mokslo l ietuva - MOKSLAS plius

mokslasplius.lt

mokslo l ietuva - MOKSLAS plius

1234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212MOKSLO1234567890123456789012345678901212L IETUVA2002 m. geguþës 9 - 22 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS1234567890123456789012345678901212Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesáNr. 9 (255)Kaina 1,5 LtGedimino Zemlicko nuotraukaLietuvoje imtis branduolio fizikos tyrimø reikëjodonkichotiðkos dràsosJau 42 metai kartu: jubiliatas prof. Kæstutis Makariûnas su savo gyvenimo drauge,Fizikø þiniø redaktore Egle MakariûnieneKartkarèiais gerasis dievulis mûsø þemës ir þmoniø pasigailëdavo iratsiøsdavo vienà kità donkichotà – kad su vëjo malûnais kaudamiesi jieiðlaisvintø kasdienybës rutinos ákalintà ir kitø þmoniø dvasià bei protà.Kad ákvëptø pasitikëjimo savo jëgomis, ryþto ir noro dar kaþkà keisti mûsøgyvenime. Kas, jeigu ne donkichotai, gali imtis viso to, kas kiekvienamkasdieniðkam protui atrodo per sunku, nepraktiðka ir tuo metutiesiog neámanoma.Ko gero, vienà toká taurø ir gal net ðiek tiek donkichotiðkà graþiausiaprasme asmená – Lietuvos mokslo tarybos pirmininkà prof. KæstutáMAKARIÛNÀ – mokslo bendruomenës nariai galëjo pagerbti balandþio22 dienà, kai Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje jo 70-meèiui irmokslinës kûrybinës veiklos 50-meèiui buvo atidaryta paroda. Kiek vëliauLietuvos mokslø akademijos salëje jubiliato garbei vyko akademiniaiskaitymai, pristatyta ir jo naujoji knyga Kasdieniai darbai.Lietuvos mokslo tarybos pirmininkà gyvenimo ir kûrybinës veiklos jubiliejausproga sveikinimo raðtais pasveikino Lietuvos Respublikos PrezidentasValdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkasprezidentas Algirdas Brazauskas, labai ðiltà sveikinimo telegramà atsiuntëLietuvos Respublikos Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkasprof. Rolandas Pavilionis. Apie tai skaitykite 4-5 p.Ðirdies ið Vilniausniekas neiðplëð (1)Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje pagerbti áþymûsvilnieèiai, tarpukario laikraðèiø leidëjai, raðytojai ir publicistaiStanislavas ir Juzefas MackevièiaiIki balandþio 18 d. Lietuvosmokslø akademijos bibliotekoje veikëparoda Áþymûs vilnieèiai – Stanislavasir Juzefas Mackevièiai. Tai ganëtinaiunikali paroda, dar prieð keleriusmetus ji vargiai ar galëjo bûti surengtaVilniuje.Kita vertus, dabar bûtø sunku jàásivaizduoti bet kur kitur, iðskyrusVilniø. Bent jau Lenkijoje ligi ðioltokios parodos nebuvo, nors progos,sakytum, praðyte praðësi:1996 m. sukako 100 metø nuo StanislavoMackevièiaus (StanisùawMackiewicz, 1896-1966) gimimo, oð. m. balandþio 1 d. – ir jo brolio JuzefoMackevièiaus (Józef Mackiewicz,1902-1985) ðimtmetis.Kas buvo ðie du þymûs vilnieèiai,ðiandien tikriausiai þino toli graþu nekiekvienas, juo labiau pokario kartoslietuvis. Nebent domëtøsi tarpukarioVilniumi, jo literatûriniu ir kultûriniugyvenimu, aðtriomis to metospaudoje virusiomis diskusijomis.Nukelta á 6-7 p.Stanislavui ir Juzefui Mackevièiams skirtà parodà pradeda LMA bibliotekos direktorius dr. Juozas MarcinkevièiusGedimino Zemlicko nuotrauka2 p.9 p.Langas10-11 p. 13 p.SCIENTIA ETHISTORIA –2002Mintys apie„Gimtàjàkalbà"kas naujoLietuvosteisësuniversitetePralenkæslaikàatgimstakultûrojeKasdarytina suLietuvosgeologijosmuziejumi


4 GYVENIMAS IR DARBAI2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)Atkelta ið 1 p.Branduolinë reakcijaPaskaitoje Branduolio fizika begreitintuvø prof. Kæstutis Makariûnas,pabandæs iðskirti tris svarbiausiussavo mokslinius darbus branduolinësfizikos srityje, pateikë formulæ,kreivæ ir skaièiø. Daug ar nedaug,turëtø spræsti tos srities þinovai.Toli graþu ne kiekvienas fizikasðituo galëtø pasididþiuoti. Apskritaikitø mokslø atstovai tikriausiai galipavydëti fizikams, kad ðie visà savomokslinæ veiklà sugeba ávilkti á formulæ,kreivæ ir skaièiø. Labai konkretu.Prie kiekvieno ið ðiø laimëjimøK. Makariûnà vedë ilgas kelias, þymëtasdþiaugsmø ir nusivylimø – bûdingasmokslininko kelias.Branduolinës fizikos þinovui tikriausiailabai daug sako paprastabranduolinës reakcijos formulë:7Li (α,t) 8 Be, arba7Li+α→ 8 Be+t.Vis dëlto pamëginkime jà iðskleistiá þmogiðkøjø santykiø plotmæ.Ko gero, tektø atsispirti nuo1955 metø, kai K. Makariûnas su pagyrimubaigë Vilniaus universitetà,ágydamas fiziko specialybæ. Buvo paliktasasistentu Universiteto Fizikos-matematikosfakultete, o pometø ástojo á Leningrado (dabarSankt Peterburgas) garsiojo Fiztecho– Fizikos ir technikos institutoaspirantûrà.Èia niekaip nepavyktø apeitimûsø ekperimentinës fizikos patriarchoprof. Povilo Brazdþiûno átakosbûsimojo mokslininko biografijoje.Bûtent profesorius (tais paèiais1956 m. iðrinktas Lietuvos moksløakademijos tikruoju nariu) ir paskatinorinktis branduolio fizikos sritá.Ðiandien tik stebimës P. Brazdþiûnonuojauta, kad jis sugebëjo patrauktigabiausià jaunimà ir nukreipti áLietuvai perspektyviausias eksperimentinësfizikos sritis. Taèiau ðeðtojodeðimtmeèio viduryje branduoliofizikos tyrimø sritis Lietuvoje galëjoatrodyti tik savotiðkas donkichotizmas.Nebuvo tyrimø bazës ir në vienotos srities specialisto. Kai kurieprieðkariniai Antano Þvirono, KazimieroBarðausko, o pokariu BoleslovoStyros darbai siejosi su branduoliofizika, bet tai nebuvo branduoliofizikos tyrimo eksperimentai.1957 m. rudená prof. P. Brazdþiûnaslaiðke K. Makariûnui praneðë,jog rengiasi atvaþiuoti á Leningradà,pasiþvalgyti po Fiztechà – gal pavyksparinkti Lietuvoje plëtotinø tyrinëjimotemø. K. Makariûnas Leningradebranduolines reakcijas tuo metutyrinëjo eksperimentuodamasprie ciklotrono, pagaminto dar Antrojopasaulinio karo metais. SuP. Brazdþiûnu aptarinëjo ir bûsimojodarbo tematikà Lietuvoje. Aiðku,kad nei ciklotrono, nei bet kokio kitokiodaleliø greitintuvo Lietuvojenepavyks pastatyti, todël reikëjo galvotiapie kitokio pobûdþio tyrinëjimus.Apsistota ties „ðveicariðkuoju“Lietuvoje imtis branduoliofizikos tyrimø reikëjodonkichotiðkos dràsosProf. Kæstutis Makariûnas pasakoja apie savo atrastàjà naujà branduolinæ reakcijàProf. Kæstutá Makariûnà sveikina Lietuvos aukðtøjø mokyklø rektoriaivariantu: kuo maþiau metalo ir kuodaugiau kvalifikuoto mokslinio darbo.Pavykus gauti tam tikrø prietaisøbei radioaktyviøjø izotopø, bûtøgalima uþsiimti preciziniais jø savybiøtyrimais. Sutarta pabandytiásigyti tuo metu Fizteche sukurto irpradedamo gaminti prizminio betaspektrometro bandomàjá egzemplioriø(tokiø prietaisø paskui buvopagaminta tik trys) ir uþsiimti didelësskiriamosios gebos spektroskopijosmatavimais.Tuo metu K. Makariûnas ir atradonaujà branduolinæ reakcijà. Lièiobranduolius dauþant alfa dalelëmisjam pavyko gauti berilio ir trièio.Niekas netikëjo, kad tokia reakcijaámanoma, todël ir neeikvojo jëgøjos paieðkoms. O Kæstutis Makariûnas,jaunas aspirantas, dël savonepatyrimo ðito neþinojo, todëliðdráso imtis. Pasirodo, jog ðios reakcijostikimybë net ir daug didesnëuþ daugelá áprastesniø branduoliniøreakcijø. Atrastoji nauja branduolinëreakcija buvo dalis lietuviofiziko disertacinio darbo. Þinoma,ði sëkmë suteikë jam pasitikëjimosavo jëgomis ir didelio emocinio pasitenkinimo,kuris labai svarbusmokslininko gyvenime.KreivëPraëjus geram deðimtmeèiui poaspirantûros, K. Makariûnui dirbantFizikos ir matematikos institute,Vilniuje, jau spëjus ásigyti ir daugtyrimø atlikti didelës skiriamosiosgebos beta spektrometru, pavykogauti kreives, kurios ir ðiandien profesoriuiatrodo etapinë jo moksliniokelio gairë.Minëtuoju betaspektrometru buvotiriami telûro branduoliniøizomerø vidinëskonversijoselektronø spektrai.Tada ir pavyko atliktipirmàjá Tarybø Sàjungojeir vienà pirmøjøpasaulyje sëkmingøeksperimentøstebint vidinæ konversijàiðoriniame, t. y.valentiniame, atomoelektronø sluoksnyjeir matuojant jos tikimybëspokytá, kai atomasyra skirtinguosecheminiuose junginiuose.Pirmiausia iðsiaiðkinkime,kas, fizikøkalba kalbant, yratie branduoliniaiizomerai ir toji vidinë elektronøkonversija. Skirtingø atomø branduoliaigali bûti ávairiose bûsenose,kitaip sakant, skirtinguose energijoslygmenyse. Ilgaamþës suþadintosbûsenos, kuriø gyvavimotrukmë ið esmës nesiskirianuo kitokiø radioaktyviøbranduoliøgyvavimo trukmës, vadinamosizomerinëmis. Iðþemiausio lygmens, arbapagrindinës bûsenos,pereidamas á aukðtesnësenergijos lygmená branduolysturi bûti suþadintas,gauti ið ðalies papildomàenergijos kieká. Irprieðingai: ið suþadintobûvio gráþdami á þemesnësenergijos lygmenábranduoliai gràþina„skolà“. Jie tai daro spinduliuodamigama kvantus,kuriuos registruodami ir jøspektrus tyrinëdami fizikai daugsvarbaus gali pasakyti apie tai, kasvyksta su branduoliu.Pasirodo, jog á þemesnës energijosbûsenà atomo branduolys galipereiti ir kitu bûdu, kai spinduliuojamasne gama kvantas, bet perteklinëenergija perduodama arèiausiaibranduolio esanèiam atomo elektronui.Gavæs stiprokà „spyrá“ elektronasðaute iððauna ið atomo. Ðtaiðie „iðspirtieji“ elektronai fizikø irvadinami vidinës konversijos elektronais.Jø energija priklauso nuoatomo sluoksnio, ið kurio jie iðskrido.Tuos vidinës konversijos elektronus,teisingiau – jø spektrà, tyrinëjantgaunama daug papildomosinformacijos ne tik apie paèiø elektronøenergijà, bet ir apie branduoliøsuþadintas bûsenas, sukiná ir t. t.Visus ðiuos dalykus tyrinëjabranduolio spektroskopijos specialistai.Lietuvoje ðiø ir apskritai eksperimentinësbranduolio fizikos tyrinëjimøpradininkas kaip tik yraprof. K. Makariûnas. Fizikos ir matematikosinstitute (nuo 1977 m. –Fizikos institutas) pradëjæs vadovautiRadioaktyvaus spinduliavimosektoriui, pamaþu virtusiam Branduoliniøtyrimø laboratorija, prof.K. Makariûnas vadovavo jai kone40 metø.Kreivëse matome du spektrus,kurie uþkloti vienas ant kito. Jie rodo,kad branduolinis procesasvyksta skirtingai ávairiuose cheminiuosejunginiuose. Rezultataibuvo svarbûs Mössbauerio spektroskopijai,nustatë ðios branduolinësspektroskopijos ðakai svarbioskonstantos þenklà. Didelësskiriamosios gebos eksperimentaileido iðmatuotø spektro linijø intensyvumàlyginti su apskaièiuotuteoriðkai. K. Makariûno laboratorijaVilniuje tapo viena ið nedaugelione tik tuometinës Tarybø Sàjungoslaboratorijø, kurioje buvo atliekamididelës skiriamosios gebos vidinëskonversijos elektronø spektroskopijosmatavimai, o Vilniusbuvo tapæs ðios moksliniø tyrinëjimøkrypties sàjunginiø seminarøpripaþintu centru.SkaièiusAtidarant prof. Kæstuèiui Makariûnui skirtà parodà LMA bibliotekojeÐiek tiek panagrinëjæ formulæ irkreives dabar atsidëkime skaièiui,juo labiau kad prof. K. Makariûnasjam skiria reikðmingà vietà savomokslinëje kûrybinëje biografijoje.Tas skaièius – tai 10 -4 . Toká matavimøtikslumo lygá reikëjo pasiekti norintgauti tyrimø iðvadas, kurios iðesmës keitë fizikø poþiûrá á radioaktyvausskilimo konstantas. Kalbameapie radioaktyviojo skilimo konstantøpastovumo ribø tyrimus, kuriemsvadovavo K. Makariûnas.Aðtuntojo deðimtmeèio pradþiojepradëta tyrinëti, kokià átakàbranduoliø sàveikai su atomo elektronaisturi branduoliø cheminë apsuptis.Kitaip tariant, mëginta parodyti,kad atomo radioaktyvaus skilimosparta gali priklausyti nuo aplinkos.Vadinasi, skirtingai negu ligitol manyta fizikø, radioaktyvaus skilimospartà galima keisti priklausomainuo iðorës sàlygø. Senesnëskartos fizikui, ko gero, bûtø labaidràsus teiginys.Didþiausia problema buvo ta,kad ðie eksperimentai reikalavo labaididelio matavimø tikslumo, kurápasiekti buvo gana sudëtinga. Aparatûriniaiefektai trukdë tirti patáreiðkiná, nes buvo keliasdeðimt kartødidesni uþ naudingus tyrimø objektosignalus. Norint pastebëti ir iðskirtiradioaktyviøjø virsmø tikimybiøitin maþus pokyèius, K. Makariûnuibei jo bendradarbiams teko kurtiatitinkamus prietaisus, tobulintimatavimø metodikà. Pavyko ágyvendintigama spektrometriná radioaktyviøvirsmø tikimybiø pokyèiø tyrimometodà ir iðmatuoti radioaktyvausbranduolio cheminës apsuptiesátakà gama spektro linijos intensyvumui,o 1990 m. pirmà kartà iðmatuotaðviesos átaka radioaktyvausskilimo spartai. Branduolio fizikostyrinëjimai sutapo su cheminiø efektøpaieðka.Prof. K. Makariûno vadovaujamibendradarbiai – A. Dragûnas,E. Makariûnienë, V. Kerðulis irV. Remeikis – nustatë keliolikosbranduoliø, ið jø deðimties – pirmàkartà, cheminës apsupties átakà radioaktyvausskilimo spartai. Tai svarusindëlis kuriant radioaktyvausskilimo konstantø cheminiø pokyèiønustatymo metodus, kuriuos sukurtipadëjo itin tiksliø matavimø pritaikymaseksperimentuose.Idëjos, aparatûrair iðmanymasKas svarbiausia moksliniamdarbui? K. Makariûnas iðkelia trisbûtinas sàlygas: gera idëja, gera aparatûrair iðmanantys þmonës. Jo


2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255) 5paties mokslinëje biografijoje tø gerøidëjø buvo ne viena, kai kurias,teisingiau sakant, tik maþà jø dalá jauspëjome ir ðiek tiek aptarti. Kad irnaujos branduolinës reakcijos idëja,kai lièio atomus bombarduojantalfa dalelëmis gaunama teièio ir berilio,juk ið tiesø buvo labai gera jaunomokslininko idëja.Profesorius teisëtai gali didþiuotissavo ir kolegø veikla, siekiant Radioaktyvausspinduliavimø sektoriø,vëliau Branduoliniø tyrimø laboratorijàaprûpinti kuo modernesneaparatûra. K. Makariûnui paèiam tekogamintis pirmà Lietuvoje gamaspektrometrà, kuriuo buvo tyrinëjamibranduoliniame reaktoriuje apðvitintøkristalø gama spektrai.1963 m. pavyko ásigyti didelës skiriamosiosgebos betà spektrometrà,pagamintà Maskvoje Fizpribor gamykloje.Radioaktyviøjø medþiagøgaudavo, kai stabilius izotopus apðvitindavoneutronais branduoliniuosereaktoriuose.Taèiau net ir gerus prietaisus susistatæsmokslo dar nepadarysi. Norëdamasþengti naujà þingsná eksperimentuodamas,privalai kaþkà tobulinti,kurti ið naujo. Ðtai kad ir siekiantgauti radioaktyviøjø ðaltiniø,kiek tekdavo parodyti sumanumo,kartais praversdavo net tam tikrasakiplëðiðkumas. K. Makariûnas prisimena,kaip tais ðaltiniais bandytaapsirûpinti. Pamëgino stabilius izotopusneutronais apðvitinti LatvijosMA Fizikos institute – menkas efektyvumas.Kreipësi á Leningradobranduolinës fizikos institutà Gatèinoje– taip pat nesëkmingai. Galopper paþástamus pavyko prisikastiiki I. Kurèiatovo atominës energijosinstituto Maskvoje. Ruoðiniai buvoapðvitinti reaktoriuje – pavyko gautinorimo aktyvumo ðaltinius. Bet iðkilokita problema, susijusi su reikalavimais,kurie buvo nustatyti norintdirbti su radioaktyviomis medþiagomis.Norint tuos radioaktyviuosiusðaltinius pasiimti negana buvo gautileidimà, dar reikëjo uþsisakyti specialøradioaktyvioms medþiagomsveþioti skirtà automobilá ir pan. Oreikëjo skubëti, nes ðaltiniø radioaktyvumasgreitai maþëja. K. Makariûnobendradarbis RegimantasKalinauskas, pasiëmæs ðvininës skardosir tam reikalui reikalingø dëþiø,iðskubëjo á Maskvà.Pavyko susisiekti su Justu Paleckiu,kuris tuo metu Maskvoje buvoTSRS Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkas.J. Paleckis reikalo labuipaskolino savo tarnybiná automobilá.I. Kurèiatovo atominës energijosinstitute sargybiniai, iðvydæ TSRSAukðèiausiosios Tarybos Prezidiumoautomobilá, atidavë pagarbà vairuotojuiir tam, kas ðalia jo sëdëjo,atidarë vartus ir su tuo automobiliuR. Kalinauskas sëkmingai iðsiveþëJubiliatà prof. K. Makariûnà ir jo þmonà Eglæ sveikina Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkasdr. Vygintas Gontis ir tarybos narë Jadvyga KerienëKnygos virðelisradioaktyvius ðaltinius á MaskvosBaltarusijos stotá, o ið ten – geleþinkeliuá Vilniø. Ðià istorijà pasakodamasK. Makariûnas nori pabrëþti,kad eksperimentatoriams tekdavoparodyti begalæ sumanumo ir apsukrumone vien moksle. Jau nekalbantapie tai, kad patys matavimaiuþtrukdavo apie 3 mënesius, pareikalaudavodaugybës pastangø, kolpavykdavo surinkti reikalingus statistiniusduomenis.Ðiandien branduolio spektroskopijosmetodai plaèiai paplitæ. Lietuvojegama spektrometrø rasimeávairios praktinës veiklos laboratorijose.Jais tikrinami maisto produktai,kontroliuojama aplinka – dirva,vanduo, oras. Be jø neapsieina gamtosaugininkai,kriminalistai, kovojantyssu branduoliniø medþiagønelegaliu sklidimu, kontrabanda.Jie – akylas branduolinës energetikoskontrolierius, bûtini ávairiø srièiømokslininkams. Branduolinëjeepochoje jie – bûtinybë.Bus iðmanymas –bus ir idëjøVis dëlto prof. K. Makariûnas,regis, didþiausià prioritetà linkæsteikti ne aparatûrai, kad ir kokia tobulaji bûtø, bet þmogiðkajam veiksniui,o tiksliau – iðmanymui, konkreèiasmokslines problemas pasirengusiemsspræsti þmonëms. Regis,profesorius linkæs sutikti, jog Branduoliniøtyrimø laboratorija tikriausiaibûtø dar daugiau padariusi, jeigutø iðmananèiø þmoniø bûtø buvædaugiau. Tik ið kur jø galëjo bûti,jeigu tuo metu në kalbos nebuvoapie mokslo ir studijø vienovæ, o irVilniaus universitete juk niekadanebuvo net branduoliniø tyrimø katedros.Tad ir á Fizikos institutoBranduoliniø tyrimø laboratorijàdarbuotojai daþniausiai ateidavo netiesiai ið universiteto, bet prieð tai paklaidþiojægyvenimo keliais, padirbëjækitose mokslo ástaigose.Kurti iðmanymà – tai ne tik aukðtosiosmokyklos, bet ir moksliniø tyrinëjimø,apskritai mokslo plaèiàjaprasme viena ið paskirèiø. Prisilaikydamasðios nuostatos K. Makariûnasneabejotinai pratæsia eksperimentinësfizikos Lietuvoje pradininkoir savo buvusio patrono akad.Povilo Brazdþiûno ilgos mokslinësveiklos metø suformuotà ir iðpuoselëtàtradicijà. Lietuvoje neturëjomenei branduolinës, nei lazeriø fizikos,taèiau P. Brazdþiûnas suvokëgilià tiesà, kurios niekas ligi ðiol nërapaneigæs: pradëti reikia rengiantdalykà iðmananèius þmones. Bus iðmanymas– bus ir idëjø, atsiras irnaujiems uþdaviniams ágyvendintireikalingos aparatûros bei kitø galimybiø.Kai ðiandien Lietuvos mokslotarybos pirmininkas K. Makariûnasið tribûnos, savo straipsniuosear ávairiø renginiø metu su kolegomiskalba, kaip svarbu iðlaikyti platøávairiø moksliniø tyrimø spektrà,aukðtosiose mokyklose rengti kuoávairesniø srièiø mokslinës veiklos atstovus,tai profesorius juk kalba apieiðmanymo mûsø valstybëje kûrimàir didinimà. Iðmintinga ir laiko patikrintapozicija.Prof. K. Makariûnasprisipaþásta, jog ir ávalstybës mokslo politikàjis þiûri taip pat kaipá mokslinio tyrimo objektà,gal todël kartaisjo nuostatos taip ryðkiaiskiriasi nuo kai kuriøvadinamøjø mokslo reformatoriøpozicijos.K. Makariûnui labaisvarbu visuomeninëmokslo vertë: ne tiekkonkretaus tyrimo rezultatopanaudojimaspraktiðkai, bet visa, kaspleèia iðmanymà ir gebëjimusjuo naudotis,kas ugdo iðmananèiusmokslà þmones. Ðtaikodël profesoriui sàvokosmokslas ir kultûra eina greta, tarsibûtø ne tik susikertanèios plokðtumos,bet ir erdvës. Todël niekonuostabaus, kad K. Makariûnà matëmeir tarp Treèiojo Lietuvos kultûroskongreso (2002 m.) praneðëjøKaune ir Klaipëdoje, nors rûpesèiøir taip turi per akis. Profesoriuitai yra asmeninës atsakomybës uþ visa,kas vyksta mûsø valstybëje, iðraiðka,o gal ir gyvenimo bûdas. Juk ir jogyvenimo bendraþygë Eglë Makariûnienë– jau 42 metus kartu eina gyvenimokeliu – pripaþásta, jog jos vyràiðskiria atkaklumas ir darbðtumas,labai giliai suvoktas pareigos jausmas.Þinoma, ðiuo atveju þmonasprendþia ir kaip Fizikø þiniø redaktorë,sako: jeigu profesorius paþadaparaðyti straipsná, tai trûks plyðparaðys, kad ir per naktá. Kà pradëjæs,tikrai baigs.Galimas dalykas, tai paveldëtossavybës. Tëvai – tarpukario vadinamojoVilniaus kraðto lietuviðkømokyklø mokytojai. Motina – PranëAnusevièiûtë, tëvas – Vincas Makarevièius,vëliau Makariûnas. Irpaèiam Kæstuèiui Makariûnui, Vilniujegimusiam 1932 m. balandþio22 d., teko mokytis sudëtingomis istorinëmissàlygomis, keièiantis reþimams,valdþioms ir okupacijoms.Ir vis dëlto darbðèiausia giminëje,E. Makariûnienë yra girdëjusi, buvoK. Makariûno moèiutë Agota, dzûkëið Kabeliø kaimo netoli Druskininkø.Ten Makarevièiø kartos gyveno,ten buvo dabar jau iðnykæsgiminës lizdas.Gal ið tiesø kada nors raðantbranduolio fizikos Lietuvoje istorijàteks pasakojimà pradëti nuo Kabeliøkaimo.Gediminas ZemlickasProfesoriaus ir jo þmonos pagerbimo iðkilmës Lietuvos mokslø akademijosDidþiojoje salëje. Renginá pradeda Fizikos instituto tarybos pirmininkas prof.Leonas Valkûnas, ðalia sëdi LMA viceprezidentas akad. Algirdas GaiþutisKolegas sveikina fizikas ir ðio mokslo populiarintojas prof. Romualdas KarazijaKolegà pagerbti atëjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas doc. GintarasDikèius, Puslaidininkiø fizikos katedros vedëjas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus beiBendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedëjas prof. Liudvikas KimtysJubiliatui tvirtai rankà spaudþia informatikas prof. Lamutis TelksnysSveikintojø prisirinko pilna Lietuvos MA Didþioji salëGedimino Zemlicko nuotraukos


2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255) 9Mintys, perskaièius antràjá ðiømetø Gimtosios kalbos numeráÐios mintys nelinksmos. Veikiausiailiûdnos. Ir ne dël vieno Gimtosios kalbosnumerio, o dël visos lingvistinës situacijos,dël kalbininkø tarpusavio santykiø,dël ávairiø skriaudø ir neteisybiø, trukdanèiøramiai dirbti ir siekti geresniø rezultatø.Liûdna dël to, kad daþnai net giriamasi,kai girtis nëra jokio pagrindo.Ðtai spausdinamas Gimtosios kalbosredaktorës Ritos Urnieþiûtës pokalbissu Lietuviø kalbos instituto Kalbos kultûrosskyriaus vadove Rita Miliûnaite irvyriausiuoju Kalbos patarimø redaktoriumiAldonu Pupkiu. Ið ðio pokalbioatrodo, kad reikalai klostosi kuo geriausiai.Pirmas þingsnis jau þengtas. Tuojaupasirodys Kalbos patarimø sàsiuvinisGramatinës formos ir jø vartojimas.Argi gramatikos dalykai dabar yrasvarbiausi? Kur redaktorës klausimai,kodël pirmiausia nepasirodo sàsiuvinis,skirtas ypaè uþplûdusiems mûsø kalbànaujiems barbarizmams, arba kur sàsiuvinis,skirtas aktualiems semantizmams?Ádomu, kokie bûtø buvæ atsakymai. Pagaliauar ne per daug gaiðtama ir leidþiamalëðø renkant medþiagà, rengiantis raðyti,ar rezultatai bus verti to, kas ádëta(visomis prasmëmis) á tokio pobûdþioKalbos patarimø raðymà? Pagaliau kadajuos bus galima turëti ant redaktoriausraðomojo stalo leidykloje, kada galësimkiekvienas prireikus pasiimti ið knygø lentynos?Duok dieve, kad jie pasirodytøprieð Valdovø rûmø atstatymà!Kalbos patarimø autorius… Kas jis?Þmogus ar kolektyvas? Sunku nusakytiautoriaus savijautà, kai paraðytà tekstàima perraðinëti, taisyti ir kurti neklystantisKalbos komisijos padalinys, kai èia liekiniekas, nulis. Tad patartina tokiam autoriui,kai darosi atgrasi kolektyvo nuomonë,visai neklausyti, o þiûrëti á lubas arpro langà, izoliuotis nuo kunkuliuojanèiøaistrø, kad tiesiai á akis nebûtø pasakyta,jog esi kvailas. Kas gi nori bûti kvailas?V. Humboltas (Humboldt W. von),kûræs istorinës lyginamosios gramatikossuklestëjimo prieðauðryje, teigia, kad kategorinágramatiniø formø turiná sudaranèiosdvi dvasinës jëgos. Pirmiausiabendras visai þmonijai loginis màstymas,kuriantis universaløjá gramatinës sistemospagrindà. Antra – „kalbos genijus“,jos ideoetninë „dvasia“, plevenanti virðidealiosios gramatikos taisykliø, kuriantikiekvienos kalbos specifikà, nepavaldþiàuniversalijoms. (Humboldt W. von.Schriften zur Sprachphilosophie. – In: Werkein fünf Bänden. Berlin. Bd. III. S. 12).Kalbø interferencijos atveju stipresnëskalbos „dvasia“ naikina ne universalijas,o silpnesnës kalbos „dvasià“. Ir negalibûti tokiø taisykliø, kodël, pavyzdþiui,rûðies neutralizacijos atveju rusø kalba pasirenkaneveikiamosios rûðies formà(ïîâûøåííîå äàâëåíèå), o lietuviø kalbatam paèiam reikalui – veikiamàjà rûðá (padidëjæskraujospûdis). Nëra jokios taisyklës,kodël daikto paskirèiai þymëti rusai renkasiveikiamàjà rûðá (ïðåäóïðåæäàþùèåçíàêè), o lietuviai atvirkðèiai – neveikiamàjà(áspëjamieji þenklai).Kai puikiai tà suvoki ir matai, kad niekasneklauso, kad taisyklëmis neapibrëþiamusdalykus stengiasi apibrëþti, nes taiesà reikalinga kompiuteriniam variantuiir net „paprastam skaitytojui“, kuris irtaip susipainios tarp tø penkiø taisymopakopø, gerumo laipsniø, nesinori nieko,tik greièiau dingti ið tos kompanijos.Esu paraðiusi dar Kalbos patarimams Þodþiødarybos skyrelá, bet neþadu dalyvautisvarstymuose. Leidþiu ne tik bendraautoriøpasiraðyti, bet ir pavardæ iðbraukti.Skundþiamasi, kad buvo raðomaprieðokiais. Bet tie, kurie savo skyrius paraðë,tikrai dirbo ne prieðokiais, o planingai:kiek buvo skirta mokamo laiko, pertiek ir buvo paraðyta. O geriausia bûtø, kadKalbos komisija finansuotø ne raðymoprocesà, o rezultatà, t. y. mokëtø uþ „prekæ“,jei neásitikinusi, kad laiku bus paraðytasdarbas. Turi pareikalauti ataskaitos.Be aktualaus interviu, ðiame numeryjeið dviejø pusiø pliekiamas ir AntanasSmetona, kuris neiðtvërë recenzuojamasir tvarkomas, nesusilaikë nuo jausmø irparaðë nelabai tinkamø mokslo diskusijøstiliui þodþiø. A. Rosinas apie tai raðoramiai, profesionaliai, paaiðkina, kà reiðkiaþodis makiaveliðkas, o J. Klimavièius, nesitenkindamastokiu savo asmens gynimu,dar priduria savigynos straipsná, kuris vël„peðioja“ tà patá A. Smetonà. StraipsnisKalbà reikia sekti ne be paniekinamojo uþtaiso.O þinoma, kad kalbos kitimai susijæsu visuomenës gyvenimo pokyèiais, tik átai reikia þiûrëti mokslininko akimis ir, kiekgalima, tvarkyti, kad greitas visuomenësgyvenimo kitimas nesugriautø to, kà V.Humboldtas vadina „kalbos genijumi“.Gimtosios kalbos pirmajame puslapyjeyra suraðytas visas „velnio tuzinas“bendradarbiø. Klausimas, kà jie veikia,kad bendradarbiaudami leidþia spausdintitokius þodþius: pakrikimas, vienasA. Smetona ir daugybë reklamos firmøteþino, kiek tokiø nepagrástø taisymø ir teikiniøpaskleista, A. Smetona kaiðioja manpanosën þodþius ir t. t.Na, neteisinga sakyti, kad A. Smetona,taisydamas reklamos kalbà, jà gadina.Jeigu gadintø, reikëtø daug sumokëtipinigø, nes vieðàjà kalbà sekabudri akis, turinti teisæ skirti net piniginesbaudas. Èia jau perdëta!Taigi bendradarbiai, jeigu jie tikraibendradarbiautø, turëtø padëti nuleistiir A. Smetonos, ir J. Klimavièiausstraipsniø nereikalingà garà. Jei taipnebus, gali susprogti garveþys.Tiesà sakant, ne vien ðiuo atveju, betir visada nëra ðvelnus kitaminèiams ir patyræskalbininkas J. Klimavièius. Jeigu surinktumevisus jo straipsnius ir straipsneliuskalbos kultûros klausimais á Rinktiniusraðtus (neþinia, ar sutilptø á vienàtomà), tai pamatytume, kiek juose yra geluonies,sarkazmo, ironijos nepriklausomainuo to, ar kritikuojamas koks leidinys,ar bendradarbis kolega. Kartais iðtisasstraipsnis skamba kaip pasityèiojimasið þmogaus orumo. Gal ir daugiau uþ kitusiðmano J. Klimavièius, bet jis pats neturëtøto primygtinai rodyti. A. Svetlovaskitàsyk yra taikliai pasakæs, jeigu garbëir turtas per daug prasikiða, tai atrodo,kad þmogui visa tai iðduota smulkiais.Mano „kailis stiprus“, todël visai nepykdamaant J. Klimavièiaus ir nepaisydamajo kritikos dël ásisavinti vis tiek mokausavo studentus, kad geriau ne ásisavintiþinias, o iðmokti: mokyklose ne ásisaviname,o iðmokstame geografijos, istorijos,iðmokstame kalbø, o gamykloseiðmokstame dirbti su nauja technika, panaudojamenaujus metodus ir pan.Kitas kolega net specialiai konferencijaiparengia praneðimà ir iðspausdinastraipsná, kad reikëtø sakyti ne darybosreikðmë, o darybinë reikðmë. Terminà darybosreikðmë pavartojau Lietuviø kalbosþinyne, tebevartoju ir toliau, norëdamapalaikyti V. Urbuèio sukurtà þodþiø darybosterminijà, kad ji taptø tradicinë. Terminasturi bûti vienareikðmis sàvokos þenklas.Graþi tø terminø grupelë: darybostipas, darybos kategorija, darybos pamatas,darybos formantas, darybos reikðmë,darybos þingsnis, darybos lizdas ir kt. Kodëlturëèiau atskirti darybinæ reikðmæ viendël to, kad kilmininko sinonimijos su priesagos–inis vediniais atveju bendrinëje kalbojeèia geriau bûtø pasirinkti bûdvardá.Jeigu galima pasirinkti, tai að rinkausi kilmininkà,kad iðlaikyèiau savotiðkà darybosterminø paradigmà. Gal mano kolega,taip karðtai gynæs darybinæ reikðmæ, mano,kad að pykstu. Pyktis, pavydas ar kitineigiami jausmai trukdo þmogui ramiaigyventi ir dirbti. O jeigu po kiekvienos recenzijosatsisakysi savo gerai apgalvotø teiginiø,mesiesi be pamato á kità pusæ, vëlnieko gero neiðeis. Bet jauni þmonës yrakur kas jautresni (tai priklauso dar ir nuocharakterio, ir nuo kultûros). Liaudis sakoKaip lauke ðaukia, taip miðke atsiliepia.Neþinau, kokiais þodþiais buvo kalbëtasi2001 m. gale Valstybinës lietuviø kalbos komisijosTerminologijos pakomisijo posëdyje.Bet aiðku, kad emocijos liejosi.Kartais atrodo, kad budri J. Klimavièiausakis tik ir ieðko mûsø klaidø ar kokionesusipratimo, kad pakui galëtø apibendrintiir pasakyti savo lemiamà sprendimà.2001 metø rudená Kauno technologijosuniversiteto Humanitariniø moksløfakultete vyko reguliari konferencija: jirengiama kas antri metai (tai nëra daþnassusiëjimas pasitarti dël mokslo kalbosproblemø). Ðá kartà konferencijà organizavomemes su A. Kaulakiene. Manome,kad ji pavyko. Turëjome vieðniø ið Latvijos,dalyvavo fizikai ið ávairiø mokslo ástaigø.Labai dëkojame ðiam universitetui,kad prieð konferencijà galima iðspausdintine tik tezes, bet iðtisus praneðimus, kuriuosiðdalijame konferencijos dalyviams,kad jie ið anksto susipaþintø ir kad dalykiðkesnëbûtø diskusija. Leidome kalbëtiKLAIPËDOS UNIVERSITETAS2002 M. PRIIMA Á ÐIØ MOKSLO KRYPÈIØ DOKTORANTÛRÀ:– edukologijos,– filologijos (kalbotyros),– psichologijos,– matematikos,– geografijos,– transporto inþinerijos.Stoti á doktorantûrà gali asmenys, turintys kvalifikaciná magistro laipsná(arba vienpakopiø studijø aukðtojo mokslo diplomà).Stojantieji á visas mokslo kryptis priimami konkurso tvarka pagal KUAtestacinës komisijos nustatytus kriterijus ir pagal bendrà vidurká (balais),nurodytà diplomo priede.Asmenys, pageidaujantys stoti á doktorantûrà, Universiteto Moksloskyriui pateikia:– praðymà Rektoriaus vardu, kuriame nurodo doktorantûros kryptá;– magistro kvalifikacinio laipsnio (arba vienpakopiø studijø aukðtojomokslo) diplomo ir jo priedø kopijas;– mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas, jei tokiø darbø nëra – mokslináreferatà;– dviejø mokslininkø rekomendacijas;– kûrybinës ir mokslinës veiklos apraðymà.Mokslo metø pradþia – 2002 m. lapkrièio 1 d.Dokumentai priimami nuo 2002 m. birþelio 3 d. iki birþelio 28 d. Klaipëdosuniversiteto Mokslo skyriuje (H. Manto g. 84, 301 kab., tel. (8-26) 39 89 37).Rektoriusvisiems norëjusiems, nes nesijauèiame turinèiosteisæ „uþèiaupti“ kam nors lûpaspaèios taip pat ne visaþinës. Tad tegulþmonës diskutuoja, bet J. Klimavièius, raðydamasapie konferencijà, në þodþiu neuþsimena,kaip ji vyko, o tik „peðioja“ tàiðankstinæ knygelæ, kibdamas ir prie to,prie ko kibti nereikia. Pavyzdþiui, Latvijojelabai gerbiama profesorë V. Skujinia(Skujiòa) konferencijoje nedalyvavo, buvoperskaitytas tik jos praneðimas. Negraþukritikuoti, kai autorë negali atsakyti ákritikà. Bûèiau nusiuntusi Gimtàjà kalbàir kolegei Sarmai Kliaviniai (Kïaviòa), betdabar gëda rodyti. J. Klimavièius diskutavosu ja, ir jeigu jos atsakymai nepatenkino,buvo progos plaèiau pasikalbëti vietoje.S. Kliavinia (Kïaviòa) taip pat turi didelámokslinio darbo staþà, yra gera bendrosioskalbotyros specialistë, daug raðolatviø kalbos kultûros klausimais, keleriusmetus ðá kursà dëstë. Bent jau vieðnias reikëjopagerbti arba jø visai neminëti.Susiklosèius tam tikrai situacijai, aðsavo praneðimo visai neskaièiau, tik ðátà paaiðkinau apie teisininkø mokslokalbos specifikà, dël kurios mano praneðimasiðkrinta ið konteksto.Neþinau, ko norima ir priekaiðtaujantdël to, kad bendriausia gyvosios kalbosnorma – veiksmaþodinis stilius. Taip,man ir bendrinë kalba nëra antonimasgyvajai kalbai. Bendrinë kalba, ypaè jeiguji nëra visiðkai dirbtinë, o remiasi tarme,negali bûti negyva. Paèia bendriausiaprasme jà galima prieðinti su administraciniustiliumi paraðytø ástatymø,ávairiø dokumentø kalba. Ir nëra pagrindoðaipytis ið tokio normos supratimo.Nesuprasti ir teiginiai dël kësintis nuþudymu.Ten aiðkinama tik tiek, kaddaþnai vartojama klaida gali virsti norma(plg. prigimtinë teisë, o juk galëjobûti terminologizuota gimtoji teisë, kaipgimtoji nuodëmë). Na, bet visa tai palikimeramybëje. Tiktai norëèiau pacituotivisas mûsø pastangas nuvertinamuosiusþodþius: Konferencijos, konferencijos...Jø dabar netrûksta. Visada yra konferenciðkøir nekonferenciðkø mokslininkø,bet dabar darosi beveik prievolë – skatinamokslo balinimas (:baltas). Bet mokslinës(ir ne visai) mintys konferencijose neretaitik tiraþuojamos, o ne generuojamos.Darosi bièiuliø citavimo (ir nebièiuliø nu-tylëjimo) kartëliai. Reiðkiasi autocitavimas.Siekiant moksliniø leidiniø prestiþiðkumo,moksliðkumas neretai iðkreipiamas – liekaformalus. Todël nedràsu siûlyti konferencijasrûðiuoti. Bet dalá praneðimø skirti á seminaruspraverstø visais atþvilgiais (Gimtojikalba, 2002 m. vasaris / Nr.2, p. 22-22).Perskaitai toká tekstà ir supranti, kadJ. Klimavièiø kas nors áþeidë nepacitavæs.Imi manyti, kad gal Lietuviø kalbos instituteþmonës gauna balø uþ dalyvavimàkonferencijose, nes ðiaip nei Kauno technologijosuniversitete, nei Vilniaus universitete,nei ginant disertacijas konferencijøpraneðimai neduoda balø, taigi nebûtair „balinimosi“. Atvirkðèiai – ir organizatoriaibe atlygio daug dirbo, ir sveèiaiatvyko be komandiruoèiø, uþ savo pinigus,tai kodël negalima leisti jiems pakalbëti?Ar bûtina pasakyti, kad to ar kito praneðimastinka tik seminarui? Juolab kadir abiems organizatorëms kliuvo. Jeigu dëlkiekvieno dalyko (dël citavimo ir necitavimo)ásiþeisi ir engsi kitus, tikrai toká elgesákai kas gali pavadinti ir smurtu.Nenormali padëtis, stagnacija lituanistikosmoksle ir praktikoje – nieko geraneduoda. Tik ásigilinkime á svetimø pavardþiøraðymo aistras. Argumentø turi ir A.Piroèkinas (nors irgi ne be emocijø), paskelbæsjuos net dviejuose Mokslo Lietuvosnumeriuose. O dar kaip buvo iðplûstipasiraðæ uþ svetimø pavardþiø lietuvinimà,vos ne tautos iðdavikais pavadinti. Geraseksperimentas buvo atliktas Vilniaus universitete:ið prancûzø kalbos iðverstas tekstassu pavardëmis originalo raðyba ir duotasperskaityti kvalifikuotiems anglistams.Nieko ið to neiðëjo. Tai kà reikia kalbëti apiekitus Lietuvos þmones?Dar jaudina tai, kad priraðyta labaidaug kapitaliniø mokslo darbø. Apie juospasirodo tik informacinës þinutës spaudoje.O ðiaip jie dûli knygø lentynose tarsipaskutinis lietuviø kalbos mokslo taðkas.Norëtøsi dël kai ko padiskutuoti ir su akademiniøgramatikø autoriais, pareikðti kitokiøminèiø dël Funkcinës lietuviø kalbosgramatikos. Lietuviø kalbos istorijos tomaiapneðami dulkiø sluoksniu, niekieno neskaitomiir nediskutuojami. Tyla, visa þudantityla, nes nesinori ásigyti prieðø. Taikas, kad esi kitos nuomonës, turi argumentø,bet tø knygø autorius gerbi, nenori,kad jie praeitø pro ðalá net nepasisveikinæ.O kitas dar ir atkerðyti pasiryð.Korektiðko mokslinio dialogo nutrûkimasdël keleto garsiø autoriø ambicijønieko dora negali duoti nei lituanistikosmokslui, nei Lietuvos kultûrai.LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETASAldona Paulauskienëpraneða, kad 2002 m. birþelio 14 d. 15 val. Lietuvos teisës universitete(Ateities g. 20, Vilnius) RIMA AÞUBALYTË gins daktaro disertacijà„DISKRECINIS BAUDÞIAMASIS PERSEKIOJIMAS: TEORINIAI PA-GRINDAI, TAIKYMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS LIETUVO-JE“ (socialiniai mokslai, teisë, 01 S).Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas –prof. habil. dr. Samuelis KUKLIANSKIS (Lietuvos teisës universitetas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S).Nariai:doc. dr. Petras ANCELIS (Lietuvos teisës universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S),doc. dr. Pranas KUCONIS (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai,teisë, 01 S),prof. habil. dr. Èeslovas MANÈINSKAS (Lietuvos teisës universitetas,humanitariniai mokslai, istorija, 05 H),prof. habil. dr. Vytautas PIESLIAKAS (Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S).Oponentai:habil. dr. Jûratë GALINAITYTË (Lietuvos teisës universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S),doc. dr. Jurgis RINKEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S).Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþvydoir Lietuvos teisës universiteto bibliotekose.Rektorius


10 ATMINTIS2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)Kuo traukia TheodoroGrotthusso asmenybëKas pasakys, kokios paslaptingosjëgos veikia pasaulyje, kad, regis,tolimas ir retai girdimas vardas staigatampa toks svarbus, reikðmingasir bûtinas, be kurio sunku ásivaizduotisavo gyvenimà? Kaip atsitinka, kaduþ to þmogaus vardo buvimà tarpmûsø asmeninæ atsakomybæ vienodaijauèia ir solidus sostinës profesorius,ir Ðiauliø universitete dëstantisdocentas ið Kauno, chemijos ir literatûrosmokytojos Telðiuose ir kaimomokyklos mokytojas kur norsVaðkuose?Telðiø Ateities vidurinës mokykloschemijos mokytoja ReginaRakðtienë sako, jog prie TheodoroGrotthusso asmenybës jà patraukëkelios aplinkybës. Pirmoji –profesinë. Per pamokas mokiniamsaiðkindama elektrolizës teorijà,ji kalba apie elektrinius krûviusturinèias medþiagos daleles –pirmasis ðià mintá iðkëlë TheodorasGrotthussas, kuris kone prieð200 metø sukûrë ir pirmàjà elektrolizësteorijà. Tik praëjus 80 metøtas idëjas papildë ir iðplëtojoðvedø kilmës elektrochemikasSvante Augustas Arrhenius, kurisuþ elektrolitø disociacijos teorijà1903 m. buvo apdovanotas Nobeliopremija. Jà atsiimdamas ne tikpaminëjo Theodoro Grotthussovardà, bet ir iðdëstë ðio mokslininko,kaip savo pirmtako, teorijosesmæ, pabrëþdamas jos fudamentalumà.Antroji aplinkybë, kuri mokytojàR. Rakðtienæ „pririðo“ prieðios pavardës, buvo labiau emociniopobûdþio, o gal ir geografinio.Mat T. Grotthussas gyveno ir savomokslinius bandymus darë visainetoli nuo jos gimtojo Pasvaliomiesto – Geduèiø dvarelyje, kuriolikuèiø dar esama ðalia Þeimelio,dabartiniame Pakruojo rajone, ðaliaLatvijos sienos. Mokytojai didelááspûdá padarë ir kelionë á Ðveicarijà,kurios marðrutas driekësi perMiunchenà ir kur lietuvius keliauninkuspasitiko Michaelis vonGrotthussas, tolimas Geduèiuosegyvenusio mokslininko palikuonis.Jis neslëpë savo sentimentø Lietuvai,didþiuojasi, kad jo senos giminësðaknys glûdi mûsø þemëje.Þinoma, mokytojai R. Rakðtieneididelá poveiká padarë ir mokslo istorikoprof. Juozo Algimanto Krikðtopaièioknyga Pralenkæs laikà: TheodorGrotthuss, skirta mokslininko asmenybeiir moksliniams darbams, ið kuriosir pasiskolinome pavadinimàsavo raðiniui.Pralenkæs laikà atgimsta kultûroje (1)Ðiais þodþiais, kuriais prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis baigia savo Theodorui Grotthussui(1785-1822) skirtà knygà, mes pradësime raðiná, kaip Telðiø Ateities vidurinëje mokykloje balandþio12 d. buvo paminëtas ðio Ðiaurës Lietuvoje gyvenusio ir moksliná darbà dirbusio fizikochemikoatminimas. Mokslininko 180-osioms mirties metinëms skirtoje popietëje dalyvavo ne tik telðiðkiai,bet ir Lietuvos mokslø akademijos Theodoro Grotthusso fondo valdybos bei turizmo agentûrosTitano vartai organizuotos iðvykos dalyviai.Telðiø Ateities vid. mokyklos moksleiviai popietës dalyviams skaito iðtraukas ið prof. Juozo Algimanto Krikðtopaièioknygos Pralenkæs laikà: Theodor GrotthussRusena atminimo ugnisÐiø áspûdþiø visuma kiekvienaminteligentiðkam þmogui turëtø þadintiturtingà asociacijø laukà, o kartu keltiir daugybæ klausimø. Daug ávairiøpasaulinës reikðmës kûrëjø, taip patir mokslo þmoniø yra davusi Lietuvosþemë. Kitas dalykas, ar pasaulis visadaiðgirsdavo, ásiklausydavo á jø balsà?Ar visada susilaukdavo pripaþinimotie, kurie buvo to labiausiai verti? Kodëltokia romantiðkai patraukli ir istorinálaikà iðties toli pralenkusi asmenybë,kokia buvo Theodoras Grotthussas,taip ir netapo pasauline áþymybe,nors jo darbø vertë fundamentali,laiko tëkmës neiðblukinama? Kaskaltas, kokios susiklojusios istorinësaplinkybës? Prieþastis – gal ðito þemëskampo atoki geografinë padëtis, pernelygdidelis nuotolis iki Europos intelektocentrø?Klausimø daug, kartais ir skaudþiø,kiekvienam inteligentiðkos jausenosþmogui jie turëtø rûpëti. O kadrûpi ir jaudina Telðiø mokytojus irmoksleivius, tuo galëjome ásitikinti.Ðio Þemaitijos centro Ateities vidurinëmokykla tapo dar vienu þidinëliuðalyje, kuriame rusena didþio mokslininkoatminimo ugnis. Pirmiausiamokytojos Reginos Rakðtienës dëka.Popietë Theodoro Grotthusso gyvenimasir darbai prasidëjo pilnutëlëjemoksleiviø salëje, ir sveèiams iðVilniaus jau ðie jauni veidai, laukiantysnaujø áspûdþiø, teikë ðventiðkumo.Parodoje T. Grotthusso gyvenimasir kûryba iðvydome mokslininkuiskirtus straipsnius bei jam skirtørenginiø apraðymus Lietuvosspaudiniuose, nuotraukø ið moksleiviøir mokytojø kelioniø T. Grotthussogyvenimo ir mokslinës veiklosvietomis. Ateities vidurinë mokyklajau turi nemaþai sukaupusi tosvaizdinës medþiagos.Po Ðiaurës LietuvàSvarbiausia, kad kelionës áspûdþiaiglûdi ne tik nuotraukose, bet irmoksleiviø atmintyje. Deðimtokë SigitaVaitkutë savo pasakojimà apiekelionæ po vietas, kur gyveno ir tyrinëjoT. Grothussas, pradëjo nuo paprasèiausiodalyko: ið kur pirmà kartàiðgirdo ðá vardà?Ið savochemijos mokytojosR. Rakðtienës,kai tekomokytis apievandens poliðkumà,elektrolitinædisociacijà,mainø reakcijàir rodanidus.Tø pamokømetu moksleiviaiið mokytojosir iðgirdoapie XIX a.pradþioje ÐiaurësLietuvojegyvenusià ádomiàasmenybæ.O praëjusiømetø rudenámokytoja surengëkelionæ átas vietas, kurgyveno, savo tyrinëjimusatliko Theodoras Grotthussas.Didelá áspûdá tos kelionës dalyviamspadarë kraðtotyrininko JuozoÐliavo ákurtasis Þeimelio kraðtotyrosmuziejus, kurio ekspozicijos dalisskirta ir þymiajam fizikochemikui. Iðskirtiniseksponatas – TheodoroTelðiø Ateities vid. mokyklos mokytojai ir mokiniai Thedoro Grotthusso fondui padovanojo buvusioGeduèiø dvaro kumetyno nuotraukø kaip priminimà, kad laikas susirûpinti jo likimu; ið kairës – Fondovaldybos narys prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas, Ateities mokyklos direktorius Rimantas Adomaitis,chemijos mokytoja Regina Rakðtienë ir prof. J. A. KrikðtopaitisGrotthusso skulptûra, kurià sukûrëskulptorius Kæstutis Balèiûnas.Duobëtas ir dulkëtas kelias ið Þeimelioatvedë á Geduèius, kur mokslininkassavo motinai priklausiusiamedvarelyje gyveno didþiàjà savo gyvenimodalá, taip pat ir paskutiniuosiusmetus iki tragiðkos atomazgos. Èiair buvo palaidotas rûsyje, kurá buvoliepæs iðmûryti – ten norëjo atgultiamþino poilsio.Deja, ramybës neturëjo ir mokslininkopalaikai. Veikiausiai jie buvoiðkeldinti á kità vietà po to, kai 1831m. mirus T. Grotthusso motinai, Geduèiødvarelá nupirko rusø generolasOtto Carl von Tornow. Ðiam 1850m. þuvus dvikovoje, jo palaikai buvopalaidoti tame paèiame rûsyje, kuriamejau ilsëjosi T. Grotthusso palaikai.Ar jie buvo iðkelti ið ðios kapavietës,o jei buvo, tai kur perkelti, tikrøduomenø nesama. Tik pagal dar auganèiaskelias liepas, kurios þymi buvusiàalëjà, vedusià laidojimo rûsiolink, moksleiviai galëjo rasti buvusioskapavietës vietà.Graudø áspûdá visiems palikovienintelis ið Theodoro Grotthussolaikø iðlikæs autentiðkas buvusio kumetynopastatas. Deja, jis labai apleistas,nuniokotas ir atrodo, jog gyvenapaskutines savo dienas. O jukmanoma, kad bûtent ðiame pastateT. Grotthussas buvo ásirengæs laboratorijà,kurioje atlikdavo ir savo garsiuosiuseksperimentus.Kitoká áspûdá padarë senas àþuolas,kuris vis dar þaliuoja Geduèiuoseir veikiausiai dar mena keistuoláponaitá, kuris mëgo medþioklæ, vienatvæir uþsidaræs laboratorijoje sukeliais pagalbininkais darë þmonëmsnesuprantamus keistus bandymus.Keliaudami T. Grotthusso keliaismoksleiviai aplankë Likënus, kurie T.Grotthusso laikais vadinosi Smardone.Èia mokslininkas tyrinëjo gydomuosiusmineralinius vandenis – taibuvo pirmieji ðios bûsimosios gydyklosvandens gydomøjø savybiø tyrimai.Þinoma, tos kelionës dalyviaipamatë ir karstiniø reiðkiniø padarinius,kurie yra bûdingas ÐiaurësLietuvos gamtos reiðkinys. O kas galiatsispirti pagundai ir neuþsukti á Birþus,buvusià kunigaikðèiø Radviløsostinæ? Tuos laikus mena atstatytojiBirþø pilis, kur dabar ásikûræs muziejus.Ekspozicija primena daug ÐiaurësLietuvos bûdingø ir visam kraðtuisvarbiø dalykø. Visa tai svarbu,bûtina paþinti ir gerai, jeigu tas paþinimoalkis paþadinamas ankstyvojejaunystëje. Graþu, kad yra kas sugebatà padaryti, uþdegti jaunus þmonesne tik noru iðvysti Eifelio bokðtàir Eurodisneilendà. Tikrø vertybiøesama ir gimtoje ðalyje, tik reikia mokëtijas atrasti.Aplinka skatinomokslinei veiklaiKad kelionës yra veiksmingas bûdaspropaguoti kiekvienos þymiosasmenybës veiklà, ásitikino ne tikmoksleiviai, bet ir mokytojai 2001 m.Lietuvos MA T. Grotthusso fondovaldybos ir turizmo agentûros Titanovartai surengtoje kelionëje T.Grotthusso keliais po Lietuvà, Latvijàir Estijà. Atrodo, kad po ðios, ogal ir po kitø kelioniø Ateities mokyklojeReginai Rakðtienei jau nestingapagalbininkø ir net bendraþygiø.Bent jau apie lietuviø kalbos mokytojàIevà Sigità Naglienæ ir istorijosmokytojà Alæ Ðiaulytæ ðitai dràsiai galimatvirtinti.Kaip ir dera istorikei, A. Ðiaulytëpopietës dalyviams priminë turtingàGrotthussø giminës, savo iðtakas kildinanèiosið Vestfalijos, istorijà. Pavardëðaltiniuose þinoma nuo XII a.,o Latvijos þemëje Grotthussai reiðkësinuo XV a. – tarp Livonijos ordinobroliø bûta ir ðios giminës atstovø.Bûsimojo mokslininko senelisbuvo kilæs ið Rundalës Grotthussø,kurio vyresnysis sûnus (Theodorotëvas) Evaldas Dietrichas buvo linkæsá literatûrà, muzikà, gamtos mokslusir keliones. Buvo nemenkas kolekcininkas.Vedë kitos Grotthussø giminësðakos (Berðtalio) palikuonæ ElisabethEleonorà, kuri kraièio gavoGeduèiø dvarelá netoli Latvijos irLietuvos pasienio. Geduèiuose vëliauir prabëgo didþioji dalis TheodoroGrotthusso gyvenimo metø ið37 nugyventø.Visi ðie vardai ir faktai, be abejonës,turëjo didelës átakos Theodorui,kaip ir kiekvienam kitam ðios aristokratiðkosgiminës palikuoniui. TaèiauTheodoro pomëgius, polinkius, bûdobruoþus, o galop ir gyvenimo keliopasirinkimà veikë ne tik priklausymasátakingai giminei, bet ir paveldëtaliga. Nuo maþens domëjosi tëvosurinktomis augalø ir mineraløkolekcijomis, mëgo pieðti ir tapyti, omëgindamas pasigaminti trûkstamøtapybai daþø priartëjo ir prie chemijosbandymø. Ðá polinká, kuris vëliauperaugo á aistrà, skatino ir draugystësu bendraamþiu Heinrichu Bidderiu,Jelgavos vaistinës pameistriu.Beje, tai buvo metas, kai chemija domëjosine tik farmacininkai. Savotiðkaalchemijos manija buvo apëmusito meto Kurðo visuomenæ, pajutoðio uþkrato pasekmes – ir visam gyvenimui– ir aristokratiðkos giminëspalikuonis.Matyt, veikia ir nepaþinti dësniai,lemiantys þmogaus likimà. Kad ir kiekstengësi motina kreipti Theodorà áhumanitarinius dalykus (tëvas mirë,kai jam buvo vos vieneri), kad ir kokiusgerus kalbø, literatûros, filosofijos,muzikos mokytojus samdë, betjaunuolio ðirdis linko á gamtos mokslus,to meto Kurðo aristokratiðkojeaplinkoje ne itin aukðtai vertintus. Kaskita karo tarnyba ar valstybininko veikla.Pagaliau didelæ átakà jaunajam talentui,jo tolesniam tyrinëjimø kryptiespasirinkimui turëjo Jelgavoje veikusiPeterio akademija ir ypaè ten dësèiusiávairiapusiðkø interesø asmenybë– Johanas Melchioras GottliebasBeseke (1746-1802). Jis ypaè


2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255) 11domëjosi chemija, elektros reiðkiniais,susiraðinëjo su AlessandroVolta, iðleido veikalà Transcendentalinëschemijos metmenys, o knygosGamtamokslio istorija (1802) áþangojepaminëjo, jog pastaràjá veikalà raðantjam talkino ðeðiolikmetis Grotthussasið Geduèiø ir Bidderis ið Jelgavos.Taigi Beseke rengë sau tinkamàpamainà.Visa tai primindami norime pasakyti,jog Theodoro Grotthussoankstyvos jaunystës metø aplinka buvopalanki mokslui, paþinimui, já supointeligentiðki þmonës. Aðtuoniolikmetis1803 m. á Leipcigà iðsirengëjau bûdamas tinkamai pasirengæskibti á universitetinius mokslus.Eilëraðtis apieTheodorà GrotthussàLietuviø kalbos mokytojai IevaiSigitai Naglienei atrodë bûsiant nejaukuchemikø ir kitø gamtos moksløatstovø apsuptyje. Tiesa, dràsinomintis, jog nors knygos apie T. Grotthussàautorius prof. J. A. Krikðtopaitisir yra chemikas, bet jo veikalekiekvienas skaitytojas nepriklausomainuo savo pomëgiø gali rasti visko– tiksliø moksliniø faktø, biografiniøþiniø, o svarbiausia, kad atveriamikultûros ir dvasios klodai, kurievisus mus juk ir daro asmenybëmis,gal net ir þmonëmis. Net ir neskaièiusiejiðios knygos tø þodþiø teisingumugalëjo ásitikinti, kai moksleiviaiArtûras, Monika, Giedrius ir Ramutëiðraiðkingai skaitë jos iðtraukas.Mokytoja I. S. Naglienë prisipaþino,jog pirmoji jos paþintis suT. Grotthusso asmenybe ávyko kolegësReginos Rakðtienës dëka, bet taidar buvo gana atsaini paþintis. Daugiauteko patirti Ðiauliuose, kur dalyvavomokslininkui skirtoje konferencijoje.Gráþo uþsidegusi perskaitytiJ. A. Krikðtopaièio knygà apie T. Grotthussà.Veikalas pagavo, uþkliudë gyvànervà. Mokytoja suprato, jog tuonesibaigs, turi bûtø tàsa. Baigësi tuo,kad mokytoja sukûrë eilëraðtá Ðviesair tai, kas slepiasi po ja. Suprantama, jogtai kûrinys apie T. Grotthussà. Jo iðtraukàperskaitë Telðiø Þemaitësteatro aktorius Albinas Bytautas.Á Vilniø rinksis visopasaulio GrotthussaiTelðiø Ateities vid. mokyklos chemijos mokytoja Regina Rakðtienë ir vilnietis doc. Teofilis Èiurlys apsikeièia atminimo dovanomisTeisybës dëlei reikia pasakyti, jogir vilnieèiai rado, kuo praturtinti telðiðkius.Imunologijos instituto direktorius,Lietuvos mokslø akademijosnarys korespondentas Vytas AntanasTamoðiûnas papasakojo apieLietuvos MA T. Grotthusso fondoveiklà. (Profesorius yra ðio Fondovaldybos narys.)Fondas buvo ákurtas 1994 m. LietuvosMA ir Grotthussø palikuoniøiniciatyva. Tarp pirmøjø nariø buvoLietuvos MA prezidentas akad. BenediktasJuodka (pirmasis Fondovaldybos pirmininkas), profesoriaiJuozas Algimantas Krikðtopaitis, ArvydasSurvila, Vytas Antanas Tamoðiûnas,valdybos sekretorius JuozasDulskis (jau amþinà atilsá), o Grotthussøgiminëms atstovavo vilnietëdoc. Marija Èiurlienë (Grotuzaitë)ir Vokietijoje gyvenantys Harry irSiegfriedas von Grotthussai. Ðiuometu Fondo valdybos pirmininkasyra chemikas prof. Algirdas PovilasVaðkelis, buvæs ilgametis Chemijosinstituto direktorius.Fondas nëra turtingas, já daugiausiaremia Vokietijoje, Koblence, gyvenantysir kompiuterine technika uþsiimantysbroliai Siegfriedas, Haris,Rolandas ir Richardas bei Miunchenegyvenantis Michaelis Grotthussai.Fondas skiria stipendijas gabiausiemschemijà studijuojantiems studentams,paskirta apie 20 stipendijø. Apdovanojamilabiausiai nusipelnæ T.Grotthusso mokslinio palikimo ir asmenybëspropaguotojai. Pirmaisiais T.Grotthusso premijos laureatais 1995m. paskelbti Latvijos mokslø akademijosprezidentas, pirmosios knygos(1996 m.) apie T. Grotthussà autoriusakad. Janis Stradinis bei atkaklusismokslininko palikimo propaguotojasprof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis.2000 m. T. Grotthusso premija irmedaliai uþ organizacinæ veiklà ir nuopelnuspopuliarinant mokslininkovardà buvo áteikti Lietuvos MA prezidentuiBenediktui Juodkai ir Siegfrieduivon Grotthussui ið Vokietijos.Popietës, skirtos T. Grotthussui atminti, dalyviaiKalbëdamas apie ávairius þymausmokslininko vardo populiarinimobûdus prof. V. A. Tamoðiûnas taip patiðskyrë paþintiniø kelioniø ir ekskursijøsvarbà, aplankant su T. Grotthussovardu susijusias vietas. Profesoriuspagyrë Telðiø Ateities vidurinësmokyklos mokytojus ir moksleivius,vadovaujamus mokytojos R. Rakðtienës,kurie parodë, jog ir nedidelëmisfinansinëmis sànaudomis galima labaidaug padaryti.2003 m. norima surengti visosgausingos ir po pasaulá pasklidusiosGrotthussø giminës suvaþiavimà Vilniuje.Turëtø atvykti Ðvedijoje, Prancûzijoje,Vokietijoje, Lenkijoje ir kitoseðalyse gyvenantys Grotthussai.Kitas reikðmingas renginys numatytas2005 m. – T. Grotthusso elektrolizësteorijos 200-meèiui skirtoji tarptautinëkonferencija, kuri tuo paèiupagerbs ir mokslininko 220-àsias gimimometines.Gyvenimas siûlo,o þmogus pasinaudojaarba neGedimino Zemlicko nuotraukosKaip gyvenimo smulkmena, atsitiktinumasgali pakreipti þmogausveiklos pobûdá, gal net nulemti gyvenimà,mintimis dalijosi prof.J. A. Krikðtopaitis. Já labai sujaudinoAteities vidurinës mokyklos mokytojøir moksleiviø dëmesys savo kraðtieèiui,Ðiaurës Lietuvoje gyvenusiamT. Grotthussui, taip pat paèiam profesoriuigal kiek nelauktas dëmesysjo knygai apie ðá mokslininkà.Gyvename painiø, sumaiðtingøsantykiø pasaulyje, taèiau kiekvienaminutë mums suteikia vis naujø galimybiø,– teigë profesorius. Gerai, jeiguesame pasirengæ tuos pasiûlymuspriimti, galimybëmis pasinaudoti. Deja,daþniausiai visa tai ir lieka neiðnaudotomisgalimybëmis. Bet kartaisþmogus sugeba vienu kitu ðansu pasinaudoti,toje gyvenimo pasiûlojeáþvelgdamas net ir mistiðkus reiðkinius,likimo dovanas arba iðbandymus.Profesorius vis dëlto linkæs netir likimo þaismëje pastebëti tam tikràracionalumo pradà: patys esame savogyvenimo kalviai, jeigu esame pasirengægyvenimo teikiamomis galimybëmispasinaudoti. Kuo didesnisþmogaus iðsilavinimas, kuo turtingesnëasmenybë, tuo daugiau galimybiø.Prieð 40 metø Lietuvoje buvopradëta plëtoti nauja sritis – puslaidininkiøfizika. Tiems darbams vadovavoJuras Poþela, tuomet dar visaijaunas fizikas. Silicio ir germaniomonokristalø chemines redox tiporeakcijas tyrinëti buvo pakviestaschemikas J. A. Krikðtopaitis. Fizikøtyrimams reikëjo ið tirpalo iðaugintiaukso kristalus. Tai buvo dendritøformos kristalai. J. A. Krikðtopaitispradëjo domëtis, kas iki jo tuos darbusbuvo daræs. Paaiðkëjo, jog pirmasisaukso dendritus veikiant elektroslaukui augino T. Grotthussas XIX a.pradþioje. Tuo metu J. A. Krikðtopaièiuiði pavardë nieko nesakë, bet staigaðalia tos pavardës rado Geduèius,Þeimelá. Lietuviðki vardai.Gal kitam tyrinëtojui ir ðie vardainedaug kà bûtø reiðkæ, bet J. A. Krikðtopaitisnuo jaunystës buvo labiau linkæsá humanitarinius mokslus, tik tëvainepatarë jø rinktis, nes pokariubuvo labai ideologizuoti. Taigi jeigu nebûtøprieð tai domëjæsis mokslo istorijosir humanitariniais dalykais, tai galir pro T. Grotthusso pavardæ bûtøpraëjæs kaip vienà ið daugelio senø laikømokslo asmená. Þodþiu, gyvenimaspasiûlë J. A. Krikðtopaièiui dar vienàvariantà ir jaunasis mokslininkas ásikibo.T. Grotthusso pavardë já suvedëir su Janiu Stradiniu ið Rygos, tuometdar visai jaunu chemiku, kuriam rûpëjoir mokslo istorijos dalykai. Uþsimezgënuoðirdi draugystë, kuri tæsiasijau daugelá metø.Vëliau J. A. Krikðtopaièiui tekostudijuoti mokslo istorijos ir mokslofilosofijos dalykus Maskvos universitete.Ið ðios srities buvo antroji jodisertacija, kurios dalis skirta irT. Grotthusso asmeniui bei darbams.Profesoriaus iðsakytoji mintis,kad gyvenimas siûlo, o þmogus pasinaudojaarba ne, kaip matome, visiðkaipasitvirtino jo paties atþvilgiu.Mokslo istoriko veikla jam suteikëpuikià progà tyrinëti ir gilintis á labaiádomià ir tragiðko likimo asmenybæ.Ir prof. J. A. Krikðtopaitis ðia progapasinaudojo. Kartu su savo kolegaJ. Stradiniu ir kitais bendraminèiaisprofesorius daug padarë ir tebedaro,kad laikà pralenkæs Geduèiø atsiskyrëlisTheodoras Grotthussas atgimtøkultûroje. Pagaliau argi ne tàpatá dabar imasi daryti Telðiø Ateitiesvidurinës mokyklos mokytojai irmoksleiviai, ðitaip turiningai paminëjæðio Ðiaurës Lietuvoje gyvenusio irkûrusio mokslininko atminimà?Bus daugiauPoemos apie T. Grotthussà autorë lietuviø kalbos mokytoja Ieva Sigita Naglienë


12 2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)Ar Lietuvoje galimamoderni atominë jëgainë?Jau greitai sukaks ðeðiolikametø nuo Èernobylio atominëselektrinës (ÈAE) avarijos, pareikalavusiosþmoniø aukø ir dideliømaterialiniø nuostoliø. Jos pasekmësjauèiamos ir dabar, nes tebestovituðèias energetikø miestas Pripetë,daug tuðèiø kaimø, ið kuriødël pavojingos þmoniø sveikatairadiacijos buvo evakuoti þmonës.Taèiau didþiausià átakà avarija Èernobylyjeturëjo branduolinës energetikosplëtrai. Ketvirtojo AE blokoreaktoriaus sprogimas ir jo sukeltospasekmës parodë, kad atominëselektrinës nëra tokios saugios,kaip buvo iki tol tvirtinama,ir dar daugiau – jos kelia tiesioginápavojø þmoniø gyvybei ir ekologijai.Ir ðtai rezultatas: Vokietijosvyriausybë priima moratoriumàdël AE statybos, dël to „áðaldomi“27 energetiniø blokø projektai;Anglijoje nutraukta 13 reaktoriøstatyba, o austrai uþdaro jau pastatytà,bet dar nepradëjusià veiktimodernià AE. Praeitø metøgruodþio 15 d. Ukrainos vyriausybëssprendimu sustabdytas paskutinisdar iki tol veikæs ÈernobylioAE reaktorius. Taigi pagaliau praëjusdaugiau nei l5 metø nuo 4-ojoreaktoriaus sprogimo uþsibaigëÈernobylio epopëja, sukëlusi didelárezonansà pasaulyje ir visuomenësnepasitikëjimà atomine energetika.Nors Lietuvos Vyriausybëpriëmë nutarimà iki 2005 m. uþdarytiI Ignalinos atominës jëgainësblokà, taèiau AE ðalininkai viliasi,kad II blokà dar bus galima ilgaieksploatuoti. Jø nuomone, IAEpakankamai saugi, dar galëtø ilgaiveikti. Taèiau Briuselis iðsklaidëiliuzijas ir dël II bloko ateities, nesES ðalys reikalauja, kad dar ðiaismetais Lietuva apsispræstø ir dëlII bloko netolimø uþdarymo terminø.Daugelio politikø, taip pat irpaprastø þmoniø nuomone,sprendimas uþdaryti jëgainæ priimtasspaudþiant ES ðalims, o ne dëlsusikompromitavusiø RBMK reaktoriøkeliamo pavojaus. Kai kuriepolitikai bei pramonininkai mano,kad uþdarius IAE Lietuvos ûká iðtikskatastrofa, nes smarkiai pabrangselektros energija. Tokiø teiginiønepagrástumà rodo energijoskainos Latvijoje, Estijoje bei kitoseðalyse, neturinèiose atominësenergetikos. Kad uþdarius abuIAE blokus vienos kilovatvalandëskaina truputá (maþdaug 3 centais)padidës, teigia Energetikos institutodirektorius Jurgis Vilemas(þr. Lietuvos þinios, 2002, Nr. 70).Manyèiau, kad su tokiu teiginiusutiks visi, turintys ðiokios tokiosinformacijos apie elektros energijoskainà kitose ðalyse. DaugelisLietuvos pilieèiø átikinti, kad IAEyra pigios energijos ðaltinis ir kitoselektrinës taip pigiai jos nepagamintø.Tai yra iliuzija, kurià, J.Vilemo þodþiais tariant, susikûrëmeper ilgà laikà, truputá manipuliuodamiskaièiais (þr. ten pat). Taèiaunegalima sutikti su J. Vilemoteigimu, kad dabar ji (IAE) yrasaugi, patikima. Tai irgi dedantdaug pastangø þmonëms á galvàákalta neteisinga nuomonë. Nuolatkartojama, kad IAE dabar savopatikimimu ir sauga nenusileidþiaVakarø ðalyse veikianèiomsAE. Taèiau reikia pripaþinti,kad teisûs ES emisarai –IAE nesaugi dël netobulos reaktoriøkonstrukcijos. Norint tai suprasti,reikia kai kà þinoti apie reaktorius.Svarbi sudëtinë reaktoriausdalis yra neutronø lëtiklis, kuris lëtinaneutronus, atsiradusius skylanturano branduoliams. Jie bûtininenutrûkstamam branduoliødalijimui palaikyti. RBMK reaktoriuosetam naudojama 1800 tonøgrafito. Grafito blokuose esanèioseskylëse átaisyta l660 vamzdþiø,kuriuose sudedamos branduoliniokuro kasetës. Juose cirkuliuojavanduo, perneðdamas iðsiskyrusiàenergijà. Tokio tipo reaktoriaibuvo sovietinës energetikos pasididþiavimas,o jø patikimumu neabejota.Bet kodël sprogo naujausiasÈAE reaktorius? Kaltë verèiamaAE personalui, kuris, atlikdamasabejotinà bandymà, paþeidëkai kurias reaktoriaus eksploatavimotaisykles. Personalas, suprantama,kaltas, bet, pasirodo,nemaþiau kalti ir projektuotojai,sukûræ lengvai paþeidþiamà reaktoriø.Avarijà lëmë ne tik netobulair per lëta reaktoriaus stabdymosistema, nesugebëjusi greitai suveiktisparèiai augant galiai, bet iresminis jo trûkumas, kuris iðliko irpo pertvarkymø – reaktoriaus nestabilumastemperatûros kilimoatveju. Temperatûrai didëjant jogalia auga, o tai sukelia dar didesnátemperatûros, kartu ir galiosaugimà. Ðis faktorius ir labai maþasneutronus sugerianèiø strypøskaièius lëmë tai, kad per 2 paskutinessekundes prieð sprogimàgalia iðaugo ðimtà kartø, o stabdymostrypams patekti á reaktoriøreikëjo net keliolikos sekundþiø.Po ðios avarijos buvo iðtaisyti kaikurie veikianèiø RBMK reaktoriøkonstrukcijos trûkumai, pradëtasnaudoti kokybiðkesnis kuras. Pertvarkiusreaktoriai tapo saugesni.Jau minëjau, kad RBMK reaktoriusturi daug kanalø su sudëtingavoþtuvø, sklendþiø sistema.Kuriame nors kanale sutrikusvandens cirkuliacijai, kanalas su jameesanèia kuro kasete gali sprogti.Bûtent tokia avarija ávyko 1992m. Leningrado AE, kai dël perkaitimosprogus keletui vamzdþiø áaplinkà pateko didelis kiekis labairadioaktyviø terðalø.Kadangi RBMK reaktoriuje reakcijàpalaikanèius neutronus lëtinagrafitas, tai ir sutrikus vandenssiurbliø darbui grandininë reakcijavyks, o dël sumaþëjusios neutronøsugerties galia bus dar didesnë.Aiðku, kad sutrikus vësinimosistemai ir nesuveikus stabdymosistemai reaktorius gali sprogti. Taidar viena didelës avarijos galimybë.(Tokios avarijos galimybë bûtøeliminuota, jeigu, kaip siûlo akad.V. Legasovas, bûtø nupjauti grafitiniøblokø kampai ir taip sumaþintasjo kiekis.) Skaitytojas turbûtsupras, kad nors tiek þinant apieðiuos reaktorius sunku patikëti,jog IAE yra saugus, realaus pavojausnekeliantis objektas.Vakarø ðaliø AE reaktoriuose,kaip neutronø lëtiklis, naudojamasvanduo (saugiausiuose Kanadosreaktoriuose – sunkusis vanduo).Sutrikus vandens tiekimuijuose branduolinë reakcija uþges.Taigi sprogimas dël prieþasèiø, dëlkuriø ávyko ÈAE avarija, neámanomas.Vien ði aplinkybë neleidþiaRBMK reaktoriø pagal saugumàlyginti su plaèiausiai atominëjeenergetikoje naudojamais reaktoriais.Be to, reikia prisiminti, kadpo sprogimo reaktoriuje susidaræskrateris deðimt parø skleidëradioaktyvius dûmus, kurie uþterðëdidþiulius þemës plotus. Tonegalëtø ávykti negrafitiniuose reaktoriuose.Kalant pilieèiams á galvà, kadjëgainë saugi, nuolat priduriama,kad jà vis dar reikia tobulinti. ÐtaiÐvedijos atominës energijos sekretoriatospecialiø projektø direktoriusJanas H. Nistadas teigë: Labaikruopðèiai iðanalizavome ir nustatëme,kad padarius dar 15-16 patobulinimøsaugumo lygis bûtø visaiartimas Vakarø reaktoriø lygiui (Lietuvosrytas, 1994, Nr. 133). Nepaisantto, kad „tobulinant“ buvoiðleisti keli ðimtai milijonø, vis dëlto,J. Vilemo þodþiais, IAE taps tikraipriimtinai saugi, kai bus árengtavadinamoji antra nepriklausomastabdymo sistema (Lietuvos aidas,1998, Nr. 215). Galima tobulinti begalo, kad tik bûtø reikalingø milijonø.ES ðaliø reikalavimas uþdarytiIAE yra pagrástas, nes RBMKreaktoriai nëra ir negali bûti tieksaugûs, kad nekeltø pavojaus netik Lietuvai, bet ir artimiausiomsðalims. Reikia tik dþiaugtis, kaduþdaryti I blokui jau paskirta nemaþailëðø.II bloko uþdarymà reikëtø sietisu ðiuolaikiðkos, modernios AEstatyba. Nemanau, kad ES tam nepritartø,nes palaipsniui uþdarantAE Vokietijoje Europoje gali susidarytienergetinë krizë. Todëlnaujø AE statyba ðalyse, kuriose visuomenëneprieðiðka atomineienergijai, gali bûti sveikintina.Naujos AE statyba apsimokëtøir ekonomiðkai, nes brangstantmazutui, dujoms branduolinëenergija ateityje taps gerokai pigesnëuþ iðkasamo kuro energijà. Pasaulisjos neatsisako ir neatsisakys,nes didþiausias jos privalumas yratas, kad neterðia aplinkos kenksmingomis,ðiltnamio efektà sukelianèiomisdujomis. Be to, Þemësgelmëse esanèio organinio kuro iðtekliailabai riboti ir didëjant energijospaklausai jie greit iðseks. TodëlAE reikës statyti ir jos statomos,taèiau daugiausia Azijos ðalyse,nes Vakarø ðaliø visuomenësnuomonë nepalanki atomineienergetikai. Ið 49 statomø blokø 7statomi Kinijoje, 5 – Japonijoje, 4– Indijoje, t. y. Azijos ðalyse, kurioseenergijos paklausa sparèiai auga.Kalbama ir apie dviejø blokøstatybà Suomijoje. Taigi planuojamosir statomos naujos AE, todëlskeptikø tvirtinimai, kad dabarkelti klausimà apie AE statybà Lietuvojenëra prasmës, nepagrásti.Manyèiau, kad Lietuvai atominësenergijos atsisakyti nereikëtø irreikia ieðkoti bûdø, kad vietoj uþdaromosIAE bûtø pastatyta modernesnëAE. Svarbu, kad Vyriausybënevilkindama ásipareigotø II IAEblokà uþdaryti dar anksèiau nei2009 metais, jeigu bus parengtasðiuolaikinës atominës jëgainësprojektas. Statybà, manau, galëtøfinansuoti ir privaèios firmos, nesmodernioje AE gaminama energijapajëgs konkuruoti su kitø ðaltiniøenergija. Aukðtos darbo kultûrosir technikos ðalyse atominëenergetika yra pakankamai saugi,todël jos atsisakyti bûtø nepagrástasþingsnis atgal.Povilas Pipinysskelbia konkursàþemiau iðvardytose katedrose ðioms pareigoms uþimti:VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS1. Aplinkos apsaugos katedra – profesoriaus (1 vieta);2. Geodezijos ir kadastro katedra – docento (3 vietos), docento (2 vietos po0,5 etato);3. Hidraulikos katedra – profesoriaus (1 vieta 0,75 etato), docento (2 vietospo 0,5 etato);4. Keliø katedra – docento (2 vietos), docento (1 vieta 0,5 etato);5. Miestø statybos katedra – profesoriaus (1 vieta 0,5 etato), docento (2vietos), lektoriaus (1 vieta);6. Ðildymo ir vëdinimo katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1 vieta),lektoriaus (1 vieta);7. Vandentvarkos katedra – profesoriaus (1 vieta);8. Architektûros katedra – docento (1 vieta);9. Urbanistikos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1 vieta 0,5etato);10. Automatikos katedra – profesoriaus (2 vietos), docento (1 vieta);11. Elektrotechnikos katedra – docento (1 vieta);12. Radijo aparatûros katedra – docento (1 vieta);13. Radioelektronikos katedra – docento (3 vietos);14. Chemijos ir bioinþinerijos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1vieta), docento (1 vieta 0,5 etato);15. Fizikos katedra – profesoriaus (2 vietos), docento (5 vietos);16. Grafiniø sistemø katedra – docento (1 vieta), lektoriaus (1 vieta);17. Inþinerinës grafikos katedra – docento (2 vietos), lektoriaus (1 vieta0,5 etato);18. Informaciniø sistemø katedra – docento (2 vietos), asistento (2 vietos);19. Informaciniø technologijø katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1vieta), lektoriaus (2 vietos);20. Matematinio modeliavimo katedra – docento (4 vietos), docento (2 vietospo 0,5 etato), lektoriaus (1 vieta);21. Matematinës statistikos katedra – docento (3 vietos), docento (1 vieta0,5 etato), lektoriaus (1 vieta);22. Medþiagø atsparumo katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (3 vietos),asistento (1 vieta);23. Teorinës mechanikos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (3 vietos),lektoriaus (2 vietos);24. Biomechanikos katedra – profesoriaus (1 vieta), profesoriaus (1 vieta0,25 etato), docento (1 vieta);25. Maðinø gamybos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (5 vietos);26. Medþiagotyros ir suvirinimo katedra – docento (2 vietos), docento (1vieta 0,5 etato), asistento (1 vieta);27. Poligrafiniø maðinø katedra – docento (2 vietos), asistento (1 vieta);28. Darbo ir gaisrinës saugos katedra – lektoriaus (1 vieta);29. Gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø katedra – profesoriaus (1vieta), docento (3 vietos), docento (1 vieta 0,5 etato), lektoriaus (1 vieta0,5 etato);30. Geotechnikos katedra – docento (2 vietos);31. Inþinerinës architektûros katedra – docento (3 vietos);32. Metaliniø ir mediniø konstrukcijø katedra – docento (4 vietos);33. Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedra – docento(2 vietos);34. Statybinës mechanikos katedra – profesoriaus (1 vieta), – docento (2vietos), docento (1 vieta 0,5 etato);35. Statybos technologijos ir vadybos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento(1 vieta);36. Tiltø ir specialiøjø statiniø katedra – docento (2 vietos);37. Automobiliø transporto katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1vieta), asistento (2 vietos);38. Geleþinkelio transporto katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (2vietos), asistento (1 vieta 0,5 etato);39. Transporto technologiniø árenginiø katedra – docento (2 vietos);40. Transporto vadybos katedra – profesoriaus (1 vieta), – profesoriaus (1vieta 0,5 etato), docento (3 vietos), asistento (1 vieta);41. Filosofijos ir politologijos katedra – docento (1 vieta), lektoriaus (1vieta);42. Finansø katedra – docento (1 vieta);43. Ámoniø ekonomikos ir vadybos katedra – docento (2 vietos);44. Kûno kultûros katedra – profesoriaus (1 vieta);45. Lietuviø kalbos katedra – docento (1 vieta);46. Socialinës ekonomikos ir vadybos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento(3 vietos), asistento (1 vieta);47. Tarptautinës ekonomikos ir vadybos katedra – docento (1 vieta);48. Aviacinës mechanikos katedra – asistento (1 vieta);49. Aviacijos prietaisø katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (2 vietos);50. Aviacijos technologijø katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1 vieta0,5 etato).Dokumentai priimami dvi savaites nuo paskelbimo dienos Personalo direkcijoje,Saulëtekio al. 11, 501 kab., tel. 76 78 60.Rektorius


2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255) 13Pagal LR Muziejø ástatymà, muziejus(gr. museion – mûzø ðventovë) –tai visuomenei tarnaujanti ir jos beigamtos raidà atspindinti vieða, pastovi,ástatymo nustatyta tvarka áregistruotakultûros ástaiga, kurios svarbiausiaveikla yra kaupti, saugoti, restauruoti,tirti, eksponuoti bei populiarintimaterialines ir dvasines kultûros vertybesbei gamtos objektus. Ðiuo metuLietuvoje muziejø sistemà sudarovalstybiniai ir nevalstybiniai muziejai.Valstybiniai muziejai yra skirstomi á nacionalinius(M. K. Èiurlionio dailësmuziejus ir kt.), respublikinius (Unikaliøakmenø muziejus Mosëdyje irt. t.), savivaldybiø (Molëtø kraðto muziejusir kt.) bei þinybinius (Geleþinkeliømuziejus ir pan.). Apskritai pagrindinëmuziejø veikla susijusi su kolekcijø(rinkiniø) kaupimu ir jø tyrimu.Tai gali bûti meno kûriniø, archeologiniøradiniø, ekspedicijose surinktømineralø ir uolienø, paukðèiø irþvëriø iðkamðø bei kitokios kolekcijos.Kai kurioms mokslo kryptims – taivienas svarbiausiø informacijos ðaltiniø.Ne be reikalo kai kuriose ðalysemuziejai yra tapæ stambiais savarankiðkaismokslo centrais (pavyzdþiui,Gamtos istorijos muziejus Londone,Nacionalinis gamtos istorijos muziejusKijeve, Gamtos mokslø nacionalinismuziejus Madride, Lenkijos MAÞemës muziejus Varðuvoje, Kopenhagosuniversiteto Geologijos muziejusir kt.).Geologijos institutui, kaip steigëjui,praðant bei Ðvietimo ir moksloministerijai pritariant, kultûros ministro2000 m. balandþio 12 d. ásakymuNr. 133 Institutui pavaldus valstybinisLietuvos geologijos muziejusbuvo áregistruotas Kultûros ástaigøregistre. Tais paèiais metais muziejuibuvo suteiktos ir juridinio asmens teisës.Kaip prie to buvo eita ir kas nuoto pasikeitë?1941 m. ákurtame Geologijos irgeografijos institute muziejinë veiklabuvo pradëta dar karo metais. Tarppirmøjø etatiniø pareigybiø bûta irmuziejaus vedëjo. Ðio muziejaus(tiksliau, saugyklos) pagrindinis darbasbuvo ekspedicijose surinktø mineralø,uolienø ir fosilijø (suakmenëjusiøorganizmø) kaupimas beisaugojimas niekada nesibaigiantiemsjø tyrimams. Platesniajai visuomeneijis tapo þinomas ir prieinamas nuo1965 m., kai savo dviejø tûkstanèiø mineraløkolekcijà Lietuvai padovanojonuo Rokiðkio kilæs ir visà gyvenimàUrale praleidæs Alfonsas Þukelis.Ðiuo metu ið viso pasaulio surinktamineralø ir uolienø kolekcija institute(T. Ðevèenkos g. 13) yra gausiai vilnieèiøbei kitø sveèiø lankoma ir maþaitenusileidþia jau kelis ðimtmeèiusegzistuojanèiam panaðiam muziejuiVilniaus universiteto Gamtos moksløfakultete (M. K. Èiurlionio g. 21).Esminis lûþis instituto muziejininkystëjeávyko 1980 metais, kai Vievyjebuvo pastatyta tuo metu moderniRytø Europoje mechanizuota kernosaugykla. Jos pagrindinis tikslas –kaupti, tvarkyti ir saugoti Lietuvojeiðgræþtø græþiniø kernà (cilindrináuolienø stulpelá) bei sudaryti sàlygasjá tirti. Tokià funkcijà institutas turëjojau nuo 1953 metø. Pastaèius naujàjàsaugyklà, beveik deðimt metø institutospecialistai ið visø pakampiø(buvusiø arklidþiø, darþiniø, atvirøsaugyklø) jau apipuvusiose dëþëseesantá kernà tikra to þodþio prasmegelbëjo nuo sunykimo: veþë á Vievá,perdëjo á naujas paèiø padarytas dëþes,fotografavo, specialiais krautuvaiskëlë á deðimties metrø aukðèiolentynas. Ðiuos darbus finansavo pagrindinëgræþimo darbø organizatorë– Lietuvos geologijos valdyba (dabar– Lietuvos geologijos tarnyba).LIETUVOSGEOLOGIJOSMUZIEJUS –PRABANGA ARBÛTINYBË?Muziejaus lauko ekspozicijaStraipsnio autorius Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr.Valentinas Baltrûnas ir keliautojas bei alpinistas Vladas Vitkauskas mokslo istorikø konferencijojeÐiandien nesikuklinant galima sakyti– Lietuva turi giliausiø ir vertingiausiøgræþiniø ,,aukso fondà“, be kurio,ko gero, neámanoma realizuoti daugeliogeologiniø ir moksliniø programø,rengti disertacijø, rekomendacijøpraktiniams darbams. Tuo labiaukad pagal tarptautines taisykles pirmàkartà atrastø geologiniø sluoksniø– stratotipø (savotiðkø etalonø)reikalaujama turëti juos aptikusiøgræþiniø kernà. Nuo to priklauso prioritetinëteisë sluoksná pavadinti savogeografiniu (pavyzdþiui, Baubliø,Nidos, Stoniðkiø ir kt.) vardu. Nuopat pradþiø Vievyje taip pat buvokaupiamos Lietuvoje surinktos ávairiosteminës ir personalinës uolienøkolekcijos, laboratoriniø tyrimø preparataiir jø dublikatai. Visas ðis kernoir kolekcijø fondas tiesiog praðytepraðësi eksponuojami, plaèiajai visuomeneiparodant visø Þemëje buvusiøgeologiniø periodø uolienas,mineralus, naudingàsias iðkasenas,suakmenëjusius organizmus. JukLietuva viena ið nedaugelio pasaulioðaliø tai turi ir gali parodyti.Pradþia buvo padaryta, árenguskerno saugyklos patalpose profesoriausir akademiko, lietuviðkosios geologømokyklos puoselëtojo JuozoDalinkevièiaus (1893-1980) memorialinæekspozicijà. Joje, be asmeniniøprofesoriaus daiktø (baldø, knygø,dokumentø, fotonuotraukø, geologinioplaktuko, mikroskopo, teleskopoir pan.), eksponuojami uolienørinkiniai pagal atskirus jo tyrinëtusgeologinius laikotarpius, taippat suakmenëjusiø gyvûnø (belemnitø– ,,velnio pirðtø“, amonitø – galvakojømoliuskø, jûros eþiø, rykliødantø ir t. t.) kolekcijos ið kasinëtøatodangø Papilëje prie Ventos, Marvelëjeir Gardine prie Nemuno, Rokuoseprie Jiesios, Betygaloje prieÐventosios bei kitur. Ðiuo metu architektaiyra parengæ numatomosdidelës regioninës ekspozicijos patalposeprojektà ir maketà, pagal kuriuosbûtø formuojamos visø geologiniøperiodø, Lietuvoje palikusiø savopëdsakus, ekspozicijos. Tam bûtøpasinaudota turtingu kerno ir kolekcijøfondu, taip pat vaizdingais senøjølaikotarpiø paleogeografiniais þemëlapiais,pjûviais, neiðlikusiø gyvûnømuliaþais. Ne be reikalo kai kurioseðalyse tokie geologijos muziejai darvadinami gamtos istorijos muziejais.Èia daug tiesos, nes geologija ir yramokslas apie senàjà gamtà, jos raidànuo pat mûsø planetos gimimo.Pastaèius kerno saugyklà Vievyje,tuoj pat buvo imtasi plësti teritorijàir kurti rieduliø (akmenø) ekspozicijà.Per du deðimtmeèius 4 hateritorijoje grupëmis buvo iðdëliotiper 600 0,25-6 m 3 tûrio galiûnø ið ávairiøLietuvos vietoviø. Ðiuos granitø,gneisø, amfibolitø, dioritø ir kitø uolienøriedulius ið Fenoskandijos kraðtøatvilko galingieji ledynai prieð 22-13 tûkst. metø. Þalioje, dekoratyviniaiskrûmais apsodintoje vejoje pagaluolienø kilmæ (magminës, vulkaninës,nuosëdinës ir t. t.), petrografinæsudëtá ir tekstûrà ðie sunkiasvoriaieksponatai sustumdyti á grupes.Ið esmës tai unikali natûralioje aplinkojesuklasifikuota uolienø kolekcija,gerokai papildanti ir palengvinantigeologiniø studijø procesà, tuolabiau neturint Lietuvoje tikrø kalnø.Be to, patalpø vitrinose iðdëliotos visølauke esanèiø rieduliø poliruotosnuoskalos, mikroskopiniam tyrimuiparuoðtos ðviesoje permatomosplokðtelës (ðlifai), saugomi jø cheminësir mineralinës sudëties tyrimørezultatai.Tenka pripaþinti, kad didþiausiadarbø dalis buvo atlikta dar iki 1990metø. Per pastaràjá deðimtmetá bandytaiðsaugoti turimà turtà, ðiaip taipskysto kuro katilinë rekonstruota átaupesnæ elektrodinæ. Taip pat atveþtoskelios deðimtys naujø rieduliø,sutvarkytas pastarojo deðimtmeèiovertingesniø græþiniø kernas. Taèiaunekokybiðkai pastatytas ir iki ðiolneremontuotas pastatas, tris pastaràsiasþiemas dël lëðø stygiaus neðildytas,visai sukrypo. O ir tie du kilometraisu talkininkø pagalba nutiestøtakø rieduliø ekspozicijoje jaubaigia uþþelti velëna – nëra kam jøpriþiûrëti. Dabartinis muziejaus direktoriusIgnas Norvaiðas yra uþvertæsvisus ámanomus fondus savoparaiðkomis ávairiems projektams,priraðæs laiðkø stambesnëms ir turtingesnëmsgeologinëms ámonëms,didesnëms alaus darykloms (pavyzdþiujoms rodant Danijos Karlsbergfirmà, kuri finansavo tos ðalies geologijosmuziejaus Grenlandijos ekspozicijosárengimà). Deja, kol kas jokioatgarsio. Gal tokiai paramai neskatinaesantis labdaros ástatymas,gal ið tikro neturima „laisvø“ pinigø.O laukimas veikia praþûtingai:iðeina specialistai, sensta pastatai iráranga, „renatûralizuojasi“ ilgaipuoselëta aplinka.Niekas neabejoja tokio geologijos(gamtos istorijos) muziejaus reikalingumu,tuo labiau kad visos kultûringosðalys (tarp jø ir visi mûsøkaimynai) jau senokai didesnius armaþesnius tokius muziejus turi. Ojuk mûsø muziejuje kaupiama, tvarkomair eksponuojama kraðto geologinëmedþiaga yra bûtina moksliniamstyrimams, geologijos, geografijos,aplinkosaugos, þemës ûkio, statybosir kitø krypèiø specialistams irmokslininkams rengti, taip pat visuomeneiðviesti, gamtos mokslams populiarintibei kraðtui reprezentuotisveèiø akyse. Taèiau tokio muziejausiðlaikymas ir naujø ekspozicijø kûrimasyra didelë naðta jo steigëjui – nedideleimokslo institucijai, vos sudurianèiaigalà su galu. Pagrindinë bëda– nestabilus finansavimas ir patalpørenovacijai reikalingø investiciniølëðø stygius. Situacijos nepakeitë irprieð kelerius metus valstybinio muziejausstatuso áteisinimas bei joátraukimas á Kultûros ástaigø registrà.Tai tik padidino atsakomybæ. Odar liûdniau – muziejaus iðlaikymolëðos labai sumaþino iðvestinius pajamørodiklius vienam mokslininkui.Pastarieji rodikliai kaip tik turi átakosinstituto – muziejaus steigëjo finansavimui...Taigi toks muziejaus finansavimasið institutui skirtø biudþetolëðø nëra perspektyvus. Bene patikimiausiasLietuvos mokslui reikðmingøobjektø (kai kuriø muziejø, bibliotekø,parkø ar pan.) iðsaugojimobûdas ðiais sunkiais laikais – finansavimaspagal sutartà ir patvirtintàbendros paskirties mokslo infrastruktûrosobjektø sàraðà, galbûtÐvietimo ir mokslo ministerijai perimantkai kuriø objektø steigëjo funkcijas.Þinoma, ðitaip globojamosástaigos turëtø ir paèios papildomaiieðkoti rëmëjø, ávairiø fondø pagalbos,sutartiniø darbø.Geologijos ir geografijos institutovyriausiasis mokslo darbuotojashabil. dr. Valentinas BaltrûnasTERMOIZOLIACIJOSINSTITUTASskelbia, kad 2002 m. geguþës 31 d. 10.00 val. Instituto posëdþiø salëje(Linkmenø g. 28, Vilnius) doktorantas RIMVYDAS ÞURAUSKAS vieðaigins technologijos mokslø srities medþiagø inþinerijos krypties (08T) daktaro disertacijà „TECHNOLOGINIØ VEIKSNIØ ÁTAKA TER-MOIZOLIACINIO KOMPOZITO IÐ PUTØ CEMENTBETONIO IRPUTØ POLISTIRENO SAVYBËMS“.Komiteto pirmininkas ir darbo vadovas –prof. habil. dr. Antanas LAUKAITIS (Termoizoliacijos institutas, technologijosmokslai, medþiagø inþinerija, 08 T).Komiteto nariai:prof. habil. dr. Vytautas STANKEVIÈIUS (KTU Architektûros ir statybosinstitutas, technologijos mokslai, statybos inþinerija, 02 T);prof. habil. dr. Antanas KAMINSKAS (Termoizoliacijos institutas,technologijos mokslai, medþiagø inþinerija, 08 T);prof. habil. dr. Algimantas KAZRAGIS (VGTU, technologijos mokslai,medþiagø inþinerija, 08 T);dr. Kæstutis Kostas KLUPÐAS (Termoizoliacijos institutas, technologijosmokslai, medþiagø inþinerija, 08 T).Oficialûs oponentai:prof. habil. dr. Rimgaudas ABRAITIS (KTU Architektûros ir statybosinstitutas, technologijos mokslai, medþiagø inþinerija, 08 T);doc. dr. Albinas GAILIUS (VGTU, technologijos mokslai, medþiagøinþinerija, 08 T).Su disertacija galima susipaþinti VGTU, Termoizoliacijos instituto irLietuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose.Direktorius A. LaukaitisGedimino Zemlicko nuotrauka


14 2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)Pabaiga. Pradþia Nr. 8Pedagogo darbai ir lûkesèiaiTæsiame paðnekesá su Ðiauliøuniversiteto Specialiosios pedagogikoskatedros ákûrëju prof. VytautuKarveliu. Profesoriø kalbina ÐUSpecialiosios didaktikos katedrosdoc. A. Maèiukaitë.Jûsø darbø baras labai platus: akademinisdarbas, vadovavimas aspirantams,dabar doktorantams, esate iðleidæs 12 knygø,iðspausdinæs apie 100 straipsniø, 76konferencijø medþiagà ir tezes (spausdintane tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Peterburge,Kijeve, Tbilisyje, Tartu, Minske, Zagrebe,Amsterdame, Niujorke ir kt.). Daþnaiinicijuojate konferencijas. Kurie ið visø darbøJums svarbûs dabar?Domina specialiosios pedagogikosraida Lietuvoje, sutrikusio intelektovaiko psichologija, sutrikusio intelektoþmoniø gerontopsichologija ir kitønegaliø turinèiø þmoniø gerontopsichologija.Ypaè domina Neágaliø þmoniøsocializacijos tyrimo institutokûrimas prie Universiteto. Pagyvëtø tiriamasisdarbas. Ketindami steigti institutàremiamës visuomeninëmis organizacijomis,pavyzdþiui, bendrija Viltis,religinëmis institucijomis, Ðiauliø vyskupija,Lietuvos vyskupø konferencija,Lietuviø katalikø mokslo akademija,veikiu per Baþnyèià, vienuolynus, valdiðkasinstitucijas, pradedant Ðiauliøsavivaldybe, baigiant Lietuvos SeimoÐvietimo ir kultûros komitetu, ieðkomalëðø per privaèius asmenis. Dabartiniumetu raðau instituto nuostatus.Domiuosi, kas yra daroma tiriant socialiniusporeikius, juos tenkinant Ðvedijoje,Danijoje, Didþiojoje Britanijoje,Vokietijoje, JAV. 1993-1994 m. pagalIREX programà 8 mënesius staþavausiIlinojaus universitete. Prieð poràmetø, norëdamas daugiau suþinotituo klausimu, lankiausi Vokietijos aukðtosiosekatalikiðkose mokyklose ir universitetuose.Rudená iðvaþiuoju mënesiuiá Palenkës pedagogikos akademijàprie Varðuvos. Dirbsiu Lenkijoje nuolapkrièio 18 d. iki gruodþio 18 d.Domina neágaliø vaikø ir suaugusiøðeima. Ðie tyrimai pradëti vykdytibeveik prieð 30 metø, domina jie ir ðiandien.Ðiek tiek susipaþinau su neágaliøvaikø ðeima, kurioje jie gimë ir auga,LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETASskelbia konkursà ðioms etatinëms pareigoms pagrindiniam darbui:Studijø centro direktoriaus,Mokslo centro direktoriaus,Amerikos studijø centro direktoriaus,Lenkijos-Lietuvos mokslo ir studijø centro direktoriaus,Ðveicarijos teisës, ekonomikos ir valdymo studijø centro direktoriaus,Kvalifikacijos këlimo centro direktoriaus.TEISËS FAKULTETECivilinës ir komercinës teisës katedroje – dviejø docentø,Civilinio proceso katedroje – docento, dviejø lektoriø,Konstitucinës teisës katedroje – docento,Baudþiamosios teisës katedroje – lektoriaus,Baudþiamojo proceso katedroje – docento arba lektoriaus ir asistento,Tarptautinës teisës ir Europos Sàjungos teisës institute – trijø mokslodarbuotojø (vyriausiojo, vyresniojo ir mokslo darbuotojo).VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETEValdymo teorijos katedroje – dviejø profesoriø arba docentø,Politologijos katedroje – vieno docento, dviejø asistentø, lektoriaus,Ekonomikos katedroje – profesoriaus, dviejø docentø, lektoriaus,Filosofijos katedroje – profesoriaus arba docento, keturiø asistentø,Uþsienio kalbø katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus, docento arbadaktaro), vieno docento,Teisinës informatikos katedroje – vieno docento, vieno lektoriaus,Þiniø visuomenës valdymo institute – dviejø mokslo darbuotojø(vyresniojo ir mokslo darbuotojo),Europos Sàjungos politikos ir vieðojo administravimo institute – trijømokslo darbuotojø (vyresniojo ir dviejø mokslo darbuotojø).SOCIALINIO DARBO FAKULTETEPenitencinës teisës ir veiklos katedroje – dviejø docentø,Psichologijos katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus, docento arbadaktaro), trijø docentø,Socialinës politikos katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus, docentoarba daktaro), penkiø docentø,Socialinio darbo katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus, docentoarba daktaro), trijø docentø, lektoriaus.POLICIJOS FAKULTETEPolicijos teisës katedroje – docento, lektoriaus,Muitinës veiklos katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus, docentoarba daktaro), dviejø docentø, lektoriaus,Policijos profesinës taktikos katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus,docento arba daktaro).KAUNO POLICIJOS FAKULTETEHumanitariniø ir socialiniø mokslø katedroje – docento arba lektoriaus,Valstybës sienos apsaugos katedroje – katedros vedëjo (profesoriaus,docento arba daktaro).Praðymai ir reikalingi dokumentai (praðymas dalyvauti konkurse,aukðtojo mokslo diplomas, mokslo laipsnio diplomas, mokslo vardoatestatas, moksliniø darbø sàraðas, socialinio draudimo paþymëjimas, pasas,2 nuotraukos, CV) priimami iki 2002 m. birþelio 3 d. Lietuvos teisësuniversiteto Personalo skyriuje, 238 kab., Ateities g. 20, Vilnius, 2057.Telefonas pasiteirauti: 71 46 66.Rektoriusne maþiau svarbu nustatyti, pagrástidarbo kryptis. Kaip turëtø bûti organizuojamaparama? Kaip padëti ðeimai,kad nelankantys mokyklos vaikaiá jà gráþtø. Lietuvoje svarbi mokyklosnelankymo problema. Reikia, matyt,pradëti nuo ðeimos.Jauèiu didelæ skolà universitetui,studentams, specialiøjø ir bendrojo lavinimo,ugdymo ir globos ástaigø pedagogams,kad iki ðiol nesuspëjau iðleistisutrikusio intelekto vaiko psichologijospaskaitø. Atrodo, ir dirbi, bet nesuspëji.Krûviai didëja. Raðau knygà Neágaliøspecialiosios mokyklos mokiniø socialinëadaptacija ir integracija Lietuvoje pradëdamasnuo seniausiø laikø ir baigdamasðiomis dienomis. Beveik visuspaskutiniuosius metus atidaviau specialiøjøpedagogø rengimo Ðiauliø universiteteapþvalgai, jà raðydamas, ðá klausimàtirdamas, analizuodamas. Taip patrinkau ir rengiau medþiagà Ðiauliø universitetoSpecialiosios pedagogikos fakultetodëstytojø specialiosios, socialinëspedagogikos ir psichologijos bibliografijosklausimais.Dþiaugiuosi galëdamas dalyvautirengiant mokslinius darbuotojus. AntaiV. Toloèka, tyrinëjæs akløjø ðvietimàLietuvoje iki 1940 m., apgynë disertacijà1992 m. V. Gevorgianienë tyrinëjo vidutiniðkaisutrikusio intelekto ugdytiniøbendravimo gebëjimø ugdymà, gynëdaktaro disertacijà 1999 m. 2000 m. spaliomën. apgynë disertacijà J. Ruðkus.Baigia rengti darbus doktorantai E. Elijoðius,I. Baranauskienë.Dþiaugiuosi, kad 10-15 pastarøjømetø turëjau progos permàstyti savoasmeniná gyvenimà ir gráþti prie to, kasbuvo vaikystëje brangu, atsisakyti anksèiaususidariusio principo – jei esi komjaunuolis,nëra ko vaikðèioti á baþnyèià.Sausio 13 d. ávykiai buvo bene paskutinisakstinas, padëjæs apsispræsti iðstotiið Lietuvos KP. Ið TSRS KP buvauiðstojæs anksèiau. Að supratau, jog varguar galima pateisinti, kad stojama áKP, nebent dël vienintelio dalyko – noromokytis. Nenorëèiau, kad kas norssuprastø, jog persimeèiau ið vieno kraðtoá kità, taèiau jau atsikuriant Lietuviøkatalikø mokslo akademijai að pasukaujos link. Bûdamas akademijos naryspagal galimybes skiriu dëmesio jos veiklai– rengiu praneðimus. SutinkantKristaus gimimo 2000 metø jubiliejøprisidëjau organizuojant mokslinækonferencijà Teologija ir edukologija amþiøsandûroje (asmenybës ugdymo aspektu).Konferencija vyko mûsø universitete1999 m. spalio mën. Daug laikoteko sugaiðti rengiant spaudai konferencijospraneðimus.Mane domina ir atskiros asmenybës.Pirmiausia iðkilûs þmonës, turintysnegalià, þmonës, palikæ pëdsakà Lietuvospedagogikos ir psichologijos istorijoje.Man atrodo, Lietuvoje reikia specialiosiospedagogikos ir psichologijosmuziejaus. Eksponatø galëtume lengvaisurinkti. Tai sena mano svajonë, betvienas nieko nepadarysi.Jeigu gyvenimas leis, norëèiaubaigti pradëtus darbus. Bûtent baigtirengti ir iðleisti knygà Neágaliøjø vaikøugdymas ir socialinë adaptacija Lietuvoje.Reikia iðleisti leidinëlius specialiosiospedagogikos specialybës 40-meèiui,o vëliau, jeigu sveikata leis, norëtøsiparengti XX a. Lietuvos specialiosiospedagogikos ir psichologijosdalykinæ sisteminæ bibliografijà.Þmogaus gyvenime labai svarbu ðeima.Jûs su þmona iðauginote tris sûnus.Praðau papasakoti, kur mokësi Jûsø vaikai,kokias specialybes jie iðsirinko, kaipsusiklostë jø gyvenimas po aukðtosios mokyklosbaigimo. Kiek turite anûkø?Ðeimoje su velione þmona augindamivaikus norëjome, kad jie bûtø sàþiningi,dori ir darbðtûs, kad mokytøsi. Visadavertinau, kai mokama rusø, anglø,vokieèiø ir kt. kalbø. Vyriausias sûnusGintautas lankë sustiprintos anglø kalbosklasæ, jo mokymasis nekëlë jokiø rûpesèiø.Vaikas buvo savarankiðkas,drausmingas. Nuo 2-3 klasës jis mokësivisiðkai savarankiðkai, jo lyg ir nereikëjokontroliuoti, nors dalyvavau ir tëvøkomiteto darbe. Mokësi ir baigëDidþdvario (tuomet 5-àjà vidurinæ) mokyklà.Laisvûnas baigë Ðiauliø Aukðtabalio(tuomet 11-àjà vidurinæ) mokyklà.Laisvûnas mokësi, bet nepasiþymëjo,svajojo bûti lakûnas. Jis nepripaþinoportfelio, knygas neðiojo dujokaukësmaiðelyje. Laisvis ir Gintautas ðoko pramoginiusðokius. Nueiti á konkursà – didelëðventë. Vaikai augo laisvi, pernelygniekieno nevarþomi, nepriklausomi, sutardavo.Nesu matæs susipykusiø.Kai gimë Vytautas, labai norëjau,LIETUVIØ LITERATÛROS IRTAUTOSAKOS INSTITUTASpraneða, kad 2002 m. birþelio 21 d. 10 val. Lietuviø literatûros ir tautosakosinstituto salëje (Antakalnio g. 6, Vilnius) eksternu bus ginamaRÛTOS BRÛZGIENËS daktaro disertacija „MUZIKOS FORMØ ANA-LOGAI LITERATÛROJE“ (humanitariniai mokslai, filologija, 04 H, lietuviøliteratûra, H 5903).Doktorantûros komiteto pirmininkas –prof. habil. dr. Juozapas GIRDZIJAUSKAS (Vilniaus universitetas,humanitariniai mokslai, filologija, 04 H).Nariai:doc. dr. Jonas BRUVERIS (Lietuvos muzikos akademija, humanitariniaimokslai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Leonas GUDAITIS (Vytauto Didþiojo universitetas,humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);prof. habil. dr. Vytautas KUBILIUS (Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);habil. dr. Vytautas VANAGAS (Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,humanitariniai mokslai, filologija, 04 H).Oponentai:prof. habil. dr. Vanda ZABORSKAITË (Vilniaus pedagoginis universitetas,humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);dr. Jûratë GUSTAITË (Lietuvos muzikos akademija, humanitariniaimokslai, menotyra, 03 H).Su disertacija galima susipaþinti Kauno Vytauto Didþiojo universitetoir Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bibliotekose.Direktorius Algis Kalëdakad bûtø muzikas. Turëjome ðokëjus, omuziko neturëjome. Vytukas mokësi14-ojoje vidurinëje mokykloje. Kai jis augo,buvau dar labiau uþsiëmæs, raðiaudisertacijà. Vytukas kartais „uþmirðdavo“paþymiø knygelæ suole, taèiau mëgokrapðtytis prie radijo imtuvø. Maþasbûdamas kaþkà bekonstruodamaskambaryje sukëlë gaisrà. Buvome mududu namuose. Dirbdamas kitamekambaryje prie stalo, nepastebëjau. Poto maniau, gal gaisrininkas bus, bet pasirinkoradiotechnikos specialybæ.Gintautas pasirinko architektûràGedimino technikos universitete(tuomet VISI). Puikiai iðlaikë visus egzaminus.Baigæs sukûrë ðeimà. Á aspirantûràstoti atsisakë, nes norëjo dirbti,statyti. Gyvena ir dirba Ukmergëje.Jo ðeimoje trys sûnûs: Tadas, Simas irDþiugas.Laisvûnas susigalvojo stoti á GITIS.Bûtø ástojæs, bet stojo be siuntimo iðLietuvos, buvo nepatyræs, neturëjo jokiosparamos.Kada sudomino kinas, neþinau.Neástojæs Laisvis dirbo Lietuvos kinostudijoje. Norëjo bûti kino operatoriumi.Ið ten paëmë á armijà. Po armijosstudijavo VU þurnalistikà. Diplominádarbà raðë ið kino operatoriaus darbo.Jie su bûsimàja þmona susidraugavostudijuodami. Gyvena Kaune. Laisvûnoðeimoje auga Justas ir Salomëja. Darbuvo gyva mano þmona, kai gimë Salomëja.Dabar jai 7 metukai.Jauniausias sûnus baigë aukðtesniàjàtechnikos mokyklà, ástojo á KTU(tuomet KPI) Technikos fakulteto radiotechnikosir elektronikos specialybæ.Studijuodamas susipaþino su ðio fakultetovadybos specialybës jaunesnio kursostudente. Baigæs studijas, jau po motinosmirties, susituokë. Neseniai jiemsgimë dukra Beatrièë.Esu laimingas, kad po þmonos mirtiessutikau kità þmogø, taip pat varduIrena. Nors motinos netekusiems sûnumsbuvo sunku priimti naujà þmogø,bet sutariame puikiai.Daug savo straipsniø esate skyræsspecialiosios pedagogikos ir psichologijos pradininkamsLietuvoje, o ypaè profesoriui JonuiLauþikui. Taip pat esate paskelbæs spaudojedaug straipsniø apie specialybæ, studentørengimà, kolegø iðleistas knygas, jø atliktusmokslinius tyrimus ar tiesiog sukaktis.Apie Jonà Lauþikà raðiau, nes jis turëjodidelës átakos mano gyvenime. Kiekvienanauja knyga man – ðventë. Norisiparaðyti, kad gera þmogus padaræs. Deja,ne apie visus paraðyta, o norëtøsi.Prieð 23 metus Jûs pakvietëte mane irparodëte savo sodà. Ásiminiau ûgtelëjusiasobelaites. Buvo labai gera suprasti Jûsø noràturëti graþø pasaulá. Dabar buvusio Jûsøsodo vietoje planuojamas kitas objektas.Ar sodinote naujà sodà? Koks Jûsø hobis?Kur praleidþiate laisvalaiká, atostogas?Esu rinkæs ir dabar renku lietuviðkusþenkliukus, atiduosiu anûkams.Sodas vël bus. Anûkams, ne tik sau. Ovasara prabëga Dzûkijoje (profesoriusrodo nuotraukà su graþia sodyba; namaspuoðtas iðpjaustytais ornamentaisir stogo þirgeliais; prie namo – meniðkaskryþius).Visà gyvenimà tiesiog spinduliuojateenergija. Koks jos ðaltinis? Kas Jusdþiugina?Dþiugina ieðkojimas, siekiai ir sàþiningasdarbas. Bûtent sàþiningas darbasir visø pirma daugelio studentø irbendradarbiø. Liûdina pasitaikantis pavirðutiniðkumas,abejingu-mas ir netnekultûringumas, ásivaizdavimas, kaddaug þinome, dievaièiai, net vartojaminecenzûriniai þodþiai. Að ne davatka, betkada dorai nepaðneka... ir dar turëdamiaukðtàjá iðsilavinimà. Pykina, kai þiûrimaá þmones ið aukðto, tuðèiai pasipûtus,ir cinizmas. Tai reti atvejai, bet jie yralabai nereikalingas deguto ðaukðtas verþliaijudant ir dirbant.Aèiû uþ pokalbá.


16 2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)Visuotinë lietuviø enciklopedija: sovietines tradicijas belauþantLIETUVOS SODININKYSTËSIR DARÞININKYSTËS INSTITUTASskelbia konkursà mokslo darbuotojø vietoms uþimti:1. Sodo augalø selekcijos skyriuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (1),vyresniojo mokslo darbuotojo (4), mokslo darbuotojo (1), jaunesniojomokslo darbuotojo (1);2. Sodø agrotechnikos skyriuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (1),vyresniojo mokslo darbuotojo (1), mokslo darbuotojo (3), jaunesniojomokslo darbuotojo (1);3. Darþininkystës skyriuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (2), vyresniojomokslo darbuotojo (3), mokslo darbuotojo (2), jaunesniojo mokslodarbuotojo (4);4. Augalø fiziologijos laboratorijoje: vyriausiojo mokslo darbuotojo(1), vyresniojo mokslo darbuotojo (1), mokslo darbuotojo (1);5. Augalø apsaugos laboratorijoje: vyresniojo mokslo darbuotojo (1),mokslo darbuotojo (1);6. Biochemijos ir technologijos laboratorijoje: vyriausiojo mokslo darbuotojo(1), mokslo darbuotojo (1), jaunesniojo mokslo darbuotojo (1).Konkurso organizavimo tvarka bei reikalavimai pretendentams skelbiamiInstituto interneto svetainëje http://www.lsdi.ltDokumentai priimami dvi savaites po skelbimo iðspausdinimo adresu:LSDI, Kauno g. 30, Babtai, Kauno r. LT-4335.Telefonas pasiteirauti (8-37) 55 52 10, 55 54 76.DirektoriusLIETUVOS TEISËSUNIVERSITETASpraneða, kad 2002 m. birþelio 21 d. 15 val. Lietuvos teisës universitete(Ateities g. 20, Vilnius) EGIDIJA SMALAKIENË gins daktaro disertacijà„MOKESTINIØ GINÈØ PROCESO TEISINË ANALIZË“ (socialiniaimokslai, teisë, 01 S).Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas –dr. Algirdas MIÐKINIS (Lietuvos teisës universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S).Nariai:prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS (Lietuvos teisës universitetas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S),prof. habil. dr. Stanislovas MARTIÐIUS (Vilniaus universitetas, socialiniaimokslai, ekonomika, 04 S),prof. habil. dr. Vytautas PIESLIAKAS (Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S),doc. dr. Gediminas DAVULIS (Lietuvos teisës universitetas, fiziniaimokslai, matematika, 01 P).Oponentai:habil. dr. Jûratë GALINAITYTË (Lietuvos teisës universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S),dr. Mindaugas STRUMSKIS (Valstybinë mokesèiø inspekcija prieFinansø ministerijos, fiziniai mokslai, fizika, 02 P).Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþvydoir Lietuvos teisës universiteto bibliotekose.RektoriusAtkelta ið 8 p.saugotojai ir puoselëtojai, taèiau ið tikrøjøtai tik nepajudinamo provincialumoásikûnijimas, daþnai sutrukdantisdienos ðviesà iðvysti vertingiems geografiniamsleidiniams lietuviø kalba. Matyt,tik genialûs komedijø (o gal siaubofilmø) kûrëjai galëtø ásivaizduoti anglus,bandanèius savaip iðversti prancûzø pavardesir vietovardþius, ar vokieèius – ispanøarba, pavyzdþiui, anglø – lietuviøkalbø þodynà, kuriame pirma raðomasþodþio tarimas, o tik po to – jo raðyba.Tiesà sakant, bandant ið tikrøjø sulietuvintisvetimø kraðtø tikrinius vardus,kad bûtø kuo tiksliau atspindëtas þodþiotarimas, dar daug kà reikia nuveikti:pavyzdþiui, Oslas (norv. Oslo) turëtøtapti Uslu, o Vaðingtonas (angl. Washington)– Uoðingtonu. Be to, neþinia kà darytisu ispanø miestu Zaragoza, kurá papratæpagal rusus vadinti Saragosa, nesispanø kalbos raidës z, taip pat kaip cprieð i ir e, neámanoma tiksliai lietuviðkaiiðtarti. Jos transkripcijos þenklas raðomasØ, o tariamas kaip th anglø kalbosþodyje think. Ispanø kalba kelia dardaugiau keblumø: tos paèios raidës skirtinguosepasaulio kraðtuose tariamosnevienodai. Tokiu bûdu iðeitø, kad ðtaikoks nors Allende ið Èilës lietuviðkai bûtøAljendë, jo bendrapavardis ið Madridojau taptø Ajendë, o argentinietis –Aþendë. Tokiu bûdu, kraipant pavardesir teikiant pirmenybæ tarimui, eiliniamlietuviui jau nebebûtø aiðku, kad ðie ispanakalbiaituri tà paèià pavardæ, tik tariamàskirtingai. Pastebëtinas ir kitastranskribavimo fenomenas: skirtingøtautø skirtingi tikriniai vardai juos sulietuvinustampa homonimais. Tai tikkeli ið daugelio pavyzdþiø, kurie visiðkaisuþlugdytø nuoseklø svetimø kraðtø,vartojanèiø lotyniðko raidyno pagrindà,tikriniø vardø lietuvinimà. Tad nuoþmiamlietuvintojui iðkiltø neiðsprendþiamadilema: ar tæsti beprasmá ir begalinádarbà bandant kuo tiksliau iðreikðti lietuviðkuraidynu svetimas pavardes ir vietovardþius,ar siekiant bent jau iðorinionuoseklumo iðimtinai remtis – paradoksalu– rusø enciklopediniais þinynais.Belieka tik pasveikinti Visuotinës lie-Kelios atsisveikinimo mintysNepermaldaujama laiko spartagena þmonijà naujo tûkstantmeèio verpetais,simbolizuojamais baisios rugsëjo11-osios. XXI a. nesuteikia atvangosistorijos balansui, amþiø sandûrai ávertinti.Daugeliui ið mûsø tebëra artimatoji prieðtaringa XX a. ieðkojimø ir eksperimentødvasia, apdovanojusi mûsøatmintá ne tik visuotinai þinomais,mëgstamais tiraþuoti siaubo stereotipais– pasauliniø karø, revoliucijø, atominiogrybo, ekologinio susinaikinimovizijø, raðytojø totalitaristiniø koðmarøpranaðysèiø, tarkim, D. LondonoGeleþinës kulnies, D. Orvelo Gyvuliøûkio ir I. Solþenicino Raudonojo rato, –bet ir ðviesiosiomis kûrybos ir atradimøidëjomis, iðugdþiusiomis milþiniðkusmokslo ir kultûros centrus, milijoninesbibliotekø saugyklas, muziejus irorkestrus, atvërusiomis ne tik gausybæmûsø planetos paslapèiø, bet ir ákëlusiomisþmogaus kojà á Mënulá, o amþiauspradþios svajingà Kamilio Flamarijonoþvilgsná á Visatà nuvedusiomisnaujomis technikos galiomis á ðviesmeèiøbegalybës gelmes…Þemës planetos paþinimo ðimtmeèioþingsnius vainikavo prometëjiðkøasmenybiø gretos – þmonijos viltis ir pasididþiavimas,pratæsæ ir ákûnijæ tokiøXIX a. genijø ðvietëjø, kaip broliøHumboldtø, vizijas. Vienas ryðkiausiøpavyzdþiø, sëkmingai siejæs amþiø svajassu mokslo galiomis, XX a. buvo maþos,bet prometëjiðkos norvegø tautossûnus Turas Hejerdalas. Jo ieðkojimøpolëkis, þmonijos kultûros keliø áþvalgair dràsias hipotezes pagrindþiantys dardràsesni þygiai man tapo artimi ir þavintysnuo pat paauglystës, kai tik pasirodëgarsiøjø T. Hejerdalo knygø lietuviðkivertimai bei straipsniai apie já. Áspûdþiusdar stiprino vyresniøjø T. Hejerdalotautieèiø, Þemës planetos neprieinamiausiøvietø didþiøjø atradëjø FridjofoNanseno ir Roaldo Amundseno pavyzdþiai,kuriuos buvau paþinæs ir gërëjausidar ið K. Borutos Ðiaurës kelioniø…Visiðie vaizdiniai iðniro atminty –LIETUVOS MUZIKOSAKADEMIJAskelbia konkursà:1. Pedagogø pareigoms uþimti ðiose katedrose:Dainavimo – docento;Fortepijono – asistento;Choro dirigavimo – docento;Kamerinio ansamblio – profesoriaus;Kino ir TV – docento;Kompozicijos – lektoriaus;Kûno kultûros centre – lektoriaus;Meno istorijos ir teorijos – docento;Muzikos teorijos – lektoriaus;Pedagogikos – lektoriaus;Vaidybos ir reþisûros – 2-jø lektoriø.2. Katedrø vedëjø:Kamerinio ansamblio;Kino ir TV;Kûno kultûros centro;Meno istorijos ir teorijos.Pastaba: konkursà laimëjusiøjø darbo krûviai ir etato dalis nurodomadarbo sutartyje.Pareiðkimai rektoriaus vardu priimami iki 2002 m. geguþës 20 d.Rektorius prof. Juozas Antanavièiustuviø enciklopedijos leidëjus, kad jiemspavyko ryþtingai perkirsti ðá Gordijausmazgà ir atgaivinti prieðkario tradicijas,iðsaugotas JAV lietuviø – Bostone 1953-1966 m. iðleistoje 37 tomø Lietuviø enciklopedijojevartojama kaip tik originaliraðyba.Visus 20 naujosios enciklopedijostomø planuojama iðleisti per 10 metø.Daugeliui tikriausiai kiltø klausimas, arne per ilgai uþsitæs enciklopedijos leidimas,juk pasaulis ðiais laikais itin dinamiðkas.Jau dabar gana rimtø spragø galimeaptikti straipsniuose apie Argentinosir Afganistano politines sistemas,kurias, kaip þinia, sudrebino milþiniðkipokyèiai. Atsakymas, matyt, glûdëtøðiuolaikinëse informacijos technologijose:enciklopedijos iðleidimas kompaktinëjeplokðtelëje arba jos internetinëversija suteiktø galimybæ nuolatos operatyviaiatnaujinti neiðvengiamai besikeièianèiàinformacijà. Enciklopedijos leidëjaiá tai þvelgia dar labai atsargiai, ir juosgalima suprasti: kol pakankamai neuþtikrintaautoriniø teisiø apsauga, tol ðisklausimas rimtai nesvarstytinas.Taigi tolesnë enciklopedijos sëkmëpriklauso ir nuo kantraus bei atsakingoenciklopedijø leidëjø darbo, ir nuojuos supanèios bei veikianèios aplinkospalankumo. Jeigu uþuot kaiðiojus pagaliusá ratus bus nuoðirdþiai stengiamasipadëti, galbût greitai galësime pagrástaididþiuotis visuotine nacionaline enciklopedija,kurià, bûtina pabrëþti, teksvertinti tarptautiniu lygiu.Liutauras Gudþinskas,Vilniaus universiteto Tarptautiniøsantykiø ir politikos mokslø institutoII kurso studentasAd memoriamir skaudþiai smilktelëjo, vos iðgirdus þinià,jog ir ðá norvegø tautos – drástu manyti,ir visos þmonijos – prakilnø sûnødabar jau atiduodame istorijai, vienaiðviesiausiø jos skilèiø. Ir lieku ásitikinæs,jog atsisveikinæ su ðio nuostabausÞmogaus gyvuoju pavidalu, pasiliksimejo vaizdiná visiems laikams toje garbingojegretoje, kur rikiuojasi K. Kolumbas,F. Magelanas, Þ. F. Ðampoljonas,minëtieji garsûs T. Hejerdalo tautieèiai,kuriems dera savo srities prometëjovardas. T. Hejerdalo nuopelnai þmonijosetnokultûros ryðiams yra beveik tolygûsjo amþininko Þako Ivo Kusto ánaðuitiriant vandenynus arba Alfredo Vegenerio– þemynø raidà.Ðalia genialios kûrybinës fantazijosir þmogiðkosios ðilumos ne maþiau þaviT. Hejerdalo dràsa savo prometëjiðkasfantazijas árodyti praktiðkai, ekspedicijøorganizatoriaus talentas, gebaprimirðtuose pasaulio kampeliuose atskleistinuostabiø þmonijos praeitiespuslapiø nuotrupas ir ðeðëlius, kuriuosvël iðdidþia protëviø grandine sujungëKon Tikio ir Ra vaizdiniai. Jie liks ne tikmuziejuose, knygose ir vaizdajuostëse,bet bûsimø kartø vaizduotëse iðlikspanaðiai kaip jûreivio Sindbado kelionësar Robinzono Kruzo nuotykiai.Þinoma, galima tik ðviesiai pavydëti,jog T. Hejerdalui buvo lemta gimtididelio polëkio tautoje, kuri paþásta irpripaþásta savuosius talentus dar jiemsgyviems tebesant, net nelaukdama akademiniøtitulø ir ordinø. Neabejotinaiiðkilus bus pomirtinis T. Hejerdalo pagerbimasjo Tëvynëje ir pasaulio kultûrinëjevisuomenëje. Labai norëtøsi,kad ir Lietuvoje to sulauktume. Prisimenuneseniai Nacionalinëje MartynoMaþvydo bibliotekoje vykusià labaiprasmingà parodëlæ, priminusià didþiokeliautojo ir humanisto Fridjofo Nansenonuopelnus. Taigi galima bûtø panaðiostikëtis ir apie ðiomis dienomismûsø pasaulá palikusá Turà Hejerdalà,kurio nuopelnai saviti ir mokslui, ir Þemësplanetos suvokimui, ir þmonijostarpusavio saitams. Lengva viltis þinantnorvegø palankumà ir dëmesingumàlietuviams ir Lietuvai.Kæstutis LabanauskasVyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasSekretorë Kristina BuèionytëStilistë Angelë PletkuvienëDizaineris Valdas BalciukevièiusTechninis redaktorius Vytautas Kundrotas„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8–5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29Laikraðtis internete: http:/www.versme.vilnius.lm.lt/~wwwlms/ML/Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruojaISSN 1392-7191LeidþiaUAB „Mokslininkø laikraðtis“SL Nr. 169Spausdino„Baltas miestas“,Kauno g. 3a, 2006 Vilnius


2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255) 17

More magazines by this user
Similar magazines