pėdsakai - Vilniaus universitetas

20122-3pëdsakaiMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 1

Akmenës rajonas – unikalus savo geologinesandara, nes tik èia þemës pavirðiujegalima pamatyti, palyginti net keturiøskirtingø geologiniø sistemø – permo,Jonas SATKÛNASLietuvos geologijos tarnybaVenta, Virvyèia nepailsdamos skobëkraðtovaizdá, kurdamos erdvius slënius,atidengianèius geologiniø periodøuolienas, unikalius atragius, kokiø ne-Fitozaurøpëdsakai veda á Akmenëskraðto muziejøniai objektai, svarbûs mokymo tikslams.Èia kasmet lankosi geologijos specialybësstudentai, rengiami ávairûs projektai,ðvietimo renginiai.Fitozaurø fosilijø radimvietës pasaulio paleoþemëlapyje. Vëlyvojo triasofitozaurø radimvietë Lietuvoje paþymëta þvaigþdutePastaràjá penkmetá Lietuvos geologijostarnyba ir Ventos regioninis parkasAkmenës rajone surengë nemaþai moksliniøseminarø, konferencijø.Nemaþai paleontologiniø radiniø iðPapilës atodangos yra sukaupæs Vilniausuniversitetas, Lietuvos geologijosir geografijos institutas, Papilës vidurinësmokyklos muziejus. Juros sistemosfosilijos eksponuojamos ir daugelyjeEuropos muziejø, todël galime sakyti,kad juros sistemos uolienø dëka Akmenësþemës daleliø yra pasklidæ daugelyjepasaulio vietø.2010 m. liepà Akmenës rajone, Ðaltiðkiøkarjere, juros sistemos uolienose,rasti trys stuburiniø gyvûnø dantys. Juosaptiko geologai Milda Mickutë ir GþegoþasDubovskis. Dantys buvo tiriami,juos apraðë Andrejus Spiridonovas (Vilniausuniversitetas). Nustatyta, kad vienasið rastø dantø priklausë neatpaþintosrûðies rykliui. Kiti du dantys, kuriøvienas yra 1,2 cm, o kitas – 1,4 cm ilgio,priklausë jûriniams ropliams, remiantisjø sandara, tikëtina – Goniopholis(?) genties jûriniams krokodilams.Ðaltiðkiø karjere, juros sluoksniuose, ða-rastume kitø upiø slëniuose. Ventos apylinkëseaptiktas ir didþiulio eþero nuosëdøklodas, liudijantis prieš 80–30 tûkst. metø buvusá rûstø klimatà ir èiaveðëjusià tundros augmenijà. Tokiø eþerøradimvieèiø visame Baltijos regioneyra vos kelios.Geologiniø objektø ávairovë Akmenësrajone yra didþiulë ir unikali. Nuo seno jitraukë geologø dëmesá, o dabar ðios þiniostampa vis svarbesnës ir platesneivisuomenei.Juros sluoksniø atodangos, triasomolio karjeras, o pastaruoju metu vis labiauir Ventos paleoeþero dariniai traukiatyrëjus, paþintines ekskursijas. Jurossistemos uolienø atodangos Ventos slënyjeyra Jurakalnio griovoje, prie Papartynësmalûno ir kitur. Tai ádomûs paþinti-Vietovë Ðaltiðkiø molio karjere, kuriame buvo rastosfitozauro fosilijos, átraukta á Paleobiologijos duomenø bazæ,jai suteiktas numeris 1149962 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

triaso, juros ir kvartero metu susidariusiasuolienas. Akmenës rajone eksploatuojamasvienintelis Baltijos regione Ðaltiðkiø triasosistemos margaspalvio molio karjeras. Jameir permo klinties Karpënø bei Menèiø karjeruosegalima tirti kitur Lietuvoje pavirðiujenematomø uolienø iðeigas, imti ádomiuspavyzdþius, apþvelgti neáprastà kraðtovaizdá.Fitozauro atradëjai: G. Niedzviedskis,R.J. Butleris, S.L.Brusatas, P.Šrekasteto doktorantas Stefenas L.Brusatas(Stephen L. Brusatte, Gamtos istorijosmuziejus Niujorke), Robertas Bronovièius(Robert Bronowicz, Miunchenas),Tomašas Sulejus (Tomasz Sulej, Varðuva).Tai pirmosios triaso laikø fosilijos Baltijosregione: du þandikaulio fragmentaiir trys fitozauro dantys (archosauriformropliø grupë).2011 m. rugsëjo 12 d. Lietuvos geologijostarnybai buvo perduotas siuntinysiš Lenkijos su šiuo unikaliu radiniu.2011 m. lapkrièio 18 d. Lietuvos geologijostarnyba perdavë Akmenës kraðtomuziejui fitozauro liekanas, pernai rastasÐaltiðkiø molio karjere. Dvi þandikaulioliekanos ir trys dantys jau eksponuojamiAkmenës kraðto muziejuje ðalia akmenøkolekcijos.Mezozojaus eros stuburiniø gyvûnøfosilijos labai retas radinys ne tik Lietuvoje,bet visame Rytø Baltijos regione (Latvijoje,Estijoje, Rusijos Kaliningrado srityje).Apie Baltijos regione gyvenusius mezozojauseros ryklius ir bestuburius yranemaþa duomenø, taèiau maþai þinomaapie sausumos gyvûnus, gyvenusius dinozaurølaikais. Taip yra, matyt, todël, kadRytø Baltijos regionas tuo metu buvo 40°ðiaurës platumoje ir sàlygos gyventi stambiemsstuburiniams buvo nepalankios.lia tipinës jûrø faunos liekanø amonoidø,belemnitø, pilvakojø moliuskø ir peèiakojødaþnai aptinkamos ir suanglëjusiossausumos augalijos liekanos. Tairodo, kad ðioje teritorijoje klostësi priekrantësjûrinës nuogulos.Papilëje rastas ir vienas dinozaurø laikø(juros periodo) gyvûno stuburoslankstelis (saugomas Gamtos tyrimøcentro Geologijos ir geografijos institutomuziejuje). Já rado dr. Vladas Katinas.2010 m. tarptautinës lauko ekspedicijosmetu Ðaltiðkiø molio karjere rastosfitozauro fosilijos. Jas rado geologas irstuburiniø paleontologas GþegoþasNiedzviedskis (Grzegorz Niedêwiedzki,Varšuvos universitetas), Biologijos fakul-FitozaurødantysG. Niedzviedskionuotr.Nauji eksponatairodomi Akmenëskraðto muziejujeI.VIRBICKIENËSnuotr.Ðiaurës pusrutulyje triaso fitozaurø fosilijørandama regionuose iki 45° ðiaurësplatumos. Ðis rajonas ðiek tiek platesnis,nei ðiuolaikiniø krokodilø paplitimas(30° ðiaurës ir pietø platumos; Markwick,1998). Kadangi teritorijos iki galoneištirtos, fitozauro fosilijø radimvieèiøpasiskirstymas gali bûti dar didesnis.Tyrëjø nuomone, fitozaurø fosilijos –unikalus radinys, moksliniu poþiûriureikðmingas visam Baltijos regionui irgretimiems kraðtams.Fitozaurai (Phytosaures) – iðnykusivëlyvojo triaso stambiø, pusiau vande-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 3

niniø ropliø archozaurø grupë. Fitozauraipriklauso Phytosauridae ðeimai.Jie turëjo ilgà snuká (kaukolësdydis gali siekti daugiau kaip120 cm), buvo gerai ðarvuoti, dydþiu(apie 5 m ilgio), iðvaizda ir gyvenimobûdu labai panaðûs á ðiuolaikiniuskrokodilus, gyveno eþeruose, upëseir pelkëse. Pavadinimas „phytozaur“(augalëdis roplys) yra labai klaidinantis,ðiø ropliø þandikauliø ir dantøstruktûra aiðkiai rodo, kad fitozauraibuvo plëðrûnai. Pirmasis juos apraðëG.Jëgeris (G.Jaeger, 1828), jis tyrinëjoaugalëdþius roplius ir fitozaurusklaidingai prie jø priskyrë.Fitozaurai labiausiai buvo paplitætriaso periode prieð205–250 mln. metø.Jø fosilijø randamaVidurio Europoje,Ðiaurës Amerikoje,Indijoje, Maroke,Tailande irMadagaskare. Jørandama ir ankstyvosiosjuros uolienose.FitozauroþandikauliofragmentasG. Niedzviedskionuotr.Akmenës kraðte rastos fitozaurofosilijos yra pati ðiauriausia fitozaurøradimvietë – 45° ðiaurës platumos,kur vëlyvojo triaso metu Pangëjoskontinente buvo Akmenëskraðtas. Todël Akmenës fitozauro radimasteikia labai svarbiø naujø þiniøapie fitozaurø biogeografijà.Tampa aišku, kad fitozaurø iðplitimasyra kiek platesnis, nei iki šiolþinoma.Kitas svarbus faktas yra tas, kadfitozauro liekanos aptiktos Šaltiðkiøkarjero raudonajame molyje, kurisskiriamas ankstyvojo triaso – Nemunosvitai. Iki ðiol pasaulyje rasti fitozauraiyra skiriami vëlyvojo triaso laikotarpiui,ði aplinkybë kelia klausimàdël Šaltiðkiø molio karjero priklausomybësankstyvajam triasuipagrástumo.Europa ieðkotalentingøjøSenojo þemyno iððûkiaiJuozas SKOMSKISPokalbis su laikinuoju Lietuvos edukologijos universitetoSenato pirmininku, Sporto ir sveikatos fakultetodekanu prof. Audroniumi Vilku, dalyvavusiu Europosuniversitetø asociacijos rektoriø konferencijoje DanijosArhus universitete: „Investavæ á talentà ðiandien –investuojame á rytdienà“. Konferencijoje dalyvavodaugiau kaip 300 universitetø rektoriø ir senatøpirmininkø ið 46 ðaliø. Praneðimà apie universitetiniomokslo ir studijø perspektyvas skaitë Europoskomisijos prezidentas Manuelis Barosa.Talentø paieška ir ugdymas buvo pagrindinëkonferencijos aðis – kaip iðsaugotigabiuosius, kaip jiems sudaryti palankiasstudijø sàlygas, kad þmogus atsiskleistøir gebëtø realizuoti savo talentàvisà gyvenimà.Profesorius sako, jog sudomino pranešimai,kuriuose konstatuojama, jogEuropa sensta, jos šalyse màþta gyventojø.Tuo tarpu jaunëja Azijos valstybës– Kinija, Tailandas, Honkongas ir kt. Tenplinta ir sëkmingai ásitvirtina naujosiostechnologijos. Á jas daug investuojama.Kvieèiami jauni, gabûs þmonës, sudaromosjiems iðskirtinës sàlygos studijuotiir dirbti. Tokie imigrantai atsiveþa ir daugelánaujoviø. Pastebima tendencija – iðEuropos daugëja iðvykstanèiø mokslo lyderiø.Globaliame pasaulyje nyksta studentø,dëstytojø ir mokslininkø mobilumosienos. Todël kyla reikmë kiekvienamEuropos universitetui sudaryti kuo palankesnessàlygas, ypaè talentingiesiems irgabiesiems, kad bûtø bent kiek sumaþintaprotø netektis. Kaip savo pranešimepasakë M.Barosa – Europa turi iðlikti naujoviðkaikonservatyvi ir kartu konservatyviainaujoviðka, atvira ir pasiruoðusi globalizacijosiððûkiams. Jis pabrëþë, kaddaug dëmesio ir rûpesèiø kyla dël naujøES ðaliø mokslo integracijos, nes daugiakultûrëEuropa gali bûti pajëgi tik tada,kai visos ðalys ras vietos ðioje erdvëje.Naujos investicijos turi ateiti á mokslocentrus, kurie veikia universitetø struktûrose.Europai XXI a. tenka patirti dideliøiððûkiø ásitvirtinti pasaulinëje ekonomikoserdvëje.To neámanoma pasiekti be universitetiniomokslo, aukðto lygio studijø,naujø technologijø sklaidos. Ðioje erdvëjekonkurencija didelë. Kokybë, þinios,ágûdþiai, kompetencijos – svarbiausiakiekvieno universiteto misijoje. Nacionalinësvyriausybës turi spræsti daug sudëtingøuþdaviniø. Mokslas ir studijos – prioritetinëskryptys. Universitetams reikianuolatinio finansavimo ir ilgametës perspektyvos.„Matau ateityje Europos ðaliøuniversitetø konsolidacijà investicijomsá ugdymà. Sieksime, kad kiekvienamjaunam þmogui bûtø prieinamas iðsilavinimas.Tam bûtina siekti ðvietimosistemø, programø, ugdymo institucijøávairovës ir politikos. Tarptautiðkumas iðlaikantsavas tradicijas, specifikà, atsiþvelgiantá ðalies poreikius, kultûriná paveldà– Europos ateitis. Erasmus, ErasmusMundus programos ateityje bus visokeriopaiskatinamos ir pleèiamos. EuroposSàjungos istorija nesena, bet jàkursime visi kartu. Jûs esate prieðakyjetos istorijos kûrimo“, – sakë M.Barosa.Kur ieðkoti iðeièiøPasak konferencijos šeimininko Ar-4 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

hus universiteto rektoriaus ir kitø praneðëjø,svarbiausias uþdavinys – pritrauktikuo daugiau talentingo jaunimo ið visosES erdvës, taip pat ir ið ES valstybiø naujokiø.Svarbu pašalinti kalbø barjerus. Irtai reikia daryti ugdant besimokanèio jaunimokalbø gebëjimus.Tobulinti mokslo ir studijøpolitikàBuvo praneðimø ir apie Lisabonossutarties bei Bolonijos deklaracijos, reglamentuojanèiosES ðaliø aukðtojo moksloplëtrà ir pertvarkos principus, dokumentusbei nuostatas. Kalbëta, jog nevisoms šalims tie dokumentai aktualûsir priimtini. Antai skambëjo minèiø, jogbakalauro studijos, galinèios bûti trejømetø, nëra perspektyvios. Kad sparèiaiparengto specialisto jau nebelaukia daugelisdarbdaviø. Kad labai maþai studijuojanèiømagistrinëse studijose – tik 40proc. Europos studentø sàjungos prezidentassavo praneðime paþymëjo, kadegzistuoja problemø dël Bolonijos procesopagrindiniø nuostatø ágyvendinimo.Taupymas studijø ir mokslo sàskaita –ne ta kryptis. Europa turi iðlikti konkurencingapasaulio erdvëje.Nauji uþdaviniai ES ir savojepadangëjeAkcentuojamas mokslo tyrimø finansavimas.Jis turi bûti skiriamas tikslingaimokslo sritims ir kryptims. Europos mokslasturi ásitvirtinti kaip naujø technologijømokslas. Jam turi atitekti didþiausios investicijos.Pavyzdþiui, Arhus universitete32 proc. biudþeto lëðø skiriama mokslotyrimams, 31 proc – ugdymo programoms,24 proc. – talentø ir gabiø þmoniøpaieðkai ir ugdymui, 13 proc. – mainø programoms,þiniø kaitai. Universitete veikia15 moksliniø tyrimø centrø. Universitetobiudþetas per pastaruosius 5 metus(2005–2010) išaugo nuo 324 mln. eurøiki 761 milijono. 64 proc. visø asignavimøsudaro valstybës lëðos, 24 proc. – privaèiøfondø, 7 proc. – uþsienio ðaliø investicijos,6 proc. teikia Europos Sàjungos fondai.Taigi, kaip matyti ið ðiø skaièiø, didþiausiosinvesticijos – valstybës. O kaippas mus? Deja, universitetai palikti nevaldomaiir ydingai konkurencijai. DaugelyjeES ðaliø (Rytø Europos) studentø skaièiusmaþëja, o universitetuose, kurie gebapritraukti gabiuosius ið kitø ðaliø, jaunimonuolat daugëja. Arhus universitetejø per deðimtmetá iðaugo dvigubai (nuo20 tûkst. studentø 2000 m. iki 40 tûkst.2010 metais. Daugiau kaip 5 tûkst. studentøstudijuoja ið kitø ðaliø). Ir kituoseES universitetuose studentija jau nebeskirstomaá savus ir uþsienio – visi ES studentai.Iðvada – Europoje ir pasaulyje skatinamasprotas bei investicijos á jo jëgà.Ar mûsø aukðtasis mokslas pajëgussudaryti adekvaèias ugdomam protui sàlygas?Ar gabus, talentingas jaunimaspas mus auga, bræsta, tobulëja? Deja,gabiøjø visur stokojama. Jø gal daugiauateina, pavyzdþiui, á sporto, menø, muzikosstudijas. Èia jie greièiau tampa nacionaliniørinktiniø nariais, Europos, pasaulio,olimpiniais èempionais, ávairiøkonkursø prizininkais ir nugalëtojais. Okaip sugebame juos pritraukti? Ar sudaromesàlygas jiems atsiskleisti ir tobulëti?Kaip pasirodo mûsø meno talentaiprestiþinëse parodose, konkursuose irkt.? Gabiems turime sudaryti realias studijøir raiðkos sàlygas. Deja, priëmimo ámûsø ðalies universitetus tvarka nelanksti,netgi ydinga. To rezultatas – jauni, gabûsþmonës priversti rinktis studijas kitøðaliø universitetuose, kur sudaromospalankesnës priëmimo ir studijø sàlygos.Kaip jau minëta anksèiau, tokiø universitetøstudentø skaièius didëja. Tuotarpu mûsø ðalies kai kurie ðvietimo strategaiir politikai nuolat kartoja, jog Lietuvojeper daug universitetø ir studentø. Irnieko nedaro, kad tuos universitetus stiprintø,investuotø á jø infrastruktûrø plëtrà,mokslà ir studijas. ES universitetai (taippat ir Lietuvos) turi siekti savitumo, originalumo,išskirtinumo ir patrauklumo. PasakPortugalijos atstovës, Europa iš pasaulioturi išsiskirti universitetø ávairove.Jø negalima tarpusavyje lyginti. Jie visøpirma turi atitikti savosios ðalies poreikius.Klausimas – ar kai kurie universitetataituri panašias arba artimas programas,ar juose rengiami skirtingi specialistai,kokia tarpusavio konkurencija. Nedubliuotistudijø ir specialistø rengimo,o bendradarbiauti, jungtis á konsorciumus.Atsisakyti silpnø programø. Pagaliaustudentija turi konkuruoti konkreèioseprogramose. Kuri programa perspektyvesnëir stipresnë, ta surinks ir daugiaugabiø bei talentingø protø. Atsiras daugiaujiems erdvës ir mûsø padangëje, sakolaikinasis Senato pirmininkas, SSFdekanas prof. Audronius Vilkas, gráþæsið Danijos Arhus universitete vykusiosEuropos universitetø asociacijos rektoriøkonferencijos.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 5

Roþinëðakniaburnëmedûza(Rhizostomapulmo)Dumblinëholotûrija –amperimë(Amperima sp.)Þarnakvapëkirmëlë (Enteropneustsp.)Atsigræþta á vandenynø gelmesVisà deðimtmetá pasaulio spaudaskelbë kvapà gniauþianèiø þiniø apienaujausius atradimus giliavandenësejûrose ir vandenynuose. Vyko Jûrø gyvybëssuraðymas (Census of MarineLife (CoML/ toliau – JGS). Išskirtinis dëmesysgelmiø gyvûnijai neatsitiktinis.Iki pastarojo laiko pakankamai geraipaþinta vandenyno epipelagialës (iki200 m) ir virðutinës mezopelagialës augaløir gyvûnø rûðiø ávairovë, bendrijøsandara, kilmë, medþiagø ir energijossrautai, þenkliai pasistûmëta á prieká tiriantdugno nuosëdas ir panaudos bûdus.Taèiau bemaþ 70 nuoðimèiø pasauliovandenyno gylis yra per 1000metrø ir savo sàranga skiriasi nuo maþesniøgyliø. Iki šiol stigo duomenøgelmiø bioávairovei nuo genomo, atskirørûðiø iki bendrijø ir biomø aprašyti.Dël to imtasi išskirtinio „amþiaussumanymo“.Didþiøjø atradimø deðimtmetisVandenynø gyvybës surašymas sutaposu JT (UNESCO) tarptautiniu Þemësaðigaliø ledynø tyrimø ðimtmeèiosukakties paminëjimu (International PolarYear 2006/07 m.), baigësi 2010-aisiais,pasauliniais Bioávairovës metais.Baigiamuosiuose renginiuose Londoneir Nagojoje (Japonija) pristatyti pagrindiniaiJûrø gyvybës suraðymo laimëjimai:atnaujinti vandenynø gelmiøþemëlapiai, trys mokslinës ir paþintinësknygos, daugybë filmø, nuotraukø, internetinësduomenø talpyklos ir kt.Jûrø ir vandenynø bioávairovës ávertinimoidëjos 2000 m. ëmësi RutgersoVandenynøEgidijus BACEVIÈIUSKoralinëþiedûnë(Anthomastussp.)gelmiø buniversiteto profesorius biologasJ.Fredas Grassle‘as ir bendramintis išRockefellerio universiteto dr. Jesse‘asH.Ausubelis. Paramos kreiptasi á Amerikosfundamentiniø mokslø rëmimoAlfredo P.Slouno (Alfred P. Sloan Foundation,Niujorkas) fondà. Suvienytosdaugelio ðaliø vandenynus tirianèiosástaigos, pritraukta rëmëjø iš pelno nesiekianèiøbendroviø. Ilgainiui Jûrø gyvybëssuraðymui suma išaugo iki 650milijonø doleriø. JGS vykdë 2700mokslininkø ið 80 ðaliø ir bemaþ 670jûrø tyrimø ástaigø 1 . Pagal 14 tarptautiniøtyrimø projektø ávyko 540 ekspedicijø,po vandeniu praleista daugiaunei 90 000 valandø.Giliavandeniams tyrimams sukurtaáranga, ádiegti naujausi metodai. Kaikurios ðalys tyrë Arkties gelmes, Atlantoir Ramiojo vandenynø dugno kalnømasyvus ir duburius, Antarkties ledjûriovandenis. Aprëpti atokiausi pasauliovandenynø kampeliai, gyliai nuo200 iki 1000 m (mezopelagialë) 2 , gelmësiki 4000 m (batipelagialë), nusileistaá 6000 m (abisopelagialë) ir á duburius> 10 000 m (ultraabisalë). Apibûdintagelmiø aplinka: temperatûra,ištirpusio deguonies,6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

Didþiagalvisbeakis vëþiukas(Stereomastisnana)Antarktiesdugnohidroidai(Hidrozoa)ioávairovëssuraðymasVëþiukasdurkluotis(Mimonectessphaeri)Gelmiøsklandûnas(Clionelimacina)maisto medþiagø ir druskø kiekis, ávertintossrovës, imti grunto pavyzdþiai,kai kur atlikti græþiniai. Naudoti ypatingossandaros smulkiaakiai vandensstorymës tinklai ir semtuvai vienalàsèiamsdumbliams ir pirmuonims, gleþniemsduobagyviams, vëþiukams irnepaþeistoms kirmëliø lervoms iškelti.Dugno gyvûnai išgriebti Agazzis velkatinkliais.Ypatingas dëmesys skirtasbakterijø ávairovei, rinkti mëginiai gyvûnøgenomo tyrimui. Gyvûnai stebëtiiš per nuotolá valdomø dugne átvirtintøar tam tikrame aukðtyje pakabintønakties matymo árenginiø ir fotoaparatø(Hadal-lander) su judesio jutikliais irðviestukais. Maitëdos á stebëjimø vietaspriviliotos nugramzdintu jauku.Traukimo keliams á veisimosi ir maitinimosivietas nustatyti prie tunø, toliaskraidþiøpaukðèiø, ruoniø ir banginiø nugarøpritvirtinti radijo bangø siøstuvai.Pirmieji „surašymo“ apibendrinimaiskelbti daugiau nei 2600 moksliniøstraipsniø. Sukurtas nuolat atnaujinamasinternetinis Pasaulio jûriniø gyvûnørûðiø sàvadas (World Register of MarineSpecies, WoRMS) ir radimvieèiøvandenyne biogeografinës informacijostinklas (Ocean Biogeographic InformationSystem (OBIS)). Sukaupta þiniøapie pasaulio vandenø bioávairovæ. Tyrimøvertë nuolat didëja, jie naudojamiðaliø darnaus ûkio plëtrai ir jûros aplinkosapsaugai. Taèiau net ir po dešimtmeèioturiningos veiklos jûros biologamstyrimø liko dar daugeliui metø.Iðsamiausias jûrø gyvybës sàvadasMokslininkø skaièiavimais visojeÞemëje turëtø bûti iki 8,7 milijono gyvûnørûðiø 3 . Pasauliniame vandenynegali gyventi iki 2,2 milijono (t.y. apie25 nuoðimèius bendro kiekio). Nustatytanepalyginti didesnë jûrø gyvybësávairovë nei manyta. Elektroninëje jûrosGyvybës enciklopedijoje (Encyclopaediaof Life) uþpildyta ~ 90 000gyvûnø rûðiø puslapiø. Be bakterijø,jûrose ir vandenynuose aptikta daugiaukaip 1 milijonas tik per mikroskopàmatomø verpeèiø, apvaliøjø kirmëliø,postambiø pinèiø, ávairaus dydþioduobagyviø, vëþiagyviø, gausybës þieduotøjøir daugiašeriø kirmëliø, dygiaodþiø,moliuskø ir stuburiniø rûðiø. Taèiauið ðios gausybës tik 250 000 rûðiøsuskirstytos pagal Karlo Linëjausgyvûnø klasifikacijà ar aprašytosmokslinëje spaudoje. Rûðiø skaièiusnuolat atnaujinamas. Vien per JGS veikoslaikotarpá naujø moksluirûðiø atrasta apie 6000.Bendru vertinimu kiekvienaiþinomai rûðiai tektøapie keturias naujas,dar neþinomas. JGSþurnalo Zootaxa rengëjaszoologas B.Eðmëjeris(Bill Eschmeyer)teigia, kad iki šiol aprašyta17 650 þuvø rûðiøir kasmet atrandama po100–150 naujø, o podešimties metø jø turëtø bûti iki 21 800.Numanomas þuvø rûðiø skaièius turëtøbûti apie 750 000. Daugelio atrastøgyvûnø rûðiø ávardijimas tampa mokslinësetikos iððûkiu. Taèiau nepritartasiûlymams uþ nedidelá mokestá „gyvû-1Europos jûrø gyvybës surašymo (TheEuropean Census of Marine Life (EuroCoML)regioninis padalinys, ásteigtas 2009 m. kovo17 d. Tyrimai vykdyti pagal 5 pagrindinius ir 3gretutinius projektus (http://www.eurocoml.org)ir http://www.coml.org).2Palyginimui: Baltijos jûros vidutinis gylisyra 55 m, o giliausia vieta yra Landsortoduburys – 459 m. – aut. pastaba.3Costello MJ, Coll M, Danovaro R, HalpinP, Ojaveer H, et al. (2010) A Census of MarineBiodiversity Knowledge, Resources, andFuture Challenges. PLoS ONE 5(8): e12110.doi:10.1371/journal.pone.0012110Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 7

Giliavandenë jûrø plunksna –plaikstûnë (Penatula sp.)Giliavandenë dantûnë(Anoplogaster brachicera)Jûrø vaiduoklis(Platybrachiumantarcticum)nus“ vadinti rëmëjø asmenvardþiais. Atskiromsrûðims suteiktos labiausiai nusipelniusiøJGS mokslininkø pavardës.Bioávairovës þidiniai ir dykrosApibendrinus vandenynø bioávairovëspasiskirstymo tolydumà atskirosepasaulinio vandenyno dalyse, apraðytanuo 2600 iki 33 000 eukariotø rûðiø.Pavyzdþiui, didþiausios bioávairovës þidiniaivandenyne aptinkami Australijosir Japonijos jûrose, vadinamajame„koralø trikampyje“, kur apraðyta iki 32889 rûðiø giliavandeniø moliuskø, duobagyviø,dygiaodþiø ir þuvø. Didelë rûðiøávairovë aptikta pietø pusrutulio ledjûriuose.Iki šiol neaprašyta nuo 39 iki58 proc. Antarktidos, 38 proc. – PietøAfrikos, 70 proc. – Japonijos, 75 proc.– pusiaujo ir 80 proc. Australijos gelmiøgyvûnijos. Pvz., Naujosios Zelandijoskrantus juosianèiø vandenynøgelmëse per deðimtmetá surinkta iki4100 naujø rûðiø, sudaranèiø iki 25proc. regione þinomo kiekio. Taèiau taitik maþoji dalis neatrastøjø. Priminsime,kad Vidurþemio jûroje aprašytaapie 16 848, Atlanto vandenyne Europospakrantëje – 12 270, o Baltijos jûroje– tik 5865 rûðys. Baltijos jûrosdumbliai sudaro 30 proc. bendrokiekio, pirmuonys – 20, vëþiai– 10, apvaliosios kirmëlës– 7, plokðèiosioskirmëlës – 5,minkðtakûniai – 5,þuvys – 3 ir t.t. 4 Kaikuriais atvejais tospaèios rûðies atstovøaptikta abiejuoseÞemës poliø ledjûriuose,nustatytas jûrøgyvûnø kilmësbendrumas, pagrindiniaiplitimo keliai tamtikrais vandenyno dugnoraidos tarpsniais.Povandeniniø versmiø sàþalynaiJûrø gyvybës suraðymo tyrimai suteikënaujø þiniø apie vandenyno gelmiømikroorganizmus bei jø svarbà gyvûnøbendrijose (daugiausia tyrimø atliktaMasaèûsetso Vud Hole Okeanologijosinstitute). Didesniame kaip 10004Census of Marine Life. “What lives in thesea? Census of Marine Life publishes historicroll call of species in 25 key world areas.” ScienceDaily,2 Aug. 2010. Web. 22 Jan. 2012.Gauruotaþnyplisvëþys (Kiwa hirsuta)m gylyje tvyro nuolatinë tamsa, yra 400atmosferø slëgis, pastovi 1–4 o C temperatûra,maþai deguonies ir maisto medþiagø,aplinka atmiešta ugnikalniø dujomis.Vandenyno gelmes pasiekia nedaugiau kaip vienas nuošimtis vandenynopaviršiaus produkcijos. Gyvûnaiminta nugrimztanèiomis augalinës irgyvûninës kilmës dûlenomis (detritu),savotiška gelmiø mana, vadinama„bakterijø snaigëmis“. Maistmedþiagësgrimzta pakopomis, kol pereina kelisorganizmø (maistinius) lygmenis, daþnai„pakimba“ keliems deðimtmeèiamstarpusluoksniuose, ásukamos „bakterinësekilpose“ ar per tarpininkus pernešamosstorymës gyvûnuose, kol nusëdaant dugno ir átraukiamos á medþiagøapytakos ratus. Banginiø ir þuvøkaulø liekanø skenda yra baltymø ir mineraliniømedþiagø sankaupos. Prie jøsusitelkia maitos (vëþiagyviai, kirmëlës)ir dûlenø rijikai (holoturijos, kirmëlës).Gelmëse vyrauja bakterijø bendrijos,sudaranèios 50–90 nuoðimèiø visosvandenynø biomasës. Tokios pirmapradësekosistemos Þemëje atsiradomaþdaug prieð 2,5 mlrd. metø ir vyravoprieð 650 mln. metø. Maistmedþiagesir energijà bakterijos iðgauna skaidydamosdûlenas, naftos angliavandenilius.Mokslininkai nustatë, kad vienididþiausiø pasaulyje gyvybës dariniøyra dugno bakterijø paklotai iš pailgøpluoštiniø gijø. Jomis nukloti iki 130tûkst. kvadratiniø kilometrø plotai, t.y.maþdaug Graikijos arba Alabamosvalstijø dydþio. Kai kurios bakterijø rûðysramiai gyvuoja ilgus amþius, kol susidariuspalankioms sàlygoms iðplin-8 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

Giliavandenëmedûza –Atolata. Jø aptinkama dumble, gelmëse prievakariniø Pietø Amerikos ir Afrikos krantø.Bakterijomis maitinasi krevetës ir kirmëlës.Jos yra daugybës galvakojømoliuskø ir þuvø mitalas.Staigmena biologams tapo 1977m. Vood Hole okeanografijos institutogeologo Roberto Bolardo ir minëtobiologo J.Fredo Grassle‘o prie Galapagøsalø atrastos karštosios versmëssu ilgaamþiø, nuo saulës energijos tiesiogiainepriklausomø sierabakteriø irgyvûnø bendrijomis. Bakterijos oksiduojasieros vandenilá, gauna energijosbaltymø sintezei, ir susidaro chemotrofiniomaistinio pagrindo mitybinësgrandinës. Mokslininkai tokiø bendrijøpasaulio vandenynuosesuradodaugiau ir jos palygintigerai ištirtos.Versmiø bendrijos atsirandair išnyksta Atlantoir Ramiojo vandenynodugno þemyniniø plokðèiøskyros vietose, ugnikalniø ðlaituoseprie „juodøjø“ purvo versmiø-rûktuvøir tûkstantmeèius gyvuoja atskirtyje. Iðversmiø nepertraukiama srove verþiasiiki 350 o C karðèio sieros vandenilioir amoniako prisodrinti vandenys sušvino, sidabro, kobalto, cinko ir geleþiespriemaiša. Veikiamos didelioslëgio dalelës sulimpa, grimzta krislais,kol ilgainiui susidaro 70 m aukðèio kaminai.„Baltøjø rûktuvø“ vandens temperatûratokia pati kaip ir aplinkos, juosegausu sieros vandenilio, metanodujø, kalcio karbonato ir cinko, taèiaumaþai geleþies. Aptikta prieð kelis ðimtmeèius/tûkstantmeèius uþgesusiøversmiø su anksèiau klestëjusiø bendrijøliekanomis. Šaltavandeniø gyvûnøbendrijø yra mezopelagialëje, ilgaamþiðkumujos prilygsta koraliniamsrifams. Kai kurioms ið jø daugiau kaipdu tûkstanèiai metø. Apibendrinus visørûðiø versmiø bendrijø iðsidëstymàvandenyno dugne, atsekti pagrindiniaikilties þidiniai ir plitimo kryptys, sutampanèiossu giliavandenëmis šiltosiomisir šaltosiomis srovëmis.Giliavandenës kirmëlës, vëþiai,minkðtakûniai ir dygiaodþiaiPuošnusis plikaþiaunismoliuskas(Phyllidia ocellata)Ištirta, kad gelmëje (> 1 000 m)plaukioja gausybë tvilkèiojanèiais ðvieèianèiaisdariniais pasidabinusiø giliavandeniøðukuoèiø, sifonoforø, plaukiojanèiøholoturijø, medûzø, krabø lervø,daugiašeriø kirmëliø, puošniø sepijø irkalmarø. Keistos sandaros sutvërimaiilgesnæ gyvenimo dalá praleidþia atskirtyje.Didelio mokslininkø dëmesio sulaukëgrësmingos iðvaizdos ûsiakojisvëþiukas (Ceratonotus steiningeri), pirmàkartà atrastas 2006 m. Angolos duburyje,5400 m gylyje. Tyrimø metais jøsurasta pietryèiø Atlante ir 13 000 kmnuotoliu Ramiojo vandenyno viduryje.Taèiau kaip toks smulkus (0,5 mm)plaèiai iðplitæs gyvûnas daugelámetø nebuvo aptiktas –mokslinë máslë. Rastadaug bakterijø irdaugialàsèiøgyvûnø sugyvenimobûdø.Pvz., simbiontinëssierabakterësauginamos2,4 cm ilgiovamzdeliniø kirminø– vestimentiferø(Riftia pachyptila) iðsikiðanèiose sodriairaudonose skiautëse. Jø taip pat rastaant giliavandeniø vëþiø chitininiø ðeriø,dvigeldþiø moliuskø þiaunose ir kitur.Bakterijø baltymai yra pagrindinis maitinimosiðaltinis. Pastabëta, kad ðiltøjøir ðaltøjø versmiø kirmëlës, krabai irmoliuskai dydþiu bemaþ tris kartusviršija šiltavandenius sekliø giminaièiusir yra tikri gelmiø milþinai. Pvz.,ties Naujàja Zelandija iš 3000 m gylioiðplauti kalmarai ir milþiniðkos sepijossiekë iki 18 m ilgio.Nukelta á 14 p.Plaukianèioji holotûrija(Enypniastes eximia)Smulkiašakë gorgonocepfalija(Gorgonocephalus sp.)Auksaskraistë šakniaburnë medûza(Cothylorhiza tuberculata)Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 9

Lietuvos nacionalinio radijo Metø þmogumiiðrinktas Vigilijus Sadauskas: „Eismosaugumu pradëkime rûpintiskiekvienas nuo savæs“VigilijusLietuvos nacionalinio radijo klausytojai baigiantis 2011 metamsaðtuntà kartà rinko Metø þmogø. Ðiemet Metø þmogumi iðrinktasVGTU Transporto inþinerijos fakulteto docentas, technologijosmokslø daktaras, VGTU Saugaus eismo centro direktorius, Susisiekimoministerijos vyriausiasis patarëjas Vigilijus Sadauskas.Mokslinio tyrimo straipsniø autorius, saugaus eismo guru.Pasak VGTU doc. V.Sadausko, eismo saugumo situacija mûsøðalyje po truputá gerëja, bet padëtis galëtø bûti kur kas geresnë, jeigukiekvienas pradëtume nuo savæs. Jau vien eismo ávykiø statistikaverèia tapti atsakingiems: kasmet pasaulio keliuose þûva 1,3 mln.,suþeidþiama 50 mln. þmoniø. 2020-aisiais þuvusiøjøskaièius gali pasiekti net du milijonus.Lietuvoje 2011 m. uþfiksuoti 3358 eismo ávykiai, 2010 m. – 3530.Jø metu suþeisti 4048 þmonës (2010 m. – 4230). Eismo saugumosituacija Lietuvoje nëra aklavietëje, bet darbø pabaigos èia taip patnematyti. Apie visa tai – pokalbis su V.Sadausku.Kas lëmë, kad Nacionalinio radijoklausytojai uþ nuopelnus saugiam eismui,átaigø ir þmonëms suprantamàsaugaus eismo propagavimà Jus iðrinkoMetø þmogumi?Kodël mane, turbût reikëtø klausti paèiøradijo klausytojø (ðypsosi). Metøþmogaus titulas skiriamas jau aðtunti metai.Jis skiriamas þmogui, kuris padarëkaþkà naudingo ar gero Lietuvai. Suþinojauapie laimëtà titulà ir paèius rinkimustik tuomet, kai organizatoriai manpraneðë rezultatus. Uþ nuopelnus, manau,turëtø bûti pagerbiami vyresni þmo-10 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

Sadauskas –Metø þmogusnës nei að. Manau, kad yra labiau nusipelniusiø.Taèiau, kad rinkëjai mane ávertino,dþiugu. Kai po ðio apdovanojimo perskaièiauman adresuotus elektroniniussveikinimo laiðkus, nustebau: per Velykas,Kalëdas ir gimtadienius, kartu sudëjus,nesu gavæs tiek sveikinimø. Ðtai vienasjø: „Bûdamas mokslo atstovas, nesistengiateparodyti kitø kvailesniais, negu jieyra. Aiðkinate paprastai ir suprantamai,kalbate visiems pilieèiams suprantamakalba ir todël visada su malonumu jûsøklausomës“. Po apdovanojimo susimàsèiau:turiu daug bendraminèiø, mano mintyssutampa su klausytojø mintimis, o taiyra pati maloniausia þinia.Atstovaujate saugaus eismo politikai.Esate labiau mokslininkas, valdininkasar politikas?Dalis þmoniø galbût mano, kad esusaugaus eismo politikas, bet að save laikausaugaus eismo inþinieriumi praktiku.Að þinau, kokios saugaus eismo priemonësgali bûti rezultatyvios, galiu numatytiefektà. Tik specialistas, pateikæs saugauseismo priemoniø palyginamàjá paketà, galinumatyti rezultatus. Sakykime, greièioribojimas, ájungtos automobiliø ðviesosAudriaus BAGDONO nuotr.dienos metu ir kiti reikalavimai neatsiradoið niekur. Jie turëjo bûti ir yra pagrásti.Pirmiausia specialistai turi iðsakyti projektopliusus ir minusus, o po to politikai turipriimti tinkamus politinius sprendimus.Kokie projektai ir akcijos duodadidþiausià efektà?Visi projektai, skirti savireklamai,daþniausiai neduoda laukiamo rezultato.Jeigu saugaus eismo reklaminis filmukasyra nesuprantamas þmonëms, nieko geronepasieksi. Akcijos – tai irgi priklausonuo to, kas uþsakë projektà. Ðtai ið Austrijoskolegø gavome filmuotà siuþetà ir leidimàjá transliuoti per TV apie mergaitæ,kuri autoávykio metu iðkrenta pro langà.Pradëjus transliuoti, vaiko teisiø gynëjaipurkðtavo. Taèiau, manau, pamaèiusiejisiuþetà susimàstë ir dabar tikrai prisegasaugos dirþus vaikams. Arba kitas siuþetas– „Apsaugok mane“ – apie dvyliktokæ,kuri drásta pasakyti, kad yra iðsiblaðkiusi,iðëjusià á kelià vairuotojai turi jà saugoti.Tokia informacija ne tik neefektyvi,bet ir klaidinanti. Pratæskime siuþetà: „Aðesu dvyliktokë, iðsiblaðkiusi, bet galiu gautivairuotojo paþymëjimà. Kai að vaþiuosiu,vyresni þmonës ir pensininkai, saugokitësmanæs“. Arba kitas siuþetas: „Esumaþas vaikas, þaidþiu su kamuoliu gatvëje,saugokit mane“. O juk ðiuo atvejureikia kalbëti apie atsakomybæ, skiepytivaikams suvokimà, kas yra pavojus, kaipjo iðvengti. Vaikus nuo pradiniø klasiø reikiamokyti, kaip elgtis realioje situacijoje,o ikimokyklinukus bûtina fiziðkai saugotinuo gatvës ir mokyti saugumo abëcëlës.Yra du variantai pasitikrinti, ar akcijasëkminga. Pirmiausia reikia aiðkiai þinoti,ko tikiesi ið akcijos ir kà þmonës supras.Jeigu suorganizavai saugaus eismoakcijà – paklausk þmoniø, kaip ir kàjie suprato. Apskritai, ar jie matë projektà,ar informacija juos pasiekë. Prieðnustatydami miestø ir gyvenvieèiø ribose50 km per val. greitá, rengëme susitikimussu gyventojais. Þmones ið skirtingøVilniaus rajonø suskirstëme á grupesir ne tik apklausëme, bet ir paaiðkinome,kodël reikia riboti greitá. Gyventojai buvouþ greièio ribojimà, jiems rûpëjo vaikø irjø paèiø saugumas. O jeigu bûtume iðkartvisiems pareiðkæ, kad ribosime greitá,dauguma bûtø buvæ prieð. Iðvada paprasta:þmonëms reikia viskà paaiðkintijiems suprantama kalba.Jungtiniø Tautø Generalinë Asamblëjapaskelbë Keliø eismo saugumoveiksmø deðimtmetá (2011–2020), kuriuosiekiama garantuoti eismo saugumà,stabilizuoti ir sumaþinti prognozuojamøeismo ávykiø skaièiø pasaulyje.Priimtas ir kitas svarbus dokumentas– „Europos strategija 2050“. Bet paprastiemseismo dalyviams jie maþaiþinomi. Ar ðie strateginiai dokumentaigali pagerinti eismo saugumà Lietuvoskeliuose?Visuose Jûsø iðvardytuose dokumentuoseyra vienas svarbus dalykas – aiðkiaisuformuluota politinë valia. BendrojiES transporto politika buvo suformuluotajau 1992 m., tada, kai ES ðaliø keliuosetragiðkai augo þuvusiøjø skaièius. Tuometeismo saugumui gerinti atsirado„Baltoji knyga“, kurios vienas ambicingiausiøtikslø – pasiekti, kad iki 2010 m.Europoje þuvusiøjø eismo nelaimëse sumaþëtøper pusæ. Tam buvo skirta nemaþaieismo saugos priemoniø bei iðtekliø.Daugelis ES ðaliø ðá uþdaviná átraukëá savo nacionalinius planus. Beje, Ðvedijauþsimojo dar plaèiau – sumaþinti þuvusiøjøskaièiø iki nulio.Kai Lietuvoje 1996–2000 m. pradëdavaikalbëti apie eismo saugumà, dau-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 11

guma sakydavo, kad ðalyje ir ðiaip pakankaproblemø. Politikai ragino tiestinaujus kelius, o kad daug svarbiau padarytiðiuos kelius saugius, nelengvabuvo árodyti. Taèiau kai Europoje atsiradopolitikø, atsakingas pareigas uþimanèiøþmoniø, kurie atkreipë dëmesáá eismo saugumà, reikalai ir Lietuvojeëmë keistis. Buvo suvokta, kad keliuoseþûvantys þmonës yra tik vienamedalio pusë, o kur dar patiriami didelifinansiniai ir moraliniai nuostoliai...Kokia Lietuvos eismo saugumosituacija šiuo metu ir kas padedaspræsti saugaus eismo problemas?Nors ir labai gaila, negalime pasigirtitokiais skaièiais kaip kolegos Olandijoje(per metus apie 40 þuvusiøjø 1milijonui gyventojø), taèiau situacijagerëja. Ir ne vien dël ekonominio sunkmeèio,kad þmonës maþiau vaþinëja.Þuvusiøjø bei suþalotøjø keliuosemaþëja ir patiriami maþesni nuostoliaidël tinkamo visuomenës ðvietimo, geresniøinþineriniø sprendimø.Štai 2007 m. priëmus Administraciniøteisës paþeidimø kodekso pataisasir ásigaliojus efektyvesniam teisiniamsituacijø sprendimui, per metusmilijonui gyventojø nuo 800–1000þuvusiøjø liko 300–400 þuvusiøjø. Jeipalygintume su Ðvedija, ten tik apie30–80 þuvusiøjø 1 milijonui gyventojø.Taigi yra á kà lygiuotis. Vienamesaugaus eismo renginyje Ðvedijojeprofesorius á klausimà, kam jø ðalisskiria tiek daug lëðø saugaus eismopropagandai, atsakë lakoniðkai: „Jeineskirtume, neturëtume tokios gerossituacijos“. Tarp kitko, baudø sistemaSkandinavijos ðalyse sureguliuotataip, kad neleidþia vairuotojams piktnaudþiauti,bet kartu leidþia jiems pasitaisyti.Pernelyg didelës baudos nevisada duoda teigiamà rezultatà.Eismo saugumo sistema nebusefektyvi, jeigu neveiks 3 sudedamosiosdalys: prieþiûra, ðvietimas ir gera inþinerinëaplinka. Sakykime, jeigu bus sugrieþtintosbaudos, o policininkai eismodalyviø nemokys arba ims baudasá kiðenæ, tai duos tik trumpalaiká efektà.Jei bauda uþ greièio virðijimà yradidesnë uþ tà, kad pësèiøjø perëjojevairuotojas partrenkë þmogø, – sistemayra ydinga.Daug kà galima padaryti vien inþinerinëmispriemonëmis, neeikvojantpolicijos ir kt. lëðø. Sakykime, rûbai suatðvaitais. Jei þmogus eina be atðvaito,reikëtø numatyti baudà. Dar geriau, jeiguvirðutiniai vaikø ir suaugusiøjø laisvalaikiorûbai privalomai bûtø siuvamisu ðviesà atspindinèiomis juostelëmis.Arba jeigu inþinieriai suprojektuotø gatvestaip, kad negalëtum lakstyti ar pavojingaimanevruoti, tai uþkirstume keliànelaimëms. Olandijoje, Ðvedijoje bûtenttokiems inþineriniams sprendimamsskiriama daug dëmesio ir lëðø.Eismo saugumo specialistai galinumatyti ir ágyvendinti efektyviausiaspriemones, taèiau ðalies gyventojaikuo toliau, tuo daþniau vaþinëja senais,techniðkai netvarkingais automobiliais...Ðiuo atveju svarbu aiðkinti, kas naudinga,o kas ne. Jeigu vairuotojas supras,kad verta investuoti á automobiliotechninæ prieþiûrà, jis investuos. Sakykime,þiemos metu jis padarë avarijà,todël automobilio remontui prireiksiki 1000 Lt, o juk pasikeisti padangas,ásigyti kokybiðkus valytuvus tekainuotø400 litø. Internete ádëjome skaièiuoklæ„Greitis – laikas“, kuria galime realiaiárodyti, kad neverta rizikuoti kelyjeir lakstyti dideliu greièiu.Ar Lietuvoje tiriamos eismo ávykiøprieþastys, gal jau turime apibendrinanèiø,reikðmingø iðvadø?Deja, eismo ávykiø prieþastys permenkai tiriamos arba visai netiriamos.Lengviausia viskà nuraðyti vairuotojui –virðijo leistinà greitá! Eismo ávykiø tyrëjai– policininkai daþniausiai yra baigæteisës studijas. Jie nenusimano apie inþinerijà,neturi gebëjimø iðtirti techninæeismo ávykio pusæ. Eismo ávykio prieþastisir þmogaus þûties prieþastis galibûti visiðkai skirtingi dalykai. Sakykime,ið ðalutinio kelio á pagrindiná netikëtai iðvaþiavoneatidus vairuotojas ir susidûrësu pagrindiniu keliu vaþiuojanèiu automobiliu.Pirmojo automobilio gale sëdëjæskeleivis nebuvo prisisegæs saugosdirþo, todël iðkrito pro langà ir þuvo.Avarijos prieþastis – vairuotojo neatidumas,bet su juo vaþiavusio keleiviomirties prieþastis – neuþsegtas saugosdirþas. Taip daþniausiai ir bûna: vairuotojaslieka kaltas dël eismo ávykio, ojuk kaþkieno þûtá gali lemti visiðkai kitiveiksniai.Pasaulio automobiliø projektuotojøir inþinieriø automobiliai suprojektuotitaip, kad yra labai saugûs, patikimi, betjeigu Lietuvos inþinieriø suprojektuoti irnutiesti keliai bus nesaugûs, neiðgelbësnë patikimiausias automobilis.Eismo saugumo grandys yra nepaprastaitarpusavyje susijusios, atskirøgrandþiø tobulinimas ar ðlifavimasdar nieko nereiðkia. Eismo saugumui,kaip në vienai kitai gyvenimo srièiai,bûtinas kompleksinis poþiûris.Palanga, sena istorinëþemaièiø – lietuviø þemë, visadaturëjo daug bendro su kitomisLietuvos vietovëmis, priklausëÞemaièiø vyskupijai, bet kartuturëjo ir savo ypatingàistoriná laikotarpá.Carinës Rusijos okupacijos laikaisPalanga apie 100 metø buvo Kurðo(Latvijos) gubernijos þinioje. Kurðo stambiejiþemvaldþiai vokieèiø baronai norëjoturëti ,,tiltelá“ á Prûsijà. 1819 m. jiemspavyko átikinti caro valdþià ir 6 km ploèiobei apie 18 km ilgio Vilniaus gubernijospajûrio juostelæ priskirti Kurðo gubernijosadministracijai Jelgavoje (Mintaujoje).Bet 1827 m. ðis lietuviðkas pajûrio,,lieþuvëlis“ vël gràþintas Vilniausgubernijai, tikriausiai nepatogu buvo valdytinutolusius ir atskirtus nuo Kurðo þemiøPalangos ir Ðventosios miestelius.Bet lietuviško pajûrio þemiø savininkografo Juozapo I Tiðkevièiaus praðymudël patogesnës muitø sistemos apie1830 m. vël Palangos pajûris ilgam pavestasKurðo gubernijai (iki 1921-03-30).Kuršo gubernijoje buvo liberalesniscarinis reþimas, nes dvarininkai vokieèiaipalaikë valdþià, daug jø uþëmë aukðtaspareigas imperijos administracijoje.Daugelyje mokyklø buvo mokoma vokieèiøkalba, mokytojai galëjo bûti latviaiir su mokiniais bendrauti latviðkai.Todël kultûros reikalais Palangoje buvogalima lengviau gauti leidimus ið Jelgavosarba Rygos nei ið Kauno ar Vilniaus.Tuo metu lietuviškose Vilniaus ir Kaunogubernijose po 1863 m. sukilimo rusøpareigûnai á daugelá lietuviø bei lenkøþiûrëjo kaip á maiðtininkus. Lietuviðkaspauda lotyniðkomis raidëmis buvouþdrausta, uþdarytos parapinës mokyklos,o vietoj jø steigiamos rusiðkos valdinës,vadinamos liaudies mokyklomis,kûrësi slaptos lietuviðkos daraktoriø mokyklëlës.Kauno gubernijoje liko maþdaugpusë prieð sukilimà buvusiø aukðtesniolygio viduriniø mokyklø, kaip antai:po dvi gimnazijas Kaune ir Ðiauliuosebei realinë mokykla Panevëþyje. Pamokosvyko rusø kalba, mokytojais galëjodirbti staèiatikiø tikybos asmenys,mokiniai tarp savæs privalëjo kalbëtis rusiðkai,dargi uþ mokyklos ribø. Suprantama,kad tokioje aplinkoje gauti leidimàsteigti naujà progimnazijà buvo sudëtinga.Daug paprasèiau tai buvo galima padarytiPalangoje, kuri priklausë Kurðo gu-12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

SenojiPalangosprogimnazijaDoc. dr. Vytautas POCIUSPirmasis bandymas progimnazijosmokinius krikðtyti staèiatikiais ávyko 1888m., kai mokykla jau buvo susiformavusi. Ámokyklos salæ buvo sukviesti visi mokytojaiir mokiniai. Po staèiatikiø apeigø irpopo pamokslo buvo pareikalauta buèiuotipravoslavø kryþiø. Taèiau vyresniejibernijai, nors progimnazijos steigimo iniciatoriausgrafo Juozapo II Tiðkevièiaus(1835–1891) rezidencija buvo Kretingoje.Grafas Kretingoje ásikûrë 1875 m.persikëlæs ið Lentvario, nors jo senelis Napoleonoarmijos pulkininkas Mykolas JuozapasTiðkevièius (1761–1839) Palangospajûrá nusipirko dar 1824 m., bet èia negyveno.Kretingoje grafas pasiþymëjo kaippavyzdingas dvarininkas, diegë technikosnaujoves savo dvaruose. Pavyzdþiui, Kretingojepastatë pirmàjà Lietuvoje hidroelektrinæ(1878 m.), pirmàjà telefono linijà,kuri sujungë Kretingà su Plunge ir Rietavu(1882 m.), Palangoje pastatë tiltà á jûrà beiákûrë uostà (apie 1889 m.), plytinæ ( 1890m.). Antra vertus, jis buvo ištikimas Rusijosimperijos pavaldinys. Baigæs kadetøkorpusà, keletà metø tarnavo adjutantuprie Vilniaus generalgubernatoriaus generoloV.Nazimovo (1855–1863), vëliau daugmetø buvo kazokø bûrio atamanu, iðëjo áatsargà 1882 m. turëdamas pulkininkolaipsná. Uþ nuopelnus imperijai jam ir jo broliamscaro potvarkiu patvirtintas Rusijos imperijosgrafo titulas (1861-05-08).Grafas Juozapas II Tiðkevièius norëjoPalangà paversti prestiþiniu lenkø aukðtuomenëskurortu, iðnaikinti èia stovëjusiasþvejø lûðneles ir statyti vilas poilsiautojams.1876 m. jis su savo kazokø bûriuprievarta iðkeldino 31 palangiðkiø ðeimàkaip nevykdanèius valdþios ástatymø [1].Grafui iðëjus á atsargà, atsirado aukðtesniolygio mokyklos ásteigimo planas Palangoje,nes liaudies mokykla berniukamsir mergaitëms jau veikë kunigo Viksvosnamuose. Pirmiausia á savivaldybës didelámûriná pastatà grafo nurodymu perkeltasuvargusi pradinë vokiðka mokyklëlë iðÐventosios Rukiavos dalies. Po keleriømetø grafas gavo leidimà ið Rygos ðvietimoapygardos ðiame pastate vietoj vokiðkospradinës mokyklos nuo 1886 m.ásteigti rusiðkà progimnazijà. Mat rusø valdþiasiekë maþinti vokiðkø mokyklø.Palangos progimnazijoje mokësi tik berniukai.Èia buvo keturios klasës ir dviejø skyriøparuoðiamoji klasë. Kiekvienoje klasëjenumatyta po 25 mokinius.Taigi mokyklojeturëjo mokytis 125 mokiniai, bet, suprantama,buvo nukrypimø. Dëstomi tokie dalykai:rusø, vokieèiø, lotynø, graikø ir slavøcerkvinë kalbos; rusø istorija, tikyba, matematika,muzika, pieðimas, dailyraðtis, geografijair gamtos paþinimas. Mokestis uþmokslà ir pirtá – 53 rubliai metams, tai buvodideli pinigai, nes tuomet karvë kainavo 15–20 rubliø. Mokiniai gyveno mokyklos parinktuoseprivaèiuose bendrabuèiuose. Daugiausia,apie 60 proc., mokiniø buvo lietuviaiir ne tik ið Þemaitijos. Pavyzdþui, 1913metais mokiniai pagal tautybæ pasiskirstëtaip: lietuviai 56 proc., lenkai 16 proc., rusai13 proc., þydai 6 proc., latviai 5 proc., vokieèiai4 procentai [2]. Tokia tautinë sudëtisvienijo lietuvius mokinius ir jie iðvengdavokitø moksleiviø patyèiø dël tautybës, o taidaþnai vykdavo kitose to meto vidurinësemokyklose. Nors, kaip prisimena buvæs mokinysIgnas Konèius, pieðimo ir dailyraðèiomokytojas V.Voskresenskis daþnai juos aprëkdavæs– ,,podlyje þmudiaki“ (niekðingiejiþemaièiai) arba ,,þmudiadckoje muþièjo“(þemaitiška muþikija). Kiti mokytojai, taip patir ilgametis mokyklos direktorius baltarusisV.Zaicas buvo draugiðkesni, iðskyrus staèiatikiøpopà, kuris laikë savo pareiga supravoslavintimokinius.Palangosprogimnazijaapie1910metusmokiniai iðbëgo ið salës, o jaunesnieji pasiliko,bet ðá kryþiø buèiuoti atsisakë. Daugiaumasiniø pravoslaviðkø krikðtynø nebuvo,tikriausiai direktorius uþdraudë, popasdirbdavo individualiai su mokiniais.Kitas masinis rusinimo aktas ávyko1896 metais. Tada mokiniø kalbamà prieðpamokas lotyniðkà maldà norëta pakeistiá rusiðkà. Mokiniai, atsisakæ ðá reikalavimàvykdyti, buvo paðalinti ið progimnazijos iriki 20 valandos turëjo palikti Palangà,esanèià pasienio zonoje. Tuomet buvo giliþiema, ir mokiniai, ruoðdamiesi bûriu eititoliau uþ pasienio ruoþo, prisipirko degtukøkelyje sutiktiems vilkams baidyti.Þinia apie terorà prieš vaikus bei jø ketinimusgreitai pasklido po aplinkines vietoves.Vietiniai þemaièiai snieguotais keliaisrogëmis iðveþiojo ir priglaudë iðvarytusmokinius. Netrukus paðalintieji mokiniaigavo kvietimus atvykti á mokyklà ir mokytistoliau. Štai kaip lietuviai mokiniai kovojouþ savo tautinius interesus.Katalikams tikybos pamokos buvo vedamosrusiðkai, bet atskirai nuo staèiatikiø,o poteriai mokomi lotyniðkai. Progimnazijojedirbæ kapelionai Jurgaitis, Viksva,Genys, Juðkevièius, Jasinskis vaikusmokë poteriø ir lietuviðkai. Vaikai privalëjolietuviðkai uþraðyti kreida lentoje poterius,,Tëve mûsø“ ir ,,Sveika Marija“, taibuvo lietuviø kalbos pamokos. Toks kapelionøelgesys buvo lietuviðkos spaudosdraudimo ástatymo lauþymas, bet në vienasmokinys kapelionø neapskundë.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 13

Progimnazijoje veikë negausi slaptalietuviø mokiniø draugija, kuri palaikëryðius su knygneðiais ir platino nelegaliàlietuviðkà spaudà. Jau minëtas kunigaskapelionas Marijonas Jurgaitisbuvo knygnešys ir veþimu atveþdavolietuviðkos spaudos ið Klaipëdos ir Nemirsetos[3]. Mokiniai naktimis, kad niekasnepastebëtø, pasislëpæ prie þvakelësskaitydavo lietuviðkus laikraðèius.Grafas Juozapas II Tiðkevièius(1835 – 1891)Nuo 1913 m. rudens Palangos progimnazijagavo gimnazijos teises ir Rygosšvietimo apygarda susirûpino naujømokytojø paskyrimu á bûsimà gimnazijà.Tada Palangoje ávyko nepaprastasávykis, ðokiravæs miestelio rusiðkàjá elità.Negirdëtas dalykas! Ryga naujuoju fizikosmokytoju paskyrë lietuvá – þemaitá,kilusá ið Plungës apylinkiø, ir net katalikàIgnà Konèiø. Jis buvo baigæs PeterburgoFizikos-matematikos fakultetà ir pagalcaro potvarká, paskelbtà po 1905 m.revoliucijos 1907 m., turëjo teisæ uþimtivaldiðkà tarnybà. Taèiau caro pareigûnaidaugiausia dirbo pagal ikirevoliuciniusástatymus ir jø ðovinistiniais sumetimaisnenorëjo keisti. Bet tuo metu Rygosðvietimo apygardoje aukðtas pareigasëjæs geras lietuviø draugas Bukovickissàmoningai á Palangà pasiuntë geràspecialistà lietuvá, dargi su rekomendaciniulaiðku, þinodamas, kad jam busnelengva. Kai kas laikë já slaptu Rygosinformatoriumi, kiti ávykusia klaida. Labaiarðiai ðá lietuvá mokytojà sutiko mokyklospopas Kolosovas ir Palangos policijosviršininkas Nikitinskis. Pastarasis taipsakë: ,,Etot merzavec bolðe dvuch nedelu menia ne probudet“. Ðtai koks buvopirmojo lietuvio fizikos mokytojo sutikimasPalangos gimnazijoje. I.Konèiusdar 9 metus dirbo ðioje gimnazijoje ir joslikuèiuose uþ Palangos ribø, vëliau tapofizikos profesoriumi ir 1939 m. pirmuojulietuviško Vilniaus universiteto valdytoju– laikinuoju rektoriumi.Palangos progimnazija buvo populiaritarp lietuviø, nes Rygos ðvietimoapygardoje buvo leidþiamos ávairioslengvatos, kaip antai: organizuojamospaðalpos nepasiturintiems mokiniams,nebuvo amþiaus cenzo, kilmës apribojimø.Neatsitiktinai apie ðià mokyklà kunigasir raðytojas Juozas Tumas-Vaiþgantas taip yra sakæs:– Èia mokoma katalikiðkai ir mokykla,,nepersisunkusi svetima dvasia“.Palangos progimnazijà baigæ katalikaidaþniausiai stodavo á Þemaièiø kunigøseminarijà Kaune. Net ðià progimnazijàþemaièiai vadino,,maþàja seminarële”.Dar buvo mëgiama pasirinkti vaistininkoprofesijà arba tæsti mokslà Liepojosbei Jelgavos ir kitose gimnazijose.Ði progimnazija paskutinæ mokiniø laidàiðleido 1913–1914 mokslo metais, nesuspëjusisusiformuoti kaip gimnazija,nes dël prasidëjusio karo ji buvo evakuota1914-09-02 toliau nuo pasienio.Senoji Palangos progimnazija veikë 28metus ir jà baigë arba mokësi apie 600jaunuoliø, ið jø apie 360 lietuviø. Ðiojeprogimnazijoje susiformavæs didþiulis inteligentøbûrys þenkliai prisidëjo prie Lietuvosvalstybës ákûrimo. Kai kuriuos galimapaminëti – 4 Nepriklausomybës aktosignatarai: prezidentas A.Smetona, visuomenësveikëjas prof. S.Kairys, diplomatasJ.Ðaulys, teologas prof. K.Ðaulys;3 tarpukario Lietuvos ministrai: vidausreikalø R.Skipitis, kraðto apsaugosP.Ðniukðta, uþsienio reikalø (1922 m.),Lietuvos banko valdytojas prof. Vl.Jurgutis;5 þinomi kultûros veikëjai: Karomuziejaus Kaune ákûrëjas gen.Vl.Nagevièius,kompozitorius ir operos dirigentasJ.Tallat-Kelpša, fizikos prof. I.Konèius,aktorius ir þurnalistas St.Kuizinas, rašytojasir dvasiškis prof. M.Vaitkus.Karo metais evakuota uþ Lietuvosribø Palangos gimnazija Estijoje, Verromieste, 1917 m. iðleido pirmàjà abiturientølaidà, bet jau be lietuviø.Tais paèiaismetais ji vël perkelta á Ðiaurës Kaukazà,Stavropolio miestà, kur 1919 m.pakeistas jos pavadinimas á ,,TreèiojiStavropolio vyrø gimnazija“. GalutinaiPalangos gimnazijos mokytojø kolektyvasbuvo iðsklaidytas 1922 m. po sovietiniømokyklø reformos.Literatûra1.Vl.Þulkus ir kt. – Palangos istorija. –Klaipëda. – 1999, p.240.2. Ig.Konèius, V.Ruokis. – Palangoskraštas. – Kaunas. – 1925, p.224.3. Vyt.Merkys. – Knygneðiø laikai. –Vilnius. – 1994, p.253.Atkelta ið 9 p.Bûtent ðio geidaujamo maisto á dviejøkilometrø gelmes neria dantytieji banginiai– ant kûno odos aptikta dideliøákandimo ir prisisiurbimo þymiø. Tyrimømetu gelmëse aptikti didþiausi þinomi giliavandeniailygiakojai vëþiai (Bathynomusgiganteus) ir šoniplaukos (Alicellagigantea) siekia iki 30 cm (sekliuose iki10 cm). Ledjûriuose rasta jûrø þvaigþdþiøiki 60 cm ilgio, pusmetriniø krabø, kirmëliø,dvigeldþiø moliuskø ir kt. Gelmiø gyvûnaiiðsiskiria ilgaamþiðkumu, santykinailëta medþiagø apykaita, tausiu maistmedþiagiøvartojimu. Ypatingi jø veisimosiir plitimo bûdai. Gyvendami iš daliesásirausæ dugne, deguonies stygiaus aplinkoje,kur aptinkamos vien bakterijos,išganingojo deguonies stygiø iðtveria dëlkûno skystyje iðtirpusio hemoglobino.Dël šio spalvinio darinio á pavirðiø iðkeltosgelmiø kirmëlës ir vëþiai yra skaisèiairaudoni. Vandenyno dugno dykrø „salose“aptikta didelë duobagyviø, daugiašeriøir maþašeriø kirmëliø ir vëþiagyviøávairovë ir susitelkimo vietos. Iðskirti-Izaoko Niutonoveikalui „Matematiniaigamtos filosofijospagrindai“ (PRINCI-PIA) – 325 metai2012 m. minime Izaoko Niutono veikalo„Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“(1687) (PRINCIPIA) publikavimo325-àsias metines.Áþymiø mokslo ávykiø sukaktys paskatinamokslo istorikus ir filosofus iðsamiaupaanalizuoti tuos ávykius, ávairiais, kartaisnetradiciniais aspektais aptarti mokslininkøkûrybà, neretai susiejant su gretimømokslo ðakø raida. Taip gimsta monografijos,moksliniø straipsniø rinkiniai, skirtiáþymioms datoms bei áþymiems mokslininkamspaminëti.Klasikinës mechanikos istorijos ir metodologijosmoksliniai tyrimai Lietuvojesiejami su prof. habil. dr. Liubomiro Kulviecomoksliniu kûrybiniu palikimu.Lietuvos technikos bibliotekos parodoje(sausio 16–30 d.) buvo pateikta IzaokoNiutono mokslinë biografija, jo veikalas14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

Vandenynøgelmiø bioávairovësnë dvigeldþiø moliuskø, ofiûrø, jûrosþvaigþdþiø ir eþiø, salpø ir ascidijø gausa.Tyrëjai gelmëse ant dugno daleliø aptikonaujo mokslui bûrio Loricifera atstovø,ðakniakojø amebø (Xenophyophores)ir giliavandeniø medûzø (Trachymedusaerhoplosonematidae). Prie Australijos2006 m. atrastas vëþys (Neoglyphea neocaledonica),artimas juros periodo (pr.50 mln. m.) iškasenose þinomiems giminaièiams.Prie ðiltøjø versmiø rasti iki15 cm ilgio gauruotakojai baltieji krabai(Kiwa hirsute), dël savitos iðvaizdos pavadintiPolinezijos salø èiabuviø deivësKiwia vardu. Pietø ledjûriø 3500 m gelmëseaptiktos per dumblo plynias ropojanèioskeistos sandaros giliavandenësholoturijos „Jûros kiaulytës“ (Scotoplanesglobosa) siekia iki 7 cm (retais atvejaisilgesnës nei 20 cm), Ð. Atlanto 2650m gelmëse sugautas vos ið keliø vienetøþinomas kraujinis aštuonkojis (Promachoteuthissloani) ir kt.suraðymasDidþiaakës, beþvynës, dantytosiosþuvysPer tyrimø metus pasipildë þiniosapie þuvis. Vandenyno epipelagialëje irmezopelagialës platybëse baltøjø rykliømaitinimosi vietos vadinamos penyklomis,o virš Atlanto vandenyno dugno kalnømasyvø prie New Jersey pakrantëspastebëti þuvø bûriai, prilygstantys Manhatenovalstijos (JAV) dydþiui. Mezopelagialësprietemoje ir þemiau tvyranèiojetamsoje tik retkarèiais mirtinà tylà sutrikdopasiklydusios giliavandenës miktofidës(ðvytintys anèiuviai), savitos išvaizdosgiliavandenës þuvys chaulidës, stomijos,grësmingai ðeriuoti meškeriotojai,maišiaryklës ar þiurkiauodegës þuvys irkitos. Jø kûnas siekia nuo 7,5 iki 20 (40)cm, kai kada, pvz., plaèiaryklës dirþaþuvës– iki 2 metrø. Gelmiø þuvys bemaþiðimtinai maitëdos ar grobuonës, išnaudojakiekvienà galimybæ prasimanyti baltymø.Šiam tikslui sutelktos visos juslës(uoslë, klausa, odos jutikliai ir rega) ir kitigebëjimai, pvz., bioliuminescencija –grobiui ir priešingos lyties atstovui privilioti.Kad grobis nepaspruktø, þuvys turiplaèiai atsiverianèias smailiadantes þiotis.Neretai 20 cm ilgio þuvytë geba prarytidu kartus uþ save didesná grobá, tuometskrandis iðsiverèia ir karo kaip grobuoniespriedas iðorëje. Japonijos ir N.Zelandijos Kermadeko loviø iš 7700 mduburiø iðtraukta gleiviaþuviø, labiau pirmenanèiøbuoþgalvius, nei kaulinesþuvis. Þuvø pasaulio keistuolës þuvys-kojokëspasiramsèiusios ant pelekø ataugø,kad negrimztø á dumblà ir maisto paieðkainetrukdytø nuo dugno sklindantystriukšmai.Vandenynø bioávairovës surašymasjûrø mokslui tapo atskaitos tašku siekiantsuprasti dugno buveiniø bûklæ ir paaiðkintisudëtingas gelmiø gyvûnø ir aplinkossàveikas. Vandenynai patiria vis didëjantáneigiamà ûkinës veiklos poveiká,be to, dalis bendrijø smarkiai niokojamosdël verslinës þvejybos ir vandenyno ðlaitogelmiø naudmenø iðgavimo. Manoma,kad gautos þinios padës ávertinti bendrijøtvarumà bei galimybes atsikurti.„Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“(anglø kalba), kiti stendai, skirti prof. LiubomiroKulvieco moksliniø straipsniø „Dunepastebëti Izaoko Niutono moksliniopalikimo momentai“, „Pagreièio sistematizacijaI.Niutono moksliniuose darbuose“,monografijø „Laiko sàvoka klasikinëjemechanikoje“, „Fizikos ir matematikosistorijos fragmentai“ analizei.Tarptautiniams fizikos metams (2005)skirta Liubomiro Kulvieco knyga „Fizikosir matematikos istorijos fragmentai“. Knygosglobëja – Lietuvos nacionalinëUNESCO komisija.2007 m. Vilniuje publikuota LiubomiroKulvieco monografija „Laiko sàvokaklasikinëje mechanikoje“, skirta IzaokoNiutono atminimui. Knygos globëja – Lietuvosnacionalinë UNESCO komisija.Prof. Liubomiro Kulvieco straipsnyje„Du nepastebëti Izaoko Niutonomokslinio palikimo momentai“ (1994)atkreipiamas dëmesys á du mokslo istorikøiki ðiol nepastebëtus I.Niutonomokslinës kûrybos momentus, susijusiussu mechanikos istorija. Vienas jø –tai faktas, kad fundamentalioji kinematikossàvoka – pagreitis ir jà þymintis terminas(acceleratio) imtas vartoti neXIX a. viduryje, kaip iki šiol tvirtinamamechanikos istorijos veikaluose, betXVII a. I.Niutono traktate apie cikloidinësspyruoklës judëjimà, o po to – genialiameveikale „Matematiniai gamtosfilosofijos pagrindai“ (PRINCIPIA).Antras momentas – tai aplinkybë, jogáþymus II Niutono dësnis (LEX II) yra teisingasteiginys PRINCIPIA sistemoje tiktada, kai to dësnio formuluotëje figûruojantisterminas „vis motrix impressa“ („veikianèiojivaromoji jëga“) reiðkia ne áprastinæfizikinæ jëgà, bet jëgos impulsà.Donata KULVIECAITËMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 15

Aistringaimylintis LietuvàKlaipëdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijosinstituto vyresnájá mokslo darbuotojà dr. Vykintà Vaitkevièiø ilgamásimins visi, dalyvavæ mûsø patriarcho dr. Jono Basanavièiaus jubiliejiniamegimtadienyje. Labai nuoðirdaus ðio jaunojo mokslininko, pësèiomisapkeliavusio Lietuvà ir lietuviø etnines þemes Baltarusijoje, staþavusioStokholmo (Ðvedija), Kylio (Vokietija), Varðuvos (Lenkija), Rygos(Latvija) ir Minsko (Baltarusija) universitetuose, þodþio tàkart buvosujaudinti ir garbûs profesoriai, ir studentai, nes jo kalba atvërëtautieèiø ðirdis taip, kaip tai gebëjo tik a.a. akademikas JustinasMarcinkevièius. Tad Jûsø dëmesiui þurnalistës Angelinos Orenderaitytëspokalbis su ðiuo darbðèiu, skaudþiai atviruir aistringai Lietuvà mylinèiu istoriku:Gedimino ZEMLICKO nuotr.Kà Jums reiðkia Vasario16-oji ir kaip jà ðvenèiate?Tai svarbiausia moderniosLietuvos valstybës ðventë. Jiáprasmina kovas uþ laisvæ irnepriklausomybæ, patá valstybingumà.Kiekvienà kartàðventei su artimaisiais ir draugaisieðkome prasmingo turinioir graþios formos. Prieð keletàmetø tai buvo uþdegta ugnisant Pašulniðkiø (Vilniaus r.)piliakalnio, ðventiniai koncertai,praëjusiais metais – ekskursijaVilniaus mieste, aplankantvietas, kuriose gyveno dr.Jonas Basanavièius, sugráþæsið Bulgarijos. Maþai visuomenëjeþinomas faktas, kad Vasario16-osios aktas bûtø buvæspasiraðytas tuomeèiameJ.Basanavièiaus bute AuðrosVartø gatvëje, jeigu ne ðaltis.J.Basanavièius taupë malkas,bute buvo labai šalta, todëlLietuvos Tarybos nariai posëdáperkëlë á Lietuviø draugijosnukentëjusiems nuo karoðelpti Centrinio komiteto patalpasPilies gatvëje.Jûs – 29-asis Dr. Jono Basanavièiauspremijos laureatas.Kada suþinojote apie tautospatriarchà ir kokios jo iðpaþintosvertybës Jums yra artimiausios?Esu gimæs laikinosios sostinësinteligentø inþinieriø ðeimoje,baigæs tuometæ 4-àjà, odabar Dariaus ir Girëno vidurinæmokyklà. Sovietiniais metaisnebuvo draudþiama minëtiJ.Basanavièiaus pavardës,ðiek tiek þinojome ir apie jodarbus. Šeštadieniais Kaunokolekcininkø klube buvo galimapamatyti (o ir ásigyti) ávairiøtarpukario Lietuvos relikvijø:monetø, paðto þenklø, atvirukøir kt. Namø bibliotekojebuvo ásimintina knyga Ið gyvenimolietuviðkø vëliø bei velniø(išleista Kaune, 1928 m.), kuriàparengë J.Basanavièius.Tai unikalaus turinio, ávairioseLietuvos vietovëse ir Rytø Prûsijojeuþraðytø tautosakos kûriniørinktinë. Na, o prasidëjusAtgimimui, suþinojome apie16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

J.Basanavièiø Kaune menanèiasarba jo atminimui skirtasvietas: Karo ligoninæ, Panemunësðilà ir kt.Kas paskatino rinktismokslininko kelià?Svajojau tapti archeologu,o archeologiniai tyrimai savaimeyra moksliniai. Beje, darbûdamas moksleiviu, 1991metais pradëjau dalyvauti tiriamosioseekspedicijose Marvelëje,tad iki šiol mano kolekcijojejø jau keturiolika. Tuo metubuvo vienas pasirinkimas –tad ástojau á Vilniaus universitetoIstorijos fakultetà. Tiesa,archeologijos specialybë universitetebuvo atgaivinta metaisvëliau (1993 m.). 1996 m.apgyniau bakalauro darbà„Senosios Þemaitijos ðventvietës“,o 1998 m. ágijau magistrolaipsná uþ tyrimà „SenosiosLietuvos ðventvietës (sisteminisir chronologinis aspektas)“.2000 m. eksternu apsigyniauhumanitariniø mokslødaktaro disertacijà.Praëjusá lapkritá, pagerbiantJus Signatarø namuose ir áteikiant2011-øjø J. Basanavièiauspremijà sausakimðojeLietuvos nacionalinio muziejaussalëje, iðgirdote daug palankiøvertinimø ið profesoriø,politikø, bendraminèiø, archeologøir kultûrologø. Kokios irkieno mintys Jums ásiminë?Sveikino daugelis paþástamø,artimø ir brangiø þmoniø.Deja, ne visi jie galëjo atvyktiá Vilniø. Iki ðiol J. Basanavièiauspremija daþniausiai buvoskiriama uþ viso gyvenimodarbus, visà kûrybinæ ir (arba)mokslinæ veiklà, bet praëjusiaismetais vertinimo komisijapriëmë kitoká sprendimà.Ðiandien negalëèiau vienareikðmiðkaipasakyti, ar premijosdiplomas ir medalis yraávertinimas, ar ápareigojimas.Turbût ir tai, ir tai.Ðventinëje kalboje improvizavotesavo dienoraðèio temomis,prisimindamas ekspedicijosesutiktus þmones irjø áþvalgas. Kas Jums, akademiniamþmogui, padeda atvertijø savastá?Jokio specialaus receptonëra – reikia vadovautis nuojautair dirbti atvira ðirdimi.Man nëra ypatingo skirtumotarp kategorijø: þmogus, pilietis,mokslininkas. Manau, kadtà gerai jauèia ir mano bendraþygiai,ir paðnekovai – vedliai,kultûros vertybiø saugotojai,pateikëjai.Jums tik 37-eri. Prašytumesupaþindinti þurnalo skaitytojussu savo tyrinëjimais ir gausiaipublikuotais moksliniaisdarbais, nes vien Jûsø straipsniøparašyta per 60...Mano tyrinëjimø centre –baltø ir senovës lietuviø religija.Taèiau ji glaudþiai, neatsiejamaisusijusi su kultûra, tadtyrimø laukas platesnis neivien senosios ðventvietës, laidojimovietos ir kitø rûðiø paminklai.Be to, tyrimams reikiasakytinës tradicijos, archeologiniøradiniø ir daugeliø kitøðaltiniø – tad jø paieðkai Lietuvojeir uþsienio šalyse skiriudaugiausia jëgø. Su mano pavardesietinos 5 monografijos.Esu parengæs du senøjøLietuvos ðventvieèiø katalogotomus, skirtus Þemaitijos regionui(paskelbtas 1998 m.)ir Rytø Aukðtaitijai (2006 m.).Disertacijos pagrindu parašytaknyga Alkai: senøjøðventvieèiø studija (2003 m.).Po metø pasirodë uþsienioskaitytojui skirta Studies intothe Balts‘ Sacred Places.Kartu su bendraautoriaispaskelbëme kompleksiniø tyrinëjimøRaigardo slënyje(1999 m.), Merkinës apylinkëse(2004 m.), Neries vidurupyje(2008 m.) rezultatus. Pastaraisiaismetais tvarkau 2007m. Neries ekspedicijos metusurinktus archeologijos, istorijos,tautosakos šaltinius. Pirmojiekspedicijos knyga jaupasirodë.Mane domina ir lituanistiniøðaltiniø skaitmeninimas:2003–2006 m. jis apëmë informacinëssistemos Aruodaimetaduomenø struktûros projektavimà,lietuviø archeologijostezauro kûrimà, ðaltiniøáskaitmeninimo koncepcijosrengimà.Pastaraisiais metais daugiausialaiko skyriau sklaidai:vienas po kito pasirodë plaèiajaivisuomenei skirti AlmaLittera leidyklos paþintiniai leidiniai,iš kuriø ypatingo dëmesionusipelno Lietuvos keliøatlasas (2010 m.).Graþia kalëdine dovanamûsø šalies gyventojams tapoJûsø su þmona, irgi humanitariniømokslø daktare, Daiva sukurtaknyga „Lietuva: 101 legendinëvieta“. Ðià originalià315 puslapiø knygà, iliustruotàþemëlapiais, nuotraukomisir dialektais pateiktais autentiðkaispasakojimais, Jûsø akademinëpora paraðë augindamadukrà Vikenæ ir sûnø Vykintà.Ádomu, kaip spëjate derintiðeimyninius rûpesèius irmokslo veiklà bei kokiais darleidybiniais projektais pradþiuginsitemus ateityje?Þinia, reikia kantrybës, atsakomybësir meilës. Minëjau,rengiu antràjà Neries ekspedicijosknygà, ji pasirodys ðiømetø pavasará: jos puslapiuosepasakojama apie Nerá ir joskrantus, kultûriná ir istoriná paveldàruoþe nuo pirmosiosupës rëvos Baltarusijoje iki Daniušavosšalia Vilniaus.Vienas arba keli leidiniaibus parengti Gervëèiø ekspedicijosmetu surinktø duomenøpagrindu, bet ðiandien darsunku tiksliai nusakyti tø knygøturiná.Gal pasidalytumëte áspûdþiaisapie ilgalaikius, nuo2005 metø, tyrimus Gervëèiuose,Baltarusijoje?Gervëèiai – tai keliolikoslietuviðkai kalbanèiø kaimøsala Vakarø Baltarusijoje, apie40 km á rytus nuo Vilniaus, taigivisai netoli nuo Lietuvos sienos.Kompleksiniø ekspedicijøsvarbà pabrëþia faktas, jogbûtent ten statoma Astravoatominë elektrinë, tad kultûrinësir demografinës permainosyra neiðvengiamos; josjau vyksta, todël bûtina fiksuotietnines vertybes.Lietuviø kalbos, folkloro,etnografijos ir istorijos tyrinëtojamsBaltarusijoje esantiGervëèiø lietuviðka sala leidþiapaþinti ypaè senoviniuskultûros klodus, nes šimtmeèiaistrukusi izoliacija uþkonservavoèia tradicijas ir reiðkinius,kuriø pëdsakø nebëraLietuvoje. Kalbu apie kalendorinesir ðeimos ðventes,liaudies medicinà, daugelá kitøgyvenimo srièiø.Kà J.Basanavièiaus premijoslaureatai galëtø padarytiedukuodami Lietuvos gyventojus?Ðiandien vienas ar keliþmonës – laureatai – jokiu bûdunegali pakeisti lietuviø kultûrosraidos. Globalizacijosreiškiniai yra apëmæ daugelágyvenimo srièiø, taèiau vieðumojeapie tai maþai kalbama.Maþai norima kalbëti.Tiems, kas nori þinoti, suvokti,mokytis lietuvio prigimties,visuomet galima pasiûlytiknygø ir straipsniø, deja,ištekliai internete yra menki, ojuos rengiant daþnai stokojamaprofesionaliø þiniø.Kokie Jûsø palinkëjimai mûsøvalstybës akademinei bendruomeneiir mokslu besidominèiaivisuomenei?Palinkëjimais galima laikytimano kalboje lapkrièio 23-iàjàišsakytas mintis, jog nepaprastaitrapiems mûsø kultûros turtamspaþinti ðiandien nereikiabijoti perþengti ribà, bûtina aprëptivisumà nepamirštantsmulkiausiø detaliø, tokiø kaipvienas vienintelis mûsø kalbosþodis, jo prasmës suvokimas.Saugant tautos gyvastásvarbu, kad tyrëjai ir atminimoinstitucijos – bibliotekos,archyvai, muziejai sukauptaismûsø kultûros lobiais dalytøsinekeldami jokiø papildomøsàlygø ir, juo labiau, nereikalaudamiuþmokesèio.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 17

Energetikos reikðmë civilizacijosProf. Alfonsas SKRINSKAVilniaus Gedimino technikos universitetasNûdienos energetikos klausimai plaèiaiaptariami visuomenëje. Kai kada aštriai arnet piktai. Šiuo metu pagrindinis energijosšaltinis yra nafta, gamtinës dujos, anglys.Esminë problema ta, kad iðkasamo kuroðaltiniai senka, o energetikos poreikiai pasaulyjesparèiai auga, todël ir energijos ðaltiniøkainos nuolat didëja. 1971 m. naftosbarelio kaina buvo 3 JAV dol., o dabar jiviršija 100 JAV doleriø. Bandymai problemàiðspræsti atsinaujinanèiø energijos ðaltiniøsàskaita sunkiai sekasi. Daugiausiatai susijæ su energijos kainø didëjimu, o dëlto kenèia energijos vartotojai. Paþvelkimeá ðià problemà istoriniu aspektu.Senovëje pagrindinis energijos ðaltinisbuvo saulë. Todël ir civilizacijos plëtojosisaulëtuose kraðtuose. Tai Šumerija,Mesopotamija, Egiptas ir kiti geografiniupoþiûriu ðilti kraštai. Vis daugiau naudojantbiokuro (daugiausia medienos) civilizacijosplëtësi ðiauriniø teritorijø kryptimi.Medienos naudojimas energijai gautikeldavo pavojø þmonëms ir aplinkai. Apieugnies naudojimo pradþià yra sukurtas labaipamokantis mitas, o gal ir visas mitologinisepas, kurio reikðmë ir dabar yraaktuali. Tai mitas apie Prometëjà, kuris esàpavogæs ið Olimpo ugná ir padovanojæsjà þmonëms. Šiandien þinome, kad visididesni energijos srautai susijæ su pavojais.Taigi ir ugnis kartais sudegina ne tikturtus, bet ir þmones bei gyvûnus. TodëlPrometëjo pusbrolis Dzeusas ásakæs Prometëjàgyvà prikalti Kaukaze prie uolos.Kasdien atskrisdavæs erelis lesti jo kepenø,kurios per naktá uþgydavusios. Heraklisnukovæs erelá ir iðvadavæs Prometëjà.Vëliau þmonës iðmoko statyti ir ðildyti bûstus,lydyti metalus, dirbti þemæ, kitaip sakant,ugná plaèiai panaudoti savo reikmëms.Uþ tai Prometëjas laikomas þmoniøgiminës iðgelbëtoju nuo praþûties. DabarPrometëjo vardas reiðkia numatantis,áþvalgus, nuspëjantis, sugebantis. Posakiu„Prometëjo ugnis“ reiškiamas verþimasissiekti aukðtø mokslo, meno, visuomeninësveiklos tikslø, ugdyti talentà, gabumus.Amþinà pagarbà mitologinis graikø titanasuþsitarnavo dël ugnies (energijos)ypatingos reikðmës þmoniø civilizacijospaþangai. Tai patvirtino tûkstantmetë istorija.Ugnis yra ágavusi sakralinæ formà. Nuosenovës ugnis buvo laikoma ðventa. Prieðpasaulio Olimpines sporto þaidynes saulësenergija ugnis uþdegama GraikijosOlimpo kalne ir neðama per pasaulá. Ji dega,kol vyksta þaidynës. Amþina ugnis degaprie didvyriø kapø. Lietuviai visada buvougnies garbintojai. Vaidilutës kûrendavoðventàjà ugná. Lauþas ir þvakë buvoryðys su protëviø pasauliu. Ugnis jungëgyvuosius ir mirusiuosius. Þmogauskrikštas ir mirtis taip pat siejama su þvakiøliepsna.Bene pirmiausia ugnies ðiluma buvopanaudota bûstui šildyti. Daug amþiøþmoniø bûstas buvo ðildomas þidiniu. Dûmaibuvo išleidþiami per lubas ir vëliauiðrûkdavo per visà ðiaudiná namo stogà.Todël viduramþiais ir vëliau valstieèio gyvenamasisnamas buvo vadinamas tiesiogdûmu. Pastatai, kurie neturëjo þidinio,valstybës buvo neapskaitomi. NuoXVI a. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëjedûmas tapo ûkio ir sodybos sinonimu.XVII a. dûmai buvo suregistruoti. LietuviškoseAšmenos, Breslaujos, Lydos,Trakø, Ukmergës, Upytës, Vilniaus ir Þemaitijosapskrityse buvo 182 000 dûmø.Baltarusiškose apskrityse – daugiau nei300 000 dûmø. 1790 m. lietuviškose apskritysebuvo 190 000 dûmø, o visoje LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje – 451 000dûmø. Dar ir XX a. pradþioje Lietuvos kaimuosebuvo kai kur iðlikusiø dûminiø pirkiø.Atsiradæ kaminai buvo mûrijami ið keraminiøplytø, daþniausiai staèiakampioskerspjûvio su vertikalia anga. Tokiø krosniøðilumos efektyvumas, palyginti su þidiniube kamino, buvo didesnis, taèiau išlikogana maþas. Niekas tais laikais krosniøenergetinio efektyvumo netyrë, jis tiesiogpriklausë nuo meistro kvalifikacijos irgalëjo siekti keliolika procentø. Esant maþamkrosnies ðiluminiam efektyvumui reikëjodaug kuro, paprastai malkø. Kuraskrosnyje nevisiškai sudegdavo; kamine prisirinkdavodaug nesudegusio kuro – suodþiø.Kaminus reikëjo daþnai valyti. Atsiradopopuliari profesija – kaminkrëtys.Vilniaus miesto XVII–XVIII a. turtingøþmoniø dideli butai neretai turëjo tik vienàkrosná, o tai reiðkia, kad ne visi kambariaibuvo ðildomi. Taigi pirkliui ar bajoruiðildyti savo didelá bûstà bûta per didelëprabanga.Spartesnë pastatø ðildymo paþangaLietuvoje prasidëjo tik XX a. pirmojoje pusëje,kai buvo pradëta árengti pastatø centrináðildymà. 1922 m. ásteigtame Kaunouniversitete jau buvo skaitomas ðildymoir vëdinimo kursas, o 1931 m. B.Verbickasiðleido pirmàjá ðios srities vadovëlá„Centralinio šildymo sistemos“. Centralizuotasšildymas (naudojant ðilumos tinklus)prasidëjo tik XX a. antrojoje pusëje,kai buvo pradëtos gaminti efektyvios termoizoliacinësmedþiagos, nes jomis apšiltinusšilumines trasas šilumos nuostoliuspavyko sumaþinti iki 10 proc., o centrinëjekatilinëje atsirado galimybë degintimenkavertá kurà. Ðiuolaikinës centrinëskatilinës energetinio naudingumo koeficientasvirðija vienetà. Tai reiðkia, kad yrapanaudojama visa ne tik kure esanti cheminë,bet ir dûmuose esanti vandens garøkondensacijos šiluma. Ðiuolaikinës pastatøðildymo sistemos automatizuotos.Automatiðkai palaikomas þmogui palankusmikroklimatas patalpose. Todël gyventojaisutaupo daug laiko kûrybineiveiklai, kultûros reikmëms, dorovës ugdymui,dvasiniam tobulëjimui.Taèiau didþiausià impulsà civilizacijosraidai suteikë þmoniø gebëjimas ugná ( josðilumà) paversti darbu. Tai atsitiko XVIII a.viduryje, kai buvo sukurta garo mašina.Šiose mašinose buvo deginama mediena,o vëliau daugiausia akmens anglys.Atsiradus geleþinkeliø transportui, išaugoakmens angliø poreikis. Ne vienam lietuviuiteko palikti sveikatà Anglijos ar Amerikosangliø šachtose. XIX a. viduryje jaubuvo išplëtota masinë garo maðinø gamybair jø naudojimas.Ypaè suklestëjogeleþinkeliø transportas. Nuo to laiko ugniesvertimas darbu pradëjo spartëti geometrineprogresija. Jau XIX a. gale buvosukurti vidaus degimo varikliai, kurie naudojoskystà kurà. Taip prasidëjo þmogausdarbo keitimo mašinos darbu perversmas.Tik ðiø varikliø dëka atsirado lengviejiir sunkieji automobiliai. Þmogus pakiloá orà. O XX a. viduryje þmogaus darbàjau masiðkai keitë maðinos.Taigi, nors ugnis nuolat padaro daugþalos, sunaikina daug turto, liepsnosekasmet sudega daug þmoniø, degimoproduktai terðia gamtà, þmogus, sutramdæsugná ir pajungæs jos energijà savoreikmëms, pakilo á naujas civilizacijosaukðtumas. Dabar savaeigës maðinos ugniesenergijos dëka dirba uþ þmogø,sukurtos patogios transporto sistemos,þmogus pakilo ne tik á orà, bet ir á kosmosà.Nors transporto priemonës atnešadaug þalos, vien Lietuvos keliuose kasmetþûsta ðimtai þmoniø, taèiau niekamnekyla mintis jø atsisakyti.18 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

aidaiÞvelgiant á prieká, nesunku nuspëti,kad energijos kainos nulems gyvenimolygá. Baigiantis iðkastiniam kurui, neišvengiamaikils energijos kainos. Atsinaujinantienergija tik kai kuriais atvejais pigesnëuþ iðkastinio kuro energijà. Artimesnëjeperspektyvoje nematyti, kad atsinaujinantienergija iš esmës pakeistøtransporto ir elektros energijos poreikius.XX a. viduryje išmokus naudoti branduolioskilimo energijà šià problemà,bent jau laikinai, galima iðspræsti. Taèiauvël – baiminamasi radioaktyviøjø atliekø.Bet daugiau nei pusës amþiausbranduolinës energijos platus naudojimasrodo, kad dël šios energijos patiriamadaug maþiau aukø palyginti suugnies technologijomis. Vakarø Europojeper tris deðimtmeèius eksploatuojantdaugiau kaip 150 reaktoriø neávykonë vienos avarijos, kurioje bûtø nukentëjæþmonës. Energijai gaminti branduoliniokuro reikia labai nedaug. Šiokuro iðtekliai nëra pakankamai iðþvalgyti.Be to, ávertinus tai, kad organiniokuro kainos per deðimtmetá beveik padvigubëja,o ðiuolaikiniø branduoliniøjëgainiø eksploatacijos laikas pailgëjonuo 30 iki 60 metø, galima teigti, kadbranduolinë energija tampa viena pigiausiøenergijos rûðiø. Daugiausiabranduoliniø reaktoriø turinti valstybëPrancûzija árodë, kad ði energijos sritisyra bene saugiausia, palyginti su kitøenergijos ðaltiniø naudojimu.Lietuvoje pradedama statyti modernibranduolinë jëgainë. Ðiuolaikinës tokiotipo jëgainës pasiþymi dideliu saugumu,kuro dedamoji savikainoje apie10 kartø maþesnë nei organiniu kuru kûrenamosjëgainës, jai aptarnauti reikiaapie tris kartus maþiau personalo negubuvusioje branduolinëje jëgainëje. Ávertinusdar ir tai, kad turime reikalingà brangiàinfrastruktûrà naujai jëgainei statyti,galima prognozuoti, kad elektros energijoskaina turëtø bûti nedidelë palygintisu rinkos elektros energijos kaina. Taigi,tikëkimës, išsipildys daugiau nei prieš 50metø þymiausio to laikotarpio Lietuvosenergetiko Juozo Linkaièio spaudoje paskelbtostraipsnio „Be atominës elektrinësneiðsiversime“ mintys.Atominës jëgainës atsiradimas bûtønaujas impulsas plëtoti Lietuvos ekonomikà.Knygoje „Lietuvos gyventojai per du tûkstantmeèius“prof. S.Vaitekûnas raðo: „2001m. gyventojø suraðymorezultatas buvo netikëtas ne tik mokslininkams beipolitikams, bet ir patiems statistikams, netikëjusiems,kad taip labai galëjo sumaþëti gyventojø“.O 2011 m. suraðymo rezultatai ar netikëti?MÛSØ DAR BUVO3 MILIJONAI IR54 TÛKSTANÈIAIPetras Gediminas ADLYSStatistikasPernai gruodá Statistikos departamentaspaskelbë pirmuosius iðankstinius eiliniovisuotinio gyventojø suraðymo rezultatus.Pirmuosius, taèiau bene svarbiausius– bendràjá gyventojø, ið jø vyrø ir moterøskaièiø, kiek jø gyveno didþiausiuosemiestuose, apskrityse ir savivaldybëse.Tai labai svarbûs ir laukiami duomenys,nes tik suraðymo metu nustatomasgalimai tikslus ðalies ir jos teritoriniø vienetøgyventojø skaièius, patikslinamaskasmet skelbiamas. Pataisomos paklaidos,kurios daþniausiai susidaro dël ávairiøprieþasèiø netiksliai apskaitomos jøemigracijos. Tiksliai apskaityti jà vargu arámanoma – tam reikëtø dideliø ávairiø institucijøpastangø, o rezultatai neþinia arpateisintø iðlaidas.Tokios priemonës sudëtingumà vaizdþiaiapibûdina kaþkur girdëtas aforizmas:emigracijà tiksliai galima buvo apskaitytibuvusioje TSRS – uþdarytos sienos,Australijoje ir Islandijoje – išvykti galimatik laivais ir lëktuvais, Vokietijoje –kiekvienas pilietis tvirtai ásisàmoninæs pareigàdeklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimà.Dþiugu, kad ðià problemà áþvelgiane tik demografai ir statistikai. Štai filosofasA.Juozaitis sako: „Sàjûdþio sprogimometais (1989 m.) mûsø buvo 3,7mln., 2011 m. – 3,05 mln. Turint galvoje,kad anuomet suraðytas þmogus ir gyvenoten, kur buvo suraðytas, dabartiná skaièiødràsiai sumaþinkime keliais ðimtaistûkstanèiø“ („Vakaro þinios“, 2012-01-05).Natûraliosios kaitos rodikliai (gimimaiir mirimai) apskaitomi tiksliai ir dël jø paklaidønebûna. Kad ir kaip ten bûtø, suraðymasatëjo ir praëjo, o apie poþiûrio á ðiosdaugiausiai duomenø apie gyventojus surenkanèiospriemonës valstybiðkumà yraávairiø nuomoniø. Ðtai bene produktyviausiadarbais iš demografijos srities ir suraðymøentuziastë (ypaè daug prisidëjusirengiant 2001 ir 2011m. suraðymo programasir aiðkinant jø reikðmæ visuomenei)bei jø rezultatø analitikë prof. V.Stankûnienëraðo: „Suraðymas paprastai yra valstybinësreikðmës ávykis ðalies gyvenime.Bent jau taip iki ðiol suprantama kitosevalstybëse. Valstybiø patirtis rodo, kad paprastai,organizuojant visuotiná gyventojøsuraðymà, didþiulá dëmesá ir visokeriopàparamà tam skiria aukðèiausios valstybinësinstitucijos, vietinë valdþia, televizija,radijas, spauda. Pilietiðkai ir atsakingai paprastaiá tai atsiliepia ir ðalies gyventojai.Lietuvoje viskas vyko kaþkaip kitaip. Taibuvo lyg tik Statistikos departamentui svarbusávykis ir didþiulis iððûkis. Tiesa, pirmasisgyventojø ir bûstø suraðymo etapas –elektroninis suraðymas – pademonstravodidelá gyventojø aktyvumà ir pilietinæ brandà...Tuo tarpu þiniasklaida ir jos elitas nekartà vieðai suabejojo dël suraðymo reikalingumoar svarbos. Nelabai buvo jauèiamasir valstybiniø institucijø palaikymas.Vertinant tokià valstybës institucijøir þiniasklaidos pozicijà pirmiausia norisiprisiminti istorijà. Juk Lietuva pasaulyjebuvo tarp ðaliø pradininkiø, kuriose jauXVIII a. buvo pradëti visuotiniai suraðymai.Pirmas visuotinis gyventojø suraðymasLietuvos teritorijoje vyko Lietuvos Didþio-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 19

joje Kunigaikðtystëje 1790 metais. Ar dabartaip pat siekiama paversti Lietuvà pradininke,tik jau paneigiant suraðymo bûtinumà irsvarbà?“ („Demografija ir mes“, 2011 m.,Nr. 2). Norëèiau dar pridëti, kad didþiausi(skaitomiausi) dienraðèiai tiesiog iðsityèiojoið suraðymo ir ðmeiþë já. Ir visa tai darë suraðymoiðvakarëse, o ne jo rengimo metu.Kiek mûsø?Surašymo apskaitos momentu (2011m. kovo 1 d.) Lietuvoje buvo 3053,8 tûkst.gyventojø. Taigi ðalyje dar buvo taip godotinitrys milijonai. O kiek prirašyta, diskutuota,net dainuota apie ðá skaièiø! TaèiauLietuvoje gyventojø nenumaldomaimaþëja, netoli ir ta diena, kai mûsø bus maþiaunegu trys milijonai. Gal reikëtø pagalvoti(o gal jau numatyta?), kaip bus paþymëtata diena, tas faktas. Tik gal nereikëtøto dramatizuoti, o susitaikyti su realybe. Jukneblogai laikosi maþesnës uþ mûsø valstybës:Latvija ir Slovënija – po 2,1 mln., Estija– 1,3 mln. O Kipras, Liuksemburgas,Malta – turëdamos maþiau kaip po milijonàgyventojø. Tai ES šalys, o tokiø kaip Lietuvaar maþesniø valstybiø yra ne tik ES.Mûsø ðalies gyventojø skaièiaus pokyèiai1939–2011 m. parodyti 1 diagramoje.Latvijos gyventojø suraðymo duomenimis,2011 m. kovo 1 d. buvo 2,07 mln.gyventojø, arba 13 proc. maþiau negu 2000m. suraðymo metu (Lietuvoje 12 proc. maþiau).Estijoje suraðymas vyko ðiemet ir vasario1 dienà buvo suraðyta 815 tûkst. gyventojø,apie 62 proc. jø skaièiaus ðalyje.Kiek sumaþëjo ir dël ko?Surašymai 1959–1980 m. laikotarpiu fiksavoþenklø gyventojø skaièiaus didëjimà.1 diagramaGyventojø skaièius suraðymømetais, tûkst.*Apskaièiuoti gyventojai.**Išankstiniai duomenys.***Demografinës prognozës(EUROPOP2010 – Convergence scenario),parengtos Europos Sàjungos tarnybos.1 þemëlapisGyventojø skaièiussavivaldybëseApie du treèdalius to didëjimo sudarë natûralusisprieaugis, treèdalá – imigracija. Atkûrusnepriklausomybæ ávyko du suraðymai– 2001 ir 2011 metais. Jie uþfiksavo jau labaipakitusià demografinæ situacijà, tai yralabai spartø gyventojø skaièiaus maþëjimà:1989–2001 m. jis pasiekë 190,8 tûkst. gyventojø,o 2001–2011 m. – net 480,2 tûkst.Vadinasi, per du deðimtmeèius Lietuvos gyventojøskaièius sumaþëjo 621 tûkst. Didþiojisumaþëjimo dalis – apie keturi penktadaliai– emigracija. Dël emigracijos prarasta per420 tûkstanèiø gyventojø, kas prilygsta Kaunoir Panevëþio miestø dabartiniam gyventojøskaièiui kartu paëmus.Reikëtø pabrëþti, kad vis didëjanèià átakàgyventojø skaièiaus maþëjimui ágyja neigiamasnatûralusis prieaugis: 1989–2001m. jis sudarë 18 proc. bendro sumaþëjimo,o 2001–2011 m. – jau 24 proc.Kur daugiausiai sumaþëjo?Gyventojø per deðimtmetá maþëjo visoseapskrityse, taèiau þenkliausiai maþesnëse:Utenos, Tauragës, Ðiauliø, Alytaus(1 lentelë). Sumaþëjo 15 proc. ir daugiau1 lentelëGyventojø skaièius ir jo pokytisapskrityseGyventojø Poky-Apskritys skaièius tûkst. tis,2011m.* 2001m. proc.Iš viso 3053,8 3484,0 -12,3Alytaus 158,6 187,8 -15,5Kauno 612,5 701,5 -12,7Klaipëdos 337,3 385,8 -12,6Marijampolës 161,0 188,6 -14,7Panevëþio 254,2 300,0 -15,3Ðiauliø 305,8 370,1 -17,4Tauragës 109,8 134,3 -18,2Telðiø 153,4 179,9 -14,7Utenos 150,6 186,0 -19,0Vilniaus 810,6 850,0 -4,6* - išankstiniai duomenysgyventojø net 28 savivaldybëse, o 7 – daugiaukaip penktadaliu. Visagino, Akmenësir Pagëgiø savivaldybës neteko beveik ketvirtadaliogyventojø. Vaizdà apie gyventojøskaièiø savivaldybëse galima susidarytiið 1 þemëlapio.Didieji miestai taip pat maþëjoSparèiai maþëjant bendram gyventojøskaièiui didëja jø koncentracija dideliuosemiestuose. Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje,Ðiauliuose ir Panevëþyje gyvena apie 41proc. ðalies gyventojø (Vilniuje 18 proc.).Ðiø miestø gyventojø dalis bendrame gyventojøskaièiuje vis augo. Antai pirmojopokario 1959 m. suraðymo, uþfiksavusiotikslø gyventojø skaièiø, duomenimis, já tesudarë24 proc., 2001m. – jau 39 proc.Taèiau visø ðiø miestø gyventojø skaièiuspastaràjá dešimtmetá gerokai sumaþëjo(2 diagrama). Pagal maþëjimo tempà ðiemiestai iðsidësto taip: Klaipëda (sparèiausiai),Kaunas, Panevëþys, Ðiauliai, Vilnius(sumaþëjo vos 2,7 proc.).Moterø daugiau negu vyrøSuraðymo metu buvo 1645,8 tûkst. moterøir 1408 tûkst. vyrø. Taigi moterø buvo237,8 tûkst. daugiau negu vyrø. Bene labiausiaineproporcingas vyrø ir moterøskaièius Lietuvoje buvo po Antrojo pasauliniokaro. 1959 m. surašymo duomenimis,ðimtui vyrø teko 118 moterø. Vëliauðis santykis buvo kiek pagerëjæs, o pastaraisiaisdeðimtmeèiais vël blogëjo. 2011m. ðimtui vyrø teko beveik tiek pat moterøkaip 1959 m. – 117 (2001m. teko 114).Savivaldybëse ðis skaièius netolygus.Daugiausiai moterø ðimtui vyrø tenka Kaunorajono (168), Kauno (150), Panevëþio(126), Palangos (124) miestø bei Druskininkøsavivaldybëje (124). Daugiau moterønei vyrø gyveno visose savivaldybëse,maþiausias skirtumas buvo Marijampolëssavivaldybëje (2 þemëlapis).20 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

2 þemëlapis1000 vyrø tenkamoterøÐalis reèiau apgyvendintaDël bendro gyventojø skaièiaus kitimo(augimo, o pastaraisiais deðimtmeèiaismaþëjimo) keitësi ir jø teritorinis iðsidëstymas.Ðio suraðymo metu vienam kvadratiniamkilometrui teko 47 þmonës. Paþvelgæatgal pamatysime, kad lygiai toks pats tankisbuvo 1939 metais. Vëliau jis didëjo:1959 m. viename kvadratiniame kilometre3 þemëlapisGyventojø tankumas savivaldybësebuvo 42 þmonës, o 1990 m. – 57. Vëliaupradëjo maþëti ir 2001 m. nukrito iki 53.Gyventojø tankumas savivaldybëse parodytas3 þemëlapyje.Kà davë suraðymasBene svarbiausia – nustatytas tikslus,pagrástas kiekvieno asmens surašymu(elektroniniu ar apklausos bûdu) gyvento-2 diagramaGyventojøskaièiusdidþiuosiuosemiestuose,tûkst.*Išankstiniaiduomenys.jø skaièius ðalyje ir visuose teritoriniuosedariniuose, atskiruose miestuose ir kaimogyvenvietëse. O neatitiktis statistiðkai apskaièiuotamnustatyta didelë. Tai reiðkia,kad realesni bus ir siûlymai bei sprendimai,ypaè socialiniai, kurie remiasi gyventojøskaièiumi.Suraðymà vertëjo atlikti vien todël. Ojuk jo pagrindu dar bus parengtos detaliosgyventojø charakteristikos pagal lytá iramþiø, tautybæ, gimtàjà kalbà, tikybà, iðsilavinimà,kalbø mokëjimà, pragyvenimoðaltiná, uþimtø gyventojø pasiskirstymà ekonominëmisveiklomis ir profesijomis ir daugkitø. Svarbu, kad bus apibûdinti namø ûkiaiir ðeimos, jø gyvenimo sàlygos. Duomenyspagal vienodà pagalbà bus parengtivisose ES ðalyse, todël jie bus visiškai palyginami.Taip susidarys galimybë akyliaupaþvelgti á Lietuvos demografinæ ateitá kitøðaliø kontekste.Visuomenë suþinos ir pokyèius, kurieávyko per laikotarpá tarp suraðymo ir peratkurtos nepriklausomybës metus, kitaipsakant, nukreips þvilgsná á save.Surašymo vyksmasParengti suraðymo programà (suraðymolapà), metodinius nurodymus ir já organizuotibuvo pavesta Statistikos departamentui.Surašymas vyko 2011 m. kovo –geguþës mën. Norintys galëjo atsakyti á suraðymoklausimus internetu. Taip susiraðëapie 32 proc. gyventojø. Tai rodo sëkmingànaujo suraðymo bûdo iðbandymà. Likusiejibuvo suraðyti tradiciniu apklausosbûdu. Juos lankë suraðinëtojai. Ðalies teritorijabuvo suskirstyta á 5899 suraðymoapylinkes, sudaryti 159 suraðymo skyriai.Atsakydami á suraðymo klausimusþmonës parodë aktyvumà ir pilietinæ brandà.Tuo paneigë didþiausiø dienraðèiø „pranaðystes“,kad þmonës vengs suraðymo.Verta paþymëti didelá Statistikos departamentoir Suraðymo komisijos aiðkinamàjádarbà siekiant iðvengti gyventojø nuogàstavimødël asmens duomenø skelbimo irpanaudojimo ne statistikos reikmëms. Labaisvarbu, kad buvo sudarytos galimybëssusiraðyti ne namuose. Priminta pilietinëpareiga, o ne baudø eskalavimas. Tik pasidþiaugtiverta, kad gerai pasirengë ir nepriekaiðtingainelengvà darbà atliko suraðinëtojaiir suraðymo skyriø vedëjai.Nepriklausomybæ atgavusios Lietuvosvalstybës gyventojø skaièiø ir sudëtá apibûdino1923 m. gyventojø suraðymas,2001 ir 2011 m. – jà atkûrusios. Suraðymørezultatai visuomet tampa pagrindu ilgalaikëmsdemografinëms ir socialinëmsprognozëms, gyventojø raidos istorijai.Panaudoti Statistikos departamentopaskelbti pranešimai apie 2011 m.gyventojø suraðymo rezultatus.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 21

Apie mokslui neþinomø organizmørûðiø paieðkas Pietø AmerikojeJonas Rimantas STONISNenukabinkAmazonijojeToli toli nuo mûsø, tarp bekraðèiø Atlanto ir Ramiojo vandenynoplatybiø, yra bene vienas egzotiðkiausiø þemynø – Pietø Amerika.Tai vienas maþiausiai iðtirtø mûsø Þemës kraðtø, kurio gamtospaslaptis saugo ilgiausia pasaulyje – 7 tûkst. km – Andø kalnøgrandinë ir patys didþiausi, tiesiog neaprëpiami Amazonijosatogràþø miðkai. Juose gyvena ðimtai tûkstanèiø mokslui darneþinomø, tyrinëtojø neatrastø organizmø rûðiø. InventorizuotiÞemës biotas, iðtirti iki ðiol neþinomà biologinæ ávairovæ – svarbiausiasmokslininkø sistematikø uþdavinys.Pirmieji anglo Saimono 5 milijonaiLondonas (D.Britanija), 1999 m. lapkritis– gruodis. Rengiamës jaudinanèiaiekspedicijai á Amazonës aukðtupá (Ekvadorà):skiepijamës, tvarkome dokumentusir inventoriø, o nekantrusis ekspedicijosasistentas Saimonas (Simon R. Hill,Vestminsterio universitetas), pagautas euforijos,spurda ir jau perkasi JAV dolerius.Vargðas, kad jis þinotø, kas jo laukia...Bet ðtai mûsø bûsimos ekspedicijospartneriai ið Ekvadoro atsiunèia laiðkà sunaujausiomis þiniomis: audringai verþiasiPièinèos (Guagua Pichincha, 4794 m) ugnikalnis,oro uostas uþklotas vulkaniniaispelenais, todël uþdarytas. Anksèiau yrabuvæ, kad pelenai uþdengia sostinæ beveikpusës metro pelenø sluoksniu. Ugnikalniopelenai iðmetami iki 20 km aukðèio,krenta ant miesto, o tolesnë ávykiø eiganeprognozuojama. Mus apima panika.Atrodo, kad mûsø ekspedicija pasmerktaþlugti dar net neprasidëjusi.Kito miestas – aukštai kalnuose, Andøkalnø grandinës centre, vadinamajameUgnikalniø slënyje. Tai viena aukðèiausiaiásikûrusiø pasaulio sostiniø. Nors Kitasir ðis slënis yra ties pat pusiauju, betten, kalnuose, iðtisus metus amþinas pavasaris– temperatûra apie +14 – +16°C.Keliaujant Ugnikalniø slëniu, galima suskaièiuotiapie dvideðimt vulkanø! Vienasjø – pats aukðèiausias ið veikianèiø – Kotopaksis(Cotopaxi, 5897 m) jau tris kartusþmonijos istorijoje buvo visiðkai nuðlavæsnuo þemës pavirðiaus vienà didesniøindënø miestø – Latakungà.Kitas (Ekvadoras), 2000 m. sausis.Netikëtai Pièinèa apsiramino... Mes jau Kitooro uoste. Ekspedicijos asistentas Saimonasiðsikeièia JAV dolerius á Ekvadoropinigus ir jam ið uþ grotomis sutvirtinto ka-sos langelio tiesiog iðverèia didþiulæ krûvàapipuvusiø mums nepaþástamø pinigø– 5 milijonus sukrø. Aplink galybë þmoniø,naktiniø uþdarbiautojø, elgetø... Saimonas,anksèiau nematæs tokios sumaiðtiesir chaoso (o gal ir tiek daug pinigø?),atsidûrë dëmesio centre – jis èia patsaukðèiausias, balèiausias ir angliðkiausias– tikra naktinio oro uosto „þvaigþdë“. Tadjá iðtinka nervinis priepuolis: jis niekaip negalitos krûvos perskaièiuoti, nei kur ásikiðti,nes niekur tie milijonai netelpa. Betað uþtai laimingas: mes dabar tikrai turtingi– iðkeitæ tik po 200 JAV doleriø, iðviso turim 10 milijonø! Tiesa, tuo linksmojidalis ir pasibaigë. Mums dar kaþkaip reikianusigauti á Amazonæ ir susirasti savoekspedicijos partnerius ekvadorieèius.Jauèiama átampaSostinëje jauèiama átampa – visi kalba,kad tuoj gali prasidëti visuotinis streikasir kruvinos riauðës. Mums pataria kuogreièiau iðvykti ið apgyvendintø vietø kalnuoseá laukines dþiungles Rytø (Oriente)provincijoje. Mûsø tikslas – sunkiai pasiekiamaJasunio (Yasuni) biologiniø tyrimøstotis kaþkur toli, nusileidus nuo Andø kalnø,uþ ðimtø kilometrø, neiðmatuojamoseir tvankuma dvelkianèiose Amazonësþemumose. Sako, dalá kelio galima vaþiuoti,kità dalá (jeigu pasiseks) gali tektiáveikti iðnuomotu laiveliu Amazonës intaku– Napo upe. Kaip tik ðiais metais tosevietose suintensyvëjo þmoniø grobimas:ið narkotikø mafijosvaldomos Kolumbijosteritorijosper menkai kontroliuojamàvalsty-Vienos graþiausiø irdidþiausiø papûgø –raudonosios arosMus iðgàsdinobesiverþiantisPièinèosugnikalnis22 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

nosiesAmazonijos augalijos simbolio –helikonijos (bangminio) þiedynasbinæ Ekvadoro sienà skverbiasi ginkluotosbanditø gaujos, kurios grobia þmones, juosvarosi á Kolumbijà ir, jeigu pagrobtieji liekagyvi, banditai reikalauja iðpirkos. Apskaièiuojame,kad nuo Amazonës þemumømiesto Lago Agrio (kur mes pirmiausia susiruoðiamenusigauti) iki Kolumbijos sienosyra likæ tik 20 km, tad pagalvojam, kadbus netoli eiti, jei mus varysis banditai. Þinome,kad daugiausia aukø þûva nuo iðsekimo,kai vargðai þmonës dienø dienomvarinëjami po dþiungles.Ach... Èia, Lietuvoje, visatai gali pasirodyti kaþkokiepaistalai... Ir mes tada buvomnerûpestingi ir nemanëm,kad netrukus padarysimepirmà, bet tikrai nepaskutinæ klaidà... Betapie tai vëliau.Savo tikslà tikraiþinomeMes tiriame paèiusmaþiausius Þemëje mikrodrugius.Jie yra vabzdþiaientobiontai, nes jø miniatiûrinës,poros milimetrø ilgiolervos panaðiai kaipparazitai gyvena ir maitina-J.R.STONIO nuotr.si augalø asimiliaciniuose audiniuose – polapø, stiebø ar kitø organø epidermiu. Lietuviðkaijie vadinami gaubtagalviais (maþaisiais,baltaisiais, na, jø visokiø yra). Ádomutai, kad jie – tikri „dinozaurai“, atsiradæprieð 100 ar daugiau milijonø metø, pergyvenæmilþiniðkuosius roplius dinozaurusir dabar tiesiog klestintys Þemëje. Moksluijie svarbûs kaip savotiðkas instrumentasistorinei gamtos raidai analizuoti. Tada, kaijie atsirado pasaulyje, Þemëje buvo tik duAnglas Saimonas dþiaugiasi nors irnedideliu Amazonijos šamumilþiniðki þemynai. Vëliau nuo vieno ið jø(Gondvanos) atsiskyrë Pietø Amerika, kuriosfauna labai ilgai evoliucionavo visiðkaiizoliuota nuo kitos sausumos faunos. Kaidabar pradedama tirti smulkiø organizmøfauna, ðis þemynas pateikia daugybæ staigmenø,atsakymø á iki ðiol neatsakytus gamtosklausimus, o kartu ir uþmena daug naujømokslo másliø...Visoje Pietø ir Centrinëje Amerikoje ikimûsø tyrimø buvo þinomos vos kelios ðiøorganizmø rûðys. Kai vienà dienà NATOparëmë mano projektà, atsiraitojæ rankovespuolëme tyrinëti visà anksèiau kitø kolegø– danø ir amerikieèiø – surinktà, betdar iki ðiol neapdorotà medþiagà ir patysrinkti pavyzdþius Centrinëje Amerikoje. Taèiaunetrukus pastebëjome, kad paèiojePietø Amerikos ðirdy – Amazonijoje – ikišiol dar neaptiktas në vienas ið mûsø tiriamøorganizmø, kol kas dar neregistruotanë viena tenykðtë rûðis. Mano kolegaGeidenas (dr. Gaden S. Robinson – þymusbritø mokslininkas) pradeda manyti, kadtie mûsø tiriami entobiontiniai organizmaivisai negyvena pusiaujo drëgnuosiuoseatogràþø miðkuose, ir iðkelia fantastinæ hipotezæapie Jukotano meteorità, nukritusáprieð 65 mln. metø Meksikoje ir sukëlusávisuotinius gamtos pokyèius. GeidenoMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 23

nuomone, dël meteorito sukeltos katastrofos,matyt, galëjo iðnykti ne tik dinozaurai,¾ planetos faunos ir floros, bet kartusu mitybiniais augalais praþuvo ir lepûsatogràþø organizmai monofagai (t.y. tokiepadarai, kurie prisitaikæ misti tik kokiunors augalu, ne ávairiaëdþiai). Man patinkaádomios teorijos (kam jos nepatinka?),patinka ir patyrusio kolegos átaigumas, betað ginèijuosi ir nusprendþiu, kad tø gyvøjøkeliamilimetriniø „dinozaurø“ Amazonëjevis dëlto reikia ieðkoti. Jeigu man nepasiseksir að jø ten nerasiu, ekspedicijaiir mano moksliniam autoritetui gresia krachas.Ir kas gràþins NATO fondui iððvaistytuspinigus? Tad mums dabar gyvybiðkaisvarbu surasti Amazonëje tø maþø organizmø,nors ið po þemiø iðkasti...Kolumbijos pasienis, tvankuma irkarðèiu alsuojanti þemumaLago Agrio, 2000 m. sausis. Iðlipæ iðmus pavëþinusio autobuso, skubëdamikur papuolë ant dulkëto kelio iðsikraunamesavo bagaþà: ðtai èia – vaizdo kamera,mikroskopai, fotoaparatai, èia – japoniðkaselektros generatorius, o èia – visokielaidai, ekranai, entomologiniai tinkleliai,o va èia – rûbai, dideli guminiai batai,miegmaiðiai ir pinigai. Kai tai vyksta vienojeið paèiø neturtingiausiø pasaulio ðaliø,atrodo áspûdingai, ir vietiniai jau bûriuojasi.Dar sostinëje buvome sutaræ, kadèia mûsø lauks maðina, nugabensianti tolynnuo Kolumbijos sienos, á pietus, Napoupës link. Mano asistentas kaip tikrasanglas dþentelmenas naiviai vis dar tikisi,kad ta mašina iš kur nors pasirodys; tikisinet ir tada, kai nuo sutartosios valandospraeina dar 6 valandos ir mes pamaþu daromëspanaðûs á vietinius: apdulkëjæ, tamsiaisveidais ir sukepusiomis lûpomis. Að,jausdamas pilnas kiðenes pinigø, juokindamasþmones, sklaidausi po miestelá ieðkodamaspagalbos. Ir ðtai mes vël laimingi,su savo turtø kalnu jau vaþiuojame pasamdytuvisureigiu dulkëtais dþiungliø keliais.O paskui atsipeikëjam, pasiþiûrim darkartà á tà átartinà vairuotojà, po to vienaskitam á akis – o kur jis mus veþa?Naftos kompanija nepagailëjopinigø tyrimø stoèiaiJasunio biologinë tyrimø stotis, 2000m. sausis – vasaris. Neseniai EkvadoroAmazonës miðkuose buvo rasta naftos.Naftos gavybos kompanija nutiesë vienintelá110 km ilgio þvyrkelá iki neprivaþiuojamosJasunio biologinës stoties, esanèiosneáþengiamose dþiunglëse. Todël dabar,po pasiplaukiojimo Napo upe, likusá keliàiki stovyklos galima áveikti kokiu nors stotiestransportu. Galima, bet... jeigu apie taiÐi medlaipë varlënespalvinga, tadspëjame, kadnenuodingaPietø Amerikos atogràþos pasiþymididþiausia pasaulyje augalø ávairovesusitarta ið anksto ir uþ tyrimus bei gyvenimàJasunyje jau susimokëta (po 30 JAVdoleriø vienam þmogui uþ parà). Kai atvykstame,pamatome besivartantá konvulsijøiðtiktà þmogø, kurá skubiai bandomaevakuoti atgal á civilizuotàjá pasaulá, nes jásmarkiai apkandþiojo skruzdëlës. Mums tainelabai rûpi – mes apimti atvykimo euforijos.O skruzdëliø èia begalës, kaip ir termitø;kai kurios skruzdëlës yra 2 cm dydþio,visiðkai juodos ir labai nuodingos.Ðità biologinæ tyrimø stotá taip pat pastatënaftos kompanija. Tad èia yra ir laboratorijos,ir gyvenamosios patalpos,net skalbykla ir duðai (po atviru dangumi),o svarbiausia – ir didelë valgykla. Èiames ásikuriame draugiðkame kolektyve.Visa stovykla, visi gyventojai viduriuoja,tad netrukus ir mes taip pat. Karðta irtvanku – kasdien +35–37°C. Mano asistentasèia atvyko iki galo neiðsigydæsplauèiø uþdegimo, skaudama krûtine.Saujomis ryjame antimaliarines tabletes,nuo kuriø nieþti odà, mirguliuoja akyse,skauda galvà ir, sako, slenka plaukai.Baiminamës, kad tik vël mûsø kûne neásiveistøparazituojanèios musiø lervosdermatobijos (kaip buvo Belize). Bet labiausiaibijome visceralinës leiðmaniozës,kurià platina vos áþiûrimi moskitai.Jau pirmà naktá Saimonas ðaukia mane,kad iðeièiau pasiþiûrëti – ant namelioslenksèio susirinko graþios, labai spalvingosmedlaipës varlytës. Imdamas jas á rankas,mano asistentas neþino, kad PietøAmerikos medlaipiø varliø odos iðskyros –vieni stipriausiø ðiuo metu þinomø nuodø.Mirtis neiðvengiama, jeigu nuodai per odosádrëskimus pateks á kraujà. Tuo sumaniainaudojasi vietiniai indënai, kurie tepa varliønuodais strëliø antgalius. Saimonas neþinodar vieno dalyko – kad jo namelio vidujeapsigyveno ir daugiau sveèiø – dideliø nuodingøvorø tarantulø, kuriuos dar vadina vo-24 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

Tapyras – labai tolimasarkliø ir drambliø giminaitis,maþai kà bendroturintis su, pavyzdþiui,ðernais ar kiaulëmisrais paukðtëdþiais. To savo asistentui nusprendþiunesakyti – siurprizus pateiksiu pamaþu.Jis bijo dideliø vorø ir skorpionø...Èia, tuose aprašymuose, aš gal atrodaukaip koks erelis, bet iš tiesø ekspedicijojetoks visai nebuvau – tiek Lago Agrio,tiek Jasunyje gyvenau baimindamasisir praradæs bet koká iðdidumà.Tyrimø stotyje ir aplinkAplink tyrimø stotá ir giliau dþiunglësepilna paukðèiø. Miðkas tiesiog klykia ávairiaisgarsais. Be ávairiaspalviø papûgø, èiadaug paukðèiø dideliais snapais. Tai tukanai.Jø milþiniðki snapai atrodo labaisunkûs, nors ið tikrøjø labai porëti ir todëllengvi. O kiek èia dieniniø drugiø! Jø tiekdaug rûðiø, kad kasdien pamatai vis kitus.Vien Ekvadore gyvena 1,5 tûkst. dieniniødrugiø rûðiø (Lietuvoje jø yra tik kiekdaugiau negu ðimtas, o Anglijoje në tieknëra). Kasdien po pietø tikëkis liûties. Taddalis drugiø prieð liûtá slepiasi mûsø iðtaigingojevalgykloje. O mûsø virëjai, vilkintysbaltais chalatais, á valgyklà mûsø suguminiais batais neásileidþia. Anglui tai nesuprantamasreikalavimas. Ið tiesø mes irmûsø ekvadorieèiai kolegos gráþtame iðdþiungliø purvini iki ausø, suprakaitavæ,o ant odos jau pradëjo veistis visokie grybeliai.Bet pasirodo, kai reikia, net anglaigali keistis. Saimonas pradeda gudrauti.Tà patá daryti praðo ir manæs: kai musaptarnaujantys virëjai nusisuka, mes dalásavo porcijø slepiame atsineðtuose polietileniniuosemaiðeliuose, bet tai daromevisiðkai slapta, kad neáþeistume ðeimininkøir mûsø ekspedicijos kolegø ekvadorieèiø.Virëjai kepa piranijas, vietiniusðamus ar ið kaþkur atveþtas viðtas irtiesiog neatsistebi mûsø valgumu – kaipgreitai viskà suryjame! Buvo lëkðtë pilna,o ðtai jau ir iðtuðtëjo. O mes, jeigu irliekame kiek alkani, vis vien patenkintiprikaupæ masalo svarbiam tikslui – Saimonolaisvalaikio þvejybai.Tiputinio upëje, kuri netoli tyrimø stotiesir yra vienas nuostabiausiø Amazonësintakø, vanduo nuo kasdieniø liûèiøir molingø krantø net rudas, jame niekonematyti. Per kasdienes liûtis vandens lygisgali pakilti 2 m. Tokiuose drumzlinuose,tamsiuose vandenyse maþa augalø,tad ir maisto þuvims; jos ne ypaè didelësir labai alkanos. Saimonas tiesiog nespëjatraukti Amazonës ðamø ir piranijø. Vienosjø (tos piranijos) augalëdës, kitos –plëðrios. Badmeèiu, susispietusios á dideliusbûrius, ákritusià aukà jos per kelias minutesgali suësti iki plikø kaulø.Èia veisiasi ir krokodilai kaimanai. Betman labiausiai ádomios Tiputinio ir kitøAmazonës baseino upiø senvagës, kuriosizoliuotos nuo pagrindiniø vagø ir panaðiosá pailgus eþerus, pilnus vandens ir gyvûnø.Sëdþiu ant tokios senvagës kranto(vietiniai jas neteisingai vadina lagûnomis),filmuoju gëlavandenius vëþlius, kurie lëtailëtai iðlenda ið vandens ir kaitinasi saulëjeant vandenin sukritusiø medþiø. Kartais antvieno ràsto iðsirikiuoja gal 15–20 vëþliø; didþiausiindividai – iki 40 cm. Bet tik uþtenkakiek sujudëti, ir jie visi kaip akmenyskrenta á vandená. Tad filmuoti reikia apmirus,nebaidant nuo savæs ákyriø vabzdþiø,neðluostant prakaito ir nesidairant, kas tentraðka uþ nugaros. Èia gyvena jaguarai,tapyrai ir daug beþdþioniø – apie 10 skirtingørûðiø. Staiga ðalia kranto vanduo suraibuliuojair visu groþiu, teisingiau – visasavo baisybe pasirodo anakonda. Ji nusirangouþ tankiø neprieinamø sàþalynø irkaþkà pagavusi triukðmingai bando praþudyti.Man pasidaro kraupu. Tai didþiausiaPietø Amerikos gyvatë; jø Amerikos atogràþømiðkuose gyvena ne viena rûðis.Pradedame sulaukëtiStebëtina, bet ðitoje gerai árengtojestotyje nëra tiksliø apylinkiø þemëlapiø. Nëvienas ið stoties darbuotojø ar mûsø ekvadorieèiøkolegø nemoka angliðkai, omes – ispaniðkai. Tad viskà aiðkinamësrodydami tik pirštais – gerai, kad nors jielabai iðlavëjo... bet ne kalba arba lieþuvis.Anglas sako, kad jam per þema taip bendrauti,kad jis negalás jaustis padoriu dþentelmenu,esàs lyg koks pigmëjas.Aplinkui – visai þmoniø negyvenamimiðkai, iðskyrus vienintelæ indënø Huaoranio(Huaorani) gentá, atokiai ásikûrusià keliuosekaimeliuose. Kiekviena mûsø naktinëiðvyka á dþiungles su elektros generatoriumi(kad galëtume árengti ðviesos gaudyklesvabzdþiams vilioti) – tikras nuotykis.Kai kur sàþalynai tokie tankûs, kad bemaèetës neámanoma prasibrauti. O blogiausia,kai reikia tamsoje tvirtinti ar nuriðtinuo medþiø gaudomojo ekrano virves. Reikialabai atidþiai pasiðviesti proþektoriumi,nes ant ðakø gali bûti gyvaèiø (ir mirtinaipavojingø), o svarbiausia, ten visada daugybëlabai nuodingø skruzdëliø. Vienos didelësskruzdëlës ákandimas sukelia tokáskausmà, kad, rodos, kas bûtø nukirtæs visàpirðtà. Kitos, maþesnës, vakarais bandobûriais ðturmuoti mûsø namelius. Èiayra ir tokiø blakiø, kurios spjaudosi nuodaisir gali pataikyti tiesiai á akis. O tos atogràþøliûtys irgi daþnai mûsø reikalus pagadina:joms priklausytø iðsilyti per popie-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 25

tæ, o jos pavëluoja ir pasaulinis tvanas sukylavos tik árengiame naktinæ gaudyklæ.Po liûties visada iðlenda gigantiðki dviporiakojaiðimtakojai. Jie nepavojingi, nes mintapûvanèiais augalais, bet jø odos iðskyrosnuodingos. Èia pusiaujas ir todël visadatemsta tuo paèiu laiku – apie ðeðtà valandà.Jei pradeda lyti, tamsoje pakuojamësir nusiminæ velkamës atgal á stovyklà.Atsiveþëm plaukø lako...Stovykloje, pasirodo, pasibaigë visosetilacetato atsargos, o gauti jo ið sostinësnebeámanoma. Be ðio nuodo mums bussudëtinga marinti surinktà medþiagà. Laimë,kad turime atsiveþæ keletà lietuviðkøflakonëliø dichlofoso (vietinëms musëms„stebinti“). Dabar jis tampa neákainojamuturtu. Bet neilgam. Pastebime, kad „paragavæ“lietuviðko dichlofoso vabzdþiai marintuvëliuoseilgai iðlieka gyvi, apsitrinasparnelius, o kartais ir visai nedvesia. StebimësAmazonës vabzdþiø atsparumu...Bet ðtai dël nuolatinës dþiungliø drëgmësnuo vieno ið flakonëliø nusilupo etiketë. Tadapo ja iðryðkëjo kitas uþrašas – plaukølakas moterims. Dieve, tik tokios nelaimësmums ir betrûko! Að èia ekspedicijos vadas,tad man dabar ir galvoti, kuo galëtumepakeisti lietuviðkà lakà plaukams... Belikonaudoti þiebtuvëlius. Kiekvienà surinktàvabzdá individualiame stikliniame mëgintuvëlyjedar prie gaudyklës kaitiname þiebtuvëliu.Tai veikia neblogai – iðkepa per poràsekundþiø, bet suodþiais apsmilksta netik mûsø nagai, bet ir mëgintuvëliai. Geriausiaitai sekasi Saimonui.Uþsispyrusá asistentà tenka skatintipagyromisPagaliau mums ið tikrøjø pasisekë! Ánaktines gaudykles pamaþu pradedameprivilioti tuos mûsø legendinius tiriamuosiusorganizmus (gaubtagalvius), na, tuosmaþuosius dinozaurus, dël kuriø taip iðgyvenomeir dël kuriø èia atsibeldëme. Jøèia tikrai yra! Mano dþiaugsmui nëra ribø.Jie tokie maþyèiai. Saimonas, jau patyræskolektorius, man daug padëjo CentrinëjeAmerikoje, kai dideliais kiekiais „sëmëme“naujas mokslui rûðis Belizo miðkuose.Bet èia staiga jis pasako, kad tiemaþyèiai gaubtagalviai yra per daug miniatiûriniai,jis jø nebemato ir todël... jø nerinks...Norint pakeisti uþsispyrusio anglonuomonæ, tenka imtis gudrybiø: visaip girti,stebëtis, kad jis vis dëlto kaþkà pagavo.Na, tai tikrai padeda. Bent kuriam laikui.Pasidarë neramu2000 m. sausio pabaiga. Vietiniai ekvadorieèiaiatrodo kaþko labai iðsigandæir nebekalbûs. Pasirodo, kol mes èia,Amazonëje, toli nuo civilizacijos, nuverstasðalies prezidentas, prasidëjo nevaldomasvisuotinis streikas, riauðës ir þudynës.Nors maisto atsargø turime pakankamai,stoties darbuotojai bando racijasusisiekti su pasauliu, kad suþinotø, kiekþuvusiø, ar sveiki jø artimieji, ar stoèiai negresiateroras. JAV iðplatino pareiðkimàapie grësmingà situacijà Ekvadore – jeiguarmija palaikys sukilëlius, ðalyje galiásigalëti chunta. Mano asistentas nebûtøtikras anglas – jis be paliovos piktinasi,esà kokià teisæ „tie“ þmonës turi gadintijo (!) ekspedicijà...Dþiunglëse þaibai ir liûtisLiûtys padaþnëjo. Turime iðrasti kaþkànaujo, kad, netikëtai prasidëjus liûèiai,nesprogtø mûsø gaudykliø lempos. Tadnutariame virð lempø tvirtinti skëèius.Ðiandien vakaro dangus keistas kaip niekad– jis ryškiai violetinis. Debesys keliøaukðtø ir juda neáprasta kryptimi. Artëjasmarki audra, tolumoj griaudþia griaustinis,o mes dar karðtligiðkai bandome keliautiá dþiungles árengti gaudyklës. Podienos karðèiø esame labai iðvargæ, laikolabai maþa, nes atogràþø kraðtuoselabai greitai temsta. Nueiname gal apie10 km nuo tyrimø stoties, kur aptinkamevienintelæ tinkamà atviresnæ vietà – statømolingà skardá. Sutemsta, o mes dar visbandom átempti ekranà; tik po to uþdegamlempas. Per kelias minutes mûsøekranas lipte aplimpa ðimtais didþiøjøjuodø skruzdëliø. Skubiai montuojameskëèius virð lempos ir generatoriaus, nesjau lyja. Þolë ðlaput ðlaputëlë. Nesaugu,ypaè dirbant su elektra. Ðtai ant ekranoÞymioji Jasunio tyrimø stotis, kuriàviduryje dþiungliø pastatë naftosbendrovë lyg bandydama atsilyginti uþþalà, kurià daro gamtaipasirodo vienas baltasis gaubtagalvis irdu maþieji gaubtagalviai (tie mûsø ieðkomipadarai), bet labai susijaudinæs irbaidydamasis skruzdëliø (viena ákando)netyèia mëgintuvëliu sutraiðkau vienà iðtø neákainojamø egzemplioriø. Kaip apmaudu!Saimonas tikras didvyris, kilnusherojus: juk ne jo reikalas tos prakeiktosgaudyklës, bet dabar jis daro deðimt kartødaugiau negu reikëtø. Staiga pakylasmarkus vëjas ir lietus, mûsø ekranas nuplëðiamasnuo átvirtinimø ir kaip pakeltosburës pradeda kilti aukðtyn su visaelektros áranga. Gaudome ekranà ir bijome,kad kiekvienà momentà gali sprogtilempos. Saimonas ðaukiasi mane pagalbon,nes vienas nebegali iðlaikyti uraganiniovëjo pagautø skëèiø, prie kuriøpritvirtinta lempa ir pririðtas veikiantis ákaitæsgeneratorius. Vabzdþiai lenda á ausisir burnà. Lietaus laðai sunkûs kaip pupos.Kaþkas atsitinka – ðviesa prapuola,mes liekame nakties tamsoje ant ðlapioslidaus skardþio su tiesiog þvëriðkai kaukianèiugeneratoriumi (toliau generuojanèiuelektrà). O ðlapioje þolëje, kaþkurpo kojomis, iðraizgyti elektros laidai.Karðtligiðkai bandome iðjungti srovæ,slëpti generatoriø nuo lietaus, pradëti pakuotiárangà. Jau net kuprinës pilnos vandens.Akimirksniu tamsà pakeièia ðviesa,o naktis pavirsta siaubà kelianèia diena– þaibuoja ir kurtinamai griaudþia tiesiaivirð galvø. Tai turbût pati didþiausialiûtis, kokià kada nors man yra tekæ ma-26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

tyti. Skëèiai visiðkai sulûþo, proþektoriaipasimetë purve. Pila kaip ið kibiro,o mes einame namo neðini neðuliais irtik þaibais pasiðviesdami. Tikrai buvomepradëjæ abejoti, ar á stovyklavietæsugrášime.Iðdidø anglà apima psichozëMano asistentas anglas jau kurá laikàatrodo kaþkoks keistas. Kasosi, draskosi,ant rankø ir veido pasirodë raudonosdëmelës, kurios nuo draskymosi jaukraujuoja. Ekvadorieèiams nieko – jiepuikiai atrodo, nesiskundþia. Pasirodo,niekada nesësk Amazonës dþiunglëseant þemës, nedëk kuprinës, po miðkàvaikðèiok atsargiai, kelnes tampriai susikiðæsá guminius batus, o marðkiniusuþsiverþæs gumomis. Nors, atvirai sakant,ir tai nepadëtø. Patirtis parodë, kadnegelbsti ir ávairûs purðkalai, net tie stiprieji,kuriuos specialiai Londone pirkome.Visur dþiungliø paklotëje ar prie upiøpilna plika akimi nematomø erkiø, kuriossulenda á kûnà ir ten apsigyvena.Baltiesiems þmonëms prasideda ûmialerginë reakcija, dëmelës iðsipleèia,virsta guzais ir siaubingai nieþti. Todëlvisada gráþus ið dþiungliø reikia gerai nutrintiodà karðtu vandeniu, kad nuplautumbent likusias erkes, kurios dar nespëjosulásti á vidø. Vietiniai gyventojai irindënai turi imunitetà, jie taikiai sugyvenasu tomis erkëmis; jos po kurio laikoiðeina ið kûno, o ásiveisia naujos.Beþvejodamas Saimonas pirmasprisirinko ðiø parazitø, bet netrunku suprasti,kad atëjo ir mano eilë. Pradedameskaièiuoti guzus. Pasirodo, kad abuásitaisëme maþdaug po 400, bet „saimoniniai“tikrai baisesni. Þvejybai Tiputinioupëje mano asistentas naudoja papuvusiàmësà ið mûsø valgyklos, o nuolatkasydamasis ir draskydamasis uþkreèiaþaizdeles, kurios virsta stafilokokiniaispûliniais. Jie susidaro visur, kur tik ásiveisusioserkës, o daugiausia paèioseminkðèiausiose kûno vietose – ant pilvo,tarp kojø ir paþastyse. Saimonas jaunebepaeina, nebegali nuleisti kairiosiosrankos ir neatmerkia vienos akies. „Smagiausia“,kad, turëdamas toká uþkratà,negali sustoti draskytis, ypaè naktá, kaiir taip bloga dël karðèio ir tvankumos.Nepadeda nei drëgni rankðluosèiai, neipaprasti tepalai. Apima psichozë. Saimonaspavirto supûliavusiu kraujuojanèiuzombiu. Nors já paþinojau kaip rimtàvyrà ir iðdidø anglà, dabar jis verkia iðbejëgiðkumo ir nevilties. Reikia kaþkàskubiai daryti...Kaip mesCogito ergo sum 1R.DEKARTASmatavomeÞemæTaip, taip! Mes iðmatavome ne þemëssklypà, o visà mûsø planetà Þemæ!Bet viskas nuo pradþios. Mes – taiVilniaus Gedimino technikos universitetoFundamentiniø mokslø fakultetoTechnomatematikos specialybës TM-07/1 grupës studentai. Studijuodamibendrosios fizikos pagrindus, kamantinëjomedëstytojà, plëtëme savo þinias.Kaip rekomenduoja didysis Dekartas,be kita ko, suabejojome Þemës rutuliomatmenimis. Pradëjome galvoti, kaipjuos bûtø galima patikrinti. Ir, svarbiausia,patikrinti paprasèiausiu praktiniubûdu. Kilo ávairiø minèiø, teko pagalvoti,paskaityti. Tad truputis istorijos apieÞemës rutuliðkumo idëjà.BabilonieèiaiÁvairiais laikais þmonës savaip ásivaizdavoÞemæ. Þemës ávaizdis buvosuformuotas þmoniø patirties tiriantgamtà ir sukauptø þiniø. Besipleèiantpaþinimui, keitësi ir Þemës ávaizdis.XVIII a. pr. Kr. babilonieèiai gyvenoilgame ir siaurame Tigro ir Eufrato upiøslënyje. Jie manë, kad Þemë stovi antakmeniniø stulpø, iðkilusiø ið ,,neþinomybësbedugnës“, o vanduo, supantisÞemæ ið visø pusiø, plonu sluoksniu supàjà ir ið virðaus. Pro maþas skylutesdangaus skliaute, kurios kartais atsiveria,lyja lietus. Þinoma, toks visatos sandarosaiðkinimas mûsø laikais gali keltiðypsenà, taèiau neskubëkime ðypsotis,verèiau pasistenkime áþvelgti kà nors teisingo,konstruktyvaus. Vanduo apaèiojeir virðuje – juk tai vandens apykaitosdësnis gamtoje! Tais laikais toks gamtosávaizdis buvo tikrai dràsus þingsnis.Kai kuriuose raðytiniuose ðaltiniuose aptinkamateiginiø, jog senovës babilonieèiaijau þinojo dangaus kûnø uþtemimoprieþastis. Jie pastebëjo, kad Mënulis uþtemstatuomet, kai tarp jo ir Saulës ásiterpiaÞemë. Taip pat pastebëjo, kad peruþtemimà Þemës ðeðëlis Mënulyje vi-1„Màstau (kartais verèiama abejoju), vadinasi,esu“. „Cogito“ tapo pirmàja prancûzøfilosofo R. Dekarto filosofinio màstymo prielaida.Asta NAVALINSKAITË,Indrë EIMANAVIÈIÛTË,Julius DAPKUS,Valentina GERFOLVEDEN,Lina ÐIMANAUSKAITË,Jurga UTOVKAITËVGTU Fundamentiniø mokslø fakultetassuomet bûna apvalus. Ið to babilonieèiaipadarë labai teisingà iðvadà, jog tokáðeðëlá gali mesti tik rutulys. Tai buvolabai neátikëtinas, tiesiog stulbinantis tølaikø atradimas; todël, deja, jis virto legendair po kurio laiko buvo visai uþmirðtas.Reikia manyti, jog Egipto piramidþiøstatytojai arba kai kuriø genèiøindënai, sudarinëdami kalendorius, taippat galëjo þinoti, kad Þemë yra rutulys.Helenistinis laikotarpisSenovës graikai kur kas geriau paþinojoÞemæ. Jie jau X a. pr. Kr. pradþiojeturëjo kolonijø Maþojoje Azijoje,o vëliau Egëjo ir Juodosios jûrø pakrantëse,pietinëje Italijoje, Sicilijos saloje,Galijoje, Ðiaurës Afrikoje. Per kelionesá savo valdas ir á svetimas ðalis geraisusipaþino su jûromis, salomis, pakrantëmis.Daug þiniø apie Þemæ graikai ágijoið egiptieèiø, babilonieèiø, finikieèiø,taèiau Þemë kaip planeta ir jiems buvobeveik nepaþástama ir pilna paslapèiø.Net garsieji tuomeèiai graikø mokslininkai,kalbëdami apie Þemës formà, sausumàir vandenynus arba apie apgyventàsausumos dalá (oikumenà), daþnairemdavosi legendomis.Seniausias graikø raðytinis ðaltinis,kuriame yra duomenø apie Þemæ irþmones, – tai legendinio Homero epinëspoemos ,,Iliada“ ir ,,Odisëja“. Ðiuosekûriniuose atsispindi graikø Þemëspaþinimo lygis iki VIII a. pr. Kr. Ið ðiø poemøgalima suvokti, jog graikai manëÞemæ esant skrituliu, apsuptu ,,okeano“ir apgaubtu þydro dangaus skliauto.Þemës viduryje esà stûkso Olimpas,o jo virðûnëje vieðpatauja dievai, kuriestebi visà Graikijà nuo Maþosios Azijosiki Heraklio stulpø (kalnø abipus Gibraltarosàsiaurio) ir nuo Ðiaurës Afrikoskrantø iki Juodosios jûros.Antikos mokslininkø veikaluoseapie Þemæ yra þiniø, jog graikø filoso-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 27

fas ir matematikas Pitagoras ið Samoso(apie 582–500 m. pr. Kr.) pirmasis priëjoiðvadà, kad Þemë rutuliðka, taèiau jis neraðëtraktatø, kaip kiti to meto mokslininkai,ir nepopuliarino savo samprotavimø.Pitagoro vardu pavadinta þymioji teorema,jis turëjo mokiniø ir buvo pirmasisþinomas þmogus – ne karalius, kurio atvaizdasiðkaltas monetose.Pitagoras ir jo mokiniai ásivaizdavo,kad kosmosas – tai Þemæ supanèiø sferiniøerdviø aibë. Kiekvienos ið tø sferøvidinis átempimas skirtingas, atitinkantisPitagoras (apie 582–500 m. pr. Kr.)tam tikrà tonà 2 . Nuo to laiko visai antikineiestetikai tampa bûdingas kosmososferø harmonijos ávaizdis, pagal kurá visavisata – tai tam tikru bûdu suderintasmuzikinis instrumentas, skleidþiantis savotiðkàgarsø simfonijà. Bûtent èia pirmàkartà atsirado visoms „pasaulio harmonijos“koncepcijoms bûdingas gamtosir meno vieningumas. Graikø pasaulëþiûrojetai pasireiðkë kaip mokslinio paþinimoneatskirtas kosmoso ir muzikossutapatinimas.Idëja, kad Þemë – rutulys, o ne skritulys,turëjo bûti didþiulis Þemës paþinimoir visø antikos mokslø laimëjimas. Taèiau,kaip ir daugelis, ði naujovë sunkiaiskynësi kelià. Netgi garsûs graikø geografai,pvz., Hekatëjas Miletietis (546–480m. pr. Kr.), nepripaþino Þemës rutuliðkumo.Þemæ skrituliu laikë filosofas DemokritasAbderietis (apie 460–370 m. pr. Kr.)ir kiti þymûs mokslininkai, pavyzdþiui,garsusis graikø geografas Hekatëjas Miletietis(546–480 m. pr. Kr.), filosofai AnaksagorasKlazomenietis (apie 500–428 m.pr. Kr.), Sokrato mokytojas Archelajus Miletietis(V a. pr. Kr.) ir kiti, nors jiems ge-2Graikø kalboje „tonos“ reiškia „átempiu“,o „ton“ – tai, kas átempta, panaðiai kaip muzikinioinstrumento styga.rai buvo þinoma Pitagoro mokyklos iðkeltaidëja, kad Þemë yra rutulys.Sokrato mokinys filosofas Platonas(apie 428–348 m. pr. Kr.), remdamasispitagorininkø samprotavimais, savo darbuoseraðë, kad, þiûrint á Þemæ ið aukðtai,ji esanti panaði á dvylikasiená rutulá.Matematikas ir fizikas Eudoksas Knidietis(apie 406–355 m. pr. Kr.) pirmasismoksliðkai árodë Þemës rutuliðkumà perMënulio uþtemimus ir teigë, jog ne tik Þemë,bet ir Saulë, Mënulis bei kiti dangauskûnai esà rutuliai. Aristotelis (384–322 m.pr. Kr.) savo veikale ,,Apie dangø”, remdamasisEudoksu, tvirtai pareiðkë, jogÞemë – rutulys, nes, Þemei patekus tarpSaulës ir Mënulio, jos ðeðëlis Mënulyjebûna apskritimo formos. Iðvada aiðki: tokáðeðëlá gali mesti tik rutulys (kaip þinome,ðá reiðkiná jau prieð 1500 metø buvo pastebëjæbabilonieèiai). Manydamas, kadÞemë – rutulys, Eudoksas toliau sprendëkitus geografinius ir astronominius uþdavinius,ëmë vartoti ,,horizonto“ sàvokà,nustatë poliaus aukðtá virð horizonto,apskaièiavo santyká tarp matomosios irnematomosios dangaus sferø.Taèiau ir Eudokso atradimas dar neátikinodaugelio to meto ðviesiøjø protø.Gal ið inercijos, o gal ið klaidingø ásitikinimøkai kurie mokslininkai vis dar laikëÞemæ esant skrituliu.EratosfenasKaip nustatyti Þemës spindulio dydá?Gerbiamas skaitytojau, mes labai patartumeminutëlei atidëti straipsná á ðalá ir pagalvoti:ið tiesø, kaip tai galima bûtø padaryti?Juk jûsø rankose yra visi ðiuolaikiniaitechnikos bei mokslo laimëjimai. Kaippraktiðkai iðmatuoti Þemës spindulá? Ir tiktaisugalvojæ savo variantà, skaitykite toliau.Jei sugalvoti nieko nepavyko – nenusiminkit.Palyginkit savo mintis su tuo,kà sugalvojo Aleksandrijos bibliotekos vedëjas,þymus mokslininkas Eratosfenas(apie 275–194 m. pr. Kr.), gyvenæs daugiaunei prieð 2000 metø. Jis pagrástai manë,kad visi iki tol sudaryti þemëlapiai buvonepakankamai tikslûs, neturintys matematiniopagrindo, juos sudarant neatsiþvelgtaá Þemës rutuliðkumà. Taèiau „iðtaisytipasaulio þemëlapá“ galima buvo tiktainustaèius Þemës matmenis.Eratosfenas puikiai suprato, kad jisnegali apeiti Þemës aplinkui ir iðmatuotijà tiesiogiai. Todël reikia sugalvoti bûdà,kaip tai padaryti nedideliame Þemës plote.Þemës spindulys R susietas su apskritimoilgiu: L=2πR. Iðmatavus dienovidinioilgá ir padalinus já ið 2π, galimasuþinoti spindulá. Taèiau gal galima bûtøpasitelkti ne visà dienovidinio dydá, o tiknedidelæ jo dalá? Tai galima padaryti þinant,koká apskritimo kampà sudaro tamtikra dienovidinio dalis. Eratosfenas þinojo,kad jo miestas Aleksandrija ir Siena(dabar Asuanas) yra beveik ties tuo paèiudienovidiniu ir atstumas tarp jø geraiþinomas – 5000 stadijø (apie 760 km).Specialiu paties sugalvotu ir sukurtu instrumentu,vadinamu skafe, jis nustatë,kad saulëgràþos metu (birþelio 22 d.), kaiSienoje saulë pakyla á zenità, Aleksandrijojeji bûna apie 7 o 12ƒ nukrypusi nuo zenito.O tai reiškia, kad atstumas nuo Aleksandrijosiki Sienos sudaro 7 o 12ƒ kampàÞemës apskritimo ilgyje. Padalinæ 360 oiš 7 o 12ƒ ir padauginæ ið 5000 stadijø (760km), gauname dienovidinio ilgá – 250 000stadijø, arba 38 000 km. Pagaliau, padalinæið 2π, gauname Þemës spindulio dydá:apie 39790 stadijø, arba 6050 km. Eratosfenoatliktas matavimas schematiðkai(nesilaikant mastelio) pavaizduotas 1 pav.1 pav. Saulësspinduliai birþelio22 d. Sienoje (S)saulei bûnantzenite, Aleksandrijoje(A) josspinduliai krentaϕ = 7 o 12ƒkampuAtkreipsime dëmesá, kad ðiais laikais iðmatuotaspreciziðkais instrumentais dienovidinioilgis sudaro 40 008,5 km ir skiriasinuo Eratosfeno iðmatuoto dydþio2008,5 km, t.y. santykinë Eratosfeno matavimopaklaida sudaro tik 2008,5/40008,5×100 % ~ 5%! Atsiþvelgiant á to metomatavimø tikslumà, tai stulbinantis rezultatas.Tiesà sakant, pastaba, kad 5000stadijø sudaro tik „apie“ 760 km, yra svarbi.Mat net tarp archeologø nëra vieningosnuomonës, kiek metrø sudaro stadijà,o tai labai apsunkina Eratosfeno matavimøtikslumo nustatymà.Kaip matavome mesDeja, Lietuvoje net ir saulëgràþosdienà saulë nebûna zenite, tad Eratosfenopasiûlytas Þemës dydþio matavimobûdas mums neágyvendinamas. GalÞemës matmenis galima nustatyti kaipnors kitaip?Prisimenate paveiksliukà ið vadovëlio,kur nuo jûros kranto matyti tik laiveliodûmai, o nuo stataus jûros kranto matytiir pats laivelis? Tikriausiai ðis paveiksliukasir ákvëpë mus skirtingam nuo EratosfenoÞemës rutulio matavimo metodui.Jei stovësime jûros pakrantëje, taihorizonto linija bus praktiðkai horizontali,taèiau þiûrint á horizontà ið kalno arbokðto, horizonto linija bus truputá nusi-28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

leidusi þemyn. Þinodami pakylos aukðtáir kampà tarp horizonto linijos jûros lygyjeir horizonto linijos pakyloje, galimenustatyti Þemës spindulá (2 pav.)2 pav. Þemësaukðèio matavimoschema. R – Þemësspindulys, h –pakylos aukštis, ϕ –jûros lygio nuokrypisnuo tikrojohorizontoIð 2 pav., pasitelkæ matematikos þinias,gauname ðtai tokia formulæ:R= cos ϕ1 – cos ϕh, (1)èia R – Þemës spindulys, ϕ – kampas tarptikrojo ir matomo horizontø, o h – pakylosaukðtis. Mums tai nebuvo sunku, mesjuk technomatematikai, o jûs, skaitytojau,ar 2 pav. áþvelgiate formulæ (1)?Net nieko neþinant apie tikràjá Þemësspindulá galima tikëtis, kad kampas ϕnebus didelis. Atsiþvelgus á tai ir ácos ϕ ~ 1 – cos ϕ 2 / 2 (technomatematikaitai puikiai þino), ðià ið pirmo þvilgsniosudëtingà formulæ galima dar labiausupaprastinti:R= 2hϕ 2 . (2)Mes turëjome didelá pranaðumà prieðEratosfenà, nes þinojome apytikslæ Þemësspindulio reikðmæ. Todël turëjomeðioká toká palengvinimà: ávertinome, kokiodydþio kampà reikës nustatyti. Taskampas priklauso nuo pakylos aukðèio.Deja, Lietuvoje nëra aukðtø kalnø. O prieBaltijos krantø dar prasèiau: Parnidþiokopa Nidoje – 52 m. Mûsø pasididþiavimas,aukðèiausia Palangos pajûrio kopa– Birutës kalnas – yra 20,5 m aukðèiovirð jûros lygio, o aukðèiausia kopaKurðiø Nerijoje – Vecekrugo arba Senosiossmuklës kopa – 67,2 m.„Pasikaustæ“ teoriðkai ir visa tai þinodami,graþià geguþës dienà iðvykomeá kelionæ. Mûsø tikslas buvo Baltijosjûros pakrantë. Aplankëme tris svarbiasvietas: Klaipëdos ir Nidos ðvyturius irParnidþio kopà. Jø aukðèiai virð jûroslygio gerai þinomi ir sudaro atitinkamai44 m, 79 m ir 52 m.Ðvyturiai visada traukdavo þmogausdëmesá: tai ne tik savo paskirtá atliekantyspastatai, jie kupini romantikos ir legendø.Tad aplankyti juos – tikras malonumas.Parnidþio kopa Nidoje yra unikali vieta,Kurðiø nerija – iðskirtinis þmogaus ir gamtoskûrinys, 2002 m. átrauktas á UNESCOpasaulio paveldo sàraðà. Kurðiø nerija –vienintelë vieta Lietuvoje, kur saulë leidþiasiir teka nuo vandens pavirðiaus.Taigi kampo ϕ matavimø (mes juosatlikome specialiu geodeziniu prietaisuteodolitu) rezultatai: Klaipëdos ðvyturys– 12ƒ46,6ƒƒ; Parnidþio kopa – 13ƒ53,4ƒƒ;Nidos švyturys – 17ƒ7,3ƒƒ. Visos ðiosreikðmës duoda Þemës spindulio dydáR = 6370 km.Dabar pagalvokime apie matavimøpaklaidà. Keista, bet didþiausià problemàsudaro ne kampo matavimai, o aukðèioduomenys. Mat kampà matavomeketuriø ir net penkiø reikðminiø skaièiøtikslumu, o ðvyturiø ir Parnidþio koposaukðèiai þinomi tik dviejø reikðminiø skaièiøtikslumu. Ypaè jautrios duomenø tikslumuiyra matavimo paklaidos: Klaipëdosðvyturys – ΔR = 145 km, Parnidþiokopa – ΔR = 123 km, Nidos švyturys –ΔR = 81 km. Todël ir galutiniame atsakymeturime pasikuklinti ir vietoje reikðmësR = 6370 km turime parašyti tik taip:R = 6400 ± 81 km.Ar galima bûtø atlikti ðiuos matavimustiksliau? Taip, galima, bet tam reikia þinotitikslesnius visø pakylø aukðèius.Santykinë mûsø matavimø paklaidaε =81 / 6400 x100% ~ 1,3%, t.y. mûsømatavimai tikslesni nei Eratosfeno, bet, aiðku,daug maþiau tikslûs nei ðiuolaikiniaiÞemës spindulio kosminiai matavimai.Beje, pats laikas prisiminti, kad Þemënëra rutulys. Þemës formai apibûdinti yraspecialus terminas – „geoidas“. Jo formosVaizdas iðKlaipëdosðvyturio.Horizonto linijayra truputáþemiau neiþiûrint nuokranto. Bûtenttà „truputá“reikëjopamatuotiteodolitunustatymu visame pasaulyje uþsiima geodezijosspecialistai. Pasirodo, tokie tyrimaiatliekami ir Lietuvoje, VGTU Geodezijoskatedroje. Tad, jei norëtumëte iðmoktitiksliai nustatyti Þemës formà, reikëtø stotiá VGTU geodezijos specialybæ.Al BirunisIð tikrøjø, kaip paprasta, graþu, bet…neoriginalu. Kaip paaiðkëjo dar daugiaupaskaièius, maþdaug prieð 1000 metø ðáÞemës spindulio nustatymo metodà buvosugalvojæs þymus arabø mokslininkasAl Birunis. Tuo metu, kai Europoje, þlu-gus Romos imperijai, vyko karai dël valdþiosir vieðpatavo visiðka ekonominë suirutë,Artimuosiuose Rytuose stiprëjo ekonominësantvarka ir mokslo paþanga.Daugelis senovës europietiðkø moksliniøveikalø buvo iðversti á arabø kalbà, ir tikðiø vertimø dëka mes þinome, kad jie apskritaiegzistavo, nes tuometë „civilizuotaAl Birunis (973–1048)Europa“ atkakliai degino ir naikino bet kokius„nekrikðèioniðkus“ raðtus.Arabø kilmës mokslininkai ne tik vertëegiptietiðkus, graikiðkus, romëniðkus ir indiðkusraðtus, bet ir patys áneðë savo indëlásprendþiant ávairiausias mokslines problemas.Al Horezmis (Al-Khwarizmi, 780–850 m.) apie 830 metus sukûrë pirmàjá pasaulyjealgebros vadovëlá „al-Kitab almukhtasarfi hisab al-jabr wa’l-muqabala“,sutrumpintai „Al dþebr val mukabala“. TiktaiXII a. jis buvo iðverstas á lotynø kalbà irsutrumpintai vadinamas „Al dþebr“, tai, kàmes dabar vadiname „algebra“. Al Birunioir Al Horezmio amþininkai buvo Ulugbekas,Hajamas, Firdousi… Ið tiesø, auksinioarabø kultûros ir meno laikotarpio indëlisá þmonijos paveldà yra neákainojamas.Ar þinote, kad þodis „medicina“ yraiðkreiptas viduramþiais gyvenusio arabøkilmës gydytojo Ibn Sinos vardas?Jis skaitë Hipokrato kûrinius, vertë juosá arabø kalbà ir, pasitelkæs Rytø medicinoslaimëjimus, sukûrë to meto paþangiausiàmedicinos veikalà, kuris, vëliauMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 29

iðverstas á lotynø kalbà, iðliko pagrindiniumedicinos þinynu iki pat naujausiølaikø. Sunku pervertinti ðio kûrinioreikðmæ, galybei þmoniø visame pasaulyjejis iðgelbëjo gyvybæ.2013 m. bus 1040-osios Al Biruniogimimo metinës. Jis apraðë ir susisteminovisas tuo metu þinomas kalendoriøsistemas, tvirtino, kad Saulë ir kitosþvaigþdës, skirtingai nuo planetø, turi„ugninæ prigimtá“, árodinëjo, kad Þemëyra rutulys, iðmatavo jos spindulá ir sukûrëÞemës gaublá. Europoje pirmasisiðlikæs Þemës gaublys, priskiriamasMartinui Behaimui (1459–1507), buvosukurtas tik po 450 metø. Al Birunisdaug dëmesio skyrë matematikai, geologijai,geodezijai, farmakologijai. Daugelisjo paraðytø moksliniø kûriniø neiðliko,bet þinoma, kad vien tik ið astronomijossrities jø buvo daugiau kaip 45.Al Birunis þinojo Eratosfeno darbusapie Þemës spindulio nustatymà. Taèiau,norëdamas patikrinti jo matavimorezultatus, sugalvojo savàjá Þemës spindulionustatymo metodà. Laisvoji internetoenciklopedija Wikipedia tvirtina,kad jo nustatyta Þemës spindulio reikðmë– 6339,9 km, t.y. tik 16,8 km maþiaunei ðiuolaikinë (6356,7 km). Tai reikëtøpatikslinti. Mat nurodoma internete„ðiuolaikinë“ Þemës spindulio reikðmëyra artima Þemës poliniam spinduliui(6356,8 km). Taèiau vidutinis(6371,0 km), o juo labiau pusiaujo spindulys(6378,1 km) labiau skiriasi nuo AlBirunio nustatyto dydþio. Iðvada: nereikiaaklai pasitikëti internetu. Jei yra galimybë,visada reikia pasitikslinti.Pasakojimà baigsime padëkomis.Pirmiausia nuoðirdþiai tariame aèiûVGTU prof. dr. Pauliui Miðkiniui, suorganizavusiamðià kelionæ. Taip pat norimepadëkoti Lietuvos saugios laivybosadministracijos direktoriui EvalduiZacharevièiui ir jo pavaduotojui RobertinuiTarasevièiui, maloniai leidusiemsaplankyti ðvyturius, VGTU Geodezijoskatedros vedëjui doc. dr. VladislovuiAksamitauskui, paskolinusiam teodolità,kuriuo buvo atlikti matavimai, mûsøvairuotojui Leonardui Macevièiui.Tai tik viena ið mûsø „technomatematiniø“iðvykø. O dar mes apsilankëmeVU Botanikos sode, susipaþinomesu iðkasenø datavimu. „Ðokolado namuose“ne tik smaliþiavome, bet irsuþinojome, kas bendra, tarp ðokolado,cemento, dantø pastos ir reologijos.Bûdami technomatematikos specialistai,negalëjome neapsilankytitechnikos muziejuje...Bet apie tai kità kartà!Atradus rentgeno spindulius1895 m.,pasaulyje kilo toks pat aþiotaþas, kaip dabardël mobiliøjø telefonø. Viena vertus,rentgeno aparatai buvo reklamuojamikaip naujausias mokslo stebuklas ir patraukëpramogø verslo dëmesá. Pirmojirentgeno nuotrauka buvo Rentgenoþmonos ranka. Nuotraukoje matyti josvestuvinis þiedas ir rankos kaulai. Antravertus, nors þmonës þavëjosi iðradimu,daugelis bijojo, kad šis išradimas leispašaliniams þiûrëti kiaurai sienas ir duris.Rentgeno spinduliai gaunami bombarduojantpavirðiø dideliu greièiu judanèiaiselektronais. Reikëjo laiko, kol buvo nustatyta,kad didelës rentgeno spinduliø dozëstikrai yra kenksmingos sveikatai, taèiautai nesutrukdë jø naudoti medicinoje.Taèiau dël neigiamo poveikio nerekomenduojamadaþnai (daugiau nei vienàdu kartus per metus) daryti rentgeno nuotraukasmedicininiais tikslais. Beje, rentgenonuotraukos darymas organizme nepaliekajonizuojanèiosios spinduliuotës,t.y. rentgeno aparatas veikia organizmàtik tada, kai yra ájungtas. Nedidelæ rentgenospinduliuotæ skleidþia televizoriai irkineskopiniai kompiuteriø ekranai, taèiauði labai silpna spinduliuotë sveikatai nërakenksminga. Skystøjø kristalø monitoriairentgeno spinduliø neskleidþia.Biologinis elektromagnetinës spinduliuotësveikimas priklauso nuo jos energijosgalingumo, poveikio trukmës bei individualiøorganizmo savybiø. Gyvi organizmaielektromagnetines bangas atspindiarba sugeria. Audiniams sugeriantelektromagnetinæ spinduliuotæ, pakintavandens ir baltymø molekuliø erdvinis iðsidëstymas– jos iðsidësto pagal tam tikràaðá, tai yra ásielektrina. Ðiai spinduliuoteiperëjus á ðiluminæ energijà, pasireiðkiaterminis poveikis.Mobilieji telefonai yra vieni ið elektromagnetinësspinduliuotës ðaltiniø. Kalbanttelefonas nukreipiamas tiesiai á smegenis.Stipriausias elektromagnetinis laukas yra5 centimetrø spinduliu aplink telefono antenà,didþiausia dalis elektromagnetinësMobiliøjøKaip ir kiekviena nauja iki galo neiðtirta technologija, mobiliojitelefonija sukelia ávairiø diskusijø dël informacijos stygiaus.Kadangi mobilieji telefonai veikdami sukuria elektromagnetinálaukà, jie teoriðkai galëtø þalingai veikti gyvàjàsistemà. Jø sukeliama þala sveikatai yra daþnai aptariamatiek mokslinëje, tiek ir kitoje literatûroje, taèiau vieningosnuomonës ðiuo klausimu nëra.spinduliuotës sugeriama odoje, iki 1 cmgylyje. Prof. J.Grigo straipsnyje (MG, 2010,Nr. 2–3) apþvelgiamas elektromagnetinësspinduliuotës poveikis làsteliø membranoms.Ðiame straipsnyje apþvelgsime plaèiauteoriðkai ámanomus þalingo mobiliøjøtelefonø poveikio mechanizmus beimokslinius tyrimus pasaulyje.Mobiliøjø telefonø þalingo poveikiogalimi mechanizmai1. Ðiluminis poveikis: vienintelis moksloárodytas radijo daþniø neigiamas poveikisorganizmui – kûno temperatûrospadidëjimas daugiau nei 1 o C. Toká temperatûrospakilimà gali sukelti tik labai dideliointensyvumo elektromagnetiniai laukai,kurie specialiai sukuriami pramonëje(pvz., aukðto daþnio ðildytuvai), taèiaumobilieji telefonai tokio intensyvumo elektromagnetiniølaukø negeneruoja. Todëlmobiliøjø telefonø sukeliamo þalingo poveikionereikëtø aiðkinti ðiuo mechanizmu.2. Tyrimai parodë, kad silpnas elektromagnetinislaukas skatina kalcio jonø iðtekëjimàið làsteliø membranø, dël to padidëjatikimybë atsirasti membranø paþeidimamsir susidaryti poroms bei kanalams.3. Mobiliøjø telefonø signalø paveiktojelàstelëje pro lizosomø (vakuolës, turinèiosvirðkinimo fermentø) membranà iðsiskiriaDNR-azë, kuri ardo DNR. DNR paþaidosgerminaliniame epitelyje (ið jo vystosilytinës làstelës) gali sukelti nevaisingumàir palikuoniø genetinius paþeidimus.4. Kalcio jonai, patekæ á citozolá, veikiakaip medþiagø apykaità skatinantis veiksnys,kuris netiesiogiai veikia augimà ir gijimàbei skatina navikø augimà.5. Patekæ á neuronus, kalcio jonai generuojanervinius impulsus, kurie pasireiškiaskausmu ar kitais neurologiniaissimptomais. Neigiamà mobiliøjø telefonøátakà pajunta ne visi þmonës vienodai, taipriklauso nuo þmogaus jautrumo elektromagnetizmui.Jis sumaþina signalo irtriukðmo santyká smegenyse, todël sumaþëjajø jautrumas silpniems dirgikliams.30 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

telefonøDël to vairuojant automobilá ir naudojantismobiliuoju telefonu gali ávykti avarijø.Mobiliøjø telefonø þalà tyrusiømokslininkø darbø apþvalgaLiteratûroje galima rasti daug informacijos,kur bandoma árodyti þalingà mobiliøjøtelefonø poveiká. Pirmiausia reikëtøpastebëti, kad su mobiliøjø telefonø naudojimuglaudþiai siejasi hiperjautrumaselektromagnetiniams laukams (tai tokiabûklë, kai þmonës skundþiasi elektromagnetiniølaukø sukeliamais ávairiais sveikatossutrikimais), kituose ðaltiniuose ði bûklëdar vadinama alergija elektromagnetiniamslaukams (jø teigimu, jei þmogus galibûti alergiðkas þiedadulkëms, tai gali bûtialergiðkas ir elektromagnetiniams laukams).Remiantis H.Seitzo ir kitø tyrëjø duomenimis,padidëjæs jautrumas elektromagnetiniamslaukams pasireiðkia svaiguliu,galvos skausmais, ávairiomis odos problemomis(nieþëjimu, parestezijomis ir paraudimu),išsiblaškymu, atminties, miego sutrikimais,padidëjusiu dirglumu ir kt. Ðiamestraipsnyje iðvardyti nusiskundimainebus aptariami, o bus stengiamasi labiauatkreipti dëmesá á tai, kad ðia tema yra paraðytagana daug prieðtaringø moksliniøstraipsniø ir apþvalgø.Daþnai vaikø protinis atsilikimas siejamassu motinos mobiliojo telefono naudojimu.A.Bþezinskis raðo, kad laikydami mobiløjátelefonà prie ausies sujaudiname postgangliniusnervus, kurie suþadina kankorëþinæliaukà, tada iðskiriama daugiauStud. Silvijus ABRAMAVIÈIUS, Ieva MATULEVIÈIÛTËKauno sveikatos mokslø universitetas, Medicinos akademijaþalingo poveikiogalimi mechanizmaimelatonino. Ðis sumaþinagonadotropino sintezæ,o tai tiesiogiai sumaþinamoteriðkø lytiniø hormonøkieká. Manoma, kad taipaveikia embriono smegenøvystymàsi, kuris pasireiðkiavaiko elgesio sutrikimais.Jam antrina H.A.Divanasir kiti mokslininkai, tyrimaispriëjæ iðvadà, kad viena vaikø elgesiosutrikimo atsiradimo prieþasèiø gali bûtimobiliøjø telefonø naudojimas (ypaè nëðèiosiomspiktnaudþiaujant).Bûta pranešimø, kad mobiliøjø telefonøskleidþiami elektromagnetiniai laukaisukelia DNR trûkius làstelëse in vitro, taèiaujie nepasitvirtino.Norëtøsi apþvelgti kità tyrimà, kuris, atrodo,akivaizdþiai árodo mobiliøjø telefonøþalà vyrø vaisingumui. Ashokas AgarwalasPh.D. ir kiti, palyginæ vidutiná spermatozoidøkieká, judrumà, gyvybingumà ir normaliàjàmorfologijà tarp keturiø skirtingømobiliøjø telefonø naudotojø grupiø, pastebëjo,kad aptartøjø parametrø skirtumastarp minëtø grupiø yra statistiðkai patikimas.Vidutinis spermatozoidø kiekis, gyvybingumas,judrumas ir normalioji morfologijabuvo ryðkiai maþesnë dviejose grupëse,o visos keturios tiriamos laboratorinësspermos kokybës vertës maþëjo visosegrupëse, didëjant kasdienio mobiliøjøtelefonø naudojimo daþnumui. Nors ðis tyrimasatrodo patikimas, norëtume á jo rezultatuspaþvelgti filosofiðkai – ar negalëtøbûti taip, kad spermatozoidø kokybë proporcingaimaþëjo ne tik dël daþnesnio mobiliøjøtelefonø naudojimo, bet ir proporcingaididëjanèio streso (tikëtina, kad daþniaubesinaudojantys telefonu gyvena intensyvesnágyvenimà, kuris neretai sukeliastresà). Verta bûtø paþymëti, kad stresometu antinksèiai iðskiria kortizolá ir adrenalinà.Ilgalaikio streso metu bûna padidëjæskortizolio kiekis, kuris slopina adenohipofizësveiklà. Ðiam procesui vykstantmaþëja liutropino iðskyrimas. Tada Leydigolàstelës (dël liutropino sumaþëjusio kiekiokraujyje) ima iðskirti maþiau testosterono,be to, seniai árodyta, kad kortizolisyra gliukokortikoidinis hormonas, kurio padidëjækiekiai sukelia vyrø nevaisingumàdël sumaþëjusio testosterono kiekio.D.Leðèinskis ir kiti autoriai praneðë, kadmobiliøjø telefonø aktyvumas sukelia praeinantákarðèio ðoko baltymo hsp27 fosforilinimà,ir, remdamiesi hsp27 þinomomisfunkcijomis, iðkëlë hipotezæ, kad mobiliøjøtelefonø elektromagnetinio lauko sukeliamashsp27 aktyvumas gali palengvintismegenø vëþio plëtotæ inhibuodamas citochromoc/kaspazës-3 apoptoziná kelià irpadidinti smegenø ir kraujo barjero pralaidumà.Èia derëtø atkreipti dëmesá, kadLeðèinskis nagrinëjo mobiliøjø telefonø poveikáin vitro (atskirtos làsteliø kultûros yramaþiau atsparios þalingam aplinkos poveikiui,negu organizme). Ádomus yra S.Lönnoir kitø darbas, kuriame buvo prieita prieišvados, kad naudojant telefonà toje paèiojepusëje rizika iðaugti augliams temporalinëjeir parietalinëje skiltyse nepadidëja,be to, galimybiø santykis nedidëja priklausomainuo navikø histologijos, telefonøtipo ir naudojimo daþnio. Ðios studijosmetu buvo iðtirta daug ilgalaikiø mobiliøjøtelefonø vartotojø, todël autoriai gana dràsiaiteigia, kad jø surinkti duomenys nepalaikohipotezës, kad mobiliøjø telefonø naudojimasdidina glijomos ar meningijomosatsiradimo rizikà. Tuo tarpu S.Dasdagas tyrimometu nustatë, kad mobiliøjø telefonø900 MHz bangos, veikianèios 2 h per dienà10 mënesiø, nedidina aktyvios kaspazës-3koncentracijos, bûdingos tipineiapoptozei, sëklidëse.Mobilieji telefonai daugeliui þmoniø taponeatsiejama gyvenimo dalimi. Tai naujapaþangi ryšio technologija, kuri, deja,turi átakà vartotojø sveikatai.Moksle apstu kontroversiðkø teiginiø.Prieðtaringø minèiø esti ir dël mobiliøjø telefonøþalingo poveikio. Turëtø bûti atliktadaugiau neðaliðkø ir didesnës apimtiestyrimø, kad bûtø pasiektas susitarimas ir,esant bûtinybei, imtasi priemoniø iðsaugotiþmoniø sveikatà arba bent jau sumaþintiþalingumà. Jau 1990 m. JAV Aplinkosapsaugos agentûros parengtoje ataskaitojeelektromagnetines bangas buvosiûloma klasifikuoti kaip fiziná faktoriø, sukeliantáonkologines ligas. Taèiau ðio siûlymobuvo atsisakyta, kadangi tiksluselektromagnetinës spinduliuotës poveikioorganizmui mechanizmas iki ðiol nëra þinomas.Ið dalies ðá sprendimà lëmë ekonominiaimotyvai bei átakingi pramonëssluoksniai, kuriems rûpi milþiniðki pelnai.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 31

Mano àþuole brangusis,Jei po stogu lietus neðlapins,Tai dar pastovësim kelis ðimtus metø.Ar Baubliøàþuoliukai virtoàþuolais?Albinas BATAVIÈIUSTauragës rajono garbës pilietisBijotai – dabartinë Ðilalës rajono rytiniokraðto gyvenvietë, kaip nurodo istoriniaišaltiniai, tarpukario Lietuvoje buvæsTauragës apskrities Skaudvilës valsèiausdvaras. Bijotø dvaras, kuris ir Bardþiø vardubuvo vadinamas, istoriniuose ðaltiniuoseminimas nuo XVI amþiaus. Iki XIX a. vidurioBijotai ir Bardþiai sudarë atskirus vienetus.,,XVI a. Bardþiai-Mikniškiai priklausëPetkûnams. Juos 1558 m. pasidalijoGertrûda Juðkevièienë ir Beata (iškreiptaBijata, ið èia Bijotø vardas) Paðkevièienë,abi seserys“ (Lietuviškoji enciklopedija,1935, t. 3, p. 970). Beje, D.Poškos laikais(1764–1830) ði vietovë buvo vadinamaBardþiais.,,Baublys – peraugusiø ir nusenusiøàþuolø tuðèiaviduris kamienas, kuris krikðèionijoslaikais Þemaièiuose paveldëjoypatingos pagarbos, prieðkrikðèioniðkojeLietuvoje reikðtos àþuolams. Be to, darD. Poðka raðë, kad Bardþiø kaimo vardaskilæs ið lenkiðko ,,barc” ir reiðkiàs drevëjeárengtà bièiø avilá arba iš lietuviðkos kilmësþodþio barèys – bitininkas. Tokiuose drevëtuoseaviliuose gyvendavæs þemaièiødievukas Bubilas, mëgæs medø. Vëliau,krikðèionybës laikais, tai pagarbai iðreikðtiá jø vidø statydavo ávairiø ðventøjø statulëles,kurioms Baublys atstodavo koplytëles”(Lietuviðkoji enciklopedija, t. 3, p. 39).1883 m. èia jau stovëjo koplytëlë.1790–1830 m. Bijotø dvare gyveno raðytojasDionizas Poška (tikroji pavardë –Paðkevièius). Tai XIX a. pradþios lituanistiniosàjûdþio dalyvis, poetas, istorikas, senienørinkëjas, vienas þymiausiø ano metokultûros veikëjø, savo kûriniuose pavaizdavæsfeodalizmo irimo ir kapitalistiniøsantykiø formavimosi pradþià. Pirmojokraðtotyros muziejaus Lietuvoje ákûrëjasgarsiausiame savo kûrinyje ,,MuþikasÞemaièiø ir Lietuvos“ labai vaizdþiai perteikësunkià baudþiauninkø padëtá, smerkëdvarininkø savivaliavimus.Èia, Þemaitijos pakrašty, 1812 m.D.Poðka árengë pirmàjá Lietuvos kraðtotyrosmuziejø, kuris ir ðiandien labiausiai lankomavieta ðiame kraðte. Muziejus pradëtasformuoti á dvaro sodybà atitempto dvaroapylinkëse augusio ir Baubliu vadintotûkstantmeèio dþiûstanèio àþuolo kamiene.Palyginti labai greitai D.Poðkos Baubliaisulaukë ir spaudos dëmesio. 1815 m.laikraštis ,,Kurjer Litewski“ bei 1817 m.,,Dziennik Wilenski” ir Kajetonas Nezabitauskis1823 m. jau raðë apie Baublá ir joákûrëjà. Bûta ir neigiamø atsiliepimø, taèiauvisi, ir Vilniaus, ir Varšuvos leidiniuose pasirodæstraipsniai sudomino tuometiniuslenkø, rusø mokslininkus, bajorus. Baubliaissusidomëjo Vilniaus universiteto profesoriaiIvanas Loboika, Joachimas Lelevelis,Ksaveras Bogušas ir kiti. Juo domëjosiir universiteto studentai þemaièiai, èialankësi ir poetas Adomas Mickevièius. Tuometu muziejuje buvo mamuto þandikaulis,iltis, dantis, senovës lietuvio kario ðalmasir geleþiniai kario ðarvai bei daugybëkitø valstieèiø ir dvarø buities rakandø. Muziejønuolat papildydavo rastais akmeniniaisir þalvariniais kirvukais, ávairiais papuoðalais.Èia D.Poška saugojo ir savo surinktàarcheologinæ, etnografinæ bei istorinæmedþiagà, senovës dievø atvaizdus, þymiøþmoniø portretus, knygas, kuriø bûta apie200. Jame buvo ir daug liaudies meistrødarbø: balnø, vëlesniø ðaunamøjø ginklø,ávairiø dëþuèiø, statulëliø, tabokiniø ir kt.1824 m. jis árengë dar ir maþesná baublá, odidysis jau buvo skirtas vien tik muziejausreikmëms. Tais laikais D.Poðkos muziejus,jame saugoti eksponatai bei áraðai këlëdaugelio lietuviø patriotines nuotaikas, skatinojuos domëtis Lietuvos istorija, kultûra,Šventës dalyviai, sveèiai ir moksleiviai prieD.Poðkos muziejaus eksponatø. Kitoje nuotraukospusëje uþraðyta: ,,1930 – Vytauto Didþiojo –metø geguþës mën. 1 d. Bijotø D.Poðkos ir aplinkinësSkaudvilës valsè. pradþios mokyklos sodinoaplink Baubliø aikðtæ àþuoliukus, kurie suaugæturi sudaryti gyvà tvorà”þymiais þmonëmis. Bëgant metamsD.Poška taip ásijautë á ðá savo kûriná, kadnet jo sienoje uþraðë þodþius: ,,O àþuolemielas, brangus tik tu vienas. / Uþ rûmusmielesnës man tavosios sienos“. D.Poðkavaikø neturëjo, todël Bardþiø dvarà ir visàper gyvenimà sukauptà turtà, sveikataisilpstant, 1830-02-05 testamentu padovanojosavo broliui, Raseiniø þemës teismoteisëjui Norbertui Paðkevièiui. Kraþiø gimnazijaijis paskyrë per savo gyvenimà surinktusmedalius, senas monetas, dalá senoviðkøginklø, knygas. Vilniaus imperatoriðkajamuniversitetui paskyrë buvusiussenovinius ginklus, šarvus ir daugelá kitøistoriniø daiktø.Vëliau dvaras su visais jame sukauptaisturtais bei D.Poðkos taip kruopðèiai iratsakingai rinktomis ir kauptomis mûsøtautos istorinëmis relikvijomis ëjo ið rankøá rankas. 1847 m. dvarà nupirko garsusÞemaitijos dvarininkas EustachijusVolmeris, já valdæs iki Pirmojo pasauliniokaro. Beje, karai pirmajam muziejui atneðëbegales skriaudø. 1812 m. Napoleonokareiviai ið Baublio paëmë daug vertingødaiktø, iðplëðë Poðkos dvarelá, svirnà, kamarà,ledainæ, iðsivarë arklius, karves, jauèius,avis. Ne maþiau muziejus nukentëjoir vokieèiø okupacijos laikais. Kadangi èiasukauptomis tautos vertybëmis nebuvopasirûpinta, todël 1924 m. dalis jø buvoperduota Tauragës mokytojø seminarijosmuziejëliui, kur jos irgi dingo.Po daugelio metø, karø, suiruèiø iðblësoir Baubliø ðlovë. Tik XIX a. pabaigoje irXX a. pradþioje, sustiprëjus nacionalinio32 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

ir socialinio iðsivadavimo judëjimui, vël buvoprisiminta D.Poðkos kûryba, Baubliai.Apie 1900 m. tuometis savininkas E.Volmerisjuos iš naujo apdengë, iðliejo cementiniuspamatus. Manoma, kad tuo metu buvorestauruoti ir juose buvæ áraðai.Dabar norëèiau prisiminti þmogø, savogyvenimà paskyrusá mûsø tautos kultûrai,švietimui, kurio veikla glaudþiai siejasisu Baubliais. Tai – Konstantinas Jankauskas,anot neseniai mus palikusiošviesuolio tauragiškio mokytojo K.Paulausko,ðvietëjas, tikras patriotas.K.Jankauskas gimë 1870 m. Uþpurviøk., Pilviðkiø valsèiuje. 1891 m. baigë Veiveriømokytojø seminarijà, bet savame kraðtedirbti negalëjo. Vëliau ið Mozûrø kraðtográþæs á Lietuvà, ðalia tiesioginio mokytojodarbo slaptai platino lietuviðkà spaudà,bendradarbiavo su Jonu Basanavièiumi,Martynu Jankumi ir kitais Lietuvos atgimimoveikëjais. Caro valdininkø persekiojamasbuvo iðvykæs á Amerikà, taèiau 1905m. gráþo ir vël aktyviai ásijungë á ðvietëjiðkàveiklà. Þemaitijos kaimo mokykloje netoliSkuodo jis vienas dirbo su 150 mokiniø.1918 m. K.Jankauskas paskiriamas á Tauragësapskritá pradþios mokyklø inspektoriumi.Ðias pareigas jis ëjo iki pensijos –1933 metø. Tuo metu apskritá sudarë 13valsèiø, o dirbo jis vienas. Reikëjo visojeapskrityje steigti mokyklas, rûpintis patalpomis,vadovëliais, rasti þmoniø, kurie galëtødirbti mokymo ir auklëjimo darbà. Tamtikslui jis steigë specialius kursus ir patslabiau apsiðvietusiam jaunimui teikë bûtiniausiøpedagoginiø ir metodiniø þiniø, vëliaujuos skyrë dirbti ,,laisvai samdomø”mokytojø teisëmis. Savo darbo pradþiojeK.Jankauskas mokytojams algas, vadovëliusir raðomàjà medþiagà mokiniams pargabendavoarkliuku iš Kauno. Bet pats didþiausiasrûpestis, varginæs já dienà ir naktá,buvo mokyklø patalpos. Didelëmis pastangomisjis daugelyje miesteliø ir kaimøpastatë namø, pritaikytø pradinëms mokykloms.TaiTauragës m. Nr. 1., Lomiø,Gaurës, Erþvilko, Adakavo, Paðaltuonio,Meldikvirðiø, Jociø, Kengailiø, Ðakiø, Bijotø,Þygaièiø, Vytogalos, Naudvario mokyklos.Kitur nepritaikytas patalpas suremontuodavo(Eièiø, Kaltinënø, Girdiðkës, Upynos,Batakiø, Skaudvilës, Ðakvieèio, Taurøir daug kur kitur).1926 m. spalio 10 d. Tauragës apskrityjevykusioje mokytojø konferencijoje buvonumatyta kuo sparèiau ir aktyviau steigtipradþios mokyklas. Labai aktyviai ir atsakingaiðio darbo ëmësi K.Jankauskas. Josumanumo, patriotiðkumo ir didelës erudicijosdëka pradþios mokyklø darbas Tauragësapskrityje sparèiai gerëjo. Jo iniciatyvadaug kur pastatytos naujos ir sutvarkytosnuomojamø mokyklø patalpos, sutvarkytasD.Poðkos muziejus. K.Jankauskasturëjo surinkæs ir nemaþà pluoðtà darniekur neskelbtø D.Poðkos rankraðèiø, raðytølietuviø ir lenkø kalbomis, kuriuos vëliauperdavë Kauno valstybiniam muziejui.Be tiesioginio darbo, K.Jankauskas rûpinosilietuviø folkloro, kalbos kultûros iristoriniø paminklø apsauga. Anot jau minëtomokytojo K.Paulausko, ilgai dirbusiokartu su K.Jankausku, ypaè daug dëmesiojis skyrë D.Poðkos palaikams: ápareigojoapylinkës mokytojus rûpintis ir priþiûrëtiD.Poðkos kapà Kaltinënuose, skatinobranginti tà vietà, kur dirbo ir kûrë „MuþikoÞemaièiø ir Lietuvos“ autorius. Jo atminimuiáamþinti mokytojø ir apylinkës gyventojøpastangomis Bijotuose 1930-aisiais,Vytauto Didþiojo metais, supiltos dvi kalvelës.Ant vienos ið jø pastatytas memorialinisakmuo, þymintis D.Poškos 100 metømirties jubiliejø, po juo giliai á þemæ ákastaurna su daiktais, liudijanèiais bûsimomskartoms to meto þmoniø buitá ir kultûrà. Antkito kalnelio pastatytas paminklinis akmuoVytautui Didþiajam jo 500-øjø mirties metiniøatminimui. Visuomenës iniciatyvaBaubliuose sodinæ àþuoliukus mokytojai,mokiniø tëvai, sveèiai bei visi kiti ðios K.Jankauskosurengtos ðventës dalyviai. Centre –K.Jankauskas, kapelionas Kuodis. Pirmoje eilëjeantras ið deðinës – A.Krygeris, ketvirtas –Tauragës gimnazijos direktorius Jurgis Jakubonis,uþ jo – Lina Ernstaitë-Pabilionienë, buvusiTauragës pradþios mokyklos Nr. 2 mokytoja,skautø vadë, aktyvi visuomenininkë, palikusi giliàbrydæ Tauragës kultûros baruose, jai ið deðinësantra –Tauragës pradþios mokyklos Nr. 5 (Taurø)mokyklos mokytoja JankauskienëD.Poškos Baubliai apkalti lentomis, suverþtimetaliniais lankais, uþdengti stogai, kad jønegadintø lietus, sniegas, vëjai.1931 m. pavasará, prieð pat mokiniøatostogas, Bijotuose pirmà kartà Tauragësapskrityje ávyko Skaudvilës valsèiauspradþios mokyklos mokiniø ir mokytojøðventë, kuri vëliau tapo visos apskrities tradicinemokiniø ir mokytojø tarpusavio supratimo,pagarbos ir graþaus bendradarbiavimošvente. Tokioje ádomioje ir iðkilmingojeðventëje gana gausiai dalyvaudavomokiniø tëvai, apylinkës gyventojai,giminës, artimieji, o ðventë baigdavosi gausiuchoristø pasirodymu, geguþinëmis. Tàiðkilmingà dienà K.Jankauskas tëvø, mokytojø,mokiniø ir visø joje dalyvavusiø sveèiøakivaizdoje kreipësi á Ðvietimo ministerijosatstovà Antanà Vokietaitá ir praðë pasirûpinti,kad Bijotuose bûtø pastatytaD.Poðkos vardo pradþios mokykla su atskirasale muziejui. Savo troðkimà K.Jankauskaságyvendino. 1935 m. KonstantinoJankausko pastangø dëka iðkilo naujas Bijotømokyklos pastatas, gavæs D.Poðkosmokyklos vardà, nors dël ðio sumanymojis vargo labai daug. K.Jankauskas skatinotëvus, mokytojus ir mokinius rinkti dëmesiovertus istorinius eksponatus ir jaispapildyti D.Poðkos ásteigtà muziejø.1919 m. ákurta Bijotø pradþios mokykla,o 1949 m. duris atvërë Bijotø septynmetë,vëliau reorganizuota á aðtuonmetæ,Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 33

Kuo svarbûsTaikomieji mokslai yra svarbûs Lietuvosekonomikai, ypaè inovatyviajai pramonei,kurios didþioji produkcijos dalis yraeksportuojama. Lietuvos ámonës savo produkcijàiðveþa á ávairias uþsienio ðalis. Didþiausieksporto mastai yra á Vokietijà, Danijà,Ðvedijà, á kaimynines Latvijà ir Rusijà.Pagrindiniai eksporto partneriai yra iðsidëstæaplink Lietuvà, ir tai byloja, jog mûsø gamintojaiyra patikimi vadinamosios tiksliailaiku (just in time) gamybos organizavimoschemos dalyviai, kai stambiose daugianacionalinësekompanijose, atsisakiussandëliavimo, komplektuojami gaminiaiprie surinkimo konvejeriø ið tiekëjø ámoniø,tarp jø ir Lietuvos, turi atvykti keliø valandøtikslumu. Toká tikslumà lemia itin gera ðaliesgeografinë padëtis, leidþianti be sutrikimønedideliais kiekiais transportuoti gaminius,ir ágytas pasitikëjimas. Akivaizdu,kad esant tokiai situacijai Azijos gamintojainëra konkurentai, nes jiems parankiauveþti gaminius dideliais kiekiais gaiðtant kelyjemënesius. Tai viena prieþasèiø ES gamintojamspereiti nuo masinës prie labiauspecializuotos, individualius vartotojø pageidavimusatitinkanèios gamybos. Palygintisu uþsienio šalimis, Lietuva savo inovacijøpolitikoje daugmaþ vienodai kreipiadëmesá á didelæ prioritetø grupæ, neišskirdamakeleto, daug daugiau lëðø skiriamoksliniø tyrimø infrastruktûrai, bet ne patiemsmoksliniams tyrimams finansuoti,daþniau tiesiogiai remia verslà. Jeigu paanalizuosimevienos ið inovacijø lyderëstaikomiejimokslai?AkademikasVytautas OSTAÐEVIÈIUSSuomijos inovacinæ politikà, tai pamatysime,kad ði ðalis susitelkia ties maþesniuinovacijø prioritetø skaièiumi, èia svarbiausiasprioritetas „parama mokslo ir verslobendradarbiavimui“ (apie 40 proc.), daugiaudëmesio skiriama „aplinkos“ trûkumamsðalinti (verslumui, teisiniam reguliavimui,inovacijø paklausai skatinti ir kt.). TodëlLietuvos ámoniø konkurencingumaspastaràjá deðimtmetá augo neþymiai ir daugiausiaipriklausë nuo santykinai pigiø gamybosveiksniø, vidaus investicijø, spartausvidaus vartojimo ir eksporto augimo,o Lietuvos inovacinës veiklos rodikliai iðlikovieni maþiausiø ne tik senøjø, bet net irnaujøjø ES ðaliø erdvëje. Maþa inovacijøpaklausa versle ir visuomenëje, menki inovacijøpanaudojimo gebëjimai – menka inovatyviøámoniø dalis, nedaug ákuriama naujømaþø ir vidutiniø ámoniø. Didelë dalisámoniø, ypaè tradiciniuose sektoriuose, nejauèiane tik technologiniø, bet ir vadybiniøproceso inovacijø poreikio, menkai suvokiamiinovaciniai procesai, inovacinësveiklos privalumai, – tai skatina ir emigracijosprocesus (išvyksta gabiausi darbuotojai);taip pat nedideli inovacijø valdymogebëjimai ámonëse.Šiuolaikiniame pasaulinës ekonomikosglobalizacijos etape pleèiant bendradarbiavimàir prekybà su Azijos ðalimis labaisvarbu „perprasti“ rytietiškus màstymo,suvokimo stereotipus bei skirtingàpoþiûrá á inovacijas. Geras to pavyzdys yrajaponø kaizen (inovacijø) prioritetø palyginimassu europietiðku (1 pav.).Beveik penkiolika metø dirbdamas EuroposKomisijos mokslo projektø vertinimoekspertu, netrumpà laikà praleidæsBriuselio universitete, gerai perpratau europines„þaidimo“ taisykles, Briuselio „þargonà“,kurio nevartojant sunku gauti finansavimàsiûlomiems projektams. Todël,organizuojant tiek mokslinius tyrimus, tiekinovacinæ veiklà, reiktø prisiminti, kad ESinovacijø srityje uþima tik 5 vietà pasaulyje,nes jà aplenkë jau ir Pietø Korëja. Nestebinair Europos Komisijos funkcionieriøreiðkiamos mintys: „Europa gerai sugebaeurus paversti mokslu, taèiau mokslorezultatø eurais – ne“…; „Naujoji eko-Lentelë: Technologinës strategijos Azijos ámonëseEtapas Technologijos pozicija Rinkos pozicija1. (nuo 1960 m.) Surinkimo ágûdþiai Pasyvus uþsakovo poreikiø tenkinimasBazinë gamybaPigesnë darbo jëgaRinkoje prigijæ tarptautiniø Nusistovëjæs pirkëjø poreikiskompanijø produktai2. Inkrementinës inovacijos Aktyvûs pardavimai uþsienio pirkëjamsReversinë inþinerija* Grindþiama kaina ir kokybe3. (nuo 1980 m.) Produkto kûrimo ágûdþiai Iðaugæ produkto pardavimaiProceso inovacijosTarptautinë rinkodaraProdukto dizainasRinkos diktuojamas dizainas4. Tyrimai ir plëtra Dëmesys vartotojo poreikiamsProdukto inovacijosProduktø su prekës þenklu ávairovëir pardavimai5. Ðiuolaikiðki tyrimai ir plëtra Savos prekës þenklo („brand“) poveikisTyrimai ir plëtra, susijæ Rinkos tyrimaisu rinkos poreikiaisRadikalios inovacijos Nepriklausoma sklaidapagrindinæ. Sovietmeèiu Bijotai buvoD.Poðkos kolûkio centrinë gyvenvietë irapylinkës centras. 1923 m. èia gyveno 62,1959 – 39, 1970 – 90, 1989 – 205, 2001 –258 gyventojai. 1945 m. ákurtas ValstybinisD.Poðkos baubliø muziejus. 1956 m.Baubliai pirmà kartà buvo konservuojami.1963 m. Baubliø muziejus tapo Ðiauliø,,Auðros“ muziejaus filialu. 1967 m. Baubliaipakartotinai konservuoti ir paskelbti respublikinësreikðmës istorijos paminklu. Pagalarchitektø Nijolës Lagunavièienës ir VytautoGabriûno projektus Baubliams buvopastatyti nauji gaubtai ið plieno ir stiklokonstrukcijø. 1998 m. sutvarkyti Baubliøpamatai, árengta lietaus vandens nutekëjimosistema. 2008 m. Baubliø muziejus tapoir ðiandien tebëra Ðilalës Vlado Statkevièiausmuziejaus filialu.Beje, reikia paþymëti ir tai, kad 1952–1955 m. prie seneliø Baubliø buvo rengtosspalvingos kolûkiø dainø ðventës.Dabar turistø dëmesio sulaukia ir kaimeesantis N.Paðkevièiaus dvaro parkas,34 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

GamybossistemaKokybëAptarnavimasTechnologijosKûrybingumasOriginalumasLyderiavimas1 pav. Japoniðkos „kaizen“ (kairëje) ireuropietiðkos inovacijø sampratosprioritetaiDizainasnomika pasaulá nugramzdino á krizæ, o senojijau baigia iš jos ištraukti“; „Europaper daug vilèiø dëjo á vandenilio energetikà“...;„Mes per daug rizikuojame investuodamiá nanotechnologijø plëtojimà, kadangiten nëra sëkmës istorijø: verslo planaiyra abejotini“ (iš „Verslo angelø“ kompanijosvadovo pranešimo).Inovacijos yra kompleksinis procesas,nes fundamentiniai ir taikomieji moksliniaityrimai, taip pat plëtra ir komercializavimasdaug kur sutampa, o technologiniai laimëjimaigali pralenkti fundamentaliuosius tyrimus.Viena grësmiø – know-how atskleidimasuþsienio konkurentams per mokslinespublikacijas. Taèiau ar tarptautinësmokslinës publikacijos yra patikimas rodiklisvertinant mokslininkø gebëjimus? Pasaulyjepastebima tendencija, kad dalis autoriøëmë jomis manipuliuoti, siekdami didesnësfinansinës naudos. Atsirado paþodinioplagiato atvejø, þurnalø redakcijos dëlto nereaguoja, o þurnalø redaktoriai piktnaudþiaujasavo padëtimi. Pvz., þurnaloChaos, Solitons and Fractals (CSF) redaktoriusper metus publikuoja iki 60 savostraipsniø, kuriø skaièius ðiuo metu pasiekë307 ið 400 jo straipsniø, esanèiø Web ofScience duomenø bazëje. Jo straipsniaicituojami 4992 ðaltiniuose, ið kuriø 2000yra jo paties publikacijos. Þurnalø redaktoriaitaip pat inicijuoja abipusá straipsniøcitavimà. Gal nepervertinant moksliniøpublikacijø reikðmës mums reiktø elgtistaip, kaip elgiasi pasaulinio garso institucijos?Viena tokiø yra Masaèûsetso technologijøinstitutas (MIT): jo tyrëjø pastangosir indëlis matuojamas ne publikacijomis,bet „indëliu“ garsinant ðià institucijà.MIT inovacijø sistema siekia ne tik finansinësnaudos, bet ir technologijø perdavimorinkai, suvokiant akademijos ir verslokultûrø skirtumus ir pritariant skirtingiemsiðkeltiems uþdaviniams. Institutasskatina kurti inovacijas greitai ir atidþiaiávertinant rinkà bei apsaugojant intelektinænuosavybæ. Sëkmë susijusi su akademinësbendruomenës pritarimu kurti naujastechnologijas, organizuoti tyrimus, nustatytirinkos potencialà, taip pat svarbusdëmesys verslumo kultûrai.Svarbiausia – dëmesys kraðtopramoneiAr darbai, kuriuos atsirenka ir finansuojaverslas, nëra geresnis kriterijus vertinantmokslininko laimëjimus? Tam atëjo laikasne todël, kad pergyvenome ekonomikossunkumus, bet todël, kad pagrindiniø produktøkainos pas mus pasiekë pasaulinálygá, pabrango darbo jëga, vis daþniau uþsieniopartneriø uþsakymai tenka mûsø Rytøkaimynams. Analizuodami Azijos ðaliø,taip pat ir Kinijos, technologijø plëtros strategijà(lentelë), matome, kad pirmieji 20metø buvo susijæ su veikla, bûdinga ir Lietuvosámonëms. Taèiau vëliau, nuo 1980m., kas adekvatu pas mus nuo 2010 m.,praëjus 20-èiai mûsø nepriklausomybësmetø, ši strategija yra susijusi su produktokûrimu ir jo prekinio þenklo átvirtinimu pasauliniumastu. Tik tai pasiekæ galime sëkmingaikurti darbo vietas, sumaþinti iðvykstanèiøið ðalies þmoniø skaièiø. Akivaizdu,kad ðiuo metu nemaþai Lietuvos ámoniønori ir gali kurti „savo“ produktus, su jaiskonkuruoti rinkoje, bet tam bûtina tobulintiir universitetiniø studijø programas. Tàjau daro Kauno technologijos universitetas,ávedæs tokius studijø modulius, kaip„Reversinë inþinerija“, „Produkto kûrimas“,„Inovacijø kûrimas ir valdymas“, bei Vilniausdailës akademija „Dizaino produktønovacijø vadyba“.Kuriose srityse vis dëlto reikëtø dëtidaugiausiai pastangø? Akivaizdu, kad Lietuvaisvarbiausia yra didinti darbo jëgà irenergetiná efektyvumà. Pas mus darboefektyvumas dvigubai, o energetinis (1 kgnaftos ekvivalento 1000 Eur BVP) beveiktrigubai maþesnis nei Europos Sàjungosvidurkis. Pastangos didinti šiuos rodikliusturëtø bûti siejamos ir su alternatyvios energetikosplëtojimu, ir su darbø automatizavimubei kompiuterizavimu. Visa tai yra susijæsu taikomøjø mokslø potencialo didinimu,mokslo ir verslo ryðiø plëtojimu.Veiksmø planasLietuvos nacionalinë vertybë – išsilavinæsþmogus. Mokslininko profesija patiprestiþiðkiausia, mokslininkais pasitiki 63procentai Europos Sàjungos gyventojø (2pav.). Ðiandien beveik du treèdaliai did-MokslininkaisGydytojaisAplinkosapsaugosasociacijomisÞurnalistaisValdþiosatstovaisVartotojøorganizacijomisKitais42 pav. Pasitikëjimas mokslininkais ESdidþiausiasmiesèiø gyventojø mano, kad geriau studijuotiuþsienyje, ir tik treèdalis pirmenybæteikia studijoms Lietuvoje. Todël bûtina propaguotilabiausiai reikalingas Lietuvai, garantuojanèiasnormalø pragyvenimà specialybes;sukurti taikomøjø ir fundamentiniømokslø populiarinimo tarp moksleiviøsistemà, skatinti moksleivius rinktis fizikos,chemijos, informaciniø technologijø dalykusir jø valstybinius egzaminus; sukurtimaterialinio skatinimo sistemà studijuojantiemstaikomuosius mokslus (didesnës stipendijos,dalinis arba visas studijø kainoskompensavimas, parama praktikoms);skatinti ir finansuoti jungtines studijas, bendraivykdomas paþangiausiuose Lietuvosir uþsienio universitetuose; rengti fundamentiniøir taikomøjø mokslø specialistus;siekti, kad fundamentiniai mokslai papildytøtaikomuosius; skatinti mokslo institucijømotyvacijà komercializuoti kuriamas þinias;siekti, kad mokslininkø mokslinësveiklos vertinimo kriterijai skatintø mokslinësveiklos kokybæ bei mokslo ir verslobendradarbiavimà; bûtina apsispræsti, arrengiame specialistus ið uþsienio importuotomstechnologijoms aptarnauti, ar gebanèiuskurti savas?182032556360Bardþiø vandens malûnas, Bijotø àþuolas,kuris kaip gamtos paminklas yra saugomasvalstybës. 1990 m. spalio 27 d.Baubliuose buvo iškilmingai atidengtasskulptoriaus Vaclovo Krutinio paminklasD.Poškai. Ant Vyšniakalnio pasodintaàþuolø giraitë, kuri primintø ateinanèiomskartoms mûsø stiprybæ.2010 m. birþelio 3 d. Lietuvos RespublikosPrezidentës dekretu patvirtintas Bijotøherbas pagal dailininko Rolando Rimkûnosukurtà etalonà. 2009–2011 m. Europoslëðomis restauruoti Baubliai, mokyklair visa aplinka, sutvarkyta visa dvarvietë.Vaþiuodami pro Kryþkalná Klaipëdoslink, uþsukime á Bijotus, á ðià nuostabià mûsøtautos kertelæ, nenykstantá kultûriniogyvenimo paminklà. Šiais 2012 metaisgraþiai, garbingai, iðkilmingai atðvæskimemûsø tautos didþiavyrio þemaièio D.Poðkosákurto pirmojo muziejaus Lietuvojedviejø ðimtø metø jubiliejø. Te jo aidassklinda plaèiai po Lietuvos kaimus, miestus,po visà ðalá, po platøjá pasaulá.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 35

Ðiais pervartø, nepritekliø ir ávairiausiø negandømetais Vilniaus þemaièiø kultûros draugija gausiamkraðtieèiø bûriui teikia bendravimo dþiaugsmà, galimybædidþiuotis þemaièiø ir Lietuvos dvasiniais turtais,gimtosios kalbos skambumu, dainø melodijomis, didingaistorine praeitim ir ðiø dienø „deimanèiukais“.Vilniausdraugijomis ir bendrijomis – sàraðas bûtøilgas. Vilniaus þemaièiø kultûros draugija remiair naujausius Þemaitijai skirtus leidinius.Naujausius kraðtotyros darbus pristato Vilniausdailës akademijos prof. Adomo Butrimovadovaujama tyrinëtojø grupë. LietuvosMA akademikë prof. Viktorija Daujotytë,niekada neatsisakanti supaþindinti su lietuviøliteratûros aktualijomis, savo gerbëjusmaloniai nustebino þemaitiðka poezijos knyga.Prof. Alfonsas Motuzas inicijavo ir vedëlietuviø sakraliniam paveldui skirtus renginius,pakvietë Draugijos narius dalyvautiMarijos radijo laidose. Danutës Mukienëssukurta duomenø bazë apie Þemaitijà ir þemaièiøistorijos, mokslo ir kultûros paveldàyra enciklopedinis informacijos ðaltinis. Prof.Libertas Klimka – ypatinga asmenybë tarpþemaièiø. Jo nuopelnø sàraðas draugijai labaiilgas: ekskursijø po Lietuvà vadovas,naujausi etnokultûros ir etnologijos tyrimai,ðventës ir paproèiai, áþymios asmenybës –jo átaigus þodis dera kiekvieno susitikimometu. L.Klimka išrinktas VÞK draugijos Garbësnariu. Garsus alpinistas Vladas Vitkauskasne kartà pasakojo apie ekspedicijas áaukðèiausias Þemës virðukalnes, eksponavofotografijø parodas, supaþindino su rekordiniaisskrydþiais oro balionu. Jis kvieèiamasá susitikimus su jaunimu, atstovavoDraugijai Þemaitijoje, Gintaro Konèiaus surengtamesusitikime su moksleiviais. V.Vitkauskas– VÞKD Garbës narys.Kiekviena vakaronë pradedama Vilniausþemaièiø himnu, kuriam þodþius sukûrëpoetas Vytautas Viskanta, o muzikàparaðë Asta Taluntytë. Muzikinës dalies vedëjas,valdybos narys Ipolitas Petroðius turivisà bûrá talkininkø, ir himnas skamba pakiliaiir darniai. Tokia nuotaikinga pradþiasukuria gerà nuotaikà pagrindiniam praneðëjui.I.Petroðius su talkininkais sukûrëþemaitiðkas miðias, inicijavo þemaitiðkøgiesmiø, vadinamø Kalnais, giedojimà.Þemaitiška „Votyva“ skamba Bernardinøbaþnyèioje, kur renkamës á Vëliniø miðias.Á Vëliniø miðias buvome pakviesti irVilniaus Visø Ðventøjø baþnyèios klebonoDraugijos nario Vytauto Rapalio, kur þemaitiðkaimeldëmës minëdami mirusiuoþemaièiødarbaiPovilas SAUDARGASVÞKD pirmininkës pavaduotojasVël lyg ir nelaukta atëjo 2012-øjø sausio17 diena, kai Vilniaus þemaièiø kultûrosdraugija pakvietë savo narius á ataskaitinárinkimináVÞKD susirinkimà. Draugijos pirmininkëDalia Juodkaitë-Dirgëlienë ðeðiolikametø sëkmingai vadovavo beveik 200nariø bûriui ir buvo nusiteikusi perduotiDraugijos vairà – pailsëti nuo nesibaigianèiødarbø: renginiø, vakaroniø, susitikimø,parodø, ekskursijø rikiavimo ir rûpesèiø...Deja, neatsirado norinèiø ir galinèiø uþsikrautisunkià pareigø ir atsakomybës naðtà.Nors Draugijoje yra daug puikiø, gabiø,iðmintingø þmoniø, taèiau mûsø Dalia, beviso to, pasiþymi ypatingomis lyderio ir organizatoriaussavybëmis, kurios leidþiaVÞKD laivà kryptingai plukdyti kultûros vandenyse,puoselëjant þemaitiðkas tradicijas,nepasiduodant povandeninëms srovëms.Dël to ataskaitinio-rinkiminio susirinkimometu visø þvilgsniai vël nukrypo á Dalià Juodkaitæ-Dirgëlienæ.Lengviau atsikvëpëme, kaigraþiai palaikoma ir skatinama, pripaþástantjos nuopelnus Draugijai, mûsø Dalia sutikodar vienà kadencijà tæsti kultûrinæ veiklà. Likoir beveik visa buvusi valdyba, pasipildþiusinauju nariu Alvydu Strièka.Po gausybës sveikinimø ir graþiausiø linkëjimøvël išrinkta pirmininkë Dalia Juodkaitë-Dirgëlienësupaþindino su antram pusmeèiuinumatytais tradiciniais kiekvieno mënesiotreèio antradienio renginiais. Vasariomënesá VÞKD ðventë Uþgavënes. Draugijapirmoji atgaivino ðià ðventæ Vilniuje dar pirmaisNepriklausomybës metais, kai siautëjosovietinë kariuomenë. Kitais metais perUþgavënes ðurmuliavo visas miestas. Draugijoskarnavalinë grupë grojo pirmu smuikuRotuðës aikðtëje ir linksmybes baigë Vilniausmokytojø namuose.Kiekvienais metais daug dëmesio skiriamavalstybinës reikðmës datø ir þymiøþmoniø jubiliejø minëjimams. Pernai Draugijapaminëjo Lietuvos patriarcho Jono Basanavièiaus160-àsias gimimo metines.ir dienosPrisiminti bendri darbai su Tautinio atgimimoàþuolyno draugija, skambëjo Vilniausmokytojø namø liaudiðkos muzikos ansamblio„Kankleliai“ (vadovë D.Èièinskienë)atliekamos J.Basanavièiaus paskelbtosjo gimtøjø Oþkabaliø dainos. Ðie metaipaskelbti tautos Atgimimo poeto Jono Maèiulio-Maironiometais. Kovo mënesá minësimepoeto 150-àsias gimimo metines.Solistas Danielius Sadauskas pristatys autorinádviejø daliø kompaktiná albumà, skirtàMaironiui, skambës jo atliekamos poetoþodþiais dainos, kurioms akompanuos JûratëLandsbergytë.Þemaièiø kultûros paveldo ir tradicijøpuoselëjimas, istorinës atminties gaivinimas– svarbiausi Draugijos veiklos barai.Balandþio mënesá ávyks þymaus rašytojoVytauto Martinkaus istorinio romano „Þemaièiøgarlëkys“ sutiktuviø vakaronë. Ðiskûrinys skirtas lietuviø aviacijos pradininkuiAleksandrui Griðkevièiui (1809–1963).Ieškosime þemaitiðkø akcentø ir raðytojonoveliø rinkinyje „Dvylika lieptø“.Geguþës mënesá kviesime þymiausiàlietuviø tautosakos tyrinëtojà akademikàLeonardà Saukà. Jo darbai pelnë aukðèiausiusvalstybinius apdovanojimus humanitariniømokslø srityje. Susipaþinsimesu naujausiais tautosakos lobyno tyrimais.Skambës etnografinio ansamblio atliekamossenovinës dainos.VÞK draugijos veiklos sëkmæ lemia ávairiapusiairyðiai su kultûros, mokslo ir menoinstitucijomis, ilgaamþiai draugystës saitaisu literatûrologais, muzikos ir teatro pasaulioatstovais, su plaèia grupe bendraminèiøkraðtieèiø ir marga jø gimine. Graþi draugystëtæsiasi su Jurbarkiðkiø bendrija Vilniuje(vad. Romas Dainius), bendradarbiaujamasu Ðilalës kraðtieèiø draugija (vad. VirginijusJocys). Nuolatiniai ryðiai sieja su Raðytojøsàjunga, Vydûno draugija, Ðlapeliømuziejumi, Lietuvai pagraþinti draugija, Rerichodraugija, Karininkø ramove, kitomis36 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

Alvydo STRIÈKOS nuotr.Vilniaus þemaièiø kultûros draugijosataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ið kairës:Zigmas Juðkevièius, Dalia Kaminskienë,Virginija Bumblienë, Genovaitë Jacënaitë,Aldona Bazienë, Povilas Saudargas, EugenijaTamara Arnastauskienë, pirmininkë DaliaJuodkaitë-Dirgëlienë (kalba), Alfonsas Katkus,Ipolitas Petroðiussius ir gyvuosius. Kasmet esame klebonoV.Rapalio kvieèiami ir per Ðv. Velykas,kur miðios laikomos þemaitiðkai. Gausiamemuzikantø bûryje turime knygø apiegimtàjá Tauragës kraðtà autoriø, vienà geriausiøLietuvos bandonininkø Albinà Batavièiø.Mokytojø namø etnografinis ansamblis„Tyklë“ (vadovë Vitalija Brazaitienë)iðtyrë ir atgaivino þemaièiø istorines irkaro dainas.Dailininkas tekstilininkas Anicetas Jonutispraëjusiais metais minëjo 70-meèiojubiliejø ir pristatë áspûdingà darbø parodàLietuvos dailës muziejaus Radvilø rûmuose.Jis ir Vilniaus þemaièiø kultûrosdraugijos vëliavos autorius. Su vëliavavyksta kiekvienas VÞKD renginys, su vëliavakasmet traukiame ekskursijon.Didþiausias visuomeninës veiklos, organizaciniodarbo krûvis tenka VÞKD pirmininkeiDaliai Juodkaitei-Dirgëlienei. Ji inicijuojarenginius, veda juos, skatina ryðiussu minëtomis organizacijomis ir draugijomis,kuria renginiø scenarijus, kvieèia praneðëjusir atlikëjus... O kur dar kasmetësekskursijos po Lietuvà ir tolimesnius kraðtus,kur gyvena kraðtieèiai? Maršrutai, lankytinosvietos, susitikimai su þymiais þmonëmis,transportas, nakvynë (juk racionaliaukeliauti dviem dienom), vakaronës –viskà reikia apgalvoti, suplanuoti, suderinti...Todël nenuostabu, kad ataskaitinio-rinkiminiosusirinkimo baigiamasis akordasbuvo gausûs padëkos þodþiai pirmininkeiuþ nuveiktus darbus.Tarybos nariai yra atsakingi uþ savodarbo barà. Sekretorë Aldona Bazienë tvarkoraðtvedybà, þemaitiðkø pasø apskaitàir teikimà, atsakinga uþ susirinkimø protokolus,atlieka daug kruopðtumo reikalaujanèiødarbø. Finansinius reikalus puikiairikiuoja Alfonsas Katkus. Valdybos narysZigmas Juðkevièius, dabar jau ir AlvydasStrièka – mûsø fotografai, fiksuojantysdraugijos renginius, sukaupë gausø vaizdoarchyvà, platina já internetu, teikia duomenøMetraðèiui, kurá daugelá metø tvarkoilgametë valdybos narë metraðtininkë EugenijaTamara Arnastauskienë. Daug jossukurtø teminiø albumø apie Vilniaus þemaièiøkultûros draugijos veiklà turi iðliekamàjàvertæ, teikia daug maloniø áspûdþiø.Jos kruopštaus darbo dëka sukauptas iðsamusDraugijos veiklos archyvas, ji fiksuojavisus darbo barus ir atskirø nariø raiðkà,skelbia straipsnius ir apþvalgas, organizuojaparodas. Jos ir pirmininkës pastangomis2010 m. parengta ir išleista gausiaiiliustruota knyga „Vilniaus þemaièiø kultûrosdraugijos dvideðimtmetis“. Valdybosnarë gydytoja Dalia Marija Kaminskienë atsiskleidëkaip neeiliniø gabumø gëlininkëir dizainerë. Ji originaliomis kompozicijomispapuoðia salæ kiekvienam renginiui,sukuria malonià akiai ir ðirdþiai ðventinæ aplinkà.Jai talkina dailininkë keramikë, ilgametëvaldybos narë ir Draugijos Garbësnarë doc. Genutë Jacënaitë. Jø meninëraiðka ir iðmonë atspindi kiekvieno susitikimoturiná ir dvasià. Pirmininkës pavaduotojaiVirginijai Bumblienei tenka gausûs organizaciniaidarbai ir ûkiniai klausimai,Draugijos dokumentacijos archyvo tvarkymasir prieþiûra. Ji apibendrino ataskaitiniolaikotarpio Draugijos veiklos tendencijas.Padëkos þodyje pirmininkei iðreiðkëvaldybos ir kalbëjusiøjø bendrà nuomonæ,paþymëjo Dalios Juodkaitës-Dirgëlienëssukurtà ðiltà bendradarbiavimo atmosferàDraugijoje, palinkëjo bûsimai valdybaisëkmingiau spræsti einamàsias problemas.Kitam pavaduotojui Povilui Saudarguitenka atlikti daug tiesioginiø pirmininkëspavedimø, kartu atstovauti VÞKD svarbiuosesusitikimuose, nuðviesti Draugijosveiklà spaudoje, bûti visur, kur darbinë situacijareikalauja.Draugija dëkinga Vilniaus mokytojø namødirektorei Zitai Þepnickienei uþ svetingàir ðiltà pastogæ, kur jauèiamës kaip namie.Matematikosmokslo raidosapþvalgaPirmoji matematikosistorija lietuviðkaibuvo iðleista 1919 m.Vilniuje. Tai „Þemosiosmatematikos istorija“,paraðyta PranoMaðioto ir iðleistaLietuviø mokslo draugijosrûpesèiu. Ji apimamatematikosraidà iki XVIII a., kadaatsiras aukštoji matematika.Ákûrus universitetàKaune bendraismatematikos istorijosklausimais nemaþaiyra raðæ dëstytojaiZigmas Þemaitis,Otas Folkas, ViktorasBirþiðka, PetrasKatilius, Paulius Slavënas.Lygia greta jø ðiame bare reiðkësiprelatas Adomas Jakðtas-Dambrauskas,iðdëstæs trijø garsiøjø senovësmatematikos uþdaviniø istorijà ir esmæ,matematikos mokytojas SaliamonasAntanaitis, pagal licenciato darbà parengæsmonografijà apie didájá graikø mokslininkàArchimedà. Straipsniø ið visuotinësmatematikos istorijos tarpukario Lietuvojetaip pat yra paskelbæ Pranas Dovydaitis,Otonas Stanaitis, Ruvinas Lakovskis,Aurelija Maþylytë.Po 1940 m., be Z.Þemaièio, ðioje srityjeypaè pasiþymëjo Bogdanas Chmielevskis,Vytautas Paulauskas, EvaldasGeèiauskas, Valentinas Matiuchinas,Aleksandras Baltrûnas. Pabrëþtini pastarojomatematiko darbai skleidþiant visuotinësmatematikos istorinæ mintá Lietuvoje:„Pirmieji matematikos þingsniai“(1986 m.), „Nuo nulio iki...“ (1991 m.),„Begalybës biografija“ (2005 m.).Ðiuo leidiniu tikimasi koncentruotaiapþvelgti matematikos mokslo raidà, paminintsvarbiausius senovës tautø, civilizacijø,vëliau valstybiø, o kartu ir atskirømokyklø faktus, turëjusius átakos matematikoskaip mokslo gimimui ir raidai.Kaip iliustracijà pateikiant kai kuriuos istoriniuselementariosios matematikosuþdavinius parodomi svarbiausi matematiniopalikimo paminklai. Taigi leidinyssusideda ið dviejø daliø: matematikosfaktø istorinæ dalá paraðë Juozas Banionis,o istorinius uþdavinius ir jø sprendimusparengë Julë Þemaitytë.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 37

Drakonas – penktasis Rytø horoskopo þenklas. Tai sëkmës simbolis ir laimingiausiasþenklas vyrams. Ðio þenklo metais gimæ þmonës pasiþymi vedliosavybëmis, yra stiprios valios, pasitikintys savimi. Praëjæ Drakono metaibuvo 2000, 1988, 1976, 1964, 1952, 1940, 1928, 1916, 1904...Vidas ÞIGASDizainerisPo Drakono þenkluNumizmatika ir heraldikaDrakonas – mitinë pabaisa, Lietuvojevadinamas slibinu arba skoliniu ið slavø– smaku. Ðis sutvërimas dailës kûriniuose,heraldikoje, sfragistikoje, numizmatikojevaizduojamas masyviu þvynuotu,sparnuotu ar nariuotu ropliu, ið kurionasrø eina dûmai ir ugnis.Senovës Kinijoje drakonas simbolizavodvasinæ jëgà, gyvenimà ir ðviesà(iðprusimà). Tai – pirmapradis jan, dauginimosi,vaisingumo, vislumo, aktyvumopersonifikacija. Kinø drakono funkcija– ginti þmones nuo demonø. Pasakosear legendose drakonas yra daþnaspersonaþas ir jam skiriamas svarbiausiasvaidmuo. Senovës kinø generolaiant savo drabuþiø kaip laipsnioþenklà iðsisiuvinëdavo tam tikrà skaièiødrakonø. Jø skaièius bûdavo reglamentuotas.Devyni drakonai galëjo bûti pavaizduotitik ant imperatoriaus drabuþiø.Kinø imperatorius ir jo ðeimos nariai antdrabuþiø siuvinëdavosi auksinio drakonoþenklà. Nuo 206 m. pr. Kr. (Chan dinastija)þalsvai melsvas drakonas tapoimperatoriaus simboliu. Nuo ðios datosdrakonas pasidarë penktuoju kinø zodiakoþenklu ir Rytø simboliu. Astronomaiþvaigþdëlapiuose saulæ pradëjovaizduoti drakono pieðinuku.Rytuose baltasis drakonas simbolizavoVakarø ir mirties valdovà. Þiemà, pasakkinø folkloro, drakonai gyvena poþeme, bet vasario mënesá pakyla á dangøir sukelia griaustiná ir lietø. Tomis dienomisdrakono garbei iki ðiol išliko tradicijarengti ðventæ su fejerverkais.Japonijoje drakonas simbolizuoja lietausdievybæ. Tekanèios Saulës ðalyjedaugelis ðventyklø yra papuoðtos fontanaissu bronzinëmis drakonø skulptûromis,kur drakonams ið nasrø trykðta vandensèiurkðlës. Pastatø stogai yra puoðiamiámantraus dizaino lietvamzdþiais –drakonais, kuriems per nasrus iðbëga antstogo susirinkæs lietaus vanduo.Japonijos imperatorius Macuchito1 pav.(1868–1912) reformavo savo valstybësfinansø sistemà. 1870 m. jis vietoje tradicinëssiogûnø monetos ávedë vienin-2 pav.gà imperijai sidabrinádolerá. Japonijos dolerio averse dominavodrakono piešinys (1 pav.).Kinijos imperatorius sidabrinius imperiniusdolerius reguliariai kalti pradëjo ðiektiek vëliau – 1890 metais. Naujajame kinødoleryje taip pat buvo pavaizduotasdrakonas, o per drakonà ant monetos pavaizduotaspats imperatorius (2 pav.).Paþymëtina, kad neoficialius sidabriniusdolerius nuo 1840 m. kalë Taivanosala. Juose buvo vaizduojamas kinø ilgaamþiðkumoplikagalvis dievas. Taip patpaþymëtina, kad sidabriná dolerá kinus paskatinoávesti intensyvëjantys prekybos ryðiaisu Vakarø civilizacijos pirkliais.Afrikoje ir Amerikoje nëra aiðkios simbolikos,kurioje dominuotø drakonas.Senovës Meksikoje drakono simbolá pavaduojamitinës gyvatës ir aligatoriai.Europoje drakonà iðpopuliarino romënølegionai. Senovës britø uþkariautojairomënai kai kurias savo legionø vëliavas– veksilus buvo dekoravæ drakonopieðiniais. Britai, gavæ ðá pagoniðkàsimbolá ið romënø, drakonà padarë iðsivadavimoið saksø priespaudos emblema.Senovës keltai drakono þenklà naudojokaip gàsdinimo, nenugalimumo irnepriklausomybës simbolá.Nuo IX a. nacionalinis Velso herbas3 pav.3A pav.4 pav.yra raudonas drakonasþaliai baltamefone. Tai Velsodidvyrio Kadvaladerioemblema.Anglijos karaliusHenrikas VII5 pav. (1485–1509) raudonàdrakonà naudojosavo heraldikoje, tuo norëdamas pabrëþtisavo kilmæ ið Kadvaladerio.Romënø ákurto Londiniumo (dabarLondono) miesto herbà prilaiko du skydneðiaidrakonai. Legenda sako, kad Temzësupëje, kuri teka per Londonà, kaþkadagyvenæs drakonas. Jis saugojomiestà nuo prieðø. 1995 m. Didþioji Britanijanukalë vieno svaro vertës nikelioþalvariolydinio monetà, kurios averse pavaizduotasdail. R.D.Makloufo monetaisukurtas privalomas karalienës ElþbietosII (nuo 1952 m.) portretas-profilis. Mone-38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

tos reverse pavaizduotas Velso simbolis– raudonasis drakonas. Minima monetabe jokio kompozicijos pakeitimo yra taippat nukalta iš 925/1000 prabos sidabro.Jos svoris – 9,5 gramo. Reverso autorius– dail. N.Silmanas (Norman Sillman).2000 m. buvo nukaltas svaras taip patsu Velso drakonu. Tik monetos aversedominavo kitas karalienës profilis. Jo autorius– dail. J.Renk-Bredlis (3 pav.).Nacionalinëje Velso vëliavoje drakonasvaizduojamas nuo 1807 metø. Raudonasisdrakonas siejamas su keltais britais.Seniausias raudono drakono, kaipVelso simbolio, naudojimas þinomas nuo820 metø. Dabartinæ formà ir pieðiná vëliavaágavo 1959 metais. Tiksli drakonopieðinio forma vëliavoje nëra grieþtai áteisinta.Balta ir þalia vëliavos spalvos kildinamosið valø karaliø Tiudorø dinastijosheraldikos. Tiudorai Anglijà valdë 1485–1603 metais (3a pav.).VIII a. Šiaurës Europoje prasidëjo vikingøepocha, kuri truko daugiau kaip 300metø. Airiai vikingus vadino „fingalais“ –ðviesiaplaukiais norvegø barbarais arba„dubgalais“ – tamsiaplaukiais danø barbarais.Prancûzai vikingus vadino „normanais“arba „nortmanais“ – ðiaurës þmonëmis.Ispanai vikingus pakrikðtijo „matchusais“– pagoniðkomis baidyklëmis.Mat vikingai plaukiojo irklinëmis su vienabure karinëmis valtimis, kuriø forðtveniuspuoðë gyvatës ar drakono ið medþio iðdroþinëtosskulptûrinës galvos. Valtys sugyvatës galva vadinosi snekarais ( angl.snake – gyvatë), o su drakono galva –drakarais (angl. dragon – drakonas).Tarpukario Estijos Respublika (1918–1940) 1934 m. nukalë 1 kronos vertësaliuminio bronzos monetà, kurios reversepavaizduotas vikingø drakaras. Aukðtaivirð vandens iðkilusá forðtvená puoðiadrakono galva (4 pav.).Vikingø drakarus vaizduoja Meno salos(Isle of Man) numizmatika. Tai kolekcinës1 ir 5 kronø vertës sidabrinës ir auksinësmonetos. Ði Didþiosios Britanijosteritorija bene vienintelë Europoje kalaprogines monetas, vaizduojanèias Rytøkalendoriaus metø simbolius. 2000 m.6A pav.buvo nukaltos proginës kronos su drakonais.Tai 1 kronos vertës vario-nikeliolydinio, sidabro (925/1000; 28,28 g) iraukso (999,9/1000; 31,1035 g) proginëskolekcinës monetos. Ant plataus iðkilausmonetà rëminanèio apvado uþraðytastekstas YEAR OF THE DRAGON / 1CROWN (drakono metai/1 krona) (5pav.). 5 kronø vertës auksinë (999,9/1000; 155,5175 g) proginë kolekcinë monetataip pat vaizduoja drakono pieðiná.Jø nukalta 250 vienetø.Nuo 1984 m. Meno sala kala sidabrinius(999/1000) ir auksinius (999,9/1000),(917/1000) angelo serijos monetas-buljonus.Buljonais numizmatikoje vadinamosmasyvios brangaus metalo (aukso,platinos) monetos, skirtos kolekciniamsir investiciniams tikslams. Tai specialiosmonetos, á kurias bijant finansiniø kriziø irinfliacijos investuojamos laisvos apyvartoslëðos. Kitas buljonø skiriamasis bruoþas– aukðtas meninis-technologinis gamyboslygis, pasiþymintis „proof“ ar „brilliantproof“ kokybës standartu.Ðie buljonai turi 1/20, 1/10, 1/4, 1/2,1, 5, 10, 15, 20 ir 25 angelø nominalus.1994 m. 1 angelo vertës auksinës (999,9/1000; 31,1035 g) monetos reverse vaizduojamasarkangelas Mykolas, ietimiperveriantis drakonui kaklà (6a pav.).Visos kitos angelo nominalø monetosturi kiek kitoká reverso pieðiná. Ðtai 20angelø auksinës (917/1000; 678,6720 g;350 vnt.) monetos reverse vaizduojamakita kovos scena. Monetø autorius dail.L.Lindsëjus (Leslie Lindsay) (6b pav.).Rašytiniai šaltiniai tvirtina, kad 874 m.norvegø vikingai ðiaurës Atlante suradoIslandijos salà. Ið ðios salos, kaip ið atraminësbazës, iðplaukæ vikingai visaispenkiais amþiais aplenkë didájá atradëjàKristupà Kolumbà ir surado ÐiaurësAmerikà. Naujàjá kraðtà vikingai pavadinoVinlandu. Iðsilaipinimo vietoje prie FolRiver upës buvo ákurta gyvenvietë. Ði vietayra prie pat dabartinio Niujorko miestoteritorijos. Archeologiniai radiniai patvirtina,kad minima Vinlando gyvenvietëbuvo ákurta apie 1000 metus.Nuo 1262 m. Islandija tapo pavaldiNorvegijos Karalystei. 1380 m. NorvegijaIslandijà perleido Danijos Karalystei.6B pav.Tik 1944 m. buvo paskelbta Islandijos nepriklausomybë.Naujoji valstybë buvopavadinta Islandijos Respublika. Senosiosvikingø sagos buvo panaudotos kuriantrespublikos heraldikà.Salos mitinis globëjas drakonas buvoákomponuotas á naujàjá herbà. Herbo7 pav.kompozicijos centre pavaizduotas heraldinisskydas su raudonos spalvos ðv. Jurgiokryþiumi mëlyname fone. Skydà iðabiejø pusiø prilaiko du skydneðiai. Ið kairës– galvà panarinæs jautis aukso ragaisir nagais. Ið deðinës – baltu drabuþiu apsirengæsþilas senolis su apsiaustu ir ilgalazda. Uþ jauèio pavaizduotas stovintisðviesusis grifonas su á virðø pakeltaisplëvëtais sparnais ir á kairæ pasuktais ugniniaisnasrais. Naktá simbolizuoja virð senoliopavaizduotas juodasis drakonas.Jo nasrai pasukti á deðinæ. Heraldinëskompozicijos apaèioje vaizduojama áðalusiIslandijos uola (7 pav.).Apraðytas herbas Islandijos numizmatikojepirmà kartà buvo panaudotas1946 metais ant nacionaliniø 1 ir 2 kronøvertës nikelio ir þalvario lydinio monetøaversø. Paþymëtina, kad Islandijos Respublikosherbas yra vienintelis valstybinisherbas Europoje, kuriame pavaizduotasdrakonas.Ispanijos Karalystë (nuo 1947), ruoðdamasiminëti Naujojo Pasaulio atradimo500-àsias metines, savo ruoþtu 1989 m.nukalë 12 proginiø kolekciniø monetø serijà.Mûsø temà iliustruoja 40 000 pesetøvertës auksinës (999/1000; 13,50 g) mo-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 39

netos reversas, kuriame pavaizduotasfantastinis jûrø drakonas. Jispasirengæs praryti plaukiantá burlaivá.Tai duoklë jûrø temai, kuriai atsirasti padëjokeliolikos kartø jûrininkø pasakojimaiapie jûrø platybëse neaiðkiomis aplinkybëmispradingusius burlaivius ir jøágulas. Numizmatinëje literatûroje ði monetavadinama „Jûrø monstru“ (8 pav.).8 pav.Krikðèioniðkoje simbolikoje drakonasyra sutapatinamas su velniu ar ðëtonu,t.y. su blogiu. Vaizduojamajame religiniamemene drakonas, kaip mistinis sutvërimas,yra pieðiamas su þvynuotu ropliokûnu, liûto nagais, plëvëtais ðikðnosparniosparnais, dviðaku gyvatës lieþuviu irðliuþo uodega. Drakonui ið nasrø kvëpuojantbûtinai turi sklisti baisi smarvë,sieros kvapas ir ugnis. Krikðèionybëjedrakonas simbolizuoja mirtá, tamsà ir velnià,pasivertusá gyvate, kuris gundo þmogønusidëti.Drakonas yra tapatinamas su ugniesstichija, su chaosu, kurá nugalëti galimatik sukaupus visas turimas dvasines ir fizinesjëgas. Todël drakonus, ar lietuviðkai– slibinus, kardu kapoja arkangelasMykolas ar ietimi bado raitas ðv. Jurgis.Drakono fizinis nugalëjimas simbolizuojagërio pergalæ prieð blogá.Dailës kûriniuose vaizduojamas grandinepririštas uþ kaklo drakonas simbolizuojapaþabotà ir nugalëtà blogá. Kartaisdrakono uodega bûna vaizduojamasuriðta á mazgà. Legenda sako, kad drakono,kaip ir skorpiono, jëga slypi uodegoje.Uodegà suriðus á mazgà drakonaspaliekamas gyvas, nes tampa nepavojingasir silpnas.Ðv. Jurgio, nugalinèio drakonà, atvaizdainuo XVI a. buvo kalami ant Anglijos,Švedijos, Popieþiaus srities, Mantujos,Ljeþo, Mansfeldo, Burgfridbergomiestø ir Fugeriø prekybos namø monetø.Numizmatikos literatûroje ðios monetosyra vadinamos georgtaleriais. Manyta,kad ðv. Jurgio atvaizdas ant monetosgali bûti kaip amuletas, saugantis þmogøkautynëse nuo suþeidimo ar mirties.Senieji georgtaleriai buvo kopijuojami,gaminant monetas–amuletus iki patNaujøjø laikø. Drakonas amulete turiðuns galvà. Ðv. Jurgis manieringai pozuojair ietimi perduria drakonui nasrus.Minëtinas ðv. Jurgis, su drakonu kovojantisne ietimi, o kardu. Ðià puikià kompozicijàantauksiniø ginëjø(1817) ir sidabriniøkronø(1818) pradëjokalti DidþiosiosBritanijos karaliusJurgis III (1760–9 pav.1820). Dabartinë karalienëElþbieta II, kaip ir jos protëviai nuoJurgio III laikø, beveik kas metai su minëtakompozicija tradiciðkai kala 1/2, 1,2 ir 5 svarø auksines (917/1000) monetas.Ðventasis riteris, apsiginklavæs trumpukardu, efektingai sëdi ant piestu stojanèiopuikaus ristûno. Þirgas kanopomistrypia besiblaðkantá drakoniukà (9 pav.).Didþiosios Britanijos karalius JurgisV (1910–1936), ðvæsdamas savo valdymojubiliejø, 1935 m. nukalë proginæ sidabrinækronà (925/1000), vaizduojanèiàðv. Jurgá po kovos su drakonu jojantá sunulauþta ietimi rankoje. Dvesiantis mitinisdrakonas su styranèiu ietigaliu kûnevoliojasi po ristûno kojomis (10 pav.).Ðv. Jurgis, duriantis drakonà ietimi, yrapavaizduotas istoriniame Maskvos miestoherbe. Ðioje vietoje pacituokime M.Dobuþinská(1875–1957), kur autorius savoknygoje „Vytis“ (1933) apraðo Vyties herboryðá su Maskvos herbu – ðv. Jurgiu.M.Dobuþinskis raðë: „... ið tikrøjø galimenurodyti nemaþa panaðiø bruoþø tarp Lietuvosir Maskvos erbø. Iki XVII a. Maskvoserbas niekuomet nebuvo vadinamasðv. Jurgiu, bet „jojiku“, „raiteliu“, o tai reiðkiatà patá kà ir Vytis. Raitelio pakeitimasðventojo atvaizdu yra visai natûralusreiðkinys Maskvos Rusiai XV–XVI amþiais.Tenai heraldika pradëjo plëtotis tiknuo XVII a., iki to laiko bûdavo naudojamikovos vëliavø ir ginklø simboliai,iðimtinai ðventieji atvaizdai. Lygindamitoliau, mes galime pastebëti, kad Lietuvospatronas ðv. Jurgis tas pats ðventasis,kuris yra ir Maskvos patronas. Ðitoðventojo ginklus labai daþnai turi ir Lietuvoserbas Vytis. Toliau mes matysime,kad net slibinas, kurá nuþudo Maskvosraitelis, kai kada (du kartus) pasitaikopo Vyties þirgo kojomis lietuviø sfragistikojeXV a. pradþioje“.12 pav. 13 pav.Rusijos numizmatikojeMaskvos herbassu nudurtu drakonubuvo vaizduojamasant imperinio dvigalviokarûnuoto erelio krûtinës.Ðis heraldinis þenklas iðkaltasant kai kuriø variniø ir sidabriniø Rusijosimperijos monetø, nukaltø tik 1718–1743 metais. Taip pat ant daugumos variniømonetø, nukaltø 1757–1796 metais.11 pav.10 pav.Istorikë V.Rutkauskienë, nuo 1994 m.gyvenanti JAV, nagrinëdama senøjø Lietuvosheraldiniø þenklø iðtakas, parodo,kad slibinas po Vyties þirgo kojomis pasirodo1388 m. Jogailos majestotinio antspaudodizaine. Ji savo straipsnyje „KarališkiejiJogailos antspaudai – II dalis“rašo: „... po raiteliu – Vyèiu atsiranda nedidelisslibinas-drakonas, beveik kaip pieðiniuose,freskose, raiþiniuose, liaudiesskulptûrëlëse, kurios vaizduoja narsøjá karþygáðv. Jurgá, nugalëjusá drakonà. Tokspat ar kiek skirtingai pavaizduotas slibinaspo mûsø Vyèiu tuo laiku pasirodo irkituose Jogailos antspauduose. Jis taippat sutinkamas ir matomas kartu su portretuojamukaraliaus Jogailos atvaizdupiešiniuose, freskose, paveiksluose ir ki-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

14 pav. 15 pav. 16 pav. 16A pav.toje jo atributikoje“ („Draugo“ šeštadieninispriedas. 2004-07-17. Nr.136 (29). JAV).Šis Jogailos majestotinis antspaudasyra prikabintas prie 1388 m. dokumento,kurio originalas yra Krokuvos universitetosenato archyve. Vyèio herbe pavaizduotasðeðiagalis kryþius, kurio anksèiaunebûdavo. Po þirgo kojomis – minëtas slibinas.Iliustracija paimta ið T.A.Dziaùiñskiknygos „Zbiór praw Litewskich od roku1389 do roku 1529“. Tabl. 4. (11 pav.).Vëliau, 2009 m. V.Rutkauskienësstraipsnyje „Kas sieja slibinà su dvigubukryþiumi“, raðoma: „... apie tai raðë visiþinomiausi Lietuvos ir iðeivijos istorikai(A.Ðapoka, V.Daugirdaitë-Sruogienë,E.Gudavièius ir kiti). Tà skelbia vengrai,rumunai, vokieèiai, kaþkodël nutyli lenkøistorikai, nors apie tai jau raðë netJ.Dlugoðas. Ðv. Romos imperijos imperatoriusZigmantas Liuksemburgietis á Slibinoordinà sutelkë 24 galingiausius irátakingiausius to meto Europos kraðtøvaldovus, tarp jø Vytautà ir Jogailà. Kadordino nariai buvo ðie du lietuviai, istorikamstikrai yra þinoma.Išties pirmasis buvo Lenkijos ir Lietuvoskaralius Jogaila. Tai ávyko 1412 m.Krokuvoje, Vavelio karaliðkuosiuose rûmuose:Jogaila buvo papuoðtas Slibinoordinu. Vytautas Slibino ordinu buvo apdovanotaspo Slucko suvaþiavimo 1429m., kai nutarta Vytautà karûnuoti Lietuvoskaraliumi. Vytautas, iðlydëdamas imperatoriøZigmantà Liuksemburgietá atgal áVengrijà, pasienyje pasitiko vengrø pasiuntiniussu Slibino ordino regalijomis irimperatorius áteikë já Vytautui („Mokslo Lietuva“,2009-03-12, Nr. 5(405).Autorë mano, kad Slibino ordinas kiloið senesnio ðv. Jurgio ordino, kuráVengrijoje 1326 m. buvo ákûræs KarolisRobertas Anþujietis (Anjou) – Jogailosþmonos Jadvygos, Lenkijos ir Lietuvoskaralienës, senelis.Na, o Slibino ordino riteriø draugijà,gyvavusià 1387–1437 m., ákûrë Vengrijoskaralius Zigmantas Liuksemburgietis.Ði draugija vienijo pirmuosius Europosvalstybiø asmenis. Kaip raðo V.Rutkauskienë:„... draugijos riteriai aplink saverinko ir ginklavo kariuomenæ, kuri reikaluiesant þygiuotø á pagalbà karaliuiZigmantui padëti kovoti su jo, Vengrijosir krikðèionybës prieðais“.Keletà drakonø, arba lietuviðkø slibinøar smakø, galime pamatyti ðiuolaikinëjeLietuvos miestø heraldikoje. Ðie drakonailietuviðkoje heraldikoje turi ðimtmeèiøsenumo istorines ðaknis.Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijoskaralius (toliau LDK ir LK) ÞygimantasVaza (1588–1632) 1616 m. Joniðkiui suteikëMagdeburgo miesto teises ir herbà„Ðv. Mykolo su kalaviju atvaizdas“. Vazødinastijos laikais Lietuvoje plintantis protestantizmaskatalikø buvo vertinamaskaip blogis. O su blogiu (slibinu) buvo kovojamair heraldiniø simboliø pagalba.1991 m. prof. J.Galkus tapo atnaujintoJoniðkio miesto herbo autoriumi. Cituojameherbo apraðymà: „Raudoname laukeðarvuotas sidabrinis arkangelas Mykolas,laikantis deðinëje rankoje pakeltàsidabriná kardà su auksine rankena, kairëje– ovalø skydà su þvaigþdës formoskryþiumi. Ovalaus skydo briauna sutvirtintaauksinëmis vinimis. Po arkangelokojomis þalias drakonas, kurio nagai ir lieþuvissidabriniai“. Joniðkio miesto herbàLietuvos Respublikos Aukðèiausiosios TarybosPrezidiumas patvirtino 1991 m. balandþio17 d. (12 pav.).Þemaitijos vyskupo J.Tiðkevièiaus rûpesèiuLDK ir LK Vladislovas Vaza (1632–1648) 1635 m. Varniams suteikë Magdeburgomiesto teises ir herbà „Ant þirgoðv. Jurgio su skydu atvaizdas“. Beje,ðv. Jurgis buvo ir vyskupo J.Tiðkevièiauspatronas. Dar 1417 m. Varniai tapo Þemaitijosvyskupijos centru ir buvo vadinamiMedininkais. Tuo metu LDK VytautasMedininkams galëjo suteikti teises,atitinkanèias Magdeburgo, bet kol kasði prielaida neárodyta. Atkurto Varniø herboapraðyme pasakyta: „Raudonamelauke ant sidabrinio þirgo sidabrinis raitelis(ðv. Jurgis), auksine ietimi smeigiantispo þirgo kojomis ðliauþiantá þalià drakonà.Raudoname raitelio skyde sidabriniskryþius. Raitelio dirþas, segë, pentinas,þirgo pasagos, kamanø ir kitø odiniødirþø metaliniai sutvirtinimaibei balno kilpa auksiniai“. AtkurtoVarniø herbo autorius – dail.A.Kaþdailis. Varniø miesto herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino1997 m. kovo 3 d. (13 pav.).LDK ir LK Stanislovas Augustas Poniatovskis(1764–1795) 1791 m. Prienamssuteikë miesto teises ir herbà „ÐventojoJurgio atvaizdà“. Prienø drakonas yrastambesnis uþ Varniø. Bet jo likimas kartojasi.Šv. Jurgis be gailesèio smeigia ugnimispjaudantá drakonà prie þemës. „Mëlynamelauke vaizduojamas ant þirgo ðv.Jurgis su sidabriniais ðarvais ir purpuriniuapsiaustu. Jis ietimi smeigia po þirgokojomis þalià drakonà, kuriam ið nasrø verþiasiraudona ugnis. Þirgo kamanos ir kitaapranga sidabriniai“. Tai atkurto Prienøherbo apraðymas. Dail. R.Rinkûnas yraherbo autorius. Prienø miesto herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino1996 m. balandþio 1 d. (14 pav.).Marijampolei (Staropolë iki 1758 m.)laisvojo miesto teises ir herbà „ÐventàJurgá“ 1792 m. suteikë LDK ir LK karaliusStanislovas Augustas Poniatovskis.Herbe puoðnus ðv. Jurgis sidabrine ietimismeigia po þirgo kojomis ðliauþiantájuodà nesuvalkietiðkai liesà drakonà. Atkurtoherbo autorius dail. R.Miknevièius(1997). „Auksiniame lauke vaizduojamasðv. Jurgis ant rudo (bëro) þirgo, sëdintissidabrinis raitelis sidabrine ietimi smeigiapo þirgo kojomis ðliauþiantá juodà drakonà.Raitelio apsiaustas, ðalmo plunksnos,balnas ir drakono lieþuvis raudoni,þirgo kamanos ir kiti dirþai juodi, þàslaisidabriniai“. Toks yra Marijampolës herboapraðymas. Atkurtà Marijampolës herbàLietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino1997 m. gruodþio 18 d. (15 pav.).Nemenèinë – penktasis Lietuvos miestas,kurio herbe galime pamatyti drakonopieðiná. Miesto teises Nemenèinë gavotik 1955 metais. Istoriniai ðaltiniai Nemenèinæmini nuo 1338 metø. Pirmà baþnyèià,vienà ið seniausiø Lietuvoje, èiaásteigë Jogaila 1387 metais. Ieðkant simboliomiesto herbui, buvo prisimintas parapijosglobëjas ðv. arkangelas Mykolas,juolab kad ðis ðventasis laikomas kovotojusu blogiu ir tikinèiøjø gelbëtoju nuopiktøjø jëgø. Jogailaièiø dinastijos herbasðeðiagalis kryþius – LDK ir LK Jogailosnuopelno þenklas krašto krikštui. „Raudonamelauke auksiniais plaukais sidabrinisarkangelas Mykolas, deðinëje ranko-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3 41

je laikantis pakeltà sidabriná kalavijà suauksine rankena, kairëje – mëlynà skydàsu dvigubu auksiniu kryþiumi. Po kojomisjuodas drakonas. Vëliava herbo spalvø,kutai auksiniai. Jos ploèio ir ilgio santykis– 5:6“. Nemenèinës herbo autoriusdailininkas R.Rinkûnas. Herbà LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino 2004m. liepos 26 d. (16 pav.).Jauniausias Lietuvoje drakonas yrapavaizduotas Vadokliø herbe. Vadokliøgyvenvietë minima 1372 m. H.VartbergësLivonijos kronikoje, kai á Lietuvà ásiverþusiLivonijos magistro Vilhelmo kariuomenë9 dienas niokojo Upytës þemes.Aðtuntoji kariaunos sustojimo vieta buvoVadokliai, kurie kronikoje vadinamiLANDUCTEN. Nuo 1578 m. minimas Vadokliødvaras ir miestelis. Istorinio herboVadokliai neturi.2006 m. spalio mën. Vadokliuose buvoatidengtas skulpt. profesoriaus G.Karaliauspaminklas Vyèio partizanø apygardoskovotojams atminti. Paminkloplastika padiktavo Vadokliø herbo siuþetà.Juodas herbo fonas simbolizuoja Juodosupæ, kuri teka per miestelá ið Juodþioeþero. Aukso spalvos Vytis su pakeltukalaviju simbolizuoja gërá, o po þirgokojomis besiraitantis sidabrinis slibinassimbolizuoja blogá.2008 m. rugpjûèio mën. LietuvosRespublikos Prezidentas patvirtino Vadokliøherbà. Jo autorius – skulpt. profesoriusG.Karalius (16A pav.).Plaèiau neaptardami Azijos valstybiø– Kinijos, Mongolijos, Vietnamo, Korë-17 pav.jos, Makao, Honkongo, Singapûro proginësnumizmatikos, skirtos paþymëtiDrakono metams, apsistosime ties ButanoKaralyste.Ši Pietø Azijos karalystë ásikûrusi tarpKinijai priklausanèio Tibeto ir Indijos. Butanas– nuo IX a. þinoma Rytø Himalajøpietinë teritorija. Butanieèiai savo ðalá vadinaDRUK YUL (griaustinio drakono þemë).Þodis Butanas kildinamas iš sanskrito LHOMON (tamsos pietø þemë). 1907 m. èiabuvo ákurta monarchija. Nuo 1910 m. Butanàkontroliavo britai. 1949 m. buvo paskelbtanepriklausomybë. 1971 m. ButanoKaralystë tapo Jungtiniø Tautø (tada19 pav.18 pav.SNO) nare. Karalystës sostinë – Timpu.Valstybæ valdo karalius Dþigme KhesarasNamgjelis Vangèiukas (nuo 2008 m.).1996 m. Butanas nukalë proginæ kolekcinæ300 ngultrumø vertës sidabrinæ(925/1000; 31,50 g) monetà, skirtà paþymëtiDrakono metams. Monetos aversepavaizduotas privalomas valstybinis herbassu dviem drakonais. Reverse – stilizuotasdrakono pieðinys, nupieðtas naiviadekoratyvine maniera. Aplink metø herojøant plaèios monetos paraðtës iðkaltos Dra-Dievai gyvenavirðukalnëseVirðukalnës! Á jas þmogus visada þiûrëjopagarbiai. Jose apgyvendino savodievus. Bet kopti á virðûnes pradëjo palygintineseniai – tik XVIII amþiaus pabaigojePrancûzijos Alpëse.Devynioliktas amþius. Pasiektas tamtikras gerovës ir civilizacijos lygis. Norintpragyventi jau nebûtina naudotis visomissavo fizinëmis ir psichinëmis galiomis.O þmogø traukia kaip nors jas iðreikðti.Kalnai! Juose greitai pajunti ðiøgaliø ribas. Þmogui to neuþtenka. Jis noriþinoti, kas bus perþengus jas. Tam reikiatam tikrø dvasiniø ir psichiniø savybiø,pirmiausia – sugebëjimo nugalëti save.Ðios savybës lengvai neágysi. Jeigupavyksta, þmogus jauèiasi laimingas –pasitiki savimi, neabejoja, kad iðtvers irkitokius gyvenimo iðbandymus.Galbût tai tik vienas ið daugelio atsakymø,kodël þmonës lipa á kalnus. Mes,alpinistai, neásivaizduojame gyvenimo beryðio su kalnais, mintimis vis gráþtame ápraeitá, vartome dienoraðèius... Turbûtgalëjome gyventi ir kitaip. Bet jei bûtøámanoma viskà pradëti ið pradþiø, tikriausiaivël koptume á virðûnes. Tik, ko gero,dar aistringiau trokðtume jas uþvaldyti,pajusti kalnus visa savo esybe, fiksuotikiekvienà smulkmenà ir tarsi labiau saugotiatmintyje, kad iki gyvenimo galo uþtektøypatingo jausmo, kai, regis, pagaliausuvokei, kam gyveni.Á kalnus þmogus daþniausiai eina jaunystëje– savo „þydëjimo“ metu. Gal todëljam itin brangus aukðèiausias jo skrydis– pojûtis, kà gali patirti per savo darbàir ryþtà, kokia milþiniðka jo energijosgalia. Subrendæs daþnai pasirenka veiklossritá, kurioje praverèia kalnuose ágytapatirtis – gebëjimas paþinti þmones, atskirtisvarbiausius dalykus gyvenime,sunkumø nepaisymas, bûtinybë nuolatbûti pasirengusiam netikëtumams. Juk ákalnus ëjo su mintimi – kuo sunkiau, tuogeriau. Kad paskui daug kas bûtø lengvair paprasta.Kai ilgai kopæs sniegynais nusileidi42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3

kono metø datos pradedant 1916 ir baigiant2012 metais. Po drakono pieðiniuiðkaltas tekstas anglø kalba YEAR OFTHE DRAGON (Drakono metai) (17 pav.).Atskiro dëmesio nusipelno Butanoherbas. Jis turi apskritimo formà ir vaizduoja,kaip ir minëta, du drakonus þvynuotaiskûnais. Letenose drakonai laikolaimës vaisius. Dël vingraus dekoratyviamaniera pavaizduoto pieðinio drakonøgalima ir neáþiûrëti. Kita vertus, okas juos gyvus ir matë? (18 pav.).Nacionalinë Butano vëliava yra aiðkesniopieðinio ir vaizduoja tik vienàgriaustinio drakonà. Jis yra baltos spalvosir visai neprimena baisaus ir nuoþmauseuropietiðko sutvërimo – slibino.Letenose drakonas laiko laimës vaisius.Vëliavoje geltonas fonas simbolizuojapasaulietinæ monarchijà, o oranþinis –budizmo religijà (19 pav.).Astronomijoje Slibinas (lot. Draco) –dangaus ðiaurës pusrutulio þvaigþdynas.Ryðkiausia jo þvaigþdë Etaminasyra 2,2 ryðkio K5 spektrinës klasës milþinë.Greta Slibino þvaigþdyno ribos yraekliptikos aðigalis. Lietuvoje Slibinasmatomas visus metus. Prognozuojama,kad po 20 tûkst. metø Tubanoþvaigþdë Slibino þvaigþdyne taps Poliarine,kitaip – Šiaurine þvaigþde.þemyn, neþinai, kaip glostyti þolæ. Ropojipieva, stengiesi ásiþiûrëti á kiekvienàgëlæ, vabzdá, á visa, kas gyva. Lëtai judëdamasregi ir suvoki kitaip – visa atrodograþiau, tikriau. Giliau ásiskverbia ásielà ir lieka visam laikui. Siena, kuriakopei á virðûnæ... Dabar ji neatsiejamanuo tavæs – paþásti kiekvienà jos kauburëlá:uþ kurio laikeisi, kuris neleido nusprûsti,pakëlë tave aukðtyn. Lemtingàminutæ pastebëjai menkutá kerpiøkuokðtelá – radai jëgø uþlipti ant maþyèiotvirtesnio plotelio ir galëjai atsikvëpti,sulaukti draugø. O tie, jeigu nebus patyræko nors panaðaus, gal niekada irnesuþinos, kokios mintys spëjo ðmëstelëtitau galvoje.Kalnø magijà kiekvienas jauèia savaip.Bet visus vilioja paslaptis, kurià tikisiatskleisti uþ dar vienos kelià pastojusiosuolos, atsivërus naujam horizontui.Taèiau atpildas – virðûnë, nes tik antjos pajunti begalybæ. Tada suvoki, kadkopsi ir vël – tik dar aukðèiau.Vitalius STEPULISÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUSREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2012-03-02SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMASTurinys20122-3Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 2-3 (639) vasaris-kovasJ.SATKÛNAS Fitozaurø pëdsakai veda áAkmenës kraðto muziejø.......................................... 2J.SKOMSKIS Europa ieðko talentingøjø .................. 4E.BACEVIÈIUS Vandenynø gelmiø bioávairovëssuraðymas ................................................................ 6Vigilijus Sadauskas – Metø þmogus ...................... 10V.POCIUS Senoji Palangos progimnazija .............. 12D.KULVIECAITË Izaoko Niutono veikalui„Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“(PRINCIPIA) – 325 metai ........................................ 14A.ORENDERAITYTË, V.VAITKEVIÈIUS Aistringaimylintis Lietuvà ...................................................... 16A.SKRINSKA Energetikos reikðmëcivilizacijos raidai ................................................... 18P.G.ADLYS Mûsø dar buvo 3 milijonai ir54 tûkstanèiai ......................................................... 19J.R.STONIS Nenukabink nosies Amazonijoje ....... 22A.NAVALINSKAITË, I.EIMANAVIÈIÛTË,J.DAPKUS, V.GERFOLVEDEN,L.ÐIMANAUSKAITË, J.UTOVKAITË Kaip mesmatavome Þemæ .................................................... 27S.ABRAMAVIÈIUS, I.MATULEVIÈIÛTË Mobiliøjøtelefonø þalingo poveikio galimi mechanizmai ...... 30A.BATAVIÈIUS Ar Baubliø àþuoliukaivirto àþuolais? ........................................................ 32V.OSTAÐEVIÈIUS Kuo svarbûs taikomiejimokslai? ................................................................. 34P.SAUDARGAS Vilniaus þemaièiø darbaiir dienos ................................................................. 36Matematikos mokslo raidos apþvalga ................... 37V.ÞIGAS Po Drakono þenklu .................................. 38V.STEPULIS Dievai gyvena virðukalnëse ............... 42V.GOGELIENË Paryþiuje paskelbti Lietuvoskultûros metai ........................................................ 44Mokslas Mokslas ir gyvenimas ir gyvenimas 2012 Nr. 2012 2-3 Nr. 432-3 43

Paryþiuje paskelbti Lietuvos kultûros metaiKalba Lietuvos kultûros ministras A.Gelûnas. Centre – Prancûzijos kultûros ministras F.MitterrandasPrancûzijos kultûros ministerijoje Lietuvosir Prancûzijos kultûros ministraiA.Gelûnas ir F.Mitterrandas, pasidþiaugæsëkmingai prasidëjusiu ðaliø bendradarbiavimukultûros srityje, paskelbërenginiø ciklo ,,Kelionë á Lietuvà“ (Voyageen Lituanie) pradþià. F.Mitterrandas,seniai ir nuosekliai besidomintis mûsøðalies istorija bei puikiai iðmanantis joskultûrà, sveikinimo kalboje pabrëþë, kadPrancûzijos kultûros ministerija visadabus Lietuvos namai. Paþinti šalies kultûràir paèià ðalá ministras A.Gelûnas pakvietëper tiesioginá ir betarpiðkà bendradarbiavimà,kuriam prilygti nepajëgûsjokie google iðradimai.Itin gausiai susirinkusiems Prancûzijoskultûros atstovams, diplomatams,Lietuvos senosios ir naujosioskartos iðeivijos atstovams (renginyjedalyvavo P.Klimo, J.Baltruðaièio,A.J.Greimo, dailininko R.Chwolesoðeimos) pristatyta programa, kurioje– Lietuvos istorijos (senøjø istoriniøþemëlapiø bei fotografijø ið Lietuvosnacionalinio muziejaus), ðiuolaikiniomeno ir medijø (tapybos, fotografijos,video darbø parodos), literatûros (knygøpristatymai ir skaitymai), kino (JonoMeko ir Ðarûno Barto filmø retrospektyvos)renginiai; Lietuvos ir Prancûzijoskultûras siejantiems mokslininkamsbei menininkams O.Milaðiui,A.J.Greimui, J.Baltruðaièiui, E.Levinuiskirti seminarai ir kolokviumai, menininkøbei moksleiviø mainø programosParyþiuje ir Vilniuje ir kt.Renginá pratæsë Mûza Rubackytë,atlikusi tris M.K.Èiurlionio preliudus irF.Schuberto bei F.Listo ,,Giriø karaliø“.Sveèiams taip pat pristatytas Lietuvoskulinarinis paveldas, puikiai ávertintassenas ir turtingas ðios srities tradicijasturinèioje ðalyje.Prieð renginá vykusio abiejø ðaliøkultûros ministrø ir LR ambasadorësJ.Balèiûnienës pokalbio metu aptartasðaliø kultûrinio bendradarbiavimotæstinumas bei Lietuvos pirmininkavimasES 2013 metais.Vaiva GOGELIENËKultûros ministro atstovëspaudai44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2012 Nr. 2-3, 1- 44, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt