Graþina KRIÐÈIUKAITIENËSenasis Kriauèiûnas neskubëdamassiurbèioja arbatà ir vis karts nuo karto þvalgosipro langà. Venta iðsiliejusi taip plaèiai,gal anapus reiktø kokià lentikæ numesti,suðlaps kojas vaikai, bet gal mokyklossargelis Mikuþis leis palei krosná iðsidþiovintibatus? Bet kaip jie po mokyklà vienomkojinëm lakstys? Ne, verèiau reikiasurasti lentgalá. Ir Kriauèiûnas dedasi kepuræ,eina á malkinæ. Kol þmogus ten kuièiasi,nuo kalnelio, anapus Ventos, atklegavisas bûrys Gyvoliø kaimo vaikø. Et!Tinkamo lentgalio taip ir nesuradæs, Kriauèiûnasiðsiskubina prie valties. Kol jis iriasiper plaèiausià Ventos vietà (uþ keliø ðimtømetrø galingai ðniokðèia malûno uþtvanka),vaikai jau ðokinëja palei pat krantà,modami ir klegëdami, kad jis paskubëtø.Ir ðtai jie jau valtyje. Butkiukai, Balvoèiu-FarmakognostëJadvyga BalvoèiûtëVirginijos VALUCKIENËS nuotr.kai, Lukoðiø Janikë! Pliaukði irklai á vandenáir pakilæ á virðø paþeria tviskanèià vaivorykðtæ...Ir kodël jis anksèiau nepagalvojoapie tà lentgalá? Þiû, kokie mauroti batai,ko gero, jau spëjo ir kojinës permirkti.Kriauèiûnas ákvepia daugiau oro, ir valtisèiuoþteli smarkiau. Vaikai, vaikai, ir kas iðjø iðeis? Gal bus kuris daktaras ar inþinierius,o gal veterinorius?.. Laivelio gale susirangiusiBalvoèiø Jadvygëlë, sunkios kasospriekyje iki pat liemens. Tokie plaukai!Tikriausiai babûnëlë, ta kaimo þiniuonë, jaigalvelæ kokiom þolelëm trenka...Mokyklos kieme, palei arteziná ðuliná suámantriai iðraiþyta rankena, susispieèia bûrelisbatø plauti. Ðiukðtu, sargelis Mikuþistokiais batais tikrai neleis vidun. Mokyklostarpduryje netrukus pasirodo ir jis pats,tarsi jiems visiems skambina, skubina. Tamedinë Smetonos laikø mokykla, kuriosslenkstá mynë tiek garsiø þmoniø: reþisieriusJ.Miltinis, skulptorius B.Pundzius, vienasgarsiausiø Lietuvos dailininkø A.Gudaitis...kur po visø pokario veþimø ir valymødar vis ruseno anø laikø dvasia, ateinantisu mokytojais Lazdausku, Levitu, Þilevièiumi.Kur ant sienos pas mokytojàSteponavièienæ, botanikos kabinete, tarpdaugybës gëliø kabëjo prieðkario laikø plakatassu Vezuvijaus vaizdu, regis, atkeliavæsið kitos galaktikos, toks tolimas ir niekadagyvenime per tà geleþinæ uþdangànepasiekiamas... Jadvyga tuomet dar neþinojo,jog ðalia esanèioje mûrinëje mokykloje,taip pat ið anø laikø, yra nepaprastasmokytojo Þilevièiaus, mokiniø ðvelniaivadinamu Buceliu, chemijos–fizikos kabinetas,kur tarp kolbø, ðimtø buteliukø jaiatsivers to plika akimi nematomo pasauliostebuklai.Mokytojui Þilevièiui buvo nusispjaut,kaip pats sakydavo, á visas programas irnurodymus. Tol, kol kiekvienas, kad ir patsþiopliausias, vidury nakties pakeltas neatsiminsMendelejevo lentelës ir nesuvokschemijos mokslo pagrindø, tol visa klasënepajudës ið vietos, nes chemija – ateitiesmokslas. Jadvyga tuomet dar ir to neþinojo,jog, áskiepijæs jai meilæ chemijai, mokytojasÞilevièius niekada neparaðys penketo.Jei atsakysi á visus visus klausimus, jistarsi susigëdæs nuleis akiniuotà galvà ir sumurmës:„Buc, vaikuc, gerai, tik penketotau negaliu paraðyti. Pats penketui nemoku“.Po tokiø Þilevièiaus mokslø kiekvienasViekðniø mokyklos abiturientas galëdavodràsiai vaþiuoti laikyti egzaminø, kadir á tuometá Medicinos institutà...Tik tà ankstyvà pavasario rytà Jadvygaviso to dar neþinojo, jai rûpëjo babûnëlësuþduotis – po pamokø reiks uþsuktiá vaistinæ. Paskutiná kartà nuskambëjusskambuèiui, visa ðutvë vaikø ið anapus nuguþëjoKriauèiûno trobos link, o ji, perëjusimiestelio aikðtæ, pasuko á vaistinæ. Tuometisvaistininkas J.Aleksandravièius taippat turëjo pravardæ. Uþ malonø kreipimàsiá kiekvienà ateinantá á vaistinæ jis taip irbuvo pramintas Balandëliu. Ið prieangio ávaistinæ vedanèios durys suskamba varpeliu.Kol akys apsipranta su prieblanda,uþ raiþytø tamsaus medþio turëklø paleilangà nuolatos sëdintis Balandëlis tàkartásikarðèiavæs mojavo deðine ranka:– Jei að þinoèiau, kad mano degimoðakneliø antpilas tikrai iðgydo vëþá, manai,að èia sëdëèiau? Að ðaukèiau ant visopasaulio. Nobelio premijà gauèiau!Netrukus vaistininko balsas prityla irjau visai kitokiu tonu pasigirsta:– Balandëli mano, jei jau daktarai taviðkeiniekuo padëti negali, o tu tiek kilometrøsukorei, bandykim pasiðaukti gamtà.<strong>Kas</strong> dabar þino, þmogaus gyvenimasper trumpas, kad viskà suþinotum, gal padës,blogiau tikrai nebus.36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6
Jadvyga klausosi tø nesuprantamøþodþiø „vëþys“, „Nobelio premija“...– Ko tau, vaikeli? – praeidamas klausiavaistininkas.– Babûnëlë praðë paklausti... Galtamsta spirito antpilams turi? – lyg iš anapusJadvyga girdi savo balsà.Balandëlis tik papurto galvà:– Tegul pati ateina.Viena akimi ji seka, kaip ið lëto, smarkiaiðlubuodamas senas vaistininkas suatvykëliu iðkrypuoja á savàjá, gyvenamàjávaistinës galà.<strong>Kas</strong> tas Nobelis ir kodël to vëþio netBalandëlis išgydyti negali ir kà èia padëtigali gamta?..Perkëlæs Jadvygà anapus, Kriauèiûnasliepia ðokti ant lentos, juk dar 3 kilometraiper miðkelá eiti, paskui dar per Virvytækeltis.* * *Seniai senasis Kriauèiûnas iðkeliavoanapilin, niekas jau nebestato kiekvienàpavasará liepto per Ventà. Buvæs TSO pirmininkas,viekšniškis Kæstutis Nacys susavo statybininkais jau sovietmetá pakabinonenugriaunamà lieptà, dabar kadatik nori gali traukti á Juodeikiø puðynëlá...Tik Jadvygai Balvoèiûtei kartais taip ilgupasidaro to ankstyvo pavasario potvynio,Kriauèiûno valties, atbundanèiø Pavenèiøpievø aromato, to tako per miðkelá su puðelëm,iðkëlusiom karûnuotas galvas lygið Èiurlionio paveikslo... Dabar ji – ekologinioþolininkystës ûkio „Jadvygos þolës“ðeimininkë, senosios, antrà ðimtà skaièiuojanèiosViekðniø vaistinës nuomininkë. Rûpesèiøir darbø tiek, kad nebelieka laikopëstute vaikðèioti tuo vaikystës taku. Dabarjos tëvø sodyboje, po senaisiais àþuolais,ant Virvytës stataus kalno, pastatytasnaujas namas – gamybinës patalpos suvëdinimo sistema, áranga vaistaþolëmspjaustyti, dþiovinti ir t.t. Dabar, kaip kaþkadaá Viekðniø vaistinæ, á Gyvoliø kaimà iðvisos Lietuvos plaukia þmonës, prislëgtivienokios ar kitokios negalios, rasdami èiastorø kasø vainiku pasidabinusià, ðirdingaibesiðypsanèià farmacininkæ, aukðèiausioskvalifikacinës kategorijos farmakognostæJadvygà Balvoèiûtæ.* * *Kai baigusi tuometá Kauno medicinosinstitutà Jadvyga pradëjo dirbti vaistinëjeKaune, regis, taip ir turëjo bûti – receptai,buteliukai, vaistø dëþelës... Taèiau tai nebuvovisiðkai tai, ko troško širdis. Po keleriømetø pasitaikë proga ásidarbinti Kaunobotanikos sode, vaistiniø augalø laboratorijoje.Tai buvo iðties graþûs metai, juolabkad sulaukta ir garsios Lietuvos þiniuonësdr. E.Ðimkûnaitës paskatinimo. Darbas,ðeima, dvi krykðtaujanèios dukros,botanikos paskaitos Kauno medicinosmokykloje, straipsniai, knygos apie tai,kaip vienas ar kitas augalëlis gali palengvintisopulá, uþgydyti þaizdà, sutramdyti kosulá...Viskas buvo puiku, tik iðtuðtëjusi tëvøsodyba þeidë ðirdá. <strong>Kas</strong>kart, rakindamagirgþdanèias trobos duris, jautë, kadne Kaune jos tikrasis gyvenimas, o èia, antVirvytës kranto, kur molinio tvarto sienoje,saulës atokaitoje, dûzgia kamanës, kur neknygoje, o Virvytës ir Ventos slëniuose galipaliesti, visa esybe ákvëpti ástabiausià þolynøaromatà... Tik reikia paklausyti, kaipskamba jø vardai: Kiðkio aðarëlë, Pievinëakiðvietë, Vasarinis adonis, Didþioji astrancija,Kalninë austëja, Pakrûminë bajorë...Apsisprendimas atëjo 1990 metais.Tuomet Jadvyga gráþo á tëvø sodybà, ásidarbinoKamanø valstybiniame rezervatebiologe. Dulkëtais kaimo keliukais motociklulakstë po laukus, rinko, tyrinëjo þolynusir šiandien ten tebëra didþiulë jossurinktø augalø kolekcija. Viskas apraðyta,suguldyta herbariumo spintose. Prabëgusdvylikai metø, Jadvyga paliko Kamanørezervatà, nes buvo pradëjusi nuosavàverslà. Baigusios studijas pas jà atsikëlëir dukros. Kiekvienà vasarà ið Klaipëdospas jà atvaþiuodavo sesë Elvyra,visas atostogas su ja kartu þoliaudavo.Palengva imta samdyti kaimo þmones,kviestis talkininkø ið Darbo birþos.Ðimtai kilometrø nuþingsniuota, nuvaþiuota,iðbraidytos pievos, pelkës, eþeraiir eþerëliai. Viskà suveþus á ûká pirmiausiareikëjo gerai iðdþiovinti. Iš pradþiø tiko erdvitëvø darþinë. <strong>Kas</strong> netilpdavo ten, neðë trobon.O ten šimtai maišeliø, kvapø jûra, pailgasstalas ir liûdnas tëvelio þvilgsnis ið senovinioportreto, tarsi klausiantis, ar dar trobojliko vietos kur galvà priglausti Jadvygëlei?Liko, liko èia pat palei stalà siauruèiukëlovelë, dienà ant jos galima kelieseatsisësti... Tik kad to miego taip stinga. Darbasdarbà veja, þmonës bûriais plaukia...Ðiaip taip pasistatë dþiovyklà. Tik ðiëmë ir su visom surinktom þolelëm sudegë.Pragaišo turto uþ 40 tûkstanèiø litø, odraudimas sumokëjo tik 7 tûkstanèius...Sukis, þmogau, kaip nori. Ir iš kur tas gaisras?Vaikinukas paliko saugoti ir neišsaugojo,bet Jadvyga ant jo nepyksta, matyt,taip reikëjo. Suraðë paraiðkà Europos Sàjungosstruktûriniø fondø paramai gauti irvël kaþko ten pritrûko. Svajonë apie gamybinácechà su ilgu ilgu stalu ir þidiniu,kur galëtø priimti visus norinèius paþintiþolynø galias, nutolo metams. Tuo tarpubrango statybinës medþiagos, brango darbas,bet ji nepasidavë. Dar kartà bandë irgavo tà paramà tik su ana, pigesne, sàmata...Teko imti paskolà ið banko. Ðiandiengamybinis pastatas ðalia tëvø trobosjau stovi, ðvieþiu medþiu kvepia sienos, veikiapuiki ventiliacija, supirkta kita bûtinaáranga. Yra ir erdvus kambarys su tuoišsvajotu ilgu ilgu stalu, o palei sienas antJadvygos þoleliø arbatos skanauja Pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumodalyviaivirveliø iðkabinti þolynai, kad kiekvienamatëjusiam bûtø galima parodyti, paaiðkintikas nuo ko ir kaip...– Jei kasdien á arbatà dësime pusælapelio ðalavijo, jis skatins medþiagø apykaità,stiprins imuninæ sistemà. Tik negalimapadauginti, atsiras problemø suskrandþio rûgðtimi, – perspëja Jadvyga.Turi ji ir lieknëjimà skatinanèiø arbatø,taèiau, jei þmogus nuolatos nori valgyti,reiškia organizmui trûksta vitaminø ar mikroelementø.Todël, jei antsvoris tampa problema,reikia ne vien liekninanèiosios arbatos,bûtina kreiptis á gydytojà. Siauèiantvirusams, patartina gerti vitamino C turinèiosarbatos – spanguoliø, brukniø, erðkëtuogiø.Melisos arbata ramina, bet nemigdo.Jonaþolë netinka lëtinëms ligomsgydyti, taèiau nepakeièiama ûminëms. Pipirmëtëir ðaltmëtë gerina skrandþio veiklàir t.t. Jadvyga valandø valandas galiaiškinti tai, kà paèiai pavyko suþinoti, ir tuoji taip nori pasidalyti su kitais. Gal todëlkasmet vasarà dviem savaitëms su palapinëmisá jos ûká atsidangina Viekðniø gimnazijosmoksleiviø grupë. Pirmiausia jiemsaprodoma 2003 m. šalia trobos ákurta vaistiniøaugalø ekspozicija, kur gali pamatytiir nuodingàjà balandà, ir kitus retus, egzotiškusaugalus. Ne tik pamatyti, bet iriðgirsti Jadvygos pasakojimà, o paskuidrauge keliauti Ventos regioninio parko takaisir takeliais ieðkant kà tik praþydusiovaistaþolës þiedo. O vakare, sukûrus lau-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 37