(45) 2013 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

tbn.lt

(45) 2013 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

AKTUALIJOSG. Miškinienė išrinkta Tautiniųbendrijų tarybos pirmininkeGalina Miškinienė.Tautinių bendrijų tarybos pirmininkeišrinkta Galina Miškinienė.Nauja Tautinių bendrijų tarybospirmininkė G. Miškinienė yra humanitariniųmokslų (filologija) daktarė, Lietuviųkalbos instituto Kalbų ir kultūrųsąveikos skyriaus vyresnioji mokslodarbuotoja, Vilniaus universitetodocentė. G. Miškinienės moksliniųtyrimų sritys: Lietuvos totorių raštija ir„Būkime kartu“Šiuo metu mūsų skyrius vienija93 narius. Deja, narių mažėja, nes nemažaijų yra senyvo amžiaus. Tačiau įmūsų gretas įsijungia ir naujų žmonių.Tai džiugina.Skyriaus būstinė įsikūrusi mažameTurmanto miestelyje. Turime savopatalpas, kurias nuomojame iš Zarasųrajono savivaldybės. Skyriuje yra,kaip mes vadiname, penki rateliai:Zarasuose, Turmante, Čepukiškių,Kimbartiškių ir Tilžės kaimuose.Skyriaus veikloje dalyvauja ne tiklenkai, bet ir lietuviai, rusai. OrganizuojameLietuvos, Lenkijos nepriklausomybėsdienų, Gegužės 3-iosios4 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)Balandžio 3 d. Tautinių bendrijų tarybos nariai vėl rinko Tarybospirmininką. Prieš tris mėnesius į šias pareigas išrinkta Lietuvos rumunųkultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė atsistatydino.Savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad yra labai užimta tiesioginiamedarbe ir jo negali suderinti su visuomeninėmis pareigomis.Pačiam Lietuvos pakrašty...Lietuvos lenkų sąjungos Zarasų rajono skyrius įsikūrė 1989 m. Apiejo veiklą pasakoja ilgametė skyriaus pirmininkė Veronika Bagdanovič.konstitucijos minėjimus, švenčiameUžgavėnes, Jonines ir kt.Šiemet Turmante dešimtą kartąvyks lenkų kultūros festivalis „Būkimekartu“. Jame paprastai dalyvaujapo dešimt meno kolektyvų iš Lietuvos,Lenkijos, Latvijos ir Baltarusijos.Ne tik vietos bendruomenei yražinomas moterų ansamblis „Srebrnepasemko“ („Sidabro gija“). Jo dalyvėsdainuoja trimis kalbomis: lietuvių,lenkų, rusų. Tai vienintelis toks kolektyvasZarasų rajone. Ansambliskoncertavo Kaune, Kėdainiuose,Varėnos rajone ir kt.Rengiame poezijos vakarus, suaugusiųjųir vaikų siuvinėjimo, drožimo,piešimo, mezgimo parodas.kultūra, turkų literatūra ir kultūra, Lietuvosir Turkijos kultūriniai ryšiai.Yrapaskelbusi monografijų, kitų mokslodarbų apie seniausius Lietuvos totoriųrankraščius, kultūros paminklus. Turkųgrožinės literatūros vertėja į lietuviųkalbą. Be kitų kūrinių, G. Miškinienėyra išvertusi turkų rašytojo, Nobeliopremijos laureato Orhan’o Pamuk’oromaną „Juodoji knyga“.G. Miškinienė yra Vilniaus apskritiestotorių bendruomenės pirmininkė.Tautinių bendrijų tarybos pirmininkėspavaduotojais išrinkti Lietuvosarmėnų bendruomenės atstovas RuslanasArutiunianas ir Vilniaus latviųdraugijos pirmininkė Gunta Rone.Dabartinės sudėties Tautinių bendrijųtaryba patvirtinta trejiems metams– 2012-2015 m. Ją sudaro 25nariai, atstovaujantys 20-iai tautybių,kurių bendruomenės užregistruotosLietuvoje: armėnų, azerbaidžaniečių,baltarusių, bulgarų,čečėnų, estų, graikų,gruzinų, karaimų, latvių, lenkų, libaniečių,romų, rumunų, rusų, totorių,ukrainiečių, uzbekų, vokiečių, žydų.Nuo tautinės mažumos, kuriosskaitlingumas viršija 100 tūkst. žmonių,renkami trys Tarybos nariai; nuotautinės mažumos, kurios skaitlingumasLietuvoje yra nuo 10 tūkst. iki100 tūkst. – du atstovai ir nuo tautinėsmažumos, kurios skaitlingumas Lietuvojeyra mažesnis nei 10 tūkst. –vienas atstovas.TBN inf.Sveikiname bendruomenės nariusjubiliejų, vestuvių, gimtadieniųprogomis. Tai vyksta iškilmingaiTurmanto, Tilžės bažnyčiose. Kartušvenčiame šv. Kalėdas, giedame kalėdinesgiesmes.Kasmet vykstame į ekskursiją poLietuvą. Keliaujame šeimomis, galivažiuoti visi norintys. Esame aplankęŠiluvą, Tytuvėnus, Kryžių kalną,Palangą, Klaipėdą, Kauną.Mokosi lenkų kalbosTurmante veikia sekmadieninėlenkų kalbos mokyklėlė „Usmiech“(„Šypsena“). Šiemet ją lankė keturiolikavaikų, kurių amžius nuo trylikosiki šešiolikos metų. Juos mokėjauna mokytoja Ana Lotočko. Vaikai


AKTUALIJOSdaugiausia yra iš mišrių šeimų, tiktaidviejų vaikų abu tėvai lenkai.Mokyklėlės veikla neapsiribojavien tik užsiėmimais klasėje. Vaikaidalyvauja koncertuose Turmante irkitur, deklamuoja eilėraščius lenkųkalba, šoka, stato montažą ir kt.1. 2.Vadovaujamisuaugusiųjųvaikai prižiūrisenus apleistuskapus Bogdaniškiųir Lapališkiųkaimų kapinėse,per visasšventes ant šiųkapų uždegažvakučių, padeda gėlių.Kasmet vasarą auklėtiniai vežamiį Lenkiją atostogauti. Ten paprastainemokamai jie būna penkiolikair daugiau dienų, lankosi įvairiosevietose, patiria daug naujų įspūdžių,sustiprina lenkų kalbos įgūdžius,1. Dainuoja moterų ansamblis.2. Šoka Lenkų sekmadieninės mokyklėlės mokiniai.3. Ansamblietės su LR Seimo nariu Michalu Mackevičiumi.Bendrijos nuotraukossusipažįsta su lenkų tradicijomis,papročiais.Mus palaikoRenginiams, kelionėms reikia lėšų.Vien savo narių mokesčiu negalėtumeišsiversti.Esame dėkingi Lietuvos lenkų sąjungosprezidentui, LR Seimo nariuiMichalui Mackevičiui už finansinęparamą.Mums padeda Zarasų rajono savivaldybė,asociacija užsienio lenkamsremti „Wcpolnota Polska“.Apie mūsų veiklą rašo rajonolaikraštis „Zarasų kraštas“, leidiniailenkų kalba.Holokausto tragedijos negalima pamirštiJonas RUMŠAPenktasis „Gyvųjų maršas“Balandžio 8 d. keli šimtai žmonių –Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomeniųnarių, Vilniaus geto kalinių,Izraelyje gyvenančių Holokaustąišgyvenusių asmenų palikuonys –dalyvavo jau penktą kartą organizuojamame„Gyvųjų marše“ nuo Paneriųgeležinkelio stoties iki Panerių memorialoHolokausto aukoms pagerbti.Nešini Izraelio vėliavomis ir vainikais,renginio dalyviai atkartojo keliodalį, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai,3.prieš juos nužudant Panerių miške.Vėliau minėjimas vyko prie Paneriųmemorialo.Ceremonijos pradžioje VilniausŠolomo Aleichemo gimnazijos mokiniaiuždegė žvakutes, gedulo vainikaisžuvusiuosius pagerbė Lietuvos vyriausybės,Užsienio reikalų ministerijos,Izraelio ambasados Lietuvai, kitųdiplomatinių atstovybių, Lietuvosžydų bendruomenės, Vilniaus getokalinių atstovai.Apdovanoti žydų gelbėtojaiBalandžio 8 d. Valstybinio VilniausGaono žydų muziejaus Tolerancijoscentre buvo pagerbti Pasaulio TautųTeisuoliai. Šiuo garbingu apdovanojimuįvertinti Ona ir Jonas Gelžiniai,kurie, rizikuodami savo gyvybe, nuomirties išgelbėjo vieną jauną žydaitę.Jiems skirtą apdovanojimą iš Izraelioambasadorės Hagit Ben Jakov rankųpriėmė jų anūkas Arvydas Gelžinis.„Aš labai didžiuojuosi savo seneliais.Jie buvo geri, dori žmonės, paprastiūkininkai. Labai didžiuojuosi,kad jie šitaip pasielgė ir gelbėjo žūstančiusžmones“, - sakė A. Gelžinis.Pasaulio Tautų Teisuolių sąrašeyra 24 811 žmonių pavardžių, tarpjų – per 850 Lietuvos piliečių.Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)5


AKTUALIJOS1953 m. Izraelyje specialiu Knesetonutarimu buvo įkurtas Holokaustoir didvyriškumo atminties institutas„Yad Vashem“, kurisžydų gelbėtojams suteikiaPasaulio Tautų Teisuoliųvardus, apdovanoja medaliuir jų garbei Izraelyjeesančioje Teisuolių alėjojepasodina medį. Pasauliotautų teisuoliams taip patsuteikiama privilegija antTeisingumo sienos „YadVashem‘o“ Teisingumosode iškalti savo vardą.Primins gatvė irskverasBalandžio 3 d. Vilniausmiesto savivaldybės tarybanusprendė gatvę pavadintiper Antrąjį pasaulinį karąžydams talkinusios Vilniausuniversiteto bibliotekininkėsOnos Šimaitės vardu,o šalia esančiam skveruisuteikti Pasaulio Tautų Teisuoliųvardą.O. Šimaitės vardu pavadinta gatvėsatkarpa netoli Vilniaus kunigų seminarijos– nuo Ateities iki Kalvarijų gatvėssankryžos iki Pušyno kelio.Pasaulio Tautų Teisuolių vardu pavadintasskveras šalia minėtos gatvės.Gelbėjo žmones ir knygasVilniaus universiteto bibliotekosbibliotekininkė Ona Šimaitė naciųnuotraukos“.Anksčiau ši paroda veikė Brandenburgoir Prūsijos istorijos namuosePotsdame.Parodų tikslas – priminti apieturtingą žydų kultūros paveldą, visuomenėsdaugiakultūriškumą buvusiosokupacijos metais teikė materialinęparamą Vilniaus geto gyventojams,organizavo pabėgimus iš geto, slėpėAtminimo lenta Vilniaus universiteto bibliotekos bibliotekininkei, Vilniausgeto žydų gelbėtojai, Pasaulio Tautų Teisuolei Onai Šimaitei Vilniaus universitetoSimono Daukanto kiemelyje.Autoriaus nuotr.6 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)pabėgėlius. Gelbėjo nuo sunaikinimožydų kultūros vertybes: knygas, archyviniusdokumentus, rankraščius.Turėdama leidimą lankytis gete irieškoti negrąžintų bibliotekos knygų,O. Šimaitė iš geto išnešė svarbiausiusžydų klasiko Icchoko Leibo Perecoraštus, poeto Abraomo Suckeveriosukurtas Vilniaus geto dainas, apie200 Vilniaus geto žydų laiškų, kuriuosslėpė Universitete. Deja, daugjų neišliko.Už pagalbą Vilniaus geto žydams1944 m. balandį buvo suimta,kankinta ir nuteistamirties bausme. Pakeitusmirties bausmę kalintakoncentracijos stovykloseVokietijoje ir Prancūzijoje.Po karo į Lietuvą nebegrįžo.O. Šimaitė mirė 1970 m.viename Paryžiaus priemiestyje.2002 m. O. Šimaitė apdovanotaŽūvančiųjų gelbėjimokryžiumi. Jeruzalėjeauga jai skirtas medis.2004 m., minint O. Šimaitės110-ąsias gimimometines, Vilniaus universitetoSimono Daukantokiemelyje O. Šimaitei atidengtaatminimo lenta. Jojeiškaltas įrašas: „Vilniausuniversiteto bibliotekoje1940 – 1944 m. dirbo OnaŠimaitė (1894 – 1970) Vilniausgeto žydų gelbėtojaPasaulio Tautų Teisuolė“.O. Šimaitės vardas įamžintasdaugelyje solidžių rašytinių šaltinių,išleistų užsienio šalyse. Apie ją rašoma„Enciklopedia Judaica“ („Žydųenciklopedija“, išleista 1971 m. Izraelyje),1974 m. keturiomis kalbomisNiujorke išleistame trijų tomų veikale„Jerusalem of Lithuania“ („LietuvosJeruzalė“) ir kt.Vokietijoje pristatytas litvakų kultūros paveldasGegužės 17 d. Eichštėto katalikiškojo universiteto centrinėjebibliotekoje (Vokietija) atidaryta litvakų paveldui skirta paroda, kuriojeeksponuojamos buvusios LDK teritorijoje esančių sinagogų nuotraukos.Ekspozicija simboliškai pavadinta „Nykstančio kultūros paveldoLDK teritorijoje, pakviesti susimąstytiapie nykstančios Europos kultūrosdalį.Ekspozicijoje demonstruojamaper pusšimtis Lietuvos ir Baltarusijossinagogų, jų architektūros ir urbanistinėsaplinkos nuotraukų. Ne tikLietuvoje, bet ir Baltarusijoje, kuriosžemės įėjo į LDK sudėtį, gyvavo stiprižydų bendruomenė, tad abi šalis siejabendras litvakų kultūros paveldas.Paroda, kurią inicijavo Lietuvoskultūros paveldo departamentas,Eichštėto katalikiškojo universitetocentrinėje bibliotekoje veikė iki gegužės31 d.TBN inf.


Fotografijose - totorių bendruomenėsgyvenimo akimirkosKovo 16 d. Prienų krašto muziejujeatidaryta fotomenininko vilniečio JonoParšeliūno fotografijų paroda „Totoriai:600 metų istorija ir šiandiena“.Parodoje eksponuojamose nuotraukoseįamžintos jau septintą šimtmetįmūsų šalyje skaičiuojančios bendruomenėsgyvenimo akimirkos: Lietuvostotorių sakralinis paveldas, šventės irkultūrinė veikla, paminklo VytautuiDidžiajam Raižiuose atidengimo akimirkos,unikalūs Subartonių kaimo(Varėnos r.) muziejaus eksponatai ir kt.Beje, tarp šio miestelio ir totoriųyra gilus istorinis ryšys. Kaip parodosatidaryme teigė Prienų kraštomuziejaus direktorė Lolita Batutienė,Prienų vardas pirmą kartą rašytiniuosešaltiniuose paminėtas 1502 m., kaiLietuvos didysis kunigaikštis Aleksandraspadovanojo Prienų dvarą ir aplinkuiesančias žemes totorių kilmėsdidikui Mykolui Glinskiui.„Aš labai džiaugiuosi, kad totoriųbendruomenė turi nuoširdų draugą,kuris paskutinius keletą metų savofotoaparatu fiksuoja visus svarbiausiusLietuvos totorių bendruomenėsgyvenimo įvykius. Jonas Paršeliūnastapo mūsų bendruomenės fotome-L. Gaidukevičienė, L. Batutienė, J. Paršeliūnas. Romos Sinkevičiūtės nuotr.traštininku. Jo nuotraukose užfiksuotatai, kas mums, totoriams, yralabai svarbu, turi išliekamąją vertę“, -sakė Lietuvos totorių bendruomeniųsąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas.Savo mintimis apie parodą taippat pasidalino Varėnos ir Nemėžio(Vilniaus r.) totorių bendruomeniųvadovai Liucija Gaidukevičienė irTairas Kuznecovas, Birštono menomokyklos direktorė Laimutė Raugevičienėir kt.Parodos atidarymo dalyvius džiuginototorių folkloro ansamblio„Ilsu“ jaunieji dainininkai (vadovėAlmira Trakšelienė).J. Paršeliūno fotografijų apieLietuvos totorius paroda jau buvoeksponuota Tautinių bendrijų namuoseVilniuje, Nemėžyje, Kaunoįvairių tautų kultūrų centre, LietuvosRespublikos Seime. Vėliau ją ketinamaeksponuoti Alytaus kraštotyrosmuziejuje, Lenkijoje.TBN inf.Baltijos šalių vokiečių bendrijų dainų šventėScenoje - jaunosios dainininkės iš Kauno.Bendrijos nuotr.Gegužės24-26 d. Liepojoje(Latvija)vyko tradicinėBaltijosšalių vokiečiųbendrijųdainų šventė.Joje dalyvavoLatvijos, Estijosir Lietuvosvokiečiųsaviveikliniaikolektyvai.AKTUALIJOSMūsų šaliai atstovavo Kauno,Klaipėdos, Marijampolės, Vilniausvokiečių bendruomenių chorai.Pažymėtina, kad Vilniaus vokiečiųbendruomenės ansamblis„Kumpel“ (bendruomenės pirmininkasErvinas Peteraitis, meno vadovėDanutė Zabukienė) dalyvavovisose šventėse, kurios organizuojamosnuo 1995 m.Kitais metais Baltijos šalių vokiečiųbendrijų dainų šventė vyksDaugpilyje (Latvija).TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)7


AKTUALIJOS„Kirtimų tabore didžiausia problema –neraštingumas“Dailininkė, poetė, žmogaus teisių aktyvistė Vilma Fiokla Kiurė priešketverius metus atrado naują savo pašaukimą – pradėjo savanoriautiKirtimų romų tabore Vilniuje. Su ja kalbamės apie savanoriavimą, romųgyvenimą ir problemas.Jonas RUMŠA- Kaip Jūs tapote savanoreromų tabore?- Savanorystė, savanoriavimas...Niekaip negaliu priprasti prie šiossąvokos. Savo santykius su romaislabiau apibūdinčiau kaip žmogiškąbendravimą, draugystę, solidarumąsu engiamaisiais. 2009 m. apsigyvenauVilniuje ir tais pačiais metais pradėjaubendrauti su Kirtimų taboro žmonėmis.Prieš tai nemažai bendravau suPanevėžio romais.- Kaip prisimenate savo pirmąjįsusitikimą su romais?- Pirmojo susitikimo aš neprisimenu,nes romai mane supo nuoankstyvos vaikystės. Mano senelisbendravo su romais. Jis labai mėgoromų draugiją. Močiutė pasakojo,kad senelis ir pats išeidavo su taborupaklajot, iki kol sovietų valdžia apie1956-uosius jiems klajoti neuždraudė.- Ar nekilo mintis bėgti kuotoliau nuo taboro?- Ne nekilo. Tabore gyvena daugpuikių žmonių. Ypač pagyvenusiosmoterys. Jos nuostabios. Drąsios, išmintingos,gražios. Mėgstu su jomispabendrauti.- Taboras nėra vienalytis...- Kirtimuose yra du taborai. VienasŽemutinis kotliarų (kolderašų) –jie stačiatikiai, ateiviai iš Moldovos,Rusijos, ir Aukštutinis – senbuvių lečiromų. Jie katalikai. Abi grupės šnekaskirtingais dialektais.- Ar romų bendruomenė yrauždara? Ar joje vyksta pokyčių?- Romų bendruomenė yra įvairi.Yra uždarų šeimų, yra emancipuotų iratvirų romų. Pokyčių yra, nes keičiasipasaulis, o su juo ir visi žmonės. Net iruždaras bendruomenes veikia išorėsveiksniai: valstybės socialinė politika,savivaldybių veikla. Mūsų šalyje vykdomapolitika romų atžvilgiu daugelįpaskatino emigruoti. Emigravo beveikketvirtadalis vietinių, sėsliai gyvenančiųromų. Tai ir yra pagrindinisir ryškiausiai pastebimas pokytis.- Ar būna romų santuokų sukitos tautybės asmenimis?- Taip, būna ir ne taip jau retai.Kartais girdžiu šnekas tarp romių paaugliųmergaičių, kad jos „už čigononetekės“. Kartais jaunimui atrodo,kad mišri santuoka yra išeitis norintiš esmės pakeisti savo gyvenimą, integruotisį mūsų represyvią visuomenęir taip išvengti skriaudų ir patyčių dėltautybės. Todėl, manau, kad mišriųsantuokų tik daugės.- Ką Jūs konkrečiai darote kaipsavanorė?- Šiuo metu bendrauju su vienašeima, kurios suaugusieji nariai kali,o vaikai gyvena vaikų namuose. Ikitol, kol juos visus išvežė ir išskirstėpo valdiškus namus, su šeima bendravauKirtimų tabore. Padėjau vaikamsruošti pamokas, patardavau tėvamskaip bendrauti su mokykla.Kirtimų tabore didžiausia problema– neraštingumas ir iš to išplaukiavisos kitos problemos, todėl, kai sužinojaukad tabore lankosi savanoriai,padedantys romų vaikams mokytis,iškart prie jų prisijungiau.Dabar darau tą patį, tik su tėvaisbendrauju laiškais ir lankydama juoskalėjime, o vaikams mokytis padeduvaikų namuose, nes gyvenamoji vietapasikeitė, o problemos nesikeičia.Vaikai prastai kalba ir supranta lietuviškai,todėl jiems kyla sunkumųmokantis. Be to, jie labai sunkiaiišgyvena atskyrimą nuo romų bendruomenės.Mums net sunku suvokti8 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)


AKTUALIJOSkokie ten tamprūs ryšiai tarp šeimosnarių.- Kaip keičiasi romų vaikai irjaunimas?- Vaikai, jaunimas kaip ir visur labaidomisi naujomis technologijomis:kompiuteriai, internetas, kompiuteriniaižaidimai, facebook‘as, mobiliejiišmanieji telefonai. Prie Aukštutiniotaboro yra Romų visuomenės centras,ten stovi keli kompiuteriai, kurienuolat aplipę vaikais. Beje, šiuolaikinėkomunikacija: sms, facebook žinutės,susirašinėjimai e-paštu neįmanomabe raštingumo ir dažnas romų vaikaspradeda tą suprasti. Todėl naujosiostechnologijos, platesnės galimybėsjomis naudotis labai motyvuoja romiukusmokytis.- Visuomenėje apie romus gajūsneigiami stereotipai. Laikasnuo laiko įvairiuose šaltiniuose pasirodoapklausų duomenys, koksnuošimtis respondentų nenorėtųgyventi kaimynystėje su romaisir pan. Jūs turite galimybę romųgyvenimą stebėti iš arti. Kaip Jūsųnuomonė apie romus skiriasi nuoegzistuojančių stereotipų visuomenėje?- Patikslinsiu, šalia romų nenorėtųgyventi 87 proc. lietuvių. Tačiau tiepatys lietuviai nenorėtų gyventi ir šalialenkų (51 proc.) ir žydų (45 proc.).Lietuvoje yra apie keturis tūkstančiusžydų, dažnas provincialas jų akysenėra matęs, o štai sėdi ir nekenčia,bijo kad jie šalia apsigyvens. Romųdar mažiau, tik apie du tūkstančius,tačiau jie mūsų žiniasklaidoje taipdemonizuojami, kad atrodo, jog jųLietuvoje tūkstančių tūkstančiai irjie nieko neveikia, tik tyko kiekvienodoro lietuvio už kampo ir taikosi jįapvogti ar įsprausti narkotikų.Tautinės neapykantos kurstymomechanizmas labai ryškiai matomassantykiuose su lenkais. Dar visai neseniaijokio priešiškumo tarp lenkųir lietuvių nebuvo. Įtampa atsiradoprasidėjus ekonominei krizei. Pasipiktinusiai,nuo ekonominių, socialiniųproblemų kenčiančiai visuomeneisukuriamas PRIEŠAS ir visa miniosagresija nukreipiama ne į politikusir valdžios institucijas, o į dirbtinaikurstomą tautinį konfliktą. Taip visadabuvo ir bus kol bus kovojama dėlvaldžios ir dominavimo.Didžiausia neapykanta romams iryra dėl to, kad jie tiesiog nepasiduodavalstybės represijoms. Tai iš esmėsanarchistinė tauta, kuriai svarbiausia –laisvė. O laisvė mūsų pasaulyje yradidžiausia prabanga ir už ją reikialabai brangiai mokėti. Man laisvė taippat didžiausia vertybė, todėl romųpasaulėžiūra man yra labai artima.- Ką, Jūsų nuomone, reikėtųdaryti, kad tų stereotipų mažėtų,keistųsi visuomenės pažiūra į šiątautinę grupę?- Aš tikrai nežinau ką daryti. Neseniaisusidūriau su tokiu reiškiniu.Koncerte šalia manęs sėdėjo pagyvenusilietuvė, kuri džiaugsmingai plojoir balsu pritarė koncertuojantiemsromams scenoje, o už nugaros šurmuliuojantiemsromiukams laidė neapykantospilnas pastabas. Mat, vaikaišurmuliavo ir per garsiai reiškė savoemocijas. Ir čia ne pavienis atvejis. Jeilietuvis mėgsta Radži dainas, tai darnereiškia, kad jis bus tolerantiškasšalia jo gyvenantiems romams. Todėltos schemos, pasakojimai, kad ČarlisČaplinas buvo romas ir ne visi romaiyra vagys, pas mus Lietuvoje netinka.Lietuviai romų bijo. O kai žmonėsbijo, tai visada reakcija neadekvati,arba perdėtas romantizavimas, arbademonizavimas. O reiktų, tiesiog,suvokti, kad jie tokie pat žmonės.Tiesa, kad suvokti kito žmogiškumą,reikia pačiam būti žmogumi...- Tačiau, pavyzdžiui, narkotikainėra stereotipas, o realybė, apiekurią laikas nuo laiko skaitomesostinės policijos suvestinėse.- Sostinės policijos suvestinėslabai subjektyvios. Taip, taboruoseyra narkotikų, tai matosi plika akimi.Tačiau plika akimi matomas irbaisus skurdas, kuris nelabai derinasisu plataus mąsto narkotikų prekyba,kuri prirašoma romams. Tikrasisnarkotikų verslas klesti tikrai netabore, nes į Kirtimus važiuoja tikpaskutinės stadijos narkomanai, kurievartoja bet ką, kad tik palengvintųsavo varganą egzistenciją. Benamiai,bedaliai žmogystos, labiau panašesniį vaiduoklius nei į žmones būriuojasiprie kelių lūšnelių. Ten turėtų lankytisne policija su savo „kovos su narkotikais“būriais, o socialinės tarnybos,medikai. Kirtimų taboras – tai visuomenėsatstumtųjų, paniekintųjų žemėir jie gyvena taip kaip moka. Tokiarealybė mano akimis....- Kitose šalyse, pavyzdžiui,Vengrijoje romai yra integruoti įvisuomenės gyvenimą, dirba, jųyra tarp inteligentiškų profesijųatstovų, romų jaunimas studijuojauniversitetuose, kolegijose.Ar Lietuvoje greit sulauksime tolaiko?- Reikia pamiršti žodį „integruojami“,nes jis gan represyvus santykiuosesu romais. Romai gali norėtiarba nenorėti integruotis. Kaip jieelgsis priklauso tik nuo mūsų požiūrioį juos. Keistis turi pati visuomenė,o ne romai. Į gerą, atvirą, draugiškąbendruomenę nereikia raginti integruotisir pritapti. Užsidaroma tik nuopriešiškos daugumos.Beje, Vengrijos, kaip tolerantiškosromams, šalies pavyzdys jau nėratinkamas. Viskas pasikeitė 2010 m.,kai romų gyvenvietėse pogromusorganizavę ir gyventojus žudę ultradešiniųjųpartijos „Jobbik“ ir juospalaikę „Fidesz“ nariai laimėjo parlamentorinkimus.Lietuvoje vyksta panašūs procesai.Po šių metų kovo 11-osios neonaciųeitynių Gedimino prospektu aš nebetikiujokiom permainom. Visuomenė,žiniasklaida intensyviai fašistėja irLietuvoje prasidėjo „krentančio lifto“efektas, kai išeities nėra. Žmogaus teisiųaktyvistai tapo pajuokos objektu,o tolerancija – keiksmažodžiu net tarpinteligentais save laikančių žmonių.Romams Lietuvoje kuo toliau,tuo nesaugiau gyvent, kaip beje irman...Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)9


AKTUALIJOSGraikai Lietuvos žemėje –nuo Herodoto laikų iki šių dienųPo poros metų Lietuvos graikųdraugija „Patrida“ minės įsikūrimo20-metį. Apie draugijos vykdomąveiklą, planus kalbėjomėssu draugijos pirmininke AgėlinaEminova.Jonas RUMŠA- Yra sakoma: du lietuviai – tryspartijos. Ar panašiai nesielgia irgraikai? Lietuvoje yra dvi graikųorganizacijos – „Patrida“ ir „Pontos“,kurios nebendrauja, nacionalinesšventes švenčia atskirai. Argalėtumėte skaitytojams paaiškintitikrus ar tariamus nesutarimustarp šių organizacijų?- Šis klausimas turi savo priešistorę.Paskutinio praėjusio amžiausdešimtmečio pradžioje buvo įkurtapirmoji Lietuvos graikų draugija„Pontos“, kurios pirmininku buvoAchiles Džavachidis. Po kelerių metųvienas iš bendrijos narių G. Macukatovasapgaulės būdu pasisavinoantspaudą bei steigimo dokumentusir, kadangi atsisakė juos grąžinti teisėtampirmininkui, už gėdingą elgesįbuvo pašalintas iš graikų draugijos.Po to mes, 90 proc. „Pontos“ narių,išskyrus G. Macukatovą ir jo šeimosnarius, buvome priversti įkurti naujądraugiją, nes negalėjome dirbti beantspaudo. Tokiu būdu 1995 m. buvoįkurta „Patrida“.„Patrida“ (išvertus iš graikų kalbos –„Tėvynė“) – nesuskaidyta draugija,vienijanti Lietuvos graikus (apie 120žmonių). Tuo tarpu „Pontos“ – šešiųar septynių graikų organizacijųasociacija. Pats terminas „asociacija“slepia gudravimą. Kaip galima įkurtiasociaciją, jeigu iš viso Lietuvoje,pagal paskutinio gyventojų surašymoAgėlina Eminova.duomenis, gyvena 160 graikų. Ar tikne leitenanto Šmidto vaikai ją sudaro?Nežiūrint mūsų skirtumų, daugkartiniųkreipimosi į buvusį Tautiniųmažumų ir išeivijos departamentą,patalpų Tautinių bendrijų namuosemums skirta nebuvo. Tuo tarpu mesturime labai turtingą (daugiau kaip400 tomų) mokomosios literatūrosgraikų kalba biblioteką. Patalpasgavo„Pontos“.Mūsų atstovui nėra vietos Tautiniųbendrijų taryboje. Ten graikųvardu posėdžiauja G. Macukatovas,nors per paskutinius devyneriusmetus renkant atstovą į Tarybą mesnė karto nematėme nė vieno atstovonė vienos organizacijos, priklausančios„Pontos“. Reikalas tas, kad yraneteisinga rinkimų į Tarybą tvarka,kai renkama pagal principą: vienaorganizacija – vienas balsas. Kaikurie gudruoliai jį apeina, įkurdamiAutoriaus nuotr.neįtikimą skaičių organizacijų iš patiessavęs. Visų formalumų prisilaikyta, okaip yra ištikrųjų niekam nesvarbu.Kai dėl bendravimo, tai galiu pasakyti,kad visi mūsų renginiai yra atviri,apie juos mes informuojame viešai irvisi norintys gali juose dalyvauti.- Kokiomis aplinkybėmis graikaiatsirado Lietuvoje?- Istoriniai graikų ryšiai su Lietuvasiekia Herodoto laikus, kai graikųpirkliai pasiekdavo Baltijos krantusir čia prekiaudavo. Apie tai liudijaGraikijos muziejuose esantis senovinisgintaras, kurį mokslininkai identifikavokaip Baltijos gintarą.Rusijos imperijos laikais buvograikų šeimų, kurios čia apsigyvenodėl darbo ar verslo reikalų. Pavyzdžiui,buvusio savivaldybės pastato(Gedimino pr. 9) architektas buvograikas Mavros. Graikų skaičiusišaugo praėjusio amžiaus trečiąjį10 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)


AKTUALIJOSkaip 7 mln. graikų kilmės žmonių. Palyginimuipriminsiu, kad pačioje Graikijojegyvena per 11 mln. Didžiausiagraikų diaspora yra JAV – per 3 mln.,Vokietijoje – 350 tūkst., Ukrainoje –250 tūkst., Didžiojoje Britanijoje –200 tūkst., Rusijoje – per 150 tūkst.,Prancūzijoje – 35 tūkst. ir t. t. Azijosšalyse gyvena 70 tūkst. graikų, PietųAmerikos – per 45 tūkst., o taip patAfrikos šalyse.Prie Graikijos užsienio reikalųministerijos veikia Užsienio graikųgeneralinis sekretoriatas, kuris daugelįmetų viso pasaulio graikų diasporomspadeda organizuoti kultūros ir švietimodarbą. Jau minėjau, kad daugdėmesio skiriama graikų kalbai mokyti:išlaikomos mokyklos, leidžiamivadovėliai, rengiami kalbos kursai.Deja, dėl krizės daugelio programųfinansavimas pristabdytas.Darbą su graikų diasporomis koordinuojair Pasaulio graikų taryba, turintiskyrius Europoje, Azijoje, Amerikoje,Australijoje. „Patridos“ atstovai daugkartų buvo užsienio graikų suvažiavimųdelegatai. Veikia dar kelios tarptautinėsorganizacijos, kurios kuruojaPontijos graikų, t. y. graikų, nuo senųsenovės gyvenančių Juodosios jūrosbaseino šalyse – Turkijoje, Bulgarijoje,Ukrainoje, Rusijoje, – veiklą.Vokiečiai, išeiviai iš Lietuvos, neprarandaryšių su buvusia tėvyneBaigiantis 2012-iesiems metamsVilniuje vyko LR kultūrosministerijos surengta tarptautinėkonferencija „Lietuvos santykissu jos nelietuviška išeivija“. Jojetarp kitų pranešimą skaitė Iš Lietuvoskilusių vokiečių bendrijospirmininkas Hardis Metas (HardyMett, Vokietija). Jis mielai sutikopapasakoti apie savo organizacijosveiklą.Jonas RUMŠALietuviškai nekalba,bet Lietuva domisiIš Lietuvos kilusių vokiečiųbendrija vienija vokiečius, repatrijavusiusiš Lietuvos 1941 m. kovomėnesį, jau vykstant Antrajam pasauliniamkarui.„Visi mūsų žmonės Vokietijojepradėjo naują gyvenimą. Jų vaikai iranūkai, beje, įgijo gerą išsilavinimą,nebepažįsta ankstesnės artimųjų tėvynės.Taip pat jie nekalba lietuviškai.Aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius,po daugelio metų, įvyko pirmiejivizitai į Lietuvą. Buvo leista keliautiį Vilnių. Nugriovus Berlyno sieną irLietuvai atgavus nepriklausomybę,keliaujančių čionai daugėjo. Vieniturėjo giminių, kiti norėjo pamatytivaikystės vietas, treti – kas labai džiu-Hardis Metas siekia, kad iš Lietuvos kilusių vokiečių ryšiai su Lietuva būtų tampresni.Bendrijos nuotr.gina – savo tėvų ir senelių gimtines“, -prisiminimais dalijosi Hardis.Pasak jo, bendruomenė siekia, kadryšys su Lietuva nenutrūktų. Nuo1955 m. ji turi du kultūrinius leidinius:„Die Raute“ („Rūta“), kuris leidžiamastris kartus per metus, ir metraštį„Heimatgrus“ („Tėviškės pasveikinimas“).Žurnale rašoma apie kultūrinius,visuomeninius Vokietijos irLietuvos įvykius. Devyniasdešimt vieneriųmetų pastorius Alfredas Franckaitis40 metų buvo metraščio sudarytojas,yra išvertęs į vokiečių kalbądaugelį Maironio eilėraščių. 1998 m.jis apdovanotas LDK Gedimino ordinoKarininko kryžiumi.Sudėtingi šios skaitlingos žmoniųgrupės likimai neliko nepastebėtimokslininkų. Kaip teigė H. Metas,dviejose daktaro disertacijose analizuojamasLietuvos vokiečių perkėlimas įVokietiją ir nacių okupacija Lietuvoje.Vokiečių kalba neįdomi?Bendruomenė kartu su Lietuviųkultūros institutu, esančiu Vasario12 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)


16-osios gimnazijoje Hiutenfelde,kasmet rengia kultūros dienas. Josesvarstomi aktualūs Lietuvos istorijos,kultūros, visuomeninio gyvenimo,dviejų šalių bendradarbiavimo klausimai,vyksta plati kultūrinė programa.„Į kultūros dienas kviečiameLietuvos vokiečių bendrijų atstovus,kurie nuo Antrojo pasaulinio karopabaigos nėra matę savo istorinėstėvynės. Taip pat laukiami ir lietuviai.Pernai mes pakvietėme Šiauliųuniversiteto gimnazijos direktorių irvokiečių kalbos mokytoją diskusijaidėl mokyklų partnerystės ir mokiniųmainų“, - sakė H. Metas.Hardis teigė nesuprantąs, kodėlLietuvoje labai sumažėjo dėmesys vokiečiųkalbai, o mokyklų programosejai skiriama simbolinė reikšmė.„Anksčiau, pavyzdžiui, Kauno„Neries“ viešbutyje buvo kalbamavokiškai. Prieš dvejus metus jau niekasnekalbėjo vokiškai, nors daugiausiaturistų atvyksta iš Vokietijos“, -stebėjosi H. Metas.Jį taip pat stebina, kodėl daugelislietuvių važiuoja dirbti į Angliją ir Airijąir ten dirba nekvalifikuotą darbą.„Tuo tarpu žymiai arčiau, Vokietijoje,trūksta 50 tūkst. inžinierių ir 40tūkst. slaugos specialistų ligoninėsebei senelių namuose. Pavyzdžiui, šiuometu Vokietijoje dirba keturi tūkst.slaugytojų iš Lenkijos. Darbdaviai siūlogerą atlyginimą. Viena iš sąlygų –geros vokiečių kalbos žinios ir, aišku,atitinkama kvalifikacija“, - aiškinoHardis.Laiko savo pareigaDaugelis išeivių, kaip teigėH. Metas, grįžę iš kelionių po Lietuvą,ėmėsi labdaringos veiklos, kurią laikosavo pareiga buvusiai tėvynei. Pastaruojumetu aktyviai veikia ir paramosorganizacijos, tokios kaip VokietijosRaudonasis kryžius.„Užpernai prieš Kalėdas buvo atvežtos24 tonos labdaringos siuntos,kurią sudarė slaugai skirtos lovos,neįgaliųjų vežimėliai ir stalai Daugųligoninei ir Miroslavo senelių globosnamams, taip pat drabužiai ir žaislaiSimno vaikų globos namams. Prieškurį laiką Vokietijoje buvo paskelbtijaunimo savanorystės metai, kuometjaunimas galėjo mokytis socialiniųgebėjimų. Šios akcijos metu, įgyvendinanttarptautinio socialinio darboidėją, keletas jaunuolių iš Vokietijosvienerius metus savanoriškai dirboAlytaus senelių namuose. Raudonasiskryžius savo labdaringa veikla parodėdėmesį Raseiniams. 1995 m. Bioblingeneprie Štutgarto užsimezgė ryšiaitarp Kauno ir Bioblingeno ortopedųklinikų. Nuo to laiko vyksta vizitaiKaune ir Bioblingene dėl naujausiosoperacinės technikos“, - apie labdaringąveiklą pasakojo H. Metas.Nuo Gedimino laikųVokiečiai Lietuvoje apsigyvenoXIII amžiuje, kai didysis kunigaikštisGediminas išsiuntė savo garsiuosiuslaiškus į Europą, kviesdamas „vyskupus,pirklius, gydytojus, kalvius,račius, kurpius, kailiadirbius ir kt.atvykti į Lietuvą, laisvai įsikurti, bejokių rinkliavų ir muitų“.„Antroji vokiečių kėlimosi į Lietuvąbanga prasidėjo 1795 m. potrečiojo Abiejų Tautų Respublikospadalijimo. Daug vokiečių apsigyvenopasienio zonoje. Auganti pramonėreikalavo kvalifikuotų specialistų. Devynioliktojoamžiaus antroje pusėjetiesiamas geležinkelis S.-Peterburgas –Kybartai – Karaliaučius taip pat sutraukėdaug vokiečių. Šalia Virbaliogeležinkelio stoties esančiame pasienioKybartų miestelyje apsigyvenogeležinkelininkų, inžinierių, tarnautojų,amatininkų. Abu mano tėvai yrakilę iš šios vietovės“, - teigė Hardis.Prieš Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui,Vilkaviškio apskrityje vokiečiaisudarė 12,5proc. gyventojų.Dukart išvežtiHitlerio – Stalino suokalbis, karas,pokario metai turėjo dramatiškų pasekmiųLietuvos vokiečiams, sulaužėAKTUALIJOSlikimus, išskyrė šeimas, daugelį vaikųpaliko našlaičiais.„1941 m. nuo vasario iki kovo išLietuvos į Vokietiją buvo perkelta52 tūkst. vokiečių tautybės asmenų.Perkeltieji iš pradžių gyveno barakuose.Prasidėjus karui didėjo nepasitenkinimas.Todėl Vokietijos valdžia nusprendėdalį vokiečių žemdirbių, atvykusiųiš Lietuvos, vėl perkelti į Lietuvąderliui nuimti. Sugrįžus 1944 m.sovietams, vokiečiai antrą kartą pertrejus metus turėjo palikti savo tėvynę“,- dalijosi prisiminimais H. Metas.Bendrija gyvuojaIš Lietuvos kilusių vokiečių bendrijaįkurta 1954 m. Tada joje buvoapie 20 tūkst. Lietuvos vokiečių.Šiandien jų jau daug mažiau. TačiauH. Metas džiaugiasi, kad į bendrijąateina išeivių palikuonys.Bendrija turi septynis skyrius įvairioseVokietijos žemėse.Bendrija dviem metams renkaTarybą, kurią sudaro keturi asmenys.H. Metas bendrijai vadovauja nuo2000-ųjų metų.Iš Lietuvos kilusių vokiečių bendrijaįeina į Ištremtųjų sąjungą, kurivienija 21 bendriją su pusantro mln.narių. Didžiausios bendrijos yra Sudetųvokiečių ir vokiečių iš buvusiosSovietų Sąjungos (daugiausia iš Pavolgioir Kazachstano).Lietuvai reikalingi visiGrįžkime prie minėtos konferencijos„Lietuvos santykis su jos nelietuviškaišeivija“. Bene pirmą kartą perdvidešimt metų tokiu aukštu lygiu prisimintitie, kurie gimė, augo, mokėsiLietuvoje, daug metų dirbo jos labui,o kažkada paliko protėvių kraštą irišvyko gyventi į savo istorinę tėvynęar trečią šalį. Pranešimuose buvonagrinėjama, kaip stiprinti ryšiussu kitataučiais išeiviais iš Lietuvos,kokios galėtų būti šių ryšių formos,svarstyti dvigubos pilietybės, bendrųprojektų kūrimo, lietuvių kalboskursų organizavimo ir kiti klausimai.Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)13


AKTUALIJOSGyvenimas pašvęstas gėriui ir grožiui„Gerumas ir grožis išgelbės pasaulį“. Tokio pavadinimovakaras vyko balandžio 11 d. Tautinių bendrijų namuose.Jis buvo skirtas Lietuvos rusų kultūros ir švietimobendruomenės „Svietlica“ pirmininkės Galinos Kuzminosgyvenimo, kūrybos ir visuomeninės veiklos jubiliejinėmsdatoms paminėti. Šia proga buvo atidaryta jos tapybosdarbų paroda.Sulaukė vertinimų„Aktorė, dailininkė, pedagogė,knygų autorė, aktyvi visuomenininkė,įdomus ir šiltas žmogus – toligražu ne visi žodžiai, kuriais galimaapibūdinti Galiną. Ji yra kūrybinga,visapusiška asmenybė. Galina savožinias, turtingą gyvenimo patirtįsu malonumu atiduoda kitiems,vaikams, jaunimui, išdėstė savoknygose“, - sveikindama jubiliatękalbėjo Tautinių bendrijų namųdirektorė Alvida Gedaminskienė.Kultūros ministerijos Tautiniųmažumų reikalų skyriaus vyriausiojispecialistė Rasa Paliukienė G. Kuzminaiįteikė Kultūros ministerijosGarbės raštą.Pasveikinti jubiliatės atvykotautinių bendrijų atstovai, mokiniai,jos bendradarbiai pedagogai, buvękolegos Lietuvos rusų dramos teatroaktoriai. Galina nuo 1961 m.apie dešimt metų vaidino šiameteatre. G. Kuzminos adresu buvopasakyta daug šiltų žodžių, skambėjotaip pat muzikinių sveikinimųir linkėjimų.„Netalentingųvaikų nėra“G. Kuzmina daugiaukaip dvidešimt metų vadovaujaLietuvos rusųkultūros ir švietimobendruomenei „Svietlica“.Per tą laiką ji surengėdaug vaikų ir jaunimoGalina Kuzmina.dailės parodų, koncertų,skatina jaunus kūrėjus dirbti, tobulėti,tikėti savo jėgomis ir gebėjimais. Nevienas G. Kuzminos mokinys, baigęsvidurinę mokyklą, pasirinko dailės studijasLietuvos, Rusijos universitetuose.Tačiau tai nėra pagrindinis pedagogėsdarbo tikslas.„Visai nebūtina, kad, baigę dailėsstudiją, jaunuolis ar mergina pasirinktųprofesionalaus menininko kelią. Svarbiausia,kad čia jie išmoksta pažintigrožį, įprasminti jį piešiniuose, turtingesnistampa jų dvasinis pasaulis. Jie jaukitomis akimis žvelgs į pasaulį“, - sakoG. Kuzmina.Dirbdama dailės mokytoja mokykloje,vadovaudama vaikų dailėsstudijai, Galina sukaupė didžiulę pedagoginės,kūrybinės veiklos, darbo suMinėjo 1863 m. sukilimo metinesKovo 16 d. Klaipėdos tautinių kultūrų centre susirinko Lietuvos lenkųsąjungos Klaipėdos skyriaus ir baltarusių bendruomenės „Krynica“nariai paminėti buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio irsocialinio išsivadavimo 1863-1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperijosvaldžią 150-ąsias metines.Muzikinį-literatūrinį vakarą įžanginiužodžiu pradėjo lenkų ir baltarusiųbendruomenių vadovai Irena Songinienėir Nikolajus Logvinas.Pirmoji minėjimo dalis buvo skirtaistorijai. Buvusi istorijos mokytoja IrinaMilkovskaja kalbėjo apie politinęsituaciją sukilimo išvakarėse, I. Songinienė– apie sukilimo pradžią ir joeigą. „Aitvaro“ gimnazijos mokytoja14 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)Vlado Uznevičiaus nuotr.talentu apdovanotais vaikais patirtį, kuriprašyte prašėsi apibendrinama.Galina ėmėsi plunksnos. Pirmoji josparašyta knyga, išvydusi dienos šviesą,prieš keliolika metų buvo „Netalentingųvaikų nėra“.Vėliau pasirodė „Sakmė apie Igoriožygį Lietuvos mokslininkų, mokytojų irmokinių kūryboje“.Pasitinkant Lietuvos vardo paminėjimotūkstantmetį, G. Kuzmina parengėleidinį „Vaikai piešia Lietuvą“.Idėjos, kurias G. Kuzmina propagavosavo straipsniuose ir knygose,nepraranda aktualumo ir šiandien.G. Kuzmina sako, kad jos gyvenimokredo – gerumas ir grožis išgelbėspasaulį.TBN inf.Natalija Domnenko vakaro dalyviussupažindino su vieno iš sukilimovadovų – Kosto Kalinausko – biografija.N. Logvinas nušvietė sukilimopasekmes ir jo reikšmę.Antroje vakaro dalyje koncertavobaltarusių bendruomenės vokalinisansamblis „Kupalinka“, buvusi lenkųsekmadieninės mokyklos mokinėOlga Žorova.TBN inf.


Gegužės 21-oji – Pasaulinė kultūrųpuoselėjimo dienaGegužės 21 d. Vilniaus įguloskarininkų ramovėje Tautinių bendrijųnamai ir šokių teatras „AndreDance“surengė koncertą, skirtą Pasaulineikultūrų puoselėjimo dienai. Programoje– Lietuvos tautų šokiai, atlikėjosBirutės Dambrauskaitės dainos įvairiomiskalbomis. Akordeonu grojoVilniaus Balio Dvariono dešimtmetėsmuzikos mokyklos moksleivis RaimondasMarcinkevičius.Šokių teatras „AndreDance“(meno vadovas ir choreografas AndrejusProcivas) įsikūrė 2008 m. Perpenkerius kūrybinės veiklos metuskolektyvas parengė keletą koncertiniųprogramų, daug koncertuoja, yratarptautinių konkursų bei festivaliųlaureatas. Neseniai „AndreDance“su dideliu pasisekimu koncertavoDešimtajame nacionalinių teatrųGrupė koncerto dalyvių.festivalyje-konkurse Maskvoje, skirtamerusų teatro režisieriaus, aktoriausir pedagogo, teatro reformatoriausKonstantino Stanislavskio150-osioms gimimo metinėms.Totoriai aptarė ateities planusGegužės 25 d. Tautinių bendrijų namuose vyko Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos ataskaitinė – rinkiminė konferencija. Jos darbedalyvavo Vilniaus, Kauno, Alytaus, Varėnos, Panevėžio totorių atstovai.Konferencijos dalyviai išklausė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungospirmininko dr. Ado Jakubausko ataskaitą, aptarė ateities planus.Kaip vienas svarbiausių darbųbuvo paminėtas monumento pastatymasir protėvių atminimo įamžinimasLukiškių aikštės rajone Vilniuje, kurdabar stovi Puslaidininkių fizikosinstitutas.„Ši vieta mums, totoriams, svarbidar nuo penkioliktojo amžiauspradžios. Čia stovėjo mečetė, buvokapinės. Ir mečetė, ir kapinės buvosunaikintos sovietmečiu. Dabar vedamosderybos su Vilniaus miestosavivaldybe dėl šios vietos įamžinimo.Skulptorius Jonas Jagėla pasiūlė konceptualųsprendimą, sukūrė paminklomaketą. Manau, kad per vieneriusdvejusmetus monumentą pastatysime“,- sakė dr. A. Jakubauskas.Totoriai taip pat pasiryžę atliktisavotišką savo bendruomenės auditą,t. y. išsiaiškinti, kiek totorių gyvenamaLietuvoje, kokiose veiklos srityse jiedarbuojasi ir pan. Pasak dr. A. Jakubausko,šiuo metu Lietuvoje gyvenaapie 3,5 tūkst. totorių. Tai keliaisšimtais daugiau negu teigia oficialistatistika.Per pastaruosius keletą metų totoriaiišleido du knygos „Lietuvos totoriaiistorijoje ir kultūroje“ leidimus.„Iki 2015m šią knygą ketinameišleisti anglų kalba, kad ją galėtųskaityti platesnis skaitytojų ratas. Oateities planuose – Lietuvos totoriųenciklopedijos leidyba“, - teigė dr.A. Jakubauskas.AKTUALIJOSVlado Uznevičiaus nuotr.2002 m. UNESCO paskelbė gegužės21-ąją Pasauline kultūrų puoselėjimodiena. Pagrindinis jos tikslas –išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvęir bendradarbiavimą.Lietuvos totorių bendruomeniųsąjungos pirmininku ketverių metųkadencijai, beje, ketvirtą kartą vienbalsiaiišrinktas Mykolo Romeriouniversiteto docentas dr. A. Jakubauskas.Iki šiol pirmininkas buvorenkamas dvejiems metams. Šiojekonferencijoje nuspręsta ataskaitines-rinkimineskonferencijas rengtikas ketveri metai. Taip pat išrinktitrys pirmininko pavaduotojai: AlijusAleksandrovičius, Motiejus Jakubauskasir Kęstutis Šafranavičiusbei 14 asmenų Lietuvos totorių bendruomeniųsąjungos valdyba.Taip pat nuspręsta organizacijosregistracijos adresą perkelti iš Kaunoį Vilnių.Konferencijos dalyviams koncertavototorių vaikų folkloro kolektyvasbei solistė iš Kauno RimaKazėnienė.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)15


TRADICIJOS IR PAPROČIAIKupolė – žmogaus ir gamtos vienybės šventėRasa, Kupolė, kurių ištakos siekia pagonybėslaikus, - vasaros saulėgrįžos šventė, pažymima daugelyjeEuropos tautų skirtingais pavadinimais. Pavyzdžiui,Lietuvoje, laikui bėgant, ši diena buvo sutapatintasu šv. Jono diena ir ją imta vadinti Joninėmis.Mūsų kaimynai baltarusiai šią šventę vadina Kupole.Apie Kupolės šventimo tradicijas, padavimus, papročius,susijusius su šia švente, kalbamės su Lietuvosbaltarusių bendruomenės atstovu Valentinu Stechu.Jonas RUMŠADėkojo motinai gamtaiSaulėgrįžos laiku gamta pasiekiasavo kulminaciją: laukuose nokstajavai, žydi linai ir bulvės, ganykloješokinėja gyvulių jaunikliai.„Todėl mūsų protėviai tą dienąnorėjo atsidėkoti motinai gamtai užgerą derlių, sėkmingą medžioklę,gausius primilžius ir naminių gyvuliųprieauglį. Žmonės Kupolę šventėkaip vienybės su gamta šventę. Dar jąvadina vandens ir ugnies švente, nesžmonės tikėjo, kad būtent per Kupolęvanduo ir ugnis įgydavo stebuklingųgydomųjų savybių“, - šios dienosprasmę aiškino V. Stechas.Žolės ir gėlės gydėRytą moterys ir mergaitės būtinaidainuodamos traukė į laukus ir pievasrinkti Kupolės žolių.„Pagal padavimus dainos perduodavožolėms ir gėlėms gydomųjųsavybių ir stebuklingą poveikį.Kupolės dienąsurinktas žolesir gėles džiovinoir saugojo. Jomisapsmilkydavoligonius, gynėsinuo piktadarių,dėdavo į užkurtąkrosnį audrosPasak V. Stecho, dabartiniu metu pirmapradė šios puikios šventės –žmogaus ir gamtos vieningumo, dvasinio ir fizinio apsivalymo šventės –prasmė jau nebeturi buvusios reikšmės ir tampa teatralizuotu vaidinimu.Vlado Uznevičiaus nuotr.metu, kad apsisaugotų nuo žaibo“, -sakė Valentinas.Tačiau Kupolės šventė buvo siejamane tik su augalų kultu.Stebuklinga ugnies galiaDar gilioje senovėje svarbi reikšmėbuvo skiriama ir ugniai. BūtentKupolės ugnis turėjo savotiškų, magiškų,gydomųjų savybių. Ugnis buvoišgaunama trinant vieną į kitą mediniustašus. Kaip saulės simbolis buvo iškeliamasuždegtas ratas.„Svarbi šventės akimirka – aplinklaužus šoko, per juos šokinėjo: kasaukščiau ir vikriau iššoks, tas buslaimingas. Buvo rengiami įvairiausižaidimai, lenktyniaujama“, - apie senoviniuspapročius pasakojo V. Stechas.Tačiau Kupolės laužai tarnavo netik linksmybėms. Pasak Valentino, įlaužavietę buvo metami seni daiktai,jų deginimas simbolizavo amžinągyvenimo atsinaujinimą.„Laužuose motinos taip pat degindavosergančių vaikų drabužėlius,kad kartu su jais sudegtų ir ligos“, -magiškas liepsnos galias, kaip jassuprato protėviai, aiškino V. Stechas.Pasak jo, kai kuriose vietovėseper Kupolės ugnį gindavo naminiusgyvulius, kad apsaugotų juos nuomaro.Merginos taip pat būrė: pindavovainikus, ant jų uždegdavo žvakučiųir balanėlių, leisdavo vainikus į upę ir,stebėdamos jų judėjimą, spręsdavoapie savo tolesnį likimą.16 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)


„Jeigu vainikas greitai skęsta, taijaunikis nustojo mylėjęs ir į žmonasnebeims. Kurios vainikas toliausiainuplauks, ta bus labai laiminga, o kuriosbalanėlė ilgiausiai degs, ta gyvenslabai ilgai“, - teigė V. Stechas.Miegoti nevalia„Pačią trumpiausią metų naktįnegalima miegoti, nes tada atgyjavisokie piktadariai – burtininkės, vilkolakiai,undinės, gyvatės, kerėtojai,aitvarai, vandeniai, giriniai“, - apiesenovinius baltarusių papročius kalbėjopašnekovas.Apskritai Kupolės naktis apgaubtapaslaptingais reiškiniais.Legendos skelbia, kad tą naktį augalaikalbasi tarpusavyje, medžiai einaiš vienos vietos į kitą, o upės spindistebuklinga šviesa.Tačiau bene didžiausia Kupolėsnakties paslaptis – papartis, kurispražįsta per patį vidurnaktį ir žydi tikkeletą akimirkų.V. Stechas sakė, kad baltarusiai,kaip ir lietuviai, tikėjo, kad suradusiemspaparčio žiedą išsipildys visinorai, bus galima pamatyti visus lobius,kaip giliai jie būtų žemėje.„Tolimoje praeityje žmonės tikėjoįvairiais padavimais, legendomis. Pavyzdžiui,buvo manoma, kad Kupolėsnaktį vaikšto įvairūs stebukladariaiir raganos. Jie vagia arklius, išmelžiakarvių pieną. Todėl siekdami apsigintinuo piktų jėgų, šeimininkai virš namodurų kabindavo dilgėlių arba aštriųdaiktų – adatų, pjautuvų, nuo kuriųpiktosios dvasios galėtų įsipjauti“, -teigė Valentinas.Tačiau greitai prabėga trumpiausiametų naktis. Rytą jaunimas maudėsiupėse, ežeruose, braidė po rytmetinęrasą, nes per Kupolę vanduo tampastebuklingas.O kokios vaišės?Kokia šventė be vaišėmis nukrautostalo? Įvairioms šventėms,įvairioms progoms būdingi ne tikatitinkami papročiai, bet ir tam tikrasšventinis stalas. Koks buvo Kupolėsšventinis stalas?„Mūsų protėviai Kupolės vakarieneiį stalą būtinai patiekdavo baltosūrio, kiaušinienės ir tradicinio baltarusiųalkoholinio gėrimo – krupniko,kuris buvo daromas iš degtinės irmedaus“, - apie baltarusių tradicijaspasakojo Lietuvos baltarusis.Totoriai šventė NovrūząKovo 23 d. Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga surengė tarptautinėspavasario šventės Novrūzo minėjimą, kuris vyko Vilniaus įguloskarininkų ramovėje.„Malonu, kad totoriai surengė šiąšventę, kuri apjungė Lietuvos musulmoniškasbendruomenes – azerbaidžaniečius,kazachus, uzbekus ir į kuriąatvyko daug mūsų bičiulių iš kitų bendruomenių,vilniečių. Tai padės mumsgeriau pažinti vieniems kitus, Lietuvostautų tradicijas, papročius, praturtinskultūrinį gyvenimą“, - kreipdamasisį susirinkusius, sakė Lietuvos totoriųbendruomenių sąjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas.Šventės programoje buvo koncertas,tiurkų tautų kultūros, tradicijųir kulinarinio paveldo pristatymas,vaikų piešinių konkursas „Atėjopavasaris“.Gausiai susirinkusius žiūrovusnacionaliniais šokiais, dainomis džiuginototorių folkloro ansambliai „Alije“(vadovas Aleksandras Melechas),„Ilsu“ (vadovė Almira Trakšelienė).Šventės dalyvius sveikino Lietuvosaukštosiose mokyklose studijuojantysjaunuoliai iš Azerbaidžano,Kazachstano.Novrūzas – šventė, turinti giliasistorines šaknis, vyksta pavasariolygiadienio dieną, simbolizuoja ateinantįpavasarį. Ji plačiai minimaTRADICIJOS IR PAPROČIAIBaltarusiai švenčia linksmaiKupolės šventė ir šiandien yraviena mėgstamiausių baltarusių švenčių.Lietuvos baltarusiai ją švenčiaprisilaikydami protėvių tradicijų prievieno ar kito vaizdingo ežero RytųLietuvoje.„Į šventę atvyksta svečių iš Vilniaus,Šalčininkų, Visagino, Druskininkų,Klaipėdos, Varėnos, Šiaulių.Dalyvauja meno ansamblių iš Baltarusijos.Programą būna parengękolektyvai „Svitanak“ ir „Suzorje“iš Visagino. Dainuojamos liaudiesdainos, šokami šokiai, žaidžiamilinksmi žaidimai. Karščio mėgėjai galipasikaitinti pirtelėje. Rytą puikios šeimininkėsMarija ir Nina iš Švenčioniųkviečia paragauti žuvienės. Pabaigojedar malonu išsimaudyti ežere ir sugera nuotaika, nepakartojamais įspūdžiaisgrįžti namo“, - apie Lietuvosbaltarusių Kupolės šventę pasakojoVilniaus P. Skorinos mokyklos mokytojaValentina Ivanova.Kaip sakė Valentina, didelis Kupolėsšventės entuziastas ir aktyvusorganizatorius buvo Lietuvos gudųvisuomeninių organizacijų susivienijimoprezidentas, šviesaus atminimoRomanas Voinickis.Jono Paršeliūno nuotr.Šoka ansamblio „Alije“ dalyvės.daugelyje musulmoniškų šalių, musulmonųbendruomenėse pasaulyje.TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)17


NAUJOS KNYGOSVieno štetlo gyvenimas ir tragedijaŠtetlas – tai žydų žodis, jidiš kalba jis reiškia miestelį. Štetlo dvasiamaitino litvakų* gyvenimą. Kaip lietuvių tautos šaknys buvo kaime,taip litvakų – štetle. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamasštetlu. Toks pavadinimas buvo suteikiamas miesteliui, kuriame žydaisudarė ženklią gyventojų dalį, nuspalvindami visą miestelio gyvenimą.Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kur žydai sudarė pusę, o neretaiir gerokai daugiau gyventojų, pavyzdžiui, Jonava, Kėdainiai, Šakiai,Žagarė ir kt. O iš viso Lietuvoje buvo apie 200 štetlų.Vienas jų – tolimas Žemaitijosmiestelis Rietavas, kurio istorijai skirtaknyga „Rietavas – žydiškas štetlas Lietuvoje“.**Ji parengta pagal 1975 m.leidimą Izraelyje. Prieš kurį laiką knygaišleista Pietų Afrikos Respublikojeanglų kalba. Lietuviškas leidinys yravertimas iš anglų kalbos.Kaip matyti iš pateiktų statistiniųduomenų, 1923 m. iš 1720 Rietavogyventojų 868 buvo žydai. Nesvarbu,kokio dydžio buvo štetlas, visuomeninisgyvenimas jame buvo stebėtinaiaktyvus. Iš knygoje spausdinamųprisiminimų sužinome, kad veikėįvairios savanoriškos organizacijos,draugijos. Jaunimo tarpe buvo populiarusskautų judėjimas. Žydai labairūpinosi savo bendruomenės nariųšvietimu. Švietimo sistema jidiš irhebrajų kalbomis buvo pritaikytavisoms amžiaus grupėms, dvasininkamsir pasauliečiams. Apibūdinimas„knygos žmonės“, skiriamas štetložydams, nebuvo tik tuščias pavadi-Kas jaudina Baltijos šalių rusus?Išleistas straipsnių rinkinys„Русские Прибалтики: положениеи перспективы». („Baltijos šaliųrusai: padėtis ir perspektyvos“).Knygoje nagrinėjamos aktualiosLietuvos, Latvijos, Estijos rusųdiasporos problemos. Straipsniųautoriai – tyrinėjantys rusų kultūrąšiose šalyse mokslininkai, tarp jų –socialinių mokslų daktaras RafailasMuksinovas (Vilinius), humanitariniųmokslų daktaras Andrejus Fominas(Klaipėda) ir kt.nimas. Toks mažas miestelis kaipRietavas turėjo turtingą biblioteką, įjį atkeliaudavo svarbiausi laikraščiainet iš Izraelio. Aktyvi buvo ir kultūrinėveikla. Jaunimo trupė statydavospektaklius, paprastai, istorinėmistemomis. Žydai turėjo savo orkestrą.Ekonominis štetlo gyvenimas,kaip pažymima knygoje, taip patbuvo unikalus: turgus ir turgausdienos, kai lietuviai suvažiuodavoiškeisti savo žemės ūkio produktų įkitas prekes; mažos parduotuvėlės,amatininkų kambarėliai ir kioskai, kurjie gamino ir pardavinėjo savo prekes;prekeiviai, vaikščiojantys po kaimussu smulkiomis prekėmis – visa taisuteikė štetlui tarpininko tarp kaimųir miestų bei paslaugų vietiniamsvalstiečiams tiekėjo vaidmenį.Kaip matyti iš prisiminimų, žydųgyvenimas Rietave nebuvo lengvas.Nepaisant visų sunkumų, Rietaveužaugo daug tarptautinio pripažinimosulaukusių žydų, tarp kurių buvoRinkinio sudarytojai siekė parodytiproblemas, kurios jaudinaBaltijos šalių rusus šį dešimtmetį.Straipsniuose atspindimi įvairūs rusųbendruomenių gyvenimo klausimai.Be to, knygoje išspausdinti Lietuvosir Estijos rusų gyventojų tyrimų,kuriuos atliko Rusijos sociologai,rezultatai. Jie parodo, kaip patys rusaivertina savo padėtį ir perspektyvas.Rinkinyje taip pat išspausdintaEuropos Tarybos Tautinių mažumųapsaugos pagrindų konvencija, Hagosdidžių rabinų, žymių muzikantų,iškilių jidiš ir hebrajų rašytojų, taippat medikų ir matematikų. Pasakojimaiapie juos išspausdinti skyriuje„Rietavo įžymybės“.Vienas iš knygos skyrių pavadintas„Šventės ir apeigos“. Jamepasakojama apie Šabą, dieną, skirtąmaldai, poilsiui ir šventumui, Pesacho,Šavuoto, Sukoto, Chanukos,Purimo šventes ir kaip jas švęsdavoRietavo žydai.Atskiras knygos skyrius pašvęstasHolokaustui Rietave. Šio štetlo žydusištiko toks pat likimas, kaip ir visosLietuvos žydus. 1941 m. vasarą irrudenį daugelį Rietavo žydų sušaudėnaciai ir jų vietiniai pakalikai. Tiklabai nedaugeliui pavyko išsigelbėti.Kai kurių išsigelbėjusiųjų prisiminimaiišspausdinti knygoje.*Litvakai – tai žydai, gimę ir gyvenębuvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsteritorijoje (dabartinėjė Lietuvoje irBaltarusijoje).**Rietavas – žydiškas štetlas Lietuvoje.Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas,Rietavo savivaldybė. Sudarytojas AlterisLevitas. Vertė Jakovo Bunkos labdaros irparamos fondas. Vilnius, Andrena. 2013.206 p., 4 iliustr. lap., iliustr., faks., portr.,žml. Tiražas 1000 egz.rekomendacijos dėl tautinių mažumųšvietimo teisių, Oslo rekomendacijosdėl tautinių mažumų kalbos teisių.Knygoje pateikta Pasaulio rusųchartija, sutartis dėl bendradarbiavimo,kurią 2012 m. pasirašė beveik50 Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų.Straipsnių rinkinys, kaip rašo josudarytojai, skirtas plačiam skaitytojųratui, pirmiausia tiems, kurie domisiPasaulio ir Baltijos šalių rusų kultūrospaveldo problemomis.18 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)


Knyga apie Vilniaus getą išleista ParyžiujeParyžiaus leidykla „Denoel“ šiemet išleido garsaus litvakų rašytojo irpoeto, buvusio Vilniaus geto kalinio ir kovotojo prieš nacizmą AbraomoSuckeverio knygą „Vilniaus getas. 1941 – 1944“.A. Suckeveris (1913 – 2010) gimėSmurgainyse (Baltarusija). Ankstipersikėlė į Vilnių, aktyviai dalyvavoliteratūrinės grupės „Junge Vilne“veikloje. Naciams okupavus Vilnių,uždarytas į getą, kur buvo nužudytajo žmona ir duktė. Geto ginkluotopasipriešinimo dalyvis, slapta gelbėjožydų knygas, 1943 – 1944 m.kovojo partizanų būryje. NiurnbergoKonferencijos atidaryme kalbėjoVU mokslo reikalų prorektoriusEugenijus Butkus, ambasadoriusypatingiems pavedimams ŠarūnasAdomavičius, Turkijos ambasadoriusLietuvoje Akin Algan, Yunus Emreinstituto direktoriaus pavaduotojasEbubekir Ceylan, VU Istorijos fakultetodekanas Rimvydas Petrauskas.Turkijos ambasadorius Akin Alganpažymėjo, kad turkų tautos neatsiejamadalis yra jos broliai ir seserys – totoriaiir karaimai, kurie daugiau negu prieš600 metų apsigyvenę Lietuvoje, puikiaiproceso metu buvo nacių nusikaltimųVilniuje liudytojas. 1946 m.A. Suckeveris išvyko į Izraelį. Taispačiais metais Paryžiuje išleista joatsiminimų knyga apie pasipriešinimąVilniaus gete. Šiemet, minint100-ąsias A. Suckeverio gimimometines, ši sukrečianti jidiš kalbaparašyta knyga naujai išversta į prancūzųkalbą. Jos pristatymas visuomeneivyko balandžio 20 d. Paryžiuje,Jidiš bibliotekoje „Medem“, kuri yrasukaupusi didžiausią Europoje jidiškalba išleistų knygų rinkinį. A. Suckeverioknyga sulaukė Prancūzijosžiniasklaidos dėmesio.A. Suckeverio knyga „Iš Vilniausgeto“ išleista Vilniuje 2011 m. Taispačiais metais sostinėje ant J. Basanavičiausgatvėje esančio namo, pažymėto22-uoju numeriu, atidengtaatminimo lenta įžymiam litvakui.TBN inf.Nagrinėjo tiurkų istorijos ir kultūrosLietuvoje klausimusGegužės 29 – 30 d. Vilniaus universitete (VU) vyko tarptautinė mokslinėkonferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“. Ji skirta totoriųir karaimų įsikūrimo LDK 615-osioms metinėms paminėti.reprezentuoja savo kultūrą Lietuvoje.„Totoriai ir karaimai, gyvendami Lietuvojegreta kitų tautų, išsaugojo savotapatybę. Per visą savo istoriją lietuviaimėgo ir toleravo įvairias kultūras, o taiyra geras visuomenės rodiklis“, - sakėambasadorius.Konferencijoje pristatyti naujausimoksliniai tyrimai tiurkų istorijos,kultūros, religijos, kalbos ir literatūrossrityse, padėti pagrindai kryptingiemsir nuosekliems Osmanų imperijos irLDK santykių, kurie buvo užmegztiXV – XVI a., istorijai nagrinėti.Nagrinėti šių tiurkų tautų – totorių irkaraimų – transformacijų XX amžiujeir naujų iššūkių XXI amžiuje temos.Pranešimus skaitė Lietuvos, Baltarusijos,Lenkijos, Turkijos, Rusijos,Izraelio universitetų ir mokslo tyrimoįstaigų mokslininkai.Konferencijos dalyviai aplankėtotorių mečetes Keturiasdešimt totoriųkaime ir Nemėžyje (Vilniaus r.),karaimų kenesą Trakuose, diskutavosu bendruomenių atstovais.Konferenciją surengė VU Kultūriniųbendrijų studijų centras, VUTurkų kalbos centras ir Vilniaus apskritiestotorių bendruomenė.TBN inf.Festivalyje „Taraso aušros“ skambėjoukrainietiškos melodijosGegužės 25 d. Tautiniųbendrijų namuose vyko šventinisII tarptautinio festivalio „Tarasoaušros“ koncertas. Koncerte dalyvavosolistė iš Estijos Jani Tkačiuk,Latvijos ukrainiečių ansamblis „Dnipro“(ansamblio direktorius IvanasNalivaiko, meno vadovas NikolajBelošickij), šokių teatras „Andre-Dance“ (meno vadovas AndrejusProcivas) iš Vilniaus, Tarasovų šeimaiš Klaipėdos ir Klaipėdos muzikosmokyklų moksleiviai.Koncerte dalyvius sveikino irNaujos knygosNAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIatminimo dovanų įteikė Ukrainosambasadorius Lietuvoje ValerijusŽovtenko.Tarptautinį festivalį „Tarasoaušros“ jau antrus metus rengia Vilniausukrainiečių bendrija (pirmininkėNatalija Šertvytienė). TBN inf.Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)19


TAUTINĖS MAŽUMOS UŽSIENYJETautinės mažumos ŠvedijojeŠvedijos saamiai – saamių tautosdalis, viena iš šios šalies tautinių mažumų.Jų skaičius apytikriai svyruojanuo 17 iki 20 tūkst. žmonių. Gyvenadaugiausia šiaurinėje šalies dalyje.Švedijoje paplitusios penkios saamiųkalbos. Kai kurie tyrinėtojai jas vertinakaip vienos saamių kalbos dialektus.Saamių kalba yra viena mažumųšešių oficialių kalbų.Nuo 1993 m. veikia Švedijossaamių parlamentas. Tai renkamaskultūrinės savivaldos organas. Joveiklos sritis apsiriboja saamių kultūrosir kalbos išsaugojimu, o taip patelnininkystės klausimais.Reguliariai vyksta Švedijos saamiųkongresai ir konferencijos.Romai – viena iš penkių Švedijostautinių mažumų. Romų kalba oficialiaipripažinta kaip tautinės mažumoskalba. Aštuntajame praėjusio amžiausdešimtmetyje Švedijos parlamentaspriėmė sprendimą dėl pagalbos romamsir būsto suteikimo tiems, kuriegyveno nepritaikytomis normaliamgyvenimui sąlygomis. Buvo sprendžiamiir kiti socialiniai klausimai. Yraromų, kuriems mokamos pašalpos.Tačiau Švedijos valdžia pasirinko kitąkelią: įgyk profesiją ir padėk pats sau.Nuo 1960 m. valstybė ypač rūpinosi,kad romų vaikai ir paaugliai įgytų išsilavinimą.Tokia pozicija davė rezultatų.Daug romų tampa inžinieriais,gydytojais, karininkais, moterys –medicinos seserimis.2006 m. Švedijos vyriausybėsudarė komisiją, kuri tiria romų mažumosproblemas. Į ją įeina dešimtekspertų. Pusė jų – įvairių romųgrupių, gyvenančių šalyje, atstovai.Komisija renka duomenis apie romųgyvenimo sąlygas ir teikia siūlymų,skatina dialogą tarp romų mažumosir švedų daugumos.Per pastaruosius keletą metų Švedijosvyriausybė skyrė 150 mln. kronųarba 15 mln. eurų plėsti informacijąapie socialines paslaugas suomiųir saamių kalbomis, saamių kalbosstudijų ir populiarinimo centrams,informaciniams užrašams viešosevietose tautinių mažumų kalbomis.Pavyzdžiui, tradicinėse saamių gyvenamosevietose kelio ženklai rašomiir šios mažumos kalba.S U M M A R Y2013 as the Year of Remembranceof the Vilnius Ghetto. September2013 will mark 70 years since theliquidation of the Vilnius Ghettoby occupational Nazi army. Inorder to commemorate this day,painful both for the state and itspeople, the Seimas of the Republicof Lithuania announced that2013 is the Year of Remembranceof the Vilnius Ghetto. On 23April, the Government approveda programme of the Vilnius Ghettoremembrance events in 2013.The events will include a solemncommemoration of the 70th anniversaryof Vilnius Ghetto liquidation,a ceremony paying tributeto victims of the Holocaust at thePaneriai Memorial, along with aLife Saving Cross awards ceremonyat the President’s Office. It isplanned to host the fourth globalcongress of Litvaks. Exhibitionsof posters and photographs willbe opened; book presentationswill take place, just as conferences,discussions, seminars, excursionsand commemorations.Ministry of Culture Joined the “Dosta!”Campaign of the Council of Europe.Lithuania starts implementing the“Dosta!” Campaign of the Councilof Europe. In a dialect of Romanilanguage widespread in the Balkans,where the campaign was initiated,“Dosta” means “enough”. The aimof the “Dosta” Campaign as organisedby the Council of Europe, isto encourage familiarisation withthe Romani people and to eliminateobstacles determined by deep-rootedprejudice and stereotypes.V. F. Kiurė, J. Rumša. Illiteracy Is theGreatest Problem in Kirtimai Tabor. Fouryears ago, the artist, poet and humanrights activist Vilma Fiokla Kiurėdiscovered her new mission – shestarted volunteering in Vilnius KirtimaiTabor. In the article, she sharesher impressions and observationsconcerning situation in the RomaniTabor and tells about problems encounteredby this ethnic group.A. Eminova, J. Rumša. Greeks inLithuania – from the Times of Herodotustill Today. In a couple of years,Association of Greeks of Lithuania‘Patrida’ will celebrate the 20thanniversary of its establishment.The Association engages in broadcultural and educational activities.A school of Greek language wasopened in Vilnius University. TheAssociation organises meetings,quiz events, competitions, reviewsof movies about Greece, and celebratesnational festivals; it also hasits own vocal-instrumental band.V. Stechas, J. Rumša. Kupolė – theFestival of Unity between Man andNature. Rasa, or Kupolė, with itsroots reaching the heathen times, isthe festival of summer solstice, celebratedby most European nations,though under different names. InLithuania, for example, the day wasprogressively identified with theday of Saint John and acquired thename “Joninės”. Our neighboursByelorussians call this festival“Kupolė”. This article tells abouttraditions of the Kupolė festivaland related legends and customs.20 Tautinių bendrijų naujienos 2013 Nr.2 (45)


Naujos knygosRietavas – žydiškas štetlas Lietuvoje. Jakovo Bunkos labdarosir paramos fondas, Rietavo savivaldybė. Sudarytojas Alteris Levitas.Vertė Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Vilnius,Andrena. 2013. 206 p., 4 iliustr. lap., iliustr., faks., portr., žml.Tiražas 1000 egz.p. 18Русские Прибалтики.Положениеи перспективы. А. Фомин, В. Бузаев,Г. Гайлит ... Klaipėda. Refresh DesignPlus, 2013. 120 p. Aut. nurodyti antr.lapo kt. pusėje.p. 18Dienoraštis. Ana Frank. Iš anglųkalbos vertė Audra Kairienė.Vilnius. Alma littera. 2013. 342 p.Tiražas 1000 egz.Paauglės žydės A. Frank(1929-1945) dienoraštis, pasakojantisapie šeimos slapstymąsi nuonacių bei gyvenimą Bergen-Belzenokoncentracijos stovykloje, –vienas iškalbingiausių ir labiausiaijaudinančių holokausto liudijimų.Knyga išversta į 55 kalbas, išleista25 mln. tiražu.Avrom Sutzkever. Le Ghetto deWilno. 1941 – 1944. Denoel. Paris.France. 2013. 390 p.p. 19Lietuva ir žmogaus teisės.Lietuvos žmogaus teisių asociacijų(LŽTA ir LŽTGA) veiklosapžvalga. Dokumentų ir straipsniųrinkinys. Sudarė Vytautas Budnikas.Vilnius. Lietuvos žmogausteisių asociacija. 2008.Kn. 2. 2013. 1228 p., iliustr.,faks.Antroji knyga „Lietuva ir žmogausteisės“ yra pirmosios knygos,kuri buvo išleista 2008 m., tęsinys.Antroje knygoje spausdinamianksčiau neskelbti tarptautiniaidokumentai, pareiškimai, rezoliucijos,apžvalgos, žmogaus teisųataskaitos ir kt.


Gegužės 21-oji – Pasaulinė kultūrų puoselėjimo dienaŠventinio koncerto, skirto Pasaulinei kultūrų puoselėjimo dienaipaminėti, akimirkos Vilniaus įgulos karininkų ramovėjė.Vlado Uznevičiaus nuotraukosISSN 2029-7394

More magazines by this user
Similar magazines