EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 - LNTPA

rln.lt
  • No tags were found...

EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 - LNTPA

arEKONOMIKOS IRNT RINKOS APŽVALGA2011 / 2012Partneriai:


TURINYS2011 - 2012 METŲ LIETUVOS EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGOS SANTRAUKA 2MAKROEKONOMINĖS SITUACIJOS APŽVALGA 4EKONOMIKOS PERSPEKTYVOS 6FINANSŲ RINKOS BŪKLĖ 6FINANSŲ RINKOS PERSPEKTYVOS 7BŪSTO RINKOS APŽVALGA 8VERSLO CENTRINKOS APŽVALGA 14PREKYBOS CENTRINKOS APŽVALGA 18PRAMONĖS IR LOGISTIKOS CENTRINKOS APŽVALGA 21TURIZMO IR VIEŠBUČIŲ RINKOS APŽVALGA 25TEISĖS IR MOKESČIŲ NAUJIENOS 29TEISINĖ IR MOKESTINĖ BAZĖ LIETUVOJE 32AUTORIAI 37APIE ĮMONES / KONTAKTAI 38


2011 - 2012 METŲ LIETUVOS EKONOMIKOS IR NTRINKOS APŽVALGOS SANTRAUKA2011-ieji Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi. Metaiprasidėjo atsargiu optimizmu, kuriuo nusivilti neteko. Visųmetų ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių EuroposSąjungoje ir siekė 5,8 proc. Praėjusiais metais Lietuvos ūkioaugimą lėmė jau platesnis veiksnių ratas nei 2010-aisiais –eksporto plėtrą papildė ir atsitiesianti vidaus paklausa. Po2009-ųjų nuosmukio, naujas ekonomikos augimo pikas buvopasiektas trečiąjį 2011 m. ketvirtį. Vis dėlto neramumai eurozonos finansų sektoriuje bei su tuo susijęs Europosekonomikos sulėtėjimas neigiamai paveikė ir Lietuvosekonomiką – paskutinį ketvirtį augimas pastebimai sulėtėjo, oši tendencija gali išsilaikyti ir ateinančiais 2012-ųjų metųketvirčiais.Panašiu scenarijumi plėtojosi ir NT rinka. Tačiau joje metųpikas buvo pasiektas maždaug ketvirčiu anksčiau. Metųpradžioje gerėjantys gyventojų bei įmonių lūkesčiai kartu sušvelnėjančia bankų finansavimo politika augino sandoriųskaičius, didėjo rinkos likvidumas, mažėjo komercinių objektųvakansijos, naujuose, moderniuose projektuose buvofiksuojamas kainų prieaugis. Sostinėje, kurioje NT rinka buvoaktyviausia visus 2011 metus, per pirmąjį pusmetį butųkainos naujuose projektuose padidėjo vidutiniškai 5-7 proc.,žemės sklypų bei individualių namų rinkoje – 10-15 proc.,verslo centrų bei logistikos segmente – apie 15 proc.Prekybos sektoriuje taip pat vyko teigiami procesai: buvostiprinamos koncepcijos, silpnesni nuomininkai pakeičiamistipresniais, atėjo naujų prekės ženklų, augo centrųužimtumas bei pajamos. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje NTrinka nebuvo tokia aktyvi, todėl kainos didėjo tik žemėssklypų bei namų valdų segmente, apytiksliai 10-15 proc.Verslo centrų bei prekybos centrų segmente kainos išlikostabilios, o būsto sektoriuje sumenko 1-3 proc.Vis dėlto antrąją 2011 metų dalį teigiamų tendencijųnepavyko išlaikyti. Dėl išorinių makroekonominių veiksniųpradėjo blogėti vartotojų bei verslo lūkesčiai. Dėl šiospriežasties kainų augimas sustojo visuose sektoriuose, osostinėje naujai pradėtų daugiabučių projektuose kainosbuvo grąžintos į pradinį lygį, siekiant atgaivinti rugsėjo-spaliomėnesiais stipriai sumenkusius pardavimus. Didžiausiaspesimizmo lygis buvo pasiektas pačioje metų pabaigoje:lapkričio-gruodžio mėnesiais, kada prie neigiamų išoriniųmakroekonominių veiksnių prisidėjo banko „Snoras“bankrotas. Pastarasis įnešė daug sumaišties ir pastebimaiišaugino gyventojų nepasitikėjimą bankine sistema. Atliktosapklausos parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojųtuo laikotarpiu teigė nepasitikintys bankais. Apie tai liudija irfaktas, jog apie 43 proc. (apie 1,5 mlrd. Lt iš 3,5 mlrd. Lt)grąžintų apdraustų indėlių buvo atsiimta grynaisiais. Galimatik spekuliuoti, kur nusės minėtieji pinigai, tačiau neabejotina,jog dalis šio kapitalo turėtų tekti nekilnojamajam turtui.Galima teigti, jog banko „Snoras“ bankrotas išjudinomerdinčią NT rinką, nes būtent šio turto klasė yra laikomaviena geriausių kapitalo apsaugos priemonių, ypač šiuometu, kada NT kainos stipriai nukritusios. Tuo tarpusumažėjus pasitikėjimui bankine sistema, padaugėjo atvejų,kada dalis kitų bankų klientų nusprendė santaupas pakeistinekilnojamuoju turtu. Dažniausiai tokie sandoriai buvoatliekami be banko finansavimo. Remiantis VĮ „Registrųcentras“ duomenimis, 2011 metų lapkritį-gruodį iš visosudaryta būsto sandorių už maždaug 610 mln. Lt. Tuo tarpuatitinkamą 2010 metų laikotarpį būsto sandorių sudaryta užmaždaug 500 mln. Lt. Taip pat nereikia atmesti galimybės,kad dalis gyventojų galėjo santaupas nukreipti įsigyjantkomercinės paskirties turtą nuomai. Panašu, kad NTaktyvumas daugiausiai pasireiškė antrinėje rinkoje beipirminėje sostinės rinkoje, kurioje rugsėjį ir spalį kur kasžemiau vidurkio sumenkę vystytojų pardavimai, lapkričiogruodžiomėnesiais vėl grįžo į metų vidurkio ribas. Tuo tarpuKaune ir Klaipėdoje vystytojų pardavimai išliko sumenkę.Žiūrint į ateities perspektyvas reikėtų išskirti 3 pagrindiniuselementus: makroekonominę situaciją, bankų finansavimopolitiką bei vidaus vartojimą. Nuo šių faktorių turėtųpriklausyti ir tai, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais.Nors makroekonomikos specialistai prognozuoja lėtesnįšalies augimą 2012 metais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoješalies potencialas išlieka didelis, nes vykdomos irplanuojamos šimtus milijonų litų siekiančios investicijos įnaujus pramonės objektus visoje Lietuvoje, kurių daugumaorientuotos į eksporto didinimą. Investicijos į pramonę ne tikįlieja papildomą kapitalą į ekonomiką, bet ir kuria naujasdarbo vietas, gerina makroekonominį klimatą bei skatinavidaus vartojimą. Taip pat teigiamų bruožų galima įžvelgti irenergetikos sektoriuje, kuriame vykdomi bei planuojamienergetinių kaštų mažinimo projektai bei investicijos į biokurorinką. Pastarosios turėtų ne tik sumažinti šalies energetiniuskaštus bei kurti naujas darbo vietas, bet ir skatinti vidausEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 2


vartojimą. Galiausiai valstybės planuojamos investicijos įinfrastruktūrą bei kelių plėtrą vien 2012 metais turėtų siekti iki1,35 mlrd. Lt. Be to, aktyviai plėtojami 4 viešieji logistikoscentrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose turėtųprisidėti prie sandėliavimo bei transportavimo sektoriausplėtros Lietuvoje. Nauji projektai planuojami vystyti ir kituoseNT segmentuose, tačiau dauguma jų numatyti sostinėje,todėl tikėtina, jog 2012 metais dar labiau padidės atotrūkistarp sostinės ir kitų Lietuvos miestų.Kaip rodo užsienio valstybių patirtis – pramonė ir eksportasyra esminis ekonomikos pagrindas. Besivystančių šalių,kuriose sparčiai plėtojama pramonė, nekamavo skolųproblemos, o stabilios ir patikimos industrinės Vakarųvalstybės skolinosi už nulines palūkanas. Nuo finansavimosąlygų taip pat priklausys ir Lietuvos ekonomikosperspektyvos 2012 metais. Deja, tai sunkiai prognozuojamasišorinis veiksnys, kuris itin priklausys nuo to, kaip pavyksįveikti euro zoną kamuojančią valstybių skolų krizę.Jei Europą kamuojanti valstybių skolų krizė bus suvaldyta,galima prognozuoti, jog 2012 metais turėtų ne tik augtiekonomika, bet ir aktyvėti visi NT segmentai.2011 m. buvo reikšmingi prabangos mokesčio užnekilnojamąjį turtą įvedimu – 1 proc. tarifu apmokestinamutapo visas gyventojų nekilnojamasis turtas, kurio mokestinėvertė viršija 1 mln. litų. Svarbesni pakeitimai buvo priimti iržemės mokesčio srityje – pakeista žemės mokesčioapskaičiavimo tvarka, kuri turėtų įsigalioti nuo 2013 m. KitaisNT srities teisės aktų pakeitimais buvo siekiama efektyvintiprocesus, tokius kaip NT įsigijimo ar hipotekos sandoriosudarymas, nuosavybės registravimas ir kt. Tarp šiaismetais suformuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismoprecedentų, paminėtinas NT nuomininkams palankussprendimas, mažinantis nuomos mokestį dėl ekonominėskrizės poveikio.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 3


2005/052005/092006/012006/052006/092007/012007/052007/092008/012008/052008/092009/012009/052009/092010/012010/052010/092011/012011/052011/092006/052006/092007/012007/052007/092008/012008/052008/092009/012009/052009/092010/012010/052010/092011/012011/052011/092008/062008/092008/122009/032009/062009/092009/122010/032010/062010/092010/122011/032011/062011/092011/12Rūta MedaiskytėAB banko „Finasta“ makroekonomistėMAKROEKONOMINĖS SITUACIJOS APŽVALGALietuvos ekonomika 2011 metais augo 5,8 proc., 2010metais šis tempas siekė 1,4 proc. Pirmuosius tris 2011metų ketvirčius šalies ūkio plėtra viršijo net optimistiškiausiasekonomistų prognozes ir tik pačioje metų pabaigoje jipastebimiau sulėtėjo. Praėjusiais metais matytas lūžisLietuvos BVP augimo veiksnių požiūriu – 2010 metais ūkioplėtrą lėmė eksporto rinkų atsigavimas, o 2011 metais visdaugiau teigiamų požymių buvo galima pamatyti ir vidausrinkoje. Nors ekonomika augo antrus metus iš eilės, ji vis daryra žemiau savo 2008-ųjų piko. Per 2011 metus šis atotrūkissumažėjo nuo 13 proc. iki 8 proc., tačiau visiškai išnyktiturėtų ne anksčiau kaip 2014 metų pabaigoje.pradėjo didėti tik praėjusių metų pradžioje, bet kol kas tėraapytiksliai pasiekęs 2009 metų vidurio lygį. Padėtis darborinkoje sukėlė naują emigracijos bangą: vien per 2010metus, oficialiais duomenimis, iš Lietuvos išvyko daugiau nei83 tūkst. asmenų – daugiausia per šių duomenų rinkimolaikotarpį nuo 2001 metų.Lietuvos BVP151050-5-10-15-20BVP gyventojui (LTL) (dešn. skalė)BVP metinis augimas (%)120001000080006000400020000Metams artėjant į pabaigą mėnesiniai rodikliai leidonumatyti plėtros lėtėjimą, kurį pagaliau parodė ir IV ketv.BVP statistika. Pirma tempą prarasti pradėjo pramonė, kurianksčiau pajunta išorinės aplinkos pokyčius. Vidauspaklausos būklę parodanti mažmeninė prekyba ir metųantroje pusėje augo gana sparčiai, taip bylodama apieatsigaunantį vidaus vartojimą. Visgi, jei silpnesnės pramonėsplėtros tendencija tęsis, o tai veikiausiai neišvengiama turintomenyje silpstančią Europos ekonominę plėtrą, mažmeninėprekyba taip pat anksčiau ar vėliau gali pajusti šį efektą.Infliacija (proc.)14121086420-2metinėvidut. metinėPraėjusių metų pradžioje nemažai nerimo kėlė pradėjusiaugti infliacija – įsibėgėjantis kainų augimas grasino pakirstitik pradedančią atsigauti gyventojų perkamąją galią. Tačiaustabilizavusis naftos kainoms ir blėstant pasaulinėmsekonomikos nuotaikoms, antroje metų pusėje nebelikoišorinių veiksnių, kurie būtų kėlę vartotojų kainų indeksą. Dėlvidinių ir išorinių veiksnių, 2011 metais vidutinė metinėinfliacija paspartėjo nuo 1,3 iki 4,1 proc., bet buvo mažiausiapalyginti su 4,4 proc. Latvijoje ir 5,0 proc. Estijoje.Pramonės produkcija ir eksportas (metiniai pokyčiai,proc.)6040200-20-40pramonės produkcijaeksportas2011 metais darbo rinkoje buvo galima stebėtinedrąsius, tačiau teigiamus pokyčius. Nedarbo lygissumažėjo nuo 17,8 proc. 2010 metais iki 15,4 proc.2011 metais. Vis dar aukštas nedarbo lygis ir vangiaiaugantis darbo užmokestis byloja, kad jėgų persvara darborinkoje tebėra darbdavio naudai. Po šešis ketvirčius iš eilėstrukusio smukimo, darbo užmokestis nedrąsiai (2-3 proc.)Atitinkamai didėjo ir privačių asmenų perlaidų iš užsienioreikšmė. 2011-ųjų I-III ketv. pervedama suma pasiekė beveik4 proc. BVP ir jau ne pirmus metus galima kalbėti apiereikšmingą šio veiksnio įtaką vartojimui.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 4


2005/052005/092006/012006/052006/092007/012007/052007/092008/012008/052008/092009/012009/052009/092010/012010/052010/092011/012011/052011/092007/032007/072007/112008/032008/072008/112009/032009/072009/112010/032010/072010/112011/032011/072011/1120012002200320042005200620072008200920102011 (Q1-Q3)2008/052008/082008/112009/022009/052009/082009/112010/022010/052010/082010/112011/022011/052011/082011/112006/012006/052006/092007/012007/052007/092008/012008/052008/092009/012009/052009/092010/012010/052010/092011/012011/052011/09Kreditavimas 2011 metais taip ir neįgavo pagreičio.Naujai suteiktų bankų paskolų praėjusiais metais buvo ne kądaugiau nei 2010-aisiais, nors palūkanų normos ir mažėjo.Finansų sektoriaus pasitikėjimas rinka kol kas šlubuoja –kaip parodė Lietuvos banko finansų sistemos apklausa,didžiausiomis rizikomis nurodomi didėjantys Europos viešųjųfinansų nesubalansuotumai ir lėtas Lietuvos ekonomikosatsigavimas arba nuosmukis. Panašu, kad ir 2011-aisiaisbankai vengė prisiimti pernelyg daug naujos kredito rizikos,todėl naujų paskolų įmonėms ir namų ūkiams suma sudarė4,8 mlrd. litų ir buvo netgi mažesnė palyginti su 2010 metaisišduota 5,4 mlrd. naujų paskolų suma.Naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams12 suma, mln. LTL (dešinė skalė)10 palūkanų norma,%86420300025002000150010005000Privačių asmenų piniginės perlaidos iš užsienio (proc.BVP)4,5%4,0%3,5%3,0%2,5%2,0%1,5%1,0%0,5%0,0%Tarpbankinės palūkanų normos, 6 mėn. (proc.)12VILIBOR108EURIBOR6420Mažmeninė prekyba ir importas (metiniai pokyčiai, proc.)6040200-20mažmeninė prekyba-40importas-60Darbo rinkos rodikliai20181614121086420bruto vidut. darbo užmokestis (LTL)nedarbo lygis (%) (kairė skalė)300025002000150010005000EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 5


2010/122011/012011/022011/032011/042011/052011/062011/072011/082011/092011/102011/112011/12EKONOMIKOS PERSPEKTYVOSFINANSŲ RINKOS BŪKLĖPo stipraus BVP augimo 2011 metais, 2012 metai žadabūti ne tokie įspūdingi. Prastėjantis ekonominis klimatasVakarų Europoje reiškia, kad šalis netenka vieno iš savoplėtros variklių ir lieka kliautis tik vidaus paklausa. Tačiaupastarosios pajėgumas taip pat ribotas dėl didelio nedarbo, oir išorės veiksnių poveikis anksčiau ar vėliau turėtų atsilieptiprivačiam vartojimui. Tad Lietuvos ekonomika 2012 metaisturėtų sumažinti greitį ir augimo tempas gali sulėtėti iki2,0 proc., o 2013 metais siekti 3,5 proc. Remiantis šiomisprielaidomis, 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos pikas buspasiektas ne anksčiau kaip 2014 metais.Lėtesnis ūkio augimas sąlygos ir mažesnę infliaciją 2012metais. Lėčiau kainoms augti priežasčių taip pat turėtųmažėti tiek šalies viduje, tiek išorinėje ekonominėje aplinkoje.Lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas neleis įsisiūbuotigyventojams aktualių resursų kainoms pasaulio rinkose. Tuopat metu nebe tokia greita plėtra šalies viduje reikš irmažesnę paklausą prekėms ir paslaugoms. Tad vidutinėmetinė infliacija 2012 metais gali sumažėti nuo 4,1 proc. iki2,0 proc., o 2013 metais siekti 3,0 proc.Lentelė: Lietuvos ekonomikos prognozės2011 metai nebuvo sėkmingi investuojantiesiems įakcijas. NASDAQ OMX Vilniaus biržos akcijų indeksoreikšmė per metus sumažėjo 27 proc. Visus praėjusiusmetus rinkoms atokvėpio nedavė nerimstanti euro zonosskolų krizė, kuri smukdė akcijų indeksus visame pasaulyje.Kaip ir reikėtų tikėtis, labiausiai nukentėjo Europos akcijųrinka – Eurostoxx 50 indeksas per 2011 metus sumažėjo17 proc. Gana nemažas atotrūkis matomas JAV akcijų rinkospokyčiuose – nepaisant didėjančios skolos, bendraekonominė būklė lėmė, kad akcijų kainos laikėsi tvirčiau ir2011 metų pabaigoje S&P 500 indekso reikšmė prilygo verteimetų pradžioje.Akcijų kainų indeksai 11,21,11,00,90,80,70,6Lietuva (OMXV)Europa (Eurostoxx 50)JAV (S&P500)2011 2012 pr. 2013 pr.BVP 5,8% 2,0% 3,5%Infliacija (vidut. metinė) 4,1% 2,0% 3,0%Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir „Finastos“ prognozėsSkolų slegiamos euro zonos kaimynystėje Lietuvos aktualijostaip pat lieka panašios. Ir toliau bus svarbu palaikyti stabiliąfiskalinę būklę bei neprarasti vieno iš savo privalumų priešsenąsias euro zonos nares – Mastrichto kriterijus tenkinančiovyriausybės skolos dydžio. Trapi padėtis liks ir darbo rinkoje.Stingant ekonomikos augimo tempo, nedarbo lygis vargu arreikšmingiau mažės 2012 metais. Dėl šios aplinkybėsverslas susidurs su ribotu vidaus paklausos potencialutrumpu laikotarpiu, o stagnacija Vakarų Europoje lemsalternatyvių eksporto rinkų paieškos poreikį.Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Bloombergir „Finasta“2012 metus investuotojai pasitiko kiek geresnėmisnuotaikomis. Palankesnių ekonominių naujienų srautas išJAV, sėkmingai pirmosiomis sausio savaitėmis išleistos eurozonos šalių obligacijų emisijos apmalšino rinkos dalyviųnerimą. Bet apie visišką problemų išnykimą kalbėti negalima.Graikijos skolos klausimas tebėra atviras, nors rinkos ir galijaustis kiek stabiliau po 2012 metų vasario 21 d. patvirtintosnaujos finansinės paramos. Tačiau likusių euro zonosvalstybių skolos niekur nepranyko, ir numatomas iššūkiųkupinas fiskalinės drausmės periodas. Ekonomistaiprognozuoja lėtesnę ekonomikos plėtrą 2012-aisiais irbaiminasi euro zonos recesijos.1 Pastaba: indeksų vertės 2010 12 31 prilygintos 1.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 6


Lentelė. Investicijų į turto klases grąža per metusFINANSŲ RINKOS PERSPEKTYVOS2009 2010 2011Indėliai 2 7,4% 2,3% 1,5%Akcijos 3 46% 56% -27%Auksas 24% 30% 11%Žaliavos 4 23% 6% -8%Nekilnojamas turtas -28% 13% 6% 5Šaltiniai: Lietuvos bankas, NASDAQ OMX, Bloomberg ir Lietuvos registrųcentras.Akcijų rinkoje kol kas lieka nemažai neapibrėžtumo, tad bentjau iš pirmo 2012 metų pusmečio nėra aišku, ko tikėtis. Tuoatveju, jei sprendžiant euro zonos skolų problemą buspasiekta konkrečių rezultatų, didesnis aiškumas būtųpalankus investicijoms į rizikingus aktyvus.Blausios ekonomikos prognozės kol kas neleidžiaoptimistiškai prognozuoti ir žaliavų kainų krypties, kuriaibūtina sveika paklausa, o ją sąlygoja stipri ekonomika.Auksas, kaip atskira žaliavų rūšis, gali paklusti saviemsdėsningumams, – t.y. rinkoms esant nestabilioms, išliktų jokaip saugumo „etalono“ paklausa. Tačiau čia verta atkreiptidėmesį į tai, kad aukso rinkoje vis dar gali būti kainųburbulas ir šis aktyvas gali būti pervertintas.Lietuvos gyventojai yra pakankamai konservatyvūsinvestuotojai ir finansų rinkos priemonės sudaro tik nedidelęjų finansinio turto dalį. Vis dar labiausiai paplitusi lėšųlaikymo forma – grynieji pinigai ir bankų indėliai. Turintysdidesnes sumas, ribodami bankų sistemos riziką, gali rinktisnekilnojamąjį turtą kaip alternatyvią investiciją. Nors nesamastatistinių įrodymų, tačiau dalis emigrantų piniginiųpervedimų taip pat gali būti nukreipiama šia linkme. Tiesa,mažai tikėtina, kad investicijų mastas būtų toks didelis, kadreikšmingai paveiktų būsto rinkos kainas, kurios visgi turėtųlabiausiai priklausyti nuo bendros šalies ekonominės būklės.2 naujų namų ūkių indėlių vidutinė metinė palūkanų norma litais3 OMXV indekso grąža4 Reuters-Jefferies žaliavų indekso grąža5 Lietuvos parduotų gyvenamųjų būstų vidutinė 1m2kaina, 2011 III ketv.duomenys.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 7


2007K12007K22007K32007K42008K12008K22008K32008K42009K12009K22009K32009K42010K12010K22010K32010K42011K12011K22011K32011K4tūkst. kv. m2007K12007K22007K32007K42008K12008K22008K32008K42009K12009K22009K32009K42010K12010K22010K32010K42011K12011K22011K32011K4tūkst. kv. mArnoldas AntanavičiusUAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės d-to vadovasBŪSTO RINKOS APŽVALGANors 2011 metais būsto rinka Lietuvoje buvopermaininga, tačiau krizinių metų kontekste išgyvenotikrą renesansą. Labiausiai pasižymėjo sostinė, kuriojeiš viso pradėti arba atnaujinti statyti net 22 daugiabučiųprojektai, t. y. rinkai pasiūlyta apie 1680 naujų butų –apie tris kartus daugiau nei 2010 metais. KituoseLietuvos didmiesčiuose taip pat vyko naujų projektųstatybos, tačiau skaičiai kiek kuklesni – Kaune iš visorinkai pasiūlyta apie 274 butus – apie tris kartus daugiaunei 2010 metais, o Klaipėdoje 63 – 2,5 karto mažiau nei2010 metais. Sandorių apimtys bei kainos vis dar išlikostabiliai žemos. Jei euro zonos valstybių skolų krizėnepaaštrės ir bankai išlaikys palankias finansavimosąlygas, galima tikėtis geresnių 2012 metų.2011 metais būsto rinka vieningos krypties neišlaikė. Metųpradžioje gerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai,gyventojų lūkesčiai bei kreditavimo sąlygos teigiamai veikėvisą NT sektorių – didėjo paklausa, buvo pradedami naujiarba užbaigiami anksčiau sustabdyti projektai, augo statybųapimtys. Remiantis Statistikos departamento duomenimis,pirmoje metų pusėje sparčiai augo naujai pastatytogyvenamojo ploto kiekis, tačiau antroje metų pusėje statybųtempai ėmė blėsti – bendras naujai pastatyto gyvenamojoploto kiekis sumenko beveik 28 proc.Didžiuosiuose šalies miestuose naujai pastatyto gyvenamojoploto apimtys išliko žemos visus 2011 metus. Metų pradžiojepradėję augti statybų tempai, kaip ir visoje Lietuvoje, smukoantroje metų pusėje, išskyrus Klaipėdą, kurioje naujaipastatyto gyvenamojo ploto kiekis beveik pasiekė Vilniausapimtis. Tačiau tikėtina, jog tai yra tik vienkartinispadidėjimas.Paklausa 2011 metais taip pat išlaikė kintančias tendencijas.Būsto pirkimo-pardavimo sutarčių skaičius metų pradžiojedidėjo, tačiau baigiantis metams augimas atslūgo. Vis dėltokiekvieną 2011 metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu 2010metų periodu, buvo sudaroma 4,2-14,3 proc. daugiau butųpirkimo-pardavimo sutarčių ir net 32,8-49,7 proc. daugiauindividualių namų pirkimo-pardavimo sutarčių. Tokį staigųindividualių namų susidomėjimą galima paaiškinti žemospalyginamosios bazės efektu, nes tai brangesnis NTsegmentas, kurio pardavimai ekonominio sunkmečio metubuvo itin sumažėję. Bendras sandorių skaičiaus augimasnuteikia optimistiškai ir signalizuoja apie didėjantį likvidumąrinkoje.Žemės sklypų rinkoje taip pat buvo stebimos kintančiostendencijos – sandorių augimas metų pradžioje beimažėjimas antroje metų pusėje. Vis dėlto žemės sklypųsandorių skaičius paskutinį 2011 metų ketvirtį netikėtaiišaugo beveik 10 proc. lyginant su III ketvirčiu.Sėkmingesnius ketvirtojo ketvirčio rezultatus galėjo nulemtiatsigaunantis susidomėjimas šiuo segmentu bei neįprastaišiltas gruodis, kada nesant sniego galėjo būti sėkmingaiapžiūrėti ir įvertinti nauji pirkiniai, tad sandorių galėjo būtisudaryta daugiau nei įprastai tokiu metų laiku.Pastatyta gyvenamojo ploto Lietuvoje400350300250200150100500Šaltinis: Statistikos departamentasPastatyta gyvenamojo ploto didžiuosiuose Lietuvosmiestuose160140120100806040200Šaltinis: Statistikos departamentasVilnius Kaunas KlaipėdaReikėtų nepamiršti ir banko „Snoras“ bankroto, kuris bent jautrumpuoju periodu įnešė sumaišties ir nepasitikėjimo. Dėl to2011 metų pabaigoje buvo stebimas gyventojų aktyvesnisEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 8


RC kainų indeksasdomėjimasis NT. Tikėtina, jog dalis sandorių galėjo būtisudaryti siekiant apsaugoti turimus indėlius bankuose.būgštavimai nepasitvirtino, o priimtos taisyklės neturėjodidesnės įtakos NT rinkai.Butų ir individualių namų sandoriai Lietuvoje (vnt.)10.0008.0006.0004.0002.00002005K12005K42006K32007K22008K12008K42009K32010K22011K12011K4Analizuojant „Būsto sandorių sumų, finansavimo ir būstokainų priklausomybės“ grafiką matyti, jog nuo 2009 metųantros pusės iki 2011 metų visi analizuojami kintamieji buvožemiausiame taške ir išlaikė stabilų lygį su minimaliaissvyravimais tiek į teigiamą, tiek į neigiamą puses. Galimateigti, jog analizuojamu periodu buvo pasiektas NT ciklodugnas. Tuo tarpu jau 2011 metais prasidėjo lėtas rinkosatsigavimas daugiausiai įtakotas palankesnės bankųfinansavimo politikos.Butų sandoriaiŠaltinis: VĮ „Registrų centras”Istoriniai duomenys rodo, jog būsto rinka Lietuvoje labaipriklauso nuo finansavimo: augant finansavimui, didėjasandorių skaičius bei per mėnesį sudaromų sandorių sumos.Atitinkamai seka ir būsto kainų indeksas. Pastebėtina, jog NTrinka Lietuvoje sureaguoja į finansavimo pokyčius per 1-2ketvirčius, o būsto kainų indeksas – per 3-4 ketvirčius.Būsto sandorių sumų, finansavimo ir būsto kainųpriklausomybėŠaltiniai: VĮ „Registrų centras”, Lietuvos bankasInd. namų sandoriai1.000900800700600500400300200100001 05 09 01 05 09 01 05 09 01 05 09 01 05 09 01 05 09 01 05 092005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Būsto sandorių suma, mln. LtIšduota naujų būsto paskolų, mln. LtRC kainų indeksasAnalizuojant Lietuvos banko duomenis, matyti, jog naujaiišduotų būsto paskolų lygis augo net ir po atsakingoskolinimosi taisyklių priėmimo. Vadinasi, rinkos dalyvių6005004003002001000Situacija NT rinkoje Lietuvoje 2012 metais turėtų tiesiogiaipriklausyti nuo to, kokia bus bankų finansavimo politika.Pastaroji priklauso ne tik nuo makroekonominių procesų,vykstančių šalyje, bet ir nuo globalaus finansų sektoriausstabilumo. Žinant, jog šiuo metu Europoje itin aktualiosvalstybių skolų problemos bei nerimaujama dėl recesijos,sunku prognozuoti, kokia galėtų būti bankų finansavimopolitika. Tačiau 2011 metų pabaigoje tendencijos buvoteigiamos: daugėjo naujai išduodamų būsto paskolų, augosandorių skaičius, o VĮ „Registrų centras“ fiksavo NT kainųprieaugį.Vis dėlto kalbant apie NT rinkos atsigavimą Lietuvoje reikėtųišskirti sostinę, kuri užima lyderės pozicijas tiek pagalsandorių apimtis, tiek pagal naujai pradėtų projektų skaičių.Tuo tarpu kituose miestuose NT rinka išliko gana vangi.Registrų centro duomenimis, sostinėje 2011 metais kasmėnesį buvo sudaroma vidutiniškai po 562 būsto pirkimopardavimosandorius, t.y. apytiksliai 1 sandoris tūkstančiuigyventojų. Atitinkamai Kaune – po vidutiniškai 267 arba 0,8sandorio tūkstančiui gyventojų, o Klaipėdoje – po vidutiniškai180 sandorių per mėnesį arba po apytiksliai 1 sandorįtūkstančiui gyventojų. Pagal pastarąjį rodiklį Klaipėdanenusileido Vilniui, tačiau pagal naujai pradėtų arbaatnaujintų daugiabučių projektų skaičių užtikrintai pirmavosostinė. Vilniuje buvo pradėtos arba atnaujintos statybos net22 daugiabučių projektų. Nauja atsiradusi butų pasiūlasudarė apie 1680 butų. Daugiausia buvo statomaekonominės (52 proc.) bei vidutinės klasės (40 proc.)projektų, o mažiausiai – prestižinės (8 proc.). Tuo tarpuKaune buvo pradėtos ar atnaujintos statybos 11 būstoprojektų. Nauja atsiradusi butų pasiūla sudarė apie 274butus. Daugiausia buvo statoma ekonominės (81 proc.)klasės projektų, o vidutinės ir prestižinės klasės projektaiEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 9


sudarė atitinkamai 15 proc. ir 4 proc. Kaune buvo statomakur kas daugiau pigiausio segmento, t.y. ekonominės klasės,butų nei Vilniuje. Taip pat laikinojoje sostinėje visi naujiprojektai buvo nedideli – iki keliasdešimties butų projekte.Klaipėdoje buvo pradėtas statyti tik vienas ekonominėsklasės naujas daugiabutis, kuris pasiūlą turėtų papildyti 63butais.2011 metais pradėti daugiabučių projektai VilniujeProjektas Vystytojas Butų skaičiusElniakampio namai Inreal valdymas 17Santariškių namai"Mėta 3" EIKA 30Nauji butai Pilaitėje C1 EIKA 42Ozo parkas (III etapas) Realco 144Karoliniškių deimantai Elguva 130Kotrynos vartaiLords LB AssetManagement /33LLBOF-1Loft Town (I etapas)Penki kontinentai /Trinapolis106Vilkpėdės parkas Transvesta 16Katkaus g. 1 Pajūrio vila 34Bajorų kalvos V etapas HANNER 117Antakalnio Terasos MG Valda 181Žirmūnų namai MG Valda 108Amber Haus Vilnius PPI Group 128Bajorų dominija (Ietapas) Merko statyba 68River Loft Land Real 54Žvėryno vartai Lonvita 19Lvovo g./ Linkmenų g. Statybų gausa 41VII kvartalas Pilaitėje Vilmesta 92Konarskio butai Vilbra 90Eitminų g. 18 Anreka 108Veikmės apartamentai Veikmė 89Riešuto namai Solo House 33Iš viso: 16802011 metais pradėti daugiabučių projektai KauneSvajonių alėja Centromera 15Šilo namai YIT Kausta 40Kaštono namas AVADI 20Naujoji Freda Fizinis asmuo 12Šilainių valda Rainvest 24Druskininkų g. 9 Karolmeda 12Aleksoto vilos Fizinis asmuo 50Užliedžiai, Kauno raj. Litesta 20Užliedžiai, Kauno raj. Litesta 18Užliedžiai, Kauno raj. Balti namai 27Kiparisų kvartalas Statybos valda 36Iš viso: 2742011 metais pradėti daugiabučių projektai KlaipėdojeTaikos g. 120B Arkada 63Naujų butų statybos bei pardavimo apimtysdidžiuosiuose Lietuvos miestuose (vnt.)1.8001.6001.4001.2001.0008006004002000NaujiprojektaiŠaltinis: „Inreal“ParduotaNaujiprojektaiParduotaNaujiprojektaiVilnius Kaunas KlaipėdaParduotaAnalizuojant projektus, galima teigti, jog ne visi buvovienodai sėkmingi. Geriausiai pardavinėti sekėsimažaaukštės statybos projektus. Pastarieji yra tarpinėgrandis tarp gyvenimo mieste su išplėtota infrastruktūra irviešojo transporto sistema bei privačios, jaukios, žalios irkokybiškos gyvenamosios erdvės. Todėl susilaukia didesnėspaklausos nepaisant to, jog šio segmento butai yrabrangesni nei daugiaaukštės statybos butai.2011 metais Vilniaus pirminėje butų rinkoje, po keleto metųpertraukos, pradėjo didėti pasiūla. Gerėjant bankųfinansavimo sąlygoms bei esant stabiliems pardavimųrezultatams, investuotojai vis drąsiau investavo į naujospasiūlos kūrimą. Pastebėjome, jog nauji būsto projektaisusilaukė kur kas didesnio pirkėjų susidomėjimo, todėlpirmoje metų pusėje tokiuose projektuose vidutiniškai 5-7proc. buvo pakilusios butų kainos. Vis dėlto neramumai eurozonoje bei miglotos makroekonominės perspektyvospaskatino NT vystytojus pagreitinti pardavimo procesus, dėlko naujų projektų kainos buvo grąžintos į pradinį lygį, o metųpabaigoje itin padaugėjo Kalėdinių akcijų ir kitų specialiųpasiūlymų.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 10


2006 032006 062006 092006 122007 032007 062007 092007 122008 032008 062008 092008 122009 032009 062009 092009 122010 032010 062010 092010 122011 032011 062011 092011 12sandoriaivid. pasiūlos kaina Lt / kv. m2006 022006 052006 082006 112007 022007 052007 082007 112008 022008 052008 082008 112009 022009 052009 082009 112010 022010 052010 082010 112011 022011 052011 082011 11pasiūlasandoriai2005 K12005 K22005 K32005 K42006 K12006 K22006 K32006 K42007 K12007 K22007 K32007 K42008 K12008 K22008 K32008 K42009 K12009 K22009 K32009 K42010 K12010 K22010 K32010 K42011 K12011 K22011 K32011 K4KlaipėdaKaunasVilniusMažaaukštės ir daugiaaukštės statybos projektųlikvidumas atsižvelgiant į kiekvieno segmento pasiūląDaugiaaukštė0,0% 2,0% 4,0% 6,0% 8,0% 10,0%Individualių namų pirkimo-pardavimo sandoriai Vilniuje(vnt.)250200MažaaukštėDaugiaaukštėMažaaukštėDaugiaaukštėMažaaukštė*150100500Šaltinis: „Inreal“*Klaipėdoje nebuvo vystoma mažaaukštės statybos projektųPirminės rinkos butų pasiūla/paklausa Vilniuje(vnt./mėn.)4.5004.0003.5003.0002.5002.0001.5001.00050006005004003002001000Šaltinis: VĮ „Registrų centras”Vilniuje individualių namų segmente 2011 metų pradžia buvogana vangi – pirkimo-pardavimo sandorių I-ąjį ketv. sudaryta6 proc. mažiau nei atitinkamą laikotarpį 2010 metais. Visdėlto vėlesniuose ketvirčiuose sandorių buvo sudaromabeveik 2 kartus daugiau nei atitinkamais 2010 metųketvirčiais. III-ajį ir IV-ąjį 2011 metų ketvirtį buvo sudarytarekordiškai daug individualių namų pirkimo-pardavimosutarčių. Didėjantį sandorių skaičių galima paaiškintineblėstančiu gyventojų noru įsikurti individualioje erdvėje beituo, jog per krizę maždaug perpus atpigę individualūs namaitapo kur kas labiau įperkami.Šaltinis: „Inreal“Pirminės rinkos butų paklausos ir kainų dinamikaVilniuje6005004003002001000Šaltinis: „Inreal“Pasiūla iš visoSandoriai iš visoSandoriai iš visoVidut. pasiūlos kainos9.0008.0007.0006.0005.0004.0003.0002.0001.0000Žemės sklypų rinkoje taip pat buvo stebimas pagyvėjimas.Daugiausiai pirkimo-pardavimo sutarčių sudaryta Vilniausrajone. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2011 metus išviso sudaryta 1318 žemės sklypų pirkimo-pardavimosutarčių, o Vilniaus mieste – 894. Daugiausiai sandorių buvoužregistruota II-ąjį ketvirtį, kada Vilniaus mieste ir rajonebuvo sudarytos atitinkamai 241 ir 402 pirkimo-pardavimosutartys. Paskutinįjį 2011 metų ketvirtį Vilniuje ir Vilniaus raj.buvo užregistruoti atitinkamai 222 ir 356 žemės sklypųpirkimo-pardavimo sandoriai ir tai sudarė atitinkamai 5,2proc. ir 6,3 proc. daugiau nei 2011 metų trečiąjį ketvirtį.Daugiausia sandorių buvo sudaroma žemės ūkio beigyvenamosios rinkos sektoriuose. Sėkmingesnius ketvirtojoketvirčio rezultatus taip pat galėjo nulemti atsigaunantissusidomėjimas šiuo segmentu bei neįprastai šiltas gruodis,kada nesant sniego galėjo būti sėkmingai apžiūrėti ir įvertintinauji pirkiniai, tad sandorių galėjo būti sudaryta daugiau neiįprastai tokiu metų laiku. Gyvenamajame segmentepopuliariausi išliko namų valdų žemės sklypai po 8-15 arų,EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 11


2006 022006 062006 102007 022007 062007 102008 022008 062008 102009 022009 062009 102010 022010 062010 102011 022011 062011 10pasiūlasandoriai2005 K12005 K22005 K32005 K42006 K12006 K22006 K32006 K42007 K12007 K22007 K32007 K42008 K12008 K22008 K32008 K42009 K12009 K22009 K32009 K42010 K12010 K22010 K32010 K42011 K12011 K22011 K32011 K42006 082006 122007 042007 082007 122008 042008 082008 122009 042009 082009 122010 042010 082010 122011 042011 082011 12sandoriaivid. pasiūlos kaina Lt / kv. m.12-14 km atstumu nuo Centro: Pilaitės, Ukmergės, Molėtų,Pavilnio, Nemenčinės kryptimis. Per metus gyvenamosiospaskirties sklypai vidutiniškai pabrango apie 10 proc. Visdėlto didžioji dalis sandorių sudaroma žemės ūkio sklypųsegmente. Paklausiausi – ekonominei veiklai tinkami didelimasyvai, tuo tarpu maži žemės ūkio sklypai išliko ne itinpatrauklūs.Kaune, priešingai nei sostinėje, pasiūla pirminėje butų rinkojeneįgavo augimo tendencijos – stebimas pasiūlos kiekiostabilizavimasis. Visus metus išsilaikė 400-500 pasiūlojeesančių butų kiekis – tai maždaug 3 kartus mažiau neiekonominio piko metu.Maža pasiūla rinkoje ir atitinkamai ribotas pasirinkimas darėįtaką ir silpniems pardavimų rezultatams. 2011 metaisnekilnojamojo turto plėtotojai Kaune vidutiniškai realizavoapie 14 butų per mėnesį. Tai yra vidutiniškai apie 6 proc. visųbutų sandorių – maždaug tris kartus mažesnė proporcija neiVilniuje. Minėtos sandorių apimtys Kaune laikėsi nuo 2010metų pabaigos ir aiškesnės tendencijos neįgavo. Daugiausiaisandorių buvo sudaroma ekonominės ir vidutinės klasėssektoriuose (atitinkamai 46 proc. ir 42 proc.), o mažiausiaiprestižiniame segmente – 12 proc.Metų pabaigoje pastebimai sumažėjo pirminės rinkos butųsandorių, nors pasiūlos lygis šiek tiek išaugo. Per 2011metus pasiūloje buvusių butų kainų vidurkis sumažėjomaždaug 3 proc. Kainų korekcija buvo labiausiai pastebimaantroje metų pusėje.Pirminės rinkos pasiūla/paklausa Kaune (vnt./mėn.)1.2001.0509007506004503001500400350300250200150100500-50-100Pirminės rinkos butų paklausos ir kainų dinamika KauneŠaltinis: „Inreal“Individualių namų pirkimo-pardavimo sandoriai Kaune(vnt.)250200150100500160140120100806040200-20-40-60Sandoriai iš visoŠaltinis: VĮ „Registrų centras”7.0006.0005.0004.0003.0002.0001.000Vidut. pasiūlos kainosKeletą ketvirčių iš eilės Kauno pirminėje rinkoje stebimasbutų sandorių bei vidutinės pasiūlos kainos stabilizacijosperiodas. Tikėtina, jog seniau pastatytuose ir mažiausėkminguose projektuose bus galima sulaukti nežymauskainų mažėjimo, tuo tarpu naujuose projektuose kainųmažėjimo tendencijos nepastebėta. Vis dėlto dėl euro zonosvalstybių skolų problemų sumažėjusios sandorių apimtystrumpuoju laikotarpiu gali daryti įtaką kainų mažėjimui, nestik mažinant kainą galima pagyvinti pardavimus. Dėl šiospriežasties Kaune gali stipriai sumažėti naujų investicijų įbūstų statybą. Juolab, kad jau dabartinis kainų lygisneskatina vystytojų investuoti į šią rinką.0Šaltinis: „Inreal“Pasiūla iš visoSandoriai iš visoIndividualių namų sektoriuje sandorių skaičius išlaikė augimotendenciją – metų pirmoje pusėje per mėnesį buvo sudaromividutiniškai 32 sandoriai, tuo tarpu antroje pusėje sandoriųpadaugėjo iki vidutiniškai 46 per mėnesį. Dažniausiai buvoEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 12


2005 K12005 K22005 K32005 K42006 K12006 K22006 K32006 K42007 K12007 K22007 K32007 K42008 K12008 K22008 K32008 K42009 K12009 K22009 K32009 K42010 K12010 K22010 K32010 K42011 K12011 K22011 K32011 K42006 082006 122007 042007 082007 122008 042008 082008 122009 042009 082009 122010 042010 082010 122011 042011 082011 12sandoriaivid. pasiūlos kaina Lt / kv. m / mėn2006 022006 052006 082006 112007 022007 052007 082007 112008 022008 052008 082008 112009 022009 052009 082009 112010 022010 052010 082010 112011 022011 052011 082011 11pasiūlasandoriaiieškoma 150-200 kv. m ploto individualių namų, kurių kainaneviršytų 250-300 tūkst. Lt. Pirkėjai dažniausiai ieškojo namųKauno priemiesčiuose arba arčiau Kauno centro esančiuosemikrorajonuose.Kaune žemės sklypų sandorių apimtys stabilizavosi.Populiariausi išliko gyvenamosios bei žemės ūkio paskirtiessklypai, ypatingai Kauno rajone, kuriame sandorių sudaromamaždaug 3 kartus daugiau nei mieste. Kainų tendencijosišliko artimos Vilniui – per metus gyvenamosios paskirtiessklypai vidutiniškai pabrango 10-20 proc.Pirminės rinkos pasiūla/paklausa Klaipėdoje (vnt./mėn.)80015070013060011050090400703005020030100100-10Klaipėdoje per 2011 metus buvo pradėtas statyti vos 1naujas gyvenamosios paskirties projektas. Dar vienodaugiabučio statybos buvo tęsiamos Dragūnų kvartale, olikusiuose projektuose vystytojai siekia išsiparduoti likučius irnaujų statybų neplanuoja.Pasiūla iš viso Sandoriai iš visoŠaltinis: „Inreal“Pirminės rinkos butų paklausos ir kainų dinamika KauneKlaipėdoje nepastebėta ryškesnės pasiūlos kitimotendencijos. Panašus pasiūlos lygis, apie 500-600 butų,išliko visus 2011 metus.Metų pabaigoje pastebimai sumažėjo pirminės rinkos butųsandorių, nors pasiūlos lygis iš esmės nepakito. Per 2011metus pasiūloje buvusių butų kainų vidurkis sumažėjomaždaug 1 proc. Kainų korekcija buvo labiausiai pastebimaantroje metų pusėje.16014012010080604020010.0009.0008.0007.0006.0005.0004.0003.0002.0001.0000Individualių namų sektoriuje pirkimo-pardavimo sandoriųskaičius išliko ypatingai žemas. 2011 metų pirmoje pusėjeper mėnesį buvo sudaromi vidutiniškai 6,5 sandoriai, oantroje pusėje sandorių padaugėjo iki vidutiniškai 8 permėnesį. Rinka išlieka beveik neaktyvi. Objektyvių priežasčiųgyvybingumui atsirasti kol kas nėra, todėl tikėtina, jog esamasituacija bent jau artimiausiu metu neturėtų keistis.Klaipėdos žemės sklypų rinka išsiskiria tuo, jog miestoteritorijoje sandorių beveik nesudaroma. Tuo tarpu Klaipėdosrajone sandorių sudaroma keliolika kartų daugiau.Populiariausi išliko namų valdų bei žemės ūkio paskirtiessklypai. Pastarųjų kainų tendencijos mažai kuo skyrėsi nuokitų didžiųjų miestų – gyvenamosios paskirties sklypai vidut.pabrango apie 10-15 proc. Vis dėlto fiksuotas kainųpakilimas traktuojamas kaip vienkartinis atšokimas nuožemos palyginamosios bazės, todėl artimiausiu metusandorių apimtys bei vidutinės kainos turėtų išlikti stabilios.Šaltinis: „Inreal“Individualių namų pirkimo-pardavimo sandoriaiKlaipėdoje (vnt.)6050403020100Sandoriai iš visoŠaltinis: VĮ „Registrų centras”Vidut. pasiūlos kainosEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 13


Jei Lietuvos ekonomika išlaikys prognozuojamus augimotempus ir bankų finansavimo sąlygos vis gerės,didžiuosiuose Lietuvos miestuose turėtų daugėti būstosandorių bei aktyvėti visa gyvenamoji rinka. Todėl būtųgalima tikėtis naujų investicijų, kurios ne tik kuria pasiūlą, betir skatina ekonomiką. Vis dėlto dėl neapibrėžtos ekonominėsperspektyvos, manome, jog artimiausiu metu butų kainosturėtų išsilaikyti stabilios. Juolab, kad siekdami išparduotiesamus likučius nekilnojamojo turto plėtotojai negalės jųbranginti, o nauji projektai turėtų būti pradedamiorientuojantis į jau esamą kainų lygį.Pirminės būsto rinkos tendencijos 2012 metamsPirminėsrinkos butųkainų lygisSandoriųskaičiusPasiūloskiekisVilnius Kaunas Klaipėda VERSLO CENTRINKOS APŽVALGAVerslo centrų sektoriuje 2011 metais išsiskyrė tikVilnius. 2010 metais atėjusios tarptautinės kompanijosbei jų plėtra paskatino rinkos dalyvius aktyviauinvestuoti į šį segmentą. 2011 metais buvo pradėti arbaatnaujinti statyti net 8 projektai, iš kurių vienas 2250 kv.m ploto buvo užbaigtas antroje metų pusėje, o daugumalikusių 2012 metais modernių verslo centrų rinką turėtųpapildyti apie 27.650 kv. m nuomojamo ploto. Sėkmingaiužbaigus teisinius procesus rinkoje turėtų pasirodyti darvienas 5400 kv. m ploto verslo centras JAN. Rekordiškaiišaugusi naujų verslo centrų pasiūla turėtų didintikonkurenciją bei riboti galimą nuomos kainų augimą.Kituose miestuose verslo centrų rinka išliko vangesnė –naujų projektų nebuvo vystoma, tačiau per metuspastebimai sumažėjo vakansijos: Kaune nuo 17 proc. iki8,4 proc., o Klaipėdoje – nuo 21 proc. iki 9 proc.2011 metais atsigavimo požymius demonstruojanti Lietuvosekonomika darė teigiamą įtaką verslo centrų rinkai visuosedidžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vis dėlto sostinėje šisatsigavimas labiausiai pastebimas. Daugiausiai įtakos tamturėjo pagerėję įmonių finansiniai rodikliai, kuriamos naujosdarbo vietos bei išaugusi modernių biurų paklausa.Reaguodami į gerėjančią situaciją šiame sektoriuje,nekilnojamojo turto plėtotojai ryžosi pradėti arba atnaujintibiurų projektų statybos darbus. Vis dėlto aktyvesni statybosdarbai vyko tik sostinėje. Kituose Lietuvos didmiesčiuosenaujų verslo centrų nebuvo statoma.2011 metais Vilniuje buvo atidarytas vienas nedidelis verslocentras Naujamiestyje. Jis modernių biurų plotą papildė apie2250 kv. m nuomojamo ploto. Baigiantis metams sostinėjebuvo galima suskaičiuoti 7 vystomus verslo centrų projektus,kurie iš viso biurų rinką turėtų papildyti 31.550 kv. mnuomojamo ploto. Dauguma šių projektų yra baigimostadijoje, todėl labai tikėtina, jog naujai statomas plotas rinkaibus pasiūlytas per 2012 metus. Dar vienas pastatytas, betdėl bankroto procedūrų iki šiol rinkai nepasiūlytas verslocentras JAN, Pilaitės pr., turėtų būti atidarytas 2012 metųpirmoje pusėje. Turtą perėmusi SEB banko antrinė įmonėturėtų pasiūlyti rinkai dar apie 5400 kv. m nuomojamo ploto.Nepaisant miglotų ekonomikos prognozių, šiais metais turėtųatsirasti naujų projektų: apie planus įsikelti į naują būstinępaskelbė DNB bankas, kuris ieško 10.000 kv. m plotoEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 14


2005K12005K32006K12006K32007K12007K32008K12008K32009K12009K32010K12010K32011K12011K3įmonių skaičiuspajamospatalpų, taip pat nuolat plečiasi kitos sėkmingai Lietuvosrinkoje įsitvirtinusios užsienio įmonės (Barclays, WesternUnion). Tikėtina, jog sėkmingas šių įmonių atėjimas į Lietuvąpaskatins ir kitas užsienio įmones atkreipti dėmesį į mūsųšalį.Vystomi verslo centrai VilniujeNuomojamas PlanuojamaVerslo centrasplotas, kv. m atidarymasBaltic Hearts 3.300 2012Vytenio g. 46 2.000 2012Pirklių klubas 6.300 2012J. Jasinskio g. 2.200 2012Trapecija 2.450 2012Ulonų verslo centras 3.900 2013Gama 11.400 2012IŠ VISO 31.550Šaltinis: „Inreal“Analizuojant vakansijos rodiklius 2011 metais taip patpastebimos teigiamos tendencijos: apie 14 proc. siekęslaisvų patalpų lygis sostinėje 2010 metų pabaigoje sumažėjoiki apytiksliai 9 proc. 2011 metų pabaigoje. Laisvų verslocentrų plotų nuolat mažėjo, tačiau negalima pasakyti, jogrinkoje dominavo nuomotojai. Priešingai, verslo centrųnuomos rinka buvo itin aktyvi, buvo stebima intensyvinuomininkų migracija iš prastesnių patalpų į geresnes, todėlverslo centrams, kurie jau yra technologiškai ir morališkaipasenę, vis sunkiau palaikyti kainų bei užimtumo lygį.Remiantis Vakarų valstybių praktika, modernūs verslo centraiturėtų būti iš esmės atnaujinami kas 5-8 metus.Analizuojant pagal biurų klases, galima teigti, kad 2011 metųpabaigoje mažiausia vakansija (4,4 proc.) buvomoderniausių, t. y. A klasės verslo centrų sektoriuje. Tuotarpu B1 bei B2 klasės verslo centrų sektoriuje situacija buvomažiau palanki. 2010 metų pabaigoje B1 klasės verslocentrų vakansija siekė apie 10 proc., o B2 klasėje laisvųpatalpų buvo apie 26 proc. Per 2011 metus laisvų plotųatitinkamai sumažėjo iki 9 proc. ir 14,2 proc. Reikėtųpaminėti, jog B1 segmente vakansijos pirmoje metų pusėjebuvo mažesnės, tačiau ūgtelėjo 2011 metų antroje pusėje,kada „Verslo trikampyje“ bei kituose senesniuose B1 klasėsverslo centruose atsirado keletas tūkstančių neišnuomotųkvadratinių metrų. 2011 metų pabaigoje bendras Vilniausmodernių verslo centrų vakansijos rodiklis siekė apie 9,3proc.Paslaugų sektoriaus įmonių skaičiaus bei pajamųdinamika Lietuvoje40.00035.00030.00025.00020.00015.00010.0005.0000Šaltinis: „Inreal“Verslo centrų ploto prieaugis Lietuvoje60,0%50,0%40,0%30,0%20,0%10,0%0,0%Šaltinis: „Inreal“Paslaugų įmonių skaičius iš visoPaslaugų įmonių pardavimo pajamos, mln. LtVerslo centrų vakansijos ir nedarbo lygio Vilniujepriklausomybė13,0%12,0%11,0%10,0%9,0%8,0%7,0%6,0%Šaltinis: „Inreal“, Lietuvos darbo birža12.00010.0008.0006.0004.0002.0002003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012PVerslo centrų ploto augimas, %2011 K12011 K22011 K32011 K4 2012K1*2012K2*2012K3*2012K4*Vakansijos lygis Vilniaus verslo centrų rinkojeNedarbas Vilniaus mieste0EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 15


pelningumo normavid. nuomos kaina Lt / kv. m / mėnvakansijanuomos kaina Lt / kv. m / mėn.Analizuojant ateities perspektyvas reikėtų matyti, jogvystytojai kur kas apdairiau renkasi investicijas ir vysto tiktuos segmentus, kuriuose jaučiama didesnė paklausa. 2011metais buvo pradėtos tik A ir B1 klasės biurų pastatųstatybos. Apie 9600 kv. m naujų patalpų 2012 metais turėtųpapildyti A klasę, kurioje 2011 metų pabaigoje buvo tik apie3800 kv. m laisvo ploto, o likusi dalis (apie 18050 kv. m) – B1klasę, kurioje laisvo ploto buvo apie 16200 kv. m.Manome, kad 2012 metais Vilniaus verslo centrų rinkojevakansija turėtų padidėti, nes ne tik atsiras naujo ploto, bet irdėl lėtėjančios ekonomikos vis daugiau įmonių gali atidėtiplėtros planus. Tai atitinkamai mažintų naujų darbo vietųporeikį, o pastarasis itin stipriai koreliuoja su vakansijosrodikliu.Bendras biurų kainų lygis 2011 metais Vilniuje įgavo augimotendenciją, kurią labiausiai įtakojo nauji nuomininkai. Jiemsteko mokėti vidutiniškai 15-20 proc. daugiau nei esamiemsverslo centrų klientams, kurie nuo tokio kainų augimoapsaugoti per ekonominį sunkmetį pasirašytomis nuomossutartimis. Todėl bendras verslo centrų pajamingumas didėjotik vidutiniškai 5-8 proc. Žiūrint į ateities perspektyvas reikėtųremtis Vakarų šalių patirtimi, kuri byloja, jog modernių verslocentrų nuomos kainų augimas dažniausiai būna artimas BVPpokyčiui. Todėl galima daryti prielaidą, jog verslo centrųmetinis nuomos kainų augimas 2012 metais turėtų sulėtėti: Aklasės segmente iki 3-5 proc., B klasės segmente 0-3 proc.2011 metų pabaigoje A klasės verslo centrų vidutinė nuomoskaina siekė nuo 38 iki 52 LT/kv. m., B1 klasės – nuo 30 iki 40LT/kv. m, o B2 – nuo 22 iki 35 LT/kv. m.Investicinė rinka 2011 metais ir toliau išliko neaktyvi. Perekonominę krizę išryškėjęs šio sektoriaus pažeidžiamumasskatina užsienio investuotojus tikėtis didesnės pelningumonormos. Investuotojų pageidaujama pelningumo norma buvo8-9 proc., tačiau, įvertinant tai, jog nuomos kainos buvosumažėjusios apie 30 proc. (nuo piko laikų), reali pelningumonorma siekia 11-12 proc., o tai nebetenkina pardavėjųlūkesčių. Pokyčių investicinėje rinkoje būtų galima tikėtisstiprėjant verslo centrų valdytojų pozicijoms bei nuomoskainoms artėjant iki prieš krizę buvusio lygio, tačiau įvertinantesamas tendencijas tam gali prireikti ne mažiau kaip 2-3metų.Vilniaus verslo centrų nuomos kainų ir vakansijųdinamika14,0%12,0%10,0%8,0%6,0%4,0%2,0%Šaltinis: „Inreal“A klasės verslo centrų nuomos kainų ir BVP augimoprognozė30%20%10%0%-10%-20%-30%-40%Šaltinis: „Inreal“Vilniaus A klasės verslo centrų vid. nuomos kainos irpelningumo normos dinamika12,0%10,0%8,0%6,0%4,0%2,0%0,0%Šaltinis: „Inreal“2011K12011K22011K32011K42012K1*2012K2*2012K3*2012K4*Vakansijos lygis Vilniaus verslo centrų rinkojevid. nuomos kaina A klasėvid. nuomos kaina B1 klasėvid. nuomos kaina B2 klasė2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 (F)A-klasės biurų vid. nuomos kainų pokytis2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012FA klasės verslo centrų pelningumo normaVid. A klasės verslo centrų nuomos kaina605040302010BVP pokytis70605040302010EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 16


vakansijanuomos kaina, Lt / kv. m / mėn.vakansijanuomos kaina Lt / kv. m / mėn.Kaune verslo centrų rinką pavadinti atsigaunančia kol kasdar anksti. Nors vakansijos per pirmus 2011 metų ketvirčiusmažėjo kaip ir sostinėje, tačiau nuomos kainos pakitominimaliai. Kaune 2010 metų pabaigoje bendras biurųneužimtumas siekė apie 17 proc. Atsigaunant Lietuvosekonomikai, laisvų patalpų kiekis 2011 metų pabaigojeKaune siekė apie 8,2 proc. ir, lyginant su prieš tai buvusiuketvirčiu, sumažėjo vos 0,4 proc. Todėl panašu, jog antrojemetų pusėje modernių verslo centrų rinka laikinojojesostinėje stabilizavosi.Kauno rinkoje pastebimas klientų noras migruoti iš senosstatybos patalpų į erdvesnes, kokybiškesnes patalpas, tačiautuo pačiu vyko įtemptos derybos dėl nuomos kainos. Vidutinėnuomos kaina 2011 metų pabaigoje B1 klasės verslo centrųsektoriuje buvo nuo 22 iki 35 LT/kv. m, o B2 – nuo 18 iki 25LT/kv. m.Žemas nuomos kainų lygis neskatino investuoti į naujų verslocentrų statybas, todėl 2011 metų pabaigoje Kaune nebuvostatoma nei vieno modernaus verslo centro. 2011 metųviduryje buvo pradėtos daugiafunkcinio komplekso„Merkurijus“ Laisvės alėjoje statybos, tačiau vasarospabaigoje jos buvo sustabdytos.Kauno verslo centrų rinkos perspektyvos tiesiogiai priklausysnuo paslaugų sektoriaus plėtros. Vilties teikia užsienioinformacinių technologijų įmonių atėjimas į Lietuvą – 2011metų pabaigoje buvo pranešta apie Didžiosios Britanijosįmonės „Call Credit“ būstinės Kaune atidarymą. Planuojamaįdarbinti daugiau nei 200 IT specialistų. Taip pat buvopranešta, jog Liuksemburgo IT įmonė „Dematic Group“planuoja plėsti jau veikiančią įmonę. Šios dvi įmonės Iš visoturėtų investuoti apie 66 mln. Lt bei sukurti ne mažiau kaip279 naujas darbo vietas. Prisimenant banko Barclay's irWestern Union atėjimo į Vilniaus rinką teigiamus padarinius,galima būtų prognozuoti, jog Kaune taip pat būtų galimatikėtis staigaus vakansijos sumažėjimo, nuomos kainųpadidėjimo bei naujų investicijų į verslo centrų statybas, ypačjei tai nebus vienkartinis užsienio kompanijų investavimas įKauno rinką.Klaipėdoje verslo centrų rinkos rodikliai 2011 metų pradžiojebuvo prasčiausi iš visų trijų didmiesčių. Bendras vakansijoslygis siekė apie 21 proc. Tačiau 2011 metais laisvų patalpųnuosekliai mažėjo, o antroje metų pusėje vakansijossumenko iki maždaug 9 proc. ir pagal šį rodiklį susilygino sukitais Lietuvos didmiesčiais.Kauno verslo centrų nuomos kainų ir vakansijųdinamika18,0%16,0%14,0%12,0%10,0%8,0%6,0%4,0%2,0%0,0%Šaltinis: „Inreal“Klaipėdos verslo centrų nuomos kainų ir vakansijųdinamika25,0%20,0%15,0%10,0%5,0%0,0%Šaltinis: „Inreal“2011K12011K12011K22011K32011K42012K1*2012K2*2012K3*2012K4*Vakansijos lygis Kauno verslo centrų rinkojevid. nuomos kaina B1 klasėvid. nuomos kaina B2 klasė2011K22011K32011K42012K1*2012K2*2012K3*2012K4*Vakansijos lygis Klaipėdos verslo centrų rinkojevid. nuomos kaina A klasėvid. nuomos kaina B1 klasėvid. nuomos kaina B2 klasėDėl mažėjančios vakansijos pastebimas nuomos kainųstabilizavimasis. A klasės verslo centrus buvo galimaišsinuomoti už 30-40 Lt/kv. m., B1 klasės – 22-30 Lt/kv. m irB2 klasės – 10-20 Lt/kv. m.Pastebima, jog Klaipėdoje potencialiems nuomininkamsverslo centrų statybos metai nebuvo taip svarbu. Svarbiausiakokybinis patalpų lygis. Dėl šios priežasties bei dėl dideliopatalpų pasirinkimo rinkoje, potencialūs nuomininkaiapsilankydavo kone kiekviename verslo centre, kad surastųjų poreikius ir kokybės santykį atitinkančias patalpas. Kainataip pat nebuvo paskutinėje vietoje – buvo stengiamasi dėl353025201510605040302010EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 17


2005M042005M082005M122006M042006M082006M122007M042007M082007M122008M042008M082008M122009M042009M082009M122010M042010M082010M122011M042011M082011M12jos derėtis. Populiariausi nuomojami biurų plotai iki 100 kv.m.Dažniausiai siekiama sudaryti trumpalaikes nuomos sutartis.Klaipėdoje verslo centrų plėtra vangi. Susiklosčiusi situacijarinkoje neskatina statytojų pradėti naujų projektų: esamaskainų lygis, laisvų patalpų kiekis bei augančios statybųkainos ekonomiškai negali pagrįsti būsimų projektų sėkmės.Investicinė rinka tiek Kaune, tiek Klaipėdoje beveikneegzistuoja. Pirmiausia dėl to, kad pati verslo centrų rinkayra per maža, beveik neįmanoma suformuoti užsienioinvestuotojams tinkančių investicinių produktų. Dėl šiospriežasties užsienio investuotojai dažniausiai aplenkia šiuosmiestus ir domisi tik sostinės verslo centrais. Todėl tikėtina,jog artimiausiu metu Kaune bei Klaipėdoje investicinė verslocentrų rinka ir toliau išliks neaktyvi.Biurų rinkos tendencijos 2012 metamsNuomos Sandorių Pasiūloskainos skaičius kiekisVakansijaVilnius Kaunas Klaipėda PREKYBOS CENTRINKOS APŽVALGAPrekybos segmentas 2011 metais demonstravoįspūdingą atsigavimą: vidaus vartojimas beveik pasiekėprieškrizinį lygį, prekybos centruose mažėjo vakansijos.Laisvų patalpų liko tik atokesniuose arba prastaivaldomuose prekybos centruose. Didieji mažmeninėsprekybos tinklai vykdė itin aktyvią plėtrą. Per 2011 metusprekybos tinklas „Maxima“ iš viso atidarė arbarekonstravo 9 prekybinius objektus, „Norfa“ ir „IKI“ – po8, „Rimi“ – 1. Dar dešimtys prekybinių objektų buvorenovuoti. Didieji Lietuvos tinklai neketina sustoti ir 2012metais. Plėtrą planuoja ir Suomijos prekybos tinklas„Prisma“ bei pirmuosius prekybos objektus Lietuvojeplanuoja atidaryti tarptautinis prekybos tinklas „Lidl“.Taip pat 2011 metais buvo pranešta, jog Vilniuje 2012metų pavasarį turėtų prasidėti 370 mln. Lt vertėsSkandinavijos baldų milžinės IKEA prekybos centrostatybos.2011 metais mažmeninės prekybos rinka po gilausnuosmukio pademonstravo įspūdingus atsigavimo rezultatus.Remiantis Statistikos departamento teikiamais duomenimis,mažmeninės prekybos rinka visais praėjusių metų mėnesiaisaugo, lyginant su atitinkamais 2010 metų laikotarpiais.Bendras 2011 metų mažmeninės prekybos augimas sudarėapie 22,2 proc. ir gana pastebimai priartėjo iki prieš kriziniųmažmeninės prekybos apimčių. Vis dėlto 2011 metaismažmeninės prekybos apimtys išliko 11,8 proc. mažesnėsnei 2008 metais. Be to, prekybininkų pajamų padidėjimasbuvo iš dalies įtakotas augančios infliacijos. Todėl grynasisvartojimas išaugo mažiau nei skelbiama.Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje (mln. Lt)3500300025002000150010005000Šaltinis: Statistikos departamentasEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 18


2011 metais atsigaunantis vidaus vartojimas pirmiausiaskatino rūbų, avalynės, galanterijos, parfumerijos irbižuterijos parduotuvių, kavinių, greito maitinimo, barų plėtrą,nes ekonominės krizės metu būtent šio tipo verslai labiausiainukentėjo dėl drastiškai smukusio vartojimo. Minėtųnuomininkų aktyvumas 2011 metais lėmė, jogpopuliariausios buvo vidutinio dydžio 100-200 kv. mprekybinės patalpos. Šios tendencijos stebimos tiek Vilniuje,tiek Kaune bei Klaipėdoje. Ypatingas susidomėjimasprekybinėmis patalpomis, skirtomis maitinimo verslui, kilo2011 metų vasarą ne tik dėl sezono įtakos, bet ir dėl Europosvyrų krepšinio čempionato. Išaugusi paklausa stipriaisumažino tokių patalpų pasiūlą miestų centruose beisenamiesčiuose. Tačiau buvo būgštaujama, jog pasibaigusčempionatui minėti objektai gali susidurti su paklausosproblemomis. 2011 metų pabaigoje paaiškėjo, jogbūgštavimai nepasitvirtino, ir dauguma naujai įsisteigusiųmaitinimo verslų prigijo. Vilniaus ir Kauno centrinės miestųdalys tapo dar aktyvesnės, ypač Kauno senamiestis, kurisišgyveno renesansą – smarkų žmonių srautų padidėjimą.Deja, to paties negalima pasakyti apie Klaipėdą, kurioje,apmokestinus stovėjimą centre bei senamiestyje, praktiškaineliko lankytojų. Dauguma jų pasirinko didžiuosius prekyboscentrus.2011 metais pradėjęs atsigauti vidaus vartojimas nulėmė irtam tikrus pokyčius prekybos centrų segmente. Esamiprekybos centrai vis sėkmingiau išnuomodavo laisvaspatalpas. Jiems atsirado galimybė stiprinti koncepcijassilpnesnius nuomininkus pakeičiant stipresniais. Nuomininkųplėtra bei migracija darė įtaką bendram vakansijų mažėjimui.Rinkoje pasirodė nauji prekės ženklai: Marina Rinaldi, NEXT,Massimo Dutti ir kt.Analizuojant vakansijos bei nuomos kainų rodiklius, galimateigti, jog visuose Lietuvos didmiesčiuose prekybos centrųsektorius atsigavo po patirto nuosmukio. Pagrindiniuoseprekybos centruose, kurie sulaukdavo didžiausio pirkėjųsrauto, laisvų patalpų beveik nebuvo. Vis dėlto atokesni,specializuoti ir lankytojų mažiau pamėgti prekybos objektainegalėjo pasigirti tokia tendencija. Pastarieji sulaukėmažesnio pirkėjų srauto, todėl juose vakansijos lygis išsilaikėaukštesnis. Per 2011 metus prekybos centrų vakansijaVilniuje nuo 6 proc. sumažėjo iki 3,2 proc., Kaune – nuo 2,6proc. iki 0,6 proc., o Klaipėdoje – nuo 3 proc. iki 1 proc.Analizuojant nuomos kainų statistiką, galima teigti, jog 2011metais grįžo pardavėjų rinka, todėl vidutinės nuomos kainosbuvo koreguojamos prekybos centrų savininkų naudai. Visdėlto artimiausiu metu reikėtų tikėtis vidutinės nuomos kainųstabilizacijos, nes vidaus vartojimo atsigavimo perspektyvosišlieka miglotos. Be to, nuolat auganti infliacija, mažinavartojimo potencialą.Prekybos centrų vakansijos didmiesčiuoseŠaltinis: „Inreal“Prekybos centrų ploto prieaugis60,00%50,00%40,00%30,00%20,00%10,00%0,00%Šaltinis: „Inreal“3,2%0,6%1,0%VILNIUS KAUNAS KLAIPĖDA2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012PVilnius Kaunas KlaipėdaNepaisant gerų užimtumo rodiklių naujų didelių prekyboscentrų 2011 metais beveik nebuvo statoma. Vienintelisnaujas prekybos centras „Liepa“ 2011 metų pradžioje buvoatidarytas Klaipėdoje. Jo plotas – 6200 kv. m, įsikūrė 25įmonės. 2011 metais buvo atidaryti keli didesni prekybiniaiobjektai, kurie dėl savo specifiškumo nėra priskiriamiprekybos centrams. Tarp jų būtų galima paminėti vasarąPanevėžyje atidarytą 6000 kv. m „Moki-veži“ prekybosobjektą bei metų pabaigoje Kaune atidarytą Ermitažą, kurioplotas sudaro 14 tūkst. kv. m.Prekybos segmente 2011 metais iš esmės dominavo vietinėsreikšmės prekybos objektų plėtra, kuri buvo vykdomaEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 19


mažesniuose šalies miestuose, besiplečiančiuose didmiesčiųmikrorajonuose arba centrinėse miestų dalyse, kuriųpagrindinis tikslas aptarnauti nedideles vietines rinkas. Prietokių būtų galima priskirti ne tik sparčiai besiplečiančiasgreito maitinimo įstaigas, kavinukes ar kepyklėles, bet irdidžiųjų prekybos tinklų prekybos objektus.Itin aktyvią plėtrą vykdė beveik visi didieji šalies prekybostinklai. Didžiausios šiais metais atidarytos prekybos tinklamspriklausančios parduotuvės buvo trys „Maxima XX“ (2Vilniuje ir 1 Rokiškyje), trys „Norfa XXL“ (po vieną Vilniuje,Kaune ir Klaipėdoje) ir vienas „RIMI Hypermarket“Panevėžyje. Visų jų prekybos salių plotai neviršija 3 tūkst. kv.m, išskyrus „Norfa XXL“, kurių plotai svyruoja nuo 3200 iki4600 kv. m. Per 2011 metus prekybos tinklas „Maxima“ išviso atidarė arba rekonstravo 9 prekybinius objektus, „Norfa“ir „IKI“ – po 8, „Rimi“ – 1. Dar dešimtys prekybinių objektųbuvo renovuoti. Didieji Lietuvos tinklai neketina sustoti ir2012 metais. „Norfa“ planuoja atidaryti 8 naujus prekybiniusobjektus, „Iki“ planuoja atidaryti 11 ir rekonstruoti 22prekybinius objektus. Taip pat Lietuvos rinkoje plėtrąplanuoja ir kiti tinklai: „Prisma“ ketina atidaryti vieną prekybosobjektą Kaune bei keletą Vilniuje, „Lidl“ rengiasi perartimiausius metus atidaryti savo parduotuves visuosemiestuose, turinčiuose ne mažiau nei 20 tūkst. gyventojų.Reikėtų paminėti, jog Skandinavijos baldų milžinės IKEAprekybos centras turėtų atsirasti sostinėje šalia Minsko pl.2013 metų pabaigoje. Statybas planuojama pradėti 2012metų pavasarį. Iš viso turėtų būti investuota apie 370 mln. Lt.Mažiau nei pusė – į baldų prekybos centrą, o likusi dalis – įkitus komercinius objektus. Tokio projekto atsiradimaspietinėje Vilniaus dalyje be abejonės turėtų teigiamai paveiktivisą mikrorajono ekonominį klimatą.Daugelis prekybos centrų prasidėjus ekonominei krizeiprarado patrauklių investicinių objektų statusą dėlsumažėjusių nuomos kainų, kurios dažniausiai buvo susietossu įmonių apyvartomis, daromų išlygų nuomininkams beipasirašomų trumpalaikių nuomos sutarčių. 2011 metaissituacija pradėjo gerėti – metų pabaigoje įvyko 2 stambesniinvesticiniai sandoriai:Suomijos bendrovė „Pontos Group“ už 83 mln. Lt nusipirkoPanevėžyje esantį prekybos centrą „Babilonas“, kurio plotassiekia daugiau nei 26000 kv. m bei „Swedbank“ antrinėįmonė „Ektornet Lithuania SPV 1“ už 80 mln. Lt įsigijoVilniuje esantį prekybos centrą „Gedimino 9“, kurio plotas16600 kv. m. Pastarasis buvo parduotas trečiosevaržytinėse. Įvykę sandoriai byloja apie tam tikrą aktyvumą irinvesticinėje rinkoje, tačiau ateities perspektyvųneapibrėžtumas bei lėti sektoriaus atsigavimo tempai leidžiadaryti prielaidą, jog artimiausiu metu nauji investiciniaisandoriai yra mažai tikėtini.Naujai pastatytų arba rekonstruotų prekybos objektųplotai, 2011 metai (kv.m)18.00015.00012.0009.0006.0003.0000Šaltinis: „Inreal“Prekybos centrų vidutinė pelningumo norma Lietuvoje13%12%11%10%9%8%7%6%5%4%Šaltinis: „Inreal“Maxima IKI Norfa Rimi2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012(F)Prekybos centrų rinkos tendencijos 2012 metaisNuomos kainos Sandorių skaičius Pasiūlos kiekis VakansijaVilnius Kaunas Klaipėda EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 20


2003M042003M092004M022004M072004M122005M052005M102006M032006M082007M012007M062007M112008M042008M092009M022009M072009M122010M052010M102011M032011M082005K12005K22005K32005K42006K12006K22006K32006K42007K12007K22007K32007K42008K12008K22008K32008K42009K12009K22009K32009K42010K12010K22010K32010K42011K12011K22011K32011K4PRAMONĖS IR LOGISTIKOS CENTRINKOSAPŽVALGA2011 metai pramonės sektoriuje buvo itin geri. Apimtysbeveik pasiekė prieškrizinį lygį. Visais mėnesiais buvofiksuojamas kone dviženklis metinis pramonėsprodukcijos augimas. Negana to, planuojamos beivykdomos šimtus milijonų litų siekiančios investicijos įnaujų pramonės objektų statybas, kurios iš esmės yraorientuotos į eksporto rinkas, todėl artimiausiais metaisLietuvos ekonomika turėtų dar labiau sustiprėti.Užsienio šalių patirtis rodo, jog stipri šalies pramonėreiškia stabilią ir augančią ekonomiką, o tai teigiamaiveikia visą statybų bei NT sektorių. Todėl manome, jog2012 metais turėtų augti sandėliavimo bei pramonėspatalpų paklausa, atsirasti naujų projektų, o kainų lygisturėtų išlikti stabilus.Sėkminga pramonės sektoriaus veikla buvo vienassvarbiausių veiksnių nulėmusių Lietuvos ekonomikosatsigavimą 2010 bei 2011 metais. Buvo sunku tikėtis, kadtokį stiprų ekonomikos smukimą patyrusi valstybė sugebėstaip greitai atsitiesti. Daugiausiai prie to prisidėjo pramonėsįmonės, kurios sugebėjo greitai prisitaikyti prie pasikeitusiossituacijos, optimizuodamos kaštus bei atrasdamos naujųeksporto rinkų. Taip pat praėjusiais metais prie staigesnio neitikėtasi Lietuvos ekonomikos augimo prisidėjo iratsigaunantis vidaus vartojimas.2011 metų pirmąjį ketvirtį pramonės pasitikėjimo rodiklis, poilgos pertraukos, išaugo iš neigiamo į teigiamą. Deja, trečiąjįbei ketvirtąjį ketvirtį pastarasis tapo neigiamas dėl niūresniųekonominių prognozių tiek užsienio rinkose, tiek ir Lietuvoje.Baigiantis metams pesimizmo šiek tiek sumažėjo, tačiaubendros pramonės nuotaikos išlikos neigiamos.Žvelgiant į ateities perspektyvas, reikia pasidžiaugti, jogLietuvoje intensyviai investuojama į naujų pramonės objektųsteigimą, kurie ne tik kuria naujas darbo vietas bei skatinavartojimą, bet yra pagrindiniai eksporto rinkos dalyviai. Kaiprodo užsienio valstybių patirtis, eksportas yra visosekonomikos pagrindas. Be to, naujos investicijos kuriateigiamą ekonominį klimatą, todėl tikėtina, jog 2012 metaisLietuvos ekonomika išlaikys prognozuojamus augimotempus.Pramonės produkcija Lietuvoje palyginamosiomis 2005metų kainomis (mlrd. Lt)14121086420Šaltinis: Statistikos departamentasPramonės pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje20100-10-20-30-40-50Šaltinis: Statistikos departamentas2011 metais buvo paskelbta apie ne vieną didelį investicinįprojektą pramonės sektoriuje. Vieni didžiausių: 350 mln. Ltinvesticijos į „Akmenės cemento“ gamybos modernizavimoprojektą, kurį užbaigus bus pastatyta nauja technologinėlinija ir „šlapia“ cemento gamybos technologija pakeistasausa. Tai leis įmonei iš esmės sumažinti kaštus ir efektyvintiveiklą. Taip pat buvo pranešta apie 150 mln. Lt investicijas įsaulės elementų gamyklą Vilniuje, 144 mln. Lt investicijos įmokslinių tyrimų centrą bei 103 mln. Lt į LED šviestuvųgamyklą Kaune. Be paminėtų projektų yra dešimtysmažesnių investicinių projektų, planuojamų visoje Lietuvoje:tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir mažesniuose, tokiuosekaip Druskininkai, Marijampolė, Telšiai, Raseiniai, Alytus,Tauragė ir kiti. Dauguma jų yra orientuoti į eksporto rinkas.Naujų pramonės objektų atsiradimas regionuose yra ypačsveikintinas dalykas, nes ekonominė situacija jose yrasudėtingesnė nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 2011metais buvo paskelbta, jog į pramonės objektų statybasminėtuose miesteliuose artimiausiu metu turėtų būtiEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 21


investuota nuo kelių iki keliasdešimt milijonų litų bei sukurtašimtai naujų darbo vietų. Atsižvelgiant į tai, jog darbo kaštaiyra vieni žemiausių Europoje bei nedarbo lygis išliekapakankamai aukštas, manome, kad sąlygos pramoneivystytis turėtų išlikti itin palankios ir 2012 metais. Dėl šiospriežasties prognozuojame, jog investicijos į pramonėssektorių bus aktyvios ir artimiausiais metais.Reikėtų paminėti, jog šimtus milijonų siekiančios investicijostaip pat planuojamos ir infrastruktūros bei energetikossektoriuose. Tai 1,6 mlrd. Lt vertės dujotiekio su Lenkijaprojektas, apie 700 mln. Lt vertės suskystintų dujų terminalostatybos Klaipėdoje, taip pat apie 700 mln. Lt siekiančiosinvesticijos į kogeneracinę jėgainę Kaune, kuri deginsbiokurą bei atliekas. Analogiška tik kelis kartus mažesnėjėgainė 2011 metais jau pradėta statyti Klaipėdos laisvojojeekonominėje zonoje. Mažesnės investicijos numatomos irkituose Lietuvos miestuose – daugiausia į biokuro katiliniųįrengimą ar biokuro gamybą.Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija taip patpranešė, jog 2012 metais į kelių atnaujinimą bei tiesimąplanuojama investuoti iki 1,35 mlrd. Lt. Bus tęsiamos Vilniausvakarinio aplinkkelio ir išorinio pietinio aplinkkelio statybos,tiesiamas Kairių aplinkkelis, pradėtas Priekulės aplinkkelis,rekonstruojamos svarbiausių magistralių: Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, Panevėžys–Šiauliai–Palanga,Vilnius–Lyda, Tauragė–Šiauliai, „Via Baltica“ atkarpos, taippat vykdomi kai kurie savivaldybių projektai, asfaltuojamižvyrkeliai.Pramonės plėtra bei investicijos į infrastruktūrą darotiesioginę įtaką sandėliavimo bei transportavimo sektoriui,todėl perspektyvos pastarajame turėtų išlikti teigiamos 2012metais. 2011 metais atsigaunanti Lietuvos pramonėteigiamai paveikė transporto bei sandėliavimo sektorių:sumažėjo pradėtų bankroto procedūrų skaičius, sandėliųnuomos rinkoje atsirado naujų projektų, daugėjo nuomossandorių, mažėjo logistikos centrų vakansijos rodikliai.Modernių sandėliavimo ir gamybinių patalpų sektoriuslabiausiai išplėtotas Vilniuje. Sostinėje sukoncentruotadidžioji dalis aukščiausios klasės sandėliavimo objektų skirtųnuomai. Tuo tarpu Kaune nuomos rinkoje dalyvavo voskeletas objektų – dauguma sandėliavimo projektų skirti savoreikmėms. Klaipėdoje logistikos centrų nuomai buvomaždaug dukart daugiau nei Kaune. Likusiuose šaliesmiestuose sandėliavimo rinka silpnai išplėtota.Naujai pradėtų bankroto procedūrų skaičius transportoir sandėliavimo sektoriuje1601401201008060402002007P1 2007P2 2008P1 2008P2 2009P1 2009P2 2010P1 2010P2 2011P1Šaltinis: Statistikos departamentas2011 metais Vilniuje buvo baigtas tik vienas modernusnuomos rinkai skirtas logistikos centras – UAB„Transimeksa" 12500 kv. m ploto A klasės sandėlis (ŽemiejiPaneriai). Taip pat metų pabaigoje vyko AB „Ogmioscentras“ priklausančio verslo parko „Airport Business Park“(Dariaus ir Girėno g., šalia Tarptautinio Vilniaus oro uosto)III-iojo plėtros etapo statybos darbai, kurį numatoma baigti2012 metų antrąjį ketvirtį. Planuojama pastatyti 7300 kv. msandėliavimui skirtų patalpų. Bendras verslo parko dydis –30000 kv. m, iš kurių sandėliavimui skirta 19400 kv. m.Modernių logistikos centrų plėtra Lietuvoje (kv. m)600.000500.000400.000300.000200.000100.0000Iki2006Šaltinis: „Inreal“2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012PIŠ VISOVilniusLogistikos centrai steigiami ne tik privačių investuotojųiniciatyva. 2012 metų sausio mėn. buvo parengtas Vilniausviešojo logistikos centro (Eišiškių pl., Pagiriai) detalusisplanas. Vilniaus viešojo logistikos centro (VLC) steigėjai yraAB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė.Projekto vystymas numatomas trimis etapais. I-asis etapasEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 22


53,5 ha teritorijoje planuojamas įgyvendinti iki 2013 metų,kurio metu numatyta pastatyti intermodalinį konteineriųterminalą, muitinę bei logistikos sandėlius. 2011 metųpabaigoje apie savo ketinimus pradėti veiklą šiamepramonės parke pranešė „Rhenus Svoris“ – vienai didžiausiųEuropoje ir pasaulyje logistikos grupių „Rhenus Logistics“priklausanti įmonė. VLC planuojami ir kituose Lietuvosmiestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. VLC įrengimui yranumatyta skirti iš viso 220 mln. Lt Sanglaudos fondo lėšų.Kauno ir Šiaulių VLC planuojama pradėti statyti 2012 metais.Tuo tarpu Klaipėdos VLC planavimas stringa, nes niekaipneapsisprendžiama dėl vietos. Pastarasis pagal planusturėtų pradėti veiklą 2013 metais. Visi VLC statomistrateginėse vietose: Vilniuje – šalia vienos didžiausiųLietuvoje Vaidotų geležinkelio stoties, Kaune – tiesPalemonu bus sujungtas su „Rail Baltica“, Klaipėdoje –pietinėje dalyje šalia Klaipėdos jūrų uosto ir „Draugystės“geležinkelio stoties, Šiauliuose – Šiaulių pramonės parkoteritorijoje, greta Šiaulių oro uosto, tarptautinių geležinkelių irautomobilių kelių.Be minėtų, jau vystomų projektų, planuojami nauji objektaiarba jau esamų logistikos centrų plėtra. Vilniuje daugiauorientuojamasi į nuomos rinką, nes sostinėje yra aukštesnėsnuomos kainos. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje daugiausiaiplanuojama vystyti projektus savo reikmėms arba tik tada, jeiyra surastas pagrindinis nuomininkas.Aktyvesnius modernių logistikos centrų plėtros planusVilniuje sąlygoja atsigaunanti paklausa bei, atitinkamai,mažėjantis sandėliavimo patalpų vakansijos lygis. 2011 metųpirmąjį ketvirtį laisvų modernių sandėliavimo patalpųsostinėje buvo apie 20000 kv. m. Lyginant su 2010 metųpabaiga, vakansija sumažėjo penktadaliu ir sudarė 5 proc.nuo visos rinkoje esančios pasiūlos. Vis dėlto naujų projektųatsiradimas lėmė, jog antrąjį 2011 metų ketvirtį vakansijoslygis išaugo iki 6,5 proc., tačiau metų pabaigoje sumažėjo iki3 proc.Kaune esančiuose moderniuose logistikai skirtuoseobjektuose vakansijos lygis išsilaikė ties 2 proc. Tuo tarpuKlaipėdoje 2011 metais laisvų sandėliavimo patalpų kiekispasikeitė drastiškiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių – 2011metų pirmąjį ketvirtį vakansija siekė apie 17 proc., tuo tarpumetų pabaigoje sumažėjo iki apytiksliai 2,5 proc. Rinkojejaučiamas naujų sandėliavimo plotų poreikis. 2011 metųpabaigoje visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuosemodernių sandėliavimo patalpų paklausa lenkė pasiūlą.Logistikos centrų vakansija Lietuvoje, 2011 IV ketvirtisŠaltinis: „Inreal“Sandėliavimo patalpų nuomos kaina 2011 IV ketvirtis(Lt/kv. m.)Šaltinis: „Inreal“Logistikos centrų pelningumo normos dinamikaLietuvoje16,0%14,0%12,0%10,0%8,0%6,0%4,0%2,0%0,0%1512Šaltinis: „Inreal“3,0%2,0%2,5%VILNIUS KAUNAS KLAIPĖDA14 1410787 74 3 3Vilnius Kaunas Klaipėda Vilnius Kaunas Klaipėdanauji sandėliaiseni sandėliai2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012PEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 23


2003M042003M082003M122004M042004M082004M122005M042005M082005M122006M042006M082006M122007M042007M082007M122008M042008M082008M122009M042009M082009M122010M042010M082010M122011M042011M082011M12Dėl šios priežasties kai kurios įmonės ėmėsi pavieniųprojektų statybos (built-to-suit), kad patenkintų augančiusporeikius.Vis dėlto, nepaisant stebimo atsigavimo modernių logistikoscentrų rinkoje, kol kas dar anksti kalbėti apie nuomos kainųaugimo perspektyvas. Vilniuje, pagyvėjus rinkai, nuomoskainos, lyginant su žemiausiomis kainomis 2009 metais,ūgtelėjo 10-15 proc., tačiau antroje metų pusėje stabilizavosiir aiškesnės tendencijos neįgavo. Sandėliavimo patalposmoderniuose, strategiškai patraukliose vietose esančiuoselogistikos centruose nuomojamos už 12-15 Lt/kv. m (bePVM). Tuo tarpu pačiuose naujausiuose projektuose(baigtuose šiais metais ar dar tik vystomuose) patalpos buvobrangesnės – jų kaina siekė iki 18 Lt/kv. m. Senos statybossandėlių sektoriuje nuomos kainos buvo 4-8 Lt/kv. m.Kaune sandėliavimo rinkoje dalyvauja tik keletas objektų.Remiantis esamais duomenimis, galima teigti, jog nors 2011metais Kauno sandėliavimo rinkoje kainos išliko stabilios,pastebimai sumažėjo laisvų plotų kiekis. Naujų sandėliųvidutinės nuomos kaina siekė 10-14 Lt/kv. m, o senų – 3-7Lt/kv. m.globalūs ekonominiai procesai ir su jais susijusios rizikosgreičiausiai turės neigiamą poveikį. Dalis skolų krizėskamuojamų valstybių yra pagrindinės Lietuvos eksportopartnerės, todėl ekonominė krizė jose paveiktų ir Lietuvosūkį, atitinkamai, ir sandėliavimo bei gamybinių patalpų rinką.Todėl labiausiai tikėtina yra nuosaiki ir gerai apgalvotasektoriaus plėtra.Statistikos departamento atlikta apklausa rodo, jog rinkosdalyviai tikisi, kad artimiausiu metu eksporto apimtys turėtųmažėti arba likti nepakitusios (bendras apklaustųjų balansasyra neigiamas), o pagamintos produkcijos atsargų lygis išliktipakankamas (didžioji dalis apklaustųjų mano, jog atsargųlygis pakankamas), todėl tikėtis intensyvesnės esamospramonės veiklos artimiausiu metu nederėtų.Pramonės atstovų prognozės dėl atsargų lygio (perviršisarba trūkumas) ir eksporto (didės arba mažės)6040200Klaipėdoje vidutinės nuomos kainos išliko stabilios. 2011metais nauji sandėlių plotai buvo nuomojami už vidutiniškai7-14 Lt/kv. m, o seni – 3-7 Lt/kv. m.Investicinėje rinkoje 2011 metais naujų sandorių užfiksuotatik Vilniuje ir Kaune. Jų buvo vos keletas, o sandorių sumosneskelbiamos. Analizuojant pastaruosius logistikos centrųsandorius, ryškėjo tendencija, kad nuomojamus objektus išsavininkų perperka patys nuomininkai. Tai ypač aktualuKaune. Dėl šios priežasties laikinojoje sostinėje ypačsumažėjo nuomos rinkoje dalyvaujančių projektų. Tuo tarpuužsienio investuotojai vis dar atsargiai žiūri į Lietuvosnekilnojamojo turto rinką ir neskuba priimti investiciniųsprendimų.-20-40-60Pagamintos produkcijos atsargų lygisGaminamos produkcijos eksporto prognozė art.mėnesiamsŠaltinis: Statistikos departamentasNepaisant to, jog sandėliavimo sektorius įgauna plėtrostendencijas, tikėtis greito ir ženklaus augimo nederėtų, nesSandėliavimo rinkos tendencijos 2012 metaisNuomos Sandorių Pasiūloskainos skaičius kiekisVakansijaVilnius Kaunas Klaipėda EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 24


Numerių sk.Vietų sk.TURIZMO IR VIEŠBUČIŲ RINKOS APŽVALGA2011 metais turizmo sektorius augo įspūdingaistempais. Užsienio turistų atvyko penktadaliu daugiau nei2010 metais. Panašiais tempais didėjo ir vietinių turistųskaičius. Tuo tarpu Lietuvos oro uostai per 2011 metusaptarnavo daugiau nei 18 mln. keleivių. Vilniaus orouostas 25 proc., o Kauno ir Palangos oro uostaiatitinkamai 8 bei 10 proc. daugiau nei 2010 metais.Augantis turistų skaičius gerino viešbučių užimtumus,kurie beveik grįžo į 2008 metų lygį. 2011 metais pradėtinauji viešbučių projektai bei iniciatyvos garsinti Lietuvąpasaulyje turėtų prisidėti prie turizmo sektoriausaugimo, todėl manome, kad 2012 metais pastarasisLietuvoje turėtų augti, o kartu tai darytų teigiamą įtakąvisai Lietuvos ekonomikai.Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2011 m.šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1,8 mln. turistų, arba15,4 procento daugiau nei 2010 m., iš jų užsieniečių – 1,0mln., arba 19,5 procento daugiau. Tuo tarpu Lietuvosgyventojų skaičius, apsistojusių apgyvendinimo įstaigose,išaugo nuo 712 tūkst. 2010 metais iki 790 tūkst. 2011 metais.Lietuvos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigosepernai buvo suteikta 2,76 mln. nakvynių ir lyginant su 2010-aisiais tai buvo 20,2 proc. daugiau. Reikia paminėti, jogpraėjusiais metais Lietuvoje vyko labai svarbus tarptautinisrenginys – Europos vyrų krepšinio čempionatas, sutraukęsminias Europos šalių sirgalių. Žemiau grafike parodytasapsistojusių viešbučiuose turistų pasiskirstymas pagal šalis.Viešbučiuose apsistojusių turistų skaičius 2011 metais(tūkst.)Kaip ir 2010 metais, 2011 metais didžiausi viešbučiuoseapsistojusių turistų srautai buvo iš Lenkijos, Vokietijos beiRusijos šalių. Lyginant su 2010 metais, didžiausias turistųsrautų augimas buvo iš Ispanijos – 56%, Ukrainos – 46%,Nyderlandų – 41%, Rusijos – 40 proc., Lenkijos – apie 38proc.Pasak Statistikos departamento, vidutinė turistų apsistojimotrukmė Lietuvos viešbučiuose 2011 metais buvo apie 2 parasir išliko identiška 2010 metams (1,96 paros). Pusė atvykusiųužsienio svečių apsistojo viešbučiuose atostogaudami, apie36 proc. svečių apsistojo verslo tikslais, na, o likusieji 14proc. viešbučiuose apsistojo lankydami gimines arba kitaismotyvais. Tuo tarpu Lietuvos gyventojai viešbučiuosedaugiausia apsistojo verslo tikslais – 42 proc., 40 proc.lietuvių apsistojo atostogaudami ir likę 18 proc. viešbučiuoseapsistojo kitu tikslu.2011 metų pabaigoje, Statistikos departamento duomenimis,Lietuvoje veikė 341 klasifikuotas ir neklasifikuotas viešbutis irsvečių namai, kuriuose buvo apie 12113 kambarių ir 24900vietų. Grafike žemiau pavaizduotas numerių ir vietų skaičiusLietuvos miestų viešbučiuose:Numerių ir vietų skaičius Lietuvoje (tūkst.)450040003500300025002000150010005009.0008.0007.0006.0005.0004.0003.0002.0001.0000160140120100806040200Numerių skaičiusŠaltinis: Statistikos departamentasVietų skaičiusDaugiau nei 1/3 apgyvendinimo verslo yra sutelkta Vilniuje.Šalies sostinėje taip pat daugiausia įsikūrusių tarptautiniųprekės ženklų. Kituose miestuose viešbučių verslas nėratoks išplėtotas kaip sostinėje. Reikia pastebėti, jog Lietuvoskurortinių miestelių – Palangos ir Druskininkų viešbučiaisudaro net penktadalį Lietuvos viešbučių rinkos.Šaltinis: Statistikos departamentasEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 25


Apgyvendinimo rinkos pasiskirstymas pagal vietųskaičių Lietuvoje, 2011 metais6%10%18%11%1%Šaltinis: Statistikos departamentas5%Dabartinėje Lietuvos rinkoje dominuoja ekonominės klasėsviešbučiai – daugiau nei 2/3 rinkos sudaro iki 3*** viešbučiai.Likusią dalį rinkos sudaro verslo klasės viešbučiai. Lietuvosviešbučių pasiskirstymas pagal žvaigždutes:Apgyvendinimo rinkos pasiskirstymas pagalžvaigždučių skaičių Lietuvoje, 2011 metais7%34%8%Vilnius Kaunas KlaipėdaŠiauliai Panevėžys PalangaDruskininkai Neringa Kitisumažintas PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms. Taileido viešbučiams taikyti lankstesnę kainų politiką, kaspadėjo susigrąžinti konkurencingumą, ypač kaimyninių šaliųatžvilgiu. Tačiau 2012 metų pradžioje, LR Seimas atšaukė 9proc. lengvatą viešbučiams ir patvirtino standartinį, 21 proc.tarifą, argumentuodami tuo, jog viešbučiai 2011 metais ne tikkad ne sumažino paslaugų kainų, o kaip tik padidino 7,7proc. Kainoms daug įtakos turėjo sezoniškumas – vasarosmetu visų viešbučių numerių kainos paprastai brangsta 30 –40 proc. Kurortiniuose miestuose sezono ir ne sezono kainųskirtumas gali siekti net iki 100 proc.Vidutinės apgyvendinimo kainos Lietuvos viešbučiuose2011 metais (LT/stand. dvivietis kamb.)6005004003002001000Šaltinis: „Inreal“1* 2** 3*** 4**** 5*****Vid. kaina33%6%4%16%Vertinant atskirų miestų kainas, aukščiausios kambariųpasiūlos kainos buvo Vilniuje, kuriame sutelkta daugiausiaverslo klasės viešbučių. Nedaug nuo Vilniaus atsilikoPalangos ir Neringos miestai, kuriuose pasiūlos kainosvidutiniškai 8-11 proc. mažesnės nei sostinėje. Toliaurikiavosi Klaipėda, Druskininkai, Kaunas ir kiti miestai, kuriųpasiūlos kainų atotrūkis nuo sostinės buvo gerokai didesnisnei minėtųjų dviejų kurortinių miestelių.Šaltinis: Statistikos departamentas41%1* 2** 3*** 4**** 5*****Viešbučių kainodara priklausė nuo daugelio subjektyviųdalykų: viešbučio vietos, valdančiojo operatoriaus, vietinės aružsienio kapitalo reikšmės, viešbučio lygio, siūlomų paslaugųpaketo. Reikia paminėti, jog 2011 metais galiojo iki 9 proc.2009 metais buvo fiksuotas didžiausias ekonomikosnuosmukis. Taip pat bankrutavus nacionaliniam vežėjuiFLYLAL stipriai sumenko keleivių srautai Vilniaus oro uoste,todėl viešbučiai patyrė daugiau nei 10 proc. užimtumosumažėjimą, lyginant su 2008 metais. Tačiau nuo 2010metų, oro uostams aktyviai bendradarbiaujant – pritraukiantpigių skrydžių bendrovių ir atidarant naujų skrydžių krypčių,keleivių srautai vėl pradėjo stabiliai augti, tuo pačiugerindami ir viešbučių užimtumo rodiklius. 2011 metaisVilniaus oro uostas aptarnavo 17,1 mln. keleivių ir tai buvoEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 26


25 proc. daugiau nei 2010 metais, Kauno ir Palangos orouostai 2011 metais aptarnavo rekordinius keleivių srautus –atitinkamai 873 tūkst. ir 111 tūkst. ir tai buvo 8 bei 10 proc.geresni rezultatai nei 2010 metais. Visi šie skaičiai atsispindiviešbučių užimtumo rodikliuose.Vidutinė standartinio dviviečio kambario pasiūlos kainaLietuvos viešbučiuose bei svečių namuose, 2011 metais(Lt)450400350300250200150100500Šaltinis: „Inreal“Vidutinis viešbučių numerių užimtumas Lietuvoje, 2011metais (proc.)706050403020100Šaltinis: Statistikos departamentas1* 2** 3*** 4****I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII2009 2010 2011Viešbučių užimtumas gan ženkliai įtakojamas sezoniškumo.Gegužės – rugsėjo mėnesiais užimtumas ženkliai didesnisnei likusiais metų mėnesiais. Bendras 2011 metų viešbučiųužimtumo lygis grįžo į prieškrizinį laikotarpį ir vidutiniškaisudarė apie 44 proc.Lietuvos turizmo sektoriaus plėtrai įtaką turėtų daryti ne tikšalies turizmo strategija, bet ir kaimyninių šalių ekonominė,socialinė plėtra. Pastarųjų gyventojai dažniausiai lankoLietuvą, todėl gerėjant ekonominei situacijai visame regioneturėtų augti turistų migracija, aktyvėti visas segmentas. PrieLietuvos turizmo plėtros labai stipriai prisideda ir išleidžiamosdidelės sumos teigiamam šalies įvaizdžio formavimui irstiprinimui tarptautiniu mastu – tai turėtų pakeisti Lietuvoskaip postsovietinės šalies įvaizdį ir pritraukti jaunesnėskartos svečių.Prieš krizę, 2008 metais, buvo suplanuota nemažai naujųturizmo objektų statybų, tačiau jos buvo atidėtos geresniemslaikams. 2011 metais, atsitraukiant sunkmečiui, buvopastatyta arba pradėta statyti naujų viešbučių bei turistųtraukos objektų. Pastarieji buvo plėtojami pagrindiniuoseLietuvos turizmo miestuose.2011 metais Vilniuje buvo atidarytas 3***, 126 kambarių„Green Vilnius Hotel“ viešbutis. Pastarasis teikia ilgalaikėsnuomos paslaugas, kuomet siūlo viešbučio kambario nuomąvietoj standartinio buto nuomos. Taip pat ekonominės klasės2** 44 kambarių viešbutis „Kaunas City“ buvo atidarytasKaune 2011 metų rugpjūčio mėn. Tą patį mėnesįDruskininkuose duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse dengtasniego arena, tapusi labai svarbiu kurortinio miestelio traukoscentru. Arena pritraukia vidutiniškai po 500 lankytojų perdieną darbo dienomis ir iki 1500 savaitgaliais.Praėjusiais metais buvo pradėti nauji viešbučių projektai.2011 metų birželio mėn. tarptautinis viešbučių tinklas„CHOICE HOTELS“ pradėjo statyti 200 kambariųekonominės klasės viešbutį Vilniuje, Naujamiesčio rajone.Investicijų suma – 30 mln. Lt, planuojama projektą užbaigti2013 metų pabaigoje. Dar vienas projektas sostinėjeplanuojamas atidaryti 2012 metų trečiąjį ketvirtį. Tai 5*****,96 kambarių viešbutis „Kempinski“. Reikia pažymėti, kadviešbučio atidarymas buvo atidėliojamas ne vieną kartą, tadnėra iki galo aišku, ar šįkart atidarymo data yra galutinė. Apieplėtrą mąsto ir kitas tarptautinis viešbučių tinklas „BestWestern“, kuriam šiuo metu priklauso trys ekonominėsklasės viešbučiai Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose.Viešbučių tinklas 2012 metais planuoja plėstis aukštesniųklasių viešbučių segmente ir Lietuvoje norėtų atidaryti „BestWestern Plus“ ar „Best Western Premium“ viešbutį.2011 metais Kaune buvo pradėti gamybinio pastato šaliaautobusų stoties rekonstrukcijos darbai. Darbų tikslas –pritaikyti objektą turistinės klasės viešbučiui. Šiame pastateEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 27


2012 metų balandžio mėnesį turėtų įsikurti tarptautiniamtinklui „Accor“ priklausantis „Ibis“ viešbutis. Projektas dalinaifinansuojamas iš ES lėšų.Taip pat galima paminėti Klaipėdoje pradėtą statyti naują 8aukštų, 144 kambarių turistinės klasės viešbutį, kuris bussujungtas su restauruojamu kino teatru „Aurora“, opastarajame turėtų būti įrengtas 973 kv. m ploto konferencijųir kultūros renginių centras. Projekto vertė – 17 mln. Lt,planuojama projektą užbaigti 2013 metų vasarį.Uostamiesčio centre 2012 metų kovo mėn. turėtų būtiatidarytas 3***, 50 kambarių viešbutis „Memel Hotel“. Pastatorekonstrukcijai ir pritaikymui turizmo reikmėms, skirta beveik2 mln. litų Europos Sąjungos lėšų.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 28


Aušra Mudėnaitė„Raidla Lejins & Norcous” partnerė, advokatėGiedrė Norviliūtė„Raidla Lejins & Norcous” vyresnioji teisininkė, advokatėTEISĖS IR MOKESČIŲ NAUJIENOSĮžangaPer 2011 metus reikšmingų teisinio reguliavimo pokyčių,galinčių turėti esminės įtakos nekilnojamojo turto (NT) rinkosdalyviams, neįvyko. Pagrindiniai NT srities teisės aktųpakeitimai buvo skirti procesų, pvz., NT įsigijimo ar hipotekossandorio sudarymo, nuosavybės registravimo, efektyvumuiužtikrinti. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismassukūrė kelis svarbius precedentus, susijusius su NT nuomabei statyba.Svarbesni pakeitimai buvo priimti nekilnojamojo turto iržemės mokesčių srityse. Nuo 2012 m. išplėstas NT objektųratas, už kurį fiziniai asmenys privalo mokėti NT mokestį.Taip pat pakeista žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka, kuriturėtų įsigalioti nuo 2013 m.Svarbiausi teisinio reguliavimo pasikeitimaiNT sandorio sudarymasNuo 2011 m. liepos 1 d. NT sandoriai, pvz., pirkimo –pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys ir kt., sudaromi pernekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninėspaslaugos informacinę sistemą (NETSVEP). Šią sistemąnaudoja notarai rengdami NT sandorio dokumentus beiperduodami informaciją Nekilnojamojo turto registrui apiepatvirtintą NT sandorį bei perleistą nuosavybės teisę.Notaras, prieš tvirtindamas NT sandorį, NETSVEP sistemapateikia prašymą Nekilnojamojo turto registrui dėl žymosapie nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenųpatikslinimą suformavimo. Nekilnojamojo turto registrotvarkytojas duomenis patikrinti ir atitinkamą žymą suformuotiturėtų per 8 valandas. Tačiau, jei nekilnojamojo daiktoduomenis būtina tikslinti, tokios žymos suformavimas galiužtrukti iki 3 darbo dienų. Paminėtina, kad nebelikogalimybės, sumokėjus didesnį paslaugos mokestį, prašytiregistro tvarkytoją suformuoti reikiamą žymą per 1 darbodieną. Registro suformuota žyma galioja 30 kalendoriniųdienų ir šiuo laikotarpiu notaras gali tvirtinti NT sandorį.Duomenys apie notaro patvirtintą NT sandorį perduodamiNETSVEP sistema tiesiogiai Nekilnojamojo turto registrui,tad pirkėjui nebereikia papildomai kreiptis į registrą, siekiantįregistruoti nuosavybės teisę į įsigytą NT objektą.Nuosavybės registravimas NT fondų varduPakeitus Nekilnojamojo turto registro nuostatus, registruojantNT investicinio fondo dalyvių nuosavybės teisę, nebereikianurodyti duomenų, identifikuojančių daiktinių teisių turėtoją(t.y., jo vardo, pavardės, asmens kodo, pilietybės, juridinioasmens pavadinimo ir pan.). Nuo šiol registre nurodoma, kadNT priklauso investicinio fondo dalyviams, pateikiantinvesticinį fondą identifikuojančius duomenis (pavadinimas,kodas). Registruojant NT investicinio fondo dalyvių dalisbendrojoje nuosavybėje, nurodoma, kad investicinio fondodalyvių dalys bendrojoje nuosavybėje atitinka jų asmeninėjeinvesticinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetųskaičių.Pratęstas apribojimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio irmiškų ūkio paskirties žemęUžsieniečiai Lietuvoje esantį NT, išskyrus žemę, vidausvandenis ir miškus, turi teisę įsigyti tokia pačia tvarka irsąlygomis, kaip ir LR piliečiai ar juridiniai asmenys.Nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus turitik tie užsienio subjektai, kurie atitinka Lietuvos pasirinktoseuropinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, t.y., šiųvalstybių piliečiai, nuolatiniai gyventojai ir užsienio juridiniaiasmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti:• valstybėse ES narėse arba valstybėse,sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) suEuropos bendrijomis bei jų šalimis narėmis;• valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacijos, NATO narėse bei valstybėseEuropos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse.Tačiau minėtiems subjektams nėra suteikiama teisė įsigytižemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės. 2011 m. šisdraudimas buvo pratęstas ir galioja iki 2014 m. balandžio 30d. Pažymėtina, kad draudimas netaikomas tiemsužsieniečiams (fiziniams asmenims), kurie ne mažiau kaip 3metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla,EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 29


taip pat tiems užsienio juridiniams asmenims bei kitomsužsienio organizacijoms, kurie yra įsteigę Lietuvojeatstovybes ar filialus.Hipotekos sudarymo procedūra2012 m. liepos 1 d. įsigalios supaprastina nekilnojamųjųdaiktų įkeitimo procedūra. Įsigaliojus pakeitimams nebelikshipotekos teisėjo atliekamo papildomo hipotekos sandorioteisėtumo patikrinimo. Taip pat atsisakoma hipotekos lakštų,kaip standartizuotos hipotekos sandorio formos. Hipotekossandoris galės būti sudaromos atskira laisvos formossutartimi arba įtraukiamas į sutartį dėl pagrindinės prievolės.Taigi, nuo š. m. liepos 1 d., asmuo, norėdamas įkeisti jampriklausantį NT objektą, privalės kreiptis į notarą, kurispatvirtins hipotekos sandorį. Notaro patvirtintas sandoriselektroniniu būdu bus siunčiamas Hipotekos registrui, kurisatliks hipotekos registravimo (paviešinimo) funkciją. Šalimshipotekos sandoris įsigalios nuo jo notarinio patvirtinimomomento. Tačiau prieš trečiuosiuos asmenis hipotekosfaktas galės būti panaudotas tik nuo jo įregistravimoHipotekos registre.Išieškojimo iš įkeisto NT procedūraPagal naujai priimtas taisykles, nuo 2012 m. liepos 1 d.,hipotekos kreditorius, norėdamas pradėti išieškojimą išįkeisto nekilnojamojo daikto, kreipsis ne į hipotekos teisėją,bet į notarą. Notaras turės pareigą išsiųsti siūlymą skolininkuine vėliau kaip per 20 dienų nuo siūlymo išsiuntimo dienosgrąžinti skolą kreditoriui. Jei per nustatytą terminąskolininkas nepateiks motyvuoto atsakymo dėl reikalavimosumokėti skolą nepagrįstumo, notaras išduos hipotekoskreditoriui vykdomąjį dokumentą, suteikiantį teisę išieškotinesumokėtą sumą su priklausančiomis palūkanomis. Šįdokumentą kreditorius galės pateikti antstoliui vykdytiCivilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Nebaigto statyti statinio įsigijimas2011 m. lapkričio 25 d. įsigaliojo statybos techninioreglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantysdokumentai“ pakeitimas, papildantis sąrašą atvejais, kadastatybą leidžiantis dokumentas gali būti perregistruojamaskito asmens vardu, ir numatantis, kokie dokumentai teiktini,norint tai padaryti.Taigi, teisę perregistruoti statybą leidžiantį dokumentą ir tęstiįsigyto statinio statybą ar pradėti statybą pagal statybąleidžiantį dokumentą turi asmuo:• įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvoužbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvoišduotas statybą leidžiantis dokumentas;• įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas irnaudodamas kitais teisės aktų nustatytaispagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotąstatybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statybadar nepradėta;• jam pakeitus pavadinimą (reorganizavimo atveju).Prie prašymo perregistruoti statybą leidžiantį dokumentąprivalo būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęsstatytojas asmeniui perleido nuosavybės teisę į atitinkamąstatinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantisdokumentas. Svarbu ir tai, kad perregistruojami tikgaliojantys statybą leidžiantys dokumentai.Svarbiausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT)precedentaiLAT: teismas neturi kompetencijos vietoj kaimyninio sklyposavininko duoti sutikimo statyti statinius mažesniu negunorminiuose teisės aktuose nustatytu atstumuLAT pažymėjo, kad tais atvejais, kai statytojas siekia statytistatinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančiųprivalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemėssklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duotisutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų. Tik patyssavininkai turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savonuosavybės teisę, t.y., atsisakyti dalies savo teisių apsaugosar ne (net ir tuo atveju, kai galimas privažiavimas šaliakaimyninio sklypo ribos būtų vienintelis kelias patekti įsklypą).LAT: nuomos kaina gali būti keičiama, jei nei viena išsutarties šalių neprisiėmė ekonominio nuosmukio rizikosTeismas konstatavo, kad vien aplinkybė, jog susitarta dėlfiksuotos nuomos kainos, nereiškia ekonominio nuosmukiorizikos paskirstymo šalims, t.y., kad viena šalis prisiima kainųkilimo, kita – kainų kritimo riziką. Toks rizikos paskirstymasEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 30


turi būti tiesiogiai nurodomas sutartyje arba numanomas išjos turinio.Svarbiausi mokestinio reguliavimo pasikeitimaiNekilnojamojo turto mokestisNuo 2012 m. sausio 1 d. fiziniai asmenys mokės NT mokestįir už nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamągyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio,pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius(patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius,kurių bendra mokestinė vertė viršija 1 mln. Lt. Už minėto NTmokestinės vertės dalį, kuri viršija 1 mln. Lt, bus mokamas1 proc. dydžio NT mokestis. Paminėtina, kad NT mokesčiomokėjimo prievolė nebesiejama su minėtų paskirčių NTnaudojimu fizinio asmens ekonominėje ar individualiojeveikloje.NT mokestinė vertė nustatoma susumavus visus šeimosnarių asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisevaldomus ar įsigyjamus NT vienetus. NT mokesčio atžvilgiu,šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieniauginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai(įvaikiai) iki 18 metų. Jei bendra šių NT vienetų mokestinėvertė viršija 1 mln. Lt, atsiranda prievolė nuo viršijančiosdalies sumokėti 1 proc. mokestį.NT mokestinė vertė nustatoma VĮ „Registrų centras“ masinioįvertinimo arba atkuriamosios vertės būdu. Fizinis asmuo galireikalauti NT mokestine verte laikyti individualaus vertinimobūdu nustatytą vertę, tačiau tik tuo atveju, jei ji 20 proc.mažesnė nei nustatyta masinio įvertinimo būdu. Asmenysprašymus NT mokestine verte laikyti individualaus vertinimobūdu nustatytą vertę, kartu su vertinimo ataskaita, turi teisępateikti kiekvienais metais per 3 mėnesius nuo mokestiniolaikotarpio pradžios.Žemės mokesčio įstatyme numatyti esminiai žemėsapmokestinimo tvarkos pakeitimai.Nuo 2013 m. sausio 1 d. žemės mokestinė vertė bus susietane su žemės našumo koeficientu (kaip yra pagal šiuo metugaliojančią tvarką), o su vidutine žemės verte rinkoje, t.y.,žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo vidutinės žemėsrinkos vertės, apskaičiuojamos pagal masinio žemėsvertinimo metu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius iržemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.Masiniu žemės vertinimu nustatytos vertės galios iki 5 metų,paliekant teisę Vyriausybei spręsti dėl naujo masinio žemėsvertinimo atlikimo anksčiau.Greta masinio vertinimo numatyta galimybė mokesčiųmokėtojams žemės mokestį skaičiuoti nuo individualiuvertinimu nustatytos žemės vertės, jeigu pastaroji nuomasiniu vertinimu nustatytos vertės skiriasi daugiau kaip20 proc. ir šis žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemėsnaudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, pobūdį,disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininkoprievolių, o individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinkateisės aktuose nustatytus reikalavimus.Vietoje šiuo metu taikomo 1,5 proc. tarifo numatyta teisėpačioms savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifą(tarifus) įstatyme nustatytose ribose – nuo 0,01 proc. iki4 proc. Prižiūrėtos žemės ūkio paskirties žemės mokestineivertei išliks taikomas mažinantis koeficientas 0,35.Taip pat nustatoma, kad NT mokestį už įsigyjamą NT, mokane formalusis savininkas (pvz., ne lizingo bendrovė), o turtąįsigyjantis asmuo, jeigu informacija apie atitinkamą sutartį yraužfiksuota Nekilnojamojo turto registre.Žemės mokestis2011 m. pabaigoje patvirtinta nauja Žemės mokesčioįstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo 2013 m. NaujameEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 31


TEISINĖ IR MOKESTINĖ BAZĖ LIETUVOJENT vystymo procedūrosNT vystymas Lietuvoje apima kelis pagrindinius etapus –žemės sklypo įsigijimą, žemės sklypo detalųjį planavimą,statybos procesą bei oficialų statinio užbaigimą. Kiekvieną išminėtų etapų reglamentuoja daugybė skirtingų įstatymų irjuos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų.Teritorijų planavimasTeritorijų planavimas yra neatsiejama NT vystymo dalis.Vertinant Teritorijų planavimo įstatyme numatytusreikalavimus, darytina išvada, kad tik labai retais atvejaisvystant NT nereikia rengti naujo detaliojo plano.Detalusis planas yra dokumentas, kuriame įtvirtinamaskonkretaus žemės sklypo tvarkymo bei naudojimo režimas,t.y., žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, būdas irpobūdis, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas,užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, statybosriba arba linija, komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų,teritorijos inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniaikoridoriai, susisiekimo sistemos organizavimas, servitutai.Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vystytojams, teisėsaktuose yra numatyta, kad teritorijos tvarkymo ir naudojimorežimo reikalavimai, išskyrus pagrindinius (t.y., pagrindinętikslinę teritorijos naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, leistinąpastatų aukštį, užstatymo tankumą ir intensyvumą), gali būtitikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jei jienepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusiinstitucija raštu pritaria.Investuotojas turėtų suvokti, kad detalusis planavimas nėratik formali procedūra ir ne kiekvienas detalusis planas, kurioreikia investuotojo sumanymams realizuoti, gali būtipatvirtintas. Todėl įsigyjant žemės sklypą, rekomenduotinaatlikti išsamų vertinimą, kokia yra tikimybė, kad bus patvirtintitokie detaliojo plano sprendiniai, kurių tikisi investuotojas.Teisė pradėti statybos darbusŽemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas nereiškia, kadasmuo įgijo teisę pradėti statybos darbus. Daugeliu atvejųpirmiausia turi būti parengiamas statinio projektas beigaunamas statybą leidžiantis dokumentas.Projektas yra rengiamas pagal privalomuosius projektorengimo dokumentus (prisijungimo sąlygas, kurias išduodainžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas arnaudotojas, kompetentingų institucijų išduodamusspecialiuosius reikalavimus ir kt.). Parengtas projektasderinamas su kompetentingomis institucijomis beiinžinerinius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis. Tokstinkamai suderintas projektas teikiamas savivaldybėsadministracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybėsadministracijos valstybės tarnautojui, kurie, atlikus tam tikrasteisės aktuose numatytas projekto tikrinimo procedūras,išduoda statybą leidžiantį dokumentą.Atkreiptinas dėmesys, jog statyba, neturint statybąleidžiančio dokumento, yra laikoma savavališka. Neteisėtayra ir ta statyba, kuri vykdoma nukrypstant nuo esminiųprojekto sprendinių.Statybos darbų organizavimas ir vykdymasKiekvienas statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti jamtinkamą statybos organizavimo būdą:• statyba rangos būdu – statybos organizavimo būdas,kai statybos darbus atlieka statytojo (užsakovo)pasitelktas rangovas, su kuriuo sudaroma rangossutartis ir kuris prisiima visą ar didžiąją dalį statybųorganizacinės naštos ir rizikos;• statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kaistatybos darbai atliekami statytojo rizika, nesudariusrangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jampriklausančius statybos produktus ir įrenginius;• mišrusis statybų organizavimo būdas yra toks būdas,kai dalis darbų atliekama rangos, dalis – ūkio būdu;• statinio statybos valdymas – statinio organizavimobūdas, kai statybą ir kitus su ja susijusius darbusorganizuoja statinio statybos valdytojas pavedimosutarties pagrindu.Verslo praktikoje statinių statyba dažniausiai organizuojamarangos ar statinio statybos valdymo būdu arba renkantis šiųdviejų būdų derinį. Teisės aktai nenumato jokių neįprastųreikalavimų, kurie būtų taikomi statybos darbų rangos arstatybos valdymo sutartims. Be to, šalys gali rangos sutartisEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 32


sudaryti, naudojantis įvairiomis tarptautinių ir užsienioorganizacijų (pvz., FIDIC, EIC, YSE, UNICTRAL ir kt.)parengtomis ir patvirtintomis standartinėmis sutarčiųsąlygomis ar vadovais.Statybos užbaigimasStatybos užbaigimo tikslas yra įvertinti, ar statinys atitinkaprojektą (tuo atveju, kai projektas neprivalomas – teisės aktųreikalavimus), esminius statinio reikalavimus, galimybęsaugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmoniųsveikatai saugią produkciją. Statybos užbaigimo procesorezultatas – dokumentas (statybos užbaigimo aktas arbadeklaracija apie statybos užbaigimą), patvirtinantis, kadstatybos darbai yra atlikti pagal statinio projekto bei teisėsaktų reikalavimus.Paminėtina, kad pastatytą statinį eksploatuoti galima pradėtiir jo neužbaigus teisės aktų nustatyta tvarka. Disponavimasstatomu ar užbaigtu statiniu yra galimas tik jį įregistravusteisės aktų nustatyta tvarka.Nuosavybės teisių registravimasTam, kad statybos darbai virstų nekilnojamuoju daiktu,galinčiu būti civilinės apyvartos dalyku, būtina atlikti jokadastrinius matavimus ir teisinę registraciją.Nekilnojamasis daiktas yra laikomas suformuotu irįregistruotu po to, kai kadastro duomenys, nustatyti atliekantstatinio kadastrinius matavimus, yra įrašomi į Nekilnojamojoturto registrą. Atskirai Nekilnojamojo turto registre turi būtiįregistruotos ir statytojo nuosavybės teisės į tokį statinį.NT įsigijimo procedūrosNT įsigijimo būdaiLietuvoje NT nuosavybės teisė dažniausiai įgyjama tiesiogiai,pvz., sudarant NT pirkimo – pardavimo, mainų ar dovanojimosutartis, arba netiesiogiai, t.y., įsigyjant NT valdančiosbendrovės akcijas.NT sandoriaiTiesioginio NT įsigijimo sandorius tvirtina notaras. Notarinėssandorio formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. NTsandoris prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jįįregistravus Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisė įnekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo jo įgijėjuiir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (tokiudokumentu gali būti ir pati nekilnojamojo daikto perleidimosutartis).NT sandorio objektas gali būti tik įregistruotas nekilnojamasisdaiktas. Prieš sudarant NT sandorius paprastai turi būti atliktitam tikri pasirengimo veiksmai, pvz., gautas bendraturčioatsisakymas įsigyti parduodamo nekilnojamojo daikto dalį;perleidžiant ant valstybinės žemės sklypo stovintį statinį,informuotas valstybinės žemės valdytojas ir gautas josutikimas dėl nuosavybės teisės į statinius perleidimo;nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuotistatinio perleidimui turi būti gauta kompetentingos institucijosišduota pažyma, kad statinys statomas, rekonstruojamas arremontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto irpan. Galutinis veiksmų, kuriuos būtina atlikti prieš sudarantNT perleidimo sandorį, sąrašas gali būti nustatytas tik atlikuskonkretaus NT būklės teisinį įvertinimą.Prieš pagrindinę NT pirkimo – pardavimo sutartį neretaisudaromos preliminariosios NT įsigijimo sutartys.Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigoja ateityje sudaryti NTpirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėjas perleis, opirkėjas įgis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.Preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos. Ji galioja nuojos pasirašymo momento. Šios sutarties registravimasviešajame registre nėra privalomas. Tačiau, siekiantapsaugoti būsimo pirkėjo interesus, rekomenduotinapaviešinti šios sutarties sudarymo faktą, įregistruojant šiąsutartį registre. Paminėtina, kad vienai iš šalių pažeiduspreliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atsisakiussudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kita šalisgalėtų reikalauti tik dėl tokio atsisakymo patirtų nuostoliųatlyginimo.Akcijų sandoriaiNT taip pat galima įsigyti sudarant įmonės, valdančios NT,akcijų pirkimo – pardavimo sandorį. Kitaip nei tiesioginio NTįsigijimo sandorio atveju, toks sandoris gali būti sudaromaspaprasta rašytine forma. Apie akcijų perleidimą turi būtiinformuojamas bendrovės vadovas, kuris padaro atitinkamusįrašus akcijų apskaitos dokumentuose. Vadovas taip pat yraatsakingas už naujo įmonės akcininkų sąrašo sudarymą beijo pateikimą Juridinių asmenų registrui. Akcijų perleidimoEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 33


sutartyje šalys susitaria dėl nuosavybės teisės į akcijasperėjimo iš perleidėjo įgijėjui momento.Atkreiptinas dėmesys, kad perkant įmonės akcijas iš esmėsyra perleidžiamos visos šios įmonės teisės ir įsipareigojimai.Todėl, norint įvertinti tikrąją įmonės būklę bei prisiimamasrizikas, prieš sudarant akcijų įsigijimo sandorį turėtų būtiatliktas visos įmonės, kurios akcijos įsigyjamos, veiklospatikrinimas.NT sandorio subjektaiLietuvoje registruotą NT, išskyrus žemę, vidaus vandenis irmiškus, gali įsigyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. PagalLietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 daliesįgyvendinimo konstitucinį įstatymą, yra nustatytas draudimasįsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškusLietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijoskriterijus neatitinkantiems užsienio subjektams, taip patnustatytas draudimas iki 2014 m. balandžio 30 d. įsigytižemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę ir tokius kriterijusatitinkantiems užsienio subjektams. Šios taisyklės taikomostik sudarant tiesioginį NT sandorį. Įmonės akcijų įsigijimuiminėti apribojimai netaikomi.Nuomos sutarčių sudarymo teisiniai aspektaiForma ir registracijaNT nuomos sutarčiai keliami du esminiai reikalavimai:nuomos sutartis turi būti rašytinės formos ir joje turi būtiaiškiai apibūdintas išnuomojamas daiktas.NT nuomos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būtipanaudota tik tuo atveju, jei ji įregistruota Nekilnojamojo turtoregistre. Tai ypač aktualu nuomininkui, kadangi, pasikeitusišnuomoto NT savininkui, įregistruota nuomos sutartis yraprivaloma ir naujajam savininkui. Civilinis kodeksas numato,kad pasikeitus nuomojamo daikto savininkui nuomininkas turiteisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį. Todėl nuomossutartyje paprastai numatoma, kad, pasikeitus NT savininkui,nuomininkas sutinka toliau vykdyti nuomos sutartį.Terminas ir nutraukimo sąlygosNuomos sutartis gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota.Bet kuriuo atveju, terminas negali būti ilgesnis nei vienasšimtas metų. Jei, pasibaigus nuomos sutarties terminui,nuomininkas toliau naudojasi išnuomotu turtu, o nuomotojastam neprieštarauja, yra laikoma, kad nuomos sutartis tampaneterminuota. Tokiu atveju nutraukti nuomos sutartį gali betkuri iš šalių, įspėjusi apie tai kitą šalį ne vėliau kaip prieš 3mėnesius (jei nuomos sutartyje nėra nurodytas ilgesnisįspėjimo terminas).Bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai prieš terminą nutrauktinuomos sutartį tik įstatyme ar nuomos sutartyje numatytaispagrindais. Įprastai šie pagrindai yra susiję su vienos iš šaliųprisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, pvz., kapitalinio remontoneatlikimas, žalos patalpoms darymas, ar kitas esminissutarties pažeidimas. Terminuotos nuomos sutartiesnutraukimas nesant tam priežasčių yra galimas tik, jei tainumatyta nuomos sutartyje.Mokėjimai pagal nuomos sutartįBe nuomos mokesčio nuomininkas įprastai moka užnekilnojamam daiktui suteiktus energetinius resursus beikitas komunalines paslaugas, taip pat už bendrojo naudojimopatalpoms suteiktus energetinius resursus, kitaskomunalines paslaugas bei paprastojo remonto darbus.Paminėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. iš esmės pasikeitėkapitalinio remonto ir paprastojo remonto sąvokų turinys,pvz., visų inžinerinių sistemų įrenginių remonto darbai yrapaprastasis remontas. Todėl, nustatant nuomininkui arnuomotojui priskiriamus NT remonto darbus, reikėtųatsižvelgti į teisės aktuose nustatytas paprastojo ir kapitalinioremonto sąvokas.NT mokesčio, žemės mokesčio, NT draudimo išlaidos, taippat NT valdymo ir administravimo išlaidos paprastaidengiamos nuomotojo sąskaita.Praktikoje nuomos mokestis dažniausiai mokamas užeinamąjį mėnesį. Visos kitos išlaidos – per sutartyjenustatytą terminą nuo nuomotojo sąskaitos pateikimonuomininkui. Šalių susitarimu, nuomotojas taip pat galireikalauti sumokėti depozitą ar pateikti nuomos mokesčio irkitų mokėjimų garantiją.SubnuomaJei kitaip nenumatyta nuomos sutartyje, nuomininkas turiteisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tik gavęs rašytinįnuomotojo sutikimą. Subnuomos terminas negali būti ilgesnisuž nuomos terminą. Todėl, pasibaigus ar nutrūkus nuomossutarčiai, pasibaigia ar nutrūksta ir subnuomos sutartis.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 34


Subnuomos atveju už visus subnuomininko veiksmusatsakingas nuomotojui yra nuomininkas. Tačiau, jeinuomotojas nevykdo savo prievolių pagal nuomos sutartį, tainuomininko vardu reikalavimus gali pareikšti irsubnuomininkas.MokesčiaiGyventojų pajamų mokestisFizinių asmenų pajamos už parduotą ar kitaip perleistą NTyra apmokestinamos 15 proc. tarifu, išskyrus šias išimtis:• jei perleistas iki 2011 m. sausio 1 d. įsigytas NT, kurisyra Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėjenarėje, ir toks turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš 3metus iki jo perleidimo;• jei perleistas po 2010 m. gruodžio 31 d. įsigytas NTarba individualiai veiklai naudojamas turtas(nepriklausomai nuo jo įsigijimo datos), kuris yra EEEvalstybėje narėje, ir jei toks NT buvo įsigytas anksčiaunei prieš 5 metus iki jo perleidimo;• jei perleidžiamas gyvenamasis būstas (įskaitantpriskirtą žemę), kuris yra EEE valstybėje narėje, ir jeigujame pastaruosius 2 metus iki perleidimo buvogyventojo deklaruota gyvenamoji vieta;• jei perleidžiamas gyvenamasis būstas (įskaitantpriskirtą žemę), kuris yra EEE valstybėje narėje, jeigujame buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta buvotrumpiau nei 2 pastarieji metai, tačiau jei per 1 metusnuo tokio būsto perleidimo gautos pajamospanaudojamos kito EEE valstybėje narėje esančiogyvenamojo būsto, kuriame bus deklaruota to asmensgyvenamoji vieta, įsigijimui.Fizinio asmens pajamos už NT nuomą yra apmokestinamos15 proc. tarifu, išskyrus gyvenamosios paskirties NT objektųnuomą gyventojams, kai fizinis asmuo gali pasirinkti mokėtifiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo NT nuomos pajamų.Pelno mokestisLietuvos juridinių asmenų ir užsienio asmenų vykdančiųveiklą Lietuvoje per nuolatinę bazę NT vertės padidėjimopajamos, kurias sudaro NT įsigijimo ir perleidimo kainųskirtumas, apmokestinamos taikant 15 proc. mokestį arbalengvatinį 5 proc. mokestį, jeigu įmonės darbuotojų skaičiusneviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamosneviršija 1 mln. Lt. NT nuomos pajamos yra priskiriamosbendroms įmonės pajamoms, nuo kurių nustatyta tvarka yraskaičiuojamas 15 proc. pelno mokestis.Užsienio vienetų, neturinčių Lietuvoje nuolatinės buveinės,pajamos, gautos už perleistą ar išnuomotą NT, esantįLietuvoje, apmokestinamos 15 proc. pelno mokesčiu priepajamų šaltinio. Užsienio vienetas gali kreiptis dėl pelnomokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į NT įsigijimo kainą.Tokiu atveju mokestis būtų apskaičiuojamas nuo turto vertėspadidėjimo pajamų.Pridėtinės vertės mokestis21 proc. PVM tarifu yra apmokestinamas naujų pastatų irstatinių ar jų dalių pardavimas ar kitoks perleidimas. Naujupastatu ir statiniu yra laikomas nebaigtas statyti pastatas arstatinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesiuspo jo užbaigimo arba esminio pagerinimo. Ši taisyklė nėrataikoma, kai NT pardavėjas yra fizinis asmuo, nevykdantisekonominės veiklos.PVM nėra apmokestinamas žemės pardavimas ar kitoksperleidimas, išskyrus tuos atvejus, kai žemė perleidžiama sunaujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę,skirtą statyboms.PVM apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti užperleidžiamą NT, kuris neapmokestinamas PVM, skaičiuotiPVM, jei toks daiktas perleidžiamas apmokestinamajamasmeniui PVM mokėtojui. Toks pasirinkimas turi galioti netrumpiau kaip 24 mėnesius ir taikomas visiems josudaromiems NT perleidimo sandoriams.Pagal bendrąją taisyklę NT nuoma nėra apmokestinamaPVM. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už NTnuomą skaičiuoti PVM, jeigu daiktas nuomojamasapmokestinamajam PVM asmeniui PVM mokėtojui ir šispasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems josudaromiems NT nuomos sandoriams.Nekilnojamojo turto mokestisNT mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys NTLietuvoje.NT mokesčiu nėra apmokestinamas faktiškai nenaudojamasNT, kurio statyba neužbaigta, taip pat valdžios ir privataussubjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas NT, kolEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 35


vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektųpartnerystės sutartis.Fiziniai asmenys nemoka NT mokesčio už gyvenamosios,sodų, garažų, mokslo, religinės, poilsio, fermų, šiltnamių,ūkio, pagalbinio ūkio paskirties statinius ir/ar patalpas,žuvininkystės bei inžinerinius statinius, išskyrus tuos atvejus,kai tokio NT vertė viršija 1 mln. Lt. Šiuo atveju 1 proc.mokesčio tarifu apmokestinama tik ta turto mokestinės vertėsdalis, kuri bendrai susumavus šeimos narių nuosavybėsteise valdomus ar įsigyjamus nekilnojamojo turto vienetus,viršija neapmokestinamąjį dydį, t.y., 1 mln. Lt. Taikant šiąnuostatą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieniauginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai(įvaikiai) iki 18 metų.Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat moka NT mokestį ir užįsigyjamą (pvz., lizingo būdu) NT, jeigu duomenys apieatitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame registre.NT mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai arilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotisNT (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniamasmeniui arba jo įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinisasmuo.bendroje nuosavybėje. Žemės mokesčio mokėtojai yra visiprivačios žemės savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.Mokesčio tarifas metams – 1,5 proc. žemės kainos. Žemėsmokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemėsvertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką,patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimotvarkos“.Paminėtina, kad nuo 2013 m. žemės mokesčioapskaičiavimo tvarka bus iš esmės pakeista.Notariniai mokesčiaiMokestis už notaro tvirtinamą NT pirkimo – pardavimosandorį sudaro 0,45 proc. nuo NT vertės, bet ne mažiau kaip100 Lt (apie 29 Eur) ir ne daugiau kaip 20 000 Lt (apie5 800 Eur). Jeigu vienu notariniu veiksmu yra tvirtinami kelisandoriai, notaro atlyginimas negali būti didesnis kaip 50 000Lt (apie 14 500 Eur).NT mokesčio tarifas – nuo 0,3 proc. iki 1 proc. NTmokestinės vertės. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galiosatitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestiniolaikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojomokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Atsižvelgiant į NTpaskirtį, NT mokestinė vertė nustatoma masinio turtovertinimo būdu arba taikant atkuriamosios vertės (kaštų)metodą.Mokesčio mokėtojai (kai juridinis asmuo naudojasi fiziniamasmeniui nuosavybės teise priklausančiu NT – nekilnojamojoturto savininkai) vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turtovertintojui gali pateikti prašymą NT mokestine verte laikyti NTvertę, nustatytą atlikus NT individualų vertinimą. Prašymainagrinėjami, jeigu NT mokestinė vertė nuo individualiuvertinimu nustatytos vertės skiriasi bent 20 proc.Žemės mokestisŽemės mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotasprivačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalisEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 36


AUTORIAIArnoldas AntanavičiusUAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamentovadovas. NT srityje dirba 5 metus. Atsakingas už galimybių studijų,koncepcijų, rinkos tyrimų rengimą ir konsultavimą kitais NTklausimais. Aktyviai dalyvauja kuriant NT plėtros koncepcijas,rengiant objektų kainodaras, sudarant projektų finansinius modelius.Yra įgijęs Finansų ekonomikos magistro laipsnį ISM Vadybos irekonomikos universitete 2010 metais.Tel. +370 5 273 0944arnoldas.antanavicius@inreal.ltRūta MedaiskytėAB banko „Finasta“ makroekonomistė, finansų sektoriuje dirba nuo2006 metų. Pastaruosius ketverius metus – makroekonominėsanalizės srityje, kaupdama patirtį ir analizuodama finansų rinkų irekonominius procesus Lietuvoje ir pasaulyje. R. Medaiskytė yraįgijusi ekonominės analizės ir planavimo magistro laipsnį Vilniausuniversitete.Tel. +370 5 203 2219ruta.medaiskyte@finasta.comAušra MudėnaitėAdvokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous” partnerė, advokatė irNekilnojamojo turto ir statybos teisės praktikos grupės vadovė. A.Mudėnaitės ekspertizės sritys apima nekilnojamojo turto sandoriusbei ginčus, statybų, projektavimo, teritorijų planavimo, žemės teisės,nekilnojamojo turto finansavimo klausimus. Tarptautinis teisėsžinynas „Chambers Europe“ advokatų kontoros Nekilnojamojo turtoteisės praktiką įvertino aukščiausiais reitingais. A. Mudėnaitė taip patyra vienintelė Lietuvos teisininkė, įtraukta į verslo teisės lyderiųmoterų sąrašą kategorijoje „Guide to the World’s Leading Women inBusiness Law”.Tel.: +370 5 250 0800ausra.mudenaite@rln.ltGiedrė NorviliūtėAdvokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous” vyresnioji teisininkė,advokatė. Prie kontoros Nekilnojamojo turto ir statybų teisės grupėsG. Norviliūtė prisijungė 2011 m. Advokatė turi sukaupusi reikšmingospatirties nekilnojamojo turto įsigijimo, perleidimo ir nuomos sandorių,statybos ir žemės teisės srityse. G. Norviliūtė taip pat specializuojasiviešo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) srityje.Tel.: +370 5 250 0800giedre.norviliute@rln.ltEKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 37


APIE ĮMONES / KONTAKTAIINREAL GRUPĖInreal grupė teikia bene plačiausią Lietuvoje nekilnojamojoturto ir pastatų priežiūros paslaugų spektrą. Grupę sudaroUAB „Inreal valdymas“, UAB „Inreal“, UAB „Inreal pastatųpriežiūra“ ir UAB „Inreal GEO“. Inreal grupės įmonėspriklauso AB „Invalda“.Inreal grupėje šiuo metu dirba 224 darbuotojai, valdomo turtovertė – apie 400 mln. Lt., tarpininkaujama nuomojant arparduodant 550 tūkstančių kv.m komercinių patalpų ir 1150butų, įvertinto per metus turto vertė siekia 2 milijardus litų,prižiūrimų pastatų plotas – 1 milijonas kv. m.UAB „Inreal valdymas“UAB „Inreal“UAB „Inreal GEO“UAB „Inreal pastatų priežiūraPalangos g. 4, 01402 VilniusTel. +370 5 273 0944Faksas +370 5 273 3065www.inreal.ltAB BANKAS „FINASTA“AB „Finasta Holding“ valdomas investicinis bankas „Finasta“,įkurtas 2008 m., yra didžiausias pagal valdomą turtą ir klientųskaičių privačios bankininkystės bankas Baltijos šalyse.Tarptautinis finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ 2012-ųjųPrivačios bankininkystės tyrime pripažino „Finastą“ geriausiuprivačios bankininkystės banku Lietuvoje aptarnaujantklientus, kurių valdomas turtas siekia nuo 1,3 iki 2,6 mln. litų.AB BANKAS „FINASTA“Maironio g. 11, 01124 Vilnius,Tel. +370 5 203 2219Faksas +370 5 203 2244www.finasta.comADVOKATŲ KONTORA „RAIDLA LEJINS & NORCOUS“Banko specializacija – investicijų ir privačios bankininkystėspaslaugos. Bankas teikia kompleksines investicijų valdymo irįmonių finansų paslaugas privatiems ir verslo klientams beisiūlo nestandartinius verslo kreditavimo sprendimus.„Raidla Lejins & Norcous“ advokatų kontoros Estijoje,Latvijoje ir Lietuvoje yra Baltijos šalių regiono teisiniųpaslaugų lyderės, kuriose dirba virš 100 teisininkų. Kontorosteikia kompleksines paslaugas šalies, regiono irtarptautinėms įmonėms, tarp kurių – stambios korporacijos,tarptautiniu mastu veikiantys bankai ir finansinės institucijos.RAIDLA LEJINS & NORCOUSLvovo g. 25, 09320 VilniusTel. +370 5 250 0800Faksas +370 5 250 0802www.rln.lt2011 m. gruodžio 8 d. „Financial Times“ ir „mergermarket“advokatų kontorą „Raidla Lejins & Norcous“ pripažinogeriausia teisine patarėja Baltijos šalyse.„Raidla Lejins & Norcous“ Nekilnojamojo turto ir statybospraktikos grupė – viena iš stipriausių Lietuvoje, jungiantiįvairaus profilio teisės specialistus. Vienai didžiausių rinkojespecializuotų nekilnojamojo turto teisininkų grupei vadovaujakontoros partnerė advokatė Aušra Mudėnaitė.EKONOMIKOS IR NT RINKOS APŽVALGA 2011 / 2012 | 38

More magazines by this user
Similar magazines