Dangausspalvos - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

Dangausspalvos - Vilniaus universitetas

200910DangausspalvosMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 1


Sunku rasti þmogø, kuris nebûtø gydæs ar protezavæs dantø, kuris menkos þaizdelës nebûtø klijavæspleistru. O jei patyrëte chirurginæ operacijà – þaizda tikriausiai buvo siûta specialiais siûlais. Jeiturite regëjimo problemø – gal neðiojate kontaktinius læðius? Be abejo, esate girdëjæ, kad kai kurieregëjimo sutrikimai gali bûti gydomi akies læðius keièiant dirbtiniais. Ir tai toli graþu dar ne viskas,dar yra dirbtinës kraujagyslës, dirbtiniai ðirdies voþtuvai ir t. t. Visa tai pagaminta ið labai ávairiømedþiagø, kurios bendru vardu vadinamos biomedþiagomis. Bet ar susimàstëme kada nors, kas taiyra? Kokie tokioms medþiagoms keliami reikalavimai? Kas ir kaip visa tai kuria? Ar toli laikai, kainaudojant biomedþiagas sukurti dirbtiniai audiniai ir organai taps kasdienybe?Biomedþiagosir audiniø inþinerijaMangirdas MALINAUSKASVilniaus universiteto Lazeriniøtyrimø centras,Virginija BUKELSKIENËBiochemijos institutas,Raimondas ÐIRMENISVilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Širdieschirurgijos centrasKà vadiname biomedþiaga?Biomedþiaga – negyva medþiaga (sintetinësar natûralios prigimties, kieta, o kartaisir skysta), naudojama medicininiuoseátaisuose ir prietaisuose, kurie turi sàlytá supaèiomis ávairiausiomis biologinëmis sistemomis.Toká apibrëþimà 1987 m. pateikëaudiniø inþinerijos specialistas Liverpuliouniversiteto (Anglija) profesorius D.F.Williamsasknygoje „Biomedþiagos“. Biomedþiagomisaktyviai domimasi, jos kuriamosir tiriamos daugiau kaip pusæ amþiaus,šioje tarpdisciplininiø mokslø srityjepritaikomos medicinos, biologijos, chemijos,fizikos, medþiagø mokslo ir inþinerijosþinios. Be jokios abejonës, tokiø medþiagøkûrimas neámanomas be þmogausintelekto, sàmonës ir jausmø. O tai reiškia,kad kuriant biomedþiagas vadovaujamasine tik tiksliøjø mokslø teorijomis, bet savoindëlá áneða ir etikos, teisës, sveikatosapsaugos bei kiti ið pirmo þvilgsnio su tuonesusijæ mokslai. Taigi biomedþiagos –daugelio þmoniø, daugelio mokslø produktas,skirtas þmogaus gerovei.Biomedþiagos kuriamos daþniausiaimedicinos reikmëms, taèiau jø pritaikymasapima ir biotechnologijos, biochemijos beikitas su gyvuoju pasauliu susijusias moksloir technologijø sritis: tai ir ávairiø làsteliøauginimo in vitro indai, klinikiniø tyrimø laboratoriniaiprietaisai, biomolekuliø tyrimoáranga, ávairûs diagnostikos rinkiniai ir kt.Visus juos vienija bendras poþymis – negyvosmedþiagos sàlytis su ávairiomis biologinëskilmës sistemomis. Biomedþiagosretai naudojamos atskirai, pavieniui,daþniausiai jos jungiamos á ávairias kompozicijasar prietaisus, o ðie jau sàveikauja sugyvomis sistemomis. Taigi pagrindinis klausimas,á kurá turi bûti atsakyta kuriant biomedþiagas,– kaip jos sàveikaus su biologinëmissistemomis, koks bus pastarøjø atsakasá šiuos negyvus darinius? Tai vadinamabiologinio suderinamumo tyrimu.Medicinos praktikoje yra didelë ávairovëreikmenø, pagamintø ið biomedþiagø.Jos skirstomos tiek pagal paskirtá, tiek irpagal kilmæ – cheminæ, fizinæ, inþinerinæprigimtá. Tai metalai, polimerai, stiklai, angliesjunginiai ir ávairios kombinuotos miðriosprigimties medþiagos. Jos naudojamosávairiø dangø, skaidulø, plëveliø, putø,audiniø, prietaisø ar jø daliø, kontaktuojanèiøsu gyvu organizmu, gamybai. Bevisiems gerai þinomø medicininiø reikmenø,pagamintø ið biomedþiagø, tokiø kaipðirdies voþtuvai, krûties implantai, dirbtiniaisànariai, akies læðiai, kontaktiniai læðiai,danties implantai ir kt., yra daug ir kitø,kurie yra ne maþiau svarbûs, bet apiejuos kalbama reèiau. Tai ávairûs kateteriai,drenai, dirbtinës kraujagyslës ir jø stentai,švirkštai, ávairûs tvarsèiai, vaistø pateikimopriemonës, pirðtinës ir daugelis kitø. Visatai rodo, kad biomedþiagos medicinoje uþimalabai svarbià vietà, o jø kûrimas ir tobulinimasyra labai reikšminga þmogausgerovei tarpdisciplininë mokslø sritis.Istoriniai pavyzdþiaiRandama þiniø, kad þmogaus organizmuisvetimos medþiagos gydymui naudotosdar prieð Kristø. Iki pat XIX a. viduriopagrindinës biomedþiagos, naudojamosmedicinos praktikoje, buvo varis ir bronza(lydinys, kurio didþiàjà dalá sudaro varis).Ið ðiø medþiagø buvo gaminami endoprotezaiþmogaus organizmo atramos sistemossutrikimams gydyti, taèiau tokie protezaiturëjo vienà blogà savybæ – varis organizmetirpo ir já nuodijo.Dar vienas istorinis, bet kitos kilmësbiomedþiagos naudojimo medicinoje pavyzdys– ketgutas – chirurginiai siûlai, þinomijau Galeno laikais. Ðiuolaikinës medicinosprieðauðryje, senovës Egipto, Babilono,vëliau – Graikijos ir Romos gydytojaiþaizdoms siûti naudojo þolëdþiø gyvûnøþarnas. Nors ið anglø kalbos verèiant þodá„ketgutas“ tikëtina, kad tai „katës þarnos“(cat gut), tikriausiai katës èia niekuo dëtos.Ketgutas chirurginëms siûlëms naudojamasiki ðiø laikø, tik dabar tai – natûraluspintas siûlas ið avies, karvës, arklioþarnø iðvalyto ir suminkðtinto kolageno.Susidomëjimas biomedþiagomis pradëjosparèiai augti XIX a., kai ávairiose pasauliovietose pradëta ieðkoti naujø protezavimogalimybiø.Pirmàjà danties implantacijà, manoma,atliko Maggiolo (Italija). 1809 m. jis ádëjoauksiná implantatà á kà tik iðtraukto dantiesalveolæ. 1871 m. gydytojas Marcyišvarþai gydyti panaudojo kengûros sausgyslæ,po to jis iðbandë buliaus, banginio,elnio sausgysles. 1880 m. Vienoje (Austrija)daktaras Gluckas kelio sànariui protezuotipasirinko dramblio kaulà. 1902 m.tarp kelio sànario galvuèiø buvo áterptasauksas kapsulëje. Ðis bandymas buvosëkmingas, jis paskatino chemiðkai inertiðkø,bet stabiliø, protezavimui tinkamømedþiagø tyrimus. Daug vëliau, apie1930–1940 m., išvarþoms gydyti buvo siûlomisidabro lopai, tantalo juosta, plieninëviela ir kt. Ilgainiui biomedþiagø pradëtaatsisakyti, nes gana daþnai, praëjus tamtikram laikotarpiui po operacijø, dirbtinësmedþiagos þmogaus organizme suirdavo.Maþa to, nustatyta implantuotø biomedþiagøfragmentacija, aptikti pûliniai, irstantysaudiniai ir kitokios komplikacijos. Susiformavodu poþiûriai – vienas biomedþiagasneigë, kitas skatino ieðkoti naujø, paþangesniøgydymo bûdø, kad biomedþiagosnesukeltø komplikacijø organizme.Analizuojant literatûros ðaltinius galimapastebëti, kad antrasis, dabartinis, biomedþiagøpaieðkos ir jø galimybiø tyrimo pakilimasprasidëjo apie 1930–1940 metus.1932 m. A.W.Merrickas (Austenal lab.,JAV) sukûrë lydiná, þinomà vitallium pavadinimu,kurá sudaro 60 proc. kobalto, 20proc. chromo, 5 proc. molibdeno bei maþikitø metalø kiekiai. Apie 1938 m. ðià me-2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


a b c1 pav. Suaugusio triuðio griauèiø raumenø nevisiškai diferencijuotos làstelës kultûroje ,,in vitro” (a) ir ásodintos á paþeistàðirdies miokardà: histologiniame širdies raumens preparate prigijusios transplantuotos làstelës, daþytos á branduolá ásijungianèiaisfluorescuojanèiais daþais DAPI, ðvyti mëlyna spalva (vaizdas liuminescenciniu mikroskopu) (b) ir hematoksilinu-eozinu daþytoslàstelës ðviesiniu mikroskopu – transplantuotø làsteliø sankaupa, iðsidësèiusi ástriþa juosta centrinëje preparato dalyje (c)dþiagà pradëta naudoti endoprotezø gamybai.Protezai iš vitallium lydinio buvonaudojami iki pat 1960 m., kol atsirado jøþalingo poveikio, kurá sukelia susisiekianèiøimplantø metalø korozija, árodymø.Apie 1960 m. Floridos (JAV) universitetoprofesorius L.Henchas sukûrë biostiklà,kuris vëliau JAV buvo naudotas Vietnamokaro dalyviø galûniø kaulams protezuoti.1970 m. prancûzø chirurgas P.Boutinasklubo protezavimui pradëjo naudoti aliuminioir cirkonio keramikà. Keramika nëraskaidoma organizme, ji laikoma amþina,abi ðios jos rûðys yra inertinës. Deja, tokieprotezai ne visada stabilûs, dël ávairiø prieþasèiøimplantai lûþta, sukeldami komplikacijas– gretimø minkðtøjø audiniø ar netkaulo paþeidimus. Mokslui þengiant á prieká,atsirado ir kitø medþiagø. Viena ið jø –hidroksiapatitas, endoprotezavimui naudojamasvienas ar ávairios jo kompozicijossu kitomis medþiagomis. Ðie dariniaiimituoja kauliná audiná, yra biologiškai aktyvûs,t.y. sudaro sàlygas kaulinio audiniointegracijai á protezà.Tokiø medþiagø yra daug. Fundamentiniaityrimai ir aukðtosios technologijoskiekvienà dienà atneða naujø þiniø, kuriosyra labai reikšmingos daugeliuimokslo srièiø, taip pat ir medicinai.Audiniø inþinerijaMes áþengëme á ðimtmetá, kuris þada,kad medicinos mokslas aplenks ligø gydymostadijà – þmogus tiesiog neturësgalimybës sirgti. Ar taip bus – pamatysmûsø provaikaièiai. Kol kas dar tik kalbamaapie bûsimus fantastinius medicinosmokslo laimëjimus, tokius kaip smegenømikrolustai, siunèiantys signalus ið vienossveikos làstelës kitai ir net leidþiantysmintimis kontroliuoti ávairias maðinas,laboratorijoje uþsakomi ir pagaminamiinkstai arba plauèiai, tabletës, kurios kiekvienànorintá padarys protingà ir kûrybingà,implantai, kurie suteiks norimos spalvossaulës ádegá, taèiau apsaugos nuoodos vëþio. Ir tai tikrai dar ne viskas. Molekulinëbiologija, medþiagotyra, làstelësmokslas, nanotechnologijos jau duodavaisiø – padeda gydyti ligonius. Kai kuriosidëjos, dar neseniai atrodþiusios ypaèdràsios, jau pasiekë klinikiniø tyrimø stadijàir jau bandomos pritaikyti þmogausorganizme. Tai dar kartà parodo, kokiasvarbi yra þmogaus mintis!Šiuo metu á praktikà skinasi kelià galne tokie fantastiniai, bet dar labai netolimojepraeityje revoliuciniais laikyti gydymometodai. Vienas ið jø – audiniø inþinerija,kuri ilgà laikà buvo laikyta tik biomedþiagømokslo dalimi. Pastaruoju metuypaè suaktyvëjus kamieniniø làsteliøtyrimui, audiniø inþinerija ágavo didþiulápagreitá ir dabar ágijo teisæ bûti savarankiðkatarpdisciplinine mokslo šaka. Be jokiosabejonës, biomedþiagas ir audiniøinþinerijà sieja glaudus ryðys.Audiniø inþinerija yra apibûdinamakaip mokslas, suteikiantis galimybæ atkurtipaþeistà audiná arba já pakeisti nauju.Daþnai audiniø inþinerija tapatinama suregeneracine medicina. Ði tarpdisciplininiømokslø technologija plëtojama keliomiskryptimis.Viena ið jø – làsteliø terapija, kuri remiasipaèiø làsteliø transplantavimu. Vaizdþiaitariant, tai yra serganèiø làsteliø pakeitimassveikomis – savomis arba svetimomis. Tamnaudojamos kamieninës arba vëlesnës nevisiškaidiferencijuotos làstelës, kurios išskiriamosiš organizmo ir tiesiogiai arba padaugintosin vitro suðvirkðèiamos á paþeidimoþidiná. Dabar kamieninës làstelës ir làsteliøterapija yra viso pasaulio mokslininkø,gydytojø ir pacientø dëmesio centre, su ðiomislàstelëmis siejama daug vilèiø. Taèiaukol kas jos nëra iki galo paþintos, nors plaèiaityrinëjamos jø fundamentinës savybës,visapusiškai analizuojamos galimybës jastaikyti gydymui.Šioje srityje Lietuvoje pirmieji pradëjoeksperimentuoti ir jau daugiau kaip deðimtmetø bendradarbiauja Biochemijosinstituto ir Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Ðirdies chirurgijos centromokslininkai ir gydytojai. Modeline sistemanaudodami laboratorinio triuðio organizmà,jie ið griauèiø raumenø iðskirianevisiškai diferencijuotas làsteles, jas padauginadirbtinëje aplinkoje ir suðvirkðèiaá eksperimentinio miokardo sritá. Èialàstelës prigyja, pradeda daugintis, o vëliau,tikëtina, diferencijuojasi á recipientinioaudinio tipo làsteles, perima jo funkcijasir taip atstato paþeistà audiná (1 pav.).Dar vienas audiniø inþinerijos konstravimobûdas – dirbtiniø audiniø gamyba.Tokiø audiniø gaminimo technologijos galibûti dvi. Pirmoji – kuriami sintetiniai matriksai,kurie transplantuojami á organizmàir dël organizmo natûraliø regeneraciniøgaliø skatina formuotis naujus biologiniusaudinius. Tam tikrais atvejais, pritaikiusspecialias technologijas, tokie dirbtiniaimatriksai gali bûti naudojami kaip augimofaktoriø arba vaistø fiksuotu greièiu sklidimoorganizme priemonë. Antrasis remiasibiologinës (natyvinës) kilmës audiniø,ið kuriø paðalintos làstelës, implantavimuá reikiamà vietà organizme. Tokios kilmëskarkasai reikalingi naujai besiformuojanèiøaudiniø làstelëms auginti.Su minëtais audiniø inþinerijos bûdaisglaudþiai siejasi treèiasis blokas – dirbtiniøaudiniø konstravimas, kai kamieninës ar vëlesnësdiferenciacijos làstelës in vitro uþauginamosant sintetiniø ar biologinës kilmës„belàsteliniø“ karkasø ir taip paruošti audiniaitransplantuojami á patologiná þidiná. Plëtojamadaug ir ávairiø technologijø, kuriossuteikia plaèias galimybes kurti dirbtiniusaudinius, taip reikalingus medicinos praktikai.Viena jø – lazerinë dvifotonës polimerizacijostechnologija, kuri leidþia sukurti trimaèiuslanksèius, ávairaus porëtumo biologiškaisuderinamus ir tinkamus auginamomslàstelëms tvirtintis ir daugintis polimeriniusdarinius. Tokie karkasai yra puikuspagrindas làstelëms auginti, taigi kartuir dirbtiniams audiniams kurti.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 3


acbdGyvybëskilmë irKur mûsø ,,kosmoso broliai”?2 pav. a) lazerinio tiesioginio raðymo dvifotonës fotopolimerizacijos sistema;b) jos veikimo principas. Polimeriniai mikrodariniai: c) trimatis dirbtinis skeletas;d) anèiasnapio replikaDirbtiniai làsteliø karkasaiEsminë nanotechnologijos paþangosvaromoji jëga yra nanostruktûrizavimotechnologijø plëtotë. Femtosekundiniø(ultratrumpøjø impulsø) lazeriøtechnologijos, paremtos kontroliuojamanetiesine ðviesos ir medþiagossàveika, sukuria galimybæ efektyviaiapdirbti medþiagas submikroniniu tikslumuir neprilygstamu lankstumu. Šiostechnologijos traukia pramonininkødëmesá, jø gamyba ir tyrimas yra labaiskatinami. Pastaruoju metu pasirodækompaktiðki ir pigûs ultratrumpøjø impulsølazeriai labai prisidëjo prie tokiøsistemø paplitimo. Šiuo atþvilgiu neišimtis ir Lietuva – UAB „Altechna“ aktyviaidalyvauja kuriant femtosekundiniaislazeriais paremtas precizines mikroapdirbimosistemas moksliniam irpramoniniam naudojimui.Medþiagø apdirbimui naudojami lazeriaipasiþymi keletu iðskirtiniø savybiø.Visø pirma jie nepakeièiami pramonëjegræþiant, virinant ar pjaunantdetales. Apdirbimo tikslumas gali bûtinuo milimetrø iki ðimtø nanometrø. Ádomutai, kad medþiaga gali bûti paðalinama,modifikuojama arba pridedamapasireiðkiant ávairiems fizikiniams ir cheminiamsmechanizmams.Tiesioginis lazerinis rašymas – taibûdas sufokusuoto lazerio pluoðtu pataðkiuistruktûrinti pavirðiø ar medþiagostûrá. Priklausomai nuo ðviesos irmedþiagos sàveikos medþiaga galibûti: paðalinama (pavirðinë abliacija),sukuriamos ertmës (tûrinë abliacija),termiðkai indukuojami lûþio rodiklio irtankio pokyèiai arba dël cheminës reakcijosávyksta negráþtama fotomodifikacija.Paprastai tokio apdirbimo metubandinys yra tiksliai pozicionuojamasir keièiama jo padëtis sufokusuotolazerio pluoðto atþvilgiu. Pabrëþtina,kad tokiam apdirbimui nëra jokiøskenavimo trajektorijos, taigi ir struktûrizavimogeometrijos ribojimø. Dardaugiau, tinkamai parinkus lazerá ir nustaèiusjo parametrus, galima apdorotipraktiðkai bet kokias medþiagas:metalus, puslaidininkius, dielektrikus,keramikà ir organikà.Lazerinë dvifotonë fotopolimerizacija(LDFP) yra naujas tiesioginio lazerinioraðymo bûdas, paremtas dvifotonesugertimi fotojautriuose polimeruose.Netiesinë sugertis vyksta tik aðtriai sufokusuotolazerio pluoðto þidinyje, kuryra didþiausias intensyvumas – pakankamasfotonø erdvinis ir laikinis persiklojimas.Dël slenkstinio ðio reiðkiniopobûdþio visa kita fotopolimero dalislieka nepaveikta. Taigi lazerio pluoštàfokusuojant á skysto neigiamo fotopolimerotûrá jis lokalizuotai sukietinamas.Gaunamas taðkinis fotomodifikuotasfemtolitrø tûris. Taip pataðkiui eksponuojantgalima suformuoti bet kokiosgeometrijos mikroobjektà. Vëliau bandinysyra pamerkiamas á reikiamà tirpikláir lazeriu neeksponuota sritis nuplaunama– lieka formuotas tûrinis mikrodarinys.Nukelta á 18 p.ValdemarasMILKUSVilniausuniversitetoFizikosfakultetasIntensyvios gyvybës paieðkos prasidëjopastebëjus Marso nuotraukose keistus,tinklà ar kitokià sistemà primenanèius kanalus.Aktyviausias stebëtojas, pamatæsðià struktûrà, buvo amerikieèiø astronomasP.Lovellis, kuris aktyviai stebëjo Raudonàjàplanetà ir 1895–1908 m. laikotarpiuapie ðiuos stebëjimus paraðë tris knygas.Astronomas nuoðirdþiai tikëjo dirbtinekanalø kilme, kad jais teka vanduo. Deja,jo idëjos buvo pasmerktos árodþius, kadmatomi kanalai yra optinë apgaulë, susidarantidël maþos prietaisø skiriamosiosgebos. Dabar aptikti kanjonai, kuriais, pasakgeologø, kadaise galëjo tekëti vanduo(1 pav.). Nepaisant visø nesëkmiø, paieð-1 pav. Marso kanjonaikos ir tyrimai vyksta iki ðiol, o entuziazmàdidina þinios, kad po Marso paviršiumi yradideli kiekiai vandens ledo.Prasidëjus sparèiai mokslo raidai iðkartbuvo susidomëta sàlygomis, kuriøreikia atsirasti protingai gyvybei. Iki ðiollaboratorijose bandoma cheminiu bûdususintetinti pagrindinius gyvybei reikalin-4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Gyvybë kosmose, kitose planetose ir jø sistemose. Ar ji egzistuoja, armes vieni visatoje? Ðie klausimai þmonijà kankina jau nuo senø laikø.Ðiais laikais jau nestebina ir þmoniø ðnekos apie matytus ateiviø laivus,naktá danguje suspindinèias ir staiga iðnykstanèias ,,þvaigþdes”,netikëtus ir nepaaiðkinamà bûsenà sukelianèius ,,pasimatymus” suneþemiðkomis bûtybëmis. Þinoma, skeptikai gali teigti, kad tai prasimanymai,bet gal yra ir tiesos?paieðka2 pav. Palydovas Europaduoliniu reaktoriumi, kad kaisdamasskverbtøsi iki vandens. Norus tyrinëti darlabiau sustiprina faktas, kad Þemëje bakterijosatrastos ávairiausioje terpëje – giliaipo Antarktidos ledu, stratosferoje, poþeminëseversmëse, kur temperatûra pasiekia130 o C, rûgðtinëje aplinkoje.Panaðûs procesai galëtø vykti ir darkeliuose Jupiterio bei Saturno palydovuose.Beje, èia labiausiai iðsiskiria Enceladas(3 pav.). Jo paviršius apklotas3 pav. Enceladas4 pav. Titanasgus junginius – baltymus, DNR fragmentus.Rezultatai gana ávairûs. Prieð keletàmetø atliktas eksperimentas, kuriuo buvosiekiama iðaiðkinti, kokio sudëtingumojunginiai gali susidaryti atkuriant gamtinessàlygas. Tam buvo paruoðtas paprasèiausiødujø ir neorganiniø priemaiðømiðinys, kuris kelias paras buvo pamaþuðildomas ir pro já buvo leidþiamielektros iðlydþiai, siekiant atkurti natûraløþaibavimà. Rezultatas nustebino – gautamemišinyje buvo aptikta glicino – paprasèiausiosaminorûgðties, kuri yra baltymøir gyvybës pamatas. Þinoma, natûraliaitoks procesas uþtrunka tûkstanèiusmetø, taèiau tai árodo, kad tokia galëjobûti gyvybës pradþia.Gyvybës poþiûriu ádomus ne tik Marsas.Jau kurá laikà astronomai potencialiugyvybës þidiniu laiko Jupiterio palydovàEuropà (2 pav.), kuri dvigubai maþesnëuþ mûsø Mënulá. Ðio palydovo ledinispavirðius iðraiþytas giliais trûkiais, kurieatsiranda veikiant stiprioms Jupiterio irgretimø palydovø traukos jëgoms. Bûtenttai gali bûti ðilumos ðaltinis. Atrasta ir retadeguonies atmosfera, kuri vis atsinaujinadël skylanèiø vandens molekuliø. Manoma,kad po storu ledo sluoksniu galibûti skysto vandens, kuriame galëtumeaptikti bent primityvià gyvybæ. Norint prasiskverbtipro keliasdeðimties kilometrøstorio ledà, reikia paleisti zondà su branskaidriuledu, ir todël tai yra balèiausiaskûnas Saulës sistemoje. Èia taip patvyksta tie patys procesai, bet ádomiausia,kad ið trûkiø verþiasi dujos ir, bûdamastoks maþas, Enceladas dalá jø sulaiko.Itin daug dëmesio susilaukë Saturnodidysis palydovas Titanas, kurisvienintelis turi nepermatomà atmosferà(4 pav.). Po Cassini-Huygens misijos paaiðkëjo,kad jo atmosfera sudaryta ið azotoir sàlygos èia primena pirmykðtæ Þemæ,tik temperatûra siekia -180 o C.Pradëjus aiðkintis gyvybës kilmæ buvoiðkelta hipotezë, kad galbût ji pirmiausiaatsirado ne Þemëje, o buvo atneðtakometø ar kitø maþøjø Saulës sistemoskûnø. Taip pat þinoma, kad tokia gyvybësforma kaip bakterijos yra labai gaji –reikia tik palankios terpës ir dauginimasisbei evoliucija vyksta labai sparèiai. Hipotezësteisingumà tvirtina Antropinioprincipo ðalininkai. Priminsiu, kad Antropinisprincipas teigia, jog Visatoje nuo pirmøjos sekundþiø sàlygos susiklostë taip,kad kaþkur galëtø egzistuoti protinga gyvybë.Dar daugiau, 1960 m. amerikietisF.Dreikas iðvedë lygtá, kuri nurodo, kiekprotingø civilizacijø turëtø bûti mûsøPaukðèiø Tako galaktikoje. Skaièius tikraididelis – iki keliø ðimtø tûkstanèiø, ojuk galaktikø yra milijardai. Natûraliai kylaklausimas, jei civilizacijø tiek daug, taikodël jos nesiunèia mums jokiø ,,þinuèiø”?Galbût þmoniø planeta atrodo nedraugiðka?Ið èia ir kyla Fermio paradoksas,kurá apibrëþë garsus italø kilmës fizikasE.Fermis, pasiþymëjæs istorijoje pirmàjaurano skilimo reakcija. Jis iðkëlëmintá – jeigu egzistuoja kitos protingos civilizacijos,tai kodël mes neaptinkame jøzondø, siunèiamø signalø?Dabar daug vilèiø dedama á egzoplanetøpaieðkas ir jø tyrimus. Jau atrastaapie 350 planetø, esanèiø ne Saulës sistemoje.Didþioji jø dalis – Jupiterio dydþioar panaðios dujinës milþinës. Atrasta ir keletasplanetø sistemø bei planetø, kuriostik keliskart didesnës nei Þemë. Taigi dabarpagrindinis tikslas – iðtirti jø atmosferas,ieðkoti deguonies, anglies dioksido(CO 2) ir metano (CH 4) pëdsakø, kurie bûtøgyvybës poþymiai. Remiantis Fermio paradoksuatsirado nauja mokslo šaka – astrobiologija,kuri tiria sàlygas, reikalingasgyvybei atsirasti, ir remiasi ne tik biologijos,bet ir fizikos, chemijos, geologijos þiniomis,eksperimentais ir jø iðvadomis.Nors gyvybës paieðkos kol kas bevaisës,mokslininkai rankø nenuleidþia. Ir toliautiriamas Marso pavirðius, kuriuo vaþinëjadirbtiniai aparatai. Nors buvo pasirodækeletas tikrai átikinamø nuotraukø, kaipgarsusis Maro Sfinksas, paaiðkëjo, jog taitik ðviesos ir ðeðëliø þaismas pavirðiuje.Galima kelti daug filosofiniø klausimø, kodëlsu mumis neuþmezgamas kontaktasið kitø planetø, ar apskritai egzistuoja kitokiagyvybë, bet á tai atsakyti galës tik ateitiesmokslas ir technologijos. Belieka tikëtis,kad atsakymas bus teigiamas.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 5


Nomen omen – pasak romënø,vardai turi paslaptá, t.y. giliàjà prasmæ. Tailabai tinka ir þvaigþdëto skliauto pavadinimams.Juose – tûkstantmetë þmonijosistorija ir patirtis: mitiniai dangaus ávaizdþiai,legendos, istoriniø ávykiø atspindþiai,supratimo apie pasaulio sàrangàþenklai. Praktiðkai þvaigþdes paþinti reikiasudarant kalendorius bei orientuojantisjûrose – navigacijos metodams. Ðiesvarbûs poreikiai þvaigþdëlapyje palikosavus orientyrus. Tikëtina, kad pirmiejivardus gavo Zodiako þvaigþdynai bei tie,kurie þvilgsná nuveda link Ðiaurinës. Pastaraisiaisdeðimtmeèiais paskelbta darbø,kuriuose átikinamai árodinëjama, kad Zo-Paþymint Tarptautiniusastronomijos metusZenitiniai þvaigþdynai senoviniame þvaigþdëlapyjediako ratas yra indoeuropietiðkos kiltiestautø paveldas. Jis susijæs su þemdirbysteir pradëtas formuoti apie VI tûkstantmetáprieð Kristø.Lietuviškosios astronomijos (tai þiniosapie ðviesuliø vardus ir jø prasmæ) tyrinëjimaiyra bûtini – jø rezultatai plaèiau praskleistøetnoso dvasinio pasaulio erdves.Be to, padëtø pagrindus kalendoriniø paproèiøsisteminimui, baltø kalendoriausraidos tyrimams. Atstaèius þvaigþdëtojodangaus senoviðkuosius ávaizdþius, galpaaiðkëtø ir kai kuriø tautosakos kûriniø,dainø ir pasakø pirminë esmë.Á lietuviðkuosius þvaigþdynø pavadinimuspirmieji dëmesá atkreipë mûsø ðiuolaikinioastronomijos mokslo patriarchai:prof. Bernardas Kodaitis, prof. Paulius Slavënas,dr. Antanas Juðka. Petras Bûtënas,tarpukariu parengæs pirmàjà etnologiniøþiniø rinkimo programà, ádëjo ten ir deðimtklausimø apie dangaus ðviesulius. Tam tikràastronominiø liaudiðkøjø þiniø apibendrinimàpadarë dr. Jonas Balys ir prof. PranëDundulienë. Taèiau sistemingiau lietuviðkiejiþvaigþdþiø pavadinimai pradëti tyrinëtipalyginti dar visai neseniai, nuo tada,kai buvo suformuluota etnokosmologijossàvoka, apibrëþtas jos objektas ir problemos.Kartu susigriebta rinkti tautosakà apiedangø kraðtotyros ekspedicijose. Ðiemsdarbams labai pritarë ir visokeriopai juosskatino prof. Norbertas Vëlius. Buvo parengtaatskira liaudies astronominiø þiniøanketa. Þinoma, ðios srities etnologiniø þiniørinkimo vajus jau buvo beviltiðkai pavëluotas.Taèiau galima manyti, kad nuostoliusdël praleisto laiko ðiek tiek kompensuosplatesni programos vykdymo mastai;stengiamasi duomenø gauti ne tik laukoekspedicijø metu, bet ir pasitelkiant regionøkraðtotyrininkus, studentus.Iš surinktos medþiagos matyti, kad lietuviškojiastronomija yra daugialypë, atspindintiskirtingø istoriniø epochø realijas.Ádomu, kad joje dar þymus ir archajiðkasisbaltø mitologijos sluoksnis. Ðtai kadir visiems geriausiai paþástamo DidþiøjøGráþulo Ratø þvaigþdyno pavadinime (astronomølotyniðkas – Ursa Major („DidþiojiMeška“)). Þinoma, tai ne iš senoliø perimtasþvaigþdyno vardas, bet mokyklojeádiegtas. Geografijos pradþiamokslyje yrapateikta ir jo konfigûracija. Svarbu, kad ámûsø vadovëlius atëjo ne tarptautinio pavadinimovertinys, o savas, tautiðkas vardas.Taèiau kaime ðis ásidëmëtinas þvaigþdynasneretai ávardijamas ir Grigo Ratais.Istoriografiniuose ðaltiniuose, siekianèiuoseXVII a. vidurá, paminëtos tokios þvaigþdynopavadinimo formos su jø paaiðkinimais:Gráþulas – jodykla, Gryþulio Ráts,Gryzdo Rat(a)s, Grázo ratas, Gráþulio ratas– jodyklos ratas, Gryzdas, Grázulas, Græzu,Gráþulys, Gráþvorats – jodykla. Visos senesnësformos yra vienaskaitinës; tautosakojetaip pat daþnai pasitaiko pavadinimasGráþo Ratas. Beje, dar nurodoma, kadGráþulio Ratai – ankstesnis pavadinimas uþGrigo Ratus. Taigi neabejotina, jog kitadosðis þvaigþdynas buvo siejamas, kaip ir deraraiteliø tautai, su jaunø þirgø iðjodinëjimoratu. Jis vadintas ir jodykla, ir gráþulu.Kas per RProf. Libertas KLIMKA6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Didþiøjø Gráþulo Ratøpavadinimø kaitaproistorëjeDidieji ir MaþiejiGráþulo Rataigirdimi Punsko ir Seinø kraðte. Pagaliauneseniai „ið lûpø“ uþraðyti Meškos Ratai– greièiausiai mokykliniø ir tradiciniø þiniøsamplaika. Vis dëlto ir ðá pasakymàreiktø vertinti atsargiai, nes kraðtotyrosekspedicijos metu Dzûkijoje suþinota irapie Meškos þvaigþdynà, netapatinamàÞvaigþdynas mûsø platumose yra zenitinis,nenusileidþiantis. Kaip þirgas jodykloje– bëga ir bëga ratu. Todël prie ðioávaizdþio tinka ir tokie þvaigþdyno sinonimai:Arklys, Dievo kumeliai. Pavadinimas„Ratai“ net sukelia nuostabà, kaip tai uþraðytavienoje kraðtotyros ekspedicijoje:„Kokie èia brikai: tekiniai kreivi, diðliuskreivas; medþiagos tokios teturëj, kreivaipadarë“. Ir net patarle tapo: „Iðsiskëtæskaip Gráþulo Ratai“.Taèiau bëgo amþiai, keitësi laikai. Irþirgus teko pratinti ne tiek prie balno, kiekprie arklo. Gráþulu imta vadinti nebe jodyklà,o veþimo pasukimo strampà. Kitijo sinonimai – germanizmas „diðlius“ arbarodiklis, gràþulas. Ðitaip þvaigþdynasir galëjo pakeisti ávaizdá, tapti Ratais –veþimu.Diðlius – trys þvaigþdës – rodàs laikà:vëlyvà rudens vakarà jis atsisukæs á vakarus,apie vidurnaktá – á ðiauræ. Þeimelioapylinkëse sakoma, kad Ratø diðlius nurodo,kur tekës saulë per Jurgines. KaiGrigo Ratai persiverèia á kità pusæ – jaurytas, taip pasakys Gruzdþiø apylinkëse.Ten dar atmenama, kad ðis þvaigþdynasvadintas ir Perkûno Ratais: „Sakydavo,jog Perkûns per dangø vaþiuodavo su taisratais, todël ir griaudþia“. Vëlesnës sakmësnuotrupa – tose paèiose apylinkëse paplitæspasakojimas, kad Grigo Ratais vaþiavæsburtininkas Vardauskas. Ratai sulûþo,Vardauskas nukrito á Mënulá – ir dabar tenpûpso jo didþiuliai þandai. Ratai palikæatai dardadanguje ir þiemà per ðalèius barðkà. Tasburtininkas – tai lietuviðkojo ir lenkiðkojofolkloro personaþas. Jo prototipas – alchemikasir astrologas Tvardovskis, gyvenæsÞygimanto Augusto laikais Þemutinës piliesVilniuje bokðte. Iðgarsëjo, kai 1551 m.jam pavyko iðkviesti ið anapus mirusioskaralienës Barboros vëlæ.Þemaièiuose manoma, kad „Alijoðiuspo dangø vaþinëja – tai Perkûns“. Ðiameposakyje susiplakæ ávairiø laikø ávaizdþiai:ir senojo tikëjimo, ir krikðèioniðkojo, betþinomo gal ið caro laikø rusiðkø mokyklø(Alijoðius – tai staèiatikiø ðventasis Ilja, kuriovardadienis liepos 20 dienà siejamassu Perkûno eibëmis). Ádomi sakmë apiedangaus veþimu vaþiavusá Mënulá: rataiuþkliuvæ uþ pragaro kampo ir likæ taip stovëti.Astronominio pagrindimo ðis pasakojimasneturi – Mënulis nepakyla iki GráþuloRatø. Galima manyti, kad dievybësvardas èia jau pakeistas.Taigi Ratais þvaigþdynas ávardytas norintlaikà nakties metu nustatyti. Tikriausiaito reikëjo vëlyvà rudená kuliant. Lygiaitaip semantiniu poþiûriu galima vertintiir Ursa Major þvaigþdyno vadinimàSamèiu. Jo kotas yra tarsi laikrodþio rodyklë.Abu pavadinimus jungia toks pasakojimas:„Prisivirë Grigas koðës, nepaveþëir apvirto; todël vadina Grigo Rataisarba Samèiu“. Tolimesnë Ratø metamorfozë– tai Veþimas, Karieta, ypaè daþnaisu Didþiaisiais Gráþulo Ratais. Etnokosmologijosþiniø archyvas yra Lietuvos etnokosmologijosmuziejuje, ásikûrusiameMolëtø rajone ðalia Teorinës fizikos ir astronomijosinstituto observatorijos. Tautosaka– lyg kokia lobiø skrynia, joje tautosatmintis saugo sukaupusi ir labai senø laikøkultûros paveldà.Tikëtina, kad Didþiosios Meškos pavadinimasyra labai senos kilmës, gal netakmens amþiaus. Ðiaurës tauteliø medþiotojøbendruomenës toká ávaizdá iðlaikëiki mûsø dienø; tik þiemà þvaigþdëseáþvelgia Briedá. Astronomams meðkiðkàpavadinimà „padovanojo“ graikai; Romosimperijoje tai Septyni Jauèiai. DidþiojojeBritanijoje pasiliko romënø prisiminimuiAriamas laukas arba Plûgas, o vokieèiaiþvaigþdynà ávardijo Prasèiokø veþimu.Ir tik arabø pasauliui parûpo, kodëlantroji „diðliaus“ þvaigþdë geros regosakiai matyti kaip dviguba. Pavadino jà Micaruir Alkoru – Þirgu ir Raiteliu, ëmë tikrintipagal jas valdovo gvardijos ðauliøakis. Teleskopu nesunku ásitikinti, kad ðiosþvaigþdës – tai netgi penkianarë sistema.Ir kitos Didþiøjø Gráþulo Ratø ryðkiausiosþvaigþdës turi arabiðkus vardus: Dubche(Lokys), Merakas, Fekda, Megrecas, Aliotas,Benetnaðas. Tarp jø þvaigþdyne teleskopugalima stebëti ádomius objektus– planetiðkàjá Pelëdos ûkà M97, spiralinesgalaktikas M81 ir M82.Tarptautiniai astronomijos metai skirtipaþymëti 400 metø Galileo Galilëjaus iðrastoteleskopo sukaktá. Iðradimas turëjone tik mokslinæ, bet ir psichologinæbei pasaulëþiûrinæ reikðmæ – þmogusávertino savojo proto galià, gebanèià to-jutimus.dangaus skliautu?bulintiMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 7


Štai jau keleri metai, kai Lietuvos jauniejigeografai aktyviai dalyvauja tarptautiniuoserenginiuose. Mûsø moksleiviaijau tris kartus dalyvavo pasaulinëje olimpiadoje,nuo seno sëkmingai pasirodoBaltijos ðaliø geografijos olimpiadose, oðtai ðá rudená áþengë á Vidurio Europos ðaliøstipriausiø geografø varþytuves.IV Vidurio Europos ðaliø geografijosolimpiada CERIGEO vyko Pietø Lenkijoje,Silezijoje. Renginyje dalyvavo devyniøvalstybiø komandos: Èekijos, Gudijos,Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos,Slovënijos, Rumunijos. VidurioEuropos ðaliø jaunieji geografai visosetarptautinëse olimpiadose pasiekia puikiørezultatø, dël to ðià olimpiadà galimadràsiai vadinti „maþuoju pasaulinës olimpiadosfinalu“. Paradoksalu, bet Lietuvai,kaip ir visai Vidurio Europai, daþnai neapgalvotaiir skubotai brukami vakarietiðkogeografinio ðvietimo modeliai negarantuojaaukðto mokymo lygio. Visø VidurioEuropos ðaliø geografai mokytojaiir aukðtøjø mokyklø dëstytojai kuluaruosevieningai sutaria, kad per daug metøsusiformavusios gerosios tradicijos yrapranaðumas, o ne trûkumas, todël pamaþuir apgalvotai koreguojant geografináðvietimà Vidurio Europos ðalys pasiekiapuikiø laimëjimø tarptautiniuose forumuose.Pastebëta tendencija, kad studijuotigeografijos á garsiausius EuroposRugsëjo 14-21 d. Lietuvos jaunieji geografaiIV Vidurio Europos ðaliø geografijos olimpiadojeCERIGEO laimëjo du sidabro ir du bronzos medalius.Sidabras irbronza – Lietuvos jauniesiemsLietuvos komanda finaliniamepraktinës uþduoties etapegeografamsRytas ŠALNALietuvos geografijos mokytojøasociacijos prezidentasuniversitetus vis daugiau ástoja puikias þiniasrodantys Vidurio Europos ðaliømoksleiviai.Lenkijoje vykusioje olimpiadoje mokiniairungësi keturiose rungtyse. Dvi iðjø buvo asmeninës, o dvi komandinës.Lenkai, kaip buvo ir tikëtasi, parinko ir aktualias,ir akademines temas. Mokiniai turëjoatskleisti savo þinias geologijos, politinësgeografijos, valstybiø socialinës irekonominës raidos, teritorinio planavimoir aplinkosaugos srityse.Viena ið praktiniø uþduoèiø vyko visàdienà. Ið mokiniø buvo reikalaujama netik stebëti ir kartografuoti antropogeninákraðtovaizdá, bet ir iðmanyti teritorinio planavimoprincipus, sukurti projektà, kuriuoremiantis galima bûtø atkurti þmoniø ûkinësveiklos pakeistà aplinkà ir jà pritaikytinaujiems kintanèios visuomenës poreikiams.Dþiugu, jog mûsø moksleiviai ðià,bene sunkiausià, uþduotá atliko geriausiaiir buvo visø olimpiados dalyviø pagerbtibei apdovanoti specialiais organizatoriøásteigtais prizais.Asmeninëje áskaitoje visi keturi Lietuvosmokiniai laimëjo medalius: MantasKasnauskas ið Ðilutës – sidabro, AdomasPilinkus iš Vilniaus – sidabro, MonikaUlytë iš Vilniaus – bronzos, RokasDanilevièius iš Vilkaviškio – bronzos. Komandaivadovavo ir vertinimo komisijojedalyvavo Geografijos mokytojø asociacijosprezidentas Rytas Ðalna ir Vilniaus„Vingio“ vidurinës mokyklos mokytojasekspertas Georgijus Sapoþnikovas.Lietuvos mokiniø komanda buvo sudarytaatrankos bûdu. Dël galimybës dalyvautiðioje olimpiadoje rungësi 15 geriausiusrezultatus nacionalinëje olimpiadojeir kituose konkursuose parodþiusiø8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


XXIII mokslo irtechnikos istorikøkongreseOlimpiados sidabro ir bronzosmedaliø laimëtojaimokiniø. Siekiant aukðtø rezultatø, bûtinaspapildomas kryptingas darbas sumoksleiviais. Todël prieš panaðaus pobûdþiorenginius organizuojama parengiamojimokiniø stovykla. Nuosekli ir apgalvotaLietuvos geografijos mokytojø asociacijosdarbo su moksleiviais strategija,kaip rodo patirtis, visada duoda apèiuopiamørezultatø.2010 metais Lietuvos jaunøjø geografølaukia dar vienas iððûkis – VIII pasaulinëgeografijos olimpiada, kuri vyksTaivane.Lietuvos mokiniø ir mokytojøkomanda. Priekyje – Rytas Ðalna irMonika Ulytë; stovi ið kairës: MantasKasnauskas, Adomas Pilinkus, RokasDanilevièius, Georgijus SapoþnikovasDr. Birutë RAILIENËPirmà kartà treèiajametûkstantmetyjesusitinkame EuropojePer patá vasaros ákarðtá mokslo irtechnikos istorikai ið viso pasaulio rinkosiBudapeðte, erdviuose (ir ið pirmoþvilgsnio klaidþiuose) Technikos ir ekonomikosuniversiteto rûmuose. XXIIITarptautinës mokslo istorijos ir filosofijossàjungos Mokslo ir technikos istorijospadalinio (International Union ofHistory and Philosophy of Science Divisionof History of Science and TechnologyIUHPS/DHST) kongresas pasiûlëdalyviams temà „Idëjos ir instrumentaisocialiniame kontekste“, kuri turëjoatsispindëti praneðimuose ir paskaitose.Organizatoriai nutarë, kad ði teminëorientacija tiktø pasaulio mokslo istorikams,pirmà kartà Europoje susitinkantiemstreèiàjá tûkstantmetá (prieš taiMeksike, 2001 ir Pekine, 2005).Pirmàjà darbo dienà kongreso dalyviuspasveikino Gaboras Peèelis, Budapeðtotechnikos ir ekonomikos universitetorektorius; Sergio Jorge Pastrana,Tarptautinës mokslo tarybos atstovas;apie kongreso svarbà mokslui ir joateièiai þodá tarë Imrë Hronskis, VengrijosUNESCO komiteto Socialiniømokslø komiteto pirmininkas; apie technikosbei mokslo draugijø federacijosparamà mokslo istorijos tyrinëjimamskalbëjo Geza Gordoðas, Technikos beimokslo draugijø federacijos pirmininkas;kongreso dalyvius sveikino IlonaVað, Nacionalinio mokslo ir technikosdepartamento viceprezidentë, bei EvaVamoš, XXIII tarptautinio mokslo ir technikosistorijos kongreso vietinio organizaciniokomiteto pirmininkë.Á pasauliná forumà atvyko beveik1300 dalyviø ið 60 ðaliø, dauguma skaitëpraneðimus 79 simpoziumuose bei52 sesijose. Rengëjai iðleido praneðimøtezes bei plenariniø praneðimø tekstus.Medþiagà ir kongreso epizodø nuotraukasskaitytojai gali rasti adresu:http://www.conferences.hu/ichs09/Á kongreso programà buvo átrauktipenki Lietuvos mokslininkø praneðimai,o jø teziø tekstai išspausdinti kongresoleidinyje: Romano Simonavièiausmineraloginës kelionës (1803)pëdsakai Transilvanijoje (AlgimantasGrigelis, Lietuvos mokslø akademija,Geologijos ir geografijos institutas);Mokslo istorijos ðaltiniø paplitimo valdymas:nacionalinë bibliografija (BirutëRailienë, Lietuvos mokslø akademijosbiblioteka); Lietuvos kosminiø laivøaugalø biologijos tyrinëtojai 1975–1990 (Aurika Rièkienë, Botanikos institutas),Skaitmeninimas kaip mokslas(Rimvydas Lauþikas, Vilniaus universitetas),Mokslo draugijos – ugdymo irintelektinio aktyvumo þadintojos: Baltijosðaliø pavyzdys (Juozas Al. Krikðtopaitis,Kultûros, filosofijos ir menoinstitutas). Buvo perskaityti keturi pirmiejipraneðimai. Mûsø mokslininkusrëmë Lietuvos Respublikos kultûrosministerija, Lietuvos mokslø akademijabei Vilniaus universitetas.IUHPS/DHST kongresai vyksta suketveriø metø pertraukomis, taèiau komisijøbei darbo grupiø tarybos, nariaisusitinka daþniau, vykdo bendrustyrimus, skelbia straipsnius. Kongresometu buvo sprendþiami svarbiausiklausimai. B.Railienë buvo pakviestadalyvauti Bibliografijos ir dokumentacijoskomisijos posëdyje, kuriame buvoiðrinkta á vykdomàjà komisijos tarybà.Komisija vykdo ilgalaiká elektroninësprieigos prie mokslo istorijos ðaltiniøprojektà.Generalinëje IUHPS/DHST asamblëjojebuvo iðklausytos generaliniosekretoriaus, iþdininko ataskaitos,svarstyti metinës narystës, balsavimoMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 9


klausimai. Atstovai išrinko kito kongresorengëjus (2013 m. kongresas vyksManèesteryje, Jungtinëje Karalystëje) beinaujà IUHPS/DHST prezidentà. Juo tapoprof. Dun Liu ið Kinijos mokslø akademijosGamtos mokslø istorijos instituto,surinkæs dvigubai daugiau balsø neiprof. Helge Kragas (Kragh) ið Orhusouniversiteto (Danija). Pirmuoju viceprezidentubuvo iðrinktas Paolas Brenis (PaoloBrenni) ið Brazilijos, antràja viceprezidente– Eva Vamoð (Vamos) ið Vengrijos.Generaliniu sekretoriumi antrai kadencijaiabsoliuèia balsø dauguma iðrinktasEtymios Nikolaidis (Ethymios Nicolaidis)ið Graikijos.Naujas IUHPS/DHST komisijas buvonutarta tvirtinti tik po 4 metø, ávertinusper tà laikà jø nuveiktus darbus. Toliaudarbus tæs anksèiau patvirtintos komisijos:Senovës ir viduramþiø alchemijos;Bibliografijos ir dokumentacijos; RytøAzijos; Meteorologijos (kartu su Tarptautinemeteorologijos istorijos komisija);Ðiuolaikinës chemijos; Ðiuolaikinës fizikos;Okeanografijos; Ramiojo vandenynorato; Moksliniø instrumentø; Mokslo irimperijos; Mokymo bei Moterø moksle.Kongreso darbas intensyviai vykopenkias dienas, taèiau buvo numatytosir atokvëpio valandëlës – ekskursijos pomuziejus, institutus, kultûros ástaigas, iðvykospo Budapeðto apylinkes. Dalyviaiið pasiûlymø galëjo iðsirinkti vienà. Ðá geràorganizatoriø sumanymà kiek sumenkinopats vasaros ákarðtis – teko keliautiesant beveik +38 0 C temperatûrai. Ekskursijaipasirinkau Geologijos institutà.Vengrijos mokslø akademijos Geologijosinstitutas (ákurtas 1869 m.) veikia nuostabiuoseO.Lechnerio projektuotuoseart novo stiliaus rûmuose. Instituto Geologijosmuziejuje sukauptos turtingos uolienø,brangiøjø ir pusiau brangiøjø akmenø,mineralø ekspozicijos, suakmenëjusiøgyvûnø radiniai. Eksponatai saugomimoderniose saugyklose.Konferencijai pasibaigus lankiausiVengrijos mokslø akademijos bibliotekoje,susipaþinau su pirmuosius mënesiusveikianèia moksliniø publikacijø talpykla.Remiantis Vengrijos mokslø akademijosprezidento nutarimu, visi Moksløakademijos nariai ir kandidatai privalotikslià savo publikacijø bibliografinæ informacijàbei moksliniø ataskaitø tekstuspateikti bibliotekai. Ðalyje veikiaMokslo organizavimo instituto sukurtamoksliniø publikacijø duomenø bazë,kurià mokslininkai pildo patys arba kreipiasiá Mokslø akademijos bibliotekà.Duomenys internete neprieinami.Prof. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKŠTOPAITISPlenariniai kongresoposëdþiaiTemos, vertos dëmesioKongresas sutapo su Darvino ir Galilëjausjubiliejais. Dvi plenarinës paskaitosbuvo skirtos ðiø didþiøjø pasauliomokslininkø nuopelnø atminimui. Dþiugu,kad paskaitos netapo formaliu didþiøjø vyrøpagerbimu; auditorija èia iðgirdo apiejuos ir apie jø atradimø átakà þmonijai naujødalykø, kuriuos atskleidë pastarøjø deðimtmeèiømokslo istorikø tyrimai. Þemiauapibûdinsiu šias ir kelias kitas plenarinespaskaitas.Dþeimsas Muras (James Moore)pradëjo savo paskaità, iškeldamas duklausimus: „Kodël Darvinas – ðis jaunas,turtingas ir pavyzdingo elgesio þmogusryþosi 1837–1839 m. plëtoti teorijà, griaunanèiàáprastà sampratà apie þmogausatsiradimà Þemëje? Kodël jis su ypatinguatkaklumu pasinërë á tyrimus, trukusiustris dešimtmeèius, kol galop pasirodëjo veikalas „Þmogaus kilmë“(1871)? Praneðimo autorius teigë, kadradikali Darvino rezultatø revizija pateikiaatsakymus á šiuos klausimus. Pasiû-10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


lytos paskaitos apibendrinimà galimanusakyti trumpai.Legenda teigia, kad Darvinas buvogenialus herojus, ieškantis tiesos idealo,slypinèio aukštybëse virš „mirtingøjø“visuomenës. Muras teigë: nepaisantgraþiø pasakojimø, jis buvo didis mokslininkas,sàþiningai atliekantis savo darbàir nepanaðus á Viktorijos laikø gamtininkà,apimtà nepasotinamo entuziazmo.Šiandien mes privalome nustatyti tasaplinkybes, kurios sudarë palankias sàlygasDarvinui sukurti teorijà, kylanèià iðjo laikotarpio kultûros subrandintos terpës.To uþdavinio sprendimo ëmësi praneðimoautorius. Jis pabrëþë, kad þmogauskilmës aiškinimo poreiká tenkino irteorinius genezës pagrindus tuomet klojoásitikinimas þmoniø rasine lygybe. Ðáásitikinimà atspindëjo to meto moraliniosàjûdþio dël vergovës panaikinimo ðûkiai.Sàjûdininkai teigë, kad visø rasiøþmonës yra vienos ðeimos nariai, turintysbendrus protëvius. Darvino „bendroskilmës“ samprata moksliniu bûdu patikslinoðià paþiûrà; pagal jà visos rasës yragiminingos. Turëdamas galvoje Darvinosampratos esmæ, paskaitos lektoriusMuras pareiðkë: bet kuri mûsø iðliaupsintateorija turi bûti gerai pagrásta nevien tik savos srities mokslu, bet ir ávertintakultûros raidos kontekste. Tokiamintimi uþbaigë savo plenarinæ paskaitàDþeimsas Muras – Kembridþo ir Harvardouniversitetø profesorius, ðeðiø knygøapie Darvinà autorius.Kongresas Darvino nuopelnø svarstymamsskyrë net tris temines sesijas.Kitose sesijose taip pat buvo nagrinëjamaši tematika.Paolas Brenys (Paolo Brenni) savopaskaità, skirtà istorinio astronominiøprietaisø lobyno iðsaugojimo problematikai,pradëjo klausimu „Kaip pasikeitëastronomijos instrumentarijus, praslinkus400 metø nuo pirmojo Galilëjaus stebëjimoteleskopu?“ Atsakymas yra paprastasir akivaizdus: apie prietaisø raidà galipapasakoti ávairiø muziejø ekspozicijos irkolekcininkø rinkiniai. Suprantama, kaikas pradingo negráþtamai, kai kà mëginamarestauruoti ir net atgaminti. Bet šiamereikale susiduriama su keblumais –metodiniais, materialiais bei finansiniais.Daug neaiðkumø yra susijæ su XX a. irnaujausiø visatos tyrinëjimo prietaisø kolekcionavimu.Mat agregatø gabaritai, jøpaskirtis ir prieþiûros reikalavimai (dël palydoviniøteleskopø specifikos) kelianeišsprendþiamas eksponavimo ir išsaugojimoateièiai problemas. Paskaitos autorius,apþvelgdamas garsiuosius astronomijosmuziejus bei kolekcijas, nagrinëjoèia paminëtus klausimus ir pateikë savoapibendrinanèius samprotavimus. Priminsiu,kad Paolas Brenys yra plaèiai þinomasastronomijos technikos istorijosspecialistas, daug nuveikæs Ðveicarijos,Prancûzijos, Italijos ir JAV mokslo centrømuziejininkystës baruose.Speciali kongreso sesija buvo skirtaGalilëjaus mokslinio palikimo tematikai. Kitosesesijose, skirtose fizikos, astronomijos,filosofijos, kultûros bei istorijos klausimams,buvo sugráþtama prie Galilëjausdarbø vertinimo, pateikiant naujø minèiø,suþadintø ðiø dienø problematikos.Aleksandras Dþonesas (AlexanderJones) nagrinëjo prieð ðimtmetá rasto nuskendusiameantikos laikø laive kaþkokioprietaiso fragmentà, primenantá mechanináinstrumentà su diskine skale. Išneryškiø áraðø spëjama, kad radinys yrasusijæs su astronominiais reikalais. Jispavadintas radiniu Antikythera. Panaudojusdabartinæ skenavimo aparatûrà beikompiuterinæ dizaino technikà, pavykoaptikti naujø antikinio prietaiso ypatybiø,siûlanèiø mintá, kad radinys – tai mechaniniomodeliavimo prietaisas, taikytasastronominiø duomenø interpretavimuibei dangaus kûnø kinematikai. Taip atsivërëgalimybës daugiau suþinoti apiesenovës graikø technologinius ágûdþius,apie jø astronomines þinias. Ðià savo plenarinæpaskaità Aleksandras Dþonesas– Niujorko ir Toronto universitetø profesorius,daugelio knygø ir studijø apie senovëscivilizacijø astronomijà autorius –gausiai iliustravo vizualiais ir þodiniais tyrinëjimøepizodais; jis ádomiai atskleidëantikos palikimà, kurá stropiai pasisavinoir arabai, ir europieèiai.Paþymësiu: radinys Antikythera yraypatingas objektas, sujaudinæs ávairioskrypties mokslininkus. Neatsitiktinai kongresoprogramoje jam buvo skirta platiaptarimo arena – savarankiškas simpoziumas,kuriame dalyviai iðgirdo 18 praneðimø,palydimø taikliø klausimø ir ilgøpolemikø.Sonë Ðtrbanova ir Antoninas Kostlanas(Sona Štrbanova, Antonin Kostlan)pasiûlë kongreso dalyviams temà,aptarianèià mokslininkø, prievarta atsidûrusiøuþ gimtojo kraðto ribø (in Exile),veiklà. Natûralus mokslininkø mobilumasyra sveikintinas dalykas, nes skatina paþinimoplëtrà. Taèiau totalitarizmo ðalysedalis mokslininkø, vengdami persekiojimoir represijø, yra priversti pasitraukti.Ypaè tai iðryðkëjo XX a. Rytø Europoje,patyrusioje naciø ir bolðevikøprievartà. Tremtyje gyvenusiø mokslininkøapibendrintus likimo bruoþus paskaitosautoriai atskleidë, pasitelkæ vienosvalstybës – Èekoslovakijos istorijà.Po Pirmojo pasaulinio karo Èekoslovakijabuvo tapusi laikina uþuovëjamokslininkams, pabëgusiems iš Rusijos.Bet netrukus, prasidëjus naujo pasauliniokaro audrai (kai á valdþià atëjo komunistai),emigracijos srautai pasisukoprieðinga kryptimi. Vëliau didelë emigracijosbanga nuvilnijo po „Prahos pavasario“(1968). Pabëgëlius globojo uþsieniomokslo organizacijos. Daugelismokslininkø, ásikûræ Didþiojoje Britanijoje,Vakarø Vokietijoje, JAV, Kanadoje,sëkmingai kilo karjeros laiptais, dalyvavosvarbiuose pasauliniuose projektuose.Suprantama, toks mokslininkø pasklidimaspasaulio mokslo centruose inicijavonaujas idëjas, plëtë kompetencijosribas. Po sovietø imperijos þlugimo áÈekoslovakijà sugráþusiøjø skaièius buvokuklus. Ágyta jø kompetencija negalëjokompensuoti „protø nutekëjimo“nuostolio. Paskaitos metu minëti faktaibuvo analizuojami, interpretuojami ir atskleistiðalies ir Europos politinës bei socialinësistorijos panoramoje. Klausytojaiuþ turiningà paskaità buvo dëkingi autoriams,ypaè Sonei Štrbanovai – Karoliouniversiteto (Praha) profesorei, kelistremties deðimtmeèius dirbusiai JAVmokslo centruose.Pagerbiant kongreso organizatoriø –Vengrijos mokslø akademijos ir ðaliesmokslininkø nuopelnus, á kongreso plenarináposëdá buvo pakviestas daugeliouniversitetø garbës vardus turintis profesoriusIštvanas Hargitajus (IstvánHargittai). Jis plaèiai þinomas kaip pirmaujantisstruktûrinëje chemijoje mokslininkasir 14-kos mokslo veikalø autorius.Savo turiningà paskaità jis pradëjoprimindamas auditorijai, kad Vengrija Vakarøpasauliui dovanojo gausø bûrá talentingøasmenø: mokslininkø, raðytojø,kompozitoriø, aktoriø ir kitø profesijø garsenybiø.Penki iš Vengrijos išvykæ mokslininkaidël fundamentiniø tyrimø tapogarsiais laisvojo Vakarø pasaulio ir JAVgynëjais Antrojo pasaulinio ir po to šaltojokaro metais. Jø dideli nuopelnaišiandien yra visiems gerai þinomi ir plaèiaiaprašyti. Tai T.Karmanas (Theodorevon Kármán, 1881–1963), L.Scilardas(Leo Szilard, 1898–1964), E.Vigneris (EugeneP.Wigner, 1902–1995), J.Noimanas(John von Neumann, 1903–1957) ir E.Teleris(Edward Teller, 1908–2003).Jie vaisingai darbavosi aerodinamikosir kvantø mechanikos, kompiuteriø ir molekulinësbiologijos, grandininiø reakcijøir þaidimø teorijos srityse. T.Karmanas klojokariniø JAV oro pajëgø pagrindus;L.Scilardas inicijavo atominio ginklo kûrimà;E.Vigneris pasiþymëjo kaip pirmasispasaulyje „branduolio inþinierius“, sukonstravæsbranduoliná reaktoriø; D.Noimanaskaip áþymus teoretikas dalyvavosvarbiausiuose gynybos sistemø projektuose;E.Teleris uþ nuopelnus yra vadi-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 11


Universitetogyvenimo atspindþiaiþurnaleJulius NORKEVIÈIUStis“, aptardamas miesto transporto istorijà,analizuodamas eismo nelaimiø statistikàir mokslininkø rekomendacijas nelaimingiemsatsitikimams maþinti ir netvisai jø iðvengti. Istorine tematika jau1978 m. þurnalo skaitytojams prisistatëir prof. Kazys Sakalauskas raðiniu „Ið geleþinkeliøistorijos“.Netikëtas, bet ádomus prof. JuozoStonio þvilgsnis á Jono Biliûno kûrybà.Mokslininkas visiems gerai þinomo raðytojokûriniuose ne tik áþvelgia mokslopopuliarinimo pradmenis, bet ir pateikiakonkreèiø pavyzdþiø. O vos ne pirmaisiaismedicinos studijø Dorpato (Tartu)universitete metais Jono Biliûno paraðytas„Apsireiðkimai ið Þemës gyvenimo“skirtas visuotinei Þemës raidai, reiðkiniøsàsajoms, laiko tëkmei, Darvino teorijaiir kitiems klausimams.Prof. Graþvydas Paliulis bendradarbiavimàsu þurnalu „Mokslas ir gyvenimas“pradëjo pasiûlæs nuotraukø raðiniui„Lengvasis automobilis – miestø problema“iliustruoti. Po metø kitø jauVilniaus Gedimino technikos universitetas2006-øjø rudená iðkilmingai paþymëjosavo veiklos penkiasdeðimtmetá.2007 m. spalio mënesá toká jubiliejø minëjoir mokslo populiarinimo ir moksloistorinës minties þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“.Tad galima sakyti, kad bendradarbiavimopartneriai yra vienmeèiai.Universitetà ir þurnalo redakcijà partneriaisgalima vadinti ir tiesiogine, ir perkeltineprasme. Prieð keletà metø ðiosdvi institucijos pasiraðë bendradarbiavimosutartá. Vadinasi, yra partneriai tiesiogineprasme. Ðitaip galima atsilieptiir apie universiteto mokslininkus, kurieið seno noriai bendradarbiauja su þurnalu,siûlydami savo raðinius. Ðita dalykinëdraugystë prasidëjo vos ne nuo pirmøjøþurnalo numeriø.Bendravimo su þurnalu tiltà pradëjotiesti techniðkosios aukðtosios mokyklossostinëje ákûrëjas akademikas AleksandrasÈyras. Ir greitai sulaukë pasekëjø.Bene aktyviausiai su minimu leidiniubendravo doc. Vytautas Liutikas, raðæspamëgta matematikos taikymo praktikojetematika. Dëmesá patraukia jo raðiniai:„Matematika Temidës tarnyboje“(1977, Nr. 4), „Matematika mokslø tarnaitë“(1978, Nr. 6), „Ir þmogaus, ir visuomenëslabui“ (1979, Nr. 2) ir kiti.Ádomiø minèiø þurnalo puslapiuoseyra pareiðkæs profesorius Vaclovas Ðeðtokasraðiniuose „Ar tai jau lauktasis lûþis“,„Miesto transporto praeitis ir dabarspausdinamasjo kartu su R.Deltuvarašinys „VDR gamtos apsauga“, kuriameapibendrinami staþuotëje Drezdenepatirti áspûdþiai.Gana anksti ir aktyviai su mokslo populiarinimoleidiniu pradëjo bendradarbiautiprofesoriai Algirdas Aþubalis, AdolfasBaublys, Elena Stankûnienë, VytautasÐernas, docentai Juozas Zujus, JonasRudalevièius, Bronius Kaulakys; PetrasPrijalgauskas ir kiti. Tiesa, kai kuriejø pirmuosius raðinius þurnalui paraðëdar nedirbdami VGTU, kai kurie jau nebedirbauniversitete, bet bendradarbiaujaiki šiol.Tai buvo pavienës publikacijos. Tikið pavardës ir autoriaus pareigybiø pristatymobuvo galima spræsti, kad tai VilniausGedimino technikos universitetomokslininkai, darbuotojai. Sistemingasbendradarbiavimas su þurnalu „Mokslasir gyvenimas“ prasidëjo nuo 2000 metø,kai tuometinio Þiniasklaidos ir renginiødirekcijos direktoriaus doc. AlgimantoNako ir rektoriaus prof. Edmundo KazimieroZavadsko iniciatyva Vilniaus Gediminotechnikos universiteto deðimtmeèiuipaminëti skirtas visas þurnalo devintasisnumeris. Nuo ðio ávykio visi ðiameleidinyje spausdinami universiteto vadovø,mokslininkø, darbuotojø raðiniai jaupaþenklinami universiteto emblema.Universiteto deðimtmeèiui skirtamenumeryje iðspausdinti trisdeðimt penkididesnës apimties raðiniai, nemaþai þinuèiø,grafikø, nuotraukø ið universitetokasdienës veiklos, gyvenimo. Numerispradedamas tuometinio rektoriaus prof.Edmundo Kazimiero Zavadsko raðiniu„Neprarandant optimizmo“. Èia iðsakytasmintis apie ðios aukðtosios mokyklossiekius, paskirtá, kasdienos veiklà pratæsiaprorektoriai doc. Alfonsas Daniûnas„Studijø sistemos modernizavimasper deðimt metø“, prof. Algirdas VaclovasValiulis „Tarptautinis bendradarbiavimas“,prof. Rimantas Kaèianauskas„Moksliniai tyrimai ir mokslininkø rengimas“.Kitø raðiniø autoriai þurnalo skaitytojussupaþindina su mokslininkø kasnamasAmerikos vandenilinës bombostëvu. Nepaisant skirtingø paþiûrø, jie visibuvo pasiryþæ ginti pasaulinæ demokratijà.Jø darbai ir gyvenimas turëtø tapti ásimintinapamoka XXI a. þmonijai, vël kaipir jie susidurianèiai su klausimu: ar politikaiir mokslininkai yra atsakingi uþ naujøpavojingø atradimø taikymà praktikoje?Papildomos pastabëlës:gal prasideda mokslo nuopuolis?Kongresas pasiþymëjo ypatinga dalyviø,sesijø bei simpoziumø gausa. Organizatoriamspradiniame pasiruoðimoetape reikëjo atsisakyti per 20-ties sesijø,kad programa tilptø „proto ribose“.Ðalia pagrindiniø mokslo srièiø istorijossesijø programoje vyravo teminë ávairovë,atspindinti naujas mokslo problemas,jø sàsajas su kultûra, istorija, filosofija,civilizacijos raidos problemomis. Nebuvovengiama aptarti painiø santykiø tarpmokslo, technologijos ir politikos, keltisocialines problemas, nagrinëti moksloir etikos dalykus.Norëèiau atkreipti dëmesá á vienà temà,kurios pavadinimas nuskambëjoprovokuojanèiai. Tai Pontifiko teologijosakademijos Krokuvoje mokslininkoV.P.Grygielo (Wojciech P.Grygiel) pranešimas„Stygø teorija – gal tai mokslonuopuolis?“ (String Theory – The Fall ofScience?) Šià temà esu ne kartà aptaræsdar prieð kongresà. Pranešimo autorius,dëstydamas savo nagrinëjamàklausimà, pabrëþë matematikos ir josmetodais konstruojamø modeliø ypatingàreikðmæ, atskleidþiant giluminæ fizikinësrealybës sandarà. Svarbu tai, kad12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


mu“, doc. Algimanto Nako iðsami istorinëapþvalga „VGTU – 50 metø“, doc. LiudoRimkaus „Plaèiai atvertos durys á EuroposSàjungà“, prof. Edmundo KazimieroZavadsko „Dvylika permainos metø“,doc. Romualdo Kliuko „Populiarëjainþinerinës specialybës“, Rimutës Abramèikienës„Biblioteka – informacijos irkultûros centras“, Jono Srëbaliaus „Kultûrinëinovacijø gelmë“, Vidmantës Lujanienës„Tradiciniai jaunøjø mokslininkøforumai“ ir kiti.2003 m. Aplinkos apsaugos ir darbosàlygø tyrimo laboratorija paminëjo penkiolikosmetø sukaktá, Aplinkos apsaugoskatedra – deðimtmetá, o to paties pavadinimoinstitutas baigë tik pirmuosiusdarbo metus. Ðiø universiteto padaliniøvadovo prof. Prano Baltrëno iniciatyvaapie sàvokas – dienos darbas iðsamiaipapasakojo þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“dvigubame aðtuntajame–devintajame numeryje. Pristatymas pradedamasrektoriaus prof. Romualdo Ginevièiausáþangos þodþiu „Didþiai prasmingødarbø!“ Jame universiteto vadovassako: Dþiugu, kad Vilniaus Gediminotechnikos universitetas turi produktyviaiveikianèius akredituotà Aplinkos apsaugosir darbo sàlygø tyrimø laboratorijà,Aplinkos apsaugos katedrà bei to patiespavadinimo institutà. Esu ásitikinæs,kad ta dvasia, kuri vyrauja jûsuose, nuolatoskvies tobulinti mokslo tyrimus, ieðkotinaujø bûdø sprendþiant vis aktualesnëmistampanèias aplinkosaugos problemas.Perskaièius dvideðimt penkis raðinius,kuriuose mokslininkai, doktorantai,darbuotojai pasakoja apie darbus, atliktusper minëtø padaliniø sukaktis, matyti,kad universiteto vadovo þodþiai nëkiek neperdëti. Þurnale paskelbtø raðiniøautoriai aptaria Aplinkos apsaugoskatedros, Aplinkos apsaugos ir darbo sàlygøtyrimø laboratorijos, Aplinkos apsaugosinstituto darbuotojø sistemingai,iðsamiai, ávairiais aspektais nagrinëjamusoro, dirvoþemio, sniego dangos, tarðos,sunkiøjø metalø kaupimosi medyje,dirvoþemyje, biosorbentø ið vietiniønatûraliø medþiagø naudojimo tarðai maþinti,paukðèiø, gyvûnø átakà aplinkai, atliekøtvarkymo ir kitus nûdienai aktualiusklausimus.Pradedant 2000-aisiais, be iðsamiøuniversiteto ir jo padaliniø pristatymo, beveikkiekvienas þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“numeris spausdina vienà du,o kartais ir daugiau universiteto mokslininkø,darbuotojø raðiniø aktualiais klausimais.Norint juos visus išvardyti prireiktønemaþai laiko. Paminësime labiausiaiásimintinus. Tai Algimanto Nako net trijuoseþurnalo numeriuose spausdintasrašinys „Trys knygos apie áþymias asmenybes“(Steponas Kairys, Kazimieras Vasiliauskas(statybininkas), KazimierasBarðauskas), Edmundo Kazimiero Zavadsko„Universitetas ir integralusis humanizmas“,Juozo Jankausko „Koká vandenágerti sveika“ (spausdintas net keturiuosenumeriuose), Antano Lukiano„Melioracija ir gamtinë aplinka“, AlgimantoZakarevièiaus „Ar juda þemë poatomine elektrine“ ir kartu su Èeslovu Aksomitausku„Kas yra aukðtis“, BroniausKaraliûno „Pirmajai elektrolizës teorijai200 metø“, Narimanto Paliulio „Elektroninëvaldþia“, Leono Sauliaus „Skverbiamasiá genø sritá“. Ádomiø straipsniø þurnaluiparengë Pranas Baltrënas, JonasSkeivalas, Jurgis Vanagas, Saulius Vasarevièius,Petras Èyras, Algirdas VaclovasValiulis, K.Grinevièiûtë.Nedidelës apimties raðiniuose þurnalassistemingai skaitytojus informuojaapie VGTU vykstanèias konferencijas,padaliniø iðkilias sukaktis, kitus renginius.Ið to, kas pasakyta, iðvada viena:þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“, VilniausGedimino technikos universitetomokslininkams, darbuotojams aktyviaitalkinant, graþiai atspindi sostinës techniðkosiosaukðtosios mokyklos gyvenimà,supaþindina su mokslo rezultatais.dienos tyrimais, jø rezultatø pritaikymupraktikoje, prisidedanèiu prie mûsø ðaliesûkio plëtotës. Tai profesoriø MeèislovoMariûno „Inþinerijos ir medicinossandûroje“, Alvydo Pikûno „Alternatyviejidegalai vidaus degimo varikliuose“, RaimundoKirvaièio „Sparèiø átaisø informacijaiapdoroti kûrëjai“, Petro Petraðkevièiaus„Geodezijos instituto mokslinë irpraktinë veikla“, Dmitrijaus Styros „Baltijosjûros ekologinës problemos“, AlfredoLaurinavièiaus „Lietuvos keliø dabartisir ateitis“, Zenono Kamaièio „Tiltai sujungiacivilizacijas ir þemynus“, JonoStankûno „Ar reikia rengti specialistusLietuvos aviacijai?“, Leono Lingaièio „Ariðsaugoti siaurukà?“, doc. Petro Èyro„Savi gaisrinës saugos specialistai“. Numeryjetaip pat iðspausdinta keletas apþvalgø,publicistiniø raðiniø apie „Technikos“leidyklà, universiteto bibliotekà,studentø meno ir sporto kolektyvus, studentøatstovybæ.Tai ne vienintelis iðsamus universitetopristatymas. Po metø beveik pusë dviguboseptintojo–aštuntojo „Mokslo ir gyvenimo“numerio skirta VGTU. Èia – profesoriøEdmundo Kazimiero Zavadsko„Nauji universiteto siekiai“, GediminoMarèiukaièio „XXI a. prioritetinës medþiagos.Kompozitai ir jø istoriniai prototipai“,Prano Baltrëno „Vilniaus miesto degaliniøtarða“, Algimanto Zakarevièiaus „Þemësplutos judëjimas Lietuvos teritorijoje“,Onos Lukoðevièienës „Autoávykiai irjø tyrimo problemos Lietuvoje“, JurgioVanago „Ar Vilnius taps „Europeanatø“rango sostine“, docentø Kazimiero Maceikos„Elektronikos þiniø þidinys“, MarijonoÐukðtos „Akreditacija – pripaþinimasir ápareigojimas“ ir kiti. Pavadinimainusako raðiniø aktualumà, autoriø mokslinësveiklos kryptis, atliekamø tyrimø rezultatusir jø pritaikymà praktikoje.Išsamiai universitetas prisistatë irðvæsdamas penkiasdeðimtmetá. Tamskirtas beveik visas devintasis þurnalonumeris. Èia tematikos aktualumu, naujumuiðsiskiria rektoriaus prof. RomualdoGinevièiaus str. „Á ateitá – su optimizšiemodeliai atvërë galimybæ nuspëtinaujus reiðkinius. Nuo 1973 m. prasidëjokanonizuotø teorijø bei modeliø revizija,kurià ákvëpë matematiškai nusakomaprielaida, kad su taðkinëmis (bedimensinëmis)elementariosiomis dalelëmisyra susijæ nauji, teoriðkai nustatomiviendimensiniai objektai – stygos. Nepaisantto, kad besiformuojanti „superstyginë“teorija pasiþymi komplikuotu matematiniuapraðymu, ji teikia vilèiø „kvantizuoti“gravitacijos laukà. Be to, minimateorija numato galimybæ egzistuoti ávairiomshipotetinëms elementariosiomsdalelëms, nustatomoms ne empiriniu bûdu,bet tik teoriškai. Taigi stygø koncepcijakuria naujà fizikinës realybës ávaizdá,kurio niekad nebus ámanoma patvirtintieksperimentais. Ið to, kà siûlo matematinëmintis, kyla provokuojantis klausimas– gal nëra prasmës kalbëti apiegrieþtai apibûdinamus mokslinius tyrimometodus? Gal todël èia jau prasidedamokslo, pagal priimtas konvencijas apibûdinamo,nuopuolis? Šalia to, kas pasakyta,išnyra viliojanti, gal tik iliuzinë,perspektyva: radikaliai atsisakant dabarvyraujanèiø teiginiø, susieti dvi fundamentinesteorijas – bendràjà reliatyvumoir kvantinæ.Kaip jau buvo minëta, Generalinëjetarptautinës mokslo ir technikos istorikøorganizacijos (IUHPS/DHST) asamblëjojebuvo nutarta, kad pasaulio moksloistorikai vël susitiks – jau 24-àjá kartà –2013 m. Manèesteryje (Didþiojoje Britanijoje).Reikia tikëtis, tuomet iðgirsimedaugiau intriguojanèiø, gal net radikaliainaujø dalykø.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 13


Jau turime irgeologijos terminøþodynà!Ðiømetis rugpjûtis, atrodo, taps ásimintinasgamtos ir inþinerijos moksløþinovams (ypaè ragavusiems geologijos),ir ne tik jiems – pagaliau galima prisilytëtiprie spaustuviniais daþais kvepianèioEnciklopedinio geologijos terminøþodyno, parengto Viktoro Kemëðio,dr. Augustino Linèiaus ir prof. habil. dr.Juozo Paðkevièiaus, kuris yra ir jo atsakingasisredaktorius. Þodynà recenzavogeologai prof. dr. G.Motuza, prof. habil.dr. R.Mokrik, dr. J.Valiukevièius, prof. habil.dr. O.Pustelnikovas ir terminologëdoc. dr. A.Kaulakienë. Tai didelis dviejødaliø (I d. – þodynas, 650 p.; II d. – dalykinërodyklë, 200 p.) leidinys, kuriameišsamiai paaiškinti 3842 geologijos ir artimømokslø terminai, be to, dar pateiktijø atitikmenys anglø, rusø ir vokieèiø kalbomis.Þodynà iðleido Vilniaus universitetas,Geologijos ir geografijos institutasir Lietuvos geologijos tarnyba. Já parengëspaudai Vilniaus universiteto leidykla,o 1000 egzemplioriø tiraþu išspausdinoStandartø spaustuvë. Malonu paþymëti,kad ðio Þodyno pasirodymas sutampasu mûsø valstybei reikðmingomisdviejomis sukaktimis: Lietuvos vardo paminëjimotûkstantmeèio ir Vilniaus universitetoákûrimo 430-osiomis metinëmis.Apie lietuviðkà geologijos terminø þodynàðalies ðviesuomenë svajojo jau konevisà ðimtà metø – jau nuo tada, kai tautiðkainusiteikusiø ir geologijà iðmananèiølietuviø specialistø bûta vos keleto. Nepriklausomojetarpukario Lietuvoje ne kartàmëginta organizuoti sistemingà geologijos(kaip ir kitø mokslø) terminø rinkimà,siekta tiksliau apibrëþti jø reikðmes,suvienodinti raðybà, vartojimà. To reikëjone tik gamtos mokslø dëstytojams, bet irK.Bûgos pradëtam rengti lietuviø kalbosþodynui, kurio pirmasis sàsiuvinis buvoišspausdintas 1924 m. ir pateiktas Lietuvosvisuomenei svarstyti. To reikëjo ir1933 m. imtai leisti „Lietuviðkajai enciklopedijai“,vadovëliams ir t.t. Taèiau ðitoksdarbas nebuvo nuoseklus, vis strigo, ryþtas,entuziazmas iðsikvëpdavo – juk labaitrûko specialiosios terminijos iðmanytojøir, þinoma, lëðø.Sovietmeèiu kliuviniø atsirado dardaugiau. Ásibëgëjanti rusifikacijos bangagrasë visai sustabdyti lietuviškosiosterminijos raidà, þlugdyti jos puoselëtojus.Juk per beveik 50 metø komunistinëvaldþia Lietuvoje pirmenybæ pabrëþtinaiteikë vien rusø kalbai, net buvo skleidþiamanuomonë, kad tikru ir plaèiai þinomugeologijos korifëjumi galima taptimokslinius ir kitokios paskirties darbusraðant ir skelbiant tik rusiðkai, ir ne kitaip.Taèiau kai niûriu sovietmeèiu visgausëjo Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakultete iðugdytø tautiðkai nusiteikusiølietuviø geologø, vël ásiþiebëryþtas apie geologinius dalykus daþniauprabilti sava kalba. Atsirado ir lietuviškosiosgeologijos terminijos puoselëtojø,siekianèiø jà sunorminti ir áteisinti.Ryškiausia tokio sàmonëjimo apraiškalaikytina V.Gudelio leksikografinëveikla: iki 1953 m. jis sudarinëjo ðeðiakalbágeologijos terminø þodynà, pateikdamasterminus lietuviø (su jø apraðais),rusø, vokieèiø, anglø, prancûzø ir lenkøkalbomis. Nors to þodyno rankraðèio irnebaigë tvarkyti, bet dalá sukauptos medþiagos(apie 5000 terminø) jis panaudojo„Geologijos ir fizinës geografijos þodynui“(išspausdintam 1956 m.), tiesa,apsiribodamas lietuviø ir rusø kalbomisir nepateikdamas terminø aiðkinimo. Poto lietuviškosios geologijos terminijostvarkymas vël paniro á daugiametá sàstingáir neþinomybæ.Kai apie 1968 m. Geologijos institutebuvo sudaryta Terminologijos komisija,jos nariai O.Kondratienë, A.Linèius irE.Vodzinskas iki 1973 m. pradþios parengëiðsamià „Geologijos terminø korteliøuþpildymo instrukcijà“ (išspausdinta1975 m., 26 p.), kad bûtø pradëti kauptigeologijos terminai, o informacija apiejuos taptø kokybiðka, tiksli. Bet praëjodar deðimtmetis, kol geologijos terminøkaupimo, perþiûrëjimo, sisteminimo, norminimoreikalai pateko á planuojamø irbent ið dalies finansuojamø moksliniødarbø sàraðà. Vadovaujant vyr. moksliniambendradarbiui E.Vodzinskui, Geologijosinstitute buvo sudarinëjami ir1990 m. baigti 3 dvikalbiai (lietuviø ir rusøk.) hidrogeologijos (sudarytojasE. Vodzinskas, 49 p.), inþinerinës geologijos(sudarytojai R.B.Mikðys ir E.Vodzinskas,29 p.) ir kasybos (sudarytojaiA.Jokubauskas ir E.Vodzinskas, 135 p.)terminø rankraštiniai þodynai. Taip pat1990 m. baigtas dvikalbis (lietuviø ir rusøk.) rankraðtinis aiðkinamasis „Græþybosterminø þodynas“ (sudarytojai A.Jokubauskasir E.Vodzinskas, 110 p.).1999 m. E.Vodzinskas, A.Jokubauskasir V.Kemëðis baigë rengti stambaus(745 p.) „Kasybos ir græþybos terminøaiðkinamojo þodyno“ rankraðtiná variantàlietuviø kalba, pateikdami terminø apraðuslietuviðkai, o jø atitikmenis ir kitomiskalbomis – anglø, vokieèiø ir rusø;jame apraðyti 4146 terminai. Tokia buvojau istorine tapusi „geologinë þodynøepocha“, kuri truko iki 1996 m. pabaigos.Deja, šie þodynai liko neiðleisti. Taèiau,remiantis E.Vodzinsko 1990 m. sudarytudvikalbiu hidrogeologijos terminø vardynuir já ið esmës papildþius, 2003 m.iðleistas keturkalbis (lietuviø, anglø, vokieèiø,rusø kalbø) „Enciklopedinis hidrogeologijosterminø þodynas“, kuriamaiðkinamuosius terminø tekstus paraðëV.Juodkazis, V.Kemëðis ir G.Þalûdienë.Na, o Lietuvos visuomenei pristatomasEnciklopedinis geologijos terminøþodynas pradëtas rengti 1997 metais.Tam ryþosi Viktoras Kemëðis, didelæpraktinæ patirtá turintis ir jau gerai išmanantisterminologijos dalykus geologas.Jausdamas, kad Þodynà vienam parengtibus per sunku, á bendradarbius1998 m. pasikvietë Vilniaus universitetoprofesoriø Juozà Paðkevièiø, o dar pometø á talkà buvo paragintas ir sutiko kartudarbuotis Geologijos instituto senbuvisdr. Augustinas Linèius. Þodyno vizijajiems, Vilniaus universitete studijas senokaibaigusiems geologijos þinovams,tapo siekiamybe, þûtbûtine idea fixe Lietuvoslabui. Nedelsiant buvo kibta á kasdienáÞodyno rengimo darbà, në nesulygussau deramo finansinio atlygio. Pradëtanuo naujo geologijos terminø var-14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


dyno sudarymo, perþiûrinëjant daugybæmonografijø, vadovëliø, panaðiø þodynøkitomis kalbomis, rankraðtinës literatûrosðaltiniø. Prireikë viso deðimtmeèio,kol buvo atrinkti, apibûdinti ir á enciklopedináÞodynà sudëti 3842 terminai. Taèiau,kad jie deramai iðsirikiuotø leidiniopuslapiuose, kad juos greièiau surastøbûsimi vartotojai ir skaitydami aiðkiau suvoktøterminø prasmes, labai daug kûrybingosiðmonës ir technologiniø sprendimøpasiûlë visas pulkas skirtingø veiklossrièiø specialistø ne tik ið Geologijos(nuo 2002-øjø Geologijos ir geografijos)instituto, Vilniaus universiteto ir Lietuvosgeologijos tarnybos.Þodyno rengimà spaudai nuo 1999m. ið dalies rëmë ir priþiûrëjo Valstybinëlietuviø kalbos komisija (VLKK) prie LietuvosRespublikos Seimo, ji suorganizavoþodyno recenzavimà ir aptarimà VLKKTerminologijos pakomisëje, dalá lëðø skyrëLietuvos valstybinis mokslo ir studijøfondas, Švietimo ir mokslo ministerija.Þvelgiant á puikaus dizaino virðelá, kurásukûrë dailininkë Audronë Uzielaitë, prisidedantJ.Paðkevièiui, ir sklaidant nepriekaištingaisumaketuotas vidiniø puslapiøðûsnis, áspûdis apie Þodynà tikraigeras. Labai sëkmingai pasidarbuota redaktoriø,korektoriø, ypaè Danutës Kavaliauskienës(Griniûtës), Danutës Petrauskienës,maketavimo meistrës VidosVaidakavièienës, poligrafininkø.Iki ðiol didelës apimties originalausaiðkinamojo lietuviðko geologijos terminøþodyno neturëjome, todël èia pristatomàÞodynà pelnytai galima laikyti naujaisukurta kultûros vertybe.Þodynas taps ir parankiniu geologijosþinynu, pravers moksleiviams, gamtosmokslus kolegijose, universitetuosestudijuojanèiam jaunimui, bendrojo lavinimoir specialiøjø viduriniø ar aukðtøjømokyklø pedagogams, dëstytojams,ávairias veiklos sritis administruojantiems,kuruojantiems savivaldybiø ir valstybiniøástaigø tarnautojams, gamtinës, techninës,teisinës, groþinës ir kitokios paskirtiesliteratûros vertëjams, þiniasklaidosatstovams. Be to, bus galima suþinoti,kaip tuos terminus iðversti á anglø, vokieèiøar rusø kalbà, o tai padës ir daugiauapie juos suþinoti per internetà arkitus leidinius.Dabar lieka laukti šio Þodyno skaitytojøatsiliepimø, pastabø, pasiûlymø. Jieir pasakys, kokio lygio ir kiek geologiniøþiniø tame Þodyne sukaupta, gal paminësir ko ieðkojo, bet nerado. Þodynorengëjai tikisi anaiptol ne pagyrimø, okonkreèiø dalykiniø pastabø, kurios padëtøgerinti ðio leksikono turiná, galbûtðiek tiek prapleèiant vardyno apimtá ar atsisakantdalies terminø. Neproðal taip patbûtø pastebëti kalbos klaideles – tai bûtøvëlgi dingstis klydimus iðtaisyti ir ateityjejø nebekartoti. Toks aptarimas kartu bûtøir bûdas patikslinti daugelá geologiniø sàvokøprasmës, turinio poþiûriu.Dþiaugiamës ir sveikiname visus,ryþtingai siekusius, kad šis Þodynas atsirastø.Jûs padarëte neátikëtinai didelápastarojo deðimtmeèio leksikografinádarbà, labai reikalingà originaliosios lietuviðkosmokslinës terminijos kûrimui irdiegimui. Palyginimui – panaðø, tiesa,kiek didesná, aiðkinamàjá geologiná þodynàrusø kalba rengë 200 autoriø, otvarkë 33 redaktoriai.Šio Þodyno pasirodymas neabejotinaipaskatins specialistus skirti dar daugiaudëmesio lietuviðkiems geologijos irartimø jai mokslø terminams, o ateisiantiemsmokslingiems gamtininkams galákvëps ryþto atsispirti angliðkø skoliniøtvanui ir dalá savo jëgø skirti lietuviðkosiosgeologinës kalbos kûrimui ir puoselëjimui.Prof. Gediminas MotuzaVilniaus universiteto Geologijosir mineralogijos katedros vedëjasLietuviaikuria lazerá genø tyrimamsLietuvos lazeriø technologijø bendrovë„Ðviesos konversija“ kuria naujà genøtyrimams skirtà lazerá. Projekte kartu su lietuviaisdalyvauja tyrëjai ið aðtuoniø Europosðaliø. Planuojama, kad iki 2012 m. šislazeris bus sukurtas ir pritaikytas tyrimams.„Naujojo femtosekundinio lazerio kûrimasyra didelio mokslinio projekto AT-LAS dalis. Mokslininkai siekia iðplësti epigenetiniøtyrimø galimybes, todël tam buvonuspræsta pasitelkti naujausias lazeriøtechnologijas“, – sakë „Šviesos konversijos“mokslo direktorius dr. RomualdasDanielius.„Šviesos konversijos“ lazeris bus naudojamasDNR ir baltymø sàveikai tirti. „Visosþmogaus làstelës turi vienodà DNR,taèiau làsteliø vaidmuo organizme priklausobûtent nuo DNR aplinkoje esanèiøbaltymø. Taigi naujoji technologija padësefektyviau tyrinëti, kaip veikia þmogausgenomas“, – teigë dr. R. Danielius.Ðiø metø balandá pradëtas vykdyti AT-LAS projektas yra remiamas iš EuroposSàjungos 7-osios bendrosios programos.Bendra projekto vertë siekia 13,3 mln. litø,ið jø 10 mln. litø sudaro ES parama.„Ðviesos konversija“ atliks darbø, kuriøvertë – 2,1 mln. litø.„Lietuvos aukðtøjø technologijø bendrovësvis aktyviau dalyvauja svarbiuose europiniuosemoksliniuose projektuose. EuroposSàjungos struktûriniø fondø ir valstybësparama padëjo mums sukaupti tambûtinø þiniø“, – pabrëþë dr. R. Danielius.Pasak dr. R. Danieliaus, kurti naujo lazerio„Šviesos konversija“ buvo pakviestadël turimos patirties. Vieno ið projekto partneriølaboratorijoje yra naudojamas anksèiaušios bendrovës gamintas lazeris, kuriuoir buvo atlikti parengiamieji projektotyrimai. Be to, „Šviesos konversijos“ gaminamiparametriniai šviesos stiprintuvai„Topas“ yra plaèiai naudojami biomedicinojeatliekant spektroskopinius tyrimus.Projekte ATLAS kartu su lietuviais dalyvaujadar ðeðiø mokslo institucijø ir trijøkompanijø tyrëjai. Projektà koordinuojamedicinos profesorë Lucia Altucii iš AntrojoNeapolio universiteto (Italija), tyrimusvykdo molekulinës biologijos specialistai,fizikai, chemikai, matematikai ið NacionalinioPrancûzijos moksliniø tyrimø centro,Neapolio Frederiko II universiteto (Italija),Vigo universiteto (Ispanija), Radboudo Nijmegenouniversiteto (Olandija) ir Nacionaliniotyrimø instituto Rumunijoje. Projektetaip pat dalyvauja biotechnologijø kompanijosið Belgijos ir Ðvedijos bei Rumunijosinformaciniø technologijø kompanija.Kuriant naujà lazerá dalyvaus 25 „Šviesoskonversijos“ specialistai. Bendrovëjeið viso dirba daugiau kaip 50 aukðtoskvalifikacijos specialistø, ið jø 14 yramokslø daktarai. Moksliniuose tyrimuoseir eksperimentinëje plëtroje dalyvaujaapie treèdalis „Šviesos konversijoje“ dirbanèiøspecialistø.„Šviesos konversija“ yra pasaulinëdaugiaspalviø femtosekundiniø lazeriøgamybos lyderë. Jos gaminami femtosekundiniaiparametriniai ðviesos stiprintuvaiuþima apie 80 proc. pasaulinës rinkos.Bendrovë eksportuoja 95 proc. gaminamøproduktø, jie parduodami daugiaunei 35 ðalyse.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 15


RudolfasKaufmannasRudolfas Kaufmannas pasiskolino dviratá, kadgalëtø nuvaþiuoti á klinties ar gipso karjerànetoli Kauno. Ið ðios ekspedicijosjis niekada nebesugráþo...Simonas SAARMANNVilniaus universitetasKartais priklausymas maþai mokslininkøar specialistø grupei turi savitø, ádomiøprivalumø. Paþásti beveik visus: tai lygdidelë ðeima. Kaip ir visose ðeimose, bûnanesutarimø ir pasiskirstymo átakos sferomis,bet bendruomeninis lojalumasdaþnai galiausiai nugali. Kaip ir visose ðeimose,visø istorijos yra þinomos. Kaþkaslaikomas þymiu pradininku, su tais, kurieišsikraustë ið proto, kartu kenèiama. Tokssolidarumas daþnai perþengia net nacionaliniusir kartø barjerus. Kad ir kur vyktum,jei ten yra „tavo srities þmogus“, orouoste rasi draugiðkà veidà.Dideliu galvosûkiu mokslo bendruomeneitapo Rudolfo Kaufmanno staigusdingimas ið trilobitø tyrimo aikðtelës. Paprastaigalima atsekti ilgametæ mokslininkøkarjerà. Jie palieka ðûsná straipsniø, iškuriø matyti jø intelektualinio gyvenimo kelias.Daþnai biografija pasidaro aiški iš bibliografijosstraipsnio pabaigoje. Bet ne RudolfoKaufmanno. Jis paprasèiausiai iðnyko.Ir tik 1998 metais pasaulis suþinojo kodël.Tai nepaprasta ir jaudinanti istorija.Tai, kad ši istorija yra þinoma, – visiškasatsitiktinumas. 1991 m. Frankfurteprie Maino paðto þenklø aukcione buvoparduodamas atvirlaiðkiø, laiškø ir ávairiøpašto þenklø paketas. Paketo pradinëkaina buvo 500 Vokietijos markiø. Jamebuvo trisdeðimt vokø, visi siøsti to patiesasmens tarp 1935 ir 1939 metø ið Karaliauèiausir kitø Vokietijos miestø, visi adresuotitai paèiai moteriai Stokholmo adresu.Vokuose vis dar buvo laiðkai, iš kuriømatyti, kad jie susijæ su meilës istorijaprieð pat Antràjá pasauliná karà.Aukcione kilo nemaþas susidomëjimasšiuo paketu. Paðto þenklai gal ir buvoverti praðomos sumos. Taèiau smalsumassuþinoti, kà slepia trisdeðimt laiðkø,privertë vienà þmogø, Reinhardà Kaiserá,nenusileisti ir pagaliau ásigyti varþytynësepaketà, kurio kaina pakilo net keturiskartus – iki 2000 markiø. Net filatelininkuispecialistui vien uþ paðto þenklustai buvo nemaþi pinigai.Ðie laiðkai siøsti Rudolfo Kaufmannomylimajai ðvedei Ingeborgai Magnusson.Iðsiaiðkinæs, kas toks Kaufmannas, Kaiserisuþsidegë iðnarplioti visà istorijà. Gaila,taèiau Ingeborgos laiðkai Rudolfui neiðliko.Jos atsidavimà liudija tas faktas,kad ji niekada neiðtekëjo ir saugojo Rudolfolaiðkus iki pat savo mirties 1972 metais.Tos dvi mielos dienos vis dar nuteikiamane puikiai. Vienintelë bëda, kad jos buvopernelyg trumpos. Visa kas man liko –nuotraukos, kuriose tu man šypsaisi Atrašyk greitai ir pasakyk, kada vyksipro Greifsvaldà Tavo Rudolfas.Istorija þinoma tik ið nuotrupø, randamøjø korespondencijoje. Ji pasakojaapie Rudolfo bandymus rasti prieglobstáÐvedijoje per baisius Hitlerio diktatorystësmetus. Kaizeris, vëliau iðleidæs knygà,savo pasakojimà pavadino „Königskinder“(vok. Karalaitis), remdamasis patiesKaufmanno palyginimu iš liaudies dainos,kurá jis paliko viename savo laiðkø:Es waren zwei Königskinder, die hatteneinander so lieb. / Sie könnten zusammennicht kommen, dar wasser war viel zu tief.(Paþodinis vertimas) Gyveno du karalaièiai,jie vienas kità mylëjo. / Jie negalëjovienas pas kità nueiti, nes vanduo buvoper gilus.Jie susitiko Bolonijoje ankstyvà 1935 m.vasarà – jaunas vokietis ið Karaliauèiausir tamsiaplaukë ðvedë ið Stokholmo. IngeborgaItalijoje atostogavo, lankësi Florencijoje,Romoje ir Bolonijoje. RudolfasBolonijoje jau buvo kelis mënesius, betne savo noru. Jis buvo þydø kilmës, norsir praktikuojantis krikðèionis. Èia já nubloðkësusiklosèiusi padëtis Vokietijoje.Yra þinoma, kad jie drauge buvo nuvykæá San Lukà (San Luca), vietovæ uþBolonijos, kur puikûs kalnø vaizdai. Laiðkuose,kuriuose Rudolfas kalnø keltuvàvadina „skriejanèiu“, nuolat sugráþtamaprie San Lukos: tenykðtis oras, þolë, vynasir taljetelë, kietas kepsnys, kalnai, gëlës,uolos ir jonvabaliai.Prieð dvejus metus jis buvo atleistasið uþimamø pareigø Greifsvaldo universiteteVokietijoje, nes buvo þydas.Nestabilumo periodas Vokietijojejau buvo prasidëjæs. RudolfasKaufmannas politika niekad labainesidomëjo. Jo darbas buvo susijæssu jûriniø nariuotakojø, vadinamøtrilobitais, evoliucijos istorija. Jodaktarinës disertacijos tezës buvo publikuotospraëjus vos dviem dienom, kai Hitleris,1933 m. sausio 30 d. tapæs Reichokancleriu, perëmë valdþià. Hitleris neigëþydø intelektualius nuopelnus. Rudolfaslaiðke Ingei raðë:Rytoj iðsiøsiu tau viskà, kà kaip geologasesu paraðæs greitai bus netiesa,kad aš atlikau visus šiuos tyrimus.Matyt, kad daktaro disertacija RudolfuiKaufmannui padëjo susirasti tarnybàuþ Vokietijos ribø, kur jis galëjo kurá laikàtæsti savo darbà: 1934 m. kelis mënesiusjis praleido Kopenhagoje ir paskui iðvykoá Bolonijos geologijos institutà, vëlgitik laikinai ir tokiomis sàlygomis, kad jamteko uþdarbiauti papildomai fotografijosstudijoje (joje ir buvo padarytos Ingësnuotraukos, kurios jam ir liko).Italijos karðtis pasidarë dar nepakenèiamesnis,kai Ingë iðvyko á Stokholmà.Prieð jà sutikdamas Rudolfas jau galvojográþti á Vokietijà. O dabar atsirado geresnëmintis, tiksliau sakant, sprendþiamasisveiksnys: jam bus lengviau patekti á Ðvedijàið Vokietijos, ypaè ið Rytø Prûsijos, neiið Italijos. Kaufmannas nekantriai laukë išsavo brolio naujienø ið Karaliauèiaus. Hansasþadëjo pasinaudoti visais èiupikliais irsurasti vietà, kuri galëtø padëti jam pradþioje.Atsirado pagrindas vilèiai:Neþinau, ar bus man geriau Königsberge.Pats mano brolis nesijauèia visiðkaisaugus dël savo darbo. Dël savo kilmësjis gali bûti bet kada atleistas.Ið dalies nuoðirdþiai, ið dalies þinodamas,kad Ingë nekreips á tai dëmesio, Rudolfasjai pataria pamirðti já. Ásivaizduodamas,kad vienà dienà atsiras koks Peras,Jensas ar Ullis ir pasiûlys jai namus ir kadtada ji apie já, Rudolfà, galvos maþiausiai,bent tol, kol jis „neásitaisë“ gyvenime.Dvideðimt aðtuoneriø Ingeborga Magnussonbuvo dvejais metais vyresnë uþRudolfà Kaufmannà. Ji dirbo Stokholmedraudimo ástaigoje. Puikiai kalbëjo vokiðkai,mokëjo italø ir anglø kalbas. Ji iðsiuntëá Bolonijà Rudolfui ryðulá knygø, ir jis iðkarto pasiryþo tobulinti savo ðvedø kal-16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Rudolfas dar neatvyko. Þinau, jis manbûtø praneðæs, jei sutartu laiku negalëtøatvykti. Jis ketino vaþiuoti á Berlynà rugpjûèio1 dienà. að dabar atostogaujuir, jei neprieðtarausite, atvyksiu á Kopenhagà22.35 rytoj vakare. Negaliu èia ramiaisëdëti. Man atrodo, Rudolfui kaþkasatsitiko. Tikiuosi, o kaip tikiuosi, kad viskasiðsispræs. Nuoðirdþiai Jûsø (IngeborgaMagnusson).Koburge (Coburg) tie, kurie skaitë laikraðèius,jau þinojo, á kokià bëdà pateko RudolfasKaufmannas. Rugpjûèio 1 dienà,Rudolfas KaufmannasDalis trilobito Chasmops cf. Extensus iš apatiniojoordoviko sluoksniø. Krekenava, 7 græþinys, 927,28 mgylis. Prof. J.Paðkevièiaus kolekcija (1960 m.),Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijoskatedros muziejusbà; ðios kalbos pradmenø jau turëjo. Jambuvo tekæ lankytis Ðvedijoje kelis kartuspastaraisiais metais. Jis ten praleido ganadaug laiko kasinëdamas ir tyrinëdamastrilobitus Alumo skalûnø karjere Skonëje(Schonen). Jis sakë, kad jei dar kadabus su Inge, tai norës kalbëtis su ja tikðvediðkai. Iki tol jie susiraðinëjo vokiðkai.Kaufmannas gerai suprato trilobitø tyrimø,kurie buvo jo antroji meilë, svarbà:Galiu sunkiai patikëti, kad atlikau visusðiuos tyrimus. Labai didþiuojuosi savodideliu darbu apie trilobitus, nes esupirmasis árodæs nuolatinæ nepertraukiamàjø vystymosi istorijos linijà. Manau, kadmetams bëgant bûsiu daug garsesnis, neiesu dabar, kai zoologai ir paleontologaiims suprasti mano darbà.Jam skola vis dar negràþinta.Savo išvadas Kaufmannas padarëypaè atidþiai tirdamas vëlyvojo kambro trilobitusolenidus (Olenus) iš Skandinavijos.Jo rezultatai, patikrinti tik po keturiasdeðimtiesmetø, buvo pripaþinti klasikiniais.Trilobitai, priklausantys Triarthrusgenèiai, yra garsûs tuo, kad juose pirmàkartà buvo surastos antenos ir kojos, padëjusiosnustatyti ðiø iðnykusiø gyvûnø sistematinæpriklausomybæ. Olenidai gyvenoypatingoje aplinkoje, kur jûros dugne buvomaþai deguonies, o giliau nuosëdosejo visai nebuvo, uþtat buvo didelë sieroskoncentracija. Manoma, kad olenidai gyvenosimbiozëje su bespalvëmis sierosbakterijomis. Maþdaug prieð 500 milijonømetø vëlyvajame kambre dabar jau nebeegzistuojantiOlenidø jûra tæsësi per visàdabartinæ Pietø Skandinavijà, uþtvindþiusiteritorijà maþdaug penkiolikai milijonø metø.Tai ypatingas laikotarpis, nes didesniuðio ilgo periodo metu vyko beveik nepertraukiamatamsiø skalûniniø sluoksniø sedimentacija,kuriuose dabar gausiai randamafosilijø. Suradus karjerà, kuriame atsidengiaAlumo skalûnai, galima perskeltidaþnai regbio kamuolio dydþio savito kvapogniutulus, vadinamus smarvakmeniais(stinkstones), ir surasti gausiø graþiø trilobitøliekanø. Alumo skalûnai yra garsuskondensuotos nuosëdø sekos pavyzdys,kai ilgas geologinio laiko tarpas „suspaustas“á plonà pjûvá, susidariusá be didesniøsedimentacijos pertraukø. Èia susidaroideali galimybë stebëti evoliucijos„eksperimentus“ vietoje. Kaufmannas buvopakankamai áþvalgus, kad tai pastebëtø,ir kruopðèiai surinko kolekcijas paeiliuiið sluoksniø, kad galëtø iðskirti subtiliausiuspokyèius.Šis darbas galëjo bûti plaèiau þinomas,jei nebûtø buvæs paskelbtas labai ribototiraþo Greifsvaldo universiteto þurnale.Kaufmannas pastebëjo, kad kelios olenidørûðys uolienø pjûvyje atsirado staigair turëjo palyginti ilgesnes paplitimo ribas.Taèiau rûðys per savo „gyvenimà“ nebuvostatiðkos. Atvirkðèiai, jose pastebimimaþi pokyèiai, ypaè pygidijos formos, kurilaikui bëgant vis siaurëjo ir ilgëjo. Kaufmannasaiðkiai nustatë rûðiø invazijà ið kiturá Skandinavijos Olenidø jûrà, grafiðkaipavaizduodamas alopatrijà dar prieð tai,kai ðis reiðkinys atsirado kaip sàvoka. Beto, jo rezultatai buvo paremti didelëmis kolekcijomisir kiekybine analize. Tai buvoišskirtinis ir toliaregis mokslininkas.Likæs vienas, toli nuo mylimosios, RudolfasKaufmannas pasidavë pagundai:Trilobitas Paradoxides iš viduriniojokambro sluoksniø (ne Lietuvos). Vilniausuniversiteto Geologijos ir mineralogijoskatedros muziejusprieð Olimpiniø þaidyniø atidarymà, vietinislaikraðtis Bayerische Ostmark – CoburgerNationalzeitung paskelbë tokià þinutæ:TIPIÐKAS ÞYDØ BEGËDIÐKUMO KO-BURGE ATVEJIS. 27 metø kûno kultûrosmokytojas þydas Rudolfas Kaufmannasið Koburgo buvo suimtas paþeidæs 2 ir 5Vokieèiø kraujo apsaugos ástatymo paragrafus.Jis buvo ákalintas 1936 metais dël nelegaliosseksualinës sueities su arijø moterimi.Ið tiesø, jis apsilankë pas prostitutæir pasigavo venerinæ ligà; já gydæsdaktaras vëliau pats já policijai ir áskundë.1936 m. rugpjûèio 13 d. Rudolfas raðëIngei:Norëjau tau viskà prisipaþinti Ðvedijoje,bet dabar tam jau per vëlu. Nebesudaugiau tavæs vertas ir maldauju tavæs pabandytimane uþmirðti. Dëkoju tau uþ tavoiðtikimà ðvarià meilæ buvai mantokia gera, o að pasirodþiau esàs silpnasir dabar privalau mokëti uþ savo veiksmus tiek daug ið manæs jau buvo atimtaðiame gyvenime; mano motina, manomylimas darbas Ðásyk, deja, dël savokvailumo susimoviau ir privalau iðkæstitavo sprendimà.Nors Ingë neilgai trukus jam ir atleido,taèiau ði klaida jam brangiai atsiëjo. Tuolaiku, kai já paleido ið kalëjimo (1939 m.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 17


Biomedþiagosir audiniø inþinerijaAtkelta ið 4 p.Priešingai kitoms paplitusioms lazeriniomikroapdirbimo technologijoms, kuriosenaudojama lazerinë abliacija ir josmetu medþiaga pašalinama, LDFP bûdupataðkiui auginamas norimas objektas. Taileidþia tiesiogiai ið kompiuterinio modeliosuformuoti norimà mikrodariná. Ðiai technologijaitinkamos medþiagos gali bûti labaiávairios. Visø pirma tai tradicinës UVlitografijos fotorezistai, naudojami mikroeletronikoje,taip pat naujos kartos hibridiniaiorganiniai, neorganiniai kompozitai,ávairûs akrilatiniai polimerai ir bioskaidþiosmedþiagos. Taikymø sritys gali bûti taip patlabai plaèios: fotonika, mikrooptika, mikrohidrodinamika,biomedicina ir kt.Naudojant ultratrumpøjø impulsø (impulsotrukmë < 1 ps) lazerius ðviesa sàveikaujasu medþiaga trumpiau nei vykstaelektronø-fononø sàveika (ðilumos perdavimas).Taigi toks lazerinis apdirbimasneturi terminio poveikio. Be to, vienu metugali bûti sugeriami keli fotonai. Tai leidþiapluoðtui giliai prasiskverbti á apdirbamàmedþiaga, o sugertis vyksta tik jostûryje. Toks nanostruktûrizavimas taikomasbiologiniø audiniø inþinerijoje, kur,naudojant biologiðkai „draugiðkà“ polimerà,suformuojami reikiamos struktûroskarkasai làstelëms auginti.Vilniaus universiteto Lazeriniø tyrimøcentre yra LDFP sistema, kurios lazerinësspinduliuotës ðaltinis – lietuviðkas ultratrumpøjøimpulsø lazeris „Pharos“(MGF „Šviesos konversija“). Sukonstruotavisiškai kompiuteriu automatizuota sistemaleidþia formuoti tûrinius mikrodarinius,kuriø elementai gali bûti vos keliøðimtø nanometrø dydþio. Visas bandinioparuoðimo, mikroobjekto suformavimoir ryðkinimo ciklas trunka maþiau nei valandà.2 pav. pateikiama tokia sistema,jos veikimo principas ir pavyzdiniø mikrodariniø,suformuotø LDFP bûdu, skenavimoelektronø mikroskopo nuotraukos.Ðiuo metu mokslininkai vykdo regeneracinësmedicinos tikslams reikalingustyrimus. Ruoðiami mikrostruktûrizuotitrimaèiai polimeriniai karkasai, vëliauant jø auginamos làstelës.Làsteliø auginimas ant karkasøApibendrinus daugelio pasaulio laboratorijølàsteliø auginimo ant dirbtiniø karkasøpatirtá, galima teigti, kad medþiagoms,ið kuriø gaminami ðie pavirðiai, keliamagana daug reikalavimø. Svarbiausiasið jø – kad medþiagos bûtø netoksiškos,skatintø làsteliø adhezijà, taèiaunedarytø átakos auginamø làsteliø proliferacijaiir diferenciacijai. Kitos bûtinos tokiømedþiagø savybës – farmakologinisinertiðkumas, tinkama struktûra, kuri laiduotøauginamø làsteliø optimalø iðsidëstymà,taip pat ir maisto medþiagø, bûtinøauganèioms làstelëms, pralaidumà. Tokiosmedþiagos turi bûti stabilios, nekancerogeniðkos,neimunogeniðkos, lengvaisterilinamos, ekonomiðkos bei lengvaipagaminamos. Priklausomai nuo sprendþiamosproblemos, gali bûti pageidaujama,kad iš ðiø medþiagø pagaminti làsteliøkarkasai organizme ið lëto degraduotø,palikdami egzistuoti tik ant jø uþaugusiaslàsteles. Bet gali bûti ir kitaip – yraatvejø, kai reikia turëti stiprø, bet tamprøir elastingà làsteliø prisitvirtinimo pagrindà.Toks pavyzdys gali bûti visame pasaulyjeþinomas atvejis, kai Harvardo medicinosmokyklos Urologijos skyriuje, vadovaujantdaktarui J.J.Yoo, buvo uþaugintadirbtinë ðlapimo pûslë. Panaðûsreikalavimai gali bûti keliami ir dirbtiniamkauliniam audiniui, iš dalies – ir odai.Biochemijos instituto mokslininkai,bendradarbiaudami su Vilniaus universitetoLazeriniø tyrimø centru, naudodamiávairias polimerines medþiagas ir suaugusioorganizmo nevisiškos diferenciacijoslàsteles, kuria dirbtinius audinius, kuriøviena ið galimø pritaikymo srièiø galëtøbûti ðirdies ir kraujagysliø chirurgija. Ikišiol buvo išbandyta daug polimeriniø medþiagøir ið jø lazerinës dvifotonës fotopolimerizacijosmetodu pagamintø ávairiosgeometrinës struktûros karkasø. Anttokiø karkasø buvo auginamos ávairiosmodeliniø linijø ir suaugusio organizmonevisiškos diferenciacijos làstelës. Gautirezultatai rodo, kad panaudojus kelias polimerinesmedþiagas augimo skirtumøtarp linijiniø ir suaugusio organizmo kamieniniøar nevisiškos diferenciacijos làsteliøaugimo intensyvumo nepastebëta.Tai geros þinios, suteikianèios vilèiø, kadant tokiø dirbtiniø karkasø galima uþaugintikiekvienam organizmui individualiøautologiniø làsteliø audiná, kuris gerokaisumaþintø imuninio konflikto rizikà.Remiantis gautomis þiniomis galimateigti, kad optimaliai dirbtinio audinio konstrukcijaiyra svarbi ne tik polimero prigimtis,jo fizinës ir cheminës savybës, betspalio 12 d.), karo veiksmai jau buvo prasidëjæ.Jei já bûtø paleidæ ðeðias savaitesprieð Didþiajai Britanijai ir Prancûzijai paskelbiantkarà Vokietijai (rugsëjo 3 d.), jambûtø pavykæ iðsigelbëti.Keli kiti trilobitø specialistai nuo nacizmopabëgo. Alexanderis Arminas Opikas,kilæs ið garsios Estijos mokslininkø ðeimos(jo brolis buvo garsus astronomas), pabëgoá Australijà; jo bièiulis estas ValderisJaanussonas tapo trilobitø ekspertø seniûnuÐvedijos nacionaliniame muziejuje. Baltijosjûra jiems netapo barjeru, kaip „Karalaièiui“.1939 m. Kaufmannas raðë: esu vienas, esu su savo labaimylimais trilobitais, kuriems jau gali pavydëti.Neseniai perskaièiau „Odisëjà“. Turiupasimokyti ið Odisëjo… matau, kaipjis kentëjo ilgëdamasis Penelopës, ir suprantu,kad tai buvo parašyta man.Pamaþu jo viltys dar kada bûti kartu susavo mylimàja blëso. 1940 m. liepà jis prisipaþino,kad „ið ateities nieko nebesitiki“:Visgi negaliu meluoti. Tas trumpas laikotarpis,kurá mes praleidome kartu, ir ilgasišsiskyrimas, ir pastarojo mënesio nerimas,ir kiekvienos akimirkos, ir ateitiesneviltis. Viskas susikaupë Pasistenkbûti laisva, laisva kiek tik gali. Yra labaimaþai vilties, kad mes iðvis pasimatysime,jei ir toliau taip tæsis. Ar nebûtø geriau, jeimes nebûtume taip arti, jei nereikëtø taipsavæs kankinti? Dar kartà tave apkabinu irbuèiuoju tave visa savo ðirdimi.Rudolfas Kaufmannas, tikëdamasis geologiniodarbo, atsidûrë Kaune. Èia apsigyvenavokieèiø þydø ðeimoje, bet, neturëdamaspinigø susimokëti uþ nuomà, padedatvarkytis jø knygyne, kuriame prekiaujamavokiðkomis, angliðkomis ir prancûziðkomisknygomis. Kai ðeimininkai nueinamiegoti, jis gulasi ant sofos svetainëje. Á Lietuvàplûsta pabëgëliai ið Lenkijos ir susirastitarnybà darosi vis sunkiau.Geologijos tarnyboje jis ásidarbino tikpo 1940 m., kai á Lietuvà áþengë Raudonojiarmija. Taèiau jis neþino, ar gali ir noritoliau pasilikti Lietuvoje.Reinhardo Kaiserio triûsas, sujungiantðios meilës istorijos galus, buvo detektyvinisdarbas. „Laimingas atsitiktinumas“lëmë, kad jis surado dar gyvà MargaretæHolzmann, knygyno savininkø, pas kuriuosRudolfas gyveno Kaune, dukterá:18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


ac3 pav. Suaugusio triuðio griauèiø raumenø nevisiškai diferencijuotos làstelës, uþaugintosant PEG-DA polimerinio karkaso: a ir b – làsteliø monosluoksnio vaizdasšviesiniu mikroskopu, c – tas pats vaizdas liuminescenciniu mikroskopu, mëlynai ðvytilàsteliø branduoliai, daþyti á DNR ásijungianèiais DAPI daþais; d – tas pats vaizdasliuminescenciniu mikroskopu, làsteles nudaþius á làstelës membranà ásijungianèiaisPKH-26 daþais (ðvyti làstelës membrana, branduolio vieta tamsi)ir karkaso geometrinë struktûra, kuri daugpriklauso nuo auginamø làsteliø dydþio.Bendradarbiaujant Lazeriniø tyrimø centroir Biochemijos instituto làsteliø biologijosspecialistams pavyko gauti ne vienopolimero pagrindu pagamintus karkasus,kurie ateityje gali bûti plaèiai pritaikytiaudiniø inþinerijoje (3 pav.).Nepaisant sëkmingø bendro darbobandymø, dar yra daug neiðspræstø problemø.Viena ið jø – auginamø làsteliø prisitvirtinimoant tokiø dirbtiniø karkasø stiprumasarba kitaip – adhezijos intensyvumas.Literatûros duomenimis, daþniausiaipolimeriniai karkasai dar yra dengiami papildomomismedþiagomis, kurios tarsi„prisiuva“ làsteles prie pavirðiaus. Làsteliøprisitvirtinimas prie karkaso yrareikšmingas keliais aspektais. Viena ver-bdtus – tai yra svarbu tokiu bûdu sukonstruotodirbtinio audinio stabilumui, tam,kad làstelës, uþaugusios dirbtinëmis sàlygomismëgintuvëlyje, bûtø pakankamaistipriai prisitvirtinusios prie to pavirðiausir, perkëlus toká dirbtiná audiná á organizmà,dël mechaniniø poveikiø jos nenuplauktøkartu su kraujo srove. Antra vertus– adhezijos procesas reikðmingas làstelësdauginimosi iniciacijai, t.y. tam, kad„nutûpusi“ ant karkaso ji pradëtø daugintis.Ðiam procesui yra bûtina, kad làstelëiðsiplëstø ir prisitvirtintø ant pavirðiaus.Norint ávertinti, ar adhezija yra pakankamair visavertë, reikalingi papildomi tyrimai.Jei pasirodytø, kad làstelës prilipusiosnepakankamai, reikëtø ieðkoti papildomømedþiagø karkasams dengti. Taipdaro daug pasaulio laboratorijø, bet or-ganizme tai gali sukelti problemø, susijusiøsu antigeniðkumu, toksiðkumu ir kt.Tyrëjø duomenimis, visos ðios regeneracinësmedicinos kryptys teikia daugvilèiø. Naujos technologijos ir produktaiturëtø pagelbëti traumas patyrusiems beikai kuriomis ligomis (diabetu, kaulø,kremzliø, raumenø pakenkimais ar kt.)sergantiems þmonëms. Viena ið medicinossrièiø, kurioje audiniø inþinerija galëtølabai padëti, yra ðirdies ir kraujagysliøchirurgija. Kasdienëje ðirdies ir kraujagysliøchirurgijos praktikoje susiduriama suávairiø pakaitiniø audiniø problema. Pakaitiniaiaudiniai yra naudojami suformuotiávairioms ekstraanatominëms struktûroms(aortos–plauèiø arterijos jungtys, atliekantBlalock-Tausig ðuntà, autovenos– suformuojant aortokoronarines jungtisoperaciniu bûdu, gydant koronarinæ ðirdiesligà), kurios reikalingos tam, kad,apeinant anatominius defektus, bûtø galimaiðsaugoti ar pagerinti organø funkcijà.Daþnai nuo pakaitiniø audiniø priklausotolesnio gydymo sëkmë. Todël konkreèiampacientui konkreèiai situacijainaudojant autologines làsteles sukurtidirbtiniai bioaudiniai yra itin perspektyvûs.Audiniø inþinerija susiejo trijø institucijø– Vilniaus universiteto Santariðkiø klinikøÐirdies chirurgijos klinikos, Vilniaus universitetoLazeriniø tyrimø centro ir Biochemijosinstituto mokslininkus. Visus juos vienijabendras tikslas ir graþi pradþia. Norspasaulio mokslininkai jau yra gana toli paþengæšia kryptimi, taèiau problemø vis daryra daugiau negu norëtøsi, be to, mûsøpradëti darbai eina kitu, dar maþai tyrinëtukeliu, todël tikimës, kad jie prisidës prieaudiniø inþinerijos paþangos.Jo kolegos ið Lietuvos paslëpë já ilgamlaikui. Pirma universitete, o paskui kaime.Jis buvo ávardintas tiesiog kaip „dingæs“iki pat karo pabaigos. Tik paskui informacijaapie tikslias Rudolfo Kaufmanno mirtiesaplinkybes iðaiðkëjo. Margaretë Holzmannminëjo dviratá, kurá Rudolfas Kaufmannaspasiskolino ið jos motinos, kadgalëtø nuvaþiuoti á klinties ar gipso karjerànetoli Kauno. Ið ðios ekspedicijos jisniekada nebesugráþo.Surastas tokios Helenos Heitmann1946 m. laiškas: okupavus vokieèiams [RudolfasKaufmannas] buvo slepiamas lietuviø– jis su jais dirbo. Vienà dienà jis sudviraèiu iðvyko á gamtà, kur du vokieèiøkareiviai já sustabdë. Vienas jø pasakë,kad Kaufmannas yra þydas ið Königsbergo,jo þmona ar suþadëtinë patarnaudavojo tëvø namuose ir kad jis já gerai paþásta.Tada jie já nuþudë.Rudolfas Kaufmannas, labiausiai pagarsëjæsfundamentiniais Ðvedijos ir Bornholmosalos kambro trilobitø Olenus evoliucijostyrimais, geriausio moksliniostraipsnio apie evoliucijà iki Antrojo pasauliniokaro autorius, tapo dar vienu vienetupaèioje gëdingiausioje XX a. statistikoje.Rudolfas Kaufmannas gimë 1909 m.Karaliauèiaus universiteto profesoriaus ValterioKauffmanno ðeimoje. Dar bûdamasvaikas labai domëjosi apylinkiø rieduliais.Vëliau pasirinko studijuoti geologijà ið pradþiøKaraliauèiaus, vëliau Miuncheno irGreifsvaldo universitetuose. Rudolfo brolisemigravo á Londonà, vëliau á Australijà.Brolis iðrûpino jam leidimà apsigyventi sujuo Australijoje, taèiau, bûdamas ákalintasKoburgo kalëjime, Kaufmannas negalëjojuo pasinaudoti. Tëvas, sukûræs antrà ðeimà,iðgyveno karà Freiburge.Reinhardas Kaiseris surado Rudolfonuotraukø: atgal suðukuotais plaukais,graþiø taisyklingø veido bruoþø jis buvolabai panaðus á jaunà profesoriø.Taigi Kaufmanno trilobitø evoliucijos tyrinëjimainuðvieèia ir naujø rûðiø atsiradimodësnius, ir, kaip teko suþinoti ið Kaiseriodetektyvinio darbo, geriausiø ir blogiausiøþmogaus savybiø paradoksus. Kas þino,kuo bûtø jis tapæs, jei jam bûtø buvæleista sekti savo ðirdimi ir protu? Kas þino,kokiose þvyrduobëse dabar yra jo kapas?Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 19


Vasaros atostogø áspûdþiaiOi, kiek daug vandens nuplukdë Nemunas, kai, baigæsgimnazijà, atsisveikinau su gimtine ir iðvaþiavau studijuotiá Kaunà, paskui likimas nuvedë á Vilniø. Bet savosiosMerkinës niekada nepamirðau. Ji visada gyva manomintyse. Ir nepraleidþiu progø aplankyti Nemuno irMerkio gaubiamà mielà Dzûkijos miestelá.Prof. Petras ÈYRASVGTU Darbo ir gaisrinës saugos katedramiestelio jubiliejui ðiø pëdsakø pasirodëdaugiau. Ant namo miestelio centre, prieðaisMerkinës kraðtotyros muziejø, pritvirtintajuodo marmuro atminimo lenta primena,kad èia 1648 m. geguþës 20 d.,treèiadiená, antrà valandà po vidurnakèio,mirë Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikðtisVladislovas Vaza IV. Beveik ðitoistorinio namo paðonëje, skverelyje gretaKaraliø miestoMeilæ gimtinei Merkinei nuo maþø dienøskiepijo tëvai. Mums, jaunesniems,sektinas pavyzdys buvo vyresnysis brolisAleksandras, sostinës aukðtosios technikosmokyklos ákûrëjas bei ilgametis josvadovas, kuris nepaprastai mylëjo savoMiestelio centre buvo atidengtas jubiliejinispaminklas, simbolizuojantis Jogailosantspaudà. Merkinëje Jogaila pasiraðëMagdeburgo teises Vilniuigimtinæ, neleido nei sau, nei kitiems uþmirðtiMerkinës groþio ir nuolatos ir visiemsátikinamai kartodavo: ,,Mes turimeamþinai bûti iðtikimi savo gimtinei!”Gimtinës ðirdies ðauksmà subtiliai apraðobuvusi gimnazijos bendramokslë GerdaGiedraitytë-Gudjurgienë knygoje ,,Atmintisyra rojus. Pasivaikðèiojimai po senàjàir dabartinæ Merkinæ“. Ði tema plëtojamaskyriuose ,,Merkinës simptomas“ ir ,,Sugráþimai“.Autorë leidiná skiria 650-osioms Merkinësvardo paminëjimo metinëms ir visiemsmerkiniðkiams. Knygelë buvo populiaritarp ðventës dalyviø, ir daugelis jà nusipirko.Að taip pat ásigijau jà. Godþiai skaièiauðventës laisvalaikio valandëlëmis ir nepajutau,kaip uþverèiau paskutiná puslapá,mintyse baigdamas kelionæ vaikystës, paauglystës,jaunystës takais ir takeliais. Ir savaimeávykdydamas knygelës pirmamepuslapyje autorës áraðytà palinkëjimà: ,,...irgraþiø prisiminimø“. Tiesa, knygelëje yraskyrius, pasakojantis apie mano tëvelá provizoriø,Lietuvai pagraþinti draugijos Merkinësskyriaus vadovà Aleksandrà Èyrà.Merkinës 650-øjø metiniø paminëjimassugràþino labai daug brangiø prisiminimø.Ir ðiandien nesigailiu, kad taipverþiaus á Merkinæ, kad ðirdimi ir protutroðkau pajusti, pergyventi Karaliø miestoðventës akimirkas. Kodël Merkinæ pavadinauKaraliø miestu? Esu tvirtai ásitikinæs,kad jis ðio epiteto yra vertas.Merkinë ið tiesø Karaliø miestas: patsVytautas Didysis raðë laiðkus Merkinës pily.Èia lankësi LDK didieji kunigaikðèiai irvaldovai: Þygimantas Kæstutaitis, Kazimieras,Aleksandras, Þygimantas Augustas,Vladislovas Vaza, kuris èia ir mirë. JogailaMerkinëje pasiraðë Magderburgo teisesVilniaus miestui. Jogaila ir Vytautas èiakrikðtijo lietuvius. Èekø pasiuntiniai MerkinëjeJogailai ir Vytautui pasiûlë Èekijoskarûnà. Du kartus per Ðiaurës karà nakvojoRusijos caras Petras I. Ir daug daugvaldovø, visokiø bajorø èia puotavo, medþiojo.O kai Merkinës pilis buvo paverstamiesto kalëjimu, èia ne vienas bajoras atlikdavobausmes.Visi ðie Merkinei svarbûs istoriniai faktaivienaip ar kitaip áamþinti. RuoðiantisVaizdas nuo Merkinës piliakalnio –vienas graþiausiø Lietuvojeseniûnijos, stovi jubiliejinis paminklas iš akmens– keletà tonø sveriantá antspaudà irreljefiná spaudà iðkalë skulptorius KæstutisLanauskas ir jo draugai skulptorius ArûnasGuokas, akmens bei kitø medþiagømeistras Edmundas Kiauleikis. Pagal karaliausJogailos regalijas sukurtas paminklasprimins faktà: Vilniaus miestui Magdeburgoteises Jogaila 1387 m. suteikëMerkinëje. O ðiandienos jubiliatei MerkineiÞygimantas Augustas suteikë Magdeburgoteises ir patvirtino miesto antspaudàsu vienragiu 1569 metais. Istorikai spëlioja,kad minëtoji privilegija galëjo bûti suteiktair anksèiau, bet kol kas ðito negalimapatvirtinti dokumentais. Kol kas þinomatik vëlyvesnio teisiø patvirtinimo aktodata, kurios 440-metá Merkinë galës minëtið. m. gruodþio 7 d. Pagal to meto sampratàbaltas vienragis buvo mënulio ir kunigaikðtysèiøatributas. Katalikø baþnyèioshagiografijoje baltas vienragis simbolizavonekaltumà, skaistybæ ir buvo ðvè. MergelësMarijos atributas. Vienragis, atkeliavæsá Merkinës herbà ið Þygimanto Augustoaplinkos, nurodë miesto ðventàjá globëjà.Nuo XVI a. pradþios buvo naudojamas LietuvosValstybës herbe skydininkø. DabartináMerkinës miesto herbà, remdamasis20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Piliakalnio papëdëje merkiniðkiai visad renkasi á ðventinius koncertusPo ðventiniø miðiøkas, gyvenantis sodyboje netoli Straujosupelio, àþuole kruopðèiai iðraiþë: ,,Ðiojevietoje XVI-XVIII a. stovëjo Jëzuitø vienuolynasir ðv. Kryþiaus baþnyèia“. Ðis koplytstulpis,iðkaltas pagal skulptoriaus TadoGutausko projektà, stovi Bakðio gatvëje,kur kadaise buvo vienuolynas. Paþymëtastautodailininko J.Videikos, kilusioið Makniûnø, koplytstulpiu, dabar mis-Jûratës MARKELIÛNAITËS nuotr.gausiais istoriniais ikonografiniais duomenimis,sukûrë dailininkas Arvydas Kaþdailis.Akmená skulptoriui ir Merkinei padovanojoVydeniø seniûnijos Pikiðkiø kaimo,esanèio netoli Kriviliø, gyventojas JonasLebeckas. Surasti já padëjoVydeniø seniûnasRokas Makselis ir vyriausiasis rajonoarchitektas Gintautas Sereièikas.Jaunas skulptorius Margiris Burþins-ðventëtiðkiau atrodo kalnelis, kurneliko ðv. Petro ir Povilobaþnyèios, stovëjusiosXVI-XIX a. Varpu ir vienragiuaptaisë savo koplytstulpátautodailininkasA.Èesnulis. Ðis darbasstovi prie Merkinës seniûnijos,kur 1605 m. ásikûrëvienuoliai dominikonai,netrukus pastatæ ðv. Kryþiausbaþnyèià. Po 1831m. sukilimo caro valdþiavienuolynà uþdarë uþ paramàsukilëliams. Visi ðieatminimo þenklai pastatyti uþ Kultûros ministerijos,kitø institucijø paramà bei vietiniøámoniø, verslininkø, merkinieèiø aukas.– Laukia dar vieno atminimo áamþinimas.Ir ðiø iðkilmiø tikriausiai nereiks ilgailaukti. Jau susitarta, kad gatvë, prie kuriosstovi farmacininko Aleksandro Èyro namas-vaistinë,kuriame augo, brendo bûsimasisakademikas, statybinës mechanikosmokyklos ákûrëjas Aleksandras Èyras,vadinsis jo vardu. Tik laukiame lëðø, kadgatvæ, prieð suteikdami jai akademiko AleksandroÈyro vardà, galëtume iðasfaltuoti,tinkamai parengti, – apie garsaus kraðtieèioáamþinimà papasakojo Merkinës seniûnasGintautas Tebëra. Ðiek tiek patylëjæs,lyg tarp kitko prasitarë: „Gal ir VilniausGedimino technikos universitetas prie bûsimøjøiðkilmiø galëtø prisidëti? Sakykime,padovanoti atminimo lentà su atitinkamuáraðu, kurià pritvirtintume prie buvusio Èyrøðeimos namo-vaistinës“.Prieð paðventinant istorijos atminimàsaugantá paminklà, koplytstulpius, miestoRotuðës aikðtëje ávyko graþus, turiningasMerkinës 650-øjø metø minëjimas-koncertas,kurá surengë savi saviveiklininkai ir iððio kraðto kilæ ðiandien ne tik šalyje þinomidainininkai, meno þmonës. Jubiliejui skirtasmiðias aukojo Kaiðiadoriø vyskupasA.Matulionis. Jas giedojo Kauno valstybinischoras, vadovaujamas P.Bingelio (tikrasdzûkas). Po miðiø jis merkinieèiams irjø sveèiams padovanojo beveik valandosklasikinës-religinës muzikos koncertà. Vakareprie piliakalnio ávyko nuotaikinga vakaronë.Ne vienas jos dalyvis prisiminë JonoBasanavièiaus patarimà: ,,Þmonës, jeigunorite pamatyti Lietuvà, kopkite ant piliakalniø“.Anà vakarà fakelais paþymëtastakas kvietë visus norinèius pasigroþëti nuoMerkinës piliakalnio. Ir norinèiøjø nestigo.Jubiliejiniai renginiai, ðventinë nuotaikaatgaivino vaikystëje girdëtà pasakà apieNemune þvejojantá Joniukà, kurá pagrobëragana. Iðsigelbëti ið jos pinkliø padëjo gervës,mesdamos jam po plunksnelæ. TasJoniukas nëra Merkinës pilies karys, neilegendinis kunigaikðtis, nei þynys, pirmasispajutæs magiðkàjà upiø santakos galià.Bet lietuviams, kaip ir kiekvienai tautai,bûtini tokie joniukai þvejai, artojai, meistrai,mokytojai, gydytojai, inþinieriai, mokslininkai,kurie keièia gyvenimà. Legendadaro iðvadà: kol Joniukas þvejos, nenutrûksryðys su svarbiausia lietuvio dvasiaiupe Nemunu. O Merkinë, kaip taikliai pastebiDzûkijos nacionalinio parko direkcijosleidinys ,,Ðalcinis“, tampa vieta, kur mûsøtautieèiai ir gausûs sveèiai ið naujo atrandaLietuvà ir Dzûkijà, ðio kraðto gamtàir kultûros lobius, jo nuoðirdþius ir svetingusþmones. Tai gali bûti kelias á naujà Merkinëssuklestëjimà, jei sugebësime, neprarasdamisavasties, dalintis kuo turtingi...Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 21


5 pav. Tolimi objektaistebëtojui S atrodomelsvesni ir ðviesesnidël oro ðvytëjimo,kuris uþpildo þvilgsniolinijà (pavaizduotàpunktyru) tarpstebëtojo ir objekto4 pav. Dangaus ir debesøspalvos po saulëlydþiogio) spalva, apniukusio dangaus spektredominuojanèios spalvos nëra – visø spalvøspektrinis intensyvumas yra bemaþ vienodas.Tai reiðkia, kad apniukæs dangusyra baltas, o pilkas jis mums atrodo dëlmenko ðviesumo. Ádomu pastebëti, kadtiek pavieniø debesø, tiek ir visai apniukusiodangaus spektrai yra beveik identiðki.Vakaro dangaus spalvosKiekvienas saulëtekis ar saulëlydis yraunikalus savo spalvø gama ir jos kaita, taèiauðioje dinamiðkoje spalvø kaitos paletëjegalima áþvelgti ir tam tikrus bendrusdësningumus. Manant, kad ðviesos sklaidayra vienintelë dangaus spalvø prieþastis,Saulei leidþiantis ir po jos laidos dangausspalvos turëtø imti keistis. Sauleiesant þemai prie horizonto ir þydrà jos ðviesàsmarkiai iðsklaidþius storam atmosferosstulpui, regimasis Saulës diskas nurausta.Tuo pat metu zenite esantis dangusturëtø tapti þalias, o jau Saulei nusileidus,pagelsti ir galiausiai nurausti. Taèiaulengva pastebëti, kad taip nëra. Tiek vidurdiená,tiek Saulei leidþiantis, tiek ir pojos laidos dangus zenite visà laikà iðliekaþydras. Ðià, atrodytø, paradoksalià sutemødangaus spalvø problemà 1953 m. iðsprendëO.Halbertas (O.Hulburt), parodydamas,kad labai svarbø vaidmená èia vaidinastratosferoje esantis ozono sluoksnis.Jau iki to buvo atrasta, kad ozonas neþymiaisugeria raudonà ðviesà. Kol Saulë darpakankamai aukðtai, selektyvi ozono sugertisnevaidina jokio þymesnio vaidmens,kadangi Saulës ðviesa praeina tik pro labaiplonà ozono sluoksná. Viskas pasikeièiaSaulei artëjant prie laidos. Arti horizontoesanèios Saulës spinduliai praeina netik pro storà regimàjá atmosferos sluoksná,kuriame smarkai sklaidoma mëlyna (þydra)ðviesa, bet jau ir pro pastebimai storàozono sluoksná, kuriame sugeriama raudonaðviesa. Kuo þemiau Saulë, tuo daugiaujos mëlynos ðviesos iðsklaido atmosfera,bet kartu tuo daugiau raudonos sugeriaozonas. Taigi Saulës spektras, kurissklaidomas zenite, yra „išlyginamas“, ir dangusvirð galvos visà laikà iðlieka þydras. Tuo6 pav. Oro ðvytëjimas vaiskià þiemos dienàsi ðviesa iðsklaidoma vienodai, nepriklausomaiið ko – vandens laðø ar ledo kristalø,debesys yra sudaryti. Dël to pavieniaidebesys giedrà dienà mums atrodo baltiir kontrastingi mëlyno dangaus fone. Jeidangus visiðkai apsiniaukæs, o debesøsluoksnis storas, mus pasiekia tik kartø iðsklaidytaSaulës ðviesa. Palyginus giedroir apniukusio dangaus spektrus, kurie pavaizduoti1 pav., galima pastebëti, kad tuomet,kai giedro dangaus spektre ryðkiaidominuoja þydra (450–480 nm bangos iltarpupo saulëlydþio dangus prie horizontonurausta dël ðviesos sklaidos dulkelëse,aerozoliø dalelëse ir molekulëse.Labai retais atvejais po Saulës laidosgalima matyti vadinamàsias purpurinessutemas. Purpurinæ spalvà sudaro savotiðkasraudonos ir þydros spalvø miðinys:þydra spalva mus pasiekia iðsklaidyta visdar Saulës apðvieèiamuose paèiuoseaukðèiausiuose atmosferos sluoksniuose,o raudona – dël sklaidos stratosferoje.Áprastinëmis sàlygomis stratosfera yra retair menkai sklaido ðviesà, tad purpurinëssaulëlydþio spalvos yra labai subtiliosir jas sunku pastebëti. Taèiau ryðkûs purpuriniaisaulëlydþiai matomi po ugnikalniøiðsiverþimø, kai á stratosferà išmetami didelidulkiø, pelenø ir aerozoliø (daugiausiasieros dioksido) kiekiai. Paskutinis didelisiðsiverþimas ávyko 2009 m. birþelio12 d., kai eiliná kartà suaktyvëjo Saryèevougnikalnis, esantis tolimose Kurilø salose.Platus dulkiø, pelenø ir aerozoliø ðleifasnusidriekë virð viso ðiaurinio pusrutulio.Ugnikalnio iðsiverþimo aidas atsirito ir ikiLietuvos – daþnà giedrà liepos-rugsëjo vakaràbuvo galima groþëtis ryðkiomis purpurinëmissutemomis (3 pav.).Purpurinës sutemos prasideda ryðkiugelsvu vakarinio dangaus skliauto ðvytëjimu,prabëgus keliolikai minuèiø po Saulëslaidos. Ðis ðvytëjimas gali bûti toksintensyvus, kad dar kurá laikà peizaþas atrodotarsi uþlietas neþemiðkos matinësðviesos. Pamaþu ryðkus sutemø lankastraukiasi, gelsva spalva tampa oranþineir galiausiai purpurine, kuri gali bûti matomapraëjus valandai ar net daugiau poSaulës laidos. Plonas perlamutriniø debesø(apie juos plaèiau raðyta MG, 2008,Nr. 6) ðydas taip pat sukuria fantastinespurpurines sutemas, taèiau perlamutriniaidebesys matomi retai ir tik þiemos mënesiais,be to, kur kas šiauriau.Skirtingai nei pats dangus, debesys,Saulei tekant ar leidþiantis, smarkiai keièiasavo spalvas (4 pav.). Saulei artëjant24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


7 pav. Sutemø spinduliai 7a pav. Saulës spinduliai rûkeprie laidos, pirmiausia ima spalvintis debesys,esantys prieðingoje Saulei pusëje,nes bûtent juos pirmuosius apðvieèia provis storesná atmosferos sluoksná praeinantiSaulës ðviesa (turint omenyje, kad þydraðviesa debesø nebepasiekia, nes ji iðsklaidomapakeliui). Pradþioje debesys tampagelsvi, po to oranþiniai ir raudoni, o galiausiai,atsidûræ Þemës ðeðëlyje, tampapilkðvi. Stebint debesis Saulës pusëje,spalvø kaita vyksta labai panaðiai, taèiauspalvø þaismas dar áspûdingesnis. Paprastairyðkiausiomis spalvomis ðvyti viduriniojoaukðto debesys. Tuo tarpu þemi debesyslabai greitai panyra á ðëðëlá, o patysaukðèiausieji – plunksniniai debesys daþniausiaiesti pernelyg reti, kad pasidabintøryðkiomis spalvomis. Saulei tekant, debesøspalvø kaita pasikartoja, taèiau jauatvirkðèia tvarka.Oro ðvytëjimasŠviesos sklaidos efektai atmosferojepasireiðkia ir kitaip. Þvelgiant á tolá, galimapastebëti, kad netgi esant labai skaidriamorui ir geram matomumui, tolimi objektaiatrodo kur kas ðviesesni ir melsvesni,nei esantys arèiau. To prieþastis yraoro ðvytëjimas (angl. airlight), kuris ypaèaiškiai matyti kalnuose. Oro ðvytëjimasyra ne kas kita, kaip iðsklaidyta Saulësðviesa, esanti tarp stebëtojo ir objekto irkuri, patekusi á þvilgsnio linijà, sumuojasisu paties objekto atspindëta ðviesa (5pav.). Taigi stebëtojà pasiekianti tolimoobjekto ðviesa turi du komponentus. Pirmasiskomponentas – tai paties objektoatspindëta ðviesa. Atspindëtos ðviesos intensyvumastolydþio maþëja objektui tolstantir/arba didëjant tarp objekto ir stebëtojoesanèios atmosferos storiui (optiniamtankiui), kurá galima apibûdinti kaip atmosferosskaidrumà. Intensyvumo nuostoliaidël ðviesos sugerties ar sklaidos vadinamiatmosferos ekstinkcija. Taigi kuotoliau yra objektas ir kuo didesnë atmosferosekstinkcija, tuo maþesnë tiesioginësjo ðviesos dalis pasiekia stebëtojà.Geriausias to pavyzdys – labai ribotas matomumasesant rûkui. Antrasis komponentas– tai oro ðvytëjimas. Skirtingai neipirmuoju atveju, oro ðvytëjimo intensyvumasdidëja, didëjant atstumui iki objekto,nes vis daugiau iðsklaidytos ðviesospatenka á þvilgsnio linijà. Dël oro ðvytëjimotoli esantys netgi labai tamsûs objektaiatrodo kur kas ðviesesni.Oro ðvytëjimà sustiprina ore sklandanèiøsmulkiø dulkeliø, vandens laðeliø (rûko)ar net maþyèiø ledo kristaliukø (ramiomisir saulëtomis þiemos dienomis)sukeliama ðviesos sklaida (6 pav.). Taèiauðiuo atveju sklaidanèios dalelës yra didelës,tad jos panaðiai kaip ir debesys, sklaidovisø spalvø ðviesà vienodai efektyviai,tad labiau nutolæ objektai atrodo ne melsvesni,bet ðviesesni ir pilkesni.Oro ðvytëjimas smarkiai keièia ne tikobjekto ðviesumà, taèiau ir spalvà. Kaipjau aptarëme aukðèiau, atmosfera þydràðviesà sklaido kur kas stipriau, nei raudonà,taigi dël oro ðvytëjimo objektà matomekur kas mëlynesná, nei jis yra ið tikrøjø.Ðia prasme þydra dangaus spalvayra ne kas kita, kaip oro ðvytëjimas, kurisuþpildo þvilgsnio linijà, kai þvelgiame á juodàkosminæ erdvæ. Tuo tarpu atmosferosekstinkcija spalvas keièia prieðingai – kuoji didesnë, tuo objektas mums atrodo raudonesnis,nes mëlynieji ðviesos komponentaipakeliui yra iðsklaidomi. Tekanèiosar besileidþianèios Saulës diskas mumsatrodo raudonas, nes bûtent dël didelësatmosferos ekstinkcijos ties horizontu visamëlyna ðviesa iðsklaidoma nepasiekusistebëtojo. Antra vertus, Saulë pati yraðviesos ðaltinis, taigi jos spinduliø kelyjeoro ðvytëjimo komponentas yra labai silpnas.Kitaip yra su tolimais objektais, kuriuosSaulë apðvieèia. Kai oro ðvytëjimasnustelbia objekto atspindëtà Saulës ðviesà,objektas (kad ir kokios spalvos jisbûtø) ágauna melsvà atspalvá.Neseni eksperimentai parodë, kadþmogaus akis geba adaptuotis ir skirtispalvas netgi esant dideliam oro ðvytëjimui,tuo tarpu spektrometru registruojamasatspalvis (spalvinis indeksas) yravienareikðmiðkai mëlynas. Dël to galimapajuokauti, kad fiziologiniø ypatumø dëkaþmogaus akis kartais mato tai, ko iðtikrøjø nëra.Spinduliai ir ðeðëliaiŠviesos sklaida sukelia ir dar vienàgraþø reiðkiná. Kai pro debesis ðvysèiojaSaulë, neretai galima pasigroþëti ðviesiaisir tamsiais dangaus fone iðryðkëjanèiaisspinduliais (7 pav.). Kartais ðie spinduliaivadinami Budos pirštais ar vilties spinduliais,o Saulei nusileidus – sutemø spinduliais(angl. crepuscular rays). Ðiuosspindulius labai mëgo tapyti Èiurlionis.Saulei þvilgèiojant pro plyðius tarp debesø,matomi ðviesûs spinduliai, o pavieniamsdebesims uþdengiant Saulæ – tamsûsspinduliai – danguje nutásæ debesø ðeðëliai.Ir vienu, ir kitu atveju, kad spinduliaiir ðeðëliai taptø matomi, sklaida atmosferojeturi bûti didelë (pvz., prisotinta vandensgarø, dulkiø ar aerozoliø). Spinduliai geriausiaimatomi, kai Saulë yra neaukðtai.Ir tamsûs, ir ðviesûs spinduliai yra lygiagretûs,taèiau dël perspektyvos efekto(Saulë yra toli, o debesys arti) jie atrodotarsi iðeinantys iš vieno taško – Saulës. Jeisklaida atmosferoje yra iðties didelë, sutemøspinduliai gali nusidriekti per visà dangø.Þvelgiant á prieðingà pusæ nuo Saulës,stebëtojui atrodo, kad ir ten spinduliaisueina á vienà taðkà. Efektingiausi sutemøspinduliai nusidriekia Saulæ šiek tiek dengiantaukštiesiems kamuoliniams ar kamuoliniamslietaus debesims. Dar ryškesniusspindulius galima pamatyti Sauleiðvieèiant pro rûke skendinèiø medþiø lajas.Dël savo artumo ir didelio kontrastotokie spinduliai sukuria nepakartojamàðviesos ir ðeðëliø þaismà (7a pav.).Autoriaus nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 25


Senoji Klaipëdos uosto vedlinë ne vienai laivavedþiø kartai rodësaugø kelià á namus. Jos stulpai ir bokðtas buvo uostamiesèioekonominio kilimo ir nuopuolio liudininkai, jie stovëjo per visàburlaiviø laikotarpá, pasitiko naujos kartos laivus ir dar bûtøstovëjæ. Deja, apie ðá statiná reikia kalbëti bûtuoju laiku. Nespëjuspaskelbti Lietuvos jûrinës kultûros ir technikos paveldu, didysisbokðtas buvo nugriautas. Miesto istorikø, jûrininkø ir gyventojøpastangos iðsaugoti ðá uostamiesèiui simbolinæ reikðmæ turëjusástatiná liko bevaisës, atsimuðusios á valdininkø abejingumà irtikrøjø kultûros paminklø verèiø nepaþinimà.Saugios laivybos tarnybaKurðiø mariø áplaukos vaga ir gylis konekasmet keitësi. Nemuno vandenø atneðamismëliai kaupësi nerijos gale ir abipusáplaukos sudarë pietinæ ir ðiaurinæ seklumas.Sekliai këlë rûpestá laivø vairininkams,nes jie buvo pagrindinis kliuvinys be trukdþiøpatekti á uostà. Iki pastatant áplaukosátvarus – molus, po kiekvieno pavasario polaidþioar stipresnës audros uosto áplaukosvagà buvo bûtina patikslinti ir apie tai praneštilaivavedþiams. Laivyba laivatakiu – farvateriu(Fahrwasser, Farvater) rûpinosi uos-Senojiuostamiesèioáplaukos vedlinëEgidijus BACEVIÈIUS,Dainius ELERTASto locø tarnyba. Jø veiklos pëdsakø uostamiestyjeaptinkame XVII amþiuje. Taèiauuosto prieþiûrà atlikusiø tarnybø turëjo bûtiir anksèiau. Locmanai nuolat stebëjo vandenssroviø ir bangø veiklà, sànaðø judëjimàbei pasiskirstymà, nustatydavo áplaukoskrypties ir gylio pasikeitimus. Jie stebëjoáplaukianèius ar iðplaukianèius laivusiš medinio, o nuo 1899–1900 m. – ið mûriniobokðto. 1807 m. pastatytas vadinamasisLocø bokštas (Lotsenwachtturm) –paþodþiui „locø budëjimo bokštas“. Jis darvadintas „Klingerbaake“, t.y. skambanèiuojubakenu, nes iš bokšto apie atvykusá laivàbuvo pranešama varpo dûþiais. Áspëjamiejigarsai skubino rengti locø laivelá, turëjusásutikti bei saugiai ávesti á uostà atplaukusálaivà. Taèiau audros metu tai buvo neámanoma.Tokiomis dienomis locø tarnybaant Locø bokðto këlë áspëjamàsias vëliavas,naktá esant reikalui degino lauþus pakeliamosestatinëse. Jie taip pat rûpinosinuolatiniu vagos krypties tikslinimu, sudarinëjoir pagal poreiká atnaujindavo plaukiojimojûrose þinynus ir skæstanèiø laivø gelbëjimotaisykles. Ádomu pastebëti, kad apielaivø áplaukimo ir iðplaukimo tvarkà, oro sàlygasjûroje miesto laikraštyje buvo skelbiamipranešimai.2001 m.Pirmieji uosto áplaukos þemëlapiaiNe maþiau svarbi uosto saugios laivybostarnybos veikla buvo sudaryti uostoáplaukos planus, þemëlapius ir jûrlapius.Klaipëdos áplauka ir uostas pirmà kartà paþymëtiH.Rungës (H.Runge) sudarytame1584 m. Lietuvos DK ir Rytprûsiø þemëlapyje.Netrukus, 1585 m., olandø kartografasL.J.Vageneris (L.J. Vaghenaer) jûrlapyjepaþymëjo abipus plaukimo vagos skersinæseklumà. Nuo 1669 m. visuose jûrlapiuose,uosto planuose, uostø apraðymuose– locijose buvo aprašomos saugausáplaukimo á Klaipëdos uostà sàlygos,farvaterio kryptis ir gylis. Juose pavaizduotalaivatakio vedlinë ir stulpai bei jø skiriamiejiþenklai. Šie laivybai svarbûs statiniaiNorint apsunkinti laivø áplaukimà á uostà,per Pirmàjá pasauliná karà rusø armijoskariai didájá vedlinës bokðtà nuvertë.Netrukus po karo jo vietoje buvo pastatytasnaujas, tvirtesnis bokštas (MaþosiosLietuvos muziejus)Uosto áplaukos planas jachtininkøþinyne (1927 m.)Miestieèiø Ðv. Jono baþnyèia,XX a. pr. atvirukas26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


ne kartà vaizduoti senuose piešiniuose irkone visuose þemëlapiuose. Ilgainiui jiebuvo tapæ svarbia uostamiesèio urbanistinësstruktûros dalimi.Statinës þymëjo laivatakáVedlinë buvo sudaroma vietovëje tarpdviejø orientyrø stebëtojo krypèiai tikrojohorizonto plokðtumoje þymëti. Jûrlapiuosesaugaus plaukimo kryptis – laivatakisþymëtas tiesia linija. Vedlinës þenklai vandenyjeiðdëstyti erdvëje tam tikru nuotoliu,kad jas jungianti menama linija jûrojesutaptø su saugaus plaukimo kryptimi. Arèiauuosto áplaukos abipus laivatakio vandenyjestatytos gairës ir plûdurai. 1747 m.þemëlapyje matyti, kad laivatakis jûroje iðabiejø pusiø paþenklintas inkarais pritvirtintomisstatinëmis: áplaukoje kairájá krantàþymëjo geleþimi kaustyta statinë-plûdurassu balta, o deðinájá – juoda vëliavomis.Vedlinës stulpaiToliau vedlinë ëjo sausuma. Orientyraibuvo gerai matomi mediniai, vëliau metaliniaiar betoniniai stulpai bei bokštai. Jie geraimatyti 1584, 1585 m. ir vëliau, prieš 1630m., sudarytuose Klaipëdos uosto þemëlapiuose.Orientyrai stovëjo prie Vitës þvejøgyvenvietës Svijanës upës þiotyse. 1814–1821 m. uosto planuose pavaizduoti duvedlinës bokštai arba bakenai (maþasis irvidurinysis). Iš pradþiø navigaciniai bokðtaibuvo tiesiog stulpai, taèiau laikui bëgant jøkonstrukcija darësi sudëtingesnë. Þymenysbuvo mediniai, paslenkami, kad reikaluiesant bûtø galima judinti pagal pasikeitusiàvedlinës kryptá. Galutinai jø dydis, formabei pastatymo seka nusistovëjo sutvirtinusuosto áplaukà. Nuo 1852 m. ji beveiknesikeitë. Jà sudarë priekinis „maþasis“ juodas20 m aukðèio stulpas su metaliniu skrituliuvirðuje. Jis stovëjo šiauriausiai, link švyturioir vadintas linkio stulpu (Vink Bake).Nuo jo kilometro nuotoliu ðiauriau esanèiosNavigacijos mokyklos (1857–1898 m.) stovëjovidurinysis, arba krypties stulpas (RichtungsBake). Jo aukštis buvo 29 m, smailëjeturëjo aþûriná burbulà ir staèiakampá trikampá.Didysis metalinis bokštas, arba bakenas(Eisener Bake), stovëjo Bomelsvitëje(Bommelsvitte) ties Valgumu – þvejø uosteliu(pokariu uþpiltas þeme). Pastatytas1852 m. iš metaliniokampainio ir siekë 38,2m aukðtá. Virðûnëje turëjokryþiø, piramidæ ir skritulá-statinæ.Uoste taippat buvo papildomøþymekliø. Pvz., prie locønamelio ir bokðto stovëjodryþuotas keturbriaunissmailiaviršis medinisstebëjimo bokštas (KieckBaaken). Jis pavaizduotas1809 m. miesto áplaukospaveiksle. 1878 m.keliautojas ir þurnalistasLuisas Pasargë (LouisPassarge) labai vaizdþiaiapraðë bakenø paskirtá:Bakenas priegelbëjimostotiesðiaurinëjeaikðtëje apie1904 m.,,LibraMemelensis”leidyklosrinkinys„Kartais nutinka taip, kad locai negali iðplauktiá jûrà. Tuomet jûreiviams tenka gelbëtis patiems.Áplaukdami á uostà jie turi laikytis tokiokurso, kad trys „bakenai“ – savotiðki smailûs,metalinio ir medinio karkaso á bokðtà panaðûsstatiniai – jø akyse uþstotø vienas kità.Tik tokiu atveju laivas bus saugus kelyje.Maþiausias nukrypimas nuo trijø bokðtø reiðkia,jog laivas atsitrenks á molà ir suduð. Tokiomisakimirkomis ðimtai þmoniø stovi krante,netoli ðvyturio arba net ant ðiaurinio molo,kiek tik bangos ir vëjas leidþia jiems tenbûti, ir stebeilijasi á putojanèius vandenis, perkuriuos kelià skinasi laivas. Kiek laivø ten jûrosdugne guli“ (1878).Baþnyèiø smailës rodë uostamiestáArtëjantys jûra Klaipëdos miestà iš tologalëjo atpaþinti iš bûdingo aukðtø pastatøsmailiø braiþo. 1797 m. vyriausiojopylimø priþiûrëtojo Samuelio fon Lilientalioþemëlapyje nurodytos visø miesto baþnyèiøvirðûnës ir aukðèiai. Jau tuomet baþnyèiøsmailës buvo geras atskaitos þymuoir net papildë didájá vedlinës bokðtà. S.Lilientalisnurodë Ðv. Jono miestieèiø baþnyèios(Lutherische Kirche St. Johannes)tikslias padëties koordinates: 55 o 42’39' N/ 21 o 8’31' E. Iki XX a. pr. tai buvo pats aukðèiausiasvisuomeninis pastatas. Kelis kartusaukðtintas ir 1858 m. pasiekæs 75 maukðtá baþnyèios bokðtas buvo ir vienaspagrindiniø navigacijos orientyrø. Netbokðto ðpiliø kraštiniai dariniai buvo paauksinami,kad iš tolo lengviau bûtø gali-ma juos išskirti. Tai patvirtina XVIII–XX a.pr. Klaipëdos uosto locijos ir uosto valdybosišlaidos šiai statinio daliai atnaujinti.Uosto ðvyturiaiPirmasis Klaipëdos uosto ðvyturys baigtasstatyti 1796 m. rugsëjo 1 dienà. ÁþiebtasSamuelio fon Lilientalio suprojektuotasšvyturys tapo išskirtiniu orientyru. 1819 m.švyturys buvo paaukštintas, patobulintasþibintas. Pakeltas á 29,2 m aukðtá ðviesosValgumos uostà Bomelsvitës rajone (šiandien prekybosuosto š. dalis) þymëjo vedlinës didysis bokštas. ,,Libra Memelensis”leidyklos rinkinysðaltinis geru oru buvo matomas 16 myliø.Tamsiuoju paros metu jame buvo uþdegamaalyvos ugnis. Švyturio šviesa buvo silpna,todël vëliau jis paaukštintas, šviesosgalingumas padidintas ëmus naudoti dujasir stiprinamuosius læðius. Švyturys buvodaþomas raudona spalva, o tarpukariu– raudonais ir baltais kvadratais. Jam prigijo„Raudonojo švyturio“ vardas. PaskutinëmisAntrojo pasaulinio karo dienomis švyturyssugriautas. Po karo pastatytuose mediniuosebokštuose buvo laikini švyturiai.1954 m. pastatytas naujas stacionarus švyturys.XIX a. pab. papildomas švyturys buvopastatytas ant šiaurinio áplaukos mologalo. Jis buvo þemesnis, nudaþytas baltaiir pramintas Baltuoju švyturiu. Ðiuo metujo grakðtø siluetà galima iðvysti ant 200 litøbanknoto. Kad laivyba bûtø saugesnë,naudoti nautofonai. Pvz., 1931 m. sausio6 d. Klaipëdos uosto direkcija praneðë, kadðiauriniame mole, 150 m á pietryèius nuojo galo, pradëjo veikti nautofonas. Ûkanotuoru laivams jis skleisdavo perspëjamuosiusgarsus: ilgas 3 sekundþiø garsas, pojo 0,5 sekundës tyla, vël ilgas 3 sekundþiøgarsas, po jo 22 sekundþiø tyla (kas 30sekundþiø buvo skleidþiamas ilgas, trumpasir vël ilgas garsas).Nustojo savo paskirtiesVedlinës kryptis ir stulpø iðdëstymas išpradþiø labai keitësi. 1670 m. þemëlapyjevedlinës stulpai parodyti linija ið ðiaurës vakarøá pietryèius. Jau 1797 m. Samuelio Li-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 27


lientalio sudarytame uosto áplaukos þemëlapyjevedlinës kryptis pietvakariø kryptimi.Nuo XIX a. vidurio áplaukà sutvirtinusakmeniniais átvarais, vedlinës kryptis tapopastovi ir nepakitusi išliko iki XX a. ketvirtojodeðimtmeèio. 1946 ar 1949 m. naujauosto administracija pakeitë laivatakiojûrinës dalies kryptá: vos patekæ tarp átvarø,ið jûros á uostà áplaukiantieji laivai turëjokeisti plaukimo kryptá ir pasisukti 23 o 18'á pietus (þinoma, tiek pat ir iðplaukdami).Audrø metu ar sàsiauryje sustiprëjus átekanèiaiarba iðtekanèiai srovei tai atlikti bûdavonelengva ir net pavojinga. XX a. viduryjepertvarkius uosto áplaukà ir patobulëjusnavigacinei árangai senuoju vedlinësbokštu nustota naudotis. Ðalia Klaipëdosnaftos terminalo pastatytas naujaspriekinis aþûrinis su lempa virðuje vedlinësbokðtas. Prieš penkiolika metø pailginusuosto áplaukos vagà vedlinës nustotosnaudoti. Laivai pradëjo vadovautisbendra ið Þemës palydovø nustatoma padëtiesatskaitos rodykle (GPS).Technikos paveldo paminklasDidysis vedlinës bokðtas iðkilo XIX a.viduryje sparèiai plëtojantis uostui. Jis iškilobemaþ tuo laiku, kaip šiandienos miestoþinomybës: pasukamas „Grandiniø tiltas“(pastatytas 1855 m.) ir rekonstruotasBirþos tiltas (1879 m.). Didysis bokðtasXX a. pradþioje iki treèiojo deðimtmeèio buvolabai svarbus þvejø uosto-valgumoorientyras. Jis stovëjo priemiesèio pakraštyje,ðilelyje, aplink já ávairiomis kryptimis ëjokeliai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915m. pavasará, kad apsunkintø kariniø laivøáplaukimà á uostamiestá, didysis bokðtas rusøarmijos kariø buvo nuverstas ant gretastovëjusio namelio. Bet netrukus po karovël atstatytas. Spëjama, kad rekonstruotasbokštas turëjo pakeistà virðûnæ. Penktàjá-aðtuntàjádešimtmeèiais pleèiantis uostui,jis buvo uþgoþtas ankstesniojo þvejøkaimelio vietoje pastatytø penkiaaukðèiønamø – iš Kurðiø nerijos buvo matyti tik virðutinëdalis ir „kryþius“. 1972 m. jo pamataisutvirtinti plytomis ir skiediniu, dar vëliau,kad á já nelaipiotø, buvo paðalintos apatinëssijos ir kopëèios. Ekspertø vertinimubokštas buvo saugus ir miestieèiams nekliudë.Taèiau tolesná bokðto likimà nulëmëneþinojimas ir nenoras þinoti.2004 m. rugsëjo 8 d. Vyriausybë priëmënutarimà Nr.1150 „Dël nekilnojamøjødaiktø nuraðymo“. Jame rašoma, kadbakenas (vidinio kanalo antrinis vedlinisþenklas) dël funkcinio nusidëvëjimo pripaþintasnetinkamu naudoti. 2007 m. pabaigojeuosto direkcija, kuri pasitikëjimoteise valdë ðá árenginá, paskelbë aukcionàstatiniui nuversti. Jo nugalëtoja tapoUAB „Subare“. Bendrovë ásipareigojo ðálaivybos þenklà supjaustyti ir iðveþti á metalolauþà. 2008 m. sausio 15 d. bokštasbuvo nuverstas. Beliko tik keturi betonopagrindai. Simboliðka, kad tai ávyko sausio15 d., klaipëdieèiams svarbaus jubiliejausminëjimo metu.Uostamiesèio simbolisVedlinës didysis bokðtas siejo miestoburlaiviø ir garlaiviø epochà su ðiandienoskraðtovaizdþiu, kûrë miesto istorijos pojûtá.Bûtent istorinëje miesto dalyje – Vitëjeatsirado bokðtø, arba tiksliau vedlinësbokðtø – Bakenø (Baaken Straße) gatvë,o tolëliau driekësi Ðvyturio. Klaipëdojevedlinës bokštai tapo miesto simboliu.Miestø herbø tyrëjas ið Vokietijos HeinrichasNeu teigia, kad ir uostamiesèio herbe,naudotame 1446 ir 1618 m., du ðoniniaibokðtai galëjo simbolizuoti ne tik gynybinius,bet ir laivatakio vedlinës bokðtus.Ðá teiginá patvirtintø herbe dangausskliaute pavaizduotos þvaigþdës. Dangauskûnai praeityje buvo svarbus jûrinësastronomijos paþinimo dëmuo. XIX a. viduryje– XX a. pradþioje navigaciniai bokðtaibuvo vaizduojami oficialiame Klaipëdosherbe. Tai išskirtinis atvejis Europosuostamiesèiø istorijoje.Mylëk, tikëk ir laukDidþiojo vedlinës bokšto mieste nebuvogalima nepastebëti. Taèiau já, kaip ir kitusaukðtesnius kaip penki aukštai vyriausybiniusstatinius, XX a. šeštàjá dešimtmetásaugumo sumetimais buvo drausta fotografuoti.Dël to jis retai pakliûdavo á miestopanoraminius vaizdus. Skirtingai nei ðvyturys,jis negalëjo bûti vieðai rodomas irnaudojamas kaip senasis miesto simbolis.Nebuvo kryptingø jo praeities tyrimø.Dël to nespëtas átraukti á jûrinës technikospaveldo statiniø sàraðà. Taèiau vedlinësbokðto smailë ir kryþius þadino miestieèiøsmalsumà, vaizduotëje skatino plëtoti ávykiøpanoramà. Iðlikæs didysis bokðtas buvoapipintas ávairiausiais pasakojimais. Nevisi jie uþrašyti. Bokšto smailës kryþiø, trikampáir statinaitæ buvo galima ávairiai „perskaityti“.Jis sietas su ið viduramþiø laikømus pasiekusia priesaika: „Mylëk, tikëk irlauk“. Ne maþiau populiarus ir krikðèioniðkasþymenø aiðkinimas: kryþius – tai tikëjimoKristumi þenklas, trikampis – šventojitrejybë, o statinë likusi nuo senøjø pirmtakø– þibintø, kai ant svirties iškeliamuosekubiluose buvo deginama áspëjamoji ugnis.Dar visai neseniai senøjø klaipëdieèiøbuvo pasakojama, kad kryþius pastatytasaudros metu suduþus laivui vieno iðsigelbëjusiojûreivio pastangomis ir skirtas iš jûrosnegráþusiems þvejams atminti. Šio simboliosugràþinimas ar naujoviðkas áprasminimassenojoje vietoje sujungtø burlaiviøepochà su šiandiena ir galëtø tapti paminklujûroje amþinybæ suradusiems.PanevëþiopaveAdolfas VËÞYSPanevëþio vietovardis neabejotinai yrahidronimas. Jis kildinamas nuo Nevëþioupës – deðiniojo Nemuno intako pavadinimo.Þinomos kelios legendos, atskleidþianèiosupës pavadinimo kilmæ. Vienajø byloja, kad esà, eidamas pasivaikðèiotipaupiu, caro valdininkas pasveikino prieupës þolæ pjaunantá vietiná þmogø, kuris ápasveikinimà rusø kalba nieko neatsakë.Gal kalbos nesuprato. Taip visi vietiniaigyventojai buvo pavadinti „neviaþais“,nuo rusiškojo „íåâåæa“ – storþievis, staèiokas,nemandagus, nemokða, neišmanëlis,tamsuolis. O kadangi ðie þmonësgyveno prie upës, tai ta upë ir tapo Nevëþiu...Ðià legendà yra apraðæs K.Gukovskissavo knygelëje „Panevëþio miestas“(Ê.Ãóêîâñêié. Ãîðîä Ïîíåâúæü.Êðàòêié èñòîðèêî-ñòàòèñòè÷åñêiéî÷åðêú. Êîâíà, 1905).Moksliðkiausià iki ðiol vietovardþio aiðkinimàyra pateikæs prof. Kazimieras Jaunius(1848–1908) – kunigas, kalbininkas,þymus lietuviø kalbos tarmiø tyrinëtojas,lietuviðkosios mitologijos þinovas. Jis Nevëþiovardà etimologiðkai sieja su Vëþosupeliu. O Vëþa yra vedinys ið indoeuropietiðkoþodþio VAAGH ðaknies, reiðkianèiosrëkti, ðaukti, ûþti, oðti. Su neiginiu neNevëþis apibrëþiamas kaip rami, neoðianti,lëtai tekanti upë. Profesorius dar teigia,kad seniau Nevëþis buvo moteriðkosgiminës, o dabar – vyriðkos. Na, o gyvenvietë,ásikûrusi prie, greta, palei Nevëþáágavo Panevëþio pavadinimà. VietovardþiaiPakruojis, Pasvalys, Pašuðvys,Panemunëlis, Palëvenë, Paástrys, kaip irPanevëþys, taip pat yra hidronimai.Siekiant heroizuoti praeitá, Panevëþiovietovardþio paminëjimà bandyta sieti suLDK didþiuoju kunigaikðèiu Vytautu Didþiuoju(1392–1430). Atseit 1414 m. kunigaikðtis,po Þemaitijos krikðto gráþdamasá Vilniø, buvo sustojæs vietovëje, kurSirupio upelis (dabar kanalizuotas) átekaá Nevëþá. Ten, áteisindamas krikðèionybæ,ásakë nugriauti rastà senà pagoniðkàðventyklà, iškirsti šventà puðynëlá bei iðvarytiðventyklos krivá. Ði legenda paimtaið kunigo I.Vierðinskio rankraðèio (HipolitWierciñski. Opisanie statystyczne parafijiPoniewiezkiej, 1851) buvo pakartota28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


ldoPaveldà suprantame kaip atmintinø istorijos ir kultûros reiðkiniø visumà. Paveldasatskleidþia moderniojo gyvenimo ávykiø kilmæ ir iðtakas. Pavadinimai ir vardai yra seniausipaveldo objektai. Tik po jø tikrojo atsiradimo ðie þenklai vëliau pakliuvo á raðytiniusðaltinius. Nekilnojamas kultûros paveldas uþ vietovardþius yra vëlesnës kilmës.maþiejiþenklaivysk. K.Paltaroko, kan. A.Dogelio, rašytojoD.Dovgialo (Ä.È.Äîâãÿëëî), publicistoJ.Baltakevièiaus, enciklopedisto B.Kviklioraštuose.Taèiau XIV ir XV amþiø Lietuvos bei kryþiuoèiøkronikose tyrinëtojai iki ðiol Panevëþiovietovardþio dar nëra radæ. Seniausiasraðtiðkas Panevëþio paminëjimas aptinkamasLDK didþiojo kunigaikðèio Aleksandro(1492–1506) 1503 m. rugsëjo mënesioraðte Ramygalos klebonui. RemdamasisVilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboroskundu, kuriame Nevëþio ir Lëvens tarpupiogyventojai apraðomi kaip þalèiø garbintojaiir pagonybës sekëjai, didysis kunigaikðtisminëtàjà teritorijà, raðte vadinamàAstrave, dovanojo Ramygalos baþnyèiai.Dovanojo su ápareigojimu ákurti èiabaþnytëlæ – Ramygalos baþnyèios filialà.Minint Panevëþio 500 metø jubiliejø,panevëþieèiø lëðomis Senvagës skveroprieigose buvo pastatytas paminklasmiesto paskelbëjui Lietuvos didþiajam kunigaikðèiuiAleksandrui. „Moksle ir gyvenime“plaèiau apie tai raðyta 2003 m. 8–9numeryje (V.Þigas. Panevëþio ákûrëjas –valdovas Aleksandras). Paminklo autoriaiyra skulptorius S.Kuzma ir architektasV.Klimavièius (2003). Ant paminklo pjedestaloþiûrovas atras ámoniø-rëmëjø pavadinimusbei pavardes privaèiø asmenø,kurie savo lëðomis parëmë paminkloir aikðtës prieðais já árengimà. Ðrifto autoriusprof. A.Gurskas aukotojø áraðaisskulptûros pjedestalo reversà dekoravonuo virðaus iki apaèios. Kukliu ðrifto aukðèiuiðskirtas kunigaikðèio titulas ir vardas,iðkaltas lietuviø ir lotynø kalbomis (1 pav.).Minëtinas ir kitas paminklinis þenklas,pastatytas greta vietos, kurioje, vykdantvaldovo valià, buvo ákurta pirmoji medinëmiesto baþnytëlë. Èia bûta ir pirmosios turgausaikðtës su smukle, kurios pelnas ëjobaþnytëlës iðlaikymui. Minint Panevëþio500 metø jubiliejø, Panevëþio kraðtieèiøklubo „Tëviðkë“ iniciatyva ir lëðomis minimojeteritorijoje, vadinamoje Senamiesèiu,buvo pastatytas akmeninis þenklas su kunigaikðèioAleksandro 1503 metø raðto citatalietuviø kalba. Þenklo autoriai – dizai-1 pav.neris V.Puronas ir architektas M.Steponavièius(2003).Dar iki ðiol miesto vadovø kabinetuoseir koridoriuose gaji nuostata, kad miestasturi per daug paminkliniø þenklø. Irkam jø ið tikrøjø reikia? Taigi tenka galvotiapie konkursø projektavimui rengimà,dalyvauti polemikoje, spræsti finansavimo,statybos bei esamø paveldo þenklø prieþiûrosklausimus. O tai, vadovø nuomone,yra grynos iðlaidos ir galvos skausmas.Taèiau, kaip yra pasakæs vienas televizijosherojus, – istorijos nesuklastosi.Panevëþys iki XIX a. su retomis iðimtimisbuvo medinis miestas. Iðimtis – 1614m. dabartinëje Kranto gatvëje pastatytasmûriniø pastatø kompleksas – Upytës apskritiesteismø su archyvu ir kalëjimu rûmai.Ið ðiø pastatø mûsø laikus pasiekë tikvienas namas, paþymëtas Kranto gatvës21 numeriu. Tai seniausias miesto mûrassu seniausiu maþuoju paveldo þenklu –paminklinës plokðtës fragmentu. Tekstas,iðkaltas lotynø kalba, paaiškina, kad „...šie rûmai kartu su Upytës pavieto þemësir karo teismø kurija visagalio vieðpatiesdievo garbei ir visuomenës labui buvo pastatyti1614 vieðpaties metais“. Virð tekstoiðkaltas seniausias miesto herbas neiðliko.Jis valstybës okupacijø metais buvosunaikintas. „Mokslas ir gyvenimas“ apieðio þenklo istorijà plaèiau raðë 1996 m. 3nr. (V.Þigas. Seniausiojo Panevëþio pastatomemorialiniai þenklai). 1995 m. sausiomën. ant pastato rytø fasado buvo atidengtaspaminklinis þenklas lietuviø kalba. Þenkloautorius – dizaineris V.Þigas. Þenklobronzos medalionas vaizduoja 1614 metøLDK sidabrinio graðio reversà su Vyèioheraldine figûra ir pastatø statytojo LDKvyriausiojo iþdininko, notaro ir Upytës seniûnoJ.Valavièiaus herbo heraldine linijinefigûra Bogoria (2 pav.).2 pav.Naujausiøjø laikø legenda byloja, kadðio medaliono Vytis Lietuvos heraldikoskomisijai „pakuþdëjo“ Panevëþio apskritiesherbo grafinio simbolio siuþetà. Apskritiesherbo autorius – dail. R.Rimkûnas(2004). „Sidabriniame lauke, kurio raudonapapëdë atskirta dantyta (mûro) linija,vaizduojamas juodas ðarvuotas raitelis, kuriosmailøjá ðalmà puoðia raudona stilizuotaplunksna. Raitelis deðinëje rankoje laikokalavijà, prie kairiojo peties turi mëlynà skydàsu dvigubu auksiniu kryþiumi. Pagrindináskydà juosia mëlynas bordiûras su 10dvigubø auksiniø kryþiø. Vëliava herbospalvø, laisvieji kraðtai apvesti sidabrine virvute.Ploèio ir ilgio santykis – 5:6“, – skelbiaherbo apraðymas. XVI a. viduryje Upytëspavieto centru tapo Panevëþys. Nuoðios datos iki XIX a. Upytës þemës antspauduosebuvo vaizduojamas raitelis.Tuo simboliu lyg pabrëþiama, kad Panevëþioapskritis yra tiesioginë senosios Upytëspavieto (apskrities) vadybos tradicijøtæsëja.Tarpukariu miestui sukurti istorinæ vertæturintys maþieji paveldo þenklai nëragausûs. Jie sukaupti ðv. Petro ir PoviloMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 29


3 pav.baþnyèioje (1877) , Kristaus Karaliaus katedroje(1930), buvusiame Lietuvos Bankoskyriuje (dabar DnB NORD Panevëþioskyrius), miesto kraðtotyros muziejuje,miesto Senamiesèio ir Katedros kapinëse,privaèiuose rinkiniuose.Þymiausias tarpukario maþøjø paveldoþenklø Panevëþyje autorius yra nuo Panevëþiokilæs skulptorius J.Zikaras (1881–1944). Gyvendamas ir dirbdamas Panevëþyje,galvojo ir apie paminklà laisvei. Miestokraðtotyros muziejuje saugomas skulptoriaus48 centimetrø aukðèio gipso maketassu alegorine laisvës figûrële. ÐvenèiantLietuvos Respublikos deðimtmetá (1918–1928) laisvës skulptûra, sukurta Panevëþyje,buvo iðlieta ið bronzos ir pastatyta skveregreta Karo muziejaus Kaune. Panevëþiokraðtieèiø klubo „Tëviðkë“ pastangos J.Zikaroatminimà dar kartà áamþinti pastatanteskiziná jo paminklà laisvei miesto Laisvësaikðtëje nebuvo vaisingos.Minëtina J.Zikaro Kristaus figûrosskulptûra Kristaus Karaliaus katedros pagrindiniamealtoriuje (1930), pirmojo Panevëþiovyskupo K.Paltaroko (1875–1958)portretas-medalionas ðv.Petro ir Povilobaþnyèios interjere (1935), dvylikos atlantøskulptûros archit. M.Songailos suprojektuotameLietuvos banko skyriaus interjere(1931). Lietuvos Banko muziejaus direktoriusV.Laurinavièius savo monografijoje„Bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga –XX a. I pusë. Projektuose, fotografijose, atvirukuose“(Vilnius, Lietuvos Bankas,2003) raðë „... pastato fasade vengta dekoro,interjere dominuoja ið iðorës nematomasbanko operacijø salæ dengiantisskliautuotas kupolas, kurá laiko 12 skulpt.J.Zikaro (1881–1944) sukurtø atlantø (tonuotasgipsas, aukðtis – 220 cm). Zikarasatliko ir kitus skulptûros darbus banko viduje.Po kupolu kabëjæs originalus ðviestuvas,puoðæs banko operacijø salæ, dingopokario metais (ðiuo metu pastato, kuriameásikûræs AB banko NORD/LB LIE-TUVA skyrius (dabar AB DnB NORD bankoskyrius), salëje kabo panevëþieèio dailininkoV.Þigo sukurtas 24 ðakø 2 aukðtøaugalinës formos ðviestuvas)“ (3 pav.).J.Zikaras, gyvendamas Panevëþyje irdirbdamas berniukø gimnazijoje (dabarJ.Balèikonio gimnazija) pieðimo mokytoju,dalyvavo Lietuvos Banko monetø sukûrimokonkurse. Laimëjæs konkursà sukûrë1925 metø emisijos monetø modelius.Tai 1, 5, 10, 20, 50 þalvario centø ir 1,2, 5 sidabro litø aversai ir reversai. Net trijømonetø reversus puoðia lino motyvas. Taiduoklë savo kraðtui, kuris tuo metu garsëjokaip linininkystës centras (4 pav.). Panevëþyjetaip pat sukurtas ir nenukalto 50aukso litø monetos modelis (1926).4 pav.dicinos seseriai. Ðie medikai 1941 m. artëjantvokieèiø frontui buvo apkaltinti uþprofesinës pareigos vykdymà ir þiauriai nukankinti.Po karo paminklinis þenklas buvoiðmontuotas ir slapta uþkastas po þeme.Statant dabartinius ligoninës korpususir kasant tranðëjà ðiluminei trasai, paminklinisakmuo buvo suþalotas ekskavatoriauskauðu ir po neplanuoto suradimo,priþiûrint saugumo komiteto darbuotojui,dar kartà palaidotas. 1988 m. atstatytas.Suþalotas vietas „gydë“ skulpt. A.Vytënas.Greta J.Balèikonio gimnazijos pastatoRespublikos gatvëje 1970 m. B.Buèaspastatë granito paminkliná þenklà-biustàðios gimnazijos mokytojai, raðytojai, visuomenësveikëjai G.Petkevièaitei-Bitei.Gimnazijoje raðytoja mokytojavo 1919–1924 m. (5 pav.). Palaidota miesto Kated-Pagerbiant J.Zikarà ir ðvenèiant jo gimimoðimtmetá, ant J.Balèikonio gimnazijosfasado (Respublikos g. 47) atidengtaspaminklinis þenklas skelbia, kad èiadirbo skulpt. J.Zikaras. Klasiko sûnaus sukurtàtëvo portretà pagamino skulpt. V.Tallat-Kelpða,projektà parengë archit. L.Andriuðkevièienë(1982).Pastatas P.Puzino gatvëje, kuriame suðeima gyveno ir kûrë J.Zikaras, neiðliko.Jis buvo nugriautas ruoðiant sklypà naujobanko statybai apie 1983 metus. Dabarèia pilkuoja Registrø centro filialas(P.Puzino g. 7) ir skulpt. A.Vytëno keistomastelio atminimo þenklas nugriautampastatui. Juozo Zikaro vardu pavadintaviena miesto gatvë (iki 1989 m. buv. Dþontogatvë).Þenklûs mieste ir kito tarpukario laikøskulptoriaus ir poetës S.Nëries pirmojo vyroB.Buèo (1903–1979) sukurti maþieji paveldoþenklai. Senamiesèio kapinëse stoviautorinis betono paminklas mokytojaiV.Bûtënienei, pasiþymintis tuo metu madingumoderno stiliaus dekoru (1935).Respublikinës ligoninës parkelyje 1943 m.uþ ligoninës gydytojø privaèias lëðas buvopastatytas granito paminklinis þenklasNKVD aukoms – trims gydytojams ir meroskapinëse. Jos antkapinio þenklo – lesyklos– autorius skulpt. B.Buèas. Ant „lesyklos“cokolio iðkiliu ðriftu grubiais karolaikotarpio árankiais iðkaltas tekstas: MÛ-SØ TIKRIESIEM POETOM PAUKÐÈIAM(1943). 1984 m. apnykusi kapavietë buvorenovuota. Iðsaugotas autentiðkas antkapinisþenklas ir retuðuotas minëtojoteksto ðriftas. Kapavietës, sukonstruotosið granito gaminiø, projekto autorius – dizainerisV.Þigas.Maþiau þinomas visuomenei paskutinisskulpt. B.Buèo darbas – dekoratyvinëskulptûra „Nevëþis“. Ji 1979 m. buvo pastatytaprie miesto vandenvalos árengimøadministracinio pastato. Plastikos ið betonodarbus atliko pats autorius (6 pav.).6 pav.5 pav.30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Netoli G.Petkevièaitës-Bitës palaidotasJ.Lindë-Dobilas (1872–1934) – berniukøgimnazijos (dab. J.Balèikonio gimnazija)direktorius, kunigas, raðytojas. 1919m. sukûrë romanà „Blûdas“, kuriame apraðojaunos Lietuvos Respublikos kariøkovas uþ nepriklausomybæ prieð interventus.1986 m. apnykusià kapavietæ buvonutarta renovuoti, panaudojant patvariasmedþiagas. Parengtas techninis projektasbuvo suderintas nustatyta tvarka, renovacijaigautas Kultûros ministerijos leidimas.To meto miesto Vykdomojo komitetopirmininkas B.Kaèkus, papraðytasfinansuoti ðá paveldo objektà, iðsigandoir projekto autoriui dizaineriui V.Þigui atskaitëpaskaità apie J.Lindës-Dobilo antitarybinæraðytojo veiklà. Finansavimasbuvo uþdraustas.Teko ieškoti kito finansavimo šaltinio.Miesto turizmo agentûros vadovasS.Ðamðonas mielai sutiko projekto ágyvendinimuiskirti reikiamas lëðas – apie 4tûkst. rubliø. Direktorius sprendimà motyvavoturizmo programos „LiteratûrinisPanevëþys“ vykdymu. Kapavietës paminklinisþenklas – tai poliruoto rusvo granitotribûna su memorialiniu áraðu. Ant josstalvirðio – pilko granito atversta knyga.Kiti kapavietës gaminiai yra poliruoto rusvogranito (7 pav.).7 pav.Á kultûros paminklø sàraðà, kaip vietinësreikðmës istorijos paminklas, 1973 m.buvo átrauktas pastatas Vasario 16-osiosgatvëje, paþymëtas Nr. 23. Ðiame pastate,kurá seni panevëþieèiai vadina tiesiogMoigiø namu, 1901–1905 metais su pertraukomisgyveno tuo metu maþai kamþinomas raðytojas Jonas Biliûnas (1879–1907) su þmona gydytoja stomatologeJulija Jankaityte-Biliûniene. 1985 m. pastatorytø fasado niðose, iðmûrytose abipusáëjimo á namà, skulpt. A.J.Pajuodissukûrë ir sumontavo dviejø daliø paminklináþenklà-diptikà, skirtà J.Biliûnui.Rašytojo portretas-biustas ir knyga sumemorialiniu tekstu buvo lieta iš bronzosTalino dailës dirbtuvëse ARS. Kilus spalvotojometalo vogimo karðtligei, þenklo dalisbuvo pavogta, o kita demontuota ir nuoto laiko saugoma Kraštotyros muziejaussaugykloje. „Nenuostabu, kad ðá paminklináþenklà daugelis panevëþieèiø jau pamirðo...“– raðë miesto dienraðtis „Panevëþiorytas“ 1996 m. birþelio 5 d. (8 pav.).8 pav.Taèiau iki ðiol maþasis paveldo þenklasraðytojui J.Biliûnui Panevëþyje dar neatstatytas.Dabar gydytojo Tado ir notaro JonoMoigiø namø kompleksas yra paskelbtasnekilnojamojo Kultûros paveldo objektu irèia veikia miesto Kraðtotyros muziejus.Panevëþyje darbo karjerà pradëjo irpoezijos klasikë S.Nëris (Salomëja Baèinskaitë-Buèienë,1904–1945). Èia ji1934–1936 m. mokytojavo mergaièiøgimnazijoje, kur dëstë lietuviø kalbà ir literatûrà.Ant archit. V.Landsbergio-Þemkalniosuprojektuotos gimnazijos (1935)rytø fasado 1974 m. skulpt. A.Bosas sumontavosavo sukurtà paminkliná þenklàpoetei. Tai klasikës portretas, iðskobtasið raudonmedþio su tekstu, paþyminèiupoetës darbo metus ðioje mokymo ástaigoje.Dabar ði mokykla vadinasi VytautoÞemkalnio gimnazija (Smëlynës g. 29).Aprimus aistroms dël poetës kûrybosvertinimo valstybës virsmo laikais, S.Nërisbuvo reabilituota. Ant pastato P.Puzinogatvëje Nr.11 ðiaurinio fasado 1995 m.lapkrièio mënesá iðkilmingai buvo atidengtaspaminklinis þenklas su poezijos klasikësbronziniu portretu. Ðiame pastateS.Nëris su vyru skulpt. B.Buèu gyveno1934–1936 metais. Portrete poetës veidaspasuktas á gimnazijos pusæ ir ákomponuotasá specialiai suformuotà pusapvaliànegilià niðà. Virðuje stiklu þëri didelistarpukario laikø populiaraus miesto fotografoJ.Þitkaus fotoateljë langas. Po granitoplokðte su memorialiniu tekstu sumontuotalentynëlë poetës gerbëjø padëkosþenklams. Þenklo autoriai – skulpt.J.Jagëla ir dizaineris V.Þigas (9 pav.).Tæsiant literatûrinio Panevëþio temà,negalima nepaminëti mokslo veikëjo,akademiko ir kalbininko J.Balèikonio(1885–1969), kilusio ið Panevëþio rajono,Ëriðkiø. Ðioje vietoje pacituokime V.J.Baliûnà,knygos „Panevëþio Juozo Balèikoniogimnazija“ (1995) autoriø: „... po 12metø, 1918-aisiais, vël savo jaunystësmieste. Per tà laikà jis baigë Peterburgouniversitetà, dirbo lietuviðkø laikraðèiø re-9 pav.dakcijose, mokytojavo Vilniuje, Voroneþolietuviø gimnazijose. Gráþo á Panevëþáatsakingam darbui. Kûrë Mokytojø seminarijà,1918–1920 m. buvo gimnazijos direktoriusir lietuviø bei lotynø kalbø mokytojas...1970 m. kovo 12 d. Ministrø Tarybosnutarimu, pagerbiant Lietuvosmokslø akademijos akademiko, Lietuvosnusipelniusio mokslo veikëjo, profesoriausJuozo Balèikonioatminimà, I vidurineimokyklai buvosuteiktas buvusio josauklëtinio ir direktoriausvardas“. 1985m., minint J.Balèikonio100-àsias gimimometines, mokyklosfojë buvo atidengtasskulpt. J.Genevièiaussukurtas akademikogranitinisbiustas. Ið obuolmuðaimargo granito luitoiðkaltas kalbininkasrankoje laiko rankraðtáir tvirtai þvelgiaá lietuviø kalbos ateitá(10 pav.).J.Balèikonio atminimaspagerbtas ir10 pav.miesto vieðojoje erdvëje– Kranto gatvës skvere. 1996 m. archit.A.Ðironas suformavo teritorijà, kuriojebuvo pastatyta bronzinë akademikoskulptûra, kurià sukûrë panevëþietisskulpt. A.Vytënas.Paminkliniu þenklu taip pat pagerbtasrašytojas ir publicistas J.Kasiukaitis(Velþio k. 21), poetas ir pedagogasM.Grigonis (Bruknynës g. 22A), kalbininkas,tautosakininkas ir vertëjas P.Bûtënas(A.Jakðto g. 3), poetas J.Èersesas-Besparnis (Ukmergës g. 59A), latviø poetasJ.Rainis ir jo þmona literatë Aspazija(Laisvës a. 1).Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 31


Kas þinoma apieDr. Vincas KADIS(Kanada, Edmontonas),dr. Domicëlë MIKALAUSKAITËBananuose yra trijø formø natûraliøcukrø – sacharozës, fruktozës ir gliukozës,sujungtø drauge su maistinëmis skaidulomisir suteikianèiø specifiná skoná beipoveikio ypatybiø. Nustatyta, kad jie turisavybæ maþinti þmogaus depresinius reiðkinius.Bananuose yra gausu B grupësvitaminø, kurie ypaè svarbûs nervø siste-bananø reikðmæþmogaus sveikataiÐiuo metu antioksidantai, kuriø daugiausia randamavaisiuose, uogose, darþovëse, tiriami ávairiose pasaulioðalyse. Apie antioksidantø paieðkas bananuose þiniø kolkas maþai, taèiau pastaruoju metu mokslininkus sudominobananø maistiniø medþiagø fiziologinis veikimasþmogaus organizme ir átaka kai kurioms jo funkcijoms.mos veiklai. Vitaminai B 6, B 12, kalio ir magniodruskos padeda maþinti ir nikotinoneigiamà poveiká mëgstantiems rûkyti.Bananuose yra pakankamai aminorûgðtiestriptofano, kuris þmogaus þarnyneyra lengvai rezorbuojamas á kraujà,be to, ið ðios aminorûgðties þmogausorganizme lengvai pasigamina neuromediatorius(tarpininkas) serotoninas,kuris pasiþymi relaksacinëmis savybëmis.Pavyzdþiui, vakare išgertas šiltaspienas, kuriame taip pat pakankamaitriptofano, padeda lengviau uþmigti.Lietuvos þurnalistø sàjungosiniciatyva Vilniaus visuomeneibuvo pristatyta þinomo þurnalistoir publicisto Vytauto Þeimantoknyga „Mano þurnalistikosdešimtmeèiai“. Joje atsispindiilgametë – tris dešimtmeèiustrukusi jo kûrybinë veikla.Knygos autorius gimë Vilniuje 1944metais, tik frontui praûþus, karo nusiaubtamemieste.Todël vaikystëje, anot jo, jisnematë graþiø saulëlydþiø, nemynë basakoja gaivinanèios ryto rasos, negirdëjomielo vakaro lakðtingalø suokimo.Tai pajuto ir visa ðirdimi pamilo vëliau.Ðeðiolikos metø jis pradëjo dirbti ðaltkalviuelektriku Vilniaus „Þalgirio“ stakliøgamykloje, buvo paðauktas á sovietø kariuomenæ.Gráþæs namo, ástojo á Vilniausuniversiteto Ekonomikos fakultetà. Taèiaudomëjosi ne tik ekonomika. Já traukë norasraðyti, kurti. Po antrojo kurso kartu suuniversiteto studentø statybininkø bûriuV.Þeimantoknygos„Manoþurnalistikosdešimtmeèiai“pristatymometuTrys vaisingi þurnalisto VytautoÞeimantodeðimtmeèiaiSerotoninas kaip mediatorius dalyvaujair miego funkcijose. Manoma, kaddël bananuose esanèiø maisto medþiagørelaksacinio poveikio pagerëja þmogausnuotaika, sumaþëja depresija, þmogustampa laimingesnis. Dabar jau randamair kitø maisto medþiagø, veikianèiøþmogaus nuotaikà ir savijautà, bet iðesmës tai ateities klausimai.Bananai, vartojami kartu su vitaminoB 6priedu, padeda reguliuoti gliukozëskoncentracijà kraujo plazmoje ir taip prisidedaprie þmogaus nuotaikos gerinimo.Bananuose gausu kalio druskø, todëljie turi savybæ maþinti padidëjusákraujospûdá. Kartu jie reguliuoja natrio irkalio santyká, o tai turi átakos ðirdies veiklai.Apskritai natrio ir kalio santykis kraujoplazmoje priklauso nuo þmogaus variðvaþiavoá Kalnø Altajø. Ten dirbo visà vasarà.Pamilo tuos kalnus ið karto ir visamlaikui. Vëliau dar kelis kartus ten vaþiavo.Altajus, jo nepakartojamas groþis ir gamtosdidybë paskatino rimèiau imtis plunksnos.Kalnø Altajaus autonominës sritieslaikraðèiuose pasirodë ir jo pirmosiospublikacijos neþinybinëje spaudoje. Beje,rusø ir altajieèiø kalbomis. Apie Altajøraðë ir „Moksle ir gyvenime“.„Per Altajø susirgau þurnalistika.Spaudoje aktyviau reikðtis pradëjau studijuodamastreèiajame kurse. Man patikoraðyti, dþiaugiausi, kad spausdina. Nënepajutau, kaip pomëgis tapo mano pro-fesija. Beveik visà gyvenimà praleidaulaikraðèiø redakcijose“, – raðo knygosáþangoje V.Þeimantas.Jo raðinius pastebëjo tuometis „Tiesos“laikrašèio redaktorius, þinomasrašytojas Albertas Laurinèiukas. Jis ir pakvietëá „Tiesà“. Ten dirbo beveik deðimtmetø. Vëliau tapo „Vakariniø naujienø“vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1999 metø– laikrašèio „Lietuvos aidas“ vyriausiojoredaktoriaus pavaduotojas.V.Þeimantas dirbo ávairiuose minëtø32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


tojamo maisto sudëties. Augaliniuosemaisto produktuose gausu kalio, o gyvulinëskilmës – natrio. Taigi bananaiðia prasme labai naudingi.Ádomiausia tai, kad pastaruoju metuaptikta, jog bananai turi átakos smegenøveiklai. Literatûroje nurodoma,kad, ištyrus nemaþà skaièiø studentø,kurie tyrimo metu valgë bananus perpusryèius, pertraukas ir prieðpieèius,nustatyta, jog jie buvo budresni ir jøsmegenø veikla daug aktyvesnë.Dël ðiø prieþasèiø bananai labai tinkane tik kaip lengvai organizmo naudojamasenergijos ðaltinis, bet ir kaipsmegenø funkcijà aktyvinanti priemonë.Bananø miðinys su medumi ir pienulabai greitai padeda atgauti jëgaspo sunkaus fizinio krûvio, sunormintigliukozës koncentracijà kraujo plazmoje,pagerinti nuotaikà.Be to, bananai pasiþymi antacidiniupoveikiu, t.y. padeda sumaþinti sunkausfizinio krûvio sukeltà organizmovidinës terpës rûgðtingumà, dël kuriopadaugëja rûgðèiø apykaitos produktø.Mûsø krepðininkams, iðliejantiemsdaug prakaito krepðinio aikðtelëje, irgibûtø pravartu atgauti jëgas minëtuojubananø, medaus ir pieno miðiniu.Daþnas bananø vartojimas padedareguliuoti organizmo vandens balansà,maþinti stresines situacijas. Anglijosmedicinos spaudoje teigiama, kad daþnaivalgant bananø insulto tikimybæ galimasumaþinti net iki 40 procentø. Apskritai,bananai yra toks dietinis maistoproduktas, kurá tinka vartoti sergant ávairiomisligomis.Bananai tinka ir norintiems maþintikûno svorá, ribojantiems maisto kieká,nes padeda palaikyti vienodà gliukozëskoncentracijà kraujo plazmoje. Bananøþieve patrynus uodo ákàstà vietà,sumaþëja nieþëjimas.Palyginti su obuoliuose esanèiomismaisto medþiagomis, bananuose yraapie keturis kartus daugiau baltymø, dukartus daugiau angliavandeniø (ypatingosformos junginyje su maistinëmis skaidulomis),tris kartus daugiau fosforo, penkiskartus daugiau vitamino A ir geleþies,ypaè daug kalio ir B grupës vitaminø.Antanui Tylai – 80dienraðèiø skyriuose, kuravo daug temø.Ið pradþiø daugiau raðë uþsieniogyvenimo, lietuviø iðeivijos, vëliau –ekonomikos, aplinkosaugos, karybos,kultûros temomis. Arèiausiai ðirdies likokultûros, Lietuvos istorijos, gamtostemos, kelioniø eseistika, Maþoji Lietuva.Apie deðimtá jo straipsniø yra paskelbæsir „Mokslas ir gyvenimas“.Vilniuje ëmus kurti ávairias tëviðkënødraugijas, jis ástojo á Vilniaus ukmergieèiøbendrijà, nes su ðiuo kraðtu joðeimà daug kas siejo ir tebesieja. Taigiatsirado ir daugiau jo publikacijø apieUkmergæ, jos þmones, ádomus Ukmergëslegendø ciklas.Per tuos deðimtmeèius jis paraðë keletàpublicistikos knygø: „Teisingumasreikalauja“ (1984 m., Brailio raštu 1985m.), „A Call for Justice“ (anglø kalba, 1986m.), „Procesas nesibaigia“ (1988 m.); kelioniøeseistikà „Vilkas su varpeliu“ (1992m.), analitines knygas „Lietuvos vartotojøkooperacija: nuo pirmøjø þingsniø iki2000 metø“ (kartu su kolega Vytautu Vaitkumi,2000 m.), „Atvertas langas á Europà“(2002 m.) ir „Okno, otwarte do Europy“(lenkø kalba, 2002 m.), apysakà vaikams„Baltamiškio istorijos“ (2002 m.,antrasis leidimas – 2004 m.), esë „RašytojasJeronimas Laucius“ (2004 m.), legendà„Ignalinos legenda“ (2004 m.), eilëraðèiøir dainø rinkiná „Þodis apie þodá“(2006 m.). Paraðë ir „Lietuvos aide“(2006–2007) paskelbë nuotykiø romanàjaunimui „Trys draugai ir mergaitë“.Periodinëje spaudoje jis jau yra paskelbæsdaugiau kaip porà tûkstanèiøpublikacijø – straipsniø, interviu, komentarø,apybraiþø, feljetonø, apsakymø,esë, humoreskø, legendø, eilëraðèiø– lietuviø, anglø, prancûzø, vokieèiø,altajieèiø, baltarusiø, latviø, lenkøir rusø kalbomis Lietuvoje, Baltarusijoje,Latvijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Be to,lietuviø periodiniuose leidiniuose Lenkijoje,Jungtinëse Amerikos Valstijose,Australijoje ir Argentinoje.Tapo vienu iš daugelio „Visuotinëslietuviø enciklopedijos“ autoriø.Kaip teigia autorius, á naujoje knygojepateiktà bibliografijà sudëtos tiksvarbiausios publikacijos, jis neátraukëtrumpø, turinèiø tik vienadienæ reikðmæþinuèiø, korespondencijø, jau neaktualiøpolitiniø komentarø, ávairiø replikø.Knygos virðelá sukûræs dailininkasAlbertas Vaidila sëkmingai panaudojoskulptoriaus Stasio Makaraièio sukurtàvario medalá, skirtà þurnalistui VytautuiÞeimantui.Knyga gausiai iliustruota to laikotarpiodokumentais, paþymëjimais, diplomais,raðtais, akreditacijomis, kvietimais.Ádomu tai, kad iki ðiol jie niekurnebuvo skelbti. Knyga skaitytojø patogumuipapildyta asmenvardþiø, vietovardþiøbei ámoniø ir organizacijø rodyklëmis,ilgoku tuomet ëjusiø periodiniøleidiniø sàraðu.BRONIUS SLAVINSKASVirginijos VALUCKIENËS nuotr.Þymus istorikas profesoriusAntanas Tyla ðiemet paþymisavo 80-àjá gimtadiená. Jomoksliniai interesai labaiplatûs – Lietuvos politinëkultûra XVI a. pab. – XVIII a.,tarptautinë politika, socialinë irekonominë raida,kraðtotyra ir kt.,,Mokslo ir gyvenimo” þurnaleJubiliatas bendradarbiaujanuo 1967 metø.Sveikiname nuoðirdø mûsøþurnalo talkininkà ir bièiulágraþaus Jubiliejaus proga irlinkime stiprios sveikatos irsëkmës mokslo dirvonuose.MG redakcijaMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 33


SusitikimasMarcinkonyseMarcinkonyse ðeðtàjá kartà susitiko„senieji“ ir „naujieji“ dzûkaiRûta AVERKIENËMarcinkonyse vyko šeštasis ið Varënoskraðto kilusiø arba sodybas èia turinèiøþymiø ðalies kultûros, meno, mokslo,verslo ir politikos þmoniø susitikimas. Á ðásusitikimà susirinkæ gerokai per ðimtàkraðtieèiø su artimaisiais ir draugais – „senøjø“ir „naujøjø“ dzûkø – ne tik bendravo,dainavo dzûkiðkas dainas, ðoko, betir surengë savo kûrybiniø darbø parodas,pieðë ir kalbëjo apie ágyvendintus ir bûsimusbendrus projektus.Ðiuo metu puðynuose iðsibarsèiusiuosekaimeliuose ir vienkiemiuose vasaroja,o kai kurie ir nuolat gyvena maþdaugdu šimtai dailininkø, raðytojø, keramikø,muzikø, politikø, mokslininkø.Etnografinëje sodyboje susirinkæ „seniejiir naujieji dzûkai“ èia pat ant klojimosienø, medþiuose, ant þolës eksponavosavo kûrybos darbus – paveikslus,fotonuotraukas, skulptûras ir kitus menodirbinius.Varënos rajono savivaldybë garsëja netradiciniaisprojektais. Vienas ið tokiø – ðissusitikimas, vykæs Dzûkijos nacionalinioparko etnografinës sodybos kieme.Ði vieta, kaip pastebëjo Dzûkijos nacionalinioparko direktorius Eimutis Gudelevièius,tokiems susitikimams pasirinktane atsitiktinai – èia, tebegyvuojanèiomissenomis dzûkø tradicijomis garsiamekaime, senoje sodyboje, tarp senoviniødzûkiðkø buities rakandø ir eksponatøtvyro dzûkiðka dvasia, tad tiems, kuriøðaknys – panaðiose sodybose, malonusu nostalgija atsiminti savo vaikystës dienas,o naujiesiems, kurie Varënos kraðtosmëlynuose tvirtina savo ðaknis, paþintidzûkiðkà dvasià tiesiog bûtina.Sveèiai buvo sutikti svetingai kaipáprasta Dzûkijoje – vaiðinami tradiciniaisdzûkiðkais patiekalais: karšta grybiene,grikiø „babka“, valgiais ið grybø ir linksminamisenovinëmis dzûkiðkomis dainomisir šokiais, kuriuos atliko Marcinkoniøetnografinio ansamblio, Aðaðninkø kaimofolkloro grupës, Kabeliø laisvalaikio centrovaikø folkloro ansamblio ,,Asarukai“ irSenosios Varënos A.Ryliðkio vidurinësmokyklos vaikø folkloro ansamblio „Serbenta“dainininkai.Ðiø susitikimø sumanytojas ir organizatoriusVarënos rajono savivaldybës merasVidas Mikalauskas pirmajame susitikime,taipogi vykusiame Marcinkonyse,Varënos kraðte sodybas turinèius kultûros,mokslo ir meno þmones ,,pakrikðtijo“„naujaisiais dzûkais“.Šeštajame susitikime rajono vadovaspasidþiaugë, kad tradicija visiems susitiktiðioje sodyboje tæsiasi ir kad ðie susitikimaituri didelæ reikðmæ mûsø kraðtui.„Dþiugu, kad jûs á mûsø kraðtà atvykstatene tik pailsëti, bet darote didelius ir gerusdarbus: organizuojate koncertus, parodas,knygø pristatymus. Šviesa, kurisklinda ið kûrybingø þmoniø, persiduodair kaimo þmonëms. Reikëtø pamatyti kaimoþmoniø veidus, kai Dubièiø kaimobaþnytëlëje koncertavo kraðtieèio PetroBingelio vadovaujamas Kauno valstybinischoras, o maþoje Babriðkiø baþnytëlëjegiedojo maestro Virgilijus Noreika...“.Meras kraðtieèius šiemet pakvietë aktyviaidalyvauti knygø dovanojimo kaimobibliotekoms akcijoje. Aktyviausiai prieVarënos kraðto kultûros puoselëjimo prisidëjækraðtieèiai buvo apdovanoti meropadëkomis. Uþ Varënos kraðto bendruomeneiskirtas savo kûrybos parodas, kuriomisbuvo suþavëti visi jø lankytojai, apdovanotagrafikë Ramunë Vëliuvienë, uþKauno valstybinio choro koncertus Dubièiuose,Perlojoje, Merkinëje ir Varënoje– maestro Petras Bingelis, uþ sakralinësmuzikos atlikimà Babriðkëse, SenojojeVarënoje ir Þilinuose bei koncertinæ veiklàVarënoje – maestro Virgilijus Noreika,uþ ilgalaikæ globà ir paramà Varënos kraðtokultûrai – maestro Juozas Ðirvinskas.Uþ rûpestingà dzûko – vaikø poeto ir raðytojoMartyno Vainilaièio – kûrybos puoselëjimà,skulptûrø parko ir muziejaus ákûrimàVaitakarèmio kaime, neákainojamosvertës savo kûrybos parodà Varënosmieste ir jauniesiems Varënos kraðto skaitytojamsdovanotas knygas meras dëkojodailininkei Sofijai Vainilaitienei, uþ didelárûpinimàsi ir pagalbà organizuojantMerkinës vardo paminëjimo 650-àsiasmetines – teisëjui Vytui Miliui.Rajono vadovas dëkojo visiems, kuriebent kiek prisideda ir ateityje prisidësprie Varënos kraðto kultûros puoselëjimo.Ið tiesø, gyvendami mûsø rajone,,,naujieji dzûkai“ ne tik poilsiauja, kuria,bet vis labiau ásijungia á kaimo bendruomeniøgyvenimà. Nesvarbu, ar savo sodybosejie praleidþia tik savaitgalius, arjose gyvena po keletà mënesiø per metus.Gal juos vilioja unikalûs senieji dzûkiðkikaimai, pirmapradës gamtos groþis,o gal jie susiþavi dzûkø nuoðirdumu irvaišingumu?Pasak mero, labai dþiugu surinkti naujuosiusvarëniðkius, pamilusius Varënoskraðtà, èia suradusius savo antràjà tëviðkækûrybai, mokslui, poilsiui. Jis pakvietëmenininkus reguliariai bendrauti su seniûnijøþmonëmis, ieðkoti juose talentø,atskleisti meno paslaptis paprastiems kaimoþmonëms.Á kaimo bendruomeniø gyvenimà ásijungusiemskraðtieèiams dëkojo ir vienapagrindiniø renginio organizatoriø – rajonosavivaldybës Ðvietimo, kultûros ir sportoskyriaus vedëjo pavaduotoja ReginaSvirskienë.Grafikë Ramunë Vëliuvienë prisipaþino,kad maloniausia bûti vertinamam savokraðte. „Juk ið èia að gavau ir kaskartsemiuosi kûrybinës energijos. Ir kà gauniið savo kraðto, privalai perduoti savovaikams...“. Meilæ ðilø kraðtui menininkësakë perdavusi dukrai, kurios paraðytàknygà apie Dzûkijos partizanus R. Vëliuvienëdovanø áteikë merui.Maestro V.Noreika taip pat prisipaþino,kad bus dëkingas, jei galës padainuotibent keletà dainø tokiame pat ðiltamedzûkiðkame susiëjime.Lietuvos Prezidentës Dalios Grybauskaitëslinkëjimus susitikimo organizatoriamsir sveèiams perdavë, o merui pintinælauktuviø áteikë ið Vydeniø kaimo kilusijos patarëja Daiva Ulbinaitë. Susitikimedalyvavo Mielupio kaime sodybà turintiskompozitorius Juozas Ðirvinskas,Kalënø kaime sodybà turintis Virgilijus Noreikasu þmona Loreta, ið Dubièiø kilæsþymus kompozitorius Vladas Ðvedas,Merkinëje sodybà turintys Jonas ir AušraMarija Jurašai, iš Rudnios – dailininkë RamunëVëliuvienë, ið Perlojos kilæs Lietuvosþemës ûkio universiteto Vandentvarkoskatedros docentas Antanas Ciûnys,socialiniø mokslø daktaras Jonas Vëlyvis,Pauosupës kaime sodybà turinti dailininkë-keramikëGraþina Ðvaþienë, ið Kabeliøkilæs fizikos mokslø daktaras JonasGrigas, ið Senosios Varënos – þymus chirurgasprofesorius Giedrius Uþdavinys,Rudnelës kaime vasarojantis raðytojas,34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Dainuoja Aðaðninkø kaimo ansamblis„Senieji“ ir „naujieji“ dzûkai dalijosimintimis, kad, prisiliesdami prie amþinøjøDzûkijos vertybiø, „dzûkiðko intelekto“,kuriuo þavimasi net ir Europoje, èiastengiasi palikti dalelæ savo kûrybos,stengiasi, kad jos paslaptis paþintø ir vietiniaiþmonës. Jie kalbëjo apie naujus,èia pat gimusius kûrybinius sumanymusir þadëjo noriai ásijungti á vietos bendruomeniøgyvenimà.dramaturgas Kazys Saja, dailininkas RomasÞmuidzinavièius, Grybaulios kaimeásikûræs dailininkas Kastytis Skromanas,varëniðkës tautodailininkës Saulë Lazaravièienëir Irena Þukauskienë ir daug kitøgarsiø Lietuvoje ir pasaulyje þmoniø.Ðiame susibûrime kiekvienas galëjoprisiliesti prie dailininkø darbo árankiø –drobës, molberto, teptukø, daþø ir vie-Raðytojas Kazys Saja, prof. JonasGrigas, audëja MarijonaTamulevièienë ir Varënos rajonomeras Vidas MikalauskasVirgilijus ir Loreta Noreikosnuolikoje drobiø nupieðti paveikslà. Tapyboskonkursui vadovavo dailininkas MarijusPiekuras, davæs uþduotá pieðti paveikslàangelø tema. Norinèiø iðbandyti kûrybiniussugebëjimus netrûko, ir netrukus vienuolikaekspromtu sukurtø paveikslø dalyvavoaukcione, kurá surengë pats rajonosavivaldybës meras Vidas Mikalauskas.Vienas paveikslas, kuriame pavaizduotaetnografinë Marcinkoniø sodyba,buvo áteiktas jos šeimininkui Jonui Bajorûnui,o visi kiti paveikslai – sëkmingaiparduoti. Dosniausias pirkëjas buvo verslininkasAleksandras Abiðala, nupirkæsAlgio Kaðëtos vaikø pieðtà paveikslà.Aukcionas buvo labdaringas – visi uþ paveikslussurinkti pinigëliai – bemaþ tûkstantislitø – paaukoti unikaliam Kabeliølaisvalaikio centro vaikø folkloro ansambliui,,Asarukai“.Pirmame plane – Jonas ir Auðra Marija Juraðai ir Ramunë Vëliuvienë (pirma ið deðinës)Rajonomeras suAðaðninkøkaimovaikaisMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 35


Oro maišiklisBangolaidis MagnetronasVandensmolekulëMes daþniausiai netnesusimàstome, kiekdaug ir kokiø nuostabiøprietaisø turime irnaudojamës jais buityje.Tai vis moksliniøatradimø vaisiai.KrosnelësvidusBesisukantilëkðtëDurelësElektrostinklolaidas1 pav. Mikrobangø krosnelëElektrinis laukas2 pav. Mikrobangø laukas vartovandens molekulesVienas ið moderniø prietaisø yramikrobangø krosnelë (1 pav.). Ji ima elektrossrovæ ið 220 voltø elektros tinklo irpakelia átampà iki 3000 voltø arba daugiau.Elektros srovæ paverèia didelës galiosmikrobangomis, kurios iðverda ariškepa maistà per minutæ ar dvi. Pro stiklinálangà galime stebëti, kaip kepa krosnelëjekepsnys. Ir ði nuostabi krosnelë kainuojamaþiau nei pora batø.Krosnelës ðirdis yra labai sudëtingaselektrovakuuminis elektroninis prietaisasmagnetronas. Tai tikrai aukðtøjø technologijøproduktas. Jokia Lietuvos ámonëjo negali pagaminti. O jis gali generuotimikrobangas nuo keliø ðimtø iki keliø deðimèiømilijonø vatø (megavatø). Magnetronaibuvo sukurti radarams. Radaraiyra uostø, laivø ir lëktuvø elektroninësakys, o magnetronas – jø ðirdis. Jøgalingu mikrobangø spinduliu galimastebëti karinius ir kitokius objektus uþðimtø ir tûkstanèiø kilometrø. Taèiaumagnetronus galima pritaikyti ir buityje.Jø generuojamos mikrobangos labai geraiásiskverbia á visus nemetalinius kûnus.O tie kûnai, kurie turi savyje daug vandens,labai gerai sugeria mikrobangas.Sugertos jos virsta ðiluma. Todël mikrobangos,ásiskverbusios á kûnà, ðildo jo visàtûrá, skirtingai nei kitos plytelës, kuriosðildo ið pavirðiaus. Todël mësa ar kitasproduktas greitai iðkepa ar iðverda.Kitaip nei Lietuvoje, kitose šalyse mikrobangøkrosnelës naudojamos jau daugiaunei 50 metø. Per tà laikà jos iðtobulëjo,iðryðkëjo jø privalumai, iððûkiai ir trûkumai.Didþiausias jø privalumas yra tas,kad maistas ðyla visame tûryje ir greitaisuðyla arba iðkepa. O kepamà daiktà galipro langelá matyti. Taèiau mikrobangosnëra nekenksmingos þmogaus sveikatai,ypaè akims, nervø ir kitoms làstelëms.Stiklinis krosnelës langas yra padengtasmetaliniu ekranu, kurio skylutësyra maþesnës uþ mikrobangø ilgá irmikrobangos neturi pro já praeiti. Vis dëltoapie 5 milivatus á kvadratiná centimetrà(panašiai kaip iš mobiliojo telefono)MikrobangøkrosnelësProf. JonasGRIGASmikrobangø galios gali išsiskverbti iškrosnelës. Todël jai veikiant nuo jos reikiastovëti kuo toliau.Mikrobangø krosnelës viduje susidarostiprus elektromagnetinis laukas. Tolauko nëra prie sieneliø. Todël krosnelësviduje neturi bûti jokiø metaliniø daiktø.Jie sukelia þaibà primenanèius elektrossrovës iðlydþius, iðkraipo elektromagnetinálaukà krosnelëje. Dël to maistas galiapdegti arba nekepti ar neðilti.O kodël mikrobangos ðildo maistà? Todël,kad bet kokiuose maisto produktuoseyra daug vandens. O vandens molekulësyra elektriniai dipoliai, kuriuos sudaroteigiami vandenilio ir neigiami deguoniesjonø elektros krûviai (2 pav.). Mikrobangøelektrinis laukas verèia vandensmolekules vartytis elektrinio lauko kryptimi4,9 mlrd. kartø per sekundæ daþniu. Tammolekuliø vartymui reikalinga energija. Jàjos sugeria iš mikrobangø ir ákaista. Vanduoyra geriausias mikrobangø energijossugëriklis. Keraminiai arba stikliniai indaimaþai turi savyje vandens ir todël nekaista.Taèiau per ilgesná laikà ir jie ákaista nuokarðto maisto dël šiluminio laidumo.Kaip mikrobangø krosnelë veikia?Transformatorius ir keletas kitø elektronikoskomponentø pakelia iš elektros tinkloprijungtà kintamà átampà nuo 220 voltøiki keleto kilovoltø, jà paverèia nuolatineátampa, kuri tiekiama á krosnelës pagrindináárenginá – magnetronà. Magnetronasgeneruoja mikrobangas ir bangolaidþiujas perduoda á krosnelæ (1 pav.).Joje mikrobangos atsispindi nuo metaliniøsieneliø ir viduje susikuria stiprus didelësgalios elektromagnetinis laukas.Besisukanti lëkðtë suka maistà, kad jis vienodaisugertø mikrobangø galià ir vienodaiðiltø. Yra ir kitø bûdø vienodam mikrobangøgalios paskirstymui krosnelëje.Bet kaipgi tos mikrobangos magnetroneatsiranda? Magnetronas turi metalinákatodà, kuris kaitinamas elektros srove iðspinduliuojaelektronus. Tarp neigiamai áelektrintokatodo ir teigiamai áelektrinto anodoveikia aukðta nuolatinë átampa ir pastovusmagneto kuriamas magnetinis laukas.Elektrinis ir magnetinis laukai verèiaelektronø debesëlá suktis apie cilindriná katodà(3 pav.). Anodas sudarytas ið lyginioskaièiaus rezonatoriø – ertmiø, kurioseelektronai susiþadina kintamà elektromagnetinálaukà. Tas laukas, iðsiskverbæs iðrezonatoriø, moduliuoja elektronø debesëliojudëjimo greitá (4 pav., kairëje) – vienuselektronus sulëtina, kitus pagreitina,taip sukurdamas panaðius á stipinus elektronøtelkinius (4 pav., deðinëje). Ðie besisukantyselektronø krûvio telkiniai tiekiaenergijà rezonatoriams, kuriuose jivirsta mikrobangø energija. Rezonatoriaigali bûti suderinti ávairiam daþniui, nuo keletoiki keliø deðimèiø gigahercø (vienasgigahercas yra lygus milijardui virpesiøper sekundæ). Mikrobangø krosnelëmsnaudojami magnetronai generuoja 2,45gigahercø mikrobangas. Daþná galimakeisti, keièiant rezonatoriø formà arbaanodo átampà. Iš vieno rezonatoriaus mikrobangosantena tiekiamos á bangolaidá,kuriuo jos sklinda á krosnelæ.36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


AntenaAnodasMagnetasAušintuvasRezonatoriusAnodasElektronaiKatodas4 pav. Elektronø stipinaiElektronø srautasKatodas3 pav. MagnetronasYra tyrimø, rodanèiø, kad mikrobangosgadina maistà. Taèiau bet koks kaitinimasgadina, naikindamas vitaminus.Tas gadinimas priklauso nuo temperatûrosir kaitinimo laiko. Ðildymas mikrobangomistrunka trumpiau ir temperatûranebûna didesnë nei maistà virinantar kepinant elektra ar dujomis. Todël atrodytø,kad sveikesnis maistas turëtø bûtiruoðtas mikrobangø krosnelëje. Deja,mikrobangø poveikis tiek gyvosioms,tiek negyvosioms làstelëms yra visiškaiskirtingas nei veikiant šiluma (infraraudonaisiaisspinduliais). Mikrobangos poliarizuojamolekules (varto jas elektriniolauko kryptimi ir daþniu), o šiluma ne.Todël mikrobangos trikdo làsteliø veiklàarba net þudo jas, o ðiluma ne.Ar saugios mikrobangø krosnelës?Apie mikrobangø, kad ir iš kur jossklistø, þalingà poveiká gyvosioms làstelëmsir jø sukeliamas þmoniø ligas jauraðëme (MG, 2004, Nr. 10, 11 ir 12). Dabar,prasidëjus mikrobangø krosneliøerai, mikrobanginës spinduliuotës sukeltàpoveiká Rusijos mokslininkai net pavadino„mikrobangø krosneliø liga“. Taèiautos ligos simptomai buvo þinomi seniai.Tai sumaþëjæs kraujo spaudimas irsulëtëjæs širdies ritmas, lëtinis nervø sistemosaktyvumas (streso poþymis) iraukðtas kraujo spaudimas, galvosskausmai ir svaigimas, skausmai akyse,nemiga, irzlumas, skrandþio skausmai,nervinë átampa, nesugebëjimas susikoncentruoti,padidëjusi apendicito rizika,kataraktos, ávairios nervø sistemos ligosir net vëþys. Vienas ið neseniai iðaiðkintøðio poveikio mechanizmø – kalcio jonøiðstûmimas ið làsteliø membranø, taipsutrikdant jø veiklà.Nepaisant to, yra daugybë publikacijø,kuriose raðoma, kad nei iš mikrobangøkrosnelës sklindanti spinduliuotë,nei jose ruoðtas maistas nekelia jokiopavojaus sveikatai. Kad mikrobangøspinduliuotë kenksminga gyvam organizmui,jau raðëme minëtuose straipsniuose.O ar kenksmingas mikrobangøkrosnelëje ruoštas maistas? Jau 1991 m.vienoje Amerikos ligoninëje prieð perpilantligoniui kraujas buvo paðildytas mikrobangøkrosnelëje iki kûno temperatûros(37 0 C). Perpylus já, ligonis mirë. Taibuvo tik vienas iš skausmingø árodymø,kad mikrobangos þaloja kraujo làsteles.Jei tik iki 37 0 C pašildytas kraujas tampatoksiškas, tai kas atsitinka maistui, šildomamilgesná laikà ir aukðtesnëje temperatûroje?Paminësime keletà paskelbtøtyrimø.Šveicarijos Federaliniame technologijosinstitute mokslininkai tyrë savanoriø,kurie valgë mikrobangø krosnelëjeparuoðtà maistà, kraujà. Rezultatai buvošokiruojantys: tyrimo dalyviams sumaþëjohemoglobino kraujyje, o dël tomaþiau perneðama á làsteles deguonies,padidëjo cholesterolio ir leukocitø kiekis.Padidëjæs leukocitø kiekis rodo, kadorganizmas patiria stresà, á organizmàpateko infekcija ar toksinas arba atsiradopaþeistø làsteliø, kurias reikia sunaikinti.Taip pat sumaþëjo limfocitø, o tairodo imuninës sistemos susilpnëjimà.Simptomai stebëtinai panaðûs á tuos, kurieatsiranda veikiant mikrobangomisþmogø. Tyrëjai padarë išvadà, kad pakintamikrobangø krosnelëje paruoðtomaisto molekulinë ir energetinë struktûra.Taip pakitæs maistas patekæs á organizmànepalankiai veikia sveikatà. Rastapoþymiø, kad vanduo, ðildytas mikrobangøkrosnelëje, yra nesaugus vartoti.Viename eksperimente dalis gëliø buvolaistomos paprastu vandeniu, o kitos –mikrobangëje paðildytu ir atvësintu. Mikrobangëjeðildytu vandeniu laistomi augalaigreitai sunyko.Kalifornijos universiteto mokslininkaipastebëjo, kad, kaitinant motinos pienàmikrobangø krosnelëje, greièiau dauginasiE. Coli bakterijos – jø kiekis padidëjo18 kartø nei neðildytame piene. Taippat sunyko 96 proc. imunoglobulino-Aantikûnø, kurie labai svarbûs kovojant suá vaiko organizmà patekusiais mikrobais.Išvada skelbia, kad mikrobangø spinduliuotëturi proinfekciná poveiká. Todël ðiosspinduliuotës poveikis yra daug sudëtingesnisnei ðiluminis. Vienos (Austrija)mokslininkø atliktame tyrime taip pat nustatyta,kad kûdikiø maistas, ðildytasmikrobangø krosnelëje, kelia pavojø vaikosveikatai ir ypaè imuninei sistemai.Straipsnyje „Mikrobangø krosneliøspinduliuotës sveikatos efektai“ (Health5 pav.VidutinëelektromagnetinëtarðaEuropojedaþniø srityjenuo 800 MHziki 2,5 GHzMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 37


Effects of Microwave Radiation –Microwave Ovens) daktarë Lita Leeraðo, kad verdant arba ðildantmaistà mikrobangø krosnelëje susidaroorganiniai toksinai ir kancerogenai.Toks „mikrobanginismaistas“ skatina vëþá, kenkia smegenimsir ðirdþiai. Mikrobangøkrosnelëje ruoðiant mësà susidarogerai þinomas kancerogenas d-Nitrosodientanolaminai. Mikrobangëjeverdant ar šildant pienà ir grûdiniusproduktus (pvz., koðes) kaikurios aminorûgðtys pavirsta kancerogenais,o atðildant ðaldytusvaisius, juose esanti gliukozë tampakancerogeniška. Kancerogeniniailaisvieji radikalai susidaro mikrobangëjeverdant ar ðildant augalinámaistà ir ypaè ðaknines darþoves(morkas, burokëlius). Tokie rezultatainëra visiðkai suprantami,taèiau, kaip esu raðæs minëtuosestraipsniuose, mikrobangos trikdolàsteliø veiklà ir net þudo jas. Nenuostabu,jei negyva làstelë bûtøtoksiðka.Vienas mikrobangø paðildytasar virtas valgis þmogui gal ir nepakenks,bet ilgesná laikà vartojant tokámaistà organizmas yra alinamas.Anksèiau ar vëliau gali bûti oficialiaipaskelbta, kad mikrobangøkrosnelës, kaip ir mobilieji telefonai,skleidþiantys tokià paèià spinduliuotæ,sukelia vëþines ir kitas ligasir yra ne maþiau pavojingos neirûkymas (prisiminkime, kiek laikopraëjo, kol buvo oficialiai pripaþintasrûkymo pavojus sveikatai).Ruoðdami maistà mikrobangøkrosnelëje, sutaupome laiko, betuþ tai mokame sveikatos kainà.Kai Šveicarijos mokslininkaiHertelis ir Blankas paskelbë tyrimorezultatus, kurie buvo nepalankûsmikrobangø krosneliø gamintojams,elektros prietaisø asociacijajiems pradëjo grasinti teismais. Nepaisydamasto, daktaras Hertelislaikësi savo nuomonës ir neseniaiprisiteisë kompensacijà. Visø ðaliøverslininkai nepatenkinti, kai mokslininkaiáspëja, jog siekti sau pelnoþmoniø sveikatos sàskaita yra neetiška.Elektromagnetinë tarða Europojesparèiai didëja (5 pav.), omikrobangø krosnelës yra vienas,nors toli graþu ne svarbiausias lyginantsu telekomunikacijomis, tostarðos ðaltinis. Todël ðiuo puikiuaukðtøjø technologijø prietaisunaudokimës protingai.Giedraièiø giminës pradþia tradiciðkaisiejama su legendiniu Giedriu,Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Traideniobroliu. Giedrio vardas ilgainiui virto pavarde,pavardþiø Giedrys gausu apieGiedraièius, Dubingius. Sritinë Giedraièiøkunigaikðtystë þinoma nuo XIII a., kunigaikðèiøGiedraièiø pagrindinë rezidencija– pilis prie Kiemento eþero (iðliko piliakalnisdabartiniame Piliakiemio kaime).XVI a. nuo Giedraièiø kunigaikðèiø atski-Giedraièiø þemë pirmà kartà paminëta 1338 m.lapkrièio 1 d. Lietuvos didþiojo kunigaikðèioGedimino ir Livonijos ordino magistro prekybossutartyje. Giedraièiø kunigaikðtystë – baltø,rytiniø lietuviø gyvenamos vietos. Tai rodo buvusiovalsèiaus teritorijoje archeologiniø paminkløViktoras JAKIMAVIÈIUS, Algirdas MATULEVIÈIUSÐv. Baltramiejaus baþnyèia irvarpinë Giedraièiuoselusi giminës Videniðkiø ðaka save vadinodar ir Daumantais. Motiejus Strijkovskissavo kronikoje (paraðyta XVI a.) Giedraièiøgiminës pradininku laiko Utenos (Nalðiosþemës) kunigaikðtá Daumantà, pastatydinusáprie Kiemento eþero pilá. DidikøGiedraièiø galià rodo tai, kad 1528 m.LDK kariuomenës sàraðuose yra net 80kunigaikðèiø Giedraièiø.Ði giminë, nors ir neturëjo, kaip kiti átakingididikai, daug valdø, nesukaupë dideliøturtø, bet siekë iðsimokslinimo. XV a.net 6 jaunuoliai studijavo Krokuvos universitete(pvz., Hermanas tapo Krokuvosir Vroclavo kapitulø kanauninku, kanonøteisës daktaru), kiti ávairiu laiku – Karaliauèiaus,Vokietijos universitetuose. Europojelabiausiai pagarsëjo MykolasGiedraitis, (Michaù Giedroiã; apie 1425–1485). Nors Katalikø baþnyèia oficialiai jonebeatifikavo, nuo 1625 m. jis laikomasPalaimintuoju. Matas Giedraitis (tarp1480–90 m.–1563 m.) XVI a. buvo Vilniausvietininkas, LDK valdovo rûmø marðalas(marðalka). Savo dvare Videniðkiuosepastatydino Ðv. Trejybës baþnyèià(1549 m.), ákûrë Videniðkiø miestelá.1551 m. vadovavo LDK pasiuntinybei áMaskvà, apraðë ðià kelionæ. Jo sûnusMerkelis Giedraitis (apie 1536–1609), Þemaièiøvyskupas, buvo pirmøjø lietuviðkøknygø Didþiojoje Lietuvoje leidybos organizatoriusir fundatorius, globojo LDKistorikà Motiejø Strijkovská, lietuviø raðtijosvienà pradininkø Mikalojø Daukðà. Didelijo nuopelnai átvirtinant Lietuvoje katalikybæ.Ðiemet sukako 400 metø nuo jomirties. Kitas Þemaièiø vyskupas JuozapasArnulfas Giedraitis (1757–1838) patsá lietuviø kalbà vertë literatûrà, savo lëðomisiðvertë ir iðspausdino Naujàjá Testamentà,visokeriopai rëmë þemaièiø lituanistinásàjûdá. 1809 m. Juozapas Arnulfassu broliu Martynu Giedraièiu pastatydinoGiedraièiuose naujà ðv. Baltramiejausbaþnyèià. Ðiais metais sukanka 100 metønuo jos pastatymo, 2010 m. sukaks600 metø nuo pirmosios baþnyèios pastatymo(1410 m.). Kunigaikðèiø GiedraièiøVideniðkiø ðakos (baþnyèioje palaidotaþymiø jos nariø) pagarsëjæs yra MartynasMarcelis Giedraitis (1545–1612), kaipkarvedys pasiþymëjæs karuose su ðvedais,ypaè Kirchholmo (Salaspilio) mûðyje(1605 m.).1861–1950 m. Giedraièiø gyvenvietëbuvo valsèiaus centras. Giedraitiðkiai aktyviaidalyvavo 1794, 1830–1831, 1863metø sukilimuose. Generolas leitenantasRomualdas Giedraitis (1750–1842 m.) buvo1794 m. sukilimo vienas vadø. JuozapasSteponas Giedraitis (1790–1855,Prancûzija), priverstas emigruoti, bûdamasNapoleono I gvardijos kapitonu kovësiVaterlo mûðyje (1815), tapo Prancûzijosgenerolu. 1863 m. sukilimo dalyvisMikalojus Giedraitis (apie 1825–1894 m.)buvo iðtremtas á Sibirà, sukilime dalyvavoir Giedraièiø baþnyèios vikaras AntanasGiedraitis. Þuvusiøjø sukilëliø atmini-38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


gausa: senkapiai, pilkapiai, þmoniø stovyklavietës;Jaurø, Kulundþiø, Vaikuèiø alkakmeniai,ðalia Giedraièiø miestelio (pirmà kartàpaminëtas 1514 m.) buvæs Alkos kaimas,Ambraziðkiø, Padvariø, Piliakiemiø (Giedraièiø),Didþiokø ir kiti piliakalniai.Giedraièiøþemës áþymieji1920 m. Nepriklausomybës kovas. Keletàkartø miestelá buvo uþëmusi Lenkijosgenerolo L.Þeligovskio armija, uþgrobusiVilnijà, 1919 m. – bolðevikai. Su lenkøokupantais lemiamas Lietuvos kariuomenësmûðis ávyko 1920 m. lapkrièio 20–21d. ties Giedraièiais. Þeligovskininkai buvosumuðti, priversti bëgti. Giedraièiai likonepriklausomos Lietuvos valstybës sudëtyje.Þuvusiems Lietuvos kariams pagerbti1932 m. (1928 m., minint atkurtosvalstybës 10-tá, tà padaryti trûko lëðø) atidengtasáþymaus dailininko giedraitiðkiomui prie Gubesos kaimo (prie Giedraièiø),vadinamajame Sukilëliø lauke, 1998 m.Lietuvos fotomenininko giedraitiðkio MindaugoÈerniausko iniciatyva pastatytasSauliaus Markausko darbo metaliniskryþius.Giedraièiai ypaè pagarsëjo per 1918–Po 50 metø buvæ mokiniai su mokytojais (viduryje – auklëtoja Monika Èerniauskienë)PaminklasLietuvoskariams,þuvusiems1920 m.Giedraièiømûðyje1920 m.þuvusiøkariøkapinaitësVirginijosJAKIMAVIÈIENËSir KlemensoDRUBLIONIOnuotr.Antano Jaroðevièiaus suprojektuotas paminklas.2010 m. lapkritá sukaks 90 metønuo Giedraièiø–Ðirvintø mûðio. Ar valstybiniumastu bus paþymëta ði reikðminganaujosios Lietuvos istorijos data? Balys(1890–1941 m.) ir Juozas (1892–1967 m.Kanadoje) Giedraièiai buvo Lietuvos kariuomenëssavanoriai, iðkilo á pulkininkus.Juozas uþ lietuvybës sklaidà Lenkijosbaþnytinës valdþios paðalintas ið Seinøkunigø seminarijos. Kovësi prieð lenkusprie Suvalkø, Ðirvintø, Giedraièiø. Balys1930–1934 m. buvo Lietuvos Respublikoskrašto apsaugos ministras, 1935–1940 m.Vidaus reikalø ministerijos generalinissekretorius. NKVD sušaudytas Èervenëjenetoli Minsko. Romualdas Giedraitis(1913–1980 m. JAV; 1992 m. palaikai perkeltiá Dusetas) buvo raðytojas.Lenkø ir lietuviø draugystës propaguotojas,áþymus lenkø kultûros emigracijojeveikëjas buvo Jurgis Giedraitis(Jerzy Wùadysùaw Giedroyã; 1906–2000 m. Paryþiuje). Gimtojoje Giedraièiøir Videniðkiø þemëje lankosi Anglijoje gyvenantisMykolas Giedraitis (MichaùMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 39


Giedroyã; g. 1929 m.), 1940 m. sovietinësvaldþios su tëvais (karininkas tëvassuðaudytas Èervenëje) iðtremtas á Sibirà.Ástojo á generolo V.Anderso lenkø kariuomenæ,po Antrojo pasaulinio karo apsigyvenoVakaruose. 1951 m. Londonouniversitete ágijo matematikos kryptiesaeronautikos specialybæ. Tiria Giedraièiøgiminës istorijà, sudarë jø genealoginámedá. Stengiasi atstatyti Baltadvario piláprie Videniðkiø (restauruojama), skyrë lëðøVideniðkiø vienuolynui, parapinei baþnyèiai(pastatyta 1618 m.!) restauruoti,paminklui Merkeliui Giedraièiui ir MikalojuiDaukðai Varniuose pastatyti (1999 m.).Giedraièiø apylinkës, daugiausia prieokupuoto Vilniaus kraðto demarkacijos linijos,buvo gerokai aplenkëjusios. Lietuvosvalstybës laikotarpiu (1918–1940 m.)gyventojai sparèiai lietuvëjo, baþnyèiojeásigalëjo lietuviø kalba. Lietuvybës þidiniutapo Martyniðkiø dvaras prie pat Giedraièiø,kai já nupirko Kazimieras ir Marija ReginaGrauþiniai. Èia rinkdavosi lietuviø veikëjai,repetuodavo baþnyèios lietuviø choras.Tvirtais lietuviais Grauþiniai iðauklëjoir 9 savo vaikus. Iðaugino, iðauklëjo 6 metukønaðlaièiu likusá Antanà Juknevièiø,kuris tapo áþymiu Vilniaus advokatu, lenkøteismuose gynusiu Vilniaus ir kraðtolietuvius. 1908 m. á Giedraièius atvykovaistininkas Matas Valeika (1878–1937 m.), jau nukentëjæs uþ lietuviðkàveiklà Vilniaus kraðte. Giedraièiuose jissuorganizavo lietuviø chorà, ásteigë vartotojøbendrovæ „Vilnija“, kovojo dël lietuviðkøpamokslø baþnyèioje, stengësi,kad bûtø atidaryta vidurinë keturklasë mokykla.Savo knygoje Dvidešimt penkerimetai Vilniaus krašte (antras fotografuotinisleidimas 1989 m.) M.Valeika aprašo,kaip Lenkijos okupacinës kariuomenëskareiviai siaubë mokyklà, degino knygas,ið patalpø vijo mokinius ir mokytojus. Lietuvybæypaè stiprino 1918 m. á Giedraièiusatsikëlusi energinga veikli pedagogë MalvinaÐokelytë (1920 m. iðtekëjusi tapo Valeikiene);vëliau – mokyklos direktorë.1920 m. atidaryta 4 klasiø valdinë vidurinëmokykla, nuo 1936 m. – progimnazija.1998 m. Malvinai ir Matui Valeikoms antmokyklos pastato atidengta memorialinëlenta. 1923 m. ðià mokyklà, vëliau mokytojøseminarijà baigusi Jadvyga Sasnauskaitë-LabuckienëGiedraièiuose mokytojavonet 50 metø. 1920–1940 m. Giedraièiømokykla buvo lietuvybës, kultûrosGiedraièiø valsèiuje þidinys.Po 1945 m. nebuvo kam mokyti: á Sibiràbuvo iðtremti mokyklos direktoriusJonas Baltrûnas, mokytojai Matilda Sabienë,Otilija Maþelytë, Regina Gudavièiûtë,Fortûnatas Bukauskas. Nuo1953 m. mokykla – vidurinë. Ypaè mokyklasustiprëjo, kai jai 1954–1960 m. vadovavoKazys Kazlas, talentingas ir veiklus,labai reiklus, grieþtas, bet visiemsteisingas. Kur tai matyta, kad jo, fizinioauklëjimo mokytojo, vadovaujami mokiniaiárengtø stadionà! Net 29 metus mokyklos,pagarsëjusios Molëtø rajone ir visojeLietuvoje, direktoriumi dirbo SerapinasGuobys. Nuo 1992 m. mokyklaivadovauja energingoji Vilë Petkûnienë.1990 m. Giedraièiø vidurinei mokyklaisuteiktas mokytojo dailininko Antano Jaroðevièiausvardas, mokyklos pastatàpuošia jo bareljefas. Šio mokytojo mokiniai– vienas pirmøjø Lietuvoje meninëskeramikos kûrëjø Vaclovas Miknevièius,tautodailininkai Ignas Burlingis, AntanasGrauþinis. Antano Jaroðevièiaus paskatintavisà gyvenimà nuostabias juostasaudë ilgametë mokytoja Janina Lisauskaitë-Raiðienë.Mokykloje veikia muziejus,kurá ásteigë, jam vadovauja didelë entuziastëmokytoja Aldona Leiðytë.Ðiø metø rugpjûèio pabaigoje á mokyklàsuëjome 1959 m. laidos abiturientai.Padëjome gëliø ant paminklo þuvusiems1920 m. Giedraièiø mûðyje, antmirusiø mokytojø (tarp jø – buvusio mokyklosdirektoriaus Jono Kazlo) ir mokiniøkapø. Prisiminëme direktoriø, istorijosir fizinio auklëjimo mokytojà Kazá Kazlà,nepaprastai gabø matematikos mokytojàÈeslovà Ðimoliûnà, vëliau dësèiusáVilniaus politechnikume, lietuviø kalbà irliteratûrà be jokiø uþraðø patraukliai ir turiningai,tarytum studentams dësèiusá talentingàjáMerûnà Gervæ (vëliau buvo universitetorektoriaus Jono Kubiliaus padëjëjas).Susitikome su buvusiais mokytojais:klasës auklëtoja, vokieèiø kalbosmokytoja Monika Èerniauskiene, muzikosmokytoju, dûdø orkestro maestroJuozu Èerniausku, lituanistëmis AldonaPilkaite ir Danute Jasiulionyte-Jedzinskiene,astronomijos ir kitø dalykø mokytojaJanina Ûsavièiûte, buvusia direktoriauspavaduotoja vos ne 40 metø. D.Jedzinskienë1962–2007 m. dëstë dailës istorijàir lietuviø kalbà nacionalinëjeM. K.Èiurlionio menø mokykloje Vilniuje.Apie áþymø menininkà K.Ðimoná paraðëpirmà monografijà Kazys Šimonis(1986 m.). Parengë keliø dailininkø parodøkatalogus, spaudoje dailës klausimaispaskelbë keliolika straipsniø. Uþpedagoginæ veiklà, dalyvavimà Sàjûdyjeir uþ dailës ugdymo programas vienapirmøjø Lietuvos mokytojø apdovanotaLietuvos didþiojo kunigaikðèio Gediminoordino medaliu (1996 m.).Didþiuojamës ir klasës draugais, prieð50 metø baigusiais Giedraièiø vidurinæ.Istorikas, humanitariniø mokslø daktarasAlgirdas Matulevièius jau per 40 metø tiriaMaþosios Lietuvos bei jos autochtonølietuvininkø praeitá, santykius su kolonistaisvokieèiais (1973 m. apgynë disertacijà).Dirba Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitute (iki 1997 m. – kitokie ástaigospavadinimai) vyresniuoju moksliniuredaktoriumi, nuo 1972 m. redaguoja lietuviðkasenciklopedijas (suredagavo, paraðëiki 15 000 straipsniø). Paraðë monografijà(1989 m.), studijø, ðimtus straipsniømoksliniams ir periodinës spaudos leidiniams,sudarë originaliø Maþosios Lietuvosþemëlapiø. Nuo 1991 m. dalyvaujamokslinëse konferencijose Vokietijoje,Lenkijoje, Lietuvoje, vadovauja ekskursijomspo Prûsà. Yra Maþosios Lietuvos reikaløtarybos vienas steigëjø (1989 m.) irvadovø. Ðiais metais išleista knyga AlgirdasMatulevièius apie Maþàjà Lietuvà:Bibliografijos rodyklë. 1972–2008 (sudarytojaAudronë Matijoðienë). Apdovanotasordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Riteriokryþiumi. Net keletas klasës draugøpasiþymëjo pedagoginëje veikloje. Anotkolegos A.Matulevièiaus, „verþlus istorikas,publicistas ir poetas Viktoras Jakimavièiussavo ávairiapusá talentà paskyrëpedagoginiam darbui Giedraièiuose, Paberþëje“.Paraðë pirmàjá atkûrus Lietuvosvalstybæ istorijos vadovëlá V klasei Gimtojišalis Lietuva (1993, 1997 m.). Iki pensinioamþiaus dirbo mokytoju ekspertu.Tiksliuosius mokslus Giedraièiuose dëstëdraugiðkasis, kuklusis KlemensasDrublionis. Milda Jadzinskaitë 32 metusVilniaus universitete dirbo Kûno kultûroskatedroje dëstytoja, vyresniàja dëstytoja.1989 m. jai suteiktas docentës vardas.1983 m. apgynë socialiniø mokslø kandidato(1993 m. nostrifikuota daktarolaipsniu) disertacijà. 30 metø treniravo universitetostudentø stalo teniso rinktinæ.1990 m. jai suteiktas Lietuvos Respublikosnusipelniusios trenerës vardas. NijolëAlsytë-Skrudupienë jau 45 metus mokojaunimà Grigiðkëse (dabar Vilniausmiesto dalis), èia su kitais ásteigë lietuviðkàvidurinæ mokyklà, buvo direktoriauspavaduotoja. Aktyviai veikia Grigiðkiøbendruomenës gyvenime. 45 metus Vilniujemokytojauja biologë Irena Treinytë-Kirvelavièienë. Ekonomikos mokslø þiniasPrekybos ir verslo mokykloje Vilniuje diegëAldona Valeikaitë-Andrikonienë. MarytëBimbirytë kaip ir jaunystëje skambiaidainuoja, sostinëje subûrë grupæ „Juodojiroþë“, dþiuginanèià širdis romansais.Buvæ mûsø mokytojai, dar prieðkariolaikø intelektualai, buvo geri pedagogaiir dideli patriotai. Gerai bûtø, kad irdabartinëje mokykloje vyrautø idealizmas,patriotizmas, tokie bûdingi senosioskartos mokytojams.40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


Rugsëjo 18 d. Vilniaus universiteto Teatro salëje savo 80-meèio progavieðà paskaità skaitë ilgametis Spaudos þurnalistikos katedros vedëjasdoc. dr. Bronius RaguotisGyvenimas, skirtas þurnalistikaiNe viena Lietuvos þurnalistø karta turëjo(retsykiais vis dar turi) unikalià galimybæklausytis doc. dr. Broniaus Raguoèiopaskaitø. Jo paskaitos deðimtis, o galir ðimtus studentø vedë spaudos istorijoskeliais, tiesdamos tiltus á tuometæ dabartá.Jos tarsi këlë geleþinës uþdangos vartus,rodydamos, jog be SSRS yra ir kitas pasaulis.Pasaulis, priglobæs mûsø tautieèiusir leidæs ten puoselëti lietuviðkà kultûrà, okartu ir spaudà. Docentui rûpëjo ne tikspaudos istorija, kultûros teorija, literatû-Bronius Raguotis paskaitos meturologija, bet ir bûsimoji þurnalistø karta. Joerudicija, tolerancija bûsimiems, o ir jauesantiems þurnalistams tapo nenuginèijamavertybe ir siekiamybe. Doc. dr. BroniausRaguoèio plunksnai priklauso ir tokiemonumentalûs darbai, kaip „AntanasBimba: gyvenimo, veiklos, kûrybos bruoþai“– Vilnius, Mintis, 1974 m., „Prie iðtakø:Amerikos lietuviø darbininkø periodika“– Vilnius, Mintis, 1981 m., „Amerikoslietuviø periodinë spauda 1879 – 1919 m.“Marijampolë, Ramona, 2003 m. ir kt.Teatro salëje, kur tà dienà neðini gëlëmis,knygomis, þurnalais susirinko doc. dr.Broniaus Raguoèio buvæ studentai ir bûsimiejiþurnalistai, buvo tylu tylu, tik raiðkiaiskambëjo jubiliato þodþiai... Jis prisiminë,kaip 1949 m. su klasës draugu iðKauno iðkeliavo á Vilniaus universitetà studijuotiþurnalistikos. Kursas nebuvo itindraugiðkas, mat beveik visi ne tik studijavo,bet ir dirbo. Dirbo ne vien norëdamigreièiau ágyti þurnalisto darbo patirties, betir verèiami sunkiø pokario laikø, kai tikëtisparamos ið namø nedaug kas galëjo.Mokslai kentëdavo, taèiau visi prieð sesijaslabai stengdavosi. Jø laida (pirmoji Vilniausuniversitete) studijas baigë 1954metais. Jø buvo 14. „... ir kiekvienas ið mûsøvienaip ar kitaip susiejome savo gyvenimàsu þurnalistika,“ – sakë doc. dr. BroniusRaguotis. Jis pats „Tiesoje“ pradëjodirbti 1950 m. laikraðèio kultûros skyriuje,o nuo 1963 m. prasidëjo jo pedagoginëveikla VU Þurnalistikos katedroje...Kalbëdamas apie ðiandienæ þurnalistikàdoc. dr. Bronius Raguotis pasidþiaugë,jog ji gali daug kuo didþiuotis, taèiau yradalykø, kuriø jis nesuprantàs. Jo manymuðiandienis þiniasklaidos terminas pernelygaukðtas þurnalistikai, nes jis atspindi tik informacinæþurnalistikos funkcijà, o kur liekaanalitiniai, probleminiai straipsniai ir kt.neinformacinio pobûdþio raðiniai? Todëlþurnalistika, matyt, ir liks þurnalistika su visomsavo spalvom ir atspalviais. Þurnalistamsdoc. dr. Bronius Raguotis ir ðiandienkelia erudicijos, tolerancijos bûtinybæ. Kalbindamasþmogø þurnalistas turi iðmanytireikalà ir jokiu bûdu netapti prokuroru artardytoju. Tiesa, jei ji iðgaunama neteisëtubûdu, jau negali bûti tiesa...Koks buvo mûsø kurso vadovas doc.dr. Bronius Raguotis? Dëmesingas, jautrus,taèiau mes nebuvome angelai. Jamteko per mus ir su tuometine milicija pabendrauti.Kritiniais momentais jis nekeldavobalso, nieko nekaltindavo, tik prieuniversiteto esanèioje kavinëje papraðydavodvigubos kavos ir su ðirdgëla paklausdavo:„Kà jûs dar galite iðkrësti?“ Uþtatkaip mokëdavo pasidþiaugti, kai mûsøStasei Zalagaitei buvo paskirta Leninostipendija, kai universiteto agitbrigadøkonkursuose puikiai pasirodydavome,kai kurio nors kursinis darbas bûdavo puikus.Tuomet mûsø vadovas ðvytëdavo irrasdavo tokiø þodþiø padràsinimui...Teatro salëje gæsta ðviesa, ekrane VUKomunikacijos fakulteto Þurnalistikosinstituto diplomantës diplominis darbas– dokumentinis filmas ,, Bronius Raguotisšiandien ir þurnalistikos studijos rytoj“.Kai vël uþsidega ðviesos, mylimamdëstytojui skamba ,,Ilgiausiø metø ilgiausiø“irlieka viltis dar kartà iðgirsti já skaitantápaskaità.Graþina BIRÞIETYTË-KRIÐÈIUKAITIENË1971 metø absolventë, þurnalo„Mokslas ir technika“ vyr. redaktoriauspavaduotojaSveikina Graþina KadþytëGenovaitë ir Bronius RaguoèiaiÞurnalistas ir dailininkasAdolfas Uþa iteikë draugiðkàðarþà1971 m. absolvento,„Gydytojø þiniø“ vyr. redaktoriausKazimiero VALIAUS nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 41


Birþiðkø namas –bibliotekavisi renginiai organizuojami kartu su gimnazija,kultûros centru, bendruomene. Dalisrenginiø vyko vaistinëje, kultûros centre,politechnikos mokykloje.Bibliotekoje veikia nuolatinës fotomëgëjø,dailës, siuvinëjimø, net kalviø dirbiniø parodos.Èia renkasi ir „Moterø alkierius“. Geriausiosðeimininkës rengia darþoviø, vaisiø,konservø, rankdarbiø parodas, kartaisprie þvakiø skaito eiles, dalijasi prisiminimais.Ilgai prisiminti renginiai „Knygneðiøgadynë“, konkursas „Sukit, sukit galveles“,Viekšniai – unikalus miestelis. Graþiame,dainomis apipintame Ventos vingyjenutûpusioje gyvenvietëje net keturi muziejai:vienos seniausiø Þemaitijoje vaistinës,aviacijos pradininko Lietuvoje Griðkevièiaus,Birþiðkø šeimos ir etnografinis. Èia irsenovinis technikos paminklas – vandensmalûnas. Paèiame centre stûkso du unikalûspaminklai – per visas okupacijas, kaip irPerlojoje, iðstovëjæs Vytautui (autorius KostasRemeika) ir nepriklausomybës metaispastatytasis – Birþiškoms, vienintelis šalyješeimai (autorius Èeslovas Peèiukas).Viekðniai porà kartø buvo net Þemaitijosseniûnijos centras. Labiausiai miesteláiðgarsino Birþiðkø ðeima. Gydytojas AntanasBirþiška, apsigyvenæs Viekðniuose suþmona muzikos mokytoja Elþbieta, èia dirbo42 metus ir išaugino garsiuosius profesorius– Vasario 16-osios akto signataràMykolà, bibliografijos pradininkà Vaclovàir matematikà Viktorà.Þmonës èia garsëja meile gimtinei. MykolasBirþiðka, kaip signataras gavæs þemës,jà pardavë ir, pridëjæs savo santaupas,pastatë miestelyje „Sveikatos namus“,kuriuose iki ðiol gydomi þmonës. Jis bibliotekaiatsiøsdavo ir naujø knygø. Panašiaipasielgë ir garsaus vaistininko Juozo Aleksandravièiausduktë Zofija Aleksandravièiûtë-Navickienë.Ji paliko muziejui tëvø vaistinæ,joje buvusià árangà, unikalius baldus(dalis jø priklausë Daugirdaitei-Sruogienei),didelæ ekspozicijà ir vaistaþolëms auginti þemëssklypà su rûsiu. Name iki šiol tebërane tik muziejus, bet ir vaistinë.Unikali ir miestelio biblioteka – ji kà tikásikëlë á restauruotus Birþiškø namus, kurkadaise gimë ir augo garsûs profesoriai.Graudu prisiminti senàsias bibliotekos patalpas– senas, sukiuþæs namelis. Atvykæ iðVilniaus sveèiai teigë dar tokiø prastø patalpøðalyje nematæ. Sunku patikëti, kad èiadirbantys þmonës sugebëjo tiek daug nuveikti.Tradiciðkai èia renkasi ávairaus amþiausir profesijø þmonës. Suorganizuotadaugybë renginiø, susitikimø, konkursø.Paminëtini tik keli – susitikta su keliautoju,rašytoju, fotomenininku Pauliumi Nor-ViekðniøJuozas ELEKŠIS bibliotekojegalima paraðyti mokslinádarbàmantu, raðytojais Algimantu Zurba, PetruBraþënu, þinoma þolininke Jadvyga Balvoèiûte,baleto ðokëju Jonu Katakinu, surengtivakarai su vietiniais ir kitur gyvenanèiaiskraštieèiais, poetais, rašytojais, mokslininkais,dailininkais, piešëjais, mezgëjais,siuvinëtojais, ávyko duonos kepëjø, bitininkøparodos. Sveèiai savo meno ir profesijospaslapèiø mokë jaunimà.Bibliotekoje renkasi vietos poetø sambûris„Vinkðnelë“. Teko recenzuoti ádomiàvietos poetø pirmàjà knygà „Þodþiai sau irtau“. Ðis rinkinys kasdieniø rûpesèiø brûzgynuoseiðvalë proskynà, kurioje kûrëjaipaliko savo pëdsakus.Kartu su kultûros centru surengtaskoncertas su sveèiais ið Vilniaus – þinomadainininke Aušra Liutkute ir Vilniaus þemaièiøansamblio „Tyklë“ dainininkais, daugeliskitø koncertø, kuriuose dalyvavo netik miestelio liaudiškos muzikos kapelos„Virventa“ ir „Subatvakaris“, etnografinisansamblis „Poilsëmis“, bet ir garsieji „Ventukai“,sveèiai ið Klaipëdos „Ðeimyna“, kitikolektyvai ir profesionalûs atlikëjai. BeveikBibliotekos bitelës. Ið kairës: Bronë Roèienëir vedëja Ona Paèengienëpasakø popietë „Buvo senis ir senelë“, „Tavopirmosios knygutës“, „Tëtis, mama ir að“ir daugelis kitø. Gal todël ir skaitytojø èiagana daug. Nors savo knygø fondus turigimnazija, politechnikos mokykla, bibliotekojeper keturi šimtai skaitytojø. Gana gaususknygø fondas – 13 000 knygø. Daug jøpadovanoja kraštieèiai. Surengta akcija:Senoji vaistinë – muziejus42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10


„Dovanokim bibliotekai po vienà naujàknygà“. Apsilanko èia beveik kiekvienosšeimos þmogus.Bene didþiausias bibliotekos turtas –kraðtieèiø surinkta medþiaga. Ja naudojantisgalima parašyti ne vienà knygà, netapginti moksliná darbà. Amelija Urbienëyra surinkusi net 16 storø tomø apie kraðtieèiøbuitá ir paproèius, amatus, valgius,bûrimus, liaudies meistrus, puodþius,tautodailæ, dainas, patarles, másles, liaudiesmedicinà, dainas, pasakas, pasakojimus,kalëdojimà ir t.t . Dideli ir „Viekšniaiir viekšniškiai“, „Viekðniø miestelio istorija“aplankai. Paþymëtini Broniaus Keriosurinktos medþiagos trys stori tomai„Viekðniø kraðtas“. Labai ádomûs aplankai„Viekðniø vaistinë“, „Tëvynë jø nepamirð“,„Viekðniai fotonuotraukose“.Visa tai bene didþiausias bibliotekosnuopelnas. Ji skatino rinkti, padëjo sutvarkytisurinktà medþiagà, jà reklamavo.Dël to ir netrûksta entuziastø. Yra aplankø,skirtø ir þymiajam reþisieriui JuozuiMiltiniui, visiems profesoriamsBirþiškoms. Bibliotekoje surinktos visø iðèia kilusiø raðytojø, poetø, kitø viekðniðkiøiðleistos knygos.Bibliotekininkës dalyvavo konkurse„Bibliotekos paþangai“, turëjo gauti irkompiuterá, bet dël sunkmeèio jo kol kasdar negavo ir negali naudotis internetu.Bibliotekai persikëlus á naujas, geraiárengtas patalpas, kuriose gyveno garsiejiBirþiðkos, moterys svajoja apie naujusprojektus. Tai dþiugina, nes, anotD.Kenedþio, nelaimingiausi þmonës, kaijø gyvenime nelieka vietos svajonëms.Biblioteka dabar tartum maþytë ðventovëir kartu šeimyniškai jauki. Joje surinktair renkama medþiaga ir apie kitusþymesnius gyvenvietës þmones – pagarsëjusiàtautodailininkæ Sniegenà Chriðèinavièienæ,kuri sukûrë iðtisà galerijà paveiksløið smëlio ir akmenukø, kokios Lietuvojeniekur nëra, dievdirbá Pranà Perminà,Aloyzà Lengvená, garsias puodþiøtradicijas tæsianèià Veronikà Pakalniðkienæ,vietos dailininkà Michailà Ivanèenkà.Labai mylëdami gimtàjá miestà,viekšniškiai apie já sukûrë daug eilëraðèiø,apsakymø. Skamba dainos apie Ventà,net lieptà per jà. Meilës ugnelei neleidþiapriblësti ir bibliotekininkø triûsas,kasdieniai darbai ir rûpestëliai.Kultûros þidinio vaidmuo – skatinti kûrybà.Kai ávairiø pasaulio garsenybiø buvopaklausta, koks yra kelias á laimæ, originaliausiaiatsakë Dalai Lama: „Nëra kelioá laimæ. Pats kelias yra laimë“ . Reikiamanyti, kad tokiuose garsiuose namuoseásikûræs kultûros þidinys daugeliuiviekðniðkiø dar sëkmingiau padës eiti kûrybinëslaimës keliu.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2009-10-12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 200910Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.10 (612) spalisTurinysM. MALINAUSKAS, V.BUKELSKIENË,R.ÐIRMENIS Biomedþiagos ir audiniøinþinerija ................................................................... 2V.MILKUS Gyvybës kilmë ir paieðka ........................ 4L.KLIMKA Kas per Ratai darda dangausskliautu? ................................................................... 6R.ÐALNA Sidabras ir bronza – Lietuvosjauniesiems geografams .......................................... 8B.RAILIENË, J.A.KRIKÐTOPAITIS XXIII moksloir technikos istorikø kongrese .................................. 9J.NORKEVIÈIUS Universiteto gyvenimoatspindþiai þurnale ................................................. 12G.MOTUZA Jau turime ir geologijosterminø þodynà! ..................................................... 14Lietuviai kuria lazerá genø tyrimams ....................... 15S.SAARMANN Rudolfas Kaufmannas ................... 16P.ÈYRAS Karaliø miesto ðventë ............................. 20A.DUBIETISDangausspalvos ........... 22E.BACEVIÈIUS, D.ELERTAS Senojiuostamiesèio áplaukos vedlinë ............................... 26A.VËÞYS Panevëþio paveldo maþieji þenklai ......... 28V.KADIS, D.MIKALAUSKAITË Kas þinomaapie bananø reikðmæ þmogaus sveikatai .............. 32BRONIUS SLAVINSKAS Trys vaisingi þurnalistoVytauto Þeimanto deðimtmeèiai ............................ 32Antanui Tylai – 80 ................................................... 33R.AVERKIENËSusitikimasMarcinkonyse........... 34J.GRIGAS Mikrobangø krosnelës .......................... 36V.JAKIMAVIÈIUS, A.MATULEVIÈIUS Giedraièiøþemës áþymieji ........................................................ 38G.BIRÞIETYTË-KRIÐÈIUKAITIENË Gyvenimas,skirtas þurnalistikai ................................................. 41J.ELEKÐIS Viekðniø bibliotekoje galimaparaðyti moksliná darbà .......................................... 42Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 10 43


Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Ávykiø mozaikaRugsëjo 8 d.Lietuvospramonininkøkonfederacijosir Lietuvosmoksløakademijosprezidiumoposëdyje vykodiskusija,,Verslo irmokslointegracija:problemos irperspektyvos”Baltarusijos EXPO parodos atidarymo juostà perkerpaBaltarusijos ir Lietuvos vyriausybiø vadovai SergejusSidorskis ir Andrius KubiliusDviðalæ dël bendradarbiavimo mokslo ir technologijøsrityje programà pasiraðo Baltarusijos valstybinio irtechnologijø komiteto pirmininkas Igoris V.Voitovas irLR ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras SteponavièiusVirginijos VALUCKIENËS nuotr.Profesoriø Vladà Algirdà Bumelá60-ojo gimtadienio proga Lietuvosmokslø akademijoje sveikinaBiologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus mokslininkai44 Mokslas ir gyvenimas 2009 ISSN Nr. 10 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas”2009 Nr. 10, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

More magazines by this user
Similar magazines