PDF – 2.2 MB (Lietuvių k., 2009) - Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje

bef.lt

PDF – 2.2 MB (Lietuvių k., 2009) - Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje

Nanotechnologijos XXI amžiuje„ŽALIOSIOS“ NANOTECHNOLOGIJOS..IŠŠUKIAI IR GALIMYBESINr. 1 2009 m. balandis


Turinys• Į v a d a s. Apie ką kalbama šiuose leidiniuose 3• „Žaliosios“ technologijos. Iššūkiai ir galimybės 6• Š v a r u s v a n d u o v i s i e m s 8• G e r e s n ė s i r v e i k s m i n g e s n ė s a t s i n a u j i n a n č i o s e n e r g i j o sp a n a u d o j i m o t e c h n o l o g i j o s 12• A p l i n k o s v a l y m a s i r a t l i e k ų t v a r k y m a s 16• N a n o t e c h n o l o g i j o s i ra p l i n k a i p a l a n k e s n ė g a m y b a b e iv a r t o j i m a s 18BEF dėkoja Europos Komisijai už finansinę paramą. Šiame leidinyje išreikšta autoriausnuomonė neatspindi Europos Komisijos nuomonės.Tekstas: dr. Rye SenjenAnglų kalbos techninis redaktorius: John Hontelez, EEB (Europos Aplinkos Biuras) GeneralinissekretoriusLietuvių kalbos techninė redaktorė: Zita Dudutytė, BEF aplinkosaugos ekspertė• I š v a d o s 20• L i t e r a t ū r o s s ą r a š a s 21Daugiau informacijos teiraukitės: Zita Dudutytė, VšĮ Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugosekspertė, zita.dudutytė@bef.ltPaveiksliukai 7, 10, 14, 17 puslapiuose iš www.energypictureonline.com1


A r nanotechnologijos padės išspręsti XXIa m ž i a u s aplinkosaugos problemas?G a l i m y b i ų ir keliamos rizikos apžvalgaA p i e ką kalbama šiuose leidiniuose?Nanotechnologijos tai mokslo ir pramonės sritis, kurmedžiaga yra valdoma atomo lygmeniu. Gaminiai,pagaminti pasitelkus nanotechnologijas, šiuo metujau plačiai naudojami kasdieniame gyvenime (pvz.,kosmetika, audiniai, sporto prekės, dažai, pakuotės,maistas ir t.t.). Didėjant nanotechnologijų taikymogalimybėms, daugelis šios srities šalininkų teigia,kad nanotechnologijos yra neatskiriama „žalesnės“,darnesnės ateities dalis. Ar yra pagrindo taip teigti?Gal įdiegę nanotechnologijas tik sukursime dartoksiškesnes medžiagas, paskatinsime daugiau gamintiir vartoti bei sumažinsime galimybes pasirinkti,kaip kurti savo gyvenimą ir gyventi?Šie leidiniai turėtų stiprinti NVO gebėjimusatstovauti ir skatinti atsakingą ir darniąnanotechnologijų ir nanomedžiagų plėtrą, jųvaldymą ir panaudojimą. 2009 m. balandžio liepos mėn. bus išleisti 4 leidiniai, kuriuosebus kalbama apie šiuos aspektus:Labai svarbu, kad nevyriausybinės aplinkosaugosorganizacijos (NVO) išsamiai susipažintų suįvairiais šių naujų technologijų vystymosi aspektaisir vykstančiomis diskusijomis dėl jų valdymo beireglamentavimo. Ypač reikšmingas kritiškas aplinkosaugosNVO požiūris į nanotechnologijų svarbągalimo jų panaudojimo „žaliosioms technologijoms“(pvz., atsinaujinančios energijos gamybai,vandens valymui) požiūriu. Taip pat svarbu, kad NVOsuvoktų savo svarbą svarstant nanotechnologijų irjas taikant sukurtų produktų reglamentavimą ir aktyviaidalyvautų skatindamos visuomenės diskusijasdėl tolimesnio nanotechnologijų vystymo ir jų galimopanaudojimo. Kadangi nanotechnologijos žengiaį „žaliąjį sektorių“, svarbu, kad aplinkosaugos NVOišreikštų savo reikalavimus formuojant politiką ir aktyviaidalyvautų diskusijose dėl atsakingos ir darniosnanotechnologijų plėtros31. „Žaliosios“ nanotechnologijos. Iššūkiaiir galimybės2. Aplinkos apsauga, sveikata irsauga. Ar nanotechnologijos irnanomedžiagos tikrai yra palankesnėsaplinkai ir žmogui?3. Nanomedžiagų teisinis reglamentavimasir iniciatyvos Europoje ir pasaulyje4. Rekomendacijos NVO dėlnanotechnologijų ir nanomedžiagųpalankumo aplinkai ir žmoguiįvertinimo


TikslaiŠie leidiniai turi keletą tikslų. Pirmiausia apžvelgsimenanotechnologijų potencialą sumažinti tokiasneatidėliotinas aplinkos problemas kaip klimatokaitą ir natūralių išteklių per didelį naudojimą beieikvojimą darnios gamybos bei vartojimo aspektu.Ypač daug dėmesio skirsime nanotechnologijųtaikymui valant vandenį, atsinaujinančios energijosgamybai, atliekų tvarkymui, aplinkos atkūrimui beinaujoms medžiagoms.Šiuose leidiniuose panagrinėsime ir keletą platesniųklausimų, susijusių su nanotechnologijų plėtra irpanaudojimu, t.y.:• Kodėl ir kokį poveikį nanotechnologijų beinanomedžiagų naudojimas turi bioįvairovei,išteklių išsaugojimui, ekosistemoms ir žmogaussveikatai?• Nežinomybė dėl jų poveikio aplinkai ir žmogaussveikatai.• Ar jų keliama rizika nusveria naudą, gal naudanusveria riziką?• Ar nanotechnologijų naudojimas gali turėtisocialinės-politinės reikšmės ir kokie aspektaičia svarbūs?Be to, pateiksime rekomendacijas NVO, kaipįvertinti, ar nanotechnologijos ir nanomedžiagosyra palankios aplinkai ir žmogui, nes tai yrabūtina bet kokios naujos technologijos atsakingovystymo ir panaudojimo sąlyga.Antrajame šios serijos leidinyje kalbėsimeapie abejones ir neaiškumus, kylančius dėl jaušiandien naudojamų nanomedžiagų galimopoveikio aplinkai ir sveikatai, bei aptarsime saugumoaspektus. Be to, apžvelgsime dabartiniųtyrimų spragas, pagrindinius „žaidėjus“ ir pabandysimeįvertinti, kiek ir kam pinigų yraišleidžiama aplinkos ir sveikatos poveikiotyrimų srityje. Leidinyje bus kalbama ir apienanotechnologijų srityje naudojamų tyrimometodų ir matavimų standartizavimą. Pasistengsimesužinoti, ar tyrimų rezultatai yra prieinamivaldžios institucijoms, NVO ir visuomenei, kaipvisuomenė tai sužino, kas ir kaip tuo rūpinasi.Pagaliau pabandysime įvertinti visuomenės žiniasir supratimą apie galimus pavojus, susijusius sunanomedžiagų naudojimu vartotojams skirtuoseMes taip pat apžvelgsime reguliavimo ir kontrolėssąlygas, užtikrinančias saugią ir atsakingąnanotechnologijų ateitį, ypač kai kalbama apie„žaliąsias“ nanotechnologijas.4


„Žaliosios“ nanotechnologijos.I š š ū k i a i ir galimybėsAr nanotechnologijos siūlo globalių iššūkių sprendimus?Klimato kaita, per didelė priklausomybė nuo senkančių iškastinio kuro ištekliųgaminant energiją, intensyvus gamtos išteklių eksploatavimas bei eikvojimas,besaikės Vakarų šalių ekonomikų gamybos ir vartojimo pasekmės yra vieniiš didžiausių XXI amžiaus iššūkių aplinkai. Nedaug tetrūksta ir mes patys sukelsimekrizę, dėl kurios gali plačiai paplisti badas ir karai bei didelio mastoekologinės katastrofos. Jau dabar matome šio poveikio pradžią: skurstantiejimoka vis didesnę savo pajamų dalį už energiją ir šilumą bei pagrindinį savomaistą (ryžius ir grūdus), dažnėja ir stiprėja ekstremalūs gamtos reiškiniai(sausros ar potvyniai), vis greičiau tirpsta poliarinio ledo masyvai bei dideliaismastais nyksta bioįvairovė.Tikimasi, kad nanotechnologijos ne tik sukels gamybos revoliuciją, bet irpasiūlys daugelio šių problemų technologinių sprendimų. Pastaraisiais metaispramonė ir vyriausybės dažnai tvirtina:• Nanotechnologijos užtikrins švarų vandenį milijardams žmonių,pasiūlydamos naujas filtravimo technologijas bei užteršto vandens valymogalimybes.• Nanotechnologijos išspręs daugybę didesnio efektyvumo klausimų,trukdančių plisti atsinaujinančios energijos gamybai (ypač fotoelektriniųmodulių)• Nanotechnologijos tai naujas, ekonomiškai efektyvus ir pažangus metodųrinkinys valyti užterštas teritorijas ir tvarkyti atliekas.• Medžiagoms, sukurtoms naudojant nanotechnologijas, reikia mažiauišteklių (jos lengvesnės ir stipresnės, o joms pagaminti reikia mažiauenergijos bei žaliavų), todėl tokia gamyba ir vartojimas būtų kur kaspalankesni aplinkai ir žmogui.Šio leidinio tikslas apžvelgti nanotechnologijų siūlomų sprendimų perspektyvas irgalimybes ir įvertinti, ar jie yra realūs.Technologinė pažanga praeityje neretai kainuodavo labai daug. Stebuklingosmedžiagos (asbestas) ir stebuklingi chemikalai (DDT) pasirodė beesą labai toksiški irtūkstančiams žmonių atėmė sveikatą ar net gyvybę. Aplinka tebekenčia nuo toksiškųchemikalų ir kitų technologijų padarinių.Nanotechnologijos traktuojamos kaip naujos technologinės revoliucijos šaltinis,tačiau jos neatsiranda izoliuotai. Bet kokia technologija nėra tik inžinerinis žygdarbis,ji užima svarbią vietą kultūrinėje plotmėje (1). Būtent dėl to aplinkosauginės NVO irpradėjo reikalauti, kad prieš pradedant vystyti bet kokias naujas technologijas būtųįvertintos jų darnios plėtros perspektyvos. Toks įvertinimas turėtų apimti etinius,socialinius bei aplinkosauginius aspektus. Turėtų būti vertinama, ar medžiaga arbatechnologija yra priimtina visuomenei, nustatomi potencialūs jos keliami pavojai,įvertinami viso būvio ciklo pavojai ir palyginama, ar jie nėra didesni negu esamųprocesų ir produktų.„Žalioji“ chemija ir „žaliosios“ technologijos, kaip projektavimo ir gamybos principųrinkinys, stengiasi atitikti šiuos reikalavimus, ieškodamos būdų kur tik įmanoma atsisakytitoksiškų sudedamųjų dalių, naudoti žemesnės temperatūros gamybos būdus,naudoti mažiau energijos bei atsinaujinančias žaliavas ir projektuojant produktusir medžiagas bei inžinerijoje taikyti būvio ciklo principus. „Žaliosios“ nanotechnologijosstengiasi įtraukti šias idėjas ir tikslus, ne tik pateikdamos nanoproduktus,išsprendžiančius įvairias aplinkosaugos problemas, bet ir gaminti nanomedžiagas irproduktus pernelyg nekenkiant aplinkai ar žmonių sveikatai. Jei šie principai būtųtaikomi atsakingai, „žaliosios“ nanotechnologijos galėtų išvystyti tokius gamybosprocesus, kurie būtų palankesni aplinkai bei našesni energijos požiūriu (2).7


Švarus vanduo visiems?Pasaulis išgyvena vandens krizęKlausimas, ar pasaulis išgyvena vandens krizę, net nediskutuotinas:beveik du milijardai žmonių gyvena Žemės rutuliovietose, kuriose stinga vandens. Tarša, klimato kaita ir visdidėjanti žmonių populiacija nulėmė, kad švarus vanduo irtinkama sanitarija tapo vis sunkiau prieinama. Pasekmėsdažnai yra mirtinos:• Du penktadaliai pasaulio gyventojų gyvena be tinkamųsanitarinių sąlygų.• 80% visų pasaulio ligų yra vienaip ar kitaip susijusios suužterštu vandeniu.• 50% ligoninių lovų pasaulyje užima žmonės, kenčiantysnuo lengvai gydomų su vandeniu susijusių ligų (3).Gėlo vandens prieinamumas yra problema ir Europoje.Belgijoje sunkiosios pramonės vykdoma vandens tarša yraypač didelė. Pastarosios sausros daugelyje pietų Europosdalių ir net kai kuriose Anglijos dalyse privertė Europoslyderius susirūpinti dėl nuolatinio vandens stygiaus. DaugelyjeEuropos vietų gruntinis vanduo (teikiantis 65% geriamovandens) yra stipriai užterštas, o iki 60% Europos miestų,naudodami gruntinį vandenį, kelia grėsmę šalia esančiomspelkėms. Be to, tirpsta Europos ledynai, o 90% to vandensturi būti pakartotinai valoma. Pagrindinis Reino, Ronės beiPo upių šaltinis Šveicarijos Alpių ledynai tirpsta dvigubaigreičiau negu kiti ledynai Žemėje. Ledynai sudaro apie pusęžmonijos geriamo vandens, todėl jų mažėjimas kelia didelęgrėsmę geriamo vandens tiekimui visame pasaulyje (3).8Nanotechnologijos yra vienas iš pagrindiniųtechnologinių sprendimų, leisiančiųsumažinti kai kurias iš šių problemų (4).Viliamasi, kad nanotechnologijos gali padėtipasiekti JT Tūkstantmečio vystymosi tiksląiki 2015 metų perpus sumažinti žmonių,gyvenančių be švaraus vandens, skaičių (5).Šių technologijų šalininkai tvirtina,kad nanotechnologijos gali įveikti visdar neišspręstas vandens taršos mažinimoproblemas, tuo pačiu būti veiksmingesnės,efektyvesnės, ilgaamžiškesnės irprieinamesnės (4). Galimi nanotechnologijųproduktai:• Vandens filtravimo įrenginiai, pvz., poringosfiltro ir membranos nanomedžiagosteršalams šalinti, naudojamos gėlinimoįrenginiuose.• Stebėsenos prietaisai, pvz., vandensšaltinių kokybės ir kiekybės bei teršalųaptikimo jutikliaiDabartinių vandens filtravimo ir valymo technologijų trūkumai?Įprastinės vandens valymo technologijos namų ūkyje, kur gali būti pasiektas didžiausias sąnaudų efektyvumastiekiant švarų vandenį, ypač vargingesnėse bendruomenėse, žinomos ir naudojamos jau tūkstančiusmetų. Tokios įprastinės technologijos gali būti įvairios: filtrai (keraminiai, aktyvuotos anglies, granuliuotaterpė, pluoštas bei medžiaginiai), cheminis ir radiacinis valymas, gėlinimas (atvirkštinis osmosas,distiliacija, absorbuojanti filtro terpė) bei arseno šalinimo įrenginiai (6). Nors bendruomenės ir (arba)individualūs šių valymo būdų savininkai pripažįsta akivaizdžius jų privalumus, kai kurie ekspertai kritikuojasąnaudas, pvz., detales reikia atsisiųsti iš užsienio, jos dažnai keičiamos, reikalinga NVO ir kitųvystymo organizacijų parama šiems sprendimams subsidijuoti bei platinti (6).Ar nanotechnologijomis pagrįstas vandens valymasgali išspręsti šias problemas?Nanotechnologijomis pagrįsto vandens valymošalininkai tvirtina, kad tai bus pigiau, ilgaamžiškiauir veiksmingiau, lyginant su dabartiniais sprendimais(4). Jau tiekiamose ar dar vystomose technologijosenanomedžiagos naudojamos membranose,tinkleliuose, filtruose, taip pat keramikosįkrovoje, molyje ir absorbentuose kaip ceolitas beikatalizatorius.Anglies nanovamzdelių (ANV) membranos gali būtiteršalų filtravimo pavyzdys. Jų paviršiaus plotas irlaidumas yra didelis, jos yra mechaniškai ir termiškailabai patvarios. Panaudojant ANV membranas galimapašalinti daugybę vandens teršalų, pvz., pakibusiasdaleles (drumstumą), bakterijas, virusus, organiniusteršalus. Jos gali būti naudojamos gėlinimoįrenginiuose 510 metų. Svarbu, kad jų darbas gali9būti palyginamas su osmoso membranomis, betnereikalauja tokios dažnos priežiūros, bei yra 75%pigesnės (6). Vis dėlto, pastaruoju metu daug kalbamaapie anglies nanovamzdelių, naudojamųtokių filtrų gamyboje, panašumą į asbesto pluoštąir riziką, kad jie gali sukelti panašų poveikį kokįasbestas sukelia bandomiesiems gyvūnams (7).Jų gamyba reikalauja modernių technologiniųgalimybių, šiuo metu prieinamų tik specializuotuoseįrenginiuose daugiausia išsivysčiusiose šalyse.Kol kas nebuvo atlikti jokie tyrimai siekiant suprasti,kaip ANV per vandens filtrus gali paplistiaplinkoje ir asimiliuotis organizmuose. Taigi, kadtoks nanotechnologijų pritaikymas galėtų būtilaikomas darniu ir saugiu, turėtų būti rūpestingaiįvertintos jo techninės galimybės, tikrasis poveikisekonomikai, aplinkai bei žmogaus sveikatai.


Jeigu į geriamojo vandens krizę žiūrėtume tik iš technologijų pusės,ideali technologija yra ta, kuri yra patikima, reikalauja tik vietinių išteklių(žaliavų ir žinių) ir yra kontroliuojama vietos gyventojų. Pavyzdys galėtųbūti pilotinis projektas Bangladeše, kurio metu buvo atrastas veiksmingas irprieinamas būdas vietos vandenyje sumažinti choleros bakterijas. Projektometu buvo bandyta panaudoti senus sarius ir šis metodas visiškai patvirtinolūkesčius kaip paprastas, vietos ištekliais pagrįstas, pigus ir veiksmingas metodas,kuriuo iš vandens pašalinama 99% choleros bakterijų. Be to, 90% (45000) žmonių, naudojančių šį metodą, pripažino jį kaip tinkamą vietinį būdą,neiškreipiantį kultūros savitumų. Projekto organizatoriai savo ataskaitojepasiūlė šį metodą dar patobulinti panaudojant nanodalelėmis apdorotus,impregnuotus sarius. Nors galima tikėtis, kad tai leistų išfiltruoti druskas irkai kurias kitas tirpias organines ir neorganines medžiagas, tačiau iš tikrųjųtai atimtų iš vietos gyventojų galimybę kontroliuoti šią technologiją. Sariaipaprastai yra gaminami vietoje moterys surenka laukinių šilkverpių lervas,suverpia pluoštą ir išaudžia sarį. Be to, yra įsitikinta, kad senas sarioaudinys yra kur kas veiksmingesnis šalinant choleros bakterijas negu naujainuaustas audinys. Taigi tai idealus seno audinio antrinio panaudojimopavyzdys. Tuo tarpu nanotechnologijų pritaikymas papildomai kainuotų,būtų naudojamos nevietinės kilmės medžiagos ir, vargu, ar jas galėtų naudotivietos gyventojai.Jeigu pažvelgtume plačiau, švaraus vandens trūkumo priežastys nusidriektųiki gilių ekonominių ir politinių dalykų. 2-ojoje Jungtinių Tautų ataskaitojedėl pasaulinių vandens išteklių teigiama, kad prasta valdymas, korupcija,tinkamų institucijų trūkumas, biurokratinis nepaslankumas ir naujųinvesticijų į žmonių gebėjimų ir fizinių infrastruktūrų kūrimą trūkumas yraesminės priežastys, kodėl šiandien pasaulyje daug žmonių neturi švarausvandens (8). Vis didesnis vaidmuo tenka nuosavybės teisei į vandenį, taippat ir tiems, kuriems priklauso vandens „gamybos“ technologijos.10Be jokios abejonės, nanotechnologijų vaidmuovandens „gamyboje“ vis didės, nes vandensnuosavybė, vandens gėlinimas ir valymas tapopasauline pramone. Nors daugelis su vandens valymususijusių nanotechnologijų projektųprasideda valstybės finansuojamuose universitetuose,deklaruojant, kad jie skirti padėti vargšams,dažniausiai jie virsta privataus pelno šaltiniu.Vandens valymo įmonės gali būti smulkiosvisuomeninės arba pelno siekiančios institucijos,tačiau kai kurios komercinės vandens valymoįmonės gali priklausyti ir stambioms korporacijoms.Pavyzdžiui, „General Electric“ verslovandens technologijų dalies vertė 2007 m. buvo1,5 mlrd. JAV dolerių. Bendrovei „Dow Chemicals“priklausantis vandens valymo ir gėlinimoverslas buvo viena labiausiai augančių įmonėsverslo sričių, kurios pelnas 2006 m. siekė 500 mln.JAV dolerių. „Siemens“, gerai žinoma Vokietijosįmonė, taip pat tapo vienu iš stambiausių šios sritiesžaidėjų, kai nusipirko vieną JAV vandens filtravimoįmonę už 1 mlrd. JAV dolerių. Daugelisšių įmonių investavo didelius pinigus į nanotechnologijomispagrįsto vandens valymo tyrimus (3).Nors nanotechnologijos ir gali pagelbėtisprendžiant vandens valymo problemas ateityje,šiandien iškilę vandens valdymo iššūkiai siekiakur kas daugiau negu gali pasiūlyti technologiniaisprendimai. Svarbiausia pasiekti esminių pokyčių,susijusių su vandens išteklių vertinimu, naudojimuir tvarkymu per integruotą upių baseinų valdymą.Tai ir reiškia saugaus ir sveiko vandens užtikrinimą,kad būtų patenkinti esminiai žmogaus poreikiaiprieinama kaina.11VANDENS VALYMAS TAIKANTNANOTECHNOLOGIJASTeikiantis vilčių: LABAI DAUGTechnologinės galimybės: GALIMA, BET KOL KASTAIKOMA TIK EKSPERIMENTŲ LYGMENIUTechnologijų sudėtingumas: LABAI SUDĖTINGOSReali nauda: TAIP, PRILYGSTA DABARTINĖMS TECH-NOLOGIJOMS ARBA JAS PRANOKSTAAplinkosauga, žmogaus sveikata ir sauga: PO-VEIKIS APLINKAI IR ŽMOGUI NAUDOJIMO METUPRAKTIŠKAI NEŽINOMAS, ANV ATASKAITOJE PATEI-KIAMA, KAD POVEIKIS BANDOMIESIEMS GYVŪNAMSPANAŠUS KAIP ASBESTOAr yra rinkoje?: DAUGUMA PRODUKTŲ YRA BAN-DOMI; PASIRODYMAS RINKOJE PRIKLAUSYS NUOGALIMYBĖS PADIDINTI JŲ GAMYBĄ ATEINANČIŲ15 METŲ LAIKOTARPIUPigiau negu esami metodai? KAI KURIE (PVZ., ANGLIESNANOVAMZDELIAI) GALI BŪTI PIGESNI, KITŲ KAINABUS PANAŠI (6)Ar naudinga visuomenei? GALI BŪTI LABAI NAUDIN-GA, NORS ŠVARAUS VANDENS KIEKIS TIK DALINAIPRIKLAUSO NUO TECHNOLOGIJŲ, KUR KAS SVAR-BESNI KITI SOCIALINIAI IR POLITINIAI ASPEKTAI,PVZ., KAIP TINKAMAI VALDYTI VIETOS GAMYBĄ IRUŽTIKRINTI TINKAMĄ KONTROLĘ.


G e r e s n ė s i r v e i k s m i n g e s n ė s a t s i n a u j i n a n č i o s e n e r g i j o s p a n a u d o j i m ot e c h n o l o g i j o s?Vienas iš didžiausių XXI amžiaus iššūkių iškastinio kuro, kaip energijos šaltinio, pakeitimas atsinaujinančiaisšaltiniais. Klimato kaita ir senkantys naftos ištekliai primygtinai mus verčia ieškoti sprendimų, ypač jeigumes norime naudotis bent dalimi dabartinių galimybių ir gyventi šiuolaikiškai. Daugelis mano, kad nanotechnologijosgali suteikti galimybių efektyviau generuoti, saugoti ir paskirstyti energiją.Nanotechnologijų suteiktos galimybės sukurti medžiagas (pvz., anglies nanovamzdelius), kurios yralengvesnės ir tvirtesnės negu įprastos medžiagos, leidžia sutaupyti stulbinamus kiekius kuro, sunaudojamomašinoms ir lėktuvams. Pritaikius nanokatalizatorius mašinų varikliuose (pvz., medžiagas, kurios pagreitinacheminę reakciją), šių katalizatorių reikėtų 7090% mažiau negu tokių pačių įprastinių katalizatorių.Įdiegus nanotechnologijas turėtų gerokai patobulėti baterijų kaupimo geba, naudojimo laikas ir saugumas.Pavyzdžiui, anglies nanopluoštas pradedamas naudoti ličio baterijose siekiant pailginti jų naudojimo laiką(9).Nors medžiagų efektyvumo didinimas ir jų sunaudojimo mažinimas yra be jokios abejonės svarbūs dalykai,egzistuojantis reglamentavimas ir testavimo metodai nėra pajėgūs užtikrinti nė vieno iš šių gaminių saugausfunkcionavimoSaulės energijaFotoelektrinių modulių veikla pagrįsta Saulės energijos generavimu,kuris dažniausiai laikomas esminiu būdu spręsti energijosproblemas. Be viso kito, Saulės šviesa yra nemokama ir taipraktiškai vienintelis 100% atsinaujinantis energijos šaltinis.Tačiau nepakankamos vyriausybių investicijos, nedidelis efektyvumasir aukštos kainos (aukštos medžiagų kainos, prastas atsiperkamumas)sustabdė fotoelektrinių modulių gamybos vystymąsi irjų panaudojimą. Manoma, kad nanotechnologijos galėtų padėtiišspręsti daugelį techninių ir gamybos sunkumų, su kuriais susidurtagaminant saulės baterijas.Šiandienėse saulės technologijose naudojami silicio puslaidininkiai,kurių gamyba yra panaši į naudojamų mikroelektronikospramonėje. Šiuolaikinės technologijos yra brangios (nors potruputį pinga) ir nėra labai efektyvios.Mažai tikėtina, kad šiuolaikinės siliciu pagrįstos technologijoslabai atpigtų, nes žaliavos kaina yra labaididelė. Prognozuojama, kad saulės baterijų efektyvumasvieną dieną pasieks 60% (taikant nanotechnologijas),tuo tarpu dabartiniai rodikliai yra gerokaiprastesni. Šiandien kristalinio silicio baterijos galipasiekti 25% efektyvumą, plona amorfinio silicio irkadmio telurido plėvele padengtų baterijų efektyvumas apie 19%, tuo tarpu naujų elektrocheminiaisdažais padengtų saulės baterijų ar beporio titanooksido baterijų efektyvumas siekia tik 10%, o fulerenopolimero baterijos tik 5% (10).Deja, šiuolaikinė saulės baterijų gamyba yra labainuodinga, tai gali turėti neigiamą poveikį ir aplinkai.Įvairių saulės baterijų gamyboje naudojama begalėchemikalų. Pavyzdžiui, norint pašalinti nešvarumusnuo puslaidininkių ir juos tinkamai nuvalyti, naudojamosardančios medžiagos chloro rūgštis,sieros rūgštis, azoto rūgštis ir fluoro vandenilis.Švinas dažnai naudojamas fotoelektrinių moduliųelektroninėse schemose ar lydmetaliu padengtosevario plokštelėse (11)Saulės baterijų toksiškas poveikis nesibaigia ir jomsvirtus atliekomis. Toksiškos medžiagos gali sunktisiš sąvartynų ar būti išmetamos iš atliekų deginimoįrenginių į orą. Be to, išteklių nykimas irgi yra svarbus,nes kai kurios saulės baterijose naudojamosmedžiagos negali būti perdirbtos arba jų gamtojeyra mažai. Silicio detales galima perdirbti naudojanttradicinius stiklo perdirbimo procesus, bet kitassaulės baterijų sudedamąsias dalis dar tik bandomaperdirbti (pvz., kadmį, kurio pasauliniai resursai12 13yra maži) arba jų perdirbimo būdas dar nežinomas(pvz., seleno). Apie saulės baterijoms naudojamųnanodalelių ir nanoplėvelių perdirbimą net nekalbama.Tikimasi, kad nanotechnologijų pasirodymasišspręs daugelį technologinių saulės energijosgamybos problemų. Esminis technologinisiššūkis padidinti saulės energijos efektyvumąpanaudojant nanodaleles, pvz., titano oksidą,sidabrą, kvantinius taškus ar kadmio teluridą, kurienaudojami padengiant saulės bateriją plonaplėvele. Deja, nė vienas šiuo metu rinkoje esantisnanoproduktas nepasiekė svaraus efektyvumopadidėjimo ar nepajėgė perpus sumažinti energijossąnaudų, kaip buvo žadėta. Pavyzdžiui,JAV įmonė „Nanosolar“ gamina plonas baterijas,kurių efektyvumas siekia 14% (tuo tarpu įprastinių


aterijų efektyvumas apie 25%), ir tvirtina, kad gamybos sąnaudos artėja link 1 JAV dolerio 1 vatui energijospagaminti (12). Nors labai sunku palyginti 1 W gamybos sąnaudas, Europos duomenys „tradicinėms“saulės energiją naudojančioms sistemoms yra geresni siekia apie 0,5 JAV dolerio vatui (13). Akivaizdu,kad plonasluoksnes nanosistemas dar reikia gerokai tobulinti sąnaudų ir efektyvumo prasme.Nanomedžiagos vis dažniau yra naudojamos pirmaujančiose plonasluoksnėse saulės baterijose, siekiantsumažinti jų sąnaudas ir padidinti jų energijos gamybos efektyvumą. Kitos naudojamos technologijos nanokristalų nusodinimas, suspenduotos nanodalelės rašale, kvantiniai taškai, nanolaidai,sidabro elementai ir labai stabilių dangų saulės baterijų elementų apsaugai gamyba. Daug kitų žadėtųnanotechnologijų taikymo saulės energijos gamyboje galimybių, pvz., plastiko pagrindu pagamintųdažų, kurie surinktų infraraudonuosius (nematomus) spindulius, dar reikės laukti daugelį metų.Kol kas nėra įvertintas visas nano saulės baterijų produktų būvio ciklas, todėl nėra aišku, arsaulės energijos gamybai reikia didelio energijos kiekio. Šiuo metu žinoma, kad daugelyjeplonasluoksnių technologijų naudojamos nanodalelės gali sukelti rimtų toksiškumo problemų(pvz., kadmis, kvantiniai taškai, sidabras ir titano dioksidas).Siekiant, kad saulės energijos panaudojimas taptų globaliu visuotiniu sprendimu, kad būtų judamašvarios ir atsinaujinančios energijos link, yra nepaprastai svarbu, kad ji iš tikrųjų būtų saugiir save išlaikanti. Šiuo metu per mažai dėmesio skiriama saulės energijos generavimo produktųbūvio ciklo įvertinimui ir naujų neištirtų nanotechnologijų ir medžiagų panaudojimui.NANOTECHNOLOGIJOMIS PAGRĮSTŲ ATSINAUJINANČIŲENERGIJOS ŠALTINIŲ PANAUDOJIMASTeikiantis vilčių: DAUGTechnologijų galimybės: TAMPA ĮMANOMOSTechnologijų sudėtingumas: LABAI SUDĖTINGOSReali nauda: TAIP, BET NE TIEK, KIEK ŽADĖTAAplinkosauga, žmogaus sveikata ir sauga: TOKSIŠKUMAS IREKOTOKSIŠKUMAS NENUSTATYTASŠios naujos panaudojimo galimybės gali atskleisti akivaizdžius postūmius didesnio efektyvumo irsumažėjusių sąnaudų link, tačiau ši pažanga turi žengti drauge su darbuotojų saugos užtikrinimu nuožinomų chemikalų ir nežinomų pavojų. Kalbant apie fotoelektrinių modulių vystymą ir naudojimą turi būtitaikomas bendras atsargumo principas aplinkos ir žmogaus sveikatos atžvilgiu (11).Ar yra rinkoje? KELETAS YRA, DAUGELIU ATVEJŲ ATLIEKAMIBANDYMAI LABORATORIJOSE AR TIK PRADEDAMI TYRIMAIPigiau negu esami metodai? GALBŪT, BET KAINA TURI ATSPINDĖTI IRATLIEKŲ UTILIZAVIMO SĄNAUDASAr naudinga visuomenei? NAUDOS GALI BŪTI PASIEKTA TIKUŽTIKRINUS ATSAKINGĄ GAMYBĄ, NAUDOJIMĄ IR UTILIZAVIMĄ.1415


A p l i n k o s valymas ir atliekų tvarkymas?Aplinkos tarša ir atliekos nesibaigiančios problemosAplinkos valymo ir naujoviškų atliekųtvarkymo būdų poreikis nuolatos augair „žaliosios“ nanotechnologijos šiojesrityje žada daug. Manoma, kad 2010m. nanotechnologijų panaudojimasaplinkosaugos tikslams gali išaugti iki6,1 mlrd. JAV dolerių (14).Visos valymo ir atliekų tvarkymotechnologijos yra pagrįstos atliekųmažinimo, atliekų valymo (mechaninio,biologinio, augalų pagalba) aratliekų pavertimo žaliava principais.Šiuolaikinės aplinkosauginės valymotechnologijos iki šiol nėra pajėgiostinkamai išspręsti kai kurių problemų,pvz., švaraus geriamojo vandens, orotaršos ar dirvos pramoninės taršos.Pavyzdžiui, užterštos dirvos atvejudažniausiai yra nukasamas paviršinissluoksnis ir išvežamas į sąvartynus.Taikant tokį metodą paprasčiausiaiproblema perkeliama iš vienos vietosį kitą.Ar nanotechnologijos išgelbės?Šiuo metu siūloma nemažai valymo technologijų, kur pasitelkiamosnanotechnologijos. Pvz., saulės fotokatalizės metunaudojant titano dioksido nanodaleles galima suskaldytitokius teršalus kaip azoto oksidą ir lakius organinius junginius.Todėl jos jau dabar yra naudojamos parduodamuosedažuose ir cemente.Nano titano dioksidu praturtinti dažai ėmė keisti organiniusbiocidus, užtikrinančius, kad statybiniai paviršiai būtųšvarūs. Manoma, kad ateityje fotokatalitinėmis savybėmispasižymintis nano titano dioksidas galės suskaldyti toksiškasore esančias daleles. Organiniai biocidai yra labai toksiški,o įprastos formos titano dioksidas yra laikomas saugiu.Tačiau titano dioksidas gali būti nuplautas nuo pastatųpaviršių, patekti į lietaus nuotekas, upelius ir vandens telkiniusir būti toksiškas žuvims ir kitiems vandens organizmams(15,16). Visai neseniai atlikti tyrimai parodė, kad jisgali daryti poveikį ir ateinančioms kartoms, t.y. tyrimo metutitano dioksido nano dalelės buvo perduotos besilaukiančiospelės palikuonims, sukėlė smegenų veiklos ir nervų sistemosveiklos sutrikimus, sumažėjo vyriškos lyties palikuonių spermosgamyba (17). Nano titano dioksido panaudojimas sukėlėir visai nenumatytų pasekmių Australijoje naujai uždengtiplieniniai stogai dėvisi 100 kartų greičiau. Pagrindinėpriežastis stogų dengėjų naudotas kremas nuo saulės sutitano dioksidu, kuris pasklido po stogą jį liečiant rankomis(18).16Daugelis pramoninių šalių susiduria su opia problema dirvožemio apleistose pramoninėse irkarinėse teritorijose valymas. Manoma, kad 0valentingumo geležies ir geležies oksido dalelėsyra tinkama priemonė, nes jų sąnaudos gali būtigerokai mažesnės negu dabartinių sprendimų (19).Nors išbandžius įvairiose JAV ir Europos vietovėsegalima tikėtis daug žadančių rezultatų, tačiauyra dar daug neišspręstų klausimų, pvz., dirvojelikusių dalelių poveikis ekosistemai, dirvožemioorganizmams, gruntinio vandens kokybei ir pan.Sprendimai dar nėra tinkamai parengtiDauguma nanosprendimų aplinkos valymui kol kasbuvo pademonstruoti tik laboratorijose, kai kuriejau taikomi ir rinkoje esančiuose gaminiuose,tačiau praktiškai nė vienas nėra išbandytasrealybėje, todėl jų saugumas ir efektyvumas nėraaiškus. Dauguma iš žadamų sprendimų kol kas tėratik „teorijos patvirtinimo“ arba pirminių bandymųstadijoje.Vertinant kiekvieną siūlomą sprendimą reikėtųatsižvelgti į šiuos esminius dalykus: kaip galimeužtikrinti, kad naujosios technologijos yra ne tik efektyvios,bet ir ne toksiškesnės negu pradiniai teršalai?Ar teršalų filtracijai naudojamos nanodalelės pačiosneatsiduria maisto grandinėje, nesukelia augalųpatologijų ir (arba) nemenkina dirvožemio kokybės,o gal naikina dirvožemio ekosistemą? Kokia bustikroji nanodalelių „našta aplinkai“?Pagaliau bet koks naujas pasiūlymas privalo būtipalygintas su jau naudojamais būdais ir sprendimais,išsamiai palyginant ekonominius (efektyvumąir sąnaudas), socialinius ir aplinkosauginius aspektus(21).Įsidėmėtina, kad taršos ir atliekų mažinimasgamybos proceso metu yra saugiausias ir patsaplinkosaugiškiausias kelias.NANOTECHNOLOGIJOMIS PAGRĮSTAS APLINKOSVALYMASTeikiantis vilčių: DAUGTechnologijų galimybės: TAIPTechnologijų sudėtingumas: LABAI SUDĖTINGOSReali nauda: TAIP, KAI KURIOS YRA GERESNĖS NEGU ESA-MOS TECHNOLOGIJOS, JEI BŪTŲ UŽTIKRINTAS SAUGU-MASAplinkosauga, žmogaus sveikata ir sauga: POVEIKIS APLINKAIIR ŽMOGAUS NAUDOJIMO FAZĖJE NĖRA ŽINOMASAr yra rinkoje? KELETAS YRA, DAUGUMOJE ATVEJŲ AT-LIEKAMI BANDYMAI LABORATORIJOSE AR TIK PRADE-DAME TYRIMAIPigiau negu esami metodai? GALBŪTAr naudinga visuomenei? GALI BŪTI LABAI NAUDINGAS, KAIREIKALINGAS VALYMAS, TAČIAU TIK TUO ATVEJU, KAIUŽTIKRINTAS SAUGUMAS17


N a n o t e c h n o l o g i j o s ir a p l i n k a i palankesnė gamyba bei vartojimas?Vienas iš labiausiai reklamuojamų „žaliųjų“ nanotechnologijų pusių aplinkai palankesnė gamyba dėlmažesnio energijos, išteklių (pvz., žaliavų, vandens) ir toksinių medžiagų naudojimo.Tačiau iš tikrųjų toks palyginimas praktiškai neįmanomas. Kol kas atlikta tik keletas viso būvio cikloįvertinimų, kurių metu buvo lyginamas pasitelkus įprastines technologijas ir nanotechnologijas pagamintųmedžiagų „palankumas aplinkai“. Visi aplinkosauginiai nanotechnologijų laimėjimai gerokai nublankstaprieš medžiagų gamybos metu daromą neigiamą poveikį aplinkai.Nanotechnologijų naudojimas pakeisti pavojingaschemines medžiagasPasitelkus nanotechnologijas gautos medžiagosdažnai yra siūlomos kaip pavojingų cheminiųmedžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, ir labaitoksiškų medžiagų pakaitalas. Be jokiosabejonės tai yra viena iš galimybių, ypač įvairiųdangų ir rišamųjų medžiagų atveju. Pavyzdžiui,įprastinių dažų, skirtų jūros laivų povandeninėsdalies paviršiams dengti, kad šie „neapaugtų“,veiksmingumas labai priklauso nuo naudojamųtoksiškų cheminių medžiagų. Naudojantnanomedžiagas cheminis poveikis pakeičiamasspecifine struktūra, t.y. sumažinama galimybėorganizmams prikibti prie dažų. Titano dioksido,silicio dioksido, magnio oksido ar cinkooksido nanodalelės gali pakeisti užsiliepsnojimąir degumą mažinančias chemines medžiagas,tokias kaip bromintus junginius, kurie yra ypačtoksiški. Deja, daugeliu atvejų nėra aišku, ariš tikrųjų pakaitalas yra visiškai saugus, nesdažniausiai nebūna jokių tyrimų duomenų apiejo poveikį. Nanotechnologijų panaudojimassuteikia daug galimybių sumažinti pavojingasmedžiagas, bet galų gale daugelis laimėjimųpasirodo esą išpūsti (22).18NANOTECHNOLOGIJOS IR DARNI GAMYBATeikiantis vilčių: LABAI DAUGTechnologijų galimybės: JAU TAIKOMATechnologijų sudėtingumas: LABAI SUDĖTINGOSReali nauda: TAIP, TAČIAU TURĖTŲ BŪTI ĮVERTINTASVISAS BŪVIO CIKLASAplinkosauga, žmogaus sveikata ir sauga: POVEIKISAPLINKAI GAMYBOS METU IR ŽMOGAUS BEI EKOSIS-TEMOS SAUGUMAS PAKEIČIANT PAVOJINGAS CHE-MINES MEDŽIAGAS NĖRA AIŠKUSAr yra rinkoje? KELETAS YRAPigiau negu esami metodai? GALBŪTAr naudinga visuomenei? ABEJOTINAAr nanomedžiagų gamyba tokia jau nekalta?Nanomedžiagos dažniausiai propaguojamos dėl jų„neregėto veiksmingumo“, nes jos yra dažniausiailengvesnės ir tvirtesnės negu jomis pakeičiamosmedžiagos. Pavyzdžiui, manoma, kad anglies nanovamzdeliaipadės sukurti kur kas lengvesnes pramoninesdetales, kurių naudojimas pareikalaus kurkas mažiau energijos. Anglies nanovamzdeliai išanglies atomų suformuoti cilindrai, yra kiečiausiasir tvirčiausias iš sukurtų pluoštų, turintis unikaliaselektrines savybes. Jie jau yra plačiai paplitęspecialių orlaivių ir mašinų detalių, labai tvirtoplastiko, kuro filtrų, elektronikos prekių ir angliesličiobaterijų gamyboje. Juos naudojant žadamasukurti ypač lengvus lėktuvus ir mašinas, kuriossunaudos mažiau kuro ir todėl ženkliai sumažėskelionės aplinkosauginės sąnaudos.Tačiau pati nanodalelių gamyba gali turėti netikėtaididelį neigiamą poveikį aplinkai. Tai apima labai specializuotosgamybos aplinkos reikalavimus, didelesenergijos ir vandens sąnaudas, didelį susidarančiųatliekų kiekį, šiltnamio dujų susidarymą ir toksiškųcheminių medžiagų ir tirpiklių, tokių kaip benzenas,naudojimą (23, 24).Vienas pirmųjų viso būvio ciklo įvertinimų buvoatliktas tiriant anglies nanopluošto gamybosprocesą. Tyrimai parodė, kad gamybos procesasgali paspartinti visuotinį atšilimą ir ozono sluoksnio19nykimą, o toksiškumas aplinkai ir žmogui gali būtinet 100 kartų didesnis svorio vienetui negu įprastųmedžiagų (aliuminio, plieno ir polipropileno)(25). Akivaizdu, jog šios aplinkosauginės gamybossąnaudos gali nusverti bet kokius aplinkosauginiusgalutinio produkto privalumus.Svarbiausias pabrėžiamas „žaliųjų“nanotechnologijų privalumas padidėjęs veiksmingumasleis įsitvirtinti mažesniam ir aplinkai palankesniamvartojimui. Deja, praeities realybėvisiškai kita padidėjęs efektyvumas neišvengiamaibaigiasi padidėjusia gamyba ir vartojimu (vadinamasis„rikošeto poveikis“), o ne aplinkosauginiutausojimu. Padidėjusio efektyvumo padarinys pigesnės medžiagos ir pigesni produktai. O pigesniproduktai paprastai skatina vis didesnį vartojimą.Deja, vien tik technologinės pažangos neužtenkasiekiant aplinkai palankių ir visuomenės atžvilgiuteisingų rezultatų.


L i t e r a t ū r o s sąrašasIšvadosKą nanotechnologijos užtikrins?Nors nanotechnologijų šalininkai žada, kad nanotechnologijos pajėgsišspręsti daugelį neatidėliotinų aplinkosaugos problemų ir užtikrinsaplinkai kur kas palankesnę produktų gamybą, šiandien tik keletaspažadų yra įgyvendinta. Daugelis palankiausių sprendimų vandens valymoir aplinkos bei atliekų valymo srityje kol kas tėra eksperimentųstadijoje arba tik pradedama juos bandyti realiai. Visuotinio šiųsprendimų pritaikymo būtų galima tikėtis tik po 510 metų. Svarbiausia,kad kuriant daugelį šiandien esančių produktų ir techniniųsprendimų nebuvo tinkamai įvertinti aplinkosaugos, žmogaus sveikatosir saugos aspektai. Po truputį plėtojantis nanotoksikologijos sričiaipasirodo vis daugiau nerimą keliančių ženklų dėl šių technologijų neigiamopoveikio žmogui ir aplinkai. Tai turėtų paskatinti aplinkosaugosnevyriausybines organizacijas reikalauti taikyti atsargumo principąprieš pradedant intensyvią šių produktų invaziją į rinką.201. Allenby, B. R. and D. Rejeski (2009). “The industrial ecology of emerging technologies.” Journal of Industrial Ecology12(3): 267-270.2. Karn, B. (2008). “The road to green nanotechnology.” Journal of Industrial Ecology 12(3): 262-26618.3. Barlow, M. (2007). Blue Covenant - the global water crisis and the coming battle for the right to water. Melbourne,Black Inc.4. Hillie, T. et al. (2007). Nanotechnology, water and development.5. Salamanca-Buentello, F. et al. (2005). “Nanotechnology and the developing world (2005).” PLoS Medicine 2(5).6. Meridian_Institute (2006). “Overview and comparison of conventional water treatment technologies and nano-basedwater treatment technologies.” Global Dialogue on nanotechnology and the poor: opportunities and risks. Chennai, India,Meridian Institute.7. SCENIHR (2009). Risk Assessment of Products of Nanotechnologies.8. UNESCO (2006). “Water - a shared responsibility (executive summary).” UN-WATER/WWAP/2006/3.9. Ortego, J. (2008). “Nanotechnology: Energizing the Future.” Nanofrontiers Newsletter Fall 2008. Washington D.C.,Project on emerging nanotechnologies.10. Luther, W. (2008). “Applications of nanotechnologies in the energy sector.” Aktionslinie Hessen Nanotech Number 9.11. SVTC (2009). Toward a Just and Sustainable Solar Energy Industry. S. V. T. Coalition.12. Bergeson, K. (2009). “What Are Thin Film Flexible Solar Cells?” EzineArticles.com, from http://ezinearticles.com/?What-Are-Thin-Film-Flexible-Solar-Cells?&id=1906366.13. Greenpeace and EPIA (2008). Solar Generation V 2008.14. BCC_Research. (2006). “Nanotechnology in Environmental Applications (Summary).” Retrieved 16/3/09, 2009,from http://www.bccresearch.com/report/NAN039A.html.15. Lubick, N. (2009). “Promising green nanomaterials.” Environmental Science Technology 43(5): 1247-1249.22.Fiedeler, U. (2008). “Using nanotechnology for the substitution of hazardous chemical substances.” Industrial Ecology12(3): 307-314.16. Kaegi, R. et al. (2008). “Synthetic TiO2 nanoparticle emission from exterior facades into the aquatic environment.”Environmental Pollution (156): 233239.17. Takeda, K. et al. (2009). “Nanoparticles Transferred from Pregnant Mice to Their Offspring Can Damage the Genitaland Cranial Nerve Systems” Journal of Health Sciences 55(1): 95-102.18. Barker, P. J. and A. Branch (2008). “The interaction of modern sunscreen formulations with surface coatings.”Progress in Organic Coatings (62): 313320.19. Zhang, W.-x. (2003). “Nanoscale iron particles for environmental remediation: An overview.” Journal of NanoparticleResearch 5(3-4): 326-328.20. Gheorghiu, F. et al. (2005). In-Situ Treatments using Nano-Scale Zero-Valent Iron Implemented in North America andEurope. US EPA Workshop on Nanotechnology for Site Remediation. Washington.21. Ramsden, J. (2006). Complexity and risk in environmental remediation using nanoparticles (abstract). Report fromthe Workshop on Nanotechnologies for Environmental Remediation.23. Kushnir, D. and B. o. A. Sand´en (2008). “Energy requirements of carbon nanoparticle production.” Industrial Ecology12(3): 360-375.24. Senguel, H. et al. (2008). “Toward sustainable nanoproducts: an overview of nanomanufacturing methods.” IndustrialEcology 12(3).25. Khanna, V. et al. (2008). “Carbon Nanofiber Production Life Cycle Energy Consumption and Environmental Impact.”Journal of Industrial Ecology 12(3).21


Nanocap tai Europos projektas, kuriame dalyvauja5 aplinkosaugos organizacijos, 5 profsąjungos ir 5universitetai. Pagrindinis projekto tikslas stiprintiprojekto partnerių gebėjimus, padėsiančius siekiantsaugaus ir atsakingo nanotechnologijų vystymo irpanaudojimo. Gilinamasi į šių technologijų poveikįaplinkai ir darbuotojams, riziką saugai ir etinius beiteisinius reguliavimo aspektus.Projektą finansuoja Europos Komisijos programaFP6 Mokslas ir visuomenė. Projektas vykdomas nuo2006 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn.Baltijos aplinkos forumas (BEF) yra nevyriausybinė organizacija,dirbanti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi srityse.BEF aktyviai dalyvauja formuojant aplinkos politiką, netik kelia aplinkos apsaugos problemas, bet ir siūlo įvairius jųsprendimo kelius, pvz., įgyvendina projektus, lobizmą, teikiakonsultacijas, užsiima visuomenės švietimu ir informavimu.BEF dirba saugaus ir atsakingo cheminių medžiagų valdymo, klimatokaitos, biologinės įvairovės apsaugos ir būklės gerinimo,vandens išteklių valdymo, aplinkos valdymo ir kvalifikacijos tobulinimo,vartotojų švietimo ir visuomenės informavimo srityse.Nuo 2003 m. BEF priklauso tarptautiniam tinklui BEF grupei,jungiančiai Latvijos, Estijos, Vokietijos ir Rusijos biurus.Atspausdinta ant 100% perdirbto popieriausDizainas: FGD

More magazines by this user
Similar magazines