Bankokas? Sodinė šilauogė - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

Bankokas? Sodinė šilauogė - Vilniaus universitetas

20129Neurochirurgija:nuo iðtakøiki ðiølaikøKadanuskæsBankokas?Absoliutus Tarptautinësastronomijos ir astrofizikos olimpiadosnugalëtojas – mokinys ið Lietuvos.Atsiverskite 34 p.SodinëðilauogëMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 1


„Vatsonai, ateik. Man reikia tavæs“, – tarë AlexanderisGrahamas Bellas 1876 m. kovo 10 d., kai, pirmà kartàpasaulio istorijoje skambindamas telefonu, apsipylërankas rûgðtimis pildydamas elementà – tai ir buvopirmoji pasaulyje telemedicinos konsultacija.TeleoftalmologijaInformacinës technologijos þmogaus sveikataiProf. Alvydas PAUNKSNISLietuvos sveikatos mokslø universitetoTelemedicinos centro vadovastarptautinë nuotolinë pacientø konsultacijatarp Lietuvos ir Ðvedijos oftalmologø.Po keleriø metø buvo pradëtas ágyvendintiLietuvos ir Ðvedijos telemedicinos projektasLitmed, finansuojamas Ðvedijos vyriausybës.Kauno medicinos universiteto(dabar Lietuvos sveikatos mokslø universitetas)klinikose buvo sukurta telemedicinosinfrastruktûra, pradëtos tarptautinësoftalmologø konsultacijos, ligoniø aptarimai,konferencijos. Šis projektas paskatinotoliau plëtoti teleoftalmologijà tiek Lietuvoje,tiek tarptautiniu mastu. 2003 m.Europos komisija ávardijo Lietuvà tarp geriausiøvalstybiø Europoje, aktyviai plëtojanèiøinformacines technologijas þmoniøsveikatos prieþiûrai. Nuo 2003 m. LSMUTelemedicinos centras yra Pasaulinëssveikatos ir telemedicinos draugijos narys.Telemedicinos srities projektai vykdytisu Olandija, Švedija, Jungtine Karalyste,Vokietija, Lenkija. Tarp LSMU ir BrazilijosPorto Alegre universiteto pasirašyta bendradarbiavimotelemedicinos srityje sutartis– vienus metus kartà per mënesá vykstatarptautinës edukacinës konferencijos,LSMU nuotoliniu bûdukonsultuoja „suþeistuosius“Oftalmologinë pagalba – ekspertizë,kol nebuvo pakankamai iðplëtotos telekomunikacijos,buvo neprieinama daugelyjeatokiø pasaulio kraðtø ir vietoviø, kadangiakiø sveikatos prieþiûros specialistai – oftalmologai(akiø gydytojai) daugiausiasusitelkæ stambiuose miestuose. Kai kuriaisatvejais oftalmologinæ pagalbà galëtøsuteikti ir vietiniai gydytojai, gavæ oftalmologopatarimà.Sparèiai plëtojantis informacinëmstechnologijoms, telekomunikacijoms, nutolærajonai gerokai „priartëjo“ prie treèiojolygio gydymo ástaigø, jø specialistø.Teleoftalmologijos metodas leidþiaakiø sveikatos problemas spræsti (akis tirti,stebëti ir gydyti), kai oftalmologas ir pacientasyra skirtingose geografinëse vietose.Teleoftalmologija pirmà kartà buvoádiegta 1987 metais. Tai buvo kosminësfiziologijos projekto dalis – kosminio skrydþiometu stebëti akies tinklainës kraujagysles.Buvo naudojama akiø dugno kamera– fundoskopas. Ðiandien ðios technologijosyra akiø sveikatos prieþiûros dalis.Vaizdo gavimas, jo vaizdinimas, saugojimas,apdorojimas ir perdavimas sudaroteleoftalmologijos pagrindà.Šiandien teleoftalmologija suteikia galimybæatokiø ar kaimo vietoviø bendrosiospraktikos gydytojams, gyventojams konsultuotissu oftalmologais,atlikti akiø ligø patikrà, diagnostikà,stebësenà ir vadybà,keistis specialistams medicinine informacija,bendradarbiauti mokslinëse ir klinikinësestudijose,dalyvauti nuotolinëse studijose ir tæstiniamemokyme.Teleoftalmologijos pradþia Lietuvoje –1997 m., kai pirmà kartà Lietuvoje ávykokuriose dalyvauja ir Brazilijos specialistai,ir studentai, rezidentai. Dalyvaujama irtarptautinëse sveikatos patikrø misijoseBrazilijoje, kur atokiuose Brazilijos dþiungliøregionuose tikrinama sveikata. Atsakingiuþ akiø sveikatos patikrà yra Lietuvosoftalmologai. Misijø metu suformuojamaslaikinas telemedicinos tinklas, perkurá akiø vaizdinë informacija siunèiamaávertinti Lietuvos specialistams. Èia mumstalkina Suomijos informaciniø technologijøkompanijos, teleoftalmologijos technologijøkûrëjai. Ðiuo metu Pietø AfrikosRespublika drauge su Europos komisijaketina pradëti projektà WAIT (Vakarø Afrikosinformacinës technologijos sveikatai),kuriame uþ akiø sveikatos patikrà bus atsakingiLietuvos oftalmologai. Prieð keletàmetø NATO ágyvendino projektà MED-Tarptautinësmedikø misijosBrazilijojenariai2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Mobilusis akiø ligø kabinetasnuoðaliame Brazilijos regioneCEUR, kurio metu buvo imituojamos katastrofinëssituacijos, kai nukenèia dauggyventojø. Ir èia buvo parodyta didelë telemedicinosnauda, atrenkant „suþeistuosius“,kuriems reikalinga skubi specializuotapagalba ir kuriems pakanka vietosspecialistø pagalbos. Ðiame projekte sëkmingaipasirodë LSMU medikai.Sëkmingai ágyvendinant tarptautiniusteleoftalmologijos projektus, svarbu þinotiir nacionalinius poreikius. Lietuvoje specialistøpasiskirstymas yra labai netolygus.Neurochirurgija:nuo iðtakø ikiDomantas TAMAÐAUSKAS,Laura ÞILINSKAITËLietuvos sveikatos moksløuniversiteto MF IV k. stud.Skiriami trys pagrindiniai neurochirurgijosplëtotës etapai: prieš anestetikusir antiseptikà, brendimo (1879–1919), modernus (po H.Kušingo).Informacijos apie neurochirurgijosplëtotæ antikos ir viduramþiø laiðiølaikøKai kuriuose Lietuvos rajonuose oftalmologinëpagalba nëra pakankama. Norintpasikonsultuoti su oftalmologu, reikia lauktimënesius. Èia sëkmingai gali padëti teleoftalmologija.Akiø dugne esanti informacijayra svarbi ne tik oftalmologams, bet irkardiologams, neurologams, nefrologamsir kt. specialistams. Pasaulinës sveikatosorganizacijos duomenimis, apie 285 milijonusþmoniø pasaulyje turi sunkiø regossutrikimø. Ið jø 39 mln. þmoniø yra akli. 75proc. aklumo atvejø galima iðvengti – gydantar prevencijos bûdu. Senstant populiacijaidaugëja akiø lëtiniø ligø, kurios sukeliaaklumà. Tai diabetinë retinopatija, amþinëakies tinklainës geltonosios dëmësdegeneracija, glaukoma ir kt. Prognozuojama,jog nesiimant efektyviø priemoniø akløjøskaièius iki 2020 m. išaugs iki 76 milijonø.Pirmieji ðiø tyrimø rezultatai ir Lietuvojerodo pakankamai aukðtà ankstyvosakiø ligø diagnostikos, taip pat lëtiniø ligøstebësenos lygá. Atokiuose rajonuose gyvenantiemspacientams nebûtina vykti á treèiojolygio gydymo ástaigas konsultacijai –jie gauna jà nuotoliniu bûdu. Sutaupomospacientø ir valstybës lëðos. Taigi socialinëir ekonominë nauda, diegiant naujas, inovatyviasmedicinines diagnostines technologijaspirmo lygmens gydymo ástaigose,yra akivaizdi. Lietuvoje reikia kuo skubiauáteisinti ðiø paslaugø apmokëjimà per Valstybinesligoniø kasas.Nuo senø laikø þmonës skundësiávairiais negalavimais ir stengësi juosišgydyti. Prieðistorinës medicinos studijosremiasi vietiniø kultûrø antropologiniaistyrimais, tokiais šaltiniais,kaip skeletai, ginklai, árankiai, urvø pieðiniai.Tuo laiku þmonës pasikliovë gydymu,paremtu religiniais ásitikinimaisir racionaliais praktiniais ágûdþiais,naudodavo aplinkoje randamasmedþiagas (gyvûnø riebalus, ið þoleliøpagamintus tepalus, gyvûnø odà).Tuo metu anatomijos þinios buvo labaimenkos, todël tikëta, kad ligas sukeliadievai ir prakeiksmas.Þyniø vaidmuo ir pirmosioskaukolës atvërimo operacijosRacionaliau buvo gydomi tikaiškiai matomi suþeidimai, o kitais atvejaisbuvo praktikuojamas dvasinisgydymas. Tai atlikdavo šamanai(þyniai), kurie, buvo manoma, turëjoryðá su dievais. Þynys vadovavo savogenèiai, o kartu buvo ir gydytojas.Jis turëjo racionalaus medicininiogydymo þiniø, taèiau negalëjopaaiðkinti visø ligø prieþasties. Buvotikima, kad ligà sukëlë dievai. Taippat manyta, kad sukelti ligas galëjoir patys þyniai. Buvo skiriamos dvi susirgimøprieþastys: esà blogos dvasiosuþvaldë þmogaus kûnà arba pacientodvasia yra iðvaryta ið kûno. Jeiþynio gydomas ligonis nepasveikdavo,buvo manoma, kad jëgos, sukëlusiosligà, buvo stipresnës.Piktoji dvasia daþniausiai buvo va-roma iš þmoniø, serganèiø epilepsija,migrena, turëjusiø psichikos sutrikimø,kadangi ðiø ligø prieþastiespaaiðkinti nebuvo ámanoma. Akmeniuar metaliniu árankiu þynys padarydavokaukolëje skylæ. Tai pirmosiosneurochirurginës operacijos.Dauguma þmoniø likdavo gyvi. Poprocedûros iðpjauta kaulo dalis buvosaugoma iki mirties. Tie, kurie mirdavo,bûdavo palaidojami bûtinaikartu su iðpjauta dalimi, kad kûnasgalëtø gráþti á savo buvusià bûklæ. Kasinëjantyra rasta þmoniø kûnø sudaugiau nei penkiomis skylëmis.Nors manoma, kad tais laikais kaukolësbûdavo atveriamos tik siekiantišvaryti blogàsias dvasias, ðiuolaikiniaigydytojai teigia, kad ði procedûrakartais gali padidinti smegenø aktyvumàir sumaþinti spaudimà. Tiriantþmoniø, kurie iðgyveno kaukolësatvërimo procedûrà, kûnus pastebima,kad nebuvo paþeistas kietasissmegenø dangalas. Nustatyta,kad daugiausia kaukolës atvërimooperacijø buvo atliekama vyrams (73proc.). Moterims – 24,6 proc., vaikams– 2,4 proc.Ankstyvosios neurochirurginësoperacijosMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 3


kais nëra daug. Ji atkurta iððifravus papirusøuþraðus. Antikos medicina, palygintisu šiuolaikine, neturëjo sukaupusitiek þiniø apie anatomijà, ligas, jø kilmësnustatymà. Neurochirurgijos plëtrà tuolaiku stabdë ir gydytojø baimë daryti operacijasdël gresianèiø bausmiø. 2000 m.pr. Kr. Babilono karalius Hamurabis išleidoástatymus, kurie reguliavo kasdieniogyvenimo sritis – vedybas, vergijà, þemësásigijimà, medicinà. Uþ klaidas, atliekantchirurgines operacijas, gydytojamsbuvo numatytos bausmës.Apie Egipto medicinà galima suþinotitik ið trijø rastø papirusø: Eberso, Hearsto,Edvino Smitho. Eberso papiruse aprašytaschirurginis augliø ir pûliniø šalinimas.Edvino Smitho papiruse ið 48 apraðytøatvejø 13 susijæ su kaukolës lûþiaisir kitais sunkiais galvos suþeidimais.Taip pat apraðytos ðiø traumø komplikacijos– kalbos sutrikimas, meningitas(smegenø dangalø uþdegimas) ir pusëskûno paralyþius. Šiuo laikotarpiu jau buvodaromi kûnø skrodimai. Egiptieèiø gydytojaigebëdavo atpaþinti galvos suþeidimusir galëjo gydyti galvos lûþius.Neurochirurgijos evoliucija prasidëjoGraikijoje 300 m. pr. Kr., kai atsiradoAleksandrijos mokykla. Tuo metu atvirimirusiø kûnø skrodimai buvo atliekamimokymo tikslais. Ðiuo laikotarpiu atskirosneurochirurgo specializacijos darnebuvo. Taèiau galvos traumos buvodaþnos dël vykusiø karø. Manoma, joganksèiausi šio periodo rašytiniai šaltiniaiyra Hipokrato. Jis raðë, kad në viena galvosþaizda negali bûti laikoma lengvaar nepavojinga.dþiant tam tikrus taðkus nervø ðakneliø,nervø kryptimi arba aplink sànarius.Svarbiausios asmenybësneurochirurgijos istorijojeViduramþiais garsus persø gydytojasAvicena, domëjæsis filosofija, astronomija,matematika ir medicina, iðleidopirmàjà medicinos knygà Europoje „Al-Qanun fi al-Tibb“ („Medicinos kanonas“).Joje apraðyta slanksteliø ir stuburosmegenø anatomija ir klinikinësanotacijos, uþsiminta, kad darant pjûváGarsuspersøgydytojasAvicenaIliustracijaið knygos„Medicinoskanonas“.Kairëje –nupieðti tometochirurgoinstrumentaiIslamo kalifato laikais medicina buvopakankamai paþengusi á prieká, ypaètai atsispindëjo Sirijoje. Arabø gydytojaisugebëdavo diagnozuoti psichines ligas,epilepsijà, sëdmeninio nervo skausmusir neurologinius paþeidimus. Progresuojanèiusgalvos skausmus, pasireiðkianèiuskartu su regëjimo praradimu, gydydavoiðpjaudami kaukolës kaulà. Buvopraktikuojama malðinti skausmà spaureikiaatkreipti dëmesá á odos raukðles(pvz., kaktos srityje atliekant pjûvá ta paèiakryptimi kaip ir raukðlë, raumuo buspadalintas, ir akies vokas liks nusviræs),taip pat pabrëþta, jog svarbu išmanytinervø, venø ir arterijø anatomijà. Savoknygoje Avicena susieja anatomijà,funkcijà ir klinikinius pokyèius. Anatominiaiapraðymai detalûs, tikslûs, kartaispoetizuoti. Taip pat aprašytas stuburoskausmo, deformacijø, slanksteliølûþiø, kifozës gydymas. Be ðiø patologijø,buvo raðoma ir apie intrakranijinæ(kaukolës vidaus) patologijà. Smegenisautorius suskirstë á þievæ ir ðerdá.Avicenos þinios apie galvos smegenisbuvo pakankamai gilios, nes jo pirmtakai,ypaè Galenas, buvo sukaupæ nemaþaiþiniø, sunumeravæ galvinius nervus.Avicena apibûdino meningità, smegenøvandenæ. Jis darydavo ir operacijas,daþniausiai kaukolës atvërimà.Kitas þinomas viduramþiø gydytojasir mokslininkas – Al-Zahrawi (Vakarø literatûrojeþinomas kaip Albucasis), gimæsIspanijoje. Jis paraðë daugiau kaip trisdeðimttomø medicinos knygø. Paskutinistomas, chirurgijos traktatas, apima kelisneurochirurgijos skyrius. Èia apraðomikaukolës lûþiai, stuburo suþeidimai,smegenø vandenë ir prideginimas. Kaukolëslûþius Albucasis skirsto á penetruojanèius(prasiskverbianèius) ir traiðkytinius,tiksliai apraðo „ping-pong“ tipo kaukolëslûþius. Jis pirmasis iðrado trefinà(kaukolës gràþtà), o po aðtria virðûne naudojoapvalø kraðtà, kad gràþtas nepasiektøsmegenø. Taip pat apibûdino stuburomobilizacijà, esant dislokacijoms, bei paminëjo,kad sunkios dislokacijos sukeliaiðmatø nelaikymà ir galûniø paralyþiø. Albucasisapraðë ir smegenø vandenës gydymà.Anot jo, skystis gali susirinkti tarpkaulo ir dangalø, ir gilus pjûvis kaulo apaèiojegali sumaþinti spaudimà. Albucasis– pirmasis gydytojas, paaiðkinæs smilkininiogalvos skausmo sindromo, dabarþinomo kaip temporalinis arteritas (smilkininësarterijos uþdegimas), chirurginá gydymà.Jis teigë, kad sumaþinti galvosskausmà galima prideginus pavirðinæsmilkininæ arterijà. Prideginimà Albucasissiûlë naudoti daugelyje chirurginiø procedûrø.Jis taip pat þinojo aseptinës technikosreikalingumà ir naudojo alkoholá chirurginiøprocedûrø metu.Dar vienas svarbus asmuo neurochirurgijosistorijoje – Rhazesas. Jis suka-4 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


talogavo ir papildë daugiau nei 200 dokumentø,kuriø dauguma buvo Hipokratoir Galeno darbai. Rhazesas paraðëdaug traktatø ávairiais medicinos klausimais.Þinomiausias jø – „Kitab al-Hawifi al-Tibb“, kitaip þinomas kaip „LiberContinent“. Tai 25 tomø enciklopedija,pateikianti Graikijos, Indijos, Arabijosgydytojø darbø vertimus, taip pat patiesRhazeso asmeninæ patirtá, istorijasið jo praktikos. Neurochirurgijai jis svarbustuo, kad apraðë nervus: motorinæ irsensorinæ funkcijas, tai, kad jie prasidedaiš galvos ir nugaros smegenø, juosdengia membrana. Rhazesas teigë, kadyra 7 galviniai nervai ir 31 periferinis nervas.Periferinius nervus jis padalino á 8kaklines poras, 12 krûtininiø porø, penkiasjuosmenines ir tris kryþmenines poras.Nustatydamas paþeidimø vietà,Rhazesas remdavosi savo þiniomis apiesegmentinæ nervø inervacijà. Jis apraðëdël nugaros suþeidimo suparalyþiuotàþmogø. Rhazesas buvo pirmasis gydytojas,apraðæs smegenø sukrëtimà iratskyræs tai nuo termino „sunkus smegenøsuþeidimas“.Ðiuolaikinës neurochirurgijospradþiaXIX a. pabaiga ir XX a. pradþia – neurochirurgijoskaip atskiros specialybëspradþia. Nors tai siejama su H.Kuðingovardu, taèiau labai svarbûs patobulinimai,padaryti prieš H.Kušingui baigiantHarvardo medicinos mokyklà 1895 metais.1884 m. R.Godlë paðalino smegenønavikà, 1888 m. V.Horsley‘us – stuburosmegenø navikà, 1893 m. V.Macevenaspublikavo smegenø pûliniø gydymorezultatus.H.Kuðingas, kuris yra vadinamasneurochirurgijos tëvu, gimë Klyvlende.Ðiuolaikinëneurochirurginëoperacija„Kvailybësiðgydymas“FlamandødailininkasJeronimas Boschas(Hieronymus Bosch,apie 1450 – 1516 m.)Galvosoperacijos –„akmens“ ið galvosiðëmimas(dailininkasnupieðë gëlytæ) –viduramþiais buvogana áprastosJis patobulino medicinos árankius, operavimotechnikà, chirurgines procedûras.Vienas pirmøjø gydytojø Amerikoje ligasdiagnozuodavo naudodamas rentgenospindulius, iðrado aparatà, matuojantákraujospûdá operacijos metu, rekomendavostebëti paciento gyvybinius poþymiusdarant operacijà ir pirmasis chirurgijojepanaudojo elektrokoaguliacijà.Manoma, kad jis pirmasis apraðë spaustukuskraujagyslëms, kraujo perpylimà.Neurochirurgijos galimybësXXI amþiujeÐiuolaikinëje neurochirurgijoje derinamosmodernios technologijos ir specialistøprofesionalumas. Neurochirurginëspatologijos diagnozuojamos atliekantneurochirurginius, neurologinius,neurofiziologinius, echoskopinius, rentgenologinius,neuropsichologinius, neurooftalmologinius,otoneurologinius, psichiatriniusklinikinius, neurovizualizacijos(angiografinius, mielografinius, kompiuterinëstomografijos, magnetinio rezonanso),kompiuterinës ir magnetinësbranduolinës angiografijos tyrimus. Operacijostaip pat atliekamos su moderniaaparatûra (pvz., ultragarsiniu aspiratoriumi,mikroskopu). Ðiandien sëkmingaioperuojamos stuburo traumos, stuburonavikai, daromos tarpstuburkauliniø iðvarþøoperacijos ástatant dirbtinius diskus.Naudojami kauliniai transplantataiir dirbtiniai implantai. Ádiegtos vertebroplastinësprocedûros – á lûþusius stuburoslankstelius suleidþiama cemento.Neuroonkologijos srityje ádiegtasSPECT (vieno fotono emisijos kompiuterinëtomografija) tyrimas, padedantisanksti nustatyti smegenø navikø ataugimàbei atskirti nuo kitø patologijø. Sëkmingaioperuojami navikai, esantys kau-kolës pamate ir net smegenø kamiene.Galvos smegenø kraujagysliø ligos kompleksiškaigydomos naudojant tiek atviràjàchirurgijà, tiek sparèiai progresuojanèiàendovaskulinæ chirurgijà. Dalis atvirøir sudëtingø operacijø smarkiai palengvëjotaikant endovaskulinæ angioplastikà,aneurizmø embolizacijà.Vis plaèiau naudojama minimaliai invazinëstereotaksinë hematomø evakuacija.Sudëtingos gigantiðkos aneurizmosoperuojamos naudojant hipotermijàir sustabdant cirkuliacijà. Endoskopiniubûdu operuojamos hipofizës adenomos,hidrocefalijos bei smegenø cistos.Kasdien vis nauji, tobulesni technikoslaimëjimai atranda kelià ir á neurochirurgijossritá.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 5


Vaikøpieniniø ir nuolatiniødantø traumosVaiva BALTRUÐAITYTËLietuvos sveikatos mokslø universitetoOF V kurso studentëMaþdaug 30 proc. vaikø yra patyrædantø traumas, du kartus daþniau jas patiriaberniukai nei mergaitës.Vaikø dantøtraumos tiek vaikams, tiek ir jø tëvams sukelialabai daug blogø emocijø. Daþnaivaikams dantø traumos ávyksta sportuojant,avarijos metu, susimuðus, nukritusnamuose ar dël kitø prieþasèiø. Ûmiospriekiniø dantø traumos yra plaèiai paplitusiostarp jaunesniø nei 12 metø vaikø.Virðutinio þandikaulio centriniai kandþiaiyra daþniausiai paþeidþiami dantys. Jeiguvirðutinio þandikaulio priekiniai dantysyra atsikiðæ á prieká daugiau nei 4 mm, dantøtraumos rizika padidëja du ar tris kartus.Skirtingai nei lëtinës traumos, kai dantøstruktûros netenkama pamaþu, ûmiødantø traumø atveju dantø audiniø netenkamastaiga ir skausmingai. Skubiai suteiktapirmoji pagalba ir vëliau gydymasnulemia, ar dantis bus iðsaugotas.Dantø traumø klasifikacija1. Emalio lûþiai: paþeidþiamas tikdantø emalis, galimi jo átrûkimai.2. Vainiko lûþiai: paþeistas emalis,dentinas, pulpa neatverta,Pirmoji pagalba iðmuðus dantáPieniniams dantimsDaþniausiai iðmuðti pieniniai dantysnereplantuojami. Yra didelë rizika, kadbus paþeista nuolatinio danties uþuopaþeistasemalis, dentinas, atvertapulpa.3. Ðaknies lûþiai: lûþusi ðaknis, paþeistascementas, dentinas, pulpa. Galimiskersiniai, ástriþiniai, vertikalûs, skeveldriniailûþiai. Arba vainiko ir ðaknies lûþiai:danties lûþis paþeidþia emalá, dentinà, ðakniescementà. Gali paþeisti ir pulpà.4. Intruzija ir ekstruzija: dantis pakeièiavietà danties aðies kryptimi, t.y. ákalamasá alveolæ arba ið dalies iðkrenta iðalveolës.5. Danties išmušimas (avulsija).6. Alveolinës ataugos (dantá supanèiokaulo) lûþiai: virðutinio ir apatinio þandikauliøalveoliniø ataugø lûþiø metu galibûti paþeista danties alveolë, nutrûkstadanties mityba.Esant emalio lûþiams pirmoji pagalbanereikalinga, taèiau reikia apsilankytipas odontologà iðtaisyti defekto, nes likæaðtrûs danties audiniai gali þaloti lûposvidiná pavirðiø, lieþuvá.Pieniniø dantø vainiko lûþiai sudaroapie 33 proc. visø traumø, o nuolatiniødantø – apie 75 procentus. Jeigu pulpanepaþeista, skubi pagalba nereikalinga,taèiau nedelsiant reikia apsilankyti pasodontologà, kad bûtø apsaugai gydomapulpa ir atstatytas danties vainikas. Jeigupulpa paþeista, reikia kuo skubiaukreiptis á odontologà.Ðaknies lûþiai apima tik 7 proc. dantøtraumø. Horizontalûs ðaknø lûþiai daþniausiaipasitaiko priekiniø dantø grupëjedël tiesioginës traumos. Vertikalûs lûþiaidaþni ðoniniø dantø grupëje. Daþnaiðaknies lûþis nepastebimas, todël vaikuipatyrus traumà reiktø kuo skubiau kreiptisá odontologà ir atlikti rentgenologinátyrimà.Ávykus intruzijai matyti tarsi á alveolæákaltas dantis, vainikas bûna paþemëjæs,kartais jo gali visiškai nesimatyti. Intruduotaspieninis dantis gali paþeisti nuolatiniodanties uþuomazgà. Tuomet sutrinkanuolatinio danties augimas, deformuojasijo vainikas, gali pakisti dantiesdygimo vieta ar net visiškai neišdygti. Jeiguyra ámuðamas nuolatinis dantis, 96proc. atvejø mirðta danties pulpa, dantistampa „negyvas“, todël reikia iðgydytiðaknø kanalus, kad bûtø apsaugoti dantásupantys audiniai.Pirmoji pagalbaesant vainiko, ðaknies lûþiamsbei intruzijai ir ekstruzijaiPieniniams ir nuolatiniams dantimsPo traumos vaiko veidas nuprausiamasðiltu vandeniu. Kad sumaþëtø patinimas,pridedamas ledø maiðelis ar sudrëkintasðaltu vandeniu skudurëlis.Skausmui slopinti duodama paracetamolio,bet tik ne aspirino. Kuo skubiaureikia kreiptis á odontologà.Danties iðmuðimo trauma daþniausiaipasitaiko vaikams nuo 7 iki 9 metø, nesðiuo laikotarpiu dantá supantis kaulas yrapakankamai elastingas. Iðmuðtà dantásvarbu kuo greièiau replantuoti, kad sëkmingaiprigytø. Jei neámanoma skubiaireplantuoti, dantá bûtina pamerkti á fiziologinátirpalà, jei nëra sàlygø – á pienà arbadantá uþsikiðti uþ skruosto.6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


mazga. Taèiau vis tiek reikia nedelsiantapsilankyti pas odontologà.Nuolatiniams dantimsNegalima liesti iðmuðto danties ðaknies.Dantá laikyti tik uþ vainiko.Nuplauti dantá, jei jis yra purvinas. Negalimaðaknies ðveisti, gramdyti ar vyniotiá skudurëlá.Galima bandyti ðvelniu pirðto paspaudimuástatyti dantá á alveolæ. Jei ástatytinepavyksta, dantis laikomas fiziologiniametirpale, seilëse arba piene, taidrëkina ir maitina periodonto làsteles, likusiasant ðaknies pavirðiaus. Vaikà nedelsiantveþti pas odontologà. Jei dantisnebuvo rastas, gali prireikti kvëpavimotakø ar virðkinamojo trakto rentgenogramos.Gali prireikti stabligës profilaktikos,jeigu buvo uþterðta alveolë.Alveolinës ataugos lûþiams bûdingapaþeistos vietos skausmingumas, patinimas,sàkandþio sutrikimas, kartu galibûti paþeisti ir dantys.Pirmoji pagalbalûþus alveolinei ataugaiPieniniams dantims ir nuolatiniamsdantimsNuplauti ðaltu vandeniu ir uþdëti ledomaiðelá ant paþeistos srities minkðtøjøaudiniø, kad sumaþëtø tinimas. Duotinuskausminamøjø vaistø. Kuo skubiaukreiptis á odontologà.Norint iðvengti dantø traumø, labaisvarbi jø prevencija.Nenaudojant apsauginiø kapø, traumøtikimybë padidëja nuo 6 iki 8 kartø. Geresnisðvietimas ugdymo ástaigose turëtø skatintivaikus þaidþiant ar sportuojant naudotiapsaugines kapas. Gydytojai taip pat turëtøimtis iniciatyvos ir suteikti þiniø tëvams,kaip elgtis ir kokià pirmà pagalbà suteiktiávykus vaiko danties traumai.Naudota literatûra:1. Nowak AJ, Slayton RL: Trauma to primaryteeth: Setting a steady management coursefor the office. Contemporary Pediatrics. November2002; 11:99.2. MitsuhiroTsukiboshi. Treatmnet Planningfor Traumatized Teeth. Tokyo: QuintessencePublishing, 2000.3. Near Kuri Hod, Pali Road, Jhalamand,:Intrusiveluxation in primary teeth – Review of literatureand report of a case: Jodhpur 342005,Rajasthan, India : September 2011.4. McTigue DJ: Introduction to dental trauma:Managing traumatic injuries in the primarydentition, in Pinkham JR (ed): Pediatric Dentistry:Infancy through Adolescence. Philadelphia,Pa., WB Saunders, 1999, pp 213–224.5. http://dentalresource.org/topic50trauma.html.KadaN.Chaimanee nuotr.2011 m. spalio mën. televizoriø ekranuose stebëjome,kaip Bankokà niokoja Èao Prajos upës potvynis, padaræsdaug ekonominiø nuostoliø, sujaukæs ne vieno europieèioturistinæ kelionæ. Tuo metu turëjo vykti Pietryèiø Azijosgeomoksliniø programø koordinacinio komiteto (CCOP)konferencija ir Tarptautinës geomokslø sàjungos komisijos„Geomokslai aplinkos formavimui“ (IUGS-GEM)kasmetis pasitarimas. Taigi dël potvynio planuotiejirenginiai „nuplaukë“ – buvo atidëti vëlesniam laikui.Jonas SATKÛNASLietuvos geologijos tarnybaNenuostabu, kad tropikuosevyksta potvyniai, tai gana áprastasmusoniniø liûèiø sukeltas reiðkinys.Tailande daugiausia krituliø iðkrentarugsëjo mënesá (258,3 mm), o vidutinismetinis krituliø kiekis (per 1961–1990 m. stebëjimø laikotarpá) yra1578,8 mm. Daugiausia krituliø permetus iðkrenta pietvakarinëje ðaliesdalyje, nes èia eina dauguma tropiniømusonø keliø. Ilgas musonø laikotarpis,krituliø kiekis lemia, kad rudeniopdrëkinimo ir drenaþo sistemosbûna perpildytos, todël prasidëjus didesniamlietui vyksta dideli potvyniai.Èao Prajos baseinas apima 158 000km² (apie 38 proc. ðalies teritorijos).nuskæsBankokas?Bûdingas Èao Prajos deltos vaizdas –dumblëti krantai ir uþtvindomi þemës plotai tampaakvakultûrø, daugiausia moliuskø ir kreveèiø,auginimo tvenkiniais, taèiau juos bûtina saugoti nuointensyvëjanèios jûros bangø erozijosÈao Praja teka á pietus 372 km ir átekaá Siamo álankà sudarydama 135km ploèio deltà.Kai Èao Prajos upë iðsilieja iðkrantø, didelë dalis Bankoko bûna uþtvindyta,nes didesnioji miesto dalisyra vos 0,5 m virð jûros lygio, o nettreèdalis miesto yra þemiau jûros lygio.Be krituliø vandens, kita svarbiprieþastis, lemianti Bankoko uþtvindymus,– þemës grimzdimas ir slûgimas.Bankoko urbanistinës aglomeracijos(apie 15 milijonø gyventojø) irpajûrio lygumos teritorijos akivaizdþiaigrimzta, tai nustatyta ne tik iš geodeziniømatavimø duomenø, bet irmatoma net nepatyrusia akimi. Taigiþemës grimzdimas didmiesèio aglomeracijàdaro dar jautresnæ liûèiø sukeltiemspotvyniams.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 7


Èia dar neseniai buvo kaimogatvë, o dabar – vienas iðdaugelio vandens keliøKhum Samut Chino ðventykla pastatyta 1960 m.,jos grindys dabar þemiau jûros lygio ir tikpylimai saugo jà nuo tiesioginës bangø erozijosSiamo (Tailando) álanka ir erozijos mastai.Raudoni taðkai – kritinë rizika, þali taðkai –vidutinë erozijos rizika, mëlyni taðkai –nedidelë rizika. Skaièiais paþymëtos KhunSamut Chino (1) ir Wat Hong Thongo (2)šventyklos, esanèios jau uþtvindytuose irintensyviausiai grimztanèiuose krantosektoriuose (pagal Niran Chaimanee,DMR 2012).Èao Prajos deltos geologinis pjûvis(pagal Niran Chaimanee, DMR 2001)Kitas su grimzdimu susijæs dramatiðkasreiðkinys – jûros transgresija ir ÈaoPrajos deltos uþtvindymas. Deltos pakrantesjûra uþlieja stulbinamu greièiu –krantas atsitraukia (jûros transgresija) net50 m per metus.Kokie procesai ir reiškiniai lemia ÈaoPrajos deltos ir Bankoko urbanistinës aglomeracijosgrimzdimà – ðie klausimai buvonagrinëjami 2012 m. vasario mën. vykusiameIUGS-GEM komisijos darbiniamepasitarime, skirtame miestø gruntø tarðosir stabilumo problematikai. Pasitarimà suorganizavoPietryèiø Azijos geomoksliniø programøkoordinacinis komitetas (CCOP), jodarbuotojai surengë tiriamàjà iðvykà, suteikëunikalios informacijos.Bendras Tailando kranto linijos ilgis –2600 km, ið jø 1,700 km tenka krantamsSiamo (Tailando) álankoje, 900 km tæsiasiAndamanø jûros krantai. Kranto zonoje –23 provincijos su 11 milijonø gyventojø.Skiriami trys pagrindiniai krantø tipai pagalnuosëdø akumuliacijà: smëlëti, klifiniai,dumblëti. Suprantama, turizmui tinkatik smëlëti krantai.Èao Prajos deltos geologiná pjûvá sudarodidelio storio kvartero (pleistoceno irholoceno) fliuvialiniø-jûriniø nuosëdø storymë.Paèiame deltos pavirðiuje klostosiWat Hong Thongo budistøðventykla buvo pastatyta prieð 20metø ant tuomeèio Siamoálankos kranto. Per ðá laikotarpádël deltos grimzdimo irvandenyno lygio kilimo jûroskrantas pasistûmëjo á kontinentàkelis ðimtus metrø. Strëlepaþymëti inþineriniai árenginiai –á geotekstilës „rankovæ“supumpuoti smëlio pylimai(vadinamosios „smëlio deðros“)– turi apsaugoti dabartinæ krantolinijà nuo bangø erozijos,iðsaugoti akvakultûriniustvenkiniusdabartinës upinës sànaðos ir jûriniai (potvyniø-atoslûgiø)dariniai. Giliau – apie 30m gylyje slûgso holoceno jûrinës transgresijosdariniai – moliai, aleuritai, dumblingismëliai. Po jais – viso pleistoceno metuklostytos fliuvialinës (upinës, deltinës) sànaðos.Ðie dariniai yra net 2–3 km storio,jø pjûvis tiesioginiais metodais (græþiniais)nëra iðtirtas ir tik pagal geofizinius seismoþvalgybiniusduomenis yra nustatyta,kad po biriomis pleistoceno sànaðomisslûgso kristalinës – magminës, metamorfinësuolienos, formuojanèios deltos ádubosguolá. Pleistoceno fliuvialinës sànaðosyra palyginti purios, jos niekada nebuvosuslëgtos ledynø, todël jø tûris dël kompakcijos(tankëjimo) nuolatos maþëja ir taiveikia kaip vienas teritorijos grimzdimà lemianèiøveiksniø. Smëlingi tarpsluoksniai,læðiai (pjûvyje paþymëti tamsia spalva) yravandeningi, gëlas vanduo aptinkamas iki500 m gylio, taèiau arèiau kranto jis jau paveiktasjûros vandens intruzijos (ásiskverbimo),todël gëlas vanduo aptinkamas tikmaþesniuose gyliuose.Pirmos dvi trys deðimtys metrø nuosë-Mangrovës – miðkai irsàþalynai – viena iðefektyviausiø priemoniø,padedanèiø apsaugotitrapià kranto linijà nuojûros bangø erozijos,todël jos yra specialiaisodinamos8 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Khum Samut Chino ðventyklosvienuoliø nameliai – jau virð vandensPrabangios vilos rytinëje deltos pakrantëjedël þemës grimzdimo jau apleistos1980–1990 m. laikotarpiu nustatytas apie60 cm þemës pavirðiaus slûgimas.Matant slûgimo negatyvius padarinius,miesto aglomeracijos centrinëje dalyjepoþeminio vandens eksploatacija buvopradëta riboti nuo 1980 metø. Bendraspavirðiaus slûgimas 1992–2000 m. sumaþëjoir sudarë apie 40 centimetrø.gio kilimas dël klimato pokyèiø. Suminislygio kilimas siekia 22–32 mm permetus. Esant tokiems jûros lygio kilimo– þemës slûgimo greièiams, Bankokasjau po 20 metø bus þemiau jûros lygio,o po 50 metø miestas jau bus daugiaukaip 1 m þemiau dabartinio jûros lygio.Jei ðios prognozës iðsipildys, nesunkuSuslûgæs gruntas apie 40 cm atidengë pastatopamatus rytinëje Tailando álankos pakrantëjedø – geotechniðkai nepatikimi, silpni gruntai,todël bet kokio inþinerinio statinio pagrindasyra holoceno transgresijos metu suklostytimoliai, deltos regione slûgsantysapie 30 m gylyje. Á ðiuos darinius turi bûtiatremti pastatø pagrindø poliai, o jø gylá lemiapastatø aukðtingumas ir kitos patikimumàlaiduojanèios aplinkybës. Todël deltosinþinerinës sàlygos yra gana sudëtingos.Apibendrinant visus þinomus faktus galimateigti, kad uþtvindymo – kranto regresijosir þemës pavirðiaus slûgimo prieþastysyra nuosëdø kompakcija, poþeminiovandens siurbimas, nuosëdø srauto sumaþëjimas(hidroelektrinës uþtvanka, pastatyta1920 m., labai sumaþino nuosëdø kiekáir deltos augimas nuo to laiko sumaþëjo),globalus jûros lygio kilimas, dabartinis tektoninis(neotektoninis) deltos grimzdimas.Kita problema, kurià lemia þmogausveikla, tai poþeminio vandens vartojimas.Bankoko miesto reikmëms vartojamaspaviršinis bei poþeminis vanduo, šis dëlgeresnës kokybës buvo intensyviai tiekiamasmaisto pramonei. Dël poþeminio vandenssiurbimo Bankoko miesto teritorijojemaþëja vandeningø sluoksniø (pleistocenosmëlingø dariniø) porinis slëgis, tankëjapurûs smëlingi dariniai, maþëja jø tûrisir pavirðiaus slûgimas. Pavyzdþiui,Þemës pavirðiaus slûgimo pokyèiai nuo 1980 m., kai miesto aglomeracijos centrinëje dalyjepoþeminio vandens eksploatacija buvo pradëta riboti. Þemëlapiuose matyti, kad centrinëjeBankoko dalyje slûgimas sumaþëjo nuo 12,8 cm per metus 1978 m. iki 4,5 cm per metus 2000m., o slûgimo apimtos teritorijos „persikëlë“ ið centrinës teritorijos á periferijà, arèiau álankosÞemës pavirðiaus slûgimo Bankoke prognoziniø skaièiavimø lentelëScenarijus Neotektoninis Þemës slëgimas dël Jûros lygio Suminisgrimzdimas a , mm kompakcijos b , mm kilimas c , mm efektas d , mm1 0,0 -18,0 4,0 22,02 -10,0 -18,0 4,0 32,03 -5,0 -18,0 4,0 27,0Informacijos šaltiniai: a: CGPS stoties Sattahep duomenys; b: DMR, 1998; c: Trisirisatayawong etal 2010; d: Suminis jûros lygio kitimas (pagal N. Chaimanee, 2012)Scenarijus Suminis grimzdimas, 10 metø (m) 20 metø (m) 50 metø (m)mm/per metus1 22,0 0,22 0,44 1,102 32,0 0,32 0,64 1,603 27,0 0,27 0,54 1,35Vertinami ðie faktoriai: neotektoninisgrimzdimas, slûgimas dël nuosëdøkompakcijos (sutankëjimo) ir jûros ly-ásivaizduoti, kokios pasekmës laukiamiesto potvyniø metu.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 9


VGTU profesoriui habilituotam daktarui Jonui Gediminui Marèiukaièiui ðiandienbrangiausias yra laikas. „Skubu uþbaigti vadovëlá „Technologijos átaka gelþbetoniniøkonstrukcijø bûsenai“, tokio leidinio jau seniai reikëjo“, – sako universiteto emeritas,gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø projektavimo klasikas...Audriaus BAGDONO nuotr.Antrieji namai: Gelþbetoniniøir mûriniø konstrukcijølaboratorijaKiekviena aukðtoji mokykla turisavo ðviesiø asmenybiø. Þmoniø, atidavusiøsavajai Alma mater graþiausius gyvenimometus. Profesorius G.Marèiukaitis– vienas ið jø.Pirmàjá moksliná straipsná jis paraðë apiemedines konstrukcijas. Bëgant metams,parengë ir ágyvendino daugelio naujø ir renovuojamøpastatø konstrukcijø stiprinimoprojektus, o ðiandien profesoriø emeritàG.Marèiukaitá daþniausiai galima sutiktiGelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø laboratorijoje.Tai jo antrieji namai.Suprojektuotas ir árengtas kaip mokslinisuniversiteto padalinys, ði laboratorijayra skirta gamybininkams, mokslininkamsir studentams. Laboratorijos statyba buvofinansuojama ið universiteto moksluiskirtø lëðø, prisidëjo ir ano meto statybinësorganizacijos. Laboratorija Saulëtekioalëjoje atsirado kartu su naujuojuVGTU laboratorijø korpusu.„Technologinæ laboratorijos pusæ atsiveþiauið Ilinojaus universiteto. Ta staþuotëJungtinëse Valstijose tapo puikia proga suformuluotiidëjà, kaip ir kokià tyrimø laboratorijàreikia árengti mûsø universitete (buvusiameVilniaus inþineriniame statybos institute– Red.)“, – prisiminimais dalijasi VGTUGelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø laboratorijosákûrëjas prof. G.Marèiukaitis.Aurelija STASKEVIÈIENËmûriniø„Gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijøtyrimai ið pradþiø buvo „ðventi“, – juokaujaprofesorius. – Juos atlikdavome senuosiuoseuniversiteto rûmuose, kur tuometisVilniaus inþinerinis institutas turëjopatalpas Ðv. Trejybës cerkvëje. Tais laikaistyrimai buvo maþesnës apimties, nors, jeipalygintume su dabartimi, apimtys nebuvomaþos. Svarbiausia, kad eksperimentøduomenys nepaseno – prieð 40 metøatlikti gelþbetonio ir mûro tyrimai tebegalioja,nes statybø mokslas palyginti jaunas,eksperimentai su kompozitinëmisstatybinëmis medþiagomis ir konstrukcijomistaip pat neseni.“10 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Ar profesoriaus ir jo kolegø pastangomisákurta laboratorija atsipirko? Paðnekovassako, kad laboratorija daugiau pelnodavë sovietiniais laikais. Be abejo, uþdirbair dabar, tik bëda – trûksta darbuotojø.„Visame pasaulyje mokslo tyrimodarbus atlieka doktorantai, o mums trûkstadoktorantø, – sako profesorius. – Doktorantaidaugiausia priimami á vadybà, o ákonstrukcijø sritá jie nepatenka. Yra dëstomosstatybos technologijos profilinësdisciplinos, taèiau technologiniø procesøtematikos moksliniø darbø ir straipsniø paraðomalabai maþai. O juk pasaulyje pripaþinta,kad geriausiai parengti specialistaiyra ið tø universitetø arba jø padaliniø,kuriuose yra ir stipriausi atitinkamossrities mokslo centrai. Mokslas ir mokymasvienas kità turi papildyti.“G.Marèiukaièio nuomone, doktorantûraturëtø bûti tikslinë – reikëtø iðsiaiðkinti,kokiø srièiø doktorantø ðiuo metu labiausiaireikia. „Anksèiau numatydavom, kokiaikatedrai kokiø specialistø reikia. Padëdavomsukomplektuoti doktorantus pagalreikalingumà. O ðtai dabar Statybos inþinerijoscentre ið pagrindiniø katedrø tërapora doktorantø, tokiam padaliniui reikëtødaugiau jaunø mokslininkø. Daugelio statybiniøkatedrø mokslinis personalas artëjaprie garbaus amþiaus. Kas mus pakeis?“– retoriðkai klausia dël universiteto reikaløjautriai iðgyvenantis pašnekovas.Gelþbetoniniø irkonstrukcijøklasikas,Didelis iððûkis buvo Lietuvos valdovø rûmø monolitiniogelþbetonio rëmo, laikanèio visà statiná, projektavimas. Kartusu kolegomis projektavome ne tik rëmo pamatus, bet ir sudëtingàperdangà virð paliktø ir lankytojams prieinamø apþiûrëtiatvirø senøjø rûmø pamatø. Uþsibrëþëme suprojektuoti naujuspamatus su specialiomis templëmis ir gembëmis, po kuriomisturëjo likti atviri senøjø pamatø ir sienø fragmentai. Antgembës galø „parimo“ mûsø suprojektuota monolitiniogelþbetonio perdanga, o ant jos – visas pastatas.Sukûrë konstrukcijøprojektavimo normas,atitinkanèias EuroposstandartusProfesoriui teko spræsti daug originaliøprojektø, kuriems reikëjo konstrukcinëspraktikos ir teoriniø pagrindø, pagrástøskaièiavimais bei tyrimais.„Vienu svarbiausiø darbø laikau pirmøjøLietuvos istorijoje konstrukcijø projektavimonacionaliniø normø – statybos techniniøreglamentø koncepcijos parengimà, kûrimàir vadovavimà jam. Mûsø pasirinktakoncepcija 2005 m. buvo ávertinta tarptautinëjekonferencijoje Maskvoje, kurià suorganizavoRusijos statybininkø draugija,Amerikos betono institutas (ACI), kitos Europosbetono ir gelþbetonio tyrëjø organizacijos,– pasakoja prof. G.Marèiukaitis. –Kad pasirinktoji koncepcija yra teisinga, patvirtinoir Baltarusijos prezidento A.Lukašenkospo apsilankymo Lietuvoje duotas nurodymassavo Vyriausybei pakviesti specialistusiš Lietuvos pasidalyti patirtimi apie euronormøtaikymà ir lietuviškus parametrus.“Paklaustas apie didþiausius gyvenimoiððûkius, profesorius sako, kad tokiø tikraibuvo ne vienas: „Didelis iððûkis buvoLietuvos valdovø rûmø monolitinio gelþbetoniorëmo, laikanèio visà statiná, projektavimas.Kartu su kolegomis prof. J.Valivoniuir doc. B.Jonaièiu projektavome netik rëmo pamatus, bet ir sudëtingà per-dangà virð paliktø ir lankytojams prieinamøapþiûrëti atvirø senøjø rûmø pamatø.Be to, antþeminë statinio dalis turëjo sutaptisu buvusiais senaisiais pamatais jønelieèiant. Uþsibrëþëme suprojektuotinaujus pamatus su specialiomis templëmisir gembëmis, po kuriomis turëjo liktiatviri senøjø pamatø ir sienø fragmentai.Ant gembës galø „parimo“ mûsø suprojektuotamonolitinio gelþbetonio perdanga,o ant jos – visas pastatas.“Kaip nemaþà iððûká nurodo ir kitus darbus:„Forum Palace“, vieðbuèio „Lietuva“,Vilniaus CUP ir kitø statiniø rekonstrukcijoskonstrukciniø daliø projektus.Taèiau labiausiai já dþiugina, kad nuveiktidarbai nebuvo vienadieniai, kad jieturi iðliekamàjà vertæ. Profesorius yra sukaupæsir didelæ pedagoginæ patirtá, todël,nëra abejingas dabartinei disertacijø forminimotvarkai. Jis teigia, kad reikalavimaibesiginantiems disertacijas ðiuo metuyra per maþi: „Doktorantai daþniausiaidirba kitur, ne universitete. Jiems reikia pajamøiðlaikyti ðeimas, todël negali atsidëtivien mokslui. Ið aukðtosios mokyklos biudþetoiðlaikyti etatiniø mokslo darbuotojø,þinoma, neámanoma, bet anksèiaudoktorantai susiedavo savo darbø temassu gamybos poreikiais. Deja, ekonominëskrizës metu gamybininkø poreikis moksliniamstyrimams apskritai sumaþëjo.“Pradëjæs kalbëti apie mokslo perspektyvasir jaunus mokslininkus, kuriø inovatyviøidëjø laukia universitetas ir gamyba,prof. G.Marèiukaitis pabrëþia bûtinybæ màstytiglobaliau: „Dabartinis pasaulis turi labiautaupyti gamtos iðteklius. Sakykim, klinkeriogamybos viena tona iðmeta á atmosferà beveiktonà CO 2! Senka þvyro ištekliai, reikiataupyti cementà. O kas pakeis senkanèiusnatûralaus akmens išteklius? Negalime rûpintisvien savo kiemo interesais. Reikia gamintilengvesnes konstrukcijas, bet ið stipresniobetono. Ðtai amerikieèiai á betonà deda20 proc. maþiau cemento negu mes“.Mokslininko laimë:nuo lietuviðkos techninësterminijos kûrimo ikihabilitacijos gynimoAmerikietis Max De Pree, knygos„Lyderystë yra menas“ autorius, raðo:„Laiduoti tæstinumà yra viena pagrindiniølyderio pareigø“. Ádomu, kà apie tæstinumàir lyderio pareigà mano „gelþbetonioklasikas“ prof. G.Marèiukaitis?„Iðugdþiau penkiolika mokiniø –mokslo daktarø ir docentø. Tai GintarisKaklauskas, Arnoldas Ðneideris, RemigijusÐalna, Linas Juknevièius, ArvydasJurkða, Eugedijus Dulinskas ir kiti, dirbantysèia, VGTU, ir Kaune“, – ðypsosi profesorius.Apie mokinius jam kalbëti smagiaunei apie mokslininko laimæ. Nuo pirmojostudijø kurso tuomeèiame Kauno politechnikosinstitute (dabar KTU) ásitraukæsMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 11


á studentø mokslinius bûrelius, bûdamas32-ejø tapo Statybos fakulteto prodekanu.Paskui daugiau kaip 20 metø buvoVGTU mokslo prorektoriumi. Mokslinis iradministracinis darbas nuolat pynësi, okartais ir trukdë vienas kitam.„Baigus Kauno politechnikos institutà,niekas nenorëjo vaþiuoti dirbti á Vilniø.Vilnius atrodë svetimas, nelietuviðkas. Irnors labai bûtume norëjæ siekti mokslininkøkarjeros, në vienas nebûtume galëjæiðkart to padaryti dël labai paprastos prieþasties– á aspirantûrà tuoj pat po studijøbaigimo nepriimdavo. Reikëjo dvejus metusatidirbti, lygiagreèiai dirbant antraeilësepareigose. Taigi reikëjo padirbëti gamyboje,kad ateityje gautum teisæ mokytibûsimuosius specialistus...“Jis turi puikø lietuviø kalbos pojûtá, nuomokykliniø laikø raðë straipsnius, o vëliauredagavo ir solidþius leidinius (pavyzdþiui,Lietuvos aukðtøjø mokyklø mokslo darbøserijà „Statyba ir architektûra“). Ðiuo metuprofesorius yra mokslo þurnalo „Statybinëskonstrukcijos ir technologijos“ vyriausiasisredaktorius. Ðio prieð 3 metuspradëto leisti ir vis labiau populiarëjanèioleidinio straipsniai referuojami tarptautinëseduomenø bazëse, þurnalas spausdinamaslietuviø ir anglø kalbomis. Be to,profesorius G.Marèiukaitis kûrë ir átvirtinolietuviðkà techninæ terminijà.„Pasirinkæs mokslininko kelià, matyt,ten ir turëjau surasti savàjà laimæ, – teigiasave mokslininku konservatoriumi juokaisvadinantis G.Marèiukaitis. – Daug laikoman atëmë administracinis darbas. Dabar,bûdamas laisvas nuo administravimopareigø, padariau daug daugiau. Padariautai, kà ið tiesø visà gyvenimà norëjaudaryti. Dþiaugiuos, kad nepaisiau uþimtumoir apsigyniau habilitaciná darbà, kuriotematikà parsiveþiau ið staþuotës JAV.Tapau antruoju statybos srities habilituotudaktaru Lietuvoje. Tais laikais já tvirtinoMaskvoje. Buvo net anoniminiø skundøið Lietuvos, buvo „juodøjø oponentø“. Neslëpsiu,mokslinis laipsnis man buvo svarbus,jis reiðkë atliktø moksliniø tyrimø pripaþinimàLietuvoje.“Kaip mokslininkui jam daug reiðkë ir1966 metais gauta Respublikinë premija,kurià pelnë kartu su tuomeèio Kauno politechnikosinstituto kolegomis. Svarstydamasapie mokslininko nueità kelià ir pripaþinimà,jis teigia, kad tas pripaþinimasateina ávairiais keliais.„Svarbûs yra ir paraðyti moksliniaistraipsniai, ir atlikti tyrimai, ir dalyvavimasmokslinëse konferencijose bei disertacijøgynime, – vardija 8 monografijas ir daugiaukaip 300 moksliniø straipsniø paraðæsprof. G.Marèiukaitis. – Taèiau negalisuktis vien savo erdvëje. Mokslininko idëjosturi bûti reikalingos gyvenimui, gamybai.Todël dþiaugiuosi savo ðeðtuoju vadovëliu„Átempto gelþbetonio konstrukcijos“.Jis yra labai aktualus. Já raðydamasanalogo neturëjau.“Dabar profesorius baigia „netradiciná“vadovëlá, kurá vadina konspektu visaverèiamstatybininkui („Technologijos átakagelþbetoniniø konstrukcijø bûsenai“). Vadovëliolaukia statybiniø profiliø katedros,konstruktoriai, technologijø specialistai,studentai. „Statybose konstrukcijos yra atskirtosnuo technologijos, o ðis vadovëlis,arba þinynas, paremtas mano sukauptamoksline ir praktine patirtimi, kaip tikárodys bendradarbiavimo svarbà“, –dþiaugiasi vadovëlio autorius.Tëviðkës obelis, kuritebeþydi...Rugpjûèio pabaigoje profesoriusG.Marèiukaitis ðventë graþø 80 metø jubiliejø.Prisimindamas pragyventus metus,prisipaþásta: kelias ið vargo universitetø átikruosius universitetus nebuvo lengvas...„Ir kaip mes išgyvenom? – paklaustasapie vaikystæ ir jaunystæ, klausimu atsakoprofesorius. – Paþiûrëkit, kiek daugtremtiniø yra ilgaamþiai, matyt, sunkumaiuþgrûdina. Vaikystëje ir mums teko badauti.Kai namai sudegë, kurá laikà glaudëmësið molio drëbtame pusrûsyje. Tekovyþas ir èiunkes avëti, á atlaidus be batøkulniuoti, basam po gruodà lakstyti. Marijampolëscentre, ðalia gimnazijos, tëvasiðnuomojo neðildomà kambarëlá pastogëje.Naktá vanduo uþðaldavo, bet nesirgdavau.Ðeimoje uþaugome ðeði vaikai.Mus daugiausia augino mama. Ðiandienmûsø, anksèiau pavyzdine vadintos, sodybosvietà þenklina vienintelë obelaitë,kurià sodinom abu su tëvu. Sodas buvoant kalniuko, ten tebeauga manoji obelis...Ant to kalnelio mane, berniokà, siøsdavopasidairyti, ar neatvaþiuoja stribai suNKVD, kad spëèiau praneðti á sveèius uþsukusiemspartizanams...“Pasidomëjus apie laisvalaiká ir pomëgius,profesorius linksmai ið savæs pasiðaipo:„Gal þodis darboholikas yra apiemane? Turiu ydà: negaliu per atostogasgulinëti paplûdimyje. Mëgstu valtimi arbabaidarëmis upeliais plaukti. Raðymas taippat yra vienas ið mieliausiø uþsiëmimø.Niekada aktyviai nesportavau, bet esu uþkietëjæsKauno „Þalgirio“ krepðinio ir boksovarþybø sirgalius. O ðiaip man geriausiassportas – ðienauti, dirbti ûkio darbus.Geriausiai jauèiuosi kà nors dirbdamas fiziðkai.Jau 70 metø vis kaþkà statau. Galaš tikrai statybininkas?...“ÁstabusProf. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINASPrieð sësdamas prie ðio raðinio, ketinaujo antraðtëje pavartoti epitetà „pavydëtinas“.Taèiau, nors sakoma, kadesama ne tik juodo, bet ir ðviesaus pavydo,vis dëlto kiekvieno gelmëje slypilyg ir kaþkokia sakanèiojo nuoskauda.Pagaliau koks èia gali bûti ðviesus pavydasViktorui Aleknai iðkentëtø gulaguosedvylikos metø, o ir po to patirtøvargø. Kitas dalykas nuostaba ar þavesys,kada þmogus audringuose verpetuosenepaskandino jam jaunystëjeáskiepytø idealø ir, nuosekliai jais vadovaudamasis,pakelta galva eina ilgà gyvenimokelià kurdamas savo tautai dvasinesvertybes.Viktoras Alekna, gimæs 1915 metais,priklausë tai lietuviø inteligentø kartai,kuri pradëjo formuotis po 1918 m. vasario16 d. Nepriklausomybës akto irkelerius metus trukusiø kruvinø kovødël Lietuvos valstybës laisvës. Ji iðgyvenovisus nualintos ðalies sunkumus.Tie sunkumai daugiau ar maþiau varþëðià kartà ugdþiusiø ðeimø buitá, paskuilydëjo pradþios mokykloje, gimnazijojeir galiausiai einant aukðtuosius mokslus.Ne vienas Viktoro Aleknos kartosjaunuolis yra ir palûþæs... 1922 m. jampradëjus mokytis toli nuo namø esanèiojeVadþgirio pradþios mokykloje,mokslas dar nebuvo privalomas – tëvaisavo vaikus leido á mokyklas iš gerosvalios. Pradþios mokyklø ástatymas,skelbiantis, jog 7–11 m. vaikai privalomaituri mokytis keturmetëje pradinëjemokykloje, galutinai ávestas tik 1930metais. Ir kokio tada bûta tø mokyklølygio! Trûko patalpø, vadovëliø ir tinkamø,kvalifikuotø mokytojø. Antai ViktoruiAleknai per keturias mokymosi þiemasteko lankyti bene penkias pradþiosmokyklas ir susipaþinti su devyniaismokytojais. 1926 m. pavasará baigæspradþios mokyklà, kad ástotø á Raseiniøgimnazijà, buvo rengiamas egzaminamsvieno gimnazisto: be jo pagalbosnebûtø jø iðlaikæs. Gana primityviai tadamokyta ir gimnazijose. Taèiau ViktorasAlekna turëjo gerà galvà, tikrà Dievodovanà, buvo labai nuovokus. Tadveikiai gimnazijoje pasiþymëjo kaip la-V12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


iktoro AleknosViktoras Aleknalikimasbai geras matematikas ir lietuviø kalbosbei literatûros mokovas. Pradëjo reikðtispolinkis kurti. 1933 m. baigæs gimnazijà,jis svajojo tapti inþinieriumi, bet, tëvui padejavus,jog vargu ar ástengsiàs remti jopenkerius metus trunkanèias studijas, opaèiam suvokus, jog negalësiàs studijuodamaskartu uþsidirbti lëðø, stoja Kauneá Vytauto Didþiojo universiteto Humanitariniømokslø fakultetà. Pasirenka studijuotilotynø kalbà, lietuviø kalbà ir literatûrà,o treèiuoju dalyku – pedagogikà.Studijos Humanitariniø mokslø fakultetebuvo trumpesnës: trukdavo ketveriusmetus. Be to, jas galëta suderinti su darbukokioje ástaigëlëje.Viktorui Aleknai ilgainiui pavyko rastijam ypaè pravartø ir mielà darbà: ásitaisëdidelës kultûros þurnalisto Juozo Keliuoèioleidþiamame ir redaguojamame savaitiniameþurnale „Naujoji Romuva“ administracijosdarbuotoju. Èia jam teko paþintidaug áþymiø Lietuvos intelektualø. Tospaþintys ypaè pravertë vëliau, renkant medþiagàSalomëjos Nëries biografijai, studijaiapie universiteto ateitininkø veiklà irRaseiniø gimnazijos istorijai. Þinoma, tadaatsirado progø iðmëginti ir savo plunksnà.Pavyzdþiui, 1935 m. þurnale buvo iðspausdintosseptyniø knygø recenzijos.Vis dëlto studijuodamas ir dirbdamas ViktorasAlekna neiðkilo kaip literatas ryðkiauuþ daugelá tuo metu spaudoje pasireiðkusiøjo kartos jaunuoliø. Taèiau studijosuniversitete, aktyvus dalyvavimas studentøateitininkø veikloje ir darbas þurnalo redakcijojegalutinai ir neatðaukiamai subrandinotas idëjines nuostatas, kuriospadëjo Aleknai likti tvirtam, tariant perfrazuotaisMaironio þodþiais, be ryto nakty,Viktoras ir Leoncija Aleknos. 2006 m.o paskui iðplëtoti slypëjusius pradmenis ávaisingà ir vertingà literatûrinæ veiklà. Niekuokitu nepaaiðkinsi to, kad jis iki pat mirties2008 m. sausio 30 d. liko kûrybingas.Net tø metø sausio 28 d., paskirtos ðirdiesoperacijos iðvakarëse, ástengta paraðytijaudinantá keturiø posmeliø eilëraðtá„Vieðpatie“ (Saulëta vaikystë ir jaunystë.– Vilnius, 2011. – P. 286).Viktoro Aleknos idëjiniø nuostatø visumàgalëtume apibûdinti apibendrintai– kaip darnià skaidraus XIX a. pabaigos irXX a. pradþios lietuviðko tautiðkumo sintezæsu visais esminiais krikðèionybës (katalikybës)principais. Ko gero, bûdamasgimnazijoje skautas ir ateitininkas, jis ðitàsintezës idëjà paëmë ið skautø ðûkio:„Dievui, Tëvynei, Artimui“. Në vienu ðio ðûkioelementu jo iðskirtinai nesigirta ir nesivadovauta,bet visà gyvenimà jis vairavoorientuodamasis á jø vienovæ. Ir ta vienovëturbût buvo kaip tik jo darbø gausosir sëkmës pamatas.Ið esmës imant, savo tikràjá literatûrinádarbà Viktoras Alekna pradëjo bûdamasjau pagyvenæs þmogus, gráþæs ið Vorkutos1957 metais ir kelerius metus padirbëjæssavo specialybei tolimus darbus, kolgaliausiai gavo mokytojo vietelæ. Praëjus27 m. nuo gráþimo á Lietuvà, tæstiniame leidinyje„Literatûra ir kalba“ (t. XVI. – Vilnius,1980, p. 167–423) pasirodë jo ilgameèiøpastangø rezultatas – „SalomëjosNëries poezijos daþnumø þodynas“.S.Nëries kûrybos tyrimà Viktoras Aleknapasirinko neatsitiktinai. To pasirinkimoprieþasèiø, matyt, bûta ne vienos. Taèiaušiuo atveju svarbiausia, kad jo patirtos išbolðevikø, nukreipiamø „tautø vado“ Stalino,skriaudos neatbaidë nuo poetës, paraðiusios„Poemà apie Stalinà“, „Bolðevikøkelià“, þodþiu, jos „sovietizmas“. Jamji nebuvo kokia kolaborantë, kaip po mirtieskai kieno apðaukiamas uþ kelis Leninuiskirtus eilëraðèius Justinas Marcinkevièius.Viktoras Alekna á poetës asmenybæpaþvelgë vadovaudamasis skautiðkostriados nariu „Artimas“ – jis ne teisiamas,ne smerkiamas, ne prakeikiamas, bet priglaudþiamas.Viktoras Alekna savo pasirinkimuiðreiðkë tai, kà vëliau apie poetæyra pasakæs J.Marcinkevièius: „mûsøskausmo sesuo“.Ðià savo paþiûrà Viktoras Alekna toliauplëtojo kituose darbuose, skirtuoseS.Nëries gyvenimui ir kûrybai. 1984 m. leidykla„Vaga“ iðleido jam patikëtus parengtiS.Nëries „Raðtø“ tris tomus. Ðiandienbelieka klausti: ar kada sulauksim geresniopoetës raðtø leidimo?Rengiant „Raðtø“ tritomá, Viktorui Aleknaitikriausiai subrendo mintis imtis sudarytilietuviø literatûros istorijoje pirmàjà raðytojogyvenimo ir kûrybos kronikà. 1995–1997 metais uþmojis sëkmingai ágyvendinamas:„Vagos“ leidykla dviem knygomisiðleidþia jo sudarytàjá „Salomëjos Nëriesgyvenimo ir kûrybos metraðtá“. Kol buvoleidþiamas ðis „Dienoraðtis“, ásibëgëjæsViktoras Alekna parengë ir „Dienovidþio“leidykloje 1996 m. publikuoja poetizuotàbiografinæ apybraiþà „Salomëja“(pakartotinai iðleista dar 2006 m.).Apybraiþos pirmojo leidimo paskutiniameviršelyje išspausdinti Viktoro Aleknosþodþiai, geriausiai iðreiðkiantys jo poþiûráá poetæ: „Seniai nutrynë vëjas pëdassmëly, seniai iðtirpo tie lûþtantys ledai, perkuriuos bëgai á jo vestuves... Ir nubëgai, irlikai gyva amþinai man, o gal ir visiemstiems, kurie bus perskaitæ ir ásiminæ bentvienà tavo posmà. Jø ras ir ðioje knygojetas, kas tik panorës pavaikðèioti tavo svajoniøpëdomis“.Atidavæs svarià duoklæ mûsø sàlyginaipavadintai temai „Artimas“, ViktorasAlekna atsideda antrajam taip pat sàlygi-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 13


Didþioji Viktoro ir Leoncijos Aleknø ðeimynanai vadinamam triados nariui „Tëvynei“.Kas bûtø Tëvynë be jos vaikø, aukojusiøjai savo darbus ir net gyvybes, be juospatriotiðkai ugdþiusiø ástaigø ir organizacijø!Visø jø áamþinimas – tai ir jø idëjø tàsanaujomis sàlygomis. Ir ðtai viena pokitos pasirodo Viktoro Aleknos knygos:„Nepriklausomybës Akto signataras kun.Alfonsas Petrulis“ (1996), dokumentaispagrástas pasakojimas apie Ðirvintø apylinkiøpartizanus „Ûþë þalia giria“ (1999).Brangindamas ðeimos svarbà savo gyvenimokelio pradþioje, Viktoras Alekna paraðoknygà „Àþuolas“ (2000). Po jos pasirodëknyga apie gulaginá „universitetà“– „Oi, ta Vorkuta“. Dalá periodikoje spausdintøraðiniø jis sudëjo á dvi knygas, pavadintas„Akimirkø“ vardu (2006 ir 2008).Pagaliau neliko uþmirðta në já iðugdþiusividurinë mokykla: jau po mirties iðëjo jo„Raseiniø gimnazija, 1919–1949“ (2009).Viktoras Alekna – ne tik mokslinio, istoriniopobûdþio darbø autorius, bet yraparaðæs nemaþa groþinës literatûros kûrinëliø:eilëraðèiø, apsakymø, net pjesæ.Pirmàjá eilëraðtá sakosi sukûræs 1929 m.gruodþio 31 d. vakare, laukdamas Naujøjømetø. Buvæs gana produktyvus, betdaugybæ eilëraðèiø sunaikino saugumoir lagerio pareigûnai. 1997 m. ViktorasAlekna galiausiai galëjo pasidþiaugti rinktine„Pilkø dienø þingsneliai“, kur sudëjo1935–1999 m. eilëraðèius. Rinktinës skyrelyje„Pavasario dainos“ 46 eilëraðèiai,paraðyti 1935–1945 metais. Skyriuje „Vorkuta,oi, Vorkuta“ iðspausdinti 57 kûrinëliai(ið jø du vertimai). Gausiausias treèiasisskyrius „Rudens vëjas“: jame 1957–1996 m. paraðyti 89 eilëraðèiai. Èia ne vietakalbëti apie jø iðliekamàjà vertæ: mumssvarbu pasakyti, kad ir jie rodo ViktoroAleknos ðirdyje iki amþiaus galo rusenuspoezijos kibirkðtá. Jeigu ji neásiliepsnojo ávisus patraukianèià liepsnà, neskubëkimkaltinti jos neðiotojo...Viktoro Aleknos gyvenimà daro patraukløne vien literatûriniai darbai, bet iriðugdyta graþi ðiema. Neapsiriksime pasakæ,kad ðeima – tiksliausias indikatorius,rodantis þmogaus vertæ. Dar Vorkutoje jisvedë likimo draugæ, tvereèënæ LeoncijàBielinytæ. Á Lietuvà parsiveþë dvynukusViktorijà ir Algimantà. Lietuvoje dar prisidëjodukra Sigutë. Na, o ðie Viktorui ir LeoncijaiAleknoms padovanojo dvylika vaikaièiø.Ði didþioji ðeima gerai suprato tëvoir senelio idealus, tikslus ir principus:visà laikà jam pritarë ir já rëmë. Be jø paramosnebûtø tiek nuveikæs.Ðeimos atsidavimas Viktorui Aleknaineiðblëso në po jo mirties. Kilo sumanymasparinkti ir paskelbti visuomenei dalájo rankraðtinio palikimo. Tuo tikslu poniaLeoncija Aleknienë, turëdama jau per 80metø, ëmë mokytis dirbti su kompiuteriu.Èia jai nemaþai talkino vyresnieji vaikaièiai.Jau anksèiau ne vienà knygà papuoðæsþentas, dukros Sigutës vyras dailininkasArvydas Bagdonas rûpinosi bûsimøknygø menine forma, vaikaitis GediminasMiselis jas sumaketavo – parengë spaudai.Ir ðtai pameèiui ðeimos sudëtinëmislëðomis iðeina Viktoro Aleknos dvi knygos:jau minëta „Saulëta vaikystë ir jaunystë“(2011), ir „Maþas esu“ (2012). Jøtiraþai kukluèiai – po 100 egz., bet to uþtenkaneleisti mirti Viktorui Aleknai visuomenësatmintyje.Pirmojoje knygoje du pluoðtai atsiminimø.Viename, „Saulëta jaunystë“ (p. 2–141), atkuriami 1915–1933 m. ávykiai. Antrasispluoðtas, „Þmonës man padëjo“ (p.142–169), nors Viktoro Aleknos pabrëþiamagerø þmoniø pagalba, dar kartà pa-14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


tvirtina ne vieno tremtinio kartotà tiesà,kad sugráþusiems á Lietuvà nebuvo lengva.Viktorui Aleknai sunkumai prasidëjodar Vorkutoje, kai 1955 m. sausio 8 d.iðëjo ið lagerio „á laisvæ“. Jie lydëjo já irvisà ðeimà po to, kai 1957 m. liepà ëmëkvëpuoti gimtosios ðalies oru. Atðiaurûsbuvo visokie tarybiniai aktyvistai, bet bûtanegailestingø ir paprastø þmoniø.Ðios knygos antrojoje pusëje sudëta10 prozos kûrinëliø: keli jø turi 1958,1959 ir 2003 m. datas. Ið to spræstina,kad jie paraðyti jau Lietuvoje. Dvideðimteilëraðèiø, paraðytø 2007–2008 m., atspindiartëjanèios gyvenimo pabaigosnuotaikas.Knygoje „Maþas esu“ daugiausiavietos skirta memuarinio pobûdþio raðiniams.Ið jø bene ádomiausias tekstas,turintis „Kelioniø“ pavadinimà (p.150–290). Ðiame raðinyje autorius figûruojakaip Kalnaitis, bet kiti jo kelyje iraplinkoje minimi þmonës ávardijami tikraisvardais ir pavardëmis. Ðis atsiminimøgabalas aprëpia tik vienus 1987 metus,kada Viktoras Alekna intensyviairinko medþiagà S.Nëries metraðèiui.Reikia stebëtis jo energija ir paslankumu.72-ieji metai, o jis per tuos metusatliko 142 keliones á Vilniø, Kaunà, Ðirvintas,Raseinius, Joniðká ir kitas vietoves.Bagdamas ðià kelioniø apþvalgà,pats Viktoras Alekna nesusilaiko nenusistebëjæs:„142 kelionës per metus!Daþniau negu kas treèià dienà! Plaukaiðiauðiasi, kai pamàstai, koks Kalnaièiogyvenimas. Nuvaþiuota 11 360 km,daugiausia autobusais, troleibusais,ðiek tiek pëstute, dalis lengvosiomismaðinomis...“ (p. 290). Taip, kelionëmsreikëjo daug laiko, daug jëgø ir nemaþailëðø. Suprantama, èia nemaþai aukojoðeima: kantri þmona ir jau subrendævaikai... Bûkime dëkingi ir jiems!Jeigu tada ir vëliau bûèiau þinojæs,kad Viktoras Alekna jauèiasi maþas (manau,ne vien ûgiu, bet ir nuveiktais darbais),bûèiau jam pacitavæs Justino Marcinkevièiauseilëraðèio dvi eilutes:Niekada þmogus nebuvo maþas,Jeigu jis tik buvo savimi.Tai vienas ið tø ne ypaè daþnø Lietuvosþmoniø, kurie visà savo amþiø ástengëbûti savimi.Lietuvosgeografijosdraugijasubûrë mokslininkus irmokytojusGenovaitë KYNË,Ðarûnas GERULAITISUgdymo plëtotës centras, Lietuvosgeografø draugija2012 m. balandþio 2 d. Lietuvosmokslø akademijos Didþiojoje konferencijøsalëje ðurmuliavo geografai.Ðalies geografijos mokytojai, mokslininkairinkosi á konferencijà Geografijosmokslo aktualijos: mokslininkai –mokytojams. Ðià konferencijà suorga-Pradedama konferencija. Ið kairës: LMA tikrasis narys, VU prof. habil. dr.Kæstutis Kilkus, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus pirmininkasprof. habil. dr. Vytautas Basys, LEU prof. habil. dr. Algimantas Èesnulevièius,LR ðvietimo ir mokslo ministro patarëjas Albertas Lakðtauskasnizavo Lietuvos geografø draugija(LGD), Ugdymo plëtotës centras(UPC) ir Lietuvos mokslø akademija(LMA). Iniciatyva kilo 2011 m. rudenáantrojo LGD forumo metu, kai buvo aptarta,kaip aktyviai galëtø bendrauti irbendradarbiauti geografai mokslininkaiir mokytojai. Vilniaus Ðeðkinës vidurinësmokyklos geografijos mokytojaekspertë Regina Kruðinskienë pasiûlësurengti bendrà konferencijà ir pasidalytimoksline patirtimi, tai sulaukëdidþiosios auditorijos dalies pritarimo.Vienas ið Lietuvos geografø draugijosiðkeltø tikslø – rengti mokslinius seminarus,paþintines mokslines iðvykas,populiarinti geografijos mokslà, telktigeografus aktualiems Lietuvos visuomenësuþdaviniams spræsti.Apie draugijàLietuvos geografø draugija su pertraukomisgyvuoja jau 78-tus metus. Jiyra viena seniausiø Lietuvos visuomeniniøorganizacijø, ákurta 1934 metais.LGD steigimo iniciatorius ir pirmasis vadovas– prof. Kazys Pakštas.LGD valdybà sudarë iniciatyvûs tometo geografijos mokslininkai: prof. SteponasKolupaila, Juozas Dalinkevièius,Kazimieras Bieliukas. Tuometis jos tikslasbuvo organizuoti savo šalies kraštotyrosdarbus, kaupti ir skleisti geografinesþinias, tobulinti ðio mokslo bûklæ visoseLietuvos mokyklose. Draugijà sudarëapie 100 nariø. Pirmieji nariai buvone tik geografai, bet ir kai kurie karininkai,teisininkai, finansininkai. Iki Antrojopasaulinio karo draugijos nariai gausinogeografijos mokslo þinias, jas skleidë,daugiausia per mokslo leidiná „Kos-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 15


mos“, skatino tiesiogiai paþinti kraðtà vykstantá paþintiná turizmà. LGD uþmezgëglaudþius ryšius su Latvijos, Estijos ir Skandinavijosgeografais. Geografinio švietimoporeikis atstovauti Lietuvai tarptautiniuosemokslo forumuose skatino geografus burtisá profesinæ bendruomenæ. LGD delegacija1936 m. dalyvavo tarptautiniame hidrologø,1938 m. – tarptautiniame geograføkongresuose. Ypaè sëkmingai buvo plëtojamiupiø ir eþerø, aktualûs geopolitiniaityrimai. Geografijos þinias LGD nariai propagavoviešose paskaitose. 1934–1940 m.buvo padëti Lietuvos geografijos mokslopamatai, parašyti pirmieji mokslo veikalai,pradëtas kraðto tyrinëjimas.Draugija rûpinosi Lietuvos mokykløtobulinimo sistema. Tai rodo ištrauka iðprof. Kazio Pakðto rankraðèio „Kultûra.Civilizacija. Geopolitika“ (kalba netaisyta):Pirmoji organizacija, kuri pradëjo plaèiaunagrinëti tarptautinës kalbos reikalàmûsø gimnazijose, buvo Lietuvos Geografinëdraugija. Vasario mën. ð.m. (1934)ji paskyrë tam klausimui du ilgus posëdþius,kuriuosna dalyvavo 43 þmonës. Kadangigeografai, kaip specialistai, taip irmëgëjai, kiek daþniau susiduria su uþsieniaisir studijuoja kultûrines bei lingvistineserdves ir ribas, tautø konkurencijasir kovas, tai du ilgi vakarai buvo apie daugelákalbø, taèiau apsistota prie anglø irprancûzø... ið 43 dalyvavusiø 18 pageidavo,kad visose Lietuvos vidurinio tipomokyklose bûtø ávesta prancûzø kalba.15 pasisakë atbulai: jie norëtø pirmon vietonstatyti anglø kalbà. 10 balsø lygiomisvertino abi ðias kalbas.Per Antràjá pasauliná karà ir po jo draugijosnariai aktyviai veikë uþsienyje, daugiausiaJAV, skatino atkurti Lietuvos valstybingumàir plëtojo lituanistinæ veiklà; pokaro stengësi gaivinti ir formaliàjà draugijosveiklà (K.Pakštas, A.Bendorius, S.Kolupaila)Jungtinëse Valstijose. Tuo metu– 1941 m. – Lietuvoje buvo nutarta ásteigtiLietuvos mokslø akademijos Geografijosir geologijos institutà. Jis pradëjo veikti1945 m. ir turëjo 3 poskyrius. Intensyviausiaibuvo tyrinëjamos bendrosios fizinësgeografinës Lietuvos teritorijos savybësbei gamtos iðtekliai, bûtini kraðto atstatymui.Lietuvoje ákurtas TSRS geografijosdraugijos padalinys LTSR geografinëKonferencijos metuLietuvos geografø draugijossteigimo idëjà 1930 m. iðkëlëprof. Kazys Pakðtas(Lietuvos archyvas)„Vyriausybës þinios“ 1934 m.sausio 9 d. skelbia, kad áregistruotaLietuvos geografø draugija(Lietuvos archyvas)draugija, kuri tæsë Lietuvos geografijos paþinimotradicijas: skatino kraðto geografijostyrimus, bûrë lietuviø geografø bendruomenæ,rengë mokslinius renginius irkeliones, plëtojo mokslinius ryšius. Jospirmininku tapo akademikas KazimierasBieliukas. Nuo 1958 m. su Geologijos irgeografijos institutu iki ðiol leidþiamas„Geografijos metraðtis“. Nuo 1967 m. LietuvosTSR geografø draugijai vadovavoprof. Alfonsas Basalykas.1989 m. neeiliniame suvaþiavime buvoatkurta nepriklausoma nuo TSRS Lietuvosgeografø draugija, deklaravusi pirmosiosLGD tæstinumà. Draugijos prezidentutapo prof. Stasys Vaitekûnas, vëliaujai vadovavo prof. Algirdas Stanaitis,dr. Rièardas Baubinas. LGD iniciatyva buvoatlikta ir taikomøjø aplinkos tyrimø, parengtateisës aktø. Geografijos mokslasbuvo populiarinamas uþsienyje.2010 m. ávykæs visuotinis LGD nariø susirinkimaspaskatino atgaivinti kai kuriasprimirštas veiklas. LGD prezidente išrinktaVU prof. dr. Dovilë Krupickaitë inicijavo atnaujintàdraugijos veiklà. Dabartiniai prioritetiniaiuþdaviniai tiesiogiai siejasi su moksloir studijø sistemai keliamais tikslais.Apie konferencijàKonferencijà Geografijos mokslo aktualijos:mokslininkai – mokytojams pradëjoir sveikinimo þodá tarë Lietuvos moksløakademijos Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkas prof. habil.dr. Vytautas Basys. Dalyvius pasveikinoVilniaus universiteto prof. habil. dr. KæstutisKilkus, Lietuvos edukologijos universitetoprof. habil. dr. Algimantas Èesnulevièiusir Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministro patarëjas Albertas Lakðtauskas.Pirmàjá pranešimà Kas tai yra geografija?konferencijoje skaitæs VU Geografijosir kraštotvarkos katedros prof. habil.dr. Paulius Kavaliauskas skatino dalyviusmàstyti apie ðiø dienø geografijos sampratàir aktualijas. Profesorius P.Kavaliauskaskëlë retoriná klausimà – Kas yra geografija?ir pateikë galimus atsakymo variantusdiskusijai – tai susprogusiø þiniøvulkano liekanos, paþintiniø apþvalginiø þiniøapie Þemæ ir teritorijà rinkimai, tautosintelekto ugdymo bûtinosios triados narysar naujas þvilgsnis – krašto tvarkymo,racionalumo ir optimizmo garantas, o galviena iš sudëtingiausiø integraliø mokslopaþinimo sistemø? Jis pristatë savo áþvalgasapie geografijos paþinimo struktûriniusmodelius ir jø dalis.VU Gamtos mokslø fakulteto Geologijosir mineralogijos katedros profesoriushabil. dr. Gediminas Motuza patraukliaipristatë temà Kaip juda þemynai? Mokslininkasvaizdþiai aiškino mantijoje ir litosferojevykstanèius nenutrûkstamus pro-16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Ako miesto herbasAkas – pirmojiKryþiuoèiø ordinosostinë ðiandienTvirtovës menësKryþiuoèiø ordino tvirtovëÁspûdingos kolonos laiko tvirtovës skliautusgonimis baltais. Popieþius vietoje kryþiausþygio á Jeruzalæ þygeivius ëmë siøsti á Prûsijà.Á ðá kraðtà buvo pakviestas ir vokieèiøriteriø ordinas. Remdamasis didþiojomagistro Hermano von Salzos (Hermannvon Salza) 1226–1230 m. susitarimais,Mozûrijos kunigaikštis Konradas kryþiuoèiuspakvietë á Mozûrijà ir perleido jiemsKulmo (Chelmo) þemæ, ið kur kryþiuoèiaiturëjo kovoti su prûsais, neva grasinusiaisðiaurinëms Mozûrijos þemëms. ŠventosiosRomos imperijos imperatorius FrydrichasII ir popieþius Grigalius IX Kryþiuoèiøordinui vadinamàja „Aukso bule“ perleidovisas Prûsijos þemes, kurias pavyksnukariauti, su teise plësti savo valdas. Nuo1282 m. Kryþiuoèiø ordinas priëjo prie Nemunoir pradëjo puldinëti Lietuvà iki patÞalgirio mûðio pralaimëjimo.Iki ðiø dienø iðliko ir pastatytas virðutinisosmanø miestas. Tad sulig kiekvienuAko tvirtoviø laipteliu, atrodo, patenki vis ákità istorijos tûkstantmetá... Tai retas rytøir vakarø pasauliø susiliejimas, unikali vieta,kur susitinka skirtingø kultûrø ir tautømenas su religija – ir tai padaro Akà vienuið svarbiausiø senojo pasaulio istoriniøpaminklø.Šiandienis Ako miestas – tai uostasprie Haifos álankos su metalo apdirbimo,chemijos, keramikos, statybiniø medþiagøir maisto pramonës ámonëmis. Svarbusturistinis centras, švenèiausias bahajø(pasaulinë ðiuolaikinë religija, tarsi vienijantivisus tikëjimus; netoli Ako yra bahajøreligijos ákûrëjo Babos kapas ir jam pastatytaðventykla) miestas. Daug architektûrospaminklø: meèetë (1781 m.), kryþiuoèiømiestas (XII a.) su galinga tvirtove,puikiai iðsilaikæs XVIII a. turkiðkø pirèiø– hamamø kompleksas (tai iðtisas sielos irkûno iðvalymo ritualas) su áspûdingomismozaikomis ir marmuriniais gultais, baþnyèiair vienuolynas ir kt. Miesto valdþiastengiasi atgaivinti ir ano meto rytietiðkàturgø su visais garsais, kvapais ir spalvomis.Pilyje vyksta teatrø festivaliai, koncertai,nes tam ypaè tinka aukðtø skliautuotøpatalpø akustika ir atmosfera...Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 19


Konferencijosgeriausiødarbø autoriaininkavo jaunieji konferencijos dalyviai beiLietuvos energetikos instituto Jaunøjømokslininkø sàjungos valdybos atstovai.Šiemet, kaip ir kasmet, buvo paskelbtigeriausiø darbø autoriai, ávertinus jømokslo problemø aktualumà, siûlomussprendimo metodus, gautø rezultatøsvarbà, efektyvaus vieðo kalbëjimo ágûdþius.Atsiþvelgiant á konferencijos dalyviømokslinio darbo patirtá, ágûdþius, vertintadviejose grupëse. Susumavus oficialiojo,anoniminio, jaunojo bei pranešimorecenzento paskirtus balus, geriausiødarbø autoriais paskelbti:Magistrantø ir pirmøjø bei antrøjø metødoktorantø grupëje:1. Mantas Valantinavièius (Lietuvosenergetikos institutas). 2. Artis Linarts(Techninës fizikos institutas, Latvija). 3. TomasIešmantas (Lietuvos energetikosinstitutas).Treèiøjø ir ketvirtøjø metø doktorantøbei jaunøjø mokslininkø grupëje:1. Darius Justinavièius (Lietuvos energetikosinstitutas). 2. Kuo Hsin Lin (FengChia universitetas, Taivanas). 3. Linas Martišauskas(Lietuvos energetikos institutas).Nugalëtojus pasveikino ir pasiekimuspaþyminèius diplomus áteikë Lietuvosenergetikos instituto direktoriaus pavaduotojasRimantas Levinskas ir LEI JMSpirmininkas Darius Laurinavièius.Konferencijos dalyviø ekskursijaKruonio hidroelektrinëjeKonferencijos dalyviø skaièiaus kaitaRenginio metu, be oficialiosios dalies,buvo pasiûlyta ir spalvinga kultûrinë programa.Pirmosios konferencijos dienospabaigoje konferencijos sveèiai buvo pakviestiá vakarienæ, kurios metu puikià dalyviønuotaikà kûrë ir palaikë tautiniø ðokiøkolektyvas „Rasa“. Baigiantis konferencijaibuvo pasiûlyta teminë ekskursijaá Kruonio hidroelektrinæ.Pabendravæ mokslinëmis temomis,uþmezgæ kontaktus bei ágavæ naujos patirties,konferencijos dalyviai iðsiskirstë sutaræsusitikti konferencijoje kitais metais.Konferencijos rezultatai2012 m. konferencijai buvo pateiktos95 anotacijos, iš kuriø pristatyti konferencijojebuvo priimtos 82. Ið pateiktø moksliniøpublikacijø patyræ recenzentai atrinko78 publikacijas, tinkamas publikuotikonferencijos darbuose.Vienas ið reikðmingesniø konferencijosrezultatø yra jaunøjø mokslininkø atliktøtyrimø apibendrinimas, kokybiðkømoksliniø publikacijø parengimas (kiekvienàstraipsná recenzavo 2 recenzentaibei patys praneðëjai) ir jø pateikimasmokslinei visuomenei. Konferencijos dalyviøparengtos mokslinës publikacijosbei anotacijos publikuotos konferencijosMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 21


Lietuvoje rengiami informaciniøje, o jø poreikis nuolat auga mpaskaitø ir knygø nepakankaárangKonferencijos dalyviø ir sveèiø ðokiai sutautiniø ðokiø kolektyvu „Rasa“darbuose, leidþiamuose elektronine forma(CD). Jie pasieks pagrindiniusšalies mokslo centrus ir bibliotekas,taip pat ir kai kurias uþsienio bibliotekasbei mokslo centrus. Jauniesiemskonferencijos dalyviams buvo sudarytospuikios galimybës ne tik gauti savodarbø recenzijas, bet ir mokytis recenzuoti,vertinti kolegø straipsnius,nagrinëjamos temos aktualumà, gautørezultatø svarbà.Ðiek tiek istorijosKonferencija pirmà kartà buvo surengta2002 m. siekiant sudaryti institutojauniesiems mokslininkams galimybæpristatyti savo tyrimø rezultatus bei susipaþintisu kolegø tyrimais, aptarti ávairiasenergetikos sektoriaus aktualijas, skatintimoksliná bendradarbiavimà. Nuo 2002m. kasmet rengiama konferencija populiarëjo,2007 m. sulaukta sveèiø ið kaimyniniøðaliø, jø kasmet vis daugëja.Konferencija rengiama anglø kalba,praneðimai taip pat leidþiami anglø kalba.Tai skatina ne tik Lietuvos jaunøjømokslininkø bei kolegø ið uþsienio tyrimørezultatø sklaidà, bet ir sudaro palankiassàlygas tolesniam bendradarbiavimui.Kasmet šis renginys sulaukia daugteigiamø atsiliepimø ið konferencijoje dalyvavusiømokslo darbuotojø bei jaunøjømokslininkø, o tai akivaizdþiai rodo ðioskonferencijos aktualumà ir reikalingumà.Lietuvos energetikos instituto vadovybësir rëmëjø parama bei palankûs dalyviøvertinimai skatina LEI Jaunøjø mokslininkøsàjungà toliau puoselëti ir plësti konferencijos,kaip jaunø energetikos problemøtyrëjø kasmeèio susitikimo, mainymosiidëjomis ir patirtimi bei naujø ágûdþiølavinimo, idëjà.Padëka2012 m. LEI JMS iniciatyvà rengtitoká kasmetá renginá, kaip ir visuomet,palaikë instituto vadovybë, skyrusi finansinæbei techninæ paramà. Konferencijosrengëjai dëkoja renginiui paramàskyrusioms organizacijoms, tokiomskaip AGA, Visagino atominëelektrinë, Lietuvos elektros energetikosasociacija, Plastep, Branduolinë energetikøasociacija bei REO investment.Pagrindinis rëmëjasLietuvos energetikosinstitutasKiti rëmëjai:KVIETIMASMaloniai kvieèiame visus besidominèius dalyvauti kitoje jubiliejinëje, truksianèiojenet tris dienas konferencijoje „Jaunoji energetika 2013“, kuri vyks 2013 m.geguþës 29–31 d. Lietuvos energetikos institute, Kaune. Daugiau informacijosgalima gauti konferencijos internetinëje svetainëje www.cyseni.com. arba konferencijossekretoriato el. paðtu info@cyseni.com.Konferencijos organizatoriai siekia, kad ði konferencija taptø þymiausiu kasmeèiujaunøjø mokslininkø, dirbanèiø energetikos srityje, renginiu, todël nuolatieðko þymiø, didelæ patirtá turinèiø ir konferencijos tematika vykdanèiø tyrimusmokslininkø, pageidaujanèiø prisidëti ugdant stiprius jaunuosius mokslininkus,ir kvieèia juos tapti konferencijos redakcinës kolegijos nariais. Jei susidomëjote,kvieèiame susisiekti su konferencijos rengëjais el. paðtu info@cyseni.com.LietuvVilniaus universitetas drauge su kitaisLietuvos universitetais – VDU, KTU ir VGTU– iki 2013 metø pasiðovë pagerinti IT studijøkokybæ. Jie ágyvendina Europos Sàjungosremiamà projektà, kuris padës iðplëstistudijø, moksliniø tyrimø ir eksperimentinësveiklos galimybes Lietuvosaukštosiose mokyklose. Tikimasi, kad šiosinvesticijos ateityje sustiprins visà šalies ITsektoriø bei padidins Lietuvos specialistøkonkurencingumà tarptautinëje rinkoje.Buvusi valgykla pavirto IT centruVU Matematikos ir informatikos fakulteteárengtas modernus informaciniø technologijøcentras. Èia studentai galës ágytiðiuolaikiniø mokslo ir technologijø þiniø,bendradarbiaudami su IT paslaugø ámonëmisir gamintojais, atlikti taikomuosiusmokslinius tyrimus. Centre jau baigtamontuoti kompiuterinë áranga, o studentamsdurys atsivërë rugsëjo 1-àjà.„IT centro patalpose anksèiau buvo VUFilosofijos fakulteto studentø valgykla. Ðia600 kvadratiniø metrø erdve ilgà laikà niekasnesidomëjo. Pleèiantis fakultetui, didëjoir auditorijø bei laboratorijø poreikis. Tadair kilo mintis nenaudojamose patalposeárengti centrà, kuriame studentai galëtøatlikti ðiuolaikinius mokslinius eksperimentusir išmokti dirbti naujausiomis informacinëmistechnologijomis“, – pasakojo projektovadovas dr. Edmundas Gaigalas.VU Matematikos ir informatikos fakultetolektorius Eduardas Kutka sako, kadšis centras – tai virtualus terminalas, kuriamekiekvienas studentas galës naudotisbendrais, daug didesniais resursais nei,pavyzdþiui, leidþia jo neðiojamojo kompiuteriogalimybës. Klasës iðliks moderniosilgà laikà, nes kompiuteriai darbo vietosegalës bûti nekeièiami nors ir dešimt22 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


VMTC taip pat ketina ásigyti árangà, kurileis mokymosi medþiagà rengti bei pritaikytimobiliesiems árenginiams. Ateityje studentaigalës naðiai mokytis, naudodamiesisavo išmaniaisiais telefonais ar planšetiniaiskompiuteriais.Kauno technologijos universitete busárengtos ið viso 5 naujos laboratorijos. Vienajø skirta Multimedijos technologijø studentams.Naujos vaizdo aparatûros dëkastudentai iðmoks paruoðti ir valdyti televizijosir radijo laidø transliacijas. Informatikosfakultete taip pat árengtos duomenøcentrø ir duomenø saugos laboratorijos,SodinëðilauogëPaþástama irnepaþástama kultûraVyr. augalø kuratorëAuksë MEIDUVIENËVilniaus universiteto Botanikos sodasVaizdo konferencijø irserverinë áranga VDUkuriose studentai suþinos apie dideliø duomenøkiekiø saugojimo ir informacijos pateikimoproblemas, išmoks valdyti sudëtingusprocesus bei rûpintis duomenø apsaugaávairaus lygio kompiuteriø tinkluose.Projektas „Informaciniø technologijøinfrastruktûros, skirtos studijø programoms,moksliniams tyrimams ir technologineiplëtrai, sukûrimas (IT NKP INFRA)“yra finansuojamas Europos Sàjungos Regioninësplëtros fondo ir Lietuvos Respublikoslëðomis, prioriteto „Ûkio konkurencingumuiir ekonomikos augimui skirtimoksliniai tyrimai ir technologinë plëtra“VP2-1.1-ÐMM-04-V priemonës „Bendrosiosmokslo ir studijø infrastruktûros stiprinimas“pagrindu. Ið viso projektui buvoskirta 6 410 000 litø, ið kuriø Europos Sàjungosdalis sudaro 5 448 500 litø.Ðiuo metu jau reèiau besutiksi neskanavusánuostabiø sodinës ðilauogës uogø,jei ne Lietuvoje iðaugintø, tai atveþtiniø.Ir në vieno, kuriam jos nepatiktø irkuris netiestø rankos paimti nuo vaiðiøstalo dar vienos, paskutinës, o paskui darir dar…Bet tik nedaugelis þino, kaip atrodokrûmas, ant kurio tos uogos sirpsta,kaip jas auginti ir priþiûrëti. Kultûra ið tiesøpatraukli: vertingos skanios uogos, darvadinamos „jaunystës“, „ateities“, „XXIamþiaus“, „akiø“ uogomis, krûmai dekoratyvûsvisais metø laikais. Pavasará dþiuginabaltais àsotëlio ar varpelio formosþiedais, vasarà ir rudens pradþioje krûmaipasipuoðia mëlynomis uogø kekëmis,orams atðalus, rudená atkreipia dëmesádël ryðkesne ar blyðkesne raudonaspalva nusidaþiusiø lapø. Savaip krûmaigraþûs ir þiemà, kai baltame sniego foneiðryðkëja spalvingi stiebai ir ðakos.PavadinimasSodinë ðilauogë Vaccinium x covilleanumButkus et Pliszka atkeliavo pasmus ið Ðiaurës Amerikos. Ði kultûra – taikultigeninë sudëtingø tarprûðiniø hibridøgrupë, jungianti veisles, iðvestas kryþminantdaþniausiai 3–4 Ðiaurës Amerikosðilauogiø rûðis: aukðtàjà (Vaccinium corymbosumL.), pietinæ (V. formosum Andrews),siauralapæ (V. angustifolium Ait.),rykštinæ ( V. virgatum Aiton).Nors yra keliø rûðiø hibridai, literatûrosðaltiniuose ðios veislës iki ðiol paprastaibuvo priskiriamos aukðtajai ðilauogei(Vaccinium corymbosum L.). Taèiau tainesuderinama su tarptautiniais botanikosbei kultûriniø augalø nomenklatûros kodeksais,kur reikia arba nurodyti tarprûðiniøhibridø formulæ (sodinëms ðilauogëmstai padaryti bûtø labai sudëtinga),arba suteikti jiems kuopiná (collective) pavadinimà,susidedantá ið genties pavadinimoir kuopinio epiteto. Todël V tarptau-tiniame Vaccinium kultûros simpoziume,vykusiame 1993 m. Australijoje, buvo pasiûlytaðiai kultigeninei grupei suteikti V. xcovilleanum pavadinimà (dr. Frederic VernonCoville, kuris pirmasis gavo šiuos hibridus,garbei). Ðis pavadinimas yra galiojantis,kadangi, kaip to reikalaujama minëtøkodeksø, paskelbtas su diagnoze lotynøkalba (Acta horticulturae,1993) (Lietuvospomologija, II tomas, 1996 m.).IstorijaSodiniø ðilauogiø kultûros pradininkaislaikomi dr.Frederikas Vernonas Kovilis(Frederick Vernon Coville) ir ElizabetaVait (Elizabeth White), jø darbø pradþia– 1906 m., JAV. Pirmosios veislës buvoatrinktos ið natûraliose augavietëse augusiøVaccinium corymbosum (veislë‘Brooks‘), Vaccinium angustifolium (veislë‘Russell‘), Vaccinium formosum (veislë‘Rubel‘) krûmø. 1911 m. sukryþmintos‘Brooks‘ bei ‘Russel‘ veislës ir 1913 m.gauta pirmoji hibridinë veislë ‘Gruenfild‘,sukurta dviejø augalø dirbtinio kryþminimobûdu. Kitos pirmosios kultûrinës hibridinësveislës ‘Pioneer‘, ‘Cabot‘, ‘Katharine‘ – taipirmosios kartos Vaccinium corymbosumir Vaccinium formosum hibridai, atiduotiauginti 1920 metais. Iki 1937 m.F.V.Kovilis sukûrë 15 sodinës ðilauogësveisliø. Vëliau ðilauogiø selekcijos darbustæsë G.M.Darou (George Darrow) ir 1939–1959 m. buvo sukurta dar 15 veisliø.Kanadoje ðilauogiø veisliø tyrimai beijø selekcija buvo vykdomi 1926–1930metais.Europoje eksperimentiškai ÐiaurësAmerikos ðilauogiø veisles auginti pradëta1923 m., Vokietijoje 1929 metais.Iki Antrojo pasaulinio karo veisliø tyrimaivykdomi Anglijoje, Danijoje, Austrijoje,selekcijos darbai – Vokietijoje, Austrijoje,Danijoje, Airijoje, Ðkotijoje, Suomijo-24 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


je, Jugoslavijoje. 1964 m. buvo ákurta grupë„Vaccinium genties uoginë kultûra Europoje“,pagal kurios parengtà programà1969–1970 m. buvo pradëti 12 ðilauogiøveisliø tyrimai Ðkotijoje, Italijoje, Olandijoje,Lenkijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje. Apie1970 m. ðilauogës pradëtos auginti Japonijoje,Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.Dabartiniu metu jas augina ir Pietø Afrikoje.Kaimyninëse ðalyse ðilauogiø veisliø tyrimaipradëti: 1964 m. tuometës Tarybø SàjungosMokslø akademijos botanikos sodeMaskvoje, 1974 m. Latvijoje, 1980 m.Baltarusijoje. Lietuvoje nuo 1969 m. pirmiejijà tyrë ir populiarino Botanikos institutomokslo darbuotojai dr. Zofija ir dr.VytautasButkai. Nuo 1986 m. jø iniciatyva pradëtisiauralapës ðilauogës tyrimai.1980 m. buvo uþregistruotos 59, dabartiniumetu þinoma daugiau nei 150 sodinësðilauogës veisliø. Jos sukurtos netik JAV, bet ir Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje,Naujojoje Zelandijoje, Australijoje,Lenkijoje, na, o dabar jau ir Lietuvoje.„Paskutinëmis 2011 m. dienomis VDUKauno Botanikos sodas ið Lenkijos gavopatvirtinimà, kad sodiniø ðilauogiø veislës„Danutë“ (klonas Nr.17) ir „Freda“ (klonasNr.11), kurios 2008 m. buvo perduotosatestuoti Lenkijos Centrinei naudojamøjøaugalø veisliø bandymø tarybai (COBO-RU), sëkmingai perëjo tarptautinæ ekspertizæir atitinka visus veisliø iðskirtinumo, vienodumoir stabilumo reikalavimus“ (“Manoûkis”, 2012 m.). Belieka pasidþiaugti habil.dr. R.Daubaro ir dr. L.Èesonienës beijø skyriaus darbuotojø graþiais laimëjimais,kuriø dalis priklauso ir ðviesaus atminimomokslininkei dr. Danutei Budriûnienei.2002 m. jos su bendraautoriais iðleistojeknygelëje „Sodinë ðilauogë“ raðoma:„VDU Kauno botanikos sode buvo vykdomaþemaûgës ðilauogës selekcija. Atrinktiperspektyvûs selekciniai numeriai 16 ir17 (autorë – Danutë Budriûnienë). Jie pasiþymigero skonio uogomis, dideliu derliumi,lengvai dauginami atþalomis“. Gaila,kad Botanikos institute ilgalaikio mokslininkødr. V. ir dr. Z.Butkø bei jø darbø tæsëjosdr. E.Stackevièienës rezultatai nebuvovainikuoti tokia pergale, nors tikrai turëjovertingø klonø.MorfologijaSodinë ðilauogë – tai vasarþalis krûmasstaèiais ar kiek iðlinkusiais þaliais sugelsvu ar rudu atspalviu arba rudais surausvu atspalviu stiebais. Krûmo aukðtis,augimo forma, tankumas labai priklausonuo veislës ir auginimo agrotechnikos.Lapai – tamsiai þali, lygiu blizgiu pavirðiumi,lygiakraðèiai arba dantyti, elipsiðkiarba ovalûs, trumpais lapkoèiais.Þiedai – varpelio arba àsotëlio formos,spalva varijuoja nuo baltai þalsvø, baltairausvø iki visiðkai baltø, iðsidëstæ ávairausdydþio kekëse. Þydëti pradeda geguþësmën. pirmoje pusëje ir þydi 3–4 savaites.Sodiniø ðilauogiø uogos noksta palaipsniui,spalva ið þalsvos pereina á ðviesiaivioletinæ, vëliau – tamsiai violetinæ,paskui uogos mëlynuoja ir visiškai prinokusiomislaikomos tos, kurios 7–10 dienøjau yra mëlynos. Jos skanios, saldþiarûgðtës,bet priklausomai nuo veislës galibûti saldesnës arba rûgðtesnës. Uogøskonis truputá primena mëlynes ir vaivorus.Uogos kekëje prinoksta ne vienu metu,daþniausiai pirmosios prinoksta didþiausiosuogos, esanèios kekës virðûnëje,paskutinës kekëje uogos daþniausiaibûna smulkesnës, kai kuriø veisliø net dvigubai.Uogø dydis priklauso nuo veislës,daþniausiai jos bûna 1,4–2,1 cm skersmens,taèiau pavienës uogos gali bûtidaug didesnës. Derëjimo metu uogosnuo krûmo skinamos 3–5 kartus.Suaugusio krûmo ðaknø sistema – keliospieðtuko storio inkarinës ðaknys (siekia60–80 cm gylá) ir plonos siûliðkos siurbianèiosðaknys, iðsidësèiusios virðutiniame10–20 cm sluoksnyje. Ðilauogiø ðak-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 25


nys neturi ðakniaplaukiø, jø vaidmená atliekagrybø hifai, kurie aprûpina augalà vandeniu,azotu bei kitomis mineralinëmismedþiagomis, o pats grybas ið augalo gaunaangliavandenius. Tokia augalo bei gryboabipusë nauda arba simbiozë vadinamamikorize. Mikorizë bûdinga visiems erikiniø(Ericaceae ) šeimos atstovams.Sodinës ðilauogës grupuojamos:Pagal krûmo aukðtá:– þemaûges – iki 0,7 m (‘Top Hat‘),– pusiau aukðtaûges – 0,7–1,2 m(‘Northland‘, ‘Northcountry‘, ‘Northblue‘),– aukðtaûges – daugiau kaip 1,2 mParuoštas sodinimui griovysSodinimasSodinimui geriausia kasti 1,0x1,0 m dydþioir apie 0,6 m gylio duobes, pilti á jasmiðiná ið aukðtapelkiniø durpiø, spygliuoèiøpjuvenø (papuvusiø) ir rupaus smëlio(ne ðarminio) be molio daleliø santykiu4:1:1. Pilti miðiná á duobæ geriausia dalimis,kiekvienà kartà suslegiant substratà, paskuisulieti vandeniu, kad durpës gerai ámirktø.Sodinti krûmus vienà nuo kito 1,5–2,0m atstumu, pavirðiø uþmulèiuoti 5–10 cmsluoksniu spygliuoèiø pjuvenomis (papuvusiomis)arba medþio þievëmis. Mulèiavimasbûtinas ir labai svarbus augalo gerovei– palaiko drëgmæ, pastovià dirvostemperatûrà, apsaugo ðaknis nuo iððalimo,nuo piktþoliø, nuo iðdþiûvimo. Mulèassubstratà padaro purø ir pralaidø orui, jisiðlieka geros struktûros. Mulèiuotos dirvosÐilauogiø krûmai rudenáVidurvasarádël stiebødeguliønudþiûvusiðakaStiebødeguliai(‘Bluecrop‘, ‘Bluehaven‘, ‘Jersey‘, ‘Woodard‘,‘Coville‘).Pagal uogø prinokimo laikà:– ankstyvas – liepos vidurys ir pabaiga(‘Weymouth‘, ‘Patriot‘, ‘Earliblue‘, ‘Duke‘,‘Spartan‘, ‘Sunrise‘, ‘Reka‘, ‘Nui‘, ‘Puru‘,‘Bluetta‘, ‘Elizabeth‘, ‘Bluejay‘, ‘Northblue‘,‘Woodard‘),– vidutinio ankstyvumo – liepos pabaiga– rugpjûèio vidurys (‘Bluecrop‘,‘Aron‘, ‘Bluehaven‘, ‘Ama‘, ‘ImprovedStanley‘, ‘Gretha‘, ‘Toro‘, ‘Chandler‘, ‘Gila‘,‘Meader‘, ‘Rancocas‘, ‘Ama‘, ‘Heerma‘,‘Berkeley‘, ‘Denise Blue‘, ‘Blueray‘,‘Northland‘, ‘Northcountry‘),– vëlyvas – rugpjûèio pabaiga – spaliovidurys (‘Darrow‘, ‘Coville‘, ‘Bluegold‘, ‘Brigitta‘,‘Nelson‘,‘Herbert‘, ‘Lateblue‘, ‘BrigittaBlue‘, ‘Scammell‘, ‘Jersey‘, ‘Dixi‘, ‘Elliot‘).Ðilauogë – dekoratyvus, vertingas, betir prieþiûros bei tam tikrø auginimo sàlygøreikalaujantis augalas.Auginimui bûtinos sàlygos:dirvoþemis – tinkamo rûgðtingumo(pH 4,3–4,8) purûs durpiø arba durpiø irsmëlio, priesmëlio dirvoþemiai, kuriuoseapie 4 proc. ir daugiau sudaro organinësmedþiagos;drëgmë – jà mëgsta saikingai. Perteklius,kai vanduo kelias paras telkðo pavirðiuje,augalui praþûtingas. Gruntiniovandens gylis turëtø bûti 40–60 cm;ðviesa – tai atvirø saulëtø vietø uogakrûmis,kurá gerai bûtø sodinti uþuovëjoje.Ðilauogiø krûmai vienoje vietoje galiaugti apie 30 ir daugiau metø, todël vietosparinkimas ir tinkamas pasodinimaspadës iðvengti ateityje kylanèiø problemø.temperatûra aukðtesnë þiemà ir þemesnëvasarà. Galima sodinti ir tiesiog á aukðtapelkinesdurpes, bet pjuvenos bei smëlisdaro substratà puresná, pralaidesná orui, oðilauogëms tai bûtina. Plantacijø sodinimuikasami grioviai, uþpilami tinkamu substratu,árengiama laðelinë pavirðinë laistymosistema – vamzdþiai klojami pavirðiuje irprie kiekvieno krûmo padaroma laistymoanga. Reikia dar ir laistymo ið virðaus uogakrûmiøapsaugai nuo pavasariniø ðalnø.Sodinama kas 1–1,5 m, paliekant 2–3m tarpueilius.Prieþiûros darbaiRavëjimas. Piktþoliø maþiau augs, jeikasmet krûmà mulèiuosime. Jei piktþolësvis dëlto auga, geriau ravëti plotà po krûmurankomis, nes ðaknys pavirðinës ir naudodamiárankius galime jas paþeisti.26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Træšimas. Pasodinto augalo metusnetræðti. Vëliau kasmet pavasará træðiamaamonio sulfatu, geriausia áterpiant já perkelis kartus, bet ne vëliau kaip po þydëjimo– 35 g maþesniam, 55 g – dideliamkrûmui (tai visas kiekis), rudená, nurinkusderliø – kalio sulfatu – 10–20 g ir superfosfatu– 20–50 g krûmui.Genëjimas. Ðilauoges bûtina nuolatosgenëti, nes genëjimas padeda reguliuotikrûmo augimà ir tankumà, laiduojanuolatiná kokybiðkà uogø derliø, pagerinamikroklimatà krûmo viduje. Genëti geriausiaanksti pavasará prieð pumpurø brinkimà,saulëtu sausu oru, didesnes þaizdaspatepant sodo tepalu ar kita dezinfekuojanèiapriemone. Gerai bûtø po genëjimonupurkðti krûmus fungicidais, jei yra tinkamafungicidø veikimui oro temperatûra, nenumatomikrituliai. Nugenëtos ðilauogësþydi truputá vëliau, sustambëja uogos, tømetø derlius sumaþëja, bet kitais metaisgerokai iðauga. Genima paliekant krûme6–8 skirtingo amþiaus stiebus. Ðilauogiøveislës skiriasi krûmo augimo pobûdþiu,naujø stiebø priaugimo intensyvumu, todëlveisles rekomenduojama suskirstyti ágrupes, pagal kurias reguliuojamas genëjimas(R.Antanaitienë ir kt., 2009 m.):1 grupë – á plotá besipleèianèios veislës(‘Patriot‘, ‘Weymouth‘, ‘Coville‘, ‘Berkeley‘ir kt.) – genima iðorinë krûmo dalis;2 grupë – daugiausia statmenus stiebusformuojanèios veislës (‘Bluecrop‘,‘Blueray‘, ‘Collins‘, ‘Darrow‘, ‘Jersey‘ ir kt.)– ðiø veisliø krûmai linkæ sutankëti, todëldaugiausia iðgenimi krûmo viduje iðaugæstiebai;3 grupë – stipraus augumo veislës(‘Earlyblue‘, ‘Herbert‘ ir kt.) – jos gerai dera,kai iðgenimi senesni stiebai, paliekantjaunus ûglius;4 grupë – silpno augumo veislës (‘Bluetta‘ir kt.) – ðioms veislëms bûdinga formuotidaug trumpø silpnø ûgliø, todël sumaþëjakrûmo produktyvumas. Genint tokiasveisles, ðalinami ploni ir trumpi (plonesninei 3 mm skersmens ir trumpesninei 15 cm) ûgliai.Kova su ligomis ir kenkëjais. Saugantisligø pirmiausia reikia atrinkti sveikussodinukus. Jie turi turëti tvirtus, geraiiðsivysèiusius ûglius su sveikomis virðûnëlëmis,lapai ir stiebai turëtø bûti be dëmiø.Didþiausius nuostolius ðilauogynamspadaro grybinës ligos, kurios paþeidþiaávairias augalo dalis: stiebus, jaunus ûglius,lapus, þiedus ir uogas. Pavojingiausiøligø sukëlëjø grybiena formuojasi gilesniuoseaudiniuose. Labiausiai paplitusiosligos – stiebø deguliai (sukëlëjas Fusicoccumputrefacens Shear), vëþys (sukëlëjasPhomopsis vaccinii Shear), kekerinispuvinys (sukëlëjas Botrytis cinereaPers.), filostikozë (sukëlëjas Phyllostictavacinii), moniliozë (Monilia vacinii) ir kt.Ðilauoges paþeidþia ir kenkëjai – ávairûsvabzdþiai bei jø lervos.Kovojama su grybinëmis ligomis naudojantávairius fungicidus, su kenkëjais –insekticidus, taèiau tinkamu laiku, be to,tirpalai turëtø bûti maþø (0,1–0,2 proc.)koncentracijø, nes juk patys uogas valgysimeir vaiðinsime draugus.Paukðèiø ir þvëreliø þala. Iki 2010 m.mûsø botanikos sode paukðèiai þalos sodinëmsðilauogëms nedarë, todël apie jøapsaugà tinklais tikrai negalvojome, taèiau2010 m. uogoms sunokus ið pradþiøðilauogëmis smaguriavo pavieniai strazdai,vëliau jø bûrys gausëjo, daroma þaladidëjo: uogos buvo iðkapojamos ant krûmobelesant, daug jø nubyrëdavo, po kieklaiko buvo sulesamos ir nubyrëjusios. Niekonepadëjo jø vaikymas iš šilauogyno,netekome apie treèdalio derliaus, kai kuriøveisliø nenuskynëme në vienos uogos,beliko tuðti krûmai. Jei tokie antpuoliai kartosis,reikës uogø nokimo metu tiesti tinklus.Ðilauogiø uogomis mëgsta pasmaguriautiir þvëreliai (pvz., lapës), bet didesniønuostoliø jie nepadaro. Nebent þiemosmetu kiðkiai gali nugrauþti jaunø krûmeliøûglius, daþniausiai vienmeèius, todëlvertëtø juos pridengti egliðakëmis ar aptvertitinkline tvorele.Uogø naudingumasÐilauogës – „jaunystës“ uogos, nes josesukaupiamas didþiausias antioksidantøkiekis. Farmacijos daktaras RonaldasL.Prioras (JAV Þemës ûkio skyriaus Þmogausmitybos dël senëjimo tyrimo centras)ið tirtø 43 ðvieþiø uogø, darþoviø beivaisiø pavyzdþiø nustatë, kad ðilauogëseaptikta daugiausia antioksidantø, todël jossëkmingai gali bûti naudojamos uþkertantkelià vëþiniams susirgimams. Po ðilauogiøtame sàraðe buvo iðvardytos gervuogës,èesnakai, lapiniai kopûstai, þemuogës.2009 m. JAV þurnalas „Forbes“ paskelbësveikiausiø pasaulyje maisto produktøpenketukà, kuriame pirmoje vietojeyra ðilauogës, po jø – laðiða, brokoliai,spanguolës ir þalioji arbata.Uogos vertinamos dël daugelio joseesanèiø naudingø veikliøjø medþiagø. Josnesukelia alergijø ir net palengvina esamas.Liaudies medicinoje (ne lietuviø) minima,kad ðilauogës gydo 5 vëþines ligas:prostatos, krûties, stemplës, storosios þarnosir skrandþio. þurnale „Cancer CausesControl“ (JAV) paskelbto tyrimo iðvadoseteigiama, jog A, C, E vitaminø ir folio rûgðtiesvartojimas siejamas su 24–30 procentømaþesne rizika susirgti gaubtinës þarnosvëþiu. Dideliu vitaminø kiekiu ðilauogëstikrai nepasiþymi, jø turi nedaug, betávairiø, ypaè B grupës. Sultys gali bûti naudojamoskaip vaistas sergant bronchitu,sloga. Uogø nuoviro kompresais gydomaegzema, nudegimai, negyjanèios opos.Sodiniø ðilauogiø veikliosios medþiagos:organinës rûgðtys: gintaro, citrinos,chino, elago;vitaminai A,E,C – natûralûs antioksidantai;angliavandeniai, kuriø 50 proc. sudarofruktozë ir 49 proc. gliukozë, – tinkadiabetikams;pektinai – suriša ir pašalina iš organizmosunkiuosius metalus, radioaktyviasmedþiagas;antocianinai (nuo 100 iki 500 mg %)– stiprina regëjimà, maþina akiø nuovargá,saugo nuo glaukomos ir kataraktos. Japonijojeðilauogës vadinamos „akiø“ uogomis,maþina ávairius uþdegimus;MedþiagaCheminë uogø sudëtis100g švieþiø uogø (mg)(pagal HighbushBlueberry ProductionGuide, NRAES -55, 1992)100g ðvieþiø uogø (mg)(pagal JAV Maisto institutoduomenis, Nr.17, 2004)Kalcis 6,21 6,0Geleþis 0,17 0,28Kalis 88,97 77,0Fosforas 10,34 12,0Natris 6,21 1,0Magnis 4,83 6,0Cinkas 0,11 0,16Manganas 0,28 0,34Varis 0,06 0,06Vitaminas C 13,03 9,7Vitaminas B 10,05 0,04Vitaminas B 20,05 0,04Vitaminas B 30,36 0,42Vitaminas B 50,093 0,12Vitaminas B 60,036 0,05Vitaminas B 96,41 6,0 x 10 - ³Vitaminas A 0,29 54 I.U.Vitaminas E 0,57Selenas 0,1 x 10 - ³fenoliniai junginiai – apsaugo làstelesnuo laisvøjø radikalø poveikio, stabdosenëjimo procesus, pasiþymi antikancerogeniniu,antisklerotiniu, antiuþdegiminiuveikimu, didina atsparumà spinduliuotei,stiprina kraujagysles, reguliuoja vidaussekrecijos liaukø darbà;ávairios bioaktyvios medþiagos – gerinaapetità ir þarnyno darbà, saugo nuoðlapimo takø uþdegimo ir maþina jø infekcijosrizikà;Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 27


vertingas vitaminas K. Pagrindinëjo funkcija – reguliuoti kraujo kreðëjimà,taip pat kaulø formavimàsi ir gijimà.Naujausiais Japonijos ir Amerikosmokslininkø tyrimais nustatyta, kadvitaminas K tirpina ant kraujagysliø sieneliøsusikaupusá cholesterolá ir kalcionuosëdas, o iðtirpintas medþiagas perneðaá kaulus ir taip organizmà saugonuo osteoporozës;folio rûgðtis – svarbi baltymø apykaitai,nukleorûgðèiø sintezei, augimui,taip pat dalyvauja làsteliø dalijimosi iratsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminuB 12folio rûgðtis reikalinga raudonøjøkraujo kûneliø brendimui kauløèiulpuose. Folio rûgðtis bûtina normaliamvaisiaus vystymuisi, padeda iðvengtiiðsigimimø;kalis sudaro apie 50 proc. visømakroelementø, jis naudingas ðirdþiaiir kraujagyslëms, raumenims, daugeliofermentø veiklai, reguliuoja kûnoskysèius ir rûgðtis, maþina nuovargá, didinaenergijà;dideli kiekiai geleþies ir mangano.Geleþis reikalinga kraujui, audiniams,làsteliø ir nervø sistemos veiklai.Manganas – elementas, dalyvaujantisorganizmo medþiagø apykaitoje,áeina á daugelio fermentø sudëtá.Optimali ðilauogiø norma per dienà– 100 g uogø, per metus – 36,5 kg,t.y. 6 kibirai.Ðilauoges geriausiai valgyti ðvieþias,nes tada visø gerøjø substancijøaktyvumas didþiausias. Visi perdirbimoprocesai – virimas, kepimas, dþiovinimasar ðaldymas sumaþina ðiø junginiøaktyvumà net iki 50–60 procentø.Sodiniø ðilauogiø plantacijøauginimas pasaulyjeSodinës ðilauogës auginamos visamepasaulyje. JAV yra jø auginimo irveisliø kûrimo pradininkë, šioje šalyje irdabar yra didþiausios – daugiau nei 25000 ha plantacijos (2008 m.), kitø autoriøduomenimis, 28 000 ha. Sparèiai pleèiasiðilauogynai Kinijoje – 10 000 ha(2008 m.). Europoje intensyviu ðilauogynøkûrimu per trumpà laikà pasiþymëjoLenkija, kuri per penkerius metusbeveik padvigubino ðilauogynø plotus.Ji jau aplenkë Vokietijà, kuri ilgà laikàpirmavo Europoje pagal ðilauogynøplotus bei suvartojamø uogø kieká.Sodinës ðilauogës taip pat auginamosir Ðvedijoje, Suomijoje, Latvijoje,Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.Lietuvoje auginama apie 30 ha sodiniøðilauogiø. Augintojø sàraðas tikrainëra baigtinis, èia pateikiami kai kurieaugintojai ir jø plantacijø dydis (pagalskelbtus duomenis ávairiuose informacijosðaltiniuose):UAB „Jûsø sodui“ (direktoriusP.Basalykas), Varënos r., Darguþiø k. –10 ha, apie 30 000 uogakrûmiø;Vladas Letukas, Ðilalës r., Þviliøk. – 5 ha, 10 000 krûmø;Ona Sungailienë, Ðilalës r., SenojoObelyno k. – 3 ha, 8000 krûmø;Feliksas Ðlëvë, Radviliðkio r., Velþiøk.;Giedrë Kairiûkðtytë, Kaiðiadoriør. – 1 ha, 1200 krûmø;Pranas Vëlavièius, Ðilalës r., Virgininkøk. – apie 1 ha, 2500 krûmø;Nijolë ir Algirdas Kreizai, Lazdijør., Šventeþerio k. – 540 krûmø;Rimas Statkevièius, Rokiškio r.,Moðkënø k. – 0,5 ha;Alfonsas Narbutas, Panevëþys;Dalia ir Juozas Vizgaièiai, Kaunor., Dievogalos k. – 1 ha;Vincas Venclauskas, Vilkaviðkio r.prie Pajevonio ekologinis ûkis – 2,2 ha;Vytas Šlekys, Birþø r., Kiluèiai;Genadijus Bariðauskas, Trakø r.2003 ir 2008 m. sodinës ðilauogës, haKitø autoriø duomenimis, kai kurios reikðmësskiriasi nuo ðioje diagramoje pateiktø: NaujojojeZelandijoje nurodoma 500 ha plantacijø, PietøAfrikoje – 1000 ha, Autralijoje – 800 ha.KanadaÈilëVokietijaLenkijaArgentinaNaujoji ZelandijaPrancûzijaPietø AfrikaJaponijaAustralijaOlandijaIspanija -PortugalijaItalijaProf. Kazys PETKEVIÈIUSVilniaus Gedimino technikosuniversiteto Keliø katedra,doc. Birutë PETKEVIÈIENËLietuvos edukologijos universitetoBendrosios geografijos katedraDoc. Eduardas Èervinskas gimë 1921m. rugpjûèio 15 d. Penzoje (Rusija). Su tëvaisgriþæs á Lietuvà, 1932–1936 m. mokësiKybartø ir Kauno gimnazijose, 1936–1941 m. – Kauno aukštesniojoje technikosmokykloje (ATM), Susisiekimo skyriuje. BesimokydamasKauno ATM, bûdamas praktikantu,vasaromis dirbo ávairius plentø irgeleþinkeliø tiesybos, taip pat tiltø ir Ðventosiosuosto statybos darbus. Ðiuo laikotarpiujis ágijo pirmøjø kelininko profesijaireikalingø darbo ágûdþiø (þr. nuotr.).E.Èervinskas priklauso legendinei kelininkø,tiesusiø Þemaièiø plentà, kartai. Þemaièiøplentas – vienas svarbiausiø tarpukarionepriklausomos Lietuvos statybosobjektø. Jis driekësi ið Kauno á Klaipëdà irbuvo nutiestas 1934–1939 metais. Þemaièiøplento ilgis 195,5 km. 1939 m. kovàhitlerinei Vokietijai uþgrobus Klaipëdoskraðtà, tà paèià vasarà E.Èervinskas dalyvavoÐventosios uosto ðiaurinio molo statybojeir vadovavo bûriui jaunø talkininkø.Jie gyveno Lietuvos kariuomenës palapinëse,buvo maitinami kariðkiø virëjø ir tiesëplento atðakà „Bûtingës mediniø malûnas– Ðventosios uostas“. Pabaigæs KaunoATM, E.Èervinskas 1941–1942 m. buvotiesiamos Þemaièiø plento atðakos Rietavas–ÐventojiII darbovietës vedëju. Vëliaujubiliatas siekë aukðtojo mokslo. Jis norëjotapti keliø ir tiltø statybos inþinieriumi.Susiklosèius gyvenimo aplinkybëms, 1943–1945 m. (Antrojo pasaulinio karo metuslapstydamasis, kad nebûtø iðveþtas darbamsá Vokietijà) dëstë fizikà ir chemijà Kretingosgimnazijoje, o 1944 m. rudená (taippat slapstydamasis, todël tik trumpà laikà)studijavo Kauno universiteto Technikos fakultetoStatybos skyriuje. Kadangi karo metaisinþinieriai kelininkai Lietuvoje nebuvorengiami, E.Èervinskas 1945 m. ástojo á Vilniausuniversitetà (VU) studijuoti geologijos,kad, kaip pats teigia, bûtø „arèiau akmenø“.Juo labiau kad jam teko rankomisgaminti akmens skaldà vasaros praktikøATM metu. Studijuodamas VU jis patyrësunkià stuburo traumà, todël nutarë pakeistispecialybæ – tapo ne geologu, o geografu.28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Perþengæs 90-meèio slenkstáDoc. Eduardas Èervinskas – gamybininkas ir mokslininkas, susiejæsgyvenimà su Lietuvos pajûriu ir sausumos keliaisPriekyje,deðinëje, kalvis,uþ jo, rankàpadëjæs antturëklo, baltaismarðkiniais iruniforminekepure inþ.MykolasSakalauskas,dar toliau antturëklo sëdipraktikantasEduardasÈervinskas(baltaismarðkiniais)Studijuodamas E.Èervinskas dirboGeologijos ir Fizinës geografijos bei kartografijoskatedrose laborantu, 1950–1951 m. – „Þinijos“ draugijos Gamtosmokslø skyriaus referentu ir Vilniaus sritiesviduriniø mokyklø inspektoriumi fizikos,chemijos, biologijos ir geografijosdisciplinoms, o nuo 1951 m. – VU Fizinësgeografijos ir kartografijos katedrosasistentu.Pakeitæs profesijà, E.Èervinskas tapoþymiu mokslininku ir geografu. Jis 1950–1954 m. mokësi Lietuvos mokslø akademijos(MA) Geologijos ir geografijos institutoneakivaizdinëje aspirantûroje. Disertacijà„Vandens apykaita tarp Kurðiø mariøir Baltijos jûros“ (vadovas prof. K.Bieliukas),parengtà 1954 m., dël duomenøáslaptinimo jis apgynë tik 1956 metais.Nuo 1960 m. jis – Vilniaus valstybiniouniversiteto (VVU) docentas, 1960–1972 m. – VVU Gamtos mokslø fakulteto(GMF) Hidrologijos ir klimatologijoskatedros vedëjas, hidrologijos specializacijosstudentø (kartu su doc. A.Barisu)mokslo organizatorius.1960–1966 m. jis buvo biologijos,geologijos ir geografijos disertacijø gynimoVVU GMF mokslo tarybos sekretorius.E.Èervinskas 1959 m. tapo LietuvosTSR valstybinës premijos laureatuuþ autoriø kolektyvo paraðytà monografijà„Lietuvos TSR fizinë geografija“ (1d.), o 1981 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusiohidrometeorologo vardas.Tapæs geografu, E.Èervinskas prisiëmëLietuvos pajûrio geografiniø tyrimøgaivintojo misijà. Kartu su prof. VytautuGudeliu Lietuvos mokslø akademijos(LMA) Geografijos skyriuje ásteigë „Jûroskrantø tyrimo“ grupæ. Daugelá metø tirdamaspajûrá, bandë áspëti kai kuriø Kurðiømariø ir Klaipëdos sàsiaurio bei Baltijosjûros Lietuvos priekrantës ruoþø hidrologinioreþimo dësningumus.E.Èervinskas 1951 m. vasarà dalyvavopirmojoje kompleksinëje Kurðiø mariøtyrimo ekspedicijoje, 1952–1953 m. – Baltijosjûros priekrantës sànaðø srauto, jûrossroviø ir goþos veiklos priekrantëje tyrimuose,o 1954–1982 m. suorganizavoKurðiø mariø hidrologinio reþimo, krantø irdugno pokyèiø, Nemuno deltos vagø, Klaipëdossàsiaurio sroviø ir uosto tyrimus.Nuo 1951 m. iki ðiø dienø surinko labaididelá vertingà Lietuvos pajûrio geografináarchyvà (duomenø ir þemëlapiøbankà).Nuo 1952 iki 2003 m. E.Èervinskasstaþuoèiø bei konferencijø metu VokietijosGreifsvaldo ir Berlyno Humboltø beiFlensburgo universitetuose, bibliotekoseir archyvuose surado, iðstudijavo, atrinko,nukopijavo ir atveþë á Lietuvà spaudinius,tyrimø ir matavimø duomenis, planusir þemëlapius (Kurðiø mariø, Nemunoþemupio ir deltos bei Klaipëdos sàsiaurioir uosto), kuriuose apraðytos Lietuvosteritorijos Baltijos jûros pakrantës,hidrologiniai statiniai ir su laivyba susijæárenginiai, taip pat kai kurie istoriniai ðiokraðto ávykiai.E.Èervinskas yra mokslo straipsniø,monografijø ir kitø mokslo leidiniø autoriusir bendraautoris, ið jø svarbiausi: „Kurðiømarios“ (rusø kalba – 1959 m., lietuviøkalba – 1978 m.), „Lietuvos TSR fizinëgeografija“ (1958 m., 1 d.) ir kt.Jis rengia spaudai áspûdingà darbà„Klaipëdos uostas nuo senovës iki XX a.pabaigos“, kuriame turëtø bûti apie 100þemëlapiø, schemø ir planø.Docentas juokaudamas vadina save„sauskeliø jûrininku“, kaip já vadino sovietøsaugumieèiai. Bendraudamas su garbausamþiaus mokslininku, negali atsistebëtijo energija, minèiø raiðka, graþia lietuviøkalba, subtiliu humoru ir jaunatviðku entuziazmu.Jo mokslo darbai susijæ su Lietuvospajûrio ir Baltijos jûros Lietuvos priekranèiøhidrologinio reþimo tyrimais, jûrøuostais, o praktiniai – su geleþinkeliø beiautomobiliø keliø tiesyba ir tiltø statyba. Taitoli graþu ne visi jo pomëgiai ir nuveikti darbai.Docentas aistringas þvejys, mëgsta keliones,labai komunikabilus, bendraujantissu paèiais ávairiausiais þmonëmis, persavo ilgà gyvenimà turëjæs ávairiausiø nutikimø,todël yra smagus paðnekovas, ádomusir labai draugiškas þmogus. Jis domisiLietuvos istorija, kaupia ir sistemina duomenisapie svarbiausius Lietuvos istoriniusávykius, o ateityje ketina parengti svarbiausiøðalies istoriniø ávykiø geografiniø vietoviøþemëlapá. Tad linkime gerbiamam mokslininkuisëkmës, stiprios sveikatos, giedrosnuotaikos ir prasmingø ateities darbø.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 29


ES integruotaDaiva SEMËNIENËjûros politika: socialinë ekoEuropos Sàjungos integruotos jûrospolitikos ágyvendinimas oficialiai pradëtas2007 spalá, kai buvo paskelbta keletas strateginiødokumentø ðia tema. Tokia integruotapolitika siekiama nuoseklaus poþiûrioá jûrø apsaugà, labiau koordinuojant ávairiøkitø politikø ir sektoriø veiklà ir siekiantdarnios plëtros Europos Sàjungoje.Kodël reikia integruotos jûros politikos?Pirmiausia tam, kad atsiþvelgtume á begalæryðiø tarp viena kità veikianèiø su jûrasusijusiø veiklø. Jûra naudojasi laivyba,uostai, vëjo energijos, jûros moksliniø tyrimøámonës, þvejyba, turizmas ir kiti sektoriai.Sprendimai dël vieno ðiø sektoriø veikiavisus kitus. Pavyzdþiui, vëjo jëgainë jûrojegali paveikti þvejybà, o ši tada turësátakos uostams ir t.t. Antra, kad sutaupytumelaiko ir pinigø dràsindami ávairias institucijasdalytis duomenimis ir dirbti kartu, one atskirai nagrinëti tos paèios problemosskirtingas puses. Treèia, kad skatintume irkurtume bendradarbiavimà tarp skirtingøsektoriø sprendimø priëmëjø visuose valdymolygmenyse – nacionalinëse institucijose,regioninëse ar savivaldos ástaigosebei tarptautinëse organizacijose; tiek ESviduje, tiek ir uþ Europos ribø.Europos Parlamento ir TarybosDirektyvos 2008/56/EB, nustatanèiosBendrijos veiksmø jûrø aplinkospolitikos srityje pagrindus,reikalavimaiSvarbiausias jûros integruotos politikosdokumentas – Europos Parlamentoir Tarybos Direktyva 2008/56/EB, nustatantiBendrijos veiksmø jûrø aplinkos politikossrityje pagrindus (JSPD). Ðio teisësakto pagrindinis tikslas – sumaþinti Bendrijosðaliø poveiká jûrø vandenyse, nepaisantðio poveikio pasireiðkimo vietos. Kaipraðoma JSPD preambulëje, ði direktyvaturëtø tapti Europos Sàjungos bûsimosjûrø politikos aplinkosaugos ramsèiu ir ðiadirektyva turëtø bûti skatinama átraukti aplinkosapsaugos aspektus á visas reikiamaspolitikos sritis.Valstybës narës turi parengti ir ágyvendintipriemoniø programas, skirtas jûrosvandenø gerai aplinkos bûklei (GAB) pasiektiarba iðlaikyti. Pradëdamos rengti priemoniøprogramas valstybës narës pirmiau-sia turi atlikti vadinamàjá pradiná vertinimà– savo jûrø vandenø ypatybiø ar savybiø irpavojø bei poveikio jiems analizæ ir nustatytisvarbiausius pavojus bei poveiká tiemsvandenims, taip pat atlikti ekonominæ ir socialinæjø naudojimo bei sànaudø, patiriamødël jûrø aplinkos blogëjimo, analizæ.Pripaþástama, kad yra didelis skirtumastarp teoriniø idealø ir praktinio JSPDnustatytø tikslø ágyvendinamumo. Pavyzdþiui,labai trûksta informacijos apie ávairiusjûros kokybæ veikianèius veiksnius beipaèios jûros bûklæ, taip pat ir jûros naudojimàneekonominiams tikslams ir sunaudojimu nesusijusià vertæ. Todël Europosðalys yra kvieèiamos pradiniam vertinimuikiek ámanoma geriau panaudoti esamàinformacijà, kaip nors susijusià su jûrønaudojimu, bet kartu ir toliau intensyviaidirbti, plësti supratimà ir þinias apie jûrø kokybësvaldymui reikalingus dalykus. Pripaþástama,kad pradinis vertinimas turi bûtiatliekamas, pasitelkiant ðiuo metu galimusðaltinius – kiekybinius duomenis, kokybinæanalizæ, pasinaudojant ekspertine nuomonebei labai skaidriai ávardijant tikrumoir pasikliovimo duomenimis lygá.Pradinis vertinimas, kaip to reikalaujamapagal JSPD, turi bûti atliktas iki 2012metø vidurio, ir Lietuvoje jau padarytas.Ðio etapo rezultatai pateikti svarstyti visuomeneibei suinteresuotoms ðalims (þr. Aplinkosapsaugos agentûros informacináportalà). Bûtina pabrëþti, kad didelá darbàvadinamojo pradinio jûros aplinkos bûklësvertinimo metu atliko ávairûs specialistai– Lietuvos ekologai, biologai ir kiti. Taèiauðiame trumpame straipsnelyje pateikiamatik labai trumpa pradinio jûros bûklësvertinimo metu atliktos socialinës ekonominësjûros naudojimo analizës, kaip toreikalaujama pagal JSPD, apþvalga.Pradinio vertinimo metu socialinei ekonomineianalizei keliami du pagrindiniaiuþdaviniai:1. Nustatyti ir apibûdinti ávairius jûrøaplinkos naudojimo elementus pagal jøekonominæ ir socialinæ svarbà ir poveiká.2. Kokybiðkai ir, jei ámanoma, kiekybiðkaiapibûdinti jûros aplinkos blogëjimosànaudas. Aplinkos bûklës blogëjimo sànaudos– tai terminas, ávestas JSPD ir reiðkiasànaudas (arba kitaip – þalà), kuriasanalizë pradiniovisuomenë patiria dël to, jog jûros aplinkosbûklë nëra gera.Treèias Direktyvos ágyvendinimo uþdavinysbus sudaryti priemoniø programà,atsiþvelgiant á sànaudø rezultatyvumà, sànaudø-naudosanalizæ bei sànaudø proporcingumà.Ágyvendinant pradinio vertinimo metureikalaujamà socialinæ ekonominæ analizæ,rekomenduojama naudotis schema (1pav.), padedanèia susieti ûkio sektorius,jûros aplinkos kokybæ bei priemones taikokybei gerinti. Reikia pabrëþti, kad ágyvendinantðià schemà labai svarbus ávairiøsrièiø ekspertø bendradarbiavimas.Ekonomikos specialistø svarbiausi indëliaiyra pirmame, ketvirtame bei penktameetapuose.Jûros vandenø naudojimo analizë –pirmasis pradinio vertinimo þingsnis. Èia30 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Straipsnio publikavimas finansuojamas ið ES fondø pagal 2007-2013 m.„Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos“ 3 prioriteto „Tyrëjøgebëjimø stiprinimas“ VP1-3.1 ÐMM-05-K priemonæ Tematiniø tinklø,asociacijø veiklos stiprinimas vykdant projektà „Asociacijos „Baltijosslënis“ veiklos stiprinimas (BALTIJA)“.ominë jûros naudojimovertinimo metureikia nustatyti ir apibûdinti ávairius jûrø aplinkosnaudojimo elementus pagal jø ekonominæir socialinæ svarbà ir poveiká. Kitaipsakant, reikia ávertinti jûros teikiamasvadinamàsias ekosistemos paslaugas.4. Átaka þmogaus gerovei – bûklësblogëjimo sànaudos(pvz., maþesnës pajamos ið þuvininkystës,sumaþëjusios turizmo pajamos)5. Atsakas – priemonës, taikomos ûkio sektoriams(pvz., þvejybos kvotø maþinimas, reikalavimas naudotitam tikrà kurà laivams)3. Poveikis jûros aplinkai –aplinkos bûklë(pvz., sumaþëjæ þuvies iðtekliai, prastavandens kokybë)1. Skatinanti jëga – ûkio sektoriai(pvz., þvejyba, laivyba, turizmas)2. Poveiká jûros aplinkai sukeliantisveiklos elementas(pvz., tarða maistinëmismedþiagomis, tralavimas)1 pav. Ûkio sektoriø, jûros bûklës, þmogaus gerovës ir aplinkos apsaugos priemoniø ryðysJûros ekosistemos paslaugosVisuomenë gali naudotis jûros ekosistemospaslaugomis – tai yra nauda, kuriàvisuomenë gauna ið jûros aplinkos. Kaikurios tokios jûros paslaugos yra labai geraiþinomos, pavyzdþiui, maisto ar kuro teikimas,rekreacija ar gërëjimasis gamta. Kitos,maþiau þinomos paslaugos, gali bûtisusijusios su buveiniø daugeliui gyvø organizmøgarantavimu, klimato reguliavimu,vandens ar oro valymu, apsauga nuo potvyniø,dirvoþemio formavimu, maistingøjømedþiagø ciklo laidavimu ir kt.Vadinamosios teikimo paslaugos yralengviausiai suvokiamos. Jomis þmogusgali naudotis tiesiogiai – valgyti þuvá, plaukiotilaivais ir kt. Ðios jûros paslaugos sukuria1) tiesioginio naudojimo vertæ. Tiesioginionaudojimo vertæ sukuria ir daliskultûriniø jûros paslaugø.Jûros ekosistemos paslaugos, kuriomisvisuomenë nesinaudoja tiesiogiai, taèiaukurios palaiko gerà aplinkos bûklæ irtaip prisideda prie visuomenës gerovës,yra vadinamos 2) netiesioginio naudojimopaslaugomis.Be to, be tiesioginio ir netiesioginio jûrosnaudojimo, skiriamos ir 3) su naudojimunesusijusios (arba „nenaudojimo“)vertës, kurias teikia jûra ir jos aplinka. Taitokios jûros aplinkos sukuriamos vertës,kurios susijusios tiesiog su þinojimu, jogtam tikra jûros ekosistema gyvuoja.Kadangi vertës yra labai skirtingos, jønustatymo metodai taip pat skiriasi.Tiesioginio Baltijos jûros naudojimosocialinis ekonominis vaidmuoTiesioginio naudojimo vertës daþniausiaiapskaièiuojamos analizuojant ûkiosektorius, kurie yra susijæ su jûros tiekiamomisgërybëmis ar kurie kuria vertæ dëlpaèios jûros egzistavimo. Tokie ûkio sektoriørodikliai, kaip, pavyzdþiui, apyvarta,pridëtinë vertë ir darbuotojø skaièius, rodotiesioginæ jûros aplinkos naudojimovertæ. Nors rinkos kaina nëra idealus paslaugosvertës atitikmuo, ûkio sektoriø rodikliøanalizë yra pakankamai tikslus ir maþiausiaiprielaidomis pagrástas vertës nustatymometodas.Dël to, kad Lietuva yra prie jûros, egzistuojair ekonominæ vertæ kuria tam tikriûkio ir socialiniai sektoriai, kuriø prieðinguatveju nebûtø. Dël jûros naudojimo didþiausiàekonominæ vertæ sukuriantyssektoriai (veiklos) daþniausiai neigiamaiveikia jûros aplinkà. Taèiau, kita vertus, nevisos veiklos, kurios neigiamai veikia jûrosaplinkà, kuria vertæ. Daþnai ðios veiklossudaro sàlygas plëtoti kitas – tiesiogiaikurianèias vertæ – veiklas. Pavyzdþiui,uosto gilinimas leidþia priimti didesniusMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 31


krovininius laivus. Tokiu atveju poveiká aplinkaidaro uosto gilinimas, o vertæ sukuriakrovininis transportas ir krovos ámonës.Svarbiausi ûkio sektoriai, kurie naudojasijûra ir sukuria ekonominæ vertæ:– laivyba ir uostai bei vandens transportuibûdingø paslaugø veikla;– þuvininkystë – þvejyba bei þuvies perdirbimas;– turizmas;– pramonë, þemës ir komunalinis ûkis.Taip pat svarbus ir valstybës sektorius– jûros apsaugos ir kontrolës tarnybos,muziejai ir kt. Pramonës, komunalinioir þemës ûkio ámonës jûra naudojasiterðdamos upes, kuriø vanduo galø galeper Kurðiø marias atiteka á Baltijos jûrà.Su Baltijos jûra tiesiogiai susijæ sektoriaiLietuvoje 2009 metais sukûrë daugiaukaip 1,5 mlrd. Lt pridëtinës vertës, t.y. beveik2 proc. visos Lietuvoje sukurtos pridëtinësvertës. Ávertinus ir netiesiogiai sujûra susijusius sektorius, sukuriamos vertësdalis gerokai padidëtø. Pavyzdþiui, pateiktasskaièius neatspindi AB „Orlen Lietuva“,kuri þalios naftos importui taip patnaudojasi Baltijos jûros keliu, veiklos rodikliø.Nors ámonë ir nëra visiðkai priklausomanuo Baltijos jûros, galimybë transportuotiþaliavà jûros keliu daro didelæ átakàjos pelningumo rodikliams. AB „OrlenLietuva“, taigi ir Bûtingës terminalas, Lietuvaiyra strategiðkai svarbûs objektai.Kitas strategiðkai svarbus objektas Lietuvospajûryje yra valstybinis Klaipëdosuostas. Jo buvimas sudaro sàlygas plëtotikitus sektorius, tokius, kaip laivyba,laivø statyba ir remontas, krova ar net keliøar geleþinkeliø transportas. Kroviniøtvarkymas ir veþimas keliø ir geleþinkeliøtransportu ið ir á Klaipëdos uostà sukuriabeveik pusæ tiesiogiai su Baltijos jûra susijusiospridëtinës vertës Lietuvoje. Tuotarpu þvejyba, þuvies perdirbimas, turizmasir rekreacija – sektoriai, priklausominuo jûros aplinkos kokybës, – sukuria tikapie 2,7 proc. tiesiogiai su Baltijos jûra susijusiospridëtinës vertës Lietuvoje. Su jûratiesiogiai susijusiuose sektoriuose (versloámonëse ir valstybës ar jos finansuojamoseástaigose) dirba bent 2,1 proc.šalies darbuotojø.Su jûra susijæ ûkio sektoriai ypaè reikðmingiKlaipëdos regionui. Su Baltijos jûratiesiogiai susijusiø sektoriø sukuriama pridëtinëvertë 2009 metais prilygo 35 proc.buvusioje Klaipëdos apskrityje sukurtospridëtinës vertës, o ðiuose sektoriuose dirbanèiøþmoniø skaièius sudarë apie 20proc. to regiono darbuotojø.Netiesioginio Baltijos jûrosnaudojimo vaidmuoDar vienas jûros aplinkos vertës ðaltinisyra jos unikalios reprodukuojanèiosgyvybës palaikymo savybës. Tokios jûrosekosistemos funkcijos, kaip klimato reguliavimas,atliekø skaidymas, vandens gryninimas/detoksikavimas, erozijos kontrolëir apsauga nuo stichiniø gamtos nelaimiø,ir daugelis kitø padeda palaikyti biologinæávairovæ, mitybos tinklus, buveinesir aplinkos atsparumà. Reguliavimo ir palaikymofunkcijos padeda susitvarkyti sugamtinës, o daþniau – antropogeninës kilmëstrukdþiais. Daþnai ði netiesioginë jûrosvandenø teikiama nauda nëra þmoniøpripaþástama tol, kol neiðnyksta.Tokias paslaugas, skirtingai nuo ankstesniameskyrelyje pateiktø tiesioginio jûrosnaudojimo paslaugø, pinigais ávertintilabai sudëtinga. Tokios su Baltijos jûrasusijusios vertës nëra apskaièiuotos, todëldaþniausiai apsiribojama kokybiniuapibûdinimu. 2008 metais Ðvedijos aplinkosapsaugos agentûra Ðvedijos vyriausybësuþsakymu ágyvendino projektà, kuriotikslas buvo surinkti informacijà apieþmogaus poveiká Baltijos jûros ir Skagerakoaplinkai (Ðvedijos aplinkos apsaugosagentûra. Ecosystem services providedby the Baltic Sea and Skagerrak.2008. Prieiga per internetà: http://www.naturvardsverket.se/Documents/publikationer/978-91-620-5873-9.pdf).Viename iðprojekto etapø buvo ávertintos netiesioginioBaltijos jûros naudojimo ekosistemospaslaugos, t.y. jø bûklë, jai gresiantys pavojaiir galimas poveikis joms. Vertinimoskalë buvo kokybinë, nurodant, ar bûklëyra gera, vidutinë/pakankama, ar prasta.Panaðia skale vertinti ir pavojai bei poveikiai.Specialiai Lietuvai tokia analizë nedaryta,taèiau ðis vertinimas taikytinas ir Lietuvaipriklausanèioje Baltijos jûros dalyje.Su jûros naudojimu nesusijusiøpaslaugø vaidmuoNenaudojimo vertëms apskaièiuotidaþniausiai pasitelkiamos apklausos, kaiapklausiamieji nurodo, kiek jie yra linkæmokëti uþ tam tikros jûros nenaudojimopaslaugos iðsaugojimà. Ðis pasiryþimasmokëti prilyginamas nenaudojimo vertei(apklausø duomenis apdorojant statistiniaisir kt. metodais).Per pastaruosius 15 metø Lietuvoje atliktosðeðios studijos/apklausos, kuriø metubuvo pinigais ávertintas Lietuvos gyventojøpasiryþimas mokëti uþ ðvaresnæ aplinkà.Be to, dar buvo ágyvendinta pora tiesiogiaisu jûros kokybiniu vertinimu susijusiøtyrimø. Në vienas ið jø nebuvo tiesiogiaisusijæs su jûros „nenaudojimo vertës“nustatymu, taèiau daþnai labai sunku ávertinti,kiek, pavyzdþiui, respondentas, atsakydamasá klausimus apie pasiryþimà mokëtiuþ jûros tam tikros teikiamos paslaugospagerinimà, sugeba atskirti tà paslaugànuo bendros jûros egzistencinës vertës.Todël galima daryti prielaidà, kad respondentopasiryþimas mokëti tam tikrà sumàuþ, pavyzdþiui, eutrofikacijos sumaþëjimà,reiðkia ir jo bendrà jûrai suteikiamà vertæ.Paskutinis – Baltijos jûros maistingøjømedþiagø maþinimo tyrimas, atliktas 2012metais, parodë, jog vienas namø ûkio narysvidutiniðkai per metus yra pasiryþæsLentelë. Baltijos jûros ekosistemos paslaugø bûklëPaslauga Bendra bûklë Pavojaus lygis Tikëtinas poveikisKlimato reguliavimo gera vidutinis didelisBiologinio reguliavimo gera vidutinis ribotasEutrofikacijos maþinimo gera þemas ribotasPavojingø medþiagø reguliavimo vidutinë vidutinis vidutinisErozijos kontrolës vidutinë vidutinis vidutinisBiogeocheminës apytakos ciklø palaikymo vidutinë vidutinis didelisPirminio produktyvumo palaikymo gera þemas ribotasMitybos tinklø palaikymo prasta aukštas didelisBiologinës ávairovës palaikymo vidutinë aukštas neþinomasBuveiniø palaikymo vidutinë aukštas didelisGebëjimo atsikurti (atsparumo) vidutinë aukštas neþinomas32 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


skirti 22 Lt eutrofikacijai sumaþinti. Ðià sumàpadauginæ ið Lietuvos gyventojø, kuriøamþius atitinka tyrimo imties gyventojøamþiø, skaièiaus, gauname sumà, kuriatspindi, kiek Lietuvos gyventojai vertinaeutrofikacijos sumaþëjimà: eutrofikacijossumaþëjimo vienø metø vertë, arba, kitaiptariant, eutrofikacijos þala per vienus metus,Lietuvoje sudaro daugiau nei 55 mln.litø 2012 metø kainomis. Ið dalies tai atspindi,kiek Lietuvos gyventojai vertinaðvarià Baltijos jûrà.ApibendrinimasKartu visø ðiø trijø Baltijos jûros teikiamøpaslaugø rûðiø (tiesioginio jûros naudojimo,netiesioginio jûros naudojimo irsu naudojimu nesusijusiø) vertës parodobendrà socialinæ ir ekonominæ jûros aplinkosvertæ. Jei jûros aplinkos bûklë blogëja,dalis ðiø verèiø gali bûti ið dalies arvisiðkai prarasta. Ûkio sektoriø rodikliai galiblogëti, ir ekosistema gali tapti nebepajëgivykdyti funkcijas, o tai lemtø visuomenësgerovës maþëjimà. Taigi jûros paslaugøverèiø nustatymu remiamasi nustatanttiek dabartinës jûros „naudà“, tiekir jûros aplinkos blogëjimo „sànaudas“.Kà analizuosime toliau?Viena vertus, pinigais ar kokybiðkaiávertinome, kiek mums „verta“ jûra, t.y.kiek, naudodamiesi jûros teikiamomis paslaugomis,gauname ekonominës ir socialinësnaudos šiuo metu. Antra vertus,turime þinoti, kaip keièiasi jûros aplinka irkaip keisis jos teikiamø paslaugø vertë ateityje,t.y. koks bus jûros naudotojø poveikisjûros aplinkai ir kaip jà paveiks jaudabar ágyvendinamos antropogeniná poveikámaþinanèios jûros apsaugos priemonës.Svarbu þinoti, kokia bus jûros bûklë,tarkim, 2020 metais (tai JSPD nurodomasterminas) ir kiek kainuos tos bûklës keitimas(is),kad galëtume jau dabar nustatytipapildomas priemones gerai jûros aplinkosbûklei tais metais pasiekti.Todël kitas pradinio vertinimo þingsnis– kokybiðkai ir, jei ámanoma, kiekybiðkaiávertinti jûros aplinkos blogëjimo sànaudas,t.y. þalà, kurià visuomenë patiria dël to, jogjûros aplinkos bûklë nëra gera. Tokiam ávertinimuireikia lyginti gerà aplinkos bûklæ (jûrosekologø nustatytà pagal vadinamuosiusbûklës deskriptorius) ir bûklæ, kuri bûtøpasiekta pagal vadinamàjá áprastiná/bazináscenarijø (angl. Business as Usual). Bazinisscenarijus – tai scenarijus, kurio metunustatoma, kokia bûtø jûros aplinkosbûklë 2020 metais, jei bûtø ágyvendinamitik iki ðiol priimti teisës aktai, neatsiþvelgiantá JSPD reikalavimus. Blogëjimo sànaudasir sudaro skirtumas, kuris turëtø bûti ávertintaskokybiðkai, kiekybiðkai ar geriausiuatveju pinigais. Tai – kito straipsnelio tema.Atsisveikiname su iškiliuLietuvos istoriku akademikuVYTAUTU MERKIUVelioná Vytautà Merká ne tik jo buvæ kolegos ir studentai,bet ir visi bent ðiek tiek besidomintys Lietuvosir lietuviø tautos istorija prisimins kaip profesionalø,darbðtø ir geranoriðkà þmogø, atvirà ir ðiltà asmenybæ.Toks Jis buvo darbuodamasis Mokslø akademijoje, profesoriaudamasVilniaus ir Vytauto Didþiojo universitetuose,toks jis buvo redaguodamas ir raðydamas knygas.Ðiose knygose naujai perþvelgtas lietuviðkos spaudosdraudimo laikotarpis, knygneðiø keliai, skaitytojamsdar kartà primintos didþiosios mûsø istorijos beikultûros asmenybës tapo svariu ir savitu indëliu á Lietuvosistorijos mokslà, á gilesná praeities suvokimà.Ðie ir daugybë kitø velionio Vytauto Merkio darbølieka já paþinojusiø bei skaièiusiø þmoniø atmintyje.Nuoðirdus dëkingumas ir pagarba telydi velionio vardàir atminimà.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 33


Knyga apie akademikà Juozà JurgináLietuviø biografinës literatûros rinkinápapildë nauja knyga, kurià apie akademikàJuozà Jurginá paraðë labai produktyvusir kompetentingas publicistasJonas Rudokas. Tai jau ne pirma J.Rudokoknyga apie mokslininkà.Pirmàjà mokslininkui skirtà knygà jisparaðë apie Lietuvos mokslø akademijosbuvusá prezidentà Jurà Poþelà. Neseniaiið spaudos iðëjusioje naujojeJ.Rudoko knygoje „Lietuvos istorijos legenda“nuðvieèiamos ádomios biografijosþmogaus istoriko Juozo Jurginiogyvenimo peripetijos. Ið knygos virðelioá skaitytojà þvelgia bièiulystës charizmaspinduliuojantis J.Jurginis.J.Rudokas, raðydamas knygà,kruopðèiai surinko archyvinæ medþiagà,plaèiai panaudojo J.Jurginio giminiø irartimøjø atsiminimus bei kitus duomenis.Skaitant knygà susidaro gana iðsamusto meto epochos ir toje epochojegyvenusio J.Jurginio gyvenimo keliassu jo kalneliais ir nuokalnëmis.J.Jurginis tarpukario Lietuvoje priklausëvisuomenës kairiajam sparnui. Uþkairiàsias paþiûras ir su tuo susijusià veiklàjam kelis kartus teko sëdëti kalëjime.Taèiau, diskutuodamas su bendro likimodraugais kai kuriais politikos ir pasaulëþiûrosklausimais, laikësi kitokiosnuomonës, todël sulaukdavo priekaiðtøið savo bendraþygiø dogmatikø, kuriøvienas kitas net tapo amþinu prieðu.Pokario metais J.Jurginis dirbo Me-no reikalø valdyboje teatrø skyriaus virðininku.Jam buvo siûlomos Valstybiniooperos ir baleto teatro direktoriaus pareigos,bet jis jø atsisakë ir perëjo dirbti áLietuvos mokslø akademijos Centrinæbibliotekà. Ið pradþiø buvo direktoriauspavaduotojas, o vëliau direktorius.Per pusantrø metø 1946 m. eksternubaigë Vilniaus universitetà ir ágijo visuotinësistorijos specialisto kvalifikacijà.Apsisprendæs toliau darbuotis istorijosmokslo baruose, paraðë ir 1948 m.apgynë istorijos mokslø kandidato disertacijàir tø metø liepos mënesá perëjodirbti á Lietuvos mokslø akademijosIstorijos institutà. Jame iðdirbo iki 1991metø. Be darbo institute, atskirais laikotarpiaisdëstë Vilniaus universitete irtuomeèiame Dailës institute.Dirbdamas Istorijos institute, J.Jurginisparaðë savo svarbiausius moksliniusdarbus. 1963 m. apgynë disertacijà„Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvoje“ir jam buvo suteiktas istorijos mokslødaktaro laipsnis. J.Jurginio paraðytødarbø tematika labai plati, taèiau pagrindinisjo tyrinëjimø objektas buvo viduramþiøLietuvos istorijos probleminiaiklausimai. J.Rudokas J.Jurginiui skirtojeknygoje chronologiðkai ir nuosekliai aptariajo darbus, iðsamiai nuðvieèia kartaisgana komplikuotas jø pasirodymotuometëmis tarybinio reþimo sàlygomisaplinkybes.Nepamirðtama paþymëti, jog J.Jurginistarybiniais metais buvo pats populiariausiasLietuvos istorikas, kuriokiekvienas darbas ið knygynø buvograibstyte iðgraibstomas. Jo raðtai buvoparaðyti ne tik kaip kompetentingosavo srities specialisto, bet ir labai sklandþiatalentingo publicisto plunksna.J.Jurginio populiarumas kai kuriemsto meto visuomenës veikëjams ir netmokslo þmonëms këlë nepasitenkinimàir pavydà. Jis buvo ne kartà spaudojekritikuotas, jam buvo daromi ávairûspriekaiðtai. Taèiau tai dar labiau já populiarinotuometëje visuomenëje.J.Rudokas ne tik nuosekliai apraðëJ.Jurginio gyvenimà, bet ir plaèiai aptarëjo mokslinius darbus, kurie bendramebiografijos fone uþima reikðmingàvietà. Taèiau jis nekëlë sau uþduoties iðnagrinëtiJ.Jurginio darbus istoriografiniupoþiûriu. Tai istorijos mokslo, o nebiografo uþdavinys, kurá, reikia tikëtis, ateityjeatliks istorijos mokslo specialistai.Juozas MARCINKEVIÈIUSAbsoliutusTarptautinës astronomijosir astrofizikos olimpiadosnugalëtojas –mokinys ið LietuvosTarptautinëje mokiniø astrofizikos irastronomijos olimpiadoje, rugpjûèio 4–14d. vykusioje Brazilijos Vassouraso mieste,mokinys ið Lietuvos pirmà kartà tapoabsoliuèiu nugalëtoju. Tai – aukso medalálaimëjæs Motiejus Valiûnas, Lietuvos mokiniøinformavimo ir techninës kûryboscentro astronomijos bûrelio narys (mokytojaAurelija Visockienë) ir Vilniaus licëjausabiturientas.6-ojoje tarptautinëje mokiniø astrofizikosir astronomijos olimpiadojebronzos medaliais pasipuoðë Vaiva Vasiliauskaitë,Ðiauliø Didþdvario gimnazijosabiturientë (mokytojas Egidijus Adomaitis),ir Marius Kerys, Skuodo PranciškausÞadeikio gimnazijos abiturientas(mokytoja Jovita Lukienë). Pagyrimuspelnë Gabija Marðalkaitë, Vilniaus jëzuitøgimnazijos abiturientë (mokytoja StasëTraigienë), ir Erikas Þukovskis, JonavosJeronimo Ralio gimnazijos vienuoliktokas(mokytoja Rita Morkaitienë). Delegacijàlydëjo Fizikos instituto vyresnysismokslo darbuotojas dr. Audrius Bridþiusir Vilniaus universiteto astronomijosobservatorijos jaunesnysis mokslodarbuotojas Viktoras Deveikis.Nuotraukoje: Lietuvos mokiniai, laimëjæmedalius Tarptautinëje astronomijos irastrofizikos olimpiadoje. Ið kairës:Marius Kerys, Motiejus Valiûnas,Vaiva VasiliauskaitëAudriaus BRIDÞIAUS nuotr.34 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Stasys PAULAUSKAS,Aleksandras PAULAUSKAS2008 m. Europos Taryba ir Parlamentaspriëmë komunikatà dël jûros vëjo energetikosplëtojimo. Numatyta, kad per ateinanèiàdekadà jûroje bus árengta tiek vëjoelektriniø, kiek jø veikia sausumoje. Strateginëssavivaldos instituto bei Klaipëdosuniversiteto Baltijos pajûrio tyrimø ir planavimoinstituto mokslininkai jau daugelámetø ieðko galimybiø, kad jûros vëjo energijabûtø panaudota su didþiausia naudaþmonëms ir maþiausia þala gamtai. Ágyvendindamitarptautiná INTERREG IIIa projektàPOWER (2006–2008) ir Pietø Baltijosprogramos projektà SB-OFF.E.R. (2010–2013), jie nustatë, kad jûros vëjo pakaksLietuvai ne vien apsirûpinti pigia ir saugiaelektros energija, bet dar ir iðplëtoti ðiosenergijos pramonës veiklas.Nuo deginimo prie jûros vëjoenergijosVienas didþiausiø ðio laikotarpio iððûkiø– naujadaros (inovacijø) paradigmospakeitimas. Nesiskaitymu su aplinka irþmoniø interesais grásta ekonominë naujadarayra keièiama á darniàjà naujadarà(angl. Sustainable Innovation), reikalaujanèiàdiegiant naujoves derinti ekonomikos,gamtosaugos ir socialinius interesus jauèiantatsakomybæ ateities kartoms. Darniojinaujadara tapo kertiniu Europos Sàjungosmetodologiniu principu. Taèiau posocialistinësðalys labai sunkiai suvokia ir nenoriaipriima ðià pribrendusià naujovæ.Pasaulio energetikos revoliucija lemiaatsisakymà nuo aplinkai ir þmonëms pavojingøbranduoliniø bei kurà deginanèiøenergetikos technologijø ir sugráþimà prie“Ne kojoms mirkytiDievas mums jûrà davë”Kazys Pakštasatsinaujinanèiø iðtekliø energetikos, nuoneatmenamø laikø naudojanèios natûralius,neiðsemiamus ir saugius vëjo, saulës,vandens ir kitus energijos ðaltinius. Spartimokslo ir technologijø raida padarë ypatingàproverþá kuriant vis didesnës galiosir naðesnes vëjo elektrines. Per pastaràjádeðimtmetá Lietuvoje árengta daugiau kaip200 MW galios vëjo elektriniø. Didþiausiàgeneruojamà galià sugeba sukurti vëjoelektriniø parkai jûroje. Atviroje jûroje ir vëjasstipresnis, ir maþiau trukdymø. 2011 m.priëmus LR Atsinaujinanèiø iðtekliø energetikosástatymà, pirmà kartà teisiðkai apibrëþtijûros vëjo energetikos tikslai ir jø ágyvendinimopriemonës. Numatyta, kad iki2013 m. pradþios Vyriausybë parengs konkursødël teisës rengti ir ágyvendinti jûrosvëjo elektriniø projektus tvarkà.Neseniai pajûrio mokslininkai ið naujoávertino jûros vëjo energetikos potencialàir nustatë, kad gyliuose iki 50 metrø panaudojusmodernias 6 MW vëjo elektrinesgalësime ne vien apsirûpinti elektra, bet irapðildyti bûstus bei pakrauti elektromobiliøbaterijas. Jie iðtyrë ir nustatë, kad 18proc. Baltijos jûros Lietuvos ekonominëszonos teritorijø gali bûti árengta 1201 vëjoturbina, kuriø suminë galia sudarytø 7206MW (1 pav.). Didesniuose gyliuose gali bûtiárengta dar kelis kartus daugiau plûdriøjøvëjo energijos generatoriø, kuriø technologijosdabar bandomos.Potencialios vëjo elektriniø árengimovietos nustatytos atlikus iðsamius tyrimusbei jø poveikio aplinkai vertinimus, siekiantiðvengti galimø konfliktø su jûros gyvûnijair augmenija, kitas ûkines veiklas vykdanèiaissubjektais, visuomenës interesais.Pagal poveiká aplinkai vëjo elektrinësprilyginamos jachtoms ir anaiptol nelyginamossu tokiomis daþniausiai tarðiomistradicinëmis jûrinëmis veiklomis, kaip naf-1 pav. Lietuvos jûros vëjoenergetikos potencialasgyliuose iki 50 metrø.Sudarë V. JurkinasMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 35


2 pav.Jûros vëjoelektriniøpamatokonstrukcijospriklausomybënuogylio.Šaltinis:DTU Risoetos gavybos platformos, naftos, suskystintødujø, cheminiø medþiagø perveþimai,pramoninë þvejyba ir netgi keleivinëlaivyba. Kiekvienam vëjo elektriniø parkuiyra modeliuojama vizuali tarða, kuri labaipriklauso nuo atstumo iki kranto. Gyventojaiiðsako ávairiø spëjimø dël galimos jøvizualios tarðos, paremtos vien ásivaizdavimu.Taèiau projektuojant jûros vëjo elektrinesyra atsiklausiama ávairiø socialiniøgrupiø atstovø nuomonës.Yra ir technologiniø galimybiøVëjo elektriniø parkai turi bûti árengtitaip, kad ypaè agresyvioje aplinkoje – sûriamevandenyje, nuolat banguojant, puèianturaganiniams vëjams ðie technikosárenginiai ne vien patikimai veiktø 20–30metø, bet jø pagaminta elektra bûtø tiekiamakranto vartotojams.Jûros vëjo elektrinës pirmiausia skiriasinuo analogiðkø sausumos árenginiø kurkas sudëtingesniais ir brangesniais pamatais,kurie sudaro iki ketvirtadalio visosárengimo kainos.Susiklostë trys priklausomai nuo jûrosgylio pamatø árengimo technologijø grupës:sekliøjø vandenø;pereinamojo gylio;giliavandeniø (plûdriøjø).Iki ðiol jûros vëjo elektrinës buvo statomossekliuose vandenyse naudojantmasyvius gelþbetonio (angl. gravity base)ir iki 30 m – vienpolius (angl. monopiles)pamatus. 30–60 m gyliuose pamatamsnaudojamos pereinamosios technologijos:trikojo tipo (angl. tripod), karkasinësatramos (angl. jacket) ir fermos (angl. trusses)(2 pav.). Dar giliau jau imami taikytiplûdrieji vëjo elektriniø sprendimai, kurieðiuo metu dar tik bandomi.Jûros vëjo elektriniø prijungimasprie elektros tinkloJûros vëjo elektrinës dël didelës nominaliosgalios yra jungiamos prie elektrosperdavimo tinklo. Priklausomai nuoatstumo iki kranto yra pasirenkama aukðtosátampos nuolatinës srovës (HVDC) arbaaukðtos átampos kintamosios srovës(HVAC) elektros energijos perdavimo ákrantà technologija. Pirmoji jø naudojama,kai atstumas iki kranto yra didesniskaip 100 km. Elektros energijai „surinkti“ið turbinø vëjo elektriniø parke jûroje árengiamatransformatorinë pastotë (3 pav.).Elektros srovës tipui pakeisti naudojamikonverteriai.Pastaruoju metu klostosi du jûros vëjoelektriniø prijungimo prie elektros tinkløstrateginiai sprendimai:– jungimas prie nacionalinio elektrosperdavimo tinklo;– prijungimas prie Transeuropinio supertinklo.Nacionalinës teisës ir atsinaujinanèiøiðtekliø energetikos skatinimo poþiûriu artimiausiulaiku yra svarbesnis pirmasissprendimas. Jis leidþia árengti vëjo elektrinesLR Atsinaujinanèiø iðtekliø energetikosástatymo pagrindu ir garantuoti deramàelektros energijos supirkimo tarifà.Sukûrus Transeuropiná elektros tinklà, jûrosvëjo elektriniø parkai turësgalimybæ prekiauti gaminamaenergija tiesiogiai Europoselektros rinkoje.Jûros vëjo elektriniøtechninë prieþiûraJûros vëjo elektriniøparkø ekonominë veiklair jø techninë prieþiûrayra sutelktos tiektimaksimalø kieká aplinkainekenksmingos3 pav. Danijos Nystedjûros vëjo elektriniø parkasir elektros pastotë.Ðaltinis: Strateginëssavivaldosinstitutasenergijos á elektros tinklà. Pagrindinis uþdavinysyra trumpinti prastovas ir garantuotiaukðèiausià vëjo elektrinës eksploatacinæparengtá. Kitaip sakant, nustatyti laikà,kai vëjo elektrinë yra techniðkai pajëgigaminti elektros energijà. Tai – vëjo elektrinësdarbo valandø skaièius, iðreikðtasprocentais.Vëjo elektrinë yra darbinga, kai ji gaminaelektros energijà arba kai ji laukiagero vëjo, kad galëtø pradëti gaminti elektrosenergijà. Vëjo elektriniø parko metinëeksploatacijos parengtis yra visø vëjoelektriniø, esanèiø tame parke, metiniøeksploataciniø parengèiø aritmetinis vidurkis.Vidutinë metinë eksploatacijos parengtisyra viena ið sàlygø vëjo elektriniøparko techninës prieþiûros, aptarnavimoir remonto darbø sutartyje. Gera vëjo elektriniøparko metinë eksploatacinë parengtisyra apie 98 proc. Ji pasiekiama technologiniopatikimumo, prieinamumo arpasiekiamumo dëka.Per visà jûros vëjo elektriniø parko veikimolaikotarpá jas bûtina priþiûrëti. Aptarnaujantispersonalas vyksta prie vëjo elektriniødaug daþniau, nei manoma. Techninësprieþiûros komandos privalo aplankytikiekvienà vëjo elektrinæ keletà kartøper metus. Daþniausiai tuo pat metu kiekvienojeelektrinëje dirba kelios techninësprieþiûros komandos. Be to, bûtina, kadtechninës prieþiûros brigados galëtø betkokiomis oro sàlygomis pasiekti vëjo elektrinæatsiradus gedimui ar jos prieþiûrai.36 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Kuriasi jûrø vëjo energetikospramonëLietuvoje svarbu sukurti jûros vëjoenergetikos veiklø visumà nuo strateginioprogramavimo, vëjo elektriniø gamybos,árengimo, techninës prieþiûros ir logistikosiki socialinës infrastruktûros. Kiekvienaðalis siekia, kad bûtø sukurta nauja perspektyvigamybos kultûra, darbo vietos ireksporto potencialas.Klaipëdos uostas ir laivø pramonë turirealø faktiná patyrimà ir palankias galimybesvykdyti jûros vëjo energetikos veiklas:1. Tyrinëti galimybes, vykdyti moksliniustyrimus, rengti galimybiø studijas(Naujadaros bendrovë „Eksponentë“,Strateginës savivaldos institutas, Baltijospajûrio tyrimø ir planavimo institutas).2. Statyti jûros vëjo elektriniø montavimoplatformas (WindLift1, 2009), gamintipamatø konstrukcijas (Bard sistemos),elektros pastotes, elektros kabeliø rites irkt. (Vakarø laivø gamykla ir kt.).3. Transportuoti, sandëliuoti ir pakrautivëjo elektriniø detales (Klaipëdos Smeltë,Vakarø laivø gamykla ir kt.).4. Atlikti povandeninës dalies statybosdarbus (Lokys ir kt.)5. Rengti jûros vëjo energetikos specialistus(Naujadaros bendrovë „Eksponentë“,Klaipëdos universiteto Jûreivystësinstitutas ir Jûrø technikos fakultetas).Savo techninës prieþiûros pajëgø steigimaspriklauso nuo planuojamo vëjo elektriniøparkø dydþio. Tam tikslui reikës laivø,sraigtasparniø ir ásigyti kitos árangos.Taip pat spræsti krantiniø ir patalpø pritaikymo,specialistø rengimo ir aprûpinimoklausimus. Sraigtasparniams parkuoti tinkamasKlaipëdos oro uostas, kuris yravos uþ keliø kilometrø nuo pakrantës,arba Palangos oro uostas.Þiemà – vëjas, vasarà– saulëLietuva suvartoja permetus apie 40 TWh energijos,kuri maþdaug lygiomisdalimis po10TWh pasiskirstoketuriuose sektoriuose:daugiabuèiø beiindividualiø namø ðildymui,elektros energijos gamybai ir transportui.Ðildymui daugiausia naudojama dujøir jau pereinama prie biokuro. Elektrosenergijos gamybai kol kas dar naudojamosdujos ir atsinaujinantys iðtekliai. Automobiliaikol kas degina naftos produktus,dujas ir biokurà. Elektromobiliai dar tikskverbiasi á Lietuvos rinkà.Vëjo ir saulës energijos naudojimas iðesmës pakeis energijos vartojimo ir gamybospobûdá. Sausumoje vëjo elektriniønominali metinë galia yra iðnaudojamamaþdaug iki 31 proc. Per metus jûrojedël stipresnio ir daþnesnio vëjo elektriniøgalia bus iðnaudojama iki 40–50 proc.Lietuva vidutiniðkai suvartoja apie 10 TWhelektros energijos, kas prilygsta 990 MWmomentinei galiai. Elektros energijos suvartojimasþenkliai skiriasi vasaros ir þiemosmënesiais. Þiemà Lietuvoje elektrossuvartojama iki 1600MW, o vasarà sumaþëjadaugiau nei treèdaliu.Lietuvos jûros teritorijose vidutinis metinisvëjo greitis 100 m aukðtyje sudaro8,5–9,0 m/s (4 pav.). Taèiau rudens ir pavasariolaikotarpiu vëjas yra du kartus stipresnisnei vasarà. Þiemos sezono metu,kai elektros labiau reikia, vëjo elektrinësdirba 65–75 proc. pajëgumu. Todël þiemàjûros vëjo elektrinës tiektø 4684 MWgalios elektros energijà, ir tai daugiau neidvigubai virðytø elektros poreiká ir dar josliktø bûstams ðildyti.Vasaros mënesiais, ne ðildymo sezonometu, vëjo yra maþiau, taèiau tada bûnadaugiau saulës energijos. Sparèiai tobulëjanèiosir pinganèios saulës energetikostechnologijos, palanki skatinimotvarka leidþia daugiau panaudoti saulësðviesà elektros energijai gaminti ne vienpaþangiose pasaulio ðalyse, bet ir Lietuvoje.Tad vëjas þiemà ir saulë vasarà darniaipasidalins energijos tiekimo rûpesèiusjau netolimoje ateityje.Iðmaniosios energetikos linkNaujoji darniosios energetikos kokybëkelia daugybæ iððûkiø ir pokyèiø tradicinë-4 pav. Baltijos jûrosvëjo þemëlapis.Ðaltinis: DTU Risoeje energetikoje. Þmoniø saugumo ir patogumolabui bus atsisakoma dujø deginimomaistui gaminti ir bûstui ðildyti. Po „rankinës“ir „mechanizuotos“ technologijøþengianti iðmaniøjø sprendimø kokybinëpakopa leis perduoti vartotojø energetikosrûpesèius iðmaniojo bûsto technologijoms.Greta iðmaniøjø telefonø jau sukurti iðmaniejitelevizoriai, ðaldytuvai, dulkiø siurbliaiir kiti buities prietaisai, turintys nuosavuskompiuterius, operacines sistemas ir programinæárangà. LED lempuèiø pritaikymasleis ne vien þenkliai sumaþinti apðvietimosànaudas, bet padarys apðvietimà spalvingesnáir tinkamesná gyventojø poreikiams.Gyvenamosios aplinkos klimato kontrolësreikalais ateityje rûpinsis iðmaniosios sistemos,veikianèios elektros energijos pagrindu.Dujø deginimas ir bûsto ðildymaskarðtu vandeniu uþleis vietà elektrai. Todëlypaè þiemos sezono metu reikës daug pigioselektros, kurià tieks vëjo elektrinëssausumoje ir jûroje.Iðmaniajai energetikai greta hidroakumuliaciniøelektriniø puikiai talkins universalusir labai galingas energijos kaupiklis– elektromobilio baterija, kuriai pakrauti taippat pravers jûros vëjo energija, sumaniaiderinama su integruotomis bûste saulësbaterijomis, ypaè vasaros mënesiais. Laukiama,kad ekologiðkas elektromobilis ásiverðá transporto rinkà taip pat sparèiai, kaipir mobilieji telefonai á mûsø kasdienybæ.Dabar diskutuojamø energetinës nepriklausomybësproblemø greitai neliks.Pamokanèias istorijas apie „atominius slibinus“ir jø sukeltas nelaimes þmonijai ateityjevaikai skaitys vien pasakose. Svarbu,kad darnioji naujadara, iðmaniejisprendimai rastø deramà vietà visuomenësdemokratinëje savivaldoje.Straipsnio publikavimas finansuojamas ið ESfondø pagal 2007-2013 m. „Þmogiðkøjø iðtekliøplëtros veiksmø programos“ 3 prioriteto „Tyrëjøgebëjimø stiprinimas“ VP1-3.1 ÐMM-05-Kpriemonæ Tematiniø tinklø, asociacijø veiklosstiprinimas vykdant projektà „Asociacijos„Baltijos slënis“ veiklos stiprinimas (BALTIJA)“.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 37


Giedrë STRIKULIENË„Puelli Vilnenses“ vadovëGaivusis Asvejos eþeras, jo pusiasalis,kaþkada buvæs sala su Vytauto pastatytapilimi, graþûs mûriniai Radvilø rûmai– Barboros Radvilaitës prieglobstis,belaukiant ilgam išvykusio savojo ÞygimantoAugusto.XVI a. èia virë prabangus, puoðnusgyvenimas, ðurmuliavo puotos, turnyrai.Dubingiuose didikai toli graþu ne vien tikpramogaudavo, suvaþiuodavo jie á svarbiusposëdþius, suvaþiavimus, spræsdavovalstybinës svarbos reikalus.Radvilø valdymo laikais miestelis suklestëjo,atsikëlë amatininkai. Èia buvoaudþiamos drobës, kokybe nenusileidusiosKaraliauèiaus manufaktûrø dirbiniams,atidaryta viena pirmøjø Lietuvojepopieriaus dirbtuviø.Nors Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiaiRadvilos valdë daug miestø ir rezidencijø,patys pasirinko šià vietà kaip laidojimopanteonà. Èia palaidoti patysgarbingiausi Radvilø ðeimos atstovai –Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584m.) ir Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565 m.).Dubingiai sukruto, sušurmuliavo,suþvango kardais, suskambo muzika,prisipildë amatininkø klegesio ir 2012metø liepos 6-àjà, kai buvo minima netik Valstybës diena, bet ir MikalojausRadvilos Rudojo 500-øjø gimimo metiniøðventë. Taip pat ðià dienà pirmà kartàvisuomenei buvo pristatyta Radvilø rûmøarcheologinë ekspozicija. Tàdienkunigaikðèiø Radvilø tëvonijoje, Dubingiuose,veikë viduramþiø ir renesansolaikotarpio amatø mugë. Èia buvo demonstruojamipuodininkystës, senosiosknygriðystës, siuvëjø, auksakaliø, kal-38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Po koncerto Krëvospiliavietëjevystës, medþio apdirbimo, monetø kalëjø,istoriniø þaidimø bei vitraþo, muilo,maisto bei muzikos instrumentø gaminimoamatai.Ðventëje, tarsi ávesdamas þiûrovus áRadvilø laikø dvaro aplinkà, dalyvavo irVilniaus senovinio ðokio ansamblis „PuelliVilnenses“ (vadovë Giedrë Strikulienë),pasitelkæs renesansiniø ðokiø atlikëjusið Klaipëdos, Jonavos, Zarasø.Fanfaromis ir iðkilmingu Pavanos ðokiuprasidëjo Radvilø rûmø archeologinësekspozicijos atidarymo ceremonija.Po oficialiø valstybës þmoniø sveikinimø,nuaidëjus salvëms, renesansiniø damøir kavalieriø neðami àþuolø vainikai kartuEitynës Radviløtëvonijoje –DubingiuoseKaziuko mugësatidarymoðventëjesu minia nuvilnijo prie Radvilø kapavietës,kur apgobë garbingø Radvilø palikuoniøamþinàjà poilsio vietà.Liepos 8-àjà „Puelli Vilnenses“ ðokëjaiá Vilniaus Kalnø parkà atsivedë per duðimtus vaikø – darþelinukø, moksleiviø,abiturientø, pasidabinusiø renesansiniaiskostiumais ir paðokusiø gausiai susirinkusiemsþiûrovams istoriniø ðokiø siuità.Tai buvo baigiamasis Lietuvos moksleiviødainø ðventës akordas, ansambliø vakaras„Tai graþiai, graþiai mane augino“, ákurá pirmà kartà Lietuvos dainø ðvenèiøistorijoje buvo ápintas ir istorinis ðokis.„Antai, Vilniaus dunkso rûmai...“ –taip poeto Maironio þodþiais buvo pavadintadalis, atspindinti Þygimanto Augustoir Barboros Radvilaitës laikø dvarošokius, muzikà, manieras, kostiumus.Renesansiniai valdovø rûmai, ypaè valdantÞygimantui Augustui, pasiþymëjonesibaigianèiomis puotomis ir riteriø turnyrais,kuriuos jis rengdavo mylimosþmonos Barboros garbei.Nukelta á 44 p.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 39


Paþintis suJaponijaProf. Jonas GRIGASPabaiga. Pradþia Nr. 4Hamamatsu yra aukštos technologijoszonoje, kur kuriami naujausi techniniai projektai,ir todël joje Japonijos specialiosiostarnybos budriai saugo kiekvienà pasirodþiusáuþsienietá. Koièi prisipaþino, kadprieð man atvykstant jam paskambino iðJaponijos saugumo tarnybos ir paklausë,ar Grigui reiks superkompiuterio. Man jonereikëjo, bet jie bûtø ir neprileidæ manæsprie jo. Jie buvo linkæ geriau leisti man keliautipo universitetus. Bûnant Hamamatsujie su manimi darë eksperimentus, tarsitikrindami bailumo laipsná. Iš pradþiø gyvenauvidutinës klasës vieðbutyje, po to buvauperkeltas á ypaè praðmatnø vieðbutá irKoièi vis klausdavo, kaip man patinka. Tadaperkëlë á nedidelá blogiausios reputacijosvieðbutëlá geleþinkelio stoties tamsojeskendinèiame rajone. Gráþtu pirmà vakaràið universiteto, o fojë pasitinka mane keletaspetingø narkotikais apsvaigusiø vaikinøir, uþstojæ kelià, baltomis akimis kalbinavokiðkai. Prasiskynæs alkûnëmis keliàir palikæs juos sumiðusius áëjau á liftà ir pakilauá savo kambará. Kità rytà Koièi ðypsodamasispaklausë, kaip patiko ðis vieðbutis.Kai atsakiau, kad tai puikus ramus vieðbutis,jis pasakë, kad tai mafijozø ir nusikaltëliørajonas, kuriame kiekvienà naktákaþkà papjauna. Að ramiai pajuokavau,kad mafijozai manæs negàsdina; po to apgyvendinovël gerame vieðbutyje ir daugiaumanæs nekilnojo. Migelis de Servantesasyra taikliai pastebëjæs, jog tas, kaspraranda sveikatà, praranda daug; kaspraranda draugà, praranda daugiau; kaspraranda dràsà – praranda viskà. Á institutàir atgal eidavau pësèias. Kartà Koièi vakareatneðë alaus, ðnekuèiuodami mes iðgërëmeir, gráþdamas vëlø vakarà ir norëdamassutrumpinti kelià, paklydæs keturiasvalandas klaidþiojau tamsiomis gatvelëmis,kol radau savo vieðbutá.Vël gráþæs á Tokijà Mokslo universiteteskaièiau paskaitas ir dirbau su profesoriaisY.Makita, M.Sumita, T.Tsukamoto irdr. M.Komukae, tirianèiais feroelektriniusfazinius virsmus ir jø relaksacines modas.Elektrokomunikacijø universitete bendravausu profesoriais T.Ðigenari ir Y.Takagi.Ramano ir Brijueno sklaidos metodais jietyrë fazinius virsmus ir nebendramates fazes,amplitudono ir fazono spektrus kvarcokristaluose. Tokijo mokslo universiteteNodoje bendravau su profesoriais J.Hasano,K.Kawata, K.Sakata, M.Suzuki ir kitais.Japonijoje visi, su kuriais teko bendrauti,didelæ reikðmæ teikia tam, kas jûsesate, ið kur esate ir kokie yra jûsø ásipareigojimai.Be jø nëra bendradarbiavimo.Að buvau ið nevykusios sovietinës ðalies,taèiau mano universiteto katedros vedëjopadëtis buvo solidi ir rimtai þiûrëjau áásipareigojimus. Tad bendrauti su Japonijosuniversitetø profesûra sekësi.Vienà rytà Tokijo Juraku viešbutyje susapnavau,kad iškrito priekiniai dantys, irpagalvojau apie tëvà, numanydamas, kàtoks sapnas þmoniø ásitikinimu reiðkia. Posavaitës gavau sesers laiðkà, kad kaip tiktà dienà ir valandà tëvas mirë. Sunku buvo,kad vienintelis sûnus nepalydëjo tëvoá paskutiniàjà kelionæ.Tokijo þuvø turgusTokijuje yra kà pamatyti. Viena ið áþymybiøyra didysis Tokijo þuvø turgus Tsukiji.Daug gërybiø kasdien èia parduodama,bet Tsukiji ðirdis yra þuvys. Tsukiji yradidþiausias þuvø turgus pasaulyje. Jamekasdien gali rasti daugiau nei 400 ávairiørûðiø jûrø produktø, nuo pigiø sardiniø ikiaukso spalvos jûrø ðliuþø ikrø po 470 JAVdoleriø uþ svarà. Produktai atveþami ið 60ðaliø: unguriai ið Taivano, krabai ið Kartagenos,laðiðos ið Santjago, tûnai ið Tasmanijos,jûrø eþiai ið Oregono, aðtuonkojai iðAtënø. Per Tsukiji kasdien praeina per 2,5mln. kilogramø jûrø gërybiø. Ávertinus pinigais,kiekvienà dienà Tsukiji turguje nuperkamaþuvø uþ 25 mln. JAV doleriø.Ðá darbà atlieka 60 tûkstanèiø þmoniøir 32 tûkstanèiai laivø. Tsukiji pabunda 3valandà ryto. Apie 6 valandà Tsukiji prieigosetiek maðinø, motociklø, dviraèiø irþmoniø, kad Vilniaus Gariûnai yra nepalyginami.Jei kur nors sustotumët, jus minianuneðtø ar triratis þuvø veþimas parverstø.Stebina ne tik þmoniø ir þuvø kiekis turguje,bet ypaè tai, kad nesijauèia þuvø kvapo.Þuvys juda taip greitai, kad nespëja pakvipti.Þiûrint á milþiniðkas þuvø eiles sunkusuprasti, kaip miestas galëtø toká jø kiekásuvalgyti per mënesá. O juk tas pats kartojasikasdien. Tsukiji yra iðtisas miestelis,kur visi dirba kartu turëdami vienà tikslà –kuo greièiau þuvis ið jûros pateikti suši irsasami barams. Jie þino, kad laikas yra pinigai.Taèiau þemai nusilenkti kiekvienampirkëjui ir já pasveikinti jie nepamirðta.Tsukiji veikla geriausiai atspindi japonøtradicijas. Japonai turgø vadina Tsukiji- mura, kas reiðkia Tsukiji kaimà. Pardavëjaiyra varþovai ir jie turi garbingai elgtis irstengtis. Kaip ir kiekvienas japoniškas mu-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


Tokijo þuvø turgujeÞavi savitajaponøkultûraDailininkoKatsushikaHokusai(apie 1760 –1849 m.)graviûrosra, Tsukiji turi aiðkià hierarchijà. Virðûnëjeyra septyniø svarbiausiø pirkliø tarnautojai,kurie perka þuvis visame pasaulyje irveþa jas á Tokijà. Jie kasdien parduoda savolaimiká daugiau nei tûkstanèiui vidutiniodydþio pirkliø, kurie kapoja, pakuojair skirsto jà kitiems pirkliams arba siunèiatiesiog á suði barus ar parduotuves. Atskiràpasaulá sudaro maþo verslo atstovai –peiliø galàstojai, dëþiø gamintojai, taip patèia esanèiø trijø deðimèiø restoranø tarnautojai.Èia galioja japonø bendruomenëssocialinës harmonijos principai, kurvengiama komplikacijø. Kartà vairuotojasturguje partrenkë dviratininkà. Nors vairuotojasaiðkiai buvo kaltas, abu þemai nusilenkëvienas kitam, pasisveikino ir taikiainuëjo taisyti dviraèio.Tsukiji kartu yra ir kitø kartø mokykla.Beveik kiekvienà dienà èia vyksta aukcionørengimo, peilio laikymo, fugu arba filëruoðimo, þuvø deðreliø gamybos pamokos.Þuvø filë yra delikatesas, bet ji kartaisgali bûti ir nuodinga. Fermentai þuvøorganuose gali bûti mirtini þmonëms, todëlkiekvienas baro savininkas privalo turëtinacionalinæ fugu gamybos licencijà.Ðiø pamokø metu kandidatai ruoðiasi licencijosegzaminui. Egzaminas raštutrunka dvi valandas, o kità dienà kandidataiprivalo per 20 minuèiø iðpjauti visasnuodingas þuvies dalis ir sudëti á vienà indà,o valgomas – á kità.Ðimtai ilgesniø uþ þmogø 1000 svarøtunø kasdien atveþami á Tsukiji turgø. Japonøapetitas þuvims toks geras, kad daþnainet kardþuvë, turisto pagauta Floridospakrantëje, uþðaldyta baigia amþiø Tsukijiturguje. Pirkliai nuperka þuvis Majamiopakrantëje vos tik pasiekus krantà. Ið orouosto tunai patenka á turgaus tunø rietuves,kur darbininkai juos sveria ir paþymiþymekliais, kada ir kur jis sugautas ir kieksveria. Tunas kainuoja nuo 6 iki 10 tûkstanèiødoleriø ir vienas pardavëjas perpusvalandá parduoda apie 200 tunø. Galiteásivaizduoti, kokiu greièiu viskas juda.Japonai stebisi, kaip mes, europieèiai,maþai iðmanome apie þuvis, tarsi jos bûtøvienodos pagamintos fabrike. Jiemskiekviena net tos paèios rûðies þuvis yraindividualybë, nes ji iðaugusi kitoje vietoje,kitame vandenyje ir maitinosi kitu maistu.Kol tunas nuo Floridos krantø patenkaant japonø stalo, jis perparduodamasapie 7 kartus ir visi perpardavinëtojai gaunapelno. Ðtai kodël baruose maþi suðigabaliukai yra tokie brangûs – apie 5 doleriusuþ 14 gramø.Pasaulyje vyrauja nuomonë, kad Japonijabrangi ðalis. Man sunku bûdavo suprasti,kad obuoliø kilogramas kainuoja 7dolerius. Visos iðsivysèiusios ðalys turi prekybosdeficità su Japonija, á jà taip sunkukà nors áveþti. Bet kai kalbama apie jûrø irnet sausumos maistà, Japonija yra didþiausiapasaulio importuotoja, o Tsukiji didþiuojasi,kad jis – didþiausias pasaulio jûros gërybiøimportuotojas, maþinantis uþsienioðaliø prekybos deficità. Tsukiji þmonës keliasikas rytà pusæ trijø, pasiruoðæ priimtikuo daugiau maisto – áskaitant Amerikosjûros eþiø uni, kuriø apelsino spalvos riebiminkðta mësa èia mëgstama. Amerikieèiaibeveik nevartoja tos mësos, nors yra didþiausijos eksportuotojai. Tik japonai mokaið kiautø dailiai iðimti jø mësà.Tsukiji turguje jauti þmoniø átampà kuodaugiau parduoti þuvø ðiandien ir turëtidaugiau jø rytoj, nes iðtisos kartos verèiasita prekyba.SumoJaponijos gyvenimo bûdà atspindi irnacionalinio sporto šaka sumo. Sumo imtynininkaiyra gyvosios statulos, japonøvyriðkumo geleþinës gëlës, religiniu simbolizmuaprëminto nacionalinio sportoherojai. Imperatoriø globoto sumo ðaknyssiekia 1500 metus.Banzai! Ir imtynininkai puola vienas kità.Jø tikslas pargriauti prieðininkà arbaiðstumti já uþ dohyo – þiedo. Trumpa, betintensyvi kova nevyksta ilgiau nei minutæ.Ðinto ðventyklos kopija kabo virð dohyo.Kai kurie mëgëjai deðimt ar daugiauvalandø sëdëdami laukia rungtyniø pradþios,o tupintys sustingæ imtynininkai laukiaiðëjimo á scenà.Sumo yra vienas ið seniausiø organizuotøsportø þemëje. Tokios imtynës jauvyko VII a. pr. Kr. Japonai pasakojo, kad858 m. pr. Kr. imperatorius Seiva á sostàatëjo laimëjæs dideles sumo imtynes. Imperatoriaiglobojo sumo, tikëdami, kad sumopadeda geriems derliams, todël XVI a.sumo imtynininkai labai paplito ðalyje. Ðiødienø organizacinë sumo struktûra atsiradoXVII a. ir pagrindiniai imtyniø elementainepakito iki ðiol. Kiekvieno sumo centrinismomentas yra apkûniø stipriø vyrø,vilkinèiø tik ilgus ðilkinius juosmens apriðalus,agresyvûs susidûrimai, taèiau jieapsupti tiek daug spalvø, spindesio ir ritualiniopuoðnumo, kad sportas tarsi pranykstaspektaklyje.Kiekvienas sumo yra prisilietimas prieðalies istorijos, nes jis prasidëjo ið dalieskaip Japonijos ðinto religijos ritualas. Ir ikiðiol kiekvienose rungtynëse yra religinisatspalvis. Ringas yra ðventa vieta, virð kurio,kaip minëjau, yra gracinga ðinto ðventykloskopija. Todël imtynininkai, þengdamiant paðventinto ringo, privalo prieð savepaberti saujà apvalanèios druskos.Nepaisant visø sumo supanèiø paslapèiø,jo taisyklës labai paprastos. Duimtynininkai susitinka 5,5 m skersmensþiede. Laimi tas, kuris iðstumia prieðininkàið þiedo. Leidþiama trenkti, stumti,griauti ir naudoti dziudo imtyniø elementus.Neleidþiama smûgiuoti kumðèiais.Nëra svorio ribø, todël imtynininkai metøMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 41


metais stengiasi uþsiauginti kuo didesnásvorá. Vidutinis aukðtos klasës imtynininkøsvoris yra 150 kilogramø. Sunkiausi retaivirðija 270 kilogramø.Sumo draugija kasmet rengia ðeðis didþiuosiusturnyrus. Kiekvienas jø trunka15 dienø ir kiekvienas imtynininkas kasdiensusitinka su skirtingais varþovais. Laimitas, kas surenka daugiausia pergaliø.Èempionas ir kiti geriausiai pasirodþiusiejigauna pinigines premijas ir paaukðtinimàtobuloje rangø struktûroje. Èempionaigauna daugiau nei milijonà doleriø kasmet.Taèiau laimëti turnyrà reikia milþiniðkøpsichiniø pastangø, nes didþiausias sumorungtyniø varþovas esi pats. Iðlaikyti15 dienø psichinæ átampà ir vienodai geràfizinæ formà yra itin sunku.Sumo turnyrai sutraukia minias þiûrovø.Jø populiarumas milþiniðkas. Bilietusiðperka jau pirmàjà dienà. Taèiau turnyrustransliuoja televizija, todël milijonai þiûrovøjuos stebi televizoriø ekranuose. Maèiau,kaip blizgëjo lieknuèiø japoniø akysþiûrint á ðiuos galingus vyrus. Kietø galingøvyrø rungtyniø visuotinis suþadinimasir spalvingas reginys padeda sumo populiarinimui.Taèiau svarbiausia, kad sumoritualas yra brangus japonams, nesjis atspindi daugelá jø vertybiø. Japonø visuomeneilabai svarbi yra rangø sistemair hierarchija. Japonijoje nuolat yra apie900 aktyviø sumo profesionaliø imtynininkøir kiekvienas turi savo rangà. Japonailabiau nei mes, lietuviai, ástaigose vartojatitulus vietoj vardø. Pavyzdþiui, jie taip sako:„Að pasiunèiau rektoriaus padëjëjolaiðkà katedros vedëjui“. Sumo imtynininkorangas taip pat svarbesnis uþ jo vardà.Rungtyniø metu sakoma: „Devintoskategorijos imtynininkas kaunasi su trisdešimtpirmos kategorijos varþovu“.Japonija yra šalis, kur laikomasi taisykliøir gerbiami autoritetai. Sumo þaidynësyra paremtos ðiomis visø ðirdþiai mielomistradicijomis. Nesvarbu, kokià klaidàpadarytø teisëjas, niekas jo nekaltina.Imtynininkai XVII a. samurajø ðukuosenomisturi rodyti taipogi samurajø stoicizmà.Niekada laimëtojas vieðai nedþiûgauja, opralaimëtojas neliûdi. Pasibaigus varþyboms,imtynininkai pagarbiai nusilenkiavienas kitam ir ramiai nuþengia nuo ringo.Visa ceremonija yra kruopðèiai suplanuota,kad bûtø iðlaikytos nepaprastos japonøsocialinës harmonijos ir mandagumovertybës ir išvengta konfrontacijø.KioteLapkrièio gale ið Hamamatsu su profesoriumiToyoda vël nuvykome á Kiotà, kurpaskaityti paskaitos apie mikrobanginiusferoelektrikø tyrimus pakvietë stambi elektronikosfirma Murata Mfg. Co. Su firmosdirektoriumi fiziku daktaru Kikuo Wakino irprofesoriumi Toyoda nuvykome á þuvø restoranàpavakarieniauti. Ðeimininkas mûsøakivaizdoje kepë ávairias þuvis, o mes ðnekuèiuodamiesiir gurkðnodami alø valgëme.Jis aptarnavo tà vakarà tik mus. Beklausydamasjis iðgirdo, kad atvykau ið Lietuvos,ir papraðë leisti mus nufotografuotikaip egzotiðkà sveèià. Èia pat iðtraukë nuotraukas,davë mums ir sau pasiliko. Toyoda,paþiûrëjæs á nuotraukà, juokais pasakë:„Simpatiðkas tas Gorbaèiovo ðnipas“.Jis seniai paþinojo mane, taèiau sovietinisþmogus ne šnipas, jo nuomone, bûti negalëjo.Nebuvau aplankæs ðalies, kur rususmylëtø. Daktaras Wakino man sakë,kad jeigu að bûèiau ið kitos ðalies, ne sovietinës,jis pasiûlytø man pelningà kontraktà,bet su sovietais bendrauti jo vyriausybëdraudë po to, kai pastarieji pavogë iðvienos firmos nekelianèiø triukðmo povandeniniølaivø sraigtø technologijà. Að jo kimonoperriðau lietuviðka tautine juosta, ojis siuntë man kasmet Naujøjø metø progagraþius firmos kalendorius.Kiote pabendravau su universiteto profesoriumiTadashi Shiozakiu, kuris buvo kàtik aplankæs Vilniø ir Kaunà. Daktaras MasatoshiAdachi parodë imperatoriaus Katsukarair Shugakuin uþmiesèio vilas, stovinèiasnuo 1579 m., kurios skendëjo rudensðalèio nuspalvintø medþiø soduose,išvagotuose šaltiniø ir tvenkinëliø. PrivaèiameDashicha universitete apie mikrobanginiustyrimus ir jø elektrodinaminiø problemøsprendimus diskutavome su profesoriumiShinzo Yoshikadu, ten man daugmaloniø akimirkø padovanojo profesoriusT.Ohachi. Su juo vienà sekmadiená nuvykomeá senàjà Japonijos sostinæ Narà, kuridabar atiduota ðventyklose gyvenantiemsdievams, gausiai lankantiems turistamsir stirnoms, kuriø ten vaikðto tûkstanèiai.Ohachi papasakojo graþià legendà,Sumo rungtynëskaip stirnos iðgelbëjo senovëje jø sostinæ,ir nuo to laiko jos mylimos ir gerbiamoslabiau, nei kai kuriose ðalyse mylimas þmogus.Pavargæ lauþo smiltyse kepëme ir valgëmesaldþias japoniðkas bulves, panaðiasá mûsø burokus. Ohachi parodë tikraijaponiðkà ramybæ: jis man buvo liepæs sekmadieniorytà ið vieðbuèio sësti 7:06 val. átam tikrà metro traukiná ir atvykti á tam tikràstotá. Að atëjau kiek anksèiau ir sëdau á nurodytàtraukiná penkiomis minutëmis anksèiau.Taèiau èia buvo esminë klaida: pasirodë,kad mano traukinys nestoja Ohachinurodytoje stotyje ir nuskriejo porà ðimtøkilometrø uþ Kioto. Kai að po daugiau neidviejø valandø gráþau atgal, stotyje radaukantriai laukiantá profesoriø Ohachi.Pasaulyje yra daug áspûdingø paproèiøir tradicijø. Viena ið graþiausiø ir elegantiðkiausiøJaponijos tradicijø yra sangaku– ðventyklø geometrija. Kaip jau minëjau,Japonija nuo 1639 iki 1854 m. gyvenoizoliuotai nuo Vakarø. Jokia Vakarøkultûra ir mokslo idëjos á jà nepateko. Nepaisantto, èia klestëjo matematika. Gabûsmatematikos mëgëjai, galbût samurajai,pirkliai ir þemdirbiai, sprendë ávairias geometrijosproblemas, tuos uþdavinius pieðëant delikaèiai nuspalvintø mediniø lenteliøir kabino jas ðventyklø pastogëse. Ðiosmatematinës lentelës – sangaku – buvo padëkadvasioms ir iððûkis kitiems tikintiesiems:árodyk ðià teoremà, jei gali! Sangakunaudojo daþniausiai Euklido geometrijà,taèiau jos uþdaviniai visiðkai skyrësi nuomûsø uþdaviniø. Vyravo apskritimai elipsëseir elipsës apskritimuose. Kai kuriasteoremas gali árodyti mûsø pirmo kurso studentai,kitos sunkiau árodomos net naudojantðiuolaikinius moderniausius metodus.Dauguma ðiø lenteliø yra ypaè graþios, tikrimeno darbai paauksuotuose rëmeliuose.Buvo ádomu, kas ir kada kûrë ðias sangaku,kuriø maèiau Kioto ir Tokijo budistøbei šintoistø ðventyklose, taèiau lengviau42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9


paklausti, nei atsakyti. Paprotys kabinti lentelesðventyklose ásigalëjo daug anksèiaunei pasirodë sangaku. Ðinto tikëjimas þuvuskariui draudë aukoti jo gyvà arklá. Vietojto XV a. ir anksèiau ðventyklose buvokabinami medinëse lentelëse nupieðti arkliai.Izoliacijos periodu vietoje arkliø lentelësebuvo pieðiamos geometrijos teoremosir kabinamos kaimø ir miestø ðventyklose.Kai kuriose net XX a. pradþios lentelëseyra keletas teoremø. Daþniausiai árodymonëra, uþraðytas tik rezultatas, autoriausvardas ir data. Yra lenteliø su algebrinëmislygtimis, kuriø sprendimui reikia integralinioskaièiavimo. Ir nors sangaku kilmënëra aiðki, ðis tas paaiðkëjo. Kalbantapie japoniðkàjà matematikà, japonai daþnaimini þodá wasan, priešpastatydami jáyosan. Pirmasis reiðkia japoniðkàjà, antrasisVakarø matematikà. Apie japoniðkàjàmatematikà yra maþai þinoma, nebent tai,kad jie sugalvojo eksponentines funkcijas,panaðias á tas, kurias naudojo Archimedas.Matematika – aritmetika, algebra ir geometrija– VI a. á Japonijà atëjo kartu su budizmuið Kinijos. Tuo metu, kai Vakaruose vienuolynaibuvo mokslo centrai, Japonijojejais tapo budistø ðventyklos, taèiau josemaþai kam rûpëjo matematika.Edo periodo metu valdovas Tokugava,norëdamas sustiprinti savo valdþià irsumaþinti uþsienio átakà, 1639 m. uþdarëJaponijà svetimðaliø laivams, uþdraudë uþsienioknygas, keliones á uþsiená bei persekiojokrikðèionis. Taip truko daugiau neidu ðimtus metø, kol 1854 m. JAV komandorasMetju Peris, remiamas karo laivø, ultimatyviaipareikalavo baigti ðià izoliacijà.Taèiau izoliacijos metu taip suklestëjo nacionalinismenas ir kultûra, kad japonai jàvadina renesansu. Kabuki teatras pasiekëklestëjimo virðûnæ, gimë originalûs paveikslai,iðpopuliarëjo arbatos gërimo ceremonijos.Neatsiliko ir matematika. Garsiausiasðio laikotarpio matematikas buvoSeki, sukûræs ðalia kitø dalykø determinantøir aukðtos eilës lygèiø sprendimo teorijà.Seki buvo Japonijos valdovo rûmø matematikasir palaikë sangaku. Taèiau kaskûrë tas teoremas – profesionalûs matematikaiar mëgëjai? Universitetø tuo metunebuvo, mokymas vyko privaèiuose namuosearba ðventyklose. Pasigilinus á ðiasproblemas atrodo, kad sangaku kûrë visi:pasigalandæ kardus samurajø kariai, po pamokøkaimo mokytojai ir kiti susiþavëjæelipsiø ir apskritimø pasauliu þmonës. Ásitikinæ,kad teoremos árodymas yra juos globojanèiødvasiø dovana, jie nupieðdavo ariðraiþydavo medinëje lentelëje teoremà irpakabindavo artimiausioje ðventykloje. Tuometu daugeliui patiko matematika, kaip irpoezija bei kitos meno formos, kurios þavikeliautojus savo egzotika.Þurnalo projektà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUSREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2012-09-03SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMASTurinys2012Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 9 (645) rugsëjisA.PAUNKSNIS Teleoftalmologija .............................. 2D.TAMAÐAUSKAS, L.ÞILINSKAITË Neurochirurgija:nuo iðtakø iki ðiø laikø ............................................... 3V.BALTRUÐAITYTË Vaikø pieniniø irnuolatiniø dantø traumos .......................................... 6J.SATKÛNAS Kada nuskæs Bankokas? .................... 7A.STASKEVIÈIENË Gelþbetoniniø ir mûriniøkonstrukcijø klasikas ............................................... 10A.PIROÈKINAS Ástabus Viktoro Aleknoslikimas ..................................................................... 12G.KYNË, Ð.GERULAITIS Lietuvos geografijosdraugija subûrë mokslininkus ir mokytojus ............ 15A.VITKUS Akas – pirmoji Kryþiuoèiøordino sostinë ......................................................... 18D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË,A.NARKÛNIENË „Jaunoji energetika 2012“ ........... 20Lietuvos universitetai IT studijas keliaá aukðtesná lygá ........................................................ 22A.MEIDUVIENË Sodinë ðilauogë ............................ 24K.PETKEVIÈIUS, B.PETKEVIÈIENË Perþengæs90-meèio slenkstá .................................................... 28D.SEMËNIENË ES integruota jûros politika:socialinë ekonominë jûros naudojimoanalizë pradinio vertinimo metu .............................. 30Atsisveikiname su iškiliu Lietuvos istorikuakademiku VYTAUTU MERKIU ............................... 33J.MARCINKEVIÈIUS Knyga apie akademikàJuozà Jurginá .......................................................... 34Absoliutus Tarptautinës astronomijos irastrofizikos olimpiados nugalëtojas –mokinys ið Lietuvos................................................. 34S.PAULAUSKAS, A.PAULAUSKAS Jûros vëjasapðvies, paveð ir suðildys ....................................... 35G.STRIKULIENË Renesansu dvelkianti vasara ....... 38J.GRIGAS Paþintis su Japonija ............................... 409Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9 43


Renesansudvelkianti vasaraPo koncerto Valdovø rûmuoseAtkelta ið 39 p.Mëgta buvo ir muzika, globoti muzikantai.Þygimantas Augustas turëjo rûmøkapelà, sudarytà ið profesionaliø muzikantø.Liepos 14-àjà „Puelli Vilnenses“ keliasjau vedë á Baltarusijà, garsiàjà Krëvospilá. Viduramþiø mûrinës pilys buvostatomos Lietuvos valstybës centre, o dabaryra padalintos tarp Lietuvos ir Baltarusijos.1385 m. Krëvos pilyje Jogaila ásipareigojokrikðtytis ir pakrikðtyti Lietuvà,prijungti LDK prie Lenkijos karalystës.Krëva buvo svarbus LDK karinis, prekybosbei amatø centras. XV–XVI a. èiadaþnai lankydavosi Lietuvos didieji kunigaikšèiai.2012 m. pradþioje Baltarusijos vyriausybëpatvirtino ðios ðalies Kultûros ministerijosparengtà programà „Baltarusijospilys“, kurioje numatyta skirti lëðø Baltarusijojeesanèiam Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës piliø paveldui konservuoti,restauruoti, atkurti, aplinkai sutvarkyti.2012–2015 m. numatyta restauruotiKrëvos pilies ðiauriná Kunigaikðèio bokðtà.Tam skirta 789 tûkst. litø.Krëvos pilies istorijai ir jos valdytojamsatminti prie pilies sienø kasmet liepos mënesávyksta ir ðventiniai renginiai, skirti Lietuvoskaraliaus Mindaugo karûnavimo sukaktims,kuriuose dalyvauja Lietuvos irBaltarusijos ansambliai, senovinës muzikosir ðokio atlikëjai. Ðiais metais Lietuvaiatstovavo ir Vilniaus senovinio šokio ansamblis„Puelli Vilnenses“. Vienam ið ansamblioðokëjø buvo patikëtas karaliausMindaugo vaidmuo, jis ir pradëjo renginá,perskaitæs iðkilmingà prakalbà lietuviø irbaltarusiø kalbomis.Suskambo muzika, nuvilnijo senovinisšokis, primindamas tuos, kurie buvoèia prieš ðimtmeèius, iðliko mûsø, iðliksir ateinanèiø kartø atmintyje.44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 9ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2012 Nr. 9, 1- 44, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt

More magazines by this user
Similar magazines