Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8 1 - Vilniaus universitetas

ius J.Stroinovskis; já pakeitë viceprofesoriusSimonas Malevskis (1759–1832),pats baigæs ðio instituto studijas. Parengimolygis tenkino Edukacinæ komisijà;jos inspektoriai ne kartà pabrëþë labaigerà daugelio mokytojø darbà.Abiejø Tautø respublikos þlugimas irsu tuo susijusi sumaiðtis universitete1797–1803 m. pristabdë Mokytojø institutoveiklà. Paskelbus 1803 m. imperatoriðkojouniversiteto ástatus, daugelispanaikintos Edukacinës komisijos inovacijøliko galioti. Vilniaus universiteto kuratoriuskunigaikðtis Adomas Èartoriskis,teikdamas mokyklø struktûros projektà,netgi paþymëjo, kad nebus nukryptanuo komisijos suformuotø gairiø, o ir mokytojørengimo institucijoje studijø tvarkabeveik nesikeis. Nustatytas vienu maþesnisauklëtiniø skaièius, jø iðlaikymuiskiriant po 150 sidabro rubliø metams.Kandidatai buvo atrenkami pagal matematikos,zoologijos, botanikos, chemijosir romënø literatûros stojamøjø egzaminørezultatus. Ástojusieji rinkdavosistudijø skyriø (fakultetà). Taèiau pagalankstesnæ tvarkà jiems bûdavo skiriamipapildomi studijø dalykai, kad mokytojasgerai iðmanytø visus vidurinëse mokyklosemokomus dalykus. Tad tiksliuosiusmokslus studijuosianèiam kandidatuibuvo privalu iðklausyti humanitariniødisciplinø ávadinius kursus, o humanitarams– tiksliøjø mokslø. Uþsienio kalbø– rusø, prancûzø ir vokieèiø – paskaitosbuvo privalomos visiems. Vëliau kiekvienamseminaristui studijø programa bûdavosudaroma individualiai. Dar vienapaþangi naujovë, átvirtinta tuometëje mokymoprogramoje, – siekis suteikti bûsimiesiemsmokytojams praktiniø ágûdþiø.Fizikos ir matematikos skyriaus studentaibûdavo skiriami dirbti pagalbininkaisá laboratorijas bei kabinetus (fizikos, chemijos,mechanikos, mineralogijos) ir á botanikossodà; studijuojantys literatûrà –á universiteto bibliotekà. Kartais studentaipavaduodavo susirgusius ar iðvykusiusVilniaus mokyklø mokytojus. Apie1822 m. buvo ávestos „supratimo apiepedagogikà“ paskaitos, joms skiriant valandàsekmadieniais po pietø. Taèiau taispaèiais metais padarytoje iðsamioje mokykløbûklës apþvalgoje, kurià pateikëvizitatorius Jonas Chodzka, jau kalbamair apie Pedagogikos katedros reikmæ.Ðiek tiek pedagogikos pradmenøsuteikdavo filosofijos kursas. Pavyzdþiui,þymus I.Kanto filosofijos propaguotojasprofesorius J.M.Abichtas, dëstæs universitete1804–1816 m., plaèiai nagrinëjognoseologijà.Studijø tvarka Vilniaus imperatoriðkajameuniversitete buvo nustatyta, priëmusSeminarijos nuostatus, kuriuos1817 m. parengë þymus gamtininkasprofesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas(1761–1847), daug metø dirbæsmokytojø studijø prefektu. 1821m. ðiuosnuostatus kiek pakoregavo profesoriusMykolas Polinskis-Pelka (1785–1848).Jo projekte iðvardytos disciplinos, kuriasturi studijuoti kiekvieno skyriaus seminaristai.1820 m. auklëtiniø sàraðe jaupaminëti ir pieðimà studijuojantys keturijaunuoliai.Seminarijos nuostatai skatino akademinækarjerà. Juose nurodyta, kad auklëtiniaigali siekti ir aukðtosios mokyklosprofesûros. Iðties ið absolventø iðaugonemaþai labai þymiø mokslo ir kultûrosveikëjø. Tai Vilniaus universiteto profesoriai:teisininkas S.Malevskis (1759–1832), fizikas Steponas Stubelevièius(1762–1814), matematikai ZacharijasNiemèevskis (1766–1820) ir Tomas Þickis(1762–1839), istorikas Joachimas Lelevelis(1786–1861), mineralogas IgnasJakovickis (1794–1847), tikimybiø teorijospradininkas Zigmantas Revkovskis(1807–1893); taip pat astronomas VincentasKarèevskis (1789–1832), bibliografasA.Bohatkevièius (1789–1831), architektasIpolitas Rumbovièius (1798–1838), literatas ir geologas Tomas Zanas(1796–1855), poetas Adomas Mickevièius(1798–1855), tapytojas VincentasSmakauskas (1797–1876), Kijevouniversiteto profesorius fizikas KarolisJencas (1797–1829), Charkovo universitetoprofesorius, pirmøjø geodezijosvadovëliø autorius Antanas Ðahinas(1799–1845), Kazanës universiteto rektorius,mongolistikos pradininkas JuozapasKovalevskis (1801–1878), garsushidrotechnikos inþinierius Janas Heidetalis(1801–1871) ir kiti. Ne vieno ið jøpavardë yra ir garsiø XIX a. pradþios patriotiniøorganizacijø sàraðuose bei laisvëskovø, sukilëliø prieð rusø valdþià gretose.Filomatai buvo A.Mickevièius, T.Zanas,J.Sobolevskis, J.Kovalevskis; filaretai– J.Vernikovskis, F.Kolakovskis, J.Krinickis,J.Heidetalis, N.Kozlovskis. Taigiakivaizdu, kad Mokytojø seminarijosauklëtiniai – Vilniaus akademinio jaunimoþiedas. Skaudþiø tautai istoriniø ávykiøiðblaðkyti po platøjá pasaulá, savo gabumusir kûrybinæ energijà atidavë, deja,nebe savo tëvynei Lietuvai...Iðdëstytø istoriniø faktø kontekstegalima daryti iðvadà, kad Lietuvos edukologijosuniversitetas savo ðaknimis iriðtakomis tikrai siekia Edukacinës komisijos1783 m. ákurtà Mokytojø institutà– seminarijà.GeriausiejiProf. habil. dr.Marijona BARKAUSKAITËEdukologijos katedros vedëjaMokytojo, kaip asmens, indëlisugdymo procese yra nelygstamosvertës. Dar 4000 metø prieð Kristøkinai mokytojà, kuris buvo pagrindinisþiniø ðaltinis, aukðèiau vertino uþtai, kas jis yra, o ne uþtai, kà jis sako.Prof. E. Martiðauskienë, aptardamapedagogo rengimà, iðsako svarbiausiàrûpestá, jog reikalavimai pedagoguineturi ribø, t.y. „uþ viskà irvisada“ atsakingas.Doc. E.Sakadolskienës (2009)duomenimis, Europos ðalys, kuriosðiandien itin rûpinasi pedagogørengimu, vien pedagoginei praktikaiskiria 200 dienø, be to, prailginastudijø laikà iki 5–6 metø.Pradþia – nuo pedagogikos mokslosuvokimo. Atskiri mokomieji dalykaiuþima tik dalá þmonijos patyrimo, opedagogika, jos mokslo turinys, kaiptaikliai pastebi S.Ðalkauskis, yravisos þmonijos patyrimas, sutvarkytas,apibendrintas, paaiðkintas,suvestas á sistemà, praturtintasmokslinëmis iðvadomis, o jaisuprasti, ja remtis, jai studijuotiskiriama maþiausiai laiko.4 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 7-8

More magazines by this user
Similar magazines