genomo - Vilniaus universitetas

sijusi su mtDNR senosiomis sekomis. Tàfaktà galëtø patvirtinti vëlesni mezolito ir neolitolaikotarpio archeologiniai duomenys,rodantys, kad poledyniniu laikotarpiu Lietuvosteritorijoje apsigyvenusi populiacijaiðvengë esminiø gyventojø pasikeitimo procesø.Ði þmoniø populiacija galëjo kalbëtiindoeuropieèiø populiacijai artima ar tos paèiosindoeuropieèiø populiacijos kalba.Ðiuo metu, remiantis naujaisiais Lietuvosgenetikø tyrimø duomenimis, pagalbialelinius Y chromosomos þymenis lietuviøvyrø populiacijoje galima iðskirti du komponentus– R1 a ir N3 haplogrupës Y chromosomas.R1a haplogrupei priklausanèiøY chromosomø paplitimas sietinas su prieð4000 metø indoeuropieèiø atëjimu á RytøPabaltijá. Naujausiø archeologiniø tyrimøduomenimis didesnës þmoniø migracijos,kuri sietina su III tûkst. pr. Kr. Rytø Europojepasirodþiusiomis virvelinës keramikos ar rutuliniøamforø kultûros bendruomenëmis,Lietuvos bei Rytø Pabaltijo teritorijoje nebûta.Èia ir susikerta genetiniai ir archeologiniaiduomenys. Todël R1a haplogrupeipriklausanèiø Y chromosomø paplitimasvyrø populiacijoje galëjo ávykti ir vëliau – II-I tûkst. pr. Kr., kai besiformuojantys baltøgentiniai junginiai bendravo su pieèiau gyvenanèiomisbendruomenëmis, kai baltøbendruomenëse ásigalëjo gamybinio ûkininkavimopagrindai. Taèiau gyventojø populiacijostai ið esmës nepakeitë.Archeologiniø tyrimø duomenimis indoeuropietizacijosprocesas Rytø Pabaltijoteritorijoje III tûkst. pr. Kr. negalëjo vykti.Ðiauriniø indoeuropieèiø populiacija,prie kuriø priskirtini baltai, Rytø Pabaltijoteritorijoje paplito ir apsigyveno jau vëlyvojopaleolito-ankstyvojo mezolito laikotarpiu,kai susiformavo Svidrø kultûra, kuriosgyventojø populiacijoje mtDNR H, U, I grupiøsekos yra atsiradusios susiliejus Vakarøir Rytø Europos þmoniø genofondui.Lietuviø etnogenezë:istoriografijos metmenysDoc. dr. ArûnasVAICEKAUSKASKonkretaus etnoso kilmës aplinkybësvisuomet suvokiamos ir svarstomosremiantis amþininkø sukauptomishumanitarinëmis ir gamtamokslinëmisþiniomis. Jau patys pirmieji – legendineitautos istorijai priklausantys svarstymaiapie lietuviø kilmæ priklausë tamtikram istoriniam kontekstui, kuris XV–XVII a. atrodë racionalus ir átikinamas.Tiek romëniðkoji, tiek truputá vëliau uþgimusigermaniðkoji koncepcijos RytøPabaltijo tautø kilmæ sieja su krikðèioniðkajamVakarø pasauliui pradþià davusiaIV–V a. tautø migracija. Romëniðkoji– su Atilos vedamø hunø antpuoliais,germaniðkoji – su istorine gotømigracija pietinio baltø arealo pakraðèiaislink ðiauriniø Pajuodjûrio stepiø, oið èia á Pietø Europà.Tokios paþiûrø sistemos iðsilaikë keletàðimtmeèiø. Romëniðkosios lietuviøkilmës versijos atsisakyta jau iki XVIII a.,germaniðkoji iðsilaikë ðimtmeèiu ilgiau,taèiau modernëjanti XIX a. humanitariniømokslø metodika jà taip pat atmetë.XIX a. antroji pusë – lyginamosiosindoeuropeistikos „aukso amþius“. Tuometu ásigali hipotezë apie visø indoeuropietiðkøkalbø kilmæ ið bendro kamieno.Suformuluojama indoeuropieèiømigracijos idëja. Suintensyvinamos hipotetinësjø tëvynës paieðkos. Vakarøindoeuropieèiø kalbos gramatiniu poþiûriuyra jaunesnës uþ rytiniø indoeuropieèiøkalbas. Todël kalbininkai indoeuropieèiøprotëvynës daþniausiai ieðkorytuose ar pietryèiuose. Nors vokieèiønacionalinës savimonës pakilimasXIX a. pabaigoje arijø rasës iðtakø skatinoieðkoti Ðiaurës Europoje.Jono Basanavièiaus lietuviø kilmëshipotezë buvo paremta ano meto istorijosir lyginamosios kalbotyros þiniomis,bendrosiomis tyrimø tendencijomis.XIX a. pab. biblinës archeologijosdëka mokslo pasaulis suþino apie Hetitøvalstybæ. Kalbininkams nustaèius,kad hetitai kalbëjo archajiðku indoeuropieèiødialektu, susidomëjimas hetitøkultûriniu palikimu dar labiau iðauga.Siekiant iðsiaiðkinti hetitø átakos ribas,jø pëdsakø ieðkota ir pietiniø Balkanøperiferijoje. Veikiamas indoeuropeistikosidëjø ir pastebëjæs lietuviø irpietiniø Balkanø þemdirbiðkøjø kultûrøpanaðumus, Jonas Basanavièius sukûrëlietuviø kilmës teorijà, pagal kurià lietuviøprotëviai á dabartinæ savo tëvynæatëjo ið pietiniø Balkanø ir yra kadaiseèia gyvenusiø trakø ir frygø palikuonys.Pietiniø indoeuropieèiø migracijà akcentavusiøteorijø fone iðsiskyrë KazimierasBûga. Jis teigë, kad lietuviø etnosasformavosi á rytus nuo Baltijos jûros. Matyt,paveiktas XIX a. pabaigos skandinavijosmokslininkø teoriniø nuostatø, Bûgamanë, kad prie Baltijos jûros krantølietuviai atkeliavo tik VI–VII m. e. a., kairytuose juos pradëjo spausti rytiniai slavai.Èia lietuviai radæ giminiðkas gentis– þiemgalius, sëlius, kurðius, prûsus, oAlbertinoszoologijosstotisAtkelta ið 30 p.Kaip minëta, pokariu buvusios Karaliauèiausuniversiteto zoologiniø tyrimøstotys sunaikintos, tæstiniai tyrimai nutrûko.Po deðimties metø atsirado nauji Kurðiømariø tyrimø centrai Vilniuje ir Kaliningrade.Parenkamos naujos Kurðiømariø tyrimø metodologijos, fragmentið-kai integruojamas senasis paveldas.1956 m. Lietuvos mokslø akademijos Biologijos,nuo 1959 m. Zoologijos ir parazitologijos(dab. Ekologijos) institutasVentës rage ákuria Ventës hidrobiologijosbazæ. Kurðiø marios taip pat tiriamosKaliningrado Baltijos-Limanø tyrimø laboratorijoje(ák. 1948 m. AtlantNIRO). Hidrobiologiniustyrimus tæsia Klaipëdos hidrometeorologijostarnyba (ák.1956 m./dab. - Jûrø tyrimø centras). Ðiam Kurðiømariø tyrimø laikotarpiui skirta 1959 m.iðleista kolektyvinë Lietuvos mokslininkømonografija “Êóðøþ ìàðåñ”. Knyga pagaltradicijà iðleista rusø kalba su santraukomisvokieèiø ir lietuviø kalbomis.Monografijoje apibendrinti svarbiausi1955–1959 m. Kurðiø mariø mokslinio tyrimoekspedicijø duomenys. Knyga – vienassvarbiausiø darbø apie ðià unikaliàlagûnà. 1978 m. ði monografija papildytastraipsniø rinkiniu “Kurðiø marios”. Juose,skirtingai nuo ankstesnës knygos,daugiau dëmesio skirta Kurðmariø geologijai,hidrologijai ir meteorologijai.Svarbiausias Kurðiø mariø tyrimø centrasLietuvoje yra Klaipëdos universitetoBaltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimoinstitutas (BPATPI), ákurtas 1995 metais.Atskiras ekosistemos dalis tiria kiti36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1