LIETUVOS DARBO BIRŽA

ldb.lt

LIETUVOS DARBO BIRŽA

20 10LIETUVOS DARBO BIRŽA


DARBORINKOSPROGNOZĖ2010 M.Lietuvos darbo birţa, siekdama atskleisti ir numatyti galimus darbo rinkos pokyčius,nuo 1995 m., kasmet atlieka ateinančių metų darbo jėgos uţimtumo prognozę pagalmetodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais.2010 metų darbo rinkos prognozę Lietuvos darbo birţa atliko remdamasi darbdaviųapklausos rezultatais, įvertinusi makroekonominių ir darbo rinkos rodiklių tendencijas.Darbo birţų specialistai atrankiniu metodu apklausė 4,6 tūkst. darbdavių, kurių įmonėsedirba 0,28 mln. šalies dirbančiųjų.T arp apklaustųjų 57 proc. sudarė paslaugų, 25 proc. pramonės, 10 proc. ţemėsūkio ir 8 proc. statybos sektoriaus įmonės. Daugiausiai (96 proc.) apklausta smulkaus irvidutinio verslo atstovų. Apklausoje dalyvavo 82 proc. privataus sektoriaus įmonių.Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkosdalyvius pagal nuosavybes formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Ekonominiųir demografinių rodiklių analizė bei darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklosperspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse, leido numatyti darbo rinkosporeikio tendencijas bei parengti „Įsidarbinimo galimybių barometrą 2010 metams“.Su prognozių rezultatais kasmet supaţindinama visuomenė, socialiniai partneriai,jie naudojami darbo birţos veikloje, siekiant laiku numatyti priemones nedarbo pasekmiųšvelninimui, darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumui bei paslaugų efektyvumodidinimui.2009 – ieji metai daugeliui įmonių tapo iššūkių metais. Praėjusiais metais šaliesūkio raidos pobūdis pasikeitė iš esmės – keletą metų trukusią plėtrą pakeitė ūkionuosmukis. Darbdaviai ieškojo naujų optimalių sprendimų ir dirbo efektyviau nei iki šiol.2009 metai tapo išbandymu ir daugeliui darbuotojų, atskleidė jų gebėjimus būti lanksčiaisir gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Deja, nemaţa dalis darbuotojų irbendrovių neįstengė prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Nors šalies ūkyje matytistabilizavimosi ţenklų, ekonomikos atsigavimas kol kas vertintinas atsargiai, todėl reikėtųsusitelkimo į struktūrinius pokyčius, nes 2010 m. bus naujų galimybių ieškojimų metais.Situacijai Lietuvos darbo rinkoje ėmus blogėti 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį, o 2009 m.pradţioje nedarbui tapus dvigubai didesniu nei prieš metus, bedarbių skaičius nuolataugo ir jų gretos kas savaitę pasipildydavo 7–8 tūkstančiais. Lietuvos darbo rinką gerokaipaveikė bankrotų lavina: 2009 m. jų buvo paskelbta daugiausiai nuo 1993 m.Reaguodami į sumaţėjusią paklausą ir pasikeitusią ekonominę situaciją, darbdaviaiperţiūrėjo darbuotojų atlyginimų augimo trajektoriją ir ţenkliai juos apkarpė. Nemaţaiįmonių rinkosi kitą kaštų taupymo alternatyvą - maţino darbo vietų skaičių. Visgi, net irsunkmečiu buvo mėginama išsaugoti patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų branduolį, bekurio nebus įmanoma išsiversti verslui atsigavus ir vėl pradėjus kopti įkalnėn..BENDROSDARBORINKOSTENDENCIJOS2009 M.Pagrindinės darbo rinkos tendencijos:situacija darbo rinkoje liks įtempta;prognozuojama nuo 360 000 iki 370 000 registruotųbedarbių ateinančiais metais;nedarbo augimas sustos, tačiau išliks aukštas;darbo jėgos paklausa 2010 metais bus maţesnė, negugalinčių konkuruoti darbo rinkoje asmenų.


ŪKIOPOKYČIŲTENDENCIJOS2009 M.Prognozuojama, jog kylant nedarbui ir toliau maţės darbuotojų atlyginimai, maţėsjų finansiniai ištekliai, o tai savo ruoţtu lems vartojimo ir paklausos maţėjimą. Per metusvidutinis darbo uţmokestis Lietuvoje sumaţėjo dešimtadaliu. Neabejojama, kad tai tęsis irkitąmet. Dauguma darbuotojų teigia, jog šiuo metu jie arba apskritai nemotyvuojami arbamotyvuojami nepakankamai. Darbdaviai mano, kad dabar didţiausias motyvavimas –apskritai turėti darbą. T ik įsibėgėjus ekonomikos augimui, ims didėti ir darbo uţmokestis.T okiomis aplinkybėmis darbdaviai iš darbuotojų toliau sieks kuo daugiauproduktyvumo/našumo.Siekiant sušvelninti krizės poveikį darbo rinkai, daugiau dėmesio reikėtų skirti darbosantykių lankstumui, kad įmonės galėtų tinkamai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygasbei kitus veiksnius.Nė vienas iš ūkio sektorių 2009 m. negalėjo pasigirti panašiais kaip prieš metusveiklos rezultatais, jau nekalbant apie plėtrą. Labiausiai smuko statybos, pramonės irenergetikos, prekybos, transporto ir ryšių paslaugų bei finansinio tarpininkavimo,nekilnojamojo turto ir kito verslo paslaugų pridėtinė vertė. Ji lėčiau maţėjo ţemės ūkio irţuvininkystės sektoriuje bei viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos prieţiūros irsocialinio darbo bei kitos komunalinės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo veiklosįmonėse.2009 m. išaugęs nedarbas paskatino darbo neturinčius ţmones migruoti išLietuvos, tai rodo ţenkliai išaugę migracijos skaičiai. Lietuvai tapus ES nare migracijossrautai suaktyvėjo. Migracijos pasekmės: šalies gyventoju skaičiaus maţėjimas,demografinės pusiausvyros praradimas, spartus gyventojų senėjimas, dvejopas poveikisdarbo rinkai. Emigracija maţina konkurenciją darbo rinkoje, tuo pačiu ilgalaikėjeperspektyvoje sukeldama darbo jėgos trūkumo problemas. Esant sunkiai situacijai šaliesdarbo rinkoje tikėtina, kad Lietuvoje smarkiai išaugs darbo jėgos emigracijos srautai,daugiausia jaunimo, todėl Lietuva 2010 m. gali prarasti dalį kvalifikuotų specialistų –vieno reikšmingiausių šalies išteklių. Prognozuojama, kad šie metai gali labai padidintiemigracijos srautus, nes mūsų šalis atsiliks nuo pirmaujančių ES šalių ekonominioatsigavimo, Lietuvos įmonėms šiais metais dar bus sunku įsteigti naujų darbo vietų, todėldarbo neturintys ţmonės svarstys emigracijos galimybę. Maţėjantis gimstamumas, ţiūrintper uţimtumo prizmę, įtakos darbo jėgos maţėjimą ateityje, o kartu vyresnio amţiausgyventojų dalies bendroje gyventojų struktūroje didėjimą.Pats sunkiausias Lietuvos darbo rinkai turėtų būti pirmasis šių metų pusmetis, ikitol kol šalies darbdaviai pradės jausti ūkio atsigavimo poţymius. Susilpnėjusi ekonomika2010 m. antrąjį pusmetį turėtų stabilizuotis. Verslas, kuris išgyvens po krizės, taps kur kaskonkurencingesnis ir stipresnis nei buvo iki tol.MIGRACIJOSPASEKMĖSDARBORINKAIlengviau bus į eksportą orientuotoms šalies ūkio sektoriausšakoms, į vidaus vartojimą orientuotas įmones, sunkmetispalies skaudţiau;darbo vietų steigimo ir likvidavimo skirtumai sumaţės,tačiau balansas išliks neigiamas;didės darbo vietų steigimas smulkaus verslo įmonėse;2009 metais išryškėję teritoriniai nedarbo skirtumai,2010 m. taip pat bus dideli.


SITUACIJADARBORINKOJE LIKSĮTEMPTAPrognozuojama, kad 2010 metais vidutinis metinis registruotas bedarbių skaičius sieks per250 – 260 tūkst. bedarbių. Lyginant su 2009 m. vidutinis metinis bedarbių skaičius išaugsapie 50 tūkst. 2009 metais padėtis darbo rinkoje prastėjo: vidutinis metinis registruotasnedarbas šoktelėjo iki 9 proc., iki 5,8 mėn. išaugo vidutinė metinė nedarbo trukmė. Itinsmarkiai kilo jaunimo (jaunesnių kaip 25 m.) registruotas nedarbas, kuris nuo metų pradţiosišaugo beveik 4 kartus. Nors šalies ekonomikai prognozuojamas atsigavimas, darbdaviaineplanuoja kurti naujų darbo vietų. Pirmaisiais ūkio atsigavimo metais uţimtumas netmaţėja, nes verslas pirmiausia stengiasi didinti našumą, o ne darbo vietų skaičių irinvestuoja į technologijas, todėl manytina, kad nedarbo stabilizavimasis atsiliks nuoprognozuojamo ūkio atsigavimo. Didelę grėsmę kelia tai, kad anksčiau darbo netekęţmonės susiduria su maţesnėmis įsidarbinimo galimybėmis. Ilgalaikis nedarbas taip pat busopi problema. Prarandama kompetencija, įgūdţiai, nutrūksta socialiniai ryšiai ir vis sunkiautampa susirasti naują darbą. Prognozuojama, kad 2010 m. išaugs ilgalaikių bedarbių dalis:maţdaug kas dešimtas bedarbis bus ilgalaikis. Po tuo slypi darbo motyvacijos irkompetencijų praradimo rizika. T okiu būdu, kyla pavojus, kad ūkiui išėjus iš nuosmukio busdar didesnis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas nei buvo 2007-2008 m.Nedarbas 2009 m. palietė visas bedarbių grupes. Sunkiausia rasti darbą 2010 m. bus,jauniems ţmonėms, ypač tiems, kurie neturi išsislavinimo, taip pat neįgaliesiems, vyresnioamţiaus ţmonėms. Šių grupių atstovams sunkiau sekasi įsidarbinti, nes jiems reikiakonkuruoti darbo rinkoje su aukštą išsilavinimą ir darbo patirtį turinčiais bedarbiais.Darbo jėgos pasiūlos dinamika 1999 – 2010 m. .193204244258 249 243 242204368163 160 166 214358prognozėDARBO JĖGOSPASIŪLOSDINAMIKA1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010Bedarbių struktūroje vyrų dalis bus didesnis uţ moterų. Jaunųbedarbių iki 25 m. amţiaus numatoma įregistruoti apie 70-80tūkst. – tai yra beveik kas penktas besikreipiantysis į darbobirţą asmuo.


NEDARBOLYGIOAUGIMASSUSTOS,TAČIAU IŠLIKSAUKŠTASNet ir prasidėjus ekonomikos atsigavimui, nedarbo augimas tam tikrą laiką tęsiasi. Nors ūkioatsigavimo laukiama jau antroje 2010 metų pusėje, nedarbas Lietuvoje gali didėti iki 2011 metų, nestik po 2–3 ekonomikos augimo metų, nedarbas ima maţėti. Pirmaisiais ūkio atsigavimo metaisuţimtumas maţėja, nes verslas pirmiausia investuoja į technologijas, stengiasi didinti našumą, o nedarbo vietų skaičių. Verslininkų lūkesčiai vis dar būna prislopinti, jie atsargiai priima naujusdarbuotojus. T odėl prognozuojama, jog nedarbas Lietuvoje tebeaugs ir 2010 m., nors ekonomikosplėtra jau bus teigiama. 2010 m. vidutinis registruotas nedarbas sudarys 12-13 proc.Vidutinis metinis nedarbas 2009 metais, lyginant su 2008 metais išaugo 6 proc. punktais. T uo tarpu2010 metais prognozuojama, kad dar didės 2 – 3 procentiniais punktais. Nedarbo augimą pristabdysprognozuojamas kiek didesnis nei 2009 m. BVPprieaugis.Vyrų registruotas nedarbas bus neţymiai aukštesnisnegu moterų. Kaip ir 2009 m., didţiausias iš visųbedarbių grupių išliks vidutinis metinis jaunimonedarbas. Jaunimo nedarbas augs ir sieks 8 - 9 proc.(2009 m. - 6 proc.).Bedarbių struktūraVyrų58%Moterų42%Nedarbo lygio kitimas 1996 – 2010 m. .7,310,211,19,78,16,8912NEDARBOLYGIO KITIMOTENDENCIJOS4,83,4 3,2 3,41999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010Nors ūkio atsigavimo laukiama jau antroje 2010 metų pusėje,nedarbas Lietuvoje gali didėti iki 2011 metų, nes tik po 2–3ekonomikos augimo metų, nedarbas ima maţėti.


DARBOJĖGOSPAKLAUSA2010 M. BUSMAŽESNĖDarbo jėgos paklausa 2010 metais bus maţesnė, nei galinčių konkuruoti darbo rinkoje .Naujų darbo vietų Lietuvoje 2009 m. buvo registruojama maţiau, o ieškančių darbo gausėjo.Neterminuoto darbo paklausa sumaţėjo trečdaliu. Darbdavių apklausos parodė, jog 2 010 m.darbo pasiūlymų vis dar maţės beveik visuose sektoriuose. Labiausiai statybų sektoriausįmonėse. Verslas perorientuojamas į naujas veiklas. Ţenklus darbo vietų maţėjimas numatomasvalstybinėse paslaugų įmonėse: 2010 m. įgyvendinamos reformos ir pertvarkymai skaudţiai paliesnemaţą dalį valstybiniame sektoriuje dirbančiųjų.Darbo jėgos paklausos dinamika 1997-2010134,6 133,0 130,0 129,9 124,1 124,9134,176,088,2 84,9107,5109,787,4 90,9Iš visoIš jų neterminuotam darbuiDarbo vietų steigimo ir likvidavimo skirtumai sumaţės, tačiau balansas išliksneigiamas. Steigiamų darbo vietų skaičius didės, tačiau balansas vis dar bus neigiamas.Daugiausia naujų darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje maţose įmonėse (t.y. iki 100darbuotojų, ir jos sudarys 74 proc. visų naujai steigiamų vietų).Darbo vietų steigimo pokyčiai pagal ekonomines veiklasLIKVIDUOSĮSTEIGSBALANSAS.DARBOVIETŲ BUSĮSTEIGTAMAŽIAU NEILIKVIDUOTAPASLAUGOS PRAMONĖ STATYBA ŽEMĖS ŪKIST ikėtina, kad steigiamų darbo vietų skaičius 2010 m. didės,tačiau steigimo – likvidavimo balansas vis dar bus neigiamas.Iš visų numatomų įsteigti naujų darbo vietų, didţioji dalis busįsteigta privačiame ir tik neţymi - valstybiniame sektoriuje.


DARBO VIETŲSTEIGIMOBALANSASDidţiausias teigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas: maisto produktų gamyba; medienos gaminių gamybos; miškininkystė ir medienos ruoša; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; mašinų ir įrangos remonto; drabuţių siuvimas (gamyba).Daugiausia naujų darbo vietų bus likviduota valstybiniame sektoriuje didelėse įmonėse,turinčiose daugiau kaip 250 darbuotojų (92 proc. visų likviduojamų darbo vietų).Didţiausias neigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas: viešojo valdymo gynybos; socialinio darbo ir ţmonių sveikatos prieţiūros paslaugose; pastatų statybos; švietime; transporto priemonių ir įrangos gamyba.Darbo vietų steigimas ir likvidavimaspagal įmonių dydį Įmonių gamybos pokyčiai 2010 m.LIKVIDUOS ĮSTEIGS BALANSASAugimas Maţėjimas Be pokyčių0,580,45 0,510,68DARBOVIETŲSTEIGIMAS IRLIKVIDAVIMAS,GAMYBOSPOKYČIAI0,30,43 0,290,170,12 0,120,2 0,15iki 100 100-249 249-500 >500Įmonių strateginiuose veiklos planuose nenumatomosgeresnės tendencijos . Daugiau kaip du trečdaliai įmoniųnenumato investicijų į įmanių plėtrą, tačiau neplanuoja irmaţinti. 2010 m. įmonės tikisi išlaikyti tuos pačius gamybostempus. Gamybos tempų didėjimą numato kas šešta – septintaįmonė.


Darbo vietų pokytis ekonominėse veiklose ir įmonėse pagal dydįŠALIES ŪKIOSEKTORIŲAPŽVALGABeveik pusė (46 proc.) visų darbo pasiūlymų – paslaugų sektoriuje. Apie trečdalis darbopasiūlymų bus iš pramonės sektoriaus, likę 21 proc. pasiūlymų bus iš statybos bei ţemėsūkio sektoriaus.Su darbuotojų maţinimo problema susidurs tiek maţos, tiek didelės kompanijos, tačiaudidesni atleidimai numatomi stambiose įmonėse. Didţiosios įmonės beveik visos planuojamaţinti darbuotojų skaičių.Didės darbo vietų steigimas smulkaus verslo privačiose įmonėseIš visų numatomų įsteigti naujų darbo vietų, didţioji dalis bus įsteigta privačiame ir tikneţymi - valstybiniame sektoriuje. Darbo vietų likvidavimas privačiame sektoriujesumaţės, o steigimas šiame sektoriuje neţymiai išaugs. Smulkios ir maţos įmonės,kuriose dirba iki 100 dirbančiųjų, bus pagrindinės darbo vietų steigėjos 2010 m. T aidaugiausia paslaugų bei nedidelės pramonės įmonės, lanksčiai prisiderinančios prierinkos reikalavimų. Šios didmeninės ir maţmeninės prekybos, transporto priemoniųremonto, apgyvendinimo ir maitinimo įmonės reikalauja labiau universalių darbuotojų,turinčių įgūdţių atlikti įvairius darbus. Stambiose įmonėse lėtės darbo vietų likvidavimotempai. Daugiausia atleisti numatoma tekstilės gamybos, pastatų statybos irspecializuotos statybos veiklos srityse.Maţės darbo vietų skaičius valstybiniame sektoriuje. Devynios iš dešimties valstybiniųįmonių 2010 m. planuoja darbo vietų maţinimą t.y. septynis kartus daugiau darbo vietųbus likviduota negu įsteigta valstybiniame sektoriuje.Darbuotojų poreikis augs miškininkystės ir medienos ruošos, gaminiu gamybos irindţinerinių statinių statybos, metalo gamybos srityse. Numatomi dideli pervarkymaivalstybes sektoriuje. Labiausiai darbo vietų skaičius sumaţės viešojo valdymo irgynybos, privalomasis socialinis draudimo, sveikatos ir socialinio darbo įstaigose,švietimo, pašto ir pasiuntinių veiklos srityse.Darbo vietų steigimasDARBOVIETŲSTEIGIMOSTRUKTŪRAPASLAUGOS46%ŽEMĖS ŪKIS9%STATYBA12%PRAMONĖ33%Smulkios ir maţos įmonės, kuriose dirba iki 100 dirbančiųjų,bus pagrindinės darbo vietų steigėjos 2010 m. T ai daugiausiapaslaugų bei nedidelės pramonės įmonės, lanksčiaiprisiderinančios prie rinkos reikalavimų.


EKONOMINIŲSEKTORIŲAPŽVALGAPesimizmas labai stipriai veikia vidaus vartojimą, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis šaliesekonomikos variklis. T ačiau visuomenė baigia apsiprasti. Lietuva jau pademonstravogebėjimą greitai prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų: ţymiai maţėja išlaidos, dėlto galima didinti įmonių produktyvumą bei konkurencingumą eksporto rinkose. T ai yra labaisvarbu, nes būtent eksportas gali padėti šaliai pristabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti tvirtąpagrindą atsigavimui. Pirmuosius pagerėjimo rodiklius turėtų parodyti Lietuvos eksportas,todėl darbo vietų skaičiaus augimas numatomas į eksportą orientuotose šalie ūkio šakose.Optimizmą skatina ir gerėjantys kai kurių konkrečių sektorių eksporto rodikliai. Baldų medţioapdirbimo ir iš dalies tekstilės sektorių atstovai, kurie 2009 m. antrąjį pusmetį jau ėmė daugiauprodukcijos eksportuoti į uţsienio šalis. Nemaţa dalis medienos perdirbimo įmonių 2009 m.antrąjį pusmetį padidino savo produkcijos pardavimus, tačiau su sunkumais vis dar susiduriabaldų pramonės įmonės. Atsigavimo poţymius galima įţvelgti ir maisto pramonės sektoriuje.Nors vartojimas maţės, pastarųjų įmonių paslaugomis neišvengiamai bus naudojamasi. Potruputi atsigauna dideli nuosmukį patyrusi metalo dirbinių pramonė.PRAMONĖ. Po didelių išbandymų 2009 m. ţenklių pokyčių šiame sektoriuje 2010 m.nenusimato. Spartus pramonės modernizavimas, naujų technologijų diegimas ribojadarbo vietų augimą šiame sektoriuje. Keičiasi darbo vietų struktūra. Jos steigiamosaukštos kvalifikacijos specialistams, o nekvalifikuotus darbuotojus pakeičia mašinos,todėl tokių darbuotojų poreikis nyksta.Prognozuojamas darbo vietų skaičiaus maţėjimas šiame sektoriuje. Pirmiausiai sunkesnėjepadėtyje atsidurs daug elektros energijos suvartojančios pramonės šakos.Vis dar nemaţai darbo vietų likviduoti numatomo tekstilės gaminių ir austinių dirbinių šaka.Šis sektorius, išgyvena sunkius laikus, tačiau net ir čia jau atsigavimo ţenklai. Dabartinėpasaulio ekonomikos krizė bei pasikeitusi šalies darbo rinkos būklė (išnyko darbo jėgosstygius, šiemet darbo kaštai ėmė sparčiai maţėti) atveria lengvajai pramonei naujasgalimybes, todėl šio sektoriaus ateities perspektyvos turėtų būti teigiamos. Apibendrinantpramonės atsigavimo aspektus, matyti, jog kiek lengviau bus maisto (išskyrus mėsosgamybą), guminių ir plastikinių gaminių, medienos ir popieriaus. Neblogos perspektyvosţadamos kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių šakai, kurios eksportas pastaraisiaismetais buvo tarp sparčiausiai augusių. T uo tarpu degalų, mašinų ir įrengimų, transportopriemonių, statybinių medţiagų gamybos įmonės teigiamų tendencijų dar nenumato.Neigiamas darbo vietų balansas numatomas chemikalų ir chemijos produktų gamybosšakose. Ypač sunkiai 2009 m. laikęsis medienos sektorius 2010 m. atsigaus, darbo vietųskaičius didės medienos bei medienos gaminių gamybos. Šio sektoriaus gaminiai sėkmingaikonkuruoja uţsienio rinkose, todėl šių sektorių atsigavimas turėtų būti siejamas su Lietuvoseksporto atsigavimu. Į eksportą orientuotos pramonės šakos susidurs su dideliais iššūkiais,nes 2010 m. teks atlaikyti labai didelę konkurenciją visose eksporto srityse. Darbo vietųskaičius taip pat didės baldų gamybos, metalo gaminių gamybos bei drabuţių siuvimogamybos šakose. T ačiau reikėtų paminėti, jog medienos ir jos dirbinių paklausa didele dalimipriklauso nuo statybų sektoriaus būklės, kuris pastaruoju metu susiduria su sunkumais.Su didţiausiais sunkumais susidurs pramonės įmonės Ignalinoje, Marijampolėje irJonavoje. Daugiausiai įsteigti naujų darbo vietų šiame sektoriuje prognozuojama Plungės,Ukmergės ir Zarasų rajonuose.Su didţiausiais sunkumais susidurs pramonės įmonėsIgnalinoje, Marijampolėje ir Jonavoje. Daugiausiai įsteigti naujųdarbo vietų šiame sektoriuje prognozuojama Plungės,Ukmergės ir Zarasų rajonuose.PRAMONĖSSEKTORIUJE


STATYBOSSEKTORIUJESTATYBA. Stipriai sumaţėjus statybos apimtims 2010 m. situacija nesikeis. T ik trečdalispaklaustų įmonių numato investicijų augimą. Sustojus gyvenamųjų namų, komercinės irgamybinės paskirties objektų statybos paklausai, antri metai prognozuojamas darbo vietųmaţėjimas statybos sektoriuje. Šios tendencijos palies su statybų sektoriumi glaudţiaisusijusius, kitus ūkio sektorius aprūpinančius statybine produkcija, baldais, teikusiustransportavimo paslaugas. T ai taip pat stabdo ir pramonės įmonių, gaminančių statybinesmedţiagas, vystymąsi. Šiame sektoriuje numatoma beveik dviguai daugiau darbo vietųlikviduoti nei įsteigti naujų.Darbuotojų skaičius, keletą metų iš eilės augęs dviţenkliais tempais, 2009 m. ţenkliaimaţėjo. Šiandienė situacija statybos darbo rinkoje dar niūresnė, nes bedarbių gretaspildo ne tik vietiniai darbą praradę statybininkai, bet ir grįţtantys emigrantai. T eigiamasdarbo vietų balansas numatomas tik inţinerinių statinių statybos veikloje. Didţiausiasvietų likvidavimas numatomas pastatų statybos veikloje.Stambiose įmonėse įmonėse 2010 m. numatomas neigiamas darbo vietų balansas,didelėse įmonėse darbai labiau specializuoti ir joms reikia siauresnės, bet aukštesnėskvalifikacijos darbuotojų. T uo tarpu smulkios įmonės specializuojasi nedidelių ob jektųstatyboje ir reikalauja labai universalių darbuotojų. Kitais metais teigiamas darbo vietųbalansas statybos sektoriuje numatomas tik smulkiose įmonėse.Lyginant su 2009 metais, kai statybų sektorius ryškiai smuko tarp kitų šalies sektorių,2010 m. numatoma, kad du kartus daugiau darbo vietų bus likviduota, nei įsteigta (2009m. buvo 4 kartus daugiau likviduota nei įsteigta).ŢEMĖS ŪKIS. Ţemės ūkio sektoriaus darbdaviai palankiausiai vertino savo veiklos ir darbovietų steigimo perpektyvas. Dabartinės tendencijos šalies ţemės ūkyje bei gilus ekonomikosnuosmukis leidţia manyti, kad trumpalaikės sektoriaus perspektyvos yra išties ne tokiosniūrios, kaip kitų Lietuvos ūkio veiklų. Ţemės ūkis, yra vienintelis šalies ūkio sektorius, kurįkrizė palietė maţiausiai. Bendroji kaimo paramos politika suteikia pagrindą stabilumui. T okiostendencijos nuteikia optimistiškai, nes nuo ţemės ūkio sektoriaus rezultatų labai priklausodidţiausios šalies pramonės šakos – maisto pramonės – gamybos ir eksporto plėtra.Bankrutuojant ţemės ūkio bendrovėms, jų darbuotojai pradeda savarankiškai ūkininkauti.Dauguma šių ūkių yra smulkūs ir nekonkurencingi. Šiame sektoriuje steigiama labai nedaugnaujų darbo vietų ir yra didelis darbo jėgos perteklius, čia taip pat ryškus darbųsezoniškumas. 2010 m. teigiamas darbo vietų balansas numatomas tik šiame sektoriuje.Didesnius atleidimus šiame sektoriuje numato stambios (t.y. kuriose dirba daugiau nei 250ţmonių) įmonės. Manytina, kad pasikeitus situacijai statybų, transporto ir kitose šalies ūkiosektoriuose dalis ţmonių savaime sugrįš į kaimą.PASLAUGŲ SEKTORIUS. Paslaugų sektorius buvo kiek atsparesnis nuosmukiui,dirbančiųjų skaičius tiek pirmąjį, tiek antrąjį praėjusių metų pusmetį šiek tiek didėjo, tačiau2010 m. šiam sektoriui bus sunkesni. Šiame sektoriuje, 2010 metais, truputi pablogės, darbovietų skaičius maţės.Sunkiausia bus ne primojo būtinumo paslaugas teikiančioms įmonėms, laisvalaikio paslaugųteikėjams: kavinių ir restoranų, viešbučių verslininkams. Prie šio sektoriaus sunkumų prisidėsir 2010 m. valstybės sektoriaus pertvarkymai, nes num atomi dideli atleidimai.ŽEMĖS ŪKIOIR PASLAUGŲSEKTORIUOSEMaţėja įsidarbinimo galimybės statybos sektoriaus atstovams.Neigiamas darbo vietų steigimo balansas numatomas paslaugųįmonėse: viešojo valdymo ir gynybos, ţmonių sveikatos prieţiūrosir socialinio darbo švietimo, pašto ir pasiuntinių veikloje. Teigiamasdarbo vietų pokytis numatomas – didmeninės i r maţmeninėsprekybos apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų veiklose.


BUS RYŠKŪSTERITORINIAINEDARBOSKIRTUMAI2009 metais labiau išryškėję teritoriniai nedarbo skirtumai, 2010 m. taip pat bus dideli. Santykis tarpaukščiausio ir ţemiausio registruoto nedarbo, bus apie 3 kartus (praėjusiais metais buvo apie 4 kartus).Vidutinis metinis nedarbas neţymiai išaugs beveik visose teritorinių darbo birţų aptarnaujamose teritorijose.Aukštas bedarbių procentas liks tų savivaldybių teritorijose, kurių ekonominis augimas atsilieka nuo šalies.Aukščiausio nedarbo teritorijos 2010 metais bus Maţeikių, Šalčininkų, T elšių ir Akm enės rajonuose.Prognozuojame, kad šiuose miestuose vidutinis metinis registruotas nedarbas viršis 15 proc. Ţemiausiasvidutinis metinis registruotas nedarbas numatomas Kėdainių, T rakų ir Pakruojo teritorijose, čia nedarbasnesieks nė 8 proc. Didţiuosiuose miestuose nedarbas taip pat išaugs. Vidutinis metinis bedarbių procentoaugimas didţiuosiuose miestuose bus apie 3 proc. T ik Kaune bedarbių procentas nesikeis t.y. išliks kaip ir2009 m.Pasibaigus ekonominiam sunkmečiui šalyje, verslui nebus sunku atkurti finansinį kapitalą armaterialias darbo priemones. T ačiau suburti gerų specialistų komandą, ypač jei ţmonės dėl ilgonedarbo praras kvalifikaciją, bus labai nelengva. Gerokai pranašesnė padėtis bus tų įmonių, kuriosišsaugos darbuotojus.Maţės nekvalifikuoto darbo ir ţemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. 2010 metais nedarbaspirmiausia gresia maţiau kvalifikuotiems ir prasčiau apmokamiems darbuotojams. Labiausiaipaklausūs bus kompetentingi bei su aukšta kvalifikacija aptarnavimo specialistai. Išsilavinimas,profesinė, bendrosios kvalifikacijos ir papildomi gebėjimai – pagrindiniai veiksniai, didinantysįsidarbinimo galimybes.Siakiant uţtikrinti aukštą prekių ir paslaugų kokybę, įsidarbinant vis didesnę rei kšmę turi ne vien tikišsilavinimas, profesiniai įdūdţiai, aukšta kvalifikacija, papildomi profesianiai bei bendrieji gebėjimai –uţsienio kalbų mokėjimas, darbo su kompiuteriu įgūdţiai, verslo organizavimas. Auga reikalavimaiasmeninėms savybėms – iniciatyvai, organizuotumui, sugebėjimui dirbti komandoje, komunikabilumui.2010 m. prognozuojama uţregistruoti 26 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 51 proc. –aptarnavimo ir kvalifikuotiems darbininkams ir 23 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.ĮSIDARBINIMOGALIMYBĖSLabiausiai 2010 m. išaugs sunkiasvorių sunkvežimių irkrovininių mašinų vairuotojų, parduotuvių pardavėjų irprekių demonstruotojų, siuvėjų, siuvinėtojų ir susijusiųprofesijų darbininkų, virėjų, medienos apdirbimoįrenginių operatorių, suvirintojų, gydytojų, mėsininkų,žuvininkų ir panašių profesijų darbininkų paklausa.


Leidinį parengė:Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų irstebėsenos skyriusMaketavo Informacinių technologijų skyrius© 2010 LIETUVOS DARBO BIRŽA