Kartu su brigada - Krašto apsaugos ministerija

2010 m. spalio 28 d. Nr. 10 (418) Savanoris7 psl.ykàmąjį Seimą, bet lenkams užpuolusmūsų Tėvynę, jis atsisakė šiltos SteigiamojoSeimo nario vietos, išėjo įfrontą ir čia, gindamas Tėvynę, paaukojosavo gyvybę.Mjr. Jonas Petruitis:Giedraičių kautynėms pasibaigus,kai mjr. Laurinaitis grįžo iš lenkųnelaisvės, Generalinis štabasjam, išvargusiam, nedavė nė pailsėti,nes, esą „majoras Petruitis perdaug savavaliauja ir velniai žino, kąten daro“. Apie tai man mjr. Laurinaitis,atvykęs į pulką, pats papasakojo.Aš mjr. Laurinaitį, kaip labairimtą kautynių karininką, gerbiau irgerbiu, todėl buvau labai patenkintas,kad jis grįžo ir perėmė iš manęspulką, o mane paskyrė batalionovadu, nes tada turėjau progos pasinaudotiatostogomis ir poilsiu, kuriolabai jau buvau reikalingas.To dar maža. Po visų kautyniųgruodžio mėn. 23 d. pulkas pereinaį Vyžuonų ir Utenos rajoną susitvarkytiir pailsėti. Dabar grįžta į pulkąir majorai Voleišo, Butleris ir Zlotoravičius,kuriuos man buvo įsakytarugsėjo mėn. pabaigoje, kadapulko likučiai stovėjo Krosnoje, išsiųstiį Vilnių, kaip ne lietuvišką irmums nepalankų gaivalą. Kpt. Noreika,kuris jau buvo pasveikęs, turėjoIII batalioną perduoti vienamšitų majorų, o kpt. Kynas – kitam,o jie patys turėjo užimti kuopų vadųvietas, kiti gi kautynėse pasižymėjękuopų vadai turėjo užimti jaunesniųjųkarininkų vietas. Tokiu būdu,vyrai, kurie daug dirbo ir daug padarė,liko pažeminti, o kurie niekoniekad nedirbo, bet dar stengėsi pakenkti,dabar turėjo progą ir naudojoją mus pašiepti. Dabar jiems itinbuvo malonu parodyti mums savogalią, kad atkeršytų už tai, jog mesjais pirma buvom nusikratę. Nė vienasiš jų nemokėjo lietuviškai, tarpsavęs kalbėjo lenkiškai, o su mumistarnybos reikalais – rusiškai.– Čto iz etogo, čto vy rabotali?My spokoino sebie požyli v Vilnie įv Kovne, a teper my vami komandujem.Tiek net įsidrąsino, kad atviraisakėsi, kas jie esą, o mes jiems tik„chamai“. Tarp jų ir lietuvių karininkųjokio bendravimo nebebuvo.Jie tik buvo mūsų viršininkai irmums įsakymus davinėjo, o patyslenkiškai kalbėdami tik preferansąlošė. Mums nebereikėjo didesnėsbausmės; neseniai prieš lenkuskariavom, o dabar lenkai pasidarėmūsų viršininkai.Kieno tai įtaka, kad nebūtų „ultrapatriotiškų pulkų“, sunku pasakyti.Žinome tik, kad tai ėjo iš mūsų vadovybėsviršūnių. Kažkam atrodė, kadbūsią negražu, jei „chamai“ „ponus“nugalėtų. Skaudžiausia, kad taip darėsine vienam mūsų pulke, bet, kiekžinau, ir kituose pulkuose. Pvz., kadir tam pačiam 7 pėstininkų pulke. Jukmjr. Andrius Kerbelis, kpt. TeodorasBalnas ir kiti, kurie nė kiek ne mažiau,o gal ir daugiau pasižymėjo, taippat pateko į nemalonę, nors ir buvotikrieji Širvintų didvyriai.Dėl to vėliau karininkai ir suskiloį dvi grupes.Iš 1920 m. įsakymų Lietuvoskariuomenei2 pėst. pulko kapitonas JonasPetruitis už įžeidimą veiksmu nubaustas1 mėnesiu daboklės.Mokomojo elektrotechnikos batalionosargybinis Bazilius Buchbinderisuž vogimą pavestų saugotijam daiktų nubaustas 3 metais sunkiųjųdarbų kalėjimo ir išmestas iškariuomenės.Seinų komendantūros kareiviaiGirša Geršunas už pavestų saugotidaiktų vogimą ir Jokūbas Bialostockisuž vogtų daiktų pirkimą nubausti:pirmas – 1 metams 6 mėnesiamssunkiųjų darbų kalėjimo, antras – 3mėnesiams karo kalėjimo.Artilerijos pulko kareiviai StasysKnystautas ir Bernardas Litvinskasuž murmėjimą ir nepasitenkinimątarnybos našta nubausti: pirmas 1,5metų, antras – 1 metus kalėjimo.…2 pėst. DLK Algirdo pulkojaunesn. gydytojas Matjaško Aleksandras,kaipo pabėgęs lenkų pusėnš. m. rugsėjo 4 dieną, išbraukiamasiš Sanitarijos skyriaus gydytojų sąstatonuo tos pat dienos...Už nepamatuotą ir sauvalį kovosbaro apleidimą ir pavojingą kitomskaimynystėje esančioms dalims subatalionu pasitraukimą, niekamapie tai nepranešus, 1 pėstininkųDLK Gedimino pulko II batalionovadą majorą Joną Gaudešių, atsižvelgiantį tai, kad jis jau keletą kartųkovose sužeistas ir per tai daugsveikatos nustojęs, skiriu 3 DLKVytauto pulkan jaunesniuoju karininku.Panašiam atsitikimui pasikartojus,kaltininkas bus atiduotaskaro lauko teismui.Patėmyta, kad [1 savanorių]pulke yra daug vaikų, kariuomenėjenetinkamų. Pulko vadui priimantsavanorius daboti, kad jie būtų sveikiir atitiktų visoms karinės tarnybossunkenybėms, tuo labiau, kadiš savanorio reikalaujama daugiaupasišventimo ir patvarumo, negu išpaprasto mobilizuoto kareivio.Sugedus valdiškam revolveriui,mūšiui nesant, karys pats privalosavo lėšomis jį pataisyti, o ne siuntinėtiArtilerijos skyriaus sandėliuosnapataisymui.6-ojo Pilėnų kunigaikščio Margiriopėstininkų pulko leitenantas,savanoris Aleksandras Šimkus:Palyginkime jėgas. Lietuvių tautamažutė, 2,5 milijono, vos tik besikurianti,neapginkluota, ekonomiškainualinta. Kaip politinis faktoriusbemaž niekam nepageidaujama.Priešingai, tų pačių lenkų pastangomisapšaukiama bolševikų ir vokiečiųįrankiu, agentais. Jos ginkluotojijėga – 3 divizijos mažai ginkluotųir apdriskusių savanorių, tik su neapdriskusianauja idėja, pasiryžimu.Kaip valstybė juridiškai nepripažinta.Lenkai – didelė, galinga valstybė,30 milijonų tauta, santarvininkų irypač prancūzų remiama. Apginkluotair kariškai vadovaujama, santarvininkamspadedant. Sukurta kaipbarjeras neleisti bolševizmui plėstis išrytų į vakarus, padėti slopinti nugalėtuosius,sudaryti naują Europos žemėlapį.Vilniaus praradimo momentubolševikus jau buvo nugalėjusi.Tai prie tokių aplinkybių, tokiostarptautinės padėties ir su tokiupriešu mums teko kovoti. Rodosrimčiau pagalvojus, mūsų, kaipnepriklausomos valstybės, neturėjoir būti. O visgi mes esame ir esametodėl, kad mes buvome! Gynėmesavo teises, kovojome už tautoslaisvę, visi darniai, visi susiklausydami,be partijų, pažiūrų, be jokioskirtumo; buvome kantrūs, kieti,masiškai vieningi, atsparūs. Mūsųšūkis buvo: žūti arba gyventi – lietuvisuž Lietuvą. Na, ir gyvename!Dargana nesutrikdėPo varžybųLaimis BRATIKASKPAT Viešųjų ryšių skyriusLietuvoskariuomenėskarininkųviešnagėAtkelta iš 2 psl.Majoras pasidalijo prisiminimaisir parodė labai įdomią vaizdinęmedžiagą apie tarptautinęmisiją Afganistano Goro provincijoje.Grupės 10-ojoje pamainojetaip pat tarnavo ir kpt. R. Matulevičius.Abu karininkai vaizdžiai papasakojoapie tolimos šalies gyventojųskurdžias gyvenimosąlygas, karių tarnybą ir kasdienybę.Paklausus, kodėl tokia misijareikalinga, mjr. A. Jasinskasatsakė, jog jo nuomone misijosesmė – pagalba: pagalba žmogui,pagalba mokyklai, pagalba vietineivaldžiai. Majoras papasakojokeletą istorijų ir pabrėžė, kadpagalba Goro provincijos žmonėmsbe galo reikalinga. Apietai bylojo ir parodyta vaizdo medžiaga.Vietiniams gyventojamsvis dar trūksta geriamo vandens,jiems beveik neprieinama medicininėpagalba, vaikai mokomipo atviru dangumi. Lietuvos kariaiteikia paramą vietos valdžiosinstitucijoms.Gimnazijos direktorė RomaGiedraitienė padėkojo svečiamsuž viešnagę, įteikė prisiminimųdovanėles ir pakvietė ateityje vėlaplankyti gimnaziją.Prastas oras Rugsėjo 1-osiosšventės Vilniaus Vingio parke metuneatbaidė smalsaus jaunimo nuokariškų estafečių – pagauti azartovaržėsi vaikinai, merginos stengėsijiems nenusileisti, o aplodismentųnegailėjo palaikymo komandos.Per 3 valandas kariškoje estafetėjejėgas išbandė apie pora šimtų dalyvių,dar nemažas būrys jaunimo apžiūrinėjošarvuotą karinį visureigį,smalsiausi kalbino karius. Jau kitądieną keli jaunuoliai pareiškė norątapti kariais savanoriais.Šių metų rugsėjo 1-ąją dienąmuzikos ir pramogų šventė surengtaantrą kartą. Joje dalyvavoDidžiosios Kovos rinktinės, Karopolicijos ir Karo prievolės administravimotarnybos kariai.– Kariai savanoriai šventės dalyviamspristatė Savanorių pajėgasir galimybes tapti kariais. Nemažaijaunuolių pažadėjo artimiausiumetu kreiptis į pajėgas dėl priėmimo.Ir tikrai džiugu, kad jaukitą dieną 4 jaunuoliai atvyko į DidžiosiosKovos rinktinę ir užpildėprašymus tarnauti Savanorių pajėgose,– sakė KASP štabo viešųjųryšių karininkas vyr. ltn. TomasPakalniškis.Vilniaus karo prievolės centroviršininkas mjr. Rimvydas Adomavičius:Nepriklausomybės kovasįamžinant...Autoriaus nuotrauka– Svarbiausia, kad norėjomejaunimą pasveikinti naujų mokslometų proga ir pabūti kartu.Aišku, lietus padarė savo – tekoestafetėje mažinti užduočių, ojos metu dalyviams vis kartojome,kad slidu. Net neabejoju,kad dalyviams patiko bei buvobesidominčių galimybe studijuojanttapti kariu savanoriu ir profesinekaro tarnyba.Dažnai renginiuose dalyvaujantysKPAT ir KASP kariai pastebi,kad visuomenė ir ypač jaunimasdomisi karyba ir šalies kariuomene.Taip pat tokie susitikimai puikiproga kalbėti su jaunimu apie pilietiškumą,skleisti patriotizmą beitautiškumą.Dar prieš metus, kartu su Seinųlietuviais, sumanėme įamžintilietuvių laisvės kovas pietinėje Suvalkijojeir tokiu būdu pagerbti čiažuvusių Lietuvos karių atminimą.Nusprendėme, kad geriausiaitam tiks akmuo – tvirtas ir paprastas...Tokį radome šalia Seinų, laukuose.Atvežti ir pastatyti šį atminimoženklą į parinktą vietą, šalialietuviškos „Žiburio“ mokyklos,be vietinių lietuvių geranoriškospagalbos nebūtume įstengę...Iš Beržininkų kapinių į minėtoakmens pamatą simboliškai „atgulė“lietuviams kariams skirtassenasis paminklas, kuris buvo nekartą lenkų šovinistų nuverstas irdaužytas...Taigi, dirbdami ranka rankon, atminimoakmenį pastatėme kaip tiklaiku – tuomet, kai lygiai prieš 90metų čia griaudėjo laisvės kovos.Šį paprastą, pilkasermėgį Suvalkųkrašto laukų akmenį skyrėmeatminti visiems šio kraštovyrams, išėjusiems ir nebegrįžusiemsiš kovos... Žuvusiems už ją –už vienintelę Tėvynę...Lietuvių sąjunga„Tauta ir Tėvynė“Dėl motinos mirties nuoširdžiai užjaučiame 202 perkėlųkuopos karę savanorę eil. Reginą Surantienę.Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinėNuoširdžius užuojautos žodžius skiriamevrš. Vidmantui Kutrai, dėl Mamytės mirties.Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionasReiškiame nuoširdžią užuojautąmjr. Arturui Čaplikui dėl tėvo mirties.KASP štabas