2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000 ...

gamta.lt

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000 ...

Aplinkos apsaugos agentūra2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijosveiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 5 ir 6straipsnių ataskaitaLietuva, 2005 m.


ATASKAITOS TURINYSEil. Nr. Ataskaitoslapo kodasAtaskaitos lapo pavadinimas1. Upių baseinų rajono charakteristikų analizė1.1 Paviršinis vanduo1 SWB 1 Paviršinio vandens telkinių tipologija2 SWB 2 Paviršinio vandens telkinių nustatymas3 SWB 3 Preliminari dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių klasifikacija4 SWB 4 Tipui būdingos etaloninės sąlygos, didžiausias ekologinis potencialasir etalonines sąlygas reprezentuojančių vietų tinklas1.2 Požeminis vanduo5 GWB 1 Požeminio vandens baseinų – telkinių identifikavimas ir išskyrimas2. Žmogaus veiklos poveikio aplinkai analizė2.1 Paviršinis vanduo6 SWPI 1 Reikšmingų paviršinio vandens apkrovų upių baseinų rajoneapibendrinimas7 SWPI 2 Paviršinio vandens telkinių priskyrimas rizikos grupei8 SWPI 3 Reikšmingi paviršinio vandens sutelktosios taršos šaltiniai9 SWPI 4 Reikšmingi paviršinio vandens pasklidosios taršos šaltiniai10 SWPI 5 Reikšmingas paviršinio vandens paėmimas11 SWPI 6 Reikšmingas paviršinio vandens hidrologinio režimo reguliavimas irmorfologiniai pokyčiai12 SWPI 7 Reikšmingų paviršinių vandens telkinių apkrovų poveikiųįvertinimas13 SWPI 8 Neapibrėžtumai ir duomenų trūkumas14 SWPI 9 Preliminarios rekomendacijos priežiūros monitoringui2.2 Požeminis vanduo15 GWPI 1 Reikšmingų apkrovų, veikiančių požeminio vandens būklę upių baseinųrajonuose, apžvalga16 GWPI 2 Požeminio vandens baseinų ir pabaseinių, priskirtų rizikos grupei,identifikavimas17 GWPI 3 Reikšmingi požeminio vandens pasklidosios taršos šaltiniai18 GWPI 4 Reikšmingi požeminio vandens sutelktosios taršos šaltiniai19 GWPI 5 Reikšminga požeminio vandens gavyba20 GWPI 6 Reikšmingas požeminio vandens dirbtinis papildymas21 GWPI 7 Reikšminga mineralizuoto vandens ar kitokia intruzija22 GWPI 8 Žmogaus veiklos poveikio požeminiam vandeniui apžvalga23 GWPI 9 Požeminio vandens pabaseinių, priskirtų potencialiai rizikos grupei,apibūdinimas24 GWPI 10 Neapibrėžtumai ir duomenų trūkumas25 GWPI 11 Rekomendacijos monitoringui3. Vandens naudojimo ekonominė analizė26 ECON 1 Vandens naudojimo ekonominė analizė4. Saugomų teritorijų registras27 RPA 1 Saugomų teritorijų registras5. Apibendrinimas ir išvados28 CONC 1 Vandens telkinių klasifikacijos, neapibrėžtumų ir duomenų trūkumo,tolimesnių veiksmų apžvalga ir kitos išvados


SWB 11. Paviršinio vandens telkinių tipologijaDUOMENYS§ Upės Lietuvoje yra skirstomos į 5 tipus, ežerai – į 3 tipus, tarpiniai vandenys – į 3 tipus, opakrančių vandenys – į 2 tipus.§ Kiekvieno tipo upių vandens (VT) telkinių skaičius Lietuvos upių baseinų rajonuose:VT Dauguvos Nemuno Lielupės Ventos Visotipas UBR UBR UBR UBR1 tipas 7 373 87 64 5312 tipas 8 70 21 13 1123 tipas 2 146 24 22 1944 tipas 0 26 4 5 355 tipas 0 5 0 0 5Viso 17 620 136 104 877Pastabos:1 tipas: < 100 km 22 tipas: 100-1000 km 2 , nuolydis 0,7 m/km4 tipas: 1000-10 000 km 25 tipas: 10 000 – 100 000 km 2§ Kiekvieno tipo ežerų vandens telkinių skaičius Lietuvos upių baseinų rajonuose:VT tipas Dauguvos Nemuno Lielupės Ventos VisoUBR UBR UBR UBR1 tipas 8 54 7 8 772 tipas 17 124 4 3 1483 tipas 1 46 0 0 47Viso 26 224 11 11 272Pastabos:1 tipas: paviršiaus plotas > 0,5 km 2 , vidutinis gylis 0,5 km 2 , vidutinis gylis 3-9m3 tipas: paviršiaus plotas > 0,5 km 2 , vidutinis gylis >9m§ Kiekvieno tipo tarpinių vandens telkinių skaičius Lietuvos upių baseinų rajonuose:VT tipas Dauguvos Nemuno Lielupės Ventos VisoUBR UBR UBR UBR1 tipas 0 1 0 0 12 tipas 0 1 0 0 1


3 tipas 0 1 0 0 1Viso 0 3 0 0 3Pastabos:1 tipas: šiaurinė Kuršių marių dalis2 tipas: centrinė Kuršių marių dalis (deltos teritorija)3 tipas:Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona§ Kiekvieno tipo pakrančių vandens telkinių skaičius Lietuvos upių baseinų rajonuose:VT tipas Dauguvos Nemuno Lielupės Ventos VisoUBR UBR UBR UBR1 tipas 0 1 0 0 12 tipas 0 1 0 0 1Viso 0 2 0 0 2Pastabos:1 tipas: atvira Baltijos jūros smėlėtoji pakrantė (prie Kuršių marių)2 tipas: atvira Baltijos jūros akmenuotoji pakrantė (šiaurinė pakrantė)APIBENDRINTA INFORMACIJA§ Visa Lietuva yra išsidėsčiusi Baltijos jūros ekoregione. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200metrų virš jūros lygio, ir tik labai nedidelė šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yraiškilusi daugiau kaip 200 metrų virš jūros lygio. Dėl šios priežasties bei todėl, kad esant tokiemsmažiems aukščio skirtumams nesitikima natūralių biologinių bendrijų skirtumų, vandens telkiniųtipologija pagal aukščio kategoriją virš 200 metrų nebuvo pasirinkta.§ Kiekvienos kategorijos (t.y. upė, ežeras, pakrančių ir tarpiniai vandenys) Lietuvos paviršiniovandens tipologija sudaryta pagal direktyvoje apibūdintą tipologijos A sistemą, taikant papildomuspasirenkamuosius B sistemos veiksnius (upių nuolydis, tarpinių vandenų gylis, bangų poveikis,maišymosi charakteristikos ir vidutinė substrato sudėtis bei pakrančių vandenų vidutinė substratosudėtis).§ Atsižvelgiant į upių tipologijos A sistemą, buvo taikomi šie privalomieji veiksniai: absoliutinisaukštis, visas baseino plotas ir geologija. Papildomas pasirenkamasis B sistemos veiksnys buvovidutinis vandens nuolydis, kuris, remiantis moksliniais duomenimis, turi įtakos reikšmingiemsžuvų bendrijų skirtumams. Nuolydis buvo įtrauktas tik į tų upių tipologiją, kurių baseino plotas yranuo 100 iki 1000 km 2 , kadangi tik šiose upėse buvo pastebėta žuvų bendrijų skirtumų. Kadangisausinimo sistema Lietuvoje yra labai tanki ir joje yra daug upeliukų, upeliai, kurių baseino plotasyra mažesnis nei 10 km 2 , buvo priskirti upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 100 km 2 , grupei.Laikoma, kad geologinis pagrindas Lietuvoje yra kalkinis. Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, buvonustatyti 5 upių tipai (žr. 1 lentelę).1 lentelė. Lietuvos upių tipologija.Tipas Ekoregionas AbsoliutinisaukštisUpės baseino plotas(km 2 )GeologijaNuolydis


12345Baltijos sritisžemuma: 0,7 m/km§ Atsižvelgiant į ežerų tipologijos A sistemą, buvo taikomi šie privalomieji veiksniai: absoliutinisaukštis, gylis ir geologija. Vidutinio gylio vertės, numatytos pagal A sistemą, buvo iš daliespakeistos, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas. Lietuvos mokslininkai nurodo, kad pagrindiniai žuvųbendrijų skirtumai atsiranda esant 9 metrų gyliui, todėl buvo nuspręsta vietoje 15 metrų didžiausiogylio naudoti 9 metrų gylį.§ Taip pat buvo nuspręsta naudoti tik vieną dydžio grupę Lietuvos ežerų tipologijai nustatyti (žr. 2lentelę). Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie biologiniųparametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas kitoks.2 lentelė. Lietuvos ežerų tipologija.Tipas Ekoregionas Absoliutinisaukštis123Baltijos sritisžemuma: 9 mPaviršiaus plotasGeologija> 0,5 km 2 kalkinis§ Lietuvos tarpinių vandenų tipai buvo nustatyti remiantis A sistema ir taikant papildomuspasirenkamuosius B sistemos veiksnius (žr. 3 lentelę). Tarpinių vandenų druskingumas svyruojanuo mažiau kaip 0,5 ‰ iki 5 ‰, todėl Lietuvos tarpiniai vandenys skirstomi į du tipus pagal jųdruskingumą (< 0,5 ‰ ir 0,5 – 5 ‰). Potvyniai Lietuvoje yra reti ir jų dydis beveik nesiskiria. Jieneturi įtakos tarpinių vandenų biologiniams parametrams, todėl visi Lietuvos tarpiniai vandenyspriskiriami vienam tipui (< 2 m) pagal potvynių dydį. Buvo taikomi šie pasirenkamieji B sistemosveiksniai: gylis, bangų poveikis, maišymosi charakteristikos ir vidutinė substrato sudėtis.3 lentelė. Lietuvos tarpinių vandenų tipologija.Druskin Vid.Gylis, BangųEkoregionas gumas, potvyniųm poveikis‰ dydisMaišymosicharakteristikosVidutinėsubstratosudėtisVandenstelkiniųtarpiniai tipai


0,5-5


SWB 22. Paviršinio vandens telkinių nustatymasDUOMENYS§ Vandens telkinių (upių) skaičius atskiruose upių baseinų rajonuose (UBR):Upių baseinų rajonas Bendras vandens telkiniųskaičiusNemuno 620 48203,7Lielupės 136 8949Ventos 104 6278Dauguvos 17 1870,8Viso 877 65301,5UBR plotas, km 2§ Bendras ežerų skaičius atskiruose upių baseinų rajonuose:Upių baseinų§ Ežerų skaičius pagal skirtingas dydžio kategorijasrajonas


§ Geografinis mastelis, taikytas atliekant apskaičiavimus, buvo 1:25 000.APIBENDRINTA INFORMACIJAPaviršinio vandens telkinių klasifikacija buvo parengta remiantis šiais pagrindiniais principais:§ vandens telkinys priskiriamas tik vienai paviršinio vandens telkinių kategorijai (upė, ežeras,pakrančių ir tarpiniai vandenys, labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai) ir negali priklausytikelioms kategorijoms;§ vandens telkinys priskiriamas tik vienam paviršinio vandens telkinių tipui ir negali priklausytikeliems tipams;§ vandens telkinys gali priklausyti rizikos grupei arba ne, tačiau negali pasižymėti abejomissavybėmis.Pakrančių ir tarpinių vandenų klasifikacija buvo parengta remiantis šiais pagrindiniais principais irnetaikant papildomų kriterijų.Nustatant upių ir ežerų vandens telkinius, be minėtųjų principų taip pat buvo taikomi ir kiti kriterijai:§ upės, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km 2 , yra laikomos 3atskirais vandens telkiniais (upė–ežeras–upė);§ upės, pratekančios per ežerus, kurių paviršiaus plotas mažesnis kaip 0,5 km 2 , yra laikomos ne 3atskirais vandens telkiniais, t.y. upė–ežeras–upė, o vienu vandens telkiniu;§ mažos upės, kurių baseino plotas yra mažesnis nei 100 km 2 ir kurios yra tame pačiamepabaseinyje, yra laikomos vienu vandens telkiniu, išskyrus tuos atvejus, kai upės yrareikšmingai veikiamos žmonių veiklos;§ ežerai, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km 2 , yra laikomi atskirais vandens telkiniais.Ežerai, kurių plotas yra mažesnis kaip 0,5 km ir kurie yra tame pačiame pabasienyje, yrapriskiriami vienam vandens telkiniui.Devyni ežerai, kurių plotas didesnis kaip 0,5 km 2 , nebuvo įtraukti skaičiuojant ežerus ir ežerų vandenstelkinius, kadangi nebuvo pakankamai duomenų apie jų gylį, kurie leistų ežerą priskirti konkrečiamtipui. Šie duomenys bus surinkti artimiausioje ateityje ir pagal juos ežerai bus priskirti tam tikram tipui.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWB 33. Preliminari dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių klasifikacijaDUOMENYS§ Preliminariai nustatytų labai pakeistų vandens telkinių (LPVT) skaičius kiekviename upiųbaseinų rajone:Upių baseinų rajonasLPVT skaičius UBRNemuno 49Lielupės 6Ventos 9Dauguvos 1Viso: 65§ Lietuvoje buvo nustatyti 2 dirbtiniai vandens telkiniai. Abu yra Nemuno UBR.APIBENDRINTA INFORMACIJALabai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių nustatymo metodikaLabai pakeistais vandens telkiniais (LPVT) Lietuvoje yra laikomos reikšmingo dydžio upių užtvankos(pagal paviršiaus plotą ir ilgį) ir Klaipėdos uosto akvatorija.Jeigu užtvankos paviršiaus plotas yra >0,5 km 2 , o ilgis >1,5 km, tokia užtvanka buvo preliminariaipriskirta labai pakeistiems vandens telkiniams. Šie kriterijai buvo pasirinkti todėl, kad tokio dydžiotvenkinyje susidaro sąlygos, kurios artimesnės ne upių, o ežerų sąlygoms ir, tikėtina, kad vandenstelkinio ekosistemoje vyks reikšmingi pasikeitimai. Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių žymų tokiopakeitimo poveikį yra faktas, kad upėse dažniausiai nutrūksta žuvų migracija prieš srovę, net jeigu yrapastatyti įrenginiai, skirti žuvims praplaukti.Klaipėdos uosto akvatorija buvo preliminariai priskirta LPVT, kadangi pagrindinė uoste vykdomaveikla, t.y. kranto linijos pakeitimas, dugno gilinimas, uosto ir navigacijos kanalų naudojimas ir pan.,labai fiziškai sutrikdo ekosistemą.Dirbtiniais vandens telkiniais nuspręsta laikyti nebenaudojamus didelius (> 0,5 km 2 ) karjerus,pripildytus vandeniu. Šiuo tikslu buvo atrinkti 2 karjerai.Be upių užtvankų ir Klaipėdos uosto, buvo nagrinėjama, kaip reikėtų klasifikuoti melioracijos griovius,baseinus jungiančius vandens kanalus ir žuvivaisos tvenkinius: kaip LPVT ar dirbtinius vandenstelkinius. Tyrimas parodė, kad nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, ar melioracijosgrioviai ir mažos kanalizuotos upės galės atsistatyti natūraliai, kurias iš jų planuojama naudoti nuolat, okurių naudojimas yra arba bus nutrauktas. Be to, labai trūksta teritorinių duomenų, ir tai neleidžia


nustatyti ir išanalizuoti griovių sistemos. Todėl grioviai nebuvo priskirti nei labai pakeistiems ardirbtiniems vandens telkiniams, nei rizikos grupei priskiriamiems vandens telkiniams. Manoma, kadbaseinus jungiantys vandens kanalai kai kuriose vietose yra artimi natūraliai tekančioms upėms, todėlbuvo nuspręsta nedaryti papildomos analizės ar tyrimų ir kol kas jų nepriskirti dirbtiniems vandenstelkiniams. Dėl savo pobūdžio ir paskirties žuvivaisos tvenkiniai buvo laikomi ne dirbtiniais vandenstelkiniais, o gamybos padaliniais, kadangi juose būtų neįmanoma siekti aplinkosaugos tikslų.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWB 44. Tipui būdingos etaloninės sąlygos, didžiausias ekologinis potencialas ir etaloninessąlygas reprezentuojančių vietų tinklasAPIBENDRINTA INFORMACIJABuvo nustatytos visų Lietuvos vandens telkinių – upių, ežerų, pakrančių ir tarpinių vandenų –etaloninės sąlygos. Etaloninės sąlygos buvo nustatomos pagal biologinius ir cheminius parametrus.Etaloninės sąlygos buvo nustatomos naudojant turimus mažų vandens telkinių monitoringo duomenisbei pasitelkiant ekspertų sprendimus dėl didelių telkinių. Rengiant ežerų etalonines sąlygas, buvonaudojami monitoringo duomenys ir mokslininkų sukaupta patirtis. Tarpinių ir pakrančių vandenųtipams būdingų etaloninių sąlygų pasiūlymas daugiausia buvo grindžiamas ekspertų sprendimais iristoriniais duomenimis. Ekspertų sprendimai buvo papildomi bendromis žiniomis apie upių, ežerų,pakrančių ir tarpinių vandenų ekologiją, patirtimi apie nepaveiktų vandens telkinių chemines irbiologines savybes, sukaupta šalyse, kurių geologija ir klimatas yra panašūs, bei turimais Lietuvosmonitoringo rezultatais.Atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą apytikslę tipologiją ir turimus duomenis bei informaciją, buvoneįmanoma skirtingiems upių tipams nustatyti skirtingų etaloninių cheminių verčių. Galimi biologiniųverčių skirtumai slypi Danijos indekse upių faunai, kuris buvo pasirinktas kaip geriausias prieinamasrodiklis biologinei būklei įvertinti, atsižvelgiant į turimus duomenis. Indeksas apima visus tipųskirtumus ir jų natūralias fonines sąlygas, todėl visiems upių tipams buvo nustatytos bendros etaloniniųsąlygų vertės. 1 lentelėje nurodyti pagrindiniai cheminiai parametrai, kuriais remiantis nustatomospreliminarios etaloninės sąlygos.1 lentelė. Cheminiai ir biologiniai parametrai, kuriais remiantis nustatomos upių etaloninės sąlygosCheminiai ir biologiniai parametraiBiologinis deguonies suvartojimas (BDS 7 )Amonis (NH 4 -N)Nitratai (NO 3 -N)Bendras azotas (N)Fosfatai (PO 4 -P)Bendras fosforas (P)Danijos indeksas upių faunai (DIUF)Visų ežerų tipų etaloninės sąlygos buvo siūlomos taikant biologinius ir cheminius kriterijus. Ežerųetaloninių sąlygų cheminiai ir biologiniai parametrai pateikti 2 lentelėje.2 lentelė. Cheminiai ir biologiniai parametrai, kuriais remiantis nustatomos ežerų etaloninės sąlygosBiologiniai ir cheminiai parametraiKokybės elementasParametrasMakrofitai (iš dalies ar visiškai Rūšių skaičiuspanirusi vandens augalija)Makrofitų aptikimo gylio riba (m)


FitoplanktonasChemijaChlorofilas a (µ g/l)Bendra biomasė (mm 3 /l)Toksiškų rūšių skaičiusBendras P (µ g/l)Secchi gylis (skaidrumas) (m)2 lentelėje pateikti parametrai buvo pasirinkti kaip tinkami vandens kokybės ir žmonių veiklospoveikio rodikliai, atsižvelgiant į turimą informaciją ir duomenis.Pagrindiniai biologiniai ir cheminiai kokybės elementai (ir jų parametrai), pagal kurių vertes siūlomostarpinių vandenų etaloninės sąlygos, nurodyti 3 lentelėje.3 lentelė. Parametrai, kuriais remiantis nustatomos tarpinių vandenų etaloninės sąlygosBiologiniai ir cheminiai parametraiKokybės ParametraselementasFitoplanktonas Bendra fitoplanktono biomasė (mm 3 /l)Eutrofikaciją rodančių rūšių biomasė mm3/l/ (bendros biomasės dalisGalimai toksinių rūšių biomasė mm3/l/ (bendros biomasės dalis procentais)Dugno bestuburė Bendrijos apibūdinimasfaunaRūšių skaičiusDidieji dumbliai ir Didžiausias panirusių makrofitų gylis (m)gaubtasėkliai Furcelaria lumbricalis gylio riba (m)Žuvų fauna Gružlio (Gobio gobio) biomasė kg/100 m 2ChemijaBendras N (ug N/l)Bendras P (µ g/l)Pagrindiniai biologiniai ir cheminiai kokybės elementai (ir jų parametrai), pagal kurių vertes siūlomospakrančių vandenų etaloninės sąlygos, nurodyti 4 lentelėje.4 lentelė. Etaloniniai cheminiai ir biologiniai parametrai, kuriais remiantis nustatomos pakrantės vandenųetaloninės sąlygosBiologiniai ir cheminiai parametraiKokybės elementas ParametrasFitoplanktonas Bendra fitoplanktono biomasė (mm 3 /L -1 )Eutrofikaciją rodančių rūšių biomasė mm3/l/ (bendros biomasės dalisGalimai toksinių rūšių biomasė mm3/l/ (bendros biomasės dalisprocentais)Dugno bestuburė fauna Bendrijos apibūdinimasRūšių skaičiusDidieji dumbliai ir Gylio riba: Furcellaria lumbricalis (m)gaubtasėkliaiChemija Secchi gylis (m) 3Bendras N (ug N/l) žiemąBendras P (µ g/l) žiemąDaugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


GWB 15. Požeminio vandens baseinų – telkinių identifikavimas ir išskyrimasGEOGRAFINĖ INFORMACIJAKodas Pavadinimas X YPlotas,km²LT001* Viršutinio-vidurinio 24.94503163 55.66555263 17670 706,9devonoLT00101** Šventosios žemupio 24.60586200 55.17619537 142 d.n.LT00102** Joniškio 23.71921633 56.25671019 516 d.n.LT00103** Kėdainių-Dotnuvos 23.77891753 55.54047734 1142 d.n.LT00104** Biržų-Pasvalio 24.54617003 56.13988010 952 d.n.LT002* Viršutinio devono Stipinų 23.44075974 55.83432494 5161 118,3LT00201** Dubysos vidurupio 23.34228988 55.35552557 128 d.n.(Raseinių)LT003* Permo-viršutinio devono 22.45419710 55.83432494 7758 177,4LT00301** Palangos-Šventosios 21.09929729 55.84249431 75 d.n.LT004* Viršutinės-apatinės kreidos 22.42751295 55.09751647 8461 433,9LT00401** Kuršių Nerijos-pamario 21.33174011 55.46757223 487 d.n.Ištekliai, t.m³/dLT00402** Nemuno žemupio 22.70546217 55.07348690 163 d.n.(Jurbarko)LT00403** Suvalkijos 23.00004588 54.8078707 1306 d.n.LT00404** Klaipėdos 21.27011729 55.58119198 340 d.n.LT005* Pietryčių Lietuvos kvartero 24.73439397 54.7453382 20880 2100,0LT00501**LT00502**Nemuno vidurupio(Alytaus)Nemuno, Neries, Nevėžiožemupio (Kauno)24.07188873 54.43558 421 d.n.23.61604797 54.96017128 330 d.n.LT00503** Neries vidurupio (Vilniaus) 25.29464847 54.70266775 555 d.n.LT00504** Vilnios baseino (Naujosios 25.47383204 54.72898632 240 d.n.Vilnios)LT00505** Smėlingosios pietryčių 24.39654703 54.28037471 3371 d.n.lygumosLT006* Vakarų žemaičių kvartero 22.38635078 55.69474881 4684 61,7LT00601** Juros žemupio (Tauragės) 22.27725954 55.24667258 179 d.n.* – pagrindiniai požeminio vandens baseinai; ** – pabaseiniai; d.n. – duomenų nėraPriedas: 1 paveikslas


DUOMENYSUBR GWB TarpvalstybinisRyšys su paviršiniu vandeniu irkitomis ekosistemomisLT001 + -LT00101 - +LT00103 - -LT00201 - +LT004 + -LT00401 - +LT00402 - +LT00403 + -NemunoLT00404 - -LT006 - -LT00601 - +LT005 + -LT00501 - +LT00502 - +LT00503 - +LT00504 - +LT00301 - -LT00505 + -Viso: 18 5 9Ventos LT003 + -Viso: 1 1 0LT001 + -Lielupės (Mūšos)LT00102 + -LT002 + -LT00104 + +Viso: 4 4 1DauguvosLT001 + -LT005 + -Viso: 2 2 0APIBENDRINTA INFORMACIJAPožeminio vandens baseinai (PVB) – telkiniai išskirti laikant, jog:a) juos sudaro glaudžiai susiję vandeningieji sluoksniai – hidrodinaminės sistemos;b) sistemas ar sluoksnius skiria aiškiai identifikuojamos vandensparos;c) baseinų ribomis yra vandeningųjų sluoksnių išsipleišėjimo ar vandens kokybės kontūrai;d) baseinus sudaro labiausiai naudojami horizontai;f) bet kuris požeminio vandens baseinas gali būti keliuose upių baseinų rajonuose.Požeminio vandens pabaseiniai išskirti plotuose, kur:a) dėl įvairių priežasčių yra rizika požeminio vandens kokybei;b) požeminio vandens gavyba gali įtakoti paviršinį vandenį ir ekosistemas.


Baseinų išskyrimui naudota Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skaitmeninėduomenų bazė, topografiniai ir geologiniai žemėlapiai, taip pat įvairių geologinių-hidrogeologiniųtyrimų ir literatūrinė medžiaga. Informacija apdorota naudojant įvairias kompiuterines programas, GISįrankius.Tuo pagrindu išskirti 6 pagrindiniai PVB ir 16 pabaseinių:1. Nemuno upių baseinų rajonui priskirti viršutinės-apatinės kreidos, Pietryčių Lietuvos ir Vakarųžemaičių kvartero bei pietinė viršutinio-vidurinio devono požeminio vandens baseino dalis. Viršutinio– vidurinio devono požeminio vandens baseinas didžiąja dalimi (plotas) patenka į Nemuno baseiną. Jošiaurinė dalis priskirta Lielupės UBR. Kadangi viršutinio – vidurinio devono baseinas naudoja giliusvandeninguosius sluoksnius, jis „suskaidytas“ ir priskirtas dviem UBR požeminio vandens naudojimoadministravimo ir gruntinio vandens apsaugos priemonių planavimo tikslais. Nemuno baseinui tenka ir14 pabaseinių. Baseine naudojamas įvairios genezės kvarterinių sluoksnių, kreidos, juros, permo irdevono sluoksnių vanduo.2. Ventos upių baseinų rajonui priklauso permo-viršutinio devono požeminio vandens baseinas. Jameeksploatuojami kvartero, permo ir viršutinio devono famenio vandeningieji horizontai. Gruntiniovandens apsaugos priemonių planavimui Ventos UBR priskirta ir nedidelė viršutinio devono Stipiniųpožeminio baseino dalis.3. Lielupės upių baseinų rajonui priklauso viršutinio devono Stipinių požeminio vandens baseinas iršiaurinė viršutinio-vidurinio devono baseino dalis bei 2 pabaseiniai. Čia išgaunamas permo, viršutiniodevono famenio, Stipinų ir viršutinio-vidurinio devono sluoksnių vanduo. Nors rizikos grupei (dėlsūraus vandens intrūzijos) priskirtas Stipinių požeminio vandens baseinas didžiąja dalimi patenka įNemuno UBR, tačiau požeminio vandens naudojimo apskaitos ir administravimo tikslams jispriskiriamas Lielupės UBR, nes pagrindinis vandens paėmimas koncentruotas Nemuno UBR, o vanduotiekiamas Lielupės UBR esančiam Šiaulių miestui. Gruntinio vandens apsaugos priemonių planavimuiši baseino dalis turėtų būti administruojama Nemuno UBR.4. Į Dauguvos upių baseinų rajoną patenka nedidelės Pietryčių Lietuvos kvartero ir viršutinio-viduriniodevono požeminio vandens baseinų dalys.Nuorodos1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 707 „Dėl požeminiovandens telkinių priskyrimo upių baseinų rajonams“ (Žin., 2004, Nr. 21-654), (http:///www.lrs.lt).2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminiovandens telkinių vertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“(Žin., 2004, Nr. 8-193), (http:///www.lrs.lt).3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 457 „Dėl vandensaugostikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179), (http:///www.lrs.lt).4. Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“ (http://www.lgt.lt).


SWPI 16. Reikšmingų paviršinio vandens apkrovų upių baseinų rajone apibendrinimasAPIBENDRINTA INFORMACIJAKonkrečios paviršinio vandens reikšmingos apkrovos kiekvieno upių baseinų rajono svarba buvoįvertinta atsižvelgiant į keletą veiksnių:§ vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl tam tikro poveikio, skaičių;§ vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl tam tikro poveikio, užimamą plotą (ilgį).Nemuno upių baseinų rajonasNemuno UBR vandens telkinių būklei didėlės įtakos turi ir sutelktosios, ir pasklidosios taršos šaltiniai(žr. 1 lentelę). Manoma, kad pramonė sudaro didelę sutelktosios taršos dalį, kadangi pramonės objektaiyra didžiuosiuose miestuose, dėl ko susidaro dideli nuotėkų kiekiai. Kita vertus, neįmanoma atskirtipramoninių ir buitinių nuotėkų taršos į paviršinius vandenis, kadangi abiejų rūšių nuotėkos valomoskartu savivaldybės nuotėkų valymo įrenginiuose arba įrenginiuose, pastatytuose vienamepramoniniame komplekse. Todėl sunku įvertinti, kiek pramoninė sutelktoji tarša veikia paviršiniovandens kokybę. Ši problema būdinga ir kitiems UBR.Nemuno UBR yra keletas užtvankų, prie kurių pastatytos hidroelektrinės. Šių elektrinių hidrologiniorežimo reguliavimo sąlygojama apkrova taip pat yra reikšminga , tačiau ji laikoma mažiau svarbia neipirmiau minėta apkrova.1 lentelė. Reikšminga paviršinio vandens apkrova Nemuno UBR ir jos svarba UBRApkrovos tipas Apkrovos potipis Apkrovossvarba*Sutelktosios taršosšaltiniaiMiestų nuotėkų valymo įrenginiai 2Pasklidosios taršosšaltiniaiŽemės ūkio veikla (dėl dirvos išplovimo, erozijos,išsiliejimų, tiesioginių nusausinimo išmetimų, tam tikrųauginamų kultūrų tipų, miškų želdinimo)2Hidrologinio režimoreguliavimasHidroelektrinės 0* 2 – labai svarbi, 1 – svarbi, 0 – mažiau svarbiLielupės upių baseinų rajonasLielupės upių baseinų rajone buvo nustatytas trijų rūšių reikšmingos apkrovos, dėl kurių vandenstelkiniai buvo priskirti rizikos grupėms; tai sutelktosios taršos šaltiniai, pasklidosios taršos šaltiniai ir


hidrologinio režimo reguliavimas. Laikoma, kad sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių apkrovosyra vienodai svarbios. Hidrologinio režimo reguliavimas Lielupės UBR daro mažesnę įtaką neianksčiau minėtos apkrovos (žr. 1 lentelę).Miestai yra laikomi pagrindiniais sutelktosios taršos šaltiniais, dėl kurių blogėja vandens kokybėLielupės UBR dalyje, esančioje Lietuvoje. Iš dalies problemos šiame UBR atsiranda dėl to, kad visipagrindiniai miestai-teršėjai nuotėkas išleidžia į sąlyginai mažas ir lėtai tekančias upes, kurios yražymiai jautresnės taršos poveikiui.Lielupės UBR dalyje, kuri yra Lietuvoje, taip pat būdinga intensyvi žemės ūkio veikla. Pasėliai užimabeveik visą rajono teritoriją, todėl žemės ūkio veikla sukelia reikšmingą apkrovą vandens telkiniųkokybei.2 lentelė. Reikšminga paviršinio vandens apkrova Lielupės UBR ir jos svarba UBR.Apkrovos tipas Apkrovos potipis Apkrovossvarba*Sutelktosios taršosšaltiniaiMiestų nuotėkų valymo įrenginiai 2Pasklidosios taršosšaltiniaiŽemės ūkio veikla (dėl dirvos išplovimo, erozijos,išsiliejimų, tiesioginių nusausinimo išmetimų, tamtikrų auginamų kultūrų tipų)2Hidrologinio režimoreguliavimasHidroelektrinės 0* 2 – labai svarbi, 1 – svarbi, 0 – mažiau svarbiVentos upių baseinų rajonasBuvo nustatyti trijų rūšių apkrovos, dėl kurių vandens telkiniai priskiriami rizikos grupei. Taipasklidosios taršos šaltiniai, sutelktosios taršos šaltiniai ir hidrologinio režimo reguliavimas. Didžiausiąapkrovą Ventos UBR paviršiniam vandeniui sukelia pasklidosios taršos šaltiniai – vandens telkinių,priskirtų rizikos grupei dėl žemės ūkio veiklos, tinklas užima žymiai didesnę teritoriją nei vandenstelkiniai, priskirti rizikos grupei dėl sutelktosios taršos šaltinių ar hidroelektrinių (žr. 3 lentelę).3 lentelė. Reikšminga paviršinio vandens apkrova Ventos UBR ir jos svarba UBR.Apkrovos tipas Apkrovos potipis Apkrovossvarba*Sutelktosios taršosšaltiniaiMiestų nuotėkų valymo įrenginiai 1


Pasklidosios taršosšaltiniaiŽemės ūkio veikla (dėl dirvos išplovimo, erozijos,išsiliejimų, tiesioginių nusausinimo išmetimų, tamtikrų auginamų kultūrų tipų)2Hidrologinio režimoreguliavimasHidroelektrinės 0* 2 – labai svarbi, 1 – svarbi, 0 – mažiau svarbiDauguvos upių baseinų rajonasNepakankamai išvalytos nuotėkos, išleidžiamos iš nuotekų valymo įrenginių į santykinai mažas upes,sukelia reikšmingą apkrovą, dėl kurios nemažai vandens telkinių Dauguvos UBR (Lietuvoje) yrapriskiriami rizikos grupei.Be to, Dauguvos UBR yra vienintelis UBR Lietuvoje, kuriame tiek daug paviršinio vandens naudojamaelektrai gaminti – čia pagaminama didžioji dalis šalyje pagaminamos elektros energijos. Šiame UBRežero vanduo imamas ir naudojamas Ignalinos atominės elektrinės reaktoriui aušinti. Kadangi tokiamemažame UBR (Lietuvos dalyje) imama tiek daug vandens, vandens paėmimas (hidrologinio režimoreguliavimas) yra laikomas labai svarbia apkrova Dauguvos UBR (žr. 4 lentelę).4 lentelė. Reikšminga paviršinio vandens apkrova Dauguvos UBR ir jos svarba UBR.Apkrovos tipas Apkrovos potipis Apkrovossvarba*Sutelktosios taršosšaltiniaiVandenspaėmimasHidrologiniorežimoreguliavimasMiestų nuotėkų valymo įrenginiai 2Vandens ėmimas elektrai gaminti (aušinimui) 2Hidroelektrinės 0* 2 – labai svarbi, 1 – svarbi, 0 – mažiau svarbi


SWPI 27. Paviršinio vandens telkinių priskyrimas rizikos grupeiDUOMENYS§ Paviršinio vandens telkinių, priskirtų rizikos grupei, skaičius atskiruose upių baseinų rajonuose:Upių baseinųrajonasUpės Ežerai PakrančiųvandenysTarpiniaivandenysLabaipakeistivandenstelkiniaiNemuno 459 63 2 3 35 562Lielupės 106 6 0 0 5 117Ventos 87 5 0 0 9 101Dauguvos 6 3 0 0 1 10Viso 658 77 2 3 50 790Bendras vandenstelkinių, priskiriamųrizikos grupei,skaičius§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei, ir vandens telkinių, priskiriamų potencialiai rizikosgrupei, skaičius atskiruose upių baseinų rajonuose:Upių baseinų rajonas Vandens telkiniai, priskiriamirizikos grupeiVandens telkiniai, priskiriamipotencialiai rizikos grupeiDauguvos 2 8Nemuno 63 499Ventos 5 96Lielupės 26 91Viso 96 694APIBENDRINTA INFORMACIJAVandens telkiniai rizikos grupei buvo priskirti remiantis:§ monitoringo duomenimis;§ išmetamų teršalų duomenimis;§ statistiniais duomenimis (gyventojų statistika, naminių gyvulių statistika, trąšų naudojimas,žemėnauda);§ duomenimis apie vandens srauto reguliavimą (tik upėms);§ modeliavimo rezultatais (tik upėms).Vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei dėl apkrovų:0sutelktosios taršos šaltinių;1pasklidosios taršos šaltinių;


2vandens srauto reguliavimo (tik upėms);3vandens paėmimo.Vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei ne tik dėl atitinkamų apkrovų, bet ir remiantis aplinkosmonitoringo duomenimis. Pastarieji buvo lyginami su aplinkosaugos standartais, siekiant įvertintikonkretaus vandens telkinio būklę pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos tikslus.Vandens telkinių priskyrimo rizikos grupei pagal monitoringo duomenis kriterijai:§ Pavojingų medžiagų direktyva (vandens telkiniai priskiriami rizikos grupei, jei viršijamos šiosdirektyvos normos);§ Žuvų direktyva (vandens telkiniai priskiriami rizikos grupei, jei viršijamos šios direktyvosnormos).Sutelktosios taršos šaltinių kriterijai:§ Sumodeliuota BDS 7 koncentracija upėje pasiekia >3 mg/l, o NH 4 koncentracija >0,2 mg/l lėtostėkmės laikotarpiu (nuo birželio iki rugpjūčio). Laikoma, kad šios vertės rodo apatinę geros būklėsribą. Modeliavimas atliktas stebimoms upėms, naudojant MAKE BASIN modelį. Jis buvokalibruojamas naudojant hidrocheminio monitoringo stočių duomenis, kurie buvo taikomi kitomsupės dalims. Modeliui taip pat buvo naudojami išmetamų teršalų duomenys, gyventojų ir naminiųgyvulių, žemėnaudos ir trąšų naudojimo statistiniai duomenys. Sumodeliuotos padidintoskoncentracijos buvo laikomos sutelktosios taršos šaltinių rezultatais, kadangi šio modelio taikymopatirtis rodo, kad didžiausius BOD 7 ir NH 4 kiekius Lietuvoje sudaro sutelktosios, o ne pasklidosiostaršos šaltiniai. Be to, lėtos tėkmės laikotarpiu tarša iš sutelktosios taršos šaltinių yra pagrindinisvandens kokybę įtakojantis faktorius.§ BDS 7 koncentracija upėse žemiau nuotėkų išleidimo vietos padidėja >0,2 mg/l. Patirtis rodo, kadtoks padidėjimas turi neigiamų padarinių vandens biologijai.BDS 7 koncentracijos padidėjimui apskaičiuoti buvo naudojamas MIKE BASIN modelis. Modeliavimasbuvo taikomas upėms, kurios nėra stebimos. Remiantis hidrometeorologiniais duomenimis, modelisleido įvertinti kiekvieno baseino ir pirmos eilės pabaseinio nuotėkį, išreiškiamą m 3 /km 2 per metus.Sutelktosios taršos šaltinių emisijų BDS 7 vertės (iš išmetamų teršalų duomenų bazės) buvo naudojamosBDS 7 padidėjimui atitinkamoje upės dalyje po praskiedimo sumodeliuotu nuotėkiu apskaičiuoti.Siekiant palyginti apkrovą ir nuotėkį, emisijų BDS 7 buvo išreikštas BDS 7 /km 2 per metus arba žm./km 2baseine, esančiame virš sutelktojo taršos šaltinio. Kiekvienai nuotėkio kategorijai (pagal kiekį) buvonustatytos slenkstinės vertės, rodančios, kada pasiekiamas BDS 7 kiekio padidėjimas >0,2 mg/l. Jeiguišmetamų teršalų duomenų nebuvo, jie buvo apskaičiuojami pagal teoriškai apskaičiuotą išmetamųteršalų kiekį miestų ekvivalentui, išreikštam gyventojų skaičiumi. Nustatant, kurie vandens telkiniaipriskiriami rizikos grupei, buvo atsižvelgiama tik į poveikį miestų, kurių gyventojų ekvivalentasdidesnis nei 200.Upių vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei, nustatymo remiantis skaičiavimais, padarytaispagal MIKE BASIN vandens balanso modelį, kriterijaiMetinis vidutinis upės nuotėkis*,apskaičiuotas pagal MIKE BASIN vandensbalanso modelįVandens telkinių priskyrimo rizikos grupeikriterijai


20 kg BDS55 000 – 150 000 m 3 /km 2 per metus7 /km 2 per metus arba5 žmonės baseino km 240 kg BDS150 000 – 250 000 m 3 /km 2 per metus7 /km 2 per metus arba10 žmonių baseino km 260 kg BDS250 000 – 350 000 m 3 /km 2 per metus7 /km 2 per metus arba15 žmonių baseino km 280 kg BDS350 000 – 450 000 m 3 /km 2 per metus7 /km 2 per metus arba20 žmonių baseino km 2100 kg BDS> 450 000 m 3 /km 2 per metus7 /km 2 per metus arba25 žmonės baseino km 2daroma prielaida, kad išmetami teršalai ir rizikosModelis nepateikė duomenųkriterijai yra tokie patys kaip gretimuosepabaseiniuose* - kuo didesnis nuotėkis, tuo didesnės BDS 7 vertės reikalingos koncentracijai priimančiame vandens telkinyje padidinti 0,2mg/l.§ BDS 7 koncentracija padidėja upės ruože žemiau nuotėkų išeistuvo > 10 proc., darant prielaidą,kad iš aukštupio atitekančio vandens kokybė yra gera (BDS 7 ≤ 3 mg/l). Šis padidėjimassumodeliuotas naudojant MIKE BASIN. Modelis buvo naudojamas siekiant patikrinti pirmojometodo patikimumą (>0,2 mg/l padidėjimas). Rezultatai, gauti taikant šį metodą, buvo lygiaitokie patys kaip ir taikant ankstesnįjį.§ Bendro P koncentracija vandenyje, atitekančiame į ežerą iš baseino, padidėja > 10 mg P/m 3 .Apskaičiavimas buvo paremtas faktiniais išmetamų teršalų duomenimis bei gyvenviečių, apiekurių išmetamus teršalus duomenų nėra, gyventojų ekvivalento duomenimis. Buvo daromaprielaida, kad vidutinis nuotėkis į ežerą iš baseino yra 200 mm per metus arba 200 000 m 3 /km 2per metus, kas atitinka šalies vidurkį. Siekiant patikrinti padidėjimą, buvo palyginti išmetamųteršalų duomenys ir apskaičiuoti duomenys. > 10 mg P/m 3 padidėjimas atitinka bendrą metinįfosforo kiekį, kuris lygus 2 kg/km 2 .§ Išmetamos pavojingos medžiagos. Jeigu nuotėkose buvo randama pavojingų medžiagų, žemiauesantis upės ruožas buvo laikomas vandens telkiniu, priskiriamu rizikos grupei.Pasklidosios taršos šaltinių kriterijai:§ gyventojų statistika;§ naminių gyvulių statistika;§ trąšų naudojimas;§ žemėnauda („Corine land cover”, 2000 m.).Minėtieji statistiniai duomenys buvo renkami pagal savivaldybių teritorijų ribas, o ne pagal upiųbaseinų ribas. Vėliau duomenys buvo ekstrapoliuoti upių baseinams, dėl ko galėjo atsirasti nedidelisumodeliuotų rezultatų netikslumai.§ Žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 70 % upės baseino ploto, kai upės baseinoplotas didesnis kaip 50 km 2 . Tai buvo dar vienas kriterijus, naudojamas didesniemspabaseiniams sumodeliuotų rezultatų tikslumui patikrinti. Be to, šis kriterijus leido atsižvelgti įtam tikras teritorijas, į kurias galėjo būti neatsižvelgta modeliuojant. Manoma, kad 70 proc.žemės ūkio naudmenų plotas baseine daro reikšmingą poveikį daugeliui Lietuvos vidurio upių,kuriose stebimos makrofitų peraugimo problemos.


§ Žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 50 % ežero baseino ploto. Manoma, kad toksžemės ūkio naudmenų plotas daro reikšmingą poveikį eutrofikacijos procesams ežeruose.Hidologinio režimo reguliavimo kriterijai:§ Upių atkarpos žemiau užtvankų, prie kurių pastatytos >100 kW galingumo hidroelektrinės.Laikoma, kad rizikos grupei yra priskiriama upės atkarpa iki kito didelio intako. Veikiant tokiogalingumo hidroelektrinėms, reikšmingo hidrologinio režimo pakeitimo rizika dažniausiai būnadėl skirtingų elektrinės darbo režimų piko ir ne piko valandomis.Vandens paėmimo kriterijai:§ Aukštas vandens eksploatavimo indeksas ir įvertinamas, moksliškai pagrįstas poveikispaviršinio vandens telkinių charakteristikoms, pvz., vandens temperatūrai, augalų ir hidrobiontųrūšims, reikšmingiems vandens lygio svyravimams.Tarpinių ir pakrantės vandenų vandens telkinių priskyrimas rizikos grupėms buvo grindžiamas ekspertųsprendimais, pagal kuriuos visi minėti vandens telkiniai priskiriami rizikos grupei dėl didelio kiekiomaistingųjų medžiagų, atnešamų iš baseino teritorijų.Lietuvos vandens telkiniai, priskiriami rizikos grupei, skirstomi į dvi kategorijas:§ vandens telkiniai, rizikos grupei priskirti pagal surinktus duomenis (monitoringo ir išmetamųteršalų) bei modeliavimo rezultatus stebimose upėse;§ vandens telkiniai, kurie, remiantis apskaičiuotais duomenimis, priskiriami potencialiai rizikosgrupei.Vandens telkiniai, kurie rizikos grupei priskirti pagal monitoringo duomenis ir MIKE BASINsumodeliuotas BDS 7 ir NH 4 koncentracijas stebimose upėse, priskirti pirmajai kategorijai. Visi kitivandens telkiniai priskirti antrajai kategorijai, kadangi galima rizika buvo nustatyta remiantisprielaidomis ir skaičiavimais, kurių rezultatai nėra apibrėžti. Laikoma, kad tarpiniai ir pakrantėsvandenys priklauso pirmajai kategorijai.Kol kas dar negalima pasakyti, ar abiejų kategorijų vandens telkiniuose buvo pasiekti Bendrosiosvandens direktyvos tikslai. Būtina papildomai stebėti ir tirti abiejų kategorijų vandens telkinius,atsižvelgiant į galimą TIPK direktyvos poveikį ir numatytas nuotėkų valymo įrenginių statybas. Be to,rizikos grupei priskirti vandens telkiniai bus peržiūrėti nustatant geros būklės ribas po to, kai daugiauinformacijos bus surinkta tęsiant monitoringą ir interkalibraciją.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWPI 38. Reikšmingi paviršinio vandens sutelktosios taršos šaltiniaiDUOMENYS§ Apskaičiuotas reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių skaičius kiekviename upių baseinų rajone:Upių baseinų rajonasReikšmingų sutelktosios taršos šaltinių skaičiusNemuno 513Lielupės 102Ventos 72Dauguvos 8Viso 695§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl sutelktosios taršos šaltinių, skaičius upių baseinųrajone:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlsutelktosios taršos šaltinių, skaičiusNemuno 427Lielupės 86Ventos 69Dauguvos 7Viso 589§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių, dalisprocentais upių baseinų rajone*:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlreikšmingų sutelktosios taršos šaltinių, dalisprocentaisNemuno 76Lielupės 74Ventos 68Dauguvos 70Viso 75* - dalis procentais buvo apskaičiuota pagal bendrą rizikos grupei priskiriamų vandens telkinių skaičių UBRMatyti, kad reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių skaičius yra didesnis nei vandens telkinių, rizikosgrupei priskiriamų dėl reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių, skaičius. Taip yra todėl, kad vandenstelkinių, rizikos grupei priskiriamų dėl reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių, skaičius atitinka tuosvandens telkinius, kuriuos priskiriant rizikos grupei sutelktosios tašos šaltiniai buvo svarbiausi


veiksniai. Tačiau yra daugiau vandens telkinių, kurie rizikos grupei priskiriami dėl sutelktosios taršosšaltinių ir kuriuos veikia s papildomos apkrovos, kurios laikomas dar svarbesnėmis.§ Organiniai teršalai (apskaičiuoti pagal BDS 7 ), amonis, bendras P ir visos prioritetinės medžiagos,yra teršalai, dėl kurių vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei, kadangi patirtis rodo, kad šieteršalai daro didžiausią žalą vandens ekosistemoms. Teršalų apkrovos buvo apskaičiuotos pagalapskaitytus sutelktosios taršos šaltinius, neatsižvelgiant į jų reikšmingumą. Be to, lentelėse taip patnurodyti kitų svarbių teršalų apkrovos (žr. 1–4 lenteles).1 lentelė. Reikšmingi ir kiti svarbūs teršalai iš apskaitytų sutelktosios taršos šaltinių ir jų apkrovosNemuno UBR.TeršalasApkrova per metusĮvertina pagal BDS 7Bendras azotasNitrataiBendras fosforasFosfataiŠvinasFenoliaiNikelisGyvsidabrisKadmisSkendinčios medžiagosVarisCinkasChromas (bendras)Chromas (VI)Aktyviosios paviršiaus medžiagosNafta ir jos produktaiSulfataiChloridaiRiebalaiOrganinių teršalų kiekis3584,0 tAzotas2013,1 t143,7 tFosforas235,2 t102,4 tPrioritetinės medžiagos1,5 kg12,7 kg392,2 kg0,7 kg0,1 kgKiti reikšmingi teršalai3516,6 t359,7 kg8603,8 kg332,9 kg13,8 kg28 725,0 kg38 106,5 kg2870,3 t8147,3 t237,1 t2 lentelė. Reikšmingi ir kiti svarbūs teršalai iš apskaitytų sutelktosios taršos šaltinių ir jų apkrovosLielupės UBR.


TeršalasĮvertina pagal BDS 7Bendras azotasNitrataiBendras fosforasFosfataiSkendinčios medžiagosVarisChromas (bendras)Aktyviosios paviršiaus medžiagosNafta ir jos produktaiSulfataiChloridaiRiebalaiApkrova per metusOrganinių teršalų kiekis212,9 tAzotas407,2 t25,1 tFosforas41,0 t24,8 tKiti reikšmingi teršalai283,0 t23,8 kg237,7 kg38,7 kg3577,2 kg0,7 t2464,1 t1,0 t3 lentelė. Reikšmingi ir kiti svarbūs teršalai iš apskaitytų sutelktosios taršos šaltinių ir jų apkrovosVentos UBR.TeršalasApkrova per metusĮvertina pagal BDS 7Bendras azotasNitrataiBendras fosforasFosfataiFenoliaiNikelisSkendinčios medžiagosVarisCinkasChromas (bendras)Chromas (VI)Aktyviosios paviršiaus medžiagosNafta ir jos produktaiChloridaiOrganinių teršalų kiekis77,3 tAzotas179,6 t114,1 tFosforas40,7 t22,8 tPrioritetinės medžiagos0,8 kg0,5 kgKiti reikšmingi teršalai188,6 t53,0 kg128,5 kg7,2 kg2,3 kg137,9 kg1394,8 kg815,5 t


4 lentelė. Reikšmingi ir kiti svarbūs teršalai iš apskaitytų sutelktosios taršos šaltinių ir jų apkrovosDauguvos UBR.TeršalasApkrova per metusĮvertina pagal BDS 7Bendras azotasNitrataiBendras fosforasFosfataiNikelisSkendinčios medžiagosChromas (bendras)Chromas (VI)Aktyviosios paviršiaus medžiagosNafta ir jos produktaiSulfataiChloridaiOrganinių teršalų kiekis23,8 tAzotas83,03 t82 tFosforas17,82 t15,77 tPrioritetinės medžiagos3,8 kgKiti reikšmingi teršalai16,46 t1,2 kg0,2 kg275,1 kg224 kg133,9 t220,5 tAPIBENDRINTA INFORMACIJAReikšmingų sutelktosios taršos šaltinių nustatymo metodika.Apkrova laikoma reikšminga tada, kai dėl jos vandens telkinys priskiriamas rizikos grupei. Sutelktosiostaršos šaltiniai yra laikomi reikšmingais tada, kai tenkinamos šios sąlygos:§ Nuotekose randamos pavojingos medžiagos. Radus jų, žemiau esantis upės ruožas buvo laikomasvandens telkiniu, priskiriamu rizikos grupei.§ Sumodeliuota BDS 7 koncentracija upėje pasiekia >3 mg/l, o NH 4 koncentracija >0,2 mg/l lėtostėkmės laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio. Laikoma, kad šios vertės rodo apatinę geros būklėsribą. Modeliavimas buvo atliktas stebimoms upėms, naudojant MAKE BASIN modelį. Jis buvokalibruojamas naudojant hidrocheminio monitoringo stočių duomenis, kurie buvo taikomi kitomsupės dalims. Modeliui taip pat buvo naudojami išmetamų teršalų duomenys, gyventojų ir naminiųgyvulių, žemėnaudos ir trąšų naudojimo statistiniai duomenys. Sumodeliuotos padidintoskoncentracijos buvo laikomos sutelktosios taršos šaltinių apkrovos rezultatais, kadangi šio modeliotaikymo patirtis rodo, kad didžiausius BOD 7 ir NH 4 kiekius Lietuvoje išmeta sutelktosios, o nepasklidosios taršos šaltiniai. Be to, lėtos tėkmės laikotarpiu tarša iš sutelktosios šaltinių yrapagrindinis vandens kokybę įtakojantis faktorius.


§ Buvo apskaičiuotas vidutinės BDS 7 koncentracijos padidėjimas >0,2 mg/l upės ruožuose,esančiuose žemiau nuotekų išleidimo. Patirtis rodo, kad toks padidėjimas turi neigiamų padariniųvandens biologijai. Kitaip nei taikant reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių nustatymo metodiką,kuri apibūdinta anksčiau, kai upių vertinimas atliekamas naudojant monitoringo stočių duomenimis,dabar skaičiavimai atliekami nestebimų upių atžvilgiu.BDS 7 koncentracijos padidėjimui apskaičiuoti buvo naudojamas MIKE BASIN modelis. Modeliavimasbuvo taikomas upėms, kurios nėra stebimos. Remiantis hidrometeorologiniais duomenimis, modelisleido įvertinti kiekvieno baseino ir pirmos eilės pabaseinio nuotėkį, išreiškiamą m 3 /km 2 per metus.Sutelktųjų taršos šaltinių emisijų BDS 7 vertės (iš išmetamų teršalų duomenų bazės) buvo naudojamosBDS 7 padidėjimui atitinkamoje upės dalyje po praskiedimo sumodeliuotu nuotėkiu apskaičiuoti.Siekiant palyginti apkrovą ir nuotėkį, emisijų BDS 7 kiekis buvo išreikštas BDS 7 /km 2 per metus arbažm./km 2 baseine, esančiame virš sutelktojo taršos šaltinio. Kiekvienai nuotėkio kategorijai (pagal kiekį)buvo nustatytos slenkstinės vertės, rodančios, kada pasiekiamas BDS 7 kiekio padidėjimas >0,2 mg/l.Lietuvoje yra daug miestų, kurių išmetamų teršalų kiekiai nėra žinomi. Norint išreikšti tokių miestųišmetamų teršalų kiekį, informacija apie jų gyventojų skaičių buvo naudojama ekvivalentui, išreikštamžmonių skaičiumi, nustatyti. Kiekvienas ekvivalentas atitinka nustatytą išmetamų teršalų kiekį (žr. 5lentelę). Nustatant, kurie vandens telkiniai priskiriami rizikos grupei, buvo atsižvelgiama į poveikį tųmiestų, kurių gyventojų ekvivalentas yra >200.5 lentelė. Upių vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei, nustatymo remiantis skaičiavimais,padarytais pagal MIKE BASIN vandens balanso modelį, kriterijaiMetinis vidutinis upės nuotėkis*,apskaičiuotas pagal MIKE BASINvandens balanso modelį55 000 – 150 000 m 3 /km 2 per metus150 000 – 250 000 m 3 /km 2 per metus250 000 – 350 000 m 3 /km 2 per metus350 000 – 450 000 m 3 /km 2 per metus> 450 000 m 3 /km 2 per metusModelis nepateikė duomenųVandens telkinių priskyrimo rizikos grupeikriterijai20 kg BDS 7 /km 2 per metus arba5 žmonės baseino km 240 kg BDS 7 /km 2 per metus arba10 žmonių baseino km 260 kg BDS 7 /km 2 per metus arba15 žmonių baseino km 280 kg BDS 7 /km 2 per metus arba20 žmonių baseino km 2100 kg BDS 7 /km 2 per metus arba25 žmonės baseino km 2daroma prielaida, kad išmetami teršalai ir rizikoskriterijai yra tokie patys kaip gretimuosepabaseiniuose* - kuo didesnis nuotėkis, tuo didesnės BDS 7 vertės reikalingos koncentracijai priimančiame vandens telkinyjepadidinti 0,2 mg/l.§ Apskaičiuotas BDS 7 koncentracijos padidėjimas > 10 proc. upės ruože žemiau nuotėkų išleistuvo,darant prielaidą, kad iš aukštupio atitekančio vandens kokybė yra gera (BDS 7 ≤ 3 mg/l). Šispadidėjimas buvo sumodeliuotas naudojant MIKE BASIN. Šis modelis buvo taikomas siekiantpatikrinti ankstesnio (trečiojo) reikšmingų sutelktosios taršos šaltinių nustatymo metodopatikimumą (>0,2 mg/l padidėjimas). Rezultatai, gauti taikant šį metodą, buvo lygiai tokie patyskaip ir taikant ankstesnįjį.§ Bendro P koncentracijos vandenyje, atitekančiame į ežerą iš baseino, padidėja > 10 mg P/m 3 .Apskaičiavimas buvo paremtas faktiniais išmetamų teršalų duomenimis arba išmetamų teršalų


kiekiais, apskaičiuotais pagal konkrečių gyvenviečių, apie kurių išmetamus teršalus duomenų nėra,gyventojų ekvivalentą. Buvo daroma prielaida, kad vidutinis vandens nuotėkis į ežerą iš baseino yra200 mm per metus arba 200 000 m 3 /km 2 per metus, kas atitinka vidutinį srautą Lietuvoje. Siekiantpatikrinti padidėjimą, buvo palyginti išmetamų teršalų duomenys ir apskaičiuoti duomenys. > 10mg P/m 3 padidėjimas atitinka bendrą metinį fosforo kiekį, kuris lygus 2 kg/km 2 .Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWPI 49. Reikšmingi paviršinio vandens pasklidosios taršos šaltiniaiDUOMENYS§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl reikšmingų pasklidosios taršos šaltinių, skaičiuskiekviename upių baseinų rajone:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlreikšmingų pasklidosios taršos šaltinių, skaičiusNemuno 113Lielupės 31Ventos 26Dauguvos 0Viso 170§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl reikšmingų pasklidosios taršos šaltinių, dalisprocentais kiekviename upių baseinų rajone*:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlreikšmingų pasklidosios taršos šaltinių, dalisprocentaisNemuno 20Lielupės 26Ventos 26Dauguvos 0Viso 22* - dalis procentais buvo apskaičiuota pagal bendrą rizikos grupei priskiriamų vandens telkinių skaičių UBRIš tikrųjų vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl reikšmingų pasklidosios taršos šaltinių,skaičius yra didesnis nei nurodyta lentelėje. Taip yra todėl, kad vandens telkinių, rizikos grupeipriskiriamų dėl reikšmingų pasklidosios taršos šaltinių, skaičius atitinka tuos vandens telkinius, kuriuospriskiriant rizikos grupei pasklidosios tašos šaltiniai buvo svarbiausi veiksniai. Tačiau yra daugiauvandens telkinių, kurie rizikos grupei priskiriami dėl pasklidosios taršos šaltinių ir kuriuos veikiapapildoma apkrova, kuri laikoma dar svarbesne.§ Azotas Lietuvoje yra pagrindinis teršalas, patenkantis iš pasklidosios taršos šaltinių. Jis laikomasgeriausiu kriterijum žemės ūkio veiklos poveikiui vandens telkiniams atspindėti ir nustatyti, arkonkretus vandens telkinys priskiriamas rizikos grupei, kadangi azotą lengvai perneša vanduo ir jisgreitai pasiekia paviršinio vandens telkinius. Fosforą vanduo perneša sunkiau, todėl tarša fosforu išpasklidosios taršos šaltinių nėra tokia svarbi kaip tarša fosforu iš sutelktosios taršos šaltinių.Nepaisant to, tarša fosforu dėl žemės ūkio veiklos taip pat turi didelės neigiamos įtakos vandenstelkiniams, todėl buvo skaičiuojami ir fosforo apkrovos (žr. 1–4 lentelės).


1 lentelė. Azoto ir fosforo, patenkančių į vandens telkiniu iš pasklidosios taršos šaltinių, apkrovosNemuno upių baseinų rajoneTaršos šaltinisApkrova per metusBendras azotas (t)Pasklidosios taršos šaltiniai 8117Bendras fosforas (t)Pasklidosios taršos šaltiniai 93,82 lentelė. Azoto ir fosforo, patenkančių į vandens telkiniu iš pasklidosios taršos šaltinių, apkrovosLielupės upių baseinų rajoneTaršos šaltinisApkrova per metusBendras azotas (t)Pasklidosios taršos šaltiniai 1012,8Bendras fosforas (t)Pasklidosios taršos šaltiniai 76,23 lentelė. Azoto ir fosforo, patenkančių iš pasklidosios taršos šaltinių, apkrovos Ventos upių baseinųrajoneTaršos šaltinisApkrova per metusBendras azotas (t)Pasklidosios taršos šaltiniai 2336,9Bendras fosforas (t)Pasklidosios taršos šaltiniai 35,9Apskaičiuota tarša Dauguvos UBR nepateikiama dėl didelės skaičiavimų neapibrėžtumo.APIBENDRINTA INFORMACIJAReikšmingų pasklidosios taršos šaltinių nustatymo metodika.Apkrova laikoma reikšminga tada, kai dėl jos vandens telkinys priskiriamas rizikos grupei.Pasklidosios taršos šaltiniai yra laikomi reikšmingais tada, kai tenkinamos šios sąlygos:§ Azoto apkrova baseine >15 kg/ha per metus. Laikoma, kad azotas geriausiai parodo žemės ūkioveiklos intensyvumą ir jos poveikį vandens telkiniams. Apkrovos buvo apskaičiuotos naudojantMIKE BASIN modelį. Modeliuojant buvo naudojami šie duomenys:§ gyventojų statistika;§ naminių gyvulių statistika;


§ trąšų naudojimas;§ žemėnauda („Corine land cover”, 2000 m.).Minėtieji statistiniai duomenys buvo renkami pagal savivaldybių teritorijų ribas, o ne pagal upiųbaseinų ribas. Vėliau duomenys buvo ekstrapoliuoti upių baseinams, dėl ko galimi nedidelisumodeliuotų rezultatų netikslumai.§ Žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 70 % upės baseino ploto, kai upės baseinoplotas didesnis kaip 50 km 2 . Tai buvo dar vienas kriterijus, naudojamas didesniemspabaseiniams sumodeliuotų rezultatų tikslumui patikrinti. Be to, šis kriterijus leido atsižvelgti įtam tikras teritorijas, į kurias galėjo būti neatsižvelgta modeliuojant. Manoma, kad 70 proc.žemės ūkio naudmenų plotas baseine daro reikšmingą poveikį daugeliui Lietuvos vidurio upių,kuriose stebimos makrofitų peraugimo problemos.§ Žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 50 % ežero baseino ploto, kai ežero plotasdidesnis kaip 0,5. Manoma, kad toks žemės ūkio naudmenų plotas daro reikšmingą poveikįeutrofikacijos procesams ežeruose.Pasklidosios taršos URB apskaičiavimo metodikaAzotas ir fosforas yra pagrindiniai teršalai Lietuvoje, patenkantys į vandens telkinius iš pasklidosiostaršos šaltinių. Siekiant nustatyti šių žmogaus veiklos sąlygotas pasklidosios taršos teršalų apkrovas,buvo atlikti toliau nurodyti skaičiavimai.Pasklidosios taršos šaltinių Nemuno UBR teršalų apkrovos buvo apskaičiuotos iš monitoringostotyse nustatytų teršalų krūvių atėmus foninę, sutelktosios taršos šaltinių ir iš kitų šalių patekusią taršą(ateinančią Nemunu, Nerimi, Šešupe).Pasklidosios taršos šaltinių kituose UBR teršalų apkrovos buvo apskaičiuotos taip: iš monitoringostotyse nustatytų taršos krūvių buvo atimta foninė ir sutelktoji tarša.Norint apskaičiuoti foninę azoto ir fosforo taršą, buvo naudojami atitinkami išsiplovimo koeficientai,atspindintys šių elementų išsiplovimą iš miškingos teritorijos. Duomenų apie išsiplovimo iš pievųkoeficientus nebuvo, todėl foninė tarša šiuose skaičiavimuose apima tik natūralią azoto ir fosforo taršąiš UBR miškingos teritorijos.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWPI 510. Reikšmingas paviršinio vandens paėmimasDUOMENYS§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl reikšmingo vandens paėmimo, skaičiuskiekviename upių baseinų rajone:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlreikšmingo vandens paėmimo, skaičiusNemuno 0Lielupės 0Ventos 0Dauguvos 1§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl reikšmingo vandens paėmimo, dalis procentaiskiekviename upių baseinų rajone*:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlreikšmingo vandens paėmimo, dalis procentaisNemuno 0Lielupės 0Ventos 0Dauguvos 10* - dalis procentais buvo apskaičiuota pagal bendrą rizikos grupei priskiriamų vandens telkinių skaičių§ Lietuvoje Drūkšių ežeras (Dauguvos UBR) laikomas vienintele vandens paėmimo vieta, kuri darodidelę įtaką paviršinio vandens telkiniui.§ 1 lentelėje nurodytas bendras paviršinio vandens paėmimas skirtinguose upių baseinų rajonuose.1 lentelė. Paviršinio vandens paėmimas skirtinguose UBR 2003 metaisUpių baseinų rajonasPaimto vandens tūris(tūkst. m 3 per metus)Nemuno 2795925,5Lielupės 597,0Ventos 10478,0Dauguvos 3041068,6Viso: 5848069,1§ Reikšmingas paviršinio vandens paėmimas Lietuvoje priskiriamas vienai kategorijai – vandenspaėmimas elektrai gaminti (aušinimui) (Dauguvos UBR). Šios kategorijos vandens paėmimasnurodytas 2 lentelėje. Iš 1 lentelės duomenų būtų galima spėti, kad vandens paėmimas Nemuno


UBR taip pat galėtų būti reikšmingas, kadangi iš paviršinių vandens telkinių paimamas didelistūris. Tačiau šis tūris atitinka vandenį, kuris daugiausia naudojamas hidroelektrinių darbui, otoks vandens naudojimo tipas dažnai neturi reikšmingo neigiamo poveikio upių ekosistemai.Todėl buvo nustatyta, kad Nemuno UBR nėra reikšmingo vandens paėmimo.2 lentelė. Paviršinio vandens, paimto pagal reikšmingo vandens paėmimo kategoriją, tūris 2003 metaisVandens paėmimo kategorija Vandens paėmimo pagal kategoriją tūris (tūkst. m 3 )Elektros energijos gamyba 3040724,0§ Vandens eksploatavimo indeksas (VEI) skirtinguose Lietuvos upių baseinų rajonuose buvoapskaičiuotas taip: bendras metinis vandens paėmimas kiekviename UBR buvo padalytas išmetinių gėlo vandens išteklių upėse vidurkio. Kadangi vandens paėmimas elektros energijosgamybai (reikšmingas vandens paėmimas) Dauguvos UBR sudaro beveik visą metinį vandenspaėmimą UBR, o vanduo yra paimamas ne iš upių, o iš ežero, jis nebuvo įtrauktasapskaičiuojant šio upių baseinų rajono VEI.Apskaičiuotas paviršinio VEI upių baseinų rajonuose nurodytas 3 lentelėje.3 lentelė. Upių baseinų rajonų paviršinio vandens VEIUpių baseinų rajonasVandens eksploatavimo indeksasNemuno 0,1Lielupės 0,0004Ventos 0,006Dauguvos 0,003§ Reikšmingo vandens paėmimo Lietuvoje vandens eksploatavimo indeksas buvo apskaičiuotaskonkrečiai Drūkšių ežerui (Dauguvos UBR), kadangi tik šiame ežere vandens paėmimas yrareikšmingas. Skaičiavimas buvo atliekamas taip: reikšmingas vandens paėmimas iš Drūkšiųežero (2003 m.) buvo padalytas iš ežero tūrio. Paskaičiuotas VEI yra nurodytas 4 lentelėje.4 lentelė. Reikšmingo paviršinio vandens paėmimo iš Drūkšių ežero VEI.Vandens telkinysVandens eksploatavimo indeksasDrūkšių ežeras 8,3APIBENDRINTA INFORMACIJAReikšmingo vandens paėmimo nustatymo metodikaLaikoma, kad reikšmingas vandens paėmimas yra tada, kai daromas reikšmingas poveikis vandenstelkiniams, dėl kurių jie gali būti priskirti rizikos grupei. Vandens paėmimo svarbos nustatymokriterijai buvo aukštas vandens eksploatavimo indeksas ir įvertinamas, moksliškai pagrįstas poveikispaviršinio vandens telkinių charakteristikoms, pvz., vandens temperatūrai, augalų ir hidrobiontųrūšims, reikšmingiems vandens lygio svyravimams. Lietuvoje Drūkšių ežeras (Dauguvos UBR)laikomas vieninteliu vandens gavybos šaltiniu, kuris daro didelę įtaką paviršinio vandens telkiniui.Ežero vanduo naudojamas Ignalinos atominės elektrinės reaktoriui aušinti. Atsižvelgus į vandens


paėmimo dydį ir mokslinius duomenis apie Drūkšių ežero vandens charakteristikų pasikeitimus,vandens paėmimas iš Drūkšių ežero buvo priskirtas reikšmingo vandens paėmimo kategorijai.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWPI 611. Reikšmingas paviršinio vandens hidrologinio režimo reguliavimas irmorfologiniai pokyčiaiDUOMENYS§ Reikšmingų hidrologinio režimo reguliavimų skaičius upių baseinų rajonuose:Upių baseinų rajonasReikšmingų hidrologinio režimo reguliavimų skaičiusNemuno 34Lielupės 1Ventos 15Dauguvos 1Viso 51§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl hidrologinio režimo reguliavimo, skaičiuskiekviename upių baseinų rajone:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlhidrologinio režimo reguliavimo, skaičiusNemuno 16Lielupės 0Ventos 6Dauguvos 0§ Vandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėl hidrologinio režimo reguliavimo, dalis procentaiskiekviename upių baseinų rajone:Upių baseinų rajonasVandens telkinių, priskiriamų rizikos grupei dėlhidrologinio režimo reguliavimo, dalis procentaisNemuno 3Lielupės 0Ventos 6Dauguvos 0* - dalis procentais buvo apskaičiuota pagal bendrą rizikos grupei priskiriamų vandens telkinių skaičiųUBRMatyti, kad reikšmingų hidrologinio režimo reguliavimų skaičius yra didesnis nei vandens telkinių,rizikos grupei priskiriamų dėl reikšmingų hidrologinio režimo reguliavimų, skaičius. Taip yra todėl,kad vandens telkinių, rizikos grupei priskiriamų dėl reikšmingų hidrologinio režimo reguliavimų,skaičius atitinka tuos vandens telkinius, kuriuos priskiriant rizikos grupei hidrologinio režimoreguliavimas buvo svarbiausias veiksnys. Tačiau yra daugiau vandens telkinių, kurie rizikos grupei


priskiriami dėl hidrologinio režimo reguliavimo ir kuriuos veikia papildoma apkrova, kuri laikoma darsvarbesne.APIBENDRINTA INFORMACIJAReikšmingų hidrologinio režimo ir morfologinių pokyčių nustatymo metodikaHidrologinio režimo reguliavimo ir morfologinių pokyčių apkrova paviršinio vandens telkiniams buvolaikomas reikšminga, jeigu buvo tenkinamas šis kriterijus:§ Upių atkarpos yra žemiau užtvankų, prie kurių pastatytos >100 kW galingumo hidroelektrinės.Laikoma, kad rizikos grupei yra priskiriamas ruožas iki kito didelio intako. Veikiant tokiogalingumo hidroelektrinėms, dažniausiai reikšmingi vandens srauto pakeitimai dėl skirtingųelektrinės darbo režimų piko ir ne piko valandomis kelia didžiausią pavojų upės biotai.


SWPI 712. Reikšmingų paviršinio vandens telkinių apkrovų poveikių įvertinimasŠiuo metu sukauptų monitoringo duomenų nepakanka išvadoms apie reikšmingų apkrovų poveikiusaplinkai parengti. Kadangi ši ataskaitos dalis nėra privaloma ir dėl jau minėtos priežasties buvonuspręsta nevertinti vandens telkinius veikiančių reikšmingų apkrovų poveikių aplinkai.Problemąplanuojama išspręsti pradėjus įgyvendinti naują monitoringo programą. Naujoji paviršinio vandensmonitoringo programa (kuri yra Lietuvos Respublikos valstybinės aplinkos monitoringo programosdalis), atitinkanti Bendrosios vandens direktyvos reikalavimus, buvo patvirtinta LR Vyriausybėsnutarimu 2005 metais. Jos pagalba bus apžvelgta bendra vandens telkinių būklė. Be to, programaprisidės kuriant įvairių vandens telkinių tipų skirtingų būklės klasių kokybės kriterijus bei padėsnustatyti apkrovų ir jų poveikių ryšius.


SWPI 813. Neapibrėžtumai ir duomenų trūkumasAPIBENDRINTA INFORMACIJAApkrovų ir jų poveikių analizei atlikti labiausiai trūko patikimų išmetamų teršalų duomenų, žinių apiekai kurių jėgų ir jų daromo poveikio ryšius (pavyzdžiui, žemės ūkio), o taip pat informacijos apieapkrovas ir jų poveikius vandens ekosistemoms. Todėl buvo sunku įvertinti, ar konkreti apkrova yrareikšminga. Pagrindiniai neapibrėžtumai ir duomenų trūkumas:§ Informacija apie aglomeracijų, mažesnių nei 2000 gyventojų ekvivalentų, taršą yra ribota,kadangi dalis šių aglomeracijų neturi centralizuotos kanalizacijos sistemos ir todėl jomsleidimas nėra privalomas. Remiantis nacionaliniais teisės aktais, leidimas būtinas tada, kai išvieno sutelktojo šaltinio per dieną išleidžiama > 5 m 3 nuotėkų. Jeigu nėra centralizuotoskanalizacijos sistemos, šis dydis beveik niekada nepasiekiamas. Kadangi leidimas nėrareikalingas, netaikomas reikalavimas stebėti taršą ir duomenis teikti atitinkamoms institucijoms.§ Trūksta duomenų apie išmetamų pavojingų medžiagų taršą. Taip atsitiko dėl to, kad institucijosir įmonės palyginti neseniai sužinojo apie visas medžiagas, kurios išmetamos į aplinką gamybosproceso metu.§ Nėra išbaigtų informacinių sistemų, o tai neleidžia tinkamai surinkti visų reikalingų duomenų.§ Ribotos žinios apie žemės ūkio veiklos apkrovą vandens telkiniams. Trūksta tikslių išeitiniųduomenų (apie trąšų naudojimą, gyventojų, naminių gyvulių skaičių, skirtingų pasėlių plotą),kuriuos būtų galima naudoti modeliuojant ir vertinant žemės ūkio taršą. Turimi duomenysrenkami atsižvelgiant ne į upių baseinų rajonus, o į administracines teritorijas.§ Trūksta žinių apie skirtingų apkrovų poveikius vandens telkinių ekosistemoms (visų pirmabiologijai). Daugelis sprendimų dėl vandens telkinių priskyrimo rizikos grupėms buvogrindžiami ekspertų sprendimais ir prielaidomis, kurios iki šiol nėra pagrįstos aiškiaisįrodymais.§ Ypač trūksta ežerų monitoringo duomenų, o tai neleidžia patikimai įvertinti dabartinės daugelioLietuvos ežerų būklės ir įvairių apkrovų poveikių.Priemonės, skirtos trūkstamiems duomenims surinkti ir neapibrėžtumams sumažinti:§ Visoje šalyje planuojama įgyvendinti 90 investicinių projektų, skirtų naujų nuotėkų valymoįrenginių statybai, kanalizacijos ir vandentiekio sistemų statybai bei išplėtimui. Projektai taippat bus vykdomi miestuose, kurių gyventojų ekvivalentas >500. Todėl maždaug 2010 metaisinformacijos apie kanalizaciją surinkimas iš miestelių turėtų pagerėti.§ 2003 metais priimta cheminių medžiagų „saugos lapų“ sistema. Sistemoje numatyta, kadžaliavų tiekėjai turi turėti saugos lapus, kuriuose nurodoma jų tiekiamų žaliavų cheminė sudėtis.Jeigu žaliavos parduodamos įmonėms, saugos lapai turi būti pateikiami pirkėjui. Tai leidžiainstitucijoms ir įmonėms numatyti, kokios pavojingos medžiagos gali išsiskirti gamybosproceso metu, be to, į šią informaciją atsižvelgiama išduodant leidimus. Leidimuose nurodytaschemines medžiagas būtina stebėti, o tai leis surinkti reikalingą informaciją apie išmetamas


pavojingas medžiagas. Siekiant toliau gerinti informacijos apie išmetamas pavojingasmedžiagas surinkimą, teisės aktuose buvo numatytas reikalavimas, pagal kurį įmonės turistebėti, o kompetentingos institucijos kontroliuoti išmetamų pavojingų medžiagų kiekius, kadjie neviršytų leidimuose nurodytų ribų.§ Šiuo metu vykdomi ir inicijuojami projektai dėl bendros vandens išteklių valdymo duomenų irinformacinės sistemos sukūrimo. Įgyvendinus šiuos projektus pagerės informacijos surinkimasiš įmonių ir kitų išsibarsčiusių duomenų bazių.§ Atsiranda naujų duomenų šaltinių, kurie padės gerinti žemės ūkio apkrovos kiekybinįįvertinimą. Pasėlių deklaravimo procesas ūkiams, norintiems gauti ES finansinę paramą,palaipsniui atveria galimybes rinkti informaciją apie žemės ūkio naudmenas, laikomus gyvulius,žemėnaudą ir pan. Duomenys apie gyventojus bus atnaujinti pagal naujausio visuotiniogyventojų surašymo informaciją. Naudojant pažangesnę metodiką, kuri leis padidinti tikslumą,pagal administracines teritorijas renkami duomenys bus apibendrinami pagal upių baseinųrajonų ribas. Be to, naujoji monitoringo programa, kuri atitinka Bendrosios vandens politikosdirektyvos reikalavimus, padės įvertinti žemės ūkio veiklos poveikius. Tikslesni ir išsamesniišeitiniai duomenys, naujosios monitoringo programos surenkami duomenys ir tęsiamispecialieji maistingųjų medžiagų nuostolių tyrimai pagerins žemės ūkio apkrovos kiekybinioįvertinimo patikimumą.§ Skirtingų apkrovų ir jų poveikių tarpusavio ryšių supratimas bus gerinamas renkant iranalizuojant naujosios monitoringo programos duomenis, atliekant naujus tyrimus ir Lietuvosmokslininkams vis aktyviau dalyvaujant tokių ryšių tyrimuose ir analizėje. Šiuo tiksluplanuojama parengti ir įgyvendinti specialius projektus. Vienas jų – Pereinamojo laikotarpioinstitucijų plėtros programos projektas, skirtas Nemuno upių baseinų rajonui, kurį jau patvirtinoEuropos Komisija.§ Buvo išplėstas ežerų monitoringo tinklas siekiant spręsti duomenų apie ežerus trūkumoproblemą, dėl kurios negalima įvertinti ežerus veikiančių apkrovų ir jų poveikių.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


SWPI 914. Preliminarios rekomendacijos priežiūros monitoringuiAPIBENDRINTA INFORMACIJAVisi Lietuvos upių baseinų rajonai yra bendri su kitomis valstybėmis. Didelė dalis vandens, kuris perLietuvos didžiausią upę Nemuną patenka į Baltijos jūrą, atiteka iš Baltarusijos Respublikos, LenkijosRespublikos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities). Kitos Lietuvos upės, priklausančios Dauguvos,Ventos ir Lielupės upių baseinų rajonams, prieš įtekėdamos į Baltijos jūrą kerta Latvijos Respublikossieną.Naujoji paviršinio vandens monitoringo sistema (kuri yra Lietuvos Respublikos valstybinės aplinkosprogramos dalis), atitinkanti Bendrosios vandens direktyvos reikalavimus, buvo patvirtinta LRVyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 19-608, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=249973&Condition2).Naujosios monitoringo programos elementai:§ priežiūros monitoringas:§ nepaveiktų vandens ekosistemų monitoringas, siekiant išsiaiškinti skirtingų vandens telkinių tipųfonines sąlygas ir maistingųjų bei kitų medžiagų pernešimą iš šių baseinų ir kitimą laike (etaloniniųsąlygų vietų stebėjimas);§ ekologinių sąlygų reprezentatyviame stočių tinkle monitoringas, siekiant apibūdinti bendrąekologinę kokybę ir jos pokyčius laike;§ teršalų koncentracijų ir pernešimo (ypač dideliais intakais, per kelias valstybes tekančiomis upėmis,į jūrą įtekančiomis upėmis ir mažomis upėmis pasėlių teritorijose) monitoringas, naudojamas kaippriemonė priimant sprendimus dėl apkrovų nustatymo, poveikių įvertinimo ir atitinkamų priemoniųjiems mažinti parengimo.§ Veiklos monitoringas:§ vandens telkinių, kuriems iškyla pavojus neatitikti geros būklės reikalavimų, ekologinių ir cheminiųparametrų monitoringas; šios rūšies monitoringas skirtas išsiaiškinti, ar vandens telkiniai atitinkageros ekologinės ir cheminės būklės kriterijus, o taip pat padėti rinkti informaciją, kuri reikalingarengiant priemonių programas gerai būklei pasiekti;Upių, ežerų, tvenkinių, tarpinių ir pakrančių vandenų priežiūros monitoringas yra dviejų rūšių:intensyvus (atliekamas dažnai – kiekvienais metais) ir ekstensyvus (atliekamas rečiau, kas 3–6 metus).Stebėjimas priežiūros monitoringo stotyse leis patvirtinti ir patikslinti tipologiją bei etalonines sąlygas,padės susidaryti nuomonę apie bendrą vandens telkinių būklę, poreikį kurti arba tikslinti skirtingosbūklės klasių kokybės kriterijus, taikomus skirtingų tipų vandens telkiniams, leis nustatyti apkrovų iraplinkos kokybės ryšius bei įvertinti ilgalaikius pokyčius.Naujoji monitoringo programa sudarys sąlygas tenkinti Bendrosios vandens politikos direktyvosreikalavimus, tenkinti nacionalinį poreikį susipažinti su vandens telkinių būkle, taršos šaltiniais ir


poveikiais, sudarant galimybes Lietuvos institucijoms imtis reikiamo vandens kokybės valdymo.Informacija, kuri bus surinkta įgyvendinant monitoringo programą, taps Upių baseinų valdymo plano irinvesticijų planavimo pagrindu siekiant sukurti ekonomiškai naudingiausią vandens valdymo sistemą.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


GWPI 115. Reikšmingų apkrovų, veikiančių požeminio vandens būklę upių baseinų rajonuose, apžvalgaDUOMENYSApkrovos tipasApkrovų, veikiančių požeminio vandens būklę, bendras įvertinimasPožeminio vandens baseinai ir pabaseiniaiLL L LLTT T TT00 0 0000 0 0012 3 45LT00101LT00102LT00103LT00104LT00201LT00301LT00401LT00402LT00403LT00404LT00501LT00502LT00503LT00504LT00505LT006LT00601Pasklidosios taršosšaltiniaiSutelktosios taršosšaltiniaižemės ūkis 0 0 0 0 2 1 0 0 0 0 1 0 0 0 1 1 1 0 0 0 0 0gyventojai bekanalizacijos0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1 0 1 1 1 1 0 0urbanizuotateritorija0 1 0 0 1 0 0 0 0 0 2 0 0 0 1 0 1 2 1 2 0 0užterštos teritorijos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 1 0 1 0 0sąvartynai 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 1 1 1 0 0naftos pramonė,saugyklos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 1 1 1 0 1 0 0kasyklų vanduo 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0lietinimo laukai 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0kiti šaltiniai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 1 1 1 0 1žemės ūkiui 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Vandensgavybaviešai vandentiekaipramonei00102020201010002000201020100010101010100010iš karjerų 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Dirbtinis papildymas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Mineralizuoto vandens intrūzija 0 0 2 2 1 2 0 0 2 0 0 0 2 2 0 0 0 0 0 0 0 0Kita intrūzija2 – labai svarbu; 1 – svarbu; 0 – mažai svarbu


APIBENDRINTA INFORMACIJAVertinant skirtingų apkrovų, veikiančių požeminio vandens kokybę ir kiekybę, reikšmingumą buvoatsižvelgta į pirminio apibūdinimo metu gautus rezultatus. Kiekvieno apkrovos tipo reikšmingumasvertintas santykinai, neapibrėžus griežtais kokybiniais kriterijais.Kaip labai svarbi apkrova vertinta tais atvejais, kai požeminiame vandenyje stebimi jos sukeltikokybiniai arba kokybiniai pokyčiai ir dėl to buvo išskirti potencialios rizikos telkiniai.Kaip svarbi apkrova vertinta tais atvejais, kai apkrova yra didelė, tačiau nėra duomenų apie jos sukeltuspokyčius arba tie pokyčiai nėra labai reikšmingi.Kaip nesvarbi apkrova vertinta tuo atveju, kai ji nepasireiškia arba jos poveikis nežymus.Nuorodos1. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminio vandens telkiniųvertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr. 8-1930), (http://www.lrs.lt).Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“, (http://www.lgt.lt).


GWPI 216. Požeminio vandens baseinų ir pabaseinių priskirtų rizikos grupei identifikavimasGEOGRAFINĖ INFORMACIJAUBR*** Kodas Pavadinimas Rizikos Galimos Nėra Priežastysrizikos rizikosLT001* Viršutinio-vidurinio devono +Nemuno LT00101** Šventosios žemupio + (a), (c)Lielupės LT00102** Joniškio + (c), (e)Nemuno LT00103** Kėdainių-Dotnuvos + (c), (e)Lielupės LT00104** Biržų-Pasvalio + (a), (b), (c)Lielupės LT002* Viršutinio devono Stipinų + (c), (e)Nemuno LT00201** Dubysos vidurupio (Raseinių) + (a), (c)LT003* Permo-viršutinio devono +Nemuno LT00301** Palangos-Šventosios + (c), (e)LT004* Viršutinės-apatinės kreidos +Nemuno LT00401** Kuršių Nerijos-pamario + (a), (c), (d)Nemuno LT00402** Nemuno žemupio (Jurbarko) + (c)Nemuno LT00403** Suvalkijos + (c), (e)Nemuno LT00404** Klaipėdos + (c), (e)LT005* Pietryčių Lietuvos kvartero +Nemuno LT00501** Nemuno vidurupio (Alytaus) + (c)Nemuno LT00502** Nemuno, Neries, Nevėžio+ (c)žemupio (Kauno)Nemuno LT00503** Neries vidurupio (Vilniaus) + (c), (a), (b)Nemuno LT00504** Vilnios baseino (Naujosios+ (c), (a), (b)Vilnios)Nemuno LT00505** Smėlingosios pietryčių+ (c), (a), (b)lygumosLT006* Vakarų žemaičių kvartero +Nemuno LT00601** Juros žemupio (Tauragės) + (c), (a), (b)UBR*** – rizikos ir galimos rizikos požeminio vandens baseinų/pabaseinų priskyrimas UBR* – požeminmio vandens baseinai; ** – pabaseiniai;(a) – pasklidoji tarša; (b) – taškiniai taršos šaltiniai; (c) – požeminio vandens gavyba; (d) – dirbtinė požeminio vandensmityba; (e) – mineralinio (sūraus) vandens intrūzija14 požeminio vandens pabaseinių, priskirtų galimos rizikos grupei, priklauso Nemuno UBR.2 pabaseiniai ir vienas baseinas priklauso Lielupės UBR.APIBENDRINTA INFORMACIJA1. Atliekant pirminį apibūdinimą buvo nustatyti „rizikos grupei“ priklausantys požeminiai vandensbaseinai ir pabaseiniai (požeminio vandens telkinių grupės ar telkiniai), kuriose laiku gali būti


nepasiekti vandensaugos tikslai. Rizikos grupei priklausančių baseinų dalys išskirtos kaip pabaseiniaiarba atskiri požeminio vandens telkiniai (jeigu rizikos grupei priklauso viena vandenvietė), kuriemsprivalomas detalesnis apibūdinimas.2. Požeminio vandens baseino ribose, kaip atskiri pabaseiniai, išskirti telkiniai ar jų grupės,naudojantys gruntinį ar tarpmoreninį požeminį vandenį, esantį upių slėniuose, terasose ir zandrinėselygumose, jei jų naudojimas turi ar gali turėti įtakos paviršinio vandens ar sausumos ekosistemoms irteritorijoms, priskirtoms NATURA 2000, šlapžemėms ir pan..3. Požeminio vandens baseino cheminės sudėties apibūdinimo tikslais, kol bus nustatyti kokybinėsbūklės vertinimo kriterijai (Vandensaugos tikslų nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179)), kiekvienambaseinui buvo vertinta:3.1. naudojamojo vandens toksinių analičių – nitratų, fluorido, metalo junginių ir metaloidų, kuriosnurodytos Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimotvarkos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06, 1 priede (Žin., 2003, Nr. 17-770)) vidurkinės koncentracijos irkoncentracijos, viršijančios 75% ir 100 % ribinės vertės, nurodytos Lietuvos higienos normoje HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugosministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606);3.2. naudojamo vandens indikatorinių analičių savitojo elektros laidžio; vandenilio jonų koncentracijos(pH), deguonies kiekio, amonio, chlorido ir sulfato vertės, viršijančios 75% ir 100 % ribinės vertės,nurodytos Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybėsreikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin.,2003, Nr. 79-3606). Be to, siekiant įvertinti antropogeninį poveikį požeminio vandens baseinui arpožeminio vandens telkinių grupei ir siekiant nustatyti jų priklausomumą rizikos grupei, minėtomsanalitėms vertinta viršutinė hidrogeocheminio fono riba, kurią viršijus baseinui ar jo daliai vykdytadetalesnio apibūdinimo procedūra.4. Požeminio vandens baseinai ar pabaseiniai, kuriose vandens kokybė viršijo 3 punkte nurodytasanaličių vertes, o trendų analizė parodė, kad tai susiję su ūkine veikla (priklausomybė nuo vandensnaudojimo) buvo identifikuoti kaip priklausantys „rizikos grupei“. Juose planuojama atlikti turimųišteklių pakartotiną vertinimą siekiant užtikrinti būdingos teršiančios medžiagos trendo sumažinimogalimybę.5. Požeminio vandens baseinai ar pabaseiniai, kuriose vandens kokybė viršija 3 punkte nurodytas 75 %analičių vertės, tačiau nėra nustatytas aiškus kylantis trendas priklausantis nuo ūkinės veiklos irpabaseinių grupė nurodyti 2 punkte priskirti „galimos rizikos grupei“. Juose planuojama atlikti turimųišteklių pakartotiną vertinimą siekiant įvertinti vandens naudojimo poveikį paviršinio vandensšaltiniams ir su gruntiniu vandeniu susijusioms ekosistemoms.Nuorodos


1. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminio vandens telkiniųvertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.8-1930), (http:///www.lrs.lt).2. Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 457 „Dėl vandensaugos tikslų nustatymotvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179), (http:///www.lrs.lt).3. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymasNr. 1-06 „Dėl pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-770), (http:///www.lrs.lt).4. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienosnormos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003,Nr. 79-3606), (http:///www.lrs.lt).5. Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“ (http://www.lgt.lt).


GWPI 317. Reikšmingi požeminio vandens pasklidosios taršos šaltiniaiDUOMENYSPVBLT001LT00101LT00104LT002LT00201LT003LT004LT00401LT00402LT005LT00501LT00502LT00503LT00504LT00505LT006LT00601Antropogeninio poveikio pobūdis, (plotas, km 2 /dalis baseine, %)urbanizuotasgamtinisUrbaniDirbamaSodaiuogynaiaugalija Vanduo teritorijosvisoNatūraliGanykloszuotosžemė10630,0 994,0 34,5 477,4 5172,0 392,7 1767060,2 5,5 0,2 2,7 29,3 2,2 10028,0 5,4 – 35,0 72,9 0,8 14219,7 3,8 – 24,7 51,3 0,5 100677,7 14,6 5,7 141,7 106,0 6,3 95271,2 1,5 0,6 14,9 11,1 0,71003253,7 243,7 8,3 204,3 1333,0 118,3 516163,0 4,7 0,2 4,0 25,8 2,3 10082,9 7,7 0,3 4,6 31,8 0,8 12864,7 6,0 0,2 3,6 24,9 0,6 1004755,6 486,8 9,4 287,0 2141,0 78,0 775861,3 6,3 0,1 3,7 27,6 1,0 1005028,0 656,7 18,2 285,8 2245,5 243,8 846160,1 7,8 0,2 3,4 26,5 2,9 100104,4 119,3 0,4 19,8 171,9 71,2 48721,4 24,5 0,1 4,1 35,3 14,610045,0 22,9 0,3 15,0 66,7 13,2 16327,6 14,1 0,2 9,2 40,9 8,1 1009324,5 1520,0 25,0 675,0 8426,5 909,0 2088044,6 7,3 0,1 3,2 40,3 4,3100147,6 8,5 – 25,7 219,1 20,2 42135,0 2,0 – 6,1 52,0 4,8 100107,3 10,1 0,7 64,8 100,8 47,3 33132,4 3,1 0,2 19,6 30,5 14,3 100130,1 26,2 1,1 99,3 282,3 16,0 55523,4 4,7 0,2 17,9 50,9 2,9 10080,9 11,3 0,6 26,3 119,2 1,8 24033,7 4,7 0,2 11,0 49,7 0,7 100684,2 191,6 0,7 50,8 2349,0 94,8 337120,3 5,7 0,0 1,5 69,7 2,8 1002576,4 344,0 2,6 129,5 1551,0 80,5 468455,0 7,3 0,1 2,8 33,1 1,7 10089,9 20,3 0,3 18,9 49,4 0,1 17950,2 11,3 0,2 10,6 27,6 0,1 100Reikšmingas poveikispožeminio vandens kokybeiKokybinė būklė geraurbanizuota teritorijaŽemės ūkis, gyventojai bekanalizacijos, urbanizuotateritorijaŽemės ūkisKokybinė būklė geraKokybinė būklė geraKokybinė būklė geraŽemės ūkis, gyventojai bekanalizacijos, urbanizuotateritorijaKokybinė būklė geraŽemės ūkis, gyventojai bekanalizacijos, urbanizuotateritorijaŽemės ūkisGyventojai be kanalizacijos,urbanizuota teritorijaGyventojai be kanalizacijos,urbanizuota teritorijaGyventojai be kanalizacijos,urbanizuota teritorijaGyventojai be kanalizacijos,urbanizuota teritorijaKokybinė būklė geraKokybinė būklė gera


APIBENDRINTA INFORMACIJAVertinant išsklaidytųjų taršos šaltinių poveikį, buvo vadovaujamasi:1. skaitmeninio Lietuvos žemės dangos žemėlapio CORINE 2000 duomenimis;2. Tarybos direktyvos 91/676/EEB „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“įgyvendinimo Lietuvoje projekto rezultatais;3. valstybinio ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo duomenimis;4. gruntinio požeminio vandens ir pagrindinių naudojamų sluoksnių saugos žemėlapiais.Lietuvoje nėra pakankamai patikimų duomenų apie tai, kur, kokiais kiekiais ir kokie pesticidai yranaudojami. 1998- 1999 metais ištirta 30 gręžinių, iš jų 26 sudarantys valstybinio požeminio vandensmonitoringo tinklą. Pastarieji gręžiniai buvo parinkti taip, kad charakterizuotų požeminį vandenį, esantįdirbamose žemėse, pievose ir soduose. Šiose vietose buvo naudojami įvairūs pesticidai. Tyrimo metutik keturiuose vandens mėginiuose rasti pesticidai. Specialūs tyrimai skirti teršiančių medžiagų balansuiskaičiuoti nebuvo vykdomi. Nėra patikimų duomenų azoto, fosforo ir kitų medžiagų patekimui įpožeminį vandenį vertinimui.Problemas sukelia ir tai, kad nėra patikimos geografinės informacijos apie trąšų ir pesticidų naudojimopobūdį, kiekius, laiką, vietas ir monitoringo tinklas kiekviename požeminio vandens baseine pilnai neatspindisituacijos.Nuorodos1. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminio vandens telkiniųvertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr. 8-193), (http:///www.lrs.lt).2. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienosnormos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin.,2003, Nr. 79-3606), (http:///www.lrs.lt).3. Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“ (http://www.lgt.lt).


GWPI 418. Reikšmingi požeminio vandens sutelktosios taršos šaltiniaiDUOMENYS.Sutelktosios taršos šaltiniaireikšmingiPVBregistruoti ištirtinaftos žemėsviso sąvartynaikitiproduktai ūkisLT001 1707 60 16 4 8 3 1LT002 428 54 20 4 16LT003 257 53 18 2 14 1 1LT004 191 78 23 1 20 2LT005 538 137 47 5 37 5LT006 71 27 9 1 8Vertinant sutelktosios taršos šaltinių poveikį buvo:APIBENDRINTA INFORMACIJA1. parengtas žemėlapis apie požeminio vandens telkinio ribose esamus geologinės aplinkospotencialius taršos židinius;2. nustatytos židinių koordinatės LKS–94 koordinačių sistemoje;3. nustatytas taršos židinio tipas ir potipis;4. nustatyta informacija apie jo ištyrimą;5. nustatyti „reikšmingi“ taškai išskirti vandens toksinių analičių – nitratų, fluorido, metalo junginių irmetaloidų, nurodytų Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo irinformacijos rinkimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijosdirektoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06, 1 priede (Žin., 2003, Nr. 17-770) vidurkineskoncentracijas ir koncentracijas, viršijančias 75% ir 100 % ribinės vertės, nurodytos Lietuvoshigienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, “,patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr.79-3606);Ištirta tik maža dalis sutelktosios taršos šaltinių, todėl jų poveikio vertinimą požeminio vandensbaseinams ir pabaseiniams numatoma atlikti vėliau.Nuorodos§ Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminio vandens telkiniųvertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr. 8-193), (http://www.lrs.lt).


§ Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymasNr. 1-06 „Dėl pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-770), (http://www.lrs.lt).§ Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienosnormos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin.,2003, Nr. 79-3606), (http://www.lrs.lt).§ Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“ (http://www.lgt.lt)


GWPI 519. Reikšminga požeminio vandens gavybaDUOMENYSBaseinokodasLT001LT00101LT00102LT00103LT00104LT002BaseinopavadinimasViršutinioviduriniodevonoŠventosiosžemupio(Ukmergės)PožeminiovandenstelkiniųskaičiusPrognoziniaipožeminiovandensištekliai,tūkst. m 3 /dIšgautas požeminiovandens kiekis,tūkst.m 3 /d157 706,86 55,6 7,8%1 24,0 3,43 14,3Joniškio 14 10,5 1,6 15,2Kėdainių-Dotnuvos5 65,6 4,64 7,1Biržų-Pasvalio(karstinio rajono)9 24,0 3,30 13,8Viršutiniodevono Stipinų 85 118,3 24,2 20,5LT00201 Dubysosvidurupio(Raseinių)LT003 Permo -viršutinio devonoLT00301LT004LT00401LT00402LT00403LT00404LT005LT00501Palangos-ŠventosiosViršutinėsapatinėskreidosKuršių Nerijos irpamarioNemuno ˇemupio(Jurbarko)3 11 1,42 12,9140 177,4 34,4 19,47 35 6,7 19,1107 433,9 24,8 5,711 125,2 18,91 15,13 37,6 1,65 4,4Suvalkijos 14 52,5 7,88 15,0Klaipėdos n.d. n.d. n.d. n.d.PietryčiųLietuvos kvarteroNemunovidurupio(Alytaus)206 2100 198,8 9,59 108,3 14,44 13,3Požeminio vandensgavybos poveikisNereikšmingasNežinomasPoveikis dėlmineralizuoto vandensintrūzijosPoveikis dėlmineralizuoto vandensintrūzijosPoveikis kokybei irkiekybeiPoveikis dėlmineralizuoto vandensintrūzijosNežinomasNereikšmingasPoveikis dėlmineralizuoto vandensintrūzijosNereikšmingasNežinomasNežinomasPoveikis dėlmineralizuoto vandensintrūzijosPoveikis dėlmineralizuoto vandensintrūzijosNereikšmingasNežinomas


LT00502 Nemuno irNeries, Nevėžiožemupio (Kauno)LT00503 Neries vidurupio(Vilniaus)n. d. – nėra duomenų.11 581,2 68,6 11,828 475,4 89,96 18,9APIBENDRINTA INFORMACIJANežinomasNežinomasPožeminio vandens baseinų prognozinių eksploatacinių išteklių kiekis įvertintas pagal požeminiovandens eksploatacinių išteklių modulių pasiskirstymą plote (LT001, LT004, LT005 ir LT006baseinams) ir regioninio išteklių įvertinimo ataskaitų rezultatus (LT002 ir LT003 baseinams).Požeminio vandens pabaseiniuose eksploataciniai ištekliai apskaičiuoti susumavus konkrečiųvandenviečių patvirtintus eksploatacinius išteklius. Kitame etape numatomas turimų požeminiovandens išteklių detalus įvertinimas ir jų naudojimo poveikio nustatymas.Informacija apie išgautą gėlo geriamo požeminio vandens kiekį gauta pagal požeminio vandensgavybos ataskaitas, kurias kas ketvirtį pateikia visų nuosavybės formų įmonės, išgaunančios daugiaunei 10 m 3 per parą arba jei požeminį vandenį naudoja daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienųper metus.Nuorodos1. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminio vandens telkiniųvertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.8-193), (http:///www.lrs.lt).2. Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 457 „Dėl vandensaugos tikslų nustatymotvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179), (http:///www.lrs.lt).3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl žemės gelmiųregistro nuostatų patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 44-1676), (http:///www.lrs.lt).4. Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“ (http://www.lgt.lt).


GWPI 620. Reikšmingas požeminio vandens dirbtinis papildymasPožeminio vandens ištekliai dirbtinai nepapildomi.APIBENDRINTA INFORMACIJANuorodosAtaskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“, (http://www.lgt.lt).


GWPI 721. Reikšminga mineralizuoto vandens ar kitokia intrūzijaPožeminio vandens baseinasDUOMENYSKodasPotencialios rizikos pabaseinių kiekisMineralizuoto vandensKitos intrūzijosintrūzijosViršutinio-vidurinio devono LT001 2 n.d.Viršutinio devono, Stipinų LT002 1* n.d.Permo-viršutinio devono LT003 1 n.d.Viršutinės-apatinės kreidos LT004 2 n.d.Pietryčių Lietuvos kvartero LT005 0 n.d.Vakarų Žemaičių kvartero LT006 0 n.d.* Visas požeminio vandens baseinas priskirtas potencialios rizikos grupeiAPIBENDRINTA INFORMACIJASiekiant išskirti reikšmingas mineralizuoto vandens ar kitokias intrūzijas buvo naudota visahidrocheminė informacija, sukaupta Žemės gelmių registre, įskaitant valstybinio požeminio vandens irūkio subjektų monitoringo duomenis. Indikatorinių analičių, kurios yra nurodytos Lietuvos higienosnormoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatosapsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), – savitojoelektros laidžio; vandenilio jonų (pH), amonio, chlorido ir sulfato koncentracijoms nustatyta viršutinėhidrogeocheminio fono riba. Kadangi vandens būklės vertinimui naudoti ne vienalaikiai, iš įvairiųduomenų bazių surinkti duomenys (analizės, atliktos skirtingu laiku, skirtingose laboratorijose ir pan.),prieš pradedant analizę atliktas jų patikimumo patikrinimas (verification and validation). Patikimumuipatikrinti taikytos standartinės (hidrocheminės ir statistinės) procedūros.Hidrocheminis fonas buvo apibrėžtas kaip vidurkinis makroelemento kiekis, nustatytas stebint natūralųjo kintamumą vienalyčiame hidro-geocheminiu požiūriu gamtiniame objekte. Jo reikšmė priklauso nuopasirenkamo centrinės padėties įverčio (aritmetinis, geometrinis, harmoninis, logaritminis vidurkis,mediana), tikimybinio pasiskirstymo modelio ir imties homogeniškumo. Esant normaliajam dėsniui,foniniu skirstiniu laikytinas makroelementų koncentracijų skirstinys intervaleS− −⎡⎤Y−,96SY ; Y+1, 96S Y– standartinio⎢⎣⎥⎦1 , kur − Y – duomenų centrinės padėties (vidurkio), o Ynuokrypio σ įverčiai, o reikšmės už šio intervalo ribų laikomos anomalinėmis. Kai turimiYduomenys arba jų (transformuotos) logaritmuotos reikšmės atitinka normalųjį pasiskirstymą, tai 95%


imties reikšmių patenka į šį intervalą, o duomenys, išeinantys už šio intervalo ribų, sudaro likusią 5%anomalinių reikšmių intervalą. Statistiškai pagrįsta viršutinė požeminio vandens makrokomponentinėssudėties fono riba atitinka statistiškai pagrįstą (p≥ 5%) pasiskirstymo modelio intervalą−⎡ ⎤Y + 1 , 96S Y ⎢⎣ ⎥ ⎦.Kiekvienai analitei sudaryti jos pasiskirstymo atskiruose požeminio vandens baseinuose žemėlapiai.Lietuvos požeminio vandens baseinuose tokiu būdu buvo išskirtos 6 mineralizuoto vandens intrūzijos.Išskirtoms anomalijoms vykdyta detalesnio apibūdinimo procedūra.Nuorodos1. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 719 „Dėl požeminio vandens telkiniųvertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr. 8-193), (http://www.lrs.lt).2. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienosnormos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin.,2003, Nr. 79-3606), (http://www.lrs.lt).Ataskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“, (http://www.lgt.lt).


GWPI 923. Požeminio vandens pabaseinių, priskirtų potencialiai rizikos grupei, apibūdinimasDUOMENYSPabaseiniokodasupėPriklausymas ekosistemaivandensjūra, saugykla,marios ežeras,karjeraspelkėVandens kokybėsprobleminiairodikliaiNumanoma jųatsiradimo kilmėLT00101 +Fe, bendrasiskietumas,antropogeninė taršaLT00102 SO 4 , NH 4Mineralinio vandensLT00103LT00104 + + +SO 4 , ClNO 3 , SO 4 ,organinė med˛iagaintrūzijaMineralinio vandensintrūzijaantropogeninė taršaLT00201 + +NO-3, Fe, rastaantropogeninė taršafenoliųLT00301 + SO 4 , Cl, H 2 SMineralinio vandensintrūzijaLT00401 + + + Fe, NH+ organinė medžiaga4 , fenoliai, sluoksnio aplinkoje,benzpirenas antropogeninė taršaLT00402 + + NH 4; Fe biogeniniai dariniaiLT00403SO 4 , ClMineralinio vandensintrūzijaLT00404 + SO 4 , Cl, H 2 SMineralinio vandensintrūzijaFe, Mn, NO-2,antropogeninė tarša;LT00501 + +NO-3, NH4 ; As,galbūt mineraliniovandens intrūzijaB, Zn, ChDSLT00502 + + + Fe, Mn, antropogeninė taršaFe, Mn, PS, NO 2,LT00503 + + +LT00504 + + +NO 3- , NH4 ; Cl - ,SO 4-- , bendrasiskietumas, bendrojimineralizacijaNO 3- ; SO4-- , Cl- ,Fe, Mn,antropogeninė tarša;mineralizuoto vandensiškrovaantropogeninė tarša;mineralizuoto vandensintrūzija


LT00505 + + +Fe, Mn, PSI,NO 3- , Cl- , SO4--antropogeninė taršaLT00601 + + + NH 4,Fe, Mn, antropogeninė tarša


Požeminio vandens pabaseinių, priskirtų potencialiai rizikos grupei, geologinės-hidrogeologinės charakteristikosPabaseinio kodasir jo pavadinimasLT00401Kuršių Nerijos irpamarioLT00601Jūros žemupio(Tauragės)LT00402Nemuno žemupio(Jurbarko)LT00201Dubysos vidurupio(Raseinių)LT00501Nemuno vidurupio(Alytaus)LT00502 Nemuno,Neries ir Nevėžiožemupių (Kauno)LT00101 Šventosiosžemupio (Ukmergės)LT00501Neries vidurupio(Vilniaus)LT00504 Vilniosbaseino (N.Vilnios)LT00505SmėlingosiosPietryčių lygumosProduktyvaus vandeningojosluoksniogeologinisindeksasvIV+mIVagIII-IIaIV;aIV+agIII-IIaIV; aIVagIII-II;J 3clagIII; agII;agIII-II; K 2aIV; agIII-II;agII-I; K 1litologijaįvairus smėlissmėlis-žvirgždasgargždas;gargždassmėlis-žvirgždas;žvirgždas-gargždassmėlis-žvirgždasgargždas;smėlis;kriauklėklintis,smiltainis, smėlissmėlis-žvirgždasgargždas;smėlis;kreidasmėlis-žvirgždasgargždas;smėlissmėlis-žvirgždasgargždasagII-Ismėlis-žvirgždasgargždas;agIII-II, agII-I, P 2klintissmėlis-žvirgždasgargždasagII-IfIII; agIII-II;agII-I; K 2; P 2smėlis-žvirgždasgargždas;kreida; klintisŽemiau slūgsančiųuolienų litologinė sudėtis(geologinis indeksas)smulkus smėlis (mIV),molis (lgIII, priemolis(gIII)Produktyvaus sluoksnioslūgsojimo gylis,..m..m NNkraigo0, 0 −400, 0 −40pado3−17,5−11−−25Storis,mfiltracijoskoeficientok, m/dGeofiltracinių rodiklių vertėsfiltraciniolaidumoT, m 2 /da l= µT ; a*=, m 2 /dTµ ∗∆L, mB*, m;k 0/m 0**, 1/d12-37 0,4-43 80-218 1,5·10 3 -1,5·10 5 30-80; 15*;0,188**mergelis ir opoka (K 2); − −35-55 n.d. 130-520 1,2·10smėlis (K 3* n.d.2cm-K 1) −21−−31−56 −−65priemolis (gII)0, 5−409,5 −19priemolis (gII); molis 4,9 −74,5 79 −82(J 3cl, T 1) − −molis, priemolis (gI); 2 −73kreida (K 2); smėlis (K 1) 16 −−10priemolis (gII); aleuritai(K 1);molis (J)įvairus smėlis (agI)priemolis (agII; agI);aleuritas (K 1); klintis (P 2);molis, dolomitas (D 2nr)aleuritai ir smėliai (K 1)priemoliai ir priesmėliai40 −170(gII; gI); neplyšiuotakreida (K 2); mergelis (S 2) 69 −−472 −6415 −9623,4 −−16,532 −−485, 5 −251,27-38 keletas-301 n.d. n.d. n.d.10,5 −−7,35-25 n.d. 40-1750 10 2 -5,0·10 5* 50-1700*;30-190;1,6·10 -4**33,1−754-30 5-100 32,5-1500 1,0·10 4 -5,0·10 6 100-85033,1−−453-55 10-450 150-9800 n.d.30-250;140-2000*70 1321600-5000*;72 n.d. 3500 5,0·10 5*−879, 71,3·10 -4**2, 3−13030 −16010-500;2-74 - 92-10540 2,5·10 4 -3,4·10 7 290-8900*;70−−17,123,8−−47,11,0·10 -6- 5,0·10 -325 −91,5−15-48 25 180-500 1,0·10 5 -5,5·10 7 n.d.60 −7255 −9018 −18012-100 20-42 107-8802 1,2·1076 −−70,54 -1,2·10 13 n.d.


APIBENDRINTA INFORMACIJAVakarų, pietvakarių, pietų ir pietryčių Lietuvoje, kur iš nedidelio gylio galima išgauti gėlo, tinkamonaudoti gėrimui, požeminio vandens, yra išžvalgyti 64 tokio vandens telkiniai. Dešimtyje pabaseinių jieyra išsidėstę apie didesniuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Alytų, Jurbarką, Tauragę, Ukmergę irkt., kuriems tiekiamas gėlas vanduo ir yra potencialūs jo vartotojai. Tarp tinkamų viešajai vandentiekaitelkinių yra 51 vandenvietė ir 13 perspektyvių sklypų su išžvalgytais ir įvertintais, dalis – patvirtintais25 metams, 50 metų ar neribotam laikotarpiui gėlo požeminio vandens ištekliais. Vandenį talpinaholoceno – aIV, vIV, mIV; pleistoceno – aIII, agIII, agIII-II, agII, agII-I; viršutinės kreidos, apatinėskreidos, viršutinės juros kelovėjaus, viršutinio permo amžiaus dariniai ir uolienos. Kvarterotalpinančios nuogulos yra įvairus smėlis, žvirgždas, gargždas; viršutinės kreidos – kreida; apatinėskreidos – smėliai ir aleuritai; viršutinės juros – kriauklėklintis, smiltainis, smėlis; viršutinio permo –klintis. Jų slūgsojimo: kraigas, padas, storis ir geofiltraciniai: filtracijos koeficientas, filtracinislaidumas, pertekėjimo koeficientas ir kt. parametrai pateikti GWPI 9 Priede 1. Išskyrus LT00505Smėlingosios Pietryčių lygumos pabaseinį, visų kitų pabaseinių hidrogeologiniai kūnai yra daugiau armažiau susiję su paviršiniu vandeniu, daugiausia upių – Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos,Šventosios, Jūros, Vilnios, taip pat Kuršių marių ir Baltijos jūros, Kauno marių saugyklos, kai kuriųežerų, karjerų ir pelkių vandeniu. Jis formuoja dalį jų eksploatacinių išteklių, turi didesnės ar mažesnėsįtakos išgaunamo vandens kokybei. GWPI 9 Priede 2 pateikti pagrindiniai probleminiai pabaseiniųvandens kokybės rodikliai, nurodytos jų dažniausiai pasitaikančios kilmės priežastys. Daugelio telkiniųir jų apylinkių vandens balansas yra įvertintas modeliavimo metodo pagalba. Beveik visiems jiems yraapskaičiuotos sanitarinės apsaugos zonos.Kai kurių požeminio vandens pabaseinių apibūdinimui nepakanka duomenų.NuorodosAtaskaita „Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“, (http://www.lgt.lt).


GWPI 1024. Neapibrėžtumai ir duomenų trūkumasAPIBENDRINTA INFORMACIJA1. Lietuvoje daugiausiai naudojami gilūs, gerai apsaugoti nuo taršos vandeningieji sluoksniai. Jie yrageriausiai ištirti ir buvo išskirti kaip pagrindiniai požeminio vandens baseinai. Erdvinės informacijosapie negiliai slūgsančius vandeninguosius sluoksnius yra nepakankamai. Tai yra pagrindinisneapibrėžtumas išskiriant požeminio vandens baseinus, daugėjant informacijos kiekiui (modeliavimas,monitoringas), jų ribos ir detalizavimas bus atliekamas ateityje.2. Vertinant požeminio vandens naudojimo poveikį paviršiniam vandeniui ir su požeminiu vandeniususijusioms ekosistemoms trūksta duomenų apie turimus išteklius išskirtuose potencialios rizikospabaseiniuose. Numatomas turimų išteklių vertinimas ir jų naudojimo poveikio nustatymasmodeliavimo metodais (iki 2008 m.).3. Vertinant pasklidosios taršos poveikį požeminiam vandeniui naudota statistinė informacija apie trąšųir pesticidų panaudojimą administraciniuose rajonuose. Nėra patikimos informacijos apie konkrečiasteršiančių medžiagų naudojimo vietas ir kiekius GIS pagrindu. Situacija turėtų pasikeisti ūkininkamsdeklaruojant pasėlius (Europos Sąjungos paramai gauti) ir su tuo susijusią trąšų ir pesticidų naudojimoapskaitą. Numatomi naujų požeminės taršos rizikos žemėlapių sudarymas, papildomo monitoringotinklo pagrindimas ir pasklidosios taršos poveikio patikslinimas. Numatomas teisės aktų,reglamentuojančių teršiančių medžiagų ribines vertes požeminiame vandenyje, parengimas (2007 m.).4. Taškinių taršos židinių, ypač „istorinės“ taršos, ištyrimas yra nepakankamas norint įvertinti jųpoveikį požeminio vandens baseinams ir pabaseiniams bei paviršinio vandens šaltiniams irekosistemoms, susijusioms su požeminiu vandeniu. Atsižvelgiant į Požeminio vandens direktyvosCOM(2003) 550 nuostatas bus papildyti teisės aktai ir atliktas patikslintas taškinių taršos šaltiniųpoveikio vertinimas pirmiausiai atsižvelgiant į jų galimą poveikį vandens naudotojams, paviršiniamvandeniui ir ekosistemoms. Numatomas teisės aktų, reglamentuojančių teršiančių medžiagų ribinesvertes požeminiame vandenyje, parengimas (2007 m.).5. Kadangi trūksta duomenų nurodytų 3 ir 4 punktuose, nėra pakankamai požeminio vandensmonitoringo ilgalaikių duomenų apie pesticidų (pasklidoji tarša) ir pesticidų, chloroorganinių junginių(taškinė tarša) koncentracijų kaitą požeminiame vandenyje. Numatoma patikslinti požeminio vandensmonitorinio programą ir 2007 m. pradėti kaupti papildomą informaciją.6. Ataskaitos rengimo metu neturėta pilnos informacijos apie požeminio vandens naudotojus,naudojančius daugiau kaip 10 m 3 vandens per parą, ne visi požeminio naudotojai, naudojantys 100 m 3vandens per parą vykdė požeminio vandens cheminės būklės monitoringą. Todėl nepakako duomenųpotencialių požeminio vandens rizikos pabaseinių ribų patikslinimui. Jų ribų patikslinimas numatytasvykdant detalius darbus potencialios rizikos pabaseiniuose 2005-2007 m.Nuorodos1. Ataskaita ,,Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“, (http://www.lgt.lt.).


GWPI 1125. Rekomendacijos monitoringuiDUOMENYSPVBLT001LT002LT003LT004LT005LT006BendrasPriežiūrosSkaičius 1gręž./ Stebimi vandeningieji horizontaimonitoringpostų/gręžiniųo rūšis100km 2kvarterogruntinisprekvarterospūdiniaiBendrasKiekybės 17/50 0,3 9/12 9/13 18/25 76/96Kokybės 23/46 0,3 7/7 6/10 27/29Kiekybės 7/12 0,23 2/3 2/4 5/5 22/27Kokybės 11/15 0,21 1/2 3/3 9/10Kiekybės 6/10 0,08 4/5 - 3/5 24/27Kokybės 17/17 0,21 2/2 - 15/15Kiekybės 9/24 0,3 9/18 - 3/4 41/56Kokybės 23/34 0,3 9/14 4/4 16/16Kiekybės 14/36 0,17 11/20 6/14 2/2 80/109Kokybės 50/73 0,4 14/19 41/48 6/6Kiekybės 4/7 0,15 2/3 2/3 1/1 15/18Kokybės 9/11 0,23 1/1 5/6 4/4Kiekybės 88/137 37/61 19/34 32/42 88/137Kokybės 160/196 34/45 59/71 67/80 160/196Viso: 258/333PVB – požeminio vandens baseinasAPIBENDRINTA INFORMACIJAPožeminio vandens monitoringo sistema užtikrina reikiamą kiekį patikimos informacijos tiemsbaseinams, kuriuose vandens būklė atitinka pagrindinius aplinkosauginius kriterijus, keliamus gerosbūklės požeminiam vandeniui. Visuose PVB priežiūros (nacionalinio) monitoringo tinklas yraišdėstytas tolygiai ir pakankamas pagrindinių vandens gavybai naudojamųjų giliųjų horizontų būkleistebėti. Tačiau potencialios rizikos vandens pabaseiniuose, kuriuose dėl tam tikrų priežasčiųvandensaugos tikslai pagal direktyvos 2000/60/EEB reikalavimus gali būti nepasiekti, vykdomi tyrimaiturėtų būti išplėsti, papildant juos veiklos monitoringu. Tam reikėtų parengti monitoringo programas,kuriose kiekvienam rizikos telkiniui ar jo daliai būtų parinktos konkrečios monitoringo vietos,atitinkami specifiniai parametrai ir kiekvieno parametro tyrimų dažnumas.Įgyvendinant direktyvų 91/676/EEB ir 80/68/EEB reikalavimus, reikėtų padidinti gruntinio vandens,esančio arčiausiai žemės paviršiaus ir kuris mažai apsaugotas nuo antropogeninio poveikio, stebėjimotaškų skaičių.Nuorodos


1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 290 „Dėl bendrųjų reikalavimų vandenstelkinių monitoringui patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.10-290), (http://www.lrs.lt).2. Ataskaita ,,Požeminio vandens būklės įvertinimas baseininio valdymo tikslais“, (http://www.lgt.lt).


ECON 126. Vandens naudojimo ekonominė analizėDUOMENYS§ Sąnaudų susigrąžinimas skirtinguose Lietuvos upių baseinų rajonuose:Upių baseinų rajonas Nemuno Ventos Dauguvos LielupėsSąnaudų susigrąžinimo dalis, % 83,32 80,67 89,22 74,01Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2004 m.Šiuo metu nėra oficialių duomenų apie sąnaudų susigrąžinimą skirtinguose sektoriuose, tačiau taibeveik visiškai užtikrina teisės aktai dėl kryžminių subsidijų vandens paslaugoms panaikinimoLietuvoje.Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) duomenimis, 2003metais pagrindinių Lietuvos vandens įmonių pajamos už teikiamas vandens paslaugas buvo 313,6 mln.litų. Jų išlaidos siekė 328,9 mln. litų, o pradinė vandentvarkos įrenginių vertė buvo lygi 2,9 mlrd. litų.2003 metais pagrindinės vandens įmonės patyrė 15,4 mln. litų nuostolį. 2002 metais vidutinė vandenstiekimo ir nuotėkų valymo kaina siekė 4,31 Lt/m 3 , tačiau jos nepakako visoms sąnaudoms padengti,todėl, remiantis Lietuvos finansų ir apskaitos tvarka, didelė dalis vandens įmonių veikė nuostolingai.Pelningai (dėl didelių darbų apimčių) dirba tik didelį gyventojų skaičių aptarnaujančios komunalinėsįmonės.. Nepaisant to, pelningai dirbančių vandens įmonių skaičius šalyje didėja.APIBENDRINTA INFORMACIJA§ Vandens naudojimo socialinės ir ekonominės svarbos apžvalga.Buvo įvertinta vandens naudojimo upių baseinų rajonuose socialinė ir ekonominė svarba pagalreikšmingas apkrovas sukeliančias jėgas (žr. 1 lentelę).1 lentelė. Reikšmingas apkrovas sukeliančios jėgos, nustatytos atlikus apkrovų analizę.Jėgos/sektoriaiApkrovosGyventojai (namų ūkiai)Buitinės miestų nuotėkosPramonėMiestų nuotėkos su didele dalimi pramoninių nuotėkųŽemės ūkis, pasklidieji taršos šaltiniai Žemės ūkio apkrova dėl pesticidų ir trąšų naudojimo,gyvulių auginimo, erozijosEnergijos gamybaVandens paėmimo (aušinimui) bei nuotėkiocharakteristikų (tūrio, gylio ir pan.) pasroviui nuokliūties svyravimo sukeliamos apkrovos


Prieš vertindami šių vandens naudotojų svarbą, visų pirma pasinaudota bendraisiais socialiniais irekonominiais rodikliais, rodančiais šalies ekonomikos būklę (žr. 1 lentelę). Lygintos bendrosioscharakteristikos upių baseinų rajonuose bei upių baseinų rajonų svarba ekonomikai. Vėliau įvertintavandens naudotojų, sukeliančių didžiausias apkrovas, svarba, analizuojant skirtingų ekonomikossektorių vandens suvartojimo rodiklius ir naudojant pagrindinius šių sektorių socialinius irekonominius rodiklius (pridėtinę vertę, užimtumą). (Žr. 2–9 lenteles).1 lentelė. Bendrieji upių baseinų rajonus apibūdinantys rodikliaiRodiklis Nemuno Dauguvos Ventos LielupėsBendras plotas, % 73,7 2,9 9,6 13,8Žemės ūkio60 58 66,1 71,5naudmenos, %Miestų teritorijos, % 3,2 2,1 3,4 3,3Gyventojų sk., % 80 2 7 11Gyventojų tankumas, 54,4 16,3 37,5 22,4gyventojų skaičius kv.Kilometre, 2003 m.Didelių miestų (> 10 28 1 4 5tūkst. gyventojų)skaičiusMiestų gyventojų sk., 70 61 52 62%Nedarbas, %, 2003 m. 10,6 11,9 15,7 12,1UBR dalis visame 80.2 2,2 6,9 10,8sukurtame BVP, %Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis, 2003 m.Iš lentelės matyti, kad didžiausias Lietuvoje UBR yra Nemuno, o mažiausias – Dauguvos upių baseinųrajone. Lielupės UBR yra daugiausia žemės ūkio naudmenų, o tai reiškia, kad žemės ūkis šiame rajoneitin svarbus. Vertinant pagal miesto gyventojų skaičių, Nemuno UBR yra labiausiai urbanizuotas, jamedaugiausia didelių miestų bei didžiausias gyventojų tankumas. Tai koreliuoja su didelėmis buitinių irpramoninių nuotėkų apkrovomis UBR ir daro jas itin reikšmingomis. Nedarbas yra didžiausias VentosUBR ir tai galima paaiškinti tuo, kad rajone nėra didelių miestų, kuriuose paprastai būna daugiau darbovietų. Vertinant pagal sukuriamą BVP, Nemuno UBR rodikliai tiek bendrąja, tiek ir santykine verte yrageriausi.Ekonomikos sektorių palyginamoji analizė pagal sunaudojamo vandens kiekį parodė, kad daugiausiavandens sunaudoja namų ūkiai (žr. 2–6 lenteles). Tai ypač aiškiai matyti Dauguvos ir Lielupės UBRvandens sunaudojimo struktūroje. Be to, daug vandens sunaudojama žuvivaisos ir pramonės sektoriuje.Kitaip nei pramonė, žuvivaisos sektorius nekuria reikšmingos ekonominės naudos, nors yra ganareikšmingas taršos šaltinis. Žemės ūkyje sunaudojama labai mažai vandens. Ventos UBR būdinga tai,kad šiame rajone vandens sunaudojimas yra lygiausiai paskirstytas tarp visų sektorių.2 lentelė. Vandens sunaudojimo svarba 2003 metaisJėgos/sektoriaiVandens sunaudojimastūkst.. m 3 %Namų ūkiai 121053,7 46,7


Pramonė 43340,7 16,7PM veiklos rūšys* 24226,5 9,3Žemės ūkis 6913 2,7Žuvivaisa 75926,8 29,3Paslaugos 10903 4,2Kita 860,1 0,3Viso 258997,3 100Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, duomenų bazė ”Vanduo”* - veiklos rūšys, kuriose gali būti pavojingų medžiagų išmetimų. Šiai kategorijai priskiriamas dydis išdalies priklauso pramonės sektoriui, todėl vertės nėra sumuojamos apskaičiuojant bendrą vandenssunaudojimą visuose sektoriuose.3 lentelė. Vandens sunaudojimas skirtinguose ekonomikos sektoriuose Nemuno UBRJėgos/sektoriai Tūkst. m 3 per metus %Namų ūkiai 105842,5 47Pramonė 34833,2 15,5PM veiklos rūšys* 19199,5 8,5Žemės ūkis 5198,6 2,3Žuvivaisa 70486,8 31,3Paslaugos 8037,9 3,6Kita 516,8 0,2Viso 224915,8 100Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, duomenų bazė ”Vanduo”* - veiklos rūšys, kuriose gali būti pavojingų medžiagų išmetimų. Šiai kategorijai priskiriamas dydis išdalies priklauso pramonės sektoriui, todėl vertės nėra sumuojamos apskaičiuojant bendrą vandens sunaudojimąvisuose sektoriuose.4 lentelė. Vandens sunaudojimas skirtinguose ekonomikos sektoriuose Dauguvos UBRJėgos/sektoriai Tūkst. m 3 per metus %Namų ūkiai 662,7 70,9Pramonė 5,3 0,6PM veiklos rūšys* 4 0,4Žemės ūkis 37,6 4,0Žuvivaisa 10 1,1Paslaugos 104,5 11,2Kita 114 12,2Viso 934,1 100Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, duomenų bazė “Vanduo”* - veiklos rūšys, kuriose gali būti pavojingų medžiagų išmetimų. Šiai kategorijai priskiriamas dydis išdalies priklauso pramonės sektoriui, todėl vertės nėra sumuojamos apskaičiuojant bendrą vandenssunaudojimą visuose sektoriuose.5 lentelė. Vandens sunaudojimas skirtinguose ekonomikos sektoriuose Ventos UBRJėgos/sektoriai Tūkst. m 3 per metus %Namų ūkiai 4279 20,8


Pramonė 6668 32,4PM veiklos rūšys* 4698 22,8Energetikos sektorius 1525 7,4Žemės ūkis 416 2,0Žuvivaisa 5430 26,4Paslaugos 2182 10,6Kita 63 0,3Viso 20563 100Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, duomenų bazė “Vanduo”* - veiklos rūšys, kuriose gali būti pavojingų medžiagų išmetimų. Šiai kategorijai priskiriamas dydis išdalies priklauso pramonės sektoriui, todėl vertės nėra sumuojamos apskaičiuojant bendrą vandenssunaudojimą visuose sektoriuose.6 lentelė. Vandens sunaudojimas skirtinguose ekonomikos sektoriuose Lielupės UBRJėgos/sektoriai Tūkst. m 3 per metus %Namų ūkiai 10269,5 71,3Pramonė 1834,2 12,7PM veiklos rūšys* 325 2,3Energetikos sektorius 289 2,0Žemės ūkis 1260,8 8,8Žuvivaisa 0 0Paslaugos 578,6 4,0Kita 166,3 1,2Viso 14398,4 100Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, duomenų bazė “Vanduo”* - veiklos rūšys, kuriose gali būti pavojingų medžiagų išmetimų. Šiai kategorijai priskiriamas dydis išdalies priklauso pramonės sektoriui, todėl vertės nėra sumuojamos apskaičiuojant bendrą vandenssunaudojimą visuose sektoriuose.Tačiau reikia pastebėti, kad lentelėse pateikti vandens sunaudojimo duomenys neatsižvelgiant įvandens sunaudojimą energetikos sektoriuje (daugiausia Nemuno ir Dauguvos UBR). Energijosgamybai Lietuvoje sunaudojama daugiau kaip 95 proc. paimamo vandens, todėl energetikos sektoriausneįtraukimas leido palyginti kitų sektorių sunaudojamą vandens kiekį. Didžiausi vandens naudotojaienergetikos sektoriuje yra Ignalinos atominė elektrinė (Dauguvos UBR), kuri gretimai esančio ežerovandenį naudoja aušinimui, ir Kauno bei Kruonio hidroelektrinės. Nors abi hidroelektrinės sunaudojadidelius kiekius vandens, jų išmetamame vandenyje nėra teršalų, o reikšmingas poveikis susijęs sutemperatūros padidėjimu vandens telkinyje ir kliūtimi žuvų migracijai. Nors energijos gamyba nekuriadidelės pridėtinės vertės, energija yra bet kurios ekonominės veiklos rūšies pagrindas. Ignalinos AEpagamina beveik visą energiją (žr. 7 lentelę).7 lentelė. Energijos gamyba Lietuvoje, mln. kWhElektrinė 2002 % URBIgnalinos atominė elektrinė (AE) 14143 79,.9 DauguvosVisos termofikacinės elektrinės 2631 14,9Kauno hidroelektrinė (HES) 316 1,8 NemunoKruonio hidroakumuliacinė elektrinė 427 2,4 Nemuno


Mažos privačios hidroelektrinės 37 0,2 Ventos, NemunoVisos hidroelektrinės 779 4,4Pramoninės elektrinės 154 0,9Viso: 17707,0 100Šaltinis: Energetikos agentūra. Energijos tiekimo Lietuvos rinkoje saugumo ataskaita, 2003 m.Ekonominių jėgų, sukeliančių reikšmingas apkrovas, svarbą šalies ekonominėje ir socialinėje aplinkojegalima įvertinti naudojant tokius rodiklius kaip pridėtinė vertė ir užimtumas (žr. 8–9 lenteles). Geraitai, kad didžiąją dalį ekonominės naudos ir naudos gyventojams teikia paslaugų sektorius, kurisnesukelia reikšmingų apkrovų. Šiame sektoriuje dirba dauguma žmonių, o jame sukuriama daugiaukaip 60 proc. pridėtinės vertės. Iš reikšmingų sektorių svarbus yra pramonės sektorius, kuriamesukuriama apie 28 proc. pridėtinės vertės. Tuo tarpu žemės ūkis sukuria palyginti nedaug pridėtinėsvertės, nors jame dirbančių žmonių skaičius yra beveik lygus pramonės sektoriaus darbo jėgai.8 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė veikusiomis kainomis, 2003 m.Ekonominės veiklos rūšis mln. Lt %Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 3135,5 6,2Pramonė 13885,1 27,7Elektros, dujų ir vandens tiekimas 2355,9 4,7Paslaugos 30839,7 61,4Viso 50216,2 100Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis, 2004 m.9 lentelė. Vidutinis metinis užimtųjų skaičius, 2003 m.Ekonominės veiklos rūšis tūkst. %Viso 1438,0 100Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 256,9 17,9Elektros, dujų ir vandens tiekimas 27,8 1,9Pramonė 376,8 26,2Paslaugos 776,5 54Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis, 2004 m.§ Ekonominės informacijos ir duomenų, kurie buvo naudojami rengiant šią apžvalgą irrekomendacijas dėl jų gerinimo kuriant upių baseinų valdymo planą, santrauka.Vandens naudojimo socialinės ir ekonominės svarbos apžvalga buvo rengiama visos šalies mastunaudojant tokius rodiklius kaip pridėtinė vertė ir užimtumas. Bendrieji rodikliai ir vartojimo analizėbuvo rengiama upių baseinų rajonų mastu.


Reikia paminėti, kad daugeliu atvejų duomenų apie atskirus upių baseinų rajonus nėra, todėl duomenysbuvo perskaičiuoti UBR remiantis šiomis prielaidomis:§ jeigu žinomi duomenys administracinio rajono (vieneto) mastu, jie apibendrinti pagal tai, kurisrajonas priskiriamas konkrečiam UBR. Laikantis šio principo, visos savivaldybių teritorijos buvopriskirtos atitinkamiems UBR;§ jeigu žinomi duomenys didesniu nei upės baseinas mastu, kiekvieno upių baseinų rajono duomenysperskaičiuoti pagal gyventojų skaičių atitinkamose apskrityse ir savivaldybėse.Ateityje, siekiant gerinti vandens sunaudojimo socialinės ir ekonominės svarbos analizę,planuojama parengti geresnes duomenų, surinktų pagal atitinkamą teritorinį dydį, apibendrinimo irskaidymo metodikas. Tai pagerins informacijos, priskiriamos upių baseinų rajonams arba kitiems(pavyzdžiui, vandens telkinių) vienetams, tikslumą. Žinoma, tikslumas būtų žymiai didesnis, jeigurespublikiniai duomenys būtų renkami mažesniu (savivaldybės) mastu, tačiau sunku pasakyti, ar taibus įmanoma įgyvendinti. Be to, būtų naudinga, jeigu būtų pradėti rinkti papildomi, konkretiemssektoriams būdingi duomenys. Viena iš galimybių galėtų būti tikslinis reikiamos socialinės irekonominės informacijos apie sektorius rinkimas, jeigu toks sektorius sukelia reikšmingą apkrovątam tikram rizikos vandens telkiniui. Tai suteiktų įžvalgos dėl reikiamos politikos, skirtosaktualiausiems klausimams spręsti.§ Ekonominės ir techninės informacijos bei informacijos apie apkrovas ryšių analizėsapibendrinimas.Tokie ryšiai dažnai nustatomi gana grubiai – yra žinoma, kurios ekonominės jėgos sukelia tamtikras reikšmingas apkrovas, kiek vandens jos sunaudoja ir kita techninė informacija. Ekonominęjėgą apibūdina duomenys apie jos kuriamą pridėtinę vertę, darbo vietas ir pan. Pačią apkrovąapibrėžia faktinių išmetamų teršalų duomenys, modeliuojant nustatyti išmetami teršalai arbadaromos prielaidos (pavyzdžiui, žemės ūkio naudmenų, kurios, manoma, daro reikšmingą poveikį,aprėptis ir pan.). Žinoma, kiekvienoje kategorijoje trūksta tam tikros informacijos, todėl ateityjereikės surinkti papildomų duomenų. Sunkiausia informaciją rinkti ir susieiti mažesniame, pvz.,baseino, pabaseinio arba vandens telkinio lygmenyje.§ Būsimos ekonominės analizės, įtraukiant ekonominio naudingumo ir neproporcingų sąnaudųanalizę, apibendrinimas.Planuojama peržiūrėti įgyvenamų priemonių sąnaudas ir rezultatus, siekiant geriau suprasti, arpanašios priemonės bus reikalingos ir ateityje. Tačiau rengiant priemonių planus, kiekvienapriemonė bus vertinama atskirai, nustatant, ar sąnaudos yra proporcingos ir, aryra tinkama sąnaudųir efektyvumo pusiausvyra.§ Toliau apibendrinama, kaip buvo apskaičiuotas sąnaudų susigrąžinimas, nurodant trūkstamusduomenis ir reikalingą darbo programą.Sąnaudų susigrąžinimas (atsipirkimas) buvo įvertintas lyginant vandens paslaugas teikiant patirtassąnaudas ir gautas pajamas. Atsižvelgiant į Bendrosios vandens politikos direktyvos nuostatas,sąnaudas reikia vertinti atsižvelgiant į šią sąnaudų struktūrą: finansinės sąnaudos, kurias sudaro veiklosir priežiūros sąnaudos bei kapitalinės išlaidos (investicijos, nusidėvėjimas), aplinkos apsaugos sąnaudos(mokesčiai už naudojamą vandenį ir išleidžiamas nuotėkas) bei išteklių sąnaudos.


Vertinant sąnaudų susigrąžinimą, dėl išsamių duomenų trūkumo ir nacionalinių ypatybių reikėjo šiektiek nukrypti nuo siūlomos struktūros. Visų pirma, nebuvo atsižvelgta į išteklių sąnaudas, kadangi apietokias sąnaudas nėra jokios informacijos, duomenų ar prognozių. Antra, vertinant sąnaudųsusigrąžinimą nebuvo atsižvelgiama į investicijų sąnaudas, kadangi tai yra didžiulis finansinis srautas,kuris savivaldybės vandens tiekimo įmones (pagrindinį vandens tiekimo rinkos dalyvį) pasiekia ne išnaudotojų, bet iš tarptautinių finansuojančių įstaigų (maždaug 60 proc.), skiriamų subsidijų (20 proc.) irvalstybės biudžeto (20 proc.). Pastaraisiais metais bendros investicijos į vandens sektorių siekė apie120 mln. litų. 2003 metais Valstybės investicijų programoje į vandens sektorių buvo numatytainvestuoti 87 mln. litų (Komisijos duomenimis), iš kurių 27 milijonai jau investuoti. Pusė šios sumosbuvo investuota į nuotėkų valymo įrenginius, o likusi dalis buvo paskirstyta vandentiekio irkanalizacijos sistemos plėtrai ir rekonstrukcijai.Taigi, sąnaudų struktūra ir atskirų struktūros elementų dalis yra tokia:Sąnaudų elementai %Darbo užmokestis ir socialinis draudimas 35Nusidėvėjimas 28Elektra 10Paslaugos ir kitos išlaidos 7Mokesčiai 5Šiluminė energija ir kuras 3Palūkanos 2Kita 10Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2004 m.Aplinkos apsaugos sąnaudos priskiriamos gamtos išteklių (vandens) naudojimo mokesčiui irmokesčiui už taršą (išleidžiamas nuotėkas), kuriuos turi sumokėti vandens įmonės ir kurieapskaičiuojami vadinamajame gamtos išteklius naudojimo leidime. Pastaraisiais metais už požeminiovandens gavybą ir paviršinio vandens naudojimą buvo surenkama maždaug po 10 mln. litų per metus.Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 90 proc. šios sumos sudaro mokestis už paviršinio vandens paėmimąenergijai gaminti, visų pirma Ignalinos AE branduolinio reaktoriaus aušinimui. Panaši suma (beveik 10mln. litų) buvo surenkama ir iš taršos mokesčio, kurį visi teršėjai turėjo sumokėti už vandens telkiniųtaršą. Bendra sumokėtų baudų suma yra mažesnė ir siekia beveik 2 mln. litų per metus. Ši suma buvosumokėta skyrus nuobaudas už į vandens telkinius išmestus teršalus, kurių kiekis viršijo leistinas ribas,ir kaip nuostolių kompensacija įvykus nelaimingiems atsitikimams.Patirtos sąnaudos susigrąžinamos nustatant vandens paslaugų įkainius. 2004 m. rugsėjo 4 d. Valstybinėkainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė nutarimą Nr. 03-96 „Dėl šalto vandens tiekimo irnuotėkų tvarkymo kainų nustatymo metodikos pakeitimo“. Šioje metodikoje numatytas naujas vandenskainų nustatymo metodas Lietuvoje. Remiantis šia metodika, visos vandens įmonės naujus siūlomusvandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo įkainius privalo derinti su Komisija. Metodikaįpareigoja vandens tiekėjus nustatyti savo sąnaudas ir pajamas pagal patvirtintas vandens paslaugųplėtros programas ir atsižvelgti į palyginamuosius veiklos rodiklius.2003 metais Komisija, šią metodiką naudodama kaip kainų reguliavimo priemonę, pradėjo klientųdiskriminavimo ir kryžminių subsidijų panaikinimo procesą, sulygindama vandens kainas visiems


vartotojams (pramonės įmonėms, gyventojams ir pan.). 2004 metais tik 5 iš 44 savivaldybių vandensįmonių Lietuvoje bendrovėms nustatė didesnius įkainius nei gyventojams.Siekiant gerinti sąnaudų susigrąžinimą, ateityje reikės taikyti arba numatyti kitokias priemones.Pavyzdžiui, Komisija tikrina vandens įmonių pateikiamus sąnaudų vertinimus ir iš jų išbraukia tassąnaudas, kurios, jos nuomone, yra nepagrįstos. Be to, Komisija yra numačiusi mažų vandens tiekėjųsusiliejimą į didesnius ūkio subjektus, nes tai leis sumažinti vandens tiekimo paslaugų sąnaudas dėlmasto ekonomijos. Tai ypač svarbu žinant, kad netrukus prasidės naujas didelių investicijų įgyvenviečių, kuriuose yra > 500 gyventojų, nuotėkų valymo įrenginius ir vandens tiekimoinfrastruktūrą etapas. Šios investicijos vandens įmonių turtą padidins daugiau nei du kartus, o taineišvengiamai padidins vandens paslaugų sąnaudas, reikalingas naujiems įrenginiams išlaikyti irnaudoti. Mažų vandens tiekėjų susijungimas į didesnius ūkio subjektus taip pat numatytas 2003 metaisparengtame vandens įstatymo projekte. Vandens sektoriaus valdymo reorganizavimas gali sudarytigalimybes vandens įmonėms padidinti savo veiklos našumą ir sumažinti arba tik nežymiai padidintivandens tiekimo įkainius kaimo vietovėse gyvenantiems klientams.§ Atliktos pradinės situacijos analizės ir ateityje numatomų darbų apibendrinimas.Nėra lengva patikimai prognozuoti, kaip plėtosis sektoriai, sukeliantys reikšmingas apkrovas, ypačkalbant apie rizikos vandens telkinius. Ekonominės plėtros ir kitos socialinės ir ekonominėspadėties prognozės rengiamos tik visai respublikai, todėl, siekiant išvengti iškraipymų, prognoziųduomenys nebuvo išskaidyti iki upių baseinų rajonų lygmens. Atliekant analizę buvo bandomaprognozuoti, kas įvyktų per artimiausius 10 metų, jeigu per tą laiką būtų įgyvendintos visos ESvandens direktyvos, išskyrus Bendrąją vandens politikos direktyvą. Tačiau nustatant vandenstelkinius, kurie priskiriami rizikos grupei, į šias prognozes nebuvo atsižvelgta, kadangi jos bendropobūdžio ir netinkamos naudoti vandens telkinių lygmenyje.Būsimų tendencijų analizė buvo atlikta 3 etapais:§ apibūdinant bendrąsias socialines ir ekonomines tendencijas;§ apibūdinant pagrindinių ekonomikos sektorių tendencijas;§ apibūdinant investicijas, projektus ir programas, susisijusias su vandens sektoriumi.Bendrosios socialinės ir ekonominės tendencijosDarbo užmokesčio pokyčių prognozėse matoma pastovaus augimo tendencija (žr. 10 lentelę).Didėjant darbo užmokesčiui, didėja ir vartojimas.10 lentelė. Darbo užmokesčio ir vartojimo pokyčių prognozėsRodikliai 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007Vidutinio bendrojo mėnesiniodarbo užmokesčio augimas, %1,2 3,2 4,1 6,1 7,1 7,6 8,0Vidutinis bendrasis mėnesinisdarbo užmokestis*, Lt982 1014 1056 1121 1201 1293 1396Vartojimo augimas, % 3,0 5,5 9,8 6,3 5,8 5,4 5,4Šaltinis: Finansų ministerija, 2004 m.


Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika ir toliau išlaikys augimo tendencijas, kurias galimaišreikšti kaip BVP ir nedarbo lygio pokyčius (žr. 11 lentelę). Tačiau tendencijos rodo, kad įvairiųsektorių dalis BVP keisis: mažės žemės ūkio dalis, pramonės ir statybų sektoriaus dalis išliksbeveik nepakitusi, stiprės paslaugų sektoriaus vaidmuo šalies ūkyje. Tai rodo, kad bus pereinamaprie mažiau taršos ir labiau pelningos veiklos.11 lentelė. Makroekonomikos rodiklių pokyčiai2001 2002 Progn.Rodiklis2005 2010 2015BVP, mlrd. Ltveikusiomis kainomis 48,0 51,2 63,8 94,5 135,6BVP, %žemės ūkis, miškininkystė,7,0 7,0 6,4 5,7 5,0žuvininkystėpramonė ir statyba 34,4 35,4 33,6 32,8 32,4paslaugos 58,6 57,6 60,0 61,5 62,62001 2002 2001-200 2005-201 2011-2015Rodiklis5 0Vidut. metinisRealiojo BVP augimas, % 5,9 4,4 5,2 6,8 6,5Gyventojai (tūkst.) 3494 3482 3460 3440 3430BVP gyventojui, Lt 13752 14702 18600 27500 39500Infliacija (metinis vidurkis), % 1,3 2,18 3,2 2,5 2,5Nedarbas (metinis vidurkis), % 12,5 12,18 8,4 6,0 6,0Šaltinis: Lietuvos ilgalaikės ekonominės plėtros strategija iki 2015 metų (2002 m.). Mokslų akademija ir Finansųministerija.Pagrindinių ekonomikos sektorių tendencijosŽemės ūkis. Planuojama, kad augs išmokos ir parama ūkininkams, tačiau taip pat bus užtikrinamasaplinkosaugos reikalavimų laikymasis, kadangi tai yra būtinoji finansinės paramos gavimo sąlyga.Todėl tikimasi, kad apkrovos sumažės.Pramonė. Prognozuojama, kad pramonė augs, tačiau daugiausia IT sektoriaus kryptimi, įsivyrausTIPK su leidžiamais GPGB. Todėl vartojimas gali augti, bet tarša turėtų sumažėti.Energetikos sektorius. Sektoriaus poveikis priklausys nuo to, kokia energetikos sistema buspasirinkta uždarius Ignalinos AE. Jeigu bus statoma daugiau termofikacinių elektrinių, tarša galipadidėti. Mažai tikėtina, kad bus statoma daug hidroelektrinių, kadangi energijos indėlis yrasantykinai mažas. Be to, tikėtina, kad nebebus statomos naujos žuvų migracijos kliūtys.Investicijos į vandens sektoriųĮgyvendinant ES vandens sektoriaus direktyvas planuojamos investicijos, kurios turėtų sumažintireikšmingų apkrovų skaičių (žr. 1 pav.).1 pav. 2002–2009 m. metinių investicijų planas


300250200M Lt 1501005005703057030703070307030100 100 100 100 10050 50 50 50 50703010070100 10050 50 502002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009GVNTIPKMNKT (s)MNVĮ (p)Pastaba: GV – Geriamojo vandens direktyvaN – Nitratų direktyvaTIPK – Taršos integruota prevencija ir kontrolėMNKT (s) – miesto nuotekų kanalizacijos tinklasMNVĮ (p) – miesto nuotekų valymo įrenginiaiAteityje planuojama dirbti taip, kad šios prognozės pasitvirtintų, rengti prognozes atskiriems UBR, ovėliau – atskiriems vandens telkiniams.Daugiau informacijos pateikiama: http://aaa.am.lt


RPA 127. Saugomų teritorijų registrasAPIBENDRINTA INFORMACIJAReikalavimai nustatyti geriamojo vandens gavybos vietas, kai per parą patiekiama daugiau kaip 10 m 3vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, o taip pat požeminio vandens telkinių gavybosvietų sanitarines apsaugos zonas, buvo patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-201„Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas irpriežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 42-1957, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=210280&Condition2).Vandenviečių, naudojamų geriamojo vandens tiekimui, apsaugos zonos buvo įteisintos 2001 m. liepos10 d. Geriamojo vandens įstatymu Nr. IX-433 (Žin., 2001, Nr. 64-2327, http://www3.lrs.lt/cgibin/preps2?Condition1=145521&Condition2).Duomenys apie vandens gavybos vietas yra saugomi Žemės gelmių registre, kuris buvo patvirtintas LRVyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatųpatvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 44-1676, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=165155&Condition2=). Gavybos vietų apskaitą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba.Saugomos teritorijos, kurių būklė priklauso nuo vandens, išskirtos remiantis Buveinių direktyva irPaukščių direktyva siekiant apsaugoti buveines arba rūšis bei įtvirtintos 2001 m. gruodžio 4 d.Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-628 (Žin., 2001, Nr. 108-3902)(http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=156931&Condition2).Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai buvo patvirtinti LR Vyriausybės2004 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijųnuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=228645&Condition2).Buveinių apsaugos teritorijų sąrašas buvo patvirtintas LR aplinkos ministro 2004 m. vasario 4 d.įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankoskriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, ir jose randamų europinės svarbos natūraliųbuveinių ir rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 34-1115, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=227958&Condition2).Paukščių apsaugos teritorijų sąrašas buvo patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimuNr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugaisvarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin.,2004, Nr. 55-1899, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=230537&Condition2).Duomenys apie buveinių ir paukščių apsaugai skirtas teritorijas yra laikomi Saugomų teritorijųvalstybės kadastre, kuris buvo patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587„Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“(Žin., 2002, Nr. 46-1745, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=165359&Condition2).


Rekreacijai naudojami vandenys, įskaitant maudyklų vandenis, buvo įteisinti LR Vyriausybės 2001 m.lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1380 „Dėl maudyklų vandens kokybės monitoringo programospatvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 98-3494, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=154537&Condition2).Maudyklų vandenų paskyrimo principai ir jų kokybės reikalavimai buvo patvirtinti LR sveikatosapsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:1999“Paplūdimiai ir jų maudyklos” tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=83613&Condition2).Duomenys apie maudyklų vandenis yra laikomi Teritorijų planavimo dokumentų registre, kuris buvopatvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 10 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės1996 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentųregistro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6035, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=245099&Condition2).Lietuvoje nėra teritorijų, kurios būtų skirtos ekonomiškai reikšmingų rūšių apsaugai arba atkūrimui.Žuvų išteklių, vandens bestuburių ir kitų rūšių, kurios gali teikti ekonominę naudą (įskaitant pramogas),apsaugą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, kuriame numatytas saugomų teritorijų tinklas.Laikinos priemonės, pavyzdžiui, draudimas nustatytu metų laiku rengti sportinės arba komercinės žvejybosrenginius kai kuriose teritorijose, neatitinka „teritorijos paskyrimo“ kriterijų, todėl jos negali būtiįtraukiamos į aptariamą registrą.Remiantis derybine pozicija (LR Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 935 „DėlLietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“), visaLietuva yra laikoma pažeidžiama zona pagal Nitratų direktyvos (Direktyva 91/676/EEB) ir Miestųnuotekų direktyvos (Direktyva 91/271/EEB) nuostatas. Todėl nacionaliniuose teisės aktuose nėranumatytas reikalavimas parengti maistingosioms medžiagoms jautrių teritorijų specialią duomenų bazęarba registrą.


CONC 128. Vandens telkinių klasifikacijos, neapibrėžtumų ir duomenų trūkumo, tolimesniųveiksmų apžvalga ir kitos išvadosApibūdinant Lietuvos upių baseinų rajonus, vertinant apkrovas ir jų poveikius, o taip pat atliekantekonominę analizę buvo nustatyti šie duomenų trūkumai ir neapibrėžtumai:§ į bendrą ežerų vandens telkinių skaičių nebuvo įtraukti 9 ežerai, kurių paviršiaus plotas > 0,5km 2 , kadangi nėra jokios informacijos apie jų gylį, pagal kurį ežerus būtų galima priskirtikuriam nors iš nustatytų tipų;§ trūksta duomenų ir informacijos apie fizikinių-cheminių veiksnių ir biologijos ryšius, kasLietuvoje leistų nustatyti labiau tinkamus vandenų tipus;§ trūksta etaloninių, nepaveiktų vietų didesnėse upėse ir tarpiniuose bei pakrančių vandenyse, kadbūtų galima nustatyti tam tikrų tipų etaloninių sąlygų vertes;§ informacija apie aglomeracijų, mažesnių nei 2000 gyventojų ekvivalentų, taršą yra ribota,kadangi dalis šių aglomeracijų neturi centralizuotos kanalizacijos sistemos ir todėl jomsleidimas nėra privalomas. Remiantis nacionaliniais teisės aktais, leidimas būtinas tada, kai išvieno sutelktojo šaltinio per dieną išleidžiama > 5 m 3 nuotėkų. Jeigu nėra centralizuotoskanalizacijos sistemos, šis dydis beveik niekada nepasiekiamas. Kadangi leidimas nėrareikalingas, netaikomas reikalavimas stebėti taršą ir duomenis pateikti atitinkamomsinstitucijoms.§ trūksta duomenų apie išmetamų pavojingų medžiagų taršą. Taip atsitiko dėl to, kad institucijosir įmonės palyginti neseniai sužinojo apie visas medžiagas, kurios išmetamos į aplinką gamybosproceso metu;§ informacinės apkrovų vandeniui, vandens būklės ir kitų susijusių duomenų sistemos nėrapakankamai išplėtotos, kad būtų galima tinkamai rinkti reikalingus duomenis;§ ribotos žinios apie žemės ūkio veiklos apkrovą vandens telkiniams. Trūksta tikslių išeitiniųduomenų (apie trąšų naudojimą, gyventojų, naminių gyvulių skaičių, skirtingų pasėlių plotą),kuriuos būtų galima naudoti modeliuojant ir vertinant žemės ūkio taršą. Turimi duomenysrenkami atsižvelgiant ne į upių baseinų rajonus, o į administracines teritorijas.§ trūksta žinių apie skirtingų apkrovų poveikius vandens telkinių ekosistemoms (visų pirmabiologijai). Daugelis sprendimų dėl vandens telkinių priskyrimo rizikos grupėms buvogrindžiami ekspertų sprendimais ir prielaidomis, kurios iki šiol nėra pagrįstos aiškiaisįrodymais. Be to, kai trūksta informacijos apie apkrovų ir poveikių ryšius, sunku prognozuoti,kokia bus vandens būklė, taikant skirtingus vandens valdymo scenarijus ir priemones;


§ ypač trūksta ežerų monitoringo duomenų, o tai neleidžia patikimai įvertinti dabartinės daugelioLietuvos ežerų būklės ir įvairių apkrovų poveikių;§ išlieka neaišku, kaip reikėtų klasifikuoti melioracijos griovius, mažas kanalizuotas upes irdirbtinius vandens kanalus, jungiančius baseinus. Nėra pakankamai duomenų, kurie leistų darytiišvadą, ar melioracijos grioviai ir mažos kanalizuotos upės galės atsistatyti natūraliai, kurias išjų planuojama naudoti nuolat, o kurių naudojimas yra arba bus nutrauktas. Be to, labai trūkstateritorinių duomenų, ir tai neleidžia nustatyti ir išanalizuoti griovių sistemos, todėl grioviainebuvo priskirti nei labai pakeistiems ar dirbtiniems vandens telkiniams, nei rizikos grupeipriskiriamiems vandens telkiniams. Panaši padėtis ir su iškastais kanalais, kurie kol kas nėrapriskirti dirbtiniams vandens telkiniams, kadangi kai kurie iš jų panašūs į natūralius upelius.Norint priimti sprendimą dėl jų būklės, reikia daugiau stebėjimų;§ trūksta žinių apie vandens telkinių, priskirtinų labai pakeistiems vandens telkiniams, ekonominęsvarbą;§ socialiniai ir ekonominiai duomenys, reikalingi ekonominei analizei atlikti, renkami visos šaliesmastu arba pagal esamus administracinius vienetus (priklausomai nuo duomenų tipo);§ trūksta informacijos apie įvairių naudotojų (namų valdų, pramonės ir žemės ūkio sektoriaus)išlaidų susigrąžinimą (atsipirkimą).Siekiant mažinti neapibrėžtumus ir duomenų trūkumą, numatyta imtis išvardytų tolimesniųpriemonių:§ prognozuojama, kad naujoji monitoringo programa ir jos duomenys ypač prisidės ir paskatinsgerinti tipologiją, etaloninių sąlygų, apkrovų ir poveikių kiekybinių ryšių nustatymą, rizikosgrupei priskirtų vandens telkinių nustatymo peržiūrėjimą ir naujos vandens būklės klasifikacijossistemos sukūrimą;§ supratimas apie veiksnius, leidžiančius nustatyti skirtingus vandens telkinių tipus, o taip patskirtingų apkrovų ir jų poveikių tarpusavio ryšius, bus gerinamas atliekant naujus tyrimus irLietuvos mokslininkams vis aktyviau dalyvaujant tokių ryšių tyrimuose ir analizėje. Šiuo tiksluplanuojama parengti ir įgyvendinti specialius projektus. Vienas jų – Pereinamojo laikotarpioinstitucijų plėtros programos projektas, skirtas Nemuno upių baseinų rajonui, kurį jau patvirtinoEuropos Komisija.§ atsiranda naujų duomenų šaltinių, kurie padės gerinti žemės ūkio apkrovos kiekybinį įvertinimą.Pasėlių deklaravimo procesas ūkiams, norintiems gauti ES finansinę paramą, palaipsniui atveriagalimybes rinkti informaciją apie žemės ūkio naudmenas, laikomus gyvulius, žemėnaudą ir pan.Duomenys apie gyventojus bus atnaujinti pagal naujausio visuotinio gyventojų surašymoinformaciją. Naudojant pažangesnę metodiką, kuri leis padidinti tikslumą, pagal administracinesteritorijas renkami duomenys bus apibendrinami pagal upių baseinų rajonų ribas. Be to, naujojimonitoringo programa, kuri atitinka Bendrosios vandens direktyvos reikalavimus, padėsįvertinti žemės ūkio veiklos poveikius. Tikslesni ir išsamesni išeitiniai duomenys, naujosios


monitoringo programos surenkami duomenys ir tęsiami specialieji maistingųjų medžiagųnuostolių tyrimai pagerins žemės ūkio apkrovos kiekybinio įvertinimo patikimumą;;§ visoje šalyje planuojama įgyvendinti 90 investicinių projektų, skirtų naujų nuotėkų valymoįrenginių statybai, kanalizacijos ir vandentiekio sistemų statybai bei išplėtimui. Projektai taippat bus vykdomi miestuose, kurių gyventojų ekvivalentas >500. Todėl maždaug 2010 metaisinformacijos apie kanalizaciją surinkimas iš miestelių turėtų pagerėti;§ informacija apie minėtųjų 90 investicijų projektų galimybių studijas, o taip pat informacija apieūkininkus, kurie kreipėsi dėl ES finansinės paramos mėšlidėms statyti, padės geriau įvertintibūsimas apkrovas vandens telkiniams bei peržiūrėti rizikos grupei priskirtų vandens telkiniųsąrašą;§ 2003 metais priimta cheminių medžiagų „saugos lapų“ sistema. Sistemoje numatyta, kadžaliavų tiekėjai turi turėti saugos lapus, kuriuose nurodoma jų tiekiamų žaliavų cheminė sudėtis.Jeigu žaliavos parduodamos įmonėms, saugos lapai turi būti pateikiami pirkėjui. Tai leidžiainstitucijoms ir įmonėms numatyti, kokios pavojingos medžiagos gali išsiskirti gamybosproceso metu, be to, į šią informaciją atsižvelgiama išduodant leidimus. Leidimuose nurodytaschemines medžiagas būtina stebėti, o tai leis surinkti reikalingą informaciją apie išmetamaspavojingas medžiagas. Siekiant toliau gerinti informacijos apie išmetamas pavojingasmedžiagas surinkimą, teisės aktuose buvo numatytas reikalavimas, pagal kurį įmonės turistebėti, o institucijos kontroliuoti išmetamų pavojingų medžiagų kiekius, kad jie neviršytųleidimuose nurodytų ribų;§ šiuo metu vykdomi ir inicijuojami projektai dėl bendros vandens išteklių valdymo duomenų irinformacinės sistemos sukūrimo. Įgyvendinus šiuos projektus pagerės informacijos surinkimasiš įmonių ir kitų išsibarsčiusių duomenų bazių.§ buvo išplėstas ežerų monitoringo tinklas, siekiant spręsti duomenų apie ežerus trūkumoproblemą, dėl kurios negalima įvertinti ežerus veikiančių apkrovų ir jų poveikių;§ planuojama artimiausioje ateityje surinkti informaciją apie 9 ežerus, kurie kol kas nebuvoįtraukti į ežerų ir ežerų vandens telkinių skaičių. Remiantis šia informacija, minėtieji ežerai buspriskirti tam tikriems ežerų tipams.

More magazines by this user
Similar magazines