2007 m. sausio 18 – 31 Nr. 2 - MOKSLAS plius

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212MOKSLOL IETUVA2007 m. sausio 18–vasario 1 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 2(358)Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesáKaina 2 LtLR Ðvietimo ir mokslo viceministrë Virginija BûdienëStruktûriniai fondai:naujos galimybës ir problemosES struktûriniø fondø paramos reikalus aptaria Pilietinës visuomenës instituto direktorius Darius Kuolys, Ekonomikos instituto mokslodarbuotojas Dmitrijus Celovas, ûkio ministras Vytas Navickas ir finansø ministras Zigmantas BalèytisGruodþio 19 d. Radisson SAS vieðbuèio konferencijø salëje,Vilniuje, Pilietinës visuomenës instituto iniciatyva buvosurengta konferencija Kokiø sprendimø reikia, kad LietuvaEuropos Sàjungos struktûriniø fondø paramà 2007–2013 metais panaudotø veiksmingai? Europos Komisijos remiamojekonferencijoje buvo aptarti Europos Sàjungosstruktûrinës paramos veiksmingo panaudojimo principai irkriterijai, ðios paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai,numatyti ir siekiamos plëtros rezultatai.Konferencijos pirmoje dalyje dalyvavæ LR Seimo vicepirmininkas,Seimo Europos reikalø komiteto pirmininkasAndrius Kubilius, finansø ministras Zigmantas Balèytis,ûkio ministras Vytas Navickas, Ekonomikos instituto mokslodarbuotojas Dmitrijus Celovas, kartu su posëdþiui vadovavusiuPilietinës visuomenës instituto direktoriumi DariumiKuoliu mëgino aiðkintis, kokiø bendrø plëtros rezultatø pasieksimepanaudojæ ES paramà.Á ðià konferencijos dalá straipsnyje ir sutelksime dëmesá,nors ne maþiau reikðmingos buvo ir kitos dvi konferencijos temos:kokius pagrindinius sanglaudos skatinimo ir infrastruktûrosplëtros projektus ágyvendinsime ir ar pakeis ES paramaðvietimo ir mokslo sistemà bei þmogiðkøjø iðtekliø kokybæ?Gyvenimas diktuoja bûtinybesPasak finansø ministro Zigmanto Balèyèio, Lietuvoje nedarbasmaþëja, gyvenimo lygis kyla, algos kinta, bet skurdo ribapleèiasi. Tai pirmiausia sietina su þemës ûkiu. Kasmet po700–800 mln. litø skiriama þemës ûkiui – iðmokamos ávairiostiesioginës iðmokos vien tam, kad bûtø palaikomi þemës ûkyjedirbantys þmonës. Nieko kito kol kas nesugalvojo net tokiosvalstybës kaip Vokietija ar Prancûzija – jos taip pat palaikoþmoniø uþimtumà þemës ûkyje.Koks svarbiausias mûsø valstybës tikslas? Anot finansø ministro,sukurti sistemà, kad mûsø produkcija bûtø konkurencinga,didëtø gyvenimo lygis. Didþiausia problema – atsilikusiostechnologijos, maþdaug 70 proc. to lygio, kuris yra iðsivysèiusioseEuropos Sàjungos valstybëse.Kà reikëtø daryti? Bûtina sukurti moksliná techniná potencialà,plëtoti mokslo santyká su verslu. Pasak ministro, tam skiriama23 mlrd. litø, nepamirðkime ir tø 4,8 mlrd. litø, kurie buvo naudojami2004–2006 metais. Ið uþsibrëþtø tikslø kyla konkretûs uþdaviniai– kokie? Bûtina iðgryninti projektus, kurie galëtø sukelti proverþáekonomikoje. Lëðos bus skiriamos Via Baltica projektui, Klaipëdosuosto rekonstrukcijos darbams, techninei plëtrai, perorientuotiesamà struktûrà, regionø skirtumams iðlyginti – ðtai á kuriassritis nukeliaus tie milijardai. Norint regionuose sukurti naujus gamybiniuspotencialus, aprûpintus kvalifikuota darbo jëga, taip patteks nukreipti labai dideles investicijas.Nukelta á 4 p.Kûrëpuslaidininkiøfizikos mokslopamatusNaujuosius, 2007-uosius metus, Puslaidininkiøfizikos institutas pradëjo iðkilmingu savo 40-meèiominëjimu. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos MinistrasPirmininkas Gediminas Kirkilas, Vyriausybësgarbës raðtais apdovanojæs labiausiai pasiþymëjusiusinstituto darbuotojus.Svarbiausia programinë iðkilmingo posëdþiodalis buvo trijø instituto direktoriø – dviejø buvusiøir dabartinio – praneðimai. Pirmasis kalbëtojas –Puslaidininkiø fizikos instituto kûrëjas, Lietuvosmokslø akademijos tikrasis narys Juras Poþela –susirinkusiesiems priminë instituto sukûrimo1967 m. prielaidas. Antrasis praneðëjas akad. AlgirdasÐileika, vadovavæs institutui 1985–1989 m., apibûdinoto meto instituto veiklà. Apie instituto dabartáir ateities sumanymus kalbëjo dabartinis direktoriusprof. Steponas Aðmontas.Apie tai skaitykite 10 p.2–3 p. 3–14 p.6–11 p. 8–9 p. 15 p.AukÐtojomokslotarptautiÐkumasInformacijosmarioseAr ten einaCezarisKazimieroSemenavièiausveikalopaieðkosePasauliomokslonaujienos

2 2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Raimonda MARKEVIÈIENËStudijø krypèiøreglamentaiKiekviena ðalis turi ne tik teisæ,bet ir pareigà uþtikrinti ðvietimo sistemospatikimumà ir studijø kokybæ.Kita vertus, visada kyla klausimas,kur yra ta riba, skirianti valstybësdiktatûrà ir, anot Europos Komisijos,mikrovadybà akademiniais klausimaisbei akademiniø laisviø uþtikrinimà.Studijø krypèiø reglamentai – taigidas kuriant studijø programas. Betprisiminkime 9 Aukðtojo moksloástatymo straipsná. Programà galimaregistruoti tada, kai bus laikomasi„gido“ nurodymø. Iðties skaitantreglamentus nekyla abejoniø, kad tøvadinamøjø akademiniø laisviø kuriantstudijø programas lieka tiek nedaug,jog apie jas neverta në kalbëti.Panaðu, kad norint paraðyti programàkokiai nors jau reglamentuotaikrypèiai, net nebûtina turëti tossrities iðsilavinimo, nes reglamentuojamaviskas: nuo dalykø blokø apimtieskreditais iki dëstomø temø, irnet apibrëþiamas minimalus auditoriniøvalandø skaièius pagrindø dalykøbloke. Ádomiausia, kad pagrindinisvisø reglamentø tikslas yra ugdytikûrybingas asmenybes. Bet argali suvarþyta, nekûrybinga aplinkabei profesûra, priversta laikytisgrieþtø nuorodø, iðugdyti asmenybes,o kà jau kalbëti apie kûrybà? Þinoma,reglamentai leidþia lengvai irgana greitai vertinti programas, betjie neleidþia universitetams lanksèiaiir veiksmingai reaguoti á aplinkosveiksnius. Tai greièiau tramdomiejimarðkiniai, leidþiantys valstybei kontroliuotistudijas, o ne ribos struktûra,skatinanti akademinio personalokûrybingumà ir atsakomybæ.Gali kilti klausimas, koks yra tiesioginisstudijø reglamentø grieþtumoir tarptautiðkumo ryðys. Kuogrieþtesni ir detalesni reglamentai,tuo sunkiau pripaþástami uþsienyjestudijuoti dalykai. Pavyzdþiui, kai kurioseuþsienio universitetø studijøprogramose ið viso nëra kai kuriø dalykø,kurie mûsø studijø programoseyra privalomi. Pasidomëjus, ar absolventøkompetencijos dël to yra þemesniolygio, ko gero, tektø nusiviltipriëjus prie neigiamos iðvados. Kitavertus, Europai judant mokymosirezultatais grindþiamo mokymo link,t. y. kai studijø proceso centre atsiduriastudentas ir ne tiek svarbu,kiek á já bus „ádëta“, bet kiek jis pasisavinsir gebës tuo naudotis, studijøreglamentai galëtø ir privalëtø atspindëtinaujàjà filosofijà.Pripaþinimo problemosStudijø dalies ar iðsilavinimo /kvalifikacijos pripaþinimo problemapaprastai visada susijusi su mobilumuir tarptautiðkumu. Ðalies ar institucijøgebëjimas lanksèiai spræstipripaþinimo problemas, nepaþeidþiantir iðsaugant ðalies ðvietimo sistemosintegralumà, atspindi visuomenësvertybiø sistemà ir pagarbàpripaþinimo siekianèiam asmeniui.Universitetai visais laikais buvoinstitucijos, susidurianèios su sveturágyto iðsilavinimo vertinimu. Laisvaijudanèiø studentø mobilumui peraugusá struktûriná mobilumà kaip sisteminæuniversitetø bendradarbiavimoformà, kilo poreikis kurti sistemas(tokias kaip ECTS ar UMAP),skatinanèias studijø periodo pripaþinimà.Ðios sistemos gali puikiai veiktiir padëti horizontalaus mobilumoatvejais, taèiau EuroposSàjungoje atsiranda ir vis labiauásigali nuostata, jog studentas kiekvienàpakopà galëtø, o gal ir privalëtø,studijuoti vis kitame universiteteir vis kitoje ðalyje. Taigi horizontalusisstudentø judëjimas studijøperiodams jau pavadinamas „kreditømobilumu“, o vertikalusis, kaivykstama studijuoti visoms studijoms– „diplomo mobilumu“. Tiekvienu, tiek kitu atveju pripaþinimo iráskaitymo problemos neiðvengiamos.Studijø periodo rezultatø áskaitymà(studijø periodas èia vartojamasplaèiàja prasme – tiek uþsienyje, tiekkitoje Lietuvos aukðtojo mokslo institucijoje)reglamentuoja 2003 m.lapkrièio 12 d. ðvietimo ir moksloministro ásakymas Dël studijørezultatø áskaitymotvarkos. Ðis ásakymas visiðkainepakeitë padëties tøstudentø atþvilgiu, kuriestudijø periodà praleidouþsienyje. Aukðtosios mokyklosjau buvo ásisavinusiosir, kiek leido konkreèiosinstitucijos specifinismentalitetas, tokiems studentamstaikë ECTSprincipus. Ðis dokumentasbuvo labiau reikalingastam, kad priverstøLietuvos institucijas pripaþintistudentø darbà kitojeLietuvos institucijojeir ðiuo poþiûriu yra sveikintinas.Taèiau ir jamenebuvo iðvengta ganadaug skaièiø ar nuorodø,kur, kaip ir kas turëtø atliktitas uþskaitas. Ir vëlakademinio personalofantazijos ar kûrybiðkumonelabai reikia.Kalbant apie „diplomomobilumà“, viskas irgiturëtø bûti gerai. Lietuvayra pasiraðiusi ir ratifikavusi1998 m. Lisabonoskonvencijà dël Aukðtojomokslo kvalifikacijø pripaþinimo.Atrodytø, visosteisinës prielaidos kvalifikacijaspripaþinti Lietuvojeyra sukurtos. Deja, vëlá pavirðiø iðkyla valstybinë mikrovadyba,kai ne pati institucija, bet ministerijasprendþia, gali ar negali studentasstudijuoti Lietuvos aukðtojomokslo institucijoje.Uþsienio studentø priëmimà áaukðtàsias mokyklas reglamentuojaðie dokumentai: 2005 m. geguþës9 d. Nr. ÁSAK-801 Dël uþsienio valstybiøpilieèiø ir asmenø be pilietybëspriëmimo á Lietuvos valstybines aukðtàsiasmokyklas taisykliø patvirtinimobei 2005 m. geguþës 16 d. Nr. ÁSAK-862 Asmenø, uþsienyje ágijusiø kvalifikacijasir stojanèiøjø á Lietuvos aukðtàsiasmokyklas, mokymosi (studijø)pasiekimø vertinimo tvarkos apraðasir 2005 m. sausio 21 d. Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimasNr. 60 Dël uþsienyje ágytø kvalifikacijø,suteikianèiø teisæ á aukðtàjá mokslà,bei aukðtojo mokslo kvalifikacijøvertinimo ir akademinio pripaþinimonuostatø patvirtinimo.Visø ðiø nutarimø esmë ta, kaduþsienio pilieèiai, stojantys á bet kokiàvalstybinës aukðtojo mokslo institucijosprogramà, privalo pateiktiuþsienyje ágytos kvalifikacijos pripaþinimodokumentus. Pagal LR Vyriausybës2005 m. sausio 21 d. nutarimàvisas uþsienyje ágytas kvalifikacijasvertina Studijø kokybës vertinimocentras, o akademiná pripaþinimàatlieka Ðvietimo ir mokslo ministerija.Deja, kaip parodë aukðtojomokslo institucijø patirtis, ði tvarka,veikianti vieno langelio principu, uþtikrina,kad uþsienio pilietis, mëginantisgauti ðiuos dokumentus negyvendamasLietuvoje, turi nedaug galimybiøpatekti á universitetà. Grieþtasdvigubo legalizavimo reikalavimasprie Hagos Konvencijos neprisidëjusiomsðalims, notaro ágaliojimas,leidþiantis universitetui teiktivertinimui dokumentus SKVC, visødokumentø vertimas á lietuviø, angløarba rusø kalbas, vertinimo rinkliavosámoka ir net vertinimo paraiðkosforma uþkerta kelià uþsienieèiø studijomstarptautinëse programoseLietuvoje. Tam, kad bûtø ávykdytosvisos ðios biurokratinës sàlygos, reikialabai daug laiko ir pinigø, o kaikurios ið jø asmeniui gyvenanèiamne Lietuvoje ir apie studijø galimybessuþinojusiam ið interneto, tiesiogneávykdomos.Nors ðie dokumentai / ásakymaibuvo rengiami remiantis LisabonosKonvencijos nuostatomis, norisi pacituotiEuropos Tarybos irUNESCO CEPES Lisabonos konvencijosrekomendaciná raportà ExplanatoryReport to the Convention onthe recognition of qualifications concerninghigher education in the Europeanregion.Pirmosios dalies Apibrëþimø komentarassako, kad „vertinimà galiatlikti aukðtojo mokslo institucijos,agentûros ir kompetentingi organai“;„kompetentingi pripaþinimoorganai gali bûti Ministerijos, valstybinësástaigos ar agentûros, pusiauvalstybinës ástaigos, aukðtojo moksloinstitucijos, profesinës asociacijos…“.Be to, pripaþinimas gali bûtitik „vienoje aukðtojo mokslo institucijoje“ir „tik akademiniams tikslams“.Deja, mûsø aukðtojo moksloinstitucijoms ði sprendimo teisë yraatimta.Ketvirtosios dalies Vertinimo procedûrøkomentaruose tvirtinama,kad „jei tik ámanoma, uþsienio kvalifikacijøvertinimas turi bûti atliekamasnemokamai, kaip vieða paslauga“.2005 m. geguþës 16 d. ðvietimoministro ásakymu yra patvirtinamarinkliava uþ iðsilavinimo dokumentøpripaþinimà. Dël vizø politikosaukðtojo mokslo institucijos yra priverstosimti registracijos mokestá iðAukðtojo mokslotarptautiðkumas irLietuvos teisinë bazë (2)uþsienio pilieèiø. Kai institucijos paèiosatliko akademiná pripaþinimà,minimalûs vertinimo kaðtai, jei tokieatsirasdavo, buvo áskaièiuojami á ðámokestá.Toliau rekomendaciniame raportetvirtinama, kad „reikalavimasversti dokumentus, turi bûti geraiapmàstytas ir aiðkiai apibrëþtas. Taiypaè susijæ su poreikiu reikalauti notaropatvirtinto vertimo“. Taip pat„ðalys yra kvieèiamos apsvarstyti iðnaujo dabar egzistuojanèius reikalavimus,draudþianèius priimti dokumentusne nacionalinëmis kalbomis(t. y. ta kalba, kuria buvo studijuojama)be vertimo“. Ðvietimo ir moksloministro ásakymas labai smarkiaiprasilenkia su ðiomis rekomendacijomis,o atliekant vertinimà universitete,kalbø spektras, kuriomis galimapriimti dokumentus, smarkiaipleèiasi.Rekomendaciniame raporte taippat kvieèiama „perþiûrëti visus nacionaliniusástatymus, kuriuose reikalaujamasudëtingos ir brangiaikainuojanèios dokumentø autentiðkumopatvirtinimo procedûros, tokioskaip visiðkas visø dokumentø legalizavimas“.Kaip tik prieðinga nuostatair reikalavimas, átvirtintas2005 m. geguþës 16 d. ministro ásakyme,nors Uþsienio reikalø ministerijaneturi galimybiø atlikti visø ðaliøantrinio dokumentø legalizavimo,ir, deja, net pati to nepripaþásta.Paþymëtina, kad dar iki 2005 m.daþniausiai institucijos paèios vykdëakademiná pripaþinimà, t. y. sprendë,ar pareiðkëjas turi pakankamuspagrindus ir gebës studijuoti pasirinktojeprogramoje. Ðiuo metu institucijomslieka tik du pasirinkimai:arba paþeisti LR Vyriausybës nutarimusbei ðvietimo ir mokslo ministroásakymus, arba uþdaryti tarptautinesprogramas ir nesiimti naujøtarptautiniø iniciatyvø, nes, kaip rodouniversitetø patirtis, net EuroposSàjungos pilieèiø iðsilavinimo pripaþinimas,jam pateikus tiek europinádiplomo priedëlá, tiek visus iðklausytødalykø apraðus, gali trukti ilgiaukaip 5 mënesius.Ið tiesø niekas neturëtø ginèytis,kad dokumentø autentiðkumas turëtøbûti patikrintas, bet noras skrupulingaisvetimà kvalifikacijà „ádëti álietuviðkà lentynëlæ“, o tuo labiau taidaryti pusæ metø, ið tiesø neþada niekogero nei dalyvausiantiesiemsErasmus Mundus programoje, neipanaðiose iniciatyvose, pavyzdþiui,Euro Campus.Norisi pacituoti Europos ekspertàAndrejs Rauhvargers: „[…] tarptautinispripaþinimas labai priklausonuo poþiûrio á uþsienio kvalifikacijà.Dël ðvietimo sistemø ávairumolabai sunku rasti identiðkas kvalifikacijas“.Ir dar: „Pavyzdþiui, priimanèiojiðalis, vykdanti labai atvirà mokymosivisà gyvenimà politikà, galinuspræsti uþsienio pareiðkëjui, neturinèiamvidurinës mokyklosatestato, suteikti teisæstudijuoti aukðtojo moksloinstitucijoje, nors jo patiesðalis jam tokios galimybësmokymosi visà gyvenimàkvalifikacijos pagrinduir nesuteikia“ * .Sprendþiant pagal Lietuvojenustatytà tvarkà ir dabaregzistuojanèià praktikà,sunku patikëti, kad kadanors Lietuvoje iðauð tokiadiena. Lietuvos universitetamslieka tik aiðkintisuþsienio kolegoms,kodël tam tikros jø siûlomosiniciatyvos yra neágyvendinamostaip greitai irlengvai kaip jø ðalyse. Beto, universitetai negali suteiktijokiø garantijø, kadjø partneriø teikiamoskvalifikacijos be sunkumøbus pripaþintos Lietuvojeir jø studentai galës dalyvautidiplomø mobilumo áLietuvà programoje.Veiksniai,neskatinantysmobilumoJau apþvelgtos problemoslabiau siejasi su tarptautiðkumuir jo suvokimoiðraiðka aukðtojo moksloástatymuose. Taèiau nereikia pamirðti,kad yra veiksniø, priklausanèiø netiek nuo ástatymø, kiek nuo konkreèiøvienadieniø sprendimø. Bûtentjie atskleidþia Lietuvos aukðtojomokslo institucijose esanèias blogybes.Studentø paþymëjimo iðdavimoproblema, su kuria susiduria visi Lietuvosstudentai, skaudþiausiai atsiliepiamainø studentams, kurie ðalyjebûna vienà arba du semestrus.Sprendimas, kad uþ studentø bilietøiðdavimà atsakinga Lietuvos studentøatstovybiø sàjunga, nepasiteisinajau keletà metø. Tenka matyti ne vienàuþsienio studentà, kuris atvykæs irið karto pateikæs dokumentus paþymëjimui,taip ir iðvyksta jo nepamatæsir nepasinaudojæs jo teikiamomisprivilegijomis. Natûraliai kyla klausimas,kodël universitetai turi teisintisstudentams, kad ðie mënesiui,dviem ar visam semestrui netenkajiems priklausanèiø nuolaidø ar privilegijø,kai sprendimas dël studentøpaþymëjimo iðdavimo nuo jø visiðkainepriklauso. Uþsienio studentamsði sistema atrodo gana keista,nekompetencija jie kaltina bûtentuniversitetus. Susidaro ádomi situacija:universitetai turi teisæ priimti* Andrejs Rauhvargers, The LisbonRecognition Convention: principlesand practical application, EUABologna Handbook: Making BolognaWork, 2006.

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) 3studentus (tiek lietuvius, tiek uþsienieèius),bet neturi teisës iðduotijiems paþymëjimo, tvirtinanèio, kadtai tikrai jø studentas.Migracijos reikalavimai daugelámetø buvo labai opi problema, keliantidaug nepasitenkinimo ne tiktarp atvykstanèiø studentø, bet irtarp aukðtøjø mokyklø personalo.Nepasitenkinimas kildavo ne dëlkonkreèiø reikalavimø, bet dël to,kad trijose vietose – Uþsienio reikaløministerijoje, Lietuvos ambasadosebei Vidaus reikalø ministerijoje –tuo paèiu atveju buvo galima iðgirstiskirtingus nurodymus. Tiesà sakant,dar ir dabar ði problema lieka aktuali.Nepaisant to, ástatymai jau leidþiastudentams daug lengviau „judëti“,o vizos D ávedimas labai palengvinastudentø, atvykstanèiø pagalsutartis, ávaþiavimà á Lietuvà. Kitavertus, reikia suprasti, kad Lietuva,siekdama ásilieti á Ðengeno erdvæ,privalo laikytis tam tikrø reikalavimøir á juos orientuoti savo ástatyminæbazæ. Vis dëlto reikalavimas,kad universitetas negali priimti studijomsuþsienio studento, jei ðis neturileidimo laikinai gyventi Lietuvoje(toliau – laikinojo leidimo) labaisunkina studentø „judëjimà“. O darpridëjus nuostatà, kad ne EuroposSàjungos pilieèiams laikinajam leidimuigauti reikia net 6 mën., trumpalaikiaimainai pagal sutartis ne suEuropos Sàjungos ðalimis darosisunkiai koordinuojami ar net visaineámanomi, nes studijos ir semestraiyra grieþtai apibrëþti laiko aspektu,o sprendimai dël stipendijø skyrimo(ypaè pagal tarpvalstybines sutartis)universitetus pasiekia labai vëlai. Arnevertëtø svarstyti studijø vizos ávedimoklausimo ar trumpinti laikinojoleidimo iðdavimo terminus, jei studentasatvyksta á ðalá kvieèiamasaukðtosios mokyklos?Kai kurie kiti reikalavimai taippat kelia nuostabà, pavyzdþiui, uþsieniostudentas, atvykæs ne ið EuroposSàjungos ðalies ir nuomojantis butà,negali pateikti dokumentø dël laikinojoleidimo, jei buto savininkas nesutinkadeklaruoti studento gyvenamosiosvietos nuomojame bute. Arnegalima rasti keliø ðià problemàspræsti nepaverèiant atvykusiø studentølietuviðko uþimtumo ir mentalitetoaukomis?Vietoj iðvadøIð tiesø kelias ieðkant geriausiøsprendimø yra nelengvas, o ypaè visuomenëje,kuri ápratusi prie autoritariniøsprendimø, o ne kûrybiniøpaieðkø. Ko gero, prieþasèiø, trukdanèiøaukðtajam mokslui tarptautëti,reikëtø ieðkoti ne ástatymuose, ovisuomenëje bei jos mentalitete. Jukástatymus kuria niekas kitas, o patysþmonës. Ástatymai ir yra atviros visuomenësbei tolerancijos ir pasitikëjimolygio joje atspindys.Kiekvienos ðalies ðvietimo sistemabei poþiûris tiek á ðvietimà, tiek áaukðtàjá mokslà formuojasi ne pervienà dienà, já lemia daugelis veiksniø:istoriniø, geografiniø, ekonominiøir, þinoma, vertybiø suvokimo visuomenëje.Jau antra deðimtis metø,kai Lietuva tapo atsakinga uþ savoðvietimà ir aukðtàjá mokslà. Tai reiðkiapaieðkø ir naujø sprendimø kelià,kuris nëra lengvas. Pirmaisiais nepriklausomybësmetais visi pokyèiaiaukðtojo mokslo sistemoje buvo diktuojamisiekiant sukurti tvirtà nacionalinæaukðtojo mokslo sistemà, opasiraðius Bolonijos deklaracijà, juolabiau ástojus á Europos Sàjungà, ðaliaikyla nauji iððûkiai.Pirmiausia aukðtojo mokslo institucijosatsiduria toje paèioje konkurencinëjeterpëje kaip ir gerai pasaulyjeþinomi Vakarø Europos universitetai.Apie mûsø universitetussprendþiama ne pagal jø svarbà nacionaliniulygmeniu – tai niekam nerûpi,nes ir apie paèià ðalá daug kasiðgirdo visai neseniai, bet pagal konkreèiusrodiklius: uþsienio studentøbei mainø studentø skaièiø, siûlomasstudijø programas, uþsienio (ir netik) studentø gerovës lygá ir t. t.Kita vertus, visiems aukðtojomokslo srities veikëjams kyla labaisunkus uþdavinys – ásisàmoninti beipradëti praktikuoti Europos Sàjungospropaguojamas vertybes aukðtojomokslo srityje. Tai yra be galosunku ðaliai, kuri tik dabar mëginasusigràþinti savo nacionaliná ir kultûrináidentitetà, blaðkosi tarp siekiodeklaruoti gerus rodiklius europiniulygmeniu ir didelio noro turëti stipriànacionalinæ aukðtojo mokslo sistemà.Deja, kad ir kiek keiksnotumeglobalizacijos ar europeizacijos procesus,jie yra neiðvengiami, o á maþøir silpnø veikëjø prieðtaraujanèiusbalsus neásiklausoma. Maþieji irsilpnieji, norëdami iðlikti, privalobûti dvigubai lankstesni ir gudresni,o juo labiau bûti gerai matomi Europoserdvëje. Tam reikia visø aukðtojomokslo veikëjø pastangø, koordinuotoir kryptingo darbo, nacionalinëspolitikos, o svarbiausia – tolerancijos,pasitikëjimo bei geranoriðkumo.LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJØ FONDASSkelbiamas projektø konkursas pagal Lituanistikos moksliniø tyrimøprioriteto ágyvendinimo 2007–2008 m. programàLietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas skelbia moksliniø tyrimøir socialinës plëtros projektø konkursà pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1017 patvirtintà Lituanistikosmoksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo 2007–2008 m. programà(Þin., 2006, Nr. 111 arba www.vmsfondas.lt, Teisinë informacija).Praðymai priimami 2007 m. sausio 15 d.–vasario 15 d.Projektai konkursui rengiami remiantis „Praðymø teikimo, jø nagrinëjimo,lëðø skyrimo, ataskaitø teikimo ir vertinimo tvarkos apraðo“ (patvirtintoLietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo direktoriaus 2005-08-24 ásakymu Nr. VI-35) ir jo papildymo (Lietuvos valstybinio mokslo ir studijøfondo direktoriaus 2006-02-27 ásakymas Nr. VI-10) VI skyriaus „Fondoinicijuotø bei prioritetiniø krypèiø ir Vyriausybës programø projektai“61-62 punktais, t. y. poskyriu „Praðymø teikimas“.Projekto trukmë: 2007–2008 m. (iki gruodþio mën. 20 d.)Maksimali projekto vertë: iki 300 tûkst. Lt (vieneriems metams).Iðsamesnæ informacijà teikia Mokslo skyriaus vyriausioji specialistëdr. Jolita Klimavièiûtë, tel. (8 ~ 5) 264 7260, el. p. lita@ktl.mii.ltPraðymai priimami Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijø fonde,A. Goðtauto g. 12, 304 kab. (III aukðtas), Vilnius. Darbo laikas: I–IV –8.00–17.00; V – 8.00–15.45; pietø pertrauka 12.00–13.00.DirektoriusPradþia Nr. 1.Praëjusá gruodá Vilniaus universitetoKomunikacijos fakultetaspaþymëjo savo veiklos 15 metøsukaktá. Mokslo Lietuvai tai palankiproga pasigilinti á ðio fakultetoveiklos subtilybes. Tà ir darome,bendraudami su dekanuprof. Domu Kaunu ir prodekanumokslo reikalams doc. dr. ArvyduPacevièiumi.Ne apie ramø uþutekásvajojamaDomas Kaunas. Mokslas gimstane pagal Vyriausybës nurodymà arpagal kurio nors autoriteto pageidavimà.Ir Komunikacijos fakultetasatsirado ne tuðèioje vietoje, nes turëjopagrindà po kojomis. Lietuvosmokslo tarybos 1997 m. nutarimas,áteisinæs Europos Sàjungos moksløklasifikacijà Lietuvoje, áteisino ir jauiki tol susiformavusiø komunikacijosir informacijos mokslø dariná kaipsavarankiðkà kryptá. Tokiu bûdu irKomunikacijos fakultetas savaimenubrëþë trajektorijà á tos krypties pagrindinesmokslo ðakas: dokumentacijà,informacijà, bibliotekininkystæ,archyvistikà, bibliografijà, knygotyrà,paleografijà, epigrafijà, papirusologijà.Kai kuriose ðiø mokslø ðakøturime sukaupæ didelá bagaþà, atëjæsu 200 metø ádirbiu – tai bibliotekininkystë,bibliografija ir knygotyra.Tokie autoritetai kaip Joachimas Lelevelis,Aleksandras Viktoras Bohatkevièiusklojo tø mokslø pagrindusdar senajame Vilniaus universitete.Kai kuriø minëtø mokslo ðakø galplaèiau ir nekultivuosime, nebent savaimeatsirastø vienas kitas tos sritiestyrëjas entuziastas. Galiu sutikti,kad mokslo rezultatø vertinimoproblemos visada aktualios. Kitavertus, mokslas – tai ne ramus uþutekis.Èia reikia kautis uþ save ir savosritá, uþ pozicijà, naujø teorijø,metodikø ir dalykø átvirtinimà. Tikramemoksle ramybës niekada nebusir neturi bûti.M.L. Jeigu visà laikà kausitës, taikada uþsiimsite mokslu? Kai kam totik ir reikia, kad mokslininkai „kautøsi“,o ne dirbtø.Fakulteto 15 metø sukakties minëjimo metu veikusioje parodoje „Penkiolikmeèio versmës“Informacijos mariose (2)D.K. Kur ásivyrauja ramybë, tenprasideda atmirimas. Kitaip mokslenebûna. Man nepatinka mokslininkai,manantys, kad jø reikalas yra darbàparaðyti, o ðtai jûs, dekanai ir prodekanai,girdi, já imkite ir nustebinkitepasaulá... Tik manæs negaiðinkite.Savo mokslo rezultato ateitimi turimerûpintis visi, nuo autoriaus iki administratoriaus.Turime darbà atliktikokybiðkai ir taip pat kokybiðkai pristatytitiems, kurie uþ já privalo sumokëti.Ið valstybës biudþetoar uþsakovo piniginës.Arvydas Pacevièius.Tikrosios ,,kautynës“ vykstamokslininko galvoje,telkiant mokslinæ mintá irdëstant popieriuje. Gráþtantprie klausimo apie,,moksliná bagaþà“, paþymëtina,kad fakultetas vykdëplaèià problematikà –nuo þiniø ekonomikos ikilituanistinio paveldo – apimanèiusfundamentiniusir taikomuosius tyrimus.Paþymëtini enciklopediniaileidiniai. Tai mûsø 15darbo metø vaisiai, ðaknimissiekiantys J. Lelevelá,Vaclovà Birþiðkà, JuozàKeliuotá ir kt. Kad ir1997 m. iðleistas ,,Knygotyros“enciklopedinis þodynas – nedaugkas Rytø Europoje toká turi. Paþymëtinasir ðio darbo tæsinys – 2004 m. iðëjusikompaktinë plokðtelë Lietuvosknygos veikëjai, kurios rengime aktyviaidalyvavo profesinës aplinkos atstovai.Arba Þurnalistikos enciklopedija,dienos ðviesà iðvydusi tais paèiais1997 m. kaip ir pirmoji skaitmeninëknyga Lietuvoje apie pirmàjà spausdintàlietuviðkà knygà – Martyno MaþvydoKatekizmà ir jo 450 metø sukakties(1547–1997 m.) minëjimà Lietuvojeir pasaulyje.Sprendþiant ðakinës savivokosproblemas ypaè svarbiais laikytini kolektyviniaiveikalai Pilietinës visuomenëslink (angl., 1993), Lietuviðkoji knyga:istorijos metmenys (1996), Vieðojibiblioteka: tradicija ir modernumas(1998), Teoriniai bibliotekininkystëspagrindai (1992; 1995), Bibliotekininkystësstudijos Vilniaus universitete(1999), Kokybës komunikacija ir informacija(2004). Vos prieð keletà mënesiøiðleistas 10 autoriø kolektyvo paraðytasvadovëlis Knygotyra.Svarbiausias mokslininko darbopripaþinimo rodiklis, ypaè humanitariniuosemoksluose, yra monografija.Per metus iðleidþiame vienà dvimonografijas, autoriø ratas pleèiasi.Paþymëtinos Osvaldo Janonio Bibliografijosmokslas ir praktika XX amþiausantrojoje pusëje (2002); DomoKauno Maþosios Lietuvos knyga(1996), Knygos kultûros karininkas(2004); Remigijaus Misiûno Barakøkultûros knygos (2003), InformaciniøProf. Vladas Þukas, iðleidæs 18-àjà mokslinæstudijà „Tarp knygø prabëgæ metai“ stebina savodarbingumu ir produktyvumukovø kryþkelëse (2004); Ramunës PetuchovaitësVieðøjø bibliotekø paslaugøbendruomenei plëtra (2004);Arvydo Pacevièiaus Vienuolynø bibliotekosLietuvoje 1795–1864 m.(2005) ir kt. monografijos. Ðie moksloveikalai rodo, kad fakultete dirbamasne bet koks, bet rezultatyvus irkokybiðkas mokslo darbas.Pamatà monografijoms grindþiastudijos ir ðaltinotyros darbai: AndriausVaiðnio Spauda ir valstybë(1998); A. Nugaraitës Valdþia ir þiniasklaida:dialogas (1999), Naujosiosþiniasklaidos formavimasis Lietuvoje1988–1998 (2000); D. Kauno MaþosiosLietuvos veidai ir vaizdai (2000);Þyginto Peèiulio Televizija: istorija, teorija,technologija, þurnalistika (1997);Skirmanto Valiulio Lietuvos fotografija:vakar ir ðiandien 1999–2002(2002); Almos Braziûnienës, AuðrosNavickienës ir Sondros Rankelienësparengtas A. V. Bohatkevièiaus Veikalasapie visuotinæ bibliografijà(2004) ir kt.Nukelta á 14 p.

4 AKTUALU2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Atkelta ið 1 p.Ne be reikalo gamybiniai potencialaikuriasi prie didþiøjø miestø –Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos,kur yra reikiama infrastruktûra. Tikëtina,kad ðios tendencijos iðliks ir ateityje.Pasak Z. Balèyèio, per pastaruosius3–4 metus mes visi labai pasikeitëme,daug suþinojome, nemaþaijaunimo ásidarbino ðalies institucijoseir jau daug kà visai kitaip supranta,kitaip suvokia valstybës ateitá. Iðryðkëjonaujos problemos – kvalifikuotødarbuotojø stoka, didëjantiemigracija, per lëtas darbo uþmokesèioaugimas, menkas pensijø dydis,brangsta ávairios paslaugos. MinistrasNacionalinæ strategijà 2007–2013 m. pripaþino gera, nors yra nemaþaitaisomø dalykø. Tai natûralu,nes gyvenimas kasmet turi áneðti savøkorekcijø. Visø tikslø sekos iki2013 m. tiesiog nebûtø ámanomaapibrëþti, todël labai svarbu ávairiaisklausimais diskutuoti siekiant iðsiaiðkintiávairius poþiûrius.Þmonës nepasitiki paramosnaudojimo skaidrumuBuvæs Pirmosios Lietuvos vyriausybës prekybos ministras (1990 04–1991 12) Albertas Ambraziejus Sinevièius turipasiûlymø, kaip reikia skirstyti struktûriniø fondø lëðasStruktûriniai fondai:naujos galimybës ir problemosSvarbu ir vieðumas, tam Finansøministerijoje ir projektø valdymoagentûrose sukurtos kompiuterinëssistemos, tad struktûriniø fondø pinigøásisavinimo duomenys bus skelbiamitaip pat internete – tai ir ESpinigø ásisavinimo principas. Vis dëltoministras pripaþino, kad daugelisLietuvos þmoniø ásitikinæ, bent tà rodovisuomenës apklausø rezultatai,kad ES paramos pinigai naudojamineskaidriai. Ministras paþymëjo, kadtaip mano didesnis procentas þmoniø,tiesiogiai nesusijusiø su paramosásisavinimu. Toje srityje dirbantys,þinantys ES reikalavimus þmonëspaprastai yra kiek kitokios nuomonës.Taigi siekiant mûsø bendrø tikslø,didinant valstybës konkurencingumà,norint ilgai iðlaikyti mûsø ekonomináir finansiná stabilumà, uþtikrinantpastovø valstybës augimà irpereinant prie proverþio projektø,teks ádëti daug pastangø. Kodël busnelengva? Todël, kad turime istoriðkaisusiklosèiusiø kadrø rengimo,universitetø sistemà, taip pat paèiusmokslininkø kadrus – visa tai turësateityje keistis kartu su paèiu gyvenimu.ES struktûriniø fondø pinigaituri tekti toms sritims, ið kuriø valstybëgali tikëtis geriausiø rezultatø,bet svarbu, kad ir kitos sritys neatsiliktø.Todël bûtina stiprinti moksleiviøir studentø mokymà, aplinkosaugosspecialistø rengimà, nepamirðtitransporto, gamybos sektoriaus, kultûrosir mokslo srièiø. Ministras pabrëþë13 srièiø svarbà – tiek turimeir ministerijø. Problema ta, kad ið visøtø srièiø reikia suformuoti optimaliausiàmodelá. Nacionalinëjestrategijoje 2007–2013 m. buvo ávertintos25 ávairios ilgalaikës strategijos:energetikos, transporto, ryðiø irkitos, todël ir pavyko suformuoti dokumentà.Ateityje galima tikëtis, kadES struktûrinë parama padës Lietuvaisumaþinti takoskyrà tarp mûsøðalies ir labiausiai iðsivysèiusiø ESvalstybiø. Tinkamas tø lëðø investavimasturëtø pagerinti Lietuvos valstybësávairiø srièiø konkurencingumà.Mokslo ir verslo sandûrojeApie Ûkio ministerijos pasirengimàdirbti mokslo bei verslo sandûrojeir apie 2004–2006 m. susiklosèiusiàpadëtá kalbëjo ministras VytasNavickas. Ministerija administravokelias programas, pagal kurias kiekvienamerajone atsirado verslo paramos,energetikos ar kitokio pobûdþioprojektai. Moksliniams tyrimamsbuvo pateikti 42 projektai,skirta 52 mln. litø. 2007–2013 m. finansinëjeperspektyvoje skiriant nemaþaslëðas, ðiame procese tikimasiaktyvaus mokslo dalyvavimo.Ar tie pinigai mokslo ir verslosandûroje bus veiksmingai panaudoti?Pagal prioritetà 2.1 (Moksliniai tyrimaiir eksperimentinë plëtra) numatytaskirti 10 proc. (2,3 mlrd. Lt)struktûriniø fondø lëðø. Su inovacijomissietina ði dalis labiau skirtaverslo ámonëms, kuriose numatomaplëtoti mokslo projektus. Su eksperimentineplëtra tai sudarys 7 proc.lëðø (1 proc. sudarys apie200 mln. Lt).Bene karðèiausios diskusijos,bent tos, kurios pasiekia Ûkio ministerijà,susijusios su valstybiniø moksloinstitutø ið Goðtauto gatvës perkëlimuá Saulëtekio alëjà Antakalnyjeir Visorius, vadinamøjø technologijos„slëniø“ kûrimu. Biotechnologijosinstitutui ir ðiø technologijø eksperimentineibazei, atrodo, priimtinesniVisoriai, o Puslaidininkiø fizikosinstitutui labiau tinkamas „Saulëtekiovariantas“. Á panaðius „slënius“taip pat nusitaikæ Klaipëda irÐiauliai; ðie miestai jau yra gavæ nemaþaiinvesticijø. Ûkio ministrà jaudinaiðties diskusinis klausimas: arvalstybë turi finansuoti pastatø perkëlimoiðlaidas? Didelë dalis lëðø bûtøskiriama statyti sienas, inþinerijosárangai, bet kaip pavyks suderintimokslinës aparatûros, tyrëjø ákurdinimoir ekonomikai reikalingø produktøtiraþavimo iðlaidas? Kyla daugybëklausimø, á kuriuos dar nërabent patenkinamø atsakymø. Benesvarbiausias veiksmingumo klausimas:kiek tos inovacijos pasiteisins,kà laimës valstybë, kiek padidës ðaliesmokslo ir verslo konkurencingumas?Ministerijos rûpesèioobjektaiAntras klausimas, kuris rûpiÛkio ministerijai – parama verslui,verslo aplinkai ir inovacijoms. Didþiojidalis lëðø nukreipiama verslovieðajai infrastruktûrai plëtoti: technologiniamsparkams, verslo inkubatoriams,tinklams árengti, konsultacijoms.Paèioms ámonëms skirtakonkreti parama yra labai nedidelë.Taèiau juk ne visos verslo ámonës siekiakurtis bûtent „slëniuose“, ir tadajos veikia nelygiavertëmis sàlygomis,nes visà infrastruktûrà tenka ásirengtipaèioms, nesinaudojant jokiomislengvatomis: vieni pigiai gauna ið savivaldybiøþemës ir inþinerijos tinklus,o kiti turi mokëti didþiulius pinigus.Todël vieðojo ir privataus sektoriauslygiateisiðkumas vis dëltokaþkokiu bûdu turëtø bûti átvirtintas.Treèias ministerijos rûpesèioobjektas – energijos tinklai, nors taiávardijama ir kaip tiesioginë paramainfrastruktûrai. Dujø ir elektrostinkluose keliamas uþdavinys sumaþintinuostolius 2–3 procentais. Didþiojilëðø, skirtø pastatams ðiltinti,dalis bus nukreipta á vieðosios paskirtiespastatø – ligoniniø, vaikødarþeliø, mokyklø – renovavimà.Ðiai krypèiai, taip pat turizmui skirtoslëðos, bent didþioji jø dalis, busatiduota regionø plëtros taryboms.Jos geriau þinos, kur ir á kokius konkreèiusobjektus tas lëðas nukreipti.Tai aiðkiau reglamentuotos sritys.Daugiabuèiams, kur didelës energijossànaudos, reikëtø priimti tamtikras biudþeto naudojimo programasir mëginti iðjudinti ðá reikalà.Tokius uþdavinius kelia ir EuroposSàjunga.Kas tie ekspertaiMinistras iðskyrë ir struktûriniøfondø lëðø administravimo klausimosvarbà. Norima tobulinti tø lëðø naudojimotaisykles, nes jos kartais biurokratiðkaiformalizuotos. Maþiausiaiskaidri ekspertinio vertinimoprocedûra. Kadangi dauguma projektøbus mokslo ir verslo sandûroje(tai ypaè pasakytina apie per Ûkioministerijos agentûras teikiamusprojektus), patiems ekspertams bûtinaturëti specialiø þiniø ir tinkamàpasirengimà. Ministras mano, kadgerai bûtø pritraukti ir uþsienio ekspertus.Nepakenktø bendram labuiir glaudesnis bendravimas su paèiaistø projektø pateikëjais, kad jau pradinëseprojekto pateikimo stadijosevyktø dialogas tarp agentûros ir tamtikrø specialistø. Pastarieji galëtøkartu augti su projektu, ásigilinti á turiná.Ministras siûlo plëtoti ðá procesà.Uþsiminë ir apie projektø mobiliàpervertintojø grupæ, kuri tam tikraisatrankiniais metodais palygintøkai kuriuos projektus ir net juos pervertintø,jei kyla abejoniø. Blogiausia,kai gera idëja tiesiog atmetamadël vieno ar kito eksperto nesugebëjimojos ávertinti ar paprasèiausiosubjektyvumo.Maþesniems projektams ministerijojeþadama atverti internetinátinklà, o projektai bus teikiami pagalsupaprastintas formas.Ilgalaikiø padariniøsvarbaEuropos Komisijos vienas ið reikalavimørengiant ðalies ekonominæstrategijà – iðskirti ne tik trumpalaikiusparamos gavimo efektus, betnustatyti ir ilgalaikius padarinius.Ekonomikos institute pamëgintaFinansø ministras Zigmantas Balèytis Ûkio ministras Vytas Navickas Ekonomikos instituto direktorius akad. Eduardas Vilkas

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) AKTUALU 5kiekybiðkai ir kokybiðkai ávertinti,kaip struktûriniø fondø parama atsiliepsLietuvos makroekonominiamsprocesams. Ekonomikos institutomokslo darbuotojai DmitrijusCelovas ir Giedrius Bieliauskas, paskatintiakad. Eduardo Vilko, atlikoekonometriná tyrimà, kurio tikslaspasiaiðkinti, ko galima tikëtis ið milijardø,kurie ásilies á Lietuvos ûká.Dabartinei ðalies bûklei teisingaiávertinti reikëjo duomenø. Kaip pagrindàtyrëjai pasitelkë makroekonometrinámodelá LITMOD, kurisbuvo kadaise darytas su Ûkio ministerija,bet siekiant ávertinti ir EuroposSàjungos struktûrinæ paramà, tàmodelá teko modifikuoti.Kokia dabartinë Lietuvos ekonominëpadëtis? Pasiekta nemaþai,BVP 2000–2005 m. vidutiniðkai kasmetaugo 7 proc. Bet ar tai nëra laikinasefektas, kiek ilgai tas augimasiðsilaikys? Yra nerimà kelianèiø tendencijø:nuo 2006 m. ásibëgëjo infliaciniaiprocesai, ekonomikoje pradëjotrûkti kvalifikuotø darbo rankø.Europos Komisijos vienas iðsiekiø buvo tas, kad struktûrinëparama turëtø ilgalaiká poveikáekonomikai. Technologinë paþanga– vienas ið pagrindiniø prioritetø.Svarbûs ir demografiniai pokyèiai.Á visa tai siûloma atkreipti dëmesákalbant ne tik apie pinigøskyrimà, bet ir apie demografinius,socialinius procesus valstybëje.Svarbi darbo rinkos bûklë,tarptautinë rinka, tarptautiniaisantykiai ir prekyba, ðvietimas irmoksliniø tyrimø kokybë. Atliktametyrime buvo svarbu ir ekonominisefektyvumas, nes toli graþune visi ateinantys pinigai gali bûtipanaudoti galutiniam produktui.Visa tai svarbu ávertinti skiriantstruktûrinæ paramà.Darbo rinkos pokyèiaiKas pastebima darbo rinkoje?Keièiasi darbo rinkos struktûra:nuo gamybiniø procesø vis labiaupereinama prie paslaugø sektoriausplëtros. Pagal modeliavimoskaièiavimus ir prognozes versloproblemos darbo rinkoje ir toliaudidës. Nepasikeitus verslininkø poþiûriuiá darbo jëgà teks susidurtine tik su darbo rankø, specialistø,bet ir su moksliniø darbuotojø stygiuminaujoms ámonëms, kuriosnorëtø ateiti á mûsø rinkà. Jau dabarkai kurie uþsienio investitoriaiatsisako statyti naujas ámones Lietuvoje,nes supranta, jog susidurssu aukðtos kvalifikacijos darbuotojø,taip pat mokslininkø, stygiumi.Darbo jëga naudojama intensyviai,verslininkai mëgina steigti naujasparduotuves ar kitus objektus perinvesticinius kanalus, o ne panaudotijau turimà darbo jëgà per esamoobjekto rekonstrukcijà, naujostechnologinës linijos ávedimà arpanaðiai.Didëja darbo jëgos migracija,tad atëjus naujiems pinigø srautams,gali nebûti kam jais pasinaudoti. Jautrûksta ne tik aukðtos kvalifikacijosspecialistø, bet ir nekvalifikuotosdarbo jëgos. Tam tikrø problemø kylane vien dël emigracijos, bet ir dëlðvietimo sistemos bûklës. Maþëjamoksleiviø ir dël demografiniø prieþasèiø.Ðvietimo problemosLyginant á ðvietimà nukreipiamaslëðas su kitø valstybiø rodikliais,tie skaièiai Lietuvoje nëra maþi, taèiaukur slypi problema? Parengiamadaug pedagogø, taèiau toli graþune pati didþiausia jø dalis ateina ávidurines ir aukðtàsias mokyklas.Universitetø diplomantai susirandadarbo kitur, o pedagogø personalassensta, tampa maþiau imlus naujovëmsir pokyèiams – nukenèia mokymoir dëstymo kokybë.Aukðtasis mokslas, deja, orientuojasiá kiekybæ, bet ne á efektyvumàir kokybæ, nes mëginama surastikompromisà tarp visø srièiø, neiðskiriantpajëgiausiø ir perspektyviausiøkrypèiø. Dël to nukenèia mokslas.Finansuojamos „galvos“, tad universitetaisuinteresuoti pritraukti kuodaugiau studentø, o ne siekti þiniøkokybës. Aukðtasis iðsilavinimas galiausiaiturëtø virsti moksliniais laimëjimais,technologine paþanga,mûsø þmoniø intensyvesniu dalyvavimuprojektuose ir moksliniuose tyrimuose.Lietuva pirmauja ES pagalabsolventø skaièiø vidutiniðkai tamtikram skaièiui gyventojø, taèiau taigalø gale nevirsta inovacijomis. Paradoksas.Pasak kalbëtojo, profesinës mokyklosir kolegijos dubliuoja aukðtesnëspakopos mokymo programas,jau trûksta ir þemesnës kvalifikacijosdarbuotojø. Jie profesiniø mokykløir nerengiami, nes jos bando imtis„madingø“ programø. Neradæs paklausosvidaus rinkoje jaunimasemigruoja.Lietuvos eksportas kol kas padedaekonomikai augti, bet tà eksportàsudaro daugiausia maþos pridëtinësvertës prekës. Aukðtøjø technologijøprodukcijai eksporte kol kastenka maþa dalis. Tà dalá padidinægalëtume iðvengti nuolatinës priklausomybësnuo iðorinio „ðoko“ padariniø.Mikrokomercinis modelisNorinèiøjø diskutuoti nestigoEkonomikos instituto tyrëjai,modeliuodami ir vertindami struktûrinæparamà, naudojo mikrokomercinámodelá. Já sudarë 4 svarbiausiosdalys. Vienas svarbiausiø paramaivertinti – pasiûlos blokas, á kurááskaityta ir technologinës paþangosdedamoji. (Paþymësime, kad anksèiautaikytame modelyje nors ir buvotam tikri pasiûlos bloko elementai,bet jame nebuvo atsiþvelgiama átechnologinæ paþangà.)Antroji dalis – paklausos blokasyra labiau tradiciðkas, ligi ðiol daugiautaikytas. Treèioji dalis – pajamøpasiskirstymo, o ketvirtoji – darbonaðumo blokas, galintis padëtiávertinti, kaip struktûriniø fondøparama lemtø ekonomikos veiksnius.Modelyje taip pat atsiþvelgtaá turimà patirtá, naudotus ankstesniusmatematinius modelius ir á kitusveiksnius, kurie padëjo ávertintitiek makroekonominá, tiek struktûrinálygmená.Taigi kiek efektyviai ar neefektyviaipanaudota struktûrinë paramaprisidës prie konkreèios krypties augimo?Rûpëjo nustatyti, kaip struktûrinëparama paveiks ne tik bendràekonomikà, bet ir atskirus dabar vyraujanèiussektorius. Buvo iðskirti 6pagrindiniai: þemës ûkio, energetikos,apdirbimo ir iðgaunamosiospramonës, privaèiø paslaugø ir valstybëspaslaugø sektoriai. Ðiam sektoriniamsuskaidymui buvo sudarytasmodelis. Sukomponavus sektorináir makromodelá buvo gautas bendrasLietuvos modelis.Ið jo aiðkëja, kad vieni kanalaitiesiogiai paveikia ekonomikà, perinvesticijas gali stiprinti ámoniø veiklà.Pristatytajame modelyje ði pagrindinëinjekcija á ekonomikà bûtøper valstybës iðlaidas.Kalbant apie kokybæ, iðskirti 3pagrindiniai kanalai: investicijos áþmogiðkàjá kapitalà, mokslinius tyrimusir infrastruktûrà. Ádomu, kadtos paèios sumos „dalyvauja“ du kartus:vienà kartà per paklausà, iðlaidasir investicijas, o antrà kartà didinanttechnologinës paþangos parametrus.Þodá tarë Aleksandras AbiðalaDëmesys þmogiðkajamveiksniuiPraneðëjas D. Celovas apsistojoir ties investicijø efektyvumoklausimu. Naudà neða tik galutinisproduktas, o ne pats lëðø skyrimas.Vertinant ið makroekonomikos pozicijø,svarbu, kad investicijos virstønauja technologija, kurià naudojantir galima uþtikrinti ilgalaikægamybà. Modelyje buvo konstruojamiscenarijai (tiesa, ne visai sukonkretinti),mëginant ásivaizduoti,kas bûtø, jei tam tikri projektaibûtø skirti þmogiðkajam kapitalui,moksliniams tyrimams, infrastruktûraiir kaip tai paveiktø realøjáBVP.Tyrëjas daro iðvadà, kad investicijosá þmogiðkàjá kapitalà teikiadidesnæ naudà, bet kartu yra ir maþiauapibrëþtas dalykas. Daug paprasèiauvertinti pastatytà gamybinápastatà, iðasfaltuotà kelià. Þmogiðkasiskapitalas labiau neapibrëþtas.Tinka analogija su finansiniaisaktyvais: investicijos, kuriosteikia didesnæ ekonominæ naudà,yra ir labiau rizikingos, jas sunkiaukontroliuoti, kartais gauti ir konkretørezultatà. Þmoniø kompetencija,gebëjimas dirbti naðiau iðaugo,bet ar tai atsilieps jø darbonaðumui, konkreèiame darbe paaiðkësneiðkart. Ir su projektais susijæsneapibrëþtumas turi bûtisprendþiamas administraciniaiskanalais, skatinant aktyvesniusþmones dràsiau dalyvauti projektinëjeveikloje.Kelios iðvados. Kiekybinis paklausosdalies efektas negali bûti ilgalaikisekonomikos augimo variklis.Jei pinigai bus pravalgyti, nekilsveiklos kokybë, tai skaudþiai atsiliepsvisai ekonomikai. Makroekonominiaiskaièiavimai rodo, kaddaugiausia dëmesio turi bûti skiriamaá þmogiðkàjá veiksná – ðvietimoir mokslo bûklës gerinimà.Svarbu atsiþvelgti ir á vykdomøprojektø ekonominá efektyvumà.Projektams skiriami pinigai turivirsti apèiuopiamu rezultatu.Èia kyla veiksmø ateièiai svarba.Skiriamø pinigø ásisavinimostebësenai siûloma steigti (kad irprie ministerijø) konsultaciniuspunktus ar net bendroves, kuriosgalëtø patarti projektø vykdytojams,pristatyti ið struktûriniø lëðøfinansuojamus projektus.Ið auditorijos uþduotø klausimøir praneðëjo atsakymø aiðkëja,kad galima ðiuose makroekonominiuosemodeliuose iðmatuoti ir socialináefektà, nors pastarajamedarbe to nebuvo daryta. Kad ir visdidesná aktualumà ágaunanèiuosenaujø sporto rûmø, stadionø statyboje.Ekonometrinio tyrimo iðvadalyg ir akivaizdi: jei norime tikro kokybiniolûþio, turime investuotipirmiausia á þmogiðkuosius iðteklius.Bendra Lietuvos paþanga iðþmogiðkøjø iðtekliø yra didesnë, lyginantsu nauda, kuri gaunama iðinvesticijø á infrastruktûrà. Taèiaureikia turëti mintyje, kad investavimasá þmogiðkuosius iðteklius siejasiir su didesne rizika. Ar pavykstuos þmogiðkuosius iðteklius iðsaugotiLietuvoje, o gal á juos investuodamiir toliau stiprinsime kitøpaþangesniø ðaliø ûkines, mokslinesir kitokias galias? Kol kas bûtenttaip ir darome, ir ta rizika nemaþëja.Vadinasi, padëèiai valdytibûtina imtis ryþtingø valstybinëspolitikos priemoniø.Bus daugiauMargiris Daumantas

6 AUKÐTASIS MOKSLAS2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Pabaiga. Pradþia 2006 m. Nr. 22Toliau kalbamës su prof. PalmiraJucevièiene, Kauno technologijosuniversiteto Edukologijosstudijø instituto direktore, Ugdymosistemø katedros vedëja.Misija – nesusitapatintiUniversiteto ir inteligento misijaturi bûti kiek panaði: bûti truputá atokiau,vertinti ávykius ir reiðkinius iðtam tikro atstumo. Kitaip tariant, nereikëtøpernelyg susitapatinti su vadovaujanèiuojuelitu.Vël remsiuosi Deivido Bridþo(David Bridges) praneðimo mintimis,nes Lietuvoje uþsienieèiø mintysvertinamos labiau negu savøjø.Kai kas mano, jog universitetai busgimæ „be nuodëmës“, jei taps paslaugøuniversitetais. Kaip tokiu atvejudaryti objektyvius tyrimus ir iðliktinepriklausomais, jeigu tyrimaiuþsakomieji?Uþsakomas tyrimas, o ne rezultatas.Bet gal kartais ir rezultatas? Tekomatyti ðvedø dokumentiná filmà apietiriamàjà þurnalistikà; jis sukëlë kraupøáspûdá. Didþiosios bendrovës, terðianèiosaplinkà, ne tik kartais uþsakydavojoms naudingus tyrimus, t. y.tokius, kuriø rezultatas buvo nulemtas,bet darydavo viskà, kad objektyvûs, dorimokslininkai neástengtø atlikti alternatyviøtyrimø.Tai didelë pasaulinë problema.Kartais tø problemø daugiau, negusprendimø galimybiø.Tolerancijos deficitosàlygomisKnygos „Aukðtasis mokslas ir ðalies vystymasis. Universitetai ir visuomenë pokyèiuose“ pristatymas Britø taryboje:prof. Deividas Bridþas, prof. Palmira Jucevièienë (kalba), doc. Ieva Cesevièiûtë, doc. Daiva Lepaitë, prof. Irena Leliûgienë,doc. Nida Stankevièienë, antroje eilëje – doc. Gintarë Tautkevièienë, AB „Achema“ personalo direktorius dr. EugenijusNadzelskas ir Auksë BlaþënaitëAr ten eina Cezaris (2)Noriu uþstoti mûsø vyresnio amþiausprofesorius. Labai gaila irskaudu, kai jauni profesoriai, kartaisnet mokslø daktarais dar netapæ asmenyspradeda kritikuoti mûsø vyresniojoamþiaus profesorius. Mesvisi iðaugome ið tos profesûros, tadnegi jø parengta dirva buvo tokiabloga?Gal profesorius profesoriui nelygus?Taip, nelygus, bet að pasigendupaprasèiausios þmogiðkos pagarbosmûsø senajai profesûrai. Tarp profesoriøyra daug puikiø ir þymiøþmoniø. Gal vienoje ar kitoje kryptyjejie ko nors ir nepadarë ar darëne visada taip, kaip bûtø daromaðiandien. Uþtat kitoje kryptyje nuveikëlabai daug. Akademinæ bendruomenæpirmiausiai ir kviesèiauprisiminti savo prigimtiná bruoþà –tolerancijà. Pagarba, konstruktyvikritika ir tolerancija turëtø bûti pirmiausiasmûsø akademinës bendruomenësbruoþas.Gal tai mûsø gyvenamojo meto, ogal dabartinës kartos bruoþas, bet kiekvienanovacija kaþkodël suprantamakaip griovimas iki pamatø ir tada statymas.Jûs taip nemanote? Tæstinumojausmas visiðkai atbukæs. O juk kultûrair yra tæstinumo jausmo kultivavimas.Jos prieðybë – barbarizmas arbolðevizmas, kuris ir reiðkiasi viso to,kas ligi tol buvo sukurta ir puoselëta,nepaisymu, net sàmoningu griovimu.Tada nereikia autoritetø ir pirmtakødarbø vertinimo.Savo naujoje knygoje prof. BrigitaJaniûnaitë raðo apie radikalias irdalines edukacines novacijas. Dalinësnovacijos skirtos tobulinti sistemà,keisti. Kuo radikalesnë edukacinënovacija, tuo kompetentingesniþmonës turi bûti.Ið kur imsime tø kompetentingøjø?Èia iðties didelis klausimas.Kuo radikalesnës novacijos,tuo gilesni filosofiniai sistemosklausimai turi bûti uþkabinti. Kaimanoma, kad politikai ar vadybininkaigali radikaliai keisti aukðtojomokslo sistemà, daþniausiai sulaukiamaprieðingo rezultato: gaunamegriuvësius, ant kuriø rengiamasi statyti.Radikalias novacijas darantiejituri ieðkoti gilios kompetencijos tarptos srities þmoniø. Kur ta gili kompetencija?Moksle. Tik ar aukðtojomokslo organizavimo specialistai kadanors kvieèiami tartis, ar pasidomima,kuris universitetas nuo 1962 m.tyrinëja aukðtojo mokslo problemas?Ne, nes jie, keldami nepatogiusklausimus, trukdo priimti sprendimusvadovaujantis principu „mantaip atrodo, todël tai yra tiesa“.Mûsø reformø organizatoriamsrûpi, kas vyko po 1990 metø.Ðtai kaip? Tai ið tikrøjø sunkusklausimas, á kurá atsakymà gali duotitik rimtas mokslinis vertinimas.Organizaciniai, vadybiniai sprendimaigali bûti daromi tik po tokio vertinimopirmiausia todël, kad patsaukðtojo mokslo fenomenas yra specifinismokslo objektas, egzistuojantisnepriklausomai nuo ideologijos.Darant radikalias novacijas turi bûtisutelkta daug moksliniø pajëgø iðávairiausiø universitetø, sukviesti visi,kurie savo tyrimais ir praktineveikla yra árodæ, kad gali kà norssvarbaus pasakyti. Turi bûti dalykiðka,o ne parodomoji diskusija. Deja,þinau, kokios tos diskusijos lietuviðkojepraktikoje neretai bûna, ne vienojeyra tekæ dalyvauti dar dirbantLietuvos Mokslo Taryboje. Nuostatabûdavo aiðki: jûs pakalbëkit, nuleiskitegarà, o mes savaip padarysim.Ar po to galima tikëtis didelësmotyvacijos dalyvauti tokiose „diskusijose“?Profesionalumo nëraper daugTaèiau, ar neáþvelgiate ir mûsøakademinës visuomenës intelektualøkaltës? Jeigu jie suvokia, kad jais manipuliuojama,þaidþiama, bet per 16metø nieko nepadarë, kad padëtis keistøsi,tai gal gavo, ko nusipelnë? Juk atsimenameamþinàjá atilsá buvusio pirmojoNepriklausomos Lietuvos finansøministro Romualdo Sikorskio perspëjimà,kad nebûtume avinai, vedamiá skerdyklà…Nereikëtø sakyti, kad nieko nepadaryta.Puiku, kad ádiegta pasaulinëakademinë mokslo ir pedagoginiølaipsniø teikimo sistema, ðiuolaikinësstudijø programos. Popieriuje labaidaug gero, bet daug ko negalime ágyvendinti.Kad ir toks paprastas dalykaskaip galimybë studentui rinktis ávairiusstudijø modulius. Juk kaip finansuojamosstudijos? Minimaliai, tad màstytikad ir apie tokià modernaus universitetopadëtá – apie laisvai modulius besirenkanèiusstudentus – galima tik arbalabai dideliame universitete, arbanet ir maþame, bet finansuojamame„ið pilnos kiðenës“. Tokiø neturime.Pasiþvalgykime Vakaruose ir pamatysime,kad universitetai stambëja. TaèiauLietuvos atveju tai taip pat nevienareikðmëproblema.Kai kuriems mûsø universitetamstik duok valià, ir jie stambës iki sunkiaisuvokiamo dydþio.Ir tai visai natûralu, nes kiekvienaorganizacija savo sëkmæ pirmiausiasieja su augimu. Be to, maþam ir menkaifinansuojamam universitetui ið visonëra perspektyvø. Taèiau dideliamuniversitetui bûtinas itin profesionalusvaldymas. Ar turime parengtø universitetøvaldymo specialistø? Ne. Labaigerbiu mûsø rektorius, kurie iðtiesdaug daro ir padaro savo universitetams,bet ðios srities specialistø mesneturime. Todël stebime natûralø procesà,kuomet vadyba keièiama administravimu,kuris „supanèioja“ novatorius,netelpanèius á standartines veiklosadministravimo schemas. Jos daþniausiai(beveik visada) kuriamos nerezultatui siekti, bet palengvinti paèiøadministratoriø darbà. Kadangi dideliameuniversitete visuomet reikia irdidesnio veikos formalizavimo, neprofesionalusadministravimas juose visiðkaisukausto bet kokià iniciatyvà. Todëlbe profesionalios vadybos stambëjimaspotencialiai kelia daugiau problemønegu teikia galimybiø. Beje, tokiapati problema yra tarp aukðtojomokslo sistemos administratoriø iruniversitetø, kolegijø. Administravimasbe leidimo yra blogiau negu administravimoatsisakymas. Labai lengvapateikti daug pavyzdþiø net ir ið Lietuvosgyvenimo, akivaizdþiai patvirtinanèiøðià vadybos mokslo tiesà.Mes visi ið esmës esame ðios sritiesmëgëjai. Net ir aukðtøjø mokyklødëstytojai yra tik mëgëjai, nes kaipdëstytojai nëra profesionaliai parengti.Jie rengti dirbti savo mokslotyrimø ar taikymø kryptyje.Nukelta á 11 p.Knygos autoriai su Kauno technologijos universiteto aukðtojo mokslo tyrëjø grupe ir Mykolo Romerio universiteto prorektoriumi doc. Rimantu Vaitkumi (penktas iðkairës), Vilniaus pedagoginio universiteto prorektoriumi prof. Rimantu Þelviu (treèias ið deðinës) bei prof. Robertu Jucevièiumi (deðinëje)

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) ATMINTIS 7Ukrainieèiø liaudies dainas prof. Anatolijui Nepokupnui atminti atliko dainininkë Marija Krupovec; ðalia – Lietuviø kalbosinstituto direktorë dr. Jolanta ZabarskaitëProf. Anatolijø Nepokupnà prisimena akad. Zigmas ZinkevièiusPabaiga. Pradþia 2006 m.Nr. 21, 22.Lietuviø kalbos institute buvosurengta atminimo valanda, skirtaatsisveikinti su þymiu kalbininkubaltistu, poetu ir vertëju profesoriumiAnatolijumi Nepokupnu(Anatolij Nepokupnij, 1932–2006 m.). Prisiminimais apie Ukrainosnacionalinës mokslo akademijosA. Potebnios kalbotyros institutoskyriaus vedëjà, ðios Akademijosnará korespondentà,filologijos mokslø daktarà(kalbotyra), daugelio Lietuvojevykusiø kalbotyroskonferencijø dalyvá ir savokolegà dalijosi þymûs Lietuvoskalbininkai.Atmintyje iðliks kaipðviesi asmenybëPer kalbà atëjo á lietuviøNe maþiau kaip 50 metøsu Anatolijumi Nepokupnubuvo paþástamas ir daug bendravoakad. Zigmas Zinkevièius.Kai susipaþino, A. Nepokupnasbuvo aspirantas, oZ. Zinkevièius jau buvo apsigynæsdisertacijà – juk 7 metaisvyresnis. Kur susipaþino, ðiandienZ. Zinkevièiui bûtø sunkuprisiminti, nes iðkilus mûsøkalbininkas artimai bendravoir draugavo ne su vienu ukrainieèiukalbininku. Turëjodaug bendrø reikalø, tad vistekdavo susitikti ir su þymiuojuUkrainos kalbininkuprof. Leonidu Bulachovskiu,A. Nepokupno mokytoju.Anot Z. Zinkevièiaus, ukrainieèiamsL. Bulachovskis vienameasmenyje yra tas pats,kas lietuviams Kazimieras Bûgair Jonas Jablonskis.Tuo metu Z. Zinkevièius rengëspaudai K. Bûgos Raðtus, jam labai rûpëjoK. Bûgos laiðkai. Z. Zinkevièiusparaðë laiðkà L. Bulachovskiui, ið kuriogavo labai malonø atsakymà.Z. Zinkevièiø sujaudino tai, kad ukrainietiskalbininkas K. Bûgà pavadino„geriausiu savo jaunystës draugu“. Vëliauteko Z. Zinkevièiui nemaþai suL. Bulachovskiu susiraðinëti.Prisimena, bûvojant Kijeve kartusu A. Nepokupnu nuëjo pas L. Bulachovská,visi trys bendravo. Z. Zinkevièiuspapildë ir prof. A. Sabaliauskopasakojimà, kaip pastarasis iðvengë filmuotisÐv. Jonø baþnyèioje (tada buvoVilniaus universiteto Mokslo muziejus),kur ukrainieèiai kûrë dokumentináfilmà. A. Nepokupnas, ábaimintasA. Sabaliausko paniðko vengimostoti prieð filmavimo kamerà, pa-tautos ðirdá (3)Prof. Sergejus Temèinasskambino Z. Zinkevièiui ir paaiðkino,kad filme svarbiausias dalyvis bûsiàsakad. L. Bulachovskis, o jam, Z. Zinkevièiui,tereikësià atsineðti L. Bulachovskioraðytus laiðkus ir papasakotiprieð kamerà apie ukrainieèiø kalbininkà.Þodþiu, tikras menkniekis.Deja, paèiam Z. Zinkevièiui filmotaip ir neteko pamatyti. Kijeve tarptautinëskalbininkø konferencijos metutà filmà specialiai rodë Ukrainos televizija,bet Z. Zinkevièiø á savo gimtadienákaip tyèia pakvietë vienas vokietiskalbininkas. Pobûvio metu visipamirðo filmà.Anatolijus Nepokupnas Z. Zinkevièiausatsiminimuose iðkyla kaipnepaprastai draugiðkas ir ðiltas þmogus.Tuo draugiðkumu iðsiskyrë iðdaugelio kitø kalbininkø. A. Nepokupnasbuvo artimiausias, su juo tekdavobendrauti ne tik Vilniujeir Kijeve, bet ir Maskvojebei kitose ðalyse rengtose kalbotyroskonferencijose. Kolegosmirtis Z. Zinkevièiuibuvo netikëtas ir be galo didelissmûgis. Kai prof. SigitasKregþdë Z. Zinkevièiui paskambinoir praneðë liûdnàþinià, akademikui sunku buvopatikëti. Bent jau vyresniosioskartos kalbininkø atmintyjeA. Nepokupnas iðlikskaip labai ðviesi asmenybë.Átvirtinæs baltistikostyrinëjimø þidináUkrainoje„Mes já be kraðto mylëjome“,– tai buvo pirmiejiþodþiai, kurie tada ðovë ágalvà, kai teko skubiai á Kijevàsiøsti uþuojautos telegramà.Prof. Bonifacui Stundþiaiir kitiems Vilniaus universitetoFilologijos fakusltetodarbuotojams þinia apieA. Nepokupno mirtá buvo tarsiperkûnas ið giedro dangaus.Ukrainietis kalbininkasVilniaus universitete þinomaskaip labai plaèiø interesø iraðtraus proto filologas. Tikrasbaltø bièiulis ir gilus kultûriniøryðiø tyrëjas. Kartu tai didelispatriotas, poetiðkos sielos þmogus irpuikus paðnekovas. Gilinosi á prûsistikà,mokëjo abi gyvàsias baltø kalbas –lietuviø ir latviø. A. Nepokupnostraipsniai Ukrainos enciklopedijoserodo, kaip puikiai jis orientavosi ir paþinojobaltø tautø literatûras bei kultûras.Stengdavosi nepraleisti Lietuvojeir Latvijoje rengiamø baltistikoskonferencijø. Taip glaustai kolegà apibûdinoprof. B. Stundþia.Jis labai vertina ne tik gilø moksliniøA. Nepokupno praneðimø turináir originalumà, bet ir jø retoriná þavesá.Nieko stebëtino, kad mielai bûdavokvieèiamas pirmininkauti posëdþiams.Buvo geras diskutuotojas,mokëdavæs dþiaugtis ir kitø padarytaismoksliniais ar kitokio pobûdþioatradimais. „Dieve tu mano!“ – ir dabarausyse skamba jo þodþiai ir ið ðirdiestrykðtantis juokas. Jam bûdavodaug kas ádomu, jis mokëjo þavëtis irkitus uþkrësti paþinimo teikiamudþiaugsmu.B. Stundþios teigimu, tai A. Nepokupnassukûrë Ukrainos baltistikosmokyklà, o jai pagrindus dëjo A. Potebniair L. Bulachovskis. Savo kaipmokslininko kalbininko kelià á baltøkalbas ir kultûras, jø studijas pradëjonuo disertacijos, kuri buvo skirtaveiksmaþodþio bûti istorijai Rytø slavøkalbose. Atvykæs á Smalieèius dabartinëjePanevëþio apskrityje ir apsilankæsLietuvos sentikiø kaime atsidûrë,anot B. Stundþios, tarsi gyvojojebaltø–slavø ryðiø laboratorijoje. Tieksusiþavëjo, kad nutarë mesti pradëtàtemà ir imtis naujos. Mintá iðdëstë savotemos vadovui prof. L. Bulachovskiui,kuris pritarë A. Nepokupno apsisprendimui.1965 m. Vilniuje sëkmingai apgynëtuometinæ filologijos mokslø kandidatodisertacijà Baltø–slavø arealiniai santykiai.1976 m. apsigynë mokslø daktaro(habil.) disertacijà Baltø ir ðiaurës slavøkalbiniai ryðiai. Abi disertacijos pasirodëir monografijø pavidalu.B. Stundþia labai vertina ir platesniamskaitytojø bûriui skirtàjà A. Nepokupnoknygà Baltai slavø giminaièiai.Lyg ir populiariai paraðyta ne itinstora knyga, bet joje tiek originalumoir kalbos mokslo atradimø, viskas perjaustatikra poeto dvasia ir tai jau dideliotalento þenklas. A. Nepokupnassusiejo literatûrinius, kalbinius, tautosakosryðius. Lietuviðkai 1983 m. pasirodþiusiði knyga faktiðkai buvo naujas1979 m. Kijeve iðleistos knygos variantas,treèdaliu papildytas.B. Stundþia pastebi nepaprastàA. Nepokupno skrupulingumà detalëmsir korektûrai, bet tai derëjo ir sulakia poetine vaizduote. Mokëjo padarytiplaèius ir gilius apibendrinimus.Ukrainoje jis aptiko nemaþai ligitol neþinotø ukrainieèiø ir kitose slavøkalbose slypinèiø lituanizmø, rusizmø.Nuo 1982 m. pradëjæs vadovautiKalbotyros instituto Romanø ir germanøkalbotyros skyriui subûrë kolegasreikðmingoms temoms, redagavosvarbius tæstinius leidinius, skirtus baltø,slavø ir germanø bendrajai leksikai.1992 m. A. Nepokupno vadovautasispadalinys pakeitë pavadinimà á Romanø,germanø ir baltø kalbø skyriø. Taigijis átvirtino baltistikos tyrinëjimø þidináUkrainoje.Paskutiniu metu buvo atsidëjæs rusøkalbos etimologijos tyrinëjimams.Bûtent ðiai temai skirtas ir jo paskutinispraneðimas, kurá A. Nepokupnasperskaitë 2006 m. rugsëjo 15 d. Vilniausuniversitete, Filologijos fakultete,K. Bûgos auditorijoje. PasakB. Stundþios, tyrinëtojui, atrodë, pavykorasti raktà á grupës prûsø þodþiø kilmæ,ir tas raktas glûdi paslëptas kaimynøkalbose. Daug kas yra tyrinëjæ prûsøkalbà, taèiau atradëjo sëkmë nusiðypsojobûtent A. Nepokupnui. Ir visaineatsitiktinai, nes ðis kalbininkaspasiþymëjo – kaip retas kuris kitas –kalbø ir kultûrø sàveikø tyrinëjimodarbe. B. Stundþia nuoðirdþiai þavisi,kaip taikliai kartais poetiniu þodþiuA. Nepokupnas sugebëdavo nuspëtiartimø tautø ir jø kalbø ryðá.Kodël medþioti, o nelaukinëtiLietuviø kalbos instituto Vardynoskyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojasprof. Sergejus Temèinas atkreipëdëmesá á stebëtinà prof. A. Nepokupnomoksliniø tyrimø groþá.S. Temèinas iðkëlë, atrodytø, gana paradoksaløklausimà: kokià kalbà visdëlto daugiausia tyrinëjo A. Nepokupnas?Buvo slavistas ir baltistas,bet meistriðkai mokëjo naudotis ir finougrøkalbine medþiaga, germaniðkàjamedþiaga. Taikliai S. Temèinopastebëta: Nepokupno svarbiausiasdëmesys ir net pagrindinë jo tyrinëjimøintriga buvo ta, kad jis visada siekëtyrinëti tokius dalykus, kuriø nesimatovienos kalbos ribose.Kaip pavyzdá S. Temèinas pateikëetiudà ið antrosios A. Nepokupno monografijosapie miðko ir lauko prieðprieðà.Tai erdvë uþ namø ribø. Vienosekalbose ta erdvë vadinama miðku(taip daro ugrofinai), kitose – lauku(lietuviai ir kai kurie slavai, taip pat pastebimair kai kuriose kitose kalbose).Arba ðtai nenaminiai gyvûnai: vienomstautoms tai miðkiniai gyvûnai(ðiaurëje), o kitoms – laukiniai (Lietuvoje).Tada einantis tø gyvûnø medþiotiatitinkamai ir sako: Einu á miðkà (ámedá – lietuviðkai) ir ten medþioju. Ið toir lietuviðkas þodis medþioti. O kitos tautosne medþioja, bet laukinëja.Nukelta á 16 p.

8 PAIEÐKØ KELIAI2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Sausio 3 d. mokslo istorikasprof. Romualdas Ðviedrys pakiloskrydþiui á penkias savaites truksianèiàkelionæ, bet iðvakarëseapsilankë Mokslo Lietuvos redakcijoje,tad galëjome sveèiàpakalbinti. Neabejojame, kad mûsøskaitytojams bus ádomu iðgirstiapie profesoriaus artimiausiusir toli siekianèius tikslus beisau keliamus uþdavinius.Gerbiamasis Profesoriau, lygiaipo trylikos valandø Jûs kilsite dideliamskrydþiui. Kurlink?Keturioms penkioms paromsskrendu á Paryþiø, o ið ten visam mënesiui– á Santjagà, Èilæ. Tai kelionës,kurios sietinos su Kazimiero Semenavièiaus(kitur – Simonavièius, apie1600–po 1651 m.) ir Ignoto Domeikos(1802–1889 m.) mokslinio gyvenimopalikimu.Paryþiuje gyvena vienas prancûzas,turintis kompiuterinæ programinæárangà, kuri jam leidþia palygintiraðytiniø tekstø gramatinæ struktûrinæir kitas subtilybes. Mëginsiu jamnuveþti maþdaug deðimt puslapiøvieno vokieèio atlikto Kazimiero Semenavièiausveikalo Didysis artilerijosmenas (Artis magnae artilleriae,kitur – Artilleriae ars magna) I daliesvertimo ið lotynø kalbos. Palyginsimesu tekstu, kuris,jei tikësime vokieèiøredaktoriumi, buvoparaðytas þiûrint áK. Semenavièiausknygos brëþinius,gautus ið Amsterdamo.Vokieèiø karininkas,apie kurá labainedaug galimapasakyti, ið tø brëþiniøir pamëgino raðytitekstà, spëdamas,kà Semenavièius taisbrëþiniais norëjo pasakyti.Jeigu pasitvirtintømûsø spëjimas,galëtume sakyti, kadaptikome K. SemenavièiausDidþiojo artilerijosmeno II daláar bent jos fragmentà.Ligi ðiol buvo manyta, kad II dalisnebuvo iðspausdinta.Jei pasitvirtintø Jûsø spëjimas,tai kas bûtø laikomas knygos, kuriàesà pagal K. Semenavièiaus brëþiniusparaðë vokieèiø karininkas, autoriumi?Vokieèiø leidëjas ir spaustuvininkas,kuris iðleido K. SemenavièiausDidþiojo artilerijos meno I dalá,tikino, kad tik tà I dalá lotyniðkaiparaðytos knygos ir buvo gavæs, o IIdalies gavo tik brëþinius. Taigi iðeitø,kad autorius bûtø vokieèiø karininkas,tos knygos II dalá ir paraðæs.Taèiau ið Jûsø kalbos tariamosiosnuosakos susidaro áspûdis, kad tuo labaiabejojate?Man atrodo, kad galëjo bûtikiek kitaip. Jeigu leidëjas gavoK. Semenavièiaus brëþinius, taiveikiausiai buvo gavæs ir tekstà. Jeimums pavyktø árodyti, kad K. Semenavièiausknygos vokiðko vertimoI dalies stilistinë ir gramatinëstruktûra yra tokia pati, kaip ir minëtosknygos II dalis, galëtumeteigti, jog vokieèiø karininkas knygosII dalá ne pats raðë pagal gautusK. Semenavièiaus brëþinius,bet jà vertë ið jo knygos II daliesrankraðèio. Visai galimas daiktas,kad vokietis leidëjas turëjo iðspausdintàK. Semenavièiaus veikalo Idalá, paraðytà lotyniðkai, oII–àjà vertë jo papraðytasViena vertingiausiøVilniaus universitetobibliotekoje saugomøknygø – KazimieroSemenavièiaus„Didysis artilerijosmenas“ (I dalis)KazimieroSemenavièiausveikalo paieðkos tæsiamosTaip Kazimieras Semenavièius pavaizduotas jamskirtame 1995 m. Baltarusijoje iðleistame paðto þenklevokietis karininkas ið turëto K. Semenavièiausrankraðèio.Ne paslaptis, kad XVII a. Vilniausuniversiteto studentai, iðklausæ profesoriøpaskaitas, ið savo uþraðø vëliauiðleisdavo knygà, nurodydami jau savàjàautorystæ. Ar taip negalëjo atsitiktiir su Vokietijoje iðleista knyga,kurià ir aptariame? Vadinasi, prarastojoK. Semenavièiaus veikalo „Didysisartilerijos menas“ II dalis, nevaneiðspausdinta, tiesiog „slepiasi“ pokito autoriaus pavarde?Gali bûti, bet kol neárodyta, taiptvirtinti bûtø per anksti. Jei Paryþiujepavyktø susitikti su man rûpimuasmeniu, tai gal kiek priartëtumeprie tiesos. Bent jau toká sieká esuuþsibrëþæs.Turiu ir kità sumanymà: gráþæs iðÈilës norëèiau nuvykti á DidþiàjàBritanijà. Ten man labai rûpi pamatytiatrastàjá K. Semenavièiaus rankraðtá.Apie tai turite bûtinai papasakoti,nes skaitytojai gali ir neþinoti, kasir kada rado K. Semenavièiaus rankraðtá.Vienas XIX a. kolekcininkas,anglas, pakankamai turtingas þmogus,beje, matematikas ir, taip manatrodo, teisininkas, bent jau vienamekoledþe dëstë teisæ ir matematikà, uþsavo pinigus surinko didþiulæ kolekcijà– apie 14 tûkst. moksliniø knygø,apie 100 rankraðèiø. Tarp jø yra irvienas K. Semenavièiausrankraðtis. Kiekman þinoma, tai apie70 puslapiø tekstas,skirtas fortifikacijoms,ir visai galimasdaiktas, kad tai yraK. Semenavièiausknygos Didysis artilerijosmenas II daliestekstas, ar bent jo dalis.Ar tame rankraðtyjeyra minima K. Semenavièiauspavardë?Ar rankraðtis pasiraðytas?Kai kalbëjausi su rankraðèio kuratoriumi,jis þadëjo ádëmiau patyrinëtiir man duoti þinià. Klausiau, iðkokiø duomenø spëjama, kad taiK. Semenavièiaus rankraðtis. Gavaupaþadà, kad bus atsakyta á man rûpimusklausimus. Anglas taip pat paþadëjokruopðèiau patyrinëti, kaiptas rankraðtis XIX a. pateko á jo tëvynainiokolekcininko rankas.Koks tolesnis Jûsø veiksmø planas?O gal viskas priklausys nuo Jûsøminëtø asmenø iðvadø?Visai galimas daiktas, kad tasLondone aptiktas rankraðtis tëraK. Semenavièiaus veikalo dalis.Mintyje turiu Didþiojo artilerijos me-Kazimiero Semenavièiaus „Didþiojo artilerijos meno“ titulinis puslapisno neiðlikusià II dalá. Taèiau I dalyje,iðspausdintoje knygoje, yra patiesautoriaus áþanga, kurioje jis raðo,apie kà bus toje II dalyje raðoma.Teigiama, kad bus 7 skirtingiskyriai ir vienas jø skirtas fortifikacijoms.Priminsiu, kad I dalá sudaro5 skyriai.Manau, kad kiekvieno mokslo istorikoir apskritai mokslui bei kultûraineabejingo þmogaus ðirdis po ðiø Jûsøþodþiø pradës smarkiau plakti. Visdëlto pamëginkime ðaltakraujiðkai pasvarstyti,kà duotø tokie radiniai, kà jiereikðtø?Reikðtø labai daug. Pirmiausiadaug daugiau þiniø gautume apie patáK. Semenavièiø, nes ligi ðiol mûsøþinios apie ðià asmenybæ yra labaistriukos.Spëjama, kad mokësi Vilniausuniversitete.Þinome, kad ðiame universitetemokësi, bet neþinome, kada. Diplomàgavo 1651 m. pavasará, o 1650 m.Amsterdame buvo iðspausdinta joparaðytosios knygos Didysis artilerijosmenas I dalis. Beje, 1651 m. pavasaráK. Semenavièius buvo labai iðsekæs,todël rektorius ir kiti oficialûsVilniaus universiteto asmenys já aplankënamuose, egzaminavo ne vieðai,bet privaèiai. Visi, kurie domëjosiK. Semenavièiumi, manë, kad jisstudijavo inþinerijà ar taikomàjà matematikàVilniaus universitete.Taèiau juk Vilniaus universitetenebuvo tokiø specialiø studijø?1646 m. K. Semenavièius áraðytasá Lietuvos ir Lenkijos valstybësartileristø sàraðus. Lietuvai ir Lenkijainesëkmingai kariaujant Ukrainoje,1648 m. kazokø sukilimo metuK. Semenavièius buvo vyriausiojoartilerijos vado pavaduotojas. Vëliauantrà kartà iðvyko á Olandijà. Pirmàkartà apie 1645-uosius gilino þiniasOlandijoje. Man susidaro áspûdis,kad 1649 m. jam teko dalyvauti kariniuoseveiksmuose ir Olandijoje.Vyko karas tarp olandø ir ispanø.K. Semenavièius buvo olandø pusëje,nes knygà dedikavo vienam ið tometo Olandijos valdovø.Minima, kad K. Semenavièiausraketiniai átaisai buvo panaudoti tøkarø metu. Kiek tai atitinka tikrovæ?Tuo metu Vokietijoje jau buvodaromos raketos, bet daugiausia josnaudotos fejerverkams.Visai galimas daiktas, kad K. Semenavièiuibuvo tekæ studijuoti tikrojeinþinerijos mokykloje Olandijojemaþdaug 1645 m., nes 1600 m. tojeðalyje buvo ákurta pirmoji inþinerijosmokykla. Pirmoji gal net Europosmastu. Ði mokykla rengë tuos labaipagarsëjusius Olandijos fortifikacijøstatytojus. Jø statomi átvirtinimaibuvo tokie patikimi ir sunkiaiáveikiami, kad 2–3 metus atlaikydavoprieðo apgultá. Olandai mokëjostatyti tokius fortifikacinius átvirtinimus,nuo kuriø sienø sviediniai atðokdavo,be to, maþiausiai paþeisdamigynëjus. Ið tø átvirtinimø prieðàbuvo galima apðaudyti artilerijos ugnimi,nes gynëjø artilerijos iðdëstymasbuvo labai gerai apskaièiuotas.Niujorke savo bute turiu keletàtø XVII a. olandø tvirtoviø fotografijø,kaip jos atrodo dabar iðlikusios.Kiekvienas prieigos taðkas prieðaisbesiginanèiø tvirtovæ turëjo bûti patikimaiapðaudomas ið keliø tvirtovësvietø. Ispanai kai kurias tvirtoves sulyginosu þeme, bet tam tekdavo eikvotikone deðimtmetá apgulties metø.Per tà laikà olandai spëdavo pasistatytikità panaðià tvirtovæ netolisugriautosios.Po 80 metø trukusio karo stipriausiatø laikø valstybë – Ispanijaásitikino, kad geriausia iðeitis – duotilaisvæ Olandijai.

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) PAIEÐKØ KELIAI 9Kadangi K. Semenavièius áOlandijà buvo du kartus iðvykæs, taipirmà kartà greièiausiai ir mokësi inþinerijosmokykloje, o kartu praktikavosiir olandø karuose.Ar nesate numatæs kelionës á Olandijà?Tikriausiai toje ðalyje esama ádomiosmedþiagos, kuri leistø pagilintimûsø þinias apie K. Semenavièiø.Pirmiausia man rûpëtø nuvykti áRumunijà, ir tokià kelionæ esu numatæs.Nuo ð. m. sausio 1 d. Rumunijaitapus Europos Sàjungos nare,sunkumø neturëtø iðkilti. Rumunijojeman rûpëtø patyrinëti rankraðtá,kuriame pirmà kartà apraðytos raketos,tarp jø taip pat ir tripakopës. Labaipanaðûs, jei ne lygiai tokie patysbrëþiniai, kurie yra ir K. Semenavièiausknygoje, saugomi dabartiniameSibijaus (Sibiu) mieste VidurioRumunijoje, kuris XVI a. buvo vadinamasHermanðtatu.Vokiðkas pavadinimas?Taip, nes ten gyveno vokieèiø kolonistaibene nuo XV amþiaus. Daþniausiaitai bûdavo amatininkai ir kitisumanûs vokieèiø kilmës gyventojai,kurie buvo kvieèiami tais amataisuþsiimti. Man ádomiausias buvæs arsenalovirðininkas, vadovavæs patrankøliejimui ir kitiems karybos dalykams.Ðtai tas arsenalo vyriausiasisir paraðë rankraðtá apie artilerijà, betjo neiðspausdino, nes tais laikais darnebuvo áprasta, kad tokie inþinieriairaðytø ir leistø savo knygas.Po maþdaug 80 metø Vokietijojevienas tikriausiai su technika susijæsvokietis tà rankraðtá persiraðë irpareiðkë pats paraðæs. Iðspausdinogal 80 puslapiø knygelæ. Deja, tëraiðlikæs vienas tos knygelës egzempliorius.Jis saugomas Miunchene,valstybës bibliotekoje. Esu numatæsvaþiuoti á Miunchenà ir gauti tosknygos kopijà.Koks ðios knygelës ryðys su kapitaliuK. Semenavièiaus veikalu?Tà knygelæ K. Semenavièius neabejotinaimatë bûdamas Olandijoje,pasiskolino jos brëþinius ir citavosavo knygoje. Jis nepateikë viso tosknygelës pavadinimo, bet nurodë, iðkur sëmësi informacijos. Tai nëra iðsamiosnuorodos, kokias savo publikacijosepateikia mûsø laikø moksloþmonës, bet svarbu, kad K. Semenavièiuspamini autoriø.Kaip èia dabar yra, kad lietuviaitaip maþai þino apie savo XVII a. unikumà– Kazimierà Semenavièiø?Visa bëda, kad lietuviai nëraskaitæ K. Semenavièiaus knygos Didysisartilerijos menas – nei lotyniðkooriginalo, nei vertimø á vokieèiø, angløar lenkø kalbas. Man regis, nëraskaitæ ir patys lenkai, nes visi tenkinasituo, kad K. Semenavièiui suteikiaraketø pradininko mûsø kraðtevardà.Neuþmirðtama paminëti K. Semenavièiaushumaniðkumo, nes ðis autorius,nors savo veikalà skyrë pirmiausiakarybos reikalams, bet áþangoje savopalankumà iðreiðkë meilës deivei Venerai.Jà autorius prisipaþino labiauvertinàs uþ karo dievà Marsà.Visose tarybinëse ir ikitarybinëseenciklopedijose buvo kartojama,kad K. Semenavièiaus knyga buvo iðverstane tik á vokieèiø, anglø, prancûzøir lenkø, bet taip pat á danø irolandø kalbas. Deja, man nepavykoaptikti nei danø, nei olandø kalba iðleistoK. Semenavièiaus veikalo. Neaiðku,ið kur ta þinia. Manau, kad kalbantapie K. Semenavièiø ir jo veikalà,esama daug nesusipratimø.Esate pasiryþæs paklibinti jo, kaipraketø technikos mûsø kraðte pradininko,autoritetà?Jokiu bûdu. K. Semenavièius –labai ádomi ir XVII a. moderni asmenybë.Jo veikale pacituota 200 autoriø,ir tai rodo, koks jis buvo apsiskaitæs.Jis cituoja Antikos autorius,ne vien savo amþininkus.Detalizuotos „Didþiojo artilerijos meno“ iliustracijosJuk nuo ko savo knygà pradedaK. Semenavièius? Ne apie artilerijàar pabûklus pradeda kalbà, betpiktinasi chaosu, kuris tvyrojo tometo Europos matø sistemoje. Jeimeistrui reikëjo fejerverkams skirtingøspalvø parako, tai jam tekdavogerokai pasukti galvà, kaip susiorientuoti,nepadaryti klaidø, nesskirtingi kraðtai naudojo skirtingasmatø sistemas. Todël K. Semenavièiusbuvo vienas ið tø, kuris sakëmaþdaug tokius þodþius: „Lengviausiapanaikinti esamà chaosà sutarusdël vieno mato“. Jis siûlë naudotiRomos svarà kaip labai senàsvorio matavimo vienetà (mes dabarsakytume: masës matavimo vienetà).Juk jeigu bûtø pasirinktas vëlesniølaikø matas, tai Europos ðalystiesiog nesusitartø, nes kiekvienaiarèiau ðirdies bûtø sava matavimosistema. Pirmenybæ suteikusRomos svarams, visai nesunku bûsiàperskaièiuoti, kiek Liublino,Amsterdamo ar Vilniaus svarø atitinkatà romëniðkà matà.K. Semenavièiui rûpëjo tie dalykai,kurie net po 150 metø pagaliaubus átvirtinti Europos matø sistemoje– atsiras metrinë matø sistema.Ádomu, kad tuo metu, kai pasirodëProf. Romualdas Ðviedrys Vilniaus universiteto bibliotekoje Pranciðkaus Smuglevièiaus salëje su bibliotekos darbuotojaisK. Semenavièiaus Didþiojo artilerijosmeno vokiðkasis vertimas, Vilniujedirbo italas Titas Livijus Buratinis,mechanikas, architektas ir iðradëjas.1675 m. jis Vilniuje pranciðkonøspaustuvëje iðleido italø kalba traktatàUniversalusis matas (Misura universalae),kuriame iðkëlë mintá metrinësðvytuoklës pagrindu sudarytimatø sistemà. T. L. Buratinis pasiûlëmetro ilgio matu pavadinti tokáðvytuoklës ilgá, kurios svyravimo periodasyra 1 sekundë. Jis pirmasis ilgiovienetà pavadino metru – metrocattolicos.Bet T. L. Buratinio ryðá su K. Semenavièiumiatsekti tikriausiai nepavyks?Abejoju, kad Didþiojo artilerijosmeno autorius bûtø paþinojæs Buratiná,nes jau buvo praëjæ gal 20 metønuo K. Semenavièiaus mirties. Norskà gali þinoti.Vis dëlto sunku pasitenkinti esamaneþinomybe. Gal Jûs ástengsite jàmums ðiek tiek praðviesinti. Kaip atsitiko,kad toks plataus akiraèiomokslo þmogus, koks buvo K. Semenavièius,beveik visiðkai neþinomassavo ainiø?Pradëkime nuo to, kad Lietuvojetëra iðlikæs vienintelis Didþiojo artilerijosmeno egzempliorius. Vilniausuniversiteto matematikasAlbertas Tilkovskis (1625–1695 m.)savo 4 tûkst. puslapiø knygoje Keistybiøfilosofija (Philosophia curiosa),iðspausdintoje 1680 m., minëjo irK. Semenavièiaus veikalà. JëzuitasFaustinas Grodskis, lenkas, XVIII a.pasiskolino ið K. Semenavièiaus veikaloduomenø ir trijose vietose juosnaudojo, raðydamas apie fortifikacijas.Vadinasi, K. Semenavièius darbuvo aktualus, bet ilgainiui susidomëjimasjo veikalu nuslopo.Esu aptikæs teigiant, nors tikrøárodymø kol kas neturiu, kad ið K. Semenavièiausknygos nemaþai pasiskolinoanglas, XIX a. pradþioje paraðæsknygà apie raketas. Tuo meturaketos buvo naudojamos Anglijoskariuomenëje, kuri nusiaubë Kopenhagà1806 ar 1609 metais. Anglai sukëlëdidþiulá Kopenhagos gaisrà, perkurá sudegë daug pastatø, taip pat astronomijosobservatorija.1809 m. anglø laivynas jau ÐiaurësAmerikos þemyne bombardavoðalia Baltimorës álankos pastatytàjáMcHenry fortà. Apie „raudonà raketøðvytëjimà“ galima rasti dvi eilutestekste, kuris buvo giedamas kaip patriotinisJAV himnas. Noriu pasakyti,kad XIX a. pradþioje raketos buvonaudotos labai plaèiai. Tai ðtai tas anglas,knygos apie raketas autorius, raðolabai techniðkai, santûriai ir niekoið pirmtakø ar autoritetø necituoja.Reikëtø paminëti, kad XVII a.autoriai, raðæ apie artilerijà – ispanø,prancûzø ir kitø ðaliø autoriai – netaip lengvai iðleisdavo savo knygas.Antai vieno prancûzo knyga Menasðaudyti bombardomis buvo laikomadidele karine paslaptimi, tad ir tekolaukti daugiau kaip 10 metø, kol galëjoiðleisti savo knygà.Vëliau, XVIII a., atsirado specialibalistikos sritis, kurioje labaisvarbus vaidmuo teko matematiniamsskaièiavimams. Buvo apskaièiuojamasoro pasiprieðinimas, kurisveikia skriejantá artilerijos sviediná,oro temperatûra, skirtingø orosluoksniø tankis, Þemës sukimosisukeltos Koriolio jëgos ir t. t. Artilerijatampa itin matematiðkos veiklossritis. Kiekvienas save gerbiantis matematikasturëdavo bent kà nors paraðytiir ið balistikos srities, nes taipbuvo galima pademonstruoti savomatematinius gebëjimus.Taèiau K. Semenavièiaus laikaismatematika artileristams ir raketø kûrëjamsdar nebuvo tapusi pirmos bûtinybësmoksline disciplina?K. Semenavièius savo veikalebeveik jokios matematikos nenaudojo,o jei kur ir mëgino ðiek tiek taikyti,tai tik matø skaièiavimo dalykams,pavyzdþiui, parako kiekio, dedamøjødaliø procentø skaièiavimui.Galimas dalykas, dël to jo veikalasilgainiui ir prarado aktualumà, nesnuo XVIII a. balistika kyla visai á kitàlygá, ten be matematikos jau nebuvokà veikti. Galilëjas Galilëjus savoknygoje raðë, kad parabolë yra idealipabûklo sviedinio lëkimo trajektorija,taèiau kiekvienas pabûklininkas þinojo,kad sviediná veikia oro pasiprieðinimas,todël tikroji sviedinio lëkimotrajektorija labai skiriasi nuo idealiosparabolës. Artileristams praktikojeGalilëjaus parabolë nebuvo labainaudinga, todël jie Galilëjaus artilerijosskaièiavimus atmetë ir tik po 100metø buvo pradëta tuos visus pasiprieðinimoveiksnius átraukti á apskaièiavimus.Atsirado vadinamasis balistinis„pendulum“: þinant pradiná kulkosarba artilerijos sviedinio greitá jaubuvo iðmokta apskaièiuoti ir jø lëkimotrajektorijà.Todël K. Semenavièius XVIII a.jau tapo nebeaktualus naujos artilerijosreikmëms.Artileristus ir balistikos specialistusgaliu suprasti, bet ne K. Semenavièiausainius: kur nutrûksta domëjimasistokiomis asmenybëmis kaip K. Semenavièius?Man atrodo, prieþastis ta, kadXVII a. Vilniaus universitete buvogana þemas matematikos dëstymolygis. Niekas negalëjo perimti joidëjø ir þengti kità þingsná paþinimokeliu. Þiniø ásigijæs svetimuosekraðtuose, savajame neturëjo sekëjø.Jeigu Vilniuje bûtø buvæ tokiolygio matematikø kaip Eulerisar Bernulis, ðiandien kitaip kalbëtumeapie K. Semenavièiø ir jo kapitaløjáveikalà.Matyt tenka sutikti: nebuvo tos tikrosiosmatematikos ir technikos moksløtalentø ugdytojø terpës. Aèiû, Profesoriau,uþ ðá Kazimierui Semenavièiuiskirtà laikà. Kituose laikraðèio puslapiuosepratæsime pokalbá su Jumis apiegarsiojo mûsø kraðtieèio Ignoto Domeikospaveldà Èilëje.Kalbëjosi GediminasZemlickas

10 SUKAKTIS2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Atkelta ið 1 p.Atsirado, nes buvoreikalingas LietuvaiIðties gera proga iðklausyti visøtrijø instituto vadovø prisiminimø,minèiø ir vertinimø. Ateities moksloistorikams, kurie raðys apie fizikosmokslà Lietuvoje, tai turëtø bûti puikusðaltinis.Instituto kûrëjas Juras Poþela savopraneðimà pradëjo bûtent nuoLietuvos. Jis priminë, kad institutasatsirado ne ðiaip sau, bet todël, kadbuvo reikalingas Lietuvai. Bûtent todël,kad buvo kuriami mokslo institutai,Lietuva nustojo bûti moksloprovincija.Kodël ákurtas bûtent Puslaidininkiøfizikos institutas? Todël, kadXX a. septintajame deðimtmetyjepuslaidininkiø fizika tapo labai aktualifizikos mokslo kryptis. Þinoma,tø krypèiø buvo ir daugiau, taèiauLietuva buvo per silpna statyti daleliøgreitintuvà ar branduoliniø tyrimøreaktoriø, o tyrinëdama puslaidininkiusgalëjo puikiausiai pasireikðti.Tyrimø krypties pasirinkimaspirmiausia priklausë nuo labai toliaregiðkofizikos mokslo organizatoriausakad. Povilo Brazdþiûno ir joaplinkos þmoniø gebëjimo suvokti,kas fizikos moksle aktualiausia irpriimtiniausia plëtoti Lietuvos sàlygomis.Stebëtina mûsø garbiojo fizikonuojauta talentingiausià jaunimànukreipti á tinkamà kryptá vëliau atlikolabai svarbø vaidmená ðiammokslui plëtojantis Lietuvoje.Kaip ir kiti to meto mokslo institutai,Puslaidininkiø fizikos institutasnuo ákûrimo 1967 m. priklausë Lietuvosmokslø akademijai. J. Poþela pacitavoir praëjusio amþiaus ávairiomisprogomis savo iðsakytas mintis. Svarbiausiatø visai ðiuolaikiðkai skambanèiøminèiø esmë: Lietuva neturibûti mokslo provincija, jos jaunimasprivalo savo intelektines galias ágyvendintiir per mokslà. Ið tiesø ar neto paties ir ðiandien trokðtame?Visa puslaidininkiø fizikatilpo tinklinio aikðtelëjeVargu ar kas abejoja, kad Lietuvalabai laiku ásitraukë á pasauliniofizikos mokslo plëtrà, aktualià tometo tyrinëjimø kryptá.Nebent labai arðus fizikosar apskritai tiksliøjøir gamtos mokslø prieðas,bet Lietuvoje tokiotikriausiai juk nesama.Prisiminkime: kietojokûno fizikoje kà tik buvoatsiradæ tranzistoriai, osparti puslaidininkiø fizikosplëtra kietojo kûnofizikai suteikë naujà postûmá.Mokslo pasaulisjau buvo spëjæs suvokti,kokias naujas galimybesatveria puslaidininkiai,tad galime tik þavëtistuometiniais Lietuvosmokslo organizatoriais.Jie laiku susivokë, kasvyksta fizikos moksle irkur Lietuvos fizikai galëtøprisidëti. Bûtent puslaidininkiøfizikos pagrinduvëliau plëtojosi visa XX a.antrosios pusës technologinë paþanga.Nemaþai spëjo nuveikti ir Lietuvosfizikai. J. Poþela iðskyrë tokiasP. Brazdþiûno parinktas fizikos kryptis,á kurias akademikas orientavo talentingiausiàstudijavusá jaunimà: lazeriai,radiologija, radioaktyvumotyrimai, puslaidininkiø fizika.J. Poþela iðvardijo kai kuriuospirmuosius LietuvosPuslaidininkiø fizikos instituto ákûrëjas ir pirmasis direktorius akad. Juras Poþela (1967–1985), antrasis direktorius –akad. Algirdas Ðileika (1985–1989) ir dabartinis direktorius prof. Steponas AðmontasKûrë puslaidininkiø fizikosmokslo pamatuskietojo kûno fizikus – Viktorà Ðugurovà,Kostà Uðpalá, Vytautà Tolutá,Jurgá Viðèakà, dar kelis, þinoma, tojegarbingoje gretoje þymi vieta tenkair paèiam Jurui Poþelai. Tai daugiausiaVilniaus universiteto auklëtiniai,nors kai kurie tobulinosi irgarsiuose sàjunginiuose mokslo centruose,o J. Poþela 1951 m. buvo tapæsMaskvos valstybinio universitetoabsolventu. V. Toluèio ir P. Brazdþiûnovadovaujamoje laboratorijojetuo metu dirbo 8 darbuotojai. Tovisai pakako, – ðmaikðtauja J. Poþela,– sudaryti tinklinio komandai.Bene 50 metø senumo nuotraukapatvirtina: buvo visai ðauni komanda.Kazys Valacka, Juras Poþela,Aristidas Vëbra, Vincentas Dienys,Algirdas Ðileika ir Vytautas Tolutis –visa Lietuvos puslaidininkiø fizikatinklinio aikðtelëje.Augo, augo ir iðaugoNuo maþos tyrëjø grupelës prasidëjusipuslaidininkiø tyrëjø grupëlabai greitai sustiprëjo, iðaugo. Taipaskatino glaudus bendradarbiavimassu ðio mokslo lyderiais, talentingiausiaiskitø respublikø fizikais.Vienas tokiø buvo sàjunginis akademikasAbramas Jofë, su kuriuo bendradarbiautipradëjo P. Brazdþiûnas.Klausantis subtilaus humoro prisodrintosJ. Poþelos kalbos susidaroáspûdis, kad tarsi ir vargo nebuvo:nedidelë puslaidininkiø fizikos tyrëjøgrupë Lietuvoje augo,augo ir labai greitai iðaugo– prireikë steigti atskiràmokslo institutà. Ypaètas lengvumo áspûdis stiprëjaþiûrint á senas nuotraukas:ðtai èia mes studijuojame,mokomës, oðit kitoje nuotraukoje –jau kitus mokome, o treèioje– esame jau ðalyjepripaþinti ðios tyrinëjimøkrypties lyderiai.Bet juk taip ir yra,ypaè „suslëgus“ laikà –nuotraukose tai ámanoma.Tuo labiau, kad patsTSRS MA prezidentasakad. Mstislavas Keldyðaslankosi Vilniuje, o VytautasTolutis, tuometinis Lietuvospuslaidininkiø fizikos vadovas, kaþkàsvarbaus aiðkina pasaulinio moksloáþymybei. Tai ne ðiaip atsitiktinisgarsiojo fiziko vizitas á Vilniø: faktiðkaipo to apsilankymo ir buvo sukurtasPuslaidininkiø fizikos institutas.LR Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas áteikia Vyriausybës garbës raðtà Puslaidininkiøinstituto Kietojo kûno teorijos laboratorijos vadovui prof. Algirdui MatuliuiTuðèioje vietoje tokie dariniai neiðauga.J. Poþela iðtikimas sau: lyg atsipraðinëtø,kad nuotraukose daþniausiaijis pats figûruoja tarp áþymybiø,nes naujojo instituto kûrimo darbaigulë ant A. Ðileikos ir V. Dienio peèiø.Gal buvo taip, o gal ir kiek kitaip,bet maloniai nuteikia, kai kilniaipastebimi bendradarbiai, dëlgarbës ir prioritetø nesipeðama. Ið toAkad. Juro Poþelos prisiminimuose – visa instituto istorijaatskirsi fizikus, ypaè vyresnës kartosmûsø metrus.Lyderiai plonø sluoksniøfizikos kryptyjeDar á vienà „senø laikø“ ypatybætaip ir knieti kreipti akylesná þvilgsná.Ásiklausykime á praneðëjo þodþius:„Mums pavyko, nors tie þmonësbuvo mûsø administratoriai, betkartu ir labai geri mokslininkai“…Ar apie daugelá mûsø dabartiniømokslo administratoriø po 40 metøbus ðitaip pasakyta? Yra apie kà pamàstyti.1967 m. kuriantis Puslaidininkiøfizikos institutui jauni fizikaipirmiausia svajojo ne apie didesnesalgas ar karjerà. (Tiesa ir tai,kad tuo metu dar mûsø þmonës irnebuvo vien tik materialiniø gërybiøviesulo neðami, apie vartojimovisuomenæ ar besaiká turtëjimo „ðiðà“dar nebuvo svajoniø, visa tai ateisvëliau.) Svajojo, kaip ágyvendintisavo mokslines idëjas, nes ar netam á mokslà tuo metu buvo einama?Þinoma, devintojo deðimtmeèiokomjaunuoliai toká pasakymànegailestingai iðjuoks, nes vertinspagal savo kurpalá, savo deðimtmeèiomatais.Minëtais 1967-aisiais puslaidininkiøfizikos tyrimø kryptyje dirbusiejijau turëjo labai aiðkias savo idëjas,o svarbiausia, kad jau pakankamaigerai buvo þinomi pasauliomokslo visuomenëje, bent jau tarpsavosios krypties fizikø. Lietuvos fizikaibuvo lyderiai pirmiausia plonøsluoksniø fizikos kryptyje. Tais laikaissiekiant elektronikos miniatiûrizacijostai buvo itin perspektyvikryptis. Tuo metu sàvoka „miniatiûrizacija“reiðkë visai kà kita negumûsø laikais: jeigu átaisas maþesnisuþ radijo lempà – ðtai ir miniatiûrizacija.Bent taip juokauja J. Poþela.Polikristalinius sluoksnius ir polikristalinesmatricas naudojant klasikinëselektronikos elementø kûrimuibuvo siekiama maþinti naudojamøelementø dydá, o dël to prasidëjoir naujø medþiagø paieðkos.Antra kryptis, kurioje reiðkësiinstituto fizikai – tai puslaidininkiøoptika. A. Ðileika pradëjo labaiperspektyvius optinius moduliacinësspektroskopijos metodø tyrimus,iðplëtojo tø metodø fizikiniuspagrindus. Pasak J. Poþelos, tai vedëá kietojo kûno kondensuotos bûsenostyrimus. Tai labai svarbusmetodas, jis ir ðiandien aktualus.Nieko stebëtino, kad A. Ðileikosdarbai iðkart pateko á pasaulinëspuslaidininkiø fizikos literatûrà,kaip tais laikais labai modernus dalykas.Uþèiuopta perspektyvi tyrimøkryptis, ji ir toliau labai sëkmingaibuvo plëtojama.PirmasisatradimasMokslo istorikai tikriausiaidar nagrinës, kaipatsitiko, kad ðiø krypèiøLietuvos fizikams pavykouþèiuopti savàjà „auksogyslà“: jauni mokslininkaitapo ðiø tyrimø lyderiaipasaulyje, o ádomiausia,kad lyderiai, ko gero, iðlikoir ðiandien. PasakJ. Poþelos, vargu ar kurrasime tiek sëkmës, kiekyra patyræ Puslaidininkiøinstituto darbuotojai. Lëmëteisingai pasirinkta tyrimøkryptis: krûvio neðëjøgeneracijos ir dreifo tyrimai,kurie po keliø deðimtmeèiø fizikojetapo dar svarbesni. Vilnieèiamspavyko iðtirti maþo krûvio dreifosrovës dësnius, dreifo generuotøjøsrovës neðëjø pagrindu vëliau buvosukurti griûtiniai diodai. Tø darbørezultatas – sukurti pirmieji TarybøSàjungoje elektroniniai sugretintøparametrø prietaisai, kuriø tuo metudar nebuvo Vakarø ðalyse. Ko gero,unikalus mûsø mokslo laimëjimas,nors ir ne vienintelis.Ðtai kad ir karðtøjø elektronøemisija. Prieð atrandant ðá reiðkinádar reikëjo árodyti, kad tokie karðtiejielektronai apskritai egzistuoja, nestoli graþu dar nebuvo aiðku, kadelektronø temperatûra gali bûtiaukðtesnë negu kietojo kûno.1977 m. buvo uþregistruotas pirmasisatradimas Lietuvoje – Elektrovarosjëgos ir elektrinio laidumo asimetrijossusidarymo reiðkinys vienalyèiameizotropiniame puslaidininkyje.Atradimo autoriai – Steponas Aðmontas,Juras Poþela ir KonstantinasRepðas.Instituto fizikai stovëjo prie naujosfizikos mokslo krypties iðtakø –fliuktuaciniø reiðkiniø tyrimo. ApskritaiPuslaidininkiø fizikos institutodarbø uþmojis buvo labai platus, tyrinëtisvarbûs puslaidininkiø elektronikosreiðkiniai – difuzijos, dreifo,fliuktuacijø, kurie pasireiðkia visuosefizikiniuose prietaisuose. Pasak J. Poþelos,tai puslaidininkiø fizikos pamatai.Juos kûrë ir Lietuvos fizikai.Bus daugiauGediminas Zemlickas

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) AUKÐTASIS MOKSLAS 11Atkelta ið 6 p.Bet tai skamba ðiek tiek, atleiskite,fataliðkai. Kai parengsime specialistus,kai ágysime kompetencijas…Gali labai jau toli nusitæsti á ateitá, oaukðtojo mokslo reforma prasidës2007 m. rugsëjo mën.Ðtai kodël ir prieiname prie esminiomûsø diskusijos momento:reikalinga bûtent sisteminë aukðtojomokslo reforma. Ir tai ne tik madingiþodþiai. Èia vël glûdi ta patiproblema: ar mes tikrai adekvaèiaisuprantame aukðtojo mokslo sistemà?Kokie procesai joje vyksta? Kasjuos veikia ir kokie jø padariniai?Blogiausia, kas gali atsitikti, tai mëginimastokià sudëtingà, ko gero,vienà ið sudëtingiausiø socialiniø sistemøkeisti administracinëmis priemonëmis.Atsakingai galiu pareikðti:be adekvaèios socialiniø pokyèiøbei aukðtojo mokslo valdymo kompetencijosrezultatai bus menki.D. Bridþas pabrëþia bûtent aukðtojomokslo sritá. Labai gerai, kad dabarLietuvos MA turi toká uþsienio narákaip prof. D. Bridþas, kuris yra ne tikaukðtojo mokslo srities profesionalas,bet ir puikiai supranta jo kontekstà.Jeigu mums reikës solidaus, labai kvalifikuotouþsienio eksperto, visada galimabus juo pasiremti. Profesorius ádarbus Lietuvoje ásitraukë prieð 6–7metus. Jis labai stropiai dirba taip patsu KTU edukologijos bei strateginiovaldymo specialistais.Deja, jau negalime pasikviestiprof. Terenso Makloghlino (TerenceMacLaughlin), nes 2005 m. kovomën. jis mirë.Kaip Jungtinëje Karalystëjetampama ekspertaisPagyrëte europinæ mokslinæ laipsniøteikimo Lietuvoje sistemà. Taèiaunesusipratimai dël habilitacijos gynimotvarkos veikiau primena netvarkà.Mano nuomonë tokia: yra ðaliø,kuriose esama antrojo mokslinioAr ten eina Cezaris (2)mølaipsnio, teikiamo daktarams. Laikinai,kai yra nemaþai tokiø, kurie áðokoá mokslà kaip á laikinà vaþá, habilituotodaktaro laipsnis tampa ðiokiutokiu filtru. Kol kas jo reikia. Taèiauðiuo metu egzistuojanti habilitacijosprocedûra – itin nesëkmingas „iðradimas“.Mintyje turite procesà laiko plotmëjear kokybës uþtikrinimo reikalus?Reikia ir laiko, ir kokybës, norskiek to laiko prireiks, tikrai negalëèiaupasakyti. Dabar reikia gerai susivokti,kas yra aukðèiausio lygio ekspertas.Tai aukðèiausio lygio mokslininkas.Ar toks apibûdinimas netinka?Ðtai èia ir prasideda subjektyvusvertinimas. Jei vertinsime pagal ISIstraipsnius, tikrai apsigausime. Tà patáðiandien iðsakë ir prof. Deividas.Britai, prancûzai ir vokieèiai puikiausiaiiðsiverèia ir be ISI, nes turi savopaèiø moksliniø straipsniø vertinimosistemas, o ið ISI verslà daro grupëamerikieèiø. Jungtinëje Karalystëjestraipsniø kokybæ vertina aukðèiausiolygio ekspertai, edukologijos moksleyra 14 ekspertø, vienas ið jø –prof. D. Bridþas. O kalbëti apie ISIduomenø bazæ kaip kriterijø socialiniamsbei humanitariniams mokslamsyra ið viso nerimta. Tai tik rodovisiðkà nesupratimà apie tokiø mokslømisijà pasaulio ir nacionaliniø valstybiøpaþangai. Ji tikrai yra kitokianegu tarkime, gamtos mokslø.Kaip jie renkami ? O gal skiriami?Vertinami ir nustatomi pagalmokslo rezultatus.Pasiekë kritinæ ribàKalbëjome apie radikalià aukðtojomokslo reformà. Dabar aptarkimesisteminæ mokslo reformà.Lietuvos aukðtojo mokslo sistemojejau padaryta nemaþai daliniøpakeitimø, netgi realiø reformø. Josþinomos, kai kurios – sëkmingos.Dabar iðgyvename senatø rinkimo,tarybø skyrimo tvarkos keitimo ir kitassumaiðtis. Gal tai ir turi prasmæ,taèiau jei paþvelgtumëme á ðià padëtáper sisteminiø pokyèiø socialinësesistemose valdymo prizmæ, bûtø akivaizdu:jokiø esminiø teigiamø padariniøtai tikrai neduos. Tai – teorija,o ji – rimtas dalykas. Ypaè, jei mesesame mokslininkai.Yra dar keletas labai svarbiø dalykø,kuriuos pamirðtame reformuodamiaukðtàjá mokslà. Pirmiausia taiaukðtojo mokslo santykis su visuomenësgyvenimu arba praktika.Britø tarybos direktorë Lina Balënaitë, prof. Deividas Bridþas irprof. Palmira JucevièienëProf. Robertas JucevièiusUþuot kalbëjus, ko universitetai nedaroar nepadaro, reikia þiûrëti, kaipaukðtajam mokslui, universitetamssuteikiamos galios tai padaryti. Atliekantaukðtojo mokslo reformàuniversitetams tik priekaiðtaujama,bet jie neturi realiø galiø ágyvendintità reformà.Kitas svarbus momentas: aukðtojomokslo santykis su valstybës valdymoinstitucijomis. Tie santykiai reformojeturi bûti labai aiðkiai apibrëþti.Taèiau dabar kalbama tik apietai, kad universitetø tarybos turi bûtiskiriamos, o gal ir atðaukiamos.Ðtai ir visi santykiai...Dar yra maþiausiai du aspektai,á kuriuos bûtina atsiþvelgti. Pirma,masinis aukðtasis mokslas Lietuvojepasiekë savo kritinæ ribà, todël kokybëyra daugiau lûkestis, o ne realybë.Kad masinis aukðtasis mokslasbûtø kokybiðkas, bûtinos bent dvi sàlygos:dëstytojø aukðta pedagoginëkompetencija ir kokybiðka mokymosiinfrastruktûra, jau nekalbant apieatlyginimus. Kodël kompetencija?Pedagogas-mokslininkas tiko elitiniamaukðtajam mokslui, kai mokësitik patys gabiausieji ir labiausiaimotyvuoti studentai. Dabar bûtinarealiai pereiti nuo „mokymo“ prie„mokymosi“ paradigmos. Suprantu,kad Lietuvoje dar daug kam tai yrasunkiai suprantamas fenomenas, betjis radikaliai keièia daug kà aukðtojomokslo organizavime. Yra siûly-ðià masiðkumo problemà spræstididinant mokestá uþ studijas. Taèiauteks spræsti lygiø galimybiø uþtikrinimoproblemà. Kaip?Antra, akivaizdus paradoksas:kuo geriau dirba universitetai ar kolegijos,kuo aukðtesnës kompetencijosspecialistà jie parengia, tuo didesnëtikimybë, kad jis iðvyks dirbtisvetur. Bet siekti kokybës vis tiek reikia.Uþburtas ratas? Akivaizdu, kadá aukðtàjá mokslà þvelgiant atsietainuo socialinës aplinkos, nuo ûkiostruktûriniø pokyèiø valdymo, ðiàproblemà iðspræsti vargu ar pavyks.Valstybës ir visuomenëskritikasKaip ta sisteminë reforma turëtøvykti, kokiomis kryptimis? Ar tokios reformosvykdymas apibûdinamas knygoje„Aukðtasis mokslas ir ðalies vystymasis.Universitetai ir visuomenë pokyèiuose“(Higher Education and NationalDevelopment. Universities andsocieties in transition)?Tarp aukðtojo mokslo ir visuomenës,mokslo disciplinø bûtina formuotikokybiðkai naujus ryðius. Reikiasiekti multidiscipliniðkumo. Kalbëdamiapie naujus mokslo disciplinøryðius, turime pradëti nuo mokslosrièiø bei krypèiø klasifikacijos irbaigti katedrø galimybëmis bendrautisu kitomis katedromis. Be to,bûtina keisti aukðtojo mokslo ir valstybëssantykius.Ar kas nors kliudo kad ir katedromsbendrauti? Man regis, kaip tikskatinama. Pagaliau juk ðitie dalykaiturëtø nusistovëti savaime, nes mokslasplëtojasi pagal savo vidinius dësnius.Gal visos invazijos ið iðorës tëradar viena varþymo forma?Ásivaizduokite augantá gyvûnà,ágrûstà á ankðtà dëþæ, kurioje nëraerdvës augimui. Didþiausia Lietuvosaukðtojo mokslo problema ta, kadaukðtasis mokslas, neágijæs vystymosipagreièio, vis labiau varþomas biurokratijosapynasriu. Tyrinëtojas, pagalpatvirtintà mokslø klasifikacijà yragrûdamas á tam tikrà kryptá, ir jamtenka lauþyti galvà, kaip ir kokiu pagrindureikës bendrauti su kitos disciplinostyrinëtojais ir panaðiai. Þodþiaistoks bendradarbiavimas skatinamas,taèiau realybë labai skirtinga.Pasaulyje mokslas jau seniai yraiðsivadavæs ið tokio klasifikavimogniauþtø. Ðiuolaikiniai tyrimai –daugiausia tarpdisciplininiai ir multidisciplininiai.Dël aukðtojo mokslo ir valstybëssantykiø. Universitetai turi padëtivalstybei siekti deramos vietos ðaliøbendrijoje. Taèiau turi bûti iðlaikomasuniversitetø autonomiðkumas irmokslininko akademinë laisvë, kaduniversitetas galëtø bûti geras valstybëjeir visuomenëje vykstanèiøprocesø kritikas. Jei to nebus, jeiuniversiteto nesuvoksime kaip pozityvauskritiko ir ið jo to nereikalausime,tai Lietuvoje nebus kas paprotintøcezariø.Ðiuo valstybës vystymosi etapu tolabiausiai ir bijoma.Taèiau inauguruojant prof. DeividàBridþà Lietuvos MA uþsienionariu kà girdëjome ið ðios Akademijosprezidento akad. Zenono RokausRudziko lûpø? Man buvo malonuklausytis uþsimezgusios diskusijostarp ðiø dviejø Akademijos nariø.Tiesiog gal dabar reikëtø pamàstyti,kaip Akademijai daugiau remtis uþsienioekspertais, t. y. savo uþsienionariais. Tomis galimybëmis reikiabent pasinaudoti. Juk savame kieme,kaip sakoma, pranaðu nebûsi.Britø taryboje doc. Ieva Cesevièiûtë ir Andþela Bridþ (Angela Bridges) dalijasiáspûdþiais po knygos pristatymo; uþ jø – KTU doktorantësProf. Deividas Bridþas ir Britø tarybos Ðvietimo ir mokslo projektø vadovëDanguolë Kiznienë aptaria tolesná bendradarbiavimàKalbëjosi GediminasZemlickas

12 PËDSAKAI2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)JosifasBrodskis:pirma kelionëá Lietuvà (10)Pradþia 2006 m. Nr. 15Tæsiame pasakojimà apie Nobeliopremijos laureato JosifoBrodskio (1940–1996 m.) pirmàjàkelionæ á Lietuvà 1966 m. rugpjûtá.Venclovø namuose ðiemetpaminëtos poeto vieðnagës keturiasdeðimtosiosir deðimtosiospoeto mirties metinës. Renginysleidþia plaèiau pasiþvalgyti pogeografines ir laiko erdves, suvoktiJ. Brodskio atvykimo á Vilniøreikðmæ.Jo poezija susilaukëvertintojøKiek didelë Josifo Brodskio átakabuvo to meto literatûroje ir apskritaivisuomenëje? Ðá klausimà patyssau uþduodame ne tam, kad giliaiiðnagrinëtume ir padarytume atitinkamasiðvadas – ne vienos monografijosverta tema. Ðiuo atveju mumsrûpi daug paprastesnis dalykas – lietuviðkasisatsakymo á ðá klausimàmotyvas. Ðtai kad ir toks pavyzdys.Ramûno Katiliaus vyresniojo sûnausAndriaus klasës draugë SoniaLeningrade ið Ramûno imdavo VladimiroMaramzino sudarytus ir patiesBrodskio redaguotus jo eilëraðèius.Jø buvo trys maðinraðèio tomai– trys stori aplankai. ÐeðiolikmetëSonia pasiimdavo po keliasdeðimtlapø ir juos savo namuose perspausdindavospausdinimo maðinële. Potruputá persispausdino visà tritomásu Maramzino pastabomis. R. KatiliusSoniai duodavo Brodskio rankraðèiuspersispausdinti su áprastatokiais atvejais sàlyga, kad vienas egzemplioriusteks ir davëjui. Taigi Ramûnaságijo dar vienà tritomio egzemplioriø.Kai tenka pasitikrintikokià nors subtilybæ arba prireikiaprofesionaliø Maramzino komentarø,atsiverèia tà maðinraðtá (originalasliko Sankt Peterburge pas sûnøAndriø). Visada maloniai stebina labaikruopðtus Sonios darbas, nes beveiknepasitaiko spausdinimo klaidø.Net jei pasitaikydavo suklysti irpuslapyje pritrûkdavo vietos klaidàiðtaisyti, mergina pataisà iðkeldavo áparaðtæ. Toks kruopðtumas pedantiðkajamRamûnui darë áspûdá, o kartulenkë prie natûralios iðvados, kadtam tikrai inteligentiðkos jaunuomenësdaliai, kaip ir jaunutei Soniai,Brodskio poezija buvo ne tuðèiasgarsas, bet tos paèios jaunuomenësið pasàmonës paþadintas balsas,kuris galëjo laisvai sklistiEmigracijon. Taksi sustojime Pestelio gatvëje, 1972 m. birþelio 4-osios rytas.Michailo Milèiko nuotrauka ið jo asmeninio archyvotik bendraminèiø aplinkoje. Pagaltokius ar panaðius pomëgius vienaskità ir atpaþindavo. Norint atpaþintisavojo màstymo atstovà, tos ar kitospusës ðalininkà, poezijai teko lakmusopopierëlio vaidmuo. Ðia prasmepoezija atliko ir tam tikros skiriamosiosribos tarp þmoniø toje visuomenëjevaidmená.Vëliau Sonia su tëvais iðvyko gyventiá Izraelá. Jai, kaip ir daugeliuikitø – jaunø bei vyresniø – asmenø,Brodskio eilëraðèiai buvo reikðmingaliteratûriniø pomëgiø dalis gyvenime,o patiems Katiliams, be grynailiteratûriniø interesø, tai buvo irlabai reikðminga, gal net viena iðlemtingø Apvaizdos padovanotø didelësþmogiðkos draugystës apraiðkø.Jie savo kasdienybëje ir ðvenèiømetà turëjo tà þmogø, su visomis jokeistybëmis, geraðirdiðkumu, kartaisatlapaðirdiðkumu, kai kadakandumu ir beveik visada nepakartojamuhumoru, iðtisa gama pergyvenimø,nuoskaudø ir kasdieniødþiaugsmø. Su visa ðia turtinga iðgyvenimøpilnatve Josifas vienas niekaipnebûtø susidorojæs – jam reikëjo,kad ðalia bûtø panaðiai màstantys,jauèiantys ir já suprantantysartimi þmonës. Elë ir Ramûnas Katiliaikaip tik ir buvo tie, su kuriaisbuvo galima dalytis viskuo – gyvenimogiedra ir juodø debesø neðamomisnuojautomis.AtsisveikinimasIð Lietuvos draugø RamûnasKatilius buvo vienintelis, kuris Brodskálydëjo á emigracijà – savanoriðkaipriverstinæ. Sprendimas buvo priimtasaukðèiausiame imperijos eðelone,Brodskiui beliko sutikti su „pasiûlymu“.Elë su Josifu atsisveikinoið vakaro – ankstø rytà ji negalëjo jolydëti, nes antragimis Ramûnas atëjoá ðá pasaulá 1971 m. lapkrièiomën., taigi tik pusmetis prieðBrodskiui iðvykstant ið Sovietø Sàjungos.Tà ankstyvà 1972 m. birþelio 4-osios rytà Ramûnas prisimena atvykæsá Brodskiø butà Pestelio gatvëje.Ten Michailas Milèikas, menotyrininkasir paminklosaugininkas,seniesiems Brodskiams prisakë ikijam gráþtant ið oro uosto nieko neliestiir nekeisti maþdaug 3x3 kvadratiniømetrø dydþio Josifo kambaryje.M. Milèikas norëjo viskà nufotografuoti,uþfiksuoti.Josifas, Miða, Ramûnas iðvyko áLeningrado tarptautiná oro uostà.Ten poetà iðlydëti atvaþiavo ir daugiaujo draugø. Buvo gal dvi deðimtysasmenø. Leningrado atominësfizikos institute Gatèinoje dirbæsMichailas Petrovas, þymus plazmosreiðkiniø specialistas, vienos labiausiaiprestiþiniø sàjunginës premijoslaureatas, nuo ankstyvos jaunystësartimai bendravo su Josifu ir nepabûgoatvykti atsisveikinti. Neganato, M. Petrovas oro uoste savo automobiládemonstratyviai pasistatëvisai ðalia saugumieèiø automobiliø,iðsiskyrusiø ið kitø. Skverelyjeprieðais oro uosto pastatà poetas iratsisveikino su savo draugais.Gedimino Zemlicko nuotraukosPagal sovietinës muitinës taisyklesvienas asmuo galëjo lydëti iðvykstantájáá muitinæ, bet tik kol tikrinamidaiktai. Josifas pamojo Ramûnuieiti su juo. Stovëdami eilëje, jiedugalëjo dar keliolika minuèiø pabendrauti,tiksliau – patylëti... Patikrinædaiktus, muitininkai nusivedë Josifàá atskirà kambará tikrinti kiðenes, siûles,o gal ir iðrengti. Ramûnas gráþoá aikðtelæ prieðais oro uosto pastatà.Lydinèiøjø grupë pasislinko link ðoninioiðëjimo ið pastato, kur turëjoprivaþiuoti autobusas, veðiàs iðvykstanèiusprie lëktuvo á Vienà.Ir èia ávyko ðioks toks nesusipratimas.Duryse pasirodë Josifas, lydimasvyresniojo muitininko. Josifasparodë jam á Ramûnà, ir muitininkaspamojo jam prieiti. Lydintieji nuðèiuvo.Ramûnas þengë á niekieno þemæ.Pasirodo, metalinis inkrustuotaskryþius, kurá Josifas neðiojo ant krûtinës,muitininkams sukëlë átarimà,kad tai gali bûti meno kûrinys, o tokiusiðveþti á uþsienius draudþiama.Josifas perdavë kryþiø Ramûnui.Lëktuvui pakilus, dalis lydëjusiøjøgráþo pas Brodskius. Kryþiø Ramûnasperdavë Josifo mamai MarijaiMoisejevnai. Be kita ko, Marija Moisejevnabuvo prisakiusi sûnui Aeroflotolëktuve jokiu bûdu neimti jokio valgioar gërimo – kas ten þino...Griþus á Pestelio gatvæ Miða Milèikas,kaip ir priklausë kultûros paveldoreikðmæ suprantanèiam menotyrininkui,pasistatë ðtatyvà ir iðfotografavovisà Josifo kambará. Ðádarbà darë labai atsidëjæs, kruopðèiai.Nufotografavo visà kambarioaplinkà, taip pat sienas. Suprato ðiosavo projekto reikðmæ jei ne ðalieskultûros dabarèiai, tai ateièiai. Buvoaiðku, kad prireiks, ateis laikas, ir visatai taps kultûros paveldo objektu.Norint dabar galima atkurti visà Josifokambario aplinkà, nes visa kambarioiðklotinë áprasminta fotografijose.Ðiuo metu buvusiame Brodskiøbute bandoma kurti memorialináNobelio premijos laureato JosifoBrodskio muziejø. Atkurti Josifokambará nebus sunku. Nepavyktønebent tik vieno: ið naujo ápûsti á tuosdaiktus gyvybës. Dvasia iðskrido kartusu ten gyvenusiais þmonëmis.Kratos belaukiantAleksandras Ivanovièius Brodskis,Josifo tëvas, liepë Miðai ir Ramûnuiið skrynios ar kuparo, á kuráJosifas mesdavo visus savo nebaigtusraðinius, pasiimti á savo namus kuodaugiau sûnaus rankraðèiø. VyresnysisBrodskis puikiai þinojo, su kokiavaldþia ir santvarka tenka turëti reikalø.Niekas nebuvo tikras, kadBrodskiø namuose nebus padarytakrata, o jei taip, tai visi rankraðèiaibet kada galëjo bûti konfiskuoti.Lietuvos televizijos þurnalistë Liudvika Pociûnienë ir inþinierius, literatûrologasLiûtas MockûnasTo neávyko. Netgi dar daugiau:kai po keleriø metø buvo atliekamakrata kaþkurio idëjinio „prasikaltëlio“namuose (pagal neraðytà taisyklæLeningrade kasmet bûdavo surengiamabent po vienà panaðø parodomàjápolitiná procesà), lentynoje buvorasta J. Brodskio Vakaruose iðleistaknyga. Kratà atlikæs saugumietisknygà padavë kratai vadovavusiamvyresniajam, ðis kiek teatraliðkaipareiðkë: „Mûsø nedomina amerikieèiøpoeto Brodskio eilëraðèiai“.Vis dëlto pats Josifas buvo kitosnuomonës, nes rado reikalà net perspëtiElæ Katilienæ: „Chanum [taipjis visada vadino Elæ], turëk mintyje,kai tik að paliksiu ðià ðalá, visi manoraðtai taps prieð valstybæ nukreiptaisákalèiais“. Kol Brodskis buvo TarybøSàjungos pilietis, niekas nedraudëskaityti jo kûriniø ar su juobendrauti, bet padëtis galëjo bematpasikeisti, kai pilietybë ið jo bûsiantiatimta.Bet sovietiná saugumà, matyt, iðtikrøjø jau labiau domino kiti dalykai.Sistema rodë nagusJ. Brodskio eilëraðèiai ir kiti raðtainetapo saugumo persekiojimoobjektu, o iðvykæs gyventi á Vakarusjis nustojo bûti tiesiogine sovietiniosaugumo problema. Bûtø buvæsdaug pavojingesnis, jei, tarkime, bûtøvedæs uþsienietæ, apsigyvenæs Vakaruoseir jau kaip uþsienio ðalies pilietisretsykiais atvyktø á Sovietø Sàjungà.Galimas dalykas, kad valdþiatokio siuþeto posûkio labiausiai nepageidavo.Vis dëlto reþimui pavyko„Brodskio problemà“ iðspræsti netaip skausmingai, negu po dvejø metøAleksandro Solþenicino. Pastarasis1974 m. ið Sovietø Sàjungos buvotiesiog iðtremtas.Vis didëjant þydø emigracijai iðSovietø Sàjungos á Izraelá, KGBákuria specialø skyriø, skirtà kontroliuotiðalies vidaus padëtá, nors iðtikrøjø ji vis labiau tampa nekontroliuojama.Taèiau priemoniø imamasi,kasmet sukurpiama bent po vienàbylà disidentams – kitiems pamokyti.Nuteisiamas MichailasCheificas, priverstas „atgailauti“Vladimiras Maramzinas, prof. JefimasEtkindas priverstas iðvykti iððalies, Azadovskiui pakiðami narkotikai.Faktiðkai buvo dorojamasi sudisidentais, tikriausiai demonstruojami„gero darbo“ rezultatai ir taippelnomi apdovanojimai. Sistemagyveno áprastà gyvenimà, prie kuriobuvo ápratusi ir kurio jokiu bûdu nelinkusikeisti.Inteligentijos savijauta buvo nepavydëtina.Ramu nebuvo niekam.Jeigu tekdavo paminëti treèià asmená,arba tartis dël susitikimo, patalposebuvo stengiamasi nekalbëti, geriauuþraðyti ant popieriaus lapo arsusirodyti þenklais. Sklandë gandai,kad saugumas viskà girdi, turi reikiamàpasiklausymo aparatûrà, kuri fiksuojanet lango stiklo virpesius.Ádomu, kad nepaisant tokios ganaslogios atmosferos Leningradetuo metu gyvenæ Katiliai su Brodskiususiraðinëjo, ir tai tæsësi bent jau keletàmetø. Poetas raðydavo Elës Katilienëspavarde, nes ji priþiûrëjo duauganèius sûnus ir daugiau niekurnedirbo. Ramûnui buvo sudëtingiau:kaip „reþiminio“ Jofës institutomokslo darbuotojas turëjo màstytiapie padarinius. Kai 1977 m. JosifoBrodskio pëdomis sekant kardinaliaisavo gyvenamàjà vietà teko pakeistiTomui Venclovai, jis taip pat vienumetu laiðkus Ramûnui raðydavo Elëspavarde. Dël viso pikto. Toks buvogyvenimas, o kartu tai ir nesusitapatinimosu sistema þenklai, teikæ ir

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) PËDSAKAI 13tam tikro vidinio pasitenkinimo. Savotiðkadvasinio pasiprieðinimo forma,kai negalëdamas sistemai pakenkti,dar sugebi bent ágelti.Lietuvos nepriklausomybëpakibo ant plaukoBrodskis paliko ir daugiau suLietuva ar lietuviðkàja tematika susijusiøpëdsakø. Lygiai prieð 30 metø– 1976-aisiais – J. Brodskis dalyvavoSantaros-Ðviesos suvaþiavimeTabor Farmoje. Kaip ten pateko, kaspoetà pakvietë á tà renginá? Ðis klausimasRamûnui Katiliui kilo jau nepriklausomybëslaikais, neapsieita irbe tam tikros prieðistorës.1991 m. sausio mën. Leningradevyko J. Brodskiui skirtas mokslinisseminaras, kuriame dalyvavo poetokûrybos ir gyvenimo tyrinëtojaprof. Valentina Poluchina ið DidþiosiosBritanijos. Ji ir ádavë R. Katiliuikserokopijà su J. Brodskio 1976 m.interviu Akiraèiuose, Nr. 10(84).V. Poluchina sudarinëjo J. Brodskiointerviu knygà, todël, patartaT. Venclovos, papraðë R. Katiliausiðversti Akiraèiuose iðspausdintà interviusu poetu Santaros-Ðviesos suvaþiavime.Tà darbà atliko Ramûno sûnus,kuris V. Poluchinos sudarytameJ. Brodskio interviu dvitomyje pristatytaskaip Ramûnas R. Katilius.Taèiau tai bus gerokaivëliau. J. Brodskiuiskirtas seminaras baigësi,o Ramûnui ta pabaigaásiminë. Seminaredalyvavusi Ðvedijosþurnalistë, prisistaèiusi,kad paþásta TomàVenclovà, praneðëlabai nemalonià þinià:á Vilniø ávesta desantininkøið Pskovo divizija,tad su Lietuvos nepriklausomybebaigta…Ðvedei jau buvoviskas aiðku, nors Katiliuidar toli graþu ne.Laimei, teisus pasirodëlietuvis.Po keliø dienø, jaupo Sausio 13-tos ávykiø,galbût þinomiausiaspasaulyje laikraðtisNew York Times paskelbëtrijø poetø – TomoVenclovos, JosifoBrodskio ir ÈeslavoMiloðo – raginimà„pasaulio bendruomenæ[...] ir visus sàþiningusþmones – pakeltibalsà prieð neþmoniðkà Sovietø iðpuoláprieð Lietuvos þmones“. Poetaipabrëþë: „Pastarøjø dienø ávykiai prilygstabjauriausiems Sovietø sistemosekscesams“.Pieðinys juodu raðalu ant Leningrado miesto plano kitos pusës 1968 m. pabaigoje(ar 1969 m.). Pieðta Katiliø namuose (Ëåíèíãðàä, óë. ×àéêîâñêîãî 38 êâ.9)Ið Elës ir Ramûno Katiliø archyvoJ. Brodskis „Santaros-Ðviesos“ suvaþiavimeR. Katilius, perskaitæs J. Brodskiointerviu Akiraèiuose, susidomëjo,kaip jo bièiulis pateko á tà Santaros-Ðviesossuvaþiavimà 1976 m., kasjá suvedë su santarieèiais? Savo didþiainuostabai R. Katilius labai greitaiásitikino, kad niekas negali jam atsakytiá ðá paprastà klausimà. Nuo toávykio tebuvo praëjæ vos 15 metø, betjau niekas neatsiminë, bent jau negalëjopasakyti Ramûnui, kas buvo tastarpininkas tarp Santaros-Ðviesos irJ. Brodskio. Gal nelabai kam ir rûpëjo,nors jei ásigilintume, tai juk patsádomiausias klausimas.Tiesa, kai kas ið Katiliaus klaustøjømëgino spëlioti, pirmiausia minëdamasTomà Venclovà. Bet VenclovaJAV atsidûrë tik po gero pusmeèio,t. y. 1977 m. pradþioje. ProfesoriusVytautas Kavolis, Santaros idëjinis vadas,á suvaþiavimus Tabor Farmojepraneðëjus daþniausiai kviesdavosipats, taèiau ðiuo konkreèiu atveju trûkoárodymø, kad pasikvietë bûtent jis.R. Katilius pradëjo savo þurnalistinátyrimà, kuris klostësi ne taip paprastai,kaip ið pradþiø jis pats tikëjosi.2000 m. vasarà Anykðèiuose vykoatnaujintos Santaros-Ðviesos konferencija.Ramûnas ðia galimybe pasinaudojo,tà ir kitus klausimus uþdavëinþinieriui ir literatûrologuiLiûtui Mockûnui, ilgameèiui Akiraèiøredaktoriui, knygos Pavargæs herojusautoriui (ðioje 1997 m. Baltølankø leidyklos iðleistoje knygoje atskleidþiamaJono Deksnio, KGB organizuotøiðdavysèiø vienos ryðkiausiøfigûrø, nuosmukis).L. Mockûnas prisiminë, kaip TaborFarmoje sumanë padaryti interviusu J. Brodskiu Akiraèiams, ir taibuvo ágyvendinta. Po Brodskio literatûrinëspaskaitos trise – Josifas Brodskis,Liûtas Mockûnas ir Algirdas TitusAntanaitis – nuëjo á vienà ið namukø,kuriuose buvo apsistojæ suvaþiavimodalyviai, ir darë interviu.Tais paèiais 1976 m. interviu suBrodskiu pasirodë Akiraèiuose. Taibuvo vienas ið ankstyviausiø poetointerviu jam apsigyvenus JAV. Ðiandiengalëtø atrodyti keista, kad amerikieèiaiir kitø ðaliø þurnalistai jopernelyg neatakavo, neeksploatavo,domëjosi tëvynæ priverstu palikti poetubent jau ne tiek, kiek jis to buvovertas. „Mes velniðkai nesmalsûs“, –XIX a. pradþioje sielojosi AleksandrasPuðkinas, ásitikinæs, kad ið toVilniaus pranciðkonø baþnyèios ir buvusiovienuolyno pastatai – mûsø sostinësarchitektûrinio peizaþo dalis, neabejotinaidariusi poveiká poetui Josifui BrodskiuiTrijø poetø pareiðkimas „Poetai uþ Lietuvà“ po kruvinø 1991 m. sausio ávykiøLietuvoje laikraðtyje „The New York Times“.„Mes esame trys poetai, draugai, atstovaujantys trims kalbos: lietuviø, rusø ir lenkø.Mes raginame pasaulio bendruomenæ – mûsø kolegas raðytojus ir visus sàþiningusþmones – pakelti protesto balsà prieð neþmoniðkà sovietø iðpuolá prieð Lietuvosþmones. Pastarøjø dienø ávykiai prilygsta bjauriausiems sovietø sistemos ekscesams“.nesmalsumo, virstanèio abejingumu,kyla visos didþiausios ðio pasaulioblogybës. Gal ir teisus buvo – su klasikaissunku ginèytis.Susidomëjimas J. Brodskio asmeniuir kûryba eksponentiðkai ðoktelëjo1987 m. pabaigoje, kai pasaulisiðgirdo, kad Josifas Brodskis tapoNobelio premijos laureatu literatûrossrityje. Tada Brodskio prireikë visiems,net ir tiems, kuriems tas vardasligi tol nieko nesakë.Kalbos ateitis ásikiðaá poeto dabartáÁdomu, kad tame Akiraèiamsduotame interviu Brodskis suformulavolabai reikðmingà mintá: kad poetasyra kalbos árankis. Ðià mintá jisvëliau reflektuos savo publicistikoje,taip pat vëliau duotuose interviu kitiemsþurnalistams, iðplëtos ir savogarsiojoje Paskaitoje gavus Nobeliopremijà. Paþymës, kad ði poeto priklausomybënuo kalbos, kuri „bûdamavisados vyresnë uþ raðytojà, darturi milþiniðkos iðcentrinës energijos,suteikianèios jai laiko potencialà– t. y. tai, kas dar tik ateityje“.Taigi priklausomybë nuo kalbos,nors yra absoliuti, despotiðka, betkartu ji iðlaisvina. O minëtàjá laiko potencialà,teigë Brodskis, lemia ne takalba kalbanèios tautos dydis, nors jistaip pat turi átakos, o ja kuriamø eilëraðèiøkokybë. Tai, kas ðiandien raðomarusiðkai arba angliðkai, uþtikrinaðiø kalbø gyvavimà visà kità tûkstantámetø. Eilëraðtá raðantysis, toliauTomas Venclova, Josifas Brodskis, Èeslovas Miloðasplëtoja mintá poetas, raðo ne dël to,kad tikisi pomirtinës ðlovës, nors ir tikisi,kad eilëraðtis já pergyvens, bet„raðo dël to, kad kalba jam pasako arbapaprasèiausiai diktuoja kità eilutæ“.Tai kalbos ateitis ásikiða á poetodabartá. Poezija vienu metu naudojasiiðkart trimis paþinimo bûdais: analitiniumàstymu, intuicija ir apreiðkimotarpininkavimu (anot poeto, pastaruojubûdu naudojosi bibliniai pranaðai).Taigi eiliavimas yra milþiniðkassàmonës, màstymo ir pasaulëjautosgreitkelis. Poetas ir yra taip nuo kalbospriklausomas þmogus, kad kartàparagavæs ðios patirties jau negali josatsisakyti.Taigi á raðytojà kaip kalbos raiðkosáranká Brodskis þvelgë maþø maþiausianuo XX a. aðtuntojo deðimtmeèiovidurio, o gal ir daug anksèiau, nesNobelio premijos paskaitoje rëmësisavo itin vertinamu anglø poetu VystanuHugu Odenu (Wystan Hugh Auden),primindamas jo mintá: poetasyra tas, kuo kalba gyva.Deja, net ir ðias ar labai panaðiasBrodskio mintis ant popieriaus guldæsL. Mockûnas negalëjo pasakyti,kas J. Brodská pakvietë á Santaros-Ðviesos svarbiausià metø renginá 1976metais. Prisiminë, kad suvaþiavimedalyvavo ir Valdas Adamkus, kuris,kaip ir visi santarieèiai, buvo uþimtasnaudinga veikla – tà kartà stovëjo uþbaro ir suvaþiavimo dalyviams pardavinëjoalø. Vadinasi, turëjo susipaþintiir su J. Brodskiu.Bus daugiauIð Elës ir Ramûno Katiliø archyvo

14 FAKULTETUOSE2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Informacijos mariose (2)Atkelta ið 3 p.Gyvena ne vienprisiminimaisM. L. Ávairiø renginiø metu pastebiudalyvaujant ir Komunikacijos fakultetoveteranus. Tai, kad fakultetuitik 15 metø – paauglio amþius, tikriausiaivisai nereiðkia, kad neturitesenjorø, fakultetui daug nusipelniusiøþmoniø.A. P. Fakulteto 15 metø sukaktiesminëjimo metu veikë paroda, kurivadinosi Penkiolikmeèio versmës. Pavadinimassimboliðkas, mat mûsømokslinë veikla glaudþiai siejasi suveteranø, dabar vadinamø anaiptolneþeminanèiu senjorø vardu, siekiais.Kuriantis fakultetui daugumajø buvo toli graþu ne senjorais, betpaèiame jëgø þydëjime, dirbo labaiproduktyviai. Mane tiesiog stebina,kad kai kurie iðëjæ ið aktyvios veiklosfakultete, dirba dar intensyviau iratsiskleidë kaip ypaè produktyvûsautoriai. Ðtai kad ir prof. Vladas Þukas– jo laimëjimai tiesiog fenomenalûs:jau ne vieni metai kai lenkiaauditorijas, bet 2006 m. pasirodë jo18-oji mokslinë studija, ðá kartà apieSilvestrà Baltramaitá Tarp knygø prabëgæmetai.Tarp V. Þuko studijø, ðaltinotyrosdarbø yra iðties unikaliø – kad irknyga Marijos ir Jurgio Ðlapeliø archyvas(2006), kurioje skelbiamiM. Ðlapelienës atsiminimai, Ðlapeliørato þmoniø korespondencija ir kt.unikali lituanistinë medþiaga.M. L. Skaitytojams priminkime,kad dar 2000 m. Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas iðleido V. Þukostudijà „Marijos ir Jurgio Ðlapeliøknygynas“. Dabar to darbo tæsinys,skirtas Ðlapelio archyvui. Tyrinëtojonuoseklaus darbo graþus pavyzdys.A. P. Taip, Archyvas ,,iðaugo“ iðKnygyno – fundamentalaus tyrimo,pagrásto didþiule naudotø ðaltiniøbaze, kiekvienas faktas ar teiginysminëtoje studijoje preciziðkai patikrintas.V. Þukas giliai tyrinëja archyvus,knygynus, bendroves knygomsleisti ir platinti, visà knygos sistemà,arba, kaip dabar sakoma ,,knygoskomunikacijos ciklà“; be to, profesoriussugeba labai graþiai paraðytiapie þmones. Jis yra kultûros veikëjøbiografijø raðymo meistras, ,,literatûrospabariø“ þinovas,praturtinæs mûsø humanitarinækultûrà ir savo autentiðkais Prisiminimøpuslapiais (2002).Arba ðtai mûsø garbingieji senjoraiGenovaitë ir Bronius Raguoèiai.Jie dirba vienas kità papildydamiir iki ðiol publikuoja labai ádomiusstraipsnius, tyrinëja remdamiesi archyvais,parengë lituanistikai neákainojamàVaclovo Birþiðkosstraipsniø rinktinæ Knygotyrosdarbai (1998). G. Raguotienësmoksliniai pasiekimaibuvo apibendrintipernai vykusiuose Docentësjubiliejui skirtuoserenginiuose, jie ið tiesø nemaþi,èia tepaminësiu vienàpaskutiniø jos studijøLietuviø vaikø lektûra1918–1940 m. (2001).Prieð keletà metø pasirodëpuiki B. Raguoèio monografijaapie JAV lietuviø periodikosiðtakas Amerikoslietuviø periodinë spauda1879–1919 metais (2003).Didelis prof. Onos Voverienësvisuomeninis aktyvumasir produktyvumas.Jos straipsniuose yramokslo, populiariojomokslo ir publicistikos.Profesorë dar tais laikais,kai Lietuvoje daug kasVilniaus universiteto Komunikacijos fakultetopastatas Saulëtekio alëjoje tik tà vienintelæ dienàðià þiemà buvo pasidengæs snieguVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanaistudijø ir mokslo reikalams doc. Zenona Atkoèiûnienë irdoc. Arvydas Pacevièiusabejojo galimybëmismokslo ir dokumentø charakteristikojenaudotis informacinëmistechnologijomisir naujø mokslotyriniømetodø perspektyvomis,paraðë fundamentinátos srities veikalà Bibliometrija(1999). Gaila, kad O. Voverieneiiðëjus á pensijà, Fakultete niekastos krypties darbø netæsia, norspanaðûs tyrimai tebevyksta –2002 m. iðëjo O. Voverienës sudarytakolektyvinë studija Lietuvos mokslinësmokyklos.M. L. Lyg ir apgailestaujate, kadnëra kas tæsia pradëtà darbà. Kodëltaip atsitiko?D. K. Paprastai remiamasi entuziastaisir vadovo patirtimi. Kaimokslinis kolektyvas susidaro ið doktorantøir magistrantø, tokia grupëyra pati veiksmingiausia, nes yrakam tæsti pradëtus darbus. Þinoma,bibliometrija negalëjo bûti dominuojantimûsø mokslo kryptis, á kuriàgalëtume sutelkti didesnes pajëgas.Galbût dabar jaunesnis projektuslaimintis þmogus galëtø tokiàkryptá toliau sëkmingai plëtoti.A. P. Bibliometrija, kai kur dabarvartojamas ir toks terminas kaipmokslometrija, net vebometrija, iðsirutuliojoið mokslinës informacijosdisciplinos. Dar sovietiniais laikais ðidisciplina Lietuvoje buvo gana neblogaiiðplëtota, vëliau ji nunyko kartusu uþsakovais á Rytus nuo mûsø.Taèiau ðiandien mûsø fakulteto Bibliotekininkystësir informacijosmokslø instituto ir kitø padaliniødoktorantai dalyvauja renginiuose,konferencijose, kur diskutuojamaapie mokslinæ informacijà globaliamepasaulyje, tad galime kalbëti apietradicijos perimamumà.Fakulteto leidiniai irforumaiM. L. Sovietiniais laikais koneprie kiekvienos didesnës ámonës veikëmokslinës informacijos tarnybos, betjos þlugo anksèiau negu tos ámonës. Ojûs kalbate apie tradicijos perimamumà.A. P. Apie tas tarnybas man bûtønelengva diskutuoti, nes ðiuo atvejumes kalbame apie atvirà, vieðà,mokslinæ informacijà, o ne vadinamàsias,,dëþutes“. Man regis, tos tarnybosnebegráþtamai þlugo. O ðtaimokslinis potencialas, ir tai natûralu,gravitavo link demokratijos sàlygomisveikianèiø vadinamøjø informacijoscentrø, bibliografijos tarnybøir kitø daþniausiai prie bibliotekøegzistuojanèiø tarnybø. Jos turigalimybes gauti ir teikti informacijà,lengvai apdoroja didelius informacijossrautus. Atskira tema bûtø informaciniøir metainformaciniø sistemøsuderinamumo klausimas, dezintegracija,arba, atvirkðèiai, siekisvyrauti. Ðalyje nebëra vieningos informacinëssistemos, tai faktas. Taèiauyra daug moksliniø mokyklø,kurios remiasi á tradicijà...D. K. Mokslo institucija – universitetasar fakultetas – savo potencijàgali realizuoti, jeigu visavertiðkaiaprëpia kelias mokslinës raiðkos sritis.Mes kalbëjome apie mokslinæprodukcijà, kuri skelbiama mokslinëmispublikacijomis – monografijomis,kito pobûdþio knygomis ar leidiniais.Tai vadinamoji virðelinë produkcija.Ið jos iðskirèiau tæstinius leidinius:jie padeda kurti mokslinæmokyklà, jà „cementuoja“, atjaunina.Panaðø vaidmená atlieka moksliniaiforumai, t. y. konferencijos, seminaraiir t. t.Ðtai mûsø fakulteto reprezentacinioleidinuko 19 puslapyje pateiktitrys leidiniai. Knygotyra eina nuo1961 m., Informacijos mokslai atsiradokartu su fakultetu, tikgaila, kad nuo fakulteto atskilusvienam padaliniui –Þiniø ekonomikos ir þiniøvadybos centrui (vadovasprof. Renaldas Gudauskas)Informacijos mokslai kiekatitrûko nuo steigëjo. Ðiàproblemà vis dëlto teksspræsti. Manau, kad susikalbësime.Treèias ið uþsimintø leidiniø– Mokslotyra. Pasirodëprof. O. Voverienës pastangomis,bet iðëjo tik kelinumeriai ir uþgeso. Gaila,pernelyg lengvai sutikta,kad profesorë iðeitø á pensijà.Galëjo dar gerokai padirbëtiir leidinys bûtø tvirèiauatsistojæs ant kojø.Knygotyra ir Informacijosmokslai referuojamitarptautinëse mokslinës informacijosduomenø bazëse,publikacijos uþskaitomoskaip pirmarûðiaimokslo darbai – tai svarbupirmiausia doktorantams,docentûros ir profesûrossiekiantiems mokslininkams,taip pat sprendþiantfakulteto finansavimo klausimus.Á ðiuos leidinius raðoir kaimyniniø, ir tolimesniø ðaliø, pavyzdþiui,Skandinavijos, Vokietijos,mokslininkai. Ðtai vyriausybë permetus Knygotyros tæstinio leidinio finansuojatik 36 spaudos lankus, o ikiKalëdø jau iðëjo du tomai, kuriøbendra apimtis net 42 lankai. Nepaisantto, net 10 autoriniø lankø apimtiesstraipsniø teko perkelti á2007 metø redkolegijos portfelá.Mûsø leidiná Vilniaus universitetobiblioteka mainais iðsiuntinëja á daugiaukaip 50 moksliniø institucijødvideðimtyje ðaliø. Leidinys patenkanet á Japonijà, Kinijà, Kanadà, JAV,taigi á mokslo srityje pirmaujanèiasvalstybes. Tai juk taip pat yra vienasið akivaizdþiø pripaþinimo rodikliø.M. L. Kaip sukatës su lëðomis?D. K. Lëðø stokojame. Daug kàdirbame visuomeniniais pagrindais,negaudami në menkiausios priemokos.Faktiðkai plëðomës be iðeiginiøir ðvenèiø dienø. Alinamës ir kitusátraukiame á ðià ðirdþiai malonià, betkûnui pavojingà vergovæ.M. L. Visai suprantama, taèiauteisingai sakoma, kad nemokamasdarbas tiek ir vertas.D. K. Taèiau ðis mûsø gyvenamasismomentas yra bûtent toks. Noriupaminëti ir mûsø rengiamus moksloforumus. Komunikacijos fakultetuiásikûrus ëmëme organizuoti dukasmetinius mokslo renginius: taitarptautinës knygotyros konferencijos(2006 m. rudená ávyko jau 14-oji)ir Vaclovo Birþiðkos skaitymai. Konevisi perskaityti praneðimai subrandinamiiki moksliniø straipsniø – tailogiðkai ir sistemingai kuriamas fakultetomokslinis produktas.Nuo 2005 m. pradëjome rengtikomunikacijos ir informacijos problemøkonferencijas, kuriø pirmojivadinosi Komunikacijos ir informacijosmokslai: bûklë ir raidos tendencijos,antroji, ávykusi ðá rudená ir skirtaKomunikacijos fakulteto jubiliejui– Informacijos ir þiniø vadybos aprëptysðiuolaikëje organizacijoje. Ðioskonferencijos turi didelæ perspektyvà,todël neabejoju, kad veikiai tapsreguliariu tarptautiniu moksliniu forumu.Tokiu bûdu jau artimiausiojeateityje turëdami tris nacionalinioarba tarptautinio masto renginiussëkmingai didinsime savo mokslinápotencialà ir sugebësime neblogaikonkuruoti su kitomis aukðtosiomismokyklomis.M. L. „Knygotyroje“ straipsniusspausdinate ne vien lietuviø, bet ir uþsieniokalbomis?D. K. Spausdiname lietuviø, angløir rusø kalbomis, kitø, pavyzdþiui,lenkø, atsisakëme, pirmenybæteikdami lietuviø kalbai. Santraukosanglø ir lietuviø kalbomis privalomos.Knygotyra priskirtina ðaltityriniøleidiniø kategorijai, todël ir mûsøsvarbiausias adresatas yra Lietuvosmokslo bendruomenës atstovas– skaitytojas ir vartotojas. Taèiauleidinys plinta ir ne tarp mokslininkø,tai yra tarp aukðtos kvalifikacijosspecialistø.A. P. Knygotyra yra mokslinis leidinys,ir ðitai turime suprasti. Tarkime,man taip pat kartais atrodo, kadstraipsniø pateikimas, struktûra, jøstilistika galëtø bûti kiek kitokia, kadgali bûti raðoma suprantamiau, ádomiau,bet juk negalime mokslinio leidinioorientuoti á masiná skaitytojà,Knygotyra yra mokslininkø tribûna irdiskusijø arena. Populiariau, prieinamiauplatesniam skaitytojui stengiamasiraðyti leidinyje Tarp knygø, jáleidþia Lietuvos nacionalinë MartynoMaþvydo biblioteka, arba leidinyjeBibliografija.Beje, Komunikacijos fakultetomokslininkai dalyvauja ir tarptautiniømokslo þurnalø redkolegijose.Kad ir Journal of Documentationredkolegijoje yra lekt. Ramunë Petuchovaitë.Prof. Elena Macevièiûtëir prof. Audronë Glosienë yra InformationResearch, labai aukðto lygioþurnalo, redkolegijos narës. E. Macevièiûtëkartu yra ir þurnalo SerialsLibrarian, o prof. Osvaldas Janonisir doc. Auðra Navickienë – metiniobibliografinio þurnalo Annual Bibliographyof the History or the PrintedBook of Library redakcijø kolegijønariai. Tuo noriu pabrëþti, kad fakultetomokslininkai ne tik publikacijomis,bet ir organizaciniu poþiûriu labaiaktyviai dalyvauja tarptautinëjemokslo sklaidoje.Bus daugiauKalbëjosi Gediminas Zemlickas

2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358) PASAULIO MOKSLO PAGERBIMASNAUJIENOS 15AR VANDENILIO ENERGIJA TIKRAI BUSPAKANKAMAI EKONOMIÐKA?Kuro elementøekspertas Ulfas Bosselissavo studijojeteigia, kad tikraine, bent jau transportopriemonëse,kuriose yra kuroelementai. Didelisenergijos kiekis,reikalingas atskirtivandenilá ið kitønatûraliø komponentø(vandens, atmosferos,biomasës), jo suskystinimasar suspaudimas, transportavimas,energijos nuostoliai jo energijàpaverèiant elektros energija kuro„Idëjai, kad ligas galima diagnozuotipagal iðkvepiamø dujø sudëtá,yra apie 2 tûkst. metø. Skirtumas tiktas, kad dabar pasitelkæ spektroskopijàgalime nuodugniau iðtirti iðkvepiamømolekuliø sudëtá“, – teigiaHelsinkio universiteto Chemijos departamentodocentas Olavis Vaittinenas.Visos ligos pasiþymi pokyèiaismolekuliniu lygmeniu. Pavyzdþiui,iðkvepiamame ore visada aptinkamanuodingojo vandenilio cianido pëd-Gali bûti, kad vandenilioenergijos naudojimasliks tik utopijaelementuose bûtøper dideli, kad galëtumekalbëtiapie praktiná vandeniliopanaudojimà.U. Bosselionuomone, viso ðioproceso naudingumokoeficientas bûtøtik 25 proc. – per maþaspalyginanti su tiesioginiutransportopriemoniø akumuliatoriøákrovimu.Rezultatas – ið 100 kWh pradinësenergijos vos 23 kWh ar19 kWh (skystinant vandenilá) bûtøpanaudojama tiesiogiai, o kraunantakumuliatoriø tiesiogineelektros srove naudingumo koeficientasbûtø daug didesnis –69 proc.Eksperto nuomone, teiginiai,kad vandenilio energetika bûtø ekologiðkaiðvari, neatitinka tikrovës,nes paties vandenilio gamybai reikalingaenergija ir vanduo, o ðiø dviejøesminiø komponentø nëra uþtektinai,todël ateityje jie taptø politiniødiskusijø objektais, kaip dabar yradël naftos ir dujø.Proceedings of the IEEEGEOLOGAI PERRAÐO APALAÈIØ ATSIRADIMOISTORIJÀOhajo universiteto (JAV) mokslininkaiiðtyrinëjæ plaèià uolienø atodangàMeksikoje, Akatlano vietovëje,nustatë, kad tas uolienø kompleksasir yra gerokai jaunesnis, negu buvomanoma anksèiau. „Ðis atradimaspakeis poþiûrá á Meksikos geologinækilmæ – teigia grupës vadovas DiamanasNance’as. – Negana to, naujimoksliniai duomenys gali gerokai paklibintivisuotinai priimtos Apalaèiøkalnø atsiradimo teorijos pamatus“.Geologiniai Þemës tyrinëjimairodo, kad prieð 420 mln. metø Þemëjebuvo du didþiuliai þemynai –Gondvana ir Laurazija, kuriuos skyrëRëjos jûra. Pietuose driekësiGondvana, jà sudarë bûsimosiosPietø Amerika, Afrika, Indija,Australija ir Antarktida. MilþiniðkàLaurazijos kontinentà sudarë bûsimosiosÐiaurës Amerika, Grenlandija,Europa ir dalis Azijos. Manyta,kad Akatlanas priklausë Gondvanai,bet maþdaug prieð 500 mln.metø atskilo nuo jos ir kartu su kaikuriomis kitomis þemëmis dreifavoá ðiauræ. Ten naujai susiformavæsdarinys uþtvenkë tarp þemynø buvusiàJapeto jûrà. Vëliau AkatlanasIÐKVËPTOS DUJOS PADEDA DIAGNOZUOTILIGASHelsinkio universiteto mokslininkø sukurta áranga molekuliøkoncentracijai nustatytiApalaèiø kalnai mokslininkams atskleidë savo kilmæsusidûrë su ðiaurës Amerika ir ið Japetojûros dugne susiklosèiusiønuosëdø sustûmë Apalaèiø kalnus.Nauji Akatlano vietovës tyrinëjimaiparodë, kad jo nuosëdos formavosine Japeto, o Rëjos jûros dugne,be to, 120 mln. metø vëliau, negumanyta iki ðiol. Dabar mokslininkailinkæ perraðyti scenarijø – Akatlanasniekada neatskilo nuo Gondvanos,bet visas didþiulis Gondvanoskontinentas susidûrë su ta Laurazijoskontinento dalimi, kuri vëliau tapoÐiaurës Amerika. Susidûrusðiems dviems þemynams, atsiradovienas milþiniðkas þemynas Pangëja,kuris maþdaug prieð 225–200 mln.metø suskilo á dabartinius þemynus.Ohio universitysakø, taèiau sergant kai kuriomis ligomis,jo koncentracija padidëja.Vandenilio cianido iðkvepiamameore bûna daugiau parûkius, suvalgiustam tikro maisto, taip pat sergantkai kuriomis uþkreèiamosiomisligomis.Jau anksèiau sukurta aparatûramolekuliø koncentracijai nustatyti,taèiau O. Vaittinenas pirmasis atliekatokius tyrimus. Jø tikslas – aptiktimolekules, kuriø koncentracija yramaþesnë negu bilijoninë tiriamo iðkvëptooro tûrio dalis. „Kol kas neturimemetodo, pagal kurá galëtumetiksliai nustatyti iðkvëpto oro molekulinæsudëtá, taèiau pasaulyje naudojamaáranga daþnai aptinka tikvienà sudëtinæ dalá, o mûsø naudojamaaparatûra gali aptikti keletà“, –dþiaugiasi O. Vaittinen’as. Jo laboratorijapalaiko ryðius su medicinosmokslo atstovais, o ateityje, jei bûtølëðø, mëgintø sukurtà metodikà pritaikytikomercinei ligø diagnostikai.Ðvedijoje jau dabar sukurta árangaastmai diagnozuoti. Ji matuoja azotomonoksido kieká iðkvepiamameore ir 90 proc. tikslumu nustato, artiriamasis serga astma.Ðiuo metu kuriama áranga galëtøkaip niekada tiksliai nustatyti net keliømolekuliø koncentracijà ir taip padëtødiagnozuoti keletà ligø ið karto.„Manau, kad ðis árenginys galipadëti diagnozuoti diabetà, kepenø,inkstø ligas, taip pat vëþá. Pavyzdþiui,krûties vëþys yra susijæs su formaldehidopokyèiais, kuriuos galima iðmatuoti“,– teigia O. Vaittinenas.www.helsinki.fiNASA MOKO SAVOMARSAEIGIUSNASA dvyniai marsaeigiai – Spirit ir Opportunity – ðvæsdami savo treèiàjágimtadiená Marse (Spirit Marse nusileido 2004 m. sausio 3 d., Opportunity– sausio 24 d.), tampa vis protingesni. NASA, nudþiuginta tokio marsaeigiøilgaamþiðkumo, iðnaudoja unikalià galimybæ iðmëginti naujà programinæárangà, nusiøstà á juos valdanèius kompiuterius.Viena ið naujø galimybiø – analizuoti nuotraukas ir jose atpaþinti mokslininkusdominanèius objektus. Abu marsaeigiai nufotografavo nemaþaiMarso smëlio sûkuriø, taèiau turëjo á Þemæ siøsti visas padarytas nuotraukas,ir tik èia NASA specialistai galëdavo atsirinkti juos dominanèias. Dabarpatys marsaeigiai galës spræsti, kurias nuotraukas siøsti á Þemæ. Taip liksdaugiau ryðio pajëgumø kitoms uþduotims atlikti.Ði nauja programinë áranga, sukurta Carnegie Mellono universiteto (Pitsburgas)ir Jet Propulsion Laboratory (JPL) mokslininkø, taip pat leis marsaeigiamssudaryti teritorijos, kuria jie vaþiuoja, þemëlapius, vadinasi, marsaeigiaitaps gerokai autonomiðkesni Marso tyrinëtojai. Jie nebûtinai turëslaukti komandø ið Þemës.JPL projekto vadovas dr. Johnas Callasas pasakë: „Iki ðiol mes, norëdamiapvaþiuoti kliûtá, galëjome duoti tik po vienà komandà. Nepavykus áveikti kliûties,tekdavo gráþti vienà þingsná atgal, kiek pakeisti kryptá ir mëginti vël. Dabarmarsaeigiai galës sumaniau orientuotis sudëtingoje vietovëje, numatydami bentkelis þingsnius á prieká. Dabar jie galëtø áveikti ir sudëtingà labirintà“.Kita nauja savybë pavadinta „visual target tracking“ – tai galimybë atpaþintiávairius pavirðiaus objektus – marsaeigiai galës kaupti informacijà apie objektosavybes ir atpaþinti, kad tai, pavyzdþiui, tas pats akmuo, kuris jau buvo apvaþiuotasið kitos pusës, ar kitas jau stebëtas objektas, tik dabar matomas kitu kampu.Ði savybë taip pat leis robotui paèiam spræsti, ar verta objektà tyrinëtisavo manipuliatoriais. Kol kas tik þmoniø komanda Þemëje pagal atsiøstasnuotraukas spræsdavo, kokius tyrimus marsaeigiai turës daryti kità dienà.Ði programinë áranga taps pagrindu ir kuriamam naujos kartos marsaeigiui,kuris Marsà turëtø pasiekti 2009 m.Spirit ir Opportunity jau dirba Marse 12 kartø ilgiau negu buvo planuota– buvo manoma, kad jie dirbs tik maþdaug 90 Marso dienø. Marsaeigiaikartu nuvaþiavo apie 16 km ir atsiuntë daugiau kaip 160 tûkst. nuotraukø.www.nasa.comTITANE YRA METANO EÞERØNASA/JPL/USGS nuotraukaCassini zondo radaras aptikometano eþerø Titano, didþiausioSaturno palydovo, pavirðiuje. Taidar labiau pagrindþia teorijà, kadðis tolimas ir keistas pasaulis yrapanaðus á Þemæ.Titanas yra vienintelis planetospalydovas Saulës sistemoje,kuriame yra tanki atmosfera, sudarytadaugiausia ið azoto, kaip irÞemëje. Kita Titano atmosferossudedamoji dalis – metanas, taèiauiki ðiol buvo neaiðku, ið kur jis atsiranda. Titano atmosferoje metanomolekulës per keliasdeðimt milijonø metø Saulës ðviesoje turëjo suskilti ápaprastesnes molekules. Vadinasi, jame turëtø bûti kaþkoks metano ðaltinis,nuolat papildantis atmosferà ðiuo komponentu. Vienoje ið teorijø buvoteigiama, kad metanas turëtø garuoti ið metano vandenynø, esanèiø palydovopavirðiuje, taèiau Europos zondas Huygens, nusileidæs Titano pavirðiuje2005 m., atsiuntë tik nelygaus pavirðiaus, skendinèio oranþinëje migloje,vaizdus.Nors ir buvo pastebëta metano tëkmës þenklø, jokiø metano telkiniø ar juolabjûrø nebuvo matyti. Taèiau iðanalizavus neseniai atsiøstus Cassini radaro duomenis,buvo atrasti net 75 metano eþerai, kuriø skersmuo – nuo 3 iki 70 km.Atrodo, Titane vyksta metano ciklas, panaðus á vandens ciklà Þemëje –jis garuoja, auðta, kondensuojasi ir iðkrinta kaip metano lietus. Kai kurie metanoeþerai nevisiðkai uþpildyti, kai kurie – visai iðdþiûvæ. Matyt, þiemà eþeraipilnëja, o vasarà – iðdþiûva. Tai dar vienas Titano panaðumas á Þemæ.Nors Titanas ir Þemë yra du skirtingi pasauliai (vienas – ðaltas, tamsus irskrieja toli nuo Saulës, kitas – ðiltas, ðviesus, turintis daug vandens), mokslininkaimano, jog ðiuos abu Saulës sistemos kûnus suformavo panaðûs fiziniaiprocesai, o pavirðiaus ir atmosferos sàveika Titane yra beveik tokia pat, kokiavyko ir Þemës evoliucijos metu, tik Titane vietoj vandens yra metanas.http://astrogeology.usgs.gov nuotraukaMarsaeigis „Opportunity“ jau trejusmetus tyrinëja Marso pavirðiø„Cassini“ radaro atsiøstas Titanopavirðiaus vaizdasPhysOrgPuslapá parengë Agnë Alminaitë, Valentas Daniûnas, Romas Griðkevièius,Gintarë Kairytë, Rûta Krasnovaitë, Saulius NoreikaDaugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.lt

16 ATMINTIS2007 m. sausio18–vasario 1 d. Nr. 2(358)Atkelta ið 1 p.Tai ðtai skirtingø visai negiminingøkalbø grupei A. Nepokupnas sugebëjorasti atsakymà, kurio bûtø neámanomagauti në ið vienos atskiraipaimtos kalbos. Pasak S. Temèino,PRISIMENANT KOLEGÀ PROFESORIØGEMIRÀ MAKSIMOVÀJau praëjo metai (2006 02 14), kai palydëjome á amþinà poilsá Antakalniokapiniø kalnelyje Botanikos instituto Augalø fiziologijos laboratorijosvyriausiàjá moksliná darbuotojà, profesoriø Gemirà Maksimovà.Tai buvo plaèios erudicijos mokslininkas, augalø fiziologas. Jis dirboþinomuose Rusijos mokslo centruose: Irkutske, Sibiro augalø fiziologijosinstitute (1960–1968 m.), Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado)universiteto Biologijos institute (1968–1989 m.) docentu ir laboratorijosvadovu bei 1989–2006 m. Botanikos instituto (BI) Augalø fiziologijoslaboratorijoje vyriausiuoju mokslo darbuotoju.Gemiras Maksimovas kandidatinæ disertacijà tema Endogeniniø fitohormonøvaidmuo paðariniø kopûstø lapø augimo procesuose apgynëIrkutske (1967 m. Lietuvoje nostrifikuota á daktaro). Biologijos mokslødaktaro disertacijà tema Nuo ATP – priklausomas katijonø membraninistransportas ir já reguliuojantis citokininø vaidmuo augale apgynë Maskvoje K. A. Timiriazevo Augaløfiziologijos institute 1989 m., jau dirbdamas Botanikos instituto Augalø fiziologijos laboratorijoje. Ði disertacijaLietuvoje nostrifikuota á habilituoto daktaro.Botanikos instituto Augalø fiziologijos laboratorijoje G. Maksimovas, bûdamas tos paèios augaløfiziologijos srities specialistu, labai aktyviai ásijungë á fitohormonø veikimo mechanizmo tyrimus, analizuodamasaugalo làstelës membranø vaidmená hormoninëje augimo reguliavimo sistemoje lateraliaipoliarizuoto augimo metu. 1990 m. habil. dr. G. Maksimovui buvo suteiktas profesoriaus mokslinisvardas. Jis vadovavo ruoðiant du gamtos mokslø daktarus, buvo daugelio daktaro ir habilituotodaktaro laipsniø gynimo komitetø narys. Tuo pat metu nenutraukë ryðiø su Sankt Peterburgo universitetu– G. Maksimovui vadovaujant ðio universiteto Biologijos institute buvo paruoðtos ir apgintosbiologijos mokslø kandidato ir gamtos mokslø daktaro disertacijos.Gemiras Maksimovas buvo reiklus sau ir bendradarbiams, taèiau visada geranoriðkai patardavo irkonsultuodavo metodiniais klausimais ne tik augalø fiziologus, bet ir kitø specialybiø darbuotojus.G. Maksimovas bendradarbiavo su uþsienio mokslininkais (partneriais), Austrijos ir Lietuvos institucijø,Lietuvos þemdirbystës instituto, Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto mokslininkais, turëjonemaþai bendrø projektø, finansuojamø ið Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo. Intensyviaidirbdamas iki paskutiniøjø gyvenimo dienø paskelbë virð 200 moksliniø straipsniø, buvo dviejø metodiniøknygø redaktorius-sudarytojas. Ðis ádomus, visapusiðkas þmogus ir gabus mokslininkas paliko neuþmirðtamàrëþá bendradarbiø ir Já paþinojusiø ðirdyse.Akad. A. MerkysHabil. dr. L. NovickienëPer kalbà atëjo á lietuviøtautos ðirdá (3)Profesoriui Anatolijui Nepokupnui skirtoje atminimo popietëje Lietuviø kalbos institutetai netgi ne visai tipologinis, kiek ákalbø praeitá ir á konstrukcijas, betne á save nukreipta tipologija.Tokiu bûdu A. Nepokupnas lietuviamspadovanojo graþø atradimà,savotiðkà paradoksà: eidami á miðkàmedþioti lietuviai vis dëlto medþiojalaukinius, o ne miðkinius gyvûnus.Ir tai daro miðke, o ne lauke. Á kai kuriasiðimtis pats A. Nepokupnas yraatkreipæs dëmesá, bet pagrindinis lietuviøkalbos plotas vis dëlto sietinasne su lauku, o su miðku.Skaitydamas skirtingø kalbø dialektologijosatlasus – lietuviø, latviø,rusø, ukrainieèiø, baltarusiø –A. Nepokupnas stebëdavo, kaipizoglosa ið vienos kalbos pereina á kità.Taip tyrinëtojas pamatydavo dësningumus,kuriø gal ir nebûtø pastebëjæs,jeigu domëtøsi tik viena kurianors kalba. Pasak Temèino, gal bûtentèia ir slypëjo A. Nepokupno,kaip mokslininko, pagrindinë tyrinëjimøintriga. Kaip Nepokupnas poetaspriversdavo garsus iðsirikiuoti irteikti visai netikëtos, nelauktos irnepakartojamos prasmës, taipA. Nepokupnas mokslininkas sugebëdavoið skirtingø kalbø organizuoti„chorà“, kuris ir duodavo visai nelauktømoksliniø rezultatø.Ði mokslinio ir poetinio palikimosamplaika, pasak S. Temèino, nusipelnorimto domëjimosi, todël labaisvarbu, kad A. Nepokupno pradëtasisdarbas ir toliau bûtø tæsiamas.Plëtojo arealinëslingvistikos kryptáSpalvingais prisiminimais apiesusitikimus ir ryðius su ukrainieèiøkalbininkais pasidalijo Bronys Savukynas,Kultûros barø vyriausiasis redaktorius.Su A. Nepokupnu likimasjá suvedë nuo 1963 metø.Kadangi Savukyno gana neáprastasvardas – Bronys, tai A. Nepokupnaskartais supainiodavo linksnius,pasakydavo Broniaus ar panaðiai. Savukynasjá paprotino: „Bronys linksniuokkaip arklys“. Nuo tol, kai tikAnatolijus Broná susitikdavo, taianas visada ið tolo ðaukdavo: „O,Bronys – kaip arklys“. Savukynas nepykdavo,nes juk pats prisipraðë.Kartà B. Savukynas labai pradþiuginoA. Nepokupnà. Viename iðsavo straipsniø ukrainietis paskelbëdabartinëje Baltarusijos teritorijojeesanèio Svitiazio eþero baltiðkàjà etimologijà.B. Savukynas jauèiasi tamtikra prasme kolegai padëjæs, nesprieð metus ar daugiau uþëjus kalbaiapie jotvingius istorikas Sigitas JegelavièiusSavukynui pasufleravo eþeroið Merkinës apylinkiø vardà – Svaitingis.Tas eþeras yra pietø Lietuvoje,Alytaus rajone, tarp Merkinës ir Nemunaièio,netoli Vabaliø kaimo, todëlþmoniø daþnai vadinamas Vabaliøeþeru. Eþero vardas Lietuviø kalbosinstituto kartotekoje nebuvo uþraðytas,vëliau hidronimø þinovas AleksandrasVanagas Svaitingio eþeràátraukë á savo tyrinëjimus. Dzûkiðkai– Svaicingis. Tai ðtai B. Savukynas irpasidþiaugë A. Nepokupnui, kad beSvitiazio dar vienas jotvingiðkas vardasatsiradæs – Svaitingis.A. Nepokupnas Svitiazio eþeropavadinimà susiejo su Svaitingiu kaipslaviðkà to paties þodþio formà. Baltiðkapriesaga -ing slavø kalbose virtoá -ÿçü: Vitingas – âèòÿçü, ið skandinaviðkoKuning slaviðkai virto êíÿçüir panaðiai. Ðiuos A. Nepokupnoaiðkinimus B. Savukynas pagyrë, paskuiukrainietis papraðë, kad lietuvisjam padovanotø ið Baltisticos I tomosavo straipsná apie jotvingiø substratàsu þemëlapiu. B. Savukynas brëþëjotvingiø gyventàjà ribà á pietus tiesialinija nuo Zervynø pro Lydà, ir ta linijavedë tiesiai á Svitiazá. A. Nepokupnaslabai nudþiugo. Ðis þmogus iðtiesmokëjo dþiaugtis ir kitus uþkrëstiatradëjo dþiaugsmu.A. Nepokupno straipsnius buvoádomu skaityti todël, kad ðio tyrinëtojopoþiûris buvo ne visai tradicinis,jis sugebëdavo kartais nauju ir netikëtukampu paþvelgti á nagrinëjamàtemà. B. Savukynas paþymi, kad baltistikojebent jau paskutiniais XX a.deðimtmeèiais A. Nepokupnas dirboviena kryptimi, kurioje daugiau niekasir nepasireiðkë – tai arealinëslingvistikos kryptis. Arealinæ lingvistikàA. Nepokupnas derino su istoriniulyginamuoju metodu ir ganakombinatoriðkai, nesibodëdavo ir vidinësrekonstrukcijos. Kito tokioarealinës lingvistikos specialisto baltistikoje,pasak B. Savukyno, daugiaunebuvo.„Kultûros barø“ vyriausiasisredaktorius Bronys SavukynasKad neuþgestøBalandþio mën. Vilniuje numatytasurengti prof. Anatolijaus Nepokupno75-meèiui skirtàjà konferencijà,kurios organizatoriais bus Lietuviøkalbos institutas ir Vilniausuniversitetas. Konferencijoje busapibûdinti ðio þymaus kalbininkomoksliniai ir kultûriniai interesai,kurie buvo nepaprastai platûs ir, kogero, dar reikiamai neávertinti. Kaipteigia Lietuviø kalbos instituto direktorëdr. Jolanta Zabarskaitë, kartusu Lietuvos ambasadoriumi UkrainojeAlgirdu Kumþa institutassiûlys Kijeve A. Potebnios kalbotyrosinstitute árengti profesoriausAnatolijaus Nepokupno memorialinákambará. Jame turëtø atsirasti vietosir didþiulei mokslininko memorialineibibliotekai. Bûtø labai svarbu,kad profesoriaus doktorantës tamekambaryje galëtø tæsti savo mokytojopradëtus lituanistikos ir baltistikosdarbus.Galime neabejoti, kad A. Potebnioskalbotyros instituto mokslininkaiir A. Nepokupno mokiniai atvyksá Vilniuje vyksianèià mokslininko 75-meèiui skirtàjà konferencijà. O svarbiausia,kad Ukrainoje neuþgestøA. Nepokupno plëtota kalbotyrosmokslo kryptis.Gediminas ZemlickasVyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasKalbos redaktorë Rûta KrasnovaitëStilistë Kristina SakalauskienëDizainerë Jolanta MitalauskaitëPatarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.Perspausdinant ar naudojant laikraðèio „Mokslo Lietuva“ ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á „Mokslo Lietuvà“.ISSN 1392-7191LeidþiaUAB „Mokslininkø laikraðtis“SL Nr. 169SpausdinoUAB „Sapnø sala“S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius