ka turime zinoti (knyga 2014) sk56

dariu5

ka turime zinoti (knyga 2014) sk56

!KĄ TURIMEŽINOTIapie pasirengimąekstremaliosiomssituacijomsir karo metui


turime žinotiapie pasirengimąekstremaliosiomssituacijomsir karo metuiKrašto apsaugos ministerijaVilnius, 2014


UDK 355.58(474.5)Ka-16KĄ TURIME ŽINOTI APIE PASIRENGIMĄEKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS IR KARO METUIAtsakingasis redaktorius dr. Karolis AleksaKalbos redaktorės Renata Alauskaitė-Mikalainienė,Žydrė ŠvobienėMaketavo Violeta Pikčiūnaitė© Krašto apsaugos ministerijaISBN 978-609-412-071-8


TurinysĮŽANGINIS ŽODIS/ 5 /I. VALSTYBĖ TAIKOS IR KARO METU/ 9 /II. CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU/ 12 /III. POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOSIR KARO METU/ 47 /IV. PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ/ 58 /V. PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS:KAIP ELGTIS NELAIMIŲ IR KARO ATVEJU/ 73 /REDAKTORIAUS BAIGIAMASIS ŽODIS/ 94 /LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS/ 96 /


Įžanginis žodisKrašto apsaugos ministrasJuozas Olekas2014 metus drįsčiau vadinti neeiliniais metais mūsų valstybės gyvenimesaugumo ir gynybos prasme. Išskirčiau kelis ypač svarbiusmomentus. Pirma, Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamospolitinės partijos pasirašė susitarimą saugumo ir gynybos klausimais,pagal kurį numatomi konkretūs praktiniai žingsniai stiprinantmūsų šalies gynybą, tarp jų – didinti lėšas krašto apsaugai,kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto(BVP). Antra, praėjus vos šešeriems metams po įsiveržimo į GruzijąRusija vėl panaudojo karinę jėgą prieš savo kaimynę, šį kartą– Ukrainą. Trečia, Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu kontekstesulaukėme, kaip ir dera, stipraus NATO sąjungininkių palaikymo.Tai rodo NATO kolektyvinės gynybos garantijų patikimumą, kitaiptariant, tai reiškia, kad NATO gins Lietuvą, jeigu to prireiktų.Be abejo, mes ir patys labai aiškiai suprantame, kad turime stiprintisavo šalies gynybą. Ji prasideda, visų pirma, nuo mūsų pasiryžimoir pastangų tai daryti. Lietuvos piliečių, įskaitant politikus, itin


6 aktyvus stojimas į Lietuvos šaulių sąjungos gretas, auganti šaliespiliečių finansinė parama Lietuvos kariuomenei ir jų pritarimastam, kad būtų didinamas kariuomenės finansavimas, rodo, kadpasiryžimo ir valios gintis mums netrūksta. Išaugusį visuomenėssusidomėjimą saugumu ir gynyba rodo ir dažno Lietuvos piliečiopateikiami svarbūs, su Lietuvos gynyba susiję klausimai, pavyzdžiui:ką reikėtų daryti mobilizacijos paskelbimo atveju; kaipbūti naudingam Lietuvai, kai ją prireiks ginti; ar turime slėptuvių,kuriose galėtume slėptis įvykus nelaimėms ar prasidėjus karui.Tai ir paskatino Krašto apsaugos ministeriją bendradarbiaujant suPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidausreikalų ministerijos parengti leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimąekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“.ĮŽANGINIS ŽODISŠio leidinio tikslas – kad visi Lietuvos piliečiai turėtų bendrą supratimąapie valstybės veiksmus reaguojant į ekstremaliąsias situacijas,pavojus ir grėsmes taikos ir karo metu (siekiant apsaugotipiliečius), be to, ypač svarbu, kad jie žinotų, ką, norint apsisaugotinuo nelaimių, reikia daryti jiems patiems ir kaip prireikus prisidėtiprie šalies gynybos.Pirmoje leidinio dalyje trumpai apibūdiname teisinius režimus irteisines padėtis, kurios gali būti skelbiamos valstybėje taikos irkaro metu, bei pateikiame informacijos apie valstybės veiksmusekstremaliosios situacijos ar ginkluoto užpuolimo atveju.Antroje leidinio dalyje supažindiname, kaip valstybė užtikrina civilinęsaugą taikos metu ir kaip tai būtų daroma, jei būtų paskelbtakaro padėtis. Knygoje rasite vertingos informacijos apie tai,kaip įvykus nelaimei šalies piliečiai būtų perspėjami, evakuojamiį saugias teritorijas, kokios galimybės slėptis kolektyvinės apsaugosstatiniuose, kaip atliekamas sanitarinis švarinimas, kaip tokiuatveju rekomenduojama planuoti šeimos veiksmus.


Trečioji dalis skirta supažindinti su tuo, kaip veikia mobilizacijossistema ir kaip užtikrinamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijosmobilizacijos ir karo padėties metu. Čia taip pat aprašomakaro prievolininkų šaukimo ir informavimo, civilių gyventojų informavimotvarka.Pilietinei gynybai ir galimybėms jai pasirengti skirta ketvirtojileidinio dalis – joje aprašoma, kokius pilietinės gynybos būduspiliečiai galėtų pasirinkti priešintis agresijai ar okupacijai.7ĮŽANGINIS ŽODISYpač svarbi yra leidinio praktinių patarimų dalis. Joje labai konkrečiainurodoma, ką daryti, kaip elgtis kiekvienam iš mūsų, jeiištinka nelaimė ar prasideda karas.Manau, kad dažnam Lietuvos piliečiui gali kilti klausimų, ar leidinyjepateikiama informacija ir patarimai yra vertingi kovojant supriešu, taikančiu vadinamojo hibridinio karo metodus (pvz., nelegaliųginkluotų grupių, užpuldinėjančių valstybės ir savivaldybiųinstitucijas, karinius dalinius, infiltraciją į šalį). Atkreipiu dėmesį,kad pilietinės gynybos dalyje ir pateikiama patarimų, kaip piliečiamselgtis, jei prieš šalį naudojami tokio pobūdžio hibridiniokaro metodai. Tačiau ir visi kiti patarimai yra aktualūs – jais remtisgalima, nesvarbu, kokius karo metodus priešininkas pasirinktųnaudoti, – ypač, kai reikia apsaugoti savo ir šeimos narių gyvybes,evakuotis iš nesaugių teritorijų.Parengti leidinį reikėjo sutelktų nemažo kolektyvo pastangų. Nuoširdžiaidėkoju prie jo rengimo prisidėjusiems Krašto apsaugossistemos atstovams: A. Valiui, K. Aleksai, D. Bičkauskienei, A. Čepukėnui,V. Linkui, V. Rakučiui, E. Vaicekauskui, L. Kranauskienei,L. Idzeliui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentoprie Vidaus reikalų ministerijos atstovams: R. Baniulienei, G. Graičiūnui,A. Račkauskui. Taip pat dėkoju leidinio kalbos redaktorėms:Ž. Švobienei ir R. Alauskaitei-Mikalainienei, maketuotojaiV. Pikčiūnaitei.


8 Baigdamas savo žodį, norėčiau pareikšti, kad esu tvirtai įsitikinęsLietuvos saugumu – jį užtikrina mūsų pačių pasiryžimas ir valiagintis bei NATO sąjungininkių kolektyvinės gynybos įsipareigojimai.Mūsų valia gintis tampa dar stipresnė tada, kai esamepasiruošę galimiems veiksmams nelaimių ir karo atveju, kaižinome, kaip elgtis lemiamą akimirką. Tikiu, kad šiame leidinyjepateikiama informacija suteiks dar daugiau pasitikėjimo savimi irvalstybe visiems Lietuvos piliečiams, o jo, prisidedant prie tėvynėssaugumo ir gynybos užtikrinimo, tikrai reikia.ĮŽANGINIS ŽODISLauksime jūsų nuomonių, pastebėjimų, pasiūlymų. Galbūt šisleidinys taps panašaus pobūdžio leidinių serijos pradžia. Linkiuvisiems įdomaus skaitymo!


10 iš valstybės rezervo bei ūkio subjektų, taip pat – į pagalbą kariuomenę,evakuoti gyventojus ar pasitelkti juos privalomiemsdarbams bei suteikti materialinę paramą gyventojams, ūkio subjektams,įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrėžalos. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, veiksmai jomsgresiant ir jų likvidavimas yra įvardinami kaip civilinė sauga.VALSTYBĖ TAIKOS IR KARO METUNepaprastoji padėtisNepaprastoji padėtis – tai ypatingas teisinis režimas valstybėje arjos dalyje, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenųteisėmis ir laisvėmis apribojimus bei laikinus juridinių asmenųveiklos apribojimus. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama neilgiau nei 6 mėnesiams visoje valstybėje ar jos dalyje, kai dėlvalstybėje ar kitose valstybėse susidariusios ekstremaliosios situacijoskyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkaiar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojusnepaprastųjų priemonių (minėti laikini apribojimai).Atitinkamu nutarimu sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priimaLietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos prezidentas,išleisdamas dekretą. Seimas arba prezidentas gali nustatytikai kurių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų teisių irlaisvių apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą tiek,kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Esant nepaprastajai padėčiai,gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, steigiamos viešosiostvarkos apsaugos komendantūros, pasitelkiama Lietuvos kariuomenė,mobilizacinis rezervas, naudojamas valstybės rezervas.MobilizacijaMobilizacija – tai valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų irūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkųšaukimas į privalomąją karo tarnybą valstybei ginti ir (ar) Lietuvos


Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Mobilizaciją(dalinę arba visuotinę) skelbia Seimas prezidento siūlymu,kai būtina ginti tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.Mobilizaciją dekretu gali paskelbti ir prezidentas dėlginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ir teritoriniamvientisumui, tačiau vėliau šis dekretas privalo būti patvirtintasSeimo. Seimas prezidento siūlymu skelbia demobilizaciją,kai išnyksta priežastys, dėl kurių buvo paskelbta mobilizacija.Po mobilizacijos paskelbimo karo padėtis gali būti ir neįvedama:mobilizacija ir demobilizacija gali vykti taikos metu. Kita vertus,mobilizacija gali būti nepaskelbta, iki įvedant karo padėtį, tačiautai atliekama, kai tik įvedama karo padėtis.11VALSTYBĖ TAIKOS IR KARO METUKaro padėtisKaro padėtis yra ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikusginti tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju, kai kylagrėsmė Lietuvos valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui,arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimussiekiant užtikrinti valstybės gynybą ir kitas gyvybiškaisvarbias valstybės funkcijas karo metu. Karo padėtį (visoje Lietuvosteritorijoje arba jos dalyje) įveda Seimas, tačiau prezidentasginkluoto užpuolimo atveju taip pat gali priimti šį sprendimą (jisvėliau turi būti tvirtinamas Seimo). Esant karo padėčiai, suformuojamosšalies ginkluotosios pajėgos. Joms vadovauti prezidentodekretu skiriamas kariuomenės vadas, kuris yra pavaldus gynybosveiksmų civilinei vadovybei. Užtikrinant savivaldos veiklostęstinumą, savivaldybėse, kai šių savivaldos institucijos negaliveikti, steigiamos karinės komendantūros. Joms vadovauja karokomendantai. Esant karo padėčiai, gali būti įsteigti karo laukoteismai (prezidento sprendimu) ir įvestas karinis patruliavimas(ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu).


II. CIVILINĖ SAUGATAIKOS IR KARO METUPasirengimo ekstremaliosioms situacijomsorganizavimasBendrieji veikimo principaiŠalies pasirengimas reaguoti į kilusius įvykius ir susidariusias ekstremaliąsiassituacijas – tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviaiapsaugai nuo gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų.Jis apima ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimą, pajėgų irišteklių išdėstymą bei rezervo kaupimą, komunikacijos, informacijosvaldymo bei koordinavimo procesų sureguliavimą, personalokvalifikaciją, pratybas bei visuomenės mokymą. Jokia viena institucijanegali sėkmingai ir veiksmingai suplanuoti ir įgyvendintiprevencinių priemonių, pasirengti reaguoti į paties įvairiausiopobūdžio įvykius ar ekstremaliąsias situacijas, atlikti visų gelbėjimoir padarinių likvidavimo darbų. Todėl Lietuvoje, organizuojantcivilinę saugą, yra numatytos funkcijos ir pareigos visomsLietuvoje veikiančioms valstybės, savivaldybių institucijoms, ūkiosubjektams bei kitoms įstaigoms. Civilinės saugos srities funkcijų


14CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU!Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos gresiantar susidarius ekstremaliosioms situacijomsGyventojai turi teisę:gauti informaciją apie tai, kas įvyko ir kelia pavojų jų gyvybeiar sveikatai, socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai;gauti informaciją apie tai, kaip elgtis, norint išlikti saugiems;įvykus nelaimei, gauti pagalbą;patyrus žalos dėl ekstremaliosios situacijos, prašyti valstybėsparamos.Gyventojai privalo:rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojųgyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus(įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;pranešti civilinės saugos sistemos pajėgoms apie gresiančiąar susidariusią ekstremaliąją situaciją;vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtusnurodymus ir ekstremaliųjų situacijų komisijossprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui arekstremaliajai situacijai likviduoti;neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojųgyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiemsnuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais;kai yra išnaudotos visos civilinės saugos sistemos pajėgųpanaudojimo galimybės, atlikti privalomus darbus, būtinusekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniamsšalinti.


Valstybinius planus, kuriuose aprašoma, kaip bus valdomosvalstybės lygio ekstremaliosios situacijos, rengia valstybės institucijospagal savo kompetencijos (veiklos) sritį. Ūkio subjektų(įstaigų) rengiamuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuosenumatoma tuose ūkio subjektuose kilusių įvykių likvidavimo ir jųpadarinių šalinimo organizavimo ir koordinavimo tvarka bei juoseesančių ir dirbančių žmonių apsaugos teikimo eiga: informavimasir perspėjimas, evakavimas, asmeninės bei kolektyvinės darbuotojųapsaugos organizavimas ir t. t.Gyventojams svarbiausi yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijųvaldymo planai. Kodėl? Teritorinis principas yra vienas iš esminiųcivilinės saugos organizavimo ir veikimo principų. Jis reiškia, kadcivilinė sauga valstybėje organizuojama pagal jos teritorijos administracinįsuskirstymą, t. y. pagal savivaldybių teritorijas. Ir būtentsavivaldybių administracijos turi suplanuoti, kaip organizuoti jųsavivaldybės teritorijose gyvenančių ar esančių gyventojų apsaugąįvykus nelaimei.15CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUSavivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai yra skelbiamijų interneto svetainėse. Juose yra aprašoma savivaldybės:gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusiąekstremaliąją situaciją tvarka;gyventojų evakavimo organizavimo eiga;kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės:nurodomi adresai, galimas priimti žmonių skaičius;ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimo ir koordinavimotvarka;medicinos, socialinės, psichologinės ir kitos pagalbos teikimo,viešosios tvarkos palaikymo organizavimo, švietimo ir kitųbūtiniausių paslaugų teikimo gyventojams ekstremaliųjųįvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu eiga (kas teikia ir kaiporganizuoja).


16CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU!Ekstremaliųjų situacijų atvejaiskariniai vienetai gali būti pasitelkiamipadėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimodepartamentui vykdyti šias užduotis:perspėti gyventojus apie gresiantį pavojų;organizuoti ir evakuoti gyventojus ir turtą;pasitelkus turimas priemones bei darbo jėgą, įrengti laikinoapgyvendinimo vietas (pvz., statyti palapines, įrengtiprausyklas, lauko virtuves ir t. t.);aprūpinti ir aptarnauti evakuotuosius (pirmoji medicinospagalba, apsauga, maisto ir labdaros dalijimas);nustatyti cheminio, biologinio, radiacinio, branduoliniopavojaus atvejais panaudotas kovines nuodingąsias medžiagasir jų išplitimo ribas;padėti palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti gyventojų ir turtosaugumą nustatytuose nelaimės rajonuose;naudojant specialiąją aviacinę įrangą (vandens krepšį) gesintimiškų ir durpynų gaisrus, likviduoti kitus incidentus;atlikti žvalgybą iš oro kilus potvyniui, miškų ir durpynųgaisrui bei kitoms ekstremaliosioms situacijoms arbaįvykiams;orlaiviais, laivais gabenti specialistus, medikus, gelbėtojus,įrangą ir reikalingas priemones į ekstremaliosios situacijosvietas ar įvykio židinį, o ligonius ar nukentėjusiuosius– į gydymo įstaigas;teikti kai kurias medicinos pagalbos ir sveikatos priežiūrospaslaugas;organizuoti ir atlikti evakuojamų gyventojų ir technikossanitarinį švarinimą.


Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, gebėjimai reaguoti įkilusius įvykius ir valdyti tam tikrą situaciją, parengto ekstremaliųjųsituacijų valdymo plano veiksmingumas yra įvertinamas perorganizuojamas civilinės saugos pratybas.Lietuvos kariuomenės pagalbaVienas iš pagrindinių kariuomenės uždavinių taikos metu yrateikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms įstatymų numatytaisatvejais. Kilus ekstremaliajai situacijai, kai įvykio mastassparčiai didėja, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijospirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremaliosiossituacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą,kariniai vienetai krašto apsaugos ministro įsakymu gali būtipasitelkiami į pagalbą tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinųdarbų užduotims ekstremaliosios situacijos židinyje atlikti.17CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUCivilinė sauga nepaprastosiospadėties metuCivilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taippat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks,kad nepaprastajai padėčiai suvaldyti valstybė yra numačiusidaugiau teisinių mechanizmų. Gyventojų apsauga tokiu atvejuorganizuojama remiantis tais pačiais principais: gyventojai informuojamiapie tai, kas įvyko ir kaip elgtis, esant reikalui evakuojamiarba laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose,jiems teikiama medicinos, socialinė, psichologinė pagalba ir kitosbūtiniausios paslaugos; organizuojamas gyventojų aprūpinimasmaistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, švariais drabužiais ir pan.Nepaprastosios padėties metu taikomos nepaprastosios priemonės: valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka; strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių


18 ir įrenginių, valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprinta(ginkluota) apsauga;CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienospriedanga; draudimas įsigyti, prekiauti, laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis,sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokiaspavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis; laikinasjų paėmimas iš Lietuvos gyventojų, įstaigų ir organizacijų; transporto priemonių judėjimo apribojimas; komendanto valandos įvedimas; draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kuriojeįvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąjąvietą; užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritorijąapribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas; nustatant leidimų tvarką, ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimų,į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių, ribojimas; transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiantsurasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus,šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsiasir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatytibei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką irvisuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą irturtą; Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šaliesparamos įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonių arkito turto laikinasis paėmimas arba rekvizicija siekiant užkirstikelią itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiemslikviduoti, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui gelbėti; nepaprastosios padėties metu teritorijoje įvedamas medicininisar veterinarinis karantinas; laikinas gyventojų perkėlimas (evakuacija) iš nepaprastosiospadėties teritorijos;


!Įvedus nepaprastąją padėtį, gali būti taikomitokie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytųteisių ir laisvių suvaržymai ir apribojimai:asmenys, neturintys su savimi asmens tapatybę patvirtinančiųdokumentų, gali būti sulaikomi, kol bus nustatytasasmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms;atliekama pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, kontrolėir paėmimas, slapta susirašinėjimo kontrolė;apribojama asmens teisė ieškoti, gauti ir skleisti informacijąapie ekstremaliąją situaciją ir gauti valstybės institucijųturimą apie jį informaciją;apribojamos žmogaus teisės naudotis būsto neliečiamumu:pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmensbūstą be jo sutikimo, būstas gali būti panaudotaskitiems asmenims apgyvendinti;apribojama laisvė kilnotis: uždraudžiama asmenims bespecialaus leidimo pakeisti savo nuolatinę gyvenamąjąvietą, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš nepaprastosiospadėties teritorijos arba šie asmenys evakuojami;uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų;apribojamas tam tikros rūšies ar kategorijos transportopriemonių, asmenų vykimas ar prekių (daiktų) gabenimasper valstybės sieną arba laikinai uždaromi tam tikri pasieniopostai;ribojama arba sustabdoma teisė vienytis į politines partijas,politines, visuomenines organizacijas ar asociacijas;uždraudžiami susirinkimai viešose vietose.19CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU


20CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas(tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiemsarba evakuotiems gyventojams;laikinas įmonių, kitų juridinių asmenų darbo režimo pakeitimas,jų ūkinės veiklos pertvarkymas gelbėjimo ir atstatymodarbams atlikti; asmenų sulaikymas, siekiant užkirsti žmonių užkrečiamųjųligų plitimą, šių asmenų hospitalizavimas ir izoliavimas beigydymas.Civilinė sauga karo padėties metuĮvedus karo padėtį, valstybės, savivaldybės institucijų ir įstaigųveikla pertvarkoma siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamos gyvybiškaisvarbios valstybės funkcijos. Šios funkcijos apima civilinėssaugos užtikrinimą, gaisrų gesinimą, gelbėjimo darbų vykdymąir viešosios tvarkos palaikymą. Tai reiškia, kad net ir karo metuciviliai gyventojai turi būti apginti nuo pavojų: turi būti įgyvendinamosgelbėjimo, evakavimo ir kitos civilinės saugos priemonės,taip pat turi būti sukurtos gyventojams išlikti būtinos sąlygos – jieturi būti aprūpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinospagalbos priemonėmis.1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų I papildomame protokoledėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos yra išvardintoscivilinės gynybos humanitarinės užduotys, kurios numatytossiekiant apsaugoti civilius gyventojus (žr. 21 p.). Karoapimtose teritorijose arba vietovėse, kur vyksta arba gali vyktimūšiai, organizacijos ir personalas, vykdantis civilių gyventojųapsaugai skirtas humanitarines užduotis, pagal tarptautinę teisęatpažįstamas iš tarptautinio civilinės gynybos skiriamojo ženkloir asmens pažymėjimo. Šiuo pažymėjimu patvirtinamas jo, kaipvykdančio civilių gyventojų apsaugai skirtas humanitarines užduotisasmens, statusas.


!Humanitarinės užduotys siekiantapsaugoti civilius gyventojus karo artarptautinių ginkluotų konfliktų metuPerspėjimas, evakuacija;slėptuvių įrengimas ir jų tvarkymas;šviesos maskavimo priemonių naudojimas;gelbėjimo operacijos;medicininis aptarnavimas, įskaitant ir pirmąją pagalbą,taip pat religinė pagalba;kova su gaisrais;pavojingų vietovių nustatymas ir pažymėjimas;dezinfekavimas ir kitos panašios apsaugos priemonės;skubus būsto suteikimas ir aprūpinimas;skubi pagalba nelaimę patyrusiose vietovėse atkuriant irpalaikant tvarką;skubus būtinų komunalinių tarnybų atkūrimas;skubus mirusiųjų laidojimas;pagalba siekiant išsaugoti būtinus objektus;papildoma veikla, būtina bet kuriai minėtai užduočiai įvykdyti,įskaitant planavimą ir organizavimą.21CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUTarptautinis civilinės gynybos skiriamasis ženklas – lygiakraštisžydras trikampis oranžiniame fone. Jis naudojamas civilinės gynybosorganizacijų, jų personalo, statinių ir inventoriaus, taip patcivilių slėptuvių apsaugai žymėti (šis ženklas pavaizduotas galiniamešio leidinio viršelyje).


22 Kadangi Lietuvoje civilinės saugos organizavimo funkcijas organizuojanti,koordinuojanti ir vykdanti valstybės institucija yraPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidausreikalų ministerijos, jo vadovaujamų priešgaisrinių gelbėjimopajėgų personalas bei visi ištekliai karo metu būtų skirti civilineisaugai organizuoti ir civilinės gynybos humanitarinėms užduotimsvykdyti. Tačiau karo metu ši institucija nebūtų vienintelė,vykdanti humanitarines užduotis. Visi civilinės saugos sistemossubjektai (valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkiosubjektai, kitos įstaigos), o, esant būtinybei, – ir kariniai vienetai,turėtų atlikti civiliams gyventojams apsaugoti reikalingas civilinėssaugos funkcijas (humanitarines užduotis).CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METULietuvos Raudonojo Kryžiausdraugijos vaidmuoLietuvoje nuo 1919 metų veikianti Lietuvos Raudonojo Kryžiausdraugija (LRKD) yra humanitarinio pobūdžio asociacija, priklausantiTarptautiniam Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnuliojudėjimui. Ji yra valstybės pagalbininkė humanitarinės veiklossrityje, taikos ir karinių konfliktų metu veikianti pagal 1949 m. Ženevoskonvencijas dėl karo aukų apsaugos ir jų papildomus protokolus.Draugijos savanoriai teikia įvairią pagalbą nukentėjusiemsgyventojams, padeda surasti dingusius artimuosius, dalyvaujakitose ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios padėties valdymoveiklose. Įvykus didelei nelaimei, LRKD savanoriai padeda valstybėsinstitucijoms teikti pagalbą nukentėjusiesiems: padeda evakuoti, identifikuoti, registruoti nukentėjusiuosius; teikia pirmąją ir psichologinę pagalbą; teikia materialinę ir moralinę pagalbą vaikams, žmonėms, turintiemsnegalią, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnioamžiaus bei kitiems pagalbos reikalingiems žmonėms;


teikia socialinę pagalbą: padeda paskirstyti gautas maisto medžiagasir geriamąjį vandenį evakuotųjų stovyklose arba laikinojoapgyvendinimo vietose įkurdintiems nukentėjusiesiems; atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus; organizuoja tarptautinės pagalbos teikimą, paskirsto gautąhumanitarinę pagalbą; ieško Lietuvos gyventojų giminių užsienyje ir užsieniečių giminiųLietuvoje, pasimetusių kilus ginkluotiems konfliktamsar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.Ištikus didelei nelaimei, prireiktų daug Lietuvos Raudonojo Kryžiausdraugijos savanorių, galinčių ir gebančių pagelbėti nukentėjusiemsžmonėms. Norintieji jais tapti gali tai padaryti jaušiandien. Tereikia susisiekti su LRKD atstovais ir užpildyti savanorioanketą (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos kontaktai:A. Juozapavičiaus g. 10A, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 262 8037, faks.(8 5) 261 9923, el. p. info@redcross.lt, LRKD interneto svetainėhttp://www.redcross.lt).23CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUPerspėjimas ir informavimas: perspėjimosistema, civilinės saugos signalaiŽmonės visuomet nori žinoti, kas atsitiko, ką jiems daryti, kas yradaroma situacijai suvaldyti, padėtis gerėja ar blogėja. Informuotivisuomenę apie artėjančias grėsmes ar susidariusias ekstremaliąsiassituacijas yra labai svarbu. Informacija apie artėjantį pavojųmažina pavojaus laukimo baimę, o informacijos stoka kelia nerimąir sudaro sąlygas formuotis klaidingoms nuomonėms ir plistigandams. Gyventojų perspėjimo informacija turi būti gausi ir kuoiš įvairesnių šaltinių, tuomet tikėtina, kad ją išgirs daugiau žmoniųir kad žmonės labiau paisys perspėjimų. Lietuvoje veikia gyventojųperspėjimo ir informavimo sistema. Per ją galima informuotigyventojus apie artėjančias ar gresiančias pavojingas situacijas,


24 nesvarbu, kur jie gyvena – mieste ar kaime, nesvarbu, kur jie yra –namie, darbe ar kelyje.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUPerspėjimas visuomenės informavimopriemonėmisGyventojų perspėjimas ir informavimas yra vienas iš pirmiausiaiatliekamų veiksmų. Dažnai pirminė informacija apie įvykius gaunamaiš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos). Taiyra normalu – be jų neįmanoma tinkamai perspėti ir informuoti,be to, viešosios informacijos teikėjai yra civilinės saugos sistemosdalis. Jų pareiga yra pranešti visuomenei apie tai, kas vyksta. Lietuvosįstatymuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijųir įstaigų pranešimai ir perspėjimai apie gresiančią ar susidariusiąekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius bei priemonesjai pašalinti ir apie apsisaugojimo nuo jos būdus perduodamiper įvairias visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją,spaudą, interneto portalus, naujienų agentūras ir kitas priemones).Taip pat numatyta, kad gaivalinių nelaimių, didelių avarijųar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosiosinformacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybėsnustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbtioficialius valstybės pranešimus.!Gyventojų perspėjimoir informavimo būdaiPranešimai ir perspėjimai per įvairias visuomenės informavimopriemones;trumpieji pranešimai į gyventojų mobiliuosius telefonus;įspėjamasis garsinis signalas (jungiamos sirenos);transporto priemonių ir įmonių garsiniai signalai, pasiuntiniai.


Kas yra gyventojų perspėjimoir informavimo sistemaĮvykus nelaimei, dėl kiekvienos uždelstos valandos gali labai padidėtiaukų skaičius ir materialiniai nuostoliai, todėl gyventojų perspėjimoir informavimo sistema turi veikti greitai ir nepriekaištingaiir aprėpti kuo daugiau šalies gyventojų. Nuo 2012 m. Lietuvojeveikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), kuriveiksmingai realiu laiku perduoda informaciją apie gresiančiuspavojus, siųsdama trumpuosius pranešimus tiesiogiai į gyventojųmobiliuosius telefonus. Tam naudojama korinio transliavimo (CellBroadcast) technologija GSM tinkluose. Pagrindiniai korinio transliavimotechnologijos privalumai, užtikrinant patikimą gyventojųperspėjimą, yra tai, kad vienu metu galima išsiųsti labai didelįtrumpųjų pranešimų skaičių, neapkraunant tinklo; trumpuosiuspranešimus galima perduoti net ir esant perkrautam tinklui; nereikiažinoti gavėjo telefono numerio – pranešimą galima perduotipavojaus zonoje esantiems žmonėms (vienos GSM stoties aprėptieszonos tikslumu). Trumpąjį pranešimą galima kartoti – taipgalima įspėti ne tik pavojaus zonoje esančius, bet ir atvykstančiusį ją žmones. Pranešimai gali būti siunčiami skirtingomis kalbomis– dėl to galima informuoti skirtingomis kalbomis kalbančiusšalies gyventojus bei atvykusius kitų šalių piliečius. GPIS galimanaudoti ne tik siekiant perspėti apie ekstremaliąsias situacijas, betir skelbiant skubią dingusiųjų paiešką ar atliekant kraujo donorų,nusikaltėlių paiešką tam tikrame rajone bei kitoms funkcijoms,susijusioms su tvarkos ir visuomenės gerovės užtikrinimu.25CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUTrumpuosius pranešimus gali siųsti Priešgaisrinės apsaugos irgelbėjimo departamentas, Bendrasis pagalbos centras, apskričiųpriešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei savivaldybių administracijos.Visgi GPIS efektyvumas priklauso nuo žmogaus subjektyvausapsisprendimo norėti ar nenorėti būti perspėtam. Tam, kadgyventojai gautų trumpuosius pranešimus, jų mobiliuosiuosetelefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija.


26 Šios funkcijos aktyvinimo mobiliuosiuose telefonuose instrukcijasgalima rasti GPIS interneto svetainėje http://gpis.vpgt.lt.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUPerspėjimas sirenomisPerspėjimo sirenomis sistema – tai elektromechaninių sirenųtinklas; daugiausia sirenos yra įrengtos savivaldybių centruose.Įjungus sirenas, perduodamas įspėjamasis garsinis signalas „Dėmesiovisiems“. Tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmėskaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo – 6 sekundėspauzė). Ne vėliau kaip po 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signaloperdavimo pradžios per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją,kitus transliuotojus perduodamas pranešimas apie tai, koks konkretuspavojus gresia (cheminis, radiacinis, potvynio, uragano, kt.)ir ką reikia daryti norint išlikti saugiems.Svarbu žinoti, kad sirenų gausmas nesuteikia jokios informacijos.Išgirdę kaukiančią sireną, gyventojai privalo įjungti radiją ar televizoriųir išklausyti informaciją bei rekomendacijas.Šiuo metu gyventojams perspėti naudojamos 489 centralizuotovaldymo elektros sirenos. Jomis perspėjama apie 50 proc. visųšalies gyventojų. Didžioji centralizuoto valdymo elektros sirenųdalis yra įrengta miestuose bei savivaldybių centruose ir kaimogyvenvietėse Ignalinos ir Zarasų rajonuose, kur gyventojų skaičiusyra 100 ir daugiau. Į bendrą perspėjimo sistemą įeina ir 485vietinio valdymo sirenos. Vietinio valdymo perspėjimo sistemosdaugiausia yra įrengtos kaimo vietovėse. Jas įjungia iš ankstopaskirti asmenys. Šiomis sistemomis perspėjama dar apie 3 proc.gyventojų. Sirenų įjungimo pultai yra sumontuoti savivaldybiųcentruose.Gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų, apie artėjantįdidelį pavojų gyventojai perspėjami naudojant visas įmanomastechnines ir organizacines priemones, numatytas savivaldybėsekstremaliųjų situacijų valdymo plane: visomis veikiančiomis ryšio


priemonėmis, per vidaus ar lauko garsiakalbius, transporto priemoniųir įmonių garsiniais signalais, išsiunčiant policijos, ugniagesių,greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų transportopriemones, turinčias garso stiprinimo įrangą, taip pat siunčiantpasiuntinius.Gyventojai nėra linkę iš karto patikėti gauta informacija. Tikėtina,kad, net ir išgirdę kaukiančias sirenas ar gavę pranešimą į mobilųjįtelefoną, jie gali ieškoti papildomos informacijos: skambinti draugams,artimiesiems, pareigūnams. Dėl didelio skambučių kiekioryšio tinklas gali būti pernelyg apkrautas, o tai taptų nepakeliamanašta institucijoms, valdančioms susidariusią situaciją. Todėlsusidarius didelio masto ekstremaliajai situacijai, nepaprastajaipadėčiai, numatyta įkurti pasiteirauti skirtas karštąsias linijas, informacijoscentrus, o gyventojų prašoma susilaikyti nuo nebūtinųskambučių.27CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUEvakavimasis į saugias teritorijasSituacijų, kai reikia evakuoti žmones iš nelaimės zonos, pasitaikogerokai dažniau negu daugelis gali įsivaizduoti. Kiekvienaismetais skirtingose valstybėse daug žmonių priverčiami skubiaipalikti savo namus dėl įvairių ekstremaliųjų situacijų. Dažniausiaižmonės būna priversti evakuotis dėl karinių konfliktų, siaučiančiųstichinių nelaimių, gamtinių gaisrų ir potvynių. Gali atsitiktiir taip, kad daugeliui mūsų įprastos gyvenamosios vietos tapsnetinkamomis gyventi dėl cheminių avarijų ar pasklidusios radioaktyviostaršos.Žmonių evakavimas – tai organizuotas gyventojų perkėlimas išteritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinaisuteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Tai vienas iš pagrindiniųgyventojų apsaugos būdų, kuris gali būti taikomas, gresiantar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padėties atveju.


28 Evakavimas gali būti išankstinis ir skubus. Išankstinis evakavimasvykdomas gresiant ekstremaliajai situacijai, jeigu pagal turimąinformaciją ir situacijos analizę matyti, kad žmonėms gresia realuspavojus ir geriausiai juos galima apsaugoti iš anksto perkeliant įsaugią teritoriją. Skubus evakavimas vykdomas susidarius ekstremaliajaisituacijai, kai situacija pavojinga ir reikia evakuoti žmonesiš pavojingos teritorijos nedelsiant.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU!Paskelbus gyventojų evakavimą,jiems teikiama būtina informacija:kad evakuotis yra būtina;per kiek laiko jie privalo išvykti iš nesaugios teritorijos;kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys savo transporto;kur yra evakavimo punktai (gyventojų surinkimo punktai);kur yra tarpiniai gyventojų priėmimo punktai (jeigu reikia);kur reikia evakuotis ir kur yra gyventojų priėmimo punktai(tiems, kurie evakuojasi savo transportu);ką pasiimti;kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus;kokiais keliais (evakavimosi maršrutais) vykti.Kaip Lietuvoje organizuojamasgyventojų evakavimasLietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendimąevakuoti gyventojus iš savivaldybės teritorijos į kitą tos pačiossavivaldybės vietą arba į gretimą savivaldybę priima savivaldybėsadministracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami į toli-


mesnę savivaldybę, sprendimą, kur turi būti evakuojami gyventojai,priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir įkurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavimoir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai:gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojųpriėmimo.Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias evakuojantrenkasi gyventojai. Ten jie registruojami ir laipinami į transportopriemones, o tada organizuotai – saugomomis ir prižiūrimomistransporto kolonomis – išvežami į saugias teritorijas. Konkrečiosgyventojų surinkimo vietos yra iš anksto numatytos savivaldybėsekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau tai nereiškia,kad visi privalo evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai,turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, gali tai darytisavarankiškai.29CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUTarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tiktuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radioaktyviosiomismedžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrintievakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą(atlikti sanitarinį švarinimą). Tarpiniuose gyventojų evakavimopunktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojųcheminis ar radioaktyvusis užterštumas, jeigu reikia – atliekamassanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas)transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus.Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamiejivyksta tiesiai į priėmimo punktus.Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias gyventojai turiatvykti nuosavu ar savivaldybės transportu. Ten jie pasitinkami,suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjųpatalpų. Jose organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinospaslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais,


30 higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausiųpaslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymąorganizuoja savivaldybės, į kurią evakuojami žmonės, gyventojųevakavimo ir priėmimo komisija.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUKaip galima evakuotisPavojaus poveikio mastas ir intensyvumas, evakuacijos kelių būklėir kitos aplinkybės gali labai pakeisti iš anksto rengiamus gyventojųevakavimo planus. Gali būti sunku ar net neįmanoma evakuotižmonių įprastomis kelių transporto priemonėmis: autobusais,automobiliais. Todėl gali būti evakuojama geležinkelio transportu(traukiniais) ar net išvedant pėsčiomis (pėsčiųjų kolonomis). Visaisatvejais gyventojai informuojami, kaip ir kokiais keliais evakuotis,o evakuojamųjų kolonos reguliuojamos ar net lydimos policijos arkariuomenės pareigūnų.!Būkite pasirengę išvyktibet kuriuo metuAutomobilio bakas visada turi būti pilnas.Jeigu pavėlavote išvykti automobiliu – eikite pėsčiomis.Išvykimo keliai turi būti apgalvoti iš anksto.Būtiniausi daiktai turi būti sudėti iš anksto, kad negaištumėtelaiko.Išvykti geriau per anksti negu per vėlai.Evakavimasis pėsčiomis gali būti labai tikėtina pasitraukimo išpavojingų teritorijų forma. Taip evakuotis sunku, bet tam tikraisatvejais tai gali būti vienintelė gelbėjimosi galimybė. Gyventojaipėsčiomis gali evakuotis savarankiškai arba organizuotai, kolonomis.Bet kuriuo atveju reikia žinoti, kad evakavimas pėsčiomis


turi būti planuojamas atsižvelgiant į tai, kad per parą žmonės galieiti ne ilgiau 10–12 valandų ir nueiti ne daugiau 30–40 kilometrų.Būtiniausius daiktus patogiausia neštis kuprinėje. Po nuo valandosiki pusantros valandos trukusio ėjimo reikia sustoti 10–15 minučiųpoilsiui, o, nuėjus daugiau kaip pusę tą dieną planuoto nueiti kelio,– sustoti pailsėti vienai dviem valandoms. Naktį reikėtų ilsėtis,o poilsiui ieškoti kuo saugesnės vietos. Poilsio vietos pasirinkimaspriklauso nuo oro sąlygų ir nuo nelaimės, dėl kurios teko paliktinamus, pobūdžio. Jeigu evakuojamasi iš karinių veiksmų teritorijos,geriau leisti naktį atviroje vietoje, o ne tuščiuose pastatuose,kuriuose vyko mūšiai (jie gali būti užminuoti); jeigu evakuojamasiiš gamtos stichijos nusiaubtos teritorijos, geriau ieškoti nakčiaipastogės.Pėsčiomis dažniausiai evakuojamasi iš karo veiksmų ar ginkluotokonflikto teritorijos. Taip besitraukiantys gyventojai turi atrodytipabrėžtinai kaip civiliai, tiesiog norintys išeiti iš minėtos teritorijos(kaip ir yra). Reikia vengti rusvai žalsvos (chaki) ar maskuojamųjųspalvų drabužių, matomoje vietoje nesikabinti medžioklinių peiliųar gertuvių, eiti neskubant, ramiai. Būtiniausi daiktai, maistoatsargos turėtų būti išskirstyti į dalis: geriau penki ryšulėliai, neivienas didelis lagaminas. Keliaujant reikėtų vengti pavojingų vietų,kelių, vedančių pro strateginius objektus, – tokių, kurie galėtųtraukti priešiškos pusės karių dėmesį.31CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUEvakuojantis organizuotai – pėsčiųjų kolonomis, gyventojus surinkimopunktuose reikia skirstyti į 500–1000 žmonių kolonas, iševakuojamųjų tarpo paskirti kolonos vadovą, kuris vestų kolonąnumatytu maršrutu, stebėtų evakuojamųjų būklę, organizuotųpoilsį.Evakuojantis geležinkelio transportu, kyla pavojus patekti į spūstįir pamesti ne tik daiktus, bet ir išleisti iš akių šeimos narius. Kadto neįvyktų, labai naudinga kiekvienam kišenėje turėti lapą ir antkuprinės ar lagamino pakabintą kortelę su savo pavarde, namų beikelionės tikslo (jeigu žinomas) adresu, traukinio ar vagono nume-


32 riu. Traukinyje, autobuse geriausia savo daiktus laikyti gerai matomojevietoje, o pinigus, dokumentus saugiausia laikyti prie savęs.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUJeigu pareigūnai nurodė evakuotis arba jūs patys nusprendėte,kad namie likti pavojinga: Susirinkite būtiniausius reikmenis, kurių jums gali prireikti evakuojantisir apsistojus kitoje vietoje (žr. praktinius patarimus,80–81 p.). Persirenkite drabužiais, kurie suteiks tam tikrą apsaugą (ilgoskelnės, neperšlampama striukė, guminiai batai, kepurė). Prieš išvykdami apsaugokite savo namus: įneškite į namus lauko baldus, vaikų žaislus, atjunkite vandenį ir dujas, išjunkite iš elektros lizdų visus elektros prietaisus, išimkite produktus iš šaldytuvų ir šaldiklių, uždarykite ir užrakinkite duris ir langus. Išvažiuoti pasirinkite rekomenduojamus kelius, nebandykitesutrumpinti kelio, nes kiti keliai gali būti užblokuoti. Išvykite kuo anksčiau, kad nepakliūtumėte į spąstus dėl pasikeitusiųoro sąlygų. Būkite atsargūs važiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite poaukštos įtampos elektros laidais.Slėpimasis kolektyvinės apsaugos patalpose(statiniuose)Kas yra kolektyvinės apsaugos statiniaiKolektyvinės apsaugos statiniai – tai statiniai arba patalpos, kuriasekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojamsapsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingųveiksnių. Juose gali prisiglausti gyventojai, kurie neturi galimybių


patys evakuotis arba iš kitų teritorijų evakuoti gyventojai. Kiekvienasavivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmoniųapsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius(patalpas). Juose, esant reikalui, žmonės gali pasislėpti, kadapsisaugotų nuo žalingo aplinkos poveikio, kol bus organizuotaiišvežti iš užterštos pavojingomis medžiagomis teritorijos, arbabūti ten laikinai apgyvendinti, jeigu dėl ekstremaliosios situacijosturi evakuotis iš savo namų. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos,gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Jų mieste gali būti 10 ar50 – tai priklauso nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Vidutiniškaikiekviena savivaldybė yra numačiusi tiek vietos kolektyvinėsapsaugos statiniuose, kad juose tilptų apie 20 proc. savivaldybėsgyventojų. Vienam gyventojui skiriama 1,5 kv. m patalpos ploto.Gyventojai, gavę pranešimą apie iškilusią grėsmę ir apie būtinumąpasitraukti į saugias vietas, neturintys saugios vietos ar galimybėsevakuotis nurodyta kryptimi, turi eiti į artimiausius kolektyvinėsapsaugos statinius. Sugaištas laikas, iki artimiausio kolektyvinėsapsaugos statinio einant pėsčiomis, mieste neturėtų viršyti 5–7minučių.33CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUKur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, galima sužinotisavivaldybės interneto svetainėse – ten skelbiami kolektyvinėsapsaugos statinių sąrašai. Be to, visi statiniai ar patalpos, skirtoskolektyvinei apsaugai, turi būti pažymėtos specialiuoju ženklu,gerai matomu iš toli bet kuriuo paros metu. Kolektyvinėsapsaugos statinio specialusis ženklas – tai lygiakraštis mėlynastrikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvosrėmeliu (šis ženklas pavaizduotas galiniame šio leidinio viršelyje).Skubant slėptis į kolektyvinės apsaugos statinį, nereikia imti daugdaiktų. Užtenka pasiimti asmens dokumentus ir vaistų (jei turitesveikatos problemų). Einantieji su mažais vaikais turėtų paimtimaisto vaikui, vienkartinių vystyklų, antklodę, žaislą.Kolektyvinei gyventojų apsaugai numatyti statiniai (patalpos) turibūti tvirtų konstrukcijų, sandarūs, kad būtų kuo mažesnis langų,


34 durų, vėdinimo šachtų plotas. Tokie statiniai turi stovėti saugiuatstumu nuo tiesioginių savivaldybės teritorijoje esančių cheminės,biologinės, radiacinės grėsmės šaltinių ir antrinio pavojingopoveikio (gaisrai, potvyniai, pavojingųjų medžiagų išsiliejimas,statinio griūtis, grandininės reakcijos efektas ir kt.), be to, būti artievakavimo punktų. Jie turi būti greitai ir kuo mažesnėmis sąnaudomispritaikomi kolektyvinei gyventojų apsaugai.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METURekomenduojama šiam tikslui skirtuose statiniuose laikinai apgyvendintine mažiau kaip 100 žmonių, taip pat turi būti numatytosatskiros patalpos laikinai apsaugoti ir saugiai laikyti gyventojųnaminius gyvūnus.Saugus buvimo laikas sandariose patalpose yra ribotas. Kad irkokios jos būtų sandarios, yra rizikos, kad tarša iš išorės vis tiekpo truputį skverbsis į vidų. Be to, žmonėms ilgesnį laiką pabuvusuždaroje patalpoje, joje pradeda kauptis anglies dvideginis, šiluma,drėgmė, ir susidaro sveikatai kenksmingos sąlygos. Angliesdvideginio koncentracijai ore pasiekus 1 %, gali pradėti skaudėtigalvą, sutrikti širdies veikla. Ypač jautriai į oro sudėties pokyčiusreaguoja pagyvenę žmonės ir vaikai. Todėl svarbu sekti informacijąapie situaciją pastato išorėje, ir, pareigūnams pranešus apie taršossumažėjimą, kuo skubiau išvėdinti patalpas arba išeiti į lauką.!Kokia kolektyvinės apsaugos statiniųir slėptuvių paskirtisKolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojųprieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikiobei evakuotų gyventojų apsaugai.Slėptuvės yra skirtos ekstremaliųjų situacijų operacijųcentrų ir Bendrojo pagalbos centro nenutrūkstamai veiklaiužtikrinti.


Kam yra skirtos slėptuvėsSlėptuvė – tai specialios paskirties statinys arba specialiai įrengtapatalpa, skirta nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingųveiksnių apsaugoti asmenis, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybiųinstitucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrųbei Bendrojo pagalbos centro nenutrūkstamą veiklą ekstremaliųjųsituacijų ar karo metu. Šie asmenys organizuoja ir koordinuoja,kad situacija būtų stabilizuojama ir valdoma, organizuoja pagalbosteikimą gyventojams – evakavimą, laikiną apgyvendinimąkolektyvinės apsaugos statiniuose, maitinimą, rūpinasi sanitarinėmissąlygomis ir kt. Kiekviena savivaldybė ir dalis valstybėsinstitucijų turi slėptuvę, reikalingą ekstremaliajai situacijai valdyti.Slėptuvėse, skirtose operacijų centrų ir Bendrojo pagalbos centrodarbui, turi būti galimybė, esant reikalui, saugiai ir greitai evakuotis.Čia taip pat turi būti nenutrūkstamai tiekiama elektros energija(numatytas atsarginis elektros šaltinis), veikti oro filtravimosistema, vandentiekis ir kanalizacija, fiksuotojo telefono ryšys,esant galimybei – ir mobiliojo telefono ryšys, kitos priemonės,reikalingos, kad darbas slėptuvėje vyktų kuo sklandžiau.35CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUNeretai žmonės įsivaizduoja, kad gyventojai gali būti apsaugomitik slėptuvėse. Vyresniojo amžiaus žmonės turbūt dar prisimena,kad sovietiniais laikais tokios patalpos buvo daugelyje pastatų. Jųyra išlikusių iki mūsų dienų, tačiau kai kurios tokios patalpos tapoprivačia nuosavybe, kai kurios buvo neprižiūrimos ir liko apleistos.Tokiose patalpose organizuoti žmonių apsaugą prireiktų labaidaug išteklių ir laiko, skubiai slėptis būtų neįmanoma. Beje, buvusiosslėptuvių patalpos, kurios šiuo metu savivaldybės sprendimugali būti įvertintos kaip tinkamos kolektyvinei gyventojų apsaugai,yra vadinamos ne slėptuvėmis, o kolektyvinės apsaugos statiniais(patalpomis). Slėptuvės sąvoka taikoma tik toms patalpoms,kuriose turi veikti ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.


36CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUReikia žinoti, kad, patekus į užterštą ir netinkamą žmonėms gyventiteritoriją, net ir puikiai įrengtoje slėptuvėje ilgai išbūti yraneįmanoma, o štai gerai parinktas ir įrengtas kolektyvinės apsaugosstatinys gali tam tikrą laiką apsaugoti gyventojus nuo pavojingųveiksnių. Norint užtikrinti tikrą gyventojų apsaugą, reikia neslėpti, o evakuoti gyventojus iš netinkamų gyventi teritorijų.Tai įdomuISTORINIAI FAKTAI APIE CIVILINĘ SAUGĄ• Pirmojo pasaulinio karo metu, pradėjus plačiau naudotiaviaciją (dirižablius ir vėliau – strateginius bombonešius),bombardavimo objektais tapo ne tik karinė infrastruktūra –karinės bazės, gynybinės pozicijos, tvirtovės, bet ir pramonėsįmonės bei civilių gyvenami miestai. Pagal italų karoteoretiko Giulio Douhet doktriną, miestų bombardavimaspalaužia valstybės valią priešintis, užpulta valstybė kapituliuojair tereikia nedidelių sausumos pajėgų pasiektamrezultatui įtvirtinti. Šios doktrinos nuostatos buvo labaipopuliarios 1920–1939 metų Europoje ir Jungtinėse AmerikosValstijose. Tuometės valstybės didelį dėmesį skyrėsavo gyventojų apsaugai: jau taikos metu buvo statomosindividualios ir grupinės slėptuvės, įrengiama kita svarbiinfrastruktūra, apmokomi specialistai.• 1918–1940 m. Lietuvos urbanizacijos lygis nebuvo aukštas.Dauguma gyventojų turėjo kur slėptis kaimuose, kaip irbuvo rekomenduojama karinėje spaudoje. Tai daryti buvoįprasta Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo susidurtasu maisto trūkumu, ypač Vilniuje. Antrojo pasaulinio karometais, artėjant frontui, nedidelės slėptuvės – bunkeriai –buvo įrengiamos pamiškėse ar tiesiog prie visų pagrindiniųsodybų; jos išgelbėjo ne vieną Lietuvos kaimo gyventoją.


• Prasidėjus branduolinio ir kitų masinio naikinimo ginklų erai,civilinei gynybai skirtas didelis dėmesys. Tačiau tokių ginklųgalia buvo tokia didelė, kad jais ir buvo tikimasi atgrasytipriešą, todėl grandioziniai pilietinės gynybos planai dažnailikdavo popieriuje. Totalitarinėse valstybėse, taip pat Šveicarijoje,Izraelyje ir kai kuriose kitose šalyse buvo įrengtosvalstybinės slėptuvės nemažai gyventojų daliai, slėptuvesstatėsi įmonės ir privatūs gyventojai. Deja, sukurtos sistemosjau negalėjo apsaugoti nuo masinio naikinimo ginklų.Slėptuvės išliko iki Šaltojo karo pabaigos, o vėlesniais laikais,nesant realaus didelio karo pavojaus, ėmė nykti, buvo privatizuojamosar keičiama jų paskirtis.Žmonių sanitarinis švarinimas37CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUKada gali būti reikalingas sanitarinisžmonių švarinimasSanitarinis švarinimas (nukenksminimas, kenksmingumo pašalinimas)– tai biologinio, radioaktyviojo, cheminio užterštumo pašalinimasnuo nukentėjusių žmonių. Jis reikalingas, siekiant sustabdytiar sumažinti neigiamą cheminių, biologinių, radioaktyviųjų(toliau – ChBR) medžiagų poveikį, be to, tokiu būdu apsaugoma,kad ChBR medžiagomis neužsiterštų asmenys, galintys turėti kontaktąsu nukentėjusiaisiais.Sanitarinis žmonių švarinimas gali būti reikalingas, kai ChBR medžiagospasklinda žmonių susibūrimo vietoje, kai yra nukentėjusiųžmonių ir kai tikėtina, kad teršalai pateko ant įvykio vietoje (arnetoli jo) buvusių žmonių.Sanitarinis žmonių švarinimas nėra automatinis ar neišvengiamasprocesas. Sprendimą atlikti žmonių sanitarinį švarinimą įvykio


38 vietoje priima gelbėjimo darbų vadovas, atsižvelgdamas į aplinkybes,žmonių skaičių bei turimus išteklius. Sanitarinis švarinimasturi būti atliktas taip greit, kaip tik įmanoma, ypač jeigu yra daugnukentėjusiųjų su užteršimo simptomais. Užteršti pavojingomismedžiagomis žmonės, nuvežti į gydymo įstaigas, gali netiesiogiaiperduoti ChBR medžiagas medicinos personalui. Todėl reikia žinoti,kad sanitarinis žmogaus švarinimas turi būti atliktas anksčiaunegu jam bus suteikta skubi medicinos pagalba.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUUžteršti asmenys gali būti saugomi, kad neišsivaikščiotų ir neskleistųteršalų. Tai reiškia, kad žmonės, nukentėję nuo ChBR medžiagų,gali būti išvesti iš didžiausio užterštumo zonos ir priverstipasilikti gelbėjimo darbų vadovo nurodytoje vietoje, iki bus atliktassanitarinis švarinimas: teršalai nuplauti vandeniu specialiosepalapinėse arba, esant šiltam orui, plaunami tiesiog atviroje vietoje,naudojant, pavyzdžiui, ugniagesių techniką. Gausi žemo slėgiovandens čiurkšlė – puiki pirminė žmonių švarinimo priemonė: jifiziškai pašalina ir praskiedžia teršalus.Kaip patiems atlikti sanitarinį švarinimąŽmonės gali pasišalinti iš įvykio vietos, kurioje užfiksuotas užterštumasChBR medžiagomis, dar iki pareigūnams priėmussprendimą atlikti sanitarinį švarinimą. Jeigu tokie žmonės buvonetoli teršalų paskleidimo vietos, tikėtina, kad jie patyrė kontaktąsu teršalais, tad, grįžę į namus, turi būti labai atsargūs. Jie turinesiliesti prie artimųjų, kad šie nepatirtų antrinio užteršimo ir dėlto nenukentėtų, ir patys atlikti medžiagų, kuriomis užsiteršė, nukenksminimą.Kaip tai padaryti? Reikia nusivilkti visus drabužius,su kuriais būta įvykio vietoje, ir labai kruopščiai nusiprausti šiltuvandeniu ir muilu.Nusirengus drabužius, pašalinama 75–90 % teršalų. Svarbu juosnusirengti teisingai: drabužius reikia vilktis iš viršaus į apačią (pirmašvarką, marškinius, tada – kelnes), nesimauti per galvą (kad


teršalai nuo drabužių nepatektų ant veido, akių). Su nusivilktaisdrabužiais reikia elgtis kaip su pavojingomis atliekomis: suvyniotiužterštu paviršiumi į vidų, sudėti į maišus (supakuoti du kartus) irpadėti saugioje vietoje. Ką su jais daryti toliau, priklauso nuo to,kokie teršalai buvo pasklidę, kokia jų koncentracija, ar žmogusbuvo toli nuo teršalų paskleidimo vietos. Galbūt juos reikės atvežtiį nurodytą vietą ir priduoti kaip pavojingas atliekas, o gal pakaksišskalbti skalbyklėje.Praustis reikia po tekančiu ne karštu, o tik šiltu (38–40 0 C) arbašaltu vandeniu ir būtinai su muilu – efektyviausiai teršalus šalinaūkinis muilas. Pirmiausia gerai nuplaunamos rankos, toliau –veidas, kaklas, akys, ausys, skalaujama nosis ir burna, kruopščiaiplaunamos sunkiau prieinamos kūno vietos. Buvusieji vietoje, kurpasklido cheminės medžiagos, turi praustis ne trumpiau kaip 3–5minutes. Radioaktyviosios taršos atveju praustis reikia ne trumpiaukaip 10 minučių.39CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUPagalbos nukentėjusiesiems organizavimasVienas iš pagrindinių civilinės saugos organizavimo ir veikimoprincipų yra saugumo ir paramos principas. Likviduojant įvykiųir ekstremaliųjų situacijų padarinius, turi būti teikiama pagalbagyventojams ir užtikrinama minimali gyvenimo kokybė.Nukentėjusieji – tai nebūtinai tiesiogiai paveikti ir sužaloti asmenys.Žmonės gali likti be namų (sugriauti, sudegę) arba jų namaigali būti netinkami gyventi dėl potvynio, cheminės ar radioaktyviostaršos, degančio miško dūmų, nutraukto komunaliniųpaslaugų (elektros, dujų, šildymo, vandens) teikimo. Visais tokiaisir daugeliu kitų atvejų būtina organizuota pagalba. Organizuotipagalbos teikimą nukentėjusiesiems dėl ekstremaliųjų įvykių irekstremaliųjų situacijų yra pavesta savivaldybių administracijosdirektoriams. Esant nepaprastajai padėčiai, savivaldybės toliauatlieka civilinės saugos funkcijas. Kaip bus organizuojama tokia


40 veikla, savivaldybės yra suplanavę ekstremaliųjų situacijų valdymoplanuose.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUPagalbos nukentėjusiesiems teikimas gali apimti laikiną apgyvendinimą,būtinosios medicinos pagalbos teikimą, saugios aplinkossukūrimą, būtinųjų poreikių patenkinimą (atsigerti, pavalgyti, gyventisanitarijos ir higienos normas atitinkančiomis sąlygomis beiturėti tinkamas poilsio sąlygas). Savivaldybės ekstremaliųjų situacijųvaldymo plane yra numatyta, kiek ir kokių išteklių gali prireiktiteikiant pagalbą gyventojams ir kokie savivaldybės ūkio subjektaituri ir gali teikti reikalingus išteklius, kai jų prireikia susidarius ekstremaliajaisituacijai. Yra suplanuota, kas turi teikti maistą, vandenį,drabužius, vaistus, higienos reikmenis, antklodes, gultus ir t.t.Prireikus ši savivaldybės veikla organizuojama ir koordinuojamaper savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą.Jeigu savivaldybė neturi pakankamai reikiamų išteklių, yra numatyta,kaip jų atsigabenti iš gretimų savivaldybių arba iš valstybėsrezervo. Valstybės rezerve esančias būtiniausias žemės ūkio irmaisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos ir kitasūkio atsargas galima panaudoti Vyriausybės ekstremalių situacijųkomisijos teikimu Vyriausybei priėmus sprendimą. Valstybėsrezervo civilinės saugos priemonių atsargų paėmimą iš jųsaugojimo vietų ir pristatymą į panaudojimo vietą organizuojaPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidausreikalų ministerijos, valstybės žemės ūkio ir maisto produktųatsargų paėmimą ir pristatymą į įvykio vietą – Žemės ūkio ministerija,medicinos atsargų – Sveikatos apsaugos ministerija.Privalomi darbaiGresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, nepaprastosiosbei karo padėties metu gyventojai, ūkio subjektai, įstaigosgali būti pakviesti vykdyti įstatymuose numatytą pareigą – atlikti


privalomus darbus. Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai,sukakę 18 metų, išskyrus tikrosios karo tarnybos karius, nėščias,neseniai pagimdžiusias moteris (moteris, pagimdžiusias ir auginančiasvaikus, kol jiems sukaks vieni metai), žmones, turinčiusnegalią, ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 metų, taippat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagaltarptautinę teisę.Tokia pareiga gyventojams gali atsirasti, tik esant ypatingamporeikiui. Ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti telkiamiprivalomiems darbams, tik kai yra išnaudotos visos civilinėssaugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės. Tokiu atvejuekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (asmuo, vadovaujantisvaldant ekstremaliąją situaciją) nusprendžia, kad yra tokiųdarbų poreikis, bei kreipiasi į savivaldybės (-ių) administracijos(-ų) direktorių (-ius) telkti gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigasdarbams atlikti. Sprendimą dėl privalomų darbų priima savivaldybėsekstremaliųjų situacijų komisija, o susidarius valstybėslygio ekstremaliajai situacijai – Lietuvos Respublikos Vyriausybėsekstremalių situacijų komisija (VESK).41CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUSavivaldybės administracijos direktoriaus ar VESK nurodyme atliktiprivalomus darbus turi būti nurodyta, kas juos turi atlikti, kokiopobūdžio darbai bus atliekami, kada ir kur žmonės turi atvykti registruotis,kiek laiko darbai gali užtrukti. Darbus privalantys atliktigyventojai turi atvykti arba prireikus į nurodytą vietą atvežamicentralizuotai – savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijųoperacijų centro transportu. Esant poreikiui, darbus atliekantysgyventojai aprūpinami nemokama nakvyne, maistu, specialiąjaapranga, darbo priemonėmis, jiems sudaromos minimalios sanitarijosir higienos normas atitinkančios sąlygos.Esant karo padėčiai, gyventojai gali būti telkiami privalomiemsdarbams gynybos ar gyventojų evakavimo tikslais, ginkluotųjųpajėgų vadui ar karo komendantams priėmus tokį sprendimą.


42 Už privalomuosius darbus gyventojams gali būti atlyginama įstatymųnustatyta tvarka.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUŠeimos veiksmų planavimasAr jūsų šeima yra pasirengusi rimtiems išbandymams? Ar kiekvienasjūsų šeimos narys žino, ką turi daryti, ištikus nelaimei, kadpadėtų ne tik sau, bet ir kitiems? Jeigu ne, laikas apie tai pagalvotiir pradėti planuoti šeimos veiksmus nelaimės atveju. Planas padėssumažinti baimę ir paniką ir išsaugoti gyvybę, sveikatą bei turtą.Norint būti tinkamai pasirengus ištikus nelaimei, reikia iš ankstoapgalvoti daugelį dalykų.Gresiantys pavojaiDrauge su visa šeima pasikalbėkite apie tai, kas gali atsitikti,kokios gali būti nelaimės pasekmės ir ką konkrečiai reikėtųdaryti, jeigu, pavyzdžiui, kiltų gaisras, didelė audra ar potvynis.Planuokite veikti kaip komanda, bet atminkite, kadkiekvienas komandos narys turi žinoti, ką privalo daryti irtuomet, jeigu kai kurių šeimos narių, įvykus nelaimei, nebusnamie.Susitikimo vietaNumatykite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu, nutikusnelaimei, visi būsite skirtingose vietose ir jeigu reikės staigapalikti namus. Numatykite dvi šeimos narių susitikimo vietas:vieną – lauke, kitą – pas jums artimus žmones. Kiekvienas šeimosnarys turi gerai žinoti susitikimo vietų adresus ir artimųžmonių telefonus.Saugios namų vietosIšsiaiškinkite su visais šeimos nariais, kurios vietos namuosesaugiausios, kokiais atvejais reikėtų slėptis kuo toliau nuolangų, kokiais atvejais slėptis negalima.


Evakavimosi vietosApsvarstykite, ką reikės daryti tuo atveju, jeigu pareigūnainurodys evakuotis, t. y. išvykti iš namų į saugią teritoriją. Išanksto galima paprašyti draugų ar giminaičių, kurie gyvenakitose miestuose, kad jie suteiktų prieglobstį nelaimės atveju.Laikas susiruošti evakavimuisiPagalvokite, ką galite padaryti iš anksto, kad galėtumėteevakuotis kuo greičiau. Jeigu namuose yra asmenų, turinčiųnegalią, senyvo amžiaus žmonių, – laiko reikės daugiau. Pasitarkitevisi drauge, kaip galėtumėte jį sutrumpinti.Evakavimosi būdaiApsvarstykite, kaip evakuositės. Jeigu turite automobilį,planuokite išvykti vienu automobiliu, tai sumažins galimybęšeimos nariams pasimesti. Šeimoms rinktis po vieną automobilįrekomenduojama dar ir dėl to, kad evakuacijos teritorijojesusitelktų mažiau išvykstančio transporto. Visada evakavimoatvejui būkite užsipildę mašinos degalų baką, nes susidariusekstremaliajai situacijai ar karo metu gali nedirbti degalinės.Jeigu automobilio neturite, pagalvokite, iš ko jį pasiskolintumėte.Galite planuoti išvykti su kaimynais arba artimaisiais,tik apie tai reikia iš anksto su jais susitarti. Jeigu neturitegalimybių išvykti savo transportu, sužinokite iš anksto, kur artimiausievakavimo punktai, iš kurių gyventojai, ištikus dideleinelaimei, bus evakuojami organizuotai.Evakavimosi keliaiSuplanuokite, kaip ir kokiais keliais kiekvienas šeimos narysbėgtų iš namų, jeigu namuose kiltų gaisras. Nusipieškite savonamų ar buto planą ir pažymėkite pagrindinius ir atsarginiusišėjimus. Dažnai antras išėjimas galimas tik pro langą. Pasitarkite,ar tai įmanoma, įsitikinkite, kad visi šeimos nariai mokaatsidaryti langus, nuimti grotas. Apsvarstykite visus įmanomusbūdus išeiti iš degančių namų, pagalvokite, gal tai padėtųpadaryti verandos, balkonai, net dideli medžiai, augantysšalia jūsų namo.43CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METU


44 Pagalbos tarnybos ir jų telefono numeriaiKiekvienas šeimos narys turi žinoti, kad išsikviesti policiją, gaisrinęir greitąją pagalbą galima paskambinus telefonu 112.Būdami kitoje valstybėje, sužinokite ir užsirašykite tos šaliesgaisrinės, policijos, greitosios pagalbos telefonų numerius,nes įvykus nelaimei neturėsite laiko ieškoti tokios informacijos.CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUKontaktiniai asmenysJeigu, įvykus nelaimei, negalėsite prisiskambinti artimiesiems,pabandykite susisiekti su kituose miestuose gyvenančiaisdraugais ar giminaičiais. Susitarkite su jais iš anksto, ar jie sutiktųbūti jūsų kontaktiniais asmenimis, kuriems galėtumėtepaskambinti ir pranešti savo buvimo vietą bei sužinoti apiekitus šeimos narius. Svarbu, kad kiekvienas namiškis žinotųkontaktinių asmenų vardus, adresus ir telefono numerius.Pažeidžiamiausi šeimos nariaiKai kurie žmonės dėl amžiaus, fizinės, psichinės ar socialinėsbūklės gali laiku nesužinoti apie gresiantį pavojų arba nesuprastijo galimo poveikio. Jeigu šeimoje yra mažamečių vaikų,senyvo amžiaus žmonių ar žmonių, turinčių psichinę ar fizinęnegalią, reikia pagalvoti, ar jie galės girdėti ir suprasti perspėjimus,ar galės (sugebės) greitai, savarankiškai palikti namus.Jeigu jie negali savimi pasirūpinti, svarbiausias šeimos tikslas– suplanuoti, kaip juos išgelbėti ir kaip jiems padėti. Jeiguvaikai dar maži, iš anksto reikia užrašyti ant kortelės jų vardą,pavardę, adresą ir pritvirtinti prie drabužių.Šeimos nariai, kuriems reikalingas gydymasJeigu šeimoje yra narių, kurie nuolatos vartoja receptiniusvaistus, apsvarstykite, kaip pasirūpinti tokių vaistų atsargomis,nes, įvykus katastrofai, galite likti be vaistų ir be receptų.Iš anksto reikia pasiteirauti gydytojų, ką tokiu atveju darytitiems, kuriems reikalingi specialūs vaistai ar gydymas (metadonas,dializė, lašelinės, chemoterapija, radioterapija irpan.).


Žmonės, galėsiantys jums padėtiJeigu šeimoje yra pažeidžiamų, savimi negalinčių pasirūpintinarių, vieni galite nesusitvarkyti – gali prireikti kitų žmoniųpagalbos. Pirma geriausia pagalba – tai žmonės, esantys šaliajūsų ar gyvenantys netoliese. Kaimynai, jei su jais palaikotegerus santykius, pirmiausia gali padėti gelbstint gyvybes irjūsų šeimos turtą. Iš anksto apgalvokite, kurie žmonės jumsatrodo patikimi – turintys fizinių ir emocinių galimybių suteiktipagalbą. Pasirinkite keletą tokių žmonių. Jei pasirinksite tikvieną ir su juo nepavyks susisiekti, liksite be pagalbos. Pasikliautivien pagalbos tarnybomis nereikėtų, nes gali būti, kad,įvykus nelaimei, nukentėjusiųjų bus labai daug arba pagalbosprireiks labai greitai (pavyzdžiui, reikės skubiai evakuotis išpastato), kol tarnybos dar nebus atvykę.Kaip ir kur namie išjungti vandenį, dujas, elektrą?Visi šeimos nariai turi žinoti, kada, kaip ir kur namie išjungtivandenį, dujas ir elektrą. Įrašykite plane, kaip tai padaryti.Kartais tai geriau padaryti iš anksto, nelaukiant nepageidautinųpadarinių, – pavyzdžiui, prasidėjus audrai su perkūnija,išjungti elektros prietaisus, pajutus žemės drebėjimą, užsuktidujas ir pan.45CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUAtsargos ir reikmenys nelaimės atvejuiTurėkite namuose maisto, gyvybiškai svarbių vaistų atsargų –bent tiek, kiek jūsų šeimai pakaktų trims dienoms. Maistoatsargos ir kiti būtiniausi reikmenys gali būti reikalingi irevakuojantis. Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinėje, kuriąlengva pakelti. Prie kuprinės reikėtų iš anksto pritvirtinti savininkokortelę – nurodyti vardą ir adresą (tam atvejui, jeigudaiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maistoatsargos būtų laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis galimanuolat laikyti mašinos bagažinėje. Tada, net jeigu negalėtumėtegrįžti namo, jausitės gerokai komfortiškiau.


46 DokumentaiIš anksto pasidarykite visų dokumentų kopijas. Originaluslaikykite saugioje vietoje (dar geriau – ugniai atsparioje dėžutėje),o vieną kopijų komplektą perduokite saugoti patikimiemsžmonėms kitame mieste (ištikus nelaimei, ypač perevakuaciją, dokumentai gali būti pamesti).CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUNaminių gyvūnėlių apsaugaŠeimos plane reikia numatyti ir tai, kaip bus gelbėjami naminiaigyvūnai. Gyvūnėliai negali likti užterštose, per potvynįvandens apsemtose teritorijose. Jeigu tenka evakuotis, geriausiasbūdas apsaugoti naminius gyvūnus – pasiimti juos susavimi. Tačiau reikėtų žinoti, kad į vietas, kur laikinai apgyvendinamižmonės, pagal pasaulyje priimtą praktiką, gyvūnai nepriimami.Jeigu planuojate evakuotis pas pažįstamus žmones,gyvenančius saugioje teritorijoje, suplanuokite, kad reikėspasiimti ir tai, ko gali prireikti jūsų augintiniui: tvirtą pavadėlį,antkaklį, antsnukį, ėdalo, paklotą, pakratų, narvą, plastikiniųmaišelių ar kita.!Kaip šeimai pasirengtinelaimės atvejuiIšsiaiškinkite, kokių nelaimių gali nutikti.Pakalbėkite apie tai su šeimos nariais.Pasitarkite, ką darytumėte ištikus kiekvienai galimai nelaimei.Susitarkite, kaip veiksite, jeigu nutikus nelaimei visi būsiteskirtingose vietose.Susitarkite, kaip pasirūpinsite mažais, senais ir negaliąturinčiais šeimos nariais.


III. POKYČIAI VALSTYBĖJEMOBILIZACIJOS IR KARO METUMobilizacija ir karo padėtis Lietuvoje skelbiama, kai būtina gintitėvynę arba vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Norint užtikrinti,kad būtų atliekamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos,ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kylagrėsmė, būtina pertvarkyti valstybės veikimą. Kad bus pertvarkomavalstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektųveikla, o karo prievolininkai pašaukti į privalomąją karo tarnybą,užtikrina mobilizacija.Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijossistemos veikimasSeimui paskelbus mobilizaciją prezidento siūlymu ar prezidentuipaskelbus mobilizaciją (esant ginkluotam valstybės užpuolimui),apie tai nedelsiant pranešama per visuomenės informavimo priemones.Visuotinės mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimopagrindas, o paskelbus dalinę mobilizaciją, – ne tik jos pagrindas,bet ir tai, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija skelbiama,kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemonės turi būtiįgyvendinamos.


48 Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės:savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugosministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentasprie Krašto apsaugos ministerijos); civilinės mobilizacijos institucijos(kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijossubjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektaiatlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai irjų turinys nėra viešai skelbiami). Ūkio subjektai atlieka mobilizaciniusužsakymus ir vykdo priimančiosios šalies paramos teikimoįsipareigojimus 1 . Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos,įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiaujair padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektaiir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosiosšalies paramos teikimo užduočių, dirba toliau – tęsia savo veikląkaip įprasta.POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUGyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimasSkelbiant mobilizaciją siekiama pertvarkyti valstybės veiklą,ruošiantis atremti ginkluotą agresiją ar vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.Tai darant būtina užtikrinti visuomenės saugumą irstabilumą valstybėje. Šiems siekiams įgyvendinti yra apibrėžtosgyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, kurios bus užtikrinamosmobilizacijos ir karo metu:Valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklostęstinumasPrezidento, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių, ministerijų,Valstybės saugumo departamento veikla yra vienas svarbiau-1 Priimančiosios šalies parama – reikiamų prekių, paslaugų ar darbų teikimaspajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėsekarinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arbavyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.


sių agresoriaus taikinių, todėl tos veiklos tęstinumui užtikrintiskiriamas ypatingas dėmesys. Jei šių institucijų veikla iš taikosmeto buveinių tampa nebeįmanoma, jos perkeliamos į specialiaiparuoštas darbo vietas.Teisinės sistemos institucijų ir įstaigų veiklos tęstinumasGyvybiškai svarbios teisinės sistemos funkcijos, kurias užtikrinavalstybė, yra šios: ikiteisminių tyrimų atlikimas, teismų,prokuratūros, advokatūros, antstolių, bausmių vykdymo sistemosveikla.Valstybės karinė gynybaEsant karo padėčiai, vykdomi ginkluotųjų pajėgų gynybosveiksmai ir karinės operacijos, gynybai rengiamas kariuomenėspersonalo rezervas.Vidaus saugumasIšaugus užsienio valstybių saugumo ir žvalgybos tarnybų,teroristinių organizacijų keliamai grėsmei, siekiama nustatytijų veikimą ir jį pašalinti.Viešasis saugumasViešasis saugumas apima daugybę aspektų: valstybinės sienosapsaugą, valstybės ir savivaldybių svarbių objektų apsaugą,viešosios tvarkos palaikymą, priešgaisrinę ir civilinę saugą,kovą su nusikalstamomis veikomis, gaisrų gesinimą, strateginęreikšmę nacionaliniam saugumui turinčių infrastruktūrosobjektų apsaugą. Esant karo padėčiai, viena iš didesnių grėsmiųlaikoma kova su nusikalstamomis grupuotėmis – jos galibandyti pasinaudoti valstybės persitvarkymu ir „patikrinti“,kaip iš tiesų veikia viešojo saugumo sistema.49POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUSocialinė apsaugaEsant karo padėčiai, valstybė užtikrina dirbančių, pensinioamžiaus žmonių, našlaičių, kitų remtinų asmenų socialinę apsaugą.Dėl karo padarinių asmenų, kuriems reikalinga valstybėsparama, skaičius gali labai išaugti. Tokiu atveju numatyta,


50 kad valstybės institucijos ir toliau teiktų jiems paramą, kuribus įmanoma tuo metu.POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUŠvietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų veiklaKaro metu jų veikla tęsiama, tačiau galimybių tai daryti yramažiau – ypač švietimo įstaigoms ir moksliniams tyrimo institutamspatekus į karo veiksmų zoną.Aplinkos apsaugaKaro metu deramas dėmesys skiriamas prognozėms bei patikimaiinformacijai teikti, o prireikus – didelę žalą aplinkaidarantiems padariniams šalinti.Sveikatos apsaugaVykstant karui gali būti daug nukentėjusių karių ir civilių, dėlto tokiu atveju asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrossvarbiausių paslaugų svarba tik išauga. Ligoninės ir kitos sveikatospriežiūros įstaigos, karui tebesitęsiant, gali susidurti sumedikamentų, įrangos ir personalo trūkumu.Žemės ūkio sektoriaus veiklos tęstinumasKaip rodo paskutinių karinių konfliktų įvykiai, mūšiai daugiausiaivyksta miestuose (dėl juose esančių operacinę ir strateginęreikšmę turinčių objektų), tad tiesioginė žala žemės ūkiosektoriui gali būti ne tokia didelė. Žemės ūkio veiklos tęstinumuidaugiau įtakos gali turėti karinių veiksmų pasekmės: pavyzdžiui,kuro trūkumas, žemės ūkio technikos rekvizavimas.Pramonės sektoriaus veiklos tęstinumasKaro metu šio sektoriaus veiklos tęstinumas priklauso nuokarinių veiksmų apimties: agresorius gali naikinti kai kuriuospramonės objektus, jei jų produkcija susijusi su karinių daliniųaprūpinimu. Dėl kai kurių pramonės objektų, kuriuose saugomospavojingos medžiagos, naikinimo gali kilti ekologiniųnelaimių, o tai gali paveikti šalia gyvenančius gyventojus.Tokiu atveju vertėtų įvertinti, ar saugu likti šalia pramoninioobjekto.


Energetikos sektoriaus veiklos tęstinumasVykstant karui energetiškai svarbiems objektams (suskystintųgamtinių dujų terminalui, elektrinėms, kuro saugykloms ir kt.)kiltų grėsmė, todėl jų apsaugai karo metu sustiprinti teikiamaypatinga svarba.Ryšio priemonių ir pašto veiklaRyšio priemonės, gyventojų informavimas ir pašto paslaugosyra ypač svarbios karo atveju. Valstybė skiria deramą dėmesį,kad jų veikla karo atveju būtų užtikrinta ir būtų apsisaugotanuo galimo agresoriaus pasinaudojimo jomis.Transporto sistemos veiklaŠi sistema yra gyvybiškai svarbi dėl Lietuvos ginkluotųjųpajėgų ir atvykstančių sąjungininkų įrangos pervežimo beigyventojų evakavimo darbų. Visi turimi valstybinės ir vietinėsreikšmės keliai, geležinkeliai, oro ir jūrų uostai turi išlikti funkcionalūskaip galima ilgiau.Valstybės finansų valdymas ir mokesčių administravimasVykstant karo veiksmams, mokesčių surinkimas nenutrūksta:tai užtikrina ne tik ginkluotųjų pajėgų finansavimą, bet ir kitųvalstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.51POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUKredito įstaigų, mokėjimo įstaigų ir mokėjimosistemų veiklaEsant karo padėčiai, finansiniai atsiskaitymai vyksta.Gyventojų aprūpinimas maisto produktaisir geriamuoju vandeniuKaro metu valstybė skiria ypatingą dėmesį gyventojų aprūpinimuimaistu ir geriamuoju vandeniu. Pajutusi maisto irgeriamojo vandens stygių, valstybė gali kreiptis tarptautinėspagalbos.Kultūros paveldo apsaugaKaro atveju kultūros paveldo objektams numatoma skirti ypatingąapsaugą. Kariniai veiksmai šalia tokių objektų neturėtų


52 vykti. Istorinės vertybės taip pat turi būti apsaugotos, prireikusevakuotos į kitas šalis, kur joms būtų užtikrinta reikiamaapsauga.POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUTarptautinis bendradarbiavimas ir pagalbaKaro atveju NATO sąjungininkai užtikrins kolektyvinę Lietuvosgynybą, o Lietuva diplomatinėmis priemonėmis siektųtarptautinių sankcijų agresoriui, taip pat pagalbos nukentėjusiemsgyventojams.Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos parodo, kas jai yra svarbiausiamobilizacijos ir karo atveju. Už kai kurias funkcijas atsakoviena valstybės institucija, tačiau yra ir tokių, už kurias yra atsakingoskelios. Pagal gyvybiškai svarbias funkcijas nustatomoskonkrečios mobilizacinės užduotys ministerijoms, savivaldybėmsir kitoms institucijoms. Remdamasi tomis užduotimis, kiekvienajų pasirengia mobilizacinius planus, kuriuose apibrėžia, kaipužtikrins, kad tos užduotys būtų įvykdytos mobilizacijos ir karoatveju.Karo prievolininkų šaukimasPaskelbus visuotinę mobilizaciją ir esant poreikiui visi Lietuvos kariuomenėsparengtojo personalo rezervo karo prievolininkai (nuo18 iki 55 metų karo prievolininkai, kurie yra įgiję pradinį karinįparengtumą; atsargos karininkai, generolai (admirolai) ir atsargoskariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, iki 60metų) šaukiami į karo tarnybą. Pašauktieji į karo tarnybą privaloatvykti į karo prievolės ir komplektavimo padalinį. Pašaukus karoprievolininkus, gali būti nurodoma atvykti ir į karinių vienetųdislokacijos ar kitas nurodytas vietas. Karo prievolės ir komplektavimopadaliniuose suteikiama informacija ir karinio parengtumoneturintiems karo prievolininkams. Patikrinus sveikatą, tinkamiatlikti tarnybą karo prievolininkai nukreipiami į paskirtas tarnybosvietas – karinius vienetus.


Paskelbus mobilizaciją ir esant poreikiui, karo prievolininkai, kurienėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, šaukiami į mokymus,o juos baigusieji skiriami (pagal turimą karinę ir (ar) civilinęspecialybę) į pareigas kariniame vienete. Jeigu moterys yra įgijusiospradinį karinį parengtumą arba yra baigusios aukštojojemokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas,jos taip pat šaukiamos į karo tarnybą. Ir vyrams, ir moterims, baigusioms(-iems) minėtas studijų programas, karo prievolė galioja,iki sukanka 60 metų.Šiuo metu pasirengti tarnybai galima savanoriškai, pasirenkantbazinius karinius mokymus ar kario savanorio tarnybą. Aukštųjųmokyklų studentams skirti jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tiktada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Pažymėtina, kadkaro prievolininkai, vengę šaukimo į karo tarnybą esant karo padėčiai,baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.!Karo prievolininkai, pašaukti į karo tarnybą,turi atvykti į šiuos karo prievolės ir komplektavimopadalinius:53POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUAlytaus, Naujoji g. 2-320, tel. (8~315) 74 139 (Alytaus miesto,Alytaus rajono, Varėnos, Druskininkų raj. savivaldybės);Marijampolės, Vilkaviškio g. 2 / Kauno g. 3, tel. (8~343) 54 628,53 581 (Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų ir Kalvarijos raj.savivaldybės);Kauno, Jonavos g. 64 / P. Kalpoko g. 93, tel. (8~37) 330 244,332 401, 332 079 (Kauno miesto, Kauno rajono, Prienų, Kaišiadorių,Jonavos, Kėdainių, Raseinių, Kazlų Rūdos, Birštono,Jurbarko, Šakių raj. savivaldybės);


54POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUKlaipėdos, Vytauto g. 5, tel. (8~46) 412 611 (Klaipėdos miesto,Klaipėdos rajono, Plungės, Rietavo, Kretingos, Skuodo,Palangos, Neringos raj. savivaldybės);Tauragės, Vinco Kudirkos g. 9, tel. (8~446) 61 697 (Tauragės,Šilutės, Šilalės, Pagėgių raj. savivaldybės);Panevėžio, Dembavos g. 30, tel. (8~45) 594 556, 594 532(Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio, Biržų, Kupiškioraj. savivaldybės);Utenos, Maironio g. 9, tel. (8~389) 559 475 (Utenos, Rokiškio,Anykščių, Zarasų raj. savivaldybės);Šiaulių, Dvaro g. 77, tel. (8~41) 524 682 (Šiaulių miesto,Šiaulių rajono, Radviliškio, Joniškio, Kelmės, Pakruojo raj.savivaldybės);Telšių, Karaliaus Mindaugo g. 1, tel. (8~444) 74 886 (Telšių,Akmenės, Mažeikių raj. savivaldybės);Vilniaus, Mindaugo g. 26, tel. (8~5) 210 3723, 210 3720,210 3721 (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Širvintų,Trakų, Elektrėnų, Molėtų, Visagino, Ignalinos, Švenčionių,Ukmergės raj. savivaldybės).2015 m. planuojama įsteigti 2 naujus karo prievolės ir komplektavimopadalinius Jurbarke (Jurbarko, Šakių ir Raseiniųsavivaldybės) ir Molėtuose (Molėtų, Visagino, Ignalinos, Švenčioniųir Ukmergės savivaldybės).Pastaba. Prieš atvykstant į karo prievolės ir komplektavimopadalinius pagal gyvenamąją vietą, rekomenduojame kontaktuspasitikrinti puslapyje www.karys.lt.


Karo prievolininkų informavimas55Pranešimas apie karo prievolininkų šaukimo pradžią skelbiamasper visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją, spaudą),krašto apsaugos sistemos (KAS) informacinės visuomenės informavimopriemones (Krašto apsaugos ministerijos ir kitų kraštoapsaugos sistemos institucijų interneto svetainėse: www.kam.lt,http://kariuomene.kam.lt, www.karys.lt, socialinio tinklo „Facebook“puslapiuose; KAS leidiniuose, plakatuose, informacinėseskrajutėse) arba karo prievolininkai informuojami asmeniškai.Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikospiliečiams galioja ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos,kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant įpaskelbtos mobilizacijos mastą, poreikį, karo prievolininkų karinioparengtumo lygį ir amžių, piliečiai šaukiami atlikti karinę tarnybąLietuvoje.Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenisgali kreipdamiesi (asmeniškai, telefonu ar el. paštu) į artimiausiąpagal savo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje karoprievolės ir komplektavimo padalinį. Paskelbus mobilizaciją visareikalinga informacija taip pat teikiama užsienio šalyse esančioseLietuvos ambasadose ir konsulatuose.POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUSvarbu žinoti, kad karo prievolininkai privalo: pateikti papildomą,dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitaitvarkyti, jeigu taip nurodo karo prievolę administruojanti kraštoapsaugos sistemos institucija; pagal karo prievolę administruojančioskrašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvyktiį karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemosinstituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatospriežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu – į kitą sveikatos priežiūrosįstaigą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad karo prievolę atliekantysLietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka


56POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METUatleidžiami nuo darbo (dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybėstarnyboje) arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiemsdarbo vietą, pareigas ar studijų vietą.!Karinio parengtumo įgijimasir įgūdžių atnaujinimasBaziniai kariniai mokymai – trijų mėnesių savanoriškimokymai, kurių metu įgyjama pagrindinių karybos žinių.Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus gali tapti profesinėskaro tarnybos, aktyviojo arba parengtojo rezervo kariais. Įšiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantysvaikinai ir merginos.Tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Kariai savanoriaisudaro aktyvųjį kariuomenės rezervą ir į tarnybą yrakviečiami 20–30 dienų per metus.Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, skirti aukštųjų mokyklųstudentams. Juos baigusiesiems suteikiamas atsargoskarininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojorezervo sąrašus.Kartotinės rezervo karių pratybos. Atnaujinti karinių žiniųyra kviečiami parengtojo rezervo kariai (20–30 dienų perpenkerius metus). Pratybų metu jie yra aprūpinami gyvenamąjavieta, maistu, apranga ir ekipuote; suteikiamos visoskariui priklausančios socialinės garantijos (mokamas turimąkarinį laipsnį atitinkantis tarnybinis atlyginimas arba asmensgaunamas vidutinis darbo užmokestis).Daugiau informacijos – Lietuvos kariuomenės internetosvetainėje http://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu.html,www.karys.lt, nemokamu telefonu (8 800) 12 340.


Civilių gyventojų informavimasKiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarkayra pasiruošusi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių mobilizacijosplanus ir vykdyti mobilizacinius nurodymus. Savivaldybėseyra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimusplanus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju turiinformuoti savivaldybių gyventojus apie jų teises, pareigas ir visaspriemones, kurios taikomos mobilizacijos metu. Priešgaisrinėsapsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojamsperduoda, naudodamas korinio transliavimo technologiją: siųsdamastrumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.Tai įdomuISTORINIAI FAKTAI APIE MOBILIZACIJĄ• Mobilizacijos istorija labai artimai susijusi su visuotinės karoprievolės atsiradimu XVIII a. pabaigos Prancūzijoje, o XIX a. –ir kitose Europos valstybėse. Išaugus kariuomenių skaičiui,šalys buvo priverstos taikos metu didelę kariuomenės dalįpaleisti, o karo metu – vėl mobilizuoti. Mobilizacija paliesdavovisas žmonių veiklos sritis: pramonę, geležinkelius,nuosavybę. Anksčiau mobilizaciją įvykdžiusi valstybė įgaudavoesminį pranašumą. Pavyzdžiui, sėkminga mobilizacijaPrūsijai leido primesti savo karo planą Prancūzijos imperijai,priversti pastarąją stoti į kovą esant nepilnos sudėties daliniamsir galų gale gėdingai kapituliuoti 1870–1871 metųkare. Prūsijos mobilizacijos planuotojai buvo gerai išmokę1866 metų Prūsijos–Austrijos karo pamokas. Per karą suPrancūzija jų parengtas mobilizacijos planas, kurio sudėtinedalimi tapo geležinkelių veiklos optimizavimas ir sinchronizavimas,buvo įgyvendintas tiksliai pagal planuotą grafiką.57POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METU


IV. PILIEČIŲ VAIDMUOGINANT ŠALĮBendrasis piliečių veikimo pamatas:teisė priešintis bei teisė ir pareiga gintiKiekvieno šalies piliečio santykį su Lietuvos valstybe jos gynybosklausimu apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri skelbia,kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kasprievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijosvientisumą, konstitucinę santvarką (3 straipsnio 2 dalis), ir kadLietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimoyra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga (139straipsnis). Piliečiai, ruošdamiesi ginti savo valstybę, turi žinoti,kad Lietuvos gynyba organizuojama laikantis visuotinės ir besąlyginėsgynybos principo. Gynybos visuotinumas reiškia, kadLietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosiospajėgos, gynybai naudojami visi valstybės ištekliai, o kiekvienaspilietis ir tauta priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinaisbūdais. Gynybos besąlyginumas reiškia, kad Lietuvos gynybanėra saistoma jokių sąlygų, vadinasi, niekas negali varžyti tautosir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet


kam, kas prievarta ar kitais neteisėtais būdais kėsinasi į Lietuvosvalstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinęsantvarką. Taigi Lietuva ir jos piliečiai pradės gintis nuo tomomento, kai šalis bus užpulta, nelaukdami NATO sąjungininkųpagalbos (ji bus suteikta).Lietuvos piliečio teisės ir pareigos ginti valstybę negali suvaržytijokia valstybės institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimąarba duodamas įsakymą, draudžiantį ginti Lietuvos nepriklausomybę,teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Tokssprendimas ar įsakymas būtų niekinis, o jo nevykdymas neužtrauktųjokios atsakomybės. Ir priešingai – Lietuvos piliečio veikimasprieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumąir konstitucinę santvarką yra traktuojamas kaip nusikaltimasir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir įtai, kad pilietis, gindamas šalį, turi laikytis įstatymų ir tarptautinėsteisės normų.59PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮJeigu priešas okupuotų dalį ar net visą Lietuvos teritoriją, net irtada galiotų tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai,taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Priešo okupuotojeLietuvos Respublikos teritorijoje okupavusios valstybėsvaldžia ir okupacinė administracija būtų neteisėtos. Lietuvos Respublikospiliečiai ir gyventojai nėra įpareigoti laikytis okupacinėsadministracijos įsakymų ir kitų teisės aktų. Teisėta valdžia priešookupuotoje Lietuvos teritorijoje būtų laikomos pagal LietuvosRespublikos Konstituciją sudarytos valstybės valdžios institucijos,valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė bei jos paskirtipareigūnai, o jiems negalint veikti, – tautos pasipriešinimo vadovybėir jos paskirti pareigūnai. Lietuvos Respublikos teritorijoje,įskaitant priešo okupuotą teritoriją, teisingumą vykdytų tikLietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarkasudaryti teismai, o, jiems negalint veikti, – tautos pasipriešinimovadovybės sudaryti karo lauko teismai. Priešo okupuotoje LietuvosRespublikos teritorijoje veikiančios vietos savivaldos instituci-


60 jos, taip pat šioje teritorijoje savo funkcijas atliekantys policijos irkiti valstybės bei savivaldos pareigūnai ir tarnautojai, nepriskirtiginkluotosioms pajėgoms, privalėtų vykdyti Lietuvos Respublikosvalstybės gynybos civilinės ir karinės vadovybės įsakymus beinurodymus, o, jai negalint veikti, – tautos pasipriešinimo vadovybėsįsakymus bei nurodymus. Okupuotoje teritorijoje veikiančiosinstitucijos, pareigūnai ir tarnautojai privalo nutraukti savo veiklą(t.y. boikotuoti), jeigu jie yra okupacinės administracijos verčiamipadėti kovoti su Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomisar pilietiniu pasipriešinimu agresijai, dalyvauti veiksmuose priešginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai dalyvius arba talkintiokupacinei administracijai taikant priemones, kurių tikslas –išnaudoti okupuotos teritorijos gyventojus karo tikslams ir karoįrenginių apsaugai.PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮGinkluotas pasipriešinimasKaro metu pradeda veikti šalies ginkluotosios pajėgos, kuriassudaro Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnybaprie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybėsapsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojosaugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, koviniai Lietuvosšaulių sąjungos būriai, taip pat kiti koviniai piliečių ir jų organizacijųginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūsginkluotųjų pajėgų vadui. Tautos ir valstybės gynybai vadovaujalaisvai ir teisėtai veikiančios valstybės institucijos, o jei jos negaliveikti, – tautos sukurtos arba jos pripažįstamos vadovavimo pasipriešinimuiinstitucijos.Ginkluotosios pajėgos turi iš anksto parengtus veiksmų planusagresijai atremti, todėl agresijos atveju ginkluotųjų pajėgų daliniųvadai, vadovaudamiesi šiais planais ir nelaukdami atskiro politiniosprendimo, nedelsdami įsakytų ginklu pasipriešinti agresoriui,ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę bei teritorijos


vientisumą. Jei dėl agresijos ar kitokios prievartos prieš Lietuvosvalstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinęsantvarką pareigūnas negalėtų laisvai vykdyti valstybės gynimopareigų arba su gynyba susijusių funkcijų ar perduoti įsakymų,žemesniosios grandies pareigūnai gynybos funkcijas vykdytųsavarankiškai. Tokiu atveju šių pareigūnų įsakymai yra privalomi,o karinių dalinių, piliečių ir jų savaveiksmių darinių pasipriešinimobei kovos veiksmai teisėti. Kiekvienas pilietis, prisijungęs prie ginkluotosšalies gynybos, tampa kombatantu, t. y. jis privalo laikytistarptautinės teisės nustatytų elgesio karinio konflikto metu taisyklių.Ginkluotų piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo(partizanų) vienetai bus įtraukti į ginkluotųjų pajėgų sudėtį irprivalės vykdyti ginkluotųjų pajėgų vadovybės įsakymus.61PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ!Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksasapibrėžia nusikaltimus Lietuvos valstybei, teritorijosvientisumui ir konstitucinei santvarkaiir numato laisvės atėmimo bausmes už:išdavystę: Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar po karopadėties paskelbimo perėjęs į priešo pusę arba padėjęs priešuiveikti prieš Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimunuo penkerių iki penkiolikos metų.padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką:pilietis, padėjęs kitai valstybei ar jos organizacijai veikti priešLietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą,teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią,baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.kolaboravimą: pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomispadėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupacijąar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arbakitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką,baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.


62PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮantikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir veiklą:asmuo, kūręs organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčiastikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinęsantvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijosvientisumą, arba dalyvavęs tokių organizacijų ar grupiųveikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimtiesmetų.viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą:asmuo, viešai raginęs smurtu pažeisti Lietuvos Respublikossuverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuverstiteisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeistiteritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupesarba daryti kitus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksąnumatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvosvalstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.Pilietinė gynybaPilietinės gynybos esmė ir jos principaiPiliečiai gali priešintis agresijai prieš savo valstybę ne tik dalyvaudamiginkluotoje šalies gynyboje. Pilietinė gynyba, dar kitaipįvardinama kaip pilietinis ar nesmurtinis pasipriešinimas, yra darvienas piliečių pasipriešinimo agresijai būdas. Garsaus amerikiečiųprofesoriaus Gene Sharpo, reikšmingai prisidėjusio plėtojantnesmurtinio pasipriešinimo teoriją ir už savo veiklą net tris kartusnominuoto Nobelio taikos premijai, požiūriu, pilietinė gynyba yrapačių piliečių (ne kariuomenės) vykdoma gynyba naudojant pilietines,o ne karines ar iš dalies karines kovos priemones. Pilietinėsgynybos būdas išsiskiria tuo, kad juo sąmoningai siekiama neišprovokuoti,nesuteikti akivaizdžios dingsties priešui panaudotiginklą, tačiau paveikti agresorių ir konfliktą stebinčias valstybes


ir jų visuomenes. Šis būdas yra ypač svarbus hibridinio karo grėsmėskontekste, kai piliečiai gali tapti masinių informacinių ir psichologiniųagresoriaus atakų, kuriomis siekiama palaužti piliečiųvalią priešintis, taikiniais.Pilietinės gynybos tikslas yra sulaikyti ir įveikti užsienio agresorius,okupantus bei perversmo keliu į valdžią atėjusias jėgas.Tokia gynyba vyksta kaip plataus masto nebendradarbiavimo irpolitinio nepaklusnumo kampanija. Pilietinė gynyba gali būti itinveiksminga pradinėje karinio konflikto stadijoje, kai trukdomaagresoriui įsitvirtinti. Šio nesmurtinio pasipriešinimo jėgą lemiatautos valia ir apsisprendimas kovoti už savo laisvę bei kiekvienopiliečio pasiryžimas visais įmanomais būdais priešintis užpuolikuiar okupantui ir taip prisidėti prie Lietuvos gynybos. Visgi pilietinėgynyba yra veiksmingiausia tuomet, kai padeda atgrasinti potencialųagresorių nuo ginkluoto Lietuvos užpuolimo. Potencialusagresorius, žinodamas, kad jo taikinyje atsidūrusios valstybės piliečiainebendradarbiaus ir nepaklus okupanto valdžiai, bus labiaulinkęs apsigalvoti dėl savo planų. Tačiau savo planus agresoriusbus linkęs įgyvendinti, jei tikėsis, kad bent dalis užpultos šaliesgyventojų bendradarbiaus su okupantais.63PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮPilietinės gynybos uždaviniai ir metodaiSiekiant, kad pilietinė gynyba atgrasintų potencialų agresoriųarba (jei nepavyko atgrasinti) neleistų jam įtvirtinti savo valdžios(žr. pilietinės gynybos uždavinius), reikia būti pasiruošus imtis šiųpagrindinių pilietinės gynybos metodų:protesto ir įtikinimo;nebendradarbiavimo;įsikišimo.Nesmurtinio protesto ir įtikinimo metodai daugiausia yra simboliškosdemonstracijos, įskaitant paradus, žygius ir budėjimus.Nebendradarbiavimo metodas apima administracinį, socialinį


64 ir ekonominį nebendradarbiavimą (pvz., boikotai ir streikai) beipolitinio nebendradarbiavimo aktus. Įsikišimo metodu laikomosbadavimo akcijos, nesmurtinis patalpų ar vietos užėmimas. Kompleksinisšių metodų taikymas kiekvienam agresoriui ir okupantuisukelia papildomų problemų ir silpnina jo valią.PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ!Pilietinės gynybosuždaviniaiPasiekti, kad agresorius negalėtų valdyti okupuotos valstybėsir palenkti visuomenės savo valiai;sukliudyti agresoriui pasiekti savo tikslus;neleisti sudaryti veiksmingos okupacinės administracijos;pasiekti, kad agresoriui jo ginkluoto užpuolimo ir okupuotosvalstybės valdymo kaštai būtų nepriimtini;silpninti agresoriaus karinius ir administracinius pajėgumus.Piliečiai gali patys pasirinkti, kuriuos iš šių metodų taikyti. Politiniaisnebendradarbiavimo aktais ir protestu piliečiai nepripažįstaagresoriaus ar okupanto teisės į valdžią, nebendradarbiauja suokupantų režimu, boikotuoja neteisėtus rinkimus. Pradinė trukdomojiveikla ir nesmurtinio pasipriešinimo okupantų kariuomenėsdislokavimui aktai kiekvienam agresoriaus kareiviui aiškiaiparodo, kad, nepaisant visko, kas jiems buvo sakoma, čia jie yranelaukti įsiveržėliai. Norėdami parodyti, kad yra nusiteikę priešintis,žmonės taip pat gali užsirišti gedulo raiščius, neiti iš namų, surengtiribotą visuotinį streiką ar nepaisyti komendanto valandos.Per miestus judantys okupantų kariniai vienetai gali būti sutinkamineįprastai tuščiomis gatvėmis ir uždengtais langais, bet kokievieši kolaborantų organizuojami sutikimai turi būti boikotuojami.Tokie veiksmai ir draugui, ir priešui parodo, kad okupacijai bus


smarkiai priešinamasi ir žmonių kovingumas bei ryžtas neleis pasiduotiir kolaboruoti. Nebendradarbiaujama gali būti ir kovojantsu tam tikra agresoriaus politikos linija. Ekonominis nebendradarbiavimaspasižymi tuo, kad piliečiai skelbia visuotinius streikus,specialiai sulėtina darbo tempą, o išskirtinę kompetenciją turintyspiliečiai atsisako padėti okupantui. Piliečiai gali rinktis aktyvesnespasipriešinimo formas, pavyzdžiui, platinti proklamacijas, dirbtipogrindžio spaustuvėje, skelbti bado streikus. Gyventojai taip patgali įkalbinėti okupantų karius netikėti savo vadų propaganda,juos informuoti, kad gyventojai priešinsis, tačiau tas pasipriešinimasbus savitas, nukreiptas prieš pastangas užgrobti šalies valdžią,bet visai nekeliantis grėsmės jiems, kaip atskiriems žmonėms. Nemažiau veiksmingos gali būti ir kitos, galbūt mažiau rizikingospasipriešinimo formos: užuot streikavus, eiti į darbus, bet dirbtilėčiau arba prasčiau nei paprastai arba „susirgti“ ir „nebesugebėti“dirbti; apsaugoti vaikus nuo okupantų propagandos, atsisakytistoti į tam tikras okupanto kuriamas organizacijas.65PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮKalbant apie pilietinį pasipriešinimą, svarbus ir valstybės institucijų(jeigu jos dar veiks) bei visuomeninių grupių vaidmuo. Pavyzdžiui,teismai, paskelbę, kad užpuolėjų valdžia yra neteisėta, turiir toliau dirbti vadovaudamiesi prieš užpuolimą galiojusiais teisėsaktais. Švietimo ir mokslo institucijų vadovybė turėtų atsisakytiskleisti okupanto propagandą. Profesinės sąjungos ir darbuotojųgrupės galėtų priešintis okupantų valdžiai, tvirtai laikydamosigaliojusių prieš okupaciją savo įstatų ir darbo tvarkos, nepripažindamosnaujų organizacinių darinių, sukurtų okupantų arba jų kolaborantų,atsisakydamos mokėti nario mokesčius ar lankyti naujų,okupantus palaikančių organizacijų susirinkimus, rengdamosstreikus, boikotus ir taikydamos įvairias politinio nebendradarbiavimoformas. Šie pavyzdžiai rodo, kaip valstybės institucijos ir visuomeninėsgrupės gali nepripažinti okupantų valdžios teisėta irsu ja nebendradarbiauti. Tokie pilietinio pasipriešinimo būdai neleistųokupantui palaužti visuomenės ir palengvintų tolesnį pasipriešinimą.


66 Dėl plataus masto nebendradarbiavimo ir politinio pasipriešinimoagresorius ar okupantas gali būti priverstas prarasti anksčiauturėtą šalies kontrolę (jeigu ją buvo pavykę įtvirtinti). Pavyzdžiui,okupantų karinės pajėgos gali pasidaryti nepatikimos, imti nebevykdytiįsakymų ir nerepresuoti rezistentų. Okupantų lyderiai galilaikytis užsibrėžtų tikslų, tačiau faktiškai tokiu atveju neturėtųgalimybių jų įgyvendinti. Tai būtų nesmurtinio privertimo metodopritaikymo rezultatas.PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮKad pilietinis pasipriešinimas būtų sėkmingas, sprendimui imtis,rengtis ir galiausiai vykdyti nesmurtinės gynybos būdą turi pritartivisi gyventojai (pilietinės gynybos atveju visa visuomenė tampanesmurtinės kovos jėga). Čia būtina aktyvi plačių visuomenėssluoksnių, taip pat svarbiausių visuomenės institucijų parama irdalyvavimas. Piliečiai turi pasiryžti ir sugebėti ginti savo visuomenęnuo grėsmės jos laisvei ir nepriklausomybei.Pilietinio solidarumo demonstravimashibridinio karo grėsmės akivaizdojeSiekiant tinkamai pasirengti pilietinei gynybai, reikia puoselėtipilietinį solidarumą. Pilietinis solidarumas, kuris pasireiškia ir rūpinimusiaktualių valstybei ir visuomenei problemų sprendimu,ir kasdiene atsakomybe už savo gyvenamąją aplinką, turi būtipuoselėjamas pačių piliečių. Jiems turi rūpėti, kad jų valstybė eitųpažangos keliu, kad kiekvienas iš jų galėtų prisidėti prie pažangoskūrimo. Pilietinis solidarumas, galintis prireikus virsti veiksmingapilietine gynyba, yra ypač svarbus reaguojant ir į vadinamojo hibridiniokaro grėsmę. Lietuvos gyventojai, kurie pastebi, kad, pavyzdžiui,jų gyvenamoje aplinkoje ar kitoje šalies vietoje pradedaveikti neaiškios ginkluotų asmenų grupės, turėtų apie tai praneštiBendrajam pagalbos centrui telefonu 112. Šio centro darbuotojaiinformaciją perduotų policijai, o ši, esant būtinybei, – Krašto apsaugosministerijai ir (ar) Lietuvos kariuomenei (prašydama padėti


užtikrinti šalies ir visuomenės saugumą). Prireikus 2014 m. lapkričio1 d. pradėjusios veikti Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimopajėgos reaguotų ir neutralizuotų tokio pobūdžio grėsmes.Pasirengimo pilietinei gynybai galimybėsRengiantis pilietinei gynybai, reikia žinoti, kokios yra gyvybiškaisvarbios valstybės funkcijos, nusimanyti apie potencialių agresoriųsilpnybes. Veiksminga pilietinė gynyba neįsivaizduojama besvaraus visuomeninių organizacijų, ypač Lietuvos šaulių sąjungos,indėlio. Siekiant stiprios Lietuvos šaulių sąjungos būtina, kad: piliečiai aktyviai dalyvautų Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.Lietuvos šaulių sąjunga, kaip savanoriška sukarinta pilietinėssavigynos asociacija, agresijos ar okupacijos metu taptų itinsvarbia pilietinio pasipriešinimo dalimi; net tuo atveju, kaišaulys tiesiogiai nedalyvauja ginkluotame pasipriešinime,buvimas organizacijos nariu neabejotinai stiprina jo valiąpriešintis kitomis priemonėmis ir būdais;67PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ jaunieji Lietuvos piliečiai (vaikai ir paaugliai nuo 11 iki 18metų) būtų skatinami tapti jaunaisiais šauliais. Jaunieji šauliai,dalyvaudami praktiniuose ir kitokiuose užsiėmimuose (pvz.,poilsinėse ir sukarintose stovyklose), taptų pilietiškesni, puoselėjantystautines vertybes, sportiški; būtų stiprinamos Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės visojeLietuvoje – agresijos ar okupacijos metu jos padėtų užtikrintiryšių palaikymą. Stiprios Lietuvos šaulių sąjungos rinktinėsvisoje šalies teritorijoje taip pat padėtų piliečiams veiksmingiauvykdyti ir nebendradarbiavimo, politinio nepaklusnumokampanijas.Rengiantis visuotinei krašto gynybai taip pat svarbu, kad: piliečiai nagrinėtų nesmurtinio pasipriešinimo pavieniui irgrupėmis būdus, diskutuotų apie tai su šeimos nariais, kai-


68 mynais bei visuomeninėse organizacijose. Geriau suprasdamišiuos būdus, piliečiai bus geriau pasirengę juos panaudoti, jeigutėvynei iškils pavojus. Tuo tikslu gali būti organizuojamospratybos, per kurias įsivaizduojamą okupaciją piliečiai sutiktųpilietiniu pasipriešinimu. Tai būtų galima daryti savo gyvenamosevietose, įstaigose ar gamyklose, miestuose, rajonuose irnet visoje šalyje.PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ profesinės grupės (atstovaujančios sektoriams, kurie užtikrina,kad būtų atliekamos gyvybinės valstybės funkcijos) tiksliaižinotų, kaip jų veikla ir pareigos galėtų padidinti nesmurtiniopasipriešinimo veiksmingumą. valstybei numatant, kad agresoriaus užpuolimas yra neišvengiamas,gyventojams būtų nurodytos pagrindinės pasipriešinimokryptys. Pagal šiuos nurodymus, kai agresorius užpuls,gyventojai turėtų priešintis net ir negavę konkrečių gynybosvadovybės instrukcijų. piliečiai žinotų, kad savo iniciatyva pogrindinės ryšių sistemosnereikėtų organizuoti iki karo veiksmų pradžios, kad priešininkamsbūtų sunkiau sužinoti, kokia yra asmeninė pasipriešinimojudėjimo sudėtis ir struktūra. Pratybos taikos metu galisuteikti pilietinės gynybos specialistams galimybę išnagrinėtialternatyvias tokios ryšių sistemos organizavimo galimybes.!Turint įtarimą dėl neaiškių ginkluotų asmenųgrupių atsiradimo šalies teritorijoje ar kitųvalstybės saugumui grėsmę keliančių ženklųgyventojams rekomenduojamakreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112,kur pateikta informacija bus perduota atitinkamomsgreitai reaguoti galinčioms valstybės institucijoms.


Pilietinė gynyba informacinėjeir kibernetinėje erdvėseJau dabar Lietuva susiduria su informacinėmis atakomis, kuriomissiekiama sumenkinti Lietuvos istoriją, konstitucinę santvarką,piliečių pasitikėjimą ir pasididžiavimą savo valstybe. Kibernetinėsatakos dažnai yra neatskiriama informacinio karo dalis. Todėl labaisvarbu, kad piliečiai galėtų veiksmingai kovoti informaciniame irkibernetiniame „frontuose“, kai to prireiks.Pilietinė gynyba informacinėje erdvėjeŠiuolaikinis karas pasižymi tuo, kad informacinės kovospriemonės yra ne mažiau svarbios nei konvencinės karinėspriemonės. Informacinėmis kovos priemonėmis siekiamapalaužti valią priešintis, daryti įtaką sprendimo priėmimo procesuiir įtvirtinti savo galią. Valia priešintis palaužiama atvirospropagandos būdu per visas informavimo priemones platinanttam tikrus simbolius, iškraipytus faktus arba tiesioginįmelą (falsifikatą). Piliečių veiksmai tokiu atveju turėtų apimtivisas valios priešintis palaikymo formas, taip pat tiesioginįpriešo propagandos naikinimą, melo demaskavimą. Galimaveikti per socialinius tinklus, mobiliojo ryšio tinklus, tiesioginiubūdu skleidžiant tiesą – organizuojant atsišaukimusar spausdintu žodžiu – ar naikinant priešo propagandiniussimbolius, išvedant iš rikiuotės elektronines ir kibernetinespropagandos platinimo priemones. Sprendimo priėmimoprocesą efektyviausia veikti per priešo visuomenę. Būtinaišnaudoti visas priemones, parodant priešo visuomenei josautoritetų, lyderių, vadų ar vyriausybės vykdomas nusikalstomasveikas, agresiją ir pan. Rekomenduotina kreiptis laiškais,per socialinius tinklus, žiniasklaidą, tarptautines informavimopriemones. Taktiniais veiksmais būtina neleisti įtvirtintipriešui savo galios okupuotose teritorijose – rengiant taikiusmitingus, streikus ir demonstracijas, blokuojant technikosjudėjimą parankinėmis priemonėmis, naudojant klaidinimo69PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ


70PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮtaktiką (pranešant apie neva užminuotas vietas). Tikslingakenkti okupacinėms pajėgoms (turint omenyje jų logistikąir išsilaikymą), klaidingai pranešant apie ligas, sprogdinimą,gaisrus, dujų, vandens ar kuro nuotėkius bei geriamojo vandensrezervuarų užteršimus.Pilietinė gynyba kibernetinėje erdvėjeJeigu prasidėjus kariniam konfliktui, išlieka galimybė naudotisinternetu (t. y. jei jis nebus „išjungtas“ atitinkamomis slopinimopriemonėmis), piliečiai, kurie yra informacinių technologijųspecialistai, turi galimybę rengti kibernetines atakas priešagresoriaus ar okupanto informacines sistemas (ypač kariniųpajėgų ir ypatingos svarbos infrastruktūros) bei padėti kovotiinformacinę kovą. Tai galima daryti užtikrinant informaciniųportalų, skleidžiančių pilietinio pasipriešinimo žinutes, kibernetinįsaugumą. Kibernetinio saugumo specialistai taippat turi galimybę kurti tarptautines kibernetinių savanoriųkoalicijas, kurios galėtų organizuoti kibernetines atakas priešagresoriaus ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.!Informacinėje kovojesvarbuIšlaikyti valią priešintis.Siekti paveikti agresoriaus ar okupanto sprendimų priėmimoprocesą.Neleisti įtvirtinti priešui savo galios okupuotose teritorijose.


Tai įdomuISTORINIAI FAKTAI APIE GINKLUOTĄIR NEGINKLUOTĄ PASIPRIEŠINIMĄ• Visuomenės, kurių valstybės būdavo okupuojamos, dažniausiaipasirinkdavo ginkluoto pasipriešinimo būdą. Kadvisuomenė priešintųsi, turėdavo būti palankios ir kitossąlygos: pakankami krašto ištekliai, tinkamos gamtinės irkt. sąlygos bei kitų valstybių teikiama pagalba. Pavyzdžiui,Napoleonui Bonapartui pavyko apgaule neutralizuoti Ispanijoskaralystės monarchijos administraciją ir kariuomenę,tačiau ispanų tauta nebuvo linkusi su tuo susitaikyti. Taipprasidėjo ilgai trukęs ispanų karas su prancūzais. Ispanųsukilėliams padėjo Didžioji Britanija, kurios kariuomenėdominavo jūrose, bei Ispanijos landšaftas, kur spaudžiamiį kampą sukilėliai surasdavo saugų prieglobstį. Karas supartizanais demoralizavo prancūzų kareivius ir diskreditavopačią Prancūzijos revoliucijos idėją – ši geriausiai buvo priimamaneseniai užkariautose ir laisvės išsiilgusiose šalyse,tokiose, kaip Lenkija ar Lietuva.71PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ• Ginkluoto pasipriešinimo galią rodo ir partizaninio karoLietuvoje 1944–1953 m. pavyzdys. Šis ginkluotas pasipriešinimasantrajai sovietinei okupacijai išsiskyrė savo trukme,dideliu aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių skaičiumi(ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių) ir viso pasipriešinimodalyvių skaičiumi (apie 100 tūkst. žmonių).• Neginkluotas pasipriešinimas buvo efektyvus šalyse, kurioskultūrine, idėjine prasme lenkė užkariautojus, taip pat kaiužkariautojams rūpėdavo jų pačių įvaizdis arba jie norėdavopaisyti tarptautinių normų. Štai XX a. 8-ajame ir 9-ajamedešimtmetyje leista „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika


72 diskreditavo Sovietų Sąjungos tariamos religinės laisvėspolitiką bei menkino Sovietų Sąjungos, kaip tarptautinėskovos su priespauda ir persekiojimu centro, įvaizdį ir pačiojeSSRS, ir už jos ribų.PILIEČIŲ VAIDMUO GINANT ŠALĮ• Kovos formos tiesiogiai priklausė nuo okupanto silpnųjųpusių. Jeigu okupantas norėdavo pabrėžti, kad kraštas prisijungėsavanoriškai, prieš jį būdavo veiksmingos ginkluotopasipriešinimo formos – tokios, kokiomis ne tik buvo išreiškiamakrašto valia, bet ir kurios kėlė problemų okupantokariuomenei, jos motyvacijai, kvestionavo okupantogebėjimą kontroliuoti kraštą. Ginkluotas pasipriešinimastokiu atveju neutralizuodavo okupanto pastangas sukurtiteisėtos valdžios įvaizdį ir taip sudarydavo sąlygas kraštąanksčiau ar vėliau išvaduoti (miškų ir jūrų gezai Nyderlanduose,Josipas Broz-Tito tuometėje Jugoslavijoje ar Ho ŠiMinas Vietname).• Pradėjus ginkluotą pasipriešinimą, tampa neįmanoma konfliktosureguliuoti taikiu būdu, kovotojai dažnai tapatinamisu teroristais, maištininkais ir kitais „blogiečiais“. Tad labaisvarbu, be ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, turėti ir kitą –civilizuotą – pasipriešinimo grandį, kurioje būtų solidžių,tarptautinės bendruomenės vertinamų autoritetų.


V. PRAKTINIAI PATARIMAIGYVENTOJAMS: KAIP ELGTISNELAIMIŲ IR KARO ATVEJU1. Ką daryti išgirdus kaukiančią sireną„Dėmesio visiems“ – tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmėskaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo – 6 sekundėspauzė). Juo pranešama apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosiossituacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimą arcivilinės saugos pratybas.Išgirdę sirenos kaukimą:• įjunkite radiją arba televizorių ir išklausykite informacijąbei rekomendacijas;• griežtai laikykitės rekomendacijų;• būkite įsijungę LRT radijo ir (arba) LRT televizijos programas;• laukite tolesnių nurodymų.„Cheminis pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas,įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinka-


74 moje teritorijoje. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją,garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas nevėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo „Dėmesiovisiems“ perdavimo pradžios.PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMSIšgirdę šį signalą:• nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos. Judėkitestatmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną;• jei nėra galimybės skubiai pasitraukti iš taršos zonos, likiteuždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų;• išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymooru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukiųsklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėraplyšių, užsandarinkite būsto langus ir duris;• be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimotakus: užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arbanosį ir burną prisidenkite drėgnu rankšluosčiu. Jei turite,naudokite respiratorių. Būtina saugoti odą, tam geriausiaitinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė.Grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariaisdrabužiais, o užterštuosius sudėkite į polietileninį maišą irišneškite iš gyvenamųjų patalpų;• ruoškitės galimam evakavimui.„Radiacinis pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas,įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojųatitinkamoje teritorijoje. Jis transliuojamas per radiją ir (arba)televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektroninessirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signaloperdavimo pradžios.Išgirdę šį signalą:• likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų;• išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildy-


mo oru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukiųsklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėraplyšių, sandarinkite būsto langus ir duris;• be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimotakus: užsidenkite vienkartine kauke, nosine arrankšluosčiu. Jei turite, lauke naudokite dujokaukę ar respiratorių;• suvarykite netoli esančius gyvulius ir naminius gyvūnus įtvartus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius;• grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariaisdrabužiais, o užterštuosius sudėkite į polietileninį maišą irišneškite iš gyvenamųjų patalpų;• ruoškitės galimam evakavimui;• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.75PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS„Katastrofinis užtvindymas“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas,įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimosavarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamasKauno m., Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r. gyventojams. Jis transliuojamasper radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimosistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuoįspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.Išgirdę šį signalą:• jei esate Kauno hidroelektrinės užtvindymo zonoje, kuoskubiau pasitraukite į aukštesnes, saugias vietas;• Kauno gyventojai prašomi išvykti iš Petrašiūnų, Panemunės,Žemųjų Šančių, miesto centro, Jiesios, Geležinkelioaikštės, Aleksoto žemutinės dalies, Vilijampolės, Marvelės,Lampėdžių ir Žemutinių Kaniūkų;• Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės rajonų ir Pagėgių savivaldybėsgyventojai prašomi išvykti iš gyvenviečių prie Nemuno;


76 • išvykdami iš namų, išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandenį,pasiimkite dokumentus, pinigus, kitus vertingusdaiktus. Jei neturite galimybės išvykti, pakilkite į viršutiniusnamų aukštus;PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS• ruoškitės galimam evakavimui;• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.„Potvynio pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas,įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčiųupėse pakilus vandens lygiui iki pavojingos ribos. Jis transliuojamasper radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimosistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojogarsinio signalo perdavimo pradžios.Išgirdę šį signalą:• būkite pasirengę apsaugoti savo gyvybę, gyvulius ir turtą;• paruoškite visas turimas plaukiojimo priemones, apsirūpinkitepaprasčiausiais plaustais, neperšlampama apranga(žvejų batais, apsiaustais ir pan.);• pasirūpinkite, kad turėtumėte ilgai negendančių maistoproduktų, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų;• automobilius palikite saugioje teritorijoje, vertingus daiktussukelkite kuo aukščiau;• sutvarkykite vandens nutekėjimo sistemas, nuvalykite lietausnutekėjimo groteles;• ruoškitės galimam evakavimui;• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.„Uragano pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas,įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukeltiekstremaliąją situaciją. Jis transliuojamas per radiją ir (arba)televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines


sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signaloperdavimo pradžios.Išgirdę šį signalą:• likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų,nesislėpkite prie lengvų konstrukcijų ar didelių medžių;• užgesinkite ugnį krosnyje, išjunkite iš elektros tinklo nenaudojamuselektros prietaisus ir užsukite dujas. Uždarykiteduris, langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkitevėdinimo angas;• iš balkonų išneškite lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite.Nepalikite automobilių prie didelių medžių;• jei gyvenate mediniuose arba lengvos konstrukcijos namuose,slėpkitės rūsiuose;• atidėkite planuotas keliones;• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus;• įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai turi perspėti darbuotojusapie artėjantį uraganą ir informuoti, kokie darbaituri būti nutraukti. Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtintilaikinieji pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai irįrenginiai.77PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS„Oro pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantisapie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Jis transliuojamasper radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas,elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojogarsinio signalo perdavimo pradžios.Išgirdę šį signalą:• privalote išjungti iš elektros tinklo nenaudojamus elektrosprietaisus, dujas ir vandenį;• pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto produktų, vandens,turimas asmeninės apsaugos ir medicinos pagalbos


78 priemones, būtiniausių vaistų, apsirenkite ir skubėkite į artimiausiąkolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą;PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS• jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas,slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje;• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.„Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas,įspėjantis apie vykdomą perspėjimo sistemospatikrinimą. Šis signalas skelbiamas ir tuomet, kai įvyksta nesankcionuotassirenų įjungimas. Jis transliuojamas per radiją ir (arba)televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektroninessirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signaloperdavimo pradžios.2. Kaip elgtis įvykus nelaimeiIšgirdus pranešimą, kad įvyko nelaimė ar artinasi pavojus, patariama:• išgirdę pranešimą apie nelaimę, elkitės ramiai;• išgirdę informaciją apie pavojų, nesinervinkite, susikaupkiteir nurimkite;• nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo;• išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę,toliau vadovaukitės nurodymais, be ypatingos priežastiesniekur nevažiuokite;• jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukitedujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines,užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuosdarote išvykdami bent kelioms dienoms;• automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informaciniųpranešimų ir rekomendacijų;• išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos;


• stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems,draugams ir pažįstamiesiems mobiliojo ar fiksuotojoryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos gali būti perkrautosir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms busypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti pranešimus,kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten yranukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą;• skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą,sužeistus asmenis ar apie kokį nors netikėtą pavojų.Nelaimei praėjus:• būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė;• atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arbanet ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kadasugriūti;• įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu aržvake. Nerūkykite, nes gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas.Tai gali atsitikti dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia –dėl išsiveržusių dujų, išsiliejusių degiųjų medžiagų;• laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat telefono).Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis;• nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidaitvarkingi ir nepažeisti;• patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminiųmedžiagų kvapo;• neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausiapatikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų,pelėsių arba sugedę;• neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Įsitikinkite,ar jis švarus;• jeigu atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai,o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams;79PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS


80 • niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arbaužversti. Ypač pavojingi po nelaimių nedideli mediniaitiltai. Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs –važiuokite saugiu greičiu. Susidūrę su kokia nors kliūtimi,pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškiteapie tai civilinės saugos tarnyboms.PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMSBūtinieji reikmenys nelaimės atvejuKilus nelaimei, kiekviena minutė yra labai svarbi, ir jeigu iš ankstoturime sudėtus visus reikalingus daiktus, tai gali padėti išsaugotiir sveikatą, ir gyvybę. Daugelio daiktų gali prireikti ne tik skubiaievakuojantis, bet ir liekant nelaimės atveju namie. Todėl geriausiajuos laikyti supakuotus, kad prireikus būtų galima greitai paimti.Be to, visi šeimos nariai turi tiksliai žinoti, kur jie yra.Pagrindiniai nelaimės atveju būtinai reikalingi daiktai:• nešiojamasis radijo ar televizijos imtuvas su atsarginiaiselementais;• nešiojamasis žibintas su atsarginiais elementais;• pirmosios medicinos pagalbos reikmenys;• nuolat vartojamų vaistų atsargos;• pinigai (grynieji ir kreditinės kortelės);• dokumentai (pasas, asmens tapatybės kortelė, socialiniodraudimo pažymėjimas, draudimo polisai, gimimo ir mirtiesliudijimai, nuosavybės dokumentai);• atsarginis automobilio raktų komplektas;• degtukai (įpakuoti į vandeniui atsparią pakuotę), žiebtuvėliai;• signalinės priemonės;• žemėlapis ir telefonų numeriai tos vietovės, į kurią numatoteišvykti;


• specialios individualios priemonės (pvz., vatos ir marlėsraištis, nuolat vartojamų vaistų receptai ar jų kopijos,klausos aparato ar invalido vežimėlio atsarginės baterijos,atsarginiai akiniai ir kt.).Evakuojantis prireiks papildomų daiktų. Reikia atsižvelgti į visųšeimos narių poreikius, ypač kūdikių, vyresnio amžiaus ar negalėsžmonių, kuriems reikės specifinių reikmenų. Rekomenduojamipasiimti daiktai:• vanduo (ne mažiau kaip 12 litrų vandens kiekvienam šeimosnariui);• negendančios maisto atsargos trims dienoms;• maistas kūdikiams, senyvo amžiaus arba turintiems laikytisspecialios dietos žmonėms;• virtuviniai reikmenys (skardinių atidarytuvas, vienkartinėsstiklinės, lėkštės, universalus peiliukas, šiukšlių maišai);• komplektas atsarginių drabužių kiekvienam šeimos nariui(avalynė, neperšlampamos striukės, kepurės ir pirštinės,šilti drabužiai, akiniai);• antklodė ar miegmaišis kiekvienam šeimos nariui;• sanitarinės ir higienos priemonės (tualetinis popierius,šiukšlių maišai, vienkartinės servetėlės, rankšluosčiai, muilas,dezinfekavimo priemonės, šampūnas, dezodorantas,dantų pasta ir dantų šepetėlis, šukos, lūpų balzamas ir kt.);• priemonės praleisti laikui laukiant (knygos, žaidimai, žaislaivaikams);• šeimyninės relikvijos, kelios šeimos nuotraukos;• kiti reikmenys: popierius, rašiklis, siūlai ir adatos, kastuvėlis,replės, veržliaraktis, švilpukas, palapinė, kompasas, virvė,lipni juosta ir pan.81PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS


82 3. Kaip elgtis įvykus sprogimuiPRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS• Kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą. Jei yragalimybė, būtinai pasinaudokite bet kokia priedanga – taigali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatviobortas, patalpos viduje – spintelė, stalas, siena;• neskubėkite palikti priedangos. Kai kurios skeveldros skrendabumerango principu ir apsukusios ratą nukrenta netolisprogimo vietos;• jeigu nenukentėjote, o skeveldros daugiau nekrenta, pasitraukiteiš sprogimo vietos. Žinokite, kad sprogimas galipasikartoti – tokią taktiką labai dažnai naudoja teroristai:įvykdę gana nedidelį sprogimą, jie lukteli, kol atvykstaspecialiosios tarnybos, ir tada įvykdo tikrąjį teroro aktą,taip sutrikdydami specialiųjų tarnybų darbą;• jeigu sprogimas įvyko pastate, išeidami naudokitės avariniaisišėjimais. Naudotis liftais ir kitais elektriniais įrenginiaisgriežtai draudžiama;• padėkite sužeistiesiems evakuotis į saugią vietą ir suteikitepirmąją pagalbą. Rinkdamiesi saugią vietą, venkite apgriuvusiųpastatų, nes jie ar jų dalis gali visiškai sugriūti;• apie įvykį praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112.4. Kaip elgtis, patekus po nuolaužomis• Svarbiausia – neprarasti vilties. Kvėpuokie giliai, įvertinkitesituaciją ir stenkitės bet kokia kaina išgyventi;• atlaisvinkite prispaustas rankas ir kojas. Tai daryti reikia atsargiai,iš lėto judinant prispaustas galūnes žemyn ir į šonus,stengiantis nesujudinti virš jūsų kabančių nuolaužų,kad jos nesugriūtų ant jūsų;• rūpinkitės savimi. Apsižiūrėkite žaizdas, jeigu stipriai kraujuojate,prispauskite žaizdos vietą. Jeigu lauke šalta, reikia


gultis ant šono, susiriesti į kamuoliuką ir pakišti po savimiranką, kad sąlytis su šalta žeme būtų kuo mažesnis. Galimair sėdėti – kelius pritraukus prie krūtinės, pasilenkus ir galvąpridengus rankomis. Jeigu šalia yra kokių nors drabužių,antklodžių, laikraščių, kartono ir pan., reikia tai panaudotikaip patiesalus ir antklodes;• stenkitės kaip nors pranešti apie savo buvimo vietą. Šaukite,belskite, ypač jeigu girdite, kad vyksta gelbėjimo darbai.Žinokite, kad gelbėtojai kiekvieną paieškos valandą išjungsveikiančią techniką ir suorganizuos bent 10 minučių tylos,kad galėtų išgirsti pagalbos šaukiančių žmonių balsus.Efektyviausias garsas bus beldžiant kokiu nors gelžgaliu,akmeniu per kokį nors nutrūkusį vamzdį. Jeigu turite mobilųjįtelefoną – skambinkite ir praneškite apie save;• bandykite rasti galimą išėjimą. Tik nereikia beatodairiškaibandyti išjudinti sugriuvusių balkių, plytų ir kitokių nuolaužų,nes gali būti, kad būtent jie laiko virš jūsų kabančiaspastato nuolaužas. Neatsargiai ištraukę laikančią „detalę“,galite būti prispausti viso kalno kitų nuolaužų;• bandykite išsiaiškinti, ar šalia nėra daugiau žmonių, patekusiųį tokią situaciją.83PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS5. Ką daryti, jeigu jus paėmė įkaitu• Prisiminkite, kad turite tik vieną tikslą – išgyventi;• susitaikykite su situacija ir būkite pasiruošę laukti. Pasistenkitenusiraminti ir neleiskite panikuoti kitiems įkaitams;• žinokite, kad bijoti yra normalu. Pirmosios 15–45 min. yrapačios pavojingiausios, todėl vykdykite visas grobėjų instrukcijas.Kuo ilgiau būsite kartu, tuo mažesnė tikimybė,kad grobėjas jus sužalos;• nekalbėkite be reikalo, tik jei būtina, stenkitės būti draugiškas,bet nesukčiaukite;


84 • nemaldaukite, nesiteisinkite ir neverkite;PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS• nesakykite pastabų ir neduokite pasiūlymų grobėjams;• nesiginčykite su grobėjais ir kitais įkaitais, išreikškite bendrąpožiūrį;• neatsukite į grobėjus nugaros, jeigu negausite iš jų tokionurodymo. Akių kontaktas gali būti geras dalykas, žmonėslinkę mažiau žudyti, jei į juos žiūrima, bet nespoksokite įpagrobėjus be perstojo;• jeigu jums siūlo pavalgyti, neatsisakykite, net jeigu nenorite.Tai jums suteiks jėgų, o atsisakymas supriešins;• pabandykite pailsėti, atsisėskite, jeigu galite. Jeigu situacijailgai užsitęstų, pabandykite pamiegoti;• nebandykite bėgti, kol nebūsite visiškai tikras, kad pasiseks,ir netgi jei esate tikras, pagalvokite dar kartą priešbandydamas;• jei kam nors iš įkaitų reikalinga medicinos pagalba, praneškitetai grobėjams, kalbėkite trumpai ir ramiai, niekonedarykite, kol negausite leidimo;• jei tikite, kad gelbėjimo operacija tuoj įvyks arba girditetriukšmą ir susišaudymą, raskite saugią vietą, gulkite antgrindų, galvą uždenkite rankomis ir nedarykite jokių staigiųjudesių. Jokiu būdu nebėkite pareigūnų, kurie vykdo išlaisvinimooperaciją, link, nes galite būti palaikyti grobėjais.6. Kaip saugiai elgtis minioje• Eidami į masinį renginį, neimkite naminių gyvūnų, dideliųdaiktų (kuprinės, lagamino), vaizdo kamerų, fotoaparatų;• vilkėkite lengvus, patogius drabužius, kruopščiai užsisekitesagas, užtrauktukus. Jeigu įmanoma, nesiriškite šaliko, kaklaraiščio,skarelės, nesijuoskite diržo;• avėkite patogią, žemakulnę avalynę, gerai užsiriškite batraiščius;


• nelaikykite kišenėse aštrių, smailių daiktų;• būdami minioje, būkite kuo toliau nuo scenos, tribūnų;• jeigu renginys vyksta uždaroje erdvėje, stenkitės nebūtiminios centre ar pačiame pakraštyje;• nesiartinkite prie neblaivių, agresyviai nusiteikusių ar ginkluotųžmonių;• jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia būti miniospakraštyje;• judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite už jokių objektų;• jeigu patekote į didelę spūstį, laikykite rankas ties diafragmaarba šonuose, sulenktas per alkūnes – minioje didesnėtikimybė ne suklupti, o būti suspaustam;• nelaikykite rankų kišenėse;• nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų, netgi labaibrangaus daikto – gyvybė brangesnė;• būdami panikos apimtoje minioje, išmeskite visus duriančius,aštrius daiktus, kurie gali sužeisti jus ir aplinkinius, jeinešiojate akinius, juos nusiimkite (geriau be akinių negulikti be akių), taip pat išsisekite auskarus, nusisekite grandinėles,karolius, nusiriškite šalikus, skareles – tokios detalėsminioje gali būti mirtinai pavojingos;• minioje, kuri veržiasi iš uždaros patalpos, pasitraukite kuotoliau nuo pakraščio ir stenkitės išlaikyti pusiausvyrą;• jei minia spaudžia, pamėginkite apsisukti ir sustoti sudviem šalia stovinčiais žmonėmis suremdami pečius trikampioforma. Tai minimaliai padėtų padaryti vietos judėtikrūtinės ląstai (kvėpuoti);• pargriuvus svarbiausia apsaugoti galvą ir atsistoti. Jeigu atsistotinepavyksta, susirieskite, kelius priglauskite prie pilvoir rankomis užsidenkite galvą, stengdamiesi apsaugotigyvybiškai svarbius organus.85PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS


86 7. Kaip suteikti psichologinę paramąšalia esantiems žmonėmsPRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS• Rūpinkitės ir saugokite juos nuo pavojų. Stebėkite, kadžmonės negrįžtų į pavojingas vietas ir nenukentėtų nuoįvykio poveikio, kurio neįvertina dėl psichinės būklės;• būkite tolerantiški galimoms stresinėms reakcijoms.Žmonės jaučia nerimą, baimę, pyktį, gali sutrikti atmintis,tapti sunku orientuotis, blaiviai mąstyti, gali atsirasti įvairiųsveikatos sutrikimo simptomų. Net pačios netikėčiausiosreakcijos yra normalios ir turbūt neišvengiamos;• padėkite parūpindami maisto ir gėrimų, drabužių, apklotų,gultų, pasirūpinkite minimaliomis sanitarinėmis sąlygomis;• pasirūpinkite nukentėjusiųjų fizine būkle, prireikus suteikitepirmąją medicinos pagalbą (sutvarstykite žaizdas,duokite vaistų);• pasiteiraukite dėl žmonių specialiųjų poreikių: neįgaliųjųvežimėlio, akinių, klausos aparato, vaikštynės, specialiosmedicinos įrangos. Jeigu galite, parūpinkite juos;• kalbėkitės apie tai, kas įvyko, kas vyksta. Paneikite jaudinančiusgandus, paaiškinkite, kaip yra iš tikrųjų;• paaiškinkite apie pagalbą. Nemeluokite netgi norėdamipadrąsinti;• būkite kantrūs. Jeigu tarp nukentėjusiųjų yra senyvo amžiausžmonių, gali tekti keletą kartų kartoti atsakymus įtuos pačius klausimus – kas atsitiko, kas jiems padės, kurjie nakvos ir pan. Su stresą patyrusiais žmonėmis kalbėkitėsaiškiai, glaustai, suprantamais žodžiais, nevartokite specifiniųterminų;• nepalikite nė vieno žmogaus vienišo. Leiskite jiems suprasti,kad domitės, kad suprantate jų būseną ir gerbiate jųjausmus. Nekritikuokite, nekaltinkite;


• užjauskite nukentėjusius žmones, paskatinkite juos kalbėtiir išklausykite. Padrąsinkite ir nuraminkite. Suteikite viltiesir tikėjimo, kad sunkumai bus įveikti;• nesakykite „viskas bus gerai“ – nukentėjusiems taip neatrodo,geriau sakykite „taip, buvo baisu“, „taip, buvo liūdna“,bet „pavojus jau praėjęs“, „mes esame saugūs“;• skatinkite žmones pasitikėti savimi. Žmonės jaučiasi blogai,kai yra bejėgiai ir labai priklausomi nuo tų, kurie juos globoja.Suraskite visiems kokios nors veiklos;• skatinkite bendrauti tarpusavyje. Adekvačiau į situaciją reaguojančiusžmones galima paskatinti pasikalbėti su aštriaiį situaciją reaguojančiais žmonėmis;• padėkite susisiekti su šeimos nariais. Nežinoma šeimosnarių buvimo vieta, nežinia, ar jie saugūs, didina nerimą irsunkina psichologinę būklę. Darykite viską, kas įmanoma,siekdami išsiaiškinti šeimos narių kontaktus ir su jais susisiekti;• norėdami pagelbėti tiems, kurių artimieji žuvo, elkitės pagarbiaiir užjaučiamai. Neverskite kalbėti, nekamantinėkite,leiskite pabūti vieniems.87PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS8. Kaip elgtis prasidėjus karui(ar pasirodžius priešiškiems kariamsjūsų mieste ar gyvenvietėje)Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad jūs – civilis gyventojas, kuriamrūpi išlikti gyvam ir saugiai pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Jūsnesate pareigūnas, karys, rezervistas ar savanoris – jie turi elgtispagal iš anksto numatytą planą ir organizuotai. Kol kas jūs neturitespecialių žinių ir įgūdžių, kaip kariauti. Jūsų tikslas – pasiektisaugią zoną ir ten apsispręsti, kaip elgtis toliau.


88 Civiliai gyventojai konflikto metu turi suprasti, kad namai, kuriuosegyvena, nėra svarbiau už jų gyvybę, todėl nereikia stengtisbet kokia kaina būstą ginti ir saugoti. Jei tikimasi, kad jūsų gyvenamajamerajone vyks susirėmimai, patartina evakuotis į kaimovietoves, kuriose galima iš anksto sukaupti atsargų išgyventi. Labaitikėtina, kad konflikto ar karo metu pinigai turės mažai vertės,todėl kur kas svarbiau kaupti potencialiai paklausius produktus irdaiktus (pvz., cigaretes, baterijas, akumuliatorius, degtukus, negendančiusmaisto produktus, stiprų alkoholį), kurie taps mainųobjektu.PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMSPrasidėjus karui ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų mieste argyvenvietėje, itin svarbu (bandant evakuotis): 21. Išsaugoti šaltą protą. Nepanikuokite ir nepraraskite sveikosnuovokos. Šūviai už lango dar nėra pasaulio pabaiga. Netjeigu jūsų laiptinėje įsikūrė sužeistųjų priėmimo punktas, okaimyniniame bute įsitvirtino kulkosvaidininkai, tai dar nereiškia,kad turite bėgti, kur akys mato. Toks sprendimas jumsgali kainuoti gyvybę. Įvertinkite, kas į ką šaudo ir kodėl.2. Laikytis atokiau nuo karių. Jeigu jūsų būstas atsidūrėaktyvių karinių veiksmų zonoje – turite trauktis. Ypač, jei šaliajūsų įsitvirtino vienos ar kitos pusės kariai. Anksčiau ar vėliaujie pradės susišaudymą, o, būdamas beginklis civilis, jūs galitetapti atsitiktine auka.3. Pasirūpinti atsargomis. Didmiesčių problema – juoselabai trūksta maisto. Kaime atsargų galima rasti daugiau, odidžiuosiuose miestuose gauti maisto gali tapti didele problemajau praėjus parai nuo karinių veiksmų pradžios. Pirktimaisto atsargas įmanoma tik iš anksto. Nuaidėjus pirmiesiemsšūviams ir atsiradus realiai grėsmei žūti, parduotuvės busuždaromos, jos gali tapti plėšikų taikiniu. Tikėtina, kad maisto2 Ši patarimų dalis parengta remiantis ir Ukrainos patirtimi, kaip išgyventi karometu.


sandėlius, produktų bazes ar didesnius prekybos centrusperims pasipriešinimo ir šalies gynybos veiksmus vykdantyskariškiai, nes jie privalo užsitikrinti maisto atsargas.4. Apsirūpinti vandeniu. Vanduo – itin didelė problema.Vykstant aktyviems kariniams veiksmams dažniausiai jistiesiog išjungiamas. Be to, gali būti ir dėl diversijos aktų, ir atsitiktinaipažeisti vandentiekio vamzdžiai. Nereikia panikuoti.Yra vietų, kuriose vanduo kaupiasi. Viena jų – tualeto bakelis.Prisipilkite šio vandens į indus. Jo vienam žmogui pakakssavaitei. Vandens gali būti ir tirpstančiame šaldytuve. Be to,daugelis mūsų namuose laikome skysčių ir maisto atsargų.Prieš pasitraukdami iš būsto pasiimkite tai, kas būtiniausia.5. Nelaikyti visko vienoje vietoje. Jei rengiatės pasitraukti iškonflikto ar karo zonos, susidėkite atsargas į krepšius, kuriuosgalėsite panešti. Jei aplinkui šaudo, į automobilį nesėskite – jistaps lengvu taikiniu ir nė viena kariaujanti pusė jums laisvaijudėti neleis. Karo zonoje galimas pavojaus šaltinis yra likviduojamas.Juo labiau kad prasidėjus karui keliai sugadinamiarba uždaromi. Būtinai susidėkite vieną mažesnę kuprinę, kuriojebūtų maisto ir vandens. Jos niekada nenusiimkite. Kuprinęneškite tik ant nugaros. Ant pilvo neturi būti jokių daiktų,nes nuaidėjus šūviams jūs turėsite kristi ant žemės. Jei nešuliaineleis jums priglusti prie žemės, tapsite lengvu taikiniu.89PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS6. Aiškiai parodyti, kad esate civilis. Pasiimkite baltą antklodęar paklodę ir apvyniokite ja kuprinę. Jokių maskuojamųjųspalvų ar kariškų simbolių negali būti jūsų aprangoje,jokių specialių pirštinių, matomoje vietoje pakabintų medžiokliniųpeilių ar gertuvių. Jūs esate civilis ir turite tai iš kartoparodyti. Karo lauke kas atrodo kaip karys, tas ir kariauja.Jei esate civilis ir tai aiškiai parodote, vargu ar kas nors skubėsjus žudyti. Aišku, tai nereiškia, kad galite laisvai vaikščiotimiesto gatvėmis visiškai nesisaugodami. Atsitiktinė kulka galiatlėkti bet kuriuo metu.


90 7. Neaukoti gyvybės dėl nuosavybės. Prisiminkite, kadjokie pasaulio turtai neverti jūsų gyvybės. Jeigu į jūsų butąatėję ginkluoti kariai ėmė kraustyti spintas, jokiu būdu neprovokuokitekonflikto. Gerai, jei pavyks ramiai išeiti pro duris.Kiekvienas bandymas pasipriešinti, apginti bet kokį savo turtą(būstą, automobilį, vertingus daiktus ir pan.), įrodinėti savoteises tik iššauks agresiją. Tai būtina atsiminti, ypač jei šalia yrajūsų vaikai. Dažniausiai jokie prašymai ir maldavimai, kad keliaujatesu vaikais, nepadės. Jau aptarėme, kad reikia dėtis dvikuprines – didesnę ir mažesnę. Didelė tikimybė, kad, atėmusdidesniąją kuprinę, mažesnioji liks jums, jei parodysite, kadjoje yra tokie patys daiktai, kaip ir didžiojoje, – vanduo, maistas,šilti rūbai (jei lauke šalta). Prisiminkite, kad karo veiksmaine vien jus paskatins palikti namus. Keliaudami didesnėmisgrupėmis, žmonės paprastai padeda vieni kitiems, padidėjajų galimybės apsiginti nuo plėšikų.PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS8. Pamiršti smalsumą. Jūsų tikslas – ištrūkti iš miesto ar kovosveiksmų zonos. Jokių nukrypimų nuo kurso, kad pasižiūrėtumėte,kas vyksta. Per mūšius miestuose abi kariaujančiosgrupės plačiai naudoja diversantų grupes, todėl bet kokssusitikimas su jais gali būti lemtingas – galite būti palaikytaspriešu, šnipu ar panašiai ir sunaikintas.9. Keliauti tik dieną. Vykstant karo veiksmams su nešuliaisper parą nueiti 10–15 kilometrų yra normalu. Nesitikėkiteištrūkti greitai, ypač jei keliaujate su vaikais. Vaikams tokia kelionėyra rimtas išbandymas, todėl itin venkite judėti tamsoje.Dėl savo saugumo jūs turite būti gerai matomi. Naktį civilįnuo kario atskirti labai sunku, todėl tikimybė sulaukti kulkosišauga kelis kartus. Pasirinkite tinkamą vietą nakvynei. Nedekiteugnies. Pamirškite cigaretes – jų kvapas ir liepsna lengvaipatrauks nereikalingą dėmesį.10. Neiti bet kur – ieškoti kontrolės punkto. Šiuolaikiniaimiestai dažnai supami žiedinių kelių. Tai leidžia miestą apsupti


labai greitai. Retai kada prasidėjus karo veiksmams vykdomavisiška miesto blokada. Dažniausiai bėgantys civiliai išleidžiamipro tam skirtus punktus. Būtent jų ir ieškokite, neikite betkur. Kontroliniai punktai tam ir įrengti, kad iš apsupties civiliaigalėtų saugiai išeiti. Nenustebkite, jei punkte iš jūsų bus atimtaviskas, ką nešatės vertinga. Jūs – priešiškos valstybės gyventojas.Kariams jūsų mantos tampytis nereiks, todėl jie galipaimti viską ir tai sandėliuoti. Jums svarbiausia pasitraukti iškaro veiksmų zonos. Apsuptį palikti be jokių asmeninių daiktųyra normalu. Net jei manote, kad papuošalus paslėpėte labaigerai, patikėkite, būtent ten kariai ieškos pirmiausia. Ištrūkę iškaro veiksmų zonos aiškiai nusibrėžkite tolimesnį maršrutą.Galbūt pasiekiamu atstumu yra jūsų sodas, kur turite maistoir šiltų drabužių. Galbūt žinote artimiausią kaimo sodybą,kur galima gauti geriamojo vandens. Eiti žinomu maršrutubus patogiau ir saugiau. Stenkitės nepasiklysti. Atgavę jėgasturėsite priimti sprendimą. Jei norite toliau trauktis – jūsųgalutinis tikslas turi būti artimiausios draugiškos valstybės siena.Jei jūsų valstybė apsupta priešų, be dokumentų ir pinigųtrauktis į užsienį bus beveik neįmanoma. Turėsite likti šalyje irįsitraukti į pasipriešinimo judėjimą: būti pasiuntiniais, maistotiekėjais, o gal ir tiesiogiai su ginklu ginti savo šalį arba tiesiogstengtis išgyventi ten, kur karo veiksmai nėra tokie aktyvūs.91PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMSJeigu evakuotis nepavyko, būtina:1. Pasirūpinti maistu. Išgyvens tie, kurie turės ką valgyti, kągerti, ką mainyti į tai, ko trūksta (arba, pavyzdžiui, turės kąišmainyti į teisę pereiti pro saugomą sargybos postą). Jeigueinate į parduotuvę – pasikvieskite draugų. Taip galėsite parsineštidaugiau produktų, mažesnė tikimybė, kad grįžtantį jusapiplėš.2. Įsigyti ginklą. Tai priemonė apsisaugoti nuo banditų.Atkreipiame dėmesį, kad ginklą naudoti galima tik savigynostikslu.


92 3. Įvertinti, ar jūsų būstas yra šalia minosvaidžio pozicijos,ar ant jūsų namo stogo įsitaisė snaiperis, taip patar jūsų būstas gali patekti į „valymo“ zoną. Priešininkaistengsis sunaikinti minosvaidžio poziciją, o snaiperių pozicijosgali būti apšaudomos netgi tankų. Namai dažniausiai„valomi“ labai grubiai (metamos ir granatos). Jei jūsų būstuigresia toks pavojus, būtina greitai iš jo pasitraukti.PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS4. Neliesti žuvusiųjų. Po lavonu gali būti granatų, todėl,norėdami paimti žuvusiojo ginklą ar šovinius, padarykite taijo neapversdami ir jo kruopščiai neapieškodami.5. Susirasti likimo draugų. Jeigu jau likote mieste, stenkitėstelktis draugėn su pažįstamaisiais, draugais, giminaičiais –kartu bus daug lengviau apsiginti nuo banditų ir marodierių.6. Įsirengti slėptuves. Visuose daugiabučiuose yra sandėliukų.Juose galima slėptis nuo bombardavimų, kartu tai geravieta produktų, kuro, medikamentų paprastoms atsargomssaugoti. Jeigu neturite sandėliuko, tokiu atveju galite įsirengtisaugų kambarį. Labiausiai tinka mūrinio namo apatinis aukštas.Pasirinkite kambarį, kuriame mažiausiai langų, nes juosprivaloma užtaisyti. Tačiau nepamirškite, kad langas yra tinkamiausiasatsarginis išėjimas, nes jeigu aklai užsibarikaduosite,užgriuvus perdangoms, būsite įkalinti.Kaip rūsį paversti slėptuve:• geriausiai tinka rūsiai betoniniais perdengimais, tvirtomissienomis;• sukalkite tvirtas plačias lentynas ir pastatykite jas palei sieną.Prireikus lentynos daiktams sudėti gali būti panaudotoskaip suolai ar gultai;• iš anksto numatykite antrą išėjimą iš rūsio, jeigu yra galimybė,jį įsirenkite;


• rūsyje iš anksto turi būti įrengta ventiliacijos anga. Numatykiteir papildomą ventiliaciją – tinka apie 150 mm skersmensvamzdis. Pagalvokite, kaip greitai galėsite jį pritaikyti;• jeigu rūsyje turite krosnelę, jos dūmtraukis turėtų būti išvestasį lauką, o grindys po krosnele apsaugotos nuo galimogaisro (išklotos plytomis, uždengtos betonine plokšteir pan.);• rūsio grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis šilumaisulaikyti;• jeigu rūsys su langais, turėkite maišų. Rūsio langai iš išorėsturi būti uždengti smėlio pripiltais maišais, kad į vidų nepatektųskeveldrų;• atsineškite į rūsį portatyvinę viryklę (dujinę), žibalinę lempą;• rūsyje laikykite dalį atsargų (vandens, maisto), šiltų drabužių,būtinųjų reikmenų;• vandeniui laikyti turėkite 40 l talpos bidoną ar kitą talpyklą;• iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą (galimanaudoti kibirą su dangčiu);• jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitėsne vieni, todėl galėsite telktis draugėn su kaimynais:• užteks kelių krosnelių visam rūsiui – jas reikėtų pastatytišalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus; krosnelėsatliks ir apšvietimo funkciją;• galėsite skirti vieną patalpą maistui, atskirą patalpą tualetui;bendrai gaminti valgį, bendromis pastangomispapildyti maisto produktų ir vandens atsargas.93PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS


Redaktoriaus baigiamasis žodisLietuvos piliečių domėjimasis saugumo ir gynybos klausimais beijų informuotumas apie elgesį karo ar kitokios grėsmės valstybeiatveju neabejotinai yra vieni svarbiausių valstybės saugumoveiksnių.Akivaizdu, kad šalies piliečiai neabejingi Lietuvos saugumui.Siekėme, kad šiame leidinyje jie gautų visapusiškos informacijosapie valstybės ir galimus savo veiksmus ištikus nelaimėms ar prasidėjuskarui. Stengėmės pateikti visą būtiną informaciją, tačiausuprantame, kad galėjo likti klausimų, kuriems reikėtų dar papildomųatsakymų ir paaiškinimų.Tiems, kurie norėtų plačiau pasidomėti išgyvenimo karo sąlygomisbūdais, rekomenduojame paskaityti Pilietinio pasipriešinimorengimo centro 2002 metais parengtą leidinį Pilietinis pasipriešinimas– ypač tas dalis, kur aprašomas savanorio išgyvenimaskaro metu ir pasipriešinimo dalyvių bei amunicijos slėptuvės. Sušios knygos turiniu galima susipažinti ir Krašto apsaugos ministerijosinterneto svetainėje http://www.kam.lt/download/45850/pilietinis%20pasipriešinimas%202002.pdf.Norime atkreipti dėmesį ir į Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvoskariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos, Generolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademijos leidžiamus leidinius, kuriuosetaip pat rašoma apie įvairius įdomius krašto apsaugos sistemosaspektus.Besidomintiesiems galimybėmis prisidėti prie Lietuvos saugumoir gynybos stiprinimo siūlome plačiau susipažinti su Krašto apsaugossavanorių pajėgų ir Lietuvos šaulių sąjungos veikla, taip pat subūsimų Lietuvos karininkų – kariūnų – kasdienės veiklos ypatybė-


mis („Savanoris“, „Trimitas“, „Kariūnas“ ir kiti leidiniai, kuriuose apietai rašoma, publikuojami Krašto apsaugos ministerijos svetainėjehttp://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655.html).Piliečių informavimą aktualiais saugumo ir gynybos politikos klausimaisvisuomet laikėme ypatingos svarbos prioritetu. Tam dardidesnį dėmesį skyrėme Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu fone.Šiuos darbus tęsime ir toliau. Visgi tikimės, kad šis leidinys netapstik paprasta instrukcija, kurioje nurodoma ir patariama, kaip piliečiamselgtis nelaimių ir karo atveju, bet ir paakins plačiau kalbėtisapie Lietuvos saugumo ir gynybos problemas, o tai leis mums darveiksmingiau stiprinti savo šalies saugumą ir gynybą.95REDAKTORIAUS BAIGIAMASIS ŽODISDr. Karolis Aleksa


Literatūros ir šaltinių sąrašas1. BANIULIENĖ, Renata; ir kt. Civilinė sauga. Mokymo priemonė profesiniomokymo įstaigoms. Kaunas, 2014. 256 p. ISBN 978-9955-772-56-9.2. BANIULIENĖ, Renata; KRULIKAUSKAS, Valdas. Protection of thepopulation and environment in Georgia. Family mobilisation beforeany disaster. Tbilisi, 2013. 98 p.3. MANKEVIČIUS, Vytautas; DAUGIRDAS, Albertas. Pilietinis pasipriešinimas.Vilnius, 2002. 187 p.4. MINIOTAITĖ, Gražina. Pilietinis pasipriešinimas Lietuvos saugumoir gynybos sistemoje: raida ir perspektyvos. Iš Lietuvos metinėstrateginė apžvalga 2003. Vilnius, 2004, p. 195–209.5. MINIOTAITĖ, Gražina. Pilietinis pasipriešinimas Lietuvos saugumoir gynybos sistemoje: raida ir perspektyvos. Iš Vietoje išvadų:straipsnių rinktinė. Vilnius, 2014, p. 43–62.6. PAŠKEVIČIŪTĖ, Alina; ir kt. Civilinė sauga mažiems ir dideliems.Vilnius, 2007. 248 p. ISBN 978-9955-611-11-0.7. SHARPAS, Gene. Pilietinė gynyba. Postmilitarinių ginklų sistema.Vilnius: Mintis, 1992. 161 p. ISBN 5-417-00629-7.8. SHARPAS, Gene. Savarankiška gynyba be bankroto ir karo. Vilnius,1992. 77 p.9. Dešimt praktinių patarimų, kaip išgyventi prasidėjus karui [interaktyvus].S. l.: portalas 15min.lt, 2014-03-18 [žiūrėta 2014 m. lapkričio30 d.]. Prieiga per internetą: .


10. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas [interaktyvus]. [žiūrėta2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: .11. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: .12. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijaiįstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.].Prieiga per internetą: .13. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: .97LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS14. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: .15. Lietuvos Respublikos Konstitucija [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m.lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: .16. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo irkaro tarnybos įstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio30 d.]. Prieiga per internetą: .17. Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramosįstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.].Prieiga per internetą: .18. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas[interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą:.


98 19. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas [interaktyvus].[žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą:.LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimasNr. 529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymotvarkos aprašo patvirtinimo“ [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio30 d.]. Prieiga per internetą: .21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimasNr. 1502 „Dėl gyventojų evakavimo organizavimo tvarkospatvirtinimo“ [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.].Prieiga per internetą: .22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimasNr. 631 „Dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašopatvirtinimo“ [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.].Prieiga per internetą: 23. 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų papildomas protokolas„Dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas)“[interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga perinternetą: .


UDK 355.58(474.5)Ka-16KĄ TURIME ŽINOTI APIE PASIRENGIMĄEKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS IR KARO METUIAtsakingasis redaktorius dr. Karolis AleksaKalbos redaktorės Renata Alauskaitė-Mikalainienė, Žydrė ŠvobienėMaketavo Violeta Pikčiūnaitė2014 12 19. Tiražas 5000 egz. Užsakymas Nr. GL-475Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija,Totorių g. 25, 01121 Vilnius, www.kam.ltMaketavo Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamentoLeidybos skyrius, Totorių g. 25, 01121 VilniusSpausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras,Muitinės g. 4, Domeikava, 54359 Kauno r.ISBN 978-609-412-071-8


Tarptautinis civilinėsgynybos skiriamasisženklasKolektyvinės apsaugosstatinio specialusisženklas

More magazines by this user
Similar magazines