Langai - Kultūros paveldo departamentas

Istorija ir patarimai rekonstrukcijaiCentral Board of NationalAntiquities Sweden

Riksantikvarieambetet (Central Board of National Antiquities) Box 5405,S-l 14 84 Stockholm, SvvedenSwedish original title: FONSTER historik och rad vid renoveringAuthors:Olof Antell, Central Board of National Antiąuities JanLisiriski, ARKSAMProject management:Bjorn Svvanberg EinarBerg Jonas GibsonHenrik Kjellberg, Central Board of National AntiquitiesPhoto,and drawings:illustrationsOlof Antell andPer-Anders Johansson, Central Board of National Antiąuities EvaGoransson, Charlotte Pauli and Jan Lisiriski, ARKSAM NinoMonastraCover: 200 years old window in the House ofthe Nobility, StockholmTranslation:Consult:Text working:Editor Lithuanian version:Jurga UrbonavičienėLilija BakanauskaitėAlice SunnebackAnnLepp© 1998 Riksantikvarieambetet (Central Board of National Antiąuities) 1:1ISBN91-7209-114-2 Inhouse print Printed inSweden

PrefaceIndependence, democracy, and open frontiers have all contributed to facilita-tingthe contacts between the countries in the Baltic region in the 1990s. Incre-asinginterchange in culture and trade has given the Swedes a new perspective both onthemselves and on how the Swedish cultural heritage is preserved and used.The architectural traditions in the different Baltic countries have manysimilarities, and the problems related to the care and preservation of buildingsand built environments are also similar.The Svvedish Central Board of National Antiquities has, with special financialsupport from the Ministry of Culture, translated a number of informa-tivetexts and articles on the subject of building preservation into Estonian, Latvian,Lithuanian, and Polish. This material will be made available both in printed formand on the Internet.We hope that these publications, together with other projects that conveyinformation and knovvledge, will help to increase and intensify the discussionon the problems involved in and the conditions for building preservation in theBaltic region.Stockholm, June 1997Erik WegraeusRiksantikvarieCentral Board of National AntiquitiesSweden

TurinysLangų konstrukcijos ir stilių istorija ................................................... 7Lango konstrukcijos istorija ..........................................................................................7Stakta, skersstakčiai. Sąvara, lango segmento apvadas. Medienos kokybė. Sujungimai. Tvirtinimas įsieną. Langų stiklo gamyba. Stiklo formatas, storis ir kokybė. Stiklinimas. Papildomi įtaisai. Palangės.Dažymas.Langų stilių istorija....................................................................................................... 20Forma ir dydžiai. Stiliaus vystymasis.Langų restauravimas............................................................................................. 25Dažymas, stiklinimas ir kitavimas ............................................................................26Dažų parinkimas. Kito parinkimas. Darbo apimtis. Valymas, gramdymas, kito ir dažų nuvalymas.Gruntavimas. Kito keitimas ir įstiklinimo juostelės. Stiklinimas. Pirminis ir galutinis dažymas. Dažykitevasarą arba žiemą. Priežiūra, intervalai.Lango detalių suderinimas.......................................................................................... 30Metalinių įtaisų derinimas ir valymas. Langų derinimas nusėdusiuose pastatuose.Pakenktos medienos taisymas.................................................................................... 30Langų sąvaros apatinės dalies keitimas. Pakenktų segmentų apvadų ir segmentų-sąvarų jungčiųkeitimas. Staktos apatinės dalies keitimas.Papildymas.....................................................................................................................33Sandarinimo juostelės. Papildomas stiklas. Papildomi nauji įtaisai.Naujoji gamyba ............................................................................................................. 34Nauji metodai restauruoti langus ..............................................................................35Langų gamyba - naujas amatas.Planai restauruoti langus............................................................................................. 37Apžiūra ir žalos įvertinimas. Darbo paskirstymas. Pažymėkite kiekvieną langą.

XVIII a. vidurio langas. Centrinis vikariato pastatas (Nyckelviken). 1988 m. nuotrauka.

Langų konstrukcijos ir stilių istorijaSenovėje pastatai buvo uždari ir tamsūs. Di džiausiąreikšmę tuomet turėjo galimybė apsigintiir apsisaugoti. Pirmos apsaugančioje sienojeatsiradusios angos buvo nedidelės skylės šaudymui.Laikui bėgant, šviesa įsiskverbė į pastatu vidų.Tačiau patogumo siekimas skatino apsisaugotinuo klimato. Plonos nušveistos plokštės išjaučio ragu, nugramdyta gyvulių oda, vaškuotaspopierius ar plona medžio tošis buvo medžiagos,kurios pritvirtintos prie rėmelio, buvo įdedamosį mažą sienos angą.Ilgainiui atsirado nedideli stiklo langai, pirmiausiastatyti bažnyčiose ir prabangiuosenamuose. Vietinė stiklo gamyba išsivystė XVII a.pabaigoje, o XVIII a. stiklas jau nebuvo retenybėar prabangos dalykas.Lango konstrukcijos istorijaLangas yra sudarytas iš įvairių dalių. Jį sudaromediniai rėmai, kurie įdedami į pastato sieną. Įrėmus įmontuojamos atidaromos medinės langosąvaros. Kad sąvaros laikytųsi ir atsidarinėtų beiužsidarinėtų, naudojamos įvairios pagalbinėsmetalinės detalės: vyriai, kampainiai, atidarymoir uždarymo užraktai ir pan. Į sąvaras įdedamasstiklas, kuris pritvirtinamas kaiščiais ir kitu,Dūminės trobos anga šviesai, XVII a. Suomiška troba išSkansen muziejaus. 1988 m. nuotrauka.kuris sandarina medžio ir stiklo jungiamąjąsiūlę.Toliau pateikiamas įvairių lango dalių istorinisaprašymas. Duomenys paimti iš senosiosstatybinės literatūros: C. Stal "Vadovėlio apiestatybos meną apmatai" (1834), von Rothstein"Bendrojo statybos mokslo praktinis vadovas"(1859 ir 2-as leid. 1875), A. Henstrom "Kaimo

statybos praktinis vadovas" (1868) ir V. Karls-son"Namų statybos konstrukcijų vadovėlis" (1915).Kiti faktai gauti iš atliktų matavimų bei iš darbeįgytos patirties. Kai kurie čia pateikti langai sujų išmatavimais smulkiau aprašyti skyriuje "Šešilangai".Stakta, skersstakčiaiXVIII a. literatūroje beveik nepateikiama jokiųlangų dalių išmatavimų. Daugiausia dėmesioskiriama lango dydžiui ir proporcijai.XVII a. Saistą rūmų langų staktos skirtos išvidaus įstatomoms sąvaroms. Stakta yra V/z x 6colių (7x14,7 cm) ir turi specialų falcą iš vidinėspusės. Skersstakčiai, 2'/2x5 colių, statomi į šįvidinį staktos falcą, ir jie turi lygų prigludimoprie stiklo paviršių. Langska dvaro langų staktayra jaunesnė (1760-ieji), tačiau jos konstrukcijasenesnė. Staktos dydžiai nedideli, 2%x4 1 /8 colių(5,8x10,2 cm), skersstakčiai yra simetriškaisukryžiuoti, bet vertikalusis skersstaktis yratvirtesnis už horizontalųjį; 3 1 /2 palyginti su 2 1 /2.Staktoje nėra sąvaros falco iš vidaus, o skersstakčiaineturi lygaus prigludimo prie stiklo paviršiaus.Akivaizdu, jog ši stakta nepritaikytavidiniam langui įdėti.(vairių langų tipų staktos.Viršuje: įprasta lango stakta su vidinėmis sąvaromis ir įlauką atsiveriančiomis išorinėmis sąvaromis.Per vidurį: langas su sujungtomis į lauką atsiveriančiomissąvaromis.Apačioje: langas su sujungtomis į vidų atsiveriančiomissąvaromis.Iš V. Karlsson "Namų statybos konstrukcijų vadovėlio" (1915)Staktos šono dalis ir vertikalus skersstaktis. Viršuje parodytas1760-ųjų langas iš Langska dvaro Visby mieste. Tokio tipostakta pritaikyta tik išorinei lango sąvarai. Apačioje pavyzdysiš XVII a. pabaigos, Saistą rūmai Uplande. Stakta pritaikytavidinei ir išorinei lango sąvarai. Staktos vidinėje pusėje yranetgi falcas sąvarai įleisti, o vertikalaus skersstakčioprigludimo prie stiklo paviršius lygus.XIX a. viduryje Rothstein pateikia duomenų,kad mūriniuose namuose staktos mediena yra 2-2V2 colių (50-62 mm) ir 4-5 colių pločio.Mediniuose namuose staktos medienos plotissutampa su sienų storiu.Tik prasidėjus naujajam šimtmečiui, padidėjastaktų išmatavimai. V. Karlsson pateikia milimetrais:75x150 mm (3x6 coliai) mūriniuosenamuose ir šiek tiek plonesnė mediniuose:62x125-150 mm (2 1 /2x5-6 coliai) arba tokio patstorio kaip siena. Šie medienos išmatavimai išliekanepakitę dar keletą dešimtmečių. Kai langosąvaros sujungtos, kartais sumažėja staktos gylis.Sąvaros falco gylis senojoje literatūroje nurodomas0,4-0,5 colio arba 10-12 mm, o jo plo

Flodquist ir Hallberg langas su sujungtomis lango sąvaromis.Viršuje: Patento Nr. 1916 registravimo titulinis lapas. Patvirtinta 1889 m. vasario 5 d.Apačioje: Pridedamas j vidų atidaromų sujungtų lango sąvarų brėžinys.Originalas saugomas Patentų ir registravimo departamento archyve.

Keletas skirtingų langų tipų. . . . . ,.Horizontalus šešių skirtingų langų pjūvis chronologine tvarka. Pjūvyje matosi stakta, vertikalusis skersstaktis, horizontalusisskersstaktis bei jų medienos išmatavimai. Mastelis 1:5.

išmatavimai padidėjo, segmentų apvadai sudarėmaždaug pusę sąvaros storio.1930-aisiais vėl nuslūgo susidomėjimas segmentuotaislangais. Į rėmus dedamas vienas didelisstiklo lakštas.Medienos kokybėSenesni langai dažniausiai pagaminti iš geroskokybės branduolinės medienos, kuri yra sakingair sunki. Langų medieną nuolat veikia išoriniaiklimatiniai faktoriai, ir todėl langams specialiaiparenkama ypač kokybiška žaliava.1859 m. Rothstein rašė, kad mediena, naudojamadailidystei, turi būti parenkama kruopščiau, negu kita statybinė mediena (...) Todėl, jeiužtenka pinigų, dailidėms reikia parūpintivertingiausią vidurinę kamieno medieną (...) Šakųturinti mediena netinka (...) Iš drėgnosios pusėsreikia dėti pačią sakingiausią medieną, kuri visainetinka saulėtai pusei, nes nuo šilumos pradedatekėti sakai ir ant dažų paviršiaus atsirandadėmės.Po dešimties metų panašias idėjas skelbė irHernstrom, taip pat patardamas ieškoti tokiosmedienos, kuri yra sveika ir branduolinė. Jis rašo,kad langų sąvaroms geriausiai naudoti sakingąmedieną, o dar geriau - ąžuolą.V. Karlsson 1915 m. rašė, kad mediena dailidysteituri būti nesena, sveika, tiesiai išaugusi,smulkiapluoštė ir žiemą kirsta (...) Jeigu įmanoma,ji turėtų būti branduolinė, be balanos ir paviršiniokamieno sluoksnio, o darbo metu - visiškaisausa (...) Toms dalims, kurios laiko formą,t.y. langų sąvaroms, langų ir durų staktoms irPerpjautas XIX a. stiklo segmento apvadas. Mediena paimta ištankumyno miško, sakinga, todėl ji gali ilgai tarnauti. Langas išStromsholm rūmų. 1988 m. nuotrauka.rėmams, durims ir paneliams, ypač svarbu parinktitiesiai išaugusią ir šakų neturinčią medieną.SujungimaiStaktos išorinės dalys anksčiau buvo sujungiamostaip, kad šoninės dalys patekdavo tarpviršutinės ir apatinės detalių, kurios šiek tiek išsikišdavouž šoninės dalies. Taip padaryti XVIIIa. vidurio Langska sodybos (Visby) langai irXVII a. Saistą rūmų langai Uplande. Dar 1889 m.,kai Flodquist ir Hallberg patentavo savo sujungtųsąvarų langą, aprašyme jie pateikė šiosenesnio tipo lango konstrukciją. Šiaip jau nuoIšardyti lango sąvara ir jos sujungimai. Sąvara iš Langska sodybos Visbyje, 1760-ieji.Nubraižė Per-Anders Johansson, VKPD.

pat XIX a. vidurio paplito toks sudūrimo būdas,kai lango staktos dalys jungiamos kampuose.Vertikalusis ir horizontalusis skersstakčiaiįmontuojami į staktą.Langu sąvaros suduriamos kampuose specialiuįsmeigiamu kaiščiu. Toks būdas buvopaplitęs bent jau iki XVIII a., pvz., Langskasodybos Visbyje sąvaros. V. Karlsson aprašo tokįpat sujungimą 1915 m. Panašiai tvirtinami irstiklo segmentų apvadai.Tos sąvaros dalys, kurios yra profiliuotos arturi išpjovų, suspaudžiamos. Tai reiškia, kadkampe išpjova eina skersai, ir atskiros dalyssueina 45E kampu. 1920-aisiais atsiranda irnesuspaudžiamų šoninių sąvarų daliųsujungimų. Vietoj to, apipjaunamos sąvarosviršutinė ir apatinė dalys.Lango sąvaros sujungimai. Detalėje matosi nuopjovos,kampinis metalas ir smeigtukinis kaištis. Iš "Techniniųmokslų", skyrius "Statybos menas". Red. H. Kreiiger, 1931.Segmentų apvadų sujungimai buvo įvairūs.Tai geriausiai paliudija XVIII a., nes, padidėjuslangų formatui XIX a., apvadai beveik išnyksta.Langska sodyboje vertikalūs apvadai įeina įhorizontalųjį apvadą, kuris yra ištisas. Kitas,kiek dažniau pasitaikantis būdas - sujungti apvaduspusėmis. Taip padaryta daugelyje Stokholmosenamiesčio namų, Stromsholm rūmuoseVastmanland srityje.Verta pabrėžti, jog visi čia minėti sujungimųtipai gali būti išardomi. 1930-aisiais langų gamybojepradėti naudoti klijai. 1931 m. išėjo"Techniniai mokslai", kuriuos redagavo H.Kreūger. Skyriuje "Namų statybos technika"rašoma, jog staktos ir skersstakčiai sujungiamikaiščiais ir klijais, o apie sąvaras parašyta, jogreikia suklijuoti visus sudūrimus. Tačiau klijaipaplito ne iš karto, ir dar ilgokai buvo atliekamiįprasti sujungimai be klijų.Tvirtinimas į sienąMediniuose namuose stakta labai paprastai galėjobūti prikalama vinimis prie sienos medinėskonstrukcijos.Mūriniuose pastatuose iki pat XIX a. viduriolangų staktos būdavo įstatomos į sieną ir po toapmūrijamos. Pailgintos viršutinės ir apatinėsstaktų dalys išsikišdavo ties sujungimu su šoninėmisdalimis. Šie išsikišę "ragai" atlikdavoatramų funkciją, ir būdavo įmūrijami į sieną.XIX a. pabaigoje staktos tvirtinimui pradėtinaudoti dervuoti rąstgaliai, nuo dviejų iki trijųvienai staktos pusei. Tokiu būdu mūras spėdavošiek tiek apdžiūti, o po to staktos buvo prikala

mos ar prisukamos prie rąstgalių. Norint apsaugotistaktos medieną iš mūro pusės, V. Karlssonsiūlė, prieš įstatant ją j sieną, patepti šiltaderva.Owens, 1925 m. Pittsburgh būdas. Visi jiegamino stiklą mašinomis, t.y. stiklo plokštėbuvo daroma iš skystos stiklos masės.Šiandien gaminamas tik poliruotas stiklas.Stiklo masė pilama ant lydyto alavo, kuris suformuojanepaprastai lygų paviršių. Tačiau šiuobūdu neįmanoma pagaminti plonesnio kaip 3mm stiklo.Lango stakta su ragu. Statant namą, ragas įkomponuotas į sieną.Langska sodyba Visbyje, 1760-ieji. 1985 m. nuotrauka.įmūrytas rąstgalis lango staktai tvirtinti. Prieš įstatant staktą,mūras spėjo išdžiūti. Pythagora dirbtuvė Norrralje mieste. 1988m. nuotrauka.Langų stiklo gamybaSenesni Švedijoje randami langų stiklai pagamintivienu iš trijų būdų."Mėnulio" stiklo gamybos būdas, kartais darvadinamas karūniniu, yra pats seniausias. Jisišrastas dar romėnų laikais, o naudojamas iki patXIX a. pradžios. Pirmiausia išpučiamas didelisstiklo burbulas, po to jis suplojamas ir tvirtinamasprie laikiklio. Gautas vamzdis išsprogdinamas,o atsiradusi anga didinama, sukantstiklo burbulą. Šiame etape stiklo forma panaši įkarūną, todėl jis vadinamas karūniniu. Darpašildžius ir nuolat sukant, susidaro apskritastiklo plokštė. Storesnioji dalis centre, "jaučioakis", nupjaunama, o likusioji plokštė padalinamaį dvi dalis "pusmėnulius". Šį stiklą nesunkuatpažinti iš lanko formos atspalvių linijų irnelygumų. Prastesniems langams buvo naudojamair vadinamoji "jaučio akis".Gaminant stiklą cilindriniu būdu, pirmiausiaišpučiamas didelis 2-3 metrų ilgio stiklocilindras, kurio abu galai nuskeliami. Po to jisperskeliamas išilgai. Cilindras ištiesiamas antdidelio stalo, "stalo stiklas". Švedijoje cilindrinismetodas naudojamas iki 1933 m. Tokiu būdupagamintą stiklą galima atpažinti iš lygiagrečiųatspalvių linijų ir lygiagrečių nelygumų. Be to,šis stiklas labai plonas ir gana skaidrus.Stikladirbius amatininkus išstūmė 1913 m.Fourcault stiklo gamybos būdas, 1916 m. atsiradoSenieji stiklo gamybos būdai. Viršuje - "mėnulio" metodas, ožemiau - cilindrinis. Abiem būdais stiklas pučiamas, o gatavasdirbinys yra nelygus ir turi atspalvių.

Jau XV a. Švedijoje minimi "Stikladirbiai",tačiau tik XVII a. Stokholme prasideda pastovistiklo gamyba. Taikos metais XVIII a. statomakeletas naujų stiklo fabrikų, tačiau tik XIX a.stiklo gamyba iš tiesų išplinta. Kai kada uždarytiir nenaudojami mažesni geležies fabrikaipertvarkomi į stiklo cechus, pvz., Smlland srityje.Be to, stiklas importuojamas iš kitur, pvz., išPrancūzijos. 1834 m. Carl Stal rašė, kad baltasstiklas (...) gaminamas Švedijoje tik Arnas irBrommo stiklo gamyklose Skaraborg rajone.Žalias stiklas gaminamas daugelyje karalystėsstiklo fabrikų.XX a. pradžioje didžiausia Švedijos stiklogamykla veikė Glava fabrikas Varmland srityje.Iki pat 1927 m., kol nebuvo sumontuotosFourcault mašinos iš Belgijos, stiklas buvopučiamas.Stiklo formatas, storis ir kokybėXVIII a. ir XIX a. pradžios langų stiklai dažniausiaibuvo 1-1,5 mm storio. Stiklas buvobesikeičiančių žalių atspalvių.1834 m. Stal rašė, kad paprastas baltas langųstiklas gaminamas nuo 36x32 colių iki 15x13colių dydžio. Pirmojo formato lakštai pakuojamipo 20, o antrojo - po 300 vienetų. Galima gauti irmažesnį kiekį, pusę ar ketvirtadalį bloko. Stiklųįpakavimai pažymėti pagal stiklo kokybę A, B, Cir W, kuri reiškia blogiausią kokybę.Principinė stiklo plokštės gamybos schema Fourcault būdu. 1.Stiklo masė. 2. Antgalis, per kurį siurbiamas stiklas. 3.Traukimo kamera. 4. Asbestu padengti valcai, kurie besustojimo traukia stiklo plokštę per šaldymo šachtą."Balto stiklo" pavadinimai ir išmatavimai. Šie stiklai buvogaminami XIX a. pradžioje tik A rna s ir Brommo stiklo gamykloseSkaraborg rajone. Lentelė paimta iš C. Stal "Statybos vadovėlioapmatų", 1834.Kai po 25 metų Rothstein rašė apie stiklą, jispaminėjo kitokią kokybės žymėjimo sistemą: 1-05, 2-os, 3-os rūšies likučiai. Stiklo formatasbeveik nepakito, nors atsirado 10x8 colių dydis.Įpakavimai padidėjo. Didžiausio formato stiklo(32x34 colių) ketvirtadalis įpakavimo yra 20lakštų. Stiklas baltas, pusiau baltas arba žalias.Dažnai rašoma, kad didesnius ir storesnius neguįprasta stiklo lakštus reikia užsisakyti atskirai.1915 m. V. Karlsson rašo, kad langams reikianaudoti pūstą stiklą tokio storio: paprastam apie2 mm, pusantro storio apie 3 mm, dvigubo storioapie 4 mm. Paprastas stiklas nebūna didesnis,negu 2 300 mm, ilgį ir plotį skaičiuojant kartu, otai įprastas stiklo matavimo būdas, kai reikianustatyti kairią. Pusantro ir dvigubo storiostiklas gali būti 2 600 mm ilgio ir pločio arbadidesnis. Lango stiklas gali būti visai ar pusiaubaltas. Mes dažniau naudojame visai baltą stiklą.Kokybė nurodoma raide A arba nr.2, B arbanr.3, C arba nr.4 ir U arba likučiai.1930-ųjų pradžioje statybos vadovėlyje buvorašoma, kad langų stiklai turi būti iš skaidrausstiklo ir, pageidautina, gana stori. Mažus stiklolakštus leidžiama tiaudoti tik išimtinais atvejais.

Įvairių papildomų lango įtaisų pavyzdžiai pateikti atsiradimo eilės tvarka. Datos nėra tikslios, be to, esama ir regioninių skirtumų.Kampas su vyriais, kampas be vyrių, kabliai, sujungiamieji įtaisai ir skląsčiai. Visos detalės nupieštos vienodu masteliu.

Atsiradus dvigubiems langams, pradėti gamintisukabinantys (taisai tarp išorinės irvidinės sąvaros. Paplito skląsčiai, sujungiantys įvidų atsiveriančias lango sąvaras, nes visdažniau langai neturėdavo vertikaliojoskersstakčio.Papildomi įtaisai buvo labai skirtingi. Išpradžių jie gaminami iš kalto metalo. Metaliniaikampainiai ir viršutinė vyrių dalis dažnai sudarydavovieną detalę. XIX a. viduryje atsirado išskardos išpjauti kampai. Ilgainiui paplito nulietosir presuotos detalės.Sujungti dvigubi langai turėjo specialiusjungiančiuosius kablius tarp vidinės ir išorinėssąvaros. Langai be vertikaliojo skersstakčiogaminami su skląsčiu, kuris sujungdavo langopuses.PalangėsLango apatinėje dalyje iš lauko pusės reikalingasįtaisas, kuris apsaugotų fasadą nuo vandens.Mediniuose namuose dažniausiai pritaisomanuožulni lenta, kuria nutekėdavo vanduo. Didesniuosemūriniuose namuose gana seniai atsiradogeležinės skardos palangės. Jos gaminamosiš kaltos geležinės skardos (maždaug 1 mmstorio); pirmosios palangės turėjo tiesų kraštądalis, turinti specialų nuolydį vandeniuinutekėti.XIX a. darytos palangės turi sutvirtintą išorinįpriekinį kraštą. Skarda valcuojama, ir jigaminama plonesnė, negu anksčiau - apie 0,8mm. Sandaresnį prigludimą prie apatinės langorėmų dalies suteikia sutvirtintas jungiamasiskraštas. Iš pradžių jis buvo įspraudžiamas į staktą,o vėliau staktoje daromas specialus griovelis.Dažymas1859 m. Rothstein rašė, jog visas staktas, priešstatant jas į mūrinę sieną, būtina gruntuoti, nesgruntas apsaugo medieną nuo kalkių poveikio. Beto, visos sumontuotos medinės dalys turi būtituoj pat dažomos aliejiniais dažais, kad jų neveiktųoro permainos.Nudažius gruntiniais dažais, mediena glaistoma,kad neliktų skylių ir nelygumų. Galiausiai3 kartus, rečiau 4 kartus, dažoma aliejiniaisdažais. Rothstein nurodo, kad norint išvengtisakų tekėjimo iš mažų šakų (geroje medienojenebūna didelių šakų), jas reikia prieš dažymąpatepti klijais.Aliejinių dažų gamybai dažniausiai naudojamasvirtas linų aliejus, kuris maišomas sušvino baltalais. Švino baltalai yra dažniausiaialiejiniams dažams naudojamas baltas pigmentas,nes jis, gerai susmulkinus, tolygiai pasiskirsto;tačiau, laikui bėgant, jis gelsta dėl reakcijossu gyvų organizmų išleidžiamomis dujomis.Švininių dažų žalingas poveikis buvo žinomasjau XIX a. viduryje. Išeitis - cinko baltieji dažai,kurie ne taip tolygiai dengė paviršių, tačiau negeltonavo.Jau 1950-aisiais dažyti išorines medienos dalisrekomenduojama linų aliejaus dažais, kurietinka tiek gruntui, tiek paviršiui. 1953 m. "Amatųknygoje" patariama vieną kartą gruntuoti ir dukartus dažyti, o dažymui naudoti švarius linoaliejaus dažus be skiediklių ar sikatyvų.Palangės skardos tvirtinimas prie apatinės lango staktosdalies.Viršuje pavaizduota palangė su tiesiu išoriniu kraštu ir į viršųužlenktu kraštu prie staktos. Atsirado jau XVII a. Viduryje -palangė su nulenktu išoriniu kraštu ir įspraudžiamu į staktąkraštu. Jos galai užlenkiami j viršų. Paplito XIX a.Apačioje - palangė, kuri dengia visą lauke esančią lango rėmųapatinę dalį. Tai į vidų atsiveriančių sąvarų naudojimopasekmė. Paplito šio amžiaus pradžioje.išorėje ir į viršų užlenktą kraštą prie staktos.Prie staktos palangės būdavo prikalamosvinimis. Sko vienuolyne išliko tokių palangių,pagamintų XVII a.Tik XIX a. geležinės skardos palangės paplitomedinių ir mūrinių namų statyboje. Deja,statybinėje literatūroje apie tai rašoma labaimažai. 1864 m. "Statybos meno ir inžinieriniųmokslų žurnale" paminėta, kad palangėms tinkaskardos likučiai, t.y. šiek tiek prastesnė negustogo dengimui naudojama skarda.XIX a. antroje pusėje mūriniuose namuosevietoje palangės naudojama apatinė lango rėmo

Langų stilių istorijaForma ir dydžiaiLangų proporcijos ir išdėstymas turi didelėsreikšmės fasado išvaizdai. Todėl daugelyje klasikiniųstatybos darbų rašoma apie langų projektavimotaisykles ir principus.1570 m. pirmą kartą išėjo Andrea Palladio"Keturios knygos apie architektūrą", vėliau nekartą leistos pakartotinai ir turėjusios didelėsįtakos idėjų raidai. Apie langus ir jų dydžiusPalladio rašė: Kadangi kambariai namuose būnadideli, vidutinio dydžio ir maži, o vieno aukštolangai turi būti vienodo dydžio. Skaičiuodamaslango dydį, aš paprastai pagrindu imu tąkambarį, kurio ilgis sudaro penkis pločiotrečdalius, pvz., jeigu plotis yra aštuoniolikapėdų, ilgis turi būti trisdešimt pėdų. Tada padalinuplotį iš keturių su puse dalių. Viena dalissudaro lango plotį, o dvi dalys ir pločio septintadalis- aukštį. Taip suskaičiuoju ir visų kitų kambariųlangų dydžius. Viršuje, t.y. antrame aukšte,esantys langai, turi būti septintadaliu žemesni,negu po jais esantys langai. Dar aukščiau esantyslangai taip pat žeminami tokiu pačiu santykiu...Durų ar langų skersstakčiai taip pat negali būtisiauresni daugiau negu septintadaliu ar platesnidaugiau negu penktadaliu lango angos pločio.Kai kurių autorių manymu, lango proporcijospriklauso nuo klasikinio kolonų orderio tipo.J.Fr. Neufforge savo darbe "Recueil Elėmentai-red'Architecture" (1768) pateikia tokiusapskaičiavimus: pagal dorėninį orderį langoaukštis ir plotis atitinka santykiu 1:2, pagaljonėninį orderį 1:2 1/6, pagal korintinį - 1:2%.Šalia didelių knygų apie architektūrą, XVIII a.pasirodė ir praktinio pobūdžio leidinių. Švedijoje1755 m. Carl Wijnblad parašė knygą "Keturiasdešimtiesmūrinių namų brėžiniai ir trisdešimtiesmedinių...", kur šalia brėžiniųpateikiami ir žodiniai paaiškinimai. Apie langusjis rašo: Kambario vidinis aukštis pritaikomasprie langų, kurie būna paprasti arba dvigubi. Kaipaprastas langas yra 4 pėdų pločio ir 4, 4 V2 ar 5pėdų aukščio, tuomet kambarys yra nuo 9 iki 10pėdų aukščio, nes tuomet jis tinka Švedijosžiemai. Tačiau tokio pat pločio ir 6,7 ar 8 pėdųaukščio langai atrodo geriau, jei kambarys yra11, 12 ar 13 pėdų aukščio, ir jų daugiau, jeigu taileidžia namo ar kambario dydis. Kalbėdamasapie dvigubus langus, Wijnblad turi galvojedvivėrius langus su vertikaliuoju skersstakčiu.Valamarana rūmai Vičencoje.Fasado dalis su kai kuriais proporcijų išmatavimais. Dydžiainurodomi Vičencos pėdomis. Apatinio aukšto langai yra 4x8'/2pėdos, antrojo aukšto 4x8, viršutinio aukšto 4x4. Iš A. Palladio"I quatro Libri dell'Architettura", 1570.20

1834 m. knygoje "Statybos meno vadovėlioapmatai" Carl Stal apie langų plotį rašė taip:Kad du žmonės kartu patogiai galėtų žiūrėti prolangą, jo plotis mažiausiai turi būti 3 pėdos.Didesniuose namuose - nuo 3 V2 iki 4, o svarbesniuosepastatuose - 5-6 pėdos. Lango aukštį nulemiaplotis: pločio ir aukščio santykis turi būti1:2 arba 3:5, arba 2:3.E.E. von Rothstein dėstė praktinės statyboskursą Karališkosios Akademijos Laisvųjų menųarchitektūros mokykloje. 1859 m. jis parašė"Bendrojo statybos mokslo praktinės dalies vadovą..."Ši knyga sulaukė antrojo leidimo 1875m., ir jai teko svarbus vaidmuo antroje XIX a.pusėje. Apie langus ten rašoma: Lango plotisturi būti nustatomas pagal jo aukštį, arba plotisturi sudaryti apie pusę lango aukščio, o gyvenamuosiuosenamuose langai yra ne platesni,negu 3 V2, rečiau 4 pėdos, nes tarpulangio mūriniainegali būti pernelyg siauri.Toliau nenagrinėsime, kaip griežtai buvo laikomasišių reikalavimų. Akivaizdu, jog jų galiojimometu statomi ir kitokių proporcijų langai.Mūsų šimtmetyje jų atsirado dar įvairesnių. Nuo1930-ųjų, kai pradėti statyti žemesnių lubų kambariaiir įsivyravo nauji stiliaus idealai,pasibaigė stovinčio lango formatoviešpatavimas.XIX a. vidurio fasado dalis.Apatinio aukšto langų proporcijos yra 2:3, o viršutinio,paradinio aukšto - 1:2.Iš E.E. von Rothstein veikalo "Bendrojo statybos mokslopraktinės dalies vadovas", 1859.XVIII a. vidurio durys ir langai.Viršutinės eilės viduryje "apvalus langas su balkonu", suprojektuotas vidurinėje fasado ašyje. Jį įrėmina "sprogstantys arbapusiau suapvalinti langai", o dar toliau - "keturkampiai langai", kurių proporcija 1:2.Iš C. Wijnblad darbo "Keturiasdešimties mūrinių namų brėžiniai, ir trisdešimties medinių", 1755.

Stiliaus vystymasisŠiame skyriuje bus kalbama apie lango stiliųvystymąsi. Visi čia aptariami langų pavyzdžiaipaimti iš egzistuojančių pastatų ir pateikiamivienodu masteliu.XVII a. langų formatas buvo mažas. Stiklaitvirtinami švininiuose rėmeliuose, kurie dėl savolankstumo turėjo būti papildomai tvirtinamigeležiniais strypais, įkalamais į staktos medieną.Dažnai langų skersstakčiai buvo kryžiaus formos,atkartojančios viduramžių akmeniniuskryžinius skersstakčius. Horizontalusis ir vertikalusisskersstakčiai dalino lango stiklą į lygiasviršutinę ir apatinę dalis.Tik XVII a. pabaigoje prasidėjo vietinio stiklogamyba, tada labiau paplinta įstiklinti langai, okai XVIII a. stikladirbystė išsivysto visoje šaly-stakčio. Pagal prancūzišką pavyzdį tokių langųsąvaros sukabinamos skląsčiu. Amžiaus pabaigojepadidėja lango formatas ir sumažėja segmentųskaičius.XIX a. pradžioje vis dažniau sutinkami langaibe horizontaliojo skersstakčio, kurio konstrukcinėfunkcija neteko prasmės. Įprastas tų laikųXIX a. pirmosios pusės langas.Išnyksta horizontalusis skersstaktis. Kiekviena sąvara turi potris segmentus, perskirtus medinių apvadų.XVII a. langas.Simetriškas kryžinis skersstakčių išdėstymas. Maži, švininiaistiklo apvadai. Lankstūs švininiai rėmeliai tvirtinami geležimi jstaktos medieną.je, atsiranda didesnio formato stiklo lakštai.Jiems reikėjo tvirtesnių apvadų ir tam pasitarnaujamediniai stiklo segmentų apvadai.XVIII a. horizontalusis skersstaktis pakyla įviršutinę lango dalį ir apatinė dalis tampa aukštesnė.Kartais langai neturi vertikaliojo skers-langas turi šešis segmentus, dvi į išorę atsiveriančiassąvaras ir vertikalųjį skersstaktį. Staktos išvidinės pusės turi specialų falcą vidiniam languižiemai įstatyti. Kad kambarį būtų galima išvėdinti,kai įstatytos šios sąvaros, bent vienas langasturi mažą orlaidę, vadinamąją lengvą orlaidę,įmontuotą į išorinės ir vidinės sąvaros rėmus.Orlaidė dažniausiai daroma dešiniojoje langosąvaroje, žiūrint iš vidaus. Šių ankstyvųjų XIX a.langų, kruopščiai pagamintų iš elementariųdetalių, lengvumo ir elegancijos vėliau beveikniekas ir nesugebėjo pranokti.XVIII a. langas.Horizontalusis skersstaktis pakeltas į viršų. Kairėje: sąvaros irmediniai segmentų apvadai su mažo formato stiklais. Dešinėje:didesnio formato stiklai ir mažiau segmentų - tokie langaipaplito XVIII a. antroje pusėje.XIX a. antrosios pusės langas.1870-80-ųjų sparčios gyvenamųjų namų statybos atsižvelgė įhigienos reikalavimus dėl erdvės ir skatino didinti patalpųaukštį. Dėl tos priežasties vėl sugrįžo horizontalusis skersstaktis,išnyko segmentuoti langai. Kiek vėliau didesnius stiklusleido naudoti ir tobulesnė stiklo gamybos technologija.XIX a. antroje pusėje gyventojai pradedakeltis į miestus, ir ten prasideda sparčios statybos.Mūriniai namai dažnai turi aukštas kambariųlubas, su dideliais langais. Galimybė pagamintididelio formato stiklo lakštus išstumiasegmentinius langus. Aukštoms ir siauromssąvaroms vis dėlto reikėjo labai didelių stiklų,todėl vėl sugrįžta horizontalusis skersstaktis,virš kurio atsiranda dar viena ar dvi atskirossąvaros, susijungiančios ties vertikaliuoju skersstakčių.

Į išorę atsiveriančios sąvaros pasirodo esąnepraktiškos kelių aukštų gyvenamuosiuosenamuose. Išmėginami langai su nesujungtomissąvaromis, atsidarančiomis į vidų. Iš čia išsivystėį vidų atsiveriantis dvigubų arba sujungtųsąvarų langas be vertikaliojo skersstakčio. Šiojekonstrukcijoje buvo sunkesnės ir tvirtesnėssąvaros, kadangi vidinė sąvara turėjo išlaikyti irišorinės svorį. Dvigubi langai atsirado jau 1890-aisiais, tačiau jie išplinta kiek vėliau. Pirmiausiatai įvyko didesniuose miestuose, o tradiciniainesujungtas iš dviejų sąvarų, kurių kiekvienaturi tris segmentus, tačiau sujungtos sąvarosatsidaro į išorę arba į vidų, o langas neturivertikaliojo skersstakčio.1930-aisiais ateina funkcionalizmas, tapęsarchitektūros stiliumi ir nuostata. Naujosios1920-ųjų m. langas.Šiame dešimtmetyje kilo susidomėjimas ta antika, kuri buvogrįžusi į XIX a. pradžią, todėl vėl paplinta šešių segmentųlangai be horizontaliojo skersstakčio.architektūros bruožas - funkcionalių reikalavimųpaisymas be nukrypimų į istoriją. Iš langųdingsta nereikalingi segmentai ir jų apvadai,dvigubi langai atsidaro į vidų. Įprasti tampa 1, 2ar 3-ų dalių langai, priklausomai nuo kambariodydžio. Paprastėja lango dalių apdaila. Dėlžemesnių lubų sumažėja ir langų aukštis. Sumažėjusiosangos orui įeiti ir naujos žinios apie orocirkuliacijos svarbą skatina specialių ventiliaciniųangų projektavimą.tų sąvarų langai išsilaikė priemiesčių sodybosenet iki 1920-ųjų pabaigos.Šio amžiaus pradžioje vėl sugrįžta segmentųapvadai, tačiau dabar ne dėl praktinių ar konstrukciniųpriežasčių - pramonė išmoko gamintididelius langų stiklus. Viską nulėmė architektūrostendencijos. Vieni, vaikydamiesi jugendostiliaus idealų, norėjo naujoviškai paįvairintifasadą be jokių istorinių užuominų. Kiti, nacionalinioromantizmo garbintojai, svajoję apieviduramžius, bandė daryti segmentinius langus.1920-aisiais fasadai tampa paprastesni, suprojektuotipagal tradicinius įvaizdžius. Išraiškospriemonės atrandamos ankstyvojo XIX a.naujajame klasicizme. Įprastas langas sudary-1930-ųjų langas.Pagal funkcionalizmo idealus jėgos įgauna stiklo formatas, odėl to išnyksta segmentų apvadai. Po truputį žemėja kambariųlubos, o kartu ir langai. Kambario dydis turi įtakos langopločiui.Chronologiškai apžvelgus pagrindinius langųtipus, būtina paminėti, jog šalia jų egzistavo irkitokie variantai. Vietos tradicijos, iš kituratkeliavę papročiai, savininkų ar architektų asmeniniaipageidavimai taip pat turėjo įtakos langųgamybai.

Dažymas, stiklinimas ir kitavimasLango priežiūra pirmiausia apima jo dažymą irsandarinimą. Saulė ir drėgmė trupina ir brinkinadažus bei kitą ant išorinių lango dalių. Dėltemperatūros pokyčių ir medienos suskilimodažai pradeda luptis, o kitas - trupėti. Labiausiaikenčia pietinė pastato pusė.Žinios apie dažusŠioje apžvalgoje kalbama apie tokius langus, kurie visada buvodažomi lino aliejaus dažais. Lino aliejaus dažai išsamiaiaprašyti Valstybinio kultūros paveldo departamento leidinyje"Tradicinės dažų rūsys".Dažų parinkimasDažams keliami keletas reikalavimų. Jie turi• apsaugoti staktą ir sąvaras nuo išorinės drėgmėsir kartu leisti išdžiūti sudrėkusiai medienai;• būti atsparūs;• būti lengvai perdažomais.Tradiciškai langų dažymui naudojami lino aliejausdažai, kurie, beje, iki šiol rekomenduojamitiek restauravimui, tiek pirmajam dažymui.Senųjų pastatų restauravimui šiuos dažus būtinanaudoti vien dėl kultūrinių-istorinių priežasčių,tačiau puikios techninės šių dažų savybės leidžiajuos naudoti ir kitiems tikslams. Per pastaruosiusdešimtmečius paplito ir kitų rūšiųdažai, pvz., alkidiniai ir lateksiniai, nors jųsavybės nėra tokios geros kaip aliejinių. Dėl toišoriniam langų dažymui šiuo metu vis dažniaunaudojami lino aliejaus dažai. Jie susigeria įmedį, gerai sukimba su dažomu paviršiumi irapsaugo jį. Lateksiniai dažai, kurių molekulėsyra gerokai stambesnės, padengia paviršių kaipplėvelė ir todėl ne taip gerai apsaugo ar sukimbasu paviršiumi. Laikui bėgant, aliejiniai dažaiapsilupa, tačiau jais nudažytą paviršių nesunkusutvarkyti, o lateksiniai dažai ateityje gali pridarytirūpesčių. Lateksiniais dažais nudažytipaviršiai turi savybę sulipti net ir išdžiūvę, o tainemažas trūkumas langų dažyme.Lino aliejaus dažai:Lino aliejaus dažais vadinami tokie dažai, kurių vienintelė rišamojimedžiaga yra lino aliejus. Siekiant pagerinti dažų džiūvimo savybes,šiuo metu dažniausiai naudojamas karštai spaustas aliejus dar labiaupašildomas, kad susidarytų vadinamasis virintas aliejus. Į dažų sudėtįtaip pat dedama sutirštinto aliejaus, t.y. dar daugiau pakaitintoaliejaus, kuris greičiau džiūsta ir suteikia išdžiūvusiems dažamskietumo.Gruntiniam ir pirmajam dažymui naudojami skiedikliai -acetonas arba terpentinas, tačiau jų tereikia labai nedaug, retaidaugiau negu 10-20% nuo bendro svorio. Todėl vadinamasis sausųmedžiagų kiekis dažų sudėtyje yra didelis. Lino aliejaus dažai turigCTą drėkinimo savybę, t.y. jie gerai susigeria ir sukimba supagrindu.Aliejiniai dažai džiūsta oksidacijos būdu - iš oro imamasdeguonis, ir dažų molekulės chemiškai viena su kita jungiasi.Džiūvimo metu plečiasi dažų tūris, ir todėl net jų plonas sluoksnisgerai padengia visą paviršių, užpildo ertmes ir nelygumus geriau,negu kiti dažai. Lino aliejaus dažai džiūsta lėtai. Dažų senėjimoprocesas taip pat neapsunkina priežiūros. Jų trupėjimas gali būtisulėtinamas specialiais pigmentais.Alkidiniai dažaiAlkidiniai dažai yra aukštesnė aliejinių dažų išsivystymo pakopa.Rišamoji medžiaga yra sintetiniu būdu pagamintas alkidas,vadinamieji dirbtiniai sakai. Esama įvairių alkidų tipų, o vieno jųpagrindą gali sudaryti lino aliejus, nors alkido savybės visiškaiskiriasi nuo aliejinių dažų.Langams dažyti naudojami alkidai, o į riebiojo alkido sudėtį įeinanemažai aliejaus, tačiau nereikia jo painioti su aliejiniais dažais.Alkidiniai dažai džiūsta oksidacijos metu. Acetonas gali būtinaudojamas kaip skiediklis ar tirpiklis, tačiau palyginti su aliejiniaisdažais, jo dedama kur kas daugiau. Išoriniams darbams skirtų alkidiniųdažų sudėtyje daugiau 50 procentų svorio gali sudarytitirpiklis.Kadangi alkido molekulės stambesnės už lino aliejaus, jis ne taipgiliai susigeria į pagrindą ir sudaro gana tvirtą dažų sluoksnį.Alkidiniai dažai džiūsta greičiau negu aliejiniai, mažiau tepasi irilgiau žvilga, tačiau, kaip rodo patirtis, greičiau pradeda skilinėti irluptis.Lateksiniai dažaiLateksas yra bendras tų dažų pavadinimas, kurie pagaminti išplastmasės ir naudojami emulsijų su vandeniu pavidalu. Labiausiaipaplitusių išoriniams darbams skirtų lateksinių dažų rišamojimedžiaga sudaryta iš akrilo.Lateksiniai dažai džiūsta, garuojant vandeniui. Maži plastikiniaiburbuliukai, iš kurių sudaryti dažai, sukimba ir sudaro vientisąplėvelę. Taigi vyksta ne cheminė, o grynai fizikinė reakcija.Lateksiniais dažais lengva dažyti, tačiau jie blogiau susigeria irsukimba su paviršiumi. Prieš dažant šiais dažais pirmą kartą,rekomenduojama iš pradžių gruntuoti alkidiniais ar aliejiniais dažais.60% lateksinių dažų sudėties sudaro skiediklis, t.y. vanduo.

Kito parinkimasLango kitas turi:• apsaugoti nuo vandens medieną prie kito falco;• būti atsparus, t.y. išsaugoti elastingumą irnesuskilinėti, neatšokti nuo stiklo, kad prosusidariusį tarpą nepatektų vanduo;• būti tinkamas perdažyti;• būti lengvai keičiamas.Šiandien gaminama daug įvairių lino aliejauskito pakaitalų. Naujosios kito rūšys skirtos palengvintistiklių ir dažytojų darbą bei padidintiatsparumą. Teisingai naudojamas lino aliejauskitas bei kitokie, augalinių mažų molekuliųaliejų pagrindu gaminami kitai, vis darrekomenduojami sandarinti medinius langus.Tradicinis aliejinis kitas gerai sensta ir sąveikaujasu lino aliejaus dažais. Naujųjų kitų savybėsdar nėra gerai ištyrinėtos. Tiek techniniai,tiek kultūriniai-istoriniai aspektai reikalaujasenų langų restauravimui pirmiausia naudotitradicines medžiagas.Darbo apimtisDarbo principai ir apimtis eilinio dažymo atvejupriklauso nuo to, kokio senumo yra ankstesnisdažų sluoksnis, kaip atliekamas darbas ir kokiedažai buvo naudojami ankstesniam dažymui.Viename name dažnai surandama skirtingosbūklės langų: vieniems pakanka nedidelioŽinios apie langų kitąTradicinis lino aliejaus kitas yra minkoma, plastiška masė,pagaminta iš lino aliejaus ir kreidos. Galbūt anksčiau į josudėtį įėjo ir kitos medžiagos, pvz., švino baltalai, ir dėl šiospriežasties kitokios buvo kito kietumo ir senėjimo savybės.Ant aliejumi išteptos ar aliejiniais dažais gruntuotos sąvaroskitas laikosi neblogai, o ant negruntuoros — jis greičiauišdžiūsta ir neretai gana greitai suskilinčja. Tradicinis aliejiniskitas šiandien gali būti gaminamas iš kitų augalinių aliejų,pvz., žemės riešutų aliejaus ar sojos aliejaus, ir turėti tokias patgeras savybes. Kito paslankumui ir atsparumui turi įtakos irkreida. Šiandien rinkoje pasirodė įvairių sintetinių medžiagų,dirbtinių sakų gaminamų langų kito rūšių, kurios naudojamosir naujose statybose, ir langų restauravimui. Jų gaminimotikslas - kuo ilgesnis eksploatavimo laikotarpis. Tačiaunaujųjų gaminių naudojimo patirtis dar neleidžia daryti kokiųnors išvadų ir rekomenduoti jų antikvariniam restauravimui.Svarbiausia, kad kitas nepakenktų stiklui ar sąvarai ir kad jįnesunkiai galima būtų nuimti, jeigu teks remontuoti.Dažų skutimas su karšto oro srove. Sunkus karšto oroventiliatorius su atsvara yra pakabintas, kad ilgiau dirbant netaip greitai pavargtų ranka.pataisymo, o kitiems reikia nugramdyti visussenų dažų sluoksnius ir dažyti iš naujo.Valymas, gramdymas, kito ir dažų nuvalymasPrieš perdažant, būtina gerai nuvalyti paviršiųnuo senų dažų. Tai atliekama, plaunant sodos aramoniako tirpalu. Soda nėra labai tinkamapriemonė dėl to, kad net ir kruopščiai skalaujantjos lieka sujungimuose, plyšiuose ir kito fal-ce.Amoniakas taip pat nėra labai patogus, kadangituomet reikia dirbti atvirame ore arba geraivėdinamoje patalpoje. Plaunant amoniakotirpalu, nelieka jokių pašalinių medžiagų, kurioskenktų dažams, tačiau jį naudoti reikia ypačkruopščiai.Nuplovus nugramdomi atšokę dažai ir kitas.Kartais tenka gramdyti langą tiek, kad turėtumešvarų medienos paviršių. Didelį dažų plotą galimanuvalyti karšto oro srove, taip pat tinka išmetilo chlorido pagaminti valikliai. Šarmas(kaustinė soda) nėra tinkama priemonė, kadangiji kenkia medienai arba palieka medžiagų, kuriosvėliau suardo naująjį dažų sluoksnį. Visųdažų sluoksnių nugramdymas reikalingas tuomet,kai senieji dažai buvo blogos sudėties arbakai dažų sluoksnis gali būti pernelyg storas. Beto, kartais tenka atlikti kai kuriuos dailidės darbus,ir tuomet geriau dirbti su grynu nedažytumedžiu.

Atšokusį tarpiklį geriausia nugramdyti plonu kaltu. Tačiau šisdarbas reikalauja atidumo, kadangi labai nesunku įskelti stiklą,ypač, kai jis pritvirtintas įstiklinimo kaiščiais, kurie papildomaiįtempia stiklą.Atšokusį kitą galima nugramdyti, pavyzdžiui,kaltu. Jeigu reikia nuimti didesnę jo dalį, tinkapanaudoti specialią lempą. Dažniausiai pakankapakeisti apatinės sąvaros dalies kitą. Keičiantsąvaros medieną, būtina pakeisti visą jos kitą.Kai kuriuose languose vietoje kito tinka naudotimedines juosteles. Atliekant didesnius remontodarbus, jas reikia išimti. Keičiant juosteles,pirmiausia patariama gruntuoti kito, t.yjuostelių, falcą.GruntavimasLangai dažomi trim etapais: gruntavimas, pirminisdažymas ir galutinis dažymas. Tačiaudažymų skaičius kiekvienu atveju priklauso nuopaviršiaus būklės.Pagrindinis gruntavimo tikslas - pritvirtintivėliau tepamus dažų sluoksnius prie paviršiaus.Gruntuoti būtina ir kito falcą, kad į medienąneįsigertų kito aliejus. Be to, taip apsaugomafalco mediena, pagerinamas jos sukibimas sukitu.Gerą dažų sluoksnį turinčios lango dalys nėragruntuojamos, tačiau jas reikia pašveisti švitriniupopieriumi, kad prie paviršiaus geriaupriliptų dažų sluoksniai ir kad susidarytųtechniškai ir vizualiai tvarkingas paviršiausplotas. Nuvalytos dalys, t.y. falcai, taip pat"tepamos alyva" (lygiomis dalimis sumaišytivirintą aliejų ir acetoną ar terpentiną) priešdažymą. "Tepimas alyva" kompensuojaišbėgusius sakus ir apsaugo nuo drėgmės. Tačiaunepersotinkite medienos, nes gali susidarytiburbuliukai.Senų langų kitavimui reikia naudoti iš linų aliejaus pagamintąkitą.Kito keitimas ir įstiklinimo juostelėsTarpus tarp stiklo ir medienos reikia užkimštilino aliejaus kitu arba kita iš augalinio aliejauspagaminta medžiaga. Tai iki šiol geriausiaimums žinomos medžiagos, kurios įrodė savogerąsias savybes per ilgą gyvavimo laikotarpį irkurios turi puikias senėjimo savybes.Kitas gerai laikosi tada, kai tinkamai paruošiamasjo falcas: išvalomas ir gruntuojamas linoaliejumi ar lino aliejaus dažais, o vėliau išviršaus nudažomas. Į kitą dar prieš vinių kalimągalima sudėti ir medines įstiklinimo juosteles,kurios iš anksto gruntuojamos.Gruntuoti ar tepti alyva reikia ir kito falcą.

Neretai sąvaros išlieka stebėtinai geros būklės, nors kitas irdažai jau būna visai nusidėvėję.Kai sąvaros dažomos dirbtuvėje, nereikia jaudintis dėl drėgmėskiekio - jis pakankamai mažas. Darbus galima dirbti net iržiemą.StiklinimasIstorinę vertę turinčių senų pastatų langai turibūti stiklinami seno stiklo lakštais. Pūstas armašininiu būdu pagamintas stiklas nelygiu,tačiau gyvu paviršiumi, kur kas geriau tinkanegu naujasis poliruotas stiklas. Senoviškostiklo galima gauti stiklių dirbtuvėse. Jistvirtinamas stiklinimo kaiščiais ar sąvaržomis.Pirminis ir galutinis dažymasŠie dažų sluoksniai sudaro apsauginį paviršių.Svarbu neuždažyti pernelyg storai. Per keliskartus nudažytas paviršius yra atsparesnis išoriniampoveikiui. Ypač svarbu taip dažyti aliejiniaisdažais, kadangi jie džiūsta oksidacijosmetu, ir tiesioginis oro veikimas turi lemiamosreikšmės dažų džiūvimui.Dažykite vasarą arba žiemąLangus reikia dažyti tuomet, kai lauke šilta irsausa. Geriausiai tam tinka gegužės-rugpjūčiomėnesiai. Tiesioginių saulės spindulių reikėtųvengti, kadangi dėl jų gali susidaryti burbulai,nes dažai išdžiūsta per greitai. Medienos drėgmėneturėtų viršyti 15% (ji tikrinama prieš dažant).Jeigu sąvaros dažomos dirbtuvėje, tai puikiausiaigalima atlikti ir žiemos metu. (Žr.Skyrių "Racionalaus langų restauravimopavyzdžiai").Priežiūra, intervalaiPerdažyti ir keisti kitą reikia tik tada, kai vienosar kitos lango dalys stipriai susidėvi. Atliekantšiuos darbus laiku, dažnai užtenka valymo irkoreguojančio dažymo. Tai reiškia, jeigu kaspenkerius metus dažomos labiausiai nukentėjusiosdalys, t.y. apatinė lango pusė, visą langąužtenka perdažyti kas 10-15 metų. Pietinį langątenka tvarkyti dažniau negu kitus. Sąvarų irstaktos apatinės dalys dažomos ir sandarinamoskaip eilinio dažymo atveju. Kita sąvarų ir staktųmediena gali būti vieną kartą nudažoma aliejiniųdažų ir acetono (ar terpentino) mišiniu.

Lango detalių suderinimasMetalinių įtaisų derinimas ir valymasDėl įžambios apkrovos ir kabinimo įtaisų susidėvėjimo,metalines detales kartais reikia paderinti.Geriausia tai atlikti tuomet, kai langaidažomi. Jeigu atidarant ir uždarant langą, jisstringa, kyla pavojus, kad suskils senas langasarba pradės klibėti sujungimai. Be to, tokiolango neįmanoma sandariai uždaryti.Nedideli vyrių nukrypimai taisomi specialiuvyrių tiesikliu, nustatančiu į taisyklingą padėtįsąvarą. Kartais tenka valyti nuo rūdžių sąvarųjungiamuosius kablius, pakeisti varžtus.Tekstilinės juostelės keičiamos guminėmisjuostelėmis, kurių plotis ir dydis pritaikomasprie skirtingų plyšių dydžių. Tinkama juostelėsuteikia senam langui naujo lango sandarumą.Parinkite tokią juostelę, kuri tinka priemedienos spalvos. Metalinių įtaisų derinimas irvalymas įeina į lango restauravimą ir jie tokiepat svarbūs kaip ir dažymas ar kitavimas.Langų derinimas nusėdusiuose pastatuoseAnt nestabilaus grunto pastatyti seni namainusėda ir dėl to tenka tvarkyti jų langų staktas irsąvaras. Langas gali būti tiesiog suspaudžiamas.Kartais vyrių pakoregavimas ar net sąvarosviršutinio ar apatinio krašto obliavimasproblemos neišsprendžia. Neretai tenka išimti irpataisyti visą lango rėmą, o tai jau didesniomasto restauravimo darbai.Prieš pradedant didesnius darbus dėl namonusėdimo, reikėtų nustatyti, ar šis procesas jaupasibaigė, ar reikia tikėtis, kad nusėdimas tęsis.Pasvirusių sienų langams nereikia daryti jokiosatsvaros - svirdami kartu su visa siena jieatrodys kur kas natūraliau.Langus, kurie iš anksto pritaikomi prie deformuoto pastato,kuris nusėdo, yra ypač naudinga restauruoti, kadangi jųgamyba būrų brangi ir sudėtinga.Restauruojant langus, reikalingos dailidystėsžinios ir amato praktinis išmanymas. Senosiosmedienos įvertinimui ir naujosios parinkimuireikia žinių ir kokybės pojūčio.Senuosiuose languose dažniausiai atliekamitrijų rūšių lango dalių pakeitimai:1) Pakenktos medienos keitimas: langų sąvarosapatinė dalis, grioveliai vandeniui nutekėti irįstiklinimo juostelės.2) Pakenktų segmentų apvadų ir segmentųsąvarųjungčių keitimas.3) Supuvusios medienos keitimas: staktos apatinėdalis.Pakenktos medienos taisymasSenųjų langų medienos dalis reikia keisti tada,kai jos pradeda pūti. Puvimas dažniausiai atsirandadėl to, kad ilgesnį laiką langą veikė ir į jįįsigėrė drėgmė, o labiausiai kenčiančios dalysnespėjo išdžiūti. Supuvusių dalių dydis ir puvimogylis priklauso nuo medienos atsparumosavybių. Branduolinė mediena yra ypač atspari.Be to, puvimas ir metalinių detalių surūdiji-masyra tarpusavyje susiję. O 1960-70-ųjų metaisgamintų langų silpnumas priklauso ir nuonevykusių kontrukcinių sprendimų. Nedideligedimai taisomi kitavimu ar plastikine mediena,tačiau šios priemonės nėra ilgalaikės.Pakenktą medieną reikia keisti tokia žaliava,kurios didesnę dalį sudaro branduolinėmediena, kurioje daug sakų, tankios rievės irkurios didelis tankumas. Keitimui parenkamamediena turi būti tokios pat rūšies kaip ir senoji,o jos rievės turi būti išdėstytos tokia pat tvarka,nes kitaip neišvengiamai susidaro įtampa tarpsenosios ir naujosios medienos. Tradiciniaimedienai keliami kokybės reikalavimai yraišvardinti statybos departamento raporte nr. 158,1984. Ten atskirai apibūdinama langų gamybaitinkama mediena.

Sąvarų mediena dažnai nukenčia po metaliniaiskampų apkaustais ir sujungimų vietose, todėlnepakanka keisti tik apatinę sąvaros dalį.Langų sąvaros apatinės dalies keitimasKai ant sąvaros iš viršaus tvirtinami metaliniaikampų apkaustai, neretai dėl pradedančių rūdytivaržtų ir vinių bei šoninių ir apatinių sujungimųvietose mediena pradeda pūti. Tai priklauso nuoto, kad vanduo kaupiasi apatinėje sąvaros dalyje,įsigeria į siūles, varžtų skyles ir paviršiniusmedienos plyšius. Langai, kurių apatinis kito falcasnebuvo gerai paruoštas, genda greičiau.Varžtų ir metalinių detalių rūdys skatina medienospuvimą, kadangi jos kaupia drėgmę.Kita išorinės sąvaros puvimo priežastis -prastas vidinės sąvaros sandarumas, dėl kurio išvidaus ant išorinio stiklo kondensuojasi garai.Vanduo nubėga žemyn ir kaupiasi kito fal-ce.Puvimo pavojus sumažėja, įdėjus iškitavus falcovidų ir sandariai uždažius dažais tarpą tarpstiklo ir sąvaros medžio.Kai gedimo procesas prie kampo apkaustųnėra apėmęs didelio ploto, varžto skylutes galimapadidinti grąžtu ir po to užtaisyti nauju mediniukaiščiu, mažesnius sąvaros medienospažeidimus galima "palopyti", o naują medį vertadėti tik vietoje senų išorinių dalių. Jei nėra kitosišeities, galima keisti visą apatinę sąvaros dalį,kartais net ir vidinės dalies apatinę lentelę.Tokiais atvejais pirmiausia reikia išimti išsąvaros stiklą,nugramdyti dažus nuo visų taisomų dalių,nuimti nuo jų metalines detales, ištraukti varžtusir vinis. Prieš nuimant papildomus metaliniusįtaisus, reikia tiksliai išmatuoti sąvarosįstrižainę, kad vėliau galima būtų išvengtideformacijų. Sąvaros išmatavimai gali būtiperpiešiami ant kieto popieriaus ar ant specialiųlekalų. Jeigu nuardomi tik apatinės dalies kampųapkaustai, formos pasikeitimo pavojus nėradidelis. Visi sujungimai turi būti atliekami tokiupat būdu, kaip ir senieji. Profiliai daromi pagaloriginalias formas. Klijuojama vandeniniaisklijais.Įstrižos siūlės leidžia daugiau, negu kitos pailginti sujungimopaviršių. Naujoji mediena turėtų būti tokios pat kokybės, kaipir senoji.

Kartais tereikia pakeisti vieną segmento apvadą.Staktos apatinę dalį dažnai galima pakeisti, neišėmus visosstaktos. Tuomet taip pat keičiamos ir šoninių dalių apatinėspusės.Pakenktų segmentų apvadų ir segmentų-sąvarųjungčių keitimasApvadai nukenčia dėl tų pačių priežasčių, kaip irsąvaros. Net jei žala nedidelė, ji kelia pavojų jauvien todėl, kad apvadai yra gana ploni. Puvimasgali apimti kito falcą, sujungimus tarp apvadų irtarp apvadų bei sąvarų.Norint teisingai pakeisti visą apvadą, reikiaišimti stiklą ir nuimti visus priedus. Nauji apvadaigaminami pagal senuosius, tvirtinami tosepačiose vietose. Kartais tenka pakeisti sąvarosmedieną tvirtinimo vietoje. Nestipriai pakenktusapvadus galima sutvarkyti, neišardžius sąvaros.Staktos apatinės dalies keitimasPradėjus gesti apatinės staktos dalies medienai,pakanka išpjauti nesveikas, labiausiai išoriniųfaktorių veikiamas dalis ir įklijuoti į jų vietąnaujas, tačiau kartais tenka pakeisti visą apatinędalį, šonų dalis. Šoninės dalys nupjaunamosįstrižai, nes taip susidaro ilgiausias sujungimopaviršius. Naujoji mediena įdedama vietojišpjautosios.Žinios apie medienąValstybinio kultūros paveldo departamentoraporte "Medienos žaliava langų gamybai", nr.158:1984, pateikiami medienai keliamireikalavimai. Čia pateikiami net 1950-ųjųmedienos kokybės standartai, pvz., kirstažiemą, natūraliai išdžiovinta, pjauta pavasarį,priešnaudojimą kelerius metus sandėliuojama.Žaliavos paruošimo būdai taip pat turėjo vyktigriežtai nustatyta tvarka, įvertinama josgenetinė kilmė ir augimo vieta. Senieji kokybėsreikalavimai sudaro šiuo metu nustatytų reikalavimųpagrindą.Pagal raporte pateiktas sąlygas, lauko pusėjeesanti mediena:- turi branduolinę pusę į išorę;- jos branduolinė mediena sudaro 60%;- turi daug sakų;- turi tankias metines rieves, didžiausias tarpastarp rievių - 4 mm, mažiausiai 5 rievės per 10mm spindulio, didžiausias dydis 4 mm;- yra didelio tankio, 425 kg medienos sudrėgmės kiekiu 12±2%.Šie reikalavimai taikomi tiek naujai gamybai,tiek ir restauravimo medienai. Be to, restauravimuinaudojama mediena turi būti panašiį seną medieną ir atitikti jos ypatybes.

PapildymasKeičiant senus langus naujais, dažniausiai argumentuojama,jog pastarieji turi geresnes šilumosir garso izoliavimo savybes. Tačiau šilumą irgarsą galima izoliuoti pigesniais būdais. Šiuometu gaminamos sandarinimo juostelės puikiaitinka garsui ir šilumai izoliuoti senuosiuose languose.Senieji nesujungtu sąvarų langai išvis neturėjojokių sandarinimo pritaisymų. Pradėjusnaudoti vidines sąvaroas, jos sandarinamoslipnia juosta iš vidaus. Vasarnamiams irmuziejams šis būdas rekomenduojamas iki šiol.Lipnias juostas galima pakeisti guminėmissandarinimo juostelėmis. Tuomet reikiapasirinkti tokią juostelės formą, kuri geriausiaiatitinka seno lango falcą, paderinti vyrius irskląstį, kad langas gerai užsidarinėtų. Senesninesujungti langai įrodė, jog jie gali taupytienergiją ir nepraleisti garso.Daugiau rūpesčių pridaro senieji sujungtųsąvarų langai. Kartais tai išties didelės kontrukcijos,kurios sandariai neužsidaro dėl užakusiųmetalinių detalių, sąvarų deformacijos. Kartaistokių langų priežiūrą palengvina naujos rankenosar uždarymo įtaisai. Vidinės sąvaros gali būtipakabinamos ant atskirų vyrių.Sandarinimo juostelėsSandarinimo juostelės dažniausiai gaminamos išgumos: juodos ir rudos iš EPDM gumos, baltos išsilikono gumos. Silikoninės juostelės klijuojamosklijais, o kitos - sąvaržomis. Juostelėsbūna įvairios formos, skirtingų storių plyšiams irskirtingiems langams.Gamintojai dažniausiai nurodo, kokiemslangams geriausiai tinka vienos ar kitos rūšiesjuostelės, kaip jos tvirtinamos. Prisiminkite, jogsandarinti reikia ne išorinę, o vidinę sąvarą. Perskaitykitegamintojų nurodymus.Savaime suprantama, prieš klijuojant sandarinimojuostelę, langą reikia nudažyti ir suderinti.Plyšio storį galima pamatuoti, įspraudus įjuostelei skirtą tarpą mažas kaladėles. Šis būdasgerai tinka ir vyrių derinimui. Pernelyg storajuostelė trukdys langui užsidaryti, o susidarantiįtampa gali pakenkti sąvarai arba stiklui.Papildomas stiklasPapildomi stiklai būna įvairūs. Jie gali būti dedamilango viduje, tarp sąvarų arba iš vidaus.Dažnai naudojamos papildomos priemonės - sandarinimojuostelė ir nauji užraktai. Teisingai parinkta juostelė irpapildomas stiklas suteikia senam langui puikių energijostaupymo savybių.Kartais vidinės sąvaros stiklas keičiamas izoliaciniųsavybių turinčiu stiklu.Rinkoje rasime įvairių stiklų. Kai kurie jųpagal savo savybes puikiai tinka net ir labai jautriaiaplinkai.Pigiausia ir paprasčiausia tvirtinti papildomąstiklą prie specialaus plastmasinio ar aliuminiolaikiklio ant vidinės sąvaros. Jis kabinamas specialiaislaikikliais prie viršutinio ar šoninio kraštoir prispaudžiamas varžtais iš kitų pusių. Guminėsjuostelės sudaro sandarų tarpą tarp papildomostiklo ir sąvaros, todėl vidinių stiklo pusiųpraktiškai nereikia plauti. Patirtis parodė, jogįprastos problemos - nešvarumai ir kondensacija- čia nepasitaiko.Papildomos sąvaros su vienu ar dviem stiklaisiš vidinės pusės geriausiai tinka tuomet, kainorima išsaugoti nepakeistus lango profilius.Papildomi nauji įtaisaiPaprastam langų atnaujinimui tinkamų vyrių arsklendžių yra specializuotose geležies parduotuvėse.Tačiau kartais labai sunku surasti senesniotipo detalių, kurios pagal savo stilių ir konstrukcijątiktų prie restauruojamojo lango. Todėldažnai tenka užsisakyti reikiamų detalių arbanaudoti senąsias. Taigi geriau neišmeskite senųlango metalinių dalių, nes jos gali praversti ateityje.

Kartais pavyksta pakeisti į išorę atsiveriančius langus, neiškreipusjų išorinių proporcijų. Brėžinio fragmentas, OveHidemark.Naujoji gamybaVertinant tik iš dailidės pozicijų, gaminti ar kopijuotisenoviškus langus nėra labai sudėtinga.Kur kas sunkiau gauti senoviškų sklendžių arapkaustų. Jeigu tik yra pavyzdys, jį galima tiksliaiišmatuoti, smulkiai nurodyti sujungimus,profilius ir t.t. Paprastas dailidė nesunkiai pagaminstikslią kopiją. Ypatingą dėmesį reikėtųatkreipti į medienos kokybę ir lango dalių sujungimą.Langus reikia gaminti iš lygios, šakųneturinčios branduolinės medienos, gali būtinaudojamas netgi ąžuolas. Senųjų langų kopijųsąvaros turi būti kabinamos senuoju būdu.Be brėžinių dailidėms taip pat naudinga turėtiseno lango pavyzdį. Jeigu atskirų langų išmatavimaiskiriasi, juos reikia palikti ir naujose kopijose.Tačiau dėl lėšų stokos ir didelio langųskaičiaus, kartais skirtingi langų dydžiai kiekįmanoma suvienodinami.Prieš stiklinant, reikia gruntuoti sąvaras.Geriausia, jeigu tam naudojami aliejiniai dažai,ypač kito falcui. Jeigu restauravimo darbamskeliami dideli kultūrinio-istorinio autentiškumoreikalavimai, patariama naudoti pūstą ar mašininiubūdu pagamintą stiklą. Naujasis nepaprastailygus stiklas netinka preciziškai restauracijai.Metalinių detalių atranka priklauso nuo anksčiaubuvusių seno lango detalių. Restauratoriaipirmenybę teikia senosioms detalėms. Seniejikampų apkaustai ypač svarbūs lango tvirtumui,stabilumui ir būdingiems bruožams perteikti irdėl to juos reikia tvirtinti senosiose vietose.Keičiant ar tvarkant naujesnių pastatų langusarba tokius langus, kurių medinės detalės neturididelės kultūrinės vertės, svarbu išsaugotimatomas lango proporcijas. Tačiau tai nevisuomet lengva padaryti. Pavyzdžiui, pakeisti įlauką atsiveriančias sujungtas sąvaras tokiomis,kurios atsivertų į vidų ir nepakeistų bendrovaizdo, galima tik išmanant specialų tokio keitimobūdą; kad vertikalusis skersstaktisneiškryptų, geriau pasirinkti sueinančias sąvarasir skląstį. Tiesą sakant, dažniausiai įmanoma suprojektuotitokius langus, kurie iš išorės nesiskirianuo originalių.Iš vidinės pusės svarbiausią akcentą suteikiametalinės detalės ir medinių dalių profiliai. Gaminantnaują papildomą sąvarą su izoliaciniustiklu, būtina apie tai pagalvoti: jos išvaizda turiderėti prie bendro fono.Iš senųjų meistrų galima daug išmokti irpasinaudoti senais pavyzdžiais naujai gamybaiyra verta.

Nauji metodai restauruoti langusNaujų ir gerai apgalvotų priežiūros, atnaujinimoir restauravimo būdų ir priemonių išsivystymaspastaraisiais metais leido pagerinti senų, jųlangų tvarkymą. Alternatyva langų keitimui, t.y.jų atsargus taisymas ir pakenktų dalių keitimas,tapo realia ir ekonomiškai taupia išeitimi. Visdaugiau įmonių šiais laikais specializuojasirestauruoti senus langus, kartu auga susidomėjimasir žinių bagažas. Toliau trumpai apžvelgsimelabiausiai paplitusius restauravimobūdus.Nuo oro permainų apsaugančios plokštės leidžiatvarkyti langus net ir žiemą, neiškeldinusgyventojų.•* ----------------------- f^^ l..--:- • • | įLangų gamyba - naujas amatasLangų gamybai tradiciškai reikia trijų amatųmeistrų: dailidžių, kurie gamina sąvaras ir staktas,tvirtina apkaustus; stiklių, kurie pjaunastiklą ir įstato jį į rėmus; dažytojų, kurie galiausiaiviską nudažo. Pramoninėje gamyboje visi šiedarbai atliekami reikiama tvarka. Hans ir Son-jaAllback pasiūlytas metodas (įmonė "FonsterhantverkarnaHB") taip pat apima visus šiuosdarbus, tačiau juos atlieka vienas specialistas -langininkas. Dirbtuvėje didžioji darbų dalis galibūti patogiai atliekama ištisus metus.Allback įgytas sumanumas ir naudojamospagalbinės medžiagos, visų pirma, skirti restauruotiir atnaujinti langus, tačiau jie taip pat tinkanuolatinei priežiūrai. Aprašysime vieną didesnįlango tvarkymo atveją.Paprastai sutvarkyti langų staktą galima josneišardžius. Be to, išardžius staktą, tenka atliktidaug papildomų darbų iš pastato išorinės irvidinės pusių. Todėl lango stakta nugramdoma,pataisoma ir dažoma, neišėmus jos iš sienos, osąvaros dažniausiai nuimamos ir vežamos tvarkytiį dirbtuvę.Prieš nuimant sąvaras, ant jų pažymima, kąreikės paderinti ar pakeisti dirbtuvėje, kad josatsidarinėtų laisvai ir užsidarinėtų sandariai.Išėmus sąvaras, vietoj jų ant lango angosįmontuojami apsauginiai skydai ("statybiniailangai"), kurie leidžia tvarkyti staktą net iržiemą. Statybinis langas neužstoja netgi išoriniųstaktos dalių, todėl jas galima valyti bei dažyti.Langas apsaugo nuo lietaus ir šalčio, praleidžia įvidų pakankamai daug šviesos ir oro,

Kabinant langus atgal į staktą, atliekami paskutiniaivyrių ir sklendžių derinimo darbai.Darbo rezultatas - atnaujintas langas, kuriokokybė gali būti lyginama ar yra net geresnė užnaujai pagamintų langų kokybę.Šis metodas numato brangaus ir sunkiai gaunamooriginalaus stiklo ir originalių apkaustųišsaugojimą. Pagaminamas energijos nepraleidžiantissandarus langas.Langininkai Allback savo patirtį, idėjas irmeistriškumą skleidžia, organizuodami kursuskitiems amato broliams visose Šiaurės šalyse. Jųveikla turėjo įtakos naujų įmonių atsiradimui:čia vis daugiau dėmesio skiriama proceso vientisumuiir racionalumui.Kitavimo lempa sušildytas sustingęs kitasnetrukdo išimti stiklą netgi ir tose vietose, kur kitosluoksnis visai geros būklės. 1984 m. nuotrauka.Kai kitą sunku nuimti kaltu, pasitarnauja specialitarpiklio lempa. 1984 m. nuotrauka.džiovinančių drėgną medieną ir vėdinančių tirpikliųkvapą po dažymo.Dirbtuvėje išardomi visi staktų ir sąvarų apkaustaibei sklendės. Dažai ir rūdys nuvalomispecialiu būdu, po to detalės ištepamos nuorūdžių apsaugančia priemone ir dažomos. Išsąvarų išimami visi stiklai. Stiklo demontavimuinaudojama speciali kitavimo lempa bei specialiosreplės kaiščiams ištraukti.Sąvara išdžiovinama, pakeičiamos ar pataisomospakenktos dalys.Prieš stiklinimą sąvaros gruntuojamos linoaliejaus dažais. Iškitavus langą, jis tris kartusdažomas aliejiniais dažais iš išorės, o tai patikimaiapsaugo medieną. Iš vidinės pusės naudojamitokie pat dažai, kaip ir kitoms viduje esančiomsmedinėms detalėms. Sąvara džiovinamaspecialiame džiovinimo kambaryje.Kiek įmanoma stengiamasi panaudoti taspačias senas metalines langų detales, arba pagalsenus pavyzdžius gaminamos naujos. Kultūrinę-istorinęvertę turinčios detalės, jei įmanoma,nekeičiamos.Įprastu atveju langas sandarinamas juostele,kuri priklijuojama, nes tuomet sujungimas būnatvirtesnis, mažiau žalojama, negu tvirtinantsąvaržomis.

Planai restauruoti langusSiekiant kokybiškų ir finansiškai teigiamų langųrestauravimo rezultatų, būtina protingai planuotidarbus. Si sąlyga yra vienodai svarbi tiekpaprastų langų priežiūrai, tiek sudėtingiems restauravimodarbams, kurie atliekami didelę kultūrinc-istorinęvertę turinčiuose pastatuose.Darbai planuojami, atsižvelgiant į visą statybosprojektą, į metų laiką ir į reikalingų darboindėlių apimtį.Apžiūra ir žalos įvertinimasParinkti reikiamas priemones galima tik po to,kai įvertinamas lango amžius, pagaminimo būdasir gedimai. Mažesniuose objektuose apžiūrimivisi langai, o didesniuose parenkami būdingiausipavyzdžiai, t.y. iš skirtingų namo pusiųvienodo amžiaus ir vienodo gaminimo būdolangai. Labai gerai, jeigu tokiai apžiūrai paruošiamaspeciali apžiūros anketa su principiniubrėžiniu ar net lango nuotrauka. Patartina naudotispecialią žymėjimo sistemą, leidžiančiąefektyviau susieti atskirų aukštų ir fasadobrėžinius.Tokio apžiūros aprašymo tikslai gali būti labaiskirtingi. Didelio daugiabučio namo rekonstrukcijosatveju (pvz., Sparven 16-17 Stokholme,žr. 48 psl.) pirmiausia reikėjo nuspręsti, kądaryti: keisti ar restauruoti. Gerai atlikta apžiūrapadeda užsakovui apsispręsti, kuris būdastinkamesnis.Sujungti į vidų atsiveriantys langai buvo apžiūrimi,einant per butus. Patikrintas reikiamaslangų kiekis, šiuo atveju 67%. Pažymėta, kieklangų reikia perdažyti, ar verta juos sandarinti.Peiliu patikrinta medienos kokybė lietaus nutekėjimogrioveliuose, apatinėje staktos dalyje irstaktos šonų apačioje bei pan. Visi pastebėjimaiiš karto rašomi ant brėžinių, o vėliau pateikiamiatskirame protokole, kuriame nurodomaspasitaikančių blogybių dažnumas pagal atskiraslango dalis ir pagal fasado puses.Apžiūrėtų langų įvertinimas, Sparven Stokholme, statytas 1903 m.,originalūs langai. Apžiūra parodė, jog langų būklė tebėra patenkinama.Kai kur stipriau nukentėjo apatinės dalys, o daugiausia - tik išorinisapatinės dalies kraštas. Sąvarų silpniausios vietos - lietaus nutekėjimogrioveliai ir medinės stiklinimo lystelės, t.y. nuo drėgmės kenčiančiosdalys.Langų skaičius Staktų gedimai Sąvarų gedimaiApžiū- Apatinė Šoninė Lietaus Stiklinim Dengiam Šoninė Lietauso ojirėta dalis dalis griovelis juostelė juostelė dalis griovelis1 aukštas Rytai 32 17 - - 3 8 - -Pietūs 15 11 - - 3 5 - -Vakarai 17 10 1 1 4 6 - -2 aukštas Rytai 23 13 - 1 3 7 - -Pietūs 13 12 - - 4 9 - -Vakarai 17 10 4 - 5 8 - -3 aukštas Rytai 25 14 2 2 5 11 - -Pietūs 13 8 - 2 7 6 - 1Vakarai 11 9 5 1 5 7 - -4 aukštas Rytai 25 18 - 3 7 9 - -Pietūs 13 12 1 1 5 1 1 1 -Vakarai 11 9 6 1 7 8 1 -Iš viso 215 143 19 (13%) 12 (8%) 58 (41%) 95(66%) 2 1

Apžiūra nebuvo labai smulki ar brangi, tačiauji paruošė dirvą tolesniems sprendimams.Sparven atveju tai reiškė, jog nutarta išsaugotigražius jugendo stiliaus langus, pakeisti tik visiškaisugedusias lango dalis.Jeigu pastatas gauna specialią paskolą arvalstybės lėšų restauravimui, reikalaujama atliktiir antikvarinę inventorizaciją. Tuomet tiksliaiaprašoma langų būklė ir nurodomos visos langotvarkymui reikalingos priemonės.Ambicingas tokios inventorizacijos pavyzdys- Klintehus Ystade. Kompleksas sudarytas išdviaukščio pagrindinio pastato ir dviejų fligeliniųpastatų, anksčiau naudotų arklidėms irgaražui. Pastate esama skirtingų laikotarpių langų.Dviaukštėje dalyje daugiausia šešių segmentųlangų apatiniame ir aštuonių segmentų langųviršutiniame aukšte. Fligeliuose rasta skirtingųtipų langų, pvz., aukštai įdėti ketaus langaiarklidėse. Antikvarinės ambicijos skatino, visųpirma, pasistengti kuo ilgiau išsaugoti kiekvienąlangą originaliu pavidalu. Langai buvo sužymėtiir aprašyti. Nagrinėjant medžiagą, langai iš kartosuskirstyti pagal tipus. Būdingiausias kiekvienotipo langas fotografuojamas, o nuotrauka pridedamaprie siūlomų priemonių plano. Darbųprogramoje nurodoma, kuriuos langus teks gamintiiš naujo, apibūdinama, kokie jie turi būti.Priemonių plane aprašoma, kaip reikės tvarkytikiekvieną langą.Darbo paskirstymasDarbo paskirstymas, savaime suprantama, visuometpriklauso nuo objekto. Senesnio pastatoatveju dažniausiai langų tvarkymas ir dažymasvyksta įprasta tvarka, kiek daugiau dėmesioreikalauja tinkamų dažų parinkimas. Naudojantapsauginius langų skydus, o dažymo darbusperkėlus į dirbtuves, langų tvarkymas nebepriklausonuo oro ar metų laiko ir gali būti planuojamaskur kas tiksliau. Tuomet darbą galimapriderinti prie rangovų planų ir savininko finansiniųgalimybių (pvz., žr. 50 psl.) arba stipriaiforsuoti, kaip atsitiko Stromholm restauracijosmetu. Ten buvo dirbama pagal srauto principą,kai vienu metu tvarkoma apie 50 sąvarų, josvežamos į dirbtuves, džiovinamos, gramdomos irtvarkomos per trijų savaičių laikotarpį. Kadangilangai dažomi lino aliejaus dažais, tekoatsižvelgti į gana lėtą jų džiūvimą.Pažymėkite kiekvieną langąLangų žymėjimas ypač svarbus didesniuose objektuose,kai labai lengva supainioti, kuriamlangui priklauso sąvaros. Sąvaros žymimos paprastutradiciniu būdu romėniškais skaitmenimisant staktos falco ir ant sąvaros šoninės ir viršutinėsdalies.Apžiūros lapai numeruojami tokia pat tvarkakaip ir sąvaros, taip pat pažymint kambarį.Kiekvienam langui pakanka vieno romėniškoskaitmens. Apžiūros lapuose papildomai nurodomasąvaros pusė: dešinioji, kairioji ar viršutinė.Palaidos ar nuimtos metalinės detalės taippat turi tokius pat žymėjimo ženklus.Norint aprašyti tvarkymo darbus, dažnai pakanka vienopaprasto brėžinio, į kurį stiklius, dailidė ir dažytojas įrašoišmatavimus ir reikiamas priemones. Pakeista medienapažymėta štrichais. Pavyzdys paimtas iš Stokholmo Riteriupilies (Riddarhuset) langų aprašymo, 1988 m.