2012 m. vasario 9 d. Nr. 3 - MOKSLAS plius

12 Mokslo Lietuva2012 m. vasario 9 d. Nr. 3 (469)MenaiKaip kvailinami vilniečiaiAtkelta iš 10 p.Specialiai šiai parodai nutapytas dailininko Sauliaus Kruopio paveikslas„Miesto fotografas“ (2012 m.) iš dviejų dalių paveikslų istorinio ciklo „Miestasir menininkai“ dėl vietos stokos nebuvo iškabintas tarp paplūdimio nuogalių,natiurmortų ir portretųnieko nebesitiki, arba sėdi ir tyli, nesnieko jau nepadarysi, nesinori niekoužpykdyti, nes negalėsime gauti stipendijų,ar kokios kitos naudos iš LDS.Kiti, kiek aktyvesni, taip pat skundžiasi,kad nieko jau nepadarysime, nėrakriterijų, nėra elementarių principų.Nugali lietuviškas mentalitetas, anotVaižganto, tas lietuviškas prakeiktasnuolankumas. Kada išsikalbi, sako, kadvisa visuomenė dabar jau tokia, daugaplink sukčių, visokių mafiozų, ir niekonepakeisi, prarastas padorumas, omeno sferoje šiandien teisybės nebūna,tad ko tu nori?“Tačiau parodoje matome įspūdingąMariaus Strolio kūrinį su kiemošepečiais. Jis pats komentuoja šį savokūrinį taip: „Dominuoja daug šepečių,juos pasirinkau kaip simbolį, kadmes patys turime apsivalyti, ir tai būtinapradėti nuo savęs, savo artimosaplinkos. Nuo savo kiemo, o po to tik,ir valdžią... Bet pradžioje būtina nuosavęs!“ Kūrinys vadinasi „Išvalytas“.Kur mūsų kelrodžiai, veiklos akstinasir neprilygstami tikslai? Jau kelerimetai organizatoriai verda savo sultyse,parodos itin vienodos, pažeidžiamibet kokie principai, kriterijai tikpopieriuose, o iš tikrųjų jau senokaivartotas žodis stagnacija. Didelė menomylėtojų dalis, kurie sąmoningai nesilankoŠMC, prisipažįsta, kad praradonuotaiką domėtis ir šiuolaikine tapyba.Vienas garbingas kaip reta tapytojas,nedalyvaujantis parodoje, pažįstantisdaugelį menininkų asmeniškai, poapsilankymo galerijoje, ištarė vos dužodžius: „Visiška korupcija“. Bandžiausuprasti kodėl? Įsigilinus tampa aišku,išduoda patys paveikslai, būtent jų pakabinimovietos. Atrankoje dalyvavęsmūsų klasikas Aloyzas Stasiulevičiusnebuvo toks kuklus, pakabino 3 savopaveikslus tiesiog altorinėje galerijosvietoje. Kodėl kitas atrankoje dalyvavęstapytojas Mindaugas Skudutis išliekapadorus, nors jo kūrinys su miesto motyvaisreprodukuojamas net parodosplakate? Tai labai gražus pavyzdys irkitiems klasikams.Manau, yra dar viena problema,vyresnieji kasmet, net dešimtmečiais,rodo labai panašius savo kūrinius,jie visi vienodi, mažai skiriasi, visadayra nuspėjami, nes niekada neatsinaujina.Dažnas jų pats tai supranta, todėlpasiūlė kartu dalyvauti ir jaunimui, netne LDS sąjungos nariams. Dažnai jaistik pasinaudojama, išbarsto jų kūriniustarp savo nesikeičiančios manierosdrobių ir deklaruoja, kad paroda labaiįvairiapusiška. Ta situacija tęsiasi jaukeleri metai, o jaunųjų drobės, kartaispakankamai eksperimentinės ir įžūlios,tikrai nebrandžios, labai paviršutiniškosir techniškai, dažniausiaiabejotinos vertės bandymai. Nesamenaivūs, visi tapytojai vieni kitus pažįsta,todėl neįmanomas joks objektyvumas.Tik neutralus specialistas (tikras profesionalas)galėtų be asmeniškumų irpataikūniškų simpatijų sudaryti parodosbranduolį. Deja, dar pas musmetinėse LDS tapytojų parodose taipnevyksta, todėl jas tenka vadinti tikvietinės reikšmės pasirodymais, –vieni kitiems ir esame įdomūs, tikpatys sau. Paroda šiais laikais jaune reiškinys, kaip prieš šimtmetį,kada visi visus atvirai aptarinėjo,vyko gana plačios diskusijos.Manau, kad per dažnai jau esamemes palikti vienui vieni prieš akivaizdųmelą. Gal niekada nerasim„vienintelio tikro“ atsakymo, irdar ilgai po parodos liks skirtingųnuomonių, bet, jei patys labiaususikauptume ir suvoktumeparodos temos kriterijus, grauditiesa nesikartotų. Gal atėjo laikasšeimyniškai aiškintis bendro amatoreikalus ir būdus ir taip turėtipuikią progą atsinaujinti.Kyla natūralus klausimas: kasapgins profesionaliosios tapybospozicijas? Taip stengiasi darytitapytojas A. Stasiulevičius. Tačiauper visas tribūnas kalba viena,o daro – kita. Jis gina tapybą,o būdamas „komisijos vyresnysiskomisaras“ palieka šioje parodosekspozicijoje visai netinkamuspaveikslus. Ar jis nesupranta, arjis nemato, kad teminėje parodojenei jūros, nei natiurmortai, o ypačmoterų aktai netinka. Tai kur yrašio tapytojo pozicija? Prieš keleriusmetus per LDS 75 metų jubiliejų kaikurie vadovai patys sau net LDS padėkosraštus pasidovanojo, o kad jųkolega maestro Romualdas Kunca tuometu švenčiantis savo jubiliejų likonet nepastebėtas, jau nesvarbu. Parodojematome tik Romualdo Balinsko4 nedideles drobeles, bet jos tokiosmažos, tokios darnios ir užima tikvienos normalios drobės vietą nesukeldamosdviprasmybių. Aišku, kad užparodą yra atsakinga ir kuratorė ArūnėTornau. Ji nėra tokia naivi, tikrai žino,kodėl susidarė tokia situacija. Net šiojeapžvalginėje parodoje ji nedalyvauja,nes visą dėmesį sukoncentruoja, į kitąparodą, kur prisidengus LDS, parodaParodos atidarymas masiškumu skųstis negalėjobus organizuota ŠMC rūmuose, ir ji,kaip autorė, ten tikrai dalyvaus. Kaipir jos „apsauga“ – Linas Liandsbergis,Arvydas Baltrūnas ir kiti. Per parodosatidarymą aš užklausiau A. Tornau, kodėlji pakabino štai šias dvi Tauro Jankūnovisai abstrakčias drobes. Ji naivokaipasiteisino, kad šis dailininkastik taip tapo – tik abstrakčiai! Parodoskuratorei atsakiau, „kad miesto temanėra abstrakti sąvoka“ ir parodžiaujai kitą, jos kaip kuratorės nesekmę –kelis, šalia eksponuojamus stilistiškaiskirtingus portretus. Tuomet ji kritokryžiumi juos visaip teisindama, įsitikinusi,kad tie portretuojami žmonėsstovi mieste... Mūsų pokalbis vyko irgreta Indrės Martinkienės spalviniųabstrakcijų, kurios pavadintos „Vidiniaiklodai“, nors šis menas labiau priminėmenininkų tapybos dažų paletes,tik čia jos pervadintos į paveikslus.Vienas tapytojas parodoje man pasakė:„Kokią aš drobę atnešiu, nesvarbu, vistiek jie iškabins. Tai kam man specialiaiparodai ruoštis, stengtis. Atnešu tai, kąjau iš seniau turiu. Vis tiek visus sukišakaip į turgų.“ Net jei tapytoja GražinaVitartaitė būtų atnešusi drobę su Nidoskopomis, ji garantuotai būtų pakabinta.Deja, jai pakanka nuovokos, kadspecialiai šiai parodai sukurtų naujasdrobes su miesto motyvais. Yra ir daugiauautorių, kurie tapė šiai parodai,dėja, jų drobės nebuvo pakabintos,nes reikėjo pakabinti bet kokias kitas,visai su parodą nesusijusias.Dar yra viena principinė problema:jei parodos tikslas yra atskleisti Vilniaustapytojų raidą, nors ir suneštinę,kodėl parodoje dalyvauja visi, kas tiknori... Visai net ne tapytojai. Labaigeras grafikas Rytis Valantinas į miestotemos parodą atnešė dvi drobeles, vaizduojančiosGraikijos peizažą, ir jos,aišku, tiko šioje parodoje. Kyla natūralusįtarimas, ar galerijos rūpestingojidirektorė D. Tomkutė, pati būdamagrafikė kviečiasi savo gildijos dailininkus?Prieš parodos atidarymą, kalbėjausisu dailininku Artūru Šlipavičiumi(Šlipu). Prie mūsų priėjusi galerijosdirektorė pasiteisino ir apsidraudė,kad mano ir Šlipo po vieną drobę atmetė,nes tikrai nėra vietos. Nenustebinotoks požiūris, nes kiek kartų jau yrataip buvę, kad „komisija“ išeksponuoja,o direktorė perkabina arba net visai nukabina,kaip ji pati nori. Nors ši galerijayra LDS, o ne jos privati valda, todėltoks elgesys negali būti toleruojamas.Pateikdami tokią suklimpusią parodąmes tik kvailiname žiūrovus, nuvertinamepačią tapybą ir vaizduojamąjįmeną, o protingi žmonės, tokiekaip literatūros kritikė Giedrė Kazlauskaitėsavo šio mėnesio naujametekste rašo, kad „,geras piešėjas yrabeveik toks pats retas atvejis, kaip iradekvačiai dailės vyksmus išdėstantisdailininkas!“Garbios kritikės žodžiai gal tiktųkelrodžiu tikrajam profesionaliajamsusivokimui ir leistų mums daugiauskaitytis su mūsų veiklos realumo pagrindais.Baigdamas skubu reziumuoti:žmogaus aukščiausia vertybė yra mąstymas,ir jis teikia gebėjimą išsiaiškinti.Neabejotina, kad ir tokioje siaubonaktyje tebespindi žvaigždės danguje.Šiandieniniame, tikrai prieštaringamegyvenime pats pasigendutikslingų ir teisingų atsakymų, kodėlsusidarė tokia situacija, tad ir drįstuviešai klausti: kas gali man atsakyti?2011 m. „Mokslo Lietuvos“projektą „Mokslui, visuomenei irkultūrai“ remia Spaudos, radijo irtelevizijos rėmimo fondas.Mokslo LietuvaVyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasStilistės: Eglė Nešukaitytė, Neringa BalčiūnaitėDizainerė Jūratė Kemeklytė BagdonienėPatarėjai: Antanas Kulakauskas, Jonas Puodžius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavičiaus g. 6, 01118 VilniusEl. paštas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.Laikraštis internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuvaRedakcija gerbia savo autorių nuomonę ir mintis, net jei ne visada joms pritaria. Perspausdinantar naudojant laikraščio „Mokslo Lietuva“ ir jo internetinio puslapio http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva paskelbtą medžiagą būtina nuoroda į „Mokslo Lietuvą“.Laikraštis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.ISSN 1392-7191LeidžiaUAB „Mokslininkų laikraštis“SL Nr. 169SpausdinoUAB „Petro ofsetas“Žalgirio g. 90, LT-09303, VilniusTiražas 400 egz.