Kas kuria Žemės magnetinį lauką - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

Kas kuria Žemės magnetinį lauką - Vilniaus universitetas

1 pav. Imperatoriui Otonui III personifikuotos figûros atneða dovanø(paskutinë – Sclavinia), Otono III perikopiø knyga, apie 1000 m.2 pav. Netimero krikðtas,Lygiai prieð tûkstantá metø Vokietijos imperatoriausfunduotos Kvedlinburgo abatijos analuose (pametiniuoseáraðuose) buvo áraðyta tokia þinutë: „ŠventasisBrunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas irvienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metaisRusios ir Lietuvos pasienyje pagoniø uþmuðtas suaðtuoniolika saviðkiø kovo devintà nukeliavo á dangø“.Dr. Marius ÐÈAVINSKASKàLietuvaireiðkia 1009 metai?Iki ðiø dienø mus pasiekë vos kelioseilutës, atskleidþianèios kontekstà, kuriamebuvo paminëtas Lietuvos vardas. TaiLietuvos vardo paminëjimo kontekstas.Esama ir kito konteksto: istoriografinio beiðiandienio. Mûsø kartos þmonëms lemtaðvæsti ðá graþø jubiliejø. Vyriausybë yra paskelbusiLietuvos tûkstantmeèio minëjimoprogramà, veikë Lietuvos vardo tûkstantmeèiodirekcija, finansavusi ne vienà vertingàleidiná ir projektà. Taèiau kà tiksliaimes ðvenèiame – valdþia, intelektualai, visuomenësupranta skirtingai. Vieni tai suprantavos ne kaip Lietuvos valstybës tûkstantmeèiominëjimà, antri kaip Lietuvos paminëjimoraðytiniuose ðaltiniuose tûkstantmetá.Baþnyèia tai pateikia kaip pirmosiosmisijos á Lietuvà tûkstantmetá. Dar vieni taiyra linkæ pristatyti kaip kaþin kokios þmogþudystëstûkstantmetá arba akcentuoja nedoràlietuviø poelgá su misionieriumi ðv.Brunonu Kverfurtieèiu. Nëra jokiø abejoniø,kad šie iðvedþiojimai yra spekuliatyvûsir pateikiami ne tik neávertinus ðv. Brunonovaidmens, bet ir neþinant konteksto,kuriame ðis vaidmuo skleidësi.KontekstasÞinutë apie Lietuvà Kvedlinburgo abatijojepasirodë neatsitiktinai. Kvedlinburgoabatija buvo imperatoriðkos ðeimosglobojamas vienuolynas, kurio abatë buvoartima imperatoriaus giminaitë. Tai akivaizdinuoroda á imperatoriaus vaidmenáðioje istorijoje. Kad ir kaip paradoksaliaiskambëtø, ðv. Brunono misija siejama suimperatoriumi Otonu III, kuris buvo miræsdar iki 1009 metø. Tad kyla klausimas, kuobuvo svarbus Otonas III, kad Kvedlinburgeatsirado þinutë apie Lietuvà?Otonas III (pagal kilmæ – pusiau graikas,romënas ir vokietis) buvo vaikas, kaiuþëmë imperijos sostà (983 m.). Suaugæsjis ëmësi imperijos atnaujinimo programos.Jos esmë yra tokia: imperatorius (taigipats Otonas III) yra aukðèiausia valdþiavisoje krikðèioniðkojoje þemëje. Imperatoriauspagrindinis tikslas – plësti krikðèioniðkojopasaulio ribas, á jas átraukiant naujas,dar neapkrikðtytas þemes. Taip OtonasIII svajojo ákurti krikðèioniðkø ðaliø sandraugà(kalbant dabartiniais terminais).Jas sukrikðèioninti reikëjo siøsti misionierius,specialiai tam paruoðtus þmones. Kadmisijinis darbas vyktø sklandþiau ir greièiau,á imperijà átraukiamø naujø þemiø valdovai(politinis elitas) turëjo tapti imperatoriauspagalbininkais, jo bièiuliais ir krikðèionybësgynëjais.Iki ðiø dienø yra iðlikusi miniatiûra,vaizduojanti patá Otonà III ir keturias personifikuotasfigûras (1 pav.). Otonas III sëdiiðkiliame soste, o jam dovanas neðaimperijos „draugai“ – Roma (greièiausiai– Italija), Galija (dabartinë Prancûzija),Germanija (arba Vokietija) ir Sclavinia(greièiausiai slavø þemes personifikuojantifigûra). Paskutinë figûra, kaip sutariama,vaizdavo visas naujas valstybes, kuriosatsirado bûtent X amþiuje. Tai bûtøslavø Èekija, Lenkija, galbût Kijevo Rusia,Moravija (arba Slovakija) ir greièiausiaiVengrija (nors etniðkai ji buvo ugrai,ne slavai). Visos ðios valstybës vëliau istorikøbuvo pavadintos Naujàja Europa.Taigi pagal Otono III planà toji Naujoji Europair turëjo bûti evangelizuota, o jos valdovaiðalia Senosios Europos valdovø lygiagreta atsistoti ðalia Otono III sosto.Siekdamas ðiø tikslø, Otonas III pavedëItalijos (pirmiausia Romos ir Ravenos)vienuolynams rengti vienuolius misijomsá pagoniø kraðtus. Á vienà ið tokiøðv. Aleksijaus ir Bonifaco benediktinø vienuolynàRomoje (ant Aventino kalvos) pakliuvopirmieji misionieriai baltø þemëse– ðv. Adalbertas Vaitiekus ir minëtasis ðv.Brunonas Kverfurtietis, vienuolyne pasirinkæsvienuoliðkà šv. Bonifaco – vadinamojogermanø genèiø apaðtalo – vardà.Netoli vienuolyno buvo ákurtas ir pats imperatoriausdvaras. Vienuoliai mokësi slavøkalbø, studijavo misionieriø raðtus, rengëmisijø darbui rankraðtines knygas. Kadbuvo palaikomi glaudûs kontaktai suNaujosios Europos valdovais, rodo tasfaktas, kad á vienà ið vienuolynø Italijojemokytis buvo atvykæs pats Lenkijos kunigaikðèioBoleslovo Narsiojo sûnus.Pirmieji misijø ir krikðèioniðkø valstybiøsandraugos kûrimo apèiuopiami rezultataipasirodë apie 1000 metus. Tais metaisbuvo ákurta Gniezno arkivyskupija Lenkijai.Greièiausiai po metø ákurta Vengrijosarkivyskupija, o Vengrijos pirmasis karaliusSteponas Ðventasis buvo karûnuotasOtono III atsiøsta karûna. Savarankiðkosarkivyskupijos turëjimas anais laikais reið-6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


M. A. Palloni, Paþaislio kamalduliøvienuolyno XVII a. II p. freska3 pav. Ðv. Brunono Bonifaco Kverfurtieèio nuþudymas (deðinëje su violetiniais rûbais– Zebedenas), M. A. Palloni, Paþaislio kamalduliø vienuolyno XVII a. II p. freskakë ir savarankiðkos valstybës turëjimà, taigiLenkija, Vengrija ið Otono III gavo labaidaug. Jos turëjo tapti krikðèionybës plëtrosforpostais á tolimesnes þemes. Bûtentper Lenkijà á baltø gentis vyko šv. AdalbertasVaitiekus ir šv. Brunonas Kverfurtietis.Taèiau Otonas III 1002 m. mirë. Betpradëtas darbas nebuvo nutrauktas. Taispaèiais metais Brunonas Kverfurtietis popieþiausSilvestro II buvo áðventintas misijø(arba – pagoniø) arkivyskupu, gavoteisæ steigti misijø vyskupijas, vienuolynus,vykdyti misijas tarp pagoniø. Naujasisimperatorius Henrikas II rezervuoèiauþiûrëjo á krikðèioniðkø valstybiø sandraugoskûrimà ir net kariavo su Lenkijos kunigaikðèiu.Taèiau Brunonas tæsë savodarbus, vildamasis, kad kilæ nesutarimaitarp naujojo valdovo ir Boleslovo Narsiojobus uþglaistyti ir misijø darbas nuo tonenukentës. Italijoje ruoðti vienuoliai misijødarbui Naujojoje Europoje buvo toliausiunèiami á menkai þinomus kraðtus.Taigi Otono III pradëta imperijos atnaujinimoprograma ir krikðèioniðkøjø misijøbumas á Naujàjà Europà buvo vienoir to paties proceso sudëtinës dalys, kuriosgaliausiai atvedë misijø arkivyskupàBrunonà iki pat Lietuvos.PeèenegaiÐv. Brunono misijø kelionës, atvedusiosprie Rusios–Lietuvos pasienio (raudonosrodyklës)Ðv. Brunono Kverfurtieèio misijøarealasKaip minëta, vienuolis Brunonas buvoáðventintas á misijø arkivyskupus. Ið popieþiausSilvestro II jis gavo palijø – simbolinæjuostelæ, reiðkianèià ypatingas galiassteigti misijø vyskupijas, konsekruoti vyskupusir kt. Toká palijø nuo pat VIII a. buvogavæs tik germanø apaðtalu vadintas ðv.Bonifacas. Taigi Brunono uþmojai buvo didþiuliai,jis simboliðkai tæsë ne tik ðv. Vaitiekaus,bet ir ðv. Bonifaco veiklà. Savo misijàjis suvokë kylanèià tiesiai ið paties Dievo iratskaitingas buvo tik Apaðtalø Sostui.Skurdoki ðaltiniai (tarp jø ir paties Brunonolaiðkas imperatoriui Henrikui II)mums pateikia geografinæ erdvæ, kuriojeveikë misionierius ir kuri turëjo apimti josteigiamà arkivyskupijà (þr. þemëlapá).Á ðià erdvæ áëjo dalis dabartinës Lenkijos(kurioje Brunonas buvo ne vienà kartà)bei dalis Vengrijos karalystës (greièiausiaipietrytinë dalis, nes likusiai Vengrijaijau buvo ákurta arkivyskupija). Bûtent tarpvadinamøjø „juodøjø vengrø“ Brunonasmisionieriavo ir iš ten atvyko á Kijevo Rusià.Taigi ir Kijevo Rusios plotai turëjo áeitiá kuriamos arkivyskupijos ribas.Susitikæs su Kijevo Rusios kunigaikðèiuVladimiru (ne taip senai jis buvo priëmæskrikðèionybæ), Brunonas nuvykoapaðtalauti tarp peèenegø. Jiems jisáðventino vyskupà, o po to gráþo á Kijevà.Po to Brunonas dar kartà gráþo á Vengrijà,ið kur patraukë á Lenkijà. Kaip pats raðosavo laiðke, prieð iðvykdamas á Lenkijà,vienà áðventintà vyskupà iðsiuntë á ðiauræ,Ðvedijà, taigi ir ðiaurinës þemës turëjoapimti kuriamos arkivyskupijos ribas.Tame paèiame laiðke Brunonas uþsimena,kad iš Lenkijos vyksiàs á Prûsijà, kur jaunelaimingai misionieriavo ðv. AdalbertasVaitiekus. Chronologiðkai vëlesnës hagiografijos– ðv. Brunono kankinystæ apraðanèiosistorijos – raðë, kad Brunonas buvoatvykæs á tas vietas, kur kaþkada misionieriavoir Vaitiekus. Ið ten jis ir pakliuvo á Rusiosir Lietuvos pasiená, kur sutiko gentiesvadà, kuris XV a. hagiografijose pavadintasNetimero vardu. Taèiau tame paèiamelaiðke Brunonas skundþiasi, kad dël karosu Henriku II Boleslovas Narsusis negalësiàsjam padëti misionieriauti Prûsijoje...Ðaltiniai mums pateikë dialogà tarpBrunono ir Netimero bei ugnies stebuklà,po kurio genties vyrai átikëjo Brunonuir priëmë krikðèionybæ (2 pav.). Netime-4 pav. Ðv. Brunono Bonifaco Kverfurtieèiokankinystë, Ùysa Góra benediktinøvienuolyno Lenkijoje freska (autorius iramþius – neþinoma)ras taip prisiriðo prie misionieriaus, kadnet norëjo visà valdþià palikti savo sûnui,o pats sekti Brunonà tolimesnëse misijose.Taèiau krikðto nepriëmë Netimero brolis,vëlyvose hagiografijose pavadintasZebedenu. Atvykæs pas já Brunonas buvonuþudytas (nukirsta galva) (3 pav.).Iki ðiol ginèijamasi, kur buvo NetimeroLietuva ir Rusios–Lietuvos pasienis. Daþniausiaiistorikai pateikdavo ðiø teritorijø geografinávidurká – esà Brunonas þuvæs kaþkurjotvingiø þemëse (teritorijoje tarp Lietuvosir Rusios), o kiti mano, kad tai ávykæPrûsijoje, t.y. ten, kur ir vyko misionierius.Nukelta á 18 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 7


Þemë turi savo magnetinio lauko generatoriø. Nors ðis laukas yra silpnas, be jo Þemëje nebûtøgyvybës. Þemës magnetinis laukas apsaugo mus nuo kosmoso elektringøjø daleliø srautø.Paukðèiai ir kai kurie kiti gyvûnai jauèia magnetiná laukà ir pagal já orientuojasi keliaudamitûkstanèius kilometrø erdvëje (gandrai, þàsys, gervës ir kt.) bei vandenyje (unguriai, lašišos)jau milijonus metø. Jûrininkai pagal magnetinio lauko kryptá orientuojasi plaukiodami vandenynuoseir jûrose nuo to laiko, kai kinai 2000 m. prieð mûsø erà išrado magnetinio laukomatuoklá – kompasà. Bet keisèiausia, kad ta magnetinio lauko kryptis kinta, nes Þemës magnetiniaipoliai – ðiaurës ir pietø – ne visada buvo ten, kur jie yra dabar, ir ne visada liks ten.Prof. Jonas GRIGASMantijaPlutaGylis: 5 - 30 kmEkvatoriusIšorinis branduolysVidinisbranduolysTurbulentinë konvekcija1 pav. Þemës sandarakoje ir kuriuose judanèiø daliø kinetinëenergija kuria elektriná ir magnetiná laukus.Elektros generatoriuose judanèios dalysyra elektrai laidþios varinës ritës, o Þemësmagnetiniame generatoriuje juda elektrailaidus skystis. Tas skystis yra didelë išlydytosgeleþies jûra, kurios tûris ðeðis kartusdidesnis uþ Mënulio tûrá. Ji sukasiÞemës plutoje ir kuria Þemës magnetinálaukà. Pastaraisiais metais Þemës magnetiniolauko matavimai ið palydovø, kompiuteriniaiir laboratoriniai magnetinio generatoriausmodeliai atskleidë daug naujøþiniø, kurios rodo, kodël ir kaip kinta Þemësmagnetinis laukas ir jo poliai. Paþvelkimegiliau, kas vyksta po mûsø kojomis.Þemës magnetinio laukogeneratoriusNorëdami suprasti, kaip kuriamas Þemësmagnetinis laukas, paþvelkime, kaipsudaryta mûsø Þemë (1 pav.). Fizikai seniaiþino, kad Þemës ar bet kurios kitosplanetos magnetiniam laukui generuotiyra bûtinos trys sàlygos. Pirmoji sàlygayra didelis tûris elektrai laidaus skysèio.Þemës iðorinis branduolys yra skystosgeleþies jûra, kuri yra tarp beveik grynosÞemësir keièia josÞemës magnetinio lauko kryptis liekaáraðyta kai kuriuose mineraluose panaðiaikaip dabar áraðoma muzika, filmai ar kitainformacija magnetinëse plokðtelëse ar intelektualiosiosekortelëse. Mineralø tyrimairodo, kad per 4,5 mlrd. metø Þemës magnetiniolauko ðiaurës ir pietø poliai daugybækartø keitësi vietomis – vidutiniðkaikas 250 tûkstanèiø metø. Taèiauper pastaruosius 750 tûkstanèiømetø Þemës magnetiniø poliø vietanekito. Gal Þemëje kaþkas negráþtamaikeièiasi? Taèiau magnetiniolauko stipris nuo 1830 m., kaijis pirmà kartà buvo iðmatuotas, sumaþëjo10 procentø. Kodël? Gal vëlpradeda keistis Þemës magnetiniøpoliø padëtis? Kas atsitiktø, jei ji dabarpasikeistø? Ar gráþtø iðskridæpaukðèiai, ar nepasiklystø jûreiviai, laðiðosir unguriai jûrose?Jau raðëme (MG, 2009 m., Nr. 1), kadSaulë yra tikras elektromagnetiniø laukø beprotnamis.Jame ir gimsta Saulës magnetinislaukas. Bet Þemë, skirtingai nei plazminëSaulë, yra daugiausia kietas kûnas.Tai kas kuria Þemës magnetiná laukà? Esmëyra ta, kad visi mus supantys kûnai,visas pasaulis ir mes patys sudaryti ið elektrintøjødaleliø. Jos judëdamos kuria elektrossrovæ, o pastaroji kuria magnetiná laukà.Taigi tiek po mumis (Þemës gelmëse),tiek ðalia mûsø (elektros ir telekomunikacijølinijos), tiek virð mûsø (atmosfera, jonosfera)gausu elektromagnetiniø laukø.Mokslui seniai þinoma, kad Þemësmagnetinio lauko ðaltinis yra jos gelmëse.Þemë, kaip ir keletas kitø Saulës sistemosplanetø, turi vidiná magnetinio laukogeneratoriø, panaðø á tà elektros generatoriø,kuriø tûkstanèiai sukasi mûsø aplinkietosgeleþies vidinio þemës branduolioir 2900 km storio kietø uolienø mantijos.Mantijos viršuje yra labai plona nuo 5 iki30 km storio Þemës pluta, panaði á duonoskepalo plutà, taèiau joje yra þemynaiir vandenynai ir ant jos mes gyvename.Pro ðià plutà iðsiverþia ið mantijos daugeliomatyti vulkanai, karšto vandens fontanai– geizeriai, kuriais þavëjausi Jeloustounonacionaliniame parke (JAV). Plutosir mantijos našta sukuria milþiniðkàslëgá Þemës centre, du milijonuskartø didesná uþ atmosferos slëgáÞemës pavirðiuje. Todël Þemës centretemperatûra siekia 5000 0 C ir yrapanaði kaip Saulës pavirðiuje. Didelislëgis ir temperatûra laiduojamagnetinio lauko generavimuiantràjà sàlygà – energijà skystosgeleþies judëjimui. Energija, sukantimagnetinio lauko generatoriø,yra iš dalies ðiluminë, iš daliescheminë, ir abi jos sukuria plûdrumàiðoriniame branduolyje. Jo dugnetemperatûra yra aukðtesnë nei virðuje,panaðiai kaip ant viryklës verdanèiamesriubos puode. Ið dugno karðtesnëir todël maþesnio tankio skysta geleþiskyla aukðtyn, kaip kyla karštesni sriubosgumulai puode. Kai ji pasiekia išoriniobranduolio virðø, dalá ðilumos atiduodamantijai ir atðàla, tampa tankesnë, jos dalisvirsta kristalais, kita dalis vël skæsta þemyn.Ðis skystos geleþies kilimas aukðtynir vël skendimas þemyn vadinamas konvekcija.2 pav. pavaizduota turbulentinë(kairëje) ir laminarinë (deðinëje) konvekcijos.Maþesnio tankio geleþies kristalai,pavyzdþiui, geleþies oksidas ir sulfidas, išvidinio branduolio atsiskiria ir kyla aukðtyn,dar spartindami konvekcijà.Kad planeta generuotø savàjá magnetinálaukà, bûtina treèioji sàlyga – sukimasis.Þemës sukimasis veikiant Koriolio jëgomssuka kylanèià iðorinëje ðerdyje skystàgeleþá, panašiai kaip tos jëgos susuka8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Maþëjanti temperatûraTurbulentinis srautasKas kuriamagnetiná laukàmagnetiniuspolius?maþisûkuriaivandenynø sroves arba tropikø uraganusá spirales, kokias mes kartais matome palydovinëseoro nuotraukose. Išoriniamebranduolyje Koriolio jëgos susuka dël konvekcijoskylantá skystá á spiralæ.Taigi Þemë turi skystos geleþies branduolá,pakankamai energijos konvekcijaiir Koriolio jëgas konvenciniam skysèio sukimui– visas tris Þemës magnetinio laukogeneratoriaus dalis. Jø dëka jau kelis milijardusmetø Þemë generuoja magnetinálaukà, o gyvûnai evoliucijos bûdu iðsiugdëjo jutiklius ir naudojasi jais orientacijaierdvëje ir jûrose. Bet mokslininkams ðiosupratimo negana. Jie nori þinoti, kodëlÞemës magnetinio lauko stipris ir kryptislaikui bëgant keièiasi? Kas vyksta tameÞemës generatoriuje? Juk nei jis sukasi lëèiau,nei pradeda suktis á prieðingà pusæ.Magnetinio lauko þemëlapiaiLabai daug kas paaiðkëjo pastaraisiaismetais sulyginus Þemës palydovø Magstar1980 m. ir Oersted 1999 m. darytas(Scientific American, 2005 m. balandis)Þemës pavirðiuje esanèio magnetinio laukostiprio nuotraukas (3 pav.). Mokslininkaimatematiškai suprojektavo Þemës pavirðiausmagnetiná laukà iki pat Þemësbranduolio ir nustatë, kad didþioji magnetiniolauko dalis kyla keturiose didelësebranduolio ir mantijos ribos srityse. NorsÞemës magnetinis generatorius kuria labaistiprø magnetiná laukà, tik apie 1 proc.šio magnetinio lauko energijos išsiskverbiaiš Þemës branduolio. Magnetinio laukostruktûra Þemës pavirðiuje vadinamadipoliu, sudarytu iš dviejø poliø – ðiaurësir pietø. Dipolis daugiausia bûna nukreiptasiðilgai Þemës sukimosi aðies. Taèiaudabar jis 11,5 0 kampu pakrypæs á Þemëssukimosi aðá. Panašiai kaip magnetiniamestrype, magnetinis srautas iš Þemës ðer-didelisûkuriai2 pav. Skystos geleþies srautaiLaminarinis srautasdies iðkyla pietø pusrutulyje ir vël leidþiasiþemyn á þemës branduolá šiaurës pusrutulyje.Galima manyti, kad Ðiaurës aðigalisarba polius yra pasaulio virðûnë. Betyra keletas Ðiaurës poliø. Aliaskoje yra šiuoPrieðingoskrypties magnetiniosrauto sritysAukštyn nukreiptas magnetinis srautasDidëjantis intensyvumas3 pav. Magnetinio laukoþemëlapiaiPrieðingos kryptiesmagnetinio srauto sritysÞemyn nukreiptas magnetinis srautasDidëjantis intensyvumasNaujos sritysPadidëjusios sritysvardu pavadintas miestas. Yra geografinisÐiaurës polius. Tai vieta Arkties vandenyne,kur á vienà taðkà susieina visos þmoniønubrëþtos platumos linijos. Ten nuo1827 m. ávairios ðalys mëgsta ásmeigti savovëliavà. Rusai jà ásmeigë net vandenynodugne. Dar yra momentinis Ðiaurës polius,kur Þemës sukimosi aðis iðeina á pavirðiø.Jis juda netaisyklingu apskritimu. Omagnetinis polius yra ten, kur Þemës magnetinislaukas yra vertikalus. Ðiaurës magnetiniamepoliuje kompaso rodyklë rodytøtiesiai þemyn, o Pietø magnetiniame poliuje– aukštyn. Ðiaurës magnetinis poliusdabar yra ðiaurës rytø Kanadoje, uþ 1600km nuo geografinio Šiaurës poliaus, ir greitslenka á Sibirà nuo 10 iki 50 km greièiu permetus. Þemës palydovø matavimai atskleidë,kad magnetinis srautas nevienodai pasiskirstæsÞemës rutulyje. Todël dar yra geomagnetiniaipoliai. Jie aproksimuoja sudëtingàÞemës magnetiná laukà magnetiniudipoliu. Geomagnetinis Ðiaurës poliusyra ðiaurës vakarø Grenlandijoje. Magnetinislaukas (indukcija) geomagnetiniamepusiaujuje yra apie 31 mikrotesla, o priegeomagnetiniø poliø – dvigubai didesnis.Taèiau kaþkoks paslaptingas skystos geleþiestekëjimo nestabilumas Þemës gelmësepamaþu keièia dipolio kryptá ir jomagnetinio lauko stiprá. Šis nestabilumaskartais net pakeièia Þemës magnetinio dipoliokryptá. Tada Šiaurës ir Pietø magnetiniaipoliai pasikeièia vietomis.Pabaiga kitame numeryjeMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 9


Fragmentas ið naujos knygos TAUTOS ÀÞUOLYNASPagarba medþiuiKelios mintys apie girià, medá ir gimtuosius namusÀþuolo, girios, gimtøjø namø ávaizdþiaiindoeuropietiðkos kilmës tautø kultûrojeturi artimas reikðmes, kilusias ið þemdirbystëspatirties. Taèiau kiekvieno arealogyvensenos specifika lëmë minimø sàvokøturinio reikðmiø ávairovæ. Pasiþvalgykimekaimyniniø kraðtø etninës kultûros baruose,nenukrypdami á dalyko gelmes.Mums, einantiems populiariø þiniø keliø,pakaks keliø iliustruojanèiø uþuominø.Senovës slavai statë ðventoves, garbinoir stabus, ir pavienes giraites, ir àþuolus.Rytø slavai ðventoviø neturëjo. Jiems kultoreikalams pakako àþuolø ir giriø. Keltams irsenøjø laikø germanams, pasklidusiemsVakarø Europoje bei Skandinavijoje, giriabuvo taip pat ðventa vieta. Èia – ðioje dievøbuveinëje ir genties kilmës vietoje vykdavoritualinës apeigos. Àþuolas, uþimantis garbingàvietà ðventovëje, net bûdavo tapatinamassu jame ásikûnijusiu dievu. Apie taiuþsimena garsusis romënø istorikas Publitojobûstas – jo troba suræsta iš medþio.Uþdaras ir intymus šis šeimos pasaulis yrastatomas, paaukojant medþio gyvastá. Irtaip giria tarsi priartëja prie ðeimos þidinio.Èia viskas ið medþio – sienojai, stalas, suolas,lopšys, lova. O uþ lango – medþiai,þydintys, brandinantys vaisius, globojantyspaukštelius. Medyje šalia sodybos gandraskantriai peri jauniklius. Taip formuo-Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITISNamai ir giria senuosiuose tekstuoseiðkyla kaip dvi esminës etnosà globojanèiosmaterialios terpës, kaip genties làstelës– ðeimos ir jà supanèios gamtos visuma.Èia sau tinkamà vietà suranda taip patir magiškos bûtybës – tarpininkës tarp tikrovësir paslaptingos neþinios. Gyvenamasisbûstas – namas, troba, sodyba ir smalsumàþadinanti medþiø tankmë – miškas,giria tampa fundamentaliomis metaforomis,nusakanèiomis gyvybiðkai reikðmingølokaliø erdviø vaizdinius,kuriø universaliameturinyje telpa visaspaþintas ir dar vis atrandamaspasaulis, pilnasreikðmiø, kaþi kà bylojanèiø,þadanèiø ir slepianèiø.Sàvokø turinyjeglûdi du substancialûssandai: profaniðkasir sakralinis, aprëpiantysþemiðkà kasdienybëspasaulá ir ðventà,dieviðkiems reikalamspriklausanèià erdvæ.Namai – ypatingavieta ir intymiø ávykiøscena. Joje vyksta nuolatinëegzistencijos kaita,ásiterpusi tarp kertiniøribø, þyminèiø þmogausgyvenimo dramaturgijos pradþià ir jos pabaigà.Gimimo ir mirties ciklas nesustabdomaitæsiasi, kad vël viskas atgimtø irskleistøsi visomis genties arealo kryptimis.Namai turi išskirtines vietas. Trobojeyra šventi objektai: þidinys, stalas, krikðtasuolë.Þidinyje nuolat vyksta stebuklingivirsmai – þalia, neapdorota gamtos dovanatampa viralu ar keptu maistu, teikianèiugyvybiniø jëgø. Ugnies glëbyje aukaiskirti daiktai virsta á dangø kylanèia þmogauspadëka. Stalas kaip ir þidinys suburiaðeimà, priima sveèius, ðventiniø apeigømetu tampa altoriumi. Ant suolo nuprausiamasmirusysis, ant jo prisëda protëviøvëlës. Ir daug kitø vaidmenø atliekasuolas, ypaè vestuviø metu.Troba – tai ne tik gyvenamasis bûstas,bet taip pat ir pasaulio modelis, turintis centrinæaðá ir kertes, susietas su pasaulio ðalimis.Stogas tarsi apgobia ðeimà, jà sergsti2000 m. Prie àþuoliuko, pasodinto pasaulinio garso mokslininkuiTeodorui Grotusui, stovi straipsnio autorius ir Marija Grotusaitë-Èiurlienënuo iðorës poveikiø,bet èia yra ir plyðys –dûmtraukis, tiesiantiskelià á dausas.Taip tarp dviejø sferø– þemiškos ir dangiškosrezgasi nuolatinisryšys: per ugnyjesakralizuojamàaukà, per paðlovinanèiàmaldà.Giria, iðskyrusvertikalià kryptá, taippat yra uþdara visuma.Medþiø virðûnës,ðaunanèios á virðø,atveria girios tankmësvisumà dangaus skliautui, kelianèiamdidþià pagarbà nakties ðviesuliams.Giria etninës kultûros pavelde apsireiðkiakaip ðventa ir nepaþinta vieta. Ji priskirtinaprie genties dar neásavintos erdvës, kuriojedaug paslapties. Giria atlieka tarpininkovaidmená, susiejantá þmogaus kasdienybæsu sakralia sfera. Girioje aukojama,atnaðaujama, nes èia, dûmams verþiantisið liepsnos sûkurio á aukðtybes, vykstaþemiðkø, aukojimui skirtø daiktø transformacija:jie virsta dviejomis substancijomis:pelenais, maitinanèiais artojo þemæ, ir dûmais,skirtais dievø šlovei.Etnosas, nuolatos þvelgdamas á girià,siekë jà „prisijaukinti“. Þemdirbiø gentyspradþioje nedràsiai, o vëliau jau aktyviaimedþiais apsodindavo savo bûstus. Medþiaisaugojo nuo þaibo, teikë pavësá, þymëjosvarbius ávykius, tenkino estetiniusporeikius. Bet svarbiausia tai, kad pats arjasiemocinë ramybës, taikos ir darnos pajauta,genties santykiø etika.O kiek daug lietuviø etninëje kultûrojeglûdi paproèiø, apeigø, burtavimø, susietøsu augalijos pasauliu! Nesuskaièiuojamaaibë pasakø, dainø, patarliø, másliø beiposakiø byloja apie neatsiejamus medþioir þmogaus ryðius. Prisiminkime, kà bylojalietuviø kalbos þodþiø lobynas: medis kaipir þmogus mirðta; tik gyvûnai gaiðta, stimpa.Mano paties tyrimai, iðdëstyti knygoje„Pasakojimø sandara“ (2006), rodo, kadmûsø pasakose galima aptikti archainiomàstymo reliktø, kalbanèiø apie þmogausir augalo prigimties tapatumà.10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


jus KlaudijusTacitas savo garsiojoje Germanikoje.Visø èia paminëtø etnosø ðventovëms,kaip paþymi mûsø religiotyrininkasGintaras Beresnevièius, buvo bûdingasstruktûrinis „atvirumas“, t.y. ribotoje bestogëjeerdvëje daþnai atviros bûdavo ir horizontalioskryptys. Visa tai tyliai, bet ásakmiaibylojo: „Ateikite ir pagarbinkite dieviðkosGamtos stebuklus!“stebuklinga!“ Tautinio atgimimo àþuolynasjam tapo vienu iš giliausiai ástrigusiø áspûdþiø.Toliau jis sako: „Atgaivu ir prasmingabuvo èia raðanèiam praleisti dienà ðioje istorinëjevietovëje su dalgiu rankose...“ Skaitydamicituotus nuoširdþius þodþius, mestarsi regime, kaip išeivio širdyje suspurdadarbštaus ûkininko ðirdis. Artojø palikuonisjau negali tik pasyviai dþiaugtis tëvynësSodinamasLietuvostautinioatgimimoàþuolynasÁdomu, pavarèius mûsø dienø spaudà,suþinoti, kà apie àþuolus sako dabartiniaiEuropos pilieèiai. Dël ribotos leidinio apimtiespasitenkinsime vienu pavyzdþiu. Taivokieèiø mokslo vyro dr. Berndaso Heimsomintys, išspausdintos þurnale „Baltijosmiðkai ir mediena“ (2008 m. balandis, p.69–70). Jis paþymi, kad senovëje germanaigerbë àþuolø giraites, ten degindavo savoaukas dievui Donarui, po ðventaisiaisàþuolais statydavo dievybiø atvaizdus.Àþuolo motyvø galima aptikti kilmingøjøherbuose, rûmø dekore. Na, o kaip versluseuropietis B. Heimsas pabrëþia àþuolo naudà.Jis kalba apie ypatingas àþuolo medienossavybes, jos naudojimà vyndariø kubilams,baldø fanerai, parketui; lapai bei vaisiaitinka chemijos ir farmacijos reikalams.Gilës – puikus kavos pakaitalas, kuris, esantbûtinam reikalui, gali tapti net degtinës varykløþaliava. O badmeèiu ið maltø giliø buvokepama duona. Minimas autorius išvardijakelis garbiausius Vokietijos àþuolus, kuriesu Stelmuþës galiûnu galëtø sudarytimilþinø bendrijà. Iðkiliøjø Vokietijos þemiøàþuolø amþius svyruoja tarp 500 ir 1000 metø,jø apimtis 7–11 metrø. Priminsiu: manoma,kad Stelmuþës àþuolas gyvuoja bentjau tûkstantmetá, o jo apimtis siekia beveikdeðimtá metrø.O dabar, pasiþvalgius Europoje, bûtøádomu skaitytojams suþinoti uþjûrio lietuvionuomonæ apie steigiamà Àþuolynà. AtsiverskimeJAV iðeivijos þurnalà „Lietuvis þurnalistas“(1992 m., Nr. 16, p. 39). Èia AlgirdasNakas raðo, kad jo kelionæ á tëvynæ tuoistorinio lûþio metu galima bûtø apibûdintitrimis þodþiais – „neátikëtina, fantastiðka irvaizdais. Ir ðtai tvirtai laikomas dalgis panyraá aukðtà þolæ, kad ji nedrástø nustelbtiàþuolø sodinukø.To paties þurnalo redakcijos vedamajamepasakojama apie vienà á Amerikà atvykusálietuvá, kuris á Naujàjá pasaulá atsiveþëberþelá, kad jam primintø paliktà tëvynæ,kad ryðys su gimtàja þeme nenutrûktø.Laistomas ir atidþiai priþiûrimas medelisprigijo, plaèiai iðsiskleidë. Þiûri þmogusá savo augintiná ir patikët negali: uþaugomedis, nepanaðus á lietuviðko sodþiausberþà. Deja, taip nutinka ir tëvynæ praradusiems,kitur laimës ieðkojusiems.Þinomas mûsø iðeivis – branduolinës inþinerijosdaktaras profesorius Kazys Almenasraðo: „Ilgokai gyvenau JAV. Ten miðkønetrûksta, vakarø valstijose, Alegheni bayRocky kalnuose, jie – áspûdingi. Taèiau jietoli. Dauguma Amerikos gyventojø gyvenarytiniame pakraðtyje, tad, jei nori rimtais miðkaispasidþiaugti, tenka iðsiruoðti á keliø dienøkelionæ. Tiesa, yra miðkø kur kas arèiau,taèiau jie toli graþu neprilygsta Lietuvos miðkams.Klimato zona kita, tad miðkai priaugæbrûzgynø bei vijokliø, jais nepasivaikðèiosikaip Lietuvos miðkais“ (Pagiriamasisþodis Lietuvos miškams // Baltijos miškai...,2005 m. rugpjûtis).Taèiau patyrusiam keliautojui ir publicistuirûpi praktiðkesni dalykai. Jis sako:„Gerbiamieji istorikai, paklauskite savæs,o gal geriau savo þmonos, kokiame bûstejos norëtø gyventi? Garantuoju, kad didþiumaatsakys, jog bûtent mediniame. Medis– jaukesnis, malonesnis, ðiltesnis, naudojantmedienà, statyti galima lengviau ir greièiau.Apdengus padoriu stogu, medis galiišlaikyti ðimtmetá ir kità. Þmogaus amþiuito visiðkai pakanka. Tiesa, jog archeologaimedþio nemëgsta – akmená rasi ir potûkstanèio metø, medþio – nelabai. Raðomaapie tai, kas iðliko, taip atsiranda ir minëtasisistoriko teiginys“. Toliau skaitome:„Trumpam ásivaizduokime, tarkim, valdovoTraidenio problemà. Jo vyriausias þynysjam sako: Valdove, suprantama, kadnori gyventi patogioje medinëje pilyje. Dievaimus medþiais gausiai apdovanojo,meistrai moka já apdirbti. Jei statytum ið akmens,bûtø ðalta, þiemà nemalonu, sienosapsitrauktø ledu, varvëtø, samanos augtø,vaikai sloguotø, ko gero, þmona Jus paliktø.Bet uþtai po keleto ðimtø metø tuos akmenisradæ istorikai labai apsidþiaugtø. Taikaip statysime, valdove?“ Štai taip skambaistoriniø romanø raðytojo Kazio Almenovaizduotëje iðkilæs retorinis klausimas(Medis ar akmuo? // Baltijos miškai..., 2007m. sausis).Mes esame liudininkai nuostabausreiðkinio, kuris tæsiasi jau dvideðimtá metø.Tai Jono Basanavièiaus gimtosios sodybospakraðtyje pradëjæs augti, plëstis Tautosatgimimo àþuolynas, kasmet tampantisvis ryðkesne giraièiø bendrija. Archainiaislaikais prijaukinami medþiai artëjo priegenties namø, o ðiandien esame liudininkaijudëjimo prieðinga kryptimi – nuo sodyboslink bûsimos girios erdviø. Medþiaikyla, tarpsta, jautriai globojami Tautos atgimimoàþuolyno steigëjø. Ir štai paradoksas:dabar jau medþiams reikia prisijaukintiþmogø – kviesti já èia, kad juos sodintø,laistytø, prisimintø gamtà ir prie jos vëlpriprastø, kad suvoktø gamtà kaip kultûrosvertybiø ðaltiná. Girios atgimimas prasidëjonuo Tautos patriarcho gimtøjø namøslenksèio. Tai teikia vilèiø. Bet niûriosmintys temdo pasitikëjimà ateitimi, nes ðirdádrasko tas nelemtas klausimas „Ar atgimsTauta, kurios þmoniø-medþiø kamienaijau pagrauþti?“Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 11


ProfesoriausKazimieroSakau atvirai. Po keleriø metø triûsoarchyvuose, deðimèiø susitikimø su profesoriausðeimos nariais, artimaisiais, kolegomisir ðiaip já paþinojusiais, pagaliaubiografinës knygos iðleidimo ir ðiandien,rankà prie ðirdies pridëjæs, negalëèiau pasakyti,kodël jam teko tokia dalia. Gal tiksliau– misija. Bûti epochos sàþine. Sudëtingos,prieðtaringos, painios lyg suvytassiûlø kamuolys epochos.Profesorius nenustebino pasauliniogarso atradimais, mokslinëmis teorijomisir veikalais. Taip, jis tyrinëjo kosminiusspindulius, staþavosi Vokietijoje pas fizikosáþymybæ dr. Hansà Geigerá, parengëdaktaro disertacijà, vëliau domëjosi ultragarsu,magnetinio branduolinio rezonansoproblemomis, raðë fizikos vadovëlius,parengë per 60 moksliniø straipsniø. Pagaliaukûrë aukðtàjà technikos mokyklàpaminklàsavo ir ateities kartoms, tiesa,maþiausiai galvodamas apie save.Bet ar to uþtenka, kad, ir po keliø deðimtmeèiøtik paminëjus ðià pavardæ, paðnekovoveidà nuðviestø ðypsena ir sielaatsivertø gerumui. Pagaliau kodël ir dabar,20-aisiais atkurtos Nepriklausomybësmetais, kai buvo pakankamai laiko iðsikalbëti,pasverti visus uþ ir prieð, jo pavardëpateko tarp Lietuvos „didþiøjø“ –šimtuko iškiliausiøjø ðviesuoliø nuo senovësiki XXI amþiaus pradþios.Tai paslaptis, nors jà áspëti galima irlabai paprastai. Meilës galia. Didþiulis humanizmas.Tikriausiai neklysta sakantys,kad nieko pasaulyje nebuvo, ko jis nemylëtø.Mylëjo ðeimà, namus, þmones,mylëjo gamtà, gyvûnëlius, mylëjo darbà,bendradarbius, mylëjo net tuos, kurie jonemylëjo. Mylëjo Lietuvà.Sunkus posûkisKazimieras Barðauskas, treèiasis berniukasðeimoje, gimë 1904 metais geguþës3-iàjà (naujuoju stiliumi – 13-àjà) Vilkaviðkioapskrityje, Giþuose. Abiejø tëvø– Mato Baršausko ir Marijos Litvaitytës-Barðauskienës ðaknys ðiose apylinkëse.Suëjo laukai, pievos, o vëliau likimas suvedëir juodu.„Gyvenkite kaip mokësite, tik bûtinai santaikoje. Gyvenimopagrindas yra mokslas, darbas, darbðtumas. Turëkite visur daugkantrybës. Gerbkite kitus, kitø darbà. Niekados neatidëliokitedarbo kitai dienai. Darbðtumu ir tvirta valia þmogus viskànugali. Padëkite nelaimëje kitiems. Bûkite kuklûs.“(Iš prof. K. Baršausko laiško savo vaikams)Barðauskomeilës galiaJuozas STRAÞNICKASBerniuko vaikystë nuspalvinta ne vienðviesiomis ir nerûpestingomis spalvomis.Ne maþiau buvo aðarø, skausmo, netgitragizmo, kai, anot jo paties, kilus Didþiajamkarui, „vakarai þërëjo lyg ugnyj“. Tëvas,valsèiaus vaitas, artëjant vokieèiams,rytà pasikinkæs porà geresniø arkliø, nusprendëtrauktis á Rusijà.„Iðëjom visi iðleisti kieman. Mama tuomettarë: pasiimk ir vyriausiàjá sûnø Vladà,kad nepatektø á vokieèiø kariuomenæ.Pradëjo rengtis ir brolis. Atëjo atsisveikinimovalanda. Stovim mes, ðeði vaikaikaip pipirai ir mama su maþu kûdikëliuant rankø. Nelieka namuose jokio vyro...Prisimenu, kaip atsisveikindami verkëm,tartum jausdami, kad daugiau neteks pasimatyti“,– raðë Kazimieras po deðimtiesmetø „Dienyne.“Pradþios mokyklà Giþuose lankë„apie penkerius metus, kasmet po truputá“.Marijampolës realinës gimnazijos durispravërë 1919 m. sausio 10 dienà, gerokaipo ðv. Kalëdø, kai gyvulëliai seniaibuvo uþdaryti tvartuose, javai iðkulti ir malkøprikapota visai þiemai.„Tai buvo sunkus posûkis mûsø varguose,ryþtasi dar daugiau vargti“, – paraðys.Prisiminimai apie pirmuosius metusgimnazijoje vëlgi labai skaudûs.„Apie geografijà neturëjau jokio supratimo.Prisimenu, kai per egzaminus negalëjauparodyti, kur ðiaurë, o kur pietûs...Kalbø nemokëjau në þodþio, o kiti mokiniaijau laisvai skaitë... Tik vasarà namuosedirbant áprastus ûkio darbus sutvirtëjomano mokslo pagrindas ir kartu visas kûnas“.Dar po metø... „pradëjau aiðkinti kitiemsir dar daugiau sustiprëjau“.Proto plëtotëPraðymà priimti á Lietuvos universitetoMatematikos ir gamtos fakultetà tikruojustudentu K.Barðauskas áteikë 1925 m.rugpjûèio 29 dienà. Prasidëjo, jo þodþiaistariant, „proto plëtotë“.Kazimieras Barðauskas„Tas, kuris vargais negalais patekdavoá universitetà, mokslo siekti turëdavoprakaitu, kantrybe ir beribiu atkaklumu.Daugeliui þmoniø, taip pat ir man, tekdavopapildomai dirbti duodant privaèiai pamokas.Gautais pinigais tegalëdavau apmokëtiuþ butà ir maistà“, – prisiminë.Sëkmingas studijas pats paaiðkina labaipaprastai: „turëdamas pasiryþimo, neatsilikausu mokslu nuo savo kolegø. Daugumàið jø aplenkiau“.„K.Barðausko diplominis darbas „Ðilumoslaidumas“, pas K.Ðliûpà ir I.Konèiøatliktas, ávertinamas þyme „labai gerai“– áraðë Fakulteto tarybos posëdþiøprotokole. 1930 m. rugsëjo 23 d. Tarybapripaþino já baigusiu aukðtàjá mokslà.Visi mes pradedame gyvenimà nuopirmojo þingsnio, pirmojo laiptelio. Tikpaskui jie veda aukðtyn arba þemyn.K.Barðausko mokslinës kûrybos pradþiàþymi jaunesniojo laboranto pareigos Matematikosir gamtos fakultete.„Kazys Barðauskas pasirodë nepaprastaidarbðtus, sumanus, mokàs savarankiðkaielgtis ir praktikos darbus tvarkydamas,ir tuos darbus naujai ruošdamas“,– praëjus metams paþymës buvæ12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


jo profesoriai, o dabar kolegos Ignas Konèius,Vincas Èepinskis, Kazys Sleþevièius,Antanas Purënas. Pasiûlys ir temà moksliniamdarbui – kosminiø spinduliø tyrimà.Patiko. Tai buvo nauja ir ádomu.Gal susidomëjimas paslaptingaisgamtos pasauliais glûdëjo jaunuolio pasàmonëjedar nuo gimnazijos laikø, kai,anot paties K.Barðausko „daugiausia buvauásigilinæs á astronomiðkas knygas, nestada buvau labai susidomavæs dangauskûnais“. Kosmojauta kaimo bûties filosofijojevisada buvo labai gili, ir ðákart reikëjotik lemtingo sutapimo ir postûmio.Dvejø metø pastangas, tiriant kosminiusspindulius, jis apibendrino straipsnyje„Skaitikliai kosminiams spinduliams,fotonams ir radioaktingumui tirti“, kurá iðspausdinoLietuvos gamtininkø draugijosþurnalas „Gamta“. Beje, tuos skaitikliuspats ir pagamino.„K.Barðauskas per tà laikà ásigijo graþauseksperimentinës fizikos ir laboratorijødarbuose patyrimo, o tai sykiu su dideliukruopðèiu darbingumu daro já tikrainaudingà ástaigos bendradarbá“, – pastebëskolegos. Bûsimasis akademikas PovilasBrazdþiûnas prisimena: „Daugkruopðtaus darbo reikëjo ádëti, daug rûpesèioir nesëkmiø teko pergyventi, kolkosminiø spinduliø registravimo aparatûra...pradëjo nepaliaujamai skaièiuoti kosminiøspinduliø daleles. Visi katedros darbuotojaidomëjosi jos veikimu, bet ypaèdþiaugësi jos jaunasis konstruktorius: juktai buvo pirmasis laimëjimas kelyje á gamtospaslapèiø karalystæ“.Akademikas Adolfas Jucys vienmetáKazimierà visada laikys „entuziazmo iršviesaus optimizmo pavyzdþiu“.K.Barðauskas su sûnumi VytautuLaboratorijoje pas Hansà GeigeráBet vien optimizmo neuþteko. Taip norëjosipasiþvalgyti po pasaulá, jo moksloinstitutus ir laboratorijas. Be to, Kauno sàlygomismokslinë kûryba gali bûti menkavertë,o akademinës karjeros kelias duobëtas.Apie tai vis daþniau pagalvodavo irFizikos katedros vedëjas Ignas Konèius.Fakulteto dekanas Zigmas þemaitis pritarëjo nuomonei. Á Vokietijos Tiubingeno universitetoFizikos institutà iðkeliavo laiðkas– ar gerbiamas profesorius Hansas Geigerispriimtø pasitobulinti „daug padirbëjusákosminiø spinduliø tyrinëjimo srityje vyresnájáasistentà Kazimierà Barðauskà“.Dr. H.Geigeris atsakë greitai, jog kliûèiøpadirbëti pas já laboratorijoje nebus,tik teks atvykti á Ðarlotenburgà, kur ketinapersikelti.Priims pats Hansas Geigeris, garsusisskaitikliø kosminiams spinduliams irradioaktyvumui matuoti iðradëjas, Nobeliopremijos laureato Ernesto Rezerfordovienas ið „berniukø“ arba dar kitaip „Kristauskariaunos“ nariø!Netrukus Fizikos katedrà Kaune pasiekëgeros naujienos ið Vokietijos – lietuvisBarðauskas gauna labai ádomias iðvadas,tyrinëdamas kosminius spindulius. Pats tyrëjasjas kuklindamasis vadino „menkaisdalykëliais“, nors kitoje vietoje prisipaþino...„gautasis milþiniðkas efektas padarëdirbanèiam neapsakomo dþiaugsmoir, be to, iðjudino visà institutà... Tyrinëjimovaisius suraðiau disertacijoje... Pagaliaumano darbai Geigerio buvo pagarsinti netik Charlotenburgo studentø tarpe, bet irmetiniame vokieèiø fizikø kongrese“. PlatøK.Barðausko straipsná išspausdino vienasrimèiausiø vokieèiø fizikø þurnalø „Zeitschriftfur Physik“.Gamtos mokslø daktaro disertacijà„Antriniø kosminiø spinduliø energijos pasiskirstymoklausimu“ K.Barðauskas apgynëVytauto Didþiojo universitete 1938m. gruodþio 6 d. ávertinimu „cum laude“.„Ðis darbas yra indëlis á mokslà“, – paþymëjoFakulteto taryba. Bet dangus virðLietuvos vis labiau niaukësi.Po dvylikos metøDaug vandens, beje, ir kraujo nutekëjoper ðá laikotarpá. Tautos istorijoje baigësiviena epocha ir prasidëjo kita. Perskeltøgyvenimø, skaudþiai palietusi irK.Barðausko artimuosius. Jau pirmaisiaisokupacijos metais Sibiro lageriuose atsidûrëbrolis Vladas, Lietuvos kariuomenëspulkininkas leitenantas, brolis Jonas, mokytojas,Vakaruose – þmonos DonatosNorkaitës tëvai. Jo nelietë. Dëstë universitete,tapo profesoriumi, fakulteto dekanu,parengë knygà „Kosminiai spinduliai“,raðë fizikos vadovëlius mokykloms, prisiminëmokslinius straipsnius.1950 m. spalio 31 d. SSSR aukðtojomokslo ministras iðleido ásakymà dël Kaunovalstybinio universiteto reorganizavimoá Kauno politechnikos institutà (KPI) ir Kaunomedicinos institutà. Gruodþio 15 dienosásakymu ministras patvirtino KPI struktûrà,sutiko ir su pasiûlytàja rektoriaus, tadavadinto direktoriumi, kandidatûra, tiesa,pridëdamas þodá „einanèiuoju“. Tas „einanèiuoju“K.Barðauskui truks 14 metø.Prof. Henrikas Zabulis prisimena:„Nekito jis ir pokario metais, kai vienaspo kito jam buvo suteikiami aukštimoksliniai, valstybiniai ir politiniai titulai,kurie beveik visada maþà þmogø apsvaiginair iðpuikusá anksèiau ar vëliau suþlugdo.Kazimieras Barðauskas buvo didesnisuþ tuos, kurie jam tuos titulus teikë,todël garsus vardas jo neslëgë: jis likolygus su visais maþaisiais þmonëmis,tarp kuriø gyveno ir dirbo“.Anot profesoriaus, K.Barðausko iniciatyvakûrësi originali inþinieriø rengimo sistema.Kadangi pats Kauno politechnikosinstitutas teturëjo senas Vytauto Didþiojouniversiteto patalpas, kuriose staigiai padidintiinþinieriø rengimà buvo neámanoma,rektorius, susitaræs su kitais didþiaisiaisLietuvos miestais, ëmë juose kurti KPIvakarinius skyrius. Ið pradþiø Vilniuje, opaskui ir kituose: Klaipëdoje, Ðiauliuose,Panevëþyje. Pasak H.Zabulio, ði profesoriausiniciatyva buvo toliaregiðka ir iðmintinga.„Ne vien todël, kad ið buvusiø KPIfilialø ilgainiui iðaugo net keturi universitetai,bet ypaè todël, kad inþineriniø kadrørengimo priartinimas prie tø miestø, kuriuosepramonës plëtotë vyko sparèiausiai, sustabdësvetimø specialistø antplûdá, kurislabai rûpëjo Maskvos instancijoms“.Po penkeriø metø rektorius K.Barðauskasgalëjo pasidþiaugti: „KPI visapusiðkaisustiprëjæs davë liaudies ûkiui apie1500 aukðtos kvalifikacijos inþinieriø... jamedirba 300 dëstytojø ir profesoriø“.1956 m. gruodþio 14 d. vykæs Lietuvosmokslø akademijos visuotinis susirinkimasK.Barðauskà iðrinko tikruoju nariuakademiku.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 13


EsëLaikasJis siekë, kad aukðtasis mokslas bûtøprieinamas visiems gabiems jaunuoliamsir ypaè kaimo vaikams. Bet daugeliotø jaunuoliø, kaip, beje, ir dëstytojø,tarnautojø biografijos tø laikø vertinimubuvo su „dëmëmis“. Dël to, kadtëvai turëjo daugiau þemës, ëjo valdinætarnybà, kad artimieji patraukë á miðkus.Vieniems grësë pavojus netektidarbo, duonos kàsnio, kitiems, kad busuþtrenktos instituto durys.Rektorius tokius gelbëjo visais ámanomaisbûdais.„Ramiai iðklausæs, uþ kà paðalintaið instituto, pradëjo domëtis mano tëvølikimu, kodël jie iðveþti, kur gyvena,kà dirba, ar turi duonos. Atrodë, jei bûèiaupasakiusi, kad neturi, bûtø atvëræssavo piniginæ. Iðsiskiriant pasakë,kad ðiuo metu man niekuo padëti negali,bet praðë pas já ateiti po Naujøjømetø. Pasakë taip – tada bus daug pasikeitimø“,– prisimena inþinierë ElvyraVaièiûnaitë-Valaitienë.„Tremtiniø vaikas, gerai iðlaikë egzaminus,bet jo nepakvietë net á mandatinækomisijà. Paliepiau, eik pas dekanàMatulioná ir sakyk, kad siunèia Barðauskas.Jis þinos, kà daryti...“ – kartàpasakojo savo seseriai Viktorijai. Tokiøliudijimø yra deðimtys, jei ne ðimtai.Po 1956-øjø sukilimo Vengrijoje ir joatgarsio Vëliniø dienà – susirëmimø sumilicija Kaune saugumieèiai, kelias dienasrausæsi instituto darbuotojø ir studentøasmens bylose, aptiko 46 „socialiaisvetimus ir politiškai nepatikimus asmenis“.Daug daugiau nei visose kitoseaukðtosiose mokyklose kartu sudëjus.Kitàsyk suraðë dar ilgesná sàraðà. Gelbëdamaskitus, galëjo praþudyti save.Tëviðkëje perstatyta senoji stubaSilpnybë talentamsJis visada jautë silpnybæ talentamsir visà gyvenimà ieðkojo þmoniø, panaðiøá savo mokytojus: Èepinská, Konèiø,Ðliûpà, Geigerá. O galbût ir á savepatá. Radæs tvirtai pririðdavo prie savæsir instituto. Tai buvo mokslo aukos – deðimtysjaunø þmoniø, kuriems nukalëgrandines ir daþnà prirakino prie jø visamgyvenimui, kuris vadinamas mokslineveikla, o tiksliau – moksline kûryba.Rektoriaus suburti instituto fizikø kolektyvaidaugiausia plëtojo tris mokslineskryptis – puslaidininkiø, ultragarsopritaikymo ir magnetinio branduoliniorezonanso tyrimø. Fizikø ir jø vadovopasididþiavimu tapo ultragarso moksliniotyrimo laboratorija.Likimas buvo negailestingas patiesK.Barðausko mokslinei kûrybai, teskyræsmaþiau nei deðimt gyvenimo metø.Ne kartà vël bandë prisësti prie stalo,uþsukdavo á laboratorijà. Atsitokëjæspaþvelgdavo á laikrodá, deja, laikas bëgti.Metams slenkant, susitaikë su mintimi,kad geriau neaitrinti ðirdies, jo pareigadabar numatyti ir atverti kelius ámokslo ateitá kitiems, jaunajai kartai.Þvaigþdës tamsoje ðvieèia ryðkiausiai.Profesoriaus þvaigþdë buvo paèiamezenite. KPI deðimtmeèio iðvakarëseávyko lemiamas lûþis ðios aukðtosiosmokyklos gyvenime. Kûrëjas galëjo atsikvëptiir pasigërëti savo darbo vaisiais:didþiausia technikos aukðtàja mokyklaBaltijos ðalyse, tûkstanèiais parengtø inþinieriø,kylanèiu akademiniu miesteliu.Artëjo ir jo paties jubiliejus. Šešiasdešimtmetis.Sakoma, kad tà dienà Lietuvojebuvo nuskintos visos gëlës, o Kaunepastebimai padaugëjo gyventojø.„Man tada labiausiai ástrigo ðventiðkassalës vaizdas ir jojo liûdnas veidas“,– prisiminë sesuo Viktorija.„Po visø jubiliejiniø renginiø Kazimierasnutarë gerai pailsëti Druskininkuose...Nuvaþiavusi radau ligos prispaustà“,– pasakojo Donata Barðauskienë.Profesorius 1964 m. geguþës 24 d.mirë. Kaunas gedëjo tris dienas. Gyvenimasmiesto centre sustojo.„Taip laidojome Dariø ir Girënà“, –buvo girdëti minioje. Ið po nakties antkapavietës Petraðiûnuose atsirado darvienas vainikas: „Dëkingi uþ mokslà.Tremtiniø tëvø vaikai.“Laikas yra bene prieštaringiausias fenomenas.Viena vertus, laikas yra tai, kaslabiausiai þmogø dþiugina, suteikia vilties,kad rytojus bus ðviesesnis, todël þmogusir pasirengæs iðkæsti visus esamus nepatogumus.Antra vertus, laiko tëkmë skatinaþmogø su nerimu stebëti laiko slinktá,justi iðëjimo neiðvengiamumà ir norà juokuo geriau pasinaudoti èia ir dabar.Tokio laiko fenomeno dvilypumo teorinæiðraiðkà matome jau senovës màstytojø– hedonistø (Epikûras) ir stoikø fatalistø(Seneka) áþvalgose.Kaip gyventi ir nugyventi þmogui skirtàlaikà – ši tema buvo nuolat diskutuojamair vëlesniais laikais. Ji niekada nebuvopraradusi aktualumo. Ne maþiau ji aktualiir mums.Spartëjantis gyvenimo tempas átraukiaþmogø á procesus, kurie priverèia eikvotibegalæ laiko dalykams, kurie nëra jamnei svarbûs, nei aktualûs. Priešingai, ilgainiuipasirodo esà primesti ir dirbtinaiþiniasklaidos suaktualinti.Siûlomi laiko praleidimo bûdai ið esmësne tik standartizuoja jo praleidimà,bet ir já iðvieðina bei suvisuomenina. Individuivis sunkiau savo laiku savarankiðkaidisponuoti. Kitaip tariant, bûti savo laikotikruoju ðeimininku.Laikas þmogui yra neabejotina vertybë,turinti dvi dimensijas – absoliuèià irsàlyginæ.Laikas kaip absoliuti vertybë. Þmogusjauèia, kad jam skirtas gyventi laikas yrasvarbiausias dalykas. Galimybë gyventijam suteikta jo neatsiklausus, bet tas, kurisleido jam gyventi, tai padarë turëdamastikslà ir galià. Jo galios ðeðëlyje lemtaþmogui gyventi, jauèiant jo neþemiðkàglobà. Buvimas pasaulyje tos galios globojeyra absoliuti vertybë. Tai dovana, kuriàþmogus gauna ið Kûrëjo. O dël dovanosnepriekaiðtaujama, ji priimama su dëkingumu.Ðia dovana Jis apdovanoja visàkûrinijà, suteikdamas jai galimybæ bûti,gyventi laike. Taèiau þmogui, kaip kûrinijosvirðûnei, suteikta ypatinga privilegija– teisë dovanotam laikui suteikti savobuvimo jame prasmingà þymæ.Laikas kaip sàlyginë vertybë – tai laikas,kuriam þmogus pats suteikia þymená,vienaip ar kitaip já iðnaudodamas, pritaikydamassavo tikslams, eikvodamassavo reikalams. Taigi Kûrëjas leidþiaþmogui laisvai disponuoti jam suteiktàja14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


ir jo medþiotojaiProf. Valdas PRUSKUSvertybe – laiku kaip dovana. O su laiku,kaip ir su kiekviena dovana, galima pasielgtiávairiai, priklausomai nuo to, kokiasvarba teikiama pirmiausia jà dovanojanèiamir, antra, paèiai dovanai. Kitaiptariant, ko siekia þmogus ið laiko,ko jis tikisi ið jo gauti. Bûtent èia ir atsiskleidþiajo santykis su duotuoju jamlaiku. Daugiausia tà santyká lemia supratimas,kas yra Kûrëjo jam skirtas laikasir kà su juo galima padaryti.Èia galimi ávairûs variantai.Pirma. Laikas þmogui yra Kûrëjo dovana,o Jis visada dovanoja þmogui tai,ko jam labiausiai reikia, nes já myli. Þmogausveikimas nukreiptas á du jam svarbiusdalykus – malonumo ir naudos siekimà.Taigi laikas gali bûti eikvojamas maloniamgyvenimui patirti (prisiminkimeEpikûrà) ir materialinei gerovei, kuri garantuotøsaugø ir sotø gyvenimà, sukurti.Tos nuostatos tampa vyraujanèios mûsøvartotojiðkoje visuomenëje.Antra. Laikas yra duotas þmogui tam,kad jis galëtø savo darbais ir veikla pagerintipasaulá, palikti já geresná, šviesesnánei rado. Toks laiko supratimas skatinaprisiimti ásipareigojimus, kuriuos privaluvykdyti. O ásipareigojimas visada siejasisu dviem dalykais – savæs apribojimu,ásipareigojimu. Kitaip tariant, prisirišimuir pririšimu. Šiuo atveju gyvenimolaikas tampa pareigos atlikimo laiku.Treèia. Laikas yra duotas tam, kad kuogeriau realizuotum save, atskleistum savogebëjimus ir talentus. Todël á laikà þiûrimakaip á pyragà, kurá reikia valgyti skalsiai,stengiantis, kad á ðalá nenubyrëtø nëmaþiausias trupinëlis. Kiekviena pragyventadiena turi bûti pateisinta pasiekturezultatu.Ketvirta. Laikas yra neprašyta, nelauktadovana, tapusi naðta, kurià neðti nëranei ypatingo noro, nei jëgø. Tokiu atvejulaiko stûmimas tampa varginanèiu kasdieniurûpesèiu ir uþsiëmimu.Kaip matome, laikas þmogui nëra paprastasdalykas, bet didelis iðbandymas,atveriantis ávairias pasinaudojimo juo galimybes.Taèiau þmogus niekada nëra visiðkaitikras dël savo pasirinkimo. Jis nuolatabejoja. Mat pasirinkimas reikalauja aiðkiospozicijos ir atsakomybës, dalykø, kuriesietini su asmenybësbrandumu.Ypaè sunku pasirinkti,kaip geriau praleistilaisvà laikà.Èia á pagalbà ir ateinalaisvalaikio organizatoriai,pasirengæ parinktiir pasiûlyti.Taigi atlikti tai, koþmogus ið esmës visadavengia – prisiimti apsisprendimoatsakomybës.Todël jis su naiviupatiklumu þvelgia á tuos,kurie pasirengæ apsisprendimonaðtà nuo joSiûlomi laiko praleidimobûdai ið esmës netik standartizuoja jopraleidimà, bet ir jáiðvieðina bei suvisuomenina.Individui vissunkiau savo laikusavarankiðkai disponuoti.Kitaip tariant,bûti savo laiko tikruojuðeimininku.peèiø perimti.Taip pat pasiûlyti ir ávairiuslaiko praleidimo bûdus.Pagrindinis vartotojiðkos visuomenëssiekis – vartojimo skatinimas. Ið èia ir vartojimopaslaugø ávairovë, ir jos mastas.O pats laikas vartotojiðkoje visuomenëjepirmiausia siejamas su prekiø ir paslaugøsuvartojimo greièiu. Kitaip tariant, kuodaugiau prekiø, paslaugø individas suvartosper laiko tarpà, tuo tas laikas buslabiau vertinamas, kaip kokybiškai praleistaslaikas.Taigi laikas ir jo praleidimo kokybë,efektyvumas èia matuojamas remiantisdviem kriterijais: 1) suvartotø prekiø, paslaugøkiekiu bei ávairumu ir 2) vartojimodaþnumu, intensyvumu.Individo átraukimas á vartojimo karuselæ– pagrindinis rinkos tikslas. Ðioje karuselëjeþmogaus dëmesys kreipiamas ádu dalykus.Pirma, á daiktø, kurie neva jam bûtini,be kuriø jis negalás gyventi, ásigijimà. Þmogausdëmesys nukreipiamas nuo esminiøklausimø prie antraeiliø dalykø suteikiantjiems vertybës þymená ir kartu priverèiantsukoncentruoti dëmesá ir skirtijiems savo laikà. Pavyzdþiui, suteikimasdaiktams ir paslaugoms ypatingos svarbos– neturintis to daikto þmogus esàsnevisavertis. Taip þmogus skatinamasávairiais bûdais stengtis skirti kuo daugiaulaiko ir pastangø tai prekei ásigyti. Sugaiðtaslaikas prekei, daiktui ásigyti laikomaskokybiðkai praleistu, ádaiktintu laiku.Antra. Átraukiant þmones á tariamaisvarbias veiklas – savotiðkus realiø veikløpakaitalus ir priverèiant juos eikvoti laikàjose dalyvaujant (prisiminkime ávairiasvieðas akcijas ir renginius, á kuriuos kvieèiamiþmonës).Átraukiant individà á vartojimo karuselæypaè didelis vaidmuo þiniasklaidos, reklamuojanèiosverslo ir pramogø industrijossiûlomas prekes ir paslaugas. Vartotojiðkosvisuomenës sàlygomis þiniasklaidatampa svarbiausia þmogaus laikopraleidimo ávertintoja ir orientuotoja. Praleistaslaikas, ávykis, kurisnëra ávertintas þiniasklaidos(apie já nekalbama), atrodobevertis, nors individui jis galibûti ir reikðmingas. Taip þiniasklaidasavaip paþenklina,ávertina þmogaus praleistàlaikà, suteikdama jam kokybësþenklà.Praleisto laiko kokybiðkumàji matuoja pagal savuskriterijus, kurie yra konjunktûriðkiir nuolat kintantys, priklausànuo uþsakovo – suinteresuotoasmens, organizacijosar institucijos tikslø irinteresø.Priversdama individà kreipti dëmesá ádalykus, kurie tariamai jam svarbûs, norstokie ið tikrøjø nëra, þiniasklaida ið esmëskësinasi á jo laikà. Tiesa, atvira laiko vagysteto nepavadinsi. Juk šiaip ar taipþmogus renkasi pats. Taèiau, padëdamajam pasirinkti „optimalius“ laiko praleidimobûdus, naudodama vis subtilesniusir rafinuotesnius spaudimo metodus, ásiûloir tai, ko nori – pakaitalus, kurie iðvaduojaindividà nuo varginanèiø pasirinkimoabejoniø.O individas, laisva valia atidavæs jaisavo laikà, atiduoda ir teisæ juo savarankiškaiir laisvai disponuoti – tampa lengvaivaldomu laiko praleidimo industrijossiûlomø priemoniø ákaitu.Jokie išoriniai suvarþymai negali apsaugotimûsø nuo laiko „medþiotojø“ kësinimosi.Tai gali padaryti tik pats þmogus,iðsiugdæs pagarbà savo laikui ir sugebantisjá apginti.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 15


Vilniuje vykusi 5-oji Europos konferencija „Klinikiniaiir socialiniai AIDS ir narkomanijos tyrimai“, bemûsiðkiø, sulaukë ið uþsienio per pusantro šimtosveèiø – mokslininkø ir gydytojø.Organizuoti ES remiamà konferencijàmums patikëta todël, kad Lietuva bent kolkas dar ramybës salelë: ÞIV paplitimas net5,5 karto maþesnis nei Latvijoje, 17,5 kartonei Estijoje ir 20 kartø nei Kaliningradosrityje. Jungtiniø Tautø AIDS programosPrevencijos ir gydymo sektoriaus vadovasMichaelis Bartosas savo pranešime konstatavo,kad Lietuvos pavyzdys liudija, jogpas mus laiku taikomos tikslinës prevencinëspriemonës labai efektyvios.Nenuostabu, kad konferencijoje pirmusmuiku teko groti mûsø AIDS centrui. Þinoma,nusiraminti negalime, oficialiai uþregistruotøinfekuotøjø yra jau beveik pusantrotûkstanèio – 80 proc. jø uþsikrëtë injekcijomis,o 60 proc. – kalëjime. Beje, panašiosuþsikrëtimo proporcijos ir pasaulyje.Tris dienas mokslininkai ir gydytojai iðEuropos, net JAV, Pietø Afrikos Respublikosaptarinëjo ðià problemà ir jos sprendimobûdus. Iš pradþiø á debatus pakviestiþurnalistai. Jiems vadovavo Lietuvos þurnalistøsàjungos pirmininkas Dainius Radzevièiusir radijo þurnalistas Vytautas Markevièius.Debatø metu paneigtos perdëtosuþsikrëtimo baimës bendraujant, þaidþiantsu infekuotaisiais. Jei tokie þmonësnenori vieðumo, bûtina iðlaikyti jø privatumàir nevieðinti pavardþiø. Þurnalistas turilaviruoti tarp þmogaus privatumo ir visuomenësteisës þinoti. Daugelis mano, kaduþsikrëtusiojo dienos jau suskaitytos, otaip toli graþu nëra.Þurnalistë ið Latvijos Alina Lisina papasakojo,kaip, dalyvaudama tarptautinëjeprogramoje, susipaþino su tos problemossprendimu Tailande. Ten, kai buvo imtasiryþtingø priemoniø, pavyko gerokai pasistûmëtiá prieká: beveik iðnyko prostitucijosvergës, sumaþëjo uþsikrëtusiøjø. Taip yraTarptautinëmokslinë konferencija Lietuvojesukvietë mokslininkus ne tikið EuroposJuozas ELEKŠIStodël, kad á darbà ásijungë visuomenë, ypaèbudistø vienuoliai, kurie gyvena kartu sunarkomanais, iðlaiko jø reabilitacijos namus,labai sustiprintas ðvieèiamasis darbas.Mokslininkø praneðimuose ir diskusijosekonstatuota, kad narkotikus daþniausiaiima vartoti psichologiniø problemø turintys,daþniausiai netradicinës lytinësorientacijos þmonës. Italijos narkomanø reabilitacijosbendruomenës gydytojas taipatvirtino konkreèiais faktais: priklausomybënuo narkotikø yra patologinis elgesys,kurá lemia socialiniai, kultûriniai, ðvietimo,psichologiniai ir neurobiologiniai veiksniai.Tokiems þmonëms gydyti reikia gerai koordinuotoskompleksinës pagalbos. Manoma,kad 2–5 proc., o Rytø ðalyse net 6–27 proc. vyrø yra turëjæ santykiø su vyrais.Beje, moterys uþsikreèia reèiau, nes maþiaulinkusios keisti partnerius.Su tokiais pacientais nenoriai dirba irmedikai, nors jø baimës ir neturi pagrindo.Medikai daþniausiai uþsikreèia tik hepatitu.ÞIV infekuotøjø nuolat daugëja Ukrainoje,Rusijoje, Moldovoje, Estijoje, Bulgarijoje,Ispanijoje, o pastaruoju metu ir Švedijoje.Mûsø regione daugiausia uþsikrëtusiøjø1000 gyventojø yra Estijoje. Daug jø yraRusijoje, Ukrainoje, Pietø ir Centrinës Afrikosvalstybëse. Daþniausiai uþsikreèia injekcijasnaudojantys þmonës, 80 proc. jøuþsikreèia dar ir hepatitu C. Deja, yra þmoniø,kurie uþsikreèia visomis ámanomomissunkiomis ligomis: ÞIV, hepatitu, TBC. Tiesa,pastaruoju metu situacija stabilizavosi,bet kai kuriose ðalyse ar regionuose to nëra.Pasaulyje ÞIV uþsikrëtæ per 33 milijonaiþmoniø. Kai kuriose Afrikos ðalyse jie sudaronuo 15 iki 27 proc. gyventojø. Buvoatvejø, kai þmonës buvo uþkrësti net ligoninëse(Rumunijoje, Rusijoje).Konferencijoje nagrinëtos paslaugø teikimoir besipleèianèios epidemijos problemos,fundamentalûs epidemiologiniai ir klinikiniaityrimai. Iðklausyta daug mokslininkøir gydytojø praneðimø ið Baltarusijos,Estijos, Danijos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos,Izraelio, Jungtinës Karalystës, JAV, Kanados,Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo,Rusijos, Suomijos, Serbijos, Slovënijos,Ðvedijos, Ðveicarijos, Olandijos, Portugalijos,Ukrainos, Vokietijos, Pietø AfrikosRespublikos ir kitø ðaliø.Praneðimus skaitë PSO, kitø tarptautiniøorganizacijø atstovai. Jie analizavo padëtásavo ðalyse, pateikë naujø moksliniøduomenø apie ligà, jos gydymo bûdus,profilaktikos galimybes ir patirtá. Amsterdamouniversiteto prof. Vladimiras Lukashovaspateikë tyrimø duomenø, rodanèiø,jog kiekvienoje ðalyje yra sava epidemija.Lietuva pagal ÞIV atmainas tarsi tebegyvenabuvusioje Sovietø Sàjungoje, bet ávairovëvis didëja. Tai rodo, kad uþkratas pasmus patenka ið ávairiø ðaliø.Pasaulyje vis daugiau ðaliø, kur taikomosprevencinës ir gydymo programos,taip pat ir vadinamosios metadono programos.Siekiant maþinti uþsikrëtusiøjø, keièiamiðvirkðtai, dalijami prezervatyvai, nes visoskitos priemonës pasirodë neefektyvios,nepadedanèios uþmegzti su narkomanaiskontaktø ir per juos daryti poveiká kitiems.Keistai gali atrodyti tai, kad beviltiškus narkomanusnet reikia mokyti, kaip dozuoti„normas“, nes daugelis nuo perdozavimomirðta. Visuomenës nelaimë, kad dalis pacientø,netgi jau sirgdami AIDS, visai nesirûpinasavo, nekalbant jau apie aplinkiniø,sveikata – girtuokliauja, vartoja narkotikus,nepaiso sveikos gyvensenos taisykliø.Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jeipacientas suvartoja maþiau nei 80 proc.skirtø vaistø, po ketveriø metø sëkmë já pagydytisumaþëja iki 10–15 proc., nes virusasprisitaiko ir gydymas nebeveikia. Tvarkingaigydantis, su ta liga galima išgyventi15–20 metø ar net daugiau.Ðalyse, kur uþsikrëtusiøjø daug, o vyriausybësimasi priemoniø uþkirsti tam kelià(Brazilijoje, Indijoje), net leista vaistus pardavinëtimaþesne negu rinkos kaina. Þalosmaþinimo programas jau taiko beveik 80ðaliø, joms pritarë ir Jungtinës Tautos. Tokiosnepopuliarios visuomenëje priemonësne tik apsaugo daugybæ þmoniø nuo uþkrato,bet ir taupo valstybës lëðas, nes gydymaskeleriopai brangesnis. Pradëjus taikytiðias programas, mirtingumas ES ðalysesumaþëjo net keliasdeðimt kartø. Þinoma,padëjo ir naujø vaistø atsiradimas (jødabar yra net 23 rûðys), taèiau susirgus juosreikës vartoti visà gyvenimà. Be to, besigy-16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Pirmoji Gruzijos dama Sandra ElizabethRoelots (centre) su Narkotikø kontrolësdepartamento direktore dr. Audrone Astrauskieneir Kauno apskrities priklausomybës ligøcentro direktoriumi Tautvydu Zikarudantiems padidëja rizika susirgti diabetu,infarktu, kraujagysliø, inkstø ligomis. Tokiemspacientams atsargiai reikia skirti ir kitusvaistus. Konferencijoje ne kartà pabrëþta,kad bûtinas ir ðvieèiamasis darbas. Narkomanaituri suprasti, kad, gavæ ðvirkðtà, játuri gràþinti, saugoti save ir kitus.Prof. Ole Kirkas ið Kopenhagos pateikëstudijos duomenø, kurie átikinamai árodo,kad Europoje, kur taikytas antivirusinisgydymas, pasiekta labai gerø rezultatø,þenkliai sumaþëjo mirtingumas. Infekuotiemsnarkomanams taikyta ir pakaitinëmetadono programa. Konstatuota, kadbûtina šviesti ir politikus. Kol Niujorko merasnepamatë, kaip nuo AIDS mirðta vaikai,profilaktikai vis neatsirasdavo lëðø.Beje, bûtina naudoti daug metodø. AntaiTailande mëginama duoti medikamentøir tiems, kurie elgiasi rizikingai, jiems parûpinaminet bûstai. Išvada viena – tokieþmonës negali bûti „atstumtieji“, kitaip neþinosimesituacijos, negalësime jiems darytipoveikio, sukelsime pyktá.Kai kurios programos bandytos labaiplaèiai – nuo Filadelfijos iki Peterburgo.Kas turi valios, stengiasi laikytis abstinencijos,tam sëkmingas ir gydymas vaistais.Ádomu, kad programas sëkmingai diegiaIranas, ypaè tarp tø, kurie iðëjo ið ákalinimoástaigø. Dirbama net su narkotikø prekeiviais.Jie apmokomi specialybiø, ádarbinami,kad galëtø gyventi ið profesijos.Apie programø efektyvumà daug duomenøpateikë slovënai. Pasirodo, jas diegiantþmoniø, besikeièianèiø ðvirkðtais, sumaþëjonet per pusæ, labai sumaþëjo tø,kuriuos reikëjo gydyti pakartotinai. Narkomanainëra lytiðkai labai aktyvûs, todëldaugiausia uþsikreèia nuo injekcijø. Tovengdami, net treèdalis jø perëjo prie ákvepiamøjønarkotikø.Lietuvoje ávairiø programø diegimas davëteigiamø rezultatø. Estai analizavo ir lyginobûklæ Baltijos ðalyse. AIDS Estijoje susirgo472, Latvijoje – 154, Lietuvoje – tik 31þmogus. Beje, Estijoje 85 proc. narkomanørusakalbiai. Daugelá nustebino, kad Vilniujetik 2 proc. narkomanø keièiasi ðvirkðtais.Kiti tuo net nenorëjo patikëti. Atkreiptasdëmesys ir á tai, kad kartais ávairiose šalyse,net regionuose, taikant tas paèias programas,rezultatai labai skirtingi. Manoma,kad tai lemia tautø charakteris, kultûra ir,þinoma, darbas su tokiais þmonëmis.Suomijoje prevencinës programos padëjosumaþinti sergamumà net 45 proc.Ji pradëta taikyti po to, kai nieko nedavëgrieþta kontrolë. Buvo manoma, kad Suomijosnarkomanai labiau iðsilavinæ ir nesikeisðvirkðtais. Paaiðkëjo, kad net tas patsþmogus, naudodamas ðvirkðtà kelis kartus,gali uþsikrësti pavojingais uþkratais. Tadasuomiai su savo narkomanais pradëjokalbëti draugiðkai, atsisakyta niekinamo poþiûrio.Vis dëlto tradicijos daug reiðkia. Suomijojenereikia jokiø þemo slenksèio punktøten, kur gyvena nencai, karelai, nes tenþmonës gyvena labai retai. Bet jø nereikiair ðvedø gyvenamuose rajonuose! Ádomu,kad paèioje Ðvedijoje narkomanø ganasparèiai daugëja. Suomijos visuomenëssveikatos instituto ÞIV departamento vadovasprof. Mika Salminenas papasakojo apieþemo slenksèio programø taikymà. Jis konstatavo,kad nenustatyta jokiø tokiø paslaugøteikimo pasekmiø.JAV atstovai tvirtino, kad, jei metodasneduoda rezultato, reikia keisti taktikà. Susigriebëir ukrainieèiai. Þmonës, atëjæ mokytis,èia net gauna dovanëliø, o atvedæsdraugus – paskatinimà. Tokià programà jieatsiveþë ið JAV. Ji taip pat bandoma Kinijoje,Indijoje.Ádomûs duomenys pateikti ið Rusijos.Maskvoje ir Peterburge taikomi tie patysmetodai, bet rezultatai skirtingi. Šalyje kaikurie „moralistai“ tvirtina, kad švietimas tiktvirkina þmones. Ten dar daug kas neaišku.Antai kai kuriems regionams skiriamadaug lëðø, diegiamos programos, o susirgimødaugëja. Tuo tarpu Maskvoje, norslëðø èia skirta maþai, þmoniø gyvena daugdaugiau, narkomanø net ketvirtadaliu maþau.Vaðingtone ÞIV infekuota 3 proc., Paryþiuje0,6, o Maskvoje tik 0,25 proc. þmoniø.Uþsikrëtusiøjø èia dvigubai maþiau neiPeterburge. Maskvieèiai teigë taip esanttodël, kad èia, priešingai negu Peterburge,nebuvo jokios prezervatyvø reklamos,plakatø, kad ÞIV lengvai gydoma, nepavojingaliga, uþtat sustiprintos kitos prevencinëspriemonës. Gaila, bet ES dar nedaug padaryta, kad tai negandai bûtø uþkirstaskelias. Nesutariama dël prioritetø,net terminø, rodikliø...Visi susidomëjæ klausësi pirmosiosGruzijos ponios Sandros Elizabeth Roelotskalbos. Gruzijos prezidento þmonapraneðë, kad ðalyje 60 proc. uþsikrëtusiøjødalijosi ðvirkðtais, labai bloga sveikatosapsauga. Gruzijoje 4,5 mln. gyventojø, oapdrausta tik 1,5 milijono. Gruzija – narkotikøperveþimo kelias. Vyriausybei reikiaderinti þmogaus teisiø nuostatas sukontrolës stiprinimu. Nëra reikiamo ðvietimo.Gydytojai nenori matuoti net spaudimo,jei þmogus infekuotas.Kaip matyti ið praneðimø, ten, kur laikunesiimta priemoniø, narkomanø ir uþsikrëtusiøjøypaè daug ir suvaldyti procesà labaisunku, reikia laiko ir lëðø. Ispanijoje teigiamirezultatai pasirodë tik po 10 metø.Ið Lietuvos kilusio Pietø Afrikos atstovoMalvyno Freemono teigimu, be galosvarbi ir psichinë sveikata. Jis ragino jokiubûdu neleisti, kad atsitiktø taip, kaip yra joðalyje. Ið 48 mln. gyventojø oficialiai uþsikrëtæ5,7 mln. ir net penktadalis nëðèiøjø.Infekuota 20 proc. jaunuoliø. Tai visai sugriovësveikatos apsaugos sistemà. Ganaturtingoje ðalyje pritrûko lëðø. Gydomatik 700 tûkstanèiø, o reiktø keturis kartusdaugiau. Nusivylæ ligoniai daþnai specialiairenkasi nesaugø seksà, kad patirtø„paskutiná malonumà“.Ðveicarams taip pat pasisekë pasiektiteigiamø rezultatø per vadinamàsias þemoslenksèio programas. Profesorius iš ŠveicarijosStefanas Enggistas papasakojo netik apie ten vykdomas programas, bet ir pateikëásidëmëtinø duomenø. Net 61 proc.heteroseksualiø moterø ir 30 proc. vyrø uþsikrëtënuo savo partneriø. Be to, dar 24proc. vyrø uþsikrëtë santykiaudami su kitaisvyrais. Mokslininkai ir gydytojai skundësi,kad kai kuriose ðalyse nenorima tamskirti lëðø, politikai teigia, kad programos –tai pinigø iðmetimas á balà. Ðalyse, kur maþiaunarkomanø, daþnai manoma, kad taipbus ir toliau. Tokiø kalbø girdëti ir Lietuvoje.Esà pas mus beveik viskas gerai, infekuotøjønedaug, reikia maþinti ir lëðas profilaktikai,tuo labiau, kad tie þmonës dël savonelaimës daþniausiai patys kalti.Kaip rodo Pietø Afrikos, Rusijos, Ukrainos,net Suomijos ir Estijos pavyzdþiai,kai jau prasideda tikra epidemija, jà suvaldytilabai sunku, reikia milþiniðkø lëðø. Uþleidusligà, galima sulaukti kur kas liûdnesniøpasekmiø. Infekuotasis ÞIV nešiojavisà amþiø ir yra potencialus uþkrëtëjas.Ar galime tuo rizikuoti?Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 17


Lietuvos lazeriøpramonës sektoriuspernai iðaugo16 procentøLietuvos lazeriø pramonë 2008 m. iðlaikëpastarøjø metø augimo tempà ir, palygintisu 2007 m., pasiekë 16 proc. didesnáprodukcijos pardavimà. Didþiàjà dalá pajamøLietuvos ámonës uþdirba kurdamoslazerius moksliniø tyrimø rinkai – lietuviðkilazeriai ir jø komponentai sudaro beveik10 proc. visos šios pasaulinës rinkos.Remiantis Lazeriø ir ðviesos mokslo irtechnologijø asociacijos (LÐMTA) leidiniu„Lazeriø technologijos Lietuvoje. Pramonë.Mokslas. Studijos. 2009“, ðalies lazeriøsektorius taip pat yra nusitaikæs á naujaspramonës rinkas. Ið viso Lietuvos lazeriøámonës 2008 m. eksportavo 86 proc.sukurtos produkcijos.Pasak LŠMTA prezidento profesoriausAlgio Piskarsko, lazeriø sektoriaus perspektyvosLietuvoje iðlieka optimistinës netir pasaulio ekonomikos nuosmukio sàlygomis.Nuo 2003 m. Lietuvos lazeriø sektoriauspardavimas iðaugo beveik 2,5 karto, ákurtosšešios naujos ámonës. Absoliuèiais skaièiaislazeriø pramonës dalis bendroje Lietuvosûkio struktûroje vis dar nëra didelë,taèiau santykiniais parametrais ji smarkiailenkia ðalies pramonës vidurká.Pasak prof. A.Piskarsko, lazeriø klasterisLietuvoje gali bûti pavyzdys, kaip glaudþiaibendradarbiaudami mokslas ir verslasbe uþsienio investicijø sugebëjo pasiekti,kad Lietuvoje sukurti lazeriai, jø komponentaiir áranga bûtø eksportuojami á beveik visasekonomiðkai iðsivysèiusias ðalis.LÐMTA leidinio „Lazeriø technologijosLietuvoje“ duomenimis, pastaraisiais metaisvis plaèiau ðios inovacijos diegiamosðalies ûkyje, moksle ir medicinoje. 2003 m.Lietuvos lazeriø sektoriaus ámoniø pardavimasðalies rinkoje sudarë tik 8 proc., o 2008m. šis rodiklis išaugo iki 14 procentø.Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 lazeriøtechnologijø ámoniø. Šiame sektoriuje iðviso dirba daugiau kaip 440 aukðtos kvalifikacijosspecialistø, ið jø net 8 proc. –mokslø daktarai.Lazeriø ir ðviesos mokslo ir technologijøasociacija vienija ðalies mokslo institucijas(Vilniaus universitetà ir Fizikos institutà)ir šešias lazeriø pramonës ámones(„Altechnà“, „Eksmà“, „Eksplà“, „Optidà“,„Standà“, „Šviesos konversijà“).Rimantas KRAUJALISLazeriø ir ðviesos mokslo irtechnologijø asociacijosvykdomasis direktoriusAtkelta ið 7 p.Taèiau hagiografijose Prûsija aiðkiaiyra atskiriama nuo tos genties, kurià valdëNetimeras, teritorijos. Pakliuvæs pasNetimerà, Brunonas ið karto buvo nulydëtaspas genties vadà, kuris jo pradëjoklausinëti ko atvykæs. O Prûsijoje jukjis buvo susidûræs su þmonëmis, kuriedar atsiminë ðv. Adalberto þûtá.Profesorius Edvardas Gudavièiusteigia, kad Brunonas atvykæs á Lietuvà.Naujausioje studijoje kalbininkas LetasPalmaitis taip pat sutinka su ta nuomone,kad Brunonas galëjo atvykti á Lietuvà,taèiau þuvo, galimas daiktas, ne nuolietuviø, o kitø baltø rankø (juk Brunonasvyko pas Netimero brolá á kità þemæ).Antra vertus, jeigu manysime, kadZebedenas ið tiesø buvo Netimero brolis,tai ir jo valdoma þemë turëjo bûti tospaèios arba labai artimos etninës kilmës,kaip ir Netimero. Taigi kur tiksliaiþuvo šv. Brunonas Bonifacas, šiuo metunegalime pasakyti. Bet galime konstatuotitai, kad baltø gyvenamos þemësbuvo átrauktos á jo steigiamos arkivyskupijosribas. Juk ðiaurëje jos siekënet Ðvedijà, o rytuose – Kijevo Rusiospasiená, kur gyveno peèenegø gentys.Naujausia lenkø tyrinëtojo prof. AndrzejausDziægos iðkelta hipotezë teigia,kad Brunonas Kverfurtietis buvopalaidotas Elko (Lenkija) vyskupijos ðv.Kryþiaus benediktinø vienuolyne ÙysaGóra, kuriame rasta ir ðv. Brunono kankinystævaizduojanti freska su lotyniðkuuþrašu „Sanctus Bruno Epis[…]. HicRuthensis Evangelium predica [...]“ (4pav., þr.7 p.). Ðá vienuolynà, remiantissena tradicija, esà fundavæs pats BoleslovasNarsusis 1006 m. , t.y. kelerimetai iki misionieriaus þûties. Vienuolynasturëjæs tapti tolesniø misijø á pagoniðkasþemes forpostu. Kad freskosáraðas Brunonà ávardijo kaip misionieriøRuthensis, neturëtø stebinti, nesdidþiuma jo arkivyskupijos kaip tik apëmëto meto Kijevo Rusios þemes...Tad lenkiðkoji istoriografija (o ja sekdamair didþiuma dalis lietuviðkosios istoriografijos)teigia, kad misionierius þuvæsgreièiausiai jotvingiø þemëse (dabartinëElko vyskupija taip pat jas uþgriebia).Taèiau Kvedlinburgo analai minibûtent Lietuvà! Jeigu Brunonas vykoið vakarø á rytus, jis turëjo pasiekti þemæ,vadinamà Lietuva. Bet yra ir kita ginèo,kur þuvo ðv. Brunonas, pusë. Tiksliaineþinoma, kur vakaruose baigësiRusios þemës...Kà Lietuvai reiðkia1009 metai?ReikðmëTurëdami misijø kontekstà ir apytikresmisijø arkivyskupijos ribas, galimepasvarstyti, kokia buvo ðv. Brunonomisijos reikðmë Lietuvai. Pirma, LietuvaKvedlinburgo analuose – tai naujasgeografinis vienetas to meto krikðèioniðkaiEuropai. Iki tol ið baltø buvoþinomos tik vakarinës gentys, prûsai,kurðiai. Ateis XI a. vidurys, ir á Lietuvàþygiuos Kijevo Rusios kunigaikðtis Jaroslavas,taigi Brunono atvykimas á Lietuvàir Kijevo Rusiai buvo naujo geografiniovieneto atsiradimas.Antra, 1009 metai laikytini simbolineriba tarp priešistorës ir istorijos.Lietuva tapo istorijos objektu, apie kuráraðo raðtà turinèios krikðèioniðkos Europostautos. Treèia, kas yra dar svarbiau– per šv. Brunonà Lietuvai arbatiksliau – Netimero valdomai genèiaibuvo suteikta galimybë lygia greta ásijungtiá Naujosios Europos krikðèioniðkøvalstybiø draugijà. Ðv. BrunonasBonifacijus pas pagonis atvyko pirmiausiakaip Apaðtalø Sosto atstovas.Akivaizdu, kad baltø gyvenamas regionasturëjo áeiti á Brunono kuriamosarkivyskupijos ribas. Netimeras, kaipir kiti Naujosios Europos politinio elitoatstovai, turëjo galimybæ tapti krikðèioniðkosEuropos dalimi. Taèiau Brunononuþudymas pradëtà veiklà nutraukë.Vëlesnë baltø ir Lietuvos geopolitinëpadëtis pasikeitë. Tad ðvenèiameir Lietuvos ásitvirtinimo Europojepradþios tûkstantmetá.Gali kilti pagrástas klausimas, ar neðvenèiamesuduþusiø iliuzijø, sietø suðv. Brunono misija, jo steigiama arkivyskupija,tûkstantmetá? Taip, pirmas bandymasávesti krikðèionybæ baltø þemëseir Lietuvoje nepavyko (prie to buvográþta tik karaliaus Mindaugo laikais). Taèiaugalime simboliðkai manyti, kad nuo1009-øjø prasidëjo Lietuvos, kaip geografinëssàvokos, vëliau kaip istorijossubjekto ir galiausiai kaip geopolitiniodarinio, raiðka. Lietuvos istorinë raidaëmë skirtis nuo visø kitø baltø istorinësraidos. Juk Lietuva vienintelë ið visø baltøgenèiø sukûrë savo valstybæ. Bûtenttai suvokiant darosi reikðmingas visasdarbas, kurá buvo pradëjæs ðv. Brunonasir kurá tæsë kiti misionieriai bei valdovai.Tad ne pats misionieriaus nuþudymofaktas ðiuo atveju yra svarbiausias,o idëjos, kuriomis jis dalijosi su Netimeruir jo kariauninkais.18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Petras Gediminas ADLYSStatistikasSocialinës apsaugos ir darbo ministrasR.Dagys paskelbë, kad Lietuva turës4 milijonus gyventojø. Siekis ambicingas,dràsus, tiesiog iððûkis demografamsir kitiems gyventojø problemas nagrinëjantiemsspecialistams. Tik gaila, kad jisnepagrindþiamas átikinamais skaièiais,áþvalgomis, rimèiau nesvarstoma, kaip irkada tai bus pasiekta.Apie jo realumà galima susidaryti vaizdàpasinaudojant statistine informacija, demografinëmisprognozëmis. O tai greièiautautos nykimà, o ne gausëjimà rodo. Pasiekæs1992 m. didþiausià – 3,7 mln. – lygá,gyventojø skaièius nenumaldomai maþëja.Ðiø metø pradþioje Lietuvoje buvo3350 tûkst., pernai sumaþëjo 16,3 tûkst.,o per pastaruosius aðtuonerius metus –137 tûkstanèiais. ES ðaliø gyventojø skaièiuspasiekë 499,7 mln. ir padidëjo per metus2,2 mln. Ásidëmëtina, kad gyventojøskaièiaus pokyèius lemia natûralioji kaita(gimimai ir mirimai) ir migracijos.Gimstamumas. Pernai gimë 35,3tûkst. kûdikiø, beveik 3 tûkst. daugiau negu2007 metais. Vertëtø prisiminti, kad iki1992 m. kûdikiø skaièius virðydavo 50tûkst. kasmet. Ðiandien galime pasidþiaugti,kad dvylika metø maþëjæsgimstamumas stabilizavosi ir pastaruosiustrejus metus didëjo. Svarbu, kadgimstamumo rodikliai jaunø moterø tampašiek tiek didesni negu vyresniø kartø.Taèiau toks gimstamumo lygis negali uþtikrintikartø kaitos. Suminis gimstamumorodiklis (vidutinis skaièius gimusiø gyvøkûdikiø, kuriuos moteris pagimdytø pervisà savo reproduktyvø amþiø) pernai siekë1,43. Normaliai kartø kaitai reikëtø kiekdidesnio nei 2, taèiau naujas, nepalankiasgimstamumo nuostatas patvirtina irsparèiai maþëjanti gimusiø treèiaisiais irpaskesniais kûdikiø dalis: 1950 m. ji sudarë41 proc., 1990 m. – tik 16, o 2007 m.– 14 proc. Neigiamos átakos gimstamumuituri moterø pervirðis (jø 230 tûkst.daugiau negu vyrø), lyèiø disproporcijajaunesnio amþiaus grupëse.Mirtingumas. Pernai mirë 43,8 tûkst.,arba 1,8 tûkst. maþiau nei 2007 metais. Neigiamasreiðkinys – vyrø standartizuoti (atsiþvelgiantá amþiaus sudëtá) mirtingumo rodikliaidaugiau kaip du kartus didesni negumoterø, o kaimo gyventojø – gerokaididesni negu miesto. Taèiau bene didþiausiosnetektys dël vadinamøjø iðoriniø mirtiesprieþasèiø: saviþudybiø, transporto ávykiø,apsinuodijimø alkoholiu, paskendimø,nukritimø, nuþudymø ir kitø prieþasèiø. Dëljø 1990–2008 m. netekta daugiau kaip 100tûkst. þmoniø. Netekèiø mastà geriau suvoksimepasitelkæ vaizdingesná palyginimà:tai tolygu Alytaus (68 tûkst.) ir Jonavos (34tûkst.) miestø gyventojø skaièiui 2008 m.pradþioje. Mirtys dël kitø prieþasèiø taip patpakerta daug jaunø þmoniø.Dël to susiklostë neigiamas natûralusprieaugis: 1994 m. – 4,1 tûkst., 2006 m. –13,5 (didþiausias), 2008 m. – 8,5 tûkst.mirë daugiau negu gimë.Amþiaus sudëtis glaudþiai susijusi suMûsøketuri milijonai...Ar tai realu?gebëjimu uþtikrinti kartø kaità. 2001 m.suraðymas uþfiksavo paskutiná vaikø iki14 metø pervirðá, palyginti su pagyvenusiais(60 metø ir vyresniais) þmonëmis.Vëlesniais metais didëjo vyresniø þmoniøVaikø (0–14 metø) ir pagyvenusiø (60 metø ir vyresniø) dalisbendrame gyventojø skaièiuje, proc.0–14 metø 60 metø ir vyresnilyginamoji dalis (grafikas). Tai rodo labaispartø ðalies gyventojø senëjimà. Demografiniamsprocesams (ypaè ðeimø kûrimui,gimstamumui) ateityje tokia amþiausstruktûra labai nepalanki.Tarptautinë migracija daro labai didelæátakà gyventojø skaièiui. Vien 2001–2008 m. emigravo 212 tûkst., imigravo –53 tûkst. þmoniø. Vadinasi, vien per 8 metusneigiamas migracijos saldo sudarë159 tûkst. þmoniø. Tai prilygsta Ðiauliø irJonavos gyventojø skaièiui.Kaip galima bûtø pasiekti gyventojøpagausëjimo? Pirmiausia turëtø labai padidëtigimstamumas, lyg ir demografinissprogimas ávykti (daug kur ávyko pokariometais). Tai paskatinti gal galëtø ypatingosdemografinës ir socialinës ekonominëspriemonës. Jos turëtø ið esmës pakeistigyventojø reproduktyvines nuostatas.Be kita ko, tam reikëtø milþiniðkø finansiniøiðtekliø. Pakol kas „efektyvià“ demografinæpolitikà parodo spaudos antrað-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 19


grësmë bûti apsemtiems, be to, klimatopasikeitimas gali sukelti gyventojø migracijà.Ðiø dienø aktualija – klimato kaitair paskatino jaunøjø mokslininkø konfetës:mokyklø saulëlydis, vaikø darþeliusiðlaiko tëvai, aukðtøjø mokyklø reformaiðvarys jaunimà á uþsiená, ji pragaiðtingatautai, reikia supaprastintidarbuotojø, áskaitant jaunus, vaikusauginanèius, atleidimo procedûras,neiðmokëti kompensacijø... Politikøkalbose baigia iðnykti þodis þmonës,vyrauja rinkëjai (elektoratas), mokëtojai,gavëjai, vartotojai, rëmëjai etc.Gal skaitytojas atleis uþ paðmaikðtavimà.Juk keturiø milijonø sieká taippat ðmaikðèiu vadinti galima. Skaitauþinutæ („Gyvenimas“, 2008.10.30), kuriojepraneðama, kad viename Nyderlandørajone uþregistruotas kûdikiøbumas, gimstamumas padidëjo 44procentais. Vienintelis ámanomas ðiofenomeno paaiðkinimas: prieð devynismënesius gyventojai tris dienas irtris naktis neturëjo elektros, o kartu irinterneto, televizijos bei kompiuteriniøþaidimø. Gal ir pas mus uþdarius IAEnereikia statyti naujos...Reikëtø þenkliai sumaþinti mirtingumà,ypaè jaunø þmoniø, ypaèdël iðoriniø (gal iðvengti galimø?) prieþasèiø.Vargu ar tai ámanoma artimiausiumetu.Reikëtø sumaþinti emigracijà, kuridaro didelæ átakà ne tik gyventojø skaièiui,bet ir kitiems demografiniams beisocialiniams ekonominiams procesams.Ðio uþdavinio palankaus sprendimogalimybës, ko gero, taip pat miglotos.Gal skatinti imigracijà? Taèiau kaikuriø Europos, Afrikos ar Azijos tautøþmonës vargu ar prigis èia. Be to, lietuviaitada taptø maþuma. Dabar jie sudarotvirtà daugumà – 84 ið 100 Lietuvosgyventojø. Tuo dþiaugiamës ir didþiuojamës.Tad ar verta siekti kitokiosgyventojø sudëties?Tai ar realu, kad Lietuvoje bus 4milijonai gyventojø? Nemanau, kadgalëèiau duoti tikslø atsakymà. Juobanesu skaitæs tuos milijonus pagrindþianèiøskaièiavimø. Taèiau èia pateiktifaktai verèia labai abejoti jø realumu.Gal ir kilnus R.Dagio keliamastikslas. Taèiau vargu ar visuomenë jásupras, ar jo paisys, ar pakeis esminesnuostatas dël norimo vaikø skaièiaus,net ðeimos ambasadoriams (iškur jie atsiras?) talkinant.JT, Eurostato ir Lietuvos specialistøprognozës rodo, kad Lietuvoje2050 m. bus apie 2,5 mln. gyventojø.Prognozuojama ðiuo metu ganapatikimai. Tad neturëti ir 3 milijonø –reali grësmë. Todël gal reikëtø ieðkotiefektyviø priemoniø depopuliacijaibei gyventojø skaièiaus maþëjimuistabdyti. Eilinis gyventojø suraðymasvyks 2011 metais. Kiekgi uþsirašys?..jaunøjø moksliProf. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,doc.dr. Dainius PALIULISVilniaus Gedimino technikos universitetoAplinkos inþinerijos fakultete 2009m. balandþio 2 d. ávyko kasmetës 12-osios jaunøjø mokslininkø konferencijos„Mokslas – Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkosapsaugos inþinerija“ plenarinis posëdisir skaityti jaunøjø mokslininkø praneðimai.Konferencijà suorganizavo Ap-linkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugosinstitutas, konferencijai vadovavoAplinkos apsaugos katedros vedëjasprof. habil. dr. Pranas Baltrënas.Konferencijoje nagrinëtos Lietuvaisvarbios problemos: atmosferos tarðostyrimai, oro valymo technologijø kûrimas,klimato kaita ir jos indikatoriai, aplinkosmonitoringas, matematinio modeliavimotaikymas, vandens, nuotekø, dirvoþemiotarðos kontrolë ir maþinimas, atliekø, kraðtovaizdþiotvarkymas, biologinës ávairovësiðsaugojimas, antropogeninis poveikisaplinkai ir visuomenës sveikatai, aplinkosapsaugos vadyba ir ekonomika,vibracijos, akustinio triukðmo, ðiluminëstarðos, elektromagnetiniø laukø, jonizuojanèiosiosspinduliuotës tyrimai, poveikisgyvajai ir negyvajai aplinkai.Šiuo metu viena aktualiausiø ekologiniøproblemø yra klimato kaita. Klimatokaitos poveikis jauèiamas jau dabar:kyla temperatûra, tirpsta ledo kepurës irledynai, o ekstremalûs meteorologiniaiávykiai tampa daþnesni ir intensyvesni.Keièiantis klimatui kyla tarp valstybiø konfliktaidël iðtekliø, pakranèiø miestams irsaloms vandenynuose atsiranda realiLietuvoskonferencija12-oji respublikinë Lietuvosjaunøjø mokslininkøkonferencija „Mokslas –Lietuvos ateitis”20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


ninkørencijà skirti klimato kaitos aspektams.Plenariniame posëdyje dalyvavo 156dalyviai (profesoriai, docentai, doktorantai,magistrantai, studentai) iš Lietuvosaukðtøjø mokyklø, sveèiai ið ministerijø,mokslinio tyrimo institutø, ið jø 98 – iðVGTU. Konferencijos metu pristatyti 95praneðimai, ið jø 32 ið VGTU. Konferencijojedalyvavo 1 sveèias ið uþsienio, kurispristatë 2 stendinius pranešimus.Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë VU Gamtos fakulteto, LR ûkio ministerijos,UAB ,,Senovë“ ir UAB ,,Vilniaus apskritiesatliekø tvarkymo centras“ atstovai.VU Gamtos fakulteto darbuotojai prof.dr. Arûnas Bukantis, dr. Justas Kaþys aptarëklimato kaitos XXI a. problemas. LRûkio ministerijos Gaminiø techninio reglamentoskyriaus vedëjas dr. Vitalius Skarþinskasdetaliai iðanalizavo gamybos atliekøtvarkymà Lietuvoje. UAB ,,Senovë“generalinis direktorius Audrius Kolka supaþindinoauditorijà su atliekø tvarkymoLietuvoje problemomis. Ketvirtàjá plenarinioposëdþio praneðimà skaitë UAB ,,Vilniausapskrities atliekø tvarkymo centras“direktoriaus pavaduotojas plëtrai JurijusValiûnas. Praneðëjas iðdëstë pagrindinesVilniaus apskrities sàvartyno ekploatacijosproblemas ir jo perspektyvas.Pasibaigus plenariniam posëdþiui, dalyviaipradëjo darbà keturiuose pasekcijuose,kuriuose buvo perskaitytas 41mokslinis pranešimas.Atmosferos apsaugos pasekcijo darbàorganizavo Aplinkos apsaugos katedrosdoc. dr. Raimondas Leopoldas Idzelis.Praneðimus skaitë 11 dalyviø iš VGTU,KTU ir VU.Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros doc. dr. Auðra Zigmontienë.Perskaityti 9 pranešimai. DalyvavoVGTU, Botanikos instituto, VU, Vandensûkio instituto, Geologijos ir geografijosinstituto atstovai.ferencijos dalyviai aktyviai klausinëjo irdiskutavo skaitytø praneðimø temomis.12-osios Lietuvos jaunøjø mokslininkøkonferencijos mokslinis organizacinis komitetaspo konferencijos ávertino moksliniusstraipsnius, paraðytus skaitytø praneðimøtemomis.Po praneðimø pasekcijuose pristatytiTreèiajam – Antropogeninës tarðospoveikio aplinkai pasekcijui vadovavo Aplinkosapsaugos katedros dr. Egidijus Petraitis.Praneðimus perskaitë 9 jauniejimokslininkai iš VGTU, LEI atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø laboratorijos, Chemijosinstituto, VU ir KTU.Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros prof. habil. dr. Donatas Butkus.Praneðimus perskaitë 12 jaunøjø mokslininkøið VGTU.Visuose keturiuose pasekcijuose konstendiniaipranešimai. Juos parengë 53 jauniejimokslininkai. Aptarti konferencijos rezultatai.Kiekvienos sekcijos geriausio pranešimoautoriui konferencijos organizaciniokomiteto pirmininkas prof. habil. dr. PranasBaltrënas áteikë vertingà prizà – 2008m. iðleistà vadovëlá ,,Aplinkos apsauga“.Konferencijos mokslinio komiteto atrinktiir recenzuoti geriausi straipsniai busskelbiami tæstiniame leidinyje ,,Mokslas– Lietuvos ateitis“ (sekcija – Aplinkos apsaugosinþinerija), o likusieji bus pateiktielektroninëje laikmenoje.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 21


Ðiandien ir artimiausiais deðimtmeèiais mûsø valstybei vieni aktualiausiø klausimøbus patikimas ir saugus apsirûpinimas energetiniais iðtekliais, ypaè gamtinëmisdujomis, bei subalansuoto energijos paklausos–pasiûlos modelio sukûrimas.Atrodytø, kad paveldëjæ galingà bei pertekliná energetiná potencialà turëjomevisas galimybes racionaliai já reformuodami pasiekti pastarøjø dviejø deðimtmeèiøNacionalinëje energetikos strategijoje suformuluotus tikslus. Deja, reikiaatvirai pripaþinti, kad lauktos paþangos nematyti. Dël besaikio praktiniø irbûtinø sektoriaus reformø politizavimo visi du deðimtmeèius blaðkosi lyg elektrossrovës purtomi. Gerai, kad tos srovës dar pakanka... Bet ar ilgam?Energetinissaugumas – mitai irViktoras VALENTUKEVIÈIUSLietuvos dujø asociacijos prezidentasMitai ir realybëSàmyðio dël Ignalinos AE ankstyvouþdarymo atgarsiai jauèiami ir gamtiniødujø sektoriuje. Tvyro aibë mitø ir gandø,kurie, nors ir keista, „paleidþiami“ ið aukðèiausiøtribûnø. Sakoma, kad dujininkaiuþdarë Ignalinos AE, nors kiekvienasmoksleivis þino, kad tai yra Lietuvos prisiimtasneatðaukiamas ástojimo á ES ásipareigojimas.Arba kad dujininkai stabdopastatø renovacijà, nors tikroji prieþastis– lëðø ir politinës valios trûkumas. Beje,vien tik AB „Lietuvos dujos“ á energijostaupymo fondà iki ðiol yra pervedusidaugiau nei 15 mln. litø.Þadama, kad naujoji AE pradës veikti2015 m., nors, ávertinus Suomijos patirtá,kur naujojo Olkiluoto bloko paleidimas vëluojabene dvejus metus, o statybø sàmatapabrango bene treèdaliu, palygintisu planuota, tuo nebetiki net didþiausi optimistai.Diplomatai bando sugraudintiBriuselá ir kitas Europos sostines dar vienumitu – neva gamtiniø dujø importasgarantuotas tik iki 2009 m. pabaigos, opo to vamzdþiai bus tuðti. Tada Vyriausybëjepradedamos imituoti derybos dëlgamtiniø dujø tiekimo sàlygø, apie kuriørezultatus net paklausti yra tabu. Naujausiaspropagandinis mitas – esà energetikaivaldo valstybæ, nors visiems akivaizdu,kad pastaruosius 12 metø sektoriausreformas rengë ir vykdë ne energetikai,bet elitui artimos verslo grupës. Ar manoma,kad visuomenë jau pamirðo, kasir kokiais metodais neseniai sukurpë elektrosenergetikos „nacionaliná èempionà“?Beje, neþinau atvejo, kad bent vienasenergetikas bûtø verþæsis su suvirinimoaparatu á ligoninës operacinæ padëti sunkiamligoniui. Belieka laukti, kokie dar mitaibus paleisti á apyvartà dangstant valdþiosneveiklumà, o neretai nekompetencijàar, dar blogiau, korupcijà.Tiekimo perspektyvaGamtinës dujos á Lietuvos rinkà patenkatrimis bûdais. AB „Lietuvos dujos“,kaip perdavimo sistemos operatorë, jaupenktàjá deðimtmetá ne tik plëtoja vamzdynøinfrastruktûrà, bet ir patiekia kiekmaþiau nei 40 proc. dujø. UAB „Dujotekana“ir UAB „Haupas“ importuoja darapie 15 procentø. Likusá kieká ásigyja dustambûs dujø vartotojai, sudaræ tiesioginespirkimo sutartis su OAO „Gazprom“.T.y., pasinaudodamos ES direktyvaapibrëþta vadinamàja treèiosios ðaliespriëjimo (angl. third party access) teise,AB „Achema“ ir UAB „Kauno termofikacijoselektrinë“ apsirûpina dujomisper AB „Lietuvos dujos“ tinklus pagalValstybinës kainø ir energetikos kontrolëskomisijos (VKEKK) nustatytà tvarkà.Visos minëtos ámonës turi ilgalaikiuskontraktus maþiausiai iki 2013–2015 m.su galimybe juos pratæsti. Beje, pagal ilgalaikiuskontraktus dirba absoliuti daugumaEuropos gamtiniø dujø kompanijø,nepriklausomai nuo to, ar gamtinësdujos yra perkamos ið Rusijos, Norvegijos,Alþyro ar kitø ðaliø tiekëjø. Ilgalaikiørealybëgarantijø reikia ne tik vartotojui, tai ne maþiausvarbu ir dujas iðgaunanèioms bendrovëms,kurios planuoja investicijas á labaibrangiai kainuojanèià gavybà ir transportavimoinfrastruktûrà. Todël vadinamiejimomentiniai (angl. spot) sandoriaipasaulinëje gamtiniø dujø rinkoje sudaroneþymià dalá ir tai yra iðimtinai atskirø vartotojøspecifiniø poreikiø tenkinimas. Autoritetingosir glaudþiai su EK bendradarbiaujanèiosEuropos dujø pramonës bendrovesvienijanèios asociacijos „Eurogas“(AB „Lietuvos dujos“ taip pat ðios organizacijosnarë) prezidentas DomenicoDispenza pabrëþia, kad Europai ilgalaikiaidujø tiekimo kontraktai yra svarbiausiastiekimo saugumo garantijos elementas.Kad ir kaip bûtø keista, Lietuvoje pasigirstakalbø, kad ilgalaikiai kontraktai pavojingi.Ar kas nors gali ásivaizduoti nesaugesnæsituacijà, kuri ðiuo metu yra,pvz., AB „Maþeikiø nafta“, apsirûpinantþaliava ið atsitiktiniø naftos perpardavinëtojø?Koks bûtø chaosas, jeigu mums reikëtøþvelgiant á jûrà laukti, atplauks ar neatplaukstanklaivis su dujomis?Reguliavimas ir liberalizavimasGlobalizacijos ir geopolitiniø procesøátaka pasauliniø energetiniø iðtekliørinkai ir ypaè kainø dinamikai pastaruojumetu paaðtrino diskusijas dël valstybinioreguliavimo vaidmens. Gamtiniødujø sektoriaus reguliavimas nëra iðimtis,nors reikia atkreipti dëmesá, kad ikiðiol yra nukreiptas vienos ámonës veiklaikontroliuoti.Lietuvoje anksèiau negu kaimyninëseðalyse prasidëjo rinkos atvërimas arbaliberalizavimas, beje, anksèiau negu22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


DujøapskaitosstotisLietuvos irLatvijospasienyje2007 m. Klojamasdujotiekis á Jurbarkàgimë ES direktyvos dël gamtiniø dujø rinkossukûrimo. Kaip minëta, jau bene dudeðimtmeèius yra garantuotas vadinamasistreèiosios ðalies priëjimas prie dujotiekiø.Paprastai kalbant, kiekvienas gamtiniødujø vartotojas gali netrukdomai pasinaudotiAB „Lietuvos dujos“ vamzdynøsistema nepriklausomai nuo tiekëjo. Ðiandienbeveik du treèdaliai gamtiniø dujøásigyjama ne ið AB „Lietuvos dujos“, betpagal transportavimo sutartis ir valstybësreguliuojamus tarifus gamtinës dujos pristatomosá vartotojø nurodytas jø naudojimovietas. AB „Lietuvos dujos“ dalis rinkojenesiekia 40 proc., ámonë apie 6 proc.dujø parduoda gyventojams, likusá kieká– ðilumos ir elektros bendrovëms, pramonës,smulkiojo ir vidutinio verslo ámonëmspagal VKEKK nustatytas kainas bei taisykles.Valstybë visiðkai reguliuoja perdavimo,skirstymo arba vadinamàsias,,Liberalizacija” TPA*(1993)Gamtiniø dujø suvartojimasnaudojimosi infrastruktûra kainas, taip patprekës, gamtiniø dujø, kainas. Ir ne tik gyventojams,bet ir visiems kitiems pramoniniamsvartotojams, turintiems galimybænaudoti ir praktiðkai naudojantiems alternatyviaskuro rûðis. Beje, ðiø kuro rûðiøkainø valstybë nereguliuoja. Toks reguliavimasdar labiau padidina rinkos uþdarumàbei izoliacijà ir neskatina konkurencijos,nors, dangstantis vartotojø interesøgynimu, deklaruojama prieðingai.RizikosIgnalinos AE uþdarymas(2010)Lietuvos importuotojøkontraktais patvirtintasdujø kiekis (2010 - 2015)* TPA – ,,third party access”** Po Ignalinos AE uþdarymo iki 2015 m. pabaigos reikalingas dujø kiekis yra garantuotasilgalaikëmis sutartimis. Yra galimybë sutartis pratæsti, taèiau stambiausigamtiniø dujø vartotojai atsisako nurodyti jiems po 2015 m. reikalingus dujø kiekius,teigdami, kad neþino, kiek tuo metu reikës energijos ir kokiu bûdu (kuru) ji busgaminama.Paprastai dujø iðtekliai koncentruojasigeografiðkai sudëtingose ir tolimosevietovëse (pvz., jûros ðelfuose – Norvegija,Kanada, Persø álankos ðalys, Vakarø irRytø Sibire – Rusija). Neretai bûtina nutiestisudëtingas vamzdynø sistemas sudaugybe kompresoriniø ir dujø srautø apskaitosir reguliavimo stoèiø bei kitø technologiniøárengimø dujø kokybei garantuoti.Tarkim, Lietuvos vartotojams gamtinësdujos tiekiamos ið daugiau kaip 4tûkst. km nutolusiø versloviø Ðiaurës Rusijoje,Urengojuje ir Jamburge uþ poliariniorato, t.y. ið didþiausiø pasaulyje þinomøiðþvalgytø versloviø. Taèiau visada yratechniniø ir technogeniniø sutrikimø rizika,bet ji specialistø prognozuojama ir valdomaprevencinëmis priemonëmis.Taip pat ávertinama finansinë, rinkospokyèiø, konkurencinë rizika, kuriosveiksnius, pasekmes bei trukmæ galimasumodeliuoti ir apskaièiuoti. Pastaruojumetu praktikoje iðryðkëjo dvi rizikos grupës,kurias prognozuoti, numatyti jø trukmæir pasekmes vargu ar imtøsi bent vienasekspertas. Ryðkiausi pavyzdþiai yraJAV, Kalifornijos valstijoje, ávykusi elektrostiekimo krizë bei Ukrainos–Rusijos gamtiniødujø „tranzito karas“.Pirmàjà iðprovokavo neadekvatûs irneapgalvoti reguliavimo institucijø veiksmai,ribojantys natûraliø monopolijø investicijasá generuojanèiø pajëgumø didinimàir tinklø prieþiûrà, atnaujinimà beimanipuliavimas „politinëmis“ energijoskainomis. Antroji – akivaizdus geopolitinësar politinës rizikos pavyzdys, kai ákaitaistapo milijonai keliø ðaliø vartotojø irdujø verslo ámonës, nors jos laikësi sutartiniøásipareigojimø ir negalëjo turëti jokiosátakos konfliktui atsirasti. Dabar visiekspertai vienu balsu tvirtina, kad ðie atvejai,arba reguliavimo bei politinë rizika,yra patys pavojingiausi, nes jø negalimanei prognozuoti, nei deramai nuo jø apsisaugoti.Labiausiai demoralizuojantisveiksnys yra tas, kad, nors nesunku ávardytiasmenis, kurie iðprovokavo ðias rizikas,bet atsakingø uþ tai nëra! O visiðkaidirbtinis konfliktas ir átampa tarp energetikosámoniø ir vartotojø jau sukurta.AlternatyvosTapo labai madinga diskutuoti apieesamø apsirûpinimo gamtinëmis dujo-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 23


Galima rizika Trukmë Tikimybë Atsakomybë PasekmësGeopolitinë Trumpa Didelë – NeprognozuojamosReguliavimas Visada Didelë – NeprognozuojamosTerorizmas Trumpa Maþa Vykdytojas PrognozuojamosTechnologinë Trumpa Maþa Iðorinë prieþastis Prognozuojamosarba PSO*Finansinë Trumpa / Vidutinë PSO, Prognozuojamosvidutinëtiekimo ámonëVartotojo arba Trumpa / Vidutinë PSO, Prognozuojamosrinkos praradimas vidutinë tiekimo ámonëLicencijos Negráþtama Maþa PSO, Prognozuojamospraradimastiekimo ámonë* PSO – perdavimo sistemos operatoriusmis bûdø alternatyvas. Teoriðkai alternatyvasgalima vardyti deðimtimis. Nuo lokaliøir individualiø, tinkanèiø vienam vartotojui(pvz., vëjo jëgainë ûkininko laukuose),iki gigantiðkø tarptautiniø projektø,skirtø kelioms ðalims (pvz., Nabuccodujotiekio projektas).Jau rengiant pirmàjá Nacionaliná energetikos„master planà“, mûsø partneriaiir ekspertai ið ES konstatavo, kad Lietuvai,turinèiai ið tiesø puikiai iðplëtotà energetikosinfrastruktûrà bei visus didþiajaienergetikai bûdingus atributus (branduolinë,elektros energetika, kombinuoto cikloelektros ir ðilumos generatoriai, gamtiniødujø bei centralizuotos ðilumos tiekimoinfrastruktûra ir, þinoma, „savas“ naftosperdirbimo kompleksas), reikia labairacionaliai jas pertvarkant ir modernizuojantsukurti lankstø, subalansuotà modelá,pagrástà glaudþiu visø sudedamøjø daliøbendradarbiavimu siekiant bendrø nacionaliniøtikslø. Dabartiniai makroekonominiaisukrëtimai tik patvirtina ðiø nenaujøiðvadø aktualumà.Deja, bûtina susitaikyti su tuo, kadkiekviena alternatyva arba papildomassaugumas turi kainà. Daugeliu atvejø kainavirðija mûsø valstybës ir visuomenësgalimybes kai kurias alternatyvas turëti.Teisybës dëlei pripaþinkime, kad negalimesavo lëðomis parengti galimybiø studijøbei pasistatyti ðimtus milijonø eurøkainuojanèiø objektø – vietinës poþeminësgamtiniø dujø saugyklos arba suskystintøgamtiniø dujø (angl. LNG) terminalo.Prieþastys paprastos: biudþetas kiauras,o vartotojai ðios naðtos nepakels dëlper dideliø kaðtø. Net jeigu ðiuos objektusmums padovanotø ES mokesèiø mokëtojai,vis tiek objektø eksploatavimokaðtai gerokai padidintø gamtiniø dujøkainà galutiniam vartotojui, palyginti sutradicinio tiekimo bûdo kaina. Bûtina apietai diskutuoti vieðai. Ar visuomenë ðiaspaprastas tiesas jau ásisàmonino? Ar vartotojaipasirengæ prisiimti padidësianèiosaugumo kaðtus ir kokiu mastu? Koks alternatyvøágyvendinimo eiliðkumas?RizikosRemiantis tarptautine patirtimi galimapadaryti kelias išvadas:Pati pigiausia ir efektyviausia alternatyvapagal ðiandienes Lietuvos galimybesyra taupymas. Kalbame ir apie elektrà,ir gamtines dujas, ir ðilumà, ir naftosproduktus. Kodël neuþsibrëþus realiai ágyvendinamotikslo, sakykime, 20 proc. auganèiøenergijos poreikiø patenkinti taupantarba maþinant esamà vartojimà. Pavyzdþiui,ðvedai ðioje srityje uþsibrëþëdaug ambicingesniustikslus. Ar mesblogesni? Ar tai pasiekænetaptume maþiaupriklausomi?Tiek technogeninës,tiek geopolitinësproblemos dabartiniamepasaulyjenegali trukti ilgà laikà.Tai parodo du anksèiauminëti kriziø pavyzdþiai.Vadinasi,mes privalome ne þodþiais,bet realiai sukauptirezervinio kuro(nors ir labai brangaus)esamose sau-gyklose ne porai savaièiø, bet, kaip reikalaujaES Baltoji knyga, 90 dienø. Tokiuatveju net vienà arba du mënesiustiekimas force majeure sàlygomis nesukeltødidesniø sutrikimø aprûpinant vartotojuselektra ir ðiluma. Mûsø jau pamirðtais„anais“ laikais energetikams taibuvo taisyklë, kurios buvo besàlygiðkailaikomasi, o vartotojai apie laikinà perëjimànuo vienos kuro rûðies prie kitosnet neþinodavo.Kodël nepasinaudoti kaimynystëjeveikianèia saugykla? AB „Lietuvos dujos“akcininkai po privatizavimo þenkliai padidinoinvesticijas á tiekimo saugumo irpatikimumo didinimà ir infrastruktûrosmodernizavimà bei plëtrà. Per pastaruosius6 m. bendrovës vamzdynø sistemapadidëjo ketvirtadaliu, áskaitant ir Lietuvos–Latvijospasienio apskaitos stotá, palygintisu tuo, kas buvo sukurta per dau-giau nei 40 metø. Tai sudaro realias galimybespasinaudoti kaimynø turima poþeminegamtiniø dujø saugykla Inèiukalnyje,Latvijoje. Ðià alternatyvà galima bûtøiðplësti rezervuojant daugiau talpø Lietuvosreikmëms, bet tam reikalingos didelëslëðos. Bet kokiu atveju tai pasiteisintø,nes saugykla veikia patikimai, jà priþiûriprofesionalai, turintys didelæ patirtá.Kol kas ið Lietuvos kompanijø tik vienintelëAB „Lietuvos dujos“ ðioje saugyklojelaiko dujø rezervà, skirtà buitiniams vartotojams.AB „Lietuvos dujos“ galëtø sudarytisutartis su „Latvijas Gaze A/S“ irdël kitiems vartotojams reikalingø saugotinødujø atsargø, jeigu jie deklaruotø savoporeikius bei pasiraðytø atitinkamuskontraktus. Deja, nei atskiri vartotojai, neipati valstybë savo strateginiam rezervuireikiamo dëmesio neskiria.Dar vienas ypaè reikðmingas Lietuvosapsirûpinimo gamtinëmis dujomissaugiklis yra didëjantys tranzito srautai áKaliningrado sritá (Rusija). Jau dabar tranzitoapimtys iðaugusios daugiau kaip dukartus, palyginti su 1990 metais. Tikimës,Saugumo kainakad artimiausiu metu ðiuos rodiklius pavyksdar padvigubinti. Taigi Lietuva demonstruoja,kad yra patikima tranzitovalstybë, pragmatiðkai skatinanti geroskaimynystës ir ekonominio bendradarbiavimoryðius, o AB „Lietuvos dujos“, kaipperdavimo sistemos operatorë, yra patikimaverslo partnerë. Ypaè noriu pabrëþti,kad Lietuvos vartotojams ðis papildomassaugumas nieko nekainuoja, taèiaujo nauda yra milþiniðka.Þinoma, bûtina galvoti ir apie tolimosiosateities projektus, taip pat ir tokius,kaip LNG terminalas. Taèiau ateities projektøágyvendinimo galimybiø studijø rengimo,analizës iðvadø nagrinëjimas turibûti skaidrus, prieinamas ne tik uþdarampolitikø ir jiems lojaliø verslo grupiø atstovøratui, bet ir mokslo visuomenei,vartotojams ir, þinoma, patiems energetikamsbei galimiems uþsienio partne-24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


iams, nes be pastarøjø dalyvavimo tokiaidëja neágyvendinama. Kas galëtøpaneigti, kad dabar nerealiai tolimaperspektyva sujungti mûsø tinklus sueuropine magistraliniø dujotiekiø sistemanetolimoje ateityje gali pasidarytilabiau suvokiama tiek ekonominëslogikos, tiek tikro, o ne menamo tiekimodiversifikavimo aspektu.Pastarøjø metø sukrëtimai, kuriuossukelia globalizacijos procesas ir kuriødalimi, norime to ar ne, tapo mûsøvalstybë, verèia visus perþiûrëti ankstesniussprendimus, revizuoti deklaruojamasdogmas ir strategijas, pragmatiðkiaurinktis sprendimus, galinèiusgerinti verslo aplinkà ir gyvenimokokybæ. Todël ir mums reikëtø keistisir nuo kaltinimø bei mitø kûrimo pereitiprie atviros, skaidrios diskusijos beipragmatiðkø sprendimø, sudaranèiøprielaidas realiam energetiniam saugumuiir ekonominiam stabilumui.Nors smarkiai vëluojame, manyèiau,dar sugebësime bûti palaikomiBriuselyje bei kitose ES sostinëse irgausime techninæ – finansinæ pagalbàsaugumo alternatyvoms ágyvendinti,bet tik su sàlyga, kad atsisakysimebesaikio spekuliavimo paèiø iðprovokuotomisproblemomis bei sutelksimevietines jëgas.Gamtiniø dujø srities projektamságyvendinti galima panaudoti naujausiusdabarties ir ateities techninius–inþineriniussprendimus, taèiau visuomenëturi þinoti ir suvokti jø visapusiðkaspasekmes (ekologines, finansines,teisines ir t.t.) ir sàmoningai priimtiarba atmesti energetikø siûlomasidëjas.Fotosensibilizacija yra „visiškai nauja poveikiopriemonë, ir jos taikymas galëtø prilygti antibiotikøatradimui. Ðiuo metu – dar tik pradþia, ir tikràsiasjos galimybes riboja tik mûsø vaizduotë“.J.S. McCaughan, Drugs & Aging, 1999Fotosensibilizacija –ekologiðkai saugipriemonë kenkëjøHabil. dr. Þivilë LUKÐIENËVU Medþiagotyros ir taikomøjømokslø instituto vyriausiojimokslo darbuotoja,habil. dr. Vincas BÛDAVU Ekologijos institutovyriausiasis mokslodarbuotojasUodus – delnu, peles ir þiurkes –pagaikðèiu ar ðiaip kuo po ranka pakliuvusiu– turbût tokios buvo pirmosiosþmogaus kovos su kenkëjaispriemonës, atsiradusios kartu su paèiuHomo sapiens, o gal net dar anksèiau,nes galëjo bûti paveldëtos su neandertalieèiuið bendro protëvio. Kadaatëjo metas imtis cheminiø kenkëjønaikinimo priemoniø, tiksliai nëraþinoma, taèiau turima duomenø,kad jau 500 m. prieð mûsø erà sukauptoderliaus atsargoms apsaugotibuvo pasitelkta siera. Tad bûtent sieraipriklauso pirmojo cheminio pesticido„laurai“. Ið raðytiniø ðaltiniø þinoma,kad XV a. derliaus apsaugai nuokenkëjø jau naudoti arsenas, gyvsidabris,švinas. XVII a. pasitelkta gyvosiosgamtos chemija – kenksmingiemsvabzdþiams naikinti imtas vartotitabako lapø nikotinas.Plaèiausiai þinomi pesticidai sukurtiAntrojo pasaulinio karo iðvakarëse.Kaip raðo JAV biologë Raðelë Karson(Rachel Carson) plaèiai iðgarsëjusiojeknygoje „Tylusis pavasaris“, ruoðiantisðiam karui buvo ieðkoma naujø cheminiøginklø. Laboratorijose tarp testobjektøbuvo ir vabzdþiø. Kai kuriosnuodingosios medþiagos, netikusioskaro tikslams, puikiai nuodijovabzdþius. Taip 1939 m. buvo aptiktasitin efektyvus junginys vabzdþiamsnaikinti – dichlordifeniltrichloretanas,iðgarsëjæs kaip DDT. Šis insekticidaslabai greitai paplito visame pasaulyje.gausumuireguliuotiDeja, jau 7-àjá praëjusio amþiaus deðimtmetájuo nusivilta. Paaiðkëjo, kadne tik DDT, bet ir jo skilimo produktaiyra toksiðki, ilgai iðlieka aplinkoje, kaupiasiorganizmuose ir keliauja mitybos1 pav. Minamusiø Liriomyza bryoniaemaitinimosi trukmë, kai masale yraávairiø fotosensibilizatoriø, labaiskirtinga: ALA – aminolevulino rûgðtis(fotosensibilizatoriø pirmtakas),AO – akridino oranþas , MM – metilenomëlis, HPde – hematoporfirino dimetiloeteris, K – kontrolëgrandinëmis ið vienø organizmø á kitus.Ypaè nukenèia plëðrûnai, tokiøjunginiø su grobiu gaunantys daugiausiai.Ne iðimtis ir þmogus, nes mûsøracione gausu mësos produktø. Ganarimtai tvirtinama, kad ðiuo laikotar-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 25


piu gyvenusiø þmoniø netgi palaikus busgalima gana tiksliai datuoti pagal DDTlikuèiø gausà... Vartoti DDT kaip pesticidàþemës ûkyje draudþia Stokholmokonvencija, ratifikuota 86 valstybiø. Tiknedaugelyje atsilikusiø ðaliø kovai sumaliarijos sukëlëjus perneðanèiais uodaisDDT tebenaudojamas kaip efektyviir pigi priemonë.Ekspertø vertinimu nuo 1950 m. pesticidøgamyba ir vartojimas visame pa-4 pav. Paprastosios jonaþolës (Hypericumperforatum) ir jø gaminamas fotosensibilizatoriushipericinas2 pav. Fotosensibilizatoriaus HPde kaupimosi ir pasišalinimo iš Liriomyza bryoniaeorganizmo fluorescenciniai tyrimai: a) pateliø organizme, b) patinëliø organizme. Suþadinimas– 400 nm, fluorescencijos detekcija – 590–650 nmkindami gyvybæ jie ne tik maþina biologinæávairovæ, bet ir kenkia þmogui – veikiaendokrininæ ar nervø sistemà, sukeliavëþá, nevaisingumà, apsigimimus, neið karto pasirodanèias ir sunkiai diagnozuojamaslëtines ligas. Ûkiuose vartojamipesticidai neretai sukelia ûmiøsveikatos sutrikimø patiems þemdirbiams.Todël prieð penkiolika metø JungtinëseAmerikos Valstijose, susirûpinuspesticidø daroma þala sveikatai, imtasinuodugniø paklausiausiø maisto produktøtyrimø. Iðtyrus 60 tokiø produktøpasirodë, jog net 70 proc. jø rasta pestisaulyjeiðaugo apie 50 kartø. Kasmet á dirvà,vandenis ir orà paskleidþiama apie 2,5milijono tonø ávairiausiø pesticidø!Pesticidø keliamos grësmësÞmogaus sukurtuose dideliuose monokultûrøplotuose kenkëjams sàlygosypaè palankios, todël reikia pasitelkticheminius pesticidus. O jie naikina netik kenkëjus, bet ir jø gamtinius prieðus.Paprastai visiðkai nekenksmingi vabzdþiainukenèia netgi labiau negu naikinamikenkëjai. Taip yra dël insekticidøkaupimosi, kai jie keliauja ið þemesniomitybos lygmens á aukðtesná – ið augalëdþiø(kenkëjø) á jais mintanèius plëðrûnus(naudingus vabzdþius ar vabzdþialesiuspaukðèius).Kita blogybë, kad kenkëjai tampa atsparûspesticidams. Todël mokslininkaipradeda kalbëti apie naujà globalià grësmæ– nuolatinæ aplinkos tarðà pesticidais.JAV atlikti tyrimai liudija, kad kiekvienojeupëje, eþere ar vandens telkinyje galimaaptikti tam tikrà kieká pesticidø. Naicidø(daugiau nei 400 rûðiø pavojingøjunginiø). Tokiai padëèiai taisyti 1996 m.JAV priimtas Maisto kokybës apsaugosaktas, kuris apribojo daugumos þinomøpesticidø vartojimà. Ne tik amerikie-3 pav. Keliø milimetrø dydþio minamusësLiriomyza bryoniae kûne susikaupæshematoporfirino dimetilo eteris fluorescuojaraudona spalva5 pav. Gvazdikiniai serenèiai (Tagetespatula) ir jø ginklas – kenksmingus grybus,nematodus ir vabzdþius naikinantisjunginys – alfa-tertienilas26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


èiams, bet ir mums visiems reikalinginauji, visiðkai kitokie pesticidai. Jie turibûti ekologiðkai saugûs, nekenkiantysaplinkai ir neþalojantys gyvøjø organizmø,iðskyrus tuos, prieð kuriuos naudojami.Naujos kartos pesticidø paieðka aktualivisai þmonijai. Vienas ið problemossprendimo bûdø galëtø bûti fotopesticidai,o iš jø – fotoinsekticidai.Kas jie tokie ir kaip veikia?Lentelë. Fotojautrios medþiagos, bandymuose su vabzdþiais ávertintoskaip veiklûs fotopesticidaiVabzdþiai-taikiniai Fotosensibilizatorius Junginiø klasëDvisparniai:Uodø Culex sp. lervos Floksinas B KsantenaiUodø Aedes sp. lervos Bengalo roþinis KsantenaiUpiniø maðalø Simulium sp. lervos Benzpirenas Aromatinis angliavandenilisMusës Musca sp. Eritrozinas B KsantenaiRodaminas 6G KsantenaiMargasparnës musës Ceratitis sp. Hypericinas Aromatinis angliavandenilisAngelicinas FuranokumarinasPlëviasparniai:Skruzdëlës Solenopsis sp. Rodaminas 6G KsantenaiVabalai:Milèiø Tenebrio sp. lervos Metileno mëlis FenotiazinaiDrugiai:Sprindþiø vikšrai Akridino oranþas AkridinaiSklandûnai Papilio sp. Ksantoksinas FuranokumarfinaiBaltukai Pieris sp. Metileno mëlis FenotiazinaiFotoinsekticidaiFotosensibilizacijos reiðkinys buvopastebëtas prieð gerà ðimtmetá, atsitiktinaipalikus vienalàsèius Paramecium akridinooranþo tirpale. Tirpalà apðvietussaulës ðviesa, vienalàsèiai þuvo. Daugvëliau buvo iðsiaiðkinta, kad bet kuriosgreitai besidauginanèios làstelës – vëþinësarba vienalàsèiai mikroorganizmai– gali sukaupti ðviesai jautriø medþiagø(fotosensibilizatoriø), kurios esant tamtikrai šviesai sukelia làsteliø ar viso organizmoþûtá. Vabzdþiai taip pat galikaupti ðviesai jautriø medþiagø. Tik jomspatekti á organizmà sudëtingiau. Kad sukeltøkenksmingø vabzdþiø þûtá, jos turibûti atraktyvios ir patekti á gyvybiðkaisvarbius organus, ten susikaupti. „Pasiûlius“fotosensibilizatoriø kartu su natûraliumaistu ar dirbtiniu masalu saulësðviesoje, vabzdys sunaikinamas per keliasminutes.Jau þinoma, kad fotoinsekticidai paþeidþiavabzdþio virðkinamojo trakto sieneles,kutikulæ, Malpigijaus vamzdelius– tas vietas, kur fotosensibilizatoriaus susikaupiadaugiausia. Jeigu fotojautri medþiaga(viena ar miðinyje su masalu) yraatraktyvi kurios nors rûðies kenkëjams irneatraktyvi kitø rûðiø vabzdþiams, tai –puiki prielaida selektyviø fotoinsekticidøtechnologijø kûrimo pradþiai.Ðviesai jautrios medþiagos pirmà kartàbuvo iðbandytos kaip pesticidai 1928m., kai JAV mokslininkas Antonio Barbierisiðbandë ksantenus Anopheles irAedes genèiø uodø lervoms naikinti.Daug vëliau amerikietis Constantinas Rebeizas(JAV) pasiûlë kaip galimus fotoinsekticidusnaudoti kitos klasës junginius– porfirinus.Èia pateiktas glaustas ir gerokai supaprastintaskenksmingø vabzdþiø gausumoreguliavimo fotopesticidais mechanizmas,taèiau ið tiesø tai yra ganasudëtinga, susijæ su nepaprastai didelevabzdþiø ávairove, jø mitybos ypatumais,aktyvumo paros ritmais, paèiø fotosensibilizatoriøsavybëmis bei atraktyvumu(tinkamumu maistui). Skirtingi efektyvûsin vitro fotosensibilizatoriai praranda vertædël nepakankamo atraktyvumo vabzdþiamskaip maistinë medþiaga. Svarbuir koká fotosensibilizatoriø kieká vabzdyspasisavina. Alyvmedþiø kenkëjai – muselësCeratitis capitata, Dacus oleae, gyvuliuspuolanèios kraujasiurbës musësStomoxys calcitrans, minamusës Liriomyzabryoniae gali bûti sunaikintos susikaupusjø organizme vos keliems nanomoliamsfotoaktyviosios medþiagos.Šiuo metu jau yra pirmasis komerciniamnaudojimui patvirtintas fotopesticidas.Tai – ksantenø klasës junginys floksinasB. Pastaruoju metu vis daugiau domimasiporfirinø klasës fotopesticidais.Jø sugerties juosta plati, apima visà matomosðviesos sritá, o tai garantuoja efektyvøveikliøjø molekuliø suþadinimà ir galilemti itin sëkmingà fotosensibilizacijosefektà. Be to, ðie junginiai efektyviai generuojasingletiná deguoná (bûtinas citotoksinëmsreakcijoms sukelti), o patekæá organizmà kaupiasi làsteliø membranose,kurias paþeidþia negráþtamai ir taipgarantuoja þûtá. Labai svarbu, kad porfirinainesàveikauja su làstelëse esanèiaDNR ir todël nesukelia mutacijø. Kai kurieporfirinai yra patvirtinti kaip maisto papildaiar fotovaistai, o tai leidþia neabejotijø saugumu þmogui, aplinkai ir gyvajaigamtai. Ir pagaliau porfirinai greitaiblykšta šviesoje, taigi galima iðvengti jøilgalaikio susikaupimo aplinkoje, jie neturijokio toksinio poveikio organizmams,nepatekusiems á ðviesà.Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad, pavyzdþiui,ðiltnamiuose pomidorams kenkianèiosminamusës Liriomyza bryoniaemaitinasi masalu su skirtingais fotosensibilizatoriaisnevienodai (1 pav., þr. 25p.). Farmakokinetiniai fotosensibilizatoriauskaupimosi ir pasiðalinimo ið organizmotyrimai leidþia ávertinti optimalø laikotarpà tarp vabzdþio maitinimo ir apðvitos.Vilniaus universiteto Medþiagotyrosir taikomøjø mokslø institute kartu suprof. S.Jurðëno grupe atlikti bandymai parodë(2 pav., þr. 26 p.), jog tam, kad ðispaplitæs ðiltnamiø kenkëjas maksimaliaisukauptø savo organizme hematoporfirinodimetilo eterio (sutrumpintai – Hpde),reikia 16 valandø. Taèiau labai greitai, jaupo 48 val., fotojautrios medþiagos ið organizmopaðalinamos, jø lieka tik pëdsakai.Laiku apðviesti, dauguma šiø kenkëjøþûva (3 pav., þr. 26 p.), o kurie iðvengiaþûties, vis tiek paþeidþiami, yra maþiaugyvybingi, lëèiau dauginasi.Nuostabu, kad pati gamta jau yrasukûrusi cheminiø junginiø – fotoinsekticidø,be to, jø „taikymas“ labai panaðus.Ðtai jonaþolës, gerai þinomos vaistaþolës,turi pigmento hipericino (4 pav., þr. 26 p.).Ar ne dël ðio fotoaktyvaus junginio jonaþoliønegrauþia vabzdþiai? Fotoaktyviø junginiøpasigamina ir darþeliuose auginamiserenèiai – ðviesoje susidarantis alfa-tertienilas(5 pav., þr. 26 p.) efektyviai naikinafitopatogeninius grybus, nematodus irvabzdþius. Gëlininkai puikiai þino, kad uþkastiá dirvà serenèiai jà „dezinfekuoja“...Šiuo metu dar bûtø pernelyg dràsuprognozuoti, kad fotopesticidai jau netrukusiðstums ið rinkos kitus cheminius pesticidus.Taèiau argumentai liudija, kad fotopesticidaituri daug privalumø prieð dabartiniøcheminiø pesticidø analogus.Fotoinsekticidiniø technologijø plëtradar tik prasideda, bet jomis susidomivis daugiau tyrëjø, o gaunami rezultataiteikia vilèiø, kad nauja, saugi, efektyvi irekonomiðka fotopesticidø technologijaturi ateitá.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 27


Maþytë, maþdaug 3–4 mm ilgio, raudonomis arbajuodomis akimis vaisinë muselë, kartais vadinamatiesiog drozofila (lot. Drosophyla spp.) irmëgstanti pûvanèius vaisius bei darþoves (jaisminta ir deda kiauðinius)... Garsus danø fizikasNilsas Boras (Niels Bohr), 1922 m. apdovanotasNobelio premija „uþ atomø struktûros ir ið jøsklindanèios spinduliuotës tyrinëjimà“... Miðkas,kuriame auga ávairaus augumo (virðaujantys iruþstelbti) medþiai... Homeostazë, sàvoka, pirmiausiapradëta vartoti gyvûnø fiziologijoje irnusakanti reiðkiná, kai organizmas ar kita kokiasistema palaiko savo bûsenà pastovià. Ið pirmoþvilgsnio gali pasirodyti, kad nieko bendra tarpProf. Remigijus OZOLINÈIUSAPIE MIÐKÀ KAIP EKOSISTEMÀ,ARBA KÀ MOKSLININKAI VADINAMIŠKOTYROS DROZOFILOMISYra daug ir ávairiø miðko apibrëþimø.Pavyzdþiui, XIX a. antrojoje pusëje buvosuformuluotas toks miðko apibrëþimas:„Miðkas – tai erdvë, uþaugusi medþiais,ir visa ta dengianti dirvà tarp medþiø augmenija,susidedanti ið krûmø, þoliø, paparèiø,grybø ir t. t. ir daugiausia galintigyventi tik po medþiø ðeðëliu“. Rusø miðkininkystësklasikas G.Morozovas1912 m. raðë, kad miðkas yra sumedëjusiøaugalø bendrija, kurioje dël medþiøsàveikos atsiranda naujø reiðkiniø, nebûdingøatskirai auganèiam medþiui.1 pav. Homeostatinis plato. Aplinkosveiksnio stiprumui kintant nuoX 1iki X 2, biologinës sistemos parametrasnesikeièiaV.Sukaèiovas miðkà vadino biogeocenoze(gr. bios – gyvybë, ge – þemë, koinos– bendras). Biogeocenologijos mokslasbiogeocenozæ apibrëþia kaip bet kokiosaugalijos ir gyvûnijos vienybæ su aplinka.Ðiuolaikinës miškotyros mokslo pasaulyjemiškas vadinamas ekosistemaarba ekologine sistema, kuri apibrëþiamakaip tarpusavio sàveikos ryðiais susijusiøgyvøjø ir negyvøjø elementø kompleksas,kuriame vyksta medþiagø irenergijos apykaita tarp atskirø jo komponentø,taip pat ir aplinkos. Taip ekosistemossàvokà apibrëþë A.Tenslis(1935). Taigi miškas yra ne bet kokia ekosistema,o tokia, kurios pagrindiniai statytojai,t.y. pagrindiniai struktûriniai elementai,yra sumedëjæ augalai – medþiai.Medþiai ne tik sudaro pagrindinæ miðkoekosistemos dalá (jø masë paprastai sudarobeveik 90 proc. visos ekosistemosbiomasës, áskaitant krûmus, þolinius augalus,paukðèius, þvëris, mikroorganizmusir kt.), bet ir lemia kitø jos elementø funkcionavimà:uþtemdo dirvos pavirðiø ir metaðeðëlá kitiems, maþesniems miško augalams(pavyzdþiui, po eglyno lajomis patenkavos 1–2 proc. atviros vietos šviesos),lyg galingi siurbliai iš dirvoþemio siurbiavandená ir jame ištirpusias maistinesmedþiagas. Tokiø „siurbliø“ veikimu galimenesunkiai ásitikinti. Reikia kokiu norsbûdu izoliuoti po medyno danga auganèiøaugalø, pavyzdþiui, mëlyniø sàþalyno,ðaknis nuo juos supanèiø medþiø. Izoliuotameplotelyje jau kitais metais pastebimadidesnë dirvoþemio drëgmë, didesni maistomedþiagø, ypaè azoto, kiekiai bei geresnisaugalø augimas. Todël medþiai daþnaivadinami miško ekosistemos edifikatoriais(lot. aedificator – statytojas).28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


jø nëra... Bet neskubëkime...Ðiame straipsnyje kaip tik ir norime parodyti,kad ávairiausi daiktai pasaulyje yra tarpusavyjesusieti ir kad procesai – tiek plika akimi neáþiûrimamemikropasaulyje, tiek ir uþ mus, þmones,didesniuose organizmuose – medþiuose – vykstapagal bendras taisykles ir dësningumus...Miðkotyrosdrozofilos, NilsasÞuvusiø medþiø skaièius, proc.Boras, medþiø homeostazë irstabilumasKaip jau minëjome, miðkas yra ekosistema,o bet koks ekosistemos tyrinëjimasprasideda nuo jos struktûros bei funkcijøpaþinimo. Ne visø rûðiø medþiai yra vienodaimëgstami tyrinëtojø. Panaðiai yra irkitose mokslo ðakose. Pavyzdþiui, genetikojenepamainomas objektas dël paprastosir aiðkios genø struktûros yra vaisinësmuselës, arba drozofilos. Drozofilos paplitusiosvisoje Europoje. Pasaulyje egzistuojaapie 2000 jø rûðiø. Muselës sparèiaidauginasi ir nereikalauja daug vietos beimaisto (mokslininkai augina jas mëgintuvëliuoseir maitina marmeladu). Jos nuoseno naudojamos ávairiems tyrimams. Tiriantvaisinës muselës paveldimumà, buvoatrastos chromosomos. Tai pavyko padarytidar neturint galimybës chromosomøstebëti tiesiogiai. Tokià „muselæ“ turi irmiðkininkai.Miðkotyroje, ypaè kai kalbama apiemedþiø tarpusavio sàveikà formuojantismedynui ir ðios sàveikos atspindá morfologinëjemedþiø struktûroje, nepakeièiamos„drozofilos“ yra spygliuoèiai,ypaè paprastoji eglë ir paprastoji puðis.Ðios medþiø rûðys pasiþymi patogia tyrimams(„taisyklinga“) lajos struktûra –2 pav. Puðø, egliø ir berþø, kuriø stiebo skersmuodidesnis uþ vidutiná, mirtingumas skirtingoamþiaus medynuose (per 1 metus þuvusiømedþiø skaièius, proc. nuo visø) (MikðysV., Ozolinèius R., Stakënas V., 2005)ðakos auga menturiuose, nelyginant dideliøasiûkliø, o ûgliø augimo intensyvumas,ypaè jauname amþiuje, priklausonuo jø padëties lajoje (virðutinëje lajosdalyje formuojasi ilgesni ûgliai). Beto, tiek puðis, tiek ir eglë turi taisyklingai,3 pav. Ekosistemos homeostazë: 1, 2, 3 – ekosistemà sudaranèiørûðiø reakcija á aplinkos veiksnát.y. pagal atitinkamà dësningumà, „iðrikiuotus“spyglius. Eglë uþ puðá tuose tyrimuosepranaðesnë ir tuo, kad jos ûgliøir spygliø morfologija labai priklausonuo apðvietimo. Esant pakankamam apðvietimui,eglës spygliai yra stori, kieti, ojø skerspjûvis beveik taisyklingo romboformos („šviesiniai“ spygliai). Trûkstantðviesos eglë suformuoja plonesnius,minkðtesnius, trumpesnius spyglius, kuriøskerspjûvis esti smarkiai suploto romboformos („unksminiai“ spygliai). Taspats pasakytina ir apie eglës ûgliø morfologijà.Ðviesiniuose ûgliuose spygliaiiðsidësto apie ûglá ið visø pusiø, o unksminiuose– vienoje plokðtumoje, ir toksûglis atrodo nelyginant paukðèio plunksna.Manoma, kad tokia spygliø orientacijaunksminiuose ûgliuose padeda egleigeriau iðnaudoti sumaþëjusio apðvietimosàlygas. Tokiomis savybëmis puðisnepasiþymi. Gal dël ðios prieþastieseglë gali ilgiau augti unksmëje ir miðkininkaijà priskiria unksminëms medþiørûðims (eglyne po lajomis apðvietimaskartais siekia vos kelis procentus, lyginantsu atvira vieta). Tuo tarpu puðis yraviena ið labiausiai ðviesà mëgstanèiømedþiø rûðiø ir nepakenèia uþtemdymo.Tokios „drozofilos“ yra ir medþiø lajosapskritai. Á aplinkos pokyèius jos reaguojadaug greièiau ir akivaizdþiau nei,sakykim, medþio liemuo.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 29


MIÐKO IR MEDÞIOHOMEOSTAZË?Atsparumas, pusiausvyra, homeostazë...Tikriausiai ne kartà teko girdëtitokius terminus kur nors poliklinikojekalbant apie þmoniø fizinæ ar psichinæsveikatà... Šie terminai visdaþniau vartojami ir kitø srièiø specialistø– sodininkø, botanikø, ekologø,aptariant augalø ar jø populiacijø bûklæ,o pastaruoju metu – ir miðkininkø.Atsparumo sàvoka á miðkininkystæatkeliavo ið fiziologijos ir buvo suprantamakaip organizmø savybëpatiriant maþiausius nuostolius pakeltiparazitø, ligø, nepalankiø aplinkosveiksniø (sausrø, ðalèio, oro tarðos irkt.) poveiká ar kitoká kenksmingà veikimà.Ekosisteminiame lygmenyje atsparumusuprantama bendrijos (ekosistemos)geba iðvengti esamos bûsenospokyèiø dël iðorës trikdþiø.Pusiausvyros bûsena ekologijojepirmiausia sietina su atskirø populiacijødydþio pokyèiais. Populiacijojeindividø skaièius daþniausiainebûna pastovus, o svyruoja apietam tikrà vidurká. E.J.Kormondis(1992) populiacijos pusiausvyrà apibrëþiakaip dinaminæ svyravimo apievidurká bûsenà, o ne kaip pastovumà(konstantiðkumà) kaip fizikoje.Tai pasakytina apie plëðrûnø ir aukøpopuliacijø svyravimus, jau tapusiusekologijos taisyklëmis.Homeostazës samprata, atsiradusidaugiau nei prieð 100 metø fiziologødarbuose, kiek vëliau buvoperkelta á ekosistemø lygá. Homeostazësesmë ta, jog gyvi organizmaiar ekologinës sistemos kai kuriø savovidiniø parametrø skaitines reikðmes,nepaisant kintanèiø iðorës sàlygø,sugeba palaikyti pastovias. Pavyzdþiui,daugumos þinduoliø irpaukðèiø kûno temperatûra daþniausiaiyra pastovi; pastovus angliesdioksido kiekis kraujyje (dirbant fizinádarbà, kraujyje kaupiasi angliesdioksidas, kuris þadina kvëpavimocentrà, dël to kvëpavimas stiprëja iranglies dioksido perteklius ið organizmoðalinamas). Homeostazëssamprata vëliau buvo pradëta taikytine tik atskiriems organizmams, bet irjø populiacijoms bei ekosistemoms,taip pat ir miðko. Dabar su homeostazëssàvoka susidursime kalbëdamiapie daugelá biosistemø, pradedantnuo làsteliø ir baigiant visa biosfera.Þinomiausia homeostazë atmosferoje– deguonies ir anglies dioksidokoncentracijø palaikymas.Pagrindinis homeostazës poþymis– vadinamasis homeostazinis plato,t.y. ta kreivës, vaizduojanèios kokionors parametro priklausomybæ nuoaplinkos veiksnio, dalis, kuri iðlieka lygiagretiabscisiø aðiai (1 pav.).Panašias homeostazines bûsenasmatome ir miško gyvenime, t.y.miškas yra sudarytas taip, kad gali„amortizuoti“ nepalankius aplinkosveiksnius. Pavyzdþiui, praûþus audrai,iðlauþtø medþiø vietoje vël þelianauji medeliai; po medynø retinimohomeostazinës jëgos vël já gràþina ábuvusià augimo linijà ir vël suformuojabûdingà jam struktûrà. Medynøhomeostaze pagrásta ugdomøjøkirtimø teorija.Antra vertus, kai kurie miško rodikliaitam tikru miško augimo laikotarpiuturi savybæ maþai keistis. Tokioshomeostazës pavyzdys gali bûtimedþiø ið virðutinës ardo dalies mirtingumas.Pabandysime ðá reiðkinápaaiðkinti detaliau.Nuo pat medyno (medþiø bendrijos)susidarymo iki pat jo brandosmedþiø nuolat maþëja: silpnesni medþiailëèiau auga ir þûva. Pagrindinëtokio maþëjimo prieþastis – medþiøtarpusavio sàveika. Taèiau medþiaidþiûna ir ið virðutinës ardo dalies, t.y.aukðtesni. Tokio medþiø þuvimoprieþastis daþniausiai yra ne jø tarpusaviosàveika, o ligos, kenkëjai, vëjasar kiti veiksniai. Medþiø mirtingumokitimas, didëjant medyno amþiui,ir turi gerai matomà plato, t.y. jaunameamþiuje medþiø mirtingumas didëja,paskui maþai kinta (plato), o vëliau,medynui pasiekus brandà, vëlpradeda intensyviai didëti (þr. 2 pav.).Ekosistemos lygmenyje, ypaèkai kalbama apie ekosistemas, sudarytasið keliø rûðiø gyvûnø ar augaløpopuliacijø, galima stebëti kitokiosprigimties homeostazæ nei aprašytosios.Tai vadinamoji ekosistemøhomeostazë, kartais dar vadinamapseudohomeostaze. Jos esmëta, kad ekosistemà sudaranèios rûðysgali nepasiþymëti homeostatinëmissavybëmis, taèiau jø atsako á aplinkosveiksná atstojamoji turës homeostatinioplato iðraiðkà (3 pav.).Tyrinëjant kai kuriø parametrø stabilumoreiðkinius miðko ekosistemose,buvo nustatyta, kad tokiø homeostatiniøplato gali bûti ne vienas, okeli. Bet apie tai kitame skyrelyje.Pabaiga kitame numeryjeSeptynAlgimantas NAKAS,Julius NORKEVIÈIUSGenerolo Jono Þemaièio Lietuvos karoakademijos Humanitariniø mokslø katedrosprofesorius habilituotas daktarasAlgirdas Povilas Aþubalis septyniasdeðimtàjágimtadiená bei penkiasdeðimt antràsiaspedagoginës ir keturiasdeðimtàsiasmokslinës veiklos metines pasitinkakompiuterinës monografijos „Logikair mokyklinë matematika“ sutiktuvëmis.Tai septintoji ðio garbaus, kryptingaidarbðtaus mokslininko monografija. Ir visos,iðskyrus ðeðtàjà – „Karo pedagogikaLietuvoje (1918–1940 m.)“, kurià parengëkartu su kolegomis R.Kazlauskaite-Markeliene,A.Petrauskaite, B.Puzinavièiumi,F.Þigaru, skirtos matematikos didaktikosklausimams.Pirmoji A.P.Aþubalio monografija „IšLietuvos matematinio ðvietimo“ skaitytojuspasiekë 1993 m. (antrasis papildytasleidimas – 1997 m.). Po jos išëjo „Matematikosmokymo lietuviškoje mokyklojeraida (XIX a. pr. – 1940 m.)“, „Mate-Modernusvadovëlis apiedirvoþemáÐiandien pasaulyje dirvotyra pripaþástamakaip fundamentalus gamtos mokslas,ir jos vertë yra didelë. Apie dirvotyràiðmanyti turi ne tik þemës, miðko, vandensûkio, bet ir geografijos, geologijos, socialiniømokslø specialistai. Ðiuo mokslugrindþiama þmogaus ûkinës veiklos átakagamtai ekologinëje sistemoje. Dirvoþemininkaituri parengti ir kartu su ûkinësveiklos specialistais ádiegti dirvodarosprocesø valdymo, dirvoþemio derlingumodidinimo technologijas, prisidëti priedirbamos ir miðko þemës stebësenos.Kad tie uþdaviniai bûtø sëkmingaisprendþiami, bûtina tobulai nusimanytiapie pasaulio dirvoþemius, ypaè Lietuvos,kuri integravosi á Europos Sàjungà ir kitastarptautines organizacijas ir sparèiaiþengia rinkos santykiais pagrástu ûkininkavimokeliu. Juo eina ir savarankiðki ûkininkai,ávairiø þemës, miðko ir vandens30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


asdeðimtmeèio gimtadieniui –monografijaûkio subjektø specialistai. Visiems jiemsir skirtas antrasis atnaujintas, papildytasir pataisytas „Dirvotyros“ vadovëlio leidimas,kurá rekomendavo Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerijos Aukðtøjømokyklø bendrøjø vadovëliø leidyboskomisija.Šiame vadovëliniame leidinyje pirmàkartà skelbiamas tarptautinis dirvoþemiøgrupavimas pagal FAO-UNESCO dokumentusanglø kalba: „Pasaulio dirvoþemiøþemëlapio legendà“ (1997), „Europos dirvoþemiøatlasà“ (2005), „Pasaulinæ dirvoþemioiðtekliø informacinæ bazæ“ (2006),„Vadovà dirvoþemiui apraðyti“ (2006). Studentuireikia suvokti ðiais dokumentais pagrástànaujàjà Lietuvos dirvoþemiø klasifikacijà(1999) ir jos vienetus.Vadovëlyje vartojamus dirvotyros terminusstengtasi suderinti su „Sisteminiudirvotyros terminø þodynëliu“ (1997), iðleistupagal Valstybinës kalbos vartojimoir ugdymo 1996–2005 metø programà,su baigiamos leisti „Þemësûkio enciklopedijos“ ir leidþiamos„Visuotinës lietuviø enciklopedijos“terminais.Dirvotyros besimokantis studentasjau turi bûti iðklausæs botanikos,mikrobiologijos, chemijos,fizikos kursus. Sudëtingamdirvodaros procesui suprasti pateikiamatikalietuviškoje mokykloje (XIX a. pr.– 1940 m.)“, „Matematikos didaktika Lietuvospedagoginëje periodikoje (1945–1990 m.)“. Be to, profesoriaus plunksnaipriklauso penkios mokomosios knygos,per 300 moksliniø, metodiniø irmokslo populiarinimo straipsniø. Mokslininkasparengë praneðimus daugiaukaip ðimtui tarptautiniø ir ðalies mokslinëmskonferencijoms.Moksliniais tyrimais jubiliatas susidomëjostudijuodamas Vilniaus pedagoginiameinstitute. Pirmàsias savo áþvalgasjis apibendrino 1968 m. diplominiamedarbe „Programuoto mokymo elementaiðeðtos klasës algebros kurse“. Matematiniustyrimus tæsë mokytojaudamas beivadovaudamas Telðiø rajono Lauksodos,Mitkaièiø, Degaièiø aðtuonmetëms, Ubiðkiovidurinei mokykloms, dirbdamas Respublikiniamemokytojø tobulinimosi institute,ávairiose šalies aukštosiose mokyklose.Pirmuosius mokslinio tyrimo, programuotomokymo taikymo matematikosbei kitø dalykø pamokose eksperimentorezultatus jis skelbë pedagoginëje spaudoje,kiekvienà kartà aptardamas ðios plaèiosdidaktikos temos atskiras potemes.Visà gausiai sukauptà medþiagà AlgirdasPovilas Aþubalis, dirbdamas Vilniaus Gediminotechnikos universitete, 1997 m.apibendrino edukologijos daktaro disertacijoje,aptardamas programuotà mokymà,kaip reikðmingà diferencijuoto mokymopriemonæ.Mokslininkas nevengia ir maþesnësapimties raðiniø. Tokiø iki ðiø metø pradþiosparaðë 176 sostinës, miestø bei rajonølaikraðèiams, þurnalams. Ðiais raðiniaisjis skaitytojams pristato matematikosmokslininkus, ðio dalyko didaktus,geriausius matematikos mokytojus, apiekuriuos ðiandienos þmonës beveik niekoneþino arba baigia juos uþmirðti.Mokslininko dëmesys savajai profesijai,specialybei nepaprastai jaudina.Toks tikro matematikos riterio elgesyssektinas kiekvienam, kuris gerbia, branginasavàjà specialybæ.ma geologijos ir geomorfologijos pagrindøþiniø. Atnaujinant vadovëlá, naudotasiLietuvos dirvoþemininkø specialiosiomismokslinëmis monografijomis („Lietuvosdirvoþemiai“, 2001, „Lietuvos dirvoþemiøklasifikacija“, 2001, „Lietuvosdirvoþemiø makromorfologinë diagnostika“,2006), publikacijomis periodiniuo-se mokslo leidiniuose ir naujausiais vadovëliaisanglø, rusø, vokieèiø kalbomis.Vadovëlá raðë Lietuvos þemës ûkiouniversiteto Agronomijos fakulteto Dirvotyrosir agrochemijos katedros, kuriojenuo pat aukðtosios mokyklos gyvavimopradþios yra skaitomas dirvotyros kursas,dëstytojai prof. habil. dr. A. J. Motuzas (sudarytojas),doc. dr. V. V. Buivydaitë, doc.dr. R. Vaisvalavièius bei buvæs Lietuvosmiðkø ir Lietuvos þemdirbystës institutømokslo darbuotojas prof. habil. dr.R. Ðleinys. Ði knyga yra vienas leidiniø,kuriais paþymimas Lietuvos dirvoþemininkødraugijos prie LietuvosMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus50-metis.Autoriai nuoðirdþiai dëkoja recenzentëmsprof. habil. dr. M. Eidukevièienei(Klaipëdos universitetas) ir habil. dr. L.Tripolskajai (Lietuvos þemdirbystës institutoVokës filialas) uþ labai vertingas dalykinespastabas bei patarimus.Vadovëlio rengimà rëmë Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas, iðleidimà– Lietuvos Respublikos švietimoir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikosþemës ûkio ministerija, UAB „Dotnuvosprojektai“.Prof. habil. dr. Algirdas MotuzasLÞÛUMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 31


Balandþio 21-25 dienomis Vilniaus universiteto (VU)Gamtos mokslø fakultete (GMF) vyko jau ðeðtojitarptautinë studentø mokslinë konferencija „The Coins2009“. Apie keturias deðimtis jaunøjø mokslininkø iðvisos Europos susibûrë á renginá, sujudinusápavasarëjantá fakulteto gyvenimà.„The COINS2009“ – mokslinis gamtininkoProf. R. Rakauskas paskaitos “Darvinizmas –geniali teorija ar velnio sëkla?” metuiððûkis?Giedrë AÐMONAITËJau ðeðeriø, taèiau nenuobodûsÐiais metais konferencija buvo kiek kitokia:ðiek tiek dràsesnë ir ambicingesnë.Auditoriniø praneðimø sekcijà papildëstendiniai pranešimai. Aktyviausi akademinësjaunuomenës nariai galëjo iðbandytisave keliais bûdais: ginti darbàarba pristatyti stendiná praneðimo variantà.Kas geriau? Nusprendë patys studentai,o juos vertino autoritetinga komisija.Buvo ir tokiø, kurie pasiryþo iðbandyti abigalimybes ir nepasigailëjo. Nauja patirtis,galimybë „pasitreniruoti“ prieð ateityjeuþgriûsianèius darbø gynimus, betarpiðkosdiskusijos su dëstytojais, ekskursijospo laboratorijas – tai pliusai, kuriuosvardijo konferencijos dalyviai.Jau kelerius metus konferencijoje dominuojabiomedicinos, fiziniø bei technologijosmokslø krypties praneðimai. Šiemetðalia biosekcijos buvo bandyta studentussudominti geomokslais (geografija,geologija, hidrologija, meteorologija).Deja, studentø, patikëjusiø ðia naujove,idëjai ágyvendinti nepakako.Ið svetur atkeliavæ studentai galëjo susipaþintine tik su Europos kultûros sostineVilniumi, bet pamatyti ir kitus Lietuvosmiestus bei susipaþinti su Lietuvos menuir kultûriniu paveldu. Taip pat nereiktøpamirðti ir socialiniø vakarø, kuriø metuvyko ðaliø virtuviø pristatymai, maisto degustacijos,o juos pagyvino tradiciniaišokiai ir dainos.Ukrainietis V. Buncha pristatë tiriamàjádarbà apie dumblius, naudojamusbiokuro gamybojeKonferencija buvo skirta ne tik dalyviams,pristaèiusiems darbus ávairiosesubsekcijose ir atsakinëjusiems á kritiðkuskomisijos klausimus ir taiklius komentarus.„The Coins 2009“ siekë átraukti ir laisvusstebëtojus, todël kvietë á ádomias paskaitas,kultûrinius renginius. MinintÈ.Darvino 200 metø gimimo jubiliejø, oficialauskonferencijos atidarymo VU Teatrosalëje metu GMF Zoologijos katedrosvedëjas profesorius Rimantas Rakauskasskaitë paskaità apie darvinizmà, o kviestiniailektoriai ið Japonijos ir Turkijos supaþindinosu biologijos ir socialiniø mokslønaujovëmis.Nuomonës bei atsiliepimai„Man labai patiko ðis renginys: ádomiospaskaitos, kolegø darbai ir, be abejo,jauki atmosfera skatina mane ir vël da-Moksliniø darbø pristatymai bei diskusijos sudomino ir Gamtos mokslø fakulteto studentusProrektorius prof. J. R. Lazutka pristatëVilniaus universitetà, ðiemet minintáákûrimo 430 metø jubiliejøDëmesys. Objektyvus màstymas.Tarptautinë patirtis. Gamta. Mokslas. Ðieþodþiai geriausiai apibûdina „The COINS“– konferencijà, naikinanèià politines sienasir kurianèià iðsilavinusià ir atviràþinioms bendruomenæ. Kaip ir kasmet,ðiais Lietuvos vardo tûkstantmeèio minëjimometais VU GMF Studentø atstovybëstarptautininkai kvietë studentus (bakalaurusir magistrantus) dalyvauti konferencijojeir pristatyti biologijos, biochemijos,biofizikos, molekulinës biologijossrièiø savo mokslinio tyrimo darbus.32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Dalyvë ið Rusijos E.Kosobokovadþiaugësi uþëmusi pirmàjà vietàstendiniø praneðimø sekcijojelyvauti „The Coins 2009“, – mintimis dalijosirekordininkë Triinu Visnappu ið Estijos,konferencijoje dalyvaujanti jau treèiusmetus. Draugiðka atmosfera, siekistobulëti ir bendrauti su kolegomis ið uþsieniokasmet pritraukia jaunus motyvuotusstudentus á vienà ið nedaugelio moksliniøtarptautiniø konferencijø Vilniausuniversitete. „Jaunatviškas domëjimasis,noras ágyti tarptautinës patirties ir diskutuotiskatina studentus dalyvauti ðiamerenginyje“, – antrino konferencijos koordinatoriusDarius Juðkevièius, ketvirtusmetus stebintis ðios konferencijos augimà.Smagu, jog jauni þmonës buriasi,jog vyksta dialogas tarp dëstytojø ir studentø.Dþiugu, kad „The Coins“ keièiasi,bet iðlaiko savo vertybes“.Apdovanojimø ceremonija nudþiuginolietuviø prizininkø gausa. Tarp jø buvoVilniaus universitete molekulinæ biologijàstudijuojantis J.Teiðerskas bei studentësið Kauno technologijos universitetoK.Plëðnytë, V.Vaitkutë, kurie galëjodþiaugtis uþëmæ antràsias vietas savosekcijose, nurungæ vyresnius delegatusið Ukrainos, Latvijos, Estijos, Ispanijos.Laureatais taip pat tapo studentai ið Austrijos,Rusijos bei Vengrijos, á Gamtosmokslø fakultetà atveþæ praneðimus, sulaukusiusne tik aukðto komisijos ávertinimo,bet ir didelio akademinës visuomenëssusidomëjimo.„The Coins“ yra mokslinë ir socialinëerdvë, kur panaðiø interesø turintys þmonëssusitinka, diskutuoja ir bendrauja.Èia nëra grieþtø standartø ir apribojimø.Èia egzistuoja tolerancija ir supratimas.„The Coins“ – vieta, kur gali dràsiai parodyti,kà veiki, ko sieki, ir pamatyti, kàveikia kolegos Europoje. Savanoriø studentøorganizuojama konferencija ne tikkursto jaunà mokslinæ dvasià, kelia studentømotyvacijà, bet ir supaþindina suskirtingomis kultûromis, tradicijomis. Odalyviø mokslinës idëjos bei kritiðkosáþvalgos kuria mokslo Lietuvos ávaizdá.EsëLaikas ir „greitipinigai“: iððûkiai ðvietimuiProf. Valdas PRUSKUSPiniginiø santykiø plëtotë þenkliai paveikëpasaulio ir jo socialiniø reiškiniø ásivaizdavimà.Pinigai tapo materialinëmis ideogramomis,atspindinèiomis mûsø vidinio gyvenimojudëjimà, siekius ir troðkimus. Ðispinigø poveikis þmogui, jo socialinës tikrovësrealijø suvokimui, ávertinimui ir priëmimuijau seniai tapo daugelio filosofø ir sociologø(nuo K.Marxo ir G.Simelio iki G.Deboroir J.Baudrillardo) tyrimø objektu. Nuopat modernios visuomenës suformuotossociokultûrinës maksimos „laikas – pinigai“atsiradimo pinigø poveikis laiko naudojimosampratai tapo problema, turinèia ne tik teorinæ,bet ir taikomàjà reikðmæ.Tai aktualu ir Lietuvai. Sparèiai besiformuojantrinkos santykiams Lietuvoje, kaipir daugelyje pokomunistiniø ðaliø, pasukusiørinkos ekonomikos keliu, visai visuomeneiiðkilo greito praturtëjimo – „karðtø pinigø“problema. Noras greitai praturtëti lyg irsavaime aiðkus. Kur kas svarbesnis klausimas– kaip tai padaryti. Bûdai buvo surastiávairûs – ir legalûs, teisëti, pasinaudojantástatymø netobulumu ir valstybës valdininkøkorumpuotumu, ir neteisëti.Taèiau ilgainiui klausimas kaip uþdirbtiágijo ir naujà – laiko dimensijà. Kaip uþdirbtitransformavosi á per kiek laiko galima taiuþdirbti. Savo ruoþtu tai neiðvengiamai vedëá veiklø, kurios reikalauja daug laiko, ográþtamasis piniginis atlygis galimas tik tolesnëjeateityje, nuvertinimà.Tad nenuostabu, kad finansinës ir valiutossistemø nestabilumo akivaizdoje patraukliostapo tos veiklos, kurios atnešagreità pelnà, „karštus pinigus“. Tai veiklos,susijusios su greitu lëðø investavimu á trumpalaikiusprojektus, garantuojanèius greitàlëðø apyvartà ir didelá pelnà. Kita vertus,veiklø, negarantuojanèiø greito uþdarbio,nuvertinimas reiðkë ir jose dirbanèiø individødarbo nuvertinimà. Kadangi ið jo negalimauþsidirbti, tai ir dirbti já nëra prestiþiðka,patrauklu. Racionaliai praleistas laikasyra tas, kuris sudaro galimybæ „uþsidirbti“.Taip þmogaus gyvenimo laikas prarandakokybæ, kuri pakeièiama uþdirbtø pinigøkiekiu – nesvarbu, ar kalbama apie darbuotojouþdirbtus pinigus, ar apie verslu uþsiimanèiopajamas. Tai skatina atsisakyti „nevaisingo“laiko apmàstymams, refleksijai,ið esmës ir savæs tobulinimui. Visos pastangosturi bûti skirtos paieðkoms srièiø, kurioselaikas bus racionaliai panaudotas, t.y.uþ já geriausiai atlyginta.Tokia „karðtø pinigø“ uþdirbimo praktikagerokai sudrumstë visuomenës mentalitetàir deformavo vertybines orientacijas,suprieðino socialines grupes, iðryðkindamajø veiklos srièiø unikalumà bei paþeidþiamumà,susidûrus su naujais laiko iððûkiais.Ir pirmiausia – švietimo. Švietimas uþimaypatingà vietà visuomenei teikiamø paslaugøkontekste. Iðsilavinimui ágyti reikia laiko,taèiau já sunku išmatuoti pinigais, nustatyti,kiek kainuoja „išsilavinimas“. Vyraujant„greitø pinigø“ uþdirbimo logikai pakitoir poþiûris á ðvietimà bei jo teikiamas paslaugas.Naujà prasmæ ágijo laiko veiksnys.Anksèiau mokymosi laikas buvo ðventas,gerbiamas visø, tai laikoma savaime suprantamudalyku. Taèiau situacija keièiasi.Ðiandien ðvietimo teikiamos paslaugosvis daþniau imamos matuoti laiku, kuris ágyjapiniginæ iðraiðkà. Ið to išplaukia dvi esminësnuostatos.Pirma. Kadangi pagal „greitø pinigø“uþdirbimo logikà pelnas yra skaièiuojamaspagal sugaiðto laiko vienetà, tai stengiamasimokymosi laikà visais ámanomais bûdaismaþinti, suspausti, apeliuojant á savarankiðkasstudijas ir naujø mokymo technologijøteikiamas mokymo galimybes. Taip imtamaþinti laikà, skirtà profesijai ásigyti, studijoms,nes ið investicijos á ðvietimà, kaip irkiekvienos investicijos, laukiama greito pelno(gràþos). (Programø laiko maþinimas,studijø laiko trumpinimas ir kt.)Antra. Laikas, kuris buvo skirtas mokslams,turi bûti ávertintas, atlygintas gerai apmokamudarbu. O gerai apmokamà darbàsiûlo verslo struktûros, firmos, kurios ið individoreikalauja ne tiek bendros „kompetencijos“,kiek atitinkamam darbui atliktikonkreèiø þiniø, ágûdþiø ir gebëjimø.Todël universitetai vis labiau praranda ávairiapusáuniversitetiná iðsilavinimà teikianèiosinstitucijos statusà, autonomiškumà, tamparinkos poreikiø tenkintojais ir vis labiau integruojamiá visagalio verslo pasaulio planus.Savo ruoþtu vis labiau pastebima jaunimotendencija, viena vertus, kuo greièiau pradëtiprofesionalià karjerà ir priimti kaip bûtinybædidþià dalá savo laiko praleisti darbe, uþkurá gaunamas atlyginimas ir kuris tarsi byloja,kad èia laikas nebuvo sugaištas veltui, o išjo paimta, kas galima esamomis sàlygomis.Antra vertus, aiðkëja nusistatymas prieðreikalavimus skirti laiko kultûriniam lavinimuisi,saviðvietai, kurià vis didesnë dalis jaunimovertina kaip papildomà krûvá, uþ kuránebus atlyginta èia ir dabar, kaip to reikalauja„greitø pinigø“ uþdirbimo logika.Suprantama, greitø pinigø uþdirbimo nuostatøintervencija á ðvietimo sritá ne tokia akivaizdi,kaip kitose srityse. Taèiau negalime nepastebëtijø raiðkos ir pasekmiø, bet suvoktiir ávertinti jø mastà bei poveikio gylá visuomenësraidai vëlgi reikia ne tik pastangø, bet irlaiko. Kaskart brangiau kainuojanèio laiko, kuriolieka mums, deja, vis maþiau...Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 33


Arklininkystë – gyvulininkystës ðaka, apimanti arkliø veisimà,jø genetiná tobulinimà, auginimà ir naudojimà darbui beisportui. Ðiuolaikiniø biomedicinos mokslø ávairiø tyrimørezultatø taikymas padeda didinti þirgø selekcijos efektyvumà,spartinti naujø arkliø tipø bei veisliø kûrimà, nustatyti jøpaskirtá, prognozuoti jaunø arkliø produktyvumà,ávertinti turimus reproduktorius.Dr. Rûta ÐVEISTIENËLVA Gyvulininkystës institutasPlëtojant arklininkystës mokslà Lietuvoje,svarbus vaidmuo tenka LVA Gyvulininkystësinstitutui. Èia atliekami arklininkystësðakos plëtojimo problemø tyrimai,sprendþiami veisimo ir genetikos klausimai.Þirgø sveikatingumo, gydymo ir ligøprofilaktikos klausimus nagrinëja Lietuvosveterinarijos akademija.2008 m. rugpjûèio 24–27 dienomis Vilniujevyko tarptautinë 59-oji Europos gyvulininkystësasociacijos (EAAP) konferencija.Europos gyvulininkystës asociacijayra tarptautinë federacija, vienijanti 40Europos ir Vidurþemio jûros regiono ðaliøgyvulininkystës organizacijø. EAAP atstovaujamokslininkø ir vyriausybiniø organizacijøinteresams. Ði organizacija susidedaið devyniø moksliniø komitetø. Vienasið jø – Arklininkystës komitetas. Ðiokomiteto prezidentas dr. W.Martinas-Rossetas(buvæs trikovininkas) glaudþiai bendradarbiaujasu LVA Gyvulininkystës institutoarklininkystës specialistais. Jo rekomendacijødëka Lietuvos arklininkystësspecialistai sëkmingai pradëjo vykdytitarptautinæ veiklà. Jau tradiciniais tapotarptautinio arklininkystës komiteto rengiamaplenarinë sesija, skirta šalies, kuriojevyksta konferencija, arklininkystei pristatyti,bei turas, kurio metu sveèiai yrasupaþindinami su ðalyje auginamais þirgais.Sesijø lygá ir reikðmæ lemia kviestiniailektoriai, todël Arklininkystës komitetorenginiai jau yra þinomi þirgininkystësspecialistams, mokslininkams. Atskirossesijos rengimas buvo puiki galimybë pristatytiLietuvos arklininkystæ labai plaèiumastu. Sesijà rengë ir praneðimus skaitëLVA Gyvulininkystës instituto mokslo darbuotojadr. R.Ðveistienë, Lietuvos veterinarijosakademijos prof. L.Daugnora beiÞirginio sporto sàjungos atstovas V.Paznanskis.Sesija buvo taip organizuota, kad konferencijosdalyviai galëjo susipaþinti suLietuvos arklininkystës istorija, mokslo tyrimais,veislininkystës struktûra, asociacijøveikla, produkcijos gamyba bei þirginiosporto pasiekimais.Ádomu, kiek þmoniø Lietuvoje kà norsþino apie Lietuvos arklininkystæ?Lietuvos arklininkystë turi labai senàistorijà ir tradicijas. Mano, kaip sesijos organizatorës,praneðimas buvo ðio teiginioiliustracija. Seniausia Lietuvos vietiniøarkliø veislë – þemaitukai – istoriografiniuosešaltiniuose minima nuo VI–VII amþiaus.Jau XVI amþiuje Lietuva garsëjo savokunigaikðèiais ir þirgais. Turima þiniø,kad didysis kunigaikštis Vytautas turëjoþirgynø Aðmenoje ir prie Kauno. Buvo vedamaarkliø apskaita, gerinamos jø veislës,arkliai þenklinami. Istorikas A.Bumblauskaspaþymi, kad baroko epochosþmonës labiau rûpinosi ne savo, o þirgøsveikata. Gerokai anksèiau nei atsiradoLietuvos autoriø medicinos knygos buvoiðleistas þirgininkystës veikalas „Hipika“(1603 m.; gr. hippos – arklys), kuris kartaislaikomas netgi veterinarijos vadovëliu.Já lenkø kalba paraðë garsus karvedysir politikos veikëjas, Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës didysis marðalkaKristupas Mikalojus Manvydas (pagal valdàVolynëje dar vadintas Dorohostaiskiu).2008 m. Þemaitukø arkliø augintojø asociacijosiniciatyva šis veikalas iðverstas álietuviø kalbà ir pradëtas platinti.Lietuvoje arklininkystë pirmoji ið gyvulininkystësðakø tapo prekine. Prieð Pirmàjápasauliná karà kasmet buvo parduodamaapie 30 000 arkliø. Arklininkystës plëtoteiLietuvoje buvo reikðmingas Vilniaus erþilødepas, kuris veikë 1844–1914 m. ir turëjo70–80 ávairiø veisliø erþilø. XIX a. nedideliusþirgynus (po 10–15 kumeliø) laikëdvarininkai. Lietuvoje nuo seno veisiamiþemaitukø veislës arkliai. 1881 m.Raseiniuose ir 1891 m. Rietave ásteigtosþemaitukø veislës arkliø auginimo draugijosveikë iki Pirmojo pasaulinio karo.Daug veisliniø þemaitukø þuvo šio karometu (1914–1918 m.).Tarpukario Lietuvoje arklininkystë vëlatkurta. Nuo 1925 m. veisliniø arkliø atrankàbei registravimà vykdë prie Þemësûkio rûmø ásikûrusios asociacijos. Buvovedamas þirgø registras, atliekamas vertinimas,þirgai áraðomi á kilmës knygas. TaèiauAntrasis pasaulinis karas vël sunaikinoatsigaunantá ðalies ûká.Po Antrojo pasaulinio karo, antrosiosokupacijos metu, vël imtasi atkurti Lietu-Kà þinomeapie LietuvosarklininkystæLietuvos sunkiøjø veislës atstovas –erþilas Karaliusvos arkliø veislininkystæ. SukomplektuotasValstybinis erþilø depas ið 124 erþilø–reproduktoriø. Ákurti valstybiniai ir kooperatiniaikergimo punktai, kuriuose laikyta570 erþilø. Uþvestos apskrièiø veisliniø arkliøknygos. 1948 m. iðleistas 1-asis valstybinëskilmës knygos tomas. Ðiame tomeáraðyti arkliai sudarë veisliniø arkliøfondà, kurio pagrindas buvo vietiniai arkliaibei Ardënø miðrûnai. Karo metu þemaitukaiir jojamieji arkliai mûsø kraðte,galima sakyti, iðnyko.Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,buvo vykdoma nauja agrarinë reforma,kuri neiðvengë dideliø nuostoliø, þemësûkio smukimo ir t.t. Ið esmës pasikeitëûkininkavimo sàlygos. Dideliø nuostoliøneiðvengë ir arklininkystë. Politiniø ir þemësûkio pertvarkø metu (1991–1994 m.)veisliniø arkliø bandos sunyko. Þemaitukaiir XX a. sukurtø stambiøjø þemaitukøbei Lietuvos sunkiøjø veisliø arkliai yra áraðytiá Pasaulio þemës ûkio gyvûnø ávairovësduomenø bankà, ásteigtà prie FAO(Pasaulinë maisto ir þemës ûkio organizacija),ir pripaþinti saugotinais tarptautiniumastu.Didelæ átakà arklininkystës stabilizavimuiturëjo asociacijø kûrimas. Okupacijosmetais (1940–1990) uþ arkliø kilmësknygas atsakinga buvo Þemës ûkio ministerija,o nuo 2001 m. arkliø veislinin-34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Stambiøjø þemaitukø veislësatstovas – erþilas BankasErþilas Þenklas laukeNeišdildomàáspûdá sveèiamspaliko pagrindinëVilniausþirgyno kumeliøbandakystës darbas perduotas arkliø augintojøasociacijoms.Sesijos metu konferencijos dalyviaibuvo supaþindinti ir su atliekamais moksliniaistyrimais arklininkystës srityje. Moksliniøtyrimø arklininkystëje tikslas yra paaiðkintitam tikrø veiksniø átakà Lietuvosþirgø ûkinëms-biologinëms savybëms beipopuliacijø ar veisliø ávairovei, jø kilmësbei tarpusavio ryðio esmæ. Ðie darbai nërapaprasta duomenø apie arklius sankaupa,bet jø sistema, leidþianti formuluotinaujas sàvokas ir dësnius, bûtinustolesniam populiacijø ar veisliø plëtojimui.Be þirgø populiacijø, eksterjero tyrimø, atliekamiarkliø genetiniai, biologiniai, fiziologiniaityrimai. Rengiamos moksliniais tyrimaispagrástos rekomendacijos, seminaraiir konferencijos.Lietuvos veterinarijos akademijos Osteologijoslaboratorijos vadovas prof. dr.Linas Daugnora pateikë duomenø apieLietuvoje atliekamus þirgø kapavieèiø tyrinëjimus.Tyrimø duomenys apie lietuviðkusþirgus siekia prieðistorës laikotarpá.Prieðistorinëje Lietuvoje gyvenusiø genèiøteritorijoje gausu þirgø kapø, bûdingøtautø kraustymosi ir vikingø laikotarpiokapinynams (V–XII a.). Jau prieð Antràjápasauliná karà atrasti ir tyrinëti gausûsþirgø kapai. Pagal þirgø padëtis duobëje,ákapes, osteologinius poþymius pavykoišskirti kelis þirgø kapø tipus, liudijanèius,kad bûta skirtingø þirgø laidojimo(ar aukojimo) bûdø. Labiausiai Lietuvojepaplitæ kapai, kuriuose randamas visasþirgo skeletas. Tokie kapai randami irankstyvøjø viduramþiø Europoje, vikingølaikø Islandijoje bei prûsø genèiø apgyventojeteritorijoje. Paprastai þirgas bûnapalaidotas nedidelëje ir gana ankðtojeduobëje, jis guli kniûbsèias, prie krûtinësprispaustomis kojomis, kartais aukðtynkilstelëtu pasturgaliu. Visa tai leidþia manytibuvus sudëtingà aukojimo ritualà.Prof. L.Daugnora sveèius supaþindino irsu archeologiniuose paminkluose randamøarkliø kaulø patologijomis (paleopatologija).Þirgø kaulø patologijos skirstomospagal kûno dalis: dantø, stuburo irplaðtakos/pëdos. Jo nuomone, kojø sànariøpatologijø atsiradimà galëjo lemti arkliøamþius ir intensyvus jø eksploatavimasbei didelio svorio neðimas. Nors tokiaspatologijas galëjo sukelti ir kanopøneprieþiûra, akmenuotas dirvoþemis ir kt.Su Lietuvos sportininkø laimëjimaisLietuvoje ir uþsienyje sveèius supaþindinoV.Paznanskis, Lietuvos þirginio sportosàjungos atstovas. Lietuvos þirginio sportosàjunga (LÞSS) – visuomeninë organizacija,ásteigta 1932 metais. 1956–1989m. ji vadinosi Lietuvos jojimo sporto federacija.Ši organizacija jungia þirginiosporto klubus, centrus, sporto mokyklasir kitas organizacijas, uþsiimanèias þirginiusportu. Lietuvos þirginio sporto istorijayra garbinga ir gausi apdovanojimø.Lietuvos sportininkai, ypaè konkûrininkai,Tarybø Sàjungos komandiniais èempionaisbei respublikinio lygio varþybø nugalëtojaisdaþniausiai tapdavo su Lietuvojeiðaugintais þirgais. Lietuvos raiteliaiyra laimëjæ 11 pasaulio taurës etapø atrankiniøkonkûrø. Mûsø raitelis R.Udrakissu kumele Dekoracija Tarybø Sàjungoskomandoje dalyvavo net olimpinëseþaidynëse, o lietuvës raitelës sëkmingaistartuodavo ávairaus rango dailiojo jojimovarþybose.Didelá áspûdá sveèiams paliko kelionëá Vilniaus þirgynà. Arklininkystës turo metukonferencijos dalyviai buvo supaþindintisu Lietuvos vietinëmis arkliø veislëmis,jø naudojimo galimybëmis. Lietuvojeiðauginti þirgai buvo pristatyti profesionaliaiparengtos programos metu. Programàrengë ir Lietuvoje iðaugintus þirguspristatë ilgametis Vilniaus þirgyno direktoriusS.Svetlauskas. Parodomosiosprogramos metu puikiai pasirodë ir þirgøgalimybes pademonstravo kaskadiniøtriukø treneris A.Raila. Sugebëjimus dailiojojojimo ðakoje demonstravo R.Sakalauskienë.Karietà su áspûdingais þirgaisvadeliojo ir ðuolius per kliûtis pademonstravoraitelis ir þirgyno treneris S.Jasas.Galiausiai visi sveèiai, noriai pasiraðæþirgyno garbës knygoje, buvo apdovanotipuikia dovana – anglø kalba iðleistu albumu„Lietuviški þirgai“. Šis albumas –puikus ávadas á Lietuvos þirgininkystæ.Ne vienas uþsienio ðaliø mokslininkasprisipaþino, kad neþinojo apie mûsø ðaliesarklininkystës tradicijas, mokslo darbus,iðsaugotas ir puoselëjamas vietinesveisles bei stebëjosi þirgininkystës srityjedirbanèiø þmoniø profesionalumu.Manau, kad pagrindinis organizuotossesijos bei šio straipsnio tikslas – supaþindintisveèius ið uþsienio bei plaèiàjàLietuvos visuomenæ su Lietuvos arklininkystësistorija, giliomis jos tradicijomis,vykdomais moksliniais tyrimais, dabartinearkliø veislininkystës padëtimi, asociacijøveikla bei Lietuvos raiteliø pasiekimaissporte – ágyvendintas.Galima pasidþiaugti, kad Lietuvoje daryra arklininkystës fanatikø, kurie plëtojaðià gyvulininkystës ðakà, nepaisydamipelno nebuvimo. Apie þirgininkystës darbusLietuvoje galima kalbëti tik teigiamai,nors, þinant, kad þirgininkystë nëra nei pagrindinë,nei prioritetinë þemës ûkio ðaka,didesniø pasiekimø sunku tikëtis.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 35


Graþina KRIÐÈIUKAITIENËSenasis Kriauèiûnas neskubëdamassiurbèioja arbatà ir vis karts nuo karto þvalgosipro langà. Venta iðsiliejusi taip plaèiai,gal anapus reiktø kokià lentikæ numesti,suðlaps kojas vaikai, bet gal mokyklossargelis Mikuþis leis palei krosná iðsidþiovintibatus? Bet kaip jie po mokyklà vienomkojinëm lakstys? Ne, verèiau reikiasurasti lentgalá. Ir Kriauèiûnas dedasi kepuræ,eina á malkinæ. Kol þmogus ten kuièiasi,nuo kalnelio, anapus Ventos, atklegavisas bûrys Gyvoliø kaimo vaikø. Et!Tinkamo lentgalio taip ir nesuradæs, Kriauèiûnasiðsiskubina prie valties. Kol jis iriasiper plaèiausià Ventos vietà (uþ keliø ðimtømetrø galingai ðniokðèia malûno uþtvanka),vaikai jau ðokinëja palei pat krantà,modami ir klegëdami, kad jis paskubëtø.Ir ðtai jie jau valtyje. Butkiukai, Balvoèiu-FarmakognostëJadvyga BalvoèiûtëVirginijos VALUCKIENËS nuotr.kai, Lukoðiø Janikë! Pliaukði irklai á vandenáir pakilæ á virðø paþeria tviskanèià vaivorykðtæ...Ir kodël jis anksèiau nepagalvojoapie tà lentgalá? Þiû, kokie mauroti batai,ko gero, jau spëjo ir kojinës permirkti.Kriauèiûnas ákvepia daugiau oro, ir valtisèiuoþteli smarkiau. Vaikai, vaikai, ir kas iðjø iðeis? Gal bus kuris daktaras ar inþinierius,o gal veterinorius?.. Laivelio gale susirangiusiBalvoèiø Jadvygëlë, sunkios kasospriekyje iki pat liemens. Tokie plaukai!Tikriausiai babûnëlë, ta kaimo þiniuonë, jaigalvelæ kokiom þolelëm trenka...Mokyklos kieme, palei arteziná ðuliná suámantriai iðraiþyta rankena, susispieèia bûrelisbatø plauti. Ðiukðtu, sargelis Mikuþistokiais batais tikrai neleis vidun. Mokyklostarpduryje netrukus pasirodo ir jis pats,tarsi jiems visiems skambina, skubina. Tamedinë Smetonos laikø mokykla, kuriosslenkstá mynë tiek garsiø þmoniø: reþisieriusJ.Miltinis, skulptorius B.Pundzius, vienasgarsiausiø Lietuvos dailininkø A.Gudaitis...kur po visø pokario veþimø ir valymødar vis ruseno anø laikø dvasia, ateinantisu mokytojais Lazdausku, Levitu, Þilevièiumi.Kur ant sienos pas mokytojàSteponavièienæ, botanikos kabinete, tarpdaugybës gëliø kabëjo prieðkario laikø plakatassu Vezuvijaus vaizdu, regis, atkeliavæsið kitos galaktikos, toks tolimas ir niekadagyvenime per tà geleþinæ uþdangànepasiekiamas... Jadvyga tuomet dar neþinojo,jog ðalia esanèioje mûrinëje mokykloje,taip pat ið anø laikø, yra nepaprastasmokytojo Þilevièiaus, mokiniø ðvelniaivadinamu Buceliu, chemijos–fizikos kabinetas,kur tarp kolbø, ðimtø buteliukø jaiatsivers to plika akimi nematomo pasauliostebuklai.Mokytojui Þilevièiui buvo nusispjaut,kaip pats sakydavo, á visas programas irnurodymus. Tol, kol kiekvienas, kad ir patsþiopliausias, vidury nakties pakeltas neatsiminsMendelejevo lentelës ir nesuvokschemijos mokslo pagrindø, tol visa klasënepajudës ið vietos, nes chemija – ateitiesmokslas. Jadvyga tuomet dar ir to neþinojo,jog, áskiepijæs jai meilæ chemijai, mokytojasÞilevièius niekada neparaðys penketo.Jei atsakysi á visus visus klausimus, jistarsi susigëdæs nuleis akiniuotà galvà ir sumurmës:„Buc, vaikuc, gerai, tik penketotau negaliu paraðyti. Pats penketui nemoku“.Po tokiø Þilevièiaus mokslø kiekvienasViekðniø mokyklos abiturientas galëdavodràsiai vaþiuoti laikyti egzaminø, kadir á tuometá Medicinos institutà...Tik tà ankstyvà pavasario rytà Jadvygaviso to dar neþinojo, jai rûpëjo babûnëlësuþduotis – po pamokø reiks uþsuktiá vaistinæ. Paskutiná kartà nuskambëjusskambuèiui, visa ðutvë vaikø ið anapus nuguþëjoKriauèiûno trobos link, o ji, perëjusimiestelio aikðtæ, pasuko á vaistinæ. Tuometisvaistininkas J.Aleksandravièius taippat turëjo pravardæ. Uþ malonø kreipimàsiá kiekvienà ateinantá á vaistinæ jis taip irbuvo pramintas Balandëliu. Ið prieangio ávaistinæ vedanèios durys suskamba varpeliu.Kol akys apsipranta su prieblanda,uþ raiþytø tamsaus medþio turëklø paleilangà nuolatos sëdintis Balandëlis tàkartásikarðèiavæs mojavo deðine ranka:– Jei að þinoèiau, kad mano degimoðakneliø antpilas tikrai iðgydo vëþá, manai,að èia sëdëèiau? Að ðaukèiau ant visopasaulio. Nobelio premijà gauèiau!Netrukus vaistininko balsas prityla irjau visai kitokiu tonu pasigirsta:– Balandëli mano, jei jau daktarai taviðkeiniekuo padëti negali, o tu tiek kilometrøsukorei, bandykim pasiðaukti gamtà.Kas dabar þino, þmogaus gyvenimasper trumpas, kad viskà suþinotum, gal padës,blogiau tikrai nebus.36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Jadvyga klausosi tø nesuprantamøþodþiø „vëþys“, „Nobelio premija“...– Ko tau, vaikeli? – praeidamas klausiavaistininkas.– Babûnëlë praðë paklausti... Galtamsta spirito antpilams turi? – lyg iš anapusJadvyga girdi savo balsà.Balandëlis tik papurto galvà:– Tegul pati ateina.Viena akimi ji seka, kaip ið lëto, smarkiaiðlubuodamas senas vaistininkas suatvykëliu iðkrypuoja á savàjá, gyvenamàjávaistinës galà.Kas tas Nobelis ir kodël to vëþio netBalandëlis išgydyti negali ir kà èia padëtigali gamta?..Perkëlæs Jadvygà anapus, Kriauèiûnasliepia ðokti ant lentos, juk dar 3 kilometraiper miðkelá eiti, paskui dar per Virvytækeltis.* * *Seniai senasis Kriauèiûnas iðkeliavoanapilin, niekas jau nebestato kiekvienàpavasará liepto per Ventà. Buvæs TSO pirmininkas,viekšniškis Kæstutis Nacys susavo statybininkais jau sovietmetá pakabinonenugriaunamà lieptà, dabar kadatik nori gali traukti á Juodeikiø puðynëlá...Tik Jadvygai Balvoèiûtei kartais taip ilgupasidaro to ankstyvo pavasario potvynio,Kriauèiûno valties, atbundanèiø Pavenèiøpievø aromato, to tako per miðkelá su puðelëm,iðkëlusiom karûnuotas galvas lygið Èiurlionio paveikslo... Dabar ji – ekologinioþolininkystës ûkio „Jadvygos þolës“ðeimininkë, senosios, antrà ðimtà skaièiuojanèiosViekðniø vaistinës nuomininkë. Rûpesèiøir darbø tiek, kad nebelieka laikopëstute vaikðèioti tuo vaikystës taku. Dabarjos tëvø sodyboje, po senaisiais àþuolais,ant Virvytës stataus kalno, pastatytasnaujas namas – gamybinës patalpos suvëdinimo sistema, áranga vaistaþolëmspjaustyti, dþiovinti ir t.t. Dabar, kaip kaþkadaá Viekðniø vaistinæ, á Gyvoliø kaimà iðvisos Lietuvos plaukia þmonës, prislëgtivienokios ar kitokios negalios, rasdami èiastorø kasø vainiku pasidabinusià, ðirdingaibesiðypsanèià farmacininkæ, aukðèiausioskvalifikacinës kategorijos farmakognostæJadvygà Balvoèiûtæ.* * *Kai baigusi tuometá Kauno medicinosinstitutà Jadvyga pradëjo dirbti vaistinëjeKaune, regis, taip ir turëjo bûti – receptai,buteliukai, vaistø dëþelës... Taèiau tai nebuvovisiðkai tai, ko troško širdis. Po keleriømetø pasitaikë proga ásidarbinti Kaunobotanikos sode, vaistiniø augalø laboratorijoje.Tai buvo iðties graþûs metai, juolabkad sulaukta ir garsios Lietuvos þiniuonësdr. E.Ðimkûnaitës paskatinimo. Darbas,ðeima, dvi krykðtaujanèios dukros,botanikos paskaitos Kauno medicinosmokykloje, straipsniai, knygos apie tai,kaip vienas ar kitas augalëlis gali palengvintisopulá, uþgydyti þaizdà, sutramdyti kosulá...Viskas buvo puiku, tik iðtuðtëjusi tëvøsodyba þeidë ðirdá. Kaskart, rakindamagirgþdanèias trobos duris, jautë, kadne Kaune jos tikrasis gyvenimas, o èia, antVirvytës kranto, kur molinio tvarto sienoje,saulës atokaitoje, dûzgia kamanës, kur neknygoje, o Virvytës ir Ventos slëniuose galipaliesti, visa esybe ákvëpti ástabiausià þolynøaromatà... Tik reikia paklausyti, kaipskamba jø vardai: Kiðkio aðarëlë, Pievinëakiðvietë, Vasarinis adonis, Didþioji astrancija,Kalninë austëja, Pakrûminë bajorë...Apsisprendimas atëjo 1990 metais.Tuomet Jadvyga gráþo á tëvø sodybà, ásidarbinoKamanø valstybiniame rezervatebiologe. Dulkëtais kaimo keliukais motociklulakstë po laukus, rinko, tyrinëjo þolynusir šiandien ten tebëra didþiulë jossurinktø augalø kolekcija. Viskas apraðyta,suguldyta herbariumo spintose. Prabëgusdvylikai metø, Jadvyga paliko Kamanørezervatà, nes buvo pradëjusi nuosavàverslà. Baigusios studijas pas jà atsikëlëir dukros. Kiekvienà vasarà ið Klaipëdospas jà atvaþiuodavo sesë Elvyra,visas atostogas su ja kartu þoliaudavo.Palengva imta samdyti kaimo þmones,kviestis talkininkø ið Darbo birþos.Ðimtai kilometrø nuþingsniuota, nuvaþiuota,iðbraidytos pievos, pelkës, eþeraiir eþerëliai. Viskà suveþus á ûká pirmiausiareikëjo gerai iðdþiovinti. Iš pradþiø tiko erdvitëvø darþinë. Kas netilpdavo ten, neðë trobon.O ten šimtai maišeliø, kvapø jûra, pailgasstalas ir liûdnas tëvelio þvilgsnis ið senovinioportreto, tarsi klausiantis, ar dar trobojliko vietos kur galvà priglausti Jadvygëlei?Liko, liko èia pat palei stalà siauruèiukëlovelë, dienà ant jos galima kelieseatsisësti... Tik kad to miego taip stinga. Darbasdarbà veja, þmonës bûriais plaukia...Ðiaip taip pasistatë dþiovyklà. Tik ðiëmë ir su visom surinktom þolelëm sudegë.Pragaišo turto uþ 40 tûkstanèiø litø, odraudimas sumokëjo tik 7 tûkstanèius...Sukis, þmogau, kaip nori. Ir iš kur tas gaisras?Vaikinukas paliko saugoti ir neišsaugojo,bet Jadvyga ant jo nepyksta, matyt,taip reikëjo. Suraðë paraiðkà Europos Sàjungosstruktûriniø fondø paramai gauti irvël kaþko ten pritrûko. Svajonë apie gamybinácechà su ilgu ilgu stalu ir þidiniu,kur galëtø priimti visus norinèius paþintiþolynø galias, nutolo metams. Tuo tarpubrango statybinës medþiagos, brango darbas,bet ji nepasidavë. Dar kartà bandë irgavo tà paramà tik su ana, pigesne, sàmata...Teko imti paskolà ið banko. Ðiandiengamybinis pastatas ðalia tëvø trobosjau stovi, ðvieþiu medþiu kvepia sienos, veikiapuiki ventiliacija, supirkta kita bûtinaáranga. Yra ir erdvus kambarys su tuoišsvajotu ilgu ilgu stalu, o palei sienas antJadvygos þoleliø arbatos skanauja Pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumodalyviaivirveliø iðkabinti þolynai, kad kiekvienamatëjusiam bûtø galima parodyti, paaiðkintikas nuo ko ir kaip...– Jei kasdien á arbatà dësime pusælapelio ðalavijo, jis skatins medþiagø apykaità,stiprins imuninæ sistemà. Tik negalimapadauginti, atsiras problemø suskrandþio rûgðtimi, – perspëja Jadvyga.Turi ji ir lieknëjimà skatinanèiø arbatø,taèiau, jei þmogus nuolatos nori valgyti,reiškia organizmui trûksta vitaminø ar mikroelementø.Todël, jei antsvoris tampa problema,reikia ne vien liekninanèiosios arbatos,bûtina kreiptis á gydytojà. Siauèiantvirusams, patartina gerti vitamino C turinèiosarbatos – spanguoliø, brukniø, erðkëtuogiø.Melisos arbata ramina, bet nemigdo.Jonaþolë netinka lëtinëms ligomsgydyti, taèiau nepakeièiama ûminëms. Pipirmëtëir ðaltmëtë gerina skrandþio veiklàir t.t. Jadvyga valandø valandas galiaiškinti tai, kà paèiai pavyko suþinoti, ir tuoji taip nori pasidalyti su kitais. Gal todëlkasmet vasarà dviem savaitëms su palapinëmisá jos ûká atsidangina Viekðniø gimnazijosmoksleiviø grupë. Pirmiausia jiemsaprodoma 2003 m. šalia trobos ákurta vaistiniøaugalø ekspozicija, kur gali pamatytiir nuodingàjà balandà, ir kitus retus, egzotiškusaugalus. Ne tik pamatyti, bet iriðgirsti Jadvygos pasakojimà, o paskuidrauge keliauti Ventos regioninio parko takaisir takeliais ieðkant kà tik praþydusiovaistaþolës þiedo. O vakare, sukûrus lau-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 37


þà ant Virvytës kranto, iðsivirti kvapniosJadvygos þoliø arbatos...Kasmet Kauno medicinos universiteteji perskaito apie 30 paskaitø farmacininkøtobulinimosi kursuose. Yraparašyta per 30 moksliniø, per 70mokslo populiarinimo straipsniø. Sumokslininku Z.Gudþinsku išleista knyga„Lietuvos vaistiniai augalai“. Išleistosknygos: „Jaunajam vaistaþoliø rinkëjui“,„Jaunajam gëlininkui“, „Nuodingiaugalai“, „Vaistiniø augalø auginimas“.Jadvygai ðiandien gaila iðartødirvonø, ûkininkai tikisi gauti ES iðmokas,o vaistiniai augalai nyksta. Ið tëvøþemës ir dar ðiek tiek nuomojamø natûraliøaugimvieèiø (sertifikuotø) ûkioþmonës ir pavieniai rinkëjai surenkadešimtis tonø augalinës þaliavos. Ûkyjegaminamos: „Lazdyno“, „Raskilos“‚„Aromatinë“‚ „Þemaièiø þoliø“ arbatþolës‚„Kava be kavos“ (ið laukiniø trûkaþoliøir kiaulpieniø ðaknø).„Jadvygos þoliø“ ûkyje pagamintosarbatos jau lankësi tarptautinëse parodoseLenkijoje, Suomijoje, Latvijoje, Airijoje,Vokietijoje. Treèià kartà dalyvautaBerlyno tarptautinëje maisto pramonës,þemës ûkio ir sodininkystës parodoje„Þalioji savaitë“. Uþmegzti ryðiai su Austrijosþolininkais, kurie susidomëjo Jadvygosþolëmis, nes jose nëra genetiðkaimodifikuotø augalø, o tuo ðiandiennelabai daug kas gali pasigirti. Jos arbatas,surinktas ið ekologiðkø sertifikuotøplotø, VðÁ „Kulinarinio paveldo fondas“pripaþino ðalies kulinariniu paveldu.Teko jai ir „Lietuvos kaimo spindulio“nominacijos „Liaudies medicinosskleidëjos“ laurai. Gavo ji ir DidþiosiosBritanijos princo Èarlzo padëkà uþ specialiaijam paruoðtà arbatà... O kiek þmoniøjai dëkingi uþ tai, kad ji, pasiðaukusigamtà, be brangiø, kai kam jau ir neáperkamøvaistø, palengvino gyvenimà,iðgydë nuo kà tik prasidëjusio negalavimo.Tik kaip su tuo vëþiu, kuriam neuþtekoBalandëlio ilgo gyvenimo? Jadvygagiliai atsidûsta:– Kad að galëèiau... Kai liga darneprasidëjus, galima organizmà stiprintiarba po to, kai chirurgai, radiologai,hemoterapeutai atlieka savo darbà,þolelës gali þmogui padëti. Tik viskasèia priklauso nuo gydytojø, nuoligos agresyvumo. Þolelës tik pagalbajiems. Nors kas þino, gal ir yra pasaulyjeþolynai, jø kompozicijos, kuriosgalëtø padëti áveikti ir ðià ligà...Vasara... Vël ant Virvytës kranto prasidedadarbymetis graþiausiuose Ventosir Virvytës slëniuose, giriose, pelkëse,raistuose, kur dar nuo praëjusio rudensraudonuoja spanguolës, svyraþaluma pasidabinusios berþø ðakos...Plungë –Danguolë AÞANECKIENË,Jurgita DREVINSKAITËLietuvos kultûros soTaip vadintis ðiemet pelnyta garbë,laimëjus praëjusiø metø gruodþiomënesá VðÁ „Vilnius – Europoskultûros sostinë 2009" surengtànacionaliná konkursà „Lietuvoskultûros sostinë 2009".Ekspertø komisija vertino 16 miestø irmiesteliø, pretendavusiø tapti ðalies kultûrossostine, konkursui pateiktas paraiðkas.Komisijos pirmininko kultûros istorikoVytauto Balèiûno nuomone, plungiðkiøparengtas projektas „Plungës kultûrinioturizmo marðrutai – nuo savitumo ikiglobalumo“ geriausiu pripaþintas (ávertintas91,82 balo ið 100 galimø) dël to, kadskirtas ne tik vietos ar regiono bendruomenei,bet orientuotas ir á nacionalinëskultûros erdvæ. Pasak projekto vadovo,Lietuvos kultûros ministerijos premijø laureato,Lietuvos kultûros centrø asociacijosprezidento, Plungës kultûros centrodirektoriaus Romo Matulio, toks ir buvotikslas: atkreipti ðalies þmoniø dëmesá ámûsø kraðte turimas ir puoselëjamas vertybes,tæsiamas tradicijas ir parodyti, kadesame atviri naujovëms. Lietuvos visuomenësdëmesio vertas ne tik Plungës kultûrospaveldas – Oginskiø sukurtas europinisparkas, jo centre esantys áspûdingirûmai – mûsø lietuviðkasis Versalis. Projektorenginiai pateiks visuomenei áspûdingàmenø ðventæ kunigaikðèiø Oginskiøsukurtame kultûros mieste, atskleis istoriniuskultûros kelius, per ðimtmeèiussusiejusius Plungæ, Platelius, Berþorà, ÞemaièiøKalvarijà ir kitus miestelius, kur tvirtaissaitais susipina etninë, religinë, nacionalinëir modernioji kultûra.Plungë – Lietuvos orkestrø lopðys. KunigaikðèioMykolo Oginskio dvare 1873 m.pradëjo veikti viena pirmøjø orkestro mokyklø,kurioje 1888–1893 m. mokësi bûsimasiskompozitorius ir dailininkas MikalojusKonstantinas Èiurlionis. Èia buvo ákurtasvienas pirmøjø mëgëjø teatrø ðalyje.Á Lietuvos kultûros istorijà savo veiklaTëvynëje ir uþsienyje ásiraðë daug talentingømûsø kraðto þmoniø. Iðëjusieji Amþinybënprisimenami, gyvieji prisidedaprie ðiandienës kultûros puoselëjimo. Dirigentaiprof. Juozas ir Stasys Domarkai,dainininkë Giedrë Kaukaitë, dþiazo virtuozassaksofonininkas Petras Vyðniauskas,Oginskiø rûmaiPlungës parke38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


kompozitorius Andrius Kulikauskas, aktoriusVytautas Rumðas. Deðimtimis metøsavo veiklà skaièiuoja Plungës kultûroscentre veikiantys, respublikiniuose irtarptautiniuose konkursuose, festivaliuosedalyvaujantys meno kolektyvai: nusipelnæstautiniø ðokiø ir dainø ansamblis„Suvartukas”, puèiamøjø orkestras, folkloroansamblis „Gondinga”, vaikø ir jau-stinë 2009Romo LUKOÐIAUS nuotr.Muzikinis-literatûrinis marðrutasMuzikinio-literatûrinio marðruto pirmiejirenginiai vyko kovà. Per 350 jaunøjø ðokëjøið Lietuvos ir Latvijos susirinko á Plungëskultûros centre rengiamà tradiciná tarptautinájaunimo ðokiø festivalá „Kovo 11-osios vaikai“. Teatriniam menui populiarintibuvo skirta vaikø ir jaunimo teatrøðventë „Vaikiðkas teatrø pavasaris“. Balandáir geguþæ vyko 9-oji Þemaitijos jaunøjøkûrëjø paroda-konkursas liaudies menininkoStanislovo Riaubos premijai laimëti, 3-ioji rajono moksleiviø chorø ðventë „Giedudainelæ“. M.Oginskio rûmuose veikiantisÞemaièiø dailës muziejus nuo 2006 m.dalyvauja tarptautiniame projekte „Euro-zuota ugnies ir ðviesø misterija Babrungoslënyje. Liepà 780 Plungës rajono dainininkø,ðokëjø ir muzikantø dalyvaus Lietuvosvardo 1000-meèiui paminëti skirtojePasaulio lietuviø dainø ðventëje Vilniuje.Tarp ðios istorinës ðventës vyriausiøjø vadovøbus ir „Suvartuko” meno vadovë IlonaBaltikauskaitë bei kamerinio choro dirigentasAlfonsas Vildþiûnas.Rugpjûèio 29-àjà prasidës ir visà rugsëjásavaitgaliais dþiugins IV tarptautinisMykolo Oginskio festivalis, inicijuotas irrengiamas 2003-iøjø vasará atsikûrusiosPlungiðkiø draugijos. Jo programoje numatytiLietuvos nacionalinio simfoninio orkestro,Liepojos, Minsko, Mykolo Oginskiofestivalio simfoninio orkestrø, regioniniojungtinio styginiø ansambliø festivalio„Rudens akvarelë M.K.Èiurlioniui“koncertai, Vilhelmo Èepinskio kamerinioorkestro pasirodymas. Vyks tarptautinëmokslinë konferencija „Istoriniø parkø paveldas.Atgaivinimo ir pritaikymo galimybiøeuropinë patirtis“. Šv. Jono Krikštytojobaþnyèioje Anapilin iðëjusiems plungiðkiamsatminti skambës V.A.Mocarto „Requiem”,atliekamas Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro, vadovaujamo Lietuposmuziejø naktys“. Geguþæ muziejujesurengtas renginiø ciklas „Naktis kunigaikðèioMykolo Oginskio rûmuose“. Á Ðarnelæ,Þemaièiø Kalvarijà plungiðkiai ir sveèiaikvieèiami tradiciniu renginiu „O að einuvël þemës ilgesy“, skirtu Plungës kraðtopoetui Vytautui Maèerniui atminti. Birþelio19-àjà Þemaièiø dailës muziejujevyks þymiø Lietuvos menininkø, kilusiø iðPlungës, Giedrës Kaukaitës, Petro Vyðniausko,Danieliaus Praspaliauskio, AndriausKulikausko, Aistës Smilgevièiûtës,Juozo Milaðiaus ir kitø jungtinis koncertas.Kas dveji metai rengiamame jau XI tarptautiniamepuèiamøjø orkestrø ir istoriniøðokiø festivalyje ðiemet dalyvaus 5 profesionalûsir 8 mëgëjø orkestrai (517 dalyviø)ir 175 ðokëjai. Visi festivalio dalyviaimuzikos mëgëjams gros Mykolo KleopoOginskio polonezà „Atsisveikinimas su Tëvyne“,pristatys Pasaulio lietuviø dainøðventës „Amþiø sutartinë“ programà „Varioaudra“. Geriausi orkestrai atliks ir solinesprogramas. Þemaièiø dailës muziejujebus pristatytas parodø ciklas, skirtas mecenatoir kultûros veikëjo kunigaikðèio MykoloOginskio (1849–1902) 160-osioms gimimometinëms, 130-ies metø dvaro rû-TarptautinioM.Oginskiofestivalioatidarymàtradiciðkaipalydi tryspabûkloðûviainimo teatras „Saula”, kamerinis choras,kamerinis instrumentinis ansamblis „Namømuzika”, vaikø ir jaunimo tautiniø ðokiøkolektyvai „Þirginëliai”, „Maþasis suvartukas”.Tad Plungei Lietuvos kultûrossostinës karûna teko neatsitiktinai.Projekto autoriai, Plungës rajono savivaldybësKultûros reikalø tarybos nariai,tikri savo darbo profesionalai, þino rajonokultûriná potencialà. Projektà „Plungës kultûrinioturizmo marðrutai – nuo savitumoiki globalumo“ rengë, programà sudarë irjà ágyvendina kûrybinë grupë: Plungës kultûroscentro direktorius R.Matulis, Vieðosiosbibliotekos direktorë Violeta Skierienë,Þemaièiø dailës muziejaus direktoriusAlvidas Bakanauskas, Þemaitijos nacionalinioparko Kultûros paveldo skyriaus vedëjaAldona Kuprelytë, Þemaièiø Kalvarijoskultûros centro direktorë Rima Jokubauskienë,Plungës savivaldybës administracijosKultûros skyriaus vedëja Vida Saukalienë,savivaldybës mero patarëja DianaSaukalienë, „Plungës“ laikraðèio þurnalistëDanguolë Aþaneckienë, menininkai TomasDanilevièius ir Juozas Laivys.Plungë 2009 m. pristatë tris kultûrinioturizmo marðrutus: Muzikiná-literatûriná, Istoriná-sakraliná,Meniniø galimybiø.Visø trijø projektomarðrutø renginiø svarbiausiakcentai bus pristatyti ðiø metøbirþelio 19–21 dienomisPlungës miesto ðventës ir 11-ojo tarptautinio puèiamøjø orkestrøfestivalio metu. Programojenumatyti renginiai prasidëjovasará Plateliuose spalvingomistradicinëmis Uþgavënëmis.Pernai ði ðventë, Þemaitijosnacionaliniame parkegyvenanèiø ir kurianèiø tautodailininkødarbai ir nuotraukose– sodybos-muziejai parodytiPrancûzijoje, Bordo mieste,vykusiame Europos turizmoforume. Ten Þemaitijos nacionalinisparkas pripaþintaspatraukliausia Lietuvos turizmovietove.mø pastatymo sukakèiai paminëti bei Lietuvosir Lenkijos istoriniø parkø ir sodø pavelduiáprasminti. Senamiesèio aikðtëjebus atidengtas meninis simbolis „Jie savotalentu garsina Plungæ“. Á vieðosios bibliotekoskiemelá kvies fotoalëja „1000 Lietuvosakimirkø“, skaitymai: poezijos ir muzikossàskambiai, susitikimai su poetais.Senamiesèio aikðtëje ir kitose miesto vietoseðurmuliuos tautodailës mugë, bus demonstruojamitradiciniai amatai, grieð liaudiesmuzikantai. Istorinæ Plungës praeitáprimins riteriø kovos, profesionalø ir mëgëjøteatrø spektakliai. Þiûrovus turëtø sudomintiir daugybë jaunimo pasirodymø,parodos netradicinëse erdvëse, teatrali-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 39


vos nacionalinës premijos laureato prof.Juozo Domarko, ir Kauno valstybinio choro,vadovaujamo Lietuvos nacionalinëspremijos laureato prof. Petro Bingelio.Spalá Plungës kultûros centras renginiu„Plungës kultûros centras – tai Plungësþmonës“ pristatys mieste gyvenanèiusir kurianèius menininkus bei jø kûrybà.Dalyvaus 22 meno kolektyvai, prasmingaiveiklai jungiantys 1200 meno mëgëjø,per 70 tautodailininkø. Bus iðleistasleidinys, áamþinantis miesto kultûriniusávykius, kûrëjus.Aldonos KUPRELYTËS nuotr.Plateliø baþnyèia ir varpinëRekonstruotoje centrinëje miesto aikðtëjevyksta daug renginiøSaulio NARKAUS nuotr.Istorinis-sakralinis marðrutasÐiuo marðrutu keliaujantys susipaþinssu Plungës kraðto istorija, senàja architektûra,regiono paproèiais, ið amþiø glûdumosatëjusiomis tradicijomis. Èia unikaliaiðvenèiamos Uþgavënës, iðlikusi savitaþemaièiø Kalnø giedojimo tradicija:Plungë bene vienintelë turi du Kristauskanèios kelius – Þemaièiø Kalvarijoje irBerþore. Plateliø miestelio ir Berþoro kaimobaþnyèios yra vieni seniausiø mediniøsakralinës architektûros pastatø Lietuvoje.Tarp þymiausiø baþnyèiø – ir ÞemaièiøKalvarijos miestelio bazilika.Plungës miestas kildinamas ið XIII–XIV a. minimos Gondingos gyvenvietës,todël, áprasminant miesto istorijà, miestoðventës dienomis – birþelio 19–21-àjà –Gondingos piliakalnio prieigose bus rengiamiteatralizuoti vaidinimai, istorikø pasakojimai,vyks riteriø kovos. Joniniøðventë Plateliuose: kupoliavimas, burtai,paparèio þiedo ieðkojimas, vainikëliøplukdymas, senoviniø þenklø atgaivinimasir jø sudeginimas. Nuo geguþës ikirugpjûèio visuomenei bus pristatomosXVIII a. Plungës kraðto medinës barokinësbaþnyèios – Gintaliðkës, Berþoro, Plateliø,Gegrënø, Alsëdþiø. Baþnyèiose vykssakralinës muzikos koncertai, kuriuosedalyvaus þinomi Lietuvos menininkai ir atlikëjai:M.K.Èiurlionio kvartetas (dirigentasSaulius Sondeckis), vargonininkë EglëKorinë ir kiti. Vyks tarptautinis sakralinësmuzikos festivalis „Giesmë Dievo MotinaiMarijai“, kuriame dalyvaus regionosakralinës muzikos chorai, kolektyvai iðLatvijos, Rusijos. Vargonø muzikos koncertairajono baþnyèiose skambës, minintPlateliø baþnyèios J.Garalevièiaus vargonøjubiliejø (1909–2009), o rugsëjá – ÞemaièiøKalvarijos bazilikos J.Radavièiausvargonø 100-èiui vyks konferencija ir koncertas,kuriame diriguos S.Sondeckis.Geguþæ Gegrënø baþnyèioje ÞemaièiøKalvarijos bazilikos choras atliko IpolitoPetroðiaus baþnytkaimio Votyvà, kuri primenaliaudiðkà giedojimà.Kasmet tûkstanèius þmoniø sutraukiaÞemaièiø Kalvarijos atlaidai, daugiausiamaldininkø suplûsta per didþiuosius atlaidusliepos 2–12 dienomis. Þemaièiø KalvarijosKryþiaus kelià sudaro 19 koplyèiø,kurios iðsidësèiusios kalvotoje miesteliovietovëje. Kryþiaus kelyje yra dvi pagrindinësdalys – Kristaus suëmimo ir Kryþiauskeliai. Pastarasis – vingiuotas ir be vadovopagalbos nelengvai surandamas.Þemaitijos krikðtas siejamas su kultûros,krikðèionybës tradicijø sklaida regione.Tad 600 metø jubiliejui paminëtiAlsëdþiø baþnyèioje vyks mokslinë konferencija.Projekte „Skirtingø kultûrø susiliejimasper paveldo paþinimà“ dalyvaus ávairiøpasaulio ðaliø savanoriai. Þygiai dviraèiaissakralinio-istorinio marðruto keliais, seminarasapie senosios þemaièiø statybostechnologijà, vaistaþoliø rinkimas ir arbatosdegustacija, kilnojamoji fotoparodaskirti Plungës kraðto etnokultûrai paþinti.Lietuvos menininkai, muzikantai susirinksá stovyklà-festivalá Pakutuvënuose„Pakûtos dozë“. Stovyklos metu veiks kûrybosdirbtuvës, bus surengti seminarai,koncertai. Netoli Plungës, Pakutuvënøkaime esanèioje Susitaikinimo sodyboje,aktyviai reiðkiasi ðeimininkai – ðv. AntanoPaduvieèio baþnyèios pranciðkonøbrolija ir bendruomenë. Ði vieta kiekvienàsavaitgalá pritraukia daug tikinèiøjø arðiaip paguodos ieðkanèiø þmoniø.Berþoro aplinkos (miestelio, baþnyèios,Kristaus kanèios kelio) kultûriná irdvasiná dvelksmà ávertino ARS grupës dailininkai:A.Gudaitis, A.Galdikas, A.Vizgirda,I.Budrys, L.Tuleikis, G.Jacënaitë. Paroda„Berþoras – menininkø darbuose“Plateliø dvaro svirne pristatys ðiø profesionaliømenininkø darbus.Netradicinis menas netradicinëseerdvëseBene daugiausiai diskusijø sukëlë irprieðtaringø vertinimø sulaukë projekto„Plungë – Lietuvos kultûros sostinë 2009“Meniniø galimybiø marðrutas. Jo autoriai– menininkai Tomas Danilevièius ir JuozasLaivys – sumanë nemaþai ávairiø ðiuolaikiniomeno projektø: konceptualausmeno akcijø, vaizdo ir garso instaliacijø,netradiciniø renginiø, kurie birþelio 19-àjà40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


us sujungti á vienà bendrà marðrutà irpristatyti atskirame kataloge.„Vienas ið reikalavimø Lietuvos kultûrossostinës renginiams buvo netradiciðkumas,naujø kultûriniø erdviø paieðka.Todël, raðant ðá projektà, á pagalbà pasikvietëmus su Tomu. Mûsø sumanymønegalima vertinti tais paèias svertais,kaip tradiciniø literatûriniø ar muzikiniørenginiø. Ne paslaptis ir tai, kad kol kastiek Plungëje, tiek ir visoje Lietuvoje labiauremiami ir palaikomi tradicinio menokûrëjai. Tad vien tai, jog meniniø galimybiømarðrutas, sujungsiantis netradiciniusrenginius netradicinëse erdvëse,buvo atskirtas nuo kitø ir ávardytas kaipatskiras, jau yra didelis pasiekimas“, –pasakojo Plungës savivaldybëje rajonodailininku dirbantis J.Laivys, Vilniaus dailësakademijoje (VDA) baigæs skulptûrosstudijas, 2004 m. staþavæsis Liono(Prancûzija) nacionalinëje dailës mokykloje,surengæs nemaþai personaliniø parodøbei dalyvaujantis jungtinëse parodoseLietuvoje ir uþsienyje.veiklos forma, naujas judëjimas, kol kasunikalus Lietuvoje, bet jau tikrai nenaujasuþsienio ðalyse. Kultûra pamaþu traukiasiið miestø aikðèiø, muziejø, koncertøsaliø, tolsta nuo tø vietø, kur negalima rûkytiir triukðmauti. Pavyzdþiui, kitose ðalysesenuose tuneliuose, apleistose gamyklose,kituose industriniuose pastatuoserengiami koncertai, parodos jau niekonestebina. Plungiðkiai, ásigijæ minëtà vandensbokðtà, taip pat ketina já pritaikytiávairiems sumanymams. Tiesa, á jø akiratábuvo pakliuvusios ir senos, apleistos ferðiuolaikiniomeno formos atëjo pavëluotai,jau nekalbame apie Plungæ. Natûralu,kad neþinojimas, neiðmanymas þmonesgàsdina“, – neabejoja menininkai.Pasak jø, neigiamas jø darbø vertinimasjiems nesukelia diskomforto jausmo. Kodël?Nes neigimas nëra kritika. Dar daugiau– mieste, kuriame jie kuria, pasakmenininkø, kritinio diskurso kol kas ið visonëra. „Mes praðome tik vieno: neneigtito, kà darome, bet vertinti. Nesvarbu –teigiamai ar neigiamai“, – sakë T.Danilevièiusir J. Laivys.Meniniø galimybiø marðrutoautoriai menininkai Juozas Laivysir Tomas DanilevièiusPerkûno àþuolas Plungës parkePlungiðkis Tomas Danilevièius – taippat skulptorius, VDA magistrantas, dizainostudijos bei ámonës „Vandens bokðtas”Plungëje ákûrëjas. Menininkas dþiaugiasi,kad Plungës valdininkai palaikë josumanymà senà nebenaudojamà vandensbokðtà miesto pakraðty paversti netradicineerdve ávairiems kultûriniams renginiamsorganizuoti. Pasak jo, ðis bokðtas– tai ne objektas, o nauja kultûrinësPlateliø eþerasVlado GAUDIEÐIAUS nuotr.Aldonos KUPRELYTËS nuotr.mos, kiti sovietmeèio laikø statiniai, betdël lëðø trûkumo á Lietuvos kultûros sostinësrenginius jie nebuvo átraukti. Taèiaumenininkai neatsisako ðio sumanymo irþada prie jo sugráþti.O kol kas plungiðkius T.Danilevièiusir J.Laivys stebina ávairiomis ðiuolaikiniomeno akcijomis. Bene daugiausiai atgarsiosulaukë ir tikrà vertinimø, daþniausiaineigiamø, lavinà sukëlë menininkøþaliai nudaþytas betoninis stulpas Stotiesgatvëje. Neliko nepastebëti ir sumanymaitautiniø juostø raðtais papuoðtiPlungës parapijos namø sienà, atnaujintisenà sovietmeèio laikø skulptûrà, kaþkadapuoðusià grûdø produktø kombinatà,á apleistà Plungës parko laikrodinæákelti elektroninæ gegutæ. Kol kas ágyvendintatik dalis numatytø akcijø. Netikëtumøþada pateikti birþelio viduryje numatytasminëtojo vandens bokðto pristatymas,istoriniø nuotraukø instaliacija, rugpjûèiopabaigoje – konceptualaus menoparoda Plateliø eþero dugne.„Esame kaltinami tradicijø lauþymu,nors ið tikrøjø tik siekiame jas pratæsti.Kartais iðties atrodo, kad to, kà darome,niekam nereikia. Antra vertus, jei niekasto nedarys, bus dar blogiau. Á LietuvàLietuvos tûkstantmeèio þenklaiateities kartomsPakutuvënuose, ðalia ðv. Antano Paduvieèiobaþnyèios, balandþio 25 d. pasodintastûkstanèio àþuoliukø parkas,áprasminantis Lietuvos vardo tûkstanèiometø jubiliejø. Uþregistruota, kad, sodinantàþuolynà, dalyvavo daugiau kaip 600Plungës kraðto gyventojø ir sveèiø, kuriøpavardës suraðytos ir metalinëje kapsulëjeatgulë po paminkliniu akmeniu ateitieskartoms.Simbolinis suolelis centrinëje miestoaikðtëje „Jie savo talentu garsina Plungæ“,skirtas þymiems plungiðkiams menininkams,gal taptø sëkmës ir naujø talentøatsiradimo þenklu, kuris jaunusmiestieèius, sveèius bei turistus trauktøprisësti, pasisemti kûrybingos auros irskatintø tapti þymiems, kaip talentingiejiplungiškiai.Tai toli graþu ne viskas, kà turi Plungëskraðtas ir kuo gyvena jo þmonës. Jiedidþiuojasi unikalia ðio nedidelio þemëslopinëlio praeitimi, savo protu ir rankomiskuria ateitá. Visa tai pajausti, pamatyti irávertinti kvieèiame Lietuvos þmones.Daugiau informacijos: www.plunge.ltMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 41


Neatidëkrytdienai...Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,prof. habil. dr. Donatas BUTKUS,doc. dr. Saulius VASAREVIÈIUSAlas GorasPastaruoju metu daug kalbama ir raðomaapie klimato kaità.Vyraujanti nuomonë– vyksta atšilimas. Taèiau dël prieþasèiø,sukelianèiø tà procesà, nuomonës skiriasi:vieni teigia, kad tai yra þmogaus veiklospasekmë, kiti – kad vyksta natûralûsprocesai, atseit tokiø atðilimø bûta ir anksèiau.Be to, nesutariama, ar šis atšilimaslaikinas, ar visuotinis ir absoliutus. Pirmuojuatveju – atšilimas prasidëjæs dël natûraliøprocesø, dël natûraliø ir pasibaigsiantis,antruoju atveju – þmogus savo veiklavisame pasaulyje paveikæs klimatà ir jo atðilimà,todël kol ne vëlu galintis ðá procesàðvelninti ir net stabdyti.Ðiame dispute jau daugelá metø dalyvauja2007 m. Nobelio premijos laureatasAlas Goras (Al Gore), aðtuonerius metusdirbæs JAV viceprezidentu. Knygoje „Nepatogitiesa“ (Al Gore. An Inconvenient Truth,Rodale, New York, 2006) jis nedvejodamasteigia, kad „þmogaus sukeltas visuotinis atðilimasdarosi vis pavojingesnis ir spartëjatokiu tempu, jog planetai kyla pavojus“.Alas Goras kruopðèiai rinko faktus, árodanèiusklimato atðilimà, pats su ðeima keliavopo ávairias pasaulio vietas, stebëjo, fotografavo,lygino skirtingais laikotarpiais gautusvaizdus. Per ilgà laiko tarpà surinktà faktinæmedþiagà apibendrino ir paskelbë minëtojojeknygoje. Joje áþvelgiamos trys pagrindinësdalys: 1) klimato atðilimo esmë –ðiltnamio dujø (CO 2, CH 4, N 2O, SF 6) sugeriamaið Þemës sklindanti infraraudonoji spinduliuotë;2) ávairûs Þemës padariniai, árodantysklimato atðilimà; 3) CO 2koncentracijosatmosferoje ir temperatûros kaitos koreliacijaesàs árodymas, kad klimato atðilimà lemiantiþmogaus veikla. Ið tikrøjø Þemës atmosferossluoksnis toks plonas, kad galimavisiðkai pakeisti jo cheminæ sudëtá. Ypaèsmarkiai padidëjæs anglies dioksido – svarbiausiøvadinamàjá ðiltnamio efektà sukelianèiødujø kiekis.Klimato atðilimo faktà Alas Goras paaiðkinapasaulyje kalnø ledynø tirpimu (Ledynoparkas ant Kilimandþaro kalno, Kolumbijosledynas Aliaskoje, Andai Pietø Amerikoje,Himalajø ledynas Tibeto plokðèiakal-Èiervos ledynas, Ðveicarija, 1910 m.nyje ir kt.). Labiausiai visuotinis atðilimas paveikæsTibeto plokðèiakalnyje esantá Himalajøledynà. Himalajuose yra ðimtà kartødaugiau ledo nei Alpëse. Septyniø Azijosupiø baseinai, esantys plokðèiakalnyje, girdoapie 40 proc. pasaulio gyventojø.Klimato atðilimà Alas Goras paliudija iruraganø intensyvumo bei trukmës kaitaJaponijoje ir Floridoje, potvyniais Ðveicarijoje,Indijoje ir Kinijoje. Knygoje árodoma,kad pasaulyje vyksta krituliø persiskirstymasir drëgmës dirvoþemiuose maþëjimas.Vis daugiau naujø moksliniø tyrimø patvirtina,kad ðiltesnis vandenyno virðutiniosluoksnio vanduo gali iðskirti daugiau konvekcinësenergijos, sukelianèios galingesniusuraganus. Mokslininkai nesutaria dëlryðio tarp bendro uraganø skaièiaus ir visuotinioatðilimo, nes ne vienà deðimtmetáuraganø daþnumui didelës átakos turëjonatûralûs gamtiniø sàlygø pokyèiai. Taèiaudabar jau yra aišku, kad reikðmingas uraganøtrukmës ir intensyvumo padidëjimastikrai susijæs su visuotiniu atšilimu.Nuotraukomis árodomi dideli pokyèiaiáðalo zonoje Aliaskoje: medþiai, áleidæ ðaknisáðalusioje tundroje, jai atitirpstant svyra,virsta, keliai darosi nepravaþiuojami,griûva namai.Nuo 8-ojo deðimtmeèio Arkties ledokiekis ëmë smarkiai maþëti, o sluoksnisplonëti. Dabar atliekami tyrimai rodo, kad,nesiliovus áprastai elgtis, Arkties ledo kupolaskiekvienø metø vasarà pranyks. Ðiuometu jis atlieka esminá vaidmená – vësinaÞemæ. Vienas svarbiausiø mûsø tikslø – uþkirstikelià jo sunykimui.Arkties ledyno kupolas ëmë tirpti taipgreitai pirmiausia dël to, kad jis daug plonesnisuþ Antarktidos ledo kepuræ.Tirpstantys Arkties ledynai gali nepaprastaipakeisti visà planetos klimatà. Visuotináklimatà mokslininkai vadina „netiesinesistema“. Tai reiðkia, kad ne visi pakitimaiyra laipsniðki, tolygûs. Kai kurie jø galiávykti staiga, smarkiais ðuoliais. Praeityjetaip jau yra buvæ.Ðilumà ið pusiaujo á aðigalius perskirstovëjai ir vandenyno srovës. Pavyzdþiui,Golfo srovë ir cirkuliacinës srovës. Ðiossrovës teka beveik nepakitusios 10 tûkstanèiømetø – nuo paskutiniojo ledynmeèiopabaigos, dar prieð pastatant pirmàjámiestà. Jø pakeitimas turëtø didþiuliø pasekmiøvisai civilizacijai. O taip gali nutiktidël klimato krizës. Vidutinë temperatûra visamepasaulyje yra apie 58 o F (14,4 o C).Þmogaus veiklos átaka klimato kaitaiknygoje árodinëjama CO 2koncentracijos,nustatytos ledo kernuose, didëjimu per650 000 metø laikotarpá ir gauta teigiamakoreliacija su temperatûros kaita. Be to,ilgalaikëje temperatûros skalëje tik pasta-Ðie medþiai prieð deðimtmeèius, netgiprieð ðimtmeèius, giliai áleido ðaknisáðalusioje tundroje. Dabar, tundraiatitirpstant, jie tarsi praranda savoinkarà, dël to ir svyra á ðonus42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6


Èiervos ledynas, 2001 m.røjø deðimtmeèiø vidutinë metinë temperatûrayra didþiausia.Alas Goras perspëja, kad esame atsidûræprie biologø vadinamosios masinioiðnykimo krizës slenksèio. Nykimo greitisdabar tûkstantá kartø didesnis nei esantnatûraliai atrankai.Dauguma veiksniø, sukelianèiø rûðiønykimà, taip pat turi poveiká ir klimato kaitai.Du ið jø – susijæ. Pvz., Amazonës drëgnøjøatogràþø miðkø nykimas skatinadaugelio rûðiø iðnykimà, taip pat didinaCO 2kieká atmosferoje.Dël visuotinio atðilimo þûva labai daugkoralø rifø, kurie vandenyne gyvenanèiomsrûðims yra tokie pat svarbûs kaipdrëgnieji atogràþø miðkai sausumos rûðims.2005-aisiais, pagal visus parametruskarðèiausiais uþregistruotais metais,sunyko daugybë rifø, áskaitant ir tuos, kuriepuikiai gyvavo tada, kai Kolumbas pirmàkartà atplaukë á Karibus. 1998 m., antraisiaispagal karðtumà uþregistruotaismetais, pasaulis prarado apytiksliai 16proc. visø koralø rifø.Alo Goro knyga „Nepatogi tiesa“ labaigerai iliustruota ir akivaizdþiai árodantiávairius padarinius Þemëje, kuriuos sukëlëklimato atðilimas.Autorius jau 17 metø tiria klimato kaitàir jos padarinius. Jis aktyviai prisidëjo1997 m. rengiant Kioto protokolà Japonijoje.Ákûrë palydoviná ir kabeliná TV tinklà,aiðkinant klimato atðilimà ir jo átakàjauniems þmonëms.Alas Goras, ragindamas imtis ryþtingøpriemoniø maþinti dujø iðsiskyrimà sukeliantáðiltnamio efektà, perspëja „... neatidëliokrytdienai to, kà gali padaryti ðiandien“.O padaryti, Alo Goro nuomone, galimadaug: maþinti CO 2emisijà, taupytienergijà namuose, vairuoti iðmoningiau– maþinti nuvaþiuotø myliø kieká, vaþiuotidviraèiu, kur tik ámanoma naudotis visuomeniniutransportu. Stengtis suþinoti daugiauapie klimato pokyèius ir padëti suþinotikitiems.Visa tai, kas pateikta Alo Goro knygoje„Nepatogi tiesa“, aiðkiai matyti realybëje.Tai liudija klimato šilimas, primenantisartëjanèià grësmæ.Mokslininkø nuomone, gali vykti daugsudëtingesni gamtos procesai, darantysdidelæ átakà klimato pokyèiams...Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2009-06-08SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20096Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.6 (608) birþelisTurinysNauja Lietuvos MA vadovybë .................................. 2A.BURAÈAS Pasaulio finansø krizë irLietuvos strategija .................................................... 3M.ÐÈAVINSKAS Kà Lietuvai reiðkia 1009 metai? .... 6J.GRIGAS Kas kuria Þemës magnetiná laukàir keièia jos magnetinius polius? .............................. 8J.A.KRIKÐTOPAITIS Pagarba medþiui ................... 10J.STRAÞNICKAS Profesoriaus KazimieroBarðausko meilës galia .......................................... 12V.PRUSKUS Laikas ir jo medþiotojai ...................... 14J.ELEKÐIS Tarptautinë mokslinë konferencijaLietuvoje sukvietë mokslininkusne tik ið Europos .................................................... 16R.KRAUJALIS Lietuvos lazeriø pramonëssektorius pernai iðaugo 16 procentø ..................... 18P.G.ADLYS Mûsø keturi milijonai... Ar tai realu? ..... 19P.BALTRËNAS, D.PALIULIS Lietuvosjaunøjø mokslininkø konferencija .......................... 20V.VALENTUKEVIÈIUS Energetinis saugumas –mitai ir realybë ........................................................ 22Þ..LUKÐIENË, V.BÛDA Fotosensibilizacija –ekologiðkai saugi priemonë kenkëjøgausumui reguliuoti ............................................... 25R.OZOLINÈIUS Miðkotyros drozofilos,Nilsas Boras, medþiø homeostazëir stabilumas ........................................................... 28A.NAKAS, J.NORKEVIÈIUSSeptyniasdeðimtmeèio gimtadieniui –monografija ............................................................ 30A.MOTUZAS Modernus vadovëlisapie dirvoþemá ........................................................ 30G.AÐMONAITË „The COINS 2009“ – mokslinisgamtininko iððûkis? ............................................... 32V.PRUSKUS Laikas ir „greiti pinigai“:iððûkiai ðvietimui .................................................... 33R.ÐVEISTIENË Kà þinome apie Lietuvosarklininkystæ ........................................................... 34G.KRIÐÈIUKAITIENË Kai þolynai prabyla .............. 36D.AÞANECKIENË, J.DREVINSKAITËPlungë – Lietuvos kultûros sostinë 2009 ............... 38P.BALTRËNAS, D.BUTKUS, S.VASAREVIÈIUSNeatidëk rytdienai... ............................................... 42Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 43


NetektisVirginijos VALUCKIENËS nuotr.Atsisveikinome su kompozitoriumi, smuikininku, dirigentu, pedagogu, maestro Jurgiu Gaiþausku.Jis – Lietuvos radijo ir televizijos kapelos kûrëjas, beveik keturis deðimtmeèius – kaimo kapelos„Galvë“ vadovas, operos „Buratinas“, operetës „Ramunë“, 5-iø simfonijø, sonatø, dainø, muzikosdramos spektakliams, koncerto kanklëms, per 1000 muzikos kûriniø vaikams ir tëveliams,jaunimui ir senjorams, kaimo ir miesto þmonëms autorius. Jo dëka kaimo kapelos pasklido povisà Lietuvà, o „Grok, Jurgeli“ ðventë tapo mûsø visø ðvente. Jos ákvëpëjas ir vyriausiasisdirigentas Jurgelis dosniai dalijo savo talentà. Linksma, uþdeganti muzika irmaestro trykðtanti energija buvo mûsø visø dþiaugsmas.Giedra gaida kiekvienà Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos vakaronæ puoðë Jurgelio ir Jo þmonosZoselës atliekami kûriniai. Jie buvo su mumis kasmetëse ekskursijose po Lietuvà, o ðiais metaisJurgelis netikëtai pasirodë jau vienas. Virkdë savo smuikelá, uþtraukë dainà...Palydëjome Já Anapilin, bet liko Jis su mumis.Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos varduPovilas SAUDARGAS44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

More magazines by this user
Similar magazines