Smurto prevencija mokyklose" (pdf) - I-Manager

SMURTO PREVENCIJAMOKYKLOSEmetodinë priemonëCOUNCILOF EUROPECONSEILDE L'EUROPE

Ið Jungtiniø Tautø Vaiko teisiø konvencijos19 straipsnisValstybës dalyvës, siekdamos apginti vaikà nuo ávairiausiopobûdþio fizinio ar psichologinio smurto, áþeidimøar piktnaudþiavimo, prieþiûros nebuvimo ar nerûpestingoelgesio, grubaus elgesio ar iðnaudojimo,áskaitant seksualiná piktnaudþiavimà, kuriuos jis galipatirti ið tëvø, teisëtø globëjø ar kurio nors kito já globojanèioasmens, imasi visø reikiamø teisiniø, administraciniø,socialiniø ir ðvietimo priemoniø. 28 straipsnis Valstybës dalyvës imasi visø reikiamø priemoniø,kad drausmë mokyklose bûtø palaikoma metodais,atspindinèiais pagarbà vaiko orumui 1

Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerija„Gelbëkit vaikus“SMURTO PREVENCIJAMOKYKLOSEmetodinë priemonëÐvietimo aprûpinimo centrasVilnius 2005

UDK 343.9-053.5(474.5)Sm47Leidinys iðverstas gavus Europos Tarybos sutikimà.Visa atsakomybë uþ vertimà tenka organizacijai „Gelbëkit vaikus“ISBN 9986-03-582-1© Europos Taryba, 2003© „Gelbëkit vaikus“, vertimas, 2005© Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministerija, 20054

PratarmëÐis Europos Tarybos kompleksinis projektas – tai atsakas ávisuomenës susirûpinimà dël smurto ir jo pasekmiø Europoje.Remdamasi savo didele patirtimi ðioje srityje ir bendradarbiaudamasu kitomis tarptautinëmis organizacijomisir NVO, Europos Taryba ðiuo projektu siekia padëti politikamsir kitiems suinteresuotiems asmenims parengti ir ágyvendintivisapusiðkà kovos su smurtu strategijà bei uþtikrintipagarbà þmogaus teisëms ir ástatymo virðenybæ.Dþiugu, kad organizacijos „Gelbëkit vaikus“ iniciatyva EuroposTarybos informacijos biuras pasirûpino, kad ðis projektaspasiektø ir Lietuvà.Smurtas turëtø sulaukti ryþtingo atkirèio, nes jis kelia pavojøsvarbiausioms mûsø vertybëms. Smurtas – nëra bûdingaþmoniø savybë. Smurtui galima uþkirsti kelià, já sumaþinti,o jo pasekmes palengvinti. Kita vertus, kasdienis smurtasyra ávairialypë problema, kurià sukelia psichologinës, socialinës,kultûrinës ir ekonominës prieþastys ir padariniai,todël jai spræsti bûtini bendri ir koordinuoti daugelio partneriøveiksmai.Jau antri metai Lietuvoje geguþë skelbiama mënesiu be smurtoprieð vaikus. Á akcijà ásitraukia vis daugiau vaikø, valstybiniøinstitucijø bei pilietiniø organizacijø. Ði metodinë priemonë– taip pat ávairiø organizacijø: Europos Tarybos informacijosbiuro, Ðvietimo ir mokslo ministerijos bei organizacijos„Gelbëkit vaikus“, – bendradarbiavimo pavyzdys,siekiant ágyvendinti Jungtiniø Tautø Vaiko teisiø konvencijos19 straipsná, kuris teigia, kad „valstybës ðalys, siekdamosapginti vaikà nuo ávairiausio pobûdþio fizinio ar psichologiniosmurto, áþeidimø ar piktnaudþiavimo < ... >, ku-5

iuos jis gali patirti ið tëvø, teisëtø globëjø ar kurio nors kitojá globojanèio asmens, imasi visø reikiamø teisiniø, administraciniø,socialiniø ir ðvietimo priemoniø“.Vienas ið ðio leidinio siekiø – sukurti visapusiðkà smurto prevencijospolitikà, kuri padëtø Lietuvai prieðintis smurtui iruþtikrinti savo pilieèiø saugumà. Bûtina formuoti á vaikuskitoká poþiûrá, kuris turëtø bûti pagrástas vaikø, kaip lygiaverèiøsuaugusiøjø partneriø, pagarba ir pripaþinimu.Ðioje knygoje yra pateikiama nedidelë dalis medþiagos, parengtosvykdant ðá projektà. Tai Europos Tarybos ekspertøparengta metodinë priemonë, skirta smurtui maþinti ir joprevencijai Europos mokyklose. Tikimës, jog ðis leidinys busnaudingas mûsø visø darbui, siekiant sumaþinti smurtà prieðvaikus ir tarp vaikø.Loreta TrakinskienëVO „Gelbëkit vaikus“generalinë sekretorë6

Smurto prevencija nëra vieno specialisto ar vienos kuriosnors specialistø grupës prerogatyva. Tik dirbant komandojeir remiantis bendradarbiavimo principais galima tikëtis pozityviøposlinkiø maþinant smurtinio elgesio apraiðkas. Lietuvojejau keleri metai sëkmingai vykdomas panaðus projektas– Paramos vaikams centro iniciatyva 2002 metais pradëtarengti mokyklø Pirmosios psichologinës pagalbos komandas,gebanèias atlikti prevenciná ir intervenciná darbàmokyklos bendruomenëje. Á ðiø komandø sudëtá áeina mokytojai,mokyklos administracijos atstovas, psichologas, socialinispedagogas, bendruomenës slaugytojas, vaikø teisiøapsaugos darbuotojas arba nepilnameèiø reikalø inspektorius.Kitø nevyriausybiniø organizacijø bei atskirø institucijø,vietos bendruomeniø ar kai kuriø mokyklø paviene iniciatyvataip pat buriamos tarpþinybinës komandos, suvienijanèiosskirtingø institucijø bei profesijø specialistus bendramtikslui. Skirtingø srièiø specialistø turimos kompetencijosleidþia visapusiðkiau vertinti situacijà, ieðkoti ávairesniøbûdø ir metodø prevenciniam darbui organizuoti.Ðvietimo ir mokslo ministro ásakymu 1 2004 metais patvirtintasPrevencinio darbo grupiø mokyklose ir prevenciniodarbo koordinavimo grupiø savivaldybëse sudarymo bei jøveiklos krypèiø apraðas. Viena ið ðioms grupëms tiesiogiaideleguojamø funkcijø yra smurto prevencija. Vykdant ásakymà,kiekvienoje mokykloje turi bûti sudaroma prevenciniodarbo grupë, kurios tikslas – ,,spræsti prevencinio darboklausimus mokykloje vykdant teisës paþeidimø, alkoholio,tabako, narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø vartojimo,smurto, prekybos þmonëmis, nusikalstamumo, ÞIV/AIDSprevencijos klausimus bei organizuojant pagalbos mokiniui,mokytojui ir tëvams (globëjams, rûpintojams) teikimà“. Mo-1Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodþio 9 d.ásakymas Nr. ISAK-1970 „Dël prevencinio darbo grupiø mokyklose ir prevenciniodarbo koordinavimo grupiø savivaldybëse sudarymo bei jø veiklos krypèiøapraðo patvirtinimo“.8

kyklø prevencinio darbo grupës nepaliekamos vienos dirbtiðá darbà: sudaromos savivaldybiø administracijø prevenciniodarbo koordinavimo grupës, kuriø paskirtis yra „koordinuoti< ... > tarpinstituciná bendradarbiavimà teikiant metodinæ,informacinæ, konsultacinæ ir dalykinæ pagalbà prevenciniodarbo grupëms mokyklose“.Savivaldybiø administracijø prevencinio darbo koordinavimogrupëms patikëtas koordinavimas telkiant ávairias institucijasbei organizacijas bendram smurto prevencijos darbui;ðios grupës „numato priemones kartu su policijos, sveikatosprieþiûros, vaiko teisiø apsaugos, pedagoginëmis psichologinëmistarnybomis“ ir kitomis verslo ar nevyriausybinëmisvietos bendruomenës organizacijomis. Daþniausiaivisos ðios institucijos vykdo tà paèià veiklà ar atlieka tàpaèià funkcijà (smurto prevencijà), tik neretai jø veiksmaiyra nesuderinti. Pavyzdþiui, ir nepilnameèiø reikalø policijospareigûnø veiklos instrukcija reglamentuoja tarnybinæveiklà „organizuojant ir vykdant vaikø nusikalstamø veikøir kitø teisës paþeidimø, smurto prieð vaikus, prostitucijos,narkotikø bei kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimoprevencijà, < ... > nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnøbendradarbiavimo su kitomis policijos tarnybomis beiinstitucijomis tvarkà“ 1 .Europos Tarybos uþsakymu parengta metodinë priemonëyra skirta mokyklø ir vietos bendruomeniø specialistams,vykdantiems smurto prevencijà, remiantis partnerystës principais(autoriai siûlo terminà partnerystë, Lietuvoje plaèiaupaplitæs bendradarbiavimo terminas). Smurto prevencija yrasudëtingas uþdavinys, kurá sunkiai gali ágyvendinti vienamokykla; rezultatø galima pasiekti tik dalijantis atsakomybesu vietos bendruomene bei visuomene, kurioje vaikai1Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 29 d. ásakymasNr. 5-V-208 „Dël tarnybinës veiklos instrukcijø patvirtinimo“.9

èias formas, nustatyti stabdanèius smurto plitimà veiksniusir priemones bei atpaþinti sritis, kurias reiktø tobulinti. Smurtoaudità mokykloje galëtø atlikti tiek prevencinio darbomokyklose grupës, kurios privalo stebëti ir vertinti situacijà,tiek savivaldybiø prevencinio darbo koordinavimo grupës,kurios kaupia ir analizuoja savivaldybës teritorijoje veikianèiømokyklø duomenis bei informacijà smurto ir kitaisklausimais 1 . Metodinës priemonës 2 skyriuje, kuriame apraðomasmokyklos auditas, nurodomi veiksniai, á kuriuosturëtø bûti atkreipiamas dëmesys vykdant audità. Mokiniøapklausø duomenys ðio proceso metu suteikia nemaþai naudingosinformacijos – kartais suaugusieji tiesiog nepastebipsichologinio mokiniø smurto poþymiø, nors ði smurto rûðislygiai taip pat þeidþia auganèias asmenybes. Pasaulinëssveikatos organizacijos tarptautinio tyrimo, vykdyto 2000–2001 metais, duomenimis 2 , Lietuva yra pirmaujanti ið 36valstybiø pagal vaikø, ið kuriø tyèiojamasi, skaièiø. Patyèios,emocinis ðantaþas ir kt. panaðios smurto rûðys sukeliaaukoms ávairiø psichologiniø, normalios asmenybës raidosar net somatiniø sutrikimø. Patyèiø situacija palieèia ir neigiamaiveikia ne tik paèià aukà ar priekabiautojà, taèiau irpatyèiø situacijos stebëtojus. Jei jëgos ar galios prieð silpnesnájádemonstravimas tampa ,,elgesio norma“, vëliau tai galiperaugti á vaikø ir jaunuoliø nusikalstamà veikà. Ði vaikøbendravimo forma ne visuomet matoma suaugusiøjø akiai.Be to, neretai mes, suaugusieji, linkæ ignoruoti ar nepastebëtisavo paèiø netinkamo elgesio su kolegomis ar su mokiniais.Mokiniø apklausø duomenys leidþia á ávairias situacijaspaþvelgti ið jø pozicijos ir neretai atskleidþia naujø irnetikëtø aspektø.1Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodþio 9 d.ásakymas Nr. ISAK-1970 „Dël prevencinio darbo grupiø mokyklose ir prevenciniodarbo koordinavimo grupiø savivaldybëse sudarymo bei jø veiklos krypèiøapraðo patvirtinimo“.2Nacionalinë smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007metø programa (Þin., 2005, Nr. 58-2021).12

Bet kokiai prevencinei mokyklos programai vykdyti nepakankakeliø entuziastø grupës. Labai didelæ átakà turi mokyklosadministracijos parama bei bendra visø mokyklosbendruomenës nariø neigiama nuostata á smurtà. Tam pasiektibûtinas bendruomenës nariø ,,susitarimas“, koks elgesysyra laikomas smurtiniu ir yra netoleruotinas. Tai, atrodytø,paprastas ir savaime suprantamas dalykas, taèiaudiskutuojant grupëje iðryðkëja aibë skirtingø poþiûriø á vienokáar kitoká elgesá, pavyzdþiui, vaiko aprëkimà uþ netinkamàelgesá vieni laiko smurto panaudojimu, tuo tarpu kititoká atsakà pateisina ir nelaiko smurto apraiðka.Labai svarbu, kad metodinës priemonës skaitytojai skatinamiorientuotis ne tik á siekimà eliminuoti netinkamà, nepageidaujamàelgesá, bet ir lavinti asmeninius bei socialiniusvaikø ágûdþius. Siekiant sumaþinti smurtinio elgesio apraiðkas,ypaè svarbu paraleliai mokyti alternatyviø tinkamo elgesiobûdø. Tam daug dëmesio skiriama metodinës priemonës4 skyriuje ,,Ko reikëtø mokyti?“ Jame supaþindinamasu Anglijos ðvietimo ir ugdymo departamento parengtaprograma, skirta vaikø socialiniams, emociniams ir elgsenosgebëjimams ugdyti. Turëdami ðiuos ágûdþius vaikai ir jaunuoliaimoka taikiai spræsti konfliktus ir priimti konstruktyviussprendimus sudëtingose situacijose. Tam, kad ðie ágûdþiaibûtø taikomi kasdieniame vaikø ir jaunuoliø gyvenime,nepakanka vien specialiø uþsiëmimø, bûtina, jog socialinëjemokyklos aplinkoje ir aplinkoje uþ mokyklos ribøbûtø laikomasi panaðiø principø ir elgesio taisykliø. Jei mokyklojepagal specialias programas ugdomi vaikø gyvenimoágûdþiai, apie tai bûtina nuolat informuoti jø tëvus, kurieágytus vaikø ágûdþius palaikytø ir sustiprintø. Leidinyjepabrëþiama ðio bendradarbiavimo su tëvais svarba, pateikiamabendradarbiavimo bûdø pavyzdþiø. Lietuvoje tokiosprogramos analogu galëtø bûti ,,Gyvenimo ágûdþiø ugdymoprograma“ (2004) 1 .1Gyvenimo ágûdþiø ugdymo programa, Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimoaprûpinimo centras, 2004.13

Metodinëje priemonëje pabrëþiama, kad reikia skatinti paèiusmokinius kartu su pedagogais planuoti prevencinæ veiklà.Tai ugdo mokiniø gebëjimà argumentuotai reikðti savonuomonæ kuriant bendruomenës gerovæ, kritiðkai màstyti,gebëti iðklausyti ir vertinti kitø nuomonæ ir paþiûras, atsakytiuþ savo elgesá ir jo pasekmes. Be to, mokiniø átraukimasá prevenciniø priemoniø vykdymà skatina jø pasirengimàprojektinei veiklai, komandiniam darbui, ugdo sàmoningumàir pilietiðkumà. 5 skyriuje ,,Mokiniø dalyvavimassprendþiant smurto problemas“ supaþindinama su bendraamþiøtarpusavio paramos bûdais ir metodais, pateikiamakonkreèiø Europos ðaliø mokiniø paramos programø pavyzdþiø.Autoriø teigimu, mokiniai yra galingiausia ir átakingiausiamokyklos bendruomenës tobulinimo jëga. Daugeláðiame skyriuje pateiktø idëjø galima nesunkiai pritaikytiir ádiegti Lietuvos mokyklose.6 skyriuje ,,Kà daryti, kad mokykla bûtø saugi?“ apibûdinamisaugumo mokykloje komponentai, iliustruojami tyrimøduomenimis bei praktiniais pavyzdþiais. Taip pat nemaþaidëmesio skiriama mokyklos personalui palaikyti, suaugusiøjømokyklos bendruomenës nariø saviugdai skatinti, savonuostatoms, elgesiui reflektuoti.Metodinëje priemonëje ,,Smurto prevencija mokyklose“ pateikiamanaudingø praktiniø patarimø bei idëjø siekiant kurtisaugesná, nesmurtiná klimatà mokykloje, taip pat nurodomosgairës, pagrindiniai principai bei konkretûs metodai,kaip kurti partneryste paremtas smurto prevencijos strategijassiekiant santarvës mokykloje. Remiantis konkreèiais pavyzdþiaispateiktos kriziø valdymo mokykloje strategijos beiprevencinës priemonës, kuriø esmë – partneriø susitarimastarpusavyje ir bendras tikslø siekimas, apibrëþiant mokiniøir kitø asmenø teises bei pareigas, nustatant bendruomenëstaisykles ir ugdomàsias nuobaudas bei uþtikrinant numatytøstrategijø ágyvendinimà.14

Metodinëje priemonëje apraðomos bendruomenës nario – konsultantobei tarpininko, kuris vadovautø partneriø grupëms irkoordinuotø bendrø susitarimø bei tikslø siekimà, funkcijos.Kyla klausimas, kas juo galëtø bûti? Autoriø siûlymu, tarpininkugalëtø bûti asmuo, tiesiogiai nedalyvaujantis mokyklos gyvenime,t. y. paðalinë, nepriklausoma treèioji ðalis. Lietuvoje,lyginant su kitomis valstybëmis, nëra tokios tinkamos sistemos,t. y. specializuotos institucijos, kuri padëtø mokyklomsspræsti kylanèias problemas. Europos Tarybos Deklaracijoje,kuria remiasi ði metodinë priemonë, nurodoma, kad tarpininkavimopriemoniø kûrimas yra prevencijos priemoniø esmë.Teigiama, jog nesant specialiø institucijø ar asmenø, galinèiøatlikti tarpininko vaidmená, tam tikru momentu tarpininko vaidmenágali prisiimti visi suinteresuoti dalyviai, áskaitant ir paèiusjaunuolius 1 . Tai galëtø bûti savivaldybiø prevencinio darbokoordinavimo grupiø specialistai, kartais tai gali bûti partneriai– vaiko teisiø apsaugos tarnybø atstovai, nepilnameèiøreikalø policijos pareigûnai, pedagoginiø psichologiniø tarnybøspecialistai ir kt. Taip pat nevertëtø uþmirðti bendruomenëseesanèiø dienos centrø, nevyriausybiniø ir kitø visuomeniniøorganizacijø, á kurias galima kreiptis pagalbos. Svarbiausia,jog mokykla, suformavusi poreikius, aktyviai ieðkotø iðtekliøsavo regione.Pastaruoju metu Lietuvoje gausëja iniciatyvø, mokymø, skirtøkomandinio darbo organizavimo klausimams, bendradarbiavimogalimybëms plëtoti, sprendþiant smurto prieðvaikus prevencijos ir intervencijos problemas. Tikime, kadkiekvienas, besirûpinantis smurto prieð vaikus ir tarp vaikøprevencija bei saugios mokyklos aplinkos kûrimu, ðioje EuroposTarybos metodinëje priemonëje ras naudingø idëjøbei konkreèiø praktiniø patarimø, kuriuos galës pritaikytisavo praktinëje veikloje.Sigita Kemerienë,Neringa Grigutytë1Baigiamoji deklaracija dël smurto prevencijos mokyklose remiantis partnerystësprincipais (Þr. Priedà).15

I dalisKaip sumaþintismurtà Europosmokyklose17

ÁvadasChris GittinsKam skiriama ði metodinë priemonë?Vienas ið svarbiø Europos Tarybos tikslø – padëti politikamsir kitiems sprendimus priimantiems asmenims nuosekliaidiegti didesnio sàmoningumo, prevencijos ir ástatymø vykdymopolitikà kovai su smurtu kasdieniame gyvenime. Ðioleidinio medþiaga atitinka Europos Tarybos ketinimà, remiantiskonferencijos „Smurtas mokyklose – iððûkis vietosbendruomenei“ (2002 m. gruodþio mën.) iðvadomis, parengti„smurto prevencijos mokyklose strategijø ágyvendinimometodinæ priemonæ, á kurià bûtø átraukta konkreèiøgerosios praktikos pavyzdþiø“.Ði metodinë priemonë skirta visoms bendrojo lavinimo mokykloms.Ja gali naudotis visi ðvietimo specialistai – ne tikmokytojai ar vadovai, bet ir kitø srièiø specialistai, dirbantysmokyklose ar padedantys vaikams uþ jos ribø. Knygagali bûti naudinga kiekvienam, norinèiam gerinti mokyklosdarbà, uþtikrinti vaikams saugià ir rûpestingà bendruomenæ,be represijø, grasinimø ir smurto.Kodël ði metodinë priemonë gali bûti naudinga tiems, kuriesuinteresuoti santarve mokykloje?Pirmame skyriuje pateikiame visoje knygoje taikomà smurtoapibrëþimà. Á smurto sàvokà áeina visa tai, kas trukdoásivyrauti santarvei.18

Ðis apibrëþimas paaiðkina, kodël yra dvi pagrindinës kovosuþ smurto maþinimà mokyklose strategijø kryptys:1) sukurti ir palaikyti mokymosi aplinkà, kurioje netoleruojamassmurtas – todël èia visada vyrauja santarvës dvasia;2) atsakas á iðaiðkintà smurtà – ðiuo atveju santarvë yra iðsaugota.Kovos uþ smurto maþinimà strategijos gali bûti ágyvendintostik bendradarbiaujant su vietos bendruomene. Tyrimairodo, kad dauguma Europos mokyklø yra saugumo ir taikosprieglobsèiai vaikams. Ten, kur reikia kovoti su smurtoapraiðkomis, rezultatø galima pasiekti tik dalijantis atsakomybesu visuomene, kurioje vaikai gyvena.Todël ði metodinë priemonë turëtø sudominti visus mokyklosbendruomenës narius, vietos bendruomenës vadovus irpareigûnus. Nesiimant veiksmø visoje bendruomenëje, vaikaituri gyventi pagal dvejopus standartus, taikomus mokyklojeir uþ jos ribø, ir negali praktiðkai pritaikyti tai, kàiðmoko.Ði metodinë priemonë galëtø sudominti visus bendruomenësnarius ir visas mokyklas ir praverstø planuojant, kaippagerinti santarvæ mokykloje.Kaip ði metodinë priemonë gali padëti mokykloms?Smurto mokyklose tyrimai (þr. 1 skyriø) nepateikia aiðkiøárodymø, kad bendras smurto lygis Europos mokyklose auga,nors visø ðaliø þiniasklaidos priemonëse yra formuojamasprieðingas vaizdas. Taigi ði metodinë priemonë nëraatsakas á menamà krizæ.19

Mokyklos laikomos socialinës kaitos veiksniais. Tikimasi,kad jos nustatytø aukðtesnius standartus ir idealus, nei dabargaliojanèius bendruomenëje, kurioje veikia mokykla.Todël mokyklos, siekdamos santarvës (þr. 4 skyriø), taiko ásprendimus sukoncentruotus metodus net tada, kai vienintelissprendimas yra visuomenës kaita. Ði metodinë priemonëpadës geriau suprasti realià padëtá. Smurto apraiðkørasime visose visuomenës gyvenimo srityse, todël mokyklos,pasirinkdamos problemos sprendimo bûdus, turi realiaiávertinti savo galimybes ir nebandyti daryti to, kas jomsneáveikiama.Ðioje metodinëje priemonëje, remiantis asmenine patirtimi,moksliniais tyrimais ir sëkmingos veiklos pavyzdþiais,siûlomi bûdai, kaip sukoncentruoti jëgas veiksmams, kurieturëtø bûti patys veiksmingiausi.Tyrimai rodo, kad Europoje daugëja valstybës ir vietos bendruomeniøkovos su smurtu mokyklose ir pagalbos mokyklomsiniciatyvø. Ðioje priemonëje net negalëjome visø jøsuregistruoti. Taèiau mes átraukëme keliø Europos mokykløgerosios praktikos pavyzdþiø, kurie galëtø paskatinti mokyklospersonalà aktyviau dalyvauti smurto mokyklose prevencijosprogramose ir projektuose, ieðkoti naujø kovos susmurtu metodø ir priemoniø.Kokià pagalbà siûlome?Knygos skyriai skirti pagrindinëms sritims, á kurias mokyklosturëtø atkreipti dëmesá, jei nori kritiðkai apþvelgti ir pagerintiesamà padëtá. Europos patirtis rodo, kad siekiantveiksmingai maþinti smurtà, bûtina:20

• susitarti dël visos mokyklos bendruomenës nuoseklaus poþiûrio,atspindinèio bendrus ásitikinimus ir principus;• patikrinti, ar mokyklos bendruomenës sàranga leidþia kurtisantarvës mikroklimatà ir já palaikyti;• planuoti ávairius variantus, nes retai uþtenka vieno paprastosprendimo;• ágyvendinti planà mikroklimatui gerinti, kuris apimtø socialiniø,emociniø ir elgsenos ágûdþiø ugdymà, ir kontroliuotijo vykdymà;• á smurto apraiðkas reaguoti taip, kad daugiau situacija nepasikartotø.Faktai rodo, kad efektyviai dirbanèiose mokyklose mokiniaidalyvauja visuose veiklos etapuose, jø nuomonës yraiðklausomos. Tinkamai vertinami ir skatinami mokiniai yragalingiausia ir átakingiausia mokyklos bendruomenës tobulinimojëga.Darniai dirbanèiose mokyklose personalo nariai rodo sektinàpavyzdá ir savo elgesiu bei þodþiais nustato elgsenosmokykloje standartus.Kaip reikëtø naudotis ðia metodine priemone?Ðios priemonës tikslas – padëti mokyklos bendruomenei planuotiveiksmus, kurie maþintø smurtà ir uþtikrintø darnà,bûtinà tam, kad mokiniai ágytø socialiniø, emociniø ir tinkamoselgsenos ágûdþiø ir suvoktø, kaip spræsti konfliktusnenaudojant smurto.Èia nesiekiama nurodyti visø sprendimø. Mûsø tikslas yrapadëti mokyklø bendruomenëms rengti programas bendrammikroklimatui mokykloje gerinti ir reikiamai reaguoti á smurtoapraiðkas.21

Metodinæ priemonæ galima naudoti, siekiant tobulinti personalokvalifikacijà, organizuoti diskusijas skyriuose nagrinëjamomistemomis. Nuoseklus visø knygoje pateiktø uþduoèiøsvarstymas gali padëti rengiant ir ágyvendinant kovossu smurtu ir mokyklos mikroklimato gerinimo veiksmøplanà, iðskiriant pagrindinius plano etapus ir sudedamàsiasdalis.24

1 skyriusKAIP PRADËTI?Kova su smurtu mokykloje:Europos perspektyvaÐio skyriaus medþiaga padës mokykloms:Peteris K. Smithas• nustatyti, kas yra smurtas, ir ðià sàvokà apibrëþti;• apsvarstyti, kokie veiksniai gali sudaryti smurtui palankømikroklimatà mokykloje;• nustatyti, koká poveiká smurtas daro mokiniams;• apþvelgti, kas ðiuo metu daroma, kad smurtas maþëtø.Yra daug prieþasèiø, kurios verèia susirûpinti dël smurtomokyklose. Pirma, smurtas kenkia já patiriantiems asmenims,o vandalizmo atvejais – visai mokyklos aplinkai. Antra, smurtassukelia baimæ ir nesaugumà, o tai prieðtarauja mokyklostikslams. Smurto atmosfera mokykloje nesuderinama su pilietiðkumougdymo idëja ir neuþtikrina mokiniø ir jaunimoteisës gyventi (JT Vaiko teisiø konvencija).Mokyklos gali imtis pozityviø veiksmø smurtui ir smurtotikimybei maþinti. Ðioje metodinëje priemonëje apibûdinamipagrindiniai procesai, kaip tai pasiekti. Svarbu pabrëþti,kad smurtas nëra tik mokyklø problema. Þiniasklaida, visuomenëspoþiûris á smurtà ir net tarptautiniai ávykiai daropoveiká mokyklø bendruomenëms. Þiniasklaidoje rodoma25

daug smurto pavyzdþiø, kurie dël vaizdavimo bûdo kartaisatrodo patraukliai ir asocijuojasi su sëkme. Tikrasis smurtasvyksta uþ mokyklos sienø, kasdieniame gyvenime, ir daþnaijam pritariama. Tëvø smurtas prieð vaikus (pavyzdþiui,pliaukðtelëjimas) laikomas teisëtu veiksmu ir yra visai áprastasdaugelyje Europos valstybiø. Dauguma pritaria smurtiniamsveiksmams prieð nusikaltëlius (smurtas kaip atpildas) ar prieðasmenis, dalyvaujanèius teroristinëje veikloje. Tokie poþiûriaidaro didelæ átakà suvokimui apie mokyklø veiksmø prieðsmurtà teisëtumà ir veiksmingumà. Juk demokratinëje visuomenëjevisi pilieèiai tam tikru mastu atsako uþ tai, kasvyksta jø valstybëje.Smurto apibrëþimaiKas yra smurtas? Nepaisant tariamai aiðkaus atsakymo, ðisterminas aiðkinamas ir suprantamas skirtingai. Net ir patysvaikai priklausomai nuo jø amþiaus, vartojamos kalbos irkultûros ðá terminà apibrëþia skirtingai. Aptarkime ðiuos trisapibrëþimus:• Anglø kalbos þodynas „Encarta“ pateikia toká apibrëþimà:1) fizinës jëgos naudojimas siekiant kà nors suþeisti arbasugriauti;2) neteisëtas jëgos naudojimas arba jo grësmës sukeltaspoveikis.• Apibûdindama smurto prieð vaikus sàvokà, LR sveikatos apsaugosministerija pabrëþia, kad tai tyèiniai veiksmai, dëlkuriø vaikai patiria þalà, ir iðskiria net keturias smurto rûðis:1) fizinis smurtas,2) nesirûpinimas vaikais,3) emocinis smurtas,4) lytinis smurtas.26

• Pasaulinë sveikatos organizacija pateikia toká apibrëþimà:Sàmoningas fizinës ar psichologinës jëgos ar pranaðumonaudojimas (realus ar gresiantis) prieð save patá, kità asmená,asmenø grupæ ar bendruomenæ, kurio pasekmë yraarba gali bûti suþalojimas, mirtis, psichologinë ar materialinëþala ir sutrikæs vystymasis.Visi ðie apibrëþimai turi bendrumø. Smurtas yra:• þalojantis ar kenksmingas arba bent jau keliantis þalos arkenkimo pavojø;• sàmoningas (atsitiktinë þala ar suþeidimas paprastai nelaikomismurtu).Panagrinëjus ávairius smurto apibrëþimus matyti ir jø skirtumø.1. Ar smurto sàvoka apima tik fiziná smurtà?Tai vienas ið svarbiausiø klausimø. Jei smurtas suvokiamasvien kaip fiziniai veiksmai, já lengviau pamatyti, ávardyti,paprasèiau iðmatuoti. Juk fiziná smurtà lengviau pastebëti irkontroliuoti nei þodiná ar santykiø smurtà. Tai leidþia atskirtismurtà nuo agresijos. Taèiau ne visi teoretikai priima tokáapibrëþimà. Akivaizdu, kad uþ jo ribø lieka tokie sàmoningaiþalojantys veiksmai, kaip áþeidinëjimas, socialinë atskirtis,paskalø skleidimas ir pan.2. Ar smurto sàvoka apima tik smurtà prieð paviená asmená?Ar vandalizmas yra smurtas? Iðpaiðytos mokyklos sienos,sàmoningas vadovëliø ar kito mokyklos inventoriaus gadinimas– ar tai yra smurtas?27

3. Ar smurtas yra tik toks elgesys, kuris pakenkia asmeniuiar daiktui, ar pakanka vien to, kad egzistuoja tokia grësmë?Pabrëþdami ne tik realø smurtà, bet ir jo grësmæ, galimepateisinti priemones, kuriø imamasi stengiantis áveikti nesaugumojausmà.4. Ar smurtas laikomas smurtu, jeigu jis vykdomas teisëtai?Jeigu taip, vadinasi, vaikui sudavæs tëvas smurtauja. Galbûtsmurtauja ir mokiná drausminantys mokyklos darbuotojai,paþeidëjà suimantys policijos pareigûnai, nusikaltëliui bausmæskiriantys teisëjai. Jeigu ne, vadinasi, mes pripaþástamevisuomenei priimtinà „teisëtumà”. Ar galima ðia nuostataabejoti?5. Ar smurtinius veiksmus turi atlikti vienas asmuo, ar jiegali bûti nuasmeninti, t. y. ar gali smurtauti socialinë grupëar institucija?Terminas „institucinis smurtas“ palaiko ðià prielaidà ir leidþiaapsvarstyti galimybæ, kad dël tam tikrø veiksmø ar politikosmokykla mokiniams primeta smurtà.Be to, norëdami vartoti smurto apibrëþimà smurtiniams veiksmamsregistruoti ar jø prevencijai, turime nuspræsti, kuriuomomentu tam tikri veiksmai tampa smurtu. Beveik kiekvienàdienà mus kas nors áskaudina. Tad turime sau atsakyti, ar smurtas– tik iðties skaudûs smûgiai, áþeidimai ar socialinës provokacijos.Ar á smurto sàvokà reikëtø átraukti ir vadinamàjá „mikrosmurtà“arba ðiurkðèius poelgius, nemandagø elgesá ir taisykliønesilaikymà? Tokiø veiksmø neávardija dauguma smurtoapibrëþimø, bet jie gali bûti reikðmingi suvokiant rimtesnessmurto apraiðkas mokykloje ir su jomis kovojant.28

SantarvëBandykime tobulinti mûsø bendro gyvenimo mokykloje galimybesir aptarkime, kokie smurtiniai veiksmai kenkia santarvei.Santarvë – sugyvenimas drauge – tai þodis, kuris ðioje knygojevartojamas nesmurtiniams veiksmams apibûdinti.1.1 UÞDUOTIS. Kokios smurto formos kelia didþiausiàsusirûpinimà ir trukdo ágyvendinti santarvæJûsø mokykloje?Remdamiesi aukðèiau pateiktais smurto apibrëþimais, sudarykite sàraðàveiksmø, kurie kelia susirûpinimà mokykloje. Sàraðui siûlomeðias antraðtes:Smurtiniai veiksmai Iniciatorius Poveikis santarveiÐis sàraðas padës sukurti savo smurto apibrëþimà ir ávardyti sudedamàsiasjo dalis.Informacija apie smurtà mokyklosePriklausomai nuo to, kaip mes apibrëþiame smurtà, duomenisrinksime atsiþvelgdami á ðá apibrëþimà. Taèiau yra ir kitødalykø, kuriuos reikia apgalvoti prieð renkant duomenis. Norsatitinkamø statistiniø duomenø yra beveik visose Europos valstybëse,daugelis jø yra netikslûs ar neiðsamûs, pavyzdþiui,chuliganizmo (o ne smurto) tyrimai; oficiali smurto sukeltønelaimingø atsitikimø statistika; nusikaltimø statistika, paremtatokiais „teisëtais“ apibrëþimais, kaip antai antivisuomeniðkaselgesys, nepilnameèiø nusikalstamumas ir vandalizmas;29

duomenys apie paðalinimà ið mokyklos. Daþniausiai trûkstasistemiðkai ir ilgà laikà renkamø duomenø.Smurto mokyklose statistika sudaroma naudojant ávairiaspriemones. Antrame skyriuje aiðkinama, kaip mokyklos galiatlikti smurto tyrimà konkreèiomis aplinkybëmis.Yra nemaþai statistiniø duomenø apie mokiniø tarpusaviosmurtà. Daug maþiau duomenø yra apie kitokias diadas.Greièiausiai tai atspindi bendrà poþiûrá á ðià problemà irgalbût kai kuriø mokyklø ir jø personalo nenorà pradëti diskusijasapie personalo naudojamà smurtà. Net jei ignoruosimesmurtà prieð nuosavybæ ir instituciná smurtà, turimenepamirðti, kad mokyklos bendruomenëje smurtà naudotigali mokinys prieð mokiná, mokinys – prieð personalà, personalas– prieð mokinius, personalas – prieð personalà.Smurto lygá mokykloje lemiantys veiksniaiPagrindiniai veiksniai yra ðie: mokyklos tipas ir mikroklimatas;bendraamþiø grupiø ypatybës; mokiniø ypatybës(amþius, lytis, tautybë, ðeima ir specialieji mokymosi poreikiai);istorinës tendencijos.1.2 UÞDUOTIS. Veiksniai, lemiantys santarvës mikroklimatàmokykloje.Norint uþtikrinti santarvæ mokykloje, svarbu kuo anksèiau ávertinti josmikroklimatà lemianèius veiksnius. Diskusijos metu sudarykite tokiøveiksniø sàraðà ir iðdëstykite juos poveikio santarvei mokykloje maþëjimotvarka. Galite iðskirti ðias veiksniø grupes:• susijæ su mokiniais;• susijæ su suaugusiaisiais;• susijæ su materialiuoju turtu;• iðorës.30

Bendraamþiø grupiø ypatybësMokiniams didelæ átakà daro bendraamþiai. Kaip rodo daugumanepilnameèiø nusikalstamumo tyrimø, dalis teisës paþeidëjødemonstruoja asocialø elgesá dar nesulaukæ paauglystës(greièiausiai dël individualiø asmeniniø polinkiø), irtokios jø elgsenos apraiðkø gali pasitaikyti dar keletà metø.Dauguma mokiniø teisës paþeidëjais tampa vëliau, ir antivisuomeniðkijø poelgiai kartojasi vos kelerius metus – maþdaugnuo 13 iki 16 metø. Ðiuo laikotarpiu bendraamþiø átakayra ypaè stipri. Didþiausià poveiká bendraamþiai turi „vidutiniokams”,tuo tarpu labai agresyviems berniukams (kuriegali vadovauti asocialioms gaujoms) ir paklusniems mokiniams(jø motyvacija yra sëkmingos studijos ir jie vengiaasocialiø bendraamþiø draugijos) jie nedaro didesnës átakos.Mokiniø ypatybësDiduma statistiniø duomenø rodo, kad vaikui augant, maþëjapavojus tapti smurto auka mokykloje. Potencialios aukostampa fiziðkai stipresnës ir iðmoksta iðvengti galimø uþpuolimø.Taèiau smurtautojø aktyvumas paauglystëje, ypaèvëlyvojoje, didëja. Paauglystëje lauþo taisykles ir rizikingaielgiasi dauguma paaugliø, toká elgesá daþniau skatina ir palaikobendraamþiai. Be to, kai kurios smurto formos (pavyzdþiui,seksualinis priekabiavimas, su seksualine orientacijasusijæs erzinimas ar chuliganizmas) didesniø problemøima kelti tik vidurinëje mokykloje.Bûtina atkreipti dëmesá ir á lyèiø skirtumus, ypaè kai kalbamaapie fiziná smurtà. Berniukai yra daug aktyvesni nei mergaitës.Paprastai berniukai fiziðkai yra stipresni uþ to patiesamþiaus mergaites, ir fizinë jëga yra svarbus statuso rodiklisberniukø grupëse. Jeigu omenyje turësime platesná smurto31

apibrëþimà ir kalbësime apie santykiø (socialinæ atskirtá, paskaløskleidimà) ir þodiná smurtà, tai ðiuo atþvilgiu mergaitëssantykinai, o kartais ir absoliuèiai, pirmauja.Svarbus smurto kurstymo veiksnys yra namø aplinka. Vaikai,augantys ðeimose, kuriose tëvai smurtauja, nepalaikoðiltø santykiø, nepakankamai kontroliuoja vaikø elgesá, mokyklojeyra labiau linkæ smurtauti, yra agresyvesni. Taèiauyra duomenø, kad pernelyg didelë tëvø globa kelia pavojøvaikui tapti smurto auka.Specialiøjø mokymosi poreikiø turintiems ar neágaliems vaikamskyla daugiau pavojø patirti smurtà. Kitoks jø elgesysgali tapti þeminanèiø ar smurtiniø veiksmø pretekstu. Tokievaikai paprastai neturi bendraamþiø draugø, kurie galëtøjuos apginti. Kai kurie specialiøjø poreikiø turintys mokiniaigali agresyviai reikðti savo reikmes.1.3 UÞDUOTIS. Kokie veiksniai gali lemti mokiniøelgesá?Dar kartà aptarkite sàraðà, kuris buvo parengtas vykdant 1.2 uþduotá,ir apsvarstykite, koká tiesioginá poveiká mokiniams daro kiekvienas santarvæsàlygojantis veiksnys. Ar dël to kinta veiksniø poveikio dëstymotvarka? Tai bus svarbi aplinkybë, jeigu nuspræsite pasirinkti á mokiniuskoncentruotà strategijà ir veiksmø planavimo bûdus (3 skyrius).Istorinës tendencijos: ar smurto daugëja?Vyrauja nuomonë, kad smurto daugëja, taip pat ir mokyklose.Taèiau tikroji padëtis nëra tokia paprasta. Nuomonës ne visadaatitinka tikrovæ. Senyvo amþiaus þmonës daþnai prisimena sa-32

vo jaunystës „aukso amþiø“, kai „viskas buvo geriau, buvo maþiausmurto ir nepilnameèiø nusikaltëliø“. Pasidomëjæ tëvø irseneliø laikais vyravusiomis nuomonëmis, pamatysime toká patsusirûpinimà dël didëjanèio smurto ir nusikalstamumo.Smurto maþinimo mokyklose veiksmaiNacionaliniai reikalavimai, iniciatyvos ir programosYra duomenø, kad tam tikrus prieð smurtà nukreiptus veiksmusiðbandë beveik visos valstybës. Yra iniciatyvø visos valstybësmastu, kitos diegiamos regionuose ir vietos bendruomenëse,pavienëse mokyklose. Plataus masto veiksmai paprastaivyksta pagal gerai parengtas programas, kurios apimaugdymo programas, individualø darbà su rizikos grupiø vaikaisir kitas priemones. Pavyzdþiui, Olweus programa prieðchuliganizmà mokyklose sykiu su kitomis iniciatyvomis plaèiaitaikoma Norvegijoje. Ðià programà ágyvendino Austrijos,Suomijos ir Vokietijos mokyklos, ðiuo metu jà diegti rengiasiIslandija. Saugios mokyklos programa (Safe School Programme)buvo ágyvendinama Portugalijoje ir Jungtinëje Karalystëje.Ðios programos yra iðsamiai apraðytos, mokiniamsir personalui parengtos specialios rekomendacijos, pateikiamijø ágyvendinimo veiksmingumo rodikliai.Daugumos valstybiø ðvietimo ministerijos kelia bendruosiusreikalavimus mokykloms „kurti tarpusavio pagarbos mikroklimatà”.Taèiau 2002 m. atliktas tyrimas parodë, kad ið 15ES valstybiø tik maþiau nei pusë (Airija, Belgija, Jungtinë Karalystë,Liuksemburgas, Prancûzija, Suomija, Ðvedija, Vokietija)turi konkreèias, teisiðkai átvirtintas nuostatas dël smurtoar chuliganizmo prevencijos mokyklø patalpose.33

1.4 UÞDUOTIS. Kokias valstybës iniciatyvas þinoteJûs? Ar jos padeda kurti mokyklos strategijà irtaisykles?Mokyklos, kurios nori pradëti veiklà smurtui maþinti, turëtø ið pradþiøiðsiaiðkinti, kokios programos vykdomos vietos bendruomenëse,kokios – visos valstybës mastu. Tokia informacija padëtø rengti mokyklosstrategijà (þr. 3 skyriø).Mokyklos strategija ir klasës taisyklës (þr. 3 skyriø)Neatsiþvelgiant á tai, ar vadovaujamasi visos valstybës mastuáteisintais reikalavimais, ar kuria nors programa, smurtoproblemos sprendimas mokykloje paprastai susijæs su visosmokyklos strategijos kûrimu arba klasiø taisykliø rengimu.Kai kuriose ðalyse (pavyzdþiui, Jungtinëje Karalystëje)akcentuojama bendroji mokyklos strategija, kitose (pavyzdþiui,Austrijoje, Nyderlanduose) pirmenybë teikiamaklasiø taisyklëms rengti. Teigiamas visø ðiø veikimo bûdøbruoþas tas, kad sudaromos sàlygos konsultuotis su mokiniaisir personalu arba, kai kuriama mokyklos strategija, –su mokyklos bendruomene. Rengiant klasës taisykles, didëjakiekvieno mokinio indëlis, taèiau yra pavojaus, kadtokios taisyklës neatspindës visos mokyklos bendruomenësporeikiø. Visas mokyklos personalas vaidina svarbøvaidmená átraukiant mokinius á klasës taisykliø ar mokyklosstrategijos rengimà. Tinkamai pasirinktas bendros mokyklosstrategijos kûrimo bûdas leidþia iðryðkinti personaloir tëvø vaidmená.Bendrosios prevencinës priemonës (þr. 5 ir 6 skyrius)Kai kurios iniciatyvos nëra tiesiogiai skirtos kovai su smurtu,bet veiksmingai padeda prevenciniam darbui. Pavyz-34

dþiui, Danijoje yra vaikams skirta Parlamento diena. Tà dienàvaikai gali iðsakyti tai, kas jiems kelia susirûpinimà mokykloje,siûlo, kà ir kaip reikëtø taisyti, ir atitinkamai balsuoti.Tokios priemonës skatina mokinius dalyvauti visuomenësgyvenime ir plëtoja pilietiðkumà, be to, pateikiamapraktiniø siûlymø, kaip maþinti smurtà mokyklose. Panaðiosparlamentø dienos organizuojamos Ðvedijoje, Prancûzijoje.Lietuvoje veikia Moksleiviø parlamentas (G.Duobliopast.).Buvo sukurta programø mokyklø ir klasiø mikroklimatui gerinti.Tokios programos pavyzdys yra Islandijoje vykdomaGyvenimo ágûdþiø (Life Skills) programa. Nustatyta, kad ðiosprogramos yra perspektyvesnës uþ tas, kuriø dëmesio centreyra tik smurto ir chuliganizmo klausimai. Kitos siûlomospriemonës yra ðios: formuoti maþesnes klases ir steigti maþesnesmokyklas, árengti daugiau sporto árangos, maþintikonkurencijà sporto aikðtelëse.Smurto maþinimas gerinant mokyklos aplinkà (þr. 6 skyriø)Tinkama fizinë mokyklos aplinka yra svarbus veiksnys maþinantsmurtiniø atsitikimø tikimybæ. Vienas tokiø pavyzdþiøyra smulkiø kivirèø pavojus – susidûrimai koridoriuose,susierzinimas laukiant eilëje pietø ir t. t. Galima árengtipatrauklesnes ir ávairesnes þaidimø aikðteles, kad nebûtønuobodu ir sumaþëtø smurtavimo „juoko dëlei” tikimybë.Taèiau pats svarbiausias mokyklos fizinës aplinkos veiksnys,bent jau mokiniø tarpusavio smurto atvejais, yra suaugusiøjøprieþiûros paprastumas ir jos mastas. Esant geramteritorijø, kuriose mokiniai bûna, matomumui ir specialiaiprieþiûrai per pietø pertraukà, ði uþduotis tampa lengvesnë.35

Mokyklos personalo mokymas (þr. 7 skyriø)Parama mokytojams yra svarbi intervencinio darbo dalis.Su smurto problema tenka susidurti visiems mokyklos bendruomenësnariams, taèiau didþiausia atsakomybë tenkamokytojams, kurie, pastebëjæ incidentà ar gavæ praneðimàapie mokiniø smurtà, turi priimti atitinkamus sprendimus.Todël mokytojams reikia tinkamai pasirengti tokioms situacijoms.Taip pat reikëtø daugiau padëti kitam mokyklos personalui(sargams, valytojams, virëjams, medicinos darbuotojams),kurie gali susidurti su mokiniø smurto apraiðkomisir neþinoti, kaip tinkamai á tai reaguoti. Mokyklos personalàreikëtø mokyti, kaip átraukti tëvus á smurto maþinimo mokyklojeveiklà.1.5 UÞDUOTIS. Kas ðiuo metu daroma mokykloje:kontrolinis sàraðas.Ðio skyriaus medþiaga rodo, kad smurto maþinimas yra sudëtingasprocesas. Norint pagerinti esamà situacijà mokyklose, reikia taikytitarpusavyje susijusias ávairiø veiklos rûðiø strategijas, kuriø tikslas:• sukurti ir palaikyti santarvës mikroklimatà;• reaguoti á smurto atvejus.Kokius bûdus, metodus taiko mokyklos bendruomenë ðiame skyriujeapraðytai santarvës plëtrai uþtikrinti? Kokie personalo gebëjimai ugdytini?Kà bûtø galima tobulinti?Prieð pradedant nagrinëti 2 skyriuje apraðytà audità, siûloma apsvarstytikontroliná sàraðà, kuris turëtø padëti nustatyti, kas jau yra nuveikta.36

Veikla ir metodinė sritisValstybės įstatymų vykdymas,atsakas į iniciatyvas ir programasMokyklos strategija ir klasėstaisyklėsBendrosios prevencinėspriemonėsSmurto mažinimas gerinantmokyklos aplinkąUgdymo programos ir kitamokomoji veiklaPagalba rizikos grupiųmokiniamsPagalba smurto aukomsBūdai, metodai, personalogebėjimaiMokyklos saugumo ir apsaugospriemonėsMokyklos personalo mokymas37

2 skyriusSUÞINOKIME DAUGIAUMokyklos audito vaidmuouþkertant kelià smurtui ir já maþinantÐio skyriaus medþiaga padës mokykloms:Peteris Galvinas• sudaryti audito planà smurto lygiui nustatyti;• nustatyti, kaip pasirengusi mokykla sumaþinti smurtà iruþkirsti jam kelià;• nustatyti visø mokyklos smurto rûðiø ypatybes;• parengti realø veiksmø planà.Kas yra mokyklos auditas?Pastarøjø metø smurto mokyklose tyrimai iðryðkino dvi pagrindinessritis, kuriose auditas gali atlikti svarbø vaidmená:• nustatyti konkreèiø smurto mokyklose maþinimo priemoniøveiksmingumà ir (arba) neveiksmingumà;• nustatyti, kiek svarbus yra mokyklos ir jos sàrangos vaidmuosmurto prevencijai ir jo maþinimui.Ðiame skyriuje bandoma apibûdinti audito naudà. Atliekantaudità, bandoma iðmatuoti ar iðtirti, kokio masto ir pobûdþiosunkumø turi mokyklos bendruomenë, parengti ðios analizësrezultatais paremtà veiksmø planà ir vëliau priþiûrëti, kaipágyvendinamas ðis planas. Taigi galima bandyti vertinti situacijàlyginant, kas buvo iki intervencijos ir po jos.38

Jeigu auditas Europos valstybëse vyktø pagal tas paèias taisykles(þinoma, atsiþvelgiant á vietos sàlygas), bûtø patogulyginti situacijas ávairiose ðalyse ir priimti sinergetinius sprendimus.Atliekant audità, á mokyklà reikëtø þvelgti kaip á organizacijà,neatskiriamà nuo bendruomenës ir tëvø átakos,turinèià savo ávaizdá, besivadovaujanèià tam tikrais principaisir vykdanèià tam tikrà politikà. Mokyklos bendruomenëjegalima iðskirti grupes – personalà ir mokinius, individualiusasmenis. Tai leidþia paþvelgti á smurto audità kaip ádaugialypá procesà.Mokykla kaip institucija dël vienokios ar kitokios organizacinësstruktûros gali generuoti smurtà arba uþkirsti jam kelià.Svarbiausia ðio skyriaus mintis yra ta, kad rûpestingaiatliktas auditas leis mokyklai atsakyti á klausimà: „Kaip mokyklapasirengusi uþkirsti kelià smurtui, sumaþinti já ir duotijam atkirtá?“Kodël auditas yra bûtinas?Yra sakoma: „Jûsø reputacija visada yra geresnë arba blogesnënei jûs pats”. Ðio skyriaus kontekste toká perspëjimàgalima perfrazuoti taip: neturëdama patikimø duomenø mokyklarizikuoja nepakankamai rimtai ávertinti smurtavimolygá. O tais atvejais, kai reikia imtis atitinkamø veiksmø deramaineávertinus situacijos, taip pat neduos naudos.Auditas – tai procesas, padedantis mokyklos bendruomeneigeriau suvokti, kokia yra mokyklos gyvenimo situacija.Geriau suvokdama problemos (jeigu ji yra; mat auditas galiparodyti, kad problemos nëra) pobûdá ir (arba) jos mastà,mokykla turi daugiau galimybiø imtis prevenciniø ar korekciniøveiksmø.39

Yra du tariamai prieðingi poþiûriai á bandymà iðmatuoti arbaiðreikðti skaièiais toká sudëtingà dalykà kaip þmogauselgesys ir jo specifinis aspektas – smurtas mokyklose (tai irðios metodinës priemonës objektas).Pirmasis poþiûris – tai, kà galima iðmatuoti, galima suvaldyti.Antrojo poþiûrio ðalininkø teigimu, mokyklai nusprendusapibûdinti sudëtingos srities – smurto – aspektus, kyla pavojus,kad ji apibûdins tik lengvai iðmatuojamus rodiklius,o kitus – sudëtingesnius – ims laikyti nereikðmingais. Tuobûdu gauti jos duomenys geriausiu atveju bus neiðsamûs, oblogiausiu – neteisingi ir klaidinantys.Jeigu audito tikslas yra parodyti tokio sudëtingo reiðkinio kaipmokyklinis smurtas mastà, manytume, kad tinkamesnis yrapirmasis poþiûris. Be abejo, kai turime galvoje iðmatuojamusdalykus, bûtina atsiþvelgti á laiko ir tyrimo metodø apribojimus.Todël naudingas auditas (toks, kurio tikslas yra padëtiaiðkiau suvokti potencialios ar realios problemos pobûdá,t. y. aiðkinimasis, kas vyksta, kur ir kodël, kokios ðiø veiksmøpasekmës), yra tarpinis poþiûris. Ðiuo atveju nekyla pavojus,kad bus pateiktas pernelyg paprastas problemos vaizdas.Taip pat atsisakoma nuomonës, kad ði sritis yra per daugsudëtinga auditui, ir todël galimi tik atsargûs bandymai arba(laikantis grieþèiausios pozicijos) auditas yra neámanomas.Audito ypatybësEfektyvaus audito ypatybës ir apimamos sritys:• pateikia platø ir iðsamø smurto mokykloje vaizdà;• duomenys renkami ið ávairiø ðaltiniø ir taikant ávairius metodus;40

• nesunkiai ágyvendinamas praktiðkai, t. y. nëra tiek sudëtingas,kad mokyklos nesugebëtø jo atlikti;• rezultatai yra aiðkûs, pateikti suprantamai ir tiesiogiai aiðkinami;• rezultatai praverèia rengiant kokybiðkus veiksmø planus;• ar veiksmø planai veiksmingi, galima lengvai nustatytinuolat stebint mokyklos situacijà ir kartojant audità.2.1 UÞDUOTIS. Priimti teisingus sprendimus.Prieð atliekant ðià uþduotá, bûtø naudinga apibendrinti rezultatus, gautusatliekant 1 skyriuje pateiktas 1.1 ir 1.2 uþduotis.Dirbdami drauge su kolegø grupe, turite individualiai nuspræsti, kaipávertinsite savo mokyklà dël þemiau iðvardytø smurto formø, kai deðimtbalëjeskalëje 1 = „tokios problemos nëra“ ir 10 = „labai rimtaproblema“.Smurto forma Vertinimas: nuo 1 iki 10Fiziniai mokinių išpuoliai priešmokytojusFiziniai mokinių išpuoliai prieš kitusmokiniusMokinių tarpusavio gąsdinimas irchuliganizmasŽodinė mokytojų agresija priešmokiniusŽodinė mokinių agresija priešmokytojusŽodinė mokinių tarpusavio agresijaPalyginkite visø grupës nariø rezultatus.Ar Jûsø sprendimai buvo panaðûs?Kokie buvo vertinimo kriterijai?Kaip Jûs priëmëte savo sprendimà?Ar esate visiðkai tikras dël savo sprendimo?Ar bûtumëte tikras dël savo sprendimo, jeigu reikëtø aptarti já su kitais?Kodël ðioje srityje ámanoma priimti toká aiðkø sprendimà?41

Mokykla kaip organizacijaMokykla yra sudëtinga organizacija, nes ji atlieka daug ávairiøfunkcijø ir pirmiausia – akademinæ ðvieèiamàjà funkcijà.Be to, mokykla turi vykdyti socializacijos funkcijà. Laukiama,kad mokykloje bus pasiekta bendradarbiavimo irkonkurencijos, pagalbos ir iððûkio, individualiø pasiekimøir grupinio darbo pusiausvyra. Be akademiniø pasiekimøpuoselëjimo, mokykla tenkina daugybæ kitø mokiniø poreikiø:nuo sudëtingø socialiniø ir emociniø iki paprasèiausiø– gauti ðilumos ir turëti prieglobstá. Ið esmës mokyklosyra ápareigotos uþtikrinti visus Maslow’o hierarchijoje iðvardytusporeikius: nuo pamatiniø poreikiø – þinoti, tirti irsuvokti iki paèioje hierarchijos virðûnëje esanèio savæs paþinimoir saviraiðkos poreikio. Padëtá dar labiau komplikuojatai, kad þmonës skirtingai supranta ir aiðkina Maslow’ohierarchijos terminus. Akivaizdu, kad mokiniø ir personalo,pagalbinio personalo ir mokytojø, aukðèiausios irvidurinës grandies vadovø samprata skiriasi. Be to, tos paèiosgrupës nariai gali turëti skirtingà poþiûrá ir skirtingà patirtá.Todël auditas, kuriuo bandoma iðsiaiðkinti mokyklos kaiporganizacijos efektyvumà uþtikrinant visus vaiko poreikius(ðiuo atveju ypaè uþkertant kelià smurtui, já maþinant irsprendþiant su smurtu susijusius klausimus), bus naudingastada, jei mokykla turi aiðkø ir nuoseklø, gerai organizuotàsmurto maþinimo modelá. Jis turi apimti jau minëtus sudëtingusaspektus ir bûti pateikti aiðkia forma. Vienas ið sudëtingiausiøuþdaviniø, kuriuos turi spræsti audito rengëjai irvykdytojai, – tai susitarti dël visus mokiniø poreikius atliepianèiomodelio.42

Gerai organizuotos mokyklos modelis siekiant uþkirstikelià smurtui ir já maþintiPateikiamas modelis tëra tik vienas ið bendrojo lavinimomokyklos, gerai organizuotos smurto prevencijos ir jo maþinimopoþiûriu, variantø. Ðis pavyzdys rodo, kokia galëtøbûti audito struktûra, kokie mokyklos bendruomenës aspektaigalëtø bûti nagrinëjami.Sudarant visø tipø mokyklø modelá taikomi tie patys principai.Modelyje skiriami ðeði pagrindiniai lygmenys:1 – visos mokyklos lygmuo;2 – grupiø lygmuo;3, 4, 5 – individualus lygmuo.Kiekvienas lygmuo apibûdinamas keturiais pagrindiniais aspektais:• komunikacijos,• motyvavimo,• koregavimo,• organizavimo.Galiausiai ðis modelis rodo, kad visi aspektai yra nuolat kontroliuojamiir tikrinami, o klausimai sprendþiami remiantissurinktais duomenimis.43

6. Vis ši lygmen stebsenos, vertinimo ir1.Visos mokyklosbendruomens principaiir strategijos,siekiant atsisakytismurto.2. Klasje nusistovjusitvarka. prastosklass ir kitosgrups.Gerai organizuotos mokyklos modelisKomunikacija Motyvavimas Koregavimas Organizavimasa.Principai ir vertybs;mokyklos bendruomenssuformuotanesmurtavimopolitika ir elgesys.Lkesiai, kuriuossuvokia visa mokyklosbendruomen.b. Turima gržtamojoryšio ir skatinim(žodžiu ir raštu) sistema.Pripažinimas irpasiekim pažymjimas.c. Atsakomieji ir intervenciniaiveiksmaiir sistema, kuriapima pastabas,bausmes ir pasekmes.d. Strategijos rengimas;socialin iremocin raida; ugdymoplanas; specialijporeiki tenkinimas;vadovavimostruktra ir kt.a. Taisykls ir lkes-iai; mokini ir personalosantykiai; galimybkonsultuotis;grupi dalyvavimotikslai.b. Mokymosi skatinimas;nuolatiniaiskatinimai (žodžiu irraštu); pripažstamiir pažymimi laimjimai.c. Klasi koregavimosistemos. prast irkit grupi atsakas irparamos strategijos.d. Nusistovjusi tvarka;paramos bdai.Klass aplinka, pavyzdžiui,„neramiosvietos“; pamok planavimasir tvarkaraš-i sudarymas.44

ir problem sprendimo sistemos (žr. 3 skyri)3. Pagalba personalui.Komunikacijos, motyvavimo, koregavimo ir organizavimo srityse personalui teikiama pagalba,vadovybs patarimai ir konsultacijos. Organizuojami personalo mokymai.4. Individualios mokinistrategijos.a. Individuals ugdymoplanai ir tikslai,suderinti su mokiniu,mokytojais ir šeima.b. Diferencijuotosmotyvavimo strategijos:poreiki pripažinimas,atlyginimas irgyrimas.c. Diferencijuotoskoregavimo ir pasekmistrategijos ir programos,pavyzdžiui,pykio valdymas.d. Diferencijuotasdarbas, socialini iremocini gdžiugdymas; pagalbaesant specialiesiemsporeikiams.5. Pagalbamokiniams.Klas saukltojoarba mokytojopagalba.Perdavimasvyresniajampersonalui.Perdavimasmokytojui,dirban-iam suspecialijporeikimokiniais.Perdavimaspagalbteikian-iam mokyklospersonalui.Siuntimas specialiuosiuskursus.Siuntimaspas vietosspecialist,pavyzdžiui,psicholog.Perdavimaskitšvietimoinstitucijpriežirai.45

Nors ðio modelio struktûra atrodo sudëtinga, remiantis jagalima formuluoti visiðkai paprastus klausimus apie padëtámokykloje. Ðie klausimai yra audito pagrindas. Pavyzdþiui:• Ar mokiniai ir personalas þino, kaip jie turëtø elgtis?• Ar informacija apie ðiuos lûkesèius yra aiðki ir pasiekiavisus mokyklos bendruomenës narius?• Ar personalas ir mokiniai turi motyvø maþinti smurtináelgesá ir plëtoti santarvæ, ar jie jauèia palaikymà?• Ar netinkamas jø elgesys ir klaidos yra taisomi veiksmingaiir nepaþeidþiant orumo?• Ar mokykla ir visa jos struktûra, pavyzdþiui, klasës, yraorganizuotos taip, kad skatintø santarvæ ir maþintø smurtà?• Ar mokykloje stebima, kas vyksta, ir veikiama atsiþvelgiantá ðià informacijà?2.2 UÞDUOTIS. Gerai organizuotos mokyklos modelioaptarimas.Atsakymai á toliau pateiktus klausimus gali padëti nagrinëjant minëtàmodelá.Ar modelis tinkamai apibûdina Jûsø mokyklos organizacijà?Kokiø Jûsø mokyklos organizacijos aspektø modelyje nëra?Kokiø á modelá átrauktø aspektø nëra Jûsø mokyklos organizacijoje?Kà tai sako apie Jûsø mokyklos organizacijos sritis, kuriø audità reikëtøatlikti, norint suþinoti, ar jos yra veiksmingos maþinant smurtà irplëtojant santarvæ?46

Audito kategorijosTiems, kurie pradeda audità nuo nulio, alternatyvus ar papildomasiðeities taðkas galëtø bûti kategorijø, kuriomis auditasremiasi arba kurios yra aiðkiai parodytos audituojant,aptarimas. Joks auditas, kad ir kokie objektyvûs ar teisingibûtø jo tikslai, nëra objektyvus. Visada siekiama, kad auditomodelis leistø gauti kuo objektyvesná situacijos vaizdà,taèiau jo turinys neiðvengiamai apima tas sritis, kurios jorengëjams atrodo svarbios. Todël patiems audito rengëjamsir tiems, kurie jame dalyvaus, naudinga þinoti, kokios kategorijosyra svarbiausios. 1 ir 3 skyriuose yra naudingø idëjøapie kategorijas, kuriomis remiasi santarvës dvasià puoselëjanèiosmokyklos.Rengiant audità, gali praversti toliau pateikta uþduotis.2.3 UÞDUOTIS. Pagrindiniø audito kategorijø nustatymas.Pabandykite ásivaizduoti mokyklà, kurioje ágyvendinta santarvës idëja.Koká vaizdà pamatysite uþmerkæ akis?Kà mokyklos bendruomenës nariai turëtø daryti, kaip kalbëtis, kokieturëtø bûti jø santykiai?Kaip turëtø bûti organizuotos svarbiausios mokyklos sritys: ugdymoplanas, paramos bûdai, vidaus ir iðorës aplinka?Remdamiesi ðiø apraðymø detalëmis, pabandykite iðrinkti reikðminiusþodþius ar sakinius, kuriuos bûtø galima vartoti audito metu ir kuriepadëtø apibûdinti pagrindines jo kategorijas.Toliau pateiktas audito modelio pavyzdys. Pagrindinës ðioaudito kategorijos siejasi su anksèiau apraðytu gerai organi-47

zuotos mokyklos modeliu. Todël kitoje dalyje apraðomospagrindinës sritys yra tokios paèios. Audito kategorijos (aiðkumas,sanglauda, geras organizavimas, prevencija ir atsakas,parama visiems, ágaliojimas ir laimëjimai) turëtø sukurtisantarvës mikroklimatà.Pagal minëtas kategorijas mokykla nusprendþia atlikti penkiøsrièiø audità:• Moralinis mokyklos veidas, kurá atspindi mokyklos misijair raðytinë strategija. Ar ðiø dokumentø stilius atitinka mokyklos,siekianèios uþkirsti kelià smurtui ir sumaþinti smurtoapraiðkas, poreikius?• Raðytinës strategijos poveikis personalo ir mokiniø elgesiuibei tarpusavio santykiams klasëse, koridoriuose, þaidimøaikðtelëse ir kt. Ar ðiame dokumente yra informacijosapie kasdienius mokyklos ávykius, ar jie yra pagrindþiami?• Ar siekdami elgtis, kaip apraðyta dokumentuose, personalonariai ir mokiniai turi galimybæ vadovautis aiðkiomisir nuosekliomis schemomis? Ar mokykla turi bûdø, kaippadëti aukai, ir kaip ugdyti pozityvesná chuligano elgesá,kai ávyksta chuliganizmo atvejis ar iðkyla tokio atvejo pavojus?• Ar mokykla nuolat stebi tokiø organizaciniø veiksniø, kaipantai: ugdymo planø, tëvø ar globëjø ir bendruomenëspoveikio, tvarkaraðèiø, prieþiûros uþ mokyklos teritorijosribø, ir imasi reikiamø veiksmø, kad neigiamà poveiká turinèiusveiksnius pakeistø á teigiamo poveikio.48

• Ar mokykloje sudaromos sàlygos rinkti ir lyginti reikiamusduomenis, á kuriuos atsiþvelgiant bûtø organizuojamaveikla siekiant tapti gerai organizuota mokykla?Ðios veiklos árodymø gaunama nuolat stebint tam tikras pasirinktassritis ir kasmet atliekant toká audità.Audito duomenø rûðysAudito duomenys gali bûti dvejopi – kiekybiniai ir kokybiniai.Iðmatuoti ar suskaièiuoti, t. y. gauti kiekybinius duomenis,yra nesudëtinga. Tai gali bûti paðalintø ið mokyklos mokiniøskaièius, bauginimo ar smurto atvejai, lankomumo irþiniø vertinimo rodikliai.Kokybiniai duomenys yra gaunami klausinëjant þmones apiejø nuomonæ ar patirtá kurioje nors srityje. Juos galima iðreikðtiskaièiais, jeigu anketose, apklausos ar stebëjimo lapuoseyra skaitmeninës vertinimo skalës.Auditui bûtini abiejø rûðiø duomenys. Reikëtø naudotis abiejøbûdø teikiamais pranaðumais, pavyzdþiui, lyginti skirtingaismetais ir laikotarpiais gautus kiekybinius rodiklius, papildantjuos kokybiniais duomenimis, kurie padeda geriau suvoktiávairiø mokyklos bendruomenës nariø poþiûrá á smurtà.Þmogiðkasis audito aspektasAuditas gali turëti nemaþà poveiká visai mokyklos bendruomenei.Todël svarbu, kad audito tonas padëtø formuoti teigiamàbendruomenës poþiûrá á ðá procesà. Audito tikslasyra pasiekti, kad, gavæ duomenø apie mokyklos laimëjimus49

ir tobulintinas sritis, visi mokyklos bendruomenës nariai turëtøakstinà toliau gerinti situacijà.Bûtina pabrëþti, kad svarbu nustatyti laimëjimus ir pranaðumus.Neátraukus á audità ðio elemento, þmoniø pasiekimainebus pripaþinti ir paþymëti, be to, maþës ne tik pasitikëjimassavo jëgomis, bet ir motyvai toliau tobulëti. Auditometu atlikta kruopðti analizë gali daliai mokyklos bendruomenësnariø kelti átampà ir baimæ net tuo atveju, kai laimëjimaiyra pripaþástami be iðlygø. Taip bûna ypaè tada, kai,jø nuomone, jiems gali priekaiðtauti dël smurto apraiðkø,pasitaikanèiø srityse, uþ kurias jie yra atsakingi. Todël svarbu,kad prieð pradëdami audità, já atliekantys þmonës stengtøsikurti mokykloje kuo palankesná emociná mikroklimatà.Svarbu visam personalui, mokiniams, tëvams ir kitiems auditedalyvaujantiems vietos bendruomenës nariams leisti aiðkiaisuprasti, kad audito tikslai yra pozityvûs ir kad dël gautørezultatø nebus kaltinami ar baudþiami. Svarbu pabrëþti,kad vertinamas atvirumas ir sàþiningumas. Pirmiausia auditasiðryðkins laimëjimus ir nustatys sëkmingus smurto maþinimoatvejus. Tai galima paaiðkinti per mokiniø susirinkimusir pamokas, personalo posëdþius, padaliniø susitikimus,neformaliø diskusijø metu. Tëvams ar vietos bendruomeneiinformuoti galima iðleisti specialø laikraðtá, skrajutæar lankstinukà, organizuoti bendruomenës susirinkimà.Personalo reakcijà á audità gali lemti tai, kiek laiko jis trunka.Mokyklose daþnai tenka atsakyti á ávairiø anketø klausimusar pildyti formas. Audito atveju dauguma mokiniø irpersonalo nariø taip pat turës uþpildyti pateiktà anketà. Paprastaistebima dalis pamokø. Kai kuriø mokytojø poþiûriu,tai pats nemaloniausias audito aspektas, todël tam bûtinakruopðèiai atrinkti stebëtojus ir paaiðkinti, kad stebëjimo tiks-50

las yra ne vertinti atskirø mokytojø darbà, o rinkti duomenis,rodanèius bendrà situacijà.Svarbiausia nepamirðti, kad visi daug noriau ir aktyviau ásitrauksá audito procesà, jeigu jie bus dalyvavæ numatantaudito tikslus ir atlikimo bûdus ir suvokæ, kokià naudà galiduoti sukaupti duomenys ágyvendinant smurto maþinimoprogramà.2.4 UÞDUOTIS. Asmenø rengimas atlikti audità.Prieð pradedant audità verta apsvarstyti ðiuos klausimus:1. Kokia, Jûsø nuomone, bus personalo, mokiniø ir tëvø reakcija áaudità?2. Kas jiems galëtø kelti nerimà ir kaip ðá klausimà spræsti?3. Kaip reikëtø skatinti paremti audità ðias grupes:• mokyklos vadovybæ,• personalà (mokytojus ir pagalbiná personalà),• mokinius,• tëvus,• kitus vietos bendruomenës narius.Audito objektasBet kurio audito tikslas – gauti kuo tikslesná mokyklos padëtiesvaizdà tam tikru momentu, tarsi padaryti situacijos„nuotraukà“. Tai reiðkia, kad visi duomenys surenkami iriðanalizuojami per trumpà laikà – paprastai per vienà savaitæ.Kai kuriais atvejais yra racionalu rinkti duomenis ilgesnálaikà, taèiau toks metodas sumaþina galimybæ lygintiið ávairiø ðaltiniø gautus duomenis.51

Opus klausimas – rasti laiko mokyklos auditui atlikti. Dëllaiko trûkumo gali tekti pasirinkti tam tikras gerai organizuotosmokyklos modelio sritis ir apsiriboti ðiø srièiø auditu.Dël laiko stygiaus geriau atrinkti tam tikras mokyklosveiklos sritis, o ne maþinti renkamø duomenø ávairovæ ardalyvaujanèiø þmoniø skaièiø.Reikëtø rinkti 4 pagrindiniø srièiø duomenis:• dokumentø, susijusiø su smurto prevencija mokykloje irveiksmingu atsaku á smurtà;• aplinkos stebëjimo: klasiø, saliø, koridoriø, valgyklø, þaidimøaikðteliø, mokyklos kiemo ir visos teritorijos;• anketø, pateiktø visos mokyklos bendruomenës atstovams:mokytojams ir pagalbiniam personalui, mokiniams, tëvamsar globëjams ir mokyklos vadovybei, ir (arba) interviusu jais;• mokykloje surinktø duomenø, susijusiø su ávairiø rûðiøsmurtu, chuliganizmu ir gàsdinimu.Ið pateikto sàraðo matyti, kad reikia pateikti klausimus visomsmokyklos bendruomenës grupëms. Kai kuriais atvejaisskirtingoms grupëms, pavyzdþiui, mokytojams ir mokiniams,galima uþduoti tokius paèius klausimus, kad bûtøámanoma palyginti atsakymus, nustatyti ir iðanalizuoti skirtumus.Tai leidþia sudaryti tikslesnius veiksmø planus. Beanketø, kurias pildo visi bendruomenës nariai, papildomaigalima apklausti kai kuriø grupiø narius.Pirmoji specialiai anketuojamø asmenø grupë – tai mokykloskomiteto nariai, klasiø auklëtojai, ávairiø bûreliø vado-52

vai. Antràjà grupæ sudaro mokytojai, dirbantys su specialiøjøporeikiø turinèiais mokiniais, pagalbinis personalas irmokiniai, kuriems teikiama suaugusiøjø parama, t. y. specialiøjøporeikiø turintys mokiniai, tautiniø maþumø, prieglobsèiopraðytojø vaikai ir pan., kurie dël ðiø prieþasèiøgali patirti smurtà arba smurtauti patys. Á ðià grupæ taip patáeina tëvai, su kuriais vaikai gali pasidalyti savo sunkumais.2.5 UÞDUOTIS. Audito objektø ir subjektø pasirinkimas.Sudarant toliau pateiktà lentelæ paaiðkës, kas yra audito objektai irsubjektai. Be to, ji padës nustatyti geriausià kiekvienos srities ir grupësaudito bûdà. Net nepasirinkus visø mokyklos organizavimo srièiø, iðuþpildytos lentelës matyti, ar visos mokyklos bendruomenës grupësyra átrauktos. Tada galima pradëti svarstyti klausimà, kaip geriau suþinotijø poþiûrius, ir ko jø reikëtø klausti.Audito dėmesio centras(pavyzdžiai)Audito metodai(pavyzdžiai)Audito objektas(pavyzdžiai)Mokinių tarpusaviosantykiai ir mokiniųsantykiai su suaugusiaisiaisAnketaStebėjimasAtsitiktinai atrinktapersonalo irmokinių grupė.klasėje.Ugdymo planų poveikis t. t. t. t.mokinių savigarbai.Tėvų ir mokyklos personalo t. t. t. t.santykiai.t. t. t. t. t. t.Kaip atlikti audità: audito priemoniø rengimasNumaèius audito turiná ir jo dalyvius, reikia pasirinkti arbasukurti audito priemones: anketas, stebëjimø ir apklausølenteles ir kt. Galima naudotis anketomis, kurios buvo pa-53

engtos kitais tikslais, pavyzdþiui, specialistø, analizavusiøpoþiûrá á smurtà. Manoma, kad geriau skirti ðiek tiek laiko irparengti atitinkanèià konkreèios mokyklos situacijà anketà,kuri bûtø skirta iðsiaiðkinti tai, kas, mokyklos bendruomenësnuomone, jai reikalinga. Jeigu anketø turinys ið daliessutaptø, bûtø paprasèiau palyginti skirtingø mokyklø irnet skirtingø regionø ar valstybiø duomenis.Anketos sudarymo etapai1. Apgalvokite plaèias sritis, kurias turëtø apimti anketa: poþiûrisá tai, kokie yra personalo ir mokiniø, mokiniø tarpusavioir personalo tarpusavio santykiai; jø poþiûris á smurtorûðis ir mastà; ar jie jauèia paramà; kada jauèia didþiausiàpavojø ir kur jie yra saugiausi; supratimas, kur ieðkoti pagalbosir t. t.2. Parenkite tokius klausimus, kuriø atsakymai iðsamiai informuotøapie pasirinktas sritis. Siekiant ásitikinti, kad klausimaipadës gauti informacijà, kurios mokyklai ið tiesø reikia,verta iðbandyti bet kurià anketà.3. Jeigu nesiekiama raðtu analizuoti pateiktø atsakymø turinio,analizë yra paprastesnë, kai naudojama vertinimo skalë.Jeigu toks tikslas yra keliamas, reikia pasirûpinti, kad klausimoformuluotë orientuotø á aiðkø atsakymà. Pavyzdþiui:„Kaip manote, ar chuliganizmo mastas yra didesnis ar maþesnis,nei buvo prieð trejus metus?“ Vertinimo skalëje á tokáklausimà galima pateikti tris atsakymus: didesnis, maþesnis,toks pat.4. Jeigu klausimai skirti gauti atvirus atsakymus, po kiekvienosvertinimo skalës reikia palikti vietos, kurioje þmonësgalëtø pateikti savo vertinimo komentarà. Kitas bûdas yra54

anketos gale pateikti tam tikrà skaièiø atvirø klausimø, pavyzdþiui:„Kas, Jûsø nuomone, galëtø pagerinti situacijà mokykloje?“,„Kokie yra mûsø organizacijos trûkumai?“ Atsakymaiá tokius klausimus gali bûti labai naudingi pradëjusplanuoti veiksmus. Taèiau mokykla turëtø vengti kaupti tokiuskokybinius duomenis, nes jø analizei gali prireikti labaidaug laiko.5. Rengiant anketà, reikëtø ið karto nuspræsti, kaip bus analizuojamirezultatai. Yra ávairiø analizës bûdø:• Galima parengti kompiuterinæ anketà, kurià uþpildþius,speciali programinë áranga automatiðkai iðanalizuos rezultatus.• Sukauptus duomenis, pavyzdþiui, kompaktinëje plokðtelëje,galima perduoti ástaigai, kuri atlieka jø analizæ.• Duomenis galima analizuoti patiems. Kai kuriais atvejais(kai duomenys nëra delikataus pobûdþio, pavyzdþiui,anonimiðki mokiniø atsakymai) juos galima analizuotistatistiðkai ar sudaryti grafikus per pamokas ágyvendinantugdymo programà. Kitas mokiniø duomenø (kurie paprastaisudaro didþiausià gautø duomenø dalá) lyginimobûdas – anketoms pildyti skirti dalá pamokø (pavyzdþiui,pilietinio ugdymo) ir nedelsiant suskaièiuoti gautus rezultatus.Uþ ðià audito dalá atsakingi asmenys turëtø atkreipti dëmesáá tokius aspektus:• Kà ið tikrøjø jie norëtø suþinoti?• Ar á tam tikrà konkretø klausimà galima tikëtis reikiamoatsakymo? Ar klausimas aiðkiai suformuluotas?• Ar galimi neapibrëþti rezultatai?• Ar bus lengva analizuoti gautus duomenis?55

Kai auditas atliekamas mokykloje, interviu grafikà sudarytiið anksto neverta. Siekiant apibrëþti interviu metu aptariamusklausimus, verta pasinaudoti anketø analizës rezultataisir stebëjimo duomenimis.2.6 UÞDUOTIS. Anketø ir stebëjimo taisykliø rengimas.Anketos ir stebëjimas yra svarbi mokyklos audito sudedamoji dalis.Verta apsvarstyti, kokius klausimus Jûs uþduosite mokyklos darbuotojamsir kaip juos bûtø galima susieti tarpusavyje.Pateikiant tuos paèius klausimus skirtingø grupiø nariams arba naudojantskirtingus metodus gaunami patikimesni duomenys.Vadovaudamasi aukðèiau pateiktais nurodymais, grupë galëtø parengtiaudito anketà 2.4 uþduotyje nurodytoms grupëms ir jà iðbandyti. Toksdarbas galëtø duoti ilgalaikës naudos, ypaè jei kelios mokyklos tuopat metu surengtø apklausà pagal tokià anketà ir paskui gautus rezultatuspalygintø.Raðytiniø dokumentø analizëÐiame skyriuje jau buvo minëta, kad raðytiniø dokumentøanalizë yra svarbi audito dalis. Dokumentus átraukti á auditàpatartina dar ir todël, kad tokiu bûdu galima apie dokumentuspriminti ir uþtikrinti, kad jie bûtø naudojami. Be to,audito metu galima iðsiaiðkinti, kokie dokumentai mokyklosgyvenimui turi maþà poveiká arba iðvis jo neturi.Pavyzdþiui, atliekant audità tema „Kaip santarvës mokyklojedvasia atsispindi mokyklos misijos formuluotëje ir mokyklosstrategijà apibûdinanèiuose dokumentuose”, galimauþduoti tokius klausimus:56

• Ar pakanka dokumentø apie tokias svarbias sritis kaipsmurto maþinimo politika ir praktika?• Ar dokumentuose atsispindi esminës mokyklos vertybësir principai; ar jie padeda palaikyti santarvæ?• Ar tie patys principai ir vertybës sieja visus ðios srities dokumentus,ar jie yra nuoseklûs?• Ar juose teikiami nurodymai tinka visiems mokyklos nariamsir platesnei bendruomenei? (Ðiuo atveju sàvoka „tinka“reiðkia, kad dokumentuose yra nurodomi standartai,kurie nëra per daug ásakmûs. Pernelyg smulkmeniðkas reglamentavimasdidina priklausomybæ ir gniauþia individualybæ.)• Ar visos mokyklos grupës ir bendruomenës atstovai (personalas,mokiniai, tëvai, vadovybë ir t. t.) dalyvavo rengiantðiuos dokumentus?• Ar nurodymai yra pakankamai detalûs ir vienareikðmiai?• Ar vadovaujamasi nurodymais? Ar dokumentai ið tikrøjøturi poveiká kasdieniam mokyklos gyvenimui?• Ar dokumentai yra nuolat perþiûrimi ir atnaujinami?• Ar vykdoma juose apibûdintø strategijø poveikio ir taikymoprieþiûra?Duomenø analizë ir stebësenaPagrindinis audito tikslas yra duomenø analizë. Kita vertus,audite daug dëmesio skiriama tam, kaip mokykla renka, lygi-57

na duomenis, kurie apibûdina smurto maþinimà, ir kokiø veiksmøsmurtui áveikti imasi. Tai vadinama stebësena. Yra daugybëávairiø duomenø ðaltiniø: paðalintø ið mokyklos mokiniøskaièius; duomenys apie atsitikimus; duomenys apie sulaikytusmokinius; nusiskundimai; mokiniø papasakoti atsitikimai;specialiøjø poreikiø turinèiø mokiniø pasiekimai ir pan.Stebësenos duomenø analizë tiksliai atskleidþia, kas, kada,kam nutinka. Reguliari (pavyzdþiui, kartà per savaitæ) stebësenosduomenø analizë leidþia mokyklai pastebëti visusmokiniø elgsenos pokyèius ir imtis iðankstiniø veiksmø.Pavyzdys. Ávykio apraðymasMokinio vardas Klasë DataPranešė Neigiamas įvykis Teigiamas įvykisDalyko mokytojas Personalo narioužpuolimasPadėjo personaluiišspręsti konfliktą.Klasės auklėtojas MokinioužpuolimasPadėjo mokiniuiišspręsti konfliktą.Kitas personalas Įžeidinėjimas Pranešė apie įvykį.Vieta – klasė Turto gadinimas Padėjo užpultammokiniui.Vieta – ne klasėje Prarado savitvardą Tvarkė aplinką.Laikas Grasinimai Užjautė.Įvykio apibūdinimasÐis pavyzdys rodo, kad registruodama informacijà apieneigiamus ávykius, mokyklos bendruomenë gali fiksuoti duomenisapie pozityvø mokiniø elgesá. Tai naudinga priemonëapibûdinant ir stiprinant toká bendruomenës nariø elgesá,kurio mokykla siekia. Ðiuos duomenis galima naudotitaip pat, kaip ir neigiamus, nurodant kas, kada ir su kuoelgësi pozityviai, kurie personalo nariai lemia tam tikrà elgesá,kokiø veiksmø dël to buvo imtasi.58

Audito rezultatø vaizdavimasGerai organizuotos mokyklos modelyje (44–45 psl.) siûlomasmurtà mokykloje analizuoti iðskiriant 6 pagrindiniuslygmenis, kurie apibûdina mokyklos organizavimà. 56 psl.pateikiamas pavyzdys, kaip atlikti mokyklos dokumentø audità,siekiant iðnagrinëti, kaip mokyklos tikslas – puoselëtisantarvæ – atsispindi mokyklos misijos formuluotëje ir mokyklosstrategijà apibûdinanèiuose dokumentuose.Ðeði klausimai buvo pateikti kaip pavyzdys, rodantis, kaipatlikti ðios srities audità. Atsakymai á kiekvienà ðiø klausimøpateikia vertinimus 5 balø skalëje. Ðiuos audito rezultatusgalima pavaizduoti diagrama. Toks grafinis vaizdas padedalengvai nustatyti sritis, kurioms bûtina skirti ypatingà dëmesá.Skalës padalos dydis priklauso nuo renkamø duomenø apimtiesir pobûdþio bei jø analizës bûdo. Vertinimo skalëssudarymas yra svarbus aspektas rengiant audità. Tinkamaiparengta skalë didina audito rezultatø patikimumà, o tailabai svarbu, turint galvoje, kad bûtent audito rezultataisyra paremtas veiksmø planas.Audito sritis – dokumentai5 (aukštas)4321 (žemas)Klausimai 1 2 3 4 5 6Veiksmø planaiAtlikus audità, reikia parengti veiksmø planà, skirtà tobulintidaugiausia nerimo kelianèias sritis. Akivaizdu, kad mo-59

kykloje yra daug dalykø, kuriems reikia dëmesio, todël veiksmøplanas bus efektyviausias tuo atveju, jeigu ádëjus maþiausiaipastangø ir sànaudø duos maksimalià naudà.Audito duomenimis paremtas veiksmø planas turi daug pranaðumø:• mokyklos bendruomenë gali bûti tikra, kad pagrástai pasirinktareikiama sritis;• turimi duomenys yra iðeities taðkas ávertinant veiksmø efektyvumà;• nustatyti laimëjimai, kuriais galima remtis veikloje: kodëltai yra laimëjimas; kaip taikyti veiksnius, dël kuriø ðiojesrityje pasiekta laimëjimø; tam tikrus veiksnius taikyti tobulinantnorimas sritis;• iðteklius galima tiksliau nukreipti audito nustatytiems trûkumamsáveikti;• lengviau nustatyti personalo mokymo poreikius.Siûlomas veiksmø planas tëra tik vienas ið galimø pavyzdþiø.Audito metu nustatytos problemosKą reikia gerintiPradžia Tikrinimo datos PabaigaĮgyvendinimo strategijos (tarp jų ir laimėjimų skatinimas)TikslaiPažangos stebėsenos metodai60

Tiesiogiai dalyvaujantys personalo nariaiAsmenys, kuriuos reikia informuotiKita informacija2.7 UÞDUOTIS. Veiksmø plano rengimas.Ruoðdamiesi planuoti veiksmus, apsvarstykite toliau pateiktus mokykløpavyzdþius ir parenkite po 2 kiekvienos mokyklos veiksmø planus,paremtus audito duomenimis. Uþpildykite pavyzdinæ veiksmø planoformà.Atminkite, kad veiksmø plano rezultatai bus sëkmingi, jeigu planai yra:konkretûs,iðmatuojami,pasiekiami,realûs,apriboti laike.Mokykla AMokyklos dokumentø, skirtø formuoti bendrà visos mokyklos poþiûráá smurto prevencijà ir santarvës mikroklimatà, auditas parodë gerusrodiklius. Dokumentai buvo rengiami dalyvaujant visoms pagrindinëmsgrupëms: personalui, mokiniams, tëvams, vadovybei. Taèiau ðiedokumentai buvo parengti prieð trejus metus ir nuo to laiko neperþiûrëti.Personalo, mokiniø ir tëvø anketavimas bei tiesioginis mokiniøstebëjimas klasëse parodë, kad smurto maþinimo politika neturi poveikiokasdieniam mokiniø ir personalo elgesiui ir praktikai.Mokykla BDokumentø auditas parodë þemus ðios mokyklos rodiklius. Yra labainedaug mokyklos politikà apibûdinanèiø dokumentø, kurie galëtø paveiktipersonalo ar mokiniø elgesá ðioje srityje ir paaiðkinti mokyklostikslus ar vertybes, susijusias su smurto maþinimu. Nepaisant to, anketøduomenys ir stebëjimø rezultatai rodo, kad ið esmës elgesys mokyklojeyra patenkinamas, o smurto atvejai reti. Dalis personalo skundþiasinurodymø stoka, bet dauguma patenkinti esama situacija.61

3 skyriusPOLITIKOS KÛRIMAS IRÁGYVENDINIMASSantarvës kûrimas mokykloje:bendros mokyklos strategijos rengimasJulie ShaughnessyÐio skyriaus medþiaga padës mokykloms:• parengti ar perþiûrëti esamà smurto maþinimo strategijà;• ðià strategijà taikyti vykdant mokyklos gerinimo planà siekiantsantarvës;• sukurti toká mokyklos mikroklimatà, kuriame negalëtø klestëtismurtas.Ðiame skyriuje aptariamas visos mokyklos mikroklimatokûrimas ir nagrinëjamos strategijos, padedanèios mokykløbendruomenëms spræsti smurto klausimà. Vienas pagrindiniøbûdø yra sukurti bendruomenæ, kurioje mokymasir mokymasis yra paremtas mokyklos nuostatomis irnusistovëjusia tvarka. Santarvës mokykloje kûrimas aptariamasatsiþvelgiant á vietos ir valstybës politikos ypatybes,nes mokyklos kultûra neiðvengiamai atspindi platesnásocialiná kontekstà.62

Smurto maþinimo mokykloje strategijos rengimas arbaperþiûrëjimasKà turi apimti visos mokyklos strategija?Smurtas prasiskverbia á daugelá mokyklos gyvenimo srièiø,todël kovos su smurtu strategijas reikia derinti su ávairiomispriemonëmis, kurios skatina ásitraukti visus socialiniussluoksnius sprendþiant ðá uþdaviná, taikø konfliktø sprendimà,pagarbà, lygias galimybes, emocinæ gerovæ ir teigiamàelgesá.Sàmoningumo didinimas ir konsultavimasisOrganizacijos sàmoningumas prasideda nuo mokyklos dvasiossuvokimo ir poþiûrio, kad reikia plëtoti nesmurtiniusveiksmus. Pirmiausia yra bûtinas bendras mokyklos kaipmokymosi bendruomenës tikslø ir uþdaviniø suvokimas. Taiapima platesnæ ðvietimo vizijà, susijusià su mokyklos identitetuir individualiø besimokanèios bendruomenës nariøsiekiø puoselëjimu. Ðios sampratos aðá sudaro holistinis poþiûrisá mokiná ir pozityviø santykiø, kurie didina savigarbà,motyvacijà ir pasitikëjimà, vertë ir svarba.Smurto auditas bus veiksmingas tik tuo atveju, jeigu visimokyklos nariai ðá klausimà apsvarstys ir suvoks jo reikðmæ,taip pat apmàstys, su kokiomis smurto rûðimis jiems yra tekæsusidurti. Toks sàmoningumo didinimo bûdas padedaþmonëms suprasti svarstomà klausimà ir susitarti dël smurtoapibrëþimo (þr. 1 skyriø). Konsultacijø metu kiekvienasturi progà pasakyti savo nuomonæ; mokiniai, tëvai, bendruomenëgali diskutuoti jiems rûpimais klausimais. Tai daroátakà vykstanèiam darbui ir padeda nustatyti mokyklos prioritetus.63

Ðie dalykai yra plaèiai nuðviesti 2 skyriuje. Þemiau pateiktiklausimai – tai tarsi kontrolinis sàraðas, kuriuo galëtø pasinaudotispecialistai, rengiantys ar tikrinantys mokyklos smurtomaþinimo strategijà.3.1 UÞDUOTIS. Mokyklos strategijos rengimas irperþiûrëjimas.Vienas ið bûdø strategijai parengti yra paraðyti pastraipà, kurioje atsakytaá kiekvienà pateiktà klausimà.Kaip Jûsø strategija atsako á ðiuos klausimus?1. Koká smurto apibrëþimà Jûs vartojate, koká elgesá aptaria rengiamastrategija?2. Kokie principai strategijoje yra pagrindiniai, kaip jie taikomi visaimokyklos bendruomenei?3. Kaip ðie principai siejasi su bendrais mokyklos tikslais ir ugdymoprograma?4. Kokiu bûdu strategija skatina veiksmingà mokymà ir mokymàsi apietai, kaip iðvengti smurto ir taikiai spræsti konfliktus?5. Koks yra vadovybës, personalo, mokiniø ir tëvø ar globëjø vaidmuoir pareigos skatinant smurto maþinimo mikroklimatà?6. Kaip mokykla nustato mokiniams aukðtus nesmurtinio elgesio standartus?7. Kokios priemonës taikomos smurto maþinimui skatinti?8. Kaip taikomos sankcijos, kurios atima norà smurtauti?9. Kokià pagalbà gali gauti mokiniai, kuriø smurtinis elgesys rodo didelesmokymosi ar asmenines problemas?10. Ar kas nors padeda personalui suvaldyti situacijà mokiniø smurtoatvejais? Ar organizuojami specialûs mokymai?11. Ar teikiama parama tëvams ar globëjams, norintiems daugiau suþinotiapie tai, kaip suvaldyti smurtiná vaikø ar globotiniø elgesá?12. Kaip rengiant ar tikrinant strategijà yra átraukiamas personalas,tëvai ar globëjai ir vaikai? Kaip jie konsultuojami?13. Kokius iðteklius investuoja mokyklos bendruomenë á mikroklimatokûrimà, kad mokykloje nebûtø smurto?14. Kaip priþiûrimas ir perþiûrimas strategijos ágyvendinimas? Kaipmokyklos bendruomenë suþinos, kad strategija yra veiksminga?64

ÁgyvendinimasÁgyvendinant veiksmø planà, labai svarbus yra vadovybësvaidmuo. Mokyklos vadovai turi iðaiðkinti mokyklos personalonariams, ko ið jø tikimasi, kad ðie galëtø nuosekliaitaikyti strategijos principus praktiðkai ir rodyti asmeniná pavyzdá.Visai mokyklai skirtas veiksmø plano pristatymas galibûti labai naudingas, didinant bendruomenës sàmoningumàir stiprinant supratimà, kad smurtas daro poveiká kiekvienamþmogui, todël uþ já atsakome visi. Kai bendruomenësupranta svarbiausias problemas, tolesnës diskusijos irsprendimø paieðkos yra atviresnës ir aiðkesnës.StebësenaStebësena skiriasi nuo audito tuo, kad ji daþnesnë ir apimakonkretø strategijos elementà. Stebësena svarbi tuo, kad jiatspindi visos mokyklos bendruomenës poþiûrá ir leidþiaspræsti, ar taikoma strategija yra veiksminga. Reguliari stebësenaleidþia nustatyti tendencijà, pavyzdþiui, chuliganizmoatvejø skaièiaus didëjimà ar maþëjimà per tam tikrà laikà.Svarbu, kad ið anksto bûtø aiðku, kokios rûðies stebësenabus taikoma ir kaip ji atspindës mokiniø, tëvø (globëjø)ir bendruomenës nuomones.Svarbu uþtikrinti, kad stebësena leistø nustatyti ne tik trûkumus,bet ir pasiektà paþangà, kad mokykla galëtø paþymëtisëkmæ ir remtis savo laimëjimais.3.2 UÞDUOTIS. Stebësena turi bûti paprasta ir lengvaatlikti.Kuriant stebësenos sistemà, galima uþduoti tokius klausimus:65

• Pagal kokià sistemà registruojami smurtiniai ávykiai?• Kokius su tuo susijusius duomenis galima lengvai ir paprastai surinkti?• Ar yra informacijos, rodanèios daromà paþangà?• Ar duomenys atskleidþia tendencijas?• Ar duomenyse atskiriamos nuomonës nuo faktø?• Ar duomenys padeda mokyklai nustatyti pokyèiø prieþastis?• Kaip ði informacija analizuojama, skleidþiama ir taikoma praktineiveiklai sàlygoti?• Ar ði informacija padës mokyklai sëkmingai spræsti uþdavinius?Nuolatinis tobulinimasStebësenos vertæ sudaro ne tik galimybë gauti paþangos árodymø,bet ir skatinimas nuolat tobulëti. Stebësenos duomenysir personalo, ðeimø, vaikø atsiliepimai padeda visusmokslo metus tikrinti ir atnaujinti strategijà. Augant mokiniøsàmoningumui, jie geriau supranta smurto sàvokà, todëltikëtina, kad jie tinkamai reaguos á smurto atvejus mokyklojeir praneð apie juos.Svarbu suvokti, kad neatsiþvelgiant á parengtos strategijoskokybæ, á tai, kaip stebimas ir vertinamas jos poveikis, strategijosiðkeltø tikslø nepavyks pasiekti, jeigu visi dalyviainebus pasiryþæ jø ágyvendinti. Kuriant santarvæ ðá visos bendruomenës(mokiniø, tëvø, personalo) ryþtà svarbu nuolatpalaikyti ir skatinti.66

Visø dalyviø átraukimas á santarvës kûrimà ir palaikymàToliau pateikiamas tëvø ir vietos bendruomenës átraukimo ámokyklos problemø sprendimà modelis. Já sudaro keturi lygmenys.Dalyvavimà 1–3 lygmenyje inicijuoja paèios mokyklos,skatindamos tëvus imtis aktyviø veiksmø. Ketvirtame,partnerystës, lygmenyje daugiau dëmesio skiriama tëvøir bendruomenës bendradarbiavimui. Visus keturis lygmenistrumpai apibûdina veiklos, galinèios padëti siekiantiðkeltø tikslø, pavyzdþiai.1 lygmuo. Informacijà galima skleisti ávairiais bûdais:per vakarones, koncertus, vaidinimus ir oficialius mokyklosrenginius, laikraðèiuose, raðtiðkose ataskaitose, kvietimuoseá susitikimus, mokytojø ir tëvø draugijø posëdþiuose,parodose, leidiniuose, laiðkuose, asmeniðkai ir kt.2 lygmuo. Dalyvavimà galima plëtoti sudarant tëvams galimybæsusitikti su mokytojais prieð pamokas arba po pamokø,organizuojant knygø savaites, laikraðèiø leidybà, bendrusrenginius, kuriant tëvø ir mokytojø asociacijas.3 lygmuo. Bendradarbiauti geriausiai sekasi, kai: dirbamakartu siekiant konkreèiø tikslø, organizuojant bendrus tëvøir mokytojø seminarus, bendrà bendruomenës veiklà ir renginius,plëtojant popamokinæ mokiniø veiklà.4 lygmuo. Partnerystë formuojasi drauge rengiant mokyklosstrategijà ir organizuojant valdymo procesà, kartu priimantsprendimus.Veiksmingiausiai mokyklos strategija rengiama bendradarbiaujantvisai mokyklos bendruomenei, t. y. veikiant ketvirtuojulygmeniu. Kita vertus, siekiant sukurti mokyklos stra-67

tegijà ir jà ágyvendinti galima visais lygmenimis. Be abejo,ðis procesas bus tuo veiksmingesnis, kuo daugiau naudojama1–3 lygmenø veiklos bûdø.3.3 UÞDUOTIS. Ar mes veiksmingai propaguojamesantarvës idëjà?Toliau pateiktus klausimus galima taikyti diskutuojant su personalonariais, tëvais, mokiniais, vietos bendruomenës nariais apie mokykloslaimëjimus skatinant santarvæ.Kokie yra pagrindiniai mokyklos laimëjimai?Kaip mokiniai ágyja priklausomumo mokyklai jausmà?Kaip mokiniai átraukiami á mokyklos gyvenimà?Kaip mokiniai átraukiami á aktyvø mokymosi procesà?Kaip mokykla gali paremti mokiniø ir suaugusiøjø mokymàsi ir tobulinimàsi?Kaip tëvai gali paremti mokyklà?Kaip tëvai dalyvauja priimant sprendimus?Kaip dirbama drauge su vietos bendruomene, siekiant uþtikrinti saugiàaplinkà?Koks yra tëvø ir vietos bendruomenës ásitraukimo á mokyklos gyvenimàmastas?3.4 UÞDUOTIS. Esamos situacijos vertinimas.Uþpildþius toliau pateiktà lentelæ galima nustatyti savo mokyklos vietà10 balø skalëje.Mokykla, kuri siekia kartu su visaisSkalėbendruomenės nariais spręsti smurto problemą,privalo garantuoti, kad:Aukštas žemasmokyklos vizija būtų suformuluota aiškiai ir 1 – 10suprantamai visoms bendruomenės grupėms;strategija būtų peržiūrima, siekiant platesnių 1 – 10mokyklos tikslų;būtų atsižvelgiama į audito ir nusistovėjusios 1 – 10praktikos peržiūrėjimo svarbą;b t atsižvelgiama saugios aplinkos, kur 1 – 1068

mokyklos darbuotojai rastų laiko išklausytimokinių, personalo, tėvų ir bendruomenės nariųnuomones;mokykla imtųsi pozityvių veiksmų, siekdamaįtraukti tėvus ir vietos bendruomenę kartuspręsti problemą.1 – 101 – 10Pavyzdys. Santarvës kûrimas: 1-as lygmuo – informavimasRenginiø kalendoriusVienas ið bûdø, kaip informuoti mokyklos bendruomenæ apierengiamà strategijà ir didinti jos sàmoningumà, yra ávairiørenginiø, kurie stiprina santarvæ, organizavimas. Toliau pateikiamamekalendoriuje galima rasti nemaþai idëjø, kokiasdienas galima bûtø minëti ar ðvæsti. (Religinës ðventësnëra átrauktos á ðá sàraðà sàmoningai.)Mėnuo Tema Pagrindinė informacija ir siūlymaiSausis Holokaustoatminimo dienaĮžangai galima pasinaudoti AnosFrank dienoraščiu ar kitokiavaikams skirta knyga. AptartiVasarisSocialinioteisingumo dienaholokausto priežastis ir pasekmes.Daugiausia dėmesio skiriamažmonėms, kurie visą savogyvenimą pašventė teisingumuiužtikrinti (Motina Teresė, DalaiLama, Nelsonas Mandela).Kovas Pasaulinė knygosdienaPasakojimai apie įvairius papročiusir tradicijas.Balandis Neįgaliųjų diena Prisiminti įvairių neįgalių žmoniųlaimėjimus. Aptarti su mokiniaisnegalės temą.Gegužė Savigarbos diena Iškilmingai paminėti tėvų, mokinių,mokyklos personalo laimėjimus irtalentus.Birželis Pasaulinėaplinkos dienaAptarti vietos ir pasauliogamtosaugos problemas.Organizuoti gamtosaugos akciją.Rugs jis K rybiškumo Organizuoti piešini parodas,69

Rugsėjis KūrybiškumodienaOrganizuoti piešinių parodas,vaidinimus, eisenas, koncertus.Spalis Erdvinioplanavimo dienaAptarti ekologinę pusiausvyrąišlaikančio gyvenimo būdą: taršosmažinimą, rūpinimąsi viso pasaulioišlikimu.Lapkritis Vaikų diena Organizuoti diskusiją apie vaikųteises ir pareigas.Gruodis Tarptautinėžmogaus teisiųdienaApsvarstyti įstatymus ir jų reikšmęmokiniams ir mokytojams.Rengiant toká sàraðà, galima numatyti savaitæ, skirtà smurtuimokykloje maþinti. Jos metu organizuojamus renginiusgalima susieti su pilietiðkumo temomis ar ugdymo planenumatytu socialiniø, emociniø ir elgsenos gebëjimø ugdymu(þr. 4 skyriø), kai apsvarstomos ðios vertybës ir paþiûros:• iðgyvenimai: kitø þmoniø jausmai, poreikiai, gyvenimas,bendras þmoniðkumo jausmas, uþuojauta;• tapatumo jausmas: savo vertës ir individualumo pojûtis(kiekvienas yra ypatingas);• ávairovës gerbimas ir jos vertë: pripaþinimas, kad galimevieni ið kitø mokytis;• socialinis teisingumas: domëjimasis ir rûpinimasis pasaulioproblemomis ir teisingumu;• rûpinimasis aplinka: pagarba ir rûpinimasis visu, kas gyva,ir vienas kitu.Siekdama ketvirtojo, partnerystës, lygmens, mokykla turëtøtartis su tëvais, kaip organizuoti atviras dienas, skirtas pro-70

paguoti smurto maþinimà, ir skatinti mokinius rengti pasirodymusir per vaidinimà, muzikà, ðoká nuðviesti ðià temà.Tai leistø rasti sàsajø su vaikø literatûra ir á veiklà plaèiauátraukti kitus dalyvius.Pavyzdys. Santarvës kûrimas: 2-as lygmuo – dalyvavimasParodosSkatinant visà mokyklos bendruomenæ kurti santarvæ, bendramemokyklos susirinkime galima pasirinkti temà, kuritaptø ávairaus amþiaus mokiniø diskusijø, organizuojamøper pamokas ir po pamokø, tema. Ðia tema mokiniai galëtørengti parodà mokykloje ir uþ jos ribø, taip pat á ðià veiklàátraukti kitus mokinius, personalà, tëvus, kitus vietos bendruomenësnarius. Vietos bendruomenei turi bûti sudarytosgalimybës pamatyti parengtà parodà.Siekiant ketvirtojo, partnerystës, lygmens reikëtø kviesti mokinius,tëvus ir kitus vietos bendruomenës narius dalyvautiplanuojant parodos turiná ir jà organizuojant.Pavyzdys. Santarvës kûrimas: 3-ias lygmuo – bendradarbiavimasMokiniø tarybaMokiniø tarybø veikla – tai veiksmingas bûdas mokiniø socialineiraidai plëtoti. Mokiniø tarybà, kurioje yra kiekvienosklasës atstovø, renka patys mokiniai. Tarybos nariai dalyvaujapriimant visos mokyklos gyvenimui svarbius sprendimus.Ðis dalyvavimas skatina mokiniø aktyvumà, jø indëliskuriant santarvës mikroklimatà yra gerai vertinamas. Mokiniøtarybos skatina mokinius demokratiðkai bendrauti ir71

agina susimàstyti apie dalykus, kurie daro poveiká jø ir kitøþmoniø gyvenimui.Taigi mokiniø taryba ið dalies tampa mokyklos vertintoja.Veiksmingai dirbanèios mokiniø tarybos dirba 1–3 lygmenimisir pakyla á partnerystës lygá, kai:• kelia bendrus visiems rûpimus klausimus;• dalijasi nuomonëmis ir informuoja apie tai mokinius irmokytojus;• siûlo galimus veiksmus daugelyje srièiø;• organizuoja renginius;• dalyvauja priimant sprendimus, pavyzdþiui, dël mokyklosstrategijos ar dël to, kaip reikëtø leisti pinigus.Pilietiðkumo ugdymo dalykai kaip priemonë santarvei gerintiKetvirtame skyriuje detaliai apraðoma, kaip propaguoti santarvæper mokomøjø dalykø pamokas. Ypaè svarbus yra pilietiðkumougdymas, kuris daugelyje valstybiø yra reikðmingaugdymo plano dalis. Ði disciplina ypaè reikðminga dëlsavo galimybiø sudominti visà bendruomenæ mokyklos pastangomissumaþinti smurtà.Mokydamiesi aktyvios pilietinës pozicijos, mokiniai:• apsvarsto socialinio teisingumo, þmogaus teisiø, ávairovësir teisingumo klausimus;72

• suvokia, kas yra ávairovë, iðmoksta jà gerbti;• iðmoksta atpaþinti stereotipus ir jiems pasiprieðinti;• suvokia savo pareigas;• apgalvoja savo veiksmø pasekmes ir diskusijos svarbà priimantsprendimus.Pilietinis ugdymas turëtø iðugdyti ðiuos mokiniø gebëjimus:• bendradarbiauti ir spræsti konfliktus – t. y. gebëti dirbtidrauge su kitais; objektyviai ir veiksmingai analizuoti konfliktusir rasti visoms ðalims priimtinà sprendimà;• kritiðkai màstyti – t. y. gebëti atvirai ir kritiðkai vertinti kitøpaþiûras ir informacijà, keisti savo nuomonæ, abejoti savoprielaidomis ir galiausiai padaryti etiðkà sprendimà;• nesitaikstyti su neteisybe ir nelygybe – t. y. gebëti atpaþintineteisybæ ir nelygybæ ir pasirinkti reikiamus veiksmus;• gerbti þmones ir tausoti daiktus – t. y. gebëti atpaþinti kitøporeikius ir á juos reaguoti.3.5 UÞDUOTIS. Pilietiðkumo ugdymo vertë.Paþvelgæ á 1 uþduotyje pateiktø klausimø sàraðà, galite apmàstyti, kuriuosmokyklos smurto maþinimo strategijos tikslus galima ágyvendintiugdant pilietiðkumà.Kaip bûtø galima patobulinti pilietiðkumo ugdymo programà, kad jidar labiau skatintø propaguoti santarvæ?73

4 skyriusKO REIKËTØ MOKYTI?Kaip naudotis ugdymo planusmurtui mokykloje maþintiJullie CaseyÐio skyriaus medþiaga turëtø padëti mokykloms:• numatyti, ko reikëtø mokyti mokinius, kad lavëtø jø socialiniai,emociniai ir elgsenos gebëjimai;• iðnagrinëti, kaip ugdyti ðiuos gebëjimus;• nuspræsti, kà reikëtø padaryti, kad mokiniai iðmoktø suvaldytiemocijas.Ðiame skyriuje aptariamas agresijos ir jaunimo smurto maþinimas,taikant ugdymo programas mokiniø socialiniams,emociniams ir elgsenos gebëjimams (SEEG) ugdyti. Siekiantágyvendinti ðá tikslà, reikëtø atsakyti á ðiuos klausimus:• Kokiomis þiniomis, gebëjimais ir nuostatomis paremtassiekis be smurto spræsti konfliktus ir áveikti sunkumus?• Kokie yra veiksmingiausi ðiø þiniø, gebëjimø ir nuostatøugdymo mokykloje bûdai?74

Skyriaus medþiaga yra paremta Anglijos ðvietimo ir ugdymodepartamento (English Department of Education andSkills) atliktu tyrimu, kurio tikslas buvo parengti SEEG ugdymoprogramà 3–11 metø vaikams. Daugiau informacijosapie ðià programà yra adresu:http://www.standards.dfes.gov.uk/primary.Tyrimo medþiaga padeda mokykloms apsvarstyti, kaip ágyvendinantugdymo planà galima veikti nesmurtinio mikroklimatokûrimà mokykloje. Reikëtø pabrëþti, kad panaðûseksperimentai vykdomi ir kitose Europos ðalyse, todël Anglijospatirtis nëra unikali.Kokiomis þiniomis, gebëjimais ir nuostatomis paremtassiekis be smurto spræsti konfliktus ir áveikti sunkumus?Su SEEG yra susijæ gebëjimai taikiai spræsti konfliktus ir jøugdymo metodai. Tiksliai apibrëþti SEEG yra sudëtinga, nesdaugeliui ugdymo sistemos elementø ir aspektø, susijusiøsu smurto valdymu, ávardyti yra vartojami skirtingi, o kartaisið dalies sutampantys terminai: emocinë sveikata ir gerovë,emocinës þinios, emocinë ir socialinë kompetencija,bendravimo gebëjimai, psichikos sveikata, asmeniniø, socialiniøir sveikatingumo gebëjimø ugdymas ir kt.Programoje buvo iðskirtos penkios svarbiausios SEEG sritys:• savimonë,• empatija,• jausmø valdymas,• motyvacija,• socialiniai ágûdþiai (áskaitant bendravimà).75

Savimonë, jausmø valdymas ir motyvacija – tai pirmiausia„vidiniai“ asmens gebëjimai, o empatija ir socialiniai ágûdþiai– „bendravimo“ gebëjimai. Kiekvienoje ðiø srièiø galimaiðskirti nemaþai „individualiø“ gebëjimø, kurie laikuibëgant kinta ir plëtojasi. Be to, në viena ið ðiø srièiø negalibûti analizuojama atsietai. Visi gebëjimai yra tarpusavyjesusijæ ir ávairiai sàveikauja.4.1 UÞDUOTIS. Konfliktams spræsti reikalingi gebëjimai,þinios ir nuostatos.Individualiai apgalvokite kurià nors pastarojo meto konfliktinæ situacijà.Grupëje aptarkite jà ir sudarykite sàraðà gebëjimø, þiniø ir nuostatø,kuriomis suaugæs þmogus galëtø pasinaudoti, siekdamas taikiai iðspræstikonfliktà ir gauti abiem pusëms priimtinà rezultatà.Palyginkite savo sàraðà su lentelëje nurodytomis sritimis.Ar gebëjimai, þinios ir nuostatos, susijusios su taikiu konfliktø sprendimu,apima visas SEEG sritis?Palyginkite savo atsakymus su projekto metu parengtu modeliu.Jûsø sudarytame sàraðe atsispindi kai kurie gebëjimai, þiniosir nuostatos, esanèios taikaus konfliktø sprendimo pagrindu.Dabar reikia atsakyti á svarbiausià klausimà: Kaippalankiausia ugdyti ir puoselëti ðiuos gebëjimus, þinias irnuostatas mokykloje?4.2 UÞDUOTIS. Mokiniai ir konfliktø sprendimas.Dabar pravartu apgalvoti ir iðvardyti bûdus, kurie ðiuo metu yra taikomiJûsø mokykloje, siekiant sustiprinti ir plëtoti þinias apie veiksmingàkonfliktø sprendimà ir praktiðkai taikyti ágytus gebëjimus.76

Gebëjimai, þinios ir nuostatos, kuriomis suaugæs þmogusgalëtø pasinaudoti, siekdamas taikiai iðspræsti konfliktà irgauti abiem pusëms priimtinà rezultatàSritisSavimonėEmpatijaJausmų valdymasMotyvacijaSocialiniaigebėjimaiGebėjimai, žinios irnuostatos, reikalingosveiksmingai spręstikonfliktusPavyzdžiai,komentaraiAr gebëjimai, þinios ir nuostatos, susijusios su taikiu konfliktøsprendimu, apima visas SEEG sritis?Kai kurie gebëjimai, reikalingi konfliktams spræstiSritisGebėjimai, žinios ir nuostatos, reikalingosveiksmingai spręsti konfliktusSavimonė • jausmų suvokimas ir atpažinimas;• problemos apibrėžimas (aš jaučiuosi blogai,nes…);• situacijos suvokimas ir atsakomybėsprisiėmimas (kontrolės vieta).Empatija • jausmų, kuriuos gali jausti kiti žmonės,suvokimas ir atpažinimas;• gebėjimas matyti situaciją kito žmogauspožiūriu;• gebėjimas suvokti, kodėl kiti žmonės galėjotaip pasielgti;• suvokimas, kad kiekvienas susitarimas turi būtiJausmųvaldymasMotyvacijateisingas visoms šalims.• gebėjimas nusiraminti supykus;• gebėjimas būti kantriam – nepertrauktikalbančiojo.77

kalban iojo.Motyvacija • noras išspręsti konfliktą;• gebėjimas suprasti, kokios konflikto baigtiesnorite (tikslų nustatymas);• plano, siekiant įgyvendinti šį tikslą kartu sukitu asmeniu, sudarymas;• plano įgyvendinimas, kliūčių įveikimas ir pan.Socialiniaigebėjimai• gebėjimas klausytis;• gebėjimas argumentuoti;• žinojimas, kaip atsiprašyti ir kaip priimtiatsiprašymą.Aplinkos svarba (þr. 6 skyriø)Daug diskutuojama apie tai, ar SEEG (áskaitant ir konfliktøvaldymà) galima iðmokyti, ar jie ágyjami ið aplinkos. Pripaþástama,kad aplinka (fiziniai aspektai, kitø þmoniø elgesys,uþuominos apie tai, kas vertinga ir gerbtina) turi átakos tam,kokius SEEG mokiniai iðsiugdys. Akivaizdu, kad net tobuliausiaugdymo programa pati savaime neduos gerø rezultatø.Tokios programos pasiteisina tik tada, kai jos atitinkavisos mokyklos gyvenimo stiliø, kai viskas, kas vyksta klasëje,yra patvirtinta uþ klasës sienø. Patys mokytojai privaloelgtis pagarbiai, tolerantiðkai, dëmesingai, t. y. taip, kaip jienorëtø iðmokyti mokinius.Kaip parodë tyrimas, norint kuo veiksmingiau puoselëtiSEEG, be teigiamos ir palaikanèios mokyklos aplinkos, bûtinakartu diegti kryptingas ugdymo programas.Sëkmingø SEEG ugdymo programø ypatumaiÁtraukus SEEG á ugdymo planà, socialiniø, emociniø ir elgsenosgebëjimø ugdymas tampa specialiø pamokø objektu.Mokiniai supaþindinami su ðiø pamokø tikslais, paaiðkinamivertinimo kriterijai. Sëkmingiausiai ágyvendinamos tosprogramos, kuriose dalyvauja mokiniø tëvai.78

Ilgainiui mokiniams ágyjant naujà patirtá, jø turimø þiniø irnuostatø, susijusiø su SEEG, pobûdis ir mastas keièiasi. Veiksmingaselgesys, pavyzdþiui, valdant konfliktà, priklauso nuoamþiaus – tai, kas tinka septyneriø metø vaikui, gali netiktipenkiolikameèiam paaugliui. Todël dauguma SEEG ar konfliktøsprendimo programø rengiamos taikant spiralinio ugdymoplano modelá. Tai reiðkia, kad tos paèios srities medþiagapateikiama naujai, remiantis jau anksèiau ágytomisþiniomis ir gebëjimais, o siûloma praktinë veikla atitinkamokiniø amþiø ar iðsivystymo lygá.Nepaisant ugdymo programos kokybës ir mokymosi aplinkospozityvumo, SEEG pamokø metu gaunamos þinios, pavyzdþiui,apie naujus konflikto sprendimo bûdus, liks tikabstrakèiomis þiniomis, jeigu jos nebus nuolat ir nuosekliaiátvirtinamos praktiðkai. Jeigu mokëjimas netampa elgesiu,jis tëra tik potencialus, o ne realus… Programose, kuriø tikslasyra iðugdyti emocinius ir socialinius gebëjimus, turi bûtinumatytas ekstensyvus, kasdienis, reguliarus ir ið anksto numatytasdarbas, kaip konkreèius gebëjimus ugdyti per kitødalykø pamokas, ir átvirtinti realiame mokiniø gyvenime mokyklojeir uþ jos ribø.Þemiau pateiktas atvejo tyrimas iliustruoja, kokie programosiðtekliai ir kaip buvo naudojami, siekiant uþtikrinti „ekstensyvias,kasdienes ir nuolatines” galimybes tobulinti, plëtotiir pritaikyti tai, kas buvo iðmokta per SEEG pamokas, irkaip taikyti spiralinæ mokymo programà, turinèià aiðkius mokymotikslus.Atvejo tyrimas: svarbiausi mokymo bûdai ir priemonës1. Greta konkreèios veiklos, skirtos mokiniø SEEG tobulintiper specialias pamokas, siûloma pasinaudoti kitø mokomøjø79

dalykø teikiamomis galimybëmis. Tai leidþia átvirtinti SEEGir pateikti apibendrintà dalyko vaizdà.Pavyzdþiui, nagrinëjant temà „Nemaloniø jausmø valdymas”,mokytojai yra skatinami skirti dëmesio ávairiems ðiostemos aspektams per ávairiø dalykø pamokas:• kaip mokiniai áveikia susierzinimà, kai jiems nesiseka perpieðimo pamokà;• kaip pagrindiniai knygos herojai reaguoja á kliûtis ir sunkumusir kaip valdo savo jausmus ir pyktá (literatûros pamokos);• kà mokiniai jauèia, manydami, kad jie turëjo pasiekti geresnárezultatà; kaip jie sprendþia nesutarimus ir konfliktusper sporto varþybas;• kokiø konflikto sprendimo bûdø mus moko istorija.Ávairiø dalykø mokytojams reikëtø parengti pamokø planøpavyzdþius, kuriuose bûtø numatyta ugdyti SEEG.2. Nuoseklumas, tam tikra nusistovëjusi mokyklos tvarka irkalba yra esminës sàlygos, leidþianèios átvirtinti tai, ko buvoiðmokta per SEEG pamokas.Pavyzdþiui, per SEEG pamokas yra sukuriamas akrostichas,kuris turëtø padëti mokiniams prisiminti svarbiausius sëkmingokonfliktø sprendimo elementus. Bûtø puiku, jei já prisimintøir taikytø visas mokyklos personalas.Kitos konfliktø sprendimo priemonës gali bûti:• visuotinai priimtos problemø sprendimo taisyklës;• taisyklës, padedanèios mokiniams nustatyti, ávardyti ir suvoktisavo ir kitø jausmus (plakatai, þaidimai, nuotraukos,pasakojimai);80

• problemos sprendimo strategija;• siûlymai, kaip nusiraminti, ir pan.3. Sëkmingiausiai darbas vyksta tada, kai mokytojai ir tëvaidirba drauge ir pabrëþia mokiniams tas paèias idëjas.Ágyvendinant SEEG ugdymo programà, reikia pasirûpinti informacinemedþiaga (laiðkais, skrajutëmis), kurià mokiniaigalëtø atsineðti ið mokyklos ir nuolat informuoti tëvus apietai, kas vyksta mokykloje. Tokia medþiaga ir nuolat organizuojamisusitikimai su tëvais padeda maksimaliai átrauktijuos á mokyklos veiklà.4. Mokiniams reikia saugios aplinkos, kurioje jie galëtø taikytinaujus ágûdþius. Mokinius, kurie mokosi valdyti pyktáar spræsti tarpusavio problemas, reikia paskatos, pripaþinimo,paramos, o kartais patarimo ar net priminimo.Suaugusieji skatinami bûti budrûs ir naudotis kasdien pasitaikanèiomisgalimybëmis átvirtinti ir plëtoti SEEG, pavyzdþiui,pastebëjus mokiniø nesutarimà valgykloje, pritaikytitaikaus konfliktø sprendimo metodà. Ðiuo atveju mokëjimairealizuojami saugioje aplinkoje, o mokytojas atlieka„teisëjo” vaidmená. Suaugusiesiems taip pat reikia galimybiødidinti patirtá, þinias ir pasitikëjimà, kad galëtø sëkmingai„teisëjauti“ konflikto metu.5. Ugdant SEEG taikomas spiralinio ugdymo plano modelis.Jame yra 7 temos, kuriø kiekvienos nagrinëjimas trunka2 mënesius. Kiekviena tema pradedama ir baigiama bendruvisos mokyklos renginiu.81

Temos• Pirmieji þingsniai.• Susitikimas ir susipykimas.• Tikslø siekimas.• Gera savijauta.• Nemalonûs jausmai.• Pokytis.• Chuliganizmas.6. Pagrindiniø penkiø srièiø (savimonës, empatijos, jausmøvaldymo, motyvacijos ir socialiniø ágûdþiø) gebëjimai yralavinami visus mokslo metus. Visø amþiaus tarpsniø mokiniamsyra parengiami lankstûs ugdymo planai ir priemonës,siûloma naudotis kitø mokomøjø dalykø pamokomis.Tokio rengimo tikslas – sudaryti sàlygas ávairaus amþiausmokiniams paraleliai nagrinëti skirtingus to paties klausimoaspektus, o baigiamojo renginio metu pristatyti savo darbusir drauge juos aptarti. Vadinasi, per 7 mokymosi metusmokiniai su ta paèia tema turëtø susidurti 7 kartus.Mokymosi aplinkos, leidþianèios tenkinti visø mokiniøporeikius, sukûrimo svarbaUgdymo plano, skirto SEEG ugdyti, loginis pagrindas – nuostata,kad norint lavinti ir gerinti emocinio raðtingumo ágûdþius,mokiniams bûtina tokia pat pagalba ir parama, kaipir kitose mokymo srityse. Vadovaujantis ðia nuostata neatmetamagalimybë, kad tam tikram skaièiui mokiniø tokiomokymo nepakaks.Ugdant vaikus, kurie neturi reikiamos patirties ar kuriø emocinisvystymasis dël kurios nors prieþasties buvo nutrûkæs,greièiausiai reikës nuolat papildomai skirti dëmesio. Pavyzdþiui,suteikti papildomas ar diferencijuotas galimybes ap-82

galvoti, nagrinëti, tobulinti nuostatas ir praktiðkai taikyti gebëjimus.Tokias uþduotis sklandþiausiai atlieka maþos grupës.Kai jaunuoliams tenka áveikti ypatingus sunkumus, atitolinanèiusjuos nuo bendraamþiø arba suaugusiøjø, jiemsreikia papildomos, daþniausiai individualios, paramos. Ypaèpaþeidþiamiems mokiniams bûtina palaikyti nuolatinius ryðiussu jiems svarbiu suaugusiu þmogumi, kad jie pasiektøpaþangà. Idealus atvejis, kai pats jaunuolis pasirenka þmogø,kuriam ið tikrøjø rûpi ðis mokinys ir jo paþanga. Parenguskonkretø mokinio poreikius ir galimybes atitinkantá paramosplanà ir jei yra toks asmuo, tikëtina, kad mokinyspasieks neblogø rezultatø.Atsakymà á klausimà „Kaip geriausia mokykloje puoselëtiSEEG?” sudaro trys elementai:• aplinka, kurioje galima „pasigauti” reikiamø SEEG;• bendroji SEEG ugdymo programa;• mokymosi aplinka, kurioje visiems suteikiamos vienodosteisës ir taikomas poreikius atitinkantis diferencijuotas poþiûris.Ágyvendinant projektà (SEEG ugdymo programà), buvo parengtasvadinamasis „Bangos“ modelis, kuris leidþia planuotimokiniø SEEG lavinimà ir tobulinimà mokykloje, atsiþvelgiantá konkreèias sàlygas.1-oji banga vaizduoja bet kurià intervencijà, kuri gali bûtinaudinga visiems mokiniams. Pavyzdþiui, visos mokyklospersonalo kvalifikacijos tobulinimo kursai apie elgsenos valdymàir tarpusavio santykius; paramos metodø kûrimas arvisos mokyklos politika. Bendroji SEEG ugdymo programataip pat áeina á ðià bangà, nes ji skirta visiems mokiniams.83

2-oji banga vaizduoja bet kurià intervencijà, kuri gali bûtinaudinga daliai mokiniø. Tai gali bûti darbas maþomis grupëmis,siekiant padëti mokiniams tobulinti socialinius gebëjimus,pavyzdþiui, valdyti pyktá ar tarpininkauti sprendþiantbendraamþiø konfliktus.3-ioji banga vaizduoja individualià arba intensyvià pagalbàpaþeidþiamiausiems mokiniams. Daþniausiai tai yra mokiniai,kurie turi dideliø, uþsitæsusiø ir ávairiapusiø problemø,kurias spræsti turi specialistø grupës.4.2 uþduotyje buvo raginama apmàstyti, kas Jûsø mokyklojejau yra daroma, siekiant palaikyti mokiniø gebëjimà spræstikonfliktus.4.3 UÞDUOTIS. Iðsamesnis esamos padëties aptarimas.Remiantis 4.2 uþduoties rezultatais, galima „Bangos“ modelá uþpildytiapraðant tai, kà mokykla ðiuo metu daro, kad skatintø tobulëti mokiniøSEEG.„Bangos“ modelisGalima apmàstyti ðiuos papildomus dalykus:Kiek mokyklos mikroklimatas ir aplinka atitinka iðkeltus SEEG ugdymotikslus ir rezultatus?Kokias pagrindines þinias, ágûdþius ir nuostatas mokiniai ágyja dalyvaudamiðioje veikloje?Kiek ði intervencija yra veiksminga ágyvendinant ðià plëtrà?Ar naudojami ugdymo metodai atitinka mokiniø SEEG ugdymo tikslus?84

Kaip bus vertinama paþanga?Kaip mokiniai átraukti á paþangos vertinimo procesà?Kà mes darome tikrai gerai?Kokiø yra spragø?Kà bûtø galima padaryti kitaip?Geroji patirtis: kelios mintys apie pasirengimà ágyvendintiprojektàNorint sëkmingai ágyvendinti SEEG ugdymo programà, reikiaatlikti parengiamuosius darbus, t. y.:1) mokyklos bendruomenei iðdëstyti projekto motyvus irgauti pritarimà;2) parengti ir ásteigti struktûras suaugusiesiems palaikyti.Projekto motyvø iðdëstymas mokyklos bendruomenei ir jospritarimasKiekvienos iniciatyvos atveju yra veiksniø, nuo kuriø priklauso,ar dalyviai aktyviai jai pritars, ar norës jà paremti.Patirtis parodë, kad ágyvendinus toliau iðvardytas sàlygas,sëkmës galimybës didëja.• Mokyklos vadovybë gerai suvokia projekto esmæ ir remiajo principus, taip pat supranta, kokios pagalbos reikës,kad projektas bûtø sëkmingai ágyvendintas.• Visi dalyviai suvokia projekto naudà ir jo sëkmës kriterijus.Turimas omeny ne tik „smurtaujanèios ir agresyviosmaþumos“ poreikiø tenkinimas. Santarvë yra naudinga85

visiems. Projekto sumanytojai turi átikinti mokyklos personalà,tëvus, mokinius ir bendruomenæ, kad projektasbus naudingas visiems.• Dauguma mokyklos personalo yra ásitikinusi SEEG ugdymosvarba. Ðiam suvokimui átvirtinti gali prireikti specialiøpastangø.• Tëvai, vadovybë, svarbiausi bendruomenës atstovai iðanksto supaþindinami su projektu ir potencialia jo kainabei ateityje numatoma nauda.• Mokiniai suvokia, kà jie turës daryti ir kodël, galës dalyvautiplanuojant ir vertinant projektà (pavyzdþiui, kartuformuluos kriterijus, liudijanèius sëkmæ).Projekto sëkmingo ágyvendinimo „raktas“ (be aukðèiau iðvardytødalykø) yra tinkamai pasirinktas laikas. Nepaisantvisø siûlomø „naudø“, programa pasmerkta þlugti, jeigu pasirinktasnetinkamas laikas jai ágyvendinti. Sprendþiant, arinicijuoti kokius nors pakeitimus ar naujoves, naudinga apsvarstytitris veiksnius: aktualumà, pasirengimà ir galimybes.4.4 UÞDUOTIS. Aktualumas, pasirengimas ir galimybës.Jûs galite apsvarstyti savo mokyklos pasirengimà ágyvendinti SEEG ugdymoprogramà, atsiþvelgdami á aktualumà, pasirengimà ir galimybes.Dirbdami po du arba maþomis grupëmis, aptarkite toliau iðvardytusklausimus. Iðnagrinëjæ vienà klausimà, organizuokite bendrà diskusijà,paskui imkitës kito.AktualumasKaip SEEG ugdymo programa gali patenkinti mûsø poreikius? Kà mesnorëtume pasiekti?86

PasirengimasAr mes esame pasirengæ imtis ðio darbo? Kas turëtø atsitikti, kad projektasbûtø sëkmingas? Ar kitu metu darbas vyktø kitaip?GalimybësKiek laiko, personalo ir finansavimo iðtekliø turime ðiai iniciatyvaipradëti, ágyvendinti, stebëti ir vertinti?Mokyklose dirbanèiø suaugusiøjø rengimas ir rëmimas(þr. 6 skyriø)Kiekvienas mokyklos gyvenimo elementas turi átakos lavinantSEEG, todël svarbu, kad visas personalas (administracijosdarbuotojai, virëjai, sekretoriatas, medicinos personalasir kt.) turëtø galimybæ gauti reikiamà informacijà ir galëtøtobulintis. Tai reiðkia, kad mokyklai iðkils bûtinybë organizuotimokykloje dirbanèiø suaugusiøjø mokymus. Visaspersonalas turëtø:• bûti susipaþinæs su SEEG ugdymo programos filosofija irstruktûra ir savo vaidmeniu ágyvendinant programà;• bûti susipaþinæs su visai mokyklai skirtais programos elementais,bûtent konfliktø sprendimo taisyklëmis;• suvokti (ir prisidëti formuluojant) pagrindines idëjas, kuriasmokiniai aptaria nagrinëdami kiekvienà temà ir tai,kaip kiekvienas asmuo gali jas sustiprinti, pavyzdþiui, „pagavus”mokiná darant kà nors gera, suvaldþius pyktá ir pan.;• turëti galimybiø plëtoti savo ágûdþius, þinias ir nuostatas,susijusias su SEEG ir konfliktø sprendimu, emociniu ir paþinimolygiu.Geroji patirtis: kelios mintys apie programos ágyvendinimàÁtraukti á ugdymo planà, SEEG tampa atskiros pamokos objektu.Todël mokymosi uþdaviniai ar tikslai turi bûti aiðkûs87

ir suaugusiesiems, ir mokiniams. Juos ir sëkmës kriterijusreikëtø aptarti drauge su mokiniais.Reikëtø taikyti ávairius mokymo metodus, ypaè tuos, kurieskatina dalyvavimà ir yra pagrásti patyrimu. Tai leidþia uþtikrinti,kad pamoka domësis ir joje dalyvaus mokiniai, turintysávairiø mokymosi ágûdþiø ir asmenines nuostatas. Istorijos,vaidinimai, iðraiðkingos meno formos yra galingaSEEG ugdymo priemonë. Tokie metodai maþiau „gàsdina“nedràsius mokinius, kurie nedrásta atvirai kalbëti apie asmeninæpatirtá. Antra vertus, mokiniai norës susieti pamokøtemas su konkreèia patirtimi, pavyzdþiui, atsitikimu þaidimøaikðtelëje ar diskusija klasëje, o tai labai svarbu apibendrinantágytas þinias.SEEG pamokø struktûra• Pamokos gali bûti organizuojamos visai klasei, grupei, poroms,individualiai.• Pamokos pradedamos „apðilimu“, siekiant sukurti mikroklimatà,kuriame mokiniai gali laisvai pasakoti apie jausmusir dalytis patirtimi. Ypaè pravartu organizuoti þaidimusar kità veiklà stovint ratu.• Paprastai pasitelkiamas koks nors stimulas (pavyzdþiui,þodinis – tai istorija, vaizdinis – nuotrauka, pieðinys, filmasir pan.), kuris skatina mokinius màstyti pateikta tema.• Pamokos pabaigoje paprastai organizuojamas bendras aptarimas;tikrinama, kaip dalykai iðmokti, suprasti; uþduodamasklausimas: ar buvo pasiekti pamokoje iðkelti tikslai?88

• Daugelis pamokø baigiasi bendra mokiniø apklausa, kokiusgerus darbus jie padarys ar gali padaryti, per pamokàágijæ tam tikrø þiniø.• Vaikai turi pasiûlyti tokius darbo principus, kuriuos reikëtønuolat prisiminti.Nagrinëjant tam tikras temas mokytojas turëtø atsiþvelgti ákultûrinius ir lyèiø skirtumus, susijusius su mokiniø motyvacija,komfortiðkumo lygiu. Nagrinëjant ávairius konfliktøsprendimo bûdus, mokytojas turëtø jautriai reaguoti á dalykus,susijusius su socialine vaikø padëtimi, tautybe, tikëjimu,santykiais ðeimoje, ðeimos sudëtimi ir pan. Mokiniaituri suvokti, kad yra saugu ir tinkama sakyti: „Mûsø ðeimojemes elgiamës taip…”, „Jeigu að padaryèiau…, mano tëvaipagalvotø…”. Svarbu, kad mokytojas ið anksto iðsiaiðkintøgalimus poþiûriø skirtumus ir pamokø metu skatintø jaisdomëtis ir juos gerbti.Svarbu, kad tai, ko buvo mokytasi, nebûtø siejama su konkreèiasituacija, baigiant bûtina apibendrinti. Keletas pamokø,renginiø ar atsitiktiniø sambûriø tikrai neduos daugnaudos. Mokiniai turi praktiðkai taikyti naujai ágytus gebëjimus,pirmiausia – saugioje aplinkoje, kai mokytojas atlieka„teisëjo“ vaidmená, paskui – kaskart savarankiðkiau.Apibendrinimo reikðmëPateikiame kelias idëjas, kaip átvirtinti ágytas þinias, duotimokiniams laiko pasiaiðkinti ir apmàstyti savo nuostatas beipritaikyti jas konkreèiose gyvenimiðkose situacijose:• uþtikrinti, kad visas mokyklos personalas daþniau prisimintøir taikytø ávairius SEEG elementus, pavyzdþiui, „nu-89

siraminimo“ ar „problemø sprendimo“ taisykles, skatintønaudoti ðiuos metodus ir girtø mokinius uþ jø pastangas;• nuolat ieðkoti pavyzdþiø, kaip mokiniai taiko SEEG, o suradus– atkreipti á juos dëmesá;• laikytis pagrindiniø taisykliø ir taikyti strategijas, siekiantpadëti mokiniams spræsti incidentus klasëse ar þaidimøaikðtelëse, kai tik jie kyla;• iðkabinti ávairiose mokyklos vietose sambûrio metu kilusiusklausimus, kad juos galëtø apmàstyti mokiniai, tëvaiir mokyklos personalas;• nustatyti „kontrolines situacijas“, kai visi mokyklos nariai,suaugusieji ir mokiniai stebës ir vertins tam tikrus elgsenosmodelius, pavyzdþiui, spræsti konfliktus nekeliantbalso, gebëjimà nusiraminti ir pan.;• skatinti suaugusiuosius nuolat priminti apie SEEG, o mokinius– ávertinti, kaip jiems sekësi drauge dirbti ar þaisti.Baigiamosios pastabosEsant palankiai mokyklos aplinkai, SEEG ugdymo programa,kuri atitinka ðiame skyriuje apibûdintus reikalavimus(neatsiþvelgiant á tai, ar ji apima visus SEEG aspektus, ar tikvienà, pavyzdþiui, konfliktø sprendimà), daro akivaizdþiàátakà jaunimo smurtavimo mastui, maþina jaunuoliø agresyvumà.Aprûpindami mokinius konfliktø sprendimo „priemonëmis“,metodiðkai tobulindami SEEG, suteikdami þiniøir kurdami nuostatas, mes siûlome alternatyvà smurtiniamsir agresyviems jø poreikiø tenkinimo bûdams.90

5 skyriusMOKINIØ DALYVAVIMASSPRENDÞIANT SMURTO PROBLEMASMokiniø inicijuotø strategijøsmurtui mokyklose maþinti plëtraHelena CowieÐio skyriaus medþiaga padës mokykloms:• suþinoti apie mokiniø inicijuotas strategijas, taikomas Europosmokyklose;• iðsiaiðkinti, kaip mokyklos átraukia mokinius á smurto maþinimoprogramas;• apmàstyti tokiø strategijø taikymo savo mokyklose galimybes;• nustatyti, kaip mokiniø inicijuotos strategijos gali padëtimaþinant chuliganizmà.Bendraamþiø tarpusavio paramos bûdaiÐiame skyriuje daugiausia dëmesio skiriama bendraamþiøtarpusavio paramai ir jos bûdams. Aptariamos paèiø jaunuoliøinicijuotos strategijos, siekiant spræsti smurto problemasmokyklose. Apraðyti bûdai skirti sukurti tokias mokykløbendruomenes, kur vertinami geri tarpusavio santykiai,o savitarpio pagarba ir bendradarbiavimas sudaro mokyklosbendruomenës nariø elgsenos pagrindà.91

Bendraamþiø tarpusavio parama padeda mokiniams tinkamaiávertinti smurtà, su kuriuo jie susiduria, ágyti patirties irpropaguoti nesmurtinës elgsenos vertybes visoje mokykloje.Todël svarbu þinoti ávairius bendraamþiø tarpusavio paramosbûdus ir pasirinkti tuos, kurie geriausiai atitinka mokyklosporeikius ir galimybes.Toliau apraðomi pagrindiniai bendraamþiø tarpusavio paramosbûdai, kurie buvo sëkmingai taikomi Europos mokyklose.1. Bendras grupës darbasTai vienas pagrindiniø bendraamþiø tarpusavio paramos bûdø.Ðis bûdas sëkmingas, jei mokyklos personalas remia bendradarbiavimoklasëje idëjà, siekdamas skatinti socialø elgesáir didinti pasitikëjimu paremtus bendradarbiavimo santykius.Be to, personalas turi gerai paþinti mokinius. Bendrasgrupës darbas – tai vienas metodø, kuris mokymosimetu padeda propaguoti socialines vertybes. Ðio metodoágyvendinimo formos: individualus darbas grupëje (pavyzdþiui,mokiniai grupei pristato savo individualiai parengtusprojektus ir drauge juos vertina); individualus darbas átraukiantgalvosûkio elementø siekiant bendro rezultato (pavyzdþiui,mokiniai nagrinëja skirtingus temos aspektus irvëliau juos sujungia kaip galvosûkio elementus, kad galëtøpristatyti bendrà darbo rezultatà); darbas drauge siekiantbendro rezultato (pavyzdþiui, mokiniai bendrai planuojaar organizuoja vaidinimà apie smurtà mokykloje).2. BièiulystëBendraamþiø bièiulystës esmë – mokinys ar mokiniai skiriamibûti bendraamþio bièiuliu. Bièiuliai yra savanoriai, to92

paties amþiaus arba vyresni mokiniai, kuriuos atrenka mokyklospersonalas, atsiþvelgdamas á asmenines jø savybes.Kai kada „bièiuliai“ patys dalyvauja atrenkant savanorius.Paprastai organizuojami ávairûs mokymai, skirti bendravimoágûdþiams ugdyti: aktyvaus klausymosi, tikslø numatymobei ágyvendinimo ir vadovavimo.3. Tarpininkavimas ir konfliktø sprendimasMokiniai mokomi ðvelninti bei áveikti bendraamþiø ginèusir kitus bendravimo nesutarimus. Ðis bûdas leidþiasmarkiai sumaþinti agresyvaus elgesio atvejø skaièiø. Bûdàgalima vadinti „Jokiø priekaiðtø“. Jo tikslas – kad kiekvienasdiskusijos dalyvis po tarpininkavimo procedûros ágytøpozityvià abipusio laimëjimo patirtá ir jaustø, jog pasiektasrezultatas yra priimtinas abiem pusëms. Tarpininkavimasremiasi klausymo ágûdþiais ir gebëjimais nuosekliaisudaryti ginèo dalyviams galimybæ susitarti dël abipusiaipriimtino sprendimo.4. Aktyvus klausymasisMokiniai mokomi, kaip savo gebëjimà iðklausyti taikyti bendraamþiøtarpusavio ginèams spræsti, smurto aukoms ir socialiaiatskirtiesiems padëti, sutramdyti agresyviai besielgianèiusbendraamþius.Amþiaus grupës, kuriø nariams didþiausià poveiká daro bendraamþiøtarpusavio paramaPateiktoje lentelëje nurodyta, kokio amþiaus vaikams kokiustarpusavio paramos bûdus geriausia taikyti.93

7–9 metų 9–11 metų 11–18 irdaugiau metųBendras grupės darbas taip taip taipBičiulystė taip taip taipTarpininkavimas ir ne taip taipkonfliktų sprendimasAktyvus klausymasis ne ne taipBendraamþiø tarpusavio paramos pranaðumai:• bendraamþiai gali daug anksèiau nei suaugusieji pastebëtismurtà;• jaunimas labiau pasitiki savo bendraamþiais nei suaugusiaisiais;• smurto aukos turi turëti galimybæ á kà nors kreiptis pagalbosir tikëti, kad mokykla imsis veiksmø ðiai problemaispræsti;• personalui daþnai trûksta laiko ir galimybiø spræsti visaskasdien iðkylanèias bendravimo problemas;• bendraamþiai rëmëjai ágyja vertingø tarpasmeninio bendravimoágûdþiø ir galimybiø suþinoti apie aktyvø pilietiðkumà;• ilgainiui tëvai ir vietos bendruomenë ima þiûrëti á mokyklàkaip á organizacijà, kuri rûpinasi mokiniø gerove;• pasitelkus bendraamþiø paramà lengviau naudotis kitø tarnybøar paramos institucijø paslaugomis.Tarp bendraamþiø rëmëjø yra nemaþai jaunuoliø, kurie patysbuvo smurto aukomis. Jie ne tik gerai supranta, kà iðgyvenatokie þmonës, bet teikdami bendraamþiams paramà,patys atsiduria panaðià patirtá turinèiø bendraamþiø grupëjeir jauèia jø paramà.94

Europos patirtis rengiant bendraamþiø tarpusavio paramosprojektusDaugelio Europos valstybiø ástatymai numato, kad mokiniusreikia ugdyti aktyviais pilieèiais. Daugelyje valstybiøsiekiama skatinti mokinius ir jaunuolius dalyvauti sprendþiantklausimus, kurie turi átakos jø gyvenimui, tarp jø iráveikiant smurtà. JT Vaiko teisiø konvencijà ratifikavusiosEuropos valstybës pripaþásta bûtinumà parengti tam tikràsàraðà pagrindiniø vaiko teisiø, kuriø paþeidimas yra nepriimtinasarba net neteisëtas. Dël to 2003 m. Jungtinëje Karalystëjebuvo ákurta speciali organizacija, skirta nesmurtiniamelgesiui mokyklose skatinti (UK Observatory for the Promotionof Non-violence in School; jos adresas: www.ukobservatory.com).Ðios organizacijos tikslas – kurti strategijas irsiûlyti metodus, kaip spræsti smurto mokyklose problemas,ir plëtoti tokius veiklos bûdus, kurie leistø atsiþvelgti á mokiniønorus ir iðgirsti jø nuomonæ.Visoje Europoje atliekami tyrimai rodo, kad bendraamþiøtarpusavio parama yra veiksmingas intervencijos prieð smurtàmokyklose bûdas. Akivaizdu, kad bendraamþiø paramane visada gali sumaþinti smurto atvejø skaièiø, bet tai yraveiksminga smurto prevencijos priemonë. Bendraamþiø tarpusavioparama maþina agresijos poveiká, o smurto aukosar liudininkai gali lengviau praneðti apie smurto atvejus.Ten, kur taikomi bendraamþiø paramos bûdai, yra didesnëtikimybë, kad bendraamþiø grupës poþiûris taps pozityvesnisir palaikantis silpnuosius. Aukø gynëjai ir atstumtieji daþnaikuria bendras struktûras ir pasiekia aukas, mokinius, kurieprieðingu atveju bûtø nustumti á ðalá arba visiðkai atstumtibendraamþiø.95

Nors bendraamþiø parama gali bûti labai naudinga pavieniamsmokiniams ir visai mokyklai, steigiant tokias paramosgrupes reikia gerai pasirengti ir kruopðèiai planuoti jøveiklà. Siekiant ásitikinti, ar tokia parama sëkminga, bûtinajà nuolat stebëti ir vertinti.Mokiniø vadovaujamø strategijø kûrimasPatirtis rodo, kad patys mokiniai veiksmingiausiai gali lemtipokyèius, taèiau daþnai jais nepakankamai pasitikima ir leidþiamaveikti mokyklose, siekianèiose ágyvendinti santarvësidëjà. Bûtina viskà kruopðèiai suplanuoti, jei norima,kad iniciatyvos bûtø ilgalaikës. Kitas svarbus aspektas – ypatingàdëmesá reikia atkreipti á tai, kad bendraamþiø vadovaujamosstrategijos nekeltø reikalavimø, kuriø mokiniai neástengiaávykdyti, ir neteiktø neágyvendinamø vilèiø.5.1 UÞDUOTIS. Mokiniø dalyvavimas bendraamþiøparamos veikloje: apklausa.Planavimà ir parengiamuosius darbus reikëtø pradëti konsultacijomissu paèiais mokiniais. Tai padëtø iðsiaiðkinti, kas ðiuo metu mokyklojedaroma. Tokios konsultacijos gali tapti reguliaraus audito dalimi (þr. 2skyriø).Galima organizuoti susitikimà su grupe atstovø, pavyzdþiui, mokyklostaryba. Galëtø bûti svarstomi tokie klausimai:• Kà jaunuoliai þino apie ðiuo metu vykdomà bendraamþiø paramosveiklà mokykloje?• Kuri veiklos rûðis jiems atrodo veiksmingiausia ir naudingiausia?• Kaip ðià veiklà bûtø galima gerinti ir palaikyti?• Kokiu dar bûdu mokiniai galëtø padëti vieni kitiems?96

• Ar mokiniai yra girdëjæ apie kokias nors kitas panaðias valstybës arvietos bendruomenës bendraamþiø paramos programas, kurias bûtøgalima ádiegti?• Ko reikëtø, kad mokiniai galëtø tobulinti savo paramos vieni kitiemságûdþius?Bendraamþiø rëmëjai turi dirbti aplinkoje, kur skatinamasklausymasis, rûpinimasis ir abipusë pagarba. Bendraamþiøparamos pranaðumus turi suvokti visi bendruomenës nariai.Ðià veiklà turëtø aktyviai remti mokyklos direktorius irpersonalas. Geriausia, jeigu bendraamþiø paramos projektàstebëtø du mokytojai, kurie dalyvautø já rengiant ir reguliariaipriþiûrëtø, kaip jis vykdomas. Jei bûtø du pasiðventæprojektui þmonës, tai projektas nenutrûktø ir vienam jø iðëjusið darbo arba susirgus. Kad projektas bûtø sëkmingas,reikia tam tikrø iðtekliø, kaip antai: patalpø mokymams arsueigoms organizuoti, saugios vietos dokumentams laikyti,tinkamos vietos konkreèiam paramos darbui. Reikia geraiapsvarstyti bendraamþiø rëmëjø kandidatûras (pavyzdþiui,apgalvoti, ar reikia turëti vienodà berniukø ir mergaièiø skaièiø,bûtinumà atstovauti visoms mokyklos sritims). Nepamirðkime,kad reikia nuolat skatinti ir remti dalyvius (straipsniuvietos laikraðtyje ar þinute televizijos laidoje, apdovanojant,pristatant specialiuose renginiuose).Daug informacijos apie tai, kaip sukurti ir palaikyti bendraamþiøparamos veiklà, galima rasti specialiose publikacijose.Naudingi interneto adresai:Peer Support Forum - www.ncb.orgPeer Support Networker - www.peersupport.co.ukUK Observatory for promotion of Non-Violence -www.ukobservatory.com97

Gerosios patirties pavyzdþiai Europos mokykloseItalijaPavyzdþiu iliustruojama, kaip sëkmingai taikyti bûdai – darbasgrupëmis ir bièiulystë, siekiant plëtoti mokiniø gebëjimusatsakyti uþ savo ir kitø asmenø veiksmus, ypaè tada,kai tokie veiksmai yra susijæ su agresija. Analizuojant ðá eksperimentà,buvo atkreiptas dëmesys á tai, kokius skirtingusvaidmenis mokiniai prisiëmë projekto metu. Eksperimentasvyko dviejose Italijos pagrindinëse mokyklose (mokiniø amþius– nuo 11 iki 14 metø). Pagrindiniai eksperimento tikslai:• maþinti chuliganizmo atvejø skaièiø formuojant paèiøchuliganø supratimà apie savo ir kitø elgesá;• plësti galimybes padëti chuliganizmo aukoms;• didinti „stebëtojø“ atsakomybæ ir skatinti dalyvavimà;• gerinti tarpasmeninius santykius klasëje;• analizuoti, koká poveiká eksperimento veiksmingumui galiturëti dalyviø amþius ir lytis.Eksperimento trukmë – vieneri mokslo metai. Jis turëjo penkisetapus:1. Klasës dalyvavimas. Veiklos tikslas – sustiprinti visos klasëssupratimà apie socialø elgesá ir abipusæ pagalbà. Ðioetapo metu reikëjo suformuoti visos mokyklos mokiniø poþiûráá bendraamþiø paramos veiklà.2. Bendraamþiø rëmëjø atranka. Rëmëjais norintys tapti mokiniaigalëjo patys kelti savo kandidatûras arba juos galëjosiûlyti bendraamþiai. Ið kiekvienos klasës buvo atrinkta po3–4 rëmëjus.98

3. Mokymas. Atrinkti mokiniai buvo rengiami tam, kad gebëtølengviau bendrauti su bendraamþiais. Mokymai vykouþ mokyklos ribø ir paèioje mokykloje. Mokiniai buvo mokomiklausytis ir bendrauti.4. Darbas klasëje. Per mokytojø organizuojamas klasiø valandëlesbuvo iðsiaiðkinami konkretûs mokiniø poreikiai;tada specialiø poreikiø turinèiø mokiniø buvo konfidencialiaiklausiama dël sutikimo dirbti su pasirengusiais bendraamþiaisrëmëjais ir drauge vykdyti kokià nors naudingà veiklà.Ðiuo etapu bendraamþiai rëmëjai kartà per savaitæ susitikdavosu atsakingais mokytojais ir informuodavo juos apiedarbà su konkreèiø poreikiø turinèiais mokiniais.5. Vaidmenø perdavimas. Pirmoji bendraamþiø rëmëjø bangabuvo átraukta á kitø bendraklasiø rengimà, kad programojegalëtø dalyvauti daugiau mokiniø.RezultataiEksperimento rezultatai buvo teigiami. Bendraamþiøintervencija sumaþino mokiniø negatyvaus elgesio atvejøskaièiø ir pakoregavo neteisingà ðio amþiaus mokiniø poþiûrá.Tai leido nutraukti tylø „stebëtojø“ pritarimà smurtiniamelgesiui, padidinti atsakomybës jausmà ir mokiniø tarpusavioempatijà. Ádomu pastebëti, kad didþiausià poveikápatyrë chuliganai ir „stebëtojai”. Peðtukai prisipaþino, kadjie ëmë geriau nei bet kada anksèiau suvokti savo elgesá.Ðis procesas buvo dar labiau pastebimas, kai mokyme dalyvavochuliganais laikomi mokiniai. Ðtai vieno berniukonuomonë:„Að pasirinkau bièiulio vaidmená, nors anksèiau pats skriausdavaukitus mokinius… Ið pradþiø að neásitraukiau á projek-99

tà, bet ilgainiui, mokydamasis ir dirbdamas drauge su kitais,að ëmiau vis geriau suvokti ðio darbo prasmæ. Man jistikrai davë naudos“ (14 m. mokinys, anksèiau laikytas chuliganu).Suprantama, kad nuo smurtautojø nukentëjæ mokiniai nepatikliaiþvelgë á rëmëjus, kurie anksèiau buvo chuliganai,ir teikë pirmenybæ pasirengusiems rëmëjams. Taèiau jie pripaþino,kad ágyvendinant projektà mikroklimatas klasëje iðesmës pasikeitë. Buvo poþymiø, rodanèiø, kad projekto metumokiniai keitë savo vaidmenis, o gynëjø vaidmuo buvoperduodamas vienas kitam, tarsi estafetës lazdelë. Matyt,mokiniams patinka eksperimentuoti su skirtingais vaidmenimis,o galimybë dalyvauti nuolat vykstanèioje rengimoprogramoje sudaro sàlygas mokiniams ásitraukti á bet kuráprojekto etapà. Tyrimas parodë, kad projektas didesná poveikáturëjo jaunesniems vaikams.5.2 UÞDUOTIS. Klausimø, kylanèiø dël apraðytoprojekto, aptarimas.Jums galëtø bûti ádomu apmàstyti ir aptarti aukðèiau apraðytà eksperimentà,lyginant su Jûsø mokyklos situacija ir ypatingà dëmesá skiriantðiems aspektams:• eksperimento tikslai atitinka Italijos pagrindinës mokyklos galimybes:rengimas trunka ganëtinai trumpai ir remiasi kiekvienoje klasëjejau susiformavusiais draugø ryðiais;• pastaruoju metu Italijos mokyklose ásteigtas ðvietimo psichologo etatas.Tokiø specialistø kompetencija apima naujø iniciatyvø, bûtentbendraamþiø paramos, skatinimà mokyklose. Tai reiðkia, kad ágyvendinanttoká projektà nereikia keisti pamokø tvarkaraðèio ar darbografiko;100

• projekto rezultatai suteikë vilèiø ir patvirtino poþiûrá, kurio laikosidaugelis ðios srities praktikø, kad su smurtu ir agresija galima sëkmingaikovoti, kai taikomas sisteminis poþiûris, atsiþvelgiama á skirtingusir besikeièianèius grupës nariø vaidmenis.VelsasBuvo tiriama vienoje vidurinëje mokykloje ásteigta bendraamþiøaktyvaus klausymosi tarnyba. Baigiamøjø klasiø mokiniamsbuvo organizuoti dviejø dienø aktyvaus klausymosimokymai. Tada, bendradarbiaujant su mokyklos personalu,buvo ásteigta tarnyba jaunesniems mokiniams, kuriveikë pietø pertraukos metu, ir prireikus buvo galima èiauþsukti. Siekdami vaizdþiau perteikti chuliganizmo ir smurtavimomokykloje problemà bei poreiká imtis atitinkamøveiksmø jai áveikti, dramos bûrelio nariai pastatë muzikináspektaklá „Kodël að?”Uþ tarnybos veiklà ir bendraamþiø rëmëjø rotacijà buvoatsakingi patys mokiniai. Norëdami atkreipti dëmesá á savoveiklà, rëmëjai organizavo plakatø parodà ir mokymus jaunesniemsmokiniams.RezultataiJaunesnieji mokiniai dþiugiai sutiko þinià apie galimybæ naudotismokyklos bendraamþiø parama.„Að manau, jiems smagu jausti, kad jie paþásta kai kuriuosaukðtesniøjø klasiø mokinius ir iðkilus rimtai problemai galikreiptis á mus. Að manau, kad tai buvo tikrai naudinga, nesmokykloje atsirado vyresnis asmuo, á kurá galima lygiuotis”(Bendraamþiø paramos projekto dalyvis) .101

Tëvai taip pat buvo patenkinti projektu.„Tai leidþia susieti pradinæ mokyklà su vidurine. Jaunesniejimokiniai suvokia, kad paaugæ jie irgi galës prisiimti tokiàatsakomybæ” (Deðimtmeèio mokinio tëvas).Bendraamþiø rëmëjai teigë, kad lavindami bendravimo, pristatymo,klausymosi ágûdþius, jie ëmë labiau pasitikëti savimiir iðaugo jø savigarba. Kai kuriuos dþiugino tai, kadjiems buvo suteikta galimybë pristatyti savo darbà uþ mokyklosribø bendrai organizuotoje konferencijoje. Tëvai taippat pripaþino ðio projekto naudà ir rekomendavo já taikytikitose mokyklose.Galimi sunkumaiDidþiausias galimas sunkumas bendraamþiø paramos projektodalyviams – tai konfidencialumas, kai mokiniams neramudël informacijos, kuria jie dalijasi su bendraamþiais,saugumo.„Bûtø nesmagu, jeigu kas nors suþinotø. Tada ið manæs imtøðaipytis” (10 metø mokinys).Keli jaunesni bendraamþiø rëmëjai iðreiðkë susirûpinimà,kad neþinotø, kaip elgtis susidûræ su per daug jiems sudëtingaproblema. Taèiau jie þinojo, kad kiekvienà savaitævyksta specialûs susirinkimai, skirti problemoms aptarti. Vienassiûlymø buvo iðplatinti mokykloje skrajutes ar plakatus,informuojanèius, kokius klausimus (vieniðumo,draugystës, tarpusavio santykiø) gali spræsti bendraamþiai,o dël kuriø geriausia kreiptis á specialias tarnybas, ir nurodytijø adresus bei telefonus.102

Kai kurie rëmëjai mano, kad projekto administravimas yradidelë naðta, ypaè dël to, kad mokykloje vykdomi valstybiniaiegzaminai. Reikëtø ieðkoti galimybiø rasti savanorá tëvàar mokëti nedidelá atlyginimà uþ projekto administravimà,taip pat skirti lëðø einamosioms iðlaidoms. Taip pat reikëtønustatyti konkretø laikà, kada vyresnieji mokiniai galëtø perduotisavo pareigas naujiems savanoriams. Tai galëtø vykti,pavyzdþiui, pavasario semestro pradþioje, kad projektas vyktøtoliau, o vyresnieji mokiniai galëtø ramiai mokytis.Bendraamþiai rëmëjai ir personalas pabrëþë reklamos svarbà– visa mokyklos bendruomenë turi bûti nuolat informuojamaapie projekto vyksmà.5.3 UÞDUOTIS. Klausimø, kylanèiø dël apraðytoprojekto, aptarimas.Jums galëtø bûti ádomu apmàstyti ir aptarti aukðèiau apraðytà projektà,siejant já su Jûsø mokyklos situacija ir ypatingà dëmesá skiriantðiems aspektams:• mokymas gali bûti gan ilgas. Paprastai rekomenduojama, kad bendraamþiairëmëjai iðklausytø bent 30 val. kursà, kurio vedëjas privaloturëti konsultanto patirtá;• iðtekliai: bendraamþiams rëmëjams reikalinga patalpa, kurioje jiegali organizuoti individualius ar grupinius susitikimus, rengti mokymusar pasitarimus. Be to, reikalinga vieta konfidencialiai medþiagailaikyti;• bendraamþiø parama gerina emocinæ jaunuoliø bûklæ; plaèiai pripaþástama,kad tai – veiksmingas pagalbos, susijusios su bendraamþiøtarpusavio santykiais ir problemomis, o ypaè chuliganizmu, metodas.Jis labai naudingas ir patiems rëmëjams, nes skatina asmeninæjø brandà, lavina bendravimo ágûdþius ir didina pasitikëjimàsavimi.103

IspanijaIspanijos mokslininkai ne kartà atkreipë dëmesá á tai, kadne visi tarpasmeniniø santykiø sunkumai sukelia agresijà.Kai kuriais atvejais agresija yra abipusë ir bûna sunku atskirti,kuris kaltininkas ir kuri auka. Konfliktai gali kilti tarpindividø ar jø grupiø, be to, jie gali bûti labai ávairûs. Todëlatsitinka labai sudëtingø situacijø, kai bûtina iðsiaiðkinti, kasyra atsakingas ir kaip atkurti teisingesnius ar tinkamesniussantykius. Pats savaime konfliktas neturëtø sugadinti santykiø.Daug svarbiau, kaip sprendþiamas konfliktas.Bendraamþiai rëmëjai, kurie mokomi spræsti konfliktus, turëtøágyti tokius gebëjimus:• aktyviai klausytis, kai bendraamþis pasakoja apie ávyká;• norà padëti iðspræsti problemà;• mokëjimà analizuoti ginèà;• suprasti jausmus, kuriuos ginèas sukelia jo dalyviams.Tarpininkavimo þingsniai1 þingsnis – ginèo prieþasèiø analizë. Dalyviai rengiasi nustatytiginèo prieþastá. Jie yra skatinami nustoti vadovautisjausmais ir emocijomis, o bandyti suvokti, kad ir ði konkretisituacija turi iðeitá. Sprendimà visada galima surasti.2 þingsnis – sprendimø paieðka. Po diskusijos jos dalyviaigali pradëti tam tikrø galimø sprendimø analizæ. Pirmiausiajie turëtø nustatyti galimus pavojus ir naudà. Ðiuo momentutarpininkas turëtø pabrëþti, kad jis nepasakys, kà ginèopusës turëtø daryti.104

3 þingsnis – siûlymø teikimas ir vertinimas. Ginèo dalyviaiteikia ávairiø galimø veiksmø siûlymus ir kuo objektyviauanalizuoja jø pranaðumus ir trûkumus. Ðiuos siûlymus ir jøvertinimus bûtø naudinga uþraðyti.4 þingsnis – geriausio varianto pasirinkimas. Bendraamþistarpininkas uþduoda klausimus, kurie leistø apgalvoti kiekvienosiûlymo padarinius. Klausimø formuluotës turëtø lengvintisvarstymà. Tarpininkai neturëtø vertinti ar duoti patarimø.5 þingsnis – sutarimas. Ginèo dalyviai yra skatinami pasiektisprendimà, kuris geriausiai atitiktø abiejø pusiø poreikius.Daþniausiai tai reiðkia, kad abi pusës eina á kompromisà.Tokio sprendimo nauda yra ta, kad jis nesiejamassu smurtu ir jëgos panaudojimu kurios nors pusës atþvilgiu.Toks sprendimas leidþia laimëti abiem ðalims ir bent jaujaustis gerai, nors në viena pusë daþnai nebûna visiðkai patenkinta.6 þingsnis – praktiniø dalykø planavimas. Ðiame etape tarpininkaspadeda sukurti pasirinkto sprendimo ágyvendinimostrategijà. Visi veiksmai turi bûti realûs, konkretûs, aiðkûsir ávertinami. Pagrindiniai klausimai – „Kas daro kà, kaipir kada?“7 þingsnis – stebësena ir vertinimas. Tarpininkas turi numatytivietà ir laikà, kur bus vertinamas praktinis susitarimoveiksmingumas. Ðiame etape reikia uþduoti tokius klausimus:Ar ðis susitarimas veiksmingas? Ar nereikëtø ko norspakeisti ar pataisyti? Reikëtø organizuoti dar vienà susitikimà,kad dalyviai galëtø aptarti priimto sprendimo teigiamusir neigiamus aspektus ir prireikus susitartø dël tolesniøveiksmø.105

5.4 UÞDUOTIS. Klausimø, kylanèiø dël tarpininkavimoprojekto, aptarimas.Jums galëtø bûti ádomu apmàstyti ir aptarti aukðèiau apraðytà projektà,siejant já su Jûsø mokyklos situacija ir ypatingà dëmesá skiriantðiems aspektams:• Tarpininkavimo proceso esmë – gebëti aktyviai klausytis ir nuoðirdþiaireaguoti á dalyviø poreikius ir jausmus. Svarbu, kad tarpininkasneskatintø slëpti ar slopinti jausmø, kurie paprastai kyla konfliktometu ar po jo. Tarpininkas turëtø leisti iðreikðti ðiuos jausmus,jais dalytis, kurdamas uþuojautos ir supratimo mikroklimatà.• Labai svarbus ðio proceso aspektas – kaip tarpininkas uþduoda klausimus.Tarpininkas turi mokëti uþduoti klausimus, rodanèius jautrøpoþiûrá á situacijà, ásigilinti á kiekvienos ginèo pusës nuostatas irjausmus.• Tuo pat metu privalu slopinti emocijas ir racionaliai spræsti problemà,kad konflikto dalyviai pradëtø ieðkoti iðeities. Èia ypaè svarbûsgeri bendravimo ágûdþiai. Tinkamai parinkti þodþiai, balso tonas,kalbos ritmas ir pasitikëjimas savimi turi rodyti, kad tarpininkas tvirtaitiki galimybe rasti ðios problemos sprendimà.• Tarpininkas turi mokëti skatinti dalyvius kalbëti pirmuoju asmeniu,kad kiekvienas konflikto dalyvis pateiktø savo ávykiø variantà, o neperduotø svetimas nuomones ar ðaipytøsi ið kitø grupës nariø. Viskasprasideda nuo suvokimo, kad asmeniniai iðgyvenimai yra reikðmingipatys savaime, taèiau lygiai taip pat reikia gerbti ir kitø þmoniøiðgyvenimus, kad ir kokie skirtingi jie atrodytø ið pirmo þvilgsnio.• Paradoksalu, bet ðis skirtybiø átvirtinimas padeda dalyviams geriausuvokti tarpusavio bendrumus.106

IðvadosLabai naudinga suprasti, kad mokykloje jauni þmonës galiatlikti daugybæ ávairiø vaidmenø. Ávairûs bendraamþiø paramosbûdai taip pat suteikia galimybiø mokiniams klasëjeiðbandyti ávairius vaidmenis – bûti vadovu, sekretoriumi irprotokoluoti vykstanèias diskusijas, atsakingu uþ grupës tiksløformulavimà asmeniu, asmeniu, kuris kelia grupës nuotaikà,atsakinguoju uþ tvarkà ir ðvarà ir t. t.Yra trys pagrindiniai bendraamþiø paramos ypatumai:• Mokiniai yra rengiami dirbti drauge su bendraamþiais, kurienëra jø draugai. Toks bendravimo bûdas leidþia sumaþintiiðankstines neigiamas nuostatas ir puoselëja skirtingølyèiø ir etniniø grupiø tarpusavio pasitikëjimà. Be to,toks darbas leidþia á bendraamþiø grupes integruoti apleistusar atstumtus mokinius.• Mokiniai gauna galimybæ mokytis bendrauti, dalytis informacijair apgalvoti savo paèiø pasiekimus. Ágyvendinantbendraamþiø paramos projektà, mokytojai gali uþtikrintigalimybes mokiniams dalyvauti ðioje veikloje iratlikti tokias uþduotis, kurioms bûtinos bendros grupëspastangos, pavyzdþiui, kolektyvinis svarstymas ieðkant bûdømokyklos mikroklimatui pagerinti; grupës nariø turimosinformacijos susiejimas rengiant lankstukà ar plakatàvisiems rûpima tema, pavyzdþiui, kaip pasiprieðintismurtui.• Bendraamþiø tarpusavio paramos projektas leidþia pastebëtiir aptarti kylanèius konfliktus ir bandyti juos spræsti.Padëdami konflikto dalyviams realiai vertinti situacijà, mo-107

kiniai ágyja þiniø, kaip elgtis konflikto metu, suvokia kûrybinækonflikto galià. Ágyvendinant bendraamþiø paramosprojektà apmàstomos priemonës, kurias mokykla turi(arba neturi) fiziniam ir psichologiniam mokiniø saugumuiuþtikrinti. Tai leidþia mokiniams geriau suprasti savogebëjimus prisiimti atsakomybæ uþ asmeninius santykiusir padëti bendraamþiams, kurie kartais gali turëti keblumø.Bendraamþiø paramos tyrimai rodo daugybæ jos pranaðumø.Paþeidþiamø mokiniø bièiulystës su bendraamþiais patirtisgali tapti esmine teigiamo savæs vertinimo dalimi. Gaudamiparamà, tokie mokiniai sykiu gauna galimybæ iðreikðtisavo jausmus, pasakyti, kas juos liûdina. Bendraamþiairëmëjai teigia, kad paramos teikimas jiems patiems taip patyra naudingas, nes jie pajauèia didesná pasitikëjimà savimi,iðmoksta vertinti kitus þmones. Mokyklos personalo nuomone,mokyklos aplinka tampa saugesnë, pagerëja bendraamþiøtarpusavio santykiai.Tyrimai rodo, kad lanksti stebësena ir vertinimas bei aiðkuspotencialiø vartotojø poreikiø suvokimas yra sëkmës laidas.Uþ projekto ágyvendinimà atsakingas mokyklos personalastaip pat turi atsiþvelgti á socialinæ aplinkà ir konkreèiasþinias, kurias teikia jaunieji projektø dalyviai. Dël tovis labiau vertinamas paèiø jaunuoliø vaidmuo ásigyjant naujøágûdþiø ir sumaniai pritaikant juos konkreèiomis aplinkybëmis.108

5.5 UÞDUOTIS. Bendraamþiø parama Jûsø mokykloje.Kaip Jûs galëtumëte taikyti bendraamþiø paramos bûdus savo mokykloje?Remdamiesi ðio skyriaus medþiaga pabandykite atsakyti á ðiuos klausimus:• Kokie, Jûsø nuomone, galëtø bûti bendraamþiø paramos taikymoJûsø mokykloje pranaðumai?• Kokie bûtø esminiai sunkumai, kuriuos Jums reikëtø áveikti?109

6 skyriusAPSAUGOTI VAIKUSKaip mokyklos aplinkà padarytisaugesnæMona O‘Moore ir Stephenas James MintonasÐis skyrius padës mokykloms:• apsvarstyti, kas yra smurtas ir koks jo poveikis;• numatyti, kaip mokyklos aplinka lemia mokiniø elgesá;• rasti bûdø, kaip padaryti mokyklos mikroklimatà saugø.Per metus dauguma mokiniø mokykloje praleidþia 25–35proc. savo laiko. Nenuostabu, jog tikimasi globëjiðkos, sauganèiosmokyklos aplinkos, uþtikrintø vaiko teisiø á saugiàir laimingà vaikystæ.Smurto apraiðkos ar smurto grësmë mokykloje paþeidþiamokiniø saugumo jausmà ir sukuria nesaugumo ir baimësjausmà. Smurtas mokykloje nëra naujas reiðkinys; viso pasaulioðalyse praneðama apie ávairius smurto atvejus ugdymoástaigose. Apie tai raðoma pirmajame skyriuje.Smurtas mokykloje ir jo poveikisMokiniø smurto Europos mokyklose tyrimai rodo, kad daþniausiasyra þodinis smurtas. Vettenburgas ir Huybergtsas110

(2001 m.) teigia, kad 90 proc. mokiniø prisipaþásta smurtavæþodþiais. Ðià smurto veiksmø grupæ sudaro kitø uþgauliojimas,áþeidinëjimas ir kiek maþiau – melagingø praneðimøbei paskalø platinimas.Antroji pagal daþnumà smurto forma yra darbo trukdymasklasëje. Vettenburgas ir Huybergtsas (2001 m.) teigia, kadnuo pusës iki dviejø treèdaliø mokiniø yra taip elgæsi. Ðiøautoriø teigimu, treèioji paplitusi smurto forma mokykloseyra vandalizmas. Tik nedidelë dalis Europos mokiniø prisipaþástaturëjæ ginklø ar atlikæ tokius nusiþengimus, kaip vagystë,ðmeiþimas, seksualinis bauginimas ar piktnaudþiavimasnarkotikais. Tarp mokiniø labiausiai yra paplitusios muðtynës.Laimei, bauginimai fiziðkai susidoroti panaudojantginklà yra reti, nors þiniasklaida mus verèia manyti prieðingai.Mokykloms nereikëtø jokiø smurto prevencijos irintervencijos strategijø, jei ne neigiamas smurto poveikis.Smurto aukos jauèia pykèio, frustracijos, paþeminimo, izoliacijos,nusivylimo jausmus, patiria fizinius suþalojimus arjø baimæ, ypaè jei tai kartojasi nuolat. Tokius vaikus galiapimti apatija, nenoras mokytis, depresija, be to, gali pairtinervai ar atsirasti polinkis á saviþudybæ, susilpnëti orumojausmas.Vaikai, kurie yra bauginami ar prieð juos smurtaujama, turiþymiai daugiau psichiniø ir somatiniø problemø nei tie, kurietokio elgesio nepatiria. Yra duomenø, kad bijodami pasikartojanèiosmurto ir agresijos, vaikai vengia lankyti mokyklà.Smurtà mokykloje patirianèius vaikus gali iðtikti rimtassutrikimas – potrauminis stresas, kuriam áveikti reikalingaprofesionali terapinë intervencija (Bernakas ir Keysas,2000 m.).111

Taip pat reikia paþymëti, kad dvideðimt metø vykdyti bendraamþiøsmurtavimo tyrimai rodo, kad ávairiø rûðiø smurtasdaþnai sukelia psichosocialinius sutrikimus abiejø lyèiøir visø amþiaus grupiø aukoms (Hawkeris ir Boultonas, 2000m.). Autoriai teigia, kad empiriniø tyrimø duomenys atskleidþiatokius sutrikimø atvejus, kuriø negalima ignoruoti.Nepaisant to, kad smurtas mokykloje kartais suprantamas tikkaip aukø problema, daugëja tyrimø, rodanèiø, kad kitus uþgauliojantysar smurtaujantys vaikai gali turëti menkesná orumojausmà, patirti depresijà ar suicidines fantazijas. Ir smurtautojai,ir aukos priklauso didþiausios rizikos grupei (Kaltialo-Heinoir kt., 2001 m.; O‘Moore ir Kirkhamas, 2001 m.;Rigby, 2002 m.). Moksliniai tyrimai rodo, kad yra sàsajø tarpuþgaulaus ir smurtinio elgesio vaikystëje bei paauglystëje irkriminaliniø veiksmø suaugus (Olewus, 1993 m.).Manoma, kad smurtiniø incidentø stebëtojai ir pasyvûs dalyviaitaip pat patiria neigiamà poveiká, kurá nurodo suaugusiøjøtyrimai darbovietëse (O‘Moore, 2003 m.). Uþgaulauselgesio liudininkai patiria daugiau somatiniø simptomø(pavyzdþiui, miego sutrikimà, energijos praradimà, galvosskausmus), nei tie, kurie nëra stebëjæ uþgauliojimø darbe.Suaugusieji smurtiniø veiksmø liudininkai taip pat labiaulinkæ á psichologinius ir elgsenos sutrikimus, pavyzdþiui,padidëjusá agresyvumà, irzlumà, emociná iðsekimà iruþsisklendimà savyje.Ávertinus ðiuos neigiamus smurto poveikius, vargu ar bereikiasakyti, kad mokyklø bendruomenës pareiga yra imtisveiksmø, kurie uþtikrintø vaikø saugumà. Tai ypaè akivaizduþinant, kad 63 proc. mokiniø yra átraukti á smurtavimàmokyklose kaip smurtautojai ar jø pagalbininkai, aukos arjø gynëjai (Salmivallis ir kt., 1996 m.).112

Daugëja moksliniø tyrimø, kurie liudija bendro mokyklosbendruomenës poþiûrio reikðmæ ilgalaikiam ir teigiamammokyklos aplinkos poveikiui (Mintonas ir kt.). Todël, pasakSucklingo ir Temple (2002 m.), reikia atkreipti dëmesá á:• lyderiavimo stiliø ir vadovavimo praktikà;• ugdymo programos kokybæ ir ágyvendinimà;• popamokinæ ir laisvalaikio veiklà;• formalias ir áprastas procedûras, ávertinanèias elgesá smurtavimoatveju;• santykiø su savimi ir kitais kûrimà.Mokyklos mikroklimatas ir smurtavimasVettenburgo ir Huybergtso (2001 m.) atlikti flamandø mokiniøtyrimai aiðkiai parodë dalies mokiniø asocialios elgsenosir mokiniø bei mokytojø tarpusavio santykiø kokybës ryðá.Autoriai teigia, kad vaikai labai aiðkiai skiria „gerus mokytojus,kuriuos jie mëgsta, gerbia ir su kuriais nori bendradarbiauti“.Tai, pasak mokiniø, daþniausiai lemia mokytojø:• asmenybë ir stilius;• mokymo bûdai ir metodai;• poþiûris á susitarimus ir taisykles;• poþiûris á mokinius.Vaikai labai aiðkiai iðsakë nuomonæ, kad pedagogai ir bendramoksliaigali iðvengti smurto ir uþgauliojimø, jei mokyklospersonalas:• rodo susidomëjimà ne tik dëstomu dalyku;• stengiasi bûti ádomûs;• kartkarèiais pajuokauja;• þino apie mokiniams svarbius ávykius, supranta jø interesusir kultûrà;113

• imasi atitinkamø veiksmø, jei nesilaikoma taisykliø;• skatina socialiai pozityvø mokiniø elgesá;• áspëja mokinius prieð bausdami juos uþ asocialø elgesá;• elgiasi su vaikais nuosekliai ir teisingai;• aktyviai klausosi mokiniø, rimtai vertina jø nuomonæ;• yra ðiuolaikiðki (net ir apranga).6.1 UÞDUOTIS. Mokiniø nuomonë apie personalovaidmená, uþtikrinant saugumà mokykloje.Naudinga aukðèiau pateiktà sàraðà aptarti su mokiniais arba papraðytijø sudaryti savo sàraðà. Tokià informacijà galite panaudoti veiksmøplanui; ji taip pat pravers rengiant audito ir palaikymo veiksmø planus,apie kuriuos raðoma 2 skyriuje.Kokius klausimus Jûs átrauktumëte á audito planà, siekdami nustatyti,kiek yra veiksmingos Jûsø mokyklos pedagogø pastangos sukurti maþinanèiàsmurtà aplinkà?Vettenburgo ir Huybergtso tiriami mokiniai teigë, kad smurtinájø elgesá lëmë átampa, kurià jie jauèia dël mokymosi.Pasak tiriamøjø, ugdymo programos keliami reikalavimaiperdëtai dideli, „darbo“ dienos per ilgos, per pertraukas irpo pamokø nëra sàlygø atsipalaiduoti ir pailsëti, jie apkrautikontroliniais ir namø darbais bei egzaminais.Kitos prieþastys, verèianèios vaikus paðëlusiai elgtis ir (ar)smurtauti mokykloje, yra:• daugybë nereikalingø nurodymø ir draudimø, varþanèiømokiniø laisvæ;• dauguma taisykliø ir susitarimø netaikomi mokytojams artaikomi nenuosekliai;114

• menkas mokiniø dalyvavimas priimant sprendimus;• netinkama infrastruktûra ir patalpos;• elementaraus komforto nebuvimas.Flandrijoje atliktas tyrimas nepaneigia iðorës veiksniø átakossmurtavimui mokyklose, taèiau jis akivaizdþiai árodo,kad neretai mokykloje vaikus smurtauti skatina pati mokyklosaplinka. Izraelyje atlikti tyrimai patvirtina, kad mokyklosmikroklimatas gali labiau sàlygoti smurtà mokykloje, neitokie iðorës veiksniai, kaip socialinë ekonominë bûklë irnusikalstamumo lygis uþ mokyklos sienø (Benbenshty ir Astoras,2003 m.).Saugumo mokyklose skatinimasSaugumas mokykloje reiðkia, kad vaikai yra ne tik apsaugoti,bet ir:• jauèiasi saugiai;• gali kalbëtis su mokytojais;• turi galimybes iðsiugdyti pasitikëjimà savimi.Kaip ðiuos saugumo jausmus galima skatinti?Mokymas spræsti konfliktusPripaþástant, kad mokykla, atkreipdama dëmesá á rizikosveiksnius, susijusius su uþgauliojimu ir smurtu mokykloje,gali sukurti saugià aplinkà, bûtina pripaþinti ir tai, kad konfliktaineabejotinai yra galimi. Taèiau konfliktø nereikia baimintis;juos bûtina konstruktyviai valdyti.Konfliktas gali turëti ir teigiamø pasekmiø, skatinant:115

• motyvacijà mokytis;• aukðtesná samprotavimo lygá;• ilgalaikæ prevencijà;• socialinio paþinimo plëtrà;• dþiugià nuotaikà.Konfliktai gali praturtinti santykius, situacijà daryti aiðkesnæ,sustiprinti asmens tapatumà ir pasitikëjimà savimi, skatintiatsparumà nelaimëms ir paakinti asmenybës bûtinumàkeistis.Daþnai stengiamasi konfliktus paneigti, uþgniauþti, numalðintiir ignoruoti, o tai gali bûti smurto proverþio mokyklojeprieþastis. Todël bûtina mokinius mokyti spræsti konfliktus(þr. 5 ir 6 skyrius).6. 2 UÞDUOTIS. Mokymo spræsti konfliktus iðtekliai.Europoje sparèiai gausëja programø, skirtø mokyti spræsti konfliktus irjuose tarpininkauti. Galbût savo mokykloje Jûs jau turite tokià programà,taèiau Jums gali praversti papildoma informacija anglø ir prancûzøkalbomis The Pacific Path Programme, jà galima surasti interneteadresu: http: www.iccrm.com.„Namø ir mokyklos aplinkos“ projektas Grano mokyklojeAukðèiau ávardytus veiksnius, kurie lemia saugià ir globëjiðkàmokiniø, taip pat ir mokytojø aplinkà, gerai iliustruojavienos mokyklos Norvegijoje atvejis. Ten susidurta su rimtomisproblemomis dël besipleèianèio smurtavimo.116

Grano mokykla ásikûrusi Furusete, daugiakultûriame Oslomikrorajone. Mokykloje mokosi 450 mokiniø nuo ðeðeriøiki keturiolikos metø. Atliekant tyrimà, 62 proc. jø buvo nenorvegø kilmës (Sol¸y, 1998 m.), o 68,3 proc. mokiniø gimtojikalba buvo ne norvegø (O‘Moore ir Mintonas,2001 m.). 1997 m. sausio mën. nacionalinis laikraðtisAftenpost apraðë, kad smurtas, grasinimai ginklu mokiniamsir mokytojams, vandalizmas Grano mokykloje buvo tapækasdieniu reiðkiniu. Mokiniø grupë terorizavo mokyklos bendruomenësnarius, o mokyklos vadovybei ir personalui desperatiðkaireikëjo pagalbos, nes mokyklos direktorius ir visaskolektyvas jau nebekontroliavo situacijos (Rolandas,Bj¸rsenas ir Mandtas, 2001 m.).1997 m. rugpjûèio mën. bendromis mokyklos vadovybës irStavangerio universiteto koledþo Elgsenos tyrimo centro pastangomisbuvo pradëtas „Namø ir mokyklos aplinkos“ projektas,kurá parëmë Vaiko ir ðeimos reikalø ministerija ir Oslobendruomenë. Per ketverius metus buvo ágyvendinta daugpriemoniø, pavyzdþiui:• personalo mokymas (Elgsenos tyrimo centras);• glaudesnis tëvø ir mokyklos bei pedagogø tarpusavio bendradarbiavimas;• organizuotas mokiniø laisvalaikis;• estetinis fizinës aplinkos pagerinimas;• specialistø ir kitatauèiø ádarbinimas;• pagalbos mokiniams tarnybos ásteigimas;• mokyklos tradicijø stiprinimas;• bendra orientacija á socialines kompetencijas.Po ketveriø metø atliktas nepriklausomas auditas atskleidënemaþà paþangà, nes sumaþëjo smurtavimo prieð mokyk-117

los personalà ir mokinius atvejø, susilpnëjo gaujø átaka, sumaþëjopaðalintø ið mokyklos mokiniø skaièius ir vandalizmoatvejø. Pagerëjo santykiai su tëvais, mokiniø mokymosipasiekimai, personalo darbas. Mokykla, kuri dvideðimt ketveriusmetus nebuvo perdaþyta, dabar nudaþyta mokiniøparinktomis spalvomis, joje eksponuojami vaikø darbeliai,o ðvenèiø progomis mokyklà imta specialiai puoðti.Mokyklos remonto iðlaidos dël retesniø vandalizmo aktøsmarkiai sumaþëjo. 1996 m. sudauþytø langø ir durø pakeitimaskainavo 12 000 Norvegijos kronø (15 023 eurø),o grafitø uþdaþymas – 113 000 kronø (14 147 eurø);2000 m. ðios iðlaidos sumaþëjo atitinkamai iki 5 990 kronø(750 eurø) ir 20 040 kronø (2 509 eurø) (O’Moore ir Mintonas,2002 m.).Grano projektas iðryðkino penkis pagrindinius sëkmës veiksnius:• pagalbos tarnybø organizavimas;• kûrybinio mokiniø darbo panaudojimas;• specialistø pritraukimas dalykams dëstyti;• bendradarbiavimas su tëvais;• mokymas dirbti su vaikais ir tëvais ið tautiniø maþumøgrupiø.Projekto sëkmæ lëmë ir kompleksinis poþiûris; kaip teigiamokyklos direktorius, sëkmæ garantavo ne kuris nors vienasdalykas, o daugybës maþø ir dideliø iniciatyvø ir veiksmøvisuma (Rolandas, Bj¸rsenas ir Mandtas, 2001 m.).Grano mokykla laimëjo daugybæ prizø uþ „Namø ir mokyklosaplinkos“ projektà. 1998 m. lapkrièio mën., praëjus vos118

keturiolikai mënesiø nuo projekto pradþios arba maþiau neipusei viso projekto laiko, Aftenpost laikraðtis, kurio straipsnissukëlë visuomenës nerimà, paskelbë, kad Grano mokyklarado prieðnuodþiø kasdieniam smurtui (Sol¸y, 1998 m.).Fizinio saugumo uþtikrinimo etapaiAirijoje, kur bendras smurto lygis mokyklose yra þemas (Ðvietimodepartamentas, 1998 m.), visuomenës nuomone, jistolydþio kyla (Glendenningas, 1999 m.). Todël 1999 m. Ðvietimodepartamentas paskelbë „Kovos su smurtu mokyklosegaires”, kuriose mokyklø vadovams rekomenduojama apsvarstyti:• ástatymu numatytà jø atsakomybæ (Saugos, sveikatos ir socialinësrûpybos darbe aktas, 1998 m.) uþtikrinti saugiàaplinkà mokyklos darbuotojams;• kovos su smurtu mokyklose taisykles ir procedûras, tarpjø – skundimosi procedûras, joms pritarti ir ádiegti;• bûtinumà turëti gerus ðeimø ir mokyklos bendravimo ryðius;• personalo mokymà, kaip iðvengti smurto, uþgauliojimo,kaip palaikyti drausmæ, uþtikrinti sveikatà ir saugumà (pedagogøposëdþiuose ir kitomis progomis);• paðaliniø þmoniø lankymàsi mokyklose: uþtikrinti, kad lankytojaineðiotø specialias vardø korteles ir registruotøsinustatyta tvarka;• bûtinumà laikytis tëvø susirinkimø grafiko;• bûtinumà turëti saugos priemones;• bûtinybæ sukurti Drausmës kodeksà, kuriame smurtiniselgesys mokytojø atþvilgiu bûtø kvalifikuojamas kaip rimtaspaþeidimas, uþ kurá nusiþengusájá gali sulaikyti teisëtvarkospareigûnai.119

Pavojaus taðkø identifikavimasAirijos mokyklose O’Moore atliktame uþgaulaus elgesio tyrime(O’Moore, Kirkhamas ir Smithas, 1997 m.) vaikø, patyrusiøuþgauliojimus, klausta, kur jie tai patyrë. Pradiniø iraukðtesniøjø klasiø mokiniø atsakymai skyrësi.Kur patirtas užgauliojimas Pradinių klasiųmokiniaiAukštesniųjųklasių mokiniaiŽaidimų aikštelėje 74% 27%Klasėje 31% 47%Koridoriuose 7% 37%Kitose vietose (tualetuose,persirengimo kambariuose,bendrabučiuose)16% 15%Tolesnis tyrimas atskleidë ádomiø rezultatø: vaikai, paklausti,ar jie galëtø pasiûlyti bûdø, kaip sustabdyti uþgauliojimus,atsakë, kad: 2,6 proc. – reikëtø daugiau budinèiø mokytojø,1,3 proc. – kad mokykloje bûtø árengtos stebëjimokameros, o 65 proc. neturëjo pasiûlymø (O‘Moore ir Mintonas,2003 m.). Bûtent mokytojø, dëvinèiø ryðkiai matomasliemenes, budëjimas buvo viena ið tø veiksmingø bendrøjøkovos su smurtu ir uþgauliojimu priemoniø, kuriosbuvo pritaikytos „Namø ir mokyklos aplinkos“ projekte Granomokykloje (O’Moore ir Mintonas, 2002 m.). To patiesimtasi ágyvendinant Nulinæ programà, kurià Norvegijos mokyklomspasiûlë Elgsenos tyrimø centras.6.3 UÞDUOTIS. Pavojaus taðkø neutralizavimas.Mokyklose reikëtø kaupti ir analizuoti duomenis apie vietà ir laikà,kur ir kada vykdomi smurtiniai veiksmai, áskaitant uþgauliojimà, nelaimingusatsitikimus ir suþalojimus.120

Jei tokiø duomenø nëra, 2 skyriuje pateikiamas incidento registravimoformos pavyzdys; ten taip pat paaiðkinta, kaip rinkti ir analizuotitokius duomenis.Taèiau reikia pastebëti, kad tokios formos nebûtinai tiksliai atspindiasmeninio mokiniø saugumo supratimà.Gali prireikti iðsamesnio tyrimo, apklausiant vaikus ir taip iðsiaiðkinant,kur ir kada jie jauèiasi nesaugiausi.Skirtingiems pavojaus taðkams neutralizuoti reikia skirtingø sprendimø.Juos gali pasufleruoti ðiame ir 5 skyriuje pateikiami pavyzdþiai,kaip pagerinti padëtá pasitelkus paèius vaikus.Menø átaka nesmurtiniam etosuiToliau pateikiami pavyzdþiai iliustruoja, kaip vaizduojamiejiir scenos (atlikimo) menai gali paveikti fizinæ aplinkà ir santarvæmokykloje. Taip mokiniai átraukiami á savo mokymosiaplinkos kûrimà, ágyja tarpasmeninio bendravimo ir raiðkosgebëjimø, kuriø reikia socialiniams, emociniams ir elgsenosgebëjimams ugdyti.Plakatai ir paveikslaiDaugelis jaunø þmoniø mëgsta pieðti ir tapyti. Kiti geba kompiuteriaissukurti profesionalius plakatus, skrajutes ir t. t.Vaizduojamieji menai yra paprasèiausias ir vienas veiksmingiausiøbûdø pritaikyti kûrybinius jaunimo gebëjimusjø paèiø nesmurtinei pozicijai iðreikðti. Net maþø vaikø pieðiniuosegalima pamatyti, kaip giliai jie áþvelgia smurto prigimtá.Vyresnieji gali panaudoti savo patyrimà, þiniasklaidosir reklamos metodus, kad sukurtø nesmurtiná elgesá propaguojanèiusplakatus.121

SkulptûraNet uþdaraus bûdo paaugliai, lipdydami skulptûras, gali patirtivaikystës dþiaugsmà. Tokios veiklos kûriniai ne tik praturtinamokyklos aplinkà. Pats lipdymas gali padëti „skulptoriams“suvokti nesmurtinës elgsenos svarbà.Antroji ðios veiklos taisyklë sako, kad vadovui papraðius padarytipertraukà – maþdaug kas penkiolika minuèiø – mokiniaituri susirinkti á ratà ir aptarti, kaip sekasi lipdyti skulptûras.Vadovas turi pasistengti pateikti grupei ádomiø klausimø,paskatinti diskusijà, pavyzdþiui, paklausti, ar uþduotisyra lengva; ar ji sunkesnë nei tikëjosi vaikai; kaip darantskulptûrà galima iðreikðti savo mintis ir jausmus; ar ðis uþsiëmimaspaskatino kitaip paþiûrëti á uþgauliojimà; ar jie norëtø,kad jø darbai bûtø eksponuojami? Suprantama, jei vaikasnenori, kad jo darbas bûtø eksponuojamas, privalu gerbtijo poþiûrá.MuzikaKai kurie vaikai labai mëgsta muzikuoti; tam daþnai nereikiajokios ypatingos árangos. Net maþieji ar tie, kurie manoesà „nemuzikalûs“, gali sukurti tekstus, parinkti ritmà ir paprastàmelodijà.Drama, kinas ir vaidybaAtlikdami tam tikrus vaidmenis vaikai gali lengviau suvoktiávairius klausimus. Taèiau tai reikia daryti atsargiai, vengiantpavojaus ið naujo traumuoti vaikus. Vaidmenys geriau tinkatokioms situacijoms, kaip „draugystës kaita“ ar „jausmøtramdymas“.122

Drama yra ar bent gali bûti galingas ugdymo árankis. Yrapjesiø, tinkamø statyti mokykloje ar klasëje, taèiau vaikaigali sukurti ir savo originalià pjesæ. Beje, mokytojai turëtøturëti bent tiek autoriteto ir pripaþinimo, kad jiems bûtø leistasuredaguoti tekstà.Kuriant filmo scenarijø taip pat bûtina turëti patirties, be to,tai uþsiëmimas, kuris padeda nustatyti ir suprasti uþgauliojimoir viktimizacijos problemas.Socialiniø gebëjimø ugdymas: pykèio valdymasDaugelis jaunuoliø tampa áþûlûs ir smurtauja, nes nepajëgiakontroliuoti savo pykèio. Tokiais atvejais mokiniai arbanukreipia savo pyktá á iðoræ (supyksta ant kitø dël to, kadkaþkas atsitiko namuose, pavyzdþiui, dël tëvø konflikto, armokykloje, pavyzdþiui, jie mano, kad mokytojas su jais negraþiaipasielgë). Kitaip sakant, jie „suprojektuoja“ ðá pyktá á„saugø objektà“. Tai bûdinga uþgauliojimo atvejais. Kitaisatvejais pyktis yra internalizuojamas, nukreipiamas á savovidø, ten „uþrakinamas“, o tai sukelia stiprius frustracijos irneapykantos jausmus, kartais sukelianèius autoagresijà armintis apie saviþudybæ. Dël to labai svarbu paskatinti jaunusþmones pasakoti apie savo jausmus, apie stipriø iðgyvenimøprieþastis kitiems, kitaip tariant, padëti jiems suþinotikuo daugiau apie pyktá ir kaip já áveikti.6.4 UÞDUOTIS. Padëti mokiniams valdyti pyktá.Toliau pateikiamas pavyzdys, kaip mokymà valdyti pyktá átraukti á bendrøjøsocialiniø, emociniø ir elgsenos gebëjimø ugdymo ar panaðiàprogramà.123

Yra kelios publikuotos pykèio valdymo programos; ði tema paprastaisudaro vienà pagrindiniø konfliktø sprendimo programos daliø. Mokykloms,kurios norëtø ágyvendinti pykèio valdymo programà, praverstøpratimas.Klasëje galima surengti diskusijà ðiais klausimais:Kà jauèiame, kai pykstame? Kai þmogus supyksta, jame vyksta fiziologiniaipokyèiai: stipriau plaka ðirdis ir padaþnëja kvëpavimas, kraujoapytaka suintensyvëja; ásitempia raumenys, jis susinervina. Vaikaigali iðmokti atpaþinti ðiuos kûno þenklus ir ásiminti, kad jei juos jauti,vadinasi, kaþkas tave nervina, o tai reiðkia, kad reikia pasistengti nusiraminti!Kaip elgiamës supykæ? Verta padiskutuoti apie tai, kad supykæ þmonëselgiasi ávairiai: vieni ima ðaukti ar plûstis, kiti pradeda verkti (pykèioir nusivylimo, ne liûdesio aðaromis), o treti visiðkai nutyla. Paskatinkitemokinius pagalvoti, kaip elgiasi jie, kai supyksta, koks yra jøpykèio „stilius“?Kas mus supykdo? Aptarkite su mokiniais tà faktà, kad þmonës á skirtingusdalykus reaguoja nevienodai ir kad þmones supykdo skirtingidalykai. Mokiniai galëtø apgalvoti, kas sukelia jø pyktá ir sudaryti tødalykø sàraðà. Jei pyktis sukelia problemø, gal galima vengti tam tikrødalykø arba galvoti apie juos kitaip?Kokie yra pykèio valdymo bûdai? Mokiniai turi suprasti, kad yra daugskirtingø bûdø susidoroti su pykèiu. Kai kuriems þmonëms padeda,jei jie tiesiog mintyse suskaièiuoja iki deðimties. Tai juos „atvësina“,sustabdo, suteikia galimybæ nusiraminti ir atgauti savitvardà. Kiti þmonësima galvoti apie kà nors kita: kà nors taikaus, linksmo, apie tai, kàjiems patinka veikti, t. y. stengiasi negalvoti apie tai, kas juos supykdë.Pajutus kylant pyktá, galima nukreipti kalbà, pradëti pokalbá kita tema.Daugeliui padeda, kai jie pasikalba apie savo pyktá su þmonëmis,kuriais jie pasitiki, kad galëtø saugiai, neuþgaudami kitø, iðsakyti savojausmus. Yra ir tokiø, kurie pykèio energijà nukreipia pozityvia linkme:sportuoja, mankðtinasi. Jei mokiniams sunku kontroliuoti savopyktá ir ypaè jei tai jiems sukëlë problemø praeityje, juos reikia supaþindintisu pykèio valdymo bûdais ir paskatinti surasti jiems priimtinusir tinkamus bûdus, nepamirðtant, kad kiekvienas atvejis yra individualus.124

Socialiniø gebëjimø ugdymas: uþsispyrimas, atsparumasUþsispyrimas yra puikus gebëjimas tiems vaikams, kuriemsgresia viktimizacija arba kurie yra tapæ auka. Taèiau ðis gebëjimastinka tik þodinei agresijai ir uþgauliojimui atremti.Jei vaikai patiria fiziná smurtà, jie bûtinai turi apie tai pasakytikitiems ir kreiptis pagalbos.Uþsispyrimo, kaip susidorojimo su smurtu bûdo, paaiðkinimasyra labai paprastas. Vaikams reikia paaiðkinti, kadagresyvûs asmenys tikisi ið savo aukø nuolankaus nusiþeminimo,jie nori, kad auka verktø, pyktø, nuliûstø arprarastø savitvardà. Jei auka neatrodo nuliûdusi ir áskaudinta,agresorius nebeturi pagrindo tæsti uþgauliojimø.Jis gali pabandyti pasiekti savo tikslà kitais bûdais, betjei auka moka tai ignoruoti, uþgauliotojui nelieka niekokito, kaip pasitraukti arba susirasti kità aukà. Uþpultajamreikia stengtis neparodyti, kad jis jauèiasi uþgautas, taiptarsi sakytø uþpuolikui: „Tu manæs neáveiksi!“ Uþsispyrimas,atsparumas gali bûti apibûdintas kaip mokëjimaskovoti uþ save be agresijos ar ásiûèio. Bûtent tai, o nefiziná susidorojimà reiðkia patarimas „Mokëk pakovoti uþsave“.6.5 UÞDUOTIS. Atsparumo skatinimas.Atsparumo ugdymas taip pat gali bûti átrauktas á bendrøjø socialiniø,emociniø ir elgsenos gebëjimø ugdymo programà. Ðios taktikos galimamokyti ðitaip:Atsistok tiesiai, laikykis pasitikinèiai, kalbëk aiðkiai ir tvirtai, þiûrëkpriekabiautojui tiesiai á akis, nemirksëk ir liepk jam liautis.Pasakyk agresyviai nusiteikusiam þmogui, kad tau nusispjaut, kà jisapie tave mano, ir kad tau në motais jo prasivardþiavimai.125

Leisk uþgauliotojams suprasti, kad jø argumentai nieko verti, pavyzdþiui,pasakyk jiems: „Na ir kas, kad að maþas? Man taip labai gerai“arba „Na ir kas, kad að neðioju akinius? Manau, kad atrodau puikiai“.Suprask, kad tai ne tu, o tas, kuris elgiasi agresyviai, turi sunkumø;paklausk jo ramiai ir pasitikinèiai: „Kas yra? Turi problemø?“Prieð taikant ðias taktikas verta jas iðbandyti. Mokiniai taigali padaryti mintyse, su draugais ar dar geriau – namuosesu tëvais. „Repetuojant“ reikëtø ásivaizduoti patá baisiausiàdalykà, kurá uþgauliotojas galëtø aukai pasakyti, tai, kà labiausiaiauka bijo iðgirsti, ir pasiþiûrëti, ar pavyks rasti tinkamàatsakymà atkirèiui.Bendras mokyklos bendruomenës darbas siekiant saugesnësaplinkos mokyklojeÁvairiø bendruomenës grupiø átraukimas á kovos su smurtuir uþgauliojimais programas teorijoje ir praktikoje vadinamasvisuotine mokyklos strategija. Apie tai detaliai raðoma3 skyriuje. Ðioje dalyje pateikiama pavyzdþiø, árodanèiø,kad mokyklos aplinka tampa saugesnë, jei á jos kûrimà átraukiamisuaugusieji mokyklos bendruomenës nariai.Dirbame kartu su ðeimomis1990 m. Airijoje tam tikruose regionuose buvo pradëta Namø,mokyklos ir bendruomenës sàveikos programa. 55 pradinësemokyklose 30 mokytojø buvo atleisti nuo savo tiesioginiøpareigø ir nuo vieneriø iki trejø metø paskirti dirbtiðios programos koordinatoriais. 1993 m. rugsëjá jau buvo86 koordinatoriai 106 pradinëse mokyklose ir 26 vidurinësemokyklose (Ðvietimo ir mokslo departamentas, 1993 m.).126

Ði programa skatina tëvø ir mokytojø bendradarbiavimà siekiantvisapusiðkai ugdyti vaikà. Svarbu pabrëþti, kad programayra skirta ne tiesiogiai vaikams, bet tëvams ir mokytojams,taèiau daro netiesioginá ilgalaiká poveiká vaikø gyvenimui(Ðvietimo ir mokslo departamentas, 1993 m.).Namø, mokyklos ir bendruomenës sàveikos programos koordinatoriusmokytojas atlieka ðià veiklà:• lankosi mokiniø namuose;• kartu su tëvais planuoja ir ágyvendina priemones, atitinkanèiasjø reikmes (saviðvietos, vaikø auginimo, laisvalaikio,pagalbos vaikams, ruoðiantiems namø darbus, tëvøsusirinkimø, skaitymo kartu);• uþmezga ir palaiko ryðius ne tik su ðvietimo, bet ir kitomisinstitucijomis bendruomenëje.Vienas ið Grano (Norvegija) mokyklos „Namø ir mokyklosaplinkos“ projekto tikslø buvo sustiprinti mokyklos ir tëvøbendradarbiavimà. Ðiems tikslams pasiekti buvo suburta mamøgrupë, organizuoti pirmaklasiø tëvø susirinkimai su mokytojais,rengti tëvø, kuriø vaikai átraukti á asocialias gaujas,ir imigrantø ðeimø susitikimai su mokytojais. Jø metu mokytojaine norvegai, kurie dirbo koordinatoriais ryðiams sune norvegø ðeimomis, vertëjavo kalbantis mokyklos direktoriuiir tëvams (O‘Moore ir Mintonas, 2002 m.).Platesnës bendruomenës átraukimasVisuotinës antismurtinës mokyklos programos bûtinas elementasyra platesnës bendruomenës átraukimas. Tokiu pavyzdþiugali bûti pirmoji Norvegijos nacionalinë kovos susmurtu ir uþgauliojimais ðalies mokyklose programa(1983 m.). Dan Olweus pabrëþë, kad suaugusiøjø informavimasir átraukimas, atvirø konferencijø organizavimas mo-127

kyklose buvo esminiai ðios programos komponentai (Olweus,1999 m.). Tas pats pasakytina ir apie kitas per pastaruosiusdu deðimtmeèius vykdytas visuotines mokyklø antismurtinesprogramas.Pavyzdþiui, Nyderlanduose paskelbta nacionalinë programa„Ugdymo prieð uþgauliojimà taisyklës“ – tai keturiø Olandijostëvø asociacijø bendradarbiavimo rezultatas. Jomissiekta áveikti mokiniø uþgauliojimà mokykloms bendradarbiaujantsu platesne bendruomene (Bongersas, 2001 m.).Iðleista knygelë „Kaip kovoti su uþgauliojimu mokykloje:rekomendacijos, pasekmës ir iðsami informacija“, kuriojeapraðoma septyniø þingsniø kovos su uþgauliojimu pradinëseir vidurinëse mokyklose strategija, apimanti bendrastëvø asociacijø, bendruomenës tarybø ir mokyklos vadovybëskomandø pastangas (Bongersas, 2001 m.; Bongersas,Prioras ir Walravenas, 2003 m.). 1998 m. Kanados vyriausybëspradëta Nacionalinë bendruomeniø saugumo irnusikalstamumo prevencijos programa numatë bendrà mokykløir bendruomeniø (mokiniø, tëvø, pedagogø, praktikøir kt.) darbà kuriant ir skleidþiant iniciatyvas, padedanèiasáveikti uþgauliojimà ir smurtà (Nacionalinë bendruomeniøsaugumo ir nusikalstamumo prevencijos strategija, 2004 m.).Du tolesni Grano (Norvegija) mokyklos „Namø ir mokyklosaplinkos“ projekto tikslai buvo:• paversti Grano mokyklà vietos bendruomenës centru;• bendradarbiauti su vietos bendruomenës savanoriðkomisorganizacijomis.Ágyvendinant projektà buvo rengiami renginiai, kurie tapo tradiciniai:veikia teatro ir meno studijos, vyksta þiemos ðokiai,diskotekos, karnavalai, susirenkama Kalëdø ir Velykø pusry-128

èiø, prigijo perëjimo ið ketvirtos á penktàjà ir ið septintos á aðtuntàjàklasæ ðventës, septintosios bei deðimtosios klasës ir mokyklosbaigimo atestatø áteikimo ceremonijos, kuriose dalyvaujair tëvai. Mokykla tapo kultûros centru: pradëta minëtiJungtiniø Tautø dienà, vietnamieèiø naujuosius metus, Ramadanà,islamiðkas vestuves, mokykloje pradëta rodyti teatrø spektaklius,rengiami koncertai. Atidaryta interneto kavinë ir kavinë„Atvira erdvë“, kurioje á bendrus pokalbius ir renginius susirenkamokyklos personalas, mokiniai ir vietos bendruomenësnariai (O‘Moore ir Mintonas, 2002 m.).Profesinës pagalbos tinklo kûrimasAntroji Norvegijos nacionalinë kovos su smurtu ir uþgauliojimuðalies mokyklose programa buvo pradëta 1996 m. Taibuvo prevencinë visapusë programa, kurià ágyvendinant suburta350 profesionalø (tyrëjø, psichologø, mokyklø vadovø)(Rolandas, 2000 m.; Rolandas, Bj¸rsenas ir Mandtas, 2001m.). 2000–2003 metais buvo vykdoma programa „Samtak“,paremta tais paèiais principais. „Samtak“ – dar platesnë programa,kuri apëmë ne tik kovos su uþgauliojimu, bet ir bendrussocialiniø, elgsenos ir emociniø sunkumø, smurto ir asocialauselgesio problemas (Rolandas, 2000 m.).Airijoje pagalbà mokytojams teikia specialieji pedagogai,darbo su atsiliekanèiais mokiniais specialistai, papildomojougdymo pedagogai, vizituojantys mokytojai, mokyklos,namø ir bendruomenës ryðiø koordinatoriai bei konsultantai.Ðie pagalbininkai sudaro 8 proc. visø ðalies mokytojø(Ðvietimo ir mokslo departamentas, 1993 m.). 42 socialiainepalankiø Dublino mikrorajonø mokyklos, kurios turi sunkumødël nedrausmingø mokiniø, dalyvauja „Paramos mokytojams“projekte (Jordanas, 1999 m.). „Paramos mokytojams“projekto grupë prisideda prie bendrojo mokiniø ug-129

dymo, skatina bendrà mokytojø, tëvø ir ávairiø tarnybø darbà.1998 m. Prancûzijos ðvietimo ministras inicijavo antismurtinæprogramà, kurios esmæ sudarë novatoriðkas siûlymastaikyti jaunø, 21–29 metø, ugdymo asistentø pajëgas gerinantmokiniø ir mokytojø tarpusavio santykius, taip ir jiemspatiems suteikiant galimybæ ágyti pedagoginës patirties. Taèiauði priemonë pasiteisino tik tais atvejais, kai: 1) aukðtamokyklos kultûra, 2) maþa kadrø kaita ir 3) ðiuos pagalbininkusgeranoriðkai sutiko visa mokykla, ir jie ágyvendinonumatytus tikslus, o ne tik atliko „priþiûrëtojø“ funkcijà (Derabieuxas,Blaya ir Vidalas, 2003 m.).Tolesnis Grano mokyklos „Namø ir mokyklos aplinkos“ projektotikslas buvo pagerinti ávairiø profesijø atstovø bendradarbiavimà.Ið pradþiø mokyklos personalui buvo rengiamikursai apie darbà klasëje, bendradarbiavimà su tëvais, pedagogøkonsultavimà, asocialiø grupiø iðardymà, patraukliø mokiniamsuþsiëmimø organizavimà (Rolandas, Bj¸rsenas irMandtas, 2001 m.). Imta reguliariai rengti mokyklos ir vaikoteisiø apsaugos ir rûpybos tarnybø susitikimus, ádarbinta ávairiøspecialistø: orkestro meno vadovas, ðokiø mokytojas, aktorius,du reþisieriai, pradinës ir vidurinës mokyklø bibliotekininkaiir kt. Stengtasi ádarbinti pedagogus ið tø kalbiniø ir kultûriniøbendruomeniø, kurioms atstovavo mokiniai ir jø tëvai.Papildomo personalo samdymas nëra bûtina priemonë visomsmokykloms, siekianèioms uþkirsti kelià smurtiniamelgesiui. Svarbiausias projekto sëkmës veiksnys yra bendrasvisos mokyklos „frontas“, ágyvendinant antismurtines programas.Kai personalo iðtekliai riboti, sëkmës paslaptis yrapersonalo vienybë. Tai pasakytina ne tik apie kovos su smurtu,bet ir kitas mokyklos programas.130

7 skyriusPAGALBA MOKYKLOS PERSONALUIMokymø gairës: kaip mokykloje pasëti„taikos virusà“George Robinsonas,Barbara Maines ir Robertas HromekasÐis skyrius padës mokykloms:• apsvarstyti personalo rengimo ir smurto mokyklose supratimotemas;• sukurti smurto maþinimo programà visai mokyklos bendruomenei;• panaudoti ávairias priemones padedant geriau suprastiðiuos klausimus, pasiekti, kad dalyvautø visa mokykla;• sukurti personalo mokymo ir paramos programà.Ðiame skyriuje yra ávairiø veiklos pavyzdþiø; jis skirtas praktiniampersonalo mokymui ir paramai.„Taikos virusas“ – taip pavadintas vyksmas, þymintis mokyklospastangas ir susitelkimà demokratiðkai kovoti su smurtu,pasireiðkianèiu kuo ávairiausiomis formomis. Pasitelkusbendràsias ir specialiàsias programas, sukuriama tokia socialinëaplinka, kurioje socialiai orientuotomis priemonëmissprendþiami tarpasmeniniai konfliktai. Ðiame skyriujeapraðytas poþiûris skatina suaugusiuosius rodyti pavyzdá,131

tapti vaikø, stokojanèiø socialiniø ir emociniø ágûdþiø, ugdytojais,patarëjais, padëti jiems áveikti sunkumus, valdytiemocijas. Vadovaujantis bendrosiomis programomis dirbamavisø tipø mokyklose, o iðkilus sunkumams, taikomosspecialiosios programos. Jei sunkumai kartojasi, bûtina á pagalbàpasitelkti tëvus ir globëjus bei bendruomenës tarnybas.Taigi nuolat asocialiai besielgiantys mokiniai ankstiidentifikuojami, su jais pradedama kryptingai dirbti.„Taikos viruso“ komponentaiSuaugusiøjø lyderiavimasLyderiavimas yra ypaè svarbus, siekiant uþtikrinti puikø visapusábendravimà ir ágyvendinti paþangos programas. Siekiantpatenkinti mokyklos reikmes, bûtinas atvirumas idëjoms,entuziazmas, iðtekliai ir parama personalui. Geri lyderiaiatvirai diskutuoja apie mokyklos prioritetus, átraukiaá mokyklos veiklà bendruomenæ ir jà nuolat informuoja apiepadëtá. Idealu, jei toks lyderis yra mokyklos vadovas, taèiauir kiti asmenys bei grupës gali inicijuoti tokiø klausimøaptarimà personalo ir tëvø susirinkimuose, skatinti nesmurtináir pagarbø elgesá.7.1 UÞDUOTIS. Mokyklos kultûra.Apsvarstykite ðá praneðimà:„Istoriðkai pedagogika remiasi drausme ir bausmëmis. Akademinë sëkmëapibrëþiama pagal konkurencingas mokymo ir individualiø pastangøsistemas. Daugelis ið mûsø þinome tokià praktikà ir, kilus sunkumams,galime gráþti prie ðiø metodø. Daugelis mokyklø remiasi abejotinanuostata, kad smurto ir ardomojo, trikdanèio elgesio atþvilgiureikia laikytis „kietai“, parodant mokiniams, kad tai nebus toleruojama,ir bausmës privers juos elgtis kitaip. Deja, perdëtas pasitikëjimas132

ausmëmis ir iðstûmimu ið bendruomenës formuoja neigiamà, prieðiðkàaplinkà mokykloje, ástumia visus á uþburtà apmaudo ir kerðtoratà. Tyrimai rodo, kad elgsenos problemø gausëja, jei intervencijavyksta vien bausmiø forma” (Donnellanas ir kt., 1988; Mayeris ir kt.,1990).Tikëtina, kad ir pedagogai, ir tëvai palaikys nuostatà, kadmokyklose ir namuose neturi bûti smurto, sutiks, kad pozityvi,darni ir saugi mokyklos aplinka gerina mokymà ir mokymàsi.Taèiau atidþiau patyrinëjæ mûsø bendravimà ir nusistovëjusiasnormas, pamatysime, kad smurto esama ir þodþiuose,ir veiksmuose. Mums reikia pakeisti visà mokykloskultûrà.Ar Jûsø mokykla saugi visiems bendruomenës nariams? Aresate apgalvojæ:• Koká pavyzdá rodo suaugusieji?• Kokias galimybes suteikiate vaikams mokytis nesmurtinëselgsenos ir ágyti taikaus bendravimo ágûdþiø?• Kaip Jûs elgiatës matydami kà nors netinkamai elgiantis?Ar pasikliaujate bausmëmis, ar mokote kitokios elgsenosbûdø?7.2 UÞDUOTIS. Mokytojai kaip besimokantieji.Apsvarstykite ðá praneðimà:„Mokytojui darbe ðiandien kyla daug iððûkiø. Keièiasi mokytojo vaidmuo.Kai kuriuos tradicinius mokytojø vaidmenis, pavyzdþiui, dalykødëstymà, administravimà, atlieka technologijos; mokytojams reikiadaugiau susitelkti ties kritinio màstymo ugdymu ir empatiðkos pagalbosmokiniams teikimu. Kritinis màstymas yra vienas svarbiausiøateities pilieèiø ir darbuotojø bruoþø, tad paþástantis savo mokinius ir133

juos suprantantis, entuziastingai palaikantis jø mokymàsi mokytojasyra ir visos asmenybës ugdymà skatinantis pedagogas“ (Hromekas,2004 m. „Taikos viruso“ platinimas: ankstyvoji intervencija smurtomokyklose prevencijai).Didëjant ir ávairëjant informacijos kiekiui, besikeièiant pedagogineipraktikai, vienas vaidmuo iðlieka pastovus: tai –mentoriaus vaidmuo. Mokytojai daþniausiai pajëgia aiðkiaiir individualiai suprasti mokinius, padëti jiems pasirinkti dalykus,iðsiugdyti mokymosi gebëjimus, motyvacijà, skatintisocialinæ ir emocinæ jø plëtrà. Nors tai yra tradiciniai mokytojøvaidmenys, reikia mokytis naujø bûdø áveikti tarpasmeniniobendravimo sunkumus.Sritys, kuriose mokyklos personalui reikia mokymø:• konfliktø sprendimas,• tarpininkavimas,• emocinë parama,• problemø sprendimas uþgaulaus ir smurtinio elgesio atvejais,• mokiniø psichologija: motyvacija, mokymasis, raidostarpsniai,• emocinis raðtingumas,• bendradarbiavimas su ávairiomis þinybomis.PasiðventimasKai mokykla susiduria su smurto problema, bendruomenësprioritetu tampa greitas ir atsargus reagavimas á situacijà beiapgalvoto atsakymo radimas. Kol mokyklos saugumui iðkilusigrësmë, kitø programø ágyvendinimas gali bûti laikinaiatidëtas. Kiekvienas suaugusysis turi dalyvauti tame vyksme,kuris gali atrodyti labai ilgas. Be pasiðventimo joks pro-134

jektas nebus sëkmingas; þmonës nejaus padràsinimo, osmurtas iðliks priimtinu problemos sprendimo bûdu.7.3 UÞDUOTIS. Suaugusiøjø kalbos vartojimas.Mûsø þodþiai ir kûno kalba yra pavyzdys mokiniams; tà reikia aiðkiaisuvokti. Rûpestingai parinkti þodþiai ir kalbëjimas yra itin svarbûs pavyzdþiai,á kuriuos orientuodamiesi mokiniai renkasi socialaus bendravimomodelius. Kalba turi atspindëti tarpusavio pagarbà, teises,pareigas ir pasirinkimus. Þodþiais mes sukuriame palaikymo aplinkà,kuri aiðkiai apima mokiniø galimybes iðspræsti konfliktus taikiai ir iðtaisytisavo klaidas. Apsvarstykite toliau pateiktus kalbos pavyzdþiusir principus, kuriuos jie atspindi.Sociali kalbaPasirinkimas ir atsakomybėKodėl nusprendei jam suduoti?Palaikantis požiūrisTai reikės pabūti areštinėje irsugalvoti, kaip išspręsti šiąproblemą.EmpatijaKaip tau atrodo, ką ji jautė, kaitu jai tai sakei?Toks pareiškimas skatina vaikąugdyti supratimą (empatiją)kitam vaikui, atveria bendravimą.Problemos sprendimasKą, tavo nuomone, tu galėtumišbandyti, kad išspręstum šiąproblemą?Toks teiginys išreiškiapasitikėjimą vaiko gebėjimuspręsti problemas ir atsakyti užsavo veiksmus.Asociali kalbaKaltinimasKodėl jam sudavei?Baudžiamas požiūrisTau skiriama bausmė areštinėje.Emocinis smurtasPažiūrėk, ką padarei: tu jąpravirkdei.Toks kaltinimas gali priverstivaiką pasijusti kaltą, sukeltigynybinę reakciją, skatinančiąnorą įsižeisti ir nenorą bendrauti.SarkazmasGeriau sugalvok ką norsįtikinančio, kad paaiškintum tai.Šiame teiginyje esamasarkazmo; jis rodo, kad vaikasnepajėgs išspręsti problemos.135

Ar suaugusiøjø kalbos pokyèiai paveiktø visà mokyklos bendruomenæ?Ar mums reikëtø vengti sarkastiðkos ir kaltinamoskalbos? Smurtas pasireiðkia ávairiai; þodþiai gali bûtitas subtilus ginklas, giliai ásirëþiantis mokiniø atmintyje.7.4 UÞDUOTIS. Suaugusiøjø kalba.Berniukai muðasiÞodþiai lemia sàvokø, reikalingø problemai spræsti, raidà; kartu sukûno kalba þodþiai demonstruoja mokiniams emocinës kontrolës pavyzdþius.Apsvarstykite, kà modeliuoja þodþiai ir veiksmai kiekvienameið dviejø toliau pateikiamø scenarijø:1 scenarijusMokytojas A mato du berniukus, besipeðanèius þaidimø aikðtelëje.Tolesnë veiksmø seka yra tokia:Mokytojas A ðaukia: Greit pas mane, abu! Kaip jûs drástat?1 berniukas (áraudæs ir uþdusæs): Jis pradëjo...2 berniukas (áraudæs, verkia, stengiasi dar kartà suduoti pirmajam).Mokytojas A ðaukia: Uþteks! Tuoj pat pas direktoriø!Mokytojas susidorojo su smurtine situacija pavirðutiniðkai. Ko gero,toks bendravimas vaikus moko:• Ðaukti ant kitø yra leistina, ypaè jei esi teisus.• Ðiurkðèiai kalbëti yra leistina, ypaè jei esi teisus.• Surinkti informacijà ir klausytis nëra labai svarbu.• Suaugusieji vaikams reikalingi todël, kad juos tvarkytø.• Þodinis smurtas yra priimtinas bûdas spræsti problemas.2 (alternatyvus) scenarijusMokytojas B mato du þaidimø aikðtelëje besipeðanèius berniukus. Tolesnëveiksmø seka yra tokia:Mokytojas B (eidamas berniukø link): Nagi, berniukai, palûkëkit, nusiraminkit,kas èia vyksta?1 berniukas (áraudæs ir uþdusæs): Jis pradëjo...2 berniukas (áraudæs, verkia, stengiasi dar kartà suduoti pirmajam).136

Mokytojas B: Palauk, palauk. Giliai ákvëpkit, jûs abu labai susijaudinæ.Eikim atsigerti vandens ir pasikalbëti, kas atsitiko.Ðiame scenarijuje emocinës kontrolës ir problemos sprendimo kalbasuðvelnino átampà, leido suprasti berniukams, kad jie turës galimybæpaaiðkinti, su kokia problema susidûrë ir kodël jie norëjo jà spræstismurtiniu bûdu.Ið tokio bendravimo vaikai gali pasimokyti, kad:• Emocijas galima valdyti.• Suaugusieji nori padëti.• Suaugusieji tiki, kad vaikai gali spræsti problemas.• Kalbëjimasis yra alternatyva smurtui.• Gurkðnelis vandens ir pasivaikðèiojimas gali padëti suvaldyti pyktá.Kuris scenarijus geriau atspindi poþiûrá, kurio, Jûsø manymu, turëtøbûti laikomasi Jûsø mokykloje?Rodyti pavyzdáSuaugusiøjø pavyzdys formuoja vaikø elgsenos modelius.Kartais nenoromis rodomas autoritariðko ir jëga paremto elgesiopavyzdys. Mûsø þodþius ir veiksmus mokiniai galilengvai perimti ar atmesti. Kalba yra pasaulio suvokimo pagrindas;þodþiai gali daryti lemiamà átakà socialinei ir emocineimokiniø raidai. Atidumas ir savo veiksmø bei þodþiøapgalvojimas gali padëti pakeisti senus áproèius. Ugdyti pagarbiàkalbësenà gali padëti specialûs „scenarijai“, kol tokiakalba tampa mûsø natûraliu bendravimu su kitais.137

7.5 UÞDUOTIS. Personalas kaip pagrindiniø vaidmenøpavyzdys (modelis).Apsvarstykite ðiuos teiginius:„Mes nepaliaujamai rodome pavyzdá; mokiniai stebi ir girdi viskà, kàmes sakome ir darome. Tikëtina, kad vaikai rinksis nesmurtinius konfliktosprendimo bûdus, jei bendruomenë, kurioje jie gyvena, rodotokius kalbëjimo ir elgsenos pavyzdþius, kurie skatina kontroliuotiemocijas ir taikiai spræsti konfliktus. Jei elgiamës su vaikais pagarbiai,jei rodome, kad emocijas galima valdyti, o þodþius vartoti atsargiai,jei taikome tokius bûdus kaip tarpininkavimas ir taikus konfliktø sprendimas,vadinasi, demonstruojame vaikams, kad yra daugybë bûdø,ágalinanèiø dirbti ir gyventi kartu“.A. Banduros socialinio paþinimo teorijoje (1986 m.) teigiama,kad vaiko mokymasis priklauso nuo socialinës jo aplinkostiek pat, kiek nuo jo vidiniø, ágimtø savybiø. Stebëdamasir imituodamas aplinkiniø bendravimà, vaikas já perkeliaá savo vidiniø reikðmiø pasaulá. Autorius teigia, kadmokymas, paremtas pavyzdþio rodymu, globa, elgsenos pakartojimuir socialiniu pastiprinimu, duoda áspûdingø rezultatø.Vaiko raidos teoretikas L. Vygotskis (1976 m.) suformulavoteiginá apie kalbos, kaip tarpininkës tarp vaiko irávykiø, reikðmæ. Jis teigë, kad suaugusieji gali padëti vaikamsiðsiugdyti aukðtesnio lygio màstymo ágûdþius. Ðá procesàVygotskis pavadino „mokymusi tarpininkaujant“. Jo metuvaikui padedama mokytis ið patirties. „Mokymasis tarpininkaujant“suteikia patirties, kurià vaikas gali panaudotivëliau, áveikdamas sunkumus, jau be papildomo aiðkinimo,kaip tai daryti. Jei kas nors tiesiog pasako vaikui, kaipreikia spræsti problemà, jo galimybës iðsiugdyti aukðtesniomàstymo ágûdþius maþëja.138

Abipusë pagarbaKalbëdami apie savo mylimus mokytojus, vaikai daþnai minipagarbà. Savo ruoþtu, mokytojai ir tëvai daþnai skundþiasivaikø pagarbos suaugusiesiems stoka. Rodydami pagarbàþmonës tarsi patvirtina, kad pripaþásta ir gerbia vieni kitøteises. Tai atsispindi þodþiuose, poþiûriuose ir veiksmuosebendraujant. Kalbëdami su vaikais pagarbiai, mes modeliuojamejuose toká pat elgesá, didiname ðansus, kad kiluskonfliktui jie rinksis panaðios pagarbios elgsenos variantà.Norëdami pelnyti pagarbà, turime jà rodyti kitiems.Ar kà nors ið to, kas iðvardyta toliau, Jûsø mokykloje darreikia pagerinti?• Aiðkûs elgsenos standartai aptariami ir demonstruojamiramioje aplinkoje.• Nuoseklus natûraliø ir logiðkø priemoniø taikymas.• Optimistinë ir palaikanti kalba.• Stiprybiø ir vertybiø ieðkojimas.• „Atvësimas“ prieð sprendþiant problemas: emocinë „pirmojipagalba“.• Pagalba sprendþiant problemas.• Dalykiðkas, suinteresuotas poþiûris.• Nesivëlimas á ginèus su mokiniais.• Galimybiø pasitaisyti uþtikrinimas.Komandinis darbasKomandinis darbas leidþia pasidalyti krûvá ir panaudoti energijà,kuri reikalinga mokyklos kultûrai keisti. Darbui, kurioimasi komanda visos mokyklos bendruomenës labui, reikialaiko, iðtekliø, profesinio tobulëjimo ir pagalbiniø struktûrø.Komandinis darbas sukuria lyderystës galimybes, o ádiegusdemokratines procedûras ágalina komandos narius kur-139

ti ir ágyvendinti novatoriðkas programas (plaèiau apie tairaðoma 3 skyriuje).7.6 UÞDUOTIS. Atvira diskusija ir komandinisdarbas.Sëkmingø pokyèiø mokykloje pagrindas yra nuolatinis profesinis tobulëjimas.Kolegialumas ir tarpusavio parama sukuria pasitikëjimo mikroklimatàkolektyve; tada ir naujos idëjos yra lengviau priimamos. Jeipastangos pripaþástamos, o sëkmë vertinama, kolektyvas iðlieka entuziastingas.Sunkesniais laikotarpiais labai padeda humoro jausmas.Atvira diskusija leidþia suformuoti bendrà supratimà, kurio reikia, kadsu smurtu bûtø kovojama nuosekliai.Ar, Jûsø nuomone, nebûtø naudinga apsvarstyti ðiø klausimø, kad mokyklojesusiformuotø bendras smurto ir kovos su juo supratimas?Kokie yra pagrindiniai sunkumai Jûsø mokykloje? Kaip jie pasireiðkia?Kuo skiriasi smurtas nuo ðiurkðtaus þaidimo?Kuo pyktis ir susierzinimas skiriasi nuo smurto? Ar jie turëtø bûti fiksuojami?Kuo skiriasi berniukø ir mergaièiø smurtas?Ar mokymas taikiai spræsti konfliktus skatina berniukø „feminizacijà“?Kaip galime padëti neágaliems vaikams, ypaè turintiems emociniø sunkumø?Kuo skiriasi drausmë ir bausmës ir kaip jos veikia elgesá?Kaip mokiniai galëtø atlyginti savo asocialø elgesá?Kuo skiriasi uþsispyrimas ir atsparumas nuo agresijos?Koká vaidmená turëtø vaidinti suaugusieji mokiniams sprendþiant problemas?Kaip vaikai gali bûti lyderiais ir tarpininkais?Kà reiðkia tyèiojimasis, priekabiavimas ir uþgauliojimas?140

Tëvø átraukimas á mokyklos gyvenimàSiekiant, kad mokiniai sëkmingai mokytøsi, bûtinas mokyklosir tëvø bendradarbiavimas, sàveika. Lankstus tëvø ir globëjøátraukimas á mokyklos gyvenimà skatina dalytis atsakomybe,atvirai diskutuoti, sukuria tinkamà mikroklimatà,kuriame ámanoma taikiai spræsti problemas. Siekiant sukurtitëvø ir mokyklos tarpusavio pasitikëjimà, galima ásteigtitëvø pagalbos komitetà ar siøsti á namus laiðkus apie vaikøpasiekimus (plaèiau apie partnerystës su tëvais bûdus raðoma3 skyriuje).7.7 UÞDUOTIS. Kaip á veiklà átraukti tëvus.Siekiant mokykloje sukurti teigiamà mikroklimatà, reikia pasitelkti tëvus.Tai galima daryti ávairiais bûdais: siunèiant sveikinimo plakatus,ðûkius, rengiant ðeimø vakarëlius, bendrus pusryèius, reguliarius tëvøsusirinkimus, skelbiant mokyklos direktoriaus priëmimo valandas tëvams,supaþindinant naujokø tëvus su mokykla. Mokykloje tëvai turijaustis svarbiais ir itin gerbiamais þmonëmis. Konfliktus bûtina spræstigreitai ir pagarbiai, o fizinë mokyklos aplinka turi bûti patraukli. Mokyklaturi bûti bendruomenës pasididþiavimas.Daþniausiai vien pakviesti tëvus ir bendruomenæ dalyvauti mokyklosreikaluose nepakanka. Kartais prireikia asmeninio kvietimo; beto, kai kuriems tëvams ir globëjams prireikia ir pagalbos, pavyzdþiui,transporto, vaikø prieþiûros, vertimo á tà kalbà, kurià jie geriau supranta,ir t. t.Kaip Jûs á veiklà átraukiate tëvus, ypaè tuos, kurie yra pasyvûs?Efektyvus mokymasKovai su smurtu reikia daug pastangø, lëðø ir laiko. Tamreikalingas ir geras pasiruoðimas, visos mokyklos bendruo-141

menës mokymas. Pradëti bûtina nuo maþiausiøjø per pamokas,þaidimø aikðtelëje, tëvø pagalbos centruose mokantbendrøjø socialiniø, emociniø ágûdþiø. Vaikams, kuriuosreikia stebëti, ir kuriems reikia tiesiogiai pagelbëti, galimarengti specialias elgsenos, pykèio valdymo, bendravimo maþosegrupëse pratybas. Jei ir tokios pastangos neuþkerta keliosmurtavimui, reikalinga treèiosios pakopos, arba klinikinë,intervencija (þr. „Bangos“ modelá 4 skyriuje). Tëvai,sveikatos prieþiûros specialistai, pedagogai, bendruomenësatstovai ir socialiniai darbuotojai – visi kartu gali ieðkoti individualausðiø vaikø problemø sprendimo (þr. 4 skyriujeapraðytà Socialiniø, emociniø ir elgsenos gebëjimø ugdymoprogramà, vykdytà Jungtinëje Karalystëje).7.8 UÞDUOTIS. Emocinis sumanumas.Tyrimai (Golemanas, 1995 m.) rodo, kad mokyklos gali:• uþkirsti kelià smurto atsiradimui;• suðvelninti priekabiavimo, uþgauliojimø, kriminaliniø veikø, psichinëssveikatos problemø ir smurto sunkumà ir trukmæ, lavindamosemociná mokiniø sumanumà.Deja, daugelyje mokyklø mokiniø socialiniø ir emociniø gebëjimøugdymas turi konkuruoti su raðtingumo ir kitø gebëjimø ugdymu, tarsitai bûtø du skirtingi dalykai. Dauguma mokytojø paliudys, kad vaikams,norintiems sutarti su savo bendramoksliais, reikalingi socialiniaiir emociniai gebëjimai. Klasëje bene daugiausia laiko „suryja“tarpusavio santykiø aiðkinimasis. Mokytojai gali padëti vaikams susiformuotireikiamus socialinius ir emocinius gebëjimus formaliø pamokømetu ir asmeniniu pavyzdþiu.Ar Jûsø mokykloje modeliuojamas emociðkai sumanus elgesys ir ar jomokoma?142

7.9 UÞDUOTIS. Tiesioginis mokymas.Ar Jûsø mokykloje visi vaikai arba tie, kurie to neiðmoksta kitais bûdais,tiesiogiai mokomi ðiø dalykø:Emocinis raštingumasKonfliktų sprendimasPykčio valdymasDraugiškumasAlternatyvos agresijaiProblemų sprendimogebėjimaiKlausymosi gebėjimaiUžsispyrimas ir atsparumasVertybės ir moralinė raidaTaip arba neKaip ir kada?Atsako á smurtà veiksmø planasTokiame plane aiðkiai apibrëþiama, kas daroma, siekiantáveikti smurtavimà. Planas ápareigoja, kad mokytojai su mokiniaiselgtøsi nuosekliai ir teisingai. Smurtavimo atveju imamasitø nuosekliø ir nedelsiamø veiksmø, apie kuriuos yrainformuoti mokytojai, tëvai ir mokiniai. Konfliktuojantiejituri nedelsiant pasiðalinti ið konflikto vietos, su jais turi pasikalbëtimokytojas ir jiems taikyti tinkamas programas. Tokioveiksmø plano sëkmæ garantuoja mokytojø kvalifikacijair tëvø átraukimas á problemos sprendimà.143

7.10 UÞDUOTIS. Kaip elgtis smurtavimo atveju.Apsvarstykite ðiuos teiginius:„Smurtas mokyklos bendruomenëje netoleruojamas. Jam kilti yra nemaþaigalimybiø, jis plaèiai paplitæs, bet mokyklos, kurioms rûpi ðiproblema, atkakliai ir nuosekliai dirba ðia linkme, todël gali uþkirstikelià incidentams, smurtiniams ir agresyviems veiksmams, kurie gresiamokyklos bendrabûviui. Ágyvendinant ðià programà reikia ugdytibendruosius asmenybës gebëjimus, tarp jø emociná raðtingumà ir bendravimoágûdþius; tvirtai pasakyti „smurtui – ne“; palaikyti mokykloskovos su smurtavimu veiksmø planà, taip pat nedelsiant smurtautojamstaikyti specialiàsias programas. Jeigu ðios priemonës bûtø neveiksmingos,imtis kitø. Vaikams, kuriems nepakanka bendrøjø ir specialiøjøprogramø, bûtina intensyvi pagalba, kurià gali suteikti mokyklospsichologai, specialieji pedagogai, kitø tarnybø specialistai,jei reikia, – atitinkamoje ugdymo aplinkoje“.Smurtaujama tam tikroje socialinëje aplinkoje. Mokytojai daþniausiaigerai þino, ið kokios aplinkos ateina smurtauti linkævaikai. Tokiems vaikams labai daug gali padëti klasës auklëtojas,kuris gali bûti jø „emociniu treneriu“. Tai gali bûti mokytojas,konsultantas, mokyklos psichologas, savanoris ir pan.Toks þmogus padëtø vaikui iðsiugdyti emocijø valdymo, bendravimoir bendradarbiavimo, problemø sprendimo gebëjimus.Be to, konfliktus bûtina iðsyk nutraukti ir pasikalbëti sukonfliktuojanèiaisiais. Tai parodo mokiniams, kad smurtasyra nepriimtinas ir kad jie privalo atsakyti uþ savo veiksmus,apsvarstyti agresijos alternatyvas ir numatyti, kaip galima iðtaisytitokias klaidas, kai jos padaromos.Ar Jûsø mokykloje remiamasi ðiomis nuostatomis?Ar ðiuose teiginiuose ko nors trûksta?Kokius atsakymo á smurtavimà veiksmø planus naudojateJûs?144

Ar juose aptariamas tik pats smurtinis incidentas, ar taip pataptariami padariniai ir numatoma pagalba aukoms?Nedelsiamas atsakas á smurtà yra:• uþtikrinti visø mokiniø saugumà, prireikus pasikvieèiantpagalbà, iðskiriant konfliktuojanèius, iðvaikant þiûrovus;• suteikti fizinæ ir emocinæ pagalbà;• surinkti svarbiausius duomenis apie incidentà;• nedelsiant iðvesti konfliktuojanèius ið konflikto zonos, liepiantjiems eiti arba palydint juos á „atvësimo“ vietà, kurjie turi palaukti pokalbio apie konfliktà;• taikyti sulaikymo priemones – bet tik kaip grieþèiausiàpriemonæ.Ðis sàraðas gali bûti kontrolinis mokykloms, rengianèiomsatsako á smurtà veiksmø planà.Kriziø sprendimasMokytojo vertybës ir nuostatos bei gebëjimaiDirbdamas su á agresijà ir smurtà linkusiais mokiniais, mokytojasturi parodyti jiems ið anksto numatomus ir þinomustokiø veiksmø padarinius ir taip pat uþtikrinti, kad ámanomaáveikti sunkumus ir pasitaisyti. Kriziø sprendimo teisëgali bûti atiduota auklëtojui arba paskirtiems mokytojams.Be to, kaip alternatyva gali bûti kiekvienas mokyklos pedagogasmokomas kriziø vadybos. Dirbdamas su smurtaujanèiaismokiniais mokytojas turi vadovautis ðiomis vertybëmis,nuostatomis ir gebëjimais:• pagarba mokiniui - neutralumo, þmogiðko orumo paisymas,pagarbus bendravimas;145

• empatija – per emocinës átampos, smurtavimo, vaiko raidosir kai kuriø medicininiø aspektø (pavyzdþiui, Aspergeriosindromo) supratimà;• optimizmu – pasitikëjimas mokiniø gebëjimu iðsiugdytibendravimo ir emocinius ágûdþius;• savitvardos, taikaus problemø sprendimo ir ramybës pavyzdþiorodymu;• nuoseklia reakcija;• emocine pagalba ir parama;• krizës interviu vedimu – emocinë kontrolë, vertybiø iðaiðkinimas,problemos sprendimas, tikslø iðkëlimas, gebëjimøugdymas, pasekmiø ir padarytos þalos atlyginimo aptarimas;• tarpininkavimu;• nekaltinamàja pozicija;• galimybës pasitaisyti pripaþinimu.Ar toks modelis tiktø Jûsø mokyklai?7.11 UÞDUOTIS. Atsako á smurtà veiksmø planas.Jûsø mokyklos poreikiaiAtsakymai á toliau pateiktus klausimus gali padëti sukurti atsako á smurtàveiksmø planà:Ar yra smurto ir priekabiavimo apraiðkø Jûsø mokykloje? Kur tai vyksta?Kas dalyvauja? Kà sako stebëjimo duomenys? (þr. 2 skyriø).Ar mokyklos direktorius, mokytojai ir tëvai elgiasi su mokiniais pagarbiai?Ar mokykla turi drausmës strategijà arba taisykles?Ar mokytojai taiko moksliniais tyrimais paremtas efektyvias mokymostrategijas?146

Ar prevencinës programos (tokios kaip socialinës ir emocinës raidosbei lyderystës) yra átrauktos á bendràsias ugdymo programas?Ar mokykla turi netinkamo elgesio stebësenos programà? Ar duomenørinkimo ir valdymo procedûros yra pakankamai paprastos?Ar personalas, mokiniai ir tëvai bendradarbiauja kuriant elgesio mokyklojetaisykles, kuriose apibrëþiamos teisës, atsakomybë ir padariniai?Ar atsako á smurtà veiksmø planas yra aiðkus ir visiems þinomas?Ar vaikams, turintiems socialiniø ir emociniø sunkumø, yra sukurtosspecialiosios ugdymo programos?Ar sprendþiant pasikartojanèias problemas tëvai átraukiami pakankamaianksti? Ar jiems patariama kreiptis pagalbos á atitinkamas tarnybas?AuditasNorint uþkirsti kelià smurtui, bûtina sisteminga programøstebësena ir auditas, kaupiant duomenis ir juos analizuojant.Duomenø rinkimo bûdai turi bûti paprasti ir praktiðki.Nuolatinë stebësena leidþia sukurti aiðkias taisykles, kuriosyra gráþtamojo ryðio bendruomenei pagrindas. Stebësenayra taip pat prevencinë priemonë; vaikai, þinodami, kadyra stebimi, patys koreguoja savo elgesá. 2 ir 5 skyriuoseraðoma plaèiau apie tai, kaip auditas ir stebësena gali padëtiplanuoti veiksmus.Keletas þodþiø padràsinimuiKeli pirmieji kovos su smurtu mokykloje programos ágyvendinimomënesiai ar net metai yra intensyvus, daug darboreikalaujantis laikotarpis. Ðá budrios stebësenos ir nedelsia-147

mo reagavimo laikotarpá reikëtø traktuoti kaip laikinà, tarpináetapà kelyje á stabilesná periodà. Nereikia tikëtis, kadrezultatø pasieksite iðkart; ne kiekviena priemonë tuoj patsumaþins smurtà ir priekabiavimà. Mokyklos bendruomenëturi tikëti, kad smurtas nëra nei neiðvengiamas, nei priimtinas,kad jis gali bûti iðstumtas ið mokyklos, kurioje sukurtatinkama kultûra, o bendruomenës nariai informuojamiir mokomi, kaip su tuo tvarkytis.Kiekviena mokykla renkasi savo strategijà, taèiau bet kuriuoatveju reikalingi mokymai dviejose srityse:Aktyvumo: kokius mokiniø ir mokytojø gebëjimus reikiaiðugdyti; kaip sukurti mikroklimatà, kuriame maþa smurtotikimybë?Reaktyvumo: jei pasitaiko smurto atvejø, ar Jûsø atsakas yraryþtingas, nesmurtinis, taèiau áveikiantis problemà? Ar mokotekarðtakoðius vaikus kitokiø bendravimo ágûdþiø?148

149

150

II dalisSmurto prevencijamokyklose remiantispartnerystës ryðiais151

1 skyriusOlivier IscherVIETOS BENDRUOMENËS VAIDMUOÁVEIKIANT SMURTÀÁgyvendindami integruotà projektà „Demokratinës visuomenësatsakas á smurtà kasdieniame gyvenime”, 2002 m. gruodþiomënesá Strasbûre Europos Tarybos vietø ir regionø valdþiøkongresas, Jaunimo ir sporto direktoratas ir Ðvietimodirektoratas organizavo konferencijà. Jos dalyviai priëmëBaigiamàjà deklaracijà, kurioje yra pateiktos kelios konkreèiosrekomendacijos (þr. Priedà).Konferencijos dalyviai ypaè praðë Europos Tarybà parengtipraktines priemones, kuriose bûtø nurodyta, kokiø konkreèiøveiksmø turi imtis vietos bendruomenë, siekdama ágyvendintiBaigiamosios deklaracijos rekomendacijas.„Smurto prevencija mokyklose remiantis partnerystës principais“parengta po konsultacijø su ekspertais, kurios vyko2003 m. balandþio mënesá Strasbûre.Ekspertai: Martine Dorchy (Belgija), Brith Faldt (Ðvedija),Giovanni Ghibaudi (Italija), Robert Terdal Moe (Norvegija).Ðioje metodinës priemonës dalyje siekiama apibûdinti, kokiosveiklos galëtø imtis vietos bendruomenës áveikiant smur-152

tà. Siûloma ne viena kuri nors priemonë, o keli pagrindiniaiprincipai ir konkretûs metodai, kaip kurti partneryste paremtasstrategijas. Ðie metodai iliustruojami pavyzdþiais, pateikiamapraktiniø patarimø, kaip atlikti siûlomus veiksmusir þingsnius.Leidinys skiriamas visiems sprendimus priimantiems projektøpartneriams (þr. Priedà), t. y. institucijoms, kurios nesiekiaprimesti kokiø nors dideliø projektø, bet gali inicijuotiir paremti nedideles iniciatyvas. Kita vertus, be geranoriðkoávairiø institucijø vadovø pritarimo, vietos bendruomenësiniciatyvos gali þlugti dël nenorinèiø drauge dirbtiinstitucijø. Todël bûtina „ið virðaus“ pateikti vienà motyvà,kuris ápareigotø visus partnerius dirbti drauge ieðkant sprendimo,tenkinanèio mokyklà ir vietos bendruomenæ. Tai atlikus,visi kiti metodinëje priemonëje siûlomi þingsniai yraskirti vidutinio dydþio vietos bendruomeniø darbui.Tokiø projektø kûrimui turëtø vadovauti bendruomenës narys,kuris imasi naujo vaidmens ir vykdo naujas partnerystësskatinimo funkcijas. Ðá darbà turëtø atlikti konsultantai,gebantys á darbà átraukti ávairiø srièiø specialistus, neleistidominuoti në vienai srièiai, laikytis nuostatos, kad tinkamiausisprendimai gali iðsirutulioti tik ið keliø skirtingø nuomoniø.Konsultantai turi vadovauti grupëms taip, kad jø nariai patyspriimtø sprendimus, pasirinktø keletà realiø, ávairiomsintervencijos sritims tinkamø sprendimø. Konsultantai turivadovauti sprendþianèiai problemà grupei ir stengtis, kadpartneriai pasiektø bendrà susitarimà.Konsultantai turëtø bûti gerai ávaldæ bendravimo ir interviutechnikà ir susipaþinæ su bendruomenës tarpininkavimo ir153

kitais bendrà darbà lengvinanèiais metodais. Taip pat bûtinagebëti tarpininkauti ir taikyti konfliktø valdymo metodus.Pasirenkant konsultantà svarbu, kad jis gebëtø uþmegzti ryðiussu dalyviais ir juos suburti bendrai veiklai.Profesinis konsultantø statusas turi bûti apibrëþtas ið anksto,nes vykdydami savo kaip konsultantø funkcijas, jie:• tampa mokyklos bendruomenës nariais;• uþima neutralià padëtá, kas leidþia jiems uþsitikrinti visøsuinteresuotø konflikto ar átemptos situacijos ðaliø pasitikëjimà;• pateikia paðalinës, treèiosios, ðalies patirties, kuri veikiamokyklos gyvenimà, ir ypatingø, sëkmæ þadanèiø þiniø.154

2 skyriusSMURTO PREVENCIJA:VERTYBIØ IR UGDYMO KLAUSIMASEuropoje pastebimai auga susirûpinimas, kad kasdieniamegyvenime gausëja smurto apraiðkø atvejø ir vis daugiau þmoniøjauèiasi nesaugiai. Itin baugina smurtas mokykloje. Pirmiausiatodël, kad turima omenyje ypaè paþeidþiama grupë,turinti maþiau galimybiø spræsti savo problemas nei suaugusieji.Silpnesniøjø sauga – tai mûsø visø pareiga ir betkurios smurto prevencijos politikos prioritetas. Be to, smurtasmokyklose iðkreipia tradiciná mokyklos ávaizdá, kad mokyklayra vieta, apsaugota nuo ávairiø visuomenæ veikianèiøveiksniø.Treèia, pagrindinis mokyklos uþdavinys yra parengti jaunàjàkartà ateities darbams ir ið kartos á kartà perduoti þmogiðkàsiasvertybes. Tuo tarpu smurto plitimas yra ne tik ðiandienvisiems nepriimtinas, bet ir kelia rimtà pavojø mûsøvisø ateièiai.Moksliðkai pagrástà ryðá tarp tikrojo ir tariamojo nusikalstamumoaugimo ar visuomenës jauèiamo nesaugumo ir baimësjausmo didëjimo nustatyti yra labai sudëtinga. Plëtojantsaugos ávairiose srityse (sveikatos apsauga, darbo sauga,aplinkosauga) sistemas, matyt, maþëja visuomenës pakantumassmurtui. Smurtas mokyklose yra tik vienas ið tokiøpavyzdþiø, ir susirûpinimas ðiuo reiðkiniu nepriklausonuo realiø statistiniø skaièiø maþëjimo ar augimo.155

Kitais þodþiais tariant, smurto prevencijà ir asmens bei visuomenëssaugumo didinimà reikëtø sieti su demokratijosplëtra, naujø socialinës sàveikos formø atsiradimu ir su asmenslaisve susijusiø vertybiø pokyèiais. Teisë á saugumàvis daþniau traktuojama kaip viena ið pagrindiniø þmogausteisiø.Smurtas mokykloje – ypaè skaudus reiðkinys ir jam reikiaskirti ypatingà dëmesá, nes ðiuo atveju atsiranda ne tik neatidëliojamøspræstinø klausimø, bet ir kyla pavojus dël pagrindiniøþmogaus teisiø ir demokratijos uþtikrinimo.Ðioje metodinëje priemonëje iðdëstomi 2002 m. gruodþiomënesá Strasbûre organizuotos konferencijos Baigiamosiosdeklaracijos esminiai principai. Nors mokyklose kovai susmurtu ir jo prevencijai galima taikyti ir kitus metodus, taèiautik partneryste paremta veikla, á kurià ásitraukia visossuinteresuotos ðalys, leidþia uþtikrinti ir iðsaugoti pagrindiniusEuropos Tarybos puoselëjamus siekius: garantuoti þmogausteises, parlamentinæ demokratijà, aktyvø pilietiðkumà,nesitaikstyti su rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ir netolerancija,plëtoti pagarbà individualiai ir kolektyvinei ávairoveiir lyèiø lygybæ.Siekiant taikiai slopinti konfliktus ir ieðkant bûdø, kaip jøiðvengti, taip pat turi bûti remiamasi ðiomis vertybëmis. Ðieprincipai neturës jokios prasmës, jeigu nebus taikomi kasdieniamevisuomenës ir ypaè jaunimo gyvenime.Ði nuostata yra labai aiðkiai iðreikðta Baigiamojoje deklaracijoje.Pagrindinë mintis – skatinti mokyklas atsiverti bendruomenei,kiekvienà su mokykla susijusá asmená, taigi irpaèius mokinius bei jø tëvus kviesti aktyviai dalyvauti ben-156

druomenës gyvenime, o svarbiausia – mokant visus demokratiniopilietiðkumo siekti uþkirsti kelià smurtui.Pilietiðkumo ugdymas yra ðiø tikslø siekianèios strategijospagrindas. Europos Tarybos Ministrø Komitetas dar kartà patvirtinoðá principà ir iðaiðkino jo reikðmæ Rekomendacijojedël demokratinio pilietiðkumo ugdymo.Ugdant demokratiná pilietiðkumà svarbu „ypatingà dëmesáskirti paþiûroms, reikalingoms gyvenimui daugiakultûrëjevisuomenëje, formuoti. Tokios paþiûros uþtikrina pagarbàávairovei ir rûpinimàsi nuolat kintanèia aplinka. Todël reikëtøtaikyti tokius mokymo metodus ir nuostatas, kuriø tikslas– iðmokyti gyvenimo kartu demokratinëje visuomenëje,kovoti su agresyviu nacionalizmu, rasizmu, netolerancija,iðgyvendinti smurtà ir ekstremistiná elgesá bei màstymà. Siekiantðiø tikslø bûtina ugdyti ðiuos gebëjimus:• taikiu bûdu spræsti konfliktus;• diskutuoti ginant savo poþiûrá;• girdëti ir suprasti kitø þmoniø argumentus;• atpaþinti ir priimti skirtumus;• rinktis, apgalvoti alternatyvas ir atlikti etinæ jø analizæ;• prisiimti bendrà atsakomybæ;• formuoti konstruktyvius, neagresyvius santykius su kitaisþmonëmis;• kritiðkai vertinti informacijà, ðabloniðkà màstymà, filosofines,religines, socialines, politines ir kultûrines nuostatas,kartu neatmetant pagrindiniø Europos Tarybos vertybiøir principø.“Ðioje metodinëje priemonëje pabrëþiami tie gebëjimai irvertybës, kurie yra ir demokratinio pilietiðkumo ugdymo pagrindas.157

Minëtoje Deklaracijoje pabrëþiama, kad siekiant uþkirsti keliàsmurtui mokyklose reikia kurti ilgalaikæ politikà: ugdytisavivokà, vykdyti prevencijà ir taikyti lanksèias baudimouþ smurtinius veiksmus priemones. Be to, bûtina skirti daugiaudëmesio potencialioms ar nuolatinëms smurto aukomsir veiksmams, kurie galëtø peraugti á smurtà. Taip pat buvonurodyta, kad tokie smurtiniai veiksmai gali bûti fiziniai,psichiniai ir psichosocialiniai.Deklaracijoje rekomenduojama, atsiþvelgiant á galiojanèiusástatymus ir remiantis ðvietimo bendruomenës aptartais, priimtaisir ágyvendintais principais mokyklose, parengti specialiaselgesio taisykles, pavyzdþiui, mokyklø chartijas.Deklaracijoje ypaè pabrëþiamas tarpininkavimas kaip priemonësmurto prevencijai, sprendþiant ávairias netikëtas situacijasir uþkertant kelià recidyvams.Svarbu, kad mokykla nebûtø palikta viena kovoti su smurtukasdieniame gyvenime. Mokyklos, þinoma, turi atlikti pagrindinávaidmená, bet nereikia tikëtis, kad jos vienos, bepaðalinës pagalbos galës susidoroti su socialiniø problemø,kylanèiø dël greitø visuomenës (mokykla yra jos dalis) pokyèiø,pasekmëmis. Stengiantis uþkirsti kelià smurtui mokyklose,bûtina atsiþvelgti á smurto modernioje visuomenëjeprieþastis. Smurto prevencija mokyklose bus efektyvesnë,jei ji vyks kaip visa apimanèiø priemoniø, skirtø smurtoprieþasèiø ðiuolaikinëje visuomenëje prevencijai ir kovaisu jomis, sudedamoji dalis. Todël ðios metodinës priemonëstikslas – kurti smurto mokyklose prevencijos strategijas,bûdus ir priemones, kuriø dëmesio centre yra ugdomiejitikslai.158

3 skyriusSMURTAS MOKYKLOSE:APIBRËÞIMAS IR PERSPEKTYVAKonferencijos dalyviø praneðimai rodo, kad smurto mokyklosefenomenà sudëtinga vienareikðmiðkai apibrëþti. Daugelisautoriø paþymi, kad kultûrinis kontekstas, tradicijos,skirtingi socializacijos tipai vaidina svarbø vaidmená aiðkinantir apibrëþiant smurto fenomenà apskritai, o ypaè nelengvatai padaryti mokyklos aplinkoje. Ekspertai mano, kadsmurtà mokykloje reikia vertinti ne tik pagal uþfiksuotussmurto atvejus, bet ir tuos kartais neþymius ávykius, kuriegali laipsniðkai vesti prie smurto protrûkiø. Taip pat buvosutarta, kad smurto klausimà reikëtø spræsti, neatskiriant jonuo kitø visà bendruomenæ veikianèiø smurto veiksniø. Pirmiausiabandykime atsakyti á toliau pateiktus klausimus.Ar ilgainiui keièiasi smurto pobûdis mokyklose?Á ðá klausimà sudëtinga atsakyti vienareikðmiðkai. Sudëtinganustatyti bendrus vertinimo kriterijus ir trûksta duomenø,kad bûtø galima tokius kriterijus taikyti. Aiðku tik tai, kadXIX a. mokyklose smurto atvejø buvo daug daugiau, ir jisbuvo laikomas neiðvengiama realybe. Tik XX a. viduryjepradëta ieðkoti bûdø smurtui sutramdyti. Vienas ið ryðkiausiøpokyèiø yra susijæs su leksika, kurià mokiniai vartojabendraudami tarpusavyje ir kreipdamiesi á mokytojus. Taèiaukai kurie mokiniai vartoja þodþius, kurie nepriimtinimokykloje.159

Ar ðiandien uþfiksuojama daugiau smurto atvejø nei prieðkeletà metø?Tyrimai rodo, kad susirûpinimà kelia ne smurto atvejø skaièius,bet jø intensyvumas ir vis jaunesni kaltininkai. Ðis susirûpinimaskyla tada, kai yra nepasirengta arba nepakankamaipasirengta tokiai situacijai ir tikimasi, kad jaunesnivaikai (12–15 metø) sugeba tinkamai ir pagarbiai elgtis sumokytojais.Kaip reaguojama á tokius atvejus?Akyvaizdu, kad tolerancijos ribos ið esmës priklauso nuoindividualaus smurtà patyrusio asmens poþiûrio. Todël á ðiàproblemà þvelgiama skirtingai, ir ðie poþiûriai ne visada yra(bent jau jaunuoliø nuomone) visiðkai teisingi ar neðaliðki.Jeigu smurtiniai veiksmai negali bûti toleruojami, kokiø oficialiøveiksmø bûtø galima imtis? Jau pats klausimas rodo,kaip sudëtinga yra suformuluoti grieþtas taisykles, kuriosleistø mokytojams ar kitam mokyklos personalui uþimti tvirtàpozicijà ðiuo klausimu. Jeigu smurtas netoleruotinas, vadinasi,bûtinos tam tikros represinës priemonës. Tam, kad ðiospriemonës turëtø ilgalaiká poveiká, o taisykliø paþeidëjai suvoktø,jog jø elgesys yra netinkamas, visi mokyklos bendruomenësnariai privalëtø laikytis bendrai priimtø taisykliø.Tai yra vienas ið áprastø bûdø, kaip reaguoti á smurtà.Kokios gali bûti smurto formos?Per pertraukas ar popamokiniu laiku vaikai daþnai pykstasiir ginèijasi. Tai gali bûti apsiþodþiavimas, kartais peraugantisá pasikumðèiavimà. Kai konfliktas kyla ne tarp atskirøindividø, o nedideliø grupiø, atstovaujanèiø skirtingai so-160

cialinei ar kultûrinei terpei, tokie ginèai gali ágyti rimtà pobûdá.Tokiais atvejais konfliktuojanèiø asmenø skaièius tampagrësmingas, o mokyklos personalui iðties pasidaro nesaugu.Smurtas mokykloje gali bûti ávairiø formøPradþia gali bûti erzinantis elgesys, vulgarûs gestai ir nepadoriospastabos, vëliau gali prisidëti didëjanti átampa, kaiáþeidinëjimai perauga á ánirtingà fizinæ konfrontacijà. Kaismurto apraiðkos nëra labai intensyvios, galima sukviestisusirinkimà situacijai aptarti ir normalizuoti. Taèiau esantatviram smurtui, bûtina taikyti specialiai parengtas prevencijosstrategijas.Ar mokyklos yra atsakingos uþ tai, kas vyksta jø patalpose?Ið dalies – taip. Sukurdamos gerà atmosferà, mokyklos uþtikrinareikalingà mokiniams saugumà. Be to, demokratinëmokykla, kurios nariai taikiai sugyvena tarpusavyje, ugdotam tikras bendras vertybes.Visi mokyklos bendruomenës nariai (vadovybë, mokytojai,mokiniai) drauge nustato tam tikras taisykles, kuriose aptariama,kokiø tarpusavio santykiø bendruomenës nariai pageidauja.Yra situacijø, kai socialinës ar kultûrinës ðeimos aplinkybëstampa nemaþà sumaiðtá kelianèiu iðoriniu veiksniu, todëlkyla intervencijos bûtinybë. Kai mokykloje individai negalikontroliuoti savo impulsø ir agresijos, ir norima sumaþintijauèiamà átampà, reikia ne tik konsultuotis su kitomis institucijomis,bet ir kreiptis á jas pagalbos. Suþinojus apie nusikalstamàelgesá, reikëtø apsvarstyti bendradarbiavimo su po-161

licija galimybæ, kad akivaizdþiai rimti paþeidimai bûtø uþfiksuotiir uþ juos bûtø grieþtai baudþiama mokykloje ir uþjos ribø.Kokios yra kultûriniø skirtumø toleravimo ribos?Ðiuo klausimu nemaþai diskutuojama. Yra du pagrindiniaipoþiûriai. Pirmasis – kiekvienas turi teisæ bûti savitas, ir smurtiniselgesys yra pateisinamas (turima omeny, kad aptariamøjaunuoliø socialinë aplinka, ðeimos ir kultûrinës tradicijostoleruoja smurtavimà ir todël, ðiø jaunuoliø nuomone,jø elgesys yra normalus). Kito poþiûrio ðalininkai teigia,kad bûtina nustatyti ribà tarp priimtino ir nepriimtino elgesiomokykloje ir nedaryti jokiø iðimèiø tuo atveju, kai tamtikrø asmenø elgesys skiriasi nuo visø mokyklos bendruomenësnariø elgesio.Ðiuo atveju nereikëtø uþimti iðankstinës vienareikðmës pozicijos.Bûtina atsiþvelgti á kiekvienà konkretø atvejá ir stengtissuderinti prieðingas nuomones, kad bûtø rastas toks sprendimobûdas, kuris atitiktø vietos ir laiko reikalavimus ir neprieðtarautømokyklos taisyklëms. Turëtø bûti toks sprendimas,kuris kuo labiau iðgrynintø prieðingus poþiûrius, neturibûti tenkinamasi daliniais sprendimais, kurie neávertinakonfliktuojanèiøjø unikalumo ir gerøjø savybiø. Siekiant integracijos,tai daroma jautriai reaguojant á kultûrines ypatybes,tuo pat metu kuo tiksliau ir tvirèiau laikantis mokyklojenustatytø taisykliø.Kam nerimauti dël smurto, jeigu nëra matomø jo apraiðkø?Dalis atsakymo yra paèiame klausime. Daugelis autoriø paþymi,kad stebëtojai daþnai nejauèia smurto, jo nepastebiarba specialiai já ignoruoja. Tik labai retai pavyksta surasti162

mokyklà, kurioje po patikrinimø neiðaiðkëja kokiø nors smurtoatvejø. Nors mokyklai tokia situacija yra nemaloni, smurtoaukos turëtø gauti galimybæ ðnekëti apie savo jausmus irpatirtus nemalonius iðgyvenimus. Bûtina rengti individualiasar kolektyvines (pavyzdþiui, bendràsias mokyklos taisykles)priemones, kurios uþkirstø kelià „paslëptam“ smurtui.Bendras poþiûris, kad ðioms problemoms spræsti bûtina telktiprevencines priemones, garantuoja puikià apsaugà nuo visøgalimø átampos formø, o mokiniai mokosi diskutuodamiapie ðias problemas ir bandydami formuoti elgesio mokyklojear bendruomenëje standartus. Ðis tikslas daug lengviaupasiekiamas, jeigu nekonfliktuojama. Tokia veikla skatinaramioje aplinkoje (juk skubotas elgesys aplinkybëms verèiantgali padaryti nemaþai þalos) kurti strategijas,koreguojanèias tam tikros rûðies elgesá.Ar ryðá tarp konflikto ir smurto galima iðspræsti þodþiais?Atsiþvelgiant á ankstesnius samprotavimus, tarpininkavimokonsultantas atsakytø taip: sumaiðtá kelia ne þodynas, o suvokimas,ir dël to gali kilti konfliktas ir smurto ávykis.Smurtas yra negatyvus, o á konfliktà daþnai þvelgiame jei nekaip á tiesioginæ smurto prieþastá, tai bent jau kaip á vienà iðsmurto veiksniø. Taigi þmoniø poþiûris á konfliktà yra neigiamas,stengiamasi jø visaip iðvengti ar nuo jø atsiriboti. Taèiaupatirtis rodo, kad konfliktas turi ir teigiamø ypatumø. Konfliktaiskatina jø dalyvius màstyti ir produktyviai bendrauti,stiprina jø tapatumà ir individualumà. Konfliktas – tai pirmasistarpusavio santykiø elementas, kuris leidþia þmonëms iðgirstiskirtingus poþiûrius.163

Taèiau konfliktø dalyviai (mokykloje ir uþ mokyklos ribø)turi laisvai elgtis konfliktinëse situacijose ir manyti, kad tokiossituacijos yra naudingos, o skirtingos nuomonës – vertingos.Tai vienas galimø tarpusavio santykiø aspektø, kurisleidþia ginti skirtingà poþiûrá. Be abejo, galima nesutikti suprieðinga nuomone. Jeigu konflikto ðalys nesugeba rasti þodþiøsavo nuomonei iðreikðti, ðiurkðtûs pasakymai gali sukeltisunkiai suvaldomo fizinio smurto protrûká, kuris kenkiamokyklos atmosferai.Ar reikia imtis kokiø nors veiksmø, kai smurtaujama uþmokyklos ribø?Ðiais atvejais yra taikomos tokios paèios priemonës kaip irsmurto mokykloje atveju, be to, ir smurto kaltininkai paprastaiyra tie patys. Pagrindinë tinkamø bendrø veiksmøuþ mokyklos ribø kliûtis yra skirtingas valdþios institucijø irspecialistø poþiûris á smurtà.164

4 skyriusBENDRA PARTNERIØ VEIKLAPartneriai2002 m. Strasbûro konferencijoje priimtoje Baigiamojojedeklaracijoje yra ilgas potencialiø partneriø kovai su smurtumokykloje ir jo prevencijai sàraðas. Buvo sutarta, kadsàraðas nëra nei iðsamus, nei privalomas. Jis apima visasmokyklos bendruomenës sritis (socialinæ, administracinæ irmedicinos). Jame pabrëþiamas mokiniø ir jø ðeimø ar jiemsatstovaujanèiø institucijø: vietos ar regiono valdþios ir ávairiøspecialiøjø tarnybø, ypaè tiesiogiai susijusiø su smurtoprevencija, socialiniø tarnybø, teisëtvarkos institucijø, kultûrosástaigø vaidmuo. Atsiþvelgiant á situacijà, o ypaè siekiantmaþinti smurtà mokyklose ir miestø bendruomenëse,ðioje veikloje gali dalyvauti daugybë suinteresuotøjø: jaunimoorganizacijos ir judëjimai, pilietinës visuomenës atstovai,visuomeninës ir politinës organizacijos, vietos ar regionoþiniasklaida, sociologai, atsakingos uþ ðvietimo ir jaunimopolitikà valstybës institucijos, socialiniø reikalø, ekonomikos,sveikatos apsaugos, teisingumo ir teisësaugos institucijosir t. t.Pagrindinës smurto mokykloje atsiradimo prieþastys ið daliesyra susijusios su iðoriniais veiksniais. Todël visi veiksmai,ypaè prevenciniai, turëtø suburti ne tik ávairius ðvietimosistemos elementus, bet ir bendruomenës gyvenime aktyviaidalyvaujanèias institucijas.165

Prieð sutelkiant visus galimus partnerius, svarbu prisiminti,kad svarbiausia – pradinis impulsas, kurio dëka á bendràveiklà ásitraukia vis daugiau bendruomenës atstovø. Kiekvienojø vaidmuo yra skirtingas, be to, ilgainiui jis kinta.Nustaèius potencialius partnerius, svarbu þinoti, kaip pradëtipartnerystæ.Visuomenei smurtas labai daug kainuoja. Todël þmonës tikisi,kad prevenciniai veiksmai duos akivaizdþiø teigiamørezultatø. Partnerystë padidina bet kurios paskirø asmenøar institucijø vykdomos veiklos, kokia puiki ji bebûtø, vertæ.Nors paprastai nekeliamas klausimas dël konkreèiø dalyvaujanèiøasmenø gebëjimø ar institucijø nuostatø, partnerystësprincipas reikalauja nustatyti atvirus ir netiesioginiusryðius tarp atitinkamø individø ir institucijø.Organizuojant smurto prevencijà, partnerystës idëja yrakiekvieno demokratinës visuomenës, pripaþástanèios pagrindinesEuropos Tarybos nares vienijanèias vertybes, veiksmopagrindas. Ðiuo atþvilgiu tobulinant partnerystæ skatinamasharmoningas demokratiniø institucijø funkcionavimas.Kaip pradëti partnerystës programà?Bûtina pabrëþti, kad kiekviena ðios srities strategija pirmiausiaakcentuoja besipleèiantá vyksmà, o ne formalias struktûras,nors pastarosios taip pat yra reikalingos. Todël svarbuávertinti visos mokyklos atmosferà ir atmosferà bendruomenëje.Tokios visø partneriø veiklos analizës tikslas yraapibûdinti vietos bendruomenëje vykstanèius reiðkinius siekiantsumaþinti smurto augimà.166

Bûtent ðiame etape, kai grupë atlieka iðankstinæ analizæ, reikiadiegti mintá, kad bûtina skatinti bendrus veiksmus ir individualøkiekvieno bendruomenës nario dalyvavimà. Taigali turëti lemiamos reikðmës sprendþiant ávardytas problemas.Paskui galima taikyti kelis veiklos bûdus, pavyzdþiui,atkreipti dëmesá á reiðkinius, kuriø atsiradimas kelia smurtopavojø (ankstyvojo perspëjimo sistema), parengti apibûdinanèiøsmurtà rodikliø sàraðà. Vienas ið sëkmës uþtikrinimobûdø yra organizuoti susitikimus, diskusijas, dalytis informacija,skatinti sàmoningumà, rasti bûdø bendriems tikslamspasiekti. Situacijà vertinti ir kontroliuoti turëtø vienainstitucija, kuri vëliau galëtø tapti strategine sprendimø priëmimoinstitucija. Taèiau reikia nepamirðti, kad tokia grupëturi bûti labai lanksti, sugebëti greitai prisitaikyti prie vietosbendruomenës pokyèiø ir iðkylanèiø problemø.167

5 skyriusINTERVENCIJØ STRATEGIJOSÐiame skyriuje apibûdinami orientyrai, kurie turëtø padëtipasirinkti intervencijos momentà, siekiant veiksmingai suvaldytikrizæ. Kiekvienu atveju taikytini skirtingi veiksmai,kurie bus aptarti vëliau.Bendrieji proceso metmenysPirmiausia bûtina:• drauge su praðanèiàja puse parengti visø suinteresuotøasmenø, kurie galëtø nuðviesti ðá klausimà, sàraðà ir tadasu visais dalyviais apibûdinti situacijà, iðryðkinant galimasir realias jos prieþastis;• apsvarstyti galimus veiksmus ir parengti intervencijos planà.Prieð ðiuos du etapus yra nulinis etapas. Tai laikas, reikalingaskontaktams uþmegzti ir parengti poreikiø sàraðà. Taigipraðanèioji pusë, pati to neþinodama, atlieka iniciatoriausvaidmená.Pagrindinë suinteresuotoji pusë (konsultanto poþiûriu) parengiainstrukcijas, kuriomis konsultantas gali vadovautis.Tai gali bûti vienas asmuo ar asmenø grupë (atsiþvelgiant átai, ar praðymà pateikia mokykla, ar strateginius sprendimuspriimanti institucija), iðrinktas vietos bendruomenës va-168

dovas ar savivaldos tarnautojai. Praðanèioji pusë – tai asmuoarba asmenys, kuriems konsultantas turi atsiskaityti.Tai ji suteikia konsultantui ágaliojimus susitikti ir bendrautisu kitais partneriais.Todël pirmas þingsnis po rimto incidento ar prevenciniaistikslais, prieð nutinkant panaðiam ávykiui, yra preliminarisituacijos analizë. Pirmasis gerai apgalvotos strategijos etapasyra preliminarios situacijos analizës parengimas. Tai labaisvarbi proceso dalis, nes konsultantas ir mokyklos vadovasdrauge tariasi, svarsto ir nagrinëja situacijà. Ðiuo momentuá problemos svarstymà savo noru ar nenoromis aktyviaiásitraukia kitos suinteresuotos ðalys. Ðiame etape galimaiðsiaiðkinti, koká metodà ir bendrø veiksmø bûdus pasirinkti.Antrojo etapo tikslas yra pateikti situacijos analizæ, kuriojeieðkoma incidento prieþasèiø, ir apibûdinti neigiamas krizëspasekmes. Suðaukus visø suinteresuotø ðaliø susirinkimà,kiekvienam turi bûti suteikta galimybë iðsakyti savo nuomonæ.Reikia pasirûpinti, kad visa susirinkimo dalyviø pateiktainformacija, kiekvienas komentaras bûtø laikomi reikðmingi.Galimybë visiems iðreikðti savo poþiûrá á sunkumus,su kuriais jiems tenka susidurti, atskleis tikràjá situacijos sudëtingumà,parodys realø problemos mastà ir leis visiemsdalyviams tapti partneriais vykdant siûlomà sprendimà.Tokio susirinkimo metu konsultantas vadovauja diskusijai,bet nedalyvauja rengiant situacijos analizæ. Jo, kaip paðalinioasmens, vaidmuo leidþia bûti tarpininku ir padëti suderintiskirtingas pozicijas, kurios iðryðkëja atliekant situacijosanalizæ. Ðiuo momentu visiems dalyviams iðaiðkinamasprocesas, kuriame jie turës dalyvauti.169

Pirmojo susirinkimo metu iðryðkëja maþai þinomos ar nepakankamaisuprastos sritys, kurias grupë turëtø iðsiaiðkinti.Antrojo susirinkimo metu reikia apþvelgti visus ðiuos neþinomusveiksnius ir detaliau aptarti taikytinus metodus irrezultatus, kuriø kiekviena pusë tikisi pasiekti.Susidaræ kuo aiðkesná situacijos vaizdà, antrojo susirinkimometu konsultantas ir visi partneriai parengia strategijà, apibûdinanèiàpagrindinius veiklos barus:• iðteklius, kurios reikia sutelkti;• kaip juos panaudoti;• þmones, su kuriais reikëtø susisiekti ir ákalbëti juos dalyvautiakcijoje;• struktûras (bendroji projekto vadyba, mokyklos vadyba,pagalbinës struktûros, iðoriniai iðtekliai ir t. t.), kurias reikiasukurti.Treèiojo etapo tikslas yra ágyvendinti grupës parengtà veiksmøplanà. Ðiame etape gali bûti sudaryti keli darbo pogrupiai,kuriø nariai susitinka iðkilus poreikiui aptarti veiksmøplanà ir tinkamai reaguoti á pirmuosius rezultatus. Jeigu ðierezultatai nëra átikinami, norëdami pasiekti savo paèiø nustatytustikslus, pogrupiai gali nuspræsti keisti visà planà arbatà jo dalá, uþ kurios ágyvendinimà atsako.Ðie skirtingi etapai gali trukti nuo trijø mënesiø iki metø.Jeigu projektas yra didelis, gali prireikti dviejø ar trijø tarpiniøskirtingø grupiø susitikimø, kuriø metu vertinama, kokiapaþanga pasiekta kiekviename darbo bare, aptariami irávertinami gauti rezultatai.Ketvirtasis etapas yra galutinis. Jame dalyvauja visi, kurie analizavosituacijà. Tai laikas, kai keièiamasi nuomonëmis, ap-170

þvelgiama, kas buvo pasiekta, ir sudaromas esamos situacijosvaizdas. Tai metas, kai galima parengti naujà prieþiûros projektà,kuriame bûtø atsiþvelgta á paþangà ir patirtus sunkumus.Ðie skirtingi etapai yra apibendrinti metodinëje rekomendacijoje„Kriziø valdymas mokykloje“.Kriziø valdymas mokyklojeTikslas: iðspræsti krizæ kartu su visais jos dalyviais.Trumpai: problemà reikia iðanalizuoti drauge su visomis suinteresuotomisðalimis (pavyzdþiui, mokytoju, inspektoriumi,mokyklos direktoriumi, globëjais, tëvais, socialiniais darbuotojais).Bûtina drauge nuspræsti, ko reikia krizei áveikti;numatyti kiekvieno etapo ágyvendinimo galimybes; uþtikrinti,kad pasiekti rezultatai bûtø ávertinti.ÞingsniaiIðanalizuoti praðymà ir apibûdinti intervencijos kontekstà.Kokia yra problemos esmë?• su praðanèiàja puse preliminariai iðanalizuoti situacijà;• drauge su praðanèiàja puse suraðyti visus su problema susijusiusþmones;• ávertinti realias intervencijos galimybes.Pateikti situacijos analizæ: ieðkoti galimø ir tikrøjø kriziøprieþasèiø; apibûdinti pasekmes.Drauge su visais dalyviais:• ieðkoti galimø krizës prieþasèiø;• nustatyti tikràsias prieþastis;• apibûdinti neigiamas krizës pasekmes.171

Parengti veiksmø planà.• Parengti galimø veiksmø sàraðà.• Juos ávertinti ir atrinkti tinkamus veiksmus.• Parengti veiksmø planà (Kas? Kà? Kaip?).Ágyvendinti veiksmø planà.• Ágyvendinti veiksmø plane numatytas priemones.• Prireikus jas keisti atsiþvelgiant á gaunamà rezultatà.Vertinimas.• Ávertinti pasiektus rezultatus, lyginant juos su tais, kuriebuvo numatyti.• Prireikus ieðkoti papildomø priemoniø.Komentarai: tai pagrindinis veikimo bûdas, kuriuo reikëtøvadovautis papunkèiui. Taèiau já reikia keisti, kai tai bûtina,ir pritaikyti prie individualiø dalyviø poreikiø. Taip pat reikiaatsiþvelgti á mokyklos atmosferà, kai yra ágyvendinamiávairûs siûlomos intervencijos etapai.Atsiþvelgiant á situacijà ir pasiektus rezultatus, verta greièiautaikyti kai kurias konkreèias priemones siekiant laikureaguoti á naujus sunkumus, galinèius kilti kaip jau ágyvendintøpriemoniø pasekmë.Priemonës, leidþianèios papildyti pradinæ situacijos analizæAktyvinanèios veiksmus priemonësIð anksto reikia þinoti ir mokëti taikyti prevencijos priemonesir veiklos bûdus, kurie jau buvo iðbandyti kitose ðalyse.Kai mokykloje susidaro krizinë situacija, juos nedelsiant galimataikyti. Priemoniø yra ávairiø, bet èia aptarsime tik kelias:172

• teisiø ir pareigø chartija;• bendruomenës gyvenimo taisyklës ir auklëjamosios nuobaudos;• tarpininkavimas kaip priemonë konfliktui ðvelninti;• mokymas veikti.Ðias priemones galima taikyti pasitelkiant konsultantà arbaorganizuoti specialius mokymus, kaip praktiðkai naudotinaujas prevencijos priemones.Mokymas naudoti prevencijos priemonesTeisiø ir pareigø chartijaBendruomenës gyvenimo taisyklës ir auklëjamosios nuobaudosTarpininkavimasTikslas: plëtoti bendruose projektuose dalyvaujanèiø suaugusiøjø,kuriø profesinë veikla susijusi su jaunimu, prevencijoságûdþius.Trumpai: mokymø metu yra pristatoma prevencijos priemonë,mokoma ja naudotis remiantis pavyzdþiais; dalyviaiyra parengiami naudotis ðia priemone ateityje.ÞingsniaiIðanalizuoti poreikius ir numatyti mokymo tikslus.• Iðanalizuoti tikslinæ grupæ.• Iðanalizuoti mokymo paskirtá ir tikslus.• Parinkti ir numatyti mokymo tikslus ir laikà.173

Pristatyti pasirinktàjà prevencijos priemonæ.• Apibûdinti prevencijos priemonæ.• Organizuoti diskusijà, kad priemonë bûtø gerai suprasta.• Aptarti priemonës naudojimo pasekmes ir jos taikymo aplinkybes.Mokyti, kaip naudotis prevencijos priemone.• Apibûdinti problemà, kurià sprendþiant galima taikyti aptariamàprevencijos priemonæ.• Stebint mokymø organizatoriui pritaikyti ðià priemonæsprendþiant problemà.• Aptarti nuomones ir atsiliepimus apie priemonës naudojimà.Palaikyti prevencijos priemonës naudojimà ateityje.• Leisti kiekvienam dalyviui apibûdinti situacijà, kada jisgalëtø taikyti ðià prevencijos priemonæ.• Teikti praktiniø patarimø, kaip ateityje naudotis ðia priemone.Komentaras: ðis mokymas paprastai organizuojamas pasibaiguspirminei intervencijai, kai dalyviai nori daugiau suþinotiapie átampos grupëje (klasëje, visoje mokykloje armokytojø grupëje) maþinimà.Teisiø ir pareigø chartijaTikslas: parengti bendrøjø, su ugdomaisiais mokyklos tikslaissusijusiø vertybiø sàraðà, siekiant sukurti palankias bendruomenësgyvenimo sàlygas.Trumpai: pirmiausia drauge su mokytojais reikia parengtiteisiø ir pareigø chartijos projektà. Paskui já turi aptarti mo-174

kiniai ir mokytojai. Treèiame etape mokytojai, o prireikus irkiti suaugusieji, iðanalizuoja, ávertina ir tinkamai suformuluojamokytojø ir mokiniø diskusijos rezultatus ir parengiagalutiná chartijos tekstà. Baigiamasis etapas – tai oficialuschartijos ratifikavimas, kuriame dalyvauja visos suinteresuotosðalys.ÞingsniaiParengti chartijos projektà.Dalyvauja konsultanto vadovaujami mokytojai ir kiti suaugusieji.Vadovaujantis Visuotine þmogaus teisiø deklaracija ir Vaikoteisiø konvencija, iðvardijami pagrindiniai siûlomos chartijoselementai:• teisës ir poreikiai;• kiekvieno asmens pareigos ir atsakomybë konkreèioje bendruomenëje.Mokiniai demokratiðkai aptaria ðá projektà vieni, o paskui –su mokytojais.Mokiniams vadovauja specialiai pasirengæs mokytojas, jampadeda konsultantas.• Padëti mokiniams geriau suprasti, kokios teisës, pareigos,atsakomybë ir poreikiai yra bûtini gyvenimui bendruomenëje.• Vadovauti demokratiðkoms mokiniø diskusijoms rengiantpasiûlymus, susijusius su svarstomais chartijos klausimais.• Padëti mokiniams tinkamai suformuluoti savo pasiûlymus.Iðanalizuoti pasiûlymus, juos apibendrinti ir parengti chartijà.Dalyvauja mokytojai ir kiti suaugusieji, kuriems, jei reikia,padeda konsultantas.175

• Iðanalizuoti mokiniø grupiø pasiûlymus.• Juos susisteminti ir tinkamai suformuluoti.• Parengti galutiná chartijos tekstà.Ratifikuoti chartijà.Dalyvauja visi mokiniai, mokytojai ir kiti suinteresuoti suaugusieji.• Organizuoti vieðà chartijos pristatymà.• Pasiraðyti chartijà visiems mokiniams, mokytojams ir kitiemssuaugusiesiems.• Paskelbti, kad nuo ðiol chartija yra galiojanti.Komentarai: ðie þingsniai, kurie atrodo visai paprasti, taèiauið tiesø yra labai prasmingi, daþnai pakeièiami ið ankstoparengtomis taisyklëmis, kurios yra iðplatinamos tikintis,kad jø visi grieþtai laikysis. Tokiu atveju bûtina ið esmësperþiûrëti mokyklos funkcionavimo principus ir organizuotidiskusijà bei bendro projekto rengimo procedûrà. Tai pirmasisetapas, kai grieþtos taisyklës uþleidþia vietà vertybëmisparemtam poþiûriui. Chartijos ir principø paskelbimassudaro sàlygas pereiti prie antrojo etapo, t. y. bendruomenësgyvenimo taisykliø aptarimo.Gyvenimo bendruomenëje taisyklës ir auklëjamosiosnuobaudos (1)Tikslas: parengti bendruomenës gyvenimo taisykliø sàraðà.Trumpai: pirma, drauge su mokytojais reikia parengti pirminábendruomenës gyvenimo taisykliø sàraðà. Antra, reikiaiðaiðkinti mokiniams ðiø poreikiø reikðmæ ir leisti jiemsdaryti atitinkamus pakeitimus. Treèia, mokytojai, jei reikia,– ir kiti suaugusieji, turëtø iðnagrinëti, tinkamai su-176

formuluoti ir ávertinti visus pakeitimus. Tada parengiamasgalutinis taisykliø sàraðas. Baigiamasis etapas yra mokyklostaisykliø vieðas paskelbimas mokyklos skelbimølentose.ÞingsniaiParengti mokyklos taisykliø projektà.Dalyvauja konsultanto vadovaujami mokytojai ir kiti suaugusieji.• Iðnagrinëti visas þinomas oficialias mokyklø taisykles irkonkreèios mokyklos taisykles.• Diskutuojant parengti mokyklos taisykliø sàraðo projektà.• Pagal pasirinktus kriterijus suklasifikuoti ðias taisykles (elgesys,patalpø ir árangos naudojimas, þaidimai ir kt.).Mokiniai aptaria pasiûlytas taisykles tarpusavyje ir su mokytojais.Dalyvauja mokiniai, kuriems vadovauja specialiai pasirengæsmokytojas. Jam padeda konsultantas.• Padëti mokiniams suvokti bendruomenës gyvenimo taisykliøbûtinumà.• Padëti mokiniams tinkamai suformuluoti jø siûlomas pataisas.Iðanalizuoti siûlomas pataisas, jas apibendrinti ir parengtitaisykliø sàraðà.Dalyvauja mokytojai ir kiti suaugusieji, kuriems gali padëtikonsultantas.• Iðanalizuoti mokiniø grupiø siûlomas pataisas.• Pataisas susisteminti ir tinkamai suformuluoti.• Parengti galutiná taisykliø sàraðà.177

Paskelbti taisykles galiojanèiomis.Dalyvauja visi mokiniai, mokytojai ir kiti suinteresuoti suaugusieji.• Perskaityti taisykles kiekvienoje klasëje ir, jei reikia, jasdar kartà paaiðkinti.• Iðkabinti taisykles tinkamose vietose ir, jei reikia, iðsiøstijø kopijas mokiniø tëvams.Komentarai: ðis taisykliø sàraðas bus vertingesnis, jeigu jámokiniai ir mokytojai apsvarstys ir parengs drauge. Tai yraantrasis þingsnis parengus chartijà, taigi mokiniai dar turëtøprisiminti taisykliø parengimo tikslà ir tai, dël ko toká sàraðàreikia rengti kartu. Taèiau tai nereiðkia, kad nereikiaatkreipti dëmesá á galimus taisykliø paþeidimus ar taikytinasnuobaudas.Gyvenimo bendruomenëje taisyklës ir auklëjamosiosnuobaudos (2)Bûtinos sàlygos: paskelbtas mokyklos taisykliø sàraðas.Tikslai: uþtikrinti, kad mokykloje bûtø laikomasi paskelbtøtaisykliø. Jeigu mokiniai nusiþengia ir paþeidþia taisykles,nusiþengusiems mokiniams skirti bausmæ, kuri numatyta galiojanèiosetaisyklëse.Trumpai: reikëtø organizuoti tris vienas kità papildanèiusseminarus, kuriuose bûtø analizuojama auklëjamøjø bausmiøreikðmë ir aplinkybës, kurioms esant jas reikëtø taikytimokykloje; mokymas turëtø vykti nagrinëjant tikrus atsitikimus.178

ÞingsniaiIðsiaiðkinti pagrindines sàvokas, susijusias su auklëjamøjøbausmiø taikymu.Dalyvauja konsultanto vadovaujami mokytojai ir kiti suinteresuotisuaugusieji.• Iðnagrinëti oficialiai mokyklose taikomas sankcijas ir tas,kurios taikomos konkreèioje mokykloje.• Organizuoti diskusijà, siekiant iðsiaiðkinti tam tikras sàvokas,pavyzdþiui: taisykliø paþeidimas, árodymas, bausmë/sankcija,teisingumas, pakartotinis nusiþengimas ir kt.• Iðsiaiðkinti mokytojø vaidmená ir atsakomybæ taikant auklëjamàsiasbausmes.Sukurti auklëjamøjø bausmiø taikymo procedûrà.Dalyvauja konsultanto vadovaujami mokytojai ir kiti suinteresuotisuaugusieji.• Sudaryti auklëjamøjø bausmiø nuo maþiausios iki didþiausiossàraðà.• Nustatyti kiekvieno mokytojo funkcijas sprendþiant, kadabuvo paþeista taisyklë, parenkant ir skiriant bausmæ.• Prireikus sukurti atitinkamà sistemà, kuri uþtikrintø procesoveiksmingumà.Atvejø analizë.Dalyvauja konsultanto vadovaujami mokytojai ir kiti suinteresuotisuaugusieji.• Analizuoti tikrus atsitikimus, kad mokytojai galëtø pasimokytitaikyti auklëjamàsias bausmes.Komentarai: tai etapai, kuriø metu mokytojai ar kiti asmenys,atsakingi uþ auklëjamøjø bausmiø taikymà, gali áneðtididþiausià indëlá ir parodyti savo kûrybiðkumà, suvokti bendrodarbo naudà, o ne vien skøstis dël savo bejëgiðkumo.Dirbant grupëmis lengviau rasti naujø, originaliø sprendimø.179

Tarpininkavimas kaip priemonë konfliktui ðvelnintiTikslai: padëti konfliktuojanèioms ðalims sukurti sàlygas dialogui,iðmokyti iðklausyti ir suprasti vieni kitus, susitarti dëlabiem pusëms priimtino sprendimo.Trumpai: reikia, kad konfliktuojanèios ðalys susitiktø, nusistatytøtarpininkavimo taisykles ir reikiamai susitartø; kiekvienaðalis turi suprasti konfliktà sukëlusià problemà; reikianaujai suformuluoti abiejø pusiø teiginius; ið ðiø naujai suformuluotøteiginiø reikia atrinkti tuos elementus, kurie galëtøpadëti susitarti; galiausiai, norint áveikti krizæ, reikiapasiekti susitarimà su kiekviena ið ðaliø.ÞingsniaiIðanalizuoti praðymà ir nustatyti tarpininkavimo prielaidas.Kokia yra problemos esmë?• Trumpai iðnagrinëti praðymà su praðanèiàja puse.• Uþmegzti kontaktà su kita ðalimi ir kartu su ja iðnagrinëtipraðymà.• Pasitikrinti realias tarpininkavimo galimybes su konsultantu.Pasirengti tarpininkauti.• Nustatyti tarpininkavimo seansø vietà ir laikà.• Informuoti abi ðalis apie vietà ir laikà.Sukurti tarpininkavimo modelá.• Nustatyti tarpininkavimo taisykles.• Gauti abiejø pusiø pritarimà ðioms taisyklëms.180

Leisti ðalims iðreikðti savo poþiûrá (faktai, jausmai, poreikiaiir sprendimai) ir bandyti pasiekti tarpusavio supratimàðiais klausimais.• Ðalis A iðreiðkia savo poþiûrá, kurá naujai suformuluojatarpininkas.• Ðalis B iðreiðkia savo poþiûrá, kurá naujai suformuluoja tarpininkas.• Tarpininkas apibendrina abiejø ðaliø poþiûrius.Reziumë ir perspektyva.• Apibendrinti diskusijà.• Jei reikia, apmàstyti, kuriø susitarimo punktø laikytis yrasvarbiausia.Komentaras: ði priemonë (ypaè taikytina kritiniais atvejais)leidþia pradëti formaløjá intervencijos etapà ir sukurti pasitikëjimugrástus santykius. Ðitaip problemos sprendþiamosnuodugniau ir nagrinëjami sunkumai, kurie daro poveikámokyklos veiklai.Veikla ir mokymasApibrëþimai:• Veikla apima mokymosi procesà: mokomasi dirbant; darbasyra mokymasis.• Konkreti veikla gali ágauti projekto, kurá reikia ágyvendinti,arba problemos, kurià reikia iðspræsti, formà.Organizuojant toká mokymà, paprastai dirbama grupëmis(turinèiomis bendrà tikslà). Jose kiekvienas dalyvis atliekasavo vaidmená ágyvendindamas vienà projekto veiksmà (pavyzdþiui,mokydamas mokinius tarpininkauti).181

Veikla ir mokymas glaudþiai tarpusavyje susijæ, tai – bendrasvyksmas.Veikla ir mokymas vyksta trimis tarpusavyje susijusiais lygiais:1. Projekto ágyvendinimas.Veikla siekiant realiø grupës nusibrëþtø tikslø.2. Þiniø ágijimas.Praktinës þinios, ágûdþiai, gebëjimas veikti, teorinës þiniosir naujos kompetencijos.3. Organizacijos vadyba.Nuolatinis organizaciniø problemø sprendimas ir aiðkinimasisvykdant projektà.Komentarai: ði veiksmø plëtra, be abejo, yra intervencijosesmë, nes ji gali turëti ne tik trumpalaiká, bet ir ilgalaikápoveiká, skatindama visus sunkumø turinèius asmenis kreiptisá konfliktø sprendimo specialistus. Tai plataus masto projektas.Atsiþvelgiant á tai, kiek jam reikëtø skirti laiko, beiuþmezgus pradinius ryðius ir sukûrus atitinkamà sistemà,jis turëtø uþimti vis svarbesnæ vietà bendruomenës gyvenime.Keletas bendrøjø klausimø apie intervencijos strategijasPirmasis klausimas kyla dël tarpininkavimo:• Kas galëtø bûti konflikto tarpininkas?(Tada, kai jau reikia „rinkti ðukes“, nors geriau bûtø dar prieðkonfliktui prasidedant.)• Koks galëtø bûti tarpininkavimo bendraamþiams tikslas?(Kreiptis á paðaliná tarpininkà ar kurá nors bendruomenësnará.)182

• Kaip bûtø galima tarpininkà apibûdinti?(Koks turëtø bûti jo statusas?)Tarpininku gali bûti tik paðalinis, nepriklausomas asmuo, t. y.treèioji ðalis. Tai gali bûti konsultantas, nes jis paprastai tiesiogiainedalyvauja mokyklos gyvenime. Taèiau bûtina pasakyti,kad tarpininkas paprastai yra kvieèiamas arba pradedamakalbëti apie tarpininkà, kai ðalys jau nebegali susitartitarpusavyje ir bandoma naudotis treèiosios ðalies dalyvavimoteikiamais pranaðumais. Ðiuo atveju tikimasi, kad tarpininkaspriims konfliktuojanèiøjø argumentus ir atsiþvelgs ájuos.Tarpininku gali bûti tik nesuinteresuotas, su problema nesusijæsþmogus. Tarpininku gali bûti kuris nors tiesioginiøryðiø su mokykla neturintis bendruomenës atstovas. Taèiaujá turi pripaþinti ginèo ðalys, jis turi bûti tinkamai pasirengæs.Ðis asmuo turëtø gebëti nuraminti ásiaudrinusias pusesir spræsti konfliktus taikiomis priemonëmis.Kai kuriose mokyklose dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai.Jie kartais gali atlikti tarpininko funkcijas, jeiguturi reikiamà pasirengimà. Taèiau skiriant juos potencialiaistarpininkais, reikia gauti viso mokyklos personalo pritarimà.Tarpininkauti galima tik tada, kai visos ðalys susitaria dëlprocedûros ir pasirenka tà patá asmená.Tarpininkavimas bendraamþiams turi ypatumø. Jo tenka ilgaimokytis, o pagrindinis tokio tarpininkavimo tikslas yrapakeisti visø dalyviø poþiûrá á savo pozicijas jëga paremtuosesantykiuose.183

Be to, kiekvienas pastebës, koks yra jo poþiûris á smurtà, kokiusterminus jis vartoja ir koks jo bendravimo stilius. Be abejo,tai vienas ið áspûdingiausiø pokyèiø, kuriuos galima pastebëti,kai jaunuoliai ávaldo tarpininkavimo technologijà.Kaip iðtaisyti padëtá po rimtø incidentøPastaraisiais metais atsiranda nemaþa naujø reiðkiniø, didëjaátampa mokykloje ir uþ jos ribø, sukeldama ávairaussunkumo nusiþengimø bangà mokyklose. Taèiau bûtina pripaþinti,kad nuostata taikyti bausmes vis daþniau kelia pasiprieðinimà.Mokiniø ir mokytojø santykiai neretai yra konfliktiðki, o asmensteisës vis daþniau iðkeliamos aukðèiau uþ pareigas.Kai mokiniai dël nepalankios socialinës aplinkos negali gautiminimalaus iðsimokslinimo, kartu jie neágyja suvokimo iranalizës ágûdþiø, saviraiðkos gebëjimø, bet turi árodyti, kadyra verti pripaþinimo. Todël jie siekia pabrëþti savo nesëkmesir taip patvirtinti savo tapatumà agresyviai sëkmës reikalaujanèiaiinstitucijai. Situacija yra be galo sudëtinga, kadakai kuriø jà lankanèiø mokiniø poþiûriu mokykla tampa prievartosávaizdþiu. Tuo tarpu mokyklos tikslas – siekti mokiniøpaþangos.Ðiuo metu mokykloms tenka susidurti su smurto atvejais,kai perþengiamos mokiniø grubiø juokeliø ribos. Bausmëmisyra siekiama dviejø pagrindiniø tikslø: pirmas – normaliosvaiko raidos, antras – apsaugoti paèià mokyklà, taigi irfiziná bei dvasiná jos nariø nelieèiamumà. Todël kai kuriømokiniø elgesio valdymas yra pateisinamas, siekiant já pataisytiir reintegruoti á bendruomenæ, o kitus narius – apsaugoti.184

Mokykloje mokiniai turi ágyti tam tikrø ágûdþiø, iðmokti elgesiobûdø daugiau ar maþiau savanoriðkai ar priverstinaibendraudami su suaugusiais mokyklos bendruomenës nariaisir savo bendramoksliais, todël gyvenimas mokyklojenet ir ðiandien tebëra informacijos, bûtinos ugdant atsakinguspilieèius, gavimo ðaltinis.Ðiuo mokymosi laikotarpiu reikalavimas vadovautis tam tikromisvertybëmis ir elgesio normomis, gerbti save ir kitus,gerbti kitø asmenø ir visuomeninæ nuosavybæ yra tvirtai susijæssu tam tikromis taisyklëmis, vadinasi, ir su atitinkamomissankcijomis. Tokia yra realybë, nors vis daþniau kalbamaapie bûtinumà keisti þiniø perdavimo bûdus, juos individualizuoti,kad jie geriau atitiktø jaunimo elgsenà ðiuolaikinëjevisuomenëje.Kasdieniame gyvenime asmens paþanga neámanoma be valiospastangø, prisitaikymo, darbo, kaitos ir nesibaigianèiø abejoniø.Siekiant bet kurio tikslo – ugdomojo ar profesinio – tenkaprisitaikyti ir todël kyla klausimø dël norø ir siekimø.Ðvietimo sistema – tai sritis, kur nuolatinis prisitaikymas yradaþnas reiðkinys. Visi mokiniai daugiau ar maþiau keièiasavo sprendimus, kad prisitaikytø prie savo sëkmiø ar nesëkmiø.Todël ypaè svarbu, kad ðvietimo sistema bûtø saugi,kuo labiau patenkintø jaunimo viltis ir taptø pirmàja visuomeneiprieinama gynybos nuo kai kuriø asmenø smurtolinija. Ðie prasiþengimai – tai tik noro patvirtinti savo tapatumàatspindys, kai siekiama sukilti prieð juokingai atrodanèiusprincipus ir vertybes. Bûtina pripaþinti, kad ði gynyboslinija susilpnëja, jeigu bendrosiose taisyklëse átvirtintosnuostatos dël daugelio neiðvengiamø prieþasèiø taikomosnevienodai. Kartais dël to potencialûs ar þinomi paþeidëjaigali elgtis beveik niekuo nerizikuodami.185

Bausmës turi bûti taikomos taip, kad bûtø drauge suteikiamaþiniø ir keièiamas nederamas elgesys. Pasirinkdama reakcijosá kurá nors agresyvø savo bendruomenës nará bûdà,ðvietimo bendruomenë visada turëtø vadovautis supratimo,susitaikymo ir paramos principais. Problemos mastas ir greitareakcija á jà atspindi visø dalyviø norà iðsaugoti mokyklas,kuriose troðkimas iðmokti daugelio dalykø áveikia pastangasdestabilizuoti ðvietimo sistemà.Bausmës uþ rimtus smurto aktusFizinio smurto atveju kyla abejoniø dël socializacijos ir reintegracijosperspektyvø. Taèiau tokiais atvejais reikia atsiþvelgtiá paþeidëjo amþiø ir ugdomuosius metodus derintisu bausme.Paþeidëjui skiriama bausmë uþ agresyvø elgesá turëtø skatintiteigiamus jo elgesio pokyèius. Nusikaltæs mokinys turëtørodyti norà pasitaisyti ir prisiimti atsakomybæ uþ savoveiksmus. Aiðkinant tam tikrus agresyvius veiksmus, reikëtønepamirðti pykèio sàvokos. Todël vertëtø pritarti nuomonei,kad mokinys gali pasitaisyti, ir skiriama bausmë neturibûti pernelyg ilga ar grieþta.Darbas su smurtautojuBûtina skirti laiko pokalbiui, nes jausmai, iðsiliejantys á fiziniusveiksmus (neretai smûgiai vartojami vietoj þodþiø), paprastairodo nepakankamus kalbëjimo ágûdþius.Jeigu aplinkybës leidþia, prasiþengusiojo susitikimas su aukagali atstatyti emociná konflikto aspektà, o abiejø pusiøjausmai gali tapti iðeities taðku rodant jausmus, kuriø nebûtinareikðti fiziniu smurtu.186

Pagalba aukomsNeretai aukai prireikia medicininës ar teisinës pagalbos. Aukaidaþnai yra sudëtinga praneðti, kad jà iðgirstø ir suprastø.Pokalbiai su auka yra bûtini, kad ji galëtø þodþiais iðreikðtisavo emocijas. Naudinga organizuoti „aptarimà“, ypaè jeigujis vyksta tuoj pat po susidûrimo.Ðiø metodø taikymas mokyklose leido naujai paþvelgti á nukentëjusiuosiusir smurtautojus. Nereikëtø pamirðti ir kompensacijø.Verta apgalvoti, kaip smurtautojas galëtø atlygintiþalà nukentëjusiai ðaliai, turint galvoje ne tik moralinæ,bet ir materialinæ kompensacijà.Vieðosios tvarkos palaikymo institucijø vaidmuoPolicija ar kurios nors kitos atitinkamos institucijos privaloparodyti, kad negalima kelti pavojaus toje paèioje patalpojeesanèiø asmenø saugumui. Visi tokià tvarkà paþeisti linkæjaunuoliai privalo suvokti, kad uþ sistemos stabilumà atsakingosinstitucijos yra pajëgios juos suvaldyti ir nuraminti.Teisminiø institucijø vaidmuoÐios institucijos turi reaguoti á kiekvienà nusiskundimà irtaip árodyti, kad prieð kitus asmenis nukreipti veiksmai busreikiamai ávertinti ir kad teismai yra ágalioti nagrinëti tiekvisuomenës apskritai vykdomus nusikaltimus, tiek mokykloseávykdytus paþeidimus, neatsiþvelgiant á jø sunkumo lygá.Ðvietimas ir taikus konfliktø sprendimasMokymasis gyventi drauge su prieðaisÐi màstymo ir veiklos kryptis ið esmës remiasi tarpininkavimometodais. Jos pagrindinis tikslas – sukurti konsultavimosiatmosferà kaskart, kai kyla konfliktas.187

Tarpininkavimo ágûdþius bûtina ugdyti ir patiems mokiniamsir tiems, kurie atsako uþ mokyklas ir mokiniø grupes. Visijie turi suvokti, kad konfliktai yra neiðvengiami kasdieniamegyvenime, kad reikia ieðkoti bûdø jiems spræsti. Tokspoþiûris yra naudingas, nes:• vieni kitus labiau gerbia;• tampa taikesnë klasës aplinka;• mokiniai geriau mokosi;• pagerëja bendra atmosfera klasëje;• iðmokstama bendrauti tokiais bûdais ir metodais, kuriødëka galima geriau suprasti tarpusavio santykius;• didëja mokiniø „savikontrolë“.Mokytojai pastebëjo, kad taikioje klasës atmosferoje darbasteikia didesná pasitenkinimà. Esant ramiems ir harmoningiemsmokiniø tarpusavio santykiams, jie praleidþia kurkas maþiau pamokø.Mokykloje iðmokti taikaus konfliktø sprendimo metodai galibûti taikomi daugelyje kasdienio gyvenimo srièiø. Todël taikuskonfliktø sprendimas turi teigiamà poveiká platesnei socialineiaplinkai ir rodo, kad visuomenë yra pajëgi kovotisu smurtu.Mokymasis gyventi drauge – tai vienas ið keturiø EuroposTarybos kertiniø atramø (kitos trys – tai mokymasis mokytis,mokymasis veikti ir mokymasis bûti). Mokymasis gyventidrauge pirmiausia reiðkia geriau suvokti kitus ir jø aplinkà,t. y. jø tradicijas ir dvasines vertybes.Kaip nubausti paþeidëjà kartu sudarant galimybæ jam pasikeisti?Kokià naudà gali duoti programos, paremtos „atkuriamaisiais“metodais?188

„Atkuriamieji“ metodai suteikia reikðmingà ir ið esmës naujàpoþiûrá á agresyvø elgesá. Ðio metodo tikslas – daugiausiadëmesio skirti ne tam, kas ávyko, kas kaltas ir kaip já reikëtøbausti, o nustatyti, kas nukentëjo ir kas yra susijæ su konfliktu(nukentëjusieji ir smurtautojai). Taikant ðá metodà galimaiðspræsti situacijà ir, svarbiausia, uþkirsti kelià pakartotiniamnusiþengimui.Prevencinës programos vertinimasKas vertina?Kokius metodus reikëtø pasirinkti?Kas nustato kriterijus?Kaip bendruomenë yra informuojama apie vertinimo rezultatus?Nereikëtø painioti ðiø dviejø sàvokø – „kontrolë“ ir„vertinimas“Žodžių kilmėPagrindinėspriemonėsPagrindinistikslasObjektasKontrolėInspektavimas, stebėsena,patikrinimas.Sukuria nepriklausomiekspertai.Nustatyti, aratitinka normą.Kontrolė apima rezultatus(padarinius,produktus), jasiekiama maksimalausobjektyvumo.VertinimasVertės nustatymas, tikrosiosvertės suteikimas.Atsižvelgiant į vykdomąveiklą, vertinimo priemonesturėtų kurti su šia veikla susijęasmenys, derindami savopatirtį ir parengdamibendras vertinimo gaires.Įvertinti kokybę to, kasbuvo padaryta, lyginant sutuo, ką buvo ketinamapadaryti.Vertinimas apima procesus(kaitos aspektus) ir atskleidžianuomones.Kompetencija Išorės. Vidaus, diskutuojant su nepriklausomaisekspertais.189

VertinimasProjekto ar programos vertinimo bûdø, tikslø ir metodø, kuriuosturëtø naudoti konsultantas, apibûdinimas. Visos suinteresuotosðalys ir vertintojas turi aptarti ir suderinti vertintojoágaliojimus. Vertintojas uþtikrina, kad bus suformuluotostokios sàlygos, kurioms esant jo vertinimas bus patikimas.TikslasKova su smurtu mokykloje turi vykti „kaip tikslinga, organizuotair ávertinama veikla, kurià inicijuoja vadovavimo institucijos,reaguodamos á susirûpinimà dël smurto apraiðkø,daranèiø poveiká vaikams ir paaugliams, neatsiþvelgiant átai, ar jie yra aukos, ar smurtautojai, ar liudininkai“.Akivaizdu, kad vertinimas turi duoti naudos visiems projektodalyviams.Keli vertinimo aspektai:• Dalyvio vertinimas (þr. skyrelá Kaip pradëti?).• Informacija apie tai, ko Ðvietimo ir mokslo ministerija tikisiið projekto. Paprastai – tai bendrosios trijø plaèiø srièiørekomendacijos:klausimai apie ðvietimo politikà;klausimai apie individø ir institucijø ryðiø uþmezgimà;klausimai apie mokyklø politikà ir projektø plëtojimàmokyklose.• Susitarimas dël konfidencialumo ir ðaltiniø apsaugos: vertintojaiprivalo garantuoti, kad apie asmenis ar institucijassurinkti duomenys bus konfidencialûs. Todël vertinimo nereikiapainioti su kontrole. Koordinatoriø grupë yra atsakingauþ informacijà apie mokyklas, kuri perduodama valdybai.Be to, koordinatoriø grupë sprendþia, kokià informacijàji gali perduoti valdybai (jà sudaro po vienà atstovà190

ið kiekvienos mokyklos). Vertinimo ataskaita turëtø atskleistisàlygas, kurios skatintø ágyvendinti toká projektà „nebijantaiðkintis nesëkmiø prieþastis“. Pagal susitarimà su suinteresuotomisðalimis vertintojas galëtø papasakoti daugybæ„sëkmingø istorijø“, o bendrosiose rekomendacijose nuðviestipagrindines problemas ir lûkesèius.Kaip pradëti?Prieð numatant vertinimo gaires reikëtø atlikti parengiamàjátyrimà. Ðiuo atveju buvo pasirinktas dalyvavimu paremtovertinimo metodas. Ðis metodas leidþia á vertinimo procesàátraukti visus, kurie atlieka esminá vaidmená, nes vertinimorezultatai turi padëti jiems apsispræsti, ar pradëti numatytàveiklà.Taip pat reikia atsiþvelgti á tai, kad ðis vertinimo bûdas skiriasinuo tradiciðkai taikomø metodø. Jo esmë yra ta, kad taikomiintervencijos bûdai yra paremti individø patirtimi ir jauatliekamais veiksmais bei galimybe jø pagrindu pradëti naujàveiklà, siejant jà su esminëmis programos nuostatomis.Dalyvio vertinimasKiekvienas vertinimo metodas gali kelti problemø, o dalyviovertinimas yra ypaè sudëtingas. Jo nereikëtø painioti suiðorine kontrole ar su paprastu numatytø tikslø ir pasiektørezultatø palyginimu.Dalyvio vertinimas – tai integruotas procesas, kartu ágyvendinantprogramà ar projektà.Projekto vertinimo tikslaiFormavimasFormavimo tikslas yra prisidëti prie projekto plëtojimo:191

• formuluojant bendràjà kryptá;• ágyvendinant planà;• padedant pasiekti planuotus pokyèius;• stiprinant visø suinteresuotø ðaliø galimybes mokytis iðsavo patirties;• lengvinant diskusijas ir bendravimà.Du paskutiniai punktai gali bûti priskirti ir apibendrinimoaspektui.ApibendrinimasVertinimo tikslas yra iðmokyti suinteresuotas ðalis:• aiðkintis tai, kas maþai þinoma;• nuodugniau analizuoti klausimus;• atskleisti pokyèius lemianèius procesus;• pritaikyti veiksmus konkreèiai situacijai.Vertintojas turi perduoti ágytà patirtá:• dalyviams;• kitoms suinteresuotoms ðalims, kurios kvieèiamos bendradarbiauti;• visuomenei tokiu bûdu, kaip buvo numatyta su koordinatoriøgrupe, kad bûtø uþtikrintas tam tikrø duomenøslaptumas;• programai vadovaujanèioms valstybës institucijoms. Ðiuoatveju pateikiama visa informacija, taèiau siekiama nepakenktijà pateikusiems ðaltiniams.Vertinant remiamasi ágytu patyrimu ir lyginama su kituoseprojektuose ágyta patirtimi. Politikà formuojanèioms valstybësinstitucijoms pateikiama pasiûlymø ir rekomendacijø,kartu siekiama atspindëti suinteresuotø ðaliø rûpesèius irproblemas.192

Metodologinës vertinimo priemonës• Interviu.• Stebëjimas.• Tiksliniai klausimynai.• Analizës priemonës, pavyzdþiui, SSGG (stiprybës, silpnybës,galimybës, grësmës) (anglø k. SWOT). Aktyvus mokymasis(aptariant ávairius metodus yra sudaromos galimybësugdyti ágûdþius, kurie yra menkoki, sunkiai suformuluojamiir ugdomi tik tiesiogiai dalijantis patirtimi).Toks vertinimo bûdas buvo ádiegtas 2000 m. spalio mënesá,o 2001 m. jis buvo bandomas.193

6 skyriusNUO ÞODÞIØ PRIE DARBØSiekdami iliustruoti apraðytus metodus, pateiksime du pavyzdþius:• Europos Tarybos seminaras, organizuotas ágyvendinant Europosmokytojø kvalifikacijos tobulinimo programà;• kriziø valdymas ir bendros veiklos plëtojimas didelio miestopriemiestyje.Mokytojø rengimo seminarasÐis Europos Tarybos seminaras buvo organizuotas siekiantparodyti, kaip rengti konsultantus ir kokius metodus tamnaudoti.Buvo pasirinktas aktyvaus dalyvavimo mokymo metodas.Seminaro metu buvo vaidinama, sprendþiamos probleminëssituacijos, aiðkinamasi, kokiais bûdais reikia jas spræsti.Mokymas vyko keliais etapais:Dalyviø prisistatymasTrumpas seminaro tikslø pristatymasDalyviams buvo paaiðkinta, kad bus bandoma parengti programàir (arba) á darbà bus átraukti visi dalyviai; kad kiek-194

vienas dalyvis tam tikru momentu turës parengti situacijosanalizæ, tapti situacijos sudëtingumà atskleidþianèiu specialistuarba viena ið suinteresuotø ðaliø, nuðvieèianèiaátemptus institucijø santykius. Be to, reikës iðsiaiðkinti, kaipkas supranta tarpusavio pagarbà.Kiekvienas turi savo filosofijà, etikà, poþiûrá á darbà, interesus,jausmus ir pan. Todël prieð pradedant bendrà veiklàbûtina vienas kità paþinti ir pripaþinti, reikia norëti mokytisvieniems ið kitø ir suformuoti pasitikëjimo santykius. Norinttai pasiekti, grupës darbà reikia organizuoti pagal grieþtastaisykles.Diskusija apie taisykliø pobûdáKoks turëtø bûti poþiûris á bendro gyvenimo ir grupiø funkcionavimotaisykles? Ar reikëtø pasirinkti visiems priimtinastaisykles, vadovautis ekspertø ir vadovø nuomone apietai, ko þmonëms reikia, pasiduoti iðoriniams poveikiams,kurie yra neiðvengiami gyvenant kartu, ar ieðkoti kompromiso?Ði uþduotis buvo atliekama maþose darbo grupëse. Kiekvienagrupë turëjo aiðkiai apibrëþtà uþduotá ir nustatytuskiekvieno grupës nario vaidmenis.Seminaro dalyviø lûkesèiaiKiekvienas asmuo, atsiþvelgdamas á savo funkcijas ir uþimamàpadëtá, turëjo uþraðyti savo dalyvavimo ðiame seminarelûkesèius.195

Krizës valdymasBuvo pateiktas klausimas: ar susiklosèius krizinei situacijaigalëtume uþtikrinti bendrà visø su tuo susijusiø ir suinteresuotøðaliø darbà?Siekiant atsakyti á ðá klausimà, buvo pateikta iðgalvota situacija.Visi dalyviai buvo suskirstyti á dvi grupes po 15 þmoniø.Kiekvienam grupës nariui buvo skirtas vaidmuo: pirmininko,pavaduotojo, sekretoriaus, stebëtojo ir t. t. Pabaigojedalyviai apibendrino savo darbà. Ðioje diskusijoje kiekvienasdalyvis, atsiþvelgiant á jam skirtà vaidmená, turëjopareikðti savo poþiûrá, kaip spræsti problemà.Tada trys seminaro vadovai papasakojo apie savo darbà, sàlygas,kuriomis jie dirba, bendradarbiavimo partnerius, su kuriaistenka dirbti, situacijas, kuriose jø patirtis ypaè naudinga.Kiekvieno dalyvio situacijos apibûdinimasÐios uþduoties tikslas – priversti kiekvienà dalyvá naujaiávertinti savo situacijà, atsiþvelgiant á seminaro metu atliktàdarbà. Numaèius bendrà kovos su smurtu mokykloje tikslà,grupë greitai nustatë skirtingus dalyviø poþiûrius, susijusiussu jø profesine patirtimi:• Koks vaidmuo jiems patinka labiausiai?• Kaip jie turëtø dalyvauti intervencijoje?• Kaip reikëtø dirbti? Visiems drauge ar pakaktø kvorumo?• Koks galëtø bûti tolesnis bendro darbo tikslas?Dalyviai susiskirstë á tris grupes. Kiekvienai grupei buvo pateiktauþduotis ávardyti tris pagrindines problemas, kuriossudomino daugumà dalyviø.196

Paaiðkëjo, kad yra 4 galimi pagrindiniai etapai:I) Preliminari situacijos analizë.Kokiø þmoniø reikia situacijai ávertinti?Uþklausa: kas kreipësi ir koks buvo uþklausos tikslas?Konsultacijos su partneriais ir konkreèiais asmenimis.2) Situacijos analizë.Galimø prieþasèiø paieðkoms buvo skirta per maþai dëmesio.3) Galimi veiksmai.Grupë parengë galimø veiksmø sàraðà.4) Vertinimas.Dalyviai patvirtino, kad darbas grupëje prilygo dalyviø mokymui,kuris buvo organizuotas anksèiau. Kiekvienas grupësnarys aktyviai dalyvaudamas akivaizdþiai efektyvinovyksmà ir galëjo tiksliai pajusti bendradarbiavimo atmosferà,kurià bûtina sukurti dirbant drauge.Antroji seminaro iðvada buvo suformuluota atlikus dar dvinedideles uþduotis. Pirmoji – ávertinti savo paþangà lyginantsu seminaro pradþioje suformuluotais lûkesèiais. Antroji– ávertinti tai, kas buvo iðmokta apie darbà grupëje irprocedûras, kurias bûtina atlikti, siekiant ágyvendinti tamtikrus intervencijos etapus.Kiekvienas dalyvis turëjo parengti ataskaità ir nuspræsti, kaipbus keièiamas kasdienis darbas (pateikti tris sprendimus).Ði informacija buvo perduota seminaro vadovams, o jie praëjusðeðiems mënesiams kiekvienam dalyviui turëjo primintijo ásipareigojimus.197

Tada buvo apibendrintas seminaro pradþioje iðkeltø tiksløsàraðas:• ugdyti gebëjimà þvelgti á situacijà ið ðalies – tapti konsultantu;• ugdyti gebëjimà greitai ávertinti situacijà;• pakeisti grupës poþiûrá á problemà;• ávertinti problemà visapusiðkai ir pasirinkti praktiðkà sprendimobûdà;• iðanalizuoti situacijà kartu su visomis suinteresuotomis ðalimis;• mokyti dalyvius vaidinti skirtingus vaidmenis (mokytojaivaidina mokinius ir direktoriø, direktoriai vaidina policijospareigûnus ar tëvø komiteto pirmininkà, mokiniai vaidinamokytojus ar direktoriø);• iðmokti padëti spræsti átemptas situacijas (tarpininkavimas,treèiøjø ðaliø teismas, diplomatiðkas formuluoèiø keitimas).Asmeninës dalyviø ataskaitos parodë, kad daugelis jø aiðkiaisuvokë ðiuos tikslus ir jø siekë.Kriziø valdymas ir bendros veiklos plëtojimas didelio miestopriemiestyjeAntrajame pavyzdyje nagrinëjama viename priemiestyje susidariusisituacija. Priemiestyje yra kelios mokyklos, kuriaslanko 13–16 metø paaugliai. Ðiame rajone kursuoja vieðasistransportas.Priemiestyje tapo opûs vandalizmo atvejai, pavyzdþiui:• nuolatinis visuomeninës nuosavybës gadinimas (stoteliølauþymas, gëliø lysviø trypimas, grafiti ant sienø);• autobusø gadinimas ir daþnoki jais vaþiuojanèiø mokiniøtarpusavio konfliktai.198

Taip pat buvo minima, kad mokiniai vartoja alkoholá ir rûkokanapes. Tai këlë vietos gyventojø nerimà. Sprendþiantðiuos klausimus, trys vietos valdþios institucijos paskyrë policijospatrulius ir pasikvietë tarpininkavimo konsultantø komandà.Jau per pirmàjá susitikimà paaiðkëjo, kad policija,valstybinës socialinës prevencijos institucijos ir vietos nevyriausybinësástaigos turi dirbti sutelktai. Tuo tikslu buvoorganizuotas vietos institucijø atstovø susitikimas (maþdaug30 þmoniø grupë) ir pradëta analizuoti situacija. Ðá darbàiðvien dirbo þmonës ir institucijos, kuriems rûpëjo jaunimokeliamos problemos ir galimi bendri prevenciniai veiksmai.Bendro darbo rezultatas buvo 2001 m. pradëtas projektas,þinomas „Prevencijos autobuso“ pavadinimu. Ðiam projektuiágyvendinti buvo puse etato ádarbintas þmogus.Trys pagrindiniai projekto tikslai:1) ryðiø su jaunimu palaikymas,2) darbas su specialistais,3) glaudus bendradarbiavimas su ávairiais partneriais.Metodas: prevencijos priemoniø pasirinkimas.Ryðiø su jaunimu palaikymasSiekiant palaikyti keturiø rajonø jaunimo ryðius, autobusaskartà per savaitæ sustoja labiausiai jaunimo lankomose vietose.Autobusas visada atvyksta tuo paèiu laiku, todël visinorintys gali á já patekti.Tokios akcijos tikslas:• ugdyti pasitikëjimà;• suteikti galimybæ bûti asmeniðkai iðklausytiems;• sudaryti sàlygas iðsakyti savo problemas;• paskleisti prevencinæ medþiagà.199

Pokalbiuose paprastai dalyvauja du þmonës: projekto koordinatoriusir kuris nors grupës narys.Pagalba jaunimui• Padedama ieðkoti darbo.• Padedama bendraujant su valstybës institucijomis (socialinësapsaugos darbuotojais, mokytojais, policija, jaunimosocialinio aprûpinimo tarnybomis).Pokalbiai su jaunuoliaisIndividualiai susitinkama su jaunuoliais pasikalbëti apie jøpadëtá ir aptarti, kaip jà bûtø galima keisti. Susitikimai daþniausiaivyksta kavinëse.Kolektyvinë jaunimo veiklaAtsiþvelgiant á iðreikðtus poreikius, galima imtis kolektyvinësveiklos, kaip antai: organizuoti vakarëlius arba dalyvautibendruomenës renginiuose ar kituose projektuose.Darbas su specialistaisDirbama bendradarbiaujant su vietos bendruomenës specialistais,paprastai – socialiniais darbuotojais.Bendradarbiavimas su partneriais („Cool-North“ tinklas)Bendradarbiaujama su policija ir kitomis teisësaugos institucijomis.Siekiant jaunimui suteikti reikiamà pagalbà ir informacijàapie esamas institucijas bei padëti jiems uþmegzti su tomisinstitucijomis ryðius, planuojami ðie darbai:• kurti naujas intervencijos ir veiklos struktûras;• ieðkoti naujø partneriø;• imtis prevenciniø veiksmø;200

• átraukti vietos bendruomenës partnerius á veiklà, intervencijosir prevencijos projektus, skirtus jaunimo ádarbinimui,laisvalaikio organizavimui ir socialiniam aprûpinimui.Siekiant palaikyti turimus ryðius ir pritraukti naujø partneriø,bûtina dalytis visa surinkta informacija ir apibûdinti patirtussunkumus. Tuo tikslu reikia kurti naujas struktûras, kuriosuþtikrintø intervencijos galimybæ, teiktø paramà organizuojantbendrus projektus.Vadinasi, reikia plëtoti asmeninius ryðius su:• savivaldybiø tarnautojais;• globëjais;• tëvø ir gyventojø organizacijomis;• parduotuviø ir kaviniø savininkais;• parapijos vadovybe.Po dvejø metøPer ðá laikotarpá teritorija, kurià autobusu lanko socialiniaidarbuotojai, dukart padidëjo. Autobusas vaþinëja penkis kartusper savaitæ, o jame visu etatu dirba du etatiniai socialiniaidarbuotojai. Du kartus per savaitæ vakarais organizuojamossportinës treniruotës ir varþybos.Buvo pastebëta, kad nepaisant plaèiø prevencijos kampanijø,mokiniai vis dar per maþai arba beveik nieko neþinoapie tokius dalykus, kaip alkoholis, tabakas, narkotikai,AIDS.201

PriedasBaigiamoji deklaracija dël smurto prevencijos mokykloseremiantis partnerystës principais1. 2002 m. gruodþio mënesá Strasbûre, Europos Tarybos bûstinëje,vyko konferencija „Smurto prevencija mokyklose remiantispartnerystës principais“. Jà organizavo ávairiø Europosðaliø ir regionø valdþiø kongresas, Ðvietimo direktoratasir Jaunimo ir sporto direktoratas. Konferencija vyko kaipintegruoto projekto „Demokratinës visuomenës atsakas ásmurtà kasdieniame gyvenime“ (2002–2004 m.) dalis.2. Konferencijoje dalyvavo 150 dalyviø, atstovaujanèiø ávairiomsvalstybinëms institucijoms ir nevyriausybinëms organizacijoms.3. Remiantis bendrosiomis apþvalgomis bei atskirø atvejøanalize aptarta ávairiø Europos ðaliø ir regionø padëtis.4. Po diskusijø dalyviai priëmë baigiamàjà deklaracijà, kuriojeatsispindi konferencijos iðvados ir pateikiamos dalyviørekomendacijos.Smurtas mokyklose5. Pastaraisiais metais skelbiama vis daugiau informacijosapie smurto mokyklose apraiðkas (neretai ir tragiðkus ávykius).6. Laimei, tokiø tragiðkø ávykiø nëra itin daug, taèiau tai –reali iðraiðka ne tokiø rimtø, bet daug daþnesniø smurto atvejø;juos gana sudëtinga suskaièiuoti, taèiau nëra abejoniø,kad jø daugëja.202

7. Smurto atvejø skaièiaus augimas yra bûdingas visoms Europosbendruomenëms; ðvietimo bendruomenë nëra iðimtis.Ðios tendencijos yra ávairios, visas socialines grupes josveikia nevienodai. Vis dëlto smurtas destabilizuoja visà demokratijossistemà.8. Nors prieð smurtà bûtina imtis atitinkamø priemoniø, josturi bûti itin subalansuotos, kad ðios problemos mastas valstybëse,Europos Tarybos narëse, nebûtø perdëtas.9. Smurtas mokyklose nëra naujas reiðkinys, taèiau pastaraisiaismetais jis smarkiai pakito, ypaè dël vis didëjanèiomokyklø nesugebëjimo izoliuotis nuo visai visuomenei irkonkreèioms bendruomenëms kylanèiø problemø ir sunkumø.10. Smurto mokykloje sàvoka apima daugybæ ávairiø ávykiø– nuo neþymiø incidentø iki labai rimtø agresijos atvejø.Visus juos bûtina spræsti. Ypaè keblûs incidentai, susijæsu lytimi.11. Mokyklinio smurto formos, aplinkybës, prieþastys ESvalstybëse narëse labai skiriasi. Taèiau visuotinai sutarta,kad ávairiuose regionuose bûtina formuoti partnerystës tinklus,kuriø konkreti forma ir veiklos bûdai priklausys nuokonkreèios situacijos.12. Pagrindinës smurto maþinimo nuostatos:• smurto prevencija – tai esminis demokratinio pilietiðkumougdymo aspektas (tolerancija ir tarpkultûrinis dialogas,lyèiø lygybë, þmogaus teisiø uþtikrinimas, taikus konfliktøsprendimas, þmogiðkasis orumas, smurto nenaudojimas);203

• jaunuoliai turi bûti laikomi svarbiais ðio proceso nariais irpagrindiniais partneriais;• didinant suinteresuotø ðaliø sàmoningumà ir vykdant prevencinæveiklà reikia surasti priemones, kuriomis bûtø uþkirstaskelias prasiverþti smurtui;• visos ðalys turi pripaþinti poreiká veikti ir didinti savo aktyvumà;• plëtoti visø lygiø bendruomeniø atstovø dialogà ir skatintikeistis informacija, plësti Europos ðaliø ávairiø bendruomeniøtarpusavio dialogà;• teikti pirmenybæ nukentëjusiøjø apsaugai ir globai;• remti ugdomàjá ðeimø vaidmená.Kodël skatinama partnerystë?13. Pagrindines smurto mokykloje prieþastis ið dalies lemiaiðoriniai reiðkiniai, todël bet kurie, o ypaè prevenciniai,veiksmai turëtø apimti ne tik ávairius ðvietimo sistemoselementus, bet ir prevencinius vietos bendruomenës veiksmus.14. Partnerystë yra prevencinio darbo veiksmingumo prielaida.Bendras darbas duoda daugiau naudos, negu veiksmai,kuriuos galëtø atlikti kiekviena ðalis savarankiðkai.15. Uþ smurtà tenka mokëti didþiulæ socialinæ kainà, todëltaikomos prevencijos priemonës turëtø juntamai sumaþintismurto atvejø skaièiø.204

16. Kai yra puoselëjamos pagrindinës valstybes, EuroposTarybos nares, vienijanèios vertybës, partnerystës idëja smurtoprevencijoje – svarbiausias bet kurios ðio tikslo siekianèiosdemokratiðkai vykdomos veiklos veiksnys. Todël partnerystëskûrimas yra indëlis á harmoningà demokratiniø institucijøfunkcionavimà.Kas yra partneriai?17. Savaime suprantama, kad reikia atsiþvelgti á konkreèiàvalstybës, regiono, vietos bendruomenës situacijà. Kita vertus,turëtø bûti apsvarstyti ðie kandidatai á partnerius:• mokyklos bendruomenë, ypaè mokytojai ir jø organizacijos,administracijos ir valdymo institucijos, socialinës irmedicinos tarnybos bei pagalbinis personalas. Daugiaudëmesio reikia skirti mokiniams, jø tëvams ir atstovams;• vietos ir regiono valdþios institucijos ir ávairios specialiosiostarnybos, ypaè besirûpinanèios smurto prevencija,socialinës tarnybos, policija, regionø planavimo, kultûrosinstitucijos ir kt.;• formaliosios ir neformaliosios jaunimo organizacijos;• pilietinës visuomenës atstovai, ypaè su kultûrine veikla,neformaliuoju ugdymu, smurto prevencija susijusios nevyriausybinësorganizacijos, kuriø veikla apima tam tikrasgrupes, rajonus, religines bendruomenes;• visuomenës veikëjai, verslo ir politikos pasaulio atstovai;• þiniasklaida, ypaè vietos ir regiono;• socialiniø mokslø srities atstovai;• valstybës institucijos, sprendþianèios ðvietimo, jaunimo,kultûros politikos, socialinius ir ekonomikos klausimus,teisingumo ir teisësaugos, regionø ir miestø planavimoástaigos, ypaè decentralizuotos vietos tarnybos.205

Aspektai, kuriuos reikia apgalvoti skatinant sàmoningumà,prevencijos ir tinkamo reagavimo strategijas vietos bendruomenëse18. Akivaizdu, kad tokiø strategijø rengimas pernelyg daþnaiyra reakcija á akivaizdþius smurto atvejus. Reikëtø tokiassmurto prevencijos iniciatyvas skatinti prieð ávykstantrimtiems arba daþnai besikartojantiems incidentams.19. Bûtina pabrëþti, kad bet kurioje ðios srities strategijojesvarbiausia yra ne formaliø struktûrø ásteigimas (nors pastarosiostaip pat yra reikalingos), o tokio vyksmo inicijavimas,kad prireikus strategijà bûtø galima tobulinti. Todëlsvarbu rengti ilgalaikes strategijas.20. Bûtina ávertinti mokyklos ir visos bendruomenës atmosferà.Todël surinkus visus partnerius ir atsiþvelgiant á bendruomenëssituacijà, reikëtø visapusiðkai apsvarstyti ir nustatytituos vietos bendruomenës reiðkinius, kurie gali skatintismurto apraiðkas.21. Bûtø naudinga sukurti kriterijø, leidþianèiø nustatyti tamtikrus reiðkinius, kurie rodo, kad gali kilti smurtas, sistemà(ankstyvojo áspëjimo sistema).22. Reikëtø árengti vietas forumams, kur bûtø galima keistisinformacija, numatyti bendrus tikslus, vertinti situacijà irjà kontroliuoti.23. Ten, kur iðaiðkinami galintys smurtà sukelti reiðkiniai arpastebimos smurto apraiðkos, bûtina skubiai reaguoti, t. y.:• suteikti pagalbà galimoms arba iðaiðkintoms aukoms, skatintijas pasipasakoti ir padëti joms atgauti dvasinæ pusiausvyrà;206

• nedviprasmiðkai priminti apie smurtautojams taikomas taisykles,nurodanèias atitinkamas bausmes, kuriø tikslas yraatlyginti þalà, ávertinanèias, kas buvo padaryta, ir numatanèiasávairiø ugdomøjø priemoniø taikymà;• ðalinti smurto atsiradimo prieþastis. Tai veiklos sritis, kurvisos bendruomenës vaidmuo yra ypaè svarbus.24. Ágyvendinant bet kurià prevencijos strategijà, reikëtøaiðkiai apibrëþti procedûrà, kuri padëtø nustatyti kiekvienoasmens ir visos bendruomenës vaidmená ir atsakomybæ. Taiuþtikrintø demokratiðkà prevencijos strategijos ágyvendinimà,atsiþvelgiant á kultûrinius, ekonominius ir socialiniusdalyviø skirtumus.25. Prevencijos strategijø esmë yra tarpininkavimo priemoniøkûrimas. Visi suinteresuoti dalyviai gali tam tikru momentuprisiimti tarpininko vaidmená. Kita vertus, daþnai yranaudingiau turëti specialià institucijà ar asmenis, áskaitantir paèius jaunuolius, kurie moka iðklausyti ir atlikti tarpininkovaidmená.APIBENDRINDAMI DISKUSIJÀ, DALYVIAI NUSPRENDËPATEIKTI ÐIAS REKOMENDACIJAS:Valstybëms, Europos Tarybos narëms, ir prie Europos kultûroskonvencijos prisijungusioms valstybëms:Kad jos:• nacionaliniu lygiu imtøsi priemoniø, kurios remtø ir skatintøsmurto prevencijà mokyklose remiantis partnerystësprincipais, pirmiausia formuojant ástatyminæ bazæ, sukurianèiàpalankias sàlygas tokiai veiklai, ir pripaþástant jøplëtros svarbà;207

• ypatingà dëmesá skirtø ilgalaikëms prevencijos priemonëmskurti;• imtøsi spræsti finansavimo klausimus, kas visiðkai arba iðdalies uþtikrintø partnerysèiø kûrimà ir funkcionavimà vietosbendruomenëse;• skatintø suinteresuotas ministerijas ir departamentus konstruktyviaidalyvauti vietos bendruomeniø partneriø projektuose;• ásteigtø valstybines institucijas, kurios vykdytø stebësenàir kontrolæ nacionaliniu lygiu ir teiktø paramà ir pagalbàpartneriø projektams vietos bendruomenëse;• átrauktø smurto mokyklose prevencijos dalykà á ðvietimodarbuotojø rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas;• ypatingà dëmesá skirtø þiniasklaidai ir jos poveikiui nuðvieèiantjaunimo smurtà;• skatintø keitimàsi patirtimi ir informacija bei gerosios patirtiessklaidà.Vietø ir regionø valdþios institucijoms:Kad jos:• átrauktø smurto prevencijà mokyklose á savo bendràsiassmurto prevencijos kasdieniame gyvenime programas;• dalyvautø kuriant kovos su smurtu mokyklose strategijas;• remtø prevencijos strategijø kûrimà materialiai ir finansiðkai;• ágyvendintø jaunimo politikà, pripaþástanèià konsultavimosisu jaunimu ir jaunimo dalyvavimo vietø ir regionødemokratiniame gyvenime svarbà;• skatintø keitimàsi patirtimi ir informacija ir gerosios patirtiessklaidà.208

Mokykloms:Kad jos:• tinkamai atliktø savo vaidmená diegiant iniciatyvas, ypaèprieð rimtus incidentus; átrauktø smurto prevencijà á mokykløplanus;• imtøsi konkreèiø veiksmø, siekdamos mokyklose sukurtipalankià atmosferà;• taptø atviros bendruomenëms;• uþtikrintø demokratiná mokyklø funkcionavimà, pripaþintøteisëtà mokiniø ir jø tëvø vietà bendruomenëje.Jaunimo organizacijoms:Kad jos:• dalyvautø prevenciniame darbe remdamosi savo patirtimiir ágûdþiais;• drauge su kitais vietos partneriais remtø mokymus apieprevencijà ir veiklà, skirtà sàmoningumui didinti;• dalyvautø formuojant vietos jaunimo politikà, kuri apimtøir jauniausias grupes.Vietø ir regionø þiniasklaidai:Kad ji:• tinkamai nuðviestø padëtá ir pateiktø subalansuotà informacijà,praneðdama ne tik apie smurto atvejus, bet ir apiepozityvius smurto prevencijos veiksmus, ir prisidëtø prievisuomenës sàmoningumo didinimo;• prisidëtø prie mokiniø, mokytojø, tëvø ir visos ðvietimobendruomenës mokymo etikos srityje.209

Europos Tarybai:Kad ji tæstø konferencijos pradëtà darbà, t. y.:• iðleistø ir iðplatintø konferencijos ataskaità ir Baigiamàjàdeklaracijà;• vadovaudamasi aukðèiau iðdëstytomis iðvadomis skubiaiparengtø metodinæ priemonæ apie smurto prevencijà mokykloseremiantis partnerystës principais, á kurià bûtøátraukta konkreèiø gerosios praktikos pavyzdþiø;• baigtø rengti suinteresuotoms ðalims (mokytojams, jaunimolyderiams, tëvams, kitiems vietos partneriams) skirtasmokymo gaires;• parengtø Ministrø Komiteto rekomendacijos dël smurtoprevencijos mokyklose remiantis partnerystës principaisprojektà;• átrauktø specifinius smurto mokyklose prevencijos aspektusá bendràsias iðvadas, kurios bus parengtos baigiant integruotàprojektà „Demokratinës visuomenës atsakas ásmurtà kasdieniame gyvenime”, ypaè ágyvendinant bendràjàprevencijos strategijà;• tæstø pradëtà veiklà þiniasklaidos ir smurto prevencijossrityje, ypaè dël jaunimui skirtos medþiagos (þurnalistørengimas, etikos gairës, þiniasklaidos átaka elgesiui);• stiprintø ryðius su kitomis tarptautinëmis organizacijomis(pavyzdþiui, UNESCO ir UNICEF) skleidþiant geràjà praktikàir analizuojant smurto mokykloje prieþastis.210

TURINYSPratarmë / 5Áþanga / 7I dalis. Kaip sumaþinti smurtà Europos mokyklose / 17Ávadas / 181 skyrius. Kaip pradëti?Kova su smurtu mokykloje: Europos perspektyvaPeteris K. Smithas / 252 skyrius. Suþinokime daugiauMokyklos audito vaidmuo uþkertant kelià smurtuiir já maþinant Peteris Galvinas / 383 skyrius. Politikos kûrimas ir ágyvendinimasSantarvës kûrimas mokykloje: bendros mokyklosstrategijos rengimas Julie Shaughnessy / 624 skyrius. Ko reikëtø mokyti?Kaip naudotis ugdymo planu smurtui mokykloje maþintiJullie Casey / 745 skyrius. Mokiniø dalyvavimas sprendþiant smurtoproblemasMokiniø inicijuotø strategijø smurtui mokyklose maþintiplëtra Helena Cowie / 916 skyrius. Apsaugoti vaikusKaip mokyklos aplinkà padaryti saugesnæMona O’ Moore, Stephenas James Mintonas / 1107 skyrius. Pagalba mokyklos personaluiMokymø gairës: kaip mokykloje pasëti „taikos virusà“George Robinsonas, Barbara Maines, RobertasHromekas / 131211

II dalis. Smurto prevencija mokyklose remiantis partnerystësprincipais Olivier Ischer / 1511 skyrius. Vietos bendruomenës vaidmuo áveikiantsmurtà / 1522 skyrius. Smurto prevencija: vertybiø ir ugdymoklausimas / 1553 skyrius. Smurtas mokyklose: apibrëþimas ir perspektyva1594 skyrius. Bendra partneriø veikla / 1655 skyrius. Intervencijø strategijos / 1686 skyrius. Nuo þodþiø prie darbø / 194Priedas. Baigiamoji deklaracija dël smurto prevencijosmokyklose remiantis partnerystës principais / 202SMURTO PREVENCIJA MOKYKLOSEMetodinë priemonëDailininkas Romas DubonisRedaktorë Nijolë Ðorienë2005-12-14. Tir. 2000 egz. Uþs.Iðleido Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijosÐvietimo aprûpinimo centras, Geleþinio Vilko g. 12, LT-01112 VilniusSpausdino UAB „Sapnø sala“, S. Moniuðkos g. 21, LT-08113 Vilnius212