Atsinaujinantys energijos ištekliai - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

Atsinaujinantys energijos ištekliai - Vilniaus universitetas

ZCP 6.40 (build 34695)Zarafa CollaborationPlatformThe User Manual


kà naujo apie Visatos paslaptis gali papasakoti astronomai. O dar ádomiau, kai paaiðkëja, jogir þemiðkieji rûpesèiai veda… á þvaigþdes. Apie visa tai galima suþinoti, nuvykus á Molëtørajone ásikûrusá Lietuvos etnokosmologijos muziejø. Ant gretimos kalvos ir astronominiøstebëjimø mokslinis centras – Teorinës fizikos ir astronomijos instituto observatorija.jungtis á sistemas, liaudiðkàjà metrologijà– matus bei saikus, paleoastronomijospaminklus. Galerija atveda á paskaitø salæ,kurioje perþiûrimos naujausios geriausiaispasaulio teleskopais padarytos kosmosotolybiø nuotraukos. Toliau liftu pakylamaá bokðtø aukðtybes. Ten ekskursijødalyviai po Visatos tolius gali pasidairytiir patys: bokðtuose árengti modernûsteleskopai, kuriø veidrodþiø skersmuoyra 40 ir 80 cm. Tereikia atvaþiuotigiedrà naktá! Gidas padës „pakeliauti” poLietuvos etnokosmologijos muziejausdirektorius Gunaras KakarasMënulio kraterius, suskaièiuoti Jupiteriopalydovus, pasigroþëti Saturno þiedais,suvokti atstumà iki artimiausios mûsiðkeiAndromedos galaktikos. Teleskopu stebimair dienà: uþdëjus ðviesos filtrus galimatyrinëti dinamiðkàsias Saulës dëmes.Kas vienuolika metø jø labai pagausëja,Saulë tampa aktyvi. Tai atsiliepia ávairiemsgeofiziniams reiðkiniams Þemëje ir netþmoniø nuotaikai bei sveikatai.Bokštus jungia 40 m aukštyje esantiapþvalgos ir stebëjimø aikðtelë – „skraidanèiojilëkðtë“. Ið jos atsiveria kvapàgniauþianti Aukštaitijos eþerø, miðkø, kalneliøir dubakloniø panorama. Vaizdasnuostabus bet kuriuo metø laiku. Ir rytmeèiorûkai, kylantys tumulais ið eþerø, irsaulëlydþiai, kurie kaskart vis kitokie... Aplinkmuziejø kuriamas miðko parkas, kuriotakais takeliais galima apeiti daug ádomiøapylinkës vietø, apþiûrëti istorines,gamtos ir kultûros paveldo vertybes – piliakalná,aukðtapelkæ, mitologinius akmenissu dubenimis, vandens malûnà.Aplinkos gamtinë ávairovë, muziejujesukauptos kultûros vertybës leidþia ágyvendintiskirtingø lygiø edukacines programas,tinkanèias ir mokyklø pradinukams,ir studentams, ir aukðto iðsilavinimo, plaèiøkultûriniø interesø þmonëms. Muziejujeplëtojami taip pat mokslo darbai. Vienapagrindiniø krypèiø – paleoastronominiaityrimai. Jais ið archeologiniø radiniø siekiamaiðskirti ir interpretuoti tuos, kurie turisàsajø su astronomija ar kalendoriniais matavimais.Ðios rûðies paminklas – XV a. pradþiojeegzistavæs stulpeliø ratas ant garsiojoBirutës alko kalno Palangoje. Bûta irakmenø, iðdëstytø taip, kad þymëtø Saulëstekos ar laidos vietas svarbiausiø kalendoriniøðvenèiø metu. Pirmøjø amþiø poKristaus gimimo laikotarpio laidojimo paminkluosetaip pat išskiriamos astronomiškaireikšmingos kryptys. Kitas tyrinëjimøbaras – ávairiø etninës kultûros reiðkiniøinterpretacija. Etnokosmologinis poþiûrispadeda geriau suvokti tautodailësornamentø, tradiciniø juostø ir audiniø raðtø,kalendoriniø ir darbo dainø þodþiø beitradiciniø lietuviðkøjø paproèiø giluminæprasmæ. Astronominës þinios mûsø kraðtoþmonëms buvo labai svarbios: klimatosàlygos vos ne vos leidþia iðsiaugintiderliø, tad darbus reikia labai grieþtai pagalþemdirbiðkà kalendoriø rikiuoti. Mokslobaruose Etnokosmologijos muziejusbendradarbiauja ir su kitø Europos ðaliøtyrinëtojais, susivienijusiais á sàjungà „Astronomijakultûroje“.Muziejaus koncepcijà ir jame plëtojamusmokslo darbus palankiai vertina þinomimûsø ir uþsienio specialistai. Analogiðkøástaigø kitose pasaulio ðalyse nëra.Todël Europos Sàjungos struktûriniø fondølëðomis muziejaus pastatai ðiemet ágavotikrai ðiuolaikinæ iðvaizdà. Rekonstruotosepatalpose muziejaus ákurtuvës ávykospalio 4 dienà. „Kosmines“ formas suprojektavoarchitektai Rièardas Kriðtapavièiusir Andrius Gudaitis. Labai sudëtingus darbusatliko statybø firma „Mitnija“. Dabarpapildomos erdvës leidþia planuoti modernesnæekspozicijà, geriau atspindësianèiàmûsø unikaliàjà etnokosmologijà. Atsiradopuikios patalpos parodoms, seminarams,paskaitoms bei konferencijoms. Jostiks ir poezijos skaitymams, ir muzikos koncertams.Graþios perspektyvos veiklosplëtrai, Lietuvos kultûros reprezentacijai!Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 3


mams, didelio našumo kompiuteriø iðtekliams,astronominiø duomenø saugojimuiir virtualioms observatorijoms, laboratorineiastrofizikai, astronomijos þmogiškajampotencialui ugdyti bei astronomijosmokslo laimëjimø visuomenëje sklaidai.2008 m. spalio 10 d. ASTRONET valdybapatvirtino Europos astronomijos infrastruktûrosdvideðimtmeèio plëtros planà.Lapkrièio mënesá ðis dokumentas pasieksplaèiàjà visuomenæ. Ðiame dokumente ávardytasir Lietuvos astronomijos indëlis – jaunøjøastronomø kvalifikacijos këlimo ir astronomijossklaidos visuomenëje veikla. TokiàLietuvoje turimos astronomijos instrumentinësbazës veiksmingo naudojimokryptá lëmë jau daugiau kaip deðimtmetá Vilniausuniversiteto Teorinës fizikos ir astronomijosinstituto Molëtø observatorijoje reguliariaiorganizuojami Ðiaurës ir Pabaltijoðaliø aukðtieji astrofizikos kursai bei sëkmingavienintelio Baltijos šalyse planetariumoveikla. Koordinuotam maþøjø teleskopøEuropoje, taip pat ir Lietuvoje, moksliniamnaudojimui ASTRONET valdyba yra sudariusispecialià komisijà, kuri savo pasiûlymusturi pateikti iki 2009 m. pabaigos. Lietuvosastronomai, jau dabar Molëtø observatorijojevykdydami daugelá tarptautiniøprojektø, tikisi sëkmingai integruotis á Europosmokslà ir šia kryptimi. Dar didesnestarptautinio bendradarbiavimo galimybesatvers Lietuvos dalyvavimas Europos kosmosoagentûros veikloje. Plaèiau apie AST-RONET projektà yra raðoma http://www.astronet-eu.org.Ðirdies ûkas2009-aisiais, Tarptautiniais astronomijosmetais, Lietuvos astronomai yra pasiryþædar glaudþiau bendrauti su ðaliesþmonëmis, numatomos iðvykos á visus rajonus,á gimtuosius miestus ir kaimelius,kur astronomai pasidalys savo þiniomis,stengsis atskleisti mus supanèios Visatosþavesá, mûsø planetos Þemës ir civilizacijosegzistencijos aktualijas. Apie Lietuvojenumatomus Tarptautiniø astronomijosmetø renginius plaèiau raðomahttp://astro2009. astro.lt.Matto RUSSELLO nuotr.SaulësValdemarasMILKUSVU FizikosfakultetostudentasSaulës skersmuo ðimtà kartø didesnisnei Þemës, jos pavirðiaus temperatûrasiekia 6000 laipsniø, todël visa materijayra ápatingos – plazmos bûsenos,visi Saulës fizikiniai parametrai yra laikomiastronominiø dydþiø etalonais.Saulës ðviesa mus pasiekia per 8 minutes,o atstumas tarp Þemës ir Saulësvadinamas astronominiu vienetu.Aplink aðá mûsø þvaigþdë apsisukaper 25–28 dienas. Kadangi apsisukimoperiodas ávairiose platumose skirtingas,ið to þinoma, kad Saulë – takus kûnas,neturintis kieto paviršiaus.Pagal Saulës gelmiø sandarà ir josteoriná modelá sudaromi kitø þvaigþdþiømodeliai. Branduolá gaubia radiacijoszona, kurioje energija pernešama spinduliais,ir konvekcijos zona, kuriojevyksta konvekcija – šilumos perdavimasdujø plazmos srovëmis. Branduolyjepagaminta energija iki pavirðiauskeliauja milijonus metø, nes plazmasmarkiai suspausta ir èia nuolat vykstasugertis ir spinduliavimas. RyškiausiasSaulës sluoksnis – fotosfera – yra riba,iki kurios gali prasiskverbti stebëtojoakis ir prietaisai. Ðis sluoksnis – mûsøregimas pavirðius. Fotosferos storis 400km, t.y. toks pat kaip ir Þemës atmosferos.Giliau paþvelgti neámanoma, èiavyksta stipriausias spinduliavimas irdaug kitø procesø.G.Galilëjus pirmuoju istorijoje teleskopuSaulës pavirðiuje áþvelgë keletà tamsiødëmiø. Dabar þinoma, kad Saulës dëmësyra pagrindinis jos aktyvumo rodiklis.Kas 11 metø Saulëje magnetinio laukopoliai apsikeièia vietomis, dël to ðislaukas susipina ir tampa nevienodo stip-Saulë – artimiausia þvaigþdë. Ji vienintelë, kuriàgalima detaliai tirti ir stebëti. Pagal stebëjimøduomenis sprendþiama ne tik apie Saulëje, bet irkitose þvaigþdëse vykstanèius procesus.aktyvumasir jo átaka gyvajaigamtaiSaulës vainiko þybsniaiSaulërumo. Tose vietose, kur magnetinis laukasstipresnis nei áprastai, susidaro tamsios,vësesnës uþ aplinkà dëmës.Paskutinis sluoksnis – chromosfera(gr. chroma – spalva), pamaþu pereinantiá vainikà ir kosminæ erdvæ. Èia taippat vyksta daugybë reiðkiniø, ryðkiausiasjø – spikulës – karštos pailgos juostos,kuriø vienu metu pavirðiuje bûnaapie kelis milijonus. Panaðûs dariniaiyra granulës. Tai iðsiverþusiø karðtø dujøstulpai. Ties disko pakraðèiu visuometgalima áþvelgti ávairios formos iðsidraikiusiusmedþiagos sluoksnius – protuberantus,kurie gali bûti susijæ su aktyviaisprocesais – sprogimais, sluoksniøsàveika, arba tai tiesiog atskiri sutankëjæir neaktyvûs sluoksniai. Yra buvæMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 5


Lietuvos MA tikrajam nariui –PavirðiausgranulësProtuberantasSaulës dëmë, apsupta spikuliøatvejø, kai ramûs sluoksniai suaktyvëdavo,taèiau tokia bûsena trunka tik keliasvalandas ir po to viskas aprimsta.Saulës aktyvumui padidëjus, didëjaþybsniai ir jø daþnumas per parà. Tai staigûsir stiprûs energijos pliûpsniai, daugiausiaipernešami Rentgeno spinduliais.Jø susidarymà lemia Saulës magnetinislaukas. Kai lauko linijos susipina ir smingatiesiai á pavirðiø arba dëmës susijungia,išsiskiria didelis energijos kiekis (keliskartus po tokiø ávykiø buvo matomi pavirðiausdrebëjimai, tokie patys, kaip Þemësdrebëjimai). Regimieji spinduliai muspasiekia po aðtuoniø minuèiø. Po pusvalandþioplanetà pasiekia stipri elektringøjødaleliø audra. Atlëkusios dalelës deformuojaÞemës magnetiná laukà, poliarinësesrityse sukelia ypaè graþø reiðkiná –polines pašvaistes. Atskriejusios elektringosiosdalelës trikdo radijo ryðá, sukeliamagnetines audras, kurios gali lemti orusir net turëti átakos þmoniø savijautai. Itinstiprûs þybsniai ávyksta 2–3 kartus per dienà.Silpnesni bûna iki 100 kartø per parà.1859 m. buvo itin stiprus Saulës aktyvumasir patys intensyviausi þybsniai. Po-linës paðvaistës net buvo pasiekusios pusiaujoplatumas, o dëmës Saulës pavirðiujebuvo matomos plika akimi. Tokiøþybsniø metu iðlëkusios dalelës galëjo pasiektinet þemus atmosferos sluoksnius.Dabar toks þybsnis galëtø sukelti dideliøproblemø ir nuostoliø: sudeginti kosmoseesanèius ryðiø palydovus ir jø saulinesbaterijas, sukelti iškrovas elektros linijoseir nutraukti elektros tiekimà, visiðkaisugadinti daugybæ radijo ryðio sistemøir kt. Laimë, tokie stiprûs þybsniaivyksta tik kartà per 500 metø.Pastebëta, jog itin aktyvios Saulës metaisgali pagausëti susirgimø odos ligomis,nes sustiprëja ultravioletiniø spinduliøsrautas, o bûtent ðie spinduliai gali sukeltiodos vëþá. Taip pat aktyvi saulëkenksminga sergantiems ðirdies ir kraujagysliøligomis, nes ilgai bûnant atvirojevietoje gali pakisti kraujo sudëtis.Visiðkas Saulës uþtemimasSaulës aktyvumas ádomus ne tik astronomams.Jau keletà deðimtmeèiø stebimair tikrinama, kaip aktyvi spinduliuotëveikia visà biosferà, taip pat ir þmogø.Astronomai iðtisas savaites stebi Saulëspavirðiø, analizuoja duomenis ir laukianaujo aktyvumo ciklo. Dabartinis aktyvumolygis yra visai maþas ir toks laikosijau 8 mënesius. Taèiau paprastamþmogui, staiga iðgirdusiam, kad Saulësuaktyvëjo, nereikëtø slëptis rûsyje irlaukti, kol jis praeis. Þmogui pavojingastik ilgalaikis poveikis. Aktyvumo ciklai galibûti ir labai netikëti, ir greitai praeinantys,todël, jei ir iðgirsime apie juos perradijà, laikas nesustos vietoje ir gyvenimastekës sena vaga.Akad. Jurgis Vilemas gimë Klaipëdoje1938 m. lapkrièio 20 d. inþinieriaus ðeimoje.Vokieèiø okupacijos metais (1939)persikëlë á Kauno apskr. Zapyðkio valsèiø,1946 m. apsigyveno Kaune.Gabus Kauno politechnikos institutoElektrotechnikos fakulteto studentas(1956–1958), susidomëjæs branduolineenergetika, 1958–1962 m. sëkmingai studijavoMaskvos energetikos institute. Tailëmë tolesná ðiluminës fizikos, energetikos,ypaè branduolinës, kelià. Su pagyrimubaigæs institutà, tæsë studijas aspirantûrojeir 1966 m. apgynë technikos moksløkandidato (Ph.D) disertacijà. 1980 m.Maskvoje sëkmingai apgynë technikosmokslø daktaro (habil.dr.) disertacijà„Branduolinio raketinio variklio reaktoriausðilumos mainø ir dujø dinamikos tyrimas“.Akad. J.Vilemo mokslinë veikla nuo1966 m. neatskiriamai susijusi su Lietuvosenergetikos institutu, á kurá jis buvopriimtas pritariant akad. Povilui Brazdþiûnui.Jaunojo gabaus darbuotojo aktyvimokslinë veikla, kompetencija ir organizaciniaigabumai lëmë, kad jis, pradëjæsdirbti jaunesniuoju mokslo darbuotojuBranduolinës energetikos ir radioizotopølaboratorijoje, vëliau sëkmingai daugiaukaip 20 metø vadovavo Branduoliniøárenginiø ðilumos mainø laboratorijai,o nuo 1981 m. bûdamas direktoriumi– ir visam institutui. Nuo 2004 m. akad.Jurgis Vilemas išrenkamas Lietuvos energetikosinstituto Tarybos pirmininku.Jis vienas pagrindiniø Lietuvos beiBaltijos ðaliø energetikos politikos formavimoautoriø. Tai labai intensyviai dirbantismokslininkas, sumanus vadovas, puikusorganizatorius, kompetentingas specialistasir talentingas pedagogas, beveik15 metø dëstæs ávairius kursus KPI.Jo mokslinës veiklos pagrindinës kryptys– šilumos mainø ir termohidrodinaminiøprocesø tyrimai ávairios paskirties bran-AtsinauProf. Jurgis VILEMASLietuvos energetikos institutasNaujojo, XXI a. pradþia sutapo suypaè reikðmingais ávykiais pasaulioenergetikoje. Pirmiausia dël keleto, atrodo,tarpusavyje nesusijusiø prieþasèiølabai iðaugo visø energijos iðtekliøkainos. Svarbiausia prieþastis yra ta,kad prasidëjo ypaè spartus didþiausiøbesivystanèiø pasaulio ðaliø – Kinijos,6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


i – akademikui, Technikos mokslø skyriaus Energetikos mokslø sekcijos pirmininkui,Lietuvos energetikos instituto Tarybos pirmininkuiJurgiui VILEMUI – 70duoliniuose árenginiuose, branduolinë sauga,vandenilio energetika. Jis áneðë labaisvarø indëlá á šiluminës fizikos ir branduolinësenergetikos mokslà tirdamas pereinamuosiustekëjimo reþimus bei ðilumos mainøintensyvinimà dujomis auðinamøkuro elementø rinklëse irkanaluose; priverstinës ir natûralioskonvekcijos átakà srautostruktûrai ir vietinëms ðilumospernešimo charakteristikoms.Èia esant dideliems ðilumossrautams ir temperatûrø gradientamsbuvo gauti fundamentiniairezultatai.Akad. J.Vilemas paskelbëper 350 publikacijø mokslospaudoje, 6 monografijas, kuriø3 anglø kalba iðleistos JAV.Jis yra 11 iðradimø ir patentøautorius. Jam paskirta Lietuvosmokslo premija (1996 m.).Akad. J.Vilemas apdovanotasGedimino 3-iojo laipsnio ordinu.Prof. J.Vilemui suteikti VytautoDidþiojo universiteto garbësprofesoriaus (1994), Kaunotechnologijos universitetogarbës daktaro (1998) vardai,jis yra šviesaus atminimo MAAlgirdo Þukausko premijos pirmasislaureatas (2003) – darbas„Moderniosios energetikosproblemos: teorija ir praktika“,Baltarusijos MA A.Lykovo premijoslaureatas (2007 m.).Paþymëtina ávairialypëakad. J.Vilemo veikla, susijusisu Ignalinos atominës elektrinëssaugos didinimu, Lietuvosir Baltijos ðaliø energetikospolitikos formavimu bei strategijø rengimu.Jam vadovaujant parengti net keturiLietuvos energetikos strategijos tæstiniaivariantai, paskutinis 2007 metais. Paþymëtinasglaudus bendradarbiavimas suRimanto ÞIEMIO nuotr.daugeliu mokslo centrø, valstybiniø institucijø.1983 m. J.Vilemui buvo suteiktas profesoriausvardas, 1985 m. išrinktas LietuvosMA nariu korespondentu, o 1987 m. –tikruoju nariu. Nuo 1991 m. jis vadovaujaLietuvos MA Technikos mokslø skyriausEnergetikos mokslø sekcijai. Akademikasyra LR Vyriausybës paskirtas LietuvosMokslo premijø komisijos nariu, jis Pasaulioenergetikos tarybos Lietuvos skyriausnarys, Lietuvos energetikos ekonomistøasociacijos, Lietuvos Vyriausybës patarëjasenergetikos politikos ir branduolinëssaugos klausimais, buvo AB „Lietuvosenergija“ valdybos pirmininkas ir kt. J.Vilemasiðrinktas Ðvedijos karaliðkosios inþineriniømokslø akademijos, Suomijos technologijøakademijos uþsienio nariu. Tarptautinësenergetikos agentûros Vandenilioádiegimo sutarties vykdomojo komitetonarys, Lietuvos branduolinës energetikossaugos nacionalinio komiteto pirmininkas,daugelio Lietuvos ir uþsienio redakciniø kolegijøpirmininkas ir narys, tarp jø paþymëtinasplaèiai pasaulyje pripaþintas tarptautinis„Ðilumokaièiø projektavimo – kûrimoþinynas“, „Ðiluminës fizikos“ monografijøserijos atsakingasis redaktorius ir kt. Jamvadovaujant apginta 15 aspirantø ir doktorantødisertacijø.Paþymëtina aktyvi visuomeninë Akademikoveikla atkuriant Vytauto Didþiojouniversitetà Kaune: jis buvo Atkûrimo tarybospirmininkas ir pirmasis atkurtojo universitetorektorius (1989 – 1990), VDU senatopirmininkas ir narys.Akad. J.Vilemas daug jëgø skiriamokslo þiniø populiarinimui Lietuvos periodinëjespaudoje ir þurnaluose, puikusorganizuojamø Mokslo dienø dalyvis. Akademikasilgametis „Mokslo ir gyvenimo“þurnalo redkolegijos narys, nuoðirdus þurnalobièiulis, talkininkas.ujinantysenergijos iðtekliaiNaujos sàlygos, naujos galimybësIndijos ir kitø Rytø Azijos ðaliø ekonominisatgimimas, kuris bûtø visiðkai neámanomasbe atitinkamai didëjanèio energijossuvartojimo. Ðis augimas tapo toksspartus ir didelio masto, kad pasaulyjenespëjama adekvaèiai didinti pagrindiniøenergijos iðtekliø – naftos, dujø, o išdalies ir akmens angliø, gamybos. Norsðiø gamtos turtø atsargos yra labai didelësir jø, prognozuojama, turi pakaktidar daugeliui deðimtmeèiø, labai spartusir iš dalies netikëtas poreikiø augimassukëlë sumaiðtá energijos rinkose.Dël to ðiø metø vasarà kainos pasiekëiki ðiol neregëtas aukðtumas. Energetikosekonomikos specialistams buvo aiðku,jeigu gavybos savikaina kelis kartusmaþesnë uþ rinkos kainà, tokios didelëskainos rinkoje ilgai iðsilaikyti negali. Taèiaulengvai prieinami ištekliai jau baigiamiiðnaudoti, o naftos, dujø, urano aranglies iðgavimas ið gilesniø, labiau nutolusiønuo vartotojø ar maþiau koncentruotøðaltiniø darosi vis brangesnis. Todëlatrodo, kad energijos kainos nieka-Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 7


3 pav. 10-ies pirmaujanèiø pasaulio valstybiø vandens šildymo kolektoriø suminë eksploatuojamagalia 2006 m. galeypaè Kinija stebina augimo tempais, didesniaisnet 30 proc. per metus. Ðiais2008 m. Kinija jau bus pajëgi gaminti3000 MW bendros galios saulës elementøelektrai gaminti, kurie daugiausia buseksportuojami, ir 5000 MW saulës moduliøvandeniui šildyti, daugiausia skirtø vidausrinkai. Ðiuolaikiniuose saulës elementuoseapie 20 proc. spindulinës saulësenergijos transformuojama á elektrosenergijà. Jø gamybos kaina, priklausomainuo elementø gamybos technologijosir konstrukcijos, yra apie 1000–3000EUR/kW, taèiau tikimasi, kad iki 2020 m.jà pavyks sumaþinti iki 600–1500 EUR/kW, o ateityje ji neturëtø virðyti 500 EUR/kW. Be abejo, didelës saulës elementøjëgainës kaina bus gerokai didesnë, nesreikës ávertinti palaikanèiøjø konstrukcijøir konverteriø ið nuolatinës srovës á kintamàjàkainas. Taèiau, ávertinus, kad ðiuometu modernios kombinuoto ciklo dujøgaroelektrinës, panaðios á tà, kuri bus statomaElektrënuose, 1 kW galios instaliacijoskaina bus apie 1000 EUR/kW, obranduolinës jëgainës gali virðyti 3000EUR/kW, paþanga akivaizdi ir áspûdinga.Taigi tiesioginë saulës spinduliø energijoskonversija á elektrà jau ne fantazija,bet sparèiai progresuojanti realybë. Neatsitiktinaitokiø ðaliø, kaip Alþyras ir Marokas,vyriausybës pradeda galvoti apiemilþiniðkø saulës energijos parkø statybàtø ðaliø dykumose, turëdamos tikslàelektros energijà eksportuoti á Europà.Ne maþiau áspûdinga paþanga ir saulësenergijos naudojimas karštam vandeniuiruošti ir pastatams šildyti. 2006m. pasaulyje bendra instaliuota saulëskolektoriø galia siekë 130 GW (130000 MW), jie pagamino apie 77 TWh ðiluminësenergijos. Pagaminti tokiamenergijos kiekiui reikëtø sudeginti 12,5mln. tonø naftos. Didþiausia jø dalisárengta Kinijoje (3 pav.). Vien tik per 2006m. ten árengtoji galia siekë 12 600 MW,kas sudarë 2/3 bendrosios pasaulyje taismetais árengtos galios (18 300 MW).Sparèiai daugëja ðaliø, kuriose árengtisaulës kolektorius naujai statomuose namuoseyra privaloma. Atëjo laikas tai padarytiir Lietuvoje.Labai sparèiai augantis AEI naudojimasleidþia ne tik atitinkamai maþintibrangaus iškastinio kuro poreiká, bet iranglies dvideginio emisijà á atmosferà,be to, þenkliai maþina ðaliø priklausomumànuo energijos importo. Ðis veiksnysypaè svarbus tokioms šalims, kaip Lietuva,kurios neturi savø tradiciniø energijosiðtekliø ðaltiniø. Ávertinant dabartinæsituacijà AEI rinkoje bei stiprø politinápalaikymà, labai tikëtina, kad EuroposSàjunga ágyvendins savo uþsibrëþtà tikslà– 2020 m. 20 proc. visø energijos poreikiøpatenkinti ið AEI (lentelë).Lentelë. AEI indëlis á Europos Sàjungos bendrà pirminës energijos tiekimà(Mtne – milijonais tonø naftos ekvivalento)2004 m. Numatoma 2010 m. Siekiamastikslas 2020 m.Energijos šaltinis Faktinis bendrojo % Iš viso bendrojo % Iš viso %Bendras visø energijosrûðiø sunaudojimas 1747 100 1761 100 1633 100Vëjas 5,03 0,29 15,4 0,87 43,9 1,69Hidro 26,10 1,50 30,6 1,74 33,0 2,02Saulës elementai (pv) 0,06 0,8 0,05 5,3 0,32Biomasë 71,90 4,11 125,0 7,10 235,0 14,4Geoterminë 5,36 0,31 8,2 0,46 16,4 1,00Saulës kolektoriai 0,68 0,04 2,0 0,11 12,0 0,73Saulës ðiluminës elektrinës 0 0,2 0,01 0,8 0,05Iš viso 109,13 6,25 182,2 10,34 346,4 21,21fikacinëse elektrinëse, nors ði dedamojipamaþu didëja. Ávertinant pastarøjø metøtendencijas pirmaujanèiose pasaulioðalyse – Kinijoje ir JAV, galima tikëtis, kadir Europos Sàjungos valstybëse vëjo irsaulës energijos indëlis bus didesnis neipateikta ðioje lentelëje.Atëjo laikas ir Lietuvai pradëti daugsparèiau naudotis atsiverianèiomis galimybëmis,leidþianèiomis vienu metu didintienergijos tiekimo patikimumà maþinantkuro importà bei ðiltnamio dujø emisijà.Tuo labiau, kad Europos Sàjungosdirektyvos ápareigoja 2020 m. net 23 proc.ðalies energijos poreikiø patenkinti ið AEI.Vietiniai AEI yra vienintelis realus keliassiekiant maþesnës priklausomybës nuoenergijos importo. Nors saulës ir vëjoenergijos potencialas Lietuvoje nëra labaididelis, taèiau biologinës kilmës energijosðaltiniø turime nemaþiau, kaip ir daugelisEuropos valstybiø.Lyginant su dauguma Europos Sàjungosðaliø, Lietuvoje AEI sudaro didesnædalá nei vidutiniðkai kitø valstybiø. Nuo patnepriklausomybës atkûrimo AEI dalisbendrame pirminës energijos balansenuolat auga ir ðiuo metu yra 2,5 karto didesnënei 1990 m. (4 pav.), taèiau lyginantsu turimu potencialu iki ðiol vis daryra nedidelë (~10%). Ðtai keletas prieþasèiø,stabdþiusiø spartesnæ paþangàðioje srityje:– labai þemos, palyginti su tarptautinëmis,organinio kuro (naftos ir gamtiniødujø) kainos laikotarpiu iki 2006 m.Atsinaujinanti energija daugeliu atvejø negalëjokonkuruoti su tradiciniu kuru, iðskyruskaimo vietoves, kurios neturëjogamtiniø dujø ir malkos buvo pigiausiasir prieinamiausias kuras;– ið praeities paveldëtas centralizuotoðilumos tiekimo ûkis miestuose irIð lentelës matyti, kad Europos SàjungojeAEI bendrajame balanse didþiausiàdalá sudaro biomasë (mediena, ðiaudai,kitos þemës ûkio atliekos), kuri daugiausianaudojama pastatams šildyti. Tik nedidelëbiomasës dalis deginama termomiesteliuosebuvo pritaikytas naudoti tikmazutà arba gamtines dujas. Ðio ûkiorekonstrukcija ir pritaikymas biomaseideginti buvo per sunki finansinë naðtajo ðeimininkams, tuo labiau, kad po1997 m. Lietuvos energetikos sistemosMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 9


pagausëjimà kraujyje, nes, pagausëjusNa + kraujyje, á já susiurbiama daugiauvandens, pakyla arterinis kraujospûdis.Šis ir analogiškas Na + jutiklis pogumburyjeskatina inkstus neišskirti daugiauvandens ir Na + . Pogumburyje yra neuronøgrupë, kuri gamina vazopresinà,skatinantá inkstus neiðskirti su ðlapimu irvandená, ir Na + (vazopresinas svarbusatminèiai). Pogumburis (hipotalamas) turibet kuriai maisto medþiagai (cukrus,riebalai, baltymai), hormonui, NT, NP, mediatoriøkiekiui ávertinti jutiklá. Já paveikusatkuriamas normalus kiekis. Taip pat ávertinamasdeguonies, anglies dioksido kiekis,nepakankamas aprûpinimas maistupagal audiniø pH pakitimà (sumaþëjuspH daugiau nei 7,3 – rûgðti reakcija,padidëjus daugiau nei 7,3 – ðarminë).Šiø pokyèiø jutikliø yra ir audiniuose, irkraujagysliø sienelëse.Pogumburis tikrina ir arteriná kraujospûdá.Aortos lanke, miego arterijoje beiðirdies vainikinëje arterijoje yra specialûsarteriná kraujospûdá matuojantys jutikliai(reaguoja á 5–10 mmg pakitimus).Irgi savireguliaciniu gráþtamojo refleksoryšiu bandoma atkurti per pailgøjø smegenøcentrà. Ðiam nepajëgiant, savireguliacinisrefleksas eina per pogumburá(hipotalamà). Imuninæ reakcijà uþdegimometu pogumburis gali arba suaktyvinti,arba slopinti (gavæs informacijà perimuninës sistemos mediatorius – citokininus).Labai svarbus pogumburis palaikantnormalià vidinæ kûno temperatûrà.Iðtisa grandinë audiniø ir nervø ájungiamaá vidinæ kûno temperatûrà auðinantjà arba pakeliant.Pogumburyje yra alkio ir sotumo centrai.Jie turi reikðmës atsirandant nutukimui.Noras valgyti kokios nors rûðiesmaistà kyla emociniø smegenø uþdarojeneuronø grandinëje. Troðkulio centrasájungiamas kai organizmui pritrûksta vandensarba kai reikia ákaitus išskirti daugprakaito. Pogumburis sugeba ájungti vientik parasimpatinæ nervø sistemà, kai skersaruoþiairaumenys atpalaiduoti, nesijaudinama,negalvojama. Tai atlieka priekinëspogumburio srities neuronø grandinë.Uþpakalinës pogumburio srities neuronøgrupë ájungia simpatinæ nervø sistemà,kai þmogus dirba fiziná, protiná darbà,kai jaudinasi, iðtinka liga arba kylakokia nors ekstremali situacija.Miegant pogumburis intensyviai gaminakitos dienos veiklai reikalingasenergetines bei maisto meþiagas ir jassukrauna kepenyse (100 g), skersaruoþiuoseraumenyse (iki 400 g). Jø uþtenka4 valandoms darbo. Kai pogumburisir maþosios smegenys gamina visasreguliuojanèiàsias medþiagas (išskyrusserotoninà, gaminamà dienà) bei kaivisi organai veikia minimaliu (parasimpatiniu)reþimu, organizmo darbui reikia52 proc. energijos (dienà 48 proc.). Tadsveikas miegas bûna nubudus be þadintuvo.Smegenys sugeba save gydyti, yraskausmà maþinanti antiepilepsinë sistema.Smegenys taip pat gali ilgà laikàkompensuoti sutrikusio organo veiklà,pvz., sergant su amþiumi susijusiomisateroskleroze, sànariø ir kitomis ligomis.Visa tai atlieka pasàmonës centrai. Pastarojisavybë gali bûti þmogui kenksminga,kai susergama piktybiniu augliu. Kolvëþio làstelës nedirgina skausmo jutikliø,tol pacientas jauèiasi sveikas. Taipbûna visø lëtiniø þmogaus ligø pradþioje.Ligai progresuojant atsiranda pasàmonësveiklos nepakankamumas: nuovargis,miego sutrikimas, emocijø pakitimas(svyruojanti bloga nuotaika, nerimas,baimë, depresija), vegetacinis diskomfortas(bet kurio organo, daþniausiaiðirdies, veiklos sutrikimai, kai objektyvustyrimas parodo organà esant sveikà).Daugelio kraðtø statistiniai duomenysrodo, kad ið visø besikreipianèiø á gydytojustokiø pacientø yra treèdalis. Taigi –3–4 ið 10 ðeimos gydytojø ligoniø. Pasàmonësveiklai priskiriamos ðios funkcijos:visa vegetacinës (autonominës) nervø sistemosveikla, pasàmoninë atminties,emocijø, smegenø apmokymo veikla. Irsàmonës veiklos metu ásijungia uþdarorato neuronø grandinës, kuriø neuronaiyra naujojoje þievëje, limbinëje sistemoje,pogumburio, smegenø kamiene.Sovietmeèiu kiekvienas gydytojas„privalëjo“ tikëti, kad þmogaus organizmesvarbiausi organai yra ðirdis ir kraujagyslës.Kai pacientas atkakliai skøsdavosivirðkinimo ar kito organo veiklos sutrikimu,neradus pakitimø organe buvodiagnozuojama funkcinë organo liga.Neaiški, bet ir nekenksminga.Baigsiu ir linksmesnëmis þiniomis.Daugiau kaip prieš metus Kauno neurochirurginësklinikos pastangomis ákurtanauja laboratorija – NEUROGENETIKA.Pinigø paaukojo mecenatai, o gydytojaisavarankiškai pasirengë darbui.Kaune yra „Skausmo“ centras. Leidþiamasnet þurnalas „Skausmo medicina“.Ðá darbà dirba grupë entuziastø gydytojø.Prezidentas gyd. A.Ðèiupokas.Skausmas „perduria“ pasàmonæ. Nuojos daug kas priklauso. Bet reikia, kadðalia bûtø dëstoma ir vegetoneurologijosdisciplina. Genai làstelës viduje, taigiir organe pratæsia smegenø nervø reguliavimà,perduotà neurotransmiteriumi.Manau, kad atëjo metas áteisinti pasàmonësir VNS mokslà.Kiekvienaimokyklai Ðvietimo irmokslo ministerijadovanoja po filmà„Tûkstantmeèioodisëja. Vienasvardas – Lietuva“Ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius kreipësi á visasmokyklas, šiais mokslo metaiskviesdamas paminëti Lietuvosvardo tûkstantmetá. Ðvietimoir mokslo ministerija kiekvienaimokyklai dovanoja videodiskà„Tûkstantmeèio odisëja. Vienasvardas – Lietuva“.„Pilietiškumo klausimai ypaèaktualûs mûsø visuomenei. Gretareikiamø þiniø auganèiai kartaibûtinos vertybinës nuostatos, pilietinëelgsena. Suprantu, kad išradingimûsø mokytojai ieškos ávairiøbûdø ir priemoniø siekdami,kad pamokos, renginiai bûtø ádomûs,prasmingi. Tikiuosi, kad siektišio tikslo padës ir kiekvienai Lietuvosmokyklai siunèiama kompaktinëplokštelë „Tûkstantmeèioodisëja. Vienas vardas – Lietuva“,– sakoma ministro Algirdo Monkevièiauskreipimesi á mokyklas.Šiemet spalio 5 d. Klaipëdojestartavo „Tûkstantmeèio odisëja“.Tai Lietuvos buriuotojø þygis aplinkpasaulá. Jie aplankys penkisþemynus ir juose esanèias lietuviøbendruomenes. Þygá aplinkpasaulá surengë Lietuvos buriuotojøsàjunga ir buriuotojø klubas„Ambersail“. Þygio organizatoriaisukûrë šá ávyká pristatantá filmukà„Tûkstantmeèio odisëja. Vienasvardas – Lietuva“. Švietimo irmokslo ministerija, dovanodamaDVD visoms Lietuvos mokykloms,rekomenduoja šá filmà perþiûrëtiper istorijos, pilietiškumo pagrindø,kitas pamokas, Lietuvos vardopaminëjimo renginiuose.Videodiskà „Tûkstantmeèioodisëja. Vienas vardas – Lietuva“platina Ðvietimo aprûpinimo centras(Geleþinio Vilko g. 12, Vilnius).Alma VIJEIKYTËŠvietimo ir moksloministerijos Ryðiø suvisuomene skyriausvyresnioji specialistëMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 13


Mokslininkøkarjeros ir2005 m. patvirtinta Europos tyrëjøchartija ir Priëmimo á darbà kodeksas padësgarantuoti mokslininkø ádarbinimoskaidrumà. Tais paèiais metais patvirtintas„mokslininko vizos“ paketas treèiøjøðaliø mokslininkø ásidarbinimui Europojepalengvinti.Visos šios iniciatyvos davë rezultatø:pagerëjo informacijos teikimas mokslininkams,siekiantiems karjeros ne savo gimtojojeðalyje, padidëjo finansavimo galimybëspagal 7-àjà Bendràjà programà (7BP).Taèiau paþanga vis dar lëta. DaugelyjeEuropos ðaliø vengiama rengti konkursusádarbinant vieðajame sektoriuje. Nemaþadalis jaunø mokslininkø dirba pagaltrumpalaikes sutartis, o á aukðtesnes pareigasdaþnai perkeliami atsiþvelgiant á darbostaþà, o ne á mokslinës veiklos rezultatus.Be to, tradicinës akademinës studijosdaugeliui mokslininkø nepadeda prisitaikytiprie ðiuolaikinës þiniø ekonomikos, kaipramonës ámoniø ir valstybiniø moksliniøtyrimø institutø ryðiai tampa vis svarbesni.Europos Komisija, atsiþvelgdama á susidariusiàsituacijà, siûlo plësti bendradarbiavimàtarp Komisijos ir Europos Sàjungosnariø. Savo siekius Komisija patvirtino2008 m. kovo mënesio komunikatu„Sëkmingesnë karjera ir didesnës mobilumogalimybës: mokslininkams skirtaEuropos partnerystë“, kuriame átvirtinaEuropos moksliniø tyrimø sistemos kûrimopriemones iki 2010 metø:– skaidrus ir aiðkus konkurso rezultataispagrástas ádarbinimas;– mobiliøjø mokslininkø socialinës apsaugosir papildomos pensijos sàlygø sureguliavimas;– patraukliø darbo sàlygø sudarymas;– mokslininkø rengimo, jø þiniø ir gebëjimøtobulinimas.Vienas ið bûdø mobiliesiems mokslininkamsteikti tinkamà informacijà ir paslaugasyra portalø EURAXESS (http://ec.europa.eu/euraxess)bei EURES (www.eures.europa.eu)teikiamos paslaugos.2008 m. birþelio 10 d. Europos Komisijaatidarë naujà svetainæ, padësianèiàskatinti mokslininkø mobilumà. EURA-XESS portalas pakeitë Europos mokslininkømobilumo centrø tinklà (ERA-MO-RE). EURAXESS yra esminë iniciatyva,remianti Europos Sàjungos pasiryþimàágyvendinti laisvà þiniø judëjimà Europo-mobilumo problemosir galimybësRasa JURKEVIÈIENË,Dovilë MAÞEIKIENË,Nora SKABURSKIENËTinkamø þmogiðkøjø iðtekliøporeikis mokslo ir technologijøsrièiai buvo identifikuotas jau nuoLisabonos strategijos ásigaliojimopradþios 2000 metais.Kad bûtø patenkintas augantisje, stiprinti tarpvalstybiná mokslininkø, studentø,tyrëjø bei akademiniø darbuotojømobilumà ir garantuoti mokslininkamsgeresnes karjeros galimybes.Naujoji EURAXESS svetainë (http://ec.europa.eu/euraxess) jungia keturiaspagrindines iniciatyvas, skatinanèiasmokslininkø mobilumà Europoje: EURA-XESS Jobs, EURAXESS Services, EURA-XESS Rights, EURAXESS Links.EURAXESS Jobs – tai lengvas ir patogusnieko nekainuojantis darbo paieðkosárankis. Jei esate mokslininkas, rasitegausybæ nuolat atnaujinamos informacijosapie darbo vietas, finansavimogalimybes ir stipendijas visoje Europoje.Paskelbæ savo gyvenimo apraðymà,suteiksite galimybæ jus rasti tiems, kuriegali pasiûlyti darbà. Jei esate ámonë arbamoksliniø tyrimø institutas, apie laisvasdarbo vietas galite skelbti nemokamaiir ieðkoti paskelbtø aukðèiausio lygiomokslininkø gyvenimo apraðymø.Jûs taip pat galite tiesiogiai prisijungtiprie 35 valstybiø nacionaliniø darbo skelbimøtinklalapiø, kuriuose yra informacijamokslininkams apie darbo vietas irfinansavimo galimybes, taip pat apiekiekvienoje ðalyje teikiamas paslaugas,atitinkanèias individualius poreikius.EURAXESS Services – tai daugiaukaip dviejø ðimtø centrø, veikianèiø 35 Europosðalyse, tinklas. Jei esate mokslininkas,jums ir jûsø ðeimai ðie centrai padedasuplanuoti ir organizuoti gyvenimà uþsieniovalstybëje. Teikiamos nemokamos,individualius poreikius atitinkanèios paslaugospadës jums iðspræsti ávairius sugyvenimu sveèioje ðalyje susijusius klausimus:vizos, darbo leidimai, kalbos pamokos,mokyklos vaikams, socialinisdraudimas, sveikatos prieþiûra ir pan.Jums pasirengusi padëti kompetentingødarbuotojø komanda.EURAXESS Rights – tai visa informacijaapie Europos mokslininkø chartijà irMokslininkø priëmimo á darbà elgesio kodeksà.Chartijoje iðdëstomos mokslininkø,moksliniø tyrimø ir finansavimo institucijøteisës ir pareigos. Kodekso tikslas – garantuotivieningà poþiûrá á visus mokslininkusEuropoje ir didinti jø ádarbinimo skaidrumà.Nemaþai pirmaujanèiø moksliniø tyrimøinstitucijø jau prisijungë prie Chartijosir Kodekso: apie jas galite suþinoti internetiniotinklalapio skiltyje „Pasirašiusios šalys“.EURAXESS Links – tai uþsienyje dirbantiemsEuropos mokslininkams teikiamosinteraktyviosios interneto paslaugos,siekiant, kad mokslininkai iðlaikytø tarpusavioryðius ir neprarastø sàsajø su Europa.Èia veikia internetinis forumas, sukurtamokslininkø duomenø bazë, siunèiamipraneðimai elektroniniu paðtu, platinamasinformacinis biuletenis, taip pat nariamsreguliariai organizuojami renginiai.EURAXESS Links teikiama informacijaapie karjeros galimybes Europoje,tarptautiná mokslininkø bendradarbiavimàir Europos moksliniø tyrimø politikossritis. EURAXESS Links veikia JungtinëseAmerikos Valstijose ir Japonijoje, onetrukus pradës veikti Kinijoje. Narystëyra nemokama.Mobiliesiems mokslininkams yra svarbiinformacija ne tik apie laisvas darbo vietasar teikiamas paslaugas, bet ir apie socialinësapsaugos galimybes ES ðalyse.Kadangi mokslo darbuotojai yra priskiriamimobiliausiø darbuotojø kategorijai irdaþnai per savo profesinækarjerà dirbapagal kelias trumpalaikessutartisskirtingose valstybësenarëse, tikimybëpatirti sunkumøjiems yraitin didelë.Šiuo metumobiliesiemsmokslininkamsypaètrûksta tikslios,patikimosirsupranta-14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


Uoste laivainaudos ðvariàenergijàMokslinio tyrimo d2007 m. mokslinio tyrimo darbams ðalyje skirta 803 mln. lNaujausia „Siemens“ technologijamaþins aplinkos tarðà. Jûriniuoselaivuose naudojamà dyzelinà pakeiselektra – Vokietijos uoste Liubekelaivai savo generatorius pakrauskrante.„Siemens“ sukurta energijos tiekimosistema „Siharbor“ leidþia uosteprisiðvartavusiems laivams iðjungtidyzeliu varomus generatoriusir, prisijungus prie energijos tiekimosistemos, naudotis jëgainiø generuojamaenergija, uþuot gaminus jàsavarankiðkai.Energija tiekiama paprastu kištukoir lizdo sujungimo principu: Liubekouosto „Nordland“ doke prisiðvartavusiemslaivams tereikia kabeliu susijungtisu krantinës ryðio punktu.Taip sprendþiama daugeliui uostamiesèiøaktuali problema – uosto„smogas“. Dyzeliu varomi generatoriaine tik gamina energijà, bet ir sukeliagerokai aukðtesnæ sieros ir kitøsveikatai þalingø daleliø emisijà negubet kuris kitas kuras, o laivø CO 2emisija yra tokia pat didelë kaip ir orotransporto. Laivams naudojantisnaujuoju energijos ðaltiniu, jø generuojamoCO 2kiekis turëtø sumaþëti35 proc., azoto oksidø kiekis – 95proc., sveikatai þalingø daleliø koncentracijaore – apie 90 procentø.„Siemens“ technologija Liubekeveikia 50 hercø daþniu, kaip ir visiuoste besišvartuojantys laivai. Tuotarpu beveik du treèdaliai visø laivøpasaulyje turi 60 hercø daþniu veikianèiassistemas, todël norint Europojetiekti laivams energijà iš krantoreikia suderinti jø daþnius. Šiuo tikslu„Siemens“ sukûrë „Siplink“ sistemà,kuri leidþia sujungti „Siharbor“su laivo borto sistema nepaisant skirtingøabiejø daþniø. „Siplink“ turi duDC sàsaja sujungtus keitiklius, kurieyra prijungti prie energijos tiekimo tinklo.Tokiu bûdu „Siplink“ sugeba netik tiekti energijà atskiram tinklui, betir sureguliuoti besiskirianèius jødaþnius bei sujungti tuos tinklus.Pirmieji tokià sistemà iðbandëÐvedijos jûrø transporto kompanijos„Transatlantic“ keltai „Transpaper“,„Transpulp“ ir „Transtimber“.Daugiau informacijos: www.siemens.comRamûnas GAUKÐTASGediminas SAMUOLISStatistikos departamento Þiniøekonomikos skyriaus vedëjasStatistikos departamento statistiniøtyrimø duomenimis, 2007 m. moksliniøtyrimø ir technologijø plëtros (MTTP) darbamsbuvo skirta 803,1 mln. litø. Palygintisu 2006 m., iðlaidos iðaugo 145 mln.litø, t.y. 22,1 procento. Remiantis iðanks-1 lentelë. Bendrosios MTTP iðlaidos pagal sektorius ir finansavimoðaltinius 2003–2007 m. (mln. litø)2003 2004 2005 2006 2007Iš viso 381,8 472,7 542,0 657,8 803,1Verslo ámoniø lëðos 63,9 94,3 113,0 172,2 196,9Valdþios lëðos 246,5 298,3 340,1 352,6 384,4Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 18,2 28,4 30,7 35,0 60,2Ne pelno institucijø lëðos 0,4 1,3 1,2 3,7 4,3Uþsienio lëðos 52,8 50,4 57,0 94,3 157,3MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,67 0,76 0,76 0,80 0,83*Aukštojo mokslo sektorius 200,7 254,9 296,1 323,7 406,6Verslo ámoniø lëðos 14,8 10,7 11,3 12,3 13,4Valdþios lëðos 156,4 202,9 228,9 242,1 273,6Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 18,1 28,0 30,3 34,3 59,3Ne pelno institucijø lëðos 0,2 0,8 0,5 1,6 0,6Uþsienio lëðos 11,2 12,5 25,1 33,4 59,7MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,35 0,41 0,41 0,40 0,42*Valdþios sektorius 100,9 116,5 135,4 150,3 167,4Verslo ámoniø lëðos 5,6 11,1 9,0 9,3 4,2Valdþios lëðos 82,4 92,5 109,2 102,9 105,0Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 0,1 0,3 0,2 0,5 0,6Ne pelno institucijø lëðos 0,2 0,1 0,7 1,5 3,2Uþsienio lëðos 12,6 12,5 16,3 36,1 54,4MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,18 0,19 0,19 0,18 0,17*Verslo ámoniø sektorius 80,2 101,3 110,5 183,8 229,1Verslo ámoniø lëðos 43,5 72,5 92,7 150,6 179,3Valdþios lëðos 7,7 2,9 2,0 7,6 5,8Aukštojo mokslo sektoriaus lëðos - 0,1 0,2 0,2 0,3Ne pelno institucijø lëðos - 0,4 - 0,6 0,5Uþsienio lëðos 29,0 25,4 15,6 24,8 43,2MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP), % 0,14 0,16 0,16 0,22 0,24**- išankstiniai duomenystiniais BVP duomenimis, bendrosios Lietuvosiðlaidos moksliniams tyrimams irtechnologijø plëtrai sudarë 0,83 procentoBVP (2006 m. – 0,8%).Kaip ir praëjusiais metais, daugiau iðlaidøMTTP patyrë aukðtojo mokslo sektorius– 406,6 mln. litø, arba 50,6 procentovisø MTTP iðlaidø, verslo ámoniø sektorius– 229,1 mln. litø (28,5%) ir valdþiossektorius – 167,4 mln. litø (20,9%). 20072 lentelë. Iðlaidos moksliniams tyrimams ir technologijø plëtrai2003 2004 2005 2006 2007Išlaidos MTTP iš viso, mln. Lt 381,8 472,7 542,0 657,8 803,1ið jø, %fundamentiniams tyrimams 35,5 35,8 34,7 32,3 30,8taikomiesiems tyrimams 38,0 36,7 36,4 38,7 37,1technologijø plëtrai 26,5 27,5 28,9 29,0 32,116 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


darbø finansavimaslitø. Iðlaidos mokslinio tyrimo darbams sudarë 0,83 procento BVP3 lentelë. MTTP darbuotojø pasiskirstymas pagal sektorius2003 2004 2005 2006 2007MTTP veikloje dalyvaujanèiødarbuotojø skaièius, tenkantis1000 gyventojø 4,2 4,8 4,8 4,8 5,51000 darbo jëgos 8,8 10,1 10,2 10,3 11,5Ið viso MTTP darbuotojø 1 14534 16436 16323 16379 18467aukštojo mokslo sektoriuje 10452 11797 11505 11752 12872valdþios sektoriuje 3301 3330 3259 3066 3072verslo ámoniø sektoriuje 781 1309 1559 1561 2523Ið viso tyrëjø 10552 11636 11918 12013 13393aukštojo mokslo sektoriuje 8304 9294 9124 9236 10195valdþios sektoriuje 1736 1753 1878 1759 1694verslo ámoniø sektoriuje 512 589 916 1018 1504Tyrëjai, turintys mokslo laipsnáar pedagoginá vardà, 5399 5809 5893 5976 6268aukštojo mokslo sektoriuje 4296 4710 4737 4815 5070valdþios sektoriuje 1013 996 1029 1026 1032verslo ámoniø sektoriuje 90 103 127 135 166Ið viso technikø ir jiemsprilygintø darbuotojø 1723 1888 1737 1687 1951aukštojo mokslo sektoriuje 757 660 724 692 815valdþios sektoriuje 826 837 672 685 730verslo ámoniø sektoriuje 140 391 341 310 406Ið viso kitø MTTP darbuotojø 2259 2912 2668 2679 3123aukštojo mokslo sektoriuje 1391 1843 1657 1824 1862valdþios sektoriuje 739 740 709 622 648verslo ámoniø sektoriuje 129 329 302 233 6131Pagrindinëje darbovietëje dirbanèiø asmenø skaièius.4 lentelë. Tyrëjai, jø mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai 22004 2005 2006 2007iš viso moterys iš viso moterys iš viso moterys iš viso moterysIš viso 11047 5462 11002 5521 10995 5566 11889 6320turi mokslo laipsnáhabilituoto daktaro 802 112 764 115 759 115 771 130daktaro 4617 2024 4707 2120 4796 2189 4975 2365pedagoginá vardàprofesoriaus 737 82 757 86 790 94 812 110docento 2255 836 2211 822 2177 832 2314 953kiti tyrëjai 5341 3212 5236 3194 5154 3173 5787 3678ið jø doktorantai 2417 1391 2253 1320 2284 1349 2283 13442Be verslo sektoriaus.m. MTTP iðlaidø santykis su bendruojuvidaus produktu (BVP) aukðtojo moksloir valdþios sektoriuose buvo 0,59 procentoir, palyginti su 2006 m., beveik nepakito(2006 m. – 0,58 procento). Verslo sektoriujeMTTP iðlaidø santykis su BVPsudarë 0,24 procento (2006 m. – 0,22%).Didþiausià MTTP iðlaidø dalá pagal finansavimoðaltinius sudarë valdþios lëðos– 47,9 procento, verslo ámoniø lëðos– 24,5 procento, uþsienio lëðos – 19,6 procento,aukðtojo mokslo ir ne pelno institucijølëðos sudarë 8,0 procento.2007 m. MTTP veikla uþsiëmë 18,5tûkst. darbuotojø, 6,3 tûkst. jø buvo mokslolaipsná ir pedagoginá vardà turintys darbuotojai,ið jø 2,7 tûkst. – moterys. Aukðtojomokslo ir valdþios sektoriø institucijoseMTTP veikla buvo uþsiëmæ 15,9tûkst. darbuotojø, ið jø 6,1 tûkst. tyrëjø,turinèiø mokslo laipsná ar pedagoginá vardà.Verslo sektoriuje MTTP veikla uþsiëmë2,5 tûkst. darbuotojø, ið jø 166 tyrëjai,turintys mokslo laipsná. Verslo sektoriujetyrëjø, turinèiø mokslo laipsná, skaièius permetus iðaugo 23 procentais.Aukštojo mokslo ir valdþios sektoriøinstitucijose darbuotojø, dalyvaujanèiøMTTP veikloje, skaièius, palyginti su 2006m., padidëjo beveik 8 procentais. Tyrëjø,turinèiø mokslo laipsná ar pedagoginá vardà,skaièius iðaugo 4 procentais. Didesnëdalis tyrëjø, turinèiø mokslo laipsná arpedagoginá vardà, vyrai – 3,5 tûkst., moterøbuvo 2,6 tûkst., t.y. 43 procentai. Vyresninei 55 metø tyrëjai, turintys mokslolaipsná ar pedagoginá vardà, sudarë 38,6procento, iki 35 metø – 13,2 procento.Moksliniø tyrimø ir technologijø plëtrosdarbø tyrimai atliekami kasmet, apklausiamosatrinktos gamybos ir paslaugø ámonës(pagal EVRK 1.1 red. – C–O sekcijøámonës), kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojø(ámonës, kuriø pagrindinë veiklaávardijama kaip mokslinio tyrimo, apklausiamosvisos), ir aukštojo mokslo beivaldþios sektoriaus institucijos, kurios uþsiimamokslinio tyrimo veikla.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 17


Per 200 metø Higienos instituto raidoslaikotarpá 17 kartø keitësi Instituto pavadinimai,8 kartus – Instituto buveinës,keitësi ir veiklos kryptys (nuo vakcinacijosir bakteriologijos iki profesinës ir visuomenëssveikatos), mokslininkai (dirboávairiausiø specialybiø 167 mokslødaktarai ir profesoriai), Institutui vadovavo20 direktoriø. Pokyèius lëmë sveikatosmokslø paþanga ir Lietuvos aktualijos.Taèiau niekada nekito Instituto misija– bûti profilaktinës medicinos mokslo,Didþioji gatvë XX a. pradþioje(fotografas Jonas Bulhakas)mokymo ir praktinës pagalbos visuomenëssveikatai institucija. Pagal veiklos turináišskiriami šie pagrindiniai etapai:vakcinacija ir bakteriologija (1808–1918 m.),epidemiologija ir mokrobiologija(1918–1945 m.),sanitarija, higiena ir toksikologija(1945–1970 m.),þmogaus ekologija, mitybos higienair narkologija (1970–1992 m.),darbo, ekologinë medicina ir vaikøsveikata (1992–2006 m.),profesinë ir visuomenës sveikata(nuo 2006 m.).Pirmuoju etapu (vakcinacija ir bakteriologija,1808–1918 m.) prof. Jozefo Frankoiniciatyva ákurto Vakcinacijos institutopagrindinë veiklos kryptis buvo vakcinacijosklausimø sprendimas. Buvo atliekamieksperimentiniai tyrimai, ieškomaveiksmingesniø vakcinos nuo raupø paruoðimo,skiepijimo bûdø, vykdoma vakcinosgamyba, turëjusi rinkà Italijoje, Ðveicarijojeir kitose Europos ðalyse. Prof.J.Frankui išvykus iš Vilniaus ir 1832 m.Rusijos imperijos valdþiai uþdarius Vilniausuniversitetà, Vakcinacijos institutoveikla buvo pristabdyta. Šiuo laikotarpiuprofilaktinës medicinos veiklà vykdë Vakcinacijosinstitutas (1808–1832 m.), Animalinësvakcinos institutas (1872–1873m.), Raupø skiepijimo institutas (nuo 1887m.), Analitinë stotis (1887–1924 m.), Pasterostotis (1897–1940 m.). Institutui vadovavoprof. Jozefas Frankas (1808–1825m.), A.Šerševskis (1872–1873 m.), PetrasRingoldas Bagenskis (nuo 1887 m.),dr.Aleksandras Voinièius (1908–1914 m.),dr.Vaclovas Orlovskis (1897–1918 m.).Antruoju etapu (epidemiologija ir mikrobiologija,1918–1945 m.) Valstybiniamehigienos institute, atkurtame Lietuvoslaikinojoje sostinëje Kaune 1918 m., buvovykdomi bakteriologiniai-diagnostiniaiir serologiniaiûmiø ir lëtiniø infekciniøligø tyrimai.Vilniuje Lenkijosokupacijos metaisveikë atskiros maistoproduktø tyrimoir vandens tyrimolaboratorijos, kuriasKetvirtoji Radvilø rezidencija 1543 m.palikimo keliu atiteko M.Radvilai Juodajam,kuris èia ásteigë pirmàjà protestantøkoplyèià ir vieðàjà mokyklà. XVII a. rûmaivadinosi Kaðtelionø rûmais. 1804 m. ðiuosrûmus iš Vilniaus kašteliono MotiejausRadvilos uþ 10 000 dukatø nupirko Vilniausuniversitetas ir árengë juose klinikas,veikusias iki 1842 m., kurioms vadovavoJozefas Frankas. Ðiuose rûmuose buvo irJ.Franko ákurto Vakcinacijos institutobuveinësujungus 1935 m. ásteigtas Valstybinio higienosinstituto Varðuvoje filialas. 1940 m.sugràþinus Vilniø Lietuvai, prie Varšuvosvalstybinio higienos instituto filialo prijungusprivaèià V.Orlovskio Pastero stotá, ásikuriaHigienos institutas Vilniuje, kuriameHigienosbuvo aprobuojami ir taikomi nauji vakcinacijosmetodai nuo pasiutligës, tobulinamavakcinacijos technologija, o daugumaInstituto darbuotojø vykdë praktinálaboratoriná darbà. Karo metais Vilniuje irKaune veikë bakteriologinës laboratorijos,kuriose buvo atliekami ávairûs serologiniai,bakteriologiniai ir klinikiniai tyrimaivokieèiø kariuomenei. 1944 m., vokieèiamspasitraukus ið Vilniaus, Institutasatkuriamas ir pavadinamas Vilniaus respublikiniusanitarijos ir higienos institutu.Šiuo laikotarpiu profilaktinës medicinossrityje darbavosi Valstybinis higienos institutasKaune (1932–1945 m.), Valstybiniohigienos instituto (Varšuvoje) filialas Vilniuje(1935–1940 m.), Higienos institutas Vilniuje(1940–1941 m.), Respublikinis sanitarijosir higienos institutas (1944–1945 m.).Institutams vadovavo dr. Vaclovas Orlovskis(1918–1940 m.), Motiejus Nasvytis(1918–1921 m. Kaune), prof. Antanas Jurgelionis(1921–1922 m. Kaune), VladislavasPraþmovskis (1931–1945 m.), J.Madeikis(1934–1940 m. Kaune), prof. VytautasGirdzijauskas (1940 m. Kaune),J.Šabanas (1940–1944 m. Kaune).Treèiuoju etapu (sanitarija, higiena irtoksikologija 1945–1970 m.) atkurtas Institutasvykdë epideminiø karo padariniølikvidavimo darbus, o moksliniai darbaibuvo nustumiami á antrà planà. 1946 m.prie Instituto organizuojami Respublikiniaisanitarinio švietimo namai, o 1952 m. –Metodinis centras, vadovaujantis 70-èiaisanitarijos-epidemiologijos stoèiø (SES),kurio pagrindu vëliau ákuriama RespublikinëSES. 1955 m. Kauno ir Vilniaus institutaisujungiami á vienà Vilniaus moksliniotyrimo Epidemiologijos ir higienos institutà,ásikûrusá Vilniuje, Gorkio g. 64 (dabarDidþioji g. 22). Didþiausi nuopelnaišiuo laikotarpiu priskirtini direktoriui prof.Vladui Kvikliui, kurio iniciatyva 1963 m.Instituto mokslo darbuotojø pagrindu Vilniausuniversiteto Medicinos fakultete suformuojamaHigienos katedra. Institutebuvo vykdomi komunalinës, mokyklinës,pramonës ir maisto higienos tyrimai. Gamybinisskyrius Kaune gamino vakcinasir diagnostinius preparatus, kuriais buvoaprûpinamos Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijossanitarinës-epidemiologinës stotys.Nuo 1964 m. Institute buvo pradëtitoksikologiniai pesticidø ir pramonëjenaudojamø kenksmingø medþiagø tyrimaibei rengiami siûlymai joms normuoti.Šiuo etapu profilaktinës medicinos veiklàvykdë Respublikinis sanitarijos ir higie-18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


institutui –200 metøDr. Remigijus JANKAUSKASbûklë. Institute buvo diegiamos naujostechnologijos: elektroninë mikroskopija,kompiuterinë ritmografija, elektropunktûrinëekspresdiagnostika, raumenø elektro-ir lazerinë stimuliacija. 1991 m., reorganizuojantinstitutà, nuo jo atskirtos Narkologiniøproblemø ir Mitybos higienoslaboratorijos, kuriø pagrindu buvo ásteigtiVilniaus narkologinis ir Respublikinis mityboscentrai. Šiuo etapu profilaktinës medicinosveiklà vykdë Epidemiologijos,mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimoinstitutas (1970–1989 m.), Higienosmokslinio tyrimo institutas (1989–1992m.). Institutui vadovavo dr.StanislovasGurèinas (1970–1992 m.).Penktuoju etapu (darbo, ekologinëmedicina ir vaikø sveikata, 1992–2006m.) Institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimu 1992 m. patvirtinamasvalstybës mokslo ástaiga. Jameásteigiami Darbo medicinos ir Ekologinësmedicinos centrai, taip pat Vaikø higienosir Epidemiologiniø tyrimø skyriai.Higienos institutas šiandien (Didþioji g. 22)nos institutas (1945–1946 m.), RespublikinisVilniaus sanitarijos ir higienos institutas(1946–1950 m.), Respublikinis sanitarijosir higienos institutas (1950–1952m.), Sanitarijos ir higienos institutas(1952–1956 m.), Vilniaus epidemiologijosir higienos institutas (1956–1957 m.), Vilniausmokslinio tyrimo epidemiologijos irhigienos institutas (1957–1964 m.), Epidemiologijos,mikrobiologijos ir higienosmokslinio tyrimo institutas (1964–1970m.). Institutui vadovavo dr. Antanas Makauskas(1946–1956 m., Kaunas), prof.Stanislavas Legeþinskis (1945 m.),prof.Vladas Kviklys (1945–1959 m.), prof.Pranas Lazutka (1959–1970 m.).Ketvirtuoju etapu (þmogaus ekologija,mitybos higiena ir narkologija, 1970–1992 m.) Institutas jau buvo subrendæsspræsti Lietuvai iðkylanèias mokslines problemas,atspindinèias Lietuvos sveikatosapsaugos poreikius ir kraðto patologijospobûdá. Institute, bendradarbiaujant suEstijos ir Baltarusijos institutais, buvo vykdomiþmogaus iðorinës ir darbo aplinkosmoksliniai tyrimai, rengiamos rekomendacijossanitarinëms-higieninëms sàlygomsgerinti, profesiniø ir infekciniø ligødiagnostikai bei profilaktikai tobulinti.MinintVakcinacijosinstituto 175metøjubiliejø,Higienosinstitutokiemelyjepastatytaspaminklasjo ákûrëjuiprof. JozefuiFrankui1978 m. nuo Instituto atsiskyrë tapusi savarankiðkagamybine ámone Kauno bakteriniøpreparatø gamykla. Nuo 1985 m.,atliepiant Sovietø Sàjungoje vykdomai antialkoholineikampanijai, ypatingas dëmesysbuvo skiriamas alkoholizmo, o vëliau– ir narkomanijos paplitimo tyrimams irnarkologiniø problemø sprendimui. Mityboshigienos laboratorijoje buvo atliekamigyventojø faktinës mitybos, maistoproduktø uþterðtumo nitratais bei bitininkystësproduktø panaudojimo tyrimai.Darbo higienos laboratorijoje buvo tiriamosLietuvos pramonës ir þemës ûkiodarbuotojø darbo sàlygos bei sveikatosPastero instituto, kuruojanèio 30 Pasterovardo institutø pasaulyje, ásteigto 1888 m. irkuravusio 1897 m. ásteigtos Vilniaus Pasterostoties veiklà, pastatas ParyþiujeInstitute pradedamas tarptautinis bendradarbiavimassu Europos ðaliø darboir aplinkos tyrimø institucijomis. Tais paèiaismetais Darbo medicinos centrassveikatos apsaugos ministro ásakymu paskiriamasPasaulio sveikatos apsaugosryðiø punktu Lietuvoje, jame 1994 m. ásteigiamasValstybinis profesiniø ligø registras.1995 m. DMC cheminiø ir fizikiniøtyrimø laboratorijos atestuojamos aplinkostyrimams. Ekologinës medicinoscentre ásteigiamas Nacionalinis potencialillatoksiniø cheminiø medþiagø registras,pradedamas vykdyti biologinismonitoringas. 1996 m. Institute pradedamasleisti mokslinis þurnalas „Visuomenëssveikata“, kuris nuo 2005 m. indeksuojamas„Index Copernicus“ duomenøbazëje.Nukelta á 42 p.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 19


Natûraliøjø ir dirbtiniø spalvøatitikmenis galime apibûdinti irjas vaizdþiai palyginti vienamebrëþinyje sutapatindami spalviniøerdviø panaðias plokðtumas.3 pav. matome atidëtà TAK „lieþuvá“(natûraliosios spalvos) irant jo uþdëtà RGB (dirbtinës,elektroninës spalvos) trikampá.Turime pripaþinti, kad þmogauskûrinys gerokai atsilieka nuo dieviškojo.Negana to, galime ðiamepaveiksle atidëti daþø spalvasir atspalvius, atitikmená ið daþøpasaulio pagal subtraktyvøjáCMYK spalvø modelá – „kà jûs,kà jûs, ir vël atsiliekame“. Taigi,jei „dieviðkàjà kûrybà“ paskelbsimeidealu, teks susitaikyti sumûsø netobulumu – tesukûrëme„surogatus“. O gal mums netgigera „pakaitalø pasaulyje“?... Ir tokiame pasaulyje gyvename?Bet „nusiðauti“ dël to nereikia,kà nors gero padarius labai„nosá riesti“ irgi neverta. Mûsønetobulumas iðaiðkëja, kai turimesu kuo palyginti. Sakysite:– O mums tai nieko naujo.Tikrai – kiek rypavimø apie,pvz., „ekologiðkà“ sviestà ar ekologiðkuskopûstus. Tik gaila, kadir juos palyginti nëra lengva.Bet kaip lengva savo vaikà lygintisu kaimynø bendraklasiu....Bet kam gi tada smerkti savàjá(kol jo elgesys netapo kenkëjiðkuaplinkiniams); jis visainëra kaltas, kad ðiandien jam darnelabai sekasi vienu ypu sudaugintiketuraukðèius skaièius – galkol kas jo analitinis màstymas atsiliekanuo mamytës, tëvelio arvisaþinës mokytojos ágûdþiø.Kaip daug visi iðmanome lygindami...„Kiti vyrai, tai kaip vyrai“,„Kitø þmonos tai normalios“.Bijau, kad elgsenos stereotipaiðvieèia ið virtualiojo pasaulio„spalvø ir atspalviø“. Serialø, romanø,pagaliau ir spaudos bei TV.(Pasiþiûrëkite, kokie visi buvo„besišypsantys ir geruèiai“prieð spalio dvyliktàjà.)Nepaisant visko, ponasA.Svijašas su ponia Julija iš„Protingojo pasaulio“ patartø –neidealizuokime nei gyvenimosavojo, nei artimo savo, „gyvenkimedraugiškai“ visur, visada irsu visais. Èia ir dabar.... Ir neteiskime ( „kad nebûtumenuteisti patys“).Prof. habil. dr.,Lietuvos MA n. e. Algirdas MOTUZAS,doc. dr. Rimantas VAISVALAVIÈIUSTaip pavadintà tarptautinæ mokslinækonferencijà Lietuvos þemës ûkio universitete2008 m. rugsëjo 24 d. surengë Lietuvosdirvoþemininkø draugija prie LietuvosMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus(LDD) veiklos 50-meèiui paminëti.Konferencijoje dalyvavo apie 80 dirvoþemininkøir agrochemikø ið ðalies mokslo,studijø ir verslo institucijø, kartu su jaispraneðimus skaitë 30 mokslininkø ið 8 Europosðaliø. Ji buvo pratæsta dviejø dienøpraktine ekspedicija Lietuvos dirvoþemiaidevono uolienø karstiniame regione, kuriojeðalia Lietuvos dirvoþemiø klasifikacijostobulinimo klausimø ypatingas dëmesysbuvo skirtas dirvoþemio ekologijaiir ekologiniam ûkininkavimui karstiniøgeologiniø procesø sàlygomis.Mokslinës konferencijos pradþiojedraugijà pasveikino Lietuvos MA viceprezidentëakad. V.Vasiliauskienë ir Lietuvosþemës ûkio universiteto prorektorius doc.dr. J.Èaplikas. Viceprezidentë paskelbëir áteikë prezidento akad. R.Rudziko pasiraðytàLietuvos MA prezidiumo padëkosraðtà draugijai uþ didþiulá indëlá á dirvotyrosir agrochemijos mokslø teorijà irpraktikà Lietuvoje, uþ glaudø bendradarbiavimàsu Akademija bei aktyvià veiklàÞemës ûkio ir miðkø mokslø skyriuje.Plenariniam posëdþiui vadovavo akad.V.Vasiliauskienë ir draugijos pirmininkasprof. habil. dr. A.Motuzas. Praneðime jis apþvelgëLietuvos dirvoþemininkø draugijosgyvavimo ir veiklos istorijà tarptautiniamekontekste, uþ ilgalaikiø santykiø tarp Lietuvosir Lenkijos dirvoþemininkø draugijø plëtotæir paramà vystant tarptautiná bendradarbiavimàáteikë LDD uþsienio garbës nariopaþymëjimà Lenkijos dirvoþemininkødraugijos prezidentui prof. habil. dr. PiotruiSklodovskiui (Piotr Skùodowski). Tarptautinësdirvoþemininkø asociacijos vardu Lietuvoskolegas pasveikino Europos dirvoþemininkøasociacijos prezidentas prof. dr.DirvoþemisV.E.H.Blumas (Winfried Blum), DidþiosiosBritanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos,Ukrainos dirvoþemininkø sàjungøir draugijø pirmininkai bei atstovai.Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë 7 Europos ðaliø atstovai. Prof. dr.V.Blumas (Austrija) nurodë, kad naujosmokslinës koncepcijos, apimanèios aplinkostvarumo tyrimus besikeièianèio klimatosàlygomis, susietus su dirvoþemio erozija,tarða, organinës medþiagos, bioávairovësnetektimi, turi remtis mokslo ryðiaissu þemës ûkio ir aplinkos tvarumo politika,socialiniais partneriais, naujø technologijøvartotojais. Prof. dr. I.Bogdevièiaus (Baltarusija)praneðimas sudomino modeliniaisaugalø træðimo mineralinëmis tràðomis tyrimaisradionuklidais uþterðtame Gomeliosrities pajaurëjusiame iðplautþemyje. Iðryðkëjodirvoþemio fosforingumo lygiø reikðmëaugalø derliui ir jo kokybei. Dirvodarospoþiûriu labai originalius tyrimus pristatëLenkijos dirvoþemininkø sàjungos sekreto-Ekologinio ûkininkavimo patirtimi dalijasi LVA absolventas Vytautas Stankevièius24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


ius, Varðuvos þemës ûkio universiteto prof.dr. J.Chojnickis: kvarco grûdeliø fizinius ircheminius pokyèius, dûlant pirminiams mineralams,rastus skenuojanèiu elektroniniumikroskopu. Lietuvos MA uþsienio narys,Wolverhamptono universiteto (Didþioji Britanija)prof. dr. M.Fulenas (Michael Fullen)supaþindino su organinës anglies kaupimosieroduojamuose LÞI Kaltinënø bandymøstoties dirvoþemiuose tyrimø rezultatais,gautais ágyvendinant bendrà tarptautiná projektàsu Lietuvos kolegomis. Tyrimai labainaujoviðki tarptautiniø ir mûsø ðalyje taikytøbei dabar taikomø dirvoþemio analizësmetodø harmonizavimo aspektu. Baltijosðaliø dirvoþemiø klasifikavimo ir sistematikosproblemas analizavo Latvijos þemësûkio universiteto (Jelgava) prof. habil. dr.A.Karklinis, o jo kolegos ið Estijos biologijosir aplinkos mokslø universiteto (Tartu)prof. habil. dr. R.Kyli (Raimo Kõlli) nuomone,pagrindinë aplinkos tvarumo sàlyga yradirvoþemio funkcijos harmonizavimas suvietos ekologinëmis sàlygomis. Lietuvos dirvoþemiodangos struktûrà kraðtovaizdþiokontekste nagrinëjo Vilniaus universiteto geografasdr. J.Volungevièius, pasiûlæs naujàðalies dirvoþemiø rajonavimo schemà.Po pietø dirbo trys mokslinës sekcijos:Dirvoþemiø genezë, klasifikacija ir kartografavimas(pirmininkas – prof. habil. dr.M.Vaièys, pavaduotojas – prof. habil. dr.P.Sklodovskis), Dirvoþemio naudojimas irsavybës besikeièianèioje aplinkoje (pirmininkas– prof. habil. dr. A.Motuzas, pavaduotojas– prof. habil. dr. R.Kyli) ir Þemësûkio augalø mitybos optimizavimas (pirmininkas– prof. habil. dr. Z.Vaišvila, pastvarioje aplinkojeKonferencijos organizatoriai ir uþsienio dalyviaiJono VOLUNGEVIÈIAUS nuotr.vaduotojas – prof. habil. dr. Z.Hamkalo išUkrainos). Jose buvo perskaityta 30 þodiniøpraneðimø, o stendiniø praneðimøsesijoje aptarti 22 praneðimai.Praktinë ekspedicija prasidëjo moksliniaispraneðimais Lietuvos þemdirbystësinstituto Joniðkëlio bandymø stotyje: dr.A.Linèius (LGGI) – Devono uolienø karstasÐiaurës Lietuvoje ir aplinkosaugos problemos;doc. dr. J.Maþvila (LÞI ATC) – Dirvodarosypatumai karstiniame regione;doc. dr. J.Pekarskas (LÞÛU) – Ekologinioûkininkavimo karstiniame regione aspektai;dr. S.Maikðtënienë ir dr. A.Velykis (LÞIJoniðkëlio bandymø stotis) – Joniðkëliobandymø stotis ir þemës ûkio augalø auginimotechnologijø tyrimai sunkiuose dirvoþemiuose.Ekspedicijà parengti labai daugpadëjo stoties direktorë dr. S.Maikðtënienëir instituto Agrocheminiø tyrimø centrodirektorius prof. habil. dr. G.Staugaitis.Laukuose netoli nuo Jaronio karstinëságriuvos-eþerëlio, Karajimiðkio geologinioinþinerinio-geodinaminio monitoringopunkto su „Lapës ola“, „Karvës ola“, Velykø,Ievos duobëmis, Kirkilø karstinëságriuvos eþerëliø ir kitø geologiniø objektøbuvo aptarti iðplautþemiø (Luvisols),rudþemiø (Cambisols) ir uolëtþemiø (Leptosols)profiliai, ðiø dirvoþemiø savybës,diskutuota dël jø diagnostiniø savybiø irvietos Lietuvos dirvoþemiø sistematikoje.Konferencijos ir ekspedicijos taikomojiprograma baigta V.Stankevièienës ekologinësgamybos ûkio Parovëjos kaime(Birþø r.) lankymu, paþintimi su ekologinioûkininkavimo technologijomis ir ekonomineûkinës veiklos analize.Visi ekspedicijos dalyviai, o ypaè uþsieniosveèiai, liko labai patenkinti ir kultûrineekspedicijos programa: paþintimisu Pasvalio kraðto ir „Sëlos“ muziejais(pastaràjá birþieèiai yra ákûræ Birþø pilyje),Dirvoþemio dangos aptarimas karstinës Geologø duobës ðlaituoseVirginijos VALUCKIENËS nuotr.VDU prof. habil. dr. muzikologo R.Apanavièiauspraneðimu apie unikalø lietuviðkøsutartiniø regionà ðalies ðiaurëje,lankymusi Alaus kelyje.Jubiliejiniai renginiai parodë, kad Lietuvosdirvoþemininkø draugija prie LietuvosMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriausdëmesingai rûpinasi Lietuvos dirvoþemiodanga ir jos apsauga, koordinuojadirvoþemiø tyrimus ir palaiko artimusryšius su uþsienio kolegomis.Dirvoþemininkø draugijos jubiliejiniusrenginius rëmë Lietuvos Respublikos þemësûkio ministerija, Lietuvos valstybinismokslo ir studijø fondas, UAB „Agrokoncernas“,UAB „Arvi Fertis“, UAB „KemiraGrowhow“ ir UAB „Kustodija“.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 25


kone iðtisai nuo jûros bangø pridengti daugybëssaleliø – ðcherø, pietvakariniai – suskaidytigana toli á sausumà ásiterpusiø fiordø.Uostø aplinka verèia ávairiais bûdaissiekti pakankamø gyliø, apsaugoti laivusnuo jûros bangø, upiø neðmenø, ledo irkartu sukurti bûtinas uostams teritorijas irakvatorijas bei prie krantiniø atvesti komunikacijas.Skyriuje „Uosto integracija ágamtinæ aplinkà“ aptariami hidrotechniniøárenginiø tipai bei jø konstrukcijø evoliucija,hidrotechniniø árenginiø ir litodinaminiøprocesø sàveika tiek atvirame jûroskrante, tiek vidinëse uostø akvatorijoseir pagaliau problemos, kurias sukeliauostø plëtra urbanizuotose teritorijose.Pastarasis klausimas ypaè aktualus seniesiemsuostams: Kopenhagai, Rygai,Klaipëdai, kur pramoninio uosto plëtra kaikada sukelia socialinius konfliktus.Vienas didþiausiø monografijos skyriø(57 p.) – „Uostø poveikis aplinkai“. Jamedaugiausia dëmesio skiriama hidrotechniniøárenginiø poveikiui krantams. Šiproblema gana detaliai analizuojama remiantisVentspilio, Liepojos, Klaipëdos,Baltijsko, Svineujscës, Ðventosios, Vladislavovouostø patirtimi nuo pat jø kûrimosipradþios iki mûsø dienø. Èia akivaizdþiaiparodoma, kad uosto poveiká lemiane vien hidrotechniniø árenginiø dydis, betir visa gamtinë aplinka: kuo didesni jûrospriekrantëje iðilgai kranto neðmenø srautai,tuo ilgesnë kranto atkarpa bûna uostopoveikio zonoje. Pateikiama daug tàárodanèiø pavyzdþiø, tarp kuriø ypaè akivaizdûs– netoli vienas kito ásikûræ maþàpoveiká krantui darantis didþiulis Gdanskouostas ir didelá poveiká sukuriantis Vladislavovomaþøjø laivø uostas. Nors daugiausiavietos ðiame skyriuje skirta RytøBaltijos uostams, áskaitant ir Klaipëdà, betnepamirðti ir Vakarø Baltijos uostai. Ðiameskyriuje nagrinëjamos ir uostø uþneðamumobei gyliø palaikymo problemos.Pateikiami iðkasamo bei dampingo rajo-Baltijosjûros uostaiNors Lietuva yra jûrinëvalstybë, mûsø pilieèiaijûrà ir pajûrá labiausiaivertina tikkaip atostogø praleidimoir linksmybiøvietà. Todël Vilniausuniversitetoiðleista monografija„Baltijosjûros uostai“ leidþiaá jûrà paþvelgtine ið tradicinës lietuviðkosios,o ið tradicinës taikomosios Baltijà supanèiøvalstybiø pozicijos.Monografijà sudaro penkiolika skyriø.Pirmieji penki skirti bendrosioms uostøproblemoms, kiti devyni – Baltijà supanèiøvalstybiø uostams, o paskutiniameapibendrinanèiame skyriuje aptariamosXXI a. uostø raidos perspektyvos.Pirmajame skyriuje pateiktos bendrosiosþinios apie Baltijos jûrà, akcentuojantjos navigacines ypatybes (gyliø pasiskirstymà,sroves, vëjus, rûkus ir kt.), kroviniøsrautus, laivø avaringumà. Skyriuje „Uostøraida“ skaitytojas ras duomenø apie laivybosistorijà ir uostø kûrimàsi Baltijos pakrantësenuo pat seniausiø laikø. Nemaþaidëmesio èia skiriama vikingø laikotarpiui,kai jûroje dominavo tokie uostai, kaipdanø kontroliuojami Volinas ir Haithabu,ðvedø – Birka, baltø regione – Truso, Grobinas,Kaup-Viskiautai ir daugelis kitø.XII a. Baltijos ir Ðiaurës jûrø komunikacijosevikingø erà pakeitë jau aukðtesnëscivilizacijos Hanzos dominavimo laikotarpis.Naujai susikûrusiai vokieèiøprekybiniø miestø sàjungai priskiriamasPasaulio ûkio ir tarptautinio darbo pasidalinimoorganizavimo prioritetas. Hanzieèiaivisoje Europoje ne tik prekiavo,bet ir organizavo iðtisas gamybos rûðis:þvejus aprûpindavo statinëmis silkëms,druska, silkes nuveþdavo net á atokiau-Per uostus mus pasiekia didþioji dalis buities ir pramonës gaminiø,nes tik jûrø transportas ir uostai garantuoja Pasaulio ûkio funkcionavimà.Baltijos jûros regionas, visuotinai pripaþástamas kaipganëtinai iðplëtota Pasaulio ûkio dalis, savo ruoþtu lemia intensyvøBaltijos jûros kaip komunikacijø sistemos naudojimà.Prof. habil. dr. Rimas ÞAROMSKISVilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedrasius rajonus, eksploatavo vario bei sidabrorûdynus, iðtobulino prekybos laivus– kogus, sukûrë originalià teisinæsistemà ir svarbiausia– kontroliavo didþiàjàdalá prekybos Baltijosir Ðiaurës jûros regione.Kaip ir visame pasaulyje,Baltijoje uostø plëtotæ paskatinogeografiniai atradimai.Prasidëjusi transokeaninëlaivyba ir laivø gabaritø didëjimasvertë gilinti visus Baltijosuostus. Tiesa, esminë uostørekonstrukcija bei jø kûrimasis atviramejûros krante prasidëjo tikXIX amþiuje.Ypaè dideles permainas dydþio,gylio, specializacijos ir net krovostechnologijø poþiûriu Baltijos uostai patyrëXX amþiuje. Treèiajame monografijosskyriuje kaip tik ir nagrinëjama uostøávairovë, kai tuo paèiu metu uostai universalëjoir kartu kûrë labai specializuotusterminalus konteineriams, ratinei technikai,naftai, biriems ir daugeliui kitø kroviniø.Atsirado tik vienam kroviniø tipuispecialiai pritaikyti uostai arba kariniai,þvejybos ir netgi specialiems uþdaviniamsskirtø laivø (kabeliø tiesimas, naftos platformøaptarnavimas) uostai. Ádomu, kadnuo XX a. vidurio Baltijoje ëmë masiðkaikurtis ir marinos – maþøjø pramoginiø laivøuostai su visa tokiø laivø bei jø ekipaþøaptarnavimo sistema.Net trumpam þvilgtelëjæ á Baltijos jûrosþemëlapá, pamatysime didelæ jûros krantøávairovæ: rytø ir pietryèiø krantai yra iðlyginti,smëlingi, vakariniai – labai raiþyti irKlaipëdosuosto vartøpadëtis irgyliøpasiskirstymastiesáplauka po2002 m.baigtos molørekonstrukcijos26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


nuose nugramzdinamo grunto kiekiaiskirtinguose uostuose bei valstybëse, parodomavis didëjanèios valymo apimtysuostø akvatorijose bei á uostus vedanèiuoseáplaukos kanaluose. Tai ypaè svarbuprie rytiniø – smëlingø krantø ásikûrusiemsuostams, kurie gilinimo ir valymo darbamsturi skirti milþiniðkas investicijas.Tuo tarpu ðio tipo Vakarø Baltijos uostøsànaudos daug maþesnës ir jie daugiaulëðø gali skirti krovos technologijoms tobulinti,ekologijai bei kitiems reikalams.Aplink Baltijos jûrà ásikûrusios net devyniosvalstybës. Natûralu, kad daugiausiauostø turi Ðvedija, kurios kranto linijasudaro apie 7000 km. Tuo tarpu trumpiausiàkranto linijà – tik 90,6 km turinti Lietuvakol kas tenkinasi tik vienu jûriniu uostu –Klaipëda. Nors atskiruose monografijosskyriuose aptarti visø Baltijos valstybiø uostai,taèiau ðiek tiek detaliau analizuojami RytøBaltijos regione ir aktualiausioje Lietuvaigeopolitinëje erdvëje esantys Vokietijos,Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos uostai.Apþvelgiama kiekvienos ðalies uostøraidos istorija, gamtos sàlygos ir navigacinësypatybës, krovos apimtys, struktûrabei jos pokyèiai, apibendrinamos uostøypatybës. Štai Danijos uostai nuo senopirmiausia rûpinosi ryšiais savo šaliesviduje ir tik paskui – tranzitiniais tarp VidurioEuropos ir Skandinavijos bei tolimaisiaisryšiais su kitais pasaulio uostais.Pirmoji funkcija nepakito iki XXI amþiaus.Dauguma Danijos uostø ir dabar didelæpajamø dalá gauna ið keltlaiviø. Tiesa, dabarDanijos uostai nebevaidina svarbiausiotarpininko tarp Ðiaurës ir Baltijos jûrøvaidmens, bet jie labai modernûs, konkurentabilûs,specializuoti ir puikiai palaikobesipleèianèius Vidurio Europos irSkandinavijos ryšius.Tarp Baltijos ðaliø Danija iðsiskiria labaigerai iðplëtotais maþaisiais uostais,kuriuose prieglobstá randa deðimtys tûkstanèiøjachtø, kateriø, þvejybos laivø. Tankusmaþøjø uostø tinklas geriausiai árodoaukðtà ðios ðalies jûrinio mentaliteto lygá.Švedijos uostø labai skirtingos gamtinëssàlygos, kurios keièiasi einant ið pietøá ðiauræ. Gioteborgas, arba Helsingborgas,ið viso neuþðàla ir laivai juose susiduria tiksu dreifuojanèiais Zundo sàsiauriu ledais,o Lulëjo uostas, esantis tik 110 km pieèiaupoliarinio rato, iðtisus ðeðis mënesiusper metus bûna sukaustytas ledo. DaugumaÐvedijos uostø pagal krovos apimtis(


Skeveldrøkliudytoji kartaRegina NORKEVIÈIENËApie gimtinæ raðoma daug knygø.Daug jø reikia – apie nykstanèius ar iðnykusiusLietuvos kaimus, apie miestelius,apie iðeinanèià ar iðëjusias kartas, apiedarbo sritis, palikusias pëdsakà mûsø kultûrosistorijoje. Nors turime ávairaus lygio,ávairaus pobûdþio memuaristikos, taèiauji iðlieka vienu skaitomiausiø dabarties literatûrosþanrø ir tyrinëjimø ðaltiniø ateinanèiomskartoms.Memuariniø leidiniø ávairovæ papildëVytauto Gladuèio knyga „Skeveldrø kliudytieji“(Girelë – Vilnius, 2008). Knygos pobûdáatitinkanti liûdnoka pilka virðelio spalva,juodos raidës. Po antraðtës – tipiðkafotografija – prieðkarinës Lietuvos baþnytkaimiopradþios mokykla, prie jos sustojusios,suklaupusios kelios deðimtys tometo kaimieèiø drabuþiais apsirengusiømokinukø, greitai iðëjusiø karo, pokario keliais.Bûtent apie juos – savo brolius, kaimynus,apie savo gimtàjá kaimà pasakojamadidþiojoje knygos dalyje.Pasakojimas prasideda nuo iðtakø:kaimo, giminës, ðeimos istorijos, toliau –á platesná pasaulá. Laikas – nuo pasakotojovaikystës iki amþiaus rudens. Vieta irlaikas jungia savitai sukomponuotos knygosskyrius, kuriuos sudaro atskiri epizodai– lyg noveletës arba miniatiûros. Didesniusskyrius sieja áþanginiai nuoseklesniopasakojimo skyreliai. Visas tekstasparemtas atidþiai surinktø faktø gausybe,ryðkesniais áspûdþiais, originaliaischarakteriø proverþiais.„Girënai“ – taip pavadintas pirmasisskyrius, pasakojantis apie gimtojo Girelëskaimo þmones. Skyriaus pradþioje – schema:kaimo sodybø iðdëstymas, kaimynøpavardës, vardai. Tokio kaimo bûta iki 1940metø, kol jis dar nebuvo „skeveldrø kliudytas“.Toliau – „pasisveèiavimas“ pas tometo girënus. Tai ir etnografiniai pasakojimai,ir ðmaikðtûs prisiminimai apie kiekvienàkiemà, linksmi ir tragiðki ávykiai, þmoniølikimai. Ðis atskiras fragmentiðkø pasakojimøciklas iliustruojamas per kelis deðimtmeèiussusikaupusiomis fotografijomis(nuo 1939 iki 2003 m.): skirtingo laiko,skirtingo þanro, bet jose – tie patys tipiðkiRytø Aukðtaitijos þmonës.Kiti du knygos skyriai – „Iðsilukðtenusigiminëlë“ ir „Ðeimynykðèiø keliûtëmis“ –nedideli ir glaudþiai tarpusavy susijæ. Èiasusikoncentruojama prie vienos – gimtosios– sodybos, prie savo giminës istorijos.„Iðsilukðtenæ“ – tai Lukðèiø Þiûkeliai,motinos linija. Ði giminë – darbðtûs, ðviesûsþmonës, besirûpinantys vaikø, vaikaièiøateitimi, pasklidæ po Lietuvos kaimus,miestelius, skalsesnës duonos ieðkojæ Rygoje,Amerikoje. Bûdingi Rytø Aukðtaitijoskaimo þmoniø likimai. Su jais bendrauta,„kieminëtasi“, jiems knygoje randamas gerasþodis, saugomas jø atminimas.Tolesniame nedideliame skyrelyje – jau„ðeimynykðèiai“: gimtieji namai, jø þmonës.Svarbiausia – Motina. Atitekëjusi á Girelæ,likusi jauna naðle su maþais sûneliais.Jos antroji santuoka davë pradþià Gladuèiøðakai. Po ðiø skyreliø – fotografijos, pradedantistorinëmis (1916 m.), baigiantðiuolaikinëmis.„Ant stalinietiðkø klaupyklø“ – specia-lus skyrius broliø likimui. Tai tos paèios motinossûnûs Alyzas ir Levonas (taip jie Girelëjevadinti) Aukðtikalniai, perëjæ kalëjimø,tremties pragarus. Su romantiðkuoju Alyzuknygos autoriaus nuo ankstyvos jaunystësklaidþiota gimtinës laukais, grybauta, nuokalneliø þvalgytasi á baþnyèiø bokðtus. Paskui– brolio areðtas, verbavimai, tremtys, suniokotasveikata ir tik keli likusio gyvenimometai jau nepriklausomoje Lietuvoje.Sodriomis spalvomis, ryðkiomis detalëmisatsiskleidþia brolio Levono charakteris– kietas, nenuolankus. Nepaklusæsðaukimui á okupantø armijà, tampa partizanu.Realybë – draugø mirtys, þuvusiøjøniekinimas, tragiðkos baigties suvokimas.Toliau – bandymas legalizuotis,areðtas, kankinimai, katorga – visø taspats kelias ir kiekvieno kitoks. Taèiau þmogusnepalauþiamas – iðlieka savitas charakteris,taiklus, ðiurkðtokas humoras,sodrus þodis. Bûtent tokiais perliukais –miniatiûromis baigiamas skyrius apie brolá– partizanà, kaliná. Bûtent tokias ðeimosistorijas teko ilgai slëpti, kad bûtø galimabent kiek normaliau gyventi.Paskutinis skyrius – „Kas kaip palin-niams atidarytas Baltijsko uostas, atiduotikrovai kai kurie ðio uosto kariniø laivø baseinai.Pagal jûra gabenamø kroviniø kiekáBaltijos jûroje Rusija yra nepavejamas lyderis.Kaip ir iki ðiol, Rusija maþai dëmesioskiria uostø humanizavimui: palygintisilpnai plëtojamas keleiviø perveþimas,maþai jachtø uostø ir prieplaukø.Dauguma Vokietijos uostø turi ilgà istorijà,nors svarbiausius ðiandienos bruoþuságijo taip pat antrojoje XX a. pusëje.Tarp komerciniø uostø iðsiskiria platø CentrinësEuropos regionà aptarnaujantysRostoko ir Liubeko uostø kompleksai, taippat modernûs, bet tradicinius ekonominiusryðius iðlaikæ Kylio, Vismaro, Ðtralzundo,Flensburgo, Zasnico ir kiti uostai. Pagalkrovos apimtis ryðkiu lyderiu tapo Rostokas,turintis dideles plëtros galimybes. MaþøjøVokietijos uostø tinklas labai gerai iðplëtotasvakarinëje ðalies dalyje ir dar nepakankamai– rytinëje. Tarp XXI a. uostøraidos ypatumø paminëtina tai, kad ðaliadidëjanèiø naftos kroviniø ir konteineriøperveþimø vis didëja keleiviø, keltlaiviø irro-ro laivø aptarnavimo reikðmë.Jûrø transporto poreiká Lietuva realizuojanaudodamasi Klaipëdos uostu irBûtingës naftos terminalu. Klaipëdos uostomodernizavimas ir gilinimas (14,5 m)2007 m. leido jame perkrauti per 27 mln.tonø kroviniø. Bûtingës terminalas turi potenciniøgalimybiø krauti iki 14 mln. t naftosper metus. Didþiausia terminalo krova2003 m. siekë 10,7 mln. tonø. Svarstomagalimybë Klaipëdos uostà plësti ájûros pusæ ir árengti 17 m gylio prieplaukassu naftos, suskystintø dujø, konteineriøterminalais. Tada uostas galëtø priimtivisus á Baltijà áplaukianèius didþiuosiuslaivus ir toliau sëkmingai konkuruotøsu Gdansku, Kaliningradu, Baltijsku,Ventspiliu, Ryga. Ðiuo metu Klaipëda pagalkrovos apimtis Baltijos jûroje yra maþdaugpenktoje vietoje. Ið kitø Baltijos ðaliøLietuva išsiskiria tik nepakankamaiplëtojamais maþaisiais uostais. Atviramejûros krante jø visai nëra, todël labai su-28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


gavo“ – jau paties autoriaus gyvenimo kelio,profesinës veiklos fragmentai: Rokiðkiogimnazija, pedagogo duona, neakivaizdinëslituanistikos studijos, kariuomenë,vël mokykla ir pagaliau deðimtmeèiaipedagogø laikraðèio redakcijoje. Nors pasirinktafragmentiðka kompozicija, jaunystësmetai nubrëþiami gana iðsamiai, iðryðkinantesmingesnius, neretai lemtingusmomentus. Daugelio metø darbas redakcijojeatsiskleidþia tik punktyrine linija: skyrelyje„Pedagoginës spaudos pinklëse“trumpai paminëjus darbo pradþià, draugiðkàredakcijos atmosferà vadovaujantpirmajam redaktoriui ðviesaus atminimoRapolui Valiukoniui, pateikiami fragmentaiið keliø darbo deðimtmeèiø. Pedagogølaikraðtis, gyvavæs sudëtingomis okupacijossàlygomis, turëjæs vykdyti privalomuskonjunktûrinius uþsakymus, taèiau kuriamasskirtingø þmoniø, ne vienodu lygiu suvokusiøir savo ásipareigojimà Lietuvos mokyklai,ir asmeninës karjeros siekius, ir bûtinybæiðgyventi, nusipelno blaivaus þvilgsnio,specialaus dëmesio ir mokslinëje, irmemuarinëje literatûroje. Antai T. Bukauskienë,S. Matulaitienë, iðleidusios knygasapie literatûros mokymà iki 1940 metø, nepaliekanuoðalëje to meto pedagoginësspaudos, formavusios pedagoginæ mintá,nors nagrinëja tik vienos disciplinos istorijà.Galbût mokslo istorikai gráð prie okupacijosmetø pedagoginës spaudos, galvartys likusius laikraðèio komplektus, taèiauautentiðkø prisiminimø, memuarø laikas,deja, yra ribotas. Tad reikia, labai reikiaiðnaudoti tà mums duotàjá laikà.Tëviðkës istorija – tëvynës istorijos dalis.Kiekvienas kaimas, miestelis savaipiðgyveno ðalies istorijos laikà bei ávykius.Þmoniø likimai – nuo gimtøjø namøslenksèio per karo, pokario metus, okupacijosdeðimtmeèius – tos paèios Lietuvosistorija, suðildyta asmeniðka patirtimi,savitu þvilgsniu. Tai radome V. Gladuèioknygoje, paraðytoje savitu stiliumi, pagyvintusodriais, retais aukštaitiškais þodþiais.O tæsinio dar reikëtø.maþëja maþøjø laivø turizmo galimybësvisu rytiniu Baltijos jûros pakraðèiu.Paskutiniajame monografijos skyriujeaptariamos tokios XXI a. uostø raidoskryptys, kaip modernizavimas, specializavimas,plëtra, nacionaliniø (Gdanskas-Gdynë) ir tarptautiniø (Kopenhaga-Malmë)uostø junginiø atsiradimas, efektyviøir ðvariø krovos metodø diegimas, multimodaliniøperveþimø didëjimas. Taip patakcentuojama labai spartus uostø humanizavimas,vis daugiau dëmesio skiriantkeleiviams, poilsiautojams, turistams.Reiðkiama viltis, kad jûros keliai daugeliuatvejø taps alternatyva perkrautiems sausumoskeliams.Artræðimevandenynà?Baiminamës, kadglobalinis klimato atðilimasgali sukelti daugnepageidaujamø reiðkiniø.Suðilus vandenynams,pradës tirptiledynai, pakils jûrøvandens lygis, dirbamospajûrio þemës irnetoli jø esantys miestaibus apsemti. Padidëjusvandens garavimuivienur padaugëskrituliø, o kitur kilssausros, kurios suma-þins þemës ûkio augalø derliø. Þmonijaiðiems padariniams áveikti prireiktø titaniðkøsutelktø pastangø.Klimato atðilimà sukelia anglies dioksidas(CO 2), metanas (CH 4) ir kitos vadinamosiosðiltnamio dujos. Jos praleidþiaá þemæ krintanèius saulës spindulius,o sulaiko nuo þemës sklindanèiàðilumà (infraraudonàjá spinduliavimà).Pagrindinis anglies dioksido gamintojasyra nepaprastai iðplëtota pramonë irtransportas. Ji sunaudoja milþiniðkus naftos,dujø, akmens angliø kiekius, o jø deginimoproduktas yra CO 2. Metanà gaminametanogeninës bakterijos, kurios skaidoorganines medþiagas anaerobinëmis(be deguonies) sàlygomis vandenyno beikitø vandens telkiniø dugne, o ir gyvûnøbei mûsø virðkinamajame trakte.Pristabdyti klimato atðilimà galimamaþinant nurodytøjø dujø kieká. Angliesdioksidà (CO 2) savo kûno statybai naudojaþalieji (fotosintezës bûdu) sausumosaugalai (miðko medþiai, pievø, pelkiø augalai,þemës ûkio kultûros). Vandenynuose,jûrose, eþeruose ðá darbà atlieka mikroskopiniaidumbliai – fitoplanktonas.Bendrovë Planktos (Kalifornija, JAV),siekdama sumaþinti CO 2kieká atmosferoje,ëmësi priemoniø, gausinanèiø mikrodumbliøkieká vandenyne. Bendrovësspecialistai, atsiþvelgdami á dumbliø mitybosporeikius, mikrodumbliø augimuiskatinti panaudojo geleþies junginius. Praëjusiømetø rugsëjá Ramiojo vandenynoteritorijoje jie iðpylë 50 t geleþies. Vykstadiskusijos. Kai kurie specialistai mano, kadði priemonë yra netinkama, kad ir ji në kieknesumaþins CO 2koncentracijos.Ádomø straipsná ðiemet paskelbëSourish Basu. Jame aptariamasspecialistø ginèas, ar vandenynopavirðiná sluoksná papildþius geleþiespreparatais ir suaktyvinusmikrodumbliø dauginimàsi pavyktøpristabdyti klimato kaità, jo atðilimà.Rapolas LIUÞINAS, Karolis JANKEVIÈIUSVðÁ Grunto valymo technologijosVandenyno produktyvumasMûsø nedidelës planetos ávairiarûðiaiorganizmai gyvena ploname sausumos,vandenyno ir atmosferos sluoksnyje. Iðorinisþemës sluoksnis yra maþdaug 20km storio. Tai biosfera. Jos subbiosferosyra geosfera (sausuma) ir hidrosfera,kuriai priskiriami vandenynai ir jûros.Ðiø sferø ar ekosistemø gyventojai maitinasiávairiai. Ágytà organinæ medþiagà(maistà) naudoja energetiniams reikalamsir savo kûno masei kurti. Biomasësprieaugis (g, kg) ploto vienetui (m 2 )per tam tikrà laikotarpá (parà, vegetacijosperiodà, metus) parodo, koks yraekosistemos produktyvumas.Kai lyginame skirtingø ekosistemøproduktyvumà, naudojame grynosiospirminës produkcijos (o tai yra biomasë,kuri tenka ekosistemai atmetus kvëpavimuisunaudotas medþiagas) rodiklius.O dabar palyginkime kai kuriø ekosistemøgrynosios pirminës produkcijos(GGP) duomenis. Tropinio drëgnojomiðko GPP siekia 2200 g/m 2 , dykumø irpusdykumiø – 90 g/m 2 , atviro vandenyno– 125 g/m 2 , litoralës (priekrantës zonos)– 500 g/m 2 , estuarijos (upës þiotys,platëjanèios á jûros pusæ) – 1500 g/m 2 . Matome – atviro vandenyno produktyvumasyra menkas. Jis beveik prilygstadykumos produktyvumui. Beje,apie atviro vandenyno produktyvumàtaip ir sakoma – vandenyno „dykuma”.Dera pasakyti, kad bendrovës Planktosspecialistø pastangos didinti atvirovandenyno produktyvumà ir suaktyvintiCO 2ásisavinimà yra visokeriopai girtinos.Jas reikia vertinti tik teigiamai.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 29


1 pav. Feroferihidrozolio (FFH) kompozijosir tradiciniø reagentø naudojimometalams nusësdinti palyginimas (pagalJ.Budilovská)Svarbu træðimo bûdasOrganizmø (augalø, mikroorganizmø)mitybos bûtinieji elementai skirstomi á trisgrupes: makroelementus, mikroelementusir ultramikroelementus. Pirmajai grupei, bevandenilio (H) ir deguonies (O), priklausoanglis (C), azotas (N), fosforas (P), kalis(K), kalcis (Ca), silicis (Si), siera (S), magnis(Mg), natris (Na), chloras (Cl), aliuminis(Al) ir geleþis (Fe). Þemdirbiø naudojamosekompleksinëse tràðose geleþies bûna0,1 proc. (1000 mg/kg tràðø). Kai laukokultûroms træðti naudojama 500 kgkompleksiniø tràðø, dirvoþemio 1 m 2 tenka50 mg geleþies.Kur kas maþiau geleþies reikia vandenstelkiniams. Apie tai galime spræsti susipaþinæsu gerai patikrintomis mikrodumbliamsauginti laboratorinëmis sàlygomisnaudojamomis mitybinëmis terpëmis. Jø– kelios deðimtys. Vienose naudojamasgeleþies sulfatas ar geleþies chloridas, kitose– organinës geleþies druskos. Panaudotasgeleþies kiekis svyruoja plaèiose ribose– nuo pëdsakø iki vieno, penkiø irnet deðimties mg/l mitybinës terpës.Jei bendrovës Planktos specialistai50 t geleþies druskø paskleistø vandenyno10 tûkst. km 2 teritorijoje, tai paviršiausploto 1 m 2 tektø 5 mg geleþies.Tas geleþies kiekis atitinka laboratorinëjepraktikoje naudojamà šio elementokieká.Svarbu, kad geleþies druskos bûtøpaskleistos tolygiai. Jei ðios druskos iðbarstomosatskirais koncentruotais þidiniais,paliekant jas vandens srovëms paskleistiir iðsklaidyti, tai þidiniø epicentruosebus ne tik slopinamas mikrodumbliøvystymasis, bet ir sukeliama jø þûtis.Geleþies junginiai sëkmingai naudojamiatliekoms tvarkyti. Geleþies jonai vandensterpëje lengvai hidrolizuojasi ir sudaropolimerines flokulas. Jos surenka tirpiasir netirpias priemaiðas, jas nusodina.Mûsø ðalyje bandymus, kaip geriaugeleþies junginiø ávairovæ panaudoti ávairiosetarðos ðalinimo technologijose, atliekadaktarai O.Gylienë, A.Pigaga, M.Ðalkauskas.Geleþies maþai tirpûs junginiai yra gerikoaguliantai. Jie naudojami ávairiø medþiagømiðiniams ðalinti. Dr. J.Budilovskissukûrë labai vertingà geleþies koagulianto– feroferihidrozolio (FFH) elektrocheminiogaminimo ir naudojimo bûdà. Ðiostechnologijos plaèiai naudojamos ne tikLietuvoje, bet ir uþ jos ribø nuotekoms nukenksmintinuo sunkiøjø metalø ir kitokiøtarðos komponentø (1 pav.).FFH – didelio efektyvumo sorbentasir koaguliantas. Pagal vandens išvalymorodiklius jis gerokai pralenkia tradiciniusvalymo metodus, nusodina visus sunkiuosiusmetalus.Mes, bendradarbiaudami su dr. N.Kazlauskiene, iðbandëme FFH koaguliantopoveiká auginamiems mikrodumbliams.1 proc. FFH (10 ml FFH/1000 mlterpës) jau stabdo-slopina mikrodumbliøvystymàsi 35 proc., 5 proc. FFH stabdomikrodumbliø vystymàsi 67 proc., o 10proc. – net 88 procentais (2 pav.).2 pav. Ávairios koncentracijos feroferihidrozolio (FFH)slopinamasis poveikis mikrodumbliø vystymuisi: 1 var. –10 ml FFH/l terpës, 2 var. – 50 ml FFH/l terpës, 3 var. –100 ml FFH/l terpësÐie bandymai rodo, kad, kuriant geleþiesnaudojimo vandenims træðti technologijas,bûtina parinkti tinkamiausiàgeleþies junginá. Geleþies preparatas turibûti naudojamas ne þidiniais, o išsklaidytas(difuziškai).Apie kai kuriuos mikrodumbliømitybos elementusMikrodumbliø svarbiausias mityboselementas yra anglis (C). Dumbliai angláásisavina ið anglies dioksido (CO 2), kuriokieká siekiama sumaþinti.Azotas (N) bûtinas mikrodumbliø mitybai.Jo vandenyno ar jûrø pavirðiniamevandens sluoksnyje yra pakankamai. Matkai kurie mikrodumbliai, priklausantysmelsvadumbliams (dabar vadinamomsmelsvabakterëms), geba fiksuoti – sujungtiatmosferos molekuliná azotà. Baltijos jûrojerandama apie 40 melsvabakteriø rûðiø.Daþniausiai pasitaiko 20–25 rûðys. Jos gebaávairiai maitintis. Pagrindinis jø mitybosbûdas yra fotoautotrofinis (fotosintezë). Taèiaujos minta ir kitø organizmø pagamintomismedþiagomis (heterotrofinë mityba)bei miðriuoju – miksotrofiniu bûdu. Dël ðiømitybos savybiø jos tampa konkurencingos,nustelbia kitø rûðiø dumblius ir daþnaivyrauja jûrø ir vandenynø pavirðiniamevandens sluoksnyje. Melsvabakterës(3 pav.), priklausomai nuo jø kiekio, gebasujungti 1 ha plote nuo keliø deðimèiø iki100 ir daugiau kilogramø azoto. To azotouþtenka tiek melsvabakterëms, tiek kitiemsvandenyno gyventojams.Fosforas – elementas, ribojantismikrodumbliø dauginimàsiFosforas yra bûtinas visiems gyviemsorganizmams. Kai jo trûksta, paþeidþiamalàstelës energetika, sutrinka baltymøsintezë ir organizmo augimas bei dauginimasis.Mikrodumbliai fosforà ásiurbia su anijonuPO 4. Optimalus jo kiekis, kaip rododirbtinai sudarytos mitybinës terpës, siekia100–200 mg/l terpës. Tokio fosforo kie-kio jûrø ir vandenynø pavirðiniamevandens sluoksnyje,kuriame telkiasi fitoplanktonas,niekada nebûna.Ðtai mûsø tirtame Baltijosjûros vidurinio segmentopavirðiniame vandenyje(detaliau „Mokslas ir gyvenimas”,2006, Nr. 6) jo rastatik keli mikrogramai 1 lvandens (mikrogramas –tûkstantoji miligramo dalis).Fosforo apykaita ðiametrofogeniniame sluoksnyjeyra labai sparti. Fitoplanktonolàstelës intensyviaisiurbia vandenyjeesantá fosforà bei kitas maisto medþiagasir greitai dauginasi. Fitoplanktonuiþuvus, jø làsteles mineralizuoja vandensbakterijos (bakterioplanktonas). Jø koncentracijapavirðiniame vandens sluoksnyjeyra didelë. Baltijos jûros 71 a stotyjetyrimo metu vandens bakterijø kiekis siekëbeveik 2 mln. làsteliø/ml vandens.Fosfatai ið bakterijø suskaidytø þuvusiømikrodumbliø (ir ne tik jø, o ir visø kitøþuvusiø vandens organizmø) grimzta á jûros(ar vandenyno) dugnà. Èia kaupiasidaug fosfatø turinèiose nuosëdose.30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


3 pav. Baltijosjûros kai kuriosatmosferosmolekuliná azotàfiksuojanèios(sujungianèios)melsvabakteriørûðys: 1 – Anabaenacylindrica;2 – Anabaena flosaquae;3 – Anabaenaaffinis; 4 – Anabaenabaltica;5 – Anabaenaspiroides;6 – NoduliariaspumigenaFosforo apytaka biosferoje (4 pav.)skiriasi nuo tokiø svarbiø gyvybei elementø,kaip deguonis, anglis, azotas.Fosfatais træðiame dirvoþemá. Juospasisavina þemës ûkio kultûros. Didelëðiø fosfatø dalis iðplaunama ið dirvoþemioir patenka iš pradþiø á gëlo vandensekosistemas (eþerus, upes, neretaisukeldamos jø eutrofizacijà), o ið jø ájûras ir vandenynus. Daugiau fosforo aptinkamajûrø ir vandenynø priekrantëje,sekliausioje zonoje. Ði zona – kontinentinisatabradas arba ðelfas, dël to ir yraproduktyviausias. Joje gausu planktoniniøir bentosiniø organizmø, taip pat irþuvies. Ðelfas sudaro 7,5 proc. viso pasauliniovandenyno dugno. Ðelfas nuokranto tæsiasi iki 200 m gylio izobatos.Toliau dugnas staiga gilëja. Prasidedakontinentinis šlaitas ir vadinamosios abisalinëslygumos. Gyvybë èia skurdi ir nëiš tolo neprilygsta šelfui. Tai ir yra vandenyno„dykumos”. Bendrovë Planktos,siekdama sumaþinti anglies dioksidokoncentracijà, vandenyno „dykumas” turëtøtræðti ne tik geleþimi, bet ir fosforu.4 pav. Fosforo apytakabiosferoje (pagal Duvigneaud):1 ir 2 – eutrofikacijosbûklë; 3 – fosforo biologinisciklas;4 – organinës medþiagosmineralizacija;5 – ekskretai (organizmoiðskiriamos medþiagos:prakaitas, ðlapimas,iðmatos); 6 – detergentai(plovikliai); 7 – erozija irtirpios medþiagos;8 – srautas á vandenynà;9 – fosforinës tràðos;10 – vulkaninis apatitas;11 – nuosëdos vandenynøgelmëse; 12 – vandenynodugno nuosëdø skaidymas;13 – transformacija ástacionarià bûklæ;14 – nuosëdø epigezë(antrinis kitimas dalyvaujantdiatominiø dumbliø liekanoms)Fosforo iðtekliaiÐiuolaikinis þemës ûkis neapsieina bemineraliniø tràðø. Gaminamos azoto, fosforo,kalio (NPK) pavienës ar kompleksinëstràðos. Fosforo tràðos gaminamos iðgamtiniø fosforo turinèiø þaliavø – fosfatø,apatito ir fosforito. Fosfatø telkiniø, kurienaudojami tràðø gamybai, yra Floridosvalstijoje (JAV). Didþiausi apatitø telkiniaiyra Rusijoje (Kolos pusiasalyje),Ðvedijoje, Centrinëje ir Rytø Afrikoje. Fosforitøtelkiniø randama Kazachijoje, Maroke,Tunise, Alþyre. Visi ðie telkiniai susidarëið suakmenëjusiø jûrø organizmø liekanøarba jûriniø nuosëdø prieð keliolikamilijonø metø. Ðie iðtekliai yra riboti. Specialistaitvirtina, kad jie iðseks jau mûsøXXI amþiuje. Gyvieji organizmai, taip patir þmogus, be fosforo neiðgyvens. Teks jáiðgauti ið jûrø ir vandenynø nuosëdø. Apietai pradedama galvoti, nes po vieno kitodeðimtmeèio fosforo iðtekliø maþëjimosausumoje reikalai bus tokie pat svarbûs,kaip šiuo metu nuolat aptariamas naftosir dujø iðtekliø maþëjimas.Patirties, kaip ið jûrø ir vandenynø dugnoiðgauti naudingø produktø, vis daugëja.Atviroje jûroje siurbiama nafta. Jûrosdugno græþimo technologijos taip ištobulintos,kad apie 20 proc. pasaulyje gaunamosnaftos siurbiama ið jûros dugno. Japonaiapie 20 proc. angliø gauna ið povandeniniøðachtø. Vandenynø dugne, dideliamegylyje, yra milþiniðkos manganokoncentracijø santalkos. Konkrecijø sudëtyje,be mangano, yra tokiø vertingø metalø,kaip kobaltas, varis, nikelis, geleþis.Numatoma šias konkrecijas išgauti. Kuriamostechnologijos, specialûs transportiniaimechanizmai ðiam produktui á pavirðiøiðkelti. Visà ðá technologiná ádirbá netolimojeateityje bus galima panaudoti ir fosforàakumuliuojanèioms nuosëdoms iðvandenyno dugno iðgauti.Tuo keliu þengia Planktos specialistai.Ne tik þemdirbiams, bet ir Planktoskeliamai uþduoèiai – CO 2koncentracijaimaþinti reikalingas fosforas.Klimato atðilimà sukeliantá CO 2galimesumaþinti dviem bûdais: skatindamijûrø ir vandenynø mikrodumbliø dauginimàsi,taip pat augindami daugiameèiussumedëjusius augalus, taigi atsodindamiiškirstus miškus ir plësdamimiškø teritorijas. Ðiems darbams reikalingosdidelës lëðos. Esame ásitikinæ, kadmûsø anûkai bus uþ mus iðmintingesni.Dabar pasaulio tautos karinëms iðlaidomsskiria beveik 3 milijardus doleriøkasdien. Net skurdþiausios valstybëskasmet didina savo kariná biudþetà ðvietimo,sveikatos apsaugos, socialinio aprûpinimosàskaita. Vyksta beprotiðkosginklavimosi varþybos.Kai šie milijardai, išleidþiami nesantaikaiir konfliktams tarp tautø kurstyti,bus skirti biogeocheminiams ciklamsbiosferoje bei gamtinëms sistemoms reguliuoti,kiekvieno þmogaus gyvenimebus maþiau liûdesio ir kur kas daugiaudþiaugsmo.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 31


Kalbos meilë lietuviams nëra sustingusi, ji paremtaásitikinimu, kad kalbos pakeitimas pakenksdorovei. Pati kalba turtinga moraliniø posakiø,patarliø, ypaè prieþodþiø. Jais sodinami jaunimoðirdyse teisingumo, tautinio dorumo diegai.(C.F.Heilsbergas, 1799)Lietuviø kalbaXXI amþiauspradþiojeAurika BAGDONAVIÈIENËLietuvos mokslø akademijosHumanitariniø ir socialiniø moksløskyriaus mokslinë sekretorë2008 m. spalio 7 d. Lietuvos moksløakademijoje vyko konferencija „Lietuviøkalba XXI amþiaus pradþioje“, kuriàsuorganizavo Lietuvos kultûros kongresasir Lietuvos mokslø akademija.Konferencijos tikslas – ávertinti dabartinælietuviø kalbos bûklæ aksiologiniu poþiûriu,aptarti visuomenës santykius sukalba, iðryðkinti aplinkà, kurioje kalbagyvuoja. Konferencija buvo skirta Lietuvoskultûros kongreso IV suvaþiavimui.Dalyviams prieð konferencijà buvoáteiktos praneðimø tezës ir deklaracijosprojektas.Pradëdamas konferencijà LietuvosMA prezidentas akad. Zenonas RokusRudzikas sakë tikintis, kad lietuviø kalbair toliau skambës dainomis, pasakomis,eilëraðèiais ir kt. Praneðimus skaitë RomualdasOzolas „Mentaliteto maþakraujystëar kultûrinë kontrrevoliucija“, prof. habil.dr. Arnoldas Piroèkinas „Lietuviø kalbosprestiþo iðaugimas pirmosios Respublikosvisuomenëje“, doc. dr. KrescencijusStoškus „Apie iðtikimybæ gimtajaikalbai“, prof. habil. dr. Bonifacas Stundþia„Veiksniai, skatinantys abejingumà lietuviøkalbai“, dr. Rita Miliûnaitë „Bendrinëskalbos norminimas: pusiausvyros beieðkant“,prof. habil. dr. Vitas Labutis „Mokyklossvarba lietuviø bendrinës kalbosprestiþui“, prof. habil. dr. Aldona Paulauskienë„Mokykliniø lietuviø kalbos vadovëliømokomoji ir auklëjamoji vertë“, akad.Adolfas Laimutis Telksnys „Modernioji informacijosir ryðio technika – lietuviø kalbosprieðininkë ar talkininkë?“, prof. habil.dr. Marija Liudvika Drazdauskienë„Masinës informacijos priemoniø vaidmuoformuojant poþiûrá á lietuviø kalbà“,doc. dr. Regimantas Tamošaitis „Moderniojiliteratûra – senkantis lietuviø bendrinëskalbos ðaltinis“.Gausus intelektualø bûrys konferencijojeaptarë lietuviø kalbos prestiþo iðaugimà,veiksnius, skatinanèius abejingumàlietuviø kalbai, mokyklos ir mokykliniølietuviø kalbos vadovëliø svarbàkalbos prestiþui, auklëjamajai vertei,masiniø informacijos priemoniø vaidmená.Visi ðie veiksniai vienaip ar kitaip keièiamûsø gimtàjà kalbà. KrescencijusStoðkus pabrëþë, kad kalba ir þmogusyra neatskiriami, kalba yra prasminëþmogaus savybë. Dauguma praneðimusskaièiusiøjø priëjo prie bendro teiginio,kad tie, kurie lietuviø kalbà darkosvetimybëmis, ið tikrøjø gëdijasi savotautos, kalbos ir nori pasirodyti tuo, konëra. Pasak prof. habil. dr. Aldonos Paulauskienës,merginos ar moterys, atsisakanèiossavo pavardþiø galûniø, tokiøkaip -aitë, -ienë, tiesiog siekia bûtikitokios. Išklausius pranešimus, buvodiskutuota apie anglø kalbos verþimàsiá visuomenës gyvenimà, Švietimo irmokslo ministerijos vaidmená puoselëjantlietuviø kalbà mokyklose, ugdanttautiðkumà, elektroniniø þinuèiø, straipsniøkomentarø internete vartojamos lietuviøkalbos, apie visuomenës santykiussu kalba kaip su nacionaline vertybeir kitais klausimais.Dar vienas ðios konferencijos tikslas– pasiraðyti konferencijos „Lietuviøkalba XXI amþiaus pradþioje“ deklaracijà.Romualdas Ozolas sakë: „Sutvarkytivalstybæ reikia 15–20 þmoniø, betneþinau, kiek þmoniø reikia norint sutvarkytikalbà. Taèiau dþiaugiuosi, kadtokiø þmoniø tikrai yra“. Galbût toji deklaracijair neiðspræs visø lietuviø kalbosproblemø, taèiau tikrai bus þengtasvienas tvirtas þingsnis gimtosios kalbosišsaugojimo link.Mes, Lietuvos kultûroskongreso tarybos ir Lietuvos moksløakademijos prezidiumo pastangomis2008 m. spalio 7 d. ávykusios konferencijos„Lietuviø kalba XXI amþiaus pradþioje“dalyviai, nepretenduodami á direktyvinesiðvadas, baigiame konferencijosdarbà tokia deklaracija – vieðu kreipimusiá visuomenæ.Ši konferencija bene pirmà kartà lietuviøkalbos istorijoje ëmësi aksiologiniu, t. y.vertybiniu, poþiûriu apibûdinti jos bûklæmûsø dabartinëje visuomenëje. Toks aspektaspasirinktas neatsitiktinai. Iðgyvenamemetà, kai kësinamasi sumenkinti visastautines vertybes, kad kuo sparèiau ásilietumeá vadinamuosius globalinius procesus,skatinanèius niveliacijà. Kaip rodoskaityti praneðimai ir diskusijos, taip patmûsø patirtis, esama ko susirûpinti dël lietuviøkalbos bûklës Lietuvoje – ir tiesiogiai,ir netiesiogiai lietuviø kalba veikiama naujøtechnologijø, masinës kultûros ásigalëjimo,nevykusiø kalbos reformø.Atgavus 1990 metais Lietuvai nepriklausomybæ,lietuviø tauta puoselëjo labaidideles viltis, kad jos kalbai atsivers tikrosuklestëjimo epocha. Deja, per ðituos aðtuoniolikanepriklausomybës metø akivaizdþiospaþangos kalba dar nepatyrë. Kalbamaapie kalbos regresà ir dar didesnesgrësmes jai. Tai rodo net dviejø lietuviø kalbosraidos tarpsniø – 1918–1940 ir 1990–2008 metø – sugretinimas.Lietuva 1918 m. savarankiðkà gyvenimàpradëjo karø ir okupacijø ekonomiðkaiir dvasiðkai nusiaubta, neturëdamaiðplëtotos ðvietimo sistemos. Visomsgyvenimo sritims trûko lietuviðkose mokykloseiðsimokslinusiø specialistø, o patilietuviø kalba savo ðalyje jautësi kaip32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


Konferencijos dalyviaiKonferencijos ,,Lietuviø kalba XXI amþiaus pradþioje”DEKLARACIJAVilnius, 2008-10-07Virginijos VALUCKIENËS nuotr.skurdi kampininkë. Jau per 18 nepriklausomogyvenimo metø, apie 1936-uosius,lietuviø bendrinë kalba padarë nepaprastàpaþangà – tapo visas ûkio ir kultûrossritis tenkinanèia priemone, prilygstanèiaraiðkos iðgalëmis kur kas seniauir palankesnëmis sàlygomis iðugdytomskitø tautø kalboms. Tada lietuviø kalbapasidarë prestiþinë ne vien lietuviams,bet ir Lietuvos tautinëms maþumoms.1990 metais atgaudama 1940 m.prarastà nepriklausomybæ, Lietuva, ðiaipar taip sakykim, paveldëjo subrendusià,giliai tautos sàmonëje ásitvirtinusià lietuviøbendrinæ kalbà, gausingà ja sukurtàgroþinæ ir mokslinæ literatûrà, tikrà kvalifikuotøkalbininkø pulkà, visà armijà vidurinëseir specialiosiose mokyklose dirbanèiølituanistø.Praëjus 18 metø dabartinio nepriklausomosvalstybës gyvenimo, ið pavirðiausþiûrint, lietuviø kalbos padëtis patenkinama,bet pro atidesná þvilgsná neprasprûstavidiniai pokyèiai, kurie verèia mus sunerimti.Nors lietuviø kalba dabar turi LietuvosRespublikos valstybinës kalbos irEuropos Sàjungos oficialios kalbos statusà,visi pradedame jausti, kad visuomenëdarosi savo kalbai nejautri, o pati kalbaanemiðka. Kartkartëmis kalbiniuose leidiniuoserecenzijos, toli graþu neaprëpianèiosvisø atvejø, iðkelia faktø, kad vis daugiaurandasi leidëjø, raðytojø ir vertëjø, nesirûpinanèiøsavo kalbos gerumu: paliekamadaugybë raðybos, þodyno, sintaksësklaidø, kurios buvo iðnykusios jau iki1940 metø. Nepaisant lietuviø kalbai daromosþalos ir ðiurkðtaus skaitytojø teisiøpaþeidimo, siaurinama lietuviðka tikriniøsvetimybiø vartosena. Ji pravardþiuojama„sovietine“ atgyvena, kurios esà ypaè reikiàvengti dokumentuose, moksliniuose irinformaciniuose leidiniuose. Daug galimakalbëti apie sumenkusá radijo ir televizijoskalbos lygá. Turime gausià raðytojø armijà,tik kiek jø savo kûriniais praturtino lietuviøkalbà – davë kalbos pavyzdþiø, vertøvadinti lietuviško aukštojo stiliaus etalonais?Kurie ne kurie mûsø raðytojai ir publicistaigvieðiasi turtinti mûsø kalbà þargonizmaisir vulgarizmais.Apmaudu, kad su menka kalba lyg irsusitaikë visuomenë. Iðblëso kovos dëllietuviø kalbos gerumo ákarðtis, koká menamebuvus, pavyzdþiui, prieš 35–40metø, kai, atlëgus „partiniam vadovavimui“,kad ir neleidþiant atkurti Lietuviøkalbos draugijos, prisidengus LTSR paminkløapsaugos ir kraðtotyros draugijosiðkaba, imta organizuotai rûpintis lietuviøkalbos kultûra. Net didesnëse ámonësetada bûrësi grupelës þmoniø, susirûpinusiøtaisyklinga vieðàja lietuviø kalba.Visuomenës rûpinimosi savo kalbaskirtumà tinka apibûdinti vienu ryðkiu pavyzdþiu:1933 m. pradëta leisti „Gimtojikalba“ netrukus turëjo ligi 10 000 prenumeratoriø(prie jø pridëkime perkanèiusatskirus numerius). Ðiandieninë „Gimtojikalba“ iðeina 860 egzemplioriø tiraþu.Dar prieð Pirmàjá pasauliná karà lietuviðkilaikraðèiai turëdavo vadinamøjø kalbosskilèiø ar kampeliø. Jø ypaè daugbuvo pirmosios nepriklausomos Lietuvoslaikais ir nemaþa po 1968 metø. Beðiø skilèiø, apie kalbos dalykus paraðytusstraipsnius (ne tik taisymus, rekomendacijas,bet ir kalbos ryðio su tautasvarstymus) mielai spausdindavo didiejidienraðèiai, populiarûs savaitraðèiai irsolidûs mënesiniai þurnalai. Ðiandien tokiøskilèiø mûsø spaudoje nematyti,straipsniai kalbos klausimais beveik nespausdinami.Mûsø periodiniai leidiniaikone sutartinai, iðskyrus vienà kità, jø iðprincipo nepriima: esà visuomenei neádomûs,taigi nepaklausûs.Mokykla ypaè sudëtinga ir visokiomsátakoms jautri visuomenës institucija. Linkëdamimokyklai kuo didþiausios sëkmësvisuose darbo baruose, norëtume atkreiptivisø pakopø ðvietimo vadovø ir pedagogødëmesá á vienà filosofo ir pedagogo AntanoMaceinos 1937 m. þurnale „Lietuvosmokykla“ padarytà áspëjimà: „Pedagoginëmûsø amþiaus praktika turi per dauggrynos specializacijos, o per maþa ugdymodvasios. Ðtai dël ko ji gamina daugpakrikusiø natûrø, ir ðtai dël ko mes pasigendameasmenybiø“. Dël tokios vis labiaustiprëjanèios kolizijos ðvietime, manome,ypaè kenèia lietuviø kalba.Mokyklose vis daugiau dëmesio skiriamasvetimosioms kalboms, tiksliesiemsmokslams: ðie dalykai darosi prestiþiniai.Netgi populiarioje „Dainø dainelëje“mokytojø skatinami mokinukai supasigardþiavimu dainuoja angliðkai daugiaunegu lietuviðkai. Deja, konkursø organizatoriaitokià tendencijà toleruoja. Beje,èia prisideda ir suaugusiøjø pavyzdyskoncertuose, operos spektakliuose ir konkursuosedainuoti originalo kalba.Mûsø mokslui vadovaujanèios ástaigoslaikosi nuostatos, kad tariamaiMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 33


aukðèiausiojo mokslo standarto garantijaesà tik darbai, skelbiami þurnaluose,áraðytuose á tarptautinesduomenø bazes. Linkstama palankiauvertinti mokslo darbus, paskelbtusne lietuviø, bet uþsienio, daþniausiaianglø, kalba.Neádiegus visuomenei meilës irpagarbos gimtajai kalbai, darosi ypaèpavojingi pasaulá apëmæ niveliacijosprocesai. Jø stabdyti nëra ko mëginti,bet mums dera rûpintis ugdyti kiekvienàtautos nará nuo maþens tuoseprocesuose neprarasti savæs – visàgyvenimà visokiomis aplinkybëmisbranginti savo kalbà, kilmæ, tradicijasir tëvynæ. Turime sukurti tokià kultûrà,kuri bûtø patraukli kitatauèiams,gyvenantiems Lietuvoje ir atvykstantiemsá jà gyventi. Tada bus patraukliir lietuviø kalba, atverianti jiems turtingàkultûrà. Didþiai vertinga kultûrasuponuoja kalbos vertæ. Tai ir norëjoiškelti mûsø konferencija.Visø pirma kreipiamës á Lietuvoskultûros kongreso tarybà ir Lietuvosmokslø akademijos prezidiumà:– tegu bûna rengiamos, jeigu nekasmet, tai bent kas antri metai panaðiøtikslø konferencijos. Jos bûtøviena ið tø priemoniø, kurios palaikytøgyvà mintá, jog mûsø kalba yra didelëtautos vertybë – labai brangintinavertybë.Kreipiamës á Lietuvos RespublikosSeimà, jo komitetus ir LietuvosRespublikos Vyriausybæ:– priimant lietuviø kalbos vartojimàreglamentuojanèius teisës aktus,bûtina atsiþvelgti ne vien á Valstybinëslietuviø kalbos komisijos rekomendacijas,bet ir platesnës visuomenësnuomonæ bei siûlymus;– labai svarbu, kad Seimas pritartøkalbininkø profesoriø Vito Labuèio,Aldonos Paulauskienës, Arnoldo Piroèkino,raðytojø Algimanto Baltakio, GintautoIeðmanto, Jono Liniausko, Lietuvosmokslø akademijos prezidentoZenono Rokaus Rudziko, akademikøJustino Marcinkevièiaus ir LaimuèioTelksnio, teisininkø dr. Algimanto Dziegoraièio,dr. Stasio Ðedbaro, prof. AlfonsoVaiðvilos, istoriko, Lietuvosmokslø akademijos bibliotekos direktoriausdr. Juozo Marcinkevièiaus 2006m. gruodþio 20 d. per Lietuvos kultûroskongreso tarybà Seimui áteiktomsValstybinës kalbos naujos redakcijosprojekto 13 ir 14 straipsniø (Asmenvardþiaiir Geografiniai pavadinimai)pataisoms. Jos atitinka Lietuvos RespublikosKonstitucijos raidæ ir dvasià,Lietuvos Respublikos KonstitucinioTeismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimoir Europos Þmogaus Teisiø Teismo nutarèiølogikà, pagaliau bendrà vieðàjáinteresà, kad kuo greièiau bûtø nutrauktaslietuviø kalbos þalojimas, antikonstitucinislietuviðkos tikriniø svetimybiøvartosenos siaurinimas.Priëmus minëtas pataisas, visuoselietuviðkuose tekstuose svetimoskilmës tikriniai vardai bûtø raðomi lietuviðkai,o jø originalios (ne hibridinës)formos prireikus kaip papildomainformacija bûtø pateikiamosskliausteliuose ar kitaip. Tai labiausiaiinformatyvus, visiems skaitantiemsar norintiems vardà parašytipatogus svetimvardþiø pateikimo lietuviðkuosetekstuose bûdas. Jis vieninteliságalina iðsaugoti nepaþeistàmûsø kalbos bei raðto sistemà ir tikràjàsvetimvardþio autentikà bet kuriospasaulio kalbos raðmenimis.Valstybinë lietuviø kalbos komisija ðioakivaizdaus fakto atkakliai nenori pripaþintiir nesutinka taisyti ydingo1997 m. 60-ojo nutarimo. (Ðis punktasá deklaracijà áraðytas 26 konferencijosdalyviø siûlymu, tarp jø: LietuvosMA akademikai J. Kubilius, V. Sirvydis,A. L. Telksnys, nariai korespondentaiR. Grigas, L. Šepetys, G.Uþdavinys, narys ekspertas A. Tyla,taip pat R. Ozolas, prof. H. Zabulis,rašytojai G. Iešmantas ir Pr. Treinys,Lietuvos muzikø ir Lietuvos teatro sàjungønarys P. Mataitis);– manome, kad bûtina iðlaikytisavivaldybëse kalbos tvarkytojus.Kreipiamës á Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerijà:– lietuviø kalba mokykloje turi bûtine vien mokomasis, bet ir auklëjamasisdalykas;– lituanistinës disciplinos vidurinëjemokykloje turëtø bûti prioritetinës;– pabrëþiame, kad Ðvietimo irmokslo ministerijoje bei jos padaliniuosebeveik neliko aukðtos kvalifikacijoslituanistø;– „Mokslo ir studijø ástatyme“ bûtinagràþinti nuostatà, kad lituanistikayra prioritetinë mokslo ðaka.Apeliuojame á spaudos leidëjø,redaktoriø ir bendradarbiø sàþinæ:– skelbdamiesi esà spaudos laisvësgynëjai, negailëkite vietos savo leidiniuoselietuviø kalbos reikalams, bûkitedëmesingi kalbos kultûrai, neiðsiþadëkitelietuviðkos tikriniø svetimybiøvartosenos, gerbkite skaitytojà.Kvieèiame visuomenæ á sàjûdáuþ lietuviø kalbos, tad ir tautos, iðlikimà.Dr. Marytë KUODYTËMilþiniðkose liepsnose gyveno pelë,taèiau didesnë uþ jautá ir svërusi tûkstantádzingø, kiekvienas jos plaukelis dviejø èiilgio, jis buvæs plonas kaip ðilko siûlas. Ðigyvenusi liepsnose pelë buvo raudona,bet tereikëjo jai iðeiti ið ugnies, kai tapdavobalta kaip sniegas. Vos tik iðëjusi ið ugnies,ji apsipildavo vandeniu ir nugaiðdavo,tada jos plaukus kirpdavo, verpdavosiûlus ir ausdavo medþiagà, ið kurios siûdinosidrabuþius. Jø niekados nereikëjoskalbti, o jeigu išsitepdavo – uþtekdavoámesti á ugná ir jie vël tapdavo ðvarûs kaipnauji, ir þmonës juos vadino chochvanbu– „audiniu, kurá skalbia ugnyje“.Senovës Kinijos mitasTaip paslaptingai asbesto pluoðto susidarymàapraðë Senovës Kinijos mitai.To meto þmogus þemës gelmëse susidarantápluoðtà suvokë kaip kaþkokio neáprastogyvûno kailá, jam dar buvo nesuprantama,kad pluoðtas gali atsirasti irbe gyvûno. Kinijos amatininkai nuo seniausiølaikø mokëjo austi asbesto audiniusir juos eksportuodavo á kitas ðalis.Indijos þyniai, apsirengæ ið asbestoaustais drabuþiais, manipuliuodavo deglais,tuo stebindami aplinkinius. XXI a.jau niekam nekelia abejoniø, kad asbestas– tai pluoðtinës struktûros mineraløserpentinø ir amfibolitø bendras techninispavadinimas, tai yra hidrosilikatø klasësmineralai. Skiriamos dvi asbesto atmainos:serpentino asbestas ir amfiboloasbestas. Serpentinas labai paplitæsmineralas, jo pluoðtinë atmaina chrizotiloasbestas (Mg, Fe) 6[Si 4O 10](OH) 6) –magnio, geleþies hidrosilikatas su chromo,nikelio, mangano, kalcio ir kobaltooksidø priemaiðomis, naudojama asbestogaminiams. Asbestas bûna baltos,þalsvos, gelsvos ir pilkos spalvos. Jo pavadinimaskilæs ið graikø kalbos þodþio,asbestos, kuris reiškia negæstantis, betgraikai asbestà laikë stebuklingu mineralu,kadangi jis nedegdavo ugnyje. Asbestasplaèiai paplitæs, bet vienintelis tokiotipo mineralas, susidarantis þemësgelmëse. XX a. jis vartotas daugiau nei3000 techniniø gaminiø gamybai. Iš chrizotilo– asbesto audiniø siuvami drabuþiaigaisrininkams ir kitø profesijø darbuotojams,susiduriantiems su ugnimi.Pavyzdþiui, 1952–1956 m. asbestopluoštas naudotas kaip filtras pirmosecigaretëse su filtru „Kent“.Asbesto mineralas daþniausiai pasitaikopavirðiniuose þemës sluoksniuose34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


Ðventosiosugnies deivësSalamandrospluoðtas –ir iðgaunamas kasant já atviruose karjeruose.Kartais asbesto agregatai siekianet metro ilgá, bet daþniausiai bûna ðeriø,auganèiø statmenai ant uolienos gyslos,pavidalo. Asbesto plauðingi agregataiprimena medþio þievæ, ðakas, þilusplaukus. Minima ir asbesto atmaina, kaipluoðtas suaugæs á sudëtingà „audiná“,pluoðto gijos tarsi þmogaus rankø supintosar suaustos. Toks asbestas vadinamas„kalnø oda“ ar „kalnø medþiu“. Vertingiausiaasbesto atmaina laikomaspluoðtas, kurio gijos yra pusiau skaidriossu ðilko blizgesiu. Asbestas, kuriogijos blizgesiu ir lankstumu primena ðilkà,Rusijoje vadintas „kalnø linu“. Tokieádomûs mineralo asbesto dariniai susidarodël to, kad jo kristalai auga tik vienakryptimi. Asbesto pluoðtas nuo senonaudojamas nesudeganèiø dagèiø gamybai,tokios dagtys bûdavo šventykløðviestuvuose, á kuriuos tereikëjo ápilti aliejausir jie vis ðvietë ir ðvietë. Nesudeganèiosasbesto dagtys tarsi liudijo ðventykløartumà þmogaus protui sunkiai suvokiamaiamþinai dangaus didybës gaubiamaipaslapèiai.XXI a. bandoma atsisakyti asbestogaminiø, nes nustatyta, kad asbesto mineralasturi kancerogeniniø savybiø,ákvëptos jo dulkës gali sukelti kvëpavimoorganø ar plauèiø vëþines ligas.Bet XVIII a. asbestas buvo dar nepaprastas,beveik stebuklingas mineralas,o ið jo iðgautas pluoðtas vertinamas tometo visuomenës elito. Pasakojama, kadcarinës Rusijos turtingiausias pramonininkasAkinfijus Demidovas (1678–1745), valdæs net 25 labai moderniusmetalø lydimo fabrikus ir laikytas nekarûnuotuSibiro valdovu, Rusijos carui reformatoriuiPetrui I (1672–1725) atveþëasbestaspuikià tobulai baltos spalvos, ðvytinèiàsidabriniu atspalviu staltiesæ. Staltiesëbuvo uþtiesta ant stalo, prie kurio pietusvalgë caras Petras I ir Akinfijus Demidovas.Valgydamas A.Demidovas, kurisgarsëjo neprognozuojamais poelgiais,iðpylë ant staltiesës lëkðtæ sriubos, bokalàtiršto raudonojo vyno ir, pagriebæsstaltiesæ nuo stalo, suglamþæs ámetë á èiapat besikûrenantá þidiná. Po to iðtraukëstaltiesæ ið ugnies ir parodë carui – antjos nebuvo në dëmelës, ji vël buvo tobulaibalta. Rusijos valdovas buvo labainustebintas ir suþavëtas. Kaip supratome,staltiesë buvo iðausta ið Sibire iðgaunamochrizotilo – asbesto pluošto.Pasakojama, kad Demidovø valdø valstieèiaibuvo labai iðtobulinæ asbestopluoðto verpimo ir audimo menà. Ið asbestopluoðto nertos aþûrinës damøskrybëlaitës, pirðtinës, rankinukai, nëriniai.Asbestiniø gaminiø nereikëjo skalbti,tereikëjo tik kelioms minutëms ámestijuos á ugná, atšaldyti, iðtraukus ið liepsnø,ir vël buvo galima dëvëti.Asbestas ir jo nepaprastos savybësbuvo þinomos seniai. Manoma, kad asbestàpirmasis paminëjo graikø geografasir istorikas Strabonas (Strabo 64 ar63 m.pr. Kr. – 23 ar 24). Strabonas raðë,kad yra tokie akmenys, kuriuos ðukuojair audþia ið jø asbesto audinius. Asbestoaudiniø atplaiðø buvo rasta vykdantarcheologinius kasinëjimus Pompëjoje,kuri buvo sugriauta 79 m. rugpjûèio 24d. išsiverþusio Vezuvijaus vulkano –miestas buvo uþpiltas 4–6 m storio pelenøir lavos sluoksniu. Apsinuodijæs Vezuvijausvulkano lavos išskiriamomisnuodingomis dujomis þuvo þinomas SenosiosRomos imperijos valdininkas,rašytojas ir mokslininkas Plinijus Vyresnysis,kuris, kaip mini to meto kronikos,genamas moksliniø paskatø, bandë nueitiá Pompëjà. Plinijus Vyresnysis (23–79) minëjo: „Yra akmuo, tinkamas audiniamsausti, kuris auga Indijos dykumose,apgyvendintose gyvaèiø, kur niekadanelyja ir todël jis ápratæs prie kaitros.Ið jo gaminami marðkiniai, á kuriuos ávyniojamivadø lavonai prieš sudeginantjuos lauþuose; iš jo daromos ir servetëlëspuotaujantiems, jas galima ákaitintiant ugnies“. Ne veltui graikai asbestà vadinonegæstanèiu, nesudeganèiu. Antikoslaikais asbestas buvo išgaunamasEgëjo jûroje esanèioje Evbëjo saloje netoliKarastoso miesto ir Kipre. Suprantama,Antikos laikais asbesto servetëlësbuvo tik valdovams prieinamas prabangosatributas. Tokià servetëlæ ar staltiesëlæturëjo Romos imperatorius Neronas(37–68). Plinijus Vyresnysis raðë, kad asbestàromënai laiko tokia pat vertingamedþiaga, kaip ir nepaprasto retumo irgroþio papuoðalà ið perlø. Plinijus Vyresnysisminëjo, kad ið asbesto, kurá jis vadinoamiant, buvo gaminamas nedeguspopierius. Asbesto mineralas buvo smulkinamasšarmo tirpale, po to atskiriamosasbesto gijos ir sumaišomos su vandeniu.Gauta tiršta masë maišoma su klijais,iðpilstoma á formas, suspaudþiamair taip gaunami popieriaus lakštai. Norintpanaudoti antrà ar kelis kartus,lakštai vis bûdavo dedami ant þarijø, kurvël iðbaldavo ir tikdavo rašyti. Bet PlinijusVyresnysis pastebëjo, kad vergai, iðgaunantysasbestà bei audþiantys ið joaudinius, daþnai suserga ir anksti miršta.Mini asbestà ir Azijos mokslininkas Al Birunijus(973 ar 972–1050, ar 1051), vadindamasjá „šaitano (nelabojo) voratinkliu“.Jis pasakojo, kad jau 390 m. ið asbestopluoðto buvo pagamintas audinys,kurá atveþdavo ið Zerendo, PietvakariøAfganistano miesto, kurio dabar þinomitik griuvësiai.Manoma, kad dël nepaprastø asbestosavybiø atsirado legenda apie šventàjàsalamandrà – Ugnies dievà drieþà,kuris gyvena ugnyje ir nesudega. Já itingarbino alchemikai, áþvelgdami jame savodarbø prasmæ ir sukurtø eleksyrø amþinybæ.Legendoje apie garsø katalonàalchemikà Lulijø (apie 1232–1236 –1315) pasakojama, kad, vienà naktá bemedituodamasdykumoje, lauþo „ugniesðirdyje“ iðvydæs Salamandrà, kuri jam tarusi:„Að savyje neðioju filosofiná akmená– tai, ko ieško iðminèiai. Jeigu jis busišskirtas ið mano kûno, tai bus saldþiausiasatokvëpis suþeistai sielai“. Alchemikasgriebæs plikomis rankomis ákaitintasþnyples, prispaudæs Salamandrà priedeganèiø pliauskø ir ið jos kûno iðgavæsraudonàjá eliksyrà, ðvytintá tamsoje, – filosofináakmená.Didysis keliautojas ir pirklys venecijietisMarkas Polas (Marco Polo, apie1254–1324) raðë, kad, keliaudamas perGingintalo sritá, jos šiaurëje rado kalnus,kuriuose yra ðvino ir ondaniko. Yra ten irgysla, iš kurios išgauna salamandrà. Salamandrane þvëris... joks þvëris negaligyventi ugnyje, nes bet kuris gyvis yraið keturiø elementø. Þmonës turbût ne-Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 35


þinojo, kas tai yra salamandra... Kai kalnuoseprisikasama iki tos gyslos, tai prilauþomajos gabalø, tada jie dþiovinami,po to dar grûdami didelëje varinëjegrûstuvëje, plaunami vandenyje, kol liekatik siûlai, o þemës išmetamos. Siûlaitarsi vilnoniai, juos suverpia ir audþia audinius,paskui trumpam juos deda á ugnáir audinys tampa baltas; jei atsirandadëmelë ant audinio ar kaip nors kitaipjis susitepa, trumpai palaikytas ugnyjejis vël bûna baltas kaip sniegas. Markasje. Šis mišinys buvo itin pavojingas to metomediniams nepaslankiems laivams.O gaisrininkams tokie nedegûs drabuþiaibuvo pradëti gaminti Italijoje irPrancûzijoje tik 1829 metais.XVIII a. asbestas jau pradëtas naudotipopieriaus, kartono gamybai. Tokskartonas buvo plaèiai bandomas Skandinavijosðalyse. XVIII a. moksliniø atradimøbandymai vykdavo labai teatraliðkai.1785 m. Skandinavijos mokslininkasFoksë pradëjo savo bandymus su vadinamuojuakmeniniu kartonu. Stokholmomokslø akademija parëmë mokslininkàpinigais, o Ðvedijos vyriausybë suteikë„Graikiškoji ugnis“ naudojama mûðyje. Miniatiûra iš „Ioanno Skipicos kronikos“, saugomaMadrido istorijos muziejuje (Wikipedia, Graikiškoji ugnis)Polas dar pridûrë, kad viskas, kà jis papasakojoapie salamandrà, yra tiesa.Kitas áþymus Renesanso laikø italas– dailininkas, architektas, poetas MikelandþelasBuonarotis (MichelangeloBuonarroti,1475–1564) asbestà vadinotikraisiais deivës Veneros plaukais.Galingiausias XVI a. Europos valdovas,kilæs ið Habsburgø dinastijos, KarolisV (1500–1558), Šventosios Romos imperijosimperatorius, Ispanijos karalius,Sicilijos karalius ir Nyderlandø princas, turëjostaltiesæ ið labai plono asbesto pluoðto,kurià po puotos, sveèiø nuostabai,mesdavo á ugná ir iðtraukdavo vël ðvarià.Pragmatiškieji arabai jau viduriniaisiaisamþiais iš asbesto audinio gaminodrabuþius kariams, kurie priešininkusapipildavo „Graikiškàja ugnimi“ – viduriniøjøamþiø napalmu. Napalmas – padegamasismišinys iš sutirštintø degaløir specialiøjø priedø, plaèiai naudotas kareVietname, Korëjoje. Kada pirmà kartàbuvo panaudota „Graikiškoji ugnis“, arba„Pragariškoji ugnis“, nëra tiksliai nustatyta.Manoma, kad 424 m. pr. Kr. prieDelijos vykusiame laivø mûðyje ið tuðèiavidurioràsto jau buvo pilamas degantisnaftos, sieros ir riebalø mišinys. Taiišraiškingai pavaizduota to meto piešinyjamteisæ daryti bandymus karaliðkuosemalûnuose. Stokholme itin iðkilmingojeaplinkoje atlikti bandymai buvo pakartotiir Berlyne. Bandymas vykdavo pagal tamtikrà scenarijø: pastatydavo nedidelá pastatàir ið vidaus jo sienas apkaldavo vadinamuojuakmeniniu kartonu; á pastatàpriberdavo medþio droþliø ir jas padegdavo:kartonas ne tik pats nedegdavo,bet neleisdavo uþsidegti ir medþiui, iš kuriobuvo pastatytas namas. Taigi buvopuikiausiai árodyta, kad asbestà galimanaudoti statybose. Beje, iki šiol gaminamasugniai atsparus, garsà ir ðilumà izoliuojantiskartonas ið chrizotilo – asbestopluošto.XVIII a. Italijos ðiaurës vakaruose, Pjemontosrityje, Komo mieste, buvo pradëtaplëtoti nauja pramonës ðaka. ElenaPerpenti (Helena (Candida Lena) Perpenti,1764–1846)ilgai ieðkojo bûdø asbestuiausti ir pagaliau pasiekë, kad iððio mineralo buvo ne tik suverpti siûlai,bet ir numegzti plonytëlaièiai mezginiai.1806 m. Italijos pramonës skatinimodraugija uþ atrastus asbesto audimo bûdusapdovanojo jà garbës medaliu. Jospagamintas asbestinis popierius pasirodëesàs tinkamas raðyti ir valstybës patarëjasMoskatis ant jo iðspausdino svei-kinimà Naujøjø metø proga Italijos vicekaraliui.E.Perpenti nuopelnas buvo tas,kad jos gaminiai buvo ið gryno asbesto,be lininiø siûlø priemaiðos, todël jø nereikëjodegti ir jie buvo daug tvirtesni.E.Perpenti gamino kaspinus, pinigines,popieriø, batraiðèius ir netgi rankogalius,mat pagal to meto mados reikalavimusrankogaliai buvo atskira drabuþio detalë.Áþymiajam Prancûzijos karvedþiui NapoleonuiBonapartui (1769–1821) bûnantItalijoje E.Perpenti padovanojo jamasbesto nëriniø apykaklæ. E.Perpenti nustatë,kad asbestas, italø kalba amiant,iš Genujos tinkamas tik popieriui gaminti,pridedant daug klijingø dervø. Asbestasið Malenko lygumos turi ilgas gijas, todëltinka audiniams ir nëriniams.Rusijoje asbestas, vadintas „kalnø linu“,pirmà kartà buvo atrastas 1720 m.netoli Nevjansko miesto Tagilo upës pakrantëje,kai tarp „kitø kurioziðkø natûraliøjøir ávairiø antikvitetø“ tamsiai þaliojeuolienoje buvo rastas akmeninis kuodelis.Iš šio nuostabaus mineralo, kurisrankose lengvai suyra á plonutëlaièiuspluoðtelius, Nevjanske pradëta verpti verpalus,o ið jø – austi audeklus, siûti kykus,maiðelius, megzti pirðtines, raðë Rusijosakademikas, mineralogijos profesoriusVasilijus Severginas (1765–1826).V.Severginas apraðë ir asbesto siûlø beigaminiø gamybà: „Pribrendusá asbestàdauþydavo, nusëdusius miltus iðplaudavo,kol pasilikdavo plonos, á siûlus panaðiospakulos, arba vadinamasis kalnølinas. Verpdami asbestà sumaiðydavosu plonais linais, o suverpæ, megzdamiir ausdami, naudodavo daug aliejaus.Kai tokius gaminius kaitindami iðdegindavoið jø aliejø ir linus, gaminiai tapdavolabai lankstûs ir buvo galima juos plautiir lyginti, o suteptus valyti kaitinant“. Maskvoje,Mokslø akademijos mineralogijosmuziejuje, yra eksponuojami pramonininkøDemidovø dirbtuvëse ið asbesto austoaudinio gabalas, maišelis ir pirðtinës,numegztos ið asbesto siûlø.Kaip jau minëta, asbesto telkiniai þinomiRusijos Vakarø Sibire ir Uralo kalnuose,kur ásikûræ Novoasbesto ir Asbestomiestai. Asbesto miestas yra šalia labaistambaus Baþenovo chrizotilo – asbestotelkinio, 1885 m. atrasto Rusijosgeologo A.Ladyþenskio. 1897 m. èia buvopastatyta pirmoji Rusijoje asbestosodrinimo ámonë, kuri ir tapo besikurianèiomiesto krikðtamote. Kaip atrodë Asbestomiestas Antrojo pasaulinio karometais, labai spalvingai apraðë þinomasRusijos geologas, rašytojas V.Petrovas:„Virð fabriko pastatø, ypaè statytø XIX a.,plaukiojo baltø dulkiø debesys, o puèiantvëjui visos dulkës byrëjo ant greta esanèiøgyvenamøjø namø ir miðko, nuo fab-36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


iko kaip kometos uodega vyraujanèiøvëjø kryptimi tásojo baltas šleifas“.Asbesto miestas, kurio herbas patvirtintas2003 m., savaime suprantama,„su kalnø lino“ pluoðto atvaizdu, jaukvieèia turistus. Asbesto mieste turistamssiûloma aplankyti ne tik didþiuláasbesto karjerà, kuris yra apie 11 kmilgio, apie 2,5 km ploèio ir iki 350 mgylio, bet ir 2003 m. ákurtà asbesto mineraloišgavimo ir jo apdorojimo technologijømuziejø. Pasakojama, kad asbestokarjeras itin áspûdingai atrodonaktá, kai deðimtys proþektoriø apðvieèiajo ribas, keliø serpantinus, galingusekskavatorius, geleþinkelio vagonøsàstatus, á kuriuos kraunamas asbestomineralas. 1995 m. Asbestomieste, kuriame jau 1971 m. gyvenodaugiau nei 100 000 gyventojø, buvopastatyta ir pirmoji cerkvë.1862 m. Londone vykusioje pasaulinëjeparodoje buvo pademonstruotastambi Kanadoje rastø mineralø kolekcija,kurioje buvo ir asbesto mineralø.Didelës asbesto atsargos 1878 m. rastosKanadoje, Apalaèø kalnø priekalnëse,kur ásikûræs Asbestoso miestas.Asbesto kalnø masyvai nutásæ ir JAVteritorijoje. 1891 m. Pietø Afrikos Respublikojerasti asbesto telkiniai Asbestokalnuose. Kazachstane, netoliDþetygaro miesto, taip pat rastas asbestotelkinys. Nedideli asbesto telkiniaiminimi Alpiø, Kaukazo ir kituosekalnø masyvuose.Asbestui, kaip ir daugeliui kitø mineraløir uolienø, priskiriamos tiek gydomosios,tiek ir neiðmatuojamos, neapèiuopiamosgalios, lyg ir turinèiosátakos mûsø gyvenimui ar galimybëmspasirinkti gyvenimo nuostatas, siektilaimingo gyvenimo. Asbesto audiniogabaliukà, suvyniotà á medvilniná ar ðilkináaudiná, kaip talismanà astromineralogairekomenduoja visada neðiotimoterims, nes jis atðaldo emocijas irsuteikia ðaltà protà. Toká asbesto talismanàsiûloma laikyti delne einant á pokalbásu bûsimu darbdaviu, medituojantar norint nusiraminti, ištikus krizinëmssituacijoms. Manoma, kad asbestas,pats bûdamas sunkiai paþeidþiamas,suteiks ir jo gerbëjui pasitikëjimosavimi, nesudegti net tada, kai atrodo,kad dangus griûva, kai sunkmetislenkia prie þemës, kai þemë lyg irslysta ið po kojø... Tibeto medicinoješiuo mineralu gydomos sausgyslës,kraujagyslës.,,Pasyvus namas“Pastaruoju metu daugelyje valstybiøpopuliarëja „Pasyvaus namo“(angl. „Passive house“) pastatai.Svarbiausias „Pasyvaus namo“ idëjosprincipas – pastate iðlaikyti ðilumànenaudojant energijos arba naudojantjos labai maþai. Tokiame nameðilumà gamina þmonës, ðviesos,elektros árengimai, ypaè saulës spinduliai,esant papildomam poreikiui,ir kiti energijos šaltiniai.„Tokio tipo pastatø Lietuvoje darnëra, taèiau Aplinkos ministerijasieks, kad „Pasyvaus namo“ idëjabûtø pradëta ágyvendinti ir Lietuvoje”,– teigia aplinkos ministras ArtûrasPaulauskas. – Tam reikia patobulintiástatyminæ bazæ. Á jà reikia átraukti„Pasyvaus namo“ apibrëþimà ir nustatytijo standartus teisës aktuose.Aplinkos ministro manymu, siekiantkuo greièiau Lietuvoje pradëti statyti„Pasyvaus namo” tipo pastatus, tikslingabûtø ðiam tikslui nukreipti socialiniamsbûstams skirtas lëðas. Aplinkosministerija kartu su Bûsto ir urbanistinësplëtros agentûra bendradarbiaujasu austrais, kurie, statydami„Pasyvius namus“, sukaupë nemaþaipatirties ir þiniø.Aplinkos ministro manymu, „Pasyvausnamo“ projektø ágyvendinimasprisidëtø sprendþiant pasauliuiaktualiausias problemas – tokias kaipklimato atðilimas, energijos iðtekliømaþëjimas. Tokie pastatai, kurie atitinkane tik dabartinius, bet ir ateitiesstatybos reikalavimus, ne tik laiduotøgeresnes gyvenimo sàlygas, betir pakeltø gyvenvieèiø vertæ.Rugpjûèio pabaigoje Austrijos delegacijosatstovai, vadovaujami Lietuvosgarbës konsulo Austrijoje RaoulioKauffjerio, pristatë tris pasiûlymus naujonuomojamo socialinio bûsto statybai.Jis pritaikytas Lietuvai pagal „Pasyviamnamui“ keliamus reikalavimus.Bûsto ir urbanistinës plëtros agentûrosdirektoriaus Valiaus Serbentos teigimu,bendradarbiavimas su austrøspecialistais yra ne tik reikalingas, betir naudingas Lietuvai. Tikimasi, kad artimiausiumetu „Pasyvaus namo“ idëjabus ágyvendinta ir Lietuvoje.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 37


Pasaulinë tarptautinë meteorologø organizacija Þenevoje2007–2008 metus paskelbë „Poliariniais metais“.Jie prasidëjo praëjusiø metø kovo 1 dienà. Ðie metaipasirinkti neatsitiktinai – siekta visuomenei primintiÐiaurës ir Pietø aðigaliø ledynø tyrimø istorijà ir baltøjøþemynø svarbà pasaulinio klimato raidai.Norvegijosledjûrio paþinimoEgidijus BACEVIÈIUSStraipsnio autorius prie þymaus keliautojopoliarininko Roalio Amundseno paminkloArtëja išskirtiniai mokslinës bendruomenësjubiliejai, atmintinos datos pasaulioledynø ir Arkties vandenø atradimo beityrimø istorijoje. Ypaè ðiems renginiamsrengiasi Norvegijos muziejininkai, nes jieturi šimtametes atokiausiø ðiaurës kampeliøtyrimø populiarinimo tradicijas ir galidaug kà papasakoti bei parodyti.Paþintinio turizmo mëgëjai Norvegijojeturi puikias galimybes susipaþinti su ðiauriausiøpasaulio jûrø ir þemynø gamta, vietiniøgyventojø kultûra bei paproèiais.Tromsës uostamiestyje Arkties jûrinei kultûraipaþinti bei puoselëti sudarytos kuopalankiausios sàlygos. Mieste ásikûræšiauriausi Norvegijos ir Europos muziejaibei dailës galerijos. Jis tik per 2000 kmnuo Ðiaurës ašigalio, 300 km uþ speigraèio,ties 70-àja ðiaurës platuma. Muziejaiásteigti XX a. pradþioje ir pastaraisiais deðimtmeèiaisatnaujinti. Ledjûrio paþinimoir tyrimø centras sudarytas ið keliø skirtingosemiesto dalyse esanèiø padaliniø.Rudená ir vasarà juos lankant galima groþëtisaplinkiniø fiordø peizaþais. Praëjimasið vieno muziejaus padalinio á kità tampacentrasnaudingais atokvëpio pusvalandþiais jauniesiemslankytojams, juose apmàstomanauja patirtis, su bendraminèiu pasidalijamaáspûdþiais apie matytus eksponatus.Muziejai, koncertø salës ir pramogøcentrai yra didelë atgaiva Ðiaurëje tris mënesiustrunkanèios poliarinës nakties nykumojeir þiemà, kai beveik visas gyvenimassutelktas uþdarose patalpose.Ledjûrio muziejus-akvariumasPolaria – modernus Tromsës miestomuziejus-akvariumas. Lankytojo þvilgsnápatraukia áspûdinga pastato architektûra,darniai ásiliejanti aplinkinio fiordo fone ir veikiauprimenanti ledo lyèiø sangrûdas neiáprastà santûrø muziejiná stiliø. Statinys savoforma primena ant šono paverstas knygasir akinanèiu baltumu pakartoja prieðingamefiordo krante esanèià Tromsdaloledjûriø katedrà – Eismeerkathedrale. Taišiauriausia protestantø baþnyèia Norvegijospusiasalyje. Jos skliautai primenapriešpriešiais suremtas ledo lytis su stiklointarpais. Ypaè jie puoðnûs naktá, esantdirbtiniam apðvietimui. Statiniai yra architektoJan Inge Hovigso šedevrai, vyraujantysmiesto peizaþe. Pagrindinë Polariamuziejaus paskirtis – supaþindinti su ledjûriotyrimø istorija, gamta ir ilgaamþe þmoniøkultûra. Viduje kupoliniuose plaèiuoseekranuose rodomi panoraminiai filmaiŠpicbergeno gamta, Uþpoliarës Norvegija- baltasis nuotykis. Tai reginiø suþadintosásivaizduojamos kelionës po þvilgsniuneaprëpiamas ledo plynes ir atokias salasávairiais metø laikais. Greta yra patraukliosðiaurës jûrø gyvûnø, baltøjø lokiø, vëpliø,avijauèiø, atveþtiniø Antarktidos pingvinøiškamšos.Yra gyvoji ekspozicija, analogiška KlaipëdosJûrø muziejui. Tik èia lankytojas áaugintinius þiûri ne nuo tiltelio ar krantinës,kaip pas mus, bet plokštumoje, lygiai kaipgamtoje, nuo „specialios ledo lyties“. Perkelias akimirkas èia gali pasinerti po vandeniuir ið apþvalgos tunelio pasigroþëtivirð galvø praplaukianèiais ûsuotaisiaisruoniais. Lëtai vandens storymëje slystantysgyvûnai, jø judesiø grakðtumas ir tikslumas– sunkiai nupasakojamas povandeniniogyvenimo reginys. Kad lankytojaipamatytø, kaip gyvûnai elgiasi misdami,kaip jie prisirišæ prie dresuotojø, šeriamituo paèiu laiku. Nedideliuose atviruose akvariumuosegalima pamatyti daugelá aplinkiniøledjûrio vandens augalø ir gyvûnø.Ir ne tik pamatyti, nepavojinguosius netpaèiupinëti ir trumpam iškelti iš vandens.Švariausias druskingas vanduo akvariumamsir baseinams siurbiamas iš gretimofiordo. Kieme erdviuose voljeruose laikomiðiaurës elniai.Ledjûrio keliautojø keliaisPaþintá su ledjûrio atradëjais ir keliautojaistenka pratæsti Arkties muziejuje (Polarmuzeum).Jis yra Tromsës skansene,1790 m. ásteigtame mediniø nameliø rajone.Muziejus árengtas 1837 m. statytameprekiø sandëlyje ir vadinamas „senamiesèiomedinio kvartalo perlu“. Jame yraparoda apie poliariniø kelioniø rengëjus,pajûrio gyventojø medþioklæ ir þûklæ ledjûriuosesenaisiais laikais. Prie áëjimo yrapaminklas Roaliui Amundsenui (RoaldAmundsen), lankytojø pamëgta vëpliukoskulptûra ir banginiø medþiotojø laivø harpûnai.Eksponatus galima liesti rankomisir patyrinëti, patirti artumà su naudotaismedþioklës prietaisais. Muziejininkai teigia,kad toks emocijomis ir jutimais sustiprintaspaþinimas ilgam išlieka atmintyjeir retà palieka abejingà.Muziejiniai laivaiNe maþiau ádomus muziejinis laivasPolstjerna („Šiaurinë þvaigþdë“). Šis ruoniømedþiotojø kateris statytas 1949 metais.Juo plaukiota apie 33 metus. Laivoviduje árengtas medþiotojø buities muziejus,iš vaško išlieti þmonës, apranga beibuities rakandai atkuria kasdienio gyvenimovaizdus. Laivas yra stikliniame paviljone.Analogiškai Osle Frammussete saugomiþymusis „Fram“ ir „Gjöa“– legendiniaispeigraèio jûrø tyrinëtojø Fritjofo Nansenoir Roalio Amundseno laivai. Uþ mokestágalima nusileisti á laivo kajutes, apþiûrëtidená, triumus, geriau paþinti unika-38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


liose XX a. pradþios nuotraukoseáamþintà ledjûriokeliautojø gyvenimà irŠiaurës tyrinëjimø istorijà.Tromsës karo muziejujeyra ekspozicija apieVokietijos vermachto pasididþiavimà– kariná lëktuvneðá„nepaskandinamàjá“„Tirpiz“. Legendinálaivà, paslëptà Tromsësfiorde, atrado sàjungininkøaviacija ir 1944 m. lapkrièio12 d. susprogdino.Ðiaurës tautø kultûraPietinëje miesto dalyjeyra Tromsës universitetomuziejus. Mûrinis baltaspastatas esant poliarinësnakties apðvietimuiprimena samiø jurtà. Muziejujeyra kelios nuolatinësir kilnojamosios parodos.Pirmajame aukšteyra paroda apie ledjûriokeliautojus bei atradëjus ir samiø kultûràbei praeitá. Atskiri skyriai supaþindina suNorvegijos samiø bendruomenës praeitimi,ásitraukimu á ðiandienæ visuomenæ, jøþymiausius mokslo ir kultûros atstovus beiþenklesnius kultûros pasiekimus.Smalsaus turisto þvilgsná patraukia nulietimuziejiniai vaškiniai þmonës ir iðkamðøvaizdeliai. Jurtos viduje lankytojai mato,kaip ruošiamos maisto atsargos ir dirbamibuities darbai. Medþioklës salëje yra pagrindiniømedþiojamøjø gyvûnø iðkamðos, jøgaudymo árenginiai bei parodomi ruoðosbûdai. Vaðkiniai þmonës „dirba“ su tikraismedþioklës ir kailiø apdirbimo árankiais, gretapakloti iðdirbti þvëriø kailiai, vidus papuoštaskaulo droþiniais ir amuletais. Gretarodomos áspûdingos šiaurieèiø valtys, elniøbei ðunø kinkiniø traukiamos rogës. Pastebësiu,kad iš „jurtos“ vidaus „dvelkia“natûraliai iðdirbtos odos kvapas, „spragsi“þidinio ugnis, „kalba“ þmonës, „pasigirsta“elniø bliovimas ar nerimaujanèiø ðunø skalijimas.Panoraminëse salëse nuo erdvës irakinanèio baltumo, garsø bei ðalto vëjo gûsiøper kûnà eina pagaugai. Tokie potyriaipalieka neiðdildomà áspûdá – tarytum paèiambûtø tekæ trumpam atsidurti ledynuose,patirti pirmapradá jø þavesá ir atðiaurumà.Po tokio reginio skubama á kavinæ pasiðildyti– išgerti kavos.Sakralinio meno salëje supaþindinamasu senuoju tikëjimu ir šiaurinës Norvegijosbaþnyèios menu. Joje vienetiniaiXIII–XIX ðimtmeèiø pavyzdþiai. Graþusdroþiniø iš kaulo ir medþio rinkinys. Èiašiaurietiški siuþetai susipynæ su máslingaissimboliais, aká traukia saviti ornamentaiir santûri ðiaurietiðka spalvø dermë.„Polaria“muziejuje iðapþvalgostunelio galipasigroþëti virðgalvø praplaukianèiaisûsuotaisiaisruoniais„Polaria“muziejusþvilgsnápatraukia savitaðiaurietiðkaarchitektûraArkties gamtaAntrasis aukštas skirtas Ðiaurës gamtai.Patraukliai ir dalykiškai pristatoma Norvegijosir Svalborgo (Špicbergeno) geologija,sausumos ir jûrø augalai bei gyvûnai.Gamtos naudmenø salëje rodomi vietosuolienø pavyzdþiai, apraðomi jø poþymiai,naudojimo galimybës ir kilmë.Daug dëmesio skiriama tyrimø istorijai.Salëje vaikams yra iðkastinës prieðistoriniøgyvûnø liekanos ir tikroviškai atkurtijø pavidalai. Ant iškastiniø gyvûnø vaikaigali „pajodinëti“, palásti po jais ir šitaip savokûnu pajusti fiziná santyká su proistore.Ypatingas dëmesys muziejuje skirtas mitaisir pasakojimais apgaubtoms, dar irðiandien þavesá kelianèioms Ðiaurës paðvaistëms.Parodoje pasitelkus skaidres,schemas ir filmuotà medþiagà aiškinamapaðvaistës fizinë prigimtis, jos atsiradimasbei tyrimø istorija. Specialiu atkûrimo árenginiudiaramoje parodoma ši permainingaPietø ir Šiaurës pusrutuliø nakties dangausskliauto ðviesjuostë. Vienas didelisir puošnus stendas skirtas su Šiaurës paðvaistesusijusioms kultûrinëms tradicijoms.Ne per toliausiai nuo muziejaus yrauniversitetinë observatorija. Vasarà èiarengiamos naktinës ekskursijos stebëtiŠiaurës pusrutulio dangaus ðviesuliø. Muziejujeyra atkurta uþpoliario akmens laikøgyvenvietë. 2006 m. èia veikë parodaUgnis kaip þmogaus išgyvenimo pagrindasArktyje. Šiauriniø muziejiniø eksponatøávairovæ papildo Lauko geologijosmuziejus ir Šiaurës botanikos sodas. Šieparkai lankytojams atviri ištisus metus.Juose yra mineralø ir augalø iš viso pasaulioaukðtikalniø regionø.Dirba kûrybingi muziejininkaiNorvegijoje muziejai retai kada bûnatušti. Šioje šalyje yra senos muziejø lankymoir saviðvietos tradicijos. Muziejuosedarbuojasi visas kolektyvas darbuotojø.Tarp jø yra dailininkai, animatoriai, mokslopopuliarintojai ir kitø srièiø specialistai.Muziejininkai bendradarbiauja su vietosuniversiteto mokslininkais, kartu rengiaekspedicijas, renka eksponatus ir atliekatyrimus. Informacija kaupiama ir platinamamokslinëje universiteto bibliotekoje.Vietiniai ir kviestiniai praneðëjai skaito paskaitasávairiais kultûros ir gamtosaugosklausimais. 2006 m. rugsëjo ir spalio mënesiaisvyko mokslo populiarinimo festivalis.Muziejus turi atskirà leidybos centràir leidþia specializuotø Norvegijos kultûrosir gamtinio paveldo leidiniø serijà.Muziejuose pritaikomi naujausi muziejininkystëspasiekimai, derinama sena sunauju, kad bûtø iðlaikyta muziejaus dvasiair lankytojø paþinimo dþiaugsmas.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 39


Japonijos geleþinkeliuose naudojamadaugybë ávairiausiø technologijø –kai kurios iðtobulintos jau garo laikais, okitos netgi labai futuristinës. Kurios ið jøtaikomos, priklauso nuo situacijos.Ðtai nuo 2007-øjø Nagano prefektûrojepradëjo vaþinëti pirmasis pasaulyje hibridinistraukinys „Koumi“. Jo dyzelinis variklisgeneruoja elektrà, pakraunanèià baterijas,kurios varo motorà. Variklis veikia tyliai, traukinálengva valdyti, taèiau svarbiausia, kadjis naudoja maþai energijos. Kai ájungiamistabdþiai ir variklis nustoja veikti, stabdymoenergija virsta elektra, ir baterijos papildomaipasikrauna. Palyginti su paprastu tokiospat sandaros traukiniu, teoriðkai sutaupoma20 procentø, o praktiðkai 10 procentøenergijos. Ðis traukinys taip pat iðleidþiakur kas maþiau nuodingø terðalø.O DMV („Dual Mode Vehicle“ –„Dvigubonaudojimo maðina“) traukinys yra panaðesnisá autobusà – jis gali vaþiuoti ir paprastaiskeliais, ir geleþinkelio bëgiais. Ke-Japonijostraukiniailiu jis vaþiuoja kaip autobusas, o kai reikiavaþiuoti bëgiais, priekyje ir uþpakalyje nuleidþiamigeleþiniai ratai ir pakeliamos priekinëspadangos. Uþpakalinës padangoslieka ant bëgiø – jos padeda judëti maðinai,varomai dyzelinio variklio. DMV prieðkurá laikà buvo sukurtas uþsienyje, taèiaupradëtas naudoti tik 2004-aisiais, Japonijosgeleþinkeliø Hokaido tinklui sukûrus sistemà,kur greitai nuo kelio galima pervaþiuotiant geleþinkelio ir atvirkðèiai. „Autobusastraukinys“maþdaug 11 km vaþiuoja bëgiais,o 25 km – keliu, visa kelionë trunka 1val. 10 minuèiø. Maðina atrodo kaip nedidelisautobusas, joje 12 vietø keleiviams.Ateityje tikimasi sukurti DMV su dviem vagonais,kur bûtø erdvës keleiviams stovëti,jei visos sëdimos vietos uþimtos. Kompanijanori toká traukinukà naudoti ne tik turizmui,bet ir áprastiems reisams....Nors geleþiniai ratai gerai rieda bëgiaisdël trinties jëgos, kuri neleidþia jiems slysti,taèiau statesnëse ákalnëse ratai vis dëltoslysta, taip pat traukinio negalima sustabdytivaþiuojant nuo kalno. Todël bëgiai tiesiamine itin staèiais skardþiais. Kalnuotosevietovëse traukinys gali vaþiuoti zigzagu.Jis uþvaþiuoja á tam tikrà aukðtá, tadapereina ant kitø bëgiø, vingiuojanèiø atgal,ir taip, sustodamas bei vël pakildamas, pamaþukopia aukðtyn. Tokie traukiniai anksèiauJaponijoje buvo labai áprasti, taèiau dabar,atsiradus tobuloms tuneliø kasimotechnologijoms ir stipresniems varikliams,juos retai galima pamatyti. Kalnuotose vietovësetaip pat naudojami vikðriniai bëgiai.Krumpliaraèiai, esantys po traukiniu, sukimbasu vikðriniu bëgiu ir taip traukinys judaaukðtyn ar þemyn. Vikðriniai bëgiai ir jøplokðtelës bûna ávairiausiø formø, tai priklausonuo naudojamo metodo. Abt sistemàiðrado Romanas Abtas, ðveicarø inþinierius.Abt geleþinkelis dar gana naujas – jis pradëtasnaudoti 1990-aisiais.Japonijoje ypaè paplitæ supergreitiejitraukiniai, tokie, kaip Ðinkanseno traukinys,pradëjæs vaþinëti 1964-aisiais, kai Japonijojevyko Olimpinës þaidynës. Glotnioskulkos formos „0“ serijos vagonai vaþinëjoatskirais bëgiais visai nauja TokaidoŠinkanseno linija tarp Tokijo ir Osakos,ir tada jø didþiausias greitis buvo 220 kmper valandà. Maþdaug 1985-aisiais ðis tinklaspradëjo plisti kitose Japonijos vietose,ir tai paskatino tobulinti Šinkansenotraukinius – buvo sukurti dviaukðèiai, þemesnivagonai ir elegantiðkos ilgos nosysgaliniams vagonams. 1990-aisiais „500“serijos traukiniai jau vaþiavo 300 km pervalandà greièiu. O 2007-aisiais Tokaido irSanjo Ðinkanseno linijomis pradëjo vaþinëtimoderniausios serijos „N700“ traukiniai.Ši serija pasiþymi tuo, kad labai greitaiágyja pagreitá, traukiniai per tris minutesgali pasiekti 270 km per valandà greitá; jietaip pat labai patogûs ir suvartoja maþaienergijos. Traukiniams tobulinti panaudotadaug moderniausiø technologijø – tainaujas keliamasis mechanizmas, kur tarpvagonø ir ratø naudojamos oro spyruoklës,truputá pakelianèios vagonus staigiuosebëgiø posûkiuose. Pakelti vos vienulaipsniu traukiniai gali áveikti posûkius, nemaþindamiáprasto 270 km per valandàgreièio, be to, tai sutrumpina kelionës tarpTokijo ir Ðin-Osakos laikà penkiomis minutëmis.Traukinio dizainas primenapaukðtá, iðskëtusá sparnus. Dël ðios neáprastosformos sumaþëja oro pasiprieðinimas,o tai reiðkia, jog suvartojama maþiauelektros, netgi 49 proc., palyginti su„0“ serijos traukiniais, vaþiuojanèiais maþesniu,220 km per val. greièiu. Naujuosiuosetraukiniuose yra patogesnës ergonomiðkoskëdës, o prie daugiau nei pu-40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


sës vietø yra elektros lizdai. Daug dëmesioskirta keleiviø patogumui – pvz., yradaugelio paskirèiø kabinos, kuriose galimarasti visko, ko reikia kûdikiui perrengti.Vienas patogiausiø bei prabangiausiøtraukiniø yra miegamasis ekspresas „Kasiopëja“.Jis keliauja tarp Tokijo ir Saporo.Iðvaþiavæs ið Tokijo 16.20, ekspresas, áveikæs1200 km kelià, pasiekia Saporà kitàrytà, 8.45. Ðis „vieðbutis ant ratø“ pasiþymiprabanga bei elegancija. Áþymieji sidabriniai„Kasiopëjos“ vagonai papuoðti vaivorykðtësjuostomis. Dauguma keleiviø kànors ðvenèia – kai kurie pasiekæ brandþiàsenatvæ, o kiti – medaus mënesá, visi èiamëgaujasi fantastišku geleþinkelio kruizu.Vagonuose – ávairiausios gyvenimo sàlygos:liuksas su svetaine ir miegamuoju,deliukso kambarys ar miegamasis su dvigulelova. Keleiviniuose vagonuose tik privatûskambariai, nëra bendrø sëdimøjøvietø, ir tuo „Kasiopëja“ skiriasi nuo daugumoskitø pasaulio traukiniø. Liuksas galibûti dviaukðtis – salonas virðuje, o miegamasisapaèioje. Patalpa kompaktiðka, taèiaujoje telpa visi patogumai – duðas, tualetasir kriauklë virðuje. Keleiviai aprûpinamidantø ðepetukais, pasta, vonios rankðluosèiaisir patogiais drabuþiais. Vos tikkeleiviams susëdus, pasigirsta beldimasá duris – tai patarnautoja, neðina padëklusu gërimais – vynu, maþu viskio buteliuku,trupuèiu ledo ir mineraliniu vandeniu.Ji paaiškina, kaip naudotis traukinio telefonuir televizoriumi. O vagone-restoranegeriausia prancûziðka ir tradicinë japoniðkavirtuvë. Taip pat yra erdvus poilsio vagonas,kur galima su bendrakeleiviais pasidalytikelioniø istorijomis.Ðalia prabangiø traukiniø ávairiuose ðaliesregionuose vaþinëja visai neáprasti traukiniai.Tohoku regione Aizu geleþinkeliu vaþinëjatraukiniai, kuriø vagonai dekoruotikaip „ozaðiki“– japoniðkø namø tatamio kilimëliøkambarys sveèiams priimti. Šis traukinyssudarytas ið trijø vagonø: gale – „ozaðiki“vagonas, viduryje atviras vagonas suáprastomis vietomis ( jis anksèiau buvo krovininis),o priekyje – stebëjimo vagonas.Jis vaþinëja daugiausia tik per atostogasir rudená, kai medþiai keièia spalvas. Sëdëdami„ozaðiki“ vagone, jauèiatës lyg bûtumëtejaponiðkuose namuose, galite uþkandþiautiir ðnekëtis, groþëtis kraðtovaizdþiu.Visa kelionë, tik 45 km atkarpa tarpAizu Vakamatsu ir Aizu Tadþimos stoèiø,trunka apie 90 minuèiø. Nuostabi kelionëper slënius ir ramius kalnø kaimelius.O þiemà, kuri ypaè rûsti tolimoje Honðiuðiaurëje, vaþiuodami Tsugaru geleþinkeliugalite pasiðildyti prie krosnelës. „Pilvotoskrosnelës“ traukinys vaþinëja nuogruodþio iki kovo mënesio per apsnigtàTsugaru lygumà tarp Tsugaru Goðogavarosir Tsugaru Nakasato stoèiø – atstumas20,7 km. Abiejuose vagonuose, pagamintuose1948-aisiais, yra anglimis kûrenamoskrosnelës, o sienos ir grindys – medinës.Krosnelës suðildo vidø, keleiviai galiant jø kepinti uþkandþius, tokius kaip dþiovintikalmarai ir „mochi“ ryþiø pyragëliai.Rami kelionë traukiniu padeda pailsëtinuo dabartinio pasaulio átampos ir rûpesèiø.Jau 1976-aisiais beveik visame Japonijosgeleþinkelyje anglis pakeitë dyzeliniskuras. Yra dar išlikusios ðeðiolika linijø, kurtraukiná traukia garveþys. Taèiau beveik visijie traukia turistinius traukinius ir tik tokiu metølaiku, kai gamtovaizdis ypaè graþus. Vienintelisgaro varomas traukinys, vaþinëjantisbeveik visus metus, priklauso privaèiaikompanijai Oigavos geleþinkeliams Šizuoukosprefektûroje. Kompanijos atstovas JamamotoTojofuku aiðkina: „Mes visuometnorëjome, kad iðliktø garveþiai, kaip dalisJaponijos transporto paveldo, todël laikomës„dinamiðko iðsaugojimo“ poþiûrio. Netgipaprastomis savaitës dienomis traukinyjepilna ðeimø ir geleþinkelio darbuotojø. Keleiviniuosevagonuose nëra oro kondicionieriaus,todël vasaros metu nuostabu atvertilangus ir þvelgti á pro ðalá slenkanèiusarbatos laukus. Garveþiai turi slaptà gebëjimàsuartinti keleivius, net jei jie anksèiau irnebuvo paþástami. Jie visi keliauja, tikëdamiesi,kad garveþiai iðliks amþinai.Pagal „Nipponia“ Nr.43, 2007parengë Laima PACEVIÈIENËNaujaGenovaitësRaguotienës-TëvelytësknygaGenovaitë Raguotienë-Tëvelytë – þinoma bibliotekininkystëspedagogë Vilniausuniversitete, mokslininkë, mokslopopuliarintoja. Tyrinëja ávairiasknygos ir bibliotekø sritis,daugiausia skaitytojà ir skaitymà.Ðiomis temomis iðleido mokslinesmonografijas – „Spaudàatgavus“ (1996), „Lietuviø vaikølektûra 1918–1940“ (2001),istoriografiniø esë knygà „Gretaáþymiojo Vaclovo Birþiðkos“(2000), etiudà „Vytautas Steponaitis– iðkilusis knygos þmogus“(2003). G.Raguotienës plunksnaipriklauso knygos ir lektologijosmokslo populiarinimo leidiniai –„Ðimtas knygos másliø“ (1974,1981), „Baltos lankos, juodosavys“ (1983), „Þodþiai apieknygà“ (1998).Naujasis autorës darbas „…atversta knyga“ iðleidþiamasSKAITYMO METØ proga. Jisdaugiau skaitybos populiarinimo,intertekstinio pobûdþio ir paskirties,derinantismoksliná irpublicistinádëstymà irstiliø.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 41


Higienosinstitutui –200Atkelta ið 19 p.metøPer ðá laikotarpá Institute atlikta daugiaukaip 50 mokslinio tyrimo darbø, dalyvautaper 30-yje tarptautiniø projektø.Šiuo laikotarpiu profilaktinës medicinosveiklà vykdë Higienos institutas (1992–2006 m.). Institutui vadovavo dr. VytautasJurkuvënas (1992–1998 m.), doc. RobertasPetkevièius (1998–2001 m.), prof.Julius Kalibatas (2001–2006 m.).Šeštuoju laikotarpiu (profesinë ir visuomenëssveikata, nuo 2006 m.) Institutasperorientuojamas á mokslo centrà,kuris akumuliuotø ir koordinuotø moksliniustyrimus, reikalingus profesinës ir visuomenëssveikatos sprendimams pagrásti.Todël jo veiklos svoris perkeliamasið eksperimentiniø laboratoriniø tyrimø átaikomuosius epidemiologinius ir sveikatossistemø bei technologijø veiksmingumovertinimo tyrimus. 2007 m. Institutaspaskiriamas Europos ligø prevencijos irkontrolës centro kompetentingàja institucija.2008 m. patvirtinama nauja Institutostruktûra, o jo branduolá sudaro 55 mokslininkaiir tyrëjai. Svarbiausi instituto siekiniai– tapti „þiniø institucija“ ir átakingøtarptautiniø organizacijø bendradarbiavimocentru Lietuvoje profesinës ir visuomenëssveikatos tyrimø srityse. Institutostrateginës veiklos kryptys – profesinëssveikatos politikos ágyvendinimo veiksmingumotyrimai ir nacionalinio profesinëssveikatos informacijos tinklo kûrimas;asbesto ir kitø darbo aplinkos kancerogenø,alergenø bei psichosocialiniø rizikosveiksniø poveikio moksliniai tyrimai;profesiniø ligø paplitimo tyrimai ir diagnostikoskriterijø tobulinimas; visuomenëssveikatos prieþiûros veiklos veiksmingumotyrimai; hospitaliniø infekcijø prevencijosir racionalaus antimikrobiniø preparatøvartojimo moksliniai tyrimai; visuomenëssveikatos netolygumø ir aktualiø visuomenëssveikatos problemø moksliniaityrimai; nacionaliniø visuomenës ir profesinëssveikatos programø ágyvendinimoeigos ir veiksmingumo vertinimas; visuomenëssveikatos specialistø tæstinio podiplominiokvalifikacijos tobulinimo organizavimas;profesinës rizikos dël cheminiøir fizikiniø darbo aplinkos veiksniø tyrimaiir vertinimas; periodinio mokslinioþurnalo „Visuomenës sveikata“ leidyba.Institutui nuo 2006 m. vadovauja dr. RemigijusJankauskas.Vilniuje vykokalendorininkø ir kurðëniðkiøsueigaVilniaus mokytojø namuose áteiktaLauryno Ivinskio premija uþ geriausiàper metus Lietuvoje iðleistà kalendoriø.Komisijos nuomone, toks premijos vertaskalendorius – Liberto Klimkos, JuozoValiušaièio ir Laimio Kosevièiaus„Nugrimzdusis Vilnius“.Paskatinamasisprizas áteiktas KurðënøStasio Anglickiopagrindinei mokyklai,kartu su Demino(Vokietija) mokyklaparengusiaikalendoriø su abiejømiestø vaizdais.Ðio kalendoriausautoriai – DanutëLotiukienë, RamutëZorienë ir WolfgangasBiulowas.Aðtuoneri mano metai toli nuo Lietuvos– nesibaigianèio safario metai. Palikauramø gyvenimà, artimuosius ir draugus,teatrà, gimtàjà ðalá ir leidausi á visiðkainaujà pasaulá, kuriame, be sûnaus Mikoir vyro Soreno, viskas buvo svetima –kalba, kultûra, klimatas. Dabar tie patysdalykai tapo norma, kelionës tapo manogyvenimu, o gyvenimas – kelione.Radau Afrikà savyje ir bandau atrastisave Afrikoje. Radau naujus amplua:pradëjau raðyti, fotografuoti, filmuoti.Atradau unikalià masajø gentieskultûrà, jà iki ðiol tyrinëju. Iðgyvenaudaug ekstremaliø situacijø ir pavojø, jieprivertë giliau paþvelgti á gyvenimà, plaèiau– á pasaulá.dovanota Kalendoriø muziejui.Paminëtas ir kurðëniðkiø klubo Vilniujepenkmetis. Uþ sëkmingà vadovavimàklubui Seimo pirmininko ÈeslovoJurðëno padëkos raðtas áteiktas kluboVilniaus moky-tojø namuose surengta senøjø kalendoriøið Kurðënø kalendoriø muziejausparoda. Apie muziejaus veiklà ir kalendoriøkolekcijà kalbëjo muziejaus vadovë,Kurðënø miesto garbës pilietë SigitaLukienë.Vienas ið didþiausiø Kurðënø kalendoriømuziejaus rëmëjø verslininkasRomualdas Bakutis ðá kartà vël pradþiuginodovanomis. Jam ið vieno kolekcininkopavyko nupirkti visà lietuviðkø kalendoriøkolekcijà, kuri vos tilpo á dvidideles dëþes. Ði kolekcija ir buvo paprezidentuiStasiui Lipskiui. Jis taip patapdovanotas ir Ðiauliø rajono savivaldybësmero padëka. Seimo Mokslo, kultûrosir ðvietimo komiteto bei Ðiauliø rajonosavivaldybës mero Algimanto Gaubopadëkos raðtai áteikti kurðëniðkiø klubosteigëjui raðytojui Vytautui Kirkuèiui.Buvo pristatyta ir Vytauto Kirkuèioknyga „Tekanèio laiko áraðai“. Apie jà kalbëjoraðytojas, literatûros kritikas StasysLipskis, poetas Vacys Reimeris. Kà tikiðleistos knygos iðtraukà iðspausdinoþurnalas „Santara“. Prieð sueigà knygøAfrikoje visada liks dKartais jauèiuosi kaip baltaodë Afrikosuþkariautoja, kartais kaip robinzonëið negyvenamos salos, kartais imunebesuprasti, koks dabar amþius – nejaugijau XXI? Afrika gràþina þmogø prie42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


leidëjas Stasys Lipskis, raðytojas VytautasKirkutis ir þurnalo „Santara“ redaktoriusRomualdas Norkus kalbëjosi apiebendradarbiavimà, naujausiø þurnalonumeriø pristatymà Ðiauliø „Auðros“ muziejujebei aptarë Vytauto Kirkuèio publikacijà„Kaip Kurðënai revoliucionieriøpakeitë kalendorininku“, kuri spausdinama„Santaros“ 55-ajame numeryje.Renginyje dalyvavo ir kalbëjo Seimonarë Rima Baðkienë, Kultûros ministerijosatstovë Irena Seliukaitë, Ðiauliørajono meras Algimantas Gaubas,verslininkas ir Kalendoriø muziejaus rëmëjasRomualdas Bakutis, kultûrosskyriaus ir kultûros centro, Kurðënømiesto seniûnijos vadovai, didelis bûrysVilniuje gyvenanèiø kurðëniðkiø, buvusiøL.Ivinskio premijos laureatø.Kalendorininkø ir kurðëniðkiø klubosueigoje koncertavo Kurðënø menomokyklos dëstytojai ir kultûros centromoterø vokalinis ansamblis „Melodija“.V.K.dalelë mano ðirdiesLaurynoIvinskiopremijaáteiktaLibertuiKlimkaiðaknø, ten matai gyvà istorijà, nejusdamaslaiko tëkmës. Kad ir kur nuvestøtolesnis kelias, Afrikoje visada liks dalelëmano ðirdies.Eglë Aukðtakalnytë-HansenIðleidoleidykla,,Tytoalba”Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,VilniusTELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2008-11-10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 200811Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.11 (601) lapkritisTurinysL.KLIMKA Lietuvos etnokosmologijos muziejus:istorija ir ateitis .......................................................... 2G.TAUTVAIÐIENË Atraskime savo Visatà ................. 4V.MILKUS Saulës aktyvumas ir jo átakagyvajai gamtai ........................................................... 5Lietuvos MA tikrajam nariui – akademikui,Technikos mokslø skyriaus Energetikos moksløsekcijos pirmininkui, Lietuvos energetikos institutoTarybos pirmininkui Jurgiui VILEMUI – 70 ................ 6J.VILEMAS Atsinaujinantys energijos iðtekliai .......... 6A.JOCEVIÈIENË Pasàmonë: biomedicininiaipagrindai ................................................................. 11A.VIJEIKYTË Kiekvienai mokyklai Ðvietimo irmokslo ministerija dovanoja po filmà„Tûkstantmeèio odisëja.Vienas vardas – Lietuva“ ......................................... 13R.JURKEVIÈIENË, D.MAÞEIKIENË,N.SKABURSKIENË Mokslininkø karjeros irmobilumo problemos ir galimybës ......................... 14D.MIKALAUSKAITË Augaliniai steroliai ir kakavosflavonoliai – reikðminga profilaktinë priemonë........ 15R.GAUKÐTAS Uoste laivai naudos ðvarià energijà . 16G.SAMUOLIS Mokslinio tyrimo darbøfinansavimas ........................................................... 16R.JANKAUSKAS Higienos institutui – 200 metø .... 18G.ÐIPAILAITË, D.MATULIS ScanBaltforumas Vilniuje ...................................................... 20E.GARÐKA Vël spalvos, taip pat ir „juodosios“ ...... 22A. MOTUZAS, R.VAISVALAVIÈIUS Dirvoþemistvarioje aplinkoje ..................................................... 24R.ÞAROMSKIS Baltijos jûros uostai ........................ 26R.NORKEVIÈIENË Skeveldrø kliudytoji karta ......... 28R.LIUÞINAS, K.JANKEVIÈIUS Ar træðimevandenynà? ............................................................ 29A.BAGDONAVIÈIENË Lietuviø kalbaXXI amþiaus pradþioje ............................................ 35M.KUODYTË Ðventosios ugnies deivësSalamandros pluoðtas – asbestas .......................... 34,,Pasyvus namas“ ................................................... 37E.BACEVIÈIUS Norvegijos ledjûriopaþinimo centras .................................................... 38L.PACEVIÈIENË Japonijos traukiniai ...................... 40Nauja Genovaitës Raguotienës-Tëvelytësknyga ...................................................................... 41Vilniuje vyko kalendorininkø ir kurðëniðkiøsueiga ..................................................................... 42E.AUKÐTAKALNYTË-HANSEN Afrikoje visadaliks dalelë mano ðirdies ......................................... 42Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 43


Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslà ir gyvenimà” 2009 metams?Mokslo populiarinimo darbø konkurso laimëtojai2008 m. lapkrièio 6 d. apdovanoti mokslo populiarinimo darbø konkurso laimëtojai – geriausiai ávertintø2007 metais publikuotø mokslo populiarinimo darbø autoriai. Tarp jø – net 8 nuoðirdûs ,,Mokslo irgyvenimo” þurnalo autoriai: Egidijus Bacevièius, Rièardas Balèiûnas, Audrius Dubietis, Jonas Grigas,Regina Koþeniauskienë, Remigijus Ozolinèius, Jonas Rimantas Stonis, Irma Vëjelytë.Sveikiname juos ir linkime kûrybinës sëkmës.EgidijusBacevièius poapdovanojimoVirginijos VALUCKIENËS nuotr.Ðvietimo irmokslo ministrasAlgirdas MonkevièiussveikinaAudriø DubietáÞodá taria prof.Jonas Grigas44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.11, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

More magazines by this user
Similar magazines