Romualdas MAKAVECKAS Atidaryta paroda Trakų pilyje

tbn.lt

Romualdas MAKAVECKAS Atidaryta paroda Trakų pilyje

Nr.3-4(92-93) Lietuvos totoriø laikraðtis 2006 m. kovo-balandþio„Litva tatarlary“ Leidþiamas nuo 1995 mën. m sausio mën. ISSN 1822-20722006 m. balandþio 20 d. po staigiossunkios ligos mirë KTU docentas,technikos mokslø daktaras, buvæs Lietuvostotoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas, laikraðèio „Lietuvos totoriai“vienas ið steigëjø RomualdasMakaveckasRomualdas Makaveckas gimë birþeliomënesio 10 d. Alytaus rajono Butrimoniøapylinkës Plasapnykø kaime, kur tuometu, gráþæ ið Rusijos, ûkininkavo jo tëvai.Pasikeitus aplinkybëms, nuo 1935m. iki ðiø dienø gyveno Kaune.1952 m. baigë Kauno politechnikumà,o jau 1957 m. Kauno politechnikosinstitutà (dabar Kauno technologijosuniversitetas), ásigydamas inþinieriausðilumininkospecialybæ. Kaip paþangusir sumanus absolventas buvo siunèiamasmokytis á aspirantûrà Maskvosenergetikos institute. 1964 m. apsigynëkandidatinæ disertacijà. Nuo 1963 m. ikipat iðëjimo á pensijà dirbo Politechnikosinstituto Mechanikos fakultete docentu.Adas JAKUBAUSKASRomualdas MAKAVECKAS(1933 – 2006)1965-1975 m. buvo Chemijos ir maistopramonës maðinø katedros vedëju. Pervisus darbo metus ðioje mokymo ástaigojeiðleido á gyvenimà daug inþinieriø,kurie uþima Lietuvos ûkyje ávairiaspareigas.Iðëjæs á pensijà, aktyviau ásijungë áLietuvos totoriø visuomeninæ veiklà.1995-1997 m. buvo Lietuvos totoriøAtidaryta paroda Trakø pilyje2006 m. balandþio 28 d. Trakø istorijosmuziejuje atidaryta nuolatinë ekspozicija,skirta Lietuvos totoriø istorijai. Kol kastai vienintelë Lietuvoje muziejinëekspozicija, skirta Lietuvos totoriams.Renginys prasidëjo 14 val. spaudoskonferencija, kurioje dalyvavo Trakøistorijos muziejaus direktorius VirgilijusPoviliûnas, muziejaus karaimikos skyriausvedëja Alvyra Zagreckaitë ir Lietuvostotoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas.Didþiojoje pilies menëje atidarydamasspaudos konferencijà muziejaus direktoriusV. Poviliûnas teigë, jog ekspozicijostikslas – pateikti lankytojams vertingiausiusir geriausius Lietuvos totoriø buitá,tradicijas, religijà bei karybà iliustruojanèiuseksponatus. Mintis ákurti nuolatinæekspozicijà, pasakojanèià apie totoriøgyvenimà ir kultûrà, gimë prieð metus.Ponia A. Zagreckaitë þurnalistamsbendruomeniø sàjungos pirmininku,kurià pats ir ákûrë, buvo iki ðiol Lietuvos,Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos totoriøunijos tarybos narys. 1995 m. suorganizavolaikraðèio “Lietuvos totoriai”leidybà, buvo aktyvus ðio laikraðèio redakcinëskolegijos narys. Pats raðëstraipsnius apie þymesnius totoriø veikëjusLietuvos, Lenkijos ir Baltarusijosrespublikose, taip pat istorinius ir kultûrologiniusstraipsnius.Uþ nepriekaiðtingà darbinæ bei aktyviàvisuomeninæ veiklà yra apdovanotasDarbo veterano medaliu, Garbës þenkloordinu ir Lietuvos Respublikos GediminoIV laipsnio ordinu.Nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðeimà– þmonà Felicijà, dukrà Faridà, anûkusDanieliø ir Kamilæ.Romualdo Makavecko iðkilus atminimasamþinai iðliks mûsø ðirdyse.Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjungaLaikraðèio "Lietuvos totoriai"redakcijatrumpai papasakojo apie Lietuvos totoriøistorijà ir pridûrë, kad Lietuvos totoriaibuvo glaudþiai susijæ su Trakais, ðismiestelis ilgà laikà buvo þinomiausiastotoriø kultûros centras. Nors pavieniaitotoriai atvyko á Lietuvà dar valdant Lietuvosdidþiajam kunigaikðèiui Gediminui,didþioji totoriø dalis ðalyje apsigyvenoXIV a. pab. – XV a. pradþioje. Kilmingiemstotoriams kunigaikðtis Vytautasdovanojo þemiø, suteikë privilegijø,jie tarnavo Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystëskariuomenëje. Nekilmingitotoriai tiek kaimuose, tiek miestuosegyveno vadinamuosiuose „totoriø galuose“,daþniausiai vertësi darþininkyste,arklininkyste bei odos apdirbimu. Istoriniaiðaltiniai liudija, kad jau XIV a.pabaigoje Trakuose veikë meèetë.Savo pasisakyme A. Jakubauskasdaugiausiai apsistojo ties ðios dienosbendruomenës aktualijomis. Jis pabrëþë,(Nukelta á 2-à psl.)


2 Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.(Atkelta ið 1-o psl.)kad ekspozicijos atidarymas – istorinës svarbos ávykis visaiLietuvos totoriø bendruomenei, nes paskutinë panaðauspobûdþio ekspozicija veikë tik prieð Antràjá pasauliná karàVilniuje, Auðros vartø gatvëje, buvusio muftiato patalpose.Baigiantis karui ir sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvà,muziejus buvo uþdarytas. Dalis ten saugotø dokumentø irdaiktø buvo sunaikinta ir iðgrobstyta.Parodos atidarymo iniciatorë buvo Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjunga. Eksponatus ekspozicijai dovanojo vilnieèiaiIbrahimas ir Dþemilia Jakubovskiai, Roza Ðèuckaja ið SenøjøTrakø. Alytaus apskrities totoriø bendruomenës pirmininkasIpolitas Makulavièius muziejui paskolino keletà Raiþiø meèetësþvakidþiø. Rengiant parodà labai daug prisidëjo Turkijos Respublikosambasada Lietuvoje. Ambasadai tarpininkaujant, atkeliavoeksponatai ið Ankaros Krymo totoriø ðvietimo, kultûrosir bendradarbiavimo draugijos bei Eski Ðehiro miesto Krymototoriø kultûros palaikymo draugijos, taip pat ið Turkijos religiniøreikalø departamento. Muziejui buvo perduota keletas Krymototoriø tautiniø moteriðkø ir vyriðkø kostiumø, nemaþairytietiðkø formø namø apyvokos daiktø, imamo èalma ir mantija.Ið viso – apie 50 daiktø.Tarp vertingiausiø muziejaus eksponatø – du XVIII amþiausmuhyrai, XIX amþiaus pabaigos Raiþiø meèetës þvakidë, lenkødailininko J. Oziæblowskio 1841 metais daryta litografija „Lukiðkiømeèetë“, maþdaug ðimtmeèio senumo Koranas, XIX amþiauspradþios lenktas kardas kauline rankena – jataganas, balnas,strëliø dëklas su strëlëmis.15 val. Trakø istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliûnasoficialiai atidarë parodà.Didþiojoje pilies menëje savo naujà programà renginio dalyviamspristatë folkloro ansamblis „Alije“, vadovaujamas AlikoMelecho.Sveikinimo kalbas ekspozicijos atidarymo proga pasakë TurkijosRespublikos nepaprastoji ir ágaliotoji ambasadorë Lietuvojeponia Ðanivar Kizildeli, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentogeneralinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann,Keturiasdeðimt totoriø kaimo mokyklos direktorë DanutaKlopova. Visi kalbëjusieji sveikino parodos atidarymà ir linkëjoLietuvos totoriø bendruomenei ir toliau iðlaikyti savo identitetà,neprarasti ðaknø.Susirinkusiems buvo pademonstruotas reþisieriaus LeonidoGluðajevo sukurtas dokumentinis filmas „Murzø ainiai Lietuvosþemëje“, pasakojantis apie Lietuvos totoriø bendruomenæ.Po renginio sveèiai buvo pakviesti pasivaiðinti totoriðkuðimtalapiu ir kitais patiekalais.Atidarant ekspozicijà dalyvavo per ðimtà sveèiø ið Vilniaus,Kaunieèiai Trakø pilies fone.Atidaryta paroda Trakø pilyjeSpaudos konferencijoje Adas Jakubauskas, Alvyra Zagreckaitëir muziejaus direktorius Virgilijus Poviliûnas.Renginio dalyviai apþiûri totoriø ekspozicijà.Alytaus, Kauno, Klaipëdos, Visagino totoriø bendruomeniø,ávairiø ðaliø diplomatai, akredituoti Lietuvoje, Tautiniø maþumøir iðeivijos departamento ir Tautiniø bendrijø namø darbuotojai,Trakø ir Varënos savivaldybiø atstovai.Norëèiau nuoðirdþiai padëkoti muziejaus direktoriui gerb.Virgilijui Poviliûnui, darbuotojoms Irenai Senulienei ir AlvyraiZagreckaitei uþ geranoriðkumà organizuojant ekspozicijà.Nuoðirdþiai dëkoju Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvojeuþ padovanotus puikius eksponatus bei bendruomenës nariams,kurie suprato ekspozicijos svarbà ir prisidëjo prie jossuformavimo.Labai daug triûso ir dëmesio ekspozicijos parengimui skyrëLietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininko pavaduotojasAlijus Aleksandrovièius, Ema Aleksandroviè, Fatima Buinovskabei Tamara Radkeviè, kuriems tariu nuoðirdø aèiû.Apie renginá raðë laikraðèiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“,„Verslo þinios“, „Galvë“. Informacija apie já buvo skelbtainternete, apie já praneðë Lietuvos radijas, laidà parengë LTVlaida „Labas“ bei „Penktas kanalas“.Radijo pokalbiø laida2006 m. kovo 27 d. Þiniø radijo tiesioginëje pokalbiø ir ginèølaidoje „Raktas“ ávyko diskusija tolerancijos tema. Laidojedalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo lygos vadovas MariusKundrotas, Tolerancijos centro projekto vadovë SnieguolëMatonienë bei Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Laidà vedë þurnalistasAudrys Antanaitis."LT" informacija


Nr. 3(92)2006 m. kovo-balandþio mën.TOTORIØ KULTÛROS DIENA KLAIPËDOJELilija MUSINA, Lilija ALIMOVA2006 metø balandþio 15 dienà Þvejøkultûros rûmuose Lietuvos uostamiestyjeKlaipëdoje ávyko totoriø kultûrosðventë, skirta Kazanës tûkstantmeèiui,„Kazanë visiems laikams“.Atidarydamas ðventæ, Klaipëdos totoriøbendruomenës „Nur“ pirmininkasFliuras Ðaripovas visø totoriø, gyvenanèiøuostamiestyje, vardu padëkojo susirinkusiemsrenginio dalyviams, palietëLietuvos totoriø visuomeninio gyvenimoir dvasiniø vertybiø klausimus.Totoriø kultûros ðventëje dalyvavoþymûs visuomenës veikëjai: Klaipëdosmiesto mero pavaduotojas VidmantasPleèkaitis, Generalinis Rusijos konsulasKlaipëdoje Leonidas Basninas, LietuvosRespublikos Seimo narys VaclovasStankeviè, Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjungos pirmininko pavaduotojasAlijus Aleksandrovièius, Latvijostotoriø–baðkirø kultûrinio centro pirmininkopavaduotojas Ildusas Sabitovas,Klaipëdos tautiniø maþumø tarybospirmininko pavaduotojas RièardasZaþeckis, tolimojo plaukiojimo kapitonøtarybos narys Jakubas Jakubovskis,Vilniaus apskrities totoriø bendruomenëspirmininkë dr. Galina Miðkinienë,Kauno ir Visagino totoriø bendruomeniøatstovai, vokieèiø, latviø ir kitø Klaipëdosmiesto bendruomeniø pirmininkai,miesto inteligentai.Þvejø kultûros rûmø fojë buvo atidarytafotografijø paroda, kurioje áamþintisenovinës ir ðiuolaikinës Kazanësfragmentai, Tatarstano sostinës ðventësir ðiokiadieniai.Ði paroda apkeliaus visus Lietuvosmiestus, kuriuose yra totoriø bendruomenës.Mûsø mieste nuotraukø ekspozicijaveiks iki birþelio pabaigos, ir visinorintieji galës ateiti ir pasigroþëti nuostabiaisKazanës vaizdais.Visi ðventës sveèiai vëliau buvo pakviestiá kino salæ, kur buvo parodytasdokumentinis filmas apie Lietuvostotorius „Murzø ainiai Lietuvos þemëje“.Filme surinkta daug ádomios medþiagosapie Lietuvos totorius, kurie jau ðeðisamþius gyvena Lietuvoje. FilmavimoTarptautinë konferencija Tripolyjegrupë lankësi vietose, kuriose kompaktiðkaigyvena Lietuvos totoriai: Raiþiuose,Nemëþyje, Kaune, Alytuje, Keturiasdeðimttotoriø kaime. Filmo reþisieriusir scenarijaus autorius - LeonidasGluðajevas. Kuriant scenarijø prisidëjoLietuvos totoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas dr. Adas Jakubauskas.Filmo prodiuseriumi tapo Alijus Aleksandrovièius,kuris ðventës dienà iratveþë juostà á Klaipëdà.Vilniaus universiteto docentë GalinaMiðkinienë su malonumu sutiko atvaþiuotiá ðventæ ir papasakojo filmo sukûrimosmulkmenas. Uþ tai Klaipëdosbendruomenë „Nur“ buvo labai dëkinga.Filmas laimëjo pirmàjà vietà uþ geriausiàscenarijø kino festivalyje „AuksinisMinbaras“, vykusiame Kazanës tûkstantmeèiominëjimo metu 2005 metørugsëjá.Pasibaigus filmo perþiûrai ávyko koncertas,kuriame dalyvavo Visagino totoriøbendruomenës vaikø kûrybos kolektyvas,Latvijos totoriø – baðkirø kultûroscentro folkloro ansamblis ir jaunadainininkë ið Rygos Jelena Gazizova.Dainininkë J. Gazizova turi puikø balsà– lyriðkà-dramatiðkà sopranà, ji nepaprastaiartistiðka. Jelena ðiemet baigia vidurinæmokyklà, svajoja ástoti á Kazanëskonservatorijà ir tapti þinoma visamepasaulyje. Jau penkerius metus ji uþsiimaakademiniu vokalu pas patyrusià pedagogæTatjanà Berezinà.Po koncerto visi sveèiai buvo pakviestiprie stalø, nukrautø totoriø tautiniaispatiekalais, su meile paruoðtais mûsøbendruomenës nariø.Totoriø kultûros ðventëje atsispindëjobendras tikëjimas tautinio atgimimostebuklu, atvirumas ir gerumas vienaskitam, atsiminimai apie mûsø tolimàTëvynæ – Tatarstanà ir rûpestis Lietuva,kuri tapo mums antra Tëvyne.Bendruomenë iðreiðkia padëkà Klaipëdosmiesto savivaldybei, GeneraliniamRusijos Federacijos konsulatuiKlaipëdoje ir asmeniðkai GeneraliniamRF konsului Leonidui Basninui uþ pagalbàorganizuojant ðventæ.Ð. m. balandþio 5 – 14 dienomis Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas ir Lietuvos musulmonø sunitø dvasinës valdybos (Muftiato)pirmininkas muftis Romualdas Krinickis Tripolyje (Libija) dalyvavo Tarptautinëjekonferencijoje, skirtoje pranaðo Mahometo gimimo dienai (Mauliud) paminëti,kurià organizavo Tarptautinis Islamo Kvietimo Fondas. Forume dalyvavo per 500dalyviø ið viso pasaulio. Antroji konferencijos dalis vyko Timbuktu mieste Malyje, iðkurio prieð keletà ðimtmeèiø Islamo mokymas sklido po visà Afrikos kontinentà. Pogrobikiðkø kolonizatoriø karø ði vietovë prarado savo svarbà ir dabar tëra nedidelëskurdþiai besiverèianèiø þmoniø gyvenvietë."LT" informacijaIðrinkta nauja Tautiniøbendrijø taryba32006 m. kovo 30 d. ávyko rinkimai ánaujos kadencijos Tautiniø bendrijø tarybà.Dauguma balsø nuo Lietuvos totoriøbendruomenës á Tarybà iðrinktas Lietuvostotoriø bendruomeniø sàjungospirmininkas dr. Adas Jakubauskas.Tarybà sudaro po vienà atstovà, iðrinktànuo kiekvienos tautinës maþumos,susibûrusios á organizacijà ir turinèios áregistruotusástatus Lietuvos Respublikosteisingumo ministerijoje arba Registrøcentre. Atsiþvelgiant á tautiniø maþumøgausumà, t. y. nuo tautiniø maþumø, kuriøbendras skaièius Lietuvos Respublikojevirðija 100 tûkst. asmenø, organizacijosrenka 3 Tarybos narius; nuo tautiniø maþumø,kuriø bendras skaièius LietuvosRespublikoje sudaro nuo 10 tûkstanèiøiki 100 tûkstanèiø asmenø – 2 atstovus,nuo tautiniø maþumø, kuriø bendras skaièiusLietuvos Respublikoje sudaro maþiaunei 10 tûkstanèiø asmenø – vienàatstovà.Tautiniø bendrijø tarybos tikslas – skatintitautiniø maþumø kultûros plëtotæ, laiduojanèiàtautinio tapatumo ir savimonësiðsaugojimà bei stiprinimà, savarankiðkàir lygiavertá Lietuvos dalyvavimà pasauliotautø kultûriniame gyvenime.Tautiniø bendrijø taryba yra patariamasisorganas prie Tautiniø maþumø iriðeivijos departamento generalinio direktoriaus."LT" informacijaSenjorø klubosusirinkimas Vilniuje2006 m. kovo 24 d. ávyko Senjorø klubosusirinkimas. Ðis klubas 2004 m. gruodþiomën. prie Vilniaus apskrities totoriø bendruomenësbuvo ákurtas tam, kad mûsøgarbûs senjorai galëtø drauge turiningaileisti laikà. Susirinkime dalyvavo Varënosrajono Lietuvos totoriø bendruomenëspirmininkë Liusë Gaidukevièienë, kuri susirinkusiemspapasakojo apie savo kelionæá Krymà ð.m. sausio mën. Ðios kelionësmetu ji dalyvavo Krymo totoriø taikomosiosdailës parodos atidaryme ir mokësisiuvinëjimo aukso ir sidabro siûlais meno.Susirinkusiems ji pademonstravo keletàsavo darbø bei papasakojo apie iðvykàá protëviø þemæ. Susirinkime moterimsbuvo pasiûlyta jungtis á ratelá ir ðià unikaliàmeno rûðá bandyti pritaikyti Lietuvostotoriø buityje.Po to garbiems senjorams buvo pademonstruotalaida apie Alytaus ir Raiþiøtotorius, kurià sukûrë Alytaus televizija.Kitas Senjorø klubo susirinkimasávyks ð.m. geguþës 26 d. 15 val."LT" informacija


4 Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.Ð. m. sausio mën. 17 d. Simferopolyjevyko Krymo totoriø dekoratyvinës tautodailëskûriniø paroda, á kurià gavau kvietimàið þymaus dailininko ir parodos organizatoriaus,Ukrainos dailininkø sàjungosnario Mamuto Èurlu. Jis subûrë grupæetnokultûros puoselëtojø, per trumpàlaiko tarpà organizavo ekspedicijas á muziejus,ið privaèiø þmoniø rinko tai, kasdar iðliko, tyrinëjo ir sukûrë gaminius pagalsenuosius pavyzdþius ir ðiuo meturengia tautodailës parodas.Mûsø tëvynainiai Krymo totoriai 1944m. buvo iðtremti á Uzbekistanà, Kazachstanàir Sibirà. Jiems susiruoðti buvoduota 1 valanda. Aiðku, kà galima buvopasiimti per valandà... Patekæ á Uþpoliaræþmonës, neatlaikæ ðalèiø, þuvo. Uzbekistaneir Kazachstane jie iðgyveno, iðkeisdamiá maistà savo drabuþius (puoðniusðventinius), rakandus.Ir ðtai parodos atidarymas. Tai, kà jojepamaèiau, sunku apraðyti, nes tai buvoiðties fantastiðka. Patekau tarsi á stebukløðalá, kur grindys buvo nuklotos margaspalviaiskilimais, sienos nukabinëtos darnuostabesniais gobelenais bei lëkðtëmis,pano, Koranø dëklais. Ant sienø ir stenduosepuikavosi muzikos instrumentai,pieðiniai, vyrø ir moterø galvos apdangalai,buities reikmenys virti kavai „dþezve“bei kita. Uþvis nuostabiausi man pasirodëjuvelyriniai dirbiniai, kurie galëtø papuoðtine vienà didþiausià muziejø salæ...Ir visa tai padarë paprasti, kuklûs, beveikneturintys paramos ir pritarimo valstybinëseinstitucijose þmonës, vedini meilëssavo Tëvynei bei noro atkurti tai, kas beveikprarasta.Belieka tik iðreikðti gilià pagarbà parodosorganizatoriams ir dalyviams. Tødarbø groþis veikia taip stipriai, kad kartàjuos pamatæs jau negali su jais iðsiskir-PRAEITIES LOBYNASLiusë GAIDUKEVIÈIENËVarënos rajono totoriø draugijos pirmininkëti... Visai neseniai vienas þinomas þmogusapie Lietuvos totorius pasakë: „Jûs tikgenø neðiotojai“. O koks jis buvo teisus!Vos tik prisilietus prie tø vertybiø, genaisusisieja, jie tarsi mus vël ápareigoja,budina.Ádomu ir tai, kad Krymo totoriø menususiþavëjo ir kitø tautybiø þmonës. Vienaið jø – Valentina Kontrolskaja, rusë, gyvenusiSimferopolyje ir 1900 – 1915 m.surinkusi 8 tûkstanèius XII – XIX a. totoriðkømotyvø. Ji visa tai pieðë, siuvinëjo.Moters ðeima dël to buvo persekiojama,namai sudeginti, tik dalá kolekcijos– apie 180 ornamentø pavyko iðsaugoti.Dabar ðios ástabios moters anûkë visàsenelës surinktà neákainojamà palikimàperduoda Krymo totoriams. Beje, atkuriantðá lobynà dirba ir ukrainieèiai.Krymo totoriai – labai gyvenimà mylinti,aukðtos kultûros, dideliø meniniøgabumø, verþli, iðtverminga tauta. Ðiuometu ji iðgyvena didelius sunkumus, sugráþusiá Tëvynæ neatgauna turëtos nuosavybës.Nepaisydama to, kaþkaip verèiasi,leidþia vaikus mokytis á mokyklas,universitetus. Kas nuostabiausia, puoselëjasavo kultûrà, tradicijas, nelaiko pykèiosavo skriaudëjams, o gyvena taikiai,kuria ir labai daug dirba.Jaunimas uþdarbiauti á uþsiená nevaþiuoja,stengiasi ásitvirtinti Tëvynëje.Mûsø tautieèiams ðie mieli þmonësperdavë nuoðirdþius linkëjimus atgimti,mokytis dainø, ðokiø, atgaivinti nacionaliniusamatus.Su manimi siuvinëjimo meno paslaptimisdalijosi meistrë Gulnara, kurios ðeimojegyvenau ir dirbau 10 vieðnagës Krymedienø. Ið pradþiø buvo nedràsu netprisiliesti prie ðio subtilaus meno, taèiaulaiko turëjau maþai, todël sieloje sutramdþiusisusiþavëjimo emocijas, ëmiausidarbo. Reikëjo daug pieðti, kad galëèiaupajausti tautiniø motyvø raðtà ir simbolikà.Juk nevalia pieðiniuose rodyti þmoniø, onorëjosi savo kûriniuose iðreikðti ir sveikinimus,palinkëjimus, slaptas svajones...Krymo totoriø mene reikðminga tai, kadaudiniai buvo naudojami brangûs, ryðkiøspalvø. Siûlai siuvinëjimui parenkami labaikokybiðki, siuvinëjama auksu, sidabru,dekoravimui buvo naudojami brangakmeniai,ornamentinës detalës (gëlës,spyruoklës ir kt.). Rankðluosèiai ir galvosapdangalai (marama) buvo apneriami vàðeliais.Deportacija nesunaikino Krymo totoriøðirdyse troðkimo atkurti protëviøðimtmeèiais kurtø kultûros vertybiø. Visiparodoje eksponuoti darbai buvo atliktigrieþtai laikantis tradiciniø formø, todëlðirdá glostë galimybë prisiliesti prie tolimospraeities kultûros, neákainojamoprotëviø palikimo. Visa tai prikelta ið uþmarðtieskeleto þmoniø pasiaukojamodarbo bei ðirdies ir rankø ðiluma. Turintomenyje, kad meno vertybës dabar yra


Nr. 3(92)2006 m. kovo-balandþio mën.5nustumtos á antrà planà, ðie nuostabiømeniniø gabumø þmonës dirba toliau, tikëdami,kad jø sukurti meno kûriniai, dalákuriø galima pavadinti ðedevrais, ras tinkamàvietà ir ávertinimà. Nenorëèiau bûtiateities pranaðu, bet prisilietus prie þaiþaruojanèiø,brangiaisiais akmenimis inkrustuotømeno kûriniø, pajauèiau sugráþusiprie turtingos, ið tolimos praeities sugràþintosmûsø protëviø kultûros, ateityjeuþimsianèios labai svarbià vietà. Tikiu,kad ávyks ir mûsø, Lietuvos totoriø, atgimimas.Juk mes tø paèiø genø neðiotojai.Tereikia paliesti stygas ir skamba muzika...Tai, kà iðmokau, norëèiau perduoti mûsøtautieèiams. Be to, manau, kad busgalimybë tobulintis pas geriausius Krymototoriø meistrus. Tereikia tik panorëti.Manau, kad kiekviena moteris galëtøiðsiuvinëti ir savo namus papuoðtipagalvële, rankðluosèiu. Mergaitës bedidelio vargo galëtø iðsiuvinëti sau kosmetikoskrepðelá ar rankinæ, su kuriaisnebûtø gëda eiti á teatrà, kinà ar pobûvá.Be to, atkristø rûpestis, kà dovanoti artimiemsþmonëms, juk brangiausia dovanayra pagaminta savo rankomis, á kuriàádëta daug ðirdies ðilumos ir meilës.Uþ savo patirtus áspûdþius esu nuoðirdþiaidëkinga Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjungos pirmininkui gerbiamamAdui Jakubauskui bei pavaduotojui AlijuiAleksandrovièiui. Tai jø geranoriðkumoir darbo dëka galiu Jums papasakotiapie aukðtà mûsø protëviø meninækultûrà, ðiandien atgimstanèià Kryme.Didþiuokimës savo kilme. Jeigu mes iðmoksimeðiø tautodailës darbø ir juospritaikysime Lietuvoje, tai bus tarsi paminklasástabiai totoriø kultûrai.Todël, mielos moterys ir merginos,kvieèiu Jus jungtis ir bendromis pastangomispabandyti atgaivinti ðià tautodailësrûðá.Visas susidomëjusias moteris kvieèiuskambinti man telefonu 8 614 78316.Totoriø kultûros dienaPanevëþyjeÐ. m. geguþës 6 d. Panevëþio muzikiniameteatre ávyko totoriø kultûros diena,kurià organizavo Panevëþio totoriø bendruomenë.Á renginá susirinko vietos bendruomenësnariai bei miesto gyventojai.Tarp sveèiø buvo Panevëþio miesto savivaldybësvicemeras Petras Lomanas, Panevëþiogeneralvikaras Robertas Pukenis,rusø, ukrainieèiø, baltarusiø bei þydøbendruomeniø atstovai. Renginá organizavoir vedë bendruomenës pirmininkasIslamas Bogatovas.Ðventë prasidëjo malda, vëliau þodisbuvo suteiktas sveèiams. Labai ðiltus þodþiusPanevëþio bendruomenei tarë generalvikarasRobertas Pukenis, Panevëþioþydø bendruomenës pirmininkas GenadijusKofmanas, miesto savivaldybësvicemeras Petras Lomanas, Latvijos totoriøbendruomenës pirmininkas ZufarasZainulinas.Aðtuoniasdeðimtojo jubiliejaus progabuvo pasveikintas bendruomenës narys,Antrojo pasaulinio karo veteranas AschatasCharisovas.Renginio dalyviams buvo pademonstruotasdokumentinis filmas apie Lietuvostotoriø bendruomenæ „Murzø ainiai Lietuvosþemëje“, kurá pristatë Lietuvos totoriøbendruomeniø sàjungos pirmininkasdr. Adas Jakubauskas bei jo pavaduotojasAlijus Aleksandrovièius. Áðventæ atveþtas prizas – „Auksinisminbaras“, kuriuo filmas buvo apdovanotaspirmajame Tarptautiniame musulmoniðkokino festivalyje Kazanëje. Prieðfilmo demonstravimà dainininkas SergejusAlipovas atliko dainà, leitmotyvuskambanèià ðioje kino juostoje. Filmuipasibaigus pasigirdo ovacijos – tokiu bûdusalë iðreiðkë savo ávertinimà ðiam kinokûriniui.I. Bogatovas bei G. Kofmanas kreipësiá susirinkusius, kviesdami ávairiø tikëjimøir tautybiø þmones ne konfliktuoti, betsugyventi santarvëje ir meilëje. Jiems pritarëPanevëþio generalvikaras RobertasPukenis. Savo kreipimàsi artimiausiu metujie þadëjo atspausdinti regioninëje beirespublikinëje spaudoje.Antroje renginio dalyje savo kûrybosdainà padainavo Ina Krutova. SergejusAlipovas atliko kelis rusø romansus beikeletà savo kûrybos dainø.Renginiui pasibaigus, visi dalyviaibuvo pavaiðinti bendruomenës moterøpagamintais patiekalais."LT" informacija


Brigita BALIKIENËDabar turbût pats netinkamiausias metaseiti á sveèius pas Lietuvos musulmonus.Nugriaudëjo pranaðo Mahometo karikatûrøskandalas, vyksta protestai arabøðalyse. O gal kaip tik laikas? Juk nedaugelisþinome apie ðalia mûsø gyvenanèiømusulmonø tradicijas, tad ir visainetyèia galime vienas kità áþeisti.Vieðëdama Lietuvos musulmonø muftijausRomualdo Krinickio namuose iðtikrøjø bijojau kà nors ne taip pasakyti arpadaryti, vis teiravausi, ar galiu klaustito ir ano. Tik kità dienà atidþiai perskaièiusi2006 metø musulmoniðkà kalendoriø(musulmonams dabar – 1427-ieji metai,mes skaièiuojame nuo Kristaus, jie – nuoMahometo) supratau, kad vienà netaktàvis dëlto padariau.Kalendoriuje paraðyta, kad musulmonamsvaiðinantis pirmas patiekalà turi ragautiðeimininkas. O mes prie stalo jaukirtome Galinos Krinickienës iðvirtus totoriðkuskoldûnus, kai muftijus, iðkilmingàapdarà pakeitæs paprastesniu, ðaliaprisëdo... Bet nepriekaiðtavo.Panaðu, kad jis apskritai nemoka pykti,miela ðypsena nedingsta nuo jo veido.Jei imsi nervintis, kad kaþkas elgiasi nepagal ðariatà, geria alkoholá (musulmonams– tabu) ar kepa kiaulienos karbonadà(irgi tabu), daugiau niekam nelikslaiko ir jëgø.Vaikai paþins lietuviø tradicijasRomualdas su þmona Galina, ketveriømetø dukrele Karina ir ðeðiameèiu sûneliuDeividu gyvena kukliame dviejø kambariøbute Vilniuje. Uþ namo – ne minaretas,o Spaudos rûmø dangoraiþis. Netolieseir katalikiðkas vaikø darþelis, kurá lankoDeividas. Ði þinia iðties buvo netikëta.Galina, pasipuoðusi atversto Koranoformos pakabuku, aiðkino paprastai: „Taskatalikiðkas darþelis ðalia mûsø namø, toliNr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën. 11Ir musulmonus saugo angelaivesti nesinori. Namie bendraujame lietuviðkai,tad dël kalbos problemø nëra. Otikëjimo reikalai... Tëvas jam paaiðkino,kad katalikai vienaip meldþiasi, musulmonai– kitaip. Deividas supranta ir darþelyjeprieð valgá kartu su lietuviais sukalba paprastàkatalikiðkà maldelæ. O namie – jautik musulmoniðki paproèiai“.Ðalia darþelio veikia ir katalikiðka keturiøklasiø mokyklëlë. Dar tarsis ir namie,ir mokykloje, ar bus gerai, jei Deividasrugsëjo pirmàjà ten pasibels.Anot Galinos, Deividas lanko ir lietuviðkøtautiniø ðokiø kolektyvà „Ugnelë“,jam ten labai patinka. Ðoks ir Karina, betvëliau, gal kitàmet, kai jau iðdrás ilgiaulikti be mamos. Romualdas nei namie, neimokykloje neturëjo progos paþinti lietuviøpaproèiø, todël dþiaugiasi, kad jo vaikaidaugiau þinos apie lietuvius.Kilogramas aukso uþ lietuvaitæNemëþyje gimæs muftijus tikino, kadnëra þûtbûtinio ástatymo, jog totorius galivesti tik totoræ. Jam su Galina tiesiog pasisekë,juk anksèiau po religiniø musulmoniðkøðvenèiø dar bûdavo organizuojamijaunimo ðokiai, kur Lietuvos totoriai– vaikinai ir merginos – susipaþindavo,o tëvai kaþkur netoliese bûdavo ir þiûrëdavo,kas su kuo draugauja... Tokiamerenginyje Romualdas pirmà kartà ir pamatëGalinà.„Dabar man paèiam tenka kitus tuokti,– pasakoja Romualdas. – Islame yra irvedybos, ir skyrybos. Tuokdamas teiraujuosi,ar jaunieji gavo tëvø sutikimà, aryra liudininkai, kuriø statusas svarbus –jie patvirtina jaunikio dovanà. Galima jàvadinti ir „kalymu“. Bûtinai turi bûti áteiktadovana. Jei ávyks skyrybos, dovana liksþmonai. Kartà Lietuvoje þmonà susiradæsturtingas arabas pareiðkë teikiàs kilogramàaukso. O kità kartà pora árodinëjo, kadjie tuokiasi ið meilës, todël dovanos nëra.Na, sakau, ne, dovana yra bûtina“. Musulmonasgali vesti tik tada, kai jauástengia materialiai pasirûpinti ðeima.Muftijus perspëja lietuvaites, kad jostikriausiai bus ne vienintelës þmonos mylimøjønamuose, taèiau tai jø neiðgàsdina.O toms Lietuvos pilietëms, kurios uþsimanotapti musulmonëmis, kad lengviaususirastø darbà Egipte ar SaudoArabijoje, jis parodo duris.Chalialinë mësaNeseniai muftijus pirmà kartà lankësiskerdykloje netoli Klaipëdos. Jis labainustebo, kad taip daug gyvuliø skerdþiamair eksportuojama, tiesiog neásivaizduojamaidideliais kiekiais. Skerdykla neseniaipasirûpino ir musulmonais: á ávairiaspasaulio ðalis ið Lietuvos veþama vadinamojichalialinë mësa. Musulmonamssvarbu, kad gyvuliui ar paukðèiui bûtøperpjauta miego arterija, tik tokià mësàjie gali valgyti.Muftijus ir vël stebina: „Svarbiausia –nebûti fanatikais. Kai studijavau medresëjeRusijoje, po pirmø metø atvaþiavauatostogø pas moèiutæ á Keturiasdeðimtiestotoriø kaimà. Na ir ëmiau purkðtauti: tosmësos nevalgysiu, ta þàsis neteisingaipapjauta ir pan. Bet gyvenimas yra gyvenimas.Jei nëra sàlygø, reikia tenkintis irmaþesniu. Gerai, kad verslininkai investavopinigø, toje skerdykloje ásigyta reikalingatechnika. Gyvulys ávedamas á gardà,jo galva prispaudþiama, kad kaklasmatytøsi, taip lengviau tinkamai papjauti.Jeruzalëje bandþiau aiðkintis, kuo skiriasikoðerinis vynas nuo paprasto, bet taip irnesupratau“.Kaip ir katalikai, Lietuvos musulmonaipastaraisiais metais giminëmis renkasidaugiausia tik á laidotuves, o vestuves irkrikðtynas ðvenèia kukliau.(Nukelta á 16 psl.)


12 Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.Brangûs Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos totoriaiir visi èia esantys broliai musulmonai!Marytë KRINICKAITËVisi esame pranaðo Mahometo (S.A.W.)bendruomenës (umos) nariai. Kreipiuosiá jus, kad pagalvotumët, ar mes teisingaielgiamës, kad toje bendruomenëje kiekvienatauta turëtø gerà ateitá. AukðèiausiasVieðpats Ðv. Korane mums sako, kadvisi mes Jo akyse lygûs, kad privalomevisada rûpintis ir padëti gerais darbaisvieni kitiems. Bûti nacionalistais yra didelënuodëmë, taèiau nacionalizmo apraiðkosyra pastebimos tarp musulmonø.Mano galva, nacionalistai negerbia Ðv.Korane iðdëstytø Dievo ástatymø. Jie, pamirðæðiuos ástatymus, gerbia tik savo lyderiøsukurtas tradicijas. Privalome visiþinoti, kad jos yra nelygios su Dievo ástatymaisir visi þmonës privalo gerbti tik Joástatymus. Ðv. Korane Aukðèiausias VieðpatsAlachas mums sako, kad Jis yra tiksu tais, kurie gerbia Jo ástatymus! Musulmonaitik gerbdami Dievo ástatymams parodosavo tikëjimà Juo ir meilæ Jam.Pagalvokim, kodël totoriø poetas FajazasFaizovas savo straipsnyje „Totoriøsaviëda... Kada tai baigsis?“, (laikraðtyje„Lietuvos totoriai“ lapkrièio-gruodþiomën., 2005 metø 6(89) numeryje) iðreiðkësavo nepasitenkinimà mûsø lyderiø (pirmininkøir imamø) darbu? Ne maþiausvarbus yra Alytaus musulmonø bendruomenësgerbiamo pirmininko IpolitoMakulavièiaus straipsnis „Ar iðliksim savyje?“Að kvieèiu visus pagalvoti, kodëlir kam yra naudinga, kad mes, Lietuvos,Lenkijos ir Baltarusijos totoriai, savomentalitetu skiriamës nuo islamiðkø valstybiøsavo broliø musulmonø ir kà mumsvisiems reikia daryti, kad mûsø totoriøtauta turëtø ateitá.Europos valstybëse musulmonø bendruomenëspirmininkas su komiteto nariaissprendþia ekonominius ir socialiniusklausimus, per muftijø palaiko ryðius suislamiðkø ðaliø broliais musulmonais, suimamais rûpinasi þmoniø ðvietimu. Musulmonaiprivalo gerbti tos valstybës,kurioje gyvena, Konstitucijà ir savoKonstitucijà – Ðv. Koranà.Musulmonø bendruomenës pirmininkassu imamais privalo rûpintis, kad jaunimasbûtø aukðtos moralës, gerai mokytøsiir ásisavintø kuo daugiau þiniø, kadatneðtø savo nuoðirdþiu darbu dþiaugsmàkuo didesniam kiekiui þmoniø nepriklausomainuo jø rasës ir tikëjimo. Ðv.Korane Aukðèiausias Vieðpats Alachasmusulmonams sako, kad kitø tikëjimøþmoniø aplinkoje jie privalo bûti kantrûs,vadovautis protu, bet ne jausmais, nesiginèytispræsdami problemas, neiti á kraðtutinumus,turëti stiprià pusiausvyrà, realiànuovokà, logiðkas mintis, truputá platesnáakiratá kiekvienoje situacijoje pykèiuiáveikti. Pranaðas (S.A.W.) pasakë,kad tik tas yra stiprus musulmonas, kurisáveikia savo pyktá, ir tik tas yra tikintis,kuris kità myli ne maþiau uþ save. Musulmonamsgalima pykti tik tris paras.Nesutarimø atvejais reikia kuo greièiauiðsiaiðkinti ir uþgautà þmogø skubëti atsipraðyti.Ðv. Korane Aukðèiausias Vieðpatsmums sako, kad Jo tiesas reikia aiðkintikitø tikëjimø þmonëms.Prisiminkim, kà sako mums Alachas„Al‘Bakara“ suroje, ketvirtoje ir penktojeeilutëse (ajose): „Tie, kurie nuoðirdþiai tikituo, kas apreikðta tau (o Mahometai) –Koranu ir viskuo, kas yra nurodyta jame,- laikosi priesakø ir ástatymø, tiki á viskà,kas nurodyta Alacho, ir á knygas, kuriosbuvo iki tavæs kitiems pranaðams - Senuojutestamentu ir Evangelija, nes joseyra Alacho vienas pagrindas – ir tvirtaiásitikinæ ateinanèia Aukðèiausio Teismodiena, kad bus prikelti þmonës, bus apdovanotiir nuteisti. Tie yra tiesiame kelyje,Alachas jiems vadovauja. Jie laimës,kad pakluso Jam, nes nutolo nuo to, kasuþdrausta.“ Ið ðitø eiluèiø apraiðkos messuprantame, kad visi pranaðai iki pranaðoMahometo (S.A.W.), - Ðv. Korane paminëtidvideðimt keturi pranaðai (t.b.j.r.),pradedant Adomu ir baigiant Jëzum(t.b.j.r.), - tikëjo tik Vienà AukðèiausiàVieðpatá.Prisiminkime visi, kà sako mums Alachasketvirtoje suroje „An Nisa“ („Moterys“),174 eilutëje „O þmonës! Mes jumsdovanojom aiðkius þenklus, kad Mahometas(S.A.W.) yra teisingas pranaðas,ir mes apreiðkiame Koranà – ryðkià ðviesà,kad apðviestø jums kelià ir kad juovadovautumës siekdami iðsigelbëti“.Brangûs totoriai, Aukðèiausias VieðpatsAlachas Ðv. Koranà dovanojo netam, kad já uþ pinigus skaitytø mirusiamþmogui. Aukðèiausias Vieðpats já dovanojogyviems þmonëms laisvalaikiu skaityti,kad kuo daugiau tà apraiðkà prisimintume,bet ne savo asmenine nuovokalyderiai dogmas kurtø. Alachas mumssako, kad Ðv. Korane yra viskas iðaiðkinta,kà reikia daryti, kad þmonës nesipyktø!Pranaðas Mahometas (S.A.W.) pasakë,kad su juo pasibaigë visø pranaðømisija, o Ðv. Koranu – visas AukðèiausiojoVieðpaties religijos mokslas. Kasieðkos naujoviø, tas pasuks á klystkelius.Klystkeliai veda á neþinià, o pastaroji –prie tautos iðnykimo.Ðv. Korane yra nurodyta viskas, kasgyvam þmogui yra gera ir þalinga, kadþmonës visà gyvenimà turëtø blaivøprotà, valgytø tik ðvarià ir sveiko gyvuliomësà, gerbtø Dievo ástatymus, bûtø vienikitiems nuoðirdûs, stiprios moralës, darbðtûs,per visà gyvenimà siektø mokslo irdievobaimingumo. Dël nuodëmingo pavydo,godumo, ðykðtumo, ðmaikðtaus pinigøiðlaidumo asmeniniams interesams,tinginystës, iðdidumo, aistros þmogusþmogui yra vilkas ir klaidþioja baisiau uþgyvulá. Didþiausià nusikaltimà padaro tie,kurie dël didesnio Dievo dovanoto sumanumoyra pavydûs ir godûs, savo plaèiaispeèiais uþstoja kelià kitam dirbtivardan Alacho Maloningojo Gailestingojo,nors jo darbas bûtinai reikalingasbendruomenëje. Pranaðo Mahometo(S.A.W.) pavyzdþiu musulmonai atsisëdaprie stalo valgyti ir darbà pradeda, sakydami„Vardan Alacho MaloningojoGailestingojo“, bet ar Jis visus mus girdiir laimina? Ypaè tuos þmones, kuriuosAukðèiausias Vieðpats apdovanojo didesniaisgabumais, darbðtumu, realianuovoka, logiðkomis mintimis, platesniuakiraèiu, gebëjimu vadovauti, bet jie sumaþesnio sumanumo þmonëmis elgiasikaip ðachmatininkai su medinëmis figûromisðachmatø lentoje. Ðv. Korane Dievasmums sako, kad juos smarkiai nubausvisai jiems netikëtu laiku! Dievasmums sako, kad kai kuriuos þmones Jislabiau apdovanojo tam, kad jie rûpintøsivieni kitais ir bûtø visi kartu, kad materialiøgërybiø niekam nesuteikë malonësnusineðti á kapus, kad ðykðtûs suklupsprieð ugná (tikriausiai nuo skausmo?), kadmaterialios gërybës yra tik þmoniø pagundaðiame gyvenime ir nelygios geriemsdarbams. Tad bûkim nuoðirdûs, kadlabiau susitelkæ atliktume kuo daugiaugerø darbø Vardan Alacho MaloningojoGailestingojo, kad ateinanèios kartosþmonës pasidþiaugtø mumis ir jaustø savogyvenime didelá norà tæsti mûsø pradëtàjádarbà, skubëtø bendrai maldai ámeèetes, rûpintøsi gera jø bûkle ir ugdytønuoðirdumà.Aukðèiausias Vieðpats Ðv. Korane uþbaigësavo religijos mokslà, kad viso pasauliosuprantantys þmonës þinotø, jogJis yra gyvas, mums Nematomas visoKûrëjas, turi 99 graþius vardus, savo galia,gerumu ir iðmintim niekam savo kûrybojeneprilygsta ir nieko panaðaus á save nërasukûræs, kad gamtà valdo per savo angelus,o þmogui dovanojo màstymà, protà,sumanumà ir Pats padeda jam iðgyventi.Tik per vienà savo paskutiná mylimà vergà– pranaðà pasiuntiná Mahometà(S.A.W.) – visam pasauliui dovanojo vieninteláIslamo tikëjimà. Ðv. Korane Alachasmums sako, kad tik Islamas yra iðbaigtasteisingas tikëjimas, nes remiasilogika ir realybe.Dievas Islamà dovanojo, kad þmonësturëtø lengvà tikëjimà. Jame visi þmonësAukðèiausiam Vieðpaèiui Alachui lygûs.Savo lyderius musulmonai gerbia ir mylitik uþ jø nuoðirdø darbà. Islame maldos irapeigos yra Dievo dovanotos pranaðuiMahometui (S.A.W.). Jos yra trumpos irnesunkios. Teologams nieko kurti nereikia.Jas privalo þinoti ir mokëti atlikti visivyrai ir moterys. Islame teologø-imamø


Nr. 3(92)2006 m. kovo-balandþio mën.13paslaugos yra atliekamos nuoðirdþiai irgeranoriðkai. Tiems imamams, kurie neturinuosavo turto, visos bendruomenësþmonës privalo mokëti visiems þinomodydþio algà.Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos totoriainemokëjo arabø kalbos. Jie graþiaiskaitë Ðv. Koranà, bet jo apraiðkos gerainesuprato, taip pat jie neþinojo pranaðoMahometo (S.A.W.) pamokymø – chadisø.Per ðeðis ðimtus metø jø lyderiai, savonuovoka vadovaudamiesi, sukûrë daugnaujø apeigø, iðkraipë saliat maldà. Ðv.Korane Dievas mums sako, kad tiems,kurie darë blogai neþinodami, Jis atleidþia,bet þinantiems neatleis. Ðiais laikais, brangûsmûsø lyderiai, Jûs viskà þinot ir, jeinorit pelnyt Dievo palaimà, kuo greièiauatsisakykit tø protëviø sugalvotø tradicijø.Parodykit nuoðirdumà þmonëms, taippat astsisakykit savo mokamø pasklaugøir árodykit, kad tikrai atliekat savo darbàVardan Alacho Maloningojo Gailestingojo!Ðv. Korane Jis sako þmonëms, kadpaklustø tik prananaðui (S.A.W.). JameAlachas mums sako, kad þmonës yra neteisingi,neþino, kada blogai daro, taippat nesuvokia, kas yra jø draugai. Skaudu,kad mûsø lyderiai savo bendruomenëseneðvieèia þmoniø teologinëmis paskaitomis,neaiðkina Ðv. Korano ir pranaðoMahometo (S.A.W.) chadisø, kuriais jispraktiðkai iðaiðkino Ðv. Koranà ir Dievoástatymus. Juk penkiø dienø per metusstovykla iki 16 metø amþiaus jaunimui yrane daugiau kaip vienas laðas jûroje. Ðeðtadieninespamokas lanko labai maþaivaikø. Yra labai didelë tragedija, kad tarpmûsø, totoriø, yra þmoniø, kurie neþino,kad penki Islamo ramsèiai yra labai svarbûsDievo ástatymai, kuriuos reikia visiemsgerbti ir vykdyti. Uþ juos privalësimatsakyti Aukðèiausiojo Teismo dienà irturësim pasiaiðkinti, kodël ðiame pasaulyjejiems rodëm abejingumà. Ðv. KoraneDievas mums sako, kad maldà atliktumenuoðirdþiai, taèiau be emocijø, ir tik Islamàmylëtume. Dar daugiau nusikalsta Dievuitie, kurie meldþiasi, bet yra silpni, t.y.,neturi savyje jëgø áveikti pavydo, godumo,yra ðykðtûs ir ðmaikðèiai pinigusmëto tik savo asmeniniams poreikiams.Aukðèiausias Vieðpats Alachas „ðahadà“dovanojo tam, kad musulmonai Já jaustøsavo ðirdyje ir visam kûne, penkiskartus per dienà atliekamos maldos metupalaikytø tiesioginá ryðá su Juo, meèetëjevienoje eilëje maldos metu ugdytø nuoðirdumàvieni kitiems. Viso Kûrëjas Alachasvisas sukurtas Savo gërybes dovanojomums. Kiekvienos maldos metu skaitydami„Al‘Faticha“ praðome Jo tø gërybiøkiekvienas ir kiekviena sau. Allahasnori, kad musulmonai jam skirtø tik vienàRamadano pasninkà. Ramadano pasninkujis mus iðbando, suteikia galimybæ patiemsatsikratyti þalingo antsvorio, susikaupusiømûsø organizme kenksmingømedþiagø, atsiradusiu alkiu paþadina pareigàuþjausti ir paremti silpnesnius uþsave, apvalyti savo sielà nuo godumo irpavydo. Viso, kas yra uþdrausta Ðv. Korane,nepajëgia áveikti tik silpni þmonës. Jielengvai pasiduoda Ðëtono pagundai; jietolsta nuo Dievo ir kenkia tik sau.Zakiat mokesèiu ir nuoðirdþiom aukomatsidëkojame Alachui uþ visas dovanotasmums gërybes, ypaè uþ didþiausiàturtà – sveikatà, taip pat darbðtumà, kantrybæ.Juk be ðios Dievo dovanos mesnieko gyvenime nepadarytume. Savo pranaðoMahometo (S.A.W.) pavyzdþiu kiekvienàrytà maldos metu praðykime Dievà,kad iðtaisytø mûsø kiekvieno ir kiekvienostrûkumus ir kad Jis mûsø sielos nepaliktønë vienai akimirkai, kad dovanotøgerà sveikatà, daug þinojimo, gerà likimàir tik tuos darbus, kurie Jam priimtini.Kiekvienas musulmonas ir kiekviena musulmonëprivalo jausti didelá norà bentvienà kartà gyvenime nuvykti á Mekà,aplankyti „Charam“ ir Medinoje pranaðo(S.A.W.) meèetæ. Tik vienintelis ðis Islamopenktas ramstis gerbiamas (atliekamas)pagal Alacho suteiktà galimybæ.Paþvelgæ á pranaðø genealoginá medá,matome, kad visos tautos tolo nuo pranaðømokymo ir nuo Dievo ðeðto ðimtmeèiopabaigoje. Tada, norëdamas iðgelbëtikiekvienà tautà, Dievas ið jos þmoniø iðrinkdavopranaðà, Jo dovanotais ástatymaiskiekvienas pranaðas ugdë þmoniømeilæ ir mokë þmones teisingai tikëti tikVienà Nematomà Dievà, nes jie garbinoir tikëjo ne Patá Dievà, bet jø paèiø padarytusþmogaus pavidalo stabus.Koks paradoksas yra dabar? Ðiuo metuyra þmoniø, kurie garbina pinigus, bet neAukðèiausiàjá Vieðpatá Alachà. Daug þmoniømano, kad uþsidirba juos be Dievopagalbos. Jauskime didelæ pareigà melstisuþ juos! Jie gyvena tik tam, kad kuodaugiau uþsidirbtø savo prabangiam gyvenimui(skaniau pavalgytø ir seksualinesistema pasitenkintø), bet ne tam, kad atliktøkuo daugiau gerø darbø. Jie dirbatik tiek, kiek jiems asmeniðkai yra naudinga.Jiems tautos ateitis yra nesvarbi!Gerbiami mûsø lyderiai, privalote mûsøpranaðo Mahometo (S.A.W.) pavyzdþiuZakiat mokesèiu ir nuoðirdþiom aukomsurinkti þmones, turëti savo biudþetà. Juknë viena þmoniø bendruomenë neturigalimybës bûti stipri be savo biudþeto.Mes privalome bûti Aukðèiausiam Vieðpaèiuidëkingi, kad atsiuntë mus gelbëtimûsø brolius musulmonus ið islamiðkøðaliø. Jie moka arabø, rusø, lietuviø kalbas,sugeba aiðkinti Ðv. Koranà, pranaðo(S.A.W.) pamokymus, turi didelá norà mûsøtotorius ðviesti, kad mûsø ðirdyse bûtøstiprus tikëjimas Aukðèiausiu VieðpaèiuIslame. Gerbiami mûsø lyderiai, kodëljûs nesudarot galimybiø bendrauti sujais? Juk tik dël savø profesionaliø imamøstokos mûsø meèetës yra uþdarytos kiekvienàdienà, penktadieniais nevyskta pamaldossu pamokslu Raiþiø, Nemëþio,Keturiasdeðimt totoriø kaimø meèetëse.Þmonës neðvieèiami teologinëmis paskaitomis.Tad kaip mes galime iðliktisavimi? Dievas Ðv. Korane mums sako,kad jei þmonës nesikreipia maldoje á Já, taiJis tà tautà sunaikins ir atves á Islamà tà,kurios þmonës Já mylës. Ðità tiesà mesdabar pastebim, skaièiuodami tapusiusmusulmonais lietuvius, latvius, rusus.Ðv. Korane Alachas mums sako, kadtuos, kurie pasitraukë nuo Islamo, bauspaèia didþiausia bausme ðiame ir bûsimamepasauliuose Aukðèiausiojo Teismodienà. Visi tikintys supranta, kad tiemsbus plaèiai atidaryti pragaro vartai.Miðriose ðeimose gyvena daug totoriø.Jie neþino Ðv. Korano apraiðkos. Mesprivalome juos gelbëti! Turime juos kviestiá visus savo renginius, supaþindintisu islamiðka literatûra jø partnerius irvaikus, kad jie suprastø, jog mûsø visøyra Vienas Nematomas Gyvas AukðèiausiasVieðpats, viso Kûrëjas Alachas. Jëzøir Mahometà Dievas pagal Savo norà atvedëá ðá pasaulá kaip þmones ir pasiëmëið ðio pasaulio kaip þmones. Niekam ið jønesuteikë malonës bûti Savo vietininku.Juos Dievas atvedë á ðá pasaulá tik parodytiþmonëms stebuklø po jø visoms kartomsþmoniø iki pasaulio pabaigos. KoksAukðèiausias vieðpats Alachas yra galingas,iðmintingas ir geras! Visi Ðv. Koranepaminëti dvideðimt keturi pranaðaibuvo mylimi Alacho vergai, o Marija –tik dievobaimingiausia to meto moteris.Tad bûkime jø sekëjais!Tik Ðv. Korane Alachas dovanojo þmonëmstaisyklëmis paremtà ástatymà, kadbendraudami jie iðsaugotø savo svarbiàvertybæ – moralæ. Nurodë musulmonamsrûbus, maistà, uþdraudë alkoholiniusgërimus. Musulmonai turi bûti graþûssavo vidum ir iðore. Alachas moterá sukûrëne tam, kad ja ir jos jausmais vyrai þaistø,ir kaip pigià prekæ turguje iðsirinktø.Þinoma, ji neturi teisës savo vylinguþvilgsniu ir lieknu liemeniu gundyti svetimøvyrø. Tik dël ðito preteksto ðiuolaikiniamepasaulyje ðeimos yra netvirtos.Mes, Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijostotoriai, mûsø paèiø nelaimei, nerodomepagarbos ðiam Dievo ástatymui ir tuoskiriamës nuo savo broliø musulmonø iðislamiðkø ðaliø.Kiekvienas kito tikëjimo jaunuolis, pamatæsmusulmonæ, nori suþinoti apie jostikëjimà. Islamas musulmonams yra brangustikëjimas, nes atitinka visø þmoniøAukðèiausiojo Vieðpaties norà. Kito tikëjimovyrai ir moterys tà Dievo norà supraspatys, skaitydami Ðv. Koranà. AukðèiausiasVieðpats Pats paþadins jiems troðkimàpamilti ir suprasti Islamà. Islamas nenaikinanë vienos tautos, bet sudaro þmonëmsgalimybæ kurti ðviesià tautos ateitá.Kiekvieno vyro pareiga ginti savo tëvynænuo prieðo, o sukûrus ðeimà - savotautà!Telaimina Aukðèiausias Vieðpats mus,Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos totorius,visus èia esanèius kitø tautø ir viso pasauliomusulmonus, kad mes visi drauge,Jo padedami, turëtume gerà ateitá!


14 Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.Istorijos puslapiaiAUKSO ORDA IR JOS VALDOVAIStraipsnis parengtas pagal Ravilio Amirchano knygà „Aukso Orda ir jos valdovai“, iðleistà Kazanëje 2003 m.(Tæsinys, pradþia Nr. 9-10(80-81), 11(82), 1(84), 2(85), 4(87), 1(90), 2(91).Murza Idegejus buvo kilæs ið mangytøgenties ir buvo dràsus, gudrus ir veiklusþmogus. Aukso Ordos valdanèiuosiuosesluoksniuose jis buvo þinomasdar nuo Mamajaus laikø. Viena ið jo giminaièiøbuvo chano Timûro Kutlugo þmona.Pats Idegejus pradëjo tarnauti chanoTochtamyðo nukeriu (kariu), vëliau iðkiloir tapo valdovo artimu bendraþygiu. Vëliaujø santykiai dël neþinomø prieþasèiøsugedo, ir Idegejus, bijodamas dël savogyvybës, pabëgo á Samarkandà pas AksakTimûrà. Po kiek laiko, 1391 metais,jam pavyko ákalbëti Aksak Timûrà þygiuotiá Aukso Ordà.Dalá chano Tochtamyðo kariuomenëssudarë mangytai – murzos Idegejausgentainiai. Idegejus pasiuntë pas juossavo þmogø, kad ðis perspëtø, jog prasidëjusmûðiui jie paliktø Tochtamyðokariuomenës gretas. Ið tiesø, paèiame AksakTimûro ir Tochtamyðo kovos ákarðtyje,mangytø gentis iðdavikiðkai paliko rikiuotæ.Tai turëjo lemiamos reikðmës:Tochtamyðo kariuomenë buvo sumuðta,o jis pats vos iðsigelbëjo. Aksak Timûrasiðgrobstë ir nusiaubë visà Dþuèio ulusà,o paimtus ákaitais jaunuolius ir merginasiðdalijo savo kariams.Aksak Timûro kariuomenëje buvo jaunasèingizidas, pabëgæs nuo chano Tochtamyðo– Timûras Kutlugas. Idegejustaip pat tarnavo pas Aksak Timûrà, taèiauveiklus ir valdþià mëgstantis murza turëjosavo planø, nesutampanèiø su Samarkandoemyro planais. Kartà jis papraðë savoglobëjo Aksak Timûro leisti jam vykti pasmangytø gentá tam, kad ákalbëtø juos paklustiemyrui. Savo praðymà jis pagrindëtuo, jog tam, kad Tochtamyðas pralaimëtø,svarbø vaidmená suvaidino mangytøiðëjimas ið mûðio lauko, ir chanas stengsisjiems atkerðyti. Idegejus gavo leidimàiðvykti, taèiau atgal jis jau nebegráþo.Ðis murza, padedamas Aksak Timûro,atkerðijo savo senam prieðui Tochtamyðui,ir tuo paèiu metu apgavo emyrà. Poðio ávykio nuo Aksak Timûro sugebëjopabëgti ir Timûras Kutlugas. Tai, matyt, iðanksto buvo suderinta su Idegejumi. Emyras,palaukæs ir nesulaukæs atvykstant Idegejaus,iðvyko á gimtàjá Samarkandà.Iðkart po minëtø ávykiø murza Idegejuspasodino á sostà jaunàjá Timûrà Kutlugà.Jis keliskart susikovë su chanu Tochtamyðuir kaskart pralaimëdavo. Poeilinio susidûrimo Idegejus ilgam pradingo.Netikëtai Tochtamyðà nuo Kaukazopusës uþpuolë Aksak Timûras. PrieTereko upës ávyko didelis mûðis (1395),Tochmatyðas buvo sumuðtas. Tiesa, poto, kai Aksak Timûro kariuomenë iðëjo,Tochtamyðas atstatë Sarajø, vël pasiskelbëchanu, taèiau soste iðbuvo neilgai. Jáchano Timûro Kutlugo vardu uþpuolëmurza Idegejus. Chanas Tochtamyðas turëjopalikti Sarajø ir, ieðkodamas prieglobsèio,pabëgo á Lietuvà. Idegejus pareikalavo,kad didysis kunigaikðtis Vytautasiðduotø Tochtamyðà, taèiau gavoneigiamà atsakymà. 1399 metais tarp Vytautosu Tochtamyðu ir Idegejaus ávykoatkaklus mûðis, istorijoje þinomas Vorkslospavadinimu. Pirmiausia pranaðesnisbuvo kunigaikðtis Vytautas, kuris turëjonaujausiø ginklø – patrankø, taèiau vëliaumurza Idegejus á mûðá metë atsargojebuvusá pulkà ir pasiekë persilauþimà. Sàjungininkøpatrankø ðûviai nedavë norimørezultatø. Vytauto ir Tochtamyðo armijabuvo visiðkai sutriuðkinta. Chanas irkunigaikðtis vos iðvengë þûties. Neþinia,kur paskui pasuko Tochtamyðas. Nugalëtøprieðininkø gurguolës ir turtai atitekoIdegejui.Po Timûro Kutlugo mirties murza Idegejusá sostà pasodino jo giminaitá Ðadibekà.Tuo metu dël daþnos valdovø kaitossusilpnëjo valdþia Aukso Ordoje. Taipajutæ, rusø kunigaikðèiai ëmë ignoruotinurodymus ið Sarajaus. Idegejus nusprendëpadaryti galà tokiai savivalei,pasodino á sostà Fulad Timûrà ir 1408metais iðsiruoðë á þygá prieð Maskvà.Didysis Maskvos kunigaikðtis Vasilijusruoðësi pasiprieðinti, taèiau kai ordieèiaipriartëjo, jis su ðeima pabëgo á Kostromà.Maskvos gyventojai kaip ir 1382metais ëmë panikuoti. Naudodamiesi progavagys ir nusikaltëliai ëmë plëðti ir þudytimiestieèius, netgi padegë miestà. Idegejuspakeliui paëmë Perejaslavlá, Rostovà,Dmitrijevà, Serpuchovà ir lapkrièio30 pasiekë Maskvà. Jis buvo pasiryþæsperþiemoti Kolomnoje ir Maskvà paimtibadu, taèiau po kiek laiko netikëtai maskvieèiamspasiûlë taikà. Ðitai jie palaikëDievo dovana ir sutikæ su visomis sàlygomisgrësmingajam valdovui iðmokëjo3 tûkstanèius rubliø. 1408 metø gruodþio21 dienà Idegejus pasuko savo arkliusatgal. Yra þiniø, kad tuo metu vienas èingizidøuþpuolë Sarajø.Gráþæs á Ordà 1409 m. murza Idegejusiðsiuntë kunigaikðèiui Vasilijui laiðkà,kuriame já apkaltino chanui pavaldþiø genèiøsuvarþymu, liepë nesuteikti prieglobsèiochano Tochtamyðo sûnums. Beto, pagrasino nubausiàs uþ nepagarbàchanams ir duoklës nemokëjimà. Taèiaudidysis kunigaikðtis Vasilijus, suþinojæsapie Ordoje prasidëjusià eilinæ suirutæ, álaiðkà neatsakë.Tuo metu Sarajø uþpuolë velionio chanoTimûro Kutlugo sûnus Timûras ir murzàIdegejø privertë bëgti. Po kiek laikopolitinëje arenoje pasirodë Þalgirio mûðiodalyvis, Tochtamyðo sûnus Dþelaledinasir iðvarë chanà Timûrà (1411). Chanas BulatTimûras ir Idegejus atsidûrë Kryme irten, atsiribojæ nuo Aukso Ordos, ákûrënaujà valstybæ – Krymo chanatà.1416 metais murza Idegejus vël susikovësu didþiuoju Lietuvos kunigaikðèiuVytautu ir vël laimëjo. Rytinës kunigaikðèiovaldos iðtuðtëjo, tûkstanèiai þmoniøatsidûrë nelaisvëje. Po ðiø ávykiø Idegejuspasiûlë kunigaikðèiui Vytautui taikàir jam padovanojo 3 kupranugarius ir27 arklius, padengtus raudonu veltiniu.Tai buvo taktinis ëjimas, siekiantis nu-Chanas TochtamyðasKovos vaizdas


Nr. 3(92)2006 m. kovo-balandþio mën.15teikti kunigaikðtá prieð Tochtamyðo sûnus,su kuriais Idegejus atkakliai kariavo.Galø gale, 1419 metais, Idegejus susikovësu vienu ið Tochtamyðo sûnø KadyrBirde prie Itilio (Volgos) upës. KadyrBirde þuvo mûðyje, taèiau Idegejaus kariuomenëbuvo sumuðta, jis pats buvosuþeistas ir paimtas á nelaisvæ. Nugalëtojamsleidus, Idegejus perskaitë namazà,vëliau jam buvo ávykdyta mirties bausmë.Murzà palaidojo stepëje, á rytus nuoAstrachanës.Ðio þmogaus valdymo metu chanai buvotik marionetës jo rankose. Faktiðkaivisa valdþia priklausë jam. Jis buvo veiklus,energingas, valdingas. Ne veltui tautosakojeapie já sukurtas dastanas (epas),kuris vadinasi „Idegejus“. Jame murzosveiklumas daþnai hiperbolizuotas.KAZANËS IR SARAJAUS CHANASPo Idegejaus þûties á Aukso Ordos valdovosostà atsisëdo Ulug Muchamedas,Èingischano palikuonis. Jis sustiprinovaldþià Sarajuje, su juo turëjo skaitytisrusø kunigaikðèiai.1425 metais, kai mirë didysis Maskvoskunigaikðtis Vasilijus, dël jo sûnaus, taippat Vasilijaus, jauno amþiaus á didþiojokunigaikðèio sostà ëmë pretenduoti mirusiovaldovo brolis Jurijus. Ðiuo klausimutarp jaunojo ápëdinio ir jo dëdës kilodidelis ginèas. Laikinos paliaubos nedavërezultatø, ir norëdami galutinai iðspræstiginèà abu 1431 metais atvyko á Sarajøpas chanà Ulug Muchamedà. Jurijustikëjosi artimo chanui murzos Tegino palaikymo,o su Vasilijumi á Sarajø atvykoIvanas Dmitrijievièius, pasiþymëjæs protu,apsukrumu ir gudrumu. Jaunojo Vasilijausnaudai jis ëmë regzti intrigas prieðmurzà Teginà. Jam pavyko savo pusënpalenkti chano pavaldinius, kurie pavydëjoTeginui populiarumo.Taigi 1432 metais chanas Ulug Muchamedasiðdavë didþiojo kunigaikðèio jarlykàjaunajam Vasilijui, pramintam VasilijumiII. Norëdamas pasodinti Vasilijø ádidþiojo kunigaikðèio sostà, chanas UlugMuchamedas pasiuntë á Maskvà savodidikà Uglanà. Ðis iðkilmingoje aplinkojepaskelbë chano valià ir pasodino VasilijøII á sostà.ÞygisPo keleriø metø Aukso Ordoje ávykoeilinë suirutë, kurios metu vienas ið èingizidøKuèi Muchamedas stojo prieð chanàUlug Muchamedà. Patyræs nesëkmæreikale su Jurijumi ir dël to jautæs nuoskaudà,Teginas murza perëjo á Kuèi Muchamedopusæ. Pralaimëjæs kovà dël sosto,1437 metais Ulug Muchamedas buvopriverstas palikti Sarajø.Paëmæs ðeimà ir apie tris tûkstanèiusiðtikimø þmoniø, daugumà kuriø sadarëmoterys ir vaikai, Ulug Muchamedas pajudëjoá ðiauræ ir apsistojo nedideliameBelevo mieste, esanèiame netoli Tulos. Jotikslas buvo sustiprëti ir surinkus kariuomenæbei susisiekus su sàjungininkaisSarajuje pabandyti susigràþinti prarastàvaldþià. Ulug Muchamedas dideles viltisdëjo á didþiojo kunigaikðèio Vasilijaus IIpagalbà, kuriam jis kaþkada buvo padaræspaslaugà pasodindamas já á didþiojo kunigaikðèiosostà. Taèiau, prieðingai nei tikëjosi,ið Ulug Muchamedo buvo pareikalautanedelsiant palikti miestà.Negana to, Vasilijus neapsiribojo tik perspëjimu,o pasiuntë savo pusbrolius Ðemiakàir Dmitrijø Raudonàjá su 40 tûkstantinekariuomene prieð Ulug Muchamedà,kuris savo þinioje turëjo ne daugiaunei tûkstantá kariø. Chanas pabandë sudarytitaikà su kunigaikðèiu labai palankiomisVasilijui II sàlygomis. Taèiau Ðemiaka irDmitrijus ásiklausë á chano þodþius ir puolëmiestà, praliedami daug kraujo.Kità dienà chanas pas anksèiau minëtuskaro vadus derybø nusiuntë þinomus murzas.Per pasiuntinius Ulug Muchamedasliepë perduoti, kad tuo atveju, jei pavyktøsusigràþinti sostà, jis atiduotø didþiajamkunigaikðèiui visus pinigus, kuriuos ðissumokëjo Sarajui, taip pat suteiktø daugkitø nuolaidø. Tam chanas buvo pasiryþæsatiduoti savo sûnø Machmudà ákaitu. Karovadai nebuvo linkæ nusileisti ir reikalavo,kad Ulug Muchamedas iðeitø. Neganato, padëti tiems 40 tûkstanèiø su didelekariuomene ið Lietuvos pusës skubëjoGrigorijus Protasjevas.Atsidûræs beviltiðkoje padëtyje UlugMuchamedas pasiryþo pulti prieðà tamsoje,kuomet sunku nustatyti puolanèiøjøskaièiø ir puolimo kryptá. Kaip bylojaðaltiniai, ordieèiø átûþis buvo toks didelis,kad kunigaikðèio kariuomenë sumiðo irëmë bëgti. Matyt, svarbø vaidmená suvaidinoatakos netikëtumas ir karo vadø aplaidumas.Vadai nesitikëjo tokios atakosið saujelës chano kariø, kurie dar ilgai vijosibëganèius rusø kariuomenës likuèius.Ði pergalë, buvusi beveik stebuklinga,ávyko 1437 metø gruodþio 25 dienà.Taèiau pergalë, pasiekta maþomis pajëgomis,nesuklaidino Ulug Muchamedo,kuris puikiai suprato savo padëties netvirtumà.Netrukus po pergalës mûðyjeprie Belevo jis persikëlë per Itilá (Volgà) irpasuko iðtuðtëjusios dël rusø puldinëjimøKazanës link. Kazanë tada priklausëBulgaro emyrams. Sugriauto miesto vietojebuvo pastatytas medinis miestas. Iðgirdæapie naujo valdovo èingizido atëjimà,èia ið visø apylinkiø suplûdo visosvietinës gentys, kurios iðreiðkë jam savoprielankumà ir papraðë jo ginti jas nuorusø kunigaikðèiø puldinëjimø ir uðkuinikø(upiø plëðikø) plëðikavimø.Taip 1438 (ar 1437) metais buvo sukurtasKazanës chanatas. Taip Kazanë atgimëantrà kartà. 1439 metais Ulug Muchamedas,kerðydamas Vasilijui II, suorganizavoþygá á Maskvà, pakeliui sudeginoKolomnà, paëmë daug grobio, uþkariavoNiþnij Novgorodo þemæ, ávykdë reidus áMuromà.1445 metø pavasará chanas Ulug Muchamedasvël þygiavo á rusø þemes, paëmëkelis miestus. Ðio þygio metu kunigaikðtisVasilijus II pateko á nelaisvæ irbuvo uþdarytas kalëjime. Kol didysis kunigaikðtisbuvo nelaisvëje, chanas UlugMuchamedas visokeriopai spaudë Maskvosvyresnybæ. Negana to, jis uþmezgësantykius su Vasilijaus II pusbroliu Ðemiaka(nelaimëliu karvedþiu, kariavusiuprie Belevo), norëjo já pasodinti á didþiojokunigaikðèio sostà ir tuo sutvirtinti Kazanësvaldþià Maskvos atþvilgiu. Taèiaunegavæs atsakymo ið Ðemiakos chanasgalø gale paleido Vasilijø II, gavæs uþ taididelæ iðpirkà (kai kuriais duomenimis,200 tûkstanèiø rubliø). Didþiojo kunigaikðèiokalinimas buvo rusams didelis sukrëtimas,o jo iðlaisvinimas, nepaisant solidþiosiðpirkos, pavirto didele ðvente.Ulug Muchamedas buvo protingas irstiprus valdovas. Jis gerai valdë AuksoOrdà, o po to sukûrë ir átvirtino naujàchanatà. Tai buvo periodas, kai totoriøvaldovai nuolat kovojo vieni prieð kitus,o tai vedë prie kaþkada didþios valstybësskilimo. Ulug Muchamedas darë atvirkðèiai:sutvirtino valstybingumà, savo valdoseávedë grieþtà tvarkà. Dël to, amþininkaiëmë kalbëti apie galimà Batyjausepochos gráþimà. Bet Ulug Muchameduinebuvo lemta pasinaudoti savo pasiekimøvaisiais. Chanas mirë 1445 metais.Tiksliai neþinoma, ar jo kapo vieta Kazanëje,ar Kurmyðo miestelyje.Derëtø paþymëti, kad ne visi istorikaimano Ulug Muchamedà buvus Kazanëschanato ákûrëju. Netgi reiðkiamos abejonës,ar jis apskritai lankësi Kazanëje. TikruojuKazanës chanato ákûrëju laikomasjo sûnus Machmudas, kuris, nuvertæsKazanæ valdþiusá emyrà Alibëjø, tapo pirmuojuKazanës chanu ir ákûrë èia savodinastijà. Taèiau daugelis autoritetingøtyrinëtojø (N.Karamzinas, S.Solovjovas,M.Chudiakovas, H.Vorobjovas, RizaFachretdinas ir kiti) atiduoda pirmenybëslaurus Ulug Muchamedui ir aukðtaivertina jo vaidmená renkant vietà naujaivalstybei, ákuriant jà ir valdant septyneriusmetus.(Bus daugiau)


16 Nr. 3(92) 2006 m. kovo-balandþio mën.Ir musulmonus saugo angelaiKiekviena tauta gyva tol, kol ji turi istorinæatmintá apie savo protëvius, savokilmæ. Taip pat ji gali iðlikti, jeigu turësaiðkià vizijà, kaip tvarkytis ateityje.Neseniai Trakø istorijos muziejuje buvoatidaryta pastovi paroda, skirta Lietuvostotoriø istorijai. Tai tik pradþia. Mûsødar laukia daug darbø. Ateityje mes privalomeásteigti savo Lietuvos totoriø muziejø,kuriame bûtø atspindëta mûsø bendruomenëspraeitis. Tai vienas bûdø áamþintiatmintá apie mûsø tautà Lietuvoje irperduoti informacijà ateinanèioms Lietuvostotoriø kartoms.Kreipiamës á Jus, gerbiami tautieèiai,praðydami paremti minëto muziejaus kûrimà.Daugelyje ðeimø dar iðlikæ senovæmenantys protëviø namø apyvokos daik-Gerbiami tautieèiai,(Atkelta ið 11 psl.)Raðytos ir neraðytos taisyklës„Kaip paaiðkinti, kad jûs ðtai toks tolerantiðkas,o arabø ðalyse tiek piktø þmoniø,gàsdinanèiø visà pasaulá?“ – klausiauRomualdo.„Jei ten gyvenèiau, gal ir að toks bûèiau,– atsakë. – Iðvystumëte mane pertelevizoriø – barzdotà ir kaþkà piktaiðaukiantá! Taèiau að gyvenu Lietuvoje iresu toks, koks esu. Ten sukursto jaunimà,kad eitø á gatves, protestuotø net nelabaiþinodami, dël ko. Ar visi arabai laikosiðariato? Tikrai ne, juk matome, kaiplaisvai jie elgiasi sveèiuodamiesi Lietuvoje.Man reikëjo vykti á Libijà. Vizos gautivaþiavau á Minskà, tada – á Vokietijà,Frankfurtà prie Maino, tik ið ten skridolëktuvas á Tripolá. Jau registruojantis paaiðkëjo,kad skristi negaliu, nes... anksèiaulankiausi Izraelyje, apie tai bylojoatspaudas pase. Tokios taisyklës tik gëdàdaro. Iðgerkime arbatos! Maèiau, kadturkai jà visà dienà geria, ið Turkijos irparsiveþiau ðá dvigubà arbatiná“.Muftijaus butà puoðia nuotraukos iðMekos (du kartus ten lankësi), totoriðkakeraminë lëkðtë ið Krymo, paveikslas su99 Alacho epitetais (tiek yra ir karoliukømusulmonø roþinyje), kaljanas, akvariumas.Svarbiausia puoðmena – vaikuèiai,labai graþûs ir judrûs.Visi Krinickiai turi ir totoriðkus savovardø variantus – Ramazanas, Alimë, Davudas,Kerimë. Atidþiai klausiausi, taèiaujø minint neiðgirdau. Tik að muftijø pagarbiaivadinau Ramazanu, o Galina –Romuku.Þurnalas “Istorijos” 2006 m. kovas.tai, Koranai, chamailai, tefsyrai, kitos relikvijos.Surinkime juos á bendrà fondà, kuriopagrindu bus formuojama ekspozicijaateities muziejui. Padarykime tai dabar,nes paskui gali bûti per vëlu.Viliamës, kad Jûs galësite padovanotiðias neákainojamas relikvijas. Jeigu sugalvositejas parduoti, Lietuvos totoriø bendruomeniøsàjunga yra pasirengusi jasnupirkti. Tuomet ieðkosime rëmëjø minëtiemseksponatams ásigyti.Manome, kad sukauptas vertybes iðsaugotimums padës vienas ið Lietuvosmuziejø.Praðome skambinti LTBS pirmininkuidr. Adui Jakubauskui tel.: 8 682 72 328arba pavaduotojui Alijui Aleksandrovièiuitel.: 8 686 23 003.Laikraðtis "Lietuvos totoriai" internetePagal bendrà susitarimà su Tautiniø bendrijø namais nuo ðiol sulaikraðèio „Lietuvos totoriai“ elektronine versija bus galima susipaþintiTautiniø bendrijø namø tinklalapyje adresu: www. tbn. lt. Uþëjus átinklalapá reikia paspausti nuorodà „Tautinës maþumos“, jai atsidarius– „Totoriai“. Ðioje svetainëje galima perskaityti paskutiná laikraðèionumerá. Ten taip pat ádëtas laikraðèio „Lietuvos totoriai“ archyvas.Totoriø virtuvëKaimiðka þuvies tebePagaminti tebe reikaliga nedidelëþuvis (tinka karðis, karpis, karosas). Gerainuvalyti þuvá, iðplauti, po to vidø ir iðoræátrinti druska, pipirais. Paruoðtà þuvá ádëtiá sviestu iðteptà keptuvæ, gausiai uþpiltigrietine ir paðauti á orkaitæ arba krosná.Po 15 – 20 min. þuvá pabarstyti smulkiaisupjaustytais svogûnais ir vël paðauti15 – 20 min. á orkaitæ ar krosná.Kaimiðka þuvies tebe patiekiama á stalàkeptuvëje.Gero apetito!Staiga ir netikëtai mus palikovienas gerbiamiausiø mûsø tautosnariø, labai aktyviai ir kûrybiðkaidirbæs jos labui, ponasRomualdas MAKAVECKAS,kuris pasitraukë anapilin.Vilniaus apskrities totoriø bendruomenësvardu iðreiðkiame giliàuþuojautà mirusiojo ðeimai ir kartu suja liûdime velionio.Skaudþià netekties valandà dëlRomualdo MAKAVECKOmirties nuoðirdþiai uþjauèiamegimines ir artimuosius.Kartu su Jumis liûdime netekætaurios ir iðkilios asmenybës.Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungaDël Romualdo MAKAVECKOmirties reiðkiame gilià uþuojautà jogiminëms ir artimiesiems.Te bûna jam lengva Lietuvosþemelë ir Dievo malonë.Panevëþio totoriø bendruomenëLietuvos totoriø laikraðtisLeidþiamas nuo 1995 m. sausio mën.Redakcijos adresas:Totoriø g. 6, KaunasISSN 1822-2072Steigëjai: Romualdas Makaveckas, Galimas Sitdykovas, Adas JakubauskasLeidëjas: Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungaVyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, El.p. galsit@delfi.ltRedaktorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328Ats. sekretorius: Jonas Ridzvanavièius 8-37-736802, El.p. jonridz@ktu.ltLietuviø kalbos stilistë: Jûratë Èirûnaitë 8-37-227326Apþvalgininkas: R. Makaveckas 8-37-390 641, El. p. Makaveckas@takas.ltSpausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr.Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.Tiraþas - 500 egz.

More magazines by this user
Similar magazines