2010 m. gegužÄs 6 d. Nr. 9 - MOKSLAS plius
2010 m. gegužÄs 6 d. Nr. 9 - MOKSLAS plius
2010 m. gegužÄs 6 d. Nr. 9 - MOKSLAS plius
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
MoksloLIETUVOS MOKSLININKŲLietuvaLAIKRAŠTIS<strong>2010</strong> metų gegužės 6 d.Mokslo (meno) darbų vertinimas<strong>Nr</strong>. 9(431)2–3 p.www.mokslas<strong>plius</strong>.lt/mokslo-lietuva Kaina: 3 LtVGTU skelbiakonkursą14 p.2 p. Prezidentūroje pagerbti geriausi 2009 metų disertantai 15 p. Lietuviai, nepasiklydę SibireLeidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesįPrabyla ilgai snaudęsLietuvos pramonės vulkanasLietuvoje pradedama fotoelektros gamybos priemonių– saulės elementų ir modulių, netolimojeateityje ir saulės elementams reikalingo silicio –gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės,kurias vienija Fotoelektros technologijų irverslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniaiasmenys: bendrovės „Precizika-MET SC“, „PrecizikaMetrology“, „Modernios E-Technologijos“,„ViaSolis“, „BOD Group“, „Baltic Solar Energy“,„Baltic Solar Solutions“, „Saulės energija“, „Šiaurėsmiestelis“, „Telebaltikos eksportas ir importas“,VšĮ „Perspektyvių technologijų taikymo institutas“,„Europarama“ ir kitos.Tai tik pati pradžia darbų, kurie artimiausiaismetais išaugs į naują ir perspektyvią pramonėsšaką. Saulės energetikos technologijos bent20 metų bus viena sparčiausiai besivystančiųpramonės šakų, kurios gaminiai turės paklausądaugelyje pasaulio šalių. Vadinasi, laiku įžengusiejiį šią rinką pasinaudos galimybe tapti pasaulinefotoelektros gamybos priemonių pramonėsdalimi.Lietuvoje pirmieji ir labai ryžtingi žingsniaijau žengti: šių metų sausio 26 d. Vilniuje įmonė„Precizika-MET SC“ atidarė pirmąją eksperimentinęsaulės elementų gamybos liniją Lietuvoje. Taibus ir savotiška gamybos laboratorija, kuriojebus išbandomi nauji technologiniai sprendimai,naujovės, kurios dar nenaudojamos pasaulinėjepraktikoje.2011 m. pabaigoje rikiuotėn stos asociacijosbendrovių „BOD Group“, „Baltic Solar Energy“ ir„Baltic Solar Solutions“ 32 tūkst. kv. m gamybinisadministracinispastatas Santaros slėnio Visoriųinformaciniame technologiniame parke, kur 25Šie vyrai taip pat siekia pažadinti iki šiol snaudusį Lietuvos pramonės vulkaną: „Modernios E-Technologijos“ direktorius, Perspektyvinių technologijųtaikomųjų tyrimų instituto Tarybos pirmininkas dr. Juras Ulbikas, bendrovės „BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ generalinis direktorius VidmantasJanulevičius, UAB „Telebaltikos importas ir eksportas“ generalinis direktorius Arvydas Aperavičius, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos inovacijųekspertas Paulius Zaicevas ir šios asociacijos prezidentas prof. Ramutis Simas Petrikistūkst. kv. m bus skirta saulės elementų ir saulėsmodulių gamybos linijai. UAB „Telebaltikosimportas ir eksportas“ pasiryžusi imtis saulėselementams tinkamo silicio gamybos.Apie naujos aukštųjų technologijų gamybosšakos pirmuosius žingsnius ir ateities perspektyvaskalbamės su Fotoelektros technologijų irverslo asociacijos nariais: asociacijos prezidentuprof. Ramučiu Simu PETRIKIU, bendrovės„BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ generaliniudirektoriumi Vidmantu JANULEVIČIUMIir „Modernios E-Technologijos“ direktoriumi,Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimųinstituto Tarybos pirmininku dr. Juru ULBIKU.Juos kalbina Mokslo Lietuvos vyriausiasis redaktoriusGediminas ZEMLICKAS. Kitame laikraščionumeryje prie pašnekesio dalyvių prisidės ir UAB„Telebaltikos importas ir eksportas“ generalinisdirektorius Arvydas APERAVIČIUS.IštakosMokslo Lietuva. Fotoelektros technologijųpriemonių gamyba Lietuvoje atsiranda ne plynojevietoje. Prisiminkime prielaidas šiai aukštųjų technologijųšakai rastis ir kodėl būtent ši pramonės šakaLietuvai laikytina viena iš perspektyviausių? Kokiasturime galimybes šią pramonės šaką vystyti, kurmūsų stiprioji vieta?Juras Ulbikas. Apie saulės energetiką Lietuvojeryžtingiau prabilta praėjusio amžiauspaskutinįjį dešimtmetį, kai Šiaulių „Nuklone“Nukelta į 6 p.Gedimino Zemlicko nuotraukaAteities vizija – jau šiaismetais Visoriuose prasidėsintegruoto mokslo, studijųir verslo centro „Santara“statybos darbai
2 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)Mokslo vertinimasMokslo ir studijų institucijų mokslo (meno)darbų vertinimo apibendrinimasLietuvos mokslotarybos ekspertųgrupės įvertino irapibendrino Lietuvosmokslo irstudijų institucijų2008 m. mokslo(meno) darbus.Buvo vertinama pagal švietimo irmokslo ministro 2009 m. birželio 29 d.įsakymu patvirtintą Mokslo ir studijųinstitucijų mokslo (meno) darbų vertinimometodiką. Pateikiame ekspertųgrupių išvadas pagal mokslo sritis dėldarbo vertinimo ir rekomendacijas dėlprocedūros bei metodikos.Humanitarinių irsocialinių mokslųsričių vertinimasBuvo vertinami mokslo darbai,dalyvavimas tarptautinėse moksloprogramose ir taikomieji moksliniaityrimai pagal sutartis. Iš viso vertintibuvo pateikti 8 215 mokslo darbai, išjų – per 1 200 kokybei įvertinti. PagalMetodiką darbai suskirstyti į I ir IIlygmens. I ygmens darbai – tai aukščiausiolygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinėsplėtros darbai, kuriuostokiais laikė pačios institucijos ir pagalkokybę taip pat įvertino ekspertai. PagalMetodikos reikalavimą šie darbainegalėjo viršyti 15 proc. visų teikiamųmokslo darbų skaičiaus.Institucijos pateikė nemažainetikslių duomenų: nenuro dėdarbų apimties (ypač elektroniniųpublikacijų), nepateikė ISBN/ISSN,neišsamūs bibliografiniai aprašai.Institucijos prastai koordinavoduomenų perdavimą, nes pasitaikėdaug klaidų dėl autorių indėlio: topaties autoriaus indėlį, prilygintą I,deklaravo du tos pačios institucijospadaliniai – skyrius ir fakultetas.Dauguma institucijų pateikė gerokaidaugiau nei 15 proc. I lygmensprodukcijos. Kai kurios institucijos atrinkosilpnus mokslo darbus, o formalusisvertinimas parodė, kad kai kuriedarbai, laikyti II lygmens, buvo vertiI lygmens, bet ekspertai jų perkelti įkitą lygmenį negalėjo. Kokybei vertintikai kurių institucijų darbai buvo pateiktinetvarkingi ir nesuklasifikuoti.Institucijos, kurios humanitarinių irsocialinių mokslų sričių darbų skelbėmažai, pavyzdžiui, kelias dešimtis,kokybei vertinti galėjo pateikti tikkelis jų. Dėl per mažos darbų apimtiesbei atsitiktinių dalykų sistemiškaiapie tokių institucijų humanitariniųir socialinių mokslų darbų kokybęspręsti objektyviai nebuvo galima:humanitarinių mokslų lyderiais pagal2008 m. rezultatus tapo VilniausGedimino technikos universitetas irVilniaus dailės akademija, o socialiniųmokslų – VDA bei ISM Vadybos irekonomikos universitetas.Metodikoje aiškiai neapibrėžta minimaliteikiamų vertinti mokslo darbųapimtis, kuri buvo ankstesnėje formaliojovertinimo metodikoje. 2009 m.patvirtintoje Metodikoje nurodyta tikrecenzijų, monografijų ir studijų minimaliapimtis, nors formalųjį vertinimąreikėtų palyginti su ankstesnių dvejųmetų vertinimu. Aiškiai nenurodytair tai, kad neįskaitytini mokslinio originalumoelemento neturintys kvalifikaciniaidarbai (daktaro disertacijos,daktaro ar/ir habilitacijos procedūrossantraukos), metodinės priemonės(rekomendacijos bakalauro ir magistrodarbų įforminimui), dalis vertimų(mokslo populiarinimo darbų, grožinėsliteratūros, išskyrus šaltinius),nemoksliniai žodynai ir pan.Daug humanitarinių ir socialiniųmokslų sričių darbų pateko į 02 kategorijąMokslo straipsniai, publikuotirecenzuojamuose periodiniuose, tęstiniuoseir vienkartiniuose leidiniuose (suISSN ar ISBN indeksu). Į šią kategorijąpateko ne tik publikacijos tarptautiniuosežurnaluose ar leidiniuose,išleistuose pripažintose tarptautinėseleidyklose, bet ir vietos konferencijųdarbai bei jaunųjų mokslininkų darbųrinkiniai, tarp jų nemažai straipsnių,parengtų pagal magistro darbus, tadstraipsniuose esama nepatikimų irnepagrįstų duomenų.Metodikoje suformuluoti kokybėsvertinimo kriterijai reikalavo išsamausmokslo darbų recenzavimo, tačiautrūko palyginamumo su tarptautiniumastu taikomais originalumo,naujumo, reikšmingumo ir tikslumokriterijais. Metodikos nuoroda plačiaunaudoti tarptautinės duomenų bazėsLituanistika ekspertinio vertinimorezultatus buvo sunkiai įgyvendinama.Viena vertus, šioje bazėje trūkodaugelio 2008 m. humanitarinių irsocialinių mokslų darbų recenzijų. Jeibūtų vertinama kelerių metų mokslinėprodukcija, galimybių naudotisšios bazės duomenimis būtų daugiau.Antra vertus, tik nedaug 2008 m. institucijųdeklaruotų I lygmens mokslodarbų buvo recenzuoti Lituanistikoje.Problemiška ir tai, kad nepatikrintasšios bazės ekspertinio vertinimonuoseklumas: paklaidos tarp ekspertųvertinimų „svyruoja“, vienus kūriniusįvertino vienas, daugumą – du, kaikuriuos – trys ekspertai.Kokybinis ir formalusis vertinimasbuvo atiliktas per kiek daugiaunei vieną mėnesį. Ekspertų teigimu,ekspertizei, ypač augant vertinimodarbų apimčiai, reikėtų skirti daugiaulaiko. Kiekvieno mokslo darbo kokybęvertino bent du ekspertai, o kad vertinimaibūtų suderinti ir vertinimokriterijai interpretuojami vienodaiir nuosekliai, ekspertai dirbo grupėse.Ekspertams teko atlikti nemažaitechninės patikros, kurią galėjo atliktiduomenų bazės administratoriai irinstitucijos.Vertinant tarptautines moksloprogramas ir taikomųjų mokslo darbųsutartis su ūkio subjektais, buvolaikomasi Frascati vadovo nuostatų.Kai kurios institucijos informaciją,susijusią su vertinamomis programomisir sutartimis, pateikė netvarkingaiarba neišsamiai, kad ekspertai galėtųspręsti, ar darbe yra mokslinių tyrimųir eksperimentinės plėtros (MTEP)požymių ir kokia dalis skirtina jai. Pagrindinioduomenų bazės sąrašo publikacijųaprašuose stigo instituciniųprieskyrų ir kodų, pagal kuriuos publikacijąbūtų galima aptikti sąrašuose.Ekspertai neįskaitė tų projektų, kuriųlėšos buvo skirtos studijoms, kvalifikacijaikelti, mokslininkų mobilumuiskatinti arba kurie buvo finansuoti ESStruktūrinių fondų ar Lietuvos valstybiniomokslo ir studijų fondo lėšomis,tačiau, ekspertų nuomone, projektus,susijusius su konkursiniu finansavimu,būtų galima įskaityti, nes finansavimegana gerai atsispindi institucijų moksliniskonkurencingumas.Daugelis institucijų, susipažinusiossu ekspertų vertinimu, netinkamai pateikėprašymus dėl vertinimo rezultatųpatikslinimo, t. y. nepaaiškino, su kuoinstitucija nesutinka, ką ir kaip pagalekspertų rekomendacijas pataisė.Apibendrinant galima teigti, kadmokslo darbų vertinimas yra ypačsvarbi procedūra, nuo kurios priklausoinstitucijų finansavimas, todėl reikiaparengti naują vertinimo metodikąarba iš esmės koreguoti ir tikslinti esamą.Būtina aiškiai aprašyti kiekvienosmokslo produkcijos kategorijos kriterijus.Tai turi būti daroma atsižvelgiantį kitas kategorijas, t. y. lyginamuojuaspektu. Tikslinga plėtoti kokybinįhumanitarinių ir socialinių mokslųsričių darbų vertinimą, teikiamų vertintišių darbų kvotą susieti su mokslodarbuotojų sąlyginiais etatais institucijose.Vienerių metų ciklas yra pertrumpas vertinti tas institucijas, kuriosskelbia mažai humanitarinių ir socialiniųmokslų darbų. Šiuo atveju galimidu variantai: vertinti bent trejų metųmokslo darbų kokybę arba institucijų,kuriose yra mažiau nei 20 (skaičių reikėtųmodeliuoti) mokslo darbuotojųsąlyginių etatų, mokslo darbų kokybėsnevertinti. Tikslinti „sudaryto mokslodarbo“ apibrėžimą – nurodyti, kad jisskirtas tik sudarytojo darbui įvertinti.Atskirti tęstinio leidinio numerio(tomo) sudarytojo darbą nuo serijinioleidinio sudarytojo darbo – pastarąjįreikėtų įskaityti. Metodikos nuostata,kad originalius aukštųjų mokyklųvadovėlius reikia įrašyti į vertinamųmokslo darbų sąrašą, yra gera, betkvestionuotina, ar vienas vadovėlioautorinis lankas vertintinas 10 balų. 05kategorijoje neturi likti „esė“ ir „pastabų“– jos vargu ar laikytinos mokslinėsprodukcijos rūšimis, o institucijomsatsiranda galimybė deklaruoti visa, kasneapibrėžta, kaip mokslinę produkciją.II lygmens mokslo darbų vertinimoformulė akivaizdžiai palankesnė mažąsąlyginių mokslo darbuotojų skaičiųturinčioms institucijoms, todėl ją būtinataisyti.cijos. Jungtinė ekspertų grupė pritaikėnuostatą, kad Lietuvos institucijųmeno produkcijos kokybė vertinamadarbus ir veiklas interpretuojant Europos(pasaulio) meno kontekste. Norsinstitucijos nuogąstavo dėl apribojimovertinti I lygmens meno darbus tik15 proc., tačiau ekspertai aukščiausiolygio meno darbais pripažino jųmažiau: Vytauto Didžiojo universitetas– 16,7 proc., Vilniaus Gediminotechnikos universitetas – 13,4 proc.,Kauno technologijos universitetas –13,2 proc., Lietuvos muzikos ir teatroakademija – 11,4 proc., Vilniaus dailėsakademija – 10,8 proc., Šiaulių universitetas– 7,4 proc.,Vilniaus pedagoginisuniversitetas – 4,7 proc., Klaipėdosuniversitetas – 4,2 proc., VDU darbų15 proc. riba viršyta dėl objektyviųapskaitos priežasčių – pateikti 6 menodarbai, iš kurių 1 priskirtas I lygiui.I lygmens darbų kokybės įvertinimąkai kuriais atvejais komplikavofaktinės ir dokumentinės medžiagostrūkumas, todėl kai kurie meno darbaibuvo perkelti į II lygmenį. Ekspertaiatkreipė dėmesį, kad tarp institucijųpateiktų II lygio darbų bei veiklų buvopriskirtinų I lygmeniui. II lygmensprodukcijos apskaitos galutiniamsrezultatams ypač įtakos turėjo institucijųnurodomas autorių skaičius.Pastarasis ne visais atvejais buvo tikslusarba buvo išskirtinai būdingas tiktam tikrai institucijai. Šiuo požiūriupritaikius Metodikoje siūlomą II lygmensmeno darbų apskaitos formulę:AIV=PVVN IAPVA, dėl mažo nurodomųautorių skaičiaus, buvo gautas šiekN Atiek iškreiptas vertinimo rezultatas,pavyzdžiui, VPU – 9,93 darbų (2,47etato); VDU – 10 darbų (0,17 etato).Ekspertų grupė suformulavo ir papildomųnuostatų, geriau atitinkančiųmeno specifiką, jo funkcionavimo beikokybės ypatybes, taip pat papildė irtikslino Metodikoje pateiktus menodarbų rūšių sąrašus ir aprašus (MetodikosVI skyrių), nes pateiktoje menokūrinių tipų diferenciacijos lentelėjeakivaizdžiai stinga lygiaverčio atstovavimoskirtingoms meno sritims.Lentelėje išsamiausiai anonsuojamaarchitektūra ir dizainas, tačiau visiškaiignoruojamas teatro menas,kinas, vaizdo, multimedijų menai,šokis ir pan. Kūrinių tipų prieskyrosenekomentuojami meno rūšių ir žanrųskirtumai, trūksta meno veikloms būdingųformų, pavyzdžiui, dalyvavimotarptautinių žiuri darbe, CD ir DVDprodukcijos, instaliacijų, performansųir pan. Ekspertų grupės nuomone,Metodikoje nepavyko į bendrą schemąsutelkti ir visaverčiai, aktualiai beinaujai interpretuoti dešimties menošakų bei pošakių lentelių turinio, kurisbuvo išdėstytas Metodikoje.Tam tikrų problemų kėlė Metodikojesuformuoti kūrinių vertinimokriterijai. Tarp motyvacijos priskirtiI lygmeniui bei aktualių kokybiniovertinimo kriterijų, kaip antai kūrinioviešo pristatymo vietos prestižiškumasir (ar) reprezentatyvumas, yra irideologizuotų konotacijų „turinio“ ir„formos“ kategorijos, proteguojamasmokslo sferai būdingas tarpdalykinisaktualumas. Kriterijų struktūrojeneatkreiptas dėmesys į tokius menokūrinių vertybinei esmei būdingusmomentus, kaip kūrybinė sėkmė, kū-Meno srities darbųvertinimasDarbus vertino jungtinė Tarybosir Kultūros ministerijos Meno tarybosekspertų grupė. Buvo pateikta vertinti4 504 meno srities darbai, patikslinusjų liko 4 301.Meno srities produkcijai (veiklai)būdingi viešai pateikti autoriaus/atlikėjokūrybinės veiklos rezultatai – dailės,architektūros ar dizaino kūriniai,režisuoti ar vaidinti spektakliai, kinofilmai, vaizdo darbai, šokio kompozicijos,multimedijų projektai, muzikiniaiopusai, muzikos atlikimas ir pan.Pasitvirtino Metodikos nuostata skirtiI ir II lygmens meno darbus, taip patdiegti I lygmens produkcijos kokybėsvertinimą. I lygmens darbais buvolaikomi aukščiausio lygio meninėskūrybos, meninių tyrimų ir kultūrinės(šviečiamosios) veiklos darbai, kurieatitiko Metodikoje pateikiamus menodarbų rūšių aprašus ir kuriuos tokiaispripažino konkrečios meno kryptiesakademinė bendruomenė bei institurinio/atlikimoindividualumas ar unikalumas,savitos kūrybinės manieros,braižo, technikos sukūrimas, naujųmenų paradigmos. Jungtinė ekspertųgrupė bendru sutarimu vadovavosisavo susikurta kokybės vertinimoorientyrų sistema – 10 balų kokybėsvertinimo struktūroje: iki 3 taškų buvoskiriama už kūrinio reikšmę, žanro„stambumą“, kūrinio formatą ir pan.;iki 3 taškų – už eksponavimo/atlikimovietos prestižiškumą; iki 4 taškų – užmenininko kūrybinę sėkmę, talentą,genialumą.Ekspertų grupės nuomone, Metodikaturėtų būti tobulinama pagalnaujus profesionaliojo meno kūriniųpavidalus, kintamus funkcionavimomodelius bei recepciją. Pateiktą Menoprodukcijos vertinimo metodiką siūlomatikslinti ir papildyti, aprėpiantsubtilesnius meno įvaizdžio duomenis,specifinius vertinimo aspektus, plačiąraiškos įvairovę. Abiejų lygmenų menodarbai turi būti pagrįsti dokumentais.Būtina išsamiau ir sistemiškiau apibrėžtikūrinių tipus, aprėpiant svarbiausiasmeno sritis, jų žanrus bei meninesveiklas. Metodikoje daugiausiadėmesio skiriama architektūros beidizaino produkcijai, nors ir čia daryra neaiškumų dėl bendrųjų, detaliųjų,konstruktyviųjų planų. Ignoruojamasteatro menas, kinas, vaizdo, multimedijųmenai, šokis ir pan. Į menoprodukcijos apibūdinimus įtrauktidalyvavimo tarptautinių konkursųir festivalių žiuri veiklą (vertinant2008 m. meno produkciją, bendruekspertų komisijos sutarimu tai laikytaII lygmens produkcija).Fizinių, biomedicinosir technologijosmokslų sričių darbųvertinimasEkspertų grupė vertino tris fizinių,biomedicinos bei technologijos sričiųmokslinės produkcijos rūšis: mokslodarbus, dalyvavimą tarptautinėsemokslo programose (siekiant skatintitarptautiškumą ši dalis, palyginti suankstesniais metais, padidėjo) ir taikomuosiusmokslinius tyrimus pagalsutartis su ūkio subjektais (siekiantskatinti taikomuosius mokslus ši dalis,palyginti su ankstesniais metais,padidėjo).Palyginti su ankstesniaisiais metais,fizinių, biomedicinos ir technologijosmokslų sričių mokslo darbųvertinimo metodikoje atsirado keletasesminių naujovių. Pradėjus sparčiaiaugti mokslinių straipsnių skaičiuimažo tarptautinės sklaidos žurnaluose,Metodikoje numatyta mokslodarbus skirstyti į A ir B kategorijas, oskirstant institucijoms lėšas, įskaitytiB kategorijos darbų dalį, kuri neturiviršyti 20 proc. A kategorijos mokslodarbų fizinių ir biomedicinos mokslųsrityse, 30 proc. technologijų srityjeir 40 proc. biomedicinos srities žemėsūkio kryptyse. Kadangi pastaruojumetu į ISI duomenų bazę įtraukta daugžurnalų, kurie skirti daugiau regionineinei tarptautinei auditorijai, taiMetodikoje A kategorijai priskirti tiktie straipsniai, kurių cituojamumorodiklis (angl. impact factor) yra nemažesnis kaip 20 proc. to žurnalo ISIkategorijos agreguotojo cituojamumorodiklio (angl. aggregate impact
4 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)PripažinimasIškilmingai pagerbti geriausių 2009 m.Lietuvoje apgintų disertacijų autoriaiVilma PetrikaitėLietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos korespondentėLietuvos jaunųjų mokslininkųsąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio8 d. LR Prezidento rūmųBaltojoje salėje iškilmingai apdovanotigeriausių per praėjusius metus Lietuvojeapgintų disertacijų autoriai.Tokie apdovanojimai Lietuvojerengiami jau ketvirtus metus. Jaunuosiusmokslų daktarus sveikinusi LRPrezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė,kad šis konkursas yra graži iniciatyva,stiprinanti ir skatinanti mokslo bendruomenę.Anot valstybės vadovės,pagrindinis šalies klestėjimo variklis –kūrybingi, išsilavinę žmonės.LJMS vadovė Vilma Petrikaitė pasidžiaugė,kad konkursas Geriausios disertacijostapo gražia tradicija, susilaukianemažo visuomenės ir žiniasklaidosdėmesio. „Šia iniciatyva norime didintiLietuvos jaunųjų mokslininkų motyvacijąvykdyti aukščiausios kokybės irsvarbos visuomenei mokslinę veiklą“, –teigė Lietuvos jaunųjų mokslininkųsąjungos pirmininkė. Konkurso metusiekta atrinkti tas disertacijas, kuriosgeriausiai atspindėtų ambicingą LJMSviziją – Lietuvos mokslininkai – pasauliniolygio mokslo elitas.Nuo pat LJMS konkurso Geriausiosdisertacijos pradžios šią idėją palaikantisDnB NORD bankas įsteigė 5000 litųapdovanojimą už geriausią humanitariniųir socialinių mokslų sričių disertaciją.Šis prizas skirtas Vilniaus universitetofilologui Vytautui Rinkevičiuiuž disertaciją Prūsų kalbos kirčiavimosistema. Konkurso nugalėtoju fizinių,technologijos ir biomedicinos mokslųsrityse tapo Vilniaus universiteto fizikasJūras Mickevičius, apgynęs disertacijąKrūvininkų rekombinacija plačiatarpiuosenitridiniuose puslaidininkiuose.Antrus metus iš eilės konkursą remiantiAB TEO LT, neabejinga mokslui ir švietimui,įsteigė 5000 litų premiją.Šiemet įsteigta ir papildoma nominacija– geriausiai disertacijai aplinkosaugostematika. Europos Parlamentonarė Radvilė Morkūnaitė, dirbantiaplinkosaugos komitete, aplinkos inžinerijosir kraštotvarkos mokslo daktaruiAlvydui Zagorskiui už disertacijąMažo našumo oro valymo biofiltrų tyrimaiir kūrimas įteikė 1000 Lt piniginįprizą, žurnalo National Geographicprenumeratą ir kvietimą apsilankytiEuropos Parlamente.Vilniaus Gedimino technikos universiteto menotyrininko dr. Liutauro Nekrošiaus disertacija pripažinta viena geriausių2009 m. tarp šalies jaunųjų mokslininkų, ką patvirtina ir iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų gautas apdovanojimasIškilmių metu pagerbti ir kiti į antrąkonkurso etapą atrinkti jaunieji mokslųdaktarai. Tai chemikai Edvinas Orentas(VU) ir Aušra Tomkevičienė (KTU),matematikas Giedrius Alkauskas (VU),statybos inžinerijos mokslų daktarasViktor Gribniak (VGTU), teisininkasRaimundas Moisejevas (MRU),menotyrininkas Liutauras Nekrošius(VGTU), istorikas Valdemaras Klumbys(VU) ir sociologė Aušra Rimaitė(KTU). Visiems laureatams iškilmiųmetu įteikti LJMS diplomai ir pažintiniožurnalo GEO prenumeratos.Matematikui G. Alkauskui Lietuvosjaunųjų mokslininkų sąjunga įsteigėspecialų prizą už disertacijos originalumą,nes apie šį darbą itin palankiaiatsiliepė daugelis vertintojų, pabrėžęmatematikos darbo išskirtinumą.„Visiems Lietuvos mokslininkamslinkiu naujų kūrybinių idėjų, susitelkimo,atradimų ir iškilių darbų, stiprinančiųmūsų Tėvynę. Ypač nuoširdžiai sveikinumokslinės bendruomenės sprendimuišrinktus jaunųjų mokslininkųkonkurso laimėtojus ir linkiu jiems darambicingesnių darbų bei idėjų, – sveikindamajaunuosius mokslininkus sakėšalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. –Tikiuosi, kad šis pripažinimas bus Jumspaskata siekti pasaulinio lygio mokslorezultatų.“Pretendentai į Lietuvos jaunųjųmokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimusuž geriausias 2009 m. Lietuvojeapgintas disertacijas paaiškėjo kovo20 d. pirmojo atrankos etapo vertinimokomisijos posėdyje. Iš viso konkursuibuvo pasiūlyta beveik aštuoniasdešimtdisertacijų, todėl atrinkti darbus, iškurių antrajame etape išrinkti patysgeriausi, buvo sunkus uždavinys: vertintojaidaugiau nei mėnesį skaitė irvertino individualiai, paskui diskutavobendrame komisijos posėdyje.Vertinimo komisiją sudarė aktyvūsLietuvos mokslininkai, po daktarolaipsnio įgijimo paskelbę reikšmingųpublikacijų. Dalis komisijos nariųsavo daktaro disertacijas yra apgynę,mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiaustengiasi palaikyti ryšius su Lietuvosakademine bendruomene, kiti tęsiaaktyvią mokslinę veiklą gimtinėje.Teikti siūlymus galėjo LJMS nariaiir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai.Renkant geriausius darbus buvoatsižvelgiama į tokius kriterijus kaipmokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyri-Gedimino Zemlicko nuotraukosmų metodologijos efektyvumas ir naujumas,išvadų pagrįstumas, disertacijosoriginalumas. Didelis dėmesys buvoskiriamas disertacijos tema publikuotųdarbų kokybei, atliktų tyrimų svarbaitarptautiniu lygiu. Itin sunkus uždavinysteko antrojo etapo vertintojams,kurie turėjo atrinkti geriausius darbusiš gana skirtingų disertacijų. Ekspertaistebėjosi aukšta jų kokybe ir konkurencingumusu užsienio darbais.Antrojo etapo vertintojai – didelęmokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvosir užsienio mokslininkai: prof.Rimantas Daugelavičius, prof. GytisJuška, prof. Jurgis Kadziauskas, prof.Algis Krupavičius, prof. EugenijusManstavičius, prof. Gediminas Merkys,prof. Algis Mickūnas (JAV), dr.Rimvydas Petrauskas, prof. KęstutisSasnauskas, prof. Edita Sužiedelienė.Geriausių disertacijų autoriai buskviečiami tapti kitų metų konkursovertintojų komisijos nariais.***Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungakonkursą Geriausios disertacijosorganizuoja nuo 2006 metų. Šią iniciatyvąrėmė šveicarų fondas GebertRüf Stiftung, AB TEO LT, bankas DnBNORD, UAB Ekspla, leidykla Almalittera, pažintinis žurnalas GEO.Šių metų konkursas yra LJMS vykdomoprojekto Jaunųjų mokslininkųtinklo plėtra dalis. Projektą finansuojaIslandija, Lichtenšteinas, Norvegijapagal EEE ir Norvegijos finansiniusmechanizmus. Šio projekto tikslas –jaunųjų mokslininkų tinklo, apimančiomokslu besidominčius moksleivius,studentus, doktorantus ir mokslų daktarus,stiprinimas ir plėtra.LR Prezidentūroje Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkuspasveikino savo doktorantą Edviną Orentą, jo mamą ir žmoną Astą,dalyvavusius geriausių disertacijų autorių apdovanojimo ceremonijojePirmoje eilėje iš kairės: istorikas dr. Valdemaras Klumbys, geriausioshumanitarinės srities disertacijos autorius filologas dr. Vytautas Rinkevičius,teisininkas dr. Raimundas Moisejevas, chemikė dr. Aušra TomkevičienėPrieš ceremoniją susikaupę Lietuvos Respublikos Prezidentė DaliaGrybauskaitė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė VilmaPetrikaitė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas,LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir kiti renginio dalyviaiLJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė pradedadalyti šventinį tortą
<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431) Mokslo Lietuva 5SuvažiavimasNiekas nenorėjo gimtiMeno tiesa ir gyvenimo tiesanėra tapati, bet kartais stebėtinaisutampa. Todėl reportažąiš XI Lietuvos mokslininkų sąjungos(LMS) suvažiavimo bus teisingiausiapradėti epizodu iš Vytauto Žalakevičiausfilmo Niekas nenorėjo mirti. Tuo labiau,kad abu šie įvykiai – suvažiavimas ir šiofilmo demonstravimas per LTV laimingosutapimo dėka vyko balandžio 17-ąją.Broliai Lokiai su partorgu (aktoriusA. Šurna) kalbina vieną ir kitą valstietįužimti žuvusio apylinkės pirmininko vietą,bet visi kaip nelabasis kryžiaus kratosiperšamų pareigų – mat jau penktas pirmininkasper pusantrų metų nukeliavopas Abraomą. Paprasti kaimo žmoneliainenori būti šeštąja auka, o apylinkė negalibūti be valdžios. Sunkiai išsprendžiamakolizija.Pagal tą patį scenarijų kartojosikai kurie esminiai Lietuvos mokslininkųsąjungos suvažiavimo epizodai, tiknebuvo partorgo, nors į brolių Lokių,t. y. laisvanoriškų agitatorių vaidmenistaikė daug suvažiavimo dalyvių. Nuoto norinčiųjų užimti pirmininko postąnepadaugėjo. Dvi pastarąsias kadencijasLMS vadovavęs Antanas Kulakauskasvaldžios teikiamų malonumų atsikando.Pranas Baltrėnas ir Jadvyga Kerienė tikino,kad ir taip jau beveik „užsmaugti“įvairių pareigų ir įsipareigojimų VilniausGedimino technikos universitete. Noropasipuošti pirmininko „regalijomis“ neišreiškėir Šiaulių universiteto profesoriusVaclovas Tričys. Į suvažiavimą neatvykusįV. Tričį LMS pirmininku siūlyta išrinktineakivaizdiniu būdu, tačiau derybos nepavyko.„Pasiaukoti“ LMS buvo siūlomaAlfonsui Ramonui, bet Klaipėdos universitetoprorektoriaus pareigos pasirodėbesančios neįveikiama kliūtis tapti dar irvisuomenininkų organizacijos vadovu.Entuziazmo neparodė Bronislovas Kaulakys,ne vienus metus donkichotiškaiginantis Lietuvos mokslo ir mokslininkųinteresus beviltiškoje kovoje su įvairausplauko biurokratais ir valstybės institucijomis.Nesusižavėjo pasiūlymu ir VincasBūda, nes be tiesioginio darbo Vilniausuniversiteto Ekologijos institute jis yra irLietuvos mokslo tarybos narys. Vilniausuniversiteto Teorinės fizikos ir astronomijosinstituto direktoriaus pavaduotojasVygintas Gontis vadovauja ir Lietuvosmokslininkų sąjungos institutui – kandidatūraatkrinta. Ir Andrius Bielskis išMykolo Romerio universiteto apsidraudėnuo jam siūlomų pareigų užimtumu,būsimąja stažuote Didžiojoje Britanijojeir kitais kone iš dangaus prislėgusiaissunkumais.Žodžiu, broliams Lokiams varyti agitacijątarp įbaugintų pokario kaimiečiųbuvo paprasčiau ir sekėsi veiksmingiau,nes su žmonių norais ir jokiomis demokratijomisbuvo galima nesiskaityti.Pirmininku paskirtas Vaitkus (aktoriusDonatas Banionis), prieš tai jį dar gerokaiapkūlus ir apstumdžius. Mat Vaitkusbuvo „iš miškinių“, ir nors savo „kaltes“prieš naująją valdžią išpirkęs, bet vis tiekpažeidžiamas, tiko masalu į spąstus viliotikitus miško „brolius“.Iš LMS suvažiavimo dalyvių niekasnenorėjo atgimti naujoje – demokratiškaiišrinkto LMS pirmininko kokybėje.Iškalbingas simptomas, rodantis, kadmokslininkų bendrijoje per praėjusius20 metų labai teigiamų pokyčių neįvyko.Veikiau priešingai. Mokslininkų sąjunga,kuri buvo kurta kaip mokslininko atspara,mokslininkų profesiniams interesamsPolitologas Antanas Kulakauskas Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko pareigas perleido matematikui Rimui Norvaišaiatstovaujanti ir jų interesus ginanti organizacija,šiandien atsidūrusi ties pavojingajos tolesnei egzistencijai riba. Išeitų,kad nėra reikalo tokią socialinę mažumąginti. Esamą padėtį būtų galima įvardytivienu žodžiu – nusivylimas. Nusivylimasne vien pačia Lietuvos mokslininkųsąjunga, kiek šalies moksle, švietime,apskritai valstybės gyvenime vykstančiaispokyčiais. Ar daug vertos visos reformos,jeigu kelia tų pačių žmonių, dėl kuriųpermainų juk ir siekiama, nepasitikėjimąir nusivylimą? Kuo tada dabartinės reformosskiriasi nuo tų, kai „geležine ranka“visi buvo varomi į šviesų rytojų?Individas, asmenybė lieka tik statistinisvienetas suvestinėse, viską lemia koalicijos,pozicijos (ar opozicijos) dauguma,pusiau vieši ir šešėliniai klanai, interesųgrupuotės, užsitikrinimas maistavietėsprie struktūrinių fondų ir kitokia velniava,kai visai nebeaišku, kas ir su kuo yravisos šios pragariškos partitūros užsakovas,sumanytojas ir dirigentas.Regis, kažkuris iš poetiškos mąstysenosatstovų yra pastebėjęs, kad viso pasaulioreformos nieko vertos, jeigu nesidžiaugiatų reformų adresatas – žmogus.O jis šiandien nesidžiaugia, nebent filosofiškaisave ramina, kad gali būti ir blogiau.Juk neveltui rytiečiai nedraugams kartaispalinki: kad tau tektų gyventi reformų laikais!..Kad reformos būtinos, vargu ar kasmąstantis abejoja, tačiau gyvenime matęsšilto ir šalto normalus žmogus suabejoja,kur šalies mokslą nuves „geležinė“ ranka?Ypač jeigu tai visažinių ranka.Žmonija panašiems socialinių lūžiųatvejams turėjo išsidirbusi pakankamaiveiksmingus stabdžius ir atsvaros mechanizmus.Vienas iš tokių – principinga,drąsi ir atsakomybę jaučianti akademinėbendruomenė. Ar tokią turime? Mokslininkųsąjunga pagal patį jos užmanymąkaip tik ir galėtų būti toks pilietinės visuomenėsminimodelis. Bent jau tam tikrojevisuomenės dalelėje – pačioje mokslininkųbendrijoje. Šią bendriją paverstibendruomene, kurią jungtų profesiniai iraukštesni tikslai – ar nebūtų siekiamybė?Savo bendrus interesus, Lietuvos moksloreikalus ir ateities viziją suvokianti mokslininkųbendruomenė būtų jėga, su kuriasunku būtų nesiskaityti. Deja, šiandienšalyje tokios bendruomenės pėdsakusgalėtų įžvelgti nebent neįtikėtinomis vaizduotėsgaliomis apdovanotas pėdsekys.1989 m. įkurtoji Lietuvos mokslininkųsąjunga kelyje į Lietuvos nepriklausomybęir ją paskelbus užėmė labai aktyviąpoziciją, jos nariai dalyvavo visuose svarbiausiuosemokslo politikos vyksmuose.Bene reikšmingiausi to meto laimėjimai –iš po Lietuvos MA „skėčio“ ištrūkęmokslo institutai ir 1991 m. priimtasisLR Mokslo ir studijų įstatymas, įteisinęsLietuvos aukštųjų mokyklų autonomijąir virsmų metu padėjęs išsaugoti turėtąšalies mokslo potencialą.Sąmoningai ar ne, bet pastaraisiaismetais vykę procesai slopino mokslininkųbendruomenės telkimo galias. Juk netLietuvos mokslo taryba, iš pradžių buvusimokslininkams atstovaujanti institucija,kurios nariai – pačių mokslo institucijųišrinkti ir deleguoti nariai, pamažu virtoiš esmės skirtųjų narių institucija.Galima diskutuoti, ar narsus įsitraukimasį mokslo politikos reikalus ir išto neišvengiamai kylanti konfrontacijasu kitomis panašių tikslų siekiančiomisjėgomis nepakenkė pačiai Lietuvos mokslininkųsąjungai. Ne tas pats dalykas –ginti mokslininko interesus ir dalyvautimokslo politikos peripetijose. Aišku,dalyvavimas mokslo politikoje teikė galimybęvienyti įvairių mokslo institucijųir mokslininkų jėgas, tokiu būdu kurti irmokslininkų bendruomenės pradmenis.Tačiau energijai liejantis per kraštusKad LMS turėjo daugiau nei 3 tūkst. narių, dabarprimena tik archyve saugomos jų kortelėstokioje „švogerių“ šalyje kaip Lietuva begalo sudėtinga atsiriboti nuo asmeniškumų,bendram labui atsisakant savoinstitucijos ar asmeninių interesų.Iš pradžių net per tris tūkstančiusnarių, 24 skyrius ir 18 grupių (neturinčiųjuridinio asmens statuso) jungusiMokslininkų sąjunga pradėjo trauktiskaip toji šagrenės oda. Daug nusivylusiųmokslininkų šią organizaciją paliko ir dėlto, kad nebematė jos veikimo prasmės.Vien oponuoti valdžios institucijomsdėl priimamų sprendimų ar įstatymųprojektų atskirų straipsnių buvo gal irgarbingas uždavinys, bet tokia veiklaneišvengiamai Mokslininkų sąjungą statėir į tam tikrą konfrontaciją su tų projektųrengėjais, iniciatoriais ir autoriais. Tikbrandžioje valstybėje gali būti suprastasenolių išmintis: jei norime, kad karosasnesnaustų, augtų sveikos žuvys, į tvenkinįreikia įleisti lydį... Jeigu Seime dalykiškosopozicijos svarba suvokta, tai toli gražudar ne visose gyvenimo srityse.Antanas Kulakauskas pripažįsta,kad dvi kadencijas sutiko būti LMS pirmininku,tikėdamasis, kad šalyje bussuprasta tokių visuomeninių organizacijųkaip LMS svarba ir jas bus pradėtaremti valstybės mastu. LMS atžvilgiugalioja įstatyminė nuostata, kad tokiosorganizacijos veikla gali būti remiama.Tai nereiškia, kad turi būti remiama.Įstatymuose tokie niuansai yra ganėtinaiGedimino Zemlicko nuotraukospavojingi, nes pančioja organizacijosveiklą: patiks aukštesniems vadovams ar„pilkiesiems kardinolams“ organizacijosveikla – bus pabarstyta trupinių, nepatiks– eik iš kur atėjęs.Kol šalyje nebus stiprios ir veiksmingosmokslininkų bendruomenės, apiebent kiek realesnę mokslininkų įtakąvalstybėje – sprendžiant bent jau moksloinstitucijų ir paties mokslo likimo šalyjereikalus – sunku kalbėti. Apie tokiosmokslininkų bendruomenės kūrimošalyje svarbą gal ir reikėtų susimąstytinaujos kadencijos LMS tarybos nariams.Regis, naujasis LMS pirmininkas RimasNorvaiša tą gerai suvokia. Jis siūlo megztiLMS ryšius su mokslo draugijomis, aukštųjųmokyklų profesinėmis sąjungomis.Pačiam Rimui Norvaišai buvo didžiausiasnetikėtumas, kai buvo išrinktas naujuojuLMS pirmininku.Trumpai pristatysime naująjį pirmininką.Vilniaus universitete matematikodiplomą įgijo 1980 m., mokslų kandidatu(nostrifikuota į mokslų daktaro laipsnį)tapo 1985 m., habilituotu mokslų daktaru– 2001 metais. Visi šie laipsniai įgytidirbant akademinėse pareigose Vilniausuniversitete. Nuo 2002 m. dirba Matematikosir informatikos institute.Vilniaus universitete skaitė įvairiusmatematikos kursus: atsitiktinių procesųir mato teorijos, realaus kintamojo funkcijųteorijos, šiurkščiųjų funkcijų analizės,finansų matematikos, statinės bendrosiospusiausvyros, dinaminės ekonomikos,matematinės analizės. Skaitė matematikoskursus Aarhus University (Danija) irThe Fields Institute Toronte (Kanada).Dalyvavo mokslinėse konferencijoseNyderlanduose, JAV, Kanadoje, Vengrijoje,Danijoje, pranešimus skaitė Ukrainoje,Tuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje,JAV, Meksikoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje,Kretoje, taip pat ir Lietuvoje vykusiosemokslinėse konferencijose. Parašė vadovėlįStatinės bendrosios pusiausvyrospagrindai (Mokslo aidai, Vilnius, 2007).Taigi LMS pirmininko pareigose politologąpakeitė matematikas. Ar tai įliesšviežio kraujo į šiek tiek pavargusias LMSarterijas, parodys laikas. PalinkėsimeLMS naujajam pirmininkui šviesesniofinalo už tą, kurį savo filmui pasirinkoVytautas Žalakevičius. Per žalią girią bėgaausis suglaudęs baltas kiškutis, kryžkelėseiš koplytėlių nebyliai stebint šventųjųmedinukams... Šį kartą tegu tai bus neapie mus.Gediminas ZemlickasLMS suvažiavime bene daugiausia emocijų sukėlė pirmininko rinkimai
6 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)Mokslas ir verslasPrabyla ilgai snaudęsLietuvos pramonės vulkanasAtkelta iš 1 p.pirmiausia prof. Stepo Janušonio irVidos Janušonienės pastangomis buvosukurti pirmieji saulės elementai. Pradėtajų gamyba, pasirašyta pagamintųsaulės elementų tiekimo sutartis su vienaVokietijos įmonių, bet visas kortassumaišė 1994 m. „Nuklono“ bankrotas.Tada S. Janušonis ir V. Janušonienėpradėjo dirbti Puslaidininkių fizikosinstitute, kur toliau plėtojo savo dar„Nuklone“ pradėtuosius mokslo taikomuosiusdarbus. Tiesa, tie darbai įgijokiek kitokį pobūdį.Jei prabilome apie šaknis, svarbupažymėti, kad lietuviška saulės elementųgamybos technologija buvo kuriamaremiantis pagrindinių to meto mikroelektronikostechnologijų galimybėmis,tačiau turėjo esminį naujumo elementą –naudojo S. Janušonio suformuluotussavaiminio formavimosi principus. Norsšis pavadinimas neprigijo, šie principaišiandien plačiai naudojami, ir ne tiksaulės elementams.Šių metų balandžio 10 d. Vilniausuniversiteto Matematikos ir informatikosinstitute Visoriuose buvo pasirašomosLR Ūkio ministerijos sutartys dėlaukštųjų technologijų verslo investicijųintegruoto mokslo, studijų ir verslocentro Santara. Renginio metu pristatytasfilmukas, skirtas minėto centroSantara įmonių technologiniams procesams.Kai kuriuose jų taip pat numatomanaudoti savaiminio formavimosi principą,nors ne visada ta sąvoka technologinėseaplinkose įvardijama.Ateinančios į rinką trečiosios kartosfotoelektros gaminių technologinėselinijoje šie procesai naudojami sėkmingai.ML. „Nuklono“ griūtis 1994 m. kuriamlaikui pristabdė saulės elementų gamybospradžią Lietuvoje. Kodėl šios pažangios,labai perspektyvios užsimezgusios šakosneperėmė kitos Lietuvos įmonės? Gal nebuvonumatyta, kaip bus realizuojamipagamintieji saulės elementai?J. Ulbikas. Ryšiai tarp mokslininkųir gamybininkų tikrai buvo, kiek žinau,buvo rengiamasi pasirašyti kontraktądėl 2 milijonų saulės elementų tiekimovienai iš užsienio kompanijų. Lietuvospramonėje vykę procesai, „Nuklono“bankrotas sustabdė beįsisiūbuojančiąveiklą. Kodėl naujos užsimezgančiostechnologijos neperėmė kitos įmonės?Reikia suprasti to meto sąlygas. Tarkime,tuo metu vieną saulės elementą,pagamintą ant 10 cm skersmens silicioplokštelės buvo galima parduoti už 3–4JAV dolerius, o „Venta“ už tą pačią kainąparduodavo didelę paklausą turėjusiusjėgos puslaidininkius ir įvairius elementinėsbazės darinius, kurių galima buvosutalpinti ant tokios pat silicio plokštelėsdešimtimis. „Ventai“ nebuvo didesniointereso imtis visiškai naujos gamybos,nes ir įmonės įprasti gaminiai turėjodidelę paklausą.Antras veiksnys, dėl kurio saulėselementų gamybos tuo metu nesiėmėkitos verslo struktūros, – pati tų elementųgamyba. Tais laikais saulės elementaibuvo gaminami iš atliekų, kurios likdavonuo mikroelektronikos pramonės.Įsivaizduokime: ant plokštelės daromaBendrovės „BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ generalinis direktorius VidmantasJanulevičius ateities perspektyvas sieja su alternatyvios energetikos plėtraLietuvojeBalandžio 8 d. LR ūkio ministras Dainius Kreivys pasirašė paramos sutartis dėl aukštųjų technologijų verslo investicijų integruotame mokslo, studijų ir verslo centre„Santara“ pagal „LyderisLT“ programą. Nuotraukoje – sutarties su UAB „ViaSolis“ pasirašymo momentas: LR ūkio ministras Dainius Kreivys, LVPA direktorius SauliusJakštas ir „ViaSolis“ direktorius Algirdas Kuliešiusmikroschema, bet jeigu jos parametraineatitikdavo reikalavimų, tokia plokštelėatitekdavo saulės elementų gamybai.Šalyje nelikus mikroelektronikos pramonės,baigėsi ir atliekos, naudotos saulėselementų gamybai.Gal sąmoningaigriauta Lietuvospramonė?Ramutis Simas Petrikis. J. Ulbikasapibūdino situaciją, į kurią nepriklausomybėspradžioje pateko Lietuvos pramonė.Tarybų Sąjungos erdvėje Lietuvostaikomasis mokslas ir pramonė buvoneblogai išvystyta, bet senajai ekonomineisistemai sugriuvus, atsivėrus sienomstapo akivaizdu, kad sovietinėstechnologijos pasenusios ir naujomissąlygomis visiškai nekonkurentiškos.Pramonės ekspertai iš Vakarų nemažaivažinėjo į Lietuvą, bandė susipažinti suLietuvos pramonės galimybėmis, vietossąlygomis, bet jų išvados dažniausiaibūdavo vienareikšmės: rinkos sąlygomisLietuvos pramonė konkurencijosneatlaikys.Iš tiesų daugelyje pramonės šakųkonkuruoti negalėjome. Tai pasakytinanet ir apie garsėjusią Lietuvos stakliųpramonę. Nebuvome pratę dirbti rinkossąlygomis. Kalbos, kad Lietuvospramonė buvo sugriauta sąmoningai,visiškai nepamatuotos. Šiam teiginiuipatvirtinti pateiksiu pavyzdį iš buvusiosVokietijos Demokratinės Respublikos.Jos pramonė buvo gero lygio, bent jaulyginant su Tarybų Sąjungos pramone,kai kuriose srityse net ją lenkė. Kas atsitikogriuvus Berlyno sienai ir VDRsusijungus VFR? Vakarų Vokietijos vadybininkaipirmiausia įvertino VDRpramonės konkurentiškumą. Paaiškėjo,kad pramonė nekonkurentiška, todėl tosįmonės buvo uždarytos.Lietuvoje vyko kitaip – gamyklosbuvo privatizuojamos, naujieji savininkaiiš bankų ėmė kreditus, grąžintinesugebėjo ir taip sužlugdė bankus.Nepavyko išgelbėti įmonių, ir ne todėl,kad direktoriai buvo sukčiai. Tokia buvoreali situacija.Vokiečiai tuos pačius dalykus sprendėdrastiškai, privatizavo įmones, nepaklausiaspardavė už markę, o jei ir užmarkę neatsirado pirkėjo, tokių įmoniųpastatus nugriovė ir paruošė statybosaikštelę naujiems investuotojams. VakarųVokietija ryžtingais sprendimaislaimėjo laiko.ML. Vokietija naudojo šoko politiką, oLietuva – senos pramonės ir ūkio agonijospolitiką. Ar taip galima apibendrinti?R. S. Petrikis. Vokiečiai taip elgtisgalėjo, nes turėjo lėšų: išmokėjo tųįmonių darbuotojams pašalpas, juosperkvalifikavo, nukreipė į kitas pramonėsšakas. Lietuvai neužteko finansiniųgalių taip veikti, todėl sunkumai užgulėžmonių pečius.Labai gera demonstracija – ta pativokiečių tauta Rytų ir Vakarų Vokietijoje,bet ekonominių sistemų skirtumas akivaizdus.Tas pats Pietų ir Šiaurės Korėjoje,Pietų ir Šiaurės Vietname, pagaliauHonkonge ir Kinijos Liaudies Respublikoje.Akivaizdesnio rinkos ekonomikospranašumo prieš planinę net būti negali.Patvirtinimas, kad lemia net ne žmonės,bet ekonominės sistemos privalumaiarba trūkumai.Beje, patys Rytų vokiečiai vienomūsų pokalbio metu pripažino, kadbuvo net per daug paveikti netikusiossistemos. Girdi, lietuviai prisitaikė,socializmą statė nelabai sąžiningai, oRytų vokiečiai buvo įtikėję socialistinėssistemos pranašumais. Užtat jiems kritikosnegailėjo Vakarų vokiečiai: girdi,lietuviai už nepriklausomybę kovojo iriškovojo, o Rytų vokiečiams viskas tekouž dyką griuvus Berlyno sienai...Šiuos objektyvius dėsningumussvarbu suvokti. Lietuvoje mėgstamašvaistytis kaltinimais: sugriautas žemėsūkis, pramonė ir pan. Realiomis naujomissąlygomis nei senoji pramonė, neižemės ūkis išgyventi negalėjo. Bet kąvisados Lietuvoje pastebėdavo atvykėliaiiš Vakarų? Kad lietuviai kvalifikuotispecialistai, o turėdami gerus įrenginiusir gerą vadybą galėtų puikiausiai dirbtinaujomis sąlygomis. Bet toje situacijojekaip tik viso to ir stigo.Kai mokslas ir verslasranda bendrą kalbąML. Tad „Nuklone“ praėjusio amžiauspaskutiniajame dešimtmetyje užsimezgusisaulės elementų gamyba iš šiandienospozicijos vertintina kaip griūvančios ekonominėssistemos auka? O gal vis dėltosuteikė pagrindus dabarties darbams?Gal Lietuvos ekonomika, mokslo ir versložmonių psichologija jau pribrendo tokiemsdarbams?R. S. Petrikis. Manau, kad „Nuklone“dirbusių Stepo ir Vidos Janušoniųįdirbis buvo labai didelis. Yra kelios priežastys,kodėl būtent dabar pasukome įfotoelektros priemonių gamybą. Jas irpanagrinėkime.Pirma. Akivaizdu, kad Lietuva galikonkurentiškai gaminti tik tokius gaminius,kuriems reikia mažai žaliavų, betdaug proto ir žinių. Deja, ryšio tarp versloir mokslo ligi šiol buvo labai mažai.Verslininkai iš mokslininkų reikalaujakonkrečių dalykų, o mokslininkai prašopinigų, už kuriuos „ką nors padarys“.Bet to maža. Mūsų asociacija ir siekiatą atotrūkį tarp verslo ir mokslo maksimaliaisumažinti. Kadangi tai abipusissiekis, tai ir rezultatai akivaizdūs – turimeproveržį.Gedimino Zemlicko nuotraukos
<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431) Mokslo Lietuva 7Mokslas ir verslasAntra priežastis. Pasaulinė saulėselementų ir modulių rinka auga labaisparčiai – kasmet po 30 procentų. Lietuvaitai akivaizdus šansas į tą procesąįsilieti. Vargu ar galėtume rasti kitą tokiąperspektyvią gamybos šaką, kuri būtųtokia patraukli. Tokio pobūdžio rinkųyra ir daugiau – biotechnologija, lazeriųkūrimas ir gamyba, gal dar viena kitasritis. Fotoelektros elementų gamybaiLietuva turi pakankamai aukšto lygiomokslininkų ir gamybininkų. „Nuklono“,„Ventos“, buvusių vadinamųjų paštodėžučių, mokslo institutų darbuotojainiekur nedingo, nors vietoj mikroelektronikosdarbų užsiima gal kitais.Atsiradus palankiai ekonominei situacijai,į Lietuvą atėjus ES Struktūriniųfondų lėšoms galima saulės elementųir fotoelektros modulių gamybos imtis.Mūsų asociacija siekia tą užduotįįgyvendinti. 2008–2009 m. tie darbaiįgavo realų pagrindą. Štai kad ir kolegaVidmantas Janulevičius – vadovaujabendrovei „BOD Group“, gaminančiaikompaktinius diskelius, bet mato saulėselementų gamybos perspektyvas irryžtasi greta jau tradicine tapusios gamybosimtis naujos. Lietuva nėra tokiadidelė, kad skaidytų jėgas. Sutarėme,kad tai sritis, kur mokslas ir verslas galieiti ranka rankon, o veikdami draugegalime daug pasiekti. Mūsų asociacijatiems bendriems interesams atstovauti irįkurta, kad vienu balsu galėtume kalbėtisu instancijomis, priimančiomis sprendimus– Ūkio ir kitomis ministerijomis,teisėkūros institucijomis ir pan. Nuomonėsgali skirtis, bet kylančius klausimussprendžiame per asociaciją.Vidmantas Janulevičius. Didesniųprieštaravimų tarp asociaciją sudarančiųbendrovių kol kas nekyla, nes jei tikdiskutuosime ir ginčysimės, traukinysnuvažiuos. Asociacijos prezidentas R.S. Petrikis sugeba užglaistyti aštresniuskampus, o jų gali būti, kai reikalai sukasiapie lėšas ir pan. Mūsų veiklos kryptysskiriasi, todėl apie jas papasakosiu.Mes, verslininkai, į daug ką žvelgiamepaprasčiau – mums tai nauja verslo rūšis.Jai nors ir buvo padėtas pamatas, bet neisavo gaminių eksportuoti, nei vaisingaibendradarbiauti su užsienio įmonėmisar plėtoti gamybos nebuvo sąlygų, norsporeikis saulės elementams ir moduliamsjau buvo. 1992 m. tai veiklai plėtoti buvogal per anksti. Vokietijos saulės elementųgamyba pradėta 1996 m., o 2000 m.priimtas Fotovoltaikos įstatymas, davęspostūmį visos ES mastu.ML. Kokia to įstatymo esmė?V. Janulevičius. Vokiečiai suprato,kad norint fotoelektros gamybos sritį irapskritai visą alternatyviąją energetikąišvystyti, iš pradžių reikia ją dotuoti.Tačiau kitos išeities nėra. Kol visi šiesprendimai padarė poveikį visai fotovoltaikosprocesų šakai, padėjo jai išsivystyti,Vokietija ir kitos šalys technologiškaigerokai pažengė į priekį.Štai ir mes ryžomės pradėti plėtotišią fotovoltaikos pramonės šaką. Pradėjępramoninę gamybą 90 ar net visus 100proc. visų pagamintų saulės elementų irfotoelektros modulių numatome eksportuotiį Ispaniją, Amerikos žemyną,Kiniją ir kitas užsienio šalis. Kol didesnioporeikio Lietuvoje nebus, dirbsime eksportui.Orientuojamės į saulės elementųgamybą, o kitos mūsų asociacijos įmonės(pvz., „ViaSolis“) iš jų gamins saulėsmodulius.Esame per maži, kadskaidytume jėgasML. Lietuvos saulės elementų gamintojaigalėjo būti keliais žingsniais priekyje,kad ir lyginant su Vokietijos šios produkcijosgamintojais, o atsidūrė besivejančiųjųvaidmenyje.V. Janulevičius. Mūsų asociacijaLR ūkio ministras Dainius Kreivys su Matematikos ir informatikos instituto direktoriumi,vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Sistemų analizės skyriaus vadovu prof.habil. dr. Gintautu Dzemyda aptaria Visoriuose iškilsiantį integruoto mokslo,studijų ir verslo centrą „Santara“tam ir įkurta – telkti bendras pastangasir pasivyti konkurentus. Kol nebuvoasociacijos, kiekviena iš šia gamybasiekiančių užsiimti įmonių kūrė savoprojektus, tačiau pasitarę supratome,kad kooperuojantis galime sumažintiprodukcijos savikainą. Iš pat pradžiųplanavome savo veiklą kuriamame Visoriųslėnyje (dabar Santakos slėnis), o„ViaSolis“ turėjo kitų sumanymų. Kadir toks kooperavimosi pavyzdys. Saulėselementų vakuuminis įpakavimas atskirosedėžutėse ir išpakavimas sudaro 5–6proc. šios gamybos kaštų, tad gaminsimetik saulės elementus, o „ViaSolis“ išjų komplektuos saulės modulius. Abiįmonės veiks Visoriuose, tad šis kooperavimasisabipusiai naudingas. Mūsųsiekis buvo pirkti pačią pažangiausiąpasaulyje gamybos technologiją, gamintiaukščiausios kokybės produkciją, siektimažinti jos savikainą ir taip didinti gaminiųkonkurencingumą.ML. Tačiau „Precizika-MET SC“, kurisausio mėnesį atidarė saulės elementųgamybos liniją, žada eiti kiek kitu keliu?V. Janulevičius. Ši įmonė labiauorientuosis į eksperimentinę gamybą.Tikiuosi, kad be saulės elementų gaminsir saulės modulius, o svarbiausia –sieks tobulinti technologinius procesusir didinti gamybos efektyvumą. Jeigupavyks, kitos asociacijos įmonės šią patirtįsieks pritaikyti savo gamyboje. Tuoskirsis mūsų grynai gamybinės įmonėsnuo labiau į eksperimentinę ir moksliniųrezultatų pritaikymui orientuotą „Precizikos–MET SC“ veiklą.ML. O tarpusavio konkurencija?R. S. Petrikis. Mes jau ne visai tielietuviai, kurie siekia tik naudos sau.Asociacijos įkūrimas rodo, kad suprantamebendros naudos siekį.J. Ulbikas. Apie kokią tarpusaviokonkurenciją šiandien galime kalbėti, kaitik bendros pastangos mums gali padėtiiš pradžių bent kiek įsitvirtinti pasauliorinkose. Mūsų rinka turėtų būti Europosšalyse, gal net Indijoje ar Kinijoje.R. S. Petrikis. Šios pramonės šakosvystymas bus paskata toliau plėtotifundamentinį ir taikomąjį mokslą, tadšiandien bendradarbiavimo nauda akivaizdi.Reikės įvairių krypčių specialistų,neabejoju, kad universitetinis mokslastaip pat ras vietą mūsų projektuose. Pagaliauturi būti nutiestas tiltas tarp moksloir verslo, kurio ligi šiol Lietuvoje labaitrūko. Mums svarbu, kad mokslininkųtyrimai nesibaigtų tik straipsniais ir konferencijomis,bet gautų išeigą į gamybą,nors dalis tų tyrimų būtų pritaikyta gamyboje.Esame per maža valstybė, kadskaidytume savo pajėgas.Naujo valstybėspožiūrio daigaiML. Gal fotovoltaikos pramonės augimassuteiks postūmį ir naujam mokslorezultatų vertinimui?R. S. Petrikis. Viena iš svarbių universitetiniomokslo funkcijų – edukacinėveikla, studentų rengimas. Tad irmokslininką vertinti reikėtų ne vienpagal tai, kiek jis tų tyrimų padarė arnepadarė. Labai svarbu susieti tyrimus iredukacinę veiklą. Gal kitam profesoriuiir pakanka parašyti mokslinį straipsnį,bet svarbiausia jo veikla, pagrindinisdarbo krūvis susiveda į paskaitas. Nekartą savo kolegoms esu sakęs: „Gal tuostavo tyrimus reikėtų pritaikyti?“ Bet profesoriusatsako: „O už ką mano darbasapmokamas? Už paskaitas ir moksliniusstraipsnius, o tie tyrimai man jokiosrealios naudos neduoda“. Labai svarbuįgyvendinti veiklos modelį, kad užįdiegtą idėją mokslininkas, dėstytojas,profesorius gautų realios naudos. Kolkas tos grandinės tarp mokslo ir verslonesusidaro, kol nesusėsime prie vienostalo ir nepradėsime kalbėti bendra kalba,nieko nebus.2009 m. pabaigoje vyko Lietuvospramonininkų konfederacijos ir LietuvosMA narių susitikimas, bet tas pačiaskalbas girdėjau prieš 10 ir 20 metų –niekas nepasikeitė. Nieko negalima kaltinti,nes tokiomis sąlygomis šiandienpriversti veikti mokslas ir pramonė. Kadta sąsaja atsirastų, reikalinga atitinkamavalstybės politika. Vyriausybė turi nustatytiprioritetus: ką ji darys, ko sieks, koatsisakys, ką skatins. Mūsų bėda, kad visdar bandoma tęsti tai, kas ligi šiol buvo.Toks veikimo modelis nepasiteisina, nesnevykęs. Esame nedidelė valstybė, viskoneaprėpsime, todėl turime rasti savo nišą,į kurią telksime pastangas. Fotoelektrostechnologijų ir verslo asociacija tokiąnišą pasirinko, panašų veiklos modelįsiūlo ir kitiems. Ateityje gal rasime naująir geresnę nišą, bet tokiai valstybei kaipLietuva panašių nišų nėra daug. Turimevos pusketvirto milijono gyventojų, okiek iš jų išties kūrybingų, inovatyvių?Valstybė, palaikydama alternatyviosiosenergetikos ir fotoelektros gamybos elementųpramonės kūrimą, kartu užimaaiškią ir aktyvią poziciją, demonstruojanaują požiūrį į prasidėjusius labai svarbiusšalies ateičiai procesus.ML. Ar lengvai pavyko įrodyti, kad šisžingsnis pažangus ir vienas iš perspektyviųšalies ekonomikos ženklų, žymi gal ir ne visųsuvokiamą naujos valstybės strategijospradžią?R. S. Petrikis. Kai fotoelektros pramonėsšakai buvo skirtos ES Struktūriniųfondų lėšos, tuojau pat kilo ir nemažųdiskusijų. Gal būtų geriau visiemsvienodai padalyti, tegu ir po truputį? Visdėlto valstybėje jau esama supratimo,kad labai svarbu vystyti ne viską, kasįmanoma ir ligi šiol buvo vystoma, betpirmiausia aukštųjų technologijų pramonę,kur galima sukurti aukštą pridėtinęvertę. Štai fotovoltaikos pramonėjeta pridėtinė vertė septynis kartus didesnėuž tradicinės pramonės gaminių. Tik taipšiuolaikiniame pasaulyje Lietuva dar galiužimti jai deramą vietą.ML. Valstybėje jau esama supratimo,kas esminga ir strategiškai gali pasiteisinti?R. S. Petrikis. Manau, tikrai taip –valstybė pradeda formuoti savo pramonėsir ekonominio gyvenimo politiką,renkasi prioritetus, jau ryškūs strategijoskontūrai, ko ligi šiol nebuvo.Vismaliukai – tai ne VasiukaiML. Kas užtikrins, kad didingi fotoelektrospramonės kūrimo projektai nepasibaigskaip Ostapo Benderio vaizduotėjestaiga užgimęs ir taip pat greitai subliuškęsVasiukų „projektas“?R. S. Petrikis. Norintieji pašmaikštautigali įžvelgti sąsajų tarp I. Ilfo irJ. Petrovo romano Dvylika kėdžių Vasiukųir mūsų Vismaliukų. Vasiukai gimėvieno avantiūristo kūrybingoje galvoje,o mūsų bendros veiklos programa kuriamadaugiau kaip dešimties puikiaiveikiančių verslo bendrovių vadovų galvose.Kiekviena iš tų bendrovių į tą veikląįdeda didelį kapitalą ir nenori rizikuotigeru vardu.V. Janulevičius. Mūsų įmonių grupė„BOD Group“ ir kitos į šią veiklą įdedabeveik 70 mln. litų, gamina optines laikmenas– DVD. Mes vieni pirmųjų RytųEuropoje 1998 m. ėmėmės kompaktiniųdiskų gamybos, kai tik iš artimiausiųkaimynų tik Lenkijoje ir Švedijoje buvopanašios gamyklos. Šiandien turimegamyklas Estijoje ir Lietuvoje, esamelabai dalykiški verslininkai. Vasiukai – taine apie mus.ML. Taip lengvai atsisakėte „BODGroup“ bendrovės įmonėms tradicinės irpelną duodančios gamybos?V. Janulevičius. Mūsų naudojamostechnologijos šiek tiek panašios į fotoelektrospramonėje naudojamas. Tad visaoptinių diskų laikmenų gamyba po truputįbus perorientuota į saulės elementųgamybą. Šiais metais dar įsisavinsimenaujos kartos optinių diskų laikmenųgamybos technologiją, kuri turėtų padėtidar 7–8 metus tą gamybą tęsti. Bet patysoptiniai diskai vietą neišvengiamai užleiskitoms informacijos laikmenoms. Internetogalimybės, informacijos perdavimogreitis smarkiai didėja, vadinasi, mažėstradicinių laikmenų poreikis. Aišku, galimepradėti gaminti USB raktus, esamepasirengę, nors kol kas to nedarome. Visdėlto siekiame žvelgti dar toliau į ateitį.Vertindamas pirmiausia kaip verslininkasmatau didelę perspektyvą būtentalternatyvios energetikos darbuose.Gamtos ištekliai riboti ir po 50–60 metųžmonija neišvengiamai pajus didžiulestradicinės energetikos problemas. Patslaikas jau šiandien galvoti apie naujasatsinaujinančių energijos šaltinių technologijas.ML. Ką „BOD Group“ įmonėms duossaulės elementų gamyba?V. Janulevičius. Šią sritį vertinamepirmiausia kaip verslą. Skaičiuojamesavo verslo planą: šį rudenį pradėsimestatybos darbus, o 2011 m. rudenį atidarysimeVisoriuose saulės elementų60 MW bendros galios saulės elementųpramoninę gamybos liniją. Gaminsimeir eksportuosime saulės elementus, kuriųbendra galia sieks 60 MW. Bendra investicijaį naujos gamyklos pirmąją liniją– 150 mln. litų. Esame numatę pastatytiir paleisti dvi tokias linijas. Balandžio10 d. su LR Ūkio ministerija pasirašėmesutartį: pusę reikalingų lėšų skiriama išES Struktūrinių fondų, kita pusė – mūsųpinigai. Neabejoju, kad investuojame įpelningą ir perspektyvų projektą.Bus daugiauKalbėjosi Gediminas ZemlickasSausio pabaigoje Lietuvoje pradėjo veiklą pirmoji šalyje įmonės „Precizika-MET SC“ fotoelektros industrinė laboratorija
8 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)AsmenybėJuozo Jurginio pamokos nedingo veltuiPradžia 2009 m. <strong>Nr</strong>. 22, <strong>2010</strong> m. <strong>Nr</strong>. 8Ankstesnėje publikacijoje pamėginomenagrinėti, ar profesoriusJuozas Jurginis gali būtilaikomas savitos istorikų mokyklosLietuvoje kūrėju. Rėmėmės prof. AldonosGaigalaitės ir habil. dr. IngėsLukšaitės prisiminimais ir vertinimais.Šioje dalyje telksimės ties prof. AntanoTylos ir prof. Zigmanto Kiaupospastebėjimais.Iš patrankos įžvirbliusProf. Antanas Tyla dirbti į Istorijosinstitutą atėjo 1958 m. rudenį irkaip įprasta Jurginio aplinkoje, buvoįsuktas į darbus. Naujokams galiojonerašyta taisyklė: pirmiausia prisistatytistraipsniu. Kitaip tariant, įrodyk,kad gali dirbti institute. A. Tyla neiškart straipsnį parašė, bet kai gavotemą – 1905-ųjų metų įvykiai Lietuvoskaime – atsirado ir straipsnių. Pirmąjįsavo straipsnį apie slaptą lietuvių mokymąparašė 1960 m. leidiniui LTSRMokslų akademijos darbai. Gavo kvietimąužeiti pas Juozą Žiugždą, tuo metubuvusį Lietuvos mokslų akademijosviceprezidentu, kuriam kliuvo konekiekvienas straipsnio sakinys.Ne mažiau komplikacijų A. Tylaisukėlė ir darbas prie istorijos mokslųkandidato disertacijos temos. Ligi tol1905-ųjų metų įvykiai Lietuvoje istorikųdarbuose buvo pateikiami iliustratyviniumetodu, naudojantis klasių kovostarp engiamųjų ir išnaudotojų schema.Jokių sisteminių tyrimų, ta tema skelbiamųdarbų nebuvo. Pasiremdamassavo surinktąja medžiaga A. Tyla pateikėtezę, kad Lietuvoje 1905-ųjų metųįvykiai turėjo ne klasinės, bet tautinioišsivadavimo kovos prasmę, valsčiuosebuvo beveik nuversta caro valdžia.Perskaitęs tą tezę J. Jurginis ir sako:„Ką tu čia į žvirblius šaudai iš patrankos?Nieko ten nebuvo.“ A. Tyla laikėsisavo – kai surinktus duomenis suvedėį lenteles, sudarė įvykių sistemą, Jurginistaip jau nebesakė. Tyla parengėstraipsnį, Jurginis jį aprobavo, o tostraipsnio esminė mintis – caro valdžiospašalinimas Lietuvos valsčiuose1905 metais. Kai 1963 m. Tyla baigėsavo disertacinį darbą, užkulisiuosesklandė disertantui labai nepalankioskalbos – tai antirusiškas, nacionalistinisdarbas. Suprantama, pačiam Tylaitokios kalbos nieko gero nežadėjo irkėlė didelį nerimą.Jau laikas eiti į ginti disertacijąLietuvos mokslų akademijos salėje, oįtampa neatslūgo. Aštuoni ar devynijaunieji istorikai sėdėjo Didžiojoje salėjeir laukė, kuo viskas baigsis. Prof.J. Jurginis kaip Istorijos instituto direktoriauspavaduotojas mokslo reikalamsir skyriaus vadovas prieš pat gynimąviešai pareiškė, kad galima tyrinėti irnacionalinį judėjimą, ne vien agrariniusklausimus. A. Tylai toks svarusJurginio įžangos žodis buvo didelėpaspirtis, disertantas pasijuto einantisginti disertaciją jau lyg ir aprobuotasinstituto.Balansuojant antpavojingos ribosVertinant iš to meto ideologiniųpozicijų A. Tylos disertacinis darbasišties balansavo ant labai pavojingos ribos.Įprastos klišės reikalavo pirmiausiaakcentuoti socialinius santykius, išjų kylančius prieštaravimus, valstiečiųkovą su dvarininkais ir teigiamą proletariatovaidmenį. A. Tylos disertacijosesminiai akentai buvo visai kiti – tautinėskultūros ir politinės kovos problematika.Be J. Jurginio pagalbos varguar būtų įmanoma disertaciją apginti.J. Jurginis surado oponentą, kuris buvovisai nepiktybiškas ir A. Tylos darbąįvertino palankiai. Labai daug padėjoLeningrado valstybinio universitetoprof. V. R. Lejkina-Svirskaja. Ji atsiuntėatsiliepimą į Tylos disertacijos autoreferatą,vadinamąsias tezes ir pridėjolaišką. Jame rašė, kad Sovietų Sąjungojepriimta tokius darbus rašant pirmiausianagrinėti socialinius klausimus.To paties iš A. Tylos reikalavo irvienas Maskvos istorikas, su kuriuodisertantas bandė tą temą derinti. BetProf. Juozas Jurginis tada dar jauną istoriką Antaną Tylą gelbėdavoiš sudėtingų situacijųIstoriko akademiko profesoriaus Juozo Jurginio 100-osioms gimimo metinėms nacionalinėje konferencijoje Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteteštai ką toliau rašė Lejkina-Svirskaja:jeigu yra kaip jūs rašote, pirmiausiagali būti nagrinėjama politinė, o nesocialinė kova.Ne paslaptis, kad Leningrade tarpistorikų vyravo liberalesnės nuotaikos,negu Maskvoje. Miesto prie Nevos istorikaibuvo tolerantiškesni, Pabaltijį jiematė kaip savitą kultūrinį vienetą, kurįreikia toleruoti. Neatsitiktinai Rytų Europosagrarinės istorijos klausimamsskirtuose istorikų simpoziumuose,bent jau tuose, kuriuose tekdavo dalyvautiir A. Tylai, J. Jurginis labai draugiškaibendraudavo su leningradiečiaisistorikais, turėdavo ką aptarti, neblogaivieni kitus suprasdavo.A. Tylos kandidatinės disertacijosgynimas baigėsi sėkmingai, ką ne visaibūtų galima pasakyti apie tos disertacijospagrindu išleistą jo knygelę. Beje,publikuoti savo disertacijos A. Tylavisai nesiveržė, nes jautėsi toli gražune viską pasakęs. J. Jurginis skatino tądarbą būtinai rengti spaudai ir publikuoti.Matyt, įžvelgė savo disertantodarbe tam tikrų naujų dalykų, kuriuosnorėjo įtvirtinti ir skaitytojų savimonėje.Studentams ta knyga nebuvorekomenduota skaityti, viešai nebuvoplatinama. Budriems ideologams jikėlė susirūpinimą.Ankšti laisvės rėmaiKą A. Tyla mano apie Jurginio mokyklą– ar tokia buvo? Profesorius vardijaJ. Jurginio veiklos principus, vienasiš kurių – reikalavimas nešaudyti išpatrankos į žvirblius. Reikia teiginiusįrodyti, o ne deklaruoti, svarbu, kadbūtų sistema. Objektyvumas, pagrįstumasir gera kalba – Jurginio keltiejireikalavimai. Jis siekė diegti moksliniodarbo principus institute, pradedantnagrinėti bet kurį klausimą reikalavoįvertinti, kas jau pasakyta esamoje istoriografijoje.A. Tyla pritarė I. Lukšaitės minčiai,kad J. Jurginis jauniems istorikamsdavė laisvės rėmus. Išeitų, kad rėmųbūta, bet ir laisvės taip pat. A. Tylapriduria, kad Jurginis leido plėtoti savopožiūrį į istoriją ir istoriografiją platesniamekontekste, negu vien SovietųSąjungos istoriografijos ir metodologijosrėmuose, skatino bendravimą suužsienio istorikais. Jis Tylą supažindinosu Vokietijos istoriku, kuris rašėapie Livonijos karą. Supažindino suistoriku ir geografinės istorijos žinovuBroniumi Kvikliu, išleidusiu kapitalinįketurtomį veikalą Mūsų Lietuva. Sujuo A. Tyla susirašinėjo. ReikšmingasA. Tylos apibendrinimas: J. Jurginistiek buvo akademinės laisvės šalininkas,kiek to meto sąlygos teikė galimybiųtai akademinei laisvei reikštis.Stengdavosi apsaugoti jaunuosius kolegasnuo galimų nemalonumų. Tačiaunet ir toks atsargus laisvės suvokimaspačiam Jurginiui dažnai atsirūgdavo,o jo liberalizmas erzino ideologiniusistorijos mokslo prievaizdus.1973 m. J. Jurginis perspėjo A. Tylą,kad virš šio galvos vėl tvenkiasi debesys.Galimas dalykas, ideologų nerimąsukėlė A. Tylos išleisti šaltiniai Lietuviųspaudos draudimo panaikinimo byla(1972). Buvo ir kitų „nuodėmių“. Tiknepriklausomybės metais pasirodžiusdokumentų rinkiniui Lietuvos kultūrasovietinės ideologijos nelaisvėje, 1945–1990 paaiškėjo, kur šuo pakastas. Matleidyklai įteiktas A. Tylos rankraštisGaršvių knygnešių draugija įvertintaskaip kenksmingas to meto santvarkai, oir pats autorius režimui nekėlė didesniopasitikėjimo. Ši A. Tylos knyga buvoišspausdinta tik 1991 metais.Iš besitvenkiančių debesų griausmastrinktelėjo 1976 m., kai visuomeniniųmokslų atstovų seminare buvosmarkiai užsipulti literatūros ir menotyrinėtoja Irena Kostkevičiūtė, etnografasIzidorius Butkevičius ir istorikasAntanas Tyla. Ir ne šiaip kieno, betpaties LKP CK pirmojo sekretoriausPetro Griškevičiaus pranešime sukritikuoti.Antai I. Butkevičius neparodęsreikiamo „budrumo“, savo knygąiliustravo „buožių“ ir tremtinių sodybųnuotraukomis.B u v o p a s k e l b t i p i e t ū s ,F. Sliesoriūnas ir Z. Kiaupa palaukėsukritikuoto A. Tylos, visi trys nuėjoį Neringą pietauti. Ten jau buvosuėję seminaro šulai, o prie vienostalo atskirai sėdėjo J. Jurginis. Tikpamatęs trijulę, per visą salę sušuko:„Eikite pas mane!“ Griškevičiaus tikką pasmerktą Antaną Tylą akademikaspasodino prie savo stalo – akivaizdiir net demonstratyvi vieša paramabendradarbiui. Ne paslaptis, kadneretai nuo tokių sukritikuotųjų kiti netgerokai menkesnio rango bendradarbiaikartais laikydavosi atokiau, vengdavotiesioginių ryšių. Šiuo požiūriu J.Jurginis gan ryškiai išsiskyrė kaip ištiesdrąsus ir principingas žmogus.Prof. Zigmantas Kiaupa savo mokytoju vadina taip pat ir prof. Juozą JurginįPatrono mokslineimokyklai priešinosi...mokiniaiProf. Zigmantas Kiaupa į Istorijosinstitutą atėjo dirbti 1970 m. – šitaisvarbu pabrėžti. Jeigu prof. A. Gaigalaiteisu J. Jurginiu teko bendrauti ir Stalino,ir Chruščiovo, ir vėlesniais laikais,tai Z. Kiaupa buvo bene jauniausiastarp „jurginininkų“, jauniausias buvoir tarp tų, kurie dalijosi apie jį savoprisiminimais. Tad gal trumpiausiąlaikotarpį jam teko su akademiku bendrauti,užtat tam bendravimui netrūkointensyvumo.Priminsime, kad į Istorijos institutoFeodalizmo skyrių Z. Kiaupa atėjoiš Lietuvos istorijos archyvo, kuriamedirbo bene pusantrų metų. ArchyveLietuvos istoriją pažino daug geriau,negu per penkerius studijų metus. Benttaip tvirtina. Tiesa, prof. Bronius Dundulisir doc. Juozas Galvydis Z. Kiaupąbuvo pervilioję į Visuotinės istorijoskryptį, bet Lietuvos istorija jis domėjosiir toliau. Archyve turėjo progųbendrauti su Jurgiu Orda, RomualduGedimino Zemlicko nuotraukos
<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431) Mokslo Lietuva 9Firkavičiumi. Iš jų išmoko istorikoamato, ko ligi tol tvirtina nemokėjęs,neturėjo ir darbo su šaltiniais įgūdžių.Todėl J. Ordą ir R. Firkavičių taip patlaiko savo mokytojais.Kokį Istorijos institutą rado atėjęsdirbti Z. Kiaupa? Tuo metu kaip tikvyko dar vienas instituto pertvarkymas,iš dviejų skyrių suformuoti trys.Z. Kiaupa pateko į J. Jurginio vadovaujamąFeodalizmo skyrių, kuriame dirbabene aštuoni darbuotojai. Vadinasi,800 Lietuvos istorijos metų tyrinėtiturėjo aštuoni istorikai – kiekvienamteko po šimtmetį. Žinoma, tai istorikųto meto humoras.Kyla klausimas, kodėl kalbėtaapie 800 Lietuvos istorijos metų,jeigu šiandien, prabėgus 40 metų, jaukalbame apie tūkstantį Lietuvos istorijosmetų? 1009 m. data, kai Kvedlinburgoanaluose paminėta Lietuva, ir tuo metubuvo žinoma, ta žinia įvesta į mokslinęapyvartą įvairių šalių istorikų dėka,o lietuvių kalba pirmiausia P. Klimostudijoje Lietuvių senobės bruožai(Vilnius, 1919 m. p. 114). Z. Kiaupąsusitikę Istorijos institutą ką tik palikęjaunieji kolegos klausdavo: „Kaipryžaisi eiti į tą katorgą, ten tave užės?“Z. Kiaupa labai stebėjosi tokia jaunųjųnuostata. Juk kas buvo tie istorikai? Tie,kuriuos prieš keletą metų J. Jurginisprivertė – tikrąja to žodžio prasme –rašyti mokslinį darbą Lietuvių karassu kryžiuočiais. Girdi, juos atplėšėnuo užsiplanuotų darbų ir nukreipėį karus su kryžiuočiais. Z. Kiaupa tąknygą, išspausdintą 1964 m., vertinakaip sovietmečio senosios lietuviųistoriografijos atgimimo pradžią.Prieš tai pasirodė Vladimiro Pašutosveikalas Lietuvos valstybės atsiradimasir Lietuvos valdžios akyse tai buvotarsi šliuzo atidarymas tyrinėti senąjąLietuvos istoriją. Ne vartai, ne vieškelis,bet tam tikri varteliai buvo atidaryti,šioks toks keliukas nutiestas.Pasak Kiaupos, tuo metu ir buvosusidariusios sąlygos susikurti Jurginiomokslinei mokyklai, bet pasipriešinotie, kurie kaip tik ir galėjo tą užduotįįvykdyti – patys Jurginio mokiniai.Kiekvienas turėjo savo planų, interesų,atliko savąjį lažą ir dėl įvairių priežasčiųapleido Istorijos institutą. Kai kurie galne visai savo noru iš instituto išėjo, betsu keistoka Jurginio mokinių nuostataKiaupa susidūrė ir tas jų nusiteikimasjį stebino.Pokalbiai prie kavosKas tuo metu dėjosi Istorijos institute?Feodalizmo skyriuje dirbo AntanasTyla, Feliksas Sliesoriūnas, IngėLukšaitė, Jūratė Kuzmaitė, Jūratė Kiaupienė,Edmundas Rimša, EduardasGorodeckas, Elmantas Meilus, atėjoZigmantas Kiaupa, vėliau atsirado naujižmonės. Ne visi naujieji darbuotojailengvai toje grupėje pritapo.Feodalizmo skyriaus darbuotojaikartą per savaitę posėdžiaudavo.Buvo geriama kava, jeigu būdavo kąsvarstyti – svarstydavo, jeigu būtinybėsnekildavo, prasidėdavo akademikomonologai, per kuriuos buvo kalbamaapie mokslo darbus, užtekdavo laiko irpaties Jurginio gyvenimo peripetijomsaptarti. Retsykiais buvo kalbama ir apieišeivijos paskelbtus istorijos darbus.Akademikas turėjo laisvą priėjimą priespecfondų, F. Sliesoriūnas naudojosipakankamai laisvu priėjimu, o kiti tikgavę leidimą galėdavo įkišti nosį į tuosstropiai saugomus fondus.Kartsykiais buvo aptarinėjamos irtokios knygos kaip Juozo Jakšto studijaapie prūsus ir Mažąją Lietuvą. Jurginistų aptarimų metu būdavo neabejotinaslyderis. Ir ne vien todėl, kad galėjokalbėti nesustodamas ir nepertraukiamas– jo mintys visiems buvo labaiįdomios.Z. Kiaupa tuo metu gilinosi į Kaunomiesto istoriją, atėjęs į institutąrado apie šimtą kortelių, kurias jamperdavė išvardytieji kolegos. Ką tikrasdavo reikšmingo iš Kauno istorijos,atnešdavo Kiaupai – jokių paslapčiųtarp darbuotojų nebuvo. Savo ruožtuir Kiaupa dalijosi tomis kortelėmissu kitų temų tyrinėtojais. Nors tuoskiek vyresnius istorikus Z. Kiaupamažai pažinojo, jie rasdavo reikaląjam padėti, kartais perspėdavo, lyg irrūpinosi jaunėliu.Mokslinio reiklumonaudaTad buvo ar nebuvo Jurginiomokykla? Į šį klausimą Z. Kiaupaatsako taip: Feodalizmo istorijosskyrius ir buvo toji Jurginio mokykla.Skyrius klostėsi kaip Lietuvos istorikųmokykla. Kiekvienas skyriaus darbuotojasdirbo savitai, bet juossiejo ir bendri bruožai. Lyderis,ir neabejotinas, buvo akademikasJ. Jurginis. Kiaupa linkęs teigti, kadtai buvo Jurginio mokykla, tegu irsąlyginai suprantama.Z. Kiaupa sutinka, kad sovietmečiuvargiai įsivaizduojama istorikųmokykla, kuriai vadovautų vienasmenisvedlys – beveik neįmanomasdalykas. Gal labiau susiformavo Lietuvosinstituto tyrinėtojų mokykla, betZ. Kiaupai kyla ir tam tikrų abejonių,ar taip tą tyrinėtojų grupę būtų galimabe didesnių išlygų įvardyti. Bent jaupats Z. Kiaupa tvirtina žinąs tik vienąsovietijoje susiformavusią istorikųmokyklą – Sigurdo Šmito mokykląMaskvos istorijos archyvistikos institute(dabar Rusijos humanitarinisuniversitetas). Į to instituto seminarus„suskrisdavo“ prof. Šmito mokiniai išvisos plačiosios Sovietų Sąjungos, tarpjų ir lietuvis Egidijus Banionis. Kartąper du mėnesius skrisdavo reguliariaiį tuos seminarus – tai būdavo tikramokslinė mokykla.Sovietų Sąjungoje daugiau tokiųmokslinių mokyklų Z. Kiaupa tvirtinanematąs (matyt, mintyje turi istorikųmokslines mokyklas), vargu bau galėjobūti ir Lietuvoje. Vis dėlto Jurginiodėka gyvavo mokslinė terpė, kuri norsnetapusi moksline mokykla tikrąjatos sąvokos prasme, bet tos aplinkosmokslininkai istorikai nuoširdžiaibendradarbiavo, vienas kitą suprato,palaikė ir rėmė. Tikriausiai kiekvienasJurginio pavaldinys galėtų prisiminti,kad šefas juos vienaip ar kitaip buvo„prispaudęs“, privertęs dirbti vienokiusar kitokius darbus, galų gale visatai išeidavo į naudą.Mėgindamas šią savaip mokykląlyginti su pagarsėjusiomis istorijosmokyklomis – prancūzų, anglų, S. ŠmitoMaskvoje, Henriko Lovmianskio(Henryk Łowmiański) Poznanėje –pastebi, kad pastarųjų parametraiJurginio mokyklą pranoksta beveikvisomis prasmėmis. Mat ta neformali„jurginiškoji“ mokykla labiau priminėžydo bites: „jurginininkai“ retsykiaissusiėję vėl išsilakstydavo į visas puses.Tačiau visus juos siejo pirmiausiapagarba šaltiniams, kurią savo mokytiniamsdiegė akademikas.Z. Kiaupa savo mokytojais linkęslaikyti visus skyriaus darbuotojus, taippat ir akademiką J. Jurginį. Stengėsiiš jo mokytis ir nemažai išmoko, osvarbiausia – mokėsi sklandžiai rašyti.Kartais pavykdavo, bet pasitaikydavo,kad nepatenkintas Jurginis liepdavostraipsnį atnešti tik po dviejų savaičių.Z. Kiaupa prisimena, kad kartąJurginio pamokomis persiėmusiosI. Lukšaitė ir J. Kiaupienė privertė jį išnaujo perrašyti straipsnį. Prisimenarašęs iš antro galo. Bet tos pamokosnedingo veltui.Neišsemiamas idėjųgeneratoriusPasak A. Tylos, J. Jurginis buvoneišsemiamas idėjų generatorius irtomis idėjomis – naujų temų, knygųrengimo – dosniai su jaunais istorikaisdalydavosi. Jaunieji sėdėjo dideliamekambaryje, staiga atsiveria Jurginiokabineto durys – „Turiu idėją!“Pradeda dėstyti kaskart vis naująidėją, laukia jaunųjų oponavimo.„Žaliasnapiai“ ne visada ką reikšmingogalėdavo pasakyti, o Jurginis savomisidėjomis visus apdalydavo. Mokė,kaip formuluoti problemą ir jostemą. „Tokia knyga eis“, – mėgdavosakyti Jurginis. Kieno ne kieno, betakademiko knygos tikrai „eidavo“,niekada neužsigulėdavo knygųlentynose. Panašiai galima pasakytiir apie tas knygas, kurias rašyti jistelkdavo jaunus istorikus, pavyzdys –Lietuvos karas su kryžiuočiais.J. Jurginis subūrė vyresnius ir jaunusistorikus, knyga išėjo ir turėjo didžiulįpasisekimą.Tad ar buvo Jurginio mokykla,vadinasi, ir jo mokiniai? A. Tylos išvada:buvo konformistinė mokykla irbuvo Jurginio mokykla. Profesoriusbuvo akademinės laisvės, tegu ir pagalgalimybes, šalininkas. Iš jaunų istorikųreikalavo nepradėti rašyti straipsniųnuo Adomo ir Ievos, žiūrėti, kas tuoklausimu jau yra padaryta, susipažintisu istoriografija. Reikalavo spręstitas problemas, kurios istoriografijojeneišspręstos, bet iškeltos. A. Tyla pripažįsta,kad jam tos Jurginio pamokosmokslinio darbo pradžioje buvo labaisvarbios, tad šiuo požiūriu Jurginįneabejotinai laiko savo mokytoju.Garsieji JurginiomonologaiĮsidėmėtina A. Tylos nuomonėapie garsiuosius J. Jurginio monologus,kuriuos minėjo ir Z. Kiaupa.Kai tekdavo užeiti į prof. J. Jurginiokaip skyriaus vadovo kabinetą, kartaistekdavo išeiti apimtiems apmaudo –Jurginis neleisdavo net įsiterpti. Patspašneka ir viso gero – keliauk su vėju.Tik dabar, įgijęs gerokos gyvenimiškospatirties, Tyla tariasi supratęs Jurginiotaktiką: tai buvo jo metodas apsaugotijaunus istorikus nuo nereikalingųausų. Istorijos institutas buvo akylaistebimas, informacija apie tai, kas kądaro ir ką galvoja, pasiekdavo tas ausis,kurios labiausiai visu tuo domėjosi.Kalbėdamas su pavaldiniu tik tai, kasneišeidavo už oficialios kalbėsenosribų, neleisdamas pavaldiniams kartaisnet prasižioti, profesorius užkirsdavokelią bet kokiems galimiems įtarimams,kad istorikų galvose gali vyktikažkas ne taip, kaip turėtų vykti.Savo autoritetu, prestižu J. Jurginissavo mokinius, jaunus kolegasapgindavo ten, kur galėdavo kilti pavojusar bent perspėdavo, kur nekištinagų ar liežuvio, kad nekiltų krizės.Kai P. Griškevičius per partinių darbuotojųaktyvo pasitarimą užsipuolėA. Tylą ir kai kuriuos kitus mokslininkus,daug kas nuo sukritikuotųjų šalinosikaip nuo raupsuotųjų, o J. Jurginisjuk pakvietė kartu pietauti. Atviraspalaikymas tokiu momentu, kai žmogusgali pasijusti vienišas ir neturintisį ką atsiremti. Gal tai ir buvo Jurginioišeitos gyvenimo mokyklos pamokos,o gal šiai asmenybei būdingų savybiųhumaniškas pasireiškimas.Bus daugiauGediminas ZemlickasParoda profesoriuiGintautui ČesniuiBalandžio 23 d.g y d y t o j u ianatomui irantropologui, habilituotambiomedicinosmokslų daktarui,ilgamečiui Vilniausuniversiteto Medicinosfakulteto dekanui,profesoriui GintautuiČesniui būtųsukakę 70 metų. Tądieną Lietuvos medicinosbibliotekojeatidaryta paroda.Ekspozicijoje– monografijos,mokymo ir metodinėspriemonės,kiti leidiniai, ir tiknedidelė dalis iš 350mokslinių, daugiaukaip 100 populiariųjųpublikacijų, apie140 straipsnių enciklopedijoms,renginioišvakarėse pasirodžiusinaujausiaprofesoriaus knygaRasės samprata istorinėjeantropologijoje,kurią jis dar spėjo parengti spaudai.Gausybė nuotraukų su kolegomis,studentais archeologinėse ekspedicijose,prie Vinco Kudirkos paminklo,žavios jaunystės dienų, tėvų nuotraukos.Tėveliui G. Česnys paskyrė studijąDidžiuojuosi savo Tėvu, kurią laikėtarytum trečiąja disertacija.Ši paroda Medicinos bibliotekojeneatsitiktinai. Baigęs medicinosstudijas ir pradėjęs dirbti asistentuG. Česnys ieškojo papildomo darbo.Kurso draugas gydytojas ir bibliografasVladas Šimkūnas pasiūlė pusębibliografo etato jo vadovaujamameMedicinos bibliotekos Bibliografijosskyriuje. Praėjus dešimtmečiamstuos metus profesorius prisiminė:„Pirmiausia nugrimzdau į spaudospasaulį – knygų ir straipsnių vandenyną,paieškų labirintus, informaciniųleidinių ir katalogų vingrybes. Vėliauman nebuvo jokios bėdos susigaudytididžiausiose bibliotekose ir archyvuose,kai rengiau mokslo darbus. Antra,tapau pusiau profesionaliu, bet visadaištikimu bibliografu“.Bibliotekoje parašėsavo pirmąjį mokslostraipsnį (Sveikatosapsauga, 1965 m.),sudarė (su T. Dragūniene)bibliografijosrodyklę. Profesoriuspatvirtino, kad darbobibliotekoje patirtislabai pravertė vėliau.Visą gyvenimąprof. G. Česnyssusiejo su Vilniausuniversiteto Anatomijos,histologijos irantropologijos katedra– nuo asistento(1974 m.) ir docento(1974 m.) iki profesoriaus(1988 m.) ir katedrosvedėjo (1988–2001 m.), o 1990 m.išrinktas Medicinosfakulteto dekanu iršias pareigas ėjo dvikadencijas – dešimtįmetų.AsmenybėGydytojas anatomas antropologas habilituotas biomedicinosmokslų daktaras prof. Gintautas ČesnysĮ Medicinos biblioteką susirinkogausus būrys profesoriaus kolegų,kurso draugų, giminių. Prisiminimaisdalijosi VU Medicinos fakulteto Anatomijos,histologijos ir antropologijoskatedros vedėja prof. habil. dr. JaninaTutkuvienė, VU Mokslo muziejaus direktoriusmed. dr. Ramūnas Kondratas,profesoriaus Česnio kurso bičiulė doc.Vida Domarkienė. Ji papasakojo apiesavo iš tiesų neeilinį kursą, kuriamestudijavo dabar jau žinomi daktaraimokslininkai Dalia Čepaitė-Triponienė,Egidijus Barkauskas, AlgimantasRaugalė, Giedrius Uždavinys ir kiti, o„Gintas buvo mūsų vedlys“.Renginyje taip pat dalyvavo aktorėGražina Urbonaitė, Vilniaus mokytojųnamų liaudiškos muzikos ansamblisKankleliai (vadovė Daiva Kubiliūtė-Čičinskienė).Paroda bibliotekoje veiks iki gegužės31 dienos.Janina ValančiūtėLietuvos medicinos bibliotekaNaujausia prof. Gintauto Česnio knyga „Rasės samprataistorinėje antropologijoje“
10 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)Mokslo istorijos baruoseRomualdas JuzefovičiusLietuvos kultūros tyrimų institutešių metų kovo 25–26 d. vykokasmetinė XVI Lietuvos moksloistorikų ir filosofų (LMIF) bendrijosorganizuojama konferencija Scientia ethistoria-<strong>2010</strong>, kurios pagrindinis įkvėpėjasir vadovas – profesorius JuozasAlgimantas Krikštopaitis. Konferencijosmetu minėtame institute veikė dvisekcijos: pirmosios pranešimai buvoskirti filosofinių ir sociologinių mokslųtyrinėjimams aptarti, kitos referatai apėmėmokslo istorijos tematiką. Tuo patmetu Kupiškyje vyko ir konferencijosedukacinė sesija, kurioje siekta ugdytikraštotyros entuziastų mokslinių tyrimųgebėjimus.Mokslo filosofų ir sociologų sekcijojepranešimus skaitė aštuoni Lietuvosmokslo ir studijų institucijų mokslininkai.Žibarto Jackūno pranešime buvoanalizuojama sąvokos Interpretacijaturinys, jo semantiniai ypatumai. Pranešėjaspateikė kritinę interpretacijųapžvalgą, nurodė, kad nors šioje tematikojedaug painiavos, tačiau galimateigti, kad interpretacijos semantinisturinys visuomet susijęs su laikmečiokultūra, su esama vertybine orientacija.Pranešėjas Andrius Konickis problemiškaisamprotavo apie filosofo vaidmenįvisuomenėje. Aušros Rimaitėspasisakymas buvo skirtas dabar vykstančiodialogo tarp mokslininko ir žurnalistoanalizei. Jos analizei pasirinktibiotechnologijos pasiekimų aprašymaižiniasklaidoje. Autorė atskleidė pagrindinius,sunkiai įveikiamus barjerus,iškilusius tarp paviršutiniškai moksląpristatančios žurnalistikos ir mokslonovacijų. Edmundas Adomonis savopranešime kalbėjo apie tęstinumą tarpsveiko proto (t. y. bendros nuovokos –common sense) ir mokslo. AlvydasNoreika apibūdino toliau tęsiamusVytauto Kavolio mokslinio palikimotyrimus, susiedamas garsaus išeiviovystytą meno sociologiją su struktūriniufunkcionalizmu. Vytis Valatka,nuosekliai gilindamasis į viduramžiųfilosofiją, apžvelgė teorinius antrosiosscholastikos „teisingo“ karo aiškinimusbei pažiūras, vyravusias Renesansopradžioje, ir susiejo jas su dabartiniaistarptautinės teisės dokumentais. JuozasAlgimantas Krikštopaitis nagrinėjosąvoką Faktas, jo „patikimumo“klausimą, palygindamas sąvokos tu-Konferencija„Scientia et historia-<strong>2010</strong>“Viename iš mokslo istorikų konferencijos renginiųrinių skirtumus gamtos ir humanitariniuosemoksluose. Mokslo filosofųir sociologų sekcijos darbą užbaigėJono Rubiko pranešimas, apžvelgiantisgenomo tyrimų naujienas. Pranešėjaskalbėjo apie dalykus, keliančius įvairiusmokslo apie gyvybę esmės klausimus,kurie dar neranda pakankamai argumentuotųatsakymų. Pranešimasbuvo turiningas, teikiantis žinių apienaujausius biologijos atradimus. Kitavertus, teko pripažinti, kad tinkamaipasirengusių asmenų filosofiškai įvertintinaujausią šios srities informaciją,deja, dar neturime.Mokslo istorijos tyrimams skirtojesekcijoje dalis pranešėjų siekė aptartižinomų, bet dar nepakankamai istoriografijojeįvertintų XX a. personalijųnuopelnus Lietuvos kultūrai irmokslui plėtoti. Romualdo Juzefovičauspranešimas atskleidė ErnestoGalvanausko pedagogines nuostatasir indėlį į aukštojo mokslo organizavimąKlaipėdoje. Juozas Banionisakcentavo Zigmo Žemaičio nuopelnussteigiant Aukštuosius kursus, joveiklą formuojant studijų programas.Libertas Klimka informatyviai ir itinvizualiai pristatė ir įvertino JuzefoMontvilos veiklos palikimą Vilniuje.Faktografišku vizualumu, plačiu kultūriniokonteksto aptarimu pažymėtinasLaimos Petrauskienės pranešimas,kuriame nagrinėtos akademiko PranoB. Šivickio mėgėjiškuose filmuoseužfiksuotos iškilios tarpukario Lietuvosasmenybės. Kęstutis Makariūnasnušvietė sovietmečiu vykusią fizikosmokslų plėtrą, jos ypatybes Lietuvoje,įvardijo žymesniuosius mokslininkus,jų indėlį į jaunųjų fizikos tyrėjųugdymą.Dr. Aušra Rimaitė konferencijoje analizavo santykius tarp mokslo ir žiniasklaidosGedimino Zemlicko nuotraukosKita šios mokslo istorijos sekcijospranešimų dalis buvo skirta mokslinėsinformacinės leidybos, informacijossklaidos, Lietuvos mokslo istorijosprezentavimo aspektams aptarti. EglėMakariūnienė ir Rasa Kivilšienė pristatėleidybai parengtą Sąvadą, kuriamepateikiamos kryptingai parinktosenciklopedinės žinios apie asmenis,tyrinėjusius astronomijos ir fizikosistorijos klausimus rašiusius apie tai.Birutė Railienė aptarė Vrublevskių bibliotekosbibliografijos rodyklės turinį,Donatas Ustinavičius apibūdino svarbųmokslo bendruomenei personalinėsbibliografijos žanrą ir jo perspektyvąLietuvoje. Ramūnas Kondratas savopranešime kalbėjo apie kuriamą Vilniausuniversiteto mokslo muziejų,aptarė šio muziejaus tolesnės plėtrosviziją. Juozas Al. Krikštopaitis, keldamasklausimą, apie ką vertėtų kalbėtiLietuvos istorikams tarptautiniuoseforumuose, apibendrino savo keliųdešimtmečių patyrimą.Baigiant šios sekcijos darbą Lietuvosmokslo istorikų ir filosofų bendrijosnarių susirinkime buvo numatytosdalyvavimo šių metų tarptautinėsekonferencijose Barselonoje ir Talinegairės. Taip pat nuspręsta netrukustarp LMIF bendrijos vadovybės nariųaptarti konkrečius dalyvavimoklausimus, XXV tarptautinės Baltijosšalių mokslo istorikų ir filosofųkonferencijos organizavimo Vilniuje(2012 m.) reikalus.Konferencijos programa neapsiribojovien lituanistiniais mokslo istorijosaspektais. Konferenciją užbaigėdvi kviestinių profesorių paskaitos,tiesiogiai susijusios su Amerikos gamtosir istorinės praeities pažinimu, praturtintosgausiomis dokumentinėmisnuotraukomis ir schemomis. LMA naryskorespondentas profesorius AlgimantasGrigelis kalbėjo apie Aliaskosgeologinės sandaros praeitį ir dabartiesaktualijas, susijusias su geografijos irsocialinės kaitos istorija. Jis papasakojoapie vienintelį Plaktukų muziejųŠiaurės Vakarų Aliaskoje. Priminsiu:vienas iš pagrindinių profesoriaus kelionėstikslų – apsilankymas šiameunikaliame muziejuje, prieš kelis metusįsikūrusiame Haines miestelyje. Svarbupažymėti, kad apsilankymas čia turėjoseką – kilo iniciatyva steigti panašųmuziejų Lietuvoje. Profesorius iš JAVRomualdas Šviedrys supažindino susavo naujausiais tyrinėjimų rezultatais,atskleidžiančiais mūsų tėvynainioJuozapo Varševičiaus ekspedicijų PietųAmerikoje XIX a., jo floros tyrinėjimųir atradimų ypatumus.Mokslo istorikųedukacinėsesija KupiškyjeDr. Aldona VasiliauskienėŠiaulių universitetasXVI Lietuvos mokslo istorijaiir mokslo filosofijaiskirtos konferencijos Scientiaet historia – <strong>2010</strong> išvažiuojamojiEdukacinė sesija <strong>2010</strong> m. kovo26 d. vyko Kupiškyje ir buvo skirtagydytojo Igno Vaitoškos gimimo100-mečiui. Tai jau antroji tokio pobūdžiosesija (pirmoji 2009 m. vykoAnykščiuose ir buvo skirta AnykščiųŠv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios100-mečio jubiliejui).Konferenciją pradėjęs Kupiškiorajono savivaldybės Kultūros ir švietimoskyriaus vedėjas Rimantas Jociuspasveikino susirinkusiuosius Kupiškiokrašto pedagogus ir kultūros darbuotojusbei mokslininkus, radusius galimybęatvykti į Kupiškį ir pasidalytimokslinių tyrinėjimų rezultatais.Konferencijos dalyviai išklausėgydytojui Ignui Vaitoškai skirtus pranešimus:Gydytojas Ignas Vaitoška –viltingas laikmečio šviesulys (pranešimą,parengtą Kupiškio etnografijosmuziejaus direktorės VioletosAleknienės, perskaitė šio muziejausvyr. fondų saugotoja Lucija Dobrickienė),Ignas Vaitoška: atminties svarbajaunimo ugdymui (Skapiškio vidurinėsmokyklos direktorė Birutė Zaborskienė),Arkivyskupas Mečislovas Reinysir gydytojas Ignas Vaitoška: atmintiesįamžinimo paralelės ir vizijos (Šiauliųuniversiteto vyr. mokslo darbuotoja dr.Aldona Vasiliauskienė).Pranešimuose pristatyta gydytojoI. Vaitoškos biografija, jo veikla, apžvelgtisantykiai su pacientais, gydytojoatminimo įamžinimas Skapiškyje: Skapiškioambulatorijai suteiktas gydytojoIgno Vaitoškos vardas, prie ambulatorijosatidengta atminimo lenta, organizuotasgimimo 100-mečiui skirtasvakaras, fotografijų paroda. AnalizuotiSkapiškio vidurinės mokyklos mokiniųatlikti darbai (užrašyti liudininkų pasakojimai,sukurti eilėraščiai, nupieštipiešiniai ir kt.), įamžinantys gydytojoI. Vaitoškos atminimą. Vestos paralelėstarp arkivyskupo Mečislovo Reinio,kuriam Skapiškyje 2007 m. pastatytaskoplytstulpis (pašventintas 2008 m.) irgydytojo Igno Vaitoškos – jų gyvenimoir veiklos, kalbėta apie šių Aukštaitijoskrašto asmenybių atminties įamžinimą– jau nuveiktus ir būtinus atliktidarbus.Po kavos pertraukėlės išklausyti4 pranešimai: Vilniaus universitetoprofesorė Pranė Dundulienė – lietuviųtradicinės kultūros tyrinėtoja (Lietuvosnacionalinio muziejaus Etninėskultūros skyriaus vedėja dr. ElvydaLazauskaitė), Povilas Matulionis irPetras Būtėnas: atsiminimų šviesoje(Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėsmokyklos mokytoja ekspertė,Ištaisome klaidasGydytoja Dalia Vasiliauskaitė - gydytojoIgno Vaitoškos vardo atminimoįamžinimo idėjos kėlėja ir puoselėtojadoktorantė Lionė Lapinskienė), GydytojasKaraffas-Korbutas: jo indėlis jaunimougdymui (Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto doc. dr. VitalijaMiežutavičiūtė) ir Salako bažnyčia –Aukštaitijos architektūros paminklas(Kauno kunigų seminarijos klierikas,magistras Nerijus Pipiras).Pranešimuose ieškota sąsajų suKupiškio kraštu ar jo asmenybėmis.Priminta 2008 m. pavasarį Kupiškyjevykusi konferencija, skirta kraštiečioprof. Broniaus Dundulio gimimo100-mečiui, tad neatsitiktinai minimasir Kupiškio krašto marčios – profesorėsPranės Dundulienės, ne kartą atlikusiosetnografines ekspedicijas šiamekrašte, gimimo 100-metis.Artėja gražus kupiškėno PoviloMatulionio (1860 09 05 – 1932 03 15)gimimo 150-metis. Apie jį priminėL. Lapinskienė, pateikdama įdomiosnaujos medžiagos.Apie mažai Lietuvoje žinomą gydytojąprofesorių Kazimierą Karaffą-Korbutą (1878 04 26 – 1935 01 26),jo indėlį 1922 m. įkuriant SteponoBatoro universitete Higienos katedrą(jai vadovavo iki mirties), savo lėšomisleidusį žurnalą Archiwum higjeny,padėjusį higienos mokslo pagrindus irmokyklinės higienos pradmenis SteponoBatoro universitete kalbėjo doc. dr.V. Miežutavičiūtė.Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosiosbažnyčia 2011 m. rengiasiminėti 100-metį nuo paskutiniosios(penktosios) bažnyčios pastatymo,jai skirtas pranešimas – pasirengimasbūsimai šventei.Pranešėjai ir keletas konferencijosdalyvių nuvykę į Skapiškį, apžiūrėjounikalius Blaivybės bei Misijomsskirtus paminklus, bažnyčios šventoriujepastatytą Liurdą, I. Vaitoškosvardu pavadintą ambulatoriją, lankėsimiestelio bibliotekoje. Pabuvojo priearkivyskupui M. Reiniui pastatyto koplytstulpio,diskutavo jo vardu pavadintojesodyboje.„Mokslo Lietuvos“ <strong>2010</strong> m. <strong>Nr</strong>. 8, p. 1 Valerijos Vaitkevičiūtės kreipimesi „DėlJūsų ir mūsų ateities“ įsivėlė dvi korektūros klaidos. Skaičiuojant nuo apačios, t.y.žvaigždutės, nuo 7-os eilutės skaityti taip: „Кербедз Стан. Валер. (1810–1899),инженер, ч. – к. (член корреспондент – V. V.), поч. ч. (почётный член –V. V.) Петсрб. АН. По происхождению поляк“.Kazimiero Valiaus nuotrauka
<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431) Mokslo Lietuva 11Amerikoje atlikti darbaiLietuvos Nepriklausomybėsatkūrimo vardanElena Moncevičiūtė-EringienėMano sutuoktinis Kazys Eringis,pasitraukęs iš Lietuvos įVakarus (1981–1992) ir skelbdamasLietuvos išlaisvinimo bylą, atlikomilžinišką lektoriaus darbą. Jis pats sako,kad „pervažiavęs visą Ameriką skersai, išilgaiir įstrižai, taip pat dalį Kanados kaippaskaitininkas“. O kur dar 96 laidos Amerikosbalso radijuje per 1985–1992 metusir dalyvavimas su dr. A. Statkevičiumi pasaulinėjeakcijoje renkant parašus LietuvosIšlaisvinimo vardan. „[...] 1990 12 04Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkasprof. Vytautas Landsbergis patvirtinogavęs 5 218 520 parašų sutikrintądokumentaciją, sukomplektuotą 144mikrofilmų diskuose, 60 mikrofilmų ir 75mikrojuostelėse, Lietuvos nepriklausomybeiparemti (žr. kn. Profesorius KazysEringis. V., 2007, p. 280).„Kai 1989 08 26 Maskva nedvipras-Profesorius Kazys Eringismiškai ir labai piktai grasino Lietuvaisusidorojimais, mes, LLL TT (Lietuvoslaisvės lygos tautinė taryba) atstovaiišeivijai (P. Vaičekauskas, V. Skuodis,A. Statkevičius ir K. Eringis. Netrukus ponesutarimų liko tik 2 – A. Statkevičius irK. Eringis), per TFP (American Society forthe Defence Tradition Family and Property)Čikagos skyrių parašėme Centruisusirūpinimą sukėlusį raštą dėl įvykiųLietuvoje ir prašėme neatidėliotinai imtisjau sutartos plačios pasaulinės akcijos.Tuo metu artėjo Sovietų despotijosvadovo M. Gorbačiovo vizitas pas popiežiųJoną Paulių II. Mūsų pastangomisšia proga 63 Čikagos lietuvių pedagogai,kai kurie gydytojai ir kiti Lietuvos Laisvėslygos ir Lituanistikos studijų ir tyrimųcentro vardu 1989 m. lapkričio 8 d. atvirulaišku kreipėmės į popiežių, šaukdamiesipagalbos. Ši neįprasta ir prieštaringai lietuviųišeivijoje sutikta priemonė lapkričio29–30 dienomis susilaukė atgarsio 14Italijos dienraščių, taip pat Brazilijoje irgalbūt kitur.“ (Ten pat, p. 277–278).Šis atviras laiškas nebuvo skelbtaslietuvių spaudoje nei Kazio Eringiopaskelbtame straipsyje Atviro laiškoPopiežiui pėdsakais (Tėviškės žiburiai,1990, <strong>Nr</strong>. 4, 5), nei jau cituotoje knygoje(p. 283–287). Buvo tik paskelbta šio atvirolaiško esmė. Taip pat nebuvo publikuotitą laišką pasirašiusių lietuvių ir jį paskelbusiųItalijos dienraščių sąrašai. Visi šiedokumentai minėtos knygos rengimo irspausdinimo metų buvo užsilikę 1993 m.iš Čikagos į LMA Vrublevskių bibliotekąatvežtame Kazio Eringio fonde (F-335).Jau nesant Kaziui Eringiui tarp gyvųjų,galvojome, kad šie penki (5) dokumentaiyra tik Vatikano archyvuose. Suradusijuos Mokslų akademijos bibiliotekosrankraščių skyriuje, dabar skelbiu MoksloLietuvoje (išskyrus prašymo vertimą įanglų kalbą):1. Išskirtinis išguitų iš Tėvynės Išeivijoslietuvių prašymas krikščionybės Tėvuisusitikimo su sovietų diktatoriumi proga.Rankraštis.2. Išskirtinis išguitų iš Tėvynės lietuviųkrikščionybės Tėvui prašymas (JoŠventenybės susitikimo su sovietų diktatoriumiproga). Mašinraštis.3. Laiško popiežiui Jonui Pauliui IIvertimas į italų kalbą.4. Laiško popiežiui Jonui Pauliui IIvertimas į anglų kalbą.5. Italijos dienraščių, paskelbusių laiškąPopiežiui, sąrašas. Il Tempo (Roma),Il Resto Del Carlino (Bolonija), Il Giornale(Milanas), Avvenire (Vyskupijoslaikraštis), La Gazzetta Del Mezzaggiorno(nacionalinis laikraštis), Il Sole 24 Ore(itališkasis Wall St. Journal), La Nazione(Florencija), La Sicilia (Sicilija), Il Giorno(Milanas), Il Giornale D’Italia (Roma), LaNuova ( Sardinija), Il Gazetino (Venecija),La Gazeta Del Sud (Mesina), Il Centro(Abruzo regionas)Dėkoju prof. Onai Voverienei užmano hipotezės paskelbimą straipsnyjeapie Kazį Eringį Mokslininkas,rezistentas, patriotas (Žymieji XX amžiausLietuvos mokslininkai. V., 2009,p. 139–147). „Prof. Elena Moncevičiūtė-Eringienėyra įsitikinusi, kad šisatviras laiškas Popiežiui ir aptarimas suM. Gorbačiovu jo vizito metu Vatikanebuvo ta prielaida stebuklui, kuris įvykoLietuvoje Kovo 11-osios išvakarėse, kaiLietuvos KGB skyrius buvo parengęsmilžiniškas KGB ir jo rezervų pajėgas273 aktyviausių sąjūdininkų ir 15 tūkst.žaliaraiščių suėmimui ir žiauriam represavimuipagal KGB scenarijų Metel.Laukė tik įsakymo iš Maskvos. Bet jonebuvo. Ir aš apie tą paslaptį rašiau kaipapie įvykusį stebuklą“ (O. Voverienė.Atsisukti veidu į besiformuojančią globaliąLietuvą // Lietuvos aidas, 2008 m.rugsėjo 12 d., p. 7–9). Manau, istorikaiturėtų šituo faktu susidomėti ir patvirtintiarba paneigti šio stebuklo, įvykusioLietuvos Nepriklausomybės atkūrimoišvakarėse, kilmę.“Išskirtinis išguitų iš Tėvynės lietuvių krikščionybės tėvuiprašymasJo Šventenybei John PAUL II-jamJūsų šventenybei,Jūsų dukterys ir sūnūs lietuviai,gyvenantieji Amerikoje ir kituosekraštuose, laiko būtinu šio istoriniopalankumo aplinkybėse viešai irišskirtinai kreiptis į Jus. Naudodamiesikiekviena proga mes kreipiamės įtuos, kurie teikia mums laisvės viltį irglobą, linki laisvės mūsų broliams irseserims, kurie tuo vis dar nesidžiaugiaprailgusiai užsitęsusių persekiojimųLietuvoje.Dabar išmušė istorinė valanda, nespirmą kartą aukščiausio lygio Kremliausoficialus asmuo – pats sovietųprezidentas ir komunistų partijos vadovasMichail Gorbačov atvyks į Romąir, kaip tvirtina informacijos šaltiniai,susitiks su Jūsų Šventenybe. Tai iki šiolneįsivaizduojamas atvejis.Be to, istorinė proga yra todėl, kadji yra susijusi su daugybe už geležinėsužkardos vykstančių visuomeniniųposlinkių, kuriuos lydi įvairios prielaidosir klausimai, siekiant paaiškintiraidos spartą, evoliuciją ir galutiniusrezultatus.Pagaliau istorinės reikšmės valandayra todėl, kad laikas sutampa su Ribentropo–Molotovopasirašyto pakto50-mečio sukaktimi. Tai nusikaltimupagrįstas veiksmas, suteikęs galimybęStalinui 1940 metais užgrobti mūsųšalį, taip pat kitas Pabaltijo valstybes,prievarta įjungiant jas į Sovietų imperiją,kas pareikalavo daug aukų irkančios. Tai iki šiolei vergovę lemiąsveiksmas.Jūsų Šventenybe, šios tikrovės daryra kitos esminės aplinkybės, kurios,nepaisant nelaimių, išliko neramioslietuvių širdyse: visų pirma, Romoskatalikybė ir apaštalavimo dvasia, oantra, meilė savo šaliai ir krikščioniškomsvertybėms, kurios mus pasiekėkaraliaus Mindaugo laikais ir giliaiįsišaknijo po Lietuvos krikšto per praėjusius600 metų.Todėl Jūsų Šventenybei leidžiant,mes norėtume pratęsti mintį, atkreipiantdėmesį į tokias plotmes.Lietuvos užgrobimas sunkiai pažeidėvalstybės bei tautos teises, tarptautinęteisę ir žmonių teises. JungtinėsValstybės kartu su kitomis Vakarų šalimis,o vėliau ir Europos Parlamentasvisuomet atmeta sovietų reikalavimąpripažinti teisėtu minėtą jų grobimoaktą. Taigi, kai pasaulyje nekomunistinėsvalstybės per daug dažnai aukojatautas ir sielas komunizmo kančiomsant netikro atoslūgio altoriaus, grindžiamomelu, tuomet Vakarų pasisakymasuž Laisvą Lietuvą yra vertas(Jo Šventenybės susitikimo su sovietų diktatoriumi proga)Laiško popiežiui Jonui Pauliui II vertimas į italų kalbą ir Kazio Eringio rankarašytas rankraštisdidelio dėmesio.Kas liečia Apaštalų sostą, tai mesdėkingi Vatikano politikai nesvyruojantatmetančiai sovietų užmojus įteisintimūsų Tėvynės aneksiją. Lietuvių katalikaituo yra skausme paguosti ir liekaįsitikinę, jog toks nusistatymas bus irateityje.Visai priešingai iki šiol elgėsiKremlius, kuris visomis galiomisstengdavosi užgniaužti pasitarimamsvisus poslinkius, turinčius tikslą atkurtitautai paneigtas neatimamas teises.Jeigu tai buvo galima suprasti Stalino,Chruščiovo ar Brežnevo politikoje, taidabar daugelis tėvynainių tokią nuostatąsunkiai supranta Gorbačiovo laikais.Tai liečia jo pagarsintas deklaracijas irpažadus, iš kurių kiekvienam lauktinasavaime suprantamų lemtingų priemonių.Iš jo lūpų išgirsti praėjusio rugsėjoužsipuolimai jau sukėlė susirūpinimą,kai sovietų prezidentas atidarantMaskvoje Komunistų partijos Centrokomiteto plenumą, pašvęstą tautiniamsklausimams, apkaltino visus,kurie įstatymų keliu siekia suvereniosvalstybių laisvės. Jis, viską užmiršęs,savo griausmingu stiliumi šmeižė irgrasino galimybe panaudoti armiją,kad atstatytų mirtinos tylos „Sovietinętaiką“ (New York Times, 1989 m.rugsėjo 20 d.). Tai būtų nebe pirmaskartas, kai po pasirodžiusių Kremliujeatoslūgių būdavo praliejamas tokių kaipLietuva pavergtų tautų kraujas.Jūsų Šventenybe, mes esame įsitikinę,kad pasauliečių lygmenysetarpusavio supratimas, harmonija beiramybė ir taika trokštančioje vienybėsEuropoje glūdi atkuriančiose teisingumąpastangose: „Opus iustitiae pax“,sakoma Izaijo Pranašystėje (32:17).Mūsų laikais teisingumas reiškia, kadvisos ir kiekviena Europos tauta būtųlaisva spręsti savo likimą sutinkamaisu savo paveldo tradicijomis. Lietuviai,tiesą sakant, neįsivaizduoja galimybėsPrašymą popiežiui Jonui Pauliui II pasirašiusiųjų sąrašas. Taisymai atlikti Kazio Eringio rankaNepriklausomybės linkišlikti krikščioniškoje civilizacijoje irtuo pat metu būti įbruktais į melagingąsovietinę tautų sąrangą, viešpataujantkomunistiniams režimams, kurie išreiškianesukalbamą ir kraupią anticivilizaciją,nuožmiai slopinančią tautųir žmogaus laisvę.Mes esame tikri, Jūsų Šventenybe,kaip pareiškėte – pusė Jūsų širdiespriklauso Lietuvai, kad Jums giliai suprantamimūsų įsitikinimai ir supratimas,susiformavę Bažnyčios ir Tėvynėsmeilėje. Ryšium su tuo mes drįstameprašyti Jūsų tvirtai užtarti Lietuvosžmonių Laisvės ir Nepriklausomybėssiekius, ponui Gorbačiovui lankant Jus.Tai būtų nelengva sovietų prezidentuipaneigti tokį prašymą, kadangi jo geriužmojai būtų diskredituoti Jūsų Šventenybėsakivaizdoje ir visame katalikųpasaulyje. Tada Psalmisto žodžiai, skelbiąskleidžiantiems blogį „Kas kalbasu savo kaimynu apie taiką, bet blogįnešioja savo širdyje“ /Ps. 27:3/ būtųtaikliai panaudoti.Šalia to iškilus būtinybei apibrėžtijo požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę,aukštas svečias iš Maskvos stotų susijusiųtarp savęs faktų ir pasirinkimoakistaton, nes, kaip viešai išsireiškėmūsų kardinolas Vincentas Sladkevičius,„Popiežiaus vizitas labai pasitarnautųpalankesniam požiūriui į SovietųSąjungą visame pasaulyje“ (30 Giorni,1989, <strong>Nr</strong>. 3).Mes, garbindami mūsų Aušros VartųMergelę Mariją, Lietuvos Globėją,maldaujame Šventojo Petro Sosto taipbūtinos pagalbos. Mes prašome JūsųApaštalinio palaiminimo mums patiems,mūsų šeimoms, gyvenantiemslaisvajame pasaulyje lietuviams, mūsųbroliams Lietuvoje, ypač tiems taip skaitlingaiir ilgai kentėjusiems kalėjimuoseir Šiaurės katorgoje dvasiškiams ir pasauliečiams,taip pat visiems 30 tūkst.tėvynainių, kurie iki šiol vis dar tebėraišblaškyti Sibiro tremties platybėse.
12 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)Transportui siūlomi gamtosneteršiantys varikliaiVarikliai, pagrįsti nuolatiniais magnetaisPanaudojus nuolatinius magnetuskaip judesio transformatoriuspavyko sukurti tobulus mechaniniųvirpesių ir bangų generatorius. Užsukurtą jų veikimo principą akad. prof.Kazimieras Ragulskisir Romualdas Ruzgus gavo TSRS išradimąpripažintą pionierišku, t. y.pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliaujie abu 1980–1992 m. išvystė šių varikliųveikimo principą ir gavo pripažintųaštuonių išradimų liudijimus. ReorganizavusK. Ragulskio veiklą nebebuvogalimybių vystyti tyrimus ir išradimusbei tų generatorių įgyvendinimą praktikoje.Sukurti virpesių ir bangų sužadinimogeneratoriai turi svarių privalumųlyginant su žinomais iki šiol. Jie gali būtinuo mikro iki makro pagal galingumą,gali būti ir daugiakoordinatiniai, mažosvorio, lengvai valdomi pagal generuojamųprocesų charakteristikas.Toliau vystydamas tyrimus akademikasK. Ragulskis sukūrė variklių, pagrįstųnuolatiniais magnetais, veikimoprincipus. Jų esmė yra pagrįsta magnetųkomponavimu ir įvedamais papildomaisjudesiais. Patentuoti jo svajonė sudužodėl per didelių išlaidų. Todėl apietokių variklių veikimo principą priešdaugiau negu dvejus metus K. Ragulskispaskelbė straipsnį žurnale Journal of Vibroengineering.Ten pateiktas pavyzdysGedimino Zemlicko nuotraukaLigi šiol nepralenktas Lietuvos išradybos korifėjus prof. Kazimieras Ragulskisvariklio, kuris susideda iš statoriaus sudviem magnetų eilėmis ir rotoriaus suviena magnetų eile. Varikliui veikiantašinis judesys tarp statoriaus ir rotoriausužtikrinamas kinematiškai.Tokie varikliai gali pakeisti vidausdegimo variklius transporte (automobiliuose,motocikluose, dviračiuose,nedideliuose lėktuvuose ir skraidymoaparatuose, laivuose), elektros gamyboje(pavyzdžiui, turistai gali panaudotitokius variklius su elektros generatoriais)ir kitose srityse. Be to, sėkmingaikuriamos magnetinį lauką izoliuojančiosmedžiagos.Visa tai atveria galimybes saugotimūsų aplinką nuo taršos.„Mokslo Lietuvos“ inf.Docentui Algirdui Jakučiui – 60Algirdas Jakutis gimė 1950 m. balandžio11 d. Tauragėje. 1968 m.aukso medaliu baigė Šilalės vidurinęmokyklą ir įstojo į tuometį Vilniausinžinerinį statybos institutą. Jį baigusA. Jakučiui įteiktas raudonas inžinieriausekonomistodiplomas.Dabartinio Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto statybos valdymo sistemųlaboratorijoje A. Jakutis pradėjo dirbti1973 metais. Čia dirbo iki 1985 m., todėl1973–1985 m. pagrindinė veiklos kryptisbuvo susijusi su valdžios institucijų užsakytaismokslo tiriamaisiais darbais.Dideliu pasikeitimu tenka laikyti1985 m. A. Jakučio apgintą ekonomikosmokslų daktaro disertaciją ir perėjimądirbti į Politinės ekonomijos katedrą.Nuo tada jis ėmė aktyviai dalyvauti įvairiosekonferencijose, skaityti pranešimus,rašyti straipsnius į Lietuvos bei užsieniospaudą, leisti knygas. 1986 m. A. Jakučiuisuteiktas pedagoginis docento vardas.Iš viso docentas atliko 72 moksliniustiriamuosius darbus, parašė 60 straipsniųir pranešimų konferencijoms, išleido 25knygas, apibendrino ir išleido 3 paskaitųtekstus. A. Jakučio Literatūros rodyklė(publikacijos, recenzijos, vadovavimasbaigiamiesiems darbams) apima 300pozicijų.Algirdas Jakutis yra statybų inžinierius– ekonomistas, todėl jo bibliografijojeaptiksime įvairių publikacijų statybų irbendrosios ekonomikos temomis, o išdocento knygų apie ekonomikos pagrindusmokosi ne tik inžinerinių specialybių,bet ir kitų sričių studentai. Kaikurie moksliniai darbai paskelbti lietuvių,rusų, ir anglų kalbomis. Išskirtinę vietąužima originali monografija Ekonomikosnuostatų modeliavimas išleista visomisminėtomis kalbomis.Doc. A. Jakučiui teko dirbti su dideliubūriu mokslininkų. Publikacijųbendraautoriai buvo K. Antanavičius,R. Ginevičius, A. Buračas, A. Duličenko,J. Bivainis, P. Čyras, J. Rudalevičius irdaug kitų.Ne vieną A. Jakučio knygą išleidoVilniaus Gedimino technikos universitetoleidykla Technika, aktyviai bendradarbiautair su Smaltijos leidykla Kaune,Eugrimo Vilniuje. Dalis knygų publikuotae-bibliotekoje. Nacionalinėje bibliografijojeįregistruotų docento publikacijų –daugiau nei 150.Docentas Algirdas Jakutis ir toliauyra aktyvus mokslininkas, mėgiamas studentų,ištikimas jį išugdžiusiai aukštajaimokyklai. Belieka palinkėti jam sėkmėsmokslinėje ir pedagoginėje veikloje.Dr. Algimantas PetrauskasTeisės ir sąlygos laisvai informacijos sklaidaiPovilas SAUDARGASLietuvos mokslų akademijosVrublevskių biblioteka įteisinaoptimalų mokslo darbuotojųaprūpinimą informacija, sudarydamasutartis su mokslo institucijomis.Biblioteka nuo seno turėjo daug padalinių,veikiančių įvairiuose institutuose:Fizikos, Chemijos, Geologijosir geografijos, Botanikos ir kai kuriuosekituose. Tenkindami mokslininkųporeikius, padaliniai užsakydavo reikalingąbrangią mokslinę literatūrą,prieigas prie duomenų bazių, tvarkėspecializuotus literatūros fondus,registravo mokslininkų publikacijas,vykdė kitokią svarbią veiklą. Pradėjusvykdyti mokslo reformą, institutai pakeitėteisinį statusą. Vieni, kaip antaibuvęs Kultūros, meno ir filosofijos,tapo valstybės mokslo institutais; kiti –Geologijos ir geografijos, Botanikos irEkologijos – buvo sujungti į savarankiškątyrimo centrą; treti – Teorinėsfizikos ir astronomijos, Matematikos irinformatikos – prijungti prie Vilniausuniversiteto. Tokiomis aplinkybėmisVrublevskių biblioteka turėjo tikslintiveiklos profilį, siekdama sudaryti kuopalankesnes sąlygas mokslo darbuotojamsir toliau naudotis bibliotekosfondais, naujausia informacija, Lietuvosir užsienio literatūra, mokslinėmisduomenų bazėmis, automatizuotomisLietuvos ir užsienio šalių bibliotekųpaslaugomis bei informacijos priemonėmis.Šiuo tikslu naujasis Vrubleckiųbibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutasapsilankė visuose institutuose,kuriuose veikia bibliotekos padaliniai,kalbėjosi su mokslo įstaigų vadovaisLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriusdr. Sigitas Narbutasdėl bendradarbiavimo padėties, gairiųir galimų teisinių pagrindų. Visuoseinstitutuose buvo nedviprasmiškaipareikšta, kad tokie padaliniai, dabarvirtę puikiai sukomplektuotomis specializuotomisbibliotekomis, ir toliauyra reikalingi, o juose dirbantys bibliotekininkaitapo nepakeičiamais mokslininkųtalkininkais. Aptarus teisines irkitas tolesnio bendradarbiavimo aplinkybessu institutais numatyta sudarytisutartis. Pagal mokslininkų poreikiusNaujoji Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos komanda (iš dešinės): direktorius dr.Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė, direktoriauspavaduotoja finansų reikalams Vanda Tuguši, direktoriaus pavaduotojas ūkioreikalams Eugenijus Ignatavičiusbiblioteka įsipareigos komplektuotispecializuotus fondus institutuose,aptarnauti akademines bendruomenes,organizuoti naujų spaudinių, taippat temines ir jubiliejines parodas,informuoti darbuotojus apie prieigąprie prenumeruojamų ir testuojamųužsienio duomenų bazių ir kt.Bibliotekos publikacijų duomenųbazėje bus tęsiama Institutų darbuotojųknygų, straipsnių, pranešimų konferencijoseir kitos mokslinės veiklosfaktų registracija.Pirmąją bendradarbiavimo sutartįšių metų kovo 23 d. Vrublevskių bibliotekosdirektorius dr. Sigitas Narbutaspasirašė su Lietuvos kultūros tyrimųinstituto direktore dr. Jolanta Širkaite.Ši ir kitos numatomos pasirašytisutartys bus naudingos bendradarbiau-jant bibliotekai ir tyrimo centrams beiinstitutams, padės gerinti mokslinėsinformacijos sklaidą ir informacinįaptarnavimą atsižvelgiant į moksloreformos tikslus ir uždavinius.<strong>2010</strong> m. Mokslo Lietuva vykdo projektąMokslui, visuomenei ir kultūrai.Siekdama populiarinti laikraštyjepublikuojamą medžiagą redakcijaleidžia naudotis publikacijomis tol,kol Spaudos, radijo ir televizijos rėmimofondas rems minėtą projektą.Gedimino Zemlicko nuotraukos
<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431) Mokslo Lietuva 13PabaigtuvėsMažosios Lietuvos enciklopedija –dr. Algirdas MatulevičiusMokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresnysismokslinis redaktoriusPo 13 metų (1997–2009) baigtarengti ir išleista keturių tomųMažosios Lietuvos enciklopedija(MLE). Tai unikalus, sudėtingas ir itinreikšmingas veikalas, įamžinęs keletosšimtmečių Mažosios Lietuvos ir josautochtonų lietuvininkų (mažlietuvių)istoriją. Ši provakarietiškos civilizacijosVidurio rytų Europos tauta sukūrėturtingą europinio lygio kultūrą. Būtųaplaidumas neužfiksuoti to knygose.Laikas greitai bėga. Ką žinotume apieaisčius (baltus), vakarinius baltus, prūsus,kuršius, jei ne vokiečių ir kitų tautųautorių parašytos kronikos, analai, taippat apie rytinius baltus lietuvius sukurtimetraščiai, vėliau parašyti moksliniaiveikalai? Ekonomiškai itin išvystytoje,stipraus mokslinio potencialo šiuolaikinėjeVokietijoje išleista labai daugveikalų apie Prūsiją, tačiau nėra išleista,kaip lietuvių, panašios į MLE enciklopedijosapie jos provinciją Rytų Prūsiją.Dauguma vokiečių tyrinėtojų ignoruojabaltiškąjį lietuvininkų kultūrospaveldą.Noriu pasidalinti prisiminimaisapie MLE rengimo pradžią. Spaudojeesančiuose rašiniuose pasitaiko klaidų,netikslumų, nors ir šiame rašinyje jųgali būti – praėjo jau 13 metų. Pačioje„virtuvėje“ būna kiek kitaip negu atrodoiš šalies.Kaip jau rašyta, MLE leidybą inicijavolietuvių išeivija, darbą ėmėsi organizuotiMažosios Lietuvos rezistenciniosąjūdžio vienas veikėjų, 1992–1998 m.Mažosios Lietuvos fondo JAV ir Kanadojepirmininkas, gyvenęs Monrealyjedr. Vilius Pėteraitis. 1996 m. birželįatvykęs į Vilnių jis Lietuvos kraštotyrosdraugijoje (pirmininkė Irena Seliukaitė)susitiko su Mažosios Lietuvos tyrėjaisir mylėtojais, bendrais bruožais aptarė,kaip bus rengiama MLE. Vyriausiuojuredaktoriumi tapo akad. prof. ZigmasZinkevičius. 1996 m. spalį Mokslo irenciklopedijų leidyklos (nuo 1997 m.institutas) direktorius Zigmantas Pocius,sutaręs su dr. V. Pėteraičiu, paskyrėmane MLE vyresniuoju moksliniuredaktoriumi ir grupės vadovu, kuriuodirbau iki 1998 m. kovo (kartu tekoeiti atsakingojo sekretoriaus pareigas):jau 24 metus (nuo 1972 m.) dirbau,ėjau tas pareigas rengdamas įvairiaslietuviškas enciklopedijas, nuo 1969 m.nuolat tiriu Mažosios Lietuvos praeitį(1973 m. apgyniau disertaciją). Be to,MLE leidybai geriausios sąlygos, darbuotojųpatirtis, t. y. bazė – Mokslo irenciklopedijų leidybos institute (MELI;nuo <strong>2010</strong> m. Mokslo ir enciklopedijųleidybos centras).Iš pradžių vienam pradėti įgyvendintitokį milžinišką, sudėtingą originalųprojektą atrodė tarsi būtinybėįkopti į Everesto viršukalnę. Vyriausiajamorganizatoriui ir tvarkytojui dr.V. Pėteraičiui atrodė, kad MLE galimaparengti išrinkus iš išeivijoje išleistos 36tomų Lietuvių enciklopedijos straipsniusapie Mažąją Lietuvą ir iškilius lietuvininkus.Tačiau tai būtų mišrainė, beto, prasta. Būtų padrikai aprašyta galviena tūkstantoji to, kas dabar sudėtaį keturis MLE tomus. Siūlyta MLErengti visuomeniniais pagrindais, „išpatriotizmo“. Mums, enciklopedininkams,buvo aišku, kad iš to nieko nebus.Vien patriotizmu „sotus nebūsi“. Betiš kur imsi redaktorių, jei tuo metuvisi, baigę enciklopediją apie Didžiąjąunikalus kūrinysMažosios Lietuvos enciklopedijos leidėjų ir rengėjų nuotrauka (pirmoje eilėje):doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, Danutė Valentukevičienė, akad. prof. habil.dr.Zigmas Zinkevičius, Virginija Budrikienė; antroje eilėje: MELC direktoriusRimantas Kareckas, dr. Algirdas Matulevičius, Vytautas Gocentas, AlgirdasŽemaitaitis ir MELC direktoriaus pavaduotojas redakciniamsreikalams Antanas Račis (<strong>2010</strong> 03 25)Lietuvą, ėmėsi rengti Visuotinę lietuviųenciklopediją (iki <strong>2010</strong> m. išleista 16tomų). Reikia turėti daug žinių apieMažąją Lietuvą ir jos gyventojus lietuvininkus,prūsus, vokiečius. Patyrusiu,išmanančiu moksliniu redaktoriumigalima tapti tik maždaug po penkeriųsunkaus darbo metų, kitaip tariant,grūdintis, semtis išminties ir enciklopediniodarbo subtilybių.Pirmasis darbas, pradėtas 1996 m.spalį, – man reikėjo parengti MLE metodikąir šakinius vardynus, o iš jų sudarytigeneralinį vardyną. Kiekvienamstraipsniui planuoti spaudos ženklųkiekį, kur reikia – iliustracijas. Apskaičiavauapytikslį leidinio lankų skaičių,sutarta išleisti 3 tomus; ilgainiui straipsniųdaugėjo, armonika „pūtėsi“, tekoišleisti 4 tomus. Parengti metodiką padėjoGeografijos ir geologijos redakcijosvyresnioji mokslinė redaktorė PranciškaTuomaitė, MLE neilgai dirbusipuse etato. Vėliau MLE etnografijos irarcheologijos straipsnius ėmė redaguotitaip pat puse etato dirbanti mokslinėredaktorė Laimutė Rupšytė (vėliau buvopriversta palikti MLE darbą). Man tekovisi organizaciniai ir redagavimo darbai.Straipsnių ir spaudos ženklų milijoninįskaičių dėlioti ir sumuoti teko pieštuku,nes kompiuteris įsigytas tik 1997 m.balandį – praėjo nemažai laiko, kolišmokta juo naudotis, ne tik spausdintistraipsnius, bet ir sukurti sistemą suįvairiais rodikliais. Kompiuterininkekurį laiką dirbo Irma Rimkienė. Įvestiį kompiuterį straipsnius jai padėjoLaimutė Rupšytė ir Martyno Mažvydonacionalinėje bibliotekoje dirbantisVytautas Gocentas (1998–2001 m. MLEgrupės vedėjas, vėliau atsakingasis sekretorius).Dalį vardyno (daugiausiavietovardžių sąrašą) atsiuntė dr. ViliusPėteraitis.Sudariau šakines (skyrių) redakcijassu atskirų skyrių vedėjais ir konsultantais(kai kuriuos jų buvo pasiūlęsV. Pėteraitis). Noriu pabrėžti, kad visijie yra visuomeniniai talkininkai, gyvenantysVilniuje, Klaipėdoje, Kaune,išeivijoje, dirbantys be atlyginimo, o neetatiniai darbuotojai. O ir šių daugumapasiaukojančiai dirbo už menką algą.Paminėsiu pirmojo tomo keletą skyriųir jų vedėjus: Archeologijos – doc. dr.Valdemaras Šimėnas, Architektūros –Marija Purvinienė, Etnologijos –prof. habil. dr. Vacys Milius, Filologijos– akad. prof. habil. dr. ZigmasZinkevičius, Gamtotyros – akad. prof.habil. dr. Algirdas Gaigalas, Istorijos –dr. Algirdas Matulevičius, Muzikos– prof. dr. Danutė Petrauskaitė,Spaudos – Vytautas Gocentas, Teisės –Vytautas Raudeliūnas, Visuomenės irkultūros veikėjų – doc. dr. VaclovasBagdonavičius. Sudaryta 13 mokslininkųRedakcinė kolegija. Jie sudarėšakinių vardynų juodraščių pirminiusvariantus, kuriuos papildžius ir suredagavusteko sudaryti generalinį vardyną.Nuoširdus jiems ačiū!„Puoliau“ rašyti straipsnius, kitųautorių parašytus redaguoti, pritaikytiMLE specifikai. Faksu teko palaikytiryšį su dr. V. Pėteraičiu, įvairiais būdaisbendrauti su autoriais, konsultantais,ieškoti naujų talkininkų. Dr. V. Pėteraitisnuolat „bombardavo“: greičiau greičiau.Nuo 1998 m. kovo su juo jau susirašinėjoreikalų vedėja paskirta NijolėDzindziliauskienė. Vyriausybei, Seimuireikėjo teikti ataskaitas, kiek bus MLElankų, kitokių duomenų. Tai užimdavodaug brangaus laiko – svarbu buvo kuodaugiau suredaguoti straipsnių, pačiamjuos rašyti. Malonu prisiminti ir padėkotiMELI direktoriaus pavaduotojaiekonomikai Aldonai Stanelienei, kurisuprato MLE reikšmę, rūpinosi, kaipir prof. Z. Zinkevičius, kad Vyriausybėskirtų šiam unikaliam leidiniuilėšų. Jų nuolat trūko, ypač darbamsspaustuvėje, nors buvo surenkama irišeivijoje. Darbą kiek sunkino tai, kadMELI direktorius enciklopedininkasZ. Pocius buvo išrinktas į LR Seimą,o MLE vyriausiasis redaktorius prof.Z. Zinkevičius tapo LR švietimo ministru.Nuo 2000 m. MLE daug rūpinosipaskirtas MELI direktoriumi RimantasKareckas, turintis knygų leidybospraktikos, gabus organizatorius, tolerantiškasvadovas. Kas keletą mėnesiųbūdavo šaukiami Redakcinės kolegijosnarių, kitų specialistų posėdžiai. Jiemspirmininkaudavo prof. Z. Zinkevičius,telkdamas kolektyvą, sukurdamas gerądarbo nuotaiką, šalindamas vidiniuskonfliktus, išspręsdamas nesutarimussu dr. V. Pėteraičiu.Negalėdamas aprėpti visų darbų,berods 1997 m. pavasarį paprašiaudr. V. Pėteraičio pagalbininkų. Jis pasiūlėžinomus lietuvininkus patriotus VytautąGocentą (mano siūlymu paskirtasMLE atsakinguoju sekretoriumi) ir doc.dr. Martyną Purviną, kuris nuo 1997 m.pabaigos (?) tapo vyriausiojo redaktoriauspavaduotoju. Nuo 1997 m. viduriosu V. Gocentu tobulinome vardyną.Reikėjo teikti žinias Seimui ir vyriausybei,nuolat informuoti dr. V. Pėteraitį.Doc. dr. M. Purvinas iš pradžių daugiausiatikrino MELI buhalterijos dokumentus,ar tinkamai naudojamos lėšos.Mažą mūsų grupę papildė žurnalistas,Klaipėdos krašto kraštotyrininkas VytautasKaltenis, nuo 1998 m. paskirtasMLE vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojuleidybai.Enciklopedijas paprastai rengia pokelis ar keletą kiekvienoje redakcijojedirbančių mokslinių redaktorių ir keliasdešimtpatyrusių, savo sritį išmanančiųspecialistų, kurie rengia tik savotematikos tam tikro laikotarpio straipsnius.Kiekvienam užtenka darbo. Tekoredaguoti ir ne savo srities straipsnius.MLE buvo sudaryta grupė – iš tikrųjųgrupelė etatinių darbuotojų (dirbo pačiameinstitute), kuri nuveikė milžiniškądarbą. Tai idealistai, aistringai atsidavęMažajai Lietuvai, patriotai. Reikia išmanytikrašto praeitį, turėti redagavimoįgūdžių. O kur tokių rasti, jei tyrinėtojųdar buvo ir tebėra mažai? Darbo energingaiėmėsi Mažosios Lietuvos tyrėjas,žymiausias architektūrologas, MLEvyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas,nuo 2001 m. ir MLE grupės vedėjasdoc. dr. M. Purvinas. Jis „kietai į nagą“suėmė redaktorius. Didžiulėmis pastangomisMLE rengimas spartėjo.Norėtųsi paminėti labai darbščias, itinpareigingas darbuotojas: bendrų reikalųtvarkytoją, vėliau atsakingąją sekretoręNijolę Dzindziliauskienę, iliustracijųtvarkytoją ir archyvo vedėją VirginijąBudrikienę, vėliau atėjusią maketuotojąir iliustracijų skenuotoją Alę Zimanienę.1998 m. kovą dėl įvairių priežasčiųatsisakiau MLE grupės vedėjo pareigų,iki pat 4 tomo pabaigos dirbau visuomeniniuIstorijos skyriaus vedėju. Ilgainiuimokslinių redaktorių po vienąkitą daugėjo: Danguolė Balevičienė,Vytautas Butkus, Jadvyga Mackevičienė,Laimutė Vasiliauskaitė. Dėl mažoatlyginimo, sunkaus kruopštaus darboir kitų priežasčių šie redaktoriai išėjo.Atėjo kiti.Istorijos lengvų straipsnių būdavoneblogai parašytų, bet sudėtingų temų –gana daug prastai parašytų arba suredaguotų.Teko perredaguoti, ištaisytiklaidas ir netikslumus, gerokai papildyti.Bet kurios enciklopedijos istorijosstraipsniai iš kitų mokslo šakų yra vienisudėtingiausių, sunkiausių, itin susiję supolitika, ideologija. O čia tokio tragiškoir kartu dvasiškai turtingo krašto prieBaltijos kaip Mažoji Lietuva. Ją jau nuojaunystės itin mylime gal ir dėl to, kad„mažoji“, kad nuskriausta, kad svetimiejiją jau 65 metus valdo ir naikina.Šis aisčių-baltų kraštas nenuskendokaip Atlantida. Mažosios Lietuvos enciklopedijašį kraštą tartum prikelia,įamžina tarsi šių laikų kronikoje, metraštyje.Vietinių gyventojų nebėra,liko jų žemė, vandenys, gelmės turtai(su baltų auksu – gintaru).Prof. Z. Zinkevičiui atsisakius MLEvyriausiojo redaktoriaus pareigų taspareigas rengiant trečią tomą ėjo doc.dr. M. Purvinas. Išvaikščiojęs MažąjąLietuvą architektūros tyrėjas turi sukaupęsvertingą rankraščių ir nuotraukųarchyvą. Įgijo patirties rengiant MLE.Vytauto Kaltenio nuotraukaGaila, ketvirtojo tomo jis nerengė – dėlįvairių priežasčių išėjo iš darbovietės.Vyriausiuoju redaktoriumi prikalbintasiki tol ėjęs Redakcinės kolegijospirmininko pareigas doc. dr. VaclovasBagdonavičius, o šias pareigas perėmėBaltijos regiono istorijos ir archeologijosinstituto Klaipėdoje direktorė dr. SilvaPocytė. Didžiulis krūvis teko etatiniamsdarbuotojams V. Kalteniui, tapusiam irMLE grupės vadovu, ir MLE vyresniajaimokslinei redaktorei Danutei Valentukevičienei,tapusiai MLE vyriausiojoredaktoriaus pavaduotoja. Turinčiaipatirties (kurį laiką rengė MLE) darbuotojaiteko organizuoti pairusį darbą.Geresni moksliniai redaktoriai jau buvoišėję, o jauni dar neįgiję patirties. Beto, reikia daug žinių, mokėti vokiečiųkalbą. Nepaisant sunkumų, netekčių,nuolat trūkstant lėšų, paskutinis, ketvirtasisMLE tomas 2009 m. pabaigojeišleistas ne blogesnis nei 1–3 tomai, okai kuriais rodikliais tobulesnis.Suprantama, tokiame veikale neišvengtanetikslumų, stiliaus ir turinioklaidų. Labai trūko vardyno ir mokslinėspatikros redaktorių. Dėl to dalisstraipsnių neatitinka MLE rengimo metodikos,trūksta vientisumo, įdėta permenkų temų, nes etatiniai moksliniairedaktoriai (o jų tik keli) yra nevienodopasirengimo, trūksta enciklopediniodarbo patirties. O ir patyrusių reikėtųkelis kartus daugiau. Bet tie, kurie dirbo,kiekvienas plušo už kelis.MLE yra išeivijos ir Lietuvos lietuviųįgyvendintas amžiaus projektas.Šių metų balandžio 22 d. į Lietuvosmokslų akademijos didžiojoje salėjevykusį Mokslo ir enciklopedijos leidyboscentro, Lietuvos mokslų akademijosir Mokslininkų rūmų bendrą renginįsusirinkę MLE rengėjai, mokslininkai,visuomenės atstovai ne tik apibendrinoMLE paskutiniojo IV tomo leidybosreikalus, bet ir aptarė vientomį enciklopedijosleidimą iš pradžių, manoma,anglų kalba, o vėliau ir vokiečių,rusų kalbomis. Vientomio koncepcijąpristatė MLE vyriausiojo redaktoriauspavaduotoja Danutė Valentukevičienė.Koncepcijai pritarta. Tokio vientomiopageidauja ir visuomenė. Mes, enciklopedininkai,pajėgūs iš MLE keturiųtomų parengti vientomį, tačiau tamreikia lėšų. Turime turtingą archyvą,patirties, neišblėso entuziazmas.Ketvirtojo MLE tomo pristatymorenginiui pirmininkavo LMA mokslinissekretorius prof. Domas Kaunas,įžanginį žodį tarė Redakcinės kolegijosprezidentas akad. prof. Zigmas Zinkevičius.Pranešimą apie MLE leidybąskaitė MLE ketvirtojo tomo vyriausiasisredaktorius doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius,dalyvavo ir LMA užsienionarys Mažosios Lietuvos liuteroniškųgiesmynų žymus tyrinėtojas, italų kalbininkasprof. Guido Michelini (GvidasMikelinis).Ketvirtojo MLE tomo sutiktuvėsekalbėjo daugiau kaip 20 metų Karaliaučiuje(Kaliningrad) Šv. Šeimos katalikųbažnyčioje kunigavęs, o dabar Tilžės(Sovietsk) Kristaus Prisikėlimo parapijosklebonas, kunigas kanauninkasAnupras Gauronskas, Lietuvos Evangelikųliuteronų bažnyčios vyskupas MindaugasSabutis, Baltijos regiono istorijosir archeologijos instituto Klaipėdojedirektorė dr. Silva Pocytė, kalbininkasprof. Arnoldas Piročkinas ir kiti.Džiaugiamės ir didžiuojamės keturtomiukaip Mažosios Lietuvos šventąjaknyga.
14 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASVilniaus Gedimino technikos universitetas skelbia konkursąišvardintose katedrose ir mokslo padaliniuose užimti šias pareigas:I. Fizinių, Biomedicinos irtechnologijos mokslų srityse1. Aplinkos apsaugos katedra- docento (1 vieta),- docento (0,75 etato 1 vieta),- docento (0,5 etato 1 vieta);2. Geodezijos ir kadastro katedra- docento (4 vietos);3. Hidraulikos katedra- docento (1 vieta);4. Kelių katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (3 vietos);5. Pastatų energetikos katedra- profesoriaus (1 vieta),- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- lektoriaus (1 vieta);6. Vandentvarkos katedra- mokslo darbuotojo (1 vieta);7. Automatikos katedra- docento (1 vieta);8. Elektroninių sistemų katedra- docento (2 vietos),- docento (0,5 etato 2 vietos),- docento (0,25 etato 1 vieta),- jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato1 vieta);9. Kompiuterių inžinerijos katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (1 vieta);10. Telekomunikacijų inžinerijos katedra- docento (1 vieta);11. Chemijos ir bioinžinerijos katedra- docento (1 vieta);12. Fizikos katedra- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta),- docento (2 vietos),- docento (0,5 etato 1 vieta);13. Grafinių sistemų katedra- profesoriaus (0,25 etato 1 vieta);14. Inžinerinės grafikos katedra- docento (1 vieta);15. Informacinių sistemų katedra- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- docento (2 vietos),- docento (0,5 etato 1 vieta),- lektoriaus (1 vieta),- lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);16. Informacinių technologijų katedra- docento (3 vietos),- docento (0,5 etato 1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta);17. Matematinio modeliavimo katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (1 vieta),- docento (0,5 etato 2 vietos);18. Matematinės statistikos katedra- profesoriaus (0,5 etato 2vietos),- docento (4 vietos),- docento (0,5 etato 1 vieta),- lektoriaus (1 vieta),- lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);19. Medžiagų atsparumo katedra- docento (1 vieta);20. Teorinės mechanikos katedra- lektoriaus (1 vieta),- lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);21. Mašinų gamybos katedra- docento (3 vietos),- lektoriaus (1 vieta);22. Pramonės įmonių valdymo katedra- lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);23. Architektūros inžinerijos katedra- docento (0,25 etato 1 vieta);24. Darbo ir gaisrinės saugos katedra- docento (1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta);25. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijųkatedra- docento (1 vieta);26. Metalinių ir medinių konstrukcijųkatedra- docento (3 vietos);27. Statybos ekonomikos ir nekilnojamoturto vadybos katedra- profesoriaus (1 vieta),- docento (1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta);28. Statybinės mechanikos katedra- asistento (1 vieta);29. Statybinių medžiagų katedra- docento (1 vieta);30. Statybos technologijos ir vadyboskatedra- profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),- docento (4 vietos),- docento (0,75 etato 1 vieta);31. Tiltų ir specialiųjų statinių katedra- docento (1 vieta);32. Automobilių transporto katedra- docento (1 vieta);33. Transporto technologinių įrenginiųkatedra- docento (0,5 etato 1 vieta),- jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1vieta);34. Transporto vadybos katedra- docento (1 vieta);35. Fizinės medžiagotyros laboratorija- jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);36. Informacinių sistemų mokslolaboratorija- jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1vieta);37. Geotechnikos mokslo laboratorija- jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);38. Statybos technologijos ir vadybos mokslolaboratorija- vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta);39. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija- vyriausiojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1vieta);40. Statybinių dirbinių technologijoslaboratorija- vyresniojo mokslo darbuotojo (3 vietos);41. Aplinkos apsaugos institutas- jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1vieta);42. Intermodalinio transporto ir logistikoskompetencijos centras- jaunesnio mokslo darbuotojo (0,75 etato 1vieta)II. Humanitarinių irsocialinių mokslų srityse43. Architektūros katedra- docento (0,5 etato 2 vietos);44. Architektūros pagrindų ir teorijoskatedra- docento (1 vieta);45. Dailės katedra- docento (1 vieta),- asistento (0,25 etato 1 vieta);46. Urbanistikos katedra- docento (1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta),- asistento (0,5 etato 1 vieta);47. Finansų inžinerijos katedra- docento (0,5 etato 1 vieta),- docento (0,25 etato 1 vieta),- asistento (1 vieta);48. Įmonių ekonomikos ir vadybos katedra- docento (1 vieta),- lektoriaus (2 vietos),- asistento (1 vieta);49. Socialinės ekonomikos ir vadyboskatedra- docento (1 vieta),- asistento (1 vieta);50. Tarptautinės ekonomikos ir vadyboskatedra- lektoriaus (1 vieta);51. Teisės katedra- lektoriaus (1 vieta),- lektoriaus (0,25 etato 2 vietos),- asistento (0,25 etato 1 vieta);52. Verslo technologijų katedra- docento (1 vieta);53 Kūno kultūros katedra- lektoriaus (1 vieta);54. Užsienio kalbų katedra- lektoriaus (0,5 etato anglų k. 1 vieta),- asistento (anglų k. 1 vieta);55. Urbanistinės analizės mokslolaboratorija-jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 2vietos);Smulkesnė informacija pateikta VilniausGedimino technikos universiteto tinklapyjeadresu www.vgtu.ltDokumentai priimami nuo <strong>2010</strong>-05-07 iki<strong>2010</strong>-06-17 Personalo direkcijoje, Saulėtekioal. 11 (Saulėtekio rūmai, centrinis korpusas,501 kab.), tel. 274 50 09.Rektorius Romualdas Ginevičius
<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431) Mokslo Lietuva 15LikimaiNaujas memuarų adresatasDanutė KlumbytėŠiaulių universiteto profesorė, habilituota socialiniųmokslų (edukologijos) daktarėVasarą lietuviai keliauja ne tikį Vakarus – rengiamos jaunimoekspedicijos ir į Sibirogūdžiąsias vietas, kur kryžių keliuspraėjo tūkstančiai tautiečių. Važiuojair pavieniai asmenys aptvarkyti savoartimųjų kapų, susitikti su Sibire dėlįvairių priežasčių likusiais giminaičiais,draugais ir pan. Sugrįžę papasakojair liūdnų įspūdžių apie asimiliacijospaliestus tautiečius, kartu pasidžiaugiapasiaukojančia išlaikiusių norą būtilietuviais kultūrine veikla. Vienas tosveiklos rezultatų – lietuvių bendrijųsavilaidos knygos. Deja, Lietuvoje josretai sutinkamos, nes parašytos rusųkalba ir skirtos nemokantiems protėviųkalbos anūkams ir proanūkiams. Sutokiomis knygomis teko susipažinti irman. Tai Krasnojarsko lietuvių bendrijosLietuva išleisti «Два берега». Dukrantai, «Ускользающий горизонт»(Tolstantis horizontas), «Якутскиебыли» (Jakutijos sakmės). Pirmosiosknygos sudarytojas – minėtos draugijospirmininko pavaduotojas SauliusSidaras. Antroji – S. Sidaro memuarai.Trečiąją sudarė Rimvydas Racėnas.Visuose leidiniuose įdėtos S. Sidarofotografijos, trečiame leidinyje yra irR. Racėno, I. Žitkevičiaus nuotraukų.S. Sidaras – 1948 metų tremtinys, išvežtasbūdamas septynerių, pagal specialybę– geologas, geologo-mineraloginiųmokslų daktaras, docentas. Dabardirba Krasnojarsko geologijos instituteanalitinės laboratorijos viršininku.Visos minėtos knygos vertingos,skiriasi tik žanrai.Knygoje Du krantai galima įžvelgtižinyno ir memuaristikos bruožų. Ji,kaip teigiama įvade, dedikuota vyresniosiostremtinių kartos atminčiai.Nusakytas ir tikslas: „Mes norėtume,kad jaunimas, gimęs Sibire, ir tie, kurieLietuvoje nėra buvę, galėtų susipažintisu jos gamta, kultūra ir tradicijomis(...) Mišrios vedybos pasitarnavo tam,kad tremtinių anūkų gimtąja tapo rusųkalba. Išlaikyti kultūrines tradicijas –pagrindinis bendrijos uždavinys“ * .Dviejuose krantuose yra žinių apieKrasnojarsko kraštą, vietos gyventojųnuomonė apie lietuvius, ištrauka išE. Jasaitienės knygos Lietuviškai apieLietuvą, informacijos apie Lietuvosgyventojų tremtis, taip pat pateikti dokumentai,apibrėžiantys deportuotojųteises. Išspausdinti ir Krasnojarskokrašte gyvenusių tremtinių ir politiniųkalinių atsiminimai, tarp kurių – ištremtųjųXIX a. palikuonių pasakojimai.Visas skyrius skirtas Krasnojarskokrašto Gulagų imperijai, jų struktūrai,pateikti ir sąrašai su nuorodomis, kieklietuvių ten kentėjo. Aprašytas Norilskosukilimas, pateiktas ir tame lageryjekalėjusių katalikų kunigų sąrašas. Informacijaargumentuota dokumentais.Aprašoma ir draugijos veikla. Knygosturinys liudija, kad draugija atliekanaudingą lietuviškumo atgaivinimoir istorinės atminties ugdymo darbą.Matyt, jos nariai, vietoj prarastos tėvynės,dvasioje buvo išlaikę savos tėvynėspaveikslą. Ne be reikalo Zenta Maurinia,latvių rašytoja, rašė, kad „svetimaspasaulis turi prasmę, jei jį išgyveni kaippriešingybę tėvynei“.Sibiro platybėse nepasiklydo lietuviaiAntra vertus, Du krantai leidžiateigti, kad randasi naujos rūšies lietuviųliteratūra, kur bandoma kita kalbasužadinti įstrigusių Rusijos platybėsetautiečių nostalgiją ir pasididžiavimoprotėvių kraštu jausmą.Jau 2006 m. Syktyvkare išleistitremtinio A. Šerėno atsiminimai, parašytirusų kalba, «Записки ссыльногоили мы не знаем своей вины» (Tremtinioužrašai arba mes nežinome savokaltės). Juose taip pat esama pažintinėsinformacijos apie Lietuvą, jos istorijąir tremtinius, autoriaus odisėjos. Panašiųtikslų, atrodo, siekta ir RimvydoRacėno sudarytame leidinyje «Якутскиебыли» (Krasnojarskas, 2008). TaiR. Racėno išversti į rusų kalbą 1941metų tremtinių atsiminimai, kuriuosegana palankiai atsiliepta apie vietosgyventojus – jakutus. Aprašyta jaunųlietuvių adaptacija prie vietos sąlygųir būtinybė dirbti Lietuvoje nepraktikuojamusdarbus ir paaiškinta, kaip tielietuviai atsidūrė Jakutijoje.Šias knygas, suprantama, gali skaitytine tik Sibiro lietuviai. Manyčiau,svarbu ir kitiems Rusijos gyventojamspapasakoti tiesą, kas gi tie „liaudiespriešai“, tiek metų egzistavę šalia jų.Viliuosi, kad Krasnojarsko Lietuvosnariai yra pajėgūs surinkti dosje pasilikusiųtame krašte tautiečių, kuriepaaukojo savo energiją ir gyvenimą.Patiems rusams, atrodo, tai mažai rūpi.Užtektų pavartyti V. Rasputino kūrinįapie Sibirą, kad tuo įsitikintume.Du krantai, manyčiau, būtų naudingiir Lietuvos skaitytojui: jie padėtųugdyti „nesubendravardiklintą“ istorinęatmintį.S. Sidaro memuarus «Ускользающийгоризонт» skaičiau su retu malonumu,kaip dvasinės tvirtybės brandinimovadovėlį. Visokių „ekstrimų“ir virtualių erdvių fone jie patraukiatikrumu ir turi daug liekamosiosvertės. Atsiminimų knygos reikšmėdaugiabriaunė. Joje atsiskleidžia tipiškasXX a. antrosios pusės atskirolietuvio gyvenimas, kurį nulėmė istorijoslūžiai, lietuvio, kurį dešimtmečiusžlugdė, bet nesužlugdė. Buvęstremtinys prisimins, o jo palikuonissusipažins su tomis nužmoginimuiskirtomis sąlygomis, kurioms nuolatbesipriešindamas formavosi jaunastremtinys.Žavi autoriaus sugebėjimas pristatytisavo profesijos žmones be arogancijos,bet pakiliai ir vaizdingai. Neabejoju,kad besiruošiąs tapti geologujaunuolis, skaitydamas memuarus,užsikrės profesijos romantika, betkartu susimąstys, kokių žmogiškųjųsavybių ji pareikalaus.Subrendusį skaitytoją sudominsgeologų tiriamos Sibiro gamtos reiškiniųpaslaptys (Tunguso fenomenas,transarktinės sausumos hipotezė, Putoranofantastinės mozaikos, bazaltiniaiplokštikalniai, anomalinės zonos,plaukiojantys žemynai), žūklės ir medžioklėsepizodai. Kiek dramatizmošamano veiklos scenoje!Itin įtaigi negatyvioji informacija,nors pateikta santūriai, tarytum tarpkitko. Skaitant apie autorių lydintįtremtinio šleifą, lagerių liekanas, generolųvasarnamius, „стройку 503“(„statyba 503“), panteoną Stalinuitundroje, buvusio enkavedisto tardytojonorą dar „pakvosti“ ir pan.,negali likti abejingas. Liūdnai nuteikiair pastebėjimai apie „balto žmogaus“vaidmenį tungusų tvirkinimui, spiritonešiotojų (спиртоносы) nusikalstomojiveika. Panašius pasakojimusesu girdėjusi Sankt Peterburge Šiaurėstautų instituto mokslinėse konferencijoseir apie čiukčių žlugdymą.Knyga persmelkta legendų – apieauksinę bobą, Atlantidą, iganasanųtautelių kilmę ir kt. Jos ne tik pagyvinapasakojimą, bet ir supažindina suŠiaurės tautelių pasaulėjauta. Informatyvūsir tų tautų buities, atributų,papročių, drabužių (kaip komunikacinėspriemonės) aprašymai.Memuarų reminiscencijos išduodaautorių esant knygių, humanistą,intelektualą, bikultūros ir net polikultūrosžmogų.Patraukia skaitytoją ir memuarųsubtilus humoras. Na, sakykime, kadir apie tuos vargšus Putorano avinus,kurie skanios kavos kvapus turėjouostyti iš tolo (p. 27). Ir apie Taimyroorus, labiau permainingus nei moterys(p. 189). Ir tas šelmiškas „susikrimtimas“dėl benaudžio pirmojo bučinio(p. 117). Apstu knygoje ir autoironijos.Estetinė memuarų vertė neabejotina.S. Sidaras – talentingas pasakotojas,puikiai valdantis ne tik geodeziniusprietaisus, bet ir žodį. Jo aprašytostundra ir taiga, nors ir bekraštės,sunkiai išbrendamos ir gūdžios, bet,skaitytojo nuostabai, pilnos poezijos.Net tokiame nepoetiškame reiškinyjekaip vilkų kaukimas, autoriui vaidenasidaina. „Vilko dejonės pratisos, bet irkažkokios muzikalios, kartu ir liūdnosbei gūdžios, tartum nesibaigianti tundrosdaina“ (p. 109).Atsiminimuose gyvūnija sudvasintair, sakyčiau, sužmoginta.Vieninteliai uodai ir mašalaineužsitarnavo autoriaus simpatijos.Ogi šunigalis Barsikas netsu charakteriu. Meškos autoriui –„miela šeimynėlė“. Meškiuko, kurįsudrasko šunys, jam gaila („jis elgėsikažkaip baugščiai, ir jo buvo netgaila“). O kur šunaujos nikiai, elniųkinkiniai... Tarp žmogaus ir žvėriesvyksta kova, bet žvėries agresijos protrūkįdažnai iššaukia žmogus.Be abejo, pozityvųjį «Ускользающийгоризонт» knygos foną sudarogamtos aprašymai. Jie puikūs!Miražai, poliarinės naktys, Šiaurėspašvaistės, kriokliai, upių sraujymės,pūgos, ledonešis... Nepakartojamosspalvų gamos!Tik žmogus, nugyvenęs turtingą irpilnakraujį gyvenimą, galėjo parašytitokią įtaigią memuarų knygą. Nors autoriusmano, kad žmogus prieš gamtąyra bejėgis, tačiau tą svetimą Šiauręaprašo su meile, kaip tikras lietuvis,kurį visada gamta, o ypač miškas, „užuširdies stveria“. Ir paskutinėse pastraiposenusilenkia jai „(...) ramybę irdvasios pusiausvyrą įgiji tik susiliejęssu gamta, pasijutęs jos dalelyte“.Gamta auklėja žmogų, nebe reikalovietiniai tungusai ją saugo. Kaijaunas būdamas autorius, taigoje medžiodamas,nušovė meškų šeimyną irpasigyrė tungusui, senasis tungusaspapriekaištavo: «Зачем всех убивал?»(„Kodėl visus užmušei?“)Manyčiau, nepaisant sunkių sąlygų,autorius savo intelektualias potencijasyra realizavęs visapusiškai, tikgaila, kad ne savame krašte...Būtų puiku, jei knygos būtų išverstosį lietuvių kalbą, nes dabartinisjaunimas nebesupranta rusiškai.*Cituojamų tekstų vertimas iš rusųkalbos D.K.Sauliaus Sidaro trys surinktos knygos rusų kalba
16 Mokslo Lietuva<strong>2010</strong> m. gegužės 6 d. <strong>Nr</strong>. 9(431)MisijaEiti į žmones per giesmę ir dainąPabaiga, pradžia <strong>Nr</strong>. 8Lietuvos mokslų akademijoschoras pažymi savo įkūrimoketuriasdešimtmetį. Ta proganumatyta nemažai reikšmingųrenginių. Garbinga choro sukaktisbus iškilmingai paminėta birželiomėnesį Lietuvos mokslų akademijossalėje, prie choro turėtų prisijungtisolistai Irena Milkevičiūtė ir VytautasJuozapaitis.Pokalbyje su Lietuvos MA chorotarybos pirmininku, respublikiniųdainų švenčių dalyviu nuo 1965 metųViliumi MASLAUSKU aptariamechorinės muzikos reikalus, taip patgilinamės į labai svarbią šio kolektyvovisuomeninę ir kultūrinę veiklą.Cvhorai „laukinio“kapitalizmo nasruoseMokslo Lietuva. Ar choras palaikobent kiek glaudesnius ryšius su PietryčiųLietuvos mokyklomis? Iš pokalbiogali atrodyti, kad daugiausia giedatebažnyčiose arba prie paminklų.Vilius Maslauskas. Tų ryšių nėralabai daug, nes turime suvokti vienądalyką: jaunimui reikia kiek kitokiosmuzikos ir kitokios kultūros. Jam formuojamanuostata, kad visa kultūra –tai „popsas“. Taip pat nepamirškime,kad mokinių politinis išprusimasir patriotiškumas labai menkas. Jisformuojamas vyresnėse klasėse, betdar labai iš lėto.Negalėčiau sakyti, kad visai mažaibendraujame su Pietryčių Lietuvosmokyklomis. Dažnai nuvažiuojameį Pabradės Ryto, Šalčininkų Lietuvostūkstantmečio gimnazijas. Prašomemokytojų, kad mokinių ansambliukasar chorelis ateitų į bažnyčią, kuriojegiedame, ir kartu su mumis sugiedotųar sudainuotų kokį kūrinėlį – Kurbėga Šešupė ar Lietuva brangi. Jų pasiklausytiateina kiti mokiniai, tėvai.Koks visiems džiaugsmas – daina suMokslų akademijos choru!ML. Per TV 3 kanalą praėjusią žiemąstebėjome „Chorų karų“ projektą.Stebėtini balsai, daug išmonės, puikūskolektyvai. Ir kiek entuziazmo. Jauniemsžmonėms tik duok progos reikštis. Kadtokio entuziazmo, gražaus įkarščio,užsidegimo būtų mūsų valdžios institucijųveikloje, „vadų“ akyse, mūsųpolitikų veikloje. Bet gal nepalyginamidalykai? Tautos gyvybinės jėgos – sau,vadukų nuobodūs postringavimai irniūrios prognozės – sau.V. M. Ligi šiol valstybės valdymedominavo liberalioji ekonominėpolitika, neatsižvelgiant į tai, kasvaldė – socdemai ar konservatoriai.Ta politika labiau priminė „laukinį“kapitalizmą, o ne liberaliąją politiką.Jau nekalbu apie socialinę politiką,kuri atrodė apgailėtinai. Šiuo metukonservatoriai ir krikščionys demokrataitvarkosi esant giliai ekonomineikrizei. Milžiniškos lėšos iššvaistytosanksčiau dirbusių vyriausybių,Lietuvos mokslų akademijos chorui – 40Tarnystė dainai – Lietuvos mokslų akademijos choras mini 40-metį; dešinėje – choro tarybos pirmininkas Vilius Maslauskasįklimpta į valstybines skolas, sudėtingojepadėtyje atsidūrė savivaldybės.Tenka dengti skolas miestus ir rajonusaptarnaujančioms bendrovėms.Vis dėlto susitikime su LR SeimoŠvietimo, mokslo ir kultūros komitetusutarėme, kad bus sprendžiama,kaip kultūros centrų – Taurakalnio,Mokytojų namų ir kitų – finansavimąsuderinti su Dainų šventės įstatymuir Savivaldos įstatymu. Dainų šventėsįstatymas įpareigoja savivaldybesremti dainų šventėse dalyvaujančiuskolektyvus, o Savivaldos įstatyme tierėmimo dalykai apeinami. Savivaldybėsįpareigotos finansuoti švietimoįstaigas, turėtų finansuoti ir neformaliojošvietimo įstaigas. Kadangi ligišiol galiojo nuostata: „Kiek galėsime,tiek padėsime“, praktiškai to galėjimonebūdavo.Lietuvos tūkstantmečio respublikinėjedainų šventėje dalyvavo apie35 tūkst. dalyvių, daug norinčiųjųmoksleivių kolektyvų nepateko į respublikinęšventę, o jei pridėtume irnepatekusiuosius, įsitikintume, kadkone trečdalis Lietuvos žmonių vienaipar kitaip su tomis šventėmis yrasusiję. Visi jie už tai, kad tos šventėsir toliau vyktų.Naujovės ir tradicijaML. Habil. dr. Ingė Lukšaitė jubiliejinėjepaskaitoje kalbėjo, kaip tradicija,kultūra perimama ir išlieka istorinėjeraidoje. Išlieka tik keisdamasi, prisitaikydamaprie kintančios aplinkos. Kaipkeičiasi chorinė muzika, ypač atlikimomaniera, galėjome stebėti per „Chorųkarus“. Choristai siūbuoja, įneša daugjudesio į savo atliekamus kūrinius –panašiai ir per dainų šventes. Nieko panašausnematėme kad ir prieš dešimtmetų. Chorai pasiduoda šiandienosįtakoms, bet ar taip nepraras chorineimuzikai ir atlikimui būdingo akademizmo?Ar per daug nepasiduodamespiričuelsus atliekančių juodaodžiųchorų įtakoms? Kaip vertinate visastas naujoves?V. M. Viskam, kas meniška, vietospo saule užteks. Ateina karta, kurituri muzikinį pasirengimą, su jaislengviau dirbti. Iš mūsų kartos choristųlabai nedaug kas turėjo muzikosmokyklos baigimo atestatą. Į Chorųkarus žvelgčiau labiau kaip į televizijosšou. Svarbu, kad tie šou elementaineužgožtų chorinio atlikimo esmės.Sunkiai įsivaizduoju mūsų choro dalyviusišsirengiančius scenoje. Gal kaikuriems jaunatviškiems chorams taitinka, bet ir tai reikėtų pateikti labaisubtiliai.Modernumas reikalingas ir galibūti labai įvairus. KompozitoriausAlgirdo Martinaičio muzika labaimoderni, bet išlaikė ir laiko bandymus.A. Martinaitis rašo moderniąmuziką Šv. Augustino tekstams – irtai skamba natūraliai. Tačiau esamadaug moderno, kuris nueis į šiukšliųdėžę. XVIII–XIX a. bažnyčiose dirbovargonininkai, daugelis jų rašė muziką,bet ar daug tos muzikos išliko?Laikas išgrynina vertybes, išliko vertingiausidalykai.Panašiai dailėje, kitose menosrityse – išliko tik kai kurie kūrėjaimodernistai. Neįsivaizduoju, kadMocarto, Verdžio muzika ar Maleriosimfonijos moderniau būtų atliekamos.Tai pasaulinė aukso klasika,kuri vargiai pasiduos kokiam norsmodernizavimui. Jos ir nereikia modernizuoti.Tačiau šalia tos muzikosgali būti kuriama ir novatoriška, betkiek tie meniniai ieškojimai pagrįsti,o kiek lieka „išsidirbinėjimas“? Tekomatyti režisierės Dalios Ibelhauptaitėsspektaklį, kur solistas dainuojagiliai scenoje ir dar stovėdamas šonuį publiką. Kaip sakė muzikologasEdmundas Baltrimas, už tokį dalykąrežisieriaus nereikėtų įsileisti į teatrą.Toks „nusimoderninimas“ – veikaloir muzikos gadinimas.Rusijos ir Austrijos pilietybęturinčios Anos Netrebko garsusisTraviatos muzikinis įrašas yra modernusir labai aukšto lygio muzikinisatlikimas. Bet sceninis pastatymaspernelyg pikantiškas ir kelia abejonių.Vis dėlto tuometinė kurtizanė irmūsų dienų prostitutė nėra tapačios,skiriasi ir išsilavinimu, ir kultūra, irintelektu.ML. Modernizmas modernizmuinelygu – kur kriterijai, skiriantys tikrąmeną nuo netikro?V. M. Manau, kad kriterijus irmeniškumą lemia kūrėjo dvasinė kultūra,meniškumo suvokimas. A. Martinaičio,Onutės Narbutaitės modernasgali būti siektinas pavyzdys. Betiš kakafonijos nereikėtų tikėtis, kadilgam išliks. Vilniaus pedagoginiouniversiteto choras Ave Vita (vadovasKastytis Barisas), įkurtas 1935 m.,atlieka nemažai modernios muzikosir gali būti sektinas pavyzdys. Šis chorassugeba šitai daryti skoningai, turiGedimino Zemlicko nuotraukavisas būtinas technines galimybes tomodernumo siekti. Vytauto Miškiniovadovaujamas berniukų ir jaunuoliųchoras Ąžuoliukas taip pat labai modernusmuzikinis kolektyvas.ML. Modernizacija ir tradicija. Kiektai turi sietis? Ar turi būti maitinamosbendrų šaknų? O gal modernizmas turiateiti nebodamas tradicijos?V. M. Yra revoliucionierių, kuriesave laiko genijais. Vis dėlto laikytisave genijumi ir juo būti – skirtingidalykai. Sunkiai suvokiu, kad iš nieko,iš tuščios vietos kas nors išdygtųir dar išbujotų. Tvirtinama, kadžaisdamas su lanko temple žmoguspradėjo išgauti pirmuosius muzikiniusgarsus, o gal pūsdamas į kauliukąišgavo švilpesį. Vėliau suprato,kad galima išgauti skirtingų tonųgarsus. Bet pradėjo tarsi nuo nieko.Dabar „nuo nieko“ pradėti gal net irnepavyktų, nors techninės galimybėsdaug duoda. Informacinės sistemos,kompiuterinė kūryba teikia daugnaujų galimybių.ML. Bet technologija neturėtų gožtimeno.V. M. Ir žmogaus kaip kūrėjo.Be tradicijos kalnųnenuversiML. Pabaigai: kaip minėsite LietuvosMA choro 40-metį? Nors jis turėjobūti minimas 2009 metais, ryžotėsperkelti jubiliejinius renginius šiemsmetams?V. M. Kadangi 2009 m. vyko jubiliejinėrespublikinė dainų šventė,skirta Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui,savo choro jubiliejausminėjimą nukėlėme į šiuos metus.Birželio 12 d. Lietuvos MA rūmuosevyks jubiliejinis choro koncertas,kuriame taip pat kvietėme dalyvautisolistus Ireną Milkevičiūtę ir VytautąJuozapaitį.Planuojame vykti į Šiaurės Baltijosšalių festivalį Islandijoje, jeiguugnikalnio išsiveržimas nurims.Festivalis vyks rugpjūčio 17–22 d.Reikjavike. Tokie festivaliai vykstanuo 1995 m. ir virto tradicija. VykoLatvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lietuvoje,Estijoje, o šiemet vyks Islandijoje.Danija nesugebėjo surengtigal dėl to, kad neturi dainų švenčiųrengimo tradicijos.ML. Be tradicijos kalnų nenuversi.V. M. O juk šaliai nedaug kainuoja,gal tik miestui rengėjui tarsi užpapildomą šiukšlių išvežimą ir šiektiek visuomeninio transporto išlaidų.Atvykę dalyviai paprastai daugdaugiau palieka savo pinigų, kuriųdalis patenka ir į miestų savivaldybėsbiudžetą.ML. Tad tegu Lietuvos MA chorogeri sumanymai ir visos kultūrinės,meninės iniciatyvos bus įgyvendintos.Dėkoju už išsakytas mintis.Kalbėjosi GediminasZemlickasVyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasStilistės Laura Bočiarovienė, Gintarė LeščinskaitėDizaineris Mindaugas GalkusPatarėjai: Antanas Kulakauskas, Jonas Puodžius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavičiaus g. 6, 01118 VilniusEl. paštas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.Laikraštis internete: http://mokslas<strong>plius</strong>.lt/mokslo-lietuvaRedakcija gerbia savo autorių nuomonę ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.Perspausdinant ar naudojant laikraščio „Mokslo Lietuva“ ir jo internetinio puslapiohttp://mokslas<strong>plius</strong>.lt/mokslo-lietuva paskelbtą medžiagą būtina nuoroda į „MoksloLietuvą“. Laikraštis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.ISSN 1392-7191LeidžiaUAB „Mokslininkų laikraštis“SL <strong>Nr</strong>. 169SpausdinoUAB „Sapnų sala“S. Moniuškos g. 21, 2004 VilniusTiražas 550 egz.