2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21 - MOKSLAS plius

mokslasplius.lt
  • No tags were found...

2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21 - MOKSLAS plius

6 Mokslo Lietuva2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443)sukaktisIškiliai pažymėtas jubiliejusVilniaus Adomo Mickevičiausbibliotekai – 60 metųVytautas Rimša,VAMB Bibliografijos ir informacijosskyriaus bibliotekininkasSocialinės institucijos beveik kaipžmonės – visos jos ir savo atsiradimometus skaičiuoja, irgimtadienius švenčia. O jei pasitaikokoks apvalus ar brandus jubiliejus, taiir nemažą šurmulį sukelia... Panašiainutiko ir su spalio 29 dieną paminėtomisVilniaus apskrities Adomo Mickevičiausviešosios bibliotekos įkūrimo60-osiomis metinėmis. Šurmulio būtadidelio, o šventė dėl keleto svarbiųpriežasčių tuko ilgai. Kai kurias iš jų irprisiminsime. Kai kam jos padės geriaupažinti ir pačią jubiliatę.Visų pirma, biblioteka nugyvenoilgą laikotarpį. Ji buvo įkurta 1950 metaisto meto šalies AukščiausiosiosTarybos Prezidiumo įsaku ir pradėjodarbą kaip Vilniaus srities biblioteka.Laikui bėgant, pavadinimas keliskartkeitėsi: iš pradžių, 1950-1953 m. ji vadintaVilniaus sritine; šalyje panaikinussritis, 1953-1955 m. – Vilniaus viešąja,1955-1995 m. – Vilniaus viešąja AdomoMickevičiaus, o nuo 1995 m. – Vilniausapskrities Adomo Mickevičiausviešąja biblioteka.Triskart keitėsi ir bibliotekospriklausomybė (kaip dabar sakoma„steigėjai“): ilgiausiai ja rūpinosi Lietuvoskultūros ministerija; nuo 2007 m.pradžios iki 2010 m. liepos mėnesiobiblioteka tiesiogiai priklausė Vilniausapskrities viršininko administracijai,tad steigėju buvo Vilniaus apskritiesviršininkas; nuo 2010 m. liepos ji vėlsugrįžo Kultūros ministerijos žinion.Šiemet biblioteka susilaukė, sakytume,garbaus amžiaus (tokių metųžmogų kolegos greit išlydėtų į užtarnautąpensiją!) ir „nugyveno“ labaispalvingą ir net priešingą, kaip ir visato meto kultūra bei švietimas, istorinįlaikotarpį, tiek atskirais periodais jaikeliamų uždavinių, tiek ir politinių įvykiųatžvilgiu. Keitėsi valdžios, keitėsibibliotekos funkcijos, keitėsi socialinėveiklos samprata ir net pavadinimai.Kita vertus, nepaisant politinių iradministracinių permainų, didžiojidalis socialinių bibliotekos funkcijų,ypač – paskirtis ir misija visuomenėje –išliko mažai tepakitusios. Ji visą laikąbuvo savita, toli gražu, ne eilinė šaliesviešoji biblioteka.Lietuvos bibliotekų sistemoje AdomoMickevičiaus biblioteka iki šioltebėra universali etnografinio Vilnijoskrašto biblioteka, kaupianti savojo regionogyventojams reikalingą literatūrąir kitus dokumentus; aptarnaujanti 2-jųmiestų ir 6-ių krašto rajonų skaitytojus;tyrinėjanti regiono gyventojų skaitybą,interesus, knygų plitimą ir panaudąbibliotekose; teikianti minėtų rajonųsavivaldybių viešosioms bibliotekomsmetodinę pagalbą. Kartu ji buvo RytųLietuvos, o pastaruoju metu – dar irAlytaus apskrities 5-kių savivaldybių(Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonųbei Alytaus ir Druskininkų miestų; išviso – 9-ių šalies rajonų ir 4-ių miestų)viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo,koordinavimo, metodinės pagalbos,tarpbibliotekinio abonemento, bib-Salėje pasirodęs poetas Adomas Mickevičius (akt. Gediminas Gutauskas) įkvėpė savo sonetų skambumuliografijos, kraštotyros ir informacijoscentras. Tai – gan didelis šalies regionasir atsakingos bibliotekos užduotys beiįsipareigojimai šalies visuomenei.Jos išskirtinumą tarp kitų šaliesir Vilnijos krašto viešųjų bibliotekųakivaizdžiai rodo darbų apimtys ir taiatspindintys pagrindiniai rodikliai.Regiono gyventojų poreikiams tenkintičia sukaupta (pagal 2010 01 01statistiką) dideli profiliniai dokumentųfondai (552,6 tūkst. fizinių vienetų,188,7 tūkst. pavadinimų įvairiose laikmenose);biblioteka turi 23,9 tūkst.Rytų Lietuvos miestų ir rajonų skaitytojų;per metus jie apsilankė 179,1 tūkst.kartų; iš fondų bei per TBA skaitymuipaėmė 662,8 tūkst. fizinių vienetų dokumentųvisose laikmenose. Bibliote-koje skaitytojai gali naudotis 18-kosužprenumeruotų užsienio elektroniniųduomenų bazių (DB) informaciniaisištekliais; per metus jiems suteikiamabeveik 27 tūkst. bibliografinių ir bibliotekiniųkonsultacijų bei informacijos.Šiandien, tarp kitų viešųjų šaliesbibliotekų Adomo Mickevičiaus bib-liotekai socialinėmis funkcijomis,uždaviniais ir darbų apimtimi Lietuvojeprilygsta tik keturios šio tipobibliotekos. Tai tuo pat metu įsteigtosKauno apskrities, Klaipėdos Ievos Simonaitytėsir Šiaulių Povilo Višinskiobei šiek tiek vėliau įkurta Panevėžioapskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitėsbiblioteka.Minėtos priežastys lėmė, kad AdomoMickevičiaus bibliotekos jubiliejusšiemet (kaip ir visi „apvalūs“ ankstesnieji)tapo ne vien pačios bibliotekos,bet kartu ir daugelio respublikinėsreikšmės mokslinių bei Vilniaus miesto,Vilnijos krašto ir Alytaus apskritiesrajonų savivaldybių viešųjų bibliotekųbendra švente. Bibliotekos skyriai irdarbuotojai jai ruošėsi iš anksto, tadSvečiai iš „pavietų“ grafienės dvare. Iš kairės: Rasa Griškevičienė (Ukmergė), Lietuvos technikos bibliotekosdirektorius Kazys Mackevičius (Vilnius) ir grafienė Vilgocka (akt. Virginija Kochanskytė)gimtadienio minėjimas bibliotekojetęsėsi ištisus du mėnesius renginiųįvairumu bei gausa buvo išskirtinis.Jubiliejaus minėjimui buvo parengtasspecialus planas, kuriame pirmiausia,kaip dera, buvo prisimintasdabartinio bibliotekos „patrono“, senosioslietuvių Rimvydų giminės atstovo,kilusio iš Naugarduko krašto, pasauliniogarso poeto Adomo Mickevičiausvardas ir jo suteikimo bibliotekaiGedimino Zemlicko nuotraukos55-osios metinės. Šiam įvykiui atmintispalio 26 dieną Skaitytojų klubo nariaiAustrų literatūros skaitykloje surengėLietuvos televizijos studijos 2001 m.sukurto video filmo „Poeto AdomoMickevičiaus gyvenimo Vilniuje metai“aptarimą.Bibliotekos jubiliejui skirta itindaug parodų. Spalio 1 dieną Menoskyriuje įvyko dokumentų parodos„Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiausviešosios bibliotekos istorija:pasiekimai“ atidarymas; spalio 4 dienąAbonemente parengta paroda „Medinėarchitektūra Vilniaus mieste“;atverta virtuali istorinė paroda „Trakųgatvė: pastatas Nr. 10“; spalio 15 dienąpakeliui į Abonementą skaitytojamsparuošta instaliacija „Kas tau yra mūsųbiblioteka? Skaitytojų mintys apie AdomoMickevičiaus biblioteką“; Menoskyriuje tą dieną parengtos parodos:apie saviveiklinį teatrą „Bibliotekosteatras: istorija“ir Adomo Mickevičiausbibliotekos seniausiųjų leidiniųekspozicija „Laiko dulkes nužėrus“;spalio 18 dieną Parodų salėje atvertaViačeslavo Sokoleckio tapybos paroda„C‘ Est La Vie“ („Toks gyvenimas“).Lapkričio 11 dieną paminėtibibliotekos jubiliejaus į Parodų salęsusirinko nemažai žinomų Lietuvosdailininkų. Jie dalyvavobibliotekai dovanotųautorinių meno darbųparodos „Biblioteka –bičiuliams, bičiuliai –bibliotekai“ atidaryme,kurią parengti bibliotekaipadėjo dailininkėGiedrė Bulotaitė-Jurkūnienė.Iš kolekcijosparodoje eksponuotas21 paveikslas sulaukėnemažo dailininkų,skaitytojų ir kitų menomylėtojų susidomėjimo.Bibliotekos direktoriauspavaduotojaAlvyda Skuodytė priminė,kad per kelis dešimtmečiusbibliotekasukaupė 73-jų autoriųmeno kūrinių. Čia yraDalios Kasčiūnaitės,Domicelės Tarabildienės,Rimto Tarabildos,Broniaus Uoginto,Donato Valatkos, SigutėsValiuvienės irdaug kitų žymių šaliesmenininkų darbų. Sumaniusšią parodą, paveikslaibuvo surinktiiš bibliotekos kabinetųir administracijos patalpų,perkelti į Parodųsalę ir atskleisti nevien darbuotojams, bet ir visiems bibliotekoslankytojams.Buvęs Vilniaus dailės akademijos(VDA) dėstytojas, žinomas architektas-dailininkasAlbinas Petras Purys įparodos atidarymą atėjo nešinas dideliuspalvingu savo paveikslu, kurį skyrėbibliotekai. Šį sumanymą jis paaiškinotaip: „Galėčiau parduoti savo paveiksląLuvrui, Dailės ar kitam kuriam norsNukelta į 15 p.


8 Mokslo Lietuva2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443)jubiliejusFIAT LUX sakome Vilniauspedagoginiam universitetuiGedimino Zemlicko nuotraukosVilniaus pedagoginio universiteto jubiliejaus proga vardinę Meilės Lukšienės auditoriją atidaro rektoriusprof. Algirdas Gaižutis, Edukologijos katedros Pedagogikos ir psichologijos instituto direktorė prof. dr. Ona Monkevičienėir habil. dr. Ingė LukšaitėAtkelta iš 1 p.pertvarkos epicentru. „Tai buvo švietimopolitikos, ideologijos, tautiškumo,kultūros, tikrojo ugdymo pagrindinėašis. Ji siekė, kad mokykla šviestų visaissavo langais, visomis erdvėmis,kad būtų kultūros, vertybinio pasaulioįdvasinimo bei plėtros centras, kadSkulptoriaus Leono Žuklio sukurtasbareljefas Meilės Lukšienės auditorijaimokytojas būtų reformų skatintojas“, –taip M. Lukšienės siekius ir veikląkonferencijoje skaitytame pranešimeapibūdino VPU Edukologijos katedrosvedėja prof. Marija Barkauskaitė, primindamair itin svarbius M. Lukšienėsžodžius, kad švietimo reforma – taivirsmas žmogaus asmenybėje.Šie žodžiai pažadino mintį, kuriądar 2004 metais darytame interviu„Mokslo Lietuvai“ išsakė Arhusouniversiteto kolegijos rektorius prof.Ove Poulsenas (Poulsen). Svečias išDanijos tuo metu dar buvo ir Europosfizikos draugijos prezidentas, o į Vilniųbuvo atvykęs į profesoriaus AdolfoJucio 100-osioms gimimo metinėmsskirtą tarptautinę fizikų konferenciją.Tai štai Ove Poulsenas pasidalijopatirtimi vykdant mokslo reformąDanijoje. Profesorius Danijos moksloir technologijų ministerijai padėjovykdyti savo šalies mokslo reformą,kuri nebuvo sėkminga tol, kol buvovykdoma „iš viršaus“. Prarasta nemažailaiko ir pastangų, kol suvokta,kad reforma neturi būti baubas, patysžmonės turi norėti reformos, su ja sietididesnes ateities viltis. Kitaip tariant,reforma pajudėjo iš mirties taško, kaižmonės ją suprato, įsisąmonino irpalaikė. Ove Poulsenas mintyje turėjomokslo reformą, o Meilė Lukšienėkalbėjo apie švietimą, bet abu suvokėreformą visų pirma kaip virsmą asmenybėje.Galioja tie patys universalūsdėsniai.Nuo Meilei Lukšienei skirtosmokslinės konferencijos ir knietėtųpradėti VPU 75-mečiui skirtų jubiliejiniųįvykių aprašymą, bet tada tektųateičiai atdėti jubiliejinių iškilmiųir garbės daktarų regalijų teikimopristatymą. Tai tas atvejis, kai įvykiųeigą sukeisti vietomis tiesiog būtina.Apšvietos idėjosatgimėNepriklausomojeLietuvojeVPU 75-mečio jubiliejaus iškilmėsedalyvavo užsienio šalių ambasadoriai,Lietuvos Respublikos Seimonariai, Lietuvos universitetų rektoriai,profesoriai, dėstytojai, studentai ir,žinoma, svečiai. Šventinį pranešimąVPU rektorius prof. akad. AlgirdasGaižutis pradėjo nuo reikšmingosistorinės detalės. 1775 m. Lietuvosedukacinė komisija Vilniuje įsteigėpirmąją mokytojų seminariją, kuriojebuvo pradėti rengti pasauliečiai mokytojai.„Seminarium“ lotynų kalbareiškia daigyną, vadinasi, valstybėjebuvo susirūpinta švietimo epochosidėjų skleidimo daigynu. Be pedagogųrengimo ir jų veiklos mokyklose taužduotis nebūtų įvykdyta, ir tai jaubuvo suvokta: naujoji pedagogų kartaper mokyklas turėjo skleisti Apšvietosepochos idėjas, ugdyti jaunus protus,padėti kelti visuomenę ir taip stiprintiApskritojo stalo forume „Aukštojo mokslo ateitis: prognozės 2010–2020 metams“diskutuoja VPU rektorius prof. Algirdas Gaižutis ir mokslo prorektoriusprof. Rimantas ŽelvysAbiejų Tautų Respubliką (Lietuvosir Lenkijos). Pedagogų veiklai buvoiškelti labai aukšti reikalavimai, o šiąveiklą būtų galima prilyginti itin reikšmingaimisijai.Galima tik apgailestauti, kad AbiejųTautų Respublikai gyvuoti buvolikę tik dvidešimt metų. Agresyvioskaimyninės valstybės pasidalijo Respublikosteritoriją, o Rusijai tekusiojeLietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėjemokytojų seminarija jau nebeturėjojokių perspektyvų toliau veikti – carizmopolitikai reikėjo visai kito tipomokytojų, rūpėjo visai kitos idėjos.VPU su jubiliejumi sveikina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas ir olimpiniai čempionai,VPU auklėtiniai – krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, plaukikė Lina Kačiušytė ir disko metikas Romas UbartasVis dėlto, istorijos pamokų nederėtųpamiršti. VPU rektorius Algirdas Gaižutisįsitikinęs, kad istorinis teisingumasturėtų būti atstatytas ir pasauliečiųmokytojų Lietuvoje rengimo pradžią,taip pat ir VPU ištakas, reikėtų sietisu Edukacinės komisijos veikla irjos 1775 m. Vilniuje įsteigta pirmąjamokytojų seminarija. Matyt, reikėsįveikti tam tikrą mąstymo inerciją iratstatyti istorinį teisingumą. Kol tainepadaryta, vietoj 235 metų pedagogųpasauliečių rengimo pradžios sukaktiestenka minėti gerokai kuklesnę –75-mečio sukaktį. Tiek metų praėjonuo Lietuvos Respublikos PrezidentoAntano Smetonos dekreto, kai 1935 m.rugsėjo 18 d. buvo įsteigtas Respublikospedagoginis institutas Klaipėdoje,dabartinio VPU pirmtakas.Priminsime, kad 1935 m. Švietimoministerija buvo numačiusi steigti dupedagoginius institutus – vieną Kaune,kitą Klaipėdoje. NepriklausomojeLietuvoje jau buvo suvokta, kad tikper mokytoją, pedagogą, mokyklą irmokslą galima išmintingai ugdyti ir lavintijaunimą, toliau stiprinti Lietuvosvalstybę. Argi tai ne tolesnė Apšvietosepochos idėjų tąsa kitoje epochoje irvisai kitomis tautos ir valstybės egzistavimosąlygomis?Neįkyrus ekskursasprie ištakųGyvenimas pakoregavo pradinįsumanymą nepriklausomoje Lietuvojesteigti du pedagoginius universitetus.1933 m. sausio 30 d. Vokietijoje į valdžiąatėjus hitlerininkams, vokiečių


2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443) Mokslo Lietuva 9jubiliejusnacionalsocialistai suaktyvino savoveiklą taip pat ir Klaipėdos krašte.Į ką galėjo remtis Lietuvos vyriausybėir valstybės institucijos šiamekrašte? Lietuvių inteligentų Klaipėdojeir Klaipėdos krašte buvo maža,prieš Lietuvą vis aršiau buvo varomanacių propaganda. Klaipėdos krašteveikęs Vokietijos nacionalsocialistųdarbininkų partijos skyrius suskiloį Krikščionių socialistų darbininkųsąjungą (1932 m.) ir Socialistinę tautosSąjungą (1933 m.). Pirmajai vadovavopastorius Teodoras fon Zasas (Sass),antrajai – veterinarijos gydytojasErnestas Noimanas (Neumann). Šiospartijos ginklavosi, aktyviai rengėsisukilimui ir siekė atplėšti Klaipėdoskraštą nuo Lietuvos nacistinės Vokietijosnaudai. Kadangi net tarp kai kuriųmūsų istorikų pasigirsta samprotavimųdėl 1923 m. įvykių, kai Klaipėdos kraštasbuvo pripažintas Lietuvai, abejojamaLietuvos veiksmų „teisėtumu“,todėl dera bent trumpai priminti įvykius,kurių sūkuryje Klaipėdoje ir buvoįkurtas Pedagoginis institutas.Nepamirškime, kad Lietuvos suverenumasKlaipėdos krašte buvo apribotas.Tai buvo autonominis vienetasLietuvos sudėtyje, Klaipėdos kraštegaliojo svarbiausi Vokietijos įstatymai,veikė senasis vokiečių administracijosaparatas. Valdininkai, teisėjai, policijosdarbuotojai, mokytojai buvo prieš Lietuvąnusistatę vokiečiai. Krašte veikėVokietijos agentai, vykdę revanšistinęardomąją veiklą, valstybės įstaigosebuvo pripažįstami tik Vokietijoje išduotiaukštojo mokslo diplomai. Vykotolesnė jaunimo vokietinimo veiklaper įvairias kultūrines ir kitokio pobūdžiodraugijas. 1934 m. sausio 18 d.planuotas vokiečių nacių, remiamųRytprūsių smogikų dalinių, sukilimasbuvo atidėtas iki pavasario.Štai tomis, labai sudėtingomis sąlygomis,Lietuvos vyriausybė parodė didelįryžtą. 1934 m. vasario 9 d. Klaipėdoskrašte buvo pradėti suiminėti nacių vadeivos,o tų pačių metų gruodžio 14-ąjąKaune pradėtas Klaipėdos krašto naciųvadovų ir perversmininkų teismo pro-Apskritojo stalo forumas „Aukštojo mokslo ateitis: prognozės 2010–2020 metams“ Vilniaus pedagoginaime universiteteAtsiremdamas į VPU praeities laimėjimus rektorius A. Gaižutis optimistiškaivertina šios Alma mater ateitįmetų rugsėjo 18 dieną. Į nacių kumštįatsakyta švietimo stiprinimu. Švietimassudarė Lietuvos politikos prioritetąKlaipėdos krašte, o pedagogai,mokytojai turėjo tapti tos politikossvarbiausiais įgyvendintojais. Geopolitiniu,kultūriniu ir šviečiamuojuatžvilgiu tai buvo toliaregiška ir humaniškapolitika.Žinoma, galima polemizuoti, kiekta Lietuvos politika Klaipėdos kraštebuvo veiksminga, kadangi 1939 m.kovo 22 d. nacistinė Vokietija brutaliakarine jėga padarė tai, ko 1934 m.pavasarį nespėjo padaryti T. Zaso irE. Noimano vadovaujami naciai kartusu Rytprūsių smogiamaisiais daliniais– užgrobė Klaipėdos kraštą.Lietuvos Respublikos įstaigos tą dienąnustojo veikti, Pedagoginis institutasbuvo perkeltas į Panevėžį. Tų pačiųmetų rudenį, kai Lietuva atgavo Vilnių,Gedimino Zemlicko nuotraukosšis institutas buvo perkeltas į Lietuvossostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiuinstitutu. Jo profesūrai, dėstytojamsir studentams iškilo panašus, kaipkad teko atlikti Klaipėdoje, uždavinys:dabar jau Lietuvos sostinės atlietuvinimo,nacionalinių pajėgų kūrimo irtelkimo, mokytojų Vilniaus ir Vilnijosmokykloms rengimo darbai.Visi šie ekskursai į VPU praeitįšventinėse prakalbose nenuskambėjo,ir tai suprantama. Jubiliejaus iškilmės– tai ne politologų konferencija,kuri skirta tuos reikšmingus klausimusaptarti. Norint suprasti šio universitetoreikšmę ir svarbą esminių šalies užduočiųsprendimui, kai ką iš tos 75-eriųmetų istorijos pravartu prisiminti. Taippat ir 1992 m. gegužės 20-osios datą,kai Lietuvos Respublikos AukščiausiojiTaryba institutui suteikė universitetostatusą, jį patvirtino, ir tada jis įgijo Vilniauspedagoginio universiteto vardą.Jubiliejus – tinkama proga pasidžiaugtilaimėjimais, bet mes pasitenkinsimetik keliais faktais, kuriuos rektoriusAlgirdas Gaižutis pateikė šventiniamepranešime. Vidurinės grandiesmokyklų direktoriais šalyje dirba 657šio universiteto auklėtiniai. Dešimt šiouniversiteto studentų tapo olimpiniaisKrokuvos pedagoginio universiteto rektoriui prof. Michalui Slivai (Michał Śliwa)įteikiamos VPU garbės daktaro regalijosčempionais, tiek pat iškovota pasaulioir 20 Europos čempionų vardų.Neatsitiktinai, į jubiliejinį renginįsavo Alma mater pasveikinti atėjoLietuvos tautinio olimpinio komitetoprezidentas Artūras Poviliūnas ir olimpiniaičempionai – krepšininkė AngelėRupšienė, plaukikė Lina Kačiušytėir pirmasis nepriklausomos Lietuvosolimpinis čempionas disko metikasRomas Ubartas. 86 universiteto absolventaiir profesoriai tapo nacionalinių(valstybinių) mokslo, kultūros ir menopremijų laureatais. Vardyti būtų galimailgai, bet galima apibendrinti:be šio universiteto sunku įsivaizduotidabartinį Lietuvos aukštąjį mokslą,kultūrą, sportą ir daugelį kitų šaliesveiklos sričių.Bus daugiauKalbėjosi Gediminas ZemlickasGamtos tyrimų centrasFatih universiteto (Turkija) rektorius Šerifas Ali Tekalanas (viduryje) VPU 75-mečio jubiliejaus iškilmėse, kartu su šiouniversiteto Senato nariaiscesas. Į teisiamųjų suolą sėdo 122 asmenys,tarp jų – T. Zasas ir E. Noimanas.Teismas tęsėsi iki 1935 m. kovo 23 dienos.Pirmą kartą istorijoje buvo teisiamivokiečių naciai – ko nesugebėjo arnenorėjo padaryti didžiosios valstybės,ryžtingai padarė Lietuva. Deja, didžiųjųvalstybių spaudžiama Lietuva turėjonuolaidžiauti naciams – keturiems nuteistiesiemsmirties bausmės nuosprendįteko pakeisti sunkiųjų darbų kalėjimu, o1938 m. iš kalėjimo teko paleisti paskutiniusto proceso nuteistuosius.Ekskursas į to meto Klaipėdoskrašto įvykius mums primena, kokiomisaplinkybėmis Klaipėdoje 1935 m.pradėjo veikti Respublikos pedagoginisinstitutas. Lietuvos vyriausybėkrašte pirmiausia stiprino ne represinįaparatą, bet veikė per švietimopolitiką. Siekdama sustiprinti politinesir kultūrines Lietuvos pozicijasKlaipėdos krašte 1935 m. ten įsteigėdvi lietuviškas aukštąsias mokyklas –Pedagoginį ir Prekybos institutus.Jų atidarymo ir studentų imatrikuliacijosiškilmės buvo surengtos tųskelbia konkursą jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigomsužimti (2 pareigybės) Botanikos instituto Floros ir geobotanikoslaboratorijoje ir P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje.Reikalavimai pretendentams, dokumentai, kuriuos turi pateiktikonkurse pageidaujantys dalyvauti asmenys, ir kita informacijapateikiama interneto svetainėje: www.gamtostyrimai.lt.Telefonas ir el. paštas pasiteirauti:8 5 2729898, evelina.mikalajunaite@gamtostyrimai.ltKonkurso paskelbimo terminas: 2010-11-22.Dokumentų pateikimo terminas: 2011-02-21.


10 Mokslo Lietuva 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443)Mūsų kalbaNaujas „Fizikos terminųžodyno“ leidimasValerija VaitkevičiūtėPabaiga, pradžia Nr. 19FTŽ prieveiksmius kirčiuoja kaipnorminiai žodynai (DŽ 2000,2006), gramatikos, žinynai irkirčiavimo vadovėliai, rekomenduotiVadovėlių leidybos komisijos ar LietuvosRespublikos švietimo ir moksloministerijos, pvz.:plokščiaĩ 64, 396, stačiaĩ 65, stipriaĩ46, tolýgiai 301, netiesiógiai 392,nykstamaĩ 928, bevéik 47, 304, 699,absoliučiaĩ 371 ir kt.Dabar LR ir LTV kirčiuoja plókščiai,stãčiai, stìpriai, nýkstamai, beveĩk,absoliùčiai. Išnormintas ir daugelio kitųprieveiksmių kirčiavimas, pvz.: ka čiai( = karčiaĩ), nebrangiaĩ ( = nebrángiai),skùbiai ( = skubiaĩ), tìksliai ( = tiksliaĩ),grùbiai ( = grubiaĩ), pìgiai ( = pigiaĩ),atsa giai ( = atsargiaĩ), nepàprastai( = nepaprastaĩ), visiškaĩ ( = vìsiškai),didvýriškai ( = dìdvyriškai), asmẽniškai( = ãsmeniškai), individuãliai( = individualiaĩ), intensỹviai( = intensyviaĩ), aktỹviai ( = aktyviaĩ),netoliesè ( = netolíese) ir kt.Išnormintas kirčiavimas ir būdvardžiųbevardės giminės, kuri išlaiko v. g.v. vardininko kirčio vietą ir priegaidę,pvz.: aiškù ( = áišku – áiškus), lygù( = lýgu – lýgus), raiškù ( = ráišku –ráiškus), įdõmu ( = įdomù – įdomùs),malõnu ( = malonù – malonùs), nesvabu ( = nesvarbù – nesvarbùs) irkt.FTŽ būdvardžius su priesaga -inis,-ė kirčiuoja pagal taisykles, kurių laikosiDŽ 2000, 2006 ir kiti norminiaileidiniai.Pirmoji taisyklė. Kai dviskiemeniųpamatinių žodžių kirčiuojama d.g. galūnė, būdvardžio kirčiuojamapriesaga -ìnis, -ė ir yra nepastovauskirčiavimo:bang – bangìnė 19, dali –dalìnė 33, darb – darbìnė 33, dien– dienìnis 35, dirbt – dirbtìnis 35,dirbtìnė 27, gamt – gamtìnis 364,510, 570, 571, 870, 882, 893, gamtìnėsd. v. 143, gars – garsìnis 23, garsìnė494, kamp – kampìnė 31, krypči –kryptìnė 29, kryžm – kryžmìnis 464,kryžmìniai 711, kryžmìnė 594,laik – laikìnis 23, pradži – pradìnis504, pradìnė 33, 175, 438, 577, pradìnėsd. v. 617, rib – ribìnė 31, spalv –spalvìnis 18, švies – šviesìnis 647,talp – talpìnė 34, taut – tautìnis,FTŽ tarptautìnis 21, 183, 488, 921,tarptautìnė 643, 659, 830, 941, tiesi– tiesìnė 20, 34, netiesìnė 19, vard– vardìnė 34, vid – vidìnė 29.Dabar šios taisyklės nesilaikoma.LR, LTV kirčiuoja nesuprasi kaip:ga tiniai d. v., ga tinių d. k., krỹžminė(laida Krỹžminė ugnìs), tarptaũtinius irtarptautìnius, daĩktiniai ( = daiktìniai –daikt , dáiktas), neeilìne v. įn.( = neeilinè – eili ), ka binę ( = kalbìnę –kalb ), laukìniu v. įn., laukìniusd. g. ( = laukiniù, laukiniùs –lauk ), lỹtinis ( = lytìnis – lyči ),plãninis ( = planinis – plan ), teĩsminė( = teismìnė – teism ), ikiteismìniuv. įn. ( = ikiteisminiù), tiñklinę v. g.( = tinklìnę – tinkl ), vidìne v. įn.,vidìnius d.g. ( = vidinè, vidiniùs –vid ), žíedinio v. k. ( = žiedìnio – žied), jungtìnes d. g. ( = jungtinès –jungt ), riñktine v. įn., riñktinės v. k.( = rinktinè, rinktìnės – rinkt ) ir t. t.Antroji taisyklė. Būdvardžių supriesaga -inis, -ė, padarytų iš dviskiemeniųžodžių, kurių d. k. kirčiuojamašaknis, FTŽ, kaip ir DŽ 2000, 2006,kirčiuoja šaknį, ir jie yra pastovauskirčiavimo:fãzių – fãzinė 24, jònų – jòninis35, jòninė 25, kvántų – kvántinis 28,589, kvántinė 19, 157, láiptų – láiptinis123, peĩlių – peĩlinis 648, pórų – pórinė134, rañkų – rañkinis 584, 890, r žių –r žine v. įn. 717, skaĩčių – skaĩtinė 26,32, sm gių – sm ginė 33, spèktru –spèktrinė 26, rentgenospèktrinė 26, téisių– téisinė 451, tèrmų – tèrminis 17,31, t rių – t rinis 19, viẽtų – viẽtinė 26,zòndų 445, zòndinis 157.Dabar kirčiuojama kaip papuola:laĩptinis, laiptìnis, rankìnė, rankìnę,rankìnėje, veislìniai ( = veĩsliniai –veĩslių), jūrìnės ( = j rinės – j rų) ir kt.Trečioji taisyklė. Kai daugiaskiemeniopamatinio žodžio v. g. kirčiuojamastrečiasis ar dar tolimesnis skiemuonuo galo, būdvardžių kirčiuojamapriesaga -ìnis, -ė, ir jie yra nepastovauskirčiavimo. FTŽ juos kirčiuoja būtenttaip:ãsmenį – asmenìnis 167, 168,asmenìnė 506, bangólaidį – bangolaidìnė28, gertį – įgertìnė 25, ìšorę – išorìnis202, išorìnė 31, 36, prastą – įprastìnė,pãgrindą – pagrindìnis 28, 648,pagrindìnė 33, pãrengtį – parengtìnė 25,príemaišą – priemaišìnis 83, sántykį –santykìnė 31, skaĩtmenį – skaitmenìnis21, 23, sùgertį – sugertìnė 26, šìlumą –šilumìnis 21, šilumìnio 27, šilumìnė19, 26, 34, vìsumą – visumìnė 35,añtžemį – antžemìnis 742 (beje, 581apsirikta – sukirčiuota antžẽminė), taippat negerai póėminis 539 ( = poėmìnis –póėmį).Pagal šią taisyklę kirčiuojami irbūdvardžiai nuolatìnis 21, nuolatìnė25, 36, pilnutìnė 33, vidutìniai d. v. 482,neturintys pamatinio žodžio.„Naujoji“ kalbininkų karta reikalaujakirčiuoti asmẽninis, asmẽninė,asmẽnines d. g. ( = asmeninès),pagrindìniu v. įn. ( = pagrindiniù),pagrindìnius d. g. ( = pagrindiniùs),pinigìnes d. g. ( = piniginès – pìnigą),vidurìne v. įn. ( = vidurinè –vìdurį), įprastìnius ( = įprastiniùs),poilsìnes d. g. ( = poilsinès – póilsį),vidutìnius ( = vidutiniùs), paskutìniuv. įn. ( = paskutiniù), paskutìniusd. g. ( = paskutiniùs), paskutìnes( = paskutinès).Priesaga -inis, -ė FTŽ, kaip ir DŽ2000, 2006, kirčiuojama ir iš kitų kalbųžodžių padarytų vedinių, išlaikančiųšiuos nesukirčiuotus formantus:-ul -ė – molèkulę – molekulìnė 19,25; -en -as – reñtgeną – rentgenìnė 26,pròcentą – procentìnė 508, 773 (plg.pròcentas 561), -or -ius – teñzorių –tenzorìnė 20, 26, vèktorių – vektorìnė20, 26; -um -as – vãkuumą – vakuumìnė20; -ik -a – fìziką - fizikìnis 17, fizikìnė15, 19, 24, 327.FTŽ gerai kirčiuoja mozã|ika 472(it. mosa|ico), o iš žodžio padarytąbūdvardį su priesaga -inis, -ė – negerai:mozã|ikinis 364, mozã|ikinė 622, čiabūdvardis išlaiko formantą -ik-, taimoza|ikìnis, moza|ikìnė.Priesagos -inis, -ė nekirčiuoja daliskitų kalbų padarytų vedinių, neišlaikančiųšių formantų: -ik -a – dinãmiką –dinãminė 33, elektrodinãminis 21,ferodinãminis 21, grãfiką – grãfinė24, matemãtiką – matemãtinis 30,matemãtinė 25, mechãniką – mechãninis31, mechãninė 27, kvantmechãninis 17,òptika – òptinis 19, 83, òptinė 27, 32,statìstiką – statìstinis 28, statìstinė 19,26, stãtiką – stãtinis 19, 34, astãtinis21 (a- – priešdėlis), elektrostãtinė 34;-ij -a – absòrbciją – absòrbcinė 24,aktyvãciją – aktyvãcinė 24, biòlogiją –biològinė 34, chèmiją – chèminė 24,39, radiochèminė 26, cirkuliãciją –cirkuliãcinis 55, deformãciją –deformãcinė 540, difrãkciją –difrãkcinė 24, difùziją – difùzinis 35,difùzinė 24, dispèrsiją – dispèrsinė 24,emìsiją – emìsinė 24, fluoresceñciją –fluoresceñcinė 24, fùnkciją – fùnkcinė24, gravitãciją – gravitãcinė 28, 61,harmòniją – harmòninė 24, 34, imèrsiją –imèrsinė 25, indùkciją – indùkcinis21, konformãciją – konformãcinė25, kristalogrãfiją – kristalogrãfinė25, laboratòriją – laboratòrinis 21,liuminesceñciją – liuminesceñcinė 25,-mètriją – fotomètrinė 24, geomètrinė19, gravimètrinė 24, kolorimètrinė25, radiomètrinė 26, refraktomètrinė26, mikroskòpiją – mikroskòpinė 25,redùkciją – redùkcinis 19, simètriją –simètrinė 33, transformãciją –transformãcinės d. v. 638, transliãciją –transliãcinis 666, vibrãciją – vibrãcinis59.Taip reikia kirčiuoti ir informãciją –informãcinis, operãciją – operãcinis,organizãciją – organizãcinis, peñsiją –peñsinis, kurių FTŽ nėra. Visi jie pastovauskirčiavimo.„Naujoji“ kalbininkų karta dalį tospačios darybos žodžių be pagrindoir be logikos verčia kirčiuoti vienaip,kitą – kitaip (pusė skusta, pusė lupta)ir girdime: informacìnis, informacìniai,informacìniu, informacinè, informacìnesd. g., informacìniu v. įn., organizacìnis,operacìnę, operacìnes d. g. ir generalìnis( = generãlinis). Kaip gali būtiinformacìniu, jei v. v. informacìnis?Ketvirtoji taisyklė. Kai daugiaskiemeniųpamatinių žodžiųv. g. kirčiuojamas antrasis nuo galoskiemuo, tai būdvardis su priesaga-inis, -ė išlaiko šio skiemens kirčiovietą bei priegaidę ir yra pastovauskirčiavimo. FTŽ laikosi šios taisyklės:kokýbę – kokýbinis 25, tikimýbę –tikimýbinis 17, pagálbą – pagálbinis28, 125, 156, 882, 920, pagálbinė 237,348, 489, 563, pavi šių – pavi šinis 19,anòdą – anòdinis 31, atòmą – atòminis893, atòminė 155, 723, atòminės d. v.143, atòminių 442, eksperimeñtą –eksperimeñtinis 30, eksperimeñtinė 34,elektròną – elektròninis 21, elemeñtą –elemeñtinė 24, etalòną – etalòninis21, fotòną – fotòninė 35, impùlsą –impùlsinis 21, 867, kanòną – kanòninis28, komplèksą – komplèksinė 22,kvadrãtą – kvadrãtinė 34, magnètą –magnètinis 18, magnètinė 25, 27, 28,29, 34, elektromagnètinis 21, neutròną –neutròninis 35, neutròninė 25. Išimtis, kurioslaikosi ir FTŽ, yra elèktrą – elektrìnis884, elektrìnė 27, 263, magnetoelektrìnis21, termoelektrìnis 22.Medžiagą reiškiančių būdvardžiųsu priesaga -inis, -ė, padarytų iš dviskiemeniųir daugiaskiemenių žodžių,norminiai leidiniai (DŽ 2000, 2006ir kt.) kirčiuoja priesagą (yra keliosišimtys). Jie nepastovaus kirčiavimo.Taip juos kirčiuoja ir FTŽ: rūgšči –rūgštìnis 19, stieb – stiebìnis 29, šarm– šarmìnis 19, 166, 857, švin –švinìnė 34, kristãlą – kristalìnis 417,metãlą – metalìnis 377.Dabar, prieštaraujant tradicijoms,jie laikomi pastovaus kirčiavimo? Kirčiuojamaauksìniu ( = auksiniù – auks), m sinis ( = mėsìnis – mės ), m sinių( = mėsìnių), plienìniu ( = plieniniù –pliẽnų), ódines d. g. ( = odinès – ódų),gintarìnius ( = gintariniùs – giñtarą).Esamojo laiko (kaip ir visų laikų)nepriešdėliniai veikiamieji įvardžiuotiniaidalyviai yra pastovaus kirčiavimo.Jie kirčiuojami kaip atitinkamo laiko3-iasis asmuo. FTŽ:sklaĩdantysis 765, 781, sklaĩdančioji849, trìkdantysis 551, 907, trìkdančioji738, 865, trùkdantysis 263, 646, 907,trùkdančioji 738, 756, 901, trùkdantieji931, vãrantysis 471, 688, 912;prisitáikantysis 341, sulaĩkantysis701; nesimaĩšantieji 684; b gančioji 60, bgančiosios v. k. 184, 239, 433, jùdančioji654, jùdančiųjų 157, 494, 520, kỹlantysis374, 778, kỹlančioji 86, 860, kriñtantysis374, 538, 730, 744, kriñtančioji 62, 86,93, 216, 801, nẽšantieji 928, nỹkstančioji459, rìšančioji 497, si pstantysis 788,si pstančioji 64, 577, sleñkantysis 778,slópstančioji 756, sùpančioji 849, vérdantysis702, vìrpantysis 162;ìštekantysis 744, tekantysis 744,nèjudantysis 161, nèjudančioji 656,neslópstantieji 928;jùngiantysis 160, kẽliantysis 520,láukiantysis 687, láužiantysis 520,láužiančioji 848, skìriantysis 161,smõgiantysis 161, smõgiančioji 94,šnỹpčiantysis 384, veĩkiančioji 294,veĩkiančiųjų 117;apleñkiantysis 547, apleñkiančioji751, apsiribójančioji 575, pažeĩdžiantysis906, praleñkiantysis 741, praleñkenčioji64, sùgeriančioji 894, susisíekiantieji261;stóvintieji 930, stóvinčiosios v. k.188, 432, švỹtintysis 151, švỹtinčioji673;atspiñdinčioji 96, 533, 847,neatspiñdinčioji 97.Tik esamojo laiko ir tik vyriškosiosgiminės vienaskaitos vardininko buvokirčiuojama galūnė, kai dviskiemenioveiksmažodžio, iš kurio dalyvis padarytas,esamojo laiko 3-čiojo asmens sugalūne -a, -i kirtis nušoka į priešdėlį,pvz.: nẽša, nèneša – nešantỹsis, tìki,nètiki – tikintỹsis (K. Būgos taisyklė).Dabar linkstama šios išminties atsisakyti.FTŽ vieną jų kirčiuoja kaip išimtį:jùda, nèjuda – judantỹsis 792, kitą – ne:sleñka, nèslenka – sleñkantysis 778.Jų kirčiavimas irgi išnormintas.Kirčiuojama stojančiųjų ( = stójančiųjų),stovintíeji ( = stóvintieji) ir kt. Taipjuos kirčiuoja net Švietimo ir moksloministerijos darbuotojai, nesilaikantysDŽ 2000, 2006 duotų normų.dainúojantysis 384, divergúojančioji150, ekranúojantysis 905, filtrúojantysis700, fluorescúojančioji 4 3 7 ,fokusúojantysis 905, generúojančioji211, greit jantysis 298, jonizúojančioji734, jonizúojančiosios v. k. 119,138, 744, jonizúojančiųjų d. k.744, kláidžiojantysis 160, 478,kláidžiojančioji 62, 753, klajójantysis295, lėt jantysis 299, lýginantysis 98,906, monochromatizúojantysis 721,pulsúojančioji 933, ribójančioji 121,rusẽnantysis 273, 274, rusẽnančioji 755,rusẽnančiojo 749, 755, 929, skãtinantysis906, slopìnantysis 906, slopìnančioji505, 756, spinduliúojantysis 156,spinduliúojančioji 439, stipr jantieji930, stìprinantysis 151, trùkdančioji756, vėlúojantysis 478, 550, vėlúojančioji95, 757, výraujančioji 363, 460, 498.apsiribójančioji 575, atspiñdinčioji533, 847; neatsinaũjinančioji 438,nerūdìjantysis 533.Esamojo laiko nerpiešdėliniai irpriešdėliniai neveikiamieji įvardžiuotiniaidalyviai, padaryti iš dviskiemeniųesamojo laiko 3-čiojo asmens su galūne-o ar iš dviskiemenių veiksmažodžių,išlaiko 3-čiojo asmens kirčio vietą beipriegaidę ir yra pastovaus kirčiavimo.Tik priešdėlis pér- kirčio niekam neatiduoda.Taip šiuos dalyvius kirčiuojair FTŽ:a domoji 24, 381, a domosiosv. k. 442, bañdomasis 368, 579,bañdomoji 92, gniùždomasis 809,rãšomasis 251, 696, 721, 935, rãšomoji306, ródomasis 279, 428, 694, ródomojov. k. 673, 681, ródomoji 216, 915,sklaĩdomasis 440, 729, sklaĩdomoji658, stãbdomasis 207, 729, 776, 906,stãbdomosios v. k. 713, šáldomasis 906,táikomoji 195, 435, 451, 843, va domasis924, va domoji 578, válgomoji 142,válgomasis 536, 685, žva gomoji 312.FTŽ sukirčiuota pažyminysnežinomàsis dỹdis 125, o daiktavardis –nežìnomasis 479. DŽ 2000 pateikiamatik nežìnomasis, -ojo dkt. mat.DŽ 2000 645 p., 2006 ir dar vienamekitame leidinyje duodama žemiaupateiktų žodžių kirčiavimo variantų,priklausančių nuo prasmės:„1 rãšomasis, -oji dkt., rašomàsis,rãšomojo dkt. rašytinis darbas. Algebros,lietuvių kalbos r.2 rãšom||asis, -oji dkt. 1. kuriuorašoma: -oji mašinėlė, -oji plunksna.2. ant kurio rašoma: r. popierius,r. stalas. 3. kuris rašoma: r. darbas“.DŽ 2000 907 p., 2006 „válgomasis,-ojo dkt., valgomàsis, válgomojo dkt.valgyti skirtas kambarys“.Sovietmečio leidiniuose dar duodamasvykdomàsis, výkdomojo dkt (komitetas)DŽ 2000, 932 p. – tik výkdomojivaldžia veiksmažodžio výkdyti lizde.Šių dalyvių kirčiavimas jau išnormintas– kirčiuojama bandomíeji( = bañdomieji), dažomàsis( = dãžomasis), mokomóji ( = mókomoji),skirstomíeji ( = skìrstomieji),


2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443) Mokslo Lietuva 11skirstom jų ( = skìrstomųjų) ,skirstomúosius ( = skìrstomuosius),valgomàsis ( = válgomasis) bananas;apšáudomieji 92, papìldomasis 262,344, 891, 902, 911, papìldomoji 305,617, 704, 775, 899, priklaũsomasis 285,328, 380 ir kt.; nea domieji 25, 351,nea domosios v. k. 446, nepriklaũsomasis285, 328, 375, nepriklaũsomojo115, nepriklaũsomųjų d. k. 461,nepriklaũsomoji 93.Bet pérstatomieji 492, nepérstatomieji491.áukštinamasis 862, áušinamasis396, áušinamoji 390, dẽrinamasis352, 389, 434, 550, dìdinamasis 764,diferencijúojamoji 236, drėkìnamasis684, fokusúojamasis 716, gãrinamasis55, injekúojamasis 228, integrúojamasis102, 140, 205, 218, 233, 430,integrúojamoji 236, 313, izoliúojamoji437, jonizúojamasis 702, kaĩtinamasis164, 319, 660, kaĩtinamoji 391, kilnójamasis182, 430, 688, lãšinamasis 527,lãšinamoji 527, lýginamasis 152, 424,431, 445, lýginamoji 628, matúojamasis486, nešiójamasis 431, nešiójamoji 313,pulsúojamasis 384, 824, pulsúojamoji737, 755, redukúojamasis 492, 886,redukúojamoji 406, registrúojamasis401, 432, 453, 454, reguliúojamasis 344,453, 454, 648, slopìnamasis 275, 470,788, slopìnamieji 930, spáusdinamasis432, spinduliúojamasis 55, 800,spinduliúojamoji 65, 216, 593, 658,spinduliúojamosios v. k. 83, tìkrinamasis59, 821, v linamasis 687, žẽminamasis863;padẽrinamasis 344, panardìnamasis395, 456, 486, 582, 670, panardìnamoji657; nedrėkìnamasis 648, nekilnójamasis688; nelýginamasis619, nelýginamoji 628, nenaudójamoji736, neredukúojamoji491, nepoliarizúojamasis 156,nespinduliúojamasis 7 9 9 ,nespinduliúojamosios v. k. 83.Šis tradicinis kirčiavimas visiškaiišnormintas. Kirčiuojama auklėjamóji( = áuklėjamoji), gyvenamúosius( = gyvẽnamuosius), kaltinamàsis, kaltinamjų ( = káltinamasis, káltinamųjų),kilnojamàsis ( = kilnójamasis),kompensúojamuosius( = kompensúojamuosius), menkinamóji( = meñkinamoji), spausdinamóji* ( = spáusdinamoji), nuskausminamjų ( = nuskaũsminamųjų). Tokiokirčiavimo pagrįstai neįteisino nei DŽ2000, nei 2006, nes pastovų kirčiavimąkeisti nepastoviu, griaunant senasjų kirčiavimo tradicijas, neapdairu.Apmaudoka, kad žodynuose jų duotanepakankamai (žr. DŽ 2000 p. 279káltinam//asis, ~ oji), bet jų kirčiavimasaptartas kirčiavimo vadovėliuose.Esamojo laiko neveikiamieji įvardžiuotiniainepriešdėliniai ir priešdėliniaiar su neigiamąja dalelyte nedalyviai, padaryti iš dviskiemenio esamojolaiko 3-ojo asmens su galūne –a,-ia, -i, kirčiuojami kaip įvardžiuotiniainepastovaus kirčiavimo būdvardžiaialkanàsis, -óji (álkanąjį) ar svetimàsis,-óji (svẽtimąjį). FTŽ:einamóji 351,grįžtamàsis 607,608, gr žtamojo 584, 645, 768, 898,grįžtamóji 61, 576, kintamàsis 283, 744,811, kintamóji 807, liekamàsis 18, 698,885, liekamóji 634, 807, menamàsis939, menamóji 42, 689, sleñkamojo 176,sukamàsis 648, trūkstamàsis 770;dengiamàsis 764, draudžiamàsis708, draudžiamóji 408, glaudžiamàsis*Veiksmažodžio spáusdinti ir jovedinių kirčio iš šaknies negalima keltiį priesagą – spausdìnti, kaip reikalaujaVLKK pirm. I. Smetonienė, nes parūpinamųjųveiksmažodžių visada kirčiuojamašaknis, plg. káldinti, káltinti,si dinti, spáusdinti.440, glaudžiamóji 654, glaũdžiamosiosd. v. 61, neigiamàsis 608, neĩgiamojo768, neigiamõsios v. k. 605, siurbiamàsis662, skìriamojo 536, skleidžiamàsis 721,tariamóji 756, teigiamõsios v. k. 605,teikiamóji 177, tráukiamojo 865;apgręžiamóji 426;regimàsis 585, 712, stebimàsis 328;atiduodamóji 215, atstojamàsis242, 908, atstojamóji 22, 50, 85,įspėjamàsis 645, pakankamóji 617,praleidžiamàsis 193, prispaudžiamàsis350, sugeriamàsis 193, 648, nejudamóji42, neregimóji 736.Bet pérduodamoji 2 1 6 ,péreinamasis165, 701, 745, 824,péreinamojo 86, 876, péreinamieji929, péreinamoji 248, 410, 567, 622,749, 755, 900, péreinamosios v. k. 441,pérjungiamasis 165.Dabar šių taisyklių nesilaikoma,kirčiuojama púolamosios v. k.( = puolamõsios) ginkluõtės ir neįvardžiuotiniaikirčiuojami klaidingai:ẽsamų ( = esam ) polìtikų, ge biami d. š.( = gerbiamì ir gerbiamìeji), tiñkamų d. k.( = tinkam ) tiñkamos v. k. ( = tinkamõs),nemókamų ( = nemokam );nusika stamos v . k .( = nusikalstamõs) ir net perkeliam( = pérkeliamų).Būtojo laiko neveikiamieji daugiaskiemeniaiįvardžiuotiniai nepriešdėliniaiir priešdėliniai dalyviai, padarytiiš daugiaskiemenės bendraties,išlaiko jos kirčio vietą ir priegaidę,t. y. kirčiuojami pastoviai. Taip juoskirčiuoja ir FTŽ:aktỹvintasis 319, aktỹvintoji 255,465, aktỹvintosios d. v. 27, defektúotasis644, ekranúotasis 73, 217, indikúotasis386, 415, 468, indikúotoji 27, 163, 281,753, izoliúotasis 376, jaũtrintoji 196,412, jonizúotasis 17, jonizúotoji 848,kombinúotasis 400, kompensúotasis364, 894, kompensúotoji 313, 748,kondensúotasis 894, kondensúotosiosv. k. 194, koregúotasis 4 8 6 ,kvantúotasis 386, 645, kvantúotoji775, moduliúotasis 8 5 9 , 9 2 8 ,moduliúotojo 228, 645, moduliúotieji928, moduliúotoji 754, moduliúotosiosv. k. 63, 645, normúotoji 180, 212,lýdytasis 374, poliarizúotasis 370,poliarizúotoji 736, 801, redukúotasis257, 335, 911, 920, redukúotoji 796,804, skáidrintasis 396, 487, sódrintasis882, v lintasis 260, 646, žym tasis 167,303. FTŽ taisytinas spinduliuõtasis 251( = spinduliúotasis);apibeñdrintasis 241, 259, 325,460, 545, 547, apibeñdrintoji 210,apšvìtintasis 60, apvãlintoji 913, atspindtasis 259, atspind toji 800,demoduliúotasis 644, įelektrintasis372, 700,išaugìntasis 364, išblùkintasis60, išdẽrintasis 352, iškraipýtoji 62,išlýgintoji 753, išmatúotasis 125,išsklaidýtasis 160, 224, 478, išsklaidýtoji734, išsklaidýtosios v. k. 205,išspinduliúotasis 160, išspinduliúotoji92, įžẽmintasis 544, įžẽmintoji 654,nusku dintasis 700, nusku dintoji438, 749, nuslopìntasis 469,nusodìntasis 700, paskìrstytasis 125,370, paskìrstytoji 808, pratu tintasis701, sudẽrintasis 352, 388, sudẽrintieji920, sudẽrintoji 658, sumãžintasis 886,suprãstintasis 462, sutrikdýtasis 300,sutrikdýtoji 460, sutru pintasis 939,sužãdintasis 46, 74, 161, 296, 388, 404,sužãdintoji 467, užpìldytasis 404, 701,užpìldytoji 306, 496; nekvantúotoji 656,nepoliarizúotasis, 156, nepoliarizúotoji801, nesódrintasis 882, nesutrikdýtoji496, nesutrikdýtasis 299, neužpìldytasis403, 700, neužpìldytoji 496.Kadangi šie įvardžiuotiniai būdvardžiaidažniausiai pasitaiko terminuose,tai jų nesu girdėjusi nei per LR,nei per LTV.Begalinis ir šventas, moralinis bei dvasinisšeimos vaidmuo išsaugant meilę gyvybeiKunigas dr. Kęstutis RalysKęstutis RalysStraipsnis skiriamas Lietuvos švietimoreformos pradininkei, autoritetingiausiaimokslininkei, edukologei, literatūrologei,Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinėsgrupės narei, habil. dr. Meilei Lukšieneiatminti.Nacionalinė mokslinė konferencija„Laiko iššūkiai Lietuvos švietimui“Šiandien visas pasaulis garbingajamir mielajam mūsų Popiežiui BenediktuiXVI raginant išsaugoti šventumą,pirmiausiai žvelgia į santuoką,kaip pirmąją bendruomenę, amžinąir niekuo nepakeičiamą. Santuokinėmeilė savo prigimtimi yra atvira priimtigyvybę (Jonas Paulius II, 1982,p. 183). Žmogaus, kuris yra pašauktasskelbti Dievo gerumą ir vaisingumą,orumas yra didžiai atskleidžiamas pergyvybės perdavimą. Tėvystė ir motinystė,biologiškai panašios į visų kitųgamtos būtybių, ypatingai yra panašiosir į patį Dievą. Tuo panašumu yra paremtašeima, laikoma žmogiško gyvenimobendruomene, meilės sujungtųasmenų bendruomene – communiopersonarum (Šeimos teisių chartija,1983 11 24).Gyvybės perdavimas išreiškia socialinįšeimos subjektyvumą ir išjudinameilės ir solidarumo dinamizmą tarpvisuomenės kartų. Būtina dar kartąatrasti socialinę vertę, tas visuotiniogėrio daleles, kurios yra įgimtoskiekvienam naujai į pasaulį atėjusiamžmogui. Kiekvienas vaikas dovanojasave broliams, seserims, tėvams – visaišeimai. Jo gyvybė yra dovana jo gyvybėskūrėjams, kurie negali nepajustisavo kūdikio buvimo, jo dalyvavimo jųgyvenime, jo įnašo į jų ir visos šeimosbendruomenės gerovę (Jonas PauliusII, 1994, p. 874).Šeima, paremta santuoka, iš tikrųjųyra gyvybės šventovė, „vieta,kur gyvybė – Dievo dovana – galibūti tinkamai priimta, saugoma nuodažnų pavojų, su kuriais ji susiduria,ir gali vystytis pagal tai, kas reikalingaautentiškam žmogaus augimui“(Jonas Paulius II, 1994, p. 884). Šeimosvaidmuo, skatinant ir kuriantgyvybės kultūrą lyg griaunančios„anticivilizacijos“ galimybės priešnuodį,kaip šiandien patvirtina daugelistendencijų ir realių situacijų,yra lemiamas ir nepakeičiamas (JonasPaulius II, 1991, p. 842; 1995,p. 505–507).Santuokos sakramentą priėmusioskrikščioniškosios šeimos gauna Dievopašaukimą liudyti ir skelbti GyvybėsEvangeliją. Tai yra įsipareigojimas,kuris visuomenėje įgauna tikros irdrąsios pranašystės vertę. Todėl „GyvybėsEvangelija tarnauja ir tada, kaišeimos, ypač jungdamosi į atitinkamasasociacijas, stengiasi užtikrinti, kadvalstybės įstatymai ir institucijos ne tikniekaip nepažeistų teisės į gyvybę nuopradėjimo iki natūralios mirties, bet jąglobotų ir skatintų“ (Jonas Paulius II,1994, p. 891).Per sąmoningą motinystę ir tėvystęšeima prisideda prie socialiniogėrio, būtent todėl sutuoktiniai tampaypatingais Dievo kūrimo darbo dalininkais.Šios atsakomybės našta neturivirsti pasiteisinimu dėl savanaudiškouždarumo, bet turi lydėti sutuoktiniųsprendimą priimti gyvybę. Atsižvelgdamiį fizines, ekonomines, psichologinesir socialines sąlygas, sąmoningaistėvais laikysime tuos, kurie, protingaiapgalvoję ir kilnumo skatinami, nusprendžiasusilaukti daugiau vaikųarba dėl rimtų priežasčių pasiryžtaribotą ar neribotą laiką negimdyti, betlaikytis dorinių įstatymų (Pastoracinėkonstitucija Gaudium et Spes, 1966,p. 1070–1072). Motyvai, kurie turėtųskatinti sutuoktinius sąmoningaimotinystei ir tėvystei, prasideda nuovisiško jų pareigų Dievui, sau, šeimaiir visuomenei pripažinimo, laikantisteisingos vertybių hierarchijos.Tik sutuoktiniai nusprendžia, kieklaiko turi praeiti nuo vieno gimdymoiki kito, ir kiek vaikų jie turės. Viena išjų neatimamų teisių yra atlikti pareigąDievui, kreipiant atitinkamą dėmesį įpareigas vienas kitam, savo gimusiemsvaikams, šeimai ir visuomenei (Pastoracinėkonstitucija Gaudium et Spes,1966, p. 1070–1072).Svarbu, kad valstybinės valdžiosintervencija, kiek leidžia kompetencija,suteiktų informaciją ir priimtų tinkamusįstatymo projektus demografijossrityje. Visa tai turi būtivykdoma jaučiant pagarbąasmenims ir išsaugant sutuoktiniųlaisvę. Tokia intervencija„niekada negalipakeisti sutuoktinių sprendimų“(Katalikų Bažnyčioskatekizmas, p. 2372).Troškimas būti motinaar tėvu dar nepatvirtina„teisės turėti vaiką“,o negimusio vaiko teisėsyra akivaizdžios. Negimusiamvaikui turi būtigarantuojamos geriausiosįmanomos gyvenimosąlygos per santuokinėsšeimos stabilumą, dviejųasmenų – tėvo ir motinos– vienas kito papildymą(Katalikų Bažnyčioskatekizmas, p. 2378).Nauji tyrimai ir jų technologinispritaikymas reprodukcijossrityje kelianaujus, subtilius klausimusapie visuomenę irnormas, reguliuojančiassocialinį žmogaus gyvenimą.Neturime pamiršti žmonių, atkreipusiųdėmesį į šeimos ir bendruomenėsšvietimą. Viena iš tokių, pedagogėhabil. dr. Meilė Lukšienė – didis šviesulysLietuvos švietimo reformoje, daugnuveikusi ugdant šiuolaikinę šeimą,mokant atrasti amžiną Dievišką šviesą– gyvybės davėjo šviesą.Gedimino Zemlicko nuotraukaVydūno premijosVydūno draugija yra numačiusiskirti premijas geriausiems2011 metais ginamiems humanitariniųir socialinių mokslų magistrodarbams, skirtiems Vydūnui.Vertinimui pristatomi magistro darbaigali būti iš filosofijos, religijotyros, literatūrologijos,kalbotyros, menotyros,sociologijos, kultūrologijos, istorijos,etnologijos, knygotyros, žurnalistikos,edukologijos, psichologijos, politologijos,taip pat iš medicinos sričių. Galibūti pristatomi ir magistriniai darbaiiš dailės, muzikos, taip pat kino kūriniai,režisuoti spektakliai bei aktoriniaivaidmenys.Priimami tik dešimčia ar devyniaisbalais įvertinti magistro darbai beimeno kūriniai.Komisijos geriausiai įvertintųdarbų autoriams bus skiriamos tryspremijos:pirmoji – 3 000 litųantroji – 2 000 litųtrečioji – 1 000 litų.Darbai kartu su vadovų ir oficialiųoponentų recenzijomis, patvirtintomisaukštojoje mokykloje, kurioje darbasapgintas iki 2011 m. liepos 1 d., pristatomiį Lietuvių literatūros ir tautosakosinstitutą (Vilnius, Antakalnio g. 6),su nuoroda „Vydūno draugijai“. Apievertinimui numatytų pristatyti magistriniųspektaklių, vaidmenų ar kitokiųmeno kūrinių peržiūras Vydūno draugijainformuojama ne vėliau kaip priešsavaitę iki peržiūros.Informacija teikiama telefonais:8 689 71300 (Vaclovas Bagdonavičius),8 656 68205 (Aušra Martišiūtė);el. paštu: vacysbag@gmail.com,martisiute@llti.lt.Vydūno draugija


12 Mokslo Lietuvadvasia ir medžiaga2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443)Valdovų rūmai buvo atstatomi kaipLietuvos valstybingumo simbolis (2)Pradžia Nr. 20Ilgametis Vilniaus pilių teritorijos,Katedros, atstatomų Valdovųrūmų, kitų reikšmingų istorijos irkultūros paveldo objektų tyrinėtojas,architektas ir restauratorius, humanitariniųmokslų daktaras NapalysKITKAUSKAS yra ta asmenybė, įkurio žodį įsiklauso visi, kuriemsrūpi sąžininga tiesa įvairiais mūsųkultūros paveldo klausimais, taippat ir dėl daug kam užkliūvančiųValdovų rūmų. Prie šio objektoN. Kitkauskas dirba nuo 1987 m.,o 1995 m. tapo LDK Valdovų rūmųatstatymo projekto moksliniu vadovuir šias pareigas ėjo iki 2010 metų.PanevėžiečiaineapvylėML. Kaip vertinate Panevėžio statybininkųindėlį, atstatant Valdovų rūmus?Priekaištauta, kad prezidentui A. M. Brazauskuitai buvę „savi“ statybininkai, todėlir laimėjo konkursą atstatyti Valdovųrūmus?N. Kitkauskas. Kaip buvo galimatelktis kitus statybininkus, jeiguVilniaus statybos trestas subyrėjo,panašus likimas ištiko ir kitų miestųstatybos organizacijas. Valdovų rūmųatstatymui buvo suburtas savotiškaskonsorciumas, ar kitaip pavadintasdarinys, į kurį įėjo UAB „Projektavimoir restauravimo institutas“, UAB„Geostatyba“, VšĮ „Lietuvos pilys“, „Piliųtyrimo centras“ ir AB „Panevėžiostatybos trestas“. Reikėjo turinčių patyrimorestauracijos darbuose, todėlbuvo įkurtas ir kitas darinys, berodssusietas su UAB „Kauno restauratoriai“,kuriame buvo nemažai KaunoTaip Žemutinės pilies teritorija atrodo maketeprojektuotojų ir tyrėjų. Mat, turintantrą darinį, buvo galima skelbti konkursą.Akivaizdu, kad mano paminėtasVilniaus konsorciumas kartu su Panevėžiostatybos trestu sudarė stipriausiastokį darbą galinčių atlikti pajėgas, oypač kai reikia mokslinių tyrimų, projektavimoir statybos darbų.Panevėžio statybininkams sunkubūtų pareikšti didesnių priekaištų,nes tai tikrai atsakingai savo darbądirbantys žmonės. Per savo ilgametęvadovavimo statybos darbams praktikąA. M. Brazauskas buvo matęs įvairiųstatybininkų ir statybos organizacijų,tad turėjo su kuo lyginti. Man pačiamdaug metų dirbant restauracijos ir konservavimosrityje irgi teko susidurti suVilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai iš pietų pusėsvisokiais statybininkais. Tarybiniaismetais į Vilnių buvo vežami statybininkaiiš Baltarusijos, jie dirbo Vilniausstatybų aikštelėse ir prie restauruojamųVilniaus senamiesčio pastatų. Tai buvolabai mišri publika, tų žmonių interesaibuvo skirtingi: dalis kelias valandaspadirbėdavo ir lėkdavo į parduotuvesapsipirkti. Vieni sugrįždavo tą pačiądieną, kiti po kelių dienų. Šia prasmePanevėžio statybininkais buvo galimapasitikėti: jie turėjo gerus techniniuspajėgumus, o ir patys žmonės nesugadinti.Tačiau, ir su Panevėžio statybininkaisprie Valdovų rūmų iškilo kitaproblema. Man teko dalyvauti Valdovųrūmų atkūrimo ir jų paskirties komisijoje,kuriai vadovavo A. M. Brazauskas.Ateidavo finansų ir kultūros ministrai,kiti pareigūnai, Panevėžio statybostresto vadovai, gamybininkai. Jie irsako: „Turime problemą. Panevėžiostatybininkai atvažiuoja dirbti prierūmų, kelias dienas padirba ir bėga įdešinįjį Neries krantą, kur kyla „stikliniaidangoraižiai“. Ten statybininkamsdvigubai ir daugiau buvo mokama, taikaip juos išlaikyti prie Valdovų rūmų,jei čia laikomasi senų įkainių? Aišku,su tokių objektų statytojais konkuruotibuvo neįmanoma.A. M. Brazauskas liepdavo paskaičiuotiir su finansų ministru suderintinaujus įkainius. Kadangi kitos išeitiesnebuvo, kaip aukščiausio lygio įgaliotosioskomisijos nariai, pakeldavomerankas ir po kelių savaičių tvirtindavometuos naujus įkainius. Kiekvienas,kuris bent kiek susidūręs su gamyba arstatybos reikalais, tai supras. Statybųkaina kilo kasmet, o kam atsirandaabejonių dėl tų darbų skaidrumo, tegupalygina kaip nuo 2002-ųjų metų pavasarioišaugo naujų butų kainos, kaibuvo pradėti Valdovų rūmų atstatymodarbai, iki 2009–2010 metų.Ir taupyti reikiasu protuML. Bet supraskime ir Lietuvos žmones,kurie mato įvairius savivaliavimus, tikdidinančius tarpusavio nepasitikėjimą.Ar mažai paviešinama tiesiog kvapąužimančių piktnaudžiavimų, o ypač susijusiųsu statybomis? Kiekvieno kilogramopanaudotos ar nepanaudotos statybinėsmedžiagos juk neapskaičiuosi.N. Kitkauskas. Nereiktų pamirštiir gyvenimo realybės. Neseniai spaudojepasirodė žinia, kad Vyriausybėsrūmuose norėta įrengti slaptą pasitarimųkambarį. Tai būtų patalpa, apsaugotanuo bet kokio pasiklausymo.Pagal 2007 m. parengtą techninį tokiospatalpos įrengimo projektą statybaturėjo kainuoti 700 tūkst. litų. 2010 mprojektuotojai buvo paprašyti perskaičiuotiiš naujo, kokius darbus galimaatlikti už skirtuosius 700 tūkst. litų.Paaiškėjo, kad šios sumos pakaktų tikpradiniams darbams. Atsižvelgiant įnaujas kainas, minėtai patalpai įrengtireikėtų 2,7 mln. litų. Vadinasi, pertrejus metus tokio kambario įrengimokaina padidėjo beveik keturis kartus.Spaudoje teigiama, kad nuo pasiklausymoapsaugoto pasitarimų kambarioįrengimas Vyriausybės rūmuose atidėtasiki 2012 metų, tikintis, kad Lietuvosfinansinė padėtis pagerės.ML. Panašiai užšaldytas ir Valdovųrūmų finansavimas, matyt, tikintis geresniųlaikų, o gal dėl kitų sumetimų. Tikabejotina, kad tie geresni laikai ateis. ArGedimino Zemlicko nuotraukauž tuos darbus, kuriuos buvo galima padarytidar 2009 metais, kai Lietuva minėjosavo Tūkstantmetį, neteks sumokėti keliskartus daugiau?N. Kitkauskas. Valdovų rūmųatstatymo darbų įkainiai buvo patvirtintipagal šio amžiaus pradžios kainas.Pagrindiniams darbams artėjant priepabaigos nereikėjo nutraukti rūmųatstatymo darbų. Darbus reikėjo tęsti,antraip būtų padaryta didelė klaida.ML. 2010 m. rugsėjo 30 d. Nacionaliniomuziejaus LDK valdovų rūmuose perspaudos konferenciją buvo paskelbtosValdovų rūmų statybos išlaidos. Kai kuriežurnalistai žvilgčiojo į laikrodžius ir nenorėjoklausytis specialistų, rėmė prie sienosmuziejininkus: kokiame name jie gyvena,kada pastatytame, kokiu lengvuoju automobiliuvažinėja ir kada įsigytu? Matė,mat, bent vieną pralobusį muziejininkąLietuvoje. Šiaip televizijos žurnalistussunku sudominti mokslo ar kultūrosrenginiais, o tąsyk keturiomis televizijoskanalų kameromis jie mėgino pagautipikantiškų piktnaudžiavimo faktų.N. Kitkauskas. Nacionalinio muziejausLDK valdovų rūmų darbuotojaiapskritai čia nieko dėti, nes ne muziejininkaistato rūmus. Tokius klausimusuždavinėti muziejaus direktoriui ViduiDolinskui yra didžiausias netaktas,nes jis tik metus su trupučiu, eina šiaspareigas. Kai kurie televizijos kanalaijau spėjo parengti ne vieną laidą,kurių metu kalbėjo į statybos reikalusneįsigilinę asmenys, o vienos iš laidųleitmotyve skambėjo klausimas:„Ką reikės daryti su Valdovų rūmusstatančiais vagimis? Sodinti ar nesodinti?“Dauguma suerzintų televizijosžiūrovų, aišku, pasisakė, kad būtinaireikia sodinti.ML. Reikia sodinti, tik neaišku ką.Taip Maratas ir Robespjeras įsiklausydamiį minios balsą priėmė sprendimągiljotinuoti Prancūzijos karalių irkaralienę. Mes netoli pažengėme pertuos 200 metų nuo Didžiosios prancūzųrevoliucijos. Prieš metus ar dvejusbuvo kilusi prieš Valdovų rūmus nukreiptabanga, kai įkaitintos galvosėmė reikalauti nugriauti rūmus, teigdami,kad jie pastatyti „neteisėtai“,t. y. be patvirtinto projekto.N. Kitkauskas. Ne visi rūmųpamatai buvo atkasti, o kadangi taiypatingos reikšmės objektas, tai buvosutarta projektavimą ir darbo brėžiniusleisti daryti dalimis ir lygiagrečiai. Pirmiausiaimtasi projektuoti pietų korpusoatstatymą, daryti darbo brėžiniai,sudaryta sąmata. Su šia dokumentacijabankas turėjo teisę skirti finansavimąpradedamiesiems statybos darbamsatlikti. Kita rūmų pamatų dalis buvotoliau tiriama. Taigi rūmų tyrimo iratstatymo darbai buvo finansuojamietapais. Tai buvo Vyriausybėssprendimas, tad apie kokį nors„neteisėtumą“nėra jokio pagrindokalbėti. Tiesa, vėliau dėl Šliosbergonamo kilusių diskusijų Valdovų rūmųatstatymui buvo prarasta apie metus.Akį taip pat reikiapratinti prie pokyčiųML. Atstatytų Valdovų rūmų vaizdassukėlė prieštaringus vertinimus, kaikuriems žmonėms sunku susitaikyti supakitusiu Katedros aikštės vaizdu, Pilieskalno siluetu, kuris nuo Katedros aikštėsatrodo tarsi prislopintas. Kai ką erzinaVilniaus senamiesčiui neįprastai masyvusatstatytų rūmų siluetas, akiai sunkupriprasti prie naujo didelės masės tūrio.Kartais galima išgirsti kategorišką vertinimą– svetimkūnis, muliažas. Iškilęs„monstras“, girdi, iš vilniečių ir sostinėssvečių atėmė tokį įprastą ir brangų vaizdąį Gedimino kalną. Dėl to ir Katedra, tarsi,sumenkusi. Ką į šiuos kaltinimus galėtumėteatsakyti?N. Kitkauskas. Ką sako A. Puškinaspoemoje „Eugenijus Oneginas“?„Įprotis mums duotas iš aukščiau, jismums laimės pakaitą atstoja.“ 1 Žmonėmssunku susitaikyti su staigiais,jiems įprastos erdvės, pokyčiais. Taižinodami vokiečiai, priimdami sprendimąBerlyne atstatyti Karališkuosiusrūmus, nutarė gyventojus pratinti prienorimų atstatyti rūmų vaizdo. Savoleidinyje vokiečiai rašo, kad Berlynogyventojai buvo pamiršę, kaip atrodėjų miesto pasididžiavimas. Iš pradžiųdaug gyventojų rūmų atstatymą vertinoskeptiškai. Todėl, kad gyventojųakis priprastų, buvo pagamintasnatūralaus aukščio rūmų maketas išaudeklo ir pastatytas atstatomų rūmųvietoje. Makete masteliu 1:1 nupieštosrūmų fasado detalės – vokiečiai saugalėjo tokią prabangą leisti. Mes Vilniujedėl finansinių sumetimų sau tonegalėjome leisti. Berlyne Karališkųjųrūmų maketas apie metus stovėjo,jaukinosi berlyniečius. Dabar jiemsakys atsivėrė, o kai atėjo metas maketąardyti, žmonėms jo pagailo. Žmoniųpasąmonėje įvyko virsmas.ML. Sveikas konservatizmas reikalingas,nes tik taip ir išsaugomas paveldas.Atkūrinėjo LietuvosvalstybingumosimbolįML. Rūmų atstatytojai neteigia, kadjie sukūrė didelę architektūrinę vertybę,bet teigia, kad rūmai tėra gaubtas, skirtastikrajai vertybei apsaugoti – po žemeišlikusiems autentiškiems pamatams.1„Привычка свыше нам дана,замена счастию она“


2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443) Mokslo Lietuva 13dvasia ir medžiagaTad taip gal ir reikėtų pateikti: tikrojivertybė glūdi po gaubtu ir ji dabar buseksponuojama. Gaubtą sudaro atstatytųrūmų architektūrinės formos ir siluetas,kuris atstatytas gana tikroviškai pagalarcheologinių ir architektūrinių tyrimųduomenis.N. Kitkauskas. Pirmuose pasitarimuosebuvo reikalaujama maksimaliaiišsaugoti išlikusią rūmų autentiką, t. y.po žeme esančius rūmų pamatus. Tačiaupradėjus analizuoti, kaip visa taituri būti įgyvendinta, teko apsispręstidėl daugelio techninių sprendimų. Podiskusijų nutarta senus pamatus atremtiį naujus polinius pamatus. Tamreikėjo pragręžti autentiškus senuosiuspamatus. Kad naujojo statinio sienos„neišsiskėstų“, į žemę buvo leidžiamimetaliniai inkarai. O kad jie drėgnamegrunte nerūdytų, buvo naudojamas nebet koks metalas, bet titanas iš Vokietijos.Toks sprendimas taip pat padidinostatinio kainą.Be abejo, gaila autentiško mūro,kurio dalis prarasta atliekant gręžiniuspoliams. Taigi deklaruojant maksimaliąpagarbą autentikai, jo dalį vis dėltoteko paaukoti, nes atstatytieji korpusai,kuriuos iš tiesų galime vadinti gaubtu,turi tvirtai remtis į žemę. Sovietmečiureikdavo visaip gudrauti, kad nebūtumeapkaltinti nacionalizmu, todėl apie1983 metus aiškinome, kad statysimeNacionalinę dailės galeriją atkurdamiistorinį rūmų siluetą, savotišką gaubtąbūsimai galerijai. Bet mes, kartu suklubu „Talka“, puoselėdami rūmų atstatymoidėją, jau supratome, kad galutinisrezultatas turėtų būti ne gaubtas, opatys rūmai – Lietuvos valstybingumosimbolis.Utopija virstantirealybeML. Kibirą žibalo į liepsnojantį diskusijųlaužą dėl Valdovų rūmų praėjusįrudenį šliūkštelėjo Rimvydas Valatkastraipsnyje „Auksiniai Valdovų rūmai irvimdanti kolektyvinė atsakomybė“ („Lietuvosrytas“, 2010 09 24). Autorius užsipuolėniekuo dėtą ir su Valdovų rūmųstatyba nesusijusį kultūros ministrą ArūnąGelūną, kuris šias pareigas pradėjo eititik 2010 metais. Į sąjungininkus R. Valatkapasitelkė meno istoriką Vladą Drėmą(1910–1995). Mat straipsnyje „Ad fontes,cives!“ („Krantai“, 1989 m. balandis,p. 23–33). (Ad fontes lotyniškai reiškia„į šaltinius, link ištakų, prie versmės“ –redakt. pastaba.) V. Drėma tris kartusyra pakartojęs R. Valatkai, matyt, nepaprastai„patinkančią mintį“: Valdovųrūmų atstatymas yra utopija. Bet rūmaistovi, užteko 20 metų, kad utopija virstųrealybe. Tad gal teisesnis pasirodė besąsAlgirdas Julius Greimas, kuris buvo didžiulisValdovų rūmų atstatymo šalininkas irkiekviena proga kartojo, kad Valdovųrūmus būtina atstatyti.N. Kitkauskas. Su visa pagarbaV. Drėmai, turiu pasakyti, kad netir jis pats taip pat klysdavo, kaip irkiekvienas dirbantis žmogus. Klydone vien dėl Valdovų rūmų atstatymorealumo. Žurnale „Krantai“ 2 prieV. Drėmos straipsnio įdėtas dailininkoP. Smuglevičiaus piešinys su užrašu„Vilniaus Žemutinės pilies rūmų griuvėsiaiiš pietryčių pusės“. Iš tikrųjų, tairūmų vaizdas iš priešingos – šiaurėsvakarų pusės. Su Lietuvos kultūros fondoįkūrėju ir tuometiniu pirmininkuprof. Česlovu Kudaba dar 1988 metaispavasarį kitais reikalais lankėmės pasV. Drėmą. Jau tada atsargiai paklausiau,ką vaizduoja pora P. Smuglevičiauspiešinių: jis išdėstė tą pačią savo poziciją,kuri už metų (1989 m.) buvo2Drėma, Vladas. Ad fontes, cives //Krantai. 1989, Nr. 4, p. 23–33.Pasak Vlado Drėmos, šiame dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus paveiksle (1785 m.) didžiųjų kunigaikščių rezidencijos rūmai pavaizduoti iš pietryčių pusės,bet tikrumoje, tai rūmų vaizdas iš šiaurės vakarų pusėsišsakyta žurnale „Krantai“. Tą pačiąklaidą V. Drėma pakartojo ir savo knygoje,išėjusioje 1993 m. Vadinasi, nekorektūros klaida.Šiuos P. Smuglevičiaus piešiniusžinojo ir Michalas Homolickis 3 , XIX a.pirmojoje pusėje nemažai rašęs apieVilnių. M. Homolickis, apibūdindamasminimą rūmų piešinį, tvirtino, kadjame pavaizduotas rūmų šiaurės vakarųkorpusas. Beje, M. Homolickis savodarbuose nurodo, kad apibūdindamasŽemutinės pilies rūmus, naudojosijuos dar mačiusių žmonių liudijimu,konsultavęsis su dailininku V. Dmachausku.Beje, apsilankymo pas V. Drėmąmetu, jis visą mūsų restauratorių kartąišvadino prastais specialistais. Oakivaizdžiai pats klydo. Ir, be abejo,tokie jo teiginiai kurį laiką kėlė nemažapainiavos tyrinėtojams.V. Drėma, beje, taip pat teigė,kad rūmų rytų korpusas buvo dviejųaukštų, nors ikonografija ir dabar mūsųturimi istorijos šaltiniai liudija, kad širūmų dalis buvo triaukštė.Kaip matyti, net ir V. Drėma galėjoklysti, nors, anot R. Valatkos, „kietesnių“už V. Drėmą nedaug, jei apskritai yra.ML. Grįžkime prie V. D rėmosstraipsnio žurnale „Krantai“. Autorius rašo:„Sumanymas atstatyti rūmus VilniausŽemutinėje pilyje yra labai gražus ir viliojantisuždavinys, tačiau šiandieninėmisaplinkybėmis ir sąlygomis yra pernelygutopiškas ir nerealus“. Taigi pripažįsta, kadsumanymas labai gražus ir viliojantis, tikštai trūksta spėkų. Tokių rūmų nesugebėsiąatkurti net kviestiniai autoritetaiir specialistai.N. Kitkauskas. Jau buvo tokie specialistaikaip Stanislovas Mikulionis ir3M. Homolickis Vilniaus universitetestudijavo mediciną, tapo universitetodėstytoju, nuo 1824 m. ekstraordinarinisprofesorius, 1827 m.dėl sveikatos išėjo į pensiją ir kibo įVilniaus istorijos tyrimus. Šioje srityjeįgijo autoritetą, kai pagal jo pastabasJ. I. Kraševskis turėjo sustabdyti savoVilniaus istorijos I t. leidimą, ir parengėnaują jo redakciją.Bronislovas Krūminis, dirbę prie Trakųsalos pilies atkūrimo darbų. Turėjometokį solidų menotyrininką kaip StasysPinkus, inžinierių architektą RomanąJalovecką, dirbusį prie daugelio objektųkonservavimo ir restauravimo. Buvo irdaugiau puikių restauratorių. 1950 m.buvo įsteigtos Mokslinės restauracinėsgamybinės dirbtuvės, šiemet minimasjų veiklos 60-metis. Kai pasirodė minimasV. Drėmos straipsnis, Lietuvosrestauratoriai jau turėjo 40 metų darbopatirtį, buvo spėję restauruoti daugreikšmingų kultūros paveldo objektų,tad jų kvalifikacijos menkinti nederėtų.Jei prireikdavo kokį naują restauruotąobjektą priimti, tai dažniausiai į tokiąkomisiją R. Jaloveckas, S. Pinkusir V. Drėma būdavo įtraukti, taigi jųsprendimai būdavo lemtingi.Lietuvoje jau buvo solidus konservatoriųir restauratorių potencialas,išmokome pažinti senuosius mūrus, otokie senovės mūrų žinovai kaip SigitasLasavickas, Žibartas Simanavičius, StanislovasMikulionis ir kai kurie kiti jaubuvo solidi jėga. Išmokome „skaityti“seniausius ir vėlesnių epochų mūrus,atidengėme ir identifikavome tokiussluoksnius, kurių net nesapnavo kad irprieškario lenkų architektai, kurie prietų pačių rūmų dar tik šiek tiek buvobandę prisiliesti.Beje, V. Drėma žurnale „Krantai“rašo, kad galvojant apie rūmų atstatymą,iš pradžių reiktų keletą jaunų specialistųkomandiruoti į Italiją studijuotirenesanso architektūros. Ši spraga taippat užpildyta: rūmų atkūrimo specialistaijau turėjo galimybę susipažinti suItalijos ir Vidurio Europos rezidencinėspaskirties objektais, jų architektūra. Beto, sukaupė didelį kiekį natūros tyrimųduomenų, kurių V. Drėma jau nespėjopamatyti.Ir profesionalai nevisados sutariaML. Ir vis dėlto, 1993 m. V. Drėma ArvyduiJuozaičiui duotame interviu teigia:„Diletantizmas mus pražudys“ 4 . Pripažinkime,kad ši toliaregiška mintis labai tiktųdabartinei Lietuvai, kurią dažnai valdodiletantai. Tačiau apgaudinėja, kvailina,parceliuoja, išnaudoja lyg tikri šio „meno“profesionalai.N. Kitkauskas. Labai norint ir pačiamV. Drėmai būtų galima pritaikytikai kuriuos jo paties lakius išsireiškimus.Kad ir istorija su Šv. Kazimierokoplyčia Katedros pietrytinėje dalyje.Juozapo Peškos akvarelė (1808 m.) „Vilniaus Katedra iš rytų pusės“. Vargu ar to meto vilniečiams patiko ši atsivėrusi erdvėnugriovus Žemutinės pilies Valdovų rūmų griuvėsius. Nugriovus rūmus, atsivėrė Katedros rytinis fasadas, lygus, be puošyboselementų, be langų, nes jų nereikėjo, kol greta iki nugriovimo stovėjo Valdovų rūmaiVilniečiai dar atsimena, kad ši koplyčiaiki praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečiobuvo nutinkuota ir nudažytabaltai, kad nesiskirtų nuo Katedros.Tačiau koplyčia buvo pastatyta pagalXVII a. italų architekto Matteo Castello(kituose šaltiniuose minimas jo sūnėnasarchitektas Konstantinas Tenkala)4Drėma, Vladas. Diletentizmasmus pražudys: [Interviu (kalbėjosiArvydas Juozaitis)] // Juozaitis, Arvydas.Tarp žmonių. – Vilnius, 1993. –p. 16–21.Nukelta į 16 p.


14 Mokslo Lietuva2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443)informacijos šaltiniaieMoDB.LT: Elektroninių moksloduomenų bazių atvėrimas LietuvaiEmilija BanionytėDalia Dlugoborskytė BudrienėAušra VaškevičienėŠiandien mokslininkai nebeįsivaizduojasavo veiklos be prieigosprie naujausios informacijos,kuri pasiekiama naudojantis moksloduomenų bazėmis. Dauguma Lietuvosmokslininkų jau atkreipė dėmesį įpadidėjusį duomenų bazių, prie kuriųgalima prisijungti tiek iš namų, tiek išmokslo institucijų, skaičių. Platesnėprieiga tapo įmanoma pradėjus įgyvendintiprojektą „eMoDB.LT: Elektroniniųmokslo duomenų bazių atvėrimasLietuvai“ (toliau – eMoDB.LT), kuriamfinansavimas skirtas iš Europos Socialiniofondo ir Lietuvos bendrojo finansavimolėšų. Sutartį dėl šio projektovykdymo praėjusių metų liepos 21 d.pasirašė Švietimo ir mokslo ministerija(ŠMM), Europos socialinio fondoagentūra (ESFA) ir Lietuvos moksliniųbibliotekų asociacija (LMBA).Projektas, kurio biudžetas 30 mln. Lt.,bus įgyvendinamas iki 2012 m. liepos21 d. Pagrindinės projekto veiklos irrodikliai pateikti 1 sąraše.Pastaraisiais dešimtmečiais atsiradusir plėtojantis elektroninei leidybai,mokslinės komunikacijos procesaitapo dinamiškesni. Mokslineiinformacijai rinkti ir apdoroti sukurtadaugybė naujų įrankių, padedančiųgreitai ir patogiai rasti informacijosšaltinius, reikalingus mokslinių tyrimųveikloms. Deja, ne visi vartotojaiyra pakankamai gerai susipažinę sumokslinės informacijos paieškos įrankiais,todėl neišnaudoja jų teikiamųgalimybių. Ne visi tyrėjai žino, kokiosjų srities duomenų bazės yra prenumeruojamosLietuvoje. Tai patvirtinoprojekto vykdymo metu atliktastyrimas „Mokslininkų ir kitų tyrėjųnaudojimosi elektroniniais mokslo informacijosšaltiniais ugdymo poreikioapimties ir sudėties mokslinį tyrimas“,kuris atskleidė, kad „tyrėjai ne visuometsugeba parengti efektyviausiąinformacijos paieškos strategiją,dažniausiai naudoja universaliusinformacijos paieškos įrankius. Dėlšių priežasčių atliekama paieška nėraefektyvi, o pasirinkti mokslinės informacijosšaltiniai – ne visada kokybiški.Tyrėjai per mažai naudojasispecializuotais mokslinės informacijospaieškos įrankiais, ne visuomet išnaudojaprenumeruojamų informacijosišteklių teikiamas galimybes“ 1 . Atliktasmokslinis tyrimas taip pat parodė, kadLietuvoje pasigendama sisteminių irkompleksinių mokymų, skirtų ugdyti1Tautkevičienė, Gintarė ir kt.Mokslininkų ir kitų tyrėjų naudojimosielektroniniais mokslo informacijosšaltiniais ugdymo poreikio apimtiesir sudėties mokslinis tyrimas: mokslostudija. Vilnius, 2010, p.163Mokslininkų mokymai Lietuvos žemės ūkio universitete2Tautkevičienė, Gintarė;Burbaitė, Loreta ir kt. Naudojimasiselektroniniais mokslo informacijosšaltiniais (duomenų bazėmis):mokomoji knyga [interaktyvus].Vilnius, 2010. Prieiga per internetą.ISBN 978-609-95149-1-8konkrečių mokslo sričių mokslininkųir kitų tyrėjų, taip pat studentų kompetencijasnaudotis elektroniniais moksloinformacijos šaltiniais.Vykdant projektą parengti naudojimosielektroniniais mokslo informacijosšaltiniais mokymo kursai, skirtiugdyti mokslininkų, kitų tyrėjų ir studentųkompetencijas naudotis elektroniniaismokslo informacijos šaltiniais,mokymo kursai bibliotekininkamsduomenųbazių administratoriams,skirti gebėjimams konsultuojant tyrėjusapie naudojimąsi duomenų bazėmisstiprinti bei elektroninių ištekliųnaujovėms pažinti. Visi mokymokursai yra laisvai prieinami internete 2 ,jais gali naudotis visi pageidaujantys.Mokymo kursais siekiama ženkliaipagerinti Lietuvos akademinėsbendruomenėsgebėjimus efektyviainaudotis internetoištekliais kasdieninėjemokslo ir studijų veikloje.Pirmoji mokymokursus išklausiusi tikslinėgrupė – bibliotekininkai-duomenųbazių administratoriai. Jie šių metųpavasarį mokėsi pagal visus paruoštusmokymosi modulius bei vieną specialųmodulį, kuris supažindino kursų klausytojussu duomenų bazių prenumeratosir jų administravimo ypatumais.Šios žinios yra labai reikalingos prenumeruojantduomenų bazes, renkantduomenų bazių panaudos statistiką irją analizuojant, maksimaliai pritaikantduomenų bazių sąsają savo institucijųvartotojams ir kt. Susidomėjimaskursais buvo didžiulis ir vietoje planuotų60 bibliotekininkų-duomenųMokymai Šiaulių universitetebazių administratorių buvo apmokyti84. Mokymai vyko Vilniuje, Kaune,Šiauliuose ir Klaipėdoje.Šį rudenį prasidėjo mokslininkų irkitų tyrėjų bei studentų mokymai. Projektenumatyta apmokyti 750 mokslininkųir kitų tyrėjų bei 250 studentų(magistrantų ir doktorantų). Tai ganaambicingas uždavinys, tačiau mūsųnuogąstavimai, kad nepavyks surinktigrupių, nepasitvirtino. Mokslininkaiir kiti tyrėjai noriai mokosi, kartais,jei grupės jau būna suformuotos, tenkaatsisakyti kai kuriuos priimti. Mokymamssudaryti palankūs mokymosigrafikai, mokymai dažniausiai vykstapo 4 akademines valandas dvi dienas.Iš viso mokymams skirtos 8 akademinėsvalandos. Mokymai vyksta aukštųjųmokyklų infrastruktūroje Vilniuje,Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.Daugiausia projekto lėšų skiriamaelektroninių mokslo duomenų baziųprenumeratai. Projekte numatyta užprenumeruoti60 elektroninių moksloduomenų bazių (2 sąrašas) bei įsigyti5 elektroninius archyvus (3 sąrašas).Didžiąją dalį duomenų bazių bibliotekos(per LMBA arba individualiai)jau prenumeravo iki projekto pradžios.Šiuo metu jau užprenumeruotos57 elektroninės mokslo duomenų bazės,įsigytas 1 elektroninis archyvas.Užprenumeruotomis duomenų bazėmisir jų archyvais galima naudotislicencinėse sutartyse išvardytoseinstitucijose ir per Lietuvos virtualiąbiblioteką (LVB http://www.lvb.lt/).Projekto metu bus ne tik pratęstajau naudojamų duomenų bazių prenumerata,bet ir padidintas prenumeratoriųskaičius: prieiga bus užtikrintane tik toms institucijoms, kurios jasprenumeravo, bet ir institucijoms, kuriosdėl komplektavimo lėšų trūkumoduomenų bazių prenumeruoti neįstengė.Visgi ribotas projekto biudžetasneužtikrins prieigosprie visų duomenųbazių visoms pageidaujančiomsinstitucijoms.Itin brangiasduomenų bazes, tokiaskaip IEEE/IETElectronic Library, ISIWeb of Science, ScienceDirect, Wiley-Blackwell ir kt., planuojamaprenumeruoti toms institucijoms,kuriose jų poreikis ir panauda yradidžiausi. Suprantama, daryti atrankąyra sudėtinga, todėl galutinis sprendimasdėl duomenų bazių yra suderintassu Lietuvos mokslo taryba.Vartotojai duomenų bazėmis pageidaujanaudotis ne tik bibliotekose irinstitucijose, kuriose dirba ar mokosi,bet ir namuose. Ne visos duomenųbazės suteikia prieigą prie prenumeruojamųel. išteklių nuotoliniams vartotojams(prieigai iš namų ar kitosvartotojui patogios vietos) naudojantduomenų bazės leidėjo suteikiamusslaptažodžius, dar mažiau jų leidžiaslaptažodžius generuoti pačioms bazęprenumeruojančioms bibliotekoms.Sprendžiant šią problemą, projekte yranumatytos lėšos programinės įrangoslicencijai. Įgyta programinė įranganumato vartotojų autorizaciją ir suteikiagalimybę prenumeruojančios


2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443) Mokslo Lietuva 15institucijos vartotojams naudotisprenumeruojamais elektroniniais ištekliaisne tik institucijose, bet ir kitosevartotojams patogiose vietose.Mokslininkai ir kiti tyrėjai dalyvaujamokslinės komunikacijos procesuose,rengia pranešimus konferencijoms,straipsnius ir kitas publikacijas. Informacijaiapdoroti ir panaudoti publikacijųrengimui, sudarant literatūros sąrašusnumatyta įsigyti bibliografinių nuorodųtvarkymo įrankio licenciją. Tokie bibliografiniųįrašų tvarkymo įrankiai yra labaipopuliarūs užsienyje. Lietuvos moksloir studijų institucijos – LMBA narės –iki š. m. gruodžio 31 d. turi galimybętestuoti ir įvertinti RefWorks programą,o iki 2011 m. birželio 11 d. EndNoteprogramą. Bibliografinių įrašų tvarkymoprogramos leidžia išsisaugoti reikalingusbibliografinius įrašus, nuorodas įvisateksčius straipsnius, juos tvarkyti,grupuoti pagal įvairius požymius, į rengiamątekstą įterpti cituojamus šaltinius,automatiniu būdu generuoti ir, jei reikalinga,atsispausdinti literatūros sąrašusnaudojant įvairius citavimo stilius.Viso projekto metu bus renkamaduomenų bazių ir archyvų panaudosstatistika, atliekama jos analizėir nuolatinis panaudos monitoringas.Stebėsime, ar projektui atrinktosduomenų bazės yra būtent tos,kurios reikalingiausios mūsų šaliesmokslininkams. Naujausią informacijąapie projekto vykdymo eigą galiterasti projekto interneto svetainėje.1 sąrašas. Pagrindinės projektoveiklos ir rodikliai.• Naudojimosi elektroniniaismokslo informacijos šaltiniaismokymo moduliųparengimas [10];• Mokslininkų ir kitų tyrėjųkompetencijų naudotiselektroniniais moksloinformacijos šaltiniais ugdymas[750];• Studentų (magistrantų ir doktorantų)kompetencijų naudotiselektroniniais mokslo informacijosšaltiniais (duomenų bazėmis)ugdymas [250];• Bibliotekininkų-duomenų baziųadministratorių kompetencijųkonsultuoti apie naudojimąsi duomenųbazėmis ugdymas [60];• Elektroninių mokslo duomenųbazių prenumerata [60];• Elektroninių archyvų įsigijimas[5];• Bibliografinių nuorodų ir straipsniųtvarkymo įrankio licencijosįsigijimas [1];• Programinės įrangos nuotolineiprieigai prie duomenų bazių turiniolicencijos įsigijimas [1].2 sąrašas. Projekto lėšomis planuojamosprenumeruoti duomenųbazės / paketai (*pažymėtos naujos,iki šiol Lietuvoje neprenumeruotosduomenų bazės).• ACM Digital Library*• ACS (American Chemical Society)• American Institute of Physics irAmerican Physical Society• Annual Reviews• Atla Religion database with AtlaSerials• BMJ Clinical Evidence ir BMJJournals• Cochrane Library• Computers & Applied SciencesComplete (per EBSCOPublishing sąsają)• EBSCO Publishing(eIFL.net duomenųbazių paketas – 10 duomenųbazių)• EconLit with FullText (per EBSCO Publishingsąsają)*• EDP Sciences*• Education Research Complete (perEBSCO Publishing sąsają)• Emerald Engineering• Emerald Management eJournals• Environment Complete (perEBSCO Publising sąsają)• Global Market Indicators Database• Humanities International Complete(per EBSCO Publishing sąsają)• IEEE/IET Electronic Library• Institute of Physics Publishing• JSTOR Collections• Lippincott Williams & WilkinsCustom (LWW) (per OVID sąsają)• Literary Reference Center (perEBSCO Publishing sąsają)• MD Consult• Nature Publishing• Oxford Journals Online• Project Muse*• PsycARTICLES• SAGE Journals Online• Science Direct• Science Online*• SocINDEX with full-text (perEBSCO Publishing sąsają)• SourceOECD• SportDiscus with Full text (perEBSCO Publishing sąsają)• SpringerLINK• Taylor & Francis*• Web of Science, Journal CitationReports, ISI Proceedings• Wiley-Blackwell3 sąrašas. Projekto lėšomisplanuojami prenumeruoti duomenųbazių archyvai.• Annual Reviews• Emerald / Emerald Engineering• Institute of Physics Publishing• Science Online• SpringerLINKIškiliai pažymėtas jubiliejusVilniaus Adomo Mickevičiausbibliotekai – 60 metųAtkelta iš 6 p.Dvaro folkloro ansamblis (vedėja Janina Bukontaitė)muziejui, tačiau rizikuočiau. Paveikslasdulkėtų užmirštas saugyklose. Todėlsveikindamas Vilniaus apskrities AdomoMickevičiaus viešąją biblioteką suįkūrimo 60-mečiu, jai dovanoju savopaveikslą ,,Važis“. Viliuosi, kad jis patikslankytojams ir primins jiems tuoslaikus, kai Trakų gatvele važinėjo bričkos,karietos, kad tai buvo pagrindinėssusisiekimo priemonės Vilniuje. Tapydamasjį įsivaizdavau, kad svečiai ir į šįpastatą tokiomis transporto priemonėmisatvažiuodavo, kuriame šiandienįsikūrusi biblioteka“. Padėkos žodžiusuž meno parodų rengimą, kūrinių beižinių apie meną ir kūrėjus puoselėjimąbibliotekos darbuotojams tarėJonas Varnas, Aldona Dobrovolskienė,Ramonas Borisovas ir kiti dailininkai,o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos(LMTA) studentas GediminasGutauskas, dainininkė Agnė Sabulytė(mecosopranas) ir Birutė Asevičiūtė(fortepijonas) atliko meninę programą„Nukelk man saulę“.Lapkričio 30 dieną jubiliejiniųbibliotekos renginių programą užbaigsAustrų literatūros skaitykloje numatytasSkaitytojų klubo narių susitikimassu rašytoju, prozininku ir dramaturguMarium Ivaškevičium, kuriame busaptarta jo pjesė „Mistras“.Vis dėlto plačiausiai A. Mickevičiausbibliotekos 60-metį spalio 29 dienąVilniuje minėjo Rytų Lietuvos irAlytaus rajonų savivaldybių viešųjųbibliotekų, šio regiono skaitytojų atstovai,šalies didžiosios mokslinės bibliotekosir kiti svečiai, vakaronės „Bičiuliųsusitikimas“ metu. Tą dieną, pirmiausiaper pietus, šv. Mikalojaus bažnyčiojebuvo išklausytos šv. Mišios už bibliotekąir jos darbuotojus. Paskui Didžiojojebibliotekos skaitykloje prasidėjo teatralizuotasvakaras „Grafienės Vilgockosdvare“ (scenarijaus aut. ir rež. AldonaJeleniauskienė, dail. Kristina Karvelytė,organizatorė Rūta Skorupskaitė). Šįkartį dvarą rinkosi bibliotekos darbuotojaiir kviestiniai svečiai: Kultūrosministras Arūnas Gelūnas, Lietuvosnacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniausuniversiteto, Aklųjų, Medicinos,Technikos bibliotekų vadovai, Alytausir Kauno apskričių, Rytų Lietuvos –Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų,Švenčionių, Ukmergės, Vilniaus rajonoir Vilniaus miesto savivaldybių viešųjųbibliotekų atstovai. Iš viso vakaronėjeVilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos saugotojas Petras Zurlys skelbia„dėkavones“ jos tvarkytojamsdalyvavo per 100 bibliotekos darbuotojųir bičiulių.Vakaronės metu tarsi iš naujo atgimėkadaise viename iš istorinių bibliotekosstatinių gyvenusi iškili grafienėVilgocka (akt. Virginija Kochanskytė)ir jos svita: dvaro valdytojas (akt. PetrasVenclovas), jaunasis poetas AdomasMickevičius (akt. Gediminas Gutauskas),dvaro kapela (folkloro ansamblis„Ūla“, vad. Janina Bukontaitė). Vėliaujų gretas papildė ir Dvaro bibliotekossaugotojas (direktorius Petras Zurlys),o su juo – dvaro ekonomė, tarnai ir tarnaitės,siekiantys besąlygiškai įvykdytivisus grafienės priesakus, ypač – dvarepastatyti naują Biblioteką, kasmet jaiskirti vis daugiau „grašių“ naujomsknygoms pirkti ir aprūpinti visais reikalingaisperiodiniais leidiniais...Iš įvairių dvaro „pavietų“ į vakaronęsusirinkę svečiai nuolankiaisveikino Dvaro biblioteką ir jos globotojus.Palinkėjęs geresnių laikųbibliotekai, Kultūros ministras įteikėpadėkos raštus jos darbuotojomsKristinai Karvelytei, Ritai Paliukaitei-Medeckienei,Irenai Prūsienei,Nijolei Sisaitei, Rūtai Skorupskaitei irAlvydai Skuodytei. Aukštai „Dvaro bibliotekos“veiklą ir bendradarbiavimoryšius vertino kiti kalbėję „pavietų“žmonės: Vilniaus pavieto vardu –Genutė Dapkevičienė (Elektrėnai),Alytaus apskrities bib-liotekos – Eitaras-KazimierasKrupovičius (Varėna),Kauno apskrities bibliotekos – AstaNaudžiūnienė (Kaunas), Lietuvosnacionalinės Martyno Mažvydobibliotekos – Algirdas Plioplys, Vilniausuniversiteto bibliotekos – IrenaKrivienė, Lietuvos technikos bibliotekos– Kazys Mackevičius, LMAVrublevskių bibliotekos – Sigitas Narbutas,Medicinos bibliotekos – SalvinijaKocienė (visi Vilnius), Ukmergėssavivaldybės bibliotekos – Rasa Griškevičienėir kt.Dvaro bibliotekos saugotojas PetrasZurlys, dabar vos spėjo suktis irsušilęs priiminėti kolegų bei grafienėsdvaro svečių dovanas, dėkoti visiemsuž išskirtinį dėmesį ir pagarbą bibliotekai.Vėliau jis ir pats paskelbė 13direktoriškų „dėkavonių“ už deramątarnybą bibliotekai, kurias su tarnaisįteikė visiems skyriams.Nemažą dalyvių šurmulį sukėlė įjubiliejinį vakarą susirinkusių bičiuliųsukurti ir pergamento lapuose „išguldyti“individualūs palinkėjimai Dvarobibliotekai, ypač – viešas jų skaitymas.Pakiliai suskambo tradicinė „Ilgiausiųmetų“ daina, buvo ir bendrų suetnografinio „Ūlos“ ansamblio šokėjais„tuncių“, ir kitokių XIX-XX a.pradžios įsismaginusios grafienės irkitų dvaro ar pavietų ponių bei bajorųišdaigų ir „balabaikų“. Nestigojiems išradingumo, žaismingumo irvisokių „čiūdų“ bei kitokių „išsidirbinėjimų“...Neatsitiktinai miesto žmonės ilgaišnekėjo, kad tą vakarą „GrafienėsVilgockos dvare“ žibintai negesę ikipat vidurnakčio – juk 60 metų Dvarobibliotekai esą ne juokai! Kiti gi,miestelėnai, vien tik juokėsi iš jų, mojoranka ir sakė, kad tai – vien nepagrįstasprasimanymas, melas ir tušti tauškalai!Esą jie patys aiškiausiai regėję, jogšviesa tą vakarą liepsnojusi visiškaine iškilios ponios grafienės Vilgockosdvaro rūmuose, o iki pat išnaktų švietęVilniaus apskrities Adomo Mickevičiausviešosios bibliotekos pastatolangai... Kas besupaisys dabar visas taspaikas miestelėnų šnekas!?Gedimino Zemlicko nuotraukos


16 Mokslo Lietuva2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21(443)dvasia ir medžiagaValdovų rūmai buvo atstatomi kaipLietuvos valstybingumo simbolis (2)Prūsų pietų ir rytų korpusų išorės fasadas, t. y. rūmų pietryčių kampas J. Oziemblausko litografijoje 1840 m.Akivaizdus skirtumas, kaip šis kampas pavaizduotas J. Oziemblausko litografijoje ir koks jis yra, anot klaidingo V. Drėmosinterpretavimo, P. Smuglevičiaus piešinyjeAtkelta iš 13 p.projektą iš švediško smiltainio. 1636 m.koplyčioje iškilmingai buvo perlaidotaskaralaitis Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras,miręs 1484 m. kovo 4 dienąGardino pilyje. Tai štai su šia koplyčiaprasidėjo bėdos. Iššutusį smiltainįpamatų zonoje kas dveji treji metaireikėdavo remontuoti. Statybininkai įsuirusias vietas prikrėsdavo cementoskiedinio, užglaistydavo ir nudažydavobaltai, kaip nudažyta visa Katedra. Tačiaucemento struktūra – visai kitokianegu smiltainio. Šis porėtas akmuo„kvėpuoja“, o cemento kristalai vandensnepraleidžia, todėl po keleriųmetų visas luobas atšokdavo ir tekdavolopyti iš naujo.ML. pasak V. Drėmos, tipiškas diletantizmas.N. Kitkauskas. Žiūrėkime, kasvyko toliau. Buvo pasitelkti restauratoriai,kurie važinėjo po užsienį, domėjosi,kaip panašūs objektai konservuojamikitose šalyse. Tuo metu dirbau2010 m. Mokslo Lietuva vykdo projektąMokslui, visuomenei ir kultūrai.Siekdama populiarinti laikraštyjepublikuojamą medžiagą redakcijaleidžia naudotis publikacijomis tol,kol Spaudos, radijo ir televizijos rėmimofondas rems minėtą projektą.prie kitų Katedros objektų, daugiausiaiteko tyrinėti požeminę dalį, rūsius,pamatus ir pan. Gavau užduotį pasidomėti,ką būtų galima daryti su Šv. Kazimierokoplyčia. Skaitome MykoląHomolickį (1791–1861), kuris žurnale„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“1840 ir 1843 m. paskelbė straipsnį apieŠv. Kazimiero koplyčią. M. Homolickisir vilniečiai sielojosi, kad 1820 m. carovaldžios įsakymu koplyčios fasadaibuvo nudažyti baltai. Tai tas pats, kaipauksinį daiktą nudažyti bronziniaisdažais – tai vertybės sumenkinimas, –rašė M. Homolickis.Įsigilinę įkitus istorijosšaltinius, patyrinėjępačiąŠv. Kazimierokoplyčią, priėmėmesprendimąatkurti jospradinį vaizdą.Paminklų restauravimotrestodirektorius RomualdasVytautasKaminskasjau buvo važinėjęspo VakarųVokietiją, matė,kaip panašiuspaminklus restauruojavokiečiai.Nutartapasinaudoti šiapatirtimi. Paėmėmegabalėlįkoplyčios švediškosmiltainio, nusiuntėme į VakarųVokietiją, vokiečiai laboratorijojenustatė akmens poringumą,kitus parametrus, o paskui padarėatitinkamą mišinį, kurio savybės yratapačios švediškam smiltainiui. Padarėmeviską, ką reikėjo – gavomemineroso (restauravimo medžiagos)ir pradėjome koplyčios fasado atidengimodarbą.Mūsų pastangos sukėlė didelįV. Drėmos nepasitenkinimą. Jis musapkaltino klasicistinės Katedros visumosžalojimu, architekto LaurynoAtkurtų rūmų vakarų korpuso atikas virš trečio aukštoGucevičiaus architektūros darkymu.Priminiau, kad L. Gucevičius mirė1799 m., o Šv. Kazimiero koplyčiosišorės išlyginimo, jos fasado nudažymoimtasi po 20 metų. PasirėmiauM. Homolickiu: koplyčios užtinkavimas– tai kilnios medžiagos profanavimas.Tai padaryta prieš L. Gucevičiausvalią.ML. Profesionalų ginčas, kai nuomonėsišsiskiria – visai natūralus dalykas betkurioje kūrybinėje veikloje.N. Kitkauskas. Daugiau pavažinėjępo pasaulį, matome, kad būtent šitaipir reikėjo elgtis, kaip kad padarėme suŠv. Kazimiero koplyčios išore. M. Homolickioir jo bendraamžių atmintyjedar buvo išlikęs pradinis Šv. Kazimierokoplyčios išorinis vaizdas, todėljis taip sielojosi, kai tas vaizdas buvopakeistas.2009 m. gruodį mirė vienas žymiausiųlietuvių kilmės lenkų menoistorikų, Popiežiaus Jono Pauliaus IILiublino katalikiškojo universitetoprofesorius Ježis Lileika (Jerzy Lileyko,1932–2009). Jis visada pabrėždavo esąsLietuvos Didžiosios Kunigaikštystėspilietis, lietuvis, o lenkai jį vadino Lenkijosmeno istorijos patriarchu. JežisLileika, 2009 m. liepos 6 d. Vilniujedalyvavęs atstatytų, bet neįrengtų LDKValdovų rūmų simbolinėje atidarymoceremonijoje, kalbėjo: „Dabar kaikam dėl atstatomų Valdovų rūmų kylaįvairių prieštaringų minčių, bet praeis20–30 metų ir niekam iš atvykėlių netį galvą nešaus, kad tie rūmai atstatyti.Jiems atrodys, kad tai per amžius stovintysmūrai“.Bus daugiauKalbėjosi Gediminas ZemlickasLietuviškųekslibrisų parodaKazachstaneNaujoje Kazachstano nacionalinėjeakademinėje bibliotekojelapkričio 18 dieną atidarytapirmoji šioje šalyje ekslibriso paroda.Mažosios grafikos meno tradicijaskazachams pristatė Lietuvos ambasadosKazachstane ir Lietuvos dailininko,ekslibriso tradicijų kūrėjo ir puoselėtojo,tarptautinių Vilniaus konkursųir parodų rengėjo Alfonso Čepauskobendras projektas.A.Čepausko sudarytoje ekspozicijojepateikiama daugiau kaip šimtasoriginalių mažosios grafikos kūrinių,kurie skirti įvairiems Lietuvos istoriniamsir politiniams įvykiams beiiškilioms asmenybėms. A. Čepauskobibliotekai padovanoti katalogai irknygos apie lietuvišką ekslibrisą papildėpernai pradėtą Lietuvos leidiniųskyrių.Didelį kazachų susidomėjimą sukėlėlietuvių grafikų kūriniai iš ciklų„Baltijos kelias 89“, „Žalgiriui – 600“ir „Lietuvos kariuomenė“. Svarbūsparodos akcentai – ekslibrisai, skirtiMikalojaus Konstantino Čiurlionio irČeslovo Milošo jubiliejams.Rengiant parodą Lietuvos ambasadosKazachstane diplomatai Nacionalinėsbibliotekos vadovams irspecialistams papasakojo apie knygosženklo istoriją ir tradicijas Lietuvoje,davė patarimų apie ekslibriso konkursųrengimą ir knygos ženklo populiarinimobūdus. Kazachstane ekslibrisas yramažai žinomas.Ekspoziciją numatoma pristatytiir Astanos Levo Gumiliovo Eurazijosuniversitete, taip pat Almatos, Karagandosir Pavlodaro miestų centrinėsebibliotekose.Parodos atidarymo metu didžiausiojeKazachstano bibliotekoje Kazachstanokultūros viceministras AskarasBuribajevas pabrėžė, kad ši parodaleidžia kazachams plačiau susipažintisu Lietuva, kuri po pusantro mėnesio išKazachstano perims pirmininkavimąEuropos saugumo ir bendradarbiavimoorganizacijai (ESBO).Lietuvos RespublikosUžsienio reikalų ministerijosryšių su visuomene skyriusAtsiprašomeautoriaus ir skaitytojųAtsiprašome už dviprasmybę, kuriatsirado maketavimo metu MoksloLietuva 19 Nr. Alberto Ruzgo straipsnyje„Keletas pastabų dėl visuotinėslietuvių enciklopedijos“ (11 p.). Penktojepastraipoje nuo apačios, antrassakinys turėtų skambėti taip: 1927 m.rudenį socialdemokratai, liaudininkai ireserai surengė sukilimą Tauragėje, Alytuje,Kėdainiuose, Raseiniuose. 1929 m.metais studentai eserai Kaune surengėpasikėsinimą į Augustiną Voldemarą(1883–1942).„Mokslo Lietuvos“ redakcijaVyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasStilistės Živilė Račkauskienė, Eglė NešukaitytėDizainerė Giedrė SperskaitėPatarėjai: Antanas Kulakauskas, Jonas Puodžius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavičiaus g. 6, 01118 VilniusEl. paštas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.Laikraštis internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuvaRedakcija gerbia savo autorių nuomonę ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.Perspausdinant ar naudojant laikraščio „Mokslo Lietuva“ ir jo internetinio puslapiohttp://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva paskelbtą medžiagą būtina nuoroda į „MoksloLietuvą“. Laikraštis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.ISSN 1392-7191LeidžiaUAB „Mokslininkų laikraštis“SL Nr. 169SpausdinoUAB „Sapnų sala“S. Moniuškos g. 21, 2004 VilniusTiražas 550 egz.

More magazines by this user
Similar magazines