Untitled - Lietuvos darbo birža

ldb.lt

Untitled - Lietuvos darbo birža

Naujienos trumpaiMinistrë dalyvavo Tarptautinës darboorganizacijos konferencijojeVasaraPradalgës pakvipo pirmuoju ðienu. Pievos irpamiðkës – tarsi vaivorykðtë po trumpalaikës liûties.Sveika vasara! Þinau, kvieti prisësti rasotoje þolëje,giliai ákvëpti birþelio kvapø, pakelti akis á mëlynàdangø ir klausytis netylanèio paukðèiø koncerto.Kvieti nors trumpam pamirðti darbus ir rûpesèius.Taèiau gyvenimo ritmo siûlomais malonumaisnesustabdysi. Kaip bebûtø, kiekvienas turimepareigø, uþ kurias esame atsakingi, todël nesulaukusatostogø, ilgesnë atgaiva – tik savaitgaliai.Tiesa, vasaros privalumai – moksleiviø, studentø,absolventø privilegija. Bet ir jie, pasirodo, nesiruoðiailgø atostogø. Darbo birþø koridoriai pilnimoksleiviø, ketinanèiø susirasti laikinà darbà,padirbëti pagal vieðøjø darbø programà. Beje,Socialinës apsaugos ir darbo ministrë VilijaBlinkevièiûtë, prasidëjus moksleiviø vasarosatostogoms, paragino darbdavius skirti ypatingàdëmesá vaikø saugumui darbo vietoje, o taip patsàþiningai atlyginti uþ atliktà darbà. Ið tiesø, savorankomis uþdirbta alga ilgam ástringa jauno þmogausatmintyje, kaip ir patirtos nuoskaudos... Suremkimepeèius, kad moksleiviø darbo vasarà lydëtø teigiamosemocijos!Á laisvas darbo vietas taip pat dairosi absolventai,baigiamøjø kursø studentai. Laimæ iðbandyti kvieèiaLietuvos darbo birþos „Talentø banko“ programa.Tai vienas ið bûdø apie savo turimà kvalifikacijà,þinias ir sugebëjimus praneðti darbdaviui internetubei laukti darbo pasiûlymo. Ðiauliø jaunimo darbocentro vadovë Vaida raðo, kad „Talentø banko“dalyviai gerai vertina ðià darbo birþos paslaugà. Nevienas ðiaulietis studentas, uþpildæs „Talentø banko“anketà, sulaukë ádomiø darbo pasiûlymø, darbdavyssudarë galimybæ tæsti studijas. Registruokitës,nepraleiskite progos. Vasara ne tokia ilga kaipatrodo, o geri darbai nelaukia.Redaktorë Danutë ÐalkauskienëÞenevoje (Ðveicarija) vyko kasmetinë Tarptautinës darboorganizacijos konferencijos (TDO) 96-oji sesija. Joje Lietuvaiatstovavo Vyriausybës, darbdaviø ir profesiniø organizacijøatstovø delegacija, kuriai vadovavo Socialinës apsaugos irdarbo ministrë Vilija Blinkevièiûtë.Kasmet organizacijos valstybëms narëms pristatomos Valdymotarybos pirmininko ir generalinio direktoriaus ataskaitos, kuriøpagrindu yra rengiamos aukðto lygio diskusijos. Ðiø metø ataskaitostema – „Tinkamas darbas tvariam vystymuisi“.„Valdymo tarybos pirmininko ir generalinio direktoriausataskaita atkreipë mûsø dëmesá á klausimà, kuris yra skirtasnuolatiniam bendradarbiavimui – tarp socialiniø partneriø,valstybiø, ávairiø tarptautiniø organizacijø. Ðios temoskontekste bûtina atkreipti dëmesá á jaunimà, moteris,pagyvenusius darbuotojus, neágaliuosius, migrantus, tautinesmaþumas. Mes turime uþtikrinti lygias teises jiems. Tai yrabûtina sàlyga siekiant socialinio teisingumo, kuris yra vienasið tvaraus vystymosi elementø“, - savo praneðime sakë ministrëV.Blinkevièiûtë.Pasiraðytas bendradarbiavimo ketinimøprotokolasBendradarbiavimo ketinimø protokolà pasiraðë LDBdirektorius V.Ðlekaitis ir Latvijos valstybinës ádarbinimotarnybos direktorius R.Beinaroviès.Birþelio pradþioje Lietuvos darbo birþos direktorius VidasÐlekaitis ir Uþsienio ryðiø skyriaus vedëja MonikaVyðniauskienë lankësi Latvijos valstybinëje ádarbinimotarnyboje Rygoje. Kaimyniniø valstybiø Uþimtumo tarnybøvadovai pasidalino patirtimi, aptarë darbo rinkos pokyèius,svarbiausias uþimtumo problemas. Vizito metu buvo pasiraðytas2007 – 2008 metø dviðalio bendradarbiavimo ketinimøprotokolas. LDB vadovai taip pat susitiko su Latvijosrespublikos socialinio aprûpinimo ministre Dagnija Stake.2


Naujienos trumpaiSeminaras ES naujokëmsBirþelio 26 – 29 d. Lietuvos darbo birþa Vilniuje surengëbaigiamàjá mokymo seminarà uþimtumo tarnybøvidurinës grandies vadovams, kuriame dalyvavo naujøjøES ðaliø Bulgarijos ir Rumunijos bei ðaliø kandidaèiø –Turkijos ir Kroatijos uþimtumo tarnybø darbuotojai.Paslaugos klientams ir jø kokybë, aktyvi darbo rinkospolitika, moderni vadyba, tiesioginis bendradarbiavimas susocialiniais partneriais - tai Lietuvos, Austrijos, Vokietijos,Prancûzijos ir Ðvedijos uþimtumo tarnybø specialistøpraneðimø temos.Lietuvos darbo birþa laimëjo Europos Komisijos paskelbtàkonkursà ir tapo pripaþinta geriausiai pasirengusi padëtiintegruotis á ES uþimtumo tarnybø tinklà naujosioms ðalims.LDB darbuotojai kartu su uþsienio uþimtumo tarnybøkolegomis jau organizavo mokymus Briuselyje ir Vienoje.Vilniuje vyko treèiasis seminaras, baigiamasis mokymø cikloetapas.Trijø dienø mokymo programose lietuviai pristatë savoveiklos modelá, geriausi darbo birþos specialistai praktikaipasidalino patirtimi, kaip klientams teikti informavimo,tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, padëti pasirinktiprofesijà ir sudaryti individualø ásidarbinimo planà, aktyviaibendradarbiauti su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais.Darbà siûlantys ámoniø vadovai kartu su darbo birþøspecialistais efektyviau sprendþia ádarbinimo, naujø beisubsidijuojamø darbo vietø kûrimo problemas, formuojaágûdþius daþniau naudotis elektroninëmis paslaugomis.Ðiuo metu LDB didþiausià dëmesá skiria glaudesneisàveikai su darbdaviais, siekiant juos aprûpinti kvalifikuotadarbo jëga. Darbdaviø atstovai seminare papasakojo, kaipdarbà siûlantys ámoniø vadovai kartu su darbo birþøspecialistais sprendþia ádarbinimo, naujø bei subsidijuojamødarbo vietø kûrimo problemas.Pirmasis seminaras vyko Briuselyje ir buvo skirtas apibrëþtivalstybiniø uþimtumo tarnybø vaidmená ágyvendinant Europosuþimtumo strategijà. Jame kalbëta apie ðiø tarnybømodernizavimà ir tarpusavio bendradarbiavimà, Europossocialinio fondo lëðø tiksliná panaudojimà. Antrajame seminareVienoje nagrinëtas ES/EEE valstybiniø uþimtumo tarnybøveiklos pagrindø paskelbimo dokumentas, kurio tikslas –vieninga struktûra ir bendra veikla iðsiplëtusioje Europos darborinkoje. Buvo aptartas bendradarbiavimas su privaèiomisádarbinimo tarnybomis, socialiniais partneriais ir vietinësvaldþios institucijomis, teikiamos paslaugos, personalokvalifikacija ir þmogiðkøjø iðtekliø valdymas. Seminaro dalyviailankësi Vienos teritorinëje uþimtumo tarnyboje.Vilniuje daugiausia dëmesio buvo skirta aptarti valstybiniøuþimtumo tarnybø teikiamoms paslaugoms, taip pat irelektroninëms, - ir darbdaviams, ir ieðkantiems darbo.Uþsienio sveèiai Alytaus darbo birþoje susipaþino su jos veiklair klientams teikiamomis paslaugomis.Konferencijoje – apie aktyvios darborinkos politikos vertinimàBirþelio viduryje Lietuvos darbo birþos direktorius VidasÐlekaitis ir jo pavaduotoja Nijolë Dilbienë dalyvavo Vokietijoje,Niurnberge, vykusioje konferencijoje „Aktyvios darborinkos politikos vertinimas“, o taip pat atstovavo LietuvàEuropos Sàjungos uþimtumo tarnybø vadovø ir jø patarëjøsusitikime.Vilniaus meras lankësi sostinës darbobirþojeBirþelio 19 d. Vilniaus darbo birþoje lankësi sostinës merasJuozas Imbrasas ir LR Seimo narys Vytautas Galvonas. Darbobirþos direktorius Juozas Kankevièius sveèiams papasakojoapie situacijà ðalies darbo rinkoje, taip pat supaþindino supokyèiais, kurie pastaraisiais metais ávyko Vilniaus ir rajonodarbo rinkoje, bedarbiø struktûroje, pristatë darbo birþospaslaugas, kurios padeda miestieèiams ásidarbinti, odarbdaviams apsirûpinti kvalifikuota darbo jëga.Meras J.Imbrasas sakë, kad darbo birþa atlieka didelá irreikalingà darbà. Darbo rezultatai rodo, kad institucija pasitikidarbdaviai, darbo birþos paslaugomis naudojasi vilnieèiai,norëdami susirasti darbà, ágyti paklausià profesijà ar pagilintiturimus darbo ágûdþius.Sveèiai domëjosi savarankiðkos informacijos paieðkosterminalo teikiamomis galimybëmis.Naujose pareigoseGeguþës mën. 29 dienà Lietuvos darbo birþos Uþsienioryðiø skyriaus vedëjo pareigoms konkurso tvarka priimtaMonika Vyðniauskienë, anksèiau dirbusi Uþsienio ryðiøskyriaus EURES tinklo koordinatoriaus tarnybos EURESvadybininko pareigose.Á Lietuvos darbo birþos Uþsienio ryðiø skyriaus EUREStinklo koordinatoriaus tarnybos EURES vadybininkopareigas perkelta Ieva Panavaitë.3


DiskusijosAr ateis buvæ pareigûnai ir kariai á darbo rinkà?Neseniai Lietuvos darbo birþoje vyko diskusijadël pareigûnø ir kariø, iðleidþiamø á pensijà,profesinio orientavimo á kitas veiklos sritis irintegracijos á darbo rinkà. Joje dalyvavoSocialinës apsaugos ir darbo, Kraðto apsaugosministerijø, Darbo rinkos mokymo tarnybø,darbo birþø atstovai.Pasak Lietuvos darbo birþos direktoriaus VidoÐlekaièio, diskusijoms pateiktas klausimas yra aktualus.Prieð dvejus metus já iðkëlë Vyriausybë, nes pareigûnø irkariø, iðëjusiø á pensijà, integracija á darbo rinkà yra labaisvarbi. Tai pakankamai jauni þmonës – 45 – 47 metøamþiaus, kuriø þinios ir gebëjimai galëtø bûti naudingidarbdaviui.“Diskusijos tikslas – aptarti ðiø asmenø profesiniomokymo, papildomø darbo ágûdþiø ágijimo klausimus, taippat problemas, kurios iki ðiol trukdë konstruktyviaiágyvendinti programà. Svarbiausias lûkestis – aktyvikariûnø pozicija, noras keisti profesijà, bûti aktyviems irnaudingiems darbo rinkoje, - sakë LDB vadovas.Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos skyriausvedëjo pavaduotoja Birutë Kindurienë renginio dalyviamspristatë programà „Pareigûnø ir kariø socialinioprisitaikymo, medicininës reabilitacijos ir profesinioorientavimo á kitas veiklos sritis“. Jà kûrë darbo grupë,sudaryta prie Vidaus reikalø ministerijos. PasakB.Kindurienës, programa gimë Vyriausybës nutarimu,turint tikslà padëti dar pakankamai jauniems þmonëms,neturintiems 50 metø, prisitaikyti prie naujos aplinkos.Joje buvo numatyti trys veiklos etapai.Pirmasis – informacinis – kai pareigûnui ar kariui ikipensijos lieka pusë metø, jie informuojami apie galimybædalyvauti programoje.Antrasis etapas – parengiamasis – kai iki pensijos lieka3 mën., kariai ir pareigûnai, padedant personalo skyriausdarbuotojui, uþpildo anketà – individualø planà. Ðiameetape, akcentavo praneðëja, ir darbo birþø, ir darbo rinkosmokymo tarnybø darbuotojai turëtø pateikti personalodarbuotojui kuo daugiau informacijos apie galimybæ gautipsichologø konsultacijas, þiniø apie mokymosi, profesijoságijimo perspektyvas.Treèiasis etapas – paslaugø teikimo – pareigûnams irkariams, iðëjusiems á pensijà ir apsisprendusiems dëltolesnës veiklos, teikiamos konkreèios paslaugos –profesinio mokymo ir t.t. Diskusijoje B.Kindurienë kvietëaptarti praktinius programos ágyvendinimo aspektus.Lietuvos darbo birþos Darbo rinkos politikosrealizavimo skyriaus vedëjo pavaduotojas AlgirdasMaminskas supaþindino su darbo birþos galimybëmisintegruoti pareigûnus ir karius á darbo rinkà. Jis pristatëaktyvios darbo rinkos politikos priemones – darbo jëgoskompetencijos didinimo (profesiná mokymà, neformaløðvietimà), remiamàjá ádarbinimà (ádarbinimàsubsidijuojant, darbo ágûdþiø ágijimo rëmimà, vieðuosiusdarbus, darbo rotacijà) ir paramà darbo vietoms steigti(darbo vietø steigimo subsidijavimà, vietiniø uþimtumoiniciatyvø projektø ágyvendinimà, savarankiðko uþimtumorëmimà).Pasak A.Maminsko, viena ið svarbiausiø programø,galinèiø padëti pareigûnams ir kariams integruotis á darborinkà, yra profesinis mokymas. Jis skirtas parengtidarbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, suteiktiaukðtesnæ kvalifikacijà ar perkvalifikuoti áspëtus apieatleidimà ið darbo darbuotojus bei pageidaujanèius ásigytipaklausià darbo rinkoje profesijà. Programa suteikiagalimybæ bedarbiams ágyti naujà ar papildomà, atitinkanèiàdarbo rinkos poreikius kvalifikacijà ir padidinti galimybeskonkuruoti darbo rinkoje, o áspëtiems apie atleidimà iðdarbo darbuotojams – ágyti aukðtesnæ arba naujàkvalifikacijà ir iðlikti darbo vietose toje paèioje ar ásidarbintikitoje ámonëje.Ádarbinimas subsidijuojant – efektyvi programa. Ðiospriemonës tikslinës grupës – bedarbiai, kuriems sunkuintegruotis á darbo rinkà (neágalieji, asmenys, baigæprofesinës reabilitacijos programà, ilgalaikiai bedarbiai,vyresnio amþiaus asmenys, vieniði tëvai ir kiti). Pareigûnaigalëtø pretenduoti pasinaudoti ðia priemone, kaippapildomai darbo rinkoje remiami asmenys.Darbdaviams mokama subsidija darbo uþmokesèiui irprivalomojo valstybinio socialinio draudimo ámokomskompensuoti (ðios subsidijos dydis negali virðytiVyriausybës patvirtintos minimalios mënesinës algosdydþio).Darbo ágûdþiø ágijimo rëmimo priemonës tikslinëgrupë – bedarbiai, baigæ profesinës reabilitacijos programà,pradedantys darbo veiklà pagal ágytà specialybæ ar profesijà4


Diskusijos(mokymo ástaigø absolventai, baigæ bedarbiø profesinámokymà). Pareigûnai ir kariai taip pat galëtø pasinaudotiðia priemone iki 6 mën. dirbdami ámonëje.Darbdaviui tuo laikotarpiu bus mokama subsidija darbouþmokesèiui, privalomojo valstybinio draudimo ámokomskompensuoti (ðios subsidijos dydis negali virðytiVyriausybës patvirtintos minimalios mënesinës algosdydþio). Taip pat kompensuojamos darbo ágûdþiø ágijimotiesiogiai darbo vietoje organizavimo iðlaidos, bet nedaugiau kaip 20 proc. visos mokamos sumos.Vieðøjø darbø programoje dalyvauti turi pirmenybæbedarbiai, negaunantys nedarbo socialinio draudimoiðmokos ir turintys maþameèiø vaikø, moksleiviai irstudentai ið nepasiturinèiø ðeimø, ilgalaikiai bedarbiai,bankrutavusiø ámoniø darbuotojai.Vieðuosius darbus finansuoja savivaldybë ir teritorinëdarbo birþa. Darbdaviams kompensuojamas darbouþmokestis, privalomojo valstybinio socialinio draudimoámokø sumos bei piniginës kompensacijos uþ nepanaudotasatostogas.Nauja priemonë – darbo rotacija organizuojamadarbuotojø tiksliniø atostogø metu ar kolektyvinësesutartyse numatytais atvejais, darbuotojus laikinaipakeièiant ieðkanèiais darbo asmenimis.Darbdaviams, darbo rotacijos bûdu laikinaiádarbinusiems bedarbius, kiekvienà mënesá uþ kiekvienàdirbantá asmená pagal faktiðkai dirbtà laikà mokamaVyriausybës patvirtintos minimalios mënesinës algos 0,5dydþio kompensacija.Neágalieji ir asmenys, baigæ profesinës reabilitacijosprogramà, gali dalyvauti darbo vietø steigimosubsidijavimo priemonëje. Subsidijos skiriamos naujomsdarbo vietoms steigti, kurios dydis vienai darbo vietai negalivirðyti paskutinio paskelbto ðalies ûkio vidutinio mënesiodarbo uþmokesèio 22 dydþiø. Darbdavys apmoka nemaþiau kaip 35 proc. darbo vietai ásteigti (pritaikyti)reikalingø iðlaidø. Taip pat privalo iðlaikyti ásteigtà darbovietà 3 metus.Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektus galiágyvendinti darbdaviai aukðèiausio nedarbo lygioteritorijose, steigdami naujas darbo vietas ir á jasádarbindami bedarbius.VUI projektai finansuojami ið valstybës biudþeto arbaUþimtumo fondo lëðø. Paramos gavëjas privalo padengtisavo lëðomis ne maþiau kaip 35 proc. visø projektø iðlaidø.Savarankiðko uþimtumo rëmimo priemonëorganizuojama ieðkantiems darbo asmenims, siekiantiemspradëti savo verslà. Teritorinë darbo birþa teikia informacijàapie verslo pradþios sàlygas, jo vystymà, darbuotojøpriëmimà á darbà, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes,rengia verslo pradmenø mokymus. Pareigûnai ir kariai galinemokamai baigti verslo pradmenø kursus ir gauti þiniøsavo verslo pradþiai.A.Maminskas taip pat supaþindino su informavimo,konsultavimo, tarpininkavimo ádarbinant paslaugomis,kurios teikiamos visiems ieðkantiems darbo asmenims.Be to, darbo birþa padeda bedarbiams kryptingaiplanuoti uþimtumo veiklà ir priemones, siekiant greitesnësintegracijos á darbo rinkà, sudarant individualiusásidarbinimo planus. Pasak praneðëjo, darbo birþosindividualûs ásidarbinimo planai siejasi su programosindividualiais planais, todël diskusijø metø svarbu nutarti,kaip nedubliuoti ðios veiklos.A.Maminskas pristatë LDB „Talentø banko“ programà,kurioje kaupiami aukðtos kvalifikacijos specialistøduomenys, kad darbdaviai greièiau galëtø susirastireikiamus darbuotojus. Pareigûnai taip pat galëtø bûti„Talentø banko“ dalyviai.* * *Diskusijø dalyvë – aljanso „Langas á ateitá“ projektovadybininkë I.Urbonienë papasakojo apie gyventojøkompiuterinio raðtingumo ugdymo projektà „Lietuvose.pilieèio kompiuterinio raðtingumo pradmenys“, kuriamejau dalyvavo beveik 27 tûkst. kaimo ir miesto þmoniø.Kraðto apsaugos ministerijos Personalo ir socialinëssaugos departamento skyriaus virðininkë A.Inèerauskienësakë, kad pastaruoju metu 34 kariai ir pareigûnai pareiðkënorà dalyvauti programoje, ið jø 20 – susitiko su darborinkos mokymo tarnybø ir darbo birþø specialistais tartisdël konkreèiø mokymo programø.Diskusijose buvo iðsakyta nuomonë, kad pareigûnamsreikëtø suteikti pirmenybæ dalyvauti mokymo kursuose.Taip pat buvo pasidalinta mintimis apie uþsienio patirtá– pareigûnai ir kariai patys susiranda kursus, o valstybëskiria lëðø jiems apmokëti. Nebloga iðeitis!Apibendrinus diskusijà buvo kalbëta, kad ágyvendinantprogramà kiekviena institucija turi priimti vidaus tvarkà,kaip bus sprendþiami pareigûnø ir kariø integracijos beisocialinës adaptacijos klausimai.5


SeminarasTalino, Rygos ir Vilniaus darbo rinkos specialistørûpestis – kvalifikuota darbo jëgaMILDA JANKAUSKIENËTrijø Baltijos ðaliø sostiniøuþimtumo tarnybø vadovai irspecialistai susitiko Vilniaus darbobirþoje aptarti padëtá darborinkoje, pasidalinti patirtimi.Kolegas domino socialinëspartnerystës vaidmuosprendþiant uþimtumoproblemas. Jie lankësi UAB„Paroc“ ir UAB „Amatø mokymocentre“, Vilniaus Þirmûnø darborinkos mokymo centre, kursusipaþino su ðiø ámoniø veikla,bendradarbiavimo rezultatais. Vilniaus ir Trakø darbo birþose domëjosi klientams teikiamomispaslaugomis, organizacine struktûra ir t.t.Seminare Talino, Rygos ir Vilniaus uþimtumo tarnybø vadovai ir specialistai iðsakë savo nuomonæávairiais darbo rinkos klausimais, aptarë uþimtumo tarnybø vaidmená.Estijos Respublikos Darbo rinkosdepartamento Talino ir Harjumaaregioninio skyriaus vadovas SiimSarapuu supaþindino su skyriaus struktûra,klientams teikiamomis paslaugomis,situacija darbo rinkoje. Kaip juokaudamasS.Sarapuu sakë, taip gerai dirbame,kad nedarbà Taline likvidavome.Ðiuo metu jis tesiekia 0,8 proc. Estijojenedarbo lygis irgi nedidelis – 3,7 – 4 proc.Aptarnaujamoje teritorijoje áregistruotadaugiau nei 3 tûkst. bedarbiø, tarp jø –34 proc. sudaro vyrai ir 66 proc. mote-rys. Nuo 25 iki 49 metø, t.y. darbingiausioamþiaus þmonës, sudaro 59 proc.– tai didþiausia bedarbiø dalis. Daug áregistruotaper 50 metø turinèiø asmenø– 32 proc. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro29 proc. Anot Talino skyriaus vadovo,tarp klientø yra daugiausia rizikos grupëmspriklausanèiø asmenø, todël bûtinasindividualus darbas su kiekvienutokiu þmogumi. Estø kalbos nemokantystaip pat priskiriami rizikos grupei.Atsiþvelgiant á programà tokiø asmenøyra 26 proc., bet realiai – net 70 proc.,nes ir kiti bedarbiai prastai kalba estiðkai,o tai maþina jø konkurencines galimybesdarbo rinkoje, kalbëjo sveèias.Todël siûloma mokytis estø kalbos240 val., kai anksèiau pagal mokymoprogramà buvo skirta 120 val. Galimybëmokytis valstybinës estø kalbos atsiradopradëjus ágyvendinti ESF projektus.Komentuodamas situacijà darborinkoje, S.Sarapuu pabrëþë, kad ji pasikeitëkardinaliai. Prieð dvejus metus buvo13 tûkst. laisvø darbo vietø ir kasdienpasiûlyti galëjome apie 1,5 tûkst. Dabarjø registruojama kasdien po 5 tûkst., obedarbiø yra 3,2 tûkst. Daugiausialaisvø darbo vietø siûlo pramonës,prekybos, statybos, vieðbuèiø irrestoranø ûkio ámonës, sakë praneðëjas.Pernai beveik 13 tûkst. asmenø suteiktainformacija apie darbo rinkà ir galimybes,mokësi per 1,5 tûkst. bedarbiø,ið jø nemaþai yra lankiusiø keletà kursø,vieðuosius darbus dirbo 195 asmenys,karjeros klausimais konsultuota 2,5tûkst. asmenø. Darbo uþmokesèio subsidijapasinaudojo tik 28, nes ði paslauganepopuliari tarp darbdaviø. Juos dominakvalifikuoti darbuotojai, paþymëjoS.Sarapuu.Niekur nedirbæ, be patirties, bet turintysprofesijà bedarbiai gali pasinaudotiteikiama paslauga, vadinama darbopraktika – tai mokymo alternatyva. Tokieþmonës darbo vietoje gali atnaujintiarba ágyti darbo ágûdþius. Darbdaviaijau noriai priima norinèius atlikti praktikà.Ðiais metais 97 asmenys darbo vietojeágijo patirties. Nors nedarbo paðalpapadidëjo nuo 400 kronø iki 1000 kronø,deja, nelabai kas verþiasi jà gauti, sakësveèias.6


SeminarasLatvijos valstybinës uþimtumoagentûros Rygos regioninio filialovadovë Vija Raèinska, komentuodamapadëtá darbo rinkoje, teigë, jog ir jøðalies uþimtumo agentûra vadovaujasiLisabonos strategijos iðkeltais uþdaviniaisir mokslo darbuotojø tyrimais,taèiau kiekviena tokia institucija savoðalyje savaip sprendþia iðkilusius klausimus,nors bendri tarpvalstybiniai interesaiyra svarbûs ir panaðûs. PasakV.Raèinskos, trijø ðaliø sostiniø situacijadarbo rinkoje skiriasi nuo bendrosiosðalyse. Kaip ir Taline, ir Vilniuje, Rygojenedarbo lygis yra maþesnis, negu Latvijoje– atitinkamai 3,7 proc. ir 6,6 proc.Vieðnia paþymëjo, kad probleminiai rajonaiyra pasienyje su Rusija ir Baltarusija,geresnë padëtis ties ribomis suLietuva ir Estija. Bedarbiø skaièius ðalyje– 68,9 tûkst., ilgalaikiø – 15,9 tûkst.Kuo skiriasi bedarbiai pagal iðsilavinimàLatvijoje ir Rygoje? Sostinëje 20 proc.bedarbiø turi aukðtàjá iðsilavinimà, oLatvijoje – 10 proc. Tai ne nauja tendencija,taip visada buvo – vyresnio amþiausþmonës pastaraisiais metais nekëlëkvalifikacijos, nekeitë profesijos, neatnaujinodarbo ágûdþiø, todël dabar sunkujuos integruoti á darbo rinkà, pasakojoV.Raèinska. Ji sakë, kad daþnai tokieþmonës pyksta, jog baigæ vienà ardu aukðtuosius, yra siunèiami á statybasdirbti paprastø darbø. Taèiau jei trejusmetus þmogus nedirba, tai jo problema,o ne mûsø, retoriðkai kalbëjo vieðnia.Visgi svarbiausia, kad þmogus turëtø betkokià profesijà darbo rinkoje, jei tik jispats nori, iðgyvens, gaus darbà, pabrëþëRygos regioninio filialo vadovë.Skirtingai nei kitose dviejose Baltijosðaliø sostinëse, Rygoje bedarbiø skaièiusvisose amþiaus grupëse beveik nesiskiria,yra vienodas.Kalbëdama apie bedarbiø rizikosgrupes, V.Raèinska teigë, jog Rygoje irLatvijoje situacija skirtinga. Sostinëjeproblema – jaunimas (13 proc. tarp bedarbiø).Anot prelegentës, jaunimas yraambicingas, nesvarbu, koká turi iðsilavinimà,nesutinka dirbti uþ 120 ar 150 latø.Ilgalaikiø bedarbiø sostinëje nedaug– jie sudaro 6 – 7 proc. visø bedarbiø,taèiau ðalyje jø yra 23 proc. Prieðpensinioamþiaus bedarbiø ir Rygoje, ir Latvijojeyra po 10 proc.Pernai ðalyje ádarbinta daugiau negu63 tûkst., Rygoje – per 13 tûkst. bedarbiø.Laisvø darbo vietø Latvijoje per visusmetus áregistruota per 72 tûkst., Rygoje– beveik 40 tûkst. Daugelis darbovietø neuþpildomos, nes nëra tinkamoskvalifikuotos darbo jëgos, kalbëjo vieðnia.Taèiau, pavyzdþiui, Rygos rajone– laisvø darbo vietø nëra. 60 proc. visølaisvø darbo vietø – sostinëje, ðiuo metuyra 13,5 tûkst. Pirmo ketvirèio duomenimis,Rygoje ir rajone bedarbiø áregistruota16,7 tûkst., ilgalaikiø – per 1 tûkst.,bedarbiø ir ieðkanèiø darbo ádarbinta3,7 tûkst., mokytis nusiøsta 330 asmenø,laikinus ir subsidijuojamus darbusdirbo – 94, padidino konkurencines galimybesdarbo rinkoje – 1,5 tûkst.þmoniø.Socialinës apsaugos ir darboministerijos Darbo departamentoDarbo rinkos skyriaus vedëjas AlbertasÐlekys, kalbëdamas apie Lisabonosstrategijos tikslus ir Lietuvos nacionalinæLisabonos strategijos ágyvendinimoprogramà, pabrëþë, jog jojenumatyta trejø metø ðalies augimo irdarbo vietø kûrimo strategija. Savo praneðimeprelegentas akcentavo uþimtumuididinti numatytus tikslus ir uþdavinius.Pasak A.Ðlekio, bedarbiø aktyvumuidarbo rinkoje didinti didþiausià átakàturi teritoriniø darbo birþø veiksmai.Svarbiausia – ðioje srityje numatyta pasiektivisus Lisabonos strategijos iðkeltus2010 metams siekius.Nemaþà dalá uþimtumo politikospriemoniø ágyvendino Lietuvos darbobirþa ir jos teritorinës darbo birþos. Ið90 uþimtumo politikos priemoniø Lietuvosdarbo birþa tiesiogiai atsakinga uþ20, o ið viso ji dalyvauja ágyvendinant43 priemones. Anot A.Ðlekio, prioritetuuþimtumo srityje yra numatyti tokie uþdaviniai:didinti darbo vietø efektyvumà,uþtikrinant didesnæ kvalifikuotosdarbo jëgos pasiûlà, skatinant vidinádarbo jëgos mobilumà ir mokymàsi visàgyvenimà, pirminá profesiná ir tæstinámokymà, derinant profesiná darbà irðeimos gyvenimà.Kalbëdamas apie ðiø uþdaviniø ágyvendinimopriemones, prelegentas sakë,jog siekiant padidinti kvalifikuotos darbojëgos vidiná mobilumà turi bûti diegiamospriemonës „be sienø“ – ieðkanèiødarbo asmenø registravimas ir apskaita,laisvø darbo vietø pasiûla, aktyviødarbo rinkos priemoniø ágyvendinimas.Taip pat svarbu diegti naujas vieðàsiaspaslaugas ir gerinti atviro informavimopaslaugø sistemà, konkretinti individualiusásidarbinimo planus, ávertinantasmeninius bedarbiø gebëjimus ir savivaldybiøuþimtumo iniciatyvas ir t.t.Pasak A.Ðlekio, visos numatytosuþimtumo politikos prioriteto ágyvendinimopriemonës ir rengiami nacionalinëssvarbos projektai turi garantuotidarbo rinkos lankstumà ir uþimtumosaugumà. Kaip teigë praneðëjas, neproduktyviødarbo vietø likvidavimà ir saugiø,kokybiðkø darbo vietø kûrimà turilydëti uþimtumo saugumas. Tai garantuojatik darbo teisës ir uþimtumo garantijøteisës suderinamumas, t.y. ið vienospusës – lakstûs darbo santykiai,kompensaciniai darbo santykiai ir darbouþmokesèio mechanizmai, ið kitos – aktyvidarbo rinkos politika, finansinë paramanedarbo atveju, kalbëjo A.Ðlekys.Vilniaus miesto ir rajono darborinkà sveèiams pristatæs sostinës darbobirþos direktorius Juozas Kankevièius,teigë, jog, kaip ir Taline, ir Rygoje,situacija panaði: mieste nedarbas nedidelis,siekia 2,63 proc., o rajone – 5,39 proc.Ið viso bedarbiø áregistruota per 13 tûkst.,o laisvø darbo vietø – daugiau nei 2,6 tûkst.Pasak J.Kankevièiaus, apklausus beveik500 sostinës darbdaviø, paaiðkëjo, jog7


Seminaraslaisvø darbo vietø skaièius turi gerokaipadidëti. Ðiais metais Vilniaus darbobirþoje numatoma áregistruoti per 28 tûkst.naujø darbo vietø.Kaip paþymëjo Vilniaus darbo birþosdirektorius, nors bedarbiø skaièiusmaþëja, taèiau dabar su jais darbas kurkas sudëtingesnis, nes beveik 35 proc.registruotø bedarbiø sudaro vyresni nei50 metø asmenys, beveik 7 proc. – neágalieji.Bedarbiø struktûroje prieð keletàmetø jaunimas sudarë 25 proc., dabar– 8 proc.Darbo ir socialiniø tyrimø institutodirektorius doc.dr.BoguslavasGruþevskis akcentavo mokslo vaidmenáplëtojant Lietuvos darbo birþos ir josstruktûriniø padaliniø veiklà. Pasakpraneðëjo, pagrindinis uþdavinys ðiojesrityje – informuoti apie darbo jëgos pasiûlosir paklausos pokyèiø tendencijasir rengti rekomendacijas dël efektyvausdarbo rinkos valdymo. Taip pat atliktidarbo jëgos pasiûlos – gyventojø ir darborinkos prognozes, atskirø gyventojøelgsenos darbo rinkoje, migraciniønuostatø, gyventojø ekonominio aktyvumo,profesinio rengimo atitikimo tyrimus.Analogiðkai vykdomi darbo jëgospaklausos tyrimai – gamybos raidos tendencijøanalizë, ûkio raidos prognozës,darbdaviø apklausos dël darbo jëgosporeikio, profesinio rengimo atitikimoûkio poreikiams vertinimas ir t.t., kalbëjoB.Gruþevskis. Be minëtø tyrimø,mokslininkai atlieka LDB veiklos tyrimus,analizuoja teikiamø paslaugø efektyvumà,darbo rinkos plëtros poreikius,personalo veiklà ir t.t.Kaip sakë instituto direktorius,mokslo tiriamojo darbo rezultatai panaudojaminacionalinës politikos (darborinkos pokyèiø prognozës, rekomendacijosástatymams tobulinti, tarpþinybiniobendradarbiavimo rekomendacijos),ministerijos vykdomø funkcijø(Lisabonos strategijos ágyvendinimas(rekomendacijos, ávertinimas), socialinësparamos ir darbo rinkos politikosintegralumas), Lietuvos darbo birþos irteritoriniø darbo birþø veiklos (teikiamøpaslaugø vertinimas, bendradarbiavimosu socialiniais partneriais plëtojimas irpan.) lygiais. Anot B.Gruþevskio, mokslotiriamasis darbas ágyvendinant ESuþimtumo strategijà padidina vykdomospolitikos atitikimà ûkio poreikiams,padeda labiau patenkinti gyventojøporeikius darbo sferoje, sàlygojaefektyvesniø finansiniø iðtekliø naudojimà,paspartina teisinës bazës tobulinimàetc.Lenkai domëjosi ágyvendinamais ESF projektaisIRENA GRABAUSKIENËMarijampolës darbo birþos direktorëMarijampolës darbo birþoje lankësi Bialystoko vaivadijosSokulkos darbo tarnybos specialistø delegacija. Vizito metusveèiai ið Lenkijos susitiko su darbo birþos kolektyvu, pasikeitëdarbo patirtimi, aptarë abi puses dominanèius bendradarbiavimoklausimus.Kaimynai buvo supaþindinti su situacija ðalies iraptarnaujamos teritorijos darbo rinkoje, Lietuvos darbo birþoságyvendinamais ESF finansuojamais projektais. Ðiuo metuMarijampolës darbo birþa partnerio teisëmis dalyvaujaágyvendinant 5 Europos socialinio fondo projektus pagalLietuvos 2004 – 2006 metø bendrojo programavimodokumento (BPD) prioriteto “Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra” 2.1priemonæ “Ásidarbinimo gebëjimø ugdymas” ir 2.3 priemonæ“Socialinës atskirties prevencija ir socialinë integracija”.Ágyvendinami projektai skirti sunkiausiai á darbo rinkàintegruojamoms socialinëms grupëms: ilgalaikiams bedarbiams,vyresnio amþiaus asmenims, moterims, jaunimui, þmonëms sunegalia, asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimo vietø.Sveèiams plaèiau papasakota apie ðiuo metu ágyvendinamàdidþiausià ESF projektà “Integracijos á darbo rinkà galimybiøplëtra”, darbo birþos specialistø galimybæ pasinaudojant Europossocialinio fondo parama dalyvauti mokymuose, gilinti þinias,kelti profesinæ kvalifikacijà ir kompetencijà.Sveèiai ypaè domëjosi elektroninëmis darbo birþos paslaugomisbedarbiams ir darbdaviams, aplankë naujai rengiamà Jaunimodarbo centrà, kuris duris turëtø atverti ðá rudená.Sokulkos darbo tarnybos direktorius M.Biernacki informavoapie situacijà aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje gyvena 72,3 tûkst.gyventojø, darbo ieðko 4,7 tûkst. asmenø, ið kuriø 48,9 proc. sudaromoterys, 53,3 proc. – kaimo gyventojai. Labai aktuali problemayra jaunimo uþimtumas, kadangi tarp bedarbiø jie sudaro 26,7proc. Nedarbo lygis balandþio 1 d. siekë 14,9 proc. (ðalies vidurkis– 14,4 proc.). Sveèias taip pat pasidalino patirtimi bei iðdëstëproblemas, su kuriomis susiduriama, ágyvendinant ESFfinansuojamus projektus Lenkijoje, skirtus ávairiø tiksliniø bedarbiøgrupiø integracijai á darbo rinkà. Direktorius paþymëjo, kad,siekiant tobulinti klientø aptarnavimo kokybæ, realizuojamasprojektas “Sistema 7/24”. Jo tikslas – uþtikrinti paslaugø teikimàinternetu 7 dienas per savaitæ, 24 valandas per parà.8


AktualijosKeièiasi visuomenës poþiûris á neágaliuosiusROMA BALTUÐIENËBirþø darbo birþos Darbo rinkos programøposkyrio vedëjaEkonominiai pokyèiai ðalyje skatinaneágaliuosius integruotis á darbo rinkà,tapti neatskiriama visuomenës dalimi.Gera paskata – naujas Uþimtumo rëmimoástatymas, kuriame ið esmës patobulintasneágaliøjø rëmimas, numatytossubsidijos darbdaviams, kurie ðiuosþmones vertina kaip darbo jëgos potencialà.Per 4 ðiø metø mënesius á darbo rinkospriemones nukreipta 30 neágaliøjø,7 ið jø ádarbinti. Siekiant skatinti dirbti,pradëtos taikyti Uþimtumo rëmimo ástatymenumatytos naujos finansinëspaskatos, kurios patrauklios ir neágaliesiems,ir juos ádarbinantiems darbdaviams.Norime pasidþiaugti, kad nemaþaiBirþø rajono darbdaviø ásigilino áneágaliøjø problemas ir noriai stengiasijiems padëti. Tai UAB „Birþø komunalinisûkis“, UAB „Birþø duona“, UAB„Nitator – SLT“. Su UAB „Birþø komunalinisûkis“ ir UAB „Birþø duona“Birþø darbo birþà sieja ilgi bendradarbiavimometai organizuojant ávairiasdarbo rinkos priemones, suteikiant galimybægráþti á darbo rinkà sunkiau integruojamiemsasmenims, tarp jø ir neágaliesiems.Sausio – geguþës mën. UAB„Birþø komunalinis ûkis“, vykdydamaádarbinimo subsidijuojant priemonæ,du neágaliuosius ádarbino pagal terminuotàdarbo sutartá. Jie tvarkë miestoteritorijà, priþiûrëjo parkus ir liko nuolatiniamdarbui. UAB „Birþø duona“,pasinaudodama nauja darbo vietøsteigimo subsidijavimo priemone, rengiadarbo vietas dviem neágaliesiemsgamyboje – produkcijai fasuoti.Dþiugu, kad á pagalbà neágaliesiemsateina ir nauji darbdaviai. Tai – UAB„Nitator – SLT“, ásikûrusi prieð metusir uþsiimanti metalo detaliø gamyba irtiekimu Ðvedijos gamykloms, gaminanèiomsSCANIA ir VOLVO automobiliusbei traktorius. Jaunas ámonës vadovasdomisi naujomis bedarbiø uþim-tumo galimybëmis. Su ðia ámone darbobirþa uþmezgë kontaktus dar praeitaismetais dël sunkiai integruojamø asmenøátraukimo á darbo rinkà – ilgalaikiøbedarbiø, neágaliøjø ir kt. UAB„Nitator – SLT“ direktorius L.Variakojissakë:- Ypaè dþiaugiuosi dviem þmonëmis- G.Vilemiene ir K.Kondrotu. Nors abusu negalia, bet dirba puikiai. Ir mûsøámonei gerai, nes padedant darbo birþainusipirkome kontaktiná suvirinimoaparatà, dalá atlyginimo irgi sumokadarbo birþa. Kai þmonës nori dirbti,nëra su jais vargo. Daugiau bëdø bûnasu sveikaisiais, kurie ir dirbti pritingi,ir darbo drausmæ paþeidinëja.Neágalieji laimingi gavæ darbo, nebesijauèiavien paðalpø naudotojais, iðlaikytiniais.- Apsidþiaugiau, kai darbo birþa irUAB „Nitator – SLT“ direktoriusL.Variakojis pasiûlë darbà. Esu dëkinga.Dirbu suvirinimo aparatu. Darbas nërasunkus, o su metalu man dirbti miela,-sakë moteris, po ligos maþdaug metusbuvusi be darbo. - Niekas manæs nevaiko:kiek galiu, tiek dirbu, kiek padirbu,tiek ir uþsidirbu. Pinigø man uþtenka.Didþiausia ðventë, kad esu tarp þmoniø,puikiame kolektyve.K.Kondrotas melioratoriø ámonëjeágijo beveik 30 metø darbo staþà. Dirboekskavatorininku, traktorininku. Taèiauiðtiko nelaimë – neteko kojos.- Reikëjo ðá darbà palikti. Pasëdëjaukelis mënesius namie, jauèiausi nelaimingas,niekam nereikalingas. Juk netik dirbti, bet ir valgyti norisi, - sakëK.Kondrotas ir paaiðkino, jog darbo netektiesir neágalumo paðalpos per menkos,kad galëtum sëdëti, knygas skaitytiar televizoriø þiûrëti. - Dabar turiu darbà,keliais presais darau ávairias detales,- didþiavosi K.Kondrotas.UAB „Nitator – SLT“ ir ðiemet tæsiabendradarbiavimà su darbo birþa, sudarydamasàlygas ásidarbinti ilgalaikiams,vyresnio nei 50 metø amþiaus bedarbiamsir neágaliesiems. Pagal ádarbinimosubsidijuojant priemonæ ámonëje jauádarbinti 4 neágalieji. Be to, ámonë planuojaásteigti dar dvi subsidijuojamasdarbo vietas neágaliesiems – elektriniokrautuvo vairuotojui bei patalpø ir teritorijosvalytojui.Smagu, kad keièiasi visuomenës poþiûrisá negalià turinèius asmenis. Socialinisdialogas ir konkretûs darbai padedaneágaliesiems gráþti á darbo rinkà, jaustispilnaverèiais visuomenës nariais.UAB “Nitator – SLT“ ávairiø detaliø surinkëjai K.Kondrotas irG.Vilemienë.9


PaslaugosKaimo þmogus – svarbus darbo birþos klientasREGINA JONUÐIENËSkuodo darbo birþos Klientø aptarnavimo poskyrio vedëjaNedarbas Skuodo rajone maþëja, taèiau vis daugiauáregistruojama laisvø darbo vietø. Darbdaviams darosi sunkupasisamdyti reikiamos kvalifikacijos darbuotojø ir specialistø.Pagal Lietuvos darbo birþos 2007 m. veiklos programà bûtinapagerinti darbo ieðkanèiø ir ekonomiðkai neaktyviø asmenødalyvavimà darbo rinkoje ir skatinti pagyvenusiø þmoniøgráþimà á darbo rinkà.Susitikimas su Skuodo rajone áregistruotø kaimøbendruomeniø pirmininkais.Informacijà apie Skuodo darbo birþos teikiamas paslaugasklientai gali rasti kiekvienoje seniûnijoje árengtuose stenduose.Juose aktuali informacija atnaujinama kas mënesá, o laisvosdarbo vietos – nuolat, kai tik áregistruojamos.Su Skuodo vieðàja biblioteka pasiraðytojebendradarbiavimo sutartyje numatyta jos filialuose vieðintiinformacijà apie darbo birþos teikiamas paslaugas.Bibliotekose, kur yra árengtos interneto prieigos, galimaLietuvos darbo birþos interneto puslapyje www.ldb.lt,Europos uþimtumo tarnybø tinklo (EURES) darbomobilumo portale www.ldb.lt/eures arba http://eures.europa.eu rasti reikiamà informacijà. Kad lengviau bûtøsusiorientuoti nepatyrusiems interneto vartotojams, ðaliakompiuteriø yra instrukcijos „Pagalba vartotojui ieðkanèiamdarbo“.Siekiant efektyviau teikti informacijà visuomenei, aktyviaidirbama su kaimø bendruomeniø pirmininkais. Neseniaiávyko susitikimas, kurio metu jie buvo supaþindinti su darbobirþos teikiamomis paslaugomis, pasiraðytos bendradarbiavimosutartys. Kai kurie bendruomeniø pirmininkai greitaisuprato darbo birþos paslaugø plëtros seniûnijose svarbà irprisidëjo prie informacijos sklaidos atokiausiuose rajonokampeliuose.Didelës vilties teikia Skuodo rajono mero, savivaldybësadministracijos direktoriaus ir kai kuriø seniûnø poþiûris ábendradarbiavimà, nes tik suvienijus visø socialiniø partneriøpastangas galima padëti þmogui.Todël Skuodo darbo birþa savo paslaugas pleèiaseniûnijose, nes kaime yra nemaþai nedirbanèiø, neturinèiøjokios kvalifikacijos, praradusiø motyvacijà þmoniø. Darbobirþos tikslas - padëti susiorientuoti þmogui ðiandieninëjesituacijoje, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyèiø, apsispræstidël savo uþimtumo tikslø. Atokiau gyvenanèiø kaimieèiøpatogumui, kiekvienà mënesá darbo birþos specialistai vykstaá seniûnijas teikti reikiamà informacijà, individualias argrupines konsultacijas. Pageidaujantys asmenysáregistruojami. Ieðkantiems darbo pensinio amþiausasmenims, ásiregistravusiems darbo birþoje, siûloma „Senjorøbanko“ programa.Bedarbiai, seniûnijose lankæ konsultavimo grupëseuþsiëmimus, gerai juos vertino, dþiaugësi ágijæ pasitikëjimosavimi, patirties bendrauti su darbdaviais. Þmonës likopatenkinti ir individualiomis konsultacijomis.Informavimo zona Skuodo seniûnijoje.10


Paslaugos„Talentø bankas“ – galimybë atrasti savo kelià darborinkojeVAIDA IGNOTIENËÐiauliø darbo birþos Jaunimo darbo centrovadovëLietuvos darbo birþa nuolatpleèia atviro klientøinformavimo ir darbo paieðkossistemà, didina teikiamø elektroniniøpaslaugø prieinamumàvartotojams, panaudodamaðiuolaikines informacinestechnologijas. Jau septyneriusmetus veikia Lietuvos darbobirþos internete sukurtaaukðtos kvalifikacijosspecialistø duomenø bazë –„Talentø bankas“. Ðiosprogramos tikslas – sudarytipalankesnes ásidarbinimogalimybes studijuojanèiamjaunimui ir aukðtoskvalifikacijos specialistams beipadëti darbdaviams greièiaususirasti pageidaujamusdarbuotojus.Neseniai Ðiauliø darbo birþa vykdëLietuvos darbo birþos inicijuotà akcijà„Ar tu jau pasiruoðæs karjerai? Registruokis“Talentø banke!“. Akcijos metuvyko renginiai miesto aukðtosiose mokyklose,dalyvauta Ðiauliø universitetoir Kolegijos organizuotose „Karjerosdienose“, kuriø metu beveik tûkstanèiuistudentø buvo iðsamiai pristatyta programa„Talentø bankas“ ir galimybë jojeregistruotis. Baigiamøjø kursø studentødalyvavimas ðioje programoje atveriajiems didesnes perspektyvas darstudijuojant ásidarbinti pagal specialybæ,ágyti darbo ágûdþiø ir nuosekliai planuotisavo karjerà. „Talentø banko“sklaidai skiriamas didelis dëmesys.Ðiauliø darbo birþa atnaujino bendradarbiavimosutartis su visomis miestoaukðtosiomis mokyklomis, Karjeroscentrais, studentø atstovybëmis, informacijaapie „Talentø bankà“ vieðinamamokymo ástaigø informaciniuosestenduose ir interneto tinklapiuose.Taip pat apie ðià aukðtos kvalifikacijosspecialistø duomenø bazæ telefonu irelektroniniu paðtu informuojami darb-Studentai Ðiauliuose sudaro22 proc. „Talentø banko“dalyviø (2007 m. geguþësmën. duomenys). Daugiausiatarp registruotø studentø yrabûsimø administratoriø, vadybininkø,maþiau pedagogø,teisininkø, socialiniø darbuotojø.Kita, ne maþiau svarbi„Talentø banko“ dalyviø tikslinëgrupë, yra mokymo ástaigøabsolventai. Jie Ðiauliuosesudaro apie 31 proc. ðiosduomenø bazës dalyviø. Tarpjø daugiausia vadybininko,pedagogo, administracijosdarbuotojo profesines kvalifikacijasturinèiø asmenø.daviai. Ðiauliø darbo birþa, norëdamasuþinoti studijuojanèio jaunimo irieðkanèiø darbo aukðtos kvalifikacijosspecialistø nuomonæ apie „Talentøbankà“, pakalbino keletà ðios programosdalyviø.Kokie kalbintø jaunuoliøatsakymai?Remigijus, Ðiauliø universiteto Ikurso informatikos magistrantûrosstudijø studentas:„Dar studijuodamas ketvirtame kursepradëjau domëtis laisvomis darbovietomis. Darbo ieðkojau per paþástamus,perþvelgdavau pasiûlymus ir Lietuvosdarbo birþos interneto svetainëje.Bûtent èia radau informacijà apie „Talentøbanko“ programà, uþpildþiau pateiktàanketà. Po mënesio sulaukiauJaunimui labiausiai rûpi paklausios profesijos.11


Paslaugosdarbo pasiûlymo ið perspektyvios Ðiauliøámonës, kurioje dar nebaigæs bakalaurostudijø pradëjau dirbti informaciniøtechnologijø specialistu. Taip patturiu galimybæ tæsti studijas universitete.Visiems ieðkantiems darbo asmenims,ypaè studentams rekomenduoju registruotis„Talentø banke“, nes tai vienasið operatyviø darbo paieðkos bûdø“.Jurgita, Ðiauliø kolegijos III kursostudentë:„Nesu „Talentø banko“ dalyvë, taèiauapie ðià duomenø bazæ informacijosturiu pakankamai. Apie jà pirmàkartà iðgirdau praëjusiø metø rudená,kur Ðiauliø kolegijoje vykusio renginiometu Jaunimo darbo centro darbuotojainformavo apie galimybæ studentamsregistruotis ðioje internetinëje duomenøbazëje. Studijuoju buhalterijà, darbo kolkas intensyviai neieðkau, nes noriu sëkmingaibaigti studijas. Baigusi studijaskolegijoje bûtinai ieðkosiu darbo. Kiekdomëjausi, ásidarbinti buhalteriamsÐiauliuose nëra labai sudëtinga. Jeigunepasiseks greitai rasti darbo savarankiðkai,uþpildysiu CV anketà „Talentøbanke“. Labai norëèiau darbà suderintisu tolesnëmis studijomis Ðiauliø universitete.“Ðiaulieèius domina darbo birþos teikiamos paslaugos.Laura, absolventë, ágijusi socialiniopedagogo ir psichologo profesinækvalifikacijà:„Ðiuo metu esu registruota Ðiauliødarbo birþoje, tikiuosi ásidarbinti pagalturimà profesijà. Mano duomenys yrapaskelbti aukðtos kvalifikacijos specialistøduomenø bazëje „Talentø bankas“.Darbo pradëjau ieðkoti neseniai, Ðiauliødarbo birþoje ásiregistravau prieð mënesá,tiek pat laiko informacija apiemane skelbiama „Talentø banke“, darbdaviopasiûlymo dirbti dar nesulaukiau.Manau, jog „Talentø bankas“ – taipuiki galimybë be tarpininkø ieðkotidarbo. Dar vienas ðios programos privalumas– kiekvienas dalyvis gali pretenduotiá kelias skirtingas profesijas, o taipadidina asmens ásidarbinimo galimybæ.Jeigu nepavyks ásidarbinti pagalturimà profesijà, skelbsiuosi „Talentøbanke“ ir bandysiu ieðkoti administratorësdarbo“.Aukðtàjá iðsilavinimà ir nemaþesnæ kaip trejø metødarbo patirtá pagal ágytàkvalifikacijà turintys bedarbiaibei dirbantys aukðtoskvalifikacijos specialistai, ieðkantysdarbo karjeros ar geresniødarbo sàlygø – tai dardvi tikslinës „Talentø banko“dalyviø grupës. Jos sudarodidþiàjà dalá visø registruotø„Talentø banke“.Daiva, bedarbë, turinti 10 metøpradinio ugdymo mokytojos darbopatirtá:„Apie „Talentø bankà“ ir galimybæðioje programoje skelbti savo duomenismane informavo darbo birþos darbuotoja.Pasiûlymo ið darbdaviø kol kasnesulaukiau. Laisvomis darbo vietomisdomiuosi ir savarankiðkai. Puikiai þinau,jog pradinio ugdymo pedagogamsásidarbinimo galimybës Ðiauliuose yratikrai nedidelës. Taèiau artimiausiu metunesiruoðiu persikvalifikuoti, kadanginoriu dirbti pagal profesijà ir viliuosi,jog liepos - rugpjûèio mënesiais atsirasdarbo pasiûlymø, kai mokyklos ruoðisnaujiems mokslo metams. Visiems ieðkantiemsdarbo asmenims, kurie atitinkaprogramos „Talentø bankas“ keliamusreikalavimus, rekomenduojuregistruotis ðioje Lietuvos darbo birþosinternetinëje duomenø bazëje. Juk taivienas ið galimø darbo paieðkos bûdø,kurá reikia iðnaudoti“.Aukðtos kvalifikacijos specialistai,turintys paklausias profesijas (vadybininko,buhalterio, finansininko, statybos,elektros, elektronikos, kompiuterijosinþinieriaus) ir gerus socialiniuságûdþius, mokantys bent vienà EuroposSàjungos ðaliø kalbà ir gebantys dirbtikompiuteriu, darbo pasiûlymø sulaukiagana greitai, jø registracijos „Talentøbanke“ trukmë – iki 2 mënesiø.12


Uþsienio patirtisMaltos uþimtumo tarnyba: paslaugos jaunimuiGILIJA AÐMONTAITËLietuvos darbo birþos Darbo pasiûlos ir paklausos skyriausvyr.specialistëÁgyvendinant projektà „Naujø inovatyviø paslaugøjaunimui vystymas, siekiant sumaþinti jaunimonedarbà bei palengvinti jø atëjimà á darbo rinkà“ Maltojevyko susitikimas su ðios ðalies uþimtumo tarnybos atstovais,kuriame dalyvavo Lietuvos darbo birþos Darbo pasiûlos irpaklausos skyriaus vedëjo pavaduotoja Daiva Liugienë,Kauno ir Panevëþio jaunimo darbo centrø vadovës LaimaMincienë, Skirmantë Danylienë ir ðio raðinio autorë.Susitikimo metu buvo pristatytaMaltos uþimtumo tarnybos (ETC)organizacinë struktûra, jaunimo konsultantøveikla, mokymo paslaugos.Maltos ETC buvo ákurta 1990 metais.Tai – pagrindinis biuras Hal Far,poskyris Gozo saloje ir 4 darbocentrai. Ádarbinimo paslaugø skyriausvadovas Raphael Scerri papasakojoapie ETC teikiamas paslaugas:bedarbiø registracijà ir profiliavimà,karjeros planavimà ir individualius ásidarbinimoplanus, pasiûlos paklausossuderinamumà, ádarbinimo schemas,ESF projektø ágyvendinimà, o taip patapie darbo centrø veiklà.Klientams teikiamos profesiniomokymo paslaugos, siûloma pameistrystë,staþuotës, trumpi ágûdþiøkursai, verslumo programos, NIFTEinstituto paslaugos dirbantiems irmokymosi stipendijos.Registruoti bedarbiai ETC priklausotrims grupëms: gaunantysnedarbo iðmokas, jø negaunantys irieðkantys darbo. Kiekvienam áregistruotambedarbiui suteikiama bedarbioID kortelë, kurioje yra kliento nuotraukair pirðtø atspaudai. Kiekvienàsavaitæ bedarbiai nustatytu laiku turisu ID kortele registruotis pagrindiniameETC biure arba bet kuriamedarbo centre. Pavëlavæ arba be pateisinamosprieþasties neásiregistravæasmenys praranda bedarbio statusà.Kiekvienam bedarbiui per 15 dienøprivaloma dalyvauti darbo paieðkosseminare, kuriame jie suþino kaipraðyti CV, naudotis internetu, pristatytisave. Jie taip pat supaþindinamisu situacija darbo rinkoje, uþimtumoástatymu, EURES paslaugomis.Bedarbiams per 1 mën. nuo registracijosturi bûti sudarytas individualusásidarbinimo planas. 2006 m. ETCpristatë klientams naujà paslaugà:registracijos metu ávertinamasbedarbio raðtingumas. Nemokantysdirbti kompiuteriu siunèiami áprogramas. Turintys patirties skatinamidalyvauti IT programose, t.y.pagilinti savo þinias.Maltos uþimtumo tarnyba taikoðias ádarbinimo schemas: darbopatirties, darbo pradþios, ádarbinimosubsidijø, jaunimo aktyvinimo,pakartotinio ádarbinimo.Darbo patirties schema taikomajaunimui, neturinèiam darbo patirties.Darbo pradþios schema siûloma bedarbiams,kurie pastaruosius 5 metusbuvo neaktyvûs darbo rinkoje. Aktyvijaunimo schema skirta jauniemsbedarbiams, kurie registruoti daugiaunei 6 mën. Jiems suteikiama galimybëdirbti nevyriausybinëse organizacijose,teikti paslaugas vietos bendruomenei.Ádarbinimo subsidijos – galimybëneturintiems iðsilavinimo, vyresniemsnei 50 m., neágaliesiems, ilgalaikiamsbedarbiams, vieniðiems tëvams ásitvirtintidarbo rinkoje.Susitikimø metu Lietuvos delegacijabuvo supaþindinta su Maltosdarbo centrais. Juose klientai galisusipaþinti su laisvomis darbo vietomis,EURES veikla, èia jie registruojami,siunèiami mokytis ir naudotiskitomis paslaugomis. Taip pat buvopristatytas Vittoriosa darbo centras,kuris yra dalis ACCESS komplekso.Tai vadinama vienos stotelës parduotuvë,kurioje klientas gali gauti visassocialines paslaugas – uþimtumo tarnybos,vaiko prieþiûros centro, èia teikiamapagalba vieniðiems tëvams, galimagauti apgyvendinimo konsultantøpatarimø.Lietuvos delegacija buvo supaþindintasu turizmo paslaugø institutu,su kuriuo bendradarbiauja ETC.Maltos uþimtumo tarnyboje registruotibedarbiai dalyvauja ðio institutoprofesinio mokymo programose(turizmo sektoriuje) ir ágyja profesinækvalifikacijà.13


Uþsienio patirtisJaunimo integravimas á ðvietimo sistemà ir darbo rinkàVokietijojeEVELINA KRIAUZAITËDAIVA KOMIENËProjekto „Profesinio orientavimo sistemos sukûrimas ir diegimas“konsultantësÐvietimo ir mokslo ministerija kartu supartneriais – Respublikiniais moksleiviøtechninës kûrybos rûmais ir Lietuvos darborinkos mokymo tarnyba – ágyvendina EuroposSàjungos socialinio fondo lëðomisfinansuojamà projektà „Profesinioorientavimo sistemos sukûrimas ir diegimas“.Projekto tikslas - sukurti profesinioorientavimo sistemà Lietuvoje, kuri leistøplëtoti kokybiðkas ir visiems prieinamasprofesinio orientavimo paslaugas.Europos Sàjungos kontekste profesinis orientavimaslaikomas vienu ið svarbiausiø veiksniø, skatinanèiø uþimtumà,darbo jëgos prisitaikymà prie rinkos sàlygø, verslumà ir lygiasgalimybes. Veiksmingai teikiamos profesinio orientavimopaslaugos yra svarbios tiek ðvietimo sistemai, tiek darbo rinkaibei jø tarpusavio sàveikai. Jos padeda geriau panaudotiþmogiðkuosius iðteklius, sudaro palankesnes sàlygas suderintiþmoniø gebëjimus ir interesus su mokymosi bei uþimtumogalimybëmis.Siekiant tobulinti Lietuvos profesinio orientavimo sistemà,svarbu susipaþinti su kitø ðaliø patirtimi ðioje srityje.Nacionalinio projekto „Profesinio orientavimo sistemossukûrimas ir diegimas“ darbo grupë ið Lietuvos darbo rinkosmokymo tarnybos lankësi Vokietijos FederacinëjeRespublikoje ir turëjo galimybæ susipaþinti su profesinioorientavimo srities reformomis bei aktualijomis.Vokietija, kaip ir visa ðiuolaikinë Europa, sprendþiaaktualià problemà – kaip maþinti skaièiø þmoniø, kurie„iðkrenta“ ið mokymo sistemos, neágyja iðsilavinimo,profesijos. Aukðtas „iðkritimo“ ið ðvietimo sistemos lygissiejamas su aukðtu nedarbo lygiu, dideliais ekonominiaisskirtumais tarp regionø. Jaunuoliai be iðsilavinimo susiduriasu problemomis darbo rinkoje, patiria didesniø sunkumøsocialiai integruodamiesi, patenka á marginalizacijos, socialinësatskirties pavojø. Vokietijoje jaunimo nedarbas virðija bendrànedarbo lygá, todël ieðkoma bûdø, kaip paskatinti jaunimà,ypaè silpniau besimokantá, siekti iðsilavinimo ir ágyti profesijà.Praktiðkai iðbandyk ir tik tada pasirinkprofesijàVokietijoje paplitusi dualinë mokymo sistema, kaiprofesinis mokymas derinamas su praktika ámonëje arorganizacijoje. Kad ágytum profesijà, neuþtenka vien mokytisprofesinëje mokykloje, reikia ir dirbti praktikos vietàteikianèioje organizacijoje. Todël daug dëmesio skiriamapraktiniam specialistø parengimui. Manoma, kad sëkmingamprofesijos pasirinkimui neuþtenka þinoti apie profesijas, daugsvarbiau – praktiðkai iðbandyti ávairius darbus, kadremdamasis tiesiogine patirtimi, galëtum sau atsakyti, kokiaprofesija ið tikrøjø domina.Nukelta á 17 p.14


AktualijosNauja licencijavimo sistema Jungtinëje Karalystëje2006 m. Jungtinëje Karalystëjebuvo ádiegta licencijavimoschema, uþtikrinanti, kaddarbo jëgà tiekianèios ámonës(darbo jëgos teikëjai,samdytojai ar agentûros) irámonës, kurioms reikalingadarbo jëga (darbo jëgosnaudotojai, ûkininkai, prekiøsandëliai) vykdytø minimaliusJungtinës Karalystës ástatymaisnustatytus samdosreikalavimus. Reikia atkreiptidëmesá á tai, kad Samdytojø(licencijavimo) ástatymastaikomas visiems darbo jëgosteikëjams, siûlantiems darbojëgà Jungtinei Karalystei, netgijei darbo jëgos teikëjas nëraásisteigæs JungtinëjeKaralystëje.Samdytojø licencijavimotarnybaSiekiant apsaugoti darbuotojus nuoiðnaudojimo ðalyje buvo sukurta organizacija- Samdytojø licencijavimo tarnyba- SLT (ang. GangmastersLicensing Authority - GLA). Samdytojølicencijavimo tarnyba yra valstybësástaiga, kurios tikslas – apsaugoti þemësûkio, sodininkystës / darþininkystës, vëþiagyviørinkimo, maisto perdirbimoir pakavimo sektoriø darbuotojus nuoiðnaudojimo ir uþtikrinti, kad darbdaviailaikytøsi ástatymø.Samdytojo sàvoka apibrëþta 2004 m.Samdytojø (licencijavimo) ástatyme.Samdytojas – tai fizinis asmuo ar ámonë,kuris (kuri):- aprûpina darbo jëga þemës ûkio,sodininkystës / darþininkystës, vëþiagyviørinkimo ir maisto perdirbimo beipakavimo sektorius (paprastai vadinamasdarbo jëgos teikëju);- naudoja darbo jëgà paslaugai teiktireguliuojamame sektoriuje, pvz., derliuinuimti ar þemës ûkio produktamsrinkti;- naudoja darbo jëgà vëþiagyviamsrinkti.Asmuo laikomas naudojanèiu darbojëgà, jei jis samdo darbuotojà pagal darbosutartá arba paslaugø sutartá. Be to,SLT mano, kad asmuo naudoja darbojëgà, jei jis susitaria su darbuotoju, kaddarbuotojas vykdys jo nurodymus, arbanustatys darbuotojui, kur, kada ar kaipdarbuotojas turi atlikti darbà, arba darbuotojasprivalës parduoti savo surinktusvëþiagyvius jam kaip pirmajai pirkimosistemos grandþiai.Aukðèiau iðdëstytos nuostatos taikomosnepriklausomai nuo to, ar ðiuos susitarimussamdytojas sudaro tiesiogiaisu darbuotoju, ar netiesiogiai per kitàasmená (pvz., priþiûrëtojà, tarpininkà aragentà). Visi asmenys, dalyvaujantystokiuose susitarimuose, turi bûti nurodytisamdytojo licencijoje. Darbo jëgaapima tiek laikinuosius, tiek ir nuolatiniusdarbuotojus.Naujoji licencijavimo sistema2006 metø balandþio mënesá pradëtataikyti nauja licencijavimo sistema,kuri reguliuoja verslo subjektø, surandanèiø(siûlanèiø) darbininkus ðvieþiosprodukcijos tinklui, veiklà. Naujoji licencijavimosistema apima platø spektràsektoriø: þemës ûkio, komercinës miðkininkystës,sodininkystës / darþininkystës,þuvies perdirbimo, vëþiagyviø rinkimo,pienininkystës ir susijusiø produktøperdirbimo bei pakavimo veiklà.Taigi, jei samdytojas suranda (siûlo)darbininkus kuriam nors ið ðiø sektoriø,jis privalo turëti samdytojo licencijà(ang. GLA Licence). SLT ágyvendinalicencijavimà, skirtà minëtø sektoriøsamdytojams. Sistema uþtikrina, kaddarbininkus surandantys verslo subjektai(samdytojai, darbininkø brigadøádarbintojai ar agentûros) ir darbuotojøieðkantys verslo subjektai (darbdaviai,ûkininkai) laikosi ástatymo reikalaujamøádarbinimo standartø.Taèiau kai kurioms ðiø sektoriø dalimslicencija yra nereikalinga. JungtinësKaralystës Vyriausybës sprendimu taiyra ten, kur rimto eksploatavimo rizikaminimali. Kaip nurodyta 2006 m. samdytojølicencijavimo (iðimèiø) taisyklëse,licencija nereikalinga, jeigu darbuotojassurandamas ar pagal subrangossutartá pasamdomas pakuoti ir perdirbtiprodukcijà vieðojo maitinimo ástaigoje,parduotuvëje ar kitoje maþmeninës pre-15


Aktualijoskybos vietoje, didmeninëje ástaigoje,paskirstymo sandëlyje.Ástatymø nesilaikymas yra laikomasnusikaltimu, kuris gali bûti baudþiamasákalinimu ir nemaþa bauda. Veikla laikomanusikaltimu, kai vykdoma be licencijosir kai naudojamasi nelicencijuotodarbo jëgos teikëjo paslaugomis.Yra numatyta didþiausia bausmë uþveiklà be licencijos – 10 metø ákalinimasir bauda. Didþiausia bausmë uþ naudojimàsinelicencijuoto samdytojo teikiamaisdarbuotojais ar paslaugomis – 6mënesiai kalëjimo ir 5 000 svarøsterlingø bauda.Licencijavimo standartaiSLT licencijavimo standartai nustatosàlygas, kuriø bûtina laikytis norintágyti teisæ á licencijà ir jà turëti. Ðiamedokumente paaiðkinama SLT licencijavimotvarka, nustatomos konkreèios taisyklës,kuriø bûtina laikytis. Reguliuojamuosesektoriuose veikiantiems asmenimsgali kilti klausimø dël samdytojotermino (ang. gangmaster). Taèiau licencijavimostandartuose vartojamasterminas, atspindintis visà su samdymususijusià veiklà. Iðplëtus licencijavimoschemà, kad ji apimtø vëþiagyviø rinkimosektoriø, kuriame naudojamassamdomas darbas, terminà „darbdavys”reikëjo pakeisti „samdytoju”. Todël visiasmenys, kuriø veikla yra samdymoveikla pagal 2004 m. ástatymà, ðiamedokumente vadinami samdytojais. Licencijavimostandartai apima ápareigojimus,nustatytus 2006 m. Samdytojølicencijavimo taisyklëse ir kitus susijusiusteisinius reikalavimus. Ðiuose standartuoseiðdëstyti dalykai, daþniausiaijau gerai þinomi daugeliui ámoniø, pvz.,registravimasis PVM mokëtoju, sveikatosir saugos darbe reikalavimai. SLTstandartai yra rinkinys priemoniø, kuriosturi bûti ádiegtos bet kurioje reikiamaitvarkomoje ir ástatymø besilaikanèiojeámonëje.Nuo 2006 metø spalio 1 dienossamdytojui reikalinga samdytojo licencija,kad jis legaliai galëtø dirbti minëtosenustatytose srityse. Vienintelæiðimtá sudaro vëþiagyviø ir moliuskøþvejyba. Licencija kiekvienam teikianèiamir naudojanèiam darbininkusvëþiagyviø ir moliuskø þvejybai ðiamesektoriuje reikalinga nuo 2007 metøbalandþio mënesio.Norëdami gauti licencijà, samdytojaituri árodyti, kad jie atitinka SLTlicencijavimo standartuose nurodytassàlygas, o norëdami licencijà iðlaikyti, jieprivalo minëtas sàlygas atitikti visà laikà.Nustatyti ðie licencijavimo standartai:1. Galiojanèios licencijos (ang. GLALicence) turëjimas.2. Atlyginimo mokëjimas, mokesèiai,socialinio draudimo ámokos,PVM: neteisingi iðskaitymai ir susijædalykai.3. Ásiskolinimas, þiaurus elgesys sudarbuotojais, grasinimai.4. Darbuotojø apgyvendinimas.5. Darbo valandos, darbo laiko reguliavimasir kt.6. Sveikatos ir saugos darbe taisykliøpaþeidimai, áskaitant apmokymà.7. Darbo jëgos telkimas ir sutartys.8. Subranga.9. Tapatybë, nepilnameèiø darbas.10. Teisëtas darbas ir teisës.Licencijavimo standartai – tai ne tiksamdytojo licencijos sàlygos, bet ir darbuotojoteisës - darbdavys yra ápareigotasuþtikrinti, kad su darbuotoju bûtøelgiamasi tinkamai. Jeigu darbuotojuinebuvo suteiktos ástatymu numatytossàlygos, praðoma susisiekti su SLT.Taip pat norint aptarti su patyrusiukonsultantu su darbo santykiais susijusiasteises, pagalbos ir patarimø siûlomakreiptis á vietiná Gyventojø konsultavimobiurà.Informacija darbuotojamsToliau trumpai apþvelgsime aktualiàinformacijà darbuotojams.Darbo sutartis - tai tarp darbuotojoir darbdavio sudaryta sutartis. Jeidarbuotojas buvo ádarbintas ilgiau neivienam mënesiui, pagal ástatymà privalogauti raðtiðkà darbo sàlygø ir nuostatøapibûdinimà. Jis turëtø bûti pateiktasper du mënesius nuo darbo pradþios.Raðtiðkame dokumente turëtø bûti ðiinformacija: darbuotojo ir darbdaviopavardës, darbuotojo pareigø pavadinimas,data, nuo kada pradëta dirbti, darbovieta, darbo uþmokesèio dydis ir mokëjimodaþnumas (kas savaitæ ar kas mënesá),darbo valandos, teisë á atostogas,teisë á iðmokas ligos atveju, atleidimo ið darboir skundo pateikimo procedûros ir kt.Sutarties sàlygas ir nuostatas darbdavysbe darbuotojo sutikimo gali pakeistitik tam tikromis aplinkybëmis.Minimalus nacionalinis darbouþmokestis. Dirbantis nuolatiná darbà,turintis terminuotà darbo sutartá ardirbantis agentûrai darbuotojas privalogauti bent minimalø nacionaliná darbouþmokestá (NMW). Taip pat ir tuoatveju, jei sumokama uþ atliktà darbà,darbuotojas privalo uþdirbti minimalausnacionalinio darbo uþmokesèio tarifà.Taèiau egzistuoja kelios iðimtys,kurioms priklauso savarankiðkas ir savanoriðkasdarbas. Dël naujausios informacijosreikia skambinti NMW pagalbostelefonu arba þiûrëti jø tinklapá.Detalizuotas darbo uþmokesèiolapelis. Mokëjimo dienà darbuotojasprivalo gauti raðtiðkà individualø darbouþmokesèio lapelá. Jame turi bûti pateiktasjo bruto darbo uþmokestis ir á„rankas" iðmokama jo dalis. Kiekvienamedarbo uþmokesèio lapelyje turi bûtiiðvardinti atskaitymai, pavyzdþiui, mokesèiaiarba nacionalinis draudimas, kuriegali kisti kas savaitæ. Nekintanèiusatskaitymus galima pateikti kartà permetus. Ið darbuotojo atlyginimo galibûti iðskaièiuojami tik iðvardinti atskaitymai.Sutartà atlyginimà, atostoginiusir iðmokas ligos atveju darbuotojas turigauti laiku.Atskaitymai nuo darbo uþmokesèio.Nuo darbo uþmokesèio galibûti daromi tik tam tikri atskaitymai -jiems priklauso privalomieji atskaitymai,pavyzdþiui, mokesèiai ir nacionaliniodraudimo ámokos, atskaitymai, dëlkuriø buvo sutarta pasiraðant darbo sutartáarba atskaitymai, kuriems buvoduotas raðtiðkas darbuotojo sutikimas,pavyzdþiui, mokëjimas uþ transportà arapgyvendinimà. Jungtinëje Karalystëje16


Aktualijosyra nustatyta maksimali riba, kiek galimaatskaièiuoti uþ apgyvendinimà, kadnenukentëtø minimalus nacionalinisdarbo uþmokestis.Dël patarimø galima skambintiNMW pagalbos telefonu.Iðmoka ligos atveju. Darbo sutartyjeturi bûtø nurodytos iðmokos, kuriosbus gaunamos, kai darbuotojas negalësdirbti dël ligos. Minimali suma, ákurià ágyjama teisë, jei darbuotojas yranedarbingas keturias ar daugiau dienøið eilës – tai ástatymu nustatyta iðmokaligos atveju (SSP). Bet darbo sutartyjegali bûti numatytos papildomos iðmokosar privilegijos.Kasmetinës atostogos. Ástatymassuteikia teisæ á maþiausiai keturiø savaièiøapmokamas atostogas per metus,pradedant nuo pirmosios darbo dienos.Tai galioja ir nepilnà darbo dienà, irpagal terminuotà darbo sutartá dirbantiemsdarbininkams. Teisës á atostogasdetalës turi bûti pateiktos darbo sutartyje.Jos paremtos áprastomis darbo valandomis(pro rata dirbantiems nepilnàdarbo dienà), sukauptomis savo darbodarbdaviui periodu ir turi bûti apmokamosáprastu darbuotojo darbouþmokesèio tarifu.Sveikata ir saugumas. Darbdavysyra teisiðkai atsakingas uþ sveikatà ir saugumàdarbe. Samdytojas ir darbdavysprivalo raðtu sutarti, kuris bus atsakingasuþ rûpinimàsi darbuotojo sveikata irsaugumu. Informacijà apie sveikatà irsaugumà, mokymus ir apsauginius drabuþiusdarbuotojas turi gauti be jokiomokesèio.Darbo valandos. Darbuotojas neturëtødirbti daugiau nei 48 valandasper savaitæ, áskaièius virðvalandþius, jeipats nenusprendë taip daryti. Darbdavysturi saugoti raðtiðkà patvirtinimà,kad darbuotojas sutiko dirbti papildomasvalandas. Darbuotojas turi teisæ ámaþiausiai vienà laisvà dienà per savaitæ,o jei dirba ilgiau nei ðeðias valandas perdienà, privalo turëti ne trumpesnæ nei20 minuèiø pertraukà poilsiui.Darbuotojo pareigos. Darbuotojuituri bûti suteikta teisë dirbti JungtinëjeKaralystëje, jis privalo turëti galiojantánacionalinio draudimo numeráarba bûti pateikæs praðymà jam gauti.Samdytojø licencijavimo tarnybosadresas :Gangmasters Licensing Authoritywww.gla.gov.ukPO p.d. 8538 Nottingham NG8 9AF UKtel.: 0845 602 5020 nuo 9 iki 17 val.e-paðtas: enquiries@gla.gsi.gov.ukParengë Socialinës apsaugos ir darboministerijos Darbo rinkos skyriausvyr.specialistë Rasa MalaiðkienëJaunimo integravimas á ðvietimo sistemà ir darbo rinkà VokietijojeAtkelta ið 14 p.Vokietijoje veikia ávairûs mokymo centrai, daugiau armaþiau aprûpinti profesinio mokymo, technine áranga. Juosemoksleiviai gali ne tik pamatyti, kokius darbo árankius naudojaávairiø profesijø þmonës, bet ir praktiðkai iðbandyti jais dirbti(pavyzdþiui, obliuoti, virinti, græþti, siûti, taisyti organizacinætechnikà ir pan.). Mokymo centrai bendradarbiauja su bendrojolavinimo mokyklomis ir teikia moksleiviams profesiniokonsultavimo, orientavimo paslaugas ir minëtas praktiniosupaþindinimo su profesijomis galimybes. Be to, mokymocentrai siekia ágyvendinti idëjà sukurti vadinamas „produkcijosmokyklas“, kuriose mokiniai turëtø galimybæ ne tik pagaminti,o ir patys realizuotø savo gaminius, taip susipaþintø su rinkosdësniais, pasitikrintø, ar jø darbas kokybiðkas ir paklausus.Á ádarbinimo agentûrà – repetitoriausViena ið daþniausiai pasitaikanèiø prieþasèiø, dël kuriøjau besimokantys jaunuoliai meta profesines studijas ir liekabe iðsilavinimo – tai sunkumai mokantis bendràsiasmokyklines disciplinas (kalbas, matematikà ir pan.).Vokietijos vyriausybë per valstybines ádarbinimo agentûrasfinansuoja specialias bendrøjø mokykliniø dalykø repetitoriøorganizacijas. Jose moksleiviai gali lankyti papildomaspamokas, kad galëtø pasirengti ir sëkmingiau perlaikytiegzaminus ar pagerinti bendrøjø dalykø paþymius. Tokiubûdu sudaroma galimybë uþbaigti profesines studijas ir ágytispecialybæ. Mokymosi paþymiai yra svarbûs dar ir todël, kadtai pagrindinis kriterijus susirasti geresnæ profesinës praktikosvietà. Repetitoriø pamokos patiems jaunuoliams nekainuoja.Palengvinti kelià ið mokymosi á darbo pasauláBe priemoniø, padedanèiø iðlaikyti moksleivá ar studentàmokymosi ir praktikos vietoje, ieðkoma bûdø, kaip átraukti áprofesiná mokymà nesimokantá, sunkumø turintá jaunimà, kadgalëtø ásigyti profesijà ir padidinti savo ðansus darbo rinkoje. Nekiekvienas jaunas þmogus pajëgus pats susirasti mokymosi arpraktikos vietà ámonëje, kad galëtø ágyti profesijà. Tokiemsjaunuoliams padeda ádarbinimo agentûros, surasdamos praktikosir mokymosi vietà arba nukreipdamos á mokymo centrus,kuriuose jie gali ágyti ne tik specialybës teoriniø þiniø, praktiniø,bet ir svarbiø socialiniø ágûdþiø (pvz., áprasti laikytis ðvaros, laikuateiti á darbà). Jaunuoliams ið pradþiø sudaromos galimybëssusipaþinti, iðbandyti save keliolikoje specialybiø, kol pasirinksvienà, kurios mokysis.Profesinio orientavimo sistemos reforma Vokietijoje dar tikásibëgëja ir yra platesnës, daþnai nevienareikðmiai vertinamossocialinës reformos dalis. Todël kol kas sunku pasakyti, kokiosyra teigiamos ir neigiamos ðios reformos pusës. Akcentuojama,kad profesinio orientavimo ir kitos susijusios paslaugos labiausiaituri bûti skirtos tiems jauniems þmonëms, kurie turi sunkumømokantis, integruojantis á ðvietimo ir darbo rinkos sistemas.17


AktualijosSituacija darbo rinkoje birþelio 1 d.Áregistruota bedarbiø, ið jø:63343moterø38776 (61,2 proc.)vyrø24567 (38,8 proc.)jaunimo4969 (7,8 proc.)ilgalaikiø bedarbiø8236 (13,0 proc.)gyvenanèiø kaimo vietovëse 24073 (38,0 proc.)gaunanèiø nedarbo draudimo iðmokas 16871 (26,6 proc.)Bedarbiø santykis sudarbingo amþiaus gyventojais:Bendras3,0 %Moterø3,6 %Vyrø2,3 %Jaunimo1,0 %Darbo jëgos paklausa perkopë 27 tûkst.Geguþës mënesá toliau augo darbo jëgos paklausa.Teritorinëse darbo birþose per mënesá buvo áregistruota 27,2tûkst. laisvø darbo vietø, tai yra 14,5 proc. daugiau negubalandá, o palyginti su 2006 metø geguþe, per 34 proc. daugiau.Beveik 96 proc. visø registruotø laisvø darbo vietø buvoskirtos nuolatiniam ádarbinimui ir tik ðiek tiek per 4 proc. -terminuotam.Daugiau kaip 60 proc. visø registruotø darbo vietø buvopaslaugø sektoriuje. Tarp paklausiausiø profesijø – pardavëjai,sunkiasvoriø sunkveþimiø ir krovininiø transporto priemoniøvairuotojai, virëjai, mûrinikai ir kitø statybiniø profesijødarbuotojai.Bedarbiø kreipësi per 7 proc. daugiauGeguþës mënesá á teritorines darbo birþas ieðkodami darbokreipësi 14,5 tûkst. asmenø. Ið jø 12,1 tûkst. áregistruotabedarbiais. Palyginti su balandþiu, áregistruotø bedarbiøskaièius iðaugo 7,2 proc. Geguþës mënesá á darbo birþà kreipësi1,2 tûkst. besimokanèiø asmenø, kurie vasaros atostogø metunori susirasti laikinà darbà.Apie 40 proc. visø áregistruotø bedarbiø neturi profesiniopasirengimo. Kas treèias bedarbis iki registracijos darbo birþojedirbo nekvalifikuotà darbà, kas devintas – neturi darbopraktikos, kas ketvirtas – praradæs darbo ágûdþius dël ilgesnëskaip dveji metai darbo pertraukos. Visos ðios prieþastysneleidþia bedarbiams konkuruoti ir ásitvirtinti darbo rinkoje.Darbo paieðkos planavimas – veiksmingesnis siekisásidarbintiSiekiant planuoti bedarbiø profesinæ karjerà, sudaromiásidarbinimo planai, padedantys bedarbiui kryptingai planuotidalyvavimà darbo rinkos priemonëse ir ásitvirtinti darbo rinkoje.Geguþës mënesá darbo birþos specialistai kartu su bedarbiaissudarë 11,8 tûkst. planø. Beveik 60 proc. ið jø sudarytabedarbiams, negalintiems konkuruoti darbo rinkoje. Juosenumatytos veiksmingiausios priemonës siekti ásidarbinimo. Kastreèio bedarbio ásidarbinimo plane numatytas tikslas ásigyti darborinkoje paklausià profesijà.Aukðèiausias nedarbas – Ignalinoje, þemiausias –Trakuose ir ElektrënuoseGeguþës mënesá bedarbiø dalis tarp darbingo amþiaus gyventojømaþëjo visose apskrityse ir ðalies savivaldybëse. Labiausiai nedarbasmaþëjo aukðèiausio nedarbo teritorijose (Akmenëje – 1,7 proc.punkto, Pasvalyje – 1,1 proc. punkto).Birþelio 1 d., kaip ir prieð mënesá, maþiausiai bedarbiø buvotarp Trakø raj. ir Elektrënø (0,8 proc.) savivaldybiø darbingo amþiausgyventojø.Didþiausia darbingo amþiaus gyventojø dalis registruotabedarbiais buvo Ignalinos (7,0 proc.) ir Jurbarko (6,0 proc.) rajonøsavivaldybëse.Ið didþiøjø ðalies miestø maþiausias bedarbiø procentas buvoÐiauliuose (1,8 proc.), didþiausias - Panevëþyje (3,7 proc.).Ádarbinta 10,4 tûkst. asmenøGeguþës mënesá, darbo birþai tarpininkaujant, buvoádarbinta 10,4 tûkst. asmenø, arba daugiau kaip 85 proc. nuoper mënesá áregistruotø bedarbiø. Apie 89 proc. ádarbintøjøgavo nuolatiná darbà.Dar 1,7 tûkst. bedarbiø iðbandë galimybæ ásitvirtinti darborinkoje ásigijæ lengvatinius verslo liudijimus.Per penkis ðiø metø mënesius darbo birþos specialistaitarpininkavo 49,6 tûkst. asmenø ádarbinimui, tai yrapenktadaliu daugiau negu pernai per tà patá laikotarpá. Ásigijælengvatinius verslo liudijimus, nuo metø pradþios savo verslàpradëjo 8,9 tûkst. bedarbiø.Daugiausia asmenø nukreipta á profesiná mokymàTrûkstant darbo rinkoje kvalifikuotos darbo jëgos, didelisdëmesys skiriamas bedarbiø profesiniam mokymui. Geguþësmënesá per 4 tûkst. bedarbiø ir áspëtø apie atleidimà asmenøbuvo nusiøsta ásigyti paklausiø darbo rinkoje profesijø arpersikvalifikuoti. Tai sudarë beveik pusæ aktyviø darbo rinkospolitikos priemoniø dalyviø.Apie 1,5 tûkst. asmenø per mënesá pradëjo dirbtivieðuosius darbus, dar 1,4 tûkst. darbo rinkoje papildomairemiamø bedarbiø dalyvavo ádarbinimo subsidijuojantpriemonëse. Bedarbiams, baigusiems darbo rinkos profesinámokymà, bei absolventams buvo sudaryta galimybë ágytidarbinës praktikos, dalyvaujant darbo ágûdþiø ágijimo rëmimopriemonëse.Ið viso á aktyvias darbo rinkos politikos priemones geguþësmënesá nusiøsta 8,3 tûkst. asmenø, tai yra per 60 proc. daugiaunegu balandá. Nuo metø pradþios á ávairias darbo rinkospriemones nusiøsta beveik 26 tûkst. asmenø.18


SummarySituationin Lithuanianlabour marketDuring May 2006:• 12,134 registered unemployed• 10,368 placed to jobs,• 9,217 of them to permanent job,• 4,053 granted unemploymentinsurance benefit,• 27,194 registered vacancies,• 8,303 job seekers involved inactive labour market policyprogrammes.1 June 2007:• 3,0 per cent totalunemployment rate,• 3,6 per cent womenunemployment rate,• 2,3 per cent menunemployment rate,• 1,0 per cent youthunemployment rate,• 63,343 registered unemployed.DARBO BIRÞOSNAUJIENOSLietuvos darbo birþosinformacinis biuletenis2007 m. birþelis, Nr. 6(115)Leidybinës grupës adresas:S. Þukausko g. 15, Vilnius LT-08234.Will ex officers and soldiers come to labourmarket? 4At the discussion held at Lithuanian Labour Exchange were discussedproblems of vocational guidance and integration into labour market of officersand soldiers retiring on pension. Programme “Officers’ and soldiers’ socialadaptability, medical rehabilitation and vocational guidance to other activities”was introduced to the participants of the event, were discussed programmeswhich can be used by ex officers and soldiers who want to integrate intolabour market.Trouble of labour market specialists of Tallinn,Riga and Vilnius – qualified labour force 6The Heads of Public Employment Services and specialists of three BalticStates capital cities met at Vilnius Labour Exchange and discussed situationon labour market, shared experience, were discussing about the role of socialpartnership solving employment problems.“Talent bank” – possibility to find the waytowards labour market 11Lithuanian Labour Exchange develops the system of open clients’ informationand job search continuously, increases accessibility of e-services tocustomers using modern information technologies. The database of highlyskilled specialists “Talent bank” on the internet created by Lithuanian LabourExchange is functioning already seven years. The target of this programme isto create favourable conditions to studying youth and highly skilledspecialists, to help employers to find suitable applicants faster.The Head of Youth labour Centre at Ðiauliai Labour Exchange V. Ignotienëwrites about publicizing of “Talent bank” programme, reviews of studentslooking for job and qualified specialists about the benefit of this programme.New licensing system in United Kingdom 15In the information prepared by Ministry of Social Affairs and Labour it iswritten about new implemented licensing scheme in United Kingdom in2006. This scheme ensures that companies providing with labour force(suppliers of labour force, employers or agencies) and companies for whichlabour force is needed (user of labour force, farmers, warehouses) wouldfulfil minimal recruitment requirements according to the law of UnitedKingdom. The new information introduces the Board of Employers Licensing,standards of licensing. Also thorough information is presented to employees.Redaktorë Danutë ÐalkauskienëTel. 272 57 11, tel./faks. 272 57 09El. paðtas:Danute.Salkauskiene@ldb.ltMilda.Jankauskiene@ldb.lt“Darbo birþos naujienos” - internetosvetainëje: www.ldb.lt(skyrius informacija/publikacijos)Spausdino UAB Baltijos kopija.LT-09109 Vilnius, Kareiviø 13B3,5 sp.l. Uþs. Nr. 3939ISSN 1392-6756Tiraþas 1500 egz.-19


20Aktualijos