Nr.2 (2007) virselis.p65

e.biblioteka.lt

Nr.2 (2007) virselis.p65

GEDIMINOUNIVERSITETAS2007 Nr.2


Universiteto ávykiø mozaikaKyla naujieji VGTU rûmaiSenato posëdyje pristatyta rektoriaus 2006 m. ataskaitaKovo 29 dienà Gedimino klube Lietuvos statybos inþinieriøsàjungos Vilniaus klubo nariams ir sveèiams buvo pristatytasvadovëlis bûsimiems statybininkams „Statybos procesø technologija”.Autoriai: prof. habil. dr. E.K.Zavadskas, A.Karablikovas,P.Malinauskas, P.Mikšta, H.Nakas ir R.Sakalauskas.Nuo balandþio 20 d. VGTU Studentø atstovybë turinaujà prezidentà: Justas Nugaras (kairëje) perduodapostà Evaldui Kundrotui.Balandþio 3 d. Gedimino klube vyko Ramunës Stukienës paskaita „1791 m. Konstitucija - pirmoji rašytinë konstitucija”.Diskusija virto jos klausiusiø studentø ir dëstytojø diskusija, klausimø ir atsakymø dialogu. 1791 m. Konstitucijabuvo pirmoji rašytinë Konstitucija, kurioje, dar anksciau nei JAV ar Prancûzijoje, buvo pagrásti demokratiniai valstybësir savivaldybës pagrindai. Paþangiai màstantys bajorai, kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis, karaliaus AugustinoPoniatovskio remiami ir palaikomi 1791 05 03 priëmë Respublikos Konstitucijà, kuri turëjo pakeisti teisinius bendrosRespublikos valdymo pagrindus ir išvesti Lietuvà ir Lenkijà iš bejëgiškumo.Paskaita sulaukë daugelio klausytojø dëmesio ir pamàstymø apie tuometinæ ir dabartinæ Lietuvos politinæ erdvæ beikontekstà.


ISSN 1392-5857ÞURNALOPUSLAPIUOSE:GEDIMINOUNIVERSITETAS2007 NR. 2 (56)LEIDËJAS: VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETASREDAKCIJOS ADRESAS:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTEL.: (85) 2744936FAKSAI: 2700112, 2700114EL. PAÐTAS: gu@adm.vgtu.ltastavb@gmail.comL. e. p. redaktorius Arnoldas ÐneiderisRedaktorë Asta VerbickienëDauguma nuotraukø - Alekso JauniausVirðelyje - Editos Utarienës vitraþasSpausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius5 spaudos lankaiTiraþas 250 egz.Pasiraðyta spaudai 2007 04 27Uþsakymo nr. 3528Pardavimo kaina sutartinëSENATE 2Priëmimo komisijos veikla – stojanèiøjø gausos garantasDoc. dr. Romualdas KLIUKAS 4Varëna, Merkinë prisiminë akademikàJulius NORKEVIÈIUS 7Staþuotë uþsienio bibliotekoseLiana JAKUBOVIÈ, Vaida PLAUÐKAITË ir Vaida SOBECKYTË 10BALTECH konferencija – diskusija apie ateitáProf. habil. dr. Algirdas Vaclovas VALIULIS 12Artilerijos tæsinio paieðkosJulius NORKEVIÈIUS 15„Know-how“Genovaitë SINICIENË 16„Nurimæs vëjas leidþia iðtirpti augalø riboms...“Tomas KAÈERAUSKAS 18Pergalë futbolo aikðtelëjeAlbertas TARULIS 18Atsigræþus á profesoriaus publikacijasJulius NORKEVIÈIUS 20Visus pasitinka su ðypsena...Vitalija NAKIENË 22Keturiasdeðimt penkeri Raimundo Kirvaièio metaiProf. habil. dr. Roma RINKEVIÈIENË,prof. habil. dr. Romanas MARTAVIÈIUS 24Prasmingas kolegos Petro jubiliejusDoc. dr. Vidmantas JOKÛBAITIS,doc. dr. Benediktas UÞPOLEVIÈIUS 27Sveikiname JubiliatàDoc.dr. Vytautas BUÈINSKAS, doc. dr. Arûnas JAKÐTAS 28Mûsø vedëja ðvenèia jubiliejøKolegos iš Uþsienio kalbø katedros 29„Vingio“ koncertmeisteris ðvenèia garbingà jubiliejø„Vingio“ kolektyvas 30VIII chorø festivalis „Dainuokim“Giedrë SVEIKAUSKAITË 32Nepriklausomybës dienos minëjimo koncertas su „Gabija“Lina DIJOKAITË 33Uþ laisvà vëjà greièiauLekt. Jonas PEÈIÛRA 34Festivalyje piligrimø ir studentø miesteRasa KRIÐÈIÛNAITË 37Kurti pasaulá ir save. VIII tarptautinis universitetø teatrø forumas 381


Gyvenimas VGTU2007 04 03 posëdyje:Pagerbti aukðtojo mokslo vadovëliø konkurso nugalëtojai:Pirmoji vieta – A. Smilgevièiaus vadovëliui „Automatikosmikromaðinos“.Antroji vieta – A. V. Valiulio vadovëliui „Naujos medþiagos“.Treèioji vieta – vadovëliø komplektui: P. Baradoko,R. Belevièiaus, A. Èiuèelio, E. Michneviè, L. Syro „Teorinëmechanika. Statika“ ir „Teorinë mechanika. Kinematika“.Vilniaus Gedimino technikos universiteto monografijøkonkurso laimëtojai:Pirmojo laipsnio diplomas A. Kaklauskui, E. K. Zavadskuiuþ monografijà „Internetinë sprendimø parama“.Antrojo laipsnio diplomas V. Ginioèiui uþ monografijà„Padëties ir poslinkiø matavimas“.Treèiojo laipsnio diplomas A. Èyrui, A. Borkowski,R. Karkauskui uþ monografijà „Theory and Methodsof Optimization of Rigid-Plastic systems“.Daktaro diplomai áteikti: Rolandui Oginskui, DovileiVojevodinai, Linui Juknevièiui, Donatui Lipinskui,Irmantui Trimoniui, Elenai Maèiulaitytei, Tomui Rekaðiui,Tomui Ruzgui, Giedriui Ðiupðinskui, KæstuèiuiValanèiui, Jonui Jakaièiui, Tatjanai Grigorjevai, SalvinijaiKirvaitienei ir Virginijui Gerdviliui.Patentas áteiktas: Vytautui Jonui Stauskiui „Statybinisgarsà izoliuojantis mazgas“.22007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Gyvenimas VGTUPatvirtinta:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2006 m.rektoriaus ataskaita.– Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2006 m.pajamø ir iðlaidø sàmatos ávykdymo ataskaita ir VilniausGedimino technikos universiteto 2007 m. pajamøir iðlaidø sàmata.– Vilniaus Gedimino technikos universiteto plëtrosplanas 2007-2013 m.– Magistrantûros studijø programos: Informacinëselektroninës sistemos, Kompiuteriø inþinerija ir Veiklosprocesø valdymo technologijos.Pritarta:– Prof. habil. dr. R. Kirvaièio kandidatûrai Valstybiniamapdovanojimui. – Prof. habil. dr. R. Kirvaièio,prof. doc. dr. P. Vainiûno ir prof. habil. dr. R. Maèiulaièiokandidatûroms á VGTU Termoizoliacijos institutodirektoriaus konkursø komisijà.– Terminuotø darbo sutarèiø sudarymui su: M. Mariûnu,V. Vekteriu, P. Èyru, P. Vainiûnu, A. J. Naku, E.Purliu ir J. V. Astrausku.Profesoriaus pedagoginiai vardai suteikti: Leonui Ustinovièiui,Povilui Tamoðauskui ir Stanislovui Kalantai.Docento pedagoginiai vardai suteikti: Graþinai Grigaliûnaitei-Vonsevièienei,Vladislavui Kutut, Dariui Baèinskui,Jolantai Sereikaitei, Vincui Valavièiui, DainiuiMiðkiniui, Boleslovui Krikðtaponiui, Rasai Morkûnienei,Nikolaj Ðeðok, Igor Iljin, Girûtai Kazakevièiûtei-Januðkevièienei, Daliai Eidukienei ir Tomui Kaèerauskui.GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/23


4Gyvenimas VGTUPriëmimo komisijos veikla –stojanèiøjø gausos garantasDoc. dr. Romualdas KLIUKASPriëmimo komisijos atsakingasis sekretoriusPriëmimo komisija – tryliktusveiklos metus skaièiuojantis universitetopadalinys, „tarpininkaujantis“papildant universitetostudentø gretas. Padalinys geraipaþástamas studentams, stojantiesiems,jø tëvams, èia dirbair lankosi daþnas universitetodarbuotojas. Priëmimo komisijojetriûsia keturi nuolatiniai darbuotojaiir gausus talkininkø bûrys:dëstytojai, kurie kasmet sukvieèiamiá informacinæ-agitacinægrupæ; stojanèiøjø priëmimuiskiriami fakultetø atsakingiejisekretoriai; antro kurso studentaièia atlieka praktikà.Ðiømetiniai stojantieji pasitinkaminesenai suremontuotosepatalpose. Modernus šiuolaikinisinterjeras padeda Priëmimo komisijosdarbuotojams sukurtijaukià atmosferà, patraukti stojanèiøjøsimpatijas mûsø universitetui.Priëmimo komisijos darbusglaustai apibûdinti galima ðiaispunktais:➫ priëmimo á pagrindiniøstudijø pirmà kursà taisykliø rengimasir derinimas;➫ informacinis-agitacinis darbas;➫ atvirø durø dienø renginiøorganizavimas;➫ bendradarbiavimas su Lietuvosmiestø ir rajonø ðvietimoskyriais;➫ stojanèiøjø á pagrindinesdienines, neakivaizdines ir vakarinesstudijas dokumentø priëmimokomisijø sudarymas, jø darboorganizavimas ir kontrolë;➫ stojamøjø testø uþduoèiørengimo organizavimas ir vykdymokomisijø sudarymas, jø darbokontrolë;➫ darbas Lietuvos aukðtøjømokyklø bendrajam priëmimuiorganizuoti asociacijos Valdyboje;➫ stojanèiøjø bei pakviestøjøstudijuoti ávestø duomenø tikrinimas;➫ papildomø priëmimø á pagrindinesstudijas organizavimasir vykdymas;➫ priëmimo rezultatø apibendrinimas.Informaciná-agitaciná darbàgalima pavadinti esmine Priëmimokomisijos funkcija, kuri reikalaujadaugiausia pastangø, laikoir iðlaidø. Nuo ðio darbo rezultatønemaþa dalimi priklausomûsø universiteto reitingai gausiojeLietuvos aukðtøjø mokykløpasiûloje. Informacijà visuomeneistengiamës paskleisti ávairiomispriemonëmis, viena ið jø– ávairûs informaciniai, reklaminiaispaudiniai. Kasmet yra parengiamasir išleidþiamas leidinysstojantiesiems á VGTU. Šis leidinysgan populiarus, nes 10-12klasiø moksleiviai èia randa visusatsakymus á pagrindinius,jiems iðkylanèius klausimus: konkursiniobalo sandara, abitûrosegzaminø lygio pasirinkimas, stojimoeiga, studijø programø pasirinkimas,ásidarbinimo perspektyvosir daugelá kitø. Leidinysleidþiamas jau ne vieneriusmetus, jo turinys kasmet tobulinamas,tampa vis iðsamesnis, patrauklesnisskaitytojui, didelisdëmesys skiriamas apipavidalinimui.Ði informacinë knyga platinamaatvirø durø renginiø, studijømugiø ir parodø metu, veþamaá susitikimus mokyklose, jàgalima ásigyti atvykus á Priëmimokomisijà. Be ðio leidinio parengiamabegalë kitø spaudiniø: reklaminisaplankas, bukletai apiefakultetus, plakatai, pateikiamamedþiaga á bendrà Lietuvosaukðtøjø mokyklø asociacijosbendrajam priëmimui organizuoti(LAMA BPO) leidiná ir kt. Visasvarbiausia informacija apiestojimo tvarkà, studijø progra-2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Gyvenimas VGTUGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2mas, aktualûs skelbimai, stojimorezultatai, konkursiniai balai,kvieèiamøjø sàraðai talpinami Internetopuslapyje www.vgtu.lt/priemimas.Informacinis darbas Priëmimokomisijoje vyksta kiekvienàdienà – sulaukiame stojanèiøjø,jø tëvø telefono skambuèiø, atsakomeá uþduodamus klausimuselektroniniu paštu, konsultuojameatvykusius. Vis tik geriausirezultatai informuojant visuomenæpasiekiami organizuojant atvirødurø dienas universitete, susitinkantsu moksleiviais Lietuvosrajonø mokyklose, studijømugëse, respublikinëse bei tarptautinëseparodose, priimantmoksleiviø delegacijas. Šiais metaisnemaþai Lietuvos mokykløpasinaudojo Priëmimo komisijosInterneto svetainëje paskelbtupasiûlymu organizuoti susitikimus.Tiesiog elektroniniu paštusuderinimas laikas ir vieta, nusiunèiamiparengti Priëmimo komisijosskelbimai – ir renginysávyksta be jokiø organizaciniøsunkumø ir kliûèiø.Priëmimo komisija kasmetorganizuoja 3–4 atvirø durø dienørenginius. Jø metu Priëmimokomisijos darbuotojai iðsamiaipaaiðkina susirinkusiems, kaipreikia teisingai organizuoti savolaikà ir veiksmus dokumentø priëmimoir testø laikymo metu, kassvarbu renkantis brandos egzaminus,paaiðkina stojamojo konkursoesmæ. Renginiuose aktyviaidalyvauja universiteto ir fakultetøvadovai. Stojantieji, jøartimieji gali pabendrauti su fakultetødëstytojais, suþinoti iðsamiauapie studijas konkreèiamefakultete, ásigyti ávairiø informaciniøleidiniø, stebëti vaizdo medþiagà,stendus. Studentø atstovybësjaunimas smagiai pabendraujasu nedràsiais moksleiviais,sudomindami atvykusiuosius studentiškogyvenimo veikla ir pramogomis.Panašus renginys keletàmetø organizuojamas Alytuje,kur sukvieèiamas aplinkiniørajonø jaunimas.Kasmet dalyvaujame LAMABPO organizuojamose respublikinësestudijø mugëse Ðiauliuose,Kaune, Klaipëdoje bei kasmetvykstanèioje ir ypaè gausiai lankomojeparodoje „Studijos“ VilniujeLITEXPO parodø centre.Priëmimo komisijos darbasorganizuojamas koja kojon þengiantsu šiuolaikiniø technologijøtaikymu. Priëmimo kompiuterizavimasstojantiesiems palengvinair supaprastina dokumentøregistravimo procedûras bei rezultatøsuþinojimà. Pavyzdþiui,jau antrus metus á VGTU vakarinesir neakivaizdines studijasgalima ástoti „neiðeinant ið namø“.Visa dokumentø ir praðymøpriëmimo eiga vyksta ir Internetu,tereikia ávesti reikalingusduomenis, pageidaujamasstudijø programas, atestato paþymiusbei kitus iðsilavinimo rodiklius.Pasibaigus praðymø studijuotipriëmimui, Internete skelbiamikvieèiamøjø studijuoti sàraðai.Belieka atsiøsti notaro patvirtintàbrandos atestatà, sumokëtistudijø ámokà uþ pirmàjá semestràir kibti á mokslus. Tokiupat bûdu vyksta priëmimas stojanèiøjø,turinèiø aukðtàjá neuniversitetináiðsilavinimà (baigusiøkolegijas). „Kolegininkus“ priiminëjameketvirti metai, jø studijøpasirinkimas išaugo nuodviejø iki keturiø studijø programø.Populiarumas ðiø studijø akivaizdus,pavyzdþiui, konkursas2006 m. á Verslo vadybos neakivaizdiniønuotoliniø studijø programà– 9,02, bendras konkursasá visas programas – 4,01.Pasirinkti studijø programas,abejojantiems savo galimybëmis,padeda konkursinio balo skaièiuoklë,sukurta Priëmimo komisijosuþsakymu. Stojantysis, ávedæsnumatomus ar jau turimuskonkursiniø dalykø paþymius, galisuskaièiuoti konkursiná balà ákiekvienà VGTU studijø programà,já palyginti su praëjusiø metøkonkursiniu balu. Ši skaièiuoklëkasmet atnaujinama,aiškesnis tampa jos panaudojimas.Internete registruojami norintyspavasará laikyti meninio iðsilavinimoir profesinio tinkamumotestus, dalyvauti bendrojo5


Gyvenimas VGTUpriëmimo konkurse.Tai, kad jau nuo2000 metø VGTU – Lietuvosaukðtøjø mokykløasociacijos bendrajampriëmimui organizuoti narys,padëjo stojantiesiemssutrumpinti kelià á mûsøuniversitetà, o Priëmimokomisijos darbuotojams –tobulinti savo darbo ágûdþius,gilinti þinias apie kitøaukðtøjø mokyklø priëmimosubtilybes bei studijøávairovæ, teisingai informuotistojanèiuosius,vertinti mûsø universiteto6reitingus lyginant su kitomisaukðtosiomis mokyklomis. Dþiugu,kad VGTU reitingai stojanèiøjøpriëmimo srityje uþimanuolatines aukštas pozicijas, pavyzdþiui,2006 m. pagal áteiktøpraðymø skaièiø buvome antri poKTU, tik VU nusileidome pagalpraðymø, kuriuose paminëtabent viena VGTU studijø programa,skaièiø ir pagal praðymø skaièiø,kuriuose pirmuoju pageidavimunurodytas mûsø universitetas.Ðie pasiekimai ne tik dþiugina,bet ir skatina tobulinti Priëmimokomisijos darbà ieðkotinaujoviø vykdant reklaminæ kampanijà,bei organizuojant dokumentøtvarkymà. Kadangi stojantiejipraðymus pateikia arèiausiaijø esanèiai aukðtajai mokyklai,mûsø universitetas, neturintis filialø(fakultetø) kituose miestuose,priëmimo komisijos padaliniusásteigë Alytuje ir Panevëþyje.Þinia, rinktis studijas VGTUlabiausiai skatina – universitetoabsolventø ásidarbinimo, karjerosgalimybës bei algos dydþio rodikliai.Ðimtaprocentinis VGTUabsolventø ásidarbinimas aktualesnisnei visiška universitetokompiuterizacija, galimybë studijuotianglø kalba ar iðvykti semestruimokytis á uþsienio universitetus.Ypaè ðoktelëjo statybosinþinerijos ir su statybos verslususijusiø studijø programøpopuliarumas. Tai rodo, kad daugumastojanèiøjø vis daþniau suvokia,kad ðalies paþangà ir josgerovæ pirmiausia uþtikrina technologijosmokslø specialistai, o,rinkdamiesi minëtas studijø programas,jaunuoliai garantuoja sauateitá.Priëmimo komisijos darbuotojaikvieèia atvykti stojanèiuosiusir visus besidominèius mûsøuniversitetu darbo dienomis irðeðtadieniais á jaukias 204 kabinetopatalpas Saulëtekio rûmuose,centriniame korpuse. Èia padësimerasti atsakymus renkantisprofesijà, dalyvaujant priëmimokonkurse, pildant stojimopraðymus.2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto bendruomenë gerbiair saugo sostinës techniðkosiosaukðtosios mokyklos ákûrëjoakademiko Aleksandro Èyroatmintá. Jo vardu pavadinta moderni,šiuolaikiška mokomàjatechnika aprûpinta viena Fundamentiniømokslø fakulteto srautinëauditorija. Jau bene penkmetis,kai paþangiausi á statybinæmechanikà ir apskritai á mechanikàbesigilinantys studentaigauna A. Èyro stipendijà. Universitetovadovø rûpesèiu iðleistaJuozo Straþnicko monografija,,Akademikas AleksandrasÈyras. Gyvenimo spalvos“.Statybinës mechanikos katedrasurengë konferencijà, skirtàsavo mokytojo idëjoms aptarti,kaip jos diegiamos kasdienosmokslinëje veikloje. Jos darbuotojaivienaip ar kitaip pamini ilgameèiovedëjo, daugelio daktarøvadovo gimtadiená. Tà dienàbei per Vëlines jie susirenka prieAsmenybësVarëna, Merkinë prisiminë akademikàJulius NORKEVIÈIUSProf. E.K.Zavadskas ir J.Straþnickas(nuotr. deðinëje) konferencijojedalijosi prisiminimais apieA.ÈyràVarënos bibliotekos darbuotojai parengë parodëlæ apie Aleksandrà Èyràsavojo Mokytojokapo, uþdega þvakutes,padeda gëliøar vainikà ir tylosminute dar kartàmintimis pabendraujasu gerbiamuvadovu.Ðiemetinë kovopenkioliktoji – ypatingasakademikoAleksandro Èyro gimtadienis.Jam bûtø suëjæ aðtuoniasdeðimt.Todël siekta, kad jubiliejus bûtøpaþymimas savajame universitete,bet sulauktø ir visuomenësdëmesio. Todël akademiko brolis,Darbo ir gaisrinës saugos katedrosprofesorius Petras Èyrasgal prieð metus pasiûlë Merkinëskraðtotyros muziejaus, bibliotekos,Vinco Krëvës gimnazijos vadovamspristatyti moksleiviams,visuomenei JuozoStraþnicko knygà,,Akademikas AleksandrasÈyras. Gyvenimospalvos“. Neiðkart siûlymassulaukë entuziastingopritarimo. Bet pamaþu ásibëgëjo,sulaukë rajonomero Vido Mikalauskopritarimo ir akademikoAleksandro Èyro jubiliejauspaminëjimas gimtojojeMerkinëje tapo visoVarënos kraðto dviejø dienøsvarbus renginys.Saulëtà, bet dar gero-GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/27


Asmenybëskai vësokà kovo 15-osios rytà rajonosavivaldybës vieðojoje bibliotekojevyko nekasdienis sujudimas.Bibliotekos direktorius E.K. Krupovièius, darbuotojai laukëVilniaus ir Kauno mokslininkø,kitø sveèiø. Jie buvo kviesti ámokslinæ konferencijà „Asmenybë:vystymasis, formavimasis, ugdymas”.- Dþiaugiuosi, kad radote laikoatvykti á gimtinæ, – sakë rajonomeras Vidas Mikalauskas,sveikindamas renginio dalyvius.- Su naujaisiais dzûkais, taip vadinameDzûkijoje, mûsø kraðteásikûrusius menininkus, sistemingaisusitinkame. Turime viltá, kadtaip vyks ir su mokslininkais, kilusiaisið Varënos kraðto. Mûsødidþiulis noras, kad jûsø þinios,patirtis bûtø perduota jaunimui,prisidëtø prie rajono ûkio plëtotës.Varëniðkiai jau prieš renginágalëjo nemaþai suþinoti apie kraðtieèiusmokslininkus. Bibliotekosdarbuotojai parengë parodëlæ,kurioje kiekvienam bûsimamkonferencijos praneðëjui buvoáteiktas specialus aplankas, kuriame- mokslininko biografija,svarbiausiø darbø sàraðas, išspaudos surinkti pasakojimaiapie jø veiklà, ávairûs dokumentai,kita istorinë medþiaga.8Konferencijos dalyviø ir sveèiø nuotrauka atminèiaiBene gausiausia ekspozicija –vienam ið pirmøjø Varënoskrašto akademikui AleksandruiÈyrui, kuriam kovo 15-àjà bûtøsukakæ 80 metø. Konferencijosdalyvius su jo gyvenimo keliu supaþindinoVilniaus Gediminotechnikos univesiteto pirmasisprorektorius prof. EdmundasKazimieras Zavadskas, þurnalistas,monografijos apie A. Èyrà„Akademikas Aleksandras Èyras.Gyvenimo spalvos” autoriusJuozas Straþnickas.A.Èyras – habilituotas technikosmokslø daktaras, akademikas,Lenkijos mokslø akademijosuþsienio narys, optimaliosiosstatybinës mechanikos Lietuvojepradininkas, techniškosiosaukštosios mokyklos Vilniuje ákûrëjasir ilgametis jos rektorius -gimë Merkinëje. Èia baigæsgimnazijà, studijavo Kauno valstybiniouniversiteto Statybos fakultete,kur jo pastangos buvoapvainikuotos statybos inþinieriausdiplomu su pagyrimu. Gabusabsolventas paliekamas aspirantûroje.1954 m. apgynë technikosmokslø kandidato (dabar- daktaro) disertacijà. Vëlesnë jomokslinë, pedagoginë ir administracinëveikla buvo susieta su Kaunopolitechnikos (KPI) bei Vilniausinþinerinio statybos institutais(VISI), Statybinës mechanikoskatedra.Mokslininkui labai svarbu buvotarptautinis pripaþinimas, savosiosaukštosios mokyklos kvalifikuotødëstytojø, mokslininkørengimas. Jis paraðë aðtuoniasmonografijas, ið jø trys iðleistosuþsienyje anglø kalba. Pirmojimonografija, parašyta daktaro(habilituoto daktaro) disertacijospagrindu, yra naujos mokslošakos - matematinio modeliavimoprogramavimo taikymo konstrukcijøoptimizacijai - sëkmingosprendimo pavyzdys. Bendriejioptimizacijos uþdaviniømatematiniai modeliai susistemintikitose A. Èyro knygose.Jo dëka Lietuvos šios sritiesmokslininkø darbai buvo pripaþintiTarybø Sàjungoje, Anglijoje,Italijoje, JAV, Lenkijoje, Vokietijojeir kitur.Uþ matematiniø optimizacijosmetodø panaudojimà statybinëjemechanikoje prof. Èyras apdovanotasgarsiàjà B. Galiorkinopremija. Jis du karus(1976,1993) Lietuvos valstybinëspremijos laureatas, Veimaroaukštosios statybos ir architektûrosmokyklos Garbës daktaras,ávairiø uþsienio ðaliø teorinës irtaikomosios mechanikos draugijøir ðios srities þurnalø redkolegijønarys. A.Èyras apdovanotasLDK Gedimino ordinu,medaliu „Uþ nuopelnus VilniausGedimino technikos universitetui”.Nuo jaunumës A. Èyrà lydëjomeilë muzikai. Studijuodamasjis vadovavo KPI populiariamvyrø kvartetui, pats kûrëmuzikà dainoms, globojoVISI meno kolektyvus.Studentams bet kuria progakartodavo, jog þiniø siekimas -viena graþiausiø þmogiðkøjøsavybiø. Dëstytojams visadaprimindavo, kad inteligentasnegali pamiršti teatro, naujø2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


parodø ir privalo nuolatos kauptiasmeninës mokslinës bei groþinësliteratûros bibliotekà.Konferencijoje ádomius,turiningus praneðimus skaitë akademikasB.Poškus, VGTU profesoriaiP. Èyras, R.Navickas,J.Jankauskas, Vilniaus universitetofizikos profesorius J.Grigas,KTU Fizikinës elektronikos institutoprof. S.Tamulevièius,LþÛU doc. A. Ciûnys, Lietuvoshidrometeorologijos tarnybosAsmenybëspaveikslø ekspozicija. Jie aplankëkapines ir ant akademiko A.Èyro tëvø kapø uþdegë þvakutes,padëjo gëliø.Popietëje gimnazistams, miesteliovisuomenei prisiminimaisapie akademikà A. Èyrà pasidalijojo sesuo Onutë, brolis Petras,buvæs A.Èyro doktorantas,VGTU prorektorius doc. LiudasRimkus, kiti artimiau bendravæbei geriau paþinusieji ðá Varënoskraðto mokslininkà. GimnazijosV. Krëvës gimnazijoje surengta popietë, skirta A.Èyrui, gimnazijos direktorë R.Sakalauskienë sveèiams plaèiaipapasakojo apie savo gimnazijàGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2vyr. specialistas, nuolatinis Lietuvosatstovas Pasaulinëje meteorologijosorganizacijoje P.Korkutis,Èepkeliø valstybinio gamtiniorezervato vyr. ekologë dr.O.Grigaitë, Dzûkijos nacionalinioparko Gamtos paveldo skyriausvedëjas dr. M. Lapelë ir kitiapie saugà ir sveikatà darbe,nanotechnologijø tendencijaselektronikoje, geriamà vandená irjo savybes, mikro ir nanotechnologijøperspektyvas, Varënos eþerøbûklæ ir jø gerinimo galimybes,þemës ûkio ekonominiø reformørezultatus, rajono gamtosvertybes Europos Sàjungos kontekste.Kità dienà Merkinës kraðtotyrosmuziejaus direktorës A.Raugalaitës, V. Krëvës gimnazijosdirektorës R.Sakalauskienësrûpesèiu surengta turininga popietëakademiko gimtinëje. Renginiodalyviai iðsamiai supaþindintisu gimnazijos veikla, miesteliokraštotyros muziejumi,Dzûkijos nacionalinio parkoMerkinës informacinio centroPagerbti A.Èyro tëvø kapai Merkinëjedirektorë Regina Sakalauskienëakademiko sûnui Vytautui áteikëliudijimà, kad Aleksandras Èyraspo mirties iðrinktas projekto,,Dràsinkime ateitá“ Merkinës V.Krëvës gimnazijos Garbës galerijosnariu.Rajono mero V.Mikalauskonuomone, jei akademikogimtinës bendruomenë iðreikðtøpageidavimà,Aleksandro Èyro vardubûtø galima pavadinti Merkinësir net Varënos gatvæ.Ðitam pritarë Merkinës seniûnasGintautas Tebëra.Vienas abiejø dienø renginiøpuoselëtojø JuozasMiglinas sukûrë eilëraðtá„Aleksandrui Èyrui“, kurisišspausdintas konferencijoskvietime.9


Tarptautinis bendradarbiavimasStaþuotë uþsienio bibliotekoseLiana JAKUBOVIÈ, Vaida PLAUÐKAITË ir Vaida SOBECKYTËVGTU bibliotekaVaida Plauðkaitë kartu su projektodalyve ið Mykolo Romerio universitetobibliotekos Loreta MaciulevièiûteVilniaus Gedimino technikosuniversiteto biblioteka kartu suMykolo Romerio universiteto,Vilniaus pedagoginio universitetoir Klaipëdos universiteto bibliotekomisdalyvavo Leonardo daVinèi mobilumo projekte „Skaitmeninëkompetencija ir informacijossklaida bibliotekose”. Projektasfinansavo staþuotes 14darbuotojø ið minëtø akademiniøbibliotekø. Pagrindiniai 9 savaièiøtrukmës staþuotës uþsienioakademinëse bibliotekose tikslaibuvo šie:➫ susipaþinti su uþsienio ðaliøpartneriø darbo su moderniomisinformacinëmis technologijomispatirtimi, pritaikant jaselektroninës informacijos bibliotekoseorganizavimui, sklaidaibei panaudojimui;➫ ágyti praktiniø þiniø, padedanèiøgerinti skaitytojø aptarnavimokokybæ, mokslinës elektroninësinformacijos pateikimà vartotojams,ugdyti skaitytojø informacináraðtingumà;➫ padëti bibliotekø darbuotojamssuvokti aktyvaus, pozityvauspoþiûrio á vartotojà/skaitytojàsvarbà tuo formuojant teigiamàprofesiná ávaizdá bei gerinantsantykius su skaitytojais;Trys Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto bibliotekosdarbuotojos staþavosi uþsienioakademinëse bibliotekose: VaidaSobeckytë – Helsinkio universitetoir Suomijos parlameno bibliotekose(2006 m. spalio-gruodþiomën.), Vaida Plauðkaitë –Hamburgo – Harburgo technikosuniversiteto bibliotekoje (2007m. sausio-vasario mën.) ir LianaJakuboviè – Vroclavo universitetobibliotekoje. (2007 m. sausio-vasariomën.)Visi staþuotës dalyviai gavoEuropos mobilumo sertifikatus(Europass Mobility), kuriegalioja visose Europos Sàjungosðalyse.VGTU darbuotojos dalyvavusiosprojekte mielai dalinosi áspûdþiais:VGTU bibliotekos kompiuteriniøtinklø administratorë VaidaPlauðkaitë:- Projekto „Skaitmeninëkompetencija ir informacijossklaida bibliotekose“ partnerisVokietijoje, Hamburgo – Harburgotechnikos universiteto biblioteka,sudarë ne tik ádomià, turiningàir naudingà staþuotësprogramà Helmuto Ðmidto universitetobibliotekoje, Hamburgomiesto ir universiteto bibliotekoje,Ðverino miesto Meklenburgo-Pomeranijoskraðto bibliotekoje,Hamburgo – Harburgotechnikos ir kitose bibliotekose,bet taip pat pasirûpino ir gausiakultûrine programa, leidusiapaþinti ðiaurës Vokietijà ir josþmones.Labai dþiaugiuosi sudarytagalimybe paþinti ir kitø Vokietijosþemiø bibliotekas Bremene,Hanoveryje, Berlyne, kurios iðsiskyrësavo modernumu ir dydþiuið kitø projekto metu lankytøbibliotekø.Staþuotës metu stebëjomeskirtingø bibliotekø ir kitø institucijødarbà, ágavome patirties irpasisëmëme naujø idëjø, kuriasgalime pritaikyti savo bibliotekosekurdami skaitmeniniam amþiuivis labiau pritaikytà bibliotekosmodelá.Bibliografijos ir informacijosskyriaus vyresn. bibliotekininkëLiana Jakuboviè:- Tai buvo pirmoji mano kelionëá Lenkijà. Sausio 2 d. atvykauá Lenkijos þemutinës Silezijossostinæ – Vroclavà. Graþusmiestas suþavëjo savo senais istoriniaispastatais, nuostabiaisparkais, nustebino tiltø gausumu.Daugiausia laiko praleidauVroclavo universiteto Teisës fa-102007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Tarptautinis bendradarbiavimaskulteto ir Vroclavo universitetopagrindinëje bibliotekose. Staþuotësmetu buvau supaþindintasu visø skyriø darbu, aplankiaudaug ávairiø Vroclavo mokslo institucijøbibliotekø, muziejø.Didelá áspûdá paliko CollegiumPolonicum biblioteka. Naujasðiuolaikinis keturiø aukðtø pastatas,kuriame atviri fondai, erdviosskaityklos, kambariai individualiamdarbui, poilsio zonos,parodø galerija ir tik septyni darbuotojai.Man tai buvo puiki galimybëplaèiau susipaþinti su kitø bibliotekøpatirtimi, ásisavinti naujus irpatobulinti turimus profesiniuságûdþius, pasisemti patirties atrenkantelektroninæ informacijà,patobulinti kalbos þinias, paþintikitos ðalies kultûrà ir gyvenimoritmà. Ði staþuotë buvo naudingane tik profesiniu poþiûriu.Pati tapau dràsesnë, labiau pasitikintisavimi.Skaitytojø aptarnavimoskyriausvedëja VaidaSobeckytë:- Labai dþiaugiuosistaþuoteSuomijoje. Tekolankytis SuomijosNacionalinëjebibliotekoje irdaugiau nei 20skirtingø Helsinkio,Tampare irTurku miestoviešosiose irmokslinëse bibliotekosebei Abouniversitete, kuriameruošiamiinformacijos specialistai.Lapkrièiomënesá vykoHelsinkio knygømugë, kuriojetaip pat dalyvavau.Minëti vizitaileido išsamiaisusipaþinti suSuomijos bibliotekininkystenuoinformacijos specialistøruoðimoiki diegiamø naujoviøbibliotekose,iškylanèiøproblemø ir jøsprendimo. Reikia,pastebëti,kad Lietuvos akademinësbibliotekoskuria moderniosbibliotekosmodelá: skaitmeninadokumentus,automatizuoja darbo procesusir pan. Suomijos ðalies bibliotekiniodarbo patirtis ádomituo, kad visi procesai, kurie vykstamûsø bibliotekose, ten jau ágyvendintiir pradëjo veikti ðiek tiekanksèiau. Manau, kad sëkmingakitø bibliotekø patirtis yra geraspavyzdys, tobulinant jau ádiegtasnaujoves mûsø bibliotekoje.Staþuotës metu daugiausia laikopraleidau Helsinkio universitetoSocialiniø mokslø bei Suomijosparlamento bibliotekose.Esu dëkinga visiems, su kuriaisteko bendrauti, uþ ðiltà priëmimà,uþ puikiai sudarytà staþuotësprogramà ir pastangas integruotiá suomiðkà kultûrà, kad dumënesius jø ðalyje jausèiausi puikiai!Liana Jakuboviè Collegium Polonicum (Slubice,Lenkija) bibliotekojeGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2Vaida Sobeckytë Helsinkio universiteto Aleksandrijosmokymosi centre.Ðioje specialioje këdëje kalbëdamas telefonu netrukdaiðalia besimokantiems11


Tarptautinis bendradarbiavimasBALTECH konferencija –diskusija apie ateitáProf. habil. dr. Algirdas Vaclovas VALIULISMechanikos fakulteto dekanas2007 m. kovo mën. 1-2 dienomisKaraliðkajame technologijosinstitute (Stokholme) vykoBaltijos regiono techniðkøjø universitetøkonsorciumo BAL-TECH mokslinë konferencija„Naujas poþiûris á universitetøstruktûrà ir vadybà“. Praneðimusskaitë visø konsorciumo universitetøatstovai. Be konsorciumonariø praneðimø, buvo svarbiøpraneðimø ið Europos universitetøasociacijos, Europos KomisijosÐvietimo ir kultûros beiMokslo generaliniø direktoratø,skirtø Europos mokslo ir studijøperspektyvai, Europos technologijosinstituto kûrimui, 7-ajai bendrajai programai. Konferencijaidëmesio skyrë ir Baltijosðaliø ambasados. Estijosambasada Ðvedijoje konferencijosdalyviams surengë priëmimà.Jame dalyvavo ir Lietuvos ambasadoriusÐvedijoje, buvæs Lietuvosðvietimo ir mokslo ministrasRemigijus Motuzas, kuriam Lietuvosaukštojo mokslo problemosyra gerai þinomos. Pokalbissu ambasadoriumi apie Lietuvosuniversitetø bendradarbiavimàsu Ðvedijos universitetais, mokslinesstaþuotes, studijas, darbà irsocialinæ aplinkà Ðvedijoje buvotæsiamas Lietuvos ambasadoje.Vykstant tokiai konferencijaisvarbu stebëti procesus, vykstanèiuspas regiono kaimynus ir ypaèkaimynus Skandinavijos ðalyse irlyginti su savo kraštu ar institucija.Ne vienoje publikacijoje arpranešime jau diskutuota, ar Lietuvosuniversitetai yra mokslouniversitetai ir ko reikëtø norintjais tapti. Kaimynai irgi puoselëjapanaðias idëjas. Su jais jau galimepalyginti ir save. Pirmiausia,kà galima pastebëti, tai, kadmokslo universitetuose yra kitokiastudijuojanèiøjø ávairiose pakoposestudentø proporcija. Pavyzdþiui,Karaliðkasis technologijosinstitutas (KTI) Stokholmekasmet iðleidþia 300 bakalaurø,1300 magistrø, 190 licencijuotøinþinieriø ir 225 mokslo daktarø.Bakalauriniø studijø ðiameuniversitete yra labai maþai. Ðaliesviduje kuriami strateginiaiaukðtøjø mokyklø aljansai (Karaliðkasistechnologijos institutas– Èalmerso (Chalmers) universitatas),kurie papildo vienas kitoveiklà, suderinæ koncentruojaresursus proverþiø kryptimis. Dutreèdaliai mokslo biudþeto yra iðiðorës (projektai, verslo uþsakymai).Siekdamas iðlikti Europosir pasaulio moksliniø tyrimøavangarde, Karaliðkasis technologijosinstitutas labai sumaþinoinstitucijoje remiamø mokslo tyrimøkrypèiø skaièiø – vietojebuvusiø 200 liko tik 50. Nepatekæá institucijos prioritetiniømokslo tyrimø krypèiø sàraðàmoksliniai tyrimai nenutraukiami,tik mokslininkams patiemstenka rûpintis finansiniais resursaisir tie resursai daþniausiai bûnane tokie gausûs. Vyksta pokyèiaiir organizuojant mokomàjàveiklà. Institute prieð porà metøbuvo atsisakyta fakultetinës sandarosir pereita prie autonominiømokyklø koncepcijos. DabarKaraliðkajame technologijos instituteið viso veikia 9 mokyklos.Tokiems sprendimams daþnaireikia tvirtos politinës valios, neskiekvienai permainai daþniausiaiánirtingai priešinamasi.Mokslo prioritetø iðskaidrinimasir atsirinkimas – ne vienintelëuniversitetø problema. Nemaþesnëproblema – technologiniøspecialybiø populiarumo maþëjimastarp jaunimo. Ûkiostruktûrose labai juntamas inþineriniøresursø stygius, siûlomosgerai apmokamos darbo vietos,taèiau ði agitacija yra nelabaiveiksminga. Šiandienà Švedijosaukštosiose mokyklose yra apie18000 valstybës remiamø vietøinþineriniø krypèiø studijoms,taèiau 2006 m. tokias studijaspasirinko tik 8000 þmoniø. Kaipir daugelyje kitø Europos ðaliørenkamasi lengvesnës socialiniømokslø, teisës ir kitos programos,o specialybës, kurios lemiaðaliø technologinæ plëtrà yra maþaipopuliarios. Ðie procesai keliadaug problemø fakultetø katedroms,kurioms dël studentøstygiaus kartais gresia net uþdarymas.Maþëjant vidinei inþineriniøstudijø paklausai dairomasiá iðoræ. Karaliðkasis technologijosinstitutas nuo 2006 m. rudenssiûlo 14 tarptautiniø studijøprogramø. Studijos uþsienieèiamskol kas nemokamos. Matytikvieèiant nemokamoms studijomsuþsienio studentus siekiamaišlaikyti esamas akademinesstruktûras ir skleisti pasaulyjegarsà apie kokybiðkà Švedijosmokslà ir studijas.Ðvedijos ir Suomijos universitetailabai plaèiai bendradar-122007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Tarptautinis bendradarbiavimasbiauja su pramone. Pavyzdþiui,konsorciumo narys Linèiopingo(Linköping) universitetas dauguþsakymø turi ið pramonës lyderiø– Volvo, Siemens firmø nanotechnologijø,elektronikos,energetikos kryptyse. Ðiems tikslamsketveriø metø laikotarpiuiskirta 15,5 milijono eurø.Integracijos procesai, matyt,yra neišvengiami. Jie vyksta daugelyjeðaliø. Didþiausia Suomijosinþinerinë aukðtoji mokykla –Helsinkio technologijos universitetas(HUT) – jungiamas sudviem Helsinkio (ekonominio irinformaciniø technologijø profilio)aukðtosiomis mokyklomis.Aukðtøjø mokyklø jungimà lydididþiulë valstybës parama. Susijungusiømokyklø bendrasis biudþetasbus padidintas net 2 kartus.Tokia parama rodo, kad valstybëmato bûsimà sujungtø mokykløsinergetiná efektà ir jomsnegaili lëðø. HUT planuoja kiekvienamedepartamente pradëtipo vienà studijø programà angløkalba (VGTU taip daroma jau 14metø).Rygos technikos universitetasdþiaugësi, kad ðalyje inþinerinësstudijos ávardijamos kaip prioritetinës.Susitarus Ðvietimo ir Finansøministerijoms laboratorinësárangos atnaujinimui skirta 2milijonai eurø. Reikia pasidþiaugti,kad 2006 m. Rygoje vykusiojenanotechnologijomsskirtoje tarptautinëje konferencijojeið VGTU buvo perskaityti6 moksliniai praneðimai. Konferencijosmetu ið dalyviø buvoákurta darbo grupë, kuri ir toliaukoordinuos mokslininkø veiklàðioje ypaè paþangioje mokslokryptyje.Universiteto bendruomeneigalbût neþinoma, kaip sudaromasBALTECH konsorciumobiudþetas ir kaip jis iðleidþiamas.BALTECH konsorciumo biudþetàsudaro konsorciumo nariøGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2narystës mokesèiai ir lëðos, gaunamosper projektus. Surinktoslëðos yra naudojamos studentørëmimui (stipendijos, vasarosstovyklos, studentø konferencijos,kiti renginiai) – 37 proc.,tiksliniø darbo grupiø veiklai –16 proc., konferencijø organizavimui– 5 proc., valdybos posëdþiams– 2,5 proc., projektøkonsultavimui – 6 proc., konsorciumovadybai ir palaikymui – 29proc., reklamai, Interneto puslapiui– 2 proc. Ðiuo metu veikia 5tikslinës darbo grupës, kurios yrasudarytos ið konsorciumo nariøatstovø. Jø veiklai remti ið konsorciumobiudþeto 2007 m. skirta11000 eurø. Jos nagrinëja bendradarbiavimotam tikrose sritysegalimybes, ruoðia projektus 6ir 7 Bendrajai programai. Gaila,bet ne visos darbo grupës yra aktyvios.Harmoningo transportogrupë jungia 7 universitetø atstovus,Integruotos vadybos – 3 universitetøatstovus. Eco-sistemødizaino grupë – 3 universitetø(KTI, KTU, RTU) atstovus. Savosiûlymus dar ruoðia Švariosenergijos darbo grupë. Kitos darbogrupës veiklos beveik nevykdo.VGTU atstovai darbo grupëmsnevadovauja, taèiau,VGTU spaudoje ar kokiame norsrenginyje bûtø naudinga iðgirstiar suþinoti, kas kuriama ar planuojama.E-mokymo paslaugas (studijøprogramas, modulius, atskiruskursus) siûlo dauguma konsorciumonariø. Ðios rûðies mokymopaslaugø lyderiai yra Helsinkio,Stokholmo, Kauno ir Vilniaustechniðkieji universitetai.BALTECH tinklapyje galimarasti skelbimø, kas ir kokias siûloe-mokymo paslaugas. Deja,šiuo metu tinklapyje galima rastitik 6 siûlomus kursus. Keturiskursus siûlo Stokholmo Karališkasistechnologijos institutas,du – Talino technologijos universitetas.VGTU, deja, tokiø paslaugøtinklapyje nesiûlo. Aukðtosiosmokyklos e-studijas galëtøsiûlyti ne pavieniui, o kartu,pasirašydamos atitinkamus daugiašaliusdokumentus, reglamentuojanèiusuþsiraðymo moduliuitvarkà, gautø þiniø ávertinimopripaþinimà, finansinius klausimus.Ðá klausimà galëtø aptartivyksianti Lulea (Luleå) mieste2007 m. birþelio 18-19 d.BALTECH konsorciumo rektoriøkonferencija. Iki birþelio laikoyra nedaug ir kaþkuriai mokyklaireikëtø imtis ðios iniciatyvos,gal net paruoðti tokiø dokumentøprojektus. Antra vertus,2007 m. rudená bus paþymimasHelsinkio technologijos universitetojubiliejus. Planuojama surengtimokslinæ konferencijà e-mokymo problemø klausimais.Galbût ðioje konferencijoje iðryðkësBALTECH ir NORDEKbendradarbiavimo e-mokymegairës.Svarbia BALTECH konsorciumoiniciatyva reikia laikytiBALTECH stipendijø skyrimàvisø pakopø studentams. 2007 m.numatyta skirti 10 stipendijø. Stipendijosyra nelabai didelës,kiekviena – maþdaug 750 eurø.VGTU kreipësi praðydama dviejøstipendijø: vienos – praktikaiLundo universitete, kitos – studijomsKarališkajame technologijosinstitute Stokholme.Abiems prašymams pritarta.Diskusijà këlë samprata, ar stipendijosgali bûti tik individualios,ar skiriama pinigø suma galibûti panaudota trumpalaikëmsgrupinëms studijø ar praktikosiðvykoms. Susitarta, kad ateityjekiekviena institucija, jai skirtà lëðødalá, gali panaudoti taip, kaipjai atrodo efektyviau. AtrankaBALTECH stipendijoms vyksta2 kartus per metus, todël reikiasekti praðymø teikimo terminus.Balandþio mën. kviesta teikti pa-13


Tarptautinis bendradarbiavimas14Priëmime Estijos ambasadoje: (ið kairës) KTU Akademiniø ryðiø prorektorius Andrius Guzavièius,Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas, KTU Aplinkos inþinerijos institutodirektorius Jurgis Staniškis, VGTU Mechanikos fakulteto dekanas A.V.Valiulis.Nuotrauka iš autoriaus albumoraiškas 2007/08 m.m. rudens semestrui.Studentai kas metai rengia savorenginius. Juos finansiškai išdalies ar visiškai remia konsorciumas.Ðiais metais birþeliomën. Lulea technikos universitete(vykstant BALTECH konsorciumorektoriø konferencijai)vyks studentø konferencija, o vasaràVilniuje vyks BALTECHkonsorciumo universitetø studentøsàjungø organizuojama vasarosstovykla.BALTECH konsorciumuikol kas nesiseka teikiantprašymus ERASMUS Mundusprogramai. 2006 m. buvo teiktiprojektai dviem magistrantûrosstudijø programoms: Pramonësinþinerija ir vadyba bei Švari gamyba.Abiems projektams ekspertaiBriuselyje pareiškë pastabøir á jas atsiþvelgus planuojamateikti šiuos projektus pakartotinai.VGTU yra abiejø projektøsàraðe, turi visavertes studijasanglø kalba, todël priimti studijomsuþsienio valstybiø studentusnesudarytø sunkumø.Konferencijoje nuskambëjopriekaiðtø ir Baltijos ðalims. Baltijosðaliø nacionalinis produktaskasmet auga 7-10 proc., o moksloplëtrai skirta BVP dalis maþëjaarba jeigu kurioje nors šalyjeir didëja, tai neproporcingai nacionalinioprodukto augimui.Esant tokiam poþiûriui Skandinavijosir Baltijos ðaliø universitetaimoksle galës bendradarbiautitik ribotai, nes visà laikàdidëjantys mokslinës bazës skirtumaibus didþiausia kliûtis lygiaverèiambendradarbiavimui. Tikstiprûs universitetai gali pritrauktikitø ðaliø investicijas ámokslà. Kaip pavyzdys buvo pateiktasKarališkojo technologijosinstituto bendradarbiavimasmokslo ir studijø srityje su Kinija.Kinija šiam bendradarbiavimuisu Karališkuoju technologijosinstitutu skyrë 100 milijonøeurø. Panaðûs bendradarbiavimoprojektai pradedami ir su Pakistanu,Indija. Šiuose projektuoselabai svarbiu veiksniu yra koofinansavimas,kuris esamomisLietuvos universitetø sàlygomisyra beveik neámanomas. Mokslasir studijos – tai didþiulis tarptautinisverslas. Taèiau, kaip irbet kokiame versle, kol esi smulkusverslininkas, dideli pinigaipraplauks pro ðalá, nes juos paimtineuþtenka vien norø, - reikiaturëti apyvartiniø lëðø, platømatymà ir inovatyvø màstymà,galø gale – dràsos ir ryþto. Mûsøveikla, pasiekimai ar klaidos iðtoliau matomos gal dar geriau neguið vidaus, todël kaimynø pastabasnuleisti negirdomis nevalia.Kur ves naujai uþmanyta Lietuvosaukðtojo mokslo reforma,ypaè maþëjant viduriniø mokykløabsolventø skaièiui, gausëjantsiûlymams studijuoti svetur,moksliniams tyrimams vis labiaukoncentruojantis Europiniuosekompetencijos centruose, toliausenstant akademiniam personalui,nes maþëja norinèiøstudijuoti doktorantûrojeir sieti savo ateitásu aukðtaja mokykla,turëtume matyti labaiaiðkiai. Ðià þiemà vienamespaudos reportaþebuvo informacija apieÞemaitijos ûkininkà,kuris þiemà galvijus laikëlauke ir jø neðërë.Pasipiktinusiems tokiubaisiu elgesiu kaimynamsaiðkino, kad bandogalvijø atsparumàatðiaurioms sàlygoms.Bûtø gerai, kad valstybënebûtø tokiu „ûkininku“ir netaikytø panaðiøpriemoniø aukðtojomokslo institucijoms,nes institucijosiðlaikæ gyvastá tokiomissàlygomis bus paliegæ irneproduktyvios.2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Artilerijos tæsinio paieðkosJulius NORKEVIÈIUSNepamenu, kokiame leidinyjeperskaièiau teiginá, kad lietuviailabai maþai þino apie XVII a. savokraðto unikumà – KazimieràSemenavièiø. Ðios minties autoriusásitikinæs, kad ðitaip atsitikotodël, nes absoliuti lietuviø daugumanëra skaièiusi nei lotyniðkooriginalo, nei vertimø á vokieèiø,anglø ar lenkø kalbas K. Semenavièiausknygos „Didysis artilerijosmenas“. Bet þino, apie kà èia raðomair didþiuojasi, kad ðiam garbiamvyrui suteikiamas raketø pradininkokrašte vardas.Nedrásèiau sakyti, kad mûsøuniversitete visiðkai neþinomasknygos „Didysis artilerijos menas“autorius. Beveik deðimtmetis, kaipuikiai studijuojantys bûsimiejiaviacijos, mechanikos specialistaigauna jo vardinæ stipendijà. A.Gustaièio aviacijos instituto direktoriausprof. Jono Stankûno rûpesèiusurengta mokslinë konferencijaKazimiero Semenavièiaussolidaus gimtadienio proga. Praneðëjai,o jø buvo bent keliolika,iðsamiai aptarë ðio garbaus þmogausbiografijà, kasdienæ veiklà,daug dëmesio skyrë jo pagrindiniamveikalui.Nebent pamirðo paminëti K.Semenavièiaus humaniðkumà.Apie tai daug pasako ir paminëtosknygos, kuri pirmiausia skirtakarybos reikalams, áþanga. Èia autoriusiðreiðkia palankumà meilësdeivei Venerai ir neslepia, kad jàlabiau vertina uþ Marsà. Ir ne iðkarto pradeda pasakoti apie artilerijà,raketas, pabûklus. Pirmiausiaiðsako savo pasipiktinimà netvarka,kuri tvyrojo to meto Europosmatø sistemoje. Jo nuomone,ði sumaiðtis iðnyktø susitarusdël vieno mato. K. Semanavièiussiûlë naudoti Romos svarà kaip labaisenà svorio matavimo vienetà.Jau tai, kas paminëta rodo, kadKazimieras Semenavièius yra ádomi,sudëtinga XVII a. asmenybë.Jo darbø tyrëjai suskaièiavo, kadsavo pagrindiniame veikale pacitavobeveik du ðimtus autoriø. Tairodo, koks jis buvo apsiskaitæs, iðsilavinæs.Taèiau apie paties raketosteorijos pagrindëjo moksluskol kas þinios ne tik striukos, betir nepakankamai tikslios.Þinoma, kad Kazimieras Semenavièiusstudijavo Vilniaus universitete,bet tiksli data kol kasklaustukas. Archyviniai dokumentaipatvirtina, kad diplomà jis gavo1651 pavasará. O prieð metusAmsterdame iðspausdinta jo paraðytosknygos „Didysis artilerijosmenas“ I dalis. Tai, ko gero, atsiliepëjo sveikatai. Tokia iðvada perðasiið kai kuriø archyve saugomødokumentø. Ir pirmiausia ið to,kad, prieð áteikiant diplomà, K.Semenavièiø namuose aplankëVilniaus universiteto rektorius, kitioficialûs asmenys ir egzaminavone vieðai, bet privaèiai.Daugiau ar maþiau besigilinantiejiá Kazimiero Semenavièiausgyvenimà, tyrëjiðkà veiklà,mano, kad jis studijavo inþinerijàar taikomàjà matematikà Vilniausuniversitete. Taèiau iðlikæ to metostudijø planai, programos primena,kad tokiø specialiø studijønebuvo. Tai á kokià mokslø sritá irkur ðis garbus bûsimasis mokslininkasgilinosi? Vietoj tikslaus atsakymoá ðá klausimà, prasideda prielaidøgrandinë.Kol kas tiksliai þinoma, kad KazimierasSemanevièius 1646 m. buvoáraðytas á Lietuvos ir Lenkijosvalstybës artileristø sàraðus. Kad1648 m. kazokø sukilimo metu jisbuvo vyriausiojo artilerijos vadopavaduotojas. Vëliau antrà kartàIstorija ir mesiðvyko á Olandijà. Pirmà kartà apie1645 m. gilino þinias paminëtojeðalyje. Kai kas teigia, kad KazimierasSemenavièius 1649 m. karotarp olandø ir ispanø dalyvavo kariniuoseveiksmuose, palaikydamaspirmuosius. Ðitaip leidþia sakyti,þinant, kad savo garsiàjà knygàdedikavo vienam ið to metoOlandijos valdovø.Mokslo istorikas prof. RomualdasŠviedrys neatmeta prielaidos,kad Kazimierui Semenavièiuiteko studijuoti tikroje inþinerijosmokykloje Olandijoje, kuri buvoákurta 1600 m. Tai, ko gero, buvopirmoji inþinerinë mokykla ne tikðioje ðalyje, bet ir visoje Europoje.Èia buvo rengiami plaèiai pagarsëjægynybiniø átvirtinimø statytojai.Spëjama, kad maþdaugapie 1645 m. ðioje mokykloje artilerijos,átvirtinimø statybos þiniasgalëjo kaupti Kazimieras Semenavièius.Paminëtà mokslo istorikà jaukuris laikas domina „Didþioji artilerijosmeno“ I dalyje iðspausdintipaties autoriaus áþangos þodis.Èia jis uþsimena, apie kà busraðoma knygos antrojoje dalyje,kurioje bus septyni skyriai. Knyga,kuri skirta gynybiniams átvirtinimams,apimtimi turëjo bûti netdviem skyriais didesnë uþ pirmàjà.Ar tai tiktai kalbos, ar ið tikrøjøKazimieras Semenavièius paraðësavo didþiojo veikalo tæsiná? Áðá klausimà ir bando atsakyti prof.Romualdas Ðviedrys. Ðtai kà jispasakojo „Mokslo Lietuvos“ redaktoriuiGediminui Zemlickui:„Paryþiuje gyvena vienas prancûzas,turintis kompiuterinæ programinæárangà, kuri jam leidþiapalyginti raðytiniø tekstø gramatinæstruktûrinæ ir kitas subtilybes.Mëginsiu jam nuveþti maþdaugGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/215


Ádomu þinotiGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2drausti tomis þiniomis naudotis.Jeigu jos atskleidþiamos vos tikpradëjus jomis naudotis, tokiaisatvejais iðloðiamas tik laikas, kolkonkurentai imsis tokios paèiosveiklos ir kartais visai neslepiamos,o net ir siûlomos – uþpatentuojantiðradimà, t.y. paskelbus,kaip tai pasigaminti ar kaiptai atrodo. Tolimesnis patentuotogaminio naudojimas be patentosavininko leidimo baudþiamaspagal ástatymà. Patento ir „knowhow“tikslas vienodas – neleistikonkurentams naudotis inovacijomisir gauti ið to pelnà.Kaip jau minëta, „know-how“yra paslaptis, kuri nëra visuotinaiþinoma ir prieinama. Tai visumanepatentuotos mokslinës,praktinës, gamybinës bei prekybinësinformacijos, ágytos tyrimais,patirtimi ir ágûdþiais. Svarbiir naudinga sutarties produktamsgaminti, apibrëþta, pakankamaiišsamiai aprašyta, tam, kad patikrintø,ar ji atitinka „konkuruojanèiosámonës“, kurios konkuruojasusijusioje technologijos ir/ar produkto rinkoje, slaptumo (jituri turëti potencialià ekonominævertæ, susijusià su þiniø slaptumu)ir svarbumo kriterijus.„Know-how“ nëra aiðkiai apraðytaástatymuose. Prie „knowhow“galima priskirti þinias apierinkà, gamybos, diagnostikos, gydymoir operacijø atlikimo, veisliøiðvedimo bûdus. Tai gali bûtispausdinta medþiaga, brëþiniai irvisos kitos nepatentuotos þinios,kurios neretai ávardijamos kaip„komercinë paslaptis“, „privatiinformacija“, skirtingai nei moksliniøtyrimø rezultatas: „materiali,moksliniais tyrimais gauta nuosavybë“,kuri gali bûti platinamafiziðkai.Literatûroje daþnai sutinkamasterminas „komercinë paslaptis“.Tai techniniø þiniø paslaptis,taip pat ir kita informacija,pavyzdþiui, uþsakovø sàraðai, dalykiniairyðiai ir t. t. Tokià, neapibrëþtamasmenø ratui neþinomàinformacijà, turinèià tikrà arpotencialià vertæ, jos turëtojasgali panaudoti versle. Komercijos(prekybos) dalykas turi liktipaslaptyje.Kai kuriose firmose „komerciniøpaslapèiø“ apsauga yra tieksvarbi, kad darbuotojo priëmimoá darbà metu reikalaujama pasiþadëjimoneskleisti tarnybinës informacijos.Saugumo priemoniøkomercinei paslapèiai iðsaugotiimasi savininkas:➠ pirmiausia tarnautojas supaþindinamassu „komercinëspaslapties“ statusu;➠ ribojama lankytojø prieiga;➠ išsaugoma paslaptis vidujeskaidant darbo procesà etapais,kuriuos atlieka skirtingø skyriødarbuotojai;➠ slapti dokumentai saugomiseife;➠ naudojami koduoti pavadinimai;➠ ribojama prieiga prie kompiuteryjeesanèios informacijos irt.t.Informacijai, turinèiai „komercinæpaslaptá“, taikoma teisinëapsauga, jei ji atitinka benttris sàlygas:➠ akivaizdi jos nauda verslui;➠ priimtos tinkamos priemonësjos iðsaugojimui paslaptyje;➠ informacija þinoma tik apibrëþtamasmenø ratui.Viena ið pagrindiniø moksliniøtechniniø pasiekimø komercializacijossàlygø rinkos ekonomikossàlygomis - „know-how“išsaugojimas paslaptyje. Taèiau,kaip rodo praktika, „know-how“atskleidþiama publikacijosespausdinamuose þinybiniuoseþurnaluose, disertacijose, konferencijømedþiagoje, seminaruose,netgi þiniasklaidoje. „Knowhow“nutekëjimo kanalu gali bûtiir reklaminë medþiaga, moksliniøtechniniø pasiekimø demonstravimasparodose ir mugëse.Technikos specialistø derybømetu su uþsienio firmø atstovais,taip pat neretai prasisunkia vertingainformacija, kuri gali bûtiprilyginama „know-how“. Taippat, norint iðvengti „know-how“informacijos nepageidaujamossklaidos, didelio atsargumo reikiaatliekant sutartinius darbus.„Know-how“ galima apsaugotitik atsargiu þiniø publikavimu,neatskleidþiant jø esmës, o pardavimoatveju, sutartyse numatantkonfidencialias sàlygas irsankcijas á „know-how“. Nenuostabu,kad pramoninis špionaþasbrangiai kainuoja.Bet kokiø moksliniø techniniøpasiekimø komercializavimaspaprastai visada siejamas su„know-how“ perdavimu. Bet jukniekas nepirks katino maiše.Kiekvienam pirkëjui su „knowhow“reikia susipaþinti ir ávertinti.Taigi tinkamai atskleisti„know-how“ yra menas.Kaip potencialø pirkëjà supaþindintisu „know-how“? Potencialûspartneriai sudaro išankstinæsutartá dël avanso apmokëjimopardavëjui uþ supaþindinimàsu „know-how“. Taip pat sutartyjeaptariamas tas atvejis, kaipirkëjui, susipaþinus su „knowhow“,vis dëlto ðalys nesudaropirkimo – pardavimo sutarties.Tokiu atveju sutartyje numatoma,jog potencialus pirkëjas, neturiteisës skelbti, skleisti, perduotiið pardavëjo gautø þiniø,duomenø tretiesiems asmenims,ar panaudoti jas pramonëje. Beto, jis netenka avanso, bet jei sutartispasirašoma, avansas áskaitomasá bûsimus mokëjimus.Platesnæ informacijà surasiteLietuvos technikos bibliotekosPatentinës informacijos centre(www.tb.lt/PIC/PIC.htm), pramoninësnuosavybës literatûrosdepozitinëje bibliotekoje.17


18Menø gelmësArtëjant pavasariui, gerëjant irgerinant Jûsø nuotaikas, pristatomeVilniaus Gedimino technikos universitetodarbuotojø kûrybà.Turbût daugeliui bus netikëta,kad „techniðkajame“ mûsø universitetekuriamos ne tik matematinësformulës ar atliekami fizikiniai bandymai,bet ir randama laiko ir kitokiaikûrybai, net tokiai, kaip poezijosraðymas.Ðákart poezijos autorius TOMASKAÈERAUSKAS – filosofas, humanitariniømokslø daktaras, Humanitarinioinstituto Filosofijos ir politologijoskatedros vedëjas - 1991m. Aplinkos inþinerijos fakultete ágijostatybos inþinieriaus specialybæ(taigi poezijos autorius atstovauja irhumanitariniams, ir techniðkiesiemsmokslams).Tomas Kaèerauskas – universaluskûrëjas, iðleidæs monografijà „Filosofinëpoetika“ ir net groþinës literatûroskûriná – romanà „Arkada“.Pastaruoju metu maþëjant futboloaikðèiø skaièiui mieste, visdidesnio susidomëjimo sulaukiauþdarø patalpø futbolo varþybos.Kiekvienais metais VPU prieðnaujuosius metus rengia Kalëdi-Misionieriø ligoninë1.Ateis vël vakarasir Subaèiaus griuvësiuoskalbës vaiduokliai apie misijà,verks vaikaspriëmimo skyriuj.Miesto galva raudonuos,seselei prašant:sulenkit kojas,galit susiriest á kriauklæ,kuri oš vakaro garsaisnuo skausmokiaute raudonam.2.Rugpjûtis stums saulæuþ miesto kalvø,þolë nuo vëjo palinksit keliauninkaspo kuprinës naðta.Uþkops juodaplaukëmisionieriaus kalvon,kur baroku kryþiuosisdu ávykiai:varpas ir valanda –nes aimana jos baltakaip jødviejø laiko kalva.❧❧❧Pergalë futbolo aikðtelëjeTreneris Albertas TARULISná turnyrà, kuriame dalyvaujamiesto aukðtøjø mokyklø ir Vilniauskolegijos komandos. 2005m. gruodþio mën. VGTU studentaitapo ðio turnyro nugalëtojais,o 2006 m. uþëmëme II-àjàTomas Kaèerauskas„Nurimæs vëjas leidþiaiðtirpti augalø riboms...“3.Du ratai veja vienas kità:mënulis – saulæ, rûkas,kur susitinka jûra, smëlis –vakaras, diena.Atsikvëpti iðsiskyrus – dar dvi minutës–ir vël sugráðimligos taku, kurisit pilkas praeities drabuþis.Vaþiuosim Baltijos upe, ne –Reino jûra,patvinstanèia kaip mûsø ateitis,kurià matys ligonës maþos akys.4.Nurimæs vëjas leidþiaiðtirpti augalø ribomsdvimetëj pievoj prie namø -troðkimai Salomëjos vidury jos.Vëlyvos gëlës atiduos spalvasá ðias rudas rudens rankaspo dviejø valandønelygu saulës þingsniø: vienas du...Troðkimai tásta – ðeðëliunelyginant sena liga, neturintipradþios:gëlës galva nulinkstaprieð metus, dvejus, ne, du tûkstanèius.vietà, nepralaimëjæ në vieneriørungtyniø, bet surinkæ dviemtaškais maþiau (daugiau rungtyniøsuþaidë lygiosiomis) á priekápraleidome tik VU studentus,bet aplenkëme visas likusias, tarp2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Sportasjø – ir kûno kultûros specialistusruoðianèio – Vilniaus pedagoginiouniversiteto – komandà.Taip pat rengiamos ir respublikinësaukðtøjø mokyklø uþdarøpatalpø futbolo varþybos. Paskutiniusdvejus metus vietoje varþybø5x5 sporto salëje, þaidimasvyko universalioje sporto salëje„Sportima“ 7x7. Šiø metø kovo25 d. ir balandþio 1 d. vykusiosepirmenybëse dalyvavo 13 aukðtøjømokyklø. Komandos buvoskirstomos á 3 pogrupius. Mûsøkomandai teko susitikti su VPU,VDA, VDU ir LÞÛU komandomis.Vieninteles rungtynesVGTU komanda suþaidë lygiosiomis,po gana atsitiktinio ávarèio,su VDU ekipa (1:1), kitoskomandos buvo nugalëtos (suVPU - 1:0, LÞÛU - 2:0, VDA -4:0). Po dvi trijø grupiø pajëgiausiaskomandas sudarë finaliná ðeðetukà.Pirmosios rungtynës suLKKA mûsø komandai buvo labaiatkaklios – du kartus kamuolyslietë prieðininko, vienà kartàmûsø vartø virpstus. Mûsø studentøþaidime nesijautë jokiosbaimës ar nepasitikëjimo þaidþiantprieð bûsimø treneriø komandà.Pasiekti du puikûs ávarèiaiir pirma pergalë - 2:0. Antrosioslabai permainingos rungtynëssu ÐU baigësi lygiosiomis2:2. Pasipylë ir traumos. Varþybønegalëjo tæsti Transporto inþinerijosfakulteto pirmojo kursoTI-6/9 grupës studentas N.Strelec. Pasitempë èiurnà irTransporto inþinerijos fakultetotreèiojo kurso TV-4/2 grupës studentasJ. Gulbinas, taèiau potrumpos pertraukëlës, atðaldþiusir apriðus suþeistà kojà, ilgametismûsø komandos þaidëjas gráþoá aikðtelæ ir skaudanèia koja ámuðëbaudos ir laisvà smûgius. Treèiosrungtynës su pajëgia VU komandabuvo þaidþiamos kaip antsparnø ir iðkovota pergalë 5:1.Paskutinës varþybos - su KTU.Buvæs vyresnis brolis (juk VGTUkaþkada buvo KPI filialas Vilniuje)áveiktas 7:1. Uþskaièius atsineðtusið pirmojo etapo auksiniustaðkus, áraðyta pergalë prieš VPU1:0 (ávartá tolimu smûgiu pelnëAplinkos inþinerijos fakultetoantrojo kurso GD-5/2 grupësstudentas I. Ðapola). Tapome nepavejami,nepriklausomai nuo kitørezultatø. Penkiose rungtynësesurinkta 13 taðkø. Puikus ávarèiøskirtumas – 17-4. II vietà uþëmëLKKA - 12 taðkø, III vietà– ÐU - 10 taðkø.Þvelgiant á ðiuos rodiklius norisiprisiminti ir kai kuriuos aspektus.Studentai neiðsigandovëlaus treniruoèiø laiko – pradþia22:30 val. ir pabaiga 24:00 val.Prieð finalinius susitikimus traumaspatyrë: pirmas vartininkas -Transporto inþinerijos antrojokurso TLM-5 grupës magistrantasA. Petraðka, patikimas gynëjas- Statybos fakulteto antrojokurso S-5/2 studentas A.Radavièius,puolëjas - Verslo vadybosfakulteto antrojo kurso VV-05/5 grupës studentas A.Þemaitis.Dël skolø universitete komandàteko palikti puikiems þaidëjamstokiems, kaip P. Sakaliui, N. Labþenèiui.Uþ puikø þaidimà galimapagirti po ligos atsigavusáTransporto inþinerijos fakultetoantrojo kurso TV-5/2 grupës studentàM. Dambrauskà, Statybosfakulteto treèiojo kurso NTV-4/2 grupës studentà T.Þiaugrà,Transporto inþinerijos fakultetoantrojo kurso TIVm-5 grupësmagistrantà T.Dirþininkà, atsarginávartininkà – Verslo vadybosfakulteto antrojo kurso VV-05/3 grupës studentà R.Minenko irkt.Norisi palinkëti, artëjant pavasariosesijai, studentams tokiouþsispyrimo, charakterio ir sekanèiosevarþybose bei sëkmingailaikyti egzaminus.Rezultatyviausiu LSFL uþdarøpatalpø èempionato þaidëjueilini kartà tapo buvæs magistrantasA. Romeiko.Geriausiu komandos þaidëjupripaþintas I. Ðapola (GD-5/2).GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/219


Sutikti kelyjeAtsigræþus á profesoriaus publikacijasSpaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienaiJulius NORKEVIÈIUS- Kada publikavau pirmàjá savoraðiná? – profesorius pakartojoklausimà ir susimàstë.- Tikslinu: kada paraðëte. Galbesimokydamas vidurinëje, o galjûreivystës technikume kà norssiûlëte miesto ar rajono laikraðèiui?– mestelëjau gelbëjimosi ratàpaðnekovui.- Neprisimenu.....- po ilgokospauzës prisipaþino paðnekovas.Kaupusieji faktus literatûrineirodyklei nustatë, kad Pranas Baltrënasjau septyniasdeðimt antraisiaispaskelbë pirmàjá mokslostraipsná Dniepropetrovske. Jisbuvo parengtas pagal praneðimà,kurá perskaitë èia vykusioje konferencijoje.Kità tais paèiais metaisiðspausdino Maskva, tiksliauSàjunginë liaudies ûkio laimëjimøparoda prospekte „Vibrotechnika-5“.Ir tik po metø lietuviøkalba pasirodë þurnale„Mokslas ir technika“ jo su kolegomismokslo raðinys pamëgtatema – „ Dialektrinës neutraliosdulkës nehomogeniniame elektrostatiniamelauke“. Uþbëgantá prieká privalu pastebëti, kad supaminëtu leidiniu profesorius ikiðiol aktyviai ir nuoðirdþiai bendradarbiauja.Profesorius raðinius lietuviø,anglø, rusø kalbomis, kuriuoseapibendrinti moksliniø tyrimøkasdienos veiklos rezultatai, beLietuvos publikavo ir ávairiø ðaliømokslo þurnaluose, konferencijøpraneðimø rinkiniuose. Ájuos gilinosi net ir labai tolimøkraðtø mokslininkai, aplinkos apsaugabesidomintys skaitytojai.Ðtai neseniai mokslininkà pasiekëKaire (Egiptas) leidþiamasþurnalas „Arabic medicine“. Èia20iðspausdintas Prano Baltrëno kartusu doc. Valdu Ðpakausku irdoktorantu uþsienieèiu parengtasraðinys „Transporto tarðosemisija Jordanijos sostinëjeAmane“. Ðis straipsnis publikuotasangliðkai ir arabø hieroglifais.Tai kol kas vienintelis toks ádomusegzempliorius mokslininkogausioje moksliniø raðiniø kolekcijoje.Kiek jø? Mokslininkas nebandësavo raðiniø skaièiuoti. Taèiaujo kasdienos darbo tyrëjai suskaièiavodaugiau kaip du ðimtus.Pirmaisiais, septyniasdeðimtantraisiais, jis paskelbë tik dumokslo straipsnius. Vëliau beveikkasmet po penkis-aðtuonis.Bet bûta ir derlingesniø metø, kaimoksliniai straipsniai skaièiuojamidviþenkliu skaièiumi.Profesorius nevengia ir publicistikos.Noriai bendrauja ne tiksu savosios Alma Mater periodiniøpublicistiniø leidiniø þurnalais,laikraðèiui pasiûlë ádomiønagrinëtinø temø, suteikia þiniøapie svarbesnius katedros, kolegøir savo darbus, sumanymus,organizuojamus dalykinius susitikimus,pokalbius, seminarus,konferencijas. Todël jo publikacijoskraitelëje didesnës ar maþesnësapimties publikacijos suskaièiuojamosðimtais. Be to, universitetorektorius, kasmetëjeataskaitoje apþvelgdamas, kaipaktyviai mokslininkai dalyvaujaspaudoje, profesoriø siûlo sektinupavyzdþiu, primenant, kadkiekviena katedra, kiekvienasdarbuotojas ið Prano Baltrënogali pasimokyti ne vien darbðtumo,o svarbiausia, kaip telkti artimiausiusbendradarbius kryptingam,rezultatyviam moksliniamdarbui, kaip rasti ir talkonkviesti rëmëjus, kaip ásitraukti áávairius tarptautinius projektus irsëkmingai jose dalyvauti, rezultatyviaibendrauti su þiniasklaida.Po ðiø bendresniø pastabøverta þvilgtelti á statistikà, kuriganëtinai iðkalbi. Bibliografinësrodyklës literatûros skyriuje pirmasisir vienintelis publicistinisraðinys áregistruotas 1990 metais.Paskui bent jau kelis profesoriussiûlë ávairiems leidiniams.Apie kà juose raðoma? Daugiausiaapie katedros kasdienos darbus.Bet gana nemaþai yra ne tikinformacinio pobûdþio. Be galoðiltas, dosniai dalijantis gyvenimoprie Mamos nuotrupas yrauniversiteto laikraðèio „Inþinerija“skaitytojams skirtas PranoBaltrëno tremtinio pasakojimas„Atminties laiðkø fragmentai“.Koks puikus, prasmingas pavadinimas!Publicistikos kraitelëje yra nemaþairaðiniø, kurie iðsako mokslininkoplatesná poþiûrá á studijas,ðvietimo reikalus, visuomeniniogyvenimo ávykius, aktualijas.Ásimintinos Prano Baltrënomintys apie abiturientø pasirinkimogalimybes, studijø ekologinámokymà, ðvietimà, apie NATOir aplinkosaugà. Nepamirðtami irjo pasakojimai apie savo kolegasjø jubiliejiniø gimtadieniø bei kitomisprogomis. Ne vienam visuomenæjaudinanèiam klausimuijis, bûdamas universitetoProfesoriø klubo prezidentu,kvietë kolegas padiskutuoti ir pateiktiapibendrintà nuomonæ.Respublikiniuose laikraðèiuose2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Sutikti kelyjeBalandþio 26-àjà profesoriui habil.dr. Pranui Baltrënui, minint Pasaulinësintelektinës nuosavybës dienà,áteiktas Pasaulinës intelektinësnuosavybës organizacijos (PINO)Aukso medalis ir sertifikatas. Oro valymoárenginiø kûrimas, jø diegimaspramonës ámonëse, kituose ûkio objektuoseyra pagrindinë profesoriausir jo vadovaujamos Aplinkos apsaugoskatedros ir analogiðko pavadinimoinstituto bei laboratorijos darbokrypèiø.Pranas Baltrënas yra vienas iš orotaršos tyrimø pradininkø mûsø kraðte.Jis kartu su kolegomis ne tik atliekamokslinius tyrimus, bet ir kuriaávairius oro valymo árenginius, kitasoro uþterštumo maþinimo bei orogryninimo priemones.Pirmàjá savo iðradimà – naujàárenginá dujoms valyti – Pranas Baltrënassukûrë dar bûdamas KPI aspirantas1975 m. Vëliau sukonstravoaerozoliø koncentracijos matuoklá,kuris taip pat buvo pripaþintasišradimu.Ðiandien prof. Pranas Baltrënasyra 70 patentø ir iðradimø, ið kuriø13 áregistruoti atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,autorius.GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2tokia nuomonë iðsakyta rašiniuose„Tautiniø bendrijø ástatymasne Lietuvos interesams“, „Armokslas gali bûti ne aukðtasis?“,„Kam kuriamas ástatymas“, „Nekeisti,kas yra gero: ar bûtinakeisti egzistuojanèià mokslolaipsniø ir vardø sistemà?“ ir kitaisklausimais.Ne daug kas þino apie prasmingàPrano Baltrëno sumanymà,skatinantá kolegø bendradarbiavimosu spauda aktyvumà. Jisátikino Lietuvos mokslininkø sàjungos„Technikos“ skyriaus valdybàpremijuoti labiausiai propaguojanèiuosiusmokslà. Tam numatytosnet trys piniginës premijos.Viena – uþ mokslo straipsnius,kita – uþ moksliniø laimëjimøpagarsinimà ir treèioji – jaunajammokslininkui–doktorantui,magistrantui. Konkursas buvopopuliarus ➠ir mokslininkai aktyviaijame dalyvavo. Bet dëlsàjungos skyriaus finansiniøsunkumø, kitø prieþasèiø ðisgraþus sumanymas pamaþununyko.Pranas Baltrënas ir jo katedrafaktiðkai atsakinga uþ moksloþurnalo „Aplinkos inþinerija“leidybà. Tai nelengvas ápareigojimas,reikalaujantis ir kruopðtumo,atsidavimo, ir atkaklumo. Šiodarbo vadovui paminëtø savybiøuþtenka. Ir þurnalas visada iðleidþiamaslaiku, jame spausdinamiaplinkos inþinerijos mokslui vertingistraipsniai. Þurnale kasdienostyrimø apibendrintas mintisnoriai spausdina ir ðio leidinio redaktoriusPranas Baltrënas.Aplinkos apsaugos tematikabesidomintis skaitytojas PranoBaltrëno raðinius skaito ne vienkà tik paminëtame þurnale. Jispats aktyviai bendradarbiauja suspauda ir ðiai veiklai skatina bendradarbius,doktorantus, studentus.Mokslininkas pomëgá nevengtipublicistikos, graþiai bendrautisu þiniasklaida áskiepijo ir dukraiEditai. Studijuodama pagrindinëse,magistrantûros studijose,bûdama Aplinkos inþinerijos fakultetovadë, rengë nemaþai ádomiørenginiø. Apie juos bei kitussumanymus, fakulteto jaunimoðiokiadienius noriai pasakojouniversiteto periodinei spaudai,kai kas patekdavo ir á respublikiniuslaikraðèius. Tik bûdamadoktorantë maþiau turëjolaiko publicistikai, bet neignoravojos. Editos aktyvumas buvopastebëtas ir ávertintas. Per spaudosatgavimo dienos paminëjimàjai buvo áteiktas Gedimino Orentoþurnalistinis premijos laureatodiplomas.Prano Baltrëno rankose - Pasaulinës intelektinës nuosavybës organizacijos(PINO) sertifikatas21


Kolegø jubiliejairo diplomà. Noriai ir su didelemeile globoja atvykusius mokytissavo sesers vaikus. Tiesiog malonumatyti, kaip ji ne kaip teta,o kaip gera draugë daug bendraujane tik su sesers vaikais, bet irsu jø draugais. Tai bûdinga tikjaunos sielos þmogui.Dirba Dalë jau su treèiuojumûsø universiteto rektoriumi.Visi jie buvo ir yra labai skirtingøcharakteriø þmonës ir vadovai,bet su visais, atrodo, ji randabendrà kalbà.GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2Štai ko Dalei linki ir kà apiejà sako vadovai, bendradarbiai irdraugai:Rektorius profesorius RomualdasGinevièius: „Labiausiaiþmoguje vertinu ðias savybes: sàþiningumà,pareigingumà, protingàiniciatyvà, patikimumà, punktualumà,pasiaukojimà bendramreikalui, iðtikimybæ institucijai,kuri yra tavo antrieji namai, atsakomybësjausmà. Vieniems labiaupasireiðkia vienokios, kitiems– kitokios ðios gerosios savybës.Retai, bet bûna ir tokiø darbuotojø,kurie savyje ákûnija visas.Prie tokiø priskirèiau Dalæ.Ne veltui mano pirmtakas profesoriusE.K.Zavadskas, pas kuráji dirbo keliolika metø, patarë dëljos neabejoti. Šiandiena galiu pasakyti,kad neapsirikau.“Buvæs ilgametis rektorius, dabar– pirmasis prorektorius profesoriusEdmundas KazimierasZavadskas: „Dalës vieta universiteteypatinga vien dël to, kad jinainiekada negali bûti tuðèia, jinaivisada turi bûti savo vietoje.Dalë ir yra savo vietoje. Nuo to,kaip rektoriaus reikalø tvarkytojasutinka visus ateinanèius sveèius,nuo jos pasisveikinimo irðypsenos priklauso pirminis mûsøuniversiteto veidas. Nors ir neilgaiprofesorius A.Èyras dirbo suDale, bet, manau, jo pasirinkimasbuvo puikus. Beje, profesoriusA.Èyras labai mokëjo pasirinktidarbuotojus, kurie mylëtøgimtàjà aukðtàjà mokyklà, bûtøjai iðtikimi – tai prorektoriai AlfonsasDaniûnas ir Liudas Rimkus,rektoriaus padëjëjas JuozasNagevièius, Mokslo direkcijos direktoriusValentinas Skarþauskasir dar daugelis kitø. O Dalë Bulaðienëiðtikimai dirba savo darbovietoje nepriklausomai nuobesikeièianèiø vadovø ir jø reikalavimø,iðaugusiø profesiniø reikalavimø– juk átampa dirbantðioje vietoje niekada nemaþëja.Mums dirbant tuos 12 metøkartu visada buvo abipusis supratimas.Neteko bartis, reikðtipastabø, buvo geri ir graþûs darbosantykiai, kurie iðliko ir ligiðiol. Að manau, kad ir daugelisþmoniø, bendraudami su Dalepatiria tà patá. Didelës jai sëkmësgyvenime!“Doktorantûros irhabilitacijos skyriausvyr. vadybininkë AldonaBruzgelionienë:„Aèiû, kad esijaunatviðka ir þavi, giliaisuvokianti ir vertinantitikràsias gyvenimovertybes, kadkiekvienà rytà sutinkisu ðypsena ir geru þodþiu.Gerbiu tavomokëjimà sakyti tiesà,kokia ji bûtø, tavosantûrumà ir bendravimodovanà. Pavydþiutau ryþtingumo irsveiko uþsispyrimo.Þaviuosi tavo erudicijair didþiule meile artimiesiems.Bûk laiminga, ðypsokis, tegul nepritrûkstajëgø, energijos, sveikatostavo idëjoms ir darbams...“Miestø statybos katedros vedëja,profesorë Marija Burinskienë:„Kai uþsuki á Rektoratàkaskart Jus pasitiks maloni ðypsena,dëmesingos ðiltos akys, kuriospadës iðsakyti savo bëdas,paklausti patarimo, suþinoti „universitetovaldþios“ nuotaikas. Aðkalbu apie mûsø Dalæ, kuri visadabuvo mûsø: ir tada, kai dirboMiestø statybos katedroje, kaimokësi magistrantûroje ar ðeimininkaujaRektorato priimamajame.Visada pasitempusi, geranoriðka,pasiþyminti vidine inteligencija- moteris, mama, moèiutë.Daug laimës, dþiaugsmo bei pagarbosTau linki buvæ bendradarbiaiið Miestø statybos katedros“.Uþsienio ryðiø direkcijos direktorëAsta Radzevièienë: „Kaiprieð deðimtmetá atëjau dirbti á universitetà,Dalë buvo pirmoji, kuripasikvietë puodeliui kavos. Turbûtnuo tos dienos uþsimezgë mûsøryðys. Ðiandien vertinu tai, kaipiðskirtinæ privilegijà: radau þmogø,kuris pasidalino tuo, kà þinojopati, atskleidë darbo mûsø dideliamekolektyve subtilybes, mokëpaþinti þmones. Dalë yra ið tøretø þmoniø, kurios pagalba ateinatada, kai jos labiausiai reikiair yra pilna ðilto draugiðkumo irtikro altruizmo. Aplinkinius jiskatina eiti á prieká ir niekada netauponei savo laiko, nei jëgø, kaiiðtiesia pagalbos rankà. Man asmeniðkaitai neákainojama verty-23


24Kolegø jubiliejaibë. Neabejoju, kad þmoniø, kuriegali pasakyti tà patá, Dalës aplinkojeyra ne vienas, ne du ir nedeðimt, o tikrai daugiau... Ji yratas þmogus, su kuriuo pasidalintitiek dþiaugsmais, tiek rûpesèiaisnori visi: nuo profesoriø rektoriauspriimamajame iki studentø.Ir net kai ásisukam á darbus tiek,kad nelieka laiko jokiems asmeniðkumams,niekas nesikeièia:pasilabinimas rytà, ðiltas draugiðkasþvilgsnis, ðypsena, kurioje atsispindiretas derinys – neátikëtinaitvirtas charakteris ir jautrumas.Ypatingojo gimtadienio proganuoðirdþiai sveikinu Dalæ ir linkiukad visas iðdalintas gerumasir dvasios stiprybë sugráþtu su kaupu.Ðviesiø ir kupinø gyvenimodþiaugsmo dienø!“Intelektinës nuosavybës irkokybës grupës vedëja VaivaLaukaitienë: „Alio! Rektoratas!“-atsiliepia malonaus tembroðiltas balsas, paskambinus áuniversitetà telefonu, pateikiamuvisuose oficialiuose raðtuose ir reklaminiuoseleidiniuose. Tai Dalë.Mûsø universiteto balsas, neatskiriamauniversiteto gyvenimoir ávaizdþio dalis. Prieð septyniolikametø kukliai ëmusis rektoratosekretorës pareigø, dabar yraprofesionali, labai kvalifikuotarektorato reikalø tvarkytoja. Tikrasiðganymas skæstanèiai informacijosjûroje vadovybei ir profesûrai,nesusigaudantiems universitetospecifikoje praðalieèiams,klaidþiojantiems pirmakursiamsir aðarojanèioms mamoms.Nuolat ið arti stebëdamaDalës darbà, jà lyginu su sudëtingokûrinio dirigente. Vienus pritildoar visai nutildo, kitiems leidþiaatlikti solo, pareguliuoja tempàar garsumà, o dar kitus visaipaðalina nuo scenos. Esu maèiusijà tokiose sudëtingose ar kebliosesituacijose, tokioje átampoje,kad belieka stebëtis, kaip ji nepametagalvos, viskà sudëlioja,surikiuoja, atsako, iðsiunèia, iðneðioja,informuoja, nukreipia,surûðiuoja kalnus popieriø, neáleidþia(áleidþia) pas rektoriø, ðimtuskartø ákyriems interesantamsaiðkina, kad rektoriaus nebus(bus, bet tik tada ir tada), priimasveèius, ruoðia kavà, plauna indusir t.t., ir t.t. Ir dar ðypsosi, iðklauso,pataria, paguodþia, paremiair supranta iðtikus asmenineibëdai ar uþpuolus negandoms.❧❧❧Keturiasdeðimt penkeriRaimundo Kirvaièio metaiProf. habil. dr. Roma RINKEVIÈIENËProf. habil. dr. Romanas MARTAVIÈIUSElektronikos fakultetasKeturiasdešimt penkeri metai– tai ne mûsø universiteto moksloprorektoriaus profesoriaus habilituotodaktaro Raimundo Kirvaièioamþius. Tiek metø jis dëstostudentams elektronikos, mikroelektronikos,skaitmeniniø átaisøteorijos, jø sandaros ir projektavimosubtilybes. Nors pabendravussu profesoriumi galima pagalvoti,kad jam tikrai tik keturiasdešimtpenkeri. Tik profesoriausgyvenimo apraðymai parodo jo tikràjáamþiø – ðiø metø balandþioPasidþiaugia sëkme ir laimëjimais.Gilus profesionalumas iðvienos pusës ir graþiausios þmogiðkosiossavybës susilydë á nuostabøderiná. Dþiaugiuosi turinti suDale gilø asmeniðkà ryðá, esu laiminga,kad daug metø ji buvo ðaliaskausmo ir dþiaugsmo akimirkomis,pasiekiama ir prieinama,kai to labiausiai reikia. Dëkinga,kad buvau dosniai apdovanotaið ðio turtingo þmogiðkojo aruodo.“Kaþkada skaièiau, kad svarbiausiaþmogaus gyvenime yra jošeima, sveikata ir darbas. Visa kita,kaip turtas – automobilis, bûstasar kita yra uþgyvenami ir antraeiliai.Daugiausia dëmesio þmogusturëtø skirti svarbiausiemsdalykams tada uþteks laiko ir antraeiliams.Svarbu gyvenime teisingainustatyti prioritetus, tadauþteks laiko viskam. Manau Dalëteisingai nustatë savo gyvenimoprioritetus – todël jai uþtenkalaiko ir puodeliui kavos su geraisdraugais.Visokeriopos Tau sëkmës,miela Dale, ir didelës þmogiðkoslaimës ir šilumos!mënesá profesoriui RaimunduiKirvaièiui sukako 65 metai.Raimundas Kirvaitis gimë 1942m. balandþio 23 d. Vilkaviðkio rajone.Kirvaièiø ðeimoje be Raimundoaugo dar du sûnûs ir sesuo.2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Kolegø jubiliejaiGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2Visi moksleiviðki Raimundometai prabëgo Vilniuje.Èia jis 1959 m. baigë SalomëjosNeries vidurinæ mokyklà.Toliau – studijos Kauno politechnikosinstitute. KPI baigë1964 m. su pagyrimu ir tapodiplomuotu radijo inþinieriumi.Studijø metu dirboinstituto Matematikos katedroslaborantu, o 1963 m.jam dar nebaigus studijø buvopasiûlyta dirbti KPI Radiotechnikoskatedros asistentu.Todël po studijø baigimotoliau tæsë jam patikusápedagogo darbà, tik dabar– naujai ákurtoje Kauno politechnikosinstituto Vilniausfilialo Radijo aparatûrostechnologijos katedroje. Ðikatedra tapo vienintele RaimundoKirvaièio darboviete.Jo darbo katedroje metu keitësikatedros priklausomybë ir jos pavadinimas.Nuo 1969 iki 1987 metøkatedra, kurioje dirbo jubiliatas,buvo VISI padalinys, 1987–1990metais ji priklausë Kauno politechnikosinstituto Vilniaus fakultetui,o nuo 1990 metø – VGTU.Vilniaus technikos universitete1991 metais katedra buvo reorganizuotaá Radioelektronikos irRadijo aparatûros katedras. Nuo1991 m. metø Raimundas Kirvaitisdirba Radioelektronikos katedroje.Nuo 2001 m. rugsëjo mën.iki 2002 m. rugsëjo mën. profesoriusbuvo Elektronikos fakultetodekanu. 2002 metais RaimundasKirvaitis Senato paskiriamas universitetomokslo prorektoriumi.Ðias pareigas eina iki ðiol. Eidamasprorektoriaus pareigas RaimundasKirvaitis neuþmirðta jammielø studentø – jis savo, tik dabarjau besivadinanèioje Elektroniniøsistemø, katedroje pagrindiniøstudijø studentams ir magistrantamspaskaitø metu aiðkinaskaitmeninius átaisus, jø automatizuotàprojektavimà, vadovaujadoktorantams.Dirbdamas VISI, Raimundas1966–1969 m. studijavo aspirantûroje,tapo technikos moksløkandidatu. 1971 m. Charkovo karoakademijoje jubiliatas apgynëtechnikos mokslø kandidato (dabar– daktaro) disertacijà apie staèiakampioskerspjûvio spiraliniøvëlinimo linijø savybes ir jø projektavimà.Tai buvo viena ið pirmøjøLietuvoje parengtø daktarodisertacijø teorinës radioelektronikossrityje. 1975 m. jam suteikiamasdocento mokslinis vardas.1995 m. Raimundas Kirvaitis tampahabilituotu daktaru, o 1996 m.– profesoriumi. Habilitacijai jispateikia monografijà „Elektrodinaminësvëlinimo linijos“.Per darbo fakultete metus RaimundasKirvaitis, bûdamas labaidarbðtus ir kûrybingas, nuveikë labaidaug: pradëjo dëstyti iki tolmaþai þinomos mikroelektronikospagrindus, ákûrë ðio dalyko moderniàmokomàjà laboratorijà,pirmasis fakultete kartu su kolegaStanislovu Ðtaru paraðë vadovëlá,pirmasis lietuviø kalba paraðëir iðleido monografijà apieelektrodinamines vëlinimo linijas.Jo pastangomis fakulteteprasidëjo magistantûrosstudijos ir jo iniciatyva buvosukurta elektronikos studijøprograma anglø kalba bei pradëtosstudijos anglø kalba ir… Visiems profesoriaus RaimundoKirvaièio darbams iðvardintiprireiktø keliø jauèioodø. Todël toliau paminësimetik pagrindinius RaimundoKirvaièio darbus.Profesoriaus RaimundoKirvaièio moksliniø tyrimøkryptis: spartûs informacijosapdorojimo átaisai ir kompiuterinisjø projektavimas, elektronikostaikymas medicinoje.Jis yra 22 leidiniø studentams(paskaitø konspektø,metodiniø nurodymø kursiniøir baigiamøjø darbø, praktikosir laboratoriniø darbø apraðymø),per 90 moksliniø straipsniø, daugeliomokslo leidiniø, iðradimøautorius. Mokslo darbo rezultatusapibendrino dviejose monografijose:„Elektrodinaminës vëlinimoir kreipimo sistemos“ (su S. Ðtaru,Z. Vainoriu, 1986) ir „Elektrodinaminësvëlinimo linijos“(1994). 1999 m. profesorius pradëjovystyti universitete naujàmokslo sritá – elektronikos taikymàmedicinoje. Jam vadovaujant,jau apginta viena ir parengta antradaktaro disertacija, kelios daktarodisertacijos rengiamos. Sukurtàkompiuterinæ programà automatiniaminsulto srities nustatymuiteigiamai ávertino Lietuvos,Latvijos ir Vokietijos medikai,kaip inovacija ji perduota informaciniøtechnologijø ámoneiUAB „Alna“.Uþ mokslinius darbus kuriant,tiriant ir taikant plaèiajuostes vëlinimoir kreipimo sistemas kartusu prof. Z.Vainoriu ir S.Štaru1978 m. apdovanotas Lietuvosvalstybine premija; uþ darbø ciklà25


Kolegø jubiliejai„Plaèiajuosèiai elektroniniai átaisaiinformacijos apdorojimo sistemoms“kartu su prof. Z. Vainoriu,R. Martavièiumi ir kt. apdovanotasLietuvos mokslo premija(1997).Profesorius Raimundas Kirvaitisilgà laikà skaitë „Mikroelektronikospagrindø“ ir „Mikroschemøkonstravimo bei gamybos“ dalykøpaskaitas. Ðiuo metu fakulteto pagrindiniøstudijø studentams lietuviøir anglø kalbomis skaito „Loginiøschemø“ dalyko paskaitas, omagistrantams – „Schemø analizësir sintezës“ paskaitas. Árengëvisø jo vedamø dalykø laboratorijas.Laboratorijos visuomet bûdavoaprûpintos modernia technikair gerai paruoðtomis metodinëmisbei vaizdinëmis priemonëmis. Ðiuometu studentai naudojasi naujomisjo árengtomis, ðiuolaikiðka aparatûrabei programine áranga aprûpintomisLoginiø schemø irAnaloginiø schemø laboratorijomis.1999–2001 m. jis buvo EuroposSàjungos TEMPUS PHARE programosJungtinio Europos projekto„Elektronikos studijø modernizavimasLietuvoje“ atsakingasvykdytojas. Vykdydamas tarptautináprojektà, susipaþino su elektronikosstudijomis Danijos, Vokietijosir Jungtinës Karalystës universitetuosebei ádiegë moderniasstudijø programas VGTU Elektronikosfakultete.Pedagogo patirtá RaimundasKirvaitis apibendrino keturiuosevadovëliuose universitetams:„Mikroelektronikos pagrindai“ (suS.Ðtaru, 1995), „Loginës schemos“(1999), „Elektroniniø schemø projektavimaskompiuteriais“ (suA.Gursku, E.Lindbergu,J.Skardþiumi, 2001) ir „Analoginëelektronika“ (su R.Martavièiumi,2003). 2006 m. Ðvietimo irmokslo ministerija vadovëlá „Analoginëelektronika“ apdovanojokaip geriausià metø vadovëlá.26Jubiliato credo – aktyvi pozicijagyvenime. Raimundas Kirvaitis20 metø buvo Elektronikos fakultetostudijø komiteto pirmininku.10 metø dirbo Elektronikos fakultetoprodekanu. Tapæs universitetomokslo prorektoriumi daug dëmesioir pastangø skiria moksloaplinkos gerinimui universitete,doktorantûrai, nuolat rûpinasibiudþeto lëðomis mokslinei árangaipirkti. Siekdamas, kad dëstytojasgalëtø intensyviau dirbtimoksliná darbà, inicijavo VGTUdëstytojø bei mokslo darbuotojømokslinio ir pedagoginio darboper kadencijà vertinimo ir jiemsskiriamo per kità kadencijà atlyginimonustatymo tvarkos parengimàir ágyvendinimà; inicijavo informacinioMokslo direkcijos lapelioleidybà, kuriø jau pasirodëvirð ðimto; rûpinasi informaciniøleidiniø apie VGTU mokslininkøatliekamus mokslo darbus bei teikiamasmokslines paslaugas gausair kokybe (Research Activities,jos CD, knygelës ir lankstinukai),ÐMM Mokslo ir technologijø departamenterûpinasi doktorantøpriëmimo kvotø universitetui padidinimu.Skirstant doktorantûrosvietas katedroms itin didelá dëmesákreipia á katedrø moksliná potencialà,kiekvieno doktoranto ar eksternodisertacijà bei santraukàperþiûri su jam bûdingu kruopštumu;ypaè atidus šalinant doktorantà,reikalauja išsamios ir aiškiosmotyvacijos.Prorektorius Raimundas Kirvaitisyra jau antrojo VGTU Senatonarys, antrà kadencijà yra irVGTU Tarybos narys. VGTU Senatasðiais metais iðrinko prof. RaimundàKirvaitá antrajai VGTUkonkursø ir atestacijos komisijospirmininko kadencijai.Prof. Raimundas Kirvaitis aktyviaidalyvauja visuomeniniamegyvenime ir uþ universiteto ribø.Jis yra Rektoriø konferencijosmokslo komiteto narys, daþnairengia klausimus konferencijai,atstovauja universitetui þiniø ekonomikosforume. Jis – iškilus Lietuvospramonininkø konfederacijosmokslo ir inovacijø komitetonarys. Prof. Raimundà Kirvaitádaþnai kvieèia dirbti ÐMM, ÛM,Studijø kokybës vertinimo centrosudaromose komisijose, kvieèiadalyvauti ir pareikðti nuomonæLR Seimo ir Lietuvos visuomeniniøorganizacijø konferencijose.Per daug bendro darbo metøpastebëtos jubiliato bûdo savybës:labai organizuotas, kruopštus,reiklus, niekais nekomplikuoja gyvenimo,stiprus lingvistas, po joredagavimo lietuviø ar anglø kalbosspecialistëms praktiðkai nërakà veikti, dþiaugsmingai sutinkaVGTU naujus pasiekimus, kukliainutyli savo indëlá, turi originaløhumoro jausmà.Gerbiamasis kolega Raimundai,per 65 gyvenimo metus Jûsnuëjote áspûdingà mokslo keliànuo mokinuko, studento, laborantoiki garbingo bei tituluoto habilituotodaktaro, profesoriaus,dviejø mokslo premijø laureatobei universiteto prorektoriaus. Taèiaudidþiausià áspûdá kasdien daroJûsø mokëjimas kryptingai irnesismulkinant dirbti – kertatetaip, kad skiedros lekia. Todël, einantJûsø plaèiai pramintu taku,lengva ir malonu bûti Jûsø studentais,doktorantais, bendradarbiais.Mus þavi Jûsø energija, subtilus jumorasir sugebëjimas visada bûtiávykiø sûkuryje.Sveikindami Jus su garbinguðeðiasdeðimt penkeriø metøjubiliejumi, linkime Jumsvisuomet išlikti tokiu pat jaunatvišku,þvaliu, darbingu, visøgerbiamu. Teneblësta Jûsøkûrybiðkumas ir geranoriðkumasaplinkiniams.2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Kolegø jubiliejaiPrasmingas kolegos Petro jubiliejusDoc. dr. Vidmantas JOKÛBAITIS,Doc. dr. Benediktas UÞPOLEVIÈIUSGelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø katedraVisø gerbiamas kolega Statybosfakulteto Gelþbetoniniø ir mûriniøkonstrukcijø katedros docentasPetras Pukelis ðvenèia 75 metøjubiliejø ir jau daugiau kaip 50metø aktyviai dalyvauja kûrybinëjeir pedagoginëje veikloje.Nuoðirdþiai sveikindami mielàJubiliatà trumpam prisiminkimejo nueità prasmingà gyvenimo kelià.Kolega Petras gimë 1932 m. balandþio24 d. Tauragës valsèiausRekstukø kaime ûkininko ðeimoje.Ðeimoje augo ðeði vaikai. Jambûnant 6 metø mirë tëvas. Baigæskaimo pradinæ mokyklà,Petras 1943 m. pradëjo mokytisTauragës gimnazijoje (vëliau vidurinëjemokykloje), kurià baigë1951m. Tais paèiais metaisástojo á Kauno politechnikos institutoStatybos fakultetà, kurá1956 m. baigë su pagyrimu irkaip perspektyvus, linkæs á mokslusabsolventas buvo paliktasdirbti ðio fakulteto Inþineriniøkonstrukcijø katedroje. Iki 1958m. be pedagoginës veiklos dirboinþinieriumi konstruktoriumiÞemës ûkio projektavimo institute.Kolega Petras buvo vienas iðpirmøjø statybiniø konstrukcijøaspirantø (doktorantø), kuriamvadovavo iðkilus Lietuvos inþinieriusir mokslininkas prof. A.Rozenbliumas.Savo moksliniamedarbe, kurio pagrindu apginta disertacijair 1963 m. suteiktasmokslinis daktaro laipsnis, jis tyrinëjoið anksto átemptos armatûrosátakà skersiniø jëgø veikiamøgelþbetoniniø elementø laikomàjaigaliai. Atliktais gana sudëtingaisto meto moksliniais tyrimaisði átaka, iki tol neigta, buvo akivaizdþiaiárodyta ir todël vëlesnësegelþbetoniniø konstrukcijø projektavimonormose á jà buvo atsiþvelgta.Uþ ið anksto átemptø gelþbetoniniøkonstrukcijø tyrimuskolegai Petrui kartu su kitais bendradarbiais1966 m. buvo paskirtarespublikinë premija. Tais paèiaismetais jam suteiktas mokslinis docentovardas. 1967-1968 m. jis staþavosiLondono universiteto Imperiniokoledþo Gelþbetoniniøkonstrukcijø katedroje, vëliau1970 m. gilino anglø kalbos þiniasvalstybiniame Kijevo universitete.Ákûrus Vilniaus inþineriná statybosinstitutà (VISI), kolega Petraspersikëlë á Vilniø ir pradëjodirbti VISI Gelþbetoniniø konstrukcijøkatedroje. 1981 – 1984m. buvo komandiruotas pedagoginiamdarbui á Nigerijà. Ðioje ðalyjejam teko dëstyti teorinæ mechanikà,medþiagø atsparumà, statybinæmechanikà ir konstrukcijøprojektavimà pagal britø projektavimonormas. Kolegos pedagoginisdarbas buvo labai gerai ávertintas.Gráþæs ið ilgalaikës komandiruotësuþsienyje jis aktyviai ásijungëá katedros mokslinæ ir pedagoginæveiklà. Ðiuo metu, jaunedirbdamas katedroje, nuolatglaudþiai bendradarbiauja su katedroskolegomis ir aktyviai dalyvaujavisose katedros veiklos srityse.Plati ir kûrybinga kolegos PetroPukelio pedagoginë veikla. Kartusu kolegomis jis yra paraðæs duvadovëlius, mokomøjø knygø kursiniamsprojektams ir laboratoriniamsdarbams atlikti. Nuo patTarptautinio studijø centro ákûrimopradþios jis anglø kalba skaitëstatybiniø medþiagø, gelþbetoniniøir mûriniø konstrukcijø,plonasieniø erdviniø gelþbetoniniøkonstrukcijø, Europos normøtaikymo, automobiliø keliøstatiniø kursus, vadovavo diplominiamsprojektams, parengëtris anglø kalba mokomàsiasknygas.Jubiliatas labai kruopðèiairuoðdavosi auditoriniams uþsiëmimamssu studentais. Jo paskaitøir pratybø turinys, dëstymometodika buvo gerai apgalvoti,stengiantis paprastai ir suprantamaiiðaiðkinti dëstomodalyko esmæ. Kolegos Petronuoðirdþiai pateikiamos studentamsþinios buvo jo erudicijos, patirtiesir naujausiø moksliniø pasiekimøsintezë. Todël jis pelnëpagarbà ir tapo autoritetu tarpstudentø ir kolegø.Plati kolegos Petro Pukeliomokslinë – inþinerinë veikla Lietuvoje,teikiant paslaugas ar atliekantautorinius uþsakomuosiuspraktinius darbus konstrukcijøprojektavimo, bûklës vertinimo irstiprinimo klausimais, ruoðiantstatybos techninius reglamentus,standartus, projektavimo normønacionalinius priedus Lietuvos sà-GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/227


Kolegø jubiliejailygoms. Kolega vienas ir kartu sukitais yra atlikæs 100 moksliniø irinþineriniø darbø, ið kuriø apie 40yra paskelbti mokslinëse publikacijose.Jis yra nuolatinis vykstanèiømoksliniø konferencijø Lietuvojedalyvis, yra dalyvavæs tarptautinësemokslinëse konferencijoseuþsienyje.Apie Jubiliato rimtà ir pilietiðkàpoþiûrá á moksliná darbà galimaspræsti ið jo paskelbtø darbø.Rengiant pirmàsias nepriklausomojeLietuvoje valstybines gelþbetoniniøir mûriniø konstrukcijøprojektavimo normas jis savo iniciatyvaatliko tuo metu galiojusiøprojektavimo normø (SNiP) ir Europossàjungoje dar nebaigtø rengtiprojektavimo normø palyginamàjátyrimà. Kolegos Petro atliktaðiø normø analizë sudarë gerasprielaidas kuriant LR Statybostechninius reglamentus.Baigiant ðià trumpà kolegosPetro biografijos ir veiklos apþvalgàlieka paminëti jo darnià ðeimà.Su þmona Benigna uþaugino dukràEdità ir sûnø Pauliø, kurie yrabaigæ aukðtuosius mokslus, toliausëkmingai dirba humanitariniømokslø srityje.Katedros bendradarbiai Jubiliatàvertina kaip puikø specialistà,dëstytojà ir nuoðirdø kolegà,kuris visada atvirai, argumentuotaipasako savo nuomonæ ir mokajà apginti. Tie, kurie daugiau bendradarbiaujasu kolega Petru, galidaug pasakyti apie puikias jo þmoniðkàsiassavybes, pasimokyti iš jopakantumo, tolerancijos, pagarboskitam.Gelþbetoniniø ir mûriniøkonstrukcijø katedra nuoðirdþiaisveikina mielà kolegàPetrà Pukelá su prasmingu irgraþiu Jubiliejumi ir linki gerossveikatos, prasmingos tolesnësveiklos kaip iki ðiol beivisokeriopos sëkmës asmeniniamegyvenime.28Sveikiname JubiliatàDoc. dr. Vytautas BUÈINSKAS, doc. dr. Arûnas JAKÐTASMaðinø gamybos katedraBalandþio 29 d. Maðinø gamyboskatedros docentas dr. VytautasPauþa ðventë garbingà savo jubiliejø.Ðià dienà jis sutinka apsuptassavo draugø ir kolegø, vertinanèiøjo nuveiktus darbus, malonøir ramø bûdà.Jubiliatas gimë 1937 m. graþiameLietuvos kampelyje. BaigæsKrokialaukio vidurinæ mokyklà, jistarnavo sovietinëje Armijoje, osugráþæs ið jos savo gyvenimà susiejosu mûsø Alma Mater. 1962m. jis pradëjo dirbti tuometinioKauno politechnikos instituto Vilniausfilialo Stakliø laboratorijosvedëju ir tais paèiais metais pradëjostudijuoti šio filialo Mechaninëstechnologijos fakultete. Posëkmingø studijø 1967 m. jis apgynëdiplominá darbà ir gavoinþinieriaus mechaniko diplomà.Iki 1977 m jis dirbo minëtos laboratorijosvedëju. Nuo 1977 jubiliataspasirinko pedagogo kelià irpradëjo dirbti tuometinëje Maðinøgamybos technologijos katedrosasistentu.Jau dirbdamas laboratorijos vedëju,V. Pauþa pradëjo domëtimetalø pavirðiaus galutiniu apdorojimu.Jo mokslo tyrimai buvopateikti 1981 m. Èeliabinsko politechnikosinstitute apgintojetechnikos mokslø kandidato disertacijoje.Nuo tada dr. VytautasPauþa uþëmë docento pareigasMaðinø gamybos technologija katedroje,1986 m. jam suteiktas docentopedagoginis vardas.Doc. Vytautas Pauþa aktyviaidirba pedagoginá ir moksliná darbà.Jis pasiþymëjo puikiais organizaciniaisgebëjimais, todël tapoautoritetu kolegoms ir studentams.Ilgà laikà docentas buvomûsø fakulteto profsàjungos pirmininku.1996 m. jis buvo paskirtas Mechanikosfakulteto prodekanu, kuriuoiðbuvo iki 2006 m. Bûdamasðiame svarbiame poste visuometbuvo jautrus kolegø ir studentørûpesèiams, o ágimtas racionalumasvisuomet padëdavo rasti protingusir greitus sprendimus.Jubiliatas buvo nepakeièiamasorganizuojant Maðinø gamyboskatedros 40-meèio renginius. Jispadëjo organizuoti mûsø universiteto50-meèio minëjimo renginius.Docentas gali dþiaugtis irdidþiuotis savo šeima: su þmonaEugenija jis uþaugino du ðauniussûnus, kurie, kaip ir jø tëvas, sëkmingaibaigë mûsø universitetà,sukûrë savo ðeimas ir seneliamspadovanojo vaikaièiø.Gerbiamasis Vytautai,graþaus Jûsø jubiliejaus progaMašinø gamybos katedroskolektyvas linki Jums visa kogeriausio – stiprios sveikatos,geros nuotaikos ir kûrybinësugnelës tæsiant mokslinius tyrimusir ugdant jaunàjà inþinieriøkartà.2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Gimë Laimutë KitkauskienëAnykðèiuose, augo Vabalninko rajonetëvo gimtinëje. Mokësi Gaiþiûnøpradinëje, vëliau – septynmetëjemokykloje. Pradëjus jailankyti mokyklà, buvo suimtas tëvas.Tik po dvejø metø suþinota,kad ákalintas toli Ðiaurëje, Norilske.Ðeima slapstësi, iðvengë tremties.Po 1954 metø tëvas laiðkaispradëjo kviesti ðeimà atvykti gyventipas já, nes þinojo, kad darilgokai bus neleista gráþti á Lietuvà.Mama surizikavo. Nemokëdamarusø kalbos, nuskrido á Norilskà,apsiþvalgë, gráþusi viskà iðpardavëar iðdovanojo. Pasiëmë 3 jaunesniuosiusvaikus (vyriausias liko,nes jau studijavo) ir iðvyko á Norilskà.Tik ne karieta, kaip dekabristøþmonos, bet traukiniu. Kelionëtruko 3 savaites: 2 – traukiniu,viena – laivu ir dar diena traukiniu.Taigi Laimutei teko gyventiamþinojo áðalo þemëje. Ji mokësiNorilsko 3-ojoje vidurinëje mokykloje,èia baigë 8-àjà klasæ. GyvenoMedveþyj ruèej gyvenvietëje,maþdaug 3 km ðiauriau Norilsko.Á mokyklà vaikus veþdavo dengtamaðina, o kai ásisiautëjo pûgos,apgyvendino bendrabutyje. Tekovaþinëti meðkø traukiamomis rogëmis,elniø kinkiniu, nusileisti áanglies ðachtà.1956 m. tëvø praðymu vykstantysnamo lietuviai parveþë Laimutæá Kaunà pas brolá studentà, gyvenusápas gimines. Kaune 1959 m.ji baigë 4-ajà vidurinæ mokyklà.Mokësi gerai, ypaè mëgo literatûrà,matematikà, chemijà, braiþybà.Tais paèiais metais stojo á Vilniausuniversiteto Filologijos fakultetà.Stojamuosius egzaminusiðlaikë labai gerai, labai tikëjo, kadKolegø jubiliejaiMûsø vedëja ðvenèia jubiliejøKolegos iš Uþsienio kalbø katedrosÁsimynë á þolæ, nuskambëjo upeliais, ásibrido á pievà tas gyvenimo kelias...ástos. Klausiama þinojo, kà atsakyti:tëvai ir du broliai buvo Sibire,dirba pagal sutartá. 1964 m. baigëlietuviø kalbà ir literatûrà. DirboVilniaus vaikø darþelyje. 1968m. Vilniaus universitete baigusianglø kalbà ir literatûrà, pradëjodirbti VISI Kalbø katedroje, dëstëanglø kalbà. 1973 m. ástojo á VUstacionarinæ aspirantûrà, paraðë irapgynë (1979 m.) disertacijà „Lietuviðkøfrazeologizmø struktûra,semantika ir stilistika (gretinant suangliškaisiais)“, vadovas prof. JuozasPikèilingis).1978 m. vël gráþo dirbti á VISI.Raðë straipsnius frazeologijos, uþsieniokalbø mokymo, terminijosklausimais, dëstë anglø kalbà statybosir architektûros specialybësstudentams.Nuo 1991 iki 2001 metø docentëdirbo Lietuvos muzikos akademijoje,o nuo 2002 m. yra VGTUUþsienio kalbø katedros vedëja,graþiai bendrauja su kitomis universitetokatedromis. Kaip ji patisako, visada norëjo bûti mokytoja.Labiausiai vertina sàþiningumàir santûrumà, negali pakæsti veidmainystës.Rûpinasi katedros ateitimi,stengiasi parinkti perspektyviusdarbuotojus, skatinti kolegas,rengti mokomàsias knygastoms specialybëms, kurioms trûksta.Jai rûpi ir auditorijø jaukumas,ir kompiuterinës laboratorijosmodernizacija. Vedëjos nuomone,svarbiausia yra harmonija – irdarbe, ir šeimoje, ir visuomenëje.Studentams ji reikli, gerai „valdo“auditorijà. Kolegas þavi jos tolerancija,darbðtumas, santûrumasir elegancija. Turëdama nemaþàakademiná krûvá ir vadovaudamadideliam Uþsienio kalbø katedrosdëstytojø kolektyvui, randa laikomoksliniam darbui, rengia metodinespriemones. Vaisingi jos irmokslo darbø rezultatai: monografijos„Kristijono Donelaièiomemorialas Tolminkiemyje“(2002), ji yra „Aiðkinamojo anglølietuviøkalbø architektûros þodyno“(2004), mokomosios knygos„English on Thermal Engineeringand Ventilation“ (2006) bendraautorëir mokomosios knygos„English for Civil Engineers PartI. Parts of the Building“ (2006) autorë.Vedëja aktyviai dalyvauja visuomeninëjeveikloje. Ji yra Lietuvoskatalikø mokslo akademijosir K. Donelaièio draugijos narë.Lietuvos katalikø mokslo akademijossiûlymu ji dalyvavo tarptautinësekonferencijose Zalcburge(Austrija), Braðove (Rumunija),Caden Abbijoje (Italija).Ji yra išrinkta VGTU Humanitarinioinstituto mokslo tarybosnare, to paties instituto Atestacinëskomisijos nare ir sekretore, leidinio„Santalka“ redaktoriø kolegijosnare.Laimingø, kûrybingø metø,mieloji Vedëja ir kolege!GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/229


30Kolegø jubiliejai„Vingio“ koncertmeisteris ðvenèiagarbingà jubiliejø„Vingio“ kolektyvasMaestro Robertas Stanèiauskasðiais metais ðvenèia savo 60-ies metø jubiliejø. Šis þmogus neatsiejamasnuo viso vingieèiø kolektyvo.Vieni já vadina maestro,kiti koncertmeisteriu, ilgameèiaiansamblio nariai ðaukia tiesiogRobertu. Bet kad ir kaip vadintumeðá þmogø, prieð kiekvienàrepeticijà galima já pamatyti palinkusávirð pianino salës kampe.Metai ið metø kiekvieno pirmadienioir ketvirtadienio vakarà jisgroja ðokiø melodijas – naujas ardaug kartø girdëtas. Be jo akompanavimoneásivaizduojamas kasdienisdarbas repeticijose. Maestroniekad neserga, nesimuliuojair netingi. Ásijautæ ðokëjaijo beveik nepastebi, taèiau jis stebivisus, klauso vadovø nurodymø,nustoja groti, vadovams supliaukðëjusrankomis ir vël pradeda,jiems davus þenklà... Tokiata repeticijø rutina. Maestro vienumetu ir yra, ir nëra. Jis tokstylus, beveik nepastebimas, taèiauðokiø salë pilna jo muzikosgarsø...Šis þmogus visada iðlieka tokspats jaunatviðkas ir ðiltas, su visaisbendraujantis kaip lygus sulygiais, mëgstamas studentiðkojedraugijoje. Visi galëtume imtipavyzdá ið Roberto pasiðventimo,trykðtanèios energijos, mokëjimobendrauti, pastabumo, paprastumo.Jo juokeliai, anekdotai pralinksminakiekvienà. Robertasneoficialiai atsakingas ir uþ geràûpà repeticijø metu. Jo diktuojamuritmu sukasi ðokëjø porosir smagiai liejasi prakaitas. O jukir maestro kartais uþsisvajoja...Tuomet bûna visko: maiðosi muzikosdalys, greiti ðokiai tampaneáprastai lëti ir lyriðki, o brëþiniaistaiga sugriûva, nes ðokëjainebesusigaudo, kas toliau... Arbayra buvæ atvejø, kai vadovasnet nepaþiûrëjæs paskelbia – „maestro,muzika!“, ðokëjai jau keliakojas - o salëje tylu... Apsiþiûrime– ogi maestro iðëjo „perekûro“...Kiek já paþástame, jisvisuomet toks pats. Ramus, màslausþvilgsnio... Atrodo, kad šiameþmoguje telpa visa „Vingio“istorija, bent jau ta, kurios dalyvisbuvo jis pats. O maestro matæsnemaþai. Jis – nepakeièiamasvisø „Vingio“ kelioniø ir stovyklø,koncertø ir koncertëliø, repeticijøir vakarëliø liudininkas. Jis,kaip ir vadovas Rièardas Tamutis,stebi nuolatinæ kolektyvo kartøkaità, jo pakilimus ir nuosmukius,ásimena svarbiausius ávykius.Bendraudamas su ðiuo þmogumikiekvienas vingietis akimirkaitarsi prisilieèia prie „Vingio“praeities. Tokiø þmoniø dëka vienijamibuvæ, esami bei bûsimi kolektyvonariai ir ið kartos á kartàperduodamos nepakartojamostradicijos, kuriomis mes visi taipdidþiuojamës.Štai keletas minèiø iš pokalbiosu maestro:- Kokia jûsø atsiradimo „ Vingyje“istorija?- Mano choreografë, su kuriaað dirbau pedagoginëje mokykloje,dirbo „Vingyje“ ir pakvietëmane á kolektyvà paakompanuoti.Ir taip að atëjau á „Vingá“maþdaug 1981-aisiais metais.Nuo to laiko að èia ir akompanuoju.- Kà jûs baigæs?- Aš baigiau Vilniaus pedagogináinstitutà, muzikos specialybæ.Esu muzikos mokytojas pagalspecialybæ.- Kokiu muzikos instrumentupradëjote groti? Pats pirmas, kurápaëmëte á rankas.- Pats pirmas, kuriuo pradëjau,tai buvo toksai... (màsto), sakyèiaumechaninis instrumentas,kur suki rankenëlæ ir tir dir dirdir dir dir daro. Man tada buvopenkeri metai. Að labai norëjauturëti sesutæ ir sakiau mamai, kadnupirktø sesutæ, bet mama nesutikoir sakë: „Geriau mes tau nupirksimmuzikà“. Taip mane apgavoir sesutës iki ðiol neturiu, omuzika iki ðiol neðioju ant savopeèiø.- Koks jûsø mëgstamiausiaskûrinys arba mëgstamiausias ðokis?- Labai sunku pasakyti...Jaunystëje, kai að grodavau vestuvëse,mëgstamiausias bûdavotas, uþ kurá geriausiai mokëdavo.Èia buvo seniai, nes að, kaipvestuviø muzikantas, esu pragrojæsmaþdaug dvideðimt metø irapvaþinëjæs visà Lietuvà nuoKlaipëdos kraðto ligi aukðtaièiø,ligi Ignalinos kraðto. Man šitasdarbas labai patiko, kol aš jauèiauva toká... kûrybiná impulsà.Kai pajauèiau, kad iðsisëmiau, jisman nebepatiko ir meèiau.- O koks mëgstamiausias kûrinysdabar, ðiuo metu?- „Vingyje“? „Agotëlë“, aiðku!- Todël, kad padainuoti galima?- Taip, ir padainuot galima. Ir„Agotëlë“ yra tas kûrinys, nuokurio að pradëjau akompanuot.Kai atëjau pirmà kartà á „Vingio“repeticijà, man buvo padëtos2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Kolegø jubiliejai„Agotëlës“ natos. Sako: „Praðom,ðiandien ðità ðoká mes ir mokinsimës“.Ir man patiko, nes„Agotëlë“ labai toks liaudiðkas,labai geras kûrinys – ir muzikagraþi, ir nëra ávairiausiø tokiøámantrybiø, todël labai smagu jágroti ir, man atrodo, labai smaguir šokti.- Gal galit papasakoti koká ásimintinànuotyká ar kelionæ?- Galiu. Ðità tai tikrai atsimenulabai gerai, nes tai dar buvotarybiniais metais, kada „Vingis“nelabai kur galëdavo iðvaþiuoti,ir staiga jam pasiûlë vykti á Anglijàir Airijà atstovauti TSRSkultûros dienoms. O man tadaRièardas Tamutis pasakë: „Jeigunori vaþiuoti á Anglijà, iðmokgroti kontrabosine birbyne“. Taipaš per du mënesius iðmokau grotikontrabosine birbyne ir vaþiavauá Anglijà. Ir, aiðku, ta kelionë labaiásiminë, nes vaþiavo labai profesionalimûsø grupë, ne vien vingieèiai,bet ir keletas kviestø profesionaliødainininkø.Tai buvo nuostabi kelionë sulabai gerai dabar þinomu þurnalistuA. Èekuoliu, kuris labai ðauniaimums vadovavo. Tai va ðitakelionë man labai ásiminë. Aiðku,prisimenu kelionæ á Kanadà1990-aisiais metais, kai Lietuvajau buvo pasirašiusi NepriklausomybësAktà, o mes dar su tarybiniaispasais kaþkaip prasmukompro Maskvà ir iðvaþiavom áKanadà. Ir visos kitos kelionëssu „Vingiu“ buvo nuostabios, todëlkad „Vingyje“ yra patys nuostabiausiþmonës, surinkti ið visosLietuvos.- Tai gal prie to paties galëtumëtir papasakoti, kà Jums reiðkia„Vingis“?- „Vingis“ – tai yra maþdaugpusë mano èia praleisto gyvenimo.Að didelæ savo gyvenimo daládirbau kaip pedagogas, auklëjauir mokiau jaunàjà kartà - bûsimàsiaspradiniø klasiø mokytojas irGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2darþeliø auklëtojas.Bet kai dar dirbauir ten, ir ten, tai„Vingis“ man buvopirmiausiai kaippavyzdys pedagoginiodarbo su maestroRièardu Tamuèiu.Að iš jo išmokaudaug gerø dalykø..- O blogø?- Blogus aš patsatmeèiau, o geriman labai padëjopedagoginëj karjeroj.Kas man daryra „Vingis“? Na„Vingis“ yra jaunystë,kuri padedaman nepasenti. Irdabar esu, man atrodo,jaunas, stengiuosiniekuoneišsiskirti iš jaunimo.„Vingis“ tai yrajaunystë, o jaunystë tai yra þavu,ar ne? Nuostabu!- Kokie jûsø santykiai su kapela?Nes ðiaip visada bûnat atskirai,o susieinat tik per koncertus.- Santykiai su kapela ganëtinairimti ir apibrëþti darbo sutartyje.Sutartyje yra paraðyta,kad Robertas Stanèiauskas,akompaniatorius, turi pagelbëtikapelai ávairiausiais bûdais grodamas.Aš esu, kaip pristato manomaestro Antanas, lyg ir kapeloskoncertmeisteris. Koncertmeisterisað tikrai nesu, bet mesbendradarbiaujam su kapela, nespirmiausia ten nëra gero akordeonisto.Að seniai svajoju... Að labainorëèiau iðvaþiuot á gastroles,sëdëti ir þiûrëti, kaip „Vingis“koncertuoja, kritikuoti. Betsu kapela smagu ir pagroti yra,nes tada að pasijauèiu visai kitokiameamplua.- Koks bûtø jûsø palinkëjimas„Vingiui“?- „Vingis“ neseniai iðkovojo„Aukso paukðtæ“. Mes èia kopëmá jà, kopëm ir kopëm labaismarkiai. Bet dar neákopëm á„Kadagá“. Tai að palinkëèiau, kadmes visi bendrai dirbdami dar ir„Kadagá“ nusiskintume. Kada ateinageras papildymas tiems, kuriejau lyg ir þada išeiti, tada galimasvajoti apie visokiausiasaukštumas. Ir ko dar linkiu „Vingiui“,kad kiekvienais metais bûtølabai ádomios ir geros kelionës.Per keliones „Vingis“ ne tiksusicementuoja, bet susiðriûbuoja(susigyvena) ir tampa labai gerukolektyvu. Tai tokie linkëjimai„Vingiui“.Na, o mes, maestro, Jumsnorime savo ruoþtu palinkëti,kad Jûsø meilë muzikai irliaudies menui niekada neblëstøir kad Jûs ir toliau dþiugintumëtmus savo entuziazmu iršiltu þmogiškumu!31


„Gabijos“ ðventës ir kasdienybëVIII chorø festivalis „Dainuokim“Giedrë SVEIKAUSKAITËVIII chorø festivalis „Dainuokim“sukvietë geriausius Lietuvoschorus á Vilniø, á Kultûros,pramogø ir sporto rûmus.Ðis kasmetis chorinës muzikosfestivalis, vykstantis vasario irkovo mënesiais, yra skirtas Lietuvosvalstybës atkûrimo ir Lietuvosnepriklausomybës atkûrimodienoms paminëti.Kovo 16 dienà ávyko treèiasisðio festivalio koncertas. Jame dalyvavodainorëliai ið Ðiauliø, Kauno,Klaipëdos ir Vilniaus.Koncertà pradëjo Ðiauliø universitetomerginø choras „Littera“(vadovë Marija Þibûdienë).Merginos, akomponuojant smuikuiir birbynei, atliko melodingàir ðiltà Jan Szopinsky kûriná„Missa Brevis“.Antrieji á scenà ryþtingai uþlipoKaro akademijos vyrø choras„Kariûnas“ (vadovas VytautasVerseckas). Savo meilæ tëvyneijie apdainavo A. Raudonikio„Tëvynei paðaukus“ bei L.Abariaus„Ulonai“ dainomis. „Kariûnui“atliekant dainà apie berniukøsvajones – lëktuvus, þiûrovaitaip pat neliko abejingi, puikiaivisiems þinomam kûriniui, ir kartusu choru dainavo T.Makaèinodainà „Berniukai“. Pasirodymàbûsimieji kariškiai baigë prisipaþinimu,jog myli ne tik tëvynæ, betir merginas. Akompanuojantelektrinei gitarai, linksmai nuskambëjo„Sudiev, sudiev tau,graþuole mano“.Po energingo „Kariûno“ pasirodymoá scenà uþlipo VilniausGedimino technikos universitetomiðrus choras „Gabija“ (vadovëRasa Viskantaitë). Pasirodþiusscenoje gabijieèiams atrodë,jog gaivus pavasarinis vëjasásiverþë á salæ. Meile dainai ðvytinèiosjaunos akys, gëlës praþydusioschorisèiø suknelëse, þalsvi,kaip pavasario þolë choristømarðkiniai ir neblëstanèios ðypsenosveiduose, – viskas kalbëjoapie pavasará bundantá ne tikgamtoje, bet ir ðirdyse! O kà jaukalbëti apie smagø ir margà „Gabijos“atliekamà repertuarà! Tàvakarà choras atliko A. Anusausko„Leisk man“, taip pat keliasdalis ið R. Martinkëno choriniociklo lietuviø liaudies dainø temomis„Kà kalbëjai“. Chorasdainavo ne vien lietuviø autoriøkûrinius, taip pat atliko ir V. Paranjoti„Dravidian Dithyramb“bei teatralizuotai pateikë J. VanHauen „Love and Marriage“.Jaunatviðkà pavasario vëjàscenoje pakeitë jûros dvelksmas– Klaipëdos þvejø rûmø miðruschoras „Cantare“ (vadovas ArtûrasDambrauskas). Klaipëdieèiaidainavo vien tik lietuviø autoriøkûrinius: G. Svilainio „Anttëvelio dvaro“, A. Adomaièio„Pempel pempel“, A. Klovosdainø ciklà „Birþø kraðto meilësdainos“. Baigdami savo pasirodymà„Cantare“ atliko J. Tamulionio„Erzinimus“. Ðá kûrináatliko taip átaigiai ir linksmai, joggalima buvo patikëti, jog vadovoiðëjimas paliekant choristus erzintivieniems kitus visai nesuvaidintas,o tikras!Koncertà baigë choras ið Kauno„Kamertonas“ (vadovas KæstutisJakeliûnas). „Kamertonas“atliko ðiuos kûrinius: M. Maþvydo„Gyvenimà tas turës“; G. Svilainio„Laudate Dominum“.Choro atliekama „Capriciatta“nukëlë þiûrovus kaþkur á saulëtàjàItalijà. O choro vadovas K.Jakelûnas nustebino þiûrovus atlikdamassolo partijas kûriniuose:E. Fabrez „Boleras Sevillanas“ir R. Stonehill „Shut de do“.Treèiasis chorø festivalio koncertas„Dainuokim“ baigësi padovanojæsþiûrovams puokðtægeros chorinës muzikos.Bet dainorëliams vakaraskoncertu nesibaigë!Po koncerto, kaip ir kiekvienaismetais, vyko vakaronë skirtafestivalio dalyviams. Tokie vakarëliaiyra vienas bûtiniausiøchorinës muzikos festivalio„Dainuokim“ akcentø. Jø metuchoristai bei jø vadovai turi puikiàprogà pabendrauti, pasidalintisavo áspûdþiais, pasiekimais,susipaþinti ir þinoma kartu uþtrauktivisus vienijanèià dainà!322007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


„Gabijos“ ðventës ir kasdienybëNepriklausomybës dienos minëjimokoncertas su „Gabija“Lina DIJOKAITËChoro „Gabija“ choristëVos spëjom gatvëse sulauktiðiemet smarkiai vëluojanèio ðaltukoir sniego, o trumpiausiasþiemos ir kartu metø mënuo jautirpdo mûsø ðirdyse ledus, budinapavasario išsiilgusias širdis.Vasaris, vienø siejamas su meilësšvente, o kitiems ugdantis patriotiðkumà,primindamas Lietuvosnepriklausomybës dienà, galiausiaiðias dvi progas nejuèia suliejaá vienà.Taip ir gabijieèiai, supynæ tauriausiusjausmus, rinkosi Ðv. Valentinodienà á Vilniaus mokytojønamø Didþiàjà salæ koncertuotiVasario 16-osios minëjime.Visi iðsiilgæ atsiverti klausytojams,atiduoti jiems dalelæ savæs,savo meilës. Juo labiau, kad irþiûrovø, norinèiø iðklausyti ir pasisemtijaunatviðko dþiugesio išpatriotiðkai nusiteikusiø gabijieèiø,guþëte priguþëjo. Iðklausæsolisto Romualdo Veðiotos beirenginyje dalyvavusiø þymiø mûsøðalies politikø, tarp jø ir A.Kubiliaus, klausytojai pasinërë álietuviðkumà puoselëjanèiø „Gabijos“atliekamø dainø skambesá.Ákvëpti aktorës Graþinos Urbonaitësiðsakytø eiliø gabijieèiaijautë pareigà þiûrovams atskleistivisà dainø dvasingumà, primintijomis Lietuvos groþá ir taurumà.Ypaè visiems patriotiðkumà þadinoRaimundo Martinkëno kû-riniø liaudiðkais motyvais ciklas.Mums pritarë Kæstutis Didvalis– muðamieji, Gintaras Eidukaitis– bosinë gitara ir ModestasBarkauskas – fortepijonas. Didelëssëkmës susilaukë ir atskirasR. Martinkëno kûrinys paraðytas„Gabijai“. Nuskambëjusdainos þodþiams „Daug daug daineliø,mieloji sese...“ ne vienasklausytojas su meile pritarë choristams,o kai kam ir nostalgiškaaðara nubyrëjo. Visi nejuèia galëjopasijusti kilæ ið vienos didelësðeimos – Lietuvos.Po koncerto ðypsenomis iðlydëjæá gatves klausytojus ir patysgabijieèiai pasinërë á miesto dûzgesá.Vieni iðskubëjo su artimiausiaisðirdies draugais ðvæsti Valentinodienos, kiti, susibûræ ádarnø patriotiðkø jausmø pakylëtàbûrelá, tà vakarà dar ilgai nesiskyrë:dalinosi meile, dþiuginovieni kitus dainomis, ðildë ðypsenomis.GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/233


Universiteto lengvaatleèiø istorijos puslapiaiUþ laisvà vëjà greièiauLekt. Jonas PEÈIÛRAKûno kultûros katedros lektorius, lengvaatleèiø treneris34TARPTAUTINIAI RYŠIAISeptintajame deðimtmetyjemûsø lengvaatleèiai uþmezgëdraugiškus sportinius ryšius suVeimaro aukštàja statybos ir architektûrosmokykla. Atsiradogalimybë keistis sportinëmis delegacijomis.1972 m. pavasará grupë mûsølengvaatleèiø – 8 vyrai ir 4 merginosdrauge su treneriais V. Barisuir J. Genevièiumi vieðëjoVeimare. Varþybos vyko dvi dienas.Mûsø pasiuntiniai buvo pajëgesniir varþybas nesunkiai laimëjome.Varþybos parodë, kadmes dirbame didesniais krûviais.Veimarieèiai pasiþadëjo siekti revanðoVilniuje. 1973 m. vokieèiaiatvyko á Vilniø, sustiprinæ komandà,taèiau prieð mûsø lengvaatleèiuslaimëti neástengë.Po ðiø pirmøjø lengvaatleèiøvarþybø tolesnë sportinë draugystësu vokieèiais kiek atslûgo,nes ëmë keistis vizitais kitø sportoðakø atstovai. Taèiau lengvaatleèiaitaip pat ruoðësi naujiemssusitikimams su vokieèiais. Pagaliau1981 m. rudená vël atëjo mûsøeilë vykti á Veimarà. Draugesu treneriais V. Barisu ir J. Peèiûraiðvykoje dalyvavo doc. V.Sakalys ir MTF prodekanas doc.R. Baltruðaitis (delegacijos vadovas).Varþybø programà pasiûlëðeimininkai. Ðirdyje jautëme, kadgalime laimëti, nors mûsø „silpnavieta“ vël buvo merginø komanda.Pirmosios rungtys iðryðkinomûsø vyrø pranaðumà. VeimaroLengvosios atletikos varþybos 1985 m.merginø komandoje buvo vienadalyvë ið VDR olimpinio centro,taèiau jos pasiektos pergalës negalëjonulemti bendrakomandiniørezultatø. Mûsø komanda vëlðventë pergalæ, jø viltys laimëtigalutinai þlugo. Gal todël kitømetø pavasará (1982 m.) veimarieèiøkomanda á Vilniø atvykogana kuklios sudëties. Nutarëmekomandiniø rezultatø neskaièiuoti.Po ðiø varþybø mûsøsportiniai ryðiai su vokieèiaisPabaiga. Pradþia – Nr. 1(2007)ëmë blësti ir galutinai nutrûko.Nuo 1988 m. ðios tradicinësvarþybos tituluojamos “Baltijostaurës” varþybomis. Ateityje áðias varþybas planuota kviesti irkitø Baltijos regiono valstybiøkomandas: Suomijos, Ðvedijos,Lenkijos, Danijos. Taèiau dël lëðøstokos ðiam sumanymui nebuvolemta išsipildyti.“Baltijos taurës” varþybø nugalëtojaisávairiais metais yra buvæR. Podolskis, A. Augulis, K.Radavièius, T. Jakutis, R. Stasaitis,H. Gulbinovièius, V. Maèënas,G. Gaigalas, S. Matijoðka,S. Motuzas, R. Dudavièiûtë, J.Simuntis, J. Total, T. Savickas, L.Ðalkauskas, A. Jonuðkis, D. Dudënas,D.Grinius, S. Stankevièiûtë,J. Strumskytë, I. Duibinskij,V. Leðèiauskas, A. Barisas.Prizininkais “Baltijos taurës”varþybose yra tapæ V. Jurgilas, A.Stanèius, O.Charieviè, Kàstytisir Kæstutis Gedminai, V. Kovalevskaja,V. Menkov, P. Jauga, M.Urbanavièius, V. Vinskutë, E.Jankieviè, M. Staleriûnas, E.Lenkevièius, V. Petrulieviè, E.Jakonytë, A. Skuodaitë, V. Krivièius,A. Riaukaitë, D. Lvov, T.Matijošius, M. Ambraziejus.Be tarptautiniø susitikimøkasmet vyko draugiðkos lengvaatleèiøvarþybos su Bresto inþineriniostatybos instituto sportininkais.Mûsø studentai Brestesveèiavosi 4 kartus.Nuo 1977 m. mûsø lengvaatleèiaipalaiko glaudþius sportiniusryðius su Talino politechnikosinstituto auklëtiniais. Komandosper metus susitikdavo dukartus: namuose ir svetur. Estainuoðirdþiai sutikdavo mûsø ko-2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Universiteto lengvaatleèiø istorijos puslapiaimandà, varþybos vykdavo ðventiðkai,po jø - vakaronës. Ðias varþybasstudentai pamëgo ir su didþiuliunoru jose dalyvavo.1981 m. lengvaatleèiai pirmàkartà pakviesti draugiðkoms varþybomsá Klaipëdà. Tais metaisKPI Klaipëdos fakultetas á ðiasvarþybas taip pat pakvietë Rygos,Talino, Minsko ir Kauno politechnikosinstituto lengvaatleèius.Komandos kovojo dël“Draugystës” taurës. Jos tapotradicinëmis ir vyksta iki ðiol.Kiekvienà pavasará ir rudená, keièiantvarþybø vietà. Vëliau á ðiasvarþybas pakviesti ir Kaliningradouniversiteto bei Maskvos inþineriniostatybos instituto lengvaatleèiai.Á ðiuos miestus buvonuvykusi ir mûsø komanda. Taurædaþniausiai iðkovodavo kaunieèiai,taèiau pastaruoju metudaþniausiai laimi rygieèiai. Mûsølengvaatleèiai ðiø varþybø nugalëtojaistapo 1996 m. Klaipëdojeir 2001 m. Rygoje.STARTAI NEPRIKLAUSO-MYBËS METAISPirmaisiais Lietuvos nepriklausomybësmetais dël ekonominiøsunkumø, kaip ir kitøsporto ðakø atstovø, lengvaatleèiøaktyvumas sumaþëjo. Taèiaupalaipsniui padëtis pradëjo keistis.Universitete pagerëjo lengvaatleèiørengimo sàlygos, atsiradogalimybë ásigyti geresnio inventoriausir rezultatai vël pradëjokilti.Universiteto lengvaatleèiaitris kartus (1996, 1997, 1998 m.)iðkovojo III vietà Lietuvos aukðtøjømokyklø studentø pirmenybëse.Nugalëtojais tapo ar prizinesvietas ávairiais metais yra iðkovojænemaþas bûrelis „Inþinerijos“komandos nariø. Aukðèiausiuslaimëjimus pasiekë ðuolininkëD. Leonavièiûtë, 1996 m.Lietuvos þiemos pirmenybëseuþëmusi III vietà ir bëgikas M.Staleriûnas, 1998 m. tapæs Lietuvosjaunimo þiemos pirmenybiønugalëtoju.Aukðtøjø mokyklø studentøèempionatø prizininkais yra tapæL.Manelytë, D.Merkevièiûtë,A.Lukaðovas, R.Karaðka, E.Jankieviè,V.Vinckutë, D.Leonavièiûtë,S.Vëjelis, M.Urbonavièius,Þ.Likða, D.Valickaitë, M.Iðoraitë,K.Gedminas, I.Juraitë,D.Ulevièiûtë, E.Lenkevièius,A.Juodvalkytë, V.Petrulieviè,J.Strumskytë, A.Þidelytë, L.Vaitonytë,S.Stankevièiûtë, L.Ðalkauskas,V.Krivièius, P.Jauga,P.Vyèas, M.Grigaliûnas, T.Matijošius,I.Riaukaitë, M.Paliukaitë,M.Stonys.LENGVAATLEÈIØ STARTAISELL ÞAIDYNËSESELL þaidynës turi senà tradicijà.Pirmosios ávyko 1923 m.Tartu mieste Suomijos, Estijos,Latvijos ir Lietuvos studentairungtyniavo lengvosios atletikos,teniso ir futbolo varþybose. Vëliauðios þaidynës pradëtas vadintiSELL (keturiø Baltijos ðaliøpavadinimø pirmosiomis raidëmis).Paskutinës prieðkarioSELL þaidynës ávyko 1940 m. Pojø þaidynës ilgesniam kaip 50 m.laikotarpiui nutraukë sovietinëBaltijos ðaliø okupacija. 1997 m.balandþio 21 d. Suomijos, Estijos,Latvijos ir Lietuvos studentøsporto asociacijø vadovai Tartumieste nutarë SELL þaidynessurengti Estijoje Tartu mieste.Jos dabar vykdomos kiekvienaismetais, vis kitoje Baltijos valstybëje.Pirmosios þaidynës po nepriklausomybësatkûrimo vyko Tartumieste 1998 m.1999 m. Kaune vykusioseSELL þaidynëse puikiai pasirodëmûsø studentas trenerio K.Ðapkos auklëtinis E. Lenkevièius,ðuolio á aukðtá rungtyje laimëjæsI vietà. Labai sëkmingaiSELL Tartu þaidynëse 2002 m.pasirodë mûsø bëgikas V. Petrulieviè,laimëjæs 400 m rungtá. Èiapagirtinai startavo V.Krivièius,100 m bëgimo rungtyje uþëmæsIII vietà. Jis vël puikiai pasirodë2003 m. Kaune 100 m distancijoje,pasiekæs asmeniná rekordàir uþëmæs II vietà.2005 m. SELL þaidynëse Rygojemûsø auklëtiniai P.Ðavareikoir D.Lvov su KTU bëgikaisestafetëje 4x400 m uþëmë III vietà.VGTU ABSOLVENTAI –LENGVAATLEÈIAI,ŠIUO METU DIRBANTYSUNIVERSITETEGEDIMINOUNIVERSITETAS2007/2Lengvosios atletikos varþybos. Adas Bikus. 2005 m.Algirdas Šakalys1969 m. baigë KPI Vilniausfilialo inþinieriaus-mechaniko35


Universiteto lengvaatleèiø istorijos puslapiai36specialybæ. Aktyviai sportavo,buvo Lietuvos sportinio ëjimorinktinës narys. 1965 m. pirmàkartà tapo Lietuvos èempionu 20km. nuotolyje. Iš viso respublikosèempionu yra tapæs 20 kartø.20-50 km nuotoliuose 14 kartøgerino Lietuvos rekordus. Algirdas1973 m. baigë VU pramonësekonomikos aspirantûrà,1996 m. apsigynë technologijosmokslø daktaro disertacijà.1991-2000 m. – Susisiekimo ministerijosviceministras. 2002-2003 m. buvo prezidento V.Adamkaus konsultantu transportopolitikos klausimais. Dabardirba VGTU Transporto institutodirektoriaus pavaduotoju.Henrikas Sivilevièius1972 m. baigë tuometinioMiestø statybos fakulteto automobiliøkeliø specialybæ. Buvopasirinkæs sportinio ëjimo rungtá.Dalyvavo aukðtøjø mokykløèempionatuose bei respublikinësevarþybose. 5 km distancijojerungtyniavo Lietuvos taurës varþyboseir uþëmë IV vietà. 1984m. Maskvoje apgynë kandidatinædisertacijà, o 2003 m. VGTU– habilituoto daktaro disertacijà.2005 m. suteiktas profesoriausvardas. Ðiuo metu yra Transportotechnologiniø árenginiø katedrosprofesorius.Alvydas Pikûnas1972 m. baigë MTF automobiliøir autoûkio specialybæ. Vidutiniønuotoliø bëgikas, dalyvavoaukðtøjø mokyklø studentøèempionate bei ávairiose krosovarþybose. Treniravosi pas treneráJ.Genevièiø. Baigæs institutàliko dirbti katedroje. 1983 m.Maskvoje apgynë kandidatinæ disertacijà.2001 m. apgynë habilituotodaktaro disertacijà. Ðiuometu dirba Automobiliø transportokatedros vedëju.Natalija Lepkova1998 m. baigë SF magistratûrosstudijas. 2003 m. apgynë disertacijàtechnologijos moksløsrityje. Vidutiniø nuotoliø bëgikë.Dalyvavo aukðtøjø mokykløstudentø èempionatuose, „Baltijostaurës“ lengvosios atletikosmaèuos. Statybos ekonomikos irnekilnojamo turto vadybos katedrosdocentë.Vilija Èyraitë-Remeikienë1987 m. baigë Statybos ekonomikosfakultetà. Besimokydamaaktyviai sportavo – buvo ðuolininkëá tolá, pasiekusi 5,31 m rezultatà.Atstovavo universitetuirespublikinëse, aukðtøjø mokykløVilniaus m. ir „Baltijos taurës“lengvosios atletikos varþybose.Ðiuo metu – VGTU ekonomikosdirekcijos direktorë.Dovilë Merkevièiûtë2001 m. baigë SF magistratûrà.Aktyviai sportavo. Jos mëgiamarungtis – vidutiniai nuotoliaiir krosas. 400 m rungtyje – Lietuvosaukðtøjø mokyklø èempionatoir studentø kroso J.Pipynësir F.Karoblienës prizams laimëtiprizininkë. Dalyvavo daugelyjevarþybø gindama mûsø universitetogarbæ. 2005 m. apgynë daktarodisertacijà. Dabar – Statybinësmechanikos katedros docentas.Jonas Lasinskas1973 m. baigë SE fakultetà.Besimokydamas aktyviai bëgiojoilgesnius nuotolius. Treniravosipas trenerá K. Barkalajà. Dabar– Automobiliø transportokatedros automobiliø eksploatavimolaboratorijos vedëjas.Juozas Merkevièius1993 m. baigë Statybos fakulteteinþinieriaus statybos technologijosspecialybæ. 1995 m. baigëVerslo vadybos fakulteto inþinerinësekonomikos ir vadybosmagistratûrà. Per visà mokymosilaikotarpá aktyviai bëgiojo, dalyvaudavoaukðtøjø mokyklø, Vilniausmiesto pirmenybëse, ávairiosekroso varþybose, Naujametiniamebëgime „Verkiai – „Þalgirio“stadionas“. 2005 m. apgynësocialiniø mokslø daktaro disertacijàir yra Verslo technologijøkatedros docentas.LENGVAATLEÈIAI ÐIAN-DIENNaujo semestro pradþià graþiaipasitiko universiteto lengvaatleèiai.Vilniuje vykusiame Lietuvosaukðtøjø mokyklø èempionatemûsø komanda pirmà kartàtapo prizininke, surinkusi 20957taðkus, átemptoje kovoje dël treèiosvietos nugalëjo Ðiauliø universitetokomandà (20937 tðk.)ir priartëjo prie daugelá metø neáveikiamøvarþovø – LKKA irVU komandø atsiplëðusiu tik162 taðkais.Trys mûsø lengvaatleèiai uþëmëprizines vietas atskiroserungtyse. Tai ðiuo metu pajëgiausiasuniversiteto bëgikas TomasMatijoðius (S-4/2 gr.), kuris buvoantras 3000 m bëgime, IngaRiaukaitë (PI-4/2) iðkovojo treèiàvietà 400 m bëgime ir pirmakursëKotryna Kozlovskaja (A-06/3 gr.) triðuolio rungtyje taippat buvusi treèia.Pagal surinktus taðkus svariausiaiprie komandos prisidëjopirmakursë Eglë Kondrotaitë(VVu-06), kuri 60 m distancijojepasiekë asmeniná rekordà.Aukðtus rezultatus parodë VaidasDaunaravièius (CI-5/2), PovilasBoguðevièius (ETv-5/2),Mantvydas Ambraziejus (TET-4/1), magistrantas Pijus Vyèas(GDm-5). Aukðtas vietas uþëmëEdmundas Valantiejus (II-4/4),Evelina Makðeckaitë (SVA-5/2),Miglë Paliukaitë ir Pranas Petrauskas.Šiose varþybose dalyvavo 28universiteto lengvaatleèiai, kurieatkakliai kovojo dël kiekvienocentimetro, dël kiekvienos sekundësir tai atsiliepë rezultatams.2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


Kovo 27 diena. Ispanijos pakraštys.Europos þemëlapio pabaiga.Santiago de Compostela –piligrimø miestas. Festival intarnacionalde teatro universitario.– Jûs manote, kad esate Ispanijoje,– ðypteli juodbruvas vaikinukas.– Ne, èia Galicija.Taigi Vilniaus Gedimino technikosteatras studija „Palëpë“Galicijoje suvaidino spektaklá„Kostiumas“, galicijietiškai – “OTraxe“.Festivalio rengëjai – Companiade Teatro da USC – á festivalápakvietë labai nedaug uþsienieèiø:dvi trupes iš Brazilijos. Aktoriniomeistriškumo katedrosstudentai (Departamento de ArtesCenicas da USP) parodë dutikrai puikius spektaklius „Holocausto“ir „Incubadora“, iðsiskirianèiusypaè stipria aktorine mokyklair pasirinktos medþiagosðiuolaikiðkumu.Vokieèiø trupë „Event Production“ið Konstanzos suvaidi-Menø gelmësFestivalyje piligrimø ir studentø miesteRasa KRIÐÈIÛNAITËno psichodeliðkàimprovizacijà Hamletotema.Universitetø teatrøfestivalio ðeimininkaiparodëCarlo Goldoni„Trufaldino, servidorde dous amos“reþ. Roberto Salqueroir dar kartà árodë,kad yra vienapajëgiausiø universitetoteatrø trupiøEuropoje. Teatrasiš Sevilijos – La EscaleraTeatro – suvaidinospektaklá „Soliloquios“pagal Dario Fo ir Franca Rametekstus. Teatras Compania de teatroda USC iš Lugo – F.G. Lorcos„O Publico“. Teatras Aulade Teatro Universitaria de Ourense– „Unicornio“ pagal FerdinandoDacosta.Spektakliai buvo rodomo DidþiajameSantiago de Compos-tela teatre „Teatro Principal“ irRoberto Vidal Bolano salëje. Èiatai bent dëmesys universitetø teatrams!Visà savaitæ ðilta Santiagopublika plojo ir rëkë bravostudentiðko teatro trupëms jautryliktà kartà. Matyt, ne veltuiSantiago de Compostela vadinamasne tik piligrimø, bet ir studentømiestu.GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/237


Menø gelmësKurti pasaulá ir saveVIII tarptautinis universitetø teatrø forumasUniversitetø teatrø asociacijatæsia edukacinæ programà„Universitetas ir jaunimo kultûra“.Sëkmingai ágyvendinti septynitarptautiniai projektai, kuriuosenagrinëtos ávairios kultûrospaveldo problemos, daugiatautësVilniaus kultûros klausimai,Europos jaunimo skirtumaiir panaðumai, studentiðkai scenairaðanèiø autoriø fenomenas ir kitostemos.Aštuntasis tarptautinis universitetøteatrø forumas „Kurtipasaulá ir save“ ávyks Vilniuje2007 m. geguþës 7-12 d. Jo tema– jaunos asmenybës kultûrinisugdymas, pasitelkiant kitøtautø patirtá.Universitetø teatrai visokeriopaiugdo jaunimà, lavina jo sugebëjimus,pleèia interesø ratà,suteikia tam tikrø þiniø ir ágûdþiø,kurie padeda ne tik geriauásisavinti tiesioginiø studijø teikiamasþinias, bet ir turi teigiamosátakos ateityje sëkmingiausiekti profesinës karjeros. Kurdamiteatro spektaklá, jaunieji38aktoriai ne tik kuria tam tikrà pasauliomodelá. Tobulindamiesi,lavindamiesi, ugdydami savo asmenybæjie kuria save. Todëlsvarbiausias ðio forumo tikslas iryra atskleisti teatro átakà jaunosasmenybës formavimuisi. Bus surengtatarptautinë diskusija „Asmenybëuniversiteto teatre“.Kita vertus, mûsø studentai irpatys gali padëti kitiems, jaunesniemsuþ save. Pastaruoju metulabai populiarios akcijos , kaupianèiosmaterialines vertybes tëvøglobos netekusiems vaikams.Mes manome, kad galime sëkmingaiprisidëti prie vaikø namøauklëtiniø ugdymo, suteikdamijiems dvasinæ paramà.Bus ágyvendinama tarptautinëkûrybinë akcija „Mes su jumis“,kuriai vadovaus VGTU teatroreþisierius Olegas Kesminas. Josmetu vaikø namø auklëtiniai iðLentvario, Trakø, Valkininkø globosnamø bei Paramos ir labdarosfondo „Visos Lietuvos vaikai“bus supaþindinami su teatromeno pagrindais. Jiems buspravedami ávairûs uþsiëmimai,teatriniai þaidimai, lavinantysfantazijà, pasitikëjimà savimi, padedantysiðreikðti savo dvasiná pasaulá.Kûrybinius uþsiëmimus vaikøglobos namø auklëtiniamspraves teatro pedagogai, reþisieriaiJane Avery (Italija), AndrejKureièik, Sergej Turban (Baltarusija),Frederic Tessier (Prancûzija).Bus diskutuojama, daugir neformaliai bendraujama, nemokamairodomi forumo dalyviøspektakliai.Forumo metu taip pat vyks teatrinëslaboratorijos, jaunimoypaè mëgstami vakaro klubai,kuriø metu dalyviai galës pristatytisavo grupiø veiklà, savo ðaliøkultûrà, pabendrauti, artimiaususipaþinti.Forume dalyvaus jaunimo trupësið Italijos, Prancûzijos, Slovënijosir Lietuvos universitetø.Rimantas VENCKUSProjekto vadovas,Universitetø teatrø asociacijospirmininkas2007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS


PROGRAMAMenø gelmës15.00 KÛRYBINË AKCIJA VAIKØ NAMØ AUKLËTINIAMSVGTU, Trakø g. 118.00 FORUMO ATIDARYMASDalyvauja VGTU akademinis choras GABIJA19.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRASDRAMOS TRUPË MINIMUMA.Mackus CHAPEL BVU teatro salë, Universiteto g. 3GEGUÞËS 7 D.12.00 JANE AVERY (Italija) kûrybinë laboratorijaVU teatro salë, Universiteto g. 318.00 ELSINOR TEATRO/TEATRO 26 FIRENCE (Italija)XXI AMÞIAUS ROMEO IR DþULJETAPagal ÐekspyràVU teatro salë, Universiteto g. 319.30 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRASDRAMOS TRUPË MINIMUML.Andrejevas ARTIMO MEILËVU teatro kamerinë salë MINIMUMUniversiteto g. 5GEGUÞËS 8 D.12.00 KLAIPËDOS UNIVERSITETO TEATRASLazdynø Pelëda BAJORO DUKRAVU teatro salë, Universiteto g. 315.00 DRUGA SCENA PRVEGA ODRA (Slovënija)PASKUTINË PAMOKATeatras LËLË, Arkliø g. 518.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRASANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPË VELKAM:)VU teatro salë, Universiteto g. 319.30 THEATRE 2000 (Prancûzija)Ch. Chilton O, DIEVE, KOKS GRAþUS YRA KARASTeatras Lëlë, Arkliø g. 5GEGUÞËS 9 D.GEDIMINOUNIVERSITETAS2007/239


Menø gelmësGEGUÞËS 10 D.15.00 VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRASKIBIRASW. Gombrowicz IVONA, BURGUNDØ KUNIGAIKÐTYTËVU teatro salë, Universiteto g. 318.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETOTEATRAS STUDIJA PALËPËI.Šeinius NEREGËTI SAPNAITrakø g. 1GEGUÞËS 11 D.13.00 KÛRYBINË AKCIJA VAIKØ NAMØ AUKLËTINIAMSVGTU, Trakø 115.00 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRASA. Wesker VIRTUVËVU teatro salë, Universiteto g. 319.00 KLAIPËDOS UNIVERSITETO TEATRASDRAMOS KLASËMoljeras TARIAMAS LIGONISVU teatro salë, Universiteto g. 3GEGUÞËS 12 D.10.00 KÛRYBINË AKCIJA VAIKØ NAMØ AUKLËTINIAMSVGTU, Trakø 112.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETOTEATRAS STUDIJA PALËPËSPEKTAKLIS NR.15Trakø g. 115.00 Diskusija: ASMENYBË UNIVERSITETO TEATREVU teatro kamerinë salë Minimum, Universiteto g. 516.00 FORUMO UÞDARYMASVU teatro salë, Universiteto g. 3FORUMO RËMËJAI:VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASVILNIAUS UNIVERSITETASLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJASAULIAUS KAROSO LABDAROS IR PARAMOS FONDASÁ Ë J I M A S Á SPEKTAKLIUS N E M O K A M A SInformacija tel. 8 612 66981, 8 652 76231Forumo dienraštis:LIETUVOS ÞINIOS402007/2GEDIMINOUNIVERSITETAS