Darbas rajone â bausmÄ mokytojui? - Diena.lt
Darbas rajone â bausmÄ mokytojui? - Diena.lt
Darbas rajone â bausmÄ mokytojui? - Diena.lt
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
Todėl, kad esu vilnietis antradienis, spalio 27 d., 2009 m. nr. 248 (602) vilniausdiena.<strong>lt</strong>R.Ša la še vi čiū teijau iš ra šy tasvil ko bi lie tas.Lie tu va 4p.Slap to CŽVkalė ji mo Lie tu vo jemi tas bliūkš ta.Lietuva 4p.Pri vi le gi jos ka riš kiamspri bloškė ki tus išvals tybės ki šenėsmintančius tar nau to jus.Nuomonės 6p.1,50 Lt<strong>Darbas</strong> <strong>rajone</strong> –bausmė <strong>mokytojui</strong>?Vil niaus ra jo nomo kyklų pe da go -gai nuo lat lie kape lenės vie to je.Šįkart jie ko ne vi sisu laukė pa si ūly mopailsė ti su mo kiniais.Atos to gos,ži no ma, ne mo kamos.Dir ban tiemsmies te pa si sekėla biau.Jūratė Žuo lytėj.zuolyte@diena.<strong>lt</strong>Mo kyk los li ko tuš čiosVil niaus ra jo no mo kyklų va do vaiir mo ky to jai šią sa vaitę li ko na mie.Kaip ir moks lei viams, jiems – rudensato sto gos. Mo kyk lo se likę budintys dar buo to jai ko nors ieš kantiemspa ta ria ne gaiš ti lai ko ir kreip tiskitą sa vaitę. „Nie ko ne ra si te – nemoka mos ato sto gos“, – ta pa ti frazėskam ba, kur tik pa skam bi ni. Užšvie ti mo sritį at sa kin gi vald žios atstovai tvir ti na: kas norėjo,tas išė jo ato sto gau ti,• Grėsmė: sko li ninkų in te re sams ap gin ti skir tas įsta ty mas, jo kri tikųtei gi mu, galėtų pa kenk ti ša lies fi nansų sis te mos sta bi lu mui.2• Vil tis: sun kius lai kus iš gy ve nan tys pe da go gai vald žios dėmesį ban do at kreip ti pi ke tais.„Shut ters tock“ nuo tr.Skolų liū ne – nė šiau doA n driu s M a t u l i au sk a sa.matuliauskas@diena.<strong>lt</strong>Skolų ne ga lin tys iš si mokė ti gyvento jai iš bėdų turės kaps ty tissa vo jėgo mis. Ūkio mi nis te ri jasiū lo ne pri tar ti įsta ty mui, ku risleistų bent ke le riems me tams atidėtipa skolų mokė jimą. Bankai tokįsprendimą sveikina, o skolininkamsbelieka tikėtis jų malonės.Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.Galėtų grąžin ti vėliauĮsta ty mo pro jek tas, turėjęs su daryti ga li my bes fi nan si nių sun kumųpa ti rian tiems ša lies gy ven to jamske le riems me tams ati dėti įmokųmokė jimą, pa si ūly tas šių metų vidury je. Jo ini cia to rius Sei mo na ryskon ser va to rius Man tas Adomė nastuo me tu teigė, kad Lie tu vos teisinėsis te ma ne numato jo kių ga li my bių10Su žmo na lau kia me,ka da ša lia Et no kos mologi jos mu zie jaus nu krisme teo ri tas, būtų la baigra žus eks po na tas.Et no kos mo lo gi josmu zie jausdi rek to riusGunaras Kakaras11p.Miestas 3p.Skulptū ros antti<strong>lt</strong>ų – pa va sarįSkulp to riaus Ku no to Vild žiū nosk u lpt ū r ų , t u rė ju s ių p a k ib t i p o Vi lniaus til tais, šie met ne su lauk si me.Pro jek to įgy ven di ni mas ati dėtasiki kitų metų pa va sa rio. Skulptūrosdar rugsėjį turė jo pa puoš ti ke turissos tinės til tus. Ta čiau vyks tantkūry bi niam pro ce sui iš ki lo kliū čių,ku rių me ni nin kui įveik ti ne pa vy ko.SPORTAS 12p.Šokėjų due tasiš tik tas šo koDienos klausimasAr K.Kemzūra bus tinkamaskrepšinio rinktinės treneris?Iš to, ką turim,jis geriausiasTaip,jis vertasvadovautirinktinei3513%Vilniausdiena.<strong>lt</strong>Pagyvensim –pamatysim2527Ne, reikiaieškoti kito
2MiestasAntrADIENIS, spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>N eleg alios s tat y bosKultūros paveldo departamento inspektoriai patikrino įKultūros vertybių registrą įrašyto namo, esančio S.Moniuškosg. 9-2, Vilniuje, vykdomus rekonstrukcijos darbus.Nustatyta, kad vietoj rekonstruojamo medinio namoišdygo mūrinis. Kultūros paveldo departamento atstovai kreipėsi į rangovę,bendrovę „Senovė“, reikalaudami nedelsiant stabdytivykdomus darbus. Statybos darbų vadovui bus surašytasadministracinio teisės pažeidimo protokolas irskirta bauda.Kritiku oja savivaldy bęMiesto tarybos opozicijoje dirbanti Tvarkos ir teisingumopartijos frakcija aiškina, esą sostinės valdžia ketinaparduoti savivaldybės įmones saviems. Pasak frakcijosvadovo Gedimino Rudžionio (nuotr.), savivaldybė įmoniųturtą parduos saviems, o vilniečiams privačių bendroviųteikiamos paslaugos gerokai pabrangs, palyginti su dabartinėmiskainomis. Anot mero Viliaus Navicko, ketinamaišlaikyti tik „strateginių“ įmonių kontrolę – pasiliktipo pusę bendrovių „Vilniaus vandenys“, „Susisiekimopaslaugos“ ir kai kurių kitų akcijų.Dar bas ra jo ne –baus mė mo ky to jui?1nie kas nie ko ne ver tė.Vis kas pri klau so nuokonk re čios mo kyk los pa dė ties, o jidaž niau siai – nuo mo ki nių krep šelio.Kuo ma žiau mo ki nių, tuo blogiaumo ky to jams. „Taip, yra to kiųmo kyk lų, ku rių kai ku rio se kla sė semoks lei vių ko ne mi nu sas“, – neslėpė Vil niaus ra jo no sa vi val dy bėsad mi nist ra ci jos švie ti mo sky riausve dė ja Li li ja And ruš ke vič.Kiek mo ky to jų da bar ato stogauja, sta tis ti kos nė ra. „Ne rin kometo kių duo me nų, ta čiau ži no me,kad kai ku rie pe da go gai – dau giausiamo kyk lų di rek to riai – pa si rin koato sto gas. Kas no rė jo, pa ra šė prašymus ir so li da riai išė jo. Ne ži nau,to kių pe da go gų dau giau ra jo ne armies te. Kiek vie na mo kyk la žiū rėjoį sa vo fi nan si nes ga li my bes. Jei guma tė, kad iki me tų pa bai gos tik raitrūks lė šų, nu spren dė ge riau da barišei ti ato sto gų ir vė liau gau ti at ly ginimus“, – aiš ki no L.And ruš ke vič.Ta čiau mo ky to jams kal bos apieso li da ru mą ke lia tik kar čią šyp seną.„Bu vo su da ry ti gra fi kai, ka daku ris ei na me ne mo ka mų ato sto gų,ir nie kam net min čių gin čy tis ne kilo“,– pa sa ko jo pri si sta ty ti ne no rėjusi vie no je Vil niaus ra jo no mo kyklųdir ban ti mo ky to ja.Tau py ti se ka si skir tin gai„Pa čios mo kyk los spren džia, kaipjoms vers tis. Jei ma žiau mo ki nių,gal būt ir ne ran da ki tos išei ties neine mo ka mos dar buo to jų ato stogos“,– svars tė Vil niaus mies to savival dy bės Švie ti mo pla na vi mo iror ga ni za vi mo sky riaus ve dė jas JuliusSkes te nis.Ju lius Skes te nis:Pa čios mo kyk losspren džia, kaipjoms vers tis.Vil niaus mies to mo kyk lo se padėtis to li gra žu nei dea li, ta čiau neto kia liūd na kaip ra jo ne. „Kaž kiekmo ky to jų išė jo ato sto gau ti sa vono ru, ro dos, sep ty nio li ka, ki ti li ko,nes vyk do me na cio na li nę pa ty čiųpre ven ci jos pro gra mą, ku ri ati mala bai daug lai ko. Ne tu rė jau mo ralinės tei sės mo ky to jų pra šy ti ei tine mo ka mų ato sto gų“, – ti ki no Pilai tės vi du ri nės mo kyk los di rek toriusZo ti kas Po po vas.Kiek vie no je mo kyk lo je at ski raispren džia ma, kaip su tau py ti reikalin gas lė šas. „No rė jo me, kad visosmo kyk los tu rė tų ko kią norsvie ną stra te gi ją, bet nie kas ne siė mėtam va do vau ti, to dėl li ko, kaip yra– kiek vie nas spren džia pa ts. Mesįšal dė me kai ku riuos eta tus, vi saipban do me vers tis“, – pa sa ko jo mokyklos di rek to rius.„Mums kol kas se ka si iš si verstibe ne mo ka mų ato sto gų, ma nau,to ten ka grieb tis ma žes nėms mokykloms, ku rio se blo gai su komplektuo tos kla sės. O mums da bar,kai moks lei viai ato sto gau ja, veiklostik rai už ten ka: rei kia baig ti visokius dar bus, ku rių ne ga li ma padary ti, kai mo ki niai čia, nes tuo metdau giau dė me sio rei kia skir ti jųkont ro lei“, – sa kė Sa lo mė jos Nėriesgim na zi jos di rek to rius An tanasSus la vi čius.Ne pa lies tų ne lie kaP i l a i t ė s m o k y k l o j e , k o l m o k i n i a ii l s i s i , a to s to g a u t i t e k o p a p r a š yt i t i k a p t a r n a u j a n č i o p e r s o n a l o.„Va l y to j o s , k i e m s a r g i a i , k i t i a pt a r n a u j a n t y s d a r b u o t o j a i s u t iko ke tu rioms die noms ei ti ne moka m ų ato s to g ų , o p en k t a d i e n į ja uateis pa ruoš ti mo kyk los dar bui“, –s a k ė Z . Po p o v a s.Jo nuo mo ne, vis dėl to to kiemsdar buo to jams pa si se kė la biau nei• Se ka si: Vilniaus centre įsikūrusiai Salomėjos Nėries gimnazijai pavykstaišsiversti be priverstinių atostogų. Mindaugo Ažušilio nuotr.pe da go gams: „Jie da bar ei na nemoka mų ato sto gų, ta čiau mo ky tojamsat ly gi ni mai ma žė jant va landųskai čiui ir mo ki nio krep še liuitaip pat ne si liau ja ma žė ję. Praei tąmė ne sį ga vau 200 li tų ma žiau, kitągau siu 400 li tų ma žiau ir to liauneaiš ku, kaip bus.“Ra jo no mo ky to jai ken čia ne pir mą kar tąV i l n i a u s r a j o n o p e d a g o g a i n u s k r i au d ž i a m i j au ne b e pi r m ą k a r t ą .Prieš 2007 m. Ka lė das jiems rei kė josu si verž ti dir žus, mat lauk tų vienka r t i n i ų p r i e m o k ų š ve n č ių p ro g amo ky to jai ne ga vo.Švie ti mo sky riaus spren di mas nesk i r t i k a l ė d i n i ų p r i e m o k ų r a j o n om o k yk l o s e p a m o k a s ve d a n t i e m sp e d a g o g a m s s u k i r š i n o m o k y t o jų bend ruo me nę. Ži nia, Vil niausm i e s to m o k y m o į s t a i g o s e d i r b a n č i ų m o k y to j ų p i n i g i n ė s p re m i j o mis bu vo pa pil dy tos. Ne ką linksmes n ė s n au j ie n o s r a j o no mo k y to jus pa sie kė ir po Nau jų jų me tų. Rajono mo kyk lų pe da go gai vėl jau tė sinu sk r i au s t i , p a ly g i n t i s u m ie s to mo ky to jais. Pas ta rie ji ne tik ga vo vienka r t i n e s š ve n t i n e s p r ie mo k a s , b e tiš jų at ly gi ni mo už 2007 m. gruo dįbu vo i š s k a i č iuo t a s m a ž e s n io t a r i fopa ja mų mo kes tis.Ži no da mi, kad nuo 2008 m. sau sio1 d. pa ja mų mo kes čio ta ri fas ma žinamas, ra jo no pe da go gai ti kė jo si,kad sau sio 8 d. ga vus al gą jų pi ni ginėspa sto rės. Ga vę at ly gi ni mus jiepa ste bė jo, jog vals ty bė iš jų at skaičiavo ne 24, bet 27 pro c. gy ven to jųpa ja mų mo kes čio.Tie sa, jau ki tą mė ne sį ža la bu vo atita i s y t a . Vi l n i au s ap sk r i t ie s va l s t y binė m o ke s č i ų i n s p e k c i j a a nu o m e tpaaiš ki no, kad įsi vė lė klai da. Darbdav ys at s i ra du s į sk i r t u m ą nu ke n tė j u s ie m s mo k y to j a m s t u rė j o g r ą ž i n ti su ki to mė ne sio at ly gi ni mu.
www.vilniausdiena.<strong>lt</strong> antradienis, spalio 27, 2009Daugiaunaujienų skaitykitevilniausdiena.<strong>lt</strong>/naujienos/miestas3miestasIš Vil niaus –nauj i skrydžiaiTarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) atsiras naujų skrydžiųkrypčių. Anot BNS, nuo lapkričio 21 d. Lietuvos oro linijųbendrovė „Star1 Airlines“ skrydį į Žironą (Ispanija) dukart persavaitę keičia skrydžiais į Milano Malpensos oro uostą (Italija).Nuo lapkričio vidurio TVOU darbą pradedanti Rusijos orolinijų bendrovė „Yamal Airlines“ tris kartus per savaitę skraidinsį didžiausią Maskvos Domodedovo oro uostą. Per Domodedovąbendrovė pasiūlė jungtinius skrydžius ir į penkiskitus Rusijos miestus – Omską, Čeliabinską, Nadymą, Salechardąir Tiumenę.G rIGIškėmspinG a šIlumaBendrovės „Grigiškės“ gaminama šiluma nuo lapkričio atpigsbeveik 45 proc., iki 11,21 cento už 1 kWh. Pasak BNS,Kainų komisija sprendimą sumažinti „Grigiškių“ šilumoskainą žada priimti šiandien. Įmonė šilumą šiuo metu parduodapo 20,26 cento už 1 kWh, tačiau atpigus dujoms,vartotojai realiai permokėjo apie 892,2 tūkst. litų. Šias papildomaspajamas „Grigiškės“ klientams kompensuos perdvejus metus, atitinkamai atpigindamos šilumą. „Grigiškės“pagamintą šilumą parduoda bendrovei „Vilniaus energija“,kuri ją naudoja Grigiškių gyvenvietei šildyti.• Lau ki mas: po Žaliuoju tiltu turėjusi kabėti „Grandinė“ iki kitų metų pagulės K.Vildžiūno dirbtuvėse. Gedimino Bartuškos nuotr.Til tų puo šy ba ati dė ta pa va sa riuiSkulp to riaus Ku no to Vil džiū no skulp tū rų, tu rė ju sių pa kib ti po Vil niaus til tais, šiemetne su lauk si me. Nors dvi skulp tū ros jau baig tos, pro jek to įgy ven di ni mas atidėtas ki tų me tų pa va sa riui.Ku no t a s Vi ld ž iūn a s :Po sė dy je pas G.Babravi čių kal bė ta, kadobuo lį bū tų ga li mapa dė ti ant pie vosša lia Bal to jo til to,ta čiau taip skulptūra pra ras tų es mę,nes bu vo kur ta pakabin ti.Do vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.<strong>lt</strong>Skulp tū ros iš ne rū di jan čio plie nodar rug sė jį tu rė jo pa puoš ti ke tu rissos ti nės til tus – Ka ra liaus Min daugo,Ža lią jį, Bal tą jį ir Se ną jį Žvė ry no.Ta čiau vyks tant kū ry bi niam pro cesuiiš ki lo kliū čių, ku rių me ni nin kuiK.Vil džiū nui įveik ti ne pa vy ko.Pir ma, dar bai pa si ro dė esan tyssu dė tin ges ni, nei ti kė ta si. Ant ra,atė jo sunk me tis – iš si laks tė pri va tūspro jek to rė mė jai. Tre čia, Ka ra liausMin dau go til to ar chi tek tas Vla dasTrei nys per va sa rą neat ly žo ir nepakei tė nuo mo nės – ka bin ti „Ka rališką jį obuo lį“ po sa vo kur tu til tu jisdrau džia. Ar chi tek tas nuo gąs tau ja,kad skulp tū ra su griau tų ar chi tek tūrinį ir sti lis ti nį til to vien ti su mą.„Esu skep tiš kai nu si tei kęs priešme ną ant me no. Til tai – tai in ži neriniai sta ti niai, ku rie kom po zi ciš kaiuž baig ti, su dė lio tos jų konst ruk ci jųpro por ci jos. Jie sa vai me to kie, ko kieyra ir tu ri bū ti – jų ne rei kia spe cia liaipuoš ti“, – yra aiš ki nęs V.Trei nys.Ar chi tek to įsi ti ki ni mų ne pa vy kopa keis ti ir spe cia lų po sė dį sa vi valdybė je praė ju sią sa vai tę su šau kusiamVil niaus vi ce me rui Gin tau tuiBab ra vi čiui.„Bu vo di de lis ir iš sa mus pa si ta rimas,ta čiau V.Trei nys li ko prie sa vopo zi ci jos. Sa vo spren di mą jis grindžiaau to riaus ir es te ti niais da lykais“,– pa sa ko jo G.Bab ra vi čius.Po Ža liuo ju til tu tu rė ju si pa kib ti3,7 m plo čio ir 7 m il gio „Gran di nė“ir gi jau baig ta, ta čiau po sė dy je nuspręsta iki ki tų me tų leis ti jai pa gulėti K.Vil džiū no dirb tu vė se.„Ver čiau pa va sa rį pa ka bin ti vi saske tu rias skulp tū ras, nei da bar dvi irpa skui pa pil dy ti. Taip su griau tu mepro jek to vien ti su mą. Ge riau vė liau,bet pa da ry ti efek tą, iš lai ky ti koncepci ją“, – aiš ki no G.Bab ra vi čius.Pats K.Vil džiū nas pri si pa ži no irgi ma nąs, kad nu kel ti pro jek to įgyvendi ni mą į atei tį – ge ra min tis.„Ta da ga lė tu me pri sta ty ti vi są ciklą,kaip tik pra si dės nau jas se zonas“,– kal bė jo K.Vil džiū nas.Gir di, kul tū ros sos ti nės me tai jaubus pa si bai gę, ti kė ti nas kul tū ros įvykiųva kuu mas, to dėl vie šas skulp tūrųpri sta ty mas paį vai rin tų iš tuš tė ju sįVil niaus ren gi nių ka len do rių.Ant ras šū vis at ne šė sėk męIdė ja pa g y v i n t i Ne r ies k ra n t i nę i rją juo sian tiems til tams įpūs ti gyvybės skulp to riui ki lo dar 2007 m.Pa ren gęs pro jek tą jis tei kė pa raiš kąv ie š a ja i į sta i ga i „Vi l n iu s – E u ro posk u l t ū ro s sos t i nė 2 0 09 “. Šio ji pro jek t ą sta l č iu je i š la i kė apie pu s a ntrųme tų ir ga liau siai jam ta rė „ne“.T a č i a u K .V i l d ž i ū n a s n e n u l e i d or a n k ų i r p e r n a i v a s a r ą s a vo p ro j e k t o p a r a i š k ą p a t e i k ė k a s m e tIki to lai ko K.Vil džiū nas tu rė tų sukurti dar du kū ri nius, ku rie pa puoš tųSe ną jį Žvė ry no ir Bal tą jį til tus. Projekte nu ma ty ta, kad po Žvė ry no til tuplauks „Lai vas-Pus mė nu lis“, o Ba<strong>lt</strong>ąjį per vers „Spin du lys-ie tis“.Ką da ry ti su jau su kur tu „Ka rališkuo ju obuo liu“, kol kas ga lu ti naineap sisp ręs ta. „Po sė dy je pas G.Babravi čių kal bė ta, kad obuo lį bū tų galima pa dė ti ant pie vos ša lia Bal to jotil to, ta čiau taip skulp tū ra pra ras tųes mę, nes bu vo kur ta pa ka bin ti. Todėlją ma tau po til tu, esan čiu prie Šv.Pet ro ir Po vi lo baž ny čios. Ta čiau bustaip, kaip no rės už sa ko vas“, – pa sakojo K.Vil džiū nas.s a v iv a l dy b ė s re n g i a m a m k u l t ū ro s p ro g r a m ų r ė m i m o ko n k u rs u i . M e n i n i n ko i d ė j ą į ve r t i n u s ie k sp e rt ų g r u p ė p ro j e k t u i p r i t a rė .M i e st a s K .V i l d ž i ū nu i s k y rė 4 0 0tūkst. li tų.Pi ni gai skulp tū rų pro jek tą vykda nč i ą v i e š ą j ą į s t a i g ą V i l n i a u sJ e r uz al ė s m e n o c e nt r ą p a s i e kėpraė ju sių me tų gruo dį – ta da realūs d a rb a i i r p r a s i d ė j o .
4lietuvaantrADIENIS, spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>Daugiaunaujienų skaitykitevilniausdiena.<strong>lt</strong>/naujienos/lietuvaDarbo partijabr an ginasiDarbo partija prie valdančiosioskoalicijos prisijungtųtik tada, jei dar iki tol, kolbus priimtas biudžetas, būtųpatvirtinti jos siūlymai:įstatymų paketas dėl šilumostiekimo, dujų ir elektroskainų nustatymo beimokesčių lengvatų smulkiomsparduotuvėms.M ed ik ai šu rm u li u ojaGrupė Seimo narių kreipiasiį Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybėsnutarimo, pagalkurį suvienodinamas medikųdarbo laikas, o dėl finansavimosveikatos apsaugossistemai mažinimo ir dėl atlyginimųkarpymo nepatenkintimedikai neatmetastreiko galimybės.S t u d entai peikia refo rmąLietuvos studentų atstovybiųsąjunga, atlikusi aukštojomokslo reformos padariniųir sistemos analizę,konstatuoja, kad nėra aukštojomokslo strategijos, kuriremtųsi išsamia valstybėsporeikių ir tinklo analizebei aukštojo mokslo vizijair misija.R.Ša la še vi čiū tė ga likrau tis daik tusS t a sys G u d a v i č iu s• Mįs lė: viešai paskelbti duomenys rodo, kad „Boeing 707“, kurio borto numeris N88ZL, 2004 m. rugsėjo20 d. leidosi ne Vilniuje, o Helsinkyje. Redakcijos archyvo nuotr.Ka lė ji mo mi tas bliūkš taNau ja in for ma ci ja nei gia ame ri kie čių te le vi zi jos paskelbtas ži nias, esą prieš ke le rius me tus lėk tu vai,ne va ga be nę įta ria mus te ro ris tus, lei do si Lie tu vo je.S t asys G ud av ič iu ss.gudavicius@diena.<strong>lt</strong>Ne si lei do Vil niu jeSei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gynybos ko mi te to (NSGK) pir mi ninkasAr vy das Anu šaus kas pa tvir ti no,kad ga vo in for ma ci ją apie dviejųame ri kie čių te le vi zi jos bend rovės„ABC News“ mi nė tų lėk tu vų,ku rie ga lė jo iš Af ga nis ta no ga bentiįta ria mus te ro ris tus, skry džius2004–2005 m. Skir tin gai nei paskelbė te le vi zi ja, lėk tu vai lei do si neLie tu vo je, o vals ty bė se kai my nė se.„ABC News“ pa skel bė, kad lėk tuvas„Boeing 707“, ku rio bor to numeris yra N88ZL, 2004 m. rug sė jo20 d. skris da mas iš Af ga nis ta no esąlei do si Vil niu je.Pa sak A.Anu šaus ko, tai ne teisinga in for ma ci ja. „Yra ne tik užfiksuo ta, bet ir JAV gy ny bos departa men to 2004 m. pra ne ši mepa tvir tin ta, kad „Boeing 707“(N88ZL), ku ria me bu vo vie nuo likaka li nių, rug sė jo 19 d. skri do išGvan ta na mo ba zės į Bag ra mą ir atgališ Bag ra mo į Va šing to ną ir Majamį. Šiuo rei su bu vo at ga ben ta dešimtka li nių. Pa ke liui rug sė jo 20 d.lėk tu vas už fik suo tas tar pi nė je nusilei di mo vie to je Hel sin ky je, ma tyt,kai pil dė de ga lų at sar gas“, – tei gėNSGK va do vas.Jis at krei pė dė me sį, kad ši in formaci ja ne slap ta ir jau 2006 m. ištirta švei ca rų žur na lis tų.Vis kas se niai pa vie šin taKi tas lėk tu vas, ga lė jęs ga ben ti įtariamuo sius, pa sak „ABC News“,bu vo 2005 m. lie pą Vil niu je ne vanu si lei dęs „Gulfst ream IV“, ku rionu me ris N63MU. Jis esą at skri doiš Ka bu lo.Ir šis lėk tu vas, pa sak A.Anu šauskotu ri mos in for ma ci jos, ne lie tė Vilniausoro uos to tū pi mo ta ko. „BuvęsEu ro pos Ta ry bos Par la men ti nėsasamb lė jos pra ne šė jas slap tų JAVsu lai ky mo cent rų klau si mais Dic kasMar ty 2007-ųjų lie pą pa skel bė, kadlėk tu vas „Gulfst ream IV“ (N63MU)iš Ka bu lo į Šy ma nų ka ri nį ae rod romąLen ki jo je at skri do 2005 m. liepos28 d. Tai bu vo pa tvir tin ta įvai riųšal ti nių, taip pat ap klaus to liu di ninko– bu vu sio ka ri nio ae rouos to direkto riaus Jer zy Ko so“, – sa kė komite to pir mi nin kas.„Šie lėk tu vai vi sa da bu vo se kami.Kiek vie nas jų skris da mas pa lie kapėd sa kus ne tik skry džių kont ro lėscent ruo se, bet ir juos ap tar na vu siųbend ro vių są skai to se, taip pat kaiTai ki klyje jau ir Es ti ja?Va kar es tų laik raš tis „Oh tu leht“ paskelbė, kad 2003 m. pa slap tin gasa m er ik i eč i ų l ė k t u v a s n e v a ke l i s k a r t le idos i E s t i j o s Pe r nu m ie s to orouos te. Jis ir gi esą ga lė jo ga ben ti įtariamus te ro ris tus.Žmo gaus tei sių gy ni mo or ga ni za cija„Hu mans Rights Watch“ tvir ti na,kad ame ri kie čių žval gy bi nis lėk tuvas„Boeing 737“, ku rio bor to nu merisN313P, bent tris kar tus 2003 m.bu vo at skri dęs į Per nu.Or ga ni za ci ja pa reiš kė esan ti tik ra,kad bū tent to kio ti po lėk tu vais CŽVat si skai to ma už de ga lus ar vyk domiper ve di mai ban kuo se, ir dar daugkur. Kai šie lėk tu vai bu vo nuo mojami ka li niams iš Af ga nis ta no pervežti, vi sur bu vo pa lik ta jų pėd sa kų.Ta in for ma ci ja jau se niai pa vie šinta“,– pa brė žė jis.Ken čia Lie tu vos pres ti žas„Ky la klau si mas, ko dėl, ne pai sant„ABC News“ ko res pon den to teiginių, nie kur nė ra net užuo mi nosapie Lie tu vą? Jei gu žur na lis tas buvo„pa mai tin tas“ ne tik ra in for macija, kas ir ko kio tiks lo sie kė? Jeiin for ma ci ja apie šiuos skry džiusvie šai priei na ma jau tre ji me tai,ar tik rai yra ano ni mi niai „Cent rinėsžval gy bos val dy bos (CŽV) ša<strong>lt</strong>iniai“?“ – krū vą neat sa ky tų klausimų už da vė NSGK va do vas.Pa sak A.Anu šaus ko, dėl gau sy bėsneat sa ky tų klau si mų ken čia Lie tuvostarp tau ti nis pres ti žas.iš Af ga nis ta no, Ira ko ir ki tų ša lių gabeno įta ria muo sius te ro riz mu.Duo me nys apie šio lėk tu vo nu si leidimą Per nu 2003 m. sau sio 12 d. visuo me ne i t a p o ž i no m i 2 0 0 5 - a i s i a i s .Tuo met Per nu ap skri ties sau gu moval dy bos vir ši nin kas Ka le vas Kontasti ki no, kad su CŽV sie ja mas lėktu v a s t i k r a i n e g a b e n o k a r i n ių k a l i nių. Es ti jos sau gu mo po li ci jos Ka Poat sto vas spau dai And re sas Ka hat v i r t i n o , k a d j o at s to v au j a m a i n s t i tu ci ja nie ko ne ži no apie ki tus amerikie čių lėk tu vo rei sus į Per nu.Net ru kus baig sis vai ko tei sių apsaugos kont ro lie rės Ri man tėsŠa la še vi čiū tės įga lio ji mai, betji ne bus ski ria ma dar vie nai kadenci jai.„Tik rai ne ji“Šį gruo dį bai gia si pen ke rių me tųR.Ša la še vi čiū tės ka den ci ja vai kotei sių ap sau gos kont ro lie riaus poste.Sei mo pir mi nin kė Ire na De gutienė, tu rin ti įga lio ji mus ap si spręstidėl kan di da tū ros į šias pa rei gas,tvir ti na, kad R.Ša la še vi čiū tė tik raine bus į jas tei kia ma. Bus ieš ko maki to kan di da to.Sei mo va do vė nė ra pa ten kin tavai ko tei sių ap sau gos kont ro lie rėsveik la, to dėl ir pa si ry žu si pa keis tiR.Ša la še vi čiū tę.Dien raš čio pa klaus ta, ar gruo dįteiks R.Ša la še vi čiū tės kan di da tūrąį vai ko tei sių kont ro lie riaus pareigas, I.De gu tie nė at sa kė: „Tai bustik rai ne ji. Tik rai.“Tvir ti no tu rin ti skun dųSei mo pir mi nin kė paaiš ki no, kadtoks jos ap si spren di mas pa dik tuotasne pa sta rų jų skau džių įvy kiųKau ne. I.De gu tie nė tvir ti no tu rintidau giau fak tų apie esą ne tin kamąvai ko tei sių ap sau gos kont rolierės veik lą.„Net tu riu konk re čius skun dus,gau tus, kai dar bu vau Sei mo pir mininko pir mo ji pa va duo to ja“, – sa kėpar la men to va do vė.Anot jos, R.Ša la še vi čiū tė neuž tikrino tin ka mo Vai ko tei sių ap sau goskont ro lie riaus tar ny bos bend ra vimoir bend ra dar bia vi mo su So cialinės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja,Sei mo So cia li nių rei ka lų ir dar bo komite tu, sa vi val dy bių vai ko tei sių apsaugos tar ny bo mis. „Tik rai to bend radarbia vi mo ne bu vo. Bu vo tik ne svei kakon ku ren ci ja, – įsi ti ki nu si Sei mo pirminin kė, taip pat ji pri dū rė: – No riupa sa ky ti, kad ma čiau tik jos vie šuo siusry šius, bet ne konk re tų dar bą.“Pas ku ti nis taš kasI.De gu tie nė tei gė, kad dvie jų žmoniųnu žu dy mu pa si bai gęs Kau neki lęs pe do fi li jos skan da las tik apnuogi no vi sas pro ble mas.„R.Ša la še vi čiū tė ži niask lai daiyra sa kiu si, kad įsta ty mas ri bojajos veik los ga li my bes. Bet no riupa sa ky ti, kad įsta ty me tik rai yra labaidaug įga lio ji mų. Kont ro lie rius• Fi ni šas: vaiko teisių apsaugoskontrolierė R.Šalaševičiūtėskaičiuoja paskutines dienassavo poste. Gedimino Bartuškos nuotr.ne tgi ga li da ly vau ti iki teis mi nia mety ri me. Ji tuo ne si nau do jo“, – pabrėžė Sei mo va do vė.I.De gu tie nės nuo mo ne, vai ko teisiųkont ro lie rė ne tin ka mai el gė siti riant pe do fi li jos by lą. „Mer gaitė,ku ri įvel ta į tą siau bin gą is to riją,yra psi cho lo giš kai tik rai pa žeis tair vai ko tei sių ap sau gos kont ro lie rėsel ge sys esant to kio ms ap lin ky bė msvi siš kai ne sup ran ta mas, – sa kė Seimopir mi nin kė ir pri dū rė: – Ko dėlšiuo at ve ju taip at mes ti nai el giasito kia ak ty vi kont ro lie rė, ku ri dėlįvai rių smulk me nų kel da vo kar taisne vi sa da pa grįs tą su si rū pi ni mą, išku rio pa skui ne la bai ko kių bu vo rezu<strong>lt</strong>a tų?“Pa žė rė daugprie kaiš tųS e i m o S o c i a l i n i ų re i k a l ų i r d a r b oko m i te to ( S R D K ) n a r ių d a r b o g r u pė va kar priė mė iš va das, ku rio seko n s t a t u o j a , j o g t i r i a nt p e d o fi l i j o sb y l ą d v i e j ų m a ž a m e č i ų m e r g a i č ių i n te re s a i n e b u vo ap g i n t i , d au g i a u s i a p r i e k a i š t ų i š s a k y t a v a i kote i s i ų a p s au g o s ko nt ro l i e re i R . Š a l a š e v i č iū te i .S R D K p i r m i n i n k a s R i m a n t a s D a gys sa kė, kad vi sai vai ko tei sių apsa u g o s s i s t e m a i b ū t i n a s s k u b u sre mon tas. „Ypač daug pa sta bų sulau kė v a i ko te i s ių ko nt ro l i e rė , k u r ine tik kad ne siė mė koor di na vi mof u n k c i j o s , b e t i r p a t i d a ly v au d a m al a id o s e n e u ž k i r to ke l i o n e i g i a m a ii n fo r m a c i j a i p l a t i n t i , r ū p i n o s i s a vo ins ti tu ci jos gar be ir oru mu, o nev a i ko te i s ė m i s“, – s a kė R . D a g y s .BNS inf.
6nuomonėsAntrADIENIS, spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>ŽvilgsnisRedakcijos ski<strong>lt</strong>isPa si tar ki mesu A.Ku bi liu miRaimundasCelencevičiusPa s t a r u o j u m e t u n e įma no ma at pa žin tiV y r i a u s y b ė s v a d o vo And riaus Ku biliaus.Iki šiol toks tvir tas buvęsir vi sa gal va pro tin ges nisuž opo nen tus jautę sis premjeras ne tikė tai pra dėjo su visaistar tis. Ir su opo zi ci ja, irs u p r o f e s i n ė m i s s ą j u n g om i s ,ir su vers li nin kais.K a s a t s i t i k o V y r i a u s y b ė s v a do vui? Gal įskau do kaktąnuo dau žy mo į krizės išmūrytąsieną? O gal jo pa tarėjainu sto jo da ly ti pa ta ri mus?Kad ir kaip ten būtų, po ky tism a l o n u s – i r v i s u om e n e i , i rvers lui, ir pro fe sinėms sąjungoms.Tik riau siai – ir prem jerui,nes juk turėtų at si bos ti tiks u s a v i m i t a r t i s .K a s at s i t i ko Vyri au s yb ė s va do vui? Gal įskau dokaktą nuo dau žymoį krizės išmūrytąsieną?T a č i a u t a s m a l o n u m a s a p k a r s t a š i e k t i e k p a t y r i n ė jus, kodėl prem je ras būtentd a b a r u ž s i m a n ė t a r t i s . P i r miau sia – su Dar bo par ti ja,ku rią išskės to mis ran ko misk v i e č i a į v a l d a n č i ą j ą k o a l i ciją. A . Ku bi liui sun kiau siaat rem ti prie kaiš tus, kodėlį k o a l i c i j ą k v i e č i a m a D a r b o p a r t i j a . J u k j o v a d o v a u j a mi kon ser va to riai ir jis pa tsne kartą šią par tiją va di nopro ru siš ka jėga. Prem je rasat ker ta, kad Dar bo par ti josfrak ciją Sei me reikėtų at skirtinuo ar timų ry šių su Ru si jat u r i n č i o p a r t i j o s v a d o v o V i k t o r o U s p a s k i c h o . E s ą f r a k c i jo je yra daug pro tingų žmonių,ku rie tu ri ne ma žai visaine blogų pa si ūlymų. Galprem je ras ir tei sus, bet, ki tav e r t u s , d a r p a m e n a m e , k a i pD a r b o p a r t i j o s a t s t o v a i d i r b o k o al ic ij oj e s u s o c i a l d e m o kr at a i s . T u om e č i a i j ų m i n i s tr a i s t eb in o n e s a v o p r o t i niais gebė ji mais, o ne si baigiančiais skan da lais ir viešųjų bei pri va čių jų in te resųp a in i oj im u .Va rg u a r D a rb o p a r t i j o s ve i k ė jai, ku riuos iki šiol tvir ta ranka v ad el i oj a V. U s p a s k i c h a s ,iš si gydė šias ligas. Todėl vissun kiau at si kra ty ti įta ri mo,jog A.Ku bi liui V.Us pas ki chorei kia ne dėl to, kad su juoleng viau nei su sa vo par ti josna riais ar koa li ci jos par tneriaissu si tar ti dėl būti nybėsk a rp yt i a tl yg in im u s i r s o c i a l in e s i šm ok a s . P r e m j e r u i t i k riau siai kur kas svar biau išpla ut i a ts ak om y b ę , n u s i m e s ti dalį jos naš tos, pa ban dytiįti kin ti rinkė jus, kad ne jisvie nas kal tas dėl nie kaip nesibai gian čios krizės, kad irjį ašt riai kri ti kuo jan ti opozic ij a n eg al i p a s i ū l y t i n i e k og er i a u .Pa na šiai ga li ma ver tin ti irnie kaip fi ni šo tiesės ne pasi ek i a n t į n ac i o n a l i n i o s u s i ta ri mo pro jektą. Vy riau sybė,į t r a uk us i į d er y b a s v e r s l i n i n k ų o rg an iz a c i j a s i r p r o f e si nes są jun gas, su švel ni nakri ti kos la viną, su ku ria įspūdį,kad gir di vi suo menės reikal av im u s , k a rt u s k a l d o v i e ningą kri tikų frontą, nes tie,ku rie de ra si, su ge ba iš peš tivieną kitą pa žadą.K it a i p t ar i a n t , į d e r y b a s į s i j a u t ę s V yr i a u s y b ė s v a d o vas ban do laimė ti lai ko, kurisjam gy vy biš kai būti nas.Sei me jau svars to mos kitųkoa li cijų ga li mybės, nes valda nč i oj i d a ug um a j a u b a i gia iš sikvėp ti ir, be sko li nimosi, ne be ran da kitų būdų,kaip lo py ti kiaurą vals tybėsb i u dž e t ą . J e ig u š i v a l d a n č i o j i k o al ic ij a s ug r i ū t ų , L i e t u v a inuo to tik riau siai ne būtų blogiau,nes eko no minė pa dėtisto kia sun ki, kad bet ku ri kitavald žia ne drįs kvai lio ti iri šl a id a ut i . B l og i a u b ū t ų t i kk o ns e rv at or i a m s , n e s r i n k ė jai jiems dar il gai neat leistųir A.Ku bi lius tik riau siai jaun eb es ul a u k t ų t r e č i o s g a l i mybės tap t i Vy r iau sybėsv ad ov u .Štai todėl jis ir pra dėjo tartis.Ap maud žiau sia, kad tikda bar, kai tie pa ta ri mai jauma ža i k uo ga l i pa dėt i , na ,n eb e n t i šg e l b ė t i A . K u b i l i u ikaktą.Pri vi le gi jos ka riš kiams –ne san tai kos šal ti nisŠ a r ūn a s Č e rn i a u sk a ss.cerniauskas@diena.<strong>lt</strong>Kraš to ap sau gos mi nis te ri ja(KAM) ti ki na, kad įtvir tin tidi des nius at ly gi nimų koeficien tus ka riš kiams bu vobūti na. Ta čiau to kios ma lonės ne gavonei pa reigū nai, nei pe da go gai, neidau ge lis kitų vals tybės mo kamų tarnautojų.Ver čia Kons ti tu ci ja?KAM, rea guo da ma į dien raš čio pub likaciją, pa reiškė, kad po 2011 m. aukštųka ri ninkų at ly gi ni mai ne bus di des ninei šie met. Jie turėtų grįžti į 2009 m.lygį, bu vusį prie š liepą pirmą kart sumaži nant at ly gi ni mus.Ra sos Juk ne vi čienės va do vau ja mami nis te ri ja pa reiškė, esą bu vo būti nanu sta ty ti, kad šie met jau ma žin tos, okitą met dar su mažė sian čios ka riš kiųal gos jau 2011-ųjų sausį vėl bus pa didintos. Mat taip nu rodė Kons ti tu ci nisTeis mas (KT).„Nu ma to ma, kad 2011 m. visų ka riųtar ny bi nių at ly gi nimų koe fi cien tai turėtųgrįžti į 2009 m. lygį, koks bu vo prie šsu ma ži nant pirmą kart (lie pos 3 d. įsi galiojo tai reg la men tuo jan tis Vy riau sybėsnu ta ri mas – red. pa st.). Tokį spren dimąlėmė 2009 m. sau sio 15 d. KT išaiš kinimas, ku ris kons ta ta vo, kad vals tybėstar nau tojų (dar buo tojų) at ly gi ni mo uždarbą ma ži ni mas dėl itin sun kios ekonominės, fi nan sinės pa dėties tu ri būtilai ki nas“, – tei gia ma KAM pra ne ši me.Tie sa, KT tuo met dau giau sia nagrinėjo Sei mo na rių ir teisėjų algų mažini mo ati tiktį Kons ti tu ci jai, o kitų išvals tybės ki šenės mo kamų sri čių beveikne lietė.Išs kir tinė ma lonėKaip dien raš čiui pri pa ži no prem jeropa tarė jas teisės klau si mais Gin tarasKa li naus kas, jei Vy riau sybė pri tarsnu ta ri mui, ku riuo siū lo ma 2011 m.ge ro kai pa kel ti ka ri ninkų at ly gi nimųkoe fi cien tus, ka riš kiai bus vie nin telėgrupė, ku ri ži nos, kad po metų galėsdžiaug tis vėl ky lan čio mis al go mis.Mat nei pa reigū nams, nei pe da gogams,nei ei li niams val di nin kams nenuma to ma jau da bar nu sta ty ti di desniųkoe fi cientų 2011-ai siais.„Ne, ne te ko ma ty ti, – sakė G.Ka linauskas pa klaus tas, ar Vy riau sybė įsiparei go jo kils telė ti algų koe fi cien tuski toms iš biud že to mo ka moms grupėms.– Ba zi niai dyd žiai vals tybės tarnauto jams ir sta tu ti niams pa reigū namsper žiū ri mi kas met, ka ri nin kams –ISSN 1822-7791© 2007 „<strong>Diena</strong> Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,E. paštas: info@vilniausdiena.<strong>lt</strong>Vyriausiasis redaktoriusRaimundas CelencevičiusRedakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.MIESTAS: 219 1373LIETUVA: 219 1381užribis: 219 1372EKONOMIKA: 219 1374PASAULIS: 219 1391SPORTAS: (8 37) 302 259Visi kontaktai: http://vilniaus.diena.<strong>lt</strong>/dienrastis/redakcija• Pa rei ga: R.Juknevičienė kariškiams bando iškovoti išskirtines sąlygas.karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba Prenumeratos skyrius:212 2022 261 3654: 261 1688 261 1688Menas ir Pramogos: 279 1388Namai: (8 37) 302 265Sveikata: (8 37) 302 263Ratai: (8 37) 302 243Šokoladas: (8 37) 302 275TV DIENA: 219 1380Maketavo „<strong>Diena</strong> Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 11 000.taip pat. O pa rei gy bių koe fi cien tai numaty ti šiems me tams.“Ta čiau pa šne ko vas už tik ri no, esąyra ir kitų ga ran tijų, kad iš vals tybėsalgą gau nan tys žmonės po dvejų metųgalės leng viau at si kvėpti. Pa sak jo,vi si tau pymą reg la men tuo jan tys Vyriausybės spren di mai 2011-ai siais turėtųne tek ti ga lios, o tai esą al gas grąžintųį anks tesnį lygį.Vy tau tas Ba kas:Išs kir ti vieną so cialinęgrupę, nau do jantispo li ti niais pra našumais, nei tei sin ga,nei sąži nin ga, nei,pa ga liau, pa do ru.Ga li tap ti naš taFi nansų mi nis te ri ja pri pažįs ta, kadalgų grąži ni mas į bu vu sias aukš tumasga li būti per di delė naš ta valstybei. To kiu at ve ju prem je ro pa tarė jominė tus spren di mus tektų pra tęsti, iržadė tos di desnės al gos su grįžtų daugvėliau nei 2011-ųjų pra džio je.Tikė ti na, kad tuo met, kai ka riškiaidžiaug sis vėl išau gu siais at ly ginimųkoe fi cien tais, ki tiems ne bus iško mokė ti di des nių algų.Fi nansų mi nistrės Ing ri dos Ši monytėspa tarė ja Giedrė Bal čy tytė dienraščiui teigė, kad už sitę sus pi nigųba dui, pa žadų grąžin ti bu vu sius at lygini mus įgy ven di nimą tektų ati dėti.„Jei re for moms įgy ven din ti ne pa kakslai ko, tuo met įver ti nus tai, jog biudže to pa jamų at si ga vi mas bus vėles nisnei bend ras eko no mi kos at si ga vi mas,ga li būti, kad šios prie monės turės būtipra tęstos“, – sakė G.Bal čy tytė.Pik ti na algų skir tu maiPo li ci jos pa reigū nai at vi rai sa ko, kadspren di mas avan su už tik rin ti di deliusat ly gi nimų koe fi cien tus ka riškiamsyra ne sup ran ta mas.„Išs kir ti vieną so cia linę grupę nau dojantis po li ti niais pra na šu mais nėra gerai.Siau ras po žiū ris. Išs kir ti vieną grupęnei tei sin ga, nei sąži nin ga, nei, pa ga liau,pa do ru“, – dien raš čiui sakė Na cio na liniopa reigūnų pro fe si nių sąjungų su sivieni ji mo pir mi nin kas Vy tau tas Ba kas.Paš ne ko vas pri pa ži no, kad jei gu Vyriausybė pa tvir tins į iki krizės bu vu siasaukš tu mas grįžtan čius ka ri ninkų at lygini mus, teisę rei ka lau ti to pa ties turėsir po li ci nin kai, me di kai, dau ge lis kitų.Ta čiau bent jau pa reigū nai ne ke ti naim tis to kių prie mo nių. „Tas ke lias, paklodėsdras ky mas at skirų gru pių ve daį nie kur“, – įsi ti kinęs V.Ba kas.Pa reigūnų pro fe si nių sąjungų ly derisuž si minė jau se niai ma tan tis ka rininkųir kitų so cia li nių sluoks nių ne lygybę.Esą jau da bar kai ku rie ka riš kiaigau na pro tu ne su vo kia mas al gas, palygin ti su, pa vyzd žiui, sta tu ti niais pareigūnais. „Ne ga li, pa vyzd žiui, puskari nin kis už dirb ti tiek, kiek už dir bamies to po li ci jos ko mi sa ria to va do vas.O da bar yra kaip tik taip. Tai ne normalu“, – pik ti no si V.Ba kas.RINKODAROS SKYRIUS: 279 1378REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3654, 261 3000 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.SKELBIMŲ SKYRIUSSPAUDOS RŪMUOSE(Laisvės pr. 60, 1211 kab.) tel./faks. – 242 8065PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688PLATINIMO TARNYBA: 261 1688UAB „<strong>Diena</strong> Media News“2009 m. gauna SRTRF finansavimąsklaidos nuostoliams padengti.
www.vilniausdiena.<strong>lt</strong> antradienis, spalio 27, 2009Kr au pi avarijaKlaipėdoje sekmadienį dvidešimtmečiovairuojamas „BMW“ išvažiavoį priešingo eismo juostą ir rėžėsiį priešais atvažiuojantį „VolkswagenPassatą“. Eismo įvykis nusinešė„Volkswagenu“ važiavusiopusantrų metų berniuko gyvybę,o devynmetis patyrė daugybinętraumą. Suaugę avarijos dalyviaitaip pat buvo sužeisti.Daugiaunaujienų skaitykitevilniausdiena.<strong>lt</strong>/naujienos/kriminalai856Ke l ių e i s mo t a i s yk l ių p a ž e idė jus, iš jų 21 ne blai vų vairuo to ją , praė ju s i ą s a va i tęi š a i š k i no Vi l n i au s ap sk r ities vy riau sio jo po li ci josko m i s a r i a to p a re i g ū n a i .Pre zi den tė rei ka lau jagriež tes nių baus miųPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė va kar pa reiš kė, jog ti ki sigriež tes nių spren di mų dėl va di na mą ją pe do fi li jos by lą tyrusių Kau no pro ku ro rų. Tam iš da lies pri ta rė ir ge ne ra li nispro ku ro ras.Spren di mų ti ki si šian dien„Dėl Kau no pro ku ro rų ti kiuo si šiektiek ki to kių spren di mų. Griež tesnių“,– žur na lis tams sa kė D.Grybauskai tė ir pri dū rė, kad spren dimastu rė tų bū ti priim tas šian dien.„Pa lau ki me ry to jaus, nes bus tadie na, kai tu ri bū ti priim tas sprendimas dėl Kau no pro ku ro rų, openk ta die nį tu rė tų bū ti priim tasspren di mas dėl Vil niaus pro ku rorų“,– va kar kal bė jo D.Gry bauskaitė.Tar ny bi nį pa tik ri ni mą at li kusiko mi si ja praei tą sa vai tę pa siū lėge ne ra li niam pro ku ro rui Al gi mantuiVa lan ti nui at leis ti vie ną Kau nopro ku ro rę Ge no vai tę Ro čie nę, ku ribu vo at sa kin ga už ty ri mą, kad esąbu vo tvir ki na ma ma ža me tė, ku riostė vas Drą sius Ke dys da bar ieš komasdėl ga li mo dvie jų žmo nių nužudy mo.Tai griež čiau sia ko mi si jos pa siūlyta tar ny bi nė nuo bau da.Kau no apy lin kės pro ku ra tū rosvy riau sio jo pro ku ro ro pa va duo to jąRi tą Čir vins kai tę ir Kau no apy gardospro ku ra tū ros pro ku ro rą AndriųKiur ši ną ko mi si ja re ko men da voper kel ti į že mes nes pa rei gas. Pas tabasir pa pei ki mus siū lo ma skir ti dardviem Kau no ir dviem Ge ne ra li nėspro ku ra tū ros pro ku ro rams. • Re ag avo : po Prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimo A.Valantinaspabrėžė, kad nebūtinai vadovausis komisijos siūlymais. Da lia Gry baus kai tė:Dėl Kau no pro ku rorųti kiuo si šiek tiekki to kių spren di mų.Griež tes nių.Ko mi si jos ne klau sys?Ge ne ra li nis pro ku ro ras A.Va lan tinaspir ma die nį pa brė žė, kad jamne tu ri įta kos ko mi si jos siū ly mai,kaip baus ti va di na mą ją pe do fi li josby lą ty ru sius pro ku ro rus.„Ma no spren di mas ne bū ti naitu ri su tap ti su ko mi si jos iš va domis,– žur na lis tams sa kė A.Va lantinas. – Rei kia su si pa žin ti su vi sapa teik ta tar ny bi nio pa tik ri ni mome džia ga, su vi so mis ap lin ky bėmis,ir tas spren di mas bus priimtas.“Ge ne ra li nis pro ku ro ras tei gė,kad spren di mą priims grei čiaunei per nu ma ty tas pen kias dienas.Gedimino Bartuškos nuotr.D.Ke džio ne ran daTei sė sau gos ieš ko mas D.Ke dys pareiški mą po li ci jai dėl savo duk terstvir ki ni mo pa ra šė dar per nai lapk ri tį,bet iki teis mi nis ty ri mas ne baig tas ikišiol. Vy ras vie šai kal ti no Kau no apygardos teis mo tei sė ją Jo ną Fur manavi čių, bu vu sio Sei mo pir mi nin koVik to ro Mun tia no vi suo me ni nį padėjė ją And rių Ūsą ir ne nus ta ty tą asmenį Ai dą. Mer gai tės mo ti ną ir te tąvy ras kal ti no są va da vi mu.Spa lio 5 d. Kau ne bu vo nu žu dy titei sė jas J.Fur ma na vi čius ir bu vu siosD.Ke džio gy ve ni mo drau gės, mergaitės mo ti nos se suo Vio le ta Na ruševi čie nė. D.Ke dys ne ras tas iki šiol.BNS inf.Di des nė ti ki my bė, kad šeš ta dieniory tą Šir vin tų ra jo ne prie Medžiukų kai mo įvy kęs ma gist ra liniodu jo tie kio vamz džio spro gimasyra tech ni nio po bū džio įvykis.Tai pir ma die nį BNS sa kė Širvintų ra jo no apy lin kės pro ku ratūros vy riau sia sis pro ku ro rasArū nas Kont ri ma vi čius.„Di des nė ti ki my bė, kad tai tech niniopo bū džio įvy kis, ir iš to, ką da barnu sta ty si me, bus ma to mos tos priežastys“, – sa kė tei sė sau gi nin kas.Vis dėl to, pa sak pro ku ro ro,neat me ta ma ver si ja, kad du jo tiekiovamz dis ga lė jo bū ti su sprogdintas ir ty čia.„Kiek vie na ver si ja ga li ma, tačiaurei kia žiū rė ti, kiek ji ti kė ti na.Tos (ty či nės ver si jos – red. pa st.)ir tų ap lin ky bių at mes ti mes negali me“, – sa kė A.Kont ri ma vi čius7užribisSpro gi mas –tech ni nio po bū džio?Lie tu viaigink luo ja bri tusGink lai Lon do no gangs te riamstie kia mi iš ne le ga lių gink lų gamyklų Lie tu vo je, tei gia Di džiosiosBri ta ni jos spau da.To mas Ja ru se vi čiusLai ki nai nuo pa rei gų nu ša lintasLie tu vos ka riuo me nės Kaunoįgu los ka ri nin kų ra mo vėsvir ši nin kas Ge di mi nas Reu tas(nuo tr.) sto jo prieš teis mą dėlky ši nin ka vi mo, pikt nau džia vimotar ny ba ir do ku men tų klastoji mo.Kau no mies to apy lin kės teis meva kar at vers ta at sar gos ma jo robau džia mo ji by la, ku rio je jis ka<strong>lt</strong>ina mas paė męs 500 li tų ky šį, dubu te lius al ko ho li nių gė ri mų ir savopa val di niui nu ro dęs su klas to tiofi cia lų do ku men tą. Anot pro kurorės, bu vo ne tik pa žeis ti Ka rininkų ra mo vės nuo sta tai, bet irdisk re di tuo tas vals ty bės tar nautojo var das. Tei sia ma sis sa vo ka<strong>lt</strong>ępri pa ži no tik iš da lies.ir pri dū rė, kad šiuo me tu ren gia miklau si mai „Lie tu vos du joms“.Apk laus ti ša lia įvy kio vie tos gyvenan tys žmo nės, tarp jų ir protesta vę dėl ša lia pla nuo tos sta ty tikomp re so ri nės. Įta ria mų jų, pa sakpro ku ro rų, kol kas nė ra.Šeš ta die nio ry tą spro gus dujotie kiui ki lo di džiu lis gais ras,iš de gė apie 2 ha miš ko. Spro goapie 75 m du jo tie kio vamz džio,iš muš ta 15 m skers mens ir 3 mgy lio duo bė.BNS inf.Gedimino Bartuškos nuotr.Sek ma die nį „The Ob ser ver“ paskelbta me straips ny je tei giama,kad pis to le tai kul kos vai džiai„Mac-10“ ir 9 mm ka lib ro pis toletai „Bai kal“ kont ra ban da į Didžiąją Bri ta ni ją įve ža mi iš ne legalių gink lų ga myk lų Lie tu vo je.Straips ny je tei gia ma, jog šiaurinė je Lon do no da ly je šiuo metuitin daž ni su si šau dy mai tarpdvie jų tur kų gru puo čių – „Bombaci lar“ ir „Tot ten ham Boys“.Bri tų po li ci jai pa vy ko nu sta ty ti,kad da lis šioms gru puo tėms priklausan čių gink lų – iš Ry tų Europos.Nuo ba lan džio iki rug sė jo Londone įvyk dy ta dau giau nei 1700nu si kal ti mų pa nau do jant gink lą.Tai 17 pro c. dau giau nei 2008 m.tuo pa čiu me tu.BNS inf.Ka riš kį įklam pi noke li bu te liaiBe ge rai ži no mo ka riš kio, byloje mi ni ma ir dau giau gar sių asmenų. Jiems su teik tas liu dy tojosta tu sas. Tai Kau no me di ci nosuni ver si te to kli ni kų Akių li gų klinikos va do vas ha bi li tuo tas dak taraspro fe so rius Vy tau tas Ja šins kasir Kau no ap skri ties Žiegžd rių psichiatri jos li go ni nės di rek to rė Valdonė Ma to nie nė.Evaldo Butkevičiaus nuotr.
8temaantradienis, spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>An ti bio ti kai:vaistai iržu dikaiŠą lan tis oras ir pra de dan ti var vė ti no sisra gi na bėg ti į vais ti nę ir ap si draus ti nuoli gų pri si pir kus vais ta žo lių ir an ti bio ti kų.Ta čiau me di kai įspė ja: pikt nau džiau tivais tais pa vo jin ga.Rū t a R a d z ev i č ie n ė :Di džiau sia blo gybė,kad an ti bio tikusdaž naivar to ja me berei ka lo.Sand ra Lu ko šiū tė,Ma ri ja na Ja sai tie nėAt lik ta ana li zė įro dė, kad an tibioti kų per ne lyg daž nai sa vo pacientams ski ria ir gy dy to jai. Pu sėkvė pa vi mo ta kų in fek ci jų gy do mabū tent jais, nors ši li ga 80 pro c.yra vi ru si nės kil mės. Va di na si, tik20 pro c. at ve jų li ga yra bak te ri nėskil mės, kai li gai gy dy ti rei ka lin gian ti bio ti kai.Lie tu vo je vyk do mu ES fi nansuoja mu pro jek tu „Links ma sis auditas“ sie kia ma įro dy ti, kad li goniams,ser gan tiems vi ru si nė misin fek ci jo mis, ne rei kia sku bė ti gydytis an ti bio ti kais. Šia me pro jek tedir ban ti šei mos gy dy to ja Rū ta Radzevi čie nė su ti ko at sa ky ti į mū sųklau si mus.Vytauto Liaudanskio nuotr.– Kuo blo gi an ti bio ti kai?– Di džiau sia blo gy bė ta, kad an tibioti kus daž nai var to ja me be reikalo. Jie ne vei kia vi ru so, tik bakteri jas, ku rių mū sų or ga niz me yrala bai daug ir su ku rio mis mes susigy ve na me. Be rei ka lo var to ja mian ti bio ti kai or ga niz me bak te ri jaskei čia. Jos tam pa at spa rios šiemsvais tams.Pas ta ruo sius de šimt me čiusbu vo ga mi na ma vis mo der nes niųan ti bio ti kų, jie pla čiai var to ja mi.Ga li su si da ry ti grės min ga si tuacija, o li go ni nė se ji jau kar tais tokiair tam pa, kai an ti bio ti kas nebevei kia bak te ri jos. Tad ir to liaupikt nau džiau da mi šiais pre paratais, ga li me mir ti nuo pa prasčiausio plau čių už de gi mo, ton zilito, si nu si to.• Tau py mas: medikai pataria peršalimą gydytis be brangių vaistų. „Scanpix“ nuotr.– Ka da per ša lu siam žmo guirei kia kreip tis į gy dy to ją?– Suau gęs žmo gus vi ru si ne in fekcija įpras tai ser ga 3–5 die nas. Pakilus tem pe ra tū rai, bū tų ge rai nei tiį dar bą ir ne pla tin ti in fek ci jos. Tadaga li ma pa sveik ti ir be gy dy to jo.To mis die no mis rei kė tų ger ti kuodau giau skys čių.Bet jei su si rgu sio jo tem pe ra tū radi des nė nei 38,5 laips nio, kvė pa vimaspa sun kė jęs, trūks ta oro, trinkasą mo nė, li go nis jau čia si mieguistas, ne ga li ger ti skys čių, tampavan gus – tai grės min gi po žymiai.Ta da bū ti na sku bi gy dy tojopa gal ba.– O kaip dėl vai kų?– Tė vus mo ko me at pa žin ti „blogovai ko“ simp to mus. Jei vai kasbū na van gus, mie guis tas, at si sakoger ti, ne si do mi ap lin ka – taiženk las, kad gal būt rei kia gy dytojo pa gal bos. Jei vai kas kvė puojapa vir šu ti niš kai, kil no ja si nosiesspar ne liai, ve mia, skun džiasigal vos skaus mu, o kū di kis čaižiaiver kia – tai pa vo jin gi ženklai,kai iš kart bū ti na kon sul tuotissu šei mos gy dy to ju.Bet jei vai kas karš čiuo ja, ta čiauge ria skys čius, do mi si ap lin ka, nebūti na kreip tis į gy dy to ją pir mąjąli gos die ną. Jei jo sa vi jau ta neblogė ja, o el ge sys įpras tas – nie kobai saus. Rei kia duo ti vais tų nuotem pe ra tū ros ir kuo dau giau girdyti skys čių.Ser gant vi ru si ne in fek ci ja vaikuinor ma lu karš čiuo ti iki 38–39laips nių. Ta da or ga niz mas gamina an ti kū nus ir tem pe ra tū rosiki 38 laips nių nei vai kams, neisuau gu sie siems ne rei kė tų mažinti. Or ga niz mas pa ts pa jė gusap si gin ti nuo in fek ci jos. Pri reikustem pe ra tū rą ge riau sia mažinti pa ra ce ta mo liu. Ne rei kė tųvar to ti as pi ri no.Vai kui bū ti na duo ti kuo daugiauskys čių. Prie šin gu at ve jukomp li ka ci jų at si ras ne dėl in fekcijos, o ne te kus skys čių. Mais tasne bū ti nas.– Vais ti nė je nuo per ša li mo siūloma daug prie mo nių. Kaip išsirink ti?– Ser gant vi ru si ne in fek ci ja vaistaine pa de da, iš sky rus tam tik rusat ve jus. Tau pant pi ni gus, pa kaktųir pa pras čiau sio pa ra ce ta moPa ki lus tem pe ratūrai, bū tų ge rainei ti į dar bą ir neplatin ti in fek ci jos.lio. Jo yra vi sų vais tų nuo per šalimo su dė ty je. Pag rin di nis vaistasyra skys čiai. Pa bur ku sią nosįar ba per štin čią gerk lę ga li maska lau ti drus kos, ra mu nė lių, medetkų tir pa lu. Svar biau sia – daugger ti ir ne leis ti iš džiū ti glei vi nei.Už ki mus bal sui ga li ma pa kvė puotivir tų bul vių, karš to van dens garais.Skan di na vi jo je ki to gy dy monet ir ne ski ria ma.Ko sint, ka muo jant sau samko su liui šve dų gy dy to jas pa tar tųper die ną iš ger ti ne ma žiau kaiptris lit rus skys čių. At si ko sė ji moleng vi na mie ji vais tai – tik tarpkit ko. Jie veiks tik ta da, jei busge ria ma daug skys čių. Ge riausiasgė ri mas yra van duo. Tin kaar ba ta, sul tys. Ser gan čiam vaikui,jei jis at si sa ko ger ti bet ką,siū liau net ko ka ko lą.Kas yra per ša li mas?Kas yra gri pas?G r ip ą s u k e l i a l a b a i a g r e s y v u s ,g re it a i p l i n t a n t i s v i r u s a s . V i e num e t u d a ž n i au s i a i s e r g a d au g p a ž į s t a m ų ž m o n i ų . L i g o s s i m p to m a i – au k š t a te m p e r a t ū r a , ko s u l y s , g e r k l ė s , k r ū t i n ė s , r a u m e n ųs k au s m a s . K a r š č i a v i m a s t r u n k a3 – 5 d i e n a s , t a č i au ko s u ly s g a l i i š – Kaip ver ti na te, kai žmo gus,vos pa ju tęs per ša li mo požymių, grie bia si įvai riau sių„The ra Flu“?– „The ra Flu“ ir pa na šių ar ba tų sudėty je yra pa ra ce ta mo lio. Jei pa ki lustem pe ra tū rai bū na la bai blo ga, ta daga li ma jų var to ti. Ta čiau jei tem peratū ros nė ra, pro fi lak tiš kai ger ti tokiųar ba tų tik rai ne pa tar ti na, nestaip su trik do me or ga niz mo ge bė jimąap si gin ti. Ser gant bū ti na plautiran kas. Jei ko sė jan tis ar čiau din tisžmo gus ei na į dar bą, pa tar ti na užsiriš ti kau kę. Nors mū sų kul tū rai tainė ra įpras ta.– Iš spė ju sių jų su si rgti šį rudenį te ko gir dė ti, kad ne ga lavimo po žy miai – kaip per ša limo,bet be aukš tos tem pe ra tūros.Ar tai – ki toks gri pas?– Kiek vie ną se zo ną at si ran da nau jųvi ru so at mai nų. Kai skau da gerk lę,slo guo ja ma, bet nė ra aukš tos tempera tū ros – tai pa pras tas per ša limas.Jei žmo gus to kiu at ve ju jau čiasine dar bin gas, ge riau nei ti į dar bą.Pa ju tus pir muo sius li gos po žy miusir pra lei dus ke lias die nas ge rai vėdina muo se na muo se, ga li ma išvengti už si tę su sios li gos ei gos.Pe rš al i m a s d a ž n i au s i a i pra s i de da sloga , ka r ta i s ka rš č ia v i mu . Pop o ros d ie nų ga l i pra dė t i skau dė t i gerklę, at si ras t i ko su lys . Po ke l iųd ienų at si ra du sios gel to nos a r žaliosspal vos iš sky ros iš no sies darne reišk ia, kad ser ga te bak te ri ne infekcija , k u r ią bū t i na g y dy t i an t i bio t i ka i s . Pap ras ta i per ša l i mo su kel t ine galav i ma i tę sia si 7–10 d ie nų . Gydytojo kon sul ta ci jos ar gy dy mo antibiotikais ne rei kia. Už ten ka skausmomal ši na mų jų, vaistų nuo temperat ūros i r no sies la šų .l i k t i d a r ke l i a s s a v a i te s . A n t i bio t i k a i š i o s l i g o s n e g y d o . P a t a r i a m ag e r t i s k au s m o m a l š i n a mu o s iu s ,v a i s t u s nuo te m p e r a t ū ro s , j e i re i kia – nuo ko su lio. Gy dy to jo konsu l t ac ij o s re i k i a , j e i p o 5 –7 d i e nųne g erėj a s a v i j au t a a r b a s e r g a te lė ti ne šir dies ar plau čių li ga.
www.vilniausdiena.<strong>lt</strong> antradienis, spalio 27, 20099temaŠalčio sezonui – karštas ginklasVir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@diena.<strong>lt</strong>Me dus ir jo pro duk tai, vais ta žolėsir iš jų pa ga min ti ho meo pa tiniaipre pa ra tai – tai per ša li mo ligųpro fi lak ti kos ir net gy dy moprie mo nės, vei kian čios lė tai, bettiks liai.Žie ma – mie go lai kasŠal tuo ju me tų lai ku bū ti na il giaumie go ti, val gy ti dau giau šil to, o nešal to mais to, daž niau bū ti jau kio jeap lin ko je. Vi sa tai pa de da pa lai kytiši lu mą or ga niz me ir ap sau go nuoper ša li mo.Ta čiau ger ti šil to pie no ne pa tartina. Tei gia ma, kad nuo jo or ga nizmesu si da ro ter pė, pa lan ki bak te rijomsvys ty tis.Liau dies me di ci nos eks per tas Virgini jus Skir ke vi čius pri du ria, kadvais ta žo lių ar ba tą pro fi lak tiš kai nuoper ša li mo ir ki tų li gų rei kia ger ti dutris kar tus per die ną tris sa vai tes.Per ša lus la bai tin ka čiob re lių ar ba ta.Čiob re liai džio vi na glei vi nę, nai ki nabak te ri jas ir pa de da at si ko sė ti. Tinkair liep žie džiai, nes jie ne tik ska tinapra kai ta vi mą, bet ir di di na or ganizmo at spa ru mą.Ne lin ku siems pra kai tuo ti žmonėmsper ša lus reik tų ger ti avie čiųar ba tą. Jei var gi na sau sas ko su lys,nau din ga ger ti ar ba tą su ali jo šiaussul ti mis ir me du mi, jei sun ku atsiko sėt – su de be sy lais, im bie ru,čiob re liais. Nuo slo gos tin ka ra munėlių ar ba ta su me du mi.V.Skir ke vi čiaus nuo mo ne, per šalimo li gos sun kiai įvei kia tuos, kuriedaž nai bū na su sa vo my li maisžmo nė mis. Tei gia mos emo ci jos turiįta kos or ga niz mo reak ci joms, didinan čioms jo at spa ru mą įvai riomsin fek ci joms.Pui ki pro fi lak ti kosprie mo nė nuo peršali mo – žu vų taukai,ta čiau jie ne betinka su si rgus.Me dus šil do ir gy do„At gi jos vais ti nės“ va do vė Da liaPū rie nė įsi ti ki nu si, kad pui ki profilak ti kos prie mo nė nuo per ša li mo– žu vų tau kai, ta čiau jie ne be tin kasu si rgus. Tau kuo se esan čios Omega-3rūgš tys slo pi na už de gi mą, kurisyra pa grin di nis mū sų at spa rumogink las.Ge riau ger ti na tū ra lius žu vų taukus,o ne kap su lė mis. Far ma ci ninkėD.Pū rie nė la bai ver ti na ežiuolesir jų pre pa ra tus su vi ta mi nu C.Be je, rū ka liai tu rė tų var to ti ge ro kaidi des nę vi ta mi no C do zę nei ne rūkantie ji, nes ni ko ti nas la bai grei taisu skai do šį ver tin gą vi ta mi ną. Viena su rū ky ta ci ga re tė su nai ki na organiz me 25 mg vi ta mi no C .Im bie ras su cit ri naNuo per ša li mo li gų ir jųpro fi lak ti kai la bai tinkabi čių pro duk tai:me dus, žie dadulkės, pi kis.Ver ta kasdiengertiar ba tossu me du mi,žiups ne liu imbiero ir cit ri nosgrie ži nė liu.Svar bu ing re dientusdė ti ne į karš tą, o į ši<strong>lt</strong>ą,ne dau giau kaip 40 laips nių vandenį, kad ne su nai kin tu me me dausgy do mų jų sa vy bių, vi ta mi nų.Efek ty vi, anot D.Pū rie nės, peršali mo li gų pro fi lak ti kos prie mo nė– šaukš te lis me daus su skil te le sutrinto čes na ko.„Per ša li mo li gų pro fi lak ti kai labainau din gi mik roe le men tai: selenas, ge le žis, cin kas. Jie pa de dafer men tams or ga niz me sti mu liuotior ga niz mo at spa ru mą. Iš sau gotisvei ka tą taip pat pa de da ge rosiosžar ny no bak te ri jos, va di na mospro bio ti kais.Per ša li mo li gų pa de da iš veng ti irvis po pu lia rė jan tis ho meo pa ti nispre pa ra tas iš lau ki nių an čių ke penėlių“, – įsi ti ki nu si D.Pū rie nė.Liaudies medicina – senolių palikimasL i a u d i e s m e d i c i n a g y v u o j a t i e k ,k i e k e g z i s t u o j a ž m o n i j a . G y d o m o s i o s a u g a l ų s a v y b ė s v e r t i n a mos iki šiol.P a v y z d ž i u i , o f t a l m o l o g a i r e g ė j i m u i s t i p r i n t i s i ū l o m ė l y n i ų u o g a s . J o s e e s a n t y s a n t o c i a n i n a iy r a l a b a i s v a r b ū s a k i ų k r a u j o t a kai, krau ja gys lių sie ne lių tvir tumu i , l ė t i n a k a t a r a k t o s i r g l a u k o m o s v y s t y m ą s i .La bai svar bus akims yra rie balu o s e t i r p s t a n t i s b i o l o g i š k a i a kt y v u s p i g m e n t a s l i u t e i n a s .J i s k a u p i a s i t i n k l a i n ė sg e l t on o j o j e d ė m ė j e i rsau go akis nuo u<strong>lt</strong> ravi ol et i n i ų s p i n d u l i ųp o v e ik i o , v e i k i a k a i pa n t i o ks i d a n t a s . K a iš i o p i g m e n t osto ko ja ma, galipra dė ti vysty t i s k a t a r a kta ir glau koma.Liu tei noy r a ž al i o s e l a p i n ė s e d a r ž o vė s e .„Shutterstock“ nuotr.Vaistinio preparato pavadinimas: JOX 85/1 mg/ml burnos gleivinės, gerklų ir ryklės purškalas, 1 ml purškalo yra 85 mg joduotopovidono ir 1 mg alantoino. Dozavimas ir vartojimas: Suaugusieji ir vyresni kaip 8 metų vaikai: įprastinė dozė 13papurškimai į dešinę ir kairę burnos ertmės puses arba tiesiogiai į pažeistą vietą 24 kartus per parą, jeigu būtina, dažniau(kas 4 valandas). Pertrauka tarp dviejų papurškimų turi būti ne trumpesnė kaip 4 valandos. Preparato negalima įkvėpti ar nuryti.Jox purškalą galima vartoti ne dažniau kaip 6 kartus per parą. Senyvi ligoniai gydomi suaugusiųjų doze. Kontraindikacijos:padidėjęs jautrumas jodui ar bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai, inkstų funkcijos sutrikimas ar dekompensuotasširdies nepakankamumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis, 2 sav. prieš tyrimą arba gydymą radioaktyviuoju jodu ir 2savaites po to. Nuolat vartoti ligoniams, kuriems diagnozuotas skydliaukės funkcijos sutrikimas, ligoniams, kurie vartoja ličiopreparatų. Specialūs įspėjimai: saugotis, kad vaistinio preparato nepatektų į akis. Jeigu purškalo atsitiktinai patenka į akis, jasreikia gerai nuplauti vandeniu. Ligoniams, kurie serga kepenų funkcijos nepakankamumu, vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai,esant sutrikusiai inkstų funkcijai preparatą vartoti draudžiama.Vaistiniame preparate yra 18,6% etilo alkoholio.Vaistiniopreparato vartoti ilgą laiką negalima, nes gali absorbuotis didelis jodo kiekis. Vartoti ilgiau kaip 7 dienas negalima. Jeigu per7 dienas būklė nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu pasireiškia jautrumas arba nuolatinis lokalus dirginimas, vaistiniopreparato vartojimą reikia nutraukti. Vaistinis preparatas gali nudažyti gleivinę, dantis, odą ir drabužius. Sergant laringitu,vaistinio preparato galima vartoti tik būtinu atveju.Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Jei simptomainepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitartisu gydytoju ar vaistininku.
10ekonomikaantrADIENIS, spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>Sko lų liū ne – nė šiau do1fi zi niams as me nims restruktū ri zuo ti sa vo sko las,tad toks įsta ty mas sunk me čiu ga lėtųpa leng vin ti jų naš tą.Įs ta ty mo pro jek te nu ma ty ta,kad fi nan si nių sun ku mų pa ti riantysša lies gy ven to jai ga lė tų sa vo norukreip tis į teis mą, ku ris pa tvir tin tųsko lų grą ži ni mo pla ną. Sko li nin kuitek tų gy ven ti mi ni ma lio mis są naudomis, o di džią ją da lį gau na mų pajamų skir ti įsi pa rei go ji mams įvykdyti. To kiu at ve ju ban kas ne tu rė tųtei sės pe rim ti įkeis tą ne kil no ja mąjįtur tą ir ku rį lai ką tu rė tų pa si tenkinti mi ni ma lio mis įmo ko mis. Šiaga li my be ga lė tų nau do tis tie as menys,ku rie pa tys ne su si ta ria su bankaisar ki tais kre di to riais dėl sko lųgrą ži ni mo.Man tas Ado mė nas:Lie tu vos tei si nė sistema ne nu ma to jo kiųga li my bių fi zi niamsas me nims rest ruk tūrizuo ti sa vo sko las.Ati dė ti sko los grą ži ni mą siū lytata da, kai žmo gus įmo kų ne mo kadu mė ne sius iš ei lės, o su si da riu sisko la yra di des nė už dvi mi ni maliasmė ne sio al gas (1,6 tūkst. litų)ar ba jei bend ra sko la vir ši ja 40tūkst. li tų.Įs ta ty mo pro jek te taip pat siū ly taleis 2 ti ati dė ti sko lų mo kė ji mą as meniui,kai jo bend ra pra dels tų sko lųsu RUBRIKAma ne vir ši ja dvy li kos jo vi du tiniųmė ne si nių dar bo už mo kes čiųdy džio su mos.Sukritikavo:• Ūkio ministerija pasiūlė nepritarti įstatymui, turėjusiam leisti šalies gyventojams benttrumpam pasislėpti nuo savo skolų. „Shutterstock“ nuotr.Įž vel gia grės mę sis te maiVis dėl to jau pri sta to mas įsta ty mopro jek tas su lau kė kri ti kos – esątoks tei sės ak tas gin tų tik sko lininkų in te re sus, be to, aiš kiai nenuma ty ta, kaip jis tu rė tų bū ti įgyvendi na mas.Įs ta ty mo pro jek tą su kri ti ka vo netik ban kai, bet ir Ūkio mi nis te ri ja, šire ko men da vo Vy riau sy bei jam nepritar ti. Mi nis te ri jos iš va do je teigiama, kad įsta ty mo įgy ven di ni masga li tu rė ti nei gia mos įta kos fi nansųsis te mos sta bi lu mui. Jį priė musesą pa di dė tų kre di to įstai gų veiklosri zi ka, išaug tų pa sko lų pa lū kanųnor mos, su ma žė tų kre di tų prieinamu mas.Kaip nu ro do Ūkio mi nis te ri ja,neaiš ku mas ga li kil ti ir dėl to, ar toksįsta ty mas ne prieš ta rau tų ES tei sėsak tams, api brė žian tiems vals ty bėspa gal bą.Tai gi kol kas val džiai ne rū pi, kaipma žė jant at ly gi ni mams pa leng vintisko lų spau džia mų gy ven to jų dalią.Po li ti kų pa lai ky mo ne su lau kia irfi zi nių as me nų bank ro to idė ja, kuriaivėl la biau siai pa si prie ši no bankinin kai.Lat vių ini cia ty vosBū dų, kaip pi lie čiams pa leng vin tisko lų naš tą, nuo šių me tų pra džiosieš ko kai my nės Lat vi jos vy riausybė. Šio je ša ly je svars ty ti įvai rūsAtsižvelgiant į Lietuvos RespublikosVyriausybės veiklos programosnuostatas ir socialinės ekonominėssituacijos pokyčius, 2009 m. buvoperžiūrėti ES struktūrinės paramospanaudojimo prioritetai ir atitinkamaipakeistos Ekonomikos augimo irSanglaudos skatinimo veiksmų programos.Ekonomikos augimo veiksmų programospakeitimu padidintas finansavimasfinansų inžinerijos priemonėms,o sumažintos lėšos, numatytasskirti ūkio konkurencingumuiir ekonomikos augimui skirtiemsmoksliniams tyrimams ir technologineiplėtrai. Sanglaudos skatinimoveiksmų programa pakeista siekiantpadidinti finansavimą investicijoms įbūsto energijos vartojimo efektyvumą,atitinkamai mažinant finansavimąviešųjų paslaugų infrastruktūrosplėtrai (švietimo, socialinei, sveikatospriežiūros infrastruktūrai), turizmuiir gamtos turtams išsaugoti irapsaugai skatinti. Pastaruoju pakeitimutaip pat sumažintas finansavimasekologiškam viešajam transportui,atitinkamai padidintas finansavimasviešųjų pastatų energetinio vartojimoefektyvumui ir numatyta paspartintipavojingų atliekų šalinimoinfrastruktūros įrengimą.Siekiant įvertinti minėtų pakeitimųpoveikį aplinkai buvo parengti strateginiopasekmių aplinkai vertinimoatrankos dokumentai. (Dokumentorengėja – Lietuvos Respublikos finansųministerija). Atliekant strateginiopasekmių aplinkai vertinimo atrankasnustatyta, kad Ekonomikos augimoir Sanglaudos skatinimo veiksmųprogramų pakeitimai neturės reikšmingųneigiamų pasekmių aplinkoskomponentams: paviršiniam ir požeminiamvandeniui, klimato veiksniams,natūralioms buveinėms ir biologineiįvairovei, kraštovaizdžiui, ku<strong>lt</strong>ūrospaveldui, visuomenės sveikataiir kt., todėl 2009 m. spalio 21 d. raštuNr. (4.91–01)–6K–0910292 priimtassprendimas, kad Ekonomikos augimoir Sanglaudos skatinimo veiksmųprogramos pakeitimams strateginispasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas.Per 10 darbo dienų nuo šios informacijospaskelbimo dienos visuomenėgali susipažinti su strateginio pasekmiųaplinkai vertinimo atrankosdokumentais ir atrankos išvada beiteikti motyvuotus pasiūlymus persvarstytistrateginio pasekmių aplinkaivertinimo atrankos dokumentusFinansų ministerijai elektroniniu paštul.marcinkute@finmin.<strong>lt</strong> arba telefonu(8 5) 219 9368.Užs. 482597va rian tai: lai ki nai su stab dy ti įmokas,nu ra šy ti da lį pa sko los, taippat drau di mas ban kams rei ka lau tiiš žmo nių grą žin ti di des nę pa skolossu mą ne gu įkeis to ne kil no ja mojotur to ver tė.Vis dėl to nė vie na iš šių prie moniųne pat vir tin ta, nes tam ne pritaria tarp tau ti niai Lat vi jos partneriai, sky rę ša liai mi li jar di nįfi nan sa vi mą.Per sun ki naš taTrys ša lies oro uos tai ga li bū tiiš da lies pri va ti zuo ti, o ki tą metvals ty bė pla nuo ja iš biu dže to dotuoti svar biau sias ša liai skry džiųkryp tis. To kiems Su si sie ki mo ministe ri jos siū ly mams jau pri ta rėVy riau sy bė.Su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Masiulis tei gė, kad oro uos tai tu rė tųbū ti per tvar ky ti į ak ci nes bend ro ves,iš brauk ti iš vals ty bei svar bių įmo niųsą ra šo ir iš da lies pri va ti zuo ti, valstybei pa lie kant ne ma žiau kaip po 51pro c. jų ak ci jų. Prog no zuo ja ma, kadda bar vals ty bės įmo nių sta tu są turinčių ša lies oro uos tų val dy mo pertvarka bus baig ta iki 2011 m.Mi nist ras skai čia vo, kad ne pertvarkant tri jų Lie tu vos tarp tau tiniųVil niaus, Kau no ir Pa lan gos orouos tų, 2009–2011 m. jie pa tirs apie20,26 mln. li tų bend rų iki mo kes ti niųnuo sto lių, iš jų di džiau si bū tų šiemet– 17,035 mln. li tų. Ki tą met vi sųoro uos tų nuo sto liai ga li bū ti 2,558mln. li tų, o 2011 m. – 667 tūkst. litų.Reor ga ni za vus Vil niaus, Kaunoir Pa lan gos oro uos tų val dy mą,KomentarasS t a s y s K r o p a sL i et u vo s b a nk ų a s o c i a c i j o s p re z i d e n t a sMa n t a s A d o m ė n a s , į s t a t y mo i n i c i a to r iu s , lyg i rb u vo p a ž a d ė j ę s to b u l i n t i p ro j e k t ą , tę s t i d i s k u s i j a s , t a č i au , m a t y t , n ie ko n e į v yko. Šio įsta ty mo tu ri nys bu vo vienpu s i š k a s , g i n a n t i s t i k s ko l i n i n k ų i n te re sus. Iš es mės ja me ne nu ma ty tinei iš tek liai, nei prie mo nės, kaip tasį s t a t y m a s b ū t ų į g y ve n d i n a m a s . Vyriausy bei rei kė tų pir miau sia rū pin tisjau vei kian čio mis prie mo nė mis, o neb a n dy t i k u r t i n au j a s . Pa v y z d ž iu i , bū t ų g a l i m a d i de s n į dė me s į sk i r t i bū s top a s ko lų d rau d i mu i , k u r iuo ap d rau s ta ket vir ta da lis vi sų būs to pa sko lų. Išš io fon do bū t ų g a l i m a fi n a n s uo t i sko lų ne ga l i n č ių i š s i mo kė t i a s me nų į mo kas vie niems ar dve jiems me tams.O r i n t a B a r k a u s k a it ė„ S we d b a n k “ kom un i k a c i j o s v a d y b i n i n k ėAb so l iu č ia i dau g u ma i k l ie ntų, ku rie krei pia si į mus susidū rę su fi nan si nių įsi parei g o j i mų v yk dy m o s u n k u m a i s , p a s ko l o s y r a r e s t r u k t ū r i z uo j a m o s . B a n k a s v i s uo m e t p r i m e Antradienis 2009 10 27na klien tams, kad su si dū rę ar tik numaty da mi mo kė ji mo sun ku mus, jieValiuta kiekis Santykis Valiuta kiekis SantykisAustralijos doleris AUD 1 2,1236 Kinijos juanių CNY 10 3,3638n e d e l s d a m i k re ip t ų s i į s a vo p a s ko Baltarusijos rublių BYR 1000 0,8456 Latvijos latas LVL 1 4,8705los va dy bi nin ką, šis pa siū lys ge riausiaiabiem ša lims tin ka mą spren diČekijos kronų CZK 10 1,3329 Lenkijos zlotų PLN 10 8,2632Danijos kronų DKK 10 4,6387 Norvegijos kronų NOK 10 4,1434mą. Būs to pa sko los at ve ju tai ga li būtiSpalIo sko 27, los 2009 įmo kos www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>mo kė ji mo DB svaras sterlingų GBP 1 3,7414 Rusijos rublių RUB 100 7,9390antraDIEnIS, nos€ Valiutų kursaiEstijos kronų EEK 10 2,2067 Švedijos kronų SEK 10 3,3919Euras EUR 1 3,4528 Šveicarijos frankas CHF 1 2,2815Japonijos jenų JPY 100 2,5002 Turkijos lira TRY 1 1,5638JAV doleris USD 1 2,2967 Ukrainos grivinų UAH 10 2,7974ke i t i m a s , p a s ko lo s g r ą ž i n i mo me to do kei ti mas, pa sko los grą ži ni mo termi no pra tę s i m a s , p a sko lo s d a l ių mo kė ji mo ati dė ji mas ar ba pan.anot E.Ma siu lio pa teik tų skai čia vimų,šie met jie bū tų dir bę, gau da minu li nį pel ną, ki tais me tais – už dir bę13,61 mln., o 2011 m. – 12,585 mln.li tų iki mo kes ti nio pel no, ar ba iš vi so26,196 mln. li tų per tre jus me tus.Pla nuo ja ma, kad pri trau kus stipriusoro uos tų val dy to jus skry džiųkryp čių iš Lie tu vos pa dau gė tų nuoda bar ti nių 32 iki 41–42.„Atei ty je, jei gu Sei mas pri tars,kad oro uos tus rei kia per tvar kytiį ak ci nes bend ro ves ir iš brauk tiiš vals ty bei svar bių įmo nių są ra šo,ga lė tu me ieš ko ti tarp tau ti nių privačių par tne rių, ku rie ga lė tų pri sidėti prie oro uos tų val dy mo Lie tuvoje ir tu rė tų sa vo įsi pa rei go ji mų.Jie in ves tuo tų į mū sų oro uos tus irpri trauk tų skry džių bend ro vių“, –sa kė E.Ma siu lis.E.Ma siu lis per lapk ri tį ža da patvirtin ti svar biau sias Lie tu vai regulia rių jų skry džių kryp tis ir ti kisi,kad ki tą met biu dže te bus ras ta15 mln. li tų jų do ta ci joms. Tai būtųlai ki nas spren di mas, ku ris bū tųtai ko mas 2010 m.BNS inf.
www.vilniausdiena.<strong>lt</strong> aNTRADIENIS, SPALIO 27, 200911PASAULISK atas tro f ųvirtinėPer dvi sraig tas par nių ka tastrofas Af ga nis ta ne pir ma dienįiš vi so žu vo 14 JAV ka rių ir ci vilių,o ši die na Jung tinėms Valstijoms bu vo vie na juod žiau siųnuo in va zi jos pra džios 2001 m.Šie in ci den tai tik riau siaine su siję su prie šo ug ni mi,ta čiau Ta li ba nas ne tru kopa si gir ti nu mušęs or lai vius.Kovos vienasUk rai nos pre zi den tas Vik to rasJuš čen ka pa ts iš si kels sa vo kandidatūrą į pre zi den tus, ku rio rinkimai vyks sausį, pra nešė pre zidento sek re to ria to va dovė, partijos „Mūsų Uk rai na“ ta ry bosva dovė Ve ra Ul jan čen ko. V.Juščenka cent ri nei rin kimų ko misijai do ku men tus pa teiks spa lio27–30 d.Nuteisė lygtinaiPietų Korė jos teis mas pirmadienį pri pa ži no ne malonėnpa te kusį ka mie ni niųląste lių moks li ninką HwangWoo-su ką (centre) kal tudėl su kčia vi mo by lo je, kurisu krėtė visą moks li ninkųbend ruo menę, ir skyrė jamlyg tinę dvejų metų kalė ji mobausmę.Pokš tas ar me teo ri tas?KomentarasLat vi ja su ski lo. Vie ni tei gia, kad ša liesšiaurė je esan čio mies to Maz sa la cosapy linkė se sek ma dienį nu kri to meteori tas. Ki ti įsi ti kinę, kad tai po kštas.Pra nešė vie ti niaiApie ta ria mai nu kri tusį me teo ritąsek ma dienį pra nešė vie tos gy ventojas. Esą jis iš gir do į skren dan čiolėktu vo pa našų garsą ir tuo met išvydo de gantį ir į žemę krin tantį objektą.„Į įvy kio vietą at vykę Vals tybinėsug nia ge sių ir gelbė ji mo tarnybos dar buo to jai ap ti ko apie 20 mskers mens ir 5 m gy lio kra terį, –pa sa ko jo Vals ty binės ug nia ge sių irgelbė ji mo tar ny bos (VUGT) vir šininko pa va duo to ja In ga Ve terė. –Mes dar ne vi siš kai įsi ti kinę, jog taime teo ri tas, nes, pa sak įvy kio liu dininkų,kaž kas nu kri to iš dan gaus irįsip lieskė lieps na.“Į ta ria mo me teo ri to nu kri ti movietą bu vo nu si ųsti Na cio na li niųgink luotųjų pa jėgų at sto vai ma tuo tira dia ci jos – nu sta ty ta, kad šiek tiekŠiek tiek apie me teo ri tus•Pir mas meteoritų pa minė ji mas.Apie me teo ritų kri timą ant mūsųpla ne tos ži no ma nuo senų senovė s . P i r m ą k a r t ą r a š y t i n iu os ešal ti niuo se jie pa minė ti 644 m. pr.Kristų.• Se niau sias me teo ri tas. 2 t meteor i t a s a p t i k t a s K i n i j o j e . M a n o ma, kad jis nu kri to ant Žemės darprie š 1,9 mlrd. metų.•Did žiau si me teo ri taiG elež in i a i . 1920 m. Na mi bi jo je nukrito 60 t sve rian tis me teo ri tas. 40 ts ve r i a n t i s d a n g au s k ū n a s r a s t a sG ob i o dy k u m o j e . 1 5 t m e te o r i t a s1 9 6 3 m . nu k r i to G re n l a n d i j o j e .M a iš yt i . M e t e o r i t a i i š a k m e n s i rg e l e ž i e s y r a d a u g m a ž e s n i n e g ut i k g e l e ž i n i a i . D i d ž i au s i a s to k s ap tik tas 1805 m. Vo kie ti jo je. Jis sveria1,5 t.Ak me ni niai. D i d ž i au s i a s m e te o ri tas nu kri to ant Žemės 1976 m.ko vo 8 d. Ki ni jo je. Jis sve ria 1,77 t.•Me teo ritų slėnisD au g i au s i a me te o r it ų y r a A n t a rkty j e . E k s p e r t ų te i g i mu , a nt le do i rpo juo yra maž daug 700 tūkst. meteoritų.pa didėjęs ra dia ci jos fo nas, tie sa, jisdar ati tin ka normą.Skep tikų daugTo kio stam baus me teo ri to kri ti mas –ne įpras tas reiš ki nys. Nors mūsųpla netą nuo lat bom bar duo ja dalelėsiš kos mo so, dau gu ma jų sudega at mos fe ro je ir ne pa sie kia Žemėspa vir šiaus.Todėl klau si mas, ar tai bu vo meteori tas, anot Ko pen ha gos uni versite to geo lo gi jos mu zie jaus lek toriausHen nin go Haac ko, dar at vi ras.Jo tei gi mu, rei kia dau giau in for macijos, kad būtų pa tvir tin ta prie laida,jog tai tik rai bu vo me teo ri tas.Lat vi jos uni ver si te to Ast ro no mijosins ti tu to spe cia lis tas Il guo ni jusVil kas taip pat sakė, jog kai ku rie požymiai ke lia abe jo nių, kad nu kritęsdaik tas – me teo ri tas. Mat nu kri tus•Me teo ritų lietūsS t ipr i au s i a s m e te o r it ų l i e t u s nu li jo 1933 m. lapk ri čio 12-osios naktį.Jis tru ko 10 val. Ta da ant Žemėsnu kri to 240 tūkst. di de lių ir mažųme te or it ų .•Ko lek ci jaT u rt i ng i au s i a me te o r it ų ko le k c i j as u k aup t a S a n k t Pe te r bu r g o k a l nųmuz ieju j e . Č i a e k s p o nuo j a m a d augiaukaip 300 dan gaus kūnų.•Neįp ras čiau sias1980 m. Je me ne nu kri to vos 2 kgs ver i a n t i s me te o r i t a s . To k io s vo r iom e te or it ų k a s m e t nu k r i n t a l a b a idaug, bet šia me bu vo la bai daug irl a b a i įv a i r ių me d ž i a g ų .•Pa vo jusNors ant Žemės kas met nu krin tadau gybė me teo ritų, moks li nin kaiap skai čia vo, kad ti ki mybė, jog jis nukrisant žmo gaus, ne la bai di delė. Taiga li at si tik ti kartą per 180 metų. Į pastat us kas de ši mt met ų ga l i pa ta i k yt i 8 meteo r i ta i . Re g i st r uo ta s t i k v ie na s atve ji s , ka i me teo r i ta s pa ta i kė įž mog ų . 19 5 4 m . A la ba mos va l s t i jo je(JAV ) mie gan t i mo te r is bu vo su žeistaned ide l io ge le ž ies ga ba l iu ko.• Vers las: skly po, į kurį esą nu kri to me teo ri tas, sa vi ninkė jau pra dėjoim ti mo kestį už ap si lan kymą prie kra te rio. Kai na – 1 la tas (apie 5 li tus).me teo ri tui, ku ris iš mušė to kią didelęduobę, turė jo būti gir di mas labaistip rus spro gi mas. Įta rimų taippat ke lia stip rus blyks telė ji mas.Be to, I.Vilką nu ste bi no tas fak tas,kad iš duobės, ku rią iš mušė me teoritas, veržė si lieps na. Įpras tai meteori tui su si dūrus su Že me įvyks taspro gi mas ir ap link pa sklin da meteori to da lelės.Jam pri tarė ir Šiaurės Vid žemėsbios fe ros draus ti nio geo lo gas DainisUo zuo las. Pa sak įvy kio vie to jeap si lan kiu sio moks li nin ko, me teorito lie ka nos yra su de gintų che miniųjun gi nių pėdsa kai, o duobė dirbtinai iš kas ta. Duobė je, grei čiau siai,degė sa liet ra ir sie ra. Geo lo go nuomone, turbūt kaž kas nu tarė pajuokau ti – su de gin ti duobės dug neche mi nes med žia gas, nu fil muo ti taiir pa skelb ti vaiz do įrašą in ter ne te.O skly po, į kurį esą nu kri to meteori tas, sa vi ninkė jau pra dėjo im timo kestį už ap si lan kymą prie kra terio.Kai na – 1 la tas (apie 5 li tus).Nėra abe jo nių?Ta čiau me teo ri to ver si ja be veiknea be jo ja Lat vi jos ap lin kos, geologi jos ir me teo ro lo gi jos centrožemės gel mių sky riaus va dovasUl dis Nul le. Jis taip pat bu voįvy kio vie to je ir pa reiškė, jog yrabe veik tik ras, kad duobę pa darėme teo ri tas, o ne koks nors ki tasob jek tas.„Šiuo me tu ga li ma vi siš kai aiškiaipa sa ky ti, kad tai – me teo ritas.Tai kla si ki nis me teo ri to krateris, ap link jį nėra jo kių ki to kiųda le lių, – sakė moks li nin kas. –Ma nau, uo lie nos mėgi nių ana lizėtaip pat pa ro dys, kad tai bu vo meteori tas.“U.Nul le pa sa ko jo, jog nuo meteori to smūgio į žemę at si ra dokiek ova lios for mos 8,5–9 m plo čioir 3 m gy lio duobė. Iš grun to, kurisbu vo iš mes tas iš duobės, ap linkMa nau, uo lie nosmėgi nių ana lizėtaip pat pa ro dys,kad tai bu vome teo ri tas.„Reu ters“ nuo tr.ją su si darė maž daug 1 m aukš čio ir2 m plo čio vo las. Ko kia di delė buvosmūgio jėga, ro do tai, kad duobėssie nos ga na sta čios. Gi liau siaduobės vie ta sie kia maž daug metrą,jos dug ne ma ty ti tam siai pil kosir juo dos spal vos ap ly dy tos for mosnuo gu los.BNS, ne wsru.com, del fi.lv inf.A.Ku bi lius pri si juo ka vo?B i r ž e l į L i e t u v o s p r e m j e r a s A n d rius Ku bi lius pa sakė, jog la to deva l v a c i j o s t i k i m y b ė p r i l y g s t a t i k i m y b e i , k a d n u k r i s m e t e o r i t a s .Tie sa, mi nist ras pir mi nin kas „truputįap si ri ko“ – sakė, kad me teo rita s t u r ė t ų n u k r i s t i L i e t u vo j e . „ K ąm e s p r o g n o z u o j a m e ? N u s t ok i G u n a ra s K a k a ra sEt no kos mo lo gi jos mu zie jaus di rek to riusAt si ž vel g da ma s į v i s ą matytąmed ž ia gą ga liu pa sakyti, kad yra la bai ma žati ki mybė, jog tai bu vo meteor i ta s . Me teo r i ta s nu k r i n ta a nt Že -mės, Mėnu lio ar ko kios pla ne tos pa viršiausmil ži niš ku grei čiu ir mil ži niš kajėga. Ener gi ja pa virs ta sprogs tamą jaener gi ja, ku ri iš taš ko gruntą. Pats me teoritas ir gi tie siog iš si taš ko į ga ba lus. O čiapro ce sas bu vo vi siš kai k i toks. Pa ly g intine d i de liu g rei čiu ne di de lis ob jek tasįsmi go į 3 m gylį (pra ne ši mai, kad li ko10 m duobė, yra ne tiks lūs). Spro gi masi r g i ne bu vo st ip r us. I r svar biau sia, kasv i si š ka i ne būd i n ga me teo r i t u i , l i k u siob jek to da lis už si degė ir ga na il gai degė.Ma nau, kad tai žmo gaus rankų dar boda ly kas. Ar tai iš nuo laužų, iš or bi tosnu kri tu si šiukšlė, ar iš že mesnės sferos– iš lėktuvų, 8–10 km aukš čio kažka s . . . S p ė l io t i d a b a r ne p ro t i n g a . At s a kymą galėtų duo ti che minė ana lizė.M e t e o r i t a i k r i n t a k i e k v i e n ą n a ktį. Žiū rint, ko kio jie yra dyd žio. Dažniausiai tai būna kos mo so dulkės.Tai, ką mes va di na me krin tan čio misž v a i g ž d ė m i s , – r ie š u to dyd ž io g a b a l iu k a i , k u r ie s u de g a at mo s fe ro j e . K a rtais krin ta stam bes ni ob jek tai, ta čiaukuo stam bes nis dan gaus kūnas, tuoti ki mybė, kad jis nu kris ant Žemės,yra ma žesnė. Di delės da lies mesn e t n e p a s te b i m e . D au g k a s nu k r i n t a į v a n d e ny nu s . T a i n e fi k s uo j a m a .Me teo ri tai ne ste bi mi ast ro nomų. Taine įma no ma, nes jie pa ly gin ti ne di de lii š a s te roidų ž ie do at ėję da r i n ia i . Jei g u ,aiš ku, yra di de li ob jek tai, pa vyzd žiui,k i lo met ro ske rs me n s , juo s ga l i ma p astebė ti iš to li kos minė je erdvė je. Šiuome tu vei kia spe cia li tar ny ba, ku ripro gno zuoja to kių di de lių ob jektųnu kri ti mo ant Žemės ga li mybę. Suž mo n a l au k i a me , k a da š a l i a E t no ko s mo lo g i j o s mu z ie j au s nu k r i s me te o r it a s , b ūt ų l a b a i g r a ž u s e k s p o n a t a s .m e g ą s d i n t i s , n u s to k i m e g ą s d i nt ižmo nes, nes tos pro gnozės šakėmi s a n t v a n d e n s r a š y t o s . G a l im etaip pat kel ti klau simą, kas būtų,j e i m et e o r i t a s n u k r i s t ų L i e t u v o je“, – at sakė A.Ku bi lius į klau simą,k a ip ats i l i e p t ų L i e t u v a i , j e i L at v ij avis dė<strong>lt</strong>o de val vuotų latą.
12SportasAntradienis, spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>De ser tas fut bo lose zo no pa bai gaiRo mas Po de rysr.poderys@diena.<strong>lt</strong>neaiš ki. „Ko man dą pa lei do me neribo tam lai kui“, – tei gė M.Če pas.• Smū gis: olimpinė K.Copely ir D.Stagniūno vi<strong>lt</strong>is tolsta. „Reuters“ nuotr.Čiuo žė jai iš tik ti šo ko,Pre zi den tū ra ty liKa da ir koks taš kas bus pa dė tas šo kė jos ant le do Kat he rineCo pe ly pi lie ty bės is to ri jo je – neaiš ku. Lem tin go sprendimo lau kian ti dai lio jo čiuo ži mo po ra ne ga li at si gau ti popraė ju sią sa vai tę tren ku sios ži nios.Min dau gas Au gus tism.augustis@diena.<strong>lt</strong>Po rai pa kir to ko jasLie tu vos įsta ty mai Van ku ve rį atitvėrė ge le ži ne už dan ga. Praė ju siąsa vai tę po sė džia vu sios Pi lie ty bėsko mi si jos spren di mas ant rą kar tąne re ko men duo ti su teik ti K.Co pe lyLie tu vos pi lie ty bės dai lio jo čiuo žimoat sto vus įva rė į ne vil tį.„Mes dar esa me iš tik ti šo ko. Reikiatru pu tė lį lai ko, ir ta da mąs tysime, ką da ry ti to liau“, – sun kiaižo džius rin ko vie na po ros tre ne riųLi li ja Va na gie nė.Pa sak tre ne rės, su jau din ti iš Lietuvos at skrie ju sios ži nios, K.Co pelyir jos par tne ris lie tu vis Dei vi dasStag niū nas ne pa jė gė su si kaup ti irsėk min gai pa si ro dy ti Mask vo je savaitga lį vy ku sio se „Grand Prix“ etapovar žy bo se. Lie tu vos po ra užė mėprieš pas ku ti nę aš tun tą vie tą.„Smū gis po rai bu vo di džiulis.Čiuo žė jai yra la bai nu si mi nę,nes šį kart ti kė jo si ki to kio (Pi lie tybėsko mi si jos – red. pa st.) at sa kymo“,– tei gė L.Va na gie nė.Nie kas ne sup ras,ko dėl pa ti Lie tuvane pa da rė visko,kad po ra ga lėtųda ly vau ti olimpinė se žai dy nė se.Pre zi den tė aiš ki na siŠo kė jų ant le do sva jo nė at sto vautiLie tu vai Van ku ve rio olim pi nė sežai dy nė se ga lu ti nai su duš, jei pataria mo jo po bū džio Pi lie ty bės komisi jos iš va doms pri tars ir Pre zidentė Da lia Gry baus kai tė.Pre zi den tės at sto vas spau dai LinasBal sys ne bu vo lin kęs pla čiauko men tuo ti vals ty bės va do vės pozici jos dėl K.Co pe ly pi lie ty bės:„Pre zi den tė ga vo iš va das ir da bargi li na si į me džia gą. Kas jai neaišku,ji dar aiš ki na si. Ko kį spren dimąji priims, su ži no si me tik ta da,kai jis bus priim tas.“Pak laus tas, ka da D.Gry baus kai tėga lė tų ap si spręs ti, L.Bal sys tvir tinoto ne ži nan tis – esą tai pri klau soišim ti nai nuo pa čios Pre zi den tės.Olim pi nės žai dy nės Van ku ve ry jepra si dės ki tų me tų va sa rį.Pri me na me, kad Lie tu vos pi lietybę išim ties tvar ka pre ten duojantis gau ti as muo tu ri ati tik ti integra ci jos į Lie tu vos vi suo me nę irnuo pel nų ša liai kri te ri jus. Pi lie tybėsko mi si ja nu spren dė, kad K.Copely yra nu si pel niu si Lie tu vai, betnea ti tin ka in teg ra ci jos kri te ri jaus.K.Co pe ly ir D.Stag niū no po ra yraiš ko vo ju si olim pi nį ke lia la pį, ta čiaujo se star tuo ti ga li tik ša lies pi lie tybętu rin tys spor ti nin kai.Dėl tos pa čios prie žas ties per naiPe ki no olim pi nė se žai dy nė se varžytis ne ga lė jo dvi ra ti nin kė Dia naŽi liū tė, ku ri, ta pu si Ita li jos pi lie te,ne te ko Lie tu vos pi lie ty bės.Mo ko si lie tu vių kal bosL.Va na gie nė tvir ti no, kad K.Co pelydėl ob jek ty vių prie žas čių ne turiga li my bės in teg ruo tis į ša lies visuome nę gy ven da ma Lie tu vo je.„Po ra tik rai ne ga li tre ni ruo tis Lietuvo je. Vie nin te lė tin ka ma čiuožykla Elekt rė nuo se vei kia tik pu sęme tų. Be to, čia nė ra tre ne rio, o jįat si vež ti kai nuo ja bai sias lė šas“, –sa kė L.Va na gie nė.Ta čiau šo kių ant le do spe cia listėat krei pė dė me sį į tai, kad K.Copely sa vo ini cia ty va pra dė jo lan ky tili tua nis ti nę mo kyk lą JAV ir mo kosilie tu vių kal bos. Be to, ame ri kie tėtre ni ruo ja si ir vyks ta į var žy bas atstovau ti Lie tu vai už sa vo lė šas, matLie tu vos olim pi nis spor to cent rasfi nan suo ja tik D.Stag niū no pa sirengi mą olim pi nėms žai dy nėms.„Tarp tau ti nė čiuo ži mo fe de ra ci jalei do Kat he ri ne star tuo ti už Lie tuvą,JAV fe de ra ci ja – lei do. Tarp tautinis olim pi nis ko mi te tas praė jusiaisme tais po rai sky rė olim pi nęsti pen di ją, nors pui kiai ži no jo, kadKat he ri ne ne tu ri Lie tu vos pi lietybės. Nie kas ne sup ras, ko dėl patiLie tu va ne pa da rė vis ko, kad po raga lė tų da ly vau ti olim pi nė se žai dynėse. Bus pa ts skau džiau sias da lykas,jei mū sų tei sė ja (Lai mu tė Krauzienė – red. pa st.) vyks į olim pi nesžai dy nes, o spor ti nin kai – ne“, –siel var ta vo L.Va na gie nė.Di džiau sią lai mė ji mą per savokar je rą K.Co pe ly ir D.Stag niūnaspa sie kė šių me tų Eu ro pos čempiona te, ku ria me užė mė de šim tąvie tą. Jei K.Co pe ly bū tų su teiktaLie tu vos pi lie ty bė, olim pi nė sežai dy nė se po rai pla nuo ja ma vietaant ro jo de šim tu ko pra džio je. IšLie tu vos olim pi nės rink ti nės, startuosian čios Van ku ve ry je, vie nin te lėbiat lo ni nin kė Dia na Ra si mo vi čiū tėlai ko ma rea lia pre ten den te užim tipa na šią po zi ci ją.Fi ni šuo jan tis Lie tu vos fut bo lo sezonas pa baig tu vėms pa teiks desertą – le mia mą A ly gos dvi ko vąir int ri guo jan tį ša lies tau rės turnyro ket virt fi na lį.Kul mi na ci ja – Vil niu jePrieš pa sku ti nį – 28-ąjį – A ly gosčem pio na to tu rą į auk so me da liuspre ten duo ja dvi ko man dos: ti tulągi nan tis Pa ne vė žio „Ek ra nas“ irVil niaus „Vėt ra“.Ge res nė je pa dė ty je yra pa ne vėžiečiai – spa lio 31-ąją Vil niu je vyksiančio se rung ty nė se jiems už tek tųly gių jų, o vil nie čiams rei ka lin ga tikper ga lė. Abiem eki poms su si ly ginustaš kais, bū tų su reng tas pa pildomas ma čas.Šie met A ly go je „Vėt ra“ yra įveikusi „Ek ra ną“ 3:2 bei du su si ti ki musbai gu si ly gio sio mis – 0:0 ir 1:1.Bron zos me da lius už si tik ri noMa ri jam po lės „Sū du va“, o vie tąelite iš sau go jo de biu tan tė Kau no„LKKA ir Te le de ma“.„Žal gi rio“ atei tis neaiš kiLie tu vos fut bo lo 1-osios ly gos čempiona tą lai mė jo „Ši lu tė“. Vi ce čempionu ta po Aly taus „Aly tis“, trečiąją vie tą užė mė „Ma žei kiai“.Tik šeš to jo je po zi ci jo je tarp 7klu bų – šie met vos ne žlu gęs, betti kė ję sis iš ko vo ti me da lius le gendinis Vil niaus „Žal gi ris“.„Bu vo la bai sun kių mo mentų,ypač psi cho lo gi nių, bet pa ža dąLie tu vos fut bo lo fe de ra ci jai iš te sėjome. Sa kė me, kad se zo ną pa baigsime, ir pa bai gė me“, – in ter viupo rta lui fut bo las.<strong>lt</strong> sa kė žal gi riečiųvy riau sia sis tre ne ris Min daugasČe pas.Vil nie čiai pa tei kė pa raiš ką 1-osiosly gos li cen ci jai 2010-ie siemsme tams, ta čiau „Žal gi rio“ atei tisA ly gos len te lėĮmu šė 110 įvar čių2-osios ly gos Pie tų di vi zio no pirmeny bes už tik rin tai lai mė jo daugkarti nis Lie tu vos čem pio nas Kau noFBK „Kau nas“, o Va ka rų di vi ziono– ki tas bu vęs A ly gos sen bu visKlai pė dos „At lan tas“.„Iš pra džių bu vo me iš kė lę tiks ląper rung ty nes įmuš ti var žo vams viduti niš kai po 5 įvar čius. Vė liau nutarė me: reik tų baig ti se zo ną re kordiniu įvar čių skir tu mu – plius 100.Abi už duo tis įvyk dė me, nors į sa vovar tus pra lei do me per daug, – kalbėjo dien raš čiui „Kau no“ stra te gasSau lius Ver te lis. – Tu rint gal vo jekon ku ren tų pa jė gu mą, apie mū sųžai dė jų to bu lė ji mą ga li ma kal bė titik su iš ly go mis. Pa vyz džiui, var tininkai be veik ne tu rė jo dar bo. Stengėmės su kaup ti tak ti nės pa tir ties:mo kė mės, kaip įveik ti ak li ną priešinin kų gy ny bą, to dėl kar tais žaidėme ne su dviem ar tri m, bet netsu ke tu riais puo lė jais.“Vil niaus „Ge le ži nis vil kas“ – vieninte lė eki pa, ku riai pa vy ko įveiktikau nie čius: pir mo jo ra to dvi kovąFBK „Kau nas“ aikš tė je vil nie čiailai mė jo 2:1.Atos to gos – po ket virt fi na lioFBK „Kau nas“ nu si tei kęs pa ki liaibaig ti se zo ną ir Lie tu vos fut bo lo federa ci jos (LFF) tau rės tur ny re.Aš tunt fi na ly je 4:0 su triuš ki nęGargž dų „Ban gą“, kau nie čiai laukiavar žo vo ket virt fi na ly je, ku riamega li ti kė tis dvi ko vos ir su buvusiais opo nen tais iš aukš čiau sio jodi vi zio no – „Ek ra nu“ ar ba „Vėt ra“,„Sū du va“, „Šiau liais“.Šio eta po bur tai bus iš trauk tispa lio 29-ąją.Ket virt fi na lio ma čai bus žai džiamilapk ri čio 7-ąją. Pus fi na lio ir finalo su si ti ki mai vyks 2010-ai siais.Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis Taškai1. „Ek ra nas“ 27 17 9 1 56:19 602. „Vėt ra“ 27 16 9 2 54:20 573. „Sū du va“ 27 13 11 3 51:21 504. „Šiau liai“ 27 12 3 12 37:34 395. „Tau ras“ 27 10 7 10 25:21 376. „Ban ga“ 27 7 6 14 25:46 277. „LKKA ir Te le de ma“ 27 4 3 20 17:59 158. „Kruo ja“ 27 2 6 19 23:69 121-osios ly gos pri zi nin kaiKomanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis Taškai1. „Ši lu tė“ 24 17 5 2 55:14 562. „Aly tis“ 24 14 2 8 41:27 443. „Ma žei kiai“ 24 12 4 8 40:32 402-osios ly gos pri zi nin kaiKomanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis TaškaiPie tų zo na1. FBK „Kau nas“ 20 19 0 1 110:10 572. „Ge le ži nis vil kas“ 20 14 1 5 52:25 433. „Vidz gi ris“ 20 11 3 6 49:40 36Va ka rų zo na1. „At lan tas“ 20 18 2 0 101:11 532. „Ši lu tė-2“ 20 13 3 4 56:31 423. „Ven ta“ 20 13 1 6 37:22 40
www.vilniausdiena.<strong>lt</strong> antradienis, spalio 27, 2009 13Daugiauskelbimųvilniausdiena.<strong>lt</strong>/skelbimaiKlasifikuoti skelbimaiPaslaugosStatybos ir remontoArteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas.Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel. 8686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020 (Linas).www.melkerlita.<strong>lt</strong>.347058Baldų gamyba. Nestandartiniai korpusiniai.Nemokamas pristatymas Vilniausmieste. Garantija. Plokštės apdirbimas,briaunų kantavimas, pjaustymas. Tel. 8684 41 673, 8 648 37 305,e. paštas mbaldai@super.<strong>lt</strong>,kbaldai@super.<strong>lt</strong>.091027Plastikiniai langai, durys. Šarvo tipo durys.Montavimas, aptarnavimas. Tel. 8 61499 710, 8 600 55 901.091027Remontuojame ir reguliuojame plastikiniuslangus ir duris. Keičiame stiklo paketus.Gaminame ir montuojame langus suvertikaliomis orlaidėmis. UAB „Langius“.Tel. 231 0303, 8 650 97 175.465559Skaldome akmenis, iš akmenų mūrijametvoras, terasas, laiptus, židinius, klojamegrindinius. Atliekame statybos, remonto,apdailos darbus. Tel. 8 607 27 916.386350Staliaus paslaugos. Baldai. Tel. 8 653 11 449.388960Ši<strong>lt</strong>iname pastatus ekovata, užpildantoro tarpus sausuoju ir šlapiuoju būdu.1 kv. m kaina 7–12 Lt. Tel. 8 698 47 767.465253TransportoKrovinių pervežimas. Perkraustymo paslaugos.Tel. 8 630 71 205.091027KitosSKOLINAME pinigus BE UŽSTATO. Iki 500Lt. Paskola ta pačią dieną. VILNIUS. Tel.8 648 32 218.476517ParduodaNekilnojamąjį turtąDėmesio! NAMŲ VALDA prie Vilniaus, 1 a –nuo 3000 Lt + PVM (10–15 arų). Ukmergėsplente, 18 km. Ribojasi su mišku.www.duksta.com. Tel. 8 614 00 903.468962Parduodami nauji butai prie miško Lazdynuose,Jonažolių g. www.pavasaris.net. 1 kv. mkaina nuo 3900 Lt. Tel. 8 614 00 903.478580Parduodamas 13,7 a. gyvenamosios-komercinėspaskirties sklypas, geroje vietoje,Čiurlionio g. Kaina 2 000 000 Lt. Tel.8 600 57 007.091027Statybines medžiagasDidmeninėmis kainomis parduodame statybines,vidaus ir išorės apdailos medžiagasbei tvirtinimo elementus. UAB „Lakrija“,Vilnius, Antakalnio g. 21. Tel. 8 5 2302248. Mob. tel. 8 611 23 094091027Vidaus durys: pušinės, faneruotos, laminuotos.Pigiai. Pristatymas ir montavimasper 3 dienas. Balkonų stiklinimas.www.duryspigiau.<strong>lt</strong>. Tel. 8 652 92 016.397727Kitas prekesParduodami dideli (nuo 200 kg) laukoakmenys. Prie Rietavo, tel. 8 617 96757.090715NuomojaNuomoju poilsinius namelius su visaispatogumais Molėtuose. Patogivieta: šalia „Skulptūrų parkas“, ežeras,netoli miesto centras. Namelyjegali apsistoti 4–6 žmonės. Tel. 8 65358 201.090516Išnuomoju 2 kambarių butą Jeruzalės <strong>rajone</strong>,Vilniuje. Tel. 8 699 43 121.091027ĮvairūsTeismo informacija2009 m. gruodžio 14 d. 11.30 val. Vilniausmiesto 4-ajame apylinkės teisme(S.Batoro g. 41, Vilnius) bus nagrinėjamacivilinė byla Nr. 2-444-807/2009 pagalieškovo Andrejaus Kazlovo ieškinį atsakovuiUAB „Medžio apdirbimo įrengimai“dėl skolos priteisimo.481552Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr.40/1) iške<strong>lt</strong>a civilinė byla pagal ieškovoBUAB „ORRO“ ieškinį atsakovei DaivaiKalinauskaitei dėl skolos priteisimo.Informuojame, kad atsakovė per 14 dienųnuo šio pranešimo paskelbimo dienosprivalo pateikti teismui atsiliepimą įieškinį, atitinkantį LR CPK 111 str., 142 str.2 d. reikalavimus. Pareigą pateikti atsiliepimąreglamentuoja LR CPK 226 str.,o atsiliepimo nepateikimo pasekmės yranumatytos 142 str. 3 d., 4 d., t.y. atsiliepimonepateikus, bus priimtas sprendimasuž akių.481600Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra iške<strong>lt</strong>a civilinėbyla Nr. 2-141546-96/2009 pagal ieškovoUAB „General Financing“, buveinėPerkūnkiemio g. 3, Vilnius, ieškinį atsakovuiPavelui Ruzinui, paskutinė žinoma gyvenamojivieta Vilniaus g. 4, Grigiškės, Vilnius,dėl 2256,48 Lt delspinigių, palūkanųpagal vartojimo kredito sutarties finansavimosandorį priteisimo. Atsakovas privaloper 14 dienų po šio pranešimo paskelbimodienos pateikti Vilniaus m. 2-ajamapylinkės teismui atsiliepimą į ieškinį. Nepateikusatsiliepimo į ieškinį, teismas galipriimti sprendimą už akių.481813Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teismeiške<strong>lt</strong>a civilinė byla Nr. 2-18168-790/2009 pagal ieškovo AB PAREX BAN-KAS ieškinį atsakovui Artūrui Dimšai dėlskolos priteisimo. Atsakovas privalo per14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šiopranešimo paskelbimo dienos, pateiktiVilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui(Laisvės pr. 79A, Vilnius) atsiliepimąį pareikštą ieškinį. Atsakovui nepateikusatsiliepimo, teismas gali priimti sprendimąuž akių.481704Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teismeiške<strong>lt</strong>a civilinė byla Nr. 2-18872-803/2009pagal ieškovo UAB „Sumeda“ ieškinį atsakovuiUAB „Aliuminio linija“ dėl skolospriteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienųterminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimopaskelbimo dienos, pateikti Vilniaus miesto1-ajam apylinkės teismui (Laisvės pr.79A, Vilniaus m., teisėja R.Petkuvienė) atsiliepimąį pareikštą ieškinį. Atsakovui nepateikusatsiliepimo, teismas gali priimtisprendimą už akių.481768Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) iške<strong>lt</strong>a civilinėbyla Nr. 2-15607-820/2009 pagalieškovo AB PAREX BANKAS ieškinį atsakovuiSergej Amelin dėl skolos priteisimo.Atsakovas Sergej Amelin turi teisęsusipažinti su ieškiniu ir jo priedais teismebei privalo per 14 dienų nuo šio skelbimopaskelbimo dienos pateikti teismuiatsiliepimą į ieškinį, atitinkantįprocesiniam dokumentui keliamus reikalavimus(CPK 111 str., 142 str. 2 d.).Jeigu atsakovas be pateisinamų priežasčiųper nustatytą terminą nepateiksatsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisępriimti sprendimą už akių. Procesiniaidokumentai laikomi įteiktais pranešimopaskelbimo spaudoje dieną.481706Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teismeiške<strong>lt</strong>a civilinė byla Nr. 2-12296-592/2009pagal ieškovo UAB „General Financing“ieškinį atsakovui Jevgenijui Lemešovuidėl 1955,97 Lt mokėtinų įmokų, 1036,71Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanųbei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovas Jevgenijus Lemešovas per20 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimoturi teisę pateikti Vilniaus miesto 2 apylinkėsteismui (Laisvės pr.79A, Vilnius) atsiliepimąį ieškinį, kuris atitiktų procesiniamdokumentui keliamus reikalavimus (CPK111str., 142 str. 2 d.). Jeigu atsakovas nepateiksVilniaus miesto 2-ajam apylinkėsteismui atsiliepimo į ieškinį, teismas turėsteisę priimti sprendimą už akių.481683Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismo(Laisvės pr. 79A, Vilnius) teisėja J.Gaidytė-Lavrinovič iškėlė civilinę bylą pagal ieškovoUAB „General Financing“ ieškinį atsakovuiVitalij Kritskij dėl skolos priteisimo.Atsakovas privalo per 14 dienų nuo skelbimoišspausdinimo dienos pateikti atsiliepimąį ieškinį. Atsakovui nepateikusatsiliepimo, teismas turi teisę priimtisprendimą už akių.481814PamestaPamestą UAB „Autorepitas“ (į. k.301630617, buveinės adresas Didlaukio46-7, Vilnius) registravimo pažymėjimąlaikyti negaliojančiu.482496KitaVilniaus visuomenės sveikatos centras2009 m. rugsėjo 17 d. išdavė Planuojamosūkinės veiklos poveikio visuomenėssveikatai vertinimo atrankossprendimą Nr. (12-31)-12.31-56 dėl komercinėspaskirties objektų teritorijos (kad.Nr. 0101/0038:240, 0101/0038:242,0101/0038:243), kurioje galima komercinių,administracinės paskirties objektųstatyba, ir 49 proc. pastato ploto gali sudarytigyvenamosios paskirties patalpos,poveikio visuomenės sveikatai vertinimoprivalomumo. Sprendimas dėl poveikiovisuomenės sveikatai vertinimo atrankos:planuojamos ūkinės veiklos poveikiovisuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas.Išsamesnę informaciją apie atrankosišvadą galima gauti iš Andzej Stankevič(Architektų g. 28-54, Vilnius, tel. 8 61069 303). Motyvuotus pasiūlymus teiktiVilniaus visuomenės sveikatos centrui(Vilniaus g. 16, LT-01119 Vilnius, tel.(8 5) 212 4098, e. paštas vvsc@vilniausvsc.<strong>lt</strong>)bei Andzej Stankevič (Architektų g.28-54, Vilnius).481887Karščiausi kelionių pasiūlymaiKELIONIŲ ORGANIZATORIUSKelionių organizatoriusKelionių organizatoriusTel. (8 5) 249 0900Gedimino pr. 64, Vilnius,www.bc.<strong>lt</strong>KELIONĖS LĖKTUVU:Hurgada – nuo 945 LtŠarm el Šeichas – nuo 955 LtTenerifė – nuo 1763 LtEgiptas – nuo 1234 LtKruizas Nilu – nuo 2146 LtIzraelis – nuo 2563 LtTailandas – nuo 3064 LtArabų Emyratai – nuo 2879 LtSkrydžiai iš Lietuvos.Madeira – nuo 1751 LtKuba – nuo 3036 LtKenija – nuo 3473 LtIndija – nuo 4473 LtSkrydžiai iš Varšuvos / Vokietijos.NAUJAMETĖS KELIONĖS (lėktuvu)Londonas – nuo 1119 LtParyžius – nuo 1259 LtRoma –nuo 1329 LtBarselona – nuo 1449 LtAmsterdamas – nuo 1489 Lt(skrydis su mokesčiais, 2 n. 2*/3*viešbutyje)SLIDINĖJIMAS – APARTAMENTAI(kaina asmeniui, savaitei):Čekija – nuo 193 LtItalija – nuo 187 LtAustrija – nuo 196 LtPrancūzija – nuo 152 LtA.Vienuolio g. 6, LT-01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314,faks. (8 5) 262 9120vilnius@vilnius.krantas.<strong>lt</strong>www.krantas.<strong>lt</strong>„KRANTAS TRAVEL“ SIŪLO:Ke<strong>lt</strong>o bilietas į Kylį už visą keturvietękajutę į abi puses – tik 690 Lt*!* Papildoma sąlyga: akcija galioja apsistojantVokietijoje ne ilgiau kaip dvi naktis.Aplankykite didžiausias Kylio ir Hamburgoparduotuves plaukdami DFDS Liscoke<strong>lt</strong>ų linija Klaipėda–Kylis–Klaipėda.Informaciją apie prekybos centrus irlankytinas vietas rasite mūsų svetainėjewww.krantas.<strong>lt</strong>. Akcijos galioja iki2009 12 17. Daugiau informacijos rasitemūsų svetainėje www.krantas.<strong>lt</strong>.NAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS!Nuolaidos iki 20%!Slidinėjimo sezono atidarymas:Austrija (Zilertalis) 12 12 nuo 1390 LtItalija (Livinjo) 12 11 nuo 1250 LtAbonementas nemokamai!Naujiena! Italija, Šveicarija, Prancūzija– autobusu/lėktuvu nuo 1250 LtItalija (Sela Ronda, Kronplacas) –autobusu/lėktuvu nuo 1150 LtNaujiena! Austrija–Šveicarija(Išglas, San Antonas) nuo 1650 LtAustrija (Kaprunas, Zell am See)nuo 1550 LtSlovakija (Žemieji Tatrai) nuo 850 LtVilniaus Senamiesčio filialasVokiečių g. 9, VilniusTel. (8 5) 246 1650Vilniaus Konstitucijos filialasKonstitucijos pr. 15, VilniusTel. (8 5) 246 1651Skambučių centras:8 614 77 098www.sofamarket.<strong>lt</strong>Poilsio kelionės, aviabilietai, slidinėjimas,tolimieji kraštai, specialūs pasiūlymai...Geriausi poilsio Egipte pasiūlymaiplanuojantiems keliones iš anksto.Apsilankykite mūsų internetosvetainėje, dalyvaukite žaidime irlaimėkite kelionę dviem asmenimsį Egiptą.J.Lelevelio g. 4, Vilnius.Tel.: (8 5) 266 0700, 266 0701,www.guliveriokeliones.<strong>lt</strong>NAUJAMETĖS KELIONĖS:Naujieji Šveicarijoje 12 28 – 1449 LtLaplandija 12 26, 29 – nuo 1389 LtParyžius–Beniliuksas 12 27 – 1399 LtNaujieji Ba<strong>lt</strong>ijos jūroje 12 30 – 749 LtEGZOTINĖS KELIONĖS:Tailandas, Tailandas–Kambodžanuo 4690 LtŠri Lanka nuo 4790 LtMeksika nuo 5990 LtIzraelis nuo 3399 LtŽIEMOS SEZONAS! Poilsis Egipte,Kanarų salose. Nuolaidos iki 25%!Savaitgalio kelionių gidasGedimino pr. 1, VilniusTel.: (8 5) 272 4805, 8 685 10319info@kiveda.<strong>lt</strong>, www.kiveda.<strong>lt</strong>ARTĖJANT VĖLINĖMS PAGERBKIMEDIDŽIŲJŲ ASMENYBIŲ ATMINIMĄ:10 31 – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia irAntakalnio kapinės – 21 Lt10 31 – Užupio angelai. Nuo Užupioangelo iki Bernardinų kapinių – 21 Lt11 07 – Vilniaus senamiesčio kiemeliai– 21 Lt11 07 – Sovietinio Vilniaus pėdsakai– 21 Lt11 07 – Ciklas Žemaitija. III dalis – 70 Lt11 07 – Rygos senamiesčio labirintaiir porceliano paslaptys – 58* Lt11 08 – Rasų kapinės – 21 Lt11 08 – Apžvalginė ekskursija autobusupo Naująjį Vilnių – 35 LtKELIAUKITE IR PO VIENĄ, IR PO DU,SU ŠEIMA, BŪRIU DRAUGŲ!Kelionių organizatoriusNAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS!Nuolaidos iki 15%!Slidinėjimas Italijoje, Austrijoje, Slovakijoje,Šveicarijoje, Švedijoje, Prancūzijoje.Slidinėjimo sezono atidarymasItalijoje 12.11, Austrijoje 12.11Praha 10 28Net 60 maršrutų moksleiviams rudensatostogų metu!Žiemos sezonas! Egiptas, Kanarų salos.Nuolaidos iki 20%!www.starexpress.<strong>lt</strong>Spalio 31 d. (7 n.):Egiptas, Hurgada:AQUA FUN 3*/ pusr. ir vakarienė –nuo 1482 Lt/asm.SUNNY DAYS PALMADE MIRETTE 4*/ viskas įsk. –nuo 1869 Lt/asm.SONESTA PHARAO 5*/ pusr. irvakarienė – nuo 1780 Lt/asm.Lapkričio 1 d. (7 n.):Egiptas, Šarm El Šeichas:UNI SHARM 3*/ pusr. ir vakarienė –nuo 1349 Lt/asm.CORAL BEACH ROTANA 4*/viskas įsk. – nuo 1917 Lt/asm.INTER PLAZA 5*/ viskas įsk. – nuo2172 Lt/asm.Dėl išsamesnėsinformacijos kreipkitėsį savo turizmo agentūrą!M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, VilniusTel.: (8 5) 215 0077, (8 5) 215 0210vilnius@gruda.<strong>lt</strong>; www.gruda.<strong>lt</strong>Izraelis (Jordanija) 11 12Iranas 11 08Peru–Bolivija 11 07Šri Lanka 11 11Kuba 12 05Naujoji Zelandija (Fidžis) 2010 02 11Magiškoji Meksika, Šri Lanka,Tailandas, Tailandas–Kambodža –išvykimas garantuotas net vienamasmeniui.
14MEnas ir pramogosAntraDIENIS, Spalio 27, 2009 www.vilniausdiena.<strong>lt</strong>TV programa6.00 La bas ry tas.9.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k).10.00 „Mak leo do duk te rys“ (k).11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vosra di jo lai da (su ver ti mu į ges tų k.).12.00 „Pas ku ti nis klau si mas“ su Jo lan taBut ke vi čie ne (k) (su ver ti mu į ges tų k.).12.55 Mū sų die nos – kaip šven tė (k).14.35 Klau si mė lis (k).14.50 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas(len kų k.).15.05 „Maik los nuo ty kiai gam to je“ (4).15.35 „Li ki mo val sas“.16.05 „Mak leo do duk te rys“.17.00 „Se nis“ (N-7).18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.).18.37 Spor tas. Orai.18.45 Lie tu va ga li!19.30 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7).20.25 Lo te ri ja „Per las“.20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra.21.00 Spor tas. Orai.21.10 Žur na lis to ty ri mas.22.04 Lo te ri ja „Per las“.22.05 „Din gę“ (N-7).23.00 Va ka ro ži nios. Spor tas. Orai.23.15 „Nu si kals ta mi pro tai“ (N-7).6.30 „Vėž liu kai nind zės“.7.00 „Ra ga nai tė Sab ri na“.7.30 „To mas ir Dže ris“ (k).7.55 Te gul kal ba.8.55 „Lau ki nu kė“.10.00 Ka ka du (N-7) (k).10.30 Kon cer tas „Me rū no ir Ra dži gy ve ni mois to ri jos“. Sve čiai: Sta sys Po vi lai tis,Vai da Ge ny tė, Dei vis, Vi li ja (k).12.30 Šva rūs pi ni gai.13.05 „Bran gio ji, aš su ma ži nau vai kus“.14.05 Vai kų „War ner Bros.“ „To mas ir Dže ris“.14.35 „Mei lės spar nai“.15.35 „Am ži nai ta vo“.16.35 „Užd raus ti jaus mai“.17.35 „Ma no čem pio nas“.18.45 Ži nios. Spor tas. Orai.19.10 Ka ka du (N-7).19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja.20.30 Gy ve ni mas pa gal mo te ris.21.00 „Kryž mi nė ug nis“. Tie sio gi nėtrans lia ci ja.21.30 Dvi ra čio šou.22.00 Ži nios. Vers las. Kri mi na lai.22.34 Spor tas. Orai.22.40 „Lik vi da ci ja“ (N-7).23.40 „Deks te ris“ (N-14).0.40 „Grei ana to mi ja“ (N-7).6.40 Te le par duo tu vė.6.55 Anim. s. „Ma da gas ka ro ping vi nai“ (1)(JAV, 2009 m.) (k).7.25 „Simp so nai“ (k).7.55 „Zo ro. Špa ga ir ro žė“ (8) (N-7).8.55 „Meilės sū ku ry je“.10.00 „Bro liai“.10.30 „Lie tu vos ta len tai 2009“. Ta len tųkon kur sas (k).12.00 Mu zi ki nė ka ru se lė (k).13.05 „Mal kol mas vi du ri ny sis“.13.35 „Ro ži nės Pan te ros nuo ty kiai“.14.05 „Ba ku ga nas“.14.35 „Ma da gas ka ro ping vi nai“ (2).15.05 „Simp so nai“.15.35 „Varg šė mi li jo nie rė“.16.35 „Maiš tin go ji sie la“ (N-7).17.35 „Emi li ja“ (N-7).18.25 Su si ti ki me vir tu vė je.18.45 TV3 žinios, kri mi na lai. Spor tas. Orai.19.10 „TV an tis“. In for ma ci jos šou.Tie sio gi nė trans lia ci ja (N-7)19.40 Prieš sro vę (N-7).20.30 Ro žių ke rai (N-7).21.10 „Mo te rys me luo ja ge riau“ (N-7).21.45 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai.22.00 „Ka lė ji mo bėg liai“ (N-14).23.00 „CSI kri mi na lis tai“ (N-14).0.00 „He ro jai“ (N-14).1.00 „Pe ter bur go ban di tai“ (N-14).2.00 „Sexi ty.<strong>lt</strong> TV“ (N-14).6.50 Te le vit ri na.7.10 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kasiš In di jos“ (k).8.05 „Dra ko nų me džio to jai“ (k).8.30 Ge ras lai kas (k).9.00 Sek ma die nio ry tas (k).10.00 „Men tai VIII. Su du žu sių ži bin tųgat vės“ (N-7) (k).11.10 Dra ma „Ne baig tas gy ve ni mas“(Vo kie ti ja, JAV, 2005 m.) (N-7) (k).13.05 „Ne pa aiš ki na mi fak tai VI“ (N-7) (k).14.05 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas iš In di jos“.15.00 „Gel bė to jai – 112“ (N-7) (k).15.35 „Dra ko nų me džio to jai“ (6).16.00 „Juo kin giau si žmo nės ir gy vū nai“.16.35 „Sėk mės for mu lė“. TV žai di maslote ri ja. Tie sio gi nė trans lia ci ja.17.40 „Ne pa aiš ki na mi fak tai VI“ (N-7).18.45 „Men tai VIII. Su du žu sių ži bin tųgat vės“ (N-7).20.00 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las.20.20 Spor tas. Orai.20.25 Akis ta ta su Lie tu va.21.00 Tarp mies to ir kai mo.21.30 Ge ras fil mas. „Di no to pi ja: Nau jiho ri zon tai“ (4) (N-7).23.25 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las.23.45 Spor tas. Orai.23.55 Tri le ris „Vam py rų era“(Hon kon gas, Ja po ni ja, Olan di ja,2002 m.) (N-14) (k).2.00–6.00 „Bam ba“ (S).14.30 Pas ku ti nis klau si mas su Jo lan taBut ke vi čie ne.15.30 (K)lai de lė.15.35 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te.17.00 Bė dų tur gus.17.50 Idė jų me tas.18.30 „Pas ku ti nis klau si mas“ su Jo lan taBut ke vi čie ne.19.20 Pa sau lio do ku men ti ka. „Ka lė ji masna mie“ (Pran cū zi ja, 2007 m.).20.15 Gus ta vo en cik lo pe di ja.20.45 Du rys at si da ro.21.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra.22.01 Spor tas. Orai.22.10 Kul tū ros ar chy vai. Juo zo Ka ma raus koVil nius.23.00 Se nas ge ras ki nas. Ka ri nė dra ma„633 es kad ri lė“ (D.Bri ta ni ja, JAV,1964 m.) (N-7).9.45, 14.30 Te le par duo tu vė.10.00, 16.00 „Top mo de liai“ (N-7).11.00, 17.00 „Re lik vi jų me džio to ja“ (N-7).12.00, 18.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7).13.00, 19.00 „Kob ra 11“ (N-7).14.00, 20.00 „Vi las ir Grei sė“ (N-7).15.00, 0.30 „Aiš kia re gys“ (N-7).21.00 „CSI Niu jor kas“ (N-14).22.00 Veiks mo f. „Kai pa si ro do sve ti mi“(JAV, Aust ra li ja, Nau jo ji Ze lan di ja,2001 m.) (N-14).0.00 „Pie tų par kas“ (N-14).1.20 „Te le jazz“ (N-14).8.00, 15.30 „Gar bės kuo pa 2“ (N-7).9.00, 16.30 „Ga lak ti kos vi du ri nė“.9.25, 17.00 „Vėž liu kai nind zės“.9.50 „Liū ta šir džiai“.10.15 „Ti ta nai“.10.40 „Deks te rio la bo ra to ri ja“.11.05 „Sed ri kas“.11.30 „Nau ji lai min go jo Lu ko nuo ty kiai“.11.55, 17.25 „Drau gai V“ (N-7).12.30 „Gy vū nų drau gai“ (3, 4) (k).13.30, 19.00, 0.00 „Kal nie tis“ (N-7).14.30, 20.00, 1.00 „Gil mo ro mer gi nos“.18.00 „Gy vū nų drau gai“ (5, 6).21.00 Fantastinis trileris „Vil kas“(JAV, 1994 m.) (N-14).23.30 „Ki tas!“ (N-14).7.10 Re por te ris.8.02 Orai (k).8.05 Lie tu va tie sio giai.8.30 Žve jo bib li ja.9.00 „Di džiau si moks lo pa sie ki mai“ (4).9.30 Ku li na ri nių ke lio nių lai da „Sko niorei ka las“ (k).10.20 Te le ta biai (9) (k).10.50, 14.40, 20.10, 23.50 Kas tu toks?11.40, 17.05 „Poli ci jos nuo va da“.12.40, 16.05 „Šir džiai neį sa ky si“.13.40 „Nai ki nan ti jė ga“.„Tor na das“ (k).15.30 Te le ta biai.16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00 Ži nios. Orai.18.20, 20.55 Pa do va nok nau jas spal vas.18.25, 23.20 Na ša Ra ša.19.10 Iš junk siurb lį!21.00 Re por te ris. Orai.21.55 Lie tu va tie sio giai.22.20 „Ty los zo na“.KinasFORUM CINEMAS AKROPOLISOzo g. 25„Debesuota, numatoma mėsos kukuliųkruša“ (animacinis filmas šeimai, JAV,lietuviškai) – Premjera. Iki 29 d. 10.20,12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva,Vokietija) – Premjera. Iki 29 d. 11.30,13.30, 15.30, 17.30, 19.30, 21.40 val.„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris,JAV) – Premjera. Iki 29 d. 11.50, 14.15,16.30, 18.45, 21.10 val.„Maiklas Džeksonas. Pabaiga“(muzikinis dokumentinis filmas, JAV) –Išankstiniai seansai. 28, 29 d. 10.30,13.15, 15.45, 18.30, 21 val.„Ba<strong>lt</strong>oji pūga“ (įtempto siužeto veiksmofilmas, JAV) – Iki 29 d. 11.10, 13.45,16.15, 18.30, 20.45 val.„Svetimas kūnas“ (fantastinis trileris,JAV) – Iki 29 d. 11.40, 14.30, 16.45, 19,21.20 val.„G būrys“ (fantastinis veiksmo filmas,JAV, lietuviškai) – Iki 29 d. 10.10, 14,17.45, 21.50 val.„Devintasis“ (animacinis filmas, JAV) –Iki 29 d. 12.10, 16, 20 val.„Bjauri tiesa“ (romantinė komedija,JAV) – Iki 29 d. 15.15, 18, 20.15 val.„Dženiferės kūnas“ (siaubo komedija,JAV) – 27 d. 12.40, 18.15 val.„Našlaitė“ (siaubo trileris, JAV, Kanada,Vokietija) – 27 d. 15, 20.30 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykiųkomedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki29 d. 10.45 val.„Aukštyn“ (animacinis nuotykių filmas,JAV, lietuviškai) – Iki 29 d. 13 val.FORUM CINEMAS VINGISSavanorių pr. 7„Debesuota, numatoma mėsos kukuliųkruša“ (animacinis filmas šeimai, JAV,lietuviškai, 3D) – Premjera. Iki 29 d.11, 13.50, 17, 20.30 val.„Debesuota, numatoma mėsos kukuliųkruša“ (animacinis filmas šeimai, JAV,lietuviškai) – Premjera. Iki 29 d. 12,14.15, 16.15, 18.30 val.„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva,Vokietija) – Premjera. Iki 29 d. 11.30,13.45, 16, 18.45, 21.20 val.„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris,JAV) – Premjera. Iki 29 d. 12.15, 14.30,16.45, 19.10, 21.40 val.„Maiklas Džeksonas. Pabaiga“(muzikinis dokumentinis filmas, JAV) –Išankstiniai seansai. 28, 29 d. 11.30,14, 16.45, 19.15, 21.45 val.ičio 7 d. 20 val.„Devintasis“ (animacinis filmas, JAV) –Iki 29 d. 11, 13, 15, 17, 19 val.„Svetimas kūnas“ (fantastinis trileris,JAV) – Iki 29 d. 13.30, 16, 18.30,21.20 val.„Ba<strong>lt</strong>oji pūga“ (įtempto siužeto veiksmofilmas, JAV) – Iki 29 d. 14.15, 16.45,19, 21.40 val.„Ša<strong>lt</strong>i apkabinimai“ (drama, Ispanija)– Iki 29 d. 15, 18, 21 val.„Kelionė į vandenyno gelmes“ (dokumentinisfilmas, Didžioji Britanija, 3D)– Iki 29 d. 14, 19.30, 22 val.„G būrys“ (fantastinis veiksmo filmas,JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 29 11.15,16.30 val.„Dženiferės kūnas“ (siaubo komedija,JAV) – Iki 29 d. 20.40 val.„Našlaitė“ (siaubo trileris, JAV, Kanada,Vokietija) – Iki 29 d. 21 val.Seansai už specialią kainą„Aukštyn“ (animacinis nuotykių filmas,JAV, lietuviškai) – 27 d. 12.45, 15.15 val.„Julie ir Julia“ (biografinė drama, JAV)– Iki 29 d. 13.15, 18.15 val.„Bjauri tiesa“ (romantinė komedija,JAV) – Iki 29 d. 16, 20.45 val.„Duburys“ (drama, Lietuva) – 27 d.17.30 val.„Negarbingi šunsnukiai“ (karinisveiksmo filmas, JAV, Vokietija) – 27 d.20.30 val.SKALVIJAA.Goštauto g. 2/15Festivalis „Ad hoc: nepatogus kinas“„Sąžinės nepaisymas“ (dokumentinisfilmas, Didžioji Britanija) – 27 d. 16 val.„Vizija Kabului“ (dokumentinis filmas,Kanada) – 27 d. 17 val.„Nesuprask manęs neteisingai“ (dokumentinisfilmas, JAV, Rumunija) – 27 d.18.35 val.„Planeta“ (dokumentinis filmas, Švedija)– 27 d. 20 val.Trumpųjų filmų programa, pirma dalis(dokumentiniai filmai) – 27 d. 21 val.„Pindorama – tikroji 7 nykštukų istorija“(dokumentinis filmas, Brazilija)– 28 d. 16 val.„Jodoko istorijos“ (dokumentinisfilmas, Norvegija) – 28 d. 17.35 val.„Žemiau jūros lygio“ (dokumentinisfilmas, Italija, JAV) – 28 d. 19.15 val.Trumpųjų filmų programa, antra dalis(dokumentiniai filmai) – 28 d.21.20 val.PASAKAŠv. Ignoto g. 4/3„Sapnas“ (romantinė drama, PietųKorėja) – 27 d. 16.30 val.„Kad ir kas benutiktų“ (romantinėkomedija, JAV, Prancūzija) – 27 d.21.10 val.; 28 d. 17 val.„Maskva, Belgija“ (romantinė drama,Belgija) – 27 d. 11, 13.30 val.„Tamsiai mėlyna, beveik juoda“ (drama,Ispanija) – 27 d. 12.15, 15 val.„Gėlių vagis“ (drama, JAV) – 27 d.17.15 val.„Rugpjūčio šventė“ (komedija, Italija)– 28 d. 16.50 val.„Vasaros media studija 2009“ (dokumentinisfilmas, Lietuva) – 28 d. 17 val.„Tarp dviejų mylimųjų“ (drama, JAV) –28 d. 21.10 val.Žmogaus teisių kino festivalis„Ad hoc: nepatogus kinas“„Kas nužudė Chea-Vichea?“ (dokumentinisfilmas, JAV) – 27 d. 18.20 val.„Elgtis tinkamai“ (dokumentinisfilmas, Brazilija) – 27 d. 19 val.„Angelai dulkėse“ (dokumentinisfilmas, JAV, PAR) – 27 d. 19.50 val.„Žaliava“ (dokumentinis filmas, JAV,Ekvadoras, Didžioji Britanija) – 27 d.21.10 val.„Tėvystės svajos“ (Kanada) – 27 d.21.45 val.„Dienos sea point’e“ (dokumentinisfilmas, PAR) – 28 d. 18.20 val.„Keturių metų laikų viešbutis“ (dokumentinisfilmas, JAV) – 28 d. 19 val.„Planeta“ (dokumentinis filmas, Švedija)– 28 d. 21 val.„FK Mostar“ (dokumentinis filmas,Italija, Slovėnija) – 28 d. 21.45 val.TeatrasLIETUVOS NACIONALINISOPEROS IR BALETO TEATRASA.Vienuolio g. 1Spalio 27 d. 18.30 val. –M.Theodorakio „Graikas Zorba“. 2veiksmų baletas. Dirigentas M.Staškus.Spalio 28 d. 18.30 val. – P.Čaikovskio„Gulbių ežeras“. 2 veiksmų baletas.Dirigentas V.Viržonis.LIETUVOS NACIONALINISDRAMOS TEATRASGedimino pr. 4Mažoji salėSpalio 27 d. 18 val. – V.V.Landsbergio„Bunkeris“. Rež. V.V.Landsbergis.Spalio 28, 29 d. 18 val. – A.Baricco„Šilkas“. Rež. B.Marcinkevičiūtė-Mar.VILNIAUS MAŽASIS TEATRASGedimino pr. 22Spalio 28 d. 18.30 val. – B.Clark „Palaukit,kieno čia gyvenimas?“Rež. J.Vaitkus.JAUNIMO TEATRASArklių g. 5Spalio 28 d. 18 val. – Pagal J.B.Molière„Mizantropai“. Rež. A.Jankevičius.VILNIAUS TEATRAS „LĖLĖ“Arklių g. 5Didžioji salėSpalio 28, 29 d. 19 val. – Premjera.Projektas „Vienos krūties istorija“.„DOMINO“ TEATRASSavanorių pr. 7 (kino teatras„Forum Cinemas Vingis“)Spalio 27, 28, 29, 30 d. 19 val. – Premjera.„Radijo ereliai“.Rež. O.Šapošnikovas.ŪKIO BANKO TEATRO ARENAOlimpiečių g. 3Spalio 27 d. 19 val. – W.Shakespeare‘o„Romeo ir Džiuljeta“.Rež. O.Koršunovas.Spalio 28 d. 19 val. – M.Ravenhilo„Shopping and fucking“.Rež. O.Koršunovas.„BALSAS.LT“Konstitucijos pr. 26Spalio 28, 29 d. 19 val. – „Paryžiauskatedra“. Rež. R.Marcinkus.KoncertaiNACIONALINĖ DAILĖSGALERIJAKonstitucijos pr. 22Spalio 27 d. 19 val. – Festivalis „Gaida“.Vaizdo opera „Metalų indeksas“.Dalyvauja: „Ensemble ICTUS“ (Belgija),D.Michel-Dansac (sopranas).ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIAVilniaus g. 30Spalio 28 d. 19 val. – „Aš tyliai uždegužvakutę“. Dalyvauja kūrybinio folklorogrupė „Sedula“.LIETUVOS NACIONALINĖFILHARMONIJAAušros Vartų g. 5Spalio 28 d. 19 val. – „Viva Musica ViaBa<strong>lt</strong>ica“. Dalyvauja: Estijos nacionalinisvyrų choras (Estija), Lietuvos kamerinisorkestras. Dirigentas R.Joostas (Estija).„TAMSTA CLUB“Subačiaus g. 11ASpalio 28 d. 21 val. – KoncertuojaGerai Gerai ir Miss Sheep.Spalio 29 d. 20 val. – „Kino pavasarisgyvai“. Kino filmas „Kartą“. Grojagrupė „Freaks on Floor“.
www.vilniausdiena.<strong>lt</strong> ANTrADIENIS, SPALIO 27, 2009Daugiaunaujienų skaitykitevilniausdiena.<strong>lt</strong>/naujienos/laisvalaikisGalerijoje –vaiz d o o per a„G r aik asZo rba“15Menas ir pramogosK aribųnaktysMe tųbar dasLau ra Čy žiū tėl.cyziute@diena.<strong>lt</strong>Nacionalinėje dailės galerijoješiandien skambėsiančiojevaizdo operoje „Metalųindeksas“ – italų kompozitoriausFausto Romitelli irvaizdo menininko Paolo Pachinimu<strong>lt</strong>imedinis projektas,sulaukęs didžiulio tarptautiniopripažinimo. Bilietųkainos – 20–40 litų.Antradienį Nacionaliniameoperos ir baleto teatre užvirsgraikiškas kraujas. Vienamepopuliariausių teatrospektaklių žiūrovai turės galimybęišvysti baleto scenosprimarijų Nerijų Jušką. Uždegantimuzika, šokio svaigulysleis kiekvienam patirtiEgėjo jūros dvelksmą.Nors jau gilus ruduo, „HavanaSocial Club“ karščio netrūksta.Antradienio vakarąbaro lankytojai turės progąnusike<strong>lt</strong>i į Karibus. Apsilankęklube galės nemokamai pasimokytiaistringiausių LotynųAmerikos šokių: salsos,regetono, bachatos, merengos,kubietiškos salsos.Vy tau to Ker na gio var du pa vadinta gi ta ra šie met ati te ko jo bičiuliui mu zi kan tui ir kom po zi toriuiAnd riui Ku li kaus kui. Pri zasiš kil min gai įteik tas sek ma die nįsu reng ta me dai nuo ja mo sios poezijos fes ti va lio „Tai – aš“ kon cer teŠv. Kot ry nos baž ny čio je.Mu zi kan tas atskleidė ne si ti kė jęs,jog bus taip pa gerb tas, ir pa ža dėjoiki ki to fes ti va lio iš mok ti ge riauskam bin ti gi ta ra. Ta čiau vos paėmęsį ran kas maest ro var du pavadin tą gi ta rą, jis neat sis py rė pagundai čia pat iš ban dy ti, kaip vir pagi ta ros sty gos. Mu zi kan tas V.Kernagiui ir pub li kai de di ka vo vienąge riau siai ži no mų sa vo dai nų„Du mil ži nai“. Su kom po zi to riu miV.Ker na giui dai na vo vi sa sa lė.Gy ve ni mą pa sky ręs mu zi kaiA.Ku li kaus kas bu vo ži no mo ansamblio „Vil niaus ai dai“ va do vasir at li kė jas, vė liau su švie saus atmini mo V.Ker na giu dir bo Dai nosteat re.V.Ker na gio var du pa va din ta gitara fes ti va lio pre mi ja ta po per nai.Tą kart ji bu vo įteik ta jau nam barduiDo man tui Ra zaus kui.Dai nuo ja mo sios poe zi jos fes ti valis„Tai – aš“ or ga ni zuo ja mas septintą kar tą.• Kuk lus: A.Kulikauskas sakė nesitikėjęs,kad bus taip pagerbtas. Gedimino Bartuškos nuotr.
OraiVilniusKaunasKlaipėdaŠiandien Rytoj+9 +5+8 +5+9 +7įvairenybėsžvaigždėsPas ku tinės mi nutėsiš gy ve ni maiOk sa na Pi kul dras ko si – mer gi na norigra žes nių krūtų ir bi jo ope ra ci jos.Apie sa vo iš gy ve ni mus ji pa pa sakojo po rta lui del fi.<strong>lt</strong>.„Kas dien vis labiaubi jau operaci jos“, – sakėmer gina.Ji darga li persigal vo ti,bet ti ki si,jog ga liausiairy šis.Pabė go iš įvy kio vie tosNet to kiems Ho li vu do drąsuo liamskaip Bra das Pit tas būna silp nu moaki mirkų. Los Andže le su kėlęs avarijąak to rius pasiša li no iš įvy kiovie tos. Nie kas nenukentė jo, o savoel gesį B.Pit taspaaiš ki no paprastai – nenorėjau bendrauti su žurnalis tais.DATOSSaugumo darbuotojų dienaKriminalinės policijos diena1952 m. gimė italų aktorius RobertoBenigni.1430 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštisVytautas. Gimė apie 1350 m.1728 m. gimė britų keliautojas JamesasCookas – pirmųjų Naujosios Zelandijos,Australijos ir Havajų salųžemėlapių autorius.1782 m. gimė italų kompozitorius irsmuiko virtuozas Niccolo Paganini.1811 m. gimė pirmosios pasaulyje siuvimomašinos išradėjas, JAV pramonininkasIsaacas Singeris.1900 m. atidarytas pirmasis Niujorkometro ruožas.1931 m. gimė poetė Ramutė Skučaitė.1978 m. gimė smuiko virtuozė kinėVanessa Mae.Savaitės pradžioje Lietuvoje vyraus lietingiorai, tačiau naktimis išsilaikys teigiamatemperatūra. Šiandien daugelyjerajonų numatomas lietus, rytą vietomistvyros rūkas. Temperatūra 7–10 laipsniųšilumos. Trečiadienį daug kur trumpikrituliai – lietus, vietomis su šlapdriba.Temperatūra naktį ir dieną 3–8 laipsniaišilumos.PasaulyjeAtėnai +18Berlynas +11Brazilija +33Briuselis +15Dublinas +15Kairas +26Keiptaunas +20Kopenhaga +10Londonas +16Madridas +23Maskva +6Minskas +8Niujorkas +13Oslas +4Paryžius +15Pekinas +16+9KlaipėdaPraha +10Ryga +9Roma +21Sidnėjus +16Talinas +7Tel Avivas +26Tokijas +20Varšuva +9+8Telšiai+9TauragėVėjas2–5 m/s+9Šiauliai+9Marijampolė+8Kaunas+9Alytus+9PanevėžysUtena+9VilniusRuo šian tis He lo vi nui• Menas: kiekvienais metais iš moliūgų pagamintas namas skleidžia šventinę nuotaiką ir gerina pardavimąAnglijos Vakarų Sasekso grafystėje Slindono kaime. Tradiciją puošti namo stogą savo augintais moliūgaisdar praėjusio amžiaus pabaigoje pradėjo vietos sodininkas Ralphas Uptonas. Nors R.Uptonui jau 85-eri, šiodarbo jis mesti neketina. Jam patinka, kad į Slindoną pasižiūrėti jo kūrinių atvyksta turistai iš viso pasaulio.Pa les ti nie čiai iš Va karų Kran toHeb ro no mies to pa siekė re kordą.Jie pa siu vo ir išsiuvinėjo, kaip patysma no, did žiau sią su knelę.150 meist rių pa siu vo 35,6 m il gioir 18,1 m plo čio su knelę, pra nešėšios ak ci jos or ga ni za to riai. Ak cijostiks las bu vo pa tek ti į Guin nes sore kordų knygą ir at kreip ti dėmesį įvie tos meist rių dar bus. Jau nos moterys Va karų Kran te įvai rius dir biniusėmė ga min ti po to, kai, Iz raeliuiįve dus ap ri bo ji mus, pra si dėjusant ra jai in ti fa dai, ki lo eko no mi kosnuo smu kis.Re mian tis nau jau sia Jung ti niųTautų ata skai ta, pa les ti nie čių ekonomi kos nuo smu kis 2008 m. tru kojau de vin tus me tus iš eilės, o ne darboly gis išau go iki 32 pro c. Atas kaitoje pa brėžia ma, jog to kia pa dėtissu si darė dėl to, kad Iz rae lis pra dėjori bo ti žmo nių ir pre kių judė jimą,bu vo su žlug dy ta Pa les ti nos ga mybinėbazė, pra ras ta da lis žemės ūkiuitin kamų že mių ir gam ti nių iš tek lių.Vi sa tai įvy ko pa sta čius ski riamąjątvorą Va karų Kran te. Iz rae lio vyriausybė tei gia, jog ri bo ji mai būti ni,„Scanpix“ nuotr.Pa les ti nos meist rių re kor daskad į žydų vals tybės te ri to riją ne patektųko vo to jai, vyk dan tys iš puo liusprie š tai kius gy ven to jus.BNS, VD inf.• Suknelė: 35,6 m ilgio ir 18,1 m pločio suknelę siuvo 150 meistrių.„Scanpix“ nuotr.+9Šiandien, spalio 27 d.Saulė teka 7.12Saulė leidžiasi 16.53Dienos ilgumas 9.41Mėnulis (priešpilnis) teka 14.38Mėnulis leidžiasi ---300-oji metų diena. Iki Naujųjųmetų lieka 65 dienos. Saulė Skorpionoženkle.VardaiAbanas, Frumentas,Ramojus, Katalina,Sabina, Tautmilė,Vincas.horoskopaiAVINAS Neleiskite pasinaudotijūsų laimėjimais, o įžūliems asmenimsparodykite, kad nesate iš kelmospirtas. Rytoj galite būti priversti sutiktisu jums nepalankiu kompromisu.JAUTIS Sužinota informacijaįvykius gali pakeisti netikėta linkme.Gali būti, kad pakeisite nuomonęapie žmogų, kuris jums buvo autoritetas,apie gerą draugą, partnerį.DVYNIAI Neverta skubinti įvykių,ve<strong>lt</strong>is į ginčus ar kovas. Rytąmetas palankesnis nei vakare, todėlsvarbesnius reikalus tvarkykite pirmojedienos pusėje. Elkitės korektiškai supartneriu ar draugu.VĖŽYS Geriau nesielgti lengvabūdiškai,mat toks elgesys jumsnebus atleistas, ypač vyrams. Pasistenkitelaiku atlikti užduotį, tesėti duotąpažadą. Neatidėkite pasimatymo sumylimu žmogumi.LIŪTAS Neskubinkite įvykių –jūsų laikas dar neatėjo. Nelyginkitesavęs su tais, kurie daugiau pasiekė,įsižiebusios ambicijos gali pražudyti.Pasidžiaukite tuo, ką esate pasiekę.MERGELĖ Norėsis naujų idėjų,todėl pagalvokite apie tai, kaip kitaiporganizuoti laiką. Gali būti, kad susipažinsitesu naujais žmonėmis ar įsitrauksiteį naują veiklą.SVARSTYKLĖS Ši diena tikra atgaivapo nervingos savaitės pradžios.Palengvėle vėl viskas ims grįžti įsavo vietas, prasidės harmonijos metas.Jis bus geras taikytis – tai puiki progaatitaisyti klaidas.SKORPIONAS Jausitės prastaidėl asmeninių santykių ar aplinkvykstančių dalykų, vis dė<strong>lt</strong>o vengsiteapie tai kalbėtis su artimaisiais. Nelengvabus susikaupti, atlikti darbus.ŠAULYS Geriausiai šiandiendirbti vienam, ramiai tvarkytikasdienį gyvenimą, atlikti visas užduotis.Nenorėsite bendrauti su žmonėmis,todėl geriau to ir nedarykite.OŽIARAGIS <strong>Diena</strong> bus sėkminga,mat problemas spręsite kūrybingai,taip stebinsite ne tik kitus, bet irsave. Pasikliaukite savo bendravimoįgūdžiais ir padarysite gerą įspūdį reikiamiemsžmonėms.VANDENIS Džiaugsitės harmonijanamuose, santykiai su aplinkiniaisklostysis sklandžiai. Stabilusemocinis pagrindas jūsų gyvenime atnešnemažai naudos, nors tai ir nebusmaterialūs dalykai.ŽUVYS Derėtų užduoti sau klausimą,kaip derinate meilę, aistrąir kasdienius poreikius? Ar sugebaterasti balansą? Meilė ir aistra gali būti nevisai tai, ko jums reikia šiuo momentu.