Julius/Brigita - Respublika.lt

respublika.lt

Julius/Brigita - Respublika.lt

Mintysj/b žmonėsprisipažinimaiAklasispasimatymasJis gali įvykti bet kada, kaitik nutrūkstama nuo grandinės.Kitaip tariant, kai pavykstabent trumpam išsivaduoti nuogalybės įsipareigojimų, mazgeliaissuveržiančių žmogųdidelian socialinian mazgan:pareigų šaliai, firmai, darbdaviui,šeimai, broliui, draugui,bendruomenei ir taip toliau irpanašiai.Tai paprastai gali įvykti tiktuomet, kai žmogus atsipalaiduoja.Vienam dėl to reikia perKalėdas išsmukti į tolimus kraštusir kaip svetimo gyvenimosmaližiui pasitrainioti jo šventėspakraščiais, kitam saulėtamekurorte iš pradžių akimis, paskuiir kojomis pasekti dieviškogražumo moterį, nors, žinoma,tai nebūtinai turi būti žaidimasar nuodėmė, nors kas drįs užginčyti,kad tik rizika ar nuodėmė,ar kitoks valios išbandymaspadeda geriau pažinti žmogaussielą. Trečią toji akimirka galiištikti prie paveikios knygos,nuostabaus paveikslo, klausantmuzikos ar pagaliau šnarančiameparke be jokio paukščio iržmogaus, dangui be perstogėsverpiant šlapiais siūlais, atėmusiaisbet kokią viltį susitiktipažįstamą bei svetimą... Nieko,išskyrus... patį save.Žinoma, rasis gudruolių, kurietikins, kad akląjį pasimatymąsu savimi gali išprovokuotialkoholis ir kitokie dirgikliai, tačiautokiu atveju toks susitikimasgali baigtis tragiškai ir turėtinepageidautinų padarinių.Geriausiu atveju palikti akistatossu idiotu siaurame takear niekšeliu įspūdį. Nors, tiesąsakant, šansų pastarojo bruožųsavyje aptikti visuomet yra.Atostogas verta mylėti viendėl to, kad jos yra geriausia progasusitikt su savimi. Net be jokiųdirgiklių šis susitikimas galibūti nemalonus ar net nelengvas,netgi sukrečiantis, bet darblogiau, jei jo apskritai nebūna.Nei per atostogas, nei saulėtamekurorte, nei tolimame krašte,nei šnarančiame parke poprakiurusiu dangumi. Nes tiktokie susidūrimai su savimi padedasužinoti, kas tau svarbu irko dėl to turėtum imtis šiandienir artimiausioje ateityje.Argi tie nereti atvejai, kai,tarkim, senatvėje žmogus imarašyti eilėraščius ar tapyti paveikslus,kai tampa neatpažįstamaijaukus, nėra būtentpraleistų ar ignoruotų pasimatymųpasekmė? Argi ne dėl tožmonės nuolat skuba, yra susirūpinę,nervingi ir pikti, nesstengiasi suspėti padaryti viską,kas svarbu ne jiems, o tiemskitiems, įsivaizduojamiems irtikriems: kurtis jų luomą atitinkančiuosnamuos, pritutintijuos daiktų, kurie irgi reikalingine jiems, o tiems kitiems, nelygįrodymas, kad gyvenama kaipjie. Kaip visi. Kaip iš tikrųjų mesgyventume, jeigu ne jie?Danutė ŠEPETYTĖDu skulptoriaus RomoU angelaižupio“Angelo”skulptūrosautoriausRomo VilčiauskoIrmanto Sidarevičiaus nuotr.gyvenimiškasRomo Vilčiausko santykiaipavyzdys rodo, kad irsu dukromis Migle irAndrėja pagrįsti atvirumupo skaudžių skyrybųįmanoma išsaugotigražius ir artimussantykius su savoatžalomis. “Manodukrytės nuostabios”, -džiaugiasi vienkiemyjeįsikūręs skulptorius,nepaprastai laukiantissusitikimų su sostinėjelikusiomis dukromis.Deimantė ZAILSKAITĖRojus - tėčio sodybaNors po skyrybų R.Vilčiauskassu širdies drauge persikėlė į Molėtuoseesantį vienkiemį, nė kieknenutrūko jo bendravimas suvyresnėle Migle (20) ir jaunėleAndryte (Andrėja, 7), kurios likogyventi su motina Užupyje. “Ašbe savo mažyčių negaliu. Kiek tikįmanoma, mes būname kartu.Man jau iškart liūdna dėl rudens,kai mažoji pradės eiti į mokyklą,nes mažiau matysimės”, - nuliūstamenininkas.Dainininkės karjerą pradėjusiM.Vilčiauskaitė, geriau žinomaMigloko pseudonimu (taip ją vadindavosenelis), beveik kiekvienąsavaitgalį aplanko tėtį, o išjo grįžta nepaprastai pailsėjusi,pakylėta ir pasisėmusi kūrybiniųidėjų. “Tėčio sodyboje jaučiuosikaip rojuje, - pasakoja dainininkė.- Tikrai nėra skaudulio, kad jis gyvenane su mumis. Nemanau, kadžmonių artumas gimsta tada, kaijie kiekvieną dieną verda vienamekatile. Galbūt dar labiau pasiilgstutėčio, kai per savaitę mataujį porą kartų. Mes bendraujamevisiškai atvirai, nėra jokių paslapčių.Mūsų šeimoje yra taip priimtina- visi labai atviri, nėra jokiųintrigų. Gera žinoti, kad turi patįnuostabiausią tėtį pasaulyje. Sujuo jaučiuosi saugi visam gyvenimuiir dar ateinančiam, kuris buspo reinkarnacijos, ar net visiemsbūsimiems gyvenimams”.Skyrybos palieka žymę“Manau, jeigu tikrai turi mėgstamądarbą, mylimą moterį, laimingusir sveikus vaikus, gyvenimeviskas absoliučiai gerai. Didesnispinigas tikrai nieko nelemia”,- savo laimės formule dalijasi žinomasmenininkas.Labiausiai jis džiaugiasi, kadsu buvusia žmona pavyko išsaugotidraugiškus santykius. VisgiAš be savomažyčiųnegaliu.Kiektik įmanoma, mesbūname kartuvyras neslepia apmaudo dėl susiklosčiusiųaplinkybių: “Tokie dalykaivienaip ar kitaip skaudžiaiatsiliepia. Ypač vaikams. Gyvenimaspakrypsta netikėčiausiomiskryptimis. Su pirma santuokaišėjo taip, kaip išėjo. Visko būnagyvenime. Gyvenant santuokojekilo noras kitokių santykių, mankažko trūko, todėl iškeliavau, tadaatsišaukė kitas žmogus...” - nedaugžodžiauja.Nuo pat pradžiųsu dukterimis jis atvirai kalbėjoapie savo gyvenimo pokyčius,neslėpė ir savo širdies reikalų.Galbūt dėl tokių atvirų santykiųMiglė taip puikiai sutaria susavo tėvo gyvenimo drauge, beje,merginai padariusia gerą įspūdįiš pirmo žvilgsnio: “Labai graži,miela ir komunikabili moteris.Aš kaip tik džiaugiuosi, kad tokiagraži moteris susižavėjo manotėčiu”, - atvirai sako Miglė, kuri irsavo širdies reikalus iškloja tėčiui.Slapčiausius dalykus pasipasakojagalbūt todėl, kad tėtis niekadajos primygtinai nekamantinėja, ovisada išlaukia, kada dukra patiišlies savo rūpesčius.Paveldėtas muzikalumasSkulptorius dukroms nuomažens nenuolaidžiaudavo,bet nebuvo ir perdėtai griežtas.“Paprastų paprasčiausiai nupiešigaires, kad dukros teisingaimąstytų. Pakvailioja savaitę kitą,paskui pamano, kad ištiestai buvo nereikalingas poelgis.Bet jeigu nesakysi, nešnekėsi,neįrodinėsi, jos apie tai ir nemąstys.Dukros išaugo labaigražiai, nors buvo visko...” - prisipažįstadviejų dukterų tėvas.Miglė prisiminė, kad labiausiaitėtį šokiravo tada, kai plaukussusipynė į vėlinukus, bet šisjaunystės pakvailiojimas trukoneilgai.cm

More magazines by this user
Similar magazines