17.06.2015 Views

VEIKLOS AUDITO ATASKAITA 2009 m. birželio 10 d.

VEIKLOS AUDITO ATASKAITA 2009 m. birželio 10 d.

VEIKLOS AUDITO ATASKAITA 2009 m. birželio 10 d.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBöS<br />

KONTROLIERIUS<br />

UAB „ŠIRVINTŲ VANDENYS“ <strong>VEIKLOS</strong> <strong>AUDITO</strong> <strong>ATASKAITA</strong><br />

<strong>2009</strong> m. birželio <strong>10</strong> d. Nr. A-1.5-2<br />

Širvintos<br />

I. ĮŽANGA<br />

Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą 1 ir Lietuvos Respublikos<br />

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą 2 savivaldyb÷ms priskirtos geriamojo<br />

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos. Valstybin÷s kainų ir<br />

energetikos kontrol÷s komisija suskirst÷ 54 vandentvarkos įmones pagal vandens gavybos apimtis į<br />

5 grupes. UAB „Širvintų vandenys“ priklauso 4 grupei, kurių vandens gavybos apimtys 0,25 – 0,5<br />

mln. m³. Ketvirtos įmonių grup÷s vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos pateiktos 1 lentel÷je<br />

pagal Valstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos informaciją.<br />

1 lentel÷<br />

Įmon÷s pavadinimas<br />

Kaina 2007 m.<br />

Kaina <strong>2009</strong>-05-01<br />

Be PVM Kaina be PVM Tarybos<br />

sprendimo data<br />

UAB „Širvintų vandenys“ 4,21 7,01 <strong>2009</strong>-04-01<br />

UAB ,,Akmen÷s vandenys“, 5,16 5,91 <strong>2009</strong>-01-01<br />

UAB ,,Anykščių vandenys“, 4,72 6,66 2008-01-01<br />

UAB ,,Biržų vandenys“, 5,09 6,67 2008-08-01<br />

UAB ,,Ignalinos vanduo“, 4,01 5,82 2008-02-01<br />

UAB ,,Joniškio vandenys 5,98 7,19 2008-<strong>10</strong>-01<br />

UAB ,,Kelm÷s vanduo 4,98 4,98 2006-04-01<br />

UAB ,,Kupiškio vandenys“, 4,27 6,08 2007-12-01<br />

UAB ,,Mol÷tų vanduo“, 4,34 5,99 2008-02-01<br />

UAB ,,Prienų vandenys“, 4,75 7,16 2008-01-01<br />

UAB ,,Šilal÷s vandenys“, 4,93 6,18 2007-08-01<br />

UAB,,Zarasų vandenys“, 5,66 7,20 2008-12-01<br />

UAB ,,Gabuva“, 4,96 5,84 2007-07-01<br />

UAB ,,Elektr÷nų komunalinis ūkis“. 4,98 4,90 2008-04-01<br />

Viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 73 % Lietuvos gyventojų (apie<br />

93 % didžiųjų miestų ir apie 49 % kaimo gyventojų). Nuotekų tvarkymo paslauga prieinama tik 62<br />

% visų Lietuvos gyventojų (apie 91 % didžiųjų miestų ir apie 16 % kaimo gyventojų).<br />

Lietuvos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų pl÷tros<br />

strategijoje 3 siektina reikšm÷ (2015 metais) – viešai teikiamo geriamojo vandens ir nuotekų<br />

tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams ne mažiau kaip 95 procentai visų šalies gyventojų.<br />

1 Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas; 2008-09-15 Nr. X-1722<br />

2 Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas; 2006-07-13 Nr. X-764<br />

3 Lietuvos respublikos vyriausyb÷s 2008 -08-27 nutarimas Nr. 832 „D÷l geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų<br />

tvarkymo<br />

2008–2015 metų pl÷tros strategijos patvirtinimo<br />

1


Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas – bendro intereso paslaugos, kurios turi<br />

būti ne tik geros kokyb÷s, bet ir visuotin÷s, taigi būtina siekti, kad maž÷tų geriamojo vandens<br />

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo skirtumai kaimuose ir miestuose.<br />

Įmon÷s veiklos auditas tai auditas, kurio audito metu įvertinami veiklos rezultatai; kaip<br />

organizacija vykdo jai pavestas funkcijas, nustatoma, ar taupiai buvo naudojami materialiniai, darbo<br />

ir finansiniai ištekliai; ieškoma būdų rezultatyvumui didinti ir išlaidoms mažinti.<br />

II. <strong>AUDITO</strong> APIMTIS IR PROCESAS<br />

Audito objektas: UAB „Širvintų vandenys“ veikla.<br />

Audito subjektas: UAB „Širvintų vandenys“ Įdentifikavimo kodas – 178230181. PVM mok÷tojo<br />

kodas - LT82301811. UAB „Širvintų vandenys“ buvein÷s adresas: Plento g. 5, LT-19117 Širvintos.<br />

Audito tikslas – įvertinti audituojamojo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir<br />

rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.<br />

Vertinimo kriterijai:<br />

- Įmon÷s mokumas, veiklos pelningumas;<br />

- veiklos efektyvumas;<br />

- savivaldyb÷s subsidijos panaudojimas<br />

Audito procesas. Audituotas laikotarpis 2007-2008 m., veiklos rezultatų palyginimui 2004 -2008<br />

m.<br />

Veiklos auditas UAB „Širvintų vandenys“ numatytas Kontrolieriaus <strong>2009</strong> metų veiklos programoje.<br />

Veiklos auditą atliko savivaldyb÷s kontrolier÷ Audron÷ Adomavičien÷. Auditas atliktas<br />

vadovaujantis Valstybinio audito reikalavimais. Audito įrodymai gauti taikant skaičiavimo,<br />

patikrinimo (rašytinių dokumentų nagrin÷jimo), apklausos (pokalbiai su atsakingais asmenimis) ir<br />

analitines procedūras.<br />

Audito metu panaudoti duomenys, gauti iš UAB „Širvintų vandenys“. Auditą atlikusio<br />

asmens nuomone, gautų dokumentų kiekis yra pakankamas apibendrintam vertinimui.<br />

Atliekant auditą, laikytasi prielaidos, kad pateikti duomenys yra teisingi, dokumentai<br />

yra išsamūs ir galutiniai, o dokumentų kopijos atitinka originalus.<br />

<strong>2009</strong> metais atliktas UAB „Širvintų vandenys“ 2008 m. finansin÷s atskaitomyb÷s<br />

nepriklausomas auditas. Kadangi audito išvada teigiama, n÷ra pagrindo nepasitik÷ti finansinių<br />

ataskaitų duomenimis.<br />

III. <strong>AUDITO</strong> REZULTATAI<br />

1. ĮMONöS VEIKLA IR VALDYMAS<br />

1.1 Įmon÷s veikla<br />

UAB „Širvintų vandenys “ buvo įregistruota 1992 m. kovo 27 d. LR įmonių registre –<br />

Širvintų valstybin÷ vandens tiekimo įmon÷. Iki tol įmon÷ buvo Ukmerg÷s TVKV filialas. 1995-06-<br />

13 įmon÷ perregistruota į specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę „Širvintų vandenys“. 2003-<br />

06-19 Bendrov÷ perregistruota į UAB „Širvintų vandenys“<br />

UAB „Širvintų vandenys“ įstatai įregistruoti vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu<br />

(2001-07-13 Nr. VIII – 1832) 2005 m. birželio 3 d.<br />

Bendrov÷s tipin÷ veikla yra susijusi su šalto vandens tiekimu, nuotekų šalinimu ir valymu.<br />

Kita bendrov÷s veikla: asenizacijos vežimas iš gyventojų, santechninių darbų atlikimas butuose ir<br />

įmon÷se, vandentiekio bokštų nuoma įrengiant mobiliojo ryšio antenas telekomunikacijos įmon÷ms;<br />

šalto vandens skaitiklių statymas, sugedusių siurblių arteziniuose gręžiniuose keitimas, naujų trąsų<br />

klojimas, senų remontas, naujų abonentų pajungimas prie tinklų.<br />

2


1.2 Įmon÷s ūkio techniniai, aplinkosaugos ir paslaugų kokyb÷s duomenys<br />

1. Vandenviečių skaičius - 26 vnt.;<br />

2. Bokštų ir rezervuarų skaičius – 4 vnt.;<br />

3. Vandens įvadų skaičius – 2320 vnt.;<br />

4. Hidrantų skaičius – 9 vnt.;<br />

5. Vandens ÷mimo kolon÷lių skaičius - 5 vnt.;<br />

6. Požeminio vandens tiekimo tinklų ilgis 98,6 km<br />

7. Metinis parduoto vandens kiekis 2007 m. - 329,4 tūkst. m³, 2008 m. -366,9 tūkst. m³.<br />

8. Viso abonentų skaičius – 4406 vnt.<br />

8.1 daugiabučių namų gyventojai – 2376 vnt.<br />

t.sk be skaitliukų – <strong>10</strong>2 vnt.<br />

8.2 Privačių namų gyventojai -1811 vnt.<br />

t.sk. be skaitliukų -382 vnt.<br />

8.3 Įstaigos – 219 vnt.<br />

t. sk be skaitliukų – 8 vnt<br />

9. Kanalizacijų skaičius – 6 vnt ;<br />

<strong>10</strong>. Kanalizacijos išvadų skaičius – 485 vnt.;<br />

11. Nuotekų tinklų ilgis – 15,7 km<br />

12. Metinis biologinio valymo tinkluose išvalytų nuotekų kiekis – 2007 m. - 331,1 tūkst. m³,<br />

2008 m. - 311,3 tūkst. m³.<br />

Iki 2000 m. balandžio 1 d. Bendrovei priklaus÷ Širvintų miesto vandens ir nuotekų tinklai,<br />

arteziniai gręžiniai, perpumpavimo stotys, nuotekų valymo įrenginiai. Nuo 2002 sausio 1 d.<br />

Bendrov÷ pagal panaudos sutartį eksploatuoja visus savivaldybei priklausančius seniūnijų<br />

vandentiekio ir nuotekų tinklus, gręžinius, bokštus, vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginius,<br />

perpumpavimo stotis. Į paslaugos kainą neįskaičiuoti šių įrenginių amortizaciniai atskaitymai, nors<br />

jų atnaujinimas ir remontas sunaudoja daug materialinių resursų, tod÷l smarkiai didina sąnaudas.<br />

Pasteb÷jimas: Vadovaujantis Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18<br />

straipsnio 3 dalimi Savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausanti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų<br />

tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiek÷jui, kuris yra savivaldyb÷s kontroliuojama įmon÷,<br />

perduodama patik÷jimo teise. Tod÷l visi savivaldybei priklausanti seniūnijų vandentiekio ir nuotekų<br />

infrastruktūra, turi būti perduota bendrovei pagal patik÷jimo sutartį.<br />

1.3 Bendrov÷s valdymas<br />

Bendrov÷s valdymo organai yra:<br />

1) visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio kompetencija suteikta steig÷jui – vieninteliam<br />

akcininkui – Savivaldyb÷s tarybai;<br />

2) valdyba – kolegialus valdymo organas (valdybos reglamentas patvirtintas 2007-08-28 valdybos<br />

pos÷dyje protokolas Nr. 1). Valdyba nuolat svarsto įvairius bendrov÷s veiklos klausimus.<br />

Pasteb÷jimas: Valdybos darbo reglamento 2.12 punktas numatyto, kad valdyba, be visuotinio<br />

akcininkų susirinkimo (be tarybos) sprendimo, gali priimti sprendimus d÷l mažesn÷s kaip 1/20<br />

(1315,5 tūkst. Lt) bendrov÷s įstatinio kapitalo vert÷s ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo,<br />

nuomos, įkeitimo, kitų subjektų prievolių įvykdymo.<br />

Auditą atliekančio asmens nuomone, esant sud÷tingai bendrov÷s ekonominei situacijai d÷l didelių<br />

bendrov÷s įsiskolinimų, patikslinti bendrov÷s nuostatus ir numatyti, kad sprendimus d÷l įmon÷s<br />

3


įstatinio kapitalo vert÷s ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, kitų<br />

subjektų prievolių įvykdymo, priimtų akcin÷s bendrov÷s steig÷jas – taryba.(žr. „Sutarčių auditas“)<br />

3) Bendrov÷s vadovas – direktorius - vienasmenis valdymo organas. Direktoriaus pareiginiai<br />

nuostatai patvirtinti 2007-<strong>10</strong>-<strong>10</strong> bendrov÷s valdybos sprendimu, protokolas Nr.4. Direktorius<br />

kasmet pateikia Savivaldyb÷s tarybai metinį pranešimą apie įmon÷s veiklą.<br />

Su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, visiems patvirtinti pareiginiai nuostatai, su kuriais<br />

supažindinti pasirašytinai.<br />

Darbuotojų skaičius:<br />

Metai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.<br />

Darbuotojų skaičius metų<br />

pabaigai<br />

50 44 42 39 42<br />

2008 m. buvo atleisti 9 darbuotojai, o priimti 12.<br />

1.4 Įmon÷s organizacinis techninis lygis<br />

Įmon÷s finansin÷ būkl÷ ir veiklos rezultatai daug priklauso nuo organizacinio<br />

techninio lygio (OTL). Organizacinį techninį lygį sudaro 3 elementai: gamybos techninis lygis,<br />

gamybos organizavimo lygis ir valdymo lygis.<br />

1) Gamybos techninis lygis. Nuo gamybos techninio lygio priklauso darbo našumas,<br />

paslaugų kokyb÷, taupus žaliavų, medžiagų, kuro, energijos naudojimas, gamybos ritmingumas.<br />

Bendrov÷s technikos parkas pasenęs, imlus kurui. Transporto priemonių nusid÷v÷jimas – 73 %,<br />

mašinų ir įrengimų nusid÷v÷jimas 57 %, kita įranga ir prietaisai nusid÷v÷ję 67 % .<br />

Pasteb÷jimas: Analizuojant kuro sąnaudas nustatyta, kad nemaža dalis kuro<br />

sunaudojama važin÷jant ieškant vandentiekio trasos avarijos vietos, kadangi n÷ra išpildomųjų<br />

nuotraukų, kur būtų pažym÷ti vandentiekio tinklai gyvenviet÷se. Tod÷l tikslinga būtų įsigyti<br />

vandens nutek÷jimo nustatymo įrangą.<br />

Įgyvendinus Neries up÷s baseino projektą, rekonstruosis miesto nuotekų valykla,<br />

Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotekų tinklai, vandens gręžiniai ir vandens<br />

ruošimo įrenginiai, modernizuosis įrengimų valdymas.<br />

2) Gamybos organizacinį lygį apsprendžia jos nenutrūkstamumas. Daug d÷mesio turi<br />

būti skiriama gamybos ir darbo kultūrai – modernūs darbo įrankiai, spec. drabužiai, modernus<br />

inventorius.<br />

Kadangi dirbama su naujomis medžiagomis, naujais matavimo prietaisais, labai svarbi<br />

darbuotojų kompetencija – profesionalumas ir išmintingumas, tod÷l būtina nuolatinis kvalifikacijos<br />

tobulinimas, o naujus darbuotojus priimti tik su specialiuoju išsilavinimu.<br />

3) Valdymo lygį apsprendžia rodikliai<br />

• Valdymo lygis = valdymo personalo skaičius / bendras darbuotojų skaičius (vnt)<br />

9 : 40,5 × <strong>10</strong>0 = 22,2 %<br />

• Valdymo lygis = valdymo personalo darbo užmokestis / bendras darbo užmokesčio fondas<br />

(tūkst. Lt)<br />

208,9: 894,9 ×<strong>10</strong>0 = 23,3 %<br />

Pagrindinis įmon÷s valdymo tikslas – siekti veiklos pelningumo ir tęstinumo, mažinti<br />

išlaidas ir gerinti paslaugų kokybę. Įmon÷s valdymo struktūra turi užtikrint efektyvų įmon÷s<br />

funkcionavimo mechanizmą.<br />

4


Įmon÷s valdymo efektyvumas daug priklauso nuo taikomų veiklos planavimo metodų,<br />

apskaitos politikos ir vidaus kontrol÷s sistemos.<br />

Vidaus kontrol÷ yra politika ir procedūros, kurios padeda užtikrinti vadovyb÷s<br />

nurodymų vykdymą. Tai visuma koordinuotų būdų ir priemonių, taikomų įmon÷s turtui apsaugoti,<br />

buhalterin÷s apskaitos duomenų teisingumui ir valdymo politikai garantuoti. Ji apima įvairią veiklą,<br />

tokią kaip patvirtinimai, leidimai, patikrinimai, suderinimai, veiklos rodiklių peržiūr÷jimas, aktyvų<br />

apsauga ir pareigų pasiskirstymas. Nuo vidaus kontrol÷s veiksmingumo labai priklauso įmon÷s<br />

finansin÷ būkl÷ ir veiklos rezultatai.<br />

Kontrol÷s aplinka „duoda toną” įmon÷s veiklai, tur÷dama įtakos jos darbuotojų<br />

kontrol÷s suvokimui. Tai yra visų kitų vidaus kontrol÷s elementų pagrindas, užtikrinantis drausmę<br />

ir struktūrą. Kontrol÷s aplinkos veiksniai apima įmon÷s darbuotojų sąžiningumą, etines vertybes ir<br />

kompetenciją; vadovyb÷s filosofiją ir veiklos stilių, būdą, kuriuo vadovyb÷ paskirsto įgaliojimus ir<br />

atsakomybę bei organizuoja ir tobulina savo žmones.<br />

Vidaus kontrol÷s vertinimas pateiktas UAB „Infoauditas“ atlikto audito ataskaitoje d÷l<br />

2008 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio.<br />

2. UAB „ŠIRVINTŲ VANDENYS“ ŪKINöS-FINANSINöS <strong>VEIKLOS</strong> REZULTATAI<br />

2 lentel÷je pateikiami UAB „ŠIRVINTŲ VANDENYS“ 2004 – 2008 metų veiklos<br />

rezultatai tūkst. Lt:<br />

2 lentel÷<br />

Eil.<br />

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.<br />

Straipsniai<br />

Nr.<br />

I. Pardavimo pajamos <strong>10</strong>53,0 998,3 1<strong>10</strong>0,5 1178,7 1367,3<br />

II. Pardavimo savikaina 853,5 850,1 837,8 805,0 915,9<br />

III. Bendrasis pelnas (-nuostoliai) 199,5 148,2 262,7 373,7 451,4<br />

IV. Veiklos sąnaudos 700,1 717,2 260,3 326,0 551,7<br />

V.<br />

Tipin÷s veiklos pelnas (- -500,6 -569,1 2,4 47,7 -<strong>10</strong>0,3<br />

nuostoliai)<br />

VI. Kita veikla (- nuostoliai) 153,6 142,7 68,3 -91,3 220,5<br />

VI.1. Pajamos 278,8 209,1 197,3 143,1 527,3<br />

VI.2. Sąnaudos 125,1 283,2 265,6 234,4 306,8<br />

VII. Finansin÷ ir investicin÷ veikla 151,3 -23,1 117,0 90,3 -85,6<br />

VII.1. Pajamos 193,0 260,0 152,1 126,4 -<br />

VII.2. Sąnaudos 41,7 283,2 35,2 36,0 85,6<br />

VIII.<br />

Įprastin÷s veiklos pelnas -195,6 -449,4 51,1 46,7 34,5<br />

(nuostoliai)<br />

IX. Pagaut÷<br />

X. Netekimai<br />

XI.<br />

Pelnas (nuostoliai) prieš -195,6 -449,4 51,1 46,8 34,5<br />

apmokestinimą<br />

XII. Pelno mokestis<br />

XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai) -195,6 -449,4 51,1 46,8 34,5<br />

Savivaldyb÷s subsidija sąnaudų<br />

kompensavimui<br />

50,0 260,0 290,0 331,0 387,9<br />

Iš pagrindin÷s veiklos bendrov÷s pelnas - 451,4 tūkst. Lt, tačiau tipin÷s veiklos<br />

rezultatas – <strong>10</strong>0,3 tūkst. Lt nuostolis. Tam įtakos tur÷jo 225,7 tūkst. Lt padid÷jusios bendrosios ir<br />

administracin÷s sąnaudos d÷l darbo užmokesčio padid÷jimo.<br />

5


Kaip matome iš 2 lentel÷s, 3 metus iš eil÷s bendrov÷ dirba pelningai, tačiau šis<br />

pelnas susidar÷ d÷l savivaldyb÷s teikiamos subsidijos, o 2008 m. ir d÷l pajamų už nuot÷kų valymo<br />

padidintu tarifu už viršnormatyvinę ir specifinę taršą. Įvertinant tai, kad UAB„ Širvintų pienin÷“<br />

<strong>2009</strong> m. pateikta kreditin÷ 213440 Lt sąskaita yra įtraukta į 2008 m. UAB „Širvintų vandenys“<br />

pardavimo pajamas, galima teigti, kad įmon÷ 2008 m. gavo ne 34,3 tūkst. Lt pelną, o 178,9 tūkst. Lt<br />

nuostolį, nežiūrint į tai, kad iš Savivaldyb÷s biudžeto buvo skirta 387,9 tūkst. Lt subsidija. Šios<br />

kreditin÷s sąskaitos išrašymas tur÷s įtakos <strong>2009</strong> m rezultatui..<br />

3. UAB „ŠIRVINTŲ VANDENYS“ FINANSINöS IR EKONOMINöS <strong>VEIKLOS</strong><br />

VERTINIMAS<br />

3.1 Vertinimo tikslai<br />

Finansin÷s analiz÷s esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai<br />

Finansin÷s analiz÷s tikslas - teikti vartotojams objektyvią informaciją, pad÷ti vadovams<br />

daryti veiklą efektyvesnę.<br />

Finansin÷s veiklos analiz÷ – tai visapusis ir objektyvus įmon÷s finansin÷s būkl÷s, veiklos<br />

rezultatų ir pinigų srautų tyrimas. Finansin÷s analiz÷s šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra<br />

finansin÷s ataskaitos: Balansas, Pelno (nuostolio) ataskaita, Pinigų srautų, nuosavo kapitalo<br />

pokyčių, kita vidaus ir išor÷s informacija – tai planai, prognoz÷s, normatyvai, statistiniai leidiniai ir<br />

informaciniai žinynai, vidin÷s ataskaitos ir apskaitos duomenys<br />

3.2 Vertikalioji analiz÷ (santykiniai rodikliai) ir jos interpretavimas<br />

Norint įvertinti finansinę įmon÷s veiklą, apskaičiuojami žemiau pateikiami santykiniai<br />

rodikliai<br />

3 lentel÷<br />

Eil. Rodiklio<br />

Formul÷ 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.<br />

Nr. pavadinimas<br />

A. TRUMPALAIKIO MOKUMO RODIKLIAI (įmon÷s sugeb÷jimas turimomis mok÷jimo priemon÷mis<br />

apmok÷ti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus)<br />

Trumpalaikis turtas 0,66 0,47 0,44 0,64 0,81<br />

Trumpalaikiai įsipareigojimai<br />

(0,52)<br />

1. Bendrojo<br />

trumpalaikio<br />

mokumo<br />

koeficientas<br />

.<br />

2. Greito<br />

trumpalaikio<br />

mokumo<br />

koeficientas<br />

3. Absoliutus<br />

trumpalaikio<br />

mokumo<br />

koeficientas<br />

.<br />

4. Trumpalaikio<br />

įsiskolinimo<br />

Šis rodiklis parodo įmon÷s sugeb÷jimą trumpalaik÷mis mok÷jimo priemon÷mis<br />

likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Pasaulin÷je praktikoje pageidaujama, kad<br />

šio koeficiento ribos svyruotų tarp 1,2-2,0, nors Europoje priimtinas 1,0-1,5 rodiklis.<br />

IŠVADA: Žemas šio rodiklio lygis rodo tai, kad įmonei sunku įvykdyti<br />

įsipareigojimus; (skliausteliuose rodiklis be „UAB „Širvintų pienin÷“ įsiskolinimo,<br />

kuris anuliuotas <strong>2009</strong> m..)<br />

Trumpalaikis turtas- atsargos<br />

ir nebaigtos vykdyti sutartys<br />

Trumpalaikiai įsipareigojimai<br />

0,51 0,39 0,36 0,53 0,73<br />

(0,44)<br />

Tai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau nei bendrojo likvidumo rodikliu įvertinamas<br />

trumpalaikis mokumas. Šis rodiklis parodo, kokia einamųjų įsipareigojimų dalis gali<br />

būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir laukiamomis įplaukomis. Priimtina šio<br />

rodiklio reikšm÷ - 1,00, ji netur÷tų būti mažesnis nei 0,5<br />

IŠVADA: Žemas rodiklis rodo, kad yra įmon÷s veiklos sutrikimų<br />

Grynieji pinigai 0,02 0,03 0,02 0,03 0,01<br />

Trumpalaikiai įsipareigojimai<br />

Jei labiausiai likvidus turtas tik grynieji pinigai – rodiklis turi būti ne mažesnis nei 0,2<br />

- 0,25 .<br />

IŠVADA: Įmon÷ turi nepakankamai grynųjų pinigų, kad bet kada gal÷tų<br />

sumok÷ti skolas<br />

Trumpal. įsipareigojimai 8,8 % 11,9 % 11,7 % 8,5% <strong>10</strong>,3 %<br />

Turtas<br />

6


koeficientas<br />

Šis koeficientas rodo, kokia įmon÷s turto dalis finansuojama trumpalaik÷mis<br />

skolomis. Maži rodikliai rodo, kad įmon÷s finansin÷ būkl÷ prasta.<br />

B. ILGALAIKIO MOKUMO RODIKLIAI<br />

5. Bendrojo mokumo<br />

koeficientas (pastovaus<br />

mokumo)<br />

.<br />

Nuosavas kapitalas<br />

Bendrieji įsipareigojimai<br />

3,1 2,6 3,2 3,9 3,8<br />

Parodo įmon÷s geb÷jimus įvykdyti savo IĮ ir TĮ mok÷jimus partneriams,<br />

mokesčių inspekcijoms, bankams ir kt. Rodo kokia finansin÷ rizika, ar jai<br />

negresia bankrotas Kuo didesn÷ jo reikšm÷, tuo įmon÷ finansiškai stabilesn÷ ir<br />

labiau nepriklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių. Šis rodiklis dar<br />

vadinamas finansinio nepriklausomumo koeficientu. Pageidautina daugiau nei<br />

1. Optimalu, kai santykis 2:1<br />

6. Bendrasis skolos<br />

koeficientas<br />

Visi įsipareigojimai<br />

Turtas<br />

0,24 0,27 0,24 0,21 0,21<br />

Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo geresn÷ įmonių finansin÷ būkl÷. Jis rodo, kokia<br />

dalis skolintų l÷šų panaudojama formuojant įmon÷s turtą. Did÷jantis rodiklis<br />

rodo, kad vis didesn÷ turto dalis priklauso skolintojams. Kreditorių nuomone,<br />

šis santykis turi būti mažas norint apsaugoti juos nuo rizikos patirti nuostolius<br />

įmon÷s bankroto atveju. Savininkai linkę gauti didesnį šį rodiklį, kad tur÷tų<br />

naudą, t.y. pelną iš gautų kreditų. Tokių dviejų dydžių santykis yra racionalus<br />

tol, kol didina įmon÷s pelną. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo žemesnis<br />

saugumo lygis. Šio rodiklio reikšm÷ tur÷tų būti 0,3 - 0,7.<br />

7. Skolų grąžinimo<br />

koeficientas<br />

Pelnas prieš<br />

apmokestinimą<br />

Ilgalaikių skolų einamųjų<br />

metų dalis + palūkanos<br />

-0,54 -89,9 0,12 0,29 0,18<br />

Šis rodiklis rodo, kiek kartų įmon÷s veiklos pelnas gali būti didesnis už kredito<br />

grąžinimo sumas ir palūkanas. Įprasta, kad šis rodiklis nebūtų mažesnis kaip<br />

1,5-2,0<br />

IŠVADA: rodiklis rodo, kad skolą grąžinti yra sunku<br />

8. Finansinis svertas<br />

Skolintas kapitalas (visi<br />

įsipareigojimai)<br />

Nuosavas kapitalas<br />

0,3 0,4 0,3 0,26 0,26<br />

Šis rodiklis gali būti vadinamas ir finansin÷s rizikos rodikliu: kuo didesn÷<br />

skaitiklio reikšm÷, tuo didesn÷ ir rizika, kad įmon÷ bankrutuos nes bankroto<br />

atveju su kreditoriais reik÷s atsiskaityti anksčiau, negu su savininkais. Įmonių<br />

vadovai turi nuolat atsiminti, kad paskolintas l÷šas reikia grąžinti ir už jas<br />

reikia mok÷ti palūkanas, kad nuolatinis įsiskolinimas – viena iš bankroto<br />

sąlygų. Būtina pabr÷žti ir tai, kad normalus įsiskolinimas iš tikrųjų padeda<br />

išsaugoti skolinto ir nuosavo kapitalo pusiausvyrą, ir gauti tam tikrą pelną.<br />

IŠVADA: Maž÷janti rodiklio reikšm÷ įsp÷ja apie gresiančius sunkumus,<br />

susijusius su ilgalaikiu mokumu.<br />

9. Finansin÷s<br />

priklausomyb÷s<br />

koeficientas<br />

Turtas<br />

Nuosavas kapitalas<br />

1,3 1,4 1,3 1,3 1,3<br />

Rodiklis parodo , kokia turto dalis tenka 1 Lt nuosavų l÷šų. Jei jis didesnis nei<br />

1, tai reiškia, kad dalis turto suformuota iš skolinto kapitalo.<br />

Išvada: 25 % turto suformuota iš skolinto kapitalo.<br />

7


C. PELNINGUMO RODIKLIAI<br />

<strong>10</strong>. Bendrasis pardavimo<br />

pelningumas<br />

11. Grynasis pardavimo<br />

pelningumas<br />

12. Veiklos rentabilumas<br />

Bendrasis pelnas 19 % 15 % 31,4 % 46,4 % 49,3 %<br />

Pardavimo pajamos<br />

Bendrasis pelningumo rodiklis atspindi ūkin÷s gamybin÷s veiklos efektyvumą.<br />

Jis padeda kontroliuoti prekių savikainą.<br />

Bendrasis pelningumas parodo pardavimų ribinį pelningumą, t.y. kaip<br />

efektyviai įmon÷ dirbtų, jeigu netur÷tų administracinių valdymo išlaidų.<br />

Grynasis pelnas<br />

Pardavimų pajamos<br />

- 18,6 % - 45,0 % 6,1 % 5,8 % 3,8 %<br />

Skirtumas tarp bendrojo ir grynojo pardavimų pelningumo rodiklių, rodo<br />

įmon÷s valdymo išlaidų lygį.<br />

Pelnas prieš apmokestinimą<br />

Visos sąnaudos<br />

-11,3 % 5,9 % 3,7 % 2,9 % 1,5 %<br />

Kai rodiklis mažesnis negu 5 % , laikoma, kad rodiklis nepatenkinimas. Jis<br />

rodo įmon÷s vadovyb÷s sugeb÷jimą kontroliuoti veiklos sąnaudas, taip pat kaip<br />

įmon÷ dirba nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių ir nusid÷v÷jimo<br />

apskaitos.<br />

13<br />

.<br />

Turto (investicijų)<br />

pelningumo arba turto<br />

(investicijų) grąžos<br />

rodiklis<br />

grynasis pelnas<br />

visas turtas (arba<br />

investicijos)<br />

- 2,5 % - 5,9 % 0,7 % 0,7 % 0,5 %<br />

Turto pelningumo rodikliai priskiriami pajamų apsaugos rodiklių grupei.<br />

Įmon÷s būkl÷ vertinama kaip labai gera, kai turto pelningumas yra didesnis<br />

kaip 20 %. Jei mažesnis nei 8 % reikia ieškoti priemonių pad÷čiai gerinti<br />

Rodiklis įvertina vadybos efektyvumą, jis skaičiuojamas prieš<br />

vertinant mokesčius ir kreditavimo išlaidas ir parodo, kiek turtas duoda pelno<br />

(atspindi investicijų į turtą efektyvumą). Kuo didesnis šis santykis, tuo<br />

pelningesn÷ įmon÷, t.y. vienas litas, investuotas į turtą, duoda daugiau pelno.<br />

IŠVADA: Įmon÷ tik savivaldyb÷s subsidijos d÷ka dirbo pelningai,<br />

tod÷l akivaizdu, kad investicijos į ilgalaikį turtą kol kas neatsiperka.<br />

įmon÷s finansin÷ pad÷tis labai prasta rodiklis 0,5 %<br />

14. Pagrindin÷s veiklos<br />

išlaidų lygio rodiklis:<br />

Administracinių<br />

išlaidų lygis<br />

15. Debitorinio<br />

įsiskolinimo (gautinų<br />

sumų) apyvartumas<br />

16 Kreditorinio<br />

įsiskolinimo<br />

apyvartumas<br />

D. <strong>VEIKLOS</strong> EFEKTYVUMO RODIKLIAI<br />

0,81 0,85 0,76 0,68 0,67<br />

Pardavimo savikaina<br />

Pardavimo pajamos<br />

Šis rodiklis parodo įmon÷s pagrindines išlaidas vienam pardavimo litui<br />

Veiklos sąnaudos<br />

Pardavimo pajamos<br />

66 % 71 % 23 % 28 % 40 %<br />

Veiklos sąnaudos – tai patirtos išlaidos, susijusios su įmon÷s valdymu ir<br />

administravimu. Manoma, kad veiklos išlaidos netur÷tų būti didesn÷s kaip 17-<br />

18 %<br />

IŠVADA: 2008 m. smarkiai išaugo veiklos sąnaudos.<br />

Debitorinis įsiskolinimas<br />

× 365 /<br />

Pardavimo pajamos<br />

120 d 120 d 121 d 93 d 141 d<br />

Kreditorinis įsiskolinimas ×<br />

365/<br />

Pardavimo pajamos<br />

Šis rodiklis parodo įmon÷s politiką vartotojo atžvilgiu<br />

241 d 334 d 284 d 186 d 197 d<br />

IŠVADA: Maž÷jantis apyvartumas rodo papildomo apyvartumo kapitalo<br />

finansavimo poreikį.<br />

8


E. PINIGINIŲ SRAUTŲ RODIKLIAI<br />

Pinigai yra pats judriausias įmon÷s trumpalaikis turtas, tod÷l nuo jų kiekio ir apyvartos<br />

priklauso įmon÷s mokumas<br />

Įmon÷s mokumui ir pelningumui, t. y. tiems rodikliams, nuo kurių priklauso įmon÷s<br />

veiklos efektyvumas ir veiklos tęstinumas didžiausią įtaką turi pinigų srautai.<br />

Pagrindin÷s veiklos pinigų srautai – tai pinigų srautai susiję su pagrindine įmon÷s veikla. Iš<br />

jų galima spręsti apie dabartin÷ finansinę būklę ir galimybes pl÷sti veiklą.<br />

Pinigų srautų ataskaitos (tūkst. Lt) pagrindu sudaryta 4 lentel÷<br />

4 lentel÷<br />

Eil<br />

Nr.<br />

PAGRINDINöS<br />

PINIGŲ SRAUTAI<br />

<strong>VEIKLOS</strong><br />

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.<br />

1. Pinigin÷s įplaukos 1603,3 1714,0 1873,5 1894,5 2397,6<br />

1.1. Įplaukos iš klientų 1228,3 1186,1 1536,8 1531,8 2000,0<br />

1.2 Kitos įplaukos 375,1 527,9 336,7 362,7 397,6<br />

2 Pinigų išmokos -1411,1 -1471,0 -1571,3 -1642,2 -2113,5<br />

2.1 Pinigai, sumok÷ti žaliavų, prekių -586,9 -509,4 -558,3 -481,3 -712,5<br />

ir paslaugų tiek÷jams<br />

Procentas nuo įplaukų 36,6 29,7 % 30,0 % 25,4 % 29,7 %<br />

2.2 Pinigų išmokos susijusios su -754,8 -792,6 -789,0 -881,1 -1227,9<br />

darbo santykiais<br />

Procentas nuo įplaukų 47,1 46,2 % 42,1 % 46,5% 51,2 %<br />

2.3 Sumok÷ti į biudžetą mokesčiai -65,6 -165,1 -193,2 -273,8 -156,2<br />

Procentas nuo įplaukų 4,0 % 9,6 % <strong>10</strong>,3 % 14,1 % 6,5 %<br />

Pasteb÷jimas: Iš lentel÷s matyti, kad 2008 m. didžiausios pinigų išmokos buvo susijusios su darbo<br />

santykiais – panaudota 51,2 % pinigų, tačiau atkreiptinas d÷mesys, kad įmon÷ nuolat nemoka<br />

mokesčių, kas turi įtakos savivaldyb÷s biudžetui ir įmon÷s finansiniam rezultatui, nes<br />

priskaičiuojami delspinigiai.<br />

Analiz÷s papildymui 5 lentel÷je patiekiamas įmon÷s įsiskolinimas Valstyb÷s ir savivaldyb÷s<br />

biudžetams ir Sodrai tūkst. Lt<br />

5 lentel÷<br />

Mokesčio pavadinimas 2008-01-01 <strong>2009</strong>-01-01 <strong>2009</strong>-06-01<br />

PVM 67,1 163,5 83,4<br />

Žem÷s nuomos mokestis 41,4 41,4 43,1<br />

Aplinkos teršimo mokestis 9,2 41,4 41,4<br />

Gamtos išteklių mokestis 21,6 26,5 26,5<br />

Nekilnojamojo turto mokestis 1,1 1,3 1,3<br />

Pajamų mokestis 90,1 44,6 54,2<br />

delspinigiai <strong>10</strong>,6 40,0 38,3<br />

Sodrai 20,7 24,4 26,8<br />

9


Esant sud÷tingai ekonominei situacijai, siekiant išvengti delspinigių mok÷jimo. įmon÷s vadovybei<br />

būtina nustatyti pinigų srautų jud÷jimo prioritetus – pirmiausia mok÷ti mokesčius. 6 lentel÷je<br />

pateikti įmon÷s mokumo ir pelningumo rodikliai.<br />

6 lentel÷<br />

Eil.<br />

Nr.<br />

Rodiklio<br />

pavadinimas<br />

Formul÷ 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.<br />

1. Grynojo pinigų<br />

srauto grąža iš<br />

pardavimų<br />

2. Grynojo pinigų<br />

srauto grąža iš<br />

kapitalo<br />

3. Grynojo pinigų<br />

srauto pasikeitimo<br />

koeficientas<br />

4. Trumpalaikių<br />

įsipareigojimų<br />

apmok÷jimo<br />

pinigais koeficientas<br />

5. Ilgalaikių<br />

įsipareigojimų<br />

apmok÷jimo<br />

pinigais koeficientas<br />

6. Ilgalaikio turto<br />

augimo koeficientas<br />

Rodikliai susiję su įmon÷s pelningumu<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos<br />

pinigų srautai<br />

Pardavimo pajamos<br />

0,24 0,27 0,21 0,21<br />

Rodiklis rodo pardavimų kokybę, padeda nustatyti kreditavimosi galimybes<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos 0,04 0,05 0,04 0,05<br />

pinigų srautai<br />

Nuosavas kapitalas<br />

Rodiklis rodo investicijų efektyvumą, koks pinigų srautas tenka vienam kapitalo litui<br />

grynasis pinigų srautų * -0,19 -0,05 -0,79<br />

padid÷jimas (sumaž÷jimas)<br />

Grynasis pelnas<br />

Kuo rodiklis didesnis tuo geresn÷ finansin÷ pad÷tis<br />

IŠVADA:Įmon÷s finansin÷ pad÷tis labai prasta rodikliai neigiami<br />

Rodikliai susiję su įmon÷s mokumu<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos<br />

pinigų srautai<br />

Trumpalaikiai įsipareigojimai<br />

27 % 35 % 42 % 38 %<br />

Rodiklis rodo, kokia dalis trumpalaikių įsipareigojimų gali būti padengta pinigais. Kuo<br />

rodiklis didesnis, tuo įmon÷s finansin÷ pad÷tis geresn÷<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos<br />

pinigų srautai<br />

Ilgalaikiai įsipareigojimai<br />

20 % 35 % 29 % 38 %<br />

Rodiklis rodo per kiek ataskaitinių laikotarpių, esant pastoviam grynųjų pinigų srautui iš<br />

pagrindin÷s veiklos, įmon÷ gal÷tų padengti savo ilgalaikius įsipareigojimus.<br />

Ilgalaikio turto pokytis -63,6 -54,0 -44,5 -129,3<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos 243,0 302,2 252,3 284,1<br />

pinigų srautai * * * *<br />

Rodiklis rodo, kokią dalį ilgalaikio turto augimo įmon÷ gali finansuoti iš savo vidaus<br />

išteklių. Vertinam labai gerai, jei rodiklis didesnis už 1.<br />

IŠVADA.Įmon÷ iš savo išteklių visai negali daryti įsigijimų, nes ilgalaikio turto pokytis<br />

neigiamas<br />

7. Pinigų srauto ir<br />

išlaidų atitikimas<br />

8. Kritinio pinigų<br />

poreikio<br />

koeficientas<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos<br />

pinigų srautai<br />

Pardavimo savikaina<br />

Grynieji pagrindin÷s veiklos<br />

pinigų srautai + sumok÷tos<br />

palūkanos /<br />

Ilgalaik÷s skolos einamųjų metų<br />

dalis + mok÷tinos palūkanos<br />

Kiti pinigų srautų rodikliai<br />

243,0<br />

850,1<br />

302,2<br />

837,8<br />

252,3<br />

805,0<br />

284,1<br />

915,9<br />

0,28 * * 0,31<br />

IŠVADA: Pinigų srautas yra nepakankamas, nes<br />

rodiklis mažesnis už vienetą<br />

0,45 0,59 1,15 1,16<br />

Rodiklis rodo geb÷jimą iš karto sumok÷ti einamuosius<br />

mok÷jimus, nes rodiklis didesnis už 1<br />

<strong>10</strong>


3.3 Horizontalioji analiz÷<br />

Horizontalioji analiz÷ - dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas.<br />

Ši analiz÷ padeda nustatyti atitinkamų metų rodiklių dinamiką. Galima lyginti ne tik absoliučius<br />

balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos eilučių dydžius, bet ir santykinius dydžius arba jų<br />

procentus. Kitaip tariant, atliekant horizontaliąją analizę nustatomas nuokrypis nuo bazinio rodiklio.<br />

3.3.1 Pajamų analiz÷<br />

Pajamų analiz÷ pateikiama 7 lentel÷je:<br />

Analiz÷s pilnumui šalia pajamų pateikiama paslaugos kaina.<br />

Eil<br />

Nr.<br />

Pajamų rūšis 2005m. 2006m. 2007m. 2008m <strong>2009</strong>m.<br />

7 lentel÷<br />

2008 m (+;-)<br />

Lyginant su<br />

2007 m 2005<br />

1. Pardavimo pajamos už 414,5 534,6 554,9 621,9 12 % + 50 %<br />

vandenį<br />

Kaina (be PVM) padidinta 1,11 1,7 2,85 + 53 %<br />

nuo 2006 vasario 1 d.<br />

2. Pardavimo pajamos už 583,8 452,3 487,7 599,8 23 % +3 %<br />

nuotekas<br />

Kaina 2,76 2,51 4,16 -<strong>10</strong> %<br />

3. Pardavimo kainos pajamos - 113,6 136,0 145,6 7 % +152<br />

3,36 3,77<br />

4. Kitos veiklos pajamos 209,2 197,3 143,1 527,3 +268 % +152 %<br />

4.1 Asenizacijos išvežimo<br />

97,4 169,6 +74 %<br />

pajamos<br />

4,2 Pajamos už atliktus įvairius<br />

darbus (užsakovas -<br />

2,9 42,9 14,7<br />

kartų<br />

Savivaldyb÷)<br />

4,3 Pajamos už viršnormatyvinę<br />

7,9 258,3 *<br />

taršą UAB „Širvintų<br />

pienin÷“<br />

Finansin÷s investicin÷s 260,0 152,1 173,9 164,4 - 6 % - 37 %<br />

veiklos pajamos<br />

Iš viso 1467,5 1449,9 1495,6 2059 + 38% +40<br />

Iš lentel÷s matyti, kad pardavimo pajamos iš tiesiogin÷s veiklos nuolat did÷ja, tačiau<br />

ne tokiu procentu, kiek padidinama kaina, tod÷l siekiant pelningos veiklos reikia didinti paslaugų<br />

kiekį. 2008 m. ženklų pajamų padid÷jimą iš tiesiogin÷s veiklos l÷m÷ UAB „Širvintų pienin÷ “<br />

veikla.<br />

Bendrov÷s paj÷gumai tiekti ir kanalizuoti vandenį yra dideli, tačiau nepakanka<br />

vartotojų. N÷ra pramon÷s įmonių. Didesni vandens vartotojai UAB „Širvintų šiluma“ ir VšĮ<br />

„Širvintų ligonin÷“ yra ir didžiausi skolininkai. Skolos <strong>2009</strong>-06-01atitinkamai 66,7 ir 24 tūkst. Lt.<br />

Pajamų už vandenį ir nuotekas surinkimas iš gyventojų yra probleminis. Išanalizuotas<br />

pavyzdys: Juknonių kaime yra 25 abonentai, iš jų 20 privačių namų gyventojai su skaitliukais, 3 be<br />

skaitliukų ir 2 įmon÷s. 2008 m. už vandenį buvo surinkta 1786 Lt. 2008 m. vidutiniškai per m÷nesį<br />

vienas abonentas sumok÷jo po 6 Lt.<br />

Siekiant padidinti mokesčio surinkimą, parengti ir patvirtinti mokesčių už vandenį ir<br />

nuotekas išieškojimo tvarką.<br />

11


Kitos veiklos pajamos 2008 m. lyginant su 2007 m padid÷jo 268 %. Padid÷jimą l÷m÷<br />

naujo traktoriaus įsigijimas asenizacijai. Asenizacijos pajamos išaugo 74 %. Investicija atsipirko per<br />

vienerius metus..<br />

Ženklų kitos veiklos pajamų padid÷jimą l÷m÷ UAB „Širvintų pienin÷“ išrašyta<br />

sąskaita už viršnormatyvinę taršą - 278283 Lt.<br />

Pasteb÷jimas: Širvintų rajono taryba 1997-07-23 sprendimu Nr.168 likvidavo UAB<br />

„Širvintų butų ūkis“ ir paved÷ UAB „Širvintų vandenys“ eksploatuoti bendrojo naudojimo<br />

inžinerinę įrangą (vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas, esančias pastate, vandentiekio ir<br />

nuotekų šalinimo stovus, esančius bendro naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose<br />

patalpose). Šiam darbui atlikti yra suformuotos dvi brigados po 2 žmones, kurie pastoviai<br />

daugiabučių rūsiuose tvarko vandentiekio ir nuotekų vamzdynus (stovus), remontui naudoja<br />

medžiagas, bet už šiuos darbus niekas nemoka, nes savivaldyb÷s taryboje nepatvirtintas bendrojo<br />

naudojimo inžinerin÷s įrangos (vandentiekio ir nuotekų) eksploatacinis mokestis bendrojo<br />

naudojimo patalpose daugiabučiuose namuose. Už šiuos darbus negaunamos pajamos. Tokia<br />

tvarka, kur nemokama už atliktus darbus, Lietuvoje yra vienintel÷je Širvintų savivaldyb÷je. Įmon÷<br />

patiria išlaidas. 2008 m. jos sudar÷ 156,7 tūkst. Lt. Tokia veikla didina bendrov÷s nuostolį.<br />

pasikeitimo.<br />

Pajamos iš Finansin÷s ir investicin÷s veiklos – tai pajamos d÷l teigiamo valiutos kurso<br />

3.3.2. Sąnaudų analiz÷ pateikiama 8 lentel÷je\<br />

Lentel÷je pateikiamos išlaidos be savivaldyb÷s subsidijos, kuri sumažino išlaidas<br />

8 lentel÷<br />

Eil.<br />

tūkst.Lt 2008 m. lyginant su<br />

Nr.<br />

Sąnaudų rūšis<br />

2007 m. +; -<br />

2007 m. 2008 m. tūkst.Lt %<br />

1. Pardavimo savikaina 900,6 1159,2 + 258,6,6 + 28,7<br />

t.sk. darbo užmokestis ir soc. draudimas 269,8 375,5 + <strong>10</strong>5,7 + 39,2<br />

kuras 33,3 51,1 + 17,8 +53,5<br />

Kitos sąnaudos (apskaitos prietaisai) 12,0 127,3 + 115,3 + <strong>10</strong> kartų<br />

Savivaldyb÷s subsidija sąnaudų<br />

- 95,6 - 243,1 +(- 147,7) +154<br />

kompensavimui<br />

2. Bendrosios ir administracin÷s sąnaudos 554,1 688,3 +134,2 + 24,2<br />

t.sk. darbo užmokestis ir soc. draudimas 451,4 576,2 + 124,8 + 27,6<br />

kuras 6,3 4,3 - 2,0 - 31,7<br />

Savivaldyb÷s subsidija -228,1 -136,6 - (-91,5) - 40<br />

3. Kitos veiklos sąnaudos 235,2 312,6 + 77,4 + 32,9<br />

t. sk. darbo užmokestis ir soc. draudimas 173,7 220,4 + 46,7 + 27,2<br />

kuras 33,9 51,6 + 17,7 + 52,2<br />

Savivaldyb÷s subsidija -0,8 -5,8 + 5 + 7 kartai<br />

4. Finansin÷ investicin÷ veikla 90 252,2 +160,2 +180,2<br />

Iš viso 1779,9 2412,3 +632,4 +35,5<br />

t.sk. darbo užmokestis 895 1172,1 + 277,1 + 31,0<br />

(50,3 %) (48,6%)<br />

kuras 73,5 <strong>10</strong>7 + 33,5 + 45,6<br />

12


Analizuotos pagrindin÷s išlaidos.<br />

2008 m. sąnaudos išaugo 632,4 tūkst. Lt. arba 35,5 %, daugiausia išaugo sąnaudos darbo<br />

užmokesčiui (su SODRa) – 277,1 tūkst. Lt.<br />

Darbo užmokesčio (be SODR-os) analiz÷ 2007-2008 m.<br />

9 lentel÷<br />

Eil.<br />

Išlaidos 2007 m. 2008 m. Padidįjimas<br />

Nr.<br />

1. Tiesiogin÷s išlaidos 206,2 286,7 +38,8 %<br />

2. Bendrosios ir administracin÷s 344,9 439,9 +27,5 %<br />

3. Kitos veiklos sąnaudos 132,3 168,3 +27,2 %<br />

Iš viso 683,4 894,9 + 30,9 %<br />

Darbo užmokestis 2008 m. lyginant su 2007 m. padid÷jo – 30,9 %. Darbo užmokestis<br />

darbuotojams skaičiuojamas patvirtintą koeficientą dauginant iš minimalios m÷nesin÷s algos.<br />

Minimali M÷nesin÷ alga 2008 padid÷jo 23 %. Kitą darbo užmokesčio padid÷jimą l÷m÷ naujai įvesti<br />

etatai: meistro – apskaitos prietaisų statymui, laboranto (0,5 etato) ir inžinieriaus automatiko (0,25<br />

etato) bei Valdybos sprendimu padidintais kai kuriais koeficientais.<br />

Min. m÷n. alga 2007-01-01 iki 2007-07-01 - 600 Lt<br />

2007-07-01 – 2008- 01- 01 – 700Lt<br />

2008-01-01 – 800 Lt<br />

Buvo analizuotos išlaidos kurui. Išlaidos kurui padid÷jo, nes buvo Įsigytas traktorius<br />

asenizacijai, tačiau ženkliai padid÷jo ir pajamos iš šios veiklos. Išanalizavus transporto kelialapius,<br />

nustatyta, kad abejonių kelia nuvažiuotas kilometrų skaičius meistrų mašinomis, ieškant avarijos<br />

vietos vandentiekio trasose, tod÷l būtų tikslinga įsigyti vandens nutek÷jimo aptikimo įrangą.<br />

KURO SUVARTOJIMAS 2004 -2008 M. (tūkst.Lt)<br />

<strong>10</strong> lentel÷<br />

Metai<br />

Dujos Diz. Kuras Benzinas IŠ VISO<br />

Kiekis L Suma t.Lt Kiekis L Suma t. Kiekis L Suma t.Lt t. Lt<br />

Lt<br />

2004 18669 18,6 11594 22,7 6338 13,1 54,4<br />

2005 23148 25,1 11757 27,5 5376 12,3 64,9<br />

2006 25180 33,5 <strong>10</strong>454 26,3 4629 11,8 71,6<br />

2007 27430 37.1 8972 22,4 3963 <strong>10</strong>,1 69,6<br />

2008 19521 29,0 19799 61,2 5482 16,1 <strong>10</strong>6,3<br />

2008<br />

lyginant<br />

su 2007<br />

- 29 % -8,1 +121 % + 38,8 +38 % + 6,0 +36,7<br />

Išlaidos benzinui išaugo d÷l kuro kainos 2008 m. ženklaus padid÷jimo ir apskaitos<br />

prietaisų keitimo vykdomos programos, įvedus meistro apskaitos prietaisų keitimui etatą.<br />

Esant sunkiai finansinei pad÷čiai bendrov÷s valdyba <strong>2009</strong>-03-<strong>10</strong> (protokolas Nr. 2)<br />

patvirtino priemonių planą išlaidoms mažinti.<br />

13


3.3 3 Bendrov÷s planų vykdymo analiz÷<br />

Vadovaujantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1<br />

dalies 5 punktu, kuris numato, kad savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų<br />

tvarkymo infrastruktūros savivaldyb÷s teritorijoje pl÷tros planus, <strong>2009</strong> – 20<strong>10</strong> metų Savivaldyb÷s<br />

investicijų programoje numatytas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros<br />

specialiojo plano rengimas, nors Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo<br />

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 4 straipsnis numat÷, kad toks planas būtų patvirtintas iki<br />

2008 birželio 30 d.<br />

Atlikus auditą nustatyta, kad Savivaldyb÷s taryba 2008 spalio 28 d. sprendimu Nr. 1-252<br />

patvirtino UAB „Širvintų vandenys“ l÷šų panaudojimo pl÷trai ir ilgalaikio turto atnaujinimo planą.<br />

Planas susijęs su investicijomis, ilgalaikio turto įsigijimu ir remontu.<br />

Atrankos būdu patikrinus, kaip vykdoma plane numatytos priemon÷s, nustatyta, kad<br />

įsigijimai ir darbai vyksta iš dalies. Priežastis – l÷šų trūkumas investicijoms ir turto atnaujinimui.<br />

Vienas atliktų darbų pagal patvirtintą programą – vandens apskaitos skaitiklių keitimas ir statymas<br />

2008 m.<br />

Pasteb÷jimas: Nenustatyti apskaitos prietaisų keitimo ir įrengimo darbų vykdymo<br />

prioritetai. Auditą atlikusio asmens nuomone, pirmiausia skaitiklius statyti ten, kur iki šiol nebuvo<br />

įrengti, nes iš 4406 abonentų 16 % NETURI apskaitos prietaisų. Kadangi vandens nuostoliai<br />

(skirtumas tarp pakelto ir realizuoto vandens) sudaro 31 %, yra rizika, kad apskaitos nebuvimas –<br />

viena iš neapskaityto vandens priežasčių,<br />

Kadangi įmon÷ neturi kitų strateginių planų, bei metinių veiklos planų, apimančių ne tik<br />

investicijas į ilgalaikį turtą, bet visą veiklą ir valdymą kartu, galima teigti, kad UAB „Širvintų<br />

vandenys“ n÷ra suformuluoti tikslai ir uždaviniai, tod÷l bendrov÷s veiklą galima vertinti tik pagal<br />

vieną kriterijų – pelningumą, kuris pasiektas d÷l savivaldyb÷s teikiamos subsidijos, kad įmon÷s<br />

veikla ir valdymas n÷ra veiksmingi ir nepakankamai rezultatyvūs mažinant įmon÷s įsiskolinimus.<br />

4. KITI KLAUSIMAI<br />

4.1 Sutarčių auditas<br />

Pagal bendrov÷s geriamojo vandens apskaitos prietaisų keitimo 2008 – 20<strong>10</strong> m. grafiką,<br />

geriamojo vandens vartotojams keičiami vandens skaitikliai. Tuo pačiu pasirašomos naujos sutartys<br />

su abonentais, vadovaujantis naujomis Viešosios vandens tiekimo sutarties standartin÷mis<br />

sąlygomis 5 , atnaujinamas sutarčių registras.<br />

2007 m. spalio 22 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB Širvintų pienin÷“ d÷l vandens tiekimo ir<br />

nuot÷kų pri÷mimo į valymo įrenginius.<br />

2008-02-08 įmon÷s valdyba patvirtino nuotekų valymo padidintu tarifu už viršnormatyvinę ir<br />

specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarką. Ši tvarka buvo patvirtinta, nes įmon÷s direktorius<br />

informavo, kad UAB „Širvintų pienin÷“ išleidžiamos nuotekos yra padidintos taršos, o tai trikdo<br />

miesto valymo įrenginių darbą ir didina eksploatacijos išlaidas. Į Širvintų miesto valymo įrenginių<br />

valyklą atitekančių nuotekų užterštumas neatitinka normatyvin÷s koncentracijos.<br />

Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6 22 straipsnio 4<br />

dalimi nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo vartotojo išleidžiamų teršalų kiekio ir<br />

taršos pobūdžio. UAB „Širvintų vandenys turi skaičiuoti nuotekų valymą padidintu tarifu už<br />

viršnormatyvinę ir specifinę taršą. Min÷ta įmon÷s tvarka patvirtinta vadovaujantis Valstybin÷s<br />

4 LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 2006-07-13 Nr.<br />

X-765<br />

5 Lietuvos respublikos Vyriausyb÷s 2007-01-31 nutarimas Nr.126„D÷l viešosios tiekimo sutarties standartinių sąlygų<br />

patvirtinimo“.<br />

6 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas; 2006-07-13 Nr. X-764<br />

14


kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos patvirtintos metodikos 7 53.15 punktu, kuris numato, kad<br />

abonentams, kurių nuotekos yra didesn÷s taršos, skaičiuojama papildoma padidintos taršos kaina ir<br />

LR Aplinkos ministro įsakymu 8 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 31- 35 punktais.<br />

Remiantis nuotekų valymo padidintu tarifu už viršnormatyvinę ir specifinę taršą<br />

skaičiavimo ir taikymo tvarka, sutartis su UAB „Širvintų pienin÷“ buvo patikslinta, tačiau UAB<br />

„Širvintų pienin÷“ sutarties patikslinimų nepasiraš÷, o Nuot÷kų padidinta tarša buvo užfiksuota<br />

2008-06-05 (tyrimų protokolas Nr. 746) ir 2008-06-06 (tyrimo protokolas Nr. 477). 2008-06-30<br />

Išrašyta sąskaita faktūra VAN Nr.<strong>10</strong>698 - 26767,2 Lt.<br />

Remiantis 2008-07-<strong>10</strong> ir 2008-07-12 Nr. 608 nuotekų taršos tyrimų rezultatais v÷l<br />

fiksuota tarša. Vadovaujantis min÷ta tvarka įmonei „Širvintų pienin÷“ 2008-08-20 buvo išrašyta<br />

PVM sąskaita – Faktūra VAN Nr. 12034 – 278283 Lt vert÷s. Valymo įrenginiams buvo padaryta<br />

didel÷ žala, kas pareikalavo papildomų eksploatacinių išlaidų. Pagal šią sąskaitą UAB „Širvintų<br />

pienin÷“ apmok÷jo iš viso 64843 tūkst. Lt .<br />

UAB „Širvintų pienin÷“ 2008-<strong>10</strong>-15 raštu Nr. 187 įsipareigojo atsiskaitymą pagal<br />

sąskaitą prad÷ti vykdyti nuo <strong>2009</strong>-02-01 ir atsiskaityti iki <strong>2009</strong>-11-01. Tačiau <strong>2009</strong>-02-02 pateik÷<br />

kitą raštą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Širvintų pienin÷“ prašo sumažinti baudos dydį, nes<br />

baudos sumok÷jimas pablogintų atsiskaitymus su bendrov÷s kreditoriais, padidintų riziką nevykdyti<br />

kitus bendrov÷s finansinius įsipareigojimus, įskaitant darbo užmokesti ir mokesčius valstybei.<br />

<strong>2009</strong>-03-06 UAB „Širvintų vandenys“ valdyba (protokolas Nr.1), gavusi šį UAB „Širvintų pienin÷“<br />

prašymą, įsiskolinimą panaikino savo nutarimu. Jo pagrindu UAB „Širvintų pienin÷“ buvo išrašyta<br />

kreditin÷ PVM sąskaita - faktūra Serija VAN Nr. - 213440 Lt<br />

Įvertinant tai, kad UAB „Širvintų vandenys“ turi didelius įsiskolinimus (<strong>2009</strong>-06-01 -<br />

528 tūkst. Lt), šios UAB „Širvintų pienin÷“ skolos sumažinimas <strong>2009</strong> m. tur÷s reikšmingos įtakos<br />

įtakos įmon÷s veiklos rezultatui.<br />

4.2. Savivaldyb÷s subsidijos panaudojimas<br />

Savivaldyb÷s subsidija panaudota sąnaudų kompensavimui. Savivaldyb÷s subsidija<br />

2008 m. 387,9 tūkst. Lt panaudota:<br />

Įsiskolinimams už įvairius mokesčius mažinimui - 287,6 tūkst. Lt., skolos Turto bankui mažinimui<br />

-13,2 tūkst. Lt, kitų skolų mažinimui.<br />

Be to, 2008 m. kovo 26 d. Širvintų rajono savivaldyb÷s administracija pasiraš÷ sutartį<br />

(112,1 tūkst. Lt) su UAB „Artva“ d÷l 25 Širvintų rajono vandenviečių požeminio vandens<br />

eksploatacinių išteklių ir sanitarin÷s apsaugos zonos įvertinimo ataskaitos parengimo. Darbai<br />

vykdomi 2 etapais 2008 - <strong>2009</strong> m. Pirmajame etape darbų atlikta už 62,8 tūkst. Lt. Širvintų rajono<br />

vandenviečių požeminio vandens eksploatacinių išteklių ir sanitarin÷s apsaugos zonos įvertinimo<br />

ataskaita reikalinga UAB „Širvintų vandenys“, vykdant Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio<br />

dokumento 9 LAND 4-99 reikalavimus – aplink gręžinius nustatyti ūkinę veiklą reglamentuojančią<br />

sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), kurios paskirtis – apsaugoti vandeningus sluoksnius nuo galimos<br />

taršos.<br />

<strong>2009</strong> m. bendrovei jau suteikta – 200,0 tūkst. Lt.<br />

4.3. Pirk÷jų įsiskolinimas <strong>2009</strong>-01-01 – 520 tūkst. Lt ,<br />

7 Valstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos 2006-12-21 nutarimas Nr. O3-92 patvirtinta „Geriamojo<br />

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika “<br />

8 LR aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymas Nr. D1-236 „D÷l nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“<br />

9 LR Aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymas Nr. 417 „D÷l Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento<br />

LAND 4-99 tvirtinimo“<br />

15


Iš jų gyventojai -192,4 (abejotinos skolos - 71,2 tūkst. Lt, kurias nepriklausomas auditorius<br />

siūlo nurašyti kaip beviltiškas), UAB „Širvintų Šiluma“-38 tūkst. Lt (<strong>2009</strong>-06-01- 66,7 tūkst. Lt),<br />

Širvintų ligonin÷ -13,5 (<strong>2009</strong>-06-01-24,0 tūkst. Lt), UAB „Širvintų pienin÷“ skola <strong>2009</strong> sausio 1 d.<br />

240 tūkst. Lt. Bendrov÷s Valdyba <strong>2009</strong>-03-06 šį įsiskolinimą panaikino.<br />

4.4. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai<br />

Ilgalaik÷ paskola -724,2 turto bankui, lizingo įsipareigojimas 27,2 tūkst. Lt.<br />

Nors Savivaldyb÷ <strong>2009</strong> m. bendrovei jau suteik÷ 200 tūkst.Lt subsidiją, bendrov÷s<br />

įsiskolinimai (be darbo užmokesčio ir SODRos) <strong>2009</strong>-06-01 sudaro iš viso 528,9 tūkst. Lt, iš jų<br />

Turto bankui už 4 m÷nesius 58,9 tūkst. Lt, tiek÷jams įsiskolinimas 182,1tūkst. Lt (t. sk. už elektros<br />

energiją – 49,1 tūkst. Lt), 249,9 tūkst. Lt - įvairūs mokesčiai ir 38,0 delspinigiai.<br />

UAB „Širvintų vandenys“ vedama labai išsami analitin÷ apskaita. Bendrov÷ nuolat<br />

teikia savo ūkin÷s-finansin÷s veiklos analizes bendrov÷s Valdybai.<br />

IV. APIBENDRINTOS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS<br />

1. Išvados<br />

1. Išanalizavus įmon÷s ilgalaikio ir trumpalaikio mokumo, pelningumo ir veikos<br />

efektyvumo santykinius rodiklius nustatyta, kad įmon÷s finansiniai rodikliai nuolat prast÷ja, pelnas<br />

gaunamas minimalus tik savivaldyb÷s subsidijos d÷ka. Tam turi įtakos:<br />

1.1 Mažos pardavimų apimtys, įrengimai panaudojami nepilnu paj÷gumu.<br />

1.2 Pagrindin÷s veiklos paslaugų kaina keičiama, neatsižvelgiant į materialinių resursų<br />

kainų pokyčius, tod÷l įmon÷ d÷l nuolatinio l÷šų stygiaus negali vykdyti ilgalaikio turto atnaujinimo<br />

ir modernizacijos, kas prastina paslaugų kokybę ir didina vandens nuostolius.<br />

1.3 Inžinerinių tinklų kaimo vietov÷se išpildomųjų nuotraukų nebuvimas, kas smarkiai<br />

didina vandentiekio tinklų avarijų aptikimo sąnaudas.<br />

1.4 Savivaldybei priklausančių seniūnijų vandentiekio ir nuotekų tinklų, gręžinių,<br />

bokštų, vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginių amortizaciniai atskaitymai į paslaugos kainą<br />

neįskaičiuoti, nes šie įrenginiai įmonei perduoti pagal panaudos sutartį, nors jų atnaujinimas ir<br />

remontas sunaudoja daug materialinių resursų, tod÷l smarkiai didina sąnaudas.<br />

1.5 Bendrov÷ prižiūri bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą - vandentiekio ir nuotekų<br />

šalinimo sistemas, esančias daugiabučiuose namuose, vandentiekio ir nuotekų šalinimo stovus,<br />

esančius bendro naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose. Už šiuos darbus<br />

bendrovei niekas nemoka, nes savivaldyb÷s taryboje nepatvirtintas bendrojo naudojimo inžinerin÷s<br />

įrangos eksploatacinis mokestis Tokia tvarka Lietuvoje yra vienintel÷je Širvintų savivaldyb÷je.<br />

Kasmet Įmon÷ atlikdama šiuos darbus patiria apie 150 tūkst. Lt išlaidų<br />

2. Išanalizavus įmon÷s veiklos efektyvumo rodiklius, nustatyta, kad įmon÷je didel÷s<br />

veiklos sąnaudos. 2008 m. – 40 % nuo pardavimo pajamų. Didžiausią įtaką tam tur÷jo darbo<br />

užmokesčio padid÷jimas d÷l minimalios m÷nesin÷s algos pasikeitimo.<br />

3. Išanalizavus įmon÷s pinigų srautų rodiklius nustatyta, kad 2008 m. didžiausios<br />

pinigų išmokos buvo susijusios su darbo santykiais – panaudota 51,2 % pinigų, tačiau atkreiptinas<br />

d÷mesys, kad įmon÷ nuolat nemoka mokesčių, kas turi įtakos savivaldyb÷s biudžetui ir įmon÷s<br />

finansiniam rezultatui, nes priskaičiuojami delspinigiai.<br />

4. Išanalizavus išlaidas darbo užmokesčiui, nustatyta, kad 2008 m. išlaidos darbo<br />

užmokesčiui išaugo 30,9 %, o minimali m÷nesin÷ alga tik 23 %. Kitas darbo užmokesčio<br />

padid÷jimas susijęs su naujų etatų įvedimu ir darbuotojų koeficientų padidinimu.<br />

16


5. Išanalizavus išlaidas kurui, nustatyta, kad kuro sąnaudos 2008 m. padid÷jo d÷l<br />

asenizacijai nupirkto naujo traktoriaus, d÷l kuro, skirto automobiliui, su kuriuo važin÷ja meistras,<br />

priimtas apskaitos prietaisų įrangimui ir d÷l kuro kainų pabrangimo.<br />

6. Išanalizavus vandens apskaitos organizavimą, nustatyta, kad iš 4406 abonentų 16<br />

% NETURI apskaitos prietaisų. Kadangi vandens nuostoliai (skirtumas tarp pakelto ir realizuoto<br />

vandens) sudaro 31 %, yra rizika, kad apskaitos nebuvimas – viena iš neapskaityto vandens<br />

priežasčių,<br />

7. Išanalizavus įmon÷s sudaromas sutartis, nustatyta, kad pasirašyta sutartis su UAB<br />

„Širvintų pienin÷“ d÷l vandens tiekimo ir nuot÷kų pri÷mimo į valymo įrenginius, remiantis nuotekų<br />

valymo padidintu tarifu už viršnormatyvinę ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarka, buvo<br />

patikslinta, tačiau UAB „Širvintų pienin÷“ sutarties patikslinimų nepasiraš÷, o UAB „Širvintų<br />

vandenys“ vadovyb÷ nesi÷m÷ d÷l to jokių veiksmų.<br />

8. D÷l žalos, padarytos valymo įrenginiams UAB „Širvintų vandenys“ išraš÷ 278283<br />

Lt vert÷s sąskaitą, remiantis nuotekų taršos tyrimų rezultatais. Nors UAB „Širvintų pienin÷“ pateik÷<br />

šios sąskaitos apmok÷jimo grafiką, v÷liau savo ketinimų mok÷ti atsisak÷.<br />

Nors UAB „Širvintų vandenys“ <strong>2009</strong>-01-01 tur÷jo 0,5 mln. Lt kreditorinį įsiskolinimą,<br />

bendrov÷s Valdyba <strong>2009</strong>-03-06 213,4 tūkst. Lt UAB „Širvintų pienin÷“ įsiskolinimą panaikino.<br />

Tai ženkliai atsilieps įmon÷s veiklos rezultatui.<br />

9. Išanalizavus Savivaldyb÷s subsidijos panaudojimą nustatyta, kad Savivaldyb÷s<br />

subsidija naudojama įvairiems mokesčiams ir sąnaudų (atsiskaitymui už medžiagas, elektros<br />

energiją, laboratorijos paslaugas ir kt.) kompensavimui. Nenustatyti subsidijos mok÷jimo prioritetai.<br />

2. Rekomendacijos:<br />

2.1 Savivaldyb÷s administracijai<br />

2.1.1 Vadovaujantis Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18<br />

straipsnio 3 dalimi, parengti savivaldyb÷s Tarybos sprendimo projektą ir pateikti tvirtinti d÷l visų<br />

Savivaldybei nuosavyb÷s teise priklausančių seniūnijų vandentiekio ir nuotekų tinklų, gręžinių,<br />

bokštų, vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginių, perdavimo UAB „Širvintų vandenys“<br />

patik÷jimo teise.<br />

2.1.2 Vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo <strong>10</strong> 2 straipsnio<br />

5 dalies 2 punktu ir Statybos techniniu reglamentu „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros<br />

privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 parengti ir pateikti Tarybai tvirtinti<br />

Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisykles ir bendrojo<br />

naudojimo inžinerin÷s įrangos (vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų), įrengtos bendrojo<br />

naudojimo patalpose ir konstrukcijose, eksploatavimo mokestį.<br />

2.1.3 Esant sud÷tingai bendrov÷s ekonominei situacijai d÷l didelių bendrov÷s<br />

įsiskolinimų, patikslinti bendrov÷s nuostatus (8.7 p., 4 d.) numatyti, kad sprendimus d÷l įmon÷s<br />

įstatinio kapitalo vert÷s ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, kitų<br />

subjektų prievolių įvykdymo, priimtų akcin÷s bendrov÷s steig÷jas – savivaldyb÷s taryba.<br />

2.1.4 Vadovaujantis LR Valstyb÷s Biudžeto ir Savivaldybių biudžetų sudarymo ir<br />

vykdymo taisyklių 12 79¹.2 punktu, Savivaldyb÷s administracijai, skiriant subsidiją bendrovei,<br />

nurodyti l÷šas naudoti pirmiausiai mokesčių įsiskolinimams ir paskoloms dengti.<br />

2.2 UAB „Širvintų vandenys“ valdybai<br />

<strong>10</strong> LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 1995-02-21 Nr.I-798<br />

11 STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11<br />

( Žin., 2002, Nr. 81-3504);<br />

12 LR Vyriausyb÷s 2001-05-14 nutarimas Nr.543<br />

17


2.2.1 Sprendimus d÷l darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio didinimo priimti tik<br />

tuomet, kai bus patvirtinimas, kad bus gautas pelnas be Savivaldyb÷s subsidijos.<br />

2.3 UAB „Širvintų vandenys direktoriui“<br />

2.3.1 Siekiant sumažinti avarijų likvidavimo sąnaudas, įsigyti vandens nutek÷jimo<br />

aptikimo įrangą.<br />

2.3.2 Siekiant padidinti mokesčių iš skolininkų surinkimą, parengti ir patvirtinti<br />

mokesčių už vandenį ir nuotekas išieškojimo ir nemok÷jimo prevencijos priemones.<br />

2.3.3 Esant sud÷tingai ekonominei situacijai, siekiant išvengti delspinigių mok÷jimo,<br />

įmon÷s vadovybei būtina nustatyti pinigų srautų jud÷jimo prioritetus (pirmiausia mok÷ti<br />

įsiskolinimus biudžetui).<br />

Savivaldyb÷s kontrolier÷<br />

A. Adomavičien÷<br />

18

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!