2010 m. - VšĮ Tautinių bendrijų namai

arų sklypą (kitur jis buvo mažesnis),lengviau pasistatyti namą. Be to, trūkodarbo jėgos. Todėl vadovai mielaipriimdavo atvykusius. Rusų kalbapradėjo dominuoti šioje Lietuvosteritorijoje. Vietoj lenkiškų mokyklųėmė kurtis rusiškos. 1974 m. mokiniųskaičius lenkiškose mokyklosetesudarė tik keturis procentus nuovisos respublikos mokinių skaičiaus,o 1989 m. – tik du proc. Tai reiškia,kad lenkiškose mokyklose mokėsitik dešimt tūkstančių mokinių.- Kaip atgimė lenkiškos mokyklos,atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę?- Po Nepriklausomybės atkūrimolenkiškos mokyklos pradėjo dinamiškaiaugti. Tai trečias šių ugdymo įstaigųistorijos periodas. Nuo 1990 m.mokinių skaičius jose kasmet didėjovienu tūkstančiu. Žinoma, tasdidėjimas turėjo vieną kartąsustoti. Nuo 1994 m. mokiniųskaičius lenkiškose mokyklosepradėjo mažėti. Pavyzdžiui,mokyklą baigdavo pusantrotūkstančio mokinių, o pirmokųateidavo vienas tūkstantis.Tokiu būdu mokinių skaičius nuoketurių proc. anksčiau sumažėjo ikitrijų proc. dabar, o lenkų tautybėsgyventojų mūsų šalyje yra 6,7 proc.Išeina, kad kas antras lenkų šeimosvaikas eina į lenkišką mokyklą.- Knygoje daug rašoma apiejūsų draugiją...- Lietuvos lenkų mokyklų mokytojųdraugija „Macierz szkolna“įkurta prieš dvidešimt metų, 1990 m.lapkričio 11 d. Data sutampa suLenkijos Nepriklausomybės diena.Ši organizacija žinoma dar nuo1905 m. Rašytojas Henrikas Senkevičiusbuvo vienas šios draugijos kūrėjų.Tada ji vadinosi „Polska macierzszkolna“. Ji dirbo visą švietėjišką,edukacinį darbą. Vilniuje draugijabuvo įkurta 1915 m. ir gyvavo iki1930 m.Mūsų darbas – padėti mokykloms,mokytojams, vaikams puoselėtisavo kultūrą, švietimą. Nuopirmųjų dienų mes rūpinomėsvadovėlių lenkų kalba leidyba, mokytojųpasiuntimu į kursus, mokiniųišvažiavimu į vasaros stovyklas Lenkijojeir t. t.Rengiame konkursus, kurie skatinamokyklų bendruomenių, mokytojų,mokinių aktyvumą, siekimątobulėti. Juose dalyvauja visosmokyklos. Konkurso „Geriausiamokykla – geriausias mokytojas“ pagrindinisvertinimo kriterijus – mokiniųįstojimas į aukštąsias mokyklas.Vyksta moksleivių teatrų, skaitovų,lenkiškos dainos, lietuvių kalbosdiktanto ir kiti konkursai, rašytojų,visuomenės veikėjų gyvenimo datų,tautinių švenčių minėjimai.Padedame mokykloms gerintimaterialinę bazę, diegti į mokymoLenkiškos ugdymo įstaigos turi reikalingątechninę bazę, gerų mokytojų. Mokiniųžinios yra aukšto lygio. Apie 80 proc. mūsųabiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Taidaug. Nėra abejonių, kad šios mokyklos turivisas galimybes ir toliau gyvuoti.procesą naujas technologijas. PirmiejiRespublikoje gavome iš Kanadoslenkų aštuonias tonas kompiuteriųir kompiuterinės įrangos. Kiekvienalenkiška vidurinė mokykla tada gavopo 5 – 7 kompiuterius. Tuo laiku taibuvo naujas dalykas.- Kokias problemas šiandiensprendžiate?- Mus jaudina būsimas naujasŠvietimo įstatymas. Jo priėmimas,kaip žinoma, atidėtas rudeniui.Projekte yra viena pataisa, kurią mesaiškiai vadiname diskriminacine. Jojepažymima, kad tose vietovėse, kuriosemokymas vykdomas dviem artrim kalbomis ir neužtenka mokiniųvienuoliktai klasei sukomplektuoti(vienuoliktai klasei komplektuotireikia dviejų paralelinių klasių),tada steigėjas įpareigojamas išlaikytivienuoliktą klasę valstybine mokomąjakalba. Aš ne prieš, kad būtųŠ V I E T I M A Sišlaikyta klasė valstybine mokomąjakalba, bet reikia sudaryti sąlygaskomplektuoti vienuoliktą klasę irlenkų ar rusų mokomosiomis kalbomis.Pavyzdžiui, Maišiagaloje veikialenkiška mokykla, kuri turi lenkiškųir rusiškų klasių. Yra ir mokyklalietuvių mokomąja kalba. TačiauMaišiagaloje negalima sukomplektuotidviejų paralelinių klasių jokiamokomąja kalba. Tokių vietoviųyra daug. Tai reiškia, kad mokiniai,baigę dešimt lenkiškos ar rusiškosmokyklos klasių, bus priversti eitimokytis į vienuoliktą klasę lietuviųmokomąja kalba.- Ką Jūs siūlote?- Mes pateikėme alternatyvą.Tose vietovėse, kuriose mokymasvykdomas dviem ar trim kalbomis,mokiniai dalinami į du ar tris srautus.Tada mokinių skaičių vienuoliktaiklasei siūlome sumažintiper pusę nuo nustatyto visomsšalies mokykloms. Tokiu būdubus galima išlaikyti tautiniųmažumų mokyklas su mažesniumokinių skaičiumi. Taipyra daroma Europos šalyse,kuriose yra tautinių mažumų mokyklų.Pavyzdžiui, Lenkijoje lietuviškosemokyklose vienai klasei sukomplektuotireikia penkiolikos mokinių. OPunske vienoje lietuviškoje klasėjegali būti septyni mokiniai.Jeigu bus priimta minėta pataisa,tai iš keturiasdešimt lenkiškų viduriniųmokyklų, dabar esančių PietryčiųLietuvoje, galėtų toliau dirbtitik trylika. Taip būtų apribojamavaikų teisė gauti vidurinį išsilavinimągimtąja kalba, ką garantuoja mūsųįstatymai.- Kas dar Jus jaudina? Kaip dėlvadovėlių?- Dėl kitų problemų galima gyventi.Vadovėliams leisti mūsų draugijakooperuoja pinigus (priminsiu,kad Švietimo ir mokslo ministerijavadovėlių leidyba neužsiima). Ne iškarto užsakome dešimt pavadinimųvadovėlių, o kasmet – po du tris.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 10 N r . 3 (34)13