2011 m. vasario 17 d. Nr. 4 - MOKSLAS plius

8 Mokslo Lietuva2011 m. vasario 17 d. Nr. 4(448)ATMINTISLietuvišką pasaulį kūręs savyje ir tautoje (2)Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėmsAtkelta iš 1 p.ir vokiečių kalbomis. Fakulteto nuomone,šį darbą būtų naudinga įsigytiAkademijos Kalbos komisijai. Laišketikriausiai minimas botanikas KrokuvosJogailaičių universiteto rektoriusprofesorius Edvardas Francišekas Jančevskis(Edward Franciszek Janczewski,1846–1918), kilęs iš BlinstrubiškiųŽemaitijoje. L. Ivinskis šį savo darbąE. F. Jančevskiui galėjo perduoti pats,kai dar prieš 1872 m. buvo nuvykęs įbotanikų suvažiavimą Varšuvoje arbapersiųsti ir per kitą asmenį.Dalyvaudamas botanikų ir daržininkųsuvažiavimuose Varšuvojeir Krokuvoje, jis susipažino su lenkųmokslininkais, o ir pats buvo neblogaižinomas lenkų mokslinėje aplinkoje,apie L. Ivinskio darbus rašė ir lenkųL. Ivinskio Prigimtūmenės kopija (rankraštis saugomosLietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekosrankraštyne)spauda. Jis suvokė kultūrinę aplinkąkaimyninėse šalyse, siekė, kad ir Lietuvaneatsiliktų nuo kitų šalių. Kurdamasterminus gimtąja kalba siekėparodyti, kad ir lietuvių kalba galimakurti mokslą.ML. Ivinskis intensyviai susirašinėjoir su Rusijos mokslininkais.A. Auksoriūtė. Jis užmezgė ryšiussu Rusijos geografų draugija, kuriosnariu tapo 1871 metais. Kai Rusijosgeografų draugija rengė ekspedicijąį Lietuvą ir atsiuntė savo narį JurijųKuznecovą, tai jam padėti buvo pasiūlytasL. Ivinskis. Jis buvo žinomasRusijos ir Lenkijos mokslininkų kaipuolus tyrinėtojas, su kuriuo ir bendrautakaip su lietuvių kalbos ir gamtosmokslų dalykų žinovu. L. Ivinskissusirašinėjo su jau minėtu Rusijosgeografų draugijos nariu VasilijumiKulinu, kalbos klausimais susirašinėjoir su Kazanės universiteto profesoriumiA. Ugianskiu, latvių kalbininkuA. Bielensteinu ir kitais to meto užsieniomokslininkais. Du L. Ivinskiorengti lietuvių-rusų kalbų ir lietuviųlenkų-lotynų-rusųkalbų žodynų rankraščiųfragmentai saugomi Rusijosgeografų draugijos archyve Sankt Peterburge.Jis tikėjosi, kad tuos žodynuspavyks išleisti draugijai padedant.Kalbant apie L. Ivinskio ryšius su rusųmokslininkais, reikėtų paminėti irtą faktą, kad 1870 m. už lietuviškųpatarlių ir priežodžių rinkinį Rusijosgeografų draugija L. Ivinskiui skyrėsidabro medalį.Tariame Ivinskis –suprantame„Metskaitliai“Mokslo Lietuva. Tikriausiai sutiksite,kad ištarus Laurynas Ivinskis, pirmiausiaį galvą šauna žodis metskaitlis.Na, Jums gal kitaip, Jums Ivinskio pavardėgal pirmiausia siejasi su „Žolėmina“,„Žemėmina“, nes rašėte disertaciją išLauryno Ivinskio terminologijos darbų.Kaip bebūtų, metskaitliai ir Ivinskis tautossavimonėje įsitvirtino kažkur šalia vienaskito. Mat kokios temos imtumėmės – augalų,gyvulių ar žmonių ligų pavadinimų,botanikos, geologijos ar net astronomijoslietuviškų terminų – kelias vis vienveda į metskaitlius, nes per juos tauta sutais dalykais buvop a ž i n d i n a m a ,p ra t i n a m a p a ­žvelgti racionaliužvilgsniu. Kokiosgerosios dvasiosIvinskiui į ausį pakuždėjoleisti lietuviškuskalendorius,kuriuos jis taip gražiaipavadino metskaitliais?Ar ligi tollietuviai ir žemaičiaikalendoriaisnesinaudojo?Albina Auksoriūtė.LietuviškųkalendoriųVilniuje ikiL. Ivinskio „Metskaitlių“nebuvo,jis – pradininkas.Vi lniuj e buvoplatinami rusiškiir lenkiški kalendoriai,pastariejidažniausiai būdavoatvežami išLenkijos, nors ir Vilniuje buvo išleistikeli lenkiški kalendoriai. Žinoma, kad1842 m. L. Ivinskis iš J. Zavadskio knygynonusipirko lenkišką A. Lisovskio„Kalendarz gospodarski“, tad greičiausiai,paskaičius šį kalendorių, L. Ivinskiuiir kilo mintis pradėti leisti lietuviškąkalendorių. L. Ivinskio lietuviškuosekalendoriuose buvo daugiau informacijos,straipsnelių ir skaitinių, nei priklausytųkalendoriui. Jis į kalendoriusįtraukdavo religinius ir ūkio priedus.Ūkio dalyje buvo spausdinami straipsneliai,kuriuose duodama patarimųįvairiais gyvenimo klausimais – kaipprižiūrėti gyvulius, auginti daržovesir javus, tvarkyti namų ūkį, virti valgį,gydyti įvairias žmonių ir gyvulių ligasir t. t. Vėliau „Metskaitliuose“ atsiradoliteratūriniai priedai, kuriuose spausdintigeriausių XIX a. vidurio lietuviųrašytojų ir poetų kūriniai, taip pat kitųtautų literatūros vertimai. L. Ivinskio„Metskaitlių“ pridėjimai apie ūkiškusreikalus, populiarias mokslo žinias,spausdinami literatūros kūriniai ir kitidalykai turėjo nepaprastai didelės svarbostautos švietimui, akiračio plėtimui.ML. Iš kur Ivinskis imdavo tų žinių,pavyzdžiui, astronomijos?A. Auksoriūtė. Astronomijos žiniųgaudavo iš Vilniaus universitetoastronomijos observatorijos, kuri veikėir po universiteto uždarymo 1832metais. Tad „Metskaitliuose“ buvoaprašinėjamos Saulės sistemos pla-Paminklas Laurynui Ivinskiui Kuršėnuose (skulptorius Petras Aleksandravičius,1960 m.)netos, pateikiama žinių apie Saulę,Marsą, Venerą, Žemę ir kitas planetas,Mėnulį, įvairius astronominius reiškinius.Žemaičiuose ir visoje Lietuvoje„Metskaitliai“ buvo mėgiami, laukiami.L. Ivinskio 200-osioms gimimo metinėmsskirtoje konferencijoje Lietuviųkalbos institute Tomas Petreikis skaitėpranešimą apie „Metskaitlių“ platinimą,vardijo skaičius,kiek kuriais metaistų kalendorių buvoišleista. Įdomiausia,kad jų tiražas kai kuriaismetais siekė netiki 8 tūkst. egzempliorių,o 1861 m.buvo išspausdintas irantras kalendoriausleidimas. Vadinasi,žmonėms jie buvoreikalingi.ML. Savo metskaitliusIvinskis kreipėį ūkininko, valstiečio,žemdirbio reikmes.A. Auksoriūtė.Tai suprantama, nespagrindinė lietuviųir žemaičių gyventojųdalis gyvenojuk ne miestuose,o kaimuose, vertėsižemės ūkiu. Taibuvo mokslo žiniųir kultūros nešimas įLietuvos kaimą. Galimasdalykas, kad išL. Ivinskio kalendoriųne vienas kaimožmogus ir skaityti pramoko.ML. Kažkaip vis daugiau pabrėžiama,kad daraktoriai ir mamos prieverpimo ratelio vaikus rašto mokė išmaldaknygių. Tapo net savotišku raštomokymosi įvaizdžiu ypač spaudos draudimolaikais.A. Auksoriūtė. Visiškai tikėtina,kad Ivinskio kalendoriai taip pat buvorašto mokymo priemonė. Juose buvospausdinami eilėraščiai, didaktiniai irhumoristiniai kūrinėliai, kurie itin tikoir vaikams skaityti, mokytis kai kuriųkūrinėlių atmintinai.Šiaulių universiteto doc. DžiuljetaMaskoliūnienė konferencijoje skaitėpranešimą apie L. Ivinskio tekstų didaktiką,kalbėjo apie kūrinius, skirtusvaikams. Ji pabrėžė, kad L. Ivinskis vertinamasir kaip lietuvių vaikų literatūrospopuliarintojas, todėl ši asmenybėturėtų rasti vietą ir vaikų literatūroschrestomatijoje.Kuršėnų kalendorių muziejus – vienintelis tokio pobūdžio LietuvojeL. Ivinskis Gyvulių globos draugijospaskelbtam konkursui parašėdarbą „Pasauga“, kurio 1876 m. buvoišspausdintas tik vienas egzempliorius,nes caro cenzūra neleido tiražuoti.Šioje knygelėje buvo ir vaikams skirtiskyreliai, kuriuose jie mokomi, kaipreikia elgtis su gyvūnais, paukščiais,vabalais ir kitais gyvais padarėliais.L. Ivinskis ugdė pagarbą žmogų supančiaigamtai, mokė žmogų su visa gyvąjagamta elgtis protingai ir jautriai. NeatsitiktinaiL. Ivinskį laikome ir pirmuojulietuviškai rašiusiu gamtos apsaugosGedimino Zemlicko nuotraukosklausimais. Suaugusiems skaitytojamsskirtose publikacijose jis rašė, kaip reikiaelgtis su arkliais ir kitais gyvūnais,kaip juos prižiūrėti ir saugoti, kaipmokyti vaikus dėmesingai ir atsakingaielgtis gamtoje. „Pasauga“ perspausdintaLietuvių literatūros ir tautosakosinstituto parengtuose L. Ivinskio „Raštuose“,išleistuose 1995 m.ML. Ar Ivinskio metskaitliuose randamamiestiškos kultūros ir gyvensenoselementų? Ar nagrinėjama architektūra,bažnyčių menas? Lietuvos istorijos dalykaitikriausiai sunkiau prasiverždavo procenzūros varžtus?A. Auksoriūtė. Miestietiškos kultūroselelmentų L. Ivinskio kalendoriuosemaža, savo „Metskaitlius“ jisskyrė lietuviškai kalbančiam kaimožmogui. Versdamas kitų šalių autoriųkūrinius, L. Ivinskis kai ką sulietuvindavoar nuo savęs pridėdavo. Pavyzdžiui,K. Šmido „Genovaitės“ vertimejis sulietuvino asmenvardžius, kai kuraiškino geografinius vardus, augalų argrybų rūšis. Cenzūra, žinoma, kai kuriasvietas išbraukydavo, ypač jeigu taibuvo Lietuvos istorijos ar kiti carineivaldžiai nepatogūs dalykai.Buvo traukiamasrusinti savo tautąML. Kaip nutiko, kad po sukilimo,1864 m. uždraudus lietuviškų knygųspausdinimą lotynišku raidynu, L. Ivinskisįtraukiamas į komisiją, kuri rūpinosipritaikyti rusišką raidyną lietuviškų knygųspausdinimui?A. Auksoriūtė. Toks faktas buvo,L. Ivinskis tris kalendorius buvo parengęskirilica ir išspausdino. Matyt,lėmė tai, kad žmonės laukė tų kalendoriųir L. Ivinskis ieškojo būdų, kaip jųlūkesčius pateisinti. Rusų valdininkaimatė, kad kalendoriai tarp lietuvių iržemaičių buvo labai populiarūs, tadL. Ivinskį prisivilioti rusinimo politikaivaldžiai atrodė labai pravartu.L. Ivinskis kaip tos komisijos narysbuvo kviečiamas persikelti į Kauną,tačiau ten vykti jis neskubėjo, vietojsavęs siūlė kitus, kaip labiau tinkančiusšiam darbui, o pats nurodė turįs skubiųdarbų. Tuo metu L. Ivinskis dirbo