Sei mo rū muo se Sei mas neats tos nuo A.Va lan ti no - Diena.lt

TODĖL, KAD ESU VILNIETISTodėl, kad esu vilnietis Trečiadienis, vasario 3 d., 2010 m. nr. 22 (678) diena.lt1,50 LtSo cia liai rem ti nivil nie čiai pra šobu tų be pa to gu mų.Mies tas 3p.Sei mo eti kos sar gaiieš ko L.Di niaus biu ro,ku rio nie kas ne ma tė.Lie tu va 4p.Eli ti nė je Ber ly no jė zuitųgim na zi jo je ka ra liavoku ni gai pe do fi lai.Pasaulis 12p.Vi si kasti sniego!Rei kė tų ra šy ti dve je tąsu pliu su.Taip Sau lė ly džioko mi si josdar bą įver ti novers li nin kasBro­nis­lo­vas ­Lu­bys.5p.LIETUVa 4p.„Vel nio va ry mas“Sei mo rū muo seVa kar Sei mo rū muo se skam bė jog o t ų i r m e t a l o m u z i k a , d e m o n s t­r u o t o s k r a u j o i r s m u r t o k u p i n o ss c e n o s , g a r s i a i k a l b ė t a a p i e m i s t i ­k ą , e g z o r c i z m ą , s a t a n i z m ą . P a r l a ­m e n to r ū mu o s e k a r a l i a vo v i e n a sž i n o m i au s ių Va t i k a n o d e m o n o l o ­g ų , p r a n c ū z ų k u n i g a s B e n o î t D o ­m e r g u e .• Įran kiai: vil nie čiai pri si mi nė pa tik rin tą prie mo nę – kas tu vus. Tomo Raginos nuo tr.Šį kar tą tik rai nie kas iš ša lies ne pa dės –su pra to vil nie čiai ir grie bė si kas tu vų.Ne tu rin tys lai ko ar no ro kie me kas tuvaispa tys mo juo ti, var žo si, kas pir mesnisnu si sam dys snie go va ly mo ma ši ną.Jūrat ė Žuo ly t ėj.zuolyte@diena.ltKi bo į dar bąNau ja sa vai tė vil nie čiams pra si dėjoau to mo bi lių spūs ty se. Pa si nervinę, iš keiks no ję ne va ly tus ke lius,mies tie čiai įsi ti ki no sa vo kai liu: šiąžie mą kie mų tik rai nie kas ne va lys.Ne pa si rū pin si pa ts – klam po si perpus nis, kaip tik su ge bi.Atė jo me tas iš rū sių ar bal ko nųiš si neš ti pri mirš tus kas tu vus –ant ra die nio ry tą jais be si dar buojančių at si ra do ko ne prie kiek vienoslaip ti nės. Daž nas ne lau kia netme ro pa ra gi ni mo rink tis į šeš tadieni nę snie go ka si mo tal ką.„Mies tas tvar ko mas vi so misiš ga lė mis, bus nu va ly tos pa grindinės gat vės ir įva žosį kie mus, ta čiau la bai2Nuo mo Nės 6p.Sei mas neats tosnuo A.Va lan ti no„Toyo tų“ sa vi nin kams – ne ri mo die nos 8p.

2miestasVar vek liai – negy ven to jų rei ka lasDo vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.ltVil nie čiai ra gi na mi grieb ti į rankaskas tu vus ir kop ti ant sto gų,kad snie gas jų ne spaus tų. Ta čiauvar vek lių siū lo ma ne lies ti – taipa vo jin ga.Gau sus snie gas ke lia pa vo jų daugiabu čiams. Jau da bar jų sto gaipa deng ti sto ru sluoks niu, o sinopti kai ža da, kad dar snigs. Jeina mų sto gai ne bus va lo mi, neatlaikę snie go ma sės jie ga li įgriū ti.Lie tu vos dau gia bu čių na mų savinin kų bend ri jų fe de ra ci jos preziden tas Juo zas An ta nai tis at kreipėdė me sį, kad di des nis pa vo jusgre sia se niems blo ki niams daugiabu čiams, ku rių konst ruk ci josjau ge ro kai su si dė vė ju sios ir neto kios at spa rios.Kęstutis Umbrasas:Jei žmo nės pa tys imskar tis ant sto gų, kaspa skui juos gau dys.Sto gų va ly mu tu rė tų rū pintisna mo ad mi nist ra to rius ar babend ri ja, jei to kia įsteig ta. Ta čiauJ.An ta nai tis gy ven to jams pa ta riasa vo tur tu ir sau gu mu rū pin tispa tiems. „Ad mi nist ra to riaus paskirtas na mo va dy bi nin kas administ ruo ja ko kių 50 na mų. Natūra lu, jog vi siems vie nu me tujis ne ga lės or ga ni zuo ti, kad bū tųnu va ly ti sto gai. To dėl bu tų sa vininkai ne tu rė tų kliau tis ki tais irlauk ti ad mi nist ra to riaus. Pa tarčiauim ti kas tu vus ir už li pus antsto go jį nu si va ly ti“, – re ko mendavo J.An ta nai tis.Jei na mo sto gas įlūž tų, ža lą turėtų at ly gin ti dau gia bu tį ad ministruo jan ti įmo nė. „Ta čiau viskąap mo ka ga lu ti nis var to to jas.Ad mi nist ra to rius iš gy ven tojųpaims pi ni gus už re mon tą irtik vė liau bu tų sa vi nin kai ga lė tųnuo sto lius iš siieš ko ti per teis mąir reg re so tvar ka kom pen sa ci josiš si rei ka lau ti iš ad mi nist ra toriaus,nes jis neuž tik ri no sau gausna mo eksp loa ta vi mo“, — aiš ki noJ.An ta nai tis.Jis at krei pė dė me sį, kad gy ventojai, už si mo ję pa tys nu si va ly tisto gus, tu rė tų lai ky tis sau gos taisyklių. Pir miau sia pa ta ria ma te ritori ją ap si tver ti įspė ja mą ja juosta,kad me tant nuo sto go snie gąjis ko nors ne su žeis tų.Nuim ti pa tiems var vek lių J.Antanai tis ne siū lo. Tai – ne tik ri zikinga, bet ir rei ka lau ja spe cia liostech ni kos. „Nu ka bin ti var vek liussu dė tin ga. Pats žmo gus neuž lipsir ne nu dau žys. Na mo ad mi nistrato rius tu rė tų iš kvies ti spe cia liątech ni ką ir var vek lius pa ša lin ti.Jei ad mi nist ra to rius to ne pa da rytų,o var vek lis nu kris tų kam norsant gal vos ir su žeis tų, at sa ko mybėuž tai grės tų ad mi nist ra toriui“,– kal bė jo Lie tu vos dau giabučių na mų sa vi nin kų bend ri jųfe de ra ci jos pre zi den tas.Įmo nės „Se na mies čio ūkis“ direkto rius Kęs tu tis Umb ra sas nesuti ko su J.An ta nai čio nuo mo neir sa kė ne drį sian tis žmo nių va rytiant sto gų.„Per daug grės min ga. Mū sųdar buo to jai dir ba pri si ri šę diržais.Jei žmo nės pa tys ims kar tisant sto gų, kas pa skui juos gau dys.Yra spe cia li įran ga ir žmo nės, kuriedir ba. Čia imp ro vi za ci joms nevie ta“, – kal bė jo K.Umb ra sas.Jis pa ti ki no, kad „Se na mies čioūkis“ rū pi na si ir dau gia bu čių stogais,ir var vek liais.„Kai kur ne tgi sam do me pro fesiona lius al pi nis tus, kad nu dau žytų,juk tai mū sų pa rei ga. Kas bus,jei žmo gui ant gal vos už kris... Tačiaupro ble ma ne var vek liai. Kaipra si de da at ly dys ir vis kas tirpsta,nė ra kur iš si nuo mo ti bokš te lių,nes vi si vie nu me tu va lo sto gus.Ta da tai bū na bė da“, – aiš ki noK.Umb ra sas.• Pa gal ba: daugiabučius administruojančios įmonės netgi samdo alpinistus,kad šie nudaužytų didelius varveklius.Gedimino Bartuškos nuotr.kvie čiu gy ven to juspa čius tvar ky ti sa vona mų priei gų. Taip bend ro mispa jė go mis kie mus va lo di džio jida lis Eu ro pos mies tų. To dėl prašauvil nie čių su pra tin gu mo ir aktyvu mo, nes tik bend ro mis jė gomisga lė si me pa siek ti ge riau siąre zul ta tą“, – vil nie čius bend radarbiau ti ra gi no me ras Vi lius Navickas.Kol oras ge ras, to kiems pa siūlymams vil nie čiai per ne lyg ne siprieši na. „Oras gra žus, ne šal ta,vi sai sma gu gry nu oru pa kvėpuoti ir pra si mankš tin ti“, – šypsojo si An ta kal ny je dau gia bu čiokie mą nuo snie go va duo jan tyskai my nai. Ži no ma, nuo tai ka būtųvi sai ki to kia, jei oras bū tų nekoks– per spek ty va ši taip pra dė tikiek vie ną ry tą, ne pai sant pū gos,šlapd ri bos ar di de lių šal čių, jiemsneat ro dė vi lio jan ti.Snie gas lie ka kie muo seKi tiems vil nie čiams, nu spren dusiemsap si tvar ky ti, te ko su si durtisu pro ble ma: snie gą nu si kasti– ga li ma, bet kur jį dė ti? „Tik rainu si kas čiau snie gą, bū tų vi saisma gu, bet ne ži nau, kur su ka susjį dė ti. Į kai my no kie mą stum ti –ne gra žu, o vi sas mū sų kie mo plotasuž sta ty tas au to mo bi liais“, –pa sa ko jo vil nie tė Mig lė.Ką da ry ti to kiu at ve ju, at sa kymonė ra. „Jei sa vi val dy bė tu rėtųpi ni gų, ne bū tų bė dos – at važiuotų ma ši nos, snie gą nu kas tųir iš vež tų. De ja, yra kaip yra, tenkakaž kaip pri si tai ky ti prie stichijos. Su kas tą snie gą rei kia pil tiant ža lios ve jos, vis tiek bent šiektiek jos daž niau siai prie kiek vie nokie mo yra“, – sa kė sa vi val dy bėsKo mu na li nio ūkio de par ta men todi rek to rius Vir gi ni jus Pau ža.„Jei vie tos kie me ne ran da te,ne ži nau, su si san dė liuo ki te sniegą,– juo kė si jis. – O jei rim tai,Do vi lė Jab lons kai tė10 500 – tiek kū di kių Vil niu je gimė2009 m. Nau ja gi mių var dųten den ci jos per nai iš li ko pa našioskaip ir anks tes niais me tais.Mer gai tėms tė vai daž niau siaisu tei kė Ga bi jos, Gab rie lės, Rugilės, Emi li jos, Ka mi lės, Gre tos,Ug nės, Ur tės, Ūlos, Au gus tės,Smil tės, Ak vi lės, Lie pos, Aus tėjos,Rus nės ir Vil tės var dus. Populia riau si ber niu kų var dai bu voLu kas, No jus, Do mi ny kas, Kajus,Gab rie lius, Da nie lius, Dei vidas,Jo kū bas, Ma tas, Emi li jus, Joris,Pi jus, Džiu gas, Gus tas, Vė jasir Ra po las.Konk re čių skai čių, kiek kartųvie nas ar ki tas var das bu vosu teik tas nau ja gi miams, Ci vi linėsmet ri ka ci jos sky rius ne turi.„Mes ne ve da me to kios sta tistikos ir de šim tu kų ne su da ro me,tik brė žia me tam tik ras ten dencijas. Var dai pa sta ruo sius me tuskar to ja si: Ma tas, Lu kas vir šū nė jetrečiadienis, vasario 3, 2010Vi si kasti sniego!1Vir gi ni jus Pau ža:Jei vie tos kie me neranda te, ne ži nau,su si san dė liuo ki tesnie gą.• Išei tis: savo kiemuose gyventojai ryžosi nukasti sniegą patys.tai nie ko ne pa da ry si, rei kia kažkaipde rin tis vie niems prie ki tų.Be veik vi są šią sa vai tę pra ne šėsnie gą, tik penk ta die nį bus pertrauka, rei kės vie ni ki tiems pa dėtiir ieš ko ti išei čių.“Už dar bis vers luiJei ne no ri te snie go kas ti patys,ga li te pa si tar ti su kai my naisir kar tu nu si sam dy ti tam skir tąma ši ną. Vi du ti nės kai nos – 60–80 li tų už va lan dą dar bo. Ta čiaują rei kia už si sa ky ti iš anks to. Antradie nį tuo už sii man čios įmo nėsne spė jo vyk dy ti vi sų už sa ky mų.Nuo mo jan tys ma ši nas už 60 li tųap gai les ta vo ne be ga lin tys pa dė tiklien tams, nes tie siog ne bes pė ja,už pa slau gas pra šan tys šiek tiekdau giau – 70–80 li tų – pra šy davobent po rą va lan dų pa lū kė ti.„Su lau kė me daug skam bučių,kai ku riuos už sa ky mus tenkair ki tai die nai per kel ti. Su tinkažmo nės lauk ti, nes mes ir priekai nos de ri na mės. At siž vel giantį ma ši ną, 60–70 li tų už va landąir už at va žia vi mą. At ro do, kadšią sa vai tę dar bo tik rai tu rė si me.Žmo nės skam bi na ir ta ria si, jeiGedimino Bartuškos nuotr.ma ši na yra kur nors ša lia, greičiauat va žiuo ja me, jei vi sos užsiėmu sios, ga li tek ti pa lauk ti“, –„Vil niaus die nai“ sa kė bend ro vės„Eu ro ka sy ba“ nuo mos va do vasMi ros la vas Ku nic kis.Vi sas ma ši nas iš nuo mo jusiosbend ro vės siū lė al ter na tyvą– snie gą ga lė tų nu kas ti at vy kędar bi nin kai. Vie no žmo gaus valandos dar bo kai na – 25 li tai. Tačiauto kia pa slau ga tin ka ne kiekvienam kie mui – kai ku riuo se bespe cia lios tech ni kos nie kaip neišsiver si.Pa di dė ju siu kas tu vų par da vi mudžiau gė si pre ky bi nin kai. „Kas tuvųpa klau sa la bai pri klau so nuoiš kri tu sio snie go. Jei die ną snin ga,va ka re par da vi mas išau ga net keliskar tus. Ka dan gi šią žie mą šalčiųir snie go tik rai ne sto ko ja me,kas tu vus tik rai la bai grei tai iš perka,vos at si ve ža me. Kiek vie ną savaitę at si ve ža me nau jų, šne ka mesu tie kė jais, kaip bus to liau, ar timiausiu me tu tik rai ne prit rūk sime,o kaip bus pa skui, lai kas parodys“, – sa kė pre ky bos cent rų„Ma xi ma“ at sto vė spau dai Renata Sau ly tė.Po pu lia riau si – lie tu viš ki var daijau ne vie nus me tus“, – at krei pėdė me sį A.Lu kaus kai tė.Iki 2009 m. gruo džio 22 d. Kaunebu vo re gist ruo ta per pus ma žiaunei Vil niu je nau ja gi mių – 4180.Per nai Kau ne po pu lia riau sivar dai bu vo Jo ris, Man tas, Gustas,Do man tas, Ug nius ir Žy gimantas. Mer gai čių var dų tendenci jos Vil niu je ir Kau ne la baipa na šios. Mer gai tės daž niau siaiva din tos Ug nė mis, Ga bi jo mis,Aus tė jo mis, Sau lė mis, Vil tė mis,Ru gi nė mis ir Smil tė mis.

trečiADIENIS, vasario 3, 20103miestasŽmo nės pra šo skur des nio būs toSunk me čio spi ria mi so cia liai rem ti ni vilniečiai ne pa jė gia at si skai ty ti už ko munali nes pa slau gas ir pra šo sa vi val dy bėsjuos iš kel din ti iš nau jos sta ty bos bu tų įso cia li nį būs tą be pa to gu mų.Lau ra Čy žiū tėl.cyziute@diena.ltGy ven to juskviečia į pa gal bąV i ln i a u s m i e s t o s a v i v a l d y b ėp r a š o g y ve n to j ų p a g a l b o s s p re n ­džiant ki tą su so cia li niu būs tu susi j u s i ą p ro b l e m ą . Š iu o m e t u s a ­v i v a l d y b ė s b e n d ro vė „V i l n i a u sm ie s to bū s t a s“ re n k a i n for m a c i j ą ,kiek mies te yra tuš čių ir ne gy venamų bu tų ir kiek iš nuo mo tų savivaldybėsbūs tų yra per nuo mota . Gy ve n to j a i , įt a r i a n t ys , k ad g re ­ta esan tis bu tas il gą lai ką yra tušči a s a r b a y r a n e te i s ė t a i p e r nuo ­mo t a s , p r a š o m i k re ip t i s į s a v i v a l ­dy b ė s S o c i a l i n ių re i k a lų de p a r t a ­me n to S o c i a l i n io bū s to s k y r ių te ­le fo nu Vi l n iu j e 2 1 9 7 9 1 3 .Lau ra Čy žiū tėVil niaus mies to val džia ban dosu krapš ty ti 0,5 mln. li tų sen kančiomsdrus kos at sar goms pa pildyti. Ki tą sa vai tę pla nuo ja maįsi gy ti dar 3 tūkst. t drus kos gatvėmsbars ty ti.To kia snie guo ta žie ma ša lį už klupopo 15 me tų per trau kos. Mies toval džia to kio gam tos akib rokš tone si ti kė jo, tad šie met bu vo numaty ta tiek drus kos at sar gų, kiekir anks tes niais me tais, – apie 13–14 tūkst. t.Ta čiau šį kart, vos įpu sė jus žiemai,drus kos at sar gos spar čiaisen ka. Šiuo me tu drus kos at sar gųte tu ri ma vos 3 tūkst. t. Jų tu rėtųpa kak ti tik iki va sa rio vi du rio.Mat vien per praė ju sį sa vait ga lįgat vėms bars ty ti bu vo su nau dotaapie 1 tūkst. t drus kos.Bai min da ma si ar tė jan čių pū gų,sa vi val dy bės Vie šų jų pir ki mų komisi ja ant ra die nį pa skel bė konkursą drus kai įsi gy ti. Ti ki ma si,kad jau ki tą sa vai tę ne skelb ti nųAt siž velg da ma į gy ven to jų prašymus ir skur dų mies to biu dže tąVil niaus val džia šie met di džiau siądė me sį ke ti na skir ti esa mų butųre mon tui. Pir miau sia bus remontuo ja mi bu tai be pa to gu mų:ne pri jung ti prie cent ri nio šil dymosis te mos, mies to van den tiekioir ka na li za ci jos tink lų. Tokiesto vi se na mies ty je, Žvė ry ne,Nau jo sios Vil nios ra jo ne. „Ne turime už ką sta ty ti nau jų so cia liniųbu tų, tai šie met puo lė me remontuo ti esa mus. Šie met už 2,7mln. li tų ke ti na me at nau jin ti 100bu tų, ku riuo se yra cent ri nis šildymas, ir 86 be jo kių pa to gu mų.Pas ta ruo sius re mon tuo ti puo lamepir miau sia, nes jų pa gei dau jagy ven to jai. Be to, jiems rei ka lingasma žes nis re mon tas“, – sa kėVil niaus mies to vi ce me ras Stanislo vas Šriū bė nas.Šiuo me tu re mon tai at lie ka mi17-oje mies tui pri klau san čių butų.Iš jų 16 pri jung ti prie cent rinėsšil dy mo sis te mos, li kęs yra suSvars to ga li my bę par duo tiV i ln i a u s m i e s to p o l i t i k a i s v a r s ­to g al i my b ę k re ip t i s į Vy r i au s y b ęi r p r aš y t i le i s t i p a r duo t i d a l į s a v i ­va ldyb e i pr i k l au s a n č ių s e nų bu t ų ,e s a nč ių p re s t i ž i n iuo s e s e n a m ie s ­č io a r Žvė r y no r a j o nuo s e .„ G a lvoj a m e s e n a m ie s t y j e , Žvė r y­ne, kur bu tai se ni, jų mums neap simoka re mon t uo t i , p r a š y t i Vy r i au ­sy bės, kad leis tų par duo ti juos irp i rkt i n o r m a l iu s a r b a re n o v u o t i ­nus bu tus“, – ant ra die nį per spaudos ko n fe re n c i j ą s a kė Vi l n i au s v i ­ce mer a s S t a n i s lo v a s Š r iū b ė n a s .P a s a k L i b e r a lų i r ce nt ro s ą j u n g a ip r ik l au s a n č i o v i c e m e ro , Vy r i au ­s y b ė k a s met sk i r da vo lė š ų bu t a m sp a g a l s o c i a l i n i o b ū s to p ro g r a m ąMies tas pil do drus kos at sar gas• At sar gos: už 0,5 mln. litų miestas planuoja įsigyti dar 3 tūkst. t druskos. Mindaugo Ažušilio nuotr.• Var gas: naujuose socialiniuose butuose gyvenantys žmonės nebeišgali jų išlaikyti. Gedimino Bartuškos nuotr.da li niais pa to gu mais. Pa ly gin ti:per nai mies to val džia su re montavo 11 so cia li nių bu tų ir 5 mies tuis t a t y t i , t a č i au š i e m e t s u m a ž i nu sfi n a n s a v i m ą , s a v i v a l dy b ė n au j ųbu t ų s t a t y b ų ne b e p l a nuo j a .„ Pe r n a i Vy r i au s y b ė mu m s j au ne ­sky rė 13–14 mln. li tų, ne sky rė irš i e m e t . P e r n a i m e s b a i g ė m e d up a s k u t i n iu s n a mu s , š i a i s m e t a i sn i e k u r n e b e s t a t o m e s o c i a l i n i ob ū s to . P a g a l nu s i s to vė j u s i ą t v a r­k ą Vy r i au s y b ė s k i r d a vo p a s t a t u i ,g y ve n a m a j a m n a mu i , s t a t y t i , s a ­v i v a l dy b ė s a vo lė š a s s k i r d a vo i n ­ži ne ri niams tink lams, ap dai lai“, –p a s a ko j o S . Š r iū b ė n a s . Jo te i g i mu ,p a r duo t i s e nu s b u t u s m ie s t a s s a ­vo i n i c i a t y v a g a l i , k a i j ų nu s i d ė vė ­ji mas yra 75 ir dau giau pro cen tų.BNS inf.de ry bų bū du pa vyks ras ti bendrovę, ga lin čią pre li mi na riai už0,5 mln. li tų par duo ti dar 3 tūkst.t drus kos. Su šio mis at sar go mispla nuo ja ma iš si vers ti iki ko vo pabaigos, ta čiau neat me ta ma ga limybė, kad, iš kri tus gau siam sniegui,pa va sa rį dar kar tą ga li tek tipa pil do mai įsi gy ti drus kos.„Ne ra mi žie ma, to dėl rei kia turėti at sar gų. Atei na pū gos, prognozuo ja ma, kad šie met žiematę sis iki pat ba lan džio, o ikijo – dar ge ras ga ba las lai ko. Todėlne del sdami pri va lo me įsi gytidar drus kos, kad vė liau ne nutiktų taip, jog ne be tu rė si me kuobars ty ti ke lių. Be drus kos ap siei tineį ma no ma, ki taip gat vių ne pajėgsi me pri žiū rė ti“, – ti ki no Vilniausvi ce me ras Ro mas Ado mavičius.Ne kil no ja mo jo tur toauk cio ne – ap gul tisAnd rius Ma tu liaus kasVa kar bend ro vės „Ober-Haus“ organi zuo tas ban kų pe rim to ne kilnoja mo jo tur to (NT) auk cio nassu lau kė ne men ko dė me sio. Dėlaš tuo nių auk cio ne par duo da mųob jek tų bu vo pa teik ta ke lis kartusdau giau pa siū ly mų.pri klau san čius kam ba rius bendrabu čiuo se. Re mon tui iš vi so išleista apie 250 tūkst. li tų.Iš Pi lai tė je pa sta ty tų so cia liniųbu tų gy ven to jus ve ja lyg antmie lių ky lan tys mo kes čiai už paslaugas. Vien už šil dy mą ir karštąvan de nį so cia li nių bu tų nuominin kai sko lin gi per 3 mln.li tų. Taip pat kap si sko los už šaltąvan de nį, elekt rą, na mo ad ministra vi mą.Kiek sko lų su si da rė už elektrąir šal tą van de nį – sa vi val dy bėduo me nų ne tu ri. Mat pa sta rąsiaspa slau gas tei kian čios bendrovės sko las sten gia si iš siieš ko titie sio giai iš ne mo kių nuo mi ninkų.O šil dy mą tie kian ti „Vil niausener gi ja“ rei ka lau ja, kad šią skoląuž nuo mi nin kus pa deng tų Vilniaussa vi val dy bė.Šiai ten ka ne tik biu dže te ieškoti mi li jo nų sko loms deng ti, betir sunk me čiu iš si rei ka lau ti iš gyvento jų nuo mos mo kes tį. Norsvi du ti niš kai dvie jų kam ba rių butonuo ma šei mai per mė ne sį kainuoja apie 200 li tų, da lis gy ventojų nė tiek ne pa jė gia su mo kė ti.Šiuo me tu už so cia li nio bu to nuomąvil nie čiai mies tui sko lin gidau giau kaip 0,5 mln. li tų.„Jei gu yra sko lų, jei gu nereaguo ja ma į sa vi val dy bės perspėji mus, pra si de da ne ma lo nusnuo mi nin ko iš kel di ni mo klausimas. Pir miau sia iš kel di na mosšei mos, ku rio se nė ra ma ža me čiųvai kų ir ku rio se gy ve na pa jė gūsdirb ti nuo mi nin kai. Ne tu rintysgy ve na mo sios vie tos ir pajamų į gat vę ne me ta mi“, – sa kėS.Šriū bė nas.Per nai iš kel din ta 16 šei mų. Vienajų iš kel din ta už tai, kad pernuomo jo būs tą. Dar 141 iš kel di nimoby lą dėl ne mo kių nuo mi nin kųgu li sa vi val dy bės Tei sės de par tamente.„Kol kas ne ga li me sa ky ti, kad visiob jek tai par duo ti, nes per artimiau sias ke lias die nas bus pasira šo mos su tar tys su auk cio nolai mė to jais, per šį lai ką kas norsdar ga li at si sa ky ti, ta čiau šiuome tu kiek vie nas NT ob jek tastu ri pir kė ją“, – dien raš čiui teigėne kil no ja mo jo tur to agen tūros„Ober-Haus“ ge ne ra li nio direkto riaus pa va duo to jas Ne ri jusJuo de lis.NT auk cio ną bend ro vė Vil niu jevei kian čia me vieš bu ty je „Congress“su ren gė pir mą kar tą, ja mepar da vi nė ti ant ri nei ban ko SEBįmo nei „SEB li zin gas“ pri klausantys iš ne mo kių klien tų pe rimtiNT ob jek tai, tarp ku rių – biuroir pre ky bos pa tal pos, san dė liųan ga rai, že mės skly pas su ke liaispa sta tais. Dėl jų vyks tant aukcionui iš vi so pa teik ti 28 pa siūlymai.Pa sak N.Juo de lio, nors visųpar duo da mų ob jek tų pra di nėkai na te sie kė vos 1 li tą, auk cio ne jipa ki lo iki maž daug vi du ti nių rinkoskai nų. „Tiks lių kai nų pa sa ky tine ga liu, ta čiau jos ne bu vo itin žemos,vie nais at ve jais gal kiek mažesnės nei rin kos, ki tais at ve jaisne tgi di des nės“, – kal bė jo jis.„Ober-Haus“ pla nuo ja tokiusNT auk cio nus vyk dy ti kartąper mė ne sį, o neat si ra dusno rin čių įsi gy ti NT ob jek tų viename auk cio ne, juos bus stengiama si par duo ti ki ta me. Šiuome tu „Ober-Haus“ tu ri pa si rašiusi bend ra dar bia vi mo su tartįsu „SEB li zin gu“, ta čiau de ramasi ir su ki to mis ša lies kre di toįstai go mis.

4lietuvatrečiADIENIS, vasario 3, 2010„ PKN O rlen “g ąsd iNaLenkijos naftos koncernas„PKN Orlen“ neatmeta, joggali parduoti Mažeikiuoseįsikūrusią Lietuvos naftosbendrovę „Orlen Lietuva“,jei nepavyks susitarti dėlįtakos valstybės valdomoje„Klaipėdos naftoje“. Analitikaispėja, kad gamyklą tikriausiaiperimtų rusai.A . Br az ausKu ivėl blO giauĮ Santariškių klinikų Reanimacijosskyrių vėl paguldytoprezidento Algirdo Brazauskosveikatos būklė liekapaslaptimi. Padėties nekomentuojanei medikai,nei politiko žmona Kristina.Šiandien vėžiu sergančioA.Brazausko būklę vertinsgydytojų konsiliumas.IšteKėj oBOž eNaPraėjusį šeštadienį ištekėjo39 metų Božena Krasovskaja– įtakingoji kadencijąbaigusio prezidento ValdoAdamkaus asistentė.Jos išrinktuoju tapo buvęsV.Adamkaus apsaugos darbuotojas.Prezidentas šventėjenedalyvavo, nes atostogaujaMeksikoje.„Vel nio va ry mas“ Sei mo rū muo seVa kar Sei mo rū muo se skam bė jo go tų ir me ta lo mu zi ka, demonstruo tos krau jo ir smur to ku pi nos sce nos, gar siai kal bėtaapie mis ti ką, eg zor ciz mą, sa ta niz mą.Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.ltKlau sė si ir po li ti kaiSei me va kar pa skai tą apie šiuolaiki nės kul tū ros pa vo jus jau nimuiskai tė vie nas ži no miau siųVa ti ka no de mo no lo gų, pran cū zųku ni gas Be noît Do mer gue.„Sa ta niz mu ir spi ri tiz mu čianeuž siim si me, nors stu di juo damasvi sus tuos rei ka lus šiek tiekiš mo kau. Pas kai tos tiks las ki toks– pa ro dy ti pro ble mas, su si ju siassu šiuo lai ki nės kul tū ros po vei kiujau ni mui, ir ban dy ti ieš ko ti išeičių“,– iš kart pa reiš kė ku ni gas irnu vy lė ne ma žai su si rin ku sių į salę.Jie slap ta ir at vi rai ti kė jo si pamaty ti, kaip at ro do spi ri tiz mo ireg zor ciz mo sean sai.Pa sik lau sy ti B.Do mer gue su sirinko ke lio li ka Sei mo na rių, parlamen to kan ce lia ri jos dar buo to jai,ke li psi cho lo gai ir jau ni mo ekspertai, žur na lis tai, vi suo me nėsvei kė jai, taip pat ži no mi jau ni momu zi kos at li kė jai, tarp jų Gab rieliusLiau dans kas-Sva ras iš „G&GSin di ka to“ gru pės ir Vik to ras Diawara iš „Skamp“. Tie sa, jie neišbuvo iki pa skai tos pa bai gos.Be veik ke tu rias va lan das demono lo gas pa sa ko jo ir at sa ki nėjoį su si rin ku sių jų klau si mus apietai, kas yra šė to niš ka, griau nančioji kul tū ra, kuo ji pa vo jin ga jauniemsžmo nėms, kaip de rė tų su jako vo ti.Nei gia mos su bkul tū ros, kaip irvi sos ki tos, B.Do mer que tei gi mu,pa vei kia jau nus žmo nes, ypač 14–15 me tų, nes jos leng vai per duodamos įvai riais in for ma ci jos kanalais.Pa ly gi no su vai ra vi muKu ni gas pa brė žė, kad ne rei kia demoni zuo ti vi sos da bar ti nės kultūros, nors jo je ir yra ga na daugpro vo kuo jan čių, pa vo jin gų dalykų. „In ter ne tas, fil mai, vaizdokli pai, kon cer tai, vaiz do žaidimai yra tie per da vi mo ka na lai,per ku riuos to kie pa vo jin gi da lykaipa sie kia jau nuo lius“, – sa kėde mo no lo gas.Jis čia pat pa brė žė, kad „virtuali rea ly bė yra neį ti ki mai pui ki,mo der ni ma ši na“. „Ta čiau norintją vai ruo ti rei kia pa žy mė jimoir lai ky tis ati tin ka mų tai syklių“,– pa brė žė B.Do mer gue. Jisap gai les ta vo, kad šiuo lai ki nia meglo ba li za ci jos am žiu je to kių taisyklių nė ra ir ko ne vis kas, kas egzistuo ja in ter ne te, yra pa sie kia mavai kams, jau ni mui.Ku ni gas pa tei kė sta tis ti niusduo me nis iš Pran cū zi jos mokyklų – esą kiek vie nais moks lome tais ten už fik suo ja ma apie 25tūkst. smur ti nių įvy kių, kas dienvi du ti niš kai yra po 60 ag re si josprieš mo ky to jus at ve jų. „Pa na šipa dė tis ir ki to se Va ka rų vals tybėse. Si tua ci ja šio je sri ty je, kuriąska ti na ir nei gia mų su bkul tūrųplėt ra, ėmė smar kiai pra stė tinuo 2002–2003 m., kai pra si dėjotik ras vir tua li zacijai ir mo derniųjų tech no lo gi jų bu mas“, – sakėB.Do mer gue.Svar biau sia – jaus ti ri basPa sak ku ni go, go tai, me ta lis tai,neo na ciai, sa ta nis tai yra tos jaunimo gru pės, ku rios maiš tau jato dėl, kad nu si vi lia šiuo lai ki niupa sau liu, ne su vo kia jo, pri stin gabend ra vi mo su ki tais žmo nė misir su pra ti mo, tu ri įvai rių kompleksų. To dėl jos ir yra pa žei džiamiausios, la biau siai pa vei kia mosnei gia mų su bkul tū rų.Ki ta ver tus, B.Do mer gue pabrėžė, kad go tų ar me ta lo mu zi kasa vai me nė ra blo gis. „Vis kam tu ribū ti ri bos. Nie kad ne sa kiau, kadšė to nas yra vi sur, ne rei kia vis kode mo ni zuo ti. Tie siog rei kia ži notiir ri bo ti tuo met, kai tai iš tie sų• Po žiū ris: B.Domergue nemano, kad šėtonas yra visur, bet, jo nuomone,viskam yra ribos. Gedimino Bartuškos nuotr.da ro ža lą. Iš raiš kos lais ve ne ga limapri deng ti kraš tu ti nu mų. Viskamyra ri bos“, – sa kė jis.Ku ni gas ti ki no, kad įsta tymųlei dė jai tu ri ras ti, kaip ri bo tišiuos da ly kus ne pa lie čiant iš raiškoslais vės.„Juodosios mišios“ neišgąsdinoPer pa skai tą su si rin ku siems buvopa de monst ruo ti kai ku rie pasąmo nę vei kian tys vaiz do žai dimai,vaiz do kli pai, nuo trau kos,pa gro ta go ti ki nio ro ko ir me talomu zi kos pa vyz džių, ne tgi parody ta iš trau ka iš fil mo, ku ria meesą de monst ruo ja mos „juo do siosmi šios“. Ku ni gas įspė jo, kad filmuotos sce nos ga li smar kiai šokiruo ti.Ta čiau pu sės mi nu tės iš trau kojene bu vo nie ko to kio, ko ne bū tųro do ma šiuo lai ki niuo se vai dy biniuose siau bo fil muo se, iš skyrustai, kad, pa sak de mo no lo go,vaiz do iš trau ko je ne vai di na ma,bet bai sūs da ly kai da ro mi su gyvaisir rea liais žmo nė mis.Ne nor ma lu, pa sak jo, kad perin ter ne tą ga li ma lais vai žiū rėti„juo dą sias mi šias“, kli pus, kuriuose ro do ma, kaip kan ki namižmo nės: „Jau ni mas pa veik tasskan di na vų gru pių ir jų neo pa gonybės. Jų vaiz do kli puo se yra šamaniz mo pėd sa kų.“Eti kos sar gai ieš kos L.Di niaus biu roŠ ar ūn a s Č e rn i a u sk a ss.cerniauskas@diena.ltSei mo eti kos prie vaiz dai po dienraščio pub li ka ci jos nu ta rė vyk ti įŠiau lius ir tik rin ti par la men ta roLai mon to Di niaus veik lą.Biu ras yraJei paaiš kės, kad L.Di nius mo kesčiųmo kė to jų pi ni gais fi nan sa vosa vo biu rą, ku rio iš tie sų ne buvo,po li ti kas pri va lės į vals ty bėsbiu dže tą grą žin ti pen kia ženklęsu mą.„Ty ri mą at lik si me, be abe jo nės.Sei mo tink la la py je jis nu ro do turintis biu rą (Auš ros al. 31, Šiauliuose, – red. pa st.), bet ar tasbiu ras tik ras, ar fik ty vus – reikėspa tik rin ti. Ar ti miau siu metu,ket vir ta die nį ar ba penk ta dienį,vyk si me į vie tą“, – dien raš čiuisa kė Sei mo Eti kos ir pro ce dū rųko mi si jos pir mi nin kas Al gi mantasSa la ma ki nas.La bai bran gi nuo maBiu ro nuo mai L.Di nius par la mentinių lė šų ne nau do jo, ta čiau daugiaukaip 10 tūkst. li tų iš mo kesčiųmo kė to jų ki še nės jis per naisu mo kė jo už biu ro įran gos nuomą.A.Sa la ma ki no tei gi mu, jei gubiu ras bu vo tik po pie riu je, į Sei movi ce pir mi nin ko po stą be si tai kantispo li ti kas šiuos pi ni gus pri va lėsgrą žin ti į vals ty bės biu dže tą.„L.Di niaus kom piu te ri nės technikos nuo ma mums už kliu vo jauana li zuo jant praė ju sių me tų trečioket vir čio par la men ti nių iš laidųata skai tas. Ta nuo ma bu vo baisiaibran gi – po tūks tan tį li tų permė ne sį ir dau giau“, – pa sa ko joSei mo eti kos prie vaiz das.Biu ras bu voPats L.Di nius pir ma die nį dienraščiui tei si no si, esą biu ras jaune be vei kia, mat su ma ži nus parlamen ti nes lė šas tai yra per brangusma lo nu mas.A.Sa la ma ki no tei gi mu, jei etikossar gai Šiau liuo se ne ras biuropo žy mių, jie ne pa si ten kinsto kiu par la men ta ro pa siaiš ki nimu.„Aiš kin si mės, ar biu ras veikėiki tol, ar bu vo prii ma mi žmonės.Tik rai nu sta ty si me tei sy bę“,– už tik ri no pa šne ko vas. Be je, menamo L.Di niaus biu ro pa tal po sešei mi nin kau ja su par la men ta rusu si ju sios bend ro vės, ku rių ak cijosbent jau ne se niai pri klau sė pačiampo li ti kui ar jo ar ti mie siems.Tai, A.Sa la ma ki no žo džiais, kvepiavie šų jų ir pri va čių jų in te re sųkonfl ik tu. „Jei gu tai su si ję su jo, joar ti mų jų ar gi mi nai čių tur tu, bū tųin te re sų konfl ik tas“, – sa kė Eti kosir pro ce dū rų ko mi si jos va do vas.Biu ro ne bu voL.Di nius ti ki na pa tal pas biu ruinau do jęs pa gal pa nau dos su tartįir už jų nuo mą ne mo kė jęs pinigų. Tai jis tu rės įro dy ti eti kossar gams pa teik da mas ofi cia liusdo ku men tus.• Įk liu vo: L.Diniaus laukia neramiosdienos. Mindaugo Ažušilio nuotr.Kaip jau skel bė me, L.Di niausbu vi mą pa nei gė Šiau lių kul tūroscent ro di rek to rius Vir gi ni jusSton kus. Jo va do vau ja ma įstai gaįsi kū ru si ta me pa čia me pa sta te, irV.Ston kus tei gė nie kuo met ne regėjęs nie ko, kas bent iš to lo primintų biu ro dar bą.

trečiADIENIS, vasario 3, 2010 5ekonomikaVy riau sy bė vsbiu rok ra ti ja – 0:1Prieš me tus karąbiu rok ra ti jai paskelbu si Vy riau sybėne ga li pa si girtiįspū din gais rezulta tais. Esą praėjoper ma žai lai ko.Vers li nin kai valdžiospa stan gasver ti na tik dve je tusu pliu su.And rius Ma tu liaus kasa.matuliauskas@diena.ltDžiū gau ja ap grę žę lėk tuv ne šįMe tus dir ban ti nau ja Sau lė lydžioko mi si ja biu rok ra ti jos kal nųkol kas neį vei kė. Jai va do vau jantisprem je ro pa ta rė jas Va len ti nasMi lak nis gi na si, kad to pa da ry tiesą nie kas ir ne ža dė jo, mat komisi jos pa siū ly mai yra re ko mendaci nio po bū džio, o ini ci juo tisis te mi nius po ky čius jai pa prasčiausiai trūks ta ga lių.Tie sa, va kar Lie tu vos pra moninin kų kon fe de ra ci jos (LPK) surengto je dis ku si jo je Vy riau sy bėsat sto vai bu vo lin kę džiaug tis irkuk liais lai mė ji mais. V.Mi lak niotei gi mu, svar biu ko mi si jos lai mėjimu ga li ma lai ky ti lais vų eta tųma ži ni mą.Dis ku si jo je da ly va vęs mi nist ropir mi nin ko tar ny bos vi ce kancleris Gied rius Ka za ke vi čius pridūrė, kad reikš min gu val džioslai mė ji mu ga li ma lai ky ti ir tai,jog pa ga liau pa vy ko su stab dy tival di nin kų skai čiaus au gi mą:„Fak tiš kai jis (vals ty bės tar nautojų skai čius – red. pa st.) nustojo di dė ti ir pra dė jo ma žė ti,ap grę žė me ten den ci ją. Ži no te,kaip sun ku lėk tuv ne šiui pa keis tikur są, stai ga pra dė ti plauk ti į ki tąpu sę. Tai su vals ty bės tar ny ba ir giyra taip pat.“Vals ty bės tar ny bos de partamen to (VTD) duo me ni mis,2008-ųjų pa bai go je vals ty bės tarnybo je dir bo 30,1 tūkst. žmo nių.Iki 2009 m. vi du rio jų skai čiusišau go iki 30,6 tūkst. Be je, VTDskai čiuo ja tik vals ty bės tar nau to joar pa kai ti nio dar buo to jo sta tu sątu rin čius dar buo to jus, o į šį skai čiųneįt rau kia mi ki ti iš biu dže to at lygini mus gau nan tys žmo nės.• Nuo pel nas: Saulėlydžio komisija per metus į nuveiktų darbų sąrašąįrašė laisvų etatų valstybės tarnyboje mažinimą. Vers li nin kai ra šo dve je tąVers lo at sto vai lig šio li nę val džiosko vą su biu rok ra ti ja ver ti na ne patenki na mai. „Ma ny čiau, rei kė tųra šy ti dve je tą su pliu su“, – dienraščio pa klaus tas, ko kį pa žy mįuž tai skir tų Vy riau sy bei, at sa kėLPK pre zi den tas Bro nis lo vas Lubys.Tie sa, jis tei gė tu rin tis vil čių,kad me tų pa bai go je že mą ba lą galėspa di din ti.Gied rius Ka za ke vi čius:Ži no te, kaip sun kulėk tuv ne šiui pa keistikur są, stai ga pra dėtiplauk ti į ki tą pu sę.Tai su vals ty bės tarnyba ir gi yra taip pat.„Per daug ana li zuo ja ma vi su mair la bai to li mos per spek ty vos. Seniaibu vo ži no ma apie 6 tūkst.lais vų eta tų, tai gal ne rei kė jo jųana li zuo ti, ar jie rei ka lin gi ar nereika lin gi. Jei gu jie bu vo neu žim tiiki Sei mo rin ki mų, tai pa prasčiausiai juos rei kė jo nu brauk ti,o pa skui nag ri nė ti ir ana li zuo ti,kaip ge riau or ga ni zuo ti val dy mą.O ko mi si ja tą in te li gen tiš kai vi susme tus nag ri nė jo“, – kal bė jo pramoni nin kų gal va, pa brė žęs, kadšian dien rei ka lin gi stai gūs, ašt rūs,konk re tūs spren di mai.Vis dėl to B.Lu bys pa pil dė, kaddėl il gai trun kan čio spren di mųpriė mi mo ne rei kė tų kal tės vers tiV.Mi lak nio va do vau ja mai ko misijai: „Sau lė ly džio ko mi si ja ne tu riįsta ty mi nių ga lių ką nors keis ti. Jitei kia tik pa siū ly mus, kaip pa daryti, kad bū tų ge riau, ta čiau jei gutie, ku rie prii ma įsta ty mus, to nesupran ta, nie kas ne si keis.“Nai kins vals ty bės įmo nesPer šiuos me tus Sau lė ly džio komisi ja yra už si mo ju si pa teik tiŠarūno Mažeikos (BFL) nuotr.siū ly mus dėl vals ty bės įmo niųreor ga ni za vi mo, vie šų jų įstai gų,pa ska tin ti re for mas mi nis te ri jųku ruo ja mo se sri ty se, ypač su si jusiassu svei ka tos ap sau ga, švie timoir so cia li niais rei ka lais.Pa sak V.Mi lak nio, šiuo me tu šalyje vei kia 108 vals ty bės įmo nės,ku rių pel nin gu mas ma žas, veik losre zul ta tai vie šai ne priei na mi, kartaisat lie ka mos ne bū din gos viešojo ad mi nist ra vi mo funk ci jos.„Vals ty bės įmo nės yra pa senusi tei si nė for ma ir tur būt bū tųspren džia ma dėl ga li my bės poke le to me tų jų at si sa ky ti ir pe rei tiprie ak ci nių ar už da rų jų ak ci niųbend ro vių“, – tei gė V.Mi lak nis.„Ypač daug bė dų tu ri me dėlvie šų jų įstai gų, ku rių yra apie5,5 tūkst. No rė da mi iš siaiš kin ti,ku rio se iš jų da ly vau ja vals ty bė,tu rė jo me vi sas ap klaus ti, nes ikišiol ne bu vo įpa rei go ji mo jas registruo ti“, – tę sė jis.Ža da ma žiau kont ro lėsApie kur kas am bi cin ges nius valstybės per tvar kos pla nus kal bė jodis ku si jo je ap si lan kęs tei sin gu momi nist ras Re mi gi jus Ši ma šius. Jotei gi mu, iš šiuo me tu dau giau kaip150 vers lą kont ro liuo jan čių ins tituci jų per ar ti miau sius ke le tą metųtu rė tų lik ti vi so la bo aš tuo nios.„Šiais me tais at si ras aš tuonioskont ro liuo jan čių ins ti tucijų gru pės ir jos dau ge liu at ve jųveiks kaip vie ne tai, o jun gi mopro ce dū ros, tai yra ins pek to riųkon cent ra vi mas tik vie no je šiosgru pės ins ti tu ci jų, pra si dės šiųme tų pa bai go je“, – ža dė jo ministras ir pri dū rė, kad atei ty jega li bū ti su jung tos ir ki tos institu ci jos, pa vyz džiui, Vals ty bi nėmo kes čių ins pek ci ja, „Sod ra“ irMui ti nės de par ta men tas.Pu sė kom piu te rių – suvog to mis pro gra mo misGin tau tas De gu tisg.degutis@diena.ltPi ra ta vi mas yra pa grin di nė kliūtisLie tu vai tap ti mo der nių technolo gi jų vals ty be. Skai čiuo ja ma,kad kas ant ra mū sų ša ly je nau dojama kom piu te ri nė pro gra ma nelicen ci juo ta.Kol Lie tu vo je ne bus su tram dy tipi ra tai, mū sų ša lis ga li pa mirštiam bi ci jas pri trauk ti nau jų investuo to jų, ku rie steig tų nau jastech no lo gi jų įmo nes, įspė ja programi nės įran gos pla tin to jus irga min to jus vie ni jan čios tarp tautinės aso cia ci jos BSA at sto vai.„Lie tu va skel bia no rin ti tap timo der nio mis tech no lo gi jo misgrįs tos eko no mi kos vals ty be. Tačiaune prin ci pin gas po žiū ris į in telekti nės nuo sa vy bės ap sau gą da roes mi nę ža lą. Pi ra ta vi mo mas tasypač ri bo ja nau jų tech no lo gi jųįmo nių stei gi mą, nes kū rė jai nesuinte re suo ti ga min ti in te lek ti niuspro duk tus vals ty bė je, ku rio je egzistuo ja to le ran ci ja to kių pro duk tųva gys tėms“, – spau dos kon fe rencijo je va kar kal bė jo Vers lo pro graminės įran gos al jan so pre zi den tasEr vi nas Leont je vas. Pa sak jo, Lietuvai sie kiant, kad aukš tų jų technolo gi jų in dė lis į BVP su da ry tų 25pro c., svar bu už tik rin ti adek va čiąin te lek ti nės nuo sa vy bės ap sau gą.E.Leont je vo tei gi mu, in te lektinės nuo sa vy bės ap sau gos klausimais tu rė tų su si rū pin ti ir ša liesval džia: „Tai vie na es mi nių sąlygų no rint, kad Lie tu vo je bū tųku ria mos nau jos in for ma ci nių irry šių tech no lo gi jų įmo nės, kadeg zis tuo jan čios bend ro vės ga lė tųvyk dy ti sėk min gą plėt rą, kur tidar bo vie tas ir mo kė ti mo kes čiusį biu dže tą.“Jei pi ra ta vi mo ly gis bū tų sumažin tas 10 pro c., tai esą su darytų są ly gas in for ma ci nių ir ry šiųtech no lo gi jų sek to riui aug ti 8pro c. spar čiau.Per nai Lie tu vo je bu vo pa tikrintos 43 įmo nės ir pla tin to jai,iš kel ta 12 ad mi nist ra ci nių, 11bau džia mų jų bei 11 ci vi li nės atsako my bės by lų. Dėl ne le ga liospro gra mi nės įran gos nau do ji moau to rių tei sių tu rė to jams Lie tuvoje ci vi li nė se by lo se 2009-aisiaispri teis ta 70 tūkst. li tų ža losat ly gi ni mo.Dau gė ja at ve jų, kaiapie ne le ga lią įrangąpra ne ša įmo niųdar buo to jai.Vis dėl to praė ju siais me tais 18bend ro vių pa si ra šė tai kos su sitari mus ir su ti ko ge ra no riš kaiat ly gin ti ma te ria li nę ža lą autorių tei sių tu rė to jams. Bend raat ly gin tos ža los su ma su da ro 152tūkst. li tų.Pa sak aso cia ci jai BSA Lie tuvoje at sto vau jan čios ad vo ka tųkon to ros „Pranc ke vi čius ir par t-ne riai“ („Bal tic Law Of fi ces“)par tne rės Jo lan tos Ka mins kai tės,šiuo me tu bend ra nu sta ty tos nelicen ci juo tos pro gra mi nės įran gosver tė sie kia 783 tūkst. li tų.„Daž niau siai ne tei sė tai naudoja mo mis kom piu te rių programo mis iš lie ka bend ro vių„Ado be“, „Au to desk“, „Mic rosoft“,„Sy man tec“, „Co rel“ produkci ja. Tie sa, per nai 14 įmo niųsu ti ko įver tin ti sa vo IT ūkį. Aptikus ne le ga lios pro gra mi nėsįran gos, įmo nės su ti ko įsi gy tile ga lios pro duk ci jos už 67 tūkst.li tų“, – sa kė ad vo ka tė. Jos teigimu, dau gė ja at ve jų, kai apiene le ga lią įran gą pra ne ša įmo niųdar buo to jai.• Sta tis ti ka: dažniausiai neteisėtai naudojamomis kompiuterių programomisišlieka bendrovių „Adobe“, „Autodesk“, „Microsoft“, „Symantec“,„Corel“ produkcija. „Shutterstock“ nuotr.€ Valiutų kursaiTre­čia­die­nis 2010 02 03Valiuta kiekis Santykis Valiuta kiekis SantykisAust­ra­li­jos do­le­ris AUD 1 2,1795 Ki­ni­jos jua­nių CNY 10 3,6293Bal­ta­ru­si­jos rub­lių BYR 10000 8,5559 Lat­vi­jos la­tas LVL 1 4,8718Če­ki­jos kro­nų CZK 10 1,3320 Len­ki­jos zlo­tų PLN 10 8,6651Da­ni­jos kro­nų DKK 10 4,6366 Nor­ve­gi­jos kro­nų NOK 10 4,2387DB sva­ras ster­lin­gų GBP 1 3,9511 Ru­si­jos rub­lių RUB 100 8,2136Es­ti­jos kro­nų EEK 10 2,2067 Šve­di­jos kro­nų SEK 10 3,4166Eu­ras EUR 1 3,4528 Švei­ca­ri­jos fran­kas CHF 1 2,3420Ja­po­ni­jos je­nų JPY 100 2,7308 Tur­ki­jos li­ra TRY 1 1,6688JAV do­le­ris USD 1 2,4778 Uk­rai­nos gri­vi­nų UAH 10 3,0654

trečiADIENIS, vasario 3, 2010L ais­vė s ­n eiš­v y ­d oKal­ti­na­mas pa­da­ręs daugiaukaip 30 nu­si­kal­ti­mųKau­no nu­si­kals­ta­mo pasau­lioau­to­ri­te­tu va­di­namasHen­ri­kas Dak­ta­ras liekasuim­tas. Taip ant­ra­dienįnu­spren­dė Vil­niaus apygar­dosteis­mas, kuris atme­tėįta­ria­mo­jo skun­dą dėlanks­tes­nės nu­tar­ties.Bu ­te – ­pl an­ta­ci­jaJo­na­vo­je, viename bu­tų,pa­rei­gū­nai ap­ti­ko ka­na­pių.Jų kie­kis dar tiks­li­na­mas,ta­čiau po­li­ci­nin­kai jį api­būdi­nakaip di­de­lį. Įta­ria­mieji– anks­čiau už va­gys­testeis­tas M.V., gi­męs 1985 m.,ir nie­kur ne­dir­ban­tis ne­teistasN.G., gi­męs 1983 m., –už­da­ry­ti į areš­ti­nę.• Nu si kal ti mas: su­ri­šę na­mo gy­ven­to­jus, už­puo­li­kai pa­si­ša­li­no su 20 tūkst. li­tų. Vil­niaus ap­skr. VPK nuo­tr.Gro bis – 20 tūkst. li tųVa kar ry tą Vil niu je į Užu sie nio gat vė jeesan tį gy ve na mą jį na mą įsi bro vę du jaunuoliai pa gro bė 20 tūkst. li tų ir su ža lo jona mie bu vu sį aš tuo nio lik me tį vai ki ną.As ta Kuz ne co vai tėa.kuznecovaite@diena.ltPlė ši kai slė pė vei dusVil niaus ap skri ties vy riau sio jopo li ci jos ko mi sa ria to (VPK) duomeni mis, plė ši mas įvyk dy tas apie7.30 val.Pa sak na mo gy ven to jų, už puolikai bu vo gink luo ti, žmo nės įsidėmė jo, kad vie nas gink lų bu vosu dus lin tu vu. Vei dus plė ši kaibu vo pri si den gę, vie nas slė pė sipo ša li ku, ki tas – po me di ci ni nekau ke.Pa sak Vil niaus ap skri ties VPKNu si kal ti mų nuo sa vy bei ty ri mosky riaus vir ši nin ko Si gi to Še mio,vie nas plė ši kas na mo gy ven tojamsat ro dė pa na šus į nar ko ma ną,ta čiau ar api plė ši mą tik rai ga lė joįvyk dy ti as muo, var to jan tis narkoti kus, pa rei gū nai abe jo ja. „Panašu mas yra su bjek ty vus da ly kas,vie nam at ro do vie naip, ki tamga li at ro dy ti ki taip“, – kal bė joS.Še mis.Į na mo vi dų įsi bro vę už puo li kaipis to le to ran ke na tren kė na mogy ven to jui R.P. (g. 1992 m.) pergal vą, su ri šo jį, jo mo ti ną bei se­se rį ir pa gro bę pi ni gus pa si šalino.Ga lė jo ži no tiIšk vies ti po li ci jos pa rei gū nai nustatė, kad api plė šę na mo gy ventojus už puo li kai nu bė go Ei šiš kiųplen to link, ta čiau ant plen to jųpėd sa kai din go. Grei čiau siai čiaplė ši kai sė do į au to mo bi lį ir nuvažia vo.Pa rei gū nai neat metaga li my bės, kadplė ši kai ži no jo, jogšei ma na muo se laikone ma žą su mą pinigų.Praė jus ke le tui mi nu čių po to,kai bu vo gau tas pra ne ši mas apieuž puo li mą, po li ci jos pa tru liaisu va žia vo į apy lin kes, bu vo tik rinami au to mo bi liai Ei šiš kių plen te,bet įta ria mų jų ras ti ne pa vy ko. „Jųdar ne su lai kė me“, – apie 14 val.dien raš čiui sa kė S.Še mis.Smū giu į gal vą su žeis tam aštuonio lik me čiui vė liau pri rei kėme di kų pa gal bos. Jau nuo lis bu voiš vež tas ir pa gul dy tas į li go ni nę.S.Še mio tei gi mu, šei ma nė ravers li nin kai, ta čiau nea be jo ja ma,kad 20 tūkst. li tų jie tik rai tu rė jona muo se. „Jau nuo lis glo bo ja masme di kų, to dėl jo dar neapk lausėme. Abi mo te rys mums paaiškino, iš kur tie pi ni gai ir kam bu voskir ti. Abe jo ti jų pa ro dy mais neturi me pa grin do“, – sa kė Nu sikalti mų nuo sa vy bei ty ri mo skyriausvir ši nin kas.Pa rei gū nai neat me ta ga li my bės,kad plė ši kai ži no jo, jog šei ma namuose lai ko ne ma žą su mą pi ni gų,ir tiks liai ži no jo, pas ką ei na ir koga li ti kė tis.Nu žu dy tas vers li nin kasTai jau ne pir mas kar tas, kai įnuo sa vus na mus Vil niu je įsi bro vęplė ši kai su ža lo ja žmo nes. Lapk ričio2-osios va ka rą Sker si nės Sodų9-ojo je gat vė je, kaip įta ria ma,api plė ši mo tiks lais, įsi brau ta įvers li nin ko Er nes to Me je rio namus.Na mo šei mi nin kas per užpuoli mą bu vo nu žu dy tas.Pa sak Vil niaus ap skri ties VPKSmur ti nių nu si kal ti mų ty ri mosky riaus vir ši nin ko Vla dis la voAba ro vi čiaus, E.Me je rio žu di kasar žu di kai iki šiol ne ras ti.„Ty ri mas te be vyks ta, ti ria mepa čias įvai riau sias ver si jas, betįta ria mų jų dar ne nus ta tė me“, –sa kė V.Aba ro vi čius.diena.lt/naujienos/kriminalaiPagrobė vaikąDai va Ja naus kai tėd.janauskaite@diena.ltKlai pė do je pa grob tas vai kas.Už jį rei ka lau ta be maž pu sėsmi li jo no li tų iš pir kos. Pag robėjai su ras ti, vai kas per duo tasma mai.Va kar ry tą apie pu sę aš tuo niųprie Ged mi nų pa grin di nės mokyklos ne pa žįs ta mas vi du ti nioam žiaus že mo ūgio vy ras stvė rėpir mo ką ir jė ga įsi so di no jį į automo bi lį ir nu va žia vo. Tai ma tėber niu ko bend ra moks liai.Net ru kus vai ko ma ma į sa vomo bi lio jo ry šio te le fo ną ga vopra ne ši mą, jog už sū nų rei ka laujama 400 tūkst. li tų iš pir kos. Tąpa čią die ną po 17 va l. Lie tu vosPū gų kai na –mi li jo nai li tųLie tu vos drau di mo bend ro vėssa vo klien tams tu rės at ly gintimi li jo ni nius nuo sto lius, kuriuosjie pa ty rė dėl pa sta ruo jume tu gau siai iš kri tu sio snie gosu kel tų eis mo įvy kių ir tur tuipa da ry tos ža los.„PZU Lie tu va“ at ly gins 0,5 mln.li tų nuo sto lių, „Lie tu vos draudimas“ –1,3 mln. li tų, „Er goLie tu va“ –1,4 mln. li tų.„Dėl gau saus snie go pa sta rosiomis die no mis už re gist ra vo medvi gu bai dau giau eis mo įvy kiųnei ki to mis die no mis“, – praneši me spau dai sa kė „PZU Lietuvos“ Vil niaus ža lų cent ro vadovas Mo des tas Ži lio nis.Dau giau sia eis mo įvy kių užfiksuo ta Vil niu je ir Kau ne.„Lie tu vos drau di mas“ praneša, jog vien per pir ma die niodie ną bend ro vė su lau kė be veik900 klien tų skam bu čių, iš ku riųbu vo už re gist ruo ta kiek dau giaunei 500 pa da ry tos ža los at ve jų.Bend ro vė pla nuo ja klien tamskom pen suo ti be veik 1,3 mln.li tų nuo sto lių. Pa sak „Lie tu vosdrau di mo“ komp lek si nių ža lųNo rą pro tes tuo tivė si ns bau do misKau no po li ci jo je pra dė tos trysad mi nist ra ci nės by los dėl penktadie nį ir pir ma die nį prie apygardos pro ku ra tū ros su reng tųne sank cio nuo tų pro tes to mi tingų.Vil niu je pro tes ta vu sių baustine ža da ma.7užribispo li ci jos spe cia lių jų ope ra ci jųrink ti nės „Aras“ vy rai pa ly dė jokri mi na li nės po li ci jos biu ro pareigū nus į vie ną pie ti nės mies toda lies dau gia bu čio na mo bu tą,kur ir bu vo lai ko mas pa grob tasber niu kas. Lauž ti du rų ar verž tisper lan gus po li ci nin kams neteko.Pag ro bė jai bu vo gud ru mu suvilio ti ati da ry ti du ris. Su lai ky titrys įta ria mie ji: du vi du ti nioam žiaus vy rai ir mo te ris. Įtariamie ji po li ci jai ne ži no mi. Pradėtas iki teis mi nis ty ri mas.Pa ma tęs ma mą vai kas apsiver kė. Atrodo, kad fi zi niosmur to jis ne pa ty rė, bet la baiiš si gan do. Pag ro bė jai jį ra mi noti kin da mi, kad ma ma tuoj ateispas jį.di rek to riaus Gy čio Ma tiu ko, nukentė ju siems vai ruo to jams busiš mo kė ta dau giau kaip 1 mln.li tų, vi du ti niš kai po 2,5 tūkst.li tų. Li kę 100 už re gist ruo tų padary tos ža los at ve jų bu vo su si jęsu gy ven to jų tur tu.„Jau pra dė jo me re gist ruo tipra ne ši mus dėl įlū žu sių na mųsto gų, ku rie neat lai kė snie goslė gio“, – tei gė „Lie tu vos draudimo“ komp lek si nių ža lų di rektorius.Dėl tur tui pa da ry tos ža los„Lie tu vos drau di mas“ re zer va voapie 300 tūkst. li tų.„Er go Lie tu va“ tei gia, jog vairuoto jams iš mo kės apie 1 mln.li tų, o ne kil no ja mo jo tur to savinin kams – 400 tūkst. li tų. Įbend ro vę, kad bū tų at ly gin taža la, jau krei pė si 375 klien tai.Bend ro vė pro gno zuo ja, kad padary tos ža los at ve jų skai čiusvir šys 500.Si nop ti kai pro gno zuo ja, jogsnigs ir pus tys vi są sa vai tę. „Lietuvos drau di mas“ skai čiuo ja, kadsa vai tės pa bai go je nuo sto liai ga liišaug ti iki 7 mln. li tų.BNS, VD inf.Po li ci jos pra ne ši me spau dai ra šoma,kad pro tes to ak ci jų da ly viai,reikš da mi sa vo nuo mo nę, pa žeidėvie šą ją tvar ką ir ki tų žmo niųin te re sus bei tei sę į gar bę, orumą,svei ka tą, gy vy bę ir tur tą.Nors penk ta die nį ir pir ma die nįpro tes to ak ci jos vy ko ir Vil niu je,Rink ti nės gat vė je, kur įsi kū ru siosLie tu vos ge ne ra li nė bei Vil niausapy gar dos pro ku ra tū ros, sos ti nėspa rei gū nai baus ti pi ke tuo to jų kolkas ne pla nuo ja. „By los neiš kel tosir kol kas nė ra min čių tai pra dėti“,– dien raš čiui tei gė Vil niausap skri ties vy riau sio jo po li ci josko mi sa ria to at sto vai.VD inf.

8tematrečiADIENIS, vasario 3, 2010„Toyo tos“ au to mo bi lių vai ruoKai ku rių apy nau jų au to mo bi lių „Peugeot“,„Cit roën“ ir „Toyo ta“ sa vi nin kai netrukus vei kiau siai su lauks kvie ti mo atvykti pa tik rin ti au to mo bi lių grei čiope da lų būk lės. Vien „Toyo ta“ dėl ga li mogrei čio pe da lo de fek to Eu ro po je at šaukiaapie 1,8 mln. au to mo bi lių.Gin tau tas De gu tisg.degutis@diena.lt2 mln. ma ši nų – su de fek tuLa biau siai ne pa si se kė pa ti ki mumugar sė jan čiai Ja po ni jos au tomobi lių mil ži nei „Toyo ta Mo tor“,ku ri pri vers ta at šauk ti net aš tuoniųmo de lių au to mo bi lius. Praėjusį penk ta die nį „Toyo ta Mo tor“pra ne šė dėl grei čio pe da lo de fektoEu ro po je at šau kian ti apie 1,8mln. au to mo bi lių.Vio le ta Ja dzevi čie nė :Kol ne ga vome nuro ­dy mų iš bend ro vės„Toyo ta Eu ro pe“, niekone ga liu pa sa ky ti.Pa sielg si me tiks liaitaip, kaip jie pa sa kys.Nesk lan du mų esą ga li at si rastidėl ak ce le ra to riaus pe da lo mechaniz mo nu di li mo. At siž vel giantį nau do ji mo są ly gas ir ap lin kosveiks nius, ga li pa di dė ti me cha nizmotrin tis. To dėl tam tik rais at vejaisak ce le ra to riaus pe da las ga lisun kiau nu si spaus ti, lė čiau persijung ti į neut ra lią pa dė tį, o blogiausiu at ve ju – už strig ti. „Aiš kusskai čius dar ne ži no mas, ta čiauga li bū ti at šauk ta iki 1,8 mln. automo bi lių dėl ga li mos grei čio pedalo pro ble mos“, – ra šo ma bendrovės pra ne ši me spau dai.At šau kia mų au to mo bi lių modeliai yra „Ay go“, „iQ“, „Ya ris“,„Au ris“, „Co rol la“, „Ver so“,„Aven sis“ ir „RAV4“, pa ga mintiįvai riu lai ko tar piu nuo 2005 m.va sa rio. Šių mo de lių sa vi nin kaikvie čia mi į ser vi sus, kad meistraiga lė tų pa ša lin ti de fek tus. Automo bi liuo se „Le xus“ ir ki tuose„Toyo tos“ mo de liuo se ge di mųne pas te bė ta.• Dė me sys: visi Lietuvoje parduoti „Citroën C1“ automobiliai bus patikrinti. Darijos Vasiliauskienės nuotr.Su ne ri mo ir pran cū zaiEu ro po je dėl ak ce le ra to riaus pedalo ge di mo už fik suo ta ke le tasin ci den tų, ta čiau „Toyo tos“ atstovų tei gi mu, jie nė ra in for muoti,kad tai įvy ko bū tent dėl šio gedimo.„Sup ran ta me, kad da bar ti nėpa dė tis ver čia su si rū pin ti, ir mesdėl to ap gai les tau ja me. Taip patno rė tu me už tik rin ti klien tus:po ten cia lus ak ce le ra to riaus gedimas at si ran da tik ypač re to misap lin ky bė mis. Šis mū sų žings nisyra pre ven ci nis, sie kiant ga rantuoti aukš čiau sio sau gu mo standartus“, – pra ne ši me ci tuo ja masbend ro vės „Toyo ta Eu ro pe“ vadovas Ta das hi Aras hi ma. Po to,kai „Toyo ta“ pra ne šė apie ga limągrei čio pe da lo me cha niz mode fek tą, be veik 100 tūkst. automo bi lių pir ma die nį at šau kėir Pran cū zi jos au to mo bi lių grupėPSA. Iš vi so į ser vi sus tekspri sta ty ti 97 tūkst. au to mo bi lių„Peu geot 107“ ir „Cit roën C1“,pa ga min tų Če ki jos ga myk loje,ku ria pran cū zai da li ja si su„Toyo ta“. Tie sa, šis žings nisesą yra tik at sar gos prie mo nė,o au to mo bi lių sa vi nin kai Eu ropoje bus per spė ja mi pa štu, sa kėbend ro vės at sto vai.Tik ri na vi sus?Mi nė tų au to mo bi lių mar kių atstovai Lie tu vo je ofi cia laus gaminto jų pra ne ši mo apie ga li mąak ce le ra to riaus pe da lų bro ką darne ga vo. Ne su lauk ta ir skun dų išau to mo bi lių sa vi nin kų. Ta čiautiek „Peu geot“ ir „Cit roën“, tiek„Toyo tos“ at sto vai pa ti ki no, kadvos ga vę au to mo bi lių, ku riuo sega li bū ti de fek tas, kė bu lų nu merius,iš kar to in for muos ir ma šinųsa vi nin kus.„Tai stan dar ti nė pro ce dū ra,ta čiau ji šiek tiek už trun ka. Gaminto jai su ren ka au to mo bi lių,ku riuo se ga li bū ti mi nė tas de fektas,kė bu lų nu me rius ir iš siun čiatą in for ma ci ją vi siems sa vo oficialiems at sto vams. Mes siun čiamere gist ruo tus laiš kus au to mobilių sa vi nin kams. Pa pil do maidėl ga min to jo do ku men tuo senu ro dy to ge di mo tik ri na me irvi sus ki tus į ser vi są už su kan čiusau to mo bi lius“, – dien raš čiui pasako jo „Cit roën“ ofi cia laus atstovo bend ro vės „Ve ho“ ser vi sova do vas Si gi tas Jur ke vi čius. Taiginet jei au to mo bi lis pirk tas nesa lo ne, už su kus į ofi cia lų „Citroën“ser vi są jis bus pa tik rin tas.De fek tas ga li bū ti „Cit roën C1“mo de liuo se.Taip pat vei kiau siai elg sis ir„Peu geot“ at sto vai. Tie sa, Prancūzi jos au to mo bi lių gru pės PSAtei gi mu, iš vi sų pa ga min tų „CitroënC1“ ir „Peu geot 107“ mo deliųšią pro ble mą ga li tu rė ti tik apie8 pro c. au to mo bi lių. Be je, per naiLie tu vo je par duo tas tik 21 au tomobi lis „Peu geot 107“.Ra do ge di mo prie žas tįLauks ga min to jų nu ro dy mųKad pa tik rins vi sus at vež tus au tomobi lius, ne ga lė jo pa ža dė ti bendrovei „Toyo ta Mo tor“ Lie tu vo jeat sto vau jan čios bend ro vės „Tokvila“ ry šių su klien tais spe cia listėVio le ta Ja dze vi čie nė. Pak lausta,ar bus ga li my bė pa tik rin ti ne išofi cia lių ga min to jų at sto vų pirktusau to mo bi lius, mo te ris pa reiškė,kad bend ro vė elg sis taip, kaipnu ro dys ga min to jai.Si gi tas Jur ke vi čius:Pa pil do mai dėl gaminto jo do ku mentuose nu ro dy to gedimo tik ri na me irvi sus ki tus į ser vi sąuž su kan čius au tomobi lius.„Dar ne ži nau, ar bus tik ri na mivi si au to mo bi liai, ar tik konk retūsmo de liai, tu rin tys tam tik russe ri ji nius nu me rius. Gal ne sa lonepirk tų au to mo bi lių pa tik ri nimasbus mo ka mas? Ne ži nau. Kolne ga vo me nu ro dy mų iš bend rovės„Toyo ta Eu ro pe“, nie ko negaliu pa sa ky ti. Pa sielg si me tiksliaitaip, kaip jie pa sa kys“, – sa kėV.Ja dze vi čie nė.• Skai čius: pernai Lietuvoje parduotas tik 21 automobilis „Peugeot 107“, galintis būti su defektu.Redakcijos archyvo nuotr.A u to m o b i l i ų g a m i n to j a „Toyo t a“s ke lb i as i r a du s i m i l i j o nų au to mo ­bi lių bė dų dėl grei čio pe da lo priežastį – tai van dens kon den sa tas.Ji s s us i d a ro d ė l š a l t uo j u me t ų l a i ­k u į j u n g i a m o š i l d y m o i r d i d i n at r i nt į m e c h a n i z m o v i du j e . P ro b ­le ma t u rė t ų i š nyk t i s u dė ju s t i n k a­mas tar pi nes. Jos su ma žins spaudimą tarp dvie jų pa vir šių ir jie mažiautrin sis vie nas į ki tą, skel biaau tobi ld . lt. Au to mo bi l ių ga m i n to jad ž iaug ia si pa ga l iau su ra du si ka rš t­l i g i ška i ieš ko tą pr ie ža s t į , ko dėl g reičio p ed a l a s s u n k i a i a r b a v i s a i ne ­g r į žd avo į pra d i nę p o z i c i ją .

trečiADIENIS, vasario 3, 20109temato jams – ne ri mo die nos• Prob le ma: „Toyota“, aktyviai viliojusi klientus akcijomis, dabar priversta patikrinti beveik visus parduotus modelius. Gedimino Bartuškos nuotr.De fek tą ga lin tystu rė ti mo de liaiM a rk ė Pa g a m i n i m o m e t a i„iQ“„ Ayg o“ (nuo 2005 m. va sarioiki 2009 m.r u g pj ūč io) ;(nuo 2008 m. lapk ričioiki 2009 m.l apkr ič io) ;„Yar i s“ (nuo 2005 m. lapk ričioiki 2009 m.r u gs ėj o) ;„ Aur i s“ (nuo 2006 m. spa lioiki 2010 m.sau sio 5 d.);„ C oroll a“ (nuo 2006 spa lio iki2009 m. gruo džio);„Ve rs o“ (nuo 2009 m. va sarioiki 2010 m.sau sio 5 d.);„RAV4“„Peu geot107“„Cit roënC1“„ Ave ns i s“ (nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m.gruo džio);(nuo 2005 m. lapk ričioiki 2009 m.l apkr ič io) ;(nuo 2005 m. lapk ričioiki 2009 m.l apkr ič io) ;(nuo 2005 m. lapk ričioiki 2009 m.l apkr ič io).

10SportasKarštas „Žalgirio“ – CSKA rungtyniųreportažas – šiandien 19.45 val.diena.ltTrečiadienis, vasario 3, 2010„Žal gi ris“ ne si jau čia su gniuž dyNo rint lai mė ti, rei kia žais ti ge riau neiCSKA. To kį pa pras tą per ga lės re cep tąEu ro ly gos še šio lik tu ko ant ro jo tu ro iš vakarė se iš ra šė „Žal gi rio“ vy riau sia sis treneris Ra mū nas Bu tau tas.Do vi lė Ka ma raus kie nėd.kamarauskiene@diena.ltT.Wat so no pa gal bos ne si ti ki„Mes – už „Žal gi rį“, – tra di ciniušū kiu ant ra die nį tre ni ruo tępra dė jo Kau no „Žal gi rio“ krepšinin kai. Lai ko pa si reng ti Eu rolygos še šio lik tu ko G gru pės rungtynėms su Mask vos CSKA, ku riosvyks šian dien spor to ha lė je 19.45val., tiek ir te tu rė jo – ant ra die nį.Ry ti nė se pra ty bo se dar trū koTra vi so Wat so no, ta čiau va karečiur nos trau mą ket vir tą sa vaitębe si gy dan tis puo lė jas jau tu rėjotre ni ruo tis su ko man da. Ta čiau„Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne risRa mū nas Bu tau tas šio puo lė jopa gal bos ma če su CSKA dar nesiti ki. Tuo tar pu Ta das Kli ma vičiusjau žai dė sa vait ga lį Lat vi jo jeir ga lės rung ty niau ti šį va kar.Mask vos klu bas į Kau ną užsako muo ju rei su tu rė jo at skris tiant ra die nį va ka re.„CSKA ko man dos tur būt pristaty ti ne rei kia. Sa vo var du ir laimėji mais ši ko man da gar si vi so jeEu ro po je. CSKA ge rą žai di mą demonstruo ja ir šie met, – apie varžovus kal bė jo R.Bu tau tas. – Šį sezoną esa me žai dę su mask vie čiaisir juos nu ga lė ję (Vie nin go sios lygostur ny re – red. pa st.), ta čiau,ob jek ty viai ver ti nant, CSKA yrastip res nė ko man da. Vis dėl to tikimės, kad sa vo žiū ro vų aki vaizdoje mums pa vyks ge rai su žais tiir gal net nu ga lė ti.“Ti ki mės, kad sa vožiū ro vų aki vaizdoje mums pa vyksge rai su žais ti ir galnet nu ga lė ti.Į ko vą pa si telks azar tą„Žal gi rio“ tre ne rio ma ny mu,nai vu ieš ko ti silp nų vie tų CSKAžai di me: „CSKA žai dė jai iš si skiriaaukš tu in di vi dua liu meistrišku mu. Mes pa si prie šin ti ga limetik sa vo azar tu ir ko man di niužai di mu.“Praė ju sios sa vai tės ne sėk mės,R.Bu tau to įsi ti ki ni mu, ne tu rė tų„Žal gi rio“ žai dė jų gniuž dy ti psicholo giš kai: „Net gi prie šin gai –gal vo ju, kad ši tie pra lai mė ji maimums tu rė tų išei ti į nau dą.“Pri si min da mas pra lai mė ji musLen ki jo je ir Lat vi jo je tre ne ristei gė, kad juos lė mė daug veiksnių,o vie nas svar biau sių bu vo tai,kad ko man da per mė ne sį su žai dė15 rung ty nių. „Kiek vie nam ma čuisu si kaup ti yra ne pap ras tai sun ku.Ne kal bant apie tai, kad daug lai koati ma ke lio nės ir skry džiai, mes• Tre ni ruo tė: pasirengti dvikovai su CSKA žalgiriečiai turėjo tik vieną dieną. vi sai ne tu ri me lai ko tre ni ruo tis.Ta čiau tai nė ra pa si tei si ni masir žai dė jai ga vo py los, ypač jaunižai dė jai. Jie tu ri verž tis į aikštę,deg ti no ru įro dy ti tre ne riams,žiū ro vams, sau, kad yra ver ti nešioti „Žal gi rio“ marš ki nė lius. Oto kie at si pa lai da vi mai, var žovųneį ver ti ni mas ir lei di mas saurung ty niau ti pu se jė gos yra ne pateisi na mi.“Ne sėk mės – ge ra pa mo kaDėl li gos pir mų jų Eu ro ly gos šešiolik tu ko rung ty nių ne žai dęs iriš ša lies ga lė jęs ste bė ti drau gųžai di mą Ta das Kli ma vi čius teigė,kad Len ki jo je ko man dai ko jąpa ki šo silp na gy ny ba, o Lat vi joje– nuo var gis ir nu si tei ki mas.„Tik rai ne ma nau, kad ko man dapa te ku si į duo bę. Mums tai buvoge ra pa mo ka“, – sa kė T.Klimavi čius.Pats „Žalgirio“ puolėjas de gano ru kau tis: „Po tos ne są mo nėssu dan ti mi (jam bu vo iš ki lęs pū linys,te ko ger ti an ti bio ti kus – red.pa st.) esu pa si ren gęs ko vo ti vi su100 pro c.“CSKA vi zi ti nė kor te lėŽaidėjasŠalisNi ki ta Kur ba no vasRu si jaVik to ras Kei ruRu si jaRa mū nas Šiš kaus kasLie tu vaJoh nas Ro ber tas Hol de nas Ru si jaPop sas Men sah-Bon suAng li jaAn to nas Ponk ra šo vasRu si jaAnd re jus Vo ron ce vi čiusRu si jaTra ja nas Lang do nasJAVSa ša Kau nasRu si jaDmit ri jus So ko lo vasRu si jaVik to ras Chria paRu si jaZo ra nas Pla ni ni čiusKroa ti jaVy riau sia sis tre ne ris Jevgenijus Pašutinas (Rusija)Rinktinės tre ne ris ne no ri pra ras ti bend• Nuos ta ta: A.Paulauskas (kairėje) nenori į rinktinę grįžti be ilgamečiobendražygio A.Vainausko. Tomo Raginos nuotr.Min dau gas Au gus tism.augustis@diena.ltLie tu vos mo te rų krep ši nio rinktinė be Al gir do Pau laus ko iš tvė rėvos kiek dau giau nei dve jus metus,ta čiau į se ną dar bą pa kvies tątre ne rį ne ma lo niai nu ste bi no reikala vi mai dėl jo asis ten tų.Įver ti no pa tir tįAnt ra die nį Lie tu vos krep ši nio federa ci jos (LKF) vyk do ma sis ko mitetas nu spren dė ofi cia liai pra dė tide ry bas su po ten cia liu na cio na linėsmo te rų rink ti nės vy riau siuojutre ne riu Al gir du Pau laus ku. SuKurs ko „Di na mo“ ko man dą treniruo jan čiu spe cia lis tu pla nuo jamapa si ra šy ti su tar tį, ga lio sian čiąiki Lon do no olim pi nių žai dy nių2012 m.Tre ni ruo ti mo te rų rink ti nę taippat pre ten da vo Ša rū nas Sa kalauskas, Li nas Šal kus, Ro mualdasPet ro nis ir Gin ta ras Kručkauskas. Pa sak LKF ge ne ra li niosek re to riaus Min dau go Bal čiūno,šie spe cia lis tai do mė jo si galimy be dirb ti su mo te rų rink ti ne,ta čiau LKF vyk do ma sis ko mi te taspa lan kiau siai įver ti no A.Pau lauskokan di da tū rą.„Le mia mas veiks nys bu vo didžiulė A.Pau laus ko pa tir tis. Jistu ri di de lį po ten cia lą, ge rai pažįsta var žo ves ir jų tre ne rius“, –sa kė M.Bal čiū nas.Su Alf re du mesesa me kaip du plikiark liai. Tu riupa rą ap si spręs ti.Per ša L.Šal kųLKF su A.Pau laus ku jau yra ap tarusi dau gu mą kont rak to są ly gų –taip pat ir fi nan si nes. Spe cia lis tasprie rink ti nės vai ro yra sto vėjęs2003–2007 m. Net ir pa li kęsna cio na li nės ko man dos stra te gopa rei gas, A.Pau laus kas ne pa miršorink ti nės ir daž nai sek da vo jospa si ro dy mą iš žiū ro vų tri bū nų.„Su tau py čiau – ne be rei kė tųbi lie to į rung ty nes pirk ti, – vakardien raš čio kal bin tas šyp te lėjoA.Pau laus kas. – Pail sė jau nuorink ti nės ir vėl tu riu už tek ti naiazar to jai va do vau ti. Tuo la biaukad ma tau ko man dos per spektyvą. Ypač su stip rė jo prie ki nė linija, nors pro ble mų yra su ma žosiomis krep ši nin kė mis.“Vis dėl to A.Pau laus kas dar nėrapa tei kęs ga lu ti nio at sa ky mo, argrįš į rink ti nę. Tre ne rį ap stul binosą ly ga, ku rią jam iš kė lė LKF –rink ti nę tre ni ruo ti jis tu rės padeda mas L.Šal kaus, nors pa tsA.Pau laus kas mie liau į pa gal bąkvies tų si sa vo il ga me tį bend ra žy gįAlf re dą Vai naus ką, su ku riuo kartudir ba ir „Di na mo“ ko man do je.Ap sisp ręs per pa rą„Apie tai man ir anks čiau bu vouž si min ta, bet ta da ne gal vo jau,kad kal ba ma rim tai. Ne ma nau,

Trečiadienis, vasario 3, 2010 11SportastasTomo Raginos nuotr.Pozicija ŪgisPuo lė jas 202Gy nė jas 200Puo lė jas 198Gy nė jas 185Vi du rio puo lė jas 206Gy nė jas 200Puo lė jas 204Gy nė jas 192Vi du rio puo lė jas 213Vi du rio Puo lė jas 214Puo lė jas 203Gy nė jas 199ra žy giokad tai – lo giš kas rei ka la vi mas.Vi si tre ne riai pa si ren ka tuosasis ten tus, ku rių no ri. O aš dabarbū siu kaž ko kia išim tis. Ne turiunie ko prieš Li ną Šal kų, ku rį irgipui kiai pa žįs tu. Bet su Alf re dumes esa me kaip du pli ki ark liai.Tu riu pa rą ap si spręs ti. Pir miausiarei kia su Alf re du apie tai pa sikalbė ti. Bū tų ne mo ra lu at si sa ky tibend ra žy gio, su ku riuo tiek me tųdirb ta“, – sa kė A.Pau laus kas.LKF at sto vai tvir ti no, kad rinktinės vy riau sio jo tre ne rio asistentu A.Vai naus ko ne no rė tų matyti dėl to, kad jis ir A.Pau laus kastre ni ruo ja vie ną klu bą.„Jei gu abu tre ne riai dirbs rinktinė je, ne bus pa ten kin tas klubas,o jei gu jie mė ty sis tarp vienoir ki to, ne bū si me lai min gi mes.Šias pa rei gas dar bu vo ga li ma suderin ti, kai A.Pau laus kas ir A.Vainauskas kar tu tre ni ra vo Vil niausTEO, o da bar jie dir ba to li ma meRu si jos mies te“, – savo mo ty vusaiš ki no M.Bal čiū nas.

12pasaulistrečiADIENIS, vasario 3, 2010Te­ro ­ro ­ak ­tasŠa­lia Sankt Pe­ter­bur­go antra­die­nįant ge­le­žin­ke­lio bėgiųspro­go bom­ba ir bu­vosu­žeis­tas trau­ki­nio ma­šinis­tas.Įta­ria­ma, kad tai tero­roak­tas. In­ci­den­tas įvy­kopraė­jus dviem mė­ne­siamspo 27 gy­vy­bes nu­si­ne­šu­siote­ro­ro ak­to trau­ki­ny­je Tverėssri­ty­je.Sk an ­d i­na ­ku ­ro r­t usDėl liū­čių ki­lus po­tvy­niamstu­ris­tų pa­mėg­to­je Te­ne­ri­fėjeval­džia skel­bia pa­vo­jų iruž­da­ro mo­kyk­las. Nuo liūčiųnu­ken­tė­jo ir dar dvi Kana­rųsa­los – Lan­sa­ro­tės irFuer­te­ven­tū­ros. Dėl smarkauslie­taus ap­sem­ti ke­liai,su­tri­ko elekt­ros ener­gi­jostie­ki­mas.Sm o ­gi­k ai iš ­Lie ­t u ­vosUk­rai­nos re­gio­nų par­ti­josly­de­ris Vik­to­ras Ja­nu­ko­vyčiustvir­ti­na, kad Ju­li­jos Tymo­šen­koblo­kas per ant­rą­jįpre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rą keti­napa­si­nau­do­ti ste­bė­to­jaisap­si­me­tu­siais smo­gi­kais netik iš Gru­zi­jos, bet ir iš Lietu­vosbei Len­ki­jos, kad desta­bi­li­zuo­tųpa­dė­tį.Jė zui tų gim na zi jo je – pe do fi lų or gi josNau jas pe do fi li jos skan da las. Šį kar tą Vo kie ti ja šiurps ta,nes eli ti nė je Ber ly no jė zui tų gim na zi jo je dir bo pe do fi lai.Vie nas jų pri si pa ži no sek sua liai iš nau do jęs mo ki nius,ki tas nu spren dė slaps ty tis.• Ta bu: Jė­zui­tų or­di­nas Vo­kie­ti­jo­je nuo 1981 m. tu­rė­jo sek­sua­li­nio prie­var­ta­vi­mo gim­na­zi­jo­je įro­dy­mų, betnie­ka­da apie tai nein­for­ma­vo nei mo­ki­nių tė­vų, nei val­džios pa­rei­gū­nų. „Reu­ters“ nuo­tr.Baus mės pa vyks iš veng tiBu vęs Pet ro Ka ni zi jaus gim na zijosmo ky to jas Wolf gan gas Sta baspri si pa ži no sek sua liai iš nau do jęsne pil na me čius. Šiuo me tu Či lė jegy ve nan tis ir dir ban tis 65 me tųdva si nin kas kai ku rioms sa vo aukomsiš siun tė at si pra šy mo laišką,ku ria me pa ra šė: „Tai liūd nasfak tas: daug me tų aš prie var tavauir sek sua liai prie ka bia vauprie vai kų ir mo ki nių, pri si dengdamas pseu do pe da go gi niais motyvais.“W.Sta bas Ber ly no Pet ro Kanizi jaus gim na zi jo je dir bo prieštris de šimt me čius. Pas kui, nuo1982 m. iki 1984 m., jis mo kytoja vo Šv. Bla žie jaus gim na zi jo jeSankt Bla zie ne ir Ham bur go Šv.Ans ga ro gim na zi jo je. Ma no ma,kad šių švie ti mo įstai gų auk lė tiniaiir gi ga lė jo tap ti sek sua li nėsprie var tos au ko mis. Ten jau pradėti ty ri mai. W.Sta bas po dvie jųsa vai čių ke ti na grįž ti į Vo kie ti ją.O ki tas įta ria mas mo ky to jas pedofi las, 69 me tų Pe te ris Rie delis,su si kro vė daik tus ir iš va žiavoiš sa vo bu to Ber ly ne ne ži no makryp ti mi. Vy rą 1986 m. už puo lėvie na jo bu vu sių au kų, ku ri vė liaunu si žu dė. P.Rie de lis sa vo kal tėsne pri pa ži no.Abu vy rai anks čiau pa si traukėiš Jė zui tų or di no. Da bar jiemsvei kiau siai pa vyks iš veng ti tei sinėsat sa ko my bės dėl suė ju sio senaties ter mi no.Daug me tų aš prievarta vau ir sek sualiaiprie ka bia vauprie vai kų ir mo kinių,pri si deng damaspseu do pe da goginiais mo ty vais.Ži no jo, bet nie ko ne da rėNu si kal ti mai, ku riais kal ti na midva si nin kai, bu vo įvyk dy ti praėjusio am žiaus aš tun ta me ir de vintame de šimt me ty je. Pir ma die niova ka rą Pet ro Ka ni zi jaus gim na zijoje vy ku sio je spau dos kon fe rencijo je šios mo ky mo įstai gos direkto rius tė vas Klau sas Mer te saspra ne šė, kad dvie jų ku ni gų seksuali nės prie var tos au ko mis ta poma žiau siai 20 mo ki nių.Anks čiau bu vo pra neš ta apiesep ty nis sek sua li nės prie var tosat ve jus, bet K.Mer te sas praė ju sįmė ne sį iš siun tė 500 laiš kų bu vusiemsgim na zi jos auk lė ti niams, irdau giau bu vu sių mo ki nių pa pasako jo pa ty rę P.Rie de lio ir W.Stabosek sua li nę prie var tą.„Man gė da, kad tuo me tu nebuvo im ta si jo kių prie mo nių, –sa kė spau dos kon fe ren ci jo je taippat da ly va vęs Jė zui tų or di no Vokieti jo je va do vas tė vas Ste fa nasDart man nas. – Taip pat at si prašau,kad tuo me tu or di ne už taibu vę at sa kin gi as me nys ne reagavo taip, kaip bu vo bū ti na.“S.Dart man nas pri pa ži no, kad Jėzuitų or di nas Vo kie ti jo je nuo 1981m. tu rė jo sek sua li nio prie var ta vimogim na zi jo je įro dy mų, bet niekada apie tai nein for ma vo mo ki niųtė vų, pa čių moks lei vių ar val džiospa rei gū nų. W.Sta bas tei gė, kad1992 m. pa lik da mas Jė zui tų or dinąin for ma vo apie sa vo poel gius netik jo va do vus, bet ir Va ti ka ną.Išk ry pė liš ki ku ni gų žai di maiS.Dart man nas taip pat sa kė, kadW.Sta bas ir P.Rie de lis to liau prievarta vo ber niu kus ir mer gai tes,kai iš Pet ro Ka ni zi jaus gim na zi josBer ly ne bu vo per kel ti dirb ti į kitaska ta li kiš kas mo kyk las ir jau nimorei ka lų ins ti tu ci jas Vo kie ti jo je,Baž ny čia ir pe do fi li jos skan da laiP a st ar u o j u m e t u k u n i g ų p e d ofi ­l i j o s s k a n d a l a i s u d re b i n o n e v i e ­n ą v a l s t y b ę . K a t a l i k ų b a ž ny č i a išie jos na rių pa kly di mai kai nuoja m il ij a r du s i r m a ž i n a t i k i n č ių j ųskai čių.2002 m. paaiš kė jo, kad JAV nuop r a ėj us i o a m ž i au s š e š to d e š i mtmečio dau giau nei 4 tūkst. ku nigųly tiš kai iš nau do jo apie 11 tūkst.vai kų. Iki 2004 m. JAV ku ni gusly t in iu i š n au d o j i mu nu o p r a ė j u ­s i o a m ž i au s š e š to d e š i mt m e č i oiki 2002 m. ap kal ti no 10 667 žmonės.46,9 pro c. kal ti ni mus ku niga m s p a te i k u s ių nu ke n tė j u s ių j ųs a kė , k a d ly t i n ę p r i e v a r t ą p a t y rėne kar tą. 2007 m. dėl sek sua li nioi š n audo j i mo b u vo įte i k t i d a r 6 8 9p a re i šk i m a i . I k i 2 0 0 8 m . b a l a n ­d ž io JAV k a t a l i k ų b a ž ny č i a k u n i ­g ų p edo fi lų au ko m s u ž p a d a r y t ąž a l ą bu vo s u mo kė j u s i 2 m l rd . JAVdo le rių (apie 5 mlrd. li tų).2 0 0 9 m . ge g u žę p a na š u s sk a n dalasu žv i rė i r A i r i jo je. Čia bu vo pa v ie ­š i n ta ata ska i ta , k u r i ap nuo g i no Katal ik ų ba ž ny č ios g lo bo t ų va i k ų pati r t ą pr ie va r t ą . D o k u men t ą pa skelbė ko m i s i ja , de v y ne r iu s me t u s t y­r u si ž iau r u mu s , k u r iuos nuo praė ­ju sio a m ž iau s ket v i r to i k i de š i m tode š i mt me č io pa t y rė Ka ta l i k ų ba ž­ny č ios g lo bo ja m i a i r ia i va i ka i .At a sk a i to j e s u r i n k t a š i m t a i l iu d i ­j i mų , k u r ie at s k le i d ž i a , j o g š i m t a iv a ik ų p r a m o n ė s i r p a t a i s o s m o ­k ykl os e t u rė j o l iū d n o s , o k a r t a i siš tie sų tra giš kos pa tir ties, už kuri ą a ts a k i n g i s u a u g u s i e j i – j u o sp r i ž i ūrė j ę re l i g i n ių ko n g re g a c i j ųn a r i a i , p a s au l ie č i a i , i š i š o rė s atė j ęž m on ė s , v y re s n i mo k yk lų au k l ė ­ti niai, ku rie kar tais ir gi iš nau do davo, s k r i au s d a vo j au ne s n iu s .P a v i eš i nu s at a s k a i t ą v i s o s K a t a ­l i k ų b a ž ny č i o s A i r i j o j e p r i m a s i rVy sk upų Kon fe re n c i j o s pi r m i n i n ­kas Seá nas Bra dy pa reiš kė, jog atask a it a nu š v i e č i a t a m s ų p r a e i t i e sl a i kot a r p į . „ E s u l a b a i nu l i ū d ę s i rjau čiu di de lę gė dą dėl to, kad vaika i tos e m o k yk l o s e ke n t ė j o b a i ­s i a i s b ū d a i s . Va i k a i nu s i p e l n ė k i ­to kio el ge sio, ypač iš tų, ku rie juosp r i ž iūrė j o Jė z au s K r i s t au s v a r du“,– k a lb ėj o S . B r a dy.I š mok ų s u m a au kom s A i r i j o j e g a ­li siek ti nuo 2 iki 11 mlrd. eu rų (6,9–3 7, 9 m l rd . l i t ų ). Pe do fi l i j o s s k a n d a ­l a s s uk rė tė i r It a l i j ą , k a i i š a i š kė j o ,k ad k u n i g a i t v i r k i n d a vo p a v y z d i ­ne lai ky tos kurč ne by lių prie glaudos au k lė t i n iu s .A p i e k a r č i ą p a t i r t į I t a l i j o s s p a u ­d a i p r a ne š ė 6 7 d r au g ė n s u s i b ū rębu vę i n te r n a to au k lė t i n i a i . Jie p a ­skel bė apie 30 me tų tru ku sį seksu al in į i š n au d o j i m ą , u ž k u r į , p a ­s a k a u k ų , a t s a k i n g i 2 5 u g d y m oįstai go je dir bę ku ni gai ir vie nuoliai.Liu di nin kai tei gia, kad nuop e dofilų dv a s i n i n k ų g a l i b ū t i nu ­ke nt ėj ę p e r š i m t ą a s m e n ų . P r i e ­v a rto s i r s e k s u a l i n io i š n au do j i moa k t a i v y ko v i s u r: du š uo s e i r m i e ­g a muos iuo s e , k u n i g ų k a m b a r iuo ­se ir ne tgi klau syk lo je.Pa sak liu di nin kų, sek sua li nė prieva rt a p r i e š v a i k u s p r a s i d ė j o d a r1950-ai siais ir, jų ži nio mis, tru koiki 1984 m.Mek si ko je, Či lė je ir Is pa ni jo je.Vi sos sek sua li nės prie var tosau kos Pet ro Ka ni zi jaus gim na zijoje bu vo ber niu kai, nes tuo me tumer gai tės jo je ne si mo kė. Dau gumaimo ki nių, kai jie bu vo pra dėtitvir kin ti, te bu vo 13 me tų. Da barjiems yra apie 40 me tų. P.Rie de lisver tė sa vo mo ki nius mas tur buo tis,o W.Sta bas ren gė „eks ce si nius kūniškus ri tua lus“, nu ro dė S.Dartmannas. Vie na bu vu si P.Rie de lioau ka pa pa sa ko jo, kad 1981-ai siaiske lis kar tus iš sa miai kal bė jo si sutuo me čiu gim na zi jos di rek toriumi ir jam nuo dug niai pa pa sakojo apie sa vo pa tir tą sek sua li nęprie var tą. Pa sak jo, vis kas vy kopus rū sy je gim na zi jos te ri to ri joje.Ku ni gas esą ne kar tą pri ver tė jįmas tur buo tis, o pa ts ste bė jo. Visi,ku rie no rė jo pa si stū mė ti moksluose, bu vo pri vers ti pa tir ti pa našųpa že mi ni mą, sa kė vie nas šiųįvy kių liu di nin kas.Smū gis gim na zi jos pres ti žuiPet ro Ka ni zi jaus gim na zi ja lai ko mavie na pres ti žiš kiau sių ša lies mokymo įstai gų ir daž nai va di na mapo li ti kų, vers li nin kų ir moks li ninkųkal ve. Tarp bu vu sių jos auk lė tiniųyra ne ma žai ži no mų vi suo menėsir po li ti kos vei kė jų bei aukš tųdi de lių kor po ra ci jų va dy bi nin kų.Pa vie šin ta in for ma ci ja apiely ti nę prie var tą šio je mo kyk lo jesu krė tė Vo kie ti ją. Ša ly je iki šiolne bu vo ki lę di des nių sek sua li nioprie var ta vi mo skan da lų, ku riųepi cent re bū tų at si dū ru si Ka ta likųbaž ny čia, kaip tai įvy ko Jungtinė se Vals ti jo se ir Ai ri jo je.„Der Spie gel“, „Deuts che Wel le“, BNS inf.

trečiadienis, vasario 3, 2010Klasifikuoti skelbimai13paslaugosStatybos ir remontoArteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas.Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel. 8686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020 (Linas).www.melkerlita.lt.347058TransportoKrovinių pervežimas. Perkraustymo paslaugos.Tel. 8 630 71 205.100203ParduodaNekilnojamąjį turtąParduodamas 13,7 a gyvenamosios-komercinėspaskirties sklypas, geroje vietoje,Čiurlionio g. Kaina 2 000 000 Lt. Tel.8 600 57 007.091027Parduodami nauji butai prie miško Lazdynuose,Jonažolių g. www.pavasaris.net. 1 kv.m kaina nuo 3500 Lt. Tel. 8 614 00 903.526620Statybines medžiagasVidaus durys. Pigiai. Montavimas ir pristatymasper 3 dienas. www.duryspigiau.lt.Tel. 8 652 92 016.515776Kitas prekesParduodami dideli (nuo 200 kg) laukoakmenys. Prie Rietavo, tel. 8 617 96757.090715Didmeninėmis kainomis parduodame statybines,vidaus ir išorės apdailos medžiagasbei tvirtinimo elementus. UAB „Lakrija“,Vilnius, Antakalnio g. 21. Tel. 8 5 2302248. Mob. tel. 8 611 23 094100203perka2 asmenų šeima pirktų 2 kambarių butąLazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse.Ne pirmam aukšte. Gali būti be remonto.Kaina iki 120 000 Lt, mokame grynaisiais.Tel. 8 605 04 499, e. paštasperkam2kbuta@gmail.com.100123nuomojaIšnuomojamas3 kamb. jaukus butasviršutiniame Vilniaus senamiestyje,K.Kali nausko g.Info: I aukštas, 84 m 2 butas subaldais (galima ir be jų), medinėmisgrindimis, terasos galimybe,laisvamaniškas :)Saugi ir žalia vieta. Tinka šeimoms irporoms.Nuomos periodas nuo 2 mėn. iki 1metų.Nuoma – tik 1099 Lt.Susidomėjus: 8 682 53 335.Karščiausi kelionių pasiūlymaiKelionių organizatoriuswww.starexpress.ltVasario 6 d. Egiptas, Hurgada (7 n.):MAGAWISH 4*/ pusr. ir vakarienė –nuo 1399 Lt/asm.SULYAN BEACH 4*/ viskas įsk. – nuo1541 Lt/asm.GOLDEN FIVE 5*/ viskas įsk. – nuo1952 Lt/asm.Vasario 7 d. Egiptas, Šarm El Šeichas(7 n.):AMAR SINA 3*/ pusr. ir vakarienė –nuo 1371 Lt/asm.AMWAJ OYOUN HOTEL 4*/ viskasįsk. – nuo 2106 Lt/asm.AMPHORAS 5*/ viskas įsk. –nuo 2275 Lt/asm.Dėl išsamesnės informacijos kreipkitėsį savo turizmo agentūrą!Kelionių organizatoriusA.Vienuolio g. 6, LT-01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314, faks. (8 5) 262 9120vilnius@vilnius.krantas.lt,www.krantas.ltKelionių keltais ekspertai pristato:KELTŲ BILIETUS INTERNETUKlaipėda–KarlshamnasKlaipėda–KylisKlaipėda–ZasnicasTaip patogu ir greita! Apmokėti galitekortele arba bankiniu pavedimu. Bilietopatvirtinimą gausite į savoe. paštą.Pas mus taip pat galite įsigyti keltųbilietus šiomis kryptimis: Ryga–Stokholmas;Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Talinas–Marienhamnas;Gdynia–Karlskrona; Kylis–Oslas; Kopenhaga–Oslas;Esbrjergas–Harvičas.Daugiau informacijos www.krantas.ltSLIDINĖJIMO KELIONĖS:Italija (Sela ronda, Kronplacas) –autobusu/lėktuvu – nuo 1250 LtNaujiena! Italija–Šveicarija–Prancūzija– autobusu (03 05) /lėktuvukiekvieną šeštadienį – nuo 1250 Lt.Austrija–Šveicarija (Išglas, SanAntonas) 02 05, 19, 26 – nuo1650 Lt. Austrija (Zilertalio slėnis,Zell am See, Kaprun) penktadieniais– nuo 1570 LtItalija (Madona di Kampilijo, Marileva,Paso Tonale) – nuo 1290 LtPrancūzija (Trys slėniai) savo transportu– nuo 280 LtSlovakija (Žemieji Tatrai) autobusu/savo transportu kiekvieną šeštadienį– nuo 590 LtKelionių organizatoriusIšankstinio pirkimo akcija vasaroskelionėms autobusu – 15%!Poilsis prie jūros: Egipte, Kanarųsalose, Tailande, Šri Lankoje,Meksikoje.Garantuoti išvykimai net 2 asm:Šri Lanka 2010 03 04Meksika 2010 02 28; 03 06, 14, 16Tailandas 2010 02 23; 03 09, 23Pažintinis turas po Tailandą irKambodžą 2010 03 03, 19Izraelis 2010 04 20, vadovėN.LūžienėIzraelis, Jordanija 2010 04 21Iranas 2010 05 16, vadovė N.LūžienėKinija + „Expo 2010“ 2010 04 29;05 18 (net 4 programos)Venecijos karnavalas 2010 02 10Sicilija, Malta 2010 03 13Italija 2010 04 01, 24ĮvairūsTeismo informacijaKauno miesto apylinkės teisme (Laisvėsal. 103, Kaune, teisėja Edita Šliumpienė)nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovoUAB „ARN group” ieškinį atsakovui MantuiMackevičiui dėl skolos priteisimo. Atsakovuiieškinio nuorašas su priedais įteikiamasviešo paskelbimo būdu. Siūlomeatsakovui Mantui Mackevičiui, kurio paskutinėžinoma gyvenamoji vieta Karaliaučiausg. 6-25, Vilniuje, ne vėliau kaipper 14 dienų nuo pranešimo paskelbimospaudoje dienos pateikti teismui atsiliepimąį ieškinį raštu. Nepateikus atsiliepimoį ieškinį raštu, teismas gali priimti sprendimąuž akių. Su civilinės bylos Nr. 2-1457-775/2010 medžiaga galite susipažinti 338kab. teismo darbo laiku (tel. 466 256).531147Pranešame, kad Vilniaus m. 1-ajame apylinkėsteisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius), 147kab., yra gautas ieškovo AB bankas SNO-RAS ieškinys atsakovei Eglei Liutkevičiūteidėl 3173,13 Lt įsiskolinimo, 1188,98 Lt delspinigių,6 proc. metinių palūkanų nuo bylosiškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009 1215) iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. AtsakoveiEglei Liutkevičiūtei yra įteikiami ieškinionuorašai, ieškinį pagrindžiančių rašytiniųįrodymų nuorašai bei pranešimas apie atsiliepimopateikimą ir informuojama, kadjeigu atsakovė be pateisinamos priežastiesper 14 dienų nuo pranešimo paskelbimospaudoje dienos nepateiks atsiliepimoį ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovoprašymas, priimti sprendimą už akių.531387Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajameapylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius),147 kab., yra gautas ieškovo UADB „SeesamLietuva“ ieškinys atsakovui UAB „Progretus“dėl 936,40 Lt įsiskolinimo, 6 proc. metiniųpalūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimoteisme dienos (t.y. nuo 2009 11 09)J.Lelevelio g. 4, Vilnius.Tel.: (8 5) 266 0700,www.guliveriokeliones.ltPuikūs pasiūlymai grupėms!Venecijos karnavalas 02 11 –1049 Lt – 10%Gėlių paradas 04 21 – nuo 1199 Lt .Ispanija–Portugalija–Marokas03 13; 05 08; 09 25 – nuo 3190 Lt.Velykos Italijoje 03 31 – 1739 LtEGZOTINĖS KELIONĖS:Tailandas, Tailandas–Kambodža02 12; 03 03, 19 – nuo 3245 LtŠri Lanka – nuo 4790 LtMeksika 02 15, 27, 28; 03 27 – nuo6190 LtIzraelis – nuo 3399 LtAutobusų nuoma ir kelionės kolektyvams.Poilsis Egipte, Kanarų salose.M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, VilniusTel.: (8 5) 215 0077, (8 5) 215 0210vilnius@gruda.lt; www.gruda.ltOlimpinė Graikija 2010 04 02Didžioji Turkija 2010 04 02Ispanija–Portugalija–Marokas 201004 02Gėlių paradas Olandijoje 2010 04 21Pavasario atostogų kelionės moksleiviams.Edukacinės išvykos pedagogams.Slidinėjimas Italijoje, Austrijoje, Slovakijoje,Šveicarijoje, Švedijoje, Prancūzijoje.Garantuoti išvykimai autobusu:Slidinėjimo safaris Austrijoje 201002 12, 27; 03 05, 12Dolomitų safaris 2010 02 19; 03 05Cervinia/Zermatt 2010 02 12Žemieji Tatrai 2010 02 13, 20, 27Livigno, Val di Fiemme regionai2010 03 05Jungfrau regionas 2010 03 06.iki teismo sprendimo visiško įvykdymo beibylinėjimosi išlaidų išieškojimo. AtsakovuiUAB „Progretus“ yra įteikiami ieškinio nuorašai,ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymųnuorašai bei pranešimas apie atsiliepimopateikimą ir informuojama, kad jeiguatsakovas be pateisinamos priežasties per14 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudojedienos nepateiks atsiliepimo į ieškinį,teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas,priimti sprendimą už akių.531480Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajameapylinkės teisme yra priimtas ieškovoUAB „Vestrus” prekybos, į. k. 300597751,ieškinys atsakovui UAB „Transplius”, į. k.300155007, dėl 833 Lt skolos, 12,7 proc.metinių palūkanų nuo priteistos sumosnuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y.2009 11 09, iki teismo sprendimo visiškoįvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovui UAB „Transplius” yraįteikiamas ieškinio nuorašas, ieškinį pagrindžiančiųrašytinių įrodymų nuorašaibei teismo pranešimas apie atsiliepimo įieškinį pateikimą ir informuojama, kad atsakovuibe pateisinamos priežasties per14 dienų nuo šio pranešimo spaudoje paskelbimonepateikus atsiliepimo į ieškinį,teismas gali priimti sprendimą už akių.531144Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajameapylinkės teisme yra priimtas ieškovoUAB „Vilniaus energija” ieškinys atsakovuiAntanui Edvardui Bartosevič dėl5744,87 Lt skolos, 204,93 Lt palūkanų, 5proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumosnuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 200910 26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei bylėjimosi išlaidų priteisimo. AtsakovuiAntanui Edvardui Bartosevič yraįteikiamas ieškinio nuorašas, ieškinį pagrindžiančiųrašytinių įrodymų nuorašaibei teismo pranešimas apie atsiliepimo įieškinį pateikimą ir informuojama, kad atsakovuibe pateisinamos priežasties per14 dienų nuo šio pranešimo spaudoje paskelbimonepateikus atsiliepimo į ieškinį,teismas gali priimti sprendimą už akių.531508Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamaciv. byla Nr. 2-887-661/10 pagal T.Šimkūnienėsgamybinės-prekybinės įmonės„Vilniaus industrija” ieškinį atsakovui UAB„Liepų kalnas” (į. k.121729332) dėl sutartiesnutraukimo ir nuostolių atlyginimo.Atsakovui ir trečiajam asmeniui AudriuiTubiui (g. 1977 10 15) procesiniai dokumentaiįteikiami viešo paskelbimo būdu,nustatant 14 d. terminą pateikti atsiliepimą.Nepateikus atsiliepimo, teismas galipriimti sprendimą už akių.530161Vilniaus m. 1-ajame apyl. teisme (Laisvėspr. 79A, Vilnius) yra iškelta civilinė byla pagalieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinįatsakovui UAB „Friksas” dėl 439,82 Lt skolos,29,26 Lt delspinigių, 5 proc. metiniųpalūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.Šiuo pranešimu yra įteikiamas atsakovuiieškinys su priedais. Jeigu atsakovas per 14dienų po šio pranešimo paskelbimo dienosnepateiks teismui atsiliepimo į ieškinį, teismasturi teisę priimti sprendimą už akių.531718Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra priimtas UAB„Vilniaus energija” ieškinys atsakovei RasaiSinicynai dėl 3037,79 Lt skolos, 59,57palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosiišlaidų priteisimo. Šiuo skelbimuatsakovei Rasai Sinicynai yra įteikiamasieškinio nuorašas, jį pagrindžiančių rašytiniųįrodymų nuorašai bei teismo pranešimasapie atsiliepimo pateikimą ir informuojama,kad atsakovei be pateisinamospriežasties per 20 dienų nepateikus atsiliepimoį ieškinį, teismas turi teisę ieškovoprašymu priimti sprendimą už akių.531708Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra priimtas UAB„Vilniaus energija” ieškinys atsakovui EmmetSeamus O’Toole dėl 1457,13 Lt skolos,32,45 palūkanų, 6 proc. metinių palūkanųir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo skelbimuatsakovui Emmet Seamus O’Toole yraįteikiamas ieškinio nuorašas, jį pagrindžiančiųrašytinių įrodymų nuorašai bei teismopranešimas apie atsiliepimo pateikimą irinformuojama, kad atsakovui be pateisinamospriežasties per 20 dienų nepateikus atsiliepimoį ieškinį, teismas turi teisę ieškovoprašymu priimti sprendimą už akių.531699Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas(Laisvės pr. 79 A, Vilnius) priėmė UAB „Vilniausenergija” ieškinį atsakovui AntanuiTruskauskui dėl 1299,62 Lt skolos už suteiktaspaslaugas, 101,05 Lt palūkanų, 5 proc.dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimoteisme iki teismo sprendimo visiškoįvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovas privalo per 20 dienų nuo pranešimopaskelbimo pateikti teismui atsiliepimąį ieškinį. Atsiliepimo nepateikus, teismasturės teisę priimti sprendimą už akių.531742Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teismeiškelta civilinė byla Nr. 2-1677-592/2009pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinįatsakovui Algimantui Bernotui dėlįsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.Atsakovas Algimantas Bernotas per20 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimoturi teisę pateikti Vilniaus miesto 2-ajamapylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius)atsiliepimus į ieškinį, kurie atitiktų procesiniamdokumentui keliamus reikalavimus(CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Jeigu atsakovasnepateiks Vilniaus miesto 2-ajam apylinkėsteismui atsiliepimo į ieškinį, teismasturės teisę priimti sprendimą už akių.531735Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas(Laisvės pr. 79A, Vilnius) priėmė ieškovoAleksejaus Blistivo ieškinį atsakovui UAB„Autoerdvė“ dėl automobilio „RenaultEspace“ 2008 02 19 pirkimo-pardavimosutarties pripažinimo negaliojančia, resititucijostaikymo, 33 900 Lt grąžinimo ieškovuiir 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo,tretieji asmenys byloje: UAB „Swedbank lizingas“,UAB „SM7“, VĮ „Regitra“, ArtūrasArtiomenko, g. 1981 06 12, gyv. Kauno r.sav., Raudondvario sen., Raudondvario k.,Nevėžio g. 23-1. Artūras Artiomenko per 14dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudojeturi teisę pateikti teismui atsiliepimą įieškinį. Byloje paskirtas teismo posėdis, kurisvyks 2010 m. kovo 4 d. 16 val. Vilniausmiesto 3-iajame apylinkės teisme (Laisvėspr. 79A, Vilnius), 501 posėdžių salėje.531128Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė bylaNr. 2-1145-854/2010 pagal ieškovo SĮ „Vilniausmiesto būstas“ ieškinį atsakovei GelenaiPerko dėl skolos priteisimo. Ne vėliaukaip per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimospaudoje dienos atsakovė privalo pateiktiteismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantįLR CPK 111 str., 142 str. 2 d. reikalavimus.Per nustatytą terminą atsakovei be pateisinamospriežasties nepateikus atsiliepimų įieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas,priimti sprendimą už akių.531151Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra priimtas ieškovo„Swedbank“, AB ieškinys atsakovei EditaiAraminaitei, g. 1970 12 05, dėl skolospriteisimo. Atsakovė per 14 d. nuo šio pranešimopaskelbimo spaudoje dienos privalopateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.Atsakovei be pateisinamos priežasties nepateikusatsiliepimo, ieškovo prašymu teismasturi teisę priimti sprendimą už akių.530907Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme(Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra priimtasieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinysatsakovams Romui Danilevičiui, g. 198001 25, ir Vytautui Danilevičiui dėl skolospriteisimo. Atsakovas Romas Danilevičiusper 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimospaudoje dienos privalo pateiktiteismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui bepateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo,ieškovo prašymu teismas turi teisępriimti sprendimą už akių.531710Vilniaus rajono apylinkės teisme priimtasieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinys atsakovuiViktorui Liamzinui (g. 1962 08 04)dėl 271,41 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanųuž priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidųpriteisimo. Atsakovas per 14 dienų nuo šioskelbimo paskelbimo spaudoje dienos privalopateikti atsiliepimą į ieškinį nurodant,sutinka ar ne su ieškiniu, nesutikimo motyvus,įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimomotyvai, atsakovo nuomonė dėl sprendimouž akių priėmimo. Jeigu nepateiksparengiamųjų procesinių dokumentų, informaciją,ar byla bus vedama per advokatą,teismas turės teisę priimti sprendimą užakių. Teismo posėdis vyks 2010 04 12 9 val.Kalvarijų g. 28, Vilnius, 6 kab.530986Kita2010 m. vasario 9 d. 10 val. M.Stukaskviečiamas į matavimus Vilniaus r., Sakiškiųk., SB „Dobilas”, 162 skl. Tel. 8 699 30386, e. paštas ricardas@ivnt.lt.530895www.blogabendrija.lt524588

14menas ir pramogostrečiADIENIS, vasario 3, 2010Šil ki nės su kne lėsjau pa siū tos, so lis tųari jos ir re či ta ty vaiiš mok ti. Bep ro tiškailinks ma „Fi garove dy bų“ die naLie tu vos na cio na liniame ope ros ir baleto teat re (LNOBT)ar tė ja.• Įver ti no: nuo ry to iki va ka ro teat re dir ban tis J.Ula cia (cent re) ne gai li gra žių žo džių Lie tu vos so lis tams.Martyno Aleksos nuotr.Ope ros įdo my bėsO p ero s s t a t y to j a i ž a d a i r n e t i ­kė t u m ų . S c e n o j e ke t i n a m a p a ­s t a t yt i a p e l s i n m e d ž i u s , m a r i a sž y d i nč i ų g ė l i ų , k u r i ų k v a p a st u rėt ų b ū t i j u n t a m a s i r p i r m o s ee i l ės e . Yp a t i n g a i r I s p a n i j o j e nu ­t a pyt a s p e c i a l i u ž d a n g a . Ji p a g a ­m i nt a i š m e d ž i a g o s , Vo k i e t i j o j ev a d in a m o s g o b e l e n i n i u t i u l i u ,A n gl ij oj e – r yk l i o d a n t ų m a r l e .A p šv i e s t a i š s c e n o s g i lu m o s , j it a mp a p e r m a to m a , l e n g v a i s š e ­š ė l i a i s d e n g i a n t i s ce n o s v a i z d ą .Ap šv ie č i a nt š i ą u ž d a n g ą i š ž iū ro ­v ų pus ė s , ji t a m p a ne p e r m a to m a ,t a r s i p r a b a n g i a u s i a s a k s o m a s ,u ž d e ng i a v i s k ą , k a s v yk s t a s ce ­n o j e . I š I s p a n i j o s at ve ž to s i r t r y ss p ec i al i o s fl a m e n ko vė du o k l ė s ,k u r i a s g a m i n o s c e n o g r a fo a s i s ­te n to R aú l io Ro d r i g ue s o ž mo n a .Pa šė lu sios „Fi ga ro ve dy bos“Ka mi lė Šul cai tėVis kas kaip Mad ri deDau giau kaip mė ne sį teat ro sa lėseplu šan tis ope ros „Fi ga ro vedybos“ sta ty to jas Ja vie ras Ula ciatei gia, kad LNOBT teat rui su tikusbend ra dar biau ti su „Teat roReal de Mad rid“, pa sta ty mas busana lo giš kas is pa niš ka jam.„Tik ra sis ope ros re ži sie rius yraEmi lio Sa gi. Su juo dir bu jau 24me tus, kar tu pa sta tė me dau gy bęope rų. Ka dan gi abu esa me la baiuž siė mę, daug ke liau ja me, tu ri medau gy bę dar bų skir tin go se ša ly se,šį kar tą te ko tik man vie nam atvažiuo ti į Lie tu vą“, – sa kė energinga sis re ži sie riaus asis ten tasJ.Ula cia. Švie sų dai li nin kas,kos tiu mų dai li nin kė ir cho reografė yra tie pa tys, to dėl ir ope ra,pa sak sta ty to jo, bus be veik to kiapat kaip Mad ri de.„Aiš ku, tech ni niai da ly kai beveikvie no di, ta čiau žmo nės ki ti.Kiek vie nas sa vaip su vo kia tąpa tį ju de sį, mi mi ką, žo dį. Manla bai pa si se kė, kad ga liu dirb tisu to kiais pro fe sio na liais atlikė jais, ku rie dai nuo ja šia meteat re. Ma nau, kar tu pa sie kė metik rai ge rų re zul ta tų, sta ty da miope rą“, – gra žių žo džių LNOBTso lis tams ne gai lė jo J.Ula cia.Jis ti ki no, kad pa ts re ži sie riusla bai no rė jo at va žiuo ti bent jau įprem je rą, bet dėl lai ko sto kos, perdaug įtemp to dar bų gra fi ko E.Sa gitie siog ne spė ja to pa da ry ti.V.A.Mo zar tas nė ra leng va„Fi ga ro ve dy bos“ yra kla si ki nėope ra, to dėl, pa sak J.Ula cios, pa tspa sta ty mas yra be ga lo su dė tingas.Prie šin gai nei šiuo lai ki nė je,vis kas šio je ope ro je tu ri bū ti tikroviš ka.„Jei yra so das, jis tu ri bū ti po m-pas tiš kas, jei yra rū mų sa lė, ji tu ribū ti di de lė ir iš kil min ga, juk taiXVIII a. Ži no ma, no rint at kar to titą me tą, rei kia la bai daug gi lin tisir į žmo nių psi cho lo gi ją, į jų elgesį, san ty kius“, – aiš ki no re žisieriaus asis ten tas.Jis sa kė, kad ap skri tai sta ty tiope rą ne leng va, nes ji yra didžiulis me nų mi ši nys: tai ir dainavi mas, ir vai dy ba, ir šo kis, irvi sa tai rei kia pra smin gai, lo giš kaisu jung ti į vie ną vi su mą.„Ma ža to, ne rei kė tų pa mirš ti,kad „Fi ga ro ve dy bos“ – vie nasu dė tin giau sių Wolf gan go AmadeusMo zar to ope rų, to dėl vis kąrei kia su pla nuo ti idea liai: kad irar tis tams bū tų pa to gu vai din ti,ir žiū ro vams ne nuo bo du ste bė ti.Tai pa grin di nis ma no, kaip statyto jo, tiks las – vi sa da pa lik tine di de lę int ri gą“, – šyp so jo siJ.Ula cia.Vie nam pa sta ty mui su da ry tostrys skir tin gos at li kė jų ko man dos,to dėl tai dar la biau ap sun ki nadar bą, nes kiek vie nam so lis tuirei kia ki taip pri tai ky ti vie ną arki tą vaid me nį.„Sta ty ti to kią ope rą vie naidai ni nin kų ko man dai ne leng va.Tai gi ga li te įsi vaiz duo ti, ką reiš kiadirb ti su tri mis skir tin go mis atlikė jų ko man do mis. Ta čiau manpa tin ka dirb ti su to kiais pro fe sionalais, ko kie yra čia. Ma tau, kadvis kas ei na tik pir myn“, – sa kėnuo ry to iki va ka ro teat re plušantis is pa nas.As mik Gri go rian:Ma nau, ne ma žaiSiu za nos sa vy biųga lė čiau pri skir ti irsau, to dėl kur ti to kįvaid me nį man nesunku.Jo ma ny mu, „Fi ga ro ve dy bos“tu rė tų su ža vė ti Lie tu vos pub li ką,nes ji pa sta ty ta pa gal vi sus kla sikinės ope ros kri te ri jus, be to, dainuoja ge riau si iš ge riau sių.„So lis tams no rė čiau pa lin kė ti irto liau taip ak ty viai bei sėk min gaidirb ti ir siek ti vis di des nių laimėji mų. La bai ža viuo si Vio le tosUr ma nos lai mė ji mais, to dėl ją iškeliu kaip au to ri te tą, į ku rį de rė tųly giuo tis ir ki tiems“, – su si ža vėjimo ne slė pė J.Ula cia.Lau kia prem je rosKaip vi jur kas re pe ti ci jų sa lė se sukasi ir Fi ga ro vaid mens at li kė jasKos tas Smo ri gi nas jau nes ny sis.Vi sa da ge rai nu si tei kęs so lis tasti ki no, kad prem je rai jau pa siruošęs.„Tie są sa kant, su šiuo per sonažu esu jau su si gy ve nęs. La baidžiau giuo si, kad J.Ula cia ne bu vola bai griež tas sta ty to jas ir lei doper so na žui su teik ti ir šiek tiekas me niš ku mų. Be to, kai sta žavausi Ang li jo je, bu vau šį vaidmenį pa ruo šęs ir Lon do no ka rališka ja me teat re. To dėl Fi ga ro jauil gai gy ve na ma ny je“, – pa sa ko josolistas.Jis pa brė žė, kad Fi ga ro per sonažas jam yra ne tik la bai ar ti mas,bet ir be ga lo ža vus.„Man tik rai la bai pa tin ka šisvaid muo. Fi ga ro, ro dos, blaiviausiai mąs to vi suo se rū muo se,prii ma pro tin gus spren di mus, įvis ką mo ka pa žvelg ti su leng vuhu mo ru ir, be abe jo, la bai my lisa vo bū si mą žmo ną. Džiau giuo siga lė da mas su vai din ti šį per sonažą“, – tei gė K.Smo ri gi nas jaunesny sis.Per so na žas pa gal dai ni nin kęVie ną iš pa grin di nių vaid menų– Siu za nos – at lie kan ti jau nair ener gin ga ope ros so lis tė As mikGri go rian tei gė, kad šis per so nažaskaip tik jai.„Siu za na yra ta ry tum gyv sidabris. Ji yra links mo bū do, optimis tė, vi sa da at si du ria įvy kiųsū ku ry je, nuo la tos ap sup ta daugybės žmo nių, yra pa pras ta irnuo šir di. Ma nau, ne ma žai Siuzanos sa vy bių ga lė čiau pri skir ti irsau, to dėl kur ti to kį vaid me nį manne sun ku. Pri si me nu, kad Ry gosope ro je ke lis kar tus te ko at lik tiir gra fie nės vaid me nį. Ta čiau dabarti nis man yra daug mie les nis irar ti mes nis“, – sa kė so lis tė.Mo te ris pri pa ži no, jog pa ti labiaumėgs ta šiuo lai ki nes ope ras,ta čiau la bai ver ti na ir kla si ką,ypač kai pa sta ty mas yra tik raiaukš to ly gio.„Tu riu pri pa žin ti, kad la bai žaviuosi „Fi ga ro ve dy bų“ sta ty to ju,jis la bai kant riai ir nuo šir džiai sukiek vie nu iš mū sų dir ba, stengiasi per teik ti vi sas emo ci jas.Ži no ma, ne leng va nei mums, neijam, nes vie nu me tu mo ko si nettrys at li kė jų gru pės. Ta čiau il goskas die nės re pe ti ci jos, ma nau,duos pui kų re zul ta tą, – nau jo siosope ros sėk me ti ki A.Gri go rian.Kur? Ope ros ir ba le to teat reK a ­da? Va sa rio 5, 6, 7, 9, 10 d.18.30 val.K a i ­n a? 20–200 li tųŠMC? KATEDROS AIKŠTĖ? UŽUPIO ANGELAS?MOKYKLOS KIEMAS? PRANCŪZPARKIS? TELEVIZIJOS BOKŠTAS?Būk vienas iš Vilniaus pasimatymų žemėlapio autorių. Viskas labaipaprasta, portale Diena.lt ieškok akcijos skilties ir įrašyk tau patinkančiąvietą. Vasario 13 d., Šv. Valentino dienos išvakarėse, „Vilniaus dienoje“išspaudinsime visų pasiūlytų vietų žemėlapį.PASIMATYMŲ ŽEMĖLAPIS

trečiADIENIS, vasario 3, 2010 15menas ir pramogosVy riau sy bė skirsdvylika pre mi jų• Sklai da: per dvi savaites filmą pažiūrėjo apie 30 tūkst. žiūrovų. Kadras iš filmo„Ze ro 2“ at si pirksMi nist rų ka bi ne tas kaip ir kasmetke ti na skir ti 12 Vy riau sy bėskul tū ros ir me no pre mi jų, jas, beki tų, tu rė tų gau ti ir mu zi ko lo gasVik to ras Ge ru lai tis, teat ro re ži sieriusAi das Gi nio tis, di ri gen tas Vytautas Miš ki nis.Pre mi jas, sie kian čias 44,2 tūkst.li tų, už nuo pel nus Lie tu vos kultūrai ir me nui taip pat ke ti namaskir ti ra šy to jams Al gi man tuiAni ce tui Bu čiui ir Ja ko vui Grigori jui Ka no vi čiui, dai li nin kamsEduar dui Juch ne vi čiui bei Ja ni naiGra sil dai Ži ly tei, fo to me ni nin kuiRi mal dui Vikš rai čiui, lė lių teat rodai li nin kui ir re ži sie riui Ri man tuiDrie žiui, ki no re ži sie riui Ma ri jonuiGied riui, mu zi ko lo gei Ma ri jaiVi dai Kra kaus kai tei ir ar chi tek tuiJo nui Min ke vi čiui.Už per nai dvi gu bai pa di dintomis pre mi jo mis sie kia ma skatinti Lie tu vos bei Pa sau lio lietuvių bend ruo me nės kul tū ros irme no kū rė jų, kul tū rai ir me nuinu si pel niu sių as me nų veik lą.Kas met ski ria ma ne dau giaukaip 12 pre mi jų, ta čiau vie napre mi ja ga li ati tek ti ne bū ti naivie nam as me niui, bet ir pre tendentų ko lek ty vui, tuo met premijos pa skirs to mos po ly giaikiek vie nam na riui.BNS inf.Prieš po rą sa vaičiųki no teat ruosepra dė tas ro dytifil mas „Ze ro 2“ artėja prie ri bos, kai įlie tu viš ką fil mą įdėtosin ves ti ci jos at sipirks.Tai ant ra die nį tvir ti no „Ze ro 2“re ži sie rius Emi lis Vė ly vis, ku rispui kiai įver ti no sa vo fil mo pa siekimus ki no ek ra nuo se.„Ar tė ja me prie su mos, kaipir mą kar tą Lie tu vo je ga li bū tipre ce den tas, kad fil mas at sipirks“,– sa kė re ži sie rius. Jistei gė, kad tai at si tik ti ga li jau ki tąsa vait ga lį, ta čiau at skleis ti, koksyra fil mo biu dže tas, at si sa kė.Fil mą pla ti nan čios bend ro vės„Meed films“ va do vas Jus ti nasVan ce vi čius tvir ti no, kad po pastaro jo sa vait ga lio (sau sio 29–31 d.) „Ze ro 2“ jau bu vo už dir bęs409,3 tūkst. li tų, jį pa žiū rė jo per29,3 tūkst. žiū ro vų.„Tu rint ome ny je, kad tai S katego ri jos fil mas, o tai reiš kia, kadmes ne ten ka me 16–17 me tų žiūrovų au di to ri jos, ku rią su da ro20–30 tūkst. žmo nių, star ta vo mevi sai ne blo gai. Nie kas ne si ti kė joto kio ati da ry mo“, – sa kė J.Vancevi čius. Jo ma ny mu, fil mas darga lė tų bū ti ro do mas tris ke tu riassa vai tes. Pa sak J.Van ce vi čiaus, dedamos vi sos pa stan gos ap sau go tifil mą nuo ne le ga laus ko pi ja vi mo.„Kol kas žiū ri me sa vo jė go mis,ne le ga lių ko pi jų in ter ne te ne radome“, – sa kė „Meed films“ atstovas.E.Vė ly vis tvir ti no ne ži nan tis, arkurs tre čią „Ze ro“ da lį. „Aš, kaivis kas baig sis, la bai no riu pailsėti“, – sa kė kū rė jas.Ki no pla tin to jų aso cia ci jos duomeni mis, pel nin giau sias lie tu viš kasfil mas – 2007-ųjų ko vo 2-ąją pradėtas ro dy ti Al gi man to Pui pos„Nuo dė mės už kal bė ji mas“, ku riski no teat ruo se su rin ko per 697tūkst. li tų. Ant ras pa gal pel ningumą ki no ek ra nuo se ro dy tas lietuviš kas fil mas – to pa ties A.Pui pos„Die vų miš kas“. Jis pra dė tas ro dy ti2005-ųjų rug sė jo 23-ią ją ir su rin koper 643,5 tūkst. li tų. Tre čias –2008-ųjų sau sio 11-ąją star ta vęMa rio Mar tin so no „Ne rei ka lin gižmo nės“. Jis ki no ek ra nuo se uždirbo per 596 tūkst. li tų.„Ze ro 2“ pa sa ko ja ma apiedvie jų bi čiu lių smo gi kų Mak soir Sil vest ro nuo ty kius. Jie gau nama fi jos už duo tį – ras ti pa grob tąnar ko ti kų kur je rį.Vei kė jų dia lo gus ra šė Jo nasBa nys ir Ai das Puk le vi čius. Fil mopro diu se rė – As ta Liu kai ty tė.Fil me vai di na In ga Jan kauskaitė, Vy tau tas Šap ra naus kas,Ra mū nas Ru do kas, Mil da Bar tašiūnai tė, Kęs tu tis Jakš tas, Auš raŠtu ky tė, Al do na Vi lu ty tė, Donatas Ši mu kaus kas, And rius Paulavi čius ir ki ti.BNS inf.• Kan di da tas: į Vyriausybės kultūros ir meno premiją pretenduoja irdirigentas V.Miškinis. Gedimino Bartuškos nuotr.Eks kur si ja fe mi nis čių žvilgs niuDai lės kri ti kė ir pa ro dų ku ra to rėLai ma Krei vy tė (nuotr.) Na cionali nė je dai lės ga le ri jo je (NDG)šian dien ves eks kur si ją „Mo terysir vy rai mo der nia me Lie tuvosme ne: įvaiz džiai, vaid menys,erd vės“.„Ko kie mo te riš ku mo ir vy riš kumovaiz di niai iš ky la mo der nia meLie tu vos me ne? Kaip kei čia si meninin ko ir me ni nin kės vaid muovi suo me nė je nuo XX a. pra džiosiki šių die nų? Ar ly tis tu ri reikšmęku riant ir ver ti nant kū ri nius?Kuo ski ria si mo te riš kos ir vy riškoserd vės?“ At sa ky mų į šiuos irki tus fe mi nis ti nės me no kri ti koske lia mus klau si mus be si do mi nyskvie čia mi ieš ko ti NDG eks po zi cijoje su Lai ma Krei vy te.Eks kur si jos pra džia – 17 val.Vė liau, 18 val., NDG au di torijo je eks kur si jos te mą pra tęski no pro gra ma „Me ni nin kų po r-tre tai“ – do ku men ti ka apie Lie­tu vos me ną ir me ni nin kus. Busro do mi Juo zo Ma to nio ir Vy tau toDo ma še vi čiaus kur ti do ku mentiniai fil mai apie dai li nin kes Teresę Ro žans kai tę ir Ka zi mie rąZimb ly tę.L.Krei vy tė – dai lės kri ti kė irpa ro dų ku ra to rė, Vil niaus dai lėsaka de mi jos, Eu ro pos hu ma nitari nio uni ver si te to ir Vil niausuni ver si te to Ly čių stu di jų cent rodės ty to ja. Ty ri nė ja šiuo lai ki nįme ną, ki ną ir queer kul tū rą.„Is to ri jos. Su si ti ki mai“ – paskaitų-eks kur si jų se ri ja po NDGeks po zi ci ją. Kas ant rą tre čiadienį Lie tu vos XX–XXI a. dai lęir jos kon teks tus pub li kai pristato įvai rių kar tų Lie tu vosdai lės ir kul tū ros ty ri nė to jai beidai li nin kai. Jų po žiū rių įvai ro vėat sklei džia mo der nios ir šiuolaiki nės Lie tu vos dai lės ko dus,lei džia nau jai pa žvelg ti į jos istori ją.VD inf.In for ma ci jaE k s k u r s i j o s t r u k mė – 1 v a l a n d a .Įė ji m a s s u g a le r i j o s bi l ie t u – 6 l i t a i .Au k š t ų j ų m o k yk lų s t u d e n t a m ss u p a ž y mė j i mu – ne mo k a m a i .Ki no sean so truk mė – 1 va lan da.Įė j i m a s ne mo k a m a s .

OraiŠiandiensnigs, pustys, kils pūga. Pietryčiųvėjo greitis sieks 8–13 m/s, vietomisjo gūsiai sustiprės iki 15–17 m/s. Temperatūrabus 3–7 laipsniai šalčio. Ketvirtadienionaktį daug kur, dieną vietomis trumpaipasnigs, naktį pustys. Temperatūranaktį bus 4–9, dieną 1–6 laipsniai šalčio.PasaulyjeAtėnai +6Berlynas +1Brazilija +27Briuselis +3Dublinas +5Kairas +16Keiptaunas +21Kopenhaga –1Londonas +3Madridas +12Maskva –1Minskas –6Niujorkas +4Oslas –6Paryžius +9Pekinas –3–5KlaipėdaPraha 0Ryga –3Roma +11Sidnėjus +26Talinas –6Tel Avivas +11Tokijas +4Varšuva –1–5Telšiai–5TauragėVėjas8–13 m/s–6Šiauliai–7Marijampolė–6Kaunas–5Panevėžys–6Alytus–5Utena–5VilniusŠiandien, vasario 3 d.Saulė teka 8.05Saulė leidžiasi 17.01Dienos ilgumas 8.56Mėnulis (pilnatis) teka 23.38Mėnulis leidžiasi 9.0334-oji metų diena. Iki Naujųjų metųlieka 331 diena. Saulė Vandenioženkle.VardaiAsta, Blažiejus (Blažys),Oskaras, Radvilas,Radvilė.orai vilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)ketvirtadienįpenktadienį–5 –5 –5 –6 8–5 –4 –6 –7 4–7 –5 –4 –5 5DATOS (vasario 3 d.)Šv. Blažiejus, Linų diena1809 m. gimė vokiečių kompozitorius, pianistas, dirigentasFelixas Mendelssohnas.1919 m. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko pirmas TautųLygos posėdis.1924 m. Vašingtone mirė buvęs JAV prezidentasWoodrow Wilsonas.1928 m. gimė Vytautas Pranciškus Būda, Lietuvoskalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.1941 m. gimė Balys Dainys, Lietuvos chirurgas, nefrologas,urologas, habilituotas biomedicinos mokslųdaktaras.1943 m. gimė aktorė Blythe Danner, populiarios aktorėsGwyneth Paltrow mama.1966 m. Mėnulyje pirmą kartą nutūpė radijo ryšiuvaldomas kosminis aparatas – sovietų mėnuleigis„Luna IX“.prizasŠią savaitęlaimėkitePaulo Coelhoužburiančiąmeilės misteriją„Brida“Spręskite kryžiažodį nuoantradienio iki penktadienio,teisingai užpildykitefrazės laukelius irlaimėkite savaitės prizą.Savaitės nugalėtojas busišrinktas loterijos būdu išvisų teisingai atsakiusių.Teisingus atsakymus galimapateikti iki penktadienio18 val.1. Frazę siųskite SMS žinutenumeriu 1337. Siųsdamižinutę rašykite:DIENA (tarpas) VD (tarpas)UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VDVILNIUS (žinutės kaina– 1 Lt.)arba2. Iškirpę kryžiažodį suteisingu atsakymu atneškiteį „Vilniaus dienos“redakciją Labdariųg. 8, Vilnius.Šios savaitės nugalėtojąpaskelbsime antradienį,vasario 9 d.1 2 3 4 5 6 7250 LtIŠP RA NA ŠA VO IL Gą ŽIE MąJu n g t i n ių Va l s t i j ų l i au d i e s m e te o ro -lo gas švil pi kas Fi las va kar iš lin dęs išu r vo p a m a t ė s a vo š e š ė l į i r i š p r a n a -ša vo dar še šias sa vai tes žie mos.K a s m e t v a s a r i o 2 - ą j ą P a n k s u to n i ovie to vė je, Pen sil va ni jos vals ti jo je,švil pi kas iš trau kia mas iš ur vo, kad patei k t ų s a vo me te o ro lo g i ne s pro g no -ze s . Ce re mo n i j ą v i s uo met s te bi t ū k s -ta n č ia i sma l suo l ių . Jei šv i l pi ka s ne pamato sa vo še šė lio, tai reiš kia, kad pavasa ris ne už kal nų. Nuo 1887 m., kaiat s i ra do š i t ra d i c i ja , š v i l pi k a s s a vo š e -šė lio ne ma tė tik 14 kar tų.Ši ą t ra d i c i ją 1993 m . v i s a me pa s au ly jei š g a r s i no ko me d i j a „ Š v i l pi ko d ie n a“.VD inf., „Reuters“ nuo tr.Aktyviausias mėnesio dalyvis gaus prizą – 250 litų vertės „Optio“čekį korekciniams arba saulės akiniams ir nemokamai galės pasitikrinti akis.mumsrūpi JūsųregėjimashoroskopaiAVINAS Galite susidurti su partneriųapgavyste, galimi nesutarimaisu giminaičiais, bičiuliais.Venkite susitikimų su viršininkais –savitarpio supratimas dabar blogas.JAUTIS Naujo darbo paieškosbus nesėkmingos. Nusiteikite,kad jums teks dirbti ankstesnėje vietoje.Santykiuose su mylimu žmogumigali susidaryti konfliktinė padėtis,reikia stengtis jos išvengti.DVYNIAI Stenkitės kuo mažiaurodytis viršininkų akyse,kad išvengtumėte jų kritikos. Nėrareikalo gadinti santykius su vadovybe,nes tai gali sutrukdyti įgyvendintijūsų ketinimus gauti naują vietą.VĖŽYS Jeigu įmanoma, svarbiaskomercines operacijas atidėkitevėlesniam laikui. Priešinguatveju gali žlugti jūsų materialinė gerovė.Norėdami išvengti šių problemųdrąsiai imkitės kitokios veiklos.LIŪTAS Verslininkams ir tiems,kurie užsiima bet kokia komercineveikla, komplikuosis ryšiai suverslo partneriais, o jų rezultatai nepateisinsįdėtų pastangų.MERGELĖ. Turite būti atidūsdirbdami su dokumentais armaterialinėmis vertybėmis: nedidelėklaida – ir jums garantuoti didelisunkumai. Sunkumų gali kelti jūsųužsispyrimas ir noras visur vyrauti.SVARSTYKLĖS Jūsų laukia kelionės,susitikimai ir nauji darbai,susiję su verslo plėtimu. Tačiaupatartina jums būti atsargiems, nessėkmė bet kuriuo momentu gali nusisuktiir reikalai tada pablogės.SKORPIONAS Šiandien sėkmingaipavyks įgyvendinti visussumanymus. Diena bus palankistambiems sandoriams pasirašyti,verslo deryboms, naujų verslo partneriųpaieškoms.ŠAULYS Sparčiai auga jūsų autoritetas,gerėja santykiai sudarbo kolegomis ir draugais. Apskritaidiena tinka aktyvumui profesinėjeveikloje, komercinėms operacijoms,kūrybiniams ieškojimams.OŽIARAGIS Negeranoriškai nusiteikusiųžmonių apgaulė iršmeižtas apsunkins numatytų tikslųįgyvendinimą. Jūs galite būti užsipultasdėl neatsargių žodžių ar veiksmų.VANDENIS Darbe nereikėtųužsibrėžti labai didelių uždavinių,nes jūsų laukia apgavystė arbanusivylimas. Turite pasiruošti netikėtiemssusitikimams su senais bičiuliaisar artimais žmonėmis.ŽUVYS Jūsų organizavimo gabumaiir mokėjimas racionaliaipaskirstyti laiką teigiamai atsiliepsveiklos rezultatams. Gali būti labai sėkmingoskomercinės operacijos, susijusiossu nekilnojamuoju turtu.