2010 m. balandžio 1 d. Nr. 7 - MOKSLAS plius

4 Mokslo Lietuva2010 m. balandžio 1 d. Nr. 7(429)DiskutuojameAtkelta iš 1 p.Nors straipsnyje Upes naudojant energetikai...bandoma neigti akivaizdžius faktus,galėtumėte įsitikinti šio teiginio teisingumu– pakanka antroje vasaros pusėje, kaieutrofizacijos procesai itin suaktyvėja,važiuojant Vilniaus–Kauno autostradastabtelėti prie garsiojo Bajorkiemio irpaėjėti keliasdešimt metrų link Kaunomarių. Jau leidžiantis šlaitu neišvengiamaipajusite dvoką ir suprasite, kodėl anksčiaučia gausiai lankomi įvairūs rekreaciniaiįrenginiai liūdnai stypso nebesulaukdamilankytojų. Nėra abejonių, kad prie Kaunomarių eutrofizacijos procesų pagreitėjimoprisidėjo ir Kruonio HAE, kai dėl ryškiųkasdieninių vandens lygio svyravimųdugno dumble susikaupusios teršiančiosmedžiagos vėl pakeliamos į vandenį.Kitos, daug vėlesnės, tačiau jau daugiaunei 60 metų senumo idėjos, kurios mūsųhidroenergetikų laikomos itin sektinupavyzdžiu, – 1951 m. Maskvoje parengtasLietuvos gamtos pertvarkymo projektas,numatęs paskandinti kelis šimtus kv. kmmiškų, pievų, dirbamų žemių, sodybų,gyvenviečių ir hidroelektrinių kaskadasįrengti ant Nemuno, o po to ir ant kitųLietuvos upių. Cituoju šio projektooficialų vertinimą, kurį prof. P. Punyspateikė viename savo straipsnių, skirtųNemuno HE kaskadai: „Nereikiatirti Nemuno išnaudojimo schemospatikslinimo ar naujo laiptavimo. Taibuvo patikimai padaryta MaskvosHidroprojekto ir kituose darbuose.Ji iš esmės nesikeis.“ Paminėtina, kadJurbarko hidroelektrinė, kuriai įrengtibūtų reikėję užtvindyti beveik 100 kv.km, t. y. beveik dvigubai daugiau neistatant Kauno HE, o įrengtoji galia būtųbuvusi tik 10 MW didesnė, matyt, irpatiems hidroenergetikams pasirodėpasibaisėtina, todėl dabar vietoj JurbarkoHE siūloma pastatyti net 5 mažesnes HE,bet principas tas pats – gink Dieve, nėmetro natūralios upės vagos. Dėl P. Punioir B. Ruplio pateiktų aiškinimų apie nevapateiktą klaidinančią informaciją irišvadas, noriu pasakyti, kad straipsnyjeGyvenimas harmonijoje su gamta pateiktiskaičiai ir faktai pagrįsti oficialiaisduomenimis, galima paklaida neviršija10–15 proc. Vertėtų atidžiau perskaityti,kas parašyta, ir nesistengti dirbtinaipainioti skirtingų dalykų ir sąvokų. Kaikalbama apie mažųjų hidroelektriniųužliejamus plotus, negalima remtis Kaunomarių ne visai teisingais duomenimis irdar bandyti klaidinamai ekstrapoliuotijuos mažosioms hidroelektrinėms.Pagal Aplinkos apsaugos agentūrospateikiamus duomenis (kurie prieinamivisiems), vidutinis mažųjų hidroelektriniųtvenkinio plotas – daugiau nei 90 ha.Atmetus užtvindytų ežerų ir upių vagųplotus, vidutinis papildomai užtvindomasplotas – beveik 60 ha. Lyginant biomasėsenergetinį potencialą iš ploto vienetosu mažųjų HE užlieto ploto energijosprodukcija, straipsnyje Upes naudojantenergetikai... bandoma viską supainioti,o vertinant šiaudų energetinį potencialą,mūsų minimas vienas procentasvisų Lietuvos ūkiuose susidarančiųšiaudų painiojamas su vienu procentunepanaudojamų šiaudų ir lyginama nesu vidutine, o su keturis kartus galingesnenei vidutinė mažąja hidroelektrine.Pridurtina, kad tyrimai vykdomisu daugiamečiais žoliniais augalais.Čekijos ir kitų šalių patirtis rodo, kadpritaikius pažangią agrotechniką,užauginamos biomasės energetinispotencialas gali beveik dvigubai viršytitrumpos rotacijos sumedėjusių augalųenergetinį potencialą. Tada iš 1 hektareper metus susiformuojančios biomasėsbus galima gauti ne 2–3, o 3–4 kartusdaugiau energijos nei iš lygumų kraštuoseužtvindomų plotų.Visu greičiu į praeitįNegi bandysime grįžti prie socialistinių gamtos pertvarkymo planų?Kita vertus, jei būtų atvirkščiai, irnorint gauti tą patį energijos kiekį kaip išužtvindyto hektaro, energetinėmis plantacijomisreikėtų apželdinti 2–3 kartusdidesnį plotą nei jis užtvindomas statanthidroelektrines, valstybiniu požiūriu vistiek būtų naudingiau apleistose žemėseveisti energetinius želdinius nei skandintižemę, kurios ne taip jau daug turime.Kai kurios nedidelės šalys, pavyzdžiui,Olandija skyrė daug lėšų ir darbo, kadatsikovotų sausumą iš vandens.Skaitant hidroenergetikų pateikiamusargumentus visada stebina jų pastangoslyginti nepalyginamus dalykusir nekreipti dėmesio į tai, kad Lietuva –tipingas lygumų kraštas. Pagal reljefoaukščių skirtumus Europos Sąjungojeesame antra šalis po Olandijos, o Danijojeaukščiausias reljefo taškas daugiaunei dvigubai aukštesnis nei Lietuvoje.Todėl aptariamame P. Punio ir B. Rupliostraipsnyje pateikiami tokių kalnuotų šaliųkaip Rumunija ar Bulgarija pavyzdžiaiir Dunojaus lyginimas su ramiai per lygumassruvenančiu Nemunu skamba taippat nepadoriai, kaip ir bandymai remtisprieš šimtą metų išsakytomis tegul ir labaigerbiamų žmonių mintimis. Kitas hidroenergetikųdar neseniai labai dažnai naudotasargumentas – propaguojant 1951 m.Maskvoje parengtus hidroelektrinių kaskadosant Nemuno planus remtis Dauguvosužtvankų patirtimi. Tik pateikusišsamius skaičiavimus ir įrodžius, kaddėl specifinių geomorfologinių sąlygų antDauguvos pastatytos hidroelektrinės tampačiam energijos kiekiui gauti užtvindo12 kartų mažesnį plotą, šis argumentasdaugiau nebenaudojamas.Keistokai atrodo ir ypatingoshidroenergetikų simpatijos prieš šimtąmetų sukonstruotoms V. Kaplanohidroturbinoms. Šios turbinos iš tiesųyra daug efektyvesnės už paprastaspropelerines hidroturbinas ir galiišnaudoti kur kas platesnį nuotėkiodiapazoną. Tačiau lygumų sąlygomis,kai pasibaigus pavasariniam potvyniuimažųjų upių nuotėkis yra itin menkas,net ir šios turbinos pratekančio vandensrežimu efektyviai dirbti jau nebegali. Todėltenka naudoti tiesiog barbariškus gamtosatžvilgiu šių turbinų eksploatavimobūdus, kai iki trijų ketvirtadalių parosvandenį tenka kaupti tvenkiniuose irupės vaga žemiau užtvankos tiesioglieka beveik sausa. Kaip rodo ekspertųvertinimai, panaudojant modernesneshidroturbinas, kurių darbui pakankamažesnio vandens slėgio, daugumosšiuo metu Lietuvoje veikiančių mažųjųHE efektyvumą būtų galima padidinti1,5–1,7 karto, kartu sumažinant irneigiamą poveikį upių ekosistemoms.Neatsitiktinai parengtuose upių baseinųvaldymo planuose hidroturbinųmodernizavimas numatytas kaip vienaaktualiausių priemonių hidroenergetikosefektyvumui padidinti.Graudžiai atrodo kolegų iš LŽŪUVandens ūkio fakulteto bandymas ironizuotibiokuro deginimo galimybes,aiškinant, kad šis procesas nepadarė jokiospažangos nuo akmens amžiaus. Kaipinžinerinį išsilavinimą turintys žmonėsjie lyg ir turėtų žinoti, kad net lyginantsu praėjusio amžiaus pradžia, biokurodeginimo efektyvumas padidėjo apietris kartus. Jei deginant malkas senovinėjekaimo krosnyje naudingo veikimokoeficientas – apie 0,35, tai sukonstravusTaip Nemuno ir Merkio santaka atrodytų pastačius Alytaus HE.(Pagal AB Hidroprojektas apskaičiuotas patvankos ribas).Palyginkime su dabartiniu vaizdu, pateiktu 1psl.vadinamuosius antrinio degimo katilus,veikiančius dujų generavimo principu,naudingo veikimo koeficientas padidėjodvigubai. Tokie katilai jau seniai gaminamiir plačiai naudojami Lietuvoje. Okogeneracinėse biologinį kurą deginančiosejėgainėse pasiekiamas 0,9 ir net 0,95naudingo veikimo koeficientas.Straipsnyje Upes naudojant energetikai...bandoma paneigti ir planuotosAlytaus HE itin didelį poveikį Merkio žemupiui.Beveik visi Lietuvos žmonės žino,kad Merkio ir Nemuno santaka – vienasįspūdingiausių Lietuvos gamtos kampelių,šios vietos nuotrauka neišvengiamaipuošia daugumos leidinių apie Lietuvosgamtos grožį puslapius, įskaitant palygintineseniai išleistą garsųjį M. Jovaišos albumąNeregėta Lietuva.Prof. P. Punys iš dalies teisus –Merkinės kalva iš tiesų neatsidurtų povandeniu, bet paguoda iš to nedidelė,nes įspūdingas Merkio žemupio slėnispavirstų seklia bala. Pastačius šią užtvanką,be Merkio žemupio, būtų patvindytadalis Vidzgirio ir Balkasodžio botaniniųdraustinių ir nemaža dalis Dzūkijosnacionalinio parko, o tai Saugomųteritorijų įstatyme griežtai uždrausta.Parengtuose poveikio aplinkai vertinimodokumentuose (vadovas Alvydas Žibas,LŽŪU Vandens ūkio fakultetas) jaupadarytos išvados apie nereikšmingąšios užtvankos poveikį aplinkai. Laimei,priimtos Vandens įstatymo pataisosneleido šio projekto įgyvendinti.Keistai skamba ir apsimestiniaihidroenergetikų nuogąstavimai apie nevadidelį Gazpromo džiaugsmą dėl stabdomųhidroenergetikos plėtros Lietuvoje planų.Būtina paaiškinti, kad elektros pavidalusunaudojama energija bendrameLietuvos galutinės energijos balansesudaro tik 15,8 procento. Realizavus netjuodžiausius hidroenergetikų planus irnepalikus nepatvenktos nė vienos bentkiek vandeningesnės Lietuvos upės,bendras hidroenergetikos indėlis į elektrosgamybą galėtų pasiekti 10–12 proc., t. y.prie dabartinių 3 proc., kuriuos gaminaKauno HE ir 84 mažosios HE, prisidėtų7–9 proc. elektros energijos. Vadinasi, šipapildoma energija bendrame Lietuvojesunaudojamos energijos balanse sudarytųviso labo 1,2–1,5 procento.Kur kas labiau Gazpromas turėtųjaudintis dėl Lietuvos planų iki 2020 m.deginant biologinį kurą pagaminti 60 proc.šilumos energijos kartu pagaminant irnemažai elektros energijos, arba įrengti1000 MW galios sausumos ir jūrinių vėjojėgainių. Jei dar pridėtume planus, kadtransporto kuro balanse atsinaujinantysištekliai (biodyzelinas ir bioetanolis)iki 2020 m. turės sudaryti 15–20 proc.,bendras atsinaujinančių energijos išteklių(be hidroenergetikos plėtros) indėlisbendrame sunaudojamos energijosbalanse 2020 m. sudarytų daugiau nei30 procentų. Neabejoju, kad daugumaLietuvos žmonių sutiks, kad sunaikintivisas dar likusias natūralias Lietuvos upesir užtvindyti šimtus kvadratinių kilometrųišskirtine biologine įvairove ir ekologinebei kultūrine verte pasižyminčių upiųslėnių tam, kad pagamintume 1,2–1,5proc. mums reikalingos energijos, būtųvisiškai su darnaus vystymosi idėjomisnederantis sprendimas.Taip pat primintina, kad pagrindinėdarnaus vystymosi nuostata, nusakantidarnią ekonomikos ir aplinkos sektoriųsąveiką – ekologinio efektyvumo principas.Jo esmė tokia – „iš mažiau pagamintidaugiau“. Vadinasi, pasirenkant būdusnumatomai naudai pasiekti, pirmenybėturi būti teikiama kuo mažesnį neigiamąpoveikį aplinkai darantiems, tai yra kuotaupiau gamtos išteklius naudojantiemsir kuo mažiau aplinką teršiantiems gamybosbūdams. ES teisėje, kalbant apiegalimą poveikį gamtinei aplinkai (Bendrojivandens politikos direktyva, Ūkinėsveiklos reglamentavimas „Natura-2000“teritorijose ir pan.), efektyvumo principuiįgyvendinti reikalaujama pasirinktimažiausią neigiamą poveikį aplinkaidarančią alternatyvą, o kalbant apie vandenstelkinių fizinių parametrų keitimą(užtvankų statybą), be kitų griežtų sąlygų,nurodoma, kad fizinių vandens telkinioparametrų pakeitimas galimas tik tada,kai nėra jokių kitų aplinkosauginiupožiūriu palankesnių ir techniškaiįmanomų bei finansiškai pateisinamųalternatyvų pasiekti tai pačiai naudai, kuriąatneštų planuojami vandens telkiniofizinių charakteristikų pakeitimai.Todėl ES šalyse sparčiausiai vykstavėjo energetikos ir energetinių plantacijųplėtra, numatoma vis didesnį dėmesį skirtisaulės, geoterminei energijai, o hidroenergetikayra vienintelis atsinaujinančiosenergijos sektorius, kuriame dėl dideliopoveikio aplinkai ir Bendrosios vandenspolitikos apribojimų pastaraisiais metaisfiksuojamas neigiamas prieaugis, olygumų sąlygomis užtvankos jau seniainebestatomos. Pavyzdžiui, Vokietijojedar prieš 10 metų hidroenergija sudarėper du trečdalius iš atsinaujinančių energijosšaltinių pagaminamos energijos, odabar, nors dar yra nemažai nepatvenktųdidelį energetinį potencialą turinčiųkalnų upių, ši dalis tesiekia 15 procentų.Panašios tendencijos ir daugelyje ESšalių. Lietuvoje pastaraisiais metais taippat fiksuojami analogiški pokyčiai. Jeidar prieš penkerius metus beveik visaelektros energija iš atsinaujinančių energijosšaltinių buvo pagaminama hidroelektrinėse(daugiausia Kauno HE), dabarši dalis sudaro mažiau nei pusę (46,8proc.), o 2020 m. pagal parengtą Nacionalinįatsinaujinančių išteklių plėtrosplaną sudarys tik 14,2 procento. Žodžiu,gana sparčiai artėjame prie civilizuotųšalių rodiklių.Ekologinio efektyvumo principopožiūriu, keistai atrodo hidroenergetikųargumentai, kad visos atsinaujinančiųenergijos šaltinių rūšys turi vienodasteises ir turi būti vienodai plėtojamos.Teises, be abejo, turi, bet toms teisėmsrealizuoti dar reikia ir tinkamų gamtiniųsąlygų. Pažiūrėjus į kitų šalių patirtįnesunku suprasti, kodėl, pavyzdžiui,Norvegijoje tarp atsinaujinančių elektrosšaltinių vyrauja hidroenergetika, o Danijoje– vėjo jėgainių tiekiama energija(šiuo metu bendra vėjo jėgainių įrengtojigalia šioje šalyje jau viršijo 3200 MW).Juk Norvegija – kalnuota šalis, o Danijai,kaip ir Lietuvai, būdingas lygus reljefas.Taip pat komentuotini prof. P. Punioargumentai, kad neleidus statyti hidroelektrinėsant Neries, Achema dabar stato22 MW kogeneracinę dujų jėgainę, oneleidus užtvankų kaskadų įrengti antNeries ir Nemuno, Achema priverstatrąšas gabenti sausumos transportu irtodėl labai teršiamas oras.Dėl Achemos statomos 22 MW dujųjėgainės visų pirma pasakytina, kad tokiosjėgainės pagaminama elektra – menkaslašas Achemos energetinių poreikiųjūroje, be to, Bronislovas Lubys, kaipatsinaujinančios energetikos entuziastas,vietoj dujų jėgainės puikiausiai galėjopastatyti dar vieną vėjo jėgainiųparką arba biologiniu kuru kūrenamąkogeneracinę elektrinę. Kalbant apiesunkių krovinių gabenimą, būtina žinoti,kad poveikio aplinkai požiūriu kroviniųpervežimai geležinkeliu beveik prilygstavandens transportui, o geležinkelioliniją elektrifikavus ji net efektyvesnė,jau nekalbant apie tokį atvejį, kaiateityje traukiniai galės naudoti elektrąiš atsinaujinančių energijos šaltinių.Krovininiai laivai, kaip žinoma, nėravaromi vėju, o mazuto deginimas –viena taršiausių technologijų. Tuolabiau, kad geležinkelio linijos jau seniainutiestos, o norint sudaryti galimybęplukdyti Nerimi ir Nemunu stambausgabarito krovinius, būtina ant jų pastatytiužtvankų kaskadas, paversti šį ypatingąmūsų gamtos ir kultūros paveldąsusisiekiančių technologinių tvenkiniųvirtine, visiškai ir galutinai užblokuotimigruojančių žuvų galimybes patekti įsavo nerštavietes, paskandinti išskirtinebiologine įvairove pasižyminčius jųslėnius ir sukurti daugybę kitų ekologiniųproblemų.Bus daugiau