Kelionės – Vilniaus labui - Diena.lt

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.ltmiestas 3Va l­do­v ų r ū­mai vėl at­si­svei­k i­naDo vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.ltTe li ko trys die nos ir vi sąlie pą bu vę at vi ri Val do vųrū mai už vers du ris. Pa sakoji mas tiems, ku rie nespėsiš vys ti, ką sle pia rūmųsie nos.Is to ri nės tie sos at kū ri mas„Gal vy ras šį ryt jū sų ne bu čiavo,kad du kart iš ei lės klau sia te topa ties“, – Ar ki ka ted ros var pi nėslaik ro džiui mu šant vi dur die nį prieat ver tų Val do vų rū mų du rų su sirinku siems žmo nėms sa vo po kal bįsu tur gaus pre kiau to ja per pa sa ko jogi dė Vi da Kau nie nė. Ji pri si pa ži no– dar bo pa sta ro sio mis die no mistiek daug, kad su ka si gal va.Su si do mė ji mas Val do vų rū maisne slūgs ta, to dėl ne mo ka mų ekskursi jų lai ką bu vo nu tar ta pra tęstisa vai te – iki rugp jū čio 2-osios.Nau ja žmo nių gru pė įlei džia makas pus va lan dį. Vie nu me tu rū musap žiū ri nė ja apie šim tą eks kur santų.Per die ną rū mų me nė mis pereina iki 1 tūkst. lan ky to jų.Vi sų jų marš ru tas pra si de da tenpat – di džia ja me Val do vų rū mųkie me. Prieš žmo nių akis at si veria2,5 tūkst. kv. m plo to aikš tė.Gi dė at krei pė dė me sį į skir tingusrū mų kor pu sų fa sa dus: vienasgo ti ki nis, ki tas – re ne san sinis.„Kor pu sas prie Ar ki ka tedrosatei ty je mums tu rė tų pa sa ko tiapie Va zų val dy mo lai kus ir ankstyvą jį ba ro ką. Jūs įžen gė te į iš daliesat kur tus ir dar neį reng tus rūmus,to dėl daug pa sa ko siu apie jųatei tį. Gal būt ki tą kar tą čia užsuksi te pa žiū rė ti spek tak lio, pa siklausy ti kon cer to, da ly vau ti edukaci jos pro jek te ar rink ti in for macijos apie Lie tu vos Di džio sios Kunigaikš tys tės gy va vi mą“, – ra gindama leis tis į rū mų po že mius pasako jo V.Kau nie nė.Val do vų rū mų te ri to ri jojeiš vi so ras ta apie 350tūkst. įvai rių daik tų: juvely ri kos dir bi nių, ba tų,net kny gos vir še lis.Pa ma tus iš sau go jo drėg mėRū sy je glū di at kas ti Val do vų rūmųpie ti nio kor pu so pa ma tai. Tai– XV a. pab.–XVI a. pr. go ti ki nismū ras. „Mū ri niais se nų jų pi lių pamatais ypač di džiuo ja mės, nes jieįro do, kad mū sų pro tė viai gy ve nopa na šiai kaip vi si žmo nės ap linkBal ti jos jū rą. Anuo met mū ras reiškėeko no mi nę pa žan gą ir kles tė jimą,– tri jų de šim čių žmo nių grupeiaiš ki no gi dė ir ran ka mos te lė joį ne to lie se dir ban čius pa vel do sauginin kus. – Kiek vie na jū sų ma tomaply te lė yra jų nu glos ty ta ir šepetė liais nu šluos ty ta.“V.Kau nie nė at krei pė dė me sį įnau jai iš lie tus Val do vų rū mų pamatus. „Be to ni nis kiau tas saugopa vel dą. Rū mų sie na ky la tar si• Au ten ti ka: rū sy je glū di at kas ti Val do vų rū mų pie ti nio kor pu so pa ma tai. Kad jie neir tų, rū muo se pa lai ko mas griež tas mik rok li ma tas.ant se nų jų pa ma tų, ta čiau nau jiejista ty ti ato kiau, nau do jant tiltamsbū din gą tech no lo gi ją. Senieji pa ma tai atei ty je bus apšviesti ir kiek vie nam ma to mi perstik li nę ga le ri ją, įreng tą iš Ka tedrosaikš tės pu sės. Žings niuo da miaikš te ga lė si te dirs te lė ti ir iš vystirū mų au ten tiš kos eks po zi cijosda le lę“, – atei ties vi zi ją brėžėV.Kau nie nė.Se nuo sius rū mų pa ma tus iš saugojo drėg mė: „Čia, kur sto vi me,ka dai se bu vo pel kė. Van duo ir durpiųsluoks nis, pa si ro do, yra pui kuskon ser van tas“, – sa kė gi dė.Kad se nie ji pa ma tai neir tų, rūmuose pa lai ko ma vie no da tem peratū ra ir griež tas mik rok li ma tas.Puoš me na – kros nysAp žiū rė jus au ten tiš kus rū mų pamatus eks kur si ja tę sia ma rep rezenta ci nė se sa lė se, kur ga li ma pa sigrožė ti me nių in ter je rais, puoš niaispo rta lais, at kur to mis go ti ki nė mis irre ne san si nė mis kros ni mis, ply te lėmisiš klo to mis grin di mis, me di nėmislu bo mis, ži di niais.„Vi sos kros nys at kur tos pagalra di nius, nau do ja ma to kia patigla zū ra, ko kią iš gau da vo anuomečiai meist rai“, – su sto ju si priego ti ki nės XV a. kros nies, re konstruotos Gin tau to Rac ke vi čiaus, pasako jo gi dė.Kros ny se neįk li juo ta nė vie naau ten tiš ka ply te lė. „To kiu at ve ju turėtu me kros nį ap tver ti ir jos nie kasnie kuo met ne ga lė tų pa lies ti. Da bar– ga lės. Nau do da mie si se no sio mistech no lo gi jo mis meist rai pa mažuat ku ria ir ki tus ra di nius. Juos irgibus ga li ma pa čiu pi nė ti, ap žiū rėtiiš ar ti. Kaip sa kiau, mu zie jus atliksir edu ka ci nę funk ci ją“, – pri minėV.Kau nie nė. Val do vų rū mų te ritori jo je iš vi so ras ta apie 350 tūkst.įvai rių daik tų: ju ve ly ri kos dir bi nių,ba tų, net kny gos vir še lis.Lif tai griau na au ten ti ką?Už šim tus tūks tan čių li tų įsi gy tųgo be le nų me nė se ne ma ty ti. Vertingų eks po na tų de monst ruo tine ga li ma, nes rū muo se nė ra apsaugos. Be to, to kiems dir bi niamsne tin ka ir ne baig tų rū mų mik roklima tas. Kaip jis bus už tik ri na masatei ty je, jei sa lė se nė ra nei ra dia torių,nei ki tų tech no lo gi jų?„Tarp me nių ir išo ri nės rū mųsie nos yra ko ri do riai, ku riuo se irsu klo ta vi sa in ži ne ri ja, lai dai ir panašiai. Ne no rė jo me, kad tech ni kanu kreip tų lan ky to jų dė me sį nuoeks po zi ci jos“, – ar chi tek tū ri nesrū mų gud ry bes at sklei dė gi dė.Ei nant bal ko nu, ji at krei pė dėmesį į kros nims pa kur ti skir tasan gas. „Jos įreng tos išo rė je, kaipbu vo se no vė je. Juk ka ra liai skiedrųir pe le nų po me nes ne ne šio davo“,– pri mi nė V.Kau nie nė.Ji pri si pa ži no iš rū mų sve čių jaugir dė ju si prie kaiš tų, kad rū muoseįreng ti lif tai. Gir di, tai is to rijosiš krai py mas, nes to kių įren giniųanuo met ne bu vo.„Te ko paaiš kin ti, kad po ke le riųme tų tas pa ts žmo gus gal būt lif taisla bai džiaug sis. Rū muo se sve čiuojasi įvai raus am žiaus žmo nių, lankėsi ir neį ga lių jų“, – sa kė V.Kaunienė ir pa ro dė į lau ke sto vin čiuses ka la to rius. Jie bus įreng ti, sta tybinin kams grį žus prie dar bų.“Vai da Zmi jaus kai tėiš ViL NiausDai lės mu zie ju je lan kiau si pa rodoje, kur eks po nuo ja mi kokliai,pa veiks lė liai ir pa na šiai.No rė jau pa ma ty ti, kaip tai at kur taVal do vų rū muo se. Is to ri ją rei kia atkurti, bet kai at si ran da klau si mų dėlpi ni gų švais ty mo, ta da ky la įta ri mas,ką jie čia da ro? Kol kas at kur tas vaizdaspa vir šu ti niš kas, bet man gra žu.• In ter je ras: rep re zen ta ci nė se sa lė se ga li ma pa si gro žė ti me nių in ter je rais,puoš tais po rta lais, at kur to mis kros ni mis, ply te lė mis iš klo to mis grin di mis, medinė mis lu bo mis, ži di niais.min dau go Ažu ši lio nuo tr.Au ten tiš kiau sio je Val do vų rū mų da ly je – res to ra nasLie tu vos is to ri jos ins ti tu to Ar cheo lo gi jos sky riaus vy res ny sis la bo ran tas To mas Baranaus kas skan da lin gu va di na Val do vų rū mų pro jek tą, pa gal ku rį au ten tiš kiau siosejų vie to se – vie nin te liuo se iš li ku siuo se rū mų rū siuo se – nu ma to ma įreng ti res toranus. To kį ar chi tek tų su ma ny mą is to ri kas sa kė pa ste bė jęs vie na me lanks ti nu kų, kuriuosga lė jo įsi gy ti trum pam šią va sa rą at si vė ru sių rū mų lan ky to jai. „Rū siai yra vieninte lės au ten tiš kos iš li ku sios vie tos. Šią va sa rą lan ky to jai jų iš vi so dar ne ga lė jo pamaty ti“, – BNS sa kė T.Ba ra naus kas. Jo tei gi mu, po bu vu siu XIX a. pirk lio Ab rao moŠlios ber go na mu bu vę ir to dėl vie nin te liai ge rai iš si lai kę Val do vų rū mų rū siai lankstinu ke pa žy mė ti ne kaip mu zie ji nės eks po zi ci jos, o ko mer ci nės pa tal pos. Val do vų rūmųmu zie jaus di rek to rius Vy das Do lins kas aiš ki no, kad rū siai ne ga li bū ti pri tai ko mivaikš čio ti „ma si niams srau tams“, dėl to ten ir nu spręs ta reng ti res to ra nus.“Eu ge ni jus Sli žiusiš Kau NoKai ato sto ga vo me Ame ri ko je,Siet le, ten gy ve nan tys lie tu viaiklau sė mū sų nuo mo nės apieVal do vų rū mų at sta ty mą ir tei ra vosi,ar rink ti tam lė šas. Su žmo na buvome ak ty vūs idė jos pa lai ky to jai, nesma tė me ge rų pa vyz džiui – at sta ty tusVa ve lio rū mus. Man pa tin ka. Tai kažkasau ten tiš ka.“BNS inf.Kris ti na Ga jaus kie nėiš Klai Pė DosNo rė jo me pa ro dy ti duk ry teisos ti nę. Šian dien ap lan kė meGe di mi no pi lį ir bū ti nai no rėjome ap žiū rė ti Val do vų rū mus, nesapie juos la bai daug kal ba ma. Vai kaitu rė tų ži no ti mū sų is to ri ją.

4 lietuvavilniausdiena.lt Penktadienis, liepos 31, 2009Ti­ki­si su­do­ro­ti liū­tąSta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.ltPre zi den tės Da lios Grybauskai tės pa ra šai poke tu riais Sei mo priim taisįsta ty mais at vers ke liąprieš ta rin gai ver ti na mosener ge ti kos bend ro vės„Leo LT“ lik vi da vi mui.Ne no ri už šal dy tiD.Gry baus kai tė pra ne šė pa si ra šiusiįsta ty mų pa ke tą dėl „Leo LT“,ku rį prieš sa vai tę priė mė Sei mas.„Pa ke tą pa si ra šy siu, nes jis su da roga li my bę vals ty bei ir Vy riau sy beilik vi duo ti įmo nę, va di na si, ir pa tįsan do rį“, – tvir ti no Pre zi den tė.Jos nuo mo ne, nau ji įsta ty mailei džia vals ty bei priim ti spren dimusne lau kiant pri va taus par tneriosu ti ki mo.Pre zi den tė sa kė ne pri ta ru si kaiku rių vi suo me ni nių or ga ni za cijųsiū ly mui kreip tis į teis mą, kadšis pri pa žin tų san do rį ne ga lio jančiu,nes tai įšal dy tų esa mą pa dė tįdar po rai me tų. „Pa gal įsta ty mussan do rio pri pa ži ni mas ne ga lio jančiuįma no mas tik teis me, va di nasi– Stok hol mo ar bit ra že. Tai reiškiama žiau siai dve jų me tų pro cesą.Tai reiš kia, kad „Leo LT“ ir toliaueg zis tuo tų, ir to liau in ves tuotų,ir to liau gau tų eu ro pi nius pi nigus“,– kal bė jo D.Gry baus kai tė.„Pro ce sas bū tų įšal dy tas dardve jiems me tams. To leis ti aš negaliu“, – pri dū rė ji.Ra gi na spręs ti grei taiD.Gry baus kai tė tvir ti no ga vu siener ge ti kos mi nist ro Ar vy do Sekmoko pa ti ki ni mą, kad jau rug sėjopra džio je „Leo LT“ ak ci nin kųsu si rin ki mas svars tys šios bendrovės atei ties klau si mus ir „priimsspren di mus dėl tos struk tūroslik vi da vi mo“.Pre zi den tė at me tė „bet ko kiasspe ku lia ci jas, kad bū tų ge riauPre­zi­den­tė Vy­riau­sy­bei ne­truk­dys dirb­tiPre zi den tė Da lia Gry baus kaitėpa si ra šė įsta ty mo pa tai sasdėl pri dė ti nės ver tės mo kes čio(PVM) di di ni mo, šių me tų biudžeto pa ja mų ir iš lai dų ma ži nimo,at ly gi ni mų vals ty bės po litikams, pa rei gū nams, tei sėjams,tar nau to jams ma ži ni mo.Ne ge riau sia išei tisApie pa si ra šy tus įsta ty mų pro jektuspre zi den tė pra ne šė va kar surengto je spau dos kon fe ren ci jo je.PVM ta ri fas nuo rug sė jo di dinamas nuo 19 iki 21 pro c. D.Grybauskai tė pri pa ži no, kad di di namimo kes čiai nė ra ge riau sia išeitisvers lui ir tvir ti no, kad pa si keituseko no mi nei pa dė čiai PVM tarifą rei kės per žiū rė ti.Stan dar ti nis PVM ne bus taikomas kom pen suo ja mie siemsvais tams (jiems tai ko mas 5įsta ty mų ne pa si ra šy ti ir iš lai ky tisan do rį dar dve jus me tus“. Ji įsitiki nu si, kad nau jie ji įsta ty mai suteikia ga li my bę spręs ti „Leo LT“klau si mą nea ti dė lio jant.D.Gry baus kai tė įspė jo, kad Vyriausy bė tu ri ener gin gai spręsti„Leo LT“ lik vi da vi mo klau simą,va do vau da ma si nau jais įstatymais. „Jei gu Vy riau sy bei pritrūkspo li ti nės va lios, tos va liosne prit rūks man. Jei gu Vy riau sybėšį klau si mą iš spręs ne nau dingaivals ty bei ar pa žeis da ma vie šąjįin te re są, Ge ne ra li nė pro ku ra tūrataip pat tuo klau si mu už siims.Jau kal bė jau apie tai su ge ne ra li niupro ku ro ru“, – tei gė Pre zi den tė.Vals ty bės va do vė pra ne šė pa rašiusi laiš ką Vy riau sy bei, ku ria meiš dės tė sa vo po zi ci ją kuo spar čiaulik vi duo ti „Leo LT“.pro c.) bei kny goms ir ši lu mai (po9 pro c.), nes šioms pa slau gomsyra ar ba bus nu sta ty tas leng vatinis PVM.Na cio na li nio biu dže to pa ja mosma ži na mos apie 2,033 mlrd. li tų,iki 24,701 mlrd. li tų, o iš lai dos,įskai tant ir įmo kas „Sod rai“, –186,9 mln. li tų.Pre zi den tė taip pat pa si ra šėįsta ty mo pa tai są, ku ria al gos ba zinisdy dis, pa gal ku rį skai čiuo ja masat ly gi ni mas vals ty bės po li ti kams,pa rei gū nams, tei sė jams, tar nau tojams,su ma žin tas nuo 475 iki 450li tų. Šis su ma ži ni mas ga lios ikime tų pa bai gos, vė liau jo ga lio jimolai ką nu ma to ma pra tęs ti.Re no va ci ja jau tin kaAnks čiau sua be jo ju si Dau gia bu čiųat nau ji ni mo pro gra ma, Pre zi dentėža da jos ne ve tuo ti. Ji pra ne šė,Ga li ma res ti tu ci jaD.Gry baus kai tė pa reiš kė, kad, josnuo mo ne, vie nas ga li mų bū dų išformuo ti „Leo LT“ – res ti tu cija.„Tai yra, vi si išei tų iš to da ri niosu kuo įė jo ir nie kas neuž si dirb tųdau giau. Yra įvai rių ga li my bių, iraš la bai įdė miai ste bė siu Vy riau sybėsveiks mus, kad ne bū tų ga li mybėsišei nan tiems da ly viams gau tida lies vi sų įmo nių“, – ga li mą likvida vi mo for mu lę aiš ki no ji.Sei mas prieš sa vai tę priė mė keturis įsta ty mus, su tei kian čius papildo mų tei sių Vy riau sy bei spręsti„Leo LT“ val dy mo, reor ga ni zavimo ar lik vi da vi mo klau si mus.Vy riau sy bės at sto vai tei gė norintys šiuos klau si mus iš spręs tiper de ry bas su pri va čiu ak ci ninku– pre ky bos tink lo „Ma xi ma“sa vi nin kams pri klau san čia „NDXener gi ja“. Ši ir gi tvir ti no esantipa si ren gu si to kioms de ry boms,bet pa brė žė, kad su tiks tik su „teisingai iš spręs tu“ „Leo LT“ lik vidavi mu ar reor ga ni za vi mu. Šiuome tu vals ty bė tu ri 61,7 pro c. „LeoLT“ ak ci jų, „NDX ener gi ja“ – 38,3pro c. ak ci jų pa ke tą.D.Gry baus kai tė tvir ti no ne girdėju si, kad „NDX ener gi jos“ atstovai no rė tų su ja su si tik ti ir pa sikalbė ti apie „Leo LT“ atei tį. Ta čiautre čia die nį iš pla tin tas „NDX energijos“ vie no va do vų pra ne ši mas dėlbū ti ny bės iš sau go ti „Leo LT“, nestik ji esą ga li fi nan siš kai už tik rintistra te gi nių pro jek tų įgy ven di nimą,tik pa ska ti no Pre zi den tę pa sirašy ti Sei mo priim tus įsta ty mus.„Tas pa reiš ki mas man la bai pa tiko.Tu riu gal vo je, man pa dė jo apsispręs ti. Kai kas nors aiš ki na, kadJei gu Vy riau sy bei pri trūks po li ti nės va lios, tos va liosne prit rūks man. Jei gu Vy riau sy bė šį klau si mą iš spręsne nau din gai vals ty bei ar pa žeis da ma vie šą jį in te re są,Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra taip pat tuo klau si mu už siims.be jų neį ma no ma ras ti pi ni gų strategi niams pro jek tams, ypač kai jiepa tys tų pi ni gų ne tu ri“, – sa kė ji.Išs ky rė du nuo sta tusEner ge ti kos mi nist ras A.Sek mokaspa tvir ti no, kad pa si ra šy ti įstatymai lei džia rug sė jį ren gia ma meak ci nin kų su si rin ki me kel ti klausimą dėl „Leo LT“ reor ga ni za vi moir lik vi da vi mo.A.Sek mo kas pa brė žė, kad išvi sų priim tų įsta ty mų nuo sta tųsvar biau si yra du. Tai pa tai sy tameCi vi li nia me ko dek se ir Stra teginių įmo nių įsta ty me įtvir tin tasnuo sta tas, kad vals ty bė tu ri tei sępriim ti es mi nius spren di mus dėlna cio na li niam sau gu mui svarbiųbend ro vių val dy mo, net jei gutu ri tik pu sę ak ci jų jo se, o ne dutreč da lius, kaip nu sta ty ta Ak ci niųbend ro vių įsta ty me.Ki tas svar bus nuo sta tas, anotmi nist ro, yra pa ko re guo ta me Atominės elekt ri nės įsta ty me, jis nurodo, kad ak ci nin kai tu ri tei sę likviduo ti na cio na li niu in ves tuo to juva di na mą „Leo LT“.A.Sek mo kas ap gai les ta vo, kad„NDX ener gi ja“ esą kai ta lio ja sa­kad pa tys gy ven to jai tu ri priimtispren di mus, ar ry šis at nau jin tibūs tą ir tam sko lin sis. Anot Preziden tės, prie var ta pa sko lų gyvento jams nie kas neužk raus, jeijie pa tys to ne no rės.„Re no va ci jos įsta ty mą aš vis tikpa si ra šy siu, nors abe jo nių kė lė sąlygos, ku rio mis re mian tis pa sko losbū tų iš da ly tos vi siems gy ven to jams.Bet vis kas pri klau sys nuo gy ven tojųak ty vu mo. Tie siog gy ven to juskvie čiu su pras ti, kad nie kas jiemsper prie var tą nie ko pri mes ti ne ga li.Tai gi ne no rė čiau stab dy ti re no va cijosįsta ty mo, no rė čiau, kad pi ni gaikuo grei čiau pra dė tų ei ti į eko no miką“,– tei gė vals ty bės va do vė.Pri mi nė de tek ty vąKo rup ci niu pa va di nu si Sta ty bųįsta ty mą ša lies va do vė tei gia ga vu sine to kį, koks yra pa skelb tas Sei mo• Ra gi ni mas: Pre zi den tė D.Gry baus kai tė įspė jo ener ge ti kos mi nist rą A.Sekmoką, kad šis ener gin gai, bet tei sin gai, iš for muo tų „Leo LT“. Ša rū no Ma žei kos (BFL) nuo tr.Dėl elekt ri nės – abe jo nėsPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė ne bet vir ti na, kad Lie tu vo je tik rai bus sta tomanau ja ato mi nė elekt ri nė. Va kar ji pa reiš kė, kad dėl nau jos elekt ri nės būtųga li ma ap si spręs ti tik at li kus iš sa mius skai čia vi mus, ar in ves tuo ti į ato mi nęener ge ti ką ap si mo ka. „Ar Lie tu va liks ato mi nės ener ge ti kos ša li mi, pri klau sysnuo stra te gi jos per žiū rė ji mo ir ap skai čia vi mo, į ką ge riau in ves tuo ti“, – sa kėD.Gry baus kai tė. Pre zi den tė sa kė, kad Lie tu va pri va lo at si žvelg ti į pla nuo ja masato mi nių elekt ri nių sta ty bas ša ly se kai my nė se, vei kiau siai tu rė da ma ome nyjega li mas bran duo li nes elekt ri nes Bal ta ru si jo je ir Ru si jos Ka li ning ra do sri ty je.Anot pre zi den tės, jei paaiš kė tų, kad pro jek tas kai nuos la bai bran giai, „žmo nėstaip pat tu rės pa sa ky ti sa vo žo dį, ku ria link me Lie tu vos ener ge ti ka ju dės“.Prem je ras And rius Ku bi lius tei gė, kad pre li mi na rūs skai čia vi mai dėl nau josato mi nės elekt ri nės sta ty bos jau yra at lik ti, o iš sa mius skai čius ir ver ti ni mąpa teiks ži no ma tarp tau ti nė bend ro vė „N M Roths child & Sons“, ne se niai laimėju si kon kur są.vo po zi ci ją dėl „Leo LT“ atei ties,ta čiau vis dėl to ti ki si su ja su sitarti.Sei mo priim tais įsta ty mais Vyriausy bė, be ki ta ko, įpa rei go ja masiek ti, kad vals ty bės da lis bend rovėje pa di dė tų iki ne ma žiau kaipdvie jų treč da lių ak ci jų. Tam ga libū ti iš nau jo įver tin tas vals ty bėstink la la py je. „Jei gu jums bū tų įdomupa si žiū rė ti tink la la py je, jūs pamaty tu mė te vi sai ki tą pro jek tą, neibu vo pa teik tas Pre zi den tei. Šiokstoks de tek ty vas, dėl ku rio mes buvome pri vers ti kreip tis į Tei sin gumomi nis te ri ją ir Spe cia lių jų ty rimųtar ny bą dėl pa pil do mo iša naliza vi mo ir pa pil do mos nuo monės“,– tei gė D.Gry baus kai tė.Anot jos, gau ti at sa ky mai įti kino,kad Sta ty bų įsta ty mui pri tartine ga li ma ir rei kia ve tuo ti di de lęda lį straips nių bū tent to dėl, kadnau jie ji pa kei ti mai, at si ra dę juosprii mant, dar la biau at ve ria ga limybę pikt nau džiau ti įsta ty mu irat si ras ti pa pil do moms ko rup ci josga li my bėms. D.Gry baus kai tė nutarė grą žin ti Sei mui pa kar to ti naisvars ty ti Sta ty bų įsta ty mą.BNS inf.BNS inf.įneš tas tur tas, įtrau kiant ir Kruoniohid roa ku mu lia ci nę bei Kaunohid roe lekt ri nes. Ta čiau no rintper ver tin ti tur tą rei ka lin gas bendrovės ak ci nin kų su si rin ki mo, tai giir pri va taus ak ci nin ko, su ti ki mas.„NDX ener gi jos“ at sto vai bu voskep tiš kai įver ti nę bū ti ny bę iš naujoįver tin ti į „Leo LT“ įneš tą tur tą.Pre zi den tės po sa kiaiVa kar spau dos kon fe ren ci jo je Preziden tė Da lia Gry baus kai tė pa žė rėne ma žai spal vin gų po sa kių.Apie po li ti kų at ly gi ni mus: „Po li tikųat ly gi ni mų są skai to je re zer vųma tau, oi kaip ma tau. Da bar su simaži no, tru pu tį vė liau ma žin ti reikėsvėl.“Apie so cia li nes pro ble mas: „Sunkmetį iš gy ve na me jau se niai. Ir, aišku,sa vai tė lę ki tą, ko ge ro, rei kia visiemspail sė ti – ne ka ro me tas. Betso cia li nių rei ka lų mi nist ras net irva ži nė da mas dvi ra čiu tu ri gal vo ti,ką jis, atė jęs po ato sto gų, man pasakys. Pre zi den tė yra ne prem je rė,ir ne so cia li nių rei ka lų mi nist rė. Kaiso cia li nių rei ka lų mi nist ras baigsva ži nė ti dvi ra čiu, tuo met aš su juopa si kal bė siu, ką Vy riau sy bė siū lys.“

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.ltlietuva 5• Dar bas: A.Kliun ka tei gia, kad Me di nin kų žu dy nių by lą ti rian tys pro ku ro rai da ro vis ką, kas įma no ma. Ro ko Me do nio nuo tr.Ru­si­ja te­be­dangs­to žu­di­kusGrei čiau iš nag ri nė ti Medinin kų žu dy nių by lątruk do ne no riai su Lie tuvospro ku ro rais bend raujančios Ru si jos tei sė saugosins ti tu ci jos.Bent jau at sa koTaip BNS tei gė Ge ne ra li nės prokura tū ros Or ga ni zuo tų nu si kal timųir ko rup ci jos ty ri mo de par tamento (ONKTD) vy riau sia sis prokuro ras Al gi man tas Kliun ka.„Truk dė Ru si jos po zi ci ja. Pastaruo ju me tu tik grei čiau at sa ky tipra dė jo, se niau net neat sa ky da vo.Ti riant or ga ni za vi mo ver si jas, bandantap klaus ti liu dy to jus bu vo sakoma, kad tai prieš ta rau ja vals ty bėsna cio na li niams sau gu mo in te resams. Nė vie nai vals ty bei tikriausiai ne pa vy ko iš Ru si jos iš gau tiRu si jos pi lie čio pa gal tarp tau ti neskon ven ci jas ir tarp tau ti nius su sitari mus“, – tvir ti no pro ku ro ras.Vil niaus apy gar dos teis mas jauat ver tė Me di nin kų žu dy nė mis kal­Ju li ja nas Ga li šans kisj.galisanskis@diena.ltĮ Lie tu vą neį leis tas Krem liausru po ru va di na mas Mo des tasKo le ro vas pa sie kė Vil nių perin ter ne tą ir ne pa gai lė jo priekaištų lie tu viams.• Eks per tas: M.Ko le ro vas ti ki no,kad is to ri jos klau si mais Lie tu vos irRu si jos po zi ci jos kar di na liai ski ria si.„No va ja ga ze ta“ nuo tr.ti na mo Lat vi jos pi lie čio bu vu sioSSRS vi daus rei ka lų mi nis te ri josvi daus ka riuo me nės Ry gos ypatingos pa skir ties mi li ci jos bū rio(OMON) mi li ci nin ko Kons tan ti noMi chai lo vo (bu vu sio Ni ku li no) bylą,ta čiau ki tų įta ria mų jų į Lie tu voste ri to ri ją at vež ti ne pa vyks ta.Pa sak A.Kliun kos, nuo to lai ko,kai pa va sa rį bu vo įteik ti įta ri maiRu si jo je su lai ky tam Alek sand ruiRy žo vui, dau giau pa gal bos iš Rusijos tei sė sau gos ne bu vo gau ta. Jis,pa sak A.Kliun kos, ru sų ko le gų taipir ne bu vo ap klaus tas.„Jie pra ne šė, kad klau si massvars to mas, bet at sa ky mo ne pateikė. Bir že lio pa bai go je vėl buvopa teik tas pra šy mas ap klaus tiA.Ry žo vą“, – tvir ti no A.Kliun ka.Nie ko neiš duo daKi tus įta ria muo sius – taip pat buvusius omo ni nin kus – bū rio va dąČes la vą Mly ni ką ir šio bū rio milici nin ką And re jų Lak tio no vą Rusijos tei sė sau ga at si sa kė iš duo ti,nors A.Kliun kos tei gi mu, kai kuriųįta ria mų jų bu vi mo vie ta Lietuvos tei sė sau gai bu vo ži no ma, žinota, kad jie keis da vo gy ve na mąsiasvie tas.Taip pat, anot A.Kliun kos, sunkubu vo ap klaus ti ir liu dy to jus,ku rių Ru si jos tei sė sau ga taip patneiš duo da vo.Truk dė Ru si jos po zi ci ja.Pas ta ruo ju me tu tik greičiauat sa ky ti pra dė jo, seniaunet neat sa ky da vo.„J i e n e i š d u o d a v o, s a k y d a v o,k a d t a i y ra p a t ra u k i m a s b a u d ž i a­mo jon at s a ko my b ė m , o p a t ra u k­t i b a u d ž i a mo jon at s a ko my b ė n jien e g a l i . K a i k u r i e l i u d y to ja ib u vo a p k l a u s t i s l a p t a u ž s i e n y j e ,d a u g a no n i m i n i ų l i u dy to j ų . L iudy to ja i t a i p p a t b u vo a p k l a u s i a­m i u ž s i e ny j e į s i k ū r u s i o s e L i e t u­v o s d i p l o m a t i n ė s e a t s to v y b ė s e . M e s d a l į ž mo n i ų s u ra s d a vomeir pa tys, bet jų daž nai neapkl a u s d a vo, te i g d a vo, k a d j i e g a l it a p t i į t a r i a m a i s i a i s“, – s a k ė p a­rei g ū n a s.Jau čia si įžeis tasONKTD vy riau sia sis pro ku ro rasat me tė kal ti ni mus, esą Ge ne ra linėpro ku ra tū ra tu rė tų per kva li fikuoti da bar suim to K.Mi chai lovogal būt at lik tus veiks mus į karonu si kal ti mą.„Juk yra 15 vei kų – ka ro nu sikalti mų ir juos ly gi nant su šia sudėti mi ar ba vi si po žy miai neatitin ka fak ti nių ap lin ky bių, ar batrūks ta vie no ar ki to ele men to“, –tei gė A.Kliun ka.Be to, pa sak A.Kliun kos, da bar tinėkal ti ni me nu ro dy ta nu si kal ti mosu dė tis, tai yra nu žu dy mas dvie jųar dau giau as me nų dėl nu ken tėjusio as mens tar ny bos ar pi lie čiųpa rei gų vyk dy mo, nu ma to griežčiausią įma no mą baus mę – lais vėsatė mi mą nuo pen ke rių iki dvi dešimties me tų ar ba iki gy vos gal vos.„By la ne vil ki na ma, o pa si ro dęvie šo jo je erd vė je nei gia mi ver tinimai yra pro ku ro rų dar bo pa niekini mas“, – tvir ti no ONKTD vyriausia sis pro ku ro ras.Įveik ­t i L ie­t u­vos sie­ną pa­dė­jo in­ter ­ne­tasKvai lių pa sau ly je daugRu si jos is to ri kas ir po li to lo gasM.Ko le ro vas, va kar su stab dy tasprie Lie tu vos sie nos ir dėl to neatvykęs į Vil niu je vy ku sią dis ku si jąapie Lie tu vos ir Ru si jos san ty kius,nau do da ma sis in ter ne tu įvei kė visusbar je rus.„Nie kas dėl nie ko neį si žei dė.Bu vau tam psi cho lo giš kai pa si rengęs,nes kvai lių pa sau ly je daug. Taipo li ti nės ko vos tai syk lės. Aš su grįšiu,mes dar kar tą pa šne kė si me“, –įsi tai sęs Ke nos ge le žin ke lio sto tyjeper in ter ne to po kal bių pro gra mą„Sky pe“ dis ku si jos da ly viams sakėM.Ko le ro vas, lauk da mas po piečiotrau ki nio at gal į Mask vą. Ke nossto ty je jis bu vo iš lai pin tas iš traukinio, nes Lie tu vo je yra pa skelb tasne pa gei dau ja mu as me niu.Prieš ta rin gai ver ti na mo is toriko ir po li to lo go ma ny mu, sėkmingai Lie tu vai ir Ru si jai bend radarbiau ti kliu do tai, kad lie tu viainuo lat pri me na ru sams praei tį.„Yra vi so kių nuo mo nių ir kvailysčių, bet bend rai paė mus Ru si josvi suo me nė šlykš ti si Sta li nu, se niaiper gy ve no jį ir pa lai do jo. Lie tu vanuo lat ver čia mus grįž ti prie jo palaikų. Tai ne tik di džiu lė pro ble ma.Tai kar di na liai prieš ta rau ja šiuolaiki nei Ru si jos is to ri nei sa vi monei“,– ti ki no M.Ko le ro vas.BNS inf.Nub rė žė rau do nas li ni jasEks per tas pa lie tė dvi opias Lietuvos ir Ru si jos san ty kių pro blemas:kom pen sa ci ją už žalą, padarytąper okipaciją, ir Ka li ning radosri tį.„Ka li ning ra do sri ties eg zis ta vimasda ro Ru si ją la biau eu ro pie tišką.Įsi vaiz duo ki te aki mir ką, kad josnė ra. Tuo met Ru si ja la biau link tų įAzi ją. Ar jūs to no rė tu mė te? – retoriš kai klau sė M.Ko le ro vas. – Kalining ra do sri tis yra pra na šu mas,ku ris tu ri bū ti kul ti vuo ja mas, o neskal do mas.“ Is to ri kas ir po li to logassiū lė ieš kant komp ro mi sų neperženg ti va di na mų jų rau do nų jųli ni jų, ku rios abiem tau toms reiškiata pa ty bę. „Šios li ni jos yra is toriniai ir geoe ko no mi niai rė mai, kuriuose tu rė tų ru tu lio tis mū sų ateitis“,– re ziu ma vo M.Ko le ro vas.Ap si kei tė prie kaiš taisDrau di mas M.Ko le ro vui įva žiuotiį Lie tu vą kiek pa kai ti no Vil niujevy ku sios ap skri to jo sta lo dis kusijos at mos fe rą. Is to ri ko ir po li tologo ko le ga, ne ko mer ci nės or ga nizaci jos „Ru si jos ir Bal ti jos me diacentras“ va do vas Igo ris Pav lovs kisne su si lai kė nuo kan daus ko men taro.„Tai, kad M.Ko le ro vas ne bu voįleis tas dėl po li ti nių pa žiū rų, ro do,jog Lie tu va, steng da ma si kuo to liaupa bėg ti nuo So vie tų Są jun gos, netoli te nu bė go“, – sa kė po li to lo gas.Tie sa, ki ti dis ku si jos da ly viaine tru ko pri min ti sve čiui, kad Lietuvos prem je ras And rius Ku bi liustaip pat yra ne pa gei dau ja mas asmuoRu si jo je.

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.ltužribis 7Už­sie­nie­čiai Vil­niųpa­liks niūrūsAs ta Kuz ne co vaitėa.kuznecovaite@diena.ltVil nių ap lan kiu siems užsienie čiams mies tas nebuvo sve tin gas. Bul ga rasbu vo ap vog tas res to rane,bal ta ru sis ne te ko prabangaus au to mo bi lio.Ant ra die nio naktį Vil niu je, Didžiojo je gatvė je esan čia me ba re„Ama ti nin kai“ ap vog tas Bul ga rijospi lie tis tei gia pa tyręs 48 tūkst.litų nuo stolį.Į Vil niaus 3-iąjį po li ci jos ko misariatą at skubėjęs 35 metų bul garas,va gystę sakė pa stebėjęs apievi dur naktį. Su drau gais be si linksminant „Ama ti nin kuo se“, jis pasige do ant kėdės pa dėtos ran kinės,ku rio je bu vo as mens do ku men tai,apie 9 tūkst. eurų, 4 tūkst. Bulgari jos levų, 3 tūkst. Tur ki jos lirų,pen ki mo bi laus ry šio te le fo nai, trysban ko kor telės ir namų rak tai.Pa sak sos tinės 3-io jo po li cijosko mi sa ria to vir ši nin ko Do natoMa laš ke vi čiaus, dėl šio įvy kiopra dėtas iki teis mi nis ty ri mas. Tiriamos ke lios va gystės ver si jos –ran kinę pa vogė at si tik ti niai va gysŽu­v u ­sių ke­l iuo ­se – m a ­ž i auPa ly gin ti su pra ėju siais metais,per pirmą šių metų pusmetįava rijų ir žu vu sių jo seskai čius su mažė jo be veik ketvirta da liu. Pa reigū nai tei gia,kad dau giau sia ava rijų įvy kopenk ta die niais.Per še šis šių metų mėne sius Lietuvo je už re gist ruo ti 1753 eis mo įvykiai.Tai 24 pro c. ma žiau nei pernaituo pa čiu lai ko tar piu. Ke liuose2009-ai siais kol kas žu vo 164žmonės, ar ba 23 pro c. (49 žmonėmis)ma žiau nei 2008-ai siais, skelbiaVi daus rei kalų mi nis te ri ja. Tačiau,pa ly gin ti su 2008 m., pa didė jožu vu sių ne pil na me čių skai čius (atitinka mai 3 ir 5). Su žeistųjų skaičiustaip pat apie ket vir ta dalį mažesnis nei 2008-ai siais: 2009 m.Po li ci nin kus pa si ti ko su pei liuAs ta Kuz ne co vaitėTre čia dienį Vil niaus ra jo nopo li ci jos ko mi sa ria to Kri minalinės po li ci jos 1-ojo po skyriopa reigū nai, at vykę į Jo nažolių gatvę įteik ti įta ria ma jamšau ki mo į ap klausą, su si dūrėsu ag re sy viu pa si prie ši ni mu.Na mo laip tinė je su tik tas įta riamasis ne tik pra dėjo įžei dinė ti polici jos pa reigū nus, bet nu bėgęs namoir pa stvėręs peilį, gra si no juosnu žu dy ti. Pa sak Vil niaus ra jo noar ba kas nors ži no jo, kad bul ga rassu sa vi mi ne šio ja si di de les su maspi nigų. „Nu kentė ju sy sis yra verslinin kas, ne pa pras tas tu ris tas, todėlbu vo ga li ma tikė tis, kad su savimi ne šio ja si ne ma žai pi nigų“, –sakė D.Ma laš ke vi čius.Tre čia dienį į Vil niaus po li cijąkreipė si dar vie nas nuo va gių nukentėjęsuž sie nie tis.Į Vil niaus ap skri ties vy riau sio jopo li ci jos ko mi sa ria to Nu si kal timųty ri mo val dy bos Au tot rans por toprie mo nių gro bimų ty ri mo sky riųat ėjęs Bal ta ru si jos pi lie tis aiš ki nojų bu vo 2052, ar ba 26,7 pro c. (748su žeis tai siais) ma žiau.Eis mo įvy kių skai čius su mažė jodau ge ly je ša lies re gionų. Dau giausiajų minė tu lai ko tar piu už re gistruota Kau no ap skri ty je (468 –18 pro c. ma žiau nei per nai), Vilniaus(373 – 25 pro c. ma žiau neiper nai), Klaipė dos (216 – 23 pro c.ma žiau nei per nai) ir Šiau lių (181 –23 pro c. ma žiau nei per nai).Ma žiau siai įvy kių už re gist ruo taTau ragės ap skri ty je (45 – 30 pro c.ma žiau nei per nai), čia žu vo ir mažiausiai žmo nių (6-iais ar ba 5-iaisma žiau). O dau giau sia žmo nių žuvoVil niaus ke liuo se (15 – 42 pro c.ma žiau nei per nai).Pa gal sta tis tiką ne blaivūs vairuoto jai 2009 m. pirmą pus metįpo li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin koJo si fo Kuz mic kio, in ci den tas įvykoapie 10.30 val., kai nie kaip vyroį ap klau sas po li ci jos ko mi sa ria tene ga lin tys pri si kvies ti pa reigū nai,su šau ki mu ran ko se pa tys nu vy koį Jo na žo lių gatvę. Čia 37 metų įtariama sis gy ve na su su gy ven ti ne.Anks čiau su mo ti na gy venęsvy ras kal ti na mas LNK te le vi zi josžur na listų už puo li mu ir su mušimu. Per nai juos, fil muo jan čiussiu žetą, vy ras bu vo už puolęs Paneriuo se.pa si gedęs sa vo pra ban gaus au tomobi lio „Le xus RX400“. Už sieniečio tei gi mu, 2006 m. pa ga mintasau to mo bi lis pa slap tin gai din goiš Jus ti niš kių gatvė je esan čio autoser vi so te ri to ri jos tarp 2008 m.gruod žio ir 2009 m. lie pos 28 d.Au to ser vi so dar buo to jams baltaru sis bu vo pa likęs au to mo biliouž ve di mo rak telį, sig na li za ci jospultą, do ku men tus. Todėl neat metama ga li mybė, kad tuo pa si nau do jokas nors iš au to ser vi so dar buo tojų.Tur tinę žalą au to mo bi lio sa vininkas įver ti no 60 tūkst. litų.• Įspūdis: turtą pra radę už sie nie čiai iš Lie tu vos sos tinės iš si veš ne pa čius gražiausius pri si mi ni mus. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.su kėlė 47 pro c. ma žiau ava rijų neiper nai (137). Jo se bu vo su žeis ta183, ar ba per pus, ma žiau žmo niųnei 2008-ai siais, žu vo 21 gy ven tojas(13 pro c. ma žiau nei per nai).Did žiau sią dalį žu vu sių taippat su darė vai ruo to jai (35 pro c.),pėstie ji (30 pro c.), trans por toprie mo nių ke lei viai (28 pro c.). Žuvędvi ra ti nin kai su da ro 6 pro c.Išs kir tos ir ava rin giau sios dienos.Dau giau sia ava rijų įvy kopenk ta die niais (301 įvy kis, ku riamenu kentė jo žmonės), šeš ta die nis(263) ir ket vir ta die nis (258). Avaringiau sios bu vo pi ko va lan dos –nuo 17 iki 18 val. (180 įvy kių), 15–16 val. (138), 18–19 val. (131).BNS inf.„Dėl įvy kio bu vo pra dėtas ikiteismi nis ty ri mas, ta čiau šis pi lietisne la bai norė jo su mu mis bendrauti“, – kalbė jo J.Kuz mic kis.Da bar vil nie čiui teks at sa kytine tik dėl žur na listų, bet ir dėlpa reigūnų už puo li mo. Jo at žvil giupra dėtas iki teis mi nis ty ri mas.Už tokį nu si kal timą nu ma to mabau da, areš tas ar ba laisvės at ėmimoiki pen ke rių metų bausmė.Pa sak J.Kuz mic kio, įta ria masiskol kas ne su lai ky tas. Jis kviečiamas į ap klausą.• Emig ran tas: buvęs Vil niaus po li ci jos va do vas E.Ka lia čius iš par davė visą turtąir per si kėlė į Juod kal niją. As me ni nio ar chy vo nuo tr.Bro­lių Ka­lia­čiųim­pe­r i­jos gr iuvė­siaitik 29,6 litų, ar ba 2,961p.tūkst. litų už hek tarą.„Nie ko ta me skly pe nėra blo ga.Tai žemės pa skir ties skly pas, yra iršiek tiek miš ko, ta čiau jis la bai retas,nes ne ma žai med žių ja me iškirsta“, – pa klaus ta apie par duodamąJ.Ka lia čiaus turtą, kalbė joant stolė A.Puod žiu kienė.Ants tolės tei gi mu, to kia su ma,at si žvelg da mi į da bar ti nes rin koskai nas, šį sklypą įver ti no eks pertai.„Taip, tur tas par duo da mas užsko las“, – dien raš čiui pa tvir ti noA.Puod žiu kienė. De ja, per pir masvar žy ti nes šio skly po nie kas nenupir ko. Bus skel bia mos ant ros.Žemė bran giPa sak Aukš tad va rio se niūnės Jadvygos Dzen ce vi čienės, ne to li Bijūnųkai mo esan tis Če ke lių kai masnėra prie eže ro, jis ra mio je, ly gio jevie to je. Ta čiau iš gir du si, kiek prašoma už hek tarą, se niūnė net ke liskar tus pa si tiks li no, ar tai nėra kainauž arą. Iš gir du si, kad ne, at sakė:„Aš jums, kaip se niūnė, sa kau, pirkite, ne gal vo ki te. Jei pra šo tik 3tūkst. už hek tarą, tai la bai pi gu.“J.Dzen ce vi čienės tei gi mu, kažkada hek tarą žemės ša lia Aukš tadvario galė jai nu si pirk ti ir už 800 litų,ta čiau šie lai kai se niai pra ėjo.„Da bar tiek žemė, tiek na maiprie Aukš tad va rio brangūs. Se meliškėse me dinį, prie š 30–40 metųsta tytą namą prie upės žmonėsnu si pir ko už 80 tūkst. litų, oAukš tad va ry je už tokį namą prašoma 200 tūkst. litų. Aš už savotėvų žemę, 2,5 ha, ga vau 220tūkst. litų. Tie sa, ten per ke lią yraeže ras, bet skly pas tik rai nėra kuonors ypa tin gas. Pa ta riu, pir ki te“, –įkal binė jo se niūnė.Bu vo stam bus žem val dysPats J.Ka lia čius sa vo fi nan si niųsun kumų ko men tuo ti ne norė jo.„Kainą ma to te, pir ki te“, – tepratarė buvęs žem val dys, ku rioskly pus vieną po ki to par duo daant sto liai.Jau 2007 m. pa bai go je iš var žytinių bu vo par duo da mi du J.Ka liačiausskly pai Šir vintų ra jo ne. Ta dauž 20,3 ha sklypą Le va niš kių I kaimebu vo pra šo ma 80 tūkst. litų, ouž 6,7 ha Ky vo ny se – 24 tūkst. litų.J.Ka lia čius žemės skly pus irne kil no jamąjį turtą pra dėjo supirkinė ti 2004 m. pra džio je.Sausį jis sos tinės Pe le sos gatvėjeįsi gi jo ne di delį butą, ku rio vidutinė rin kos vertė tuo me tu siekėvos 14 tūkst. litų.Ba land žio mėne sio pir ki nys buvorim tes nis – Sva jo nių gatvė je jisįsi gi jo jau 120 tūkst. litų vi du tinėsrin kos vertės dviejų kam ba rių butąva di na ma ja me chruš čio vi nia mena me, bir že lio pa bai go je Vil niausse na mies ty je, Šv. Ste po no gatvė je,J.Ka lia čius įsi gi jo 250 kv. m plo to2000 m. pa sta tytą namą.Vieną po ki to per ke lis mėnesiusjis su pir ko net 10 sklypų Ignali nos, Pa nevė žio, Šir vintų, Trakų,Varė nos, Vil niaus ra jo nuo se irpa čio je sos tinė je.J.Ka lia čius skly pus, bu tus irna mus pir ko ofi cia liai dirb da masma žai kam ži no mo je bro lio E.Kaliačiaus sūnaus And riaus įkur tojeUAB „Ka le nas“, ku rio je tuo metgau da vo apie 250 litų at ly gi nimą.Be je, at ro do, bank ruo tuo ja ir šibend rovė. Ji jau dau giau nei me tusRe gist ro tvar ky to jui nėra pa tei ku sime tinės fi nan sinės at skai to mybėsdo ku mentų.Per pir mas var žy ti nesskly po nie kas ne nu pir ko.Bus skel bia mos ant ros.Įžymūs bro liaiJ.Ka lia čiaus bro lis E.Ka lia čius pagarsėjo ne tik kaip Vil niaus po li ci josva do vas, bet ir kaip žmo gus, į sa voso dybą Trakų ra jo ne, Svi lių kai me,vežęs areš tuo tus as me nis ir vertęsjuos jam ne mo ka mai dirb ti. Ki lusskan da lui, jis ne te ko po sto, bu volyg ti nai nu teis tas, ke tin ta nu griautijo ne le ga liai pa sta ty tus sta ti nius.Per nai lapk ritį E.Ka lia čiui teistumas bu vo pa nai kin tas, jis, iš pardavęsvisą turtą Lie tu vo je, iš vy kogy ven ti į Juod kal niją.Apie J.Ka lia čių Lie tu va su ži no joprie š 2004 m. vy ku sius Sei mo rinkimus, kai vy ras nu sprendė taptipar la men ta ru. Ta da gar si dainininkė Ire na Sta ro šaitė-Žva gulienėišp la ti no viešą laišką, ku riamepa pa sa ko jo, kaip vie nas kan didatas į Sei mo na rius bandė ją išprievar tau ti. Nors J.Ka lia čiaus pavardėsji ne minė jo, ne tru kus interne to skai ty to jai vie šai įvar di jo,kas tai kėsi no si pa da ry ti. J.Ka liačius,teig da mas, kad I.Sta ro šaitė-Žva gu lienė jį ap šmeižė, kreipė si įteismą, bet bylą pra laimė jo.

8 temavilniausdiena.lt Penktadienis, liepos 31, 2009Sav iems su bur t i – g i mi nės in te r nAs ta Ci bie nėa.cibiene@diena.ltNeat pa žįs ta te gi mi nai čių,nė ne nu ma no te, kuo jiever čia si, kiek tu ri vai kų?Ta čiau kai ku rie krau jo ryšiosie ja mi žmo nės vienasapie ki tą ži no vis ką. Irsu si tin ka kas dien, tie sa,vir tua lia me pa sau ly je.Ini cia ty va – iš jau nų žmo niųGl i au del ių g im inė d i de lė – ja i pr i­klau so ke li šim tai žmo nių. Gi mina i č i a i d id ž i u oja s i n e t i k p l a č i a ii šsi ke rojusiom i s ge ne a lo g i jos medžioša ko mis, bet ir jas jun gian čiag im i n ė s i ntern eto s ve t a i n e www.gl i a u d el i a i .o rg, g y v u o ja n č i a t rejusme tus.Kas jun gia Gliau de lių giminę? Jos in ter ne to svetainė je pa ra šy ta aiš kiai:ne tik is to ri ja, bet ir gi minėsprie sa kai bei ženk las.Joj e – i šs am i g i m i n ė s i s to r i­ja , d a i n a , p r i es ak a i , ge n e a lo g i jo sl e n te l ė s , n u ot ra u k ų g a l e r i ja , g i­mi nės nau jie nos, straips niai, susi j ę s u gen e alog ija , v i e t a v i r t u a­liems po kal biams ir dau gy bė kitos i n fo rm ac ij o s . S v e t a i n ė s v i r­šu je – Søre no Kier ke gaar d’o minti s: „G yv en im ą g a l i m a s u p ra s t itik žvel giant at gal, o gy ven ti reikiaį prie kį.“Sa vo in ter ne to sve tai nę www.la lu gi mi ne.ne tne.net tu ri ir La lųgi mi nė. Tie sa, šios gi mi nės is to­• Pra džia: M.Nor bu tas sa vo gi minėsin ter ne to sve tai nę su kū rė priešdu mė ne sius.ri ja in ter ne te at si dū rė vi sai ne seniai– vos prieš du mė ne sius.To kiu neįp ras tu bū du su bur tigi mi nai čius ėmė si du jau ni vy rai –29 me tų Min dau gas Nor bu tas ir33 Re mi gi jus Bim ba. Įdo mus sutapi mas – abu jie šiuo me tu gy venair tu ri so li džius dar bus Di džiojoje Bri ta ni jo je.Še ši ge nea lo gi jos me džiaiŠe šio li ka gi mi nės is to ri jos ty ri nėjimo me tų ir šūs nis su rink tos medžiagos. To kį krai tį yra su si kro vęsR.Bim ba.Įs pū din go dy džio rau me nys,ge bė ji mas šil tai bend rau ti, at kaklussė dė ji mas prie kny gų ir kompiute rio – as me ni niu spor to treneriu dir ban čiam vy rui pa vyks tasu de rin ti, at ro dy tų, ne su de ri namusda ly kus.„V i s u s v a k a r u s d a b a r l e i d ž i uprie kom piu te rio, mat ban dau išna r p l io t i v ie n ą d i le m ą . Ž i n au, k adkrū va žmo nių yra vie ni ki tų gi minės,bet nie kaip ne ga liu jų „su kabin t i“, i š si a i š k i n t i , k u r ios ei l ė s jiep u sb ro l i a i i r p u s se se rė s. O k rap š­tau si prie to jau il gai“, – at si duso R e m i g i j u s , p a s t a r u o j u m e t up a g a l p ro fe s i j ą b e s i d a r b u o ja n t i sL on do ne.Nuo mo kyk los lai kų į ge nealogi ją įni kęs vy ras jau yra su daręsše šias ge nea lo gi jos len te les:Gliau de lių ir Ju cių (406 žmo nės),Ba kū rų (156 žmo nės), Re peč kų irPlat ke vi čių (464 žmo nės), Strazdų(148 žmo nės).Ta čiau ar čiau siai šir dies –Gliau de lių ir Ju cių gi mi nių ge nealogi ja. „Daž nai sa vęs klau siu, kodėlbū tent jie, ir ne ran du į šį klausimą at sa ky mo. Gal būt dėl to, kadbū da mas ma žas daug lai ko pra leidausu se ne liais iš ma mos pu sės,o se ne lio ma mos, ma no pro se nelės,pa var dė bu vo Gliau de ly tė“, –svars tė Re mi gi jus.Vie nam gro žė tis ne mie laIl gus me tus rink ta me džia ga apieGliau de lius prieš tre jus me tus sugulė į spe cia liai su kur tą gi mi nėsin ter ne to sve tai nę.„Ačiū Die vui, kad ta sve tai nėeg zis tuo ja, – taip ma no dar bą galiap žiū rė ti dau giau žmo nių. Turėčiau stal čiu ke pil nus są siu viniusme džia gos ir vie nas pa ts grožėčiau si. Ir kas iš to? Bet kai visatai ga li pa ma ty ti ir gi mi nai čiai,ir vi siš kai su mū sų gi mi ne ne susiję žmo nės, ky la nau jų min čių irpasiūlymų“, – nuo šir džiai džiaugėsi vy ras.Vis dėl to vi sus nuo pel nus užsve tai nės su kū ri mą jis lin kęs atiduoti sa vo gi mi nai čiui Aud ro niuiGliau de liui, dir ban čiam in for macinių tech no lo gi jų spe cia lis tu. Būtentjis per vie ną gi mi nės su si tikimą iš kė lė min tį sudėti Re mi gijaussu da ry tą gi mi nės ge nea lo gijosme dį ir ar ti mų jų nuo trau kas įtam tik rą ser ve rį, į ku rį būtų galima pa tek ti tik ži nant slap ta žo dį.Esą ta da su sa vo šak ni mis leng viauga lės su si pa žin ti dau giau gi mi naičių.Bet po pus me čio in for ma ci josat si ra do tiek daug, kad, Re mi gi jaus• Dar bai: spor to tre ne riu dir ban čio R.Bim bos krai ty je – pa ties su da ry ti še ši genealo gi jos me džiai, sukurtas Gliau de lių gi mi nės in ter ne to pus la pis.žo džiais, jie ta me ser ve ry je pra dėjodus ti. Ta da ir ki lo min tis su kur tigi mi nės in ter ne to pus la pį.Nuo to lai ko Re mi gi jus ir Audronis dir ba tan de mu: pir ma sis renkair pa tei kia in for ma ci ją, o ant rasisją skel bia sve tai nė je. Šiuo me tujo je yra už si re gist ra vę 83 na riai.Sub ti lu mas – pri va lo mas„Aiš ku, ne vis ką mes į sve tai nęde da me. Kai ku rie gi mi nai čiai nenori, kad in for ma ci ja – biog ra fi jos,laiš kai, nuo trau kos – bū tų vie šaipriei na ma. Čia juk su bti lūs da lykai.Me džia gos tu riu be ga lo daug,tik va bė da – ne tu riu lei di mo jąskelb ti“, – šyp te lė jo vy ras.Kas jun gia Gliau de lių gi mi nę?Jos in ter ne to sve tai nė je aiš kiai parašy ta: ne tik is to ri ja, bet ir gi minėsprie sa kai bei ženk las. Oran žinėsspal vos rie šu to for mos ženkle– sti li zuo tos G rai dė ir laz dynoša kos. Gliau de lių pa var dės kilmėsie ja ma su lie tu viš kais žo džiais„gliau de lis“, „gliau dė lis“, reiškiančiais pri bren du sį rie šu tą, kurispa ts virs ta iš ke va lo.Šis gi mi nės ženk las – Ri mo Valeikio, ku rį Re mi gi jui te ko tre niruoti, dar bas. O gi mi nės prie sakųau to rius ne toks aiš kus. „Turbūt– tai lie tu vių liau dies, – juokėsi R.Bim ba. – Ma no se ne lių kaimeeg zis ta vo ga na se nos tra di cijos,re gu lia riai su si bėg da vo platiStro lių gi mi nė. Ste bė da vau,kaip jie ren gia su si ti ki mus, ko kiejų žai di mai, dai nos. Pa si nau do jomejų su kur tais prie sa kais, tik šiektiek pa kei tė me, pri tai kė me prie to,kas mums ak tua lu.“Plau kė pro tė vio ke liaisPir mą kar tą pla ti Gliau de lių gi minėsu si bė go ne taip se niai – priešket ve rius me tus. Nuo to lai ko tvirtaisu ta rė kas tre jus me tus lie pąreng ti ofi cia lius su si ti ki mus: aplanky ti ka pi nes, gim tą sias vie tas,o pa skui, ži no ma, pa si links min ti.O per tuos tre jus me tus gi mi naičiai,ku rie ran da lai ko ir tu ri no ro,su si tin ka kiek ki to kio je ap lin ko je –gam to je, prie eže rų. Bū tent tokssu si ti ki mas vy ko prieš dvi sa vai tes.30 gi mi nai čių ne su sis pie tė priesta lo, o šo ko į bai da res ir pa kar tojoka dai se gy ve nu sio sa vo pro tėvioke lio nę eže rais pas my li mą ją.„Ne to li Mu šie jaus eže ro Juš konėlių kai me gy ve nęs Balt ra mie jusGliau de lis ei da vo tar nau ti pas turtingus ūki nin kus Ju cius prie Ru bikiųeže ro. Ten įsi my lė jo jų duk rąBar bo rą, ku rią vė liau ve dė. Spėjame, kad ne vi sa da pas my li mą jąei da vo pės čio mis, bet ir plauk davoval te le. Tad pa ban dė me Balt ramiejaus ke lią pa kar to ti. Manėme,plauk si me la bai il gai, bet už trukome vos tris va lan das“, – įspūdžiaisda li jo si gi mi nai čių su si būrimus ne pails tan tis or ga ni zuo tiRe mi gi jus.Už sik ro vė ir tem piaBet kam jau nam žmo gui šis vargas:knai sio tis po šūs nis po pie rių,ieš kant gi mi nės šak nų, bur ti vi susį krū vą, rū pin tis gi mi nės in ter netosve tai ne?„Kiek vie nas žmo gus ret sy kiaissu si mąs to, ko dėl rei kia da ry ti vienaipar ki taip, – fi lo so fiš kai nu tę sėRe mi gi jus. – Ge ro kai įpu sė jau sa vodar bą ir jau ne be ga liu su sto ti. Gal irrei kė tų kam nors per leis ti vi są surinktą in for ma ci ją, ku rios kuo toliau,tuo vis dau giau. Bet ma tau,kad nie kam to dar bo ne pa lik si, –• Su si ti ki mas: lie pos vi du ry je su si rin kę Gliau de lių gi mi nės at sto vai šo ko į bai da r

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.lttema 9e to sve tai nėžmo nės šiais lai kais la bai už siė mę,tu ri daug rū pes čių. Tad už si kro viauant sa vo kup ros ir tem piu.“Rink ti bū ti na vis kąPer tuos me tus, kol Re mi gi jus rinkoži nias apie gi mi nai čius, bu vovis ko – anot vy ro, nuo šil to priėmimo ir pa val gy di ni mo iki gra sinimo nu suk ti gal vą.„Pa me nu, kar tą už su kau į Viešintas. Pak lau siau praei nan čio vyruko, ar ne pa ži no jo čia gy ve nu sių,da bar jau mi ru sių Gliau de lių. „Na,vai ki ne, – šis gra si na, – da bar aštau duo siu. Tu man bo bu čių šu lininne mė ty si!“ Pa si ro do, kaip tiktuo me tu mies te ly je bu vo įvykdytas nu si kal ti mas – šu li ny je nuskandin ta mo čiu tė. Ar ba, sa ky kime,pa skam bi ni ko kiai nors to li maigi mi nai tei. Te le fo nu ši dar bendrauja, pa si ža da pa si da ly ti ži nio mis.Ki tą kar tą pa skam bi nus te le fo nąstve ria vy ras ir kai duo da kal bos,iš va di na bai siau siais žo džiais“, –pa sa ko jo Re mi gi jus. Vis dėl to to kiene itin ma lo nūs „nuo ty kiai“ neatvėsi na jo no ro ei ti į prie kį, nors,pri si pa žįs ta, per ne lyg ir ne ska ti na.Ži nias apie gi mi nai čius kaupiantis vy ras gai li si tik vie no da lyko:„Kai dar bu vo daug gy vų gi minėsse no lių, ne la bai iš ma niau, kojų pa klaus ti. Vis ką da riau pa vir šutiniš kai – už si ra šy da vau tik var dą,pa var dę, gi mi mo, ve dy bų, krikš tynųda tas. Smul kes nės in for ma ci josne rin kau. O kai pra de di duo me nissu ve di nė ti į kom piu te rio pro gramą,pa ma tai, kad nie ko do rai ir nesuži no jai. Kaž ka da skai čiau vie noge nea lo go min tis, jog rink ti rei kiavis ką, vis ką už ra šy ti, net ir tai, kastuo me tu at ro do ne svar bu. Po kelerių me tų vis kas nu švis vi sai ki tašvie sa, net ir tai, kas iš pra džių atrodė be pras miš ka. O kad kas norstai bū tų man anks čiau pa sa kęs...“No rė da mas pa si sem ti dar daugiauidė jų, Re mi gi jus ne se niaiįsto jo į Lie tu vos ge nea lo gų drau giją.Jis ti ki – nau dos ši duos ir jam,ir gi mi nės in ter ne to sve tai nei.„Tik gai la, kad šiuo me tu negyve nu Lie tu vo je ir ma no bendravi mas su drau gi jos na riais ri botas.Ta čiau į Lie tu vą bū ti nai grįšiu,nes čia ma no jaus mai, mei lėir atei tis“, – pa ti ki no R.Bim ba.Ačiū Die vui, kad ta svetainė eg zis tuo ja, – taipma no dar bą ga li ap žiū rėtidau giau žmo nių.Ne pa ži no ar ti mos gi mi nai tėsR.Bim ba tu ri so li džią gi mi nės vieniji mo pa tir tį, o M.Nor bu tas, galima sa ky ti, žen gia tik pir musžings nius. Ži nias apie La lų gi minėspa li kuo nis vy ras ren ka apklausda mas ar ti mus žmo nes, ogau tą in for ma ci ją skel bia prieš dumė ne sius sa vo su kur to je gi mi nėsin ter ne to sve tai nė je.Ją to bu lin ti ir pri žiū rė ti Mindaugui ne sun ku. Fi zi kos mokslusbai gęs vy ras dau giau nei metusdir ba Les te rio mies te įsi kū rusioje įvai rias de ta les la ze riu pjaustančio je bend ro vė je. De ta lių brėžinius brai žan čiam lie tu viui kompiute ris – lyg daug me tų pa žįs tamasbi čiu lis.Idė ją su kur ti gi mi nės sve tainęMin dau gui pa me tė jo ku rio ziškasnu ti ki mas. „Kar tą vie na me giminės su si ti ki me iš vy dau bend radarbę. Abu bu vo me pri blokš ti, kaisu ži no jo me, jog esa me pusb ro lisir pus se se rė. O ši tiek lai ko kar tudir bo me! – juo kė si Min dau gas. –Sup ra tau, jog esa me per ne lyg nutolę ir rei kia ko nors im tis, kad sujungtu me gi mi nę.“Gi mi nės sve tai nę Min daugaslip do po tru pu tį. Jo ar ti miausipla nai yra sve tai nė je su kur ti giminai čių po kal bių skil tį – fo ru mą.Tie sa, šie po kal biai, kaip ir di džio jida lis žmo nių biog ra fi jų, nuo traukų,laiš kų, pla čia jai vi suo me neine bus priei na mi.„Tai pri va ti in for ma ci ja sve tainėje už si re gist ra vu siems gi mi naičiams.Juk ne vi si žmo nės no ri būtikiau rai per ma to mi, – sa kė Mindaugas. – Bet mū sų sve tai nės svečiamstaip pat yra vie tos – jie ga lira šy ti ko men ta rus sve čių kny go je.“es ir pa kar to jo ka dai se gy ve nu sio sa vo pro tė vio ke lio nę eže rais pas my li mą ją.As me ni nio ar chy vo nuo tr.• Ko man da: sa vo šei mos in ter ne to sve tai nė je Jo nai čiai vie nas ki tą yra api bė rę šil tais žo džiais. As me ni nio ar chy vo nuo tr.Pasauliui at v ira šeimaAs ta Ci bie nėVie ni pir mų jų Lie tu vo je sa vošei mos in ter ne to sve tai nę susikū rę As ta ir Au ri mas Jo naičiaine si var žo vie šai pa si da lytiir sa vo mei lės, ir vai kų atė jimoį pa sau lį is to ri jo mis.Sve tai nei paau ko jo ato sto gas„Mū sų pa žin ties is to ri ja tik raiįdo mi. Ne ta eli ti nė, kai iš pir možvilgs nio žmo nės įsi my li iki są monėsne te ki mo, ir ne ki ta ei li nė, kaivai ki nas už kal bi na mer gi ną dis koteko je ir pa skui pra lei džia vi są vakarą drau ge ba la ži no kur.“Au ri mas Jo nai tis:Dar be klau sia: kiek tu riuvai kų, kaip jie at ro do, kąvei kia žmo na? Man nereikia au šin ti bur nos.Pa kan ka tik pa sa ky tisve tai nės ad re są.Taip pra si de da As tos ir Au ri momei lės is to ri ja. Ir su si pa žin ti su jaga li kiek vie nas. Te rei kia at si vers tišei mos as me ni nę in ter ne to sve tainęwww.jo nai ciai.pus la piai.lt. Čiayra ir ki tų šei mos gy ve ni mo is torijų. Pa vyz džiui, pa sa ko ja ma, arpla nuo tai šį pa sau lį iš vy do vai kai,kaip jie au go, koks jų bū das.Min tis su kur ti to kią sve tai nęAu ri mui gi mė prieš ket ve rius metus.„Lie tu vo je tuo me tu pa na šiąra dau gal tik vie ną, dar ke lias – užsieny je, – pa sa ko jo vy ras, ku ris suin for ma ci nė mis tech no lo gi jo misne tu ri nie ko bend ra. – Esu pro gramuoto jas mė gė jas, lan kęs spe cialiuspro gra ma vi mo kur sus.“Kiek lai ko su gai šo kur da maspir mą sve tai nės ver si ją, Au ri massa kė jau ne pa me nan tis. O ant raikur ti paau ko jo vi są ato sto gų savaitę, kas dien plu šė da mas po 10va lan dų.„No rė jau su kur ti kuo ori gi nalesnį šei mos pus la pį, ne pa na šų įki tus tink la la pius. Iš ki tų sve tainiųne nuš vil piau nė vie nos nuotraukos, nė vie no pa veiks lė lio, –ti ki no pro gra muo to jas mė gė jas. –Sve tai nei de ko ruo ti As ta iš gel tonų,ža lių ir oran ži nių siū lų vą šeliunu nė rė py nu tę. Ši py nu tė naudoja ma tiek sve tai nės me niu, tiekskir tu kuo se ir ro dyk lė se.“Ne rei kia au šin ti bur nosAs me ni nis gy ve ni mas vi sam pasauliui – kaip ant lėkš tu tės? Nevie ną to kia min tis net nu pur to.Tik ne Jo nai čius.„G y v e n a m e t ok i a i s l a ik a i s ,kad da lis ar ti mų žmo nių mažaima to si dėl įvai rių prie žas čių:emig ruo ja, daug dir ba. Tad kaipjiems su ži no ti, kaip mums se kasi?– klau sė Au ri mas ir čia pat atsakė: – Ogi už suk ti į mū sų in terne to s v e t a i n ę . Š t a i , p av y zd ž i u i ,dar be ma nęs kas klau sia: kiek turiuvai kų, kaip jie at ro do, ką veiki a ž m o n a? M a n n ere ik i a a uš i n­t i b u r n o s . P ak a nk a t i k p as ak y­t i s ve t a i n ė s a dres ą . Nem anyk i te,kad dro viuo si šne kė ti apie šei mą,n e s k i t a ip š io s s vet a in ė s n eb ūt ų ,b e t k a r t a i s p r is t i ng a l a ik o v i s k ąp a p a s a k o t i , o s k a it a n t i r ž i ūr i n tn u o t r a u k a s p at ir i am i v is a i k i t iįspū džiai.“Su pik ta va liais, sie kian čiais įsilaužti į jų sve tai nę ar kaip ki taippa kenk ti, Jo nai čiams su si durtine te ko. Ga li my bę iš dės ty ti savomin tis vie no je sve tai nės skilčiųtu rin tys vi si lan ky to jai už gauliųžo džių taip pat neiš sa kė.Au ri mas tik ėmė si prie mo nių,kad ap sau go tų sa vo šei mos in terneto pus la pį nuo ne pa gei dau ja mųrek la mi nių skel bi mų. „Jau pusantrų me tų – ty la ra my bė, jo kiodis kom for to“, – efek ty via ap saugadžiau gė si vy ras. Per die ną Jonaičių sve tai nė je ap si lan ko iki 20lan ky to jų.Nė ri niai ir py ra gai„As ta – mū sų ma my tė, mū sų namųdva sia, bau dė jas, glo bė jas irvi sa ki ta vie na me as me ny je. Bejos mes vi si pra žū tu me“, – to kiaisšvel niais žo džiais šei mos in ter netosve tai nė je pri sta to ma A.Jo naitienė, dvie jų vai kų – vie nuo li kamečio Gied riaus ir sep tyn me tėsEri kos – ma ma.Spren džiant iš sve tai nė je skelbiamų ma mos nu veik tų dar bųnuo trau kų, aki vaiz du, jog šie žodžiai– ne iš pirš to lauž ti. Čia – irAs tos kep ti py ra gai, ir spal vin ginė ri niai, ki ti rank dar biai.As ta jau ru dens pa bai go je pradeda gal vo ti, ką keps Ka lė doms, ogruo džio pra džio je ar iki jo vi du rioiš ke pa „na mu kus“ ir „trau ki nius“,ku rie, tie sa sa kant, la biau pa na šūsį mar gas pal vius žais lus nei į val gomusdaik tus.Dar vie na ma mos aist ra – nėrimas vą še liu. „Prieš tre jus metusKa ziu ko mu gei žmo na pri nėrėdaug žais lų ir pre kia vo jais vi sądie ną. Ta čiau dau gu mos žmo niųnuo mo nė bu vo to kia, kad pa žiū rėtiį juos gra žu, bet pirk ti – bran gu.Šio ama to neiš ban dę žmo nės netneį ta rė, kad pa pras čiau siam žaisliukui nu ner ti rei kia 1–2 va lan dų,o su dė tin ges niam – ir die nos“, –ra šo ma Jo nai čių sve tai nė je.Jo je šei ma taip pat skel bia ir savodaž nų ke lio nių po Lie tu vą nuotraukas. „No ri si pa ro dy ti žmonėms,kad ke liau ti ga li ma ne vienpo už sie nį. Ir Lie tu vo je te ko matyti to kių vie te lių, apie ku rias nėneį tar tu mei“, – ti ki no A.Jo nai tis.Gal būt su vi lio ti Jo nai čių pa vyzdžiosa vo in ter ne to sve tai nes susikū rė ir jų bi čiu lių šei mos? „Suvilio ti tai su vi lio jo me, – šyp te lėjoAu ri mas. – Bet me tas toks, kadnie kas to kiems da ly kams ne turilai ko. Ki tus bau gi na min tis, kadpa čiam su si kur ti in ter ne to sve tainęyra la bai sun ku. Bet iš tie sų didelių moks lų čia ne rei kia.“

10 ekonomikavilniausdiena.lt Penktadienis, liepos 31, 2009Oro uos­tai bul­vių lau­kais ne­virsVil ma Moc ku tėŠią sa vai tę vėl at gai vintadis ku si ja, koks li ki maslau kia tri jų pa grin di niųša lies oro uos tų. Paskli do kal bų, kad Kau nooro uos to veik la ga li bū tiįšal dy ta, o į Pa lan gą lėktuvai skrai dys tik va sa rą.Ta čiau to kius gan dus nei gia su sisieki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siulis,su ku riuo pla čiau kal bė jo mėsapie ren gia mą oro uos tų op ti mizavi mo pla ną, jau su kė lu sį ne mažaitriukš mo.– Ko dėl stai ga pri rei kė reng tiLie tu vos oro uos tų op ti mi zavimo pla ną?– Šie pla nai ir stu di jos nė ra naujiena. Nuo 2000-ųjų bu vo pa rengtabent ke le tas Lie tu vos oro uos tųop ti mi za vi mo ir plėt ros pro jektųbei stu di jų. Ta čiau nė vie na taipir ne bu vo pra dė ta įgy ven din ti. Šiskonk re tus do ku men tas ren gia masto dėl, kad iki šiol vys tant Lie tu vosoro uos tus ir avia ci jos rin ką ne buvoaiš kios stra te gi jos. Lie tu va, turinti 3 mln. gy ven to jų, tik rai nė rapa trauk li ša lis avia ci jai plė to ti, nesmū sų rin ka per ma ža. Iki šiol dažnaipa si tai ky da vo, kad Vil niausoro uos tas kon ku ra vo su Kau no oroGin tau tas De gu tisg.degutis@diena.ltNuo ru dens pa di dė jus pri dėtinės ver tės mo kes čio (PVM)ta ri fui, mo kes čiai už du jas irelekt rą ne si keis. Nors PVMleng va ta šil dy mui bus mažesnė,kai ku riuo se mies tuo se šiluma tu rė tų pig ti.Skai čia vi mo ypa ty bėsPVM nuo rug sė jo 1 d. di dės nuo 19iki 21 pro c. Ta čiau val džia atim tiiš gy ven to jų pa sku ti nių marš kiniųne si ry žo, tad šį šil dy mo se zoną– iki 2010 m. rugp jū čio 31 d. –ši lu mos ener gi jai ir karš tam vandeniui dar lie ka ga lio ti leng va ti nisPVM ta ri fas. Tie sa, jis di di na masnuo 5 iki 9 pro c. Tai gi ke liais procentais tu rė tų ūg te lė ti ir są skaitosgy ven to jams. Ta čiau Vals tybinė kai nų ir ener ge ti kos kont rolėsko mi si ja (VKEKK) skai čiuo ja,kad nors šil dy mui bus tai ko mas 4pro c. di des nis PVM ta ri fas, ši lumoskai nos ša ly je vi du ti niš kai turėtų ma žė ti apie 10–15 pro c., nes įnau jai ap skai čiuo tus ši lu mos ta rifusne be bus įskai čiuo ja mos kompensa ci jos už ši lu mi nin kų pa tir tusnuo sto lius dėl anks tes niais me taisstai giai bran gu sio ku ro.„Dau gu mos įmo nių tie kia maši lu ma pigs, nes ma žės įmo nių sąnaudos. Praė jęs se zo nas bu vo pa tsbran giau sias, nes dar me tais anksčiau(2007–2008 m. šil dy mo se zo­• Vi zi ja: su si sie ki mo mi nist ro E.Ma siu lio nuo mo ne, trys pa grin di niai ša lies orouos tai ne tu rė tų kon ku ruo ti tar pu sa vy je, o užim ti at ski ras veik los ni šas.mindaugo Ažušilio nuo tr.uos tu, o šis su Pa lan gos ir at virkščiai.Ta čiau iš to kios kon ku ren ci josnė vie nas oro uos tas ne lai mi.Esant da bar ti niam nuo smukiui,kai itin su ma žė jęs ir skry džių,ir ke lei vių skai čius, mes ma no me,kad yra bū ti ny bė koor di nuo ti orouos tų veik lą, kiek vie nam jų nu matanttam tik rą ni šą, į ku rią jie ateityje tu rė tų orien tuo tis.– O ko kią veik los ni šą ga lė tųužim ti kiek vie nas iš tri jų orouos tų?Di­des­nis PVM smogs ki­tą­metną – red. pa st.) ši lu mos kai nos šalyje bu vo la bai ma žos, o ku ras –la bai bran gus. Tad per nai (2008–2009 m. šil dy mo se zo ną – red.past.) te ko leis ti ši lu mi nin kamspri si skai čiuo ti pa pil do mas lė šasuž anks čiau ne gau tas pa ja mas. Šiemettos da lies jau ne bus“, – aiš ki noVKEKK Bend rų jų rei ka lų sky riausve dė ja Lo re ta Ki mu ty tė.V.Va len tu ke vi čius:Da bar mes vėl už var totojus tu rė si me mo kė ti.Ne ti kiu, kad ki tą met kasnors leis mums su si grąžinti šiuos pi ni gus.Did mies čiai dar del siaTie sa, kiek tiks liai ma žės ar di dėskai nos, vei kiau siai su ži no si me tikprieš pat pra si de dant šil dy mo sezonui, mat, pa sak VKEKK at sto vų,kiek vie ną mė ne sį kai nos tvir ti namosmaž daug 10–15 bend ro vių iš56 ša ly je dir ban čių ši lu mos tie kimoįmo nių. Va kar nau ji įkai niaipa tvir tin ti tik toms bend ro vėms,ku rios neį vyk dė vie no kių ar ki tokiųrei ka la vi mų, ir ko mi si ja ta ri fusnu sta tė vie na ša liš kai.Iki šiol la biau siai ši lu mos kai nasu ma žė jo Jo na vo je. Jo na vos ši lumostink lams pa tvir tin ti 23 pro c.ma žes ni ši lu mos ta ri fai. Tie sa,skai čiuo jant su 9 pro c. PVM, kainoskris tik 18 pro c. Kau ne ši lu makai nuos maž daug 18 pro c. ma žiau– Vie nas la biau siai siek ti nų variantų: Tarp tau ti nis Vil niaus orouos tas ga lė tų lik ti pa grin di niaisša lies oro var tais ir rep re zen tuo tivals ty bę. Iš čia tu ri vėl vyk ti tarptauti niai skry džiai į svar biau siusVa ka rų ir Ry tų Eu ro pos mies tus.Ga li ma Kau no oro uos to per spek tyva– pi gių skry džių ir kro vi nių perveži mo cent ras. Šio oro uos to atei tissu si ju si su eu ro pi nės vė žės pro jektu„Rail Bal ti ca“ ir bū si mu vie šuojuin ter mo da li niu lo gis ti kos cent ru.Pa lan ga tu rė tų iš lai ky ti re gio ni nį oro(su PVM) nei per nai. Kre tin go je –10,7 pro c., Ak me nė je – 6,9 pro c.ma žiau. Tie sa, kai ku riuo se ra jonuose kai nos su ma žė ji mas toksne di de lis, kad pri skai čia vus PVMšil dy mas brangs ta.Pa vyz džiui, Uk mer gės var totojams ši lu mą tie kian čios bendrovės „Mies to ener gi ja“ ši lu moskai na nuo rug sė jo 1 d. ma žės 1,2pro c., iki 27,48 cen to už ki lo vatvalan dę (kWh), be PVM. Ta čiaudėl di dė sian čio PVM ta ri fo Ukmergės gy ven to jai už ši lu mą turėsmo kė ti 2,5 pro c. dau giau neiper nai – 29,95 cen to už kWh (su9 pro c. PVM).„Vil niaus ener gi ja“ ir „Klaipėdos ener gi ja“ pra šy mų pa keistita ri fus Kai nų ko mi si jai dar nepatei kė.Iki ki tų me tų – ra muDu jų ir elekt ros ener gi jos kai nosnuo rug sė jo ne si keis, nors „Lietuvos du jos“ krei pė si į ko mi si jąpra šy da ma ke liais cen tais di dintiir pa sto vio sios, ir kin ta mo sioskai nos da lį.„Įmo nės pra šy mo ne svars tėme,nes įsta ty mai ne lei džia šioku ro kai nų keis ti taip daž nai. Taišie met jau bu vo pa da ry ta. Elektrikai šį kart į mus net ne si krei pė,o su „Lie tu vos du jo mis“ su ta rėme,kad pra dė jus kas po rą mė nesiųkeis ti ta ri fus bū tų tik dau giaupai nia vos. Jie lie pą po rą cen tų dujųkai ną su ma ži no, o da bar ke liaisuos tą, ku ris tu rė tų už tik rin ti Va karųLie tu vos tiek tu riz mo, tiek vers loin te re sus su si sie kiant su Pie tų Švedijos ir Šiau rės Vo kie ti jos mies tais.Taip pat tu ri me gal vo ti, kaip at kur tivi daus skry džius Palanga–Vilnius.– Ar pa grįs ti svars ty mai, kadKau no oro uos tas vis tiek galibū ti bent lai ki nai už da ry tas,o Pa lan gos oro uos tas te bus tikse zo ni nis?– Spren di mai dar nė ra priim ti, todėlkal bė ti apie „įšal dy mą“ ar „sušaldy mą“ nė ra jo kio pa grin do. Betko kios kal bos apie „už šal dy mus“yra išim tos iš kon teks to – tai tikvie na iš kaž ka da nag ri nė tų teo riniųver si jų, ku rių iš tie sų yra la baidaug ir įvai rių. Vy riau sy bės pa vedimu per žiū ri me Lie tu vos ci vi li nėsavia ci jos il ga lai kės plėt ros stra tegiją, nag ri nė ja me ga li my bes su kurtiLie tu vos tarp tau ti nių oro uos tųkoor di nuo to val dy mo mo de lį.Ne rei kia pa mirš ti, kad ES pa rama,ku rios su lau kė me nuo 2004-ųjų, bu vo in ves tuo ta į vi sus trisoro uos tus. Tai gi da bar tik rai niekasne si ren gia iš oro uos to pa da rytibul vių lau ko.• Pi giau: Kai nų ko mi si ja skai čiuo ja, kad ši lu mos kai nos šią žie mą ga li bū ti viduti niš kai 10–15 pro c. ma žes nės nei per nai. Vy tau tas Liau dans kis nuo tr.€ Valiutų kursai– Ar mi nis te ri ja sieks cent ra lizuoti oro uos tų val dy mą?– Taip. Ru de nį teik si me siū ly musVy riau sy bei. Vi sų tri jų oro uos tųval dy bas jau su da ro tie pa tys žmonės,de le guo ti Su si sie ki mo mi nisteri jos. Be to, mes siū ly si me keistioro uos tų sta tu sus. Šiuo me tu jieįtrauk ti į Stra te gi nių ob jek tų sąrašą ir tai kliu do skelb ti tarp tautinius kon kur sus sie kiant iš rink tipri va čius oro uos tų val dy to jus. Tokiospra kti kos lai ko si dau ge lis Vakarų Eu ro pos ša lių, ku rių vals ty biniusoro uos tus val dant da ly vau jatarp tau ti nės bend ro vės. Tai gi messiū ly si me ša lies oro uos tus iš brauktiiš Stra te gi nių ob jek tų są ra šo, kadka da nors atei ty je ga lė tu me skelb titarp tau ti nius kon kur sus.Spren di mai dar nė rapriim ti, to dėl kal bėtiapie „įšal dy mą“ ar„su šal dy mą“ nė ra jokiopa grin do.– Ar atei ty je oro uos tai ga lė tųbū ti pri va ti zuo ja mi?– Aš kal bu ne apie pri va ti za vi mą.Kal bu apie ga li my bę pe rim ti Eu roposša lių pa tir tį – net di džiuo siusoro uos tus val do pri va čios bendrovės. Rei kia ly giuo tis į ge rus pavyzdžius.– O nau jo oro uos to sta ty bosidė ja te bes vars to ma?– Ji, be jo kios abe jo nės, bus svarstoma. Ta čiau ne da bar, o gal vo jantapie 20–30 me tų per spek ty vą. Šiuome tu tik rai ne pul si me sta ty ti naujooro uos to. Ta čiau gal vo jant apieatei tį, kai da bar ti niai oro uos taipa sieks pra lai du mo ga li my bių ribas,prie šios idė jos teks su grįž ti.cen tais rei kė tų ją pa di din ti“, –dien raš čiui sa kė VKEKK at sto vė.Bend ro vės vis tiek tu rės mo kėtidi des nį PVM. Tad ki tą met nu statantdu jų ir elekt ros kai nas į negautas bend ro vių pa ja mas VKEKKpri va lės at si žvelg ti. Ta čiau „Lietuvos du jų“ ge ne ra li nis di rek toriusVik to ras Va len tu ke vi čius sakėne ti kin tis, kad Kai nų ko mi sijaki tą met leis į du jų kai ną įskaičiuoti va di na mą ją kom pen sa ci ją:„Val džia pa kei čia įsta ty mus, padidi na mo kes čius, o mums re guliuoto jas ne lei džia pa keis ti ta ri fų.Ma nau, tai tik dar vie nas po li ti nisspren di mas, nie kaip ki taip ne ga liuto ver tin ti. Da bar mes vėl už vartoto jus tu rė si me mo kė ti. Ne ti kiu,kad ki tą met kas nors leis mumssu si grą žin ti šiuos pi ni gus, nes jaunie kuo šio je vals ty bė je ne ti kiu“.Penk ta die nis 2009 07 31Valiuta kiekis Santykis Valiuta kiekis SantykisAust ra li jos do le ris AUD 1 2,0159 Ki ni jos jua nių CNY 10 3,5864Bal ta ru si jos rub lių BYR 1000 0,8650 Lat vi jos la tas LVL 1 4,9234Če ki jos kro nų CZK 10 1,3503 Len ki jos zlo tų PLN 10 8,2745Da ni jos kro nų DKK 10 4,6375 Nor ve gi jos kro nų NOK 10 3,9484DB sva ras ster lin gų GBP 1 4,0357 Ru si jos rub lių RUB 100 7,7492Es ti jos kro nų EEK 10 2,2067 Šve di jos kro nų SEK 10 3,2974Eu ras EUR 1 3,4528 Švei ca ri jos fran kas CHF 1 2,2589Ja po ni jos je nų JPY 100 2,5786 Tur ki jos li ra TRY 1 1,6480JAV do le ris USD 1 2,4506 Uk rai nos gri vi nų UAH 10 3,1258

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.ltpasaulis 11Mol­do­vos opo­zi­ci­ja šven­čia per­ga ­lęNau ji par la men to rinkimai Mol do vo je su kėlėeu fo ri ją opo zi ci jos šalinin kams. Ke tu rios Moldovos par ti jos ap len kėko mu nis tus ir ža da su daryti pla čią de mok ra ti nękoa li ci ją.Ap len kė ne di de liu skir tu muOpo zi ci jos par ti jos skel bia sa voper ga lę dar ne bai gus skai čiuo tibal sa la pių. Sus kai čia vus 97,5 pro c.bal sų paaiš kė jo, kad dau giau siasu rin ko nuo 2001 m. Mol do vai vadovau jan čio pre zi den to Vla di miroVo ro ni no ko mu nis tai – jie ga vo45,1 pro c. bal sų. Ta čiau opo zi ci jospar ti jos jau ti ki na su da ry sian čiospla čią koa li ci ją, to dėl par la men tetu rė sian čios dau gu mą.Kaip pra ne šė cent ri nė rin ki mųko mi si ja, Mol do vos li be ra lų demokra tų par ti ja lai mė jo 16,4 pro c.bal sų, Li be ra lų par ti ja – 14,4 pro c.,De mok ra tų par ti ja – 12,5 pro c., osu si vie ni ji mas „Mū sų Mol do va“ –7,4 pro c. Spren džiant iš šių re zultatų, Mol do vos ko mu nis tai naujaja me par la men te ga li ti kė tis 48vie tų, Mol do vos li be ra lų de mokratų par ti ja – 17, Li be ra lų par ti ja –15, De mok ra tų par ti ja – 13, o susivie ni ji mas „Mū sų Mol do va“ –8. Opo zi ci jos lai mė tų 53 man da tųuž teks gau ti pa siū ly mui for muo tivy riau sy bę, bet pre zi den tui iš rinktibū ti nas 61 bal sas.Nu ga lė jo tei sy bė„De mok ra ti ja ir tei sy bė pa ga liaunu ga lė jo. Dėl to ko vo jo me la bai ilgaiir sun kiai“, – sa kė Vla das Fi latas,jis va do vau ja li be ra lų de mokratų par ti jai. Anot jo, par ti jos sutarė ieš ko ti komp ro mi so ir tar tisNi ge ri jo je te beai di šū viai. Šalieska riuo me nė ban do pa žaboti vie nos is la mis tų ko vo tojųgru puo tės smur tą.Pag rin di nės ba ta li jos va kar vykošiau ri nia me Mai du gu rio mieste,kur įsi tvir ti no ko vo to jai. Naktįį ket vir ta die nį vy riau sy bės pa jėgųar ti le ri ja ap šau dė ko vo to jų bazę,o pa ry čiais ka riai su ren gė pasalą spruk ti mė gi nu siems su kilėliams. Bu vo ata kuo ta ir me četė,kur bu vo pa si slė pę su ki lė liai,dau ge lis jų žu vo.Ka riuo me nės va das ge ne ro lasma jo ras Sa le has Mai na sa kė, kadta li bais pa si va di nu sios gru puotėsly de rio pa va duo to jas žu vo perar ti le ri jos ap šau dy mą, ku ris buvosu reng tas tre čia die nio va karą.Ka riš kis pri dū rė, kad šios grupuotės ly de riui Mo ham me dui Yusufui pa vy ko pa bėg ti su maž daug300 ša li nin kų.Vie nas nau jie nų agen tū ros APžur na lis tas ma tė, kaip ka riai šturmuoja me če tę. Po įnir tin go su sišaudy mo jo je ras ta apie 50 nu kautųsu ki lė lių, o dar tiek pat su skaičiuota me če tės kie me.• Ak ty vu mas: per pa kar to ti nius par la men to rin ki mus Mol do vo je sa vo va lią pa reiš kė dau giau žmo nių. Bal sa vo be veik 59 pro c. rin kė jų. „Reu ters“ nuo tr.dėl pla čios koa li ci jos, gi nan čiosžmo nių in te re sus.„Ko mu nis tų par ti ja tu rės pereiti į opo zi ci ją ir ne truk dy ti Moldovai ženg ti eu ro pi nės in teg ra cijoske liu“, – sa kė Do ri nas Chirtoaca, opo zi ci nės Li be ra lų par tijospir mi nin ko pa va duo to jas.Po li to lo gai ma no, kad nau jojikoa li ci ja ga li bū ti sėk min ga. Jųnuo mo ne, ji ga lės iš va duo ti Moldovą iš Ru si jos įta kos ir la biausuar tin ti su ES.K r u­v i­ni su­si­rė­mi­mai tę­sia­siNe to li me če tės esan čia me didelia me na me ras ti pen ki la vo nai,tarp jų – gru puo tės „Bo ko Ha ram“(„iš si la vi ni mas už draus tas“ – vietosir ara bų kal ba) ant ro jo pa galran gą ly de rio Bu ka ro She kau kūnas.S.Mai na pa ro dė pus nuo gį šioko vo to jo kū ną. Iš vi so bu vo nukauta per 200 ko vo to jų. Au kų galibū ti ir dau giau.„Bo ko Ha ram“ gru puo tės kovoto jai nuo sek ma die nio pul di nė jopo li ci jos nuo va das, baž ny čias, ka lėjimus ir vy riau sy bi nius pa sta tus. Šiene ra mu mai grei tai iš pli to ke tu rio sešiau ri nė se Ni ge ri jos vals ti jo se.Gru puo tė, sie jan ti sa ve su Ta libanu, sie kia įves ti ša ria tą (is la motei sę) Ni ge ri jo je, nors ša ly je gy vuo jadaug įvai rių re li gi nių bend ruo menių.Kol kas tiks liai ne ži no ma, kiekžmo nių bu vo su žeis ta ar ba suim taper šiuos su si rė mi mus. Pag rin diniune ra mu mų ži di niu ta po Bor nuvals ti jos sos ti nė Mai du gu ris. Ketvirta die nį ka riai krė tė na mus šiamemies te ir jo prie mies čiuo se,ieš ko da mi M.Yu su fo ir jo se kė jų.BNS inf.Bai mė dėl ša lies ski li moTa čiau rin ki mai ga li ir su skal dytiša lį. Bal sa vu sių už ko mu nis tusnė ra ma žai.68 me tų pen si nin kas Iva nasMi chai li čen ka sa kė sa vo bal są atidavęs ko mu nis tams. „Tik jie ga liuž tik rin ti sta bi lu mą ir tvar ką mūsųša ly je, – aiš ki no jis. – Opo zi cijaat neš tik chao są.“Do ri nas Chir toa ca:Ko mu nis tų par ti ja tu rėspe rei ti į opo zi ci ją ir netrukdy ti Mol do vai žengtieu ro pi nės in teg ra cijoske liu.Jau ni mas pa dė tį ma to ki taip.28 me tų bu hal te rė And reea Gai busa kė, kad jos ša liai rei ka lin gos reformos, ku rias ga li įvyk dy ti tik demokra ti nės par ti jos. „Mums skubiairei ka lin gos per mai nos. To liauIslamistų atakos NigerijojeGrupuotės „Boko Haram“(„išsilavinimas uždraustas“ – vietos irarabų kalba) susidūrimai su kariuomenėsir policijos pajėgomis keturiosešiaurėje esančiose valstijose nusinešėmažiausiai 350 žmonių gyvybę.Atakuotaspolicijos skyriusMaidugurisBornu valstijaKano valstija Potiskumas Jobė valstijaAbudžaN IGER IJAVietos, kurgalioja šariatas(islamo teisė)Bauči valstija„Boko Haram“: siekia, kad visoješalyje galiotų šariato įstatymas. Savesieja su Talibanu ir „Al Qaeda“, tačiaugrupuotės ryšiai su užsienyjeesančiomis islamistų organizacijomisnepatvirtinti.Nigerijoje gyvena 140 mln. žmonių.Šalyje yra dvi bemaž vienodo dydžioreliginės bendruomenės – krikščioniųir musulmonų.© GRAPHIC NEWStaip tęs tis ne ga li“, – pa brė žė ji.Dau ge lis Mol do vos dar bingoam žiaus gy ven to jų dėl skur dobu vo pri vers ti ieš ko ti dar bo už sienyje. Iš vi so iš ša lies iš vy ko apie 25pro c. jau ni mo. Pa gal vi du ti nes gyvento jų pa ja mas Mol do va uži mapa sku ti nę vie tą Eu ro po je, o vi dutinis mė ne sio at ly gi ni mas sie kiamaž daug 185 eu rus (639 li tus).Naujienos trumpaiAk ty vu mas di des nisPa sak Cent ri nės rin ki mų ko misijos, šiuo se rin ki muo se da ly va vo58,8 pro c. rin kė jų, jų Mol do vojeiš vi so yra 2,6 mln. Ba lan dį vykusiuo se rin ki muo se ak ty vu massie kė 54 pro c.Nau ja sis par la men tas tu rės išrinkti pre zi den tą. Dvi ka den cijasša liai va do va vęs ko mu nis tasV.Vo ro ni nas ne be ga lės kan di datuoti. Ka den ci ją bai gian tis pre zidentas ti ki si užim ti įta kin gą parlamen to pir mi nin ko po stą.Pir ma lai kiai par la men to rin kimaibu vo su reng ti praė jus vos keturiems mė ne siams nuo anks tesniobal sa vi mo. Opo zi ci ja pa reiš kė,kad ko mu nis tai su klas to jo ba lan dįvy ku sių rin ki mų re zul ta tus, o sostinės gat vė se bu vo ki lu sios kru vinosriau šės.Di džiau si ne ra mu mai vy ko Kišinio ve, ten pro tes tuo to jai įsi ver žėį par la men to pa sta tą ir jį nu siau bė.Ru si ja ir Mol do vos ko mu nis tai dėlšių riau šių kal ti no Ru mu ni ją.BNS inf.• Gra si ni mai. Af ga nis ta no ta li bų ju dė ji mas va kar pa rei ka la vo, kad gyvento jai boi ko tuo tų rugp jū čio 20 d. vyk sian čius pre zi den to rin ki mus.Be to, pa ra gi no žmo nes pri si dė ti iš va duo jant užim tą ša lį. „Kad pa siektume tik rą ne prik lau so my bę, užuo t ėję į su klas to tų rin ki mų cent rus,jūs pri va lo te užim ti vie tas dži ha do ap ka suo se“, – sa ko ma Ta li ba no praneši me.• Sti chi ja. Pot vy niai ir že mės nuo šliau žos, ku rias šią va sa rą Ki ni jospie tuo se su kė lė smar kios liū tys, nu si ne šė ma žiau siai 66 žmo nių gy vybę,o de šim tys tūks tan čių gy ven to jų bu vo pri vers ti pa lik ti sa vo na mus.Smar kios va sa ros liū tys nuo praei to mė ne sio nio ko jo Si čua no, Gui džou,Guang si, Hu na no ir Dziang si re gio nus, o jų pa da ry ta ža la ver ti na ma 342mln. jua nių (122 mln. li tų).• Ka li nys. Va kar JAV pre zi den to Ba rac ko Oba mos ad mi nist ra ci ja pareiškė, kad ar ti miau siu me tu pa leis į lais vę Mo ham me dą Ja wa dą, ku risnuo 2002 m. lai ko mas Gvan ta na mo ka lė ji me. Anks čiau šį mė ne sį JAVpa rei gū nai pri pa ži no, kad ne bė ra jo kio ka ri nio teis mi nio pa grin do laikyti mi nė tą as me nį Gvan ta na mo ka lė ji me. Kai bu vo su lai ky tas, M.Jawadui bu vo tik 12 me tų.• Ava ri ja. Vie no je au to ma gist ra lė je Tur ki jos pie tuo se va kar su si dū rusdviem leng vie siems au to mo bi liams ir dviem sunk ve ži miams, žu vo devyni žmo nės. Iš va žia vu sių šiais au to mo bi liais li ko gy vas tik vie nas vaikas.Ne lai mė įvy ko pa grin di nė je Tur ki ją su Eu ro pos ša li mis jun gian čiojeau to ma gist ra lė je ne to li Tar so mies to.• Spro gi mas. I sp an ij o s M a lj o r k o s s a lo j e p e r s p ro g i m ą p r i e c i v i l i­n ė s g va r d i jo s k areiv i n i ų ž uvo m a ž i a u s i a i d u ž mo n ė s. S p ro g i m a s į v y­ko ki tą die ną po pa na šaus iš puo lio Bur go se, ten bu vo su žeis ta apie 60ž mo n i ų .

12 sportasvilniausdiena.lt Penktadienis, liepos 31, 2009Amerikietis nutarė grįž ti į „Žal gi rį“Do vi lė Ka ma raus kie nėd.kamarauskiene@diena.ltMar cu sas Brow nas grįš įKau ną – „Žal gi rio“ va dovainu ta rė, kad re zul ta tyviausias vi sų lai kų Eu ro lygoskrep ši nin kas pra versjau nai ko man dai.Spor ti nės for mos ne pra ra doDien raš tis jau anks čiau skel bė,kad 35 me tų 193 cm ūgio ame rikietis M.Brow nas tu ri dar me tusga lio jan čią su tar tį su Kau no klubu,ku rią abi pu sės pa gal tam tikrassą ly gas ga lė jo nu trauk ti iki liepos15 d. Ta čiau nei „Ža lgi ris“, neiM.Brow nas to kia ga li my be ne pasinau do jo.„Žal gi rio“ va do vai va kar patvirti no, kad abi pu sės su ta rė toliaubend ra dar biau ti, o tai reiškia,kad M.Brow nas atei nan tįse zo ną grįš į Kau ną.Ame ri kie tis „Žal gi riui“ at stovavo 2007–2008 m. se zo ną ir tuometLie tu vo je bei Bal ti jos ly go jeKau no ko man da lai mė jo vi sus tristi tu lus. Praė ju sio se zo no pra džio jefi nan si nių sun ku mų ka muo ja mas„Žal gi ris“ M.Brow ną iš nuo mo joTel Avi vo „Mac ca bi“.Su šiuo klu bu M.Brow nas laimėjo Iz rae lio čem pio na tą ir ša liestau rę. Eu ro ly gos var žy bo se ve teranas vi du ti niš kai pel ny da vo po12,3 taš ko ir at lik da vo po 2,2 rezulta ty vaus per da vi mo.Ame ri kie tį tau sos Eu ro ly gai„Nea be jo ju, kad Mar cu so patirtis ir su ge bė ji mai pra vers komandai. Jis tu rė jo kvie ti mų išpa jė gių Eu ro pos klu bų, ta čiaunu ta rė lik ti Kau ne. Esa me tuopa ten kin ti. Tarp gy nė jų di džiojida lis bus jau ni krep ši nin kai, oM.Brow nas yra iš tų, ku ris turiką pa sa ky ti jau ni mui ir mie laisu jais dir ba“, – sa kė „Žal gi rio“vy riau sia sis tre ne ris Gin ta rasKra pi kas.M.Brow nas di džiau sią krūvįtu rės žais da mas Eu ro ly go je, oLie tu vos ir Bal ti jos krep ši nio lygose ame ri kie tis bus tau so ja mas.M.Brow nas yra iš tų, kuristu ri ką pa sa ky ti jaunimui.Ga li bū ti, kad „Žal gi rio“ gy nėjųli ni ją dar pa pil dys 23-ejų 194cm ūgio Mar ty nas Po cius, pa staraisiais me tais at sto va vęs Du ke‘ouni ver si te to ko man dai.Po FI BA spren di mo, kad MantasKal nie tis pri klau so „Žal giriui“,su stip rė jo vil tis, kad gynėjas liks Kau ne, ta čiau Tre vi zo„Be net ton“ (Ita li ja) dar ke ti natęs ti ko vą dėl jo.Dar daug ne ži no mų jųKau no klu bas po praė ju sio se zo notu ri ga lio jan čias su tar tis su Žy gimantu Ja na vi čiu mi, Ša rū nu Va siliausku, Po vi lu But ke vi čiu mi, Artūru Mi lak niu ir Vy te niu Či žaus ku.Pra tęs ta su tar tis ir su praė ju sį sezoną ko man do je žai du siu Dai niumiŠa len ga. Kol kas neaiš ku, ar„Žal gi ry je“ liks Pau lius Jan kū nasir Ta das Kli ma vi čius.Klu bas ti ki si iš sau go ti praė jusiose zo no ly de rį P.Jan kū ną, tačiaušiuo me tu jo agen tai dar žvalgosi į už sie nio klu bus.„Kal bė jau si su Pau liu mi ir žinau,kad jis tik rai dar neat me tė„Žal gi rio“ pa siū ly mo. Ta čiau jisšiuo me tu yra la bai pa klau sus žaidėjas ir vi sos kor tos – jo ran ko se,– tei gė G.Kra pi kas. – Kiek vie nasžai dė jas no ri ge riau sio va rian to,to dėl P.Jan kū nas dar tik ri na ir kituspa siū ly mus.“G.Kra pi kui šiuo me tu ak tualiausia yra vi du rio puo lė jo po zicija: „Kai ne pa vy ko pri si vi lio tipa jė gių lie tu vių „cent rų“, ta poaiš ku, kad į šią po zi ci ją teks ieškoti už sie nie čio. Ir jei gu iš vyk tųP.Jan kū nas, jam pa mai nos tek tųdai ry tis sve tur, nes pa na šaus lygiosa vo žai dė jo ne be ras tu me.“Esant to kiai pa dė čiai, „Žalgiriui“ pra vers tų per spek ty vus18-me tis 213 cm ūgio D.Motiejū nas, ta čiau jo akys la biaukryps ta į Tre vi zo „Be net ton“klu bą, kur jam siū lo mos la baige ros są ly gos.Ne no ri sku bo tų spren di mųG.Kra pi kas su esa mais žai dė jaispa si ren gi mą nau jam se zo nui ketina pra dė ti tarp rugp jū čio 7 ir 10d., kai iš jau nių ir jau ni mo rink tiniųsu grį žę žai dė jai ke le tą die nųpail sės.• Pas pir tis: M.Brow nas tu rė tų bū ti nau din gas jau nai „Žal gi rio“ ko man dai.AFP nuo tr.Pas ku ti nis grįš 16-me tis 189cm ūgio V.Či žaus kas, ku ris šiuome tu sėk min gai rung ty niau jaEu ro pos jau nių (iki 18 me tų) čempiona te Pran cū zi jo je.„Sup ran ta ma, kad no rė tų si tuome tu tu rė ti vi są ko man dą, betne no ri me sku bė ti ir dėl to priimtine tei sin gų spren di mų“, – sa kėG.Kra pi kas.Jau niams – iš ban dy mas ket virt fi na liuGe di mi nas Rek lai tisg.reklaitis@diena.ltLie tu vos 18-me čiai ban dyspa da ry ti vis ką, kad iš veng tųdve jais me tais vy res nių krepšinin kų li ki mo Eu ro pos čempiona te.• Ly de ris: J.Va lan čiū nas – svar biau sias 18-me čių rink ti nės rams tis.Min dau go Ažu ši lio nuo tr.Žai dė be pra lai mė ji mųLy giai po sa vai tės dar vie na Lietuvos rink ti nė sto ja į ket virt fi na lį.Rim vy do Sa mu lė no ko man dai šisbar je ras su žlug dė vil tis apie medalius, bet Mar ty no Li nar to treniruo ja mi jau niai ban dys pa galiaunu trauk ti šios va sa ros ša liesna cio na li nių ko man dų ne sėk miųse ri ją.18-me čių rink ti nės var žo ve šįva ka rą Eu ro pos čem pio na to ketvirtfi na ly je bus Kroa ti jos rink ti nė.„Spe cia laus pa si ren gi mošioms rung ty nėms nė ra. Sup rantama, kad ket virt fi na lis – ne grupėsvar žy bos, bet mes į kiek vienąma čą žiū ri me kaip į pa sku ti nį.Vai ki nai ir pa tys su pran ta ketvirtfi na lio svar bą, to dėl nea be jo ju– pa da ry si me vis ką, kad pra tęstume ko vą dėl me da lių“, – dienraščiui tei gė rink ti nės stra te gasM.Li nar tas.Lie tu viai iki ket virt fi na lio Mece(Pran cū zi ja) vie nin te liai žygiavo be klup te lė ji mų. Išs ky russun kią pir mą ją per ga lę prieš Italiją (86:85), li ku sias pen kias dvikovas M.Li nar to auk lė ti niai laimėjo vi du ti ne 27 taš kų per sva ra.Pas ku ti nė se F gru pės rung ty nė setre čia die nį va ka re lie tu viai 90:81įvei kė tur kus.Ko zi ris – ly gi ko man daLie tu vos rink ti nė pir mau ja čempiona te pa gal re zul ta ty vu mą (87,3tšk.), dvi taš kių (54,1 pro c.) ir tritaškių taik lu mą (35,5 pro c.), at kovotus ka muo lius (46,7). Lie tu viaiyra ant ri pa gal re zul ta ty vius perdavi mus (16,3) ir blo kuo tus me timus(5,3).Į ge riau sių jų de šim tu kus patenka ir at ski ri mū sų rink ti nėsžai dė jai. Eu ro pos jau nu čių čempiona to nau din giau sias žai dė jasvi du rio puo lė jas Jo nas Va lan čiūnasyra ket vir tas pa gal pel no mustaš kus (17,8), tre čias – pa gal at kovotus ka muo lius (10) ir taik liausiaime ta dvi taš kius (75 pro c.).Prie tri taš kio li ni jos nie kas neprilygs ta Sau liui Kul vie čiui (63,6pro c.), o Au gus tas Pe čiu ke vi čiusyra ant ras pa gal re zul ta ty viusper da vi mus (5,5).„Mū sų stip ry bė – daug ly giaverčių žai dė jų. Jei vie nam ar kitamne si se ka, ki ti pen ki vis tiekpa da rys sa vo dar bą“, – pa brė žėM.Li nar tas.Kroa tus tem pia įžai dė jasDi džiau sią gal vos skaus mą Lietuvos rink ti nės tre ne riams ke liakroa tų ly de ris To ny Prost ra nas.185 cm vik rus įžai dė jas pir maujačem pio na te pa gal taš kus (22)ir re zul ta ty vius per da vi mus (7,5).T.Prost ra nui ge riau siai tal ki napuo lė jai Di no Ja ko lis (10,2 tšk., 7atk. kam.), Dra ga nas Še kel ja (9,5tšk., 6,3 atk. kam.), To ni Brnašas(9,2 tšk., 4,8 atk. kam.) ir vidurio puo lė jas Do ma go jus Bu balo(9,3 tšk.).Su ba lan suo tą ir pro tin gą žaidimą žai džian tys kroa tai čempiona tą pra dė jo ke tu rio mis pergalė mis iš ei lės, o sa vo rei ka lussu si ga di no po ap mau džių pra laimėji mų pran cū zams ir ser bams.„Kroa tai tu rė jo tam tik rų vidinių pro ble mų, trau mų. Bet mesla biau rū pi na mės ne tuo, kaip atrodys var žo vai, o tuo, kaip žai simemes pa tys“, – ti ki no Lie tu vosrink ti nės stra te gas.Lie tu vos ir Kroa ti jos jau niai įko vą stos šian dien 19 val. Pus finaly je šios po ros lai mė to jos lauksPran cū zi ja ar ba Ru si ja.Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci ja(LKF) M.Li nar to rink ti nei yra iškėlu si tiks lą užim ti 1–6 vie tą.Naujienos trumpai• Plau ki mas. Pa sau lio plau kimočem pio na te Ro mo je (Ita li ja)to liau ge ri na mi Lie tu vos re kordai.Lie tu vos plau ki mo fe de racijos po rta le (ltus wim ming.com)ra šo ma, kad kau nie tė Ur tė Kazake vi čiū tė pa tei kė kol kas didžiausią staig me ną šia me pa sauliočem pio na te. Plauk da ma 200m krū ti ne plau ki kė iš ko vo jo 25-ąvie tą tarp 62 star ta vu sių spor tininkių ir net 11 sek. pa ge ri no sa voas me ni nį re zul ta tą. Taip pat buvopa ge rin tas 30-ies me tų se numoLi nos Ka čiu šy tės Lie tu vos rekordas. Nuo šiol jis ly gus 2 min.28,13 sek. Tai taip pat mer gaičiųiki 17 me tų re kor das. Aukš tąplau ki mo bū do krū ti ne Lie tu vosly gį dar kar tą pa tvir ti no anykštėnas Gied rius Ti te nis, pa ge ri nęsdar vie ną re kor dą. 200 m krū tinenuo to lį įvei kęs per 2 min. 9,28sek., Gied rius 1,55 sek. pa ge ri nosau pa čiam pri klau siu sį Lie tu vosre kor dą ir, užė męs 7-ą vie tą iš 79star ta vu sių, va kar va ka re plau kėpus fi na ly je.• Krep ši nis. Lie tu vos rink ti nėspuo lė jas 27-erių 202 cm ūgio SimasJa sai tis ofi cia liai su da rė vie nųme tų su tar tį su Stam bu lo „Ga latasa ray Ca fe Crown“ eki pa. Lie tuviu,ku ris praė ju sį se zo ną rung tyniavo Ba da lo nos „DKV Jo ven tut“ko man do je, taip pat do mė jo si Alikantės „Lu cen tum“ klu bas.

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.ltKLASIFIKUOTI SKELBIMAI 13KarjeraSiūlo darbąReikalingi statybininkai. Vidaus apdaila,betonavimas, plytelių klojimas. Tel. 8 60415 352.425512PaslaugosStatybos ir remontoArteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas.Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel.8 686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020(Linas). www.melkerlita.lt.347058Įmonė atlieka elektros montavimo ir varžųmatavimo darbus, dokumentacijos rengimas.Tel. 8 698 87 786.413956Skaldome akmenis, iš akmenų mūrijametvoras, terasas, laiptus, židinius, klojamegrindinius. Atliekame statybos, remonto,apdailos darbus. Tel. 8 607 27 916.386350Staliaus paslaugos. Baldai. Tel. 8 653 11 449.388960Tinkavimas, GKP montavimas, glaistymas,dažymas. www.cesada.lt. Tel. 8 620 52 817,e. paštas cesada@cesada.lt.374302Vidaus durys: pušinės, faneruotos, laminuotos.Pigiai. Pristatymas ir montavimasper 3 dienas. www.duryspigiau.lt.Tel. 8 652 92 016.298728Vidaus ir šarvuotos durys. Nauji modeliai.Gera kaina. Montavimo paslaugos.www.deltadurys.lt. Tel. 8 683 39 957,(8 5) 239 2971.368905Vidaus ir šarvuotos durys, laminuotos, faneruotos,medinės – už mažiausią kainą.Spalvų, raštų įvairovė. Montavimas. Garantija.Tel. 8 605 32 023, 8 678 53 714.408547Statybines medžiagasHAUS mūro blokeliai tik 167 Lt/m 3 , pamatų– nuo 145 Lt/m 3 , www.haus-blokeliai.lt.Kainos be PVM. Pristatymasvisoje Lietuvoje. Tel 8 684 15 017. Dirbamebe išeiginių.422542Didmeninėmis kainomis parduodame statybines,vidaus ir išorės apdailos medžiagasbei tvirtinimo elementus. UAB „Lakrija“Vilnius, Antakalnio g. 21. Tel. 8 5 2302248. Mob. 8 611 23 094090731Kitas prekesPaminklai, antkapiai, tvorelės – gamintojokaina. DIDELĖS nuolaidos. Kauno g. 28,Vilnius, tel. 233 2766, 8 687 91 227.388092PerkaSuperkame įvairių markių automobilius.Gali būti daužti ir nevažiuojantys. Sutvarkomedokumentus. Atsiskaitome iš karto.Tel. 8 676 71 261.420153NuomojaNuomoju poilsinius namelius su visaispatogumais Molėtuose. Patogi vieta:šalia „Skulptūrų parkas“, ežeras, netolimiesto centras. Namelyje gali apsistoti4–6 žmonės. Tel. 8 653 58 201.090516Skubiai išnuomojamas nuosavas namas(su baldais ir visa buitine technika) Antakalnyje,Pavilnio parko apsuptyje (nuomiesto centro 20 min. pėstute). Kreiptistel. 8 675 33 928.090731IšsinuomojaIšsinuomotume patalpas baldų prekybaiVilniuje. Pageidaujamas plotas nuo 300iki 500 kv. m. Siūlyti įvairius variantus. Tel.8 699 66 800.419744Kviečia mokytisVairavimo mokykla „Draiveris“. A1, A, B, C,CE kat. Tel. (8 5) 270 0105, 8 640 26 689.www.draiveris.lt. Taikome nuolaidas!408483UAB „Kelio iliuzija“. A, B, C, D, CE kategorijųvairavimo kursai. Studentams ir mokiniams– nuolaidos. Laisvės pr. 55-222, Vilnius,tel. 242 5251, 8 688 16 442. Savanoriųpr. 46, tel. 8 600 73 226, 213 2984.Lauko g. 20, Lentvaris, tel. 8 671 67 972.408581ĮvairūsTeismo informacijakelionių organizatorius„Star express“Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miestoapylinkės teismo praneša įkeisto daikto savininkeiNatalijai Horbachovai, gyv. M.Pretorijausg. 1-20, Vilnius, kad 2009 05 22priimta nutartis Nr. 135-2N/2009, kuria nutartauž skolą parduoti iš varžytinių įkeistusdaiktus: 329/1827 dalį žemės sklypo, un.Nr. 250100170104, esančio Palangoje, Užkanavėsg. 62/ Žilvino g. 2, žemės sklypą,un. Nr. 250100170027, esantį Palangoje,Užkanavės g. 62/ Genio g. 2, ir butą un.Nr. 4400097837027806, esantį Palangoje,Užkanavės g. 62-3/ Žilvino g. 2-3 (Hipotekoslakštas užregistruotas 2007 05 31Nr. 3991, kodas 03120070007350).425574Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Laisvėspr. 79A, Vilnius) teisėjas A. Žiedelis iškėlėcivilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikostransporto priemonių draudikų biuroieškinį atsakovui Aleksandr Radzevič dėl3336,1 Lt nuostolių priteisimo. AtsakovasAleksandr Radzevič per 20 dienų nuo pranešimopaskelbimo spaudoje dienos privalopateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovasper nustatytą terminą nepateiks atsiliepimoį ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimąuž akių.425480Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teismeiškelta civilinė byla Nr. 2-15607-803/2009pagal ieškovo „Swedbank”, AB ieškinį atsakovuiAleksandr Merlin dėl 2163,31 Ltskolos priteisimo. Atsakovas AleksandrMerlin turi teisę per 14 dienų terminą, skaičiuojamąnuo šio pranešimo paskelbimodienos, pateikti Vilniaus miesto 1 apylinkėsteismui (Laisvės pr. 79A, Vilniaus m., teisėjaR.Petkuvienė) atsiliepimą į pareikštą ieškinį.Atsakovui nepateikus atsiliepimo teismasgali priimti sprendimą už akių.425375UžuojautaKelionių organizatorius„Guliverio kelionės“Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme yraiškelta civilinė byla Nr. 2-6637-155/09 pagalieškovo „Swedbank”, AB ieškinį, pareikštą atsakovamsAudriui Rusevičiui, Ingridai Rusevičieneidėl skolos priteisimo. Teisme gauti ieškovoprocesiniai dokumentai laikomi įteiktaisatsakovams nuo šio skelbimo spaudoje dienos.Atsakovai per 14 dienų nuo šio paskelbimogali pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Nepateikusatsiliepimo į ieškinį byloje gali būti priimtasteismo sprendimas už akių.424712Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teismeyra iškelta civilinė byla NR. 2-6687-155/09pagal ieškovo UAB „General Finansing“ ieškinį,pareikštą atsakovui Vitali Grigorjev,dėl skolos priteisimo. Teisme gauti ieškovoprocesiniai dokumentai laikomi įteiktaisatsakovui nuo šio skelbimo spaudoje dienos.Atsakovas per 14 dienų nuo šio paskelbimogali pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Nepateikusatsiliepimo į ieškinį byloje gali būtipriimtas teismo sprendimas už akių.424696Skaudžią netekties valandą dėl mylimo tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiamePetrą Auštrevičių.Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus MasiulisKelionių oazė„Travel Oasis”TransportoLietuva–Anglija. Vežame keleivius, siuntinius,krovinukus, taikome perkraustymopaslaugas. Tel. 8 650 98 881,+447703740151.387546Pervežame baldus, krovinius mikroautobusu(12 kub. m). Nebrangiai. Be išeiginių.Tel. 8 616 70 742.405238Siuntiniai ir kroviniai Airija–Lietuva–Airija.www.mvtransport.lt. Tel. +370 686 81 182,e. paštas mvtransport@live.com.424716Krovinių pervežimas. Perkraustymo paslaugos.Tel. 8 630 71 205.090731KitosPastatų inventorizacija, geodeziniai matavimai,topografinės nuotraukos, sklypųpadalijimas. Laisvės pr. 60-1005; www.aplanas.lt. Tel. 8 650 60 787.422793Patalpų apsaugos ir stebėjimo sistemos.Tel. 8 650 77 470. www.samperna.lt.423493ParduodaNekilnojamąjį turtą10 a Vilniaus rajone, Ukmergės pl. (namųvalda, 17 km nuo Vilniaus). Tel. 8 699 41388.417866Parduodamas 10 arų namų valdos sklypasprie Vilniaus, Ukmergės plente, 19 km. Šaliamiško, puikūs vaizdai. Kaina tik 39 000už sklypą! Tel. 8 614 00 903.411120Parduodami nauji butai prie miško Lazdynuose,Jonažolių g. www.pavasaris.net.1 kv. m kaina nuo 3 900 Lt. Tel. 8 614 00 903.417465Visiškai įrengtą gyvenamąjį namą Gargžduose(2006 m., 196 kv. m, 2 aukštai, visoskomunikacijos, asfaltas, 12 a sklypas).Tel. 8 673 92 926.417279Kelionių organizatorius„keliautojų klubas“Konstitucijos pr. 23C-101, VilniusTel. (8-5) 272 5100; 272 5708info@keliautojuklubas.ltwww.keliautojuklubas.ltPlanuojate keliauti į šiltus kraštus?O gal jau ruošiate kalnų slides?Kreipkitės į mus.Mes Jums pasiūlysime:• geresnę kainą;• įdomesnį maršrutą;• mažiau rūpesčių.Naudingi patarimai – nemokamai.Kelionių organizatorius„Grūda“M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, Vilnius.Tel. (8-5) 215 0077,vilnius@gruda.lt, www.gruda.ltKelionės autobusu:Pietų Kroatija 08 12, 19, 26; 09 02, 12Baltijos Kruizas 08 05, 07, 19, 26Norvegija 08 06Slovakija 08 08, 15, 22Austrijos Alpės 08 08, 15, 22Čekijos kalnai, pilys, miestai 08 12Šveicarija, Nica, Monblanas 08 13Italija 08 15; 09 05Prancūzija, Beniliuksas, Vokietija 08 18Bavarija, Tirolis 08 25Ispanija, Marokas 09 10Sicilija, Malta 09 11Olimpinė Graikija 09 12Korsika, Sardinija 09 26www.starexpress.ltTURKIJAOzcan 2+* /pusr. – 799 Lt/asm.Star 3* /visk. įsk – 999 Lt/asm.Boulevard 3* /pusr. ir vakar. –1199 Lt/asm.Tac Premier 4* /visk. įsk. –1629 Lt/asm.TUNISASEl Kaiser 2* /pusr. – 899 Lt/asm.Le Khalife 3* /pusr.,vak. – 1199 Lt/asm.Houria Palace 4* /visk. įsk. –1399 Lt/asm.Jinene 3* /visk .įsk. – 1299 Lt/asm.Dėl išsamesnės informacijos kreipkitėsį savo turizmo agentūrą!KELIONIŲ ORGANIZATORIUS„EURA“Tel. visoje Lietuvoje 8 614 54 900,Kaune (8 37) 209 203,Klaipėdoje (8 46) 301 301,Vilniuje (8 5) 243 0467.www.eura.ltPietų Kroatija (Makarska) 12 d./11 n. –nuo 1150 Lt/asm. Išvykimas kiekvienąšeštadienį. Nemokamos ekskursijos:Sarajevas, Plitvicos ež., Dubrovnikas,Splitas, Gracas, Budapeštas.Slovėnija 08 15 – nuo 1150 Lt/asm.Čekija, Ryga–Stokholmas laivu,Talinas.Kelionės lėktuvu (Turkija, Ispanija,Graikija, Bulgarija, Tunisas ir t. t.)Lėktuvų ir keltų bilietai, autobusųnuoma.J.Lelevelio g. 4, Vilnius.Tel. (8 5) 266 0700, 266 0701,www.guliveriokeliones.ltNorvegija. Pigiau nebūna – tik nuo1430 Lt! 08 07, 20Pietų Kroatija (šeštadieniais) –nuo 1120 LtParyžius–Beniliuksas 08 05, 19 –nuo 1320 LtItalija–Kapris 08 15 – 1399 LtŠveicarija 7 d. 08 15 – 1214 LtAustrijos Alpės, Slovakijos Tatrai(šeštadieniais) – nuo 656 LtGraikija 09 26 – 2249 LtVisos kelionės autobusu ir lėktuvu!KELIONIŲ ORGANIZATORIUS„Krantas Travel“Vienuolio g. 6, Vilnius.Tel. (8 5) 231 3314,vilnius@travel.lt, www.krantas.ltMaironio g. 13, Kaunas. Tel. (8 37)208 000. www.travel-oasis.ltVisos kelionių paslaugos: poilsinėskelionės, savaitgalio kelionės, lėktuvųbilietai, viešbučių užsakymai...Pačiam populiariausiam atostogų metuiiki 08 28 išskirtinis pasiūlymas Antalijoskurorte, Turkijoje!5* AI, 7 n. – tik 1519 Lt/asm.!4* AI, 7 n. – tik 1195 Lt/asm.!Ypatingas pasiūlymas rugpjūčio 4 d.poilsiui Egipte, Hurghadoje!5* AI, 9 n. – tik 1775 Lt!Daugiau informacijostel. 8 619 99888 arba 8 37 208000.YPAČ ŽEMŲ KAINŲ AKCIJA!Iki 2009 08 09 žiemos sezonokelionėms:Hurgada nuo 1429 LtŠarm El Šeichas nuo 1529 LtTenerifė nuo 1609 LtSlidinėjimas Italijoje nuo 1569 LtApgyvendinimas Italijoje nuo 289 Lt

14 MEnas ir pramogosvilniausdiena.lt Penktadienis, liepos 31, 20096.00 Labas rytas.9.00 „Kelno kriminalinėpolicija“ (N-7).10.00 „Makleodo dukterys“.11.00 Akiračiai.TiesioginėLietuvos radijo laida.12.00 Talentų ringas (k).13.45 Klausimėlis (k).14.00 „Neskubėk gyventi“.14.30 „Vidury vandenyno“.15.00 „Likimo valsas“.15.30 LTV popietė. Aktualijų laida.16.30 „Makleodo dukterys“.17.30 „Kelno kriminalinėpolicija“ (N-7).18.30 Šiandien (su vertimuį gestų k.).18.57 Sportas. Orai.19.05 Pagauk kampą. Linksmiausiosimprovizacijos.19.30 „Komisaras Reksas“ (N-7).20.25 Loterija „Perlas“.20.30 Panorama. Verslas. Kultūra.21.00 Sportas. Orai.21.10, 22.05 „Jūros šventė 2009“.Koncertas „Triumfo arka“.Dalyvauja Kauno simfoninisorkestras, LRT grupė, solistaiLiudas Mikalauskas, VaidasVyšniauskas, Vaida Genytė, IevaPrudnikovaitė, Jeronimas Milius,Egidijus Bavikinas ir kt. DirigentasModestas Pitrėnas. Tiesioginėtransliacija iš Klaipėdos.22.04 Pertraukoje – Loterija „Perlas“.23.30 Vesterno klasika. „Dangaus vartai“(JAV, 1980 m.) (N-14).6.00 „Priesaika“ (k).7.00 „Samurajai X“.7.25 „Edas, Edis ir Edys“ (k).7.50 Lolita. Be kompleksų (N-7).8.50 „Laukinukė“.9.50 Krizzzė (N-7) (k).10.30 „Gintarinis atspindys 2009“.12.35 Kakadu (N-7) (k).13.05 „Magija“.13.35 „X menai“.14.05 „Betmenas ir narsuoliųkomanda“.14.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.15.00 Vaikų „Warner Bros.“„Edas, Edis ir Edys“.15.30 „Amžinai tavo“.16.30 „Uždrausti jausmai“.17.30 „Meilė ir kerštas“.18.45 Žinios. Sportas. Orai.19.10 Vasara su blondinėmis. Koncertas.21.00 Nuotykių filmas „Manomamos meilužis“(JAV, 2008 m.) (N-7).23.05 Kriminalinė drama„Sumokėti viską“(JAV, 1999 m.) (N-7).1.10 Siaubo trileris „Nuodai“(JAV, 2005 m.) (N-14).6.40 Teleparduotuvė.6.55 „Kempiniukas“.7.25 „Simpsonai“ (N-7).7.55 „Bjaurusis ančiukas“.8.55 „Meilės sūkuryje“.10.00 „Moterys meluoja geriau“.11.00 „Laukinis gyvenimas“ (8, 9).13.05 „Malkolmas vidurinysis“.13.35 „Titanų klasė“ (6).14.05 „Patrakėlės katės“.14.35 „Kempiniukas“.15.05 „Simpsonai“ (N-7).15.35 „Naivuolė“.16.40 „Maištingoji siela“ (N-7).18.45 TV3 žinios, kriminalai.19.00 TV3 sportas, orai.19.10 DiArchy kodas (N-7).20.10 Didysis TV3 penktadienio filmas.Komedija „Kietas tėtušis“(JAV, 1999 m.) (N-7).22.10 Komedija „Mirtis jai tinka“(JAV, 1992 m.) (N-7).0.15 Romantinė komedija„Gelbėkit mus nuo Evos“(JAV, 2003 m.) (N-7).2.25 „Telejazz“ (N-14).7.00 Televitrina.7.20 „Džesė. Bjaurusisančiukas iš Indijos“ (k).8.10 Muzikinė popietė (k).8.40 „Ateities miestas“ (k).9.05 „Baimės faktorius“ (N-7) (k).10.00 „Mentai. Žmogžudysčiųskyrius II“ (N-7) (k).11.05 Iš Rosamunde Pilcher melodramųkolekcijos. Melodrama„Vilties sparnai“ (Vokietija,2007 m.) (N-7) (k).TV programa, penktadienis12.45 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k).13.45 „Iziubrio medžioklė“ (N-7) (k).14.50 „Džesė. Bjaurusisančiukas iš Indijos“.15.45 Muzikinė skrynelė.16.15 „Ateities miestas“.16.45 „Baimės faktorius“ (N-7).17.45 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7).18.45 „Smogiamoji jėgaV“ (N-7) (3).20.00 Žinios. Kriminalai.Sportas. Orai.20.20 „Ratu“. Ekologinė laida.20.35 „Ekstremalūs pokštai“ (6).21.05 „Amerikos talentai II“.22.45 Europos taurė 2009 ir 10-asisjubiliejinis galiūnų turnyras.„Nemuno galiūnas 2009“.0.05 Trileris „Koduotojas“(JAV, 2002 m.) (N-7).1.50–6.00 „Bamba“ (S).14.05 „Dainų dainelė 2008“.14.50 Leonardas Bernsteinas.„Mišios“. Dalyvauja LVSO,Kauno valstybinis choras,berniukų ir jaunuolių choras„Ąžuoliukas“ ir solistai (k).16.40 Tapatybės labirintai.17.10 „Šilko kelias“ (k).17.50 Popietė su Algimantu Čekuoliu.18.20 Tarptautinis menųčempionatas „Art-o-thlon“.19.30 LTV aukso fondas. „Gyvenimaspo klevu“ (2) (1988 m.).20.35 Pasaulio dokumentika.„Kinija bunda“ (1)(Prancūzija, 2007 m.).21.30 Panorama. Verslas. Kultūra.22.01 Sportas. Orai.22.10 Drama „Gyvenimas tavorankose“ (Prancūzija,2004 m.) (N-7).9.45 Teleparduotuvė.10.00 „Topmodeliai“ (N-7).11.00 „Ksena: karingoji princesė“.12.00 „Žvaigždžių vartai SG-1“ (N-7).13.00 „Kobra 11“.14.00 „Vilas ir Greisė“ (N-7).14.30 Teleparduotuvė.15.00 „Karalius Hilas III“ (N-7).16.00 „Topmodeliai“ (N-7).17.00 „Ksena: karingoji princesė“.18.00 „Žvaigždžių vartai SG-1“ (N-7).19.00 „Kobra 11“.20.00 „Vilas ir Greisė“ (N-7).20.30 „Kelionių startas“.21.00 „CSI Niujorkas“ (N-14).22.00 „Norite – tikėkite,norite – ne!“23.00 Kriminalinis s.„Kaulai II“ (N-14).0.00 „Kompromituojančiossituacijos“ (S).0.30 „Plikšių juokeliai“ (N-14).8.00 „Gyvenimo prieskoniai“.9.00 „Visos žvaigždės“ (7) (k).9.25 „Vėžliukai nindzės“.9.50 „Galingasis šuo Kriptas“.10.15 „Fantastiškas ketvertas“.10.40 „Betmenas ir narsuoliųkomanda“ (8) (k).11.05 „Didysis filmukų šou“.11.30 „Samurajai X“.11.55 „Draugai I“ (N-7).12.30 „Slaptas Europosžinduolių pasaulis“ (5) (k).13.30 „Tekila ir Bonetis“.14.30 „Užburtoji meilė“.15.30 „Gyvenimo prieskoniai“.16.30 „Visos žvaigždės“ (8).16.55 „Vėžliukai nindzės“.17.25 „Draugai I“ (N-7).18.00 „Slaptas Europosžinduolių pasaulis“ (6).19.00 „Tekila ir Bonetis“.20.00 „Užburtoji meilė“.21.00 Penktadienio detektyvas.„Midsomerio žmogžudystės VIII.Midsomerio rapsodija“(D.Britanija, 2005 m.) (N-7).23.00 „Kitas!“ (N-14).23.30 „Tekila ir Bonetis“.0.30 „Užburtoji meilė“.7.10 Reporteris. Orai (k).8.05 Lietuva tiesiogiai (k).8.25 Penktoji pavara (k).9.25 „Pašėlę laužytojai“ (k).10.15 „Topai“. „20 turtingiausiųpramogų pasaulio moterų“.11.15 Pradėk nuo savęs (k).11.45 Girių takais (k).12.15 Super L.T. (N-7) (k).13.05 Reporteris. Orai (k).14.00 Lietuva tiesiogiai (k).14.25 „Iššūkis – mis Lietuva“ (k).15.15 Kodas N97 (k).16.00 Žinios. Orai.16.05 „Sužeista širdis“.17.00 Žinios. Orai.17.05 Mėta Meškinija.18.00 Žinios. Orai.18.20 Kodas N97 (k).19.00 Žinios. Orai.19.10 Super L.T. (N-7) (k).20.00 Žinios. Orai.20.10 „Mitų griovėjai“.21.00 Reporteris. Orai.21.50 Kodas N97.22.40 Gyvai. DalyvaujaVita Rusaitytė.0.30 Penktoji pavara (k).16.00 Televitrina.17.00 Atrankos į pasauliofutbolo čempionatą diena.Rumunija–Lietuva.18.45 Rusija–Velsas).20.30 Lietuva–Austrija.22.15 Kroatija–Anglija.11.00 Golfas. PGA turas. „RBCCanadian Open“. Antra diena.14.00 Futbolas. Vokietijos DFB taurė.„Bayer“–„Werder“.16.00 Tenisas. „ATP Allianz SuisseOpen“. Ketvirtfinalis.20.25 Golfas. PGA turo apžvalga.20.55 Totalus regbis.21.25 Futbolas. Vokietijos DFB taurė.Pirmas ratas. „SV WehenWiesbaden“–„VfL Wolfsburg“.6.00 Pusryčių klubas.9.00 MTV gyvai. Gnarls Barkley (k).10.00 Top 10 @ 10. New Wave.11.00 MTV ruletė.12.00 MTV amour.13.00 Smells Like 90’s.14.00 MTV Euro Top 20 (k).15.00 Wishlist.17.00 Hitlist Base Chart.18.00 Rock Chart.19.00 World Chart Express.20.00 UK Top 10.21.00 Šokių aikštelės dešimtukas.22.00 Top 10 @ 10.Žiūrovų pasirinkimas.23.00 MTV gyvai.0.00 MTV Beat.5.00 Chillout Zone.6.00 Labas rytas.9.00 Malachovas +.10.00 Mados nuosprendis.11.00 Naujienos.11.30 Suprasti. Atleisti.12.05 „Verteivos. Būti kartu“.13.00 Kitos naujienos.13.25 Noriu žinoti.14.00 Naujienos.14.15 Detektyvai.15.00 Susituokime.16.10 „Sužadėtuvių žiedas“.17.15 Federalinis teisėjas.18.10 Pokalbių šou „Tegul kalba“.19.00 Stebuklų laukas.20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“.20.40 „Pėdsakas“.22.05 Trileris „Pasmerktasis“.23.50 Vaid. f. „Žmogus, kurio nebuvo“.1.45 Žvaigždėlaivis.1.55 Muzika.3.00 Komiška drama „Amelija išMonmartro“.5.00 Romantinė komedija„Pašoksime?“7.00 Drama „Favoritas“.9.30 Komedija „Dubleris“.11.00 Komiška drama„Žiema praeina“.13.00 Fantastinė komedija„Nematomo žmogausišpažintis“.15.00 Drama „Vanduo“.17.00 Kriminalinis trileris„Spartanas“.19.00 Komedija „Aš myliu Huckabees“.21.00 Komiška drama „Amelija išMonmartro“.23.00 Drama „Lorelio kanjonas“.1.00 Drama „Vienos violončelėsistorija“.KinasFORUM CINEMAS AKROPOLISOzo g. 25„Metro užgrobimas“ (veiksmo filmas,JAV, Didžioji Britanija) – Premjera. Iki6 d. 11, 13.40, 16.30, 19, 21.45 val.„Hana Montana“ (muzikinė dramašeimai, JAV) – Premjera. Iki 6 d. 11.40,14, 16.15, 18.40, 21.15 val.„Mano sesers globėjas“ (drama, JAV) –Knygų klubo seansas. 6 d. 18 val.„Bruno“ (komedija, JAV) – Iki 6 d.10.45, 13, 15.20, 17.30, 19.50, 22 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykiųkomedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki6 d. 10.30, 12.40, 14.45, 17.15, 19.20,21.30 val.„Paskutinis namas kairėje“ (kriminalinėsiaubo drama, JAV) – Iki 6 d. 11.20,14.15, 17, 20 val.„Haris Poteris ir netikras princas“(fantastinis, mistinis nuotykių filmas,Didžioji Britanija) – Iki 6 d. 10.15,13.20, 16.45, 20.15 val.„Transformeriai: nugalėtojų kerštas“(fantastinis veiksmo filmas, JAV) – Iki6 d. 12, 21 val.„Visuomenės priešai“ (kriminalinėdrama, JAV) – Iki 6 d. 15, 18 val. (6 d.seansas nevyks).„Piršlybos“ (romantinė komedija, JAV)– Iki 6 d. 12.20, 18.15 val.„Pagirios Las Vegase“ (komedija, JAV)– Iki 6 d. 14.30, 20.30 val.FORUM CINEMAS VINGISSavanorių pr. 7„Lengvabūdė marti“ (romantinėkomedija, Didžioji Britanija, Kanada) –Premjera. Iki 6 d. 12.20, 14.30, 16.50,19, 21.15 val.„Metro užgrobimas“ (veiksmo filmas,JAV, Didžioji Britanija) – Premjera. Iki6 d. 11.20, 13.50, 16.30, 19.20, 22 val.„Hana Montana“ (muzikinė dramašeimai, JAV) – Premjera. Iki 6 d. 11,13.20, 15.40, 18.20, 20.45 val.„Mano sesers globėjas“ (drama, JAV)– Labdaringas seansas. 5 d. 19.20 val.Knygų klubo seansas. 6 d. 18.30 val.„Bruno“ (komedija, JAV) – Iki 6 d. 12,14.10, 16.10, 18.40, 21.30 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykiųkomedija šeimai, JAV, lietuviškai, 3D) –Iki 6 d. 11, 13.40, 16.30, 19.20, 22.10 val.„Ledynmetis 3“ (animacinė nuotykiųkomedija šeimai, JAV, lietuviškai) – Iki6 d. 12 val.„Haris Poteris ir netikras princas“(fantastinis, mistinis nuotykių filmas,Didžioji Britanija) – Iki 6 d. 11.40,14.45, 17.50, 21 val.„Gomora“ (kriminalinė drama, Italija)– Iki 6 d. 12.30, 15.20, 18.15, 21.15 val.„Visuomenės priešai“ (kriminalinėdrama, JAV) – Iki 6 d. 12.45, 18.30 val.(31, 5, 6 d. seansas nevyks).„Paskutinis namas kairėje“ (kriminalinėsiaubo drama, JAV) – Iki 6 d. 16,21.40 val.„Transformeriai: nugalėtojų kerštas“(fantastinis veiksmo filmas, JAV) – Iki6 d. 14.20 val.Festivalis „Kinas prieš melą“„Barzakh“ – 1 d. 19 val.„Trys melancholijos kambariai“ – 1 d.19 val.„Žmogus be praeities“ – 1 d. 20.30 val.„Greitkelio susitarimai“, „Netikėjimas“– 2 d. 18 val.„Aš pasisamdžiau žudiką“ – 2 d.20.30 val.„SKALVIJOS“ KINO CENTRASA.Goštauto g. 2/15„Repriza“ (drama, Norvegija) – 31 d.18 val.„Irina Palm“ (drama, Belgija, Liuksemburgas,Didžioji Britanija, Vokietija,Prancūzija) – 31 d. 20 val.„Adomo obuoliai“ (juodoji komedija,Danija) – 1 d. 19.30 val.ARTscape filmų programa„Raudoni bateliai“ (drama, DidžiojiBritanija) – 1 d. 17 val.TeatrasN.V.REPNINO KOPLYČIAM.K.Čiurlionio g. 39Liepos 31 d., rugpjūčio 1 d. 12 val. –S.Aksakovo pasakos motyvais „Gražuolėir pabaisa“.RAGANIUKĖS TEATRASS.Stanevičiaus g. 24, tel. (8 677) 19 812,www.raganiuke.ltRugpjūčio 1 d. 12 val. – „Gražuolė irpabaisa“.Koncertai„AULA BLUES CLUB“Pilies g. 11Liepos 31 d. 20 val. – „Biplan“ gyvogarso koncertas.„HELIOS“Didžioji g. 28Liepos 31 d. 22 val. – „Solisun“ gimtadienis.Koncertuoja „69 danguje“.FestivalisKristupo vasaros festivalis 2009VILNIAUS MOKYTOJŲNAMŲ KIEMELISVilniaus g. 39Liepos 31 d. 20 val. – Egzotiški Karibųritmai. „Sonic Steel“ (mušamieji,Danija).ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIADidžioji g. 34Rugpjūčio 2 d. 13 val. – Sakralinės muzikosvalanda. Koncertuoja I.Budrytė-Kummer (vargonai, Vokietija).RenginiaiTRAKŲ PILISLiepos 31 d. 20 val. – „Muzikos ir vynoIQ“. Renginyje susipins istorija, vynas,muzika ir ugnis. Dalyvauja: „Glass Duo“(Lenkija), D.Šlyžienė (arfa), fakyrai.Rugpjūčio 1 d. 19.30 val. – „PureFuture“. DJ‘ai: Sasha (Velsas),T.J.Digweedas (Anglija).RESTORANAS „LA BOHÈME“Šv. Ignoto g. 4/3Rugpjūčio 1 d. 19 val. – Nespėjusiejipajusti tikros vasaros gaivos kviečiamiį didelio populiarumo sulaukusiųrausvojo vyno vakarėlių ciklo „Pink UpYour Life“ renginį. Rožinė spalva, rožinėnuotaika, stilinga muzika, prie rausvojovyno specialiai paruošti lietuviški sūriaiir „tapas“ – visa tai ir dar daugiau.

Penktadienis, liepos 31, 2009 vilniausdiena.ltmenas ir pramogos 15• Plėši kas: užg robė jams va do vau ja šal tak rau jis nu si kaltė lis Rai de ris.Fil mo pla tin tojų nuo tr.Tre­čias met­roužg­ro­bi­masGe di mi nas Jan kaus kasKo kių tik api plėšimų nesame matę ame ri kie čiųki ne! Vie ni ste bi na aferųmas tu, ki ti kon ku ruo jasu cik lu „Bu kiau si Amerikos api plėši mai“. „Metroužg ro bi mas 123“ tin kaabiem ka te go ri joms.Ame ri kie čiams kaž kodėl šis siužetas la bai pa tin ka. Ki ne jis rea lizuoja mas jau tre čią kartą ir šįkartpa si tel kus tik rai stip rias pa jėgas.Pir ma Joh no Go dey ek ra ni za ci jos1974-ai siais fa bu los užuo maz gažadė jo efek tingą re ginį, bet juostaišė jo kaž ko kia ane miš ka. Ke turicha riz ma tiš ki plėši kai užg robėNiu jor ko met ro trau kinį po pačiuMan ha ta nu ir vie na me va goneįka li no ten esan čius ke lei vius,o iš vald žios pa rei ka la vo mi li jo nodo le rių. Po iš ra din gai nu fil muotosįžan gos sekė il gos te ro ristų irmies to me ri jos at stovų de ry bostar ny bi niais te le fo nais.Vi sa tai bu vo pa teik ta be jo kiosdi na mi kos, net ne lai mingų įkaitų,die va ži, ne bu vo gai la. To kia pat monoto niš ka bu vo ant ra „Met ro užgrobi mo“ ver si ja, su kur ta 1998-aisiais(ją ne se niai matė me per BTV).Skir tu mas, palyginti su pirmą ja,bu vo tik vie nas – te ro ris tai rei ka lavone vie no, o 5 mln. do le rių.Inflia ci ja pa ko re ga vo ir naujausios „Met ro užg ro bi mo“ versijos de ta les. Šįkart iš Niu jorkome ri jos, va do vau ja mos pa tiesTo nio Sop ra no (su šiuo sim pa tiškuban di tu jau se niai su si ta pa ti noak to rius Ja me sas Gan dol fi ni), buspa rei ka lau ta po mi li joną už kiekvienąpo že mi nia me met ro trau kinyje įka lintą ke leivį.Ma tyt, įver tinęs pirm takų patirtįre ži sie rius To ny Scot tas nuopirmų kadrų su mo no to ni ja ko vo jadi na miš ku kar py tu mon ta žu ir nėse kun dei ne nu rims tan čios ka merosra kur sais. Ly giai 14 val. tu nelyje tarp 51-osios ir 42-osios gatviųRai de rio (jį su vai di no ak to riusJoh nas Tra vol ta) va do vau ja maskri mi na li nis kvar te tas užg ro biamet ro trau kinį ir tar ny bi niu ra dijory šiu pa skel bia Niu jor ko metrodis pe če riui Vol te riui Gar be riui(ak to rius Den ze lis Was hing tonas)ul ti ma tumą: jei per va landąjam ir jo sėbrams ne bus su mokėtaso li di iš pir ka, jie iš žu dys metroke lei vius.Aki vaiz du, kad Gar be ris – netas vy ru kas, ku ris galėtų pa tenkinti te ro ristų rei ka la vi mus. ONiu jor ko me ro va do vau ja mi klerkaine sku ba at ver ti val diškų pinigųkap šo ir pa ten kin ti banditųrei ka la vimų. Va di na si, kažkamteks per gud rau ti Rai derį ir jošutvę. Kas dau giau tin ka to kiamdar bui, jei ne Vol te ris – žmo gus,ku ris tar si sa vo pen kis pirš tus pažįstavi sus po že mi nio met ro po liteno už ka bo rius?Įdo miau sia fil me yra nea kivaizdinė dviejų an ta go nistų dvikova, ku rią ir D.Was hing to nas, irJ.Tra vol ta pa pil do įdo miais ak centais.Ypač sun ki da lia ten ka pirmajam, ku ris pri vers tas ko vo ti iškar to dviem fron tais – jis pri va louž kalbė ti dantį Rai de riui, kad šisne pri da rytų kvai lys čių, ir konfrontuo ti su ci niš kais sa vi val dybėsbiu rok ra tais bei slaptųjų tar nybųat sto vais, ku rie užuot sprendęekst re ma lią ir nea tidė lio tiną situaciją, ieš ko prie ka bių.„Met ro užg ro bi mas 123“(„The Ta king of Pel ham1 2 3“)Kri mi na li nis tri le ris. JAV,D.Bri ta ni ja, 2009, 106min. Rež. T.Scot tas.Vai di na D.Was hing tonas,J.Tra vol ta, J.Gandolfi ni, Lui sas Guz mánas,Joh nas Tur tur ro.veiksmasiiihumorasiiiįtampaiiierotikaiiisiaubasiii3

16 Įvairenybėsvilniausdiena.lt Penktadienis, liepos 31, 2009ORAI LIETUVOJEKLAIPĖDA+20Šiandien daugelyje rajonų, daugiausiarytiniuose, palis, kai kur perkūnija. Temperatūra20–24 laipsniai šilumos. Šeštadienįbus mažai debesuota, be žymesniolietaus. Naktį vietomis rūkas. Temperatūranaktį 10–15, dieną 20–25 laipsniaišilumos.ORAI PASAULYJEAtėnai +35Berlynas +24Briuselis +21Kairas +36Kopenhaga +22Londonas +22Madridas +36Maskva +27Minskas +25Niujorkas +27Paryžius +26Pekinas +32Ryga +22Rio de Žaneiras +20Roma +30Sidnėjus +19Stokholmas +20Talinas +21Tokijas +26Varšuva +24ŠIANDIENSaulė teka 5.27Saulė leidžiasi 21.22Dienos ilgumas 15.55Mėnulis (priešpilnis) teka 18.04Mėnulis leidžiasi –212-oji metų diena (penktoji 31-osios metųsavaitės diena). Iki Naujųjų metų lieka153 dienos. Saulė Liūto ženkle.VARDAIElena, Ignotas, Sanginas, Vykinė.DATOSŠIAULIAI+21KAUNAS+22PANEVĖŽYS+23VARĖNA+23VILNIUS+21UTENA+22Ro­bo­tai pa­si­ren­gę dar­bui• Ko man da: jie vi sai kaip mes, kai ku rie tam pa spor ti nin kais, ki ti – vers li nin kais, dar ki ti – ug nia ge siais. Pas ta rų jų komanda prieš ke le tą die nų bu vo pri sta ty ta Lon do ne. Ti ki ma si, kad ro bo tai pa leng vins gais ri nin kų dar bą ir at liks daug ikišiol neį ma no mų mi si jų. po psci.com nuo tr.Ke­liau­to­jus iš­ly­dės me­nasVa sa ros re cep tasVo­ve­rai­tės žie­mai„Taip vo ve rai tes žie mai ruoš da voma no any ta. Ji ne pa me na tiks liųpro por ci jų, ta čiau tik ra šei mi ninkėdaug ką ga li pa ga min ti ir išakies, – sa kė vo ve rai čių žie maire cep tą at siun tu si Ja ni na.•Mor kų,•po mi do rų pa da žo,•svo gū nų,•vo ve rai čių,•drus kos, pi pi rų, cuk raus.Vil niaus ge le žin ke lio sto ty je pristaty ta šiuo lai ki nio me no ins taliaci ja. Ar ti miau siu me tu ke ti namaeks po nuo ti šiuo lai ki nes skulptūras ir Tarp tau ti nia me Vil niausoro uos te (TVOU).Tre čia die nio po pie tę ge le žinkelio sto ties ant ra me aukš te parodo je „Kas die ny bės iko nog ra fija:Lie tu va 1970–1993“ pri sta tyta„Lie tu vos ge le žin ke lių“ kas dienybė 1970–1993 m. Anot sa vo kūrinius eks po nuo jan čių me ni nin kų,eks po zi ci jo je pri sta to ma so vie ti niolai ko tar pio „Lie tu vos ge le žin ke lių“ins ti tu ci jos gy ve ni mą ly dė ju si informa ci nė, pro gi nė, pro pa gan dinėme džia ga. Pa na šus pro jek tasbus vyk do mas ir TVOU. Jo prieigose bus eks po nuo ja mi skulp to riųpro jek tui „Dvi ke lio pu sės“ su kur tiše ši erd vi nės plas ti kos kū ri niai.„Shut ters tock“ nuo tr.Bu ro kų trin tu ve su smul kin ti mor kas, pa troš kin ti jas kep tu vė je. T roš ki nant supilti po mi do rų pa da žą. Pa kep ti pjaus ty tų svo gū nų. Iš vir ti vo ve rai tes (vir ti apie20 min). Svo gū nus ir gry bus su krės ti į mor kas, įber ti drus kos, pi pi rų, cuk rausir dar pa troš kin ti 20–30 min. Ta da ga mi nį su krės ti į šva rius stik lai nius ir sandariai už da ry ti. Pa tie ka lą ga li ma val gy ti ir šal tą, ga li ma pa si šil dy ti prie vir tųbul vių, ry žių ar ma ka ro nų.Dien raš čio re cep tų kam pe lis at si ve ria ir jums. Ga min ki te, fo tog ra fuo ki teir siųs ki te sa vo re cep tus bei nuo trau kas su įam žin tais ska nės tais (ži no ma,su jų au to riu mi) re dak ci jos ad re su Labdarių g. 8, ar ba info@vilniausdiena.lt.Vie­ni­šiųmies­tasKur trauk ti, jei nie kas ta vęs ne laukia?At sa ky mas – į Niu jor ką. Neseniai at lik to ty ri mo duo me ni mis,šis me ga po lis užė mė pir mą Jungtinių Vals ti jų mies tų, ge riau siaitin ka mų vie ni šiams, są ra šo vie tą.Po Di džio jo Obuo lio, „For bes.com“ ty ri mo duo me ni mis, ei naBos to nas, Či ka ga, Siet las ir Vašingto nas. Ant ra me pen ke tu kepir mo ji yra At lan ta, po jos įra šy tasSan Fran cis kas, Los An dže las, Milvokis ir Fi la del fi ja. Tai pir mas at vejis,kai Niu jor kas užė mė pir mą vietąšio je kas met ren gia mo je ap klausoje, ku rio je ver ti na mi 40 di džiausiųJAV mies tų pa gal to kius kri terijus: ra my bė ir sau gu mas, gy ve nimokai na vie ni šam žmo gui, kul tūrinės pra mo gos, kar je ros ga li my bės,su si pa ži ni mo in ter ne tu po pu lia rumas,nak ti nis gy ve ni mas ir vie ni šiųskai čius iš vi sų mies to gy ven to jų.Ta čiau vie ni šiai vi sur su ge baras ti pra mo gų. „Kad ir kur gy ventum,net Flo ri dos vals ti jos Džeksonvi ly je, ku ris užė mė mū sų są rašopa sku ti nę pa guo dos vie tą, yrabend ri ja vie ni šių, ku rie ne leis saunuo bo džiau ti gim ta ja me mieste“,– įsi ti ki nu si Lau ren Sher maniš „For bes.com“.BNS, VD inf.Žvaigždžių pasaulyjeJau na, gra ži ir tur tin gaRit menb liu zo at li kė ja Ri han na galitap ti vie na tur tin giau sių pa sau lyjejau nų jų po pmu zi kos žvaigž džių –praė ju siais me tais jiuž dir bo 15 mln. JAVdo le rių (apie 36,6mln. li tų). Pa sakžur na lo „For bes“,21 me tų žvaigždėne ma žai uždirbo iš sa vo hitųir kon cer tų.Pel nin gas bu voir jos kont rak tassu le gen di niaisma dos na mais„Guc ci“.Ket vir tą kar tą tė vasBu vu si bri tų ak to riaus Ju de’o Lawpar tne rė pra ne šė, jog lau kia si vai ko,ku ris tik riau siai taps ket vir ta ek ra nožvaigž dės at ža la. „Oskarui“ no mi nuo tasak to rius jau tu ri trisvai kus iš bu vu siossan tuo kos su ak toreSa die Frost. 36me tų J.Law šiuome tu gy venane su situokęs.Pas ku ti nis A.Pu ga čio voskon cer tas2010 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Nepriklau so my bės die ną, Ru si jos est radosžvaigž dė Ala Pu ga čio va pa skutinį kar tą kon cer tuos Lie tu vo je. Taibus vie nas iš žvaigž dės at si svei kinimo su sce na koncertų. Dar šių metųpa va sa rį ji pareiškė, kad rengiasi pa lik ti šouvers lą. „Išei damaaš ne bučiuosiu scenos“,– sakėji.Dau ning Stri to ne tek tisKa tė Si bil, ku ri į Dau ning Stri tą at sikraustė ne tru kus po to, kai Di džiosiosBri ta ni jos mi nist ru pir mi nin ku tapoGor do nas Brownas,po trum pos ligosnu gai šo. Juodosir bal tos spalvųka tę į Lon donąat si ve žė Alistairas Dar lin gas,2007-ųjų bir že lįta pęs fi nan sų ministru G.Brow novy riau sy bė je.• 1914 m. gimė prancūzų aktorius,komikas Louis de Funèsas.• 1498 m. Kristupas Kolumbas atradoTrinidadą.• 1944 m. mirė prancūzų rašytojas irpilotas Antoine’as de Saint-Exupéry.• 1962 m. gimė amerikiečių aktoriusWesley Snipesas.• 1965 m. gimė J.K.Rowling, serijosknygų apie Harį Poterį autorė.• 1966 m. gimė Valdas Ivanauskas,futbolo žaidėjas ir treneris.• 1991 m. Medininkų pasienio posteomonininkai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus.HOROSKOPAIAVINAS JAUTIS DVYNIAI VĖŽYSPastaruoju metu norėjote tylos irramybės, tačiau šiandien norėsiteveiksmo. Daug nesigilinkite į tai,ką apie jūsų pasirinkimus pasakyskiti, tiesiog būkite savimi.Mieliau laiką skirtumėte linksmybėms,tačiau jos turi savo kainą.Jei nuspręsite linksmintis, turėsiteiš naujo susidėlioti prioritetus. Betpoilsis jums gyvybiškai svarbus.Tam tikri jūsų pomėgiai gali sukeltinuostabą aplinkiniams ir kaikas jus gali vertinti neigiamai. Tačiaujie taip pat gali pavydėti jūsųlaisvės elgtis taip, kaip norite.Būsite pikčiausias priešas sau, jeipriimsite sprendimus, kurie kenkiajūsų ramybei. Jūs norite jaustissaugus asmeniniame gyvenime,bet taip pat norite ko nors naujo.LIŪTAS MERGELĖ SVARSTYKLĖS SKORPIONASDiena palanki viskam, ko nuspręsiteimtis. Niekur neskubėkite, kadir kaip aplinkiniai ragintų. Jei esatepavargęs, pabūkite vienumojeir pasistenkite atgauti jėgas.Jūsų kolegos gali priešintis planams,dėl kurių visi bendrai sutarėte.Dėl to atsiras įtampa. Vis dėltopasistenkite suprasti, kad ne viskaspriklauso vien nuo jūsų norų.Jūsų sumanymai traukia jus įskirtingas puses. Sprendimą atidėliotikartais gerai, bet ne šįkart.Kuo greičiau apsispręsite,tuo geriau bus visiems.ŠAULYS OŽIARAGIS VANDENIS ŽUVYSNe viskas yra taip, kaip atrodo.Tad būkite atidesnis – galbūt užjūsų nugaros kalbama ar daromakažkas, kas jums nepatinka,ar dėl ko derėtų elgtis atsargiau.Diena gera visoms veiklos sritims.Raskite laiko atsipalaiduoti, atgautijėgas, pasisemti energijos iš savodvasinio šaltinio, būkite su tais,kurie iš tikrųjų jums pritaria.Viskas turėtų klostytis puikiai.Naudokitės įvairiomis galimybėmis,kurias siūlo draugai ar kolegos.Metas palankus norintiemsužmegzti naujus kontaktus.Emocijos įsisiūbuos: jei mylite, taivisa esybe, jei nekenčiate, nekęsitesmarkiau. Verčiau neigiamusjausmus atskleiskite sau, o slapčiausiuspasakokite tik draugui.Didžiulį pasitenkinimą jusite kurdamas.Stenkitės net į problemas pažvelgtikūrybiškai, tuomet jos neatrodystokios sudėtingos. Jei kasnors jus įskaudino, metas atleisti.12p. Sportas: Jaunių rinktinė šįvakar bandys peržengti Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalio barjerą