2010 m. balandžio 1 d. Nr. 7 - MOKSLAS plius

2010 m. balandžio 1 d. Nr. 7(429) Mokslo Lietuva 13SukaktisRomualdas Girkus, istorinėskartografijos propaguotojasAtkelta iš 2 p.sūnumis dalyvauja slidžių žygiuose.Nežinau, ar anksčiau tokiuose slidžiųžygiuose jis yra dalyvavęs kartu suS. Vyžintu. Jis, kaip ir Stasys, yra knygųmėgėjas, kaupia jas nuo studijų laikų.Romualdą domina istorinio, geodezinio,kartografinio, paveldosaugos ir kitokioturinio knygos, įvairūs žemėlapiai, atlasai.Tuo tekdavo įsitikinti, kai jis atvykdavoį Vilniaus knygų mugę. Kiek pamenu,Romas, lankydamasis Vilniuje, dažnaiužsukdavo į centrinį knygyną ir iš tenbe įsigytų naujų knygų negrįždavo įKauną.Doc. Jonas Deksnys buvo antrasžmogus, iš kurio mokėsi Romualdas. Jisžavėjosi docento mokslinėmis įžvalgomisir naujovėmis geodezijos, hidrologijos,toponimikos srityse. Jubiliatas iš jo perėmėdalį veiklos sričių ir pomėgių: meilęgamtai, domėjimąsi Lietuvos istorija, kultūrospaminklais ir kt.). Vėliau sėkmingaipritaikęs įgytas žinias R. Girkus vykdėpanašius darbus geodezijos, kartografijos,toponimikos (vietovardžių) srityse. Romas,kaip anuomet doc. J. Deksnys, tapoistorinių žemėlapių kolekcininku. Mažaikas gali kompetencija prilygti Romualdokompetencijai toponimikos (ypač hidronimų)srityje. J. Deksnys buvo Lietuvosistorijos, etnografijos, gamtos ir kultūrospaminklų, gamtos tyrėjas ir mylėtojas. Per50 metų lankydamas šios rūšies objektus,juos fiksuodavo piešiniuose, brėžiniuose,nuotraukose, aprašuose ir pan. Šis pomėgisbuvo pradėtas įgyvendinti besimokantvidurinėje mokykloje kasmetinių atostogųmetu, vėliau – universitete dalyvaujantprof. Stepono Kolupailos ir savarankiškuosebaidarių žygiuose. Dirbant Vandensūkio projektavimo institute J. Deksniuiteko atlikti topografinių nuotraukų,skirtų melioracijai, techninę priežiūrą. Ostambių mastelių nuotraukos buvo daromosvisoje Lietuvos teritorijoje, tad buvopuikios galimybės tikrinti vietovardžiųteisingumą, upių ir upelių tėkmes, aplankytiretesnius objektus. Bendro darbo suhidronimais rezultatas – Lietuvių kalbosinstituto 1963 m. išleistas Lietuvių upiųir ežerų vardynas. Šiuo vardynu, kurisiki šiol yra norminis, R. Girkus naudojasikaip pagrindiniu hidronimų šaltiniu,tikrindamas vietovardžių teisingumąkartografinėje medžiagoje, kituose šaltiniuose.J. Deksnys tapo kolekcininku,rinkdamas kartografinius leidinius irsu jais sietiną medžiagą, skirtą Lietuvosteritorijai ir Kaunui. Po J. Deksnio mirtiestokiu istorinės kartografinės medžiagoskolekcininku tapo ir Romas. Skaitydamispaudą aptiksime, kad dažniausiaiįvairių straipsnių autoriai apie J. Deksniogyvenimą ir jo veiklą buvo docentoduktė Danguolė Deksnytė-Mockienė irRomualdas Girkus.Prof. Steponas Kolupaila – geodezininkas,hidrologas, įžymus Lietuvosupių tyrinėtojas, pedagogas, Lietuvosfotomėgėjų sąjungos steigėjas ir jos pirmininkas,didelis gamtos draugas, knygųNevėžis, Nemunas autorius – turėjo įtakosRomo pasirinktai specialybei, darbineiveiklai. Skaitydamas šias ir kitas profesoriausknygas, Romualdas žavėjosiupių ir jų pakrančių išsamiu aprašymu.Mokslininko knygos įkvėpė R. Girkų,studijuojantį geodezijos mokslus Kaunopolitechnikos instituto Hidrotechnikosfakultete, susidomėti ne tik inžineriniaismatavimų mokslais, bet ir Lietuvos hidrografija,hidrologija. Netrukus Romualdodarbinės veiklos nagrinėjimo objektaistapo Lietuvos ežerai ir upės. Romas potruputį perėmė ne tik profesoriaus tyrimoobjektus – Lietuvos vandenis, betir kai kuriuos didžiausius mokslininkopomėgius: fotografiją, žygius baidarėmis.Jubiliatas nesiskiria su fotoaparatu, todėljo archyve sukaupta daug vertingų irR. Girkus UAB „Aerogeodezijos institutas“salėje mokslinio pranešimo meturetų fotografijų. Žygiai baidarėmis Lietuvoje,Latvijoje ir kitur tapo pagrindinejo šeimos laisvalaikio leidimo forma.2007 m. vasarą su žmona Zita dalyvavoekspedicijoje Nerimi grafo K. Tiškevičiausmaršrutu po 150 metų. Pagarbąprof. S. Kolupailai, jo meninei kūrybaiR. Girkus išreiškė 2008 m. rudenį, kaivienas pirmųjų iš Kauno atvyko į profesoriaustarpukario Lietuvos spalvotosiosfotografijos ekspoziciją Vilniaus Rotušėjeir savo fotojuostoje užfiksavo įdomiausiusparodos momentus.Doc. Antanas Ražinskas – geodezininkas,vienas žymiausių geodezinės gravimetrijosspecialistų Lietuvoje. Tai buvodidelės erudicijos, plačios sielos, viskuobesidomintis žmogus, spinduliuojantisišmintį, toleranciją. Nepaprastas darbštumas,veržlumas ir įgimtas organizatoriaustalentas vertė docentą ieškoti būdų, kaipsuburti Lietuvos geodezininkus bendraiveiklai. A. Ražinskas buvo autoritetasvisiems jį pažinojusiems, tarp jų ir Romui.Įsitraukdamas į geodezinę veiklą ir bendraudamassu docentu, panašias į A. Ražinskocharakterio savybes išsiugdė ir Romualdas.R. Girkui nestinga darbštumo,atkaklumo, išminties, geranoriškumo,jis – patyręs įvairių renginių organizatorius.Perėmus iš A. Ražinsko inžinieriausJono Deksnio archyvinę medžiagą, kai jiiš docento sodybos buvo pargabenta įAerogeodezijos institutą, jie kartu parengėnaują archyvo ekspoziciją ir 2004 m. organizavorenginį doc. J. Deksnio 100-ųjųgimimo metinių sukakčiai paminėti. Aerogeodezijosinstitutas rūpinasi Lietuvosgeodezijos ir kartografijos paveldo išsaugojimu.Institute saugoma doc. A. Ražinskosukaupta geodezinių ir kartografiniųleidinių bei rankraščių, geodezinių irfotogrametrinių instrumentų kolekcija.R. Girkus susižavėjo A. Ražinsko rašomaLietuvos geodezijos ir kartografijos istorija,pats pradėjo rinkti įvairią medžiagą apieLietuvos geodezininkus ir kartografus.Po A. Ražinsko mirties 2006 m. Romasir toliau tęsia šį docento pradėtą darbą –institute organizavo renginį A. Ražinskuiatminti, parengė heraldikos ekspoziciją,tvarko ir rengia istorinių žemėlapių, kitoskartografinės medžiagos ir geodeziniųinstrumentų ekspozicijas. R. Girkus visadamielai priima lankytojus iš Kaunoir kitų Lietuvos miestų ir miestelių, kuriemsįdomu sužinoti apie geodezijosir kartografijos istorinę raidą. Romasparodo jiems geodezijos, fotogrametrijosir kartografijos ekspoziciją, kuriojesvarbią vietą užima žymaus tarpukariogeodezininko J. Deksnio archyvo dalis irA. Ražinsko sukaupta medžiaga.Jubiliatui renkant senuosius žemėlapius,juos kolekcionuojant, nemažosįtakos turėjo ir kitos privačios kolekcijos.Pažymėtina, kad R. Girkus ne kartą lankėsiprof. Kazio Varnelio name-muziejujeVilniuje – K. Varnelis yra sukaupęs vienądidžiausių senųjų žemėlapių kolekcijų.Prof. K. Varnelis studijavo meną Lietuvojeir Austrijoje. Antrojo pasaulinio karopabaigoje emigravo į Vakarų Europą, o1949 m. persikėlė į JAV. Ten gyvendamasįsigijo didžiąją dalį savo kolekcijos. Jožemėlapiai profesionaliai ir kruopščiaiatrinkti. Juose vaizduojama Lietuva, LietuvosDidžioji Kunigaikštystė, Lietuvosir Lenkijos Respublika bei Lietuvos Respublika.Prof. K. Varnelis 1998 m. grįžo įLietuvą. Jo žemėlapių kolekcijos parodasurengta 1999 m. Vilniaus Rotušėje.Jubiliatas yra susidomėjęs nepriklausomostarpukario Lietuvos geodezijos,topografijos darbais, kartografiniupalikimu, kurių autoriai buvo prof.S. Dirmantas, plk. A. Krikščiūnas,M. Rotautas, P. Butrimas, K. Šleževičius,J. Juodis, J. Ašmonas, V. Daumantas,M. Gelžinis, J. Andrius, A. Gustaitis, prof.P. Matulionis, P. Šinkūnas, K. Pakštas,A. Vireliūnas, V. Drėma, O. Girčytė-Maksimaitienė ir kiti. 1918 m. vasario16 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą,Lietuva į pasaulio žemėlapius vėl įrašomakaip savo etnografinėse žemėse atsikūrusivalstybė. Lietuvą de jure 1920 m.liepos 12 d. taikos sutartimi pripažinoRusija, 1922 m. – JAV, Didžioji Britanija,Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija,Vatikanas. 1922 m. topografinių darbųorganizavimas buvo pavestas inžinieriuigeodezininkui A. Krikščiūnui, vėliauilgamečiam Krašto apsaugos ministerijosprie kariuomenės Generalinio štabo Karotopografijos skyriaus viršininkui. 1925 m.pasirodė pirmasis lietuviškas topografinisžemėlapis. Karo topografijos skyriausatlikti darbai įkvėpė R. Girkų pašvęstidalį savo publikacijų Lietuvos tarpukariotopografijai, imtis kolekcionuoti šiuostopografinius žemėlapius ir planus.Įdomiausi R. Girkausistorinės kartografijossrities darbaiPer pastaruosius 15–20 metų Romualdasišsamiai ir sistemingai tyrinėjoLietuvos kartografijos šaltinius, nagrinėjosenųjų kartografų darbus ir sukaupęskartografinę medžiagą profesionaliaiparašė nemažai vertingų darbų Lietuvosistorinės kartografijos tematika, tačiaujo indėlis į Lietuvos mokslo ir kultūrosistoriją dar nėra iki galo paaiškintas, o joveikla – deramai nušviesta ir įvertinta.Jo darbai – svarbūs ir reikšmingi mokslo,kultūros istorijai, taip pat pažintiniupožiūriu. Įvairių sričių specialistai juosegali rasti įdomių, dar niekur neskelbtųžinių apie Lietuvos ir kitų šalių geografinį-kartografinįištirtumą, to meto kraštokartografavimo principus, žemėlapiųir atlasų raidą. Jubiliatui rūpėjo, kaipBaltijos jūros šalių, tarp jų ir Lietuvos,istorija atsispindi kartografijoje tiriantįvairių epochų žemėlapius, atlasus. Juostyrinėdamas Romas senuosiuose žemėlapiuoserado įvairiausių duomenų apieLietuvą. R. Girkui rūpėjo, kad, ištyrinėjusšiuos žemėlapius ir padarius mokslinesišvadas, Lietuvos istorija būtų papildytanaujais faktais. Nėra abejonės, kad senojikartografija tapo pagrindine Romualdoveiklos sritimi, todėl jubiliatą drąsiai galimavadinti kartografijos istoriku. Romoaktualūs moksliniai kartografiniai darbairodo, kad jubiliatas gerai nusimano apieLietuvos ir kitų valstybių istorinės kartografijosraidą, kartografinio vaizdavimometodus, kitų šalių kartografų pasiekimus.Mokslines ir mokslo populiarinimopublikacijas, parašytas RomualdoGirkaus arba su bendraautoriumi ViktoruLukoševičiumi, Lietuvos istoriniokultūriniopaveldo, istorinės kartografijostemomis aptiksime respublikinėjespaudoje: Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto mokslo žurnale Geodezijair kartografija, žurnaluose Žiemgala,Žemėtvarka ir melioracija, Žemėtvarkair hidrotechnika, leidiniuose Kauno istorijosmetraštis, Karo archyvas (Lietuvoskaro akademijos tęstinis leidinys), Kaunokolegijos straipsnių rinkinyje MatavimųR. Girkus – vienas iš kompaktinio disko„Tarpukario Lietuvos topografiniaižemėlapiai“ rengėjųinžinerija ir GIS (Geografinė informacinėsistema) ir užsienio spaudoje. Šiuoseleidiniuose pateikti jubiliato straipsniaipripažinti vertingais Lietuvos istorijai, dalisjų įtraukti į Lietuvos istorijos institutotęstinį leidinį Lietuvos istorijos bibliografija(1998, 1999, 2000). Jubiliatas talkinoleidybinėje grupėje rengiant Lietuvosnacionalinio muziejaus leidinį Lietuvažemėlapiuose (išleistas 2002 m.).Senuosiuose žemėlapiuose randameįvairios informacijos, vaizdingesnės užrašytinę. Originaliu turiniu išsiskiria R.Girkaus paskelbti straipsniai, kurie parašytityrinėjant ir analizuojant senuosiusžemėlapius: XIX a. Lietuvos dvarų valdųplanų ypatumai, Pieštiniai žemėlapiai iržemėlapiai su piešiniais, Pirmieji lietuviškietnografiniai žemėlapiai, LietuvosUžnemunės (Suvalkijos) kartografavimas,Pirmasis lietuviškas Suvalkijos žemėlapis,Senosios kartografijos parodos, Žiemgalasenuosiuose Europos žemėlapiuose, Neskelbtitarpukario Lietuvos topografiniaižemėlapiai ir kiti. Su kolegomis R. Girkusyra išleidęs tris skaitmeninius diskus kartografinetematika: Topografiniai žemėlapiaiLietuvos teritorijai (2007), TarpukarioLietuvos topografiniai žemėlapiai (2009)ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos žemėlapiai(2010), artimiausiu metu planuojaišleisti skaitmeninį diską Kauno miestotopografija.R. Girkus yra keleto istorinės kartografijosknygų recenzentas. Vertinantknygas, Romas profesionaliai gilinasiį jų turinį, jo recenzijose neaptiksimevien liaupsių (privalumų). Jubiliatas geranoriškai,nekompromituodamas knygųautorių įvaizdžio, išsakydavo ir knygosepastebėtus trūkumus. Apibendrindamas2008 m. pasirodžiusią Lietuvos knygynuoseAlgirdo Antano Gliožaičio istorinęmonografiją Lietuvos administracinissuskirstymas žemėlapiuose: nuo seniausiųlaikų iki XXI amžiaus pradžios (su dideliuspalvotų žemėlapių rinkiniu) Romualdassavo recenzijoje rašo: „Teigtina, kadšioje knygoje surinkti svarbiausi įvairauslaikmečio su Lietuva susiję žemėlapiai.Jau pats faktas, kad knygos viršeliuosepuikuojasi 1375 m. A. Kreskvo pasauliožemėlapis, kuriame identifikuojamaLietuvos teritorija, rodo dokumentuotąLietuvos kartografinį vaizdą tuometiniopasaulio interpretacija. Lietuvos DidžiojiKunigaikštystė garsėjo didžiule teritorija,ir tos teritorijos darinius, kurie šiandienpriklauso kaimyninėms valstybėms, teisingaiapibrėžti ir įvardyti, remiantis skirtingakartografine medžiaga, ganėtinai sudėtingasprocesas, nes to laikmečio kartografaižemėlapių turiniui dažnai buvo neobjektyvūs,neretai – net tendencingi. Knygojerandama konkrečių istorinėmis datomisfiksuotų faktų, susijusių su pridedamaisžemėlapiais, dokumentais, kartografiniaispiešiniais ar nuotraukomis, tad knygagalima remtis enciklopedinėms reikmėmsLietuvos teritorijos kitimo raidai nušviesti.150 šaltinių naudotos literatūros sąrašasrodo, kad medžiaga monografijai rinktaiš nevienodai patikimų šaltinių, pradedantvalstybiniais archyvais ir baigiant periodikosir interneto informacija“.R. Girkus – Lietuvos kartografųdraugijos kartografijos istorijos sekcijosvadovas, dažnas archyvų, bibliotekų irmuziejų lankytojas – juose renka informacijąsavo publikacijoms. Čia randa darnetyrinėtų senųjų Lietuvos žemėlapių,kitų istorinių dokumentų, saugomų Vilniausuniversiteto bibliotekoje, Lietuvosmokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje,Lietuvos nacionaliniame muziejuje,Lietuvos valstybės istorijos archyve,Lietuvos centriniame valstybės archyve,kurie dar laukia visapusio įvertinimo.Vėl atėjo naujas laiko slenkstis.Džiaugdamiesi R. Girkaus jubiliejiniaismetais, linkime mielam jubiliatui būtistipriam savo dvasia ir toliau džiugintiskaitytojus naujais mokslo darbais istorinėskartografijos srityje.2010 m. Mokslo Lietuva vykdo projektąMokslui, visuomenei ir kultūrai.Siekdama populiarinti laikraštyjepublikuojamą medžiagą redakcijaleidžia naudotis publikacijomis tol,kol Spaudos, radijo ir televizijos rėmimofondas rems minėtą projektą.