psichiatrijos zinios 2007_2 b.pmd - Lietuvos psichiatrų asociacija

ISSN Nr. 1648–1259LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)Psichiatrijosþinios

Farmakoterapinë grupë. Antidepresantas, selektyvus serotonino reabsorbcijosinhibitorius (SSRI). Indikacijos. Depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas(OKS), panikos sutrikimas. Dozavimas. Vaisto geriama 1 kartà perparà. Áprastinë paros dozë – 50 mg, didþiausia – 200 mg. Jei gydymasneveiksmingas, paros dozæ galima palaipsniui didinti (po 50 mg, ne daþniaukaip 1 kartà per savaitæ). Pradinë paros dozë depresijai ir OKS gydyti – 50mg; panikos sutrikimui gydyti – 25 mg, po savaitës padidinama iki 50 mg.Pradinë paros dozë 13–17 metø vaikø OKS gydyti – 50 mg, 6-12 metø vaikøOKS gydyti – 25 mg, po savaitës galima didinti iki 50 mg. Senyviems pacientamsdozës maþinti nereikia. Kontraindikacijos. Padidëjæs jautrumasvaistui. Negalima vartoti kartu su monoaminooksidazës inhibitoriais (MAOI).Specialieji perspëjimai. Jeigu sutrikusi kepenø funkcija, vaisto skiriamamaþesnëmis dozëmis arba reèiau. Nenustatyta, ar sertralinà saugu vartotivaikams, iðskyrus OKS gydymà. Baigus vartoti MAOI inhibitorius, sertralinàgalima pradëti vartoti po 2 savaièiø. Sàveika. Sertralino nerekomenduojamavartoti kartu su tricikliais antidepresantais. Litis gali sustiprinti sertralinoserotoninerginá poveiká. Nepageidaujami poveikiai. Pykinimas, viduriavimas,viduriø uþkietëjimas, anoreksija, dispepsija, drebulys, psichomotorinis sujaudinimas,galvos skausmas, gausus prakaitavimas, burnos dþiûvimas, seksualinëdisfunkcija, galvos svaigimas, nemiga ir mieguistumas. Pakuotë.28 tabletës po 50 mg arba 100 mg lapeliuose. Ásigijimo tvarka. Tik pateikusreceptà. Perþiûros data. 2004 m. rugsëjis.Daugiau informacijos gali suteikti gamintojas.Krka, d.d., Novo mesto, Ðmarjeðka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovenia2 Krka Psichiatrijos atstovybë Lietuvoje, þinios A. 2007 Goðtauto m. balandis–geguþë, g. 40, 01112 Vilnius, Nr. tel. 2 (44) (8~5) 236 27 40

TurinysRedaktorë Nijolë GoðtautaitëRedakcijos þodis 4Metai ásibëgëja kartu su ,,Psichiatrijos þiniomis“.Klausimai apie tai, kada pasirodys þurnalas, rodo, kad„PÞ“ laukiama. Ðiek tiek uþdelsæ psichiatrø bendruomeneigalime ne tik paskelbti naujienà, kad doc.V. Danilevièiûtë iðrinkta VU MF Psichiatrijos klinikosvadove, bet ir pateikti interviu su ja.Lietuvoje ne tik pavasarinës audros griaudëja – neseniai praûþë ir Kaðpirovskis,apie kurá psichoterapijos draugija pasisakë neigiamai ir net papraðë iðtirtijo veiklà, o psichiatrai iðdidþiai nepastebëjo. Tik spaudoje ðmëkðtelëjo þinuèiø,kad kartu su sunkiais ligoniais Kaðpirovskio seansuose lankysis psichiatrai irpsichoterapeutai. Galbût laikas ir LPA pareikðti nuomonæ apie ávairiausiusekstrasensus, burtininkus, astrologus? Ðioje situacijoje SAM pasirodë bejëgë,nors tikino, kad situacijà stebi, galbût net ið salës. Spaudoje raðë, kad buvogydoma ir nuo ðlapimo nelaikymo, ir nuo dusulio, bet, matyt, pakankamaiveiksmingai, tad negalima apkaltinti nepagrástais paþadais. Na, norinèiøsusimokëti uþ viltá, nors ir labai maþà visada atsiras.SAD ministrë V. Blinkevièiûtë ðámet kovo pabaigoje pasiraðë JT Konvencijàdël neágaliøjø teisiø apsaugos ir fakultatyvø protokolà. Pasiraðiusi ðá tarptautináir teisiðkai ápareigojantá dokumentà, valstybë turëtø sudaryti galimybes sergantiesiemspsichikos ligomis gyventi savarankiðkai. Ði konvencija Lietuvoje galipagaliau paskatinti deinstitucionalizacijà. Gali tekti perþiûrëti globos taisykles,apgyvendinimo pensionatuose tvarkà, dokumentas gali tapti svariu teisiniuargumentu priverstinës hospitalizacijos ir netgi vaistø skyrimo prieðininkams.Ar esame tam pasiruoðæ? Kol kas jokiø komentarø ið SAM, nors akivaizdu, kadiðtuðtinti SADM priklausanèius pensionatus prireiks ir sveikatos sistemospaslaugø, ir pastangø. Ta proga siûlytume susipaþinti su Lietuvai pritaikytaAktyvaus gydymo bendruomenëje metodika, kurios likimas tebëra neaiðkus:pradedant pavadinimø peripetijomis, baigiant finansavimo klausimais. Taèiauneádiegus paslaugø, tiesiogiai atsiliepianèiø á deinstitucionalizacijos iððûkius,vargiai seksis ágyvendinti konvencijas ir strategijas.2007 m. balandþio 3 d. LR Seimo nutarimu patvirtinta Psichikos sveikatosstrategija. Strategijos klausimus gvildenome, teikëme siûlymus, o dabarstengsimës neleisti jai sudûlëti stalèiuje. Taip gali nutikti, nes dar priëmimoprocese autoriai beveik iðsiþadëjo ðio kûdikio, valstybë ,,vaiko“ pinigø neskyrë,na, o kol nebus parengta valstybës programa strategijai ágyvendinti, tikriausiaiir veiksmo nebus. Pradësime primindami kelis aktualiausius psichiatramsstrategijos siekius: sutrumpinti vidutinæ hospitalizacijà iki 25 d., sumaþinti lovøskaièiø PL 15 proc., 25 proc. padidinti vietø skaièiø dienos stacionaruose ircentruose, sumaþinti saviþudybiø iki 30 – 100 000 gyv., stabilizuoti alkoholiniøpsichoziø skaièiaus didëjimà.Nors strategiðkai psichikos sveikata paskelbta prioritetu, taèiau strateginissureikðminimas niekaip nesusijæs su tikrove. 2007 m. vasará Vyriausybëpatvirtino prioritetines Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros2007– 2010 m. kryptis. Su sveikatos mokslais susijusi pirmoji sritis: moksliniaityrimai þmogaus gyvenimo kokybei uþtikrinti. Èia lyg ir bûtø galima dþiaugtis,nes gyvenimo kokybë ir psichikos sveikata susijæ, kol akis neuþkliûna uþpatikslinimo, kad gyvenimo kokybë Lietuvoje tai: genomika ir biotechnologijosAktualijos 6-9,13,18-20• Kurkime. Darbo uþteks visiems• Lietuva prisijungë prie JTkonvencijos dël neágaliøjø teisiøapsaugos• Apie lièio iðraðymo tvarkà• Farmacija ir korupcija:„Transparency international“tyrimas Lietuvoje• Psichiatrijos ypatumai Norvegijoje• Lietuvos psichiatrijos grandaiið ÐvëkðnosPsichoterapija 10-12• Filosofija kaip terapija• Nauja priklausomybë – vilfingasPriklausomybës ligøpsichiatrija 14-15• Iðtirtas gydymo metadonuprogramø efektyvumas• Kas treèias sergantis priklausomybenuo narkotikø sëkmingai baigiareabilitacijàRenginiai 16-17• Dalykinë ir poilsinë kelionë á Italijà,arba visi keliai veda á RomàIð Lietuvos psichiatrijosistorijos 21-24• Neágalø ðeimos nará turintys tëvaiatsisako visaverèio gyvenimoTeismo psichiatrija 25-26• Sutikimas gydytisVaikø ir paaugliøpsichiatrija 27-28• Pasiûlymai dël vaikø ir paaugliøpsichikos sveikatos prieþiûros raidosperspektyvøNuomonës 29• Profanai ið pogrindþioTeisë ir psichiatrija 30-31• Komentuoja teisininkëLaura NavickaitëPsichiatrijos kalba 33• Klinikiniø tyrimø kalbaPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 3

REDAKCIJOS ÞODISsveikatai ir þemës ûkiui, geros kokybës, saugaus ir ekologiðko maisto technologijos,ekosistemø ir klimato pokyèiai. Panaðu, kad psichikos sveikatos tyrimus atidësimegeresniems laikams, kai stabilizuosime alkoholiniø psichoziø skaièiaus augimà (kaialkoholiniø psichoziø skaièius didës stabiliai, o ne ðuoliais, kaip dabar). O po penkeriømetø galësime piktintis, kad strategija nevykdoma. Kita vertus, daug metø nevykdytair Psichikos sutrikimø profilaktikos programa, anot Nacionalinës sveikatos tarybos,nevykdomas ir Alkoholio kontrolës ástatymas, taigi nieko nauja. Panaðu, kad strategijatiesiog dar vienas dokumentas, kurio niekas nesiruoðë vykdyti nuo pat pradþiø.Stengsimës informuoti bent apie tai, kas nevykdoma.Tæsiant strategijos temà – paskelbta tiesiog neátikëtina ,,Psichikos sveikatos prieþiûrospaslaugø optimizavimo galimybiø studija“. Studijà (beje, kalbininkai rekomenduoja,,tyrimà”) atliko UAB „Eurointegracijos projektai“ SAM uþsakymu. SAM internetiniametinklapyje ,,originalu“” pavadintame dokumente nëra nei autoriø, nei ðaltiniø,nei priedø. Studijoje gausu ne tik klaidø, bet nesunkiai radau netgi „kopijuoti –áklijuoti“ principu ákeltà savo paèios teksto gabaliukà, prikergtà prie teksto apie dienoscentrus. Keletas kolegø taip pat uþsiminë, kad didþiulë dalis skelbiamo teksto tërainternetiniø ðaltiniø kompiliacija, nenurodant paèiø ðaltiniø. Stulbina ne tik neátikëtinasáþûlumas ramiausiai kopijuoti kitø autoriø tekstus – kas vadintina intelektinësnuosavybës vagyste – bet ir tai, kad uþsakovas ramiausiai apmoka toká tyrimà intelektinænuosavybæ ginanèios Europos Sàjungos pinigais. SAM tinklalapyje nurodoma,kad galimybiø studijos metu atlikti sveikatos prieþiûros srièiø paslaugø ir ðias paslaugasteikianèiø ástaigø infrastruktûros bûklës tyrimai. Tuo tarpu anoniminiai studijosautoriai prie savo iðvadø ir rekomendacijø patikslina, kad: ,,Dël strateginio màstymostokos, didelës klausimyno apimties kai kurios ástaigos atsisakë pateikti praðytàinformacijà, todël galimybiø studijoje pateikiama apibendrinta informacija gali bûtinetiksli.“ Kiek ástaigø informacijà pateikë neaiðku, nes, priedø nëra. Tada studijosiðvados ir rekomendacijos ,,gali bûti”, ar ,,yra” netikslios? Ar ði galimybiø studija iryra ta lauktoji valstybinë strategijos ágyvendinimo programa? Diduma studijojepateiktø rekomendacijø susijusios su stacionarinës grandies plëtra (gerantopsichiatrija,teismo psichiatrija, ûminiø bûkliø psichiatrija, kriziø centrai). Skamba ironiðkai þinant,kad pradëta rengti strategija vadinta Visuomenës psichikos sveikatos strategija –norëta pabrëþti, kad dokumentas suteiks pagreitá ambulatorinei psichiatrijai, psichikossutrikimø prevencijai, galbût net ir deinstitucionalizacijai. Tada kalbëta, kad psichiatrijosligoninës yra pasenæs ir ðiek tiek gëdingas dalykas, kad lëðos skirtinos promocijai,prevencijai ir þmogaus teisëms ágyvendinti. Taigi, ir vël, mëginta kaip geriau, o iðëjo...Besistebëdami lietuviðka psichikos sveikatos sistemos realybe, pasiskaitykimekolegos G. Gruodþio straipsná apie tai, kaip gerai, ten kur kol kas mûsø nëra, ir galbûtdar kartà pasvarstykime pasiûlymus padirbëti kitame kraðte.Jubiliejaus proga kuo nuoðirdþiausiaisveikiname Lietuvos psichiatrø asociacijos narius:Petrà Navaðinskà ir Danguolæ Survilaitæ!Psichiatrijos þiniosLietuvos psichiatrø asociacijosspecializuotas informacinis leidinysgydytojamsMokslo straipsniai ðiame leidinyjerecenzuojamiVyr. redaktorëNijolë Goðtautaitë MidttunRedakcinë kolegijaprof.habil.dr. Algirdas Dembinskasdoc. Emilis Subatadoc. Eugenijus Laurinaitisdoc. Dainius Pûrasdr. Gintautas Daubarasgyd. Valdonë Matonienëgyd. Onutë Davidonienëgyd. Alvydas Navickasgyd. Danguolë Survilaitëgyd. Eugenijus Mikaliûnasgyd. Stefa NaujokienëProjektø koordinatorëLaura BlinstrubaitëKalbos redaktorëRegina DobelienëDizainerisDonaldas AndziulisMaketuotojaBirutë VilutienëLeidëjai:VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“Lietuvos psichiatrø asociacijaSumaketavo ir iðleidoUAB „Ex Arte“Redakcijos adresas:Vasaros 5, LT-10309 Vilniusnigomi@hotmail.comTiraþas 1000 egz.Ðiame leidinyje pateikiama informacijaskiriama tik gydytojams.Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampasu straipsniø autoriø nuomone.Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbàneatsako.Uþ pateikiamos informacijos tikslumàatsakingi straipsniø autoriai.Dël prenumeratos kreiptis á:Regina Paliukaitienë,reginapal@gmail.comTel.: 8 655 33231Virðelyje – Daivos Ancevièienëspieðinys, klubas „Bièiulës“ (Kaunas).© Nijolë Goðtautaitë, 2007© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2007Psichiatrijos þinios2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)4 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

INFORMACIJA2007 vasario 15, VilniusLPA suvaþiavimoVilniaus miesto RotuðëjeProtokolas Nr. 8Suvaþiavimui pirmininkavo:prof. A. DembinskasDalyvavo: 235 LPA nariaiDarbotvarkë:1. Mokslinë suvaþiavimo programa.2. Dël NST nutarimo „Dël valstybinësalkoholio kontrolës programos ágyvendinimo“.3. Dël LPA Klaipëdos kraðto skyriauspraðymo panaikinti LPA Klaipëdos kraðtoskyriø ir ákurti LPA Klaipëdos kraðtofilialà.Svarstyta. Dël Nacionalinës sveikatostarybos 2007-01-30 nutarimo „Dëlvalstybinës alkoholio kontrolës programoságyvendinimo“.Nutarta:1. Pritarti Nacionalinës sveikatos tarybos2007-01-30 nutarimui „Dël valstybinësalkoholio kontrolës programoságyvendinimo“.2. Atkreipti valstybës institucijos dëmesáá vis didëjanèias alkoholizmo ir sutuo susijusiø psichikos ligø didëjimoproblemas.Svarstyta. Dël LPA Klaipëdos kraðtoskyriaus praðymo panaikinti LPA Klaipëdoskraðto skyriø ir ákurti LPA Klaipëdoskraðto filialà.Nutarta:1. Ákurti LPA Klaipëdos kraðto filialà.2. Patvirtinti LPA Klaipëdos kraðto filialonuostatus.3. Patvirtinti LPA Klaipëdos kraðto filialovaldybos nariais: Terësæ Ramanauskienæ,Sauliø Liutkø, Stanislavà Grigorjevà,Nelæ Gulbinaitæ, Zità Varkalienæ,Stasá Naujokà.4. Visi LPA Klaipëdos kraðto skyriausnariai tampa LPA Klaipëdos kraðto filialoir LPA nariais.PirmininkasAlgirdas DembinskasSekretoriusMartynas MarcinkevièiusProf. A. Goðtautas ir prof. A. Dembinskas,Vilniaus m. PSC direktorius M. MarcinkevièiusLPA suvaþiavimo posëdþiui pirmininkaujadoc. B. Burba ir prof. A. DembinskasPriklausomybes psichiatrijos sekcijos darbasPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 5

AKTUALIJOSKurkime.Darbo uþteks visiems2007 m. geguþës 22 d.doc. Vita Danilevièiûtëpenkeriø metø kadencijaiiðrinkta Vilniaus universitetoPsichiatrijos klinikos vadove.Gydytojos psichiatrës klinikinisstaþas – 27 metai, jau 19 metøji dirba pedagoginá darbàsu studentais ir 10 metø –su gydytojais, yra daugeliopsichiatrijos knygøbendraautorë, paskelbë daugmokslo straipsniø, geraipaþástama kolegoms iðpraneðimø konferencijose,konsultacijø ir kursø.Doc. V. Danilevièiûtë mielaisutiko pasikalbëti su„Psichiatrijos þiniomis“ apiePsichiatrijos klinikos dabartáir ateitá. Kalbëjosi NijolëGoðtautaitë Midttun.Kaip jauèiatës, ar jau apsipratote sunaujomis Psichiatrijos klinikos vadovëspareigomis?Jauèiuosi puikiai, nuotaika tikrai gera,nors nei su kreipiniu, nei su pareigomisdar neapsipratau. Tiesa, þinojau, kadto noriu, nuosekliai to siekiau, taip kadmanyèiau, kad ir adaptacija neuþtruks.Noriu pasakyti, kad jau esu iðrinkta, taèiaupareigas eiti pradedu nuo rugsëjopirmosios.Kelis pastaruosius mënesius itin gyvaibuvo aptarinëjami kandidatai á Psichiatrijosklinikos vadovus ir jø galimybës,nes ðákart pretendentø buvo kaipniekad daug, be jûsø – doc. Laurinaitis,doc. A. Germanavièius, habil. dr. R.Bunevièius? Matyt, pareigos labai patrauklios...Kandidatø buvo tikrai daug. VU Medicinosfakulteto tarybos posëdyje Psichiatrijosklinika buvo viena, berods, iðtrejeto universiteto padaliniø, kuriø vadovaibuvo renkami paskutiniame VUMF posëdyje ið keliø pretendentø. Manonuomone, tai rodo, kad katedrojevyksta demokratinë diskusija, nëra baimës„iðsiðokti“, visi norintys gali laisvaidalyvauti konkurse. Unikalu, kad benepirmàkart fakulteto istorijoje á klinikosvadovo vietà pretendavo habil dr. R.Bunevièius, nedirbantis universitete –þmogus ið ðalies. Ir niekas jam dalyvautinesutrukdë. Kitas dalykas, kad jis pateikënetiksliai uþpildytus dokumentus.Kalbant apie Psichiatrijos klinikos vadovopozicijos patrauklumà, labiausiaiiðskirtina meilë profesijai, pedagoginispaðaukimas, nes finansiniu poþiûriu universitetaikol kas nëra pati patraukliausiadarbovietë. Manau, kad netolimojeateityje turëtø bûti permainø.Kaip, Jûsø nuomone, vyko konkursas?Ar stipriai jautëte konkurencijà?Ar nebuvo prieðiðkumo?Konkursas vyko korektiðkai. Buvautarp pirmøjø, paskelbusiø apie apsisprendimàkandidatuoti, kiti dvejojo ilgiau.Ið kolegø sulaukiau tik palaikymopaskelbusi apie tai. Konkurso metu mes,visi pretendentai, atvirai pasiðnekëdavomeapie vienas kito galimybes. Pagaliauvisi pritarë kaþkieno iðsakytai minèiai,kad èia kaip varþybose: vienas kuris iðmûsø atbëgs pirmas, o tada toliau dirbsimekartu.Konkurso metu, o ir po jo mano pasiryþimàdirbti labiausiai stiprina þinojimas,kad mane rëmë ir palaikys didumakatedros darbuotojø. Svarbi buvo ir iðsakytastipri prof. A. Dembinsko paramair pasitikëjimas.Uþ Jus balsavo 19 mokslo tarybosnariø, kuriø dauguma vyrai. Taigi vyriðkassolidarumas nenugalëjo? Kaipmanote, kokios savybës nulëmë, kad vadoveiðrinkta bûtent Jûs?Na, að nebuvau vienintelë iðrinkta moteris.Tame paèiame posëdyje dar vienaikadencijai perrinkta ir VU MF dekanëprof. Zita Kuèinskienë. O dël mano privalumøir stiprybiø, manau, kad tai – itindidelë pedagoginë patirtis, aiðki klinikosvizija, siekis bendradarbiauti, kruopðtumasir atsakingumas.Kokiø gi pokyèiø galime ir turëtumetikëtis? Programø, personalo, baziøprasme?Pirmiausiai noriu pabrëþti, kad norspokyèiø bus, bet man svarbiausia iðlaikytiir plëtoti tai, kas jau sukurta. Pokyèiainereiðkia ypaè radikalaus klinikosveiklos krypties pasikeitimo.Vienas ið naujesniø klinikos uþdaviniøbûtø spartesnë ir ryðkesnë integracijasu somatine medicina, kurios Lietuvospsichiatrija vis dar stokoja.Ar tai reiðkia rezidentø ir studentø rengimobaziø perkëlimà á jau veikianèiusir naujai kuriamus psichiatrijos skyriusbendro profilio ligoninëse?6 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

AKTUALIJOSTai tëra vienas ið uþdaviniø, juolab,kad, kaip jau minëjau, sukurta infrastruktûrabus ne griaunama, o tik plëtojama.Rezidentai jau ir dabar dirbaVilniaus universitetinës ligoninës Santariðkiøklinikose ásikûrusiame Psichiatrijosskyriuje, neabejotinai ðá ryðá plëtosime,bet ir ankstesnës praktikos vietosturëtø iðlikti.Kita aktuali tema – rezidentûros trukmë.Dësiu labai daug pastangø, kad mûsøpsichiatrijos rezidentûros trukmæ pavyktøsuvienodinti su Europoje vyraujanèiarezidentûros trukme – ji turëtø bûtine trumpesnë nei penkeri metai.Rezidentûros trukmës ilginimas ganakontroversiðka tema: Lietuvoje rezidentaiyra treèios studijø pakopos studentai,o ne savarankiðki specialistai,tokiu bûdu jie itin socialiai paþeidþiami.Daugelyje Europos ðaliø, kurioserezidentûra ilgesnë, ji labiau prilygstakvalifikacijos tobulinimui darbo vietojepagal ið anksto nustatytus reikalavimus.Ar nemanote, kad ilginant rezidentûrostrukmæ, dar daugiau jaunøpirminæ rezidentûrà baigusiø gydytojøiðvyks specializuotis svetur?Ðis klausimas nebus sprendþiamas vienaðaliðkai,bet neabejoju, kad atitiktisEuropos Sàjungos standartams mumsyra labai svarbi. Nemanau, kad rezidentûrostrukmë gali bûti esminë prieþastis,dël kurios specialistai iðvyksta svetur.Kol Lietuvoje neturësime gydytojø darbàrealiai ávertinanèiø atlyginimø, toljauni specialistai vaþiuos kitur.Ðiuo metu klinikoje tëra 0,75 profesoriaus,du docento etatai, po 0,75 bei0,5 ir 0,25 docento etato suaugusiøjøpsichiatrijai, t. y. palyginti labai nedaug.Ar planuojate personalo pokyèius?Galbût sieksite arba tikitës didesnioetatø skaièiaus?Be paminëtø etatø, dar turime vaikøpsichiatrø docentus ir lektorius. Didintietatø skaièiø galima tiktai keièiant programàir ðiuo metu to daryti tikrai neketinama.Tai ateities dalykai.O kaip bus su lektoriais ið uþsienio?VU MF negirdëti, kad kokius nors dalykusdëstytø atvykëliai ið Europos Sàjungosðaliø arba JAV. Tuo tarpu, pavyzdþiui,Kauno Vytauto Didþiojo universitetetai – áprasta praktika. Psichiatrijosklinikoje taip pat nëra kursodëstæs në vienas uþsienio universitetolektorius. Ar Jums vadovaujant katedraijø atsiras?Tai vëlgi labiausiai susijæ su mokymosiprogramomis: jeigu mokymosi programosplësis, didës valandø skaièius, tadaatsiras galimybë kviestis ir lektorius iðuþsienio. Kol kas ið tiesø lektoriø mainøpatyrimo neturime, todël, manau, reikëspasidomëti kolegø ir kitø universitetø patyrimu.Manyèiau, kad planuodami tokiotipo bendradarbiavimà pirmiausiaiturime orientuotis á artimesnes ðalis – pavyzdþiui,klinikos darbuotojai yra uþmezgæglaudþius ryðius su Krokuvos universitetu.Jûsø disertacijos tema susijusi su somatinemedicina, konkreèiai, su psichiatriniaissimptomais sergant vilklige.Galbût ryðiai su somatine medicinaklinikoje taps vyraujanèia mokslo tiriamosiosveiklos kryptimi?Mano disertacija, kurios temai tarpininkavoir kurià rëmë prof. A. Dembinskas,ið tikrøjø susijusi su vilklige. Taèiauklinikos mokslo krypties viena pati tikrainenuspræsiu. Mokslinæ kryptá rinksimëskolegialiai ðá rudená.Man artimiausi afektiniai sutrikimai –ne tik depresija, bet ir nerimo bei panikossutrikimai. Afektiniai sutrikimai irsaviþudybës ðiuo metu itin opios problemosLietuvoje.Kvalifikacijos tobulinimo tvarka kolkas ganëtinai paini. Vis dar nëra vienosinstitucijos, kuri bûtø uþ tai atsakinga.Ar Jûsø vadovaujama Psichiatrijosklinika planuoja stiprinti ir ðiàsritá?Ið tikrøjø nëra vienos atsakingos institucijos– atsakomybæ turëtø dalytisVU ir Gydytojø sàjunga, bent jau taipbuvo manyta, bet vis dar lieka nemaþaineaiðkumø. Mëginsime didinti kvalifikacijostobulinimo kursø apimtá. Esu tarusissu kolegomis, kad galbût reikëtøkurti daugiau nuotoliniø kursø, kad nereikëtøvaþinëti, taèiau dauguma pasisakëuþ gyvà, betarpiðkà bendravimà sulektoriumi.O koks, Jûsø nuomone, galëtø ir turëtøbûti klinikos ryðys su nevalstybinëmis,profesinëmis organizacijomis,pavyzdþiui, Lietuvos psichiatrø asociacija?Kaip manote, ar negalëtø Lietuvospsichiatrø asociacija tapti pagrindineorganizacija, atsakinga uþ profesinásavo nariø tobulëjimà?Neásivaizduoju klinikos darbo be glaudausbendradarbiavimo su Lietuvos psichiatrøasociacija. Manau, kad kartu galvosimeir spræsime, kaip vystyti profesinátobulëjimà.Ir pagaliau, kà manote apie þiniasklaidà,taip pat ir profesinæ?Daug metø bendradarbiauju su þiniasklaida.Korektiðkai dirbant kartu, galimadaug nuveikti. Svarbu, kad jau daugmedicininiø Lietuvos þurnalø átraukti átarptautines duomenø bazes.Ko galëtumëte palinkëti, patarti kolegoms?Mano linkëjimai kolegoms labai nuoðirdûsir paprasti – dirbkime, diskutuokime,paremkime vieni kitus, nes dirbamelabai sunkioje medicinos srityje. Kurkime,darbo uþteks visiems.Dëkojame uþ interviu ir neabejoju,kad jis tikrai ne paskutinis.Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 7

AKTUALIJOSInformuojame,kad 2007 08 31, penktadiená,vieðbutyje „Palangos þuvëdra“ (Meilës alëja 11, Palanga)ávyks 12-osios tarptautinës konferencijosAnkstyva intervencijaá ûmià psichozæATVIRA DIENAskirta psichinës sveikatos prieþiûrosspecialistams-psichiatrams,psichoterapeutams, psichologams.Ðios konferencijos yra organizuojamos nuo 1996 metø ir skirtos psichinëssveikatos specialistams, kurie savo kasdieniniame darbe susiduriasu ûmiomis psichozëmis ir kurie siekia maksimaliai efektyvausjø gydymo, bûtinybës stacionarizuoti maþinimo bei ðeimos ir kitø pacientuiartimø þmoniø átraukimo á sveikimo procesà. Jose dalyvaujaspecialistai ið Skandinavijos, Baltijos ðaliø, Vokietijos, JAV. Nors visakonferencija yra pakankamai uþdara, taèiau viena jos dalis – ATVIRADIENA – yra skirta visiems, kurie domisi ðia problema.2002 metø vasarà viena ið ðiø konferencijø vyko Kaune, o atviradiena buvo organizuota Kauno miesto savivaldybëje. Joje dalyvavonemaþai Lietuvos psichinës sveikatos specialistø.Atviros dienos metu paskaitas skaitys Prof. Tom Anderson (TromsoUniversitetas, Norvegija), Prof. Anders Lindseth (Bodo Universitetas,Norvegija), Prof. Jaakko Seikkula (Jyvaskylla Universitetas,Suomija), Prof. Emeritus John Shotter (New Hampshire Universitetas,Jungtinë Karalystë) ir kt.Konferencijos kalba – anglø. Bus sinchroninis vertimas á lietuviøkalbà. Po paskaitø- diskusijos.Konferencijos organizatoriai: VU MF Psichiatrijos klinika, ÞiegþdriøPsichiatrijos Ligoninë, Vilniaus Psichikos Sveikatos Centras. Dalyviomokestis – 40 litø. Bus iðduodami sertifikatai.Dël informacijos ir dalyvavimo kreiptis:tel. 8-37-568495El.paðtu: conferencepalanga2007@gmail.comLietuvaprisijungë prieJT konvencijosdël neágaliøjøteisiøapsaugos2007 m. kovo 30 d. Socialinës apsaugosir darbo ministrë V. Blinkevièiûtë pasiraðëJT Konvencijà, dël neágaliøjø teisiø apsaugosir fakultatyvø protokolà. 2006 m. gruodþio13 d. JT Generalinës Asamblëjos priimtaNeágaliø asmenø teisiø konvencija yraskirta specialiai ginti bei uþtikrinti þmogausteises vienai ið paþeidþiamiausiø ir reikalingiausiøapsaugos visuomenës grupiø –asmenims su negalia. JT konvencija dël neágaliøjøteisiø apsaugos þmoniø teisiø ir interesøapsaugos istorijoje yra iðskirtinë.Pirmà kartà priimtas specialus tarptautinisprivalomo pobûdþio instrumentas, ginantispilietines, politines, ekonomines, socialinesir kultûrines þmoniø su negalia teises.Jau per 40 valstybiø pareiðkë pasiraðysianèiosðià JT konvencijà.Psichikos ir proto negalës asmenimsypaè aktualu50-yje Konvencijos straipsniø átvirtinamoscivilinës, politinës, ekonominës, socialinësir kultûrinës neágaliøjø teisës, betir bet kokios diskriminacijos draudimas.Psichikos ir proto negalës asmenø atþvilgiuypaè aktualios Konvencijoje átvirtintosnuostatos, kuriomis valstybës ásipareigoja:• Ginti ir uþtikrinti asmenø su psichosocialiniaisar intelekto sutrikimais lygiasteises kitø neágaliø asmenø atþvilgiu;• Átvirtinti teisæ savarankiðkai gyventi irdalyvauti bendruomenëje.• Uþtikrinti, kad asmenys su negalia lygiomisteisëmis su kitais asmenimisyra pripaþástami turintys teisiná veiksnumàvisose gyvenimo srityse.• Átvirtinti teisæ á informuotà sutikimàmedicininiam gydymui.• Uþdrausti bet kokià diskriminacijà negalëspagrindu, atimti asmens laisvæ.8 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

AKTUALIJOSApie lièioiðraðymotvarkàÁ visus Pirminius psichikos sveikatoscentrus bei psichiatrijos ligoninesbuvo iðsiøsti laiðkai (viso beveik 100laiðkø). Gavome 38 atsakymus. Daugumapaminëjo, kad bûtinai reikia didesnioar maþesnio kiekio lièio preparatøir tik keletoje ástaigø jie visiðkaineskiriami pacientams. Ið apklausospaaiðkëjo, kad minimalus lièio karbonatoporeikis – 380 – 400 dëþuèiø permënesá.Taip pat buvo paminëta, kad trûkstakai kuriø kitø medikamentø. Absoliutidauguma paminëjo, kad trûksta fenaktilioir trifluoperazino. Psichiatrijosstacionarai pageidavo sol. amitriptylini,pirminiø psichikos sveikatos centrøpaminëti – sonopaksas, melipraminas,neuleptilis, fenobarbitalis, sarotenas,anafranilis, etoperazinas, finazepamas.Priklausomybiø ligø centrai norëtøturëti antikolá ir lidevinas, o vaikøpsichiatrai fenibutà (didelis poreikis)ir neuleptilá.Iðsiaiðkinta, kad lièio preparatus Europojegamina keletas farmacijos ámoniø,taèiau dalis ið viso neþinomos Lietuvoje,o keleto gamintojø lièio preparatailabai brangûs. Pats artimiausiasir pigiausias gamintojas GlaxoSmith-Kline gamykla Lenkijoje.Martynas MarcinkevièiusAEP Call for Symposia Proposalsand WorkshopsDue to high demand, the committeeis extending the symposia proposals deadline to May 15, 2007.The 16th European Congress of Psychiatry is set to take place in Nice, France,April 5-9, 2008. AEP invites applications for symposia and workshops fromqualified faculty in the field of psychiatry.DEADLINE FOR SUBMISSION: MAY 15, 2007Please submit the details of the proposed symposiaon the Sessions Proposal Form found at:http://www.kenes.com/aep2008/Symposia/form.asp.For more information, please contact the Congress Secretariat at:aep@kenes.comCONGRESS SECRETARIATKenes International, 17 Rue du Cendrier,P.O. Box 1726, CH-1211 Geneva 1, SwitzerlandTel: +41 22 908 0488, Fax: +41 22 732 2850, E-mail: aep@kenes.comKonferencijaPsichoanalizë ir þmogaus seksualumas2007 m. birþelio 18 d.Laðo auditorija, Kauno Medicinos universiteto centriniai rûmai,Mickevièiaus 9, KaunasRengëjai:KMU Psichiatrijos klinikaTarptautinës Psichoanalitiniø Draugijø Federacijos Kauno Studijø grupëKonferencija skirta gydytojams psichiatrams, psichoterapeutams,socialiniams darbuotojams, medicinos psichologamsPrograma9:00–10:00 Dalyviø registracija10:00–10:15 Konferencijos atidarymas (KMU Psichiatrijos klinikosvadovë dr. Virginija Adomaitienë)10:15–12:00 Z. Freudo þmogaus seksualumo teorija ir jos kritika(A. Berle – Norvegija)12:00–12:30 Kavos pertrauka12:30–14:15 Post-modernistinis poþiûris á þmogaus seksualumà(A. Berle – Norvegija)14:15–15:15 Pietûs15:15–17:45 Psichonalitinës teorijos apie homoseksualumà,Lakano poþiûris (E. Schweidson Cramer – Brazilija)17:45–18:00 Konferencijos uþdarymasPraneðimai bus verèiami á lietuviø kalbà.Dalyviams bus iðduodami KMU sertifikatai apie dalyvavimà 8 val. trukmëskonferencijoje. Dalyvio mokestis – 40 litøRegistracija tel. 8 685 48838 ir el. paðtu: laiva@one.ltPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 9

PSICHOTERAPIJAFilosofija kaip terapijaProf. Jûratë BaranovaVilniaus pedagoginis universitetofilosofijos katedra„Vagos“ leidykla lietuviðkaiiðleido Irvino D. Yalomoknygà „GydymasSchopenhaueriu“.Yalomas – amerikieèiøpsichoterapeutas,praktikuojantis grupinæir egzistencinæpsichoterapijà, gebantisprofesinës patirtiesapmàstymui suteiktiliteratûrinæ formà,raðydamas patraukliuspsichologinius romanus.Viename jø – „Meilës budelis ir kitospsichoterapinës teorijos“ (1989) – jis sukasigrynai psichoterapinës patirties kontekste,neieðkodamas jai gilesniø filosofiniøpoteksèiø. Taèiau knygos pasakotojasjø tarsi ilgisi teigdamas: „Nors irlabai mëgstu grupinæ psichoterapijà, jituri vienà trûkumà – ji daþnai neágalinanagrinëti didþiøjø egzistencijos problemø.Kartkartëmis ilgesingai stebiu kokiànors nuostabià gijà, galinèià nuvestiá paèias sielos gelmes, taèiau turiu pasitenkintipraktiðkesniu (ir naudingesniu)uþdaviniu – nuðviesti tarpusavio bendravimobrûzgynus“. Taigi autorius atskiriadu pasaulius: sielos gelmes, kuriuoseslypi egzistencinës problemos, ir tarpusaviosantykiø erzelynæ, kuri naikinasielos gelmæ, bet moko bendrauti, gyventisu kitais ir tarp kitø. Filosofai paprastaipasirenka pirmàjá pasaulá, kuris kartaispastûmëja net á kraðtutiná individualizmà.Bendravimas su kitais visada lëkðtas,pasakytø ir Schopenhaueris, ir Nietzsche.„Kas nelinkæs bendrauti, tam ðieþmonës nereikalingi“, – raðë Schopenhaueris,tarsi formuluodamas mizantropø manifestà.Nietzsche vienatvæ aptaria kieksubtiliau. Jis áspëja vieniðàjá, nurodydamasjo kelyje laukianèius pavojus. Primena,kad neiðvengiamai ateis toks laikas,kada vienatvës jis jausis nukamuotas. Kitavertus, Nietzsche akcentuoja, kad kûrybaneámanoma be vienatvës. Psichoterapeutuitokia vienatvës adoracija negali bûtiprofesinis iðeities taðkas. Freudo mokyklakaip tik ir moko suvokti save iráveikti susvetimëjimà. Socialiai besiadaptuojantisþmogus atrodo tarsi besimokantisplaukti. Pirmiausia jam reikia iðmoktiiðsilaikyti vandens pavirðiuje. Tik águdæsar kitaip nusiteikæs bûsimas plaukikas galiryþtis nerti gelmën. Ar, pasikabinæs Niet-zsche’s ir Schopenhauerio idëjas kaip gelbëjimoratà po kaklu, jis neapsunks nuojø kaip nuo girnø svorio ir nelyginant kirvisið karto nenuners dugnan? Bet kà darytitiems, kurie dël savo prigimties visdëlto negalës iðtverti pavirðutiniðko bendravimo?Ði problema, matyt, rûpëjo ir Yalomui.2005-aisiais jis iðleidþia romanà „GydymasSchopenhaueriu“, kuriame derinagrupinæ psichoterapijà su galima filosofijosterapine galia.Romano veiksmas rutuliojasi psichoterapijagydomø ligoniø grupëje. TerapeutasJulius gydo pacientus áprastu grupiniumetodu: moko juos èia pat uþmegztitarpusavio santykius, paskui juos apmàstytiir taip þingsnis po þingsnio mokytisbendrauti. Grupëje atsidûræs tik dël profesiniøinteresø, filosofijos konsultantasFilipas yra tipiðkas Schopenhauerio irNietzsche’s apraðytas þmogus – vieniðius.Santykiø ðabakðtynas jam nëra labai ádomus.Jis dalyvauja grupës darbe, nes jamreikalinga Juliaus supervizija, kad gautøfilosofijos konsultanto licencijà. Ið esmësjis yra Juliaus kolega, taèiau Yalomas noriparodyti, kad jis kartu yra ir pacientas.Filipas kadaise ið tiesø buvo Juliaus pacientas– gydësi nuo perdëto prisiriðimoprie savo seksualinio potraukio, bet áprastinëpsichoterapija jam tarsi nepadëjusi.Padëjusi filosofija. Ypaè Schopenhaueriofigûra. Ne tik jo filosofija, bet ir jo gyvenimas.Yalomas nenubrëþia tarp jø takoskyros.Nesako, kad kûryba – tai viena, ogyvenimas – kita. Kaip tik atvirkðèiai. Jisvaizdingai tapo, kaip formavosi Schopenhaueriopesimizmas ir mizantropija. Aptariatëvo saviþudybæ, kai Schopenhaueriuisukako ðeðiolika, jo polinká matytitamsiàsias pasaulio puses (tai liudija paauglystëskelioniø dienoraðèiai), jo nesu-10 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

PSICHOTERAPIJAsikalbëjimà su motina. Apie save Schopenhauerisraðë: „Ið tëvo paveldëjau nerimà,kuris mane vargina ir su kuriuo kovojuvisomis jëgomis… Jaunystëje manekamuodavo ásivaizduojamos ligos… Kaistudijavau Berlyne, tariausi esàs dþiovininkas…Nuogàstavau, kad tik manæs nepriverstøtarnauti armijoje. Ið Neapoliomane iðvijo raupø, o ið Berlyno – cholerosbaimë… Veronoje persekiojo mintis,kad pauosèiau uþnuodyto tabako…Manheimemane apëmë nenusakomas baimësjausmas be jokios iðorinës prieþasties…Metø metais bijojau, kad nebûèiau patrauktasá teismà…“ Kaip iðtverti savo nepakenèiamàcharakterá? Klausimas yrasvarbus ne tik paèiam Schopenhaueriui.Já puikiai suprato romano veikëjas Filipas,jautæs panaðias fobijas. Filipui imponavone tik Schopenhauerio idëjos, jisgydësi sekdamas jo pavyzdþiu, já þavëjoSchopenhauerio gebëjimas filosofine kûrybaáveikti charakterio liguistumà ir mizantropijà.„Vien tai, kad jis gyveno, apmaldëmano vienatvës jausmà“, – sakoFilipas savo grupei, á já þiûrinèiai ganaskeptiðkai. Romane pamaþu paaiðkëja,kad yra fundamentaliø klausimø, á kuriuospsichologija nepajëgia atsakyti. Èia reikiagilesniø áþvalgø.Kaip iðmokti pasitikti mirtá, suþinojus,kad sergi nepagydoma liga? Kaip susitaikytisu savo charakterio mizantropija irið to kylanèia neiðvengiama vienatve?Kaip iðsigydyti perdëtus prieraiðumus, kuriekyla ið paèios asmenybës gelmës? Pagrindinisveikëjas psichoterapeutas Juliusdirba su grupe, þinodamas, kad laiko padëtikitiems ir sau jis turi tik vienerius metus.Pacientø problemos (nesutarimai ðeimoje,liguisti prieraiðumai ir t.t.), lyginantsu artëjanèia gydytojo nebûtimi, skaitytojamsjau atrodo maþesnës ir nereikðmingos.Kaip gali mirðtantis, kuriam paèiamreikia paguodos, padëti savo ligoniams,áklimpusiems á „santykiø brûzgynus“?Vienas, atrodo, nesusitvarkys. Jam padedaFilipas, pradedantis su grupe dalintissavo filosofiniø tekstø skaitymo patirtimi.Èia talkina ne tik Schopenhaueris.Apie mirtá màstë stoikai. Filipas padovanojakiekvienam grupës nariui po vienàEpikteto citatà, tarsi „namø darbams“ uþduotá.Kalbëdamas apie mirtá, Filipas neiðvengiamaituri prisiminti Martinà Heideggerá.Filipà guodþia Heideggerio mintis,kad mirtis susijusi su gyvenimu, kadjo esmës neuþgoð smulkmenos, nereikðmingasëkmë ar nesëkmë, nuosavybë, rûpinimasispopuliarumu. Jam teikia paguodossuvokimas, kad jis yra laisvas, kadgali niekieno nevarþomas suvokti bûtiespaslaptá. Grupës nariams Filipas nuodugniaiir populiaria forma aiðkina Schopenhaueriofilosofijà. Uþkreèia ja ir kitus.Grupës nariai ima suprasti, kokià paskutinædovanà jiems dovanoja psichoterapeutasJulius: moko juos visus pasitiktimirtá. Jie, baigiantis romanui, tampa netik psichologiðkai sveikesni, bet ir filosofiðkaiplaèiau angaþuoti. Romano pabaigojesavo filosofines paþiûras iðsako ir Julius.Jis staiga pripaþásta, kad filosofijadomisi labiau nei dauguma psichoterapeutø.Taèiau jam labiau priimtini Camus,Sartre’o ir Nietzsche’s mokymai, kurie raginosusitaikyti su gyvenimu, o ne juo nusivilti,kaip kad Schopenhaueris. Jis sako,kad kai suþinojo savo diagnozæ ir jáapëmë siaubas, jis atsivertë Nietzsche’sknygà „Ðtai taip Zaratustra kalbëjo“. Ðiknyga já nuramino ir ákvëpë, „ypaè gyvenimàðlovinanti mintis, jog gyventi turimetaip, kad galëtume ir iðtarti „taip“, jeimums bûtø suteikta galimybë vis ið naujogyventi tà patá gyvenimà“.Galima priekaiðtauti Yalomui dël literatûrinioschematiðkumo. Minëta Nietzsche’sprieðtara Schopenhaueriui nebuvoromane iki tol rutuliojama ar nuodugniaipsichologiðkai motyvuojama. Ji iððokapabaigoje „kaip Pilypas ið kanapiø“,likdama gryna deklaracija. Galiausiai Juliuspadaro iðvadà, kad „neurozë yra socialinisdarinys, todël skirtingiems temperamentamsgali prireikti skirtingos psichoterapijosir skirtingos filosofijos. Vienasmetodas tiktø tiems, kam naudingapatirti artumà su þmonëmis, o kitas tiems,kas pasirenka gyventi protu“. Sutikdamasu pirmuoju teiginiu, norëèiau autoriui papriekaiðtautidël iðvados, kad Schopenhaueristinka tiems, kurie linkæ vadovautisprotu, o Nietzsche skatina patirti bendrumàsu kitais þmonëmis. Nietzsche irgimanë, kad kiekvienas subtilus þmogusinstinktyviai siekia savo pilies, savo slaptybës,kur jis jauèiasi saugus nuo minios,daugelio, daugumos. Þinoma, Nietzschesako, kad filosofas vis dëlto turi nusileistiið savo vienatvës ir tyrinëti „vidutiniðkàþmogø“. Tam jis turi „nuolat persirenginëti,áveikti save, familiariai, iki koktumobendrauti“. Taèiau ir Nietzsche’s filosofiniampersonaþui kiekvienas bendravimasatrodë koktus, iðskyrus bendravimàsu sau lygiais. Jo poþiûriu, ði neatskiriamakiekvieno filosofo gyvenimo dalisyra pati nemaloniausia, net „dvokianti“.Todël Nietzschæ sunku interpretuoti kaipbendravimo mokytojà. Jis, kaip ir Schopenhaueris,liudija pasirengimà „gyventiprotu“. Kita vertus, Filipas, ásitraukæs ágrupës darbà ir savo priemonëmis stengdamasispadëti ir jos nariams, ir Juliui,kaip tik ágyvendina tà Nietzsche’s numatytà„prisivertimo bendrauti“ programà.Jis èia, sakyèiau, artimesnis Nietzsche’inei Schopenhaueriui. Be to, metodologiðkainëra tikslu, kad, taip detaliai iðnagrinëjusir terapiniams tikslams pritaikiustarsi nesimpatiðkà Schopenhauerio gyvenimà,Nietzsche’s mintys iliustruojamostik jo tekstais. Palyginimas nelabai relevantiðkasir tik sustiprina romano pradþiojekilusià abejonæ, ar pagrástas toks detalusmàstytojo biografijos nagrinëjimas.Taèiau tai suteikia tekstui tam tikrà intrigàir literatûriná þavesá. Juk èia ne traktatas,o romanas. Autorius, tapydamas màstytojopaveikslà, sukuria spalvingesnávaizdà. Be to, psichoterapeutai kartais ryðkesnesbiografijas skaito terapiniais tikslais.Bet ar turëtø kokià nors terapinæ galiàSchopenhauerio gyvenimas, jei jis nebûtøparaðæs savo kûriniø? Ar bûtøprasmës kalbëti apie Leonardo da Vincibe „Monos Lizos“?Diskutuoèiau su Yalomu, kad Schopenhaueriomizantropija ir pesimizmas yrapamatiniai jo koncepcijos bruoþai. Schopenhauerisbuvo toks pat pesimistas, kokspesimistas buvo ir Buda, tvirtinæs, kad gyvenimaspasaulyje yra pilnas kanèiø ir kadegzistuoja ðiø kanèiø prieþastis. Tai veikiaurealizmas. Taèiau dvi paskutinës Budosatrastos tiesos tvirtina, kad kanèiasgalima áveikti ir kad yra kanèiø áveikimobûdas. Mano galva, tai jau optimizmas.Ta patá daro ir Schopenhaueris. Niekurnerasime, kad Schopenhaueris pateisintøpasitraukimà ið gyvenimo. Jo manymu,kiekviena saviþudybë yra klaida, nesji pagrásta pasaulio ir kanèios esmës nesupratimu.Kanèià jis siûlo nugalëti kitaisbûdais. Jo knygoje „Pasaulis, kaip valiair vaizdinys“ suradau keturias kanèiosáveikos strategijas. Viena vertus, jis rekomenduojastoikø nuþymëtà (ir Filipo romanesiûlomà) kelià – kanèià nugalëtiprotinga mintimi. Kita vertus, kûrybinëmsnatûroms kaip iðsigelbëjimà ið kanèios jissiûlo estetinæ kontempliacijà. Atsisakymassàvokø ir atsidavimas grynam stebë-Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 11

PSICHOTERAPIJAjimui leidþia pripildyti sàmonæ iðoriniøobjektø. Tampant „ðviesiu pasaulioveidrodþiu“, blokuojama valia, todël –maþinama kanèia. Yalomo romane ði temabuvo apeita. Taèiau geriausias, manogalva, yra treèiasis, – Schopenhaueriuilabai svarbus, bet romane beveik nepastebëtas,– kanèios áveikos bûdas.Schopenhaueris tvirtina, kad kilnusþmogus pajëgia sumaþinti savo kanèià,nukreipæs savo valià á kità þmogø. Supratæsvisuotinæ kanèios prigimtá, jis kitamþmogui pajunta meilæ, kaip uþuojautà.Galbût tai ið esmës egoistiðka meilësprigimties samprata: myliu kità, nestai naudinga (maþiau skauda paèiam).Kita vertus, Schopenhaueris nuosekliaiparodo tokio kelio prasmæ. Egoizmas,pasak jo, sutelkia mûsø dëmesá á mûsøindividualøjá „að“, todël nuolatos bijomësðiam individualumui gresianèiø pavojø.Suvokus, kad visa, kas gyva, turitokià pat esmæ, kaip ir mûsø „að“, susilpnëjarûpinimasis savuoju „að“, sumaþëjabaimë bei nerimas. Ir tik ketvirtaskelias tinka iðskirtinëms natûroms, kuriosið esmës suvokia savo valios godumàir turi galios nusigræþti nuo gyvenimo.Filipas, pasibaisëjæs savos valiosgodumu, kuris reiðkësi kaip nepasotinamasseksualinis potraukis, pasirinkosavanoriðkà skaistybæ, kaip pasaulietinæaskezæ, ir tapo Schopenhauerio apraðytuasketu. Taèiau Julius, artëjanèiosmirties akivaizdoje nenutraukæs grupinësterapijos, sugebëjo pajusti savo pacientamsmeilæ, kaip uþuojautà. Todël,kai jis tvirtino, kad „skirtingiems temperamentamsgali prireikti skirtingospsichoterapijos ir skirtingos filosofijos“,jam nebuvo bûtina dirbtinai perðoktiprie Nietzsche’s. Jam bûtø uþtekæ ir nuodugniaupastudijuotos Schopenhaueriofilosofijos. Jis jà paliudijo savo laikysena.Nes juk bûtent Schopenhaueris, one Nietzsche numatë, kad skirtingi þmonësgali rinktis skirtingus kanèios áveikoskelius.Nietzsche’i buvo ádomus tik vienaskelias – kûryba. Apskritai Nietzschemanë, kad yra problemø, svarbesniø uþlaimës ir kanèios problemas, ir kiekvienatik tuo besirûpinanti filosofija yranaivybë. Já nervino Schopenhauerioiðsakyta meilës, kaip uþuojautos, idëja,nes ji skatinanti iðglebimà ir nevyriðkumà.„Iðsilaisvinæs þmogus, – raðë Nietzsche,– o dar labiau – iðsilaisvinusi dvasiatrypia niekingà gerà savijautà, apiekurià svajoja verteivos, krikðèionys, karvës,bobos, anglai ir kiti demokratai“. Tokiakoncepcija irgi gali turëti terapiná pobûdánatûroms, kurios geba iðsikapstytipaèios, savo vidiná nerimà paversdamoskûryba, kurios turi jëgos nekreipti dëmesioá savo kanèià, nes paþásta aukðtesná –kûrybos, kaip savæs áveikimo, dþiaugsmà.Taèiau ðitoks bûdas tikrai nepadedaiðgyti ir nusiraminti bandantiems ðio romanopersonaþams, kurie bûtent ir ieðko„geros savijautos“. Todël Yalomo romanopabaigoje ávykæs grupës, pasirinkusiosNietzsche’s vadinamàjá optimizmà,susivienijimas, prieðinantis Filipotarsi propaguojamam Schopenhaueriopesimizmui, ið tiesø yra pritempta schema,prasilenkianti su filosofø tekstais.Netiks¬lus yra autoriaus teigimas, kadSchopenhaueris tik paskutiniame veikale„suðilæs“ ir prabilæs apie meilæ, kaipuþuojautà, ir tik todël sulaukæs dëmesiosavo kûrybai. Ið esmës visa tai buvo iðdëstyta„Pasaulyje, kaip valioje ir vaizdinyje“.Kritiðkai nusiteikus, galima bûtø sakyti,kad ðis Yalomo romanas – tam tikrafilosofijos profanacija. Bet að taipnesakau. Tai bûtø smulkmeniðka. Detaliaiiðstudijuoti filosofinius tekstus –filosofijos kritiko, o ne psichoterapeutodarbas. Sveikintina pati idëja. ÐisYalomo raðymas artina pasaulius, kuriebe jo sumanymo patys nepriartëtø.Autorius neturi ambicijø pranokti filosofàar literatà. Taèiau jis turi gerbtinosdràsos atsiverti filosofijai ir literatûraiir ið jø sàlyèio ágyti naujø áþvalgø.Svarbiausia, kad ðiais savo atradimaisjis iðtiesia pagalbos rankà nemaþaidaliai savo pacientø ir, ko gero,skaitytojø. Nietzsche taip pat teigë, kadpats gyvenimas yra ðimtà sykiø vertesnisnei visi jo teoriniai apmàstymai.Yalomo gerbëjai (kuriø Lietuvoje paþástune vienà) á mano priekabià kritikàgalës atsakyti, kad Nietzsche’s fenomenàpsichoterapijoje ðis autoriusplaèiau analizavo knygoje „Kada verkëNietzsche“. Ðis romanas ne toksschematiðkas, ir Nietzsche ten – vienasið veikëjø. Pasirodo taip pat ir LouSalomé. Freudas ðmëkðèioja kaip antraeilispersonaþas. Tiesiog tos knygosdar reikia sulaukti lietuviðkai.Straipsnis anksèiau skelbtas leidinyje„Literatûra ir menas”Naujapriklausomybë –VILFINGASVilfingas – tai bastymasis internete bejokio tikslo. Tai panaðu á slapinëjimà gatvëmisir spoksojimà á þmones ir parduotuviøvitrinas be jokio aiðkaus tikslo. Ðáuþsiëmimà ávardijantis neologizmas sudarytasið pirmøjø frazës „What I was lookingfor?“ (Ko að ieðkojau?) þodþiø raidþiø.Apie ðià ganëtinai naujà priklausomybësnuo interneto formà praneðë britødienraðtis „The Guardian“ (www.guardian.co.uk),o Lietuvoje apie tai informavosvetainë www.balsas.lt (2007 0411).„MoneySupermarket.com“ uþsakymubendrovës „YouGov“ atliktoje apklausojedalyvavo daugiau nei 2400 ðaliesinterneto vartotojø. Apklausos rezultataiatskleidë, kad daþniausiai vilferiailankosi internetiniø parduotuviø tinklalapiuose,o populiariausios naujienø, muzikosir kelioniø svetainës. Buvo nurodyta,kad Jungtinëje Karalystëje yra daugiaunei 20 mln. pilieèiø, kartkartëmisneatsispirianèiø internetinës reklamos vilionëms.Ketvirtadalis „The Guardian“apklaustø þmoniø nurodë, kad beveik 30proc. internete praleidþiamo laiko uþimavilfingas, t.y. per 2 savaites betiksliam internetonarðymui sugaiðtama visa darbodiena.Tyrimas taip pat parodë, kad daþniausiaivilfingu uþsiima vyrai ir jaunesninei 25-eriø metø þmonës. Daug laikoatimanti internetinë priklausomybë neretaipakenkia ðeimos santykiams, trukdodirbti ir mokytis. Nors internetas buvo sumanytaskaip priemonë, leidþianti þmonëmspatogiau ir greièiau gauti reikiamàinformacijà, taèiau iðsiplëtusios galimybësrinktis blaðko dëmesá ir þmonës tiesiogpamirðta, ko jiems ið tikrøjø reikia.Elektroninës prekybos plëtros statistikarodo, kad JK elektroninës prekybos apyvartajau panaði á didþiausiø ðalies parduotuviø.Interneto vartotojams, siekiantiemsiðvengti vilfingo, siûloma kaskartprieð pradedant narðyti aiðkiai suformuluotipaieðkos tikslà ir nusistatyti laiko limità.Na, o mëgstantys apsipirkti interneteraginami ne patys slampinëti po virtualiasparduotuves, bet naudotis specializuotomisprekiø paieðkos programomis,kurios suras kà reikia uþ geriausià kainà.12 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

AKTUALIJOSFarmacija ir korupcija:„Transparency international“tyrimas LietuvojeLina GalatiltëPatyliukais gydytojai, tarp jø irpsichiatrai, aptarinëja kolegøkeliones, skundþiasi atsibodusiaisvaistø firmø atstovø brukamaistuðinukais, pasiguodþia, kad jau seniainebuvo „paremti“, ir ádëmiai iðklausoLietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavimepaskelbtà ataskaità, kaip etiðkaivaistø firmos paremia asociacijosnariø keliones á konferencijas uþsienioðalyse. Ðiuose aptarimuose kartais paminimair korupcija, bet daþniau kalbantapie tai, kad jau senokai nesulaukiama„paramos“. Taèiau korupcijosapraiðkos rûpi ne tik paramos negavusiemsgydytojams ir nevalstybinëmsorganizacijoms, bet ir farmacijos bendrovëms,kurios finansiðkai parëmë„Transparency International“ Lietuvosskyriaus atliktà tyrimà „Garbingesnisgydymas vaistais“. Paramà skyrë Etiniøfarmacijos kompanijø ir Vaistø gamintojøasociacijos, o rengiant apklausàdalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijair Lietuvos gydytojø sàjunga. Ð.m. geguþæ paskelbus apklausos rezultatuspasidþiaugta, kad ði apklausa –unikali. Bet panaðu, kad tuo dþiaugsmingosnaujienos ir pasibaigë. „TNSGallup“ atliktos apklausos duomenimis,65 proc. apklaustø gydytojø sufarmacijos kompanijø atstovais perpastaruosius metus bendradarbiavo1–5 kartus per mënesá, o 27 proc. –6–25. Taigi nemaþa dalis gydytojø bendravosu farmacijos ámoniø atstovaisbent kartà, o kai kurie net kelis kartusper darbo dienà. Tyrimas atskleidë, kadfarmacijos ámonës gydytojus daþniausiaiskatino dovanomis, kainuojanèiomisiki 35 litø, ir medicinos knygomis.Finansine parama iðvykoms á seminarusarba konferencijas daþniau skatintididþiuosiuose Lietuvos miestuose irvalstybinëse gydymo ástaigose dirbantysmedikai. Nemaþai apklaustøjø mano,jog á tokias keliones vyksta tik tiegydytojai ar medicinos ástaigø vadovai,kurie vëliau atsilygina farmacijoskompanijoms. 19 proc. apklausos dalyviøásitikinæ, kad medikai, teikiantysrekomendacijas kolegoms dël pacientøgydymo, daþnai bûna palankûs vienaiar kitai farmacinei kompanijai.Apie 13 proc. apklaustøjø ið farmacijosámoniø gavo vertingø dovanø. Manoma,kad daþniau tai – aukðtesnes pareigasuþimantys gydytojai, galintysásigyti didesná kieká vaistø. Apklausaatskleidë, kad maþdaug 42 proc. apklaustøjøgana svarbios pramogos irvaiðës per vaistø pristatymo renginius.Tai, deja, atskleidþia itin liûdnà materialinægydytojø padëtá.Tyrimà atlikæs „Transparency International“Lietuvos skyrius rekomendavosusirûpinti vaistø átraukimo á kompensuojamøjøvaistø sàraðà skaidrumu.Á kovà uþ tai, kad vaistas nepatektøá ðá sàraðà, átraukiamos ne tik valstybinësástaigos, bet ir pacientø organizacijos,pavyzdþiui, pareiðkiant, kadsàraðe jau pakanka vaistø, o nauji nevablaðkysià gydytojus ir trukdysiàjiems pasirinkti. Ið tiesø á sàraðus neátraukiantvisø pasaulyje (nekuriantspecialiø lietuviðkø taisykliø) pripaþintoveiksmingumo vaistø pirmiausia ribojamosspecialistø galimybës laisvaipraktikuoti, o antra – pacientø teisëgauti tinkamà gydymà.„Transparency International“ rekomendavogydytojams ir jø profesinëmsorganizacijoms skelbti apie farmacijospramonës teikiamà paramà –dovanas, keliones, vaiðes, verslo ryðius,paramà mokslo tyrimams. Labaigrieþtai vertinta ir pastaroji. Panaðu,kad nereikës ilgai laukti tos dienos,kad ástaigø ir nevalstybiniø organizacijøbus papraðyta atsiskaityti uþ gautàparamà, juolab, kad ðiemet Valstybinëjevaistø kontrolës tarnybojeásteigtas naujas Vaistø reklamos kontrolësskyrius, kuriam farmacijos versloatstovai privalo teikti informacijàapie iðlaidas, skirtas reklaminiams,profesiniams (moksliniams) renginiamsbei juose dalyvaujantiems gydytojamsir farmacijos specialistams.Ðie duomenys þinomi tik VVTK irvieðai neskelbiami, bet tai nereiðkia,kad dël jø neteks aiðkintis.Ðis tyrimas taip pat ástumia gydytojusá profesinio tobulinimosi aklavietæ– kol kas nei gydytojø atlyginimai,nei kvalifikacijai kelti skirtos gydymoástaigø lëðos neleidþia dalyvauti konferencijoseuþsienyje – neretai registracijosmokestis, kelionës ir poros dienøpragyvenimo iðlaidos pranoksta gydytojo„popieriná“ atlyginimà. Taigiágyvendinus visus etikos reikalavimusLietuvos psichiatrai turëtø tenkintis savomis,tiesa, taip pat farmacijos ámoniøremiamomis, konferencijomis. Iðeitieskol kas nematyti.Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 13

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJAIðtirtas gydymo metadonuprogramø efektyvumasPirmà kartà Lietuvoje atlikti iðsamûsgydymo metadonu programøefektyvumo tyrimai. Ðiosprogramos skirtos ilgameèiams aguonøekstrakto ir heroino vartotojams, kuriemsnetinka jokie kiti gydymo metodai.Skirtingus tyrimus apie gydymo metodoveiksmingumà atliko Narkotikøkontrolës departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausybës, Valstybinispsichikos sveikatos centras ir Vilniauspriklausomybës ligø centras.„Atlikti iðsamûs tyrimai parodë, kadgydymas metadonu yra veiksmingas irreikalingas ilgameèiams opioidø vartotojams,nes þymiai sumaþëja ðvirkðèiamøjønarkotikø vartojimas, nusikalstamumas,infekcijø plitimas. Taèiau gydymometadonu paslaugas dar bûtina tobulinti,stiprinti jø kontrolæ, stebësenàbei didinti prieinamumà. Pavyzdþiui, Europosðalyse tokiose programose dalyvauja25 -50 proc. opioidø vartotojø, oLietuvoje ðis skaièius nesiekia ir 10 proc.Tai reiðkia, kad didþioji dalis opioidøvartotojø yra nepasiekiami specialistø“,– teigia Narkotikø kontrolës departamentodirektorë Audronë Astrauskienë.2007 m. sausio 1d. Lietuvoje ið visogydymo metadonu programose dalyvavo381 asmenys.Narkotikø kontrolës departamento atliktastyrimas parodë, kad vidutinis metadonoprogramose dalyvaujanèiø asmenøamþius yra 37 metai, vidutinis narkotikøðvirkðtimosi staþas – 16 metø, vidutinëbuvimo metadono programojetrukmë – 4 metai. Metadono programosdalyviai daþniausiai kreipësi dël aguonøekstrakto (77 proc.) ir kiek reèiau dëlheroino (22 proc.) vartojimo. „Svarbu at-kreipti dëmesá á tai, kad pirmaisiais dalyvavimometais metadono programojetreèdalis asmenø, jø teigimu, dar vartojair ðvirkðèiamuosius narkotikus. Dalyvaujantðioje programoje daugiau neimetus apie 87 proc. metadono programosdalyviø atsisako ðvirkðèiamøjø narkotikø“,- tyrimà komentuoja A. Astrauskienë.Vilniaus priklausomybës ligø centrodirektoriaus doc. Emilio Subatos teigimu,2003–2006 m. Vilniaus priklausomybësligø centras kartu su Kauno irKlaipëdos priklausomybës ligø centraisbei Kauno medicinos universitetu dalyvavoPasaulio sveikatos organizacijos tyrime,kuriuo buvo siekiama ávertinti pakaitiniogydymo efektyvumà. „Ðio tyrimorezultatai parodë, kad skiriant pakaitinágydymà po 3 ir 6 mën. opioidø vartojimastapo retesnis 13 kartø, rizika uþsikrëstiir kitus uþkrësti ÞIV, B ir C hepatitaisper kraujà – 10 kartø, nusikalstamumassumaþëja daugiau kaip 6 kartus.Gydant metadonu statistiðkai reikðmingaipagerëjo sveikata ir gyvenimokokybë. Nepaisant, kad tyrime dalyvavosunkiø pacientø kontingentas, kurieopioidus vartojo vidutiniðkai 10–12 m.,po 6 mën. tyrime tebedalyvavo apie70 proc. Analogiðki duomenys gauti irkitose pasaulio ðalyse, kur buvo atliktastyrimas“, - sako E. Subata.Valstybinio psichikos sveikatos centroatliktame tyrime daugiausiai dëmesioskirta gydymo metadonu proceso vertinimà.Tyrimas parodë, kad bûtina gerintipaslaugø kokybæ ir prieinamumà, didintidarbuotojø kvalifikacijà ir motyvacijàdirbti su metadonu gydomais pacientais.Svarbiausi faktai ir skaièiai• Pakaitiniu gydymu siekiama:– laipsniðkai gerinti serganèiøjø priklausomybenuo opioidø somatinæ irpsichinæ bûklæ;– geriau organizuoti lëtiniø infekciniøligø (ÞIV, hepatitø B, C) prevencijà;veiksmingiau gydyti gretutinius susirgimusir narkotikø vartojimo komplikacijas;– gerinti serganèiøjø socialinæ adaptacijàir integracijà á visuomenæ;– vienas ið gydymo tikslø yra nusikalstamumoprevencija.• Valstybinio psichikos sveikatos centroduomenimis, 2007 m. sausio 1 d. Lietuvojeið viso gydymo metadonu programosedalyvavo 381 asmenys.• Gydymo metadonu paslaugos teikiamosVilniaus, Kauno, Klaipëdos ir Panevëþiopriklausomybës ligø centruose,8 psichikos sveikatos centrø kabinetuoseVilniuje, taip pat analogiðkaskabinetas veikia Druskininkuose.• Pakaitinis gydymas (daþniausiai metadonuarba buprenorfinu) taikomasvisose ES valstybëse narëse ir daugumojejø tai yra – pagrindinë priklausomybësnuo opioidø gydymorûðis.• 2004 m. JT priëmë jungtinæ pozicijàdël pakaitinës palaikomosios terapijos,o 2006 m. PSO áraðë metadonà ir buprenorfinàá pavyzdiná pagrindiniø vaistøsàraðà.• Metadonu Europoje gydoma apie500 000 pacientø per metus.• Metadonas – Europoje daþniausia skiriamasvaistas gydant priklausomybænuo opiodø turinèius asmenis – maþdaug80 proc. asmenø, kuriems skir-14 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJAKas treèias sergantispriklausomybe nuo narkotikøsëkmingai baigia reabilitacijàtas pakaitinis gydymas, skiriamas metadonas(daugiau nei 90 proc., jei gydomaspecializuotuose gydymo centruose).Apie Narkotikø kontrolësdepartamentà prieLR Vyriausybës2004 metø vasario mënesá veiklà pradëjoNarkotikø kontrolës departamentas,kurio pagrindinis uþdavinys yra koordinuotiir ágyvendinti Lietuvos narkotikøkontrolës ir narkomanijos prevencijospolitikà. Departamentas teikia LietuvosRespublikos Vyriausybei pasiûlymus dëlnarkomanijos prevencijos ir narkotikøkontrolës veiklos prioritetiniø krypèiøtobulinimo, rengia rekomendacijas dëlatsakingø institucijø narkomanijos prevencijospriemoniø ágyvendinimo, koordinuojajø veiklà, reguliariai tiria narkotikøvartojimo paplitimà Lietuvoje, atstovaujaLietuvà tarptautinëse organizacijose.Daugiau informacijos galima rastiwww.nkd.lt.Dël papildomos informacijospraðome kreiptis:Vilma Janulytë,Narkotikø kontrolës departamento prieLietuvos Respublikos VyriausybësRyðiø su visuomene skyriaus vedëjaTel. (8 5) 2668066;mob. tel. 8 685 01450,el. paðtas: vilma.janulyte@nkd.ltEmilis Subata,Vilniaus priklausomybës ligø centrodirektorius doc.Tel. 8 5 2137274;el. paðtas emilissubata@takas.ltPirmà kartà ðalyje Narkotikøkontrolës departamentas prieLietuvos Respublikos Vyriausybësávertino asmenø priklausomø nuonarkotiniø ir psichotropiniø medþiagøreabilitacijos proceso efektyvumà. Tyrimasparodë, kad 2006 m. sëkmingaiilgalaikes reabilitacijos programas baigë65 asmenys, kuriø dauguma (82proc.) jau ásidarbino arba pradëjo mokytis.„Pasaulinë praktika rodo, kad vidutiniðkaipusë visø dalyvaujanèiø ilgalaikësereabilitacijos programose jasbaigia. Dþiugu, kad Lietuvoje ilgalaikesreabilitacijos programas sëkmingai baigiaiki 40 proc. asmenø besigydanèiødël priklausomybës nuo narkotikø. Galimetikëtis, kad ðie rezultatai ir toliaugerës, nes reabilitacijos bendruomenësðalyje stiprëja. Visgi nereikëtø pamirðti,kad svarbiausias sëkmës faktorius yrapaties besigydanèiojo noras ir motyvacijaatsikratyti priklausomybës nuo narkotikø.Departamentas ir toliau sistemingaisieks vertinti reabilitacijos procesoefektyvumà, nes iki ðiol tokie duomenysnebuvo kaupiami“, - teigia Narkotikøkontrolës departamento direktorëAudronë Astrauskienë.Pasak Lietuvos priklausomybës ligøreabilitacijos bendruomeniø asociacijosprezidento Alberto Luèuno, jo vadovaujamojereabilitacijos bendruomenëje„Vilties ðvyturys“ nuo susikûrimo pradþios2003 m. reabilitavosi 180 priklausomøasmenø, ið kuriø ðiandien blaiviaigyvena 90. „Vis dëlto iðlieka didelis atkryèiøpavojus - apibendrinus pasaulinæpraktikà galima teigti, kad ið visø baigusiøreabilitacijos programas po trijømetø blaivûs iðlieka iki 33 proc.“, – sakoA. Luèunas.Lietuvoje ákurta 16 reabilitacijos bendruomeniø,kuriose yra 273 vietos asmenims,priklausomiems nuo psichoaktyviømedþiagø. Ðiose bendruomenësebeveik nuolat bûna 20-30 laisvø vietø.Tai rodytø, jog reabilitacijos vietø motyvuotiemsasmenims Lietuvoje pakanka.Narkotikø kontrolës departamentasnuolat bendrauja su reabilitacijos bendruomenëmisir Departamento internetosvetainëje www.nkd.lt pateikia laisvøvietø skaièiø konkreèiose reabilitacijosbendruomenëse.Sergantiems priklausomybe nuo narkotikøreabilitacijos paslaugos siûlomosvisoje Lietuvoje. Daugiausia jø 2006metais galëjo suteikti Kauno apskrityjeásikûrusios bendruomenës: 3 veikiaKauno rajone ir po vienà – Kauno miestebei Këdainiø rajone.Nuo 2006 metø reabilitacijos projektøfinansavimà ið Socialinës apsaugosir darbo ministerijos perëmë Narkotikøkontrolës departamentas. 2007 m. iðaugovienam projektui ið valstybës biudþetoskiriamø lëðø suma. Ðiais metais deðimtiesilgalaikës reabilitacijos projektøfinansavimui numatyta 762 tûkst. litø.Vidutiniðkai vienam projektui2007 m. teks 76 tûkst. Litø (2006 m. –65, 2005 m. – 28 tûkst. Lt.) „Kalbantapie finansinæ paramà reabilitacijos bendruomenëms,reikia pasidþiaugti, kadjau nemaþai bendruomeniø sugeba parengtigerus projektus ir gauti ES paramàveiklai vystyti. Vien 2006 metais pasiraðytøsutarèiø piniginë iðraiðka siekia8, 7 mln. litø“, – teigia A. Astrauskienë.• 2006 metais, ágyvendinant Narkotikøkontrolës departamento finansuotusprojektus, Lietuvoje socialinës ir psichologinësreabilitacijos paslaugos suteiktos478 asmenims, priklausomiemsnuo psichikà veikianèiø medþiagø, ið jø426 buvo ilgalaikës reabilitacijos klientai.Kartu suteikta pagalba 214 priklausomøasmenø ðeimø nariams. Su minëtaisasmenimis dirbo 85 darbuotojai.• Ið viso 2006 metais ilgalaikëse reabilitacijosprogramose dalyvavo 171 asmuo.• 2006 metais ðalyje uþregistruota 5573asmenys, priklausomi nuo narkotikø.Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 15

RENGINIAIDalykinë ir poilsinëkelionë á Italijà,arba visi keliai veda á RomàGyd. psichiatrëVida KilikevièienëÐiø metø balandþio 12, 13 ir 17dienomis psichiatrai, psichologai,socialiniai darbuotojai iðLietuvos dalyvavo seminarø cikle Italijoje„Asmenø, vartojanèiø narkotines irpsichotropines medþiagas, reabilitacijair socialinë reintegracija. Narkomanijosir nusikalstamumo prevencijos strategijaItalijoje“.Manau, kad dalyvavimà ðioje kelionëjelëmë net keletas prieþasèiø: pavasarisItalijoje – palankus metas, nes vëliau, vidurvasará,prasideda karðèiai; savaitëtarp Velykø ir Atvelykio; Atvelykio miðios;popieþiaus Benedikto XVI 80-meèiominëjimo iðkilmës Vatikane. Na ir,savaime aiðku, profesiniai dalykai – dalyvavimaságyvendinant Lietuvos Respublikosnacionalinæ narkotikø kontrolësir narkomanijos prevencijos 2004 –2008 metø programà, noras suþinoti,kaip vykdoma priklausomø nuo narkotiniømedþiagø asmenø reabilitacija irreintegracija á visuomenæ Italijoje. Lietuvaièiussutiko priimti ir supaþindintisu savo veikla trys Italijos narkomanøreabilitacijos centrai.Pirmasis ið jø – reabilitacijos centrasVenecijoje, „Renatos“ viloje (ComunitàTerapeutica Villa Renata, Sede Centrale:“Villa Renata”, via Orsera 4, 30126Lido di Venezia, Italy, http://www.villarenata.eurovenezia.org.).Ðis centras darvadinamas motinos ir vaiko centru, jopaskirtis – sugràþinti á gyvenimà praeityjevartojusias narkotines medþiagasmoteris narkomanes, kurios ðiuo metuyra pagimdþiusios ir augina savo vaikus.Po gimdymo ðios motinos su savo vaikaisdvejus metus gyvena minëtame centre,gauna visà reikiamà medicininæ, socialinæ,pedagoginæ ir psichoterapinæ pagalbà.Kalbantis su centro darbuotojaisdëmesá patraukë tai, kad á ðá centrà moteryspriimamos tik po grieþtos atrankos– vidutiniðkai po 20 pokalbiø, psichologiniøkonsultacijø, t. y. tos, kurios yragalutinai apsisprendusios nutraukti nar-Akimirka ið seminaro Ðv. Patrignano reabilitacijos centro, kalba centrodarbuotojaiÐv. Patrignano reabilitacijos centro bendruomenës nariai darbo terapijosmetu16 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

RENGINIAIStraipsnio autorë Vatikane, ðv.Petro bazilika ir aikðtëkotikø vartojimà ir gimdyti vaikà. Podvejø metø reabilitacijos ðiame centre iðvykstanèiomsbuvusioms pacientëms irjø vaikams dar pusmeèiui surandamas,parûpinamas gyvenamasis plotas jau uþðio centro ribø, ir toliau intensyviai palaikomasryðys su jomis.Kità dienà Florencijoje, Giovani Javoscentre (Centro Giovani Java, via Pietrapiana(angolo via Fiesolana) Firenze,http://www.comune.firenze.it/infoshop)ávyko seminaras „Narkomanijos prevencijasiekiant organizuoti prieinamà socialinæir psichologinæ pagalbà paaugliams,jaunimui ir jø artimiesiems“. Specialistai,ne pirmus metus dirbantys supaaugliais, papasakojo ieðkantys kuoávairiausiø netradiciniø ir neoficialiø bûdø,kaip patekti á paaugliø narkomanøvakarëlius, suëjimus, susibûrimo vietas,á vartojanèiøjø narkotikus paaugliø kompanijas,ir tokiu bûdu pradëti su jais neoficialiaibendrauti, ágyti jø pasitikëjimà,kad vëliau galëtø pasiûlyti jiems profesionaliàpagalbà atsisakant narkotikø.Tai – plati veiklos sritis ne tik priklausomybësligø specialistams, gydytojams,bet ir socialiniams darbuotojams, psichologams,socialiniams pedagogams.Nustebome iðgirdæ, kad Italijoje, kaip irLietuvoje, á ðià veiklà sunku átraukti vartojanèiønarkotikus paaugliø tëvus, daþnojø autoritetas savo paaugliams vaikamsyra nepakankamas.Na, ir paskutinis reabilitacijos centras,kuriame teko apsilankyti Italijoje, –didþiulis Rimini Ðv. Patrignano (San Patrignano)reabilitacijos centras (Via SanPatrignano, 53 – 47852 Coriano – Rimini,Italy, http://www.sanpatrignano.org),kuriame tuo metu reabilitavosi apie 900nuo narkotiniø medþiagø priklausomø asmenøið visos Italijos. Centro vadovë pabrëþë,kad jø darbuotojø komanda yra pasirengusiaktyviai bendradarbiauti su visomisEuropos ðalimis, su jø panaðios paskirtiescentrais, suteikti pagalbà savocentre asmenims, priklausomiems nuonarkotiniø medþiagø, ne tik ið Italijos, betir ið kitø Europos kraðtø. Apie ðiame centregyvenanèiø asmenø átraukimà á gydomàjàdarbinæ veiklà – vyno gamybà, odos,popieriaus dirbiniø gamybà, gobeleno audimà– papasakojo besveikstanti pacientëið Sankt Peterburgo.Be to, mûsø grupë kelias paras praleidoturistø gretose, kurios ypaè pagausëjaRomoje Velykø – Atvelykio metu. Apsilankëmene tik Italijoje – Venecijoje,Florencijoje, Pizos miestelyje, Romoje,Vatikane, Rimini kurorte, Asyþiuje, betir ðiek tiek pasivaikðèiojome po Austrijossostinæ Vienà, pasidairëme po kitusAustrijos ir Èekijos miestelius. Be abejo,kelionës metu nepaparastà malonumàsuteikë galimybë groþëtis Alpiø, Tirënøkalnais...Florencijos Giovani Javos centro darbuotojai rengiasi seminaruiÐv. Angelo baþnyèia prie Tibro upës – Romos miesto istorijos simbolisPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 17

AKTUALIJOSPsichiatrijos ypatumaiNorvegijojePirmieji áspûdþiaiGintas GruodisJau beveik 9 mënesiai, kaip dirbupsichiatru Norvegijoje. Aprimus„aistroms“, susijusioms suvisais uþgriuvusiais gyvenimo pasikeitimais,atsirado galimybë þvilgtelti áNorvegijos psichiatrijà „objektyviau“.Raðau ðá þodá su kabutëmis, nes tai tëramano subjektyvûs pastebëjimai, neiðvengiamivertinimai „uþ“ ir „prieð“ lyginantvisa, kà radau èia, su tuo, ko buvaumokytas, kas tarsi yra savaime suprantamidalykai. Gal dël to pirmiausiaá akis krenta lengviausiai pastebimi skirtumai,nors ir panaðumai ne maþiau stebino.Daugumai skaitytojø jau teko susipaþintisu Norvegijos psichiatrijos sistemaið Nijolës Goðtautaitës Midttunstraipsniø (PÞ, 2005, Nr.5–6, 2006,Nr.1 ir Nr.4), taigi stengsiuosi nesikartoti,daugiau remtis asmenine patirtimi,ágyta konkreèiame ir kiek specifiniamepsichiatrijos skyriuje. Ði patirtis neleidþiadaryti labai plaèiø, toli siekianèiøiðvadø, bet galbût padës susidaryti áspûdáapie norvegiðkàjà psichiatro kasdienybæ.Pradësiu nuo áspûdþiø, istorijos,vëliau mëginsiu iðsamiau apraðyti sritis,su kuriomis tenka susidurti tiesiogiai:pacientø individualiu planu, pagrindiniaisreabilitacijos akcentais, psichikossveikatos prieþiûrà reglamentuojanèioástatymo ypatumais, psichikospacientø smurto rizikos ávertinimu.Pirmuosius áspûdþius atvykus èia geriausiaiapibûdina þodis „ðokas“, norsir dabar dar sunku pasakyti, koks gikonkreèiai tas sukrëtimas buvo. Turëjoátakos kalbos barjeras, kultûros skirtumai,sveikatos prieþiûros sistemø ypatumaiir pasikeitæs darbo pobûdis.Nors pasakymas „kontrastø ðalis“daþniau taikomas kitiems kraðtamsapibûdinti, apie Norvegijà neretai pagalvojubûtent taip. Tarkim, stebina didelisimigrantø skaièius norvegø nacionalizmo(geràja prasme), uþdarumo,netgi átarumo visam, kas nauja fone.Á akis krenta visuotinis susirûpinimassveikata ir saugumu, taèiau greta sportuojanèiøgausos didëja rûkymas tarpmoterø ir jaunimo. Pradþioje buvokeista, o dabar jau áprasta, kad visi dviratininkaisdëvi ðalmus (ant kuriø darir lemputës þybsi), liemenes su atðvaitais.Imu áprasti net ir prie ðunø su tokiomisliemenëmis. Nors iðoriðkai norvegaisunkiai sujaudinami, taèiau nepasirodëlabai lëti, tiesiog daug kà vertinagana ramiai. Tiesa, gyvenimo tempasgerokai lëtesnis. Gydytoja asistentë,kelis deðimtmeèius gyvenusi Vokietijojeir prieð devynetà metø gráþusi ágimtàjà Norvegijà, teigë, kad pirmusmënesius vis atsitrenkdavusi á automatiðkaiatsidaranèias stiklines duris, negalëjusiáprasti prie smarkiai nuo Vokietijosbesiskirianèio tempo. Tai atsispindiir darbe – problemos neretainagrinëjamos ilgai ir nuobodþiai, bekonkreèiø rezultatø.Darbe turëjo átakos ir tai, kad ið kartopradëjau dirbti vadinamuoju „overlege“,gydytoju specialistu, kuris atsakingasuþ tinkamà visø skyriaus pacientøgydymà ir tinkamà psichikos sveikatosprieþiûrà reglamentuojanèiø ástatymølaikymàsi. Turint galvoje tai, kad kalbosmokiausi tik Lietuvoje ir menkai iðmaniauNorvegijos medicinos sistemà,manau, kad pradëti dirbti gydytoju specialistubuvo tikras avantiûrizmas. Tie-sa, darbdaviai ramino, kad pirmus mënesiusatsakomybë ir krûvis bus riboti,be to, visada galësiu klausti labiau patyrusiøkolegø. Tai gelbëjo, bet pirmomissavaitëmis klausinëjau beveik iðtisàdarbo dienà, kita vertus, neretai negalëdavaupaklausti nieko, nes prieðklausiant turi kilti klausimas arba abejonë.Èia kaip ir mokantis: jeigu klausimønekyla, vadinasi, arba þinai viskà,arba nieko. Pirmasis variantas retesnis.Ðiandien pradþioje tikrai rinkèiausi„assistant lege“ (gydytojo specializuotojerezidentûroje) pozicijà: Norvegijoje,kaip ir daugelyje Europos ðaliø,jø darbo krûvis labai didelis, taèiauatsakomybë maþesnë. Budëjimø metu,per supervizijas su gydytoju specialistu,kassavaitinëse paskaitose yra galimybiøsusipaþinti su painia Norvegijosmedicinos sistema. Specialistui tenkantiatsakomybë, ypaè dël psichikos sveikatosprieþiûrà reglamentuojanèiø ástatymøtinkamo laikymosi, yra gana didelënaðta.Reikia pripaþinti, kad sistemos sudëtingumas,neretai ir painumas beineapibrëþtumas tikrai nepalengvinaprisitaikymo naujokui ið kitos ðalies.Pradþioje maniau, kad vienintelë kliûtisyra nepakankamas kalbos mokëjimas.Taèiau pamaþu ásitikinau, kad netik, o ir norvegai, matydami mano kartaisbeviltiðkas pastangas suprasti, ramindavosakydami, kad tai sudëtingair jiems patiems. Lietuvoje gana aiðki(nors ir nebûtinai labai gera) kasdieniodarbo rutina ir gydytojo galimybesapribojantys ávairiausi raðyti ir neraðytiástatymai leisdavo nesukti galvos.Tiesiog þinojai, kad privalai staciona-18 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

AKTUALIJOSre per 52 arba 60 dienø (o neoficialiaiper maþiau nei 30 d.) „iðgydyti“ pacientàir iðraðyti „namo“. Þinant socialiniøtarnybø galimybes, apie namus irapie tai, kaip juose pacientas gyvenstoliau, nebûdavo nei didelio noro, neigalimybiø galvoti. Norvegijoje aplinksergantá, ypaè lëtine liga, sudaromasvadinamasis „atsakingøjø ratas“, raðtuapibrëþtas individualiame plane(apie jo esmæ paraðysiu kituose straipsniuose).Pagrindinë atsakomybë uþ pacientàtenka vietos savivaldybëms.Greta medicinos pagalbos, pacientuiprieinamos socialinës tarnybos, ðeimosgydytojas, reabilitacijos komandos,psichiatrijos poliklinikos ir t. t. Atrodytølyg ir aiðku, kol nesuþinai, kadkiekviena savivaldybë ðiose tarnybosetvarkosi kaip nori. Todël pradþiojeminëtø „atsakingøjø“ susitikimuose,kur bûdavo nagrinëjamos paciento problemos,planai, poreikiai, tiesiog „grybaudavau“,nelabai suprasdamas, kàèia veikia tiek daug þmoniø. Lietuvojebuvo aiðku, kad po stacionaro istorijosiðraðas siunèiamas á poliklinikà,kur gydymà tæs tenykðtis psichiatras,o èia teko galvoti, kas iðraðys pacientuivaistus, kas stebës, ar jie vartojami,kas rûpinsis paciento uþimtumu,socialiniais klausimais ir t. t. Dar labiaunustebau suþinojæs, kad psichikossutrikimu sergantá pacientà galima iðraðytiið psichiatrijos poliklinikos arbavadinamøjø apylinkës psichiatrijoscentrø (Lietuvos psichikos sveikatoscentrø atitikmuo.–Red.). Vëliau iðsiaiðkinau,kad ðie gana sudëtingosstruktûros centrai priklauso psichiatrijosklinikai (pvz., ligoninë, kuriojeGaustado ligoninë ðalia Oslo (Norvegija)dirbu, turi du tokius centrus). Pacientasgali bûti iðraðytas ir pasveikæs, irtuo atveju, jeigu gydymas nëra veiksmingas.Skiriasi nuo Lietuvos ir gydytojo darbopobûdis. Jau minëjau, kad gydytojospecialisto pagrindiniai uþdaviniai yra:tinkamas visø pacientø gydymas, ástatymølaikymasis, besispecializuojanèiøgydytojø prieþiûra. Kitaip nei Lietuvoje,èia daugiau laiko reikia praleisti studijuojantástatymus ir diskutuojant jøtaikymo niuansus. Ástatymø panaðumusir skirtumus mëginsiu panagrinëti kituosestraipsniuose, tiesiog noriu pabrëþti,kad tai itin svarbi gydytojo, ypaè dirbanèiosu priverstinai gydomais pacientais,darbo dalis.Beje, ir dar vienas dalykas, labai nepriimtinasmûsø mentalitetui ir visiðkaiáprastas èia. Tai – skundai. Skundþiamigali bûti visi ligoninës sprendimai:atsisakymas gydyti stacionare,bet koks judëjimo laisvës suvarþymas,vaistø skyrimas, perkëlimas á kità ástaigàir pan. Tam visiðkai uþtenka ir þodiniopaciento pareiðkimo bet kuriampersonalo nariui, o ligoninës pareiga –uþtikrinti, kad skundas bûtø iðnagrinëtas.Tai áprasta darbo dalis – skundainelaikomi asmeniniu áþeidimu, pacientonedëkingumo ar personalo kvalifikacijosstokos rodikliu. Beje, personalastaip pat „principingai“ skundþia kolegas,pasirodanèius darbe apsvaigusiusarba netinkamai besielgianèius supacientais.Personalo santykiai grindþiami lygiateisiðkumu,kuris mano, ko gera, jau„sugadinta“ galva, kiek perdëtas, neskai visi tokie lygûs, nebeaiðku, ne tikkas kam pavaldus, bet ir kas uþ kà atsakingas.Psichiatro specialisto padëtisyra ypaè nedëkinga dël to, kad teisiðkaibûtent jis atsako uþ gydymo rezultatusir incidentus. Todël gydytojø sàjunganeigiamai atsiliepia apie naujà restruktûrizacijà,dël kurios gydytojø padëtistampa dar neaiðkesnë.O praktiðkai darbe beveik nuolat tenkalyg ir teisintis personalui dël vaistøskyrimo, gydymo taktikos, pagrásti savopasirinkimà ir net atsakyti á klausimus(pavyzdþiui, kodël pati ligoninë negalitiekti piktnaudþiaujantiems amfetaminuir sergantiems sunkiu psichikossutrikimu pacientams amfetamino tiesiaiá skyriø, kad pacientai neperdozuotø).Kita vertus, labai skatinamas visøpersonalo nariø dalyvavimas gydyme,o gydytojas yra komandos narys. Vienasið esminiø gydymo árankiø skyriu-Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 19

AKTUALIJOSje yra aplinkos terapija (miljøterapi), todëldaug dëmesio skiriama konkretiemspersonalo veiksmams.Svarbu ir tai, kad skyriaus ir poskyriovadovybë daug dëmesio skiria personaloproblemoms, personalo klausimaiaktualûs ir gydytojui specialistui.Lygindamas santykius tarp administracijosir darbuotojø Lietuvoje ir Norvegijoje,atsiduri tarsi „veidrodþiø karalystëje“:administracija (bent jau ligoninës,kurioje dirbu) èia atskaitingadarbuotojams. Vienas ið pagrindiniø dalykø,privalomas visiems vadovams –bendrauti su savo darbuotojais. Glaudusryðys su darbuotojais laikomas vadovoprivalumu, tuo tarpu reèiau skyriujeapsilankæs vadovas gali susilauktiir priekaiðtø. Bet kuris darbuotojas galine tik uþduoti nemalonius ir nepatogiusklausimus, bet ir reikalauti atsakymø.Ypaè pabrëþiama darbuotojo savijauta,pasitenkinimas darbu, todël jautriaireaguojama á nusiskundimus dël perdidelio krûvio – dël to net gali bûti pristabdytaspacientø priëmimas á skyriø.Aiðku, besibarantá, grasinantá arba autokratiðkàvadovà taip pat labai sunkuèia ásivaizduoti.Atvykus á Norvegijà teko áprasti priegausybës susitikimø, susirinkimø, pasikalbëjimø,padiskutavimø ir pan. Tai– kultûros dalis, kurios ribotumà matoir patys norvegai (juokauja, kad jie kalbaper daug ir, net ir iðkilus paprastaiproblemai, sudaro nemaþà komisijà).Neslëpsiu, kad pasipiktinau susirinkimaisir todël, kad jie baigiasi, bent jauman taip atrodo, be jokio konkretaus rezultato.Net atrodo, kad pilstoma ið tuðèioá kiaurà. Po „lakstymo“ Lietuvojeskirtumas atrodo didþiulis. Vis dëlto bûtentðiuose susitikimuose ir iðsprendþiamidaugelis pacientui svarbiø klausimø.Pats tebemanau, kad kalbëti su paèiupacientu yra ir ádomiau, ir naudingiaunei apie já.Ðiek tiek apie mano darbovietæ. Nuo2006 m. rudens dirbu viename ið OsloAkerio universitetinës ligoninës psichiatrijosklinikos skyriø. Klinika aptarnaujaapie 175 000 gyventojø – duOslo rajonus ir Follo savivaldybæ. Psichiatrijosklinika sudaryta ið ûminiø atvejø,gerontopsichiatrijos, psichoziøgydymo skyriø, specializuotø poliklinikø(ambulatorinës pagalbos skyriaus),dviejø psichiatrijos poliklinikø,trijø vaikø ir paaugliø poliklinikø, regioniniosmurto, traumø ir saviþudybiøprevencijos skyriaus bei skyriaus,atsakingo uþ mokslà ir tobulinimàsi.Beveik visi skyriai sudaryti ið keliø poskyriø(vienetø). Tarkim, ûminiø atvejøskyriuje yra du uþdari poskyriai (12ir 10 lovø) ûmiems pacientams, vienàatvirà ir vienà uþdarà poskyrá poûmiemspacientams (po 12 lovø) ir visailigoninei konsultacijas teikiantisposkyris. Að dirbu psichozëms gydytiskirtame skyriuje (avdeling for psykosebehandling,toliau – AFPB), ásikûrusiameapie 5 km nuo pagrindinës ligoninës,istorinëje Norvegijos psichiatrijos– Gaustado – ligoninëje. Manau,kad istorija yra svarbi ir darboypatumams, todël jos neapeisiu.1855 m. Gaustado miestelyje atvërëduris pirmoji Norvegijoje valstybinëpsichiatrijos ligoninë þmonëms, sergantiemssunkiais psichikos sutrikimais(2005 m. ligoninë ðventë 150-metá).Viskas prasidëjo 1846 m., kai gydytojasHermanas Wedelis Majoras paskelbëtyrimà apie apgailëtinà psichikos pacientøpadëtá tuometinëje Norvegijoje.Tad valdþiai neliko nieko kita, tik 1848m. priimti ástatymà, reglamentuojantápsichikos ligoniø prieþiûrà ir gydymà(Sindsyges pleie og behandling), kuriuopsichikos ligoniø slauga ir gydymas iðkalëjimø ir skurstanèiøjø rûpybos sistemøbuvo perkeltas á sveikatos sistemà.Tais paèiais metais pradëta statytiGaustado psichiatrijos ligoninë. Statináprojektavo vokieèiø kilmës architektasHeinrichas Ernstas Schirmeris(1814–1887), sukûræs ir daugiau þymiøOslo (tada Kristianijos) pastatø, pavyzdþiui,Nacionalinës galerijos pagrindinápastatà bei Ðv. Olavo baþnyèià. Manoma,kad Gaustado ligoninës prototipujis pasirinko Girard de Cailleuxsprieglaudà Auxerre (á pietryèius nuo Paryþiaus).XIX a. viduryje Gaustadas buvomaþas miestelis Norvegijos sostinësKristianijos ðiaurëje. Ir ðiandien nesunkuatsekti buvusias siauras gatveles, nedideliusnamukus, kuriuose bûta amatininkødirbtuvëliø, parduotuviø. Èia,anot sumanytojø, psichikos ligoniamsturëjo bûti sukurtos idealios sàlygos nu-siraminti, leisti laikà gamtoje ir pailsëtinuo konfliktø (pvz. ðeimoje). Tai buvoviena moderniausiø to meto psichiatrijosástaigø pasaulyje. Kitai nei iki tol,pagrindinis dëmesys èia buvo skiriamassunkiomis psichikos ligomis sirgusiøþmoniø gydymui ir reabilitacijai, o netik jø atskyrimui nuo visuomenës. Didþiausiàátakà turëjo vokieèiø ir prancûzøpsichiatrijos mokyklos. Darbo terapijai,kuria siekta skatinti ligoniø savidrausmæir iðtvermæ, buvo skiriamas ypaèdidelis dëmesys. Gydant taip pat buvomokoma asmens higienos, mandagaus irkultûringo elgesio. Jau tada pabrëþta,kad gydant turi bûti naudojama kuo maþiauprievartos. Pacientai skirstyti á skyriuspagal ligos tipà, lytá ir socialinæ klasæ.Ligoninëje gydësi ir áþymûs Norvegijosþmonës, pavyzdþiui garsi norvegøklasikë Amalie Skram (1846–1905). Josiðgyvenimai ðioje gydykloje atsispindëjoir dvejuose jos romanuose. Gaustadedirbo pirmasis Norvegijos psichiatrijosprofesorius Ragnaras Vogtas (1870–1943). Ligoninëje ypaè daug nuveiktatobulinant psichologinius pagalbos metodus.Kita vertus, yra ir ne tokiø ðlovingøistorijos puslapiø. Ðioje ligoninëjelobotomija taikyta nuo 1941 iki net1974 m. Visi ðie istorijos vingiai atsispindiir dabartiniame skyriaus gyvenime.Nors dabar Gaustade tëra vienas ið bendroprofilio ligoninës skyriø, jo geografinëpadëtis ir psichologinis klimatas, istorijosprisigërusios sienos savitai nuspalvinasantykius tarp personalo, poþiûráá pacientà ir net psichikos sutrikimosampratà.Ðiandien AFPB sudarytas ið 6 poskyriø(vienetø): dviejø sustiprinto reþimoskyriø po 9 vietas, dviejø – uþdaro beiatviro – reabilitacijos skyriø (atitinkamai10 ir 11 vietø), 4 vietø „vilos“, skirtosreabilitacijà baigiantiems pacientams,ir uþimtumo terapijos (ergoterapijos)padalinio. Visi ðie padaliniai iðsibarstænemaþoje teritorijoje ir tik 2006m. pradþioje sujungti á vienà skyriø.Jam vadovauja administracijos vadovas,pagal iðsilavinimà slaugytojas, irklinikinis vadovas – gydytojas psichiatras.Toliau stengsiuosi nuodugniau apraðytiðio skyriaus darbà ir reabilitacijosprocesà.20 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSLietuvos psichiatrijosgrandai ið ÐvëkðnosVëlyvà 2004 m. rudená su Klubo„13 ir Ko“ nariais buvomeÐvëkðnos psichiatrijosligoninëje. Kol klubo nariaianketavo pacientus, bendravausu gydytojais. Tada irsusipaþinau su gydytoja StaseAndriuðkevièiene. Nors jau irgarbaus amþiaus, betenerginga, þvali ir aktyvimoteris man paliko nemenkàáspûdá. Tiesà sakant, madingaitrumpai kirpti plaukai, þvitrusþvilgsnis, kelios taikliosðiuolaikiðkos replikos apiepsichiatrijà këlë abejoniø dëlgarbaus amþiaus...Prisipaþinsiu, tada ir kilo noraspraðyti Lietuvos psichiatrijosgrandus pasidalytiprisiminimais apie mûsøpsichiatrijos iðtakas. Deja,pasikalbëti su p. Stasesusiruoðëme tik po dvejømetø – ðiø metø sausá. Gal dëltos poros metø pertraukosmûsø pasakojimas daug kàprarado... S. Andriuðkevièienëiðdirbo psichiatre 53 m., ið jø –41 m. skyriaus vedëja.Nuo 2005 m. nebedirba.Papraðëme jos trumpaipapasakoti apie save, atsakytiá keletà klausimø.Stasë (Vaitekûnaitë) Andriuðkevièienëgimë 1928 02 07 Pakruojo rajonoSieèiø kaime. Baigë Ðiauliø darbojaunimo mokyklà. Klasëje buvo 15 mokiniø,ið jø 4 tapo gydytojais. KaipS.Andriuðkevièienei neseniai pavykoiðsiaiðkinti, ið jos tolimø giminiø ketvertastaip pat tapo gydytojais, ir visi –psichiatrais, nors artimiau tarpusavyjenebendrauja ir ne visi net þino apie tuosgiminystës ryðius. Baigusi vidurinæ,Stasë dvejus metus dirbo buhaltere.Kodël sugalvojote mokytis medicinos?– Gyvenome vargingai. Rinkausi tarppedagogikos mokslø, teisës (ðiuos dudalykus galima buvo mokytis neakivaizdþiai)ir medicinos. Vis dëlto pasirinkaumedicinà – uþ didelæ naudà þmonëms:laikiau jà paèius svarbiausiu dalyku,dël kurio galima aukoti laikà.1947 m. ástojau á Kauno medicinos institutà.Mokytis tuomet reikëjo ðeðeriusmetus, taigi baigiau 1953 m.Maþdaug 1958 m. personalas ligoninëskieme. S. Andriuðkevièienë antra ið deðinës.Kà smagesnio atsimenate ið studijø?– Su psichotropikais susidûrëme ganaanksti. Prisimenu, pasirodë pervitinas(CNS stimuliatorius) ir labai greitaitapo populiarus tarp studentø – pavartodavomejo tabletæ kità, kad neuþmigtume:pervitinas rengiantis egzaminams– tikras stebuklas. Vëliau já nustojogaminti.Kodël pasirinkote psichiatrijà?Paðnekovë nurodo kelias prieþastis:buvo labiau linkusi á abstraktesnius,dvasinius dalykus, be to, labai patrauklus(taip ir pasakë – „patrauklus“. –D.S.) buvo Nervø ir psichikos ligø skyriusKauno klinikose – maloniai priimdavostudentus, maloniai bendraudavo.Psichiatrijos tuomet studentai mokësiV–VI kursuose. Katedrai vadovavoTSRS SAM iðduotaspsichiatrijosspecializacijospaþymëjimasPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 21

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSmais serganèius giminaièius, dël kuriøir buvo pasirinkta psichiatrija. – D.S.)1982 m. su personalu. S. Andriuðkevièienë sëdi antra ið deðinës, vyr. slaugytoja R. Ðateikienë sëdipirma ið kairës. Fotografuotasi naujo ligoninës korpuso atidarymo proga.prof. Lazaris Gutmanas (ne tas, kurisdirbo Vilniaus psichiatrijos ligoninëjeVasaros g.). Ið 150-ties bendrakursiøpsichiatrais, be Stasës, tapo du – AldonaLapytë ir Jonas Pavinkðnis (su abiemvëliau teko dirbti, su Jonu – ilgai). Beto, S. Andriuðkevièienë mano, kad pasirinktipsichiatrijà paskatino ir didelëpsichikos trauma, patirta paauglystëje:jai bûnant 11 metø, mirë keturmetë sesutë.Dël sesers mirties bûsimoji psichiatrëlabai iðgyveno, juoba kad tuometu patyrë ir daugiau sukrëtimø – pakeitëKlovainiø pradþios mokyklà á Pakruojo,gyveno atskirai nuo ðeimos nuomojamamebute, todël mano, kad jostuo metu patirtà dvasinæ bûsenà buvogalima dràsiai pavadinti reakcine depresija.(Kalbantis su gydytoja, papirkojos atvirumas ir nuoðirdumas, kuriaisretas ið mûsø, psichiatrø, dar galimepasigirti. Dirbant su rezidentais ir klausinëjantjø, kodël jie pasirinko psichiatrijà,teko girdëti apie psichikos sutriki-Kokia buvo jûsø darbo pradþia?– Dirbti pradëjau dar V kurse. Trumpaidirbau medicinos seserimi Kaunoklinikø Traumatologijos skyriuje, netrukusperëjau á Psichiatrijos skyriø. Trûkogydytojø, todël mane dirbti gydytojapriëmë dar nebaigusià Medicinos instituto.Taigi mano gydytojavimo pradþia– 1952 m. geguþës mën. Skyriuje dirbome:neurologë Aldona Jocevièienë,Aldona Lapytë, að ir Jonas Ðurkus, kurisvëliau pakeitë Lazará Gutmanà ir tapokatedros vedëju. 1954–1957 m. mokiausiklinikinëje ordinatûroje. Ordinatûratrukdavo 4 metus ir turbût atitikodabartinæ rezidentûrà. Po klinikinës ordinatûrosperëjau dirbti á Kauno psichiatrijosligoninæ. Kadangi iðtekëjau,gimë vaikas, neturëjom buto, susigundþiaupasiûlymu vaþiuoti dirbti á neseniaiákurtà Ðvëkðnos psichiatrijos ligoninæ(ÐPL).Kà radote ten nuvykusi?– Á Ðvëkðnà atvykau 1958 m. gruodþio15 d., buvau paskirta III skyriausvedëja (tuomet visi buvo vedëjai – paprastøgydytojø nebuvo). Vyr. gydytojudirbo Jonas Pavinkðnis (interviu sujuo spausdinsime kitame þurnalo numeryje.– D.S.). Gyvenimo sàlygos buvoSenasis Ðvëkðnos ligoninës pastatas.22 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOSS. Andriuðkevièienë lange ið deðinës. Pirmameplane darbuotojas ir pacientë – kuriuos matëtik fotografas.S. Andriuðkevièienë pirma ið kairës su skyriaus pacientu ir personalu apie 1972 m.sunkios. Tais laikais Ðvëkðnoje duonoskiek nori nusipirkti negalëjome, o apiebandeles net kalbos nebuvo... III skyriusbuvo vyrø ir moterø, 200 lovø, iðsidëstæsper du aukðtus, panaðus á dabartiniusneuroziø skyrius. Darbo pradþiojeretai bûdavo, kad ligoniai antgrindø negulëtø, lovos buvo sustumtosarti viena kitos – norint iðeiti ið palatos,ligoniams tekdavo perlipti vienasper kità. (O toliau gydytoja pasakë, manonuomone, labai svarbià frazæ. –D.S.) Nepaisant tokiø sàlygø, dëmesioligoniams Ðvëkðnoje niekada nestigo.Man teko specializuotis Rygoje, Minske.Kà ta specializacija – pralekia, ir viskas.Iðdirbau Ðvëkðnoje iki 2005 m. kovo1 d., taigi 47 metus.Gal prisimenate kokiø linksmesniønutikimø?Paklausta, ar neteko patirti smurto iðligoniø, gydytoja sako:– Tik vienà kartà gavau per snapà. Uþtatpapeikimø per savo darbo laikotarpáturëjau kaip ðuo blusø. Vienà ið jøgavau uþ atvirø durø reþimo taikymà.Vieni ligoniai buvo iðleidþiami pasivaikðèioti,o kiti – ne. Visada buvau uþligoniø laisvæ. Dþiaugiausi, kai manebarë, o ne kada gyrë. Dar dirbdamaKauno klinikø Psichiatrijos ir neurologijosskyriuje – buvau netekëjusi, turëjaulaisvo laiko – nupirkau uþ savo piniguskamuolá ligoniams, ir pati su jaispamëtydavau. Vëliau prof. L. Gutmanaskità kamuolá nupirko, sakë: „Kaipèia mes nesusipratom tà anksèiau padaryti....“Uþ ligoniø pabëgimus taidaug papeikimø gavau... Dar vienà papeikimàgavau uþ girtavimà darbo vietoje(Gydytoja Zita Varkalienë, kuri S.Andriuðkevièienæ paþásta nuo 1986 m.,ásiterpia, kad jos kolegë yra beveik absoliutiabstinentë. – D.S.) – kai per va-Kas, jûsø nuomone, pasikeitë perpastaruosius metus psichiatrijoje?– Didþiausi pasikeitimai ávyko tada,kai pastatë naujà ligoninæ (1958 m. pastatytasnaujas priestatas ir ligoninëiðaugo iki 200 lovø, o 1981 m. pastatytasdidþiulis, 250 lovø, naujas ligoninëskorpusas. – D.S.). Tuomet ligoniaijau ant grindø negulëjo. Ligoninësprestiþas pasikeitë, vaistai pasikeitë,o ir patys ligoniai pasikeitë. Kai pradëjaudirbti psichiatre, gydymui tegalëjometaikyti aminazinà, insulinà irelektros ðokà.Ðvëkðnos ligoninës jubiliejus 2006 m. Centre ligoninës direktorius J. Vièius, S. Andriuðkevièienëpirma ið kairës. Pirma ið deðinës II skyriaus gydytoja Z. Varkalienë, antra ið kairës II skyriausvedëja J. NorvilaitëPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 23

IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS1995 m. su kolegomis. S. Andriuðkevièienë antra ið deðinës. Ið kairës gydytojos Z. Varkalienë, M. Ivanina, E. Feigelson, psichologë J. Barkauskaitë,S. Andriuðkevièienë ir L. Pranevièienë.dinamàjá „Gorbaèiovo sausàjá ástatymà“su 15 bendradarbiø iðgërëme buteláðampano.Papasakokite apie asmeniná gyvenimà.– Dabar gyvenu viena. Ilgai priþiûrëjausunkiai serganèià seserá. Dël to irligoninës jubiliejiniame minëjime nedalyvavau.Iðtekëjau 1955 m., 27 metø.Vyras buvo psichiatrijos ligoninëssanitaras, vëliau, Ðvëkðnoje, dirbo statybose.(Ið nuotraukos matyti, kad vyrasbuvo labai graþus, bet daugiau neklausinëjame.– D.S.) Negeras buvo gyvenimas.Mano vaikai buvo negabûs, –tiesiai sako S. Andriuðkevièienë. – Uþaugojø trys, du mirë: vyriausias sûnussirgo Dauno liga. Vyras mirë nuo tuberkuliozës57-eriø. Dukra iðtekëjo uþ turkmëno,vienas sûnus – vairuotojas, kitasdirba Kauno aviacijos gamykloje.Kalbëjosi psichiatrëDanguolë SurvilaitëNeágalø ðeimos nará turintys tëvaiatsisako visaverèio gyvenimoTëvams, auginantiems ir priþiûrintiemsvaikus su proto negalia nelengvagráþti á darbo rinkà. Globali iniciatyvapsichiatrijoje ágyvendina þmoniø, turinèiøproto ir psichikos negalià, ádarbinimoprojektà, organizuoja konsultavimàir pagalbà neágaliesiems, gráþtant á darborinkà. Projekte siekiant didinti pasitikëjimàsavimi, padëti sëkmingai integruotisá darbo rinkà teikiamos specialistøkonsultacijos ásidarbinimo klausimaisir teikiama pagalba savitarpio pagalbosgrupëse.Yra þinoma, kad net ir sveiki þmonës,nustojæ dirbti, netenka ryðio su áprastu vieðuojugyvenimu, uþsidaro artimøjø rate.Tai ypaè palieèia neágalø vaikà auginanèiasmamas. Pagrindiniai trukdþiai ásidarbinti– tai pasitikëjimo savimi stoka, nerimasdël to, kas rûpinsis neágaliu vaiku,iðmoktas bejëgiðkumas, ribotos galimybësdirbti áprastà pilnà darbo dienà.Projekte jau ávyko 10 savitarpio pagalbosgrupiø, ir dveji mokymai tëvø ásidarbinimoklausimais. Projekte dalyvaujantyspsichologai pastebëjo, kad nors tëvai,auginantys vaikus su intelekto sutrikimais,norëtø pagalbos susirandantdarbà, taèiau ne visada pasinaudoja suteiktomisgalimybëmis (pvz., kursais, pokalbiusu darbdaviu ir pan.). Paþymëtina,kad iki ðiol organizuotø priemoniølankomumas itin þemas – vos trys-keturiasmenys.Darbas – þmogaus saviraiðkos bûdas,stiprinantis socialinius ryðius. TaèiauLietuvoje kol kas stokojama ástatyminësir praktinës pagalbos ásidarbinant neágaliusvaikus auginantiems tëvams, dartrûksta mechanizmø uþtikrinanèiø ðiø tëvøteises á darbà pagal galimybes.Ágyvendinant ðá projektà planuojamasurengti dar 8 mokymus, kuriuose buskonsultuojama karjeros planavimo, dokumentøparengimo, pasiruoðimo pokalbiuidël darbo, kvalifikacijos këlimo galimybiø,darbo teisiø ir kitais aktualiaisásidarbinimo klausimais.Savitarpio pagalbos grupës vyksta treèiadieniais12 val. Kalvarijø 143 (Iaukðtas).Daugiau informacijos rasitewww.gip-vilnius.lt24 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

TEISMO PSICHIATRIJASutikimas gydytisDoc. Liaudginas RadavièiusKiekvienas pacientas turi teisæ ágydymà ir turi teisæ atsisakytinuo gydymo. Iðkilus reikaluigydytis, ligonis turi duoti sutikimà. Jisturi teisæ þinoti apie skiriamo gydymoprincipus, jo poveiká, prognozæ, galimus,nors ir labai retus, ðalutinius reiðkinius,alternatyvius gydymo metodus,apie savo teises, gauti informacijà kitaisjá dominanèiais klausimais. Paprastaiuþtenka, kad visus ðiuos dalykusligoniui iðsamiai paaiðkintø gydytojasþodþiu. Sutikimas, kurá pacientaspasiraðo po tokio paaiðkinimo, vadinamasinformuotu sutikimu gydytis(angl. informed consent). Tokio sutikimokoncepcija sumanyta JAV: teisëjasBenjaminas Cardozas maþdaugprieð 90 metø pareiðkë, kad „kiekvienassuaugæs ir sveiko proto þmogus turiteisæ nuspræsti, kas bus daroma su jokûnu; chirurgas, atliekantis operacijàbe ligonio sutikimo, daro nusiþengimà,uþ kurá gali bûti nubaustas”. Suaugæs,veiksnus ligonis turi teisæ atsisakyti gydymo,net jeigu toks atsisakymas gresiajam sunkiomis pasekmëmis ar mirtimi.Taèiau yra kelios aplinkybës, kailigonio sutikimo gydytis nereikia. Pirma,kai ligonis yra labai sunkios bûsenos,be sàmonës ir galima numanyti,kad bûdamas sàmoningas jis sutiktøgydytis. Kita aplinkybë – esant abejoniøligonio sugebëjimu ssuprasti, kadjam bûtinos medicinos pagalbos nesuteikimasgresia sunkiomis pasekmëmisar mirtimi. Dar viena aplinkybë – kaipadëtis yra kritiðka ir medicinos pagalbosnesuteikimas gresia sunkiais padariniaisligoniui ar kitiems arba kaireikia iðvengti realiai gresianèios nusikalstamosveikos. Todël kai ligonisatsisako nuo gydymo, gydytojas, vadovaudamasisligonio interesais, turinuspræsti, ar ðis supranta pavojingassavo atsisakymo pasekmes, kitaip sakant,ar jis yra kompetentingas atsisakytiir ar pagal savo protinius sugebëjimusgali atsisakyti nuo gydymo. Beto, reikia iðsiaiðkinti, ar ligonio kasnors nepaveikë, neprivertë atsisakyti.Gebëjimas sutikti gydytis daþniausiaiyra sutrikæs protiðkai atsilikusiems pacientams,vaikams ar paaugliams ir ligoniams,sergantiems kai kuriomis psichikosligomis. Labai tiksliai apibrëþtiðio gebëjimo sutrikimà kartais labaisudëtinga, nes jis priklauso nuo daugelioaplinkybiø. Pirmiausia nuo gebëjimosuprasti ir ásiminti informacijàapie gydymà, ja patikëti ir pasinaudotiapsisprendþiant. Net ir sergantis psichikosliga kitais atþvilgiais neveiksnusligonis kartais gali sugebëti teisingaiapsispræsti dël gydymo. Skiriasi sutikimasgydytis dël somatinës ligos irdël psichikos sutrikimo. Pastaruoju atvejuyra ástatymø numatytos aplinkybës,dël kuriø tam tikrais atvejais taikytinaspriverstinis hospitalizavimas irgydymas. Jungtinëje Karalystëje ðiuosklausimus apibrëþia 1983 m. Psichikossveikatos ástatymas. Pagal já skirtingaitraktuojamas sutikimas gydytis dël somatinësligos ir sutikimas dël psichiatrinëspagalbos. Pagal ðá ástatymà jokspsichiatrinis gydymas savanoriðkai gydomampsichikos ligoniui negali bûtiskiriamas be jo galiojanèio sutikimo.Sutikimas yra laikomas galiojanèiu,jeigu jis duodamas be netinkamos iðorinësprievartos, átakos ir kai ligonissugeba padaryti toká sprendimà. Gydymasbe ligonio sutikimo gali bûti skiriamasdviem atvejais – kai neatidëliotinasgydymas bûtinas siekiant iðgelbëtiligonio gyvybæ arba apsaugoti jánuo tolesnio sveikatos bûklës blogëjimoir norint iðvengti ligonio galimo agresyvauselgesio savo paties arba aplinkiniøatþvilgiu. Taigi ðio ástatymonuostatos tarnauja dviem tikslams –tam tikromis aplinkybëmis taikyti tamtikrus gydymo metodus be psichikosligonio sutikimo ir apsaugoti psichikosligonio interesus taikant gydymo procedûras.Ástatyme taip pat apibrëþiamostam tikros gydymo metodø grupëspagal sutikimo tipà, bûtinà ligoniams.Ástatyme yra, kurios lieèia Priverstinaigydomiems ligoniams ástatymenustatytos trys gydymo metodøgrupës. Pirmoji gali bûti taikoma ir savanoriðkaibesigydantiems, ir priverstinaihospitalizuotiems ligoniams. Ðiosgrupës gydymo metodai ypaè verti dëmesio– tai psichohirurgija ir kiti darneapibrëþti gydymo bûdai, taèiau á ðiàgrupæ neáeina tradiciniai gydymo metodaiir elektrotraukulinë arba elektroimpulsinëterapijos (ETT ar EIT).Ðios grupës gydymo metodams bûtinasligonio sutikimas ir kito, nepriklausomospecialisto pritarimas. Prieð pareikðdamassavo nuomonæ, pastarasisturi aptarti ðá klausimà su dviem asmenimis,kurie profesionaliai dalyvavoligonio gydymo procese. Vienas iðjø turi bûti slaugytojas, kitas nei gydytojas,nei slaugytojas. Tada nepriklausomasspecialistas turi ávertinti irsiûlomà gydymo metodà, ir ligonio gebëjimàduoti sutikimà. Be to, ðá gebëjimàturi patvirtinti du nepriklausomiasmenys. Kita gydymo metodø grupëiðvardyta privalomose taisyklëse. Jiapima kai kuriuos gydymo metodus irEIT. Jeigu ligonis nesutinka bûti jaisgydomas, nesugeba duoti sutikimo ar-Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 25

TEISMO PSICHIATRIJAba atðaukia anksèiau duotà sutikimà,bûtinas nepriklausomo specialistopritarimas. Ðis specialistas turipritarti ir gydymo planui. Taèiaudaugumai gydymo metodø pirmustris gydymo mënesius ðios procedûrosnetaikomos. Treèios grupësmetodai, neiðvardyti pirmose dviejosegrupëse, priverstinai hospitalizuotiemsligoniams gali bûti skiriamibe jø sutikimo. Pagal ástatymàprie tokiø gydymo metodø priskiriamislauga, prieþiûra, abilitacijair reabilitacija – visi jie gali bûtitaikomi be ligonio sutikimo.Lietuvoje paciento sutikimàgydytis reglamentuoja LR CK, Psichikossveikatos prieþiûros ir kitiástatymai bei SAM ásakymai. Civiliniokodekso reikalavimai dël pacientosutikimo buvo pateikti aukðèiau.Pagal PSPÁ be ligonio sutikimogydymas negali bûti skiriamas,iðskyrus atvejá, kai ligonis hospitalizuotaspriverstinai dël realiosgrësmës, kad jis savo veiksmais padarysesminæ þalà savo ar (ir) aplinkiniøsveikatai arba gyvybei. Tokiuatveju psichiatras turi informuotipacientà ir (ar) jo atstovàapie priverstinæ hospitalizacijà irpriverstinio gydymo paskyrimà, oapie toká sprendimà áraðyti á medicinosdokumentus. Kol bus gautasteismo leidimas tæsti priverstiná gydymà,pacientas gali bûti gydomasdviejø psichiatrø ir vieno psichikossveikatos prieþiûros ástaigos administracijosatstovo – gydytojosprendimu ne ilgiau kaip dvi paras.Taigi sàmoningam ligoniui joksgydymas negali bûti skiriamas bejo galiojanèio sutikimo, kurá turiduoti pats ligonis, savanoriðkai, bekieno nors átakos ar prievartos (jisturi gebëti padaryti toká sprendimà),o esant sunkiam psichikos sutrikimui,kai ligonis pats to nesugeba,gydymà reguliuoja specialûsástatymai. Sprendþiant gydymoklausimà naudinga pasitarti su ligonioartimaisiais ir kolegomis. Taèiauvisada reikia vadovautis ligoniointeresais.Lietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavime(2007 02 09) Lietuvosvaikø ir paaugliø psichiatrødraugija (LVPPD) vienbalsiai pritarëvaikø ir paaugliø psichikos sveikatosprieþiûros raidos kryptims, kurias pateikëið Lietuvos regionø deleguotosdarbo grupës, atstovaujanèios ambulatorinæ,stacionarinæ, akademinæ vaikøpsichikos sveikatos prieþiûros sritis,atlikusi iðsamià esamos padëtiesanalizæ, ávertinusi problemas ir galimybes.LVPPD, numatydama vaikø psichikossveikatos prieþiûros raidos perspektyvas,vadovavosi PSO rekomendacijomislaikytis paslaugø decentralizavimo,tarpsektorinio bendradarbiavimo,paslaugø visapusiðkumo, tæstinumo,teisingumo principø, iðplëtotilankstø nestacionariø paslaugø tinklà,patenkinantá pacientø poreikius bendruomenëje.Vaikø psichikos sveikatosprieþiûra turëtø bûti organizuojamaremiantis anksèiau nurodytais principais,iðvystant gyventojams lengvaipasiekiamà bendruomeniniø paslaugøtinklà, kuriame svarbià vietà uþimtø tokiosgydymo formos, kaip individualiir grupinë vaikø psichoterapija, ðeimospsichoterapija, dienos stacionarai vaikamsir paaugliams, vaikø raidos sutrikimøankstyvosios reabilitacijos tarnybøtinklas, pagal amþiø ir sutrikimøpobûdá diferencijuoti, turintys terapinæaplinkà stacionarai vaikams ir paaugliams,ilgalaikës psichosocialinësreabilitacijos ástaigos sunkiø socialinësadaptacijos sutrikimø turintiemsvaikams ir paaugliams.Lietuvos vaikø ir paaugliø psichiatrødraugija iðreiðkia nuomonæ, kad vaikoir ðeimos poreikius tenkintø psichi-kos sveikatos prieþiûros sistema, kuriojevienodai dëmesingai bûtø plëtojamivisi paslaugø lygiai:1. Iðvystytas, gyventojams lengvai pasiekiamasbendruomeniniø paslaugøtinklas, kurá sudarytø:• Pirminiai psichikos sveikatos centrai,savo aptarnaujamoje teritorijoje, vykdantysapibrëþtas prevencijos, gydymoir reabilitacijos priemones (Prieþiûraskirta visiems gyventojams,ypaè socialinës rizikos ðeimoms, neapdraustiems,priverstinai gydomiems,neágaliems);• Antrinio lygio gydymo formos, leidþianèiospasireikðti privaèiai iniciatyvaiir konkurencijai, tokios, kaip individualiir grupinë vaikø psichoterapija,ðeimos psichoterapija, dienosstacionarai vaikams ir paaugliams;• Vaikø raidos sutrikimø ankstyvosiosreabilitacijos tarnybø tinklas.2. Pagal amþiø ir sutrikimø pobûdádiferencijuoti, turintys terapinæ aplinkà(kas reikalauja dideliø investicijø, didesniønegu suaugusiems) stacionaraivaikams ir paaugliams.3. Ilgalaikës psichosocialinës reabilitacijosástaigos sunkiø socialinësadaptacijos sutrikimø turintiems vaikamsir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviasmedþiagas (tarpþinybinisfinansavimas).Ávertinusi esamà vaikø psichikos sveikatosprieþiûros sistemos bûklæ, LVPPDáþvelgia ðias stiprybes:1. Apsisprendus Lietuvoje ambulatorinæpsichikos sveikatos prieþiûrà organizuotisavivaldybiø ásteigtuose psichikossveikatos centruose, 1995 m. priëmusLR Psichikos sveikatos prieþiûrosástatymà ir vëlesnius poástatyminiusaktus, sudarytos palankios prielaidos26 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

VAIKØ IR PAAUGLIØ PSICHIATRIJAPasiûlymai dël vaikø ir paaugliøpsichikos sveikatos prieþiûrosraidos perspektyvøambulatorinæ psichikos sveikatos pagalbàpriartinti prie gyventojø, kiekvienamdël psichikos sutrikimø kenèianèiamvaikui, á krizæ patekusiai ðeimai gautipilnos apimties, pilnavertes, komandiniuprincipu teikiamas paslaugas, numatytastarpþinybinis bendradarbiavimasbei psichikos sutrikimø prevencijair reabilitacija aptarnaujamoje teritorijoje.Panaudojus didelius þmogiðkuosiusir materialinius iðteklius, áskaitantir Pasaulio banko paskolà, sukurtas visàLietuvà apimantis psichikos sveikatoscentrø tinklas, daugelyje ið jø árengtossaugios, vaikui ir ðeimai pritaikytospatalpos, suburti kvalifikuoti specialistai.2. Antrinio lygio ambulatoriniamesektoriuje sparèiai vystësi vaikø ankstyvosiosreabilitacijos tarnybos. Daugumojepoliklinikø vaikams, turintiemsraidos sutrikimø, specialiai pritaikytosepatalpose pagalbà teikia specialistøkomandos: socialiniai pediatrai, neurologai,psichologai, socialiniai darbuotojai,psichologai, kineziterapeutai, taikomosvandens procedûros.3. Prieð kelerius metus atsirado galimybëteikti PSDF apmokamas kriziø intervencijosir dienos stacionaro paslaugas.Taèiau reformos eigoje iðryðkëjo irnemaþai trûkumø, neatidëliotinai spræstinøproblemø:1. Ne visos savivaldybës ir teritorinësligoniø kasos vadovaujasi ástatyminësbazës nuostatomis, nekontroliuojamapaslaugø kokybë:• Yra savivaldybiø, kuriose leidþiamapsichikos sveikatos prieþiûros paslaugasteikti labai maþiems centrams, aptarnaujantiemskelis tûkstanèius gyventojø,neturintiems materialiniø irþmogiðkøjø resursø kokybiðkomspaslaugoms uþtikrinti, neturintiemsvaikui ir ðeimai pritaikytø patalpø.Kartais sudaromos sutartys su ástaigomisvisai neturinèiomis vaikø psichikossveikatos prieþiûros specialistø,todël stebimos netoleruotinossituacijos, kai vietoje kompleksiniøspecialistø komandos paslaugø, bendrosiospraktikos gydytojai, pediatrai,suaugusiø psichiatrai vaikui skiriatrankviliantus ar kitus medikamentus.LVPPD paskaièiavimu,50 000-60 000 gyventojø turinèiosbendruomenës yra optimalios steigtivisiems gyventojams pasiekiamuspsichikos sveikatos centrus, finansiðkaipajëgius ásirengti ir iðlaikyti atitinkamaiárengtas patalpas, suburtisubalansuotas specialistø komandas,galinèias teikti pilnos apimties ir kokybiðkaspaslaugas;• Iki ðiol leidþiama, kad tiek savivaldybiøpoliklinikose, tiek privaèiuose pirminëssveikatos prieþiûros centruosepsichikos sveikatai skirtos lëðos bûtønaudojamos ne pagal paskirtá.2. Neapibrëþtos psichikos sveikatoscentrø aptarnaujamos teritorijos trukdotarpinstituciniam bendradarbiavimui,prevenciniø priemoniø plëtojimui,bendruomeninio veiklos principouþtikrinimui. PSC veikiant konkreèiojebendruomenëje lengviau vykdyti saviþudybiø,priklausomybës ligø, vaikøelgesio sutrikimø prevencijà, dirbti suðeimomis , ðvietimo ástaigomis, analizuotibendruomenës poreikius, atstovautipsichikos ligonius, átraukti bendruomenæá psichikos sveikatos prieþiûrosprocesà, skatinti pacientø organizacijøkûrimàsi, vykdyti psichikos ligoniøreabilitacijà ir abilitacijà, bendradarbiautisu visomis institucijomis,teikianèiomis psichikos sveikatos irsocialines paslaugas, teikti prieþiûràasmenims neprisiraðiusiems prie gydymoástaigos, asocialiems, iðëjusiems iðákalinimo ástaigø. Savo aptarnaujamojeteritorijoje bûtø galima glaudþiau bendradarbiautisu maþuose centruose dirbanèiaisðeimos gydytojais, pediatrais,juos konsultuoti, analizuoti neaiðkiusatvejus.3. Visai neiðplëtotos antrinio lygioambulatorinës ir dienos stacionaro paslaugos,kurios palyginti yra nebrangios,orientuotos á ðeimà ir efektyvios.Psichoterapija iðlieka neprieinama didþiajaivisuomenës daliai. Vaikø ir paaugliøpsichiatrijos ir psichoterapijosantrinio lygio paslaugos iki ðiol skinasikelià dël nepakankamø ákainiø bei ligoniøkasø kvotø. Nesudarant sàlygøprie psichikos sveikatos centrø steigtidienos stacionarø, ðvaistomos PSDF lëðos,stabdomas paslaugos tæstinumas,atimama galimybë vaikui gauti pagalbàáprastoje aplinkoje, arti savo gyvenamosiosvietos, daugëja stacionariniogydymo atvejø, nes daugelis ðeimø neturiiðtekliø ir laiko kasdien veþioti vaikàá tolimame regioniniame centre esantádienos stacionarà.4. Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatosprieþiûros sistemoje nepagrástaiapleista stacionarinë pagalba, kuriostrûksta visuose regionuose:• Rokiðkio vaikø psichiatrijos stacionarouþdarymas ðiaurës Lietuvoje nebuvokompensuotas pirmo ir antro lygioambulatoriniø paslaugø iðvystymu.• Iki ðiol Lietuvoje vaikø ir paaugliøstacionarai nediferencijuojami pagalamþiø.Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 27

VAIKØ IR PAAUGLIØ PSICHIATRIJAMaþus vaikus patalpinant kartu subræstanèiais paaugliais, skyriuose sunkuárengti patalpas, atitinkanèias skirtingoamþiaus pacientø poreikius, organizuotiuþimtumà, mokymàsi, uþtikrintipagal amþiø tinkamà dienotvarkæ,drausmæ, neámanoma iðvengti psichologiðkaitraumuojanèiø pacientø tarpusaviosantykiø, skriaudos ir patyèiø atvejø.• Neteikiamos ir neplëtojamos specializuotosikimokyklinio amþiaus vaikøpsichiatrijos stacionaro ir dienosstacionaro paslaugos, labai svarbiossutrikimø prevencijai vëlesniame amþiuje.• Nëra specializuotø ilgalaikio gydymoskyriø paaugliams su elgesio, asmenybës,valgymo sutrikimais, pirmaispsichozës epizodais. Apskrityse turëtøatsirasti kriziø skyriai nepilnameèiamssu mobiliomis komandomis.• Nëra tarpþinybinio finansavimo, specializuotø,nedidelës apimties ástaigøtinklo rimtø elgesio sutrikimø turintiems,nuo psichoaktyviø medþiagøpriklausomiems paaugliams, kuriøpsichosocialinë adaptacija yra þenkliaisutrikusi.5. Ambulatorinei ir stacionarinei vaikøpsichikos sveikatos prieþiûrai numatytinepakankami specialistø etatai irnepakankamas paslaugø ákainis, todëlkvalifikuoti psichikos sveikatos specialistai,ágijæ brangø, daug metø trukusáiðsilavinimà, ypaè psichologai, psichoterapeutai,vaikø ir paaugliø psichiatrai,kuriø labai trûksta, iðvyksta dirbti ákitas ðalis ar dirba ne pagal specialybæLietuvoje.Siekdama gerinti vaikø ir paaugliøpsichikos sveikatos prieþiûros sistemà,Lietuvos vaikø ir paaugliø psichiatrødraugija siûlo:1. Pilnai panaudoti ástatyminës bazësteikiamas galimybes ambulatorinei vaikøpsichikos sveikatos prieþiûrai gerinti:• Ápareigoti teritorines ligoniø kasas,savivaldybes kontroliuoti vaikø psichikossveikatos prieþiûros kokybæ,sudarant sutartis pirminei vaikø psichikossveikatos prieþiûrai tik su psichikossveikatos centrais, atitinkanèiais2000 m. gruodþio 14 d. SAMásakymà Nr.730, t.y. turinèiais vaikuiir ðeimai pritaikytas patalpas, pilnavertæspecialistø komandà, teikianèiaispaslaugas kiekvienà darbodienà;• Kontroliuoti psichikos sveikatosprieþiûrai skirtø lëðø panaudojimàpagal paskirtá, vykdyti 1999 03 09SAM ásakymo Nr.110 nuostatas, numatanèiaspsichikos sveikatos centramssàskaitas ir subsàskaitas arbaatskirti psichikos sveikatos centrusnuo pirminiø sveikatos prieþiûroscentrø.2. Papildyti ambulatorinæ psichikossveikatos prieþiûrà reglamentuojanèiàástatyminæ bazæ:• Papildyti 2006 05 27 SAM ásakymàNr. V-322, nurodant skatinamàsiaspaslaugas psichikos sveikatos centrams(ligoniø lankymas namuose,prevencinës priemonës, bendrosiospraktikos gydytojø, pediatrø konsultavimas).• Pakeisti 2000 m. gruodþio 14 SAMásakymà Nr.730, áteisinant antro lygiovaikø ir paaugliø psichiatro, psichoterapeutopaslaugø teikimà, vaikøir paaugliø psichiatrijos dienos stacionarøsteigimà psichikos sveikatoscentruose.• Keisti antro lygio vaikø ir paaugliøpsichiatro konsultacijø apmokëjimoprincipà, apmokëti kiekvienà konsultacijà,o ne kas ketvirtà, nes konsultacijostrukmë- 1 valanda.• Psichikos sveikatos centrø veiklà vykdytibendruomeniniu principu, apibrëþtojeteritorijoje;• Optimalia psichikos sveikatos centruisteigti laikyti teritorijà, turinèià50 000 – 60 000 gyventojø;3. Uþtikrinti teikiamø vaikø psichiatrijosstacionariniø paslaugø kokybæ pagalðiuo metu galiojanèià paslaugos detalizacijà.Ypatingas dëmesys atkreiptinasá aplinkos terapijà – bazinæ vaikøir paaugliø stacionaruose taikomà programà.4. Plësti stacionarines vaikø psichiatrijospaslaugas, ákuriant nedidelius vaikøpsichiatrijos skyrius pediatrijos ligoninëse.Lietuvoje stacionarinës vaikøpsichiatrijos paslaugos yra nedidelësapimties, o ðiø paslaugø, diferencijuotøpagal amþiø ir sutrikimø pobûdá,poreikis yra didelis.5. Diferencijuoti vaikø ir paaugliøpsichiatrijos stacionarus pagal amþiø.Paaugliai neturi bûti gydomi kartu suankstyvo mokyklinio amþiaus (7-11metø) vaikais.6. Bûtinai ásteigti Lietuvoje nors vienàpsichiatrijos skyriø ikimokyklinioamþiaus vaikams. Kokybiðkø paslaugøteikimas maþo amþiaus vaikams yra bûtinas,norint uþkirsti kelià elgesio, emocijøir nuotaikos sutrikimams vëlesniameamþiuje. Ðie skyriai turi bûti specializuoti,apmokant personalà reikiamødarbo ágûdþiø, atsiþvelgiant á ikimokyklinioamþiaus vaikø psichosocialinësraidos ypatumus.7. Bendradarbiaujant socialinës apsaugos,ðvietimo, sveikatos apsaugosir kitoms þinyboms ðalies mastu steigtispecializuotø nedideliø ástaigø tinklàvaikø ir ypaè paaugliø, turinèiø besitæsianèiørimtø elgesio problemø, lydimøsutrikusios socialinës adaptacijos,ilgalaikiam gydymui ir reabilitacijai.8. Priklausomybës ligø turintiems nepilnameèiamssteigti atskirus stacionarus,atsiþvelgiant á ðiø sutrikimø gydymoir tinkamos terapinës aplinkos kûrimoypatumus.9. Didinti vaikø psichikos sveikatosprieþiûros paslaugø ákainius, tuo motyvuojantkvalifikuotus specialistusdirbti ðioje sunkioje, bet labai reikalingojesrityje.10. Organizuoti specializuotus suvaikais ir ðeimomis dirbanèiø socialiniødarbuotojø, psichologø slaugytojøir kitø specialistø ilgalaikius praktiniusmokymus.Virginija KaralienëLietuvos vaikø ir paaugliø psichiatrødraugijos prezidentëSigita LesinskienëLR sveikatos apsaugos ministerijosspecialistë konsultantëVida MatulionienëAmbulatoriniø psichikos sveikatoscentrø tarybos pirmininkë28 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

NUOMONËSReplika dël A. Mockuvienës laiðko „Ásiklausykime á savo sielostylà“, „Psichiatrijos þinios“, 2007, Nr. 1/43.Profanai ið pogrindþioDanguolë Survilaitë,psichiatrëTikrai nesiruoðiu be galo susiraðinëtisu meno terapeute, savevadinanèia Audrone Mockuvieneið Klaipëdos. Gaila, kad ji taipir nesuprato, kà savo straipsnyje „Pacientøkûryba – menas, meno terapija,ar jø profanacija?“ („Psichiatrijos þinios“,2006, Nr. 4/42) norëjau pasakyti.Gal tà ir numaniau ið anksto, todëlsavo straipsnyje jos neávardijau.Man nereikia aiðkinti, kas yra menoterapija, ir árodinëti jos svarbà gydantpsichikos ligas. Në kiek neabejoju, kadji tinka ir sergantiesiems vëþiu gydyti.Dar 1994 m. Lietuvos dailës akademijojepirmà kartà teko klausytis vokieèiøspecialisto (deja, neatsimenu pavardës)paskaitos apie meno terapijostaikymà vëþiu sergantiems vaikams.Buvau viena ið meno terapijos taikymopsichikos ligoniams iniciatoriøLietuvoje, o ir dabar esu meno terapijosðalininkë ir entuziastë. Ir prieLDTTA (Lietuvos dailës terapijos taikymoasociacijos) kûrimosi iðtakø buvau,nuoðirdþiai norëjau dalyvauti irjos steigime, ir tolesnëje veikloje. Deja,ir tada, kaip ir dabar, nepavyko susikalbëti.Nes kalbëtis nelabai buvo iryra su kuo.Nesu grynai „biologinë“ psichiatrëir nesu nusiteikusi prieð kitus gydymometodus. Susidomëjusi seku kolegøpasiekimus, kad ir toje paèioje Klaipëdospsichiatrijos ligoninëje dirbanèiosJûratës Suèylaitës – poezijos terapijossrityje. Jos straipsnis „Poetikosterapija psichosomatiniams sutrikimamskoreguoti“, iðspausdintas þurnale„Nervø ir psichikos ligos“ (2006, Nr.4 (24) – tikrai ádomus, paraðytas moksliðkai,bet kartu ir paprastai, átikinamai.Beje, J. Suèylaitë daro nekategoriðkàiðvadà, kad „poetikos terapija, maþinantiemocinæ átampà ir didinanti savivokà,gali bûti naudojama medicinojekaip vienas ið kompleksinio gydymobûdø“ (pabraukta mano. –D.S.).Sutinku, kad svarbu ne tai, kaip savevadinate, gerb. A. Mockuviene, o tai, kàdarote, bet dar svarbiau – kaip darote.Nereikia bûti pogrindininkams, reikiabûti specialistams. Norëtøsi, kad menoterapija Lietuvoje bûtø atitinkamomokslinio, o ne abejotino populiaraus(ekstrasensø ir burtininkø) lygio. Todëlpiktinuosi, kai apie meno terapijà kalbamaarba raðoma nemoksliðkai, o darlabiau – kai abejotinai dirbama.Deja, A. Mockuvienës laiðke taip irnesulaukiau visiems psichiatrams skirtopaprasto paaiðkinimo, kas gi ta „vizualizacija“,„transformacija“, „perliukometodas“ ir pan. Vietoj to, be visiemsþinomø tiesø, straipsnyje radaudaug abejotinø pavardþiø, ir dar abejotinoslietuviðkos raðybos, lyg ið populiariøknygeliø. Neþinau ir nepropaguojuAjurvedos, todël ir nesiremèiauteiginiais Deepako Chopros, kurioknygos, ðalia Dano Browno „Da Vinèikodo“, yra tarp perkamiausiø pasaulyje,bet tikrai þinau, kad DeepakasChopra, indø kilmës endokrinologas iðBostono, sukûræs galingà verslo ir netradiciniogydymo centrà JAV, neparaðëknygos „Kvant iscelenije“ vien dëltos prieþasties, kad nemoka rusø kalbos.Þinau kitas jo knygas: „Nesenstantiskûnas“ (Ageless Body), „Amþinasprotas“ (Timeless Mind), 1993,„Septyni dvasiniai sëkmës ástatymai“(The Seven Spiritual Laws of Success),1995, „Gyvenimas po mirties: árodymoesmë“ (Life After Death: The Burdenof Proof), perkamiausias leidinys,dar vadinamas paslapèiø knyga.Þinoma, galima pasitikrinti internete,kur yra tas Salve Reginos universitetasir net atsisiøsdinti Barbaros Ganimvideokaseèiø apie gydomàjà menojëgà (gydymas jos knygose vadinamashealing, o ne treating, plg. – hileriai;beje, jos kasetës, kaip ir knygos,dabar smarkiai atpigusios), bet juk visatai nepadës tapti specialistu. O galutinainusivyliau prelegentës kvalifikacija,kai ji nesugebëjo teisingai paraðytipavadinimo Olandijos universiteto,kuriame ji, kaip raðë, staþavo. Taikurgi ji buvo? Universitetas vadinasiNijmengenas (o ne Nijmengemas).Perskaièiau ir A.Mockuvienes diplominádarbà rusiðkame interneto puslapyje.„Psichologinio konsultavimo irpsichokorekcijos taikant meno terapijosmetodus,specialisto“ diplomà, pasirodo,galima ásigyti, pritaikius keturiomsmoterims trumpalaikes meno terapijossesijas (ið viso 28 – po dvi perdienà, t.y., per 14 dienø!). Vargðai psichologai,kurie penkerius metus mokosiVilniaus universitete, o kad ágytøprofesinæ kvalifikacijà dirbti su ligoniais,dar keletà metø praktikuojasipsichiatrijos ligoninëse. Beje, kaip p.Audronë galëjo taikyti tà meno terapijàtoms keturioms onkologinëms ligonëms,jei ji dar tos „specialisto kvalifikacijos“ið viso tada neturëjo? Manatrodo, yra apie kà pamàstyti jos darbdaviams.Gerb. A. Mockuviene, aèiû uþ gerøir kûrybingø metø palinkëjimus, ðámetjie man kaip tik tinka. Mes abi turimebendrø sàlyèio taðkø, tai – meno terapija.Tik klausimas: ar mes abi dirbameþmoniø gerovei, ar ne?..Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 29

TEISË IR PSICHIATRIJAKomentuoja teisininkëLaura Navickaitë(Mykolo Romerio universitete 2006 m. apsigynusi magistro darbàtema „Þmogaus teisiø apsauga. Psichikos pacientø teisës”(darbo vadovë – Konstitucinio Teismo teisëja prof. dr. T. Birmontienë)Dël teismo leidimopriverstinai hospitalizuotiasmenáPirmame 2007 m. „Psichiatrijos þiniø”numeryje iðspausdintas psichiatrijospaslaugø vartotojos straipsnisapie tai, kad psichikos ligoniai laimibylas prieð psichiatrijos ligonines.Esate minëjusi, kad yra spragø ástatymuosereglamentuojanèiuose psichikospacientø teisinæ padëtá. Pavyzdþiui,tai, kad nëra galimybës apskøstiteismo sprendimà dël hospitalizacijos.Kaip bûtø galima ðià padëtá iðtaisyti?Ar keistini ástatymai, ar uþtektøparengti patikslinanèius poástatyminiusaktus?Asmená priverstinai hospitalizuojantá psichiatrijos ástaigà, teismas iðduodaleidimà priimdamas nutartá, kuri, vadovaujantisCivilinio proceso kodekso582 straipsnio 6 dalimi, apeliacine tvarkaneskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimodienos. Tokiu bûdu psichikospaciento sulaikymo teisëtumas patikrinamasteismo, taèiau pacientui ar jo atstovuinebesuteikiama teisë skøsti tokioteismo sprendimo. Psichikos pacientamslieka viena iðeitis – kreiptis áteismà civiline tvarka pareiðkiant ieðkinádël priverstinio hospitalizavimopripaþinimo neteisëtu bei materialinësar moralinës þalos atlyginimo. Taigi,toks ðiuo metu Civilinio proceso kodekso582 straipsnio 6 dalies teisinis reglamentavimasapsunkina paciento teisæskøstis. Manyèiau, kad reikëtø keisticivilinio proceso kodekso normas,reglamentuojanèias teismo leidimø iðdavimà,nagrinëtinas supaprastinto procesotvarka. Kaip nurodoma Psichinëmisligomis serganèiøjø teisiø apsaugosprincipuose (1991 m.), pacientas ar joasmeninis atstovas ar bet koks suinteresuotasasmuo turi teisæ kreiptis á aukðtesnësinstancijos teismà dël sprendimo,kad pacientas bûtø patalpintas arjo sulaikymas psichiatrinëje gydymoástaigoje bûtø pratæstas.Dël Civilinio kodekso irPSPÁ prieðtaringø normøKaip derëtø elgtis psichiatrui, kai iðkylapriverstinës hospitalizacijos klausimas,dël pavojaus turtui? Kaip spræstinasprieðtaravimas tarp Psichikossveikatos prieþiûros ástatymo ir Civiliniokodekso nuostatø dël grësmësturtui?Psichikos sveikatos prieþiûros ástatymasnurodo sàlygas, kurioms esant asmuogali bûti priverstinai hospitalizuotas,t. y. kai jis serga sunkia psichikosliga ir yra reali grësmë, jog jis savoveiksmais gali padaryti esminæ þalà savosveikatai, gyvybei ir (arba) aplinkiniøsveikatai, gyvybei (27 str.). Paminëtina,kad Psichikos sveikatos prieþiûrosástatymo 27 straipsnis bei Sveikatosapsaugos ministerijos 1996-03-07ásakymo Nr.133 „Dël pirminio asmenspsichikos bûklës patikrinimo tvarkospatvirtinimo“ 4 straipsnis, skirtingai neiCivilinio kodekso 2.26 straipsnis, nenumatogrësmës turtui kaip indikacijospriverstiniam hospitalizavimui. Tad vadovaujantisLietuvos teisës aktais iðeitø,kad ir psichiatrai, spræsdami priverstinëshospitalizacijos klausimà, ir teisëjai,vadovaudamiesi pateiktomis psichiatrøiðvadomis, gali priimti sprendimàprievarta uþdaryti asmená á psichiatrijosástaigà dël þalos turtui, nes ástatymovirðenybës principas yra pamatinisbet kurioje demokratinëje valstybëje.Bandymø suderinti Civilinio kodeksoir Psichikos sveikatos prieþiûros ástatymonormas, reglamentuojanèias priverstinæhospitalizacijà, buvo. Seimo narysA. Matulas 2000 m. birþelio 5 d. buvopateikæs pasiûlymà Civilinio kodeksoantrosios knygos projektui, kuriame bekita ko rekomendavo 2.26 straipsnio4 dalyje nenurodyti turto kaip pagrindopriverstinei hospitalizacijai. Taèiau á ðiàrekomendacijà nebuvo atsiþvelgta.LR Seimo þmogaus teisiø komitetas2001 m. birþelio 20 d. iðvadoje „Dël LRpsichikos sveikatos prieþiûros ástatymoprojekto“ siûlymui keisti PSPÁ 27 straipsná,suderinant jo nuostatas su Civiliniokodekso 2.26 straipsnio 4 dalimi, nepritarë,nes áraðius pavojingumo turtui kriterijø,kurio nëra ðiuo metu galiojanèiameLR Psichikos sveikatos prieþiûrosástatyme, bûtø paþeidþiamos Europosþmogaus teisiø teismo praktikoje susiformavusiosnuostatos, kad laisvë ir asmensnelieèiamybë yra suprantamoskaip vienos ið pagrindiniø asmens, taippat ir psichikos ligonio, teisiø.Sunku pasakyti, kodël iki ðiol yra iðlikusitokia situacija. Pasiûlymus dëlteisës akto rengimo turi teisæ teikti visifiziniai ir juridiniai asmenys, tad liekatikëtis, jog ateityje atsiras neabejingøðiai situacijai.Dël mobiliøjø telefonøLietuvos psichiatrø asociacija buvopapraðyta parengti rekomendacijas dëlmobiliøjø telefonø naudojimo psichiatrijosligoninëse. Praðyèiau pakomentuotipraeitame þurnalo numeryjeskelbtas ávairias nuomones, dël ðiøprietaisø naudojimo ribojimo.Konstitucinis Teismas ne kartà yra paþymëjæs,jog þmogaus teisë á privatumànëra absoliuti. Pagal Konstitucijà ri-30 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

TEISË IR PSICHIATRIJAboti konstitucines þmogaus teises irlaisves, taigi ir teisæ á privatumà, galima,jeigu yra laikomasi ðiø sàlygø: taidaroma ástatymu; ribojimai yra bûtinidemokratinëje visuomenëje siekiant apsaugotikitø asmenø teises bei laisvesir Konstitucijoje átvirtintas vertybes,taip pat konstituciðkai svarbius tikslus;ribojimais nëra paneigiama teisiø ir laisviøprigimtis bei jø esmë; yra laikomasikonstitucinio proporcingumo principo.PSPÁ ástatymo 7 straipsnyje be iðvardintøpacientø teisiø, tame tarpe ir naudotistelefonu, taip pat nurodoma, kadpacientø teisës psichiatro sprendimu galibûti apribotos tik tuo atveju, jei kylareali grësmë paèiam pacientui arba aplinkiniams.Ðios pacientø teisës gali bûtiribojamos Lietuvos Respublikos ástatymønustatyta tvarka. Tad manyèiau, jogribojimas naudotis mobiliuoju telefonupateisinamas, taèiau tik tam tikrais atvejais,kai tokiais veiksmais realiai kenkiamasau ar aplinkiniams.Dël pacientø atstovavimoLietuvoje mëginama kurti pacientopatikëtinio institucijà, nors kol kas tokiopatikëtinio pareigos ir galimybësnëra apibrëþtos. Kas ðiuo metu Lietuvojegali atstovauti psichikos liga serganèioþmogaus interesams?Tarptautiniai teisës aktai nurodo, kadsprendþiant asmens priverstinio hospitalizavimoá psichiatrijos ástaigà klausimàturi bûti suteikta teisë pacientui paèiamar jo atstovui dalyvauti teismo posëdyjebei pareikðti savo nuomonæ. VadovaujantisPsichikos sveikatos prieþiûrosástatymo 22 straipsniu, psichikos pacientuitokia teisë suteikiama, taèiau atliktityrimai rodo, kad praktiðkai teisë asmeniðkaidalyvauti teisme nëra uþtikrinama.Situacija ið dalies pagerëjo 2005m. geguþës 1 d. priëmus naujà Valstybësgarantuojamos teisinës pagalbos ástatymoredakcijà, kurioje átvirtinta nuostata,kad nesant psichikos paciento atstovo,jam garantuojama valstybës teisinëpagalba. Ði nuostata suderinta su Psichikossveikatos prieþiûros ástatymu.2005 m. liepos 5 d. papildytas Psichikossveikatos prieþiûros ástatymo 28 straipsnis4 dalimi, kurioje numatyta, kad psichiatrijosástaiga privalo kreiptis antrinësteisinës pagalbos tais atvejais, kai pacientashospitalizuojamas priverstinai.Taèiau paþymëtina, kad ðiuo atveju antrinësteisinës pagalbos galima kreiptis tiktada, jei tokiam pacientui neatstovautøjo atstovas. Manytina, kad ði sàlyga nëratinkama, nes paciento atstovas nebûtinaigali suteikti adekvaèià teisinæ pagalbà.Tokiu bûdu gali susidaryti situacija,kad neatstovaujamo paciento, kuriam,vadovaujantis Valstybës garantuojamosteisinës pagalbos ástatymo nuostatomisbus paskirtas advokatas, teisës busginamos geriau nei atstovaujamo. Taèiauatkreiptinas dëmesys, jog vien tik advokatopaskyrimas visais atvejais neuþtikrina,kad pacientui bus suteikta efektyviteisinë pagalba. Tokios pagalbos teikimasgali bûti labai formalus.ECCAS Annual Conference 2007Addiction Psychiatry meets Psychopharmacology:Relevance for clinical theory andpractice19th October 2007Downing College CambridgeECCAS: The European Collaborative Centres in Addiction Studies (ECCAS) was established in 1992 tosupport to the European Commission in developing a strategy to deal with Drug Addiction. Over the past fifteenyears a number of academic and clinical centers across Europe have collaborated closely in research and in thecreation of authoritative monographs on clinical topics in addictions.Any Inquiry, please contact Dr Mervyn London,email: mervyn.london@cambsmh.nhs.uk.Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 31

INFORMACIJADoc. Dainius Pûras iðrinktasá Jungtiniø Tautø Vaiko teisiø komitetàNiujorke vasario 21 dienà vykusiameJungtiniø Tautø Vaiko teisiø konvencijosvalstybiø dalyviø vienuoliktajame susitikimeVilniaus universiteto docentas,Vaiko raidos centro klinikos vadovas,Lietuvos psichiatrø asociacijos valdybosnarys Dainius Pûras iðrinktas vienu ið devyniønaujø JT Vaiko teisiø komiteto nariø.Taip ne tik suteiktas tarptautinis pripaþinimasdoc. D.Pûro veiklai vaiko teisiøapsaugos srityje, bet ir reikðmingasLietuvos uþsienio politikos laimëjimas.Vaiko teisiø komitetas yra ásteigtas pagalVaiko teisiø konvencijà ir priþiûriðios konvencijos nuostatø ágyvendinimà193 valstybëse dalyvëse. Komitetà sudaro18 nepriklausomø ekspertø, slaptubalsavimu renkamø ketveriø metø kadencijai.Doc. D. Pûras - vienas ið penkiødaugiausia balsø gavusiø kandidatø,iðrinktas jau pirmajame rinkimø rate, kuriamedël 9 laisvø vietø varþësi kandidataiið 22 valstybiø.Doc. D. Pûras yra 1997 metais ákurtosVaikø linijos steigëjas, Vilniaus universitetoVaikø psichiatrijos ir socialinës pediatrijoscentro vedëjas, Þmogaus teisiøstebëjimo instituto valdybos narys, Lietuvossutrikusio intelekto þmoniø globosbendrijos „Viltis” garbës pirmininkas.Nuo Lietuvos narystës JT 1991 metaispradþios Dainius Pûras yra pirmasis Lietuvosatstovas, iðrinktas á vienà ið JT ekspertøkomitetø, skirtø Þmogaus teisiø apsaugoskonvencijø ágyvendinimo prieþiûrai.Pagal LR Uþsienio reikaløministerijos informacija„Metø vadovai 2006”:nominacijos psichiatramsP. Simavièius –Metø vadovas2006R. Alekna –Metø strategas2006Savaitraðtis „Lietuvos sveikata“ jauketverius metus vykdo projektà „Metøvadovas“. Kandidatûras á geriausiøjøvadovø nominacijas siûlo ir renka ástaigøkolektyvai ir pacientai. Ðio konkursotikslas – pagerbti gydymo ir visuomenëssveikatos prieþiûros ástaigø vadovus, organizatorius,kurie uþtikrina kokybiðkøsveikatos paslaugø teikimà Lietuvos gyventojams,nepaisant sudëtingos sveikatossistemos padëties. „Metø vadovu2006“ iðrinktas Ðiauliø apskrities ligoninësgeneralinis direktorius P. Simavièius.L. GalatiltëPastaraisiais metais psichiatrams tenkavis daugiau nominacijø. 2005 m.„Metø vadovu” iðrinktas RespublikinësVilniaus psichiatrijos ligoninës direktoriusV. Maèiulis. 2006 m. rinkimuosepsichiatrams atiteko net kelios nominacijos.„Metø strategu 2006“ nominuotasVilniaus psichoterapijos ir psichoanalizëscentro direktorius RaimundasAlekna. „Metø novatoriumi2006“ tapo Ðvëkðnos psichiatrijosligoninës vyriausiasis gydytojas JuozasVièius.J. Vièius –Metø novatorius200632 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

PSICHIATRIJOS KALBAKlinikiniø tyrimø kalbaRegina DobelienëKlinikiniø tyrimø kalba – tai árodymø kalba. Gydytojui praktikuibûtina suprasti, kà reiðkia klinikiniuose tyrimuose vartojamossàvokos, ir ne maþiau svarbu rasti neþargoninius lietuviðkusatitikmenis, jeigu norime bûti ne tik geri, bet ir kultûringispecialistai. Todël jau atëjo laikas mëginti susitarti ir dëlklinikiniø tyrimø kalbos.Ðtai keletas problemiðkø terminø.Anglø kalbos terminus trial, study,investigation verèiame tyrimas arbastudija – ar toks vertimas teisingas?Sprendþiant ið anglø kalbos aiðkinamøjøþodynø, tikslesnis trial atitikmuobûtø (ið)bandymas. Study/investigationatitikmuo – tyrimas, o ne studija. Studijayra mokslo darbas (þr. „Interleksis“).Tiesa, þodis studija pastaràjá deðimtmetápradëtas vartoti kaip tyrimo sinonimas,taèiau tokia vartosena ir neáprasta, ir nelabaipagrásta, nes ðiø þodþiø reikðmëslietuviø kalboje visiðkai tapaèios, o sinonimijosterminologijoje reikëtø vengti.Ar taisyklingas anglø k. terminodouble blind randomized placebo controlledmulticenter study atitikmuo –dvigubai aklas, atsitiktinis, kontroliuojamasplacebu daugiacentris tyrimas?..Terminas nëra geras, nes: pirma, dvigubailietuviø kalboje vartojamas su lyginamojolaipsnio bûdvardþiais (plg.dvigubai didesnis). Antra, blind turiná(tai, kad nei pacientas, nei gydytojas neþino,kà – vaistà ar placebà – vartojapacientas) lietuviðkai derëtø nusakytijunginiu abipusiðkai áslaptintas. Treèia,atsitiktinis sietinas ne su tyrimu, bet suatranka, todël turëtø bûti atsitiktinës atrankos(atranka perteiktø ir anglø randomized(ne random, t.y. atsitiktinis)prasmæ. Atrankà liudija ir sàvokos turinys– pacientø grupës ne ðiaip sudaromos,bet atrenkamos: jie skiriami á tàar kità grupæ pagal amþiø, lytá, ligossunkumà ir kitus poþymius atsitiktinai,bet santykinai tolygiai (tik tokiu bûdugalima neutralizuoti psichologiniø ar irkitø neþinomø veiksniø átakà pacientui,galinèià iðkreipti tyrimo rezultatus). Taigivisas terminas bûtø abipusiðkai áslaptintasatsitiktinës atrankos placebu kontroliuojamastyrimas.Koks bûtø tikslus open label/ openlabel study/open study atitikmuo?Kaip rodo ðaltiniai, open label yra þargonas,specialiuosiuose þodynuose teikiamasterminas open study – atvirasistyrimas (ávardþiuotinë forma labiau terminologizuota).Medicinos literatûroje pasirodënaujas terminas disease managment –ar tiktø atitikmuo ligos (sutrikimo) vadyba?O gal pakaktø tiesiog gydymas,nes gydymas – tai ne tik vaistai, bet irávairios kitos priemonës.Nemanau, kad gydymo ðiuo atveju pakaktø,nes, sprendþiant ið interneto ðaltiniø,tai nauja sàvoka: turimas galvojene tik pats gydymas, bet ir jo sànaudømaþinimas, tinkamø socialiniø sàlygø ligoniuisudarymas ir panaðûs dalykai. Ligos(sutrikimo) vadyba – visiðkai tinkamasterminas, jeigu tik jis tiksliai nusakosàvokos turiná. Tà turëtø spræsti specialistai.Ar vaistai yra skiriami vienà kartàdienoje, ar per dienà?Negerai nei dienoje, nei á dienà – tairusiðkø konstrukcijø „kalkës“, turëtø bûtiper dienà.Ar terapija ir gydymas sinonimai irkada geriau vartoti vienà, o kada kità?Taip, ið dalies sinonimai, bet ne visai:terapija [gr. therapeia – gydymas,slaugymas], med.: 1. gydymas nechirurginiaismetodais; 2. mokslas, nagrinëjantisvidaus ligas ir jø gydymà (þr.„Interleksis“). Gydymas patogesnis dëlto, kad sudaro terminø sistemà, turinèiàveiksmaþodá: gydyti, gydytojas, gydymas.Þodis terapija neturi „poros“ –veiksmaþodþio, bet uþtat pralenkia lietuviðkàatitikmená darumu: hemoterapija,imunoterapija, bakterioterapija,elektroterapija, galvanoterapija, helioterapija,hidrosudoterapija, hidroterapija,hipnoterapija, inhaliatorius,kineziterapija, kiuriterapija, klimatoterapija,krioterapija, kurortoterapija,psichoterapija ir kt. Jeigu visus ðiuosterminus mëgintume keisti lietuviðkaisatitikmenimis, ðie bûtø maþiausiai dviþodþiai,o kai kurie visiðkai sutaptø susàvokos apibrëþtimi. Vienaþodþiai terminaidaug patogesni, nes trumpumasyra vienas ið kalbos raidos dësniø. Taigikurá – gydymà ar terapijà – ir kadavartoti, priklauso nuo konteksto. Stiliaussumetimais kartais ir kokià menoar ðviesos terapijà tekste galimavartoti pramaiðiui su gydymu menu arðviesa.Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 33

AKTYVAUS GYDYMO BENDRUOMENËJE METODIKAPaslaugos asmenims turintiemsilgalaikæ sunkià psichikos negaliàNijolë Goðtautaitë MidttunVðÁ Psichikos sveikatos iniciatyvaIlgalaikë sunkiø psichikos sutrikimøsukelta negalia – sunki naðta serganèiamasmeniui, jo artimiesiems irvisuomenei. Negaudami adekvaèiø irveiksmingø paslaugø bendruomenëje,ðie asmenys naudoja brangias ligoniniøpaslaugas – ilgai, daþnai pakartotinaigydosi psichiatrijos skyriuose ir ligoninëse.Kai artimieji nebepajëgia pasirûpinti,jø netekus arba neturint, ðiems pacientamsskiriama ilgalaikë globa ir rûpybapsichoneurologiniuose pensionatuose,kurie perima ðiø pacientø psichikossveikatos prieþiûrà. Taèiau tai brangialternatyva: pirmiausiai savo kaðtais,nes tenka pilnai iðlaikyti darbingo amþiaussuaugusá þmogø, be to, daþniausiainesumaþëja ir stacionarinës psichiatrinëspagalbos apimtis. Dar ryðkesniyra gyvenimo kokybës praradimai:socialiniø ryðiø, prasmingos ir produktyviosveiklos. Lietuvoje vis dar nërapaslaugø alternatyviø aukðèiau paminëtosioms,skirtø bûtent sunkià ilgalaikænegalià dël psichikos sutrikimo turintiemsasmenims.Tinkama pagalbos alternatyva sunkiànegalià dël psichikos sutrikimo turintiemsasmenims – tai Aktyvaus gydymobendruomenëje komandos(Test&Stein, 1976; Test, 1992, Drake&Burns,1995). Ðià paslaugà 1998 m.Robert Wood Johnson Fondas (JAV)pripaþino árodymais pagrástu metodu,skirtu sunkià ir ilgalaikæ negalià dël psichikossutrikimo turintiems asmenims,o Ðizofrenijos gydymo rezultatø tyrimøkomanda (Schizophrenia Patient OutcomesResearch Team) JAV rekomenduojaðá metodà ðizofrenijai gydyti. JAVsveikatos apsaugos finansavimo administracijaAktyvaus gydymà bendruomenëje(AGB) paslaugà kompensuojaið Medicaid biudþeto.Kai kuriais bruoþais ðis kompleksinisgydymo metodas yra panaðus á anksèiauLietuvoje veikusià dispancerizacijossistemà. Ðis gydymas, tiesa, yra intensyvesnis,be to numatyti specifiniai gydymotikslai ir rezultatø ávertinimo kriterijai.Pagrindinis AGB ypatumas yratai, kad ðis metodas skirtas specifinei,lëtinæ negalià sukelianèiø, sunkiø sutrikimøgrupës gydymui.Akivaizdu, kad pritaikant naujas paslaugasLietuvoje tenka atsirinkti kasyra tinkama, o kas ne. Ðià metodikàLietuvos sàlygoms pritaikë ir iðmëginostraipsnio autorë, taèiau iki ðiol ðiaiðkiai apibrëþta ir praktiðkai iðmëgintametodika nëra galutinai ádiegta. Netaip seniai iðkilo ir paslaugos pavadinimøproblema: kai kur ði paslaugapradëta vadinti gydymo namuose paslauga– taèiau tai nëra adekvatus arvykæs terminas, nes jis neatspindi neipersonalo veiklos ir reabilitacijos intensyvumo,juolab kad paslauga teikiamane tik gyvenamoje vietoje, kuri taippat ne visada yra namai. Ði paslaugayra tinkama ne tik institucionalizacijos(patekimo á pensionatà) prevencijai,bet gali bûti ir tikslingai taikomadeinstitucionalizuojant – t.y. psichikosnegalios þmones perkeliant ið pensionatøá bendruomenæ ir juos integruojant.Painiavà keliantys pavadinimai nevienintelë problema, nes kaitaliojantmetodo turiná, nepraëjus apmokymø irnesilaikant metodui keliamø reikalavimø– nepavyks uþtikrinti ir gydymo rezultatø.Paslaugos apibrëþimasAktyvus gydymas bendruomenëje(AGB) - tai kompleksinë psichikos sveikatospaslauga, skirta ilgalaikæ negaliàdël sunkaus psichikos sutrikimo turintiemsasmenims, kuriø bûklës ir gyvenimokokybës nepavyksta pagerintiáprastais psichiatrinës pagalbos metodais.Tai paslauga, kurioje komandakompleksiðkai taiko ávairius psichiatriniogydymo metodus, siekdama konkreèiøgydymo ir gyvenimo kokybës tikslø.Specifiniai AGB bruoþai:– gydymas yra kompleksinis, nuoseklus,visaapimantis ir lankstus;– gydymas vyksta paciento, o ne klinikinëje(ligoninë, PSC) aplinkoje;– paslauga teikiama tol, kol jos reikia;– gydymas ir pagalba yra individualizuoti(ne algoritminiai);– paslaugos prieinamos iðtisà parà, visusmetus;– komanda aktyviai átraukia pacientàgydymà (lanko namuose ir pan.)– komanda yra visiðkai atsakinga uþkonkretø ligoná (gydymà medikamentais,psichologinæ, socialinæ pagalbà)Komanda, specialistaiAGB komanda – tai tarpdisciplininë10–12 psichikos sveikatos specialistøkomanda, kuri yra pagrindinis kompleksiniøpsichiatrijos ir psichikos sveikatospaslaugø teikëja. Pilnai suformuota komandaaptarnauja 80–120 pacientø(120 – mieste, apie 80 – kaime). Taikantmetodà Lietuvoje galima galvoti apiemaþesná susitikimø intensyvumà, taippat ðiek tiek padidinti pacientø, tenkanèiøpersonalo nariui skaièiø (pavyzdþiui,1:15). Komanda pati teikia ir34 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

AKTYVAUS GYDYMO BENDRUOMENËJE METODIKAkontroliuoja visas gydymo procedûras,netarpininkaudama kitoms paslaugoms,tuo skiriasi nuo atvejø vadybos metodo.Savo struktûra ir paslaugomis komandapasiþymi ir stacionarinës ir ambulatorinësgrandies komandø bruoþais.Kadangi komanda teikia visas gydymoir reabilitacijos paslaugas, tad nariaituri bûti ágijæ iðsilavinimà vienojeið ðiø specialybiø – gydytojas psichiatras,psichikos sveikatos slaugytojas,psichologas, socialinis darbuotojaspsichiatrijoje. Realiausia Lietuvoje,kaip ir pasaulyje, kad komandos pagrindàsudarytø psichikos sveikatosslaugytojos ir psichiatrijos socialiniaidarbuotojai, o psichiatras priþiûrëtø,konsultuotø bei mokytø komandos narius.100 klientø rekomenduojamasvienas psichiatro etatas. Svarbu, kadkomandoje dalyvautø psichologas, priklausomybësligø specialistas (nebûtinaipsichiatras) bei uþimtumo/darboreabilitacijos specialistas. Esant pilnaikomandai reikalinga bent 0,5 etato administratoriui.Paslaugà teikianti komandaturi iðmokti specifiniø ðiai paslaugaiteikti reikalingø ágûdþiø, ávertinimometodø, paslaugos teikimo dokumentacijosbei procedûrø. Ði mokymoprograma Lietuvoje sukurta 2003m. ir buvo dëstyta Slaugos specialistøkvalifikacijos tobulinimo kursø sistemoje.Kam skirta ði paslaugaÐi paslauga teiktina palyginus nedideliamskaièiui pacientø, kuriems gydytojoyra diagnozuotas sunkus psichikossutrikimas, kuriems áprasto gydymoeigoje iðnyksta tik dalis simptomøir pasireiðkia rezistentiðkumas gydymui,kuriems nustatyta negalia, ryðkiaisutrikdanti kasdieniná funkcionavimàbei apribojanti psichikos sveikatos paslaugøprieinamumà. Tai savimi tinkamaipasirûpinti nesugebantys asmenys,daþnai neturintys bûsto, darbo, jiemsnustatytos dvigubos psichiatrinës diagnozës(daþnai priklausomybës ligø),buvæ susidûrimø su teisësauga. Diagnozëspoþiûriu AGB paslauga teiktinaasmenims, kuriems diagnozuoti ðizofrenijosspektro sutrikimai (F20 – 29)bei bipolinis sutrikimas, kuriems nustatytaI-a invalidumo grupë ir dël ðiøsutrikimø jie itin daþnai naudojasi stacionariomispsichiatrijos paslaugomis.JAV federalinio sveikatos draudimobendrovë Medicaid nurodo tokius ðiospaslaugos teikimo kriterijus:Paslauga teiktina individams, kurieyra daþnai arba ilgai hospitalizuojamipsichiatrijos skyriuose arba ligoninëseir atitinka vienà ið ðiø kriterijø:a) Trys ir daugiau hospitalizacijø perpastaruosius 12 mënesiø, arba;b) Penkios ir daugiau hospitalizacijøpsichiatrijos skyriuje, ligoninëje arbakriziø stabilizavimo programoje perpastaruosius 24 mënesius;c) Buvo per pastaruosius 12 mën. psichiatrijosskyriuje arba ligoninëje hospitalizuotasimtinai ilgiau nei 180 d.Ði paslauga neteiktina asmenims, kuriemsdiagnozuotas protinis atsilikimas.Psichoaktyviø medþiagø vartojimas arbapriklausomybë nuo jø nëra kontraindikacijapaslaugai.Rekomenduotina,kad ði paslauga bûtø prieinama ir neapdraustiemsprivalomuoju sveikatosdraudimu asmenims, nes tokiu bûdu sumaþëtøbûtinosios pagalbos ðiems asmenimsapimtys.Paslaugos efektyvumasÐi paslauga Psichikos sveikatos Instituto(Madisonas, Viskonsino valstija,JAV) apibrëþta ir pradëta taikyti 1972m. Yra atlikta tyrimø, kuriais daugelákartø patvirtintas ðios paslaugos veiksmingumastikslinei lëtinæ psichikos negaliàturinèiø asmenø populiacijai. Vienameið pirmøjø Stein ir Test (1980) atliktømetodo efektyvumo tyrimø nustatyta,kad:• Tik 12 ið 65 AGB gavusiø pacientøper metus buvo hospitalizuoti, tuo tarpukontrolinëje grupëje hospitalizuoti58 – ið 65;• Net ir rehospitalizuoti AGB paslaugàgavæ pacientai, ligoninëje iðbuvoþymiai trumpiau, nei kontrolinës grupëspacientai;• AGB paslaugà gavæ klientai, lyginantsu kontroline grupe: ilgiau gyveno savarankiðkai,trumpiau buvo bedarbiais,uþdirbo daugiau, jø socialiniaisantykiai buvo geresni, juos gydantgreièiau sumaþëdavo psichikos sutrikimosimptomai;• Nors AGB paslaugà gavæ klientai ilgiaugyveno bendruomenëje, o neglobos namuose, nepadidëjo naðta artimiesiems;• Buvo sutaupyta lëðø, lyginant su globainstitucijoje;Kitame Stein, Knoedle ir bendraautoriø1994 m. paskelbtame, net septyneriusmetus trukusiame tyrime, kuriamedalyvavo 122 ðizofrenija sergantysasmenys (atsitiktinai paskirstyti gautiAGB arba áprastas psichiatrijos paslau-Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 35

AKTYVAUS GYDYMO BENDRUOMENËJE METODIKAgas) nustatyta, kad AGB gavæ pacientai:• hospitalizuojami trumpiau;• ilgiau dirba;• ilgiau ir sëkmingiau gyvena savarankiðkai;• jø gyvenimo kokybë geresnë;• nepagausëja saviþudybiø.Ðis paslaugø modelis buvo perimtasir pritaikytas daugelyje pasaulio ðaliø.AGB pasaulinë taikymo patirtis rodo,kad:1) Taikant AGB ryðkiai sumaþëja dienø,praleistø psichiatrijos ligoninëjeskaièius (Olfson, 1990; Test, 1992)2) Veiksmingiau malðina psichikossutrikimo simptomus ðiai pacientø grupei,nei tradicinës gydymo alternatyvos(Hout et al, 1983; Stein&Test, 1980)3) Pacientai yra labiau patenkinti savogyvenimo kokybe (Hoult et al, 1983;Mulder, 1985; Stein&Test, 1980)4) Ði paslauga nekainuoja daugiau neigydymas kontrolinëje grupëje, gaunanèiojeáprastas paslaugas (Hoult et al,1983; Mulder, 1985; Stein&Test,1980);Albertos (Kanada) Psichikos sveikatostaryba 2001 m. paskelbë duomenisapie provincijoje veikianèiø Aktyvausgydymo bendruomenëje komandø veiklosrezultatus. Nustatyta, kad taikant gydymàAGB:• Per dvejus metus statistiðkai patikimaisumaþëjo psichikos sutrikimosimptomatika, vertinant Trumpa psichiatrinioávertinimo skale (BPRS)(t(32) = 3.393, p

AKTYVAUS GYDYMO BENDRUOMENËJE METODIKApagalbos planai. Ið 17 klientø, su kuriaisdirbo komandos per metus laiko tik dupateko á specializuotas globos ástaigas(N. Goðtautaitë Midttun, 2000). Neformalioskomandos modelis taip pat pasiteisinoteikiant pagalbà praktiðkai ið namøneiðeinantiems pacientams. Gydymobendruomenëje komandos sudarosàlygas gydymo ir reabilitacinæ pagalbàmaksimaliai pritaikyti prie pacientø poreikiø.Formalizuotà Aktyvaus gydymo bendruomenëjepaslaugà (atitinkanèià originaliosprogramos kriterijus) Lietuvojeðiuo metu tinkamiausia organizuotiprie psichiatrijos ligoniniø (kaip ligoninëspadalinius bendruomenëje), ypaè jeigujoms bus galimybë rinktis kurià paslaugàsuteikti – ilgalaikæ hospitalizacijà,rehospitalizacijà ar AGB. Jeigu ligoninësteikdamos alternatyvià AGB paslaugàneprarastø lëðø uþ ðiuos pacientus,pavyktø sumaþinti ilgalaikiø hospitalizacijøir siuntimø á pensionatus.Nauja taikymo sritis galëtø bûti priverstinisambulatorinis gydymas, numatytasCiviliniame kodekse.Taikomi metodaiAGB komanda taiko visus pripaþintuspsichiatrinio ávertinimo ir gydymometodus. Daþniausiai naudojami ðie:• Specialisto konsultacija (psichiatras,psichologas, socialinis darbuotojas,slaugytojas psichiatrijoje, uþimtumo/darbo reabilitacijos specialistas);• Psichoterapinis konsultavimas (kognityvinëelgesio psichoterapija);• Medikamentinis gydymas psichotropiniaismedikamentais;• Psichoedukacija pacientui ir ðeimai;• Psichosocialinë pagalba;• Psichiatrinë reabilitacijaLëtinæ psichikos negalià turintiemspacientams AGB yra veiksmingas metodas,kurá taikant sumaþëja hospitalizacijosporeikis, efektyviau vartojamivaistai, uþtikrinama geresnë psichikosir somatinë sveikata, klientai integruojasibendruomenëje ir ðeimoje, taèiaudël to nepadidëja naðta artimiesiems.Visa tai gerina psichikos liga serganèiøasmenø gyvenimo kokybæ ir priartinamus prie pilnavertës ir humanistiðkesnësvisuomenës.Abstract Submission Deadline: 14 September 2007This 4 th Biennial Conferenceof the International Societyfor Affective Disordersaims to promote research and interdisciplinary discussionon the following topics:• Causation of affective disorders.• Primary and secondary prevention of affective disorders.• Treatment of affective disorders.Abstracts are currently invited for free oral and poster presentationsto supplement the following plenary lectures and symposia.Abstracts should be submitted by14 September 2007.SYMPOSIA• Advances in the treatment of depression: Do we need to get physical?• Cardiovascular risk and metabolic syndrome in depression –connections and directions• Foetal origins hypothesis of mood disorders• Genetic polymorphisms in anxiety disorders and depression: Recentfindings and controversies• Mood and food: The impact of diet on affective disorders• The intergenerational transmission of affective disorders• IPA Symposium• Advocacy Symposium “Building Bridges”• Novel targets for novel antidepressant drugs• Stress-reactivity and depression• Hormones and hormonal interventions as treatment for affectivedisorders – a 2008 update• Psychotherapy of chronic depression• Enhancing treatment and research outcomes in bipolar disorders• New insights into bipolar disorder using novel imagingFor further informationand to submit abstracts please visitwww.isad.elsevier.comor contactjm.seabrook@elsevier.comPsichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 37

CITATOSCitatosDaþniausiai tai atsitinka [sutrinka dvasinë sveikata,red. pastaba], kai nuodingi aplinkos veiksniai áveikiavidinius apsauginius iðteklius ir tautos dvasia, nustojusiprieðintis, susitaiko su netikromis vertybëmis, palûþtanuo ilgai besitæsusio þeminimo.Dainius PûrasVisuomenës sveikata – laikas áveikti krizæwww.DELFI.lt 2006 12 05• • •Kà gi, lieka tik priimti Kuzmos Prutkovo patarimà:„Nori bûti laimingas? Bûk!“. Ne tik. Yra dar toks faktas– buvome mes kaþkada visi mûsø tëvelio spermatozoidais,iðgyvenusiais tarp milijonø þuvusiø spermatozoidøir apvaisinusiais mûsø motinø kiauðialàstes. Visispermatozoidai þuvo – o mes davëme pradþià savo paèiøgyvybei. Taigi visi, kas gyvi – visi mes laimingi laimëtojai.Jei tik prisiminsime apie tai daþniau.Ir nëra èia ko á sàlygas þiûrëti – lemiamos átakos mûsølaimei jos neturi. Tiesiog priimkime, kad laimingospermatozoido atmintis glûdi visø mûsø sielose. Ir uþmikime,ir nubuskime su mintimi: mes – laimingieji.O statistikà pamirðkime – ji pati pasikeis.Olegas Lapinas, www.DELFI.lt2007 02 21• • •Ðiaip að neturëèiau tikëti magija, taèiau kà man daryti,jei ji veikia?Ar jau apsisukai prie varpinës?Olegas Lapinas, www.DELFI.lt2006 m. liepos mën. 6 d.• • •Pasakyti sau „daugiau taip nebedarysiu“ nepakanka.Pirmiausiai reikia pripaþinti, kad esi maniakas. Nebûtinaiblogàja prasme. Juk galime pasakytu sau: „Esu originalusmaniakas.“Olegas Lapinas apie apsipirkimo manijà„Lietuvos rytas“ 2007 05 14 Nr.107„Nuo apsipirkimo manijosgeriausiai saugo grynieji pinigai”• • •Vyriðkis ilgesingai þiûri á gërimø meniu. Paskui sakooficiantui: – Atneðkite ko nors nealkoholinio.Oficiantas: – Ko pageidausite: mineralinio ar vaisvandeniø?Vyriðkis: – Man vis vien. Ðioje srityje að visiðkasdiletantas.38 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)

Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44) 39

40 Psichiatrijos þinios 2007 m. balandis–geguþë, Nr. 2 (44)