PDF - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

PDF - Vilniaus universitetas

200710Kas paraðë„Tautiðkàgiesmæ“Mokslas irorganizuotapilietinëvisuomenëFeroelektraEuropoje irLietuvojeAureolës,vainikaiir vaivorykðtiniaidebesysAmazonësdienoraðtis50Mokslui ir gyvenimui – 50 metøMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 1’


KasProf. Gintautas ÈESNYSLabdaros ir paramos fondoV. Kudirkos vardui áamþintisteigëjø pirmininkasGerbiamieji þurnalo ,,Mokslas ir gyvenimas”skaitytojai, bendradarbiai, leidëjai!Nuoðirdþiai sveikinu Jûsø þurnalà, jo autorius bei skaitytojusgraþaus Jubiliejaus – penkiø veiklos deðimtmeèiø – proga!,,Mokslas ir gyvenimas” atrado savo niðà Lietuvos leidiniø ávairovëje.Þurnalas – tarpininkas tarp mokslo pasaulio, kuriame daromiiðradimai, diegiamos naujovës, ir plaèios visuomenës, kuri mokslorezultatais daþniau naudojasi nei apie juos þino.„Mokslo ir gyvenimo“ misija – labai aktuali ðiandien, siekiant kuodaugiau skaitytojø sudominti mokslu, jo istorija ir naujienomis.Itin svarbus Jûsø leidinio ir Lietuvos jaunuomenës ryðys, sklaidantismità, kad su mokslu susijusi veikla yra neádomi ar varginanti, omokslininko gyvenimas – nuobodus ir sausas. Paneigti ðá stereotipà,vadinasi, sudominti aplinkiniu pasauliu, skatinti norà gilintis ávykstanèius reiðkinius, ieðkoti atsakymø á nesibaigianèius klausimus.Dþiugu, kad, ðviesdamiesi, kaupdami þinias ,,Mokslo ir gyvenimo”rengtuose konkursuose, nemaþai jaunø þmoniø tapo þinomaismokslininkais, politikais ar visuomenës veikëjais.Kartu su skaitytojø iðtikimybe þurnalui, tai –graþiausia dovana Jubiliejaus proga.Valdas ADAMKUSLietuvos Respublikos PrezidentasAtrodytø, kad tokio klausimonevertëtø kelti, kad jis beprasmiðkas,nes kiekvienaslietuvis þino, kad „Tautiðkosgiesmës“, virtusios LietuvosValstybës himnu, gaidà ir þodþiusparaðë tas pats didisþmogus Vincas Kudirka. Toká„klausimëlá“ galëtø uþduoti nebentþinoma televizijos laida,besimëgaujanti netikëèiausiaispraeiviø atsakymais á paprasèiausiusklausimus ir jøakiplëðiðka dràsa vieðai rodytisavo neraðtingumà.Deja, deja… Ko tikëtis iðpaprasto praeivio, jeigu 2007metø Dainø ðventës programojejuodu ant balto puikavosinaujiena, kad „Tautiðkos giesmës“muzikà paraðë VincasKudirka, o þodþius sukûrë…Maironis. Ta pati þinia tautaimirgëjo ir bëganèioje eilutëjeper televizijà transliuojant Dainødienà. Taigi ðio raðinio pavadinimasnëra jau toks beprasmiðkas.Kas tai, apsileidimas, atsitiktinisapsirikimas, apmaudiklaida? Taip, klaida, taèiau kokia!Be informacijà rengusiøprasto iðprusimo ir neatsakingumo,ji byloja ir apie visuomenësdalies atsainø poþiûrá á patriotinesvertybes, kurias sàmoningostautos laiko neabejotinaðventenybe, gyvena jø nuostatomis.Giedoti himnà kaipmaldà, susikaupus, pridëjusrankà prie krûtinës yra taip patnatûralu, kaip reikðti meilæ gimtajamkraðtui, gërëtis jo praeitimi,dþiaugtis dabartimi, rûpintisateitimi. Tëvynës meilë – patriotizmas– yra ágimta þmogausteisë ir pareiga.Kas gi dedasi, kad tas atsainuspoþiûris Lietuvoje tarpstair net ágauna pagreitá?Manding viena to prieþasèiø– tai po Sàjûdþio patriotinësatgaivos stojæ tikrovës sun-2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


paraðë „Tautiðkà giesmæ“kumai ant sovietø paliktø griuvësiørenèiant laisvos, demokratinës,klestinèios Lietuvosrûmà. Deja, tas rûmas auga netaip sparèiai, tolygiai ir tobulai,kaip ásivaizdavome, kaip buvotikëtasi, kaip norëtume, vis atsirandanuo daugelio prieþasèiøpriklausanèios bjaurasties,bûdingos visai posovietineierdvei. Visas negeroves nepagrástailaikant vien mûsø tautosydomis, uþuot jas ðalinus,labai patogu reikðti nusivylimàviskuo, kas sava, lietuviðka. Tai– kapituliantiðka nuostata. Labaiteisingai ir graþiai yra pasakæssenelis Vaiþgantas: „Nusiviltigalima valdþia, þmonëmis,savo gyvenimu ar savimi,bet ne Tëvyne. Meilë jai nuolatlieka pastoviàja, neiðtrinama irnesumenkinama vertybe“.Atsikraèius prievartinio rusinimoir pernelyg greitai já uþmirðus,gimë iliuzija, kadmums jau niekas negresia,kad esame visiðkai saugûs,kad jau niekas nesikësina ámûsø tautiðkumà, kad istorijossmûgiai, dauþæ mûsø þmo-SkulptoriausArûno Sakalausko irarchitekto RièardoKriðtapavièiauspaminklo VincuiKudirkai projektasLabdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui áamþinti aktyvistaines, kalbà, kultûrà ir valstybæ,jau niekada nepasikartos.Duok Dieve, bet atgyjantis kaikuriø kaimynø agresyvumasnuteikia ne taip dþiugiai, tadtautinio orumo ugdymas liekasvarbus. Kita vertus, sugriuvusuþdangoms, daþnai nepirmarûðësVakarø kultûros lavinaverþiasi á mûsø tikrovæ, darkokalbà, stelbia paproèius, kuriuosnesusimàstydami keièiamesvetimais. Vyksta savanoriðka„amerikonizacija“, tai,kas lietuviška, darosi nešiuolaikiška,negraþu ir nesvarbu.Pagaliau mûsø sudaiktëjusiojevisuomenëje gimtosiosþemës meilæ stelbia aistradaiktams, prabangai, pinigams,randasi kosmopolitiðki„naujieji europieèiai“ ir „pasauliopilieèiai“, ðiais miglotaisþodþiais dangstantys paprastàtiesà, kad jie prarado ðaknisir yra tam tikra atavistinë„laisvø“, moderniø klajokliø –nomadø – atmaina, kuriai patriotizmastëra atgyvena, kaþkasprasto, gëdingo, provincialaus.Graudu, kad tokiosnuostatos dygsta ne be þiniasklaidosir pseudointelektualø,kurie serga perdëtu internacionalizmu,noriai painiojaar net tapatina patriotizmà suksenofobija. Ir tai jie leidþia saudaryti globalizacijos akivaizdoje,kai iðlikti savimi, o ne pilkapasaulio mase ámanoma tikbranginant ir puoselëjant tautinesbrangenybes.Viena tokiø brangenybiø –tai mûsø „Tautinë giesmë“, kuriapagrástai didþiuojamës, nesjos þodþiai ypatingi, reti kitøvalstybiø himnuose. Man Lietuvoshimnas – tai patriotiniø,humanistiniø ir etiniø imperatyvøpluoðtas, pasak prof. ReginosKoþeniauskienës, tautinisdekalogas, kurio ašis – tauruspatriotizmas: raginimasdegti Lietuvos meile, dirbti josnaudai, puoselëti vienybæ, pasididþiavimasgiliomis savoðaknimis, kvietimas ið praeitiessemtis stiprybës. Toks patriotizmasneturi nieko bendra suksenofobija, tautine atskirtimi,ðovinizmu, kitø tautø þeminimuar niekinimu. Po Tëvynës kitasmeilës objektas – þmogus, dëljo gërybës reikia gyventi ir dirbti.Ið ðios labai ðiuolaikiðkos humanistinësnuostatos kyla ir etinësvertybës – ðviesa, tiesa,dorybë, kuriø siekti privalu kiekvienam.Prakilnûs himno þodþiaiturëtø gyventi mûsø ðirdyse,bûti kelrode þvaigþde ágeresná pasaulá.Nukelta á 29 p.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 3


Paþymint þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ penkiasdeðimtmetá prasminga bent trumpam leistis áprisiminimus, juo labiau, kad ðis jubiliejus sutampa su nedideliu mano asmeniniu jubiliejumi:1957 m. að aukso medaliu baigiau vidurinæ mokyklà Sibire, vasarà su mama gráþome á Lietuvàir að ástojau á Vilniaus universitetà studijuoti fizikos. Nuo to laiko að vilnietis. Maþdaug nuo tølaikø esu ir ðio þurnalo skaitytojas, nors sistemingai jo ir neprenumeravau. Þurnalas suvaidinodidþiulá vaidmená Lietuvos intelektiniame gyvenime, ne vienà smalsø protà paskatino domëtismokslu arba net paskirti savo gyvenimà sunkiai, bet labai ádomiai mokslininko profesijai. Osvarbiausia, daugumai jo skaitytojø domëjimasis mokslo naujovëmis, atradimais, kelionëmis áneþinomybæ tapo neatskiriama jø iðsilavinimo, kultûros dalimi. Taip turëtø bûti ir ateityje.Akad.Zenonas RokusRUDZIKASLietuvos moksløakademijosprezidentasDabartiniame vis sparèiau globalëjanèiamepasaulyje þmogø uþgriuvo didþiulisinformacijos srautas – tiek spausdintos,tiek ir elektroninës, virtualiosios. Spartëjanttechnologiniam procesui auga ir mokslovaidmuo. Stengiamës kurti þiniø visuomenæ,mokslo þiniomis grindþiamà ekonomikà,turime ambicijø plëtoti aukðtàsias technologijas,gaminti didelæ pridëtinæ vertæ turinèius,aukštos kvalifikacijos reikalaujanèiusproduktus. Visam tam reikia apsiðvietusiø,iðsilavinusiø, inovatyviø, màstanèiøvisuomenës nariø, fundamentiniø tyrimøskatinimo, nes bûtent ið jø atsiranda kokybiðkainaujos technologijos, nauji produktai,prietaisai ir árengimai.Todël tiek visuomenë, tiek ir valdininkija,politikai turi suprasti iðskirtinæ ðvietimo,aukðtojo mokslo ir moksliniø tyrimøvertæ, juos deramai skatinti ir finansuoti,taip pat ir mokslo populiarinimo þurnalus,tarp kuriø bene garbingiausià vietàuþima „Mokslas ir gyvenimas“.Aukðtasis mokslas ir mokslas. Ðiø sàvokøderinys kiek keistokas, nes atrodo,kad egzistuoja paprastas ir aukðtasis mokslas,o faktiðkai yra atvirkðèiai. Aukštasismokslas – tai tik studijos, kuriø metu geriaubesimokantieji gali „paragauti“ moksliniøieðkojimø. Tie, kuriems patinka ne tik saldûsmokslo vaisiai, bet ir karèios jo ðaknys,renkasi mokslininko kelià. Taèiau tiknedaugelis labiausiai uþsispyrusiø ir talentingøuþkopia á spindinèias mokslo virðûnes.Tai supranta iðsivysèiusios ðalys ir ieðko,atranda bei sistemingai skatina talentus,sudaro jiems iðskirtines sàlygas atskleistisavo sugebëjimus ir iðlaisvinti kûrybinesgalias. Kai kurios tokios ðalys þvalgosijaunøjø talentø po visà pasaulá (pvz.,tarptautines ávairiø disciplinø olimpiadas) irsiûlo nugalëtojams bei prizininkams nemokamaistudijuoti pas juos, o vëliau ten ir dirbti.Ðtai, pvz., JAV apie 70 proc. profesûrosyra atvykæ ið kitø ðaliø. Taigi paradoksali si-Mokslas ir organizuotavisuomenëtuacija – neturtingos ðalys uþ mokesèiø mokëtojøpinigus iðmokslina savo pilieèius, ovëliau nemaþa dalis gabesniøjø prisidedaprie turtingesniøjø ðaliø tolesnës gerovëskëlimo ir savo ðalies skurdinimo.Atrodo, paprastas uþdavinys – sulaikytigeriausius, sukurti jiems palankias sàlygassavo ðalyje ir tuo maþinti protø nutekëjimà.O kaip yra Lietuvoje? Deja, nelabai turimekuo pasigirti. Vyriausybës lygiu Lietuvoje yranustatyti tik minimalûs reikalavimai aukðtøjømokyklø dëstytojams ir mokslo darbuotojams.Jie tokie maþi, kad normaliai dirbanèiajamsunku bûtø sugebëti jø netenkinti.O kaip skatinami tie, kurie keleriopaivirðija tuos minimalius reikalavimus? Èia beveikkaip toje patarlëje: „Skæstanèiøjø gelbëjimas– jø paèiø reikalas“.Þmoniø bendruomenës, valstybës,siekdamos garantuoti tautos, pilieèiø visuomenës,o kartu ir valstybës klestëjimà,turëtø atverti þaliàjà gatvæ labiausiaigamtos ir visuomenës apdovanotiems individams,sudaryti jiems sàlygas atsiskleistiir prisidëti prie valstybës, jos pilieèiøgerovës kûrimo.Laikai, kai mokslininkas buvo ásivaizduojamaskaip iðsiblaðkæs keistuolis, sëdintisdramblio kaulo bokðte ir màstantisapie bûtá ir nebûtá, negráþtamai praëjo. Dabarmoksliniai tyrimai atliekami sudëtingojeglobalioje erdvëje, apraizgytoje daugiamaèiøryðiø. Mûsø, europieèiø, poþiûriu,tai ir nacionalinis mokslas, mokslas,finansuojamas Europos Sàjungos (deja,kol kas ES ðalyse tai sudaro tik 5 proc.),tarpvalstybinis mokslas (grupei ðaliø priklausantysunikalûs eksperimentiniai árenginiai,pvz., CERN), pasaulinis mokslas(virtuali pagal tam tikras mokslo kryptisar ðakas dirbanèiø ávairiø ðaliø mokslininkøbendruomenë).Kita mokslo ypatybë – paprastai dabarbeveik kiekvienà mokslo uþdavinásprendþia ne pavieniai darbuotojai, o jøgrupës, laboratorijos, net dideli mokslocentrai. Taigi dirbama komandoje. Ir dar –lengvi, paviršiuje gulintys atradimai jau seniaipadaryti. Dabar reikia kastis giliau,skverbtis á reiðkinius, kurie vyksta labai greitai,labai maþais atstumais, labai aukštosearba, atvirkðèiai, labai þemose temperatûrose,kosmose – visa tai reikalauja labaisudëtingos aparatûros, unikaliø árengimø.O tai, savo ruoþtu, yra susijæ su didþiulëmisfinansinëmis iðlaidomis, daþnaivirðijanèiomis net turtingø valstybiø galimybes,todël jos vienijasi, kad galëtø bendromisjëgomis spræsti tokius uþdavinius.Vienas naujesniø tokios veiklos pavyzdþiø– pasaulinis konsorciumas valdomaitermobranduolinei sintezei naudoti. Tai buskokybiškai naujas, švarus, praktiškaineišsenkantis energijos šaltinis. Konsorciumopastangomis pietø Prancûzijoje, Cadarachevietovëje, kuriamas ITER árenginys,turësiantis apie 2015 metus pademonstruoti,kad tikrai ámanoma sukurti þvaigþdës gabaliukàÞemëje. Malonu paþymëti, kad keliosLietuvos mokslininkø grupës dalyvaujasprendþiant ðià problemà.Lietuvos mokslininkai taip pat oficialiaidalyvauja CERN veikloje. Ið ðio dalyvavimojau iðplaukë unikalûs naujø informaciniøtechnologijø ávaldymo Lietuvojenacionalinis LitGrid ir Europos SàjungosBaltic Grid projektai, kuriuos vykdant dalyvaujadidelë grupë ðalies universitetø irmokslo institutø.Šiuolaikinis mokslas – brangus malonumas,bet kartu tai ir prestiþo reikalas.Valstybë, kuri nëra balta dëmë moksloatþvilgiu, kurià pripaþásta galingos valstybës,átraukia jos mokslininkus á unikaliasfundamentines problemas sprendþianèiøkomandø sudëtá, turi realias galimybesbûti priimta á jø klubà. Þinoma, ji pasaulionenustebins mokslininkø kiekiu, tyrimøkiekybe, bet kokybe gali. Iðvada – reikiaieðkoti, kaip sakydavo akademikas VytautasStatulevièius, deimanèiukø, puoselëtijø talentà, iðsaugoti juos ðalyje, sudarytisàlygas suklestëti jø talentui.Reikia atkurti mokslo ir mokslininkoprestiþà visuomenës akyse. Mokesèiømokëtojai turi matyti, kad jø pinigai efektyviainaudojami ðalies ateièiai, tautosðvietimui, jos identitetui, kultûriniam pali-4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


EESRK prezidentas Dimitris Dimitriadiskimui išsaugoti, intelektiniams turtamskurti ir naudoti šalies gerovei.Taèiau investicijos á ðias sritis negreitaiatsiperka, o ir tas atsipirkimas ne visuometryškiai matomas. O valdantiemsðalá politikams paprastai svarbesni yratrumpesnio laikotarpio siekiai, greièiau irmatomiau atsiperkanèios investicijos. Todëltampa ypaè svarbus visuomenës, organizuotospilietinës visuomenës vaid-pilietinëmuo, jos sàveika su partijomis ir valstybësvaldymo institucijomis, su politine pozicijair opozicija.Ðtai mes ir priëjome prie ðio straipsniopavadinimo antrosios dalies. Toliaunekalbësime apie mokslà, nors jis ir yralabai svarbus, ið esmës padëjæs mumsprieiti prie ðiø dienø konteksto ir realijø.Pradësime kiek ið toliau. Briuselyje,greta áspûdingo Europos Parlamento rûmøkomplekso, stûkso pastatas, ant kuriouþrašyta „Europos ekonomikos ir socialiniøreikalø komitetas“ (EESRK). Taipjau susiklostë aplinkybës, kad man tekosusipaþinti su ðios institucijos veikla ir jaubeveik metai joje dalyvauti.Pasirodo, kad ði institucija buvo ákurtajau 1957 m. Romos sutartimis, davusiomispradþià Europos Bendrijai. Ji atstovaujaávairiems organizuotos pilietinësvisuomenës ekonominiø ir socialiniø srièiøsluoksniams, jos sudëtinëms dalims.EESRK uþima ypatingà vietà Bendrijossprendimø priëmimo procese. Bendrijos„Valstybës Tarnyboje“ (Europos Komisijoje),Europos Parlamente ir TarybojeEESRK yra ávairiø visuomenës atstovøasamblëja ir svarbi organizuotos pilietinësvisuomenës atstovavimo, informavimoir nuomoniø iðdëstymo vieta. Komitetonariai aktyviai dalyvauja rengiant politikàir sprendimus ES lygiu.Romos sutartyse nurodytos sritys, kurkonsultacijos su EESRK yra privalomos.Anksèiau iðvardytos ES institucijos taip patgali paèios papraðyti EESRK nuomonëssvarbiais klausimais. EESRK gali ir patsinicijuoti aktualiø problemø nagrinëjimà irnuomonës (iðvadø bei rekomendacijø) parengimà.Svarbiausi EESRK dokumentaipaprastai ir vadinami „Nuomonëmis“.EESRK sudaromas ið kiekvienos ESðalies narës pilietinës visuomenës ávairiøekonominiø, socialiniø ir kitø aktyviø organizacijøatstovø. Didþiausios ðalys turipo 24 atstovus, Lietuva – devynis. Iš viso27 ðalys delegavo 344 atstovus. Komitetasjungia darbdaviø organizacijø atstovus(I grupë), darbuotojø (II grupë – paprastaitai profsàjungø atstovai) ir visø kitøorganizuotos pilietinës visuomenës organizacijøatstovus (III grupë – ðvietimo,mokslo, kultûros, sveikatos apsaugos, invalidø,moterø ir t. t.).Paprastai visos grupës turi vienodà atstovøskaièiø. Tokia sudëtis garantuoja,kad Komitetas yra kompetentingas parengtikvalifikuotas nuomones ávairiais betkuriai didesnei visuomenës daliai rûpimaisklausimais.EESRK nuomonë vaidina svarbø vaidmenáformuojant politikà ir priimant sprendimusES lygiu, atsiþvelgiant ir sujungiantplaèius organizuotos pilietinës visuomenësinteresus ir lûkesèius. Ilgametë patirtisrodo, kad ES politinës institucijos vienaar kita forma atsiþvelgia á daugumàEESRK nuomoniø. Apskritai reikia pastebëti,kad EESRK turi didelá autoritetà. Pvz.,kiekviename EESRK plenariniame posëdyje(jie vyksta kartà per mënesá) praneðimusdaro ES komisarai, kiti aukðto rangoES ar atskirø ðaliø vadovai. Darbo grupësar profesiniø grupiø posëdþiuose daþni EuroposKomisijos, kitø ES institucijø atsakingidarbuotojai. Paþymëtina, kad EESRKnario paþymëjimas atveria duris á Europarlamentàir kitas ES institucijas.Svarbiausia, tokie komitetai turi egzistuotikiekvienoje ES valstybëje. Dabar yraákurtas 21 nacionalinis komitetas. Dalis„naujø“ ES ðaliø jau ákûrë ar kuria tokiusNacionalinius ekonomikos ir socialiniø reikaløkomitetus (NESRK). Kai kuriose šalysejie vadinami tarybomis.Nacionaliniai komitetai, bûdami dalyvaujanèiosdemokratijos árankis, prisidedaprie atstovaujanèios demokratijos struktûrø(pvz., parlamentø) priimamø sprendimøgerinimo, gilesnio poþiûrio á platausspektro pilietinës visuomenës organizacijøreikmes ir lûkesèius. Taigi jie natûraliaipapildo politinæ valdþià, paprastai formuojamàpolitiniø partijø. Nacionaliniø komitetøbuvimas ir jø vaidmuo formuojant politikàir priimant sprendimus nacionaliniulygiu yra vienas svarbiausiø organizuotospilietinës visuomenës buvimo indikatoriø,rodanèiø realø demokratijos lygá ðalyje.Kartu nacionaliniai komitetai gali darytiátakà ir ES politikos formavimui, nesEESRK glaudþiai bendradarbiauja su atitinkamaisnacionaliniais komitetais. Vykstareguliarûs susitikimai su jø lyderiais, kuriømetu koordinuojama veikla, keièiamasinuomonëmis aktualiais klausimais, formuojamaateities veiklos strategija.EESRK kartu su atitinkamais nacionaliniaiskomitetais – tai tiltas, jungiantis Europàsu jos organizuota pilietine visuomene.Jie turi vaidinti svarbiausià vaidmenáskatinant struktûriná dialogà ir kuriantklestinèià ateities Europà.Lietuva yra tarp tos nedidelës ES ðaliø(paprastai ið Centrinës ir Rytø Europos)grupës, kurios dar neákûrë tokiø nacionaliniøkomitetø. Taigi ji ne iki galo iðnaudojadalyvaujanèios demokratijos skatinimo galimybestiek nacionaliniu, tiek ir ES lygiu,yra tarp ðaliø, kurios vis dar neatsikratë kaikuriø praeities reliktø ir neávertino demokratijosir pilietinës visuomenës svarbos.Nagrinëdami NESR komitetø steigimoir veiklos dokumentus matome, kad kai kurioseðalyse jø egzistavimas yra numatytasnet valstybës konstitucijose, bet daþniausiaitai apibrëþia ðalies parlamento priimtasástatymas. Todël reikëtø, kad LietuvosRespublikos Seimas parengtø ir priimtø Lietuvosekonomikos ir socialiniø reikalø komiteto(tarybos) ástatymà, kuriuo remiantisjis ir bûtø ilgai nedelsiant ákurtas.Reikia pastebëti, kad kai kuriose valstybëse(tarp jø ir Lietuvoje) esanèios triðalëstarybos (darbdaviø, profsàjungø ir vyriausybësatstovø) jokiu bûdu negali pakeistiNESR komitetø – visø pirma todël,kad NESRK yra valstybës institucijø patarëjas,taigi ir šalies vyriausybës, o tuometiðeina, kad vyriausybës atstovai patarinëssau... Antra, triðalës tarybos tikslai yra daugsiauresni nei NESRK. Treèia, jie atstovaujapalyginti nedidelës organizuotos pilietinësvisuomenës daliai, kuri Lietuvoje yraypaè daugialypë. Labai svarbûs Lietuvaiðvietimo, kultûros, sveikatos apsaugos, savitumo,identiteto, kalbos ir paèios tautosiðsaugojimo klausimai. Darbdaviø ir dirbanèiøjøsocialinis dialogas, þinoma, yrareikalingas, bet tai tik nedidelë visø visuomenëssantykiø ávairovës dalis.EESRK prezidentas Dimitris Dimitriadisbuvo sukvietæs Baltijos valstybiø atstovusir ragino skatinti tokiø nacionaliniø komitetøkûrimà, pateikë nemaþai jø sëkmingosveiklos pavyzdþiø. Toks jau ES principas– imtis priemoniø, kad sparèiau nyktøES ðaliø skirtumai, ypaè kai kalbama apiedemokratijà ir pilietinës visuomenës vaidmená.Lietuva, neturëdama tokio komiteto,neiðnaudoja dalies galimybiø prisistatytibei dalyvauti formuojant ES politikàdaugeliu gyvybiðkai svarbiø problemø.Delsimas èia tikrai nepateisinamas. DaugumaLietuvos atstovø EESR komitete yrapasirengæ besidomintiems tais klausimaispateikti daugiau informacijos bei dalyvautisteigiant Lietuvos ekonomikos ir socialiniøreikalø komitetà, padëti jam plëtoti savoveiklà, kurti mokslo þiniomis grindþiamàekonomikà – þiniø visuomenæ.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 5


Ið 11-osios FeroelektraEuroposferoelektroskonferencijossugráþusProf. Jonas GRIGASFeroelektrikai yra feromagnetikø elektriniaianalogai. Tai kristalinës medþiagos,kurios tam tikroje, kiekvienam kristalui bûdingoje(Kiuri) temperatûroje savaime poliarizuojasi,o savaiminës poliarizacijos dydáir kryptá galima keisti elektriniu lauku.Savaiminæ poliarizacijà, arba vidiná elektrinálaukà, sukelia elektrintøjø daleliø – jonøar molekuliø poslinkis arba susitvarkymas.Šis reiškinys vadinamas faziniu virsmu. Artifazinio virsmo temperatûros visos makroskopinësferoelektrikø fizikinës savybës yraekstremalios ir labai jautrios išoriniams poveikiams(elektriniam laukui, slëgiui, temperatûraiir kt.). Feroelektrikai kartu yra geriausipjezoelektrikai ir piroelektrikai. Todëlferoelektrikai (kristalai, jø keramika ir plonosplëvelës) naudojami kuriant ávairius informaciniøtechnologijø elementus – didelëstalpos kondensatorius, elektriniu laukuvaldomos talpos varikondus, garso imtuvusir spinduolius, pavirðiniø akustiniøbangø filtrus ir kitus elementus, mikrobangøir ðviesos srautø valdymo árenginius,informacijos uþrašymo, skaitymo ir feroelektrinësatminties (FRAM) árenginius. Kuriaminaujos kartos kompiuteriai su operatyviàjaferoelektrine atmintimi, kuri nedingstaiðjungus kompiuterá. Ið feroelektrikøkuriami infraraudonøjø spinduliø detektoriai,naktinio matymo prietaisai, apsauginiaiakiniai, displëjai, elektrooptiniai árenginiai,dielektriniai rezonatoriai ir kiti moderniøjøtelekomunikacijø elementai.Europos ðaliø feroelektros konferencijosvyksta jau seniai. Aš jose dalyvauju irskaitau praneðimus nuo 1979 metø. Josrengiamos tose ðalyse, kurios daugiausiapasiekë tyrinëdamos ðá egzotiná reiðkiná.Kelis deðimtmeèius nuo ðio reiðkinio atradimoviso pasaulio mokslininkai stengësisuprasti, kodël kai kurie neutralûs kristalaitam tikroje temperatûroje savaime ásielektrinair sukuria keliø deðimèiø kilovoltø ácentimetrà vidiná elektriná laukà. Toks kris-Feroelektra yra XX a. atradimas.Tai kristalø elektra. Ji atsirandasavaime kristaluose, kurievadinami feroelektrikais.Feroelektrikà stuktelëjusatsiranda elektraProf. J.Banys suprof. J.Dec išLenkijosFeroelektriko áelektrinimokryptá galima keistiEuropoje ir Lietuvojetalas tampa tarsi elektros baterija. Pirmosiosekonferencijose buvo diskutuojaminauji gauti eksperimentiniai rezultatai ir teoriniaimodeliai, siekiantys paaiðkinti ðá reiðkiná,praneðama apie atrandamus vis naujusferoelektrikus ir naujas jø savybes.Dauguma feroelektrikø yra vadinamosiosmineralo perovskito sandaros, iš kuriødaugiausia sudaryta Þemës pluta. 1983m. K.A.Miuleris iš IBM firmos Ciuricho filialoIspanijoje vykusioje eilinëje feroelektroskonferencijoje pasiûlë ieðkoti superlaidumoreiðkinio aukðtose temperatûrosebûtent tarp perovskito sandaros kristalø.Keliems ðimtams klausytojø jo mintyspro vienà ausá áëjo, o pro kità iðëjo. Uþtatpo ketveriø metø á kità feroelektros konferencijàK.A.Miuleris atvyko jau bûdamasNobelio premijos laureatas ir pasakë: „Aðgi jums aiðkinau, kur reikia ieðkoti aukðtatemperatûriosuperlaidumoreiðkinio, bet jûsneiðgirdote“. Kaip daþnaimes neišgirstamesvarbiø minèiø!Kai feroelektros reiðkinysbuvo pakankamaisuprastas, prasidëjo paieðkosjo pritaikymo galimybiø.O jos pasirodëlabai didelës. Kai aðtuntàjápraëjusio amþiausdešimtmetá viename savointerviu pasakiau,kad feroelektrikai ateityjedaug kur pakeis puslaidininkius,net akademikaipareiðkë, kad nesitikëèiauapginti habilituotodaktaro disertacijà. Teko vaþiuoti disertacijosginti kitur. O feroelektros tyrimaiir taikymai plëtësi ir daugelis feroelektriniøinformaciniø technologijø elementø jau seniaipralenkë puslaidininkinius.11-oji Europos feroelektros konferencija(EMF-2007) vyko Slovënijos kurortiniameBledo miestelyje, esanèiame JulijausAlpiø apsuptame slënyje prie vaizdingokalnø eþero. Julijaus Alpiø vardà jos gavonuo Romos imperatoriaus Julijaus Cezariolaikø. Konferencijoje dalyvavo 350mokslininkø, inþinieriø ir verslo firmø atstovøið 45 ðaliø – ne tik Europos, nes buvoJaponijos, JAV, Kinijos, Korëjos, Malazijosir kt. ðaliø delegacijos. Perskaityti 42 kviestiniaipraneðimai (vienà jø apie mikrobanginæferoelektrikø spektroskopijà skaitë ðiøeiluèiø autorius), 112 þodiniø praneðimø(vienà jø apie dielektrinæ relaksacijà feroelektrikuoseir relaksoriuose skaitë VU Fizikosfakulteto dekanas prof. Jûras Banys)ir 234 stendiniai praneðimai, keletà jø susavo studentu Maksimu Ivanovu ir doktorantaispateikë taipogi prof. J.Banys.Konferencijà pradëjo Slovënijosmokslø akademijos prezidentas K.Þekðas,kuris yra feroelektros specialistas, paraðæsdaug puikiø teoriniø moksliniøstraipsniø. Beje, ankstesnis Slovënijosmokslø akademijos prezidentas RobertasBlincas, porà kartø aplankæs mus Vilniuje,taipogi yra vienas geriausiø ir aktyviausiøferoelektros autoritetø pasaulyje.Mokslo srities plëtotæ lemia asmenybës.Beje, 1958 m. studentas Robertas Blincassu vadovu paskelbë pirmàjá mokslinástraipsná apie vandenilinio ryðio feroelektrikøinfraraudonuosius spektrus. Nuo tolaiko prasidëjo intensyvus feroelektros ty-6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


Feroelektrikà šildantatsiranda elektraFeroelektrinësatmintieselementaidos, kuriami faziniø virsmø modeliai,plëtojami ultragarsiniaityrimai. Pastaraisiais metais visdaugiau tiriami relaksoriai, feroelektrinëkeramika ir pradedamostirti feroelektrinës plëvelësbei nanodariniai. Ankstesniejityrimai apibendrinti monografijoje:J.Grigas, Microwavedielectric spectroscopy offerroelectrics and related materials(OPA Gordon and BreachInc., Amsterdam, 1996) beikolektyvinëje monografijojePhase transitions in ferroelectricphosphorous chalcogenidecrystals (Vilnius, 2006), kuriosbendraautoriai kartu suFeroelektrinësatmintiesrinkaBledo eþeras ir pilisrimas Liublianos Jozefo Stefano fizikosinstitute infraraudonosios, branduoliomagnetinio rezonanso, elektronø paramagnetiniorezonanso spektroskopijømetodais bei teoriniø modeliø kûrimas.Iš pradþiø buvo tiriami kristalai, vëliau –skystieji kristalai, relaksoriai, sukiniø stiklai,magnetoferoelektrikai, multiferoikai,nanosandaros ir plonos plëvelës. Kartusu chemikais ir technologais prasidëjo jøgamyba, o inþinieriai ágytas þinias pavertëinformaciniø technologijø elementaisir pinigais. Jozefo Stefano institutas yravienas ið feroelektros mokslo lyderiø pasaulyje.O maþa ðalis Slovënija, turinti vosdu milijonus gyventojø, yra maloni išimtis,kad ir maþoje protingai valdomoješalyje, kur mokslas nepainiojamas su ambicijomisir politika, gali klestëti mokslas,nes jis reikalauja milþiniðkø lëðø ir todëlyra dideliø ir turtingø ðaliø privilegija.Jozefo Stefano institutas ðlovæ ágijo todël,kad Austro-Vengrijos imperijos laikaisstudentas Jozefas Stefanas kartu su savovadovu Liudviku Bocmanu atrado svarbødësná, kad visi ðilti kûnai (taip pat ir aðsu jumis) spinduliuoja elektromagnetinesbangas, kuriø galia proporcinga temperatûrosketvirtajam laipsniui. Kuo didesnëkûno temperatûra, tuo trumpesnesbangas jis spinduliuoja. Prieð keletà metøskrisdamas á ðá institutà, lëktuve sëdëjausu Lietuvà lankiusiu australø studentuið Melburno universiteto, kurá paðalinoið fizikos fakulteto uþ tai, kad neþinojo ðiodësnio. Studentui Jozefas Stefanas atneðëblogá, o Liublianai – garbæ ir gërá. Bendrautisu ðio instituto mokslininkais yragarbë bet kuriam pasaulio mokslininkui.Todël institutas turi daugybæ grantø, projektøir pinigø, o laboratorijø galëtø pavydëtibet kurios ðalies mokslininkas.Kokias svarbiausias problemas susirinkæfizikai nagrinëjo ðioje konferencijoje? Taifaziniø virsmø mechanizmus kristaluose,relaksorius, nanosandaras ir nanodaleliøsavybes, pjezoelektrikus ir jø elementus,multiferoikus ir kompozicines medþiagas,dielektrines ir mikrobangines savybes, teoriniusferoelektros modelius, integruotuosiusferoelektrikus, polimerus ir skystuosiuskristalus, plonas feroelektrines plëvelesir supergardeles, paþangiausius feroelektrostyrimo metodus, feroelektrinius domenusir feroelektrinæ keramikà.Šiuos tyrimus ir naujø technologijø elementøkûrimà skatina dvi pagrindinësprieþastys: kuo maþesnë elementø kainair jø miniatiûrizavimas. Vien tik vokieèiøfirma EPCOS per metus pagamina 3 tûkstanèiustonø feroelektrinës keramikos. Feroelektrikøpasyviøjø elementø rinka ðiaismetais yra 14 mlrd. eurø, feroelektrinëskeramikos – 6–8 mlrd. eurø. Ypaè daugferoelektriniø gaminiø gamina JAV, Japonijos,Pietø Korëjos ir Kinijos firmos.Lietuvoje feroelektrà ir fazinius virsmustiriame Vilniaus universitete nuo 1965 metø.Buvo sukurti originalûs mikrobanginësdielektrinës spektroskopijos metodai irspektrometrai, atrasta naujø feroelektrikøir faziniø virsmø, tiriama faziniø virsmø dinamika,minkðtosios feroelektrinës mouþsienieèiaisyra J.Banys, J.Grigas ir V.Samulionis.Puslaidininkiø fizikos institute prof.E.Tornau plëtoja faziniø virsmø teorijà. Iðferoelektros srities yra apginta pora deðimèiødaktaro ir ketvertas habilituoto daktarodisertacijø, paskelbta keli ðimtai moksliniøstraipsniø, skaityti praneðimai deðimtysetarptautiniø konferencijø Europos, Azijos,Amerikos ir net Afrikos þemynuose(rugpjûèio mënesá Tanzanijoje dalyvavomûsø kolega VU Fizikos fakulteto docentasVytautas Samulionis), dalyvaujame europiniuosemokslo projektuose. Šiosmokslo krypties atstovai dirbo mokslinádarbà ir skaitë paskaitas keliose deðimtyseuþsienio universitetø ir mokslo centrø.Ir kam visa tai? Tai daryti skatina noras plaèiaupaþinti pasaulá, suprasti, kaip jis veikia,noras þinoti. Nes þinios iðlaisvina þmogø,bet ar padaro já laimingà?Pabaigai norëèiau ðá bei tà pasakytiapie graþià ðalá Slovënijà. Ant Bledo eþerokranto staèios uolos stûkso seniausiaSlovënijos pilis. Ji pirmà kartà paminëta1011 metais, kai Vokietijos imperatoriusHenrikas II padovanojo jà vyskupams,kurie ðiame Alpiø slënyje jau valdëdidelius þemës plotus. Pilyje yra virðutinëgyvenamoji dalis su gotikine koplyèiair apatinë su kiemais, pastatais irgalingu gotikiniu gynybos bokðtu. Virðutinëdalis dabar paversta restoranu ir muziejumi.Ið pilies atsiveria puikus Bledoir apylinkiø vaizdas.Slovënø istorija daug kuo panaði á lietuviø.Pusæ tûkstantmeèio Slovënija buvoRomos imperijos dalis, jie ávedë krikðèionybæ– slovënai yra katalikai. Bledoeþere yra daugiau nei 1000 metø senumobaþnyèia – gamtos groþis visadaákvëpdavo þmones bendrauti su Dievu.Vëliau Slovënija áëjo á Austro-Vengrijos imperijà,buvo uþgrobta Napoleono, o 1918metais tapo nepriklausoma valstybe.Nukelta á 37 p.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 7


Saulës ir Mënulio ðviesos þaismas debesyse kuria aibæ ávairiausiøatmosferos optiniø reiðkiniø, ryðkiomis spalvomis patraukianèiødëmesá. Smulkiausios dalelës, ið kuriø sudaryti debesys,– tai vandens laðeliai ar ledo kristalai. Ledo kristalai, ið kuriøsudaryti patys aukðèiausieji – plunksniniai debesys, lauþia aratspindi ðviesà, sukurdami be galo turtingà halø ávairovæ (apietai raðyta ð.m. MG Nr. 4, p. 4). Vandens laðai, ið kuriø sudarytividuriniojo ir þemiausiojo aukðto debesys, taip pat lietus irrûkas, irgi kuria, kad ir ne tokius gausius, taèiau ne maþiauáspûdingus optinius reiðkinius.Visi yra matæ ryðkiaspalvæ vaivorykðtæ,kai Saulës spinduliai lûþta ir atsispindilietaus laðuose. Vaivorykðtës centras visadayra prieðingame Saulei taðke, todël jigerai matoma. Vaivorykðtei atsirasti reikiatiesioginës Saulës ðviesos ir lietaus tuo patmetu, o kadangi ðios abi sàlygos sunkokaidera tarpusavyje, vaivorykðtë, lyginantsu kitais atmosferos optiniais reiðkiniais,nëra daþnas sveèias mûsø padangëje.Kai dangø dengia balti, pusiau skaidrûsdebesys, þvelgiant á Saulës ar Mënuliopusæ, galima pamatyti spalvotus ratilusaplink ðviesulá – vainikà. Ðiuo atvejuvainikas aplink Saulæ neturi nieko bendrasu Saulës virðutiniø atmosferos sluoksniøvainiku, kuris matyti visiðko Saulës uþte-1 pav. Mënulio aureolës:virðuje – þvelgiant pro plonà debesøsluoksná, apaèioje – rûkeVainikai paprastai matomi viduriniojoaukšto – aukštuosiuose sluoksniniuose(altostratus) ar aukštuosiuose kamuoliniuose(altocumulus) debesyse, turinèiuosesluoksninæ struktûrà ir pasiþyminèiuosetolygiu bei vienodu daleliø dydþio pasiskirstymu.Retesniais atvejais vainikai galirastis plunksniniuose kamuoliniuose (cirrosstratus)debesyse, o itin retai net irAureolës,vainikai irvaivorykðtiniaidebesysplunksniniuose (cirrus) debesyse, kai pastariejiyra labai aukðtai ir susidaro ledo kristalamskondensuojantis ant stratosferosHabil. dr. Audrius DUBIETIS aerozoliø (daþniausiai sieros ar azoto rûgðèiømolekuliø). Efektingiausi vainikai bûnajaunuose, dar tik besiformuojanèiuosedebesyse, kuriuose dalelës yra maþos, ojø dydis daugmaþ vienodas. Vainiko spalvøryðkumas ir sodrumas labai priklausonuo optinio debesies tankio, kuris apibrëþiamaskaip atvirkðtinis dydis debesies storiui,kuriame sugeriama ar iðsklaidomamaþdaug treèdalis kritusios ðviesos. Jeidebesys labai skaidrûs ir ploni (optinis tankislabai maþas), vainiko spalvos yra sodriosir gerai iðsiskiria, taèiau jø ryðkumasyra menkas. Spalvos bus neryðkios ir dëldaugkartinës sklaidos, esant labai storamdebesø sluoksniui. Be to, stori debesyspaprastai yra sudaryti ið labai ávairaus dydþiodaleliø (vandens laðø ar ledo kristalø),tad juose matomos tik aureolës.2 pav. Vainikas aplink SaulæPanaðiai susidaro ir aureolës rûke (þr.1 pav.), kai tarp stebëtojo ir ðviesos ðaltiniotvyro storas ávairaus dydþio vandensmimo metu, nors abu reiðkiniai ir vadinamituo paèiu vardu. Paties paprasèiausio laðeliø sluoksnis. Ávairiais stebëjimais nustatyta,kad egzistuoja tam tikras optima-vainiko centras paprastai esti melsvas arakinamai baltas, o iðorinis kraðtas – raudonas,kartais turintis rudà atspalvá (1 pav.). kis, kuriame gali bûti matomi áspûdingiaulus(t.y. artimas 1) debesies optinis tan-Toks vainikas vadinamas aureole. Sudëtingesnis(ir, þinoma, efektingesnis) vaini-Vainikai ir aureolës susidaro, kaip jausi ryðkiaspalviai vainikai.kas sudarytas ið aureolës ir besikaitaliojanèiøspalvotø þiedø (2 pav.). Paprastai þiedadulkëms. Kai kuriuose Suomijos re-minëjome, ir rûke ar netgi ore sklandantvidinis vainiko þiedas yra mëlynas (ar net gionuose, kur berþø, puðø ir egliø þiedadulkiøkoncentracijos bûna ypaè didelës,violetinis), vidurinysis þalias (ar þaliai geltonas),o iðorinis raudonas. Toliau spalvos þiedadulkiø vainikai yra gana daþnas reiðkinys.Þiedadulkës bûna ávairiø, kartais irpasikartoja panaðia, nors ir ne visada tapaèia, tvarka. Ypatingais atvejais gali bûti labai netaisyklingø formø, tad jos, laisvainet iki 5 tokiø spalvotø kaskadø. Vainiko sklandydamos ore, ágauna tam tikrà orientacijà;tada vainikai bûna vertikaliai ar ho-kampinis skersmuo bûna labai ávairus –nuo keliø iki keliolikos laipsniø (priminsime,kad Saulës ar Mënulio kampinis mattaiesti apie 20–30 mikrometrø, tad jø vairizontaliaiiðtásæ. Þiedadulkiø dydis paprasmuoyra apie 0.5 laipsnio). Lyginant su vainiku,aureolës intensyvumas yra 10 kartø letas laipsniø). Beje, eliptiniai ar asimetrinikøkampiniai matmenys yra nedideli (ke-didesnis, ir tai yra viena ið prieþasèiø, kodëlaureolës matomos daug daþniau. kai vandens laðeliø dydis smarkiainiai vainikai daþnai matomi ir debesyse,kinta8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


skersai debesies. Vainikus galima stebëtiir èia pat – þvelgiant á ðviesos ðaltiná prorasojanèius stiklus. Pastarieji vainikai neturiaureolës, kadangi vandens laðeliai yravienoje plokðtumoje, o atstumai tarp jø bemaþvienodi. Aureolës gerai matomos tvyrantmiglai, dulkëms ar dûmams. Egzotiðkiausiaaureolë, kurios kampinis skersmuogali siekti kelias deðimtis laipsniø, þinomaBiðopo þiedo vardu. Tokià aureolæ po Krakatauugnikalnio iðsiverþimo 1883 m. pirmàkartà stebëjo ir apraðë Sereno Bishopas.Biðopo þiedas atsirandadël Saulës ðviesos difrakcijosnuo maþesniø uþ 1mikrometrà ugnikalnio iðmestøaerozoliø (daugiausiaisulfatø ar kitø sieros junginiø).Beje, Biðopo þiedaibuvo matomi net Suomijojeir kitose Europos ðalyse(!) po vieno didþiausiø praëjusioamþiaus Pinatubovulkano, esanèio Filipinuose,iðsiverþimo 1991 metais.Labai daþnai debesøkraðtai, atskiri fragmentai arnet iðtisi debesys nusidaþoneátikëtinai ryðkiomis besikaitanèiomispurpurinëmis, þaliomisir mëlynomis spalvomis,turinèiomis ðaltà metalináatspalvá (3 pav.). Tai – vaivorykðtiniaidebesys (angl.iridescent clouds). Kartaisðiame spalvø þaisme galimaáþvelgti vainikams bûdingà spalvø iðsidëstymà,taèiau daþniausiai spalvotos dëmësyra labai netaisyklingos, o persiklojanèiosspalvos kuria fantastinius tonus ir atspalvius.Seras J.F.Herðelis 1862 m. vienas pirmøjøpaaiðkino vaivorykðtës spalvø atsiradimàdebesyse, esanèiuose palei Saulæ. Jomanymu, toks debesø nuspalvinimas yrane kas kita, kaip daugybiniø vainikø fragmentai,atsirandantys dël itin netolygaus daleliødydþiø ir debesies optinio tankio pasiskirstymo.Taèiau vainikø fragmentais vaivorykðtiniødebesø iki galo paaiškinti nepavyksta,kadangi ðie kartais bûna nutolænet 30 laipsniø ir didesniu kampiniu atstumunuo Saulës, o joks tokiø matmenø vainikasnëra stebëtas.Áspûdingiausi vaivorykðtiniai debesysbûna læðiðkuosiuose (lenticularis) debesyse,kurie susidaro dël atmosferos sunkiobangø kalnuose. Angliðkai ðie debesyskartais taip ir vadinami – mountain waveclouds. Ypaè ryðkiomis spalvomis ðvyti poliariniaistratosferiniai debesys (vadinamiejiperlamutriniai debesys), sudaryti ið maþyèiøsieros ar azoto rûgðties laðeliø. Kadangiperlamutriniai debesys yra labai aukðtai(20–30 km aukðtyje), jø spalvø þaismasmatomas ilgokai po saulës laidos.Deja, Lietuvos padangëje læðiðkieji debesysformuojasi retai ir neþinoma, ar kasnors stebëjo perlamutrinius debesis, matpastarieji susidaro virð poliariniø srièiø irmatomi kur kas ðiauriau. Taèiau apskritainusispalvina beveik visø formø debesys,iðskyrus tik sluoksninius lietaus debesis,kuriuose vandens laðeliø dydis gali siektimilimetrus ir yra per didelis, kad vyktø pastebimadifrakcija. Ryðkiausiø spalvø bûnadebesø kraðtai, kadangi ten yra patysmaþiausi vandens laðeliai ar ledo kristalai.3 pav. Vaivorykðtiniai debesysbëti Mënulio ar dirbtiniø ðviesos ðaltiniøkuriamus vainikus.Fizikinë vainiko atsiradimo prieþastisyra ðviesos difrakcijos reiðkinys. Difrakcija– tai ðviesos uþlinkimas uþ kliûèiø. Vyraujanuomonë, kad šviesos difrakcija yra toksreiškinys, kurá galima stebëti tik laboratorijossàlygomis. Ið tikrøjø didþiausia laboratorijayra virð mûsø plytintis dangus, kuriamegalime stebëti visø fundamentiniøoptikos dësniø apraiðkas, o vainikai aplinkðviesulius yra puikus to pavyzdys. KadMûsø platumoje áspûdingiausiai nusispalvinajau minëtieji aukštieji kamuoliniaiir sluoksniniai bei plunksniniai kamuoliniaidebesys. Neretai ryðkiomis spalvomis pasidabinadraikytøjø kamuoliniø debesø(cumulus fractus) fragmentai, taèiau ðie debesysyra þemai, tad spalvos atsiranda,kaitosi ir iðnyksta labai greitai. Ypaè retaisatvejais pastebimos plunksniniø debesøir lëktuvø kondensacijos pëdsakø spalvos.Vainikai, aureolës ir vaivorykðtiniaidebesys yra gana daþnas, taèiau menkaiþinomas ir retai pastebimas optinisatmosferos reiðkinys, kadangi Saulësðviesa akina, tad instinktyviai stengiamësá jà neþiûrëti. Patys spalvingiausi ir efektingiausivainikai ir vaivorykðtiniai debesysþëri bûtent Saulës ðviesoje. Taèiautiesioginë saulës ðviesa yra labai pavojingaakims ir tà derëtø visad turëti omenyje.Saulës akiniai ar tamsûs stiklai jauleidþia groþëtis vainikø spalvomis, ypaè„paslëpus“ paèià Saulæ uþ pastatø, medþiøar kt. Dar paprastesnis bûdas – stebëtiSaulës atspindá ramaus vandens pavirðiuje,kai Saulë aukðtai, o jos ðviesakrinta beveik statmenai pavirðiui. Taip vainikusstebëjo þymusis mokslininkasI.Niutonas. Þinoma, saugiausia yra stevyktøðviesos difrakcija, kliûèiø matmenysturi bûti palyginami su ðviesos bangos ilgiu.Þinant, kad mëlynos ðviesos bangosilgis yra 420 nm, o raudonos – 650 nm,atitinkamø matmenø turi bûti ir kliûtys. Klasikinispavyzdys, iðdëstytas visuose optikosvadovëliuose, yra ðviesos difrakcija jaisklindant pro maþà apvalø plyðá. Jei kritusiðviesa buvo vienspalvë, toliau nuo plyðiomatoma ryðki dëmë centre ir tam tikrasþiedø, kurie atskirti tamsiomis zonomis,iðsidëstymas. Pirmasis þiedas atitinkapirmàjà difrakcijos eilæ, antrasis – antràjàir t.t. Kuo maþesnis bus plyðys, tuoplatesni ir labiau nutolæ vienas nuo kito busþiedai. Rezultatas iðliks toks pats, jei plyðápakeistume nepermatoma nedidele kliûtimi.Taèiau jei kritusi ðviesa buvo balta, taicentrinë dëmë taip pat bus balta, o tamsioszonos uþ kliûties bus uþpildomos kitomisspalvomis, ir tokiu bûdu matysimespalvotus ratilus. Balta centrinë dëmë ir yraaureolë. Kiekvienos spalvos spinduliai dëldifrakcijos uþlinksta skirtingais kampais:mëlyni maþiausiai, o raudoni daugiausiai,tad difrakciniame vaizde spalvos iðsidëstyslygiai taip pat, kaip ir vainike. Tà pirmasispastebëjo I.Niutonas, o matematiðkaiðá uþdaviná, remdamasis bangine ðvie-Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 9


sos teorija, XIX a. pradþioje iðsprendëJ.Fraunhoferis. Iðbaigtà ðviesos difrakcijosteorijà keleriais metais vëliau sukûrëA.Frenelis. Taigi vainikà kokybiðkai galimaapraðyti kaip ðviesos difrakcijos reiðkinánuo maþø kliûèiø (pvz., vandens laðeliøar ledo kristalø). Esminis vainikoskirtumas nuo plyðio ar pavienës kliûties4 pav. Taisyklingovainiko aplink Saulæfragmentasformuojamo difrakcinio vaizdo yra tas,kad ðviesos kelyje tokiø kliûèiø yra daugybë.Taigi vainikas yra kolektyvinis ðviesosdifrakcijos ir interferencijos rezultatas,kai kiekvienas kliûties taðkas laikomasnauju ðviesos bangø ðaltiniu, optikojetai þinoma kaip Hiuigenso principas.Matematiðkai kiekvienos spalvos intensyvumoskirstinys apraðomas Beseliofunkcija, o spalvø minimumo ir maksimumo(ðviesiø ir tamsiø þiedø) padëtys(atlenkimo kampai) yra tiesiog proporcingosbangos ilgiui ir atvirkðèiai proporcingoskliûties skersmeniui. Remiantisðviesos difrakcijos teorija, galima nesunkiaiávertinti, kad 10 mikrometrø skersmensvandens laðeliai sukurs vainikà,kurio kampinis skersmuo bus 7 o aureolësraudonajam kraðtui, 12 o pirmajam,20 o antrajam raudonos šviesos maksimumuiir t.t. O jei laðelio dydis bûtø 20mikrometrø, tai kampiniai vainiko spalvømatmenys sumaþëtø dvigubai. Iðmatavusir aukðtesniø eiliø difrakcijos kampus,galima tiksliai ir paprastai nustatytivandens laðeliø ar ledo kristalø dydá debesyje.Tokiø matavimø duomenys byloja,kad vainikus formuoja tik labai maþivandens laðeliai ar ledo kristalai, kuriøskersmuo tëra 5–25 mikrometrai. Vienaspirmøjø tokius matavimus 1925 m.atliko C.Brooksas, tyrinëdamas debesøformavimosi ypatumus ir susiedamasvandens laðeliø dydá su debesø aukðèiubei temperatûra.Aukðèiau iðdëstytas kokybinis vainikøformavimo modelis tëra artutinis, norskokybiðkai neblogai paaiðkina stebimusreiðkinius. Iki ðiol buvo manoma, kadvainikà formuojanèios dalelës neturi tokiømaterialiø savybiø, kaip forma, skaidrumasar cheminë sudëtis. Ðiuolaikinisapraðymas yra kur kas sudëtingesnis irgrindþiamas Mie sklaidos teorija, kurià1908 m. suformulavo vokieèiø mokslininkasGustavas Mie, remdamasis Maksveliolygtimis. Savo darbais Mie siekë paaiðkintispalvas bei optinius reiðkinius koloidinëseaukso daleliø suspensijose. Laikuibëgant Mie teorija iðaugo á universaliàðviesos sklaidos teorijà, kuri áskaito visusámanomus optinius reiðkinius (ðviesossklidimà, atspindá, lûþá, interferencijà,difrakcijà ir sklaidà), o kartu ir daleliøformà bei kitas savybes. Remiantis Mieteorija galima modeliuoti visus be iðimtiesoptinius atmosferos reiðkinius, taèiauskaitmeninës iðraiðkos yra gremëzdiðkos,o patys skaièiavimai reikalauja dauglaiko ir ištekliø. Todël ðià teorijà imta plaèiaitaikyti tik atsiradus kompiuteriams.Šiuo metu yra sukurtos laisvai prieinamoskompiuteriø programos, kuriosleidþia ne tik modeliuoti vainikø susidarymàesant skirtingoms atmosferos sàlygoms,bet ir tiksliai atkurti stebëtà vainikàkompiuterio ekrane, gauti naudingosmokslinës informacijos apie daleliødydá, jø erdviná pasiskirstymà, kondensacijosspartà bei paèiø debesø dinamikosir mikrofizikos ypatumus. Vienasþymiausiø Mie teorijos skaitmeniniomodeliavimo specialistø Filipas Lavenaspajuokavo, kad ðios teorijos taikymasatmosferos reiškiniams modeliuoti kaikuriais aspektais panaðus á bandymàskaldyti rieðutus kûju, taèiau mokslineprasme jo nauda yra neabejotina. Skaitmeniniomodeliavimo rezultatai byloja,kad sodriausiø spalvø ir daugiau nei keletodifrakciniø eiliø vainikai matomi, kaidaleliø dydis debesyje yra vienodas (vadinamasismonodispersinis skirstinys).Realybëje taip pasitaiko gana retai,daþniau matomi tik atskiri tokiø vainikøfragmentai (4 pav.). Jei debesys sudarytiið labai skirtingo dydþio laðeliø ar kristalø,vainiko spalvos iðnyksta susiliedamosá vientisà baltà aureolæ. Aureoliø intensyvumoskirstiniø matavimai tebëraaktualûs ir ðiandien vertinant atmosferosskaidrumà. Ádomu ir tai, kad sukauptosþinios apie aureoles ir vainikus mûsø atmosferojegali praversti ir tyrinëjant kitøplanetø, turinèiø atmosferas, pvz. Veneros,debesø sudëtá ir struktûrà.Audriaus DUBIEÈIO nuotraukosDoc. dr. VytautasPOCIUSRygalietuviøPrieð ðimtmetá vykæ ávykiai yra labaireikðmingi lietuviø tautai ir Lietuvos valstybësatkûrimui. 1904 m. lietuviai po 40 metønuoþmios kovos atgavo savo raðtà lotyniðkomisraidëmis. 1905 m. ávykæs Didysis Vilniausseimas, kuriame dalyvavo apie 2000delegatø, uþfiksavo subrendusià lietuviøtautà, siekianèià savarankiðkumo tarp pasauliotautø. Toks tada buvo pagrindinis tikslas.Tuomet ávyko 1905–1907 metø tautiniaisukilimai Lietuvoje, pasirodë legalûs lietuviðkilaikraðèiai, steigësi naujos kultûrinësdraugijos, plaèiai paplito lietuviðki vakaraiir spektakliai bei ðvietimas lietuviø kalba mokyklose.Visa tai padëjo pagrindus demokratinësLietuvos valstybës ásteigimui. Ðistikslas galëjo bûti pasiektas organizuojanttautinio ðvietëjiðko darbo centrus, kuriuosesusibûræ daug vienminèiø savo idëjasskleidë á tolimiausius pakraðèius. Tokius kultûriniodarbo centrus patogiausia steigti dideliuosemiestuose, kur tankiai gyvenadaug þmoniø, lengviausia pasislëpti nuo nepageidaujamøakiø, yra geros ryðio ir susisiekimopriemonës. Todël neatsitiktinai Vilniujejau apie 1900 metus Petras Vileiðisásteigë slaptà ,,Dvylikos Vilniaus apaðtalø“draugijà, kuri turëjo organizuoti lietuviðkàveiklà mieste. Iki Pirmojo pasaulinio karoVilniuje ir Kaune buvo ásteigta apytikriai po12 lietuviðkø draugijø bei bendroviø lietuviðkomsknygoms leisti.Uþ Lietuvos ribø iðvykæ lietuviai dideliuosemiestuose taip pat bûrësi á lietuviðkasdiasporas, bet jø tikslai buvo kitokienei tëvynëje ir skirtingas bendravimo lygis.Svetur gyvenanèiø þmoniø grupiø bendravimobrandà galima skirstyti á tris lygius.1. Pradinis lygis – bendravimas su savotautieèiais, savitarpio ðalpa, nacionaliniøvakarø rengimas.2. Aukðtesnis lygis – gimtàja kalba ðvietimasmokyklose ir pamaldos baþnyèiose.3. Aukðèiausias lygis – diasporos informacinëssistemos sukûrimas, laikraðèiaiir ekonominis bendravimas.Suprantama, kad aukðèiausia diaspo-10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


– didþiausiaskultûros centrasprieð 100 metø uþLietuvos ribøros branda pasiekiama tik esant dideliamskaièiui vienos tautybës þmoniø. Lietuviøskaièius Rusijos imperijos svarbesniuosemiestuose iki Pirmojo pasaulinio karodidþiausias buvo Rygoje ir siekë 50 000þmoniø. Kai kurie lietuviai buvo uþsiraðækaip lenkai, nors lenkiðkai nemokëjo, todëloficialus lietuviø skaièius sumaþintasiki 35 000 (þr. lentelæ).Lietuviai plûstelëjo á Rygà XIX a. pabaigoje,kai Rusijos imperijos svarbiameuoste sparèiai augo pramonë ir trûko darbojëgos. Lietuvos paðonëje esantis stambusprekybos centras ir uostas nuo senodomino lietuvius prekybininkus ir kitus suinteresuotusasmenis. Rygos populiarumasypaè išaugo tarp lietuviø jaunimo perorganizavusRygos politechnikà su dës-Rygos politechnikos instituto rûmai (1896–1918). Reikðmingiausia lietuviø studentøtechninës krypties aukðtoji mokykla ikiPirmojo pasaulinio karo. Dabar ðiuoserûmuose Latvijos universitetastomàja vokieèiø kalba á Politechnikos institutàsu rusø dëstomàja kalba ir pastaèiusnaujus rûmus bei padidinus studentøpriëmimà (apie 1900 metus). Ryga domëjositaip pat ávairiø sroviø kovotojaiprieð carizmà, nes èia buvo maþiau suvarþymøir daugiau ávairiø lengvatø. MatRygos elità sudarë vokieèiø kilmës Livonijosriteriø, stambiø þemvaldþiø palikuonys,rëmæ carizmà ir turëjæ daug savø þmoniøcaro aplinkoje. Todël Ryga bei Kurðoir Livonijos gubernijos buvo privilegijuotojepadëtyje. Pavyzdþiui, legali lietuviø drau-gija Rygoje ásteigta 1894-04-03 – ,,Lietuviøpašalpos draugystë Rygoje” (,,Paðalpa”).Tuo tarpu tokia pat ,,Vilniaus lietuviøsavitarpinës paðalpos draugija” – tikpo 10 metø, t.y. 1904-03-24. Pirmasis legaluslietuviðkas spektaklis suvaidintasRygoje 1898- 02-14, o Vilniuje po septyneriømetø – 1905-02-06.Lietuviø skaièius didesniuosiuose Rusijos imperijos kultûros centruoseiki Pirmojo pasaulinio karoMiestas Gyventojø skaièius Lietuviø skaièius Svarbesniø lietuviø(apytikriai) (apytikriai) draugijø skaièiusVilnius 150 000 5000 12Kaunas 90 000 6000 12Peterburgas 1,5 mln. 30 000 6Maskva 1,6 mln. 2000 3Odesa 7000 2Kijevas 250 000 maþai 0Charkovas 175 000 2000 1Ryga 0,5 mln. 50 000–35 000 12Rygos lietuviai tautinëje veikloje eidamipriekyje savo pavyzdþiu daþnai skatinoLietuvoje þmones burtis ir ávairiomis formomisgaivinti tautinæ dvasià. Tai liudija pavyzdyssu Rygoje 1904 - 02 - 25 ásteigtameno draugija ,,Kanklës”, nes po metø(1905) buvo ásteigta tokia pat draugija ,,Vilniauskanklës”, veikusi iki 1908 metø. Antravertus, Rygos lietuviai akylai stebëjotautinius ávykius Lietuvoje. Vilniuje surenguslietuviø dailës parodà 1907 m., rygieèiaipapraðë jà surengti ir Rygoje.Kitas Rygos lietuviø veiklos bruoþas –aktyvus ne inteligentø dalyvavimas organizuojantdraugijas ir jas valdant. Kituosemiestuose – Vilniuje, Kaune, Peterburge,Maskvoje ir kitur – lietuviškas draugijas organizuodavoaukðto iðsilavinimo inteligentai,o paprasti þmonës bûdavo tik dalyviaiarba steigdavo savas draugijas kaip Peterburgeir ,,Maþturèiai”. Rygos lietuviødraugijà ,,Paðalpa” suorganizavo policijosnuovados raðtininkas Povilas Þaldokas,prekybininkas Antanas Ðimoliûnas ir kiti.Tuomet Rygoje gyvenæ keletas lietuviø inteligentøá ðià draugijà þiûrëjo skeptiðkai,nes nenorëjo sësti prie vieno stalo su prasèiokais.Mat tais laikais Rusijoje visuomenëbuvo ryðkiai susisluoksniavusi á elitiniusir prasèiokus þmones – elitas ið aukðto þiûrëjoá prasèiokus. Pirmasis inteligentas,ástojæs á ,,Paðalpos“ draugijà 1903 m.pradþioje, buvo inþ. Antanas Macijauskas.Tuo jis átikino skeptikus, kad ði legali draugijagali bûti veiksminga organizuojant tautinæ-kultûrinæveiklà Rygoje ir svarbiausiane þmogaus padëtis visuomenëje, betmeilë savo kalbai ir Tëvynei.Nors á lietuviðkas draugijas Rygoje vëliaustodavo inteligentai ir darbininkai, bettarp jø daþnai kildavo nesutarimai, daþniausiaiskatinami asmeniniø ambicijø. Prasèiokølyderiu tapo Liudvikas Jakavièius, karðtaslietuvis patriotas, talentingas aktorius humoristas,liberaliø paþiûrø, daug prisidëjæsprie lietuviðkos veiklos iðsiplëtojimo Rygo-Pirmojo lietuviðkospektaklio Rygoje1898-02-14 afiðosiðtrauka. Spaudosdraudimo metaislegaliai pavartotaslietuviðkas raðtas.Ðis ávykis paskatinorengti pirmàjálietuviðkà spektakláLietuvoje, Palangoje,1899 metaisMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 11


je. Atsiradus daugiau lietuviø inteligentø irprofesionaliø artistø, L.Jakavièius buvo nustumtasá antrà planà. Su tokia padëtimi jisnenorëjo taikstytis, subûrë savo ðalininkus,kurie buvo vadinami ,,jakavitais”, ir 1906 m.gruodþio mën. pradëjo leisti mënraðtá,,Juokdarys”, 1909 m. – savaitraðtá ,,Rygosnaujienos”, ásteigë galingà lietuviøspektakliø bendrovæ ,,Þaislas”, ið esmëstapusià Rygos lietuviø teatru. L.Jakavièiausoponentai ir kritikai buvoÐv. Kazimiero draugijosatstovai: tarnautojas JuozapasBajoras ir kun. JuozapasBikinas, verslininkasAntanas Ðimoliûnas, taippat demokratiniø paþiûrøinteligentai inþ. Antanas Macijauskas,teisininkas KazimierasVizbaras ir notaropadëjëjas Jurgis Linartas.Pastarieji taip pat leido savaitraðtá,,Rygos garsas”, oK.Vizbaras dar vadovavomeno draugijai ,,Kanklës”.Dvi lietuviškos veiklos tarp savæs konkuruojanèiosþmoniø grupës, viena vertus,gyvino, darë ádomesnæ ir turiningesnætautinæ veiklà, antra vertus – kai du peðasitreèias laimi. Taip atsitiko ir Rygoje,nes buvo ásteigta bolðevikinës krypties lietuviødarbininkø blaivybës draugija,,Giedra”. Jos oficialus tikslas – skleistiblaivybës idëjas, bet neoficialiai vykdëproletariato internacionalizmo propagandà,prieðingà Lietuvos savarankiðkumui.Politine veikla uþsiiminëjo tik keli ,,Giedros”vadovai, o eiliniai draugijos nariai domëjosilietuviðkomis dainomis, spektakliais,koncertais, keldavo savo raðtingumàásteigtoje mokykloje ir t.t. Galima sakyti,kad ,,Giedra” taip pat prisidëjo prielietuviðkos tautinës savimonës ugdymo.Labai svarbø vaidmená rengiant specialistusatkuriamai Lietuvos valstybei atliko Rygospolitechnikos institute ásteigta lietuviøstudentø draugija ,,Viltis”. Iki Pirmojo pasauliniokaro lietuviai studentai buvo tautinioatgimimo ir Lietuvos valstybingumo atkûrimopagrindinë jëga. ,,Viltis” buvo ásteigta1902 m. Statybos fakulteto studento, vëliautapusio profesoriumi, Jono Ðimoliûno.Iki 1909 m. ,,Viltis” veikë nelegaliai, ,,Paðalpos“draugijos priedangoje, oficialiai áregistruotatik 1909 metais. ,,Vilties” draugijos nariøtikslas – mokslas ir lietuvybës gaivinimasper dainà, muzikà bei scenà. Studentaistengësi sukurti palankø ávaizdá apie lietuviusRygoje, todël jø rengiami koncertaiir spektakliai bûdavo aukðto meninio lygio.Štai 1911-01-15 studentai pakvietë ,,Vilties”draugijos vakare koncertuoti jau pagarsëjusáRusijoje lietuvá tenorà Kiprà Petrauskàir kompozitoriø Stasá Ðimkø bei latviø garsiusmuzikantus, o patys suvaidino kome-Kun. Juozapas Bikinasdijà ,,Be ðulo”. Apie ,,Vilties” draugijos studentørengiamus vakarus pradëjo sklisti legendos.Todël 1912-01-22 á ,,Vilties” spektaklá,Liudo Giros tragedijà ,,Kerðtas”, atvykoLivonijos gubernatorius Zvegencevas supalydovais. Tai buvo aukðtas lietuviø studentøávertinimas.,,Vilties” draugijos meninis vadovasbuvo Petras Pundzevièius (Petliukas), kurissu pertraukomis 13 metø studijavo Ry-gos politechnikos instituteir daug nuveikë lietuviø teatrolabui. Jis sukûrë ir pastatë3 populiarias komedijas,skirtas mëgëjø teatrui:,,Neatmezgamas mazgas”,,,Velnias ne boba”,,,Nepasisekë Marytei”. Taippat iðvertë ið svetimø kalbøir pastatë dar 5 komedijas.Petliukas buvo ne tikraðytojas, dramaturgas beireþisierius, bet ir artistas,dainininkas. Po Pirmojo pasauliniokaro jis tapo Lietuvoskariuomenës savanoriu. Jam buvosuteiktas pulkininko laipsnis.Rygos politechnikos institute ir ,,Vilties”draugijoje subrendo apie 40 jaunø lietuviø,aukðtos kvalifikacijos specialistø ir patriotø,kurie vëliau áneðë svarø indëlá á nepriklausomosLietuvos kûrimà. Daugelisjø uþëmë aukðtus postus jaunoje Lietuvosvalstybëje. Štai buvæs ,,Vilties” draugijosnarys Juozas Tûbelis apie 9 metus vadovavoLietuvos vyriausybei bûdamas MinistrøTarybos pirmininku. Jonas Ðimoliûnas,Tadas Ðulcas, Kazimieras Vasiliauskas –Lietuvos universiteto profesoriai daug prisidëjoprie aukðtojo technikos mokslo iðplëtojimoLietuvoje. Jie Rygoje ágytas þinias,patirtá bei studijø planus ir programaspritaikë kurdami Lietuvos universitetoTechnikos fakultetà. Daug ,,Vilties” draugijosnariø buvo Nepriklausomybës kovøsavanoriai ir Lietuvos kariuomenës kûrëjai,kaip antai: P.Pundzevièius, F.Vizbaras,V.Þemkalnis-Landsbergis ir kiti.Didysis Vilniaus seimas davë stiprø postûmáRygos lietuviams rûpintis ðvietimuir kurti lietuviðkas mokyklas. To seimo delegatoJono Ðimoliûno pastangomis 1905m. gruodþio 18 d. didþiulëje rusø salëje,,Ulej” buvo suðauktas visuotinis Rygos lietuviømitingas, kuris nutarë Rygoje steigtilietuviðkas mokyklas, gaunant finansinæparamà ið Rygos lietuviø bendruomenës.Tam tikslui numatyta ásteigti ðvietimo draugijà,,Þvaigþdë”. Ðios draugijos steigiamasissusirinkimas ávyko 1906-05-11. Nariomokestis, ne maþesnis kaip 1 rub., skirtasmokykloms išlaikyti. Kai kurie nariai paaukodavogerokai daugiau. Nariø skaièiuskeitësi, didþiausias buvo 1909 m. – 650.Vëliau ,,Þvaigþdë” gaudavo paðalpà ið Ry-gos miesto savivaldybës. Pirmosios trysdviklasës pradinës mokyklos pradëjo veikti1906 m. rudená, vëliau jø skaièius iðaugoiki 6, iš pradþiø mokiniø susirinkdavo 125,vëliau – 544, o 1916 m. mokiniø buvo net1113. Prie mokyklø buvo kuriami kursaisuaugusiems. ,,Þvaigþdës” mokyklose buvoásteigta 3 bibliotekëlës, choras, vaidintojøbûrelis, buvo skaitomos paskaitos,rengiami koncertai, statomi spektakliai, organizuojamosloterijos. Uþ surengtus vakarus,,Þvaigþdë” gaudavo papildomø lëðø.Ði draugija gyvavo iki 1917-09-03, kolvokieèiø kariuomenë okupavo Rygà. Draugijaivadovavo iðrinkta valdyba. Ilgiausiaivaldybos pirmininku yra dirbæs Pranas Maðiotas,be jo, valdybos pirmininkais yra buvæteisininkas A.Butkis, gyd. J.Rudis, T.Þilevièius,B.Giedraitis, kun. J.Latvis.Be ,,Þvaigþdës“ draugijos, dar po vienàmokyklà buvo ásteigusios ,,Paðalpos”ir ,,Giedros” draugijos. Taigi Rygoje yraveikusios 8 lietuviðkos pradiniø klasiø mokyklos.Èia daugelis lietuviø pramoko raðtoir paliko pëdsakà, kad þmonëmis yrabuvæ. Tikriausiai vienas ið jø – pirmasiskarininkas, þuvæs uþ Lietuvos nepriklausomybæ1919 m. Antanas Juozapavièius,kurio vardu pavadinta daugelis Lietuvosmiestø gatviø.Rygos lietuviø ðvietimui didelës átakosturëjo 1904 m. pabaigoje ásteigti 2 lietuviðkiknygynai: L.Jakavièiaus Katalikø g. Nr.20 (iš pradþiø Nr. 16) ir inþ. A.MacijauskoD.Pilies g. Nr. 7 (iš pradþiø Mësininkø g.Nr. 3). Knygynuose veikë skaityklos, buvoplatinamos lietuviðkos knygos ir laikraðèiai,iðleisti visuose lietuviø centruose Europojeir Amerikoje. Knygynai turëjo licencijasleisti lietuviðkus leidinius, o L.Jakavièiausknygynas – net savo spaustuvæ.Ryðkø pëdsakà lietuviø kultûroje palikoA.Macijausko knygynas. Pats A.Macijauskasparaðë, iðvertë ir sulietuvino apie40 knygø, kuriø taip trûko tais laikais. Jisknygas leido ir platino per savo knygynàRygoje ir jo filialà Kaune, Vilniaus g. Nr.16. Ðvietimo poþiûriu reikðminga, kadknygynas steigë skaityklas stambiose Rygosgamyklose, kuriose dirbo daug lietuviødarbininkø. Pavyzdþiui, didelë skaityklabuvo ásteigta gumos gaminiø fabrike,,Pravodnik”, kur dirbo apie 4000 lietuviø.Ðis knygynas taip pat leido muzikiniuskûrinius, susijusius su Lietuva. Èia1906 m. bene pirmà kartà masiniu tiraþuiðleistas V.Kudirkos ,,Lietuviø himnas”. Ðáleidiná ypaè akcentavo politikas ir muzikologasprof. Vytautas Landsbergis, atidengdamasA.Macijausko paminklinábiustà Pabirþëje 2001-05-13. Kitas šio knygynoreikðmingas muzikinis leidinys – Rygoslietuviø kompozitoriaus Petro Stankevièiaussukurtas marðas ,,Vytautui Didþiajam”Þalgirio mûðio 500 metø jubilie-12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


Pranas Mašiotas(1863–1940)Antanas Macijauskas(1874–1950)Jonas Ðimoliûnas(1878–1965)Demokratiniø paþiûrø Rygos lietuviø bendruomenës vadovaiðalpos” draugijos. Deja,Pirmojo pasaulinio karoišvakarëse susikûræ lietuviðkibankeliai nespëjosusitvarkyti ir tautiniamjudëjimui maþai padëjo.Tik ekonominëse draugijosedirbæ þmonës ágijopatirties, kuri jiems pasitarnavogyvenant ir dirbantnepriklausomojeLietuvoje.Iki Pirmojo pasauliniokaro Rygoje aktyviaiveikë 12 lietuviø draugijø.Tai jø dëka Rygos lie-Petras Pundzevièius(Petliukas) (1880–1955)jaus proga (1910 m.). Ðis kûrinys dar laukiaávertinimo, gal 2010 m., kai bus 600metø Þalgirio mûðio sukaktis. Šiais metaissukanka 100 metø, kai anglø firma,,Zonophone Record” Rygoje pagaminopirmàsias gramofonø plokðteles su lietuviðkødainø áraðais, kurias atliko Rygoslietuviai P.Pundzevièius, J.Linartas, A.Kaèanauskas,J.Lukavièius K.Visockaitë,J.Linartienë ir kiti. Ðios plokðtelës buvoreklamuojamos ir platinamos per A.Macijauskoknygynus Rygoje ir Kaune.Rygos lietuviø diasporos kultûriniamegyvenime labai reikðmingas buvo katalikøBaþnyèios vaidmuo. Rygos lietuviai savoaukomis 1891m. pastatë šv. Pranciðkausbaþnyèià Rygos Maskvos priemiestyje,kur gyveno daug lietuviø. Prieð ðimtàmetø Rygoje buvo 3 katalikø baþnyèios ir1 kalvinø, kur pamaldos ðalia lenkiðkø, vokiðkø,latviðkø vykdavo ir lietuviðkai. Lietuviðkospamaldos katalikø baþnyèiose buvolaikomos periodiðkai kas ketvirtà sekmadiená.Visos trys katalikø baþnyèios priklausëRygos parapijai ir buvo valdomosprelato Afanasevièiaus. Šis kunigas, kaipir kai kurie vyskupai, Rusijos imperijoje siekëkatalikø vienybës lenkø kalbos pagrindu.Todël á baþnyèias lietuviø kalbà prelatasAfanasevièius ásileido tik visuomenësspaudþiamas, draudë kurti katalikiðkas lietuviødraugijas ir kunigams jose dalyvauti.Þinomas lietuviø katalikø ir visuomenësveikëjas Ðv.Kazimiero draugijos pirmininkasKaune kun. prof. Adomas Jakðtas(Aleksandras Dambrauskas) savo redaguojamamelaikraðtyje ,,Nedëldienio skaitymas”1907, Nr.40 (94) apie ðá laikotarpáið nevilties taip suðunka: „Dieve aukðèiausias,duok nuskriaustiems lietuviams sulauktikuomet nors teisybës“.Lietuviø katalikø padëtis Rygoje pradëjokeistis po 1907 m., kai èia pradëjoveikti Ðv. Kazimiero draugijos atstovai kun.J.Bikinas, atvykæs ið Kauno, ir tarnautojasJ.Bajoras bei kiti. Jø pastangomis po dideliøvargø Rygoje 1909-10-29 buvo ásteigta,,Rygos lietuviø katalikø blaivybës draugija”.Ði draugija veikë labai aktyviai, organizuodavovakarus, skaitë paskaitas,ðvietë þmones ir kovojo prieð girtavimà.Antroji lietuviø katalikø draugija – ,,Ðv.Zitoslietuviø tarnaièiø ir darbininkiø draugija“,kurios ástatai ir leidimas patvirtinti 1910-12-21, bet steigiamasis susirinkimas ávykotik po 9 mënesiø, tikriausiai dël Rygosklebono daromø kliûèiø. Ði draugija turëjorûpintis jaunø lietuvaièiø gyvenimu ir jøðvietimu. Pagaliau 1911 m. geguþës mën.Rygos katalikø parapija buvo padalinta átris parapijas. Didelis buvo lietuviø laimëjimas,kad ðv.Alberto parapijos klebonu paskirtaslietuvis kun. D.Taujenis, kuris išrinktasir ,,Šv.Zitos” draugijos pirmininku.Daug Rygos lietuviø kunigø prisidëjoprie lietuviø vyrø ir moterø moralinio ir dvasiniotobulëjimo, dalyvavo pedagoginëjeveikloje Rygos lietuviø mokyklose. Ðilèiausiatsiminimai apie kunigus J.Tumà-Vaiþgantà,kelerius metus dirbusá Rygoje, Jonà Jacevièiø– 1831 m. sukilëlio Anupro sûnø;kai Rygos baþnyèios vadovai lietuviø kalbàvadindavo chlopska mowa, jis save laikëlietuviu ir su mokiniais bendraudavo lietuviðkai.Daug lietuviø bendruomenës labuinuveikë kunigai J.Bikinas, A.Cesavièius,Kazakevièius, Krapauskis, J.Latvis,Silavièius, D.Taujenis, A.Urbšas ir kiti.Rygos lietuviai prieð Pirmàjá pasauliná karàbuvo ásteigæ ne tik kultûrines draugijas,mokyklas, laikraðèius, bet ir ekonominiussusivienijimus. Ðie sambûriai buvo dviejørûðiø – lietuviø vartotojø draugijos ir lietuviøtaupomosios skolinamosios kasos (lietuviðkibankeliai). Vartotojø draugijos kûrësi siekdamosapsaugoti savo tautieèius nuo prekiøperpardavinëtojø ir prekybininkø lupikavimo.Ðiø draugijø nariai tobulëjo intelektualiai,nes atsikratë vergiðko nuolankumo,tapo màstanèiais ir savarankiðkais þmonëmis.Pirmoji Rygos lietuviø vartotojø draugijabuvo ásteigta 1909-04-19 pavadinimu,,Antroji Torensbergo lietuviø vartotojødraugija“. Torensbergas (Torniakalnis) –Rygos priemiestis kairiajame Dauguvoskrante, kur latviai jau buvo ásteigæ savovartotojø draugijà, todël lietuviai ákûrë antràjàðio rajono vartotojø draugijà. Kita vartotojødraugija ásteigta 1909-11-29 ir pavadinta,,Rygos lietuviø vartotojø draugija”.Ðiø draugijø darbas nebuvo pastovus,daþnai keitësi pirmininkai, trûko vieningumo,o svarbiausia – nariø vidinëskultûros, bet lietuviai ir naujoje aplinkojemokësi spræsti ekonomines problemas.Lietuviškos taupomosios skolinamosioskasos Rygoje atsirado 1912–1914metais. Þymus Rygos lietuviø veikëjasA.Macijauskas taip jas apibûdino: „Kuoðirdis yra kûnui, tuo tautiðkas bankas busmûsø pramonei: jis iðties rankà lietuviøpirkliams ir pramonininkams, suteiks kreditàir parems tautos ástaigas“.Tokie tautiðki bankeliai arba taupomosiosskolinamosios kasos Rygoje buvo ásisteigusiostrys: Latviø–lietuviø, Lietuviø, ,,Pa-tuviai nenutolo nuo sa-vo tautos – liko jos dalimi. Gyvendami dideliamemieste buvæ valstieèiai greitai prisitaikë,ágijo sumanumo, daugelis praturtëjo,tapo raðtingesni, pakilo jø intelektinis lygisir subrendo tautinë savimonë. 1918 m.,atkûrus Lietuvos valstybæ, labai daug Rygoslietuviø gráþo á Lietuvà. Galima manyti,kad gráþo á Tëvynæ apie 20–30 tûkst. rygieèiø,nes 1920 m. Rygoje liko gyventi tik apie5 tûkst. lietuviø. Buvæ rygieèiai aktyviai ásijungëá jaunos Lietuvos valstybës kûrimà.Be jau minëtø pavyzdþiø, paminësime:J.Tûbelis tapo ðvietimo ministru, jo pavaduotoju– Pr.Maðiotas, J.Ðimoliûnas – susisiekimoministru, A.Macijauskas – pirmuojuLietuvos geleþinkeliø vadovu, K.Vasiliauskas,T.Ðulcas kartu su kitais ásteigë 1920m. Kaune Aukðtesniàjà technikos mokyklà(dabar Technikos kolegija), J.Ðpakevièiusákûrë sodininkystës ir darþininkystës mokyklàA.Fredoje, prie Kauno, notaras J.Linartas– lietuviðkà kino kronikos bendrovæ ,,MûsøLietuva” ir pastatë pirmuosius lietuviðkuskino filmus ,,Kareivis – Lietuvos gynëjas”(1928) ir ,,Onytë ir Jonelis” (1931). Jiskartu su V.Skardinsku 1924 m. Kaune ásteigëpirmàjà autobusø susisiekimo linijà. Tokiøpavyzdþiø yra labai daug.Dabartinë Lietuvos visuomenë labaimaþai þino apie svarbø Rygos lietuviø vaidmenáformuojant Lietuvos valstybingumopamatus. Deja, dabar Rygoje nëra jokiopëdsako apie Rygos lietuviø veiklà prieððimtà metø. Artëjantis Lietuvos vardo tûkstantmetisverèia prisiminti organizacijas irþmones, daug nuveikusius Lietuvos labui.Gal reikëtø pagerbti buvusias Rygos lietuviøástaigas atminimo lentelëmis.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 13


Ichtiologas, tyræsÐventosios þvejø uostogalimybesEgidijus BACEVIÈIUSÐventosios uosto ákûrimo. 1925 m. buvoratifikuotas Danijos ir Lietuvos komisijø parengtasprekybos ir laivininkystës sutartiesprojektas, bet dël diplomatinio darbo nesklandumøjis ilgam atgulë á stalèius. DanijosKaralystës specialistai iš Lietuvos vyriausybëslaukë iniciatyvø. Lietuvos Respublikossusisiekimo ministerija, patariamaTautø Sàjungos atstovø, tarp kuriø buvodaug danø, uostui modernizuoti ir ûkiuiplëtoti kvietësi specialistus, daug lëmë asmeniniaivalstybës tarnautojø santykiai irmokëjimas derëtis. Klaipëdos uosto direkcijojedirbo šie Danijos Karalystës atstovai:buvæs Konstantinopolio generalgubernatorius,vëliau Tautø Sàjungos atstovasK.M.Vidingas (Karl Marius Widding), E.Bieringas(E.Biering) ir I.Kjelstrupas (I.Kjelstrup).Inþinieriai iš Danijos pagelbëjo statantKauno Aleksoto ir Tauragës miesto tiltus,tiesë geleþinkelius, gilino uostus.Ðventosios uosto statybos darbai pradëti1925 m. balandþio 28 d. specialiaisurengtomis iðkilmëmis. Uosto statybàkontroliavo valstybës atstovai. Valstybinëssvarbos statybvietëje periodiðkai lankësirespublikos prezidentas A.Smetona, ministerijøatstovai ir uþsienio sveèiai. 1925–1926 m. pastatytas ðiaurinis uosto molas.Vëliau dël finansiniø sunkumø uostasið Susisiekimo ministerijos pavaldumoperduotas Finansø ministerijai. Manyta,kad ji rasianti bûdø, kaip toliau finansuotiuosto statybà ir paspartinti darbus.Nutarta Šventojoje kurti priekrantësþvejybiniø maþøjø laivø uostà.Pirmieji Ðventosios uosto apylinkiøtyrimaiAnkstesnëse apybraiþose pristaèiauKurðiø mariø ir Lietuvos pajûrio gamtà irþvejybà tyrusius mokslininkus. Straipsniøapybraiþøciklà noriu papildyti þiniomisapie Lietuvos pajûrio gyvosios gamtos tyrimøpradþià. XX a. 3-iàjá dešimtmetá atsikûrusiaijûrinei valstybei iškilo bûtinybëtirti Baltijos jûros priekrantës gamtinesnaudmenas ir šiam darbui buvo sutelktosvisos pastangos. Rekonstruojant Klaipëdosir statant naujà Šventosios uostàLietuvos vyriausybei pagalbà siûlë sveèiøvalstybiø specialistai ir mokslininkai.Pirmuosius Lietuvos priekrantës gyvosiosgamtos tyrimus ir jø panaudos galimybiøanalizæ atliko Danijos jûros biologas HaraldasBlegvadas (Harald Blegvad).Þymusis danø jûros biologasH.Blegvadas gimë 1886 m. Danijai priklausanèiojeSamsio saloje (Beltø sàsiauris,Baltijos pietvakarinë dalis). 1904 m. ástojoá Kopenhagos universitetà, po ketveriømetø dalyvavo ekspedicijoje Atlanto vandenynelaive „Thor“. 1910 m. gavæs studijøbaigimo diplomà, uþsiëmë moksliniais tyrimaisDanijos biologinëje stotyje. Jo tyrimøkryptis buvo jûros þuvø biologija, taippat þvejyba Ðiaurës jûroje ir Beltø sàsiauryje.Tyrë Ðiaurës jûros ir pietvakarinës Baltijosplekðniaþuviø ir menkiø mitybà, sudarëþvejybos ekonomikos pagrindus. Vienuolikosmetø tyrimø rezultatus jis apibendrinomoksliniame darbe „Kai kuriø Danijos ðoniplaukøir mizidþiø biologija“ ir 1921 m. apgynëvieðame dispute. Nuo 1927 m. jis pradëjodirbti Tarptautinës jûrø tyrimø tarybos(TJTT) padaliniuose.Šventosios þvejybos uosto statybaH.Blegvado atvykimas á Lietuvà siejamassu Šventosios uosto ákûrimu ir jo aplinkostyrimais. 3-iojo deðimtmeèio pradþiojeDanija siekë ásitvirtinti ðioje naujaiatsiradusioje nišoje Baltijos regione. Tai buvodalis jos bendros prekybinës uþsieniopolitikos. Ið ðaltiniø þinoma, kad Ðventosiosuostui atsirasti didelës reikðmës turëjoekonomisto stratego prof. Simpsonoveikla. Jo dëka pritarta Klaipëdos uostomodernizacijai, pradëtos derybos dëlH.Blegvadas – Jûrø tyrimø tarybos generalinis sekretorius 1945–1951 m.(Nuotrauka spausdinama TJTT archyvarui Kopenhagoje sutikus)Pradëti tirti bûsimojo þvejybos uostoekonominiai pagrindai ir aplinkiniø vandenøgyvieji iðtekliai. Lietuvos Respublikosfinansø ministerijos praðymu 1928 m.kaip þuvø þinovas buvo atvykæs H.Blegvadas.Jis tyrë Ðventosios uosto ir jo prieigøvandenø gyvàjà gamtà, þvejybosplëtros galimybes. Rezultatus apibendrinometinëje ataskaitoje „Þvejybos tyrimaiLietuvos priekrantëje“ (Bericht an seineExellenz der Hernn Finanzminister J.TubelisÜber Fischerei-untersuchung amden Küsten Litauens und Vorschläge iminteresse der Salzwasser-Fischerei in Litauen.– Kovno, 1928, 22 p.). Apie ðá darbàbuvo galima paskaityti 1933 m. inþinieriausJ.Ðimoliûno išleistoje knygoje„Šventosios uostas“, kurioje buvo pateiktatrumpa vizituojanèio biologo mokslinësataskaitos santrauka. Ilgà laikà šis darbasjaunesniosios kartos jûros biologamsbuvo nepasiekiamas. Bevaisës buvo paieðkosTarptautinës jûrø tyrimø tarybosbûstinës archyve Kopenhagoje, tad jis nebuvoátrauktas á moksliniø darbø apyvartà.Šiuo metu rankraðèio originalas surastas.Jis saugomas Lietuvos RespublikosMartyno Maþvydo bibliotekos rankraðèiøskyriuje, paþymëtas PER.-1194numeriu. Darbà galima studijuoti, atliktigretinamuosius tyrimus.Ataskaitoje rašoma, kad 1928 m. liepos14 d. ir spalio 10 d. buvo atlikti bandomieji14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


tralavimai þuvø iðtekliams ávertinti. Tam tiksluiið Bornholmo buvo atplukdytas naujas13,89 RT talpos danø kuteris „Ch. Moeller“,varomas 20/20 RS arklio jëgø variklio.Jame buvo rezervuaras (Buenn) þuvims laikyti.Bandomieji tralavimai atlikti liepos 17dienà. Traluota 1,6 ir 1,8, 2 ir 2,3 bei 3,2jûrmyliø atstumu nuo kranto, atitinkamai 25,35, 40, 45 ir 53 metrø gyliuose. Þûklei naudotastraukiamasis tinklas (Schelpnetz,Cherbrettnetz – dabartiniø velkamøjø tinklø,tralø atitikmuo). Rašoma, kad þvejojimo metubuvæs blogas oras, kilusios didelës bangos.Nepaisant audros, laivà atplukdþius áKlaipëdos uostà ir pasvërus dienos laimikájame buvo per 13 166,5 kg þuvø uþmaþdaug 1506,34 Lt (po 1,14 Lt /kg). Sugautøplekðniø ilgis siekë 14–38 cm, jø amþiusbuvo nuo ½ iki 4½ metø, silkeliø (strimeliø)– 8–10 metø. Ið tyrimø duomenø buvomatyti, kad þvejybos intensyvumas priekrantëjeyra maþas ir kad þuvø iðtekliai dariki galo nepanaudoti. Tuo pat laiku H.Blegvadastyrë priekrantës ir atviros jûros dugnogyvûnø biomasës priklausomybæ nuogrunto tipø. Nustatyta, kad Lietuvos priekrantëjevyrauja penki gruntø tipai ir atitinkamaipagal juos kinta pagrindiniø versliniøþuvø (menkiø, upiniø plekðniø ir strimeliø)pasiskirstymas. Darbe šis teiginys iliustruojamaskeliais pavyzdþiais. Pavyzdþiui,kur smëlëti gruntai, gyvûnø biomasë svyruojanuo 20–80 g/m 2 , menkës laikosi moreninioþvirgþdingo grunto plotuose ir èianuo seno þvejojama ûdomis. Daug dëmesiotyrimuose skirta þuvø maistiniø organizmø(moliuskø, vëþiagyviø, þuvø) gausumuiir pasiskirstymui. Buvo manyta, kad pagaljø santalkas bus galima prognozuoti þuvølaikymosi vietas.Ataskaitoje analizuotas Šventosiosuosto þvejybos ekonominis potencialasir aplinkos sàlygø tinkamumas jûrinei þvejybaiLietuvos priekrantëje plësti. Iš darbepateiktø skaièiavimø matyti, kad, esantpalankiems þvejybai sezonams, per metuspriekrantëje bûtø galima sugauti 200–800 t plekðniø, menkiø, otø, strimeliø irkitø þuvø ir kad gautø pajamø pakaktøþvejams gerai iðsilaikyti ir padoriai gyventi.Dël to Ðventosios uostà bûtina modernizuotiir plësti aplinkines gyvenvietes. Lietuvosþvejybos ûkio ekonominës plëtrosmodeliui H.Blegvadas pritaikë kitose ðalyseágytà patirtá. Ataskaitoje taip pat pateikëþvejybos Baltijos jûroje statistiniusduomenis, išskyrë dabar beveik primirštassàvokas – þvejybai palankûs ir nepalankûs,t.y. nuo blogø oro sàlygø priklausantysþûklës metai. Atkreiptinas dëmesys,kad anuomet nesureikðmintasstrimeliø nerðtas maþuosiuose priekrantinësþvejybos uostuose: Naujakurðiø,Klaipëdos ir statomo Šventosios bei atokesniuoseuosteliuose. Uostø molai ðiameBaltijos regione atsirado dël þmogausûkinës veiklos, geologiniu poþiûriu jie yrajauni – apie aðtuoniasdeðimt metø ir strimeliønerðtavietës pietryèiø Baltijoje yranegausios. Èia nerðianèiø strimeliø dalispagrindinës šiaurinës Baltijos jûros daliesstrimeliø bandos atsinaujinimui yramaþa ir permaininga. Didþiausios Baltijojeðiø þuvø nerðtavietës yra prie Ðvedijoskrantø, pietvakariø Baltijos lagûnose,kur vyrauja priekrantës su tvirtu gruntu,vešlia povandenine augmenija.H.Blegvadas priekrantës vandenis tyrëtris mënesius. Per palyginti trumpà laikàjis nespëjo nuodugniai susipaþinti sukaimyniniø Vokietijos ir Latvijos to meto þuvøtyrimais. Vertinant jo darbà bûtina matytibendrus priekrantës gyvosios gamtosdësningumus. Lietuvos priekrantëje gyvûnøbendrijos negausios rûðiø ir labai permainingos.Joms bûdinga sezoninë jûrosbestuburiø ir þuvø gausumo kaita – ryðkiausipokyèiai hidrologinio pavasario ir rudensmënesiais. Labiausiai augalø ir gyvûnøiðplitimà riboja maþas ir kintantisdruskingumas bei ðiltu metø laiku pavirðiniamevandens sluoksnyje susidarantistemperatûros ðuolio ruoþas (termoklinas).Vasarà suðilus pavirðiniams sluoksniamsšaltamëgiai jûros gyvûnai pasitraukia á gelmæir atgalios sugráþta vëlø rudená vandeniuiatvësus arba esant trumpalaikei šaltovandens kildai (apvelingui). Þiemà tai vykstaatvirkðèiai – gyvûnai á gelmæ pasitraukiavengdami atšalusio vandens. Jûros gyvûnijospasiskirstymà lemia ir jø fiziologinësbûklës (nerðtas, prieðnerðtinës ir ponerðtinësmigracijos, jaunikliø maitinimosi laikasir kt.). Taigi H.Blegvadas Ðventosiosuosto aplinkiniø vandenø tyrimus atlikohidrologinës vasaros ir rudens pradþiosmënesiais, jie apima tik kelis þvejybos priekrantëjeypatumus konkreèiu hidrologiniulaiku, pagrindinius verslinës þûklës aspektus.Nepaisant iðvadø ribotumo, mokslininkopatarimai, kaip toliau plëtoti þvejybàmaþo druskingumo vandenyse Lietuvospriekrantëje, prisidëjo pleèiant Ðventosiosuostà ir pritaikant já þvejybai.Vëlø rudená H.Blegvadas Finansø ministerijaiparašë ataskaità apie nuveiktusÐventosiosuosto prieigasgilino þemkasë„Klaipëda“ supirmàjalietuviškakomanda(nuotrauka iðJ. Ðimoliûno,,,Šventosiosuostas”, 1933)darbus ir iðvyko á gimtàjà ðalá. Deja, ataskaitanebuvo iðversta á lietuviø kalbà, jaremiantis nebuvo parengtas mokslinisstraipsnis, o surinktos vertingos þinios likonepanaudotos.Ðventosios uostà tyrë ir LietuvosmokslininkaiPirmajam mûsø priekrantës vandenøgyvûnijos tyrimø etapui priskirtini ir kiti bandymai.Ið istoriniø ðaltiniø þinoma, kad þvejybosbûkle pietryèiø Baltijos uostuose domëjosiNaujakuršiø uosto ichtiologas, Karaliauèiausþuvininkystës tyrimø instituto Jûrosþvejybos laboratorijos vedëjas J.Lundbekas(MG, 2006, 14–17 p.). Priminsiu tiktiek, kad 1927 m. rudená jaunasis mokslininkaslankësi Klaipëdos uoste ir tyrë þvejybosekonominæ bûklæ, apraðë ir fotografavoþvejybos árenginius, aplinkinæ gamtà.Pakartotinai Šventosios uosto ir aplinkiniøvandenø fauna tirta 1934 m. ir 1935metø vasarà. Šiuos tyrimus organizavo irvykdë Kauno Vytauto Didþiojo universitetoMatematikos-gamtos fakulteto Zoologijosir lyginamosios anatomijos katedrosordinarinis profesorius Pranciškus BaltrusŠivickis (1882–1968). Mokslininkas prieštai studijavo ir mokslinius tyrimus atliko Èikagosuniversitete (1920–1922 m.), patirtiessëmësi Jûros biologijos laboratorijojeMasaèiûsetse (1921 ir 1922 m.). Ágijæsmoksliná laipsná tyrimus tæsë Filipinø universiteteManiloje, kur gilinosi á gyvûnø regeneracijos,embriologijos ir jûrinës zoologijosklausimus. 1928 m. jis atvyko á Lietuvàir ásijungë á èia besikuriantá mokslinësbendruomenës gyvenimà, steigë moksliniotyrimo bazæ, pradëjo Lietuvos gëløjø irBaltijos pajûrio vandenø gyvûnijos tyrimus.1934 m. ekspedicija priekrantës gyvûnijaitirti vyko nuo birþelio 20 iki liepos 23dienos. Profesorius ir dalyviai á Ðventàjàvyko uþ savo lëðas, nes nei universitetas,nei kitos ástaigos tam pinigø neskyrë.Ekspedicijoje dalyvavo 16 þmoniø, iš jøketuri gimnazijø mokytojai, vyresniøjø kursøstudentai. Tai buvo studentø biologølauko praktika. Ekspedicijos dalyviai gyvenoŠventosios uosto garaþe, administracijanemokamai jiems skyrë valteles, pa-Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 15


dengë kuro iðlaidas. Tyrimø duomenyspirmà kartà buvo paskelbti lietuviø kalba,jie išspausdinti Lietuvos mokslo populiarinimoþurnale „Kosmos“, 1934 m.t. 15, 379–398; straipsnis apie ekspedicijàbuvo skelbtas mënraðtyje „Nauji Romuva“(Nr. 186–187). Jame P.Šivickisapibendrino pirmtako H.Blegvado ir kaimyniniøðaliø hidrobiologø Gregoro Koþevnikovoir Liotaro Ðydato Baltijos priekrantësgyvûnijos tyrimø duomenis. Ðiøtyrimø rezultatai svarbûs ir dabar atliekantgretinamuosius mûsø priekrantëskaitos tyrimus, ypaè jie aktualûs tapopradëjus Ðventosios uosto rekonstrukcijà,pritaikant já pramoginei þûklei.TJTT sekretoriusGráþæs á Danijà H.Blegvadas dirbobiologinëje stotyje, toliau tyrë anksèiaupradëtus priekrantës dugniniø gyvûnøir þuvø iðteklius. 1931 m. jis pakeitë mirusástoties vedëjà A.C.Johansonà irpradëjo eiti naujas pareigas. Tuo patmetu 1931–1932 m. jis buvo TJTT organizacijojeþuvininkystës ekspertas,pradedant 1933 m. tapo tikruoju Danijosatstovu, o 1932–1945 m. laikotarpiubuvo tarybos viceprezidentas ir darbogrupës vadovas. 1936–1938 m. jispapildomai staþavo Persijoje ir 1941 m.paskelbë knygà „Persijos þuvys“.H.Blegvadas uþ pasiaukojamà darbàorganizuojant tarybos veiklà Antrojo pasauliniokaro sunkumø metais 1945 m.buvo išrinktas autoritetingos tarptautinësJûrø tyrimø tarybos generaliniu sekretoriumiir pareigas ëjo iki 1951 metø.Savo produktyvia veikla jis áneðë svarøindëlá á Europos jûros tyrimø mokslo istorijà.Kolegos prisimena já buvus betarpiðkà,daug bendravusá su þvejais,sprendusá jiems rûpimus klausimus.Nemaþai paraðë straipsniø apie þvejøreikalus, keletà knygø apie þvejybà jûroje.H.Blegvadas netikëtai mirë 1951m. rugpjûèio 22 d. dël ðirdies veiklosnepakankamumo.Pabaigoje priminsiu, kad šiuo metuKopenhagoje, H.K.Anderseno gatvëjeesanèioje naujojoje TJTT bûstinëje, „Baltijosjûros sektoriaus“ koridoriuje, ant sienoskabo nuotrauka, primenanti ðá ilgametáTJTT sekretoriø. Nuotrauka maloniainustebina sveèius iš Lietuvos. Ikipastarojo laiko retas kuris þinojo, kad ðismokslininkas ákvëpimo ir moksliniø tyrimøpraktikos sëmësi anuomet atokiojeÐventojoje. Ðá savo gyvenimo faktà jisyra minëjæs autobiografijoje, jis byloja,kad Lietuvos, kaip potencialios narës, irTarptautinës jûrø tyrimø tarybos santykiaiprasidëjo jau 1928 m., o visateisetarybos nare Lietuva tapo tik 2006 m.spalio mënesá (MG, 2007, Nr. 5).LietuviðkosPabaiga. Pradþia Nr.9spaudos bruoþaiAnglijojeBronius AMBRAZIEJUSÐiame darbe K.Barënas pasireiðkëkaip plataus akiraèio redaktorius, neapsiribojæsvien iðeivijos gyvenimu beijos problemomis. Jis atidþiai sekë ir Lietuvosgyvenimà, joje vykstanèius procesus,skaitë jos spaudà, domëjosi leidþiamomisknygomis, jø autoriais ir objektyviaibei neðaliðkai juos vertino savorecenzijose „Europos lietuvyje“, kurisK.Barëno redaguojamas tapo labaipopuliarus. Jo dëka „Europos lietuvis“pirmasis iðeivijoje pradëjo spausdintiLietuvoje gyvenanèiø raðytojø, poetø –V.Þilinskaitës, V.Petkevièiaus, B.Vilimaitës,M.Karèiausko, A.Jonyno, I.Mero,J.Paukðtelio – ne tik apsakymus, eilëraðèiusbei didesniø kûriniø iðtraukas,bet ir iðtisus romanus – R.Lankausko„Tiltas á jûrà“ (1963–1964 m.), J.Avyþiaus„Kaimas kryþkelëje“ (1964–1966m., ádomu, kad prieð ðio romano spausdinimàpasisakë ne tik kai kurie DidþiosiosBritanijos lietuviø veikëjai, bet ir Lietuvosvaldþios partokratai).Greta „Europos lietuvio“ redagavimonepaprastai svarbus ir reikðmingas buvoBarëno vadovavimas leidyklai „Nidosknygø klubas“, kuri vien jo redaguotøknygø iðleido apie 80. Tai buvo kultûrinësveiklos faktas, neturintis analogø Europosiðeivijoje. „Nidos knygø klubo“knygos (paþymëtos firminiu þenklu „Nida“)buvo platinamos ne tik DidþiojojeBritanijoje, bet ir kituose kraðtuose, neviena ið jø kaþkokiais neþinomais keliaispatekdavo ir á Lietuvà. Leidykla, nesivadovaudamajokiais savanaudiðkais tikslaisir neturëdama ið savo leidybos jokiosapèiuopiamesnës materialinës naudos,nuolat pristatydavo pasauliui naujausiuslietuviø raðytojø, gyvenusiø JAV,Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Vokietijoje,Ðvedijoje, Kanadoje, kûrinius – noveliøbei poezijos rinkinius, romanus irkt. (vëliau leidykla iðleido ir keletà moksliniø,folkloriniø-mitologiniø, apþvalginioir antologinio pobûdþio leidiniø). Didëjantdarbø apimèiai, netrukus „Nidosknygø klube“ buvo suburta ir autoritetingarankraðèiø vertinimo komisija (ji veikëkeletà metø), kurià, be K.Barëno, sudarëT.Grikinas, inþinierius R.Baublys(1909 m. Kaunas – 1996 m. Londonas),kunigas marijonas P.Dauknys (1920 m.Ðiauliai – 2002 m. Melburnas), agronomasir þurnalistas J.Lûþa (1911 m. Kretingosapskr., Kupðiø k. – 1978 m. Londonas)ir V.Dargis. Nors oficialiaikomisijai pirmininkavo raðytojas, þurnalistasbei visuomenininkas F.Neveravièius(1900 m. Nemakðèiai – 1981 m.Londonas), taèiau lemiamà þodá dël leidybiniøsumanymø daþniausiai tardavoK.Barënas, kurio pavardë ilgainiui tapo„Nidos knygø klubo“ sinonimu. Jo iniciatyvaleidykla, norëdama dar labiaupaávairinti savo leidiniø tematikà ir duotiskaitytojui papildomos lituanistinës informacijos,jau nuo 1958 metø pradëjoleisti antologiná leidiná „Rinktinë“, kuriamebuvo spausdinami, leidëjø nuomone,geriausi bei ádomiausi labai plaèiostematikos lietuviø iðeivijos periodinësspaudos lituanistiniai straipsniai. Pirmojo„Rinktinës“ numerio áþanginiame þodyjeskaitytojui leidëjai ir redakcija raðë: „...leidëjø sumanymas – iðèiulpti ið mûsøperiodinës spaudos visa, kas lietuviðkaibrangu, miela, vertinga, taip pat ádomuir kiekvienai lietuviðkai ðirdþiai prieinama.Iðleisdami „Rinktinæ“ mes teturëjomevienà vienintelæ mintá, kuri paskatinopradëti ðá darbà: itin prieinamu bûdudar kartà ákinkyti mûsø periodinæ spaudàtam didþiajam uþdaviniui – palaikytilietuvyje lietuvá. Tai priklauso ne vien nuomûsø, bet ir nuo mûsø periodinës spaudos,kurios paèius tirðtimus graibysime,o mûsø uþdavinys bus þiûrëti vis ávairumo,ádomumo, patrauklumo, nes tik tuo16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


pokarioNr.9 buvo perspausdintas geografo, LSSRpremijos laureato docento A.Basalyko(1924–1986) straipsnis „Pietryèiø smëlingojilyguma“. Tai buvo ne tik graþi pradþia, betir savotiðka to meto sensacija – pirmasisrimtas Lietuvos mokslininko straipsnis iðeivijosspaudoje, kuri pirmà kartà ávertino irpripaþino Lietuvos mokslà ir jos þurnalà.apsiribojo vien „Mokslu ir gyvenimu“; pokeletà straipsniø atskiruose jo numeriuosebuvo perspausdinta ir ið þurnalø „Tarybinëmoteris“, „Ðvyturys“, laikraðèiø „Literatûrair menas“ bei „Lietuvos pionierius“.Beveik vienu metu su „Rinktine“, tarsidar papildydamas ðá leidiná, Barënaspradëjo spausdinti sieninius nuplëðiamuskalendorius su ávairiais lietuviðkos tematikospasiskaitymais, kurie buvo leidþiaminet iki 1981 metø.Þinoma, Barëno – ir leidëjo, ir redaktoriausdarbas nebuvo lengvas, jame bûtavisko – ir baltø, ir labai juodø dienø, kupinødramatinës átampos, intrigø, susidûri-Kazimieras Barënasbûdu bus lengviau siektiano didþiojo lietuvybës uþdavinio,kuriam skiriamamûsø „Rinktinë“. Didþiojidalis joje pateikiamos medþiagosyra lietuviðkai nesenstanti,nes negali pasenti nei mûsøgimtoji þemë, nei tauta su savo praeitimi,tautine kultûra, miestais, kaimais, vaizdais,su jos iðkiliaisiais þmonëmis ir jø darbais“.„Rinktinës“ leidëjai ketino jà reguliariaileisti kas 3 mënesius po keturis 80 puslapiøapimties numerius kasmet, bet dël ávairiøprieþasèiø jos leidyba nebuvo reguliariir per metus buvo išleidþiami tik 3, daþniausiai2, o 1961 m. – net 1 numeris. Nepaisantto, „Rinktinë“, nors ir sunkiai, gyvavoið viso apie 5 metus. Pirmuosiuose jos numeriuosebuvo apsiribojama tik iðeivijosperiodinës spaudos („Draugo“, „Sandoros“,„Naujienø“, „Tëviðkës þiburiø“, „Dirvos“,„Aidø“, „Laisvosios Lietuvos“ ir kt.)„tirštimais“, taèiau netrukus jos leidëjai,siekdami „ávairumo, ádomumo, patrauklumo“bei suprasdami didelæ ryðiø su Lietuvasvarbà iðeivijai, atkreipë dëmesá ir á Lietuvojeleidþiamà spaudà ir joje atrado „lietuviðkainesenstanèios medþiagos“ apiegimtàjà þemæ, jos miestus, kaimus, tautospraeitá, mokslà, kultûrà, iðkilius þmones,jø darbus ir kt.Be abejo, tai ir paskatino K.Barënà papildyti„Rinktinæ“ ádomesniais Lietuvoje leidþiamøþurnalø straipsniais. Pirmasis þurnalas,patraukæs jo dëmesá ir reikiamai ávertintasbei iðskirtas ið kitø leidiniø savo spausdinamøstraipsniø temø ávairove, buvo legendinis,populiariausias ir labiausiai skaitomastuo metu Lietuvoje „Mokslas ir gyvenimas“.Jau treèiajame 1959 metø „Rinktinës“numeryje ið ðio þurnalo 1958 metøKitais metais„Rinktinës“ 7-ajamenumeryje perspausdinamasistorikoD.Digriostraipsnis „ŠvedaiLietuvoje 1701–1702 m.“ (MG, 1959,Nr.7), o Nr.8 – T.Zubavièiaus ir B.Aušrio„Þuvintas“ (MG, 1958, Nr.9). Matyt, K.Barënasatidþiai sekë „Moksle ir gyvenime“spausdinamus straipsnius ir labai juosvertino, nes 9-ajame 1962 metø „Rinktinës“numeryje persispausdino net tris šioþurnalo publikacijas – A.Matukonio „AudyklosLietuvoje“ (MG, 1950, Nr.3), inþinieriausJ.Deltuvos „Palangos tiltas“ (MG,1960, Nr.10) ir docento S.Tarvydo „Mûsøvietovardþiai“ (MG, 1958, Nr.9). Á 10-àjá„Rinktinës“ numerá pateko K.Meko straipsnis„Kauno pilis“ (MG, 1960, Nr.4), á 11-à– S.Samalavièiaus „Ðv.Petro ir ðv.Povilobaþnyèia Vilniuje“ (MG, 1960 m., Nr.10), ádvyliktà – V.Merkio „Vilniaus miesto gynybiniaiátvirtinimai“ (MG, 1958 m., Nr.6).Keturioliktajame „Rinktinës“ numeryje,iðëjusiame 1963 metais, ið 1961 metøketvirtojo „Mokslo ir gyvenimo“ numeriobuvo perspausdintas didelis þinomo archeologoA.Tautavièiaus (1925–2006)straipsnis „Ið XIV amþiaus vilnieèiø buities“ir tai buvo paskutinis almanacho numeris,po kurio „Rinktinës“ leidimas nutrûko.Paþymëtina, kad almanachas ne-mø su perdëtopatriotizmotriukðmuir tuðèiudaugþodþiavimu,bet visa tai pajëgdavoáveikti, sutramdyti aistrasnepaprasta „barëniðka“ tolerancija, ðaltakraujiðkumas,aukðta jo bendravimokultûra, visuotinai pripaþintas autoritetas,mokëjimas rasti kalbà su visokiausiaisþmonëmis, na, ir, þinoma, labai didelis jotroškimas palaikyti išeivijoje patriotizmà,lietuvybæ, dirbti jos spaudos labui. Ypaètai galima pasakyti apie jo pasiaukojantádarbà „Nidos knygø klube“. Já paþymëdamasbei ávertindamas vienas iðeivijosrecenzentas raðë: „Kazimierui Barënui derëtøpaminklà pastatyti vien uþ ðià nesavanaudiðkàveiklà – vadovavimà „Nidosknygø klubui“, kurio sinonimu ir neatskiriamadalimi keletà deðimtmeèiø buvo tapusiBarëno pavardë“.1973 m. sausio 4 d. Barënas iðëjo ápensijà, visas savo pareigas (prie kuriødar kartà neilgam buvo gráþæs 1979–1981m.) – leidybà ir „Europos lietuvio“ redagavimà– perleidæs kitam þymiam D.B. lietuviøveikëjui ir spaudos darbuotojui JuozuiLûþai. Taèiau, ir pasitraukæs ið tiesioginiospaudos darbo, Barënas nenuleidorankø, jis ir toliau gyveno aktyvø kûrybinágyvenimà: parengë ir iðleido savodaugelá metø leisto daugiatomio literatûriniometraðèio „Pradalgës“ (jo bendra apimtis– net 4195 p.), jungusio beveik vi-Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 17


Apie juodàPer Justino Marcinkevièiaus „Mindaugo“premjerà að sëdëjau kviestinëje sostinëspublikoje, kurioje buvo daug paþástamø.Per pertraukà jie puolë manæs klausinëti,ar neiðkreipta istorinë tiesa, kurieasmenys tikri ir kurie iðgalvoti ir kodël juodasismetraðtininkas nudobë baltàjá, norsðis buvo teisus? Nestigo ir tokiø, kurie nebe aliuzijø ir ne be paðaipos pridûrë, jogtarp vienos profesijos kolegø toks elgesyspasibaisëtinas.Kità kartà, spektakliui jau iðgarsëjus,sëdëjau toli nuo scenos tarp plebëjiðkaiatrodanèiø jaunuoliø, matyt, studentø. Jienepaþino manæs, að jø, ir todël vieni kitøneklausinëjom. Að susidomëjau jø aplodismentais.Þiûrovai aistringai plojo tada,kai Mindaugas iðdidþiai minëjo Lietuvosvardà. Man norëjosi suðukti: „Bûkite santûrûs,jis juk ne tik didvyris, bet ir niekðas“.Mindaugas suvienijo didþiàjà lietuviøþemiø dalá ir pasidarë pirmuoju Lietuvosvalstybës valdovu. Garbë jam. Bet kokiakaina jis to pasiekë? Jis paviliojo Vismantoþmonà, o já patá nuþudë, jo broliusmedþioklëje klastingai nudëjo, artimiausiusgiminaièius iðtrëmë ið Lietuvos, Judikápaliko kovos lauke, nors galëjo iðgelbëti.Jis visur vartojo smurtà ir mirties akivaizdojebaltajam metraðtininkui liepë áraðyti,kad jis nieko nemylëjo ir pridûrë: „Taèiaupridëk, kad visa tai dariau tiktai dëlLietuvos… tik dël Tëvynës“.Jis juk beðirdis despotas, valdþiosuzurpatorius. Argi jo niekðybës bûtinosvalstybei ir didþiojo kunigaikðèio valdþiaiatsirasti? Mindaugà nuþudë jo prieðininkai,taèiau dël to valstybë nesuþlugo. Vadinasi,ar visa, kas ávyko, gali bûti pateisintabûtinumu?Bûtø staèiai neiðmintinga klaustiJ.Marcinkevièiaus, kà jis norëjo pasakytiskaitytojui arba þiûrovui savo „Mindaugu“.Ið rankraðèiø ir archyvøir baltà metraðtininkusJuozas JURGINISJo draminë poema – meno kûrinys, o neistorijos þinias propaguojantis referatas.Ðis kûrinys jo vartotojø gali bûti pajaustasir suprastas labai skirtingai, paèiamautoriui net netikëtai. Mano supratimu,„Mindaugas“ – tai istorinio ir filosofinioþanro kûrinys, kuriame sprendþiami labaisudëtingi ir þmogaus pasaulëþiûrai labaireikðmingi dalykai. Remdamasis istoriniaisávykiais, jis ieðko santykio tarp þmogausir valdþios, tarp valstybës ir asmens.Jis ieðko atsakymo á tuos klausimus, dëlkuriø ðiuo metu suka galvas ir labai atkakliaiginèijasi istorikai, J.Marcinkevièiauskûriny pavadinti metraðtininkais.Daþnai galima iðgirsti istorikø adresusiunèiamà ásakymà, kad praeitá reikia vaizduotiteisingai, kad bûtina pabrëþti, kas jojebuvo paþangu ir kas reakcinga, kà galimaperimti kaip vertingà palikimà ir kà atmestikaip niekingà ðlamðtà. Mums Mindaugas,kaip pirmasis Lietuvos valstybësreprezentantas, teigiama asmenybë ir jovardà áraðome á visokius vadovëlius. Todëljam teatre ir plojama. Bet kaipgi su jo niekðybëmis.Lengva pasakyti, kad mes jas ryþtingaiatmetame. Tada reikës atsakyti á kitàklausimà, ar galëjo Mindaugas pasidarytididþiuoju kunigaikðèiu, neðalindamas ið keliokitø kunigaikðèiø smurto priemonëmis?Tai nëra regionalus, tik Lietuvos istorijàlieèiantis klausimas. Carui Ivanui (Jonui)pripaþástami nuopelnai centralizuojantrusø valstybæ. Jo opriènikai buvo XVIamþiaus Rusijos chunveibinai. Pasikabinæprie balnø ðunø galvas jie naikinosmulkiuosius kunigaikðèius ir bojarinus,tos paèios feodalø klasës þmones, kuriaipriklausë ir pats caras. Opriènikø elgesysbuvo pasibaisëtinas. Ivanas IV amþininkøbuvo pramintas Þiauriuoju, ðiuometu, ðvelninant jo pavardæ, lietuviðkai jisvadinamas Rûsèiuoju. Ðvelninama ne atsitiktinai,o pripaþástant, kad vis dëlto, nepaisantantihumaniðkø veiksmø, objektyviaiimant, savo galutiniais vaisiais oprièninabuvo paþangus reiðkinys. Ji padëjoIvanui IV stiprinti valstybæ. Rusijos valstybeinusipelnë ir Jekaterina (Kotryna) II. Jaiesant imperatore buvo prijungtas Krymasir likviduota Lenkija. Visa tai gerai, tik negerai,kad jos vyriausybë su jos paèios þiniaá kalëjimà grûdo paþangiausius to metorusø þmones, tokius kaip AleksandrasRadiðèevas ir Nikolajus Novikovas, ir valstieèiøvergijà privedë bemaþ prie vergijos.Monarchistai, vadinæ Jekaterinà II Didþiàja,galëtø visus jos neigiamus veiksmuspateisinti tuo, kad kitaip nebuvo galima,kad tai buvo reikalinga siekiant karinës jëgos,iðaukðtinusios valstybæ. Nelengva surastiribà tarp to, kas buvo dësninga ir bûtinair kas – atsitiktina ir nereikalinga.Barbaro vardas tebëra nepraradæs savoneigiamos prasmës. Barbaru pavadintasþmogus turi teisæ ásiþeisti. Barbarai sugriovëRomos imperijà ir sunaikino antikinækultûrà. Po hunø antplûdþio Italija iðtuðtëjo.Roma virto miesteliu. Forumoaikðtëje, kur kadaise buvo sprendþiamaspasaulio likimas, uþaugo þolë ir joje ganësikiaulës. Imperatoriai pasidarë barbarøvadø árankiais. Taèiau barbarai turi irnuopelnø. Jie pribaigë vergovinæ santvarkà.F.Engelso þodþiais tariant, jie ákvëpëmirðtanèiai Europai naujos gyvybës jëgos,padëjo gimti feodalizmui. Visuotinaipripaþinta, kad feodalinë santvarka paþangesnëuþ vergovinæ, nors visai nesunkuásitikinti, kad ðià paþangà lydëjo stulbinantiskultûros smukimas.Mes didþiuojamës Renesanso epochoshumanistais, atgaivinusiais ir iðaukðtinusiaisantikinæ kultûrà, suteikusiais jainaujà, neabejotinai paþangø turiná. Jeigukultûros smukimas tam tikrais atvejais neprieðtaraujasocialinei ir ekonominei paþangai,tai kà gi tada laikyti paþangos rodikliu?Kuo gi tada krikðèioniðki viduramþiaipranaðesni uþ stabmeldiðkà antikà?Ir ar jie ið tikrøjø pranaðesni? Gal socialiniøir ekonominiø formacijø pasikeitimaskylanèia linija yra dirbtinë, tikrovei prieðsusiðeivijos raðytojus (metraðtyje bendradarbiavo102 lietuviø autoriai), paskutiniuosiusdu – 9-à ir 10-à – tomus, paraðëir iðspausdino dvi monumentalias, gausiaiiliustruotas enciklopedines knygas„Britanijos lietuviai 1947–1973“ ir „Britanijoslietuviai 1974–1994“, kuriose pateikëbeveik pusës ðimtmeèio DidþiosiosBritanijos lietuviø istorijos panoramà. Jaspristatydama skaitytojui, spauda raðë:„Ðias knygas vartant (iš viso 774 p.) nesitiki,kad jas parengë vienas þmogus, one bendradarbiø kolektyvas“.K.Barënas ne kartà buvo tituluojamassvarbiausiu Didþiosios Britanijos lietuviømetraðtininku ir kronikininku, ir tie minëtiejileidiniai tik dar labiau sutvirtino ðià joreputacijà – Barënà reikëtø laikyti ir paèiuþymiausiu Anglijos lietuviø raðytoju, kuris,nepaisant nepaprasto uþimtumospaudos darbuose, kaþkaip spëjo paraðytidar ir keletà romanø, 5 apysakø rinkinius(dauguma jø buvo išleisti išeivijoje,o šiuo metu ir Lietuvoje), o jis pats netbuvo siûlomas pristatyti kandidatu Nobelioliteratûrinei premijai gauti. Reiðkësi jisir kaip vertëjas á lietuviø kalbà, yra vertæsSteinbeckà, Hiltonà, Folknerá.Barënas áneðë labai svarø indëlá á mûsøiðeivijos kultûrà ir iðarë gilià graþiø darbøvagà jos spaudos bare. Tad jis visaipelnytai visur buvo vadinamas ir DidþiosiosBritanijos lietuviø kultûros ambasado-18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


Poetas akad. Justinas Marcinkevièius su istorikais akad. Vytautu Merkiu ir akad. Antanu Tylataraujanti schema? Ðtai á toká uþburtà klausimøratà veda J.Marcinkevièiaus „Mindaugas“.Valstybë virð visko, jos labui turiaukotis gyventojai, net valdanèiosiosklasës. Tokiu principu buvo paremta Kryþiuoèiøordino valstybë. Jos iðsigimimoprieþastis buvo ta, kad riteriai, atsiþadëjæðeimos, asmeninio turto, savosios laimës,tëvø meilës vaikams, net niekðybæ laikëdorybe, jeigu ji tarnavo ordinui. Riteriai buvojuk áþadus davæ vienuoliai. Jiems aukðèiauuþ viskà – ordinas. Þmogiðkosios laimësiðsiþadëjimas darë juos panaðius áþvëris, kurie Dievo vardu ne tik plëðë irþudë kaimynus, bet ir vienas kità átarinëjodël neiðtikimybës áþadams ir naudojosidurklu arba nuodais. Vienuoliø asketøvalstybës idëja buvo antihumaniðka, norstokia valstybë buvo pavyzdingiausiai sutvarkyta.Po blizganèiu jos pavirðiumi slëpësimelas ir veidmainystë.Romos imperija buvo taip pat galingair pavyzdinga, barbarai negalëjo lygintissu vergvaldþiais savo kultûra, taèiaujie buvo gajesni. Ðtai F.Engelso þodþiai:„Jø asmeniniai gabumai ir narsumas, jølaisvës pamëgimas ir demokratinis instinktas,kuris visuose visuomenës reikaluosematë savo paties reikalus, þodþiu,visos tos ypatybës, kuriø buvo netekæ romënaiir kurios vienos tegalëjo ið Romospasaulio dumblo sukurti naujas valstybesir iðugdyti naujas tautybes“.Progresas istorijoje eina ne tiesia linija,o sukasi aukðtyn spirale, kada viena jos pusëkyla, kita tuo paèiu metu leidþiasi þemyn.Tie, kurie reikalauja ið istorikø vaizduoti praeitáteisingai, tariasi ið anksto þinà, kaip tojiteisybë atrodo, ir galá bûti jiems teisëjais.Jie spiralës nepripaþásta ir nori matyti paþangà,kylanèià tiesia linija. Jø reikalavimaiverèia metraðtininkus vieniems pasidarytibaltiems, o kitiems – juodiems.J.Marcinkevièiaus „Mindauge“ metraštininkaisudaro atskirà dramatinæ linijà,kuri ið pirmo þvilgsnio atrodo nelabaireikalinga. Metraðtininkai kalbasi tik tarpsavæs ir vos keliomis frazëmis persimetasu vyriausiu dramos herojumi – Mindaugu.Kas vyksta gyvenime, patiriame iðscenovaizdþiø ir veikianèiø asmenø dialogø.Metraðtininkai – tai to, kas vyksta jøakivaizdoje, liudininkai. Jie abu turi reikalosu tais paèiais faktais, taèiau juos matoir jauèia nevienodai. Juodasis rašo taip,kaip reikia valstybei ir valdovui, o baltasis– kaip diktuoja jo þmogiškasis instinktas.Pirmasis atrenka faktus, o antrasis norimatyti visus: ir teigiamus, ir neigiamus.Juodasis metraðtininkas iðdidus. Jisþino, kad valdovai neturi ðirdies ir kitøskausmo nesupranta. Baltajam savo kolegaijis sako: „Galvoja tik apie save, taèiauapsimeta, kad apie mus galvoja. Valdovai,mano mielas, tai karûnos, tai rietenosir sàmokslai, tai sostai, tik pridengtiidëjomis ir þodþiais, kad sau ir mums atrodytøgraþiau“. Jis mato ne tik geràjàsostø ir karûnø pusæ, bet ir blogàjà, apiekurià kalba, bet neraðo. Jis iðdidus, nesþino, kaip reikia raðyti, ir gali to pamokytikitus. Tai kas gi jis, veidmainys ir iðgama?Visai ne. Jis iðtikimai tarnaujantisvalstybei pilietis, toks pat kaip kryþiuoèiøvienuolis riteris arba Ivano IV opriènikas.Uþ neigiamø dalykø áraðymà á knygasbaltasis metraðtininkas buvo ágrûstas á piliesrûsá ir pasodintas ant duonos ir vandens.Tai buvo dësninga. Taèiau netrukusávyksta tai, ko nebuvo tikëtasi. Mindaugànuþudo sàmokslininkai. Stovëdamas antmirties slenksèio buvæs valdovas ðaukiabaltàjá metraðtininkà ir liepia suraðyti visa,kaip ið tikrøjø buvo. Tada juodasis metraðtininkasstveriasi niekðybës: nuduria savobaltàjá kolegà, sudrasko jo knygà ir suðunka:„Istorija viena privalo bûti… Viena teisybë…Vienas þodis. Mano!“Scenoje sutemus ir vaidinimui pasibaigustarp daugybës klausimø kyla ir ðitoks:kodël taip pasielgë metraðtininkas,pavadintas juoduoju, ar nëra èia autoriausprasilenkta su logika? Pratæskime veiksmàtoliau. Á valstybës sostà sëdasi Mindaugoþudikai. Savo þmogþudystæ jie teisinsnuþudytojo niekðybëmis ir ieðkosmetraðèiuose visko, kas já kompromituotø.Jiems baltasis pasirodys reikalingesnisuþ juodàjá. Juodasis gali bûti paniekintasir atstumtas. Kad taip neatsitiktø,jis sunaikina savo kolegà baltàjá su jo knyga– ir teisybë bus jo. Jis tarnaus Treniotai,kaip tarnavo Mindaugui. Imtis durklojuodàjá metraðtininkà vertë baimë. Bailysnesiskaito su priemonëmis, kai reikia nusipelnytisavo þiauraus vieðpaties malonësarba iðvengti jo bausmës.J.Marcinkevièiaus draminëje poemojetarp istoriniø asmenø yra daug iðgalvotø,tarp tikrø ávykiø – daug pramanytø,taèiau istorinë tiesa èia ne tik kad neiðkreipta,bet pakelta iki dabarties filosofiniøsprendimø lygio. Þiûrovai gali ploti tada,kai scenoje Mindaugas pakiliai kalbaapie Lietuvà, gali ploti tada, kai Daunsprungassako monologà apie tai, kaip jisnegali pakæsti kraujo kvapo ir kaip jo rankosmieliau limpa prie arklo ne kaip priekalavijo. Galima ir ið viso veikiantiems asmenimsneploti uþ jø þodþius. Taèiau neplotiJustinui Marcinkevièiui uþ mintieslaisvæ – negalima, nes ji ugdo humaniškus,didþios dvasios þmones.Ant aplanko uþraðyta:Dokumentas atiduotas á archyvà 1978 m.Kultûros barai 2007 – 7riumi Londone, taip pat „iðkiliausiu Anglijoslietuviu, pilieèiu, kuris visà gyvenimàiðlaikë iðtikimybæ Lietuvos Respublikai irniekada neiðkeitë lietuviðko paso á joká uþsieniná,sakydamas: „Dviejø tëvyniø nebûna...“Jo pasiaukojamas darbas ir kûrybabuvo aukðtai ávertinti iðeivijoje (vëliau ir Lietuvoje):jis buvo apdovanotas V.Krëvës,JAV LB kultûros tarybos, dviem Lietuviøraðytojø draugijos premijom, já paþymëjoMonrealio akademija, 1997 m. Lietuvojejam buvo áteiktas Gedimino 4 laipsnio ordinas,2002 metais jis tapo seniausiu Lietuvosraðytojø sàjungos nariu, o 2005 metaisleidykla „Varpai“ iðleido monografijà„Kazimieras Barënas“.K.Barënas mirë 2006 m. kovo 17 d. irbuvo palaidotas Greenford Park kapinëseLondone. Kaip buvo paraðyta nekrologe,„visà savo gyvenimà prasmingai irpasiaukojamai dirbæs kultûros labui, jisiðliks mums kaip iðtikimas Lietuvos sûnus,gyvenæs ir dirbæs toli esanèiai Tëvynei“.Tø paèiø metø lapkrièio 18 d. VakarøLondone buvo atidaryta K.Barëno vardolituanistinë mokykla.1991-11-24 dienà LNB valdyba nutarë„Nidos knygø klubo“ leidinius perduoti Lietuvai,ir leidykla baigë savo darbà. Taip buvouþverstas dar vienas labai ádomus mûsøiðeivijos kultûrinës veiklos puslapis,kuriame gausu ir graþiø nuveiktø darbø, irádomiø, unikaliø asmenybiø.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 19


XIX a. pabaigoje fizikos mokslo padangë buvo šviesi ir giedra, okeli debesëliai, atrodë, neturës didesnës átakos mokslo plëtotei.Netgi to meto garsûs fizikai dràsiai teigë, kad praktiðkai visafizika yra suprasta ir iðnagrinëta, taèiau fizikos supratimassusidûrë su nepaaiðkinama problema – juodojo kûno ðiluminiuspinduliavimu. Taikydami to meto fizikos þinias, didieji pasaulioprotai nesugebëjo apskaièiuoti juodojo kûno iðskiriamo ðilumoskiekio. Taigi teko keisti fizikos supratimà.Justinas GALINISDonatas MAJUSVilniaus universiteto Fizikos fakultetoKvantinës elektronikos katedra1900 m. Maksas Plankas pasiûlë neátikëtinàidëjà, kad ðviesa yra sudaryta iðdaugybës energijos porcijø – kvantø, kuriødydis priklauso nuo ðviesos bangosilgio. Kvantavimas padëjo iðspræsti juodojokûno spinduliavimo problemà beiatvertë naujà puslapá fizikos mokslo istorijoje– kvantinæ fizikà. 1905 m. A.Einðteinassukûrë fotoefekto teorijà (uþ jà1921 m. gavo Nobelio premijà), kurioje,remdamasis šviesos kvantavimu, paaiðkinoelektronø iðmuðimà ið medþiagosjà apðvieèiant. 1916 m. þengtas pirmasisþingsnis lazeriø mokslo link – Einðteinaspateikë savo darbà apie priverstinæspinduliuotæ, nurodydamas, kad suþadintiatomai gali spinduliuoti ne tik savaime,bet ir priverstinai, jei juos veikiato paties daþnio, kaip ir iðspinduliuojamas,elektromagnetinis laukas. Taip buvoplëtojama M.Planko kvantø teorija,pamaþu ágavusi pripaþinimà. PatsM.Plankas daugelá metø netikëjo savopostulatu. Jis manë, kad kvantø teorijagreitai bus paneigta ir atmesta, bet atsitikoprieðingai – ji buvo sëkmingai plëtojama.Vienas ryðkiausiø rezultatø – lazeriosukûrimas.Teigiama, kad lazeris yra vienas svarbiausiøoptiniø prietaisø, sukurtø perpastaruosius 50 metø. Þodis „laser“ yratrumpinys, atëjæs ið anglø kalbos ir reiðkiantisðviesos stiprinimà priverstinespinduliuote (Light Amplification by StimulatedEmission of Radiation). Lazerisspinduliuoja srautà fotonø, kurie medþiagosesukuriami elektronø energijos sàskaita.Bet kokioje terpëje elektronai galiágyti tik tam tikrà, kvantuotà energijà,Vilniausuniversitetomokslininkaiðviesà stiprinavandenyjekitaip tariant, bûti tik konkreèiuose energijoslygmenyse. Elektronai savo energijàgali keisti tik pereidami ið vieno lygmensá kità, t.y. iðspinduliuodami arbasugerdami fotonus, turinèius skirtumináenergijos kieká tarp ðiø lygmenø. Todëlkiekvienà medþiagà apibûdiname diskreèiomissugerties arba spinduliavimospektro linijomis. Ði medþiagø savybëplaèiai naudojama spektroskopijoje, nustatantneþinomà bandinio sudëtá.Elektronø energiniai lygmenys skirstomipagal elektronø egzistavimo juosetrukmæ: pagrindiniame (þemiausiame)lygmenyje elektronai iðsilaiko be galo ilgai,o suþadintuose lygmenyse tik keliasnanosekundes (10 -9 s). Taèiau egzistuojair kvazinuostovieji lygmenys, kuriuoseelektronai gali iðsilaikyti tûkstanèiuskartø ilgiau nei suþadintuose. Ðialygmenø savybe ir naudojamasi kuriantlazerius. Pagrindinis lazerio elementasyra optinis rezonatorius, kuriame kaupiamaspinduliuotës energija. Lazeris – taidviejø lygiagreèiø veidrodþiø ir aktyviosios(lazerinës) terpës sistema. Aktyviojiterpë gali bûti sudaryta ið ávairiø medþiagø:dujø, skysèiø, kietøjø kûnø ar puslaidininkiø.Bet kuriame lazeryje suþadintielektronai priverèiami ið trumpai gyvuojanèiølygmenø pereiti á kvazinuostoviuosius.Situacija, kai suþadintame kvazinuostoviajamelygmenyje elektronø bûnadaugiau nei pagrindiniame, vadinamalygmenø uþpildos apgràþa. Kai elektronaspereina á pagrindinæ bûsenà, iðspinduliuojamasfotonas, kuris, sklisdamasaktyviàja terpe, skatina ir kitø fotonø,turinèiø tokias pat savybes, iðspinduliavimà,kaip ir numatë Einðteinas savodarbe apie priverstiná spinduliavimà.Ávykdyta lygmenø uþpildos apgràþossàlyga leidþia realizuoti optinës spinduliuotësstiprinimà. Lygiagretûs rezonatoriausveidrodþiai daug kartø atspindi fotonøpluoðtà atgal per aktyviàjà terpæ,kurioje ðis yra sustiprinamas. Toks kvantinisstiprintuvas leidþia sukurti kryptingà,didelës galios lazeriná pluoðtà. Sutelkusjá á maþà erdvës sritá, pasiekiamasdidelis šviesos intensyvumas, kuris atskleidþiavisiškai naujus optinius reiškinius,priskiriamus netiesinei optikai.Netiesinës optikos era pradedamaskaièiuoti nuo lazerio sukûrimo. Jau 7-àjá dešimtmetá buvo pastebëta, kad nuodidelio ðviesos intensyvumo priklausomedþiagos lûþio rodiklis bei pasireiðkiaávairûs ðviesos sklaidos mechanizmai.Kas tokio netiesiðko yra ðioje optikos srityje?Ðviesa kartu gali bûti apibûdinamaelektromagnetinëmis bangomis, o jø poveikámedþiagai galima nagrinëti kaipatomø ar molekuliø sàveikà su ðviesoskuriamu elektriniu lauku. Ðios sàveikosstiprumas apibûdinamas poliarizacija,kuri nusako, kaip lengvai atomø ar molekuliøelektronai keièia savo judëjimà iðorinioelektrinio lauko atþvilgiu. Maþo intensyvumoðviesos sukurta poliarizacijatiesiðkai priklauso nuo ðviesos elektriniolauko, taèiau kai intensyvumas yra pakankamaididelis, poliarizacinis medþiagosatsakas tampa netiesinis. Bûtent ðiomissàlygomis vykstanèius reiðkinius tirianetiesinë optika.Netiesiniai ðviesos reiðkiniai gali bûtiaptinkami bet kokioje medþiagoje. Pagalmedþiagos poliarizacijos atsakà áðviesos elektriná laukà medþiagos skirstomosá dvi grupes: kvadratinio ir kubinionetiesiðkumo. Jei þvelgtume á elektronøpotencinës energijos priklausomybænuo nuokrypio nuo pusiausvyrosiospadëties, tai tam tikruose kristaluose priklausomybënebûtø simetriðka. Ðiø medþiagøpoliarizuojamumas priklausysnuo elektrinio lauko kvadrato, dël to jos20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


1 pav. Kaupinimo (þalia), signalinë (raudona) ir skirtuminë (mëlyna) bangos vandens stiprintuvo iðëjime2 pav. Daugiaspalvës ðviesos þadinimas vandens stiprintuve (centre – intensyviausia kaupinimo banga)vadinamos kvadratinio netiesiðkumo terpëmis.Tuo tarpu visos kitos medþiagos– dujos, skysèiai bei dauguma kristaløturi tik kubiná netiesiðkumà. Jø elektronøpotencinës energijos priklausomybënuo ðviesos elektrinio lauko simetrinë,tad poliarizacijos priklausomybë nuoelektrinio lauko kvadrato iðnyksta ir þemiausiasnetiesinis narys priklauso nuoelektrinio lauko kubo.Lazerinës spinduliuotës daþnio dvigubinimasir trigubinimas jau tapo áprastaisinstrumentais, prapleèianèiais lazeriøtaikymo galimybes. Nauja era prasidëjosukûrus daugiaspalvius parametriniuslazerius, kuriø veikimas remiasi bûtentnetiesinës optikos atradimais.Parametrinis šviesos stiprinimas – procesas,kurio metu kaupinimo („maitinimo“)pluoðto energijos sàskaita yra stiprinamassignalinis pluoðtas. Skirtingai neilazeris, toks stiprintuvas nereikalauja uþpildosapgràþos, o stiprinimas vykstaenergijos mainø tarp sàveikaujanèiø bangøsàskaita. Gerai iðtirtas ir plaèiai naudojamaspraktikoje yra tribangis parametrinisstiprinimas, kurio tyrimø, pradëtø jau1965 m., vienas pradininkø buvo akademikasprof. A.Piskarskas. Turbût ne vienamteko girdëti apie plaèiai pasaulyjenaudojamà lietuviðkà daugiaspalvá parametrinálazerá TOPAS. Paprastai tariant,kaupinimo pluoðto fotonas virsta á vienàsignalo ir vienà skirtuminës bangos fotonà.Á kokius du fotonus pavirs pradinis,nulemia pluoðtø orientacija kristalo optinësaðies atþvilgiu, kristalo dispersinës savybësbei energijos ir impulso tvermësdësniai, kurie dar vadinami fazinio sinchronizmosàlygomis.Tribangiuose parametriniuose stiprintuvuosenaudojamos kvadratinio netiesiðkumomedþiagos – kristalai, kuriø auginimotechnologijos sudëtingos ir brangios,didelius kristalus uþauginti sunkuar net neámanoma, o patys kristalai jautrûsiðoriniam poveikiui: yra trapûs ir neatsparûsdrëgmei. Be to, visada iðliekarizika paþeisti kristalà pernelyg intensyviuspinduliu.Keturbangis parametrinis stiprinimas,kaip alternatyva tribangiam, pradëtas tyrinëtigana neseniai. Ðiuo atveju sàveikojedalyvauja ne vienas kaupinimo fotonas,bet iðkart du. Lyginant su tribangëmis,keturbangës sàveikos turi daugpranaðumø, svarbiausias jø yra tas, kadnaudojamos izotropinës medþiagos, taigioptinës aðies krypties derinti nereikia.Taèiau, norint realizuoti fazinio sinchronizmosàlygas, iðlieka bûtinybë tiksliainustatyti pluoðtø susikirtimo kampà. Kadbûtø stipri netiesinë sàveika, reikalingaslabai didelis ðviesos intensyvumas visamesàveikos kelyje, bet esant tokiam intensyvumuiatsiranda kitø nepageidaujamønetiesinës optikos reiðkiniø: netiesinësugertis, ðviesos saviveika bei priverstinëssklaidos. Problemas galima iðspræstinaudojant ðviesolaidþius, kuriuosetiek fazinis nederinimas, tiek maþasintensyvumas kompensuojami itin ilgu,iki keliø kilometrø, sàveikos keliu. Ðis metodasnetinka ultratrumpiems impulsams,kuriø trukmë sklindant dël ðviesolaidþiodispersijos smarkiai iðauga.Ðiemet VU Fizikos fakulteto Kvantinëselektronikos katedros mokslininkamspavyko realizuoti ypatingà, solitoniná,pluoðtø sklidimà neribotos apertûros terpëse.Pluoðto matmenø kitimà lemia dureiðkiniai: difrakcija, dël kurios pluoðtaipleèiasi, o kartu ir maþëja intensyvumas,bei dar vienas netiesinis reiškinys – fokusavimasis,sukeliantis ypaè intensyviøðviesos gijø susidarymà, dël kuriø medþiagojegali atsirasti paþeidimø. Pusiausvyratarp ðiø reiðkiniø nepastovi: arbapluoðtas iðsiplës, arba, jei yra pakankamaigalingas, susitrauks ir virs á ðviesosgijas. Kai atsiranda treèia galima sàveika(keturbangis parametrinis stiprinimas),šviesos sklidimas stabilizuojasi irpluoštas, sklisdamas pakankamai dideliusatstumus, išlaiko didelá intensyvumàir maþus matmenis. Jau buvo minëta, kadketurbangiam stiprinimui tinka daug ávairesnësmedþiagos. Kaip stiprinanti terpëgali bûti naudojami ávairûs stiklai, dujos irskysèiai. VU Fizikos fakulteto Kvantinëselektronikos katedros mokslininkai sukûrëdidelio efektyvumo parametriná ðviesosstiprintuvà, kuriame kaip netiesinë terpënaudojamas vanduo (1 pav.). Be kita ko,tokio stiprintuvo iðëjime galima pastebëtinaujø daþniø, apimanèiø visà regimàjàspektro dalá (2 pav.), atsiradimà. Ðiuo metueksperimentuojama ir su kitomis medþiagomis– oru, argono dujomis ir kvarcu.Panaðûs tyrimai jau atliekami ir kitosepasaulio laboratorijose.Pabaigai belieka pridurti, kad þengtipirmieji þingsniai kuriant naujos kartosderinamo bangos ilgio ultratrumpøjøðviesos impulsø ðaltiná, kuris bus nepakeièiamasárankis spektroskopijoje, medþiagotyroje,biologiniø ir cheminiø virsmøtyrimuose. Dar padidinus efektyvumà,keturbangis optinis parametrinisstiprintuvas greitai iðsikovotø vietà pasauliolaboratorijose dël savo pranaðumøir palyginti nebrangios gamybos.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 21


123422 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


AmazonësKaip sekësi entomologams,norëjusiemsatrasti naujø rûðiøPietø Amerikoje tiespusiaujudienoraðtisProf. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS56Prisipaþinsiu, kad retkarèiais iðvykojepagalvoju, ar tikrai vertëjo trenktis á PietøAmerikà, rizikuoti sveikata ir kæsti ávairiausiusnepatogumus. Daug lengviau bûtøbuvæ ramiai gyventi namuose ir uþsiimtiáprasta veikla... Taèiau apie tai niekam neprasitariu,tik didþiuojuosi savo bendraþygiøiðtverme. Tai Saimonas Hilas (SimonR.Hill, University of Westminster, London),biomedicinos m. daktaras Arûnas Diðkusir doc. dr. Virginijus Sruoga (VPU). Jie tikriðaunuoliai! O štai kà sumàstë Arûnas,iki ðiol negaliu patikëti – jis jau rezga naujusplanus, kaip èia nuvykus á Ekvadoràðiø metø rudená. Patrakëlis!Ekvadore vël pasidarë nesauguEkvadore niekada nebuvo itin saugu.Ne taip seniai, 2000 ir 2001 metais, ðalákrëtë indënø streikai ir kruvini politiniai perversmaiir tik pastaruoju metu, kai Ekvadoràbuvo pradëjusios globoti JAV, ásivyravoapgaulinga ramybë. Taèiau vos nuskridæá Ekvadorà pastebime, kad kaþkasšioje šalyje negerai. Seniau vakarais Kito(Quito) mieste bûdavo ðurmulys, o dabarEkvadoro sostinë atrodo kaip iðmirusi: gatvëstuðèios, þmoniø kaip nebûta. Maþa to,kaþkokie vietiniai dar iš toli mums kaþkàbjauriai rëkia, suprask „ko èia atsigrûdote,sumauti amerikonai?“. Bëda tokia, kaddaugeliui ekvadorieèiø visi baltaveidþiai atvykëliaiyra amerikieèiai ið JAV, paprastainiekas èia per daug nesigilina, jeigu atvy-Nuotraukose:1. Egzotinis drugio vikðras. Jo puoðnûsspygliai yra nuodingi2 , 3, 4. Stebina Pietø Amerikos biologinëávairovë. Vien Ekvadore yra apie 1500dieniniø drugiø rûðiø (tuo tarpu Lietuvoje tikapie 125)5. Grifai – paukðèiai sanitarai, jie mintadvëseliena. Jø galima pamatyti ne tikmedþiuose, bet ir ant þemës, ðalia upiø arindënø kaimeliø6. Medlaipës varlës – naktiniai gyvûnai,dienà jos miega. Ðiø varliø Amazonëje yradaugybë rûðiø, bet saugokitës tø, kuriosryðkiai spalvingos ir graþios – jø odapadengta ypaè stipriais, þmogui mirtinaisnuodais7. Helikonija – nepaprastas augalas, taiPietø Amerikos augalijos simboliskëlis, vadinasi – gringo (t.y. iš JAV). Prisistatomeá vieðbutá „Plaza del Teatro International“,kuris yra paèiame miesto centre.Taèiau nerandame net vieðbuèio durø. Viskasuþdangstyta storomis metalinëmis þaliuzëmis,likæs tik maþas, kamputyje uþslëptasskambutis. Skambiname, sakome,kad mûsø atvyko visa mokslininkø delegacijaiš Europos ir kad norime apsistoti.Duris atidaro labai nustebæs vieðbuèio tarnautojas,lydimas automatu ginkluoto apsaugosdarbuotojo. Mums áëjus, duris vëlblokuoja þaliuzëmis ir devyniom spynom.Kur tik einame, apsauginis su automatu išpaskos. Visur prieblanda, lyg èia seniai jauniekas nebegyventø. Pasidaro kaþkaip nejauku.Gavæ kambarius, praðomës iðleidþiamiá miestà. Mums reikia pavalgyti irpasitikti kito ekspedicijos nario – anglo SaimonoHilo, kuris iš Majamio atvyksta á Ekvadoràkitu reisu. Per visà miestà randametik vienà restoranà, kuris dar dirba. Uþvalgius sumokame kosminæ kainà – 34JAV dolerius, kai paprastai geri pietûs Ekvadorekainuoja nuo 1,5 iki 3 JAV doleriø.Rytojaus dienà miestas vis dëlto atgijo.Tiesa, viskas dabar kitaip, nei bûdavoseniau. Bet apie tai vëliau. Dabar mûsøsvarbiausias uþdavinys, nelaukiant ekvadorieèiøkolegø (kurie kaþi kur prapuolë),iðvykti á Amazonës dþiungles, kuo toliauiš sostinës.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 237


Neþinosi, kada padarysi didþiausiàatradimà811 12Nors Ekvadore atrodytø viskas labai arti(maþdaug 700 km iš šiaurës á pietus),taèiau nuo Ekvadoro sostinës iki Amazonësdþiungliø kalnø keliais reikia leistis 8valandas. Nesvarbu, ar samdyti transportà,ar tiesiog pasinaudoti marðrutiniu autobusu,vykstanèiu link El Tenos. Ekvadoreautobusai kursuoja visur. Jeigu yra kelias,vadinasi, yra ir autobusas. Ið pradþiøkelionë maloni, bet kuo þemiau leidþiamësnuo kalnø, tuo darosi tvankiau ir karðèiau,o kelias vis prastëja ir prastëja, kol galiausiaitampa beveik dulkinu duobëtu ðunkeliu.Labai nuvargstame, tad nutariame,kai atvyksime á El Tenos miestelá, nusipirktiproduktø ir kiek atsigauti prieš kelionækitu autobusu á patá Amazonës dþiungliøpakraðtá Misahualli kaimelyje. Taèiau nelemtis– vos iðlipame ið autobuso El Tenoje,prie mûsø prisikabina kaþkoks agresyvusgirtas vietinis, kuris per prievartà reikalaujabièiuliavimosi, net grasina pradësiàsmuðtis, jeigu mes su juo nedraugausim.Gerai, kad mus uþsistoja vietiniai indënai,girtuoklá išlaipina iš autobuso ir mespajudam tolyn. Tos paèios dienos pavakariaisatsiduriame vietovëje, kurioje Misahualliupë áteka á Rio Napo, o pastarojiyra viena ið svarbiausiø Amazonës iðtakø.Toliau kelio nëra, nori gilyn á Amazonësdþiungles – plauk indënø kanoja!Kol dar nesutemo (o temsta èia visadatuo paèiu laiku, 18.30 val.), puolame áatogràþø miðkà. Jis neiðdþiûvæs, drëgnasir pradvokæs puvësiais – na, toks, koks irturi bûti Amazonës miðkas (dar daþnai vadinamaslietaus miðku, angl. „rainforest“,tarptautiðkai – selva arba hilëja, o ðnekamàjakalba – tiesiog dþiunglëmis). Darniekada manæs taip nenustebino ir neuþbûrëAmazonës miðkas kaip dabar, tik,þinoma, reikia atidumo. Þiûrëk, po laputupi gigantiškas þiogas, ant medþio prisiplojusiosilsisi medlaipës varlës, tarptankios lapijos skraido neregëtø raðtø drugiai,medþiø kamienai augte apaugæ ilgaisspygliais kaip kokie eþiai, o va èia –prasiskleidæs nuostabaus groþio egzotinisþiedas. Ten daug ko yra, tikrai gali irgalva apsvaigti... O ðtai kà atranda manokolega Arûnas, sunku patikëti, tikra mokslosensacija! Jis dþiûgauja, nes atrado ðeriuotaûsiø.Ðeriuotaûsiai (Tischeriidae) –nedidelë maþøjø drugiø ðeima, paplitusivisame pasaulyje, iðskyrus Australijà. Jievieni ið ádomiausiø entobiotiniø vabzdþiø,darantys kiek raukðlëtas dëmiðkas minas(tokius specifinius paþeidimus) ávairiø augalølapø viduje. Evoliuciniu poþiûriu tailabai archajiðki drugiai, ið jø protëviø, matyt,kilo daugelis ðiuolaikiniø drugiø taksonø.Vienas ádomiausiø ðiø vabzdþiøypatumø – jø didelë ávairovë Ðiaurës irCentrinëje Amerikoje. Todël jau skelbëmemokslinëje spaudoje, kad ðis regionasgali bûti pasaulinis Tischeriidae kilmëscentras. Ið ten mes kiek anksèiauapraðëme ir naujà ðeriuotaûsiø gentá (Astrotischeria).Šiai genèiai priklauso daugumaAmerikoje gyvenanèiø ðeriuotaûsiørûðiø, taèiau jø mitybiniai augalai yrane àþuolai ar erðkëtingi augalai (kaipáprasta pas mus Europoje), o priklausoAsteraceae ir Malvaceae ðeimoms. Minostaip pat nelabai panaðios á mûsiðkiø rûðiø,tad aptikti ir atpaþinti egzotinius ðeriuotaûsiusyra sunkoka. Taèiau, nepaisantspëjamos amerikinës ðeriuotaûsiøkilmës, Amazonës baseine ðie padarai ikišiol dar nebuvo aptikti. Nors ir labai stengëmës,ieðkojome, tikëjomës, bet në pervienà ið ankstesniø mûsø ar mûsø uþsieniokolegø ekspedicijø á Andø kalnus irAmazonës baseinà nepavyko atrasti në10Nuotraukos –autoriaus ir jokolegøVirginijausSruogos irSaimono Hilo9nusususio ðeriuotaûsio... Nesupratome,kaip taip gali bûti – kaimyninëje CentrinëjeAmerikoje jø daugybë rûðiø, o èia kolkas në vienos. Bet štai dabar mes patenkinti!Net prie pat mûsø vieðbutëlio augantyssidos krûmai apnikti ðeriuotaûsiø minø.Mums tai tikra sensacija. Arûnas paieðkokitur – dar viena nauja rûðis! Kaipèia taip ir bûna!? Juk per praëjusià ekspedicijàšioje vietoje visiškai nieko nebuvo,o dabar – daugybë ðeriuotaûsiø minø.24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


13Naktinës gaudyklës – mûsø kanèiosAr galite ásivaizduoti, kokia kanèia entomologuiásikurti Amazonës kaime, matyti,kaip prasideda sutemos, dþiunglës alsuojakarðta tvankuma, o jûs nerengiateðviesos gaudyklës. Atrodo, árengtum tàgaudyklæ, áþiebtum lempas ir tokià be vëjoir tamsià naktá á ðviesà atskristø daugybëegzotø ir, þinoma, tø vabzdþiø, dël kuriøèia atvykome. Virginijus ir Saimonas nerimsta,bet að jø praðau apsiraminti norsiki rytojaus: ið anksto nesuradus vietos negalimaeiti á dþiungles ir tikëtis, kad bussaugu. Tamsu nors á aká durk, ðabakðtynai,skardþiai, visokie nuodingi gyviai. Neimes þinome, kokia kryptimi eiti, nei esamepakankamai tam pasirengæ, nesusikrovæmantos ir nepailsëjæ. Svarbiausia,nebenoriu, kad atsitiktø taip, kaip buvoanksèiau, 2001 m., kai netyèia naktá, visiðkojetamsoje, nieko nesuvokdami ásikûrëmeslaptame narkotikø lauke ir susilaukëmepiktø maèetëmis ginkluotø indënø.Taèiau kità vakarà, kol dar ðviesu, patraukiamelink Napo upës. Bet tai didelëklaida, kas galëjo þinoti, kad ðia kryptimineapsimoka eiti... Pakeliui aptinkame sodybà,suræstà ant aukðtø cementiniø poliø(kad statiniai nesupûtø ir termitai neuþpultø).Kitaip nepraeisi, nër takø, ámanomatik pro sodybà. Kaip ir galima buvospëti, mus iðkart pamato vietinis gyventojasir pastoja kelià. Arðiai mums aiðkina,kad èia vaikðèioti negalima, kad visi ðieplotai yra privati nuosavybë. Mes nuolankiailinkèiojam. Bet kur teisybë, kad Amazonësmiðkas priklausytø tik kaþkam vienam,kuris turi pinigø, o tyrinëtojai negalëtønet áþengti ir atlikti tyrimø, dël kuriø atvykoið taip toli? Laiko eiti priešinga kryptimjau nebëra. Tad, truputá pamëtæ pëdas, visvien ásikuriame tame uþdraustame Napoupës ðlaite. Kol dar ðviesu, Virginijus bandorinkti medþiagà „ðienavimo“ bûdu,energingai braukydamas entomologiniutinkleliu per þolæ ir krûmynø lapijà. Miðkasskamba nuo visokiø gyviø skleidþiamø garsø.Mes su Saimonu turime árengti gaudyklæ.Taèiau Saimonas nebûtø anglas.Patyræs, kad mes esame privaèios nuosavybësteritorijoje, atsisako bet kà daryti,sako gráþtàs namo. Pusæ valandos turiuSaimonui skaityti „paskaità“, kokie kilnûsmûsø tikslai, kad mes èia esame atvykæpadëti ðiam kraðtui iðtirti gamtà, kad entomologaivisada truputá avantiûristai ir kadtokios kliûtys tikrai mûsø nesustabdys. Yratik viena bëda, dabar mes atvykome èiabe vietiniø kolegø, tad leidimø atlikti tyrimustaip pat su savimi neturime. Jei mus14berenkanèius mokslinæ medþiagà paèiuspagautø, baigtøsi nelabai gerai...Mûsø laukia dar viena ádomybë. Ðá kartàVirginijus pasirûpino, kad á ekspedicijàbûtø pasiimta tokiø lempø, kurios ðvieèiair be elektros generatoriaus, maitinamostik baterijomis. Visas tas aparatas atrodolabai keistai, kaip ið XVIII a. paveiksliukø.Tokio niekada dar nesame bandæ, tad dabarspëliojame, ar mûsø lempos bus pakankamaiefektyvios. Savo Honda generatoriøá ekspedicijà veþtis negalëjome, dabará lëktuvà su tokiais agregatais neásësi.Taèiau mus iðtinka fiasko. Atrodytø, irvieta labai vešli, ir naktis labai tamsi, ir lemposvisiðkai neblogos, taèiau beveik niekasá ðviesà neskrenda, o mûsø pakabintasekranas beveik tuðèias. Va taip ir bûnadþiunglëse, atrodo, nieko netrûksta, taèiau„ðnipðtas“. Gerai tik tiek, kad privaèiosevaldose gaudymas praeina be nuotykiø –svarbiausia, mûsø èia niekas nepastebëjo.Taèiau gráþti reikia pro tà paèià sodybà.Nors jau naktis, terasose ðviesos dega,praeiti nepastebëtiems nepavyksta. Sumus pasitikusiais keliais agresyvokais vyraiskalbëtis puolu pirmas. Nors aiðkinuosiispaniðkai, netrukus paaiðkëja, kad vienasið jø kalba ir rusiðkai. Tai bent staigmena!O didþiausias siurprizas tai Saimonui,kuris niekaip negali suvokti, kodël jo„visagalë“ anglø kalba èia, Amazonëje, tokiabevertë, o rusiðkai susikalbama. Su vietiniaisišsiskiriame labai draugiškai, vosišvengiame bendrø iðgertuviø...Atogràþø miðko biologinë ávairovëNiekas negali pasakyti, kiek augalø irgyvûnø rûðiø gyvena atogràþø miðke. Norsdaþniausiai mes manome, kad ið viso atogràþømiðkuose galëtø gyventi arti 10 mln.rûðiø, kai kurie mokslininkai vis dëlto teigia,kad atogràþø miðkuose esama 30 arnet 80 mln. ávairiø organizmø rûðiø. Didþiausiàjø dalá, þinoma, sudaro vabzdþiaiir kiti smulkûs organizmai. Mes kasmet apraðomevis naujø mokslui rûðiø (seniai jausumuðëme visus ankstesnius „rekordus“...).Ðiuo metu ið atogràþø jau yra apraðyta80 000 medþiø rûðiø, 3000 sausumosstuburiniø gyvûnø rûðiø, 2000 gëlavandeniøþuvø ir maþdaug pusë visø pasauliopaukðèiø rûðiø (8500). Duomenysapie kitus aprašytus organizmus yra daugáspûdingesni, taèiau maþiau tikslûs ir patikimi.Daugelis atogràþø organizmø yra endemai(gyvena tik ten), nemaþai jø reikalaujagrieþtø apsaugos priemoniø. Koksnuostabus atogràþø miðkø gyvûnø pasaulis,rodo ir tai, kad Amazonës drëgnuosiuosemiðkuose gyvena beþdþionë, kuri tilptøá þmogaus delnà (pigmëjinë marmozetë),pasaulio didþiausias grauþikas (kapibara),pasaulio didþiausia gyvatë (anakonda– pats maèiau!), pasaulio rëksmingiausiasgyvûnas (beþdþionë staugûnas, kuriobalsas girdëti 13 km ir kuris man primenakaþkà ið siaubo filmø). Atogràþø miðkasyra maþdaug 250 ðiuo metu plaèiai auginamøvaisiø rûðiø tëvynë. Vien NaujojojeGvinëjoje yra daugiau nei du ðimtai medþiørûðiø, kuriø vaisius þmogus gali valgyti (46ið jø þmogaus kultivuojami). Ið atogràþø miðkøkilo ir cukranendrës, ir bananai, mangai,papajos, avokadai, juodieji pipirai,kašujo riešutai, kava, cinamonas, vanilë arnet ðokoladas (t.y. kakava, kuri gaminamaið fermentuotø kakavmedþio vaisiø), taip patdaugybë kitø dabar vartojamø dalykø. Pavyzdþiui,chininas (jis reikalingas maliarijaigydyti), kuraris (Amazonës medþiotojø naudojamaskaip strëliø nuodai medþioklei, ovakarietiškoje medicinoje – Parkinsono ligaigydyti arba operacijø metu ligonio raumenimsatpalaiduoti) ir t.t.(Tæsiná skaitykite kituose þurnalonumeriuose)Nuotraukose:8. Pietø Amerikos atogràþos pasiþymi didþiausiaaugalø ávairove pasaulyje. Vien Ekvadoreaptinkama apie 25 tûkst. augalø rûðiø9. Ekvadore, Galapagø salose, gyvena gigantiðkiejivëþliai (Geochelone elephantopus),sveriantys iki 250 kg. XVIII–XIX a. ðie gyvûnaibuvo beatodairiðkai naikinami. Ðiuo metujø yra likæ tik apie 15 tûkst. individø10. Naktiniams vabzdþiams vilioti dþiunglëseájungëme lempas. Kol Saimonas ir Virginijus(nuotraukoje) nekantriai laukia laimikio,að dairausi, ar nepasirodys bitës þudikës11, 12, 13. Þinoma, atogràþø miðke reikia atidumo.Bet tada netruksite pamatyti, kiek èiaslepiasi visokiausiø gyviø: blakiø, tiesiasparniøvabzdþiø, vorø ir kitokiø padarø14. Amazonës þiogas, kurio sparneliai stipriairedukuoti (sunykæ)Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 25


2007 m. pasaulis miniskautybës ðimtmetá. Yra apskaièiuota,jog jubiliejø ðvenèiantásàjûdá, kurio nuostatasir struktûrà XX a. pradþioje sukûrëlordas Badenas Powellas,yra „praëjæ“ net 580 mln.planetos gyventojø, o dabarjis yra iðplitæs 216-oje valstybiøir apima 28 mln. ávairausamþiaus skauèiø ir skautø.Beje, Lietuva skautø vertybes– broliðkumà, seseriðkumà,pareigingumà, blaivumà, tikëjimàpasauline draugyste, savitàlavinimo sistemà, paremtàskilèiø sistema ir uþsiëmimaisatvirame ore bei veiksminiumokymusi, – yra pripaþinusiviena pirmøjø Europoje,nes tarpukario Lietuvojegarsëjo savo energingais ir iðtvermingaisvadovais, turiningomisstovyklomis. Ir norstremtys bei sovietinë okupacijanutraukë skautiðkà „Dievui.Tëvynei. Artimui“ misijà,atsidûræ Vakaruose mûsø tautieèiaisëkmingai tæsë skautavimotradicijas – plëtojo dar-Budime!nios asmenybës auginimà irbrandinimà, tolerancijà ir demokratijàaplinkoje ir visuomenëje.Akademinës skautybësidëjø gyvybingumà patikrinolaikas, nes ir mûsø valstybësvadovas Valdas Adamkus,ir atkuriamo Vytauto Didþiojouniversiteto pirmiejirektoriai Algis Aviþienis ir BroniusVaðkelis liko iðtikimi skautavimoidealams.Smagu ir prasminga, jogLietuvoje dar yra daug þmoniø,kurie skautavimo dvasia uþdegënepriklausomybæ atkûrusiosmûsø valstybës jaunimà.Viena aktyviausiø ir ryþtingiausiøskautybës iðpaþinëjøir gaivintojø, ugdytojø ir propaguotojøStefa Gedgaudienë(Juodvalkytë) ið JAV, Ohajovalstijos, Klivlendo, ðiemetðvenèianti garbingà 80-metá,þurnalistei Angelinai Liaudanskieneisutiko papasakotiapie savo ir amþinatilsá vyroVytauto gyvenimus, spinduliavusiusLietuvoje ir iðeivijojeskautybës ðviesà.Skautø ir lietuvybës veikëjaiStefa ir Vytautas Gedgaudai1980-aisiais Klyvlendejûrø skautais dirbti dar besimokantMaþeikiø gimnazijoje.1960 m. JAV susipaþinusi sujuo per M.K.Èiurlionio ansambliopobûvá, pajutau, jog musvienija tos paèios skautiškos,kultûrinës, sportinës ir tautinësidëjos, nes ir man, Lietuvosskauèiø seserijos narei nuo1939 metø, skautavimas buvokaip nuolatinis savæs lavinimas.Antrojo pasaulinio karo iš Zarasønublokðtà á Vakarus ir1947 m. baigusià Miunchenelietuviðkà gimnazijà bei vëliautæsusià mokslus JAV Klyvlendouniversitete bei Dailës institute,mane skautai iðmokë viskàdaryti tik kokybiðkai ir gerai,bûti pareigingai ir atsakingai.Toks kasdienis „pasitempimas“leido iki ðiø dienø iðliktiþvaliai ir nuveikti daug naudingødarbø þmonëms ir Lietuvai,nes sveika gyvensena ir buriavimasErio eþere nuosava 12m jachta „Tegu II“ leisdavomums abiem atgauti jëgas irgrûdino iðtvermæ.A. L. Kas Jums yra skautystë?S. G. Visada, kaip ir Vytautas,vadovavausi lordo BadenoPowello, skautø judëjimopradininko, mintimi: „Pats tikriausiaskelias á laimæ yra neðtigërá kitiems þmonëms. Bandykimejuo eiti ir... palikti pasaulátruputá geresná negu radome“,todël sakome – Ed melioremA.L. 2000 m. vasario 11 d.Vilniaus Antakalnio kapiniøMenininkø kalnelyje atsiradoneáprastas ir, kiek man þinoma,vienintelis toks mûsø ðalyjeantkapinis paminklas suskautiðku áþodþiu. Ar toksvieðas gyvenimo prasmësnusakymas buvo Jûsø vyroar Jûsø valios proverþis?S.G. Vytautui Gedgaudui,tarpukario Lietuvos ir išeivijosþurnalistui, 1939–1945 m. dalyvavusiamkautynëse prieðRomelio armijà Afrikoje ir Europojeprieð nacius vaduojantPrancûzijà ir apdovanotamdviem ðios ðalies Karo kryþiaisbei Tuniso kautyniø medaliu, ilgameèiam(1968–1985) lietuviøtautinës minties laikraðèio„Dirva“ (JAV) vyriausiajam redaktoriui,jau 1991 m. atstaèiusiamsavo narystæ atkurtoje Lietuvosþurnalistø sàjungoje,1946 m. dalyvavusiam Paryþiaustaikos konferencijoje beisteigiamojoje Jungtiniø Tautøorganizacijos sesijoje, teko suStefa Gedgaudienë daþna vieðnia Zarasø r. Deguèiø pagrindinëjemokykloje, kur su direktore Algute Ðileikiene globoja skautø veiklà(Budime). Mane, nuo 1988 metødalyvavusià LSS atkûrimoLietuvoje veikloje, Vytautas visragindavo vykti Tëvynën ir veikti, sakydamas „kol dar yra idealistø,tol skautija gyvuos“.Skautavimas išties yra manogyvenimo bûdas, nes iðpaþástujo pamatines vertybes, kuriøpirmuèiausia yra lietuviðkumas/pilietiðkumas.Tad ir jauniesiemsseserijos nariams sakau,kad ir kokias netektis arnelaimes teko patirti, nepalûþtipadëjo suvokimas, jog esu lietuvëir uþ gimtosios Lietuvosgerovæ turiu darbuotis iki paskutinioatodûsio. Šis patrio-26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


tiškumo jausmas yra toks natûraluskaip kvëpavimas, nesesu suvokusi, jog, tik bûdamavisuomeniðkai aktyvi ir savanoriðkaiaukodama bendruomeneiir tautai savo laikà, energijàir dalá asmeniniø pajamø, tiesiupagalbos ir paramos rankà savoartimui. Jau beveik 20 metøtrunkà mano skrydþiai per Atlantà,uniformø ásigijimo bei stovykløRaudondvaryje, Siesikuose,Radviliškyje, Maþeikiuose,Uþlënyje, Deguèiuose ir kitur finansavimas– tai mano atsidëkojimasgimtinei uþ laimingàvaikystæ ir paauglystæ, kurià laiminotëvai ir ið paðaukimo dirbæinteligentiðki ir patriotiðkimokytojai. Ðiandien esu patenkintair didþiuojuosi, kad pirmøjøpo Nepriklausomybës atkûrimoLietuvos skauèiø seserijosstovyklø tuomeèiai vilkiukai irpaukðtytës ðiandien prisimenamane ir kvieèiasi jau dabar á Studentøskautø organizacijosKorp!Vytis ir Akademinio skautøsàjûdþio nariø renginius.A. L. 1977 m. esate baigusiaukðèiausios prabostarptautinius Gilwellio skautøinstruktoriø kursus, ne vienàkadencijà Jums buvo patikëtosLietuvos skauèiø seserijos(LSS) vyriausiosiosskautininkës pareigos, nevienà kadencijà nuo 1992 m.teko vadovauti ir kovoti dëljos tarptautinio pripaþinimokartu telkiant kilniai, prasmingaiir kryptingai visuomenineiveiklai besimokantájaunimà. Ar uþsiauginote pamainà,perimanèià deðimtmeèiuskauptà LSS patirtá?S. G. Manau, kad taip. Graþiaisu jaunimu dirbama Siesikuose(Ukmergës r.), Þlibinuose(Plungës r.), Deguèiuose(Zarasø r.), Rieðëje (Vilniausr.),Kaune, sostinës ÞygimantoAugusto pagrindinëje mokyklojeir kitur. Man, LSS tarybosnarei, patinka, kad vadovës yraverþlios, ieðkanèios tarptautiniøkontaktø, prie kuriø ir að esuprisidëjusi, nes LSS teko atstovautiJungtinëje Karalystëje,Pietø Korëjoje, Ðvedijoje, 1996m. Pasaulinëje skauèiø vadoviøkonferencijoje Halifakse (Kanada),kur pristaèiau LSS veiklos,nutrauktos sovietmeèio okupacijos,tæstinumo bylà. Èia tik noriupasakyti, jei ne vyro ir manobrolio Vinco Juodvalkio, gyvenanèioLos Andþele, finansinëparama ir supratimas – ðiandienpasaulio skautijos sàraðuoseneberastume LSS. Galiu pasidþiaugti,jog 2006 m. spalio 8d. ið WAGGGS Europos komitetopirmininkës Dianos Diksongavau laiðkà, kuriame raðyta:„Noriu pasveikinti Lietuvosskauèiø seserijà tapus asociatyviaWAGGGS nare, kadangipasaulinis biuras balsavimupatvirtino sprendimà dël jûsønarystës. Jûs pagrástai galite didþiuotissava skautavimo istorija,nes jums teko daug iðgyventi.Taèiau dabar laikas þiûrëtiá prieká ir kurti savo ateitá“.A. L. Geguþës mënesáKaune, istorinëje prezidentûroje,buvo atidaryta paroda„Skautø judëjimui 100“, kurivëliau keliavo po savivaldybiømuziejus. Kaip pasisekë paþymëtiðià jums svarbià sukaktá?S. G. Daug eksponatø parodaipasiûlë mano bendraamþës,pradëjusios skautauti dartarpukario Lietuvoje ir dabarskautiškai tebegyvenanèiosKaune. Tai Kazimiera Galaunienë,Bronë Inokaitienë. Man tekoskaityti vienà ið penkiø praneðimøten vykusioje konferencijoje„Pasaulio skautijai – 100metø“. Kalbëjau apie áþodþio„Dievui. Tëvynei. Artimui“ svarbàuþ Tëvynës ribø, iðeivijoje.Renginys pavyko, nes buvodemonstruoti trys dokumentiniaifilmai „Skautiðko judëjimotarptautiðkumas“, rikiuotëje prisistatëvisos ðalyje veikianèiosskautø organizacijos, kuriøgausiausios: Lietuvos skautija,Lietuvos skautø sàjunga, Lietuvosskauèiø seserija, Lietuvosnacionalinë Europos skautøasociacija, Lietuvos lenkøharcerø (skautø) sàjunga, Lietuvosjaunøjø krikðèioniø sàjungosskautai ir skautës, Þemaièiøskautø organizacija,Lietuvos suaugusiø skautøbendrija, studentø skautø organizacijaKorp! Vytis, Akademikøskautø draugija bei kt.Sugráþo á Tëvo namusÐ.m. rugsëjo 7 d. JAV, Konektikuto valstijoje, Anapiliniðkeliavo matematikos mokslø daktaras prof.ÈESLOVAS MASAITIS (1912–2007). Amþinojo poilsiojam teko atgulti toli nuo Tëvynës, taèiau savotiðkojeLietuvos salelëje – Putnamo Ðvè. Mergelës MarijosNekalto Prasidëjimo vienuolyno kapinaitëse.Ten jo 27 metus laukë þmona Elenutë, dar visu deðimtmeèiuilgiau – vienturtë dukrelë Roþë.È.Masaièio – matematiko ir pedagogo – keliaslabai sëkmingai prasidëjo dar prieðkariu gimtinëje,taèiau 1944-aisiais jam, kaip daugeliui to meto ðviesuoliø,su ðeima teko sprukti nuo „raudonojo maro“.JAV, kur atsidûrë po penkeriø klajoniø metø, pavykopasiekti aukðèiausià moksliná pripaþinimà, nors beskubëdamasið Lietuvos buvo pamirðæs net VytautoDidþiojo universiteto diplomà. Bergþdþiai kreipæsis dëljo á Tarybø Sàjungos ðvietimo ministerijà ir patá Universitetà,jis ryþosi pokalbiui su Kentukio universitetodekanu ir nesunkiai já átikino esàs vertas siekti doktorantûros.Dëstë matematikà Kentukio, Tenesio, vëliauDelavero, Merilendo universitetuose, Nazareto koledþe.Bet pagrindine jo darboviete tapo Balistikostyrimø laboratorija Aberdyre. Bûtent darbai balistikossrityje jam pelnë apdovanojimus Amerikoje, bet sutrukdëgauti garbës daktaro vardà Vilniaus universitete,kai ðis 1979 m. ðventë savo jubiliejø.O buvo uþ kà! Pradedant 1982 m. Masaitis 8 kartusvieðëjo Lietuvoje, pakviestas KP, VD, Vilniaus universiteto.Atvykdavo ne tuðèiomis, o su programineáranga, skaièiavimo metodika, paskaitomis.Paveikslas nebûtø baigtas, jei nepaminëtume visuomeninësprofesoriaus veiklos. Jis aktyviai dalyvavoKatalikø mokslo akademijos, Ateitininkø, Krikðèioniødemokratø partijø veikloje (ilgà laikà buvo iðeivijosLKDP pirmininkas).Be viso šito, buvo nuostabus, ðiltas þmogus, kuriograþioje sodyboje teko pasisveèiuoti ne vienam áJAV atvykusiam lietuviui. Materialiai rëmë savo irþmonos giminaièius, nepamirðdamas net Sibire nukankintøjaunystës draugø naðliø.Ir, þinoma, raðë eilëraðèius, iðleido Lietuvoje dvijø rinktines. Viena ið jø – simboliniu pavadinimu „Sugráþkiniekad neiðëjæs“. Taigi mûsø – jo mylëtø ir jámylinèiø pareiga – neleisti Jam iðeiti. Ið Lietuvosmokslo istorijos, ið mûsø ðirdþiø.Teresë Aldona GEÈIENËMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 27


Pasvarstymai,skirti ,,Mokslo ir gyvenimo”penkiasdeðimtmeèiuiProf. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITISLietuviðkos spaudos patirtis siûlo nemaþaitemø, kuriø aptarimas atskleidþiamûsø istorijos vingius ir visuomenës elgsenosypatumus. Ðiame raðinyje pagvildensimeklausimà „Ar knygneðystë yraspontaniðkas atsakas á imperinæ prievartà,ar kas nors daugiau?“ Mano tyrimairodo, kad vienà ið tylaus ir neorganizuotopasiprieðinimo bruoþø galima nusakytitaip: patirta prievarta – tai tautinio gyvybingumo,etniniø vertybiø iðbandymas.Tad, mieli skaitytojai, pasvarstykime ðiàtezæ, susiedami jà su graþia proga – suoriai þinias skleidþianèio þurnalo ,,Mokslasir gyvenimas” jubiliejumi.Gimtoji kalbaIki XIX a. spauda, kaip ir knyga, buvoskiriama diduomenës poreikiams. Spausdintasþodis tuomet sklido, deja, ne gimtojokraðto kalba. Tobulëjant ûkininkavimobûdams ir silpnëjant valstieèiø priklausomybeidvarui, klostësi tinkamesnës sàlygoslietuviðkai kalbanèio kaimo jaunimuisiekti iðsilavinimo.Gimtoji kraðto kalba buvo paprastøþmoniø bendravimo bei màstymo priemonë.Tëvø ir protëviø kalba, ásiskverbusiá sàmonæ su Motinos lopðine, su seneliøpasakomis, lydëjo juos iki pat kelio pabaigos,vis iðnirdama sapnuose, pasireikðdamaintonacijoje, màstymo ir kalbësenosstilistikoje. Kalba susiejo juos sugimtinës þeme, kultûra ir istoriniu patyrimu.Ji kaip ðeðëlis visuomet tapatinosi supasklidusiais pasaulyje þmonëmis, palikusiaisgimtàjá sodþiø. Ji, tarsi nuolatinispriekaiðtas, kvietë pagaliau pasukti gimtinëslink. Dalis jø sugráþo su naujomis idëjomis,ágytomis þiniomis, su siekiu prabiltiraðytiniu gimtuoju þodþiu.Kalbos ypatingas socialinis vaidmuo: jisutelkia bendruomenes. Kaip pirmapradëbendravimo priemonë, ji gali jungti ir skaldyti,valdyti ir sujaukti. Bet sunkiu laiku, kaikyla ávairûs pavojai, kalba, suvienydama visuomenësnarius, tampa savigynos priemone– nematomu skydu, prabylanèiu sukauptosetninës iðminties balsu.Prieð pusantro ðimto metø Europojeplitæs tautinæ savimonæ ugdantis sàjûdisapëmë Lietuvà. Tautinis pakilimas iðaukðtinokelias esmines vertybes: gimtàjàkalbà, etninæ kultûrà, iðsilavinimà(mokymàsi, mokslà) ir savarankiðkà visuomenësgyvenimà, iðreiðkiamà tautinësvalstybës pavidalu. Ðios vertybësveikë kaip jëga, vienijanti tautà, atsidûrusiàRusijos imperijos glëbyje.Gimtoji kalba, kaip nuolatinio tarpusaviobendravimo bûdas ir tradicijos raiðka,kaip kolektyvaus màstymo ir laikysenosdarna, kûrë ypatingà gyvensenà, kalbinësraiðkos ypatybes, kurias apibûdinantbuvo pasitelkiamos tokios sàvokos,kaip pasitikëjimas, pareiga, iðtikimybë,gimtoji þemë, istorija, savastis. Deja, ðiossàvokos ðiandien jau, kaip ir tëvø kalba,praranda savo buvusià reikðmæ. Dar daugiau,jos jau niekinamos ir metamos iðpolitinio ir socialinio gyvenimo. Nuo jø bëgame,nes mëginame slëptis nuo persekiojanèiopriekaiðto ar grauþaties.Spausdinto þodþio keliasPrieš porà metø kukliai paminëjomelietuviðko spausdinto þodþio atgavimoðimtmetá. Beveik devynis deðimtmeèiusgimtasis þodis slapta ëjo ið vienos trobosá kità. Þodis tapo tyliu suokalbiu, pakvietusiuðviestis, nepasiduoti rusifikacijai.Taip ugdësi tautinë, pilietiðkai orientuotasavimonë, be kurios negalëtø atsirasti politinisir istorinis subjektas – valstybë.Pamàsèius apie mûsø istorinæ keliøðimtmeèiø patirtá, galima pastebëti keturisypatingus lietuviø kalbai ir spausdintam þodþiuilaikotarpius: spaudos draudimo, savarankiðkoþodþio ugdymo, ideologinësprievartos ir nesuvaldomø informaciniøsrautø. Pirmajame buvo siekiama ðalá rusifikuoti,antrajame – iðplëtoti modernià kalbà,remiantis savais intelektiniais iðtekliais,treèiajame – sovietizuoti visas gyvenimosritis, ketvirtajame – atverti ðalá globaliemspoveikiams. Pirmasis ir treèiasis laikotarpiaipasiþymëjo fiziniu ir dvasiniu tautosnaikinimu. Ketvirtajame prasidëjo paslëptaprievarta, nuasmeninanti þmogø, naikinantijo unikalumà.Tarpukariu buvo ákurtos ir iðpuoselëtosaðtuonios aukðtosios mokyklos, platustinklas mokyklø, veikianèiø pagal tinkamaisustyguotà ðvietimo sistemà. Per dunepriklausomos valstybës gyvavimo deðimtmeèiuspavyko plëtoti ir norminti literatûrinëskalbos vartosenà, suformuoti nacionalinësmokslo kalbos ir terminijos kûrimopagrindus, plësti knygø ir þurnalø leidybà.Rûpestis gimtàja kalba buvo visø srièiøgarbës reikalas. Taigi turëjome tvirtasprielaidas iðlikti sovietø prievartos sistemojeir pagaliau pakilti á naujà istoriná etapà.Atgaivinæ valstybingumo poþymius irpravëræ vartus á XXI amþiø ásipainiojomepasauliniuose informaciniø technologijøtinkluose. Ir ðtai paradoksas: savo tautinëjevalstybëje prarandame ir gimtàjá þodá,ir savastá. Vis maþiau skaitome, nes vaizdøgriûtis, plûstantys ið virtualios erdvës iragresyvios reklamos, atima amà, brukasvetimus þodþius ir keistà þargonà, naikinaindividualybës unikalumà. Tyliai atslenkasavanoriðkas „þodþio draudimas“ ir tapatybëspaniekinimas. Ir tai priimame suramiu nuolankumu – be iððûkio, be deramoorumo. Tai poþymis, liudijantis, kad visuomenënegaluoja: ji praranda gyvybingumàir savo kultûrines vertybes.Þurnalo misija,,Mokslas ir gyvenimas” gimë treèiojojeminëtøjø laikotarpiø sekoje, kai aprimo„raudonøjø politrukø“ siautëjimas, kaidràsiau pradëjo reikðtis kultûrinë veikla, iðmokusilaviruoti tarp cenzûros ir ideologinësprievartos uolø. Þurnalas vieðai neskelbdamassiekë tæsti ,,Gamtos”, ,,Kosmoso”ir kitø prieðkario þurnalø tradicijà:lavinti visuomenæ, skleisti visiems suprantamubûdu mokslo naujienas, vertinti gimtosioskalbos lobynà, vartoti lietuviðkà terminijà,didþiuotis kraðto istorija.Slinko turiningo darbo deðimtmeèiai,keitësi redaktoriai. Kiekvienas ið jø tæsëpradëtà visuomenës ðvietimo misijà. Jietai darë sumaniai, suprantama, kiek leidoveikti jø intelektinës galios, gebëjimasiðlikti ideologiniø „audrø“ vëtrose. Ádëmiaivartant penkiø deðimtmeèiø þurnalo rinkinius,prieð skaitytojo akis iðkyla autoriø– plaèiai pripaþintø autoritetø galerija, kuriøkompetencija ir patirtis praturtino leidinioturiná, plëtë skelbiamø temø ávairovæ.Ið pradþiø vyravo autoriai, prieðkariubrendæ ir iðsilavinæ. Juos sekë mokslusëjæ pokariu; tai buvo kasmet ryðkëjantikarta, tarp kuriø dabar matome mûsø akademikus,profesorius bei garsius, daugnuveikusius asmenis. Tai reiðkia, kad þurnalasugdë gabius þmones reikðti mintisgimtàja kalba, skleisti suprantamai specifiniusmokslo dalykus, palaikyti artimàryðá su skaitytojais. Reikia tikëti, kad pastaraisiaismetais þurnalo skelbiamo „Jaunøjømokslininkø konkurso“ nugalëtojaitaps ne tik straipsniø autoriais, bet ir garsiaismokslininkais ar kitø srièiø veikëjais,kuriais didþiuosis visuomenë.28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


Provokuojantys palyginimaiTad kodël, kalbant apie ,,Mokslo ir gyvenimo”jubiliejø, pradëjome nuo unikalausistorinio reiðkinio – knygneðystës, gimusioskaip atsakas á gimtojo þodþio naikinimà?Pradëkime nuo teiginio: nelegalioje veiklojeknygneðystë ir spausdintas þodis buvosusitapatinæ. Ir knygos platinimas, ir þodis– tai tokia prieþasties ir pasekmës vienovë,kurioje dëmenys sekos eilëje gali keistis vietomis.Pripaþinus ðià mintá, kyla kitas klausimas:ar dera sieti slaptà spaudos platinimàsu mûsø þurnalo veikla, kai niekas josneuþdraudë? Ir vis dëlto gretinti tuos faktusverta. Pamëginkime apie tai pakalbëti.Mûsø þurnalas, laviruodamas tarp budrioscenzûros gairiø, atliko savo misijà: skleidëpaþintinæ mintá, puoselëjo gimtàjá þodá,iðvengdamas skausmingø netekèiø. Be to,sukaupæs prisitaikymo patirties, lavino visuomenæ,fiksavo mûsø intelektinio gyvenimoávykius. Todël ðiandien þurnalo rinkiniai– tai enciklopedinio pobûdþio lobynas,sukaupæs konkreèius, dalykinius tekstus,svarbius paþintinei, pedagoginei veiklai iristoriniams tyrinëjimams.Sovietmeèiu gimtasis spausdintas þodisnebuvo uþdraustas. Bet jo turinys pakliuvoá prievartos glëbá: imperijai tarnaujanèiosideologijos ir totalios cenzûros. Pasekmëaiðki: tarnausi arba tave sunaikins. Ðiandienspauda taip pat tarsi laisva: privalai pasirinktivienà ið dviejø – paklusti finansineigaliai arba þlugti. Knygneðystë nepasidavëprievartai. Ar praslinkus ðimtmeèiui spaudanepasiduos gundymams paklusti pelnàkaupiantiems ir valdantiems subjektams?Jau pasidavë! Ypaè ta, kurioje sukantismilijonams kas rytà pasklinda leidiniøðimtatûkstantiniai tiraþai. Aèiû Dievui, kolkas regime ir girdime: keli laisvos mintiesleidiniai dar alsuoja. Kruta ,,Mokslas ir gyvenimas”,garbingai atlikdamas savo misijà.Èia nerasi begëdiðkai erzinanèios reklamos,skandalingø epizodø ið seimûnø arpolitikø gyvenimo. Bet aptiksi tai, kas vykstamûsø ir pasaulio moksle, kultûroje, kasskatina pasitikëjimà savimi, savàja kalba irateitimi. Kaskart laukdami naujo numerionerimaujame, nes neþinome, ar pavyks redakcijaisudurti galà su galu. Ðiek tiek skatikønubyra ið fondø, universitetø, moksloar pramonës institucijø. Bet tai tik epizodai,negarantuojantys normalaus ir visiems reikalingoleidybinio darbo.Uþbaigæs jubiliejinius pamàstymus skubugraþiai, su palinkëjimais iðlydëti savobièiulio ið Ðvedijos, skrendanèio namø link.O jis, grakðèiai mojuodamas ranka, ir sako:„Keista situacija klostosi jûsø padangëje:valstybë sapnuoja esanti ekonomiðkaikylanti, nepriklausoma, demokratinë irteisinë“. Tikras begëdis tas skandinavas!Kas paraðë „Tautiðkà giesmæ“Atkelta ið 3 p.Negalima nepritarti prof. Antanui Tylai:„Ðiandien, atviros visuomenës irkosmopolitiniø kriterijø generalizavimoepochoje, dr. Vinco Kudirkos idealai iðryðkëja,kaip sunkiai pasiekiamas þmogausir pilieèio tapatumas. Atsigræþimasá Já ir Jo paþinimas yra reikalingi moksluiir Lietuvos pilietinei visuomenei.“Nuostabu ir tai, kad ðiuos þodþiussueiliavo ir gaidà jiems pritaikë vienasþmogus – Vincas Kudirka, gydytojaspraktikas, lietuviø medicininës publicistikospradininkas, poetas, satyrikas, literatûrosvertëjas ir teoretikas, publicistas,muzikas, liaudies kûrybos puoselëtojas,lietuvybës gaivintojas, draudþiamoslietuviðkos spaudos darbininkasir kovotojas, „Varpo“ leidëjas ir redaktorius.Jono Basanavièiaus „Auðra“ prikëlëlietuvybei Vincà Kudirkà, o VincoKudirkos „Varpas“ priþadino Lietuvà.Tiesiog galvoje netelpa, kaip tiek darbøir þygdarbiø galëjo nuveikti þmogus,vos 41 metus vaikðèiojæs ðio gyvenimotakais, paèiame jëgø þydëjime pakirstastuometës mûsø inteligentijos dalgiodþiovos. Jeigu jis bûtø daugiau niekonenuveikæs, o tik padovanojæs „Tautinægiesmæ“, jau vien tuo jis bûtø didis.Sàmoningos tautos neuþmirðta savodidvyriø: mena jø darbus, gerbia kapus,stato paminklus, eina jø pramintais keliais.Toká mûsø kartos testamentà ateitieskartoms sekti didþiojo varpininko tautiniu,humanistiniu ir etiniu kodeksu 2007metø liepos 6-àjà, Valstybës dienà, ádëjomeá Vilniuje statomo paminklo Lietuvoshimnui ir jo autoriui Vincui Kudirkaipamatus: „Ateities lietuvi, kurio rankosebus Tëvynës likimas, nulenk galvà ðiampaminklui. Ið praeities pasisemk stiprybës,uþsimok paklusti „Tautinës giesmës“humanistiniam, etiniam ir patriotiniam imperatyvui– dirbk þmoniø gërybei, eik keliaisdorybës, ðalink tamsumus, mylëk tiesàir Lietuvà, ugdyk vienybæ, kad daugiðkentëjusioje Tëvynëje aidëtø Laisvësvarpas“. Monumentas vienam iš trijø valstybingumosimboliø (herbo, vëliavos irhimno) iðkils sostinës centre, prieðais Vyriausybësrûmus, aikðtëje, kurioje anksèiauriogsojo mûsø valstybingumà trypusiøokupantø atminimo þenklai, ir tai labaiprasminga.Mintá pastatyti paminklà iðkëlë Labdarosir paramos fondas Vinco Kudirkos varduiáamþinti, kurá 2000-aisiais ákûrë Vilniausmedikø klubas. Fondas pasiekë, kad sostinëjebûtø skirta paminklo svarbà atitinkantivieta, surengë du atviro konkurso paminkluisukurti ratus, kompetentinga komisija,kurià sudarë iðkilûs menininkai, menotyrininkai,savivaldybës ir fondo atstovai,ið pateiktø 35 projektø iðrinko valstybinëspremijos laureatø skulptoriaus ArûnoSakalausko ir architekto Rièardo Kriðtapavièiausdarbà. Komisijos nuomone,jie ávykdë svarbiausià konkurso nuostatuoseiðkeltà reikalavimà, kad paminklasbûtø monumentalus, nevienadienis.Visuomenë atsiliepë á fondo kreipimàsiaukoti paminklui, parëmë savivaldybëir vyriausybë, globoti sutiko LietuvosRespublikos Ministras PirmininkasGediminas Kirkilas, daug talkino kraðtoapsaugos ministras med. dr. JuozasOlekas. Be paminklo, fondas garsinaVinco Kudirkos vardà visuomenëje – tarpmedikø, dailininkø, kariø, moksleiviø:rengia paskaitas, vakarus, parodas, minëjimus,koncertus, remia kudirkaièius,sudarë knygà „Lietuvos himnas“, iðleidogarsajuosèiø, lankstinukø. Daug triûsiafondo aktyvistai gydytojai prof. JuozasGaldikas, prof. Algirdas Jackevièius,med. dr. Vida Graþienë, Marija Jackevièienë,doc. Marija Rudzikienë, Ona Abraitytë,literatûrologë prof. Aldona Vaitiekûnienë,istorikas prof. Antanas Tyla, biologëdr. Aloyza Lukðienë, muzikai LaimutëUþkuraitienë ir Danielius Sadauskas,finansininkë Vanda Laðienë, kultûrologasAlbinas Vaièiûnas, þurnalistë JûraBauþytë, inþinierius Stanislovas Tamoðaitisir gausus talkininkø bûrys. Fondàpriglaudë ir globoja Nacionalinis muziejus,jo direktorë Birutë Kulnytë.Prieð Vyriausybës rûmus darbai virteverda – klojami pamatai, rengiama paminkloaptarnavimo patalpa, á Klaipëdàlaivais plaukia dviejø spalvø granitas,baigiama kurti skulptûra, vykdomi techniniaiapðvietimo bandymai, planuojamasaikðtës sutvarkymas. Jau ðiø metøpabaigoje Gedimino prospekto praeivápasitiks 12,5 m aukðèio þalio gludintogranito varpinë. Kiekvienam ji paliks skirtingàáspûdá, o man varpinë yra ir VincoKudirkos „Varpo“ kaip tautos ðauklio, irhimno kaip ðventovës ávaizdis. Varpinëjelazeriu ðvytës himno þodþiai ir VincoKudirkos vardas, o jos papëdëje á þmonesþengs bronzinë trimetrinë DidþiojoVarpininko figûra, tarytum mums neðanti„Tautiðkos giesmës” dvasià. Sustosime,susikaupsime, susimàstysime apie praeitáir dabartá, ateitin þengsime Vinco Kudirkosþodþiø ir gaidos lydimi.Tebûnie ðio raðinio pavadinime iðkeltas„klausimëlis“ iðties beprasmiðkas.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 29


„Mokslo ir gyvenimo“ þurnalas perþengë 50-ies metø ribà. Perpraëjusius pusðimèio metus þurnalas teikë visuomenei ávairiapusesmokslo þinias. Ðiuolaikinis mokslas yra susiskaldæs á daugybæ ðakøir disciplinø. Taèiau mûsø planetoje Þemëje visas jas galima ávardytikaip gamtamokslines. Juk gamta apibrëþiama kaip visas ávairiapusiupavidalu egzistuojantis pasaulis: visata, medþiaga, bûtis. Taigivisos mokslo ðakos tiria gamtà, jos reiðkinius ir aiðkina jø prieþastis.Todël „Mokslo ir gyvenimo“ þurnalà ávardyèiau kaip populiarøgamtamoksliná þurnalà, skirtà visuomenei.Ið gamtos mokslø populiarinimo istorijosGamtosmokslai – visuomeneiProf. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijosprezidentasnës paþangos. Specializuotas mokslas pasidaroádomus tik specialistams. Kinta bendraskultûrinis mokslo svoris. Nepaisant visurpaplitusiø mokslo dovanø, plaèiosios visuomenësgalvosena pasilieka nemoksliðka,o kartais ir antimoksliška” (Gamta, 1938,III, Nr.1, p. 66–67).Mokslo raidos pradþioje gamtamokslinësþinios buvo vertinamos kaip gam-Visuomenæ domina mokslo þiniosapie gamtà, jos egzistavimo visumà, kuriàpapildo paties þmogaus sukurtos gyvenimoaplinkos sàlygos. Tai antroji aplinkospusë – „antroji gamta“. Þmogus suvisomis savo sukurtomis technologijomisyra gamtos dalis.„Mokslo ir gyvenimo“ þurnalu turëtø rûpintisvisuomeninës mokslinës organizacijos,nes jis skirtas visuomenei. Ðis þurnalaspradëtas leisti 1957 m. kaip „Þinijos“draugijos leidinys. Prieð karà Lietuvojepopuliarø mokslo þurnalà „Gamta“ leidoLietuvos gamtininkø draugija. Gamtosþurnalo steigëjai V.Èepinskis, T.Ivanauskas,V.Laðas, J.Matulis, A.Þvironas. Tai buvogamtamokslinis þurnalas toks, kaip kadpradþioje sakëme: bendramokslinis. Jamebuvo publikuojami visø srièiø mokslopopuliarûs straipsniai ir mokslo naujienosið astronomijos, fizikos, geofizikos, meteorologijos,chemijos, biochemijos, geologijos,geografijos, bendrosios biologijos,botanikos, zoologijos ir net matematikosbei technikos. Redaktoriai: 1936 m.1–4 nr. ir nuo 1938 m. 12 nr. – A.Þvironas,1937–1938 m. 5–11 nr. – J. Dagys. „Gamtos“þurnalas ëjo 1936–1940 m. Kaune 4kartus per metus. Jo viršelyje lapo formossu lazdyno þirginiu emblemoje atsispindëjogamtos mokslo ávairiapusiðkumas.Tai ir laivas, lëktuvas, daugiaaukðèiai namai,hidroelektrinës uþtvanka, jûra, vulkanai,þuvis, debesys. „Gamtos“ þurnaluiraðë Lietuvos gamtininkø draugijos nariai,ávairiø mokslo srièiø Lietuvos ðulai, Lietuvosmokslo mohikanai: K.Aleksa, K.Bieliukas,P.Brazdþiûnas, K.Brundza, J.Dagys,J.Dalinkevièius, K.Daukðas, J.Elisonas,H.Horodnièius, J.Gailevièius, T.Ivanauskas,S.Jankauskas, A.Jucys, A.Juðka,V.Kaikaris, V.Katilius, M.Kaveckis, Ig.Kazlauskas,B.Kodatis, Ig.Konèius, J.Kuprevièius,V.Kuzma, J.Matulis, A.Minkevièius,M.Natkevièaitë, S.Olðauskas, È.Pakuckas,A.Purënas, K.Regelis, Ig.Saldukas,P.Slavënas, P.Snarskis, K.Sleþevièius,O.Stanaitis, J.Ðeðtokas, L.Valionis, J.Vidmantas,A.Þvironas ir kiti. Pastebëjote,tarp jø matome pokario Lietuvos ávairiømokslo srièiø þiedà. Daug þurnale surandamestraipsniø apie geometrijà, trigonometrijà,apskritai matematikà, raðytøJ.Gailevièiaus, A.Kalinausko, A.Maþylytësir kitø mokykloms, pateiktø kaip metodinëmedþiaga.Minëtieji autoriai vëliau buvo nuoðirdûs„Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo talkininkai,kaip antai: akad. P.Slavënas, akad. J.Matulis,akad. P.Brazdþiûnas, akad. A.Jucys,akad. T.Ivanauskas ir kiti. „Mokslo ir gyvenimo“þurnale raðë A.Juðka, K.Brundza,J.Dagys, A.Minkevièius, M.Natkevièaitë-Ivanauskienë ir kai kurie kiti. Lietuvos gamtininkødraugija jungë ávairiø gamtamoksliniøsrièiø darbuotojus. Joje veikë gamtosapsaugos, gamtos mokytojø, matematikos,fizikø ir chemikø, geologø sekcijos.Vienas svarbiausiø Lietuvos gamtininkødraugijos nuopelnø yra tas, kad ji sudarëpalankià aplinkà pasireikðti daugeliui jaunøgamtininkø ir mokslo darbuotojø, skatindamajuos ne tik paþinti gamtà, bet irdomëtis gamtosauga. Apie gamtininkøveiklà buvo raðyta ir pagrindinës veikloskryptys paskelbtos spaudoje (Mokslas irgyvenimas, 2006, Nr. 11, p. 3–5).Ðiuo metu mokslo diferenciacija yrapasiekusi aukðèiausià lygá. Visuomeninësmokslo organizacijos jungia siaurø specializacijømokslininkus. Tai suprasdamikeliame moksliniø visuomeniniø organizacijøasociacijø kûrimo klausimà, tokiøkaip „Lietuvos gamtininkø draugija“1931–1940 metais. Apie mokslø specializacijàir sintezæ 1938 m. sausio 17 d. Lietuvosgamtininkø draugijos susirinkimepraneðimà skaitë privatdoc. P. Slavënas.Keletas minèiø ið ðio praneðimo:“Esant specializacijai, kiekybinis mokslougdymas praktiðkai tampa beveik neribotas.Mokslo þiniø rinkimas eina labai sparèiai.Bet ðalia to iðkyla daugybë liguistø reiðkiniø.Specializacija prasiþengia su organiðkaþinijos vienybe. Stoka gyvo kontakto tarpatskirø mokslo ðakø áneða tyriman tam tikràseklumà: daug faktø fakteliø, maþa esmitosfilosofija. Gamtininkams tuomet buvosuteikiamas bendramokslinis filosofijosmokslo daktaro laipsnis. Teisingi tuometiðsakyti privatdoc. P.Slavëno (vëliauakademiko) þodþiai „... mokslo sintezësproblema dabar pasirodo aktuali ávairiaisatþvilgiais. Ji verta susidomëjimo ir mûsøsàlygomis“. Bendramokslinio supratimolygá parodo filosofijos pasiekimai ir supratimas,kurie, tegul neuþpyksta filosofai,mano supratimu, nëra aukðti. PritarèiauPauliaus Slavëno þodþiams: „... mokslosintezës stoka bei „mokytasis analfabetizmas“þlugdo visuomeniná supratimàir veda prie politiniø katastrofø“. Ðiuo poþiûriuautorius buvo teisus, nes jos netrukuspasaulá sukrëtë globaliðkai, prisiminkimetik Antràjá pasauliná karà. Visuomenësgamtamokslinis ðvietimas turi pasiektipolitikus, ko kartais nëra.Kalbant apie mokslø vieningumà ir jøryðá su gamta, jø paskirtá – mûsø aplinkospaþinimà, iðkyla klausimas apie pasaulioamþiø, jo raidà, erdvæ, sandarà, sudëtá,ypatybes ir kt. Visa tai patenka á trisjungianèias prieþastines grupes: laikas,erdvë, sudëtis. Dr. P.Slavënas 1937 m. vasario26 d. Lietuvos gamtininkø draugijosposëdyje skaitytame praneðime „Pasaulioamþius“ paþymëjo, kad „... galimakalbëti apie Þemës amþiø, Saulës sistemosamþiø, Saulës amþiø, þvaigþdþiø sistemosamþiø ir t.t. Pagaliau iðkyla bendresnisklausimas: ar yra bendra Visatos raida?Jei taip, tai galima kalbëti jau apieVisatos amþiø arba bent apie tam tikro josperiodo amþiø....” (Gamta, 1937, II, Nr.4,p. 267). Mano supratimu su tuo ryðá turi„amþinoji pradþia“. Ðalia nuolatinio senëjimovyksta nuolatinis atsinaujinimas.Politiniai ávykiai 1940 m. buvo lemtingitolesnei Lietuvos gamtininkø nepolitinei visuomenineiveiklai. Gamtininkø draugija buvouþdaryta, kaip ir kitos visuomeninës organizacijos.Okupantai nebuvo tikri, kad sugebësriboti ir kontroliuoti visuomenës veiklàir pasukti jiems pageidaujama linkme. Uþdariusvisuomenines organizacijas ir þur-30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


nalà „Gamta“, po 17 metø trukmës susidariusávakuumà staiga uþpildë naujai pasirodæs„Mokslo ir gyvenimo“ þurnalas (išpradþiø vyr. redaktorius Karolis Jankevièius),suradæs plaèià skaitytojø auditorijà. Skaitytojasjame rado enciklopediniø þiniø irnušviestus Lietuvos ir pasaulinio mokslo laimëjimus.Jo tiraþas buvo didþiulis. „Moksloir gyvenimo“ þurnalo ánaðas á Lietuvos mokslopopuliarinimo darbà neákainojamas. Jamepasireiðkë visø specialybiø Lietuvos moksløakademijos institutø, Vilniaus universiteto irkitø aukðtøjø mokyklø darbuotojai. Þurnalasir toliau nuolat nagrinëja bendramokslinesgamtinës aplinkos problemas, kurios tampavis aktualesnës intensyviai naudojantgamtinæ aplinkà ir jos išteklius.Kaip ilgai gamtinës aplinkos raida dargali trukti mûsø planetoje Þemëje, kuriojeesame uþdaryti nelyginant kosminiame laive.Vadovaujantis sukaupta patirtimi ir intuicijagalima sakyti, kad „amþinosiospradþios“ nulemta natûralios raidos palankieiga Þemei, kaip kosminiam laivui, ir joskeleiviams yra ápusëjusi ir siekia apie 4,5mlrd. metø. Gaila, kad ðios prognozës tikrumupaèiam neteks ásitikinti. Tai þmoniøgamtinës aplinkos raida. Ta aplinka jie naudojasi,joje gyvena, tvarko ir siekia išsaugotiar net reguliuoti sau palankia kryptimi.Kyla klausimas, kokià prasmæ turi lietuviðkasþodis gamta, rusiškas priroda ar angliškasnature. Manyèiau, kad lietuviðkai, kaipir rusiðkai, šis þodis nurodo „prigimtàjà aplinkà“,Þemës – „kosminio laivo“ aplinkà. Angliðkai,mano supratimu, jis reiðkia „tyrà aplinkà“,galima sakyti, grynà ðventà aplinkà.Gimsta naujos idëjos skleisti gamtamokslinesþinias visuomenëje. „Versmës“ leidykla(vadovas Petras Jonuðas) uþsimojo leisti biologijos,geografijos ir geologijos þurnalà„Gamta“ (þr. virðelá „Gamta“, 1/1, 2006).Gamta, gamtinë aplinka yra mûsø gimtojivieta, nuo jos mes priklausome, jojegyvename, ji mums ðventa, kaip kad buvosakralinë protëviams ir tëvams, lai tokiaiðlieka vaikams ir ateities kartoms. „Moksloir gyvenimo“ gamtamokslinio þurnalopaskirtis šiuo atþvilgiu yra ypatinga, taippat šventa, sakralinë. „Mokslo ir gyvenimo“þurnalui linkëèiau toliau skleisti bendramokslinespaþiûras, gamtos mokslø þiniasir naujienas Lietuvos visuomenei, pasitelkiantvisuomeniniø moksliniø organizacijøjëgas. Mokslo populiarinimo darbàdaugelá metø nenuilstamai dirba dabartinis„Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo vyriausiasisredaktorius Juozas Baldauskas, jamtalkina redakcijos darbuotojai Elena Mickevièienë,Vilius Jauniðkis, Violeta Sadauskienë,Saulë Markelytë ir kiti. Jiems ir visiemsprisidëjusiems prie ðio þurnalo leidybosreiðkiame pagarbà ir padëkà. Laukiamenaujø „Mokslo ir gyvenimo“ numeriø,praturtinanèiø mûsø þinias ir akiratá.Lietuvos kronikaRetroApie „Mokslà ir gyvenimà“Mokslo ir gyvenimo þurnalas yravienas ið populiariausiø Lietuvoje. Jotiraþas – 190 tûkstanèiø. Tik Tarybinëmoteris turi daugiau skaitytojø. Irprieþasèiø tokiam þurnalo populiarumuidaug. Jø tarpe turbût nepaskutinëir ta, kad þurnale beveik nërapropagandos.Raðoma þurnale visais mokslopopuliarizacijos klausimais. Ir apievabzdþius, ir piliakalnius, elektroninesskaièiavimo maðinas, HerbertMarcuse socialinës kritikos teorijà irlituanistikà Anglijoje.Nuo panaðiø kitø kraðtø mokslopopuliarizacijos þurnalø Mokslas ir gyvenimasskiriasi ir tuo, kad jame raðodaþniausiai patys mokslininkai, o nemokslo populiarizacijos þurnalistai.Tai, be abejo, teigiamai atsiliepia þurnaloturiniui. Ið kitos pusës specialistaine visada sugeba savo þinias perduotivaizdþiai ir visiems suprantamai.Mokslui ir gyvenimui kaþkaip laimingaipavyksta iðvengti straipsniø, kuriuoseraðantysis „kalba pat sau“. Beto, yra þurnale ir þurnalistiniø kelioniøapraðymø, ávairenybiø skyrelis, klausimaiir atsakymai. Þodþiu, kiekvienasras jame kà nors ádomaus.Maþdaug du treèdaliai þurnalostraipsniø paraðyti Lietuvoje gyvenanèiøautoriø. Kitø straipsniø autoriaidaþniausiai rusai ar kitø „broliðkø“respublikø mokslininkai. Pasitaikovienas kitas straipsnis ir „nesovietiniø“autoriø. Ðitoks „savø“ ir „skolintø“autoriø santykis turbût ir yrapats geriausias. Didesnis „savøjø“ ásivyravimasgrëstø þurnalui pasidarytiperdaug provincialiu. Dabar gi maþdaugtreèdalis straipsniø tiesiogiai lieèiaLietuvos tematikà: jos praeitá, geografijà,gamtà, mokslà. O ir kituosestraipsniuose bendraisiais moksloklausimais vietiniai autoriai skaitytojàsupaþindina ne tik su paèiu klausimu,paþanga ar naujais atradimais,bet ir pamini, kas tuo klausimu daromaLietuvoje, kaip mokslo ir technikosatradimai palieèia Lietuvos gyvenimà.Ðia prasme þurnalas ádomus iruþsienio lietuviams.Be abejo, priklausomoje Lietuvojeleidþiamas þurnalas privalo atiduotiduoklæ valdantiesiems. Todël kiekvienamenumeryje yra ar tai straipsnisapie Leninà, ar Greifenbergerá, partijos24-tà suvaþiavimà, sàjungos 50-metá ir pan. Taèiau reikia pripaþinti,kad ideologinës reklamos Moksle irgyvenime uþima maþiau vietos, negukomercinës reklamos panaðauspobûdþio leidiniuose Vakaruose.Mokslà ir gyvenimà leidþia „Þinijos“draugija, kurios uþdaviniø tarpeyra ir mokslinio ateizmo propagavimas.Þurnale ðios rûðies klausimai pristatomigan subtiliai. Visø pirma, gamtosmokslø klausimai pristatomi dialektiniomaterializmo poþiûriu. O tiesioginisateistinis krûvis tenka straipsniamsapie ðvietëjus, menininkus irmokslininkus, turëjusius bëdø su Baþnyèiaar inkvizitoriais. Panaðiø straipsniøgausu ir Vakarø pasaulio leidiniuose,gi raðiniø, „kumðèio trankymo logika“árodinëjanèiø Dievo nebuvimà,Mokslas ir gyvenimas vengia.Praeitais metais prof. A.Novodvorskisraðë, kad Italijoje nustojo ëjæspanaðaus pobûdþio italø leidinys, oleidëjai pasiûlæ jam uþsiprenumeruotiitaliðkà „Scientific American“ vertimà.Ta proga autorius teisingai pastebëjo,jog ir þymiai uþ mus didesnëstautos ne visada pajëgia paèiosleisti tokio pobûdþio mokslo populiarizacijosþurnalus, kaip Mokslas irgyvenimas.„Akiraèiai“ – atviro þodþiomënraðtis, 1973 birþelis(sutrumpinta, kalba netaisyta)○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○Sveiki! Labai patinka jûsø þurnaliukas. Esu dar jaunas ir domiuosi mokslu.Þaviuosi moderniomis technologijomis ir naujovëmis. Malonu paskaitytiapie jas jûsø þurnale. Labai norëtøsi jûsø svetainës archyve rasti daugiaunumeriø PDF formatu. Bûtø labai malonu. Linkëjimai ir toliau kurtitobulà þurnalà!Su nuoðirdþiausiais linkëjimais Ðarûnas STRECKISMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 31


Redakcijai raðo Redakcijai raðo Redakcijai raðoGerb. vyr redaktoriau!Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ garbingojubiliejaus proga sveikinu Jus irJûsø vadovaujamà kolektyvà, linkiu sëkmëspradedant þurnalo leidimo antràjápenkiasdeðimtmetá.Prenumeruoju þurnalà nuo 1958 metø.Turiu visus jo numerius, iðskyrus keletàpirmøjø, todël nesunku buvo sugráþtiá tà tolimà praeitá, kai þurnalas þengë pirmuosiusþingsnius, o mes, tada Universitetostudentai, leidome þurnalà ið rankøá rankas ir skaitëme. Apie kà gi tadaraðë „Mokslas ir gyvenimas“?Verèiu ðiek tiek pageltusius jo lapusir ið karto krinta á akis tuometës redakcijosrûpestis pirmiausia supaþindinti Lietuvosþmones su mûsø Tëvyne. Ðtai tikkeletas straipsniø ið pirmøjø numeriø:„Seniausi þmoniø gyvenimo pëdsakaiLietuvoje“ (1958 m. Nr.5), „Vilniaus miestogynybiniai átvirtinimai“ (1958 m. Nr.6),„Þemaièio garlëkys“ (1958 m. Nr.7), „VilniausUniversitetui – 380“ (1959 m. Nr.10).Tai – tuomeèio rektoriaus Jono Kubiliausstraipsnis apie seniausià SSRS universitetà(o kaip nenorëjo Maskva to pripaþinti).To garbaus jubiliejaus proga buvoiðspausdinta serija þymiø mokslininkøstraipsniø: L.Vladimirovo apie VU bibliotekà,P.Slavëno apie Vilniaus astronomus,Z.Þemaièio – apie senojo Vilniaus universitetomatematikus, apie kitus to metomokslininkus.Daug istorikës Pr.Dundulienës straipsniø.Èia pirmuosius savo straipsniusspausdino tada pradedantieji, o dabargarsûs mokslininkai E.Vilkas, V.Straiþys,A.Gaigalas, È.Kudaba, A.Tautavièius irkiti. Versdamas kitø metø numerus, randujau po keletà ðiø, o vëliau ir kitø mokslininkøstraipsniø per metus, skirtø Lietuvosgamtai, istorijai, mokslui. SpausdinamiP.Kulikausko, J.Grigo, Z.Rudzikostraipsniai.Þurnalas greitai reaguodavo á mokslo,technikos naujoves, laimëjimus. Nuopat pirmojo DÞP paleidimo gausustraipsniø apie kosmoso tyrimà, apieKauno HES, Elektrënø ÐEC, VisaginoAES statybas.Gausu straipsniø apie tolimus,mums nepaþástamus kraðtus, apie egzotiðkusaugalus ir gyvûnus, apie tolimusþvaigþdþiø pasaulius.Þmonës visu tuo domëjosi, skaitë,prenumeravo þurnalà. Tai rodo ir jo tiraþoaugimas. Nuo 10–20 tûkstanèiø jisiðaugo iki beveik 200 000 1968–1969metais.Ir dabar þurnalo senuose numeriuoseþingeidus þmogus, jaunas ar senasjis bûtø, ras daug ádomaus... Manau,kad já skaitys ne tik mûsø vaikai, bet iranûkai. Taèiau… Anà dienà ðnekëjomsu kaimynu ir pasakiau, kad perverèiausenuosius „Mokslo ir gyvenimo“ numerius.Jis pasigyrë taip pat turás daug metøprenumeruotà þurnalà. O spaudoskioskai mirga nuo þurnalø, vaizduojanèiøgraþuoles, apraðanèiø jø n-tàsiasvedybas…Nesinori uþbaigti laiðko pesimistiðkai.Mûsø þurnalas gyvuoja, jis iðgraþëjæs,spausdinamas ant puikaus popieriaus,puikios nuotraukos. Bet svarbiausiane tai, o jo turinys, rimti moksliniaistraipsniai, ádomiø dalykø jame gali rastiir gydytojas, ir mokytojas, ir darbininkas,ir bet kurios kitos profesijos þmogus. Odabartinis daugelio þmoniø susiþavëjimaspigia (ne kaina, o turiniu) bulvarinespauda, manau, praeis.Baigdamas dar kartà linkiu „Moksluiir gyvenimui“ išlikti tokiam pat solidþiam,rimtam, koks jis buvo nuo patpirmøjø numeriø jau visus penkiasdeðimtmetø!Su pagarba Povilas PIEÐINAKudirkos Naumiesèio Vinco Kudirkosgimnazijos matematikos mokytojasLauþelispadovanojodraugystæJulius NORKEVIÈIUSKai imame kalbëti apie keliones, odaþnokai ir be tokios progos, iðsitraukiuknygà „Jenisiejumi“, kurios titulinis puslapis,ir ne vien jis, iðmarginti bendrakeleiviøautografais. Ádomu juos skaityti, omintys savaime nuplaukia á ðiltà, saulëtàseptyniasdeðimt antrøjø rugpjûtá. Po kiekvienoperskaityto þodþio prisiminimø eiklûsþirgai skraidina vis kitur ir atsiduri paèiosenetikëèiausiose aplinkybëse.Nesirengiu pasakoti prisiminimø apievisà kelionæ. Noriu stabtelëti tik ten, kàatgamina kuklutis áraðas paminëtoje knygoje.Kolegë ið þurnalo linki niekada nepasenti.Ðitaip glaustai ir aiškiai paraðë„Mokslo ir gyvenimo“ skyriaus redaktorë(dabar konsultantë) Saulë Markelytë.Uþtat kiek graþiø, prasmingø prisiminimøsukelia ðie taupûs þodþiai!Pamenu: ákalbëjom vadovà, kad atsisakytøið Irkutsko kelionës traukiniu, oplauktume Angara iki Bratsko, o ið ten toliauvaþiuotume traukiniu. Ákalbëti ákalbëjom,bet neiðsiaiðkinome Sibiro kasdienossubtilybiø. Ir atsidûrëme, iðlipæ ið laivo, tuðèiame,taigoje slypinèiame upës krante.Iki artimiausios geleþinkelio stoties apiepusðimtis kilometrø, iki svajotos apþiûrëtiBratsko elektrinës beveik du ðimtai…– Na ir kas, kad vargstame. Bet koksmalonumas buvo plaukti Angara, kiekdaug pamatëme. O dabar nauji áspûdþiai,nauja turistinë patirtis, – Saulë raminobendrakeleivius, kurie pradëjo priekaiðtauti,kad buvo pakeistas marðrutas.Nepasakosiu, kaip ið tos skylës iðsikrapðtëme.Bet apþiûrëjome BratskoVytenis Ðliogeris –iðtikimas „Mokslo irgyvenimo“ skaitytojasÐvenèiant jubiliejus ir sveikinant jubiliatusvisada prisimenami iðtikimi draugai.Vienas tokiø „Mokslo ir gyvenimo“þurnalui yra Australijos lietuvis VytenisÐliogeris. Jau turbût trisdeðimt metø, galsu nedidelëm pertraukom, jis yra aktyvusþurnalo skaitytojas. Ðá þurnalà pasirinkojau savo pirmosios kelionës á Lietuvàmetu. Iðtikimas jis liko „Mokslui irgyvenimui“ ir po nepriklausomybës paskelbimo,kai atsirado begalës ávairiøspaudiniø. Ðá þurnalà Vytenis tada pasirinkouþ jo lietuviðkà dvasià, uþ tai, kadþurnale dar iki 1990 m. maþiausiai pasireiðkëpartinë bei sovietinë ideologija irpropaganda.Vytenis Ðliogeris iðëjo sunkià gyvenimomokyklà. Gimæs Kaune, Lietuvoskariuomenës pulkininko ðeimoje, karoaudrø sûkuryje per Vokietijà atsidûrëAustralijoje. Dienà dirbdamas, o vakaraismokydamasis baigë New South Walesuniversitete komercijos bakalauro studijas.Iki pat pensijos dirbo valstybinëseástaigose pagal savo specialybæ. Visà laikànuo pat jaunystës veikë Australijos lietuviøorganizacijoje, reiðkësi Sidnëjausplunksnos klube, dar ir dabar yra Sid-Redakcijai raðo Redakcijai raðo Redakcijai raðo○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


elektrinæ mënuliui ðvieèiant, romantiðkaicikadoms grieþiant. Ir liko nepamirðtamiáspûdþiai ið tos vakaro ekskursijos!Pasiekëme ir nedidelæ geleþinkelio stotelæ,kur vël vos ne parà reikëjo laukti traukinio.Prasidëjo siûlymai, kaip praleisti naktá.Saulë bene pirmoji ëmë kalbinti artimiausiusdraugus eiti á taigà, uþsikurti lauþelá. Irvël buvo nepakartojama, nepamirðtamanaktis! Diskutuodami, kalbëdami apiemokslà ir gyvenimà, taip ir nepajutome,kai pradëjo auðti. Prie linksmai traðkanèiolauþelio iðsakyta be galo ádomiø minèiø.Bet labiausiai atmintin ástrigo, kaip Saulësu nepaprasta meile, uþsidegimu pasakojoapie savàjá þurnalà, kaip ádomiai pristatëbûsimà numerá, kaip visi sekæ kylanèiøþieþirbø ðoká nekantraudami pageidavometuoj pat imti ir skaityti „Mokslà ir gyvenimà“.Ir, atrodo, sugráþus á Vilniø, daugelisnusipirko taip romantiðkai pristatytàþurnalo rugpjûèio numerá.Tai buvo ne vienintelis kartas, kai SaulëMarkelytë bendrakeleiviams patraukliaikalbëjo apie þurnalà, kuriame darbavosi.Ne vienà ragino raðyti jam. Bene nuopirmøjø numeriø skaièiau, prenumeravau„Mokslà ir gyvenimà“. Bet kad raðyèiaujam, tapèiau þurnalo autoriumi?!.. Tokiamintis net nebuvo kilusi, niekada nepagalvojau,kad galëèiau kà nors paraðytitam þurnalui. Bet Saulë átikino. Gal darmetø prireikë, kad ryþèiausi patikëti kelionësáspûdþius ðio þurnalo skaitytojams.Dideliu Saulës Markelytës rûpesèiu pagaliaupasirodë pirmieji mano raðiniai.Ir ne vienas deðimtmetis, kai uþsukuá redakcijà ne vien palikti raðinio. Bet irpasiðnekëti, pasiguosti, kai bûna liûdna,pasidþiaugti, kai linksmiau. Visada esinuoðirdþiai priimamas, išklausomas, jeireikia – paguodþiamas. Ir išeinu ne tik pakiliosnuotaikos, bet ir nešinas nauja tema,sumanymu, kurie gimë nuoðirdþiaibesiûturiuojant prie kavos puodelio.Aèiû uþ tas nuostabias akimirkas!nëjaus lietuviðkojo laikraðèio „Mûsø pastogë“redakcijos kolegijos narys.1970 m. jis vienas pirmøjø iðdráso apsilankytiokupuotoje Tëvynëje. Trumpavieðnagë, pasimatymai su mama ir jaunesniuojubroliu kiekviename þingsnyjebuvo sekami KGB agentø. Bet jaunatviðkasnoras jiems ágelti lydëjo visà vieðnagëslaikà, norëjosi nusifotografuoti prie jøbûstinës ar á nuotraukà ákomponuoti nesislepianèiusagentus, kad galëtø tai parodytigráþæs á Australijà.MedicinaProf. Aleksandras VITKUSMG þurnale50 metø þmogaus gyvenime didelislaiko tarpsnis, þurnalui 50 – jubiliejus, omedicinai – neþymus laikotarpis. Prieð 50metø apie medicinà raðë tik du þurnalai –„Sveikatos apsauga“ ir „Medicina“. Mënesinisþurnalas „Sveikatos apsauga“, einantisnuo 1956 m. Vilniuje, skelbëstraipsnius medicinos teorijos ir praktikos,higienos ir sanitarijos, sveikatos apsaugosir organizacijos, medicinos istorijosir farmacijos klausimais. Þurnalas „Medicina“buvo mënesinis tæstinis LietuvosSSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbø leidinys,einàs nuo 1962 metø.Nuo 1957 m. pasirodþius þurnalui„Mokslas ir gyvenimas“, visuomenë pradëjogauti informacijos apie Lietuvos,SSRS ir pasaulio medicinos laimëjimus.Straipsnius raðë beveik visi þinomiausiLietuvos medikai, profesoriai ir akademikai(J.Brëdikis, vëliau tapæs redakcijoskolegijos nariu, A.Marcinkevièius,J.Kupèinskas, A.Þiugþda, T.Ðiurkus,S.Pavilonis, J.Bluþas, L.Griciûtë, È.Grizickas,P.Baublys, E.Ðimkûnaitë, V.Kuèinskas,B.Dainys, Z.Buslius ir daugeliskitø). Medicininiai straipsniai buvo pateikiamipopuliariai, bet išlaikant tam tikràmoksliná lygá. Jau pirmuosiuose þurnalonumeriuose buvo aprašytas þinomas beimëgstamas chirurgas Vladas Kuzma(MG, 1957, Nr.1), išspausdintas redakcijosredkolegijos nario Vl.Lašo straipsnis„Širdis poeto ir fiziologo akimis“ (MG,1957, Nr.2). 1966 m. J.Þiugþdos straipsnis„Kà pasiekë medicina XX amþiuje“,kuris artimas 2002 m. paskelbtam I.Jakuðovaitësir A.Vitkaus straipsniui „Naujostechnologijos medicinoje ir etika“(MG, 2002, Nr.4), kuriame nurodomosproblemos, kurias naujosios technologijossukëlë XXI amþiaus medicinai. Þurnaleir šiuo metu stengiamasi suprantamai,greitai ir drauge reikiamu moksliniulygiu pasakoti apie pasaulio medicinoslaimëjimus, kaip nanometrija (2007, Nr.3),klonavimas (2004, Nr.11), kamieninës làstelës(2004, Nr.10), mikrochirurgija (2007,Nr.1), medicininë radiologija (2007, Nr.3),magnetinis rezonansas (2004, Nr.1), genetika,genomas (2006, Nr.1; 2007, Nr.1),dirbtinis apvaisinimas, þymûs Lietuvos irpasaulio mokslininkai ir pan.Daugelis skaitytojø nuolatos domisikardiochirurgijos laimëjimais. Þurnalastam irgi skiria pakankamai dëmesio, skelbiamiV.Sirvydþio (2004, Nr.1), G.Uþdavinio(2005, Nr.3) bei kitø þymiø kardiochirurgøstraipsniai apie jø bei pasaulio kardiochirurgødarbus. 2007 m. rugpjûèiomënesá Kauno medikai pirmieji Baltijosšalyse, vadovaujami profesoriaus R.Beneèio,atliko unikalià ðirdies ir plauèiøkomplekso persodinimo operacijà, o þurnalasðá profesoriø pastebëjo jau 2002 m.(MG, 2002, Nr.10 – „Rimantas Benetis –naujos kartos kardiochirurgas“).Didþiulis þurnalo nuopelnas, kadstengtasi parodyti ne tik SSRS medicinoslaimëjimus, bet nušviesti ir tai, kà pasiekëpasaulio medikai bei iðryðkinti Lietuvosmedikø pergales kovojant su ávairiomisligomis.Šiuo metu šis þurnalas domisi Europosmedicinos laimëjimais, jaunøjømokslininkø, sugráþusiø ið staþuoèiøávairiose šalyse, áspûdþiais bei naujosiomistechnologijomis. Þurnale nuolatosskelbiami populiarûs straipsniai apie ávairiasligas, kaip aterosklerozë, miokardoinfarktas, hipertonija, onkologinës ligos.Lietuvos medicinos specialistai visuomeneiaiškina ne tik apie vienà ar kità ligà,bet ir nurodo, kaip tø ligø iðvengti, kokiomispriemonëmis gydoma ir pan. Atsakymøá klausimus skyriuje visuomet atsirasdavovietos atsakymams á medicininiusklausimus. Tuo þurnalas nusipelnëskaitytojø palankumo.Šiuo metu yra net 37 þurnalai bei laikraðèiaiskirti medicinai. Be to, kiekvienamedicinos sritis nori turëti savo þurnalàar laikraðtá, kiekvienas universiteto fakultetasima leisti savo laikraðèius bei þurnalus.Þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“per 50 metø gvildeno net 29 ávairias medicinostemas. Ðios temos buvo pateiktospagal sàjunginæ klasifikavimo schemà,naudojamà valstybinës registracinësbibliografijos leidiniuose, pritaikant jà þurnalomedþiagos specifikai.Reikia tikëtis, kad þurnalas, atšventæssavo jubiliejø, ir toliau mus dþiuginsmedicinos straipsniais, kurie padeda ligoniamsorientuotis savo ligose, pajusti,kokiomis medicinos problemomis gyvenaEuropa bei Lietuva, kokios medicinosperspektyvos laukia mûsø ateityje.KaunasMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 33


Demografinë padëtis.Europos Sàjungojepagyvenusiø þmoniø dalis 2005m. pradþioje buvo didesnë (vidutiniškai21 proc.) nei Lietuvoje (20 proc.). Didþiausia60 metø ir vyresnio amþiaus gyventojødalis buvo Italijoje (26 proc.) ir Vokietijoje(25 proc.), maþiausia – Airijoje (15proc.) ir Slovakijoje (16 proc.).Prognozuojama, kad 2050 m. kas treèias(35 proc.) Lietuvos gyventojas buspagyvenæs þmogus (ES – 36 proc.).Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sàjungos valstybëse,kasmet vis didesnæ visuomenës dalá sudaro pagyvenæþmonës, t. y. 60 metø ir vyresni gyventojai. 2007 m.pradþioje tokiø asmenø buvo 691,9 tûkst., arba kaspenktas Lietuvos gyventojas.Aldona ABLINGIENËSocialinës apsaugos ir sveikatosstatistikos skyriaus vedëjatadalá (19,1 proc.) miesto ir ketvirtadalá(23,1 proc.) kaimo gyventojø. Pagyvenusiøþmoniø teritorinis pasiskirstymas nëratolygus. Paèios „seniausios“ yra Alytaus,Anykðèiø, Ignalinos, Lazdijø, Molëtø,Varënos ir Zarasø rajonø savivaldybës,kur 60 metø ir vyresnio amþiaus gyventojaisudaro 27–30 procentø.Gyvenimo lygis. Namø ûkiø biudþetøtyrimo duomenimis, 2006 m. pagyvenusiøþmoniø namø ûkiø (pagrindinis pajamøgavëjas – 60 metø ar vyresnis) mënesinësdisponuojamosios pajamos buvo652 litai vienam asmeniui, arba 96 procentaišalies vidurkio. Socialinës iðmokos,1 lentelë. Pagyvenæ þmonës pagal amþiaus grupes ir lytá 2007 m. pradþiojeAmþiaus grupës Tûkst. ProcentaisIš viso vyrai moterys Iš viso vyrai moterys60 metø ir vyresni, iš viso 691,9 248,8 443,1 100,0 100,0 100,060–69 metø 328,2 132,6 195,6 47,5 53,3 44,170–79 metø 258,9 89,7 169,2 37,4 36,1 38,280–89 metø 94,1 23,8 70,3 13,6 9,6 15,990–99 metø 10,4 2,6 7,8 1,5 1,0 1,8100 metø ir vyresni 0,3 0,1 0,2 0,0 0,0 0,02007 m. pradþioje Lietuvoje kas ketvirtamoteris ir kas ðeðtas vyras buvo 60metø ir vyresnis. Trys ketvirtadaliai (76proc.) šio amþiaus vyrø buvo vedæ, 12procentø – našliai, atitinkamai moterødaugiau nei treèdalis (39 proc.) – iðtekëjusios,43 procentai – naðlës.Pagyvenæ þmonës sudaro apie penkt.y.pensijos ir paðalpos, sudarë 68 procentusjø pajamø. Pagrindinis pajamø ðaltinispagyvenusiø þmoniø namø ûkiuosebuvo valstybinio socialinio draudimo senatvëspensija, kurios dydis 2007 m. pradþiojebuvo 508 litai per mënesá (palygintisu 2006 m. 61 litu daugiau).2005 m. pajamø ir gyvenimo sàlygøÞmogaus antsvoris irnutukimas susijæ su insulinoveiklatis – insulino rezistencija. Ið esmës tai priklausonuo paties insulino jautrumo ir josekrecijos intensyvumo, kurá lemia mitybosreþimas, vartojamo maisto kiekis, sudëtisir kt. Ypaè svarbu subalansuoti maistomedþiagas, laikytis jø normatyvø. Kolmûsø mokyklose neugdomi þmogaussveikos mitybos ágûdþiai, visa tai gali atrodytilabai sudëtinga, ypaè nesidomintiems.Reikia tikëtis, kad, pleèiantis ir tobulëjantkompiuterizacijai, kiekvienastyrimo duomenimis, ekvivalentines piniginesdisponuojamàsias pajamas, maþesnesnei skurdo rizikos riba, gavo 17 procentø65 metø ir vyresniø asmenø (iš visøgyventojø – 20,5 proc.). Jeigu pagyvenæþmonës nebûtø gavæ jokiø kitø socialiniøiðmokø, tik senatvës ir naðlystës pensijà,skurdo rizikos lygis vyresniø kaip 65 metøamþiaus asmenø grupëje 2005 m. bûtø padidëjæsiki 19,7 procento.Pagyvenusiø þmoniø namø ûkiø vidutinësvartojimo iðlaidos, skaièiuojant vienamnamø ûkio nariui, 2006 m. buvo 591litas per mënesá. Vartojimo iðlaidos, palygintisu 2005 m., padidëjo dešimtadaliu.PagyvenæKas penktas Lietuvosgyventojas yra sulaukæs60 ir daugiau metøBeveik pusæ (43 proc.) visø vartojimo iðlaidøpagyvenusiø þmoniø namø ûkiaiskyrë maistui.2007 m. pradþioje internetu naudojosi3,7 procento 65–74 metø amþiaus gyventojø,o prieš metus – 2,9 procento. Tuotarpu Europos Sàjungoje (ES 25) 2006m. pradþioje internetu naudojosi kas septintasaštuntas (13 proc.) 65–74 metøamþiaus gyventojas. Daugiausia besinaudojusiøinternetu šio amþiaus gyventojøbuvo Švedijoje (51 proc.) ir Danijoje (48proc.), maþiausiai – Graikijoje (1 proc.),Lenkijoje ir Slovakijoje (po 2 proc.).Uþimtumas. 2006 m. dirbo 175,3 tûkst.,arba 49,6 procentai, 55–64 metø amþiausgyventojø. Tai vienas aukðèiausiø rodikliøEuropos Sàjungoje. 2006 m. Europos Sà-Kasos beta làstelëse gaminamas insulinas– vienas svarbiausiø angliavandeniøapykaitoje dalyvaujanèiø hormonø.Ypaè jis svarbus þmogaus organizmoenergijos apykaitos reguliacijai ir jos balansavimui.Pokyèiai, atsirandantys patiesinsulino veikloje, glaudþiai susijæ su energijosapykaitos reguliacija bei jos disbalansu,skatinanèiu didesná energijos atsargøkaupimà, kûno svorá ir nutukimà.Nors toks insulino veikimas, tiksliau jo veikimomechanizmas, dar nëra visiðkai iðtirtas,taèiau þinoma, kad visa ko prieþasþmogusgalës nors ir kasdien pasitikrintisavo mitybos normatyvus, taip pat ir energijosapykaità bei jos balansà.Beje, kol kas iki galo nëra iðtirtos ávairiømaisto produktø sudedamosios dalys.Pavyzdþiui, þmogaus organizme angliavandeniaiyra aðtuoniø rûðiø, o disponuojamatik pagrindiniais, maisto produktøsudëties lentelëse jø taip pat visønëra. Kol kas nëra nustatytas antioksidantøkiekis ávairiø maisto produktø sudëtyje,nors jø jau nemaþai iðtirta. Dar nëraiðtirtas plaèios sudëties mikroelementø,kurie, kaip dabar spëjama, turi svarbiosreikðmës insulino veiklai ir kt., maisto produktuosekiekis. Taip pat neaiðku, kokiosátakos insulino veikimui gali turëti ávairûsmaisto priedai, pvz., stabilizatoriai, konservantaiir kt. Fiziologine prasme bet ko-34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


þmonësjungos (ES 25) ðio amþiaus þmoniø uþimtumolygis siekë 42,5 procento.2006 m. pabaigoje dirbo 73 tûkst., arba11 proc., 60 metø ir vyresniø gyventojø.Dirbo kas šeštas šio amþiaus vyras ir kaspenkiolikta moteris. Daugiausia (44 tûkst.)60 metø ir vyresnio amþiaus gyventojø dirbopaslaugø srityje. Dar 16 tûkst. ðio amþiausgyventojø dirbo pramonëje ir statyboje,o 13 tûkst. – þemës ûkyje, medþioklëje,miðkininkystëje ir þuvininkystëje.2006 m. didþiausia 60 metø ir vyresnioamþiaus dirbanèiøjø dalis buvo þemësûkyje, medþioklëje, miðkininkystëje ir þuvininkystëje(7 proc. visø šiose srityse uþimtøasmenø), paslaugø srityje – atitinkamaiapie 5 procentai, pramonëje ir statyboje– apie 4 procentai.Sveikata ir socialinës paslaugos.Gyventojø sveikatingumo lygá tiksliausiaiatspindi vidutinë tikëtina gyvenimo trukmë.2006 m. moterø ji buvo 77,1 metø,vyrø – 65,3 metø. Gana didelis moterø irse buvo suteikta 7,1 tûkst. pensinio amþiausþmoniø, tai 0,2 tûkst. daugiau nei 2005 metais.Dar 0,6 tûkst. ðio amþiaus þmoniø, kuriedël objektyviø prieþasèiø patys organizavosiaptarnavimà, gavo pagalbos pinigus.Tai daþniausiai kaimo gyventojai.Sparèiai daugëja dienos centrø lankytojøskaièius. 2006 m. juose lankësi14,4 tûkst. (2005 m. – 8,4 tûkst.) pensinioamþiaus þmoniø ir 25 tûkst. (2005m. – 18,4 tûkst.) pensinio amþiaus neágaliøjø.Du treèdaliai dienos centrø lankytojøbuvo moterys.Negalintys savimi pasirûpinti pagyvenæþmonës apsigyvena globos ástaigose.2006 m. seneliø globos namuose gyveno4,4 tûkst. (2005 m. – 4,3 tûkst.), globosástaigose suaugusiems neágaliesiems,kaip ir 2005 m., – 2,1 tûkst. 60metø ir vyresnio amþiaus gyventojø. Maþdaugtreèdalis seneliø namø gyventojøbuvo vieniði – neturëjo vaikø ir artimøjø.Seneliø globos namuose du treèdaliai, oglobos ástaigose suaugusiems neágaliesiems– maþdaug pusë 60 metø ir vyresniøgyventojø buvo moterys.vyrø vidutinës tikëtinos gyvenimo trukmësskirtumas iðlieka ir tarp vyresnio amþiausgyventojø: sulaukusios 60 metømoterys turi tikimybæ iðgyventi 21,6 metø,vyrai – 15,6 metø.Sveikatos informacijos centro duomenimis,2006 m. stacionariose gydymo ástaigosegydësi 242 tûkst. 65 metø amþiausir vyresniø asmenø, arba kas antras senyvoamþiaus þmogus (iki 65 metø amþiaus– kas penktas). Daþniausiai pagyvenusiusþmones vargino kraujotakos sistemos ligos(41 proc.), navikai (11 proc.), kvëpavimosistemos ligos (7 proc.).Pablogëjus sveikatai ypaè aktuali tampaslaugos ir medicininës reabilitacijos paslaugøsuteikimo problema. 2006 m. ið Privalomojosveikatos draudimo fondo biudþetolëðø apmokamas slaugos ir palaikomojogydymo paslaugas gavo 17,9tûkst. 65 metø amþiaus ir vyresniø gyventojø,tai 1,2 tûkst. maþiau nei 2005 m. Taippat buvo suteiktos medicininës reabilitacijospaslaugos, jas gavo 19,4 tûkst.(2005 m. – 19,1) ðio amþiaus gyventojø.Daugëjant senø þmoniø ypaè aktualuteikti jiems ávairias socialines paslaugas.2006 m. socialinë pagalba ir globa namuokiosá organizmà patenkanèios svetimosmedþiagos turi paðaliná poveiká.Nepaisant ávairiø mitybos veiksniø antsvoriuiir nutukimui maþinti ar vengti, labaisvarbi per dienà suvartojamo maistokaloringumo ar dþaulingumo tarpusaviopriklausomybë. Gausus maisto vartojimaslabai skatina insulino sekrecijà. Taèiautarp insulino sekrecijos ir jo jautrumoyra priklausomybë. Vienas ið sveikosmitybos dësniø – geriau valgyti daþniau,bet po maþiau ir suvalgomo maisto kaloringumasturi maþdaug atitikti iðeikvojamosenergijos kieká, kai kûno svoris yranormalus, ir maþesnis, kai yra antsvoris,ar dar maþesnis esant nutukimui.Manoma, kad insulinas ðiek tiek didinaþmogaus apetità bei dalyvauja kûnosvorio reguliacijoje ir veikdamas per centrinænervø sistemà. Jo sekrecijos ir jautrumopokyèiai, jo rezistencija reiðkiasi tiesiogiaimedþiagø apykaitos procesuose– kai yra norma, maþina angliavandeniøoksidacijà ir didina riebalø oksidacijà beimaþina riebalø atsargas. Iðkrypus balansavimuitarp insulino sekrecijos ir angliavandeniøbei riebalø apykaitos procesø,gali atsirasti patofiziologinë bûklë.Insulino jautrumo ir jo sekrecijos priklausomybëgali bûti ir glaudi, ir prieðtaringa,ir tai apsunkina veikimo mechanizmopaþinimà. Kûno svoriui átakos gali turëtine tik insulino jautrumo, jo sekrecijospokyèiai, bet ir nuo jø pasikeitusi insulinorezistencija – t.y. pasiprieðinimas, priklausantisnuo jø sàveikos, nes tiek insulinosekrecija, tiek jo jautrumas yra ribotai kintamidydþiai, kuriuos lemia þmogaus mitybair kiti veiksniai. Svarbiausia – santykistarp insulino sekrecijos ir jautrumo. Dabarmanoma, kad ir antrojo tipo cukraligëpriklauso nuo insulino rezistencijos.Dël ilgalaikës padidëjusios insulinosekrecijos pakinta jo rezistencija, susilpnëjajautrumas ir tada jis veikia kaip anabolinishormonas – didina riebalø ir angliavandeniøatsargas. Trumpai trunkantihiperinsulinemija esant normaliam kûnosvoriui tokios átakos neturi. Ið daliestuo galima paaiðkinti ir persivalgymo mechanizmàesant nutukimui.Kai þmogus turi antsvorá ar yra nutukæs,mitybos reþimas, vartojamø maistomedþiagø sudëtis ir normatyvai specifineireguliacijai kiekvienam gali bûti nustatytipagal asmens insulino dinamikà.Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITËMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 35


Prieð 2 metus ledyno lieþuvisbuvo perpus didesnisR.JUODVALKIENËS IR R.JONAVIÈIENËS nuotr.Kelionë buvo ádomi ir iðskirtinë vientodël, kad keliavo ávairiø specialybiø gamtininkaiir kiekviena sustojimo akimirka virsdavomaþomis paskaitomis ir diskusijomis.Visam paskaitø ciklui vadovavo irgi ásimylëjusiSkandinavijà turizmo agentûros „Titanovartai“ gidë Teodora Dulkienë.Kvapà gniauþianèiais kalnø serpentinais,troliø keliais, tuneliais ir jûromis áveiktadaugiau nei 5000 km.Kelionæ pradëjome Vilniuje, o pakeliuisusirinkæ savo kelionës bendrus ið Kaunoir Vëþaièiø, patraukëme Rygos link, kurmûsø laukë 17 valandø kelionë keltu á Stokholmà.Pirmieji áspûdþiai, pirmosios ornitologijospaskaitos stebint virð galvø nardanèiuspaukðèius, pirmieji ðûksniai „Oi,kaip graþu!“. Netruko priartëti ir Ðvedijospakranèiø, ðcherø ir fiordø groþis...Vos iðlipæ ið kelto sustojome pasigroþëtinuostabiais gëlynais, kur prie ávairiausiøaugalø puikuojasi lentelës su augaloar gëlës pavadinimu. Tokius gëlynus matysimevisos kelionës per Skandinavijàmetu: èia puikiai vieni ðalia kitø dera balandair usnis, mongoldas (lapinis runkelis)ir raskila. Paèios ávairiausios ir, atrodo,nesuderinamiausios kompozicijospuoðia miestus ir miestelius, benzino kolonëlesar ðiaip stovëjimo aikðteles.Aplankæ Stokholmo pagrindines áþymybes,nakvojome prie Melareno eþero.Kempingo ramybë vël kelia nuostabà:þmoniø, namukø, maðinø, vaikø daug, ovieðpatauja tokia tyli ramybë, kad darosinet nejauku, kai girdi skambanèius mûsøbalsus. Þmonës tiesiog ilsisi, ðnekuèiuojasi.Èia niekur visais garsais neplyðaujaradijo imtuvai, niekas garsiai nepolitikuojair nesiaiðkina santykiø. Tokie patysvaizdai lydëjo visuose mûsø aplankytuosekempinguose. Gal lietuviai vis dëltodaugiau pietietiðko charakterio neguðiaurietiðko, nes mûsø kempinguose irprie eþerø susirinkusius, net ir dvieseesanèius, gali girdëti uþ kilometro.Pakeliavæ Botnijos álankos pakrantenuo Sundvalo kertame Skandinavijà linkTronheimo – senosios Norvegijos sosti-...visi susirgome „akmenlige“Troliø þemëjeDr. Audronë GALVONAITËLietuvos hidrometeorologijos tarnybosprie Aplinkos ministerijos Klimatologijosskyriaus vedëjaŠiame kelioniø áspûdþiø labirinte nepasakosiuapie aplankytus muziejus irmiestus. Tiesiog trumpai pasivaikðèiosimekartu po Troliø þemës valdas.Graþus buvusiø VU Gamtos fakultetoauklëtiniø bei jø draugø bûrelis, kurá surinkovisada nerimstanti prof. M.Eidukevièienë,iðvyko á paþintinæ kelionæ po Ðvedijàir Norvegijà.Natûralûs kalnø alpinariumai36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


susirinkti visus patikusius graþius akmenøpavyzdþius vëliau virto sunkiais atodûsiaisir tik iðskirtiniø akmenø paieðka,kai mûsø geologijos þinias sugriaudavospecialisto pastebëjimas, kad mûsø rastas„nepaprastas“ pavyzdys – visaineišskirtinis, o tik eilinis gneisas.Moteriðkoji pusë, be akmenø, domëjosiir augalais, taip ir norëjosi pasiimti koká2x2 metrø gabalà þemës ir perkelti kaippuikiai suformuotà alpinariumà á savo sodussu natûraliai auganèiais augalais, samanëlëmir orchidëjom, kuriuos po manës.Pakeliui sustojame geografiðkaiaukðèiausiame Ðvedijos taðke ir kertameNorvegijos sienà. Vienas vaizdas keièiakità, vienas krioklys graþesnis uþ kità, irÐvedijos vaizdai ima blankti nuo nuostabausNorvegijos groþio.Keliaudami per Norvegijà visi susirgome„akmenlige“, nes tokio groþio þërutiniøskalûnø, marmuro ar kitokiø groþybiø,gulinèiø tiesiog po kojomis, nebuvogalima apeiti, todël po kiekvieno sustojimosunkëjo mûsø kiðenës, kuprinës irmaðinos bagaþinë. Iš pradþiø kilæs norasStogø ,,priþiûrëtojos”Ðvedijos geografinis centrasþà kuokðtelá perkam savuose turguose argëliø parduotuvëse.Mûsø botanikai, pastebëjæ koká norsretà ar saugomà augalà, vël kviesdavo ápaskaità po atviru dangum.Besigroþint nuostabiais vaizdais, baltøjønaktø groþiu ir nenusileidþianèia saule,amþinu kalnø upiø ir upeliø bei kriokliøgurgenimu, pastabi gamtininko akis pamatoklimato kaitos sukeltus pokyèius. Kalnøgamtiniø zonø kopimas aukðtyn, voslopinëliais iðlikæs sniegas kalnø virðûnëse,o ypaè ryðkus kalnø ledynø „lieþuviø“ sutrumpëjimassukelia didelá liûdesá.Þmogus savo neapgalvota veikla galisuardyti ðá nepaprastà groþá, iðvyti troliusið jø nuostabios þemës, todël ateinanèioskartos gali nebepamatyti kriokliø bei ledynø,kurie maitina upes, o vietoj to iðvystitik vëjo pustomas griovas ir sunykusiàkalnø augmenijà. Tada tik E.Grygomuzikoje girdësime, kaip gurgena kalnøupeliukai, krinta nuo aukðtø kalnø ðniokðdamaskriokliø vanduo.Pabandykime išsaugoti tai, kas dar liko.Tokios padrikos mintys ið kelionës ponuostabià Troliø karalystæ gráþus á ramølietuviðkø laukø ir miðkø, irgi jau palytëtøklimato pokyèiø, dar iðlikusá groþá.FeroelektraEuropojeir LietuvojeAtkelta ið 7 p.Po Pirmojo pasaulinio karo vargas300 tûkstanèiø slovënø iðvarë á Amerikàir kitas ðalis ieðkoti darbo. Antrojopasaulinio karo metu uþgrobta naciø,po karo su Rusijos pagalba tapo vienaið ðeðiø dirbtinai sujungtø labai skirtingøpaproèiais ir religija Jugoslavijosrespublikø. Po prezidento Josifo BrozTito mirties 1980 m. Jugoslavija pradëjobraðkëti. 1991 m. Slovënija paskelbënepriklausomybæ, bet po keletovalandø galinga serbø armija uþpuolëmaþytæ Slovënijà. Slovënø kariai, kurietarnavo tik savo respublikoje, vadovaujamisavø karininkø, ryþtingai uþblokavosienas, todël karas truko vos deðimtdienø ir nusineðë 76 þmoniø gyvybæ.Slovënai iðvengë kitas Jugoslavijostautas ilgai niokojanèio karo, o þudynësKosove tæsiasi iki ðiol.Slovënija turi 235 km sienà su Italijair 342 km su Austrija, todël kitokià átakàslovënams nei mums daro kaimynai.Galëjome ásitikinti, kad slovënai yra muzikalûsir dainingi þmonës. Lëmë gal kalnai,o gal dainingi kaimynai. Vengrai sako,kad du slovënai dainuoja keturiaisbalsais. Slovënø gyvenimo lygis yra gerokaiaukðtesnis nei mûsø. Þemës ûkyjedirba tik 4 proc. slovënø, bet maistonetrûksta. Turi átakos turtingus turistustraukianti ðilta Adrijos jûra, vaizdingi kalnai,dideli vynuogynø plotai. Bet svarbiausia,kad Slovënija niekieno nebuvo50 metø verèiama kurti komunizmà, niekasslovënams, skirtingai nei lietuviams,neskiepijo á smegenis nuomonës, kad,norint gerai gyventi, nereikia nei daug,nei sàþiningai dirbti. Kaimynai italai iraustrai rodë gerà pavyzdá, kaip reikiadirbti ir gyventi. Todël namø ðiferiniaisstogais nëra net kaimuose, o mes suðiferiniais stogais miestuose áþygiavomeá draudþianèià asbestà Europos Sàjungà.Mûsø politikø sveikintinas, betnerealus noras kartu su Slovënija ásivestieurà parodë, kad kai kurie mûsøpolitikai nemato realybës ir praradonuovokà. Kai matai tà ðalá ir pabendraujisu iðsimokslinusiais þmonëmis, supranti,kad mums dar reikia daug pasistengti,kad mûsø gyvenimo kokybësusilygintø su slovënø. Tik krepðiná rugsëjomënesá Ispanijoje lietuviai þaidëgeriau uþ slovënus.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 37


Ði knyga apþvelgia tris kapitalo rûðis(materialøjá, socialiná ir dvasiná) ir trisiðminties rûðis (racionaliàjà, emocinæ irdvasinæ). Kuriant tvarø kapitalizmà, visostrys kapitalo rûðys privalo bûti kaupiamospasitelkus visas tris iðmintis. Jokia kapitalorûðis neturi prasmës be dvasinio kapitalopamato. Knyga bus naudinga tiems, kasdirba tokiose sferose, kaip ðvietimas,psichologija, mokslas, politika ar verslas.DvasiniskapitalasDanah Zohar, kalbëdama apie þmogiðkusporeikius, esminiu þodþiu laikogerovæ. Jà apibrëþia kaip „tai, kas mumsprieinama ir kas didina mûsø gyvenimokokybæ“. Pats þodis anglø kalba reiðkia„gerai laikytis, gerai gyventi“. Taèiau dabartiniaiþodynai, anot minëtos autorës,pirmiausia, kalbëdami apie gerovæ, pabrëþia„didelá pinigø kieká ar atsargas“.Taip kapitalizmas suvokiamas kaip pinigaiir materialinë gerovë.Dvasinis kapitalas, prieðingai, reiðkiagerovæ, bûtinà mûsø sieloms, gerovæ,kuri praturtina reikðmingesnius mûsø gyvenimoaspektus. Tai turtai, kuriø ágyjameieðkodami prasmës, didþiausiø vertybiø,fundamentaliausiø tikslø ir aukðèiausiømotyvacijø, jei sugebame visa taiátvirtinti savo gyvenime ir darbuose.Dvasinis kapitalas yra organizacinioir kultûrinio tvarumo vizija, modelis, apimantispasaulinæ bendruomenæ. Dvasiniskapitalas atskleidþia, kuo tiki organizacija,dël ko ji egzistuoja, ko siekia irdël ko imasi atsakomybës. D.Zohar nuomone,dabarties organizacijoms, bendruomenëmsir kultûroms reikia platesniodvasinio kapitalo, kuris iðkeltø pasaulietinæprasmæ, vertybes, tikslus ir motyvacijas,ðventas bet kuriam asmeniui.Dvasiná intelektà autorë apibrëþia kaipiðmintá, kurios padedami mes atrandamegiliausià prasmæ, vertybes, tikslus ir motyvacijas.Tai bûdas, kaip mes tà iðmintápasitelkiame màstydami, priimdamisprendimus ar rinkdamiesi. Sprendimaiapima ir tai, kaip mes kuriame ir kaip paskirstomesavo materialiàjà gerovæ.Dvasinë iðmintis yra mûsø moralinëiðmintis, suteikianti vidiná sugebëjimà atskirtigërá nuo blogio. Dvasinë iðmintisskatina mûsø gyvenime gerumà, tiesà,groþá ir uþuojautà. Jà galima vadinti sielosiðmintimi, manant, kad siela yra tarsikanalas, iðkeliantis ávairiausius dalykusið gilesniø, turtingesniø þmogiðkosiosbûtybës vaizduotës ir dvasios gelmiø ámûsø kasdiená gyvenimà.Þmonës, organizacijos ir kultûros, turinèiosdvasinio kapitalo, bus tvaresnës,nes galës plëtoti savybes, apimanèiasplatesnæ, vertybëmis paremtà vizijà, rûpestádël pasaulio ir uþuojautà, ilgalaikiustikslus, spontaniðkumà, sugebëjimà elgtispagal savo svarbiausius ásitikinimus,sugebëjimà dþiaugtis ávairove ir sugebëjimàmokytis ið nesëkmiø.D.Zohar aptaria tris kapitalo rûðis:materialøjá kapitalà, socialiná kapitalà,dvasiná kapitalà. Kiekvieno jø kûrimas susijæssu viena ið trijø pagrindiniø þmogiðkøjøiðminèiø – racionaliàja iðmintimi(intelekto koeficientas), emocine iðmintimi(emocinis koeficientas) arba dvasineiðmintimi (dvasingumo koeficientas).Geriausiai paþástamas materialusiskapitalas. Jis asocijuojasi su pinigais, josiekiama racionaliàja iðmintimi, kurigimsta racionaliai màstant.Socialinis kapitalas yra gerovë, kurisudaro galimybæ mûsø bendruomenëmsir organizacijoms efektyviai funkcionuotibendram labui. Jo pagrindas –pasitikëjimas ir bendros etinës vertybës.Socialinio kapitalo kaupimas priklausonuo emocinës iðminties indëlio á santykius.Dvasinis kapitalas apima bendrøprasmiø, vertybiø ir svarbiausiø tiksløsampratà. Jis kuriamas pasitelkus dvasinæiðmintá, suvokimà, kas mes esame.D.Zohar savo knygoje „Dvasinis kapitalas“pabrëþia, kad jokia kita kapitalorûðis ið tikrøjø neturi prasmës be dvasiniokapitalo pamato. Tik suvokæ giluminesprieþastis, skatinanèias negatyviàelgsenà ar savigriovà, galësime siektiaukðtesniøjø motyvø, – sako autorë.Pabrëþiamas „dievo taðko“ buvimas.Tai nervinio audinio sankaupa smegenyse,smilkiniø srityje. Dël jo þmogus galipajusti tai, kas ðventa, ir ilgëtis prasmingødalykø gyvenime.Susidomëjimà kelia ir V.Ramachandrano,indø kilmës mokslininko, teorija,teigianti vadinamojo “dievo modulio“ buvimàsmegenyse.Nusakydama dabartinæ situacijà, autorëkapitalizmà apibrëþia dviem esminëmprielaidom. Pirma, þmonës esà materialistai,kuriems bûdingas natûralus polinkismainikauti, keistis, prekiauti. Antra,þmonës siekia racionalios naudos. Ðiuosprincipus atspindi situacijos, kai siekiamapelno dël pelno.Ðios prielaidos slepia kitus, kartais sàmoningainesuvokiamus ar nutylimus ásitikinimus.Kapitalistø supratimu, þemë egzistuojatam, kad teiktø mums iðteklius,o tie iðtekliai begaliniai. Taip pat, jø nuomone,kiekviena organizacija ar bendrovëegzistuoja atskirai tarsi sala, jos interesaisëkmingai kontroliuojami jos paèios.Esanti ir bendresnio pobûdþio nuomonë,kad visas verslo pasaulis – atskira sala,kurià galima valdyti nepaisant visuomeniniøreikalø.Þmogaus vertinimo matas – turimø pinigøkiekis ir naudojimo galimybës. Darbuotojøvertinimo matas – sugebëjimaspagaminti produkcijà, kurià kiti gali suvartoti.Klientai ir darbuotojai laikomi visolabo vartotojais, o ne þmonëmis, kurietrokðta kokybiðko gyvenimo. Apie þmonesmanoma, kad jie ið esmës yra savanaudþiai,kad rûpinasi tik svarbiausiu asmeniu– savimi. Dël milþiniðkos nelygybësvyrauja nuomonë, kad „globalizacija“yra procesas, kai turtingos kapitalistinësvalstybës kolonizuoja skurdþiàsias.Ði mintis sukelia paþeminimà ir ásiûtá.Viena pagrindiniø streso prieþasèiødaugelio mûsø gyvenime yra prasmëspraradimas. Beprasmybë ir jos sukeliamasstresas tampa pagrindine ligø prieþastimi.Ðiuolaikinë medicina pripaþásta,kad stresas yra vienas svarbiausiø fiziologiniøveiksniø, sukelianèiø ligas. Stresassumaþina imuninës sistemos sugebëjimàprieðintis bet kokiai ligai. Streso iriðsekimo kamuojami þmonës tampa maþiaukûrybiðki ir produktyvûs.Verslas ðiandien þlugdo pats save, nesyra ribojamas verslininkø trumpalaikiðkumo,skubiø problemø sprendimo, pelnomaksimizavimo. Verslininkai neiðnaudojavisø savo galimybiø, visos savo iðminties.Nesprendþiamos platesnio pobûdþio problemos,pvz., kaip ilgiau iðsaugoti planetos,savo visuomenës ar ámonës gyvybingumà,neplanuojama tolima ateitis.Norëdami suþinoti, ar kapitalizmas yratvarus, privalome paklausti, ar jis tarnaujadidþiausioms þmonijos vertybëms irsiekiams, ar jis sudarys sàlygas iðgyventiþmonëms, ar iðliks þmogiðkoji veikla pla-38 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


tesniame þmogaus gyvenimo prasmës irtikslo kontekste.Mokslo árodyta, kad þmonës visø pirmayra prasmës ir vertybiø siekianèios bûtybës.Gyvenime mums bûtinas prasmëspojûtis ir varomoji jëga – tikslas.Dvasinis kapitalas – tai nauja paradigma,nauja visuma, galinti radikaliai pakeistimàstymà apie verslo filosofinius pamatusir praktikà. Pats savaime dvasinis kapitalasnereiškia finansinio turto, taèiau akcentuojagalimybæ gauti pelno – gal net daugiaupelno, jeigu verslininkas veikia platesniameprasmës ir vertybiø kontekste.Tokia veikla gali bûti naudinga ir þmogausdvasiai, ir þmonijos gerovei apskritai.Bûtina nauja gerovës koncepcija, kuripraturtintø, o ne nuskurdintø þmogausdvasià, samprata, kuri ákvëptø kurti. Reikiasuprasti, kokia gerovë kaupiasi, kaiatsakingai ir kilniai sugebama kaþko atsisakytiir ásipareigojama patenkinti pagrindiniusþmogaus poreikius.Kalbant apie „dvasiná kapitalà“, vertaprisiminti, kad pats þodis „dvasinis“ kiloið lotynø kalbos þodþio „spiritus“, kurisreiðkia „tai, kas suteikia sistemai gyvybæarba gyvybingumo“.Veikla, paskatinta aukðtesniø motyvø,suteikia laimës ir maþina stresà, anot DavidoHawkinso, padidina mûsø asmeninæstiprybæ.Psichiatras ir psichoterapeutas I.Marshallasiðskyrë aukðtesnius ir þemesniusmotyvus. Þemesnieji tai: savæs átvirtinimas,pyktis, godumas, baimë, kanèia,abejingumas ir apatija, kaltë ir gëda, nuasmeninimasir asmenybës praradimas.Aukðtesnieji: nuðvitimas, pasaulio siela,tarnavimas aukðtesniems tikslams, kûrybair naujo kûrimas, meistriðkumas ir tobulaiatliekamas darbas, vidinë stiprybë,visuomeniðkumas ir bendradarbiavimas,tyrinëjimas ir mokymasis.Motyvacijos keitimas – vienintelis patikimasbûdas pakeisti elgsenà. Motyvai yraprieþastys, poelgiai yra pasekmës. D.Golemanaslaiko savæs paþinimà emocinësiðminties kertiniu akmeniu. Jis teigia, kadtai svarbiausia emocinë kompetencija. Reikiagerai paþinti save, kad rastum savo motyvøvietà motyvacijø skalëje.Dvasinë iðmintis leidþia ásivaizduotidar neegzistuojanèias situacijas ar galimybes.Ji padeda mums tobulëti. Ji palaikotai, kà jau þinome ar galime, bet irskatina þengti á neþinià, patirti tai, kas galëtøbûti. Ji kvieèia mus siekti aukðtesniøpaskatø ir remtis jomis.Parengë psichologëLaima SVIRUÐYTËPer Lietuvà keliauja parodaBronius SLAVINSKAS„Praeitis atverta ateièiai. Lietuvosdidþiøjø kunigaikðèiø rûmai irjø atkûrimas“ – tokiu pavadinimuatokiausiems Lietuvos miestø ir rajonøgyventojams pristatoma edukacinëekspozicija, vaizdingai pasakojantiapie svarbiausius Valdovørûmø istorijos bei atkûrimo faktus,atkûrimo eigà. Pasak Valdovørûmø paramos fondo pirmininkoAlgirdo Vapðio, nors kunigaikðèiørûmø atkûrimas jau pusiaukelëje,taèiau vis dar atsiranda pesimistø,ávairiø interpretacijø apie jøpaskirtá ir reikðmæ mûsø valstybei.Todël ðia paroda siekiama skleistiobjektyvià informacijà apie Vilniujeatkuriamus rûmus bei populiarintinacionalinio Lietuvos tûkstantmeèioprogramos projekto –svarbiausios istorinës valdovø rezidencijosatkûrimo idëjà. Á rûmøatkûrimo procesà norima átrauktikuo didesnæ visuomenës dalá netik Vilniuje, bet ir periferijoje.Deðimt parodos stendø pateikiaValdovø rûmø istorinës raidosapþvalgà nuo seniausiø laikø ikiðiø dienø. Daugiausia dëmesioskiriama XIV–XV a. gotikinei piliai,stovëjusiai vëlesniø statiniø vietojedidþiøjø kunigaikðèiø Gedimino,Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimieroir Aleksandro Jogailaièiøvaldymo laikais, bei renesanso irankstyvojo baroko rûmams, kuriuosXVI–XVII a. pirmojoje pusëjestatë ir plëtë Þygimantas Senasis,Bona Sforca, Þygimantas Augustas,Vazø dinastijos valdovai. Lietuvosdailës muziejaus filialo „LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystësvaldovø rûmai“ vadovas dr. VydasDolinskas primena, kad XVI a. irXVII a. pirmoji pusë – tai Lietuvosdidþiøjø kunigaikðèiø ir Lenkijoskaraliø Vilniaus rezidencijos klestëjimolaikotarpis. Èia buvo priimamosApaðtalø sosto, ÐventosiosRomos imperijos, Maskvos,Vengrijos, Turkijos, Persijos, Prancûzijos,Ispanijos, Venecijos irdaugelio kitø uþsienio ðaliø pasiuntinybësbei leninës-vasalinësPrûsijos ir Kurðo kunigaikðèiøpriesaikos ir kt. Èia taip pat rinkosiponø taryba ir seimas, redaguotasLietuvos Statutas, buvoteikiamos privilegijos, saugotaLietuvos Metrika ir iþdas.Vilniaus rûmø klestëjimas baigësi1655 m., kai Lietuvos sostinæuþëmë Maskvos ir kazokø kariuomenë,ðeðeriems metams ásikûrusipilyse, jas nusiaubusi ir išgrobsèiusièia sukauptus turtus, menovertybes. Vëliau, po Abiejø TautøRespublikos paskutinio padalijimoAtstatomi Valdovø rûmai1795 m., Rusijos imperijos administracija,sàmoningai naikindamaLietuvos valstybingumo þenklus,ëmë griauti ir iðlikusius rûmø mûrus.Parodos lankytojai turës geràprogà išsamiau susipaþinti su Valdovørûmø niokojimo, naikinimoprocesais, Vilniaus piliø teritorijosarcheologiniais tyrinëjimais, sistemingaipradëtais 1987 metais.Tekstai papildomi autentiška LDKmedþiaga, ikonografija, vertingiausiøradiniø nuotraukomis.Ši ekspozicija jau buvo eksponuojamaPalangoje. Pagal iš ankstosudarytà grafikà ji bus veþiojamapo visos Lietuvos miestus irmiestelius, pristatymuose dalyvausValdovø rûmø atkûrimo tyrinëtojai,architektai, istorikai, kitispecialistai.Prieš metus panaši, tik kiekdidesnë paroda, pristatyta Lenkijoskaraliø rezidenciniame Varðuvosmieste, baigia kelionæ po kaimyninæðalá karališkojoje Krokuvoje.Èia ji bus eksponuojama ikiš.m. lapkrièio 4-osios.Vaizdus ið parodos stendøþr. IV þurnalo virðelyjeMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 39


Pagerbtas iðkilus lietuviøkalbininkas, mokslininkas ir sportininkasSaulëtà rugsëjo 20-àjà á Lietuvos moksløakademijos bibliotekà rinkosi þymûs kalbininkai.Tàdien buvo atidaryta paroda, skirta JuozoSenkaus ðimtosioms metinëms paminëti.Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos direktoriusdr. Juozas Marcinkevièius apþvelgëkalbininko gyvenimà ir veiklà, priminë jokapsiðkà uolumà be atlygio dirbant Jono Jablonskiosekretoriumi, keliones po Vilkaviðkio,Marijampolës, Ðakiø ir Zarasø apskritis renkantvietoviø pavadinimus, pavardes irþodþius diplominiamdarbui beiþodynui. Nuo 1939m. J.Senkus dirboLituanistikos instituteLietuviø kalbosþodyno redakcijoje.1944–1951 m. dëstëVilniaus universitete.Èia lituanistamsskaitë dialektologijos,akcentologijos,morfologijos, þodþiødarybos kursus, pirmasispradëjo dëstytiistorinæ lietuviøkalbos gramatikà,vadovavo moksliniamlietuviø kalbosbûreliui. Daug iðkiliøpokario metais iðugdytø lietuviø kalbininkøbuvo jo mokiniai. Tai profesoriai Jonas Kazlauskas,Juozas Pikèilingis, Zigmas Zinkevièius,Vladas Grinaveckis, Vincas Urbutis ir kiti.J.Senkus iš universiteto paðalintas dël to, kadtëvai buvo pasiturintys ûkininkai, sesuo iðtremtaá Sibirà, o brolis pasitraukæs á Vakarus. Akad.Z.Zinkevièius pasakojo, kad vienas ið prorektoriøJ.Senkaus tiesiog negalëjo pakæsti.Nuo 1953 m. pradëjo dirbti Lietuviø kalbosir literatûros institute. Tuo metu intensyviaikaupti „Lietuviø kalbos atlaso“ duomenys,organizuotos gausios ekspedicijos. Á jas buvokvieèiami aukðtøjø mokyklø dëstytojai, studentai,mokytojai. Ne vienos ekspedicijos organizatorius,vadovas ir konsultantas buvo J.Senkus.Jis atlasui duomenis rinko daugiau kaipið 30 gyvenamøjø vietoviø. 1955 metais apgynëfilologijos mokslø kandidato disertacijà –pirmàjá pokario metø dialektologiná daktaratà.Parodos atidaryme dalyvavæ akad. ZigmasZinkevièius, prof. Kazys Morkûnas, prof. Lietuvosmokslø akademijos narys koresp. AlgirdasSabaliauskas pasidalijo atsiminimais apiebuvusá garbøjá dëstytojà ir bendradarbá, turëjusáátakos pasirenkant mokslinio darbo barus.Parodos iniciatorë Lietuviø kalbos institutoTarybos pirmininkë habil. dr. DanguolëMikulënienë pabrëþë jubiliato darbø iðlieka-màjà vertæ, papasakojo apie jam skirtus renginiustëviðkëje ir Vilkaviðkio kraðto muziejujePaeþeriuose.Parodoje eksponuoti J.Senkaus kalbotyros,dialektologijos, kalbos istorijos, onomastikos,bendrinës lietuviø kalbos tarties ir kirèiavimo,bendrinës lietuviø kalbos þodþiø darybos,morfologijos, linksniø ir prielinksniø,bendrinës lietuviø kalbos leksikos, bendrinëslietuviø kalbos raðybos darbai. Atskiras parodosskyrius skirtas apþvalgoms, recenzijoms,literatûrai apie jubiliatà. Paroda buvogausiai iliustruota, eksponuotos nuotraukosið ðeimos albumo atspindëjo mokslininko gyvenimoir veiklos reikðmingiausius epizodus.Artimieji prisimena Juozà Senkø buvus paprastà,draugiðkà, tolerantiðkà lingvistiniuoseginèuose, bet sugebëjusá apginti savo nuomonæ.Ypaè graþiai jis bendraudavo dialektologinëseekspedicijose, mëgo pajuokauti, buvogeras dainininkas. Mokslas jam buvo svarbiausiasdalykas, o sportas – pomëgis ir laisvalaikioleidimo bûdas. Juozas Senkus buvoVilniaus dailiojo èiuoþimo èempionas, prisiekæsburiuotojas, þaidë lauko tenisà. Vienoje iðLietuvos mokslø akademijos spartakiadø josdalyviai apie Juozà sukûrë eiliuotà máslæ:Ant vandens kapitonas,Ant ledo èempionas.Þemëje nesiseka,Danguj nebandþiau.Tarp parodos eksponatø buvo ir jo sportoatributikos. Parodos rengëjus konsultavo kalbininkodukra Rasa Senkutë-Kaðëtienë. Atidarymedalyvavo þmona Marija, sûnus Linas, buvæbendradarbiai, kolegos, darbø tæsëjai.Lietuviø kalbos institutas mini ne tik senosioskartos kalbininkø jubiliejus. Neuþmirðtamiið aktyvios veiklos pasitraukæ mokslininkai,Lietuvos mokslø akademijos bibliotekojerengiamos jubiliejinës parodos. J.Senkausjubiliejui Lietuviø kalbos institutas parengëmonografijà „Senkus, Juozas. Kalbotyrosdarbai/ sudarë: D.Mikulënienë, R.Senkutë-Kaðëtienë. – Vilnius, 2006. – 679 p.“ J. Senkausbrolis kunigas Kazimieras Senkus sumanëir parëmë knygos „Giminës. – Vilnius,2002.– 44 p.“ leidimà apie plaèià Šipailø, Senkø,Grinkevièiø giminæ. Aukðtos poligrafinëskultûros leidinys – pavyzdys giminës istorijosgarsintojams. Kunigo rûpesèiu Brukline(JAV) išleista knygelë „Kalbininkas JuozasSenkus. – Bruklinas, 1980. – 77 p.“Parodos dalyviai dar ilgai dalijosi áspûdþiaisapie iðkilø kalbininkà, prisiminë JuozoSenkaus mokslinæ ir pedagoginæ veiklà,asmenybës þavesá.Ilona NORKIENË, Povilas SAUDARGASLietuvos mokslø akademijos bibliotekaJuozas BALDAUSKAS,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalo vyr. redaktorius1957-ieji. Spalio 4 d. ákosminæ erdvæ pakyla pirmasisÞemës palydovas…… ið televizijos ekranøLietuvoje lietuviðkai prabiloG.Bigelytë, M.Baranauskas……negausi to meto þurnaløðeima praturtëja „Moksluir gyvenimu“.Sudëtingomis to metogyvenimo sàlygomis Lietuvosmokslø akademijos prezidentasJ.Matulis su „Þinijos“draugija ima leistimokslo populiarinimo þurnalà.Jo redaktoriumi skiriaBiologijos instituto direktoriøK.Jankevièiø, tuo pabrëþdamas,kad þurnalas turëtøbûti gamtamokslinëskrypties, nors „Þinija“ vadinosipolitiniø ir moksliniøþiniø skleidimo draugija.Jeigu, kaip teigë Sokratas,knyga yra pasaulá girdantiupë, þurnalo steigëjai tikëjoleidinio mokslo populiarinimomisija. Juk, kaip teigëakademikas J.Matulis,þmogus atrodo graþus, kolderina proto ir ðirdies darbà.Ir sunkiais metais reikëjo neprarastivilties, mylëti, màstyti,svajoti. Reikëjo statytiinstitutus, burti jaunø mokslininkøkolektyvus, reikëjosu meile ir pagarba kalbëti,raðyti ir apie mokslo darbininkus,ið kuriø vëliau iðaugoprofesoriai, akademikai.Gausûs þurnalo skaityto-40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


Átempkime ir protà, ir jausmus,Ir dangø tyrinëkime, ir þemæ.Ir þmogø, ir dievus. Ir savo sielà.Ieðkokim ryðio. Ir prasmës. Ir tikslo.Dalykimës stebuklu su visaisIr niekam jo vienam neatiduokim.Jau artik50!Justinas MARCINKEVIÈIUSme specialius numerius, skirtusSuomijai, Vokietijai, Danijai,Didþiajai Britanijai,Norvegijai, Ðvedijai.Dþiaugiuosi, kad per trisdeðimtdvejus darbo þurnalemetus likimas leido paþintiJ.Kubiliaus, V.Statulevièiausdaug áþymiø asmenybiø – kossauliniodarbai susilaukë pamonautø,Nobelio premijospripaþinimo, kaip ir laureatø, mokslo korifëjø, sutiktichemikø, fizikø, astronomø.nuostabiø þurnalo bièiu-Tad daug ádomaus ið laboratorijø,liø, mokytis visà gyvenimà.institutø pateko á þur-Ðventa tiesa, kad prasminganalo puslapius.ir garbinga mokslo populiarinimoMetai bëgo. Su „Mokslumisija, kurià atliktiir gyvenimu“augo jau kita man padëjo redakcijoje dirbækarta. Pagaliau griuvo ir okupacinispirmasis þurnalo dailinin-reþimas. Skubëjom kas G.Marengolcas, dailininkaisugráþti á Europà, ið kuriosM.Liugaila, R.Tumasonis,niekada nebuvom iðëjæ… zoologas A.Mackevièius, þurnalistaiÞurnalas stengësi iðsiugdytiA.Semaška, G.Vai-naujø jaunø autoriø, todël nauskas, kalbininkë G.Zolubienë,ëmë skelbti jaunøjø mokslininkøfizikas lyrikas V.Ruba-konkursus, kurie praturtinovièius, þurnalistë E.Sliesoriûmu,þurnalà temø ðvieþunienëir kiti, taip pat ir esanvièius,jaunatviðkø ieðkojimø ir tys redakcijos bendradarbiai:atradimø þavesiu. Kaip tokia lituanistë, prieð 30 metø pradëjusiproga nepaminëti bent dalelësdirbti jaunute korekto-jø: A.Butrimas, K.Vitkus, re, vëliau stiliste, dabar redaktoreE.Gentvilas, A.Antanaitis,E.Mickevièienë, þur-E.Usaèiovaitë, S.Januðonis, nalo rûbo meninio sukirpimoG.Zabiela, S.Skrinskas, neeilinis meistras dailininkasG.Vëlius, J.Klimavièiûtë, V.Jauniðkis, kompiuterio bitelëR.Kodþius, M.Macijauskas,V.Sadauskienë.P.Saudargas, R.Kaèiuðis, Mums malonu, kad antramJ.Rudzevièiûtë, dr. D.Milèius,gyvenimui ið þurnalo áD.Juodis, E.Bacevièius knygas iðëjo mûsø autoriøir kiti. Tai pastebëjæs AmerikosE.Ðimkûnaitës, D.Mikalaus-lietuvis E.Èapas skyrë kaitës, E.Sliesoriûnienës kû-nugalëtojams savo kuklias ryba. Tikimës naujø J.Grigo,premijas, uþ kurias mes labai E.Bacevièiaus, J.Vilemodëkingi. Dþiaugëmës, kad ir knygø, kurias sudarytø nesenstantysdaugiau uþsienio lietuviø pageidavojø straipsniø rin-„Mokslo ir gyvenimo“:kiniai.V.Ðliogeris ið Australi-Gerbiami ir mieli mûsøjos, G.Baranauskienë, O.Ðulaitienë,þurnalo skaitytojai, aèiûK.Saudargas ið JAV, Jums uþ pastovumà, uþ ið-B.Palilionis iš Kanados ir kiti.saugotà smalsumà moksloSulaukëme ir straipsniø ið þinioms, uþ tai, kad tarsiávairiø pasaulio kampeliø. maþàjà mokslo populiarinimoVadovaudamiesi santû-enciklopedijà (jau 50jai pamëgo iðkilius mokslininkus,talentingus mokslopopuliarintojus. Ið keliøtûkstanèiø paminësiu keletà:chemikus J.Matulá,K.Daukðà, astronomus P.Slavënà,V.Straiþá, istorikusJ.Jurginá, V.Merká, kalbininkusZ.Zinkevièiø, A.Sabaliauskà,J.Pikèilingá, medikusJ.Brëdiká, V.Sirvydá, legendinæE.Ðimkûnaitæ, geografusÈ.Kudabà, R.Ðalnà, S.Vaitekûnà,fizikus J.V.Vaitkø,J.Grigà, geologus A.Gaigalà,V.Baltrûnà.Á þurnale skelbtas anketasgaudavome per tûkstantáskaitytojø atsakymø su pasiûlymais,pageidavimais.Þinojome skaitytojø pulsà…Su grupëmis mokslininkølankëmës daugeliorajonø, miestø renginiuose,pavadintuose „Mokslo ir gyvenimo“dienos“. Jos vykoPrienuose ir Panevëþyje,Radviliðkyje ir Ðiauliuose,Plungëje ir Klaipëdos rajone.Visø neiðvardysi…Smalsus skaitytojas vis klausë,pageidavo.Kuo ne mokslinë fantastikair ðiandien atrodo, kadakademiko K.Ragulskio vadovautos„Vibrotechnikos“mokslinio centro darbai jau1980 metais buvo panaudotiamerikieèiø kosminiamelaive „Kolumbija“, akademikobiologo A.Merkio þolytës,þirneliai ádomiai savogyvybæ demonstravo nesvarumobûklëje…Lietuvos matematikøraus iðradingumo principu,skaitytojams kasmet suteikëmegalimybæ „pasisveèiuoti“Europos valstybëse – iðleido-tomø) turtinote kasmetprenumeruodami þurnalàar ieðkodami jo bibliotekose,kioskuose.Lenkiu savo þilà galvà irgarbiai þurnalo redakcijoskolegijai, Spaudos, radijo irtelevizijos rëmimo fondui,Ðvietimo ir mokslo ministerijaiir spaustuvei ,,Spauda”.Neeilinis gimtadienis – graþiproga. O uþbaigti savo kanapëtàþodá norëèiau Lietuvosmokslø akademijos prezidentoakademiko Z.Rudzikoþodþiais:„Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ,atsivërus sienoms,didëjant globalizacijai,vis labiau ásigalint naujausiomsinformacinëmstechnologijoms (internetui,elektroninei leidybai ir kt.),þinoma, santykinai maþëjatradiciniø þurnalø paklausa.Taèiau kaip gera, radus laisvàvalandëlæ, paimti á rankasdar kvepiantá daþais naujàjá„Mokslo ir gyvenimo“ numerá,ásitaisyti patogiai… iruþmiršti viskà pasaulyje.Þinoma, gaila, kad já nevisuomet rasi kiekvienamekioske, neaptiksi kiekvienosmokyklos bibliotekoje (o jisten tikrai turëtø bûti), taèiaukas ieðkos, visuomet já ras“.P.S. „Ðiaurës Atënø“2007 m. rugpjûèio 18 d.numeryje S.Savickas,þaismingai aptardamasVilniaus universitetoþurnalo SPECTRUM ð.m.vasario numerá, be kita ko,pastebi: „Þurnalas visaineblogas – ádomus irinformatyvus. Vos nelegendinio „Mokslo irgyvenimo“ pakaitalas…“ Ojuk jau randasi „Iliustruotasismokslas“, sako, suskambësmuzikinis, ðou mokslas.XXI amþius!Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 41


RETROPastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèiusBrangi specialybëKartà prireikë skubiai paremontuotiMokslø akademijos prezidento kabinetà.Daþytojai savo darbà padarë darnepasibaigus darbo dienai, taèiau paklausti,kiek jiems sumokëti, uþsipraðënemaþà pinigø sumà. PrezidentasJ.Matulis nusistebëjo:– Að per visà darbo dienà tiekneuþdirbu.– Specialybæ reikia turëti, prezidente,specialybæ, – atðovë meistras.Vyriausybinës silkësUþsuko prezidentas J.Matulis suakad. K.Meðkausku á maisto produktøparduotuvæ ir papraðë pardavëjos:– Pasverkite man pusæ kilogramovyriausybiniø silkiø.– O kur tokias matote? – nustebintapraðymo atsiliepë pardavëja.– Na, tø – be galvø…Prognozës nepasitvirtinoApie 1971 metus Kulikauskaitë-Jankauskienëið savo disertacijos vadovoJ.Matulio iðgirdo toká prisipaþinimà:– Kai að buvau dvideðimties metø,man daktarai pasakë, kad su tokia ðirdimilgiau kaip iki keturiasdeðimties neiðgyvensiu.O dabar að neþinau, nejauèiu,ar aš jà turiu, ar ne.Jam ëjo jau septyniasdešimt tretieji!Pakusyk šuniukàBuvo medþioti kaþkur prie tvenkiniø.Eina J.Matulis pylimu, anèiø dairosi.Tik ðunelis spanielis kaþkur nuklydolink sodybos. Paðaukë – pûkðt á vandená,plaukia. Beplaukdamas naminæantá uþ uodegos… Kad iðlëkë ið gryèiosbobelë, kad paleido kakarinæ: „Ratavokit,oi, mano antelæ…“ „Patylëk, –sako prezidentas, – sumokësiu“. Nugirs,pagalvojo, medþiotojai, tai lieþuviaisuþplaks. Atkiðo bobelei ðimtinæ…Ta pavartë pavartë ir sako: „… ut, ponuli,dar viena antytë tvenkiny – pakusykðuniukà“.42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10


Lietuvojegeriausi mokslopopuliarintojai –,,Mokslo ir gyvenimo“þurnalo autoriai!E.BacevièiusA.DubietisJ.GrigasR.OzolinèiusR.BalèiûnasA.GaigalasK.KonstantinavièiusJ.R.StonisÐvietimo ir mokslo ministerijosskelbtame kasmetiniame mokslopopuliarinimo darbø konkursekomisijos teikimu ministrë RomaÞakaitienë 2006 metø nugalëtojaispaskelbë gausø mûsø þurnaloautoriø bûrá. Sveikiname!Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,VilniusTELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2007 10 15.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 1882. Kaina 3,95 Lt,Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007Interneto svetainëhttp://ausis. gf.vu.lt/mg/Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalo leidimo metaiMokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 200710Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.10 (588) spalisTurinysG. ÈESNYS Kas paraðë „Tautiðkà giesmæ“ ............. 2Z.R. RUDZIKAS Mokslas ir organizuotapilietinë visuomenë .................................................. 4J. GRIGAS Feroelektra Europoje ir Lietuvoje ........... 6A. DUBIETIS Aureolës, vainikai ir vaivorykðtiniaidebesys ................................................................... 8V. POCIUS Ryga – didþiausias lietuviø kultûroscentras prieð 100 metø uþ Lietuvos ribø ................ 10E. BACEVIÈIUS Ichtiologas, tyræs Ðventosiosþvejø uosto galimybes ........................................... 14B. AMBRAZIEJUS Lietuviðkos spaudos bruoþaipokario Anglijoje .................................................... 16J. JURGINIS Apie juodà ir baltàmetraðtininkus ........................................................ 18J. GALINIS, D. MAJUS Vilniaus universitetomokslininkai ðviesà stiprina vandenyje .................. 20J.R. STONIS Amazonës dienoraðtis ...................... 22A. LIAUDANSKIENË Budime! ................................ 26T.A. GEÈIENË Sugráþo á Tëvo namus .................... 27J.A. KRIKÐTOPAITIS Pasvarstymai, skirti,,Mokslo ir gyvenimo” penkiasdeðimtmeèiui ......... 28A. GAIGALAS Gamtos mokslai – visuomenei ........ 30Apie „Mokslà ir gyvenimà“ ..................................... 31Redakcijai raðo ...................................................... 32A. VITKUS Medicina MG þurnale ........................... 33A. ABLINGIENË Pagyvenæ þmonës ....................... 34D. MIKALAUSKAITË Þmogaus antsvoris irnutukimas susijæ su insulino veikla ....................... 34A. GALVONAITË Troliø þemëje .............................. 36L. SVIRUÐYTË Dvasinis kapitalas .......................... 38B. SLAVINSKAS Per Lietuvà keliauja paroda ......... 39I. NORKIENË, P. SAUDARGAS Pagerbtasiðkilus lietuviø kalbininkas, mokslininkasir sportininkas......................................................... 40J.BALDAUSKAS Jau ar tik 50! ............................... 40Retro ...................................................................... 42Lietuvoje geriausi mokslo populiarintojai –,,Mokslo ir gyvenimo“ þurnalo autoriai!… .............. 43Pirmajame þurnalo virðelyje:EUMETSAT nuotraukose – Þemë ið kosmosoMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 43


Per Lietuvà keliauja parodaSkaitykite 39 p.Neþinomo XVII a. dailininkoLietuvos didþiojo kunigaikðèioÞygimanto Augusto portretasÞygymanto Augusto þmonø –Elzbietos Habsburgaitës irBarboros Radvilaitës – portretødiptikasMedalis su BonosSforcos atvaizdu.XVI a. pirmoji pusëVilniaus miesto panoramos fragmentas.Manoma, jog ðiame Franco Hogenbergo pieðinyjeVilniaus pilys uþfiksuotos apie 1545 m.Vieno iðparodosstendøfragmentasKokliai rasti kasinëjantValdovø rûmøteritorijàBroniausSLAVINSKOnuotr.44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 10 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.10, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

More magazines by this user
Similar magazines