„Kepleris“ ieško naujos Žemės - Vilniaus universitetas

20094„Kepleris“ieðko naujosÞemësVilniausuniversitetui –430Atsinaujinanèiosenergijos yradaugiaunei protoMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 1

Šiemet seniausia ir didþiausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniausuniversitetas – ðvenèia 430 metø jubiliejø. Nuo pat ákûrimo XVI a. tapæsEuropos mokslo ir kultûros dalimi, Universitetas ákûnija klasikiniouniversiteto sampratà, studijø ir mokslo tyrimø vienovæ.Vilniaus universitetui –Akad. Benediktas JUODKAVilniaus universiteto rektorius430 metø nëra apvali data, bet tai tinkamaproga sudëti svarbiausius akcentusir apibendrinti pastarøjø metø darbusir problemas.Vilniaus universitetas ypatingà dëmesáskiria fundamentiniø ir taikomøjø moksliniøtyrimø plëtrai, studijø kokybei. Universitetokokybæ sàlygoja ne studentø skaièius,o mokslo lygis. Galima dþiaugtis,kad nepakankamai finansuojamame valstybësVilniaus universitete susiformavoir sëkmingai funkcionuoja matematikos,lazerinës ir puslaidininkiø fizikos, baltistikos,kai kuriø medicinos, biologijos, filosofijoskrypèiø mokyklos, garsinanèios netik mûsø Universitetà, bet ir visà LietuvosIki XVI a. Lietuva neturëjo savo aukðtosiosmokyklos. Lietuviai daugiausia vykostudijuoti á Krokuvos, Prahos, Budapeðto,Karaliauèiaus universitetus. Vilniausvyskupas Valerijonas Protasevièius1569 m. pasikvietë jëzuitus ir 1570 m.liepos 17 d. buvo atidaryta kolegija. 1570m. ákuriama didelë biblioteka.Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijoskaralius Steponas Batoras, paremdamasVilniaus vyskupo Valerijono Protasevièiaussumanymà, 1579 m. balandþio 1 d.iðdavë Vilniaus akademijos atidarymo privilegináraðtà. Tik ir ði privilegija ne ið kartoásigaliojo. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystëskancleris Mikalojus Radvila Rudasisir vicekancleris Eustachijus Valavièius,bûdami evangelikai reformatai, prieðinosikatalikiðko universiteto, esanèio jëzuitø þinioje,steigimui. 1579 m. spalio 30 d. popieþiusGrigalius XIII iðleido bulæ, pakelianèiàkolegijà á universitetà. VU tapo toliausiaiá Europos rytus nutolusiu universitetu.Ðimtmeèius Vilniaus universitetas buvosvarbiausias Lietuvos mokslo ir kultûroscentras, suvaidinæs ir tebevaidinantisdidþiulá vaidmená mûsø valstybës istorijoje.2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

i – 430mokslà.VU vyksta daug tarptautiniø mokslorenginiø, bendradarbiaujama su pasauliniaismokslo ir studijø centrais. Mûsømokslininkai vykdo daugybæ tarptautiniømoksliniø projektø.Pirmà kartà tarp 600 geriausiø viso pasauliouniversitetø pateko ir vienintelë Lietuvosaukðtoji mokykla – Vilniaus universitetuibuvo skirta 501–600 vieta. Tai pirmasisðalies universitetas, patekæs á vienàið dviejø prestiþiðkiausiø universitetøreitingavimo schemà „Times Higher Education– QS“.Lietuvoje esame populiariausia aukðtojiuniversitetinë mokykla, kurià pirmu pageidavimurenkasi daugiausia abiturientø.Europos Sàjungos struktûriniø fondøprojektø dëka 2008 m. Universitete ávykoþenklus kokybinis ðuolis. Ypaè pagerëjomokslo ir mokymo bazë Fizikos,Gamtos mokslø, Chemijos, Medicinos fakultetuose.Aktyviai ásijungæ á Europos struktûriniøfondø projektø rengimà, þenkliai pagerinomeinfrastruktûrà. Filosofijos, Istorijos fakultetaidþiaugiasi atnaujintais ir moderniaisutvarkytais pastatais, graþiai tvarkoma irmodernizuojama Biblioteka, didþiuojamësvienu geriausiø Europoje Lazeriø centru.Šiais metais tikimës pradëti Mokslinës komunikacijoscentro statybà Saulëtekyje.Seniausia ir didþiausia Lietuvos aukðtojimokykla aktyviai dalyvauja tarptautinëjemokslo bei akademinëje veikloje, didþiuojasisavo iðkiliais mokslininkais, profesoriais,auklëtiniais. Vilniaus universitetejauèiama ypatinga akademinë atmosfera,vyrauja akademinë laisvë, kai pirmenybëteikiama protui, iðminèiai, tolerancijai.Vilniaus universiteto reikðmæ Lietuvai,jos suvokimà liudija tai, jog senøjø rûmøansamblis reprezentuoja Lietuvà Briuselioparke „Mini Europa“, kur kiekviena ðalis prisistatoreikðmingiausiais objektais. Vilniausuniversitetas – vienintelis universitetas, pristatantissavo ðalá. Tai puiki mûsø ðalies,kaip ypaè vertinanèios turtingà istoriná paveldàir aukðtàjá mokslà, reklama.Vilniaus universitetas siekia tapti teisiškaipripaþintu Nacionaliniu universitetu,ásitvirtinti Europos moksliniø tyrimø iraukðtojo mokslo erdvëje ir joje iðsiskirtiaukðèiausiu mokslo lygiu.Nors Kioto protokolas ásigaliojo 2005 m. vasario 16 d.,ðiuo metu didþiausias ðiltnamio dujø (ÐD) emisijø ðaltinispasaulyje – JAV ir bûsimi didþiausi tarðos ðaltiniai –Kinija ir Indija nëra ratifikavæ Kioto protokolo ir neprisiëmëjokiø ásipareigojimø dël klimato kaitos ðvelninimo.Tokia situacija ir artëjantis Kioto protokolo baigtiesterminas 2012 m. kelia dideles diskusijas tarp politikø,mokslininkø ir kitø suinteresuotø grupiø dël galimøtarptautiniø klimato kaitos ðvelninimo politikos reþimøpo 2012 m. bei priemoniø jiems ágyvendinti.Socialiniø irtechnologiniø inovacijøkûrimas, pasitelkiantdarnumo ir aplinkosvertinimometodusveiksniusProf. Dalia ÐTREIMIKIENËSiekiant sumaþinti ðiltnamio dujøiðmetimà, bûtinos á aplinkà ir þmogøorientuotos socialinës ir technologinësinovacijos arba vadinamosios ekologinësinovacijos. Kad kuo greièiau tokiøtechnologiniø ir socialiniø inovacijø rezultataibûtø ádiegti á pramonæ ir rinkas,labai svarbu taikyti aplinkosauginio rezultatyvumoindikatorius – aplinkos vertëakivaizdþiai ávertinta politiniais sprendimais– bei koordinuoti tarptautiniusir bendradarbiauti, standartizuojantvertinimo metodus ir juos áteisinanttarptautiniu mastu. Ðiuo poþiûriu labaisvarbus naðtos aplinkai ávertinimometodas – ekologinio balanso metodas.Ekologinis balansas – tai produkto átakosaplinkai kompleksinis vertinimaskiekviename jo buvimo rinkoje etape:nuo atsiradimo momento iki galimo panaudotømedþiagø perdirbimo. Ávertinamitokie svarbûs parametrai, kaip þaliavø,energijos sunaudojimas, terðalø á aplinkàiðmetimas, atliekø susidarymas irjø perdirbimo galimybës. Atkreipiamasdëmesys ir á duotojo produkto galimopakeitimo kitas pasekmes visai ekonomikai.Vadinamieji „produkto darnumo“vertinimo instrumentai apima srautø, susijusiøsu produktø gamyba ir vartojimu,analizæ ir gyvavimo ciklo kaðtø vertinimus.Ðie instrumentai leidþia ávertinti iðtekliøvartojimà ir jo aplinkosauginá poveikáper visà gamybos grandinæ arbaper visà produkto gyvavimo ciklà. Ðierodikliai neapima socialiniø dimensijø,o sukoncentruoti tik á aplinkosauginæ dimensijà.Produktø darnaus vertinimo instrumentaileidþia atlikti retrospektyvináir perspektyviná produkto ávertinimà, priimtisprendimus.Gyvavimo ciklo vertinimas (GCV) taikomasávairiomis formomis jau 35 metai.Jo tikslas yra ávertinti produkto ar paslaugosaplinkosauginá poveiká per visàjo gyvavimo ciklà. Ðis metodas leidþiaiðmatuoti realø ir potencialø spaudimà,kurá produktas sukelia aplinkai pradedantþaliavø iðgavimu, produkto gamy-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 3

os proceso ir vartojimo metu, baigiantatliekø sutvarkymu. Tarptautinë standartøorganizacija yra parengusi GCV principusir gaires. GCV leidþia priimti sprendimusdël produktø plëtros ir ekodizaino, gamybossistemos tobulinimo ir kt. Gyvavimociklo kaðtø ávertinimas yra ekonominis metodas,kuris leidþia susumuoti visus produktoar veiklos diskontuotus pagal jo gyvavimolaikotarpá kaðtus. Tie kaðtai apimatiek privaèius, tiek išorinius produkto gamybosir vartojimo, taip pat ne tik aplinkosauginius,bet visus produkto kaðtus. Tradiciðkaigyvavimo kaðtø vertinimas yra taikomasalternatyviems investiciniams projektamsir norint parinkti geriausià projektà.Tik du gyvavimo ciklo kaðtø vertinimometodai: gyvavimo ciklo kaðtø vertinimasbei visø kaðtø aplinkosauginë apskaita apimaaplinkosaugines dimensijas.Produkto darnumui vertinti yra naudojamair medþiagø bei substancijø srautøanalizë. Vupertalio klimato, aplinkos ir energetikosinstitutas sukûrë ir iðplëtojo produktomedþiagø imlumo analizës metodà,paremtà paslaugos medþiagø imlumo(PMI) indekso nustatymu. Ði analizë apimavisø medþiagø srautø, susijusiø su produktuar paslauga (ekologinës kuprinës),analizæ. Visø medþiagø, reikalingø gamybosprocesui, suvartojimas, atëmus produktosvorá, ir parodo realø produkto medþiagøimlumà. PMI koncepcija davë pradþiàFaktoriaus 4 ir Faktoriaus 10 diskusijomsir tikslø nustatymui. Substancijø srautøanalizë (SSA) yra atliekama visam produktociklui, kai norima nustatyti, kur ávykstasubstancijø átekëjimas ir iðtekëjimas. Jitaikoma gamybos ðakø analizei ir leidþianustatyti aplinkosauginio poveikio ðaltinágaminant ir vartojant produktà.Produkto energijos analizë nagrinëjaenergijos kieká, reikalingà produktui pagaminti.Ji apima tiek tiesioginius, tiek netiesioginiusenergijos srautus. Netiesioginëenergija – tai ta, kuri yra panaudotagamybos veiksniø gamyboje, pvz., energija,panaudota pagaminti metalui, kurisbus panaudotas produkto gamybai. Produktøar paslaugø energijos poreikiø analizëspavyzdys yra procesø energijos analizë.Ji apima skirtingus produkto gyvavimociklo procesus ir lygius ir susumuojaenergijos srautus kiekvienoje gamybospakopoje. Emergijos analizë yra taikomaatskiro produkto gamybos proceso beiatskirø pramonës ðakø analizei. Eksergijosanalizë yra taikoma energijos sistemø,tokiø kaip šilumos tiekimas ar elektrosgamyba, analizei.Aðtuntoji tarptautinë konferencija „Ekologinisbalansas“ vyko 2008 m. gruodþio10–12 d. Tokijuje, didþiausiame Parodø centre„TOKYO BIG SIGHT“, ir buvo skirta darnumovertinimo metodø plëtrai bei taikymorezultatams aptarti. Jos ðûkis buvo „Socialiniøir technologiniø inovacijø kûrimas,pasitelkiant sisteminá màstymà“. Konferencijojedalyvavo mokslininkai ir praktikai iðdaugiau kaip 40 pasaulio ðaliø: JAV, Kanados,Brazilijos, Tailando, Turkijos, Kinijos,Indonezijos, Indijos, Korëjos, Malaizijos,Australijos ir praktiðkai visø senøjø ES ðaliønariø, Šveicarijos, Norvegijos ir kt. Aðtuntosiostarptautinës konferencijos „Ekologinisbalansas“ tikslas buvo surinkti kartu tarptautinëspramoninës ir akademinës bendruomenësnarius, kad galima bûtø pakreiptivisuomenæ darnaus gyvenimo bûdolinkme, diegiant darnià gamybà, cikliðkainaudojant iðteklius ir kuriant nuliniø emisijøsocialinæ infrastruktûrà, naudojant atsinaujinanèiusenergijos išteklius ir energijosefektyvumo didinimo priemones.Konferencijos metu buvo perskaitytadaugiau kaip 100 praneðimø 19 sesijø,tokiø kaip darnumo vertinimo metodai, atliekøtvarkymas, darnus miestø planavimas,darnus vartojimas, energijos iðtekliustaupanèios technologijos, aplinkosauginësinformacijos atskleidimas, aplinkosauginëapskaita, gyvavimo ciklovertinimas, darnumo garantavimas, politikair reguliavimas. Taip pat buvo surengtos7 specialios sesijos: CO 2emisijø maþinimas,biokuro vaidmuo, ekologinisefektyvumas ir kiti darnumo vertinimo indeksai,darni þemdirbystë ir maistas, tarptautinëmedþiagø srauto kaðtø apskaitosstandartizacija ir kt. Konferencijoje buvoaptarti naujausi gyvavimo ciklo vertinimometodikos ir kitø sisteminës analizës árankiøplëtros, darnumo vertinimo bei darnausvartojimo ir darnios gamybos, ðiltnamiodujø emisijø maþinimo bei darniosenergetikos pasiekimai. Tai yra vertingasindëlis kuriant ateities visuomenæ.Konferencijoje teko skaityti praneðimàapie „Tarptautinius, pasibaigus Kioto protokoloterminui, klimato kaitos švelninimoreþimus“ ádomioje sesijoje „Politika ir reguliavimas“.Praneðimus ðioje sesijojeskaitë Japonijos, Taivano, Kanados ir Korëjosmokslininkai, kurie supaþindino susavo šaliø aplinkos integravimo priimantsprendimus politika. Taip pat sesijoje buvoaptarti tarptautiniø po Kioto protokolotermino baigties klimato kaitos ásipareigojimøbei jø ágyvendinimo klausimai.Ne atsitiktinai tarptautinës ekologiniobalanso konferencijos vyksta nuo 1994 m.kas antri metai Japonijoje ir yra remiamosJaponijos gyvavimo ciklo instituto. Japonømokslininkai yra labai daug pasiekæ plëtodamipoveikio aplinkai bei gyvavimo ciklovertinimo metodologijas. Be to, Japoni-4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

ja iðsiskiria ið kitø pasaulio ðaliø naujomistechnologijomis ir unikaliu poþiûriu á gamtosapsaugà ir þmogø. Pagal Tarptautiniobendradarbiavimo ir plëtros organizacijosðaliø inovatyvumo vertinimà 2008 m. Japonijayra pripaþinta inovatyviausia pasauliošalimi. Kito ðaliø inovatyvumo vertinimorezultatai (þurnalo Economist) 2006 m.taip pat buvo palankiausi Japonijai. Ði ðalispasiþymi sparèiausiu naujø produktø irtechnologijø pritaikymo greièiu, turi didþiausiàpatentø, tenkanèiø gyventojui,skaièiø pasaulyje – 1200/mln. þmoniø, t.y.net 3,5 karto daugiau nei JAV. Be to, Japonijalabai daug investuoja á tyrimus irplëtrà – 3,35 proc. BVP, tuo tarpu Lietuvoje– 0,76 proc. (JAV – 2,79 proc.). Japonijojemokslo tyrëjø, tenkanèiø gyventojui(5900/mln. gyventojø), taip pat yra daugiaunei JAV (4200/mln. gyventojø).Kodël gi Japonija tokia inovatyvi ðalis?Tai visø pirma susijæ su verslo mentalitetoypatybëmis, ištekliais esantskurdþiai ekonomikai. Tokioje šalyje verslas,kad išliktø konkurencingas, yra priverstasbûti inovatyvus. Japonijoje iðtekliøtaupymas, efektyvus jø naudojimas,atliekø perdirbimas visada buvo ðios ðaliesvyriausybës, verslininkø ir visuomenësprioritetas. 2005 m. Japonijoje labaiiðpopuliarëjo „Mottainai“ judëjimas. Mottainaiþodis sunkiai verèiamas á lietuviøkalbà. Yra keli galimi vertimo bûdai: neiðmeskto, kas vertinga, arba gëda iðmestitai, kas gali bûti dar panaudota, irkt. Galima pateikti toká Mottainai pavyzdá.Jeigu vaikai pakyla nuo stalo nesuvalgæviso maisto, tëvai jiems sako: „Mottainai,tu turi tai suvalgyti“. Šis judëjimasir ðiuo metu yra labai populiarus, be to,papildo 3R (reduce, reuse, recycle – sumaþinti,panaudoti, perdirbti) iniciatyvà,kuri taip pat prasidëjo Japonijoje ir iðpopuliarëjopasaulyje.Lankantis Japonijoje visur stebino dideliþmoniø srautai, kartu ideali tvarka, švarair naujø technologijø praktinio naudojimobuityje pavyzdþiai. Pradedant ypaègreitais traukiniais (magnetiniai traukiniaijau gali pasiekti 500 km/h) ir baigiant kûnàðildanèiomis popierinëmis servetëlëmisir aukðtøjø technologijø tualetais, kurie,kaip mini vienas þurnalistas savo straipsnyje,labiau tiktø kosminiams laivams, one vonios kambariui. Japonijoje netekomatyti në vieno neveikianèio ar sudauþytoautomato, kuriuose prekiaujama karðtaisir gaiviaisiais gërimais, cigaretëmis (tikkamerai nuskanavus asmens dokumentà)ar transporto bilietais. Nors gyventojøgausybë, neteko matyti sulauþytø suoleliø,neveikianèiø telefono bûdeliø, netvarkingøstendø ar ðiukðliø gatvëse. O ir patysjaponai, nors beveik nekalba angliškai,stengësi bûti paslaugûs ir geranoriðki.Aimanuojame dël brangstanèios ðilumos ir artëjanèioelektros energijos trûkumo. Seniai kalbameapie elektros tiltus ið kitø ðaliø. Bet energijos yragausu aplink mus, reikia tik proto jà pasiimti.Saulës elementai, vëjo elektrinës ir biokuras jauyra pasiruoðæ tapti pagrindiniais mûsø amþiausšvarios energijos šaltiniais. Dar áspûdingesniðvarios energijos ðaltiniai laukia savo eilës.Klimatas sparèiai ðyla ir kelia dideliusiððûkius þmonijai. Ðalia kitø veiksniøklimato ðilimà lemia ir anglies dvideginiospartus didëjimas atmosferoje.Anglies dvideginá iðmeta iškastinio kuro– akmens angliø, naftos, dujø ir kitøorganiniø medþiagø deginimas. Sparèiaididëjantis pasaulio þmoniø skaièiusir auganti ekonomika reikalauja vis daugiauenergijos – daugiau akmens angliønaujoms jëgainëms (elektrinëms),daugiau naftos produktø naujiems automobiliams,daugiau dujø naujiemsnamams ir gamykloms. Todël angliesdvideginio atmosferoje kiekis didës nepaisanttobulesniø jëgainiø ir maðinø beienergijà taupanèiø namø. Taèiau nemanau,kad Vakarø civilizacijai dël to likogyvuoti tik keli deðimtmeèiai, kaip teigiafilosofas A.Ðliogeris (Valstieèiø laikraðtis,2008 m. gruodþio 3 d.).Akmens angliø, naftos ir dujø naudojimasprimeta visuomenei didelæ kolektyvinæþalà. Dël oro tarðos sukeltønegalavimø padidëja sveikatos apsaugosiðlaidos, siekiant garantuoti naftostiekimà nuolat didëja karinës iðlaidos.Jos baigësi Irako ir Èeèënijos uþpuolimu.Dël akmens angliø ir naftos beidujø gavybos didëja aplinkos tarða, klimatoatðilimas niokojanèiai veikia ekonomikà.Anglies dvideginio iðmetimomokestis Europos ðalyse logiðkai irskaidriai atlygina tiems, kurie naudodamiatsinaujinanèià energijà nekenkiaaplinkai ir ekonomikai.Pagamindama kilovatvalandæelektros energijos akmens anglis deginantijëgainë á atmosferà iðmeta ketvirtákilogramo anglies. Nepaisant to,didëja elektros energijos poreikis. NepasirašiusiosKioto protokolo Kinija,Atsinaujinanèiosenergijosyra daugiau neiprotoProf. Jonas GRIGASVëjoIndija ir JAV ruošiasi statyti 850 akmensanglimis kûrenamø elektriniø.2012 m. jos iðmes á atmosferà penkiskartus daugiau anglies dvideginio, neinustatyta Kioto protokolu. Deginantgamtines dujas, kiekvienai pagamintaikilovatvalandei elektros energijosišmetama tik dešimtadalis kilogramoanglies. Todël Lietuva savo jëgainespertvarkë á dujas, bet dujø kaina nestabiliir mokame uþ elektrà daugiaunei mokëtume, jei elektrines kûrentumepigiomis akmens anglimis arbamalkomis. Atominës elektrinës neterðiaanglies dvideginiu aplinkos, todëlmes, jei ne automobiliai, galëtume sakyti,kad gyvename ðvarioje aplinkoje.Deja, vienas vidutinio dydþio automobilisper metus išmeta apie 5 tonasanglies dvideginio. Daugumamokslininkø jau sutaria, kad þmonijospriklausomybë nuo iškastinio kuroniokoja Þemës klimatà. Atëjo laikasveikti taip, kad energijos gamybair vartojimas bûtø naudingas ekonomikaiir aplinkai. Vienintelë iðeitis yranaudoti atsinaujinanèios energijosšaltinius (1 pav.), kurie neteršia aplin-GeoterminëVandensBiomasësSaulës1 pav. Atsinaujinanti energija aplink musMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 5

kos anglies dvideginiu. Europos Sàjungosdirektyvos ápareigoja 23 proc. ðaliesenergijos poreikiø 2020 m. patenkintiið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø.Atsinaujinanèios energijos technologijosbuvo pradëtos sparèiai kurti prieðtris deðimtmeèius kilus naftos krizei. Taèiau,krizei praëjus ir pigios naftos ištekliamspasaulyje nemaþëjant, dëmesysatsinaujinanèiai energijai sumaþëjo. Visdëlto laboratorijose buvo tobulinami saulëselementai (2 pav.), kuriamos vëjo jëgainës(3 pav.), biokuro – etanolio ir kito-2 pav. Saulës elementai3. Vëjo jëgainëskios technologijos. Šie energijos šaltiniaiparuošti masiniam vartojimui. Jie ne tikneteršia aplinkos, bet, svarbiausia, laiduojaðaliø energetinæ nepriklausomybæ nuonaftà eksportuojanèiø ðaliø átakos. Dël politiniøir savanaudiðkø tikslø svyruojantiekonomiðkai nepagrásta naftos ir dujø kainaverèia vël atsigræþti á atsinaujinanèiusenergijos ðaltinius. Dabar yra patogiausiaslaikas diegti ðvarios energijos ðaltiniusateinanèioms kartoms. Taèiau ðis siekisreikalauja ilgalaikiø moksliniø, ekonominiøir politiniø iðtekliø investicijø. Þmonijaireiks sukurti visiškai naujas technologijas,kurios garantuotø nuo 10 iki 30TW (TW yra teravatas – milijonas milijonøvatø) energijos tiekimà neiðmetant áatmosferà në tonos anglies dvideginio.„Šiandien mokslas daugiau nei bet kadaturi mûsø, kaip planetos, iðlikimo, saugumoir klestëjimo raktà“, – kreipimesi á amerikieèiussakë prezidentas Barakas Obama.Pasvarstykime, ið kur þmonija galëtøgauti tiek ðvarios energijos? Net viena iðþemiau iðvardytø idëjø gali tapti naujuþmonijos civilizacijos varikliu.Teðvieèia saulëSaulës elementai verèia saulës ðviesosenergijà elektros energija (4 pav.).Praëjus pusei ðimtmeèio po jø sukûrimo,jie gamina tik apie penkias ðimtàsias procentopasaulio naudojamos elektrosenergijos. Tuo tarpu saulës ðviesa galëtøtiekti 5 tûkstanèius kartø daugiau energijosnei dabar visas pasaulis jos sunaudoja.Esame ant švarios energijos vandenynokranto, þiûrime á jà, bet jos nepasiimame.Vis dëlto, matyt, ji pagaliau mussuþavëjo, nes per pastaràjá deðimtmetásaulës elementø gamyba didëjo daugiaunei 25 proc. kasmet. Vien 2005 m. saulëselementai padidino pasaulio elektrosenergijos indëlá 1727 MW (MW yra megavatas– milijonas vatø), ið jø 833 MWJaponijoje, 353 MW Vokietijoje. 2008 m.Kinija jau gamino saulës energijos 3000MW, daugiau nei reikia Lietuvai.Á saulës elementø kûrimà investuojamadeðimtys milijardø doleriø, panaðiaikaip á atominiø elektriniø kûrimà. Saulëselementai dabar kuriami ið ávairiø medþiagø,pradedant polikristaliniu siliciu, kuriogausu þemëje, silicio plëvelëmis ir baigiantorganinëmis ir polimerinëmis plëvelëmis.Plonø plëveliø saulës elementaiyra pigesni nei kristalinio silicio, bet kartujie ir maþiau saulës energijos paverèiaelektros energija. Laboratoriniuose bandymuosekristalinio silicio elementø naudingumassiekia 37 proc. (tiek saulësenergijos jie paverèia elektra), taèiau komercinissaulës baterijø naudingumas yranuo 15 iki 22 proc. Tobulinant saulës ele-mentus jø naudingumas nuolat didëja, todëlgalima tikëtis ateityje vis naudingesniøir pigesniø ðios energijos ðaltiniø.Saulës elementus yra patogu naudoti,nes juos galima átaisyti ant namø stogøar sienø, dykumose, ámontuoti á neðiojamuselektronikos prietaisus, lëktuvus(5 pav.), Þemës palydovus (6 pav.), raketas.Taèiau didþiausias iððûkis ðiuo metuyra per didelë saulës energijos kuriamoselektros kaina – apie penkis kartus didesnënei generuojama akmens anglimis kûrenamøelektriniø, keturiskart brangesnënei dujø generuojamø elektriniø ir tris kartusbrangesnë nei biomasës generuojamøelektriniø. Ávairiø atominiø elektriniøgeneruojamos elektros energijos kainagali skirtis šešis kartus, todël sunku su jalyginti. Taèiau saulës elementø kaina kasmetkrenta keliais procentais. Pietø ðalyseteko matyti daugybæ stogø, apklotøsaulës elementais, kurie visiðkai aprûpinanamus elektros energija.Saulës energijos daug naudoja Afrika,bet Kenija daugiausia pasaulyje naudojasaulës elementø vienam gyventojui.Kasmet kelios deðimtys tûkstanèiø saulëselementø plokðèiø, kurios gamina keliolikaar keliasdeðimt vatø elektros, parduodamaðalyje. Jos naudojamos automobiliøakumuliatoriams pakrauti, patalpomsapšviesti ekonomiškomis fluorescencinëmislempomis, televizoriams maitinti elektrair kitoms reikmëms neprisijungiant prieðalies elektros tinklø. Du milijardai þmoniødabar neturi galimybiø prisijungti prie elektrostinklø. Jiems maþiau ekonomiðkos,bet apie keturis kartus pigesnës amorfiniosilicio saulës baterijos gerina gyvenimokokybæ. Todël Afrikos tautose saulësbaterijø naudojimas klesti.Saulës energijos technologijos neturikonkurentø. Atsiradus nanotechnologijoms,saulës elementus galima kurti iðatomø. Fizikai dabar kuria medþiagas, kurioslabai nustelbia silicá, sumaþindamos4 pav. Saulës ðviesos energija paverèiama elektros energija6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

5 pav. Saulës ðviesos energijavaromas lëktuvassaulës elementø kainà ir padidindamosjø naudingumà. Naujos nanomedþiagos,sudarytos ið deðimties milijardiniø metroploèio kvantiniø taðkø, gali dvigubai naudingiaupaversti ðviesà elektros energija.Kai saulës ðviesa krenta á silicá, fotonasiðmuða vienà elektronà, o ðviesos didþiojidalis virsta ðiluma. Kai ðviesa krenta ákvantinius taðkus, vienas fotonas gali iðmuðtiseptynis elektronus. O tie elektronaiir kuria elektros srovæ. Dabartiniamssaulës elementams tinkamiausios nanomedþiagosyra sudarytos ið ðvino, selenoir kadmio. Ieðkoma ðvaresniø aplinkainanomedþiagø. Nanosolar firma ðalia SanFrancisko (JAV) pradeda gaminti 200 mln.tokiø saulës elementø kasmet ið ultraplonøvario-indþio-galio selenido nanoplëveliø.Pagamintos energijos kaina yra 50JAV centø uþ vatà. Šios naujienos paþadinoShell ir kitus energijos milþinus kurtisaulës elementus. Kalifornijos technologijosinstitutas kuria saulës elementus iðanglies nanovamzdeliø.Taèiau saulës energija naudojama netik elektros energijos gamybai. Atgimstasaulës ðiluminës sistemos, kurios surenkasaulës energijà ir generuoja ðilumà (7pav.). Šios sistemos seniai naudojamos6 pav. Þemëspalydovaielektrosenergijàgamina iðsaulës ðviesos7 pav.Ðiluminësistema,kuriojeSaulësenergijageneruojaðilumà(Danija)karštam vandeniui ruošti ir pastatams ðildyti.2006 m. pasaulyje saulës kolektoriøgalia siekë 130 GW (1 GW – gigavatas yra1000 MW), jie pagamino apie 77 teravatvalandes(milijonus megavatvalandþiø) ðiluminësenergijos. Tokiam energijos kiekiuigauti reiktø sudeginti 12,5 mln. tonønaftos. Daugëja ðaliø, kuriose yra privalomaárengti statomuose namuose saulëskolektorius. Deja, á Lietuvà viskas ateinalabai pavëluotai. Saulës ðiluminës sistemosgali generuoti ir elektrà be saulës baterijø.Pavyzdþiui, veidrodþiai sufokusuojasaulës ðviesà á Stirlingo variklá – didelio naudingumoárenginá (8 pav.), kuriame vandeniliodujos cirkuliuoja tarp karðto ir ðalto8 pav.rezervuarø. Saulës ákaitintos dujos pleèiasiir stumia stûmoklá, kuris suka turbinà,generuojanèià elektros srovæ. 2009 m. Kalifornijojepradës veikti pirmoji Stirlingo 850MW elektrinë ir planuojama statyti dar keletàpanaðiø. Elektros energijos tikëtina kainabus 4–6 JAV centai uþ kilovatvalandæ,panaði á akmens anglimis kûrenamø jëgainiøelektros energijos kainà.Kosminës saulës elektrinësDar prieð keturiasdeðimt metø Tarptautinëssaulës energijos prezidentas PetrasGleizeris (Peter Glaser) pasiûlë idëjà, kadmiesto dydþio Þemës palydovai orbitoje,kur saulë ðvieèia dienà ir naktá ir šviesa yraryškiausia, galëtø surinkti saulës energijàir mikrobangomis perduoti jà á Þemæ. Ame-rikos kosminiø tyrimø agentûra NASA susidomëjopatrauklia idëja, taèiau, ávertinæðios technologijos kainà – daugiau nei 300mlrd. doleriø, jà atidëjo.Taèiau nuo to laiko kosminës technologijoslabai patobulëjo. Be to, geostacionariojeorbitoje saulës ðviesos intensyvumasyra aðtuonis kartus didesnis neiþemës pavirðiuje. Milþiniškos saulës energijos,paverstos elektros energija, o poto mikrobangomis bet kokio oro sàlygomisperduotos á keleto kvadratiniø kilometrøploto antenà, 90 proc. vël gali bûtipaversta kintamàja elektros srove. Tai bûtøneiðsenkantis atsinaujinanèios ðvariosenergijos ðaltinis tol, kol ðvies saulë. NA-SA nuo 1995 m. atliko nemaþai ðios technologijostyrimø, ávertino jos ávairius elementusir konstrukcijas. Visiškai reali technologijayra plonø plëveliø saulës elementaisversti saulës energijà elektra, aukðtatemperatûriaissuperlaidininkais jà perduotikosmose esantiems lazeriams, kurieinfraraudonaisiais spinduliais energijàsiøstø á Þemæ. Taèiau kol kas tokiosenergijos kaina yra daug didesnë nei kitøatsinaujinanèios energijos ðaltiniø. Betmokslo ir technologijø laimëjimai situacijàgali greitai pakeisti. Nanotechnologijoságalina kurti labai lengvus saulës elementus,kilogramo masës iðkëlimas áÞemës orbità nuo 10 tûkst. doleriø dabargali atpigti iki keliø ðimtø ateityje. Tai labaiatpigintø elektros kainà.Japonijos erdvës agentûra JAXA praneðë,kad 2010 m. paleis Þemës palydovà,kuris iðskleis bandomàjá saulës elementøkomplektà, kuris 100 kW (kilovatø)saulës energijos mikrobangomis perduosá Þemæ. Iki 2020 m. ruoðiamasi paleistiá kosmosà 250 MW, o dar po deðimtmeèioir gigavatø (tûkstanèiø megavatø)kosmines saulës energijos stotis.Tepuèia vëjasLietuvoje vis diskutuojame apie artëjanèiàelektros energijos krizæ. Tuo tarpuenergijos yra gausu, trûksta tik proto jàpasiimti. Paþersiu skaièiø, kaip kitose ðalyseelektros energijà þmonëms atneðavëjas. Vëjo turbinø generuojama elektrosenergija auga panaðiais tempais kaip irsaulës elementø generuojama energija,apie 25 proc. kasmet. 2005 m. vëjo elektriniøgeneruojama galia siekë 60 GW, o2008 m. jau 100 GW. 2010 m. planuojamapasiekti 150 GW. Palyginimui galimapaminëti, kad 2008 m. Lietuva sunaudojo2 GW elektros energijos. Ypaè plito vëjoelektrinës Europoje. Nuo 1994 iki 2005m. Europos Sàjungoje vëjo elektriniø pagaminamoselektros energijos padidëjonuo 1,7 iki 40 GW.Nukelta á 40 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 7

2009 m. kovo 17 d.Lietuvos mokslø akademijosvisuotinio susirinkimosesijoje paminëtos áþymauselektrochemijos mokslinësmokyklos kûrëjo akademikoJuozo Matulio 110-osiosgimimo metinës.Spausdinameakad. LeonardoKAIRIÛKÐÈIOkalbà.JuozasAkad.Matulis-LMA prezidentas irþymus chemikasJuozas Matulis buvo þymiausias ir átakingiausiasXX a. Lietuvos mokslo veikëjasir organizatorius. Bemaþ keturis deðimtmeèius,bûdamas Lietuvos moksløakademijos prezidentu, jis nuosekliai irkryptingai vadovavo visai Lietuvos moksloplëtrai, naujø mokslo srièiø, krypèiø ir institucijøformavimui – jaunø mokslininkøugdymui. Jo titaniðku darbu, pasiðventimumokslui ir rûpesèiu buvo suformuluotipirmieji akademijos statutai, sukurta darnimokslo skyriø struktûra, fundamentaliøjøtyrimø institutai, gràþinti Mokslø akademijaikaro metu iðdarkyti ir iðslapstytibrangiausi lietuviø kalbos þodyno, istorijosrankraðèiø ir knygø archyviniai fondai.Per tuos deðimtmeèius J.Matuliui vadovaujantLietuvoje buvo sukurta tvirtamoksliniø tyrimø ir eksperimentiniø stoèiømaterialinë bazë: arti 30 fundamentaliøjøir taikomøjø tyrimø institutø, iðaugotûkstanèiai kvalifikuotø, mokslo laipsniuságijusiø specialistø, akademijos nariø –akademikø ir nariø korespondentø skaièiusnuo 14 buvo praplëstas iki 86.Lietuvos mokslas planine tvarka buvokoordinuojamas Mokslø akademijosskyriuose ir probleminëse tarybose. Dëlto gebëjo iðvengti paralelizmo, pasikartojimøir smulkiatemiðkumo, sprendë fundamentaliasLietuvos ûkiui ir kultûrai reikalingasproblemas, darniai papildydamasRytø Europos ir pasauliná mokslo lobynà.Kiekvienais metais, kiek pamenuið 14-os metø darbo vadovaujant Chemijosir biologijos mokslø skyriui, nauji atrastidësningumai, iðradimai ir technologiniaisprendiniai buvo apibendrinamiskyriø sesijose. Raiðkiausius, vertus pasauliniomokslo pasiekimus akademikasJ.Matulis pats vadinamuoju „áþanginiu þo-8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

dþiu“ pristatydavo visuotinio susirinkimosesijai, kaip naujà kasmetá þingsná, papildantáLietuvos mokslo ir kultûros laimëjimøiðskirtiná þiedà. Taip metai po metøaugo Lietuvos mokslo pasiekimai, sudaræpagrindà lietuviø tautinio savitumo irvisavertiðkumo raiðkai, galiausiai atvedæá Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdá, nepriklausomybæir ðiandienæ mokslo ir kultûrosplëtotæ. Taigi per Lietuvos mokslo raidosrezultatus tolstanti XX a. Lietuvos istorija,manau, reikiamai ávertins akademikoJuozo Matulio ánaðà Lietuvai, jo bekompromisátautiná, demokratiná ir pilietinávaidmená ir ras jam deramà vietà tarppraëjusio amþiaus daugiausia Lietuvai nusipelniusiøþmoniø.Juozas Matulis gimë 1899 m. kovo19 d. Jatkoniø kaime (Ðimoniø vlsè.), maþaþemiøvalstieèiø ðeimoje. Nuo 7 metøpiemenavo pas ûkininkus, o þiemà lankëJuodpënø pradinæ mokyklà. 1912 m. tëvaiiðsiuntë já á Liepojà mokytis amato. Tendirbo pas juvelyrà pameistriu, vëliau meistru.Kartu mokësi Liepojos gimnazijoje.Gráþæs namo dirbo sezoninius darbuspas ûkininkus, Skapiðkio geleþinkelio stotyjebudëtoju, vëliau ieðmininku. TarnaudamasLietuvos kariuomenëje (1920–1923),kartu mokësi vakarinëje mokykloje.1924 m. J.Matulis pradëjo studijuotiLietuvos universitete. Mokësi ir dirbo Paðto,telegrafo ir telefono valdyboje, universitetolaboratorijoje pas prof. V.Laðà, jo vadovaujamasparengë diplominá darbà apiegliukozës kiekio nustatymà kraujyje.Biocheminiai tyrimai J.Matuliui nepatiko,ypaè eksperimentai su gyvûnais nenaudojantnarkozës. Nutaræs, kad tokiamdarbui yra netinkamas, prof. V.Èepinskiuipasiûlius 1930 m. pradëjo dirbti jo vadovaujamojeLietuvos universiteto Fizikinëschemijos katedroje. Nuo to laiko fizikinëchemija ir elektrochemija tapo J.Matuliosvarbiausiomis mokslinës veiklos sritimis.Baigæs universitetà, J.Matulis 1930–1936 m. dëstë ir dirbo moksliná darbà VytautoDidþiojo universitete (VDU). Buvoiðsiøstas tobulintis á Leipcigo universitetà,kuriame 1936 m. ágijo gamtos mokslødaktaro laipsná.1936–1940 m. J.Matulis jau vadovavoVDU Fizikinës chemijos ir elektrochemijoskatedrai, 1940 m. tapo profesoriumi, skaitëpaskaitas, paraðë vadovëlius „Fizikinëschemijos praktikos darbai“, „Koloidø chemija“ir „Fizikinës chemijos pagrindai“.Tolesnæ pedagoginæ ir mokslinæ veiklàJ.Matulis tæsë Vilniaus universitete:1940–1941 m. vadovavo Matematikosgamtosmokslø fakultetui, Fizikinës chemijoskatedrai, buvo VU prorektorius. Universitetàjis laikë „sunkiai pasiekiamaðventove, o þmones, kurie gali jame dirbti,laimingais“. J.Matulis mokslà laikë svarpesèiuposëdþiai ir sesijos visà laikà vykdavolietuviø kalba, ko nebuvo në vienojeið buvusios TSRS respublikø. J.Matulisgynë neteisingai puolamus mokslininkus,tiesà raðanèius lietuviø istorikus. LietuvosMA ádarbindavo nukentëjusius talentingusir kûrybingus þmones.J.Matulis daug nuveikë Lietuvosmokslui. Chemijos ir cheminës technologijosinstitute, kuriam vadovavo 1956–1976 m., sukûrë elektrochemijos mokyklà,iðugdë arti 100 gabiø elektrochemikø.Jam vadovaujant iðtirtos elektrocheminësreakcijos, elektrokristalizacijos mechanizmas,sukurta ir ádiegta á gamybà daugeliometaliniø dangø ir metalø lydiniø gavimotechnologijø. Blizgiøjø dangø susidarymà,blizgodariø tyrimus J.Matulis apibendrinomonografijoje „Blizgiosios elektrolitinësdangos“ (su kt. 1969 m., rusø k.). J.Matuliotalento ir organizuotumo dëka Lietuvoselektrochemikø darbai buvo labai plaèiaiþinomi ir vertinami pasaulyje.Dar viena ypaè svarbi J.Matulio veiklossritis – mokslo þiniø skleidimas. Jisbiausia kultûros ir þmogaus dvasinio gyvenimovaromàja jëga. 1941 m. sausio16 d., ákûrus Lietuvos mokslø akademijà,J.Matulis iðrenkamas jos tikruoju nariu. O1946 m. iðrinktas akademijos prezidentu,ðias pareigas ëjo iki 1984 metø.J.Matulis buvo atsargus, diplomatiðkas.Taèiau tvirtai laikësi lietuviðkumo,puoselëjo lituanistikà, gimtàjà kalbà: jo rûbuvo„Þinijos“ draugijos pirmininkas,LTSR taikos gynimo komiteto, LietuvosMA redakcinës leidybinës tarybos, Respublikinësgamtos ir visuomenës koordinavimotarybos pirmininkas.J.Matulis buvo renkamas á tuometiniusvaldþios organus. Jis buvo LTSR AT,TSRS AT deputatas, LTSR AT prezidiumonarys, Lietuvos KP CK narys.Akad. Juozas Matulis buvo þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ ákûrimo iniciatorius. Jis – nuoðirdþiaidomëjosi þurnalo reikalais, buvo redkolegijos narys. Nuotraukoje – prezidentas atvykopasveikinti redakcijos kolektyvo þurnalo 25-øjø metiniø proga. Ið kairës: „Mokslo ir gyvenimo“vyr. redaktorius Juozas Baldauskas, akad. Leonardas Kairiûkðtis ir akad. Juozas MatulisLaisvalaikiu mëgo þvejoti, medþioti,bendravo su savo kraðto þmonëmis, sukaupëdaug moksliniø leidiniø. Jie dabarsudaro Chemijos instituto Juozo Matuliomemorialinës bibliotekos didþiàjà dalá.J.Matulis mëgo poezijà. Atmintinai mokëjoMaironio, S.Stanevièiaus, A.Miðkinioeiles, o J.F.Gëtës ir F.Ðilerio poezijà – vokieèiøkalba. Tai buvo malonios laisvalaikiovalandos po þvejybos Aukðtaitijoje armedþioklës Dubravos girioje, kur jis buvovisø mëgstamas sveèias.J.Matulis ir laisvalaikiu tvirtai laikësisavo nuomonës, nemëgo prieðtaravimø,bet buvo teisingas, stebino kuklumu irsantûrumu, vertindamas savo ir savomokiniø darbus. Kalbëdamas apie savejis kukliai pripaþino: „O jei kà ir padariau,tai tik tam, kad Lietuvos mokslà þinotøvisi, kad nebûtø pamirðti kitø darbai,kartojamos klaidos ir mokslinë mintisplaèiai sklistø...“Jis iðaugino du gerus vaikus ir áskiepijomokslo pomëgá visiems, kurie kieknors artimiau já paþinojo.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 9

3 pav. Jaunieji geologai Akmenës(Karpënø) klinèiø karjere1 pav. Geologinisgamtos paminklasVelniapilis (Birþø r.) –devono periodo jûrinësir lagûninës kilmësuolienø atodanga2 pav. Ðaltiðkiø karjere (Akmenës r.), primenanèiame Marsokraðtovaizdá, kasamas triaso periodo molisValentino BALTRÛNO nuotr.Habil. dr. Valentinas BALTRÛNASGeologijos ir geografijos institutasKas yra geomokslai?Prieš ketvertà metø Jungtinës Tautospaskelbë 2007, 2008 ir 2009 metus tarptautiniaisplanetos Þemës metais. Motyvaisuprantami: tai aktualiø planetosmasto problemø sprendimas, pareigapademonstruoti didelá geomokslø potencialàkuriant saugesnæ visuomenæ, paskatintivisuomenæ naudotis turimu geomoksløpotencialu. Tad savotiðkai norëèiaupratæsti prieð ketvertà metø„Moksle ir gyvenime“ dëstytas mintisapie mokslinës diskusijos reikðmæ gamtospaþinimui, taip pat apie kolekcijø(muziejø) ir kartografiniø dokumentø (þemëlapiø)bûdingumà geomokslams(„Mente et Malleo“, MG, 2005, Nr.2).Prie geomokslø, dar vadinamø Þemësmokslais, yra priskiriamos dabartinësfiziniø mokslø kryptys – geologija,gamtinë geografija ir geoinformatika, taippat ðiø krypèiø mokslo ðakos tektonika,geofizika, geochemija, petrologija, stratigrafija,hidrogeologija, hidrologija, klimatologija,geomorfologija, naujai besiformuojanèios– paleoekologija, geoekologija,geoarcheologija ir kitos. Buvusigeologijos mokslo šaka – senbuvë paleontologija,tyrinëjanti iškastinius organizmusir labai daug prisidedanti prie gyvybësevoliucijos paþinimo, išsirutuliojoiki savarankiškos ir labai populiarios visuomenëjemokslo krypties (prisiminkimefilmus apie juros periodo parkà). Galdël to iki ðiol nëra grieþtai apibrëþta Þemësmokslø vieta bendrojoje mokslø hierarchijoje.Geomokslø bûta gamtosmokslø „kompanijoje“ kartu su biologijair ekologija, pastaruoju metu geologijair gamtinë geografija áterpta á fiziniømokslø sritá kartu su astronomija, fizika,chemija, biochemija, matematika ir kt.Pasvarstoma, ar ne vieta bûtø atsidurtiprie agrariniø mokslø ðeimynëlës… Matyt,su kiekviena mokslø grupe geomokslaituri didesná ar maþesná bendrumà. Suviena mokslø grupe jungia fundamentalustyrimø objektas – ekosistemos (paleoekosistemos)su savo glaudþiai susijusiomisabiotine ir biotine dalimis. Sukita mokslø grupe vieningumas daþniausiaisiejamas su „medþiagà“ tirianèiaismetodais, daþnai fizikiniais ir cheminiais.Akivaizdus geomokslø ryðys su agrariniaismokslais jau vien todël, kad mûsødidelis turtas – dirvoþemis – formuojasiesant uolienø, reljefo, gruntinio ir krituliøvandens, atmosferos, organizmø sàveikai,sudaro natûralaus ir kultûrinio krað-10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

Geomokslai –Lietuvos moksloposûniai?tovaizdþio (landðafto) esminæ dalá. O jukkraðtovaizdþio prisiminimai, ypaè gimtøjøvietø, mus lydi visà gyvenimà. Tiesàsakant, dar ne taip seniai sàlygiðkai buvokalbëta apie savità materijos geologinæjudëjimo formà, vyraujanèià planetølygmenyje, kartu skiriant astronominæ(kosminæ), molekulinæ, branduolinæ beibiologinæ formas.Vargas dël proto?Neapibrëþta geomokslø vieta tarp fiziniø,biomedicininiø, agrariniø moksløsukelia nesusipratimø mokslinio produktyvumovertinimo, publikacijø cituojamumo,atlikto darbo vertës nustatymo klausimais.Èia labai aktualus moksliniø rezultatøvisuotinumo („kosmopolitiškumo“)ir regioniškumo, tyrimø fundamentalumoir pritaikomumo santykis. Labainesmagu atsakinëti vienokiai ar kitokiaigarbiai komisijai, pavyzdþiui, kodël „jûsøkrypties mokslininkas X per deðimtmetápacituotas tik 20 kartø prestiþiniuoseþurnaluose?“ Gal todël, kad jis per tàlaikà paraðë ir išspausdino penketà monografijø(tiesa, neprestiþinëse leidyklose).Dar baisesnis buvo ministerijos valdininkoklausimas. Kai norëdamas pasididþiuotiper naivumà nuneði parodytijam Lietuvos mokslo premija apdovanotàgeocheminiø þemëlapiø atlasà – dideláregioninio pobûdþio suvestiná darbà,staiga iðgirsti – „klausyk, mielasis,kas tai skaitys, ar ne geriau buvo nedideliaisstraipsniukais geruose þurnaluosetai išspausdinti“. Jei širdis tvirta, tadadar prisimeni senà prieþodá …neduokdiekiaulei ragus… Atrodo, kad toks nesusikalbëjimasvis labiau ásiðaknija, pamirðtantelementarià pagarbà bet kuriosmokslo krypties mokslinei mokyklai artradicijai, ypaè jei kitos dar nëra, primetantsavo ásivaizduojamà ar plagijuojamàteisingumà (tai ir yra tie k-s ragai),nustatant „prioritetines“ ir „neperspektyvias“mokslo kryptis.Mokslas apie senàjà gamtàDëstant geologijos kursus studentamsreikia pateikti geologijos moksloapibrëþimà. Greta populiaraus ir daþniausiaivadovëliuose raðomo, kad taimokslas apie Þemës gelmes, jø sandarà,sudëtá ir, þinoma, naudingàsias iðkasenas,stengiuosi akcentuoti ir kità, beveiknepateikiamà apibûdinimà. Geologija– tai mokslas apie senàjà Þemësgamtà, tiksliau – senàjà biosferà. Juk þinome,kad biosfera – tai gyvais organizmaisapgyvendinta Þemës rutulio pavirðiausdalis, tiksliau, apatinë atmosferosdalis, visa hidrosfera ir virðutinë litosferosdalis. O kas gi yra Þemës plutos,ypaè nuosëdiniø uolienø sluoksniai? Iðesmës – tai biosferos raidos metraðèiopuslapiai. Juk græþiniais 2 km gylyje VakarøLietuvoje aptiktas silûro periodo(prieð 444–416 mln. m.) klinties sluoksnelismums suteikia informacijos apie tometo klimatà, jûros reþimà, vandensdruskingumà ir temperatûrà, gyvenusiøorganizmø bendrijas, nuotolá iki krantoir átekanèias upes, magnetiniø poliø kryptáir kt. Mes jau atkuriame senàsias jûrøekosistemas ir jø raidà (1 pav.). Taip patsëkmingai atkuriamos gamtinës aplinkosypatybës ir þemyninëmis sàlygomis, irkontinentiniø apledëjimø metu, ir tarpledynmeèiais.Su geomokslais siejamostokios tyrimø temos (ar uþduotys), kaippaleogeografija, paleoklimatas, paleogeomorfologija,paleoglaciologija ir kt. Tasprieðdëlis paleo- mums ir rodo, kad susiduriamesu senàja geografija, senuojuklimatu, senuoju reljefu, senàja ledynøveikla, t.y. su paleogamta. Kad reikiatirti tolimesnæ ar artimesnæ praeitá, tarsiir neabejojama. Praeities reiðkiniø paþinimas,jø raidos ypatybës ir tendencijosleidþia susivokti dabartyje ir galbût þvilgterëtiá ateitá, kad ir netolimà. Jau nekalbantapie visø ðiø tyrimø paþintinæ, ðvietëjiðkà,bendraþmogiškàjà vertæ, ypaèkai iki šiol tebesitæsia diskusija su kreacionizmopropaguotojais, aršiai puolanèiaisÞemës praeities, gyvybës atsiradimo,evoliucijos proceso tyrinëtojus.Ðiuo metu vykdomas Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo remiamasprojektas „Klimato kaitos atspindys paskutiniojoledynmeèio-tarpledynmeèiociklo nuosëdose (PALEOKLIMATAS)“.Tyrinëjant ledynø, tekanèio vandens,eþerø, pelkiø aplinkoje susidariusiasnuosëdas (morenas, smëlá, aleurità, molá,sapropelá), skaitomas pastarøjø 130tûkstanèiø metø aplinkos raidos metraðtis,ypaè gilinantis á ekosistemø ir klimatokaitos pokyèius. O jie akivaizdûs ir labaiádomûs, liudijantys, kad po mûsøSaule yra buvæ daug ávairiø pokyèiø, kogero, ne menkesniø, negu vyksta dabarar dar tik bus ateityje. Neaiðkus iki galogalbût tik þmogaus vaidmuo šiame kaitosprocese.Vargðë Lietuva...Gráþkime prie pirmojo geologijosmokslo apibrëþimo, kuriame akcentuojamaÞemës gelmiø sandara ir turtai (jukPlutono karalystë!). Apmaudu, bet pastaruojumetu viešai per Lietuvos radijàteko girdëti mûsø ðauniøjø europarlamentarømintis, kad Lietuva neturtingagelmiø turtø. O ðtai visai nesename vienomitingo atsiðaukime rëþë aká frazë,kad vargðë Lietuva neturi „naftos ir kitønaudingøjø iðkasenø“, prieðpastatant turimamturtui – proto potencialui. Ko gero,tai tiesa. Bet kuo dëti gelmiø iðtekliai?Jais, panašu, telaikomi auksas, deimantai,gal dar nafta... Taèiau nesenaisduomenimis Lietuvos naftos iðtekliø buvoeksploatuojama tiek, kad galëtø patenkintipenktadalá ðalies poreikio. Tai nëramaþai. Kitas dalykas, kad tie naftosištekliai yra grobuoniškai eksploatuojami,paprasèiausiai neieškant naujø telkiniø.Jeigu europarlamentarai ir kiti Þemësturtø vertintojai perþvelgtø Lietuvosstatistikos departamento informacijà, taiásitikintø, kad Lietuvos nacionalinio turtobalanse naudingosios iškasenos (jaudetaliai iðþvalgyti ir áteisinti telkiniai) sudaro46 proc., tuo tarpu miškai – 16proc., o daþnai minimi valstybiniai keliai– nesiekia ir 3 procentø. Tai – tik palyginimui.Jeigu kas neþino, kokiais gelmiøturtais garsëja mûsø kraðtas, priminsiu:tai klintis, iš kurios gaminamas statybomsbûtinas cementas, dolomitas(skalda ir apdailos akmuo), kvarcinissmëlis (stiklui, optikai), þvyras ir smëlis(statyboms, betonui, keliams), molis (keramikai),gydomasis mineralinis vanduo,taip pat geriamasis poþeminis vanduo,kuriuo didþiuojasi Lietuva ir kurá geria absoliutiðalies gyventojø dauguma... (2 ir3 pav.). Beje, kai kuriose šalyse didelisgeriamojo vandens deficitas jau kelia panikàir konfliktus. Kai kuriose ðalysemokslo tyrimø programos ið valstybësbiudþeto yra finansuojamos, atsiþvelgiantá sukurto valstybës nacionalinio turtodalá, pavyzdþiui, taip daroma kaimyninëjeLenkijoje. Deja, pas mus tyrimamslëðos skirstomos daþnai atsiþvelgiant álabai formalius rodiklius, komercializavimogalimybæ, deja, ne visada atspindinèiusvalstybës ir visuomenës, ko gero,strategiškai gyvybinius interesus.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 11

Ne vienas deðimtmetis prabëgo, kai geologøgrupës, išsisklaidþiusios po Lietuvos lygumas,kasdien atlikdavo ávairius geologinius, geofiziniusbei hidrogeologinius darbus, norëdamossuþinoti, kokiø naudingøjø iðkasenø per daugeláÞemës plutos formavimosi metø susikaupë mûsønedideliame Baltijos regione.Þemës gelmiø turtas – naudingosiosiškasenos. Ið degiøjø þemës turtø Europojedaugiausia suvartojama akmens angliø,durpiø, kuriø didelës storymës rastosRuro baseine Vokietijoje, Silezijos rajoneLenkijoje, Donecke Ukrainoje, Peninøkalnuose Anglijoje. Jos kasamos atviruojubûdu arba giliose ðachtose.Pasaulio akmens angliø iðtekliai sudaroapie 850 mln. t ir pagal jø kasmetásuvartojimà angliø turëtø pakakti dar beveik250 metø. Akmens anglys yra organinëskilmës nuosëdinë uoliena, susidariusiið augalijos ðilto ir drëgno klimatosàlygomis. Tokios sàlygos geologinëje istorinëjepraeityje egzistavo tik karbonoperiode (maþdaug prieð 350–290 mln. m.pr.m.e.), kai negiliose pelkëse augo veðlûspaparèiai, asiûkliai ir kiti stambiø medþiømiðkai, kurie virto, grimzdo, puvo irkaupësi dumble. Kadangi pelkiø vandenyjestokojo deguonies, augalai virto durpëmis,o vëliau, grimzdami, veikiamiaukðtos temperatûros bei slëgio, pavirtoanglimis. Priklausomai nuo metamorfizacijoslaipsnio akmens anglys yra skirstomosá rusvàsias, turinèias 60–70 proc.anglies; juodàsias, turinèias daugiau kaip75 proc. anglies, ir antracità, kuris turi iki95 proc. anglies. Pastaràjá deðimtmetá akmensangliø išgavimas labai padidëjoAustralijoje, Indijoje, Kinijoje, Kanadoje,Venesueloje bei Mozambike. Daugiausiaiakmens angliø importuoja Vakarø Europosvalstybës: Italija, Ispanija, Belgija irVokietija.Šiuolaikinei pramonei ir energetikainepaprastai svarbi þaliava yra nafta ir dujos,kuriø dideli telkiniai buvo surasti Pavolgioregione, taèiau tada maþai naudoti.1859 m. Amerikoje, Pensilvanijos valstijosmaþoje Titusvilo gyvenvietëje, EdvinuiDþeikui begræþiant vandens ðuliná pasirodþiusnaftai, ði vietovë nepaprastai greitaiiðaugo á miestà. Keliasdeðimt myliø pietølink nafta buvo surasta Rouseville, OilCity ir kitur. Tada prasidëjusi naftos karðtligëtruko ne vienà deðimtmetá. Ilgainiui VakarøEuropoje pradëti geologiniai-geofizi-Kasslypi Lietuvosgelmëse?Dr. Vincentas KORKUTISValstybinës premijoslaureatas, Lietuvos geologøsàjungos garbës narysAutoriusnaftospaieðkøplatformoje,,Petrobaltic”.1981 m.,Gdanskasniai gelmiø þvalgymo darbai davë rezultatø.1959 m. Olandijoje, Groningeno provincijoje,buvo gauta degiøjø dujø ið lokaliosstruktûros, nusitæsianèios ið sausumosá Ðiaurës jûrà. Esanèios ðalia Ðiaurës jûrosvalstybës pasidalijo jûrà á atskirus sektoriusir ëmësi tolesniø paieškø.Norvegijai teko pats didþiausias Ðiaurësjûros sektorius, kuriame buvo surastigana dideli naftos ir dujø telkiniai. 1969m. norvegai 350 km nuo kranto, kur vandensstoris siekë 70 metrø, árengë naftosišgavimo platformà. O juk iðgauti naftà jûrojeyra kelis kartus sudëtingiau negu sausumoje,nes sugaištami metai, kol techniškaiir pagal tarptautinius gamtosaugosreikalavimus árengiami saugumà garantuojantysvamzdynai, kuriais nafta tiekiamaá saugyklas arba terminalus, ið kuriøtanklaiviais veþama á naftos perdirbimogamyklas. Tokiose platformose dirbantiemsspecialistams yra árengiama laboratorijair pagalbinës patalpos, kuriose jie dirbair gyvena. Po deðimties dienø ið sraigtasparniuiárengtos aikðtelës græþëjai nuskraidinamipailsëti á þemæ. Ðiuo metu norvegaituri pasistatæ deðimtis tokiø naftosplatformø, ið kuriø kasmet iðgauna daugiaukaip po 170 mln. t þalios naftos.Pirmà kartà lankytis olandø pastatytojenaftos platformoje teko 1981 m. rudená.Platforma priklausë jungtinei „Petrobaltic“lenkø, rusø ir vokieèiø sukurtai firmai, græþusiaiapie 30 km atstumu nuo GdanskoBaltijos jûroje. Nuvykæs turëjau supaþindintisu Pabaltijo ir Karaliauèiaus kraðto geologijair naftos paieðkø rezultatais. Græþinyjeið lokalios struktûros buvo gautas pramoninisnaftos pritekëjimas. O ðtai 2006m. rugpjûèio mën. pasiekë nauja dþiugiþinia, jog „Petrobaltic“ firma Baltijos jûroje,Lenkijos vandenyse 135 km á ðiauræ nuoHelio pusiasalio, aptiko naujà telkiná, kuriamegeologø apskaièiavimu galëtø bûtiiki 110 mln. bareliø naftos atsargø.Kasmet pasaulio pramonei þalios naftosreikia daugiau kaip 1 mlrd. t, kuriosnet 2/3 tiekia Artimøjø Rytø ðalys, o likusiàdalá – JAV, Rusija, Norvegija, Meksika,Venesuela, Kanada, Kinija, Didþioji Britanijair kitos. XX a. nafta buvo išgaunamadaugiau kaip 80 valstybiø, nes šiosnaudingos þaliavos poreikis pasaulyje nepaprastaiišaugo: 80 proc. suvartojamaenergetikai ir kuro gamybai, o likusi dalischemijos pramonëje.Þemëje yra iðþvalgyta daugiau kaip300 mlrd. t naftos þinomuose telkiniuose.Mokslininkai mano, jog dar gali bûtisurasta 150 mlrd. t, tad, jeigu naftos gavybostempai iðliks panaðûs kaip ðiuo metu,naftos þaliavos turëtø uþtekti dar beveik100 metø.Nafta yra labai sudëtingas angliavandeniliøir kitø organiniø junginiø miðinys,susidaræs dideliuose gyliuose veikiantaukðtai temperatûrai ið jûrose gyvenusiømikroorganizmø – planktono bei bakterijø,kurios dumblà pavertë bitumu. O ilgainiuiper daugelá metø ið bitumo susidaronafta ir dujos. Jos kaupiasi smiltainyje arporëtose klintyse, o joms iðkilti trukdo nelaidþiosuolienos. Dirbant naftos paieðko-12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

Pabaltijo geologø konferencijos dalyviai ekskursijos Anykðèiuose metu. 1959 m.se Pietø Jemene teko lankytis Ramlat asSabatajno dykumoje veikianèiose poþeminësevalgomosios druskos kasyklose,kur druska slûgso 50 m iki 450 m gylio.Ten teko stebëti tektoniniais plyðiais ið þemësgelmiø kylanèià skystà naftà, kuri persunkiadruskos sluoksná. Kalnakasysmums aiškino, jog ši druska kasama farmakologiniamstikslams.Antrà kartà naftos platformoje teko pabûtijau ne vienà savaitæ 1990 m. rugsëjá,kai JAV „Garnet“ firmos kvietimu skaièiaupranešimà Hiustone vykusioje tarptautinëjenaftos paieðkininkø konferencijoje.O po to likau staþuotis JAV „AMOCO“ irTGS Geofizinëje kompanijoje, kuri bûtentMeksikos álankoje išgauna naftà, lankiausinaftos perdirbimo gamykloje, kurios teritorijapavyzdingai sutvarkyta. Keliasdeðimtyjeplatformø iðgaunama nafta pastaràjádeðimtmetá sudaro beveik pusæ JAViðgaunamos þalios naftos produktø ir apie70 proc. dujø. Ið Hiustono nutiesti naftotiekiaitiesiog á naftos perdirbimo ir chemijosgamyklà, kurioje gaminami cheminiaipluoðtai, plastikas, celiuliozë, sintetiniskauèiukas. Ið cheminio pluoðto gaminamamedvilnë, dþiutas, vilna ir šilkas.JAV, kaip ir Vakarø Europos ðalyse, gausuvëjo jëgainiø. Nors Meksikos álankojeir didelës geologiniø darbø apimtys iðgaunantnaftà, iki ðiø dienø ðios pakrantëskurortai nestokoja poilsiautojø, nes jûraðilta, ekologiðkai ðvari, o platformomis iðgaunamanafta në karto dar neiðsiliejo ápoilsiautojø pamëgtus jûros vandenis.Daugiausia terðalø á jûras išlieja tanklaiviai,kurie plaukdami patenka á audras arnelaimes, tuomet iðsiliejusi nafta skubiainusiurbiama arba nukenksminama chemikalais.Patikimiausi yra naftotiekiai arbadujotiekiai, garantuojantys ðios þaliavos ilgalaikáir saugø tiekimà. Daugiausia gamtiniødujø iðgauna ir eksportuoja Rusija,Kanada, Turkmënija bei Olandija. Iš Šiaurësjûros jau nutiesti naftotiekiai á DidþiàjàBritanijà, Norvegijà ir Vokietijà. Dujas importuojaJAV ið Kanados, Japonija ið Indonezijos,o Vokietija ið Olandijos, Norvegijosir Rusijos, Ukraina iš Rusijos.Mokslininkai, kalbëdami apie ateitiesenergijà, vis daþniau mini saulës, vëjo,vandens potvyniø ir atoslûgiø bei þemësgeoterminës ðilumos energijos naudojimoplatesnes galimybes. Jau daug metøpoþeminiø terminiø vandenø gamtos teikiamàdovanà plaèiai naudoja Islandija,kurioje šildomi gyvenamieji namai, šiltnamiai.Jos pavyzdþiu jau seka Italija, JAV,Japonija, Prancûzija, Naujoji Zelandija,Meksika ir kitos šalys. Vakarø Lietuvos regione(Gargþdø–Kretingos plotuose) yranemaþa galimybë parengti kambro–prekambrosluoksniuose esanèio geoterminio65–70 o C sûrymo naudojimà.Dalyvaujant UNESCO Europos geologinëjeprogramoje kambro–prekambro ribosir naftingumo klausimais teko lankytiskaimyninëje Ðvedijoje, kuri visur pristatomapavyzdingo ûkio ir gamtosaugai labaidaug dëmesio skirianèia ðalimi. Ðvedijosþemës gelmëse surasta daug ávairiømetalø, kurie kasami ir perdirbami pradedantXVII amþiumi. Ðiuo metu Ðvedija pirmaujaEuropoje geleþies rûdos gavyboje– per metus pagamina daugiau kaip 20mln. t aukðèiausios rûðies plieno, kuris vartojamasnepaprastai saugiø „Volvo“ ir „SA-AB“ automobiliø pramonei bei lëktuvø gamybai.Èia aplinkosauga laikoma svarbiausiuvisos ðalies politikø ir gyventojø rûpesèiu,nes stengiamasi iðsaugoti kuodaugiau natûralios gamtos ateièiai. Jaumokyklose vaikams labai daug aiškinama,kodël reikia iðsaugoti valstybës ásteigtus20 nacionaliniø ir beveik 1000 gamtosdraustiniø, kuriuos skautai vasarà padedapriþiûrëti. Uþ valstybei naudingà darbàskautai siunèiami nemokamai á ekskursijas.Bûtø labai naudinga, kad Lietuvos mokyklosevaikams bûtø ne tik pasakojamaapie graþios gamtos iðsaugojimo svarbà,bet ir mokoma jà mylëti bei padëti jà tvarkytivasarà... Pastaraisiais metais iðpopuliarëjoLietuvoje Airija ir Didþioji Britanija,kurios mielai priima sunkiems darbams atvykstanèiusmûsø tautieèius. Ilgus amþiusDidþioji Britanija buvo laikoma šalimi, kuriojeišplëtota sunkioji ir lengvoji pramonë.Taèiau pastaràjá deðimtmetá senosiosgamyklos modernizuotos, o menkavertësuþdarytos. Pradëjusi 1970 m. Šiaurës jûrojeeksploatuoti naftà bei gamtines dujas,šalis iðsprendë opià apsirûpinimoenergija problemà, sukûrë naujas naftosperdirbimo bei chemijos pramonës ðakasir dël to atsigavo visa šalies ekonomika.Ðiuo ekonominio sàstingio JAV ir Europojelaikotarpiu, manau, bûtø naudinga Lietuvospilieèiams daugiau suþinoti, kokiønaudingøjø iškasenø turi mûsø maþas kraðtas,KAS SLYPI LIETUVOS GELMËSE?Uolienos ið Kybartø græþinio su vertikaliuplyðiu, pripildytu naftosNaudingosios iškasenos yra grupuojamosá skystas ir kietas arba degias, rûdinesir statybiniø medþiagø, kurios susikaupëper milijonus metø: prekambro,kambro, ordoviko, silûro, devono, permo,triaso, juros, kreidos, paleogeno, neogenoir kvartero laikotarpiais. Iš Lietuvosþemës gelmëse atrastø naudingøjø iðkasenø,daugiausia naudojamø statybiniømedþiagø pramonëje, yra dolomitas,klintys, molis, þvyras ir smëlis, anhidritas,gipsas, kreida, kreidos mergelis, gëlavandenëklintis ir rieduliai. Be jø, yra eksploatuojamosdurpës, opoka bei poþeminisgëlas ir mineraliniai vandenys.Lietuvos gelmëse slûgsanèiose nuosëdinëseuolienose geologai surado nemaþaiádomiø naudingøjø iðkasenø, kaipneogeninis kvarcinis smëlis ir gintaras.Vëliau uolienose rasta glaukonito, fosforito,akmens druskos, rûdø – magnetito,polimetalø, siderito, limonito ir sunkiøjømineralø sànaðynø, o kristaliná pamatà sudarotvirti raudoni granitai.Statybinës medþiagos Lietuvoje bu-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 13

vo naudojamos nuo senø laikø, taèiaupramoninæ reikðmæ ágavo tik po Antrojopasaulinio karo, nors jø naudingumà iðtyrëprieðkario specialistai – prof. P.Jodelë,M.Kaveckis, J.Dalinkevièius, A.Damušis.O pakariu, atlikæ nuodugnius þvalgymus,apie dolomitø klodø naudojimàjau raðë geologai V.Narbutas, E.Vodzinskas,R.Rajeckas, P.Stonkus, V.Kolyta,V.Gasiûnienë, B.Kairys ir kiti. Labiausiaiperspektyvûs yra 8 devono amþiaus prieð360–400 mln. m. susidaræ Pliavino, Ástros,Stipinø, Kruojos ir Þagarës svitø dolomitotelkiniai, aptikti Ðiaurës Lietuvoje tiesPetraðiûnais, Klovainiais, Pakruoju, Joniðkiubei Rokiðkiu, kurie slûgso beveik þemëspavirðiuje 10–15 m storio klodais. Nemaþadalis dolomito eina skaldos gamybai.Taèiau nuo seno buvo naudojamasnamø ir netgi tiltø statybai, o pastaraisiaismetais – metalurgijos ir chemijos pramonëje,gaminant stiklà, mineralinæ vatà, ksilolitoplytas bei blokus. Be to, atspariausiosdolomito atmainos tinka apdailosplokðèiø pusfabrikaèiø gamybai. Tai tikraididelis mûsø ðalies þemës turtas.Klintys kasamos Karpënø, Menèiø irVëgeriø karjeruose, kuriuose jø sluoksnisyra apie 30 m storio. Jos susidarë maþdaugprieð 280 mln. metø permo laikotarpiuegzistavusioje jûroje, nes nuosëdosesurandama kriaukleliø liekanø. Tai geraþaliava cemento gamybai. Tad pokariometais buvo pastatytas Naujosios Akmenëscemento fabrikas, kurio aukðtos markëscementas buvo eksportuojamas ne ávienà Europos ðalá ir kuris veikia iki šiol.Be cemento, èia gaminami kalkiø miltairûgðèioms dirvoms kalkinti bei cukraus sirupuivalyti. Tai irgi svarbus mûsø þemësturtas, kurio randama ne visose šalyse.Molis daugiausiai iðplitæs paskutinioapledëjimo metu susidariusiose kvarteronuosëdose. Jas pradëjo tyrinëti prof. J.Dalinkevièius,B.Tijûnaitytë, o pokario metaisA.Vala, V.Mikaila, P.Stonkus, B.Rusteika,A.Grina, A.Latënienë, V.Vonsavièius, A.Baltrûnas,A.Gaigalas ir kiti. Stambiausi moliotelkiniai aptinkami Vidurio Lietuvos galinësmorenos apledëjimo srityje tarp Kaunoir Ariogalos bei á pietvakarius nuo Alytaus.Keramikos pramonei svarbiausi yraJûros–Ðeðupës, Kauno–Kaiðiadoriø, Dysnos,Vievio–Ðirvintø ir kt. limnoglacialiniøbaseinø molynai. Apie 65 molynai tiekiapuikios þaliavos plytø bei èerpiø gamybai.Be kvarteriniø molio telkiniø, netoli Ukmergëssurastas viršutinio devono Šventosiossvitos Dukstynos molynas, kurio storisapie 4–5 m, yra puiki þaliava keramzituigaminti. O iðþvalgytas Dvarèioniø molio telkinystinkamas puikios kokybës keraminiø,dekoratyviniø plyteliø gamybai. Tai irgi naudingasir svarbus mûsø þemës turtas.Nukelta á 34 p.Þvelgiant á lietuviø praeitá iðtûkstantmeèio aukðtumø,reikšmingiausiu laikotarpiureikia laikyti tautinio atgimimoepochà, prasidëjusià XIX a.antrojoje pusëje. Šiuo laikotarpiuokupacinë rusø valdþia buvouþdraudusi lietuviðkà raðtà irnet lietuviø kalbà vieðosevietose, ávedusi karinæ padëtá poDoc. dr. Vytautas POCIUSXIX a. pabaigoje Lietuvojene tik nebuvo aukštosios mokyklos,bet ir viduriniø buvo tik 11: Vilniuje – 5,Kaune – 2, Ðiauliuose – 2, Panevëþyje –1, Veiveriuose – 1. Metinis mokestis uþmokslà siekdavo 45 rub. (tuo metu karvëkainavo 20 rub.). Be to, buvo leidþiamiávairûs potvarkiai, sunkinantys priëmimàá gimnazijas nestaèiatikiø ir nekilmingøjøvaikus. Vidurinëse mokyklose vyravorusiðkojo ðovinizmo ir lenkiðkojo nacionalizmodvasia, ið lietuviø buvo tyèiojamasi.Dël to daugelis jaunuoliø vykdavomokytis á Rygos, Liepojos, Jelgavos(Mintaujos), Daugpilio gimnazijas ir realinesmokyklas, kur lietuviai moksleiviaigeriau jausdavosi. Pavyzdþiui, Jelgavojebuvo ákurtas net bendrabutis lietuviømoksleiviams. Liepojoje lietuviø gimnazistøbuvo daugiau kaip vietiniø, daug jømokësi Rygos gimnazijose.Baigæ Kurðo gubernijos ar Rygos vidurinesmokyklas moksleiviai buvo priimamibe konkurso á Rygos politechnikosinstitutà (RPI), jei brandos atestatovidurkis buvo 4 (5 balø vertinimo sistemoje).RPI buvo parankus ir tuo, kadèia nebuvo religinës diskriminacijos,kuri egzistavo kitose Rusijos aukðtosiosemokyklose, nes ten katalikø ir þydøpriimdavo tik 1/10 dalá stojanèiøjø.1863 m. sukilimo. Bajorai,kunigai ir inteligentai buvosulenkëjæ – lietuviðkai nekalbëjo.Tikras stebuklas, kad1905 m. gruodþio 4–6 dienomisávykæs Didysis Vilniaus seimasuþfiksavo pakilusià ið kapø irsubrendusià lietuviø nacijà.Tûkstantmeèio proga pats laikasprisiminti ir pagerbti tas institu-Rygoje buvo ðvelnesnis carinis reþimasdël privilegijø vokieèiø kilmësdvarininkams, kurie palaikë carà ir uþëmëaukðtus postus vyriausybëje beicaro rûmuose. Neatsitiktinai Kurðo gubernijojebuvo panaikinta baudþiava(1817), t.y. 44 metais anksèiau kaip Lietuvoje(1861). Lietuvos pajûris su Palangair Ðventàja 1819 m. prijungtas prieKurðo gubernijos, kad bûtø tiesioginissusisiekimas su Klaipëdos vokieèiais.Ðio kraðto elitinë visuomenë reikalavoRygoje ákurti vokiðko stiliaus aukðtàjàmokyklà su vokieèiø profesoriais.Rusijos caras Aleksandras II 1861-05-16 pasiraðë leidimà ákurti Rygoje privaèiàaukðtàjà mokyklà – politechnikumàsu vokieèiø dëstomàja kalba. Mokyklaatidaryta 1862-10-02. Rygos politechnikumà(RP) iðlaikë Latvijos ir Estijosvokieèiø tautybës stambieji þemvaldþiaiir ðiø teritorijø didesniøjø miestømagistratai (miestø valdybos). Nuo1875 m. RP gavo vyriausybës paramà10 000 rub. kasmet ir priklausë Ðvietimoministerijai. Tada RP absolventai ágijoteisæ uþimti valdiðkas tarnybas Pabaltijogubernijose, bet RP dar liko neprilygintasRusijos universitetams. Padëtispasikeitë po 1896 m. geguþës 6 d.reformos, kai RP tapo Rygos politechnikosinstitutu su rusø dëstomàja kalba.Tada mokykla perëjo visiðkai vyriausybësþinion ir buvo prilyginama Rusijosuniversitetams – dëstytojai tapo vyriausybëstarnautojais su teise gautipensijas.Pirmojo pasaulinio karo metais RPIiš Rygos 1915 m. liepos 20 d. evakuotasið pradþiø á Tartu miestà, o po to áMaskvà. Po Bresto taikos sutarties tarpRusijos ir Vokietijos 1918-03-03 RPImokslo metus pabaigë anksèiau, balandþio1 d., ir ruošësi gráþti atgal á Rygà,bet tarp dëstytojø ir studentø ávykoskilimas. Rusai studentai ir dëstytojai atsisakëvykti á vokieèiø valdomà Rygà ir14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

cijas, kuriose lietuviai iðugdëtautinæ savimonæ ir atsistojonacijos priekinëse linijose. Tokiøorganizacijø ir lietuvybës centrøatgimimo laikotarpiu buvo nemaþai.Daugelis jø yra plaèiai þinomi,bet yra ir ne visai þinomø arbauþmirðtø. Vienas ið jø yra Rygospolitechnikos instituto (RPI)lietuviø studentø draugija „Viltis“.Rygospolitechnikos institutolietuviø studentødraugijos„Viltis“reikðmë Lietuvaisovietø valdþios skatinami ákûrë Ivanovo–Voznesenskomieste politechnikosinstitutà. Kita dalis dëstytojø ir studentørugpjûèio mën. gráþo á Rygà ir buvusiuoseRPI rûmuose ásteigë Baltijos aukðtàjàtechnikos mokyklà su vokieèiø dëstomàjakalba. Vëliau jos bazëje 1919 m. ásteigtaLatvijos aukðtoji mokykla, kuri nuo1923 m. pavadinta Latvijos universitetusu latviø dëstomàja kalba. 1958 m. vëlatstatytas RPI, kuris 1990 m. pavadintasRygos technikos universitetu.RPI 1896–1897 m. veikë 6 fakultetai:Architektûros, Mechanikos, Inþinerinësstatybos, Chemijos, Þemës ûkio, Komercijos,studentø – 1283, dëstytojø 90 (35profesoriai, 30 docentø ir 25 asistentai).Dauguma dëstytojø ið Vokietijos, Austrijosir Ðveicarijos. Ði mokykla buvo prestiþinëvisoje Rusijos imperijoje: mokymasaukðto lygio, atliekami mokslinio tyrimodarbai. Chemijos srities pasaulinio lygioatradimus padarë profesoriai V.Ostvaldas(Nobelio premijos laureatas) ir P.Voldenas.RPI mokësi ávairiø tautybiø studentai:daugiausia vokieèiai (ið Pabaltijo gubernijø),þydai, lenkai, rusai, latviai, estai, armënaiir kt. Lietuviø studentø kasmet –apie 15–20. Mokestis uþ studijas siekdavo150–160 rub. Todël kai kurie studentaistudijas nutraukdavo arba darydavo pertraukas,kad uþsidirbtø pinigø studijoms,kiti pereidavo á kitas aukðtàsias mokyklas.Dël tos prieþasties daugelis studijuodavopo 10 ar daugiau metø vietoj 5.RPI vyravo liberali ir tolerantiðka dvasia.Ávairiø kraðtø studentai galëjo steigtisavo draugijas, jei gaudavo ið valdþiosleidimà. 1879 m. geguþës 6 d. buvo ákurtastudentø korporacija „Arkonija“, kurijungë studentus, kilusius ið buvusiø Þeèpospolitosþemiø, kuriose kalbama lenkiðkai.Tarp ðiø studentø buvo daug kilusiøið lietuviðkø gubernijø, bet á lietuviøkalbà þiûrinèiø su panieka, nes jø tautinësavimonë buvo paþeista 500 metøtrukusio Lietuvos polonizacijos proceso.Kai Rygos miesto lietuviai 1881 m. ásteigëlietuviø dainø draugijà „Auðra“, „Arkonijos“studentai po dvejø metø rinkimøkeliu uþvaldë vadovybæ ir ávedë lenkøkalbà. Silpnai lietuviø tautinei savimoneiRygoje buvo suduotas stiprus smûgis– atsigauti pavyko tik 1894 m. balandþio4 d. ásteigus „Rygos lietuviø paðalposdraugystæ“ („Paðalpa“). Prie jos pradëjoðlietis Rygos moksleiviai ir studentai,save laikantys lietuviais. Jø pagrindinistikslas buvo atsiskirti nuo lenkø irkurti lietuviðkus bûrelius bei sambûrius.Vienas ryðkiausiø to laikotarpio Rygoslietuviø jaunimo atstovø Motiejus Demikis,kilæs ið Suvalkijos, dar bûdamas Rygosgimnazistu ákûrë pogrindiná moksleiviøbûrelá „Vadas“. Jis su savo draugaisKipru Bieliniu (þinomo knygneðio JurgioBielinio sûnus) bei Vladu Nagevièiumi(vëliau tapusiu Lietuvos kariuomenës generolu)iðreikalavo ið Rygos katalikø parapijosklebono Fr.Afonasevièiaus sekmadieniniølietuviø kalba pamaldø gimnazistamsir studentams miesto centreesanèioje „Ðv. Sopulingosios Dievo Motinos“baþnyèioje. M.Demikis, 1900 m.ástojæs á RPI, ruoðësi steigti lietuviø studentøbûrelá, bet 1902-08-17 jis tragiðkaiþuvo atlikdamas studentiðkà praktikà RytøSibiro geleþinkelyje, netoli Tomsko, kurir palaidotas. M.Demikis buvo dràsusþmogus, platino nelegalià lietuviðkà spaudàir pats raðë pasiraðinëdamas slapyvardþiu„Oþkanagis“. Jo idëja sukurti RPIlietuviø studentø draugijà ágyvendino bendrakursisJonas Ðimoliûnas, kuris tuoj patpo M.Demikio mirties 1902 m. rudená subûrëlietuvius studentus á nelegalià draugijà„Viltis“. J.Ðimoliûnas tapo ðios draugijospirmininku.Draugijos pavadinimas „Viltis“ reiðkëtolimà vizijà matyti savarankiðkà Lietuvosvalstybæ. Artimiausias tikslas – mokytis,tapti gerais specialistais, propaguotinacionalinæ kultûrà ir ðvietimà, perdainà, muzikà ir scenà kelti paprastøþmoniø tautinæ savimonæ. „Viltis“ buvotautinë kultûrinë draugija, bet netiesiogiaidalyvavo politinëje veikloje: platinonelegalià lietuviðkà literatûrà ir skatino lietuviusvaduotis iš rusø ir lenkø átakos.Draugijos veikla buvo vidinë ir iðorinë.Savo tarpe studentai organizuodavo praneðimusapie Lietuvos praeitá ir tø laikønacionalines problemas. Ðiuose susirinkimuosestudentai „ákaisdavo“ ir ágydavopotencinës energijos darbui uþ RPIsienø. Uþ draugijos ribø jie skaitë praneðimusRygos lietuviø visuomenei, daþniausiaiapie girtavimo þalà, bet daugiausialaiko skyrë lietuviðkai kultûrinei veiklai.Ypaè studentø buvo mëgiami lietuviðkivakarai, kur studentai bûdavo aktoriaistrumpuose spektakliuose. Pirmasisstudentø spektaklis Rygos lietuviøpublikai – Korþenevskio „Pabaigtuvës“ávyko 1903 metais. Spektaklis ávyko sulegalios „Paðalpos“ draugijos iðkaba, betafiðose nurodyta, kad artistai RPI studentai.Ðis „Vilties“ debiutas turëjo didelá pasisekimà,pelnas siekë apie 800 rub., kurissunaudotas studentø mokesèiams uþstudijas. Tuo metu „Vilties“ studentus aktyviairëmë „Paðalpos“ draugijos pirmininkas,þinomas kovotojas dël lietuviø teisiøinþ. Antanas Macijauskas. Jis ávedëtradicijà leisti studentams rengti spektaklius„Paðalpos“ draugijos vardu, mat norintsurengti vieðà vakarà reikëjo gautipolicijos leidimà, iðduodamà tik legaliomsdraugijoms.Tais laikais, kai nebuvo kino, radijo irtelevizijos, lietuviškais vakarais buvo labaidomimasi. Taèiau lietuviø kalba scenosveikalø buvo labai maþai. Talentingas„Vilties“ draugijos narys Architektûros fakultetostudentas Petras Pundzevièius(slap. Petliukas) ryþosi ðià spragà uþpildyti.Jis sukûrë 3 komedijas: „Neatmezgamasmazgas“ (1901), „Nepasisekë Marytei“(1903), „Velnias ne boba“ (1908).Taip pat jis iðvertë ið svetimø kalbø 5 sceniniusveikalus. Ðiuos spektaklius jis reþisavoir pats juose vaidino. P.Pundzevièiusbuvo taip pat dainininkas. Jis su draugais1907 m. áraðë pirmàsias lietuviðkas dainasá gramofono plokðteles. Tada prasidëjolietuviðkø dainø áraðø era. Kaip pui-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 15

kø artistà ir solistà já daþnai kviesdavo dalyvautispektakliuose kituose miestuose,kur vykdavo lietuviðki vakarai. Jis RPI studijavonuo 1901 iki 1914 metø. „Vilties“draugija turëjo savo chorà, kuriam vadovavokompozitoriai Aleksandras Kaèanauskasir Juozas Drija-Visockis. Studentaiá chorà priimdavo ir miesto inteligentusbei vyresniøjø klasiø gimnazistus. Todël„Vilties“ choras buvo galingas ir sukeldavojaudulá klausytojams, kai didelisbûrys þmoniø dainuodavo lietuviškas dainassvetimame mieste.1909 m. gruodþio 18 d. „Vilties“ draugijostuometiniam pirmininkui AntanuiBreimeriui pavyko legalizuoti lietuviø studentødraugijà. Tai paskatino studentusdar labiau plëtoti savo kultûrinæ veiklà.Jau 1910 m. sausio 30 d. jie pastatë Guþuèiodramà „Eglë þalèiø karalienë“, kuriávyko Naujajame Rygos teatre (dabarLatvijos akad. dramos teatras). Vëliauvaidinti sudëtingi patriotiniai veikalai: Þivilë,Kæstutis, Pilënø kunigaikðtis ir kt. Iðviso Rygoje lietuviai nuo 1898 iki 1912m. suvaidino 168 spektaklius. Pastaraisiaismetais Rygoje buvo 4 vaidintojø bûreliai.Taigi „Vilties“ studentai suvaidinone maþiau kaip 40 spektakliø.RPI studentai lietuviai buvo ugdomi atvykusiøeuropieèiø profesoriø, kurie skiepijolaisvës ir humanizmo idealus ir vengërusiðkojo ðovinizmo; o „Vilties“ draugijossusirinkimuose ir kultûrinëje veikloje stiprinosavo tautinæ savimonæ. Baigæ institutàjie buvo pasiryþæ dirbti tautos labui kaipkas gali. Labai ryðkus pavyzdys yra buvusio„Vilties“ draugijos nario, 1903 m. baigusioChemijos fakultetà Broniaus Prapuolenioveikla. Jis kaip specialistas chemikasdirbo muitinëse ir savo lëðomis leido5 metus (1909–1914) mënesiná laikraðtá „Allgemainelitauishe Rundschau“, kurá redagavoJ.Vanagaitis. Èia buvo populiarinamalietuviø kultûra ir reikalaujama tautaisavarankiðkumo. Pats leidëjas pasiraðinëdavoslapyvardþiais „Perkûnëlis“, „Paðeimenietis“,„B.P“. Jo paties þiniomis jis yraparaðæs kelis tûkstanèius informacijø, þinuèiøir straipsniø vokieèiø ir rusø kalbomisá ávairius laikraðèius. Uþ savo veiklà,kaip caro valdþiai nelojalus þmogus, buvoperkeltas 1913 m. á Sibirà, Irkutsko muitinësapygardà. Gráþæs á Lietuvà 1921 m.tapo Muitinës departamento direktoriumi,vëliau Finansø ministerijos patarëju, VytautoDidþiojo universiteto Neorganinës chemijoskatedros vyr. asistentu. 1944 m. pasitraukëá Vakarus.RPI auklëtiniø „Vilties“ draugijos nariøsvarbiausias indëlis Lietuvos valstybei– moksliniø ir ðvietimo ástaigø ákûrimasbei aktyvus dalyvavimas jaunosvalstybës formavimosi pradþioje. Jø ákurtosinstitucijos buvo tokios.Rygos politechnikos instituto laboratorinis korpusas 1901 metais1. Lietuvos technikø draugija (LTD).Ásteigta Vilniuje 1918 metais. Pirmas uþdavinyssurinkti lietuvius inþinierius irspræsti klausimus, kaip atstatyti Lietuvàpo karo. Vëliau LTD pasivadino „Lietuvosinþinieriø ir architektø sàjunga“. LTDákûrëjai – buvæ „Vilties“ draugijos nariaiJonas Ðimoliûnas (baigæs RPI 1909), KazimierasVasiliauskas (baigæs RP 1907),Tadas Ðulcas (mokësi RPI – 1902–1903)ir artimai su „Viltimi“ bendravæs savo brolioPrano Maðioto dëka Jonas Maðiotas.Kaip vienas ið „Lietuviø mokslo draugijos“steigëjø 1907 m., Vilniuje jis tapoLTD pirmininku.2. Aukðtøjø kursø Technikos skyriausKaune ákûrimas 1920 metais. Pagrindiniaiorganizatoriai – rygieèiai „Vilties“draugijos nariai J.Ðimoliûnas – skyriausvedëjas, K.Vasiliauskas – sekretorius,J.Maðiotas – narys.3. Lietuvos universiteto Technikos fakultetoásteigimas Kaune 1922 metais.Svarbiausi organizatoriai tie patys buvæ„Vilties“ nariai K.Vasiliauskas ir J.Ðimoliûnas.Jie sudarë Technikos fakultetostudijø planus ir programas pagal RPIpavyzdá. K. Vasiliauskas buvo iðrinktasfakulteto dekanu ir jam vadovavo 10 metø,ákûrë Statybinës mechanikos katedrà,kuriai vadovavo 28 metus. Jis tapoprorektoriumi, Lietuvos mokslø akademijosnariu korespondentu ir SSSR statybosir architektûros akademijos akademiku.J.Ðimoliûnas daug metø vadovavoStatybos katedrai, buvo išrinktasprofesoriumi, paskaitas skaitë Lietuvos,Vokietijos ir Amerikos universitetuosestudentams statybininkams.4. Aukðtesnioji technikos mokykla arbapolitechnikumas. Ði mokykla ruoðëvidurinës grandies technikus arba jaunesniuosiusinþinierius. Ásteigta 1920 m.,dabar ji vadinasi Kauno technikos kolegija.Šios mokyklos steigimo iniciatoriai– buvæ „Vilties“ nariai K.Vasiliauskas irT.Ðulcas. Pastarasis vëliau tapo VytautoDidþiojo universiteto profesoriumi, Taikomosiosmechanikos katedros vedëju.5. Sodininkystës ir darþininkystësmokykla Kauno priemiestyje (A. Freda),ásteigta 1920 metais. Tokia mokykla buvolabai reikalinga jaunajai Lietuvai, kuriojevyravo þemës ûkis. Mokyklos steigëjas– RPI Þemës ûkio fakulteto1915 m. absolventas Julijonas Ðpakevièius.Jis buvo aktyvus „Vilties“ narys.Šioje mokykloje jis dirbo 14 metø direktoriumiir paliko ryðkø pëdsakà Lietuvosagronomijoje.Buvæ „Vilties“ draugijos nariai, dalyvavæformuojant Lietuvos valstybingumà.1. Juozas Tûbelis. 1908 m. baigæs RPIÞemës ûkio fakultetà. Jis 1918 m. tapopirmuoju Lietuvos þemës ûkio ministru,po to ðvietimo ministru, finansø ministru.1920–1938 m. vadovavo Lietuvos vyriausybeikaip ministras pirmininkas.2. Juozas Urbšys. 1915–1916 m. studijavoRPI, bet buvo paðauktas á kariuomenæir tapo karininku. Vëliau – Lietuvosdiplomatas ir uþsienio reikalø ministrasiki sovietø okupacijos 1940 metais.16 metø išbuvo sovietø kalëjimuose irtremtyje. Gráþæs á Lietuvà uþsiëmë literatûriniudarbu.3. Jonas Ðimoliûnas, jau minëtas vienasið universiteto steigëjø, sunkiu Lietuvailaiku, 1918–1924 m., vadovavo Susisiekimoministerijos keliø ir uostø valdybaibûdamas jos direktoriumi.4. Vladas Skardinskas. RPI baigë1916 m., labai aktyvus „Vilties“ narys.Dirbdamas Lietuvos keliø valdybos direktoriumi,suorganizavo pirmàsias autobusøsusisiekimo linijas Kaune 1924 metais.16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

Jis taip pat buvo išrinktas „Lietuvos pramonininkøasociacijos“ pirmininku irLietuvos Seimo nariu.5. Pranas Vanagas-Simonaitis. „Vilties“draugijos pirmininko J.Ðimoliûnopavaduotojas. Lietuvos valstybëje uþëmëaukðtà postà Lietuvos keliø departamente.6. Lietuvos kariuomenës inþineriniødaliniø vadovai – pulkininkai AntanasBreimeris, Petras Pundzevièius ir JuozasÐimoliûnas (Jono brolis). PastarasisRPI studijavo 1908–1915 m., betinþinieriaus diplomà gavo tik 1925 m.Latvijos universitete.Áþymieji Lietuvos architektai – RPIauklëtiniai ir „Vilties“ draugijos nariai.1. Feliksas Vizbaras baigë RPI1908 metais. Sienos tarp Lietuvos irLatvijos bei Vokietijos nustatymo Valstybëskomisijos pirmininkas. Dalyvavokovose dël Lietuvos Nepriklausomybës.Kaip architektas 6 kartus laimëjoávairius statybø konkursus. Kaune iðlikæjo projektuoti Centrinio paðto rûmaiir daug kitø puikiø pastatø bei tiltø.2. Vytautas Landsbergis-Þemkalnismokësi RPI 1913–1916 m., aktyvus„Vilties“ draugijos narys. Dalyvavo kovosedël Lietuvos nepriklausomybës irgavo kapitono laipsná, apdovanotas„Vyèio kryþiumi“. Yra suprojektavæs142 architektûrinius projektus (pagalmokslo istoriko A.Nako duomenis).3. Antanas Breimeris baigë RPI1913 m. su pagyrimu. Po demobilizacijosið Lietuvos kariuomenës projektavopastatus Lietuvoje ir Amerikoje.Yra þinomas jo projektuotas kino teatras„Daina“ Kaune (1936).Manoma, kad „Vilties“ draugijojesubrendo apie 40 aukšto lygio specialistø,kuriø indëlá Lietuvos valstybei galimatraktuoti dviem aspektais.Rygoje „Vilties“ nariai þenkliai prisidëjo,kad po Pirmojo pasaulinio karoá Lietuvà gráþtø apie 30 tûkstanèiølietuviø. Mat iki karo Rygoje gyvenoapie 50 tûkstanèiø lietuviø, o po karojø liko tik 5000. Asmeniðkai Jonas Ðimoliûnasper Raudonàjá Kryþiø iðsirûpinolaivà, kuriuo 2000 lietuviø karo pabëgëliøið Suomijos gràþinta á Lietuvà.Lietuvoje „Vilties“ draugijos nariai,uþimdami aukðtus postus ir steigdamiðvietimo ir mokslo ástaigas, kreipdavovisuomenæ eiti paþangos ir savarankiðkumokeliu. Ið dalies tai padëjo atstatytiLietuvos valstybæ po ilgø sovietinësokupacijos metø.Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITËNormalus kûno masës indeksas beijo pastovumo iðlaikymas yra viena profilaktikospriemoniø þmogaus sveikataipalaikyti. Antsvoris, o juo labiau nutukimas,visø pirma yra susijæs su vartojamuper daug kaloringu maistu, bet galibûti susijæs ir su genetiniais veiksniaisar ir tarpinës medþiagø apykaitos keliais.Todël ðiuo metu, iðtobulëjus lipidø apykaitosrodikliø vertinimui, paaiðkëjo, kadpagal metaboliná (apykaitiná) fenotipà,bûdingà individo cirkuliuojanèiø lipidørodikliams, galima rasti tikslesniø profilaktiniø,taip pat ir gydomøjø priemoniø,stabdanèiø patologiniø procesø atsiradimàbei jø plëtotæ.Sumaþinus maisto davinio energetinævertæ, ar tiesiog nepersivalgant, pakeitusgyvenimo stiliø – daugiau iðeikvojantenergijos fizine veikla ar specialiaispratimais, kûno antsvoris maþëja.Bet kartu keièiasi ir þmgaus organizmomedþiagø balansas: santykinai daugëjaliesos kûno masës ir maþëja riebalørezervas. Gyvenimo taisyklë tokia, kadkintant kûno svoriui kinta ir jo sudëtis,t.y. keièiasi medþiagø santykiai. Dël ðiøprieþasèiø kinta ir þmogaus metabolinis(apykaitinis) fenotipas. Metabolinis fenotipasyra kaip ir savotiðkas matas, leidþiantissuprasti biologiniø molekuliøsubstrato koncentracijos ir biocheminiøprocesø kelius. Tuo paèiu metu audiniuosebei làstelëse ir organizmo skysèiuosevyksta lipidø kiekybinis ir funkcinispersiskirstymas. Identifikavus metaboliniustipus, galima pakeisti, pritaikantmitybos veiksnius, atitinkamus vaistus,iðorinës aplinkos poveiká.Nustatytas ir iðanalizuotas þmogauscirkuliuojanèiø lipidø struktûros kompleksasleidþia identifikuoti ir ankstyvuosius,ir vëlyvesnius pokyèius bei metaboliniopaþinimo tolesnës eigos kryptá, taikyti reikalingasreguliavimo priemones.Ne tik bendro lipidø kiekio ir atskirøÞmogaus mityba ircirkuliuojantys organizmolipidaijø frakcijø, junginiø su cholesteroliu, betir atskirø riebalø rûgðèiø grupiø, paèiøriebalø rûgðèiø iðtyrimas þmogaus audiniuoseir organizmo skysèiuose atskleidþiair padeda suprasti bei interpretuotiindivido metaboliná fenotipà. Riebalørûgðèiø tarpusavio santykio iðtyrimaspadeda atitinkamai jas naudoti apykaitoseigai ávairiuose þmogaus organizmoorganuose bei audiniuose. Ðia prasmemetabolinis fenotipas ir parodo jonustatymo praktinæ reikšmæ.Metabolinio fenotipo nustatymas padedaatskleisti nutukusiø ir antsvorá turinèiøþmoniø lipidø apykaitos pokyèiusir pritaikyti maþesnio kaloringumo subalansuotàdietà, sekti cirkuliuojanèiø lipidøstruktûros sudëtá tyrimo metu. Jaupats faktas – cirkuliuojanèiø lipidø struktûrossudëties nustatymas, kuris parodoatskirø riebalø rûgðèiø santyká metaboliniofenotipo tyrimo metu, leidþia geriausuprasti lipidø apykaitos reguliavimoreikðmæ mitybai.Metabolinio fenotipo terminà pasiûlënemaþos grupës JAV mokslo ástaigøtyrinëtojai, plaèiau atskleidæ medþiagøapykaitos paþinimo kelius.Þmogaus organizme cirkuliuojantys lipidaiið esmës priklauso nuo dviejø dalykø– mitybos bei maisto medþiagø suvartojimoir nuo medþiagø apykaitos procesø.Kadangi mityba priklauso nuo patiesþmogaus, o cirkuliuojanèiø lipidø sudëtispriklauso ir nuo mitybos, ir nuo endogeninësmedþiagø apykaitos organizme, mitybossubalansavimas gali padëti reguliuotilipidø apykaità. Tai metabolinio fenotipopaþinimo reikðmë. Bet reguliavimokeliai toli graþu dar nepaþinti. Kraujo plazmojecirkuliuojantys ávairiø grupiø lipidaiir riebalø rûgðtys padeda ávertinti metabolináfenotipà ir ilgalaikio nuoseklaus tyrimometu surasti veiksmingas lipidø apykaitosreguliavimo priemones.Straipsnyje apþvelgtos literatûrinësmintys leidþia teigti, kad svarbiausia mitybosprofilaktinë bei gydomoji reikðmë,nepaisant koká procentà ji sudarytø tarpkitø priemoniø, yra maisto komponentøsubalansavimas. Jei ðiuolaikinëmis technikospriemonëmis bûtø galima subalansuotimitybos komponentus ir þmonësmaitintøsi sveikiau, sumaþëtø sergamumasypaè paplitusiomis ligomis (ðirdiesir kraujagysliø, vëþiu, diabetu ir kt.) ir pailgëtøaktyvus þmogaus gyvenimas.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 17

Neretai atsitiktinumai mûsø gyvenime lemia esminiuspokyèius. Taip atsitiko, kai 1990 m. tuomeèio Kaunomedicinos instituto vadovybë ir Libano konsulas pasiraðëstudentø priëmimo sutartá ir á Kaunà atvaþiavo 21libanietis, pradëjæs naujà etapà tarptautiniame aukðtosiosmokyklos gyvenime.Kaunomedicinosuniversiteto tarptautiniø ryðiøAuðra SURANTIENËStudijø koordinatorë1990 m. tiek Lietuvai, tiek Libanui buvonelengvi. Kà tik atkûrusi nepriklausomybæ,mûsø valstybë kentëjo dël ekonominësblokados, siekë tarptautinio pripaþinimo.Libanas dar buvo niokojamas 16metø trunkanèio pilietinio karo. Todël naujøjøuþsienio studentø nenustebino Kaunogatvëmis vaþiuojantys tankai bei dangujeratus sukantys kariniai sovietø sraigtasparniai.Sausio ávykiø metu kai kurie libanieèiaikartu su lietuviais dalyvavo saugojantstrateginius pastatus Kaune. Tai buvosunkûs metai Lietuvai: trûko maisto, degaløir visø bûtiniausiø prekiø. Buvæ Libanostudentai dabar su ðypsena prisimenalaikus, kai parduotuviø lentynose buvo galimarasti nebent duonos ir limonado stikliniuosebuteliuose. Áprasto Azijos virtuveimaisto taip pat nebuvo galima gauti, tadproduktø tekdavo veþtis net ið paties Libano.Studentai maistà gamindavosi bendrabuèiovirtuvëje. Ið pradþiø nemokëjæ netkiauðinio iðsivirti, jie tapo neblogais kulinarais,savo iðmoningumu nustebindavæá sveèius pakviestus lietuvius.Dvideðimt vieno studento grupelë universitetobendruomenei buvo tikras iððûkis,nes pagal sutartá studijos turëjo vyktianglø kalba, o tada tai buvo naujovë. Daugelisanglø kalbà pamirðdavo baigæ pirmuosiusaukðtosios mokyklos kursus, okur dar medicininiai terminai ir ðnekamojikalba! Be to, tai buvo iðties nauja patirtis:mokyti reiklius, temperamentingus kitoskultûros studentus. Reikia pripaþinti,ne visiems dëstytojams tai patiko. Auditorijosir bendrabuèiai buvo menkai ðildomi,trûko mokymo priemoniø, vadovëliøanglø kalba. Todël nenuostabu, kadstudijos prasidëjo gana chaotiðkai.Taèiau atsirado entuziastø, kurie ëmësimokyti studentus ir kartu mokësi patys.Ið pradþiø buvo siekiama ágyvendintisutartá ir paruoðti jau atvykusius studentus,taèiau kitais metais atvaþiavo dar grupelëlibanieèiø, tad reikëjo apsispræsti, arreikia mûsø mokyklai uþsienio studentø,ar ne. Po ilgø diskusijø nuspræsta programødëstymà anglø kalba tæsti. 1992 m.darbui su uþsienieèiais buvo paskirta pro-ir studijøcentrasdekanë Angelija Valanèiûtë, o 1996 m. jipaskirta naujai ákurto Uþsienieèiø studijøcentro dekane. Universiteto vadovybë nutarëplësti ðaliø, ið kuriø atvyksta studentai,geografijà. Prasidëjo antrasis tarptautiniodarbo etapas – studentø paieðka.Kauno medicinos universitetas buvogerai þinomas Lietuvoje ir posovietinëjeerdvëje, bet uþ jos ribø net þodis Lithuaniadaugeliui uþsienieèiø tebuvo terra incognita.Be to, tarp aukðtøjø mokyklø buvoir tebëra didelë konkurencija. Pavyzdþiui,šiuo metu, be Kauno medicinos universiteto,medicinos studijas uþsienieèiamssiûlo Latvijos, Estijos, Baltarusijos,Ukrainos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos,Èekoslovakijos, Rumunijos, Moldovosaukštosios mokyklos.Kaip prisimena prof. A.Valanèiûtë, išpradþiø Libane studentus parinkdavokonsulo ágaliotas asmuo. Vëliau ðá procesàëmësi organizuoti universiteto atstovai.KMU lankstinukai ir kita informacijabuvo siunèiama á Lietuvos diplomatinesatstovybes kitose ðalyse. Nuo pat pirmøjømënesiø, kai Dubajuje (Jungtiniai ArabøEmyratai) atsirado Lietuvos konsulatas,buvo bendradarbiaujama su konsuluGvidu Keruðausku, kuris labai daug prisidëjo,kad studentai atvyktø á KMU. Daugyra pagelbëjæs ir Lietuvos garbës konsulasSidnëjuje Viktoras Ðliteris. Tai jo dëkapirmieji studentai ið Australijos rado keliàpas mus. Buvo uþmegzti glaudûs ryðiaisu Lietuvos ambasadomis Izraelyje, Turkijojeir kt. Vëliau, siekiant pritraukti daugiaustudentø ir plësti jø geografijà, pradëtadalyvauti tarptautinëse aukðtojomokslo parodose. Tada atsirado galimybëbendrauti ne tik su studentais, bet ir jøtëvais, atsakyti á ðimtus klausimø pradedantnuo tradicinio Kur yra Lietuva?, baigiantKokios ásidarbinimo galimybës Lietuvojebaigus studijas? Studijø programøkainos, diplomo pripaþinimas, bendrabuèiai,maistas, klimatas, valiuta, stipendijos,saugumas gatvëse ir kt. – visa tai dominauþsienieèius, ketinanèius studijuotisveèioje ðalyje.1995 m. buvo áteiktas pirmasis diplomasKMU absolventui ið uþsienio. Já gavoodontologas ið Libano. Kadangi šiamstudentui pradëjus studijas Odontologijosfakultete nesusidarë uþsienieèiø grupë,jam teko iðmokti lietuviø kalbà. 1996m. KMU diplomus gavo pirmieji 15 gydytojøir 9 provizoriai. Diplomø áteikimo metudþiaugsmo aðaras braukë ið toli atvykæabsolventø tëvai. Ta diena artimiesiemsbuvo didelë ðventë: jø ðeimos narys tapodiplomuotu gydytoju.KMU diplomai jau áteikti keturiolikoslaidø 427 absolventams: 291 ágijo gydytojo,80 odontologo, 49 provizoriaus ir 7visuomenës sveikatos magistro specialybæ.Nekantriai buvo laukta licencijos egzaminørezultatø uþsienyje, nes tiek provizoriai,tiek gydytojai Libane ir kitose šalyseturi išlaikyti licencijos egzaminus (Libaneðis egzaminas vadinamas kolokviumu).Tik po to jie ágyja teisæ verstis gydytojopraktika savo ðalyje. Pirmoji gera þiniauniversitetà pasiekë 1996 m., kai visiKMU baigæ provizoriai iðlaikë egzaminusir gavo licencijas. Pirmosios laidos gydytojaiegzaminà galëjo laikyti tik 1997 m.,nes Libano vyriausybë reikalavo, kad gydytojaipo universiteto baigimo vienusmetus dirbtø arba atliktø rezidentûrà. 1997m. vienuolika ið dvylikos absolventø iðlaikëegzaminà. Panaði sëkmë KMU absolventuslydëjo ir kitais metais. Licencijosegzaminai yra iðties nelengvi, ir nemaþailibanieèiø, baigusiø medicinos studijaskitose uþsienio ðalyse, daug kartølaiko ðiuos egzaminus, o neretai ir ið visonegauna licencijos. Kiekvienoje sesijojeegzaminus Libane laiko 500–600 studijasuþsienyje baigusiø gydytojø. Iðlaikotik 15–17 procentø.Kauno medicinos universiteto absolventøsëkmæ pastebëjo Libano vyriausybësatstovai. Prieð kelerius metus Libanoaukštojo mokslo viceministras prof. M.ElHalabi pakvietë á susitikimà tuometæTRSC dekanæ prof. A.Valanèiûtæ. Su Rytøðalyse bûdinga pagarba ir iðkalbingumujis aiðkino, kad jie susidarë labai gerà18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

ðiol. Per deðimt KMU dalyvavimo Erasmusprogramoje metø daugiau kaip 400 studentødalá savo studijø (nuo 3 iki 10 mën.)studijavo uþsienio partneriniuose universitetuose.Smagu, kad sugráþæ po studijøuþsienyje studentai labiau pasitiki savimi,pamato modernesnius medicinos gydymometodus, susiranda draugø uþsienieèiøir su entuziazmu ieðko kitø galimybiøtobulinti savo þinias uþsienyje. Malonu, kaddauguma buvusiø Erasmus studentø, dabarjau tapæ gydytojais, dirba KMU klinikosear kitose Lietuvos ligoninëse.2007 m. Tarptautiniø ryðiø ir studijøcentro dekanu buvo iðrinktas prof. ÞilvinasPadaiga. Ðiuo metu centre dirba 9darbuotojai. Veiklos apimtys pleèiasi: didëjatarptautiniø programø ir tarpinstituciniøsutarèiø skaièius, auga ne tik visàprogramà studijuojanèiø, bet ir atvykstanèiø,iðvykstanèiø studentø, dëstytojø beiadministracijos darbuotojø skaièius.Tarptautinë veikla universitete yra benuomonæ apie mûsø ðalá, universitetodëstytojus, mokslo lygá.KMU absolventai taip pat didþiuojasi,kad jie studijavo Kauno medicinos universitete.Pirmieji gydytojai ir provizoriai,ágijæ þiniø Lietuvoje, yra geri mûsø ðaliesambasadoriai. Jie garsina mûsø ðalá,mokslà, medicinos laimëjimus. Uþsienieèiai,turintys lietuviðkà gydytojo diplomà,jau dirba Libane, JAV, Kuveite, Jordanijoje,Prancûzijoje, Didþiojoje Britanijoje,Australijoje ir kitose ðalyse. Universitetasdaþnai gauna praðymus ið uþsienio valstybiøambasadø ar gydytojams licencijasiðduodanèiø institucijø patvirtinti universitetobaigimo faktà ar charakterizuotibuvusá absolventà.Kasmet universiteto studentø uþsienieèiøbendruomenë augo ir ávairëjo. Ðiuometu KMU uþsienio studentø „libanieèiais“pavadinti negalima. Jø kilmës geografijaiðsiplëtë á beveik visus pasaulio þemynus:Europà, Azijà, Australijà, Amerikà – iš viso36 valstybes. 2008 m. pabaigoje KMU studijavo301 ikidiplominiø studijø studentasuþsienietis. Ðiuo metu izraelieèiai sudaro35 proc. visø uþsienio studentø, libanieèiai– apie 24 proc. Treèioje vietoje yra Indijos(7 proc.), ketvirtoje – Didþiosios Britanijospilieèiai (4 proc.) ir kt.Studijuoti atvyksta ir buvusiø bei esamøstudentø draugai, seserys, broliai irkiti giminaièiai. Ðis faktas mums be galoreikðmingas, nes rodo, kad studentai vertinasavo Alma Mater ir rekomenduoja studijaspatiems artimiausiems þmonëms.2002 m. Uþsienieèiø studijø centras buvosujungtas su Tarptautiniø ryðiø centru,kuriam ilgà laikà vadovavo prof. LimasKupèinskas. Ðis centras buvo ásteigtas1990 m. kaip Tarptautiniø programø koor-dinavimo skyrius.2000 m. jis buvo reorganizuotasá Tarptautiniøryðiø centrà.Pagrindinë veikloskryptis – informacinisdarbas, padedantisKMU studentams,dëstytojams ir mokslodarbuotojams uþmegztiryðius su uþsienioaukðtosiomismedicinos mokyklomis,ligoninëmis, ásijungtiá tarptautiniobendradarbiavimoprogramas. PirmaisiaisLietuvos nepriklausomybësmetaisatsivërë plaèios galimybësuniversitetøtarptautinei veiklai.Buvo smalsu ir naudinga aplankyti VakarøEuropos ir Skandinavijos ðaliø universitetus,susipaþinti su jø mokymo programomis,patirti laisvà universitetinæ dvasià,kurios taip trûko tuometëse mûsø ðaliesmokymo ástaigose. 1990–2000 m. daugiaukaip 200 konkurso tvarka atrinktø geriausiøstudentø atliko vasaros praktikas Danijos,Ðvedijos, Vokietijos ligoninëse. Buvoparengtos ir realizuojamos dviðalio bendradarbiavimosutartys su Lundo, Geteborgo,Linèopingo (Ðvedija), Magdeburgo(Vokietija), Helsinkio (Suomija), Nanto(Prancûzija) ir kitø ðaliø aukðtøjø mokykløfakultetais ir ligoninëmis. Dalyvauta HO-PE, TEMPUS, COPERNICUS, PECO, FP5,LEONARDO DA VINCI, SOCRATES programose.Mokymosi visà gyvenimà programojeintensyviai tebedalyvaujama ikiUþsienio studentø pilietybës (n=301) 2008/2009 m.m.galo ádomi ir reikðminga. Èia susitinka ávairiøðaliø, kultûrø ir màstymo þmonës: studentai,dëstytojai, siekiantys kilnaus tikslo– paruoðti kvalifikuotà, laisvai màstantá, gerbiantásenas tradicijas ir atvirà paþangiomsnaujovëms specialistà. Tarptautinëje erdvëjekonfliktuojanèiø valstybiø pilieèiai paþástavienas kità, artimai bendrauja tiek studijømetu, tiek laisvalaikiu. Galbût bûtentèia prasidës tikrieji tarpvalstybiniai dialogai,padësiantys iðspræsti senus konfliktus,religinius nesutarimus. Mokantis daugiakultûrëjeaplinkoje ateina supratimas, koksmaþas ir ávairus yra pasaulis, kokie skirtingi,bet artimos dvasios yra jo þmonës.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 19

Medicina yra sena kaip þmonija. Kokia mûsø medicina ðiandien?Áveiktos kai kurios epideminës ligos, ûminiai susirgimai,nemaþai nuveikta traumø diagnostikos bei gydymo ir apskritaibeveik visose srityse, ypaè pastaraisiais metais. Daug tikimasiið genetikos, nano- ir kitø naujø technologijø.Quo vadis,Gerbiamas Profesoriau,ilgameti þurnalo talkininke!Jau buvome skaitæ mokslonaujienø kupinus Jûsø straipsnius„Ðirdis ir elektra“(1960 m.), „Radijo siøstuvasþmogaus organizme“ (1962 m.),„Bioelektroninë ranka“(1970 m.), „Elektronika irrytietiðki taðkai“ (1977 m.),þinojome Jûsø didelá nerimà, kadmokslo laimëjimai kuo greièiautarnautø þmogui, stebëjome Jûsøðirdies operacijà, su akademikaislankëmës Jûsø iniciatyva garsioseámonëse árengtuose relaksacijoskambariuose, ásitikinome,kad Jûs ne tik talentingas ðirdieschirurgas, bet ir medicinosmokslo laimëjimø ágyvendintojas.Vëliau nuklydote á diplomatijosbarus, bet su medicinaneatsisveikinote.Aèiû Jums, Profesoriau, kadJûs nepamirðtate „Mokslo irgyvenimo“, kad vertinatemokslo populiarinimà.Daþnai svarstydavau, kur ta sveikoþmogaus riba, uþ kurios prasideda nesveikata.Á jà veda nepalankus paveldimumas,nesaikingumas, nepakankamasfizinis aktyvumas, kûno apnuodijimasmaisto ir aplinkos toksinais, proto alinimasstresais, neigiamomis emocijomis irmintimis. Reikia pripaþinti, kad profilaktikanëra pakankamai veiksminga, atsiradonaujø amþiaus ar vadinamøjø civilizacijosligø, daugëja lëtiniø, daþnai nepagydomøligø. Kita vertus, ir naujausiostechnologijos neiðgelbës, kaip ir galingojivaistø industrija...Niekas negali nuneigti fakto, kad su-medicina?Akad. Jurgis BRËDIKISAðtuoniasdeðimtojo gimtadienioproga þurnalo skaitytojøir redakcijos kolektyvo vardunuoðirdþiai sveikiname Jus irlinkime ðiandieniais darbais irrûpesèiais padëti þmoguiiðsaugoti sveikatà.kurta daug gerø vaistø, taèiau, kad ir kaipapmaudu, beveik visi cheminiai medikamentaituri ðalutiná poveiká, daþnai – nesuderinamumà,stabdo natûraliø organizmojëgø prieðinimàsi ligai. Nuolatos skelbiamaapie medikamentinio gydymo komplikacijas,net mirtinas. Nëra nieko blogesniouþ ligà, sukurtà gydytojo rankomis! Neiðvengiamosir kitos blogybës. Tai plaèiaiásigalëjusi ydinga formulë „simptomas –vaistas“. Kai simptomai tik nuslopinami,ûmi liga gali pereiti á lëtinæ. Bëda ir tai, kadvietoj holistinio gydymo vyrauja lokalinis,kai vaistais siekiamas selektyvus poveikiskokiam nors organui ar sistemai.Organizmas niekada 100 proc. nepriimsto, kas yra nenatûralu. Esame veikiamine tik prigimtiniø energijø – Þemës magnetizmo,gravitacinës energijos, aplinkostemperatûros, Visatos, Saulës ir Mënulio,kurie veikia þmogaus bioritmus. Taèiau prisidëjoir naujø, deja, neigiamo poveikio šaltiniø,prie kuriø þmogaus organizmas nëraprisitaikæs ir nesugeba kompensuoti þalingopoveikio làstelëms. Pirmiausia tai buityjenaudojamø elektriniø prietaisø spinduliuotë.Uþmirštama, kad net prietaisø iraparatø maitinimo laidai, ájungti á rozetæ,veikia kaip antena ir sukuria elektromagnetinálaukà, nors jungiklis ir neájungtas.Daug neigiamos spinduliuotës yra aplinkoje– tai automobiliai ir kitos maðinos,aukðtos átampos áranga ir kt. Galima kalbëtiir apie tarðà, kurià sukelia neadekvatûsgarsai, kvapai ir kt. Kitados, kai LujiPasteras atrado, kad mûsø aplinkojeknibþdëte knibþda nematomi mikrobai,þmonija buvo sukrësta ir pasibaisëjusi. Okà kalbëti apie dabartinæ situacijà? Ne išimtisyra ir ávairios technologijos, naudojamosklinikinëje praktikoje – kai kurie fizioterapijosmetodai, rentgenologija ir radioterapija,anesteziologija, dializë, dirbtinëkraujo apytaka, vakcinos ir t.t. Nesant alternatyvos,pacientui tenka prisitaikyti patiriantdidesná ar maþesná neigiamà poveiká.Deja, dabar „galingasis“ þmogus suskafandru, lazeriniu ginklu ir tabletëmisrankoje, panoræs valdyti ir net keisti Gamtà,pasirodo beginklis prieð savo kûrinius,kurie nuodija jo aplinkà ir já patá.Daþnai tik gydome, bet neiðgydome.Manæs tokia situacija nestebina. Juk ikiðiol neturime sveikatos teorijos, modernusmokslas nesugeba atsakyti á klausimà„kas yra þmogus“, o drauge – „kasyra sveikas þmogus“ ir „kas yra sergantisþmogus“, t.y. ligonis. Tai kaip galimanorëti iðspræsti sveikatos ir nesveikatosproblemas?! O pirmiausia reiktø atsakytiá klausimà „kas yra gyvybë, ið kur ji?“ Juk,nepaþindami kokios nors mašinos,neþinosime, kaip jà iðsaugoti ar pataisyti.Hipokratas sakë: „Paðalinsi prieþastá,liga iðeis“. Neþinodami ligos prieþasties,negalime þinoti, kaip jà paðalinti! Todëldaþnai gydome diagnozes. Kartais netpenkias ar ðeðias diagnozes – visà ligøpuokðtæ. Kà rodo tokios diagnozës, kaip„dirgliosios þarnos sindromas“, „lëtinionuovargio sindromas“ ir daugelis panaðiø?Kokia jø atsiradimo prieþastis? Ar þinome,kas sudirgino þarnas? Kurgi pirmapradëprieþastis? Štai kad ir taip paplitusialergija. Ar tikrai kalèiausi yra kaþkokiealergenai? Kodël esantys jø veikimolauke vieni suserga, o kiti ne? Gal prieþastisslypi konkretaus individo organizme,dël ko jis nenormaliai reaguoja á kaikurias medþiagas, t.y. á jø skleidþiamas20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

elektromagnetines bangas. Nustaèius tøbangø daþnius, galima neutralizuoti jasorganizme. Ir gal ne „alergenus“ reikianaikinti ar jø vengti, o koreguoti organizmoreakcijà á juos. Gal ir su banditais,ypaè recidyvistais, efektyviau galëtø kovotine teisëtvarkos organai, o medicina– árodyta, kad nusikaltëliø organizmuoseadrenalinas suskyla lëèiau. Normaliamþmogui uþtenka keliø sekundþiø, kad praeitøpyktis ar nuoskauda, o nusikaltëliøorganizme susilaikæs adrenalinas didinareakcijà á dirgiklá, agresyvumas iðsilieja áveiksmà, kurá ávertina baudþiamasis kodeksas.Tad gal tikslingiau bûtø nusikaltëliusgydyti – koreguoti adrenalino ir kitømedþiagø apykaità?Manau, ðiuolaikinë medicina yra atsidûrusities krizës riba. Turiu omenyje neekonominæ krizæ ir ne organizacines sveikatosapsaugos problemas, kurios daugpriklauso ne vien nuo blogo finansavimo,bet ir nuo ydingo bei neatsakingo þmoniøpoþiûrio á savo sveikatà. Medicinosmoksle pasireiðkia bendros mokslo krizësproblemos, mokslo, kuriame iki ðiolvyravo analitiniai procesai, kuriame nepakakokompleksiðkumo ir viskà apimanèiossintezës. Þinoma, ne Aristotelio laikai,kai buvo ámanoma „vienu þvilgsniu“apimti ávairias mokslo šakas. Suprantu,mokslo krypèiø diferenciacija ir specializacijabuvo neiðvengiamos, tik jos per tolinuëjo. Mokslininkai, susiskaldæ á siaurasir supersiauras specialybes, mato ir tyrinëjatik koká nors vienà, kartais labai siauràaspektà, neapimdami visos problemos.Holizmo principai byloja: visuma negalibûti suprantama tiriant jos izoliuotasdalis. Nepaisant neabejotinai dideliomokslo progreso, mes þinome ir galimepaaiðkinti tik nedidelæ dalá viso to, iš kurir kur esame, kas esame. Kritiðkai paþvelgusá mokslo istorijà, matyti, kiek „tiesø“buvo sugriauta ir pakeista naujomis. Esameliudininkai, kaip senàjá mokslà iðstumianaujasis, sudëtingøjø dinaminiø sistemømokslas, kurio didþiausi pasiekimaiyra du: pirma, supratimas kà gali ir konegali mokslas ir, antra, kad chaosas taine netvarka, bet sudëtinga tvarka.Jau prieð gerà deðimtmetá abejoniø këlëtai, kad organizmai turi energiná laukà,kuris juos supa. Kaip nepaminëjus FrancoAntono Mesmerio, kuris 1830–1860 m.árodinëjo þmogaus skleidþiamus magnetiniusfluidus. Fizikai já smerkë, nes fluidainegalëjo bûti árodyti matavimo bûdais. Kitimesmerizmo efektus panaudojo kaip cirkonumerius, o tirti energinio lauko sàsajassu þmogaus sàmone ëmësi filosofai.Taèiau tik Nobelio premijos laureatas FrancisasCrickas (1990), tirdamas neuronus,árodë, kad sàmonë yra þmogaus bendroenerginio kûno dalis. Psichoneuroimuno-2 pav. Èiguno (qigong) meistro rankos biomagnetinë emisija ikisiekiamo poveikio (virðutinë kreivë) ir terapijos metu (apatinë kreivë)1 pav.Korotkovometoduvizualizuotasþmogausenerginislaukaslogijos disciplina patvirtina sàmonës ir pasàmonësryðius su visomis organizmo fiziologinëmissistemomis. Dabar Mesmerágalima laikyti energinës medicinos pradininku,jo idëjos suderinamos su reliatyvumoteorija, kvantine mechanika ir postmoderniàjafizika. Taèiau iki to prieita tik þingsnispo þingsnio. Faktai rodo, kad naujomsmokslo idëjoms tenka palaukti, kol ateinajø pripaþinimo metas.Pirmiausia XX a. pradþioje nuo þmogauspavirðiaus buvo uþraðyti elektriniaiðirdies ir smegenø skleidþiami laukai:EKG ir EEG. Apie 50-uosius metus magnetometrubuvo nustatyta, kad, elektrossrovei tekant þmogaus kûno audiniais,aplinkui susidaro elektromagnetinis laukas.Elektrinë ir magnetinë energija pradëtanaudoti gydymui. Taèiau gydymasið kito þmogaus teikiama energija, ypaèper didelá atstumà, kai kuriø skeptikø tebëraprilyginamas NSO ar levitacijos bûklei(nors televizoriaus valdymas per atstumànieko nestebina). Dabar esama metodø,kuriais galima tyrinëti ir tokius bioenerginiusefektus, kurie daþnokai priskiriamiprie mistiniø. Turiu omenyje ne biolokacijà– virgules, kurios pasisuka nekaþkokiø neþemiðkø jëgø veikiamos. Virgulininkominèiø energinë informacija perjo rankas ir virgulæ iðspinduliuojama á aplinkàar tiriamàjá objektà ir akimirksniu kaipaidas gráþta atsakas, kuris, pasiekæs mûsøpasàmonæ, materializuojasi virgulës judëjimu.Dabar energiniams laukams registruotinaudojami metodai, paremti Kirlianøiðradimais – gyvà kûnà supanèioenerginio lauko fotografijomis, darytomisaukðtos átampos elektromagnetiniamelauke. Yra sukurtos dr. V.Mandelio ir kitømetodikos. Plaèiausiai pasaulyje naudojamasPeterburgo mokslininko KonstantinoKorotkovo metodas iðretintame dujølauke fiksuoti gyvo organizmo ðvytëjimàir skaitmenine forma ávertinti uþregistruotuselektronø, fotonø ir jonø emisijos videosignalus(1 pav.).Ho (1998), Schwartzas (1990) tyrë kinøèiguno (Qi Gong) meistrø rankø spinduliavimàspektroskopiniu SQUID aparatu.Atliekant pratimus, tiriamajam áëjus ámeditacinæ bûklæ, padidëjo smegenø aktyvumasir gerokai sustiprëjo ið rankø plintanèioselektromagnetinës bangos (Zimmerman,1990 – 2 pav.). Jø vibracijø daþnissvyruoja nuo 0,3 iki 30 Hz, bet daþniausiaibûna 7–8 Hz (Zimmerman, 1990); kartuið rankø plinta šiluma, t.y. vyksta infraraudonøjøspinduliø radiacija. Geim (1999)árodë, kad magnetiniame lauke þmogauspirðtai ágyja magnetiniø savybiø. Tai paaiškinaseniai þinomà gydomàjá poveikárankomis net nelieèiant kûno (Reikki, polarinëterapija ir kitokios technikos). Tapoaiðku, kad bûtent maþo daþnio ir galingumoelektriniai ar elektromagnetiniai laukaisukelia atsakà molekuliniame lygyje, tampakaip trigeris receptoriams, kurie moduliuojabiologines struktûras (Blank ir kt.,1987). Tuo paneigta paþiûra, kad ið iðorëselektrinëmis ar elektromagnetinëmis bangomispaveikti giliai esanèius organus beiaudinius galima tik naudojant palyginti galinguselektrinius laukus, siekiant áveikti didelæodos ir audiniø varþà. Taip ir man atrodë,kai apie 1973–1975 metus tobulinau organøelektrinës stimuliacijos metodus. Tuotarpu elektroakupunktûros, homeopatijos,aromatø terapijos specialistø empirinë patirtisseniai rodo, kad siekiamas rezultatasgaunamas naudojant maþas energijas.Nukelta á 30 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 21

Nuodingoji lora Þalioji iguana KraklëTæsinys.Pradþia 2009, Nr.3Kosta RikosdienoraðtisProf. habil. dr. Jonas Rimantas STONISAtvykome á Manuelio nacionalináparkà2008 m. kovas. Su ekspedicijos asistentuSaimonu (Simon R.Hill, D.Britanija)atvykome á Manuelio (Manuel Antonio)nacionaliná parkà – patá maþiausià, betkartu vienà ádomiausiø Kosta Rikos (CentrinëAmerika) nacionaliniø parkø. Ið vienospusës Ramusis vandenynas, ið kitos– tvora aptverti nepraeinami šabakštynai.Norëdami patekti prie parko centriniø vartø,á parko teritorijà, visi lankytojai turi perbristiupæ. Tilto nëra, taèiau upë negili,vanduo pakyla tik po pietø per kasdienápotvyná bei liûtis. Upëje gyvena krokodilai,todël prieð brendant pirma reikia geraiapsidairyti, kad pusës kojos nenukàstødidelis vandens roplys. Mûsø pagalbininkasRodrigas (Rodrigo) vedþioja muspo miðkà ir parodo tai, ko mes niekadanet nepastebëtume. Pavyzdþiui, ðimtus ilganosiøðikðnosparniø (Rhynchonycterisnaso), besiilsinèiø ant medþiø ðakø. Þinau,kad Kosta Rikoje gyvena 8 cm dydþioðikðnosparniai vampyrai, bet að jøkol kas neaptinku. Uþtat aptinkame ypaèegzotinius þinduolius – tinginius. Na, apiejuos atskira kalba – juos vietiniai gyventojaivadina „tingiosiomis beþdþionëmis“,taèiau jie beþdþionëms net negiminiðki.Kosta Rikoje tinginiø yra dvi rûðys: tripirðtis(Tamandua mexicana) ir dvipirštis(Choloeps hoffmanni). Ið toli þiûrint ðiasrûðis atskirti galima ir pagal kailiukà – tripirðèionugara tamsiai ruda arba juosva,o dvipirðèio – šviesi, rusva. Tinginiai mintabeveik tik Cecropia medþiø lapais (labairetai nutveria koká vabzdá ar drieþà),tad jø dieta labai skurdi. Tinginio skrandislabai sudëtingas ir didelis (jis sudarotreèdalá suaugusio gyvûno kûno), bet taiypaè lëtai dirbantis organas. Kol tinginysvisiðkai suvirðkina suëstà maistà (kietusmedþiø lapus), praeina mënuo ar daugiau.Kad pastebëtum tinginá medyje, reikiaðiek tiek sugebëjimø. Jie juk beveiknejuda (ðtai kà reiðkia bûti vegetaru ir darmonofagu). Geriausiai po ranka turëti þiûronus,kitaip nesuprasi, kà matai (tinginiaiilsisi kabëdami nugara þemyn). Manuelioparke gyvena daug tinginiø. Norspagal plotà tai pats maþiausias Kosta Rikosnacionalinis parkas, bet èia aptinkamalabai daug þinduoliø, paukðèiø ir kitøgyvûnø rûðiø. Að niekur nemaèiau tiekdaug ávairiø didþiøjø gyvûnø kaip èia. Aiðku,ir paprastøjø kapucinø, ir kolumbiniøstaugûnø (apie juos skaitykite 5-ame2008 m. numeryje) bei visur aptinkamøiguanø – didþiuliø (apie 60 cm ilgio) agresyviødrieþø, kurie beveik nebijo þmogaus(ðnypðèia dantis iðvertæ ir plazdinalieþuvëliu). Norëdamas prisimeilinti að iðpradþiø mëtau batono gabalus, taèiauiguanos jokios meilës nerodo: ryja batonàir vis tiek pasirengusios pulti. Jø daugateina ir á paplûdimius. Iguanos nëra nuodingos,taèiau jø ákandimas gali bûti netik skausmingas, bet ir labai pavojingasdël galimo kraujo uþkrëtimo. Ne visadaið pirmo þvilgsnio gali atskirti þaliàsias iguanasnuo juodøjø (jos abi èia gyvena),nes ið tikrøjø abiejø rûðiø individai gali bûtijuodi. Èia taip pat pilna ir kitø drieþø. Ypaègraþûs 25 cm ilgio þali, á maþus dinozauruspanaðûs smaragdiniai baziliskai (Basiliscusplumifrons). Net maþuose upeliuosear balose galima nesunkiai aptiktiManuelio (Manuel Antonio) paplûdimys22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

Raudonoji araKrabasvandeniniø vëþliø. Ið viso Kosta Rikoje aptinkama214 ropliø rûðiø, ið jø 127 – gyvaèiørûðys. Ten gyvena ir labai nuodingiauksiðkieji (kardauodegiai) botroksai, irðokinëjantys botroksai, kuriø sukandimasypaè stiprus, kaip kokio buldogo – ásikandair nepaleidþia. Pati agresyviausia ir patinuodingiausia Centrinës Amerikos gyvatëyra angiø ðeimos atstovë kaisaka, kuriko jau ko, taèiau nuodø turi ypaè daug.Saugokitës – kaisaka paprastai guli uþsimaskavusipo lapais ir ákanda netikëtai(daþniausiai þmogui á kelá). Kosta Rikojeyra aptikamas ir paprastasis smauglys(Boa constrictor), kuris gali uþaugti iki 5 milgio. Naktá miðke ðmirinëja ádomûs þinduoliaiarmadilai (jø Kosta Rikoje yra dvi rûðys– iðvertus ið anglø kalbos – devynjuostis irplikauodegis). Að nerimauju, kad në vienoarmadilo taip ir nepamaèiau, bet Rodrigastvirtina, kad jø reikia tykoti tik naktá –jie gi naktiniai padarai. Klausiame savo pagalbininkàRodrigà, kà daryti, jeigu mumsreikia naktá gaudyti vabzdþius su ðviesinëmisgaudyklëmis. Taèiau Rodrigas pareiðkia,kad tai neámanoma – naktá patekti ánacionalinio parko teritorijà grieþtai draudþiama.Tad mes nutariame árengti naktinesgaudykles nesaugomoje teritorijoje.Kaip mes, tyrinëtojai, pasijutomenusikaltëliaisNuþiûrime vietovæ netoli Manuelio(Manuel Antonio) gyvenvietës. Svarbuprieð sutemas prasmukti á miðkà nepastebëtiems,kitaip prisikabins vietiniai, kuriøèia bûriuojasi ant kiekvieno kampo.Jei nuobodþiaujantys vietiniai prisikabins– lauk problemø, o gal net ir bëdos.Nors ðie atogràþø miðkai yra drëgnieji(ir tikrai dël didelës oro drëgmës þliaugiaprakaitas), gilumoje miðkas neatrodotoks drëgnas kaip norëtøsi. Gal netatvirkðèiai – kaþkoks per sausas mûsø tiriamiemsorganizmams (mat dabar kovas– sausiausias metø mënuo Kosta Rikoje).Tikimës, kad vis vien kas nors atskrisá lempos ðviesà. Elektros generatoriausmes jau kurá laikà nebenaudojame,nes su tokia áranga keliauti transatlantiniaisreisais daug problemø, taèiau ir paprastomisbaterijomis maitinami þibintaiyra neblogi vabzdþiams vilioti (svarbu tikpasirinkti lempas su tinkamu šviesosspektru, o ne pagal kriterijø „kas ryðkiau– tas geriau“). Viltys pasiteisina – ant iðtiestoekrano pradeda rinktis pirmasis laimikis– baltieji gaubtagalviai (Opostegidae)– tokie miniatiûriniai, poros milimetrødydþio mikrodrugiai. Ið viso atskridonet trijø skirtingø rûðiø individø. Taèiau tikgráþæ á Europà laboratorijoje galësime nustatyti,ar ðios rûðys yra naujos mokslui,ar jau buvo þinomos ið kitø Kosta Rikosregionø. Bet kokiu atveju – vietovëje, kuriojegaudome baltuosius gaubtagalvius,niekada jokie kiti entomologai netyrinëjo,o surinkta medþiaga atrodo iðties áspûdingaiir mus labai dþiugina.Taèiau kità naktá nutariame padarytikitaip – ðá kartà rizikuosime. Leidimo naktiesmetu patekti á Manuelio nacionalináparkà negavome (atvirkðèiai, buvo pasakyta,kad mums tai grieþtai draudþiama),taèiau mes vis dëlto brausimës á parkovidø. Pro vartus patekti neámanoma, liekatik vienas bûdas – pro kità pusæ, kuriuþtverta vieline tvora. Dar ið vakaro nuþiûrimekryptá, o temstant patraukiame áneleistinai avantiûriðkà þygá. Reikia tik ásivaizduoti,kaip tai baisu, ypaè mano asistentuiir bendraþygiui Saimonui, kuris yragrynakraujis anglas. Joks doras anglastokiø nusikaltimø nedaro, pro tvoras á uþdraustànacionaliná parkà svetimoje, nepaþástamojeðalyje nelando... Taèiau, radæprairusià tvorà, vis dëlto álendame á parkoteritorijà. Þadame brautis kuo toliau,kad þmonës nepastebëtø mûsø ðviesø.Bet kur tau!.. Ið karto uþ tvoros prasidedamiðkas kaip siena. Sugebam prasibrautitik kokius 15 metrø – o toliau bangminiø(helikonijø) trimetriniai sàþalynai. Tai jaunebepraeinama kliûtis. Bangminiai suaugætaip tankiai, kad net katë neprasibrautø.Lieka tik viena galimybë – degti lempasèia pat. Bet tada gaudyklës ðviesagali matytis ið gyvenvietës (ir mûsø tuojateis areðtuoti vietinë policija...).Nukelta á 42 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 23

„Daugiaveidis elitas“ – monografija, dël kurios autoriusilgai ir sunkiai abejojo. Gal reikëjo jà pavadinti „Kultûrosapologija. Kultûros kritika“? Pasak paties autoriaus, taiknyga, kurioje filosofiðkai nagrinëjamos kultûros prigimties,jos ávairiø sferø problemos. Taèiau màstant apieelitinës kultûros prigimtá atsirado naujas raktaþodis, kurisir nulëmë galutiná apsisprendimà.iðliekaakademikuTai, kasÞurnalisto Juozo Skomskiopokalbis su knygos autoriumiAlgirdu Gaiþuèiu.rodyti, kas yra svarbiausia, kai iðkeliamypatingà elito vaidmená. Tai, þinoma, autoriausateities planai. Tuo tarpu „Daugiaveidiselitas“ – ásibëgëjimas á esmingesnesstudijas, kurios sudarytø atsvarà perdëtainuostatai, jog kultûrà lemia masës.Deja, nors ir keista, šiandien pamirštama,kad tautos kultûrà kûrë ir kuria pavieniaiasmenys, turintys ypatingà kultûlaklausimas – kas yra elitinë kultûra, kokiàvietà ji uþima, ar ji dar gyva permainøkontekste; koká vaidmená atlieka elito þmogusmodernioje demokratinëje visuomenëje.Ðis tikslas ir suformavo elitologijossampratà. Elito ir asmenybës klausimai atsispindiir daugelyje knygos skyriø.Autorius sako, jog ði monografija taine viskas apie elitologijà – jis galvoja temàtæsti. Renkama medþiaga apie elitoprigimties, raiðkos, veikmës aspektus Europojeir Lietuvoje. Tai bûtø mûsø intelektualiosios,mokslo, meno visuomenësdaugiamatë palyginamoji studija. Joje norëtøsiiðnagrinëti vienø didþiausiø XX a.màstytojø, elito filosofijos kûrëjø, tokiøkaip Paretto, Ortegos, Gasseto Michelso,Manheimo ir kitø, koncepcijas, parodyti,kaip jos siejasi su istorinëmis Europospermainomis. Kai kuriuos màstytojus reikiaskaitytojams analitiškai pristatyti, pa-Balansavimas ant átemptos stygosAnkstesnës Algirdo Gaiþuèio knygosbuvo vientisos tematikos. Prieš dvejusmetus pasirodþiusi „Estetika. Tarp tobulumoir mirties“ iðsiskyrë platesne estetologijospanorama. Tuo tarpu „Daugiaveidiselitas“ – knyga dvejopa: viena josdalis elitologijos, kultûros sampratos,simboliø, kûrybos, þmogaus dvasinësraiðkos apþvalga, savo áþvalgas remiantpasaulio màstytojø mintimis, daug kursu jomis diskutuojant; kita dalis gali bûtiávardinta kaip gyvenimo dramaturgija,kurioje autorius kritiškai þvelgia á dabartinækultûros situacijà – nuo rûpesèiogimtosios kalbos iðsaugojimu, inteligentiðkumoilgesiu; nuo masinës kultûrosantplûdþio, kurá autorius konstatuojakaip vertybes naikinantá reiðkiná, iki tautosvertybiø þûties bei grësmës pavojø;nuo bergþdþio raðtingumo siekio ir beraðtystëssituacijos; nuo etninës kultûrosnuosmukio, bevaisës kultûros politikos;nuo euroentuziazmo ir euroskepticizmo;nuo tautinio tapatumo, patriotizmokrizës iki ugdymo klystkeliø.Autorius prisipaþásta rizikavæs bûti apkaltintasper toli nukeliavæs á ðiandienosdirvonus, kurie rytoj galbût jau bûsià nebeaktualûs,jog tai galbût autoriaus siekisatkreipti skaitytojo dëmesá á skaudþiasnûdienos realijas. Tad kaip giluminë estetologijosmintis siejama su gyvenimodrama, koks balansas tarp kultûros esmësir realijø, kas daro monografijà skaitomà,analizuojamà, ne tik pavartomà irdedamà á ðalá kaip sunkià naðtà ðiandieniamskaitytojui?Taèiau pirmiausia – kodël akademikaspasirinko elito temà, iki šiol beveikestetologø nenagrinëtà sàvokà?Apsisprendimà lëmë raktaþodis – elitas.Paðnekovas sako, jog seniai rûpëjoelitinës kultûros prigimtis. Knietëjo paþvelgtiá dabartinæ kultûros situacijà tiek Europoje,tiek Lietuvoje, galià ágyjanèià masinækultûrà. Akcijos, popsas lengvai atkeliaujapas mus ir akimirksniu prigyja. Taireiðkiniai, kurie turi ir teigiamø, ir neigiamøsavybiø. Todël, kai galvoji apie tokià invazijà,antplûdá, amerikietiškojo gyvenimobûdo reiðkinius, kalbësenà, manieras, ky-Juozo SKOMSKIO nuotr.24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 34

iná akiratá, gerà profesiná pasirengimà, pagaliautam tikras moralines nuostatas, atsakomybësjausmà uþ savos valstybës,tautos, Europos, pasaulio likimà. Autoriuirûpi, kaip elitologinë mintis rutuliojosi pasaulyje,kaip ji plito Lietuvoje, sudaryti ðiødalykø palyginamàjà analizæ, kuri labaisvarbi dabarèiai.Elito spindesys ir skurdasAutorius sako, jog jis nëra vieninteliselitologijos srities analitikas. Jam rûpi visuminiaidalykai, kultûrologiniai elito aspektai.Svarbu, kad ir ugdymo srityse vyrautøkultûros dalykai. Daugelyje tradiciniøEuropos valstybiø elito vaidmuo, joreikðmës pabrëþtinumas niekuomet nebuvosugriautas, istorijos eigoje jis tik stiprëjo.Tuo tarpu Lietuvoje okupacijos, politinë,ideologinë sumaiðtis fiziðkai naikinoelità. Jis turëjo trauktis á pogrindá, veiktiegzilinëmis, tremties sàlygomis. Todël elitovaizdà rekonstruoti sudëtinga. Ðiandiennet Europoje keblu kalbëti apie vientisàelità. Anksèiau ði sàvoka buvo tapatinamasu tam tikromis privilegijomis – turtu,profesiniu iškilumu, priklausymuaukštuomenei, aristokratijai, dvasininkijai,karininkijai, teisinëms struktûroms ir kt.Dabar dalis estetologø teigia, jog postindustrinëjevisuomenëje egzistuoja daugeliselitø, ið esmës sudarytø profesiniupagrindu. Tai mokslo, meno, verslo, politikoselitai. Visuomenæ valdo ávairûs elitai,kurie kartais tarpusavyje gali ir konfrontuoti,kartais veikia sutelktai esant ypatingomssituacijoms. Kartø kaita gimdo irnaujas elito sàlygas. Atsiranda kontrelitas– prieðingo elgesio sluoksnis. Tai labaisvarbu visuomenës gyvybingumui palaikyti,nors ðie reiðkiniai daþnai neávertinami,net smerkiami. Kontrelitas gali kiltiið masiø. Já galima iðugdyti.Taigi elitø rotacija– kietas rieðutas, reikalaujantis iðsamaustyrimo tiek socialinëje praktikoje,tiek teorijoje, – teigia autorius. Jam pagaliaurûpi, kaip elitas ið viso susiformuoja,kokie elitai egzistuoja Lietuvoje ðiandien.Þvelgiant á þiniasklaidà, atrodo, jogelito þmogumi gali tapti bet kas. Kiek nûnairaðoma, kalbama apie vadinamàsias„þvaigþdes“; vieðinamas jø gyvenimas,nuotykiai, gaivalai, pramogos ir kt. Ir visatai pateikiama kaip jaunimo kultiniai dalykai.Taigi kuriamas jau ne kontrelitas, betpseudoelitas. Šis pseudoelitiðkumas jauèiamasdaugelyje gyvenimo srièiø, juo tarsiuþsikreèiama, kai buka bûtybë gali bûtipakylëjama vos ne iki mitologinës asmenybës.niø átampø, konfrontuoja idëjos. Tai natûralûsreiðkiniai. Taèiau, pasak autoriaus,tai lemia ðalies kultûros tradicijos, þmoniøinteligencija, kultûringumas, politinësnuostatos, pilietiškumo, išprusimo ir daugeliskitø aplinkybiø. Istorikai èia yra ádëjæreikðmingà indëlá, prikeldami, pavyzdþiui,XVII a. Vilniaus valdymo elità arbadabartinës bajorijos statuso atgaivinimoidëjà. Kad ir kaip kalbëtume, bet aristokratija,maþumos sambûrio veikmë, nuostatos,reikalavusios iðmanymo tvarkantvalstybës gyvenimà, atliko reikðmingà istorinávaidmená. Tos maþumos, patyrusiosvisokiausiø iðbandymø, kultûros, ðvietimoenergetika ëjo karta ið kartos, meilës, dvasingumo,tikëjimo idëjos susitelkë ne daugumos,tai yra masiø, bet maþumos rankoseir protuose. Todël ir šis maþumosistorinis, kûrybinis likimas yra labai svarbusir ádomus. Kaip susiformuoja tamaþuma, kokie istoriniai išbandymai joslaukë, kaip ji iðlaikë likimo iððûkius – norisivisa tai ið esmës panagrinëti, – viliasipašnekovas.Mokslas ir gyvenimas – ypatingaribaTaigi, atvertæ „Daugiaveidá elità“, daugiausiakalbame apie monografijos tæsiná,apie tai, kas uþ jos horizonto. Taèiaurûpi iðgirsti autoriaus nuomonæ ir apiejau pradþioje minëtà naujosios knygosdvilypumà – kultûrologinæ analizæ ir gyvenimorealijas – ar tai ið tiesø buvo autoriaustikslas?Akademikas Algirdas Gaiþutis tvirtina,kad paprastai autoriø, raðantá knygà, uþvaldotematika. Visà laikà jis jauèia temø,Akademiko Algirdo Gaiþuèio knygos,,Daugiaveidis elitas” sutiktuvësLietuvos mokslø akademijojeMaþumos monopolijaElito ir kontrelito susidarymas, jø kaita,raida – sudëtingi dalykai. Vyksta nuolatinisdiskursas tarp jø, kyla psichologimotyvøgiminystæ.Temos bûtis autoriuineleidþia domëtis, kas vyksta aplink. Tuotarpu raðant „Daugiavedá elità“ tekstas ðakojosiá daugelá reiðkiniø, smelkësi realijos.Ir dël to autorius sako nebûgðtavæs.Baiminæsis tik dël to, kad teoriniai samprotavimainepasirodytø skaitytojams pernelygsunkûs, raðyti profesionalo profesionalams.Kita vertus, rûpëjo, kad tekstaskvëpuotø gyvastimi. Gal per tai kartaisprarasta šiek tiek fundamentalumo,bet tai priklauso nuo autoriaus màstymoir bûdo. Svarbiausia rûpëjo, jog tokiojekultûrologinëje, filosofinëje studijoje nebûtønuklysta á kasdienybæ, kuri rytoj jaugali bûti nebeaktuali, bereikðmë. Antai, raðantapie kultûros simbolius, daug vietosskirta gimtosios kalbos išsaugojimui. Irautorius tai laiko svarbiu dalyku: kiek Lietuvosmokslo visuomenë dëjo pastangøapginti lietuviø kalbà, kad ji nebûtø subendravardiklintasu anglø kalba, kadgimtàjá þodá galëtume iðlaikyti ir mokykloje,ir mokslo straipsniuose; kad knygos,parašytos lietuviø kalba, bûtø vertinamostaip pat, kaip ir uþsienio kalbomis. Kiekreikëjo pastangø ginant gimtàjà kalbà nenuo svetimø, bet nuo savøjø.Paðauktieji negali bûti pamirðtiÁ elitø galerijà subtiliai inkorporuota mokytojoreikðmë visuomenëje, jø rengimonuostatos. Gal tai padiktavo autoriaus,kaip universiteto rektoriaus, pareigos?Klausimas akademikui nebuvo nelauktas.Nors pašnekovas jau buvo prisipaþinæs,jog pareigos buvusios ir tarpMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 25

Gamtos ilgesys.Europos peizaþaiBronius SLAVINSKASPuikià progà pamatyti ir pasigroþëtiþymiausiø Europos dailininkø sukurtaispeizaþais turi lankytojai Vilniuje, Taikomosiosdailës muziejuje, atidarytoje tarptautinëjeparodoje – „Gamtos ilgesys. Europospeizaþai“. Tai iðskirtinë 2009 metødviejø Europos kultûros sostiniø Vilniausir Linco dailës muziejø surengta ekspozicija.Joje unikalûs Europos kraðtø gamtovaizdþiai,kuriuos XVI–XX a. sukûrë áþymûsdailininkai.Nacionalinës programos „Vilnius –Europos kultûros sostinë 2009“ tarptautinëdailës paroda yra svarbiausias Lietuvosdailës muziejaus (Vilnius) ir AukðtutinësAustrijos þemës muziejø (Lincas)bendras projektas, sumanytas dar 2004metais. Priminsime, kad 2007 m. Vilniusturëjo iðskirtinæ galimybæ susipaþinti supasaulinio garso dailininko Alfredo Kubinopieðiniø ir grafikos kolekcija ið AukðtutinësAustrijos þemës muziejø, o 2008m. pabaigoje Lince pristatyta lietuviðkøjøprakartëliø paroda, kurià 2009 m. balandþiomënesá Lince pakeis baltiškojo gintarokolekcijos ekspozicija iš Palangosgintaro muziejaus.Lietuvos dailës muziejaus direktoriausRomualdo Budrio nuomone, „tarp-tautinë dailës paroda „Gamtos ilgesys.Europos peizaþai“ yra ypatingas menoprojektas, atveriantis Europos kraðtø unikaliausiusgamtovaizdþius, kurie kartuyra ir ið vidinës menininkø patirties atsivëræeuropietiðkieji sielovaizdþiai“. Unikalûs,net 138 þymiø dailininkø darbaileidþia pasiþvalgyti nuo Adrijos iki Ðiaurësjûros, nuo Britanijos salø iki Kaukazokalnø. Anot parodos kuratoriaus LotharoSchulteso (Lincas), „dauguma ðiaiparodai atrinktø peizaþø atspindi ne tikSenojo pasaulio geografinæ ávairovæ, kelioniøtikslus ar potyrius, bet ir iðsvajotasvietas. Ðiuo atveju jie tampa þmogausjausmø sinonimais. Jie simbolizuojanuotykius, laisvæ, begalybæ, ðviesà, karðtáir aistrà, taip pat paslaptá“. Kuratorë LaimaBialopetravièienë tikina, kad parodoslankytojai „iðvys ne tik gaivaliðkus, civilizacijosnepaliestus gamtos vaizdus –kalnus, laukus, miðkus ar vandenis, betParodos fragmentastrukdþiø prie raðomojo stalo. Jo nuomone,mokytojo statusui, jo kultûrinei, ugdomajaireikðmei visuomenëje Lietuvosvaldininkija ir dabar nëra pakankamaiatidi. Tuo tarpu pedagogø sferoje daugiðkiliø vardø, kurie ir sudaro mokytojø elità.Tai þmonës, kurie atlieka paðauktøjømisijà. Todël ðá elità iðsaugoti, pabrëþtijo reikðmæ yra labai svarbu. Á ðià iðkiliàprofesijà, edukaciná elità autorius sakoþvelgiàs itin pagarbiai ir atidþiai. Pro mokyklosvartus áeina visa visuomenë. Mokytojas– pirmasis, kuris po šeimos paskatinaþmogaus talento prabudimà, joprofesijos pasirinkimà, parodo kelià á ateitá,ugdo humaniðkàsias nuostatas. Akademikassako visada ðiltai prisimenàssavo auklëtojà uteniðká Rapolà Ðaltená,praëjusiais metais jø, auklëtiniø, išleistàkolektyvinæ prisiminimø knygà „Daugiaðakisàþuolas“, buvusià Utenos antràjàvidurinæ mokyklà, pavadintà mokytojovardu. Tokiø vardø ir veidø daug. Ir labaisvarbu iðsaugoti jø elitinæ galerijà, visaipjà stiprinti ir ne vien tëvø bei mokiniø pagarba,bet ir valstybës nuostata; parodyti,kad ðios terpës þmonës mums labaisvarbûs, kad jie gali garantuoti tautosiðlikimà ir jos vietà pasaulyje, josreikðmës pripaþinimà tarp tautø. Deja,šiandien mokyklose labai pasigendamadvasingumo, inteligentiškumo, graþauselgesio, tauriø manierø. Ne vien þiniomisþmogus turtingas, bet pirmiausia vertybëmis.Ir šie monografijos leitmotyvaiatsiradæ dël to, kad visa tai autoriui pasirodolabai svarbûs visuomenës ugdymoreiðkiniai.Ðventovës epilogas ir pasauliomeno mozaikaPaskutiniai „Daugiaveidþio elito“ puslapiaiautoriaus atiduoti lietuviø tautos dvasinioganytojo arkivyskupo Meèislovo Reiniomintims apie þmogaus ugdymà. Ar tainebus kito tæsinio – naujos akademiko AlgirdoGaiþuèio knygos uvertiûra?Pašnekovas sako, jog jam apie arkivyskupàMeèislovà Reiná seniai knieti paraðytiknygà „Meèislovas Reinys: ðventovësþmogus“. Tai bûtø dvasininko portretas– dramatiðkas, tragiðkas, pilnaspakylëtumo. Rûpi dialogas tarp mokslo,meno ir dvasininkijos. Kodël daþnaiðios kategorijos nesusikalba? Þmogausauklëjimas neturi bûti vien gamtamokslinis,supilietintas, be krikðèioniðkosiosantropologijos. Apie tai kalbama daugelyje„Daugiaveidþio elito“ skyriø – ir apieþmogaus kûrybiðkumà, ir apie jo agresyvumokilmæ. Tikëjimo, religijos motyvainëra menkaverèiai dalykai, raðytini,anot autoriaus, „po kablelio“. Kalbantapie asmenybës ugdymà, apie santyká– aš ir kiti, be dvasiniø dalykø neiðsiversi,– tikina akademikas.Tarp iðskirtiniø „Daugiaveidþio elito“monografijos ypatybiø – ir jos estetinë26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

ir kûrinius, atspindinèius þmoniø gyvenimoscenas, architektûros fragmentusar kitokius þmogaus rankø darbo objektus“.Paroda suskirstyta á penkis skyrius,atspindinèius pagrindinius Europoskraðtus. Á Vilniø austrai atveþë 56 paveikslus.Ekspozicijos daliø iðdëstymas yragrindþiamas ne geopolitiniais principais,o universalesniais aspektais atskleidþiamaEuropos peizaþø ávairove: didþiøjøSenojo þemyno regionø – Ðiaurës, Pietø,Rytø, Vakarø ir Vidurio Europos ðaliøkultûrinëmis tradicijomis, mentaliteto savitumu,kraðtovaizdþio skirtybëmis, peizaþoþanro chronologine ir stilistine raida,dailininkø kûrybos originalumu beivaidmeniu Europos meno istorijos kontekste.Ekspozicijoje flamandø ir olandøtapytojø drobës, o skyriuje „Vëjas nuojûros“ matome prie Baltijos jûros esanèiøðaliø ávairius peizaþus. Tarp jø – garsiausiølietuviø meistrø paveikslus.Lankytojai pamatys per 200 XVI–XX a.pr. peizaþø ið Lietuvos dailës muziejaus,Aukðtutinës Austrijos þemës muziejø (Lincas)rinkiniø, Nacionalinio M. K. Èiurlioniodailës muziejaus, taip pat Latvijos nacionaliniodailës muziejaus, Estijos dailës muziejaus,Ðiauliø „Auðros“ muziejaus ir Þemaièiømuziejaus „Alka“. Taikomosios dailësmuziejuje (iki geguþës 17 dienos) ðágamtos ir peizaþø groþá papildys specialiosedukacinës muzikos programos.Atidarant parodà dalyvavo AustrijosRespublikos Prezidentas Haincas Fišeris,Lietuvos Respublikos Prezidentas ValdasAdamkus. Birþelio pradþioje panaði paroda,papildyta 37 Lietuvos muziejø kûriniais,bus atidaryta Lince, AukðtutinësAustrijos þemës Pilies muziejuje.išvaizda. Paþymëtinas dailininko G.Pranckûnosukomponuotas skyriø uþsklandødizainas panaudojant ávairiø pasaulio dailininkømeno kûriniø ávaizdþius. Á akis visøpirma krenta virðelio iliustracija, kuriojepanaudotas J.Ensoro „Menininkoautoportretas tarp kaukiø“, „Biologijos.Þmogaus. Agresyvumo. Kultûros“ skyriøpuoðia G.Manzu bareljefo „Variacijos tapaèia tema“ kompozicija, o „Daugiaveidþioelito“, knygos krikðtatëvio, uþsklandaipanaudota XVIII a. Paryþiaus estampørinkinio „Linksmø ir maloniø posakiørinkinys“ iliustracijos.Akademikas Algirdas Gaiþutis patvirtina,kad jis daugelá minimø ávaizdþiøpats suradæs, matæs Europos parodoseir pasiûlæs dailininkui, kuris juos perkomponavo,iškeldamas kai kurias detales,sukurdamas atspindþius, visa tai sumaniaiir kûrybiðkai pateikdamas. Tai daroknygà patrauklià ir kelia jos prestiþà.Studentams,inþinieriams,gamybininkamsStudentai, besigilinantys á þmogauskasdienës veiklos ir aplinkos sàveikà,sulaukë didelës apimties (576p.) penkiø autoriø – profesoriø PranoBaltrëno, Donato Butkaus, docentøVytauto Oðkinio, Sauliaus Vasarevièiaus,Auðros Zigmontienës parengtovadovëlio „Aplinkos apsauga“.Leidinio pratarmëje primenama,kad „Pastaraisiais deðimtmeèiaisprieðtaravimai tarp þmogaus veiklosir gamtos tapo viena aktualiausiø socialiniøir ekonominiø problemø. Sparèiaiplëtojant industrializacijà ir urbanizacijà,nepaprastai nuniokojamagamta, padidëja aplinkos uþterðtumas,dël to sutrinka ekologinës sistemos„þmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra.Neracionalaus gamtos iðtekliønaudojimo, oro, dirvos, vandens tarðospasekmës dabar juntamos ne tikpagrindiniuose pramoniniuose rajonuose,bet visoje planetoje“. Autoriaiið ðiø pastabø daro vienintelæ iðvadà– visiems bûtina saugoti gamtà. Kadði veikla bûtø sëkminga, jie ásitikinæ,jog bûtina rasti optimalià þmogaus irgamtos sàveikà, geriau paþinti gamtosreiðkiniø dësningumus, iðsiugdytiekologiná màstymà.Kvalifikuotus atsakymus á klausimus,kylanèius dël aplinkos apsaugos,iðsamius patarimus parengë gerisavo srities specialistai. Ðtai prof. PranoBaltrëno mokslinë veikla – technosferostarðos kontrolë, teoriniai ireksperimentiniai tyrimai, jø optimizavimas,oro valymo nuo terðalø technologijos.Prof. Donatas Butkus tyrinëjajonizuojanèiàjà spinduliuotæ aplinkoje,aplinkos tarðà radioaktyviosiomisdujinëmis ir aerozolinëmis medþiagomisbei jø sklaidà, fizinæ aplinkos tarðàir jos maþinimo galimybes. Doc. VytautàOðkiná pirmiausia domina antro-Vilniaus Gedimino technikos universitetoleidykla „Technika“ jau iðleido beveik tûkstantámokomosios metodinës literatûrosknygø. Tai rodo, kad universiteto mokslininkaikasmet paraðo ne po vienà vadovëlá beikito pobûdþio studijoms reikalingà knygà.pogeninës tarðos poveikis ekosistemoms.Doc. Sauliø Vasarevièiø – ûkinësveiklos poveikio aplinkai vertinimas,atliekø tvarkymo politika ir organizavimas,aplinkosauginis vertinimas,aplinkosaugos politika, aplinkos apsaugosteisë, aplinkosaugos vadyba.Doc. Auðra Zigmontienë mokslininkësþvilgsná kreipia á aplinkos chemijà, biotechnologijas,biologiná oro valymà,vandenø apsaugà.Sukaupta medþiaga suskirstyta áseptyniolika skyriø. Tai organizmai ir aplinka,þmogaus poveikis gamtai, atmosfera,vanduo, þemës gelmës, dirvoþemis,biologinë ávairovë, atliekos ir jø tvarkymas,fizinë tarða, poveikio aplinkai vertinimas,aplinkos monitoringas, kraðtovaizdis,aplinkosaugos etika ir ðvietimas,teisiniai aplinkos apsaugos pagrindai,aplinkos apsaugos vadyba, modeliavimasaplinkos apsaugoje, darni plëtra.Kiekvieno skyriaus pabaigoje – savikontrolësir diskusijø klausimai.Vadovëlis apgalvotai iliustruotasnuotraukomis, pieðiniais, grafikais. Autoriaiparengë svarbiausiø terminø þodynà,pateikë pagrindinës ir rekomenduojamosliteratûros sàraðà, iliustruotàpriedà.Julius NORKEVIÈIUSMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 27

Š.m. sausio pabaigoje amerikietëNadya Suleman pagimdë aðtuonetà:ðeðis berniukus ir dvi mergaites, norsji jau augino ðeðis vaikus, ið kuriødveji dvyniai.DvyniaiStambûs þinduoliai (dramblys, karvë,arklys) daþniausiai atsiveda po vienà palikuoná.Mes esame gimæ daþniausiai povienà. O norëdami iðvysti savo dvyná –þvilgtelëkime á veidrodá. Bet tai ne tikrasisdvynys, kurá mato kiti: kairioji pusëatspindi deðiniàjà. Norint pamatyti tikràjáveidrodiná dvyná, reikia net keliø veidrodþiø,sustatytø tam tikru kampu, kadiðvystume savo veidà toká, koká mato kiti.Taèiau realiame gyvenime dvyniai panaðûskaip du vandens laðai tik vaikystëje.Suaugæ jie nustoja buvæ vienas kitoveidrodiniu atspindþiu, nes ilgainiuiágyja vis daugiau individualumo.Taèiau pasitaiko, kai ir vieno nëðtumometu gimsta dvyniai. RemiantisA.Helinu, dvyniai gimsta vienà kartà ið80 gimdymø, tryniai – vienà kartà ið 80 2gimdymø, ketvertukas – vienà kartà ið80 3 (512 000) gimdymø, penketukas –vienà kartà ið 84 4 (40 9660 000) gimdymøir t.t.Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, 2007 m. Lietuvoje gimë349 dvyniai ir jø skaièius kiekvienais metaisgana pastovus (1 lentelë). Lietuvojejau yra gimæ treji ketvertukai. 1969 m.ketvertuko – trijø berniukø ir mergaitës –buvo sulaukæ Ðilutëje gyvenæ Albina irJuozas Èeponai. 1998 m. balandþio 30d. Vilniaus miesto universitetinëje ligoninëjegimë Valerijos ir Albino Latukø ketvertukas– dvi mergaitës ir du berniukai.2001 m. kovo 6 d. 26 metø vilnietë KristinaGancevska pagimdë tris sûnus irdukrà.Daugiavaisiam nëðtumui turi átakostam tikri veiksniai: paveldimumas, motinosamþius, klimato sàlygos, rasë, gydymasvaistais ir kt. Statistikos duomenimis,dvyniai daþniau gimsta ÐiaurësEuropoje ir reèiau – Pietø Europoje. Dvyniaidaþniau gimsta vyresnëms, kartotinaigimdanèioms moterims. Daugiavaiþvëriesdvasios. Dievams, norintiems pradëtijaunesnájá dvyná, reikëdavo nusileistiiš dangaus, tad juos pavaduodavæs gyvûnas,daþniausiai þirgas. Ir kitose ðalysedvyniø gimimas siejamas su þirgu.Graikø mitologijoje pasakojama, kaipdvynë nuo vyro pagimdanti þirgus. Štaiharpija Podarga nuo vakarø vëjo Zefyropagimdþiusi nemirtingus dvynius þirgus– Balijø ir Ksantà, kuriais jodinëjæs Achilas.Vienas dvyniø buvæs ir sparnuotasisPegasas, Medûzos Gorgonos sûnus.Pegaso ir jo brolio Chrisaoro gimimasbuvæs neáprastas. Persëjui nukirtus Me-Aleksandras VITKUS,Jurgita EÞERSKIENËKauno medicinos universitetasA B CDvi zigotos Viena zigota Viena zigotaDvi blastocistos Du embrioblastai Viena blastocistaImplantacija á gimdàdviejø blastocistøDu chorionai,amnionai ir placentos1 pav. A – dizigotiniai dvyniai; B – monozigotiniai dvyniai, susidaræ ið suskilusiøembrioblastø; C – monozigotiniai dvyniai, susidaræ pasidalijus gemaliniam diskuisiam nëðtumui, matyt, svarbu ir individualiosorganizmo savybës.Dvyniø atëjimà á pasaulá net ir dabardar gaubia paslaptis. Visais laikais dvyniøgimimas buvo paslaptingas, mistinisreiðkinys. Senovëje dvyniø atsiradimà indaiaiðkindavo dviguba tëvyste. Moterispastodavusi nuo vyro ir dievybës arbaImplantacija á gimdàvienos blastocistosDu chorionai, amnionaiir bendra placentaGemalinio diskopasidalijimasVienas amnionas irchorionas, bendra placentadûzos galvà, ið jos kaklo iððokæ Pegasas,sparnuotasis þirgas, ir jo brolismilþinas Chrisaoras.Dzeuso sûnûs Kastoras ir Polideukastaip pat buvæ dvyniai. Kastoras garsëjæsgebëjimu tramdyti þirgus. Titanas Prometëjasþmonëms neðæs gërá, o jo brolisdvynys Epimetëjas skleidæs blogá. Se-28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

1 lentelë. Dvynukø ir trynukø gimimø skaièius Lietuvoje per pastaruosius 10 metø1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Dvynukai 353 383 378 337 301 327 355 322 321 323 349Trynukai 6 3 4 6 7 6 6 5 3 10 9serys harpijos – viesulo deivës – paukðtësmoterø veidais taip pat buvusios skirtingos:viena graþuolë, kita – baidyklë.Igbo-Ora, apsnûdæs þemdirbiø miestelispietvakariø Nigerijoje, lankytojus pasitinkaþenklu „Dvyniø kraðtas“. „Èia sunkurasti ðeimà, nesusilaukusià dvyniø“,– sako bendruomenës lyderis OlayideAkinyemi. „Mano tëvas susilaukë deðimtiesporø. Að pats susilaukiau trijø, ið kuriøiðgyveno viena“, – pasakoja 71metøvyras. Toks didelis dvyniø gimstamumastrikdo ekspertus. Visame pasaulyje identiðkødvyniø gimstamumas yra gana pastovusir sudaro maþdaug 0,5 proc. visøgimimø. Taèiau Vakarø Afrika nepaklûstatendencijoms – tai ypaè taikytina Yorubosbendruomenei, kurios nariai daugiausiagyvena regione, kur ásikûræs Igbo-Ora.Apytiksliai 5 proc. gimimø Yoruboje yradvyniø gimimai – palyginti su 1,2 proc.Europoje ar 0,8 proc. Japonijoje.Pasak kai kuriø ekspertø, vienas iðgalimø tokiø skirtumø paaiðkinimø galëtøbûti batatø (saldþiøjø bulviø) vartojimas.Juose yra natûraliø fitoestrogenø,kurie gali skatinti moteris gimdyti dvynius.Patys vietiniai savajam dvyniø fenomenuitaip pat turi paaiðkinimø – kaikurie irgi remia batatø teorijà, kiti nëratokie tikri. Kad tikroji prieþastis mediciniðkaidar nëra paaiðkinta, ásitikinæs artimiausiodidesnio miesto Ibadano ginekologasAkinas Odukogbë. Kita gydytojaið Muyibi Yomi ligoninës viskà priskiriagenetikai: „Jei šeimoje vyrauja ne vienovaiko gimimo tradicija, tai bus perduodamaið kartos á kartà“. Tokia nuomonë turëtøbûti gera naujiena gyventojams, kuriemano, kad dvyniai yra ypatinga Dievodovana ir patys sulaukia sëkmës. „Sudvyniais elgiamasi ðvelniai ir pagarbiai.Jø gimimas yra geras pranaðingas þenklas“,– aiðkina bendruomenës vadas.Dvynius palaimintais laiko daugelisAfrikos kultûrø, taèiau taip pat manoma,kad jie turi ypatingø galiø pakenkti tiems,kas jiems sukelia nemalonumø. Todël Afrikojekai kurios gentys dvyniø gimimàlaiko Dievo dovana, kitos – velnio. JauXIX a. pradþioje Siamo (dabar Tailandas)karaliaus ásaku buvo þudomi visi gimæberniukai, nes buvo iðpranaðauta, kadkaraliø nuþudys suaugæs jaunuolis (já nuþudëjo paties sûnus). Viename dþiungliøgilumoje esanèiame kaimelyje motinaipasisekë iðsaugoti gimusius suaugusiuskrûtinkauliu dvynius, kurie vëliauiðvyko á JAV ir tapo pasaulyje þinomiausiaismonozigotiniais Siamo dvyniais –Èangu ir Engu. Dabar visi tarpusavyjesuaugæ dvyniai vadinami Siamo dvyniais.Prieð porà ðimtmeèiø Ispanijoje karaliusiðleido ásakymà sudeginti kiekvienàmoterá, pagimdþiusià dvynius, kad ðaliesneiðtiktø nelaimë.Kaip dabar aiðkinamas dvyniø atsiradimas?Ar mokslas praskleidë ðià paslaptá?Pirmiausia sutarta, kad dvyniais vadintinidu (arba daugiau) vienos motinosvieno nëðtumo metu išnešioti ir iškart vienaspo kito gimæ naujagimiai. Dvyniai yradviejø tipø: atsiradæ iš vieno kiaušinio –monozigotiniai (1 pav. B,C ) ir ið atskirøkiauðiniø – dizigotiniai (1 pav. A).Monozigotiniai dvyniai plëtojasi išvienos zigotos, kai paèioje plëtrospradþioje skilus apvaisintam kiaušiniui (zigotai)á dvi atskiras làsteles (blastomeras),o kartais ir á daugiau làsteliø, gimsta genetiðkailabai panaðûs monozigotiniaidvyniai. Jie bûna labai panašûs morfologiškaiir fiziologiškai, pasiþymi identiškomiskraujo savybëmis, yra tolerantiškitransplantacijoms ir bûna vienos lyties.Tuo atveju, kai gemalai yra savarankiški,turi atskirus amnionus ir alantojus,implantuojasi skirtingose gimdos vietose,toliau plëtojasi kaip dizigotiniai dvyniai.Jeigu gemalo uþuomazga iðsiskiriavëliau, pvz., blastocistos stadijoje, tadadvyniai turi bendrà chorionà, vienà placentà,taèiau jame bûna atskiros kraujagysliøsritys kiekvienam vaisiui.Kai embrioblastas persiskiria dar vëliau,pvz., formuojantis gemaliniam diskui,dvyniai turi bendrà trynio maišà beiamnionà. Tokiu atveju yra didelë tikimybëatsirasti sklaidos defektams, tad galimasávairaus laipsnio dvyniø suaugimas,net iki Siamo dvyniø gimimo.Dizigotinis (dviejø ar daugiau kiauðinëliødvyniai) nëðtumas bûna tais atvejais,kai moters organizme vienu metusubræsta keli folikulai (du, reèiau trysar daugiau) arba viename folikule bûnakeli kiauðinëliai ir juos apvaisina du spermatozoidai.Dizigotiniai dvyniai gali bûti skirtingoslyties ir visais nepanaðûs. Ið atskirø zigotøatsiradusios blastocistos gimdojeimplantuojasi atskirai, sudaro savas chorionas,placentas, atskirus amnionus. Kaiimplantuojasi šalia viena kitos, gali suaugtiplacentos ir susidaryti viena apvalkalinëatkrintanèioji gimdos gleivinë.Dizigotiniø dvyniø formavimosi metugali turëti átakos ir papildomi veiksniai,kaip superfecundatio ir superfetatio.Šie du vienu laiku išsiplëtojæ kiaušiniaigali bûti ir ne vienu laiku apvaisinti – vienasanksèiau, kitas – kiek vëliau (superfecundatio– papildomas apvaisinimas,dviejø ar daugiau kiaušinëliø apvaisinimaskeliø lytiniø santykiø metu). Tai árodytanaminiø gyvuliø (kiauliø, šunø) tarpe,taèiau tarp þmoniø tai árodyti kol kassunku. Pasitaiko atvejø, kai vienas iš dviejøkiaušinëliø dvyniø yra vieno patino, kitas– kito (skirtingø tëvø). Þinomi atvejai,kai kumelë po suporavimo su erþilu ir asiluatsivedë kumeliukà ir asilënà.Skirtingo ovuliacijos laikotarpio dviejøkiaušiniø apvaisinimas vadinamas superfetacija– papildomas pastojimas (gemalouþsimezgimas, esant gimdojeanksèiau susiformavusiam gemalui).Toks pastojimas neretai stebimas tarppeliø, triušiø, kiškiø. Literatûroje yra apraðytivieno nëðtumo gerokai skirtingodidumo vaisiai. Tai galëtø bûti papildomopastojimo padarinys. Taip galëtøávykti tik sutrikus papildomo pastojimoapsauginiams mechanizmams, kai nëðtuminisgeltonasis kûnas savo hormonaisneslopina naujo folikulo kiauðidësebrendimo.Net moksliniai institutai, uþsiimantysdvyniø tyrinëjimu, susiduria su nepaaiðkinamaisreiðkiniais, kaip iðskirti dvyniaivëliau suaugæ daþnai bûna ne tik panaðûs,bet ir turi tuos paèius áproèius, pavyzdþiui:surûko tiek pat cigareèiø perdienà, skiriasi vienodà skaièiø kartø, vienodaijuokiasi ir pan. Mokslininkai ypaèsusidomëjæ aiðkinasi vadinamàjà „dvyniøsituacijà“, kai tarpusavio bendravimuidvyniai turi savo „kalbà“ (tik jiemssuprantamus gestus bei kalbà), nes dvyniøporose supratimas „mes“ atsirandaanksèiau nei „að“. Taèiau, kai dvyniaiuþauga ir ima atsiskirti (ypaè prasidedantpaauglystës laikotarpiui), jie ima skirtingairengtis, leisti laikà savo skirtingødraugø kompanijose, stengiasi pabrëþtisavo skirtingumà vienas nuo kito.Prancûzijoje Plekadeko kaimelis –Europos dvyniø sostinë. Èia kasmet rugpjûèio15 d. susirenka á festivalá daugiaukaip 1000 dvyniø ið viso pasaulio. Kinijojedvyniø festivalyje susirenka per 600dvyniø porø iš viso pasaulio. Didþiausiaspasaulyje dvyniø festivalis vyksta Tvinsburge(Dvyniø mieste). Á já suvaþiuoja kone3500 dvyniø.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 29

Quo vadis,Atkelta ið 21 p.Maþi elektromagnetiniai laukai sukeliadidelius pokyèius làstelëse – tai árodëNobelio premijos laureatas Gilmanas(1997). Paaiðkëjo, kad làsteliø bendravimasvyksta subatominiame, energiniame,elektromagnetiniame lauke ir tas jø „kalbëjimasis“gali bûti prilygintas šnabþdesiui(Adey, 1996). Neabejotina, làsteliø kalboskodø þinojimas turës nepaprastàreikðmæ klinikai, ypaè kovojant su organizmeesanèiomis bakterijomis, virusaisar vëþinëmis làstelëmis.Á daugelá klausimø, tarp jø ir á Visatosatsiradimo bei sandaros, imasi atsakytikvantinë fizika, nagrinëjanti ne makro-, omikrosistemas, neskaidydama jø á dalis,o tyrinëdama holistiðkai, pasiremdamaprieþastingumo principais. Árodyta, kadmaterijos ir energijos struktûriniame lygyjeyra kvantas, patvirtinta energijos ir materijosvirsmo vienos kita galimybë. Vis daugiaupripaþástama kvantinë medicina, darsutapatinama su vibracine ar energinemedicina. Ji remiasi faktais, kad visi gyvøorganizmø biologiniai procesai susijæsu iðorës ar vidaus energiniais-informaciniaislaukais.Þodá „energija“ mes daþnai vartojame,sakome „þmogus turi daug energijos“ ar„ligonio energija visiðkai iðsekusi“, apkabinæmylimà þmogø jauèiame, kaip papildomevienas kità energetiškai. Ir be tiesioginiosàlyèio bendraujant – þiûrint arkalbant vyksta energinis pasikeitimasðviesos ir garso vibracijomis. Mûsø emocijosir mintys, iðtarti þodþiai ir ketinimaiyra tam tikro daþnio banginë energinë informacija,kurià jau galima tirti, pasinaudojantkvantinës fizikos metodais. Aiškëja,kodël þodþiais iðreikðtos mintys ar noraimaterializuojasi asmenø, kuriems yraadresuoti, informaciniame-energiniamelauke, paveikia augalus ir gyvûnus, kodëlgydytojo þodis ar psichoterapiniai metodaituri energiná poveiká pacientui! Neveltui Rytuose sakoma, kad „daugumaligø nuo galvos“, t.y. psichosomatinës.Taèiau susiduriame su probleminiuklausimu: kas yra ta energija, ið kur ji atsiranda?Tokios problemos neturëjo ir neturiIndijos, Kinijos, Tibeto ir kitø Rytø ðaliøtradicinë medicina. Pripaþástama Visatosgyvybinë energija – prana (indø), qi(kinø). Bûtent ji suteikia gyvybæ ir palaikotiek viso mûsø organizmo, tiek atskirø làsteliøfunkcionavimà. Þmogus suprantamaskaip Visatos dalis – mikrokosmosas,medicina?kaip kûno, proto ir sielos vienovë. Galimatvirtinti, kad bûtent informacinis-energinispasikeitimas tarp þmogaus organizmoir aplinkos lemia jo funkcionavimo, josveikatos kokybæ.Ádomu, kad senovinis, ypaè ajurvedinissveikatos supratimas, beveik visiškainesiskiria nuo PSO neseniai suformuluome,ar nesutrikæs energijos balansas, tiekto apibrëþimo. Tradicinësmedicinos sveikosgyvensenos principaiyra tvirtas pagrindassveikatai išsaugoti – neleistisutrikti individoenerginiam balansui.Senovës gydytojai þinojo,kaip nustatyti, ákokias ligas þmoguslinkæs, kokios jo organizmo„vietos“ nuo gimimoyra silpnesnës,todël sugebëdavo laiku,dar nepasireiðkus ligossimptomams, nustatyti,ar nëra kliûèiø(blokø) energijai cirkuliuotipaciento organiz-bendras, tiek atskirø organø, ir jei taip yra– kaip já koreguoti ir taip paðalinti galimosligos prieþastá. Tam tarnauja subtilûs diagnostikosbûdai ir gydymas natûraliomispriemonëmis. Kadangi visa gamta yra tospaèios vibracinës kilmës, tai viskas, kasyra gamtoje, tinka gydymui: gyvybinë Visatosenergija, kurià pasiimame kvëpuodamiir priimame visu kûnu jame esanèiaisenergetiniais kanalais su biologiðkaiaktyviais (akupunktûros) taðkais, tinkamasmaistas, kurio esmë ne baltymø,angliavandeniø ar kitø medþiagø kiekisbei kalorijos, o energetika, t.y. kvantinësmaisto ir prieskoniø savybës (pagrástai sakoma,kad „maistas yra vaistas“), energijàkaupiantys fiziniai pratimai (joga, èigun,tai-èi) ir daug terapiniø metodø –akupunktûra, masaþas ir kt., vaistingosiosþolelës, aromatø, garsø, mineralø beispalvø terapija, meditacija, mantros. Árodyta,kad Mahariði transcendentinë jogasëkmingai gali bûti taikoma sergant lëtinëmisnepagydomomis ligomis. Vienasiš principø – iðvalymas, tiek fizinis, tiekdvasinis. Juk negaminame valgio neðvariameinde! Ar galime tikëtis, kad ligoná,kurio kûnas ir protas uþterðti, teigiamaipaveiks gydymo priemonës?Dabartinë medicina reikalauja árodymaispagrásto pagrindimo, tuo tarsi paneigdamaempirinæ, tûkstanèius metøkauptà ir gyvenimo tikrintà praktikà,moksliðkai apmàstytà ir nukreiptà á ligøprieþastis, kurios daþnai slypi paþeistojeþmogaus ir gamtos harmonijoje. Laimë,mokslas nestovi vietoje. Per pastaruosiusdeðimt ar penkerius metus, ar net per savaitæmokslas atranda tiek naujoviø, kadne visi spëja apie jas suþinoti. Atëjusio elektronikosamþiaus atradimai biologams suteikiagalimybæ paþvelgti á gyvo audiniostruktûrà bei funkcijà subtilesniame lygyjeir suprasti, kaip energija ir informacijacirkuliuoja gyvame organizme (A.Szent-3 pav. Gyvasis matriksas (pagal Pienta ir Coffey, 1993)Gyorgyj, R.O.Becker, H.Frohlich, D.Ingber,K.J.Plenta, D.S.Coffey ir kitø darbai).Nobelio premijos laureatas Szent-Gyorgyj,anksèiau árodæs, kad proteinai yrapuslaidininkiai, 1988 m. paskelbë, kadmolekulës bendrauja ne liesdamos vienakità, o energetiðkai elektromagnetiniamelauke, kuris kartu su vandeniu formuojastruktûras, perneðanèias energijà. Dabarjau kitaip suvokiame làstelæ – tai gyvasmatriksas, turintis elektroniniø ir fotoniniøsavybiø. Làstelë, kaip ji dar vaizduojamavadovëliuose su branduoliu viduje,didelio galingumo elektroniniais mikroskopaismatoma gerokai sudëtingesnë.Pripildyta gausybës skaidulø ir skaidulëliø,ji sudaro citoskeletà, dar vadinamà citoplazminiumatriksu, kuris susijæs subranduoliu, jo matriksu ir genetiniais elementaisjame, o per làstelës membranà– su aplinkiniu jungiamuoju audiniu, sudaranèiuuþlàsteliná matriksà (3 pav.). Pastarasisyra susijæs su visà mûsø kûnà persmelkusiujungiamuoju audiniu – mûsøenergoinformaciniu tinklu (Plenta ir Coffey,1991, Oschman, 1994). Visas matriksasyra kaip vibruojantis tinklas, kurio virpesiuspasisekë išmatuoti ir išanalizuoti.Kiekviena làstelë bendrauja su kitomis làstelëmisir nuolatos gauna informacijà apie30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

4 pav. Išorinio dirgiklio làstelëjesukelto atsako kaskada (išJ.Oschman, 2000)tosios matrikso savybës teikia nemaþaigalimybiø reguliuojant organizmo apsaugosnuo pakenkimø reakcijas.Reikia pabrëþti organizme esanèiøskysèiø komunikuojanèiàjà reikðmæ. Geraivisiems þinomi japonø mokslininkoEmoto atlikti uþðaldyto vandens kristaløtyrimai, árodantys, kaip vanduo priima informacijàir jà atsimena, kaip gali keistispagal gautà programà. Kiekviena matriksoskaidulëlë tiek paèioje làstelëje, tiek iruþ jos ribø ar branduolyje yra apsupta organizuotovandens sluoksnio (turi á lazerápanaðiø savybiø) ir yra kanalas energijaitekëti: elektronams per skaidulas, protonamsper vandens sluoksná (Ho irKnightas, 1994). Be abejo, visos kraujagyslëstaip pat perneða energiná krûvá.Aukðèiau paminëtais atradimais remdamiesiK.J.Plenta ir D.S.Coffey (1991)apibendrino tiek sveiko, tiek serganèio organizmofunkcionavimo supratimà. Kiekvienalàstelë, audinys ar organas turi savorezonansiná daþná, kuris derina jø veiklà.O tai paaiðkina galimybæ gauti terapinápoveiká pasiunèiant tam tikro daþniobangas. 4 pav. schematiškai pavaizduota,kaip elektromagnetinës energijos fotonas(ar, pvz., hormono, feromonø molekulë)per làstelës membranos baltymøreceptorius sukelia iðtisà kaskadà pokyèiø,kurie gerokai padidina làstelës aktyvumà,suþadina, pagreitina ar slopina ávairiusprocesus (J.L.Oschman, 2000). Energinëinformacija þaibiškai išplinta per làstelinámatriksà. Mitogeniniais tyrimais atskleista,kad labai svarbus yra elektromagnetiniøbangø daþnis: pvz., 3 Hz pulsuojantismagnetinis laukas sumaþinakalcio áëjimà, 60 Hz – padidina. Nobelioaktyvumà bet kurioje kûno dalyje, kad galëtødinamiðkai pritaikyti savo veiklà.Prisilietus rankomis prie mûsø kûnopavirðiaus, informacija iš epidermio làsteliøper jø ryðius su odos ir poodþio jungiamuojuaudiniu automatiškai perduodamaá visà integruotà jungiamojo audinio sistemà.Bûtent tai árodo holistinæ mûsø kûnosandarà. Iki ðiol þinota, kad vidinës informacijosperdavimo kelias ir reguliavimofunkcija vyksta elektriniu (per nervø sistemà)ir cheminiu (hormonais ir kt.) keliu.Dabar mokslas papildo – yra ir kitas kelias,dar spartesnis – per matriksà.Kaip matriksu sklinda signalai? Làstelëtûno ant polimerizuoto glikoproteinø sluoksnio,kuris yra idealus informacijos neðiklis.Išimtinis vaidmuo priskiriamas jungiamajamaudiniui, kuris supa kiekvienà làstelæ, sudaroapvalkalus raumenims, nervams,kraujagyslëms, limfiniams takams, kaulams.Jo struktûros 70 proc. sudaro kolagenas,ir juo, kaip puslaidininkiu, ðviesosgreièiu sklinda làsteliø bei organø elektromagnetiniaisignalai. Taigi tai tarsi dvigubanervø sistema, tik pastaroji, perinervinë, nenešasignalo iki tam tikro taško, kaip, tarkime,nervai, áeinantys á raumená, o informacijàišplatina kiekvienam kûno taškui.Matriksas, sausgyslës, raiðèiai, kaulai,làsteliø lipidø rikiuotës membranoseturi skystøjø kristalø savybes ir kaip visikristalai, taip pat pjezoelektrines, t.y. galigeneruoti elektrinius laukus, kai jie yra suspaudþiamiar átempiami. Be to, molekulësturi spyruoklës formà ir, bûdamos iðsidësèiusiostam tikra tvarka, veikia kaipantenos, iðsiøsdamos ir priimdamos signalus,kuriais reguliuojamos svarbiausiosfunkcijos branduoliniame, citoplazminiameir ekstraceliuliariniame matrikse. Kietokûno fizikos dësniais árodyta, kad audiniø,làsteliø ir branduoliø architektûra atitinkatensegricinës sistemos bruoþus. Galimiir tokie matrikso fenomenai, kaip superlaidumas,superradiacija, superfluorescencija(Oschman ir Oschman, 1977;Sermonti, 1995). Neabejotina, kad minëpremijoslaureatas Furchgottas ir kiti.(1998) išaiškino, kaip elektromagnetiniailaukai veikia biocheminius procesus, susijusiussu laisvaisiais radikalais.Visas mûsø kûnas yra persmelktasenerginiais tarpusavio ryðiais, susijusiaissu energiniais centrais – èakromis. Taèiauakademinis medikas dël savo inertiðkumoir konservatiðkumo su baime þvelgia á tokiuspieðinius, nepaisant árodyto jø praktiniopritaikymo. Norëtøsi tikëtis, kad naujuoseþmogaus anatomijos ir fiziologijosvadovëliuose nebus apsiribojama tik tokiomissistemomis, kaip nervø, kraujagysliøir limfinës, kad ras savo vietà ir energinësistema. Mûsø dienomis naujosiostechnologijos sëkmingai prapleèia kai kuriøsenoviniø metodø galimybes. Kaip pavyzdágalima pateikti akupunktûrà, kai veikiamienerginiai kanalai – vienas svarbiausiøþmogaus kûno elektroniniø tinklø, kurisapima kiekvienà làstelæ ir net jos branduolá.Remiantis vokieèiø mokslininko Foliopasiûlytu metodu, sukurta moderni biorezonansinësdiagnostikos ir gydymokompiuterinë sistema, kuri tiesiogiai árodoenerginës medicinos buvimà ir veiksmingumà.Pirmiausia per akupunktûrinius taðkusnustatoma, kokiø organø elektromagnetiniaivirpesiai-bangos yra patologiniai.„Pasiunèiant“ normalaus daþnio elektromagnetinesbangas, pasiekiamas rezonansinispoveikis, ásijungia autoreguliaciniaimechanizmai ir koreguojasi tam tikroorgano ar audinio vibracijos. Ir dar: galimaparinkti homeopatinius vaistus, nustatytijø tinkamumà ir optimalià dozæ. Kaipþinome, vaistingoji medþiaga yra tiek praskiedþiama,kad nebelieka paèios cheminëssubstancijos. Tai kas veikia? Veikia likusiatmintis apie jà, t.y. kopija... Atsirandagalimybë molekulinæ informacijà apievaistà „ákelti“ tiesiai á norimà struktûrà ir galnetrukus vietoj tableèiø ir piliuliø naudosimevandenines ar kitokias cheminiø vaistøkopijas. Tai bûtø viena energoinformacinësterapijos formø.Kokià ateities medicinos vizijà turiu?Ið viso, kas pasakyta, perðasi iðvada, kadðiuolaikinë medicina turi perþengti tà ribà,kuri iki ðiol skyrë jà nuo tradicinësRytø ðaliø medicinos. Tradicinë medicina,kurià madinga priskirti alternatyviajaiar papildomajai medicinai, neabejoju,bus integruota su moderniàja medicina,taèiau ne kaip kokia abiejø medicinøsuma. Integracija turi pakeisti gydytojoklinikinio màstymo bûdà ir sukurtisistemà, kuri padës iðsaugoti sveikatà,koreguoti premorbidinius sutrikimus, garantuotiindividualø holistiná poþiûrá á ligoná.Gydomos bus ne ligos, ne jø pasekmë,o ðalinama pirminë ligos prieþastis.Tikiu, kad bus atsigræþta á energinæmedicinà – ateities medicinà.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 31

Lietuvoskultûros paveldo tradicijøpuoselëtojaiLietuvos mokslø akademijos bibliotekoje 2009 m. kovo 3–23 d. veikë paroda „Peliksas Bugailiðkis ir VincentasVaitekûnas – Lietuvos kultûros paveldo tradicijø puoselëtojai“.Paroda skirta teisininko, visuomenës, politikos irkultûros veikëjo, kraðtotyrininko, „Auðros“ muziejausákûrimo iniciatoriaus ir globëjo Pelikso Bugailiðkio (1883–1965) 125-osioms ir ilgameèio „Auðros“ muziejaus darbuotojo,kraðtotyrininko, esperantininko Vincento Vaitekûno(1908–1987) 100-osioms gimimo metinëms.kraštotyros draugijos istorijos: nuotraukosematyti pirmasis „Aušros“ muziejauspastatas, muziejaus persikraustymasá naujas patalpas Auðros alëjoje(1933 m.), muziejaus perdavimas Lietuvosmokslø akademijai (1941 m.), pirmosiosekspozicijos ir kt. Parodoje buvogalima susipaþinti ir su P.Bugailiškiopremijos laureatø sàraðu.Kita parodos dalis skirta VincentuiVaitekûnui – P.Bugailiðkio mokiniui ir sekëjui.Dokumentuose ir nuotraukose atsispindijo darbas Ðiauliø „Auðros“ muziejuje,veikla LTSR paminklø apsaugosir kraðtotyros draugijoje, esperantininkøsàjungoje. Ðiauliø „Auðros“ muziejausatveþtoje parodoje pristatyti ne tikskaitmeninës spaudos technika parengtistendai, bet eksponuoti ir P.Bugailiškiobei V.Vaitekûno rankraðèiai, dokumentai,asmeniniai daiktai.Peliksas Bugailiškis ne vienus darbometus paskyrë Lietuvos mokslø akademijai.1941 m. kuriantis Lietuvosmokslø akademijai, P.Bugailiðkis uþëmëjai priklausanèio Etnologijos instituto direktoriauspareigas. 1945–1947 m. dirboLietuvos MA Istorijos instituto Etnografijossektoriaus vedëju, kurá laikà ëjoir Istorijos instituto direktoriaus pareigas.1948–1952 m. P.Bugailiškis dirboKnygø rûmuose bibliografu – redaktoriumi.1953 m. sovietinës valdþios buvonuteistas, taèiau teismo nuosprendispo Stalino mirties atšauktas. Nuo1953 m. P.Bugailiškis pradëjo dirbti Lietuvosmokslø akademijos bibliotekosÐi paroda buvo parengta ið Ðiauliø„Auðros“ muziejaus ir Lietuvos moksløakademijos bibliotekos rinkiniø. ParodàLietuvos mokslø akademijos bibliotekosfojë kovo 3 d. atidarë bibliotekos direktoriusdr. Juozas Marcinkevièius. Ðiauliø„Auðros“ muziejaus atveþtà ekspozicijàpristatë muziejaus direktorius RaimundasBalza. Prisiminimais pasidalijogarsi tautodailininkë, Onos Bugailiðkienëssesers anûkë Julija Putvinskaitë-Daniliauskienë.Atidarant parodà þodá tarë„Ðiaulieèiø klubo“ bendrijos Vilniujeveiklos koordinatorius Viktoras Jurgelevièius,Peliksà Bugailiðká paþinojæsðios bendrijos pirmininkas maestro prof.Saulius Sondeckis, taip pat kalbëjoLiaudies kultûros centro vyriausiasisspecialistas Aleksandras Šidlauskas,þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiasisredaktorius Juozas Baldauskas.Susirinkusiems á praeitá padëjo nusikeltiir Vilniaus mokytojø namø þemaièiøansamblio „Tyklë“ (vadovë Vitalija Brazaitienë)atliktos melodingos dainos.Ðiauliø „Auðros“ muziejaus atveþtuoseskaitmeninës spaudos technika parengtuosestenduose daugiausia pristatytaP.Bugailiðkio kraðtotyrinë, leidybinë,muziejininkystei skirta veikla, jo darbaskaupiant etnografijos archyvà, kuris 2006m. átrauktas á UNESCO saugomà „Pasaulioatminties“ programà. Lankytojaigalëjo susipaþinti su Ðiauliø „Auðros“muziejaus steigimo aktu (1923 m.),Ðiauliø kraðtotyros draugijos ástatais irjos raginimu rinkti „senienas“ muziejui(1928 m.), leidiniais „Ðiauliø metraðtis“ir kraštotyrai skirtu „Gimtuoju kraštu“(red. P.Bugailiškis). Pateiktos gausios fotografijosiš P.Bugailiškio asmeninio, visuomeniniogyvenimo, etnografiniø ekspedicijø,Ðiauliø „Aušros“ muziejaus irParodos atidarymo akimirka. Ðiauliø „Auðros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza irLietuvos MA bibliotekos direktorius dr. Juozas MarcinkevièiusRankraðèiø skyriuje neetatiniu darbuotoju– bibliografu.Ðiauliø „Auðros“ muziejaus parodàsvariai papildë Lietuvos mokslø akademijosbibliotekoje saugomi dokumentai,sudarantys atskirà parodos dalá „PeliksasBugailiðkis – darbas Lietuvosmokslø akademijos bibliotekoje“. Šiojeekspozicijoje buvo pristatytas P.Bugailiškiodarbas Lietuvos mokslø akademijosbibliotekos Rankraðèiø skyriuje(1953–1958 m.), kur jis tvarkë kompozitoriausMiko Petrausko (1873–1937)archyvà (F130), XX a. pradþioje leistøsocialdemokratø laikraðèiø „Darbininkøbalsas“ ir „Echo“ redakcijø dokumen-32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

tus (F49 ir F50), bibliotekai perduoto asmeninioarchyvo (F87) dalá. P. Bugailiškioreikšmingiausias darbas buvo turtingosÞemaitijos dvarø dokumentø kolekcijos(F37) tvarkymas. Pats su pagalbininkaisir buvo jà surinkæs, o 1950 m.pasirûpino, kad kolekcija bûtø perkeltaið Ðiauliø „Auðros“ muziejaus á Lietuvosmokslø akademijos bibliotekà. Parodojeeksponuotos nuotraukos padëjo nusikeltiá ankstyvàjá – gyvenimo Ðiauliuoselaikotarpá, o asmeniniuose dokumentuoseir rankraðèiuose atsispindëjo P.Bugailiðkiogyvenimas ir darbas Vilniuje.Lietuvos mokslø akademijos bibliotekojeveikusi paroda leido prisiminti irdar geriau susipaþinti su ðiais þymiais,Lietuvos kultûros paveldà puoselëjusiaisþmonëmis.Gita DRUNGILIENËMokslinë bendradarbëLietuvos mokslø akademijosbiblioteka, Rankraðèiø skyriusMoterø mokslininkiø iniciatyvaYra tokia tarptautinë moterø profesionaliøir vadoviø organizacija „Zonta international.“Ji ákurta 1919 m. JAV ir turi per33 tûkst. nariø, o savo klubus – daugelyjeðaliø. Jos bûstinë Èikagoje.Lietuvoje pirmas klubas ákurtas Vilniuje1994 metais. Greitai klubai ásikûrë Alytuje,Marijampolëje, Kaune, Klaipëdoje irkitur. Apie ávairius renginius, kuriuose bendradarbiavoarba juos rengë ði organizacija,ðiek tiek raðyta, taèiau beveik nepasakyta,kokie jos tikslai, kaip ji organizuojasavo veiklà. Organizacijos tikslas – ágyvendintiprojektus, kurie padëtø stiprintimoterø statusà visuomenëje, skatintø jøveiklà, savarankiðkumà. Tai labai aktualu,nes net JAV moteris niekada nebuvoprezidente, absoliuti dauguma senatoriø,kongresmenø – vyrai. Lietuvoje, þinoma,tas pats. Neturi kuo pasigirti ir Europa.Nors mums ir keista, daþniausiai vadovëmismoterys renkamos musulmonøpasaulyje. Jos premjerëmis ar prezidentëmisbuvo Indijoje, Pakistane, Turkijoje.Ðri Lankoje net susidarë renkamø moterøvadoviø dinastija.Mûsø ðalyje tik privaèiame versle daþniaupamatysime moterá, nes ten nëra „dëdþiø“,kurie skiria vadovus, jais þmonëstampa savo sugebëjimø dëka. Vilniaus klubeyra tokios gerai þinomos asmenybës,kaip prof. Evalda Jakaitienë, doc. ReginaMikënienë, dr. Ina Dagytë, gydytojos RamunëTrakimienë, Lilija Socevièienë, medikëDovilë Kaziliûnienë, Nijolë Vagnorienë,Auksë Þukienë, Teresë Kazlauskienë,Laima Liegutë. Klubas suorganizavo paramàVilniaus kraðto mokykloms, gabiemsvaikams, neágaliems vaikams, ekologinæakcijà „Vëjas, vanduo ir smëlis“.Ðiuo metu vykdoma pilietinë iniciatyva,kurios tikslas ugdyti ðeimoje draugiðkàvaikà, padëti auklëti já patriotu. Vaikaiapsilankë Lietuvos genocido muziejuje,raðë raðinëlius, kaip ðeimoje paþymimosvalstybinës ðventës. Taip pat skatinama,kad ðeimose bûtø taupomos lëðos, jospervedamos reikðmingà visuomeninæveiklà vykdanèioms organizacijoms, analizuojamosnet partijø programos. Rengiamosiðvykos á seneliø ir vaikø namus.Ypaè ásimintinas buvo vaikø apsilankymasLietuvos genocido muziejuje ir Gerontologijoscentre. Ten jie susitiko suprieškario laikø lakûnais Viktoru Aðmensku,Antanu Navaièiu, inþinieriumi KostuBalavënu. Antanas Navaitis papasakojo,kaip prieškariu tarnavo Ðiauliuose ketvirtojojeeskadrilëje, kurioje buvo tarnavæsmûsø tautos didvyris Steponas Darius,taip pat 1928 m. rugsëjo 21d. degantá lëktuvàsëdëdamas ant jo sparno sugebëjæsnusodinti Leonardas Peseckas.Vos okupavus Lietuvà, birþelio 16 d.Prieðkario Lietuvos lakûnai Viktoras Aðmenskas (kairëje) ir Antanas Navaitis pasakojavaikams apie pirmuosius mûsø aviacijos þingsnius ir patirtas kanèias okupantø kalëjimuosePrivaèios akiø klinikos vadovë, viena iðaktyviausiø organizacijos nariø gydytojaLilija SocevièienëA.Navaitis buvo areðtuotas ir iðveþtas á Norilskà.Taèiau jo byloje nurodyta, kad areðtuotastik spalio mënesá. Sovietiniai saugumieèiai,klastodami faktus, istorijai norëjopalikti „teisëtumo“ iliuzijà, neva suimtastik tada, kai Lietuva jau buvo „savanoriðkai“ástojusi á Sovietø sàjungà.Viktoras Ašmenskas buvo vienas ið tø,kurie pirmieji Lietuvoje iðbandë paraðiutus.Jis dalyvavo ir pirmame grupiniamenusileidime paraðiutais. Beje, tada kartusu aðtuoniais vyrais uþdelstà ðuolá demonstravoir dvi merginos.Senjorai papasakojo vaikams, kaipiškilmingai prieškariu buvo ðvenèiama vasario16-oji. JAV ir Kanadoje gyvenæs inþinieriusKostas Balavënas pasakojo, kadlietuviai ir ten susirinkæ jà ðvæsdavo, tik,þinoma, sekmadieniais, nes kitomis dienomisreikëjo dirbti. Jaunesni susitikimodalyviai papasakojo, kaip tà dienà, prisidengdamikieno nors vardadieniu, ðvæsdavookupuotoje Lietuvoje. Gydytoja LilijaSocevièienë toká ðventimà organizuodavoAntakalnio poliklinikoje. Ji taip patpapasakojo, kaip þmonës ðvenèia savonepriklausomybës dienà Norvegijoje. Tadavisos gatvës be jokiø organizavimø pilnosþmoniø. Visi linksminasi.Vaikai susitikimo dalyviams áteikë potradicinæ organizacijos geltonà roþæ.Juozas ELEKÐISMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 33

Kas slypiAtkelta ið 14 p.Lietuvos gelmëse?Þvyras ir smëlis. Tai nuosëdinë uoliena,susidedanti ið rieduliukø, þvirgþdo sualeuritinio molio daleliø priemaiða. Smëlis– nuolauþinë biri nuosëda, jos grûdeliø dydis– vos 0,1–5 mm. Ðios nuosëdos susidarëdël srauniø upiø ar laikinø vandenssrautø kvartero amþiaus laikotarpiu. Vienididþiausiø þvyro ir smëlio telkiniø yra Varënosrajono zandrinëse lygumose bei SenøjøTrakø ir Utenos rajonuose. Kvarterinioþvyro ir smëlio mûsø ðalyje surasta per 300telkiniø, kuriuose vidutinis klodø storis siekiaiki 20 metrø. Tai svarbi statybinë þaliava,iš jos gaminamos gelþbetoninës konstrukcijos,silikatinës plytos, be to, naudojamatiesiant kelius, geleþinkelius. Þvalgantþvyro ir smëlio telkinius ilgai dirbo geologaiA.Grina, A.Jurgaitis, B.Rusteika, J.Klièius,V.Saulënas, G.Juozapavièius ir kiti.Durpynø organinës kilmës degiosiosmedþiagos susidariusios ið pelkiø augalijos,kur dël deguonies trûkumo ir mikroorganizmøpoveikio sutrûnijusi augalija tampahumusu. Durpynais laikomi pelkiø plotai,kai sluoksnio storis yra apie 40–50 cm,o pavirðiniø augalø ðaknys jo nesiekia. DurpynøLietuvoje surasta apie 750 ávairausdydþio telkiniø, taèiau eksploatuojami tik52 patys didþiausi: Vilniaus, Vokës, Varënos,Marijampolës, Ðiauliø, Radviliðkio,Jurbarko, Plungës, Ðilutës, Kretingos, Palangos,Varniø, Kraþiø, Ðiluvos ir kt. Daugelyjerajonø durpës naudojamos kurui,dirvoms træðti, ðilumà izoliuojanèiø plokðèiøgamybai. O Druskininkø, Likënø ir Birðtonokurortuose durpës su mineraliniaisvandenimis – reumatui bei sànariams gydyti.Durpynø tyrinëjimams daug nusipelnëV.Taujenis, J.Vidmantas, K.Brundza,A.Seibutis, J.Tamošaitis ir kiti.Opoka – tai kriauklëto lûþio poringanuosëda, susidariusi virðutinës kreidosamþiuje iš jûriniø mikroorganizmø ir siliciodioksido bei kreidos mergelio. ÞinomiausiStoniðkiø ir Þemaitkiemio opokostelkiniai, susijæ su virðutinës kreidos santonioamþiaus nuogulomis, kurios slûgsopo 9–13 m storio kvarterine danga. Karbonatingair silicifikuoto mergelio dalis turiiki 13 m storá. Opokà tyrinëjo geologasV.Kolyta ir kiti.Poþeminis gëlas ir mineralinis vanduo– tai hidrosferos sudëtinë dalis, kuriosstoris apie 250–450 km. Poþeminë hidrosferageriau iðtirta iki 300–500 m gylio, oapie giliau slûgsanèius sluoksnius bei jøhidrogeologines sàlygas nëra pakankamaiduomenø. Lietuvoje esantys ávairios koncentracijosir cheminës sudëties poþeminiaivandeningi horizontai vartojami vandentiekiamsmiestuose bei gyvenvietëseir tik maþa dalis gydymo tikslams. Dalismineralinio vandens tiekiamas kaip stalogërimas. Tai „Dzûkija“, „Druskininkai“,„Druskonis“, „Versmë“, „Vytautas“, „Birutë“,„Likënai“, „Jûratë“ ir kt. Jie yra chloro– natrio tipo su nemaþu kiekiu iðtirpusiødruskø, kai kuriuose græþiniuose siekianèiøiki 194 g/l. Tokios didelës koncentracijospoþeminiai vandenys vadinami sûrymaisir galëtø bûti naudojami mësos ir þuviesapdirbimo pramonëje. Kai kuriø respublikosrajonø poþeminiuose vandenysebuvo aptikta bromo, jodo, stroncio, lièioir kt. svarbiø cheminiø elementø. VakarøLietuvoje 750–900 m græþiniuose vandenysyra 25–40 o C. Šilti vandenys gali bûtipritaikyti þuvivaisai arba panaudojama jøgeoterminë energija Klaipëdoje, Gargþduose,Kretingoje, Ðilutëje ir Ðilalëje, kurkai kuriuose græþiniuose jø temperatûrasiekia 65–70 o C. Tyrinëjant Lietuvos poþeminiusvandenis daug nusipelnë prof.M.Kaveckis, geologai inþinieriai J.Asadauskas,L.Andrijauskas, V.Bukelis, A.Breivë,E.Bendoraitis, A.Damaðevièius, J.Diliûnas,V.Juodkazis, A.Kondratas, V.Korkutis,A.Klimas, V.Mikalauskas, A.Misiûnas,R.Mokrik, J.Paltanavièius, L.Petrulis, D.Sakalauskienë,Z.Ðonta, D.Uþpalis, V.Vienoþinskis,J.Þaliûnas, V.Þemaitis ir daugeliskitø. Gëlas ir mineraliniai poþeminiai vandenys– didelis mûsø respublikos turtas.Neogeno kvarcinis smëlis, surastasdar prof. M.Kaveckio 1928 m. Ðventosiosupës slënyje, yra nepaprastai vienalytis,jame daugiau kaip 90 proc. smulkiagrûdþiokvarco, susiklosèiusio prieð 25 mln.metø. Taèiau tik pokario metais geologoL. Gudjurgio buvo atlikti detalûs geologiniaiþvalgybos darbai ties Vëjeliðkiu, iðryðkinænet 14 m storio kvarcinio smëliosluoksná, kuris puikiai tiko ne tik stiklo pramonei,bet ir optiniø kineskopø, kriðtoliniøvazø gamybai. Lietuvos pramonininkai beivalstybininkai neturëtø pardavinëti Anykðèiøpuikios kokybës kvarcinio smëlio kaipmaþavertës þaliavos uþsienieèiams, beteksportuoti unikalius krištolo gaminius.Gintaras priskiriamas prie pusiau brangiønaudingøjø iðkasenø. Pirminiai virðutinioeoceno amþiaus gintaro telkiniai susidarëgintaringø miðkø vietoje prieð 35 mln.metø Fenoskandijoje. Vëliau telkiniai ledynøbuvo ardomi ir perklostomi pietiniuoseBaltijos pajûrio regionuose: Sembospusiasalio, Kurðiø nerijos ties Juodkrante,Lenkijos ir Vokietijos priekrantiniøjûriniø, deltiniø bei lagûniniø nuosëdøfacijoje, vadinamoje „Mëlynàja þeme“.Palmininkø karjere jos storis 6,5 m, o iškasamamesmëlyje gintaro randama iki0,5–4,0 kg/m. Ledyno perklostyto gintarorandama kvartero atodangose ties Nemunu,Strëva, Ðirvinta, Vištyèio eþeru, Marijampolës,Ðakiø rajonuose, taèiau ðie radiniaipraktinës reikðmës neturi. Kurðiø mariose1854–1855 m. gilinant laivybai dugnàbuvo surasta nemaþai gintaro. 1860–1883 m. laikotarpiu Kurðiø nerijos pakrantëjeties Juodkrante buvo kasmet iškasamaiki 1,5 t gintaro. Gintaras su pertraukomisðioje pakrantëje buvo kasamas iki1899 m., o jo koncentracija siekë iki 85g\m. Nuo 1900 m. Sembos pusiasalio vakarinëjedalyje ties Palmininkais buvoárengtas gintaro karjeras. Gintaro paieðkasBaltijos pajûryje ilgà laikà vykdë E.Zaddachas(1860–1868 m.), G.Berendtas – 1866m., J.G.Helmersenas (1872–1876 m.),A.Jentzshas (1903–1908 m.), M.Kaveckis– 1928 m., P.Krausas – 1933 m., J.Dalinkevièius– 1947 m., V.Gotanas – 1947 m.,M.Þarkovas 1952–1953 m., V.Korkutis(1954–1955 m.), S.Tamkutonis – 1959 m.,V.Katinas (1966–1983 m.) ir kiti.Gintaro tyrinëtojø duomenimis,didþiausia tikimybë rasti gintaro yra lagûninësstorymës virðutinëje dalyje, kuri aptiktaties Preila, Pervalka ir Juodkrante.Jos storis apie 8–12 metrø. Gintaras – Lietuvos„auksas“, kuriuo didþiavosi irdidþiuojasi mûsø tautieèiai nuo seniausiølaikø.1949 m. Vilniuje, Rotundo gatvëje, Geologinësekspedicijos kieme, buvo iðgræþtas510 m gylio kristaliná pamatà pasiekæsir granito kernà iðkëlæs græþinys. Silûroamþiaus porëtose klintyse 226–230m gylyje aptikta organinës kilmës juodabituminga medþiaga su skysta nafta, bettai nebuvo siejama su galimu Lietuvos þemësgelmiø naftingumu.1954 m. iðgræþtame Stoniðkiø 2109 mgræþinyje silûro-ordoviko amþiaus porëtoseklintyse rasta tarpsluoksniai juodosbitumingos medþiagos, o ið kambro smiltainiø2009 m gylio gautas mineralinisvanduo, taip pat prasiverþë degiosios dujos.Prof. J.Dalinkevièius mums, bûsimiemsgeologams, surengë ásimintinàekskursijà á pirmà toká giløjá græþiná, kurpamatëme kernà. Po studijø beveik pusëkurso buvome išsiøsti dirbti á VakarøSibirà. Likæ jaunesniøjø kursø kolegos raðëlaiðkuose, jog jie su prof. J.Dalinkevièiumi1957 m. buvo nuvykæ prie kiek pieèiauKaraliauèiaus iðgræþto dar gilesnio2399 m gylio græþinio, kuriame kambro34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

VirðutiniodevonodolomitaiPamûðioatodangojesmiltainiuose stebëjo iðkeltà organinës kilmëssluoksná su skysta nafta ir nedideliukiekiu degiøjø dujø.Taèiau tik 1957 m. pabaigoje ásteigtaLietuvos geologijos valdyba prie LietuvosMinistrø tarybos vyr. inþinieriaus A.Valosiniciatyva ir asmeniniu rûpesèiu gavo leidimàbei finansavimà pradëti planinius geologinius-geofiziniusnaftos paieškø darbus.Nuo 1958 m. parengto Simno partijosgeologiniø darbø projekto dëka prasidëjostruktûriniø græþiniø græþimas. 1959m. Virbalio-5 græþinyje ordoviko porëtoseir plyðiuotose klintyse 1150–1158 m gylyjeaptikta skystos naftos, taèiau dël maþogræþskylës skermens didesniø prietekø nebuvosulaukta. Todël buvo nutarta pragræþtididesnio skersmens Virbalio-16 græþiná,Senøjø Trakøkarjerenes vyr. inþ. A.Valos rûpesèiu buvo gautosgalingesnës græþimo staklës, todël geologinëjepaieðkø ekspedicijoje sukurtaÞemaitijos naftos paieðkø partija (virð.A.Valušis). Vyr. geologu paskirtas ið V.Sibirosugráþæs V.Korkutis parengë naujøstruktûriniø græþiniø projektà. 1960–1966m. laikotarpiu iðgræþti Krekenavos-7, Staèiûnø-8,Parovëjos-9, Ukmergës-10,Šešuvio-11, Kunkojø-12, Pajevonio-13, Kybartø-14,Kybartø-15, Virbalio-16, Gusevo(Gumbinës) 1, 2, vëliau Viðtyèio-17, Gargþdø-18,Gargþdø-19, Kybartø-20 græþiniai.Daugelyje jø nustatyti skystos naftos pasireiðkimaisilûro ir ordoviko klintyse beitektoniniuose plyðiuose, taip pat viršutinioviduriniokambro kvarciniuose smiltainiuose.Visi tiesioginiai naftos buvimo pëdsakai.gauti ið skirtinguose gyliuose slûgsanèiøto paties amþiaus nuosëdø, suteikë viltiestoliau tæsti naftos paieðkas pirmiausiaLietuvos vakariniuose rajonuose, nes teigiamørezultatø gauta ir Karaliauèiaus regionogræþiniuose.1966–1968 m. Plungës ir Pietø Ðiûpariøstruktûrose, viršutinio–vidurinio kambroporëtuose smiltainiuose, buvo aptiktasusikaupusi skysta nafta, o 1968 m. birþelio7 d. iš Gargþdø-6 græþinio gauta naftos pramoninëprieteka iki 68 m 3 /parà, esant atviraigræþinio sklendei. Po metø panaðausdebito naftos fontanas ištryško Vilkyèiøstruktûroje. Naftos ekspedicija, persikëlusiá Gargþduose árengtà bazæ, atrado naujønaftos telkiniø: Degliø ir Vëþaièiø – 1972m., Ðilalës – 1975 m., Ablingos ir Pociø –1976 m., Sakuèiø – 1977 m., Lauksargiø –1982 m., Genèiø – 1984 m., Nausodþio irKretingos – 1988 m., Girkaliø – 1992 metais.Pastaraisiais metais reorganizavus beiprivatizavus Naftos ekspedicijà, susidarëAB „Geonafta“, UAB „Genèiø nafta“ ir UAB„Minijos nafta“. Atsirado galimybiø pritaikytinaujas naftos þvalgybos ir eksploatavimotechnologijas, taèiau sumaþëjo naujøgræþiniø græþimo apimtys. Lietuvoje naftospaieðkø teoriná pagrindà kûrë prof. dr.J.Dalinkevièius, prof.dr. E.Liutkevièius, odarbus vykdë vyr. inþ. A.Vala, J.Malinauskas,L.Varnas, A.Valušis, K.Sakalauskas,V.Korkutis, V.Saulënas, A.Stirpeika, V.Muromceva,L.Gudjurgis, A.Jasas, R.Vaitiekûnas,I.Vaièeliûnas, A.Gikys, J.Kalanta,I.Diksaitë, V.Kristutis,V.Sakalauskas, I.Ðeðtokas,P.Balnys, M.Duðkevièius, O.Zdanevièiûtë,P.Lapinskas ir kiti.Kalbant apie tolesnes naftos paieškasreikëtø pirmiausia atkreipti dëmesá á naftosstruktûrø pirminiø prognoziø naujàávertinimà, ypaè jau išryškintuose VakarøLietuvoje licenciniuose plotuose, kuriuosesurasta nafta, ir kreiptis á AB „Geonafta“Gargþduose eksploatuojamuose naftostelkiniuose. Taip pat á galimybæ iðgautiiš naftos aromatingàsias alyvas, kuriosvartojamos parfumerijos pramonëje.Rûdinës iðkasenos – tai magnetitasir polimetalai, jø Lietuvos geologai aptinkagiliaisiais græþiniais pasiekæ kristaliniopamato uolienas. Jau 1936–1938 m. prof.K.Sleþevièius ir inþ. Ig.Saldukas, darydamimagnetinæ nuotraukà, iðryðkino magnetinæintensyvià anomalijà Tumasoniø–Subatës ruoþe, kuri Latvijoje buvo pasiekta1050 m gylyje. Lietuvoje geleþies rûdøklodai buvo iðryðkinti græþiniais Varënosrajone 1973–1976 m., kai 200–400 m gylyjegræþiant kristalinio pamato uolienas buvoaptikti magnetito rûdos telkiniai. Varënosrajono Stëgaliø, Ðakiðkiø, Marcinkoniøir kt. græþiniuose rastoje rûdoje yra 70–90 proc. magnetito, 45–60 proc. geleþies.Be jø, rûdoje aptinkama pirito, chalkopirito,serpentino, flogopito, talko, kalcito,chlorito ir ðpinelio. Taigi telkinio rûda magnetitinësu serpentino priemaiðomis. Jislûgso 260–358 m gylio græþiniuose.Mokslininkai R.Apirubytë, R.Gailius, G.Motûza,A.Ðliaupa mano, jog kristalinio pamatogeleþies rûda susiformavo ankstyvojoproterozojaus metu vykstant giluminiamslûþiams. Tai ádomus reiðkinys, vykæsformuojantis kristaliniam pamatui.Akmens druska. Kad Lietuvos gelmëseyra akmens druskos, buvo praneštajau 1927 m., kai Kaune, „Raguèio“alaus daryklos kieme, buvo græþiamasvandens græþinys. Lietuvoje akmensMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 35

druskai susidaryti sàlygos buvo vëlyvojopermo Priegliaus svitos laiku, maþdaugprieš 270 mln. metø. Prof. M.Kaveckis irkiti mokslininkai mano, kad Druskininkøir Birðtono apylinkiø mineralizuoto vandensversmës susijusios su akmens druska.Tarp Kauno ir Prienø 1961 m. græþiniaisbuvo ieškoma akmens druskos, betnepavyko surasti. Tik 1972 m. Nemunoþemupyje ties Usënø kaimu 467 m gylyjebuvo surastas 69 m storio druskos sluoksnis.Akmens druska labai gryna, halito kiekissudaro iki 95 proc., o anhidrito ir polihalitosiekia 1–3 procentus. Manoma, kadakmens druskos gali bûti daugiau rytinëjePrûsijos dalyje ir tarp Kybartø ir KudirkosNaumiesèio. Druskas išeksploatavustokiose šalyse daþniausiai árengiamossaugios dujø saugyklos.Perspektyvi naudingoji iðkasena –virðutinio permo amþiaus Pagiriøanhidritas (33 m storio sluoksnis)Fosforito konkrecijø Lietuvos gelmëserandama netaisyklingø formø ir ávairausdydþio, daþniausiai sucementuotø fosfatiniucementu. Daþniausiai pasitaiko græþiantjuros, kreidos ir paleogeno amþiausnuogulas. Pats storiausias fosforito sluoksnis(iki 40 m storio) aptiktas cenomanioaukšto viršutinëje kreidoje, taèiau ji slûgsopo gana stora 100 m danga, todël joeksploatacija vargu ar perspektyvi. Apiefosforitus Lietuvoje 1949 m. raðë ir juos tyrinëjoprof. dr. J.Dalinkevièius, vëliau V.Baltakis,V.Kaþdan, N.Klaus ir kiti.Glaukonitas – silikatø klasës hidroþëruèiøgrupës mineralas, kuris formuojasinormalaus druskingumo 20–300 mgylio jûriniuose baseinuose diagenezësbûdu ið aliumosilikatø. Glaukonitas galibûti vartojamas kaip agrocheminë þaliava,gerinanti dirvoþemio savybes. Be to,jis gali bûti naudojamas vandeniui minkðtintiarba kaip pigmentas apdailos medþiagomsgaminti. Glaukonitus detaliautyrinëjo J.Kisnërius, V.Baltakis, A.Radzevièiusir kiti. Jo daugiausia pasitaiko vendo,kambro, ordoviko, silûro, apatinëskreidos ir paleogeno amþiaus nuogulose.Perspektyviausias glaukonito sluoksnissurastas apatinës kreidos cenomanioV.KORKUÈIO nuotr.Petraðiûnø karjero Stipinø svitos virðutinio devono dolomitai, plaèiainaudojami statyboje ir kaip apdailos akmuoLICENCINIAI PLOTAI1- Girkaliø, 2 - Plungës –AB ,,GeonaftaKlaipëdosGargþdø – UAB ,,Minijos nafta”TauragësKudirkosÐventosios – UAB ,,Genèiø nafta”Plateliø – UAB ,,Troba”aukðte – 55 m storio, taèiau slûgsantispo 60–130 m storio danga.Gipsas – tai nuosëdinë uoliena, sudarytaið sulfatø klasës mineralø. Jis yrasluoksniuotas, šviesiai pilkas, pluoðtelinësstruktûros, naudojamas cemento, stikloir popieriaus pramonëje bei kaip apdailosakmuo. Lietuvos geologiniame pjûvyjegipso pasitaiko ðiek tiek silûro nuogulose,o daugiausiai apatiniame ir viduriniamedevone franio aukðto Tatulos svitosnuogulose. Ðiaurës Lietuvoje Tatulossvita ties Naciûnais ir Karajimiðkiu turi iki46 m storá ir tæsiasi nuo Nemunëlio Radviliðkioper Birþus, Pasvalá iki Këdainiø.Gipso klodai nuo seno buvo kasami Kirdonyse,Karajimiškyje, Pasvalyje,Smilgiuose, Rimkûnø, Ðaltupio,Daujënø plotuose. Gipso paieðkosedirbo geologai V.Kolyta, V.ir B.Gasiûnai, V.Rimša, R.Apirubytë,V.Girdziuðas ir kiti.Anhidritas – sulfatø grupësnuosëdinë uoliena, sudaryta iš topaties mineralo. Ji šviesiai pilka,melsvo atspalvio, masyvi, tvirta.Turi gipso, dolomito, reèiau moliopriemaiðø. Anhidritas, prisijungæsvandens, virsta gipsu. Labiausiaipaplitæs Pietø ir Pietvakariø Lietuvoje.Jo klodai nuo keliø iki 90 mslûgso 150–650 m gylyje ir tæsiasiRytø Prûsija link šiaurinës Lenkijos.Anhidritas susidarë virðutiniopermo Priegliaus svitoje, vyraujantkarðtam klimatui ir druskëjant baseinui,kuris siejosi su baseinu, buvusiuLenkijoje ir Vokietijoje. Kadrasta anhidritø, buvo rašoma 1927m. iðgræþus „Raguèio“ vandensgræþiná Kaune. 1961–1976 m. sukauptàgiliø græþiniø geologinæmedþiagà tyrinëjo P.Suveizdis, L.Tamoðiûnas,V.Kadûnas,J.Smilgys.Eksploatuojant anhidritus susidariusiosetuðtumose bûtø galima árengti saugiaspoþemines dujø saugyklas. Anhidritokasimas ðachtiniu bûdu nagrinëtas1984 bei 1990 m. ir prieita prie išvados,jog tai bûtø rentabilu. Yra parengtas Pagiriøtelkinio projektas.Kreida ir kreidos mergelis. Nuopradþios mokyklos visiems gerai þinomauoliena. Balta, švari, sudaryta iš nepaprastaismulkiø foraminiferø kiauteliø,daþniausiai pelitomorfinio kalcito. Vëlyvoskreidos amþiaus uolienos susidarëprieð 135 mln. metø Lietuvos pietvakari-36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

nëje dalyje tyvuliavusioje jûroje. Daugiausiaikreidos mergelio surandama Varënos,Kauno ir Jurbarko apylinkëse. Maþiaukreidos mergelio yra Naujosios Vilnios,Juodþiø, Piliakalnio apylinkëse irÐalèininkø rajone. Geros kokybës kreidosmergelio telkiniø yra Varënos rajoneties Voriðkëmis, Matuizomis, Šarkiškiu,Kukiškiu ir Mielupiu. Naudingosiosiškasenos klodai siekia iki 25 m, ovidutiniškai turi 12–15 m storá. Kaunoapylinkëse ties Jiesia, Pajiesiu, Marva,Veršva, Pypliais kreidos mergelio sluoksnissiekia iki 11 metrø. Jurbarko apylinkësekreidos mergelio yra ties Skirsnemune,Karališkiais, Šiaudine – vidutiniškaiiki 15 m storio sluoksnis, kurá dengia9–10 m storio kvartero nuosëdos. Jiesiosslënio kreidos mergelis laikomasperspektyvia naudingàja iškasena.Ne viename Lietuvos regione hidrogeologaiiðþvalgë puikios kokybës poþeminiusvandenis, kuriuos vartoja daugiaukaip 30 miestø ið árengtø daugiau nei 60vandenvieèiø, kuriose sumontuota per9000 eksploataciniø græþiniø. Taèiau suvandens telkiniais turime elgtis taupiai,nes pastaràjá deðimtmetá jauèiamas gëlovandens sumaþëjimas visame pasaulyje,todël hidrogeologai stengiasi sudarytipoþeminio vandens papildymo schemas,saugoti já nuo uþterštumo.Lietuva nuo seno garsëja puikios kokybësmineraliniais gydomaisiais vandenimissenas tradicijas turinèiuose kurortuose– Druskininkuose, Birštone, Likënuose,Palangoje ir kt.Surasti 200 statybiniø medþiagø þaliavostelkiniø vietines mineralines medþiagasámonëms dar tieks 20–30 metø.Lietuvos geologijos tarnybos specialistaitoliau tyrinëja naudingøjø iðkasenønaudojimo galimybes taikydami naujausiastechnologijas, kad mûsø nuostabauskrašto aplinka bûtø išsaugota bûsimomskartoms. Taigi darbø ir spræstinø problemøpakaks nemaþam Lietuvos geologøbei gamtosaugininkø bûriui dar ne vienàdeðimtmetá.Sveikindamas gausià Lietuvos geologø– inþinieriø gamybininkø bei mokslininkøðeimà Geologø dienos – profesinësðventës proga, noriu padëkoti visiemsuþ ilgø metø triûsà, be kurio nebûtøsukaupta tiek daug informacijos apieþemës turtus Lietuvoje, ir palinkëti sveikatos,energijos bei tolesnës sëkmës.Manau, jog visiems Lietuvos pilieèiamsprivalu kuo aktyviau rûpintis savoðalies kraðtovaizdþiu, negailestingai kovotisu miðkø, upiø, paeþeriø bei pajûrioterðëjais. Á ðià veiklà turëtø ásijungti skautaiir moksleiviai, kurie turi þinoti ne tik savoteises, bet ir pareigà gerbti ir mylëtisavo kraštà, kad jis iðliktø patrauklus.Erika PAKÐTIENËŠis erdvëlaivis pavadintas garsausastronomo Johano Keplerio (JohannesKepler, 1571–1630) garbei (1 pav.)neatsitiktinai. Erdvëlaivá ir garsø mokslininkàsieja planetø tyrimai. JohanasKepleris, be visø kitø savo nuopelnø,atrado planetø judëjimo aplink Saulæ(ir kitas þvaigþdes) dësnius, o erdvëlaivis„Kepleris“ ieðkos planetø, skriejanèiøprie kitø þvaigþdþiø. Numatyta,kad maþiausiai 3,5 metø erdvëlaivisskries orbita, kurios periodas 371 diena,aplink Saulæ ir be pertraukø ste-2009 m. kovo 7 d. 03:50 pasauliniu laiku, 05:50Lietuvos laiku ið Floridoje esanèio Kenedþio kosminiocentro (Kennedy Space Center), paleidimoaikðtelës 17B, startavo NASA kosminis erdvëlaivis„Kepleris“. Praëjus dviem dienom po paleidimoerdvëlaivis kirto Mënulio orbità, o po 36 dienø„Keplerio“ atstumas nuo Þemës buvo deðimt kartødidesnis uþ atstumà tarp Mënulio ir Þemës.„Kepleris“ jauieðko naujosÞemës1 pav. Johanas Keplerisbës 170 000 þvaigþdþiø. Naudodamiesi„Keplerio“ erdvëlaivyje ámontuotogalingo teleskopo stebëjimais,NASA mokslininkai tikisi atsakyti á labaisvarbø klausimà: ar egzistuojaÞemës dydþio planetos orbitose priekitø þvaigþdþiø.„Keplerio“ erdvëlaivyje yra ámontuotasSchmidto tipo teleskopas (2 pav.),turintis 0,95 m skersmens korektoriø,kuris ðviesà nukreips á 1,4 m skersmenspagrindiná veidrodá. Teleskopo optinëssistemos þidinys yra maþdaug ties instrumentocentru, kur ir átaisytas imtuvassu 42 CCD árenginiais (3 pav.). Á imtuvàbus projektuojamas 100 kvadratiniølaipsniø dydþio dangaus plotas Gulbësir Lyros þvaigþdynuose, kuris atrodyskaip 42 staèiakampiø mozaika (4pav.). Kiekvieno CCD árenginio vienopikselio dydis yra 27 μm, á kurá telpa3,98 kampiniø sekundþiø dangaus plotelis.Ryðkiausios stebimo lauko þvaigþ-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 37

2 pav. NASA„Keplerio“erdvëlaivis(NASApaveikslas)dës paklius á tarpus tarp atskirø CCD elementø,nes jos yra per ðviesios ir trukdytøstebëjimams, perpildydamos CCD elementøpikselius. CCD pikseliai turi savybæ„persipildyti“, jei jie bûna apðvieèiamiper ilgai arba per daug intensyvia ðviesa.Norint iðvengti tokio „persipildymo“, CCDárenginiai bus nuskaitomi maþdaug kas5 s, o po to per 30 min gauti vaizdai bussudedami á vienà. Taip bus galima pasiektididesná signalo ir triukðmo santyká ir geresnástebëjimø tikslumà.„Keplerio“ teleskopas bus nukreiptasiðilgai mûsø Galaktikos vijø ir stebës erdvætarp vijø išvengdamas ryðkesniø dariniø(spieèiø, jonizuotø daleliø debesø)ir tarpþvaigþdiniø dulkiø debesø (5 pav.).Tolimiausi objektai, kuriuos galës stebëtiteleskopas, bus nutolæ maþdaug iki 3000šviesmeèiø nuo Saulës. Daugiausia tai9–15 ryškio pagrindinës sekos þvaigþdës.Teleskopo árenginiai bus maitinamielektros energija, gaunama ið saulës baterijø.Kadangi teleskopui skriejant aplinkSaulæ saulës baterijos po truputá nuojos suksis, keturis kartus per metus teleskopaspasisuks 90 laipsniø kampuaplink savo optinæ aðá vël atsukdamasbaterijas á Saulæ. Kadangi CCD árenginiøiðsidëstymas turi kvadratinæ simetrijà,tai kiekvienà kartà teleskopui pasisukusvis vien bus stebimas tas pats dangauslaukas ir tos paèios þvaigþdës.„Keplerio“ teleskopas be pertraukosilgà laikà fotometrijos bûdu stebës taspaèias þvaigþdes – matuos menkiausiusjø spindesio kitimus, kuriø prieþastis galibûti planetos tranzitas*. Norint aptikti planetostranzità planetø sistemoje, panaðiojeá Saulës sistemà, gali prireikti ilgailaukti, kol planeta apskries aplink savoþvaigþdæ ir jà uþtemdys, todël reikalinginuolatiniai ilgalaikiai to paties dangauslauko stebëjimai. Be to, duomenø patikimumuireikalingas ne vienas, o kelitranzitai. Stebint ir analizuojant planetos3 pav. Árenginys su 42 moksliniamstikslams skirtais CCD irketuriais CCD kampuose (NASAnuotrauka)tranzitø trukmæ bei þvaigþdës spindesiosusilpnëjimo laipsná, galima gauti daugádomiø ir svarbiø duomenø apie tà planetà.Pagal laiko trukmæ nuo vieno tranzitoiki kito nustatomas planetos apskriejimoperiodas. Pagal paties tranzito trukmænustatomas planetos skriejimo greitisorbitoje. Þinant greitá ir periodà galimaapskaièiuoti planetos masæ. Pagalþvaigþdës spindesio susilpnëjimà tranzitometu sprendþiama apie planetos dydá.Pagal ðviesio kreivës polinká þvaigþdësspindesio kitimo metu (kai planetakerta þvaigþdës disko ribà, 6 pav. ðviesoskreivës dalis paþymëta skaièiumi (2))taip pat ávertinamas planetos dydis ir jostankis. Planetos tankis gali bûti naudingas,jei norime nustatyti planetos cheminæsudëtá.Iki šiol stebint nuo Þemës pavirðiausyra atrasta daugiau nei 300 planetø. Daugumajø yra Jupiterio dydþio, turi labaikarðtà pavirðiø, nes skrieja labai arti savoþvaigþdës trumpo periodo orbitomis.Tokiose planetose, nesvarbu, ar jos bûtøkarðtos ir turëtø uolëtà pavirðiø, ar ðaltosdujinës planetos milþinës, negali atsirastigyvybë. Todël pirmas þingsnis mûsøvietos Visatoje suvokimo link bûtøávertinti Þemës tipo planetø, skriejanèiøtinkamu gyvybei atsirasti atstumu nuoSaulës tipo þvaigþdþiø, skaièiø.Jei planeta yra Jupiterio dydþio,þvaigþdës spindesys tranzito metu vidutiniðkaisumaþëja tik apie 1 proc., o Þemësdydþio planetoms ðis sumaþëjimasbûtø dar maþesnis – tik 0,01 procento.Tokio dydþio spindesio kitimus galimauþfiksuoti tik iðkëlus teleskopà virð Þemësatmosferos á kosminæ erdvæ. „Keplerio“teleskopas pritaikytas aptikti Þemësdydþio planetas prie Saulës tipoþvaigþdþiø, kuriose galëjo arba gali atsirastigyvybë. Tai dar nëra gyvybës kitoseplanetose paieðkos, nes tam reikalingipapildomi kitokio pobûdþio stebëjimaiir tyrimai. „Keplerio“ atrastos prieSaulës tipo þvaigþdþiø planetos, kuriødydis ir orbitos pateks á gyvybei tinkamossrities ribas, bus tiriamos vëliau naujømisijø metu, nustatant jø atmosferø sudëtáir kitas savybes. Mûsø supratimu,gyvybei tinkamoje planetoje turi bûti tinkamatemperatûra, kurioje vanduo galëtøbûti skystas ir bûtø perneðamas iðvienos vietos á kità debesø, lietaus ir snie-38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

go pavidalu; debesys neturëtø bûti labaitankûs, nes planetos pavirðiø turi pasiektiþvaigþdës, aplink kurià skrieja planeta,spinduliai, kurie suðildytø planetospavirðiø ir augalams suteiktø energijosfotosintezei; planeta turi turëti atmosferà,kurios dalá sudarytø deguonis (Þemës atmosferojeyra 21 proc. deguonies); taippat atmosferoje turëtø bûti „šiltnamio efekto“dujø (vandens garø, anglies dvideginio),kurios per parà sumaþintø oro temperatûroskitimo amplitudæ; atmosfera turiatlikti apsauginæ skydo funkcijà, saugodamaplanetos gyventojus nuo kosminiøspinduliø, Saulës vëjo ir Saulës þybsniømetu iðmetamø elektringøjø daleliø, ultravioletiniøspinduliø ir smulkiø á planetàkrentanèiø dangaus kûnø – meteoritø, kurieálëkæ á atmosferà sudega, ákaitæ nuotrinties su oru. Tokias sàlygas savo pavirðiujegali turëti tik tam tikros masës planetos,skriejanèios aplink pagrindinës sekosþvaigþdæ tam tikru atstumu apskritiminëmisarba elipsinëmis (ne per daugištemptomis) orbitomis.Tas pats objektas ilgà laikà stebimasne tik ieškant planetø, bet ir stebint kintamàsiasþvaigþdes. Skirtumas yra tik tas,kad daugumos kintamøjø þvaigþdþiø periodai(nuo keliø minuèiø iki keliø parø)5 pav. „Keplerio“ teleskopo stebëjimo kryptis mûsø galaktikoje (NASA paveikslas)Ypaè daug dëmesio bus skirta Saulës tipopagrindinës sekos þvaigþdþiø kitimøtyrimams, nepaliekant nuoðalyje ir kitø tipøkintamøjø þvaigþdþiø. „Keplerio“ misijaleis geriau paþinti planetø turinèiasþvaigþdes. Þvaigþdþiø spindesio kitimomatavimai galës bûti panaudoti þvaigþja.Abi mokslo ðakos tiria dangaus kûnøvidinæ sandarà pagal juose vykstanèiusvirpesius: asteroseismologija tiria þvaigþdþiøvidinæ sandarà pagal þvaigþdþiøspindesio kitimus, o seismologija tiria mû-6 pav. Planetos tranzito iliustracijasø Þemës gelmes, pasitelkdama á pagalbàþemës drebëjimø tyrimus.Pirmus devynis mënesius „Kepleris“stebës daugiau nei 5000 kintamøjøþvaigþdþiø sekdamas jø spindesio kitimus,o 1100 ið jø bus detaliai ištirtos stebintvisos misijos metu. Ðiuos stebëjimøduomenis apdoros ir tirs daugiau nei 200mokslininkø ið 50 skirtingø institucijø visamepasaulyje. Tyrimuose dalyvaus irVilniaus universiteto Teorinës fizikos irastronomijos instituto astronomai. Jaupo keliø mënesiø laukiame pirmøjø stebëjimørezultatø.4 pav. „Keplerio“ stebëjimø laukas Gulbës ir Lyros þvaigþdynuose (NASA paveikslas)yra daug trumpesni uþ Þemës tipo planetøtranzitø periodiðkumus ir net trukmæ.„Keplerio“ stebëjimai leis atlikti daug tikslesniusjau þinomø ypaè maþos amplitudëskintamøjø þvaigþdþiø tyrimus bei atrastidaug naujø kintamøjø þvaigþdþiø.dþiø dydþiui, jø cheminei sudëèiai, sukimosigreièiui bei amþiui nustatyti, taip patþvaigþdþiø evoliucijos, paplitimo Visatojeir jø vidinës sandaros tyrimams. Á ðiuosklausimus gali atsakyti asteroseismologija,kurià galima sugretinti su seismologi-* Planetos tranzitas – tai reiškinys, kai stebimosþvaigþdës fone praslenka aplink jà skriejantiplaneta. Planetos tranzito metu þvaigþdësspindesys truputá sumaþëja, o po tranzito, kai planetanuslenka nuo þvaigþdës regimojo disko, –vël padidëja. Tranzito reiðkiná turëjom galimybæstebëti 2004 m. birþelio 8 d., kai Venera praslinkoSaulës disko fone (Veneros tranzitas).Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 39

Vien Vokietija dabar pagamina apie20 GW vëjo elektros energijos, dešimteriopaidaugiau nei reikia Lietuvai. Schleswing-Holsteinþemës vëjo jëgainës kai kuriaismënesiais pagamina daugiau nei pusæreikiamos elektros energijos. Ispanijosvëjo jëgainës gamina 10 GW, Danijos– 3 GW, daugelio kitø Europos ðaliø – po1 GW ar daugiau elektros energijos.9 pav. Prie nacionalinio Didþiosios Britanijoselektros energijos tinklo prijungta pirmojipasaulyje komercinë turbininë potvyniøjëgainëAtsinaujinanèiosenergijosyra daugiau neiprotoAtkelta ið 7 p.Skrendant lëktuvu praktiðkai kiekvienojeðalyje matyti deðimèiø ar ðimtø besisukanèiøbaltø vëjo malûnø laukai.Amerikoje 2005 m. vëjo jëgainës gaminotik 9,1 GW elektros energijos, taèiaudabar ðalies pramonë pradëjo gaminti 4–6 MW vëjo jëgainiø turbinas ir tokiø elektriniøskaièius sparèiai auga. Siekdama paskatintivëjo jëgainiø statybà, vyriausybëteikia subsidijas vëjo pagamintai elektrosenergijai. Tikimasi, kad, nepaisant panaðiøkaip Lietuvoje ávairiø gamtos saugotojøprotestø, þmonës supras, kad vëjo jëgainësnepalyginti maþiau kenkia aplinkainei akmens anglis ar kità organiná kurà deginanèiosjëgainës. Vien 2008 m. JAV pastatyta9 GW, Kinijoje 5 GW vëjo jëgainiø.JAV planuoja, kad 2030 m. ðalyje 20 proc.elektros energijos gamins vëjo jëgainës,Kinija 2020 m. turës 100 GW vëjo jëgainiøir nuo dabar kasmet ruošiasi pastatyti 8GW vëjo jëgainiø arba keturiskart daugiau,nei Lietuva sunaudoja elektros energijos.O jei paþvelgtume á ateitá?Galingiausi vëjai puèia dideliameaukðtyje. Vëjas yra judanti saulës energija.Apie pusë procento krintanèios á atmosferàsaulës ðviesos virsta oro masiøkinetine energija – vieno kvadratinio metrooro stulpe virð þemës vëjas neða beveikdu vatus energijos. Didþiausia energijasutelkiama oro srovëse. Didþiausiosoro srovës yra dideliame aukðtyje. Dutreèdaliai vëjo energijos yra troposferosvirðutiniuose sluoksniuose ir ðiuolaikinësvëjo elektrinës jø nepasiekia. VašingtonoKarnegio instituto mokslininkai apskaièiavo,kad didþiausi vëjo energijos klodai yradeðimties kilometrø aukðtyje. Virð Europosvëjo galia banguoja nuo 5 iki 10 vatøá kvadratiná metrà. Niekad nenurimstantisvëjo srautas neða tokià energijà. Taigipagaliau supratome, kad energijos yradaugiau danguje nei þemëje. Ðiuos globaliosenergijos teravatus (milijonus megavatø)reikia tik paimti.Kanados Magenn firma kuria tokiusprojektus. 2010 m. ketina iðkelti kelis futboloaikðtës dydþio helio uþpildytasaikšteles su 1,6 MW generatoriais. KalifornijosSky Wind Power firma kuria 250kW vëjo generatoriaus prototipà, kurisgaudys vëjà 10 km aukðtyje. OlandijosDelft technologijos universitete kuriamas50 MW generatorius, kuris gaudys vëjàdideliame aukštyje. Taèiau kol dideliameaukðtyje bus iðkeltos vëjo turbinos, niekasnegali bûti tikras, kaip jos atlaikys vëjoðuorus ar þaibus. Per dideli eksploatacijoskaðtai gali suþlugdyti ðiuos projektus.Ore esanèioms vëjo elektrinëms reikiamaþai þemës, bet tose vietose reikiaapriboti lëktuvø skraidymà. Ið revoliuciniøenergetikos technologijø didelio aukðèiovëjo elektrinës atrodo santykinai paprastosir gana malonios. Tikimasi dabarvëjo generuojamà 58 GW elektros energijà2014 m. patrigubinti.Vandenynø bangø energijaBanguojantis vandenynas yra milþiniškosenergijos šaltinis (9 pav.). Dau-gelis ðaliø jau kelis deðimtmeèius intensyviairuoðiasi paimti ðià energijà. Jau praëjusášimtmetá veikë 250 MW Prancûzijojeir 20 MW Škotijoje jûros bangø mûðos varomoselektrinës. 40 ir 150 kW elektrinëspastatytos Kinijoje, ðeðias 36 kW turbinasjûros bangos suka Niujorke, 1 MW ÐiaurësAirijoje, 1,25 MW Ispanijoje, 24 MW Portugalijoje,baigiamos statyti 5 ir 10 MW jëgainësAnglijoje. Èia vyriausybë prieš trejusmetus nurodë iðtirti galimybæ statyti 16km ilgio vandenyno bangas gaudysianèiàuþtvankà ir 25 mlrd. doleriø kainuosianèiàelektrinæ, gaminsianèià 8,6 GW švariosaplinkai elektros energijos. Tikimasi,kad jûros bangø kuriama elektra ðimtmetáar ilgiau galëtø patenkinti penktadalá ða-10 pav. Net ir maþos hidroelektrinës galiatneðti didelæ naudàlies elektros energijos poreikiø. Didþiausiastokiø elektriniø pranaðumas yra tas,kad bangø mûðos galia yra visiškai prognozuojama.Plaèiau nekalbësiu apie visiemsþinomas upiø hidroelektrines, kuriosgali aprûpinti iðtisas ðalis ðvaria atsinaujinanèiaelektros energija (10 pav.).Þaliasis kurasÐaliø energetinæ nepriklausomybæ stiprinair biokuras (11 pav.), kurio etanolisbent ið dalies gali pakeisti automobiliø kurà.Etanolis gaminamas ið grûdø ir maiðomassu benzinu. Taèiau etanolio gamybaireikia derlingø þemiø ir ðilto klimato geriemsgrûdø derliams. Manau, kad etanoliogamyba ið grûdø Lietuvoje yra avantiûra,tenkinanti tik asmenines kai kuriø verslininkøambicijas. JAV etanolio subsidijomsskiriama daugiau nei 2 mlrd. doleriø,jo parduodama daugiau nei 20 mlrd. l(apie 4 proc. automobiliø kuro) ir gamybavis auga. Pasaulyje etanolio gaminamaapie 70 mlrd. l per metus. Taèiau etanoliogamybos subsidijø prasmë abejotina, nesávertinimai rodo, kad daugiau energijos sunaudojamagrûdams auginti ir etanoliui iðjø gauti, nei jis atiduoda energijos automobiliøvarikliui. Ávertinus visus šalutiniusetanolio gamybos produktus, pasirodo,kad litras etanolio atiduoda penkiais megadþiauliaisenergijos daugiau, nei sunaudojamajam pagaminti. Vis dëlto etanolis40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

nedaug sumaþina aplinkos tarðà angliesdvideginiu, nes ji didëja naudojant tràðasir pesticidus bei mašinas. Taèiau etanoliogamyba daug racionalesnë ið kitø celiuliozësturinèiø augalø. Patys augalai sugeriaanglies dvideginá, todël tokio etanoliogamyba sumaþina aplinkos tarðà.Kitas perspektyvus biokuras yra vadinamasisþaliasis dyzelinis kuras. Já galimagauti kaitinant organines medþiagastol, kol jos iðskiria vandenilá ir anglies viendeginá,o po to paverèiant juos angliavandeniliais.Antrojo pasaulinio karo metu vokieèiøchemikai taip ið anglies gamino sintetinákurà maðinoms. Þaliuoju jis vadinamastodël, kad neterðia aplinkos angliesdvideginiu. Naftos milþinas Shell tiria ðiànaujojo kuro gamybos technologijà. Pasaulyjeveikia ir atliekø deginimo elektrinës,tik Lietuvos politikai tûpèioja vietoje.Tokio kuro aplinkosauginë nauda darpadidëtø, jeigu já naudotume hibridiniamsautomobiliams, varomiems þaliuoju dyzeliniukuru ir elektros varikliu. Naktá, kai yraelektros perteklius ir ji pigesnë, pakrovusgalingas automobilio elektros baterijas,dienà galima vaþiuoti maðinà varant elektrosmotoru. Kai baterija iðsikrauna, galimaájungti dyzeliná variklá. Abiem atvejaisautomobilis neiðmeta tarðalø. DaimlerMedisDujos11 pav. Biokuro rûðysAtliekosGrûdaiMetanolisChrysler firma jau gamina tokius hibridiniusMercedes-Benz Sprinter automobilius,naudojanèius 40 proc. maþiau kuro.Genø inþinieriai mano, kad jie per deðimtmetágali sukurti sintetines gyvybës formas,kurios leis energijà auginti taip lengvai,kaip dabar auginame maistà. Yra daugybëmikrobø ir mikroorganizmø, kurie galisugerti ið elektriniø kaminø iðmetamà angliesdvideginá ir paversti já naudingomisgamtinëmis dujomis. Masaèiûsetso valstijoje(JAV) GreenFuel firma ðiluminëse elektrinëseásteigë dumbliø fermas, kurios 40proc. anglies dvideginio verèia biokuru. Firmatvirtina, kad didelë dumbliø ferma ðalia1 GW elektrinës iš anglies dvideginio gamins230 mln. litrø etanolio per metus (57tûkst. litrø ið hektaro dumbliø). Ši technolo-12 pav. Geoterminë elektrinë Italijojegija yra ne tik švarios energijos ðaltinis, jigali iðgelbëti pasaulá. Gausu ðilumos þemësgelmëse – reikia tik jà paimti. Vis daugiauplinta ir geoterminës elektrinës (12 pav.).Pagaliau labai perspektyvios yra nedidelësgalios autonominës kuro celiø jëgainës.Branduoliø sintezës energijaRomantiðki fizikai mato begaliná švariosenergijos ðaltiná, kurá gali kurti branduoliøsintezës reaktoriai. Pajungus taspaèias termobranduolines jëgas, kuriosuþdegë saulæ ir þvaigþdes, termobranduolinëelektrinë galëtø generuoti gigavatuselektros energijos, sudegindamavos kelis kilogramus kuro per dienà. Taskuras bûtø vandenynø vandens vandenilioizotopai deuteris ir tritis bei plaèiaipaplitæs metalas litis. Reaktorius neterðtøaplinkos anglies dvideginiu ir labai maþaisukurtø radioaktyviø terðalø.Esminis klausimas yra toks: šie reaktoriaibus šio ar kito amþiaus energijosðaltiniai? Neseniai daugelis mokslininkødar abejojo, ar iš viso ámanoma sukurtitokius reaktorius. Juk branduoliø sintezë,iðlaisvinanti milþiniðkà energijà, vykstaesant ðimtø milijonø laipsniø temperatûrai.Koks indas galëtø iðlaikyti tokià temperatûrà?Tokiø medþiagø nëra. Tik galingasmagnetinis laukas be jokios medþiagosgali sukurti toká magnetiná indà.Pastaraisiais dviem deðimtmeèiais sukurtitokamakai – elektromagnetiniai árenginiaiákaitintai daugiau nei iki 100 mln. laipsniøplazmai iðlaikyti parodë, kad dirbtinæ saulæÞemëje sukurti galima. Tik ar pavyks jàpadaryti ekonomiðkà ir kaip greitai pavykssukurti tokius komercinius reaktorius. Manoma,kad tam gali prireikti 30 metø.Pietø Prancûzijoje pirmasis toks 10mlrd. vertës tarptautinis termobranduoliniseksperimentinis reaktorius (TTER) turëtøpradëti veikti 2016 m., gal net anksèiau neiLietuvoje naujoji atominë elektrinë. Tokamakusbaigia kurti Indija, Kinija ir Korëja, JAVir Japonija, kuriø tikslas superlaidþiø rièiøgalingame magnetiniame inde iðlaikyti daugiaunei ðimto milijonø laipsniø plazmà bentkeletà minuèiø. Dabar ji iðlaikoma vos keliasdeðimtis sekundþiø. TTER kûrimas turikeletà tikslø. Pirmasis yra árodyti, kad dide-lis tokamakas gali valdyti deuterio ir trièiosintezës ir jø virtimo heliu reakcijà pakankamaiilgai ir gauti bent 10 kartø daugiauenergijos nei reaktorius sunaudoja. Antrasisyra iðbandyti metodà greitais neutronaisiš vandens kurti tritá. Treèiasis yra iðbandytidaugybæ technologijø, reikalingø komerciniøreaktoriø kûrimui.1942 m. Enrico Fermi sukûrë pirmàjáeksperimentiná valdomà branduoliø skilimo(atominá) reaktoriø. Po trejø metø ðienergija buvo panaudota atominësebombose, o po 11 metø tokie reaktoriaijau varë povandeninius laivus. Dabar pasaulyjeveikia 435 atominës elektrinës irstatoma daug naujø. Kalifornijos universitetoprofesoriaus Farrokh Najmabadi vadovaujamagrupë jau kuria komerciniøtermobranduoliniø reaktoriø projektus irmano, kad tokie reaktoriai veiks ðio ðimtmeèioviduryje. Tokiuose reaktoriuosegreitieji neutronai galëtø versti gamtoje (irLietuvos þemës gelmëse) ganëtinai paplitusáelementà torá uranu ir gaminti kuràatominiams reaktoriams. Todël labai tikëtina,kad ateityje veiks atominiø ir termobranduoliniøreaktoriø hibridai.Visuotinë elektros sistemaRevoliuciniams ateities energijos ðaltiniamsreikës revoliucinës superlaidininkøtinklais perduodamos elektros energijossistemos, kuri apimtø visà Þemës rutulá.Esminë atsinaujinanèios energijos ðaltiniøproblema ta, kad energijos pasiûla atitiktøpaklausà. Saulës, vëjo, bangø ir kita atsinaujinantienergija gali neprognozuojamaididëti ir maþëti ir bûti sutelkta nebûtinai ten,kur yra þmonës. Teks kurti tinklus ið superlaidþiølaidø, kurie atðaldyti iki þemøtemperatûrø galëtø perduoti elektros energijàbe nuostoliø. Tokie superlaidûs laidaijau sukurti ir fizikai ieðko naujø medþiagø,kurios bûtø superlaidþios esant aukðtesnëmstemperatûroms. New Jersey (JAV)valstijoje prieð porà metø jau iðbandytastoks 350 m ilgio superlaidus kabelis, kurisperduoda 48 MW galios ir 34,5 kV átamposelektros srovæ. Jis árodë, kad tokiatechnologija veikia.Visuotinë elektros sistema, superlaidþiaistinklais apraizgiusi Þemës rutulá, galëtøAustralijos ir Afrikos saulës, Sibiro vëjo,vandenynø bangø mûðos ir kosminiøatsinaujinanèiø ðaltiniø energija aprûpintivisà þmonijà. Bet tokiai infrastruktûraisukurti reiks keliø þmonijos kartø ir trilijonødoleriø ar eurø.Klimato ðilimo grësmë turëtø suvienytiþmonijà ðvariø technologijø revoliucijai,kuri sutelktø didesnius finansinius ištekliusmoksliniams tyrimams, sukurtø naujødarbo vietø, pagyvintø ekonomikà beisumaþintø amþinà mûsø priklausomybænuo naftos ir dujø tiekëjø.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 41

Atkelta ið 23 p.Esame pamirðæ atsineðti ne tik geriamojovandens, bet ir repelentø, o að beapsiausto – tad uodai ir moskitai (kurieèia platina ávairias ligas) pjauna mus gyvus.Karšta, draskaisi nuo vabzdþiø ágëlimøir vis baugiai galvoji – kad tik kas neprièiuptømûsø nelegaliai ásibrovusiø á nacionalináparkà. Mes dabar jokie tyrinëtojai,mes tikrø tikriausi nusikaltëliai.Nepagauname nieko – nesurenkameKostaRikos dienoraðtisKosta Rikoje aptinkama apie12 tûkst. augalø rûðiøjokios medþiagos, nes á mûsø gaudyklæneatskrenda në vienas mikrodrugys. Nëvienas, joks... Apmaudas begalinis. Susipakuojameir sprunkame. Vis baikðèiai dairydamiesi,ar mûsø kas nors nepastebës,o kartu ir neþmoniðkai nusiminæ. Kaip galëjotaip atsitikti, kad mes padëjome daugybæpastangø, buvome paèiame nacionaliniameparke, taèiau nieko nesurinkome!?Atrodo, kad jau vos laikomës ant kojø(nes ir visa diena praleista karðtyje, besitrankantpo dþiungles), taèiau nusprendþiamenepasiduoti. Plumpinam naktá keliskilometrus vandenyno link, paèiø paplûdimiølink – kaip tik ten, kur buvo pasakyta,kad sutemus nereikëtø bûti dël uþpuolimøpavojaus. Bet gal kaip tik ten, tuoseáspûdinguose paplûdimiø miðkeliuoseir mangrovëse, galësime surinkti kolekcinësmedþiagos tyrimams (mikrodrugiø).Paplûdimiu nusprendþiame eiti nedegdamiproþektoriø, tamsoje, kad neatkreiptumenereikalingo dëmesio, nes tai vienur,tai kitur dega lauþai, o prie jø bûriuojasitamsaus gymio vyrai. Susirandame visaiBaltauodegis elnias Baltasis ibisneblogà uþkampá ir kabiname baltà paklodæ(ekranà) bei þiebiame visas turimaslempas, skleidþianèias visø ámanomøspektrø ðviesà. Deja, ir vël niekas neskrendaá mûsø gaudyklæ. Einame á kità vietà,bet kaip nëra, taip nëra në vieno mikrodrugio.Vieninteliai, kurie aplanko mûsøðviesines gaudykles egzotiniame atogràþøpaplûdimyje, – tai „paprasti“ grambuoliai.Na, ir dar kai kas – paplûdimiu atvaþiuojamaðina, sustoja netoliese ir nukreipiaá mus galingus þibintus. Dabar mes patysjauèiamës kaip pagauti su ðviesinegaudykle. Tik nereikia jokios panikos! Susipakuojameir pasitraukiame á tamsà, linkgyvenvietës. Bet mes vos gyvi ið nuovargio(mane jau gàsdina kiekviena susiraizgiusiðaka ar medþio ðaknis – visur vaidenasigyvatës, kuriø èia, kaip raðiau, – 127rûðys). Beje, ðalia mûsø vieðbutëlio upelyjegyvena tikros ádomybës – beveik trimetriniaiamerikiniai krokodilai (Crocodylusacutus), kuriø rytoj eisime stebëti ir fotografuoti.Bent tokia atgaiva...Kosta Rikoje aptinkama apie 5 proc.pasaulio sausumos biologinësávairovësBet dabar pakalbëkime apie moksluijau þinomus ir, sakyèiau, neginèytinus faktus.Nors Kosta Rika yra nedidelë ðalis (nedaugdidesnë uþ Lietuvà – skersai ðaliesnuo Karibø jûros iki Ramiojo vandenynoyra tik 290 km, o iðilgai ðalies ið ðiaurës ápietus – apie 400 km), taèiau joje aptinkamaapie 5 proc. pasaulio sausumos biologinësávairovës. Ðtai kai kurie pavyzdþiai:ið viso ðioje nuostabioje ðalyje aptinkamaapie 800–1000 papartûnø rûðiø, 9 puðûnø,apie 10 000–12 000 magnolijûnø rûðiø(ið jø apie 200 rûðiø priklauso bromeliniams,1300 – orchidiniams augalams).Paþymëtina, kad 15 proc. Kosta Rikos florosrûðiø yra endeminiai taksonai. KostaRikoje aptinkama 205 þinduoliø rûðys (iðjø 8 proc. yra endeminiai taksonai), 600–893 paukðèiø rûðys (endeminiø – 6 proc.),214 ropliø rûðiø (endeminiø – 17 proc.),162 varliagyviø rûðys (endeminiø – 34proc.). Kalbant apie konkreèias, geriausiaiþinomas arba egzotines gyvûnø grupes,paþymëtina, kad Kosta Rikoje gyvena 16papûgø rûðiø, 16 geniø rûðiø, 6 tukanø rûðys,daugiau nei 50 kolibriø rûðiø, daugiaunei 100 ðikðnosparniø rûðiø, apie 50 grauþikørûðiø, 4 primatø rûðys (ið 70 aptinkamøNeotropinëje srityje), 3 skruzdëdø rûðys,2 armadilø, 2 tinginiø, 9 sterbliniø þinduoliørûðys (sterbliniai, kaip þinia, gyvenane tik Australijoje!).Jau senokai pastebëta atskirø organizmøgrupiø ávairovës koreliacija: jeigukokiame nors regione, pavyzdþiui, KostaRikoje yra konstatuota labai didelë augalø,paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø taksonominiøgrupiø ávairovë, tai tikëtina, kadir kitø organizmø ávairovë ten galëtø bûtididelë. Bet ar tikrai?Kà rodo mûsø tyrimai?Iki mûsø ir bendradarbiaujanèio kolegosdr. D.Deiviso (Dr. Donald R.Davis, JAV)tyrimø Kosta Rikoje ilgà laikà buvo þinomostik dvi baltøjø gaubtagalviø (Opostegidae)rûðys. Atlikæ ekspedicinius laukodarbus Neotropiniame regione ir ištyræ kolekcinæmedþiagà, deponuotà ávairiuosepasaulio mokslo centruose, du darbðtuoliaimokslininkai paskelbë monografijà (Davis,Stonis, 2007), kurioje teigiama, kad iðviso Ðiaurës ir Pietø Amerikoje ðiuo metuþinoma 91 baltøjø gaubtagalviø rûðis. Stebëtina,taèiau tarp ávairiø Neotropinio regionoðaliø daugiausiai Opostegidae rûðiøbuvo uþregistruota bûtent Kosta Rikoje– ið viso 24 rûðys, t.y. 28 proc. neotropinësfaunos arba net apie 13 proc. ðiuo metuþinomos baltøjø gaubtagalviø pasauliofaunos (beje, dauguma Kosta Rikoje aptiktørûðiø – naujos mokslui). Ádomu tai,kad Kosta Rikoje aptikta beveik 3,5 karto42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

Jaguarasdaugiau baltøjø gaubtagalviø rûðiø neguvisoje Ðiaurës Amerikoje arba Europoje.Palyginimui paminësime, kad Lietuvoje, remiantispatikimais duomenimis, ðiuo metukol kas uþregistruota tik viena baltøjøgaubtagalviø rûðis. Taigi prielaida apie atskirøorganizmø grupiø ávairovës koreliacijàpasitvirtino. Ðiuo metu Kosta Rikojekonstatuota ne tik labai didelë augalø,paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø organizmø,bet ir baltøjø gaubtagalviø ávairovë.Analizuojant Kosta Rikos Opostegidaefaunà, buvo ádomu iðsiaiðkinti, ar ðios ðaliesbaltøjø gaubtagalviø fauna yra artimesnëKaribø salø, ar Pietø Amerikos (þemyninei)faunai. Paaiðkëjo, kad ðiuo metuKosta Rikoje aptiktos rûðys gali bûti suskirstytosá 4 chorologines (t.y. geografiniopaplitimo) grupes. Daugiausiai rûðiø(13 ið ðiuo metu þinomø 24 rûðiø, t.y. 54proc.) yra kol kas aptiktos vien tik CentrinëjeAmerikoje (ið jø 12 arba 50 proc. –vien tik Kosta Rikoje). Tuo tarpu rûðys, paplitusiosKosta Rikoje ir Karibø salose, sudaro8,3 proc., rûðys, paplitusios Kosta Rikojeir Pietø Amerikoje, – 29 proc., o labaiplaèiø, transneotropiniø arealø rûðys –12procentø. Taigi, remiantis šiuo metu disponuojamaisduomenimis, Kosta Rika,matyt, pasiþymi dideliu endemizmu, o faunosryðiai su kitais geografiniais Neotropinëssrities regionais yra silpni arba dar neiðaiðkinti.Taèiau ðios iðvados apie KostaRikos biologinæ ávairovæ bei faunos ryðiusdar nëra galutinës, nes iki ðiol dar menkaiiðtyrinëti Ramiojo vandenyno pakrantësatogràþø miðkai ir daugelis Kosta Rikoskalnø vietoviø, taip pat per maþai tyrimøatlikta kituose geografiniuose Neotropinëssrities regionuose. Tyrimus bûtina tæsti.Dabar mûsø tikslas – Korkovadas(Corcovado). Skrisime maþu lëktuvu. Taèiaudabar dar neþinome, kad teks nusileistikapinëse...(apie tai kitame þurnalonumeryje).Nuotraukos – autoriaus ir ekspedicijosbendraþygio Saimono R.Hillo (D.Britanija)Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2009-04-09SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20094Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.4 (606) balandisTurinysB.JUODKA Vilniaus universitetui – 430 ..................... 2D.ÐTREIMIKIENË Socialiniø ir technologiniøinovacijø kûrimas, pasitelkiant darnumo iraplinkos vertinimo metodus ...................................... 3J.GRIGASAtsinaujinanèiosenergijos yra daugiaunei proto ....................... 5L.KAIRIÛKÐTIS Akad. Juozas Matulis – LMAprezidentas ir þymus chemikas ................................ 8V.BALTRÛNASGeomokslai –Lietuvos moksloposûniai? ...... 10V.KORKUTIS Kas slypi Lietuvos gelmëse? ............. 12V.POCIUS Rygos politechnikos instituto lietuviøstudentø draugijos „Viltis“ reikðmë Lietuvai ........... 14D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ircirkuliuojantys organizmo lipidai ............................ 17A.SURANTIENË Kauno medicinos universitetotarptautiniø ryðiø ir studijø centras .......................... 18J.BRËDIKIS Quo vadis, medicina? ......................... 20J.R.STONISKosta Rikosdienoraðtis .............. 22J.SKOMSKIS, A.GAIÞUTIS Tai, kas iðlieka .............. 24B.SLAVINSKAS Gamtos ilgesys.Europos peizaþai .................................................... 26J.NORKEVIÈIUS Studentams, inþinieriams,gamybininkams ...................................................... 27A.VITKUS, J.EÞERSKIENË Dvyniai ......................... 28G.DRUNGILIENË Lietuvos kultûros paveldotradicijø puoselëtojai ............................................... 32J.ELEKÐIS Moterø mokslininkiø iniciatyva ............. 33E.PAKÐTIENË „Kepleris“ jau ieðkonaujos Þemës ......................................................... 37Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 43 43

2009 m. kovo 17 d. vykusioje LMA visuotinio susirinkimoataskaitinëje sesijoje, iðklausius prezidento Z.R.Rudzikopraneðimà „Lietuvos mokslø akademijos 2008 m. darbaiir þvilgsnis á ateitá”, buvo áteikti ir vardiniø premijø diplomai,pagerbti jaunøjø mokslininkø darbø nugalëtojai. LMA2008 m. vardiniø premijø laureato diplomai áteikti:Jono Kriðèiûno (þemësûkio mokslai) – prof.Antanui Svirskiui(Lietuvos þemdirbystësinstitutas)Vinco Krëvës-Mickevièiaus (literatûra)– doc. Dainorai Pociûtei-Abukevièienei(Vilniaus universitetas)Algirdo Þukausko(ðiluminëfizika ir energetika)– LMA n.k.EugenijuiUðpurui(Lietuvosenergetikosinstitutas)2009 m. kovo 20 d. Þemës ûkio ministerija,Þemës ûkio mokslo taryba ir Lietuvosmokslø akademijos Þemës ûkio ir miðkømokslø skyrius iðplëstiniame posëdyjepristatë naujosios Þemës ûkio mokslo tarybosnarius, aptarë uþdavinius, skatinanèiusðalies ûkio paþangà.Kalba þemës ûkio ministras Kazys Starkevièius;LMA akad. Veronika Vasiliauskienëir LR Seimo Kaimo reikalø komiteto pirmininkasEdmundas Pupinis.2009 m. kovo 27 d. Babtuose ávyko mokslinë konferencija „Biotechnologiniai tyrimai ir klimato kaita“ (skirta Þemësdienai). Aktuali, turininga, ádomiais praneðimais prisodrinta konferencija mokslinës visuomenës neliks nepastebëta.Virginijos VALUCKIENËS nuotr.Doc. dr. Èeslovas Bobinas,Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës instituto direktorius,pradeda konferencijà.44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.4, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt