pėdsakai - Vilniaus universitetas

Progimnazijoje veikë negausi slaptalietuviø mokiniø draugija, kuri palaikëryðius su knygneðiais ir platino nelegaliàlietuviðkà spaudà. Jau minëtas kunigaskapelionas Marijonas Jurgaitisbuvo knygnešys ir veþimu atveþdavolietuviðkos spaudos ið Klaipëdos ir Nemirsetos[3]. Mokiniai naktimis, kad niekasnepastebëtø, pasislëpæ prie þvakelësskaitydavo lietuviðkus laikraðèius.Grafas Juozapas II Tiðkevièius(1835 – 1891)Nuo 1913 m. rudens Palangos progimnazijagavo gimnazijos teises ir Rygosšvietimo apygarda susirûpino naujømokytojø paskyrimu á bûsimà gimnazijà.Tada Palangoje ávyko nepaprastasávykis, ðokiravæs miestelio rusiðkàjá elità.Negirdëtas dalykas! Ryga naujuoju fizikosmokytoju paskyrë lietuvá – þemaitá,kilusá ið Plungës apylinkiø, ir net katalikàIgnà Konèiø. Jis buvo baigæs PeterburgoFizikos-matematikos fakultetà ir pagalcaro potvarká, paskelbtà po 1905 m.revoliucijos 1907 m., turëjo teisæ uþimtivaldiðkà tarnybà. Taèiau caro pareigûnaidaugiausia dirbo pagal ikirevoliuciniusástatymus ir jø ðovinistiniais sumetimaisnenorëjo keisti. Bet tuo metu Rygosðvietimo apygardoje aukðtas pareigasëjæs geras lietuviø draugas Bukovickissàmoningai á Palangà pasiuntë geràspecialistà lietuvá, dargi su rekomendaciniulaiðku, þinodamas, kad jam busnelengva. Kai kas laikë já slaptu Rygosinformatoriumi, kiti ávykusia klaida. Labaiarðiai ðá lietuvá mokytojà sutiko mokyklospopas Kolosovas ir Palangos policijosviršininkas Nikitinskis. Pastarasis taipsakë: ,,Etot merzavec bolðe dvuch nedelu menia ne probudet“. Ðtai koks buvopirmojo lietuvio fizikos mokytojo sutikimasPalangos gimnazijoje. I.Konèiusdar 9 metus dirbo ðioje gimnazijoje ir joslikuèiuose uþ Palangos ribø, vëliau tapofizikos profesoriumi ir 1939 m. pirmuojulietuviško Vilniaus universiteto valdytoju– laikinuoju rektoriumi.Palangos progimnazija buvo populiaritarp lietuviø, nes Rygos ðvietimoapygardoje buvo leidþiamos ávairioslengvatos, kaip antai: organizuojamospaðalpos nepasiturintiems mokiniams,nebuvo amþiaus cenzo, kilmës apribojimø.Neatsitiktinai apie ðià mokyklà kunigasir raðytojas Juozas Tumas-Vaiþgantas taip yra sakæs:– Èia mokoma katalikiðkai ir mokykla,,nepersisunkusi svetima dvasia“.Palangos progimnazijà baigæ katalikaidaþniausiai stodavo á Þemaièiø kunigøseminarijà Kaune. Net ðià progimnazijàþemaièiai vadino,,maþàja seminarële”.Dar buvo mëgiama pasirinkti vaistininkoprofesijà arba tæsti mokslà Liepojosbei Jelgavos ir kitose gimnazijose.Ði progimnazija paskutinæ mokiniø laidàiðleido 1913–1914 mokslo metais, nesuspëjusisusiformuoti kaip gimnazija,nes dël prasidëjusio karo ji buvo evakuota1914-09-02 toliau nuo pasienio.Senoji Palangos progimnazija veikë 28metus ir jà baigë arba mokësi apie 600jaunuoliø, ið jø apie 360 lietuviø. Ðiojeprogimnazijoje susiformavæs didþiulis inteligentøbûrys þenkliai prisidëjo prie Lietuvosvalstybës ákûrimo. Kai kuriuos galimapaminëti – 4 Nepriklausomybës aktosignatarai: prezidentas A.Smetona, visuomenësveikëjas prof. S.Kairys, diplomatasJ.Ðaulys, teologas prof. K.Ðaulys;3 tarpukario Lietuvos ministrai: vidausreikalø R.Skipitis, kraðto apsaugosP.Ðniukðta, uþsienio reikalø (1922 m.),Lietuvos banko valdytojas prof. Vl.Jurgutis;5 þinomi kultûros veikëjai: Karomuziejaus Kaune ákûrëjas gen.Vl.Nagevièius,kompozitorius ir operos dirigentasJ.Tallat-Kelpša, fizikos prof. I.Konèius,aktorius ir þurnalistas St.Kuizinas, rašytojasir dvasiškis prof. M.Vaitkus.Karo metais evakuota uþ Lietuvosribø Palangos gimnazija Estijoje, Verromieste, 1917 m. iðleido pirmàjà abiturientølaidà, bet jau be lietuviø.Tais paèiaismetais ji vël perkelta á Ðiaurës Kaukazà,Stavropolio miestà, kur 1919 m.pakeistas jos pavadinimas á ,,TreèiojiStavropolio vyrø gimnazija“. GalutinaiPalangos gimnazijos mokytojø kolektyvasbuvo iðsklaidytas 1922 m. po sovietiniømokyklø reformos.Literatûra1.Vl.Þulkus ir kt. – Palangos istorija. –Klaipëda. – 1999, p.240.2. Ig.Konèius, V.Ruokis. – Palangoskraštas. – Kaunas. – 1925, p.224.3. Vyt.Merkys. – Knygneðiø laikai. –Vilnius. – 1994, p.253.Atkelta ið 9 p.Bûtent ðio geidaujamo maisto á dviejøkilometrø gelmes neria dantytieji banginiai– ant kûno odos aptikta dideliøákandimo ir prisisiurbimo þymiø. Tyrimømetu gelmëse aptikti didþiausi þinomi giliavandeniailygiakojai vëþiai (Bathynomusgiganteus) ir šoniplaukos (Alicellagigantea) siekia iki 30 cm (sekliuose iki10 cm). Ledjûriuose rasta jûrø þvaigþdþiøiki 60 cm ilgio, pusmetriniø krabø, kirmëliø,dvigeldþiø moliuskø ir kt. Gelmiø gyvûnaiiðsiskiria ilgaamþiðkumu, santykinailëta medþiagø apykaita, tausiu maistmedþiagiøvartojimu. Ypatingi jø veisimosiir plitimo bûdai. Gyvendami iš daliesásirausæ dugne, deguonies stygiaus aplinkoje,kur aptinkamos vien bakterijos,išganingojo deguonies stygiø iðtveria dëlkûno skystyje iðtirpusio hemoglobino.Dël šio spalvinio darinio á pavirðiø iðkeltosgelmiø kirmëlës ir vëþiai yra skaisèiairaudoni. Vandenyno dugno dykrø „salose“aptikta didelë duobagyviø, daugiašeriøir maþašeriø kirmëliø ir vëþiagyviøávairovë ir susitelkimo vietos. Iðskirti-Izaoko Niutonoveikalui „Matematiniaigamtos filosofijospagrindai“ (PRINCI-PIA) – 325 metai2012 m. minime Izaoko Niutono veikalo„Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“(1687) (PRINCIPIA) publikavimo325-àsias metines.Áþymiø mokslo ávykiø sukaktys paskatinamokslo istorikus ir filosofus iðsamiaupaanalizuoti tuos ávykius, ávairiais, kartaisnetradiciniais aspektais aptarti mokslininkøkûrybà, neretai susiejant su gretimømokslo ðakø raida. Taip gimsta monografijos,moksliniø straipsniø rinkiniai, skirtiáþymioms datoms bei áþymiems mokslininkamspaminëti.Klasikinës mechanikos istorijos ir metodologijosmoksliniai tyrimai Lietuvojesiejami su prof. habil. dr. Liubomiro Kulviecomoksliniu kûrybiniu palikimu.Lietuvos technikos bibliotekos parodoje(sausio 16–30 d.) buvo pateikta IzaokoNiutono mokslinë biografija, jo veikalas14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3