Čekoslovakų vilkšunis: girios dvasia žmogaus draugijoje

zperonowki.com
  • No tags were found...

Čekoslovakų vilkšunis: girios dvasia žmogaus draugijoje

Čekoslovakų vilkšuniųteisėja, veterinarijos gydytojaDaiva RimaitytėRomualdo Požerskio nuotr.PradžiaVilkšunių istorija prasidėjo1955 metais, kuomet KarelasHartlas armijai priklausančiameveislyne Libejovicuose(dab. Čekija) sukryžmino vilkęBritą su vokiečių aviganiuCezar z Brezoveho haje. Gimęmišrūnai buvo labai panašūsį vilkus: tokių pat proporcijų,kaukolės formos, kailio spalvosbei struktūros. Iš vilkų jiepaveldėjo jėgą - nubėgę 100kilometrų, po trijų keturiųvalandų vėl tapdavo žvalūs.Beje, vokiečių aviganiai, nubėgępusšimtį kilometrų,maždaug pusę paros ilsisi.Vilkšuniai buvo geriau prisitaikęprie aplinkos, greičiauir geriau orientavosi. Tačiautarnybai armijoje tuo metutiko tik keletas vilkšunių, ir,su išlyga, jog šuniukai nuokalės bus atskirti labai anksti.Augdami jie turėjo bendrautitik su žmonėmis. Šie gyvūnaiprisirišdavo prie savo prižiūrėtojų,todėl sunkiai iškęsdavojų pasikeitimą, nenoriaisuartėdavo su nepažįstamaisiais.Bet atliekant kitus tarnybiniųšunų testus, vilkšuniaipasirodydavo geriau neikitos tarnybinių šunų veislės.Todėl buvo nuspręsta pradėtikurti naują tarnybinių šunųveislę. Frantisek Rosik ir Kubaskapradėjo šių mišrūnųdresūrą pasienio apsaugai.Veisė tik pilkos spalvos vokiečiųaviganius bei dar keletąvilkų (Sarik, Lejdy ir Argo).TikslasArmijos kinologai norėjosukurti „superšunį“ ir jiemsbeveik pavyko! Vilkšunis judrus,ištvermingas, pasižymigeresne rega, uosle ir greitesnereakcija. „Beveik“… nes išlikostiprus jo ryšys su gauja,o tai sunkino vilkšunių naudojimątarnyboje, kur įprastakaitalioti pareigūnus, dirbančiussu šunimis. Šunys likdavoištikimi tiems, kurie juosaugino, dresavo, o naujokėlius„pasiųsdavo“ kuo toliau -neklausė komandų, dresuotitekdavo iš naujo. Vien dėl točekoslovakų vilkšunis netapopasienio apsaugos šunimiNr.1 - „socializmo lagerio“įtvirtinimų jis nesaugojo.Pasekmė1966 metais suderintaspirmasis čekoslovakų vilkšuniųstandartas, pradėta derėtisdėl jų registravimo šunųveislių knygoje. Subrendoidėja steigti ir veislės mylėtojųklubą. Atlikta pirmoji veislėsapžiūra, kurioje dalyvavo 30šunų, buvo pakviesta specialikomisija, vadovaujama tarptautininėskategorijos teisėjoOdvarkos. Tačiau jo atsainuspožiūris, „spaudimas išviršaus“ ir vokiečių aviganiųsavininkų neapykanta vos nesužlugdėjaunos šunų veislės.Dėl to susidomėjimas veislesumenko, o 1971 m. dabartinėjeČekijoje apskritai buvonutrauktas jų veisimas.Gerai, kad pasidavė nevisi veisėjai… Šiuo atveju reikiadėkoti Frantiskui Rosikui– jo dėka čekoslovakų vilkšuniaiišliko! Dėl neigiamovisuomenės nusistatymo irveislės ignoravimo F.Rosikasnetgi buvo priverstas kaitaliotisavo veislyno vietą. Priešpat galutinį šių mišrūnų likvidavimą(turbūt nereikiaaiškinti, kokie žiaurūs būnažmonės) pasisekė išgelbėtikai kuriuos gyvūnus ir slaptapergabenti juos į Slovakiją.Slovakai ne tik išsaugojo vilkšunius,bet ir sustiprino šiąveislę, sudomino ja civiliusveisėjus. Hartlas, Rosikas beijų pagalbininkai surinko pakankamaigausų veisėjų būrį,kad įkurtų Čekoslovakų vilkšuniųmylėtojų klubą. 1981m. jie gavo leidimą įrašytiturimus mišrūnus į veisliniųšunų knygą ir įkurti klubą.1982 m. čekoslovakų vilkšunispagaliau buvo pripažintasnacionaline šunų veisle.Klubo įkūrimo metu įveislės knygą įrašyti 56 slovakųir 10 čekų šunų. Pirmojičekoslovakų vilkšunių kluboparoda bei veislės apžiūraįvyko 1982 m. lapkričio viduryjeBratislavoje - pademonstruoti9 šunys ir 8 kalės.Iš jų tik du įvertinti „puikiai“(REP z Pohranični straže (šuoNr.1) ir CMUKA z Pohraničnistraže).Po 1989 06 13 Tarptautinėskinologų federacijos posėdžio,įvykusio Helsinkyje,čekoslovakų vilkšunis pripažintastarptautiniu mastu.Vėliau, pasidalijus Čekoslovakijai,veislės pavadinimasnepakito, tačiau patronatasatiteko Slovakijai. Paskutinįkartą čekoslovakų vilkšuniųstandartas papildytas 1999metais.DabartisPaklusnumas (kai JIS tonori), savarankiškumas (JAMtai svarbiausia), aktyvumas(JIS pirmas), gudrumas ir reakcija(išskirtinė JO savybė) -šie bruožai apibūdina čekoslovakųvilkšunį. Tai puikusnamų bei žmogaus sargas,ištvermingas sportininkas,gelbėtojas, „kariškis“, stiprusdarbinis šuo. Greitas, elegan-Didysis Šuo ir jo draugai • 2006 Nr. 3 (70) 13

More magazines by this user
Similar magazines