iMETOS®sm - Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir ...

sodininkyste.darzininkyste.lsdi.lt

iMETOS®sm - Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir ...

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO

IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).

Sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo,

naudojant internetinę sistemą „iMETOS®sm“,

modulių efektyvumas

Laimutis Raudonis, Alma Valiuškaitė, Elena Survilienė

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai,

Kauno r., el. paštas l.raudonis@lsdi.lt

2006–2007 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) soduose ir

daržovių pasėliuose tirtas sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modulių efektyvumas

Lietuvos sąlygomis, naudojant internetinę prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“.

Prognozavimo sistemos „iMETOS“ efektyvumas, apsaugant obelis nuo ligų, buvo toks: nuo

rauplių ant lapų – 82,7–89,4 % (paplitimas), 86,7–93,6 % (intensyvumas), nuo rauplių ant

vaisių – 93,5–98,7 % (paplitimas), 96,9–99,1 % (intensyvumas). Pagal augalų augimo tarpsnius

obelys buvo purkštos vidutiniškai 9 kartus, o pagal prognozavimo sistemą – 8 kartus per

vegetaciją. Prognozavimo sistemos efektyvumas, apsaugant obelis nuo obuolinių vaisėdžių –

88,6 %. Vyšnių apsaugos sistema, naudojama pagal „iMETOS“ parodymus, efektyviai stabdė

vaisių puvinių plitimą, tačiau buvo mažai efektyvi vyšnių apsaugai nuo moniliozinės degligės.

Ropinių svogūnų apsaugos nuo netikrosios miltligės sistema, naudojama pagal „iMETOS“

parodymus, efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 94,2 %). Valgomųjų morkų apsaugos

nuo alternariozės sistema, naudojama pagal „iMETOS“ parodymus, efektyviai stabdė ligos

plitimą (efektyvumas – 91,7 % ). Prognozavimo sistemos efektyvumas nuo morkinių musių

buvo 93,6 %. Prognozavimo sistemos efektyvumas, apsaugant obelis nuo obelų rauplių, tirtas

2006–2007 m., o nuo kitų sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų tik vienerius metus, todėl tyrimus

tikslinga tęsti, siekiant galutiniai adaptuoti prognozavimo modulius Lietuvos sąlygomis.

Reikšminiai žodžiai: daržo augalai, efektyvumas, kenkėjai, ligos, prognozavimo sistema

„iMETOS®sm“, sodo augalai.

Įvadas. Sodo ir daržo augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų vegetacijos metu

naudojami nemaži pesticidų kiekiai. Pavyzdžiui, obelys nuo rauplių purškiamos

daugiau kaip 10, o pietinėse šalyse 20–30 kartų per vegetaciją. Nemaža jų dalis tenka

profilaktiniams purškimams. Dažnai purškiama nelaiku, tada patiriami dideli derliaus

ir jo kokybės nuostoliai. Kad būtų sumažintas žalingas pesticidų poveikis žmonėms ir

aplinkai, ES direktyvose keliami reikalavimai mažinti jų naudojimą. ES yra ruošiama

Tausojančio pesticidų naudojimo strategija. Kita vertus, pagal Europos Tarybos augalų

apsaugos direktyvą griežtėja pesticidų registracijos reikalavimai. Šiuo metu Lietuvoje

yra būtina suderinti ir harmonizuoti sodo ir daržo augalų apsaugos strategijas su ES

direktyvomis. Tam yra būtina atlikti sodo ir daržo augalų apsaugos mokslinius tyrimus,

277


kad būtų paruošta saugi, atitinkanti ES reikalavimus augalų apsaugos priemonių naudojimo

sodininkystėje ir daržininkystėje strategija. Vienas geriausių ir efektyviausių

būdų optimizuoti ir sumažinti pesticidų naudojimą bei apsaugoti sodo ir daržo augalus

nuo ligų ir kenkėjų yra prognozavimas, kuris padeda tinkamu laiku nustatyti ligų ir

kenkėjų plitimą bei laiku panaudoti chemines apsaugos priemones. Tuo tikslu yra kuriamos

ir diegiamos ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos, naudojant prognozavimo

įrangą. Tokios sistemos yra įdiegtos ir sėkmingai funkcionuoja Norvegijoje, Austrijoje,

Vokietijoje ir kt. šalyse. Ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos įdiegiamos po to, kai

yra atliekami šių sistemų efektyvumo tyrimai tose šalyse. Daugiausia yra atliktų obelų

rauplių prognozavimo tyrimų (Berrie, 1994; Buchler, Gesle, 1994; Butt, Xu-X, 1994).

Lietuvoje panašūs tyrimai buvo atlikti su obelų rauplėmis, obuoliniais vaisėdžiais bei

obeliniais žiedgraužiais (Raudonis, 2002; Raudonis, Valiuškaitė, 2003; Raudonis ir kt.,

2003). Tačiau šie tyrimai buvo atlikti taikant panašią, tačiau senesnę ligų ir kenkėjų

prognozavimo sistemą.

Darbo tikslas – ištirti sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modulių

efektyvumą Lietuvos sąlygomis, naudojant internetinę prognozavimo sistemą

„iMETOS®sm“.

Tyrimo objektas, sąlygos ir metodai „iMETOS®sm“ yra moderni automatinė

meteorologinių duomenų registravimo stotis. Prisijungus prie interneto ir patekus į tinklalapį

http://www.metod.at/fieldclimate bei įvedus slaptažodį, pateikiami duomenys.

Pateikiami visų jutiklių fiksuojami duomenys: oro temperatūra, santykinė oro drėgmė,

kritulių kiekis, vėjo greitis ir kryptis, lapų drėgnumas, dirvos temperatūra ir drėgnis,

oro slėgis, saulės radiacija ir kt. Pateikiami oro ir dirvos temperatūros, oro slėgio

minimalūs, vidutiniai ir maksimalūs parodymai. Duomenis galima gauti kas valandą,

parą ar mėnesį. Ligų ir kenkėjų moduliai (programos), periodiškai naudodami šiuos

duomenis, nustato ligų infekcijos riziką ar kenkėjų galimą pasireiškimą.

Naudojant „iMETOS®sm“ sodo ir dažo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo

sistemą, buvo tiriamas šios sistemos efektyvumas, apsaugant augalus nuo šių ligų

ir kenkėjų: nuo obelų rauplių (Venturia inaequalis), obuolinių vaisėdžių (Cydia

pomonella), kaulavaisių moniliozės (Monilinia laxa), svogūnų netikrosios miltligės

(Peronospora destructor), morkų alternariozės (Alternaria radicina ) bei morkinės

musės (Psilae rosae).

Apsaugos priemonių sistemų efektyvumo nuo sodo bei daržo augalų ligų ir kenkėjų

tyrimai atlikti LSDI soduose bei daržovių pasėliuose. Bandymas vykdytas 4 pakartojimais.

Bandymo laukeliai išdėstyti randomizuotai. Purškimai atlikti ventiliatoriniu

purkštuvu STIHL SR400, vienam hektarui sunaudojant 500 l vandens. „iMETOS®sm“

prognozavimo sistemos bandymai, siekiant apsaugoti obelis nuo obelų rauplių, atlikti

2006–2007 m., o nuo kitų sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų – 2007 m.

Bandymai vykdyti pagal tokią schemą:

Variantai:

Kontrolė (nepurkšta).

Purkšta pagal „iMETOS®sm“.

Purkšta pagal augalų augimo tarpsnius.

278


Pagal numatytą apsaugos schemą nuo obelų rauplių vaismedžiai fungicidais

purkšti tokiais terminais:

Purkšta pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ (2 var.):

05-14 – Chorus 0,2 kg ha -1 (57 BBCH),

05-28 – Chorus 0,2 kg ha -1 (69 BBCH),

06-14 – Skoras 0,2 l ha -1 (71 BBCH),

06-27 – Skoras 0,2 l ha -1 + Ditanas NT 2,5 kg ha -1 (74 BBCH),

07-12 – Skoras 0,2 l ha -1 + Ditanas NT 2,5 kg ha -1 (76 BBCH),

07-23 – Efektorius 1,0 kg ha -1 (77 BBCH),

08-04 – Efektorius 1,0 kg ha -1 (79 BBCH),

08-21 – Efektorius 1,0 kg ha -1 (81 BBCH).

Purkšta pagal augalų augimo tarpsnius (3 var.):

04-27 – Chorus 0,2 kg ha -1 (07 BBCH),

05-11 – Chorus 0,2 kg ha -1 (57 BBCH),

05-25 – Skoras 0,2 l ha -1 (69 BBCH),

06-14 – Skoras 0,2 l ha -1 (73 BBCH),

06-29 – Skoras 0,2 l ha -1 + Ditanas NT 2,5 kg ha -1 (74 BBCH),

07-12 – Efektorius 1,0 kg ha -1 (75 BBCH),

07-27 – Ditanas NT 2,5 kg ha -1 (77 BBCH),

08-10 – Efektorius 1,0 kg ha -1 (79 BBCH),

08-23 – Efektorius 1,0 kg ha -1 (81 BBCH).

Svogūnų ir morkų tyrimams parinktos apsaugos sistemos: pagal faktinį ligos

simptomų aptikimo laiką (FLN – faktinis ligos nustatymas) ir pagal internetinės prognozavimo

sistemos „iMETOS“ parodymus („iMETOS“) bei kontrolinis variantas,

kur daržovių pasėliai nepurkšti.

Apskaitų tipas, laikas ir dažnumas (BBCH skalė). Įvertintas obelų

rauplių paplitimas ir intensyvumas (%) ant lapų, kiekviename laukelyje patikrinus po

200 lapų. Apskaita atlikta rugpjūčio 9 D. (77). Rauplių paplitimas ir intensyvumas

bei puvinių paplitimas (%) ant vaisių vertintas kiekviename laukelyje derliaus nuėmimo

metu rugsėjo 27 D. (89), patikrinant po 100 vaisių.

Ligų paplitimo, intensyvumo, kenkėjų pažeidimų apskaitos ir preparatų efektyvumo

vertinimas atlikta pagal standartines metodikas (Žemės ūkio augalų kenkėjai,

ligos ir jų apskaita, 2002). Statistinis duomenų apdorojimas atliktas dispersinės analizės

metodu pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05).

Rezultatai. Obelų rauplių (Venturia inaequalis) prognozavimo, naudojant

„iMETOS®sm“ prognozavimo sistemą, modulio efektyvumo

tyrimai. Vegetacijos metu meteorologinės sąlygos obelims augti buvo geros, kadangi

buvo pakankamai šilta ir drėgna. Obelų rauplėms plisti sąlygos buvo labai palankios.

1–2 paveiksluose pateikta obelų rauplių plitimo dinamika. 2006 m. rauplių infekcijos

liepą ir rugpjūtį, o 2007 m. birželį, liepą ir rugpjūtį buvo dažnos ir stiprios. Labiausiai

rauplių plitimą sąlygoja oro temperatūra ir drėgmės išsilaikymo ant lapų trukmė. Pagal

šiuos rodiklius rauplių prognozavimo modulis apskaičiuoja ir pateikia įvertinimą, ar

yra silpna, ar vidutinė, ar stipri rauplių infekcija.

279


1 pav. Obelų rauplių plitimo dinamika pagal prognozavimo

sistemą „iMETOS®sm“

Fig. 1. Scab incidence according to “iMETOS®sm” warning system

Babtai, 2006 m.

2 pav. Obelų rauplių plitimo dinamika pagal prognozavimo

sistemą „iMETOS®sm“

Fig. 2. Scab incidence according to “iMETOS®sm” warning system

Babtai, 2007 m.

280


Apsaugos sistemos, naudotos pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“, efektyvumo

duomenys pateikti 1–2 lentelėse. 2006–2007 m. šios sistemos efektyvumas,

apsaugant obelis nuo obelų rauplių ant lapų, buvo 82,7–89,4 % (paplitimas), 86,7–

93,6% (intensyvumas), apsaugant nuo rauplių ant vaisių – 93,5–98,7 % (paplitimas),

96,9–99,1 % (intensyvumas). Bendras derlius – 20,32 t ha -1 .

Fungicidais purškiant obelis pagal augimo tarpsnius, efektyvumas nuo obelų

rauplių ant lapų atitinkamai buvo 75,3–85,9 % (paplitimas), 77,5–91,4 % (intensyvumas),

nuo rauplių ant vaisių – 85,8–94,7 % (paplitimas), 89,6–98,5 % (intensyvumas).

Rauplių paplitimas ir intensyvumas ant lapų po pirminės ir antrinės infekcijos, kai

buvo purškiama pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ ir pagal augalų augimo

tarpsnius, statistiškai iš esmės nesiskyrė. Tačiau 2007 m. rauplių paplitimas ir intensyvumas

ant vaisių buvo statistiškai iš esmės mažesnis, kai vaismedžiai fungicidais

buvo purškiami pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ (2 lentelė).

1 lentelė. Apsaugos sistemos efektyvumas nuo obelų rauplių ant lapų, naudojant

prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“, 2006–2007 m.

Table 1. Efficiency of plant protection system against apple scab on leaves in 2006–2007

according to warning system “iMETOS®sm”

Variantas

Treatments

Nepurkšta

Control

Purkšta pagal

Sprayed

According to

“iMETOS®sm”

Obelų rauplės

Apple scab, %

Efektyvumas

Efficiency, %

2006 m. 2007 m. 2006 m. 2007 m.

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

85,0 b 49,0 b 47,0 b 23,4 b - - - -

14,7 a 6,5 a 5,0 a 1,49 a 82,7 86,7 89,4 93,6

Purkšta pagal 21,0 a 11,0 a 6,6 a 2,02 a 75,3 77,5 85,9 91,4

augalų augimo

tarpsnius

Sprayed according

to growth stages

Pastaba: reikšmės, pažymėtos tomis pačiomis raidėmis, pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05)

esminių skirtumų neturi.

Note: means within columns followed by the same letter are not different significantly (P = 0.05) according

to Duncan’s multiple range test.

281


2 lentelė. Apsaugos sistemos efektyvumas nuo obelų rauplių ant vaisių, naudojant

prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“, 2006–2007 m.

Table 2. Efficiency of plant protection system against apple scab on fruits in 2006–2007

according to warning system “iMETOS®sm”

Variantas

Treatments

Nepurk6ta

Control

paplitimas

incidence

Obelų rauplės

Apple scab, %

Efektyvumas

Efficiency, %

2006 m. 2007 m. 2006 m. 2007 m.

intensyvumas

intensity

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

paplitimas

incidence

intensyvumas

intensity

37,7 b 12,2 b 84,7 c 45,7 c - - - -

Purkšta pagal 0,5 a 0,12 a 5,5 a 1,42 a 98,7 99,1 93,5 96,9

Sprayed according

to

“iMETOS®sm”

Purkšta pagal 2,0 a 0,56 a 12,0 b 4,75 b 94,7 98,5 85,8 89,6

augalų augimo

tarpsnius

Sprayed according

to growth stages

Pastaba: reikšmės, pažymėtos tomis pačiomis raidėmis, pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05)

esminių skirtumų neturi.

Note: means within columns followed by the same letter are not different significantly (P = 0.05) according

to Duncan’s multiple range test.

Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant

obelis nuo obuolinių vaisėdžių. Purškiant obelis nuo obuolinių vaisėdžių, statistiškai

iš esmės daugiau pažeistų vaisių buvo nepurkštame variante, negu purkštame

pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ arba pagal augimo tarpsnius.

3 lentelė. Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant

obelis nuo obuolinių vaisėdžių, 2007 m.

Table 3. Efficiency of warning system iMETOS®sm against codling moth in 2007

Variantas

Treatments

Nepurkšta

Control

Purkšta pagal

Sprayed according to „iMETOS®sm“

Purkšta pagal augalų augimo tarpsnius

Sprayed according to growth stages

Pažeistų vaisių

Damaged fruits, %

Efektyvumas

Efficiency, %

4,4 b -

0,5 a 88,6

1,0 a 77,3

Pastaba: reikšmės, pažymėtos tomis pačiomis raidėmis, pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05)

esminių skirtumų neturi.

Note: means within columns followed by the same letter are not different significantly (P = 0.05) according

to Duncan’s multiple range test.

282


Nupurškus obelis pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ ir pagal augimo

tarpsnius, obuolinių vaisėdžių pažeistų vaisių procentas statistiškai iš esmės abiejuose

variantuose nesiskyrė. Nupurškus obelis pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“,

insekticidų efektyvumas nuo obuolinių vaisėdžių buvo 88,6 %, o nupurškus pagal

augimo tarpsnius – 77,3 % (3 lentelė).

Kaulavaisių moniliozės (Monilinia laxa) prognozavimo, naudojant

„iMETOS®sm“ prognozavimo sistemą, modulio efektyvumo tyrimai.

Tyrime naudotos apsaugos sistemos pagal fenotarpsnius ir „iMETOS“ parodymus

sąlyginai sumažino šios ligos plitimą, jų efektyvumas atitinkamai buvo nuo

35 iki 37 %, kai fungicidais nepurkštuose vyšnynuose liga išplito iki 98 %. Rudojo

vaisių puvinio (Monilinia fructigena) tyrime naudotos apsaugos sistemos pagal fenotarpsnius

ir „iMETOS“ parodymus efektyviai stabdė puvinių plitimą, jų efektyvumas

siekė daugiau kaip 90 %.

Svogūnų netikrosios miltligės (Peronospora destructor) prognozavimo,

naudojant „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemą, modulio

efektyvumo tyrimai. Svogūnuose netikrosios miltligės sukėlėjo P. destructor

sporuliacijos laikas fiksuotas pagal „iMETOS“ modulio „DownCast“ parodymus ir

palygintas su faktiniu ligos simptomų nustatymo laiku. Šis modulis parodo P. destructor

sporuliacijos pradžią. Tuo laiku, kai sporos aptinkamos, turėtų būti atlikti

profilaktiniai purškimai fungicidais. Netikrosios miltligės modulis „DownCast“ P. destructor

pirmąją sporuliaciją užfiksavo liepos 23 d., antrąją – rugpjūčio 19 d., vizualiai

ligos simptomai pastebėti liepos 25 d.

Per visą tyrimų laikotarpį nepurkštuose svogūnuose infekcijos lygis padidėjo vidutiniškai

4,6–14,3 karto, arba 68,5 %, ligos intensyvumas – 29 %, tuo tarpu 3 purškimai

fungicidais pagal „iMETOS“ sistemą ligos intensyvumą slopino vidutiniškai 94,16 %

(palyginimui – pagal FLN sistemą – 83,64 %).

Morkų alternariozės (Alternaria radicina) prognozavimo, naudojant

„iMETOS®sm“ prognozavimo sistemą, modulio efektyvumo tyrimai.

Kaip rodo alternarijos infekcijos modulio rezultatai, morkų pasėlyje alternariozės

infekcijai plisti susidarė palankios sąlygos liepos 5, 30, rugpjūčio 21 ir spalio

3 dienomis. Pirmi vizualiai matomi alternariozės požymiai morkų lapijoje nustatyti

liepos 31 d. Klimato sąlygos buvo palankios grybo A. dauci konidijoms formuotis ir

infekcijai plisti. Pagal DIV (dienos infekcijos vertė) buvo nustatytas pirmojo bei kitų

purškimų laikas. Kai DIV suma pasiekė 15, skaičiuojant nuo morkų pirmųjų tikrųjų

lapelių susiformavimo, tai rodė pirmojo purškimo laiką. Taikant sistemą pagal „iME-

TOS“, ligos paplitimas ir intensyvumas po trijų purškimų vidutiniškai siekė 16,0 % ir

5,2 %, taikant sistemą pagal FLN, atitinkamai –33,87 % ir 15,35 %. Per visą tyrimų

laikotarpį nepurkštuose morkų pasėliuose infekcijos lygis padidėjo vidutiniškai 14,3

karto, arba 68,5 %, ligos intensyvumas – 28 karto, arba 60,65 %, o 3 purškimai fungicidais

pagal „iMETOS“ sistemą ligos intensyvumą slopino vidutiniškai 91,73 %

(palyginimui – pagal FLN sistemą – 76,26 %).

Morkinės musės (Psilae rosae) prognozavimo, naudojant

„iMETOS®sm“ prognozavimo sistemą, modulio efektyvumo tyrimai.

Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas nuo morkinių musių

buvo 93,6 %. Purškiant morkas pagal augimo tarpsnius, insekticidų efektyvumas nuo

283


morkinių musių buvo 92,1 %. Statistiškai iš esmės daugiau pažeistų morkų buvo

nepurkštame nuo musių variante, negu purkštame pagal prognozavimo sistemą

„iMETOS®sm“ arba pagal augimo tarpsnius. Prognozavimo nuo morkinių musių

moduliai Lietuvoje dar nebuvo tirti. Nuo morkinių musių prognozavimo modulis buvo

sukurtas 2006 m. (Pessl, Austrija). Naudojant meteorologinių stočių duomenis, pagal

šį modulį nustatomas purškimo insekticidais nuo morkinių musių laikas. Remiantis

šiais atliktais tyrimais, prognozavimo modulis buvo efektyvus nuo morkinių musių

ir gali būti naudojamas morkų auginimo versle, tačiau reikia atlikti papildomus tyrimus,

nustatant morkinių musių skraidymo dinamiką Lietuvos agroklimato sąlygomis.

Aptarimas. Prognozavimo sistema „iMETOS®sm“ yra nauja, sukurta 2005m.

Austrijoje. Obelų rauplių plitimo sąlygos, ligos prognozavimo galimybės yra labiausiai

ištirtos, palyginti su kitais sodo ir daržo žaladariais (Gadoury ir kt, 1998; Bilbao,

Murillo, 2005; Creemers, Laer, 2006; Atlamaz ir kt., 2007).

1999–2002 m. LSDI buvo ištirtos dvi apsaugos nuo obelų kenkėjų (obelinių

žiedgraužių ir obuolinių vaisėdžių) ir rauplių sistemos: įprastinė apsaugos sistema

(kai apsaugos priemonės naudojamos pagal obelų vystymosi tarpsnius) ir apsaugos

sistema pagal kenkėjų ir rauplių prognozavimo signalizatorių „METOS R -D“. Pagal

įprastinę apsaugos nuo rauplių sistemą obelys vidutiniškai buvo purkštos 9 kartus per

vegetaciją. Pagal prognozavimo signalizatorių fungicidai buvo panaudoti optimaliu

laiku, o jautrios rauplėms obelys buvo purkštos 6,3 ir vidutiniškai jautrios 5,3 karto

per vegetaciją, t. y. 30 ir 41 % mažiau, palyginti su įprastine apsaugos sistema. Jautrios

rauplėms obelys buvo purškiamos nuo 5 iki 8 kartų per vegetaciją. Įprastinė ir pagal

prognozavimo signalizatorių apsaugos sistemos efektyviai apsaugojo obelis nuo

rauplių ir statistiškai esminių skirtumų tarp šių variantų nebuvo (Raudonis ir kt., 2003).

Nuo 2007 m. Augalų apsaugos laboratorijoje pradėti tyrimai su modernia internetine

prognozavimo sistema „iMETOS®sm“. Pagal šią prognozavimo sistemą obelys buvo

purškiamos, kai rauplių modulis rodydavo 80–100 % infekcijos riziką. Pagal vaismedžių

augimo tarpsnius vidutiniškai obelys fungicidais buvo purkštos 9 kartus, o pagal

prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ – 8 kartus per vegetaciją.

Ligų infekcijas ir jų plitimo riziką nulemia abiotiniai aplinkos veiksniai (Gadoury

ir kt., 1998; Holb ir kt., 2003; 2004) ir augimo tarpsniai (Li, Xu, 2002; Holb ir kt.,

2005). Obelų rauplių prognozavimo prietaisas „METOS R -D“ 2006 m. ir internetinė

sistema „iMETOS®sm“ 2007 m. buvo panaudoti prognozuojant obelų rauplių infekcijos

riziką. Ilgai trunkanti lapų drėgmė, priklausomai nuo oro temperatūros, sukelia

silpną, vidutinę ar stiprią rauplių konidijų infekciją. Ji prasideda 69 augimo tarpsniu

(žydėjimo pabaiga), kai lapai, jauni ūgliai ir kitos dalys vystosi. Konidijų infekcijos

maksimumas nustatytas nuo 71 augimo tarpsnio (vaisius padidėja iki 10 mm) ir tęsias

iki 74 pradžios (vaisiaus diametras padidėja iki 40 mm) arba 75 augimo tarpsnio (vaisius

pasiekia pusę būdingo dydžio). Kitas infekcijos pikas prasideda nuo 75 augimo

tarpsnio pabaigos arba 77 pradžios (vaisius pasiekia apie 70 % būdingo dydžio) ir

tęsias iki sezono pabaigos. Nenustatyta konidijų infekcija nuo 69 augimo tarpsnio

iki 71 ir nuo 74 augimo tarpsnio pradžios iki 75 pabaigos arba 77 augimo tarpsnio

(Raudonis ir kt., 2008).

Svogūnų netikrosios miltligės ciklui būdingas ilgas latentinis (9–16 dienos) ir

trumpas sporuliacijos (1–2 dienos) periodas, kada patogenas sporuliuoja, plinta ir

284


apkrečia augalus. Sporos gyvybingos ant lapų išlieka 1–3 dienas. Ligos eiga praeina

per 4 ciklus, kai visiškai sunaikinama lapija (Hildebrand, Sutton, 1982; 1984).

Prognozuojant ligą, svarbios tos dienos, kai mažiausiai 11 valandų oro drėgnis yra

didesnis nei 95 % (naktį) ir po jų eina 6 valandų trukmės dienos, kai drėgnis per 80 %.

Oro drėgnumas gali būti matuojamas su paprasta meteorologine stotimi, 2 m virš dirvos

paviršiaus, bet reikia pridėti 5 % prie gautų reikšmių, kad galima būtų pritaikyti juos

dirvožemio drėgnumo sąlygoms (Hildebrand, Sutton, 1984; Geros augalų apsaugos

praktikos taisyklės, 2004).

Morkų šakniavaisių lapijos apsauga nuo alternariozės pasidarė ypač aktuali, kai

daržovės pradėtos nuiminėti mechanizuotai. Kitu atveju, kai lapija yra stipriai pažeista

ligos, techniškai tai padaryti neįmanoma (Rubatsky, 2002; Farrar ir kt., 2004).

Alternariozės išplitimui morkų pasėlyje mažinti rekomenduojamas sėklų beicavimas,

sėjomaina, atsparių veislių auginimas ir pasėlio purškimas fungicidais vegetacijos metu

(Soteros, 1979; Farrar ir kt., 2004). Paprastai fungicidais purškiama kas 7–14 dienų,

bet dažnai pradedama purkšti arba per anksti, arba per vėlai. Kadangi neišvengiama

klaidų pasirenkant purškimo laiką, ligos prognozavimas ir pirmojo purškimo laiko

nustatymas padėtų ekonomiškiau ir efektyviau naudoti augalų apsaugos priemones.

Morkinių ir svogūninių musių prognozavimo moduliai Lietuvoje dar nebuvo tirti.

Šie moduliai buvo sukurti 2006 m. (Pessl, Austrija) pagal Lietuvos sodininkystės ir

daržininkystės instituto bei Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inicijuotą „Dvynių“

kartu su Didžiosios Britanijos, Centrinės mokslų laboratorijos mokslininkais pereinamojo

laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos projektą „Administracinių

gebėjimų ir augalinės kilmės produktų kontrolės sistemos pajėgumų stiprinimas“.

Plačiau buvo tirta tik svogūninių musių bioekologija (Duchovskienė, 2000).

Svogūnams didžiausią žalą padaro dvisparnių būrio kenkėjai. Svogūninės musės

yra vienos iš 22 dvisparnių musių genčių, kurios kenkia svogūninėms daržovėms.

Didžiausią žalą padaro pirmos generacijos musių lervos, kurios, įsigrauždamos į jaunų

augalų ropelių pradmenis, ir sukelia vytimą ir sunykimą. Kai augalas žūva, lervos

migruoja prie kito, taip sunaikindamos dalį ar net visą svogūnų pasėlio plotą.

Išvados. 1. Pagal augalų augimo tarpsnius obelys vidutiniškai buvo purkštos

9 kartus, o pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ – 8 kartus per vegetaciją.

Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant obelis nuo obelų

rauplių ant lapų, buvo 82,7–89,4 % (paplitimas), 86,7–93,6 % (intensyvumas), o

apsaugant nuo rauplių ant vaisių – 93,5–98,7 % (paplitimas), 96,9–99,1 % (intensyvumas).

2. Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant obelis nuo

obuolinių vaisėdžių yra 88,6 %.

3. Vyšnių apsaugos sistema pagal „iMETOS®sm“ parodymus efektyviai stabdė

vaisių puvinių plitimą, tačiau buvo mažai efektyvi vyšnių apsaugai nuo moniliozinės

degligės.

4. Ropinių svogūnų apsaugos nuo netikrosios miltligės sistema pagal

„iMETOS®sm“ parodymus efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 94,16 %).

5. Valgomųjų morkų apsaugos nuo alternariozės sistema pagal „iMETOS®sm“

parodymus efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 91,7 % ).

285


6. Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant morkas nuo

morkinių musių buvo 93,6 %.

Gauta 2008-07-21

Parengta spausdinti 2008-08-20

Literatūra

1. Atlamaz A., Zeki C., Uludag A. 2007. The importance of forecasting and warning

systems in implementation of integrated pest management in apple orchards

in Turkey. EPPO Bulletin, 37(2): 295–299.

2. Bühler M., Gesle C. 1994. First experiences with an improved apple scab control

strategy. Norwegian Journal of Agriculture Sciences, 17: 229–240.

TM

3. Berrie A. 1994. Practical experiences with the Ventem system for managed

control of apple scab in the United Kingdom. Norwegian Journal of Agricultural

Sciences, 17: 295–301.

4. Bilbao A. M., Murillo J. 2005. Six races of Venturia inaequalis are found causing

apple scab in Spain. Plant disease, 89(8): 908–918.

TM

5. Butt D. J., Xu X. M. 1994. Ventem – a comparison apple scab warning system

for use on farms. Norwegian Journal of Agricultural Sciences, 17: 247–251.

6. Creemers P., van Laer S. 2006. Key strategies for reduction of the dependence on

fungicides in integrated fruit production. Phytopathology, 39: 19–29.

7. Duchovskienė L. 2000. Žalinga vabzdžių fauna ir apsaugos priemonės svogūninėse

daržovėse. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(4): 133–141.

8. Farrar, J. J., Pryor B. M., Davis, R. M. 2004. Alternaria diseases of carrot. Plant

disease, 88(8): 776–784.

9. Gadoury D. M., Stensvand A., Seem R. C. 1998. Influence of light, relative humidity,

and maturity of populations on discharge of ascospores of Venturia inaequalis.

Phytopatthology, 88(9): 902–909.

10. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės. 2004. I. Gaurilčikienė, R. Semaškienė

(sudaryt). Lietuvos žemdirbystės institutas, Akademija, Kėdainių r.

11. Hildebrand P. D., Sutton J. C. 1982. Weather variables in relation to an epidemic

of onion downy mildew. Phytopathology, 72(2): 219–224.

12. Hildebrand P. D., Sutton J. C. 1984. Relationships of temperature, moisture and

inoculums density to the infection cycle of Peronospora destructo. Canadian

Journal of Plant Pathology, 6(2): 127–134.

13. Holb I. J., Heijne B., Jeger M. J. 2003. Summer epidemics of apple scab: the relationship

between measurements and their implications for the development of

predictive models and threshold levels under different disease control regimes.

Journal of Phytopathology, 151(6): 335–343.

14. Holb I. J., Heijne B., Jeger M. J. 2004. Overwintering of conidia of Venturia

inaequalis and the contribution to early epidemics of apple scab. Plant Disease,

88(7): 751–757.

15. Holb I. J., Heijne B., Jeger M. J. 2005.The widespread occurrence of overwintered

conidial inoculum of Venturia inaequalis on shoots and buds in organic

and integrated apple orchards across the Netherlands. European Journal of Plant

Pathology, 111(2): 157–168.

286


16. Li B., Xu X. 2002. Infection and development of apple scab ( Venturia inaequalis)

on old leaves. Journal of Phytopathology, 150(11–12): 687–691.

17. Raudonis L. 2002. Integrated control strategy of apple scab according to warning

equipment. Plant Protection Science, 38(2): 700–703.

18. Raudonis L., Valiuškaitė A., Rašinskienė A., Survilienė E. 2003. Pest and disease

management model of apple-trees according to warning equipment. Sodininkystė

ir daržininkystė, 22(3): 528–537.

19. Raudonis L., Valiuškaitė A., Survilienė E. 2008. Effect of abiotic factors for

risk of venturia inaequalis infection depending on apple-tree growth stages.

Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 411–418.

20. Raudonis L., Valiuškaitė A. 2003. Research on pest and disease control in horticultural

plants and its development in Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė,

22(3): 3–14.

21. Rubatsky V. E. 2002. Origin and domestication of carrot. In: R. M. Davis, R. N. Raid

(eds.), Compedium of Umberlliferous Crop Diseases. American Phytopathological

Society, St. Paul, MN, 1–3.

22. Soteros, J. J. 1979. Pathogenicity and control of A. radicina and A. dauci in carrots.

New Zealand Journal of Agricultural Research, 22: 191–196.

23. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. 2002. J. Šurkus, I. Gaurilčikienė

(sudaryt.). Lietuvos žemdirbystės institutas, Akademija, Kėdainių r.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(3).

Investigations of efficiency of disease and pest warning models of

horticultural plants using iMETOS internet based warning system

L. Raudonis, A. Valiuškaitė, E. Survilienė

Summary

An efficiency of disease and pest warning models of horticultural plants using iMETOS

Internet warning system was investigated under Lithuanian conditions at the Lithuanian institute

of Norticulture in 2006–2007. An efficiency of warning system against apple scab on leaves was

82.7–89.4 % (incidence), 86.7–93.6 % (intensity), accordingly. Efficiency against scab on fruits

was 93.5–98.7 % (incidence), 96.9–99.1 % (intensity). Apple trees were sprayed on average 9

times per season according to growth stages, meanwhile only 8 times when scab was controlled

using warning system. An efficiency of warning system against Cydia pomonella was 88.6 %.

The cherries were effectively protected against Monilinia laxa on fruits, using warning system

iMETOS. Efficiency of iMETOS warning system against Peronospora destructor in onions

was 94.2 %. The model of warning system iMETOS was effective against Alternaria radicina

by 91.7 %. Efficiency of iMETOS warning system against Psilae rosae in carrots was 93.6 %.

Some pest and disease warning models were investigated for the first time, therefore for final

validation of the models under Lithuanian conditions the experiments should be continued.

Key words: diseases, efficiency, iMETOS®sm warning system, pests.

287

More magazines by this user
Similar magazines