2012 m. vasario 9 d. Nr. 3 - MOKSLAS plius

10 Mokslo Lietuva2012 m. vasario 9 d. Nr. 3 (469)MenaiKaip kvailinami vilniečiaiNepagarba sau ir kitiems sukelia daug klausimų...Tapytojas Saulius Kruopis,parodos dalyvis, LDS narysJei mokinio namų darbai atliktiblogai, ar gali mokytojas jam rašytigerą pažymį. Ir dar, jei mokinyspakviestas prie lentos atsakinėja betką, o ne tai, kas buvo užduota, kaip tokiolygio atsakymą įvertins mokytoja?Vaikščiojant po metinę tapytojų parodą,,Menininkas ir miestas“ Lietuvosdailininkų sąjungos galerijoje „Arka“,kilo tokių pat klausimų. Rodos, temalabai konkreti ir aiški, ji kaip koks kodasverčia ieškoti menininko ir miestosantykio, autoriaus transformacijų irtapybinės kalbos išraiškų, bet nuteikiadviprasmiškai ir nejaukiai, kyla vidinisnerimas, abejonės, – kas ką kvailina, armenininkai žiūrovą, ar parodos užduotaskodas. Deklaruojama pasirinktatema, kuri neatitinka to, ką aš matau,tai, kas yra eksponuojama galerijossalėse.Net labai draugiškai nusiteikę žmonėssakė: „Matome, kad galerija stengiasiir dirba, bet ši paroda kažkoks viralas!“Taigi klausimų vis daugėja. KasmetLDS tapytojų sekcija organizuojavieną metinę, vadinamąją „suneštinę“tapytojų parodą, bet ši, 2012 metų,turi konkretų pavadinimą, ir kiekvienasdailininkas atnešdamas savo kūriniusį parodą puikiai žinojo, koksšios parodos leitmotyvas. Tad vėl kylaklausimas, ar šio renginio kuratorius suatranką atlikusiais biuro nariais iš inercijos,kaip ir seniau, priėmė visų norinčiųjųdrobes, ar patys dailininkai tikėjosi,kad tema yra tik formalumas: kąatneš, tas ir tiks, visa tai bus iškabinta!Tokia mintis iš tikrųjų yra arti tiesos,bet va, kyla kita mintis – jei kiekvienasdalyvis turi sumokėti po 20 litų(ne LDS nariams 40 litų) už dalyvavimąparodoje, tai kam „komisijai“būti principingai ir kam ką nors reikiaatmesti, nes pinigų parodų organizavimuilabai trūksta. Kiekvienas au-Per metinės parodos „Menininkas ir miestas“ atidarymą problemas keliadailininkas Saulius Kruopis, šalia LDS tapytojų sekcijos pirmininkė Arūnė Tornau,galerijos „Arka“ direktorė Dovilė Tomkutė ir LDS pirmininkas Eugenijus NalevaikaParodos plakate tapytojo Mindaugo Skudučio „Užupio motyvas“ (2010 m.)Per parodos atidarymą, po gražiųir šventinių kalbų galerijos direktorėDovilė Tomkutė pasiūlė kalbėtis,diskutuoti... Perimdamas iš LDSpirmininko Eugenijaus Nalevaikosmikrofoną išreiškiau gausiai susirinkusiaipublikai savo suglumimą ir pasimetimą,retoriškai paklausiau, kas irkiek gali suskaičiuoti paveikslų, kuriečia neturėtų kabėti, kurie nieko bendroneturi su šios tapytojų metinės parodosužduota tema. Šalia esantis dailininkaspasakė: reikėjo užpildyti ir sudėjoviską, kas buvo atnešta! Prisipažinsiu,po mano viešai iškelto klausimo, priėjoir dailininkai, ir visai nepažįstamižmonės, sakydami, kad paroda tikrasnesusipratimas, kad toks organizatoriųparodos pateikimas nuvertina meną.torius galėjo atnešti po tris kūrinius,o susidarius kūrinių pertekliui buvosumanyta kiek galima daugiau atmesti...Kol parodos salės bus užpildytos,o tikslas – neprarasti autorių skaičiaus,paliekant kiekvieno nors po vieną drobę.Taip buvo išsaugoti kiekvieno supaveikslais įduoti pinigai, o parodojedalyvaujančiųjų susidarė įspūdingasnet 90 autorių būrys, eksponuojantisapie 150 meno kūrinių. Viskas daromasąmoningai, apdairiai, apgalvotai, betvisos šios pastangos ir energija tarnaujane bendram meniniam lygiui.Dabar pakalbėkime apie tapybą,kurios neturėtų būti tokio lygio parodoje.Primenu tapybos parodos šūkį,deklaruotą anotacijoje – propaguotiVilniaus tapytojų kūrybą! Visų pirmaMokslo LietuvaGer bia mi skai ty to jai, laik raš tį Moks lo Lie tu va ga li tepre nu me ruo ti pašto skyriuose.pribloškia įvairūs paplūdimiai, nuogosmoterys, jūros bangos... kuriosman iš tikrųjų labai patinka, bet čia gine Nidos plenero paroda. Tačiau darlabiau mane stebina apsirengusių irnet nuogų moterų išraiškingi portretaiprie lovų, sienų, ką ir sakyti apienatiurmortų gausą su žuvimis ir bejų. Visa tai eksponuojama MIESTOTEMOS parodoje. Pribloškia VincoAndriaus natiurmortas „Žuvis, šešėlisir citrinos“. Tai įvardinčiau kaip visiškąpasityčiojimą ir atėjusio į parodą žiūrovosuklaidinimą... Kitas natiurmortasAlgimanto Biguzo „Apie žvejybą ir kt.“Tas „kitkas“ duoda leidimą manyti, kadnatiurmortas yra ne bet kur, o mieste.Tokių „kitkas“ yra labai daug, tai irVytauto Babelio „Peizažas prie Vilniaus“,nors vaizduojama šalta žiemagūdžiame miške. Nustebino ir šaliaeksponuojami Juliaus ir Tomo Jakuboniųpeizažai, ir jūros paplūdimiai sukurortininkais.Tačiau parodos „puošmena“ yraEduardo Aniščenkovo „Atsiskyrėlis“pasiklydęs miške. Prie tokių nesuprantamųtraktuočių galima priskirtinet ir garbingų profesorių drobes,mano labai gerbiamo Vytolio Trušio,tačiau jo atneštos į šią parodą drobės„Optimistas“ šalia kaimo kluono irjaunos mergaitės portretas „OL skverelyje“ir Fiodoro Barachtiano realistinisportretas „Studentė neakivaizdininkė“mane galutinai suklaidina. Jokiadidesnė tapybos paroda neįvyksta beRobert Bluj, bet ši jo eksponuojamadrobė kelia dviprasmiškas mintis, nespavadinimas iš tos pačios serijos „kitkas“,o vaizduojama gulinti nuoga moteris,su išdidintu pilvu, o pavadintas,kad labiau tiktų parodai – „Pakeliui įmiestą“. Ir tu tiesiog gali rasti filosofinęprasmę, kad tas miestas, – tai motersslaptavietė. Gerai, kad šis paveikslaseksponuojamas ant kolonos.Iš dviejų tapybinių ir ekspresionistiniųViktoro Šociko drobių randameVilniaus bokštus. Tačiau kiti sugulinčia mergina pavadinimu „Priejūros“ ir Albino Markevičiaus „Tvenkinys“,– parodoje visiška svetimybė.Jau kelintą kartą regime visišką temųpainiavą. Gaila, kad net tokie geri tapytojai,kaip Gintaras Palemonas Janonisšioje parodoje eksponuoja nuogalių siluetusspalvinguose kambariuose, o jokaimynas ir bičiulis Arvydas Kašauskas– dailią ir gracingą nuogą merginą,pavadinimu „Figūra“. Sentimentalūsir dirbtinai lyriški Linos Trembo peizažaibei Anos Vaasi pasakų smaragdiniaimotyvai pavadinti „Berniukasauksinėmis garbanomis“ žiūrovą visaiišderina ir dar kartą įtikina, kad dailininkaiyra nesavikritiški, vertina betkokį savo rankos miklumo judesį iratneša į teminę parodą bet ką, o tas„bet kas“ galiausiai kabo „garbingoje“metinėje parodoje. Kita priešingybė –dvi labai profesionalios, įspūdingos irišraiškingos menininkės Jūratės Mitalienėsdrobės, bet... tikrai ne šiai parodai.Mano geras kolega, Linas Gelumbauskasdebiutuoja su nuostabia jautriapastozine tapyba, bet drobėje „Vėjogūsis“ miesto temos nerasta. Gaila,kad šalia šio įspūdingojo tapytojo nėraMedos Narbutaitės paveikslo „Šv. Kotrynosangelai“, kuris labai derėtų, nesyra techniškai efektingas ir energetiškaitoks pats ekspresionistinis, tik atliktaskita technika. Gaila dar kartą, kad jisištremtas kažkur į III aukštą, ir yra veiknematomas ir nepasiekiamas.Taip pat gaila, kad klaipediečioDano Andriulionio tikrai gražus irefektingas paveikslas, atliktas labai sudėtingatechnika liko kažkur tolumoje,ant kolonos, o galėjo labai papuoštiparodą pačioje pradžioje. Tačiau pačiojeparodos pradžioje dominuojastudentiški darbeliai, visur vienodai,tiesiai iš tūbelės mastichinu užteptaisbaltais dažais, be niuansų ir atspalviųvaizduojantys sniegą peizažai. Jeišios drobės kabėtų kur nors kukliai, ašnutylėčiau, bet kada jos „padėtos anttako“ norisi autorės Filomenos Linčiutėspaklausti: kur ji mokėsi? Tai pirmokurso uždavinys – rasti balto sniegoatspalvius. Tokius uždavinius mumsduodavo tapybos dėstytojas Jonas Daniliauskas.Jis sakydavo, kad vien tik išbaltos spalvos tapyboje galime nustatyti,turi tapytojas klausą, ar ne. Prietapytojo Aleksandro Vozbino vienų išstipriausių parodos drobių „Barbakanas“ir „Žalias priemestis“ sutikau dvisolidžias moteris, kurios sakė vienakitai: „Man asmeniškai labai patinkaA. Vozbino drobės.“ Džiugu parodojesutikti žmones su šypsena, o aš išgirdęstokius įvertinimus, paprašiau prisistatyti.Viena iš jų – meno gerbėja JadvygaNasvytienė. Parodoje yra daugiaustiprių tapybos kūrinių, ypač MartosVosyliutės drobė „Vienintelis puikusšiuolaikinės architektūros pavyzdysVilniuje...“ Živilė Jasutytė jautria savotapybine maniera ir savitu stiliumiperteikė pagarbą Vilniaus fotografuiJanui Bulhakui.Gerai pasakė tikrasis tapytojasAlgimantas Kliauga, dalyvavęs paveikslųatrankoje, bet nedalyvaujantisšioje parodoje: „Labai daug dailininkųskundžiasi, murma, tačiau kai vykstatapytojų susirinkimai, jie neateina, nesNukelta į 12 p.