2010 m. balandžio 1 d. Nr. 7 - MOKSLAS plius

2 Mokslo Lietuva2010 m. balandžio 1 d. Nr. 7(429)SukaktisRomualdas Girkus, istorinėskartografijos propaguotojasTomas DuksaJei Lietuvoje ieškotume žmogaus,pastaruoju metu produktyviausiaidirbančio istorinės kartografijossrityje, sukaupusio įvairios kartografinėsmedžiagos, susijusios su Lietuvosvalstybės ir valstybių kaimynų senaisiaisžemėlapiais, tai akivaizdu, kad tokį specialistą,pažvelgę į mokslines ir mokslopopuliarinimo publikacijas kartografinetematika, rastume Kaune, UAB Aerogeodezijosinstitutas.Šių metų kovo UAB Aerogeodezijosinstitutas pagerbė savo ilgametį darbuotoją,istorinės kartografijos propaguotojąRomualdą Girkų, švenčiantį 70-ies metųjubiliejų. Apie jubiliato darbinę veiklą,nuveiktus darbus pasakojo instituto generalinisdirektorius Vilius Žilevičius,technikos ir plėtros direktorius GintarasRumšas. Pasveikinti jubiliatą atvyko Nacionalinėsžemės tarnybos prie Žemėsūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijosdepartamento atstovai, Lietuvos kartografųdraugijos, Kauno kolegijos Kraštotvarkosfakulteto Geodezijos katedros,Vilniaus Gedimino technikos universitetoGeodezijos ir kadastro katedros,Kauno apskrities viešosios bibliotekosKaunistikos grupės, Tėvynės pažinimodraugijos Kauno skyriaus atstovai, taippat esami ir buvę bendradarbiai, kolegos,draugai. Į šią šventę atvykti negalėjo, tačiaugražius sveikinimo žodžius perdavėLietuvos Respublikos užsienio reikalųministerijos Rytų kaimynystės politikosdepartamento direktoriaus pavaduotojas,Komisijos Lietuvos Respublikos valstybėssienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonomineizonai Baltijos jūroje nustatytipirmininkas dr. Zenonas Kumetaitis.Dr. Zenonas Kumetaitis yra Baltųlankų leidyklos išleistos istorinės knygosLietuvos sienos: tūkstantmečio istorijainiciatorius ir bendraautoris, o jubiliatasRomualdas Girkus – šios knygos iliustracijųpateikėjas ir konsultantas. R. Girkausatrinkti žemėlapiai sudaro didžiąją leidinioapimties dalį. Knygoje (įvairių epochųistorinių žemėlapių albume) pateikiamasvientisas istorinis kartografinis Lietuvossienų raidos vaizdas, papildytas naujausiatyrinėjimų medžiaga. Lietuvos sienos:tūkstantmečio istorija vasario mėnesįbuvo pristatyta Užsienio reikalų ministerijoje,visuomenė ją išvydo Vilniausknygų mugėje.Šiandien plačiu žvilgsniu galima aprėptituriningą R. Girkaus kūrybos kelią,kuriame būta išties įsimintinų įvykių,pažinčių ir išbandymų. Tyrinėdamas joparašytus mokslinius darbus istorinėskartografijos, geodezijos, hidrologijos,toponimikos, paveldosaugos ir kitomistemomis, supratau, kad R. Girkus, nuolattobulėdamas, per ilgametę savo praktinępatirtį patyrė kūrybinio darbo džiaugsmą.Romas – kupinas jėgų, entuziazmo irenergijos įvairiems sumanymams įgyvendinti.Jubiliatą ir šiandien lydi gyvenimodovana – įkvėpimas, tebevilioja naujipažinimo horizontai.Romualdo Girkaus biografijostarpsniaiBiografinių duomenų apie jubiliatąrandame Geologijos ir geografijos institutoir Lietuvos geografų draugijos 2007 m.išleistame enciklopediniame žinyne Lietuvosgeografai, taip pat jubiliato biografijąR. Girkus (kairėje) ir T. Duksa (centre) 1997 m. leidyklos „Jana Seta“ žemėlapių parduotuvėje Rygojegalima perskaityti UAB Aerogeodezijosinstitutas interneto puslapyje. Jame rašoma:„Romualdas Girkus gimė 1940 m.vasario 29 d. Kėdainiuose, o jo vaikystėprabėgo Anykščiuose, kur ir pradėjo mokytis,tačiau vidurinę mokyklą 1957 m.baigė Plungėje. Įstojo į Kauno politechnikosinstitutą, Statybos fakultetą, bet vėliauR. Girkus buvo įkalbėtas pereiti į naujaiorganizuojamą geodezijos specialybęHidrotechnikos fakultete. Po priešdiplominėspraktikos Vakarų aerogeodezinėjeįmonėje Selchozaerosjomka Romualdasataskaitoje parašė: „dėl rusiškos tvarkosVakarų aerogeodezinėje įmonėje dirbtinenorėčiau“. Deja, rimtų geodeziniųorganizacijų pasirinkimo Lietuvoje tuometu nebuvo, tad ši įmonė (dabar UABAerogeodezijos institutas) tapo vieninteledarboviete. 1962 m., gavęs geodezininkoinžinieriaus diplomą, pradėjo dirbti TSRSVisasąjunginės kontoros SelchozaerosjomkaVakarų aerogeodezinėje įmonėje,įsikūrusioje Kaune. Jubiliatas, turėdamasgerų profesinių savybių, greit kopė karjeroslaiptais, tapo grupės vadovu, vėliau –techninės kontrolės skyriaus viršininku.Techninės kontrolės skyriaus darbų reikmėmsVakarų įmonėje Romualdas Girkusskyrė gerą dešimtmetį. Tuo metu jispriiminėjo aerofotonuotraukų medžiagąiš sovietinių civilinės aviacijos aeronuotraukospadalinių Minske, Kijeve, Leningrade.Visą sąjunginę kontorą pertvarkiusį Sąjunginį žemės ūkio aerofotogeodeziniųtyrinėjimų institutą (VISCHAGI),R. Girkus tapo šio instituto Vakarų filialotechninio skyriaus viršininku. 1991 m.jubiliatas tapo Vakarų filialo vyriausiuojuinžinieriumi, o 1992 m. filialą pertvarkiusį Lietuvos Respublikai pavaldųValstybinį aerofotogeodezijos institutą,trejiems metams tapo vyriausiuoju joinžinieriumi. Valstybinį aerofotogeodezijosinstitutą reorganizavus į UABAerogeodezijos institutas, R. Girkus dardešimtmetį vadovavo techniniam skyriui.R. Girkaus asmeninės atsakomybėsužduotimi išleisti pirmieji du bandomiejitopografiniai žemėlapių lapai KAUNASir VILKIJA, kuriuos gerai įvertino amerikiečiųkartografai ekspertai. Optimizuojantįstaigos struktūrą, R. Girkus tapovyriausiuoju specialistu, atsakingu užgeodezinį, fotogrametrinį ir kartografinįpaveldą. Tuo pat metu keletą semestrųjis dėstė kartografiją Vilniaus Gediminotechnikos universitete ir Lietuvos žemėsūkio universitete, parengė mokslinių irmokslo populiarinimo publikacijų.Įžymūs žmonės, turėjęįtakos R. Girkausasmenybei, jodarbinei veiklai,pomėgiamsR. Girkus – itin darbštus žmogus,plataus akiračio asmenybė. Savoaktualiuose rašiniuose jis geba aprėptiįvairias geodezijos, kartografijos,hidrologijos, toponimikos, paveldosritis, visose palikdamas ryškų pėdsaką.Šiam teiginiui pritarsime, atidžiauanalizuodami medžiagą, susijusią suRomo kūrybine veikla, nagrinėdamijo parašytus straipsnius, įvertindamijubiliato gyvenimo būdą. SkaitydamasR. Girkaus publikacijas, priėjau prieišvados, kad jo specialybės pasirinkimui,vėliau – darbinei veiklai, kai kuriemspomėgiams ir charakterio bruožamsnemažai įtakos galėjo turėti šie įžymūsžmonės: Stasys Vyžintas (1905–2002),doc. Jonas Deksnys (1904–1989), prof.Steponas Kolupaila (1892–1964) ir doc.Antanas Ražinskas (1925–2006).Manau, Romui ką tik baigusgeodezijos studijas ir pradėjus dirbtiminėtame institute didžiausios įtakosjo darbui, pasirinktam gyvenimo būdui,pomėgiams turėjo Stasys Vyžintas. Dr.Gražina Kačerauskienė straipsnyjeKnygos, gimtosios kalbos ir gamtosmylėtojui Stasiui Vyžintui atmintiapie savo dėdę rašė: „Pasikliaudamasavo atmintimi, garso įrašais, kitųprisiminimais, bandysiu papasakoti apiežmogų, kuris iš pirmo žvilgsnio gal irneišsiskyrė iš daugelio, tačiau giliai savyjeturėjo didelius dvasios turtus, kuriuosdosniai dalijo savo artimiesiems. Iš jogyvenimo knygos dar daug kas galėtųpasimokyti. Jis buvo mąstytojas, idealistas,humanistas, dvasines žmogaus vertybesvertino aukščiau nei materialines.1926 m. baigęs Kauno Aušros gimnazijątoliau mokytis negalėjo, dirbo raštininku,matematikos mokytoju. 1940 m. įstojoį Kauno universiteto Statybos fakultetąstudijuoti geodeziją. 1943-aisiaisvokiečiams uždarius universitetą, pradėjodirbti matininku Rudaminos valsčiuje.Paskutinė jo darbovietė buvo Kaune –Sąjunginio aerogeodezinių tyrimųinstituto vakarų filialas (dabar – UABAerogeodezijos institutas), kuriamejis dirbo 34 metus“. Šiame straipsnyjeautorė toliau nurodo, kad nuo 1964 m.su juo dirbęs Romualdas Girkus apiesavo kolegą Stasį Vyžintą rašė: „Pagarbosjausmas jam kilo ne dėl amžiaus skirtumo,bet dėl jo gyvenimo būdo ir darbokokybės. Ekspedicijos darbuotojamsbuvo mokama už atliktą darbo kiekį,tačiau Stasys nesivaikė lengvai uždirbamųpinigų. Darbą atlikdavo itin kruopščiai.Jo gyvenimo būdas buvo asketiškas –maudymasis nuo ankstyvo pavasarioiki vėlyvo rudens, nereiklumas maistui,apsiribojant beveik vien pienu, duonair daržovėmis. Stasys nevergavo savokūnui, prioritetą teikė protui ir dvasiai.Tuo laikotarpiu Latvijoje buvo daugapleistų vienkiemių, kurių palėpėsebuvo galima užtikti senų leidinių iretnografinių dalykų. Laisvalaikiu jis daugskaitė ir lankydavo istorines, gamtos iretnografines įžymybes. Ne kartą tekokartu nakvoti ir vakarojant išgirsti Stasiofilosofines mintis apie gamtos Kūrėjosubtilumą ir gyvenimo tikslus. Jo mintysįstrigo pasąmonėje, iškyla priešpriešavartotojiškai ir gamtai bei savo artimuinegailestingai visuomenei“. Manau,Romualdas iš S. Vyžinto paveldėjo jogyvenimo būdą, laikydamasis jo gyvenair dabar: yra optimistas, svaikata puiki,kaip ir Stasys, itin vertina žiemossportą. Romas – didelis slidinėjimosporto entuziastas, dar ir šiandien suNukelta į 13 p.