Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

201011-12BiosistematikaiHimalajuoseVilniaus pedagoginiouniversiteto biosistematikaiieðkojo naujø organizmørûðiøValstybë irmiðkasMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 1


Lietuvos geologijos tarnybTrumpa istorijos apþvalgaLietuvos geologijos tarnyba ákurta1940 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 238, patvirtinanèiuVietinës pramonës liaudies komisariatonuostatus. Ðiø nuostatø III dalyjenurodyta, kad ákuriama „Geologiniøtyrinëjimø Tarnyba, veikianti atskiros sàmatospagrindais“. LGT yra viena „jaunesniø“Europos geologijos tarnybø, neskai kurios (Ðvedijos, Norvegijos, Austrijos)jau ðventë savo 150 metø jubiliejus.Geologiniø darbø organizacinë struktûraiki 1990 metø ne kartà kito. Geologiniaityrimai (kartografavimas, naudingøjø iðkasenø,poþeminio vandens paieðka irþvalgyba, geofiziniai tyrimai, monitoringasir kt.) ypaè iðsiplëtojo po 1957 metø: tuometësGeologijos valdybos sistemoje dirbo508 darbuotojai, ið jø 45 geologai,1971 m. jø buvo atitinkamai 2622 þmonës,ið jø 201 geologas. Nuo 1980 m. Ge-Þemës gelmiø iðtekliai 2010 m. pradþiojeIðtekliai Kiekis1. Nafta, mln. t 3,82. Durpës, mln. kub. m 3113,193. Klintys, mln. kub. m 557,404. Dolomitas, mln. kub. m 249,255. Opoka, mln. kub. m 19,396. Anhidritas, mln. kub. m 80,697. Kreidos mergelis, mln. kub. m 9,418. Molis, mln. kub. m 237,328.1. Molis devono 1,418.2. Molis triaso 59,598.3. Kitas molis 176,329. Þvyras, mln. kub. m 1311,7210. Smëlis, mln. kub. m 417,8810.1. Smëlis moliui liesinti 28,4210.2. Smëlis stiklui gaminti 4,1610.3. Smëlis silikatiniamsdirbiniams 96,4310.4. Kitas smëlis 288,8711. Poþeminis vanduo,mln. kub. m per parà 3 1,8811.1. gëlas vanduo,mln. kub. m per parà 1,8711.2. mineralinis vanduo,mln. kub. m per parà 0,0112. Sapropelis, mln. kub. m 20,1913. Gipsas, mln. kub. m 27,9914. Gëlavandenë klintis,mln. kub. m 1,615. Gintaras, t 112,016. Glaukonitinis priesmëlis,mln. kub. m 7,417. Akmens druska, mln. kub. m 258,2918. Geleþies rûda,Fe>20% ,mln. kub.m 61,6918.1. Fe>40%, mln. kub. m 34,57Èeslovas Pakuckas (1898–1956),pirmasis LGT direktoriusLietuvos geologijos tarnybos direktoriusJuozas MockevièiusLIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS MISIJA:Ágyvendinti valstybës politikà Þemës gelmiø naudojimo srityje, pagrindþiantgeologinës aplinkos kokybës iðsaugojimà ateities kartoms, plëtojantgeologinës informacijos naudojimà.ologijos valdybos sistemoje dirbo per 300geologø ir beveik 200 technikø.Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimu irAukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimopritarimu 1991 m. kovo 11 d. vietoj ikitol buvusiø Geologijos darbø gamybinio susivienijimoir Gamtos iðtekliø departamentoásteigta Valstybinë geologijos tarnyba.Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkosministerijos yra Lietuvos Respublikosvykdomosios valdþios ástaiga. Tarnybaorganizuoja ir vykdo valstybinius Þemësgelmiø tyrimus, reguliuoja ir kontroliuojaÞemës gelmiø naudojimà bei apsaugà,kaupia, saugo ir valdo valstybinægeologinæ informacijà. LGT 2010 m. dirba100 darbuotojø.Lietuvos geologijos tarnyba yra EuroposSàjungos geologijos tarnybø asociacijosnarë. Asociacija vienija daugiaukaip 7500 ávairiø geologijos srièiø specialistøið 27 ðaliø bendriems Þemës gelmiøtyrimo ir naudojimo klausimams spræsti.2010 m. LGT atstovai dirbo 23 tarpþinybinësekomisijose, darbo grupëse, atstovavoLietuvos geologijos interesams21 tarptautinëje organizacijoje.2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Geologiniai procesaiLeidimus tirti þemæ 2010 m. Lietuvojeturëjo 113 ámoniø, kurios teikia Valstybi-ai i – 70Poþeminis vanduoLietuva vienintelë ið Europos ðaliøcentralizuotai vandentiekai naudoja tik geraigamtos apsaugotà ir geros kokybëspoþeminá vandená. Jo išþvalgyti ištekliai:~2,2 mln. m 3 /d, o sunaudojama pastaraisiaismetais tik 350–390 tûkst. m 3 /d(127,75–142,35 mln. m 3 /metus). Þemësgelmiø registre áregistruoti 1603 poþeminiovandens telkiniai.NaudojamiTurimi vandens iðtekliaiPoþeminio vandens kokybë yra gera,taèiau vanduo gali bûti natûraliai prisotintaskai kuriø druskø ar mikroelementø, kuriøkoncentracijos virðija geriamajam vandeniuinustatytas vertes. Tokio vandensprietaka (vadinamosios intruzijos) susidarokai kuriø vandenvieèiø intensyvios eksploatacijosmetu. Dël mineralizuoto vandensprietakos padidëja gëlo vandens mineralizacija,kietumas, iðauga natrio chloridoarba / ir sulfatø koncentracija, vandenyjegali formuotis kiti nepageidaujami junginiai(sieros vandenilis). Paþymëtina fluoridøanomalija Ðiaurës Vakarø Lietuvoje(Klaipëdos, Kretingos, Skuodo, Plungës,Telðiø ir Kelmës r.).Gruntinis vanduo daþniausiai yrateršiamas azoto junginiais – amoniu(NH 4), nitritais (NO 2) ir nitratais (NO 3).Didesni nitratø kiekiai gruntiniame vandenyjesiejami su iðsklaidyta ir sutelktàja(koncentruota) tarða. Iðsklaidytos tarðos sàlygomisbesiformuojanèiame gruntiniamevandenyje apie 30 proc. stebëtø græþiniønitratø koncentracija yra didesnë uþ gamtiniofono ribines reikðmes ir daþnai kelis kartusvirðija foninæ (~6 mg/l) reikðmæ.Turimi duomenys ápareigoja rûpintispoþeminio vandens kokybe, diegti tarðosprevencijos priemones.Poþeminio vandens valstybinis monitoringasvykdomas nuo 1946 metø. Tai – nuolatiniaipoþeminio vandens lygio stebëjimaibei poþeminio vandens cheminës sudëtiestyrimai. 74 stebëjimo græþiniuose ádiegtielektroniniai duomenø kaupikliai vandenslygiui ir temperatûrai matuoti. 2010 m. 20-yje monitoringo stoèiø yra árengiamos telemetrinësduomenø perdavimo sistemos,Valstybinis geologinis kartografavimas1:50 000 masteliu iki šiol Lietuvojeatliktas 45 proc. ðalies teritorijos (vykdomasnuo 1964 metø).Geologine kartografine informacija galimanaudotis: http://www.lgt.lt/zemelap/main.php?sesName=lgt1288334737Græþiniai – svarbiausias Þemësgelmiø paþinimo bûdasLGT informacinëje sistemoje ið visoyra duomenø apie 46 269 græþinius.Þemës gelmiø registre áregistruoti 29839 græþiniai. Nuo 1990 m. uþregistruoti17 439 græþiniai.Giliausi græþiniai:giliausias (ilgiausias) græþinys –Nr. 29349 – 2786 m, iðgræþtas 2001 m.Stonèiø k., Ðilutës r.;kiti græþiniai: Nr. 26327 – 2564 m gylio,iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos apsk.,Kretingos r., Vydmantø k.;Nr. 1515 – 2382 m. naftos gavybosgræþinys, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdosapsk., Palangoje;Nr. 18674 – 2370 m naftos paieškosgræþinys (likviduotas), iðgræþtas 1988 m.Klaipëdos apsk., Tauralaukio k.Ið viso iðgræþta gilesniø nei 2000 metrøgræþiniø – 200, po 2000 metø – 38.kurios leis duomenis apie poþeminio vandensbûklæ nuolat perduoti á LGT.Be valstybinio monitoringo, LGT kaupiaduomenis ið ûkio subjektø vykdomømonitoringo programø. 2010 m. buvovykdoma apie 2050 ûkio subjektø poþeminiovandens programø (áskaitant ir vandenvietes).Geologinis kartografavimasPagal valstybines ir tarptautines programasLGT kasmet vykdo 65–70 projektø.nei geologijos informacijos sistemai græþiniø,kitø tiesioginiø Þemës gelmiø tyrimøduomenis.Daugumos Þemës gelmëse slypinèiøpavojø (seisminiø virpesiø, karstiniø procesø,nuoðliauþø, poþeminio vandensproverþiø, poþeminës tarðos ir kt.) þalingøpasekmiø galima iðvengti sistemingaistebint ir tiriant gelmes, laiku ir tinkamainaudojant sukauptus duomenis. LGT sistemingaiformuoja geologiniø procesø irreiðkiniø duomenø bazæ, kuria seismologiniøstebëjimø sistemà, diegia moderniusmetodus procesams (pavyzdþiui, satelitinësinterferometrijos) stebëti.Nukelta á 24 p.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 3


Ðiemet Vilniauspedagoginis universitetas paþymi75-eriø metø sukaktá.Jubiliejinëms iðkilmëms surengtamokslinë konferencija ugdymoproblematikai aptarti. Ji skirtaLietuvos ðvietimo pertvarkosAkademikas Algirdas GAIÞUTISPedagoginës mintiesApie kultûros ir sveikatos sanglaudàNagrinëjame kultûros ir sveikatos ryðá, sanglaudà gyvenimo bûdo arbastiliaus reikðmæ þmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybëssupratimà. Juk visa tai neatsiejama nuo pedagogikos, edukologijos,jaunimo ir visos tautos ðvietimo. Kuriant demokratinæ visuomenæ ir moderniàðvietimo sistemà, bûtina atsiþvelgti ne tik á þmogaus prigimties savybes,bet paèios dabarties visuomenës pokyèius, teigiamus ir neigiamus procesus,socialinës-kultûrinës aplinkos poreikius, interesus ir kultûros iðsaugojimo,turtinimo, plëtotës, jos savireguliacijos esmines tendencijas.Tokià nuostatà daugeliui edukologø, ðvietimo darbuotojø diegë profesorëMeilë Lukðienë. Tatai gerai išreikšta jos pedagogikos srities veikaluose,skirtuose Lietuvos mokyklos istorijos, jos ryðiø su pedagoginës mintiesraida analizei, demokratinei ugdymo minèiai XVIII a. antrojoje – XIX a.pirmojoje pusëje aptarti. Ypaè detaliai toji nuostata grindþiama fundamentaliojeprofesorës monografijoje „Jungtys“ (2000).Kuo yra svarbus ir be galo reikðmingasprofesorës M.Lukðienës veiklos mastas irdabar jau palikimas? Tai pirmiausia kultûrosvisumos su jos sudëtinëmis dalimis, tiesioginiaisir gráþtamaisiais ryðiais reikðmëssupratimas, visuminis poþiûris, kurá, deja,toli graþu turime ne kiekvienas. Argi gali pasentiðios mintys? Profesorë raðo: „Švietimouþdavinys – jaunosios kartos, ið daliesvisos tautos mentaliteto ugdymas. Mentalitetàveikia daug veiksniø, taèiau ðvietimuijis negali nerûpëti ir yra jo tiesioginis uþdavinys.Tuo tarpu pedagogikos istorijadaþniausiai tik aprašo, kaip pasiryþusios jáformuoti ðvietimo institucijos, pirmiausiamokyklos. Nenagrinëjama, kokio mentalitetosiekia toje epochoje, koks to meto socialinis-kultûrinisvaizdas. Vargu ar ðitaip galimanors apytikriai interpretuoti ir pateiktiiðvadas ar pasiekti kokiø nors rezultatø socialiniu-kultûriniuatþvilgiais“.Dar ir dabar nesugebama á pedagogikosistorijà ir jos dabarties problemas paþvelgtikaip á bendras problemas kultûrosistorijos ir jos kasdieniø rûpesèiø. Ir ávairiausiosstatistinës lentelës, tendencijø grafikaiir tyrimo metodø matematika disertacijoseèia nieko negelbës, èia neiðsiversibe giluminiø sàlyèio taðkø su moderniàjapsichologija ir psichoanalize, kultûrologijosmetodais, medicina ir filosofija. Gamtamokslinismaterializmas ir racionalizmasneiðaiðkins rûpimø dalykø esmës, o tikjuos uþtuðuos ir supaprastins iki skaièiuotës,pavers tai, kas itin sudëtinga, tuo, kaslengvai sprendþiama, paprasta, nevertaypatingø pastangø.Reikia tik pritarti M.Lukðienës minèiai,kad nei ðvietimo sistema, nei jos reforma, oji bûtina, reikalinga, negali vykti spontaniðkai,nesuderinta su visos mûsø kultûros plëtotegalimomis kryptimis, giliai apsvarstytomisir apmàstytomis, gerai atvirai iðdiskutuotomis.Tuomet ið tikrøjø galima maþiaubaimintis dël veltui prabëgusiø metø irmenesiø, pasitikëti veiksmø prioritetais, teikiamaiskompetencijai ir moralinei jëgai, one ðiaip partiniams iðskaièiavimams ar uþimamøkëdþiø autoritetui. Visos kultûros sritys,sandai turi savo specifikà, giluminiusryðius, tarnauja vienos kitoms. Tad ir ðvietimas,individo ugdymas ir lavinimas, sveikataneegzistuoja kiekviena sau.Dabar, kai esame Europos Sàjungossudëtyje ir dargi veikiami ávairiø globalizacijosiððûkiø, labai svarbu apsaugoti, apgintiir praturtinti jau minëtà savo tautinætapatybæ. Tad sveikos gyvensenos ir kultûrosproblema iðkyla visa jëga. Tauta apvainikuojasavo iðskirtinumà, individualybætik per kultûrà. Asmens, ávairiø socialiniøgrupiø, tautiniø maþumø sveikata pamaþëltampa ir privalo bûti sudëtine kultûrinësveiklos dalimi. Ji padeda pagrindustautos iðlikimui, talkina jos savasèiai ir netgijos atvirumui pasauliui, jeigu pats gyvenimobûdas arba stilius saugo þmogø nuonuolatiniø kriziø, klaidþiojimø ir kanèios.Gyvenimo bûdo arba gyvenimo stiliausreikðmë yra labai didelë. Gyvenimo bûdasindividui tampa „apsaugine zona“ ir nuonuolatiniø sveikatos paþeidimø, sukeliamøbeatodairiðkos didmiesèiø plëtros, ir nuoVilniauspedagoginiouniversitetorektoriusakad. AlgirdasGaiþutis sustudentaisTomoRAZMAUSnuotr.skaudþiø demografiniø problemø ir susvetimëjimo.Jis orientuoja þmogø vidinës darnos,jo pozityvaus santykio su savimi ir Kituarba Kitais þmonëmis linkme. Tai be galosvarbu, deja, ne kiekvienas tai suprantameir ne kiekvienam tai rûpi.Tautø gyvenimo bûdas arba stilius viskitoks, nors visos tautos turi panašiø siekimøar tikslø, uþdaviniø. Kasdienio gyvenimostilius aprëpia daugybæ sferø, kurioseveikia þmogus ir ávairios socialinës grupës– tai darbas, bendravimas, laisvalaikis, tradicijos,paproèiai, vyrø ir moterø santykiai,vadovavimas ir paklusnumas, vertybiø iridealø supratimas. Gyvenimo stilius uþdedaryðkø antspaudà visoms ðioms (manopaminëtoms ir nepaminëtoms) veiklos sferoms;vaizdþiai tariant, jas sulydo á daugmaþdarnià ir dinamiðkà visumà. Gyvenimostilius padeda þmogui tapti tvarkingesniam,inteligentiškesniam ir socialiai atsakingesniam.Reiklesniam sau ir kitiems,orientuotis á iðkiliàsias, idealiàsias, dvasinesvertybes, o ne vienadienes tarsi drugelioplazdenimas arba persmelktas vien prakticizmo,prastai suprantamos naudos ir lydi-4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


iniciatorës ðviesaus atminimohabil. dr. Meilës Lukðienës idëjomsanalizuoti. Atidaryta josvardinë auditorija, kurioje eksponuojamaMeilës Lukðienës universitetuidovanota biblioteka,iðleistas „Pedagogikos“ mokslinioþurnalo ðimtasis numeris.raidamas tik begaliniø kasdienybës rûpesèiø.Sveikos gyvensenos kultûra irgi priklausonuo tautos gyvenimo stiliaus. Jeigu jisbûna paþeistas okupacijos, karø, suiruèiø,katastrofø, tai sunku tikëtis, kad pati svei-ypaè jaunimo) nepakantumà ávairiems þalingiemsáproèiams, nesugebëjimui vertintisavo ir kitø sveikatà kaip fundamentaliàegzistencinæ vertybæ. Tad argi nebûtina suvienytiávairias vyriausybines institucijas, vyriausybinesir visuomenines organizacijas,pavienes iniciatyvas, politiniø partijø autoritetus,menininkus á vienà kryptingà, plaèiaðakájudëjimà. Be sveikos tautos neturimeateities! Tam galëtø pagelbëti ávairûskos gyvensenos kultûra iðliktø sveika. Ji taippat tampa nuvertinta, sureliatyvinta ir maþaipaveiki. Tuomet uþdavinys – kaip ugdyti visuminæsveikatos sampratà – darosi sunkiaiiðsprendþiamas ir ágyvendinamas.Gal mes ir neteisûs, bet mums atrodo(tà intuityviai jauèiame), jog mums dera susirûpinti,kaip sustyguoti patá gyvenimo bûdàarba stiliø, kaip suderinti jame gelminiusetninës kultûros klodus, sparèià modernizacijà,naujà ir dargi abejotinà istoriná patyrimà,kad jie þmogaus sveikatà ir vidinæ darnà,„sielos darnà“, iðkeltø ir rodytø kaip didþiausiàvertybæ. Prisiminkime Senekà, jisteigë, kad „sielos darna“ prilygsta aukðèiausiamgëriui, nes padeda þmogui áveikti kûnonegalavimus, ligas, kliûtis ir svyravimus.O Platonas papildë Senekà mintimis, kuriønëra reikalo tiksliai cituoti, pacituosime išatminties. Prieštaringas, padrikas sielas blogisvedþioja bûties pasaulio pakraðèiais. Jaspasiekia tik blausi Idëjø ðviesa ir jos krentanebûtin, maþa tepatyrusios bûties iðganingosharmonijos. Iðties tai labai prasmingos,nesenstanèios mintys, kurias derëtø ásidëmëtigalbût visam gyvenimui.menybës vidinë darna padeda áveikti stresinessituacijas, nepasiduoti ávairiems agresyvumoantplûdþiams, nerimui ir átampai,konfliktams. Ir svarbiausia, kad tokiàasmenybæ sieja su pasauliu ir paèiu savimipozityvûs santykiai. Visa tai prisidedaprie bendruomenës, bet kurios socialinësþmoniø grupës, tautos sveikatos ir jos savaiminiotausojimo.Manytume, þmogaus sveikatà saugo nevien medicina, dëmesys ligoms ir jø gydymui,kûno kultûrai, medicinos profilaktinëmspriemonëms ir ðvietimui. Þmogaus sveikatayra daugiaplotmis reiðkinys, aprëpiantisjo fizinæ, socialinæ, psichinæ bei dvasinæ sveikatà,þodþiu, kûno ir sielos jungtá ir judviejøvienovæ. Argi gali dabartinëje Lietuvoje vientik medikai, geri specialistai ðià sveikos gyvensenoskultûros problemà iðspræsti? Manytume,negali. Netgi jei, laikui bëgant, valstybëir besimainanèios vyriausybës bûtø finansiðkaistiprios ir dosnios, o mûsø nacionalinisvidaus produktas augtø regimais,sparèiais tempais. Ar ne geriau bûtø paþadintivisuomenës sàmonæ, formuoti lankstesnævieðàjà nuomonæ, ugdyti þmoniø (irReikia tik pridurti: darna pasiþyminti asmenybënenualina savo sveikatos. Toksþmogus atviras savo egzistenciniams potyriams,tikrovës impulsø jis neiðkraipo racionaliasavigyna ir neslopina jø. Jis ið daliesyra prisitaikæs prie sàlygø, jis realiai vertinasavo galimybes ir svajones. Emocionaliainestabilûs arba neurotiðki individaipaprastai turi asmeninës ir socialinësadaptacijos sunkumø. „Sielos darna“, asforumai,aktyvesnë Baþnyèios, Nacionalinësþalingø áproèiø prevencijos tarybosveikla, universitetø dëstytojø, pedagogøiniciatyvos ir geras pavyzdys, kaimo bendruomeniønuovokumas ðiais joms paèiomsopiausiais klausimais. SociologasR.Grigas vienas ið pirmøjø iðkëlë bendruomeniðkumoatgaivinimo svarbà ir nubrëþëðio proceso schemà. Jis rašo: „Jau esamapagrindo tvirtinti, kad šiuolaikinë vietiniøbendruomeniø elgsena iðplaukia ne tikið nepalauþiamos, ávairiausias negandasiðgyvenusios (ir iðgyvenanèios) lietuviodvasios, jos istoriniø ðaknø, bet ir ið Lietuvosatsivërusios Europos regionø pavyzdþiui,ið suvokimo, kad savo ir savo vaikøgyvenimà bûtina daryti dvasiðkai turtingesná,prasmingesná”.Mes patys galime save sunaikinti ir iðnyksimekaip dûmas, jeigu þmogaus gyvensenoskultûrà laikysime graþiu þodþiu,kentauru, antraeiliu dalyku ar tik gydytojørûpesèiu. Nors jiems èia neabejotinaipriklauso prioritetai ir didesnë atsakomybësnaðta.Nukelta á 12 p.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 5


Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metaiLyg paJonas Rimantas STONIS,Andrius REMEIKISTyrëjø komanda Indijoje, Himalajuose (ið kairës á deðinæ): doktorantës Agnë Ðimkevièiûtëir Asta Navickaitë, projektø vykdytojas Andrius Remeikis, prof. dr. Virginijus Sruoga,doc. dr. Arûnas Diðkus ir prof. habil. dr. Jonas Rimantas StonisVPU biosistematikai HimalajuoseNaujø organizmø rûðiø beieðkantVilniaus pedagoginis universitetasturi ne tik pastatus, išplëtotà infrastruktûrà,bet, svarbiausia, deðimtmeèiaismatuojamà veiklos patirirpuikø moksliná potencialà.Pastaruoju metu ypaè daug kalbamaapie klimato kaitos pavojus.Globali klimato kaita ir didëjantis antropogeninispoveikis yra pavojingi netik biologinei ávairovei, gamtinei aplinkai,bet ir visuomenei bei tolesneiraidai. Ðtai todël pastaraisiais metaisuþsienio tyrinëtojai daug aktyviau suskatoinventorizuoti Þemës biomus.Vilniaus pedagoginio universitetobiosistematikos tyrimø grupë savo pastangasnukreipë á strategiðkai svarbiøÞemës regionø biologinës ávairovësinventorizavimà. Tiriami ne tik Lietuvosentobiontiniai vabzdþiai, taèiauir pasaulio fauna. Tikimasi, kad netolimojeateityje pavyks atrasti daug daugiaunaujø mokslui rûðiø ir apraðyti iðtisasiki ðiol neþinomas faunas. Tai padësávertinti biologinës ávairovës bûklæ,taksonominæ sudëtá, pateiks duomenø,leisianèiø planuoti saugomasteritorijas, parengti augalø apsaugospriemones, taip pat pateiks neákainojamøduomenø apie bendruosius faunogenetiniusprocesus Þemëje, padësgeriau suprasti, kaip evoliucionuojagamta, kurioje mes gyvename.Ðiuo metu VPU biosistematikos tyrimøgrupës mokslininkai jau turi unikaliømoksliniø duomenø. Taèiau nemaþiau svarbi tyrimø sëkmës sàlyga –gerai subalansuota tyrëjø komanda.Joje – net trys profesoriai, vienas docentasir viena mokslø daktarë. NeseniaiVPU biosistematikos tyrimø grupëpasipildë naujais ir ypaè entuziastingaisbei gabiais tyrëjais. Doktorantës AstaNavickaitë ir Agnë Ðimkevièiûtë sëkmingaipradëjo euronemoralinës ir RytøAzijos entobiontiniø vabzdþiø taksonominiustyrimus, o projektø vykdytojasAndrius Remeikis tæsia Centrinëjeir Pietø Amerikoje surinktos kolekcinësmedþiagos mokslinæ identifikacijà. Kaitokio pobûdþio projekto tyrimus atliekaaktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei ávairausamþiaus vykdytojø komanda, netik pasiekiami puikûs tyrimø rezultatai,bet ir ugdoma nauja tyrëjø karta, kuribus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarptautinëjemokslo erdvëje.Ðiø metø rugpjûtá Vilniaus pedagoginiouniversiteto biosistematikøkomanda atliko ekspedicinius laukotyrimus Indijoje (Himalajø kalnuose,Utarakando valstijoje). Buvo norimane tik atrasti naujø, mokslui dar neþinomørûðiø, bet ir aptikti euronemoralinës(o tai yra – „mûsiðkës“) faunoselementø Himalajø kalnuose.Toliau pateikiame pasakojimà apiebiosistematikos tyrimø grupës ekspediciniuslauko darbus Indijoje, o tiksliau– apie nutikimus, kuriuos patyrëbiosistematikø grupës nariai, vykdydamiplanuotus mokslinius tyrimus.Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONISAtvykome á Indijos provincijàTaigi á Indijà atvykome puoselëdamisvajones aptikti naujø mokslui neþinomøorganizmø rûðiø. Rišikeše (Rishikesh), t.y.vietovëje Himalajø priekalnëse, – tikrasgamtos rojus: tarp aukðtø kalvø vingiuojašventoji Gango upë, o kur paþvelgsi – veðlûsmiðkai. Nors ði vietovë yra maþdaug600 m aukðtyje, o netoliese ir aukðtieji Himalajøkalnai, temperatûra rugpjûèio mënesálaikosi apie +35–40°C. Oro drëgmëlabai didelë. Vos kiek pajudëjæs pasijuntipaþliugæs prakaitu. Ilgiau iðbûti patalposeámanoma tik ásijungus ventiliatoriø.Doktorantë Agnë árengë gaudyklæ ir tikisi, kad áðviesà atskris paèiø maþiausiø Þemëjemikrodrugiø – maþøjø gaubtagalviøNa, reikia pasakyti, kad papuolëme átikrø tikriausio chaoso (ir neðvarumø) ðalá.Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad eismotaisyklës èia negalioja. Nepaliaujamasgaudesys ir spûstys. Sako, jeigu jûsø nusamdytasvairuotojas padarytø avarijà,pavyzdþiui, uþmuðtø þmogø ar, dar blogiau,– ðventàjà karvæ, ið nelaimës vietosreikëtø neðdintis kuo greièiau ir kuo atokiau.Nes subëgæ vietiniai þmogeliai galilazdomis negyvai uþdauþyti ne tik vairuotojà,bet ir niekuo dëtus keleivius. Tokiønelaimingø atsitikimø jau yra nutikæ ir „baltiesiems“keliautojams (apie tai buvo plaèiairaðyta kelioniø vadovuose, pavyzdþiui,þymiajame „Lonely planet“).Mûsø namelio kaimynas, kaþkoks„nuo proto nuðokæs“ amerikietis vis aið-6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


aisøapsuptyjeAr jaunosios doktorantës tikrai nepabûgo neiIndijos gyvaèiø, nei kraujasiurbiø dëliø?kina, kad „svarbiausia – laisvë! Ne gyvybëarba mirtis“. Jis vis siûlo, kad iðsinuomotumemotociklus ir kaip tie vietiniai„dþigitai“ lakstytume po Indijà. Ásivaizduojame,kaip ðauniai atrodytø mûsø doktorantëAsta ant motociklo besidraikanèiaisvëjyje plaukais (ðalmø èia nereikia) irbesimëgaujanti neribota laisve!Didþiulis himalajinis þiogas ant Agnës rieðoMaldininkaspasirengæsaðtriomis kaippeilis priekinëmiskojomis kautis suprieðu arbastverti grobáGamta mus uþbûrëJau pirmàjá rytà atsibudæ negalime patikëtisavo akimis. Prie mûsø nuostabiosios„bazës“ (t.y. paties atokiausio, paèiojemiðkø papëdëje ant aukðtos kalvos pastatytotriaukðèio namelio) gyvena beþdþionës– makakos rezusai (Macaca mulatta)ir skraido daugybë ávairiausiø ir spalvingiausiødieniniø drugiø. Tiek daug drugiøvienoje vietoje retai kur ámanoma pamatyti.Girdëti cikadø giesmës. Viena jøyra ne tik labai didelë, bet ir ypaè balsinga.Kai ji uþgieda, atrodo, lyg kas bûtø paleidæsmotorà. Stebina drugiø machaonøgausa ir ávairovë. Be skraidanèiø suaugëliø,èia galima aptikti ir daugybæ jø vikðrø,kuriø pirmøjø ûgiø individai nëra tokie graþûskaip suaugæ vikðrai. Maþiukai primena(imituoja) paukðèio išmatas. Ið pirmoþvilgsnio net nepastebësi, kad tai gyvivikšrai. Taèiau mus ðitie „egzotai“ maþaidomina. Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–3mm ilgio ir gyvena viduje augalø lapø, darydamiuþdaras iðgrauþas (minas). Jau pirmàvakarà ant namelio laiptø aptinkamedidþiulá elniavabalá. Vadovas prof. Stonissako, kad jeigu vietovëje gausu vienø organizmø(pavyzdþiui, dieniniø drugiø, vabaløarba augalø), tai greièiausiai bus daugir kitø organizmø. Toks jau gamtos dësningumas.Taigi ið Riðikeðo tikimës labaidaug (taip pat ir naujø mokslui rûðiø).Kelià pastojo kobra, bet iðgelbëjovietinë kalaitëÁpratome ieðkoti augalus minuojanèiøvikðrø ant aukðto kalno uþ namelio, nesvisos ikiðiolinës pastangos aptikti minuojanèiøvabzdþiø vietovëse, esanèiose þemiau,nedavë rezultatø. Vietos arèiaušventojo Gango þmoniø yra nuniokotosir priaugusios mûsø tiriamiems organizmamsnetinkamø augalø. Takelis, vedantisá kalnà, vingiuoja tankiame miške. Poliûèiø (o dabar kaip tik musono periodas)uodø èia tiek daug, kad negelbsti ir mûsøatsiveþti specialiai atogràþoms skirti repelentai.Tepamës ne tik apnuogintas kûnovietas, bet ir rûbus. Nuo infekciniø ligøIndijoje kasmet mirðta 1,3 mln. gyventojø,o vien nuo uodø platinamos maliarijos –daugiau nei 200 tûkst. þmoniø.Tiesa, vietiniaiuodai yra perpus maþesni uþ mûsiðkius,bet labai graþûs, juodi su baltaimargomis kojomis ir be galo ákyrûs. Tai –tigriniai uodai (Aedes albopictus), grësmingimirtinø ligø perneðëjai. Kai nuo prakaitopermirksta rûbai, tie uodeliai geliakiaurai per drabuþius.Ðá kartà kolegos doc. Arûnas ir nepailstantidoktorantë Asta vieni susiruoðia lipti ákalnà, nes jiems kaip visada vis negana.Prie jø prisiðlieja ir nuolatinë palydovë –vietinë kalaitë. Lydimi keturkojo sargybiniomûsø kolegos jauèiasi linksmiau. Lipantkalnu galima pasikelti iki maþdaugaðtuoniø ðimtø metrø aukðèio. Ten, aukðèiau,ir augalija kiek kitokia, ir oras ðiektiek vësesnis. Taèiau pusiaukelëje kalaitësunerimsta ir nubaido ant takelio iððliauþusiàkobrà. Kobra pasislepia tarp iðsiraizgiusiømedþiø ðaknø, o mûsø kolegos tæsiaþygá. Tik dràsioji kalaitë kaþkodël pasiðalina.Kità rytà eidami á þygá neðamës ðuniuibandeliø ir ieðkome, kur pradingo mûsøiðtikimoji (visada á þygius lydinti) kalaitë.Taèiau jos daugiau niekada ir nebepamatëme,mat vargðë nugaišo.Indiškosios kobros (Naja naja). Jos turi stipriønuodø, kurie paralyþiuoja raumenis ir sustabdokvëpavimà bei širdies veiklàIð pradþiø gyvaèiø kerëtojas atsargiai uþdëjokobrà doc. Arûnui ant peèiø, o po to kaþkosusierzino ir pradëjo vynioti gyvatæ aplink galvàProfesorius Virginijus uþtiko kità kobrà,kuri, pasirodo, gyvena ðalia tako, vingiuojanèioið mûsø namelio á kaimelá. Pastarojiilgai nelaukusi pasislëpë namo pamatuose,tad iðëjæ ið namø vis dairomës,kur ta gyvatë.Kità dienà kolegos Arûnas ir doktorantëAsta sutiko vietiná gyvaèiø kerëtojà ir nusprendëðalia jo nusifotografuoti. Þinoma,ne uþ dykà, davë (tik) dvidešimt rupijø. Iðpradþiø gyvaèiø kerëtojas maloniai sutiko,taèiau po to kaþko susierzino ir staigiu judesiuapsuko kobrà aplink docento Arûnogalvà ir kaklà. Doktorantei Astai kerëtojasliepë kobrà laikyti uþ uodegos. KolegaArûnas baisiai persigando, o Asta pasibaisëjusiklykdama nubëgo ðalin.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 7


Mus uþpuolë makakosRytà prabundame nuo vadovo Stonioðauksmø. Prie namelio atëjo ne pavienësmakakos rezusai, o visa jø didþiulë kaimenë.Bûna dienø kai makakos uþðokaant mûsø laiptinës kolonø arba laksto pobalkonà. Tad duris ir langus visada pravartulaikyti uþdarytus. Ðios beþdþionës– vagilës. Docentas Arûnas negali uþliptilaiptais á treèià aukðtà, nes itin stambusmakakos patinas (labai jau raudonu uþpakaliu)iððiepæs dantis grasina kolegaiir kësinasi uþðokti ant galvos, turbût irišdraskyti akis. Baisu.Indijoje apie pusæ visø makakø rezusø (Macaca mulatta) populiacijos ið miðkøpersikëlë gyventi á kaimus ir miestusHimalajinë lelija (Hedychium spicatum) augane tik drëgnuose Himalajø miðkuose, bet iraptinkama Malaizijoje bei JaponijojePer liûèiø sezonà iðvykstame ákalnusIšsinuomojame maðinà ir indà vairuotojà(jis visiškai nekalba angliðkai, bet turigraþià raudonà dëmæ ant kaktos) ir iðvykstameá aukðtuosius Himalajus, á Musoræ(Mussoorie). Netrunkame panirti á tankørûkà. Mûsø kelionës dþiûgavimai netikëtaibaigiasi, kai vairuotojas pasako, jog toliauvaþiuoti nebegali, ir mus iðlaipina ðlapioje,ávairaus tipo išmatomis uþterðtoje pakelëje.Pasirodo, mûsø pagrindinis bagaþas,kuris buvo pririðtas ant maðinos stogo,perðlapo. Neriame á pirmà pasitaikiusáviešbutá, kuriame laukia ádomios staigmenos.Vieni kambariai be langø, kiti pereinamiir be atskiro tualeto, tad gamtiniø reikaløreikia belstis pas kaimynus. O mûsøpagrindinis kambarys kaip didelis televizorius– visa siena stiklinë. Kai pradedamenusirenginëti, pusë miestelio þiûri á musir rodo pirðtais. O vakare – atvirkðèiai – mesuþsigesiname ðviesà ir gerdami arbatà stebimeMusorës gyvenimà kaip dideliameekrane. Rytoj susirasime savo „lageriui“tinkamesnes vietas ir, þinoma, ne judriojemiestelio aikðtëje.J.R.STONIO, V.SRUOGOS ir A.ÐIMKEVIÈIÛTËS nuotr.Musorëje gyvename kaip debesyjeIlgà laikà dþiûgavome, kad liûèiø sezonas(musonas) mums ne kliûtis. TaèiauMusorëje sëdime kaip kokiame debesyje– viskas aplinkui skendi tirðtame rûke, nematytinei aplinkiniø kalnø groþio, nei giliøtarpekliø vaizdø. Blogiausia ne rûkas, kuriskamuoliais ritasi per kalnus, o tai, kadoro drëgmë kondensuojasi lietumi. Be to,liepos rugpjûèio mënesiais èia daþnos viskàpermerkianèios liûtys. O gaila!.. NesMusorës apylinkës garsëja nepakartojamomiskalnø panoramomis, kuriomis galimagroþëtis tik esant geram orui. Jau perpirmàsias dvi dienas mûsø rûbai perðlapo,o kadangi visiðkai nedþiûva, jauèiamësgerokai padrëkæ. Bijome, kad dar kiek irapsineðime pelësiais. Priplëkæ ir mûsøkambariai. Profesoriaus Virginijaus marškiniaijau supuvo, tad rengiasi išmesti. Norstermometras rodo +25°C (o sutemus apie+20°C), po labai karðto ir tvankaus Riðikeðojauèiamës suþvarbæ. Kai kurie apdairiaiatsiveþë guminius batus, tad mûsø þygiamslietus ir purvai (bei gatviø iðmatos...)– ne kliûtis. O štai pirmasis þygis Musorëjepavyksta ne tik dël to, kad aptinkameádomiø minuojanèiø mikrodrugiø vikðrø,bet ir dël kitos ypatingos prieþasties – netikëtøkraugeriø.Pirmasis musono siurprizas –kraujuojanèios þaizdosDocentas Arûnas pirmasis iðmëgino,kà reiðkia vaikðèioti Himalajø miðkuoseper musonà. Èia taip drëgna, kad dëlëssavo aukos tyko þolëse arba ant ðlapiømedþiø bei krûmø lapø. Nepajunti, kaipjos uþkrenta uþ apykaklës ar palenda pokojinëmis ir siurbia kraujà. Dël parazitø irligø Arûnas labai nemëgsta Indijos dþiungliø,o èia, kalnuose, iki ðiol jautësi saugus.Taèiau dabar mûsø kolega paplûdokraujais, nes dëlëms ásisiurbus ilgai tekakraujas. Jo kreðëjimà stabdo dëliø suleistashirudinas. Kad neapliptum dëlëmis,reikia labai gerai apsikamðyti rûbus. Taèiauir tai ne visada padeda. Rytoj (jeigunepils liûtis kaip ið kibiro) vël rengiamës áþygá. Vadovas Stonis labai uþsigeidë nufotografuotiðias egzotines Indijos dëles,todël praðo doktorantës Agnës ir kolegosAndriaus specialiai pabûti jaukais kraujasiurbëmskirmëlëms. Agnë pareiðkia jokiubûdu nesutiksianti, o Andrius (kaip visada)pasiryþæs eksperimentams.Šiuose liûèiø permerktuose miðkuosedëliø tiek daug, kad tai tampa mûsø problema.Ið pradþiø Andrius fotografuotidþiaugsmingai atneða áspûdingà visiðkaijuodà kirmëlæ su ádomiai praplatëjusia galvinedalimi. Kadangi daugiau norinèiø nëra,Andrius leidþia dëlei uþlipti sau ant rankos.Bet ði, pasirodo, nenori ásisiurbti á odà.Ið pradþiø pagalvojame, kad tokios dëlës,ko gero, yra ne ðiltakraujø, o kokiø norskitø gyvûnø parazitai. Taèiau paskui atsipeikëjame– juk tai ne dëlë, o tik á dëlæ panaðiplokðèioji kirmële juodoji planarija (Bipaliumkewense) (beje, dëlës priklauso neBuvom girdëjæ,kad Indijosmusono liûtysgali paralyþiuotibet kokià veiklà,bet mûsøtyrimams tai –ne kliûtis.Nuotraukoje –visada gerainusiteikæ irenergingikomandosnariai (ið kairësá deðinæ):doktorantë AstaNavickaitë,doc. dr. ArûnasDiðkus,doktorantëAgnë Ðimkevièiûtë,prof.dr. VirginijusSruoga irprojektøvykdytojasAndriusRemeikis8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


plokðèiøjø kirmëliø tipui, o þieduotøjø).Ieškom toliau. Pasirodo, ant ðlapiø þoliøpilna to, ko mums reikia – tikrø tikriausiøindiniø dëliø (Haemadipsa sylvestris). Josgal kiek trumpesnës uþ planarijà ir raibokos(juosvos su rudais skersiniais raštais).Uþtenka tik pabraidyti po þoles, ir jos jaulipa aukðtyn per guminius batus ir siurbiasiá þmogø. Kuo toliau, tuo sunkiau nuoðiø dëliø apsisaugoti. Kolega Andrius nusimaunabatus ir aptinka, kad jo kojinësjau spëjo permirkti krauju. Mûsø puikiosiomsdoktorantëms Astai ir Agnei ðie miðkøpasalûnai kelia pasibjaurëjimà. Taèiaudar daugiau pasibaisime, kai vienà rytà atsikëlæaptinkame dëliø, besiraitanèiø mûsøguminiuose batuose. Mes nakèiai batuspaliekame prie namelio durø, o tosbjaurybës, matyt, susigundo batø „aromatais“.Dabar kiekvienà kartà prieð iðeinantá þygá reikia ne tik iðkratyti batus, bet ir turëtidaug pleistrø ir dezinfekavimo spirito.Taigi, jeigu atvyksite á Indijà per musonà,susitaikykite, kad tikrai aplipsite kraujasiurbëmisdëlëmis. Beje, ðiandien profesoriusRimantas sako, kad besiraitanèiø dëliø jaumatë ir mûsø namelio duðe.Neprasidëkite su beþdþionëmis –gali baigtis blogaiÈia, Musorës ir aplinkiniuose miškuose,gyvena ne tik elniø, leopardø (pastarøjønematëme), bet ir dvi rûðys beþdþioniø.Pilkieji langûrai (Presbytissp.) – vienos elegantiðkiausiøir, sakykim, graþiausiøbeþdþioniø. O ðtai makakosrezusai – vienos ákyriausiøir agresyviausiø pasauliobeþdþioniø. Patikëkite,jø áþûlumui nëra ribø. Tiekvienos, tiek kitos laikosi bûriais (kartais dideliais)ir migruoja ið vietos á vietà. Makakøir langûrø galima pamatyti miðkuose,taèiau tikroji nelaimë, kai jos priartëja priekaimo arba nusileidþia ant plento. Makakosnenoriai uþleidþia kelià net maðinoms,o einant keliu pësèiomis gali uþpulti ir suþaloti.Ið pradþiø jos lyg ir nekreipia dëmesio,uþsiima savo reikalais, taèiau jø nuotaikoslabai greitai keièiasi. Uþtenka paþiûrëtiá jø snukius – bjaurumas ant kaktosparaðytas. Profesorius Rimantas aiðkina,kad ðios beþdþionës nëra tokios bebaimës.Pavyzdþiui, bijo fotoaparato ir nemëgsta,kai jas fotografuoja. Taèiau uþtekoprofesoriui tik iðsitraukti fotoaparatà,kaip kaimenei vadovaujantis patinas šuoliaispuolë link jo. Tad nieko kito neliko kaipkuo greièiau slëpti fotoaparatà, visiemsbëgti ir visu garsu klykti. Šitos beþdþionësyra gana stambios, ypaè subrendæ patinai.Jos kovoja dantimis ir nagais. Jeigutik galëtø, uþðoktø þmogui ant nugaros irdraskytø akis nagais ir kandþiotø. Be to,jos gali uþkrësti ligomis. Tikra bëda eiti promakakø bandà su polietileniniu maišeliu.Jos ið karto sumàsto, kad, ko gero, neðatësmaisto (vaisiø, bandeliø). Mûsø elegantiðkojidoktorantë Asta nukenèia net Musorësmiestelio centre, mat, nieko blogo negalvodama,neðasi vaisiø. Musorëje beveikvisada rûkas, o vakaro prieblandos darovietovæ dar paslaptingesnæ (panaðià kaipVienasgraþiausiøpasauliodrugiø –indijinismachaonasNuo drëgnø þoliø ir medþiø lapø visokie gyviaitik ir taikosi uþðliauþti ant þmogaus odos(nuotraukoje – juodoji planarija)tuose filmuose apie vilkolakius). Suðnarakrûmai, sulinguoja medþiø ðakos ir ið prietemølyg kokie „zombiai“ pasirodo makakos.Stambi makaka ðokdama nuo medþionesunkiai galëtø pargriauti tokià lieknà merginàkaip Asta. Kad mûsø Asta gráþta suvaisiais – didelë sëkmë. Taèiau merginaimakakos ávaro daug baimës.Makakos nevengia ir judriausiø miestøgatviø. Jø bandos dunda namø stogais,karstosi elektros laidais ir lenda prokiekvienà langà, kuris tik atidarytas. ProfesoriusRimantas ið pradþiø buvo didysismakakø mylëtojas, visada ðerdavo jasbandelëmis, sausainiais ir obuoliais. Visragindavo ir kolegas dþiaugtis tais padarëliais.Taèiau dabar viskas dramatiškaipasikeitë. Makakos ájunko á mûsø apylinkes,uþsilipa ant namelio stogo, karstosiant tvorø ir išðiepusios dantis gàsdina. KolegaAndrius grieþtai draudþia palikti pravirasduris. Taèiau dûstantys profesoriaivis nori daugiau švieþio oro. Gráþæ išþygio, kur pakliûva pasidedame kuprines,fotoaparatus ir pirkinius. Besikuisdami pamatome,kad didelis makakos patinas jaukambaryje ir laiko nutvëræs pirkiniø maiðelá.Gerai, kad ne fotoaparatà ar rankinæsu lietuviðku pasu ir pinigais. Ið netikëtumoprofesorius Rimantas suklinka ne savobalsu. Kolega Andrius, nebesuprasdamaskas darosi ir persigandæs klyksmo,taip pat klykia. Ðtai ðito makaka iðmûsø tikrai nesitikëjo. Pabyra beþdþionësneðami produktai, o mes tarpduryje pamatometik raudonà makakos uþpakalá.Blogiausia, kad ðitos bjaurybës jau pradedaverþtis ir pro uþdarytas duris. Tad,jeigu durys ið vidaus neuþsklæstos metaliniusklàsèiu, beþdþionës á jas trankosi irvisaip bando atidaryti. Paprastai optimistiðkainusiteikusi doktorantë Agnë ðá kartàpraranda gyvenimo dþiaugsmà, kaipiktos makakos uþpuola jos namelá irdantis iððiepusios þada kautis. Agnë itinguvi mergina, taèiau vos spëja paspruktiir uþsidaryti kambaryje. Sumanome išsiskalbtiper dëliø atakas kraujais iðtepliotusrûbus. Skalbinius iðkabinëjame ant virvësðalia doktorantës Agnës namelio. Nemanome,kad mûsø skudurai gali sudo-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 9


Prof. Ianas P.GrantasOksfordo universitetas,Jungtinë KaralystëfizikøProf. Peras JonssonasMalmës universitetas,ÐvedijaProf. Michelis GodefroidasLaisvasis Briuseliouniversitetas, Belgijaji vyko JAV, tris kartus Azijoje, Vokietijojeir du kartus Prancûzijoje. Konferencijojebuvo pristatomi naujausi mokslo laimëjimaiatomø ir molekuliø fizikos srityje, opatys ádomiausi pristatomi kviestiniuosepranešimuose, kuriuos skaitë kolegos iðJAV, Prancûzijos, Anglijos, Australijos, Japonijos,Švedijos, Rusijos, Kinijos, Korëjos,Vokietijos, Belgijos, Austrijos. Prof.G.Gaigalas buvo vienintelis Lietuvos atstovas,kuris taip pat perskaitë kviestinápraneðimà ir pristatë savo grupëje (VU Teorinësfizikos ir astronomijos institute irVPU Bendrosios fizikos katedroje) gautusnaujausius mokslinius rezultatus ir apskritainaujausius tyrimus, gautus „A.Juciomokykloje“. Taigi Vilniaus pedagoginisuniversitetas 2011m. ðià reikðmingàmokslo plëtros estafetæ perduos Oksfordouniversitetui arba Pjero ir Marijos Kiuriuniversitetui Paryþiuje.Prof. Charlote F.FischerNIST, Gaithersburgas, JAVProf. Jacekas BieronisKrokuvos Jogailosuniversitetas, LenkijaHabil. dr. Stephanas FritzscheKaselio universitetas, VokietijaProf. dr. Chenzhongas DongasNorth West Normal universitetas,Lanzhou, KinijaPER TRIS VANDENYNUSMan jau 2005 m. teko dirbti JAV Atominësfizikos skyriaus NIST ( National Instituteof Standards and Technology) vykdomojemokslinëje programoje ir èia atliktipopuliariausios pasaulyje atomo sritieskompiuterinës GRASP (General PurposeRelatyvistic Atomic Structure Package)modifikacijas. Tada viena þymiausiøpasaulyje atomo fizikos specialisèiø prof.Charlote Froese Fischer pakvietë atvaþiuotiá JAV NIST atlikti tolesniø tyrimø, nes nebuvauðiø srièiø naujokas – staþavæs irOksfordo universitete pas I.Grantà, gvildenæsreliatyvistinæ trikdþiø teorijos versijà, irLaisvajame Briuselio universitete (Belgija)pas prof. M.Godefroidà, plëtojæs savo sukurtàf elektronø sluoksniø metodikà, ir Kaseliouniversitete (Vokietija) pas habil. dr.Stephanà Fritzsche, paskatinusá kurti kompiuterináspieèiø, kuriuo atliekami itin sudëtingiskaièiavimai. Kaselyje susipaþintair su perspektyviu atomo teorijos mokslininkuprof. Chenzhongu Dongu iš garsausKinijos Lanzhou Northwest Normal universiteto,su kuriuo uþmegzti ilgalaikiai ryðiai,ne kartà sveèiuotasi tame universitete, kartuatlikta nemaþa tyrimø. 2007 m. pasirašytasVilniaus pedagoginio universitetoBendrosios fizikos katedros ir College ofPhysics and Engineering of NorthwestNormal University bendrø moksliniø tyrimøsusitarimas, á juos átraukiant ðaliø doktorantus,taip pat dëstytojø mainus. Sutartysvëliau buvo atnaujinamos, bendrimokslo tyrimai tapo tradiciniai. Vëliau buvauiðrinktas ðio Kinijos universiteto Garbësprofesoriumi.Reikšmingi Bendrosios fizikos katedrosmokslo ryšiai ir su Malmës universiteto (Ðvedija)prof. Peru Jönssonu, kuris prieš trejusmetus VPU pradëjæs iki ðiol tæsia paskaitøciklà kompiuterijos bakalaurantams, magistrantamsbei doktorantams.Asociacijos SEND (Italija) bei partneriøið Palermo (Italija), Bratislavos (Slovakija),Bochumo Ruhro (Vokietija), AndreiSaguna (Rumunija), Artevelde (Belgija)universitetai su VPU Fizikos ir technologijosfakultetu ásijungë á projektà, kuriuo siekiamapaskatinti jaunimà rinktis tiksliøjømokslø studijas, o bûsimus mokytojus –taikyti naujus ugdymo metodus. Be to, iðplëtotistudentø mainai tarp ðiø ðaliø.Pernai, tæsdami bendradarbiavimotradicijas, suorganizavome moksliná seminarà,kuriame dalyvavo jau seni paþástamiatomo fizikos teorijos bendradarbiai– Michelis Godefroidas (Laisvasis Briuseliouniversitetas), Peras Jönssonas (Malmësuniversitetas), Jacekas Bieronis (KrokuvosJogailos universitetas), StephanasFritszche‘as (GSI). Tai buvo ðiemetë jauminëtos mûsø Bendrosios fizikos katedrosmokslo konferencijos uvertiûra, pradëjusikoordinuoti ávairiø grupiø moksliniustyrimus, kaip tiksliau teoriðkai nustatytiatominiø dydþiø charakteristikas. Šioseminaro išskirtinis bruoþas buvo ir tas,kad daugelis sveèiø skaitë paskaitas mûsømagistrantams ir doktorantams, kuriejau buvo áraðyti á bendrø atomo teorijospasaulio tyrëjø grupes.2010 m. konferencija (ICAMDATA 07)bei VPU Bendrosios fizikos katedros moksliniaistyrimais susidomëjo Japonijos mokslininkaiir pasiûlë atlikti bendrus tyrimus. Tyrimøobjektas galëtø bûti metodikos kûrimas,naujø kompiuteriø programø raðymasir ypaè tikslûs skaièiavimai tokiø jonø, kuriereikalingi plazmos diagnostikai.populiacijos „nusprendë“, kad jau gana„vargti“ miðkuose, ir apsigyveno kaimuose,miesteliuose ir net didmiesèiuose. Omakakø Indijoje nuolatos gausëja.Atvykæ á Danoltá (Dhanolti) apsistojamepamiðkëje. Aiðku, netrukus pasirodomakakos. Ið pradþiø jos sukinëjasi apaèioje,o mes saugûs dþiûgaujame antroaukðto terasoje. Nors doktorantë Agnëjau sunerimusi, profesorius Rimantas, norëdamaspasipuikuoti ar prisiminæs savosenà meilæ makakoms, atbëga su bandelëmis.Taèiau makakos patinas netrunkapamatyti profesoriaus rankose maiðelá.Puola turëklais aukðtyn á terasà ir griebiauþ maiðelio, o mes panikos apimti irðaukdami iðsilakstome po kambarius. Paþadamedaugiau makakø neðerti. Taèiaumakakos jau þino, kur yra bandeliø. Priešsutemas dantis iššiepusios jos þiûri prolangus ir stumdo duris, tikëdamosi pasigvieštigrobio. Ypaè nejauku, kai makakøbandoje yra pateliø su jaunikliais. Šiepradeda þviegti, atrodo, visiškai be jokioreikalo. Tada tik ir þiûrëk, kad bandos vadasnesugalvotø jø ginti.Tikra tiesa, kad makakas sunku fotografuoti.Nors ir labai áþûlios, vos tikpamaèiusios fotoaparatà nusisuka arbastengiasi pasitraukti ið kadro. Sufokusuotikadrà á jø snukius ypaè sunku. Be to,jø þvilgsniai akimirksniu pasidaro pikti.Šiuo metu, kai raðome ðias eilutes, klausomës,ar kartais stogais neatidundakoks makakø tabûnas. Tad dël visa kodideliu metaliniu sklàsèiu uþsklendþiameduris.(Tæsiná skaitykite kitame þurnalo numeryje)Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 11


Atkelta ið 5 p.Pedagoginës mintiesNacionalinë sveikatos koncepcija, aiðku,gali bûti kritikuotina, daug yra priimtøávairiø ástatymø, programø, nutarimø, taèiaurezultatai privalëtø bûti geresni ir apèiuopiamesni.Turëti ðalyje ilgalaikæ, detalià sveikosgyvensenos ugdymo programà yra seniaipribrendæs, svarbus dalykas. Tokià programàpajëgûs parengti ávairiø srièiø specialistai,mokslininkai. Jie jau dabar, kviesdamiávairius forumus, daug diskutuoja iraiškinasi, prieina prie bendrø susitarimø.Senbuvëse Europos Sàjungos ðalysedaug daroma, kad sveikata bûtø suprantamavisapusiðkai – ir mediciniðkai, ir humanitariðkai,ir filosofiðkai. Mes medicinosmokslà priskiriame prie gamtos, biologijosmokslø. Tuo tarpu kitø šaliø kitokiose moksløklasifikacijose medicinos mokslas priskiriamashumanitarinei srièiai. Jau tas faktasrodo, kad medicinos tyrinëjami sveikatos irligos reiškiniai bei simptomai turi anaiptolne tik kûniðkàjà, medþiaginæ, daiktiðkàjà prigimtá.Dar daugiau, þmoniø sveikata – taididþiausias valstybës turtas, didesnis negunaudingosios iðkasenos, brangûs metalai,švytintys auksai ar naftos telkiniai. Jigarantuoja natûralià kartø kaità, tautos genofondà.Deja, turime pripaþinti – èia mûsøvalstybë yra paþeidþiama. Maþëjantis gimstamumas,pirmagimiø tëvø senëjimo tendencija,giluminiø ryðiø tarp kartø sutrûkinëjimasir susvetimëjimas, gimtosios þemësðventenybës, sakralumo jausmo netekimas,Dekalogo ásakymø sureliatyvinimas irkiti veiksniai toli graþu neprisideda prie tautossveikatos. Mes dar nekalbame apie nusikalstamumomastà, þiaurumà, saviþudybes,narkomanijà ir kt. Tas mus verèia ieðkotiávairiø veiksmingø objektyviø priemoniøir bûdø, kaip paversti sveikatà didþia nacionalinevertybe. Ypaè svarbu apsaugotiþmogø ne tik nuo somatiniø ligø, bet ir psichiniø,didþiulës nervinës átampos, kurià jispatiria laisvosios rinkos, konkurencijos sàlygomisar gyvendamas didmiesèiuose,tuose „nervø mazguose“.Beatodairiðkas miestø augimas, technosferosplëtra darosi grësminga. Sakoma,kad artëja viena ið sunkiausiø pasaulinëscivilizacijos ir globalizacijos kriziø, susijusiøsu tuo, kad nuolat daugëja didþiøjømiestø gyventojø ir ðio proceso darosineámanoma kontroliuoti. Mûsø amþiujemegapoliø skaièius artëja prie 50. Kiekvienamejø gyvena maþiausiai penki milijonaiþmoniø. Þmonës gyvena pernelyg tankiai,aplinka labai uþteršta toksiðkomis medþiagomisir gamybos atliekomis, gausiossocialinës grupës skursta, jø sveikata blogëja,vis labiau plinta nusikalstamumas irnarkomanija. Tokijo – Jokahamos gyventojøskaièius perlipo per 30 milijonø, Meksiko– per 20, Niujorko – per 20 ir t.t. Miestai,be abejo, nepaprastai reikðmingi pasauliokultûros ir ekonomikos raidai ir bendraiþmonijos paþangai, nors dël pastarosiosdabar smarkiai abejojama.XXI a. pradþioje pusæ Þemës gyventojøsudarys miestieèiai. Taigi globalinësmiestø katastrofos pavojus realus ir kasmetdidëja, þada sunkiø padariniø visaiþmonijai, jeigu nebus imtasi skubiø veiksmingøpriemoniø ðá procesà suvaldyti, paþabotitechnokratiná màstymà ir veikimà.O juk technosfera turëtø bûti pritaikyta priepsicho ir ekosferø. Priešingu atveju þmogøjau dabar tykoja ir tykos nuolatinës maþesnësar didesnës nelaimës ir netektys.Kaþkuris iš futurologø pasakë: XXI a. pradþiosþmonës bus bene dramatiðkiausiolikimo þmonës – nervingi, persekiojami ðirdiesydø, psichiðkai nesveiki. Ið tiesø ðiameteiginyje yra dalis tiesos.Akivaizdu, kad psichinë þmogaus sveikatapriklauso nuo visø mûsø – pilieèiø irtautieèiø susiklausymo. Turëdama gerai apgalvotàástatymø sistemà ir programà, apsauganèiasþmogø nuo degradavimo ir kriziø,vyresnio amþiaus þmoniø vieniðumo irjø nereikalingumo artimiesiems ir pasauliuijausmo, valstybë gali garantuoti psichinæsveikatà. Taèiau mes galime daug padëtivieni kitiems, stiprindami ir turtindamibûtent ávairius bendruomeninius ryðius, padëtiteisiðkai, finansiðkai, moraliai, altruistiðkai.Mûsø ðalyje turi bûti daugiau reiklumovadinamajam darbo, veiklos ir poilsio ritmui,kultûrai tiek valstybiniame, tiek privaèiamesektoriuose. Taip galima pasiekti, kad nuolatinësnervinës átampos ir konfliktinës situacijos,agresyvumo proverþiai nenualintøþmogaus psichinës sveikatos ir nepaþemintøjo orumo, nesusilpnintø jo prigimtiniø teisiøir laisviø bei saviraiðkos galimybiø. Galiausiaisvarbu atsiremti á esmines mûsø kultûrosvertybes, patikrintas ðimtmeèiø, jaspraturtinti nauju istoriniu patyrimu ir jautriaidiegti jaunajai kartai, kad ji galëtø pasakyti:mûsø tëvai ir protëviai buvo ðviesûs þmonës,nelaidë þodþiø vëjais ir iðvedë mus ávaiskesnes gyvenimo ir kûrybos erdves.Mes, lietuviai, turime gerø pavyzdþiø,kaip diegti þmonëms, jaunajai kartai sveikogyvenimo bûdo pavyzdþius ir idëjas. Èiapirmiausia iðkyla M.Valanèiaus, Vydûno,M.Reinio, S.Ðalkauskio, K.Dineikos ir kitøvardai. Jø neásakmi, jautri pedagogika nesenstair šiandien. Jø raðtuose kultûros irsveikatos tema uþima labai svarbià vietà.M.Valanèiaus pradëtas didis uþmojis iðvaduotiLietuvà ið carinës Rusijos gniauþtø perblaivybæ buvo ir bus tikro istorinio perversmopavyzdys. Já vëliau pasigavo ir maþalietuviai,ákûræ 1900 m. draugijà simboliniupavadinimu Lietuvos þvaigþdë.Ypaè Vydûnas visuomet paþymëdavo,kad sveikata yra darnos bûsena. Jis prabiloapie þmogaus natûralumà, tikràjá graþumà,teikiamà „natûralaus sveikumo“. Joprieðybë – alkoholiniai gërimai, rûkymas,nesveikas maitinimasis ir kiti þalingi áproèiai.Dël jø asmuo suirsta, pagausëja ligø, sveikatasugriûva. Vydûnas matë tik vienà iðeitá– bûtina gyventi iðmintingai, þmoniðkai tvarkytisavo gyvenimà, kaip jis sakydavo, išsavo esmës, ið dvasios, siekiant „skaidriossàmonës ðviesos“. Reikia – mokë jis – siektigamtos dësniø ir þmogiðkosios veiklos,doros dësniø suderinamumo; visame kameþmogiðkumo pradas privalàs vyrauti.Vydûno pedagoginë didaktika ádomi irgili, paremta Vakarø ir Rytø civilizacijø patirtimi.Jam labiausiai rûpëjo þmogaus kûnoir dvasios harmonija, jo dvasios ir sielos augimas.Vydûnas skeptiðkai vertino S.Freudàuþ þmogaus sugamtinimà. Jis këlë dideliusreikalavimus visiems, kurie ugdo irlavina vaikus, paauglius ir jaunimà. Jam dingojosi:neturëtø në vienas girtaujantis þmogusuþimti valdþioje nors ir paprasto valdininkovietos. Mokytojai, gydytojai, teisëjaiir kunigai privalo bûti atleidþiami, jeigu girtautø.„Valdþios þmonës turëtø bûti visuometblaivûs ir nepajudinami kaip þemës aðigalioþvaigþdës“. Filosofas blaivumo erdvænubrëþë nuo virðininkø, valdþios atstovø ikiautomobiliø „veþëjø“.Taèiau susimàstykime: ar paseno Vydûnas,kuris ðias mintis dëstë 1930 metais?Galbût Vydûnas per daug kategoriškaiteigë, jog garbës esàs vertas tik blaivusþmogus, jog politinæ nepriklausomybæ iðsaugostik blaivûs þmonës, bet drauge jispranaðiðkai sakë, kad „tik blaivioms tautomsauðta laiminga ateitis“, tik tokios tautoseina þmoniðkumo ir kultûros linkme.Þvelgiant ið ðiandienos pozicijø, nepasenoVydûnas, turëjæs savyje tikrojodonkichotiðkumo, kuris yra didi vertybë,kai këlë sàmonës ir savimonës ðviesosproblematikà. Nepaseno ir Blaise Pascalis,didis filosofas, mistikas, kai savo Mintyseraðë apie þmogø, tà màstanèià nendræ,apie màstymà, darantá þmogø didá.„Màstanti nendrë – ne erdvëje turiu ieðkotisavo didybës, bet savo màstymo plotmëje.Neturësiu daugiau, valdydamasþemes; visata mane aprëpia erdve ir praryjakaip taðkà; að jà aprëpiu màstymu“.B.Pascalio kvietimas stengtis tinkamai12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


aidamàstyti, nes tai dorovës principas, iðtiesyra didis intelekto atradimas.Tinkamas màstymas garantuoja sëkmingàgyvenimo veiklà, padeda pamatuskultûros ir sveikatos sanglaudai, nepaisantvisokiausiø nepalankiø aplinkybiø bei jëgø.O jø visada buvo ir bus, jas áveikti galima tikdidelëmis valios, kurià valdo màstymas, pastangomis.Paprastas teiginys – pirmiausiaderamai màstyk ir tik po to veik – labai teisingas.Juk pats mûsø kûnas yra mûsø minèiøproduktas. Gydant þmogaus mintys yra,kaip sako medikai, gerokai svarbesnës neguvaistai. Tà paliudija vadinamasis placeboefektas, kai pats ligonis, tikëdamas tariamøjøvaistø veiksmingumu, iš tikrøjø sulaukiapagerëjimo, greièiau pasveiksta.Netgi nepriekaiðtingà, gerà sveikatàgali slopinti niûrios, negatyvios mintys. Jospriartina negalià, skausmà, diskomfortopojûtá, streso bûsenas. Reikia pripaþinti –egzistuoja negatyvus ir pozityvus, teisingasmàstymas. Tai dvi prieðybës, bet jos abisusijusios su dvasios pusiausvyra. Vienajà naikina, nepastebimai ardo ir gniuþdo,kita jai suteikia stabilumo, talkina imunineisistemai, neða dþiaugsmà ir meilæ. Apskritaigebëjimas atsikratyti negatyvumo,vengti ir išvengti jo ir ligos yra ne kas kitakaip „savigyna“. Ji – akivaizdus kultûros,auklëjimo ir saviauklos reiðkinys. Kaip padëtisau paèiam, kad jaustumei kûno irdvasios pusiausvyrà? Toks klausimas iðkyladaugeliui màstanèiøjø pozityviai.Ieškant atsakymo, imamasi ávairiø terapiniøpriemoniø. Moderni ir plaèiai paplitusiyra Sebastiano Kneipo (1821–1897),pastoriaus ið Viorishofeno, þymiausio visølaikø „vandens gydytojo“ ir vieno naujøjølaikø natûraliosios medicinos pradininkø,terapija. Tai ne vien tik procedûros, ji remiasipenkiais postulatais. Pagrindinis jø– vandens terapija, kiti – tinklinis judëjimas,protinga mityba, gydymas vaistaþolëmis,taip pat vadinamoji tvarkos terapija. Pastarasisterminas daugeliui maþiau girdëtas.Anot U.Rückerto, já galëtume paaiðkintitaip: „ávesti tvarkà savo gyvenime“. Kitaiptariant, rasti teisingà átampos ir atsipalaidavimosantyká. Arba dar paprasèiau: rastisau tinkamà gyvenimo bûdà“.Bet, antra vertus, toks svarbus dalykas,kaip minëtasis tvarkos savo gyvenime ávedimas,argi neprasideda nuo mûsø aptariamojopozityvaus màstymo?! Netgi ásitikinimas,jog sensti, glûdi mûsø prote. Mokslasteigia: mûsø kûnas atsinaujina kas septynerimetai. Senëjimas – tai negatyvaus,riboto màstymo pasekmë, tad sugebëjimastarsi iðmesti ið galvos niûrias, prastas mintisgelbsti nuo senëjimo tykojimo. Tam padedameditacija, joga, ypaè iðaukðtintos irsubtiliai perprastos Rytø filosofø iðminèiø,mistikø ir gydytojø. Mes, europieèiai, iðpuoselëjomeiðtisà gerontologijos mokslo sritáir daug vilèiø siejame su jos galimybëmispratæsti þmogaus egzistencijà. Taèiau rytieèiamstai atrodo savotiðka kova su gamtosdësniais, materialistinës galvosenos vaikiðkiuþsiëmimai, vos ne smëlio piliø statymasjûros pakrantëje. Kokia prasmë, pasak indømokslininko ir dvasinio vadovo ÐrilosPrabhupados (1896–1977), senoliui, kuráslegia daugybë ligø, pratæsti gyvenimà arpersodinti kito ðirdá. Kad ir sukûræ komfortocivilizacijà mes niekuomet neáveiksime mirtiesir nenugalësime visø ligø. Iðties reikiaieðkoti kitur – dvasinio gyvenimo pilnatvëje,siekiamybëje iðlaisvinti þmogø nuo kentëjimo– socialinio ir psichinio. Vedose sakoma– gyvoji bûtybë nemateriali, nors jiákalinta materialiame kûne.Nesigilindami á smulkesná ar kritiná ðiosfundamentalios koncepcijos vertinimà, pastebësimetik tiek: kodël kûnas atsinaujinakas septyneri metai ir kà reikia daryti,kad jis nebûtø sustingæs, o judrus tarsi kûdikioeinant metams ir didëjant gyvenimonaðtai, lygiai svarbu rytieèiams ir vakarieèiams.J.Hagelino teigimu, „ligos negali ásitvirtintikûne, kurá valdo harmoningos mintys.Ásisàmonink, kad egzistuoja tik geri dalykai,ir jeigu tik á juos kreipsi dëmesá, juosir prisikviesi. Blogos mintys – visø þmonijosnegeroviø, áskaitant ligas, skurdà beinepasitenkinimà, prieþastis“.Taigi nesveikatà, ligas prisikvieèiamesavo mintimis, prisišaukiame klausydamipilnø negandø, liûdesio ir netikëjimo gyvenimoprasmingumu kitø istorijø. Tad derëtøpuoselëti ir saugoti gerø minèiø sankaupaskasdienai ir „juodai dienai“. Vadinamiejiiðminèiai, mistikai ir dvasios dalykøaiðkintojai perspëja: susigràþinti prarastàsveikatà nebûna paprasta, daþnai ji iðvisnesugráþta. Iðties, amþina jaunystë tëratik nepasiekiamas idealas ar graþi svajonë,nakties sapno vaizdiniø keista pynë,kurios negali gerai suvokti.Kiekvienas ið mûsø sàmoningai ar nesàmoningaiprisilieèia prie trijø sferø – fiziniogyvenimo, astralinës ir mentalinës – ir bandojas suprasti, ásisàmoninti. Fizinio gyvenimosfera prasideda nuo higienos, „nuo teisingonaudojimosi šviesa, sukaupta augaluoseir vaisiuose. Kitaip tariant, ji prasidedanuo tinkamos mitybos. Mityba – tai ávadas áfiziná gyvenimà. Ávadas á dvasiná gyvenimàyra muzika, o á Dieviðkàjá – malda“. Fiziniogyvenimo sferos sudedamosios – nepriekaiðtingaskûnas (anaiptol ne kultûristinis, demonstratyvusir egoistiðkas), gera sveikata,normalus svoris ir kt. Kitos sferos – astralinëir mentalinë, kur formuojasi jausmai ir mintys,dar nëra pakankamai iðtirtos ir ásisàmonintos.Kaip teigia O.A.Aivanhovas, „ligos irvaistø prieþasèiø reikia ieðkoti daugaukšèiau. Pamaþu mokslas tai atskleis“.Tasai „aukšèiau“ yra dvasinio gyvenimoerdvë ir turinys. Individai, teikiantys jampirmenybæ, pirmenybæ vidiniam gyvenimui,minèiai, pozityviam màstymui, valiai,pranoksta visus kitus savo jëga, rimtimi,savitvarda, pakylëtumu, bûties pilnatve. Taitikri faktai, taèiau jie dar maþai iðtirti moksliniupoþiûriu. Jie lieka filosofø, psichologøarba mistikø apmàstymø zonoje.Jie sukaupë daug patikimø duomenøminèiai, daug unikalaus ávairiø civilizacijøpatyrimo. Pavyzdþiui, kad ir Amerikos indënøpranaðystës, kur teigiama, kad „skausmasir ligos prasideda tada, kai senoji energijaprieðinasi naujajai. Skausmingos tavokûno vietos yra „susikirtimo taðkai“, kurieatsiranda þmogui keièiantis ir augant“. Þmogiðkosiosbûtybës, lydimos ne tik ðviesiøminèiø, kilniø norø, bet ir agresyvumo, neapykantosir destruktyvumo, tapsmas autentiðkaasmenybe buvo ir iðliks didþia paslaptimi.„Galime bûti kupini vilèiø dël þmonijos,nes iš principo kiekvienas gali taptigeru ir sveiku þmogumi, – rašo humanistinëspsichologijos ákvëpëjas A.Maslowas, –bet mes taip pat turime jausti lûdesá, nes tikmaþuma ið tikrøjø tampa gerais þmonëmis.Jei norime suþinoti, kodël vieni tampa, okiti ne, reikia studijuoti save aktualizuojanèiøþmoniø gyvenimo istorijas, kad suþinotume,kaip jie tai padaro“.Ši A.Maslowo mintis mums pasirodëádomi ir svarbi. Ðá straipsná pradëjome nuoM.Lukðienës autoritetingø minèiø. Manytume,jog paèios profesorës biografijos,tekstø, amþininkø margø prisiminimø tyrinëjimaiir apibendrinimai bus labai svarbûstokiai uþduoèiai ágyvendinti. M.Lukðienësraðtuose daþnokai iðsakomos mintysdël ðiuolaikinës kultûros destrukciniø pradø:perdëto „þvaigþdþiø“ kulto, popsomastø, masinës kultûros banalybiø, individoabsoliuèiø laisviø ir kt. Jos yra pastebëta:kultûra galinti ne tik kad nepasitarnautiindivido ir visuomenës sveikatai, betir prisidëti prie jos griovimo. Mes daþnaimatome savo kultûros procesà susiskaldþiusá,be jungiamøjø grandþiø, be visumos,o juk „tikrajai kultûros savireguliacijaibûtinos maþiausiai trys sàlygos: visuminiskultûros raidos suvokimas, aukðtamàstymo ir gili þmoniø santykiø kultûra“.Tai labai paprasti ir iðkalbingi konceptualûsteiginiai. Nagrinëjant kultûros ir sveikatossanglaudà juos reikia turëti galvoje.Juoba kai jau áþengëme á energetinës medicinosamþiø, o toji sanglauda neprarandasavo aktualumo, pateikia daug netikëtøsituacijø, kurias reikia perprasti mokslui irpraktikai. Atrodytø, senoji arba nuolatinëproblema neiðnyksta ið aistringesniø ar ramesniødiskursø – þvelgti á visa tuo pat metuið dvasinës ir materialiosios pusës. Ir visdëlto þvelgiant nederëtø prarasti esminëskrypties – krypties aukštyn, t.y. dvasios virðenybës,vidinio gyvenimo pilnatvës link.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 13


DvasingumasProf. habil. dr. Juozas MUREIKADvasingumas nuo þodþio dvasia (lot.spiritus, angl. spirit, pranc. espirit, vok.Geist, rus. äóõ) – egzistencinës þmogausbûties apibrëþtis, dvasines vertybes iðkeliantiaukðèiau gamtinës tikrovës. Dvasingumosamprata yra aktuali daugeliui humanitariniømokslø. Estetologijai ji yra itinsvarbi dël savo esminiø santykiø su pagrindineðio besiformuojanèio mokslo tematika,nes atskleidþia tiesioginæ dvasingumosàsajà su pajautos ir prasmës fenomenaisir leidþia suprasti tokiø fenomenøpaskirtá þmogaus dvasinës prigimties atsivërime.Dvasingumas atskleidþia integraliàhumanizmo sampratà, rodo þmogaustapsmà asmenybe, savo dvasinës, kultûrinësir socialinës prigimties ásisàmoninimàbei savimonës ir savipratos iðaugimà– visuomenës egzistavimo pagrindà. Dëmesádvasingumo problemoms ne tik Lietuvoje,bet ir daugelyje kitø ðaliø aktualizavoryðkûs dabartinës visuomenës dvasinëskrizës poþymiai: vartotojiškumas,gobšumas, cinizmas, piktnaudþiavimasdemokratija, manipuliacijos þmoniø sàmone,daugelio individø ir partijø egoizmas irvieðojo intereso nepaisymas, pragmatiðkaiorientuotos mokymo ir ðvietimo programos,scientizmo plëtra màstyme, vienpusiðkos,tik intelektinës, proto ir veiklosinterpretacijos, emocinis neraštingumas,„þvaigþdþiø“ kultas, ávairiø religiniø sektøplitimas ir kiti dvasinio pasiligojimo reiškiniai.Dvasios interpretacijø ávairovæ palikdaminuoðalyje, sutikime, jog dvasingumas,dvasinis þmogaus gyvenimas, dvasingogyvenimo sandai turi savo iðraiðkàistoriðkai susiklosèiusiose meno šakose irkitose elgesio ir kultûros formose. Jas sukûrëir toliau ðá paveldà perimdami tebekuriapaskiri asmenys; jø dvasinëje veiklojedalyvauja mentalitetas, siela, sàmonëir pasàmonë, juslinë, emocinë ir soma-Straipsnio autorius yra jau baigiamos rengtispaudai „Estetikos enciklopedijos“ sudarytojas,rengëjas ir vienas ðio leidinio autoriø. Autoriausnuomone, skelbiamas straipsnis – vienassvarbesniø ir konceptualizuojanèiø Estetikosenciklopedijà, kuri kaip ðakinë enciklopedijarengiama Lietuvoje pirmà kartà, dalyvaujantper 30 estetikos srities profesionalø.tinë patirtis. Šià veiklà lemia fizines ir psichineskompetencijas tvarkanti dvasiniøgaliø tam tikra visuma. Jau yra árodyta, jogjos lokalizuotai iðsidësèiusios galvos smegenøstruktûroje ir reiškiasi per þmoniø elgesárealioje kasdienybëje. Dël tarpusavyjevykstanèiø paèiø dvasiniø galiø konotacijø,kaip ir dël sielos kilmës, ginèai nenurimstaiki ðiol. Bet dël tø galiø dalyvavimodvasinëje veikloje paprastai sutariama. Paèiossvarbiausios: pajauta, màstymas, tikëjimas,vaizduotë, fantazija, atmintis, valiair kalba kaip gebëjimas kurti þenklø sistemas.Yra ir kitokiø koncepcijø, kuriosedar plaèiau þvelgiama arba remiantis kitokiaiskriterijais minima dar interesas, dëmesys,meilë arba kitos paskiros dvasinësgalios. Vienos universiteto neurologijos irpsichiatrijos profesoriaus V.E.Franklionuomonë dël dvasios, prasmës ir vertybiøreikšmingumo asmenybei gana átikinama.„Visi prisimename ankstesnæ „psichologijàbe sielos“. Jà jau seniai áveikëme; taèiauðiandienos psichologijai neretai galimaprikiðti, kad ji yra psichologija be dvasios.Tokia bedvasë psichologija akla netik asmenybës orumui ir paèiai asmenybei,ji akla ir vertybëms, smarkiai koreliuojanèiomssu asmenine bûtimi, akla prasmësir vertybiø pasauliui, kaip kosmui, –taigi akla logui“. Intensyvûs ieðkojimai panašiakryptimi matyti ir kitø mokslo srièiøbei màstymo linkmiø veikaluose (A.Leontjevas,J.C.Eccles, K.Vojtyla, Dalai Lama,G.Rothas, B.Bitinas, A.J.Greimas, W.Welschas,R.Shustermanas, D.Zohar, I.Marshallas,E.Frommas ir daugelis kitø), rodanèiuosesusirûpinimà asmens dvasingumu,dvasiniø galiø ugdymu ir gyvenimo dvasinekokybe. Todël yra itin svarbi ðiø klausimøsàsaja su estetologijos kompetencijaiatviromis problemomis.Reikia prasmës, tikslø ir vertybiø pajautos,kad paliktume pasaulá geresná negu radome.Keisti save, kad pasikeistø pasaulis.Áþvelgti lemiamà ryðá tarp dvasinës iðminties,dvasinio kapitalo ir tvarumo. Bûti þmogumi,vadinasi, sugebëti rinktis tarp gërio irblogio. Tik tuomet, kai kapitalizmo samprataapims dvasinio kapitalo kuriamà gerovæ irturtus, prasmæ, vertybes, tikslà ir aukðtesniuosiusmotyvus, mes turësime tvarø kapitalizmàir tvarià visuomenæ – skelbia D.Zoharir I.Marshallas. Jie teigia, kad yra tryskapitalo rûðys: materialusis, socialinis ir dvasinisir trys iðminties tipai: racionalioji, emocinëir dvasinë, kuri, bûdama dviejø kitø pamatas,turëtø vesti á dvasinio kapitalo susidarymàvisuomenëje ir individualià sampratà.Tai geras þenklas, kuris galbût ne tiekreikðmingas kapitalizmo gelbëjimui, kiekdvasinio visuomenës gyvenimo problemøaktualizavimui.Reikia atkreipti dëmesá, kad greta bendresniopobûdþio dvasingumo tyrinëjimøir interpretacijø pastaraisiais dešimtmeèiaispasirodë dvi labai iškalbingos tendencijos.Pirmoji liudija, kad paskirø emociniø bûsenøarba jausmø interpretacijos pradëjo perþengtigrynai psichologijos plotmëje atliekamasemocijø traktuotes. Jos vis daugiausiejamos ne tik su dvasine jausena apskritai,bet ir su konkreèiomis prasmëmis, vertybëmis,bûsenomis bei elgsena (H.Jonas,H.Schoeckas, R.Pleèkaitis, L.Giussani,B.Kuzmickas, Dalai Lama, J.Baudrillardasir kt.). Yra daugybë monografijø apie meilæ,groþá, ilgesá, draugystæ, nuobodulá, viltá,simpatijà, melà, pyktá, net kvailumà ir kitasegzistencialijas. Antroji tendencija – taikomojoarba metodinio ir mokomojo pobûdþioliteratûra apie dvasingumo ugdymà irugdymàsi (A.Adleris, D.Golemanas, E.Martiðauskienë,G.Felseris, D.Verbylaitë ir kitiautoriai), nekalbant apie ezoterinës literatûrosantplûdá, kuris liudija nepaprastai iðaugusátokios lektûros poreiká. Jeigu dvasingumosklaidai reikëtø tik skaitymo malonumoir uþtektø tik paþinties su tekstaisðia tema, tai, esant milþiniðkai jø gausai, turbûtnereikëtø aptarinëti jokiø problemø. Reikiadar ir kompetencijos áþvelgti ið pajautøpasaulio trykðtantá vertingo gyvenimo ir visosegzistencinës bûties prasmingumà.Dvasiniø galiø visuma sukuria sàlygasdialogiškam Aš ir Tu, anot M.Buberio, bendravimuiir kitokiai komunikacijai, taip patlemia visø ámanomø þmogaus santykiø sutranscendencija, aplinka, kultûra ir paèiusavimi humaniðkàjá matmená. Dvasinës galiossukuria dvasinës veiklos prielaidas irgalioja kitose þmoniø veiklos ðakose: kuriantðeimà ir lavinant vaikus, kuriant valstybæ,teisëtvarkà, komunikacijas, institucijas,mokslà, menà, technologijas ir kitas tiekmedþiagines, tiek moralines ir kitokias dvasinesvertybes bei sàlygas. Pajauta daro didþiulæátakà visø kitø þmogaus dvasiniø galiøraiðkai, plëtrai, sklaidai ir ugdymui, kurisnegalës apsieiti be jø áasmeninimo. Akivaiz-14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


du, jog motinystë, gyvybë ir moteriðkumas;sàþinë, altruizmas, dorumas ir tiesa; tautiškumas,pilietiškumas, religingumas, teisingumasir estetiškumas, kaip ir pati su šiaisreiškiniais tiesiogiai susijusi dvasingumosamprata, yra to paties lygio didþiøjø þmonijosvertybiø apibûdinimai.Paradoksalu, bet vertybiø ávardijimassàvokomis ir pateikimas teorine forma iðtiesø iškreipia ir paslepia kitokià nei paþintinëþmonijos patirtá, kurios semantinis turinysnusakomas prasmëmis ir reikšmëmis.Ið tiesø, grieþtai logiškai kalbant, mesmàstome ne sàvokomis, o prasmëmis.Prasmiø kilmæ lemianti pajauta yra dvasiniskokio nors reikšmingumo, kurá pripaþástameasmenims, daiktams, meno kûriniams,teoriniams tekstams ar kitokiemsreliginiams, moraliniams reiškiniams, iðgyvenimasarba áþvalga. Pajauta – viena svarbiausiøasmens dvasiniø galiø, kuri pervaizduotæ ir fantazijà laiduoja kûrybiðkumà.Taigi kartu ji yra ir kûrybinë galia, bekurios bûtø neámanoma nei dvasingumosklaida, nei raiška. Pajauta – tai sàmonësreiðkinys, kuris susijæs su savimone, liudijantisfaktà, kad pajautø galia ir patirtis priklausomanajam Aš. Pajauta – ne tik þmogausjuslinæ informacijà pagaunantis ir apdorojantisvyksmas, bet vidiniø iðgyvenimøir áþvalgø procesas, vidinis balsas kaipvidinë kalba, verbum interius, anot filosofinëshermeneutikos kûrëjo H.G.Gadamerio.Pajautai bûdingas intencionalumas. Jivisuomet esti kaþko ir koká nors emocináatspalvá turinti pajauta. Net to, kas yra neaiðku,nesuprantama, neskaidru arba neiverbaliai, nei logiðkai neapibrëþta. Net paèiaskonkreèias pajautas turime gebëjimànet tik reflektuoti, bet ir pajausti. Kitaip iškur mes suþinotume, kad mylime, tikime,esame dëkingi, ilgimës, pasijauèiame laimingiar nelaimingi. Tematizuotà pajautøpatirtá ávardijame egzistencialijomis. Josyra sàvokinë ir kalbinë pajautø bûtis. Pajautayra tarsi prasmës motina, màstymasjos tëvas, o kalba – pribuvëja. Taigi prasmë,kaip ir pajauta, yra taip pat daugiareikðmëir daugiamatë samprata, pagal loginæformà – sàvoka-konceptas. Vadinasi,prasmë yra pajausto santykio su kuo nors,kas vienaip ar kitaip ádomu, svarbu arbareikðminga þmogui, rezultatas. Prasmægalima apibûdinti iðkeliant dar ir kitus aspektus:tai áasmeninta konkreèiø vertybiøreikðmës apraiška. Turima galvoje: pirma,yra valia prasmës siekti, o prasmës paskirtis,be visø kitø jos galimybiø, bûti nuolatvykstanèio asmens dvasinio tapatumo kelrodþiu;antra, kadangi þmogus gyvas nevien tik duona, tai dvasinës komunikacijosbûtinybë su Kitais ir su savuoju Að reikalaujasuteikti prasmëms konvencinëskalbos pavidalus. Jø amplitudë yra nepaprastaididelë – nuo gestø, mimikos, akiøišraiškos iki meno kalbos, religijos ir kultûrossimboliø bei teoriniam màstymui bûdingøloginiø konstrukcijø. Daugelis pajautoseuþsimezganèiø prasmiø yra labai sudëtingos,asociatyviai paskui save tempianèioskitas pajautas ir prasmes. Daþnaijos bûna daugiareikðmës ir dël to sunkiaiišreiškiamos bei apibûdinamos ne tikþodþiais, bet ir kitokia kalba. Arba jos taipir lieka sieloje kaip kaþkokia nei þodþiais,nei simboliais nenusakoma nuojauta. Nevienareikšmis,atviras prasmiø turinys, gyvumas,paslankumas ir individualumas yraviena kûrybiðkumo prielaidø.Pajaustos ir ið pajautø kilusios prasmësdalyvauja visuose supratimo aktuose: ikikalbiniuoseir kalbiniuose, ikiloginiuose irteoriniuose. Pajaustø prasmiø suvokimassupratimo aktuose istoriškai lëmë egzistencialijøkûrybà, o dabartyje esanèio asmensatþvilgiu lemia paèià egzistencinæ bûtá, kuriteoriškai atsiveria mums per bûsenos, laikysenosir elgsenos egzistencialijø kompleksusir jø begalinæ ávairovæ. Turime neabejotinàpagrindà akylai tyrinëti ir kitaip neibuvo iki šiol interpretuoti kai kurias áþvalgøpajautas, prasmiø kilmæ bei šaltinius, ikikalbinæsampratà ir ðiø segmentø sàsajas sudvasine veikla, dvasingumo kûrybine raiðkabei sklaida. Taip galësime iðplësti ir pagilintine tik estetologijai bûtinà argumentacijà,bet paèià dvasingumo prigimtiessampratà, jo raidos bei plëtros mechanizmà,numatyti dvasiniø klausimø interpretavimoir sprendimø strategijà. Tokias sàvokas,kurios atspindi vertinamosios veiklosbei pajautø patirir daþniausiai taikomosne kam kitam, o dvasinëms vertybëms paþymëti,vadiname egzistencialijomis. Joskur kas tiksliau atskleidþia dvasingumoreiškiniø savastá ir sàsajas su egzistencinebûtimi. Jos aktualizuoja pajautos fenomenuoseslypintá prasmiø steigties ðaltiná. Kitavertus, parodo, kad bendruomenës dvasiniamegyvenime prasmiø virsmas reikðmëmis,o reikðmiø – prasmëmis yra to patiesdvasinio proceso dvi pusës. Savæs ir savopajautomis mes individualiai kaupiame irgerà, ir blogà savo gyvenimo patirtá, kuri,viena vertus, virsta prasmëmis, antra vertus,per egzistencialijas ateina Kitø vertybinëpatirtis, kuri, rodydama kitoká patyrimà,savaip iðpleèia mûsø visuomet ribotà individualøiðgyvenimø laukà. Taip ágyvendinamaneišvengiama Aš ir Mes jungtis. Tiesa,Kitø patirtis bûna labai ávairi. Kartais ji atsiskleidþiaišsisluoksniavusi pagal amþiausgrupes, tautines tradicijas, lyèiø elgesá,mokslo ir kultûros ðakas bei kitokias bendruomenëspatirtis.Egzistencialijose uþkoduotas turinysreikalauja jam adekvaèiø ir tinkamø bûdø,kad galëtø tapti asmens patyrimu. Todëltokio ávykio eiga neišvengiamai susijusi supaties asmens ankstesnio patyrimo pajautomisir áasmeninta jø prasme. Kol subjektoemocinëje atmintyje dar nëra jokiøpëdsakø, tarkim, meilës jausmo arba jopavyzdþio, tol þodis meilë, kaip konkreèiosegzistencialijos apraiðka, nedaug tegalësjo dvasinæ patirtá praturtinti. Ðitos tezëssavità paaiðkinimà ir patvirtinimà skelbiair Tibeto dvasinis lyderis. „Atjauta varguar turës kokià vertæ, jeigu ji liks tik sàvoka.Ji turi tapti mûsø santykiu su kitais, reikðtisvisose mûsø mintyse ir veiksmuose. Jukvien kuklumo supratimas dar nesumaþinamûsø arogancijos; jis turi virsti mûsø tiesioginebûsena“ (Dalai Lama). Kitø pripaþintasir patikrintas vertybes ir reikðmes veiklossubjektas per individualià patirtá paverèiapajautos aktais, edukacija ir mokymusi.Išgyventos patirties asmuo semiasi ið menokûriniø ir tikrø gyvenimo pavyzdþiø. Tapatirtis gali bûti ir priimtina, ir atmestina. Priimtità patirtá ar atmesti – individas kiekvienàkartà sprendþia iðgyvendamas jà pats,ájungdamas vadinamàjà ðirdies atmintá,màstymà, vaizduotæ, fantazijà – visas savodvasines galias. Šiuo atveju egzistencialijomstenka ypatingas vaidmuo. Jos labaiiðpleèia sprendimø pasirinkimo galimybes,leidþia pasireikšti preferencijoms, reikalaujasàmoningai organizuoti ir nukreipti deramopatyrimo ásigijimà. Tëvø ir mokytojøparama bei pastangos subtiliai padëti jaunamþmogui ágyti deramà patirtá šioje srityjeyra paèios vertingiausios.Egzistencialijos yra neatskiriamai ir tiesiogiaisusijusios su dvasingumo raiðkà irvertybiø sklaidà uþtikrinanèiais ir visiemsþmonëms bûdingais tiek genetiðkai paveldimais,tiek ið sociumo ir kultûros ágytaispsichikos dariniais. Ðiø dariniø esaties faktuspastaraisiais metais pradëta tyrinëti irinterpretuoti susiejant juos su neurologijosmokslø duomenimis ir išvadomis(E.Oeseris, J.Baueris, M.Pauenas ir kiti).Taigi yra akivaizdus pagindas manyti,jog dvasingumo fenomenas atskleidþia esmináþmogaus apibûdinimà, taip pat þmogausbuvimo bûdà. Drauge jis yra vienasvarbiausiø þmogaus galiø ir tapsmo asmenybesàlygø. Todël mus labiausiai turidominti dvasingumo radimasis ir sklaida,dvasingumo kilmæ lemianèios iðorinës sàlygosbei vidiniai vienaip ar kitaip já veikiantys,ugdantys, skatinantys, stabdantys arbadeformuojantys veiksniai, kas ypaè svarbudvasiniø kriziø áveikai. Kitaip tariant, kyladvasiniø galiø ugdymo, tiksliau, iðsiug-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 15


dymo ir jø santykio su dvasingumu problema.Kartojame: viena svarbiausiø tokiøgaliø yra pajauta, kuri atlieka konstitutyvøvaidmená prasmiø ir dvasingumosàsajoje. Galime apytikriai iðskleistidvasinës veiklos struktûrà: valia veikti,dvasiniai poreikiai, ideali motyvacija,pajauta, prasmë, atmintis, màstymas,kalba, vaizduotë, fantazija, apsisprendimas,realizacija. Kuris mentaliteto arpsichikos segmentas bus lemiamas arbavyraus, ið kur bus gauti spontaniðkiar sàmoningi impulsai veikti – nëra labaisvarbu. Esminiu dvasinës veiklosmatmeniu visuomet iðlieka prasmës irbeprasmybës klausimas, kai þmogui iðkylair tampa aktuali gyvenimo prasmës,o ne vien kurios nors profesinësveiklos arba laisvës ir atsakomybësprasmingumo problema.Matyt, apeinant pajautà, labai keblu,tiesiog neámanoma (gal išskyrus kaikuriuos analitinius uþdavinius) dalykiðkaityrinëti arba filosofiškai interpretuotinei prasmiø, nei hermeneutikoje aptarinëjamossupratimo problemos, neidvasingumo. Supaprastinta, t.y. verbalinë,kontekstinë ir loginë, prasmës interpretacijatëra veikiau jos iðraiðkosmodusai, o ne kilmës nusakymas. Ignoruodamipajautà nesuprasime prasmiøsteigties pamato, bus sunku paaiškintiprasmiø teminæ, verbalinæ, meninæ,lingvistinæ, loginæ, teorinæ, paþintinæ,simbolinæ ar kitokià esatá bei iðraiðkàir jø dvasinæ paskirtá. Neámanoma ásivaizduotimeninës, politinës, pilietinës,dorovinës, apskritai jokios veiklos sampratos,kuri galëtø iðsiversti be pajautoskoncepcijos arba, tarkim, gyvenimoprasmës (V.E.Franklis, R.Pavilionis,H.Wagneris), meno kûriniø suvokimo,profesinës veiklos prasmingumo ir aibëskitø klausimø, kuriø vienokio ar kitokioapmàstymo bûtinybë, tik gal skirtingaisgyvenimo tarpsniais, iðkyla kiekvienamið mûsø. Apmàstymo eigà paþadinair visuomet lydi, koreguoja ir suteikiaprasmës jo rezultatams bei išvadomsbûtent pajautø esatis. Jos „dirba“ne vienos, o drauge su kitomis dvasinëmisgaliomis. Tik ta jø sàveika nevienareikðmë.Tai procesas, kurio etapaigali bûti veikiami skirtingø individoporeikiø, dvasiniø nuostatø ir gebëjimøsteigti prasmes, kurios itin svarbios individuitobulëjant ir reikšmingos tiek paaugliui,tiek dvasiðkai brandþioms asmenybëms.Neiðgyventa vertybë nëraasmens vertybë tikra to þodþio prasme.Tai joks dvasinis turtas. Ji lieka tik loginesàvoka, egzistencialija teorijos lygmeniu.Pajautos sampratà, kai konstitutuojameprasmes, atskleidþia: ekstrasensoriniai,jusliniai, somatiniai, emocijø irjausmø iðgyvenimai, intuityvûs, asociatyvûsir kiti filosofiniø, teoriniø, kultûriniøáþvalgø bûdai, kuriais ágyvendinamedvasingumà ir apgalvotà, kûrybiðkàdvasingumo raiðkà tarpusavio santykiuose.Taigi pajauta lemia prasmiøsteigtá ávairiais bûdais, kurie iðpleèiamiir á teorinio diskurso sritis. (Matyt, kaþkàpanaðaus bent ið dalies galëjo turëtigalvoje M.Mamardašvilis, kai aptarinëjomàstymo estetikà.) Taip yra sukuriamosir steigiamos, verbalizuojamos irartikuliuojamos atitinkamos prasmës,kurios dalyvauja suvokimo, supratimoir asmens dvasinio gyvenimo savivokosprocesuose, kuriems visais laikais išliekaitin svarbios tikëjimo, meilës, vilties,laimës, padorumo, atjautos, sàþinës,bendrystës, altruizmo, laisvës ir atsakomybësbei kitos egzistencialijos. Pajautosbûdu ásteigta prasmë jau yra dvasinisávykis, þodþiais galbût dar neávardytasarba gal iš principo liksiantis neiempiriškai, nei teoriškai nepaaiškintas,bet dvasinis artefaktas.Pajautos fenomenas turi dvi fazes:vyksmo ir rezultato, kuris po to, o galbeveik tuo pat metu, jau bandomasišreikšti þodþiais, simboliais arba sàvokomis.Teoriniuose svarstymuose jo bûtisturi sàvokiná pavidalà, jis konceptualizuojamas,t.y. ájungiamas á sàvokøsistemà, kuri remiasi loginiais ryðiais.Tie ryðiai nusako abstrahuotà tokiø santykiøbuvimà realiame dvasiðkai praktiðkamegyvenime. Tai yra dvasinioþmonijos patyrimo verbalinë išraiška irfiksacija. Radus tinkamà kalbinæ raiðkàþodþiais ar kitokiais þenklais, patirtis išindividualios pereina á apibendrintà, bûdingàbendruomenei patirtá. Tada sukuriamossemiotinës konvencijos, kuriøpaskirtis suþadinti ir intensyvinti arbastabdyti ir apmàstyti emocijas, jausmusir kitokius išgyvenimus.Dvasingumo patirèiai nusakyti vartojametokius konceptus, kuriems taippat bûdingas teorinis pavidalas, bet iðesmës tik loginë sampratø forma, kaiturinys susidaro ið prasmiø ir reikðmiøsintezës, ið individualiosios ir visuomeninëspatirties. Todël tenka vartoti iš filosofijosir filosofinës antropologijos atëjusiassàvokas, kurias ávardijame egzistencialijomis.Dvasingumas yra taippat viena ið jø. Egzistencialijø terminas,vartotas M.Heideggerio, H.E.Hengstenbergo,V.Berningo ir kitø filosofø, nëranaujas, o estetologijoje yra nauja tikðios sàvokos interpretacija dël jos ryðiøsu pajauta ir prasmëmis áþvalgos,kuri atveria ðiø sàvokø esmingà ryðá sudvasiniais reiðkiniais.Prof. Aleksandras VITKUSLietuvos sveikatos moksløuniversitetasNobelioRobertas EdvardsasViena svarbiø pasaulio vertybiø yra ðeima.Ji – pirminë visuomenës bei valstybëslàstelë. Dar F.Engelsas parodë, kaip kito šeima,ðeimos sàvoka nuo senovës iki XX a.savo veikale „Ðeimos, privatinës nuosavybësir valstybës kilmë“. F.Engelsas teigia,kad santykiai tarp vyro ir moters tiesiogiaipriklauso nuo privatinës nuosavybës. Ðeimojedaþniausiai vyrams priklauso materialiniøvertybiø, t.y. privatinës nuosavybës,kontrolë, o kartu ir valdþia. Privatinës nuosavybëssutelkimas vyrø rankose suteikiajiems esminá ekonominá ir politiná dominavimàmoterø atþvilgiu. Romos teisynas oficialiaiáteisino ðeimos ir turto palikimo teisæ.Tik patricijaus ðeima buvo laikoma tikraðeima. Turtas buvo paliekamas vienam,bet ne daugeliui, o kiti vaikai buvo nuðalinaminuo ápëdinystës. Aišku, amþiams bëgantkeitësi ðeimos ir ápëdinystës teisë, taèiausvarbiausia buvo tai, kad turtà buvogalima palikti tik turint palikuoná. Dël palikuoniønebuvimo krito ne tik imperijos, iðtisosvalstybës, bet vyko ir religiniai perversmai,pvz., Anglijos karalius HenrikasVIII 1534 m. Supremato aktu atskyrë nuoRomos katalikø baþnyèios savarankiðkàanglikonø baþnyèià.Taèiau ne visi gali dþiaugtis ápëdiniais.Statistika rodo, kad 10 proc. ðeimø negalisusilaukti palikuoniø, kuriems galëtø perleistiápëdinystës teisæ bei palikimà. Nevaisingumas– negalëjimas pastoti ðeimai gyvenantnormalø lytiná gyvenimà ir nenaudojantkontraceptiniø priemoniø vienusmetus (anksèiau, kad pripaþintø nevaisingumà,reikëjo laukti penkerius metus, vë-16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


2010 m. gruodþio 10 d. – Nobelio mirties dienà – Nobeliomedicinos premija bus áteikta fiziologui ið Didþiosios BritanijosRobertui Edvardsui „uþ apvaisinimo in vitro (IVF) ištobulinimà“,padëjusá milijonams nevaisingø porø susilaukti vaikø.Premijà sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigø suma,ðiuo metu apie 1 mln. eurø.medicinospremijaliau dvejus, o dabar – tik vienus). Nevaisingumasátrauktas á Pasaulinës sveikatosorganizacijos (PSO) tarptautiniø ligø nomenklatûrà.Pasaulinës sveikatos organizacijosduomenimis, pasaulyje kas šeštapora susiduria su vaisingumo sutrikimais,t.y. apie 10–15 proc. ðeimø. Negali pastotiRobertas Edvardsas ir ginekologasPatrikas SteptoeR.Edvardsas,Leslë Braunir pirmasispasaulyjedirbtinaipradëtasvaikas LuizaBraun su savovaikupakartotinai dar 10–25 proc. porø jau turinèiøvaikà. Pasaulyje 50–80 milijonø þmoniøkenèia dël nevaisingumo. Epidemiologiniøtyrimø duomenimis, Lietuvoje yraapie 50 000 nevaisingø ðeimø. Kasmet jøpadaugëja dviem tûkstanèiais.Nevaisingumas gali bûti dël ávairiøveiksniø ir prieþasèiø – ágimtø (paveldimø)arba ágytø (infekcinës, lytiniø organø ligos,neuroendokrininiai sutrikimai, lëtiniai apsinuodijimaidarbe ir kt.). Tokie veiksniaigali sukelti lytiniø liaukø arba lytiniø takøpatologinius pokyèius, pvz., sëklidës gaminanepakankamai spermatozoidø arbajie gaminami nepakankamos kokybës,kiauðidëse netaisyklingai arba nepakankamaiformuojasi kiauðialàstës, kiauðintakiouþdegimas trukdo apsëklintai kiauðialàsteipatekti á gimdà, erekcijos sutrikimaineleidþia atlikti sueities ir kt.Nevaisingumas – tai socialiniø, psichologiniøbei fiziniø problemø junginys. Taèiautai nëra tik atskiro þmogaus ar ðeimosproblema. PSO duomenimis, dabarjau yra atrastos 22 moterø ir 16 vyrø nevaisingumoprieþastys. 93 proc. moterø ir99 proc. vyrø, kuriems buvo nustatytas nevaisingumas,patiria psichiná, socialiná diskomfortà,maþëja jø socialinë adaptacija,profesinis aktyvumas.Jau daugiau kaip 100 metø buvo ieškomabûdø, kaip padëti tokioms ðeimoms,taèiau në vienas jø neturëjo tikro moksliniopagrindo. Ðiuo metu vienas pagrindiniøbûdø nevaisingoms poroms susilauktivaikø yra dirbtinis apvaisinimas. O pirmojodirbtinai apvaisinto kûdikio pradininkai– R.Edvardsas (Robert Geoffrey Edwards)ir britø ginekologas Patrikas Steptoe(Patrick Steptoe).Praëjusio amþiaus 6-ojo deðimtmeèiopradþioje R.Edvardsas pratæsë italø mokslininkoPetruèio embriologijos srities darbus,išaiškino, kokie fiziologiniai procesaivyksta bræstant moters kiauðialàstei, kaipðá procesà veikia ávairûs hormonai (MG,1988, Nr.9). Pagrindinë jo darbø reikðmëbuvo ta, kad jis suprato procesus, kurievyksta spermatozoidui keliaujant moterslytiniais takais, vadinamàjà kapacitacijà.Pasirodo, kad spermatozoidas ne paprastaikeliauja moters lytiniais takais iki kiauðialàstës,bet, veikiamas moters lytiniø takøbiologiškai aktyviø medþiagø, keièia savomembranø receptoriø laidumà bei konfigûracijà.O tai labai svarbu apvaisinimoprocesui. Supratus ðá reiškiná, tapo aišku,kad apvaisinimas mëgintuvëlyje gali padëtigydyti nevaisingumà. Prie to daug prisidëjobritø ginekologas Patrikas Steptoe.1969 m. mokslininkams pirmà kartà pavykolaboratorinëmis sàlygomis apvaisintikiauðialàstæ. Toliau mokslininkai darbavosineskelbdami savo eksperimentø rezultatø.Ðie mokslininkai Kembridþo universitetedar 10 metø tæsë tyrimus tyliai, neafiðuodami,nes visuomenës ir baþnyèiospuolimas buvo labai arðus.Tik tada, kai visiðkai buvo ásitikinta eksperimentosëkme, pasaulis suþinojo apiedirbtiná apvaisinimà (tiksliau – apsëklinimà).1978 m. liepos 26 d. Oldhamo (Anglija)ligoninëje 32 metø Leslë Braun (LesleyBrown) pagimdë pirmàjá pasaulyjedirbtinai pradëtà „vaikà ið mëgintuvëlio“– Luizà Braun (Louise Brown). Mergaitë ápasaulá atëjo po Cezario pjûvio (ji svërë2,608 kg). Jos jaunëlë sesuo NatalieBraun taip pat buvo pradëta dirbtinio apvaisinimobûdu ketveriais metais vëliau.Dabar pirmajam dirbtinio apvaisinimobûdu gimusiam vaikui Luizai Braun – 32metai. Ji dirba Anglijos uostamiestyje Bristolyje.2007 m. Luiza pagimdë pirmàjá savovaikà Cameronà – berniukas buvo pradëtasnatûraliu bûdu. 85 metø R.Edvardsasšiuo metu yra Kembridþo universitetoprofesorius emeritas, o jo bendramintis kolegaP.Steptoe, padëjæs ágyvendinti jo sumanymà,1988 m. mirë, kai pasaulyje gimëtûkstantasis „dirbtinai“ pradëtas kûdikis.Gimus Luizai Braun, vëliau pasaulá iðvydoapie keturis milijonus dirbtinio apvaisinimobûdu pradëtø kûdikiø.Robertas G.Edvardsas gimë 1925 m.rugsëjo 27 d. Manèesteryje. Po Antrojo pasauliniokaro studijavo biologijà Velso irEdinburgo universitetuose. Kembridþouniversitete kartu su britø ginekologuP.Steptoe ásteigë pirmàjà pasaulyje dirbtinioapvaisinimo Born Holo klinikà (BournHall Clinic), kuri tapo pirmuoju dirbtinio apvaisinimo(apsëklinimo) centru pasaulyje.1988 m. þurnale „Mokslas ir gyvenimas“buvo paskelbtas straipsnis, kuriamenagrinëjama dirbtinio apvaisinimo irapsëklinimo esmë. Tuo metu mokslininkai,gydytojai jau puoselëjo viltá, kad jieyra verti Nobelio premijos, taèiau tik šiemetai jiems buvo sëkmingi.„Dël R.Edvardso pasiekimø tapo ámanomagydyti nevaisingumà – medicininá sutrikimà,veikiantá didelæ dalá þmonijos, daugiaunei 10 proc. visø porø pasaulyje“, –sakoma Nobelio komiteto pareiškime.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 17


Lietuvos (Vytauto Didþiojo) universitetas ir prie jo ákurtas Botanikossodas suvaidino svarbø vaidmená plëtojantis botanikos ir jai artimiemsmokslams Lietuvoje. 1923 m. apie kuriamà Botanikos sodàprof. Konstantinas Regelis raðë, kad Kauno botanikos sodo tikslas –parodyti kuo gausesnæ augalø ávairovæ visuomenei, padëti susivoktiaugalijos pasaulyje besimokantiesiems.Fitopatologijosmokslo raida Kaunobotanikos sodeDr. Antanina STANKEVIÈIENË,dr. Vilija SNIEÐKIENËGamtos-matematikos fakultetui, ðeðtamstudentø kursui fitopatologijos paskaitas(augalø ligø pagrindus, jø klasifikavimà)iki 1939 m. dëstë prof. K.Regelis.Prof. Antano Minkevièiaus (1900–1998), fitopatologijos moksloLietuvoje pradininko, darbai Kaunobotanikos sodeÐiø metø geguþës pabaigoje sukako110 metø, kai gimë vienas þymiausiø Lietuvosmikologø, Lietuvos mokslø akademijosnarys korespondentas, Lietuvos nusipelnæsmokslo veikëjas, Lietuvos valstybiniømokslo ir technikos premijø laureatasprof. habil. dr. Antanas Minkevièius.Fitopatologijos mokslas Kaunobotanikos sode tarpukarionepriklausomoje LietuvojeBotanikos sodas pirmiausia yra mokslopriemonë dëstant botanikà studentamsbiologams, agronomams, farmaceutamsir medikams. Gyvi augalai labaipalengvina darbà lektoriui ir teikia gyvumoanatomijos, fiziologijos ir augaløsistematikos paskaitoms. Botanikos sodasturi ir platesnæ reikðmæ: lavinamàjàir praktiðkai pritaikomà visam kraðtui. Todëlðiuolaikiniai botanikos sodai, iðskyrusatskirus specialiuosius, kuriami pagalaugalijos sistemà. Jau tuomet Kauno botanikossodo ákûrëjas ir pirmasis jo direk-A.Minkevièius(antrasið kairës),Z.Þemaitis irK.GrybauskasIð A.Minkevièiaus„Manogyvenimonuotrupos“,1936torius prof. K.Regelis iðskyrë augalø apsaugossvarbà ir raðë: „Fitopatologijos laboratorijadirba augalø ligø srityje. Kovaisu augalø kenkëjais sode daromos ekspertizës,analizës, augalø apsaugojimonuo ligø naujø priemoniø ir tiesiog fitopatologijosbandymai“ (1932). Fitopatologijoslaboratorijos darbo tikslas buvo irmoksliðkai tirti, ieðkoti kovos su ligomisAntanas Minkevièiusbûdø, duoti praktiðkø patarimø ástaigomsir privatiems asmenims.Botanikos soduose tiriant introdukuojamusaugalus ir jø aklimatizacijos galimybes,bûtini ir fitopatologiniai tyrimai bei tinkamaaugalø apsaugos sistema, nes áveþantnaujus augalus kartu su jais gali patektiir nauji mikroorganizmai, kenkiantysaugalams. Ásikûrus Kauno universitetoProf. A.Minkevièiaus didelë erudicijair ávairiapusiðki interesai pasireiðkë daugelyjebiologijos krypèiø: botanikoje, briologijoje(mokslas apie samanas), mikologijoje(mokslas apie grybus), fitopatologijoje(mokslas apie augalø ligas).A.Minkevièius gimë 1900 m. geguþës30 d. dabartinio Molëtø r. (anksèiau Ukmergësapsk., Aluntos valsè.) Girsteikiðkiokaime. Mokslo kelias prasidëjo Kaune.Organizuojant Aukðtuosius kursus,1919 m. Gamtos skyriaus biologai buvoásikûræ prof. Tado Ivanausko ásteigtojeGamtos tyrimo stotyje (Vilniaus g. 2, Kaunas).Èia biologai turëjo 5 kambarius irnemaþai mokslo priemoniø, preparatø,kolekcijø. 1922 m. pavasará baigus ketvirtàsemestrà, buvo baigtas dvejø metøAukðtøjø kursø darbas. 1922 m. vasario16 d. atidarius Lietuvos universitetà, 32Gamtos skyriaus klausytojai (ið jø 16 biologø,tarp kuriø buvo ir A.Minkevièius) buvoperkelti á universiteto Matematikosgamtosfakultetà. 1925 m. geguþës mënesáA.Minkevièiø, studijavusá 1923–1928m. Lietuvos universiteto Matematikosgamtosfakultete, doc. L.Vailionis ir prof.T.Ivanauskas pakvietë dirbti á Kauno botanikossodà fitopatologu. 1928 m. baigæsLietuvos universiteto Matematikosgamtosfakulteto Biologijos skyriaus botanikosciklà, konkurso tvarka A.Minkevièiusbuvo iðrinktas Botanikos katedrosjaunesniuoju asistentu. Jo diplominis darbas– „Lietuvos samanø floristiniai tyrimai“.Prof. K.Regelis ðá darbà rekomendavospausdinti þurnale „Kosmos“. Prof.K.Regelis, per paskaitas, seminarus ir egzaminuspastebëjæs A.Minkevièiaus gabumus,stropumà ir tinkamumà mokslodarbui, 1930 m. iðrûpino jam Ðvietimo ministerijosstipendijà, vëliau – atlyginimà irdviem metams pasiuntë á Ciuricho aukðtesniosiostechnikos mokyklos Botanikos18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Kazys BrundzaIš leidinio „Profesorius Kazys Brundza“, 2003institutà tobulintis pas þymø mikologàprof. E.Gäumannà. Èia A.Minkevièius tyrëkai kuriø narkotikø (chloroformo, eterio)poveiká augalø atsparumui grybinëmsligoms, Ðveicarijoje apgynë daktaro disertacijà„Narkozës átaka augalø apsikrëtimuigrybais“, uþ kurià jam buvo suteiktasgamtos mokslø daktaro laipsnis. Tyrimoduomenys buvo paskelbti uþsieniospaudoje. Gráþæs á Lietuvà A.Minkevièius1933 m. buvo iðrinktas Vytauto Didþiojouniversiteto Botanikos katedros vyresniuojuasistentu ir tæsë anksèiau pradëtusdaugiausia parazitiniø grybø tyrimus.Ákûrus Fitopatologijos laboratorijà, augaløligos buvo stebimos ne tik Botanikossode, bet ir visoje Lietuvoje; jos buvotiriamos, ieðkomi kovos su jomis bûdai,teikiami praktiðki patarimai ástaigoms irprivatiems asmenims. Lietuvos mikobiotatada buvo dar beveik netirta. Latvijoje,Estijoje ir kitose Vakarø Europos ðalyseðis mokslas buvo gerokai paþengæs – buvotiriama mikobiotos biologija, ekologija,paplitimas. Lietuvoje J.Jundzilo ir J.Pabrëþosdarbuose (juose randama dideliønetikslumø) yra duomenø apie kai kuriørûdieèiø rûðiø iðplitimà XIX a. pirmojojepusëje. Išsamiø þiniø apie Lietuvoje aptiktusparazitinius grybus, tarp jø rûdis,pasirodë XX a. treèiajame deðimtmetyje.Tai V.Vilkaièio, A.Minkevièiaus ir C.Melamedaitësstraipsniai, kuriuose apraðytos60 rûdgrybiø rûðys ant nedaugelio augalømaitintojø. 1926 m. lenkø okupuotameVilniaus kraðte B.Ðakenis paskelbë 4 metøduomenis, apraðydamas 215 rûdieèiø(Uredinales) grybø rûðiø.Studentai ir dëstytojai gráþta ið Eþerëlio durpyno. C.Melamedaitë sëdi treèia ið kairës, 1931ÞemësûkioakademijosmokslininkaiDotnuvosgeleþinkeliostotyjeiðlydimitirtiKamanø,1934.Ketvirtasið kairës –K.BrundzaSavo tyrimø ir stebëjimø duomenisA.Minkevièius pradëjo skelbti 1926–1927metais. Tyrë dekoratyvinius, vaistinius,vaisinius augalus, nustatinëjo jø ligas,1929 m. Botanikos sode iðbandë fungicidogerminazino poveiká ypaè pavojingailigai – kvieèiø kûlei. 1938-05-17 A.MinkevièiusVytauto Didþiojo universitete apgynëhabilitaciná darbà „Lietuvos rûdþiø(Uredinales) floros matmenys“, uþ kurá tøpaèiø metø spalio mënesá jam buvo suteiktasprivatdocento vardas ir teisë dëstytifitopatologijos kursà. Habilitacinëje disertacijojeA.Minkevièius apraðë parazitiniøgrybø rûdieèiø (Uredinales) 176 rûðisant 305 augalø maitintojø. Dalis ðiø grybørûðiø yra retos ne tik Lietuvoje, bet irBaltijos ðalyse. 1931–1938 m. nustatë irtyrë Lietuvoje paplitusá pavojingà parazitinágrybà – serbentiná rûdþiagrybá (Cronartiumribicola) ant augalø tarpininkø veimutinëspuðies (Pinus strobus) ir kitø penkiaspygliøpuðø. Ðiems tyrimams VDUBotanikos sode buvo pasodintas veimutiniøpuðø sklypas (61 puðis), o greta auginamijuodieji, raudonieji ir baltieji serbentaibei agrastai. Po 7 metø iðliko tik 7neserganèios puðys. Duomenis apie grybopaplitimà rinko ir kitose Lietuvos vietose.Árodë, kad be veimutinës puðies –augalo tarpininko, ant kurio susidaro ecidës(rûdligës plëtotës tarpsnis), rûdþiagrybisnesivysto ant serbentø. Serbentinisrûdþiagrybis greit plinta vasaros metuir apninka serbentus, net jei veimutinëspuðys auga uþ keliolikos kilometrø.A.Minkevièius nustatë, kad Lietuvoje ðisrûdþiagrybis pasirodë apie 1905 metus.Ši tuomet iškelta problema labai aktualiir dabar, nes penkiaspyglës puðys rûdþiagrybiopaþeidþiamos iki ðiol, todël jøbeveik neámanoma auginti.1937–1984 m. A.Minkevièius apraðë250 rûðiø rûdieèiø grybø. Šis darbas buvosvarbus ne tik Lietuvai, bet ir nustatantrûdþiø geografiná paplitimà Europoje.Tiriant rûdieèius (Uredinales) visoje Lietuvojeprisidëjo ir kiti mokslininkai: K.Brunza,G.Trusfusaitë.A.Minkevièius buvo geras pedagogasir organizatorius. Jis skaitë fitopatologijoskursà biologams ir bendrosiosbotanikos kursà medikams bei stomatologams.1940-09-01 jam suteiktas docentovardas. 1940 m. Matematikosgamtosfakultetui persikëlus á Vilniausuniversitetà, A.Minkevièius dëstë fitopatologijoskursà, rûpinosi universiteto Botanikossodu, þemesniøjø augalø tyrimoproblemomis.Nors pagrindinë mokslinio tyrimo darbokryptis visà laikà buvo mikroskopiniaigrybai, ypaè parazitiniai, bet kartu A.Min-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 19


kevièius domëjosi maþai Lietuvoje tirtaisorganizmais: samanomis, menturdumbliais,kerpëmis, taip pat ir aukðtesniaisiaisaugalais. Jis buvo leidiniø„Lietuvos TSR flora” ir „Lietuvos grybai”vienas ið autoriø ir leidybos organizatoriø.A.Minkevièius buvo pirmasisLietuvoje briologas. Jis samanas pradëjotirti ir herbarizuoti bûdamas antrokurso studentas, apibûdinimui naudojovokiðkus vadovus ir parengë diplominádarbà „Lietuvos samanø floristiniaityrimai“ (1925–1928). Vasaromisjis pildë samanø herbarà ir surinko jøapie 1000 pavyzdþiø. Susisteminæs1929–1933 m. duomenis konstatavo,kad surinkta 207 samanø rûðys.Be ðiø darbø, A.Minkevièius tyrëmiltligiø sukëlëjus ir rinko miltenieèiø(Erysiphaceae) herbarinius duomenis.Iðsamiai ðios ðeimos grybus monografijojeapraðë K.Brundza (1934).A.Minkevièius pradëjo tirti ligø plitimopriklausomybæ nuo meteorologiniøsàlygø; raðë straipsnius apie genetikosmokslo svarbà iðvedant naujas,ligoms atsparesnes augalø veisles,apie mikroelementø átakà augalams,reiðkësi botanikos terminijosklausimais.Mokslo populiarinimo straipsniuoseA.Minkevièius raðë apie samanas,parazitinius grybus, sukelianèius ávairiasaugalø ligas, valgomuosius irnuodinguosius grybus. Kovai su augaløligomis siûlë visuomenei ávairiaspriemones. Paraðë nedidelæ broðiûrà,kaip sunaikinti bulviø puvinio grybelá.Mokslà populiarino dienraðèiuoseir gamtos þurnaluose „Gamta“,„Kosmos“, „Mûsø girios“.Prof. A.Minkevièius buvo ne tik platausmasto mokslininkas, bet ir geraspedagogas, Lietuvos aukðtosiose mokykloseiðdirbæs daugiau kaip 60 metø.Jis vadovavo katedroms ir laboratorijoms,rengë moksliniam darbui aspirantus,vadovavo probleminëms taryboms,organizavo konferencijas. Jisbuvo taktiðkas, dëmesingas, sugebantisiðspræsti konfliktus, pagarbus ne tikvyresnio amþiaus, bet ir jauniesiemssavo kolegoms.Prof. A.Minkevièius mirë 1998 m.lapkrièio 28 d. Palaidotas Antakalniokapinëse, Vilniuje.1930–1932 m., A.Minkevièiui rengiantdaktaratà, á Kauno botanikos sodàdirbti fitopatologe buvo pakviestaBotanikos katedros laborantë, Matematikos-gamtosfakultete studijavusi botanikosspecialybæ Cipë Melamedaitë.Jos diplominio darbo tema buvo „Lietuvosfloros elementai“ (vadovas prof.K.Regelis, 1930). Ji herbarizavo parazitiniusgrybus. „Ðiais metais uþregistruota30 pavojingø patogeniniø grybø“,– raðë C.Melamedaitë 1931 metais.Daugiau duomenø literatûros ðaltiniuoseapie ðià tyrëjà kol kas neaptikta.Prof. Kazys Brundza (1903–1991) –þemës ûkio mikrobiologijospradininkas Lietuvoje1926–1931 m. studijavo biologijàVytauto Didþiojo universitete. Kaunobotanikos sode nedirbo, bet glaudþiaibendradarbiavo su Botanikos sodomokslininkais, èia rinko miltenieèiusgrybus (Erysiphales), rengë Botanikossodo dvideðimtmeèio jubiliejui sode atliekamømokslo darbø apraðà. Ðiameapraðe daug dëmesio skiriama miltenieèiøbiologijos tyrimams. 1933 m.K.Brundza paraðë diplominá darbà„Medþiaga Lietuvos erysiphacëjø florai“(vadovas prof. K.Regelis). Pirmasiðsamus darbas apie miltenieèius Lietuvoje– 1934 m. iðleista K.Brundzosmonografija „Medþiaga Lietuvos erysiphacëjomspaþinti“. Joje pateikta originaliøduomenø ir apibendrinta kitøautoriø surinkta medþiaga. Aprašytos5 naujos rûðys Lietuvoje, o 1934 m. aptiktimiltgrybiai ant dar neapraðytø augaløðeimininkø. Serganèiø augalø pavyzdþiairinkti Botanikos sodo vienmeèiøaugalø skyriuje. Ir vëliau K.Brundzaapie ðiuos grybus daug raðëmokslinëje ir populiariojoje literatûroje.1930–1950 m. K.Brundzos (ir kitømokslininkø) fitopatologinës publikacijospateikiamos leidinyje „Augalø apsaugosdarbuotojo þinynas“ (sudarytojaiS.Pileckis ir L.Þuklys, 1974).K.Brundzos mintys apie augalø tyrimusgali bûti naudingos ir ðiuolaikiniamsmokslininkams: ... augalø tyrimaisëkmingi gali bûti ne tik laboratorijoseir ðiltnamiuose, bet taip pat ir neturint tølaboratorijø – atviroje gamtoje, geriausiabotanikos soduose. Kà pasiekiameeksperimentuodami laboratorijoje supavieniais augalais, daþnai tà patá patvirtinamestatistiniu metodu, stebëdamigamtoje daugelá augalø rûðiø. Gamtojevisumos veikiamas augalas gali elgtisvisai kitaip. Tad ypatingos svarboságauna tyrimai, kurie atliekami gamtoje,nes jais atskleidþiamos tikrosios, aktualiosaugalo galios ir taip geriau paþástamagamtos visuma.Vëliau K.Brundza dirbo geobotanikossrityje.Prof. Kazys Brundza mirë 1991 m.spalio 11 d. Palaidotas Antakalnio kapinëse,Vilniuje.Bus daugiauSkulptoriusAlytaus„LAISVProf. habil. dr. Vincas LAPINSKAS1934–1941 m. mokiausi Alytaus valstybinëje(Þaliojoje) gimnazijoje. Teko dalyvautiávairiose tautinëse ir valstybinëseðventëse, kurios visada vykdavo prie„Laisvës angelo“ paminklo. Ðis paminklasstovi tarp Þaliosios gimnazijos ir Ðauliønamø. Paminklo kûrëjas – Antanas Aleksandravièius.Gimë jisai 1885 m. gruodþioSkulptorius Antanas Aleksandravièiusapie 1939 metus3 d. Alytaus rajone, Gluosnininkø kaime,netoli Simno, gausioje (10 vaikø) ðeimoje.Septyneriø metukø tapo naðlaièiu. Jápriglaudë krikðtatëvis A.Pranckevièius.Jau ganydamas karves lipdydavo ið molioávairius gyvuliukus, paukðèiukus, droþëið medþio ávairias figûras, pieðë anglimisant popieriaus, kluono ir tvarto durøpaveikslus. Jo brolienë Marija, matydamajo meninius gabumus, nuveþë á Kruonápas tautodailininkà M.Kasiulá. Èia Antanukaspraleido pustreèiø metø ir iðmokodailidþiauti, droþti ið medþio ávairias figûras.Iðmoko auksavimo, pieðimo.Bûdamas 18 metø iðvyko á Suvalkus,kur kartu su baþnyèiø meistru A.Karaliumidroþinëdavo pagraþinimus altoriams,sakykloms, klausykloms. Taip jispadëjo Boleslovui Ðpakovskiui, skulptûrøfabriko savininkui, puošti daugelá baþnyèiøLietuvoje ir Lenkijoje. Jo pakalbintasástojo á Varðuvos dailës mokyklà. Iðkilusgrësmei bûti paimtam á caro kariuomenæ,iðvyko á Amerikà, kur jau anksèiaubuvo iðvykæ du jo broliai. Èia ástojoá Èikagos dailës institutà, kur studijuodamassukûrë Gedimino, Kæstuèio, Vytauto,S.Daukanto ir V.Kudirkos barelje-20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Antanas Aleksandravièius irËS ANGELAI“fus. 1910 m. kartu su J.Ðileika surengëpirmàsias savo darbø parodas.Iš Èikagos išvykæs aplankë keletàEuropos miestø ir 1910 m. sugráþo Lietuvoná Simnà. Taèiau èia niekur nesuradosau tinkamo darbo. Iðvyko á Suvalkus,kur sukûrë A.Baranausko bareljefà,o po to – Ðv.Jono, keleto angelø irKristaus statulas.1911 m. iðvyko á Peterburgà pasAleksandrà Opekuðinà. Dirbo ávairiuoseRusijos miestuose ir 1919 m. sugráþoá Lietuvà. Ið pradþiø apsistojo Marijampolëjeir ásidarbino Rygiðkiø Jonogimnazijoje dailës mokytoju. Ið Marijampolës1922 m. persikëlë á Kaunà ir ið èianiekur kitur jau nesikëlë.Kartu su kunigu R.Januðkevièium ásteigëdailiøjø dirbiniø mokyklà-dirbtuvæ, buvojos direktorium. Èia 1931 m. sukûrë pedagogoT.Þilinsko, kompozitoriaus St.Ðimkaus,kunigo Prapuolenio, kunigaikðèiø Vytautoir Kæstuèio, Maironio, K.Griniaus,P.Kubertavièiaus biustus. Iðdroþë ið àþuolokalbininko K.Jauniaus bareljefà ir jo antkapinápaminklà Kauno kapinëse. Paminëtinijo paminkliniai darbai: kompozitoriuiÈ.Sasnauskui Kaune, A.Strazdeliui Kamajuose.Sukûrë 12 antkapiniø paminklø lietuviøraðytojams ir muzikams, tarp jø ir VincuiÞilioniui Kaune, Petraðiûnø kapinëse,ir natûralaus dydþio solisto Kipro Petrauskopaminklà.1918 m. atvykæs á Vilniø susipaþino suJonu Basanavièiumiir sukûrë kelis jo biustus.Jo sukurti paminklaitebestovi Kaune,Panemunëje, ir Birðtone.MokytojaudamasMarijampolëjesukûrë popieþiausBenedikto XV profilá irVinco Kudirkos bareljefàsu Lietuvos himnotekstu ir skulptûrinægrupæ „Garbëjums, karþygiai“.1928 m. A.Aleksandravièiuspradëjostatyti „Laisvës angelo“paminklà Alytuje:4 m angelo figûra sutrimitu, atsuktu á rytøpusæ (á Vilniø), buvouþkelta ant aukðto 13metrø postamento.Tas paminklas buvoskirtas þuvusiø uþ Lietuvoslaisvæ kariø atminimui.Tai buvo keturkampë,kiek siaurëjantiá virðø kolona,joje buvo ámontuotabronzinë lenta, kuriojeskulptorius pavaizdavokovas su len-1991 m.lapkrièio 23 d.Atidengiamasatstatytas„Laisvës angelo“paminklasAlytaus miesto K.Petrausko parkas. Tolumojematyti „Laisvës angelo“ paminklaskais ir bolðevikais bei pirmojo Lietuvos karininkoAntano Juozapavièiaus mirtá ant Alytaustilto. Visus ðiuos paminklo darbusskulptorius atliko Alytaus II ulonø pulko kareivinëse.Jam padëjo pulko kareiviai, amatininkai,metalo liejikai. Alytaus mieste ir apskrityjebuvo renkamos aukos ðio paminklostatybai. Paminklas kainavo 15 000 litø.Tais laikais tai buvo nemaþi pinigai.1929 m. spalio 27 d. paminklas buvoatidengtas. Iðkilmëse dalyvavo II ulonøpulko kariai, kurie iðkilmingoje rikiuotëje,prispaudæ pakeltus kardus prie peèiø,praþygiavo pro paminklà. Po ulonø darniojerikiuotëje þygiavo Alytaus miestoðauliai, Alytaus aukðtesniosios miðkø ûkiomokyklos auklëtiniai, Alytaus Þaliosiosgimnazijos ir pradþios mokyklø moksleiviai.Paminklas buvo graþiai iliuminuotas,papuoðtas vainikais ir gëlëmis.Nuo to laiko prie paminklo vykdavo visøvalstybiniø ir tautiniø ðvenèiø minëjimai.Ypaè graþiai prie ðio paminklo 1930 m. vykoVytauto Didþiojo 500-øjø mirties metiniøminëjimas. 10 raitø ulonø bûrys su aukðtaiiðkeltu Vytauto paveikslu jojo priekyje. Pomitingo prie laisvës paminklo kolona pajudëjoá Nemunaitá: priekyje lengvojoje maðinojepalengva judëdami vaþiavo vyskupassu valdþios atstovais. Spaudoje, o ypaè„Ûkininko patarëjuje“, buvo iš anksto parašyta,kaip ir kokiu laiku ši iškilminga delegacijapravaþiuos pro kaimus ir miestelius.Miesteliuose ir kaimuose susirinkdavo þmoniøbûriai, kurie priimdavo ðià iðkilmingà delegacijà,po trumpø kalbø bei atokvëpio jivykdavo toliau. Viena ið sustojimo vietø buvonumatyta Pigagø kaime – pusiaukelëjetarp Ryliðkiø ir Merkinës miesteliø. Mumsiki sustojimo Pigagø kaime buvo apie 2,5km kelio. Tëvas pakinkë arklá, á didelá veþimàsusodino mûsø gausià ðeimynà – 12þmoniø ir pro Subartoniø miðkà atvaþiavomeá Pigagø kaimà. Prie plento jau radomenemaþà bûrá susirinkusiø þmoniø. Buvo irraitø þiûrovø, keli ið jø iðjojo link Ryliðkiø kaipþvalgai, kad pamatytø atvykstanèius ir greitaiperspëtø laukianèius. Kilo sumaiðtis, jukMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 21


eikia vyskupà ir visà delegacijà priimtisu kalba, skirta ðiam jubiliejui. Ið dideliobûrio mokytojø, girininkø ir kitø inteligentøneatsirado norinèiø kalbëti. Pagaliauprikalbino ûkininkà, mano tëvàAlfonsà Lapinskà, baigusá caro valdymometais Merkinës pradþios mokyklojedvi klases. Tëvas pasitraukë á ðalá irmintyse rezgë kalbà. Pagaliau ðuoliuodamigráþo þvalgai su þinia, kad delegacijajau atvyksta. Pirmiausia pasirodëlengvàja maðina vaþiuojantis vyskupassu Alytaus sveèiais, o uþ jø ir ulonøbûrys su Vytauto paveikslu.Tëvas iðlipusius ið maðinos sveèiuspirmas ir pasitiko. Ið jo kalbos atsimenutik vienà graþø sakiná: „Dirbkime visisàþiningai, kad mûsø brangi TëvynëLietuva bûtø visada miela kaip pavasaris,graþi kaip vasara ir turtingakaip ruduo“. Susirinkæ þmonës ilgaiplojo mano tëvui uþ tokià graþià kalbà.Po trumpos vyskupo kalbos visadelegacija iðvyko á Merkinæ. Merkinëjejie uþtruko ilgiau, èia jie pietavo. Kur iðMerkinës vyko, að jau neþinau, o paklaustijau nëra ko. Ði mano tëvo kalbabuvo paminëta ir tuolaikinëje Lietuvosspaudoje.„Laisvës angelo“ paminklas neturëjoþaibolaidþio, ir 1934 m. didelës pavasarinësperkûnijos metu þaibas trenkëá paminklo metaliná angelà. Skulptûranukrito nuo postamento ir suduþoá smulkiausias dalelytes.Skulptoriui Antanui Aleksandravièiuiteko antrà kartà imtis darbo. Antrasis„Laisvës angelo“ paminklo egzemplioriusbuvo pagamintas iš betono su metaliniukarkasu viduje. Naujasis paminklasbuvo pašventintas 1937 metais.Tuo laiku spaudoje, per radijà, ávairiuosesusirinkimuose, konferencijosebuvo labai intensyviai kalbama ir raðomaapie Vilniaus miesto iðlaisvinimà.Visur aidëjo ðûkiai: „Mes be Vilniausnenurimsim“. Lenkija ir lenkai buvovaizduojami kaip patys didþiausi Lietuvosprieðai. Perkûnui nutrenkus„Laisvës angelà“, Alytaus lenkai labaidþiaugësi: „Va jums ðauklys, kvietæs áVilniø, jau perkûno sudauþytas“.Alytuje ir visoje Lietuvoje buvo renkamosaukos Vilniui vaduoti. Raitininkøkaimo ðauliai Jonas Drobnys irJuozas Gudukas vaþinëjo po mûsøkaimà, rinko metalo lauþà ir veþë á Alytø.Metalas buvo renkamas visoje Lietuvoje.Jis buvo skirtas ginklams gaminti,o šie – Vilniui ir jo kraðtui vaduoti.Prisimenu, atvykus metalo rinkëjamspas mano tëvus, paaukojomsuskilusá manieþo didelá ketaus ratà,kurá trys vyrai vos ákëlë á veþimà.Nukelta á 38 p.PrograminisrestauravimasProf. habil. dr. Evaldas GARŠKALabiau išsilavinusiam šioje srityje skaitytojuigali pasirodyti: „Pamanykite, ir kasgi èia naujo? Mano sûnus gimnazistaspuikiausiai neátikusias nuotraukas patvarko“.Tikrai taip – kompiuterinë programa„Photoshop“ tapusi tokia populiari, kadja jau naudojasi ne tiktai profesionalai. Iriš tiesø reikliai akiai, išlavintai rankai ir veikliemsneuronams ši programa – tai turtingadailës priemoniø „krautuvëlë“, be to,jinai nëra prieðiðka ir mielai priima operatoriaussukurtus papildinius (plugin‘us).Taèiau jinai (ir kitos panaðios) yraskirta nuotraukoms, spaudiniams – visaiprodukcijai, kuri pavaizduojama plokštumoje(2d); be to, jinai negali objekto ádvasinti(animuoti), taigi – graþi senovinë indaujasu liûto kojomis, kad ir kaip to norëtum,negali pradëti ðypsotis, vaipytis ará taktà trypti kojomis.Erdviniø objektø restauravimas yra visaikitoks uþdavinys – kaipgi tu atstatysipuodynæ ið iðsibarsèiusiø ðukiø krûvosplokštumoje; atrodytø, svajonë ið atskirøfragmentø kompiuteriu atstatyti patá objektà– nelabai reali, bet galimybës nestovivietoje – intelektinë kûryba davë ne tiktaigreituoliams „septynmylius batus“ ar„skraidanèius kilimus“ , svajonë apie juoskaþkada buvo tokia graþi ir viliojanti savokonkretumu; svajonës pagimdë naujas –jø vaikus ir vaikaièius. Kiek daug senovëspasakø stebuklø tapo realybe, gaila gaila– kiek þavesio praradome, bet nuolatoslavinamas þmogaus intelektas vienas svajonespavertë visai neádomia realybe. Horizontasneiðnyko – vël toliau viliojo kaip„laimës þiburys“. Þiniø visuomenë iðkëlë áprieðaká atitinkamo iðsilavinimo ir specifiniøþiniø grieþèiausius reikalavimus.Ðiame straipsnelyje aptariamus darbussumaniai atliko Dalia Vilèinskaitë, kuritarytumei yra mano bendraautorë.NumizmatikaKiekvienas senøjø piniginiø (þenklø)mëgëjas retkarèiais pats vienas, o kartaissu gerais draugais pavarto savo kolekcijønumizmatines brangenybes; ir ne kartà(gërintis senove, nors ir per pirkliø nuèiupinëtusbanknotus – jei tai nëra ant virvelëssuverti akmenukai) pradeda kirbëti,tiesiog lenda mintelë: „Ak, kad taip pamaèius,kaip jisai atrodë, kai buvo naujas“.Iš tiesø tie senieji banknotai restauruotigalëtø nušvisti visa savo gyvastimiir jø kûrëjø iðradingumu. Kodël gi ne, viskasgalima: arba pasitelkus „mikelandþeliðkàkantrybæ“ ir uþsispyrimà suávairiaspalvio raðalo plunksnomis ir pieštukais(atsiprašau, tokia mintis ir tamstai pasirodëne tiktai archajiška, bet ir kvaila),arba – juk viskà gali mûsø nuostabusispagalbininkas kompiuteris. Kai já valdo iðsilavinæsir išmintingas operatorius, pasitelkæsatitinkamà veiksmø programà.Ðios svajonës ágyvendinimà mes pademonstruosimepasiskolinæ ðimtmetináreichsbanknotà ið S.Vilèinsko asmeninësnumizmatinës kolekcijos. Banknotas atrodonekaip – vargšelis (nepaisant jo didþiulësvertës) yra riebaluotomis rankomis(turguje, o gal ir kontoroje) paseilëtupirðtu ne kartà skaièiuotas perskaièiuotas– jis dirbo savo darbà, o ir ðiaip sutrintasir aptrupëjæs; paþiûrëkite á 1 pav.a). Reikia, reikia já atðvieþinti, skyles „uþlopyti“,pakraðèius iðlyginti.Kinkom „kompà“ ir dirbam. Ariam,ðluojam. Galø gale, kai viskà suderiname– štai koks graþuolis jis tapo (1 pav.b). (Vyrai, nenusidëkite, nes tuojau patnekurie tai susiesite su iðpuoselëtomisþurnalø virðeliø švieèianèio groþio ðypsenëlëmisir ... sutikæ gatvëje tas paèias panelytesbûsite sugluminti jø neatpaþinæ:èia ir nenusidëkite – tegu širdyje lieka gera,tegu lieka toji šiluma, kad išgraþintojinuotrauka sukëlë pasitikëjimo savimi ðiurpuliukà.)Seni rankraðèiai, spaudiniai ...laiðkaiMes pasiskolinome iš Lietuvos MartynoMaþvydo nacionalinës bibliotekos retøjøknygø ir rankraðèiø skyriaus pono JonoDileno laiðkà kitam ponui Juozui Medekšaiá Aristavà ( rašytà apie 188? m.).Pagal laiðko nuotraukà 2 pav. a) galimamatyti, kad jis yra gerokai „pelyèiø apgrauþtas“:antrojo puslapio tekstà dar galimaðiaip taip iðskaityti, taèiau pirmasispuslapis yra nei daugiau, nei maþiau, kaipnesuprantama keverzonë.Atlikome reikiamas „sulopymo“, tekstoatstatymo, ðviesumo, kontrasto korekcijosprocedûras: laiðkas nuðvito (2 pav. b).3d-objektai: baldai, indaujos, staloserviravimo brangenybësArcheologas, kuriam pasisekë kokiamenors giliame kultûriniame sluoksnyje22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


a4 pav. Prognozuotojiobjekto forma su antpavirðiaus iðdëliotomisðukëmisa3 pav. Archeologinio stiklo ðukës: a) ðukës,b) iðdëliotos pagal ant jø iðlikusià juostelæba5 pav. Taurelë:a) restauruotoji,b) klonasb1 pav. Banknotas: a) senas,b) restauruotasb2 pav. Laiškas: a) senas, b) restauruotasbaatkapstyti tarpusavyje susijusiø ðukiø, jasrûpestingiausiai sukrauna á tvarkingà krûvelæ,kad vëliau, pasibaigus kasinëjimøsezonui, galëtø bandyti sudëlioti (o gal?)brangenybæ – kas þino, gal tai šauksmasiš akmens amþiaus?Mes kompiuteriniam apdorojimui pasirinkomeValdovø rûmø teritorijos radiná –archeologinio stiklo ðukeliø grupæ. Toká mûsøpasirinkimà lëmë tai, kad, konsultuodamiesisu patyrusiais restauratoriais, ásitikinome,kad objekto atstatymas ið tokiø radiniøáprastiniais metodais yra gana komplikuotas.Lietuvos muziejuose nëra gausuarcheologinio stiklo, be to, ið tokios turimosmedþiagos paèius objektus yra sudëtingarekonstruoti, nes iðkeltas ið archeologinësaplinkos stiklas pradeda „dþiûti“, ojo sluoksniai trupëti. Dël ðiø prieþasèiø restauratoriainedaug kà gali padaryti su gautomisstiklo ðukëmis. Prano Gudyno restauravimocentro aukðèiausios kvalifikacijosrestauratorë Rasa Bieliauskaitë-Mikolaitienëdavë mums XV a. archeologinio stikloðukiø skaitmenines nuotraukas. Ðiø ðukiøbendras vaizdas yra 3 pav. a dalyje.Turëtume dabartiniais technologiniaismetodais pabandyti sukurti erdviná ðio suduþusioobjekto vaizdà. Tam pirmiausiaturime išmatuoti visas liekanas ir paþymëtiiðlikusias charakteringàsias þymes: prognozuojamasisobjektas – já pavadinkime„taurelë“, ðiuo atveju turi bûdingus plonyèiølinijø apvadus; pagal ðiuos apvadusnesunkiai galima iðdëstyti plokðtumináðukiø vaizdà (3 pav. b dalis); pastarasisveiksmas rekonstrukcijai, nors ir yralabai vaizdus, iš esmës nëra reikalingas.Kompiuteriu nustatæ prognozuojamàobjekto formà, ant ðios formos pavirðiausiðdëliojame turimas ðukes (4 pav.). Likusiomstuðèioms taurelës pavirðiaus vietomsuþpildyti parenkame reikiamà tekstûràir medþiagà; šiuo atveju tai stiklas.Atliekame virtualiojo vyksmo vizualizacijà(renderinimà). Objektà klonuojame (5pav.) ir atliekame spalvinæ korekcijà, taippat gautojo objekto vaizdui pagyvinti parenkameapðvietimà.Norëdami ðià taurelæ apþiûrëti ið visøpusiø, nustatome virtualiosios vaizdo kamerosparametrus ir taurelës „judesá“ nufilmuojame;taip gauname animuotà filmukà,kuriame restauruotoji taurelë atliekapagrindinio veikëjo vaidmená. Toká klipà„seiviname“(???) atitinkamame kompiuteriniameformate.Dabar smalsesnis muziejaus lankytojasgali smulkiai apþiûrëti já dominantá objektà;grasinantis perspëjimas „neliesti“,„neprisiliesti“ darosi beprasmis – objektàsutepti, atsitiktinai sudauþyti (ar pavogti)yra neámanoma.PabaigaBanknotas graþus – þiûrinëkite á sveikatàsu draugais ar „nelaimës“ broliais;o jei reikia siuntinëkite vieni kitiems.O ir laiškas tapo puikiai išskaitomas –(jei norite) ant aukðèiausios kokybës popieriaus– nuo nuolatinio skaitinëjimo (èiupinëjimo)jisai niekuomet nevirs skuteliaisar dulkëmis. O taurelë tapo „gyva“.Baigdami mes dëkojame Pr.Gudynorestauracijos centro restauratorëms RasaiBieliauskaitei-Mikolaitienei ir Linai Adomaitytei,Nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos retøjø knygø ir rankraðèiø skyriausdarbuotojai Solveigai Sprindienei,be kuriø nuoširdþios paramos, patarimøir konsultacijø nebûtø galëjæ atsirasti tokioskrypties darbai.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 23


Lietuvos geologijos tarnybai – 70Atkelta ið 3 p.veikti þmoniø sveikatà. Tai vizualiai nematomasaplinkos kokybës veiksnys, kuristuri bûti ávertintas plëtojant miestø teritorijas,gyvenamuosius rajonus, industrinesar þaliàsias zonas. Apie 1985 m. ekologiniaistikslais pradëta tirti miesto bei atskirøámoniø dirvoþemius, nustatant juose besikaupianèiaskenksmingas medþiagas,daþniausiai toksiðkus sunkiuosius metalus.Vertinant miestø uþterðtumo lygá, sukauptiduomenys tik apie kai kuriø miestø(Vilniaus, Alytaus, Ðiauliø, Panevëþio) virðutiniodirvoþemio sluoksnio, upiø dugnonuosëdø ir sniego cheminæ sudëtá ir pa-rengtos iðvados, kad uþterðti yra tik miestøir ámoniø dirvoþemiai, kuriuose daþnaivirðijamos didþiausios leidþiamos terðaløkoncentracijos, o laukø ir miðkø dirvoþemiaiyra ðvarûs ir jø chemines savybes lemiatik gamtiniai faktoriai.„Europos geocheminiame atlase“,2005, GSF, Espoo Europos kontekstepateikiami Lietuvos geocheminës aplinkoskokybës parametrai (virðutinio dirvoþemiosluoksnio, podirvio, upiø vandensir dugno nuosëdø, upiø aliuvio irmiðkø paklotës) http://www.gtk.fi/publ/foregsatlas/index.phpDidþiausios gamtinës kilmës stroncio irantropogeninës kilmës ðvino anomalijosVilniaus apylinkëseAplinkos geochemijaSvarbios informacijos apie aplinkoskokybæ teikia dirvoþemio geocheminiskartografavimas. Uþterðtumas sunkiaisiaismetalais arba atvirkðèiai – tam tikrøelementø deficitas – ávairiais bûdais galiÐvinas dirvoþemyjeTarðos þidinys, keliantis grësmæ aplinkai24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Tarðos þidiniaiGeologinës aplinkos, poþeminio vandenskokybë yra veikiama koncentruotosbei iðsklaidytos tarðos, todël bûtina registruotiir tirti taršos þidinius, imtis taršos prevencijosar net šalinimo. LGT formuoja Geologinësaplinkos tarðos þidiniø informacinæsistemà, kurioje laikomi duomenysapie istorinius ir dabartinius potencialiustaršos þidinius. Iš viso 2010 m. pabaigojeLGT buvo sukaupta duomenø apie beveik11 tûkstanèiø potencialiø tarðos þidiniø.V. Puidokas:„Neretai naujastechnologijasperimame vienipirmøjø Europoje“Daiva NORKIENËGeotopaiGeotopai – tai moksliniu ir paþintiniu poþiûriusvarbûs (unikalûs ar etaloniniai) geologiniai,geomorfologiniai, hidrogeologiniaiobjektai ir jø grupës – reljefo formos, atodangos,rieduliai bei jø sankaupos, dideliødebitø ar padidëjusios mineralizacijos poþeminiovandens versmës, kasiniai, ekspozicijosir kt. Daþnai jie turi ir didelæ estetinæ,turistinæ, archeologinæ, istorinæ ar kultûrinævertæ. Dauguma jø jau turi gamtos paveldoobjektø statusà, kiti yra verti bûti valstybëssaugomi. Valstybinës geologijos informacijossistemoje (GEOLIS) galima rasti informacijosapie daugiau nei 480 geotopø.Geologijos fondasViedzmos akmuoRokø atodangaGeologijos fonde (pradëtas komplektuoti1945 m.) yra sukaupta, saugoma irnaudojama daugiau kaip 16 tûkstanèiø tyrimodarbø ataskaitø (ið viso apie 33 000atskirø vienetø). Vien per 2009 m. Geologijosfondo lankytojams iðduota 2900 ataskaitø,333 vienetai kitø ávairiø dokumentø.Lietuvos geologijos tarnybosinformavimo poskyrisVirmantas Puidokas, akcinësbendrovës „Panevëþio keliai“generalinis direktorius, –asmenybë, kurios neásprausi ástatistinio vidutinio pilieèiorëmelá. Moksleivis bûdamas,pasigamino skraidyklæ, kuriasëkmingai atsiplëðë nuo þemësne tik pats, bet ir jo bendramoksliai.Pilotuoja lëktuvà„Cesna“ ir juo su kolegomis,ásismarkavus Islandijos vulkanui,kai Europos oro erdvëje nebeskraidëlëktuvai, per penkiasvalandas nulëkë á Miunchenevykusià pasaulinæ parodà.Geros nuotaikos pasisemia ir poátempto darbo nusiraminastebëdamas ... bites. O uþprofesines þinias, puikiuskolegas bei verslo partnerius, sukuriais susipaþino studijømetais, dëkingas savo AlmaMater – Vilniaus Gediminotechnikos universitetui.Vadovø ir specialistø kalvëKodël berniukas, kuriam, anot senosdainos, reikëjo „padangiø giliø“, pasirinko„þemiðkà“ kelininko profesijà?Apsisprendimà tapti kelininku lëmëmano pusseserë Alina ir jos vyras VincasSteponavièius, dirbæ Telðiø keliø statybosvaldyboje. Minëtoje ámonëje pagalbiniudarbininku vasaromis triûsdavaunuo 16-os metø. V.Steponavièiui tapusPanevëþio keliø statybos valdybos virðininkopavaduotoju, vasarà vël atvykaupas já dirbti. Pasirenkant profesijà ir mokymoástaigà, abejoniø nekilo – 1979 metaisástojau á VISI (dabartiná Vilniaus Gediminotechnikos universitetà), kur ágijauinþinieriaus statybininko diplomà.Grupëje, kurioje mokiausi, buvo susibûræsitin gabiø studentø branduolys.Ryðiai su mokslo draugais nenutrûko ikiðiol. Ðtai Artûras Gikas mûsø ámonëje dirbageleþinkeliø projektø vadovu. Ámonës„Šiauliø plentas“ vienas vadovø AlbertasStukas – taip pat ið mûsø grupës. RolandasRaiþys dirba ámonëje UAB „Ðvytëjimas“,gaminanèioje kelio þenklus. RolandasKarabevièius triûsia kompanijoje,kuri gamina metalines pralaidas keliams.Donatas Èygas – VGTU profesoriushabilituotas mokslø daktaras...Apie universitetà, jo dëstytojø kolektyvàkalbate su neslepiama pagarba.Nenuostabu, kad jûsø pëdomis pasekëvaikai.Ið tiesø, dukra Ieva (g. 1984 m.)VGTU ágijo architekto specialybæ, o sû-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 25


Trijø lygiø estakada per Oslo gatvænus Domas (g. 1989 m.) ten pat studijuojastatybà. VGTU – puiki vadovø ir specialistøkalvë. Ðtai ir að, baigæs mokslus, gráþauá „Panevëþio keliø“ bendrovæ (tuo metu jivadinosi kitaip), o 1998 metais tapau ðiosámonës generaliniu direktoriumi. Ádomiausia,kad AB „Panevëþio keliai“ ir jai giminingøámoniø grupës branduolá sudaroVGTU absolventai. Lengva dirbti bendrovëje,kurioje susibûrusi stipri komanda.Tikrai didþiuojamës savo specialistaisir partneryste su universitetu, padëjusiujuos iðugdyti. Lietuvos keliø tinklo ateitásiejame su stambiais infrastruktûros projektais,kuriuos ágyvendinant bûtina pasitelktivisus intelektualius, techninius irtechnologinius išteklius. Mokslo ir verslopartnerystë yra neatsiejama paþangosdalis, siekiant gamybos sritis pakylëti ánaujà kokybiná lygmená, didinantá mûsøðalies konkurencingumà Europos Sàjungoje.Drauge su buvusiais VISI, vëliau –VGTU absolventais, mano kolegomis irpartneriais ðiandien sprendþiame sudëtingusuþdavinius, susijusius su ðiuolaikiðkuðalies keliø infrastruktûros plëtojimu,ieðkome naujø inþineriniø ir ekonominiøsprendimø, kad keliø statybos verslàpakeltume á visiðkai naujà kokybiná lygmená.Kà sugeba lietuviaiBendrovëje ið lûpø á lûpas perduodamaspasakojimas apie ðvedø specialistus,kurie, dar prieð Lietuvai ástojant á ES, apsilankëpatikrinti, kaip naudojami Sàjungosskirti pinigai. Ðvedai esà buvo pasiruoðæ lietuviusmokyti keliø tiesimo meno, taèiau, iðvydæ,kaip tvarkomasi jûsø bendrovëje, ðiosminties atsisakë. Neva pareiðkë, kad „lietuviaiviskà moka“ ir jiems èia nëra kà veikti.Ðvediðkos istorijos neprisimenu, taèiaukad Lietuva nëra Europos uþribis, neseniaiásitikino kitos ðalies specialistai. Lietuvojeatkûrus nepriklausomybæ, ne tik tekomokytis diegti mûsø ámonëje vakarietiðkusverslo standartus, bet stengtis neatsilikti irtechnologijø srityje. Ir mums tai pavyksta.Neretai naujas technologijas pradedamenaudoti vieni pirmøjø Europoje. Antaikeliø dangos tiesimo metodas „karštas antkaršto“. Ðià technologijà sukûrë ir realizavovokieèiai, o mes 2008 metais, tai yravieni pirmøjø Europoje, tà „traukiná“ iðbandëme.Prisimenu, atvyko vienos Skandinavijosðalies automobiliø keliø direkcijosvadovai. Kai supaþindinome su naujàjatechnologija, prisipaþino, kad jiems tainaujiena. Þiûrëjo ir stebëjosi. Ðià technologijàpristatëme latviams bei savo ðalieskelininkams.Asfalto dangà klojant „karštas antkaršto“ metodu, apatinis ir viršutinis asfaltosluoksniai klojami vienu metu. Virðutinissluoksnis dengiamas ið karto ant pirmuojuklotuvu pakloto ir sutankinto karðtoapatinio sluoksnio. Asfaltuojamame kelyjesudaromas savotiðkas traukinys, susidedantisið pirmojo ir antrojo klotuvø beimobilaus tiektuvo, kuris tiekia skirtingusasfalto masës miðinius abiem klotuvams.Mobilus tiektuvas – tai specialus konvejeris,permetantis asfalto miðiná á virðutiniosluoksnio klotuvà, kuriame árengiamas25 tonø talpos bunkeris su ðilumos izoliacija,kad asfalto miðinys nuolat bûtø reikiamostemperatûros. Atstumà tarp klotuvoir mobilaus tiektuvo kontroliuoja elektroninëkontrolës sistema.Taikant metodà „karðtas ant karðto“ galimavisiðkai atsisakyti riðamosios medþiagos– bitumo emulsijos – naudojimo, o abuasfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet dëlaukðtos temperatûros ir sukimba vienassu kitu – tampa vienalyèiu sluoksniu. Taippadidinamas kelio dangos atsparumas.Dirbant áprastu asfalto klojimo bûdu,virðutinis sluoksnis esti nuo 3,5 iki 5 centimetrøstorio. Naujoji technologija leidþiavirðutiná asfalto sluoksná suploninti iki 2centimetrø. Sumaþëja darbø savikaina, taèiaunenukenèia jø kokybë. Be to, naujuojubûdu darbai vyksta dvigubai sparèiau.Apie skraidymàPo þemiðkø temø pakalbëkime apie jûsøpomëgá – nardyti tarp debesø, kur neikelio, nei takelio. Profesionaliu aviatoriuminetapote, taèiau gebëjimas skraidyti kartaispadeda ir tiesioginiame darbe. Kadapirmàkart sëdote prie lëktuvo vairalazdës?Skraidyti pradëjau mokytis vidurinëjemokykloje. Prisimenu, gavau skraidyklësbrëþinius ir su bendraklasiais ëmëmës jàgaminti. Suprantama, labai trûko tinkamømedþiagø. Todël darëme ið to, kà tais laikaispavykdavo gauti. Pagrindinæ konstrukcijàpagaminome ið aliuminio vamzdþiø;juos atstojo ðuolininkø á aukðtá naudojamoskartys. Brezento taip pat pavyko ásigyti.Tiesa, toms medþiagoms reikëjo nemaþaipinigø, o tëvai negalëjo padëti. Todëlpatys ákûrëme aviatoriø bûrelá bei átikinomemokyklos direktoræ skirti jam lëðø„gamybos priemonëms“. Kai direktorë iðvydomûsø skraidyklæ, neteko amo: ji manë,kad kursime lëktuvø modeliukus, omes sugalvojome patys skristi. Todël priskyrëmums astronomijos mokytojà, kuriamteko atsakinga uþduotis apskaièiuoti,ar mûsø kûrinys nenukris vos pakilæs áorà. Mokytojas dalyvavo ir skraidyklës ban-26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Ateities,Ukmergës irLaisvës pr.sankryþadymuose. Nors konstrukcija ir nebuvo labaivykusi, bet nuo kalno slënin su ja nusklæstibûdavo galima. Pirmàkart skridau,kai man buvo 18 metø. Kabodavau prisiriðæsprie savadarbio aparato ir dþiaugdavausiatsiplëðæs nuo þemës.Turiu amerikieèiø gamybos lëktuvà„Cesna“. Kai dël á atmosferà pakilusiø vulkaniniøpelenø neskraidë keleiviniai lëktuvai,mes trise su kolegomis nulëkëme áMiunchene vykusià pasaulinæ tradicinætechnologijø ir statybos parodà „Bauma2010“. Ar nebijojome nukristi? Viskà numatëmeir apskaièiavome: þinojome, kadten, kur skrendame, pelenø nëra.Via BalticaApie bitesÞmonës turi ko pasimokyti ið bièiø. Ðiøvabzdþiø bendruomenë savo elgsena panaðiá kelininkø. Tai jûsø mëgstami posakiai.Bitininkyste mane uþkrëtë bendradarbis,taèiau pasàmonëje visada jauèiau poreikáauginti ðiuos vabzdþius, todël manonamo kieme Panevëþyje stovi keli aviliai. Biteslaikau penkerius metus. Atsitiktinai gyvenimeniekas nevyksta, ir bitës atsirado neatsitiktinai. Tai keisti ir ádomûs Dievo sutvërimai,kurie... savotiðkai pakeièia þmones.Juk retai pamatysi piktà bitininkà. Taibitelës juos iðauklëja, nes jei ateisi pas jasblogos nuotaikos, ant kaþko átûþæs, jos sugels.Namie dar yra katinas ir du auksaspalviøretriveriø veislës ðunys. Darbe antstalo – akvariumas su þuvelëmis.Stebëdamas bites, daug ádomiø dalykøatrandu. Niekas neiðleido reglamento,kaip bitës turi dirbti, taèiau kiekviena þinosavo pareigas ir grieþtai jø laikosi. Tai labaidisciplinuota bendruomenë, ið kurios daugko galima pasimokyti. Lyg ir nedidelis sutvërimas,nei smegenø daug turi, o þinosavo darbus, ir tos þinios perduodamospaprotine teise. Kartais lyginu su þmoniøámonëmis. Argi nebûna, kad darbuotojasreikalauja, jog jam visos teisës ir pareigosbûtø suraðytos iki menkiausios smulkmenos?Kas neparaðyta, to nedarys. O mûsøámonë kaip tø biteliø – lyg viena didelë ðeima.Nors, prieðingai nei bièiø, mûsø istorijasiekia ne 24 mln. metø, o tik 45-eriusmetus. Taèiau þmonës þino savo darbus,dalis patirties ir informacijos taip pat neraðyta,o perduodama paprotine teise. Neað sukûriau tokià tvarkà, o radau jà. Kelininkøbendruomenei tai bûdinga. Gal tuojie panaðûs á biteles?Kà veikia „Panevëþio keliai“Papasakokite apie jûsø ir kitø buvusiøVISI - VGTU absolventø vadovaujamà bendrovæ.Tai – viena didþiausiø Baltijos ðalyse keliø,tiltø, viadukø ir geleþinkeliø statybos bendroviø,iðplëtojusi gamybiniø baziø tinklà Vidurio,Ðiaurës ir Rytø Lietuvoje, Latvijoje, RusijosFederacijoje, Karaliauèiaus srityje, Ukrainoje.Bendrovë yra ir didþiausia AB „Panevëþiostatybos trestas“ akcininkë.Ekonominio pakilimo laikotarpiu grupësapyvarta sparèiai kilo, o prasidëjussunkmeèiui pardavimo apimtys maþëjo.Per 2009 metus keliø statybos rinka susitraukëdaugiau kaip 50 procentø. 2010metais susisiekimo infrastruktûros srityjepaspartëjo ES paramos naudojimas, todëltikimasi geresniø rezultatø.Bendrovës PST ir „Panevëþio keliai“per 6 metus sumokëjo á valstybës biudþetàbeveik 0,5 mlrd. mokesèiø. Kai suskaièiavome,patys nustebome.Panevëþio kelininkø nuveiktø darbø sàraðe– pirmøjø Lietuvoje automagistraliøKaunas–Klaipëda, Vilnius–Panevëþys tiesimas,ðalies valstybinës ir vietinës reikðmëskeliø tinklo kûrimas.Tarp pastaraisiais metais ágyvendintøprojektø – Transeuropiniø transporto tinkløplëtra: tarptautinës magistralës „ViaBaltica“ tiesimas, valstybinës reikðmës magistraliniokelio Kaunas–Zarasai– Daugpilisruoþø rekonstrukcija, Vilniaus miesto vakarinioaplinkkelio I ir IA etapø statyba, geleþinkeliøinfrastruktûros plëtra, þvyrkeliøasfaltavimas Rytø Lietuvos regionuose irkiti darbai.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 27


Andre GeimasKonstantinas NovoselovasNobeliofizikosProf. habil. dr. Jonas GRIGAS2010 metø fizikos Nobelio premija paskirtaAndre Geimui ir Konstantinui Novoselovuiið Manèesterio universiteto (Anglija)uþ „novatoriðkus eksperimentus dvimaèiamegrafene“. Jie 2004 m. pirmiejigavo grafenà iš grafito. Grafitas (1 pav.)yra trimatis kristalas, sudarytas ið angliesatomø sluoksniø, nutolusiø vienas nuo kitoper 0,335 nanometro (nanometras yramilijardinë metro dalis). Tas vienatomiostorio anglies atomø sluoksnis ir pavadintasgrafenu. Sluoksniai tokie ploni, kadtrijø milijonø grafeno sluoksniø storis tesudarytøvos vienà milimetrà. Šie mokslininkaisugebëjo atskirti iš grafito vienà angliesatomø sluoksná. Grafitas pieštukamsnaudojamas ðimtmeèiais. Todël grafenas,o kartu ir Nobelio premija seniai buvo labaiarti mûsø. Raðant pieštuku, ant popieriauslieka anglies atomø sluoksniai.Taigi grafenas yra grafito vienatomissluoksnis, sujungtas šešiakampiais á dvimatækorio pavidalo gardelæ (2 pav.).Seniai fizikai bandë atskirti grafitosluoksnius, t.y. gauti grafenà. Kai kurie gavo10 – 20 sluoksniø grafito plëveles. Daugelisnetikëjo, kad galëtø atskirai egzistuotivienatomis sluoksnis. Termodinamiškai jisturëtø bûti nestabilus ir susisukti á nanovamzdeliusar kitokias kreivas sandaras.Keleto grafito sluoksniø tyrimai prasidëjo1962 metais, o elektroniniu mikroskopu keliøsluoksniø grafeno vaizdai gauti jau 1948metais. Taèiau ankstesni deðimèiø grafe-premijano sluoksniø (3 pav.) tyrimai nesukëlë didesniosusidomëjimo. Geimas ir Novoselovas2004 m. panaudojo mechaninæ eksfoliacijà– lipnia juostele jie nulupo nuo grafitoanglies vienatominá sluoksná, juostelæiðtirpino acetone, taip gavo vienà grafenosluoksná ir iðtyrë jo elektrines savybes. Pasirodë,kad grafeno sluoksnis stabiluskambario temperatûroje ir pasiþymi unikaliomissavybëmis. Rezultatus mokslininkaipaskelbë þurnale Science 2004 m. (p.306, 666). Šis grafeno atskyrimas iš grafito,jo unikalios savybës, tokios kaip bipoliniotranzistoriaus efektas, balistinis elektronøjudëjimas, kvantinës savybës ir kt.(4 pav.), sukëlë tyrimø bumà.Po trejø metø Geimas ir Novoselovaspaskelbë apþvalginá straipsná The rise ofgraphene (Nature Materials, 6(3), 183(2007), kuriame jie cituoja daugelio kitøautoriø epitaksiniu bûdu gauto grafenotyrimus. O vien iki 2004 m. buvo paskelbtaper 300 straipsniø apie epitaksiðkai iðaugintografeno ant ávairiø medþiagø pavirðiøsavybes.Grafenas yra pusmetalis, jo draustinëjuosta lygi nuliui. Jame elektronai juda balistiniubûdu kambario temperatûroje šimtuskartø greièiau, nei silicyje, jø judris yra15 000 cm 2 V -1 s -1 , o esant þemoms temperatûromsdaug didesnis. Grafene taip patmatomas anomalus kvantinis Holo efektas.Šios ir kitos savybës siûlo ádomiuspraktinius grafeno taikymus ateityje. Kadangiiki šiol silicis yra plaèiausiai elektronikoslustams gaminti naudojama medþiaga,tikimasi, kad grafenas gerai tiktø ypaèdideliø daþniø tranzistoriø ir jø lustø gamybai.Tai padëtø kurti greitaeigiškesniuskompiuterius. Kadangi grafità sudaro grafenosluoksniai, tokius sluoksnius galimasusukti á bedimensinius fulerenus (apie 60anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, 5pav.) ar vienmaèius nanovamzdelius.Grafenas pripaþástamas kaip ploniausiair stipriausia iki ðiol Þemëje egzistavusimedþiaga. Grafenas stipresnis uþ deimantà.Jis yra geras elektros laidininkas, o kaipšilumos laidininkas pranoksta visas anksèiauþinomas medþiagas. Grafenas yra beveikpermatoma, taèiau tokia tanki medþiaga,kad net helio atomai (maþiausi) per jáneprasiskverbia. Jis puikiai tiktø permatomølieèiamø ekranø gamybai.1 pav. Grafito sandara2 pav. Grafenas28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


3 pav. Grafenas ant silicio poelektroniniu mikroskopuÐiø metø Nobelio fizikos premijos laureataikartu dirba jau ilgà laikà. 36 metøK.Novoselovas dirbti su 51 metø A.Geimupradëjo dar mokydamasis Nyderlanduose.Vëliau jie iðvyko á Jungtinæ Karalystæ, taèiauabu yra emigrantai iš Rusijos, kur studijavoir pradëjo mokslinæ karjerà.Grafenà moka gauti ir kiti mokslininkai.Dþordþijos (Georgia) technologijosinstituto (Atlanta, JAV) mokslininkas Walterisde Heeras taip pat sukûrë bûdà,4 pav. Grafeno elektronø energijaleidþiantá gauti nanometrinio storio elektrailaidø grafenà, galintá pakeisti silicio elektronikosprietaisus. Skirtingai nuo Geimoir Novoselovo, Heeras su kolegomis anksèiauyra sukûræs grafeno sluoksnius, kaitindamassilicio karbidà (SiC) apie 15000C temperatûroje, kol susiformuoja grafenosluoksnis. Toliau elektroniniu spinduliugrafenas buvo pjaustomas á reikiamø matmenødarinius. Taèiau pjaustomas grafenaspalieka ðiurkðèius kraðtus, kurie panaikinajo geriausias savybes, padaro jámaþiau laidø elektros srovei.Vëliau Heeras surado bûdà gauti reikiamømatmenø grafenà jo nepjaustant.„Pasiketë visa filosofija, – sako jis, – mes5 pav. Apie 60 anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, ir vienmatis vamzdelis6 pav. Grafeno tranzistoriaineauginame begaliniø sluoksniø, mes auginametokius, kokiø norime.” Tyrëjai tvirtina,kad jie gali sukurti 10 000 grafeno tranzistoriø0.24 cm 2 ploto lustà, kurá galimaintegruoti su siliciu á naujos kartos elektronikosprietaisus. Tai leistø kurti teraherciniødaþniø mikroprocesorius, 1000 kartøgreitesnius uþ šiuolaikinius (jø daþnis bûtømilijardai hercø). Dabar silicio tranzistoriaijau pasiekë miniatiûrizacijos ribà. „Grafenasgali perþengti silicio ribas. Laikas parodys,ar pasiseks“, – sako Heeras. IBMfirmos grafeno lauko tranzistorius pavaizduotas6 pav. Matome grafeno sluoksná irmikrometrø ilgio bei nanometrø storio elektrodussu rudais izoliaciniais sluoksniais.Ðiø metø vasará IBM firma sukûrë 100 GHzdaþnio grafeno tranzistoriø.Anot Heero, grafenas ir silicis ilgaibus naudojami elektronikoje kartu, panaðiaikaip lëktuvai ir laivai naudojamikroviniams perveþti. „Jie juda skirtingaisgreièiais, bet abu svarbûs dël skirtingoskainos. Panaðiai gali atsitikti elektronikoje.Nors dar toli iki daugelio grafeno praktiniøtaikymø“, – sako Heeras. Jis parodë,kad zigzago pavidalo grafeno nanojuostospasiþymi antiferomagnetinëmissavybëmis ir gali bûti pritaikytos spintronikosárenginiams. Be to, skirtingo ploèiozigzaginio grafeno nanojuostø periodinësheterosandûros sukuria kvantiniøslëniø darinius. Nanojuostø elektroninesir magnetines bûsenas galima erdviðkaimoduliuoti. Galima keisti tam tikros geometrijosheterosandûros magnetinessavybes nuo antiferomagnetinës á feromagnetinæ.Ir tai atveria perspektyvasspintroniniams taikymams.Kinijos mokslininkai nustatë, kad grafenooksidas labai gerai þudo bakterijas.Jis leis ilgiau iðsaugoti ðvieþià maistà.2008 m. grafenas buvo brangiausiamedþiaga pasaulyje. Þmogaus plaukoskerspjûvio bandinëlis kainavo 1000 JAVdoleriø, arba 100 mln. doleriø uþ 1 cm 2 .Šiandien grafenas parduodamas tonomis.Epitaksiškai ant silicio karbido išaugintografeno kaina yra 100 doleriø uþ 1cm 2 . O Pietø Korëja parduoda dar pigiau.Kai dar lieka tiek daug atvirø klausimødël grafeno ateities, Heeras stebisiNobelio premijø komiteto skubotai suteiktapremija grafeno atradëjams. „Ðitechnologija turi didelá potencialà, betšiandien dar realizuota tik jo maþytë dalis.Premija suteikta per anksti“, – sakoHeeras. Paprastai Nobelio premija suteikiamapraëjus keliems deðimtmeèiamsnuo atradimo, kai jo reikðmæ geraipatvirtina gyvenimas.Taèiau kol kas neiðspræstø problemølabai daug: grafeno sluoksniai yra laidininkai,todël šios medþiagos lauko tranzistoriamsperjungti reikëtø labai didelëssrovës, tuo tarpu silicio lauko tranzistoriamsvaldyti reikia visai nedidelës srovës.Taip pat grafenas smarkiai kaista, kai juoteka stipri srovë.Seniai mokslininkai puoselëjo viltá, kadbûtent grafenas galëtø panaudotimilþiniškus Þemës mantijos anglies kiekiuselektronikos pramonei, kuriantmaþesnius, greitesnius ir pigesnius elektronikosprietaisus, kai bus iðsemtos siliciogalimybës. Taèiau grafeno perspektyvaspaversti realybe trukdë sunkumaimanipuliuoti vieno anglies atomo storiosluoksniais. Dabar tai tapo realybe. Ðisatradimas vertas Nobelio premijos todël,kad grafenas gali bûti daugiausiai þadantiuniversali medþiaga ið visø þinomø. Ji galibûti naudojama ir supermaþiems kompiuteriams,ir didelës talpos elektros baterijomskurti. Taèiau yra ir mananèiø, kadtai „ðaltas atradimas“ ir tik laikas parodys,kiek jis bus naudingas.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 29


Jau treji metai Lietuvoje iradministracinis personalas turi galimybækaip dëstytojai bei studentai staþuotis pagalErasmus programà bet kuriame EuroposSàjungos universitete. Taèiau yraviena sàlyga – Lietuvos administracinispersonalas pagal ðià programà negali staþuotisilgiau kaip penkias darbo dienas.Buvau ásitikinusi, kad šio laiko tikrai nepakankako nors išmokti. Dabar, praëjusdviem staþuotëms, esu tikra, kad geraisuplanuotos penkios darbo dienos – teisingassprendimas, nes dël tokios trukmësnenukenèia tiesioginis darbas, be to,Eleonora DAGIENËVGTU leidyklos „Technika“ direktorëmokykløAtsisveikinimas su Edinburgo universiteto leidyklos kolektyvuvidiniame kiemelyje paskutinæ staþuotës dienàEdinburgo universitetopastatai Georgo skverelengviau susitarti su priimanèiàja institucija.Ðio laikotarpio tikrai pakanka norintsusipaþinti su organizacijos struktûra, darboorganizavimu, atliekamais darbais irgauti didþiulá bagaþà naujos bei naudingosinformacijos, kuriai apdoroti reikia nevieno ir ne dviejø mënesiø. Staþuotojasturi galimybæ suþinoti, ko turi mokytis irkà turi iðmokti. O vertinant ið þmogiðkosiospusës – per penkias darbo dienasnespëji niekam atsibosti su begale savoklausimø ir jautiesi tikras sveèias, kuriuorûpinasi visas kolektyvas.Edinburgo universitetas – senøtradicijø lopðysStaþuotei pasirinkau Edinburgo universitetoleidyklà (Edinburgh UniversityPress – EUP), nes ji yra pelniusi gerà vardàir atstovauja senas tradicijas turinèiamEdinburgo universitetui (The University ofEdinburgh). 2009 m. jis uþëmë dvideðimtàvietà pasaulio universitetø reitinge „TheQS World University Rankings“.Edinburgo universitetas ásteigtas1583 m. – tik ketveriais metais vëliau uþVilniaus universitetà (1579 m.), kuriamestudijuoja net ir panaðus studentø skaièius.Pasiruoðimo diplomø áteikimoceremonijai akimirkosEdinburgo universitete 2009–2010 mokslometais visose studijø pakopose studijavo28 394 studentai. Edinburgo universitetàsudaro trys koledþai ir dvideðimt dviaukðtosios mokyklos, áeinanèios á koledþøsudëtá. Svarbu suprasti, kad Lietuvos kolegijosnet ið tolo neprilygsta DidþiosiosBritanijos universiteto koledþams.Edinburgo universiteto koledþø absolventamssuteikiamas bakalauro, magistroar daktaro laipsnis, ðio universitetoaukðtøjø mokyklø veikla atitinka Lietuvosuniversitetø fakultetø veiklà.Buvo ádomu pasidomëti Edinburgouniversiteto ne akademiniø padaliniø, laiduojanèiøkokybiðkà universiteto darbà,struktûra, pavaldumu ir kt. Fizinio parengimocentras (Centre for Sport and Exercise)patenka tarp geriausiøjø JungtinëjeKaralystëje ir apraðyti jo tiesiog neámanoma.Buvo keista, kad tokie padaliniai, kaipBiblioteka (Library, museums & galleries),Skaièiavimo centras (Computing), Elek-30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Aukðtøjødarbuotojø patirtisStaþuotë Edinburgo universiteto leidyklojetroninio mokymo skyrius (eLearning) ir kiti,sujungti á Informaciniø paslaugø grupæ(Information Services).Tarp gausybës áprastø Ûkio skyriaus(Estates and Buildings) tarnybø (apsaugos,transporto ir automobiliø stovëjimoaikðteliø prieþiûros, patalpø ir aplinkostvarkymo, patalpø ir erdvës valdymo)ádomiausia durininkø ir ceremonialo tarnyba(Servitorial, Portering and CeremonialServices).Mano staþuotë vyko paskutinæ birþeliosavaitæ, kai visuose universitetuosebuvo áteikiami diplomai, tad teko matyti,kaip sklandþiai ði tarnyba reguliuoja didþiuliusþmoniø srautus, siekdama kuodarnesnës Edinburgo universiteto diplomøáteikimo ceremonijos. Tai labai graþiceremonija, kurià galima tiesiogiai stebëtiEdinburgo universiteto tinklalapyjeið bet kurios pasaulio vietos. Kai kuriasabsolventø ir jø sveèiø pasiruoðimo ceremonijaiakimirkas matote pateiktosenuotraukose.Spausdinimo paslaugø skyrius (PrintingOffice) teikia visas paslaugas, susijusiassu operatyviàja leidyba: kopijavimu,spauda, vizitiniø korteliø, skrajuèiø,plakatø maketavimu bei gamyba. Ðiø paslaugøneteikia ir neketina teikti universitetoleidykla.Universiteto leidykla – treèioji poOksfordo ir Kembridþo leidykløEdinburgo universiteto leidykla (EUP)ásteigta prieð penkiasdeðimt metø kaipuniversiteto padalinys, taèiau ðiuo metutai savarankiðkas juridinis vienetas, kuriovienintelis steigëjas ir priþiûrëtojas yra universitetas.Nuo 1998 m. leidyklai vadovauja TimothyWrightas, turintis daug leidybospatirties. Jo pastangomis EUP tapo treèiàjapagal dydá universitetine leidykla DidþiojojeBritanijoje po Oksfordo ir Kembridþouniversitetø leidyklø.EUP neturi gamybos (redagavimo,maketavimo ir spaudos) padaliniø ir tai,pasak T.Wrighto, yra tipiðka struktûra, bûdingaDidþiosios Britanijos universitetø leidykloms.Vietoj gamybos padaliniø yravisø leidybos procesø vadybos ir administravimoskyriai.Edinburgo universiteto leidykla leidþiatik tam tikrø srièiø aukðtos akademinëskokybës leidinius (mokslo þurnalus, monografijas,vadovëlius, konferencijøstraipsniø rinkiniø serijas). Kaip teigë Knygøleidybos skyriaus vedëja Jackie Jones,neámanoma bûti begalës srièiø ekspertais.Jos nuomone, reikia daryti tai, kàgalima atlikti geriausiai – leidykla atrenkatikrai kokybiðkus rankraðèius, juos recenzuojaatitinkamos srities specialistai, knygøserijos pristatomos konferencijose, parodoseir ávairiuose renginiuose, t.y. leidyklareprezentuoja universitetà visamepasaulyje.Pirmà staþuotës dienà dalyvavau Knygøpardavimo konferencijoje, kurià organizuojapati leidykla, á jà kvieèiami visi leidyklosknygø platintojai. Konferencija vykoEdinburgo universiteto Konferencijøcentre – nuostabiame viduramþiø pastatenetoli graþiausios Edinburgo vietos Arthur‘sseat (aukðèiausios Edinburgo kalvossu apþvalgos aikðtelëmis), kuri pamëgtane tik turistø, bet ir vietos gyventojø.Nuo jos virðaus atsiveria ástabûs vaizdaiá miestà ir apylinkes.Pagrindinëje salëje, kurioje vyko konferencija,prie ovalaus stalo jaukiai susëdoapie 30 þmoniø. Pirmas minutes dëmesáblaðkë didþiulis senovinis þidinys,iðraiþytos ir iðtapytos medinës lubos(Edinburgo namuose lubos buvo dekoruojamosXVI–XVIII a.).Sulaukiau dëmesio per visas pertraukas– klausinëjo, kiek studentø studijuojaVilniaus Gedimino technikos universitete,kokia kalba ir kokias knygas leidþiame.Buvau pakviesta á keliø naujø leidiniøpristatymus: vienas ið jø vyko Londone– kvietimo teko atsisakyti, kitame dalyvavausu malonumu, nes buvo pristatomaspirmasis poezijos rinkinio DIN numeris.Þurnalo redaktorius ir dizaineris darjauni þmonës, taèiau leidinys atrodo tokstobulas, kad neþinia, kokio antrojo numeriogalima tikëtis, bet jie garantavo, kadkitas numeris pasirodys spalio mënesá irbus ne prastesnis.Trumpai apie Edinburgo universitetoleidyklos darbo principus:Kiekvienos knygos leidyba – atskirasprojektas, kurá kuruoja Knygø leidybosskyriaus redaktorë. EUP negaunaiš universiteto jokio leidybos plano. Rastigerà rankraðtá, atitinkantá leidyklos lygá, iruþsitvirtinti jau turimà aukðtà reputacijà yraleidyklos rûpestis. Bûsimø knygø rankraðèiaipatenka á leidyklà dvejopai: pirmaskelias – autoriai patys kreipiasi á leidyklà,antras – redaktorë ieðko autoriaus ir rankraðèioknygø mugëse, specialiuose seminaruose-susitikimuoseir kt.Didþiojoje Britanijoje aukðtàsias mokyklasvertina ir reitinguoja nepriklausomosakademinës institucijos. Visos leidyklos,gavusios rankraðtá ið maþai þinomoautoriaus, remiasi ðiais reitingais. Jeiguautorius dirba aukðtus reitingus turinèiojeinstitucijoje, jam ne tik lengviau susitartidël monografijos ar vadovëlio leidybos,jis gali pretenduoti ir á didesná autorináatlyginimà.Leidykla labai brangina savo reputacijà,nes tik tokiu atveju galima tikëtisgauti gerus autoriø rankraðèius. Daþniausileidyklos autoriai – tai Didþiosios Britanijosmokslininkai, reèiau – ið Australijos irkitø ðaliø.Visi projektai turi gauti Spaudos komiteto,kurá sudaro þinomi universitetomokslininkai ir bibliotekos atstovas, pritarimà.Komitetas posëdþiauja kartà permënesá, tad staþuotës metu turëjau galimybædalyvauti jo posëdyje, kuriame buvosvarstytas bûsimo leidinio aktualumas,naujumas, moksliðkumas ir kt.Leidinio leidybai turi pritarti ir Redakciniskomitetas (Editorial committee),kurá sudaro atsakingieji leidyklos darbuotojai.Komitetas taip pat posëdþiauja kartàper mënesá. Vykusiame posëdyje tekostebëti diskusijas apie naujus projektuskitais aspektais: sklaidos, lëðø gráþimo irkitais svarbiais klausimais. Kiekvienasprojektas svarstomas itin kruopðèiai.Abiejø komitetø posëdþiuose aptariami irautorius (jo þinomumas, patirtis), ir leidinys(turinys, atitiktis tematikai, kalbos lygis,galimi pavadinimo variantai ir kt.).Redaktorës organizuoja visø rankraðèiørecenzavimà. Jos turi savo kuruojamossrities galimø recenzentø duomenøbazæ ir gerai juos paþásta. Recenzentøpavardþiø EUP iðleistose knygose nerasite,taèiau kiekvienas recenzijos autoriusgauna jau iðleistos knygos egzemplioriø.Rankraštis leidykloje neredaguojamas.Bûsimo leidinio kalbos lygá ávertinaleidyklos parinkti recenzentai ir uþ projektàatsakingos redaktorës. Jeigu kalbaprasta, rankraðtis gràþinamas autoriui.Gamybos paslaugø skyrius atsakingasuþ maketavimo, spaudos, informaciniøtechnologijø paslaugø koordinavimà.Skyrius ieðko geriausiø pasiûlymø, svarstojuos ir koordinuoja visus su gamybasusijusius darbus. Skyriuje dirba tik techniniairedaktoriai (Managing Desk Edi-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 31


tors), kurie siunèia rankraðèius maketuoti,sutikrina sumaketuotus tekstussu originalais ir suderina korektûrassu knygø autoriais, þurnalø vyr. redaktoriaisbei atsakingaisiais sekretoriais.EUP visus þurnalus ir dalá knygømaketuoja bei rengia leidinius elektronineileidybai Indijos kompanijose, kuriosjau senokai dirba su tokiomisDidþiosios Britanijos leidyklomis, kaipOksfordo, Kembridþo universitetø leidyklos,Taylor and Francis bei kt.EUP leidþia 30 mokslo þurnalø.Þurnalø leidybos skyrius organizuojavisus þurnalo leidybos procesus, koordinuojajø sklaidà, glaudþiai dirbasu redkolegijomis. Leidykla analizuojavisas su þurnalø leidyba susijusiasnaujoves, siûlo jas redkolegijoms.Sklaida ir þurnalø prenumerata – leidyklosdarbas ir atsakomybë.Þurnalø leidybos skyriaus vadovëSarah Edwards supaþindino suskyriaus darbo ypatumais. Suþavëjoredkolegijoms rengiamos ataskaitos,kuriose pateikiama gausybë statistiniøduomenø, siûlymai, kà galima tobulintisiekiant didesnës þurnalo sklaidos,geresniø þurnalo vertinimø. Redkolegijomspateikiama informacija irapie naujas iniciatyvas bei galimybesjas plëtoti. Manau, kad bet kuris Lietuvojeleidþiamo þurnalo vyr. redaktoriusneatsisakytø bent kartà per metusgauti nors kiek panaðià ataskaitàapie savo kuruojamà þurnalà.Pribloðkë Pardavimo ir rinkodarosskyriaus darbo organizavimas beidarbø apimtis. Ði tema verta atskirostraipsnio. Knygø sklaidos Lietuvosuniversitetø leidykloms reikia dardaug mokytis, nes, mano þiniomis, nëviena universitetø leidykla tokio skyriausneturi ir panaðios veiklos nevykdo.Geriausiu atveju knygø platinimuuþsiima vienas ar keli leidyklos vadybininkai,o mokslo þurnalø platinimasLietuvos leidykloms neaktualus, nes90 proc. mokslo þurnalø PDF failø ádëtiá þurnalø interneto puslapius ir yraprieinami laisvai.Pardavimo ir rinkodaros skyriausvadovë Catriona Murray pasidalijoelektroninës leidybos patirtimi irsupaþindino su jau ádiegtomis naujovëmis,perspëjo apie atsirandanèiuspovandeninius rifus, apibûdino elektroniniøknygø platintojus ir kt. Esu jailabai dëkinga uþ gausybæ naujos informacijos.Susidomëjusius Didþiosios Britanijosakademine leidyba praðom raðyti el. paštueleonora.dagiene@vgtu.ltParoda „Vilniaus Bernardinø kapinësraðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“Ðiø metø spalio ir lapkrièio mënesiaisLietuvos mokslø akademijos Vrublevskiøbibliotekoje (Þygimantø g. 1/8) veikë istoriniødokumentø, dailës kûriniø ir senøjøfotografijø paroda „Vilniaus Bernardinø kapinësraðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“,skirta ðiø kapiniø ákûrimo 200metø sukakèiai paminëti.Vieno seniausiø ir graþiausiø Vilniausnekropoliø – Bernardinø kapiniø – ákûrimo200 metø sukaktis suteikia puikià progàstabtelëti ir atidþiau ásiþiûrëti á ðá unikaløkultûros paveldo objektà, prisiminti joistorijà, pagerbti tuos, kuriø jau seniai nebëratarp mûsø.Parodà parengë Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekos Rankraðèiøskyrius, norëdamas paminëti ðá graþøBernardinø kapiniø jubiliejø ir atkreipti visuomenësdëmesá á bibliotekoje saugomusitin vertingus ðiø kapiniø istorijos ðaltinius.Parodoje pristatoma kelios deðimtysXIX–XX a. raðytiniø dokumentø, autentiðkøplanø, dailës kûriniø, senøjø fotografijøbei svarbiausi pastarøjø poros deðimtmeèiøleidiniai apie Bernardinø kapines.Pirmojoje ekspozicijos dalyje rodomidokumentai, kuriuose atsispindi kapiniøákûrimo aplinkybës ir raida. Þiûrovø akisneabejotinai patrauks vyskupø Jono NepomukoKosakovskio, Jeronimo Stroinovskio,Petro Þilinskio, Lietuvos generalgubernatoriausMichailo Goleniðèevo Kutuzovo,Vilniaus magistrato, vokieèiø Ðv.Martyno Romos katalikø kongregacijos atstovøraðtø originalai ir nuoraðai, unikalûsBernardinø kapiniø planai, Bernardinøbaþnyèios ir vienuolyno vizitacijø aktai, inventoriai,kuriuose apraðyti svarbiausi kapiniøstatiniai, nepakartojamos iðkilaus fotografoJano Bulhako fotografijos su ka-piniø koplyèios, vartø ir, deja, nebeegzistuojanèiøkolumbariumø vaizdais.Antroji parodos dalis skirta mirusiems.Èia pateikiami ávairiø laidojimo dokumentøpavyzdþiai: Vilniaus policijos iðduoti leidimailaidoti, metrikø knygos, jø iðraðai, susiraðinëjimasdël duomenø apie mirusiuosiuspateikimo, Bernardinø vienuolyno pajamøir iðlaidø knygos, kuriose vienuoliaifiksavo rinkliavas ið miestieèiø uþ ávairiasjiems suteiktas paslaugas (gedulingas pamaldas,katafalkà, laidojimà, vietà kapinëse)ir laidotuvëms organizuoti skirtas lëðas.Taip pat èia eksponuojama Bernardinøvienuolyno kronika ir labai puoðniai áriðta,graþiai apipavidalinta rankraðtinë knyga,kurioje suraðyti visi nuo 1671 iki 1895metø miræ Lietuvos bernardinai.Ekspozicijà pratæsia þymiø XIX–XX a.pirmosios pusës Bernardinø kapiniø tyrinëtojø– Antano Lazarovièiaus (Ùazarowicz,1817–1905), Alberto Liudviko Zaðtauto(Zasztowt, 1850–1918), VaclovoVeitkos (Wejtko,1861–1939), LiucijonoEduardo Uzemblos (Uziæbùo, 1864–1942)darbai: ávairûs uþraðai, laiðkai, kuriuoseaptariami aktualûs kapiniø tyrimø klausimai,paminklø pieðiniai, antkapiø áraðønuoraðai, kapinëse palaidotø asmenø sàraðai,pagalbiniai planai, schemos,straipsniai. Ypatingo dëmesio nusipelnounikali Bernardinø kapiniø relikvija – FelicijonoFrejendo 1806 m. nutapyta akvarelë„Ðv. Felicijonas“, kurià 1936 m. Frejendøkoplytëlëje surado ir iðsaugojo VaclovasVeitka.Parodà uþbaigia svarbesni pastarøjøporos deðimtmeèiø leidiniai apie Bernardinøkapines. Tarp jø – reikðmingi VidosGirininkienës, Algirdo Paulausko, EdmundoMalachovièiaus ir kitø autoriø darbai.32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Kitø metø pradþioje þymiausiam mûsødienø Lietuvos matematikos didaktikosspecialistui Bronislovui Balèyèiui sukaks85 metai, 63 metai – nuo 52 metustrukusios jo pedagoginës veiklos ir 57 metai– nuo jo mokslinës veiklos pradþios.Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. vasario14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – profesorius(1979) habilituotas daktaras (socialiniaimokslai, edukologija) (1994), Lietuvosmatematikø draugijos narys. 1934–1938 m.mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkëspradþios mokykloje, 1938–1940 m. – ÞemaièiøNaumiesèio progimnazijoje, 1944–1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946–1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø institutoFizikos ir matematikos skyriuje, 1954m. baigë matematikos studijas Vilniaus pedagoginioinstituto neakivaizdiniame skyriuje.1945 m. B. Balèytis dirbo Ðilutës maðinø-traktoriøstoties vyr. buhalteriu, 1947–1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijosvyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios mokytojøseminarijos (pedagoginës mokyklos)dëstytoju. 1958–1972 m. dirbo Ðiauliø pedagoginioinstituto matematikos katedrosvyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978m. – pradinio mokymo katedros docentu,1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikosdidaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m.– profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà.Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo1954 m., kai pedagoginëje periodikoje buvoišspausdintas pirmasis jo straipsnis apiemokiniø savarankiðkø darbø organizavimàmatematikos pamokose. Nuo to laiko vienLietuvos pedagoginëje periodikoje jis paskelbëdaugiau kaip 50 straipsniø, per 30straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëjeperiodikoje, respublikinëse, sàjunginëse irtarptautinëse mokslinëse konferencijose.1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) apgynëpedagogikos mokslø kandidato (dab.daktaro) disertacijà apie daugybos ir dalybosveiksmø mokymà pradinëse klasëse,1994 m. apgynë habilitaciná darbà Vilniauspedagoginiame universitete apie savo 23m. veiklà, tobulinant matematikos mokymàpradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkostrimetës pradinës mokyklos matematikosmokymo sistemà (1970–1973) ir ðeðiameèiøvaikø matematikos mokymo sistemà(1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui paskirtaLietuvos SSR valstybinë premija. Sistemøpagrindas – matematikos vadovëliai ir knygosmokytojams bei pratybø sàsiuviniai mokiniams.B.Balèytis parengë ir 3 mokomàsias-metodinespriemones studentams beipradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliaiir kitos mokymo priemonës iðverstos á lenkøbei rusø kalbas ir vartojamos LietuvosProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m.B. Balèytis parengë pradiniø klasiø matematikosprogramà ir mokymo metodinëssistemos metmenis, du kartus pertvarkë iriðleido savo matematikos vadovëlius I–IVklasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mokytojams,papildomam darbui su gabiaisiaispriemones (kai kà – su bendraautoriais).Šiuo metu Martyno Maþvydo bibliotekoselektroniniame kataloge yra 330 joparengtø vadovëliø, knygø mokytojams irpratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniøpriemoniø lietuviø, rusø ir lenkø kalbomis.O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà istorijabuvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mokymoávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo rengiamasipereiti prie naujø mokymo programøir vadovëliø. Buvo priimta nauja matematikosmokymo kryptis, pagrásta aibiø teorijoslogika, kuri XX a. viduryje plito ið pradþiøPrancûzijoje, po to ir visame Vakarøpasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Visà matematikà, taigiir jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki(Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadinusiosprancûzø matematikø grupës, susibûrusios1937 m., darbais. Grupës tikslasbuvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matematikoDavido Hilberto (Hilbert, 1896–1943)idëjà – apþvelgti ávairias matematines idëjasformaliuoju aksiominiu metodu. Grupësiniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan),Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vienaspagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Chevalley)ir kiti. Pasirašydama N. Burbaki slapyvardþiu,grupë nuo 1939 m. iðleido prancûzøkalba daugiau kaip 30 tomø traktatà„Matematikos elementai“ (Éléments demathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniaimatematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai,remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tikloginiai matematiniø teorijø metmenys. Jøpagrindà sudaro aksiomomis nusakomosstruktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologinësstruktûros. Matematika klasifikuojamapagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija skiriasinuo áprastinës: aritmetika, algebra, geometrijair kt. klasifikacijos. Matematikos kalba– aibiø teorija. Veikia N. Burbaki seminaras,kuriame skaitomi ávairiø ðaliø mokslininkøpraneðimai. Veikianèios grupës sudëtisneskelbiama. Joje matematikai bûna,kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëjabuvo susiþavëta ir á mokykliná matematikoskursà átraukta daug aibiø teorijos pradmenø.Taèiau Prancûzijoje, o ir kitur Vakaruoselabai greitai buvo pastebëta, kad pradiniøbei viduriniø klasiø mokiniams toks mokymasyra pernelyg abstraktus, ir gráþta prietradiciškesnio mokyklinës matematikos turinio.SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujaimokymo sistemai kurti, mokytojams perkvalifikuoti(kasmet mokytojai buvo kvieèiamiá keliø savaièiø kursus), dar buvo bandytalaikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9-àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta.Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Svarstant pradinio ugdymoproblemas, matematikos mokymà pradinëseklasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis iðÐiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis(Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginioinstituto (Latvija) ir Olafas Prinitsas (Prinits,1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) iðkëlëtokià idëjà: „Neámanoma integruoti matematikosmokymo pradinëse klasëse surealiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvojeparaðyto vadovëlio mokysime vaikus ir Klaipëdoje,ir Liepojoje, ir Tartu, ir Vorkutoje, irVladivostoke, ir Taðkente, ir Kaukaze... Kasaiðku europinës dalies vaikui, tas bus neaiðkupietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiaurieèiui.Todël praðome leisti pagal vieningàprogramà kurti vadovëlius atskiroms respublikoms“.Ðià idëjà palaikë ir Gruzijos atstovai.Taip Baltijos respublikos ir Gruzijaiðsikovojo teisæ raðyti ir leisti tautiškesnius,susietus su konkreèia respublika matematikosvadovëlius I–III klasëms. Kartu su vadovëliaisbuvo pirmà kartà SSRS paraðytosir iðleistos metodiniø nurodymø knygosmokytojams bei sukurti ir iðleisti pratybø sàsiuviniaimokiniams. Tai buvo þenklus Baltijosrespublikø laimëjimas tiek politiniu, tiekdidaktiniu poþiûriu.Gyvenimas reikalavo ir daugiau pertvarkymø.Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëliusir kitas mokymo priemones irgi teko ne kartàperdirbti. Pakito ir jø pavadinimai – vietoje„Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio –„Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis ir pagalbininkø.Tai buvusios jo studentës: DanutëMeðkauskaitë (dirbusi Pedagogikosmokslinio tyrimo institute, dësèiusi Vilniauspedagoginiame universitete), Aldona Vaièiulienë(dirbusi Kelmës r. mokyklose, 1974 m.– nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja,1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliøuniversitete toje paèioje katedroje dësèiusiosJanina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genienë,Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fakultetodoc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr.Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos JolantaButenienë ir Laima Tomënienë. Jos visos– kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mokymopriemoniø bendraautorës. O prof.B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. DanutëKiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiseliovuir dukra sukûrë atskirà pradinio matematikosmokymo sistemà.Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALISGenerolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademijaMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 33


XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje patologø, chirurgøir kitø srièiø specialistø dëka susikaupë nemaþa naujøþiniø apie piktybiniø navikø atsiradimà, jø plitimà,diagnostikà ir chirurginio gydymo galimybes. Atsiradoviltis, kad iki tol beveik nepagydomø ligø grupæ – vëþá(XX a. pradþioje pavykdavo radikaliai padëti tik 5proc. susirgusiøjø) galima bandyti áveikti. Tai padëjosusiformuoti naujai medicinos srièiai – onkologijai.Pradëjo burtis entuziastai, norintys plëtoti naujàjàkryptá, kûrësi specializuotos ástaigos.Gustavo Rusi institutas 1968 m.OnkologijosinstitutaiEuropojeProf. habil. dr. Laima GRICIÛTËBeveik visø XX ðimtmeèio pradþiojebesikurianèiø institutø pagrindinis tikslasbuvo teikti pagalbà onkologiniams ligoniamspasitelkus naujausius to metomokslo tyrimus ir prieinamas techninesgalimybes. Taèiau kasdien bendraudamisu onkologiniais ligoniais gydytojai negalëjonematyti bûtinybës tyrinëti onkologijosproblemas. Pamaþu visi institutai,pradëjæ veiklà tik nuo ligoniø gydymo,„apaugo“ laboratorijomis, kuriose tyrinëtiir tyrinëjami vieni ar kiti onkologinës patologijosaspektai.Pirmasis onkologijos institutas ásteigtas1903 m. Maskvoje. Lëðos sukauptosvien ið labdaros. Kurá laikà ástaiga ir gyvavovien labdaros remiama. Aukotojai buvoir turtingi pramonininkai, ir eiliniai þmonës.Gydytojai ir kai kurie kiti instituto darbuotojaiatlyginimo negaudavo. Gydymasbuvo tik chirurginis arba simptominis.Pirmieji radþio preparatai ástaigai buvopadovanoti Marijos ir Pjero Kiuri (Curie).Á instituto veiklà ásijungë ið Prancûzijos,kurioje buvo gimæs, atvykæs þymuschirurgas Aleksandras Hercenas – rusøraðytojo Herceno vaikaitis. Ávertinant svarøjo indëlá á instituto veiklà, ástaiga vëliaubuvo pavadinta Herceno vardu. Ilgainiuiðis institutas tapo daugiaprofiline onkologineástaiga, kurioje ir ðiandien ne tikgydomi vëþiu sergantieji, bet ir vykdomimoksliniai tyrinëjimai.Gustavo Rusi (Roussy) institutas –ðiuo metu vienas ið 2-jø Prancûzijos nacionaliniøvëþio centrø, ákurtas 1926 m.Paryþiaus priemiestyje Villejuife patologoGustavo Rusi iniciatyva. Institute iš patpradþiø buvo vykdoma klinikinë veikla irmoksliniai tyrimai. Bûtent ðiame institutejo direktoriaus Pjero Denua (Denoix) dëkasukurtà vëþio iðplitimo vertinimo sistemàTNM naudoja viso pasaulio onkologai.Ypaè daug dëmesio institute skiriamavaikø onkologijai ir ikidiplominiam beipodiplominiam onkologijos dëstymui.Varšuvos institutas, pavadintas Radþio(ar radiumo) institutu, ákurtas 1932m. uþ lëðas, sukauptas per 1926 m. rinkliavà,kurioje aktyviai dalyvavo Lenkijosvisuomenë. Pagrindinë instituto veikla buvovëþiu serganèiøjø gydymas jonizuojanèiaisiaisspinduliais ir radiobiologijossrities tyrinëjimai. Atidarymo iðkilmëse dalyvavoMarija Sklodovska-Kiuri, kuri institutuiveiklos pradþioje skyrë daug dëmesio.Ðis nedidelis institutas iðsiplëtojo á didþiulædaugiaprofilinæ mokslinæ ástaigà,pavadintà Marijos Sklodovskos-Kiuri onkologijoscentru. Jis vykdo nacionalinioonkologijos centro funkcijas. Daug dëmesioèia skiriama piktybiniø navikø profilaktikai,ypaè tabako rûkymo kontrolei.Ðio instituto iniciatyva tarptautiniu mastuorganizuojamos „nerûkymo dienos“, kuriørenginiuose dalyvauja ir Lietuva.Sankt Peterburge veikia taip pat daugiaprofilinisMedicinos mokslo akademijosOnkologijos institutas, ásteigtas 1926metais. Eksperimentinës vëþio patologijosir terapijos institutas Maskvoje ákurtas1954 m., kai ypaè aktuali tapo vëþiu serganèiøjøchemoterapijos problema. Ðiuometu tai milþiniðka daugiaprofilinë onkologijosástaiga, pavadinta Rusijos onko-logijos centru, jungianti kelis institutus: Klinikinësonkologijos, Kancerogenezës,Eksperimentinës diagnostikos ir Chemoterapijos.Ði ástaiga vykdo Nacionalinioonkologijos centro funkcijas.Onkologijos institutas Vilniuje ásteigtas1934 m. Stepono Batoro universiteto Medicinosfakulteto bendrosios patologijosprofesoriaus K.Pelèaro iniciatyva. Jo iðtakos– 1931 m. ákurta onkologiniø pacientøslaugos ligoninë. Instituto mokslinësveiklos pagrindinë kryptis – naujø vaistøtaikymas onkologiniams ligoniams gydyti.Prof. K.Pelèaras, bendradarbiaudamassu vokieèiø farmacijos firmomis, buvo sukûræsnaujà vaistà – kefalinà. Instituto veiklanutrûko tragiðkai þuvus prof. K.Pelèaruivokieèiø okupacijos metu. Taèiau ðis institutaslaikomas ðiuo metu egzistuojanèioVU Onkologijos instituto pradininku.Europos vëþio centras ásteigtas 1991m. Amsterdame sujungus 3 ástaigas: Nyderlandøvëþio institutà (tai buvo A. vanTarptautinis vëþio tyrinëjimocentras Lione, Prancûzijoje34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Gustavo Rusi instituto poskyris, kuriame reabilituojasipacientai po gydymo klinikoje Varšuvos onkologijos institutas 1926 m.Levenhuko (Leuwenhoek) ligoninës padalinys),Laisvojo universiteto klinikinæ bazæir medicinos centrà. Ðio sujungimotikslas buvo paskatinti klinicistø ir mokslininkøbendradarbiavimà. Ðiame centreprioritetiniai yra þmogaus papilomos virusoir naujø radioterapijos metodø tyrinëjimai.Ástaiga aktyviai bendradarbiaujasu kitais onkologijos institutais ir sudarogalimybes jauniems mokslininkams ir gydytojamsgilintis á mokslo problemas. Tamsukurta speciali programa.Vokietijos nacionalinis vëþio centrasnuo seno gyvuoja Heidelberge – mieste,kuriame medicina klestëjo nuo XIX ðimtmeèio.Be didelës onkologijos klinikos,jame yra moksliniai padaliniai, kur daugdëmesio skiriama vëþio rizikos veiksniams.Bûtent ðiame institute dirba prof.H.Zur Hausenas, 2008 m. apdovanotasNobelio premija uþ þmogaus papilomosviruso, kuris yra gimdos kaklelio vëþio kaltininkas,tyrinëjimus.Vienas ið svarbesniø Europos klinikiniøir moksliniø onkologiniø centrø yra Karolinskainstitutas Ðvedijoje, Stokholme.Norvegijos valstybinis vëþio centras ásikûræstaip pat kelis deðimtmeèius veikianèiojeRadiumo ligoninëje Osle.Siekiant geresniø rezultatø ðiuolaikinëjeklinikinëje onkologijoje bûtina komandinëveikla. Komandoje dalyvauja ne tikávairiais bûdais serganèius vëþiu gydantysmedikai (chirurgai, radioterapeutai,chemoterapeutai), bet ir patologai, epidemiologai,net ir kai kurie fundamentiniømokslø atstovai – fizikai, molekulinës biologijosspecialistai. Bûtent specializuotoseonkologinëse ástaigose sudaromos sàlygostokiam komandiniam darbui.Kai kurie onkologijos institutai pavadintinacionaliniais todël, kad jie vykdo bendrasvëþio kontrolës funkcijas ðalyje. Juose netik gydomi ligoniai, bet ir analizuojamas sergamumopiktybiniais navikais ir mirtingumopaplitimas, kruopðèiai vertinami gydymorezultatai. Remiantis ðiais duomenimisnumatoma vëþio kontrolës strategija, kuriamosnacionalinës vëþio kontrolës programos,organizuojamos profilaktikos ðalyjepriemonës, vertinami jø rezultatai, bendraujantsu medicinos fakultetais ir mokyklomiskuriamos ikidiplominio ir podiplominio mokymoprogramos. Nacionaliniuose institutuosetaip pat vykdomi ir moksliniai tyrinëjimai,ypaè kurie aktualûs ðaliai. Nacionaliniaionkologijos institutai jau kelis deðimtmeèiussëkmingai veikia Belgijoje – Briuselyje,Italijoje – Milane, Vengrijoje – Budapeðte,Ispanijoje – Madride.Milane yra ir prieð kelis deðimtmeèiusákurtas privatus institutas, pavadintas Europosonkologijos institutu. Tai ástaiga, finansuojamaItalijos pramonininkø. Institutoideologas ir pirmasis direktorius buvo iðkilusItalijos onkologas profesorius U.Veronezi.Institute veikia klinika ir moksliniaiskyriai. Svarbiausia veiklos sritis – vëþioprofilaktika. Bûtent ðiame institute 1985 m.sukurta profilaktinë programa „Europaprieð vëþá“, vykdyta 11-oje tuo metu EuroposSàjungà sudariusiø ðaliø. Jos vykdymorezultatas – per 15 metø 9 proc. sumaþëjæsmirtingumas nuo vëþio iki 65 metøamþiaus asmenø. Tai apie 92 000 iðgelbëtøgyvybiø. Viena ið sudëtiniø „Europosprieð vëþá“ programos daliø „Europoskodeksas prieð vëþá“ sukurta 1985m. ir paskutiná kartà pakoreguota 2003metais. Ðiame darbe jau dalyvavo ir Lietuvosonkologø atstovas.Europos kodeksas prieð vëþá(treèioji versija, 2003)I. Rekomendacijos kiekvienam asmeniui:1. Nerûkykite, jei rûkote – meskite. Jeinemetate, nerûkykite ðalia nerûkanèiøjø.2. Venkite nutukimo.3. Mankðtinkitës kasdien.4. Valgykite ávairias darþoves ir vaisiusbent 5 kartus per dienà. Ribokite maistoproduktus, kuriuose yra gyvuliniø riebalø.5. Jei geriate alkoholinius gërimus:alø, vynà ar stipriuosius gërimus, ribokitejø kieká (1 porcija per dienà moteriai, 2porcijos vyrui)*.*Viena porcija alkoholinio gërimo – kiekis, kuriameyra apie 20 proc. spirito.6. Venkite perdëto ðvitinimosi saulëje.Ypaè svarbu saugoti nuo to vaikus irpaauglius. Individams, turintiems polinkánudegti saulëje, reikia specialiø apsaugospriemoniø.7. Grieþtai laikykitës darbo saugos taisykliø,jei tenka dirbti esant þinomiemskancerogeniniams poveikiams.II. Sveikatos programos, padedanèiosiðvengti vëþio ar padidinti galimybæiðgydyti susirgusiuosius:1. Moterys nuo 25 m. amþiaus turi dalyvautipatikroje dël gimdos kaklelio patologijos.Patikros turi vykti kaip specialiosprogramos, kurios atitiktø ES nustatytaspatikros programos gaires, numatantjø vykdymo kokybës kontrolæ.2. Moterys nuo 50 metø amþiaus turidalyvauti krûties vëþio patikroje. Tai turivykti pagal programas, kuriose tikrinamadarbo kokybë ir kurios turi atitikti ES nurodytasmamografinës patikros gaires.3. Vyrai ir moterys nuo 50 metø amþiausturi dalyvauti patikroje dël storosiosþarnos vëþio. Tai taip pat turi vykti pagalspecialias programas.4. Rekomenduojama dalyvauti hepatitoB viruso vakcinacijos programoje.Taigi onkologijos institutai ar moksliniaicentrai jau keli deðimtmeèiai sëkmingaifunkcionuoja daugelyje Europos ðaliø.Në vienas jø nebuvo uþdarytas, nesjø nauda siekiant kuo efektyvesnës vëþiokontrolës galimybiø yra árodyta per kelisjø egzistavimo deðimtmeèius. Be to, specializuotoseonkologijos ástaigose yra geresninei bendrojo tipo ligoninëse gydytøonkologijos pacientø rezultatai, institutaivykdo ir kitas bûtinas vëþio kontrolei funkcijas.Taèiau në vienas institutas negaliaprëpti visø onkologijos problemø. Bûtinaskûrybiðkas bendradarbiavimas, ypaètam, kad bûtø nutiesti tiltai tarp moksliniøpasiekimø ir klinikos.Europos ðaliø onkologijos institutaisusivienijæ á Europos vëþio institutø organizacijà(OECJ), o nuo 2009 m. Karolinskavëþio centro direktoriaus iniciatyva sie-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 35


kiama dar glaudesnio Europos vëþioinstitutø bendradarbiavimo vykdantmokslinius tyrimus. Tai atspindëtaStokholmo deklaracijoje, kuriàpasiraðë didþiausiø Europos vëþioinstitutø atstovai.Raðant apie onkologijos institutusEuropoje paminëtina ir svarbiástaiga – Tarptautinis vëþio tyrinëjimocentras (International agency forresesarch on cancer) – IARC, ásikûræs1965 m. paèiame Vakarø Europoscentre – Lione, Prancûzijoje.Tai ástaiga, kurioje nëra klinikos, tenvykdomas tik mokslinis darbas.Daugiausia dëmesio skiriama vëþioepidemiologijos tyrimams, þmogauspiktybiniø navikø rizikos veiksniamsiðaiðkinti ir jø keliamam realiampavojui ávertinti. Visa ta veiklaskirta tam, kad galima bûtø pagrástirealià vëþio profilaktikà. Tyrimai vykdomine tik Lione, bendradarbiaujamasu daugeliu onkologiniø ástaigøvisame pasaulyje. Nemaþa tyrimøatliekama besivystanèiose ðalyse.Svarbi ðio centro veiklos sritis– tarptautiniø ekspertø sudaromiþmogui kancerogeniðkø ir átariamøveiksniø sàraðai, kuriais remiasi visopasaulio onkologai. Centras organizuojakonferencijas ir simpoziumusávairiais onkologijos klausimais,svarstyta medþiaga publikuojamastraipsniø rinkiniuose. Viena iðcentro veiklos srièiø – stipendijosjauniems ávairiø ðaliø mokslininkams,dirbantiems teorinës onkologijossrityje. Stipendiatai nebûtinaidirba paèiame centre. Jie gali pasirinktibet kurià pasaulio onkologinæástaigà. Centro stipendijas yra gavækeli Lietuvos onkologai. Kai kurie iðjø vëliau dirbo paèiame centre konkursokeliu uþëmæ ávairaus lygiomokslo darbuotojø vietas. Šiuo metuposkyriui, tyrinëjanèiam spinduliuotësreikðmæ, vadovauja vilnietëdr. Auðrelë Kesminienë.Centro veiklos pradþioje já finansavo11 didþiausiø pasaulio valstybiø.Ðiuo metu jø padaugëjo iki 20.Vadovaujantieji organai: Mokslo tarybair Administracinë taryba, kuriønarius sudaro centrà finansuojanèiøðaliø atstovai, bet centre gali dirbtimokslininkai onkologai ið bet kuriospasaulio ðalies, uþëmæ vietà konkursokeliu. Tarptautinis vëþio tyrinëjimocentras yra glaudþiai susijæs su Pasauliosveikatos organizacija. Norstai savarankiðka ástaiga, bet jà galimalaikyti Pasaulio sveikatos organizacijospadaliniu, skirtu vëþio profilaktikosklausimams gvildenti.Baltijos ðaliødvideðimtProf. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKŠTOPAITISTradicinë trijø Baltijos respublikø konferencija,inicijuota 1958 m. áþymiøjø mûsømokslo ir kultûros patriarchø – akademikøPaulo Stradinio, Pauliaus Slavëno, vëliaubuvo plëtojama jø kolegø ir naujos mokslininkøkartos. Susiklostë tradicija rotacijosprincipu kas dveji treji metai konferencijàrengti Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslocentruose. Jau veik du deðimtmeèius konferencijaveikia kaip tarptautiniø mokslo istorijaibei filosofijai skirtø renginiø seka; jødëmesio centre yra ne tik Baltijos jûros pakrantëseesanèiø valstybiø istoriniai moksloreikalai, bet ir bendrieji pasaulinio moksloraidos bei tendencijø klausimai. Dabarskaitytojus supaþindinsiu su 2010 m. spalio8–9 d. forumu, vykusiu Taline.XXIV Tarptautinës Baltijos ðaliø moksloistorijos konferencijos dalyviai susirinko Talinotechnologijos universiteto Ekonomikosir verslo mokyklos rûmuose, pastatytuoseprieð porà metø. Tai universitetinio miestelio(Campus) ašis su jaukiais skverais, sportoaikðtëmis, renovuotais aukðtosios mokyklospastatais ir bendrabuèiais. Kalbantapie pastaruosius galima tarti – tai maþiviešbutukai, nepalyginami su Lietuvos studentø„kareivinëmis“. Visur ideali tvarka. Auditorijosmoderniai ir patogiai árengtos, josenauja vaizdo ir garso aparatûra. Iðorinësir vidinës pastatø sienos be pasibjaurëjimàkelianèiø pieðiniø ar uþraðø. Nematëmeèia slankiojanèiø ir rûkanèiø studentø;neiðgirdome në vieno rusiðko keiksmaþodþio.Þinant mûsø studentiðko gyvenimokasdienybæ, tai þadino baltà pavydà.Konferencijos darbas vyko dviejoseplenarinëse sesijose ir penkiose teminësesekcijose. Iðklausius visus praneðimus,Baltijos mokslo istorikø vadovybë ir daliskonferencijos dalyviø pradëjo paskutinæir svarbià tarptautinio renginio dalá – Baltijosðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijosAsamblëjà.Konferencijà pradëjæs rektorius profesoriusAndresas Këvalikas (Andres Keevallik)pasveikino konferencijos dalyviusir trumpai nušvietë Talino technologijosuniversiteto istorinius bruoþus bei šiosdienos realijas. Po konferencijos organizaciniokomiteto pirmininko profesoriausPëterio Miursepo (Peeter Müürsepp) sveikinimoþodþio prasidëjo plenarinë sesija.Man teko garbë bûti pakviestam skaitytipagrindinio pranešimo. Pasiûliau svarstytitemà „Ar verta mums pasirinkti ben-moksloJ.A. Krikðtopaitis skaito plenariná praneðimàdros intelektinës veiklos kryptá?“ Apsvarstæspenkiø deðimtmeèiø sukauptà mûsøistorikø tyrinëjimø patyrimà, liudijantá Baltijosðaliø mokslininkø brandumà, pasiûliaurengti bendrø darbø programà, jungianèiàir artimø Baltijos jûros valstybiømokslininkus. Pirmuoju þingsniu galëtøtapti du dalykai: a) bendros su Ðiaurës irSkandinavijos mokslo istorikais konferencijosir b) trijø Baltijos valstybiø mokslo istorijosparengimas ir išleidimas. Toks veikalasanglø kalba bûtø svarus indëlis á Europosmokslo raidos tyrinëjimus. Kalbëdamasatkreipiau dëmesá á kelias ryðkesnes,susirûpinimà kelianèias problemas: ásumenkëjusá jaunimo aktyvumà mokslo istorijossrityje. Mat studentai renkasi pelningaskryptis, þadanèias viliojanèias galimybessparèiai pralobti. Kita bëda, kadmokslo istorikai nenoriai dalyvauja tarptautinësekonferencijose. Panagrinëjus ðáklausimà, aiðkëja visiems suprantamatarptautinio bendravimo kliûtis – sunkiaisprendþiamas finansinës paramos klausimas.Be to, jauniausiàjà kartà varþo tarptautinëspatirties stoka, o vyresnieji silpnaimoka Vakaruose vyraujanèias kalbas,ypaè èia „pirmauja“ Lietuvos atstovai.Antràjá plenariná praneðimà „Mokslo istorijosfunkcijos mokslo filosofijos srityje“perskaitë Tartu ir Talino universitetø profesoriusËro Lûnë (Eero Loone). Jis plëtojoþinomos tiesos aiðkinimà – be istoriniø faktø,be istorinio problemos pagrástumo filosofinëmintis nuvingiuoja á beletristikos lan-36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


istorikaisusirenka jauketvirtà kartàkas. Orios išvaizdos profesorius, nors neskyrëreikiamo dëmesio teiginiø argumentacijai,kalbëjo grakðèiai ir iðraiðkingai.Talino konferencijos programojemokslo filosofija apëmë santykinai plaèiàir margà teminiu poþiûriu problematikossritá (jai buvo skirta 15 praneðimø). Filosofuotimëgstanèiuosius aplenkë medicinosistorijos atstovai. Kitos sritys taip patnebuvo nuskriaustos: èia nagrinëti gamtosmokslø, matematikos, inþinerinësveiklos, sociologijos, edukacijos ir muziejininkystësklausimai.Trijø Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos vadovai: profesoriaiJanis Stradinis, J.A.Krikðtopaitis ir Pëteris MiursepasKonferencijos darbà sekcijose vainikavodu baigiamosios plenarinës sesijos pranešimai.Profesorius Klodas Debriu (ClaudeDebru), atvykæs ið Sorbonos sistemojeveikianèios institucijos, pasiûlë auditorijaitemà „Mokslas ir þmogiðkasis normatyvumas“.Lektorius iš Paryþiaus, remdamasisteiginiu, kad mokslas ið esmës yranormatyvus sumanymas (programa, reguliuojamatam tikromis normomis), leidosi ápasaulinëje mokslo arenoje netylanèiasdiskusijas, pasitelkdamas tokiø klasikø,kaip Husserlis (Husserl), Vitgensteinas(Wittgenstein), teiginius. Analizuodamasjuos ir kitø autoriø keliamus klausimus, siekëapèiuopti paþinimo klodus, kuriuose,kaip jis pats mano, glûdi þmogiðkojo normatyvumoesmë. Remiantis lektoriaustekstu èia geriau tiktø sakyti „antropocentrinisnormatyvumas“. Pasiginèijæs suskeptiškai tuo klausimu nusiteikusiais sesijosdalyviais, profesorius liko ištikimas savooptimistiškai išreikštai sampratai.Antràjá praneðimà „Dvideðimt metø Baltijosvalstybiø mokslo istorijos ir filosofijoská atpasakosiu savo poþiûriu.1987 m. trijø Baltijos respublikø moksloistorijos lyderiai neoficialiai pasitaræ nusprendëpasitraukti ið TSRS Nacionaliniogamtos mokslø istorijos ir filosofijos susivienijimo,á kurio priklausomumà ir jo centralizuotovaldymo tinklà buvo patekusiossàjunginiø respublikø istorikø bendrijos,veikianèios kaip to centro padaliniai. Ir štaiestø mokslo istorijos tyrinëtojø lyderiai, tiesdamiprieš metus iškeltai idëjai kelià, pateikiakonkretø siûlymà, skelbiantá faktà,kad ákuriama Baltijos mokslo istorikø koordinacinëtaryba. Aktyviai veikiant JaniuiStradiniui, Koordinacinæ tarybà 1988 m. vasario10 d. patvirtina Latvijos MA Prezidiumas.Tam þingsniui pritaria ir Estijos MAvadovybë. Netrukus, tarpininkaujant Lietuvosmokslo istorikø patriarchui akademikuiPauliui Slavënui ir realiam bendrijospirmininkui Juozui Al. Krikðtopaièiui, analogiðkàsprendimà daro ir Lietuvos MA vadovybë.Taèiau šie þingsniai – tik pasitraukimoiš priklausomumo Maskvai pradþia.Lemiamas þingsnis ávyko 1988 m. ge-asociacijai“ perskaitë áþymusis baltijieèiøkonferencijø veteranas akademikas JanisStradinis (Jânis Stradiòð). Šis pasauliniogarso chemikas ir ne menkiau vertinamasmokslo istorikas skaitë ne tik proginæ paskaità.Svarbiausia tai, kad jis joje pateikësociologiðkai pagrástà antropologinæ mûsøbendrosios mokslo raidos panoramà,remdamasis naujais faktais. Joje išsirutuliojoplati istorinë tema, kurios trumpai nepavyktønupasakoti. Atskleisiu skaitytojamstik vienà epizodà, kurio dalyviu tekoman bûti. Remdamasis profesoriaus JanioStradinio – beje, jis taip pat ir LietuvosMA uþsienio narys – paþertais faktais, ávyguþës19 d., kai Maskvoje prasidëjo TSRSNacionalinio gamtos mokslø ir technikosistorijos susivienijimo plenumas. Jame dalyvaujaaktyviausi trijø Baltijos respublikøatstovai – K.Martinsonas, K.Siilivaskas,J.Stradinis, T.Vilcinis, J.A.Krikštopaitis. Mes– respublikø atstovai – paprašome Latvijosakademikà Janá Stradiná tarti þodá mûsøvisø vardu. Jis plaèiai iðdësto jau mûsøaptartà sumanymà, pagrindinæ idëjà atskleidþialabai mandagiai ir diplomatiškai,kad nesuerzintø imperiðkai nusiteikusiømaskvieèiø. Profesorius Janis Stradinis savokalboje paþymi, kad ákurta Baltijos koordinacinëtaryba, remdamasi trijø respublikømokslø akademijø sprendimais, vadovausbendrai Baltijos respublikø moksloistorikø veiklai. Taryba ir toliau palaikys ryðiussu TSRS mokslo istorijos tyrinëtojais.Vertas dëmesio faktas: plenumui vadovavotuometis Gamtos mokslø ir technikosistorijos instituto direktorius NikolajusUstinovas (buvusio TSRS gynybosministro D.Ustinovo sûnus). Iš jo tikëjomëspiktos reakcijos. Bet, mûsø nuostabai,jis iš oficialios tribûnos pasako mumsnaudingà teiginá: baltijieèiø deklaracija neprieðtaraujaGorbaèiovo pertvarkos samprataiir todël jos autoriams reikëtø palinkëtisëkmës, skubant bëgti jø paèiø pasirinktukeliu. Kaip tik to mums ir reikëjo –taikiai ir tyliai iðslysti ið „meðkos“ glëbio.Šis epizodas, praturtintas naujais faktais,kaip ir kiti profesoriaus Janio Stradiniopapasakoti ávykiai, plenarinës sesijosdalyvius labai sudomino. Jie klausësi atidþiaiir susikaupæ. Matyt, todël, kad lektoriuskalbëjo átikinamai, išskleisdamasraiškius neginèijamø faktø paliudijimus.Po paskutinës plenarinës sesijos trijøBaltijos valstybiø Mokslo istorijos ir filosofijosasociacijos vadovai ir aktyvesni moksloraidos tyrinëtojai susirinko á asociacijosAsamblëjà. Èia buvo aptarta pastarøjø keleriømetø veikla ir konferencijos rezultatai.Kiekybiniø duomenø sàvadas parodë,kad Talino forumo leidinyje buvo paskelbtos89 tezës; tai 101 autoriaus (su bendraautoriais)temø santraukos. Realiai perskaitytas61 pranešimas: Estijos atstovø – 21,Latvijos – 16, Lietuvos – 11, Suomijos – 5,Rusijos – 3, Ukrainos – 2, Prancûzijos – 1.Pribrendæ bendrø renginiø su Skandinavijosir Ðiaurës kraštais reikalai nebuvosvarstyti, nes á Talino konferencijà neatvykoatstovai, ágalioti daryti sprendimus.Klausimo svarstymas atidëtas iki kito Baltijosðaliø forumo. Renkant naujà vadovybæ,Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijosasociacijos prezidentu buvo išrinktasprofesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis;kiti vadovaujantys asmenys liko toliaueiti savo pareigas. Atsiþvelgus á rotacijosprincipà, kità tradicinæ baltijieèiø konferencijànuspræsta 2012 m. sušaukti Vilniuje.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 37


Algimantas Nakas vien Vilniaustechniðkajai aukðtajai mokyklai paskyrëdaugiau kaip keturiasdeðimt metø. Ásavarankiðkà veiklà palydëjo ne vienàðauniai parengtà inþinieriø statybininkà.Paraðë beveik 20 knygø, atliko daugiaukaip pusðimtá mokslinio tyrimo darbø,Skulptorius Antanas Aleksandravièius1944 m. Raudonoji armija ir tuometëAlytaus komunistinë valdþia su josmaþaraðèiu pirmininku Antanu Kacvingeliuið Makniûnø kaimo suorganizavotalkà ðiam paminklui nuversti. PasikvietëRaudonosios armijos, dislokuotos Alytuje,buvusiø ulonø kareivinëse, vadovybæ.Paminklas buvo apjuostas storumetaliniu lynu ir pritvirtintas prie tanko.Dvi naktis Raudonosios armijos kariaivargo, kol tà paminklà su angelu nugriovëir kaþkur nuveþæ uþkasë.„Laisvës angelo“ vietoje buvo pastatytassovietinis obeliskas su raudonomispenkiakampëmis þvaigþdëmis. Prie ðioobelisko buvo laidojami þuvæ „vaduodami“Alytø Raudonosios armijos kariai. Tøkariø kapø kasmet èia vis daugëjo.1988 m. alytiðkiai pradëjo galvotiapie „Laisvës angelo“ atstatymà, dabarjau treèià kartà. Tuometë AlytausAlgimantui Nakui – 7575 30 reikðmingø projektø. Savajame universiteteárengë VGTU istorijos ir Statybosmokslo istorijos muziejus. Subûrëmokslo istorikus á kûrybingà, nuolat ieðkanèiàbendrijà, kuri kasmet parengiaturiningus praneðimus konferencijai„Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.Publicistinëmis knygomis, raðiniais,moksliniais straipsniais, pasisakymaistelevizijos laidose siekia, kad uþmiršimodulkës nenusëstø ant garbiø, þinomøstatybos inþinieriø, konstruktoriø vardø,kad bûtø išsaugota ir puoselëjama statybosmokslo istorinë atmintis.O svarbiausia, kiekvienam savo gyvenimokelyje sutiktajam buvo dëmesingas,nuoðirdus, jei reikëjo, negailëjopatarimø, pagalbos.Ir toliau likite nuoširdus, darbštus,kantriai saugojantis tautos, statybosmokslo istorinæ atmintá, noriai dalijantisðirdies ðilumà kitiems. Rûpestingaikûrenkite ðeimos þidiná, kuris visada viliotø,trauktø ne tik Jus ir Þmonà, bet irsûnus, vaikaièius, provaikaièius ir ... bièiulius.Bûkite sveikas ir laimingas!VGTU Mokslotyros centro, „Mokslo irgyvenimo“ redakcijos darbuotojai, bièiuliaiir Alytaus„LAISVËS ANGELAI“Atkelta ið 22 p.miesto komunistinë valdþia su pirmuojupartijos sekretoriumi S.Rybakovu irjo pavaduotoju P.Andriuškevièiumpriešinosi tam atstatymui.Treèià kartà atstatyti „Laisvës angelo“paminklà pavyko tik po nepavykusio1991 m. rugpjûèio mënesio puèo Maskvoje.Taip 1991 m. spalio 24 d. Laisvësangelas vël iðkilo senojoje savo vietoje.Pagal iðlikusias fotografijas skulptoriusJ.Meðkelevièius ir dailininkas J.Blaþaitissukûrë naujà angelo maketà. Ið bronzosjá iðliejo Kaune tuometis Centrolitas. Buvostengiamasi iðlaikyti skulptoriaus AntanoAleksandravièiaus darbø autentiðkumà.Tarybiniø kariø palaikai ið ðios vietosbuvo perkelti á kapines.Ypaè graþiai „Laisvës angelo“ paminklasatrodë þiûrint ið graþiausio netik Alytuje, bet ir Lietuvoje K.Petrauskovardo miesto parko. Jis graþiai ásikomponavoá bendrà viso parko vaizdà.ValstybëYpatingas aplinkos iðteklius,arba trumpai apie miðkø funkcijasir jø kaitàMiškas, kaip biologinis-atsikuriantis išteklius,ypatingas ir tuo, kad teikia þmogui netik produktø (medienos, grybø, uogø, vaistiniøaugalø, þvërienos ir kt.), bet ir atliekane maþiau svarbias kitas funkcijas – sudaromalonias sàlygas gyvenimui ir poilsiui,saugo mûsø aplinkà nuo oro tarðos, kaupiaanglies dvideginá ir tuo prisideda prieklimato kaitos maþinimo ir kt. Ðios anksèiaulaikytos antraeilëmis miðko funkcijos pastaruojumetu ágauna vis didesnæ reikðmæ.Pirmykðèiam þmogui (manoma, kadpirmosios þmogiðkosios bûtybës pasirodëÞemëje maþdaug prieð 1 mln. metø, oHomo sapiens – protingasis þmogus – tikprieð 100 tûkst. metø) miðkas buvo pagrindinismaisto ðaltinis. Þmogus rinko miðkouogas, grybus, rieðutus, medþiojo þvëris.Taèiau þmoniø skaièius augo, o miðkø iðtekliaimaþëjo. Þmogus buvo priverstas pereitinuo klajoklinës medþioklës prie sëslausgyvenimo. Jis ëmësi þemdirbystës (Europojeji atsirado maþdaug prieð 7–10 tûkst.metø) ir gyvulininkystës. Miðkas buvo deginamas,o ið miðko atkovoti plotai verèiamiarimais bei ganyklomis. Toje pat vietojekelerius metus auginant javus, dirvos bûdavogreitai nualinamos, todël reikëdavokirsti naujus miðko plotus. Taip susiformavolydiminë þemdirbystës sistema. Þemësûkis tapo pagrindiniu maisto tiekëju þmogui,o miðko gërybiø rinkimas bei medþioklë– tik papildomu mitybos šaltiniu.Maþdaug 4 tûkstantmetyje pr. m. e. þmogusiðrado ratà, plëtësi maðininë gamyba,plëtojantis pramonei, kûrësi miestai. Daugeláðimtmeèiø mediena buvo pagrindinis energijosðaltinis. Ypaè daug jos buvo sunaudojamametalurgijoje, medienos apdirbimo,stiklo, druskos ir kitose pramonës ámonëse.Pavyzdþiui, norint pagaminti 1 t ketaus, reikëjo14–16 m 3 malkø. Dël ðios prieþastiesprieð 200–300 metø ðalyse, kuriose plëtojosipramonë, miðkai ëmë sparèiai nykti. Tometo amþininkai raðë: „Jei Judas iðduotøKristø Ðkotijoje, tai sunku bûtø rasti medá,ant kurio já galima bûtø nukryþiuoti“.Apie XVIII a. vidurá vietoj medienos kuruibuvo pradëtos naudoti akmens anglys,38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Ar valstybei reikalingi miðkai? Gal privataus miðko savininkas sugebës ið miðko iðpeðtididesnæ naudà ne tik sau, bet ir valstybei? Gal geriau miškus privatizuoti? Tokie ir panašûsklausimai pastaruoju metu jaudina ne tik politikus, specialistus, mokslo visuomenæ, bet ireilinius Lietuvos þmones. Juk mes esame tokia tauta, kuri sunkiai ásivaizduojame savogyvenimà be miðko. Todël ðio straipsnio autoriams kilo mintis plaèiau panagrinëti ðiasproblemas ir á jas þvilgtelëti kiek kitokiu, istoriniu ir analitiniu, aspektu.ir miðkas, arba kodëlvalstybë turi miðkø ir kodëlreguliuoja jø naudojimàProf. Remigijus OZOLINÈIUS,dr. Liana SADAUSKIENËBeveik kiekviena ðalis turi savità miðkøskirstymo pagal tikslinæ paskirtá sistemà.Dabar sunku pasakyti, kam ir kokiojeðalyje kilo ði idëja. Yra mananèiø, kad taipirmiausia buvo padaryta Rusijoje, kur perAntràjá pasauliná karà (1943) miðkai buvosuskirstyti á tris grupes (pirmai grupei priskirtiapsauginiai miðkai). Pagal JungtiniøTautø FAO klasifikacijà yra iðskiriamos neto vëliau – nafta (pirmasis pramoninis naftosgræþinys pradëtas eksploatuoti JAV1859 m.) bei dujos. Pradeda didëti medienospareikalavimas statyboms bei popieriauspramonei.Istorikai galëtø paryðkinti ir kitas miðkøfunkcijas. XI–XV a. rašytiniai šaltiniai mini,kad Lietuvoje buvo garbinami ir saugomišventieji miðkai – alkai. Pasak kai kuriø istorikø,ðventais buvo laikomi tø miðkø paukðèiai,þvërys ir visi, kas á juos áþengdavo. Miðkaiturëjo didelæ strateginæ reikðmæ per karusar net tiesiogiai saugodavo nuo prieðø.Neáþengiamose giriose lietuviai slëpësi nuokryþiuoèiø antpuoliø. 1863 m. sukilimas irpokario partizaninis judëjimas taip pat neásivaizduojamibe miðko. Ádomu tai, kad tarybiniaismetais net 2,5 proc. visø Lietuvosmiðkø, arba 54,6 tûkst. ha, buvo priskirtaTSRS kariniø girininkijø miðkams.Praëjusio ðimtmeèio antrojoje pusëjesparèiai besipleèiant miestams bei didëjantaplinkos tarðai, þmogus vis labiau imavertinti kitas miðkø funkcijas – sanitarineshigienines,rekreacines (poilsines), apsaugines(oro, vandens, dirvoþemio, biologinësávairovës) ir kt.Lietuvoje yra 25,9 tûkst. ha rezervaciniø miðkø. Jie skirti natûraliø procesø apsaugai. Tokiuosemiðkuose galima pasiþiûrëti, kaip atrodytø Lietuvos miðkai, jeigu á jø gyvenimà neásikiðtø þmogus.Dubravos rezervatinë apyrubë. Joje ûkinë veikla nevykdoma daugiau nei 60 metøMiðkø grupësMiðkas, kaip jau buvo minëta, atliekadaug funkcijø (miðkininkystës vadovëliuosemiðkams priskiriama jø daugiau kaip20). Todël natûralu, kad þmogui iðkilo bûtinumasiðskirti pagrindines miðko funkcijasir pagal jas nustatyti tikslinæ miðko paskirtábei atitinkamà ûkininkavimà.Miðkø pritaikymasvisuomenës ðvietimui irpoilsiavimui – viena iðvalstybinio miðkø ûkioveiklos krypèiø.Valstybiniuose miðkuoseárengta daugiau kaip1000 atokvëpio vietø,500 poilsiavieèiø, 100stovyklavieèiø, apie 80apþvalgos aikðteliø, 60paþintiniø, 40 rekreaciniø,20 mokomøjø takøir 150 kitø rekreaciniøobjektø. Jûkainiørekreacinis paþintinistakas Raseiniø urëdijosmiškuose6 miðkø grupës: produkciniai (ûkiniai), apsauginiai,konservaciniai, socialiniø paslaugø,daugiatiksliai bei miðkai, kuriøfunkcija neþinoma ar nepriskirta. Produkciniamsmiðkams skiriama nuo 35 iki 95proc. miðko þemës, taèiau pabrëþiamaekosistemø apsaugos bei socialiniø paslaugøsvarba.Pirmà kartà Lietuvos miškai suskirstytiá grupes 1945 m., ájungus Lietuvà á TarybøSàjungà. Visi Lietuvos ávairios paskirtiesapsauginiai miðkai priskirti pirmai grupeiir pavadinti „Ypatingos paskirties miškai“,o kiti miškai priskirti „Antros grupës eksploataciniamsmiðkams“.Dabar Lietuvoje iðskiriamos 4 miðkøgrupës: rezervaciniai, specialios paskirties,apsauginiai ir ûkiniai miðkai.I grupës, arba rezervaciniuose,miškuose ûkininkavimas nevykdomas –miðkai palikti natûraliai augti. Tai valstybiniørezervatø, valstybiniø parkø bei biosferosmonitoringo teritorijose esanèiø rezervatøir rezervatiniø apyrubiø miðkai. Tokiuosemiðkuose paprastai daug sausø,senø, iðvirtusiø ir iðlûþusiø medþiø. KartaisMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 39


Sëklø saugykla-ðaldytuvas Dubravoseksperimentinëje-mokomojoje miðkøurëdijoje. Èia saugoma apie 15 t eglës irpuðies sëklø. Nederliaus metais toksrezervas garantuoja pakankamà sëklø kiekámiðkø atkûrimuimiðkininkai nepagrástai kaltinami dël tokios„netvarkos“ miðkuose. Ið ðiø miðkø savininkaiar valdytojai negauna pajamø. Atvirkðèiai,jø prieþiûrai yra reikalingos lëðos.Dël ðios prieþasties ir daugelyje pasaulioðaliø rezervaciniai miðkai daþniausiai yravalstybës nuosavybë. Lietuvoje jø plotassiekia 25,9 tûkst. ha.II grupës, arba specialios paskirties,miškai dar skirstomi á: A – ekosistemø apsaugosir B – rekreacinius miškus.Ekosistemø apsaugos miðkuose ûkininkavimotikslas yra iðsaugoti arba atkurtimiðko ekosistemas ar atskirus jø komponentus.Tai kraðtovaizdþio, telmologiniø,pedologiniø, botaniniø, miðko genetiniø,zoologiniø, botaniniø-zoologiniø draustiniø,prieðeroziniai ir kiti miðkai.Rekreaciniuose miškuose ûkininkavimotikslas yra formuoti ir iðsaugoti rekreacinæmiðko aplinkà. Tai miðko parkai, miestømiðkai, valstybiniø parkø rekreaciniø zonømiðkai, rekreaciniai miðko sklypai ir kitipoilsiui skirti miðkai.II grupës miðkai uþima 12 proc. visømiðkø ploto. Juose ûkinë veikla yra labairibojama. Daugiau nei pusë (60 proc.) tokiømiðkø yra valstybës nuosavybë. Vis dëltoþenkli dalis tokiø miðkø yra privatûs. Privaèiuosemiðkuose ûkinës veiklos ribojimai,nustatyti valstybës, turëtø bûti kompensuojami.Taèiau taip nëra. Ðiuo metuLietuvoje numatytos kompensacijos uþûkinës veiklos ribojimus tik naujai steigiamosesaugomose teritorijose.Ûkininkavimo tikslas III grupës, arbaapsauginiuose, miškuose – formuoti produktyviusmedynus, galinèius atlikti dirvoþemio,oro, vandens, þmogaus gyvenamosiosaplinkos apsaugos funkcijas. Tai geologiniø,geomorfologiniø, hidrografiniø,kultûriniø draustiniø apsaugos zonø ir kitimiðkai. III gr. miðkai uþima 16 proc. visømiðkø ploto. Apie treèdalis III gr. miðkø yravalstybës nuosavybë.IV grupës, arba ûkiniuose, miškuoseformuojami produktyvûs medynai. Ûkininkavimotikslas tokiuose miðkuose –nuolat tiekti medienà laikantis aplinkosaugosreikalavimø. Tai visi kiti miðkai, nepriskirtiI–III miðkø grupëms. Ûkiniai miðkaiLietuvoje uþima didþiausià dalá – 71 proc.Ið ûkiniø miðkø (pusë jø yra privatûs) savininkaiar valdytojai, pardavæ medienà, gaunapajamø. Taèiau ûkiniai miðkai ne tik teikiamedienà, bet grynina orà, yra gyvenamojiaplinka daugeliui augalø ir gyvûnø rûðiø,þmonës eina á juos poilsiauti ir kt.Ne tik pinigai, arba kodël valstybeisvarbu turëti miðkøMiðkø, kaip nacionalinio turto, vertëdaþniausiai yra skaièiuojama vertinant tikmedienos iðteklius ir siekia apie 10 mlrd.Lt. Taèiau ne maþiau vertingos yra kitosmiðko funkcijos, kaip anglies sekvestravimas(kaupimas), rekreacija bei oro, dirvoþemio,vandenø, biologinës ávairovës apsauga.Mokslininkø apskaièiavimais, medienasudaro tik apie treèdalá miðko vertës.Valstybiniai ûkiniai miðkai ávertinti 2,3–3,3 mlrd. Lt (kai kuriuose šaltiniuose galimerasti ir 6–7 mlrd. Lt). Tai sudaro apie10–15 proc. metinio ðalies biudþeto. Ávairiømokesèiø pavidalu valstybinës miðkøûkio ámonës (urëdijos) kasmet papildovalstybës biudþetà 120–160 mln. Lt. Valstybinismiðkø sektorius suteikia papildomasdarbo vietas – 2008 m. Lietuvoje miðkoûkyje dirbo apie 9,6 tûkst. þmoniø.Ekonomine ir socialine prasme labaisvarbu, kas naudojasi vienu ar kitu produktu– miðko savininkas ar visuomenë(suinteresuotos grupës). Pirmuoju atvejusprendimai dël optimalios miðko produktøstruktûros priklauso nuo vieno ar keliøasmenø norø ar poreikiø, o antruoju atvejuði struktûra turi atitikti visuomenës poreikius.Kitaip sakant, turi bûti tenkinamasvisuomeninis interesas. Kartais savininkoir visuomenës poreikiai gali sutapti, taèiaudaþniausiai jie iðsiskiria. Þvelgiant plaèiau,valstybiniai miðkai ið esmës yra visos visuomenësnuosavybë, todël pirmiausia jieturi tarnauti visuomenei.Bene vienas ið aktualiausiø klausimøyra visuomenës lankymasis miðkuose(grybavimas, uogavimas, poilsis ir kt.). Lietuvojeteisë lankytis miðkuose yra átvirtintaMiðkø ástatyme. Skandinavijos ðalys, kaipir mûsø kaimynës – Latvija ir Estija, yra áteisinusioskiekvieno þmogaus teisæ lankytismiðkuose, rinkti uogas, grybus. Taèiau kartuyra áteisintas ir ápareigojimas nedaryti þalosgamtai ir kitø nuosavybei. Kitos ðalysdraudþia lankytis privaèiose valdose. Vienaið tokiø ðaliø yra Didþioji Britanija. Èiagalima pamatyti labai daug aptvertø teritorijø,uþkardø. Tik 2000 m. ðioje ðalyje buvopriimtas ástatymas, atveriantis daugiauerdvës visuomenei. Paþvelgæ á istorijà, matome,kad privaèiuose miðkuose visadanustatomi lankymosi ir veiklos miðke apribojimai.Lankymosi miðke ribojimai buvovisiðkai iðnykæ tarybiniu laikotarpiu. Dabar,kai matome uþtvertas graþiausias Lietuvosvietas prie eþerø, upiø pakranèiø, kyla abejoniø,ar ateityje nesusidursime su tokia situacijair mûsø miðkuose.Ðiuo metu valstybinis miðkø ûkis atliekair kai kurias svarbias visiems miðkamsfunkcijas: prieðgaisrinæ miðkø apsaugà,keliø prieþiûros darbus, miðkø apsaugànuo ligø ir kenkëjø, neteisëtø kirtimø, medienosvagysèiø. Visas ðias funkcijas, beabejo, galëtø vykdyti ir stambûs privaèiømiðkø savininkai, bet vëlgi susidurtume supapildomu ðiø funkcijø finansavimu ið valstybësbiudþeto.Vienas savininkas ir nuoseklus poþiûrisyra labai svarbus ir miðkø mokslo raidai.Valstybiniuose miðkuose yra ákurti ilgalaikiaityrimø bareliai, veisiami bandomieji þeldiniai,atliekami technologijø tyrimai ir kt.Kita vertus, miðkai yra svarbu ir kaip strateginëþaliava. Energetiniø miðko plantacijøveisimas Ðvedijoje visø pirma buvo susietassu ðalies energetiniu saugumu karo metu.Kad suvoktumëme, kaip ir kodël atsiradovalstybinë miðkø nuosavybë, bûtinaþvilgtelëti á praeitá.Truputëlis istorijos, arba kodël irkaip atsirado valstybinë miðkønuosavybëTikslesniø þiniø, pagrástø istorijos ðaltiniais,apie Lietuvos miðkus ir jø nuosavybæiki XIV a. pabaigos neturime. Apie Lietuvosmiðkingumà XV a. pradþioje galima spræstiið Þilibero de Lanua kelioniø á Lietuvà apraðymø.Keliautojas, iðvykæs ið Daugpilio, „perdidelá tuðèià miðkà“ ávaþiavo á Lietuvà ir jàapraðo kaip kraðtà, kuriame „didþioji dalisnegyvenama, pilna eþerø ir dideliø miðkø“.Kol miðkø pakako, jie ilgà laikà buvo niekieno,kaip kaþkada kiti gamtos iðtekliai(pavyzdþiui, vandenynø), o dabar yra oras.Keièiantis centralizuotai Lietuvos valstybei,XII–XIII a. kunigaikðèiai ir didikai pradëjogrobti laisvas þemes ir miðkus. Valstieèiamsbuvo suteikiama teisë tik naudotis þeme,kaip ir teisë „áeiti“ á miðkà – ðienauti pievas,priþiûrëti bites ir kopti medø, rinkti miðkouogas ir grybus, kirsti savo reikalams miðkà.Uþ tai buvo nustatytos duoklës ir atidirbimasdvaruose (laþas).Didieji kunigaikðèiai dalá valdø atiduodavodidikø, karo vadø, bajorø nuosavybënuþ nuopelnus karo þygiuose, paskolas beikokius nors patarnavimus karališkiesiemsdvarams. Kadangi iš pradþiø nuosavybë nebuvodokumentuojama, didikai pasisavin-40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


davo net gretimus didþiojo kunigaikðèiomiðkus ir vëliau praðydavo, kad ðie miðkaijiems bûtø pripaþinti. Laisvieji valstieèiai irgigaudavo miðkø, taèiau daþniausiai juosversdavo dirbamomis þemëmis (miðko lydimai).Ilgainiui atsirado dvi nuosavybës formos– valstybës iþdo (didþiøjø kunigaikðèiø)ir privati. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje(LDK) jau XV–XVI a. niekieno miðkønebuvo. Kartu susiformavo ir servitutinës teisës(teisë „áeiti“ á miðkà), kurios galutinai buvopanaikintos tik XX a. pradþioje (nepriklausomojeLietuvoje).Tiksliø duomenø apie valstybiniø miðkødalá LDK ir Lietuvos-Lenkijos valstybësegzistavimo metu neturime. Galima spëti,kad ðiam laikotarpiui bûdingas valstybiniøvaldø didëjimas. Ypaè intensyvûs ðie procesaigalëjo bûti XVI–XVII a.Þlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei ir didþiojojeLietuvos teritorijos dalyje áveduscarinës Rusijos valdþià, miškai buvo dalinamididikams uþ ávairius pasiþymëjimusir patarnavimus, o po 1831 ir 1861 m. sukilimøþemëmis ir miðkais buvo apdalinti irsukilimo malðintojai. Yra iðlikusiø istoriniøðaltiniø, kuriuose teigiama, kad XX a. pradþiojeVilniaus gubernijoje valstybës miðkaisudarë 28 proc., Kauno – 30 proc., oGardino-Suvalkø – net 90 proc. visø miðkøploto. Manoma, kad tokia didelë valstybiniømiðkø dalis Gardino-Suvalkø gubernijojesusidarë ne todël, kad privatûsmiðkai buvo perduoti valstybei, o todël, kadprivaèiø miðkø plotai buvo verèiami dirbamaþeme. Carinës Rusijos statistikos duomenimis,XX a. pradþioje valstybiniai miðkaidabartinës Lietuvos teritorijoje turëjosudaryti apie 43 procentus.Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybæ,siekë sustabdyti miðkø naikinimàir padidinti valstybës pajamas. 1920 m.,vykdant þemës reformà, pradëtos nacionalizuotistambios, didesnës nei 25 deðimtiniø(1 deðimtinë = 1,09 ha), miðko valdos.Valstybë ëmësi rûpintis miðkø atkûrimu.1937 m. valstybiniai miðkai (be Vilniauskraðto) sudarë 84 proc. viso miðkø ploto.Ájungus Lietuvà á TSRS, privaèiø miðkøneliko. 1991 m. duomenimis, apie 70 proc.miðkø valdë Miðkø ûkio ministerija (panaikinta1995 metais), apie 26 proc. – kolûkiaiir tarybiniai ûkiai.Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,valstybiniø miðkø plotas vël ëmë maþëti. Taèiaumûsø vyriausybiø poþiûris á miðkø nuosavybænebuvo nuoseklus. Gal todël, kadmûsø valstybës politinis laivas buvo siûbuojamastai ið kairës, tai ið deðinës. Iš pradþiø(1992–1993) visi kolûkiø ir valstybiniø ûkiø,taip pat TSRS kariniø girininkijø miðkai buvoperduoti valstybei (urëdijoms). Taèiau,prasidëjus þemës reformai, valstybiniuosemiðkuose, kurie prieð karà priklausë privatiemssavininkams, ir daugelyje kolûkiniømiðkø buvo apribotas miško kirtimas. IšKarpotojo berþo sëklinë plantacija kontroliuojamoje aplinkoje (Dubravos EMMU). Èiageriausiø medþiø palikuonys gali kryþmintis tik tarpusavyje. Ið jø sëklø iðauginamisparèiau augantys, geresnës stiebo kokybës berþai. Plantacijoje kasmet surenkamaapie 30–50 kg sëklø. Tokio kiekio uþtenka aprûpinti sëklomis visas Lietuvos miðkøurëdijas ir privaèiø miðkø savininkus (1 kg yra apie 2 mln. sëklø)pradþiø Nekilnojamojo turto gràþinimo ástatymuosebuvo ribojamas gràþinamø miðkøplotas (iki 10, 25, 150 ha).Klausimas, koks turi bûti valstybiniø irprivaèiø miðkø santykis, nëra paprastas.Jeigu paanalizuosime uþsienio ðaliø patirtá,tai rasime ðaliø, kuriose vyrauja privatûsmiðkai (Austrija, Suomija, Ðvedija, Slovënija,Estija, Prancûzija, Didþioji Britanija,Danija, Italija, Ispanija Portugalija), taèiaukitos ðalys daugiau turi valstybiniø miðkø(Vokietija, Èekija, Lenkija, Airija, Graikija,Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lietuva). Valstybiniaimiškai Europos šalyse sudaro nuo5 iki 90 proc. viso miðko ploto. Lietuvojeapie pusë miðkø yra valstybës. Vyraujantivalstybiniø miðkø nuosavybë uþraðyta irmûsø Miðkø ástatyme.Kodël valstybë kiðasi á miðkønaudojimà?Miðkas, kaip minëjome, yra aplinkosiðteklius. Ir jam ið dalies galioja tos paèiostaisyklës ir tie patys dësningumai, kaip irkitiems iðtekliams, ypaè kada kalbameapie valstybës norà reguliuoti miðkø naudojimà.Jeigu dauguma specialistø diskutuojadël valstybës kiðimosi á ekonomikà,tai beveik visi sutaria, kad gryna rinkos sistemair efektyvus aplinkos iðtekliø naudojimasyra nesuderinami. Apibendrinant galimateigti, kad kas yra ekonomine prasmeoptimalu individualiam iðtekliø naudotojui,ne visada optimalu visuomenei. Aplinkosiðtekliø naudojimo teoretikai daþniausiainurodo tris valstybës kiðimosi á aplinkosiðtekliø naudojimà prieþastis.Pirma ir bene svarbiausia prieþastis yrata, kad rinka paprasèiausiai neegzistuojakai kuriems iðtekliams. Daugelis aplinkosiðtekliø, taip pat ir miðkai, yra susijæ su visuomeninëmisgërybëmis, tokiomis kaipðvarus oras, kraðtovaizdis, laukinë gyvûnija.Jeigu kai kurie iðtekliai, pavyzdþiui, kilogramasbulviø, gali bûti perkami ir parduodami,tai ðvarus oras, graþus gamtovaizdisir kt. negali bûti padalinti atitinkamaismato vienetais ir parduodami.Antra prieþastis siejasi su ðalutiniais aplinkosiðtekliø naudojimo efektais, kurie darodidesnæ átakà kitiems asmenims nei paèiamnaudotojui. Ðalutiniai kaðtai paprasèiausiai„persiunèiami“ kitiems þmonëmsarba ateinanèioms kartoms. Pavyzdþiui,miðkø kirtimas kalnuose gali sukeltidirvoþemio erozijà, potvynius ir kt. Tiesa,kartais iðtekliø naudotojas gali kitiemskompensuoti patirtus nuostolius ar nepatogumus,taèiau daþnai, pavyzdþiui, kai iðnykstaaugalø ar gyvûnø rûðys, neigiamàpoveiká patiria labai daug þmoniø, netgi visaþmonija, o kompensacijos dydá sunku(o daþnai ir neámanoma) ávertinti.Treèioji prieþastis yra susieta su laikoskale. Iðtekliø naudotojas gali norëti iðeksploatuotiiðteklius (pvz., iðkirsti miðkà)kuo greièiau, ypaè jeigu mediena turi didelæpaklausà. Tai gali bûti racionalu ekonominiu,bet ne visuomeniniu poþiûriu.Kaip valstybë valdo ir priþiûri savomiðkus?Valstybinius miðkus tvarko ir priþiûrivalstybës ágaliotos ámonës. Ámoniø statusasávairiose Europos ðalyse yra skirtingas.Vienose ðalyse, taip pat ir Lietuvoje, valstybësámonës veikia apsimokamumo principu(Estija, Èekija, Slovënija, Suomija irkt.), kitose – valstybës ámonës (biudþetinës)remiamos valstybës (D. Britanija,Prancûzija), dar kitose – jos yra akcinësbendrovës (Austrija, Latvija, Vengrija).Lietuvoje valstybiniø miðkø valdymà organizuojaGeneralinë miðkø urëdija prieAplinkos ministerijos (GMU), o tiesiogiaijuos tvarko ir priþiûri bei vykdo juose ûki-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 41


us uþsimota reformai, urëdijos neturëtøiðnykti kaip regioniniai padaliniai. Èia kalbametik apie jø funkcijas.Ðiemet rugpjûèio mënesá praûþusi vëtra nesirinko miðkø nei pagal nuosavybæ, nei pagalamþiø. Vien valstybiniuose miðkuose vëtra iðvertë ir iðlauþë apie 36,4 tûkst. ha miðkø(suniokota apie 412 tûkst. m 3 medienos). Valstybiniuose miðkuose stichinës nelaimëspadariniai baigiami likviduoti, taèiau dauguma privaèiø miðkø vis dar nesutvarkyti (vëjosudarkyti miðkai yra potencialûs miðko kenkëjø ir ligø þidiniai)næ veiklà 42 valstybinës ámonës – miðkø urëdijos.Tai savarankiðkos, pelno siekianèiosámonës, kurios moka visus galiojanèius mokesèiusir papildomas ámokas á valstybësbiudþetà. Miðkø urëdijø valdomø miðkø plotasyra labai nevienodas, jis svyruoja nuo13,5 tûkst. ha iki 42,1 tûkst. ha. Urëdijos suskirstytosá girininkijas, o ðios á eiguvas. Vidutinisgirininkijos plotas – 3,0 tûkst. ha, jiskinta nuo 2,2 iki 3,9 tûkst. ha.Miðkø urëdijø veikla yra gana plati, norsir visa glaudþiai susijusi su miðkais. Norsdaþniausiai medienos ruoðà vykdo rangovai(jie iškerta apie 90 proc. medienos), taèiaukai kurios miðkø urëdijos turi ásigijusiosmodernias miðko kirtimo maðinas –medkirtes. Jos labai pasitarnavo likviduojantviesulo padarinius. Kasmet valstybiniuosemiðkuose atkuriama apie 10 tûkst.ha miðkø, dar apie 1000 ha áveisiama naujoseþemëse, kur anksèiau miðkas neaugo.Daug dëmesio skiriama sodmenø kokybei.Sëklos renkamos nuo sparèiausiaiauganèiø, atspariausiø ir geriausia stiebokokybe pasiþyminèiø medþiø. Tam Lietuvojeyra iðskirti genetiniai, sëkliniai draustiniai,pliusiniai medþiai. Ið geriausiø medþiøpalikuoniø veisiami specialûs miðkomedþiø „sodai“ – sëklinës miðko medþiøplantacijos. Miðkø urëdijos kasmet iðugdo(iðkerta krûmus, iðretina per tankius medynus)apie 11 tûkst. ha jaunuolynø.Miðkø urëdijos rûpinasi ir miðko sanitarinebûkle (kabinami inkilai, saugomi dreviniaimedþiai, tveriami skruzdëlynai, kabinamosvabzdþiø-kenkëjø gaudyklës, purðkiamainsekticidais, sodinukai tepami repelentais,miðku apsodinti plotai aptveriami tvoromis,iðkertami ligoti ir vabzdþiø pakenktimedþiai ir kt.) bei prieðgaisrine apsauga. Beto, urëdijø pareigûnai saugo miðkus nuo neteisëtøveiksmø (nelegaliø kirtimø ir kt.).Paþymëtina ir tai, kad miðkø urëdijosvykdo ir darbus, kurie yra skirti ne pajamomsgauti, taèiau labai svarbûs visuomenei(paþintiniai takai, poilsio aikðtelës ir kt.).Apþvelgus miðkø rodikliø kaità Lietuvojepastaraisiais deðimtmeèiais, galimateigti, kad miðkø vertë didëja, nes didëjamiðkø plotas dël áveisiamø naujø miðkø beisavaiminio nenaudojamø þemiø apþëlimo,didëja brandþiø (galimø kirsti) medynø tûris.Per pastaràjá deðimtmetá valstybiniømiðkø plotai padidëjo 63 tûkst. ha, medienostûris – apie 15 procentø.Taèiau Lietuvoje yra unikali situacija,nes valstybinius miðkus valdo daug smulkiøámoniø – miðkø urëdijø. Ðiuo metu panaðisituacija kaip 1939 metais, kai valstybeipriklausë 878,4 tûkst. ha miðkø ir buvo45 miðkø urëdijos. Tik sàlygos darbuibuvo kitos: be tarnybiniø automobiliø, galingosmiðko technikos ir kompiuteriø.Daugelyje ðaliø (Suomija, Ðvedija, Latvija,Estija, Èekija, Lenkija ir kt.) tai atliekaviena ámonë. Motyvø, kodël viena ámonëyra geriau nei keletas, yra nemaþai: vienaámonë gali pasiekti didesná ekonomináefektyvumà, ES reikia dideliø miðko ámoniørinkoms formuoti, geriau išnaudojamosgamtinës miðko ûkio gamybinës sàlygos,pagerinama darbo motyvacija irkonkurencija, medienos pirkëjas galimybëmisprilygsta pirkëjui. Vis dëlto, jeigu irValstybë ir privatûs miðkaiÐiuo metu Lietuvoje yra 242 tûkst. privaèiømiðkø savininkø, kuriems priklauso795 tûkst. ha miðkø. Privatûs miðkai sudaro38 proc. visø miðkø. Vidutinis miðko valdosplotas siekia tik ðiek tiek daugiau nei3 ha. Daugiausia yra maþø – iki 5 ha privaèiømiðko valdø (85 proc.), daugiau nei 500ha valdo tik 17 miðko savininkø, o didþiausiasprivaèios miðko valdos plotas siekia4875 ha. Privaèiuose miðkuose kasmet pagaminamaapie 2,5–2,8 mln. m 3 medienos.Privatûs miðko savininkai valdo ne tik ûkiniusmiðkus (ûkiniai miðkai sudaro tik 70proc. privaèiø miðkø), taèiau ir miðkus, kuriemsnustatyti ávairûs apribojimai (draustiniø,rekreacinës bei apsauginës paskirtiesmiðkai ir kt.).Ûkinæ veiklà privaèiuose miðkuosereglamentuoja Miðkø ástatymas bei daugelisteisës aktø, tarp kuriø svarbiausias– Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimonuostatai. Privatiems miškams galioja beveikvisi reikalavimai, taikomi valstybiniamsmiškams.Privaèios miðko valdos savininkas, norëdamaskirsti miðkà, privalo turëti miðkotvarkosprojektà. Projektai yra tvirtinamiaplinkos apsaugos departamentø.Juose yra nurodomi galimi kirtimai, suprojektuojama,kaip bus atkuriamas iðkirstasmiðkas (atkûrimo bûdas, rûðinë sudëtisir kt.). Uþ neteisëtus miðko kirtimusbei iðkirstø miðkø neatkûrimà yra numatytaadministracinë atsakomybë.Valstybë ne visada teisinga privatausmiðko savininko atþvilgiu. Pavyzdþiui, Lietuvojemiðko savininkas, kuriam nuosavybëatkurta II grupës miðke, negauna jokioskompensacijos uþ ûkinës veiklos ribojimà(iðskyrus atvejus, kai steigiama nauja saugomateritorija). Tai nëra socialiai teisinga,nes miðkas teikia naudà visuomenei, onuostolius patiria vienas asmuo. Valstybëtaip pat draudþia bet kokias statybas miðkoûkio paskirties þemëse. Ágyvendinat2006 m. kovo 14 d. LR Konstitucinio Teismonutarimà, praktikoje átvirtintas absoliutusdraudimas miðko þemëje statyti bet kokiusstatinius. Kaimo gyventojai, kuriø sodybosyra miðko paskirties þemëje, nebeturiteisës ne tik atstatyti sodybà ar ûkiniuspastatus, bet ir atlikti bûtinus rekonstrukcijosar remonto darbus. Miðko savininkai,kuriø valdose anksèiau buvo iðtremtø ar ákolûkius suvarytø tëvø namai, prarado betkokià galimybæ juos atstatyti.Dabartiniams miðko savininkamstrûksta ûkininkavimo þiniø ir veiksmingosorganizacinës struktûros, nors ir veikia dviprivaèiø miðko savininkø asociacijos beikeletas miðko savininkø kooperatyvø. Èia,42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


kestá, kuris priklauso nuo turimo miðko ploto.Suomijoje miðko savininkø asociacijosvykdo ir ûkinæ veiklà, organizuoja miðkøprieþiûrà, ruoðà. Uþ mokamà narystës mokestámiðko savininkai yra nemokamai konsultuojami,asociacijos darbuotojai vyksta ámiðkus, pataria savininkams. Mokamos yrapaslaugos, uþ kurias miðko savininkai gaunapajamas. Taip pat veikia miðko savininkøkooperatyvai, kurie savo nariams mokapapildomas iðmokas uþ parduotà medienà.Suomijos privatus miðkø ûkis turi ilgametestradicijas, vis dëlto valstybë yra suinteresuotamokyti, konsultuoti ir padëti tvarkytiprivaèius miðkus.Lietuvos miðkø pasiskirstymas pagal nuosavybës formas 1938 m. ir 2009 m. (tûkst. ha)Niekieno miðkaiLietuvoje yra paradoksali situacija –apie 12,5 proc. (267,5 tûkst. ha) miðkø visdar yra niekieno, daliai ðiø miðkø yra pateiktipraðymai juos gràþinti, taèiau apie110 tûkst. ha neturi potencialiø savininkø.1991 m. pradëta vykdyti þemës reforma irMiðkai ne tik teikiamedienà, bet irsukuria graþøkraðtovaizdá, saugoupiø ir upeliø ðlaitusnuo erozijos, sukuriaþvërims ir paukðèiamspalankiasgyvenimo sàlygas,kaupia angliesdvideginá ir kt. Miðkaities Ûlos upe(Varënos r.)Lietuvoje yra apie 550medþiø-gamtospaminklø. Daug jøauga miðkuose. Jøapsauga rûpinasivalstybëmatyt, esama ir psichologiniø dalykø.Dauguma dabartiniø savininkø yra garbausmaþiaus ir dar gerai atsimena kolektyvizacijoslaikus. Privatiems miðko savininkamspagalbà teikia miðkø urëdijos.Jø specialistai konsultuoja privaèius miðkosavininkus, rengia mokymus, taip patatlieka daugelá mokamø paslaugø: medienosruoðà, þeldinimà, dirvos paruoðimàir kt. Miðko savininkus taip pat konsultuojabei kontroliuoja Aplinkos apsaugosdepartamentø inspektoriai.Privatus miðkø ûkis dominuoja ES senbuvëseðalyse: Austrijoje, Suomijoje, Ðvedijoje,Prancûzijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje.Privaèiø miðkø valdos, palyginti su Lietuva,daþniausiai gana didelës, pvz., Suomijojevidutinis valdos dydis yra apie 30 hektarø.Ðiose ðalyse yra sukurtos ir gerai veikiamiðko savininkus jungianèios asociacijos,miðko savininkø kooperatyvai. Be to,miðko savininkus konsultuoja ir jiems padedair valstybiniø miðkø valdytojai. Kaipvienà ið geriausiø pavyzdþiø bûtø galimapaminëti Suomijos valstybës poþiûrá á privatømiðkø ûká. Suomijos teisës aktuose numatytadaug maþiau ávairiø ribojimø privaèiammiðkø ûkiui. Viena ið svarbiausiø miðkonaudojimo sàlygø yra ta, kad miðkas turibûti atkurtas. Beveik visi miško savininkaipriklauso asociacijoms, moka narystës mo-jos gràþinimas savininkams tæsiasi iki ðiol,o pabaigos dar nematyti. O kol nesibaigëþemës gràþinimas, nëra ir sprendimo dëlmiðkø, á kuriø nuosavybæ neatsirado pretendentø.Tokiuose miðkuose pagal galiojanèiusteisës aktus negalima vykdyti jokiøkirtimø, iðskyrus sanitarinius (kai siekiantiðvengti ligø ar miðko kenkëjø plitimokertami paþeisti, dþiûstantys medþiaiir sausuoliai). Vadinasi, jie neturi ðeimininkoir valstybei neduoda ekonominës naudos.Specialistø apskaièiavimu, ið tokiømiðkø kasmet galima bûtø paimti po 500tûkst. m 3 medienos ir gauti apie 50 mln.papildomø pajamø. Ar tai nëra pernelygdidelë prabanga? Gal, pasitelkus mokslininkusir specialistus, nedelsiant reikëtøspræsti rezervuotø miðkø nuosavybës klausimà:arba juos parduoti (visus, o gal dalá),arba perduoti valstybei?Manome, kad miðkø vaidmuo visuomeneitik didës. Tai patvirtina ir 2010 m.Korëjoje vykæs XXIII IUFRO pasaulinis kongresas„Miðkai ateièiai: darni visuomenëir aplinka“, kuriame daug dëmesio buvoskirta miðkø aplinkosauginëms, visuomeninëms,biologinës aplinkos iðsaugojimoir kt. funkcijoms. Kadangi miðkai visuomeneiyra svarbûs daugeliu aspektø, tai vykdomasávairias reformas reikia aptarti tieksu mokslo, tiek su plaèiàja visuomene.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 43


Lietuvos mokslø akademijos (LMA) irÐvietimo ir mokslo ministerijos (ÐMM)organizuojamos kasmetinës mokslinëskonferencijos mokytojams jau tampatradicinës.Biologijosmokslø ávairovë irnaujos kryptysLietuvojeProf. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNASLMA narys korespondentas,Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininko pavaduotojasJau 2006 m. LMA mokslininkai, švietimodarbuotojai ir biologijos mokytojaikalbëjo ne tik apie kasdienius rûpesèius,t.y. apie geresná biologijos dalyko dëstymà,mokiniø paruoðimà, jø galimybesástoti á aukðtàsias mokyklas, bet ir aptarëapskritai biologijos mokslø bûklæ ir ðiømokslø raidos perspektyvas Lietuvoje.Beje, kitais metais biologijos mokytojai toliautobulinosi – jie susitiko su medikais,kurie iðdëstë aktualias transplancijos ir kitasmedicinos problemas. Vëliau LMA nariai– geologai ir jø profilio tarnybø vadovai– buvo susitikæ su geografijos mokytojaisir aptarë geomokslø problemas.Tokios iniciatyvos pirmieji ëmësi LMABiologijos, medicinos ir geomokslø skyriausmokslininkai ir, þinoma, ÐMM Pagrindinioir vidurinio ugdymo skyriausspecialistai. Ðiais metais tradicinëje biologijosmokytojø konferencijoje dalyvavone tik minëtø organizacijø mokslininkai,bet ir Ugdymo plëtotës centras (direktoriusG.Vaidelis), Biologijos mokytojøasociacija (pirmininkas R.Darafëjus).Taigi mokslinë konferencija ðá kartà2010 m. spalio 20 d. vyko LMA Didþiojojesalëje. Buvo daug norinèiø joje dalyvauti(taèiau iðankstinë registracija priëmë tik per200 biologijos mokytojø). Pasirodo, tokioskonferencijos reikalingos ne tik biologijosmokytojams, kurie gauna naujausià informacijà,bet naudingos ir mokslininkams.Valdemaras RazumasPranešimus daugiausia skaitë LMABiologijos, medicinos ir geomokslø skyriausnariai, kuriø tiesioginis darbas susijæssu akademine veikla, t.y. dëstymu universitetuose.Tikëkimës, kad netolimojeateityje jie susidurs su tø paèiø biologijosmokytojø parengtais moksleiviais. Todëlsvarbu naujausias þinias pateikti mokytojams,kurie jas perduos savo mokiniams.Gaila, kad šios iniciatyvos neparëmëkitø LMA mokslø skyriø nariai, tai savosveikinimo kalboje pabrëþë LMA prezidentasakad. Valdemaras Razumas. Perduotimokslo þinias mokytojams bûtønaudinga ir humanitariniø, ir tiksliøjø, irtechnologijos mokslø srièiø atstovams.Juo labiau kad LMA uþmezgë tiesioginiusryðius su Lietuvos moksleiviø akademija(ávyko speciali sesija, be to, LMA rengiajaunøjø studentø konkursus, konferencijas– rûpinasi jaunøjø pilieèiø ateitimi).Pirmininkaujant LMA Biologijos, medicinosir geomokslø skyriaus pirmininkui,LMA nariui korespondentui VytautuiBasiui ir ŠMM atstovei Jurgitai Nemanienei,konferencijà pradëjo Vilniaus universiteto(VU) Zoologijos katedros vedëjasprof. habil. dr. Rimantas Rakauskas, kurispraneðimo ,,Rûðies problema biologijoje“pradþioje pabrëþë, jog tyrinëtojamsbûtina preciziðkai rûpintis ir patikimai apibûdintityrinëjamà rûðá, nesvarbu, ar taibûtø fiziologas, biochemikas ar genetikas,nes kitaip tokiø bandymø ar eksperimentøneámanoma pakartoti, palygintisu kitais, o tuo labiau – patikrinti iðkeltashipotezes. Tad viena ið rûðies problemøbiologijoje – rûðá paþinti. Dar þymus angløgamtininkas Èarlzas Darvinas (1809–1882) stebëjosi, kad neaiðku, kuri formalaikytina rûðimi, o dar blogiau, kad daugeliuatvejø klausimas apie rûðá sprendþiamas...balsødauguma!Dabar rûðis laikoma ekologiniu vienetu,kaip teigë prof. R.Rakauskas. Kita vertus,rûðis yra genetinis vienetas, taèiaujos genomas gali keistis. Apskritai, rûðisyra realiai gamtoje egzistuojanti populiacijøsistema, nors pasiþymi panaðiomismorfologinëmis, fiziologinëmis, biocheminëmisir kitomis savybëmis. Rûðis uþimatam tikrà arealà, eksploatuoja specifinæekologinæ niðà, kryþminasi tarpusavyje,o svarbiausia – duoda vislius palikuonis.Rûðys skirtingos, pvz., dvi ar daugiauartimø rûðiø gali bûti labai panaðiosmorfologiniais poþymiais, bet atskirtosreprodukciniais barjerais. Kitos rûðys, manoma,yra kilusios ið vienos rûðies, arealuisuskilus (dël kalnodaros procesø, þemynødreifo, ledynmeèiø ir kt.) á kelis fragmentus.Pavyzdys gali bûti Europoje irÐiaurës Amerikoje gyvenanèiø serbentinësAphis genties amarø rûðys (R.Rakauskas,2000). Profesorius teigia, kadnegalima vadovautis vienu kriterijumi, tikjuos derinant ámanoma išskirti vienà ar kitàrûðá. Pvz., genetinis kriterijus nurodorûðies filogenetinæ kilmæ.Kiek neáprastai savo praneðimà ,,Augaløinvazyvumo teoriniai ir praktiniai aspektai“pradëjo LMA narys korespondentas,VU Botanikos ir genetikos katedros44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Vytautas Basys ir Jurgita Nemanienë Rimantas Rakauskas Jonas Naujalisvedëjas prof. habil. dr. Jonas Naujalis, kurisvisø pamëgtà, ypaè kepant duonà, balináajerà (Acorus calamus) priskyrë invaziniamsaugalams. Ðis augalas Lietuvojeuþfiksuotas seniai – 1791 metais. Prof.J.Naujalis priminë, kad adventyvinei (lot.adventius – atëjæs ið kitur, svetimas, pvz.,augalas – þmogaus ar gyvûnø atneðtas(perkeltas) ið kitø kraðtø, iðskyrus introdukuotus)florai apibûdinti buvo vartojamaávairi terminologija, praneðëjas išvardijodaugiau kaip 10 pavadinimø. Aiðku,tai labai naudinga biologijos mokytojams,nes, susidurdami su ávairiais pavadinimais,ypaè sklaidydami senesnæ literatûrà,mokytojai galës suprasti, kad ávairiosevietose kalbama apie tuos paèius adventyviniusaugalus.Prof. J.Naujalis augalø invazijomis daþniausiaivadina naujø augalø populiacijøformavimàsi uþ rûðiai natûraliø arealø ribos.Tokiø invazijø metu svetimi augalainatûralizuojasi vietinëse bendrijose, kaipatsitiko ir su baliniu ajeru. Praneðëjas pateikëir ðiek tiek ,,floristinës“ statistikos: pasaulyjeþinoma per 350 tûkst. archegoniniøir þiediniø augalø rûðiø. Lietuvoje þinomostik 1334 induoèiø augalø rûðys, nedidelë(16 rûðiø) dalis – matyt, iðnykusi mûsøkraðte. Taip pat þinoma, kad mûsø kraðteauga apie 570 svetimþemiø induoèiø augalørûðiø. Nors apskritai botaninio statusoaugalø rûðiø nuolat daugëja, taèiau apie40 rûðiø jau dabar invazinës, dar apie 70yra potencialiai invazinës. Samanø irgi yraapie 20 invaziniø rûðiø.Þymus gamtininkas È.Darvinas jauXIX a. pradþioje (1831–1836), plaukdamasBiglio laivu, pastebëjo, kad Europos Vidurþemiojûros pakrantëse savaime augantisDygusis artišokas skverbiasi á Argentinospievas. Jau tada Darvinas teigë, kad augalaidauginasi geometrinës progresijosbûdu ir stengiasi uþimti kiekvienà laisvàvietà, daug kur sparèiai iðstumdami vietinesrûðis. Be to, jeigu viena rûðis yra kuonors pranašesnë uþ kità rûðá, tai ji per labaitrumpà laikà visiðkai arba ið dalies jàiðstums. Kita vertus, jei abi rûðys gerai prisitaikiusiosprie uþimamø vietø, tikriausiaiVirginijos VALUCKIENËS nuotr.jos abi ir laikysis atskirose vietose ir greièiausiaineribotà laikà.Svarbiausias informacijos ðaltinisapie adventyvinius augalus Lietuvoje buvoVU prof. Marijos Natkevièaitës-Ivanauskienësgana ilgas straipsnis „LietuvosTSR adventyvinë flora“ Lietuvos TSRMA Biologijos instituto darbuose, 1951,1: 77–124. Pasirodo, kad XX a. viduryjeinduoèiø augalø adventyvinæ florà sudarë134 rûðiø atstovai.Pastaruoju metu oficialus poþiûris á augaløinvazyvumo problemà grieþtesnis.1995 m. Þenevoje priimta Biologinës ávairovëskonvencija, kuri ápareigoja valstybesne tik kontroliuoti svetimþemius augalus,galinèius sukelti grësmæ vietinëmsaugimvietëms arba net atskiroms rûðims.Bûtina kontroliuoti introdukcijà arba naikintijau uþneðtø rûðiø atstovus.2001 m. Lietuvoje specialios komisijossudarytas ,,Kenksmingø ir naikintinølaukiniø augalø ir grybø“ sàraðas. Pvz., mûsøðalyje naikintinu paskelbtas Sosnovskiobarðtis (perspektyvusis silosinis augalas),kuris introdukuotas 1950 m., dabar paplitæspakelëse, greta vandens telkiniø. Manoma,kad Sosnovskio barðtis Lietuvojejau uþima apie 10 000 ha, tarpsta netgimiðkuose ir uþima apie 200 ha jø ploto.Augalø adventyvumà, kaip teigë praneðëjas,riboja geografiniai, klimatiniai,ekologiniai, reprodukciniai barjerai. Reikðmësturi ir bendrijø uþdarumas. Prof.J.Naujalis savo praneðime kalbëjo apieadventyviniø augalø natûralizacijos laipsná,invazijos greitá, atskirus invazijø etapusir kt. Invaziniø augalø rûðys kelia ekologiniø,ekonominiø, socialiniø, evoliuciniøproblemø. Vis dëlto pagrindinë problema– patikimø moksliniø duomenøapie invaziantø biologijà stoka. Paèios minimaliausiosprogramos turi atsakyti, koksbuveiniø pobûdis, padëti suvokti ontogenezæir sezoninæ raidà, þinoti dauginimosiir plitimo bûdus, populiacijø sudëtá irdinamikà, poveiká aplinkai, biologiná produktyvumàir kt.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 45


Ilgo gyvenimosuvestinëÞinomas lietuviø raðytojas, poetas VacysReimeris kitais metais ðvæs garbingàsavo devyniasdeðimtojo gimtadienio jubiliejø.Brandi, solidi sukaktis. Lietuvos raðytojøðeimoje – jis pats vyriausias literatas.Nieko stebëtina, jog ir nueitas gyvenimokelias – turiningas. „Prisipaþástu –gyvenau...“, – atvirauja poetas áþanginiameþodyje „Á baltà klausianèià erdvæ...“,iðspausdintame naujoje Vacio Reimerioknygoje „...buvo...“ (640 p., iðleido „Þuvëdros“leidykla).Išties solidi knyga, aprëpianti ne tikilgà Vacio Reimerio gyvenimo kelià, betir supaþindinanti skaitytojà su daugybeliteratûros ir kultûros veikëjø, ávykiø, nutikimø.Jau áþanginiame knygos þodyjeV.Reimeris raðo: „Mintyse kyla ir lyg vaizdajuostëjeprabëga tiek daug visa ko –nuo vaikystëje áspausto basos kojos pëdsakokiemo þemëje iki skrydþiø oro laineriaisper meridianus ir pusiaujus, nuoðalia ramunëlës þiedo klausytos kamanësdainos iki planetos didmiesèiø alsaustriukðmo, nuo motinos mielos glamonësiki karðtos meilës artimam þmogui, nuopirmos paþinties su raðto slëpiniu iki asmeninëspatirties dalyvaujant knygos pasauliokûrime. Atrodo – begalinës distancijos,neaprëpiami reiðkiniai“.Šioje solidþios apimties vaizduojamuojupasakojimu vertingoje knygoje atsispindikone visi autoriaus ir Lietuvos gyvenimovingiai, realijos, kultûros ðviesuliøportretai. Rašytojo gyvenimo kelyje sukositokios ryðkios ir savaimingos asmenybës,kaip Salomëja Nëris ir AntanasVenclova, Juozas Baltuðis ir EduardasMieþelaitis, Telesforas Kulakauskas ir ViktorasKuprevièius, Bronys Raila ir BernardasBrazdþionis... Knygoje jie anaiptol neiðvardijami,o apie juos pasakojama, pasakojamagyvai, patraukliai, nevengiantnetikëtø epizodø, ryðkiø detaliø, psichologiniøðtrichø. Beveik du deðimtmeèiusVacys Reimeris dirbo savaitraðèio „Literatûrair menas“ redaktoriumi, vëliau septyniolikametø vadovavo laikraðèio „Gimtasiskraðtas“ redakcijai, po to buvo Taikoskomiteto pirmininku. Kiekvienoje darbovietëje– vis nauji þmonës, nauji susitikimai,pokalbiai. Skaitantiesiems knygàbus ádomu pasekti, kaip ðiuose spaudosleidiniuose mezgësi kûrybos akiraèiai,brendo jaunieji menininkai, gimë netikëtosidëjos ir sumanymai.Knygoje gyvai plaka autoriaus ðirdis,jo esybë, nugyvento laiko autentika. Visaspasakojimas iðsitenka septyniuosestambiuose skyriuose, kuriø kiekvienaspavadinimas ir sueiliuojamas (ne veltuiautorius – poetas!),ir kiekvieno pradþioje pateikiamasmeniškas piešinys (autorius turi ir dailininkotalentà, – skaitytojas galës tuo ásitikintipaþvelgæs á autoriaus pieðiniø reprodukcijas).„Gimta, uþaugta, gyventa palei Baltijonskubanèià Ventà...“ – taip pavadintaspirmasis knygos skyrius. Ið ðio pavadinimonesunku suvokti, jog autorius èia kalbaapie jo vaikystæ ir jaunystës metus apjuosusiàVentà – su þydrais vingiais ir slëpiningaisuþutëkiais, sietuvomis ir brastomis,su ajerø ir meldø priþëlusiais pakraðèiais,uþ kuriø glûdëjo gilûs duburiai. „Ventadar gyva, – rašo autorius, – dar pilnavandens lelijø ir neiðnykstanèiø prisiminimø.Tai ne tik sidabrinë vandens tëkmë,tai ir judrus veidrodis, kuriame matai atsispindinèiusdaugybæ dienø ir metø, ðimtuslaiko srovës nuneðtø tolyn þmoniø veidø,likimø. Kaip ir kadais, èia svaiginanèiaiatsispindi gimtinës dangus“. Jautriai,ðiltai autorius prisimena savo vaikystæ Ventospakrantëje ásikûrusiuose Kurðënuose,paþeria spalvingø detaliø, sukuria ásimintinøherojø, sutiktø jo gyvenimo kely.Bûtent ið èia, ið Kurðënø, poeto keliasvingiavo á Rusijos platumas, vëliau –Maskvà, ið kurios gráþta jau á pokarinæ Lietuvà.Tie karo ir pokario epizodai vëlgi paþeriagausybæ ádomiausiø faktø, detaliø,kurie daugeliui skaitytojø suteiks tikrà atradimodþiaugsmà.Knygos baigiamajame skyriuje V.Reimeris,pergyvenæs tiek ávykiø, istorijø, sutikæsdaugybæ neuþmirðtamø þmoniø, prisipaþástastengæsis atrinkti tai, kas svarbu,kas atmintina ir kas ádomu ne tik pa-Praneðëjas pasidalijo ir asmeniniu patyrimu,nagrinëjant Kurtuvënø regioninioparko (Ðiauliø ir Kelmës r.) adventyviniøaugalø taksonominæ sudëtá, jø geografijàir kt.Ðiø eiluèiø autorius su savo praneðimu,,persikëlë“ á organizmo apsaugà irpraneðime gvildeno vienos ið gyvybiniø– imuninës sistemos struktûrà ir jos funkcijøypatumus. Vienas ið ðios sistemosypatumø – glaudus ir abipusis ryšys sunervø ir endokrinine sistemomis. Bet kuriosgyvybinës sistemos paþeidimas turësátakos ir imuninei bûklei, vaizdþiai tariant,teigiamas stresas aktyvins imuninæsistemà, o neigiamas stresas – slopins.Praneðëjas supaþindino su imuninës (lim-foidinës) sistemos ypatumais: pirminiais(pagrindiniais) ir antriniais limfoidiniais organais,kurie iðsidëstæ visame organizmeir saugo já nuo ávairiø ligø sukëlëjø. Antrasimuninës sistemos ypatumas – imuninëssistemos làstelës ar molekulës nuolatjuda, vyksta jø recirkuliacija. Visavertëimuninë sistema sugeba atpaþinti (treèiasypatumas) ligos sukëlëjà ir já paðalinti –fagocituojant, citotoksiðkai veikiant, eliminuojantið organizmo. Molekulinë imunologijaleidþia geriau paþinti atpaþinimo,signalo perdavimo, imuninio atsako ir kitusprocesus. Imunologijoje (ketvirtasypatumas) naudojami ne tik imunologiniaimetodai, bet ir biocheminiai, genetiniaibei daugelis kitø. Biologijos mokytojuireikia suprasti ir ágimtø bei ágytø imunodeficitøátakà (pvz., AIDS infekcija). Bûtinasuprasti transplantacijos procesus irjø reikðmæ organizmo iðgyvenimui. Labaisvarbu moksleiviams paaiðkinti ir skiepøprasmæ, apibûdinti pagrindines vakcinas.Dabar mes þinome, kas gamina imunokompetentineslàsteles. Tampa aiðku,kaip jos komunikuoja, kad turi atskirus receptorius,kuriuos naudoja tarpusavio sàveikai,kontaktams su antigenais ar antikûnais.Galima ir identifikuoti imunokompetentineslàsteles, nors jos turi daugiaukaip 350 þymenø (làsteliø diferenciacijosmolekuliø). Imuninio atsako veiklà kontroliuojane tik imuninio atsako genai, betir specialios medþiagos – citokinai, po-46 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


èiam atsiminimø autoriui. Jis rašo:„Stengiausi, bet, kaip sakoma, medþiagaprieðinosi, faktai ir þmonës neatskiriamaisusijæ su laiku, vieta, reikðme.Kaip kad stygos susijusios su muzikosinstrumentu. Atrodë, jei nutrauksi tà arkità atsiminimø stygà, nutrûks ir gyvenimomuzika. Perfrazuojant Demokrità,pasakiusá, kad vienas þmogus man atstojatautà, o tauta – vienà þmogø, pasakyèiau,kad tas ar kitas mano gyvenimoávykis ar þmogus, kurá prisimenu,man yra mano gyvenimas. Norint paraðytiknygà apie save, kiek ámanoma, reikiastengtis galvoti apie kitus“.Vacys Reimeris, pasakodamas apiesavo praeitá, ið tiesø pateikë daugybæ detaliøapie kitø – þinomø ar maþiau þinomø– þmoniø gyvenimus. Ir pateikë, svarbiausia,su graþia, pagirtina tolerancija. Dabarneretai tenka skaityti prisiminimø knygas,kuriose autoriai kiek ámanydami aukðtinasave ir kartais visai nepelnytai juodina kitus,sutiktus gyvenimo kely. Jie tarsi kerðijasavo bendradarbiams bei buvusiemsbièiuliams, suvedinëja sàskaitas...Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“viso to nëra. Su meile ir atida jis pasakojair apie tuos, kurie kadaise gelbëjoautoriui, ir tuos, kurie paliko jam gal irne patá geriausià áspûdá. Meilë ir pagarbavaizduojamiesiems personaþams –iðskirtinis ir pagirtinas Vacio Reimerioknygos bruoþas.Gal ne kiekvienas skaitytojas ryðisskaityti toká didþiulá (pusseptinto ðimtopuslapiø) foliantà, bet kas ryðis, tas tikrainepasigailës. „Þadëdamas nenuobodþiàþodþio palydà, kvieèiu drauge pakeliautipraëjusio ðimtmeèio baigmësvingiais per istorines griûtis, karus, visømûsø bûties pokyèius“, – kvieèia autoriusbaigiamajame knygos þodyje.Stasys LIPSKISpuliariai vadinami „molekuliniais kurjeriais“.Be to, imunologiniai metodai taikomiir kitose srityse – biochemijoje, genetikoje,biotechnologijoje ir net kriminalistikoje.Ávairûs biologijos dalykai dëstomibiologinio profilio universitetuose, pvz.,vien imunologijos kursai skaitomi 4 skirtinguoseuniversitetuose: VU, VytautoDidþiojo, Gedimino technikos, Vilniauspedagoginiame ir kitose mokymo ástaigose.Todël biologijos mokytojai turi bûtisupaþindinti su biologijos ávairove ir naujomisjos kryptimis, kad galëtø geriauparuoðti moksleivius tolesnëms studijomsuniversitetuose ar kolegijose.Ernestas Hemingvëjus ten vaþiavo medþioti savanose ir þvejotiIndijos vandenyne, danø raðytoja Karen Bliksen tarp tø þaliø kalvøturëjo savo ûká, o pagal jos atsiminimø knygà vëliau buvo pastatytasþymus Holivudo filmas „Ið Afrikos“. Ið tø raðytojø darbø ir dokumentiniøfilmø bei nuotraukø apie laukinæ gamtà mes jau pusæ amþiaussavo galvose kuriame Kenijos vaizdà. Pridëkime vienà þymiausiøpasaulyje masajø gentá ir iðtverminguosius Kenijos bëgikus... Ðtai irvisas ðios pusiaujo ðalies paveikslas. O kokiomis spalvomis Afrikosðirdimi vadinama Kenija pasipildë ðiais laikais?„Mzungu“ gyvenimasþaliøjø kalvøkraðteTarp rojaus Þemëje ir chaosoMykolas VADIŠISKenija ne tik literatûriðkai galëtø bûtivadinama Afrikos ðirdimi, tai viena ekonomiškaistipriausiø Juodojo þemynošaliø. Sostinë Nairobis jau tapo namaistrims su puse milijono gyventojø. Ðis dangoraiþiøir lûðnynø didmiestis vadinamasvisos Rytø Afrikos verslo centru, o politinësir socialinës reformos padarë Kenijàdar konkurencingesnæ ne tik tarp kaimyniø,bet ir pasaulyje.Ir nors ekonomiškai ši valstybë vis labiaustiprëja bei þengia dideliais þingsniaisá prieká, taèiau vis dar iðlieka dideliøkontrastø ðalis, balansuojanti tarp rojausÞemëje ir chaoso.Nairobis – geriausias to pavyzdys. Nusileidusoro uoste, uþ tvoros galima iðvystididþiuliuose laisvuose plotuose risnojanèiasþirafas, taèiau jau kitoje pusëjechaotiðkai dygsta antenomis apkarstytidaugiabuèiai. Miesto centras blizga mëlynostiklo dangoraiþiais, taèiau iðklydusið jo galima patekti á bekraðèius skardiniønameliø gyvenamuosius rajonus susavomis taisyklëmis ir gyvenimo bûdu.Parduotuviø lentynose šalia vienas kitoblizga naujutëliai kompiuteriai ir metaliniaiþarijomis kaitinami lygintuvai. Visuosemiesto supermarketuose pirkiniaikišami á plastikinius maiðelius, taèiau varganaðiukðliø iðveþimo sistema neturi neipajëgø apsikuopti, nei vietos, kur galëtøpadëti surinktas ðiukðles. Tokiø kontrastøsàraðà galima bûtø tæsti be galo.Vieno iš šios šalies tikrai neatimsi – gamtosávairovës ir puikaus klimato. Bekraðtëssavanos, dþiunglës, didþiuliai eþerai ir kalnynai,dykumos, kanjonai ir uolëtos vësioskalnø virðûnës, tropinë Indijos vandenynopakrantë ir mangroviø miðkais apþëlusiossalos. Tai puikios sàlygos visus metus augintikavà, arbatà, kukurûzus, ananasus irmango vaisius, bulves, bananus, kokosorieðutus ir pomidorus. Tiesa, galima rastiKakamegos dþiunglëseir tokiø vietø, kur þmonës kovoja dël vandenslaðo, o perkarusios akmenuotose dykumosebesigananèios karvës yra didþiausiasgyventojø turtas.Vis dëlto tai rojaus kampelis Þemëje,kur viskas auga ir gyvena visi didþiausiplanetos þinduoliai, tik neiðvengiamai besipleèianticivilizacija, techniniai laimëjimaiir kartu su paþanga atkeliaujanèiosproblemos nevaldomai verþiasi á ðias þaliàsiasAfrikos kalvas.Kenijos gyventojaiÞvelgiant á Kenijos þmones, ir vël gali-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 47


ma surasti ðimtus paradoksø. Kad ir krikðèionybës,islamo bei senøjø tikëjimø susidûrimas.Kenijoje gyvena 42 gentys. Visossu savomis tradicijomis ir kalbomis,taèiau 80 procentø ðalies gyventojø – krikðèionysprotestantai ir katalikai. Vis dëlto darkolonializmo laikais iš Vakarø áskiepytastikëjimas raudonoje Kenijos dirvoje sudygovisiðkai kitaip. Dauguma Kenijos gyventojøkiekvienà sekmadiená keliauja á baþnyèià,gieda Jëzø Kristø garbinanèias giesmes,turi jo paveiksliukà gyvenamajameLiûtë ilsisi ant ðakos. Nakuru nacionalinis parkasZebrë su jaunikliu Nakurunacionaliniame parkekambaryje ir kalba maldas prieð valgá arpasibaigus dienos darbams. Bet, atlikæ ðiàpareigà, jie prasitaria tiká „nakties bëgikais“,raganomis, gyvaèiø uþkalbëjimais ar bûrimuið vandens ratilø. Taip pat vyras èia galiturëti keletà þmonø, kurias per suþadëtuviøceremonijà vis dar perka uþ karviø kaimenæ.Vyrai sau leidþia ir dar daugiau: visainatûralu ir priimta, kad, iðvaþiavæs á kitàmiestà ir trumpam palikæs ðeimà, vyrasgali turëti jø paèiø ávardytà „atsarginá ratà“– meiluþæ. Beje, bûtent dël ðios prieþastiesšalies vyriausybei ir sveikatos organizacijomslabai sunku uþkirsti kelià vis darsparèiai plintanèiam ÞIV virusui ir AIDS. Na,o sekmadieniais ir vël á baþnyèià. Tai, ypaèpaðalieèiui, ir sudaro iðkreiptà krikðèioniðkotikëjimo ir afrikietiškos realybës vaizdà.2010 m. Kenijos visuomenë þengianaujà savo valstybës raidos þingsná. Priimtanauja ðalies konstitucija, kuri pakeitëjau ðvinkti pradëjusià senàjà, galiojanèiàdar nuo britø kolonizacijos pabaigosprieð 50 metø. Naujame ir moderniameðalies ástatyme siekiama garantuoti þmogauslaisves, lyèiø lygybæ,maþinamosprezidentinës galios,átvirtinama demokratija,bandoma uþkirstikelià genèiø nesutarimams,pradedamaágyvendinti þemës reforma,kurios metustambiø þemvaldþiøþemæ bus mëginamapadalyti daugumaipilieèiø, skelbiamaskaras korupcijai ir paskirtosgrieþtos bausmësuþ maiðtø beinesantaikos kurstymà.Ir vis dëlto ðiaisolidþiai konstitucijaivisuotiniame referendumevos kojos nepakišoatsargiai áteisintiabortai ir islamoreliginiai kadi teismai,kuriuose musulmonaidaþniausiai bylinëjasidël santuokos.Gana didelei daliaikrikðèioniø ðie konstitucijosáraðai sukëlëpasipiktinimà, o taitaip pat rodo auganèiàátampà tarp musulmonø,daugiausiaigyvenanèiø Indi-Turkanos þmonësjos vandenyno pakrantëje, ir Kenijos katalikøbei protestantø.– Dabar tai jau mes ðausime á virðøgreièiau nei bet kada, – priëmus konstitucijàprasitarë vienas kalenjinø gentiesKenijos gyventojas. – Svarbu tik iðvengtigenèiø nesutarimø, tokiø, kokie prasidëjo2007 m. po prezidento rinkimø, ir mestikrai ekonomiðkai sustiprësim bei ágyvendinsimsavo ambicingus planus tapti vidutiniøpajamø pasaulio valstybe.Planai ið tiesø ambicingi ir, svarbiausia,realûs. Tiesa, kada jie bus ágyvendinti,dar labai sunku nuspëti. Pagrindinis didesnioekonominio augimo stabdys –þmoniø pasyvumas bei darbo ir organizaciniøágûdþiø stoka. „Pole pole“ (lëèiau, lëèiau),– pasakys bene kiekvienas paskubintasKenijos gyventojas. Ðiltas klimatas,visus metus auginami gyvuliai ir darþovësneverèia þmoniø pasitempti, pasiruošti þiemossunkumams. Todël ir skirtumo nëra,ar darbas (pvz., naujas kelias) bus padarytasper mënesá, ar per penkis. Toks poþiûrisvyrauja visur, o daugiausiai valstybinëseinstitucijose. Jei kas nors mano, kadLietuvoje valdininkai dirba lëtai, reiktø pasiþiûrëti,kokie Kafkos koridoriai ir beprasmybëskambariai árengti Eldoreto, vienodidesniø Kenijos miestø, savivaldybëje.Èia raðomi milþiniðki planai, kuriamos stulbinanèiosstrategijos, taèiau Ðiauliø dydþiomiestas dar vis neturi paties paprasèiau-48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


Reikia pripaþinti, kad iðlaikyti toká savitàgyvenimo bûdà ðiais laikais begalimatik labai atokiose teritorijose, kur keliasið civilizuoto kraðto toks duobëtas, jogatvykti sugeba tik ištvermingiausi keliautojaibei prekybininkai.sio sàvartyno. Ir taip savivaldybë tvarkosivisose srityse.Didþiøjø miestø gyventojai traukia ðaláá prieká. Nairobyje ásikûræs naujø komunikacijøir verslo centras, Mombasos uostevyksta pagrindinë ðalies prekyba, Kisumumiestas ásikûræs prie strategiðkai svarbausvieno didþiausiø pasaulyje Viktorijos eþero,o Nakuru savo paðonëje turi turistus masinantánacionaliná parkà su rausvøjø flamingøeþeru ir savanose medþiojanèiaisliûtais. Vis dëlto atsigræþæ á Kenijos kaimàgalime iðvysti pirmykðtá þmoniø gyvenimà.Paprasti kaimo gyventojai augina keletàoþkø ar karviø, turi lopinëlá þaliuojanèiø kukurûzø,kelis bananmedþius ir namelá, nudrëbtàið molio bei karvës mëðlo. Èia þmonëskalba savo genties kalba, þemæ dirbapaprasèiausiais árankiais ir kasdien valgokukurûzø miltus su kopûstais ar ðpinatais.Retomis progomis iðsiverda jautienos troðkinio.Aplinkui kieme laksto po penkis ardaugiau vaikø.Masajø genties ávaizdis ir realybëTokio gentinio gyvenimo simboliu ikiðiol buvo laikomi masajai. Ði aukðtø ir stipriøliûtø medþiotojø gentis visame pasaulyjeiðgarsëjo tuo, kad, keièiantis gyvenimobûdui ir vis daugiau þmoniø besikeliantgyventi á miestus, masajai iðlaikë savokultûrà, gyvenimo bûdà ir paproèius.Taèiau ir èia ávyko paradoksalûs pokyèiai.Kenijos mokyklos moksleivisPamatæ, kad ið savo savitumo jie galiuþdirbti ir pragyventi, masajai pavertë savoapdarus, papuoðalus ir netgi visà gyvenimobûdà pinigais. Jie sudaro tik 5proc. Kenijos gyventojø, taèiau masajø galimasutikti visur. Kisumu mieste gali juospamatyti su tradiciniais apdarais ir sidabriniaislaikrodþiais ant riešo þaidþianèiusnaktiniame klube biliardà, pardavinëjanèiussavo suvenyrus Indijos vandenyno kurortuose,dirbanèius vieðbuèiuose ar pardavinëjanèiusplastmasinius daikèiukusturguose. Net ir jø gyvenvietës tapo savotiðkomisKenijos Rumðiðkëmis, pritaikytomisbaltøjø turistø ágeidþiams tenkinti.Norint pajusti tikràjà Kenijos genèiø dvasià,masajus reikia palikti nuoðalyje ir trauktiá atokias vietas, tokias kaip dykumos prieTurkanos eþero. Sudano pasienyje ásikûræþmonës niekada negalvojo apie pinigø uþdirbimàið turizmo. Jiems svarbiausia išgyventiskurdþioje aplinkoje. Kiekviena moterisnešioja vërinius, kad parodytø savo statusàir padëtá bendruomenëje. Karðtoje dykumøsaulëje jie kûnà gobia keliomis skraistëmis,vaikus ásupa á spalvotus audeklus irgyvena vakarais ir rytais, kai ne taip smarkiaipleškina kaitra. Atvykæs á didesná miestelá,ðiame smëlyne jautiesi lyg kitoje planetoje.Vieni á kitus baltieji ir Turkanos þmonësþiûri su tylia pagarba ir nepuola susitikæpirmà sekundæ derëtis dël suvenyrø kainø,kaip jau áprasta sutikus masajà.Baltaodþiai KenijojeVakarieèiams romantiðkai skambantysnuotykiø ieðkotojø laikai Kenijoje jau baigësi.Nebëra hemingvëjiðkø liûtø medþiokliø,nebëra ir ûkiø, kuriuos valdytø baltiejiûkininkai, atvykæ ið Europos ar Amerikos.Visuose nacionaliniuose parkuose ramiaistoviniuojanèius gyvûnus fotografuoja bûriaituristø, o baltasis þmogus „mzungu“daþniausiai vietiniams asocijuojasi tik sustora pinigine ir ámantriausiais ágeidþiais.Taèiau Kenijoje vis daþniau pasirodoir kita baltøjø þmoniø grupë. Savanoriai irávairiø projektø vadovai. Ðie Kenijoje ágyvendinasocialines programas, slaugovaikus, dalyvauja taikos misijose, lyèiø lygybës,edukaciniuose ir sveikatos projektuose,árengia buitiniø nuotekø beiðiukðliø surinkimo infrastruktûras.Ágyvendinant vienà Europos Sàjungosprojektà kartu su dar devyniais europieèiaisKenijon atvykau ir að. Pusmetá gyvenomeEldorete, dirbome sporto ir jaunimoklubuose lyèiø lygybës, ekologijosir ÞIV/AIDS srityse. Per tà laikà ir teko pastebëtiþaliøjø Afrikos kalvø kontrastus.Dalá jø patyriau pats ágyvendindamas projektus,kitus stebëjau ið ðalies.Anksèiau ðis kraðtas traukë baltuosiusdël savo egzotikos, galimybiø ûkininkautiir patirti nuotykiø. Dabar ávairialypë Kenijamasina viso pasaulio turistus ir poilsiautojussafariais, balto smëlio paplûdimiais, kalnaisir dþiunglëmis. Ir tik nedaugelis èiapasilieka ilgëliau, atranda veiklos, iððûkiøir galimybiø gyventi turiningai bei intriguojanèiai.Nors nuotykiø ieðkotojø laikai jauyra pasibaigæ, taèiau ðiame rojaus ir švelnauschaoso, paradoksø ir kontrastø kraðteliûdna niekada nebûna.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 49


Dienos ðviesà iðvydo reikðminga knyga – „Maþoji Lietuva:lietuvininkø kovos“ (Vilnius, Andrena, 2010, 151 p.). Tairinkinys straipsniø, kuriuos paraðë þinomiausi mûsø laikoMaþosios Lietuvos tyrëjai. Knygà sudarë Maþosios Lietuvosreikalø tarybos pirmininkas Vytautas Ðilas, jos mokslinisredaktorius – daktaras Algirdas Matulevièius.Knyga ið karto patraukë dëmesá aktualumu,temø svarba ir aktyvia pilietiðkanuostata. Jos leitmotyvu galëtø bûti poetoAdomo Jakšto 1923 m. pasakyti þodþiai:„Lietuvà tverdamas Dievas Josiospusiau nedalino...“ Taip bûtø, jeigu prieBaltijos jûros gyvenusios baltø tautos nebûtøpatyrusios vokieèiø invazijos. Todëlnuo viduramþiø, nors ir ðalia, taèiau atskiraigyveno dvi Lietuvos – Didþioji ir Maþoji,esanti prie Nemuno þemupio ir kairiojokranto, uþimanti ir Priegliaus upës baseinà.Nors ðá kraðtà vadinti Maþàja Lietuvagalima tik atsiþvelgus á jos teritorijà (apie17 000 kv. km.), o ne á jos svarbà lietuviams,ypaè moksle, kultûroje, kalboje. JukMaþojoje Lietuvoje Martyno Maþvydo dëkapasirodë pirmoji lietuviðka knyga, garsûsKristijono Donelaièio „Metai“, lietuviøtautinio atgimimo ðaukliai – „Auðra“ ir „Varpas“.Maþojoje Lietuvoje pasirodë pirmojilietuviø kalbos gramatika, pirmasis lietuviðkødainø rinkinys, pirmasis Biblijos vertimasá lietuviø kalbà, pirmasis lietuviðkaslaikraðtis, ávyko pirmoji lietuviø dainø ðventëir t.t. Jau vien todël mes negalime bûtiabejingi ðiam kraðtui.Knyga pirmiausia vertinga tuo, kad jojeyra gausu duomenø apie lietuvininkø(kitaip – maþlietuviø) tautinæ padëtá Prûsijosvalstybëje, jø kovà prieð ðiurkðèià vokietinimopolitikà, maþlietuviø ir didlietuviøskirtumus ir tapatumus. Èia ypaè iðsiskiriadaktaro Algirdo Matulevièiaus iðsamusstraipsnis „Lietuvininkai: nuo kultûrinës autonomijosiki prisijungimo prie Lietuvosvalstybës“ (12–43 p.). Pasak jo, lietuvininkøbendruomenë Maþojoje Lietuvoje susiformavoið baltø genèiø XVI a. pradþioje.Autorius pateikia daug ádomiø faktø apielietuvininkø gyvenimà, santykius su baþnyèia,ðvietimà, spaudà, atskleidþia vokieèiøkolonistø pastangas iðguiti lietuviø kalbàið valstybinio, visuomeninio gyvenimo,ið pradþiø ádiegiant dvikalbystæ, vëliau sudarantitin palankias sàlygas vokieèiø kalbaiplisti. A.Matulevièius apie vokieèius kalbane tik principingai, bet ir objektyviai. Jisteigia, kad ne visi vokieèiai elgësi kaip kolonizatoriai,pateikia daug ádomiø faktøapie vokieèiø ðviesuolius, gynusius lietuvybæ,padëjusius plëtoti lituanistikà.Knygoje daug vietos skiriama TilþësAktui, kurá 1918 m. paskelbë Prûsø LietuvosTautinë Taryba. Ðis dokumentas trumpas,taèiau labai svarbus. Jo leitmotyvas– „priglausti Maþàjà Lietuvà prie DidþiosiosLietuvininkøkovosMaþojoje LietuvojeLietuvos“. Ðia tema aktyviai besidomintisVytautas Šilas pateikë du straipsnius: „TilþësAkto signatarai“ (52–63 p.) ir „TilþësAkto istorinë prasmë“ (69–75 p.) Ðá aktàpasiraðë 24 þmonës. Daugelis jø þymûsveikëjai – Martynas Jankus, Enzys Jagomastas,Jonas Vanagaitis ir kiti. Deja, neVytautas ÞEIMANTASDalis MLRT 20-ies metø minëjimo dalyviø Vilniaus karininkø ramovëje (2009-12-18). Ið deðinëssëdi: P.Cidzikas, V.Bagdonavièius, B.Pulokienë, V.Ðilas, O.Dambrauskaitë, N.Kairiûkðtytë, T.Ðilienë; tupi:A.Jankus, A.Stakiðaitis; antroje eilëje stovi: P.Ðmitas, T.Lukðas, V.Bernotas, K.Juknius, V.Kondratienë,N.Kitkauskas, S.Kriðèiûnas, A.Vëbrienë, A.Matulevièius, I.Tumavièiûtë, V.Þeimantas; treèioje eilëje:J.Jogutis, V.Jurgilevièienë, J.Vilkauskas, E.Povilaitienë, O.Dabrienë, V.Ðapalas, E.Þvaigþdinas, neatpaþintasasmuo, R.Apanavièius, Þ.Simonaitisvisi signatarai yra gerai þinomi. Èia, anotautoriaus, reiktø laukti naujø tyrëjø, kurieuþpildytø esamas spragas.„Ðiandien Tilþës Aktas suteikia mums,lietuviams, teisæ ir pareigà daugiau domëtisir rûpintis Karaliauèiaus kraðtu – pirmøjølietuviðkø knygø ir literatûrinës lietuviøkalbos gimtine“, – teigia Vytautas Šilas.Išeivijos autoriams atstovauja uþatlantëjeveikusio Maþosios Lietuvos rezistenciniosàjûdþio pirmininko geopolitiko AlgioA.Regio (1914–2009) straipsnis „Iðþudytostautos ðauksmas: tesëti jos testamentà“(83–87 p.). Beje, ðio iðkilaus þmogauslëðomis buvo iðleista ir ði knyga.Knygos vertæ didina ir Erdmono Simonaièio(1888–1969), þymaus Maþosios Lietuvosveikëjo, Tilþës Akto ir Klaipëdos kraðtosukilimo iniciatoriaus, autentiški prisiminimai(43–51 p.). Bûdamas tø ávykiø liudininkasir dalyvis, jis ádomiai pasakoja apiemaþlietuviø tautinio atgimimo lopðá Tilþæ,prancûzø okupacijà Klaipëdoje, Klaipëdoskraðto iðvadavimà 1923 metais.Knygos leidëjai negalëjo apeiti ir dabarkai kieno, daþniausiai ilgokai pabuvusiøgerø dëdþiø apmokomose komandiruotëseVokietijoje, teigimo, kad 1923 m.Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà. Ðià svetimtauèiøperðamà teiginá objektyviai paneigëdaktarai Albertas Juðka straipsnyje„1923 metø sausio 15-oji – Klaipëdos kraðtookupacija?“ (88–96 p.) ir Dainius Þalimasstraipsnyje „Absurdiðka kalbëti, kadLietuva okupavo Klaipëdos kraðtà“ (97–103 p.).Knygoje pateikiami keli labai ádomûsþemëlapiai. Tai „Kalbø paplitimas MaþojojeLietuvoje 17 a. pradþioje“ ir „Lietuvininkøteritorija iki maro ir didþiosios vokieèiøkolonizacijos (18 a. pr.)“. Pastarasis þemëlapispalieka terpæ diskusijai, nes pateikiaávairias (pagal F.Tedznerá, M.Toeppenà,50 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12


A.Bezzenbergerá, kitus) lietuvininkø teritorijosribas. Man labiausiai priimtina daktaroA.Matulevièiaus koncepcija. Jo nuomone,tuomet lietuvininkø apgyventosþemës prasidëjo pieèiau Viðtyèio eþeroir tæsësi á Vakarus per Grabavà, Ingurà,Bartus, Prûsø Ylavà, Ðipapilæ, Þintus irÐventapilæ prie Aisèiø mariø.Retas ir 1919 m. JAV prezidento paskirtoskomisijos pasiûlytø Lietuvos valstybëssienø þemëlapis (105 p.). Ðios komisijospirmininkas Rytø Europos þinovas,istorikas, profesorius F.Golderis besikurianèiaiLietuvai priskyrë beveik pusæ(ðiaurinæ dalá su Tilþës ir Ragainësmiestais) dabartinës Karaliauèiaus srities,Seinus, Gardinà, Naugardukà,Sluckà, Drujà.Knygà iðleido Maþosios Lietuvos reikaløtaryba. Ji pristatoma Vytauto Ðiloiðsamiame apþvalginiame straipsnyje„Dvideðimt Maþosios Lietuvos reikalø tarybosgyvavimo metø“ (119–130 p.). Šitaryba per dvideðimtmetá daug nuveikë.Taèiau daugiausia savo entuziazmu, pasiaukojamudarbu. Taryba, nors ir sukurtatuomet veikusio aukðèiausio ðaliesvaldþios organo – Aukðèiausiosios TarybosPrezidiumo – nutarimu, taèiau iðvaldþios institucijø paramos, finansinësir net moralinës, praktiðkai negauna.Mûsø valdþia turëtø keisti toká poþiûrá.Knygà papildo ádomûs ir Lietuvos istorijaireikðmingi dokumentai. Tai MaþosiosLietuvos tarybos Vokietijoje, Fuldosmieste, 1946 m. paskelbta „MaþosiosLietuvos lietuviø deklaracija“ (PirmasisFuldos aktas), 1947 m. paskelbtas „MaþosiosLietuvos lietuviø protestas“ (AntrasisFuldos aktas), Maþosios Lietuvosrezistencinio sàjûdþio memorandumaspopieþiui Jonui Pauliui II (1988 m.), kitidokumentai.Knyga gausiai iliustruota retomis nuotraukomis,yra asmenvardþiø rodyklë.Manau, ji sudomins ne tik Lietuvos istorijabesidominèius þmones. Jà galëtø ádëmiaupaskaityti ir mûsø politikai.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2010-11-16SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2010Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 201011-12Eina nuo 1957 m. 2010 m.Nr. 11-12 (625-626) lapkritis, gruodisTurinysLietuvos geologijos tarnybai – 70 ............................. 2A.GAIÞUTIS Pedagoginës minties raida ................... 4J.R.STONIS VPU biosistematikai Himalajuose ......... 6J.R.STONIS, A.REMEIKIS Lyg pabaisø apsuptyje ... 6G.GAIGALAS Atomo fizikø susitikimas ................... 10J.MUREIKA Dvasingumas ...................................... 14A.VITKUS Nobelio medicinos premija .................... 16A.STANKEVIÈIENË, V.SNIEÐKIENËFitopatologijos mokslo raida Kaunobotanikos sode ....................................................... 18V.LAPINSKAS Skulptorius AntanasAleksandravièius ir Alytaus „Laisvës angelai“ ......... 20E.GARÐKA Programinis restauravimas .................. 22D.NORKIENË V. Puidokas: „Neretai naujastechnologijas perimamevieni pirmøjø Europoje“ .......................................... 25J.GRIGAS Nobelio fizikos premija .......................... 28E.DAGIENË Aukðtøjø mokyklødarbuotojø patirtis ................................................... 30Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës raðytiniuoseir ikonografiniuose ðaltiniuose“ ............................... 32A.AÞUBALIS ProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85 ....................................... 33L.GRICIÛTË Onkologijos institutai Europoje .......... 34J.A.KRIKÐTOPAITIS Baltijos ðaliø moksloistorikai susirenka jau dvideðimt ketvirtà kartà ........ 36Algimantui Nakui – 75 ............................................. 38R.OZOLINÈIUS, L.SADAUSKIENËValstybë ir miðkas, arba kodël valstybë turimiðkø ir kodël reguliuoja jø naudojimà ................... 38V.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø ávairovëir naujos kryptys Lietuvoje ...................................... 44S.LIPSKIS Ilgo gyvenimo suvestinë ........................ 46M.VADIÐIS „Mzungu“ gyvenimas þaliøjøkalvø kraðte ............................................................. 47V.ÞEIMANTAS Lietuvininkø kovosMaþojoje Lietuvoje .................................................. 50Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 51


Áteikti paþymëjimai LMA jaunøjø mokslininkø stipendijø konkurso nugalëtojams2010 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas paskyrë 15 stipendijø – 4 humanitariniø ir socialiniø, 11 fiziniø,biomedicinos ir technologijos mokslø srityse. 2010 m. rugsëjo 7 d. Lietuvos mokslø akademijoje ávyko susitikimas su ðio konkursonugalëtojais. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino 2010 – 2011 m. LMA jaunøjø mokslininkø konkursonugalëtojus ir áteikë jiems paþymëjimus.Rugsëjo 21–24 dienomis Lietuvosmokslø akademijoje vyko 7-toji Tarptautinëkonferencija „Atomø ir molekuliø duomenysir jø taikymai“ (ICAMDATA2010).Konferencijos praneðimuose buvo apþvelgtinaujausi atomø ir molekuliø fizikosmoksliniai pasiekimai (tiek teoriniai,tiek ir eksperimentiniai) bei jø taikymai nanofizikos,astrofizikos, valdomos termobranduolinëssintezës, moderniø technologijø(pvz., efektyviø ðviesos ðaltiniø),medicinos (radioterapija) ir kitose srityse,taip pat iðryðkintos perspektyviausios tolesniøtyrimø kryptys. Konferencija buvogera proga susitikti atomø ir molekuliøduomenø gavëjams ir jø naudotojams,aptarti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes.Daug dëmesio buvo skirta atomøir molekuliø duomenø bazëms kurtiir naudoti, jø tikslumui ir patikimumui ávertinti,duomenø mainams.Konferencijos tematika aktuali dideleiLietuvos mokslininkø daliai, áskaitant doktorantusbei vyresniøjø kursø fizikos studentus.Lietuvos mokslininkai, pristatydamisavo tyrimus tarptautinei mokslo bendruomenei,galëjo tokiu bûdu pasitikrintijø moksliná lygá bei uþmegzti naujus kontaktus.Virginijos VALUCKIENËS nuotr.52 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 11–12, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

More magazines by this user
Similar magazines