pėdsakai - Vilniaus universitetas

Energetikos reikðmë civilizacijosProf. Alfonsas SKRINSKAVilniaus Gedimino technikos universitetasNûdienos energetikos klausimai plaèiaiaptariami visuomenëje. Kai kada aštriai arnet piktai. Šiuo metu pagrindinis energijosšaltinis yra nafta, gamtinës dujos, anglys.Esminë problema ta, kad iðkasamo kuroðaltiniai senka, o energetikos poreikiai pasaulyjesparèiai auga, todël ir energijos ðaltiniøkainos nuolat didëja. 1971 m. naftosbarelio kaina buvo 3 JAV dol., o dabar jiviršija 100 JAV doleriø. Bandymai problemàiðspræsti atsinaujinanèiø energijos ðaltiniøsàskaita sunkiai sekasi. Daugiausiatai susijæ su energijos kainø didëjimu, o dëlto kenèia energijos vartotojai. Paþvelkimeá ðià problemà istoriniu aspektu.Senovëje pagrindinis energijos ðaltinisbuvo saulë. Todël ir civilizacijos plëtojosisaulëtuose kraðtuose. Tai Šumerija,Mesopotamija, Egiptas ir kiti geografiniupoþiûriu ðilti kraštai. Vis daugiau naudojantbiokuro (daugiausia medienos) civilizacijosplëtësi ðiauriniø teritorijø kryptimi.Medienos naudojimas energijai gautikeldavo pavojø þmonëms ir aplinkai. Apieugnies naudojimo pradþià yra sukurtas labaipamokantis mitas, o gal ir visas mitologinisepas, kurio reikðmë ir dabar yraaktuali. Tai mitas apie Prometëjà, kuris esàpavogæs ið Olimpo ugná ir padovanojæsjà þmonëms. Šiandien þinome, kad visididesni energijos srautai susijæ su pavojais.Taigi ir ugnis kartais sudegina ne tikturtus, bet ir þmones bei gyvûnus. TodëlPrometëjo pusbrolis Dzeusas ásakæs Prometëjàgyvà prikalti Kaukaze prie uolos.Kasdien atskrisdavæs erelis lesti jo kepenø,kurios per naktá uþgydavusios. Heraklisnukovæs erelá ir iðvadavæs Prometëjà.Vëliau þmonës iðmoko statyti ir ðildyti bûstus,lydyti metalus, dirbti þemæ, kitaip sakant,ugná plaèiai panaudoti savo reikmëms.Uþ tai Prometëjas laikomas þmoniøgiminës iðgelbëtoju nuo praþûties. DabarPrometëjo vardas reiðkia numatantis,áþvalgus, nuspëjantis, sugebantis. Posakiu„Prometëjo ugnis“ reiškiamas verþimasissiekti aukðtø mokslo, meno, visuomeninësveiklos tikslø, ugdyti talentà, gabumus.Amþinà pagarbà mitologinis graikø titanasuþsitarnavo dël ugnies (energijos)ypatingos reikðmës þmoniø civilizacijospaþangai. Tai patvirtino tûkstantmetë istorija.Ugnis yra ágavusi sakralinæ formà. Nuosenovës ugnis buvo laikoma ðventa. Prieðpasaulio Olimpines sporto þaidynes saulësenergija ugnis uþdegama GraikijosOlimpo kalne ir neðama per pasaulá. Ji dega,kol vyksta þaidynës. Amþina ugnis degaprie didvyriø kapø. Lietuviai visada buvougnies garbintojai. Vaidilutës kûrendavoðventàjà ugná. Lauþas ir þvakë buvoryðys su protëviø pasauliu. Ugnis jungëgyvuosius ir mirusiuosius. Þmogauskrikštas ir mirtis taip pat siejama su þvakiøliepsna.Bene pirmiausia ugnies ðiluma buvopanaudota bûstui šildyti. Daug amþiøþmoniø bûstas buvo ðildomas þidiniu. Dûmaibuvo išleidþiami per lubas ir vëliauiðrûkdavo per visà ðiaudiná namo stogà.Todël viduramþiais ir vëliau valstieèio gyvenamasisnamas buvo vadinamas tiesiogdûmu. Pastatai, kurie neturëjo þidinio,valstybës buvo neapskaitomi. NuoXVI a. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëjedûmas tapo ûkio ir sodybos sinonimu.XVII a. dûmai buvo suregistruoti. LietuviškoseAšmenos, Breslaujos, Lydos,Trakø, Ukmergës, Upytës, Vilniaus ir Þemaitijosapskrityse buvo 182 000 dûmø.Baltarusiškose apskrityse – daugiau nei300 000 dûmø. 1790 m. lietuviškose apskritysebuvo 190 000 dûmø, o visoje LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje – 451 000dûmø. Dar ir XX a. pradþioje Lietuvos kaimuosebuvo kai kur iðlikusiø dûminiø pirkiø.Atsiradæ kaminai buvo mûrijami ið keraminiøplytø, daþniausiai staèiakampioskerspjûvio su vertikalia anga. Tokiø krosniøðilumos efektyvumas, palyginti su þidiniube kamino, buvo didesnis, taèiau išlikogana maþas. Niekas tais laikais krosniøenergetinio efektyvumo netyrë, jis tiesiogpriklausë nuo meistro kvalifikacijos irgalëjo siekti keliolika procentø. Esant maþamkrosnies ðiluminiam efektyvumui reikëjodaug kuro, paprastai malkø. Kuraskrosnyje nevisiškai sudegdavo; kamine prisirinkdavodaug nesudegusio kuro – suodþiø.Kaminus reikëjo daþnai valyti. Atsiradopopuliari profesija – kaminkrëtys.Vilniaus miesto XVII–XVIII a. turtingøþmoniø dideli butai neretai turëjo tik vienàkrosná, o tai reiðkia, kad ne visi kambariaibuvo ðildomi. Taigi pirkliui ar bajoruiðildyti savo didelá bûstà bûta per didelëprabanga.Spartesnë pastatø ðildymo paþangaLietuvoje prasidëjo tik XX a. pirmojoje pusëje,kai buvo pradëta árengti pastatø centrináðildymà. 1922 m. ásteigtame Kaunouniversitete jau buvo skaitomas ðildymoir vëdinimo kursas, o 1931 m. B.Verbickasiðleido pirmàjá ðios srities vadovëlá„Centralinio šildymo sistemos“. Centralizuotasšildymas (naudojant ðilumos tinklus)prasidëjo tik XX a. antrojoje pusëje,kai buvo pradëtos gaminti efektyvios termoizoliacinësmedþiagos, nes jomis apšiltinusšilumines trasas šilumos nuostoliuspavyko sumaþinti iki 10 proc., o centrinëjekatilinëje atsirado galimybë degintimenkavertá kurà. Ðiuolaikinës centrinëskatilinës energetinio naudingumo koeficientasvirðija vienetà. Tai reiðkia, kad yrapanaudojama visa ne tik kure esanti cheminë,bet ir dûmuose esanti vandens garøkondensacijos šiluma. Ðiuolaikinës pastatøðildymo sistemos automatizuotos.Automatiðkai palaikomas þmogui palankusmikroklimatas patalpose. Todël gyventojaisutaupo daug laiko kûrybineiveiklai, kultûros reikmëms, dorovës ugdymui,dvasiniam tobulëjimui.Taèiau didþiausià impulsà civilizacijosraidai suteikë þmoniø gebëjimas ugná ( josðilumà) paversti darbu. Tai atsitiko XVIII a.viduryje, kai buvo sukurta garo mašina.Šiose mašinose buvo deginama mediena,o vëliau daugiausia akmens anglys.Atsiradus geleþinkeliø transportui, išaugoakmens angliø poreikis. Ne vienam lietuviuiteko palikti sveikatà Anglijos ar Amerikosangliø šachtose. XIX a. viduryje jaubuvo išplëtota masinë garo maðinø gamybair jø naudojimas.Ypaè suklestëjogeleþinkeliø transportas. Nuo to laiko ugniesvertimas darbu pradëjo spartëti geometrineprogresija. Jau XIX a. gale buvosukurti vidaus degimo varikliai, kurie naudojoskystà kurà. Taip prasidëjo þmogausdarbo keitimo mašinos darbu perversmas.Tik ðiø varikliø dëka atsirado lengviejiir sunkieji automobiliai. Þmogus pakiloá orà. O XX a. viduryje þmogaus darbàjau masiðkai keitë maðinos.Taigi, nors ugnis nuolat padaro daugþalos, sunaikina daug turto, liepsnosekasmet sudega daug þmoniø, degimoproduktai terðia gamtà, þmogus, sutramdæsugná ir pajungæs jos energijà savoreikmëms, pakilo á naujas civilizacijosaukðtumas. Dabar savaeigës maðinos ugniesenergijos dëka dirba uþ þmogø,sukurtos patogios transporto sistemos,þmogus pakilo ne tik á orà, bet ir á kosmosà.Nors transporto priemonës atnešadaug þalos, vien Lietuvos keliuose kasmetþûsta ðimtai þmoniø, taèiau niekamnekyla mintis jø atsisakyti.18 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 2-3