Kas kuria Žemės magnetinį laukÄ - Vilniaus universitetas

MIÐKO IR MEDÞIOHOMEOSTAZË?Atsparumas, pusiausvyra, homeostazë...Tikriausiai ne kartà teko girdëtitokius terminus kur nors poliklinikojekalbant apie þmoniø fizinæ ar psichinæsveikatà... Šie terminai visdaþniau vartojami ir kitø srièiø specialistø– sodininkø, botanikø, ekologø,aptariant augalø ar jø populiacijø bûklæ,o pastaruoju metu – ir miðkininkø.Atsparumo sàvoka á miðkininkystæatkeliavo ið fiziologijos ir buvo suprantamakaip organizmø savybëpatiriant maþiausius nuostolius pakeltiparazitø, ligø, nepalankiø aplinkosveiksniø (sausrø, ðalèio, oro tarðos irkt.) poveiká ar kitoká kenksmingà veikimà.Ekosisteminiame lygmenyje atsparumusuprantama bendrijos (ekosistemos)geba iðvengti esamos bûsenospokyèiø dël iðorës trikdþiø.Pusiausvyros bûsena ekologijojepirmiausia sietina su atskirø populiacijødydþio pokyèiais. Populiacijojeindividø skaièius daþniausiainebûna pastovus, o svyruoja apietam tikrà vidurká. E.J.Kormondis(1992) populiacijos pusiausvyrà apibrëþiakaip dinaminæ svyravimo apievidurká bûsenà, o ne kaip pastovumà(konstantiðkumà) kaip fizikoje.Tai pasakytina apie plëðrûnø ir aukøpopuliacijø svyravimus, jau tapusiusekologijos taisyklëmis.Homeostazës samprata, atsiradusidaugiau nei prieð 100 metø fiziologødarbuose, kiek vëliau buvoperkelta á ekosistemø lygá. Homeostazësesmë ta, jog gyvi organizmaiar ekologinës sistemos kai kuriø savovidiniø parametrø skaitines reikðmes,nepaisant kintanèiø iðorës sàlygø,sugeba palaikyti pastovias. Pavyzdþiui,daugumos þinduoliø irpaukðèiø kûno temperatûra daþniausiaiyra pastovi; pastovus angliesdioksido kiekis kraujyje (dirbant fizinádarbà, kraujyje kaupiasi angliesdioksidas, kuris þadina kvëpavimocentrà, dël to kvëpavimas stiprëja iranglies dioksido perteklius ið organizmoðalinamas). Homeostazëssamprata vëliau buvo pradëta taikytine tik atskiriems organizmams, bet irjø populiacijoms bei ekosistemoms,taip pat ir miðko. Dabar su homeostazëssàvoka susidursime kalbëdamiapie daugelá biosistemø, pradedantnuo làsteliø ir baigiant visa biosfera.Þinomiausia homeostazë atmosferoje– deguonies ir anglies dioksidokoncentracijø palaikymas.Pagrindinis homeostazës poþymis– vadinamasis homeostazinis plato,t.y. ta kreivës, vaizduojanèios kokionors parametro priklausomybæ nuoaplinkos veiksnio, dalis, kuri iðlieka lygiagretiabscisiø aðiai (1 pav.).Panašias homeostazines bûsenasmatome ir miško gyvenime, t.y.miškas yra sudarytas taip, kad gali„amortizuoti“ nepalankius aplinkosveiksnius. Pavyzdþiui, praûþus audrai,iðlauþtø medþiø vietoje vël þelianauji medeliai; po medynø retinimohomeostazinës jëgos vël já gràþina ábuvusià augimo linijà ir vël suformuojabûdingà jam struktûrà. Medynøhomeostaze pagrásta ugdomøjøkirtimø teorija.Antra vertus, kai kurie miško rodikliaitam tikru miško augimo laikotarpiuturi savybæ maþai keistis. Tokioshomeostazës pavyzdys gali bûtimedþiø ið virðutinës ardo dalies mirtingumas.Pabandysime ðá reiðkinápaaiðkinti detaliau.Nuo pat medyno (medþiø bendrijos)susidarymo iki pat jo brandosmedþiø nuolat maþëja: silpnesni medþiailëèiau auga ir þûva. Pagrindinëtokio maþëjimo prieþastis – medþiøtarpusavio sàveika. Taèiau medþiaidþiûna ir ið virðutinës ardo dalies, t.y.aukðtesni. Tokio medþiø þuvimoprieþastis daþniausiai yra ne jø tarpusaviosàveika, o ligos, kenkëjai, vëjasar kiti veiksniai. Medþiø mirtingumokitimas, didëjant medyno amþiui,ir turi gerai matomà plato, t.y. jaunameamþiuje medþiø mirtingumas didëja,paskui maþai kinta (plato), o vëliau,medynui pasiekus brandà, vëlpradeda intensyviai didëti (þr. 2 pav.).Ekosistemos lygmenyje, ypaèkai kalbama apie ekosistemas, sudarytasið keliø rûðiø gyvûnø ar augaløpopuliacijø, galima stebëti kitokiosprigimties homeostazæ nei aprašytosios.Tai vadinamoji ekosistemøhomeostazë, kartais dar vadinamapseudohomeostaze. Jos esmëta, kad ekosistemà sudaranèios rûðysgali nepasiþymëti homeostatinëmissavybëmis, taèiau jø atsako á aplinkosveiksná atstojamoji turës homeostatinioplato iðraiðkà (3 pav.).Tyrinëjant kai kuriø parametrø stabilumoreiðkinius miðko ekosistemose,buvo nustatyta, kad tokiø homeostatiniøplato gali bûti ne vienas, okeli. Bet apie tai kitame skyrelyje.Pabaiga kitame numeryjeSeptynAlgimantas NAKAS,Julius NORKEVIÈIUSGenerolo Jono Þemaièio Lietuvos karoakademijos Humanitariniø mokslø katedrosprofesorius habilituotas daktarasAlgirdas Povilas Aþubalis septyniasdeðimtàjágimtadiená bei penkiasdeðimt antràsiaspedagoginës ir keturiasdeðimtàsiasmokslinës veiklos metines pasitinkakompiuterinës monografijos „Logikair mokyklinë matematika“ sutiktuvëmis.Tai septintoji ðio garbaus, kryptingaidarbðtaus mokslininko monografija. Ir visos,iðskyrus ðeðtàjà – „Karo pedagogikaLietuvoje (1918–1940 m.)“, kurià parengëkartu su kolegomis R.Kazlauskaite-Markeliene,A.Petrauskaite, B.Puzinavièiumi,F.Þigaru, skirtos matematikos didaktikosklausimams.Pirmoji A.P.Aþubalio monografija „IšLietuvos matematinio ðvietimo“ skaitytojuspasiekë 1993 m. (antrasis papildytasleidimas – 1997 m.). Po jos išëjo „Matematikosmokymo lietuviškoje mokyklojeraida (XIX a. pr. – 1940 m.)“, „Mate-Modernusvadovëlis apiedirvoþemáÐiandien pasaulyje dirvotyra pripaþástamakaip fundamentalus gamtos mokslas,ir jos vertë yra didelë. Apie dirvotyràiðmanyti turi ne tik þemës, miðko, vandensûkio, bet ir geografijos, geologijos, socialiniømokslø specialistai. Ðiuo mokslugrindþiama þmogaus ûkinës veiklos átakagamtai ekologinëje sistemoje. Dirvoþemininkaituri parengti ir kartu su ûkinësveiklos specialistais ádiegti dirvodarosprocesø valdymo, dirvoþemio derlingumodidinimo technologijas, prisidëti priedirbamos ir miðko þemës stebësenos.Kad tie uþdaviniai bûtø sëkmingaisprendþiami, bûtina tobulai nusimanytiapie pasaulio dirvoþemius, ypaè Lietuvos,kuri integravosi á Europos Sàjungà ir kitastarptautines organizacijas ir sparèiaiþengia rinkos santykiais pagrástu ûkininkavimokeliu. Juo eina ir savarankiðki ûkininkai,ávairiø þemës, miðko ir vandens30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6