Aplinkos būklė Būtingės naftos terminale Ar egzistuoja - Vilniaus ...

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

Aplinkos būklė Būtingės naftos terminale Ar egzistuoja - Vilniaus ...

20065VilniausuniversitetobotanikossodasAplinkosbûklëBûtingësnaftosterminaleAr egzistuojaMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 1


Ið daugelio visatos paslapèiø bene labiausiai jaudinantiþmoniø protus yra tamsiosios medþiagos prigimtis.Manoma, kad apie 95 proc. visatos medþiagos yranematoma. Todël visata primena lëliø teatrà, kuriametikrieji aktoriai, tampantys lëles, mums yra nematomi.Apie tamsiàjà visatos medþiagà pradëtakalbëti seniai. Jau 1933 m. FricasZvickis (Fritz Zwicky) iðkëlë hipotezæ, kadgalaktikos ir jø telkiniai sudaryti daugiausiaið nematomos medþiagos. Taèiau tikpraëjusio amþiaus 7-ame deðimtmetyjesuprasta, kad milþiniðkos masës tamsiojimedþiaga galëtø paaiðkinti stebimà dangauskûnø judëjimà. 1 pav. pavaizduotagrupëje galaktikø raudona spalva iðryðkintossuspaustos karðtos dujos didesniøgravitacijos jëgø nei tos, kurias sukuriamatoma galaktikø masë.Matuodami dangaus kûnø judëjimogreitá ir taikydami fizikos dësnius astronomai„pasveria“ tuos kûnus. Iðmatavæ þemësjudëjimo apie saulæ greitá (30 km/s)apskaièiavo saulës masæ. Iðmatavæ saulëssistemos judëjimo greitá apie PaukðèiøTako galaktikos centrà (225 km/s) apskaièiavoðios galaktikos masæ. Panaðiaioptiniais ir radioteleskopais iðmatavæ kitøgalaktikø ir dangaus kûnø judëjimogreièius rado jø masæ. Taèiau jø masëpasirodë daug maþesnë uþ tà, kuri galisukurti pakankamà gravitacinæ traukà, laikanèiàdangaus kûnus pusiausvyroje,kad jie, judëdami milþiniðku greièiu, neiðsilakstytø.Tà skirtumà tarp visatos gravitacineitraukai sukurti reikalingos ir matomosiosmedþiagos pavadino egzotinetamsiàja medþiaga (MG, Nr. 9, 2005).2 pav.TamsiojimedþiagaNormaliojimedþiaga1 pav.Tamsioji medþiaga (2 pav.) nespinduliuojanei ðviesos, nei kitokiø elektromagnetiniøbangø, todël jos negalima regist-Ar egzistuojaruoti jokiais þemiðkaisiais prietaisais. Visatostamsioji medþiaga yra tarsi nematomojiðviesa. Motina gamta jà paslëpënuo mûsø. Bet ir þemëje nuo mûsø akiødidþioji dalis mus supanèio pasaulio taipogiyra paslëpta, nes matome tik labaisiaurà elektromagnetinio spektro dalá. Jeimatytume infraraudonàjà spinduliuotæ –þmogø ir kitus daiktus matytume kiaurai,jei matytume ultravioletinæ spinduliuotæ– pasaulis taip pat atrodytø visai kitoks.Kad intriga bûtø dar didesnë, stebimaivisatos greitëjanèiai plëtrai reikalingà energijàastronomai pavadino tamsiàja energija.Taèiau visatos greitëjanèios plëtrostamsioji medþiaga nepaaiškina (ScientificAmerican, 2001 sausis).Astronomai mano, kad apie 4 proc.visatos masës yra normalioji medþiaga(vad. barioninë), sudaryta ið protonø,neutronø ir elektronø, ið kurios sudarytosmatomos galaktikos, þvaigþdës, planetosir þmonës (3 pav.). Apie 23 proc.yra kaþkokios neþinomos rûðies tamsiojimedþiaga ir apie 73 proc. yra tamsiojienergija, kurios negalima laikyti dalelëmis,o prigimtis yra dar paslaptingesnë.Kas paslaptinga ir nesuprantama – tasbaugina.Apie tamsiàjà medþiagà ir energijàpasaulio mokslinëje ir populiariojojespaudoje raðoma daug. Taèiau tik labaineseniai Kembridþo (D. Britanija) Astronomijosinstituto mokslininkai, Èilëjeesanèiu Labai dideliu teleskopu stebëdami12 maþø galaktikø, esanèiø netoli mûsiðkësPaukðèiø Tako galaktikos, judëjimà,ávertino tamsiosios medþiagos daleliøjudëjimo greitá (9 km/s) ir temperatûrà(10 tûkst. laipsniø). Ðios paslaptingosiosdalelës gana karðtos ir greitos, galbût josgyvena ðalia mûsø ir mus veikia, o mes jønematome. Beje, pasirodë, kad Andromedanëra didþiausia mûsø kaimyninë galaktika(4 pav.), kaip buvo manyta iki šiol.tamsiojimedþiaga?Prof. Jonas GRIGASTamsioji medþiaga yra vienintelis stebimøgalaktikø masiø skirtumo paaiðkinimasfizikos dësniais. O jeigu visatojefizikos dësniai truputá skiriasi nuo tø, kuriegalioja þemëje? Gal prieþastis yra netamsioji medþiaga, o á visatà perkelti þemiðkiejifizikos dësniai?Tamsioji medþiaga, kaip galaktikøjudëjimui paaiðkinti reikalingos ir stebimosmedþiagos masiø skirtumas, kylaið Niutono dësniø vienintelës formulës.Ði formulë sieja du fundamentaliusdësnius: 1) Niutono gravitacijos (visuotinëstraukos), kuris sieja gravitacinæ jëgàsu kûnø mase ir atstumu tarp jø, bei2) antràjá Niutono dësná, kuris sieja veikianèiàtarp kûnø jëgà su jø mase ir pagreièiu.Kûnø pagreitis orbitoje priklausonuo greièio ir orbitos radiuso. Ið ðiødësniø gaunama formulë, siejanti kûnømasæ, greitá ir orbitos radiusà arbaatstumà iki masiø centro.Ðie dësniai puikiai paaiðkina planetøir balistiniø raketø judëjimà. Taèiau argalima juos taikyti galaktikø judëjimui?Niekas to neárodë. Jeigu tie dësniai galaktikøjudëjimui netiktø, tada nereiktø irtamsiosios medþiagos.Ar turime pagrindo abejoti Niutonodësniø tinkamumu begalinëje galaktikøir jø telkiniø (5 pav.) visatoje. Galbût. JukNiutono dësniai jau buvo modifikuoti labaigreitai judantiems kûnams ir sukurtareliatyvumo teorija – specialioji, kuripakeitë antràjá Niutono dësná, ir bendroji,kuri pakeitë gravitacijos dësná. Niutonodësniai netinka ir labai maþiems – mikroskopiniamskûnams. Jiems buvo sukurtakvantinë fizika. Taigi Niutono dësniainetinka ekstremaliais – dideliø greièiø,stiprios gravitacijos ir maþø kûnømatmenø – atvejais.Kas yra ekstremalaus galaktikø ir kitøvisatos struktûrø judëjime, kad negaliotøNiutono dësniai? Gal dideli visatosmatmenys? Gal labai dideliame atstumegravitacija nukrypsta nuo Niutonodësnio? Jau 1923 m. anglø astronomasDþeimsas Dþyns (James Jeans) siûlëpakeisti galaktikoms gravitacinës jëgospriklausomybæ nuo atstumo, t.y. Niutonodësná. Taèiau tada tamsioji medþiagadar buvo neþinoma ir nebuvo reikalokeisti Niutono dësná. 1963 m. Romos2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


universiteto profesorius Arrigo Finzi vëlsiûlë pakeisti gravitacinës jëgos priklausomybænuo atstumo ir taip iðvengti visatostamsiosios medþiagos. Taèiau1980 m. Mordehai Milgrom (ScientificAmerican, 2002 rugpjûtis) parodë, kadtoks Niutono dësnio pakeitimas prieðtarautøstebëjimø duomenims.Taèiau Niutono dinamikoje yra kitasdydis – kûnø pagreitis, kuris galaktikoseyra daug maþesnis nei þemëje judanèiøkûnø. Saulës sistemos pagreitis ámûsø galaktikos centrà yra tik apie 1angstremà per sekundæ kvadrate arba10 -10 m/s 2 , t.y. ðimtamilijardinë dalis erdvëlaiviopagreièio á þemës centrà (apie10 m/s 2 ). Kai kûnø pagreitis yra toks maþas,M. Milgrom 1983 m. pasiûlë pakeistiantràjá Niutono dësná, siejantá jëgà su pagreièiu.Ði idëja pavadinta MOND (ModifikuotojiNiutono Dinamika). Riba tarp3 pav. Visatos sandara Sunkiejielementai0,03%Niutono dësnio galiojimo ir negaliojimoyra labai maþa. Juk pagreitis 10 -10 m/s 2yra toks maþas, kad kûnui pagreitinti iðramybës bûsenos iki ðviesos greièioreiktø viso visatos amþiaus.MOND pateikia naujà gamtos konstantà– pagreitá a 0. Kai kûnø pagreitisyra didesnis uþ a 0, galioja antrasis Niutonodësnis, kur jëga yra proporcingapagreièiui. Kai pagreitis yra maþesnis uþa 0, Niutono dësnis pakinta – jëga yraproporcinga pagreièio kvadratui. Tuo atvejujëga, reikalinga suteikti kûnui tamtikrà pagreitá, yra maþesnë, nei reikalaujaþemiðkasis Niutono dësnis. Todël stebimamgalaktikø pagreièiui reiktø maþesnësgravitacinës jëgos, o kartu ir maþesnësmasës nei reikalauja þemiðkojiNiutono dinamika. Todël nereiktø ir tamsiosiosmedþiagos.Galima manyti, kad tolstant nuo galaktikøcentro gravitacijos sukeltas pagreitismaþëja ir tampa maþesnis uþ a 0.Kur tai atsitiks, priklausys nuo galaktikømasës. Vidutinës masës galaktikomspagreitis tampa maþesnis nei a 0uþ keletodeðimèiø tûkstanèiø ðviesmeèiø nuocentro. Galaktikø telkiniams tas atstumasyra keletas milijonø ðviesmeèiø nuocentro. Ten antrasis Niutono dësnis nustotøgalioti.Ar MOND teorija teisinga? Kai kuriuosvisatos reiðkinius ji paaiðkina, kaikuriø ne. Deja, laboratorijose jos patikrintineámanoma. Þemëje ir saulës sistemojedaugybë faktoriø maskuojaMOND efektus. Apie saulæ besisukanèiøplanetø pagreitis yra didesnis uþ a 0.MOND teorija yra fenomenologinë,Neutrinai0,3%Tamsiojimedþiagaapie 25%Tamsiojienergija apie70%Þvaigþdës0,5%Laisvasisvandenilisirhelis4%nepagrásta fundamentiniais dësniais. Jiyra ribota, nes jos negalima taikyti visiemsreiðkiniams. Bet reliatyvumo irkvantinës teorijos taipogi negalima taikytivisiems reiðkiniams. MOND nëra suderintasu reliatyvumo teorija. Gal tai neámanoma,gal tai tik laiko klausimas. Betkvantinës fizikos teoretikai iki ðiol nesuderinosu reliatyvumo teorija.Kosmologas Anthony Aquirre iðPrinstono Paþangiøjø tyrimø institutomano, kad „MOND duoda áspûdingàskaièiø teisingø galaktikø dinamikos numatymø,kuriø daugelis buvo patvirtinti“.Vis dëlto dauguma astronomø þiûriatsargiai á MOND, kuri tam tikromis sàlygomispakeièia Niutono dinamikà ir iðstumiaEinðteino bendràjà reliatyvumo4 pav.teorijà. Kol nebus sukurta fundamentaliMOND teorija, fenomenologinë MONDteorija fizikø daugumos neuþkariaus. Kolkas ji yra tik prielaida, kad þemiðkoji fizikanëra tobula visatai.Ar galima þemiðkuosius fizikos dësniustaikyti visatai? Ar skruzdëlyno gyventojøir þmoniø pasaulis vienodas? Jukmes net neþinome,ar visata yrabegalinë, ar turiribas. Pagal bendràjàreliatyvumoteorijà erdvë yradinamiðka, ji gali5 pav.lankstytis vienaar kita kryptimipriklausomai nuo masës ir energijos pasiskirstymo.O neþinodami tiksliai masës,neþinome ir visatos formos. Ávertinus visatosmedþiagos ir energijos tanká iðeina,kad visatos forma gali bûti euklidinë(tarsi plokðtuma), sferinë arba hiperbolinë(balno formos). Pagal bendràjà reliatyvumoteorijà medþiaga lemia, kaip iðsikreipserdvë ir laikas, o erdvë ir laikasparodo, kaip medþiagai judëti.Stebëjimai rodo, kad visata pleèiasigreitëjanèiai. Visata, sudaryta tik ið normaliosiosmedþiagos, negalëtø plëstisgreitëjanèiai, nes gravitacijos jëgos yratraukos jëgos. O greitëjanèià visatos plëtràlemia stûma. Plëtrà gali sàlygoti tik egzotinëenergijos forma, uþpildanti erdvæ.Einðteino lygtyse yra keista vakuumoenergija kaip kosmologinë konstanta.Matyt, ði vakuumo energija ir sukuria stûmosjëgas, kurios pleèia visatà didëjanèiugreièiu. Vakuumo energija gali sukurtitraukos arba stûmos jëgas priklausomainuo fizikos dësniø, kurie dar nesuprasti.MOND teorija plëtojama. Ji yra tamsiosiosmedþiagos idëjos alternatyva.Laikas parodys, kuri ið jø teisinga. Turimebûti atviri ávairioms idëjoms. Jei visatojevyrauja tamsioji medþiaga, taireikðtø, kad mes esame sukurti netgi neið tos paèios medþiagos, kaip didþiojivisatos dalis. Esame tik maþas priedas,nereikðmingas darinys visatoje, o visatayra visai kita ir mums nesuprantama.Tai verèia susimàstyti apie mûsø vietà irpaskirtá visatoje.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 3


2005 m. Tarptautinë jûrø organizacija suteikë Baltijos jûraiypaè jautrios jûros statusà. Baltijos jûra yra sekli, vanduojoje pasikeièia per gana ilgà laiko tarpà, todël jûroje galisusikaupti nemaþai pavojingø terðianèiøjø medþiagø. Pripaþástama,kad jautriai jûros ekosistemai gali pakenkti nuolatintensyvëjanti laivyba. Baltijos jûra kasdien vidutiniðkaiplaukia iki 2 tûkstanèiø laivø, tarp kuriø yra apie 200 tanklaiviø.Taigi tarða nafta ir jos produktais yra viena didþiausiøBaltijos jûros problemø.Dr. Saulius GULBINSKASLietuvoje nafta ir jos produktaiyra transportuojami per Klaipëdosuostà ir Bûtingës terminalà. Bûtingësterminalas ðiandien priklauso paèiø didþiausiøBaltijos jûros naftos uostø deðimtukui(1 pav.). Pirmàjá tanklaivá Bûtin-gybæ privalumø, nes labai trumpëja tanklaivioaptarnavimo laikas bei maþëja tanklaiviøavarijø rizika. Taèiau Bûtingës terminalasdar iki savo veiklos pradþios, didëjanttarptautinei konkurencijai dël naftostranzito srautø, yra sukëlæs daugybædiskusijø, kuriø bene svarbiausias aspektasbuvo aplinkosauga.Aplinkos bûklei Bûtingës naftos terminaleskiriamas ypatingas dëmesys.Jau 1993 m. buvo atlikti iðsamûs bûsimosstatybos vietos jûroje ir krante tyrimai.Iðanalizuota geologinë sandara,krantø bûklë, nuosëdinës medþiagos pasiskirstymasir sedimentaciniai procesai,hidrologinë ir hidrocheminë situacija,dugno nuosëdø uþterðtumas, dugno gyvûnøbendrijos, þuvø iðtekliai, paukðèiøpopuliacijos. Ðie duomenys pasitarnavoatliekant Bûtingës terminalo poveikio aplinkaivertinimà, kurá, talkinant Lietuvos irLatvijos mokslininkams, parengë norvegøkompanija Det Norske Veritas IndustryAS (DNV). Tuomet buvo pripaþinta, kadBûtingës terminale taikomos technologijosyra aplinkai saugios, numatytos avarijørizikà maþinanèios ir prevencinës priemonëspakankamos. Iðaiðkintos ir problemos.Prieð terminalo statybà vykdytøfoniniø tyrimø metu buvo nustatyta, kadjûros akvatorija tarp Ðventosios ir Bûtingësyra labai veikiama tarðos ðaltiniø.Ypaè neigiamà poveiká darë á jûrà iðleidþiamiMaþeikiø naftos perdirbimo ámonësnutekamieji vandenys. Greta nuotegësnaftos terminalaspriëmë 1999 m. liepos21 dienà. Tai buvo suGraikijos vëliava plau-Milijonai tonø1 pav. DidþiausiBaltijos jûrosnaftos uostai2 pav. Naftos transportavimas per Bûtingës terminalà beiaptarnautø tanklaiviø skaièius 1999–2005 m.Tanklaiviø skaièiuskiojantis tanklaivis„Centaur“, á kurá pakrauta68 500 t naftos. Tø paèiømetø pabaigoje priimtair pirma á terminalàatplukdyta nafta. 1999–2005 m. per Bûtingësterminalà transportuota33,391 mln. tonø naftos(2 pav.). Ið ðio kiekio0,475 mln. tonø sudarëimportas. Nuo 1999 m.liepos iki 2005 m. pabaigosterminalas ið visoaptarnavo 390 laivø, priklausanèiøávairioms laivyboskompanijoms. Jáaplankë 20-ies ðaliø vëliavasturintys laivai. Iki2006 m. didþiausias nafbûklëtos kiekis (135 685 t) buvo pakrautas 2000m. pavasará á Suomijos laivà „Mastera“.Per Bûtingës terminalà yra galimybëtransportuoti iki 14 mln. tonø naftos permetus. Terminalas gali aptarnauti paèiusdidþiausius á Baltijos jûrà áplaukianèiusiki 150 000 DWT tanklaivius. Tai – vienintelisplûduro tipo naftos perkrovai skirtasBaltijos jûros uostas. Palyginti su áprastaisuostais, ðio tipo terminalas turi dau-4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


AplinkosBûtingësnaftos terminalekø iðleidimo vietos formavosi sunkiaisiaismetalais ir naftos produktais uþterðtogrunto plotai, uþterðtas vanduo veikë vandensir dugno bendrijas.Nuo 1999 m., kai prasidëjo naftos krovosdarbai, pradëtas vykdyti Bûtingësnaftos terminalo aplinkos monitoringas.Jo tikslas – stebëti, ar terminalas veikiajo átakos zonoje esanèià aplinkà. Aplinkosmonitoringo objektus ir struktûrà lemiaterminalo technologiniø procesøspecifika ir galimas poveikis atskiriemsaplinkos komponentams. Terminalo infrastruktûrosobjektai yra iðdëstyti sausumojeir jûroje. Todël monitoringo programanumato stebëti ir jûrà, ir sausumà,nors daugiausia dëmesio yra skiriama jûriniamstyrimams.Terminalo jûrinëje dalyje atliekamasNuotraukos: AB „Maþeikiø nafta“vandens, dugno irbiotos monitoringas.Šie aplinkoskomponentai stebimiaštuoniosestotyse (3 pav.). Parenkantmonitoringostoèiø vietas atsiþvelgtaá Ðventosios-Bûtingësjûrosrajono hidrologines,geologinesir geomorfologinessàlygas, terminalojûrinës dalies árenginiøiðdëstymà beigalimà kitø netoliese esanèiø tarðos ðaltiniøátakà. Stebëjimai atliekami 4 kartus permetus, o tiriamøjø darbø laikas yra derinamassu Valstybiniu Baltijos jûros monitoringu.Stebëjimus jûroje ir krante atliekaKU Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø irplanavimo instituto, AM Jûriniø tyrimø centro,Vilniaus universiteto, Ekologijos instituto,Þuvininkystës tyrimø laboratorijos,UAB „Grota“ tyrëjai.Identifikuojant terminalo poveiká jûrosekosistemai labai svarbûs yra naftos angliavandeniliøstebëjimai. DaugiameèiaiAM Jûriniø tyrimø centro tyrimai rodo, kadvandens storymës ir dugno nuosëdø uþterðtumasnaftos produktais Lietuvos vandenysenëra intensyvus. Naftos produktøkoncentracija buvo padidëjusi 1996–1997 m., vëliau sumaþëjo ir iki 2003 m.beveik nekito. 2003 m. Valstybinio monitoringostotyse vandenyje buvo nustatytiDLK (0,05 mg/l) virðijimai iki 2–4 kartø.Nukelta á 32 p.SPM plûdurasPovandeninis vamzdynasBûtingës terminalo saugos rajonasBûtingës terminalo akvatorijaTanklaiviø laivybos koridoriusTanklaiviø inkaravietëBûtingës naftos terminalasMonitoringo stotys3 pav.MonitoringostotysMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 5


Dr. Olga ZBOYTONOGUkrainacijos statiniø iðdëstymà atsiþvelgiantá visuomenës, þemëssavininkø ir naudotojø poreikius;nustatyti plotus, kuriuolioruotosþemës savininkø nuosavybëjeesanèiø melioracijos statiniø remontui.ES struktûriniø fondø parama teikiamaper Lietuvos 2004–2006 m. bendrojoprogramavimo dokumento ,,Kaimoplëtros ir þuvininkystës prioritetas“ priemonës,,Kaimo vietoviø pritaikymo ir plëtrosskatinimas“ veiklos sritá ,,Þemës ûkiovandentvarka“. Ðia veikla siekiama teiktiparamà bendro naudojimo sausinimosistemø ir jø hidrotechniniø statiniø renovacijaiir statybai kaip ne pelno vieðiesiemsprojektams. Ðiai veiklai skiriamosinvesticijos, kuriomis siekiama pagerintitechninæ sistemø bûklæ atliekant inþineriniusdarbus. Be to, ið ðios veiklos sritieslëðø finansuojama Nemuno deltos,kurioje yra daugiau kaip 50 000 ha uþliejamosþemës ir gyvenvieèiø bei ûkininkavimoplotø, polderiniø sistemø renovacija.Dël finansiniø sunkumø ðios vietovëssavivaldybës nepajëgia pakankamairenovuoti pylimø ir jø siurbliniø. Þmogausnepaveiktos gamtos vietovës sudarodaugiau kaip pusæ Rusnës salos ir kitømaþesniø saleliø ploto. Treèdalá ðios teritorijos,nepatenkanèios á polderiø pylimøteritorijà, uþlieja vanduo. Panaðaus lygiofinansinë parama kaimo vandentvarkainumatoma planuojamojo 2007–2013 m.Kaimo plëtros plano priemonëje ,,Kaimoinfrastruktûros gerinimas“.Cristianas PETERISVokietijaDr. Norbertas MEINERTASVokietijabinti þemëvaldas ir pagerinti jøkompaktiðkumà; sumaþinti atstumustarp þemës sklypø ûkiøþemëvaldoje; optimizuoti vietinësreikðmës vidaus keliø irplanuojamø þemës ûkio ir alternatyviaiþemës ûkiui veiklaireikalingø statiniø bei meliora-Þemës konsolidacijaNuosavybës teisiø á þemæ atkûrimuiartëjant á pabaigà, prasideda naujas þemëstvarkymo darbø etapas. Vyriausybës2004–2008 m. programoje numatoma,jog tolesnë valstybinë þemës tvarkymopolitika turi bûti orientuota konkurencingøûkiø þemëvaldø kûrimo bei þemësrinkos plëtros linkme. Ðiuo klausimuLietuvoje dirbama jau keletà metø –vykdyti keli bandomieji þemës konsolidacijosprojektai, parengti þemës konsolidacijosprojektams organizuoti, rengti irágyvendinti reikalingi teisës aktø projektai,metodiniai iðaiðkinimai ir rekomendacijos.Pirmøjø Lietuvoje þemës konsolidacijosprojektø rengimo ir ágyvendinimodarbai finansuojami ið Europos Sàjungosstruktûriniø fondø pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento„Kaimo plëtros ir þuvininkystës prioritetas“priemonës „Kaimo vietoviø pritaikymoir plëtros skatinimas“ veiklos sritá„Þemës sklypø perskirstymas“.Lietuvos Respublikos þemës ástatymeþemës konsolidacija apibrëþiama kaipspecialus þemës tvarkymo procesas, kuriometu atliekamas kompleksinis þemëssklypø pertvarkymas, keièiant jø ribas irvietà pagal parengtà tam tikros teritorijosspecialiojo planavimo dokumentà –þemës konsolidacijos projektà, siekiantsustambinti þemës sklypus, suformuotiracionalias ûkiø þemënaudas ir pagerintijø struktûrà, sukurti reikiamà kaimo infrastruktûràir ágyvendinti kitus þemës ûkioir kaimo plëtros bei aplinkos apsaugospolitikos tikslus. Akivaizdu, kad per rengiamàþemës konsolidacijos projektà siekiamamaksimaliø tikslø, pertvarkant tamtikros teritorijos þemës naudojimà. Taèiaupagal dabartinæ finansavimo tvarkà þemëskonsolidacijos projektø ágyvendinimodarbai, susijæ su melioracijos statiniøir kitø infrastruktûros objektø statyba,taip pat vietos bendruomenei, þemës savininkamsir naudotojams reikalingø visuomeniniopobûdþio objektø árengimubei kiti panaðûs darbai, nëra finansuojami.Tokiu bûdu þemës konsolidacijos projektenumatytø sprendiniø ágyvendinimuisavivaldybës, vietos veiklos grupës arbabendruomenës turi paèios ieðkoti galimybiøfinansuoti projekte numatytø keliø,melioracijos ar kitø statiniø projektavimo,Virginijos VALUCKIENËS nuotr.se turi bûti taikomos aplinkosaugospriemonës; nustatyti teisësaktø reglamentuojamus þemësnaudojimo apribojimus;pagerinti planuojamos teritorijosrekreacinius, kaimo turizmoir estetinius iðteklius; rezervuotiþemës sklypus visuomenësporeikiams; sudaryti sàlygasgeriau priþiûrëti melioruotàþemæ ir melioracijos statinius.Kaimo vandentvarkos, þemëskonsolidacijos ir inþinerinësinfrastruktûros plëtros problemosðalyje nagrinëtos Þemësûkio ministerijos sekretoriausdr. Kazio Sivickio pranešime.árengimo ar pastatymo darbus – surastilëðø savo biudþete arba teikti atskirà paraiðkàðiø darbø finansavimui pagal EuroposSàjungos paramos kryptis.Ðiuo metu yra rengiamas Lietuvos2007–2013 m. kaimo plëtros planas, kuriametaip pat numatoma parama þemëskonsolidacijos projektø rengimui ir ágyvendinimui,kartu nustatant þemës konsolidacijosryðá su kitomis remiamomisveiklomis. Þemës konsolidacija glaudþiaisusijusi su priemonëmis ,,Ankstyvas pasitraukimasið prekinës þemës ûkio gamybos“,,,Jaunøjø ûkininkø ásikûrimas“,nes pertvarkant þemës sklypus, kai vieniatsisako juos dirbti, o kiti pageidauja padidintiturimos þemës plotà, galima optimaliaipagerinti ûkiø struktûrà. Be to, þemëskonsolidacija yra susijusi su priemonëmis,,Apþeldinimas miðku“, ,,Agrarinëaplinkosauga“, ,,Kaimo turizmo plëtojimas“ir ,,Kaimø atnaujinimas“. Rengiantþemës konsolidacijos projektus, gali bûtisuprojektuojami þemës sklypai, kuriuossavininkai, pasinaudodami finansine parama,pageidauja apþeldinti miðku, taippat bûtø nustatomi þemës sklypø plotai,kuriuose turi bûti taikomos ávairios aplinkosauginëspriemonës. Rengiant þemëskonsolidacijos projektus taip pat bûtøtikslinga pertvarkyti þemës naudojimàtaip, kad bûtø sudarytos sàlygos asmenims,pageidaujantiems plëtoti kaimo turizmàir teritoriðkai organizuoti ðià veiklà.Atsiþvelgiant á tai, kad 2007–2013 m.laikotarpiu bus daugiau norinèiø pasinaudotiEuropos Sàjungos parama, bûtø tikslingaatrenkant tinkamus finansuoti þemëskonsolidacijos projektus suteikti prioritetustiems projektams, kuriuose dalyvaujadaugiau þemës savininkø, pageidaujanèiøgauti paramà pagal minëtas priemones,susijusias su þemës konsolidacija.Nukelta á 29 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 7


2006 m. birþelio 6 d. sukanka 400 metø nuo garsausprancûzø dramaturgo, klasicistinio teatro pradininkoPJERO KORNELIO (Pierre Corneille) gimimoDidþiojoDoc. dr. Gvidonas BARTKUSIð didþiulës duobës, á kurià XVI a. buvopuolæs prancûzø teatras, á ðvytinèiasaukðtumas jis iðkilo XVII amþiuje. Buvokeletas tokio staigaus ðuolio prieþasèiø,bet dvi yra iðskirtinës: kultûrinë kardinolode Riðelje (Armand du Plessis duc deRichelieu) politika ir dramaturginis raðytojoP. Kornelio talentas. Reikëjo keliø palankiøaplinkybiø sutapimo, ir prancûzaipriartëjo iki to meto ispanø teatro pirmøjøþvaigþdþiø lygio.XVI a. religiniai karai, Reformuotos baþnyèios(hugenotø) grieþtai prieðiðkas nusiteikimasteatro atþvilgiu buvo vienos iðprieþasèiø, dël kuriø teatras ne klestëjo, betvegetavo. Tiesa, Henriko IV laikais, nusistovinttaikai ir ásigalint ramybei, atsigaunakultûrinis gyvenimas, ant kojø stojasi teatras.Taèiau koks teatras? Teatras be taisykliø,teatras, kur tragiðkumas suprantamaskaip baisumø seka scenoje ir tekanèioskraujo upës. Kaip nepalyginti teatro scenossu eðafoto pakyla, kur mirties nuosprendþiolyg spektaklio þiûrëti subëga miniosþmoniø. To meto pjesës (daugiausiatragikomedijos) prigrûstos neátikëtinø irekstravagantiðkø dalykø. Antai Þako Diuamelio(Jacques Du Hamel) pjesëje „Iðduotaiðtikimybë“ (La Loyauté trahie) kalbamaapie Astrahanës infantà Kanadoskaraliaus dvare. Kaip nurodo literatûrologasAntuanas Adamas (Antoine Adam),vienoje Andrë Mareðalio (André Mareschal)pjesëje – „Kilnioji sesuo“ (La Soeurvaleureuse) yra penkios dvikovos, du bandymainuþudyti; daugelis personaþø suþeisti,o penki mirðta scenoje, dvi kaukëtosmoterys lyg tikri vyrai kaunasi dvikovoje,nëra aiðku, kuris pagrindinis personaþas.Tiek ðioje, tiek kitose panaðaus tipopjesëse yra itin daug netikëtø ávykiø irnesusipratimø, atrodo, kad atsitiktinumasbûtø þmogiðkosios bûties dominantë.Situacija prancûzø teatre pradedakeistis apie 1630 metus. Tada garsûs irátakingi ano meto literatai prabyla, kadyra netoleruotinas kûrëjo minties nedisciplinuotumas:ávykiø seka turi bûti suprantama,logiðkai paaiðkinama, veiksmasturi bûti koncentruojamas ties vienuávykiu ir trukti ne ilgiau kaip parà.Maþdaug tuo pat metu ir kardinolasde Riðelje supranta, jog teatras gali bûtipanaudotas ne vien maloniam prasiblaðkymui,bet ir valdþios vyrø prestiþui keltibei politinëms idëjoms skleisti.* * *Nuolat politiniø prieðininkø puldinë-jamas, neretai samdomø anoniminiøpamfletistø ðmeiþiamas kardinolas (nuo1624 m. tapæs karaliaus Tarybos nariu, onuo 1629 m. paskelbtas „svarbiausiuojuministru“ (principal ministre) sumano bûdàpaaiðkinti visuomenei savo vidaus iruþsienio politikos esmæ. Ðtai tada kardinolopalaikomas Paryþiaus gydytojas TeofrastasRenodò (Théophraste Renaudot)imasi leisti pirmàjá Prancûzijoje periodinálaikraðtá (La Gazette, 1631 m. vasarà).Jis platinamas ir ðalyje, ir uþsienyje.Pirmasis ministras nori save apsuptiraðytojais ir menininkais, mëgsta diskutuotiliteratûros klausimais, remia moksloástaigø kûrimà. Jis rûpinasi Sorbonosuniversiteto rekonstrukcija, perduodajam dalá bibliotekos, o likusià uþraðo testamentu.Jo iniciatyva 1635 m. ákuriamaprancûzø Mokslø akademija. Viena iðmenininkø palaikymo formø – piniginëparama (antai dramaturgui Þanui Mere(Jean Mairet) mokama 1000 livrø kasmetinë„pensija“ x ).Jo kanceliarijoje dirba keli dvasiðkiai,kurie rûpinasi pasaulieèiø reikalais. Poetuiabatui Buaroberui (François de Metelde Boisrobert) pavedama rûpintis„vargstanèiomis mûzomis“ (t.y. poetais),o abatas d’Obinjakas (François Hédelind’Aubignac) privalëjo globëjà referuotiteatro klausimais.Kardinolas suburia (apie 1634 m.)penkiø autoriø „brigadà“, kuriai pavestaraðyti pjeses pagal pirmojo ministro uþsakymà(o gal ir pagal pirminá scenarijø?).xLiudviko XIII laikais prancûziðkø pinigø santykis:luidoras = 10 livrø = 200 frankø. Pinigøvertë ir santykis nuolat keitësi; XVIII a. pradþioje:pistolis = 10 frankø; ekiu = 5 frankai. Livras (svaras)– 453 gramø sidabro vertë.Pjeras Kornelis.Pieðta pagal ÐarláLebrenà (Charles LeBrun). PieðiniofragmentasKardinolas deRiðelje. Trigubasportretas, tapytasFilipo de Ðampeno(Philippe deChampaigne) 1642m. Londononacionalinë galerijaNors kai kurie tvirtina, kad ir pats politikasyra raðæs dramos kûrinius, taèiau tai maþaiátikëtina ir nëra árodyta, net tariami dramoskûriniø scenarijai ne visada priklausëkardinolo iðmonei (o, pavyzdþiui, ÞanuiÐaplenui – Jean Chapelain).Kardinolas labai mëgo teatrà („fou dethéâtre“ – pamišæs dël teatro). Pasistatydinæssau rûmus (Palais-Cardinal), jisnumatë salæ divertismentams bei vaidinimams;ji atidaryta 1641 m. sausio 14d., ten tuomet suvaidinama kardinolouþsakyta Þano Dëmare pjesë „Mirama“(Jean Desmarets, Mirame ). Kardinolosveèiai ir þiûrovai – visa karaliðkoji ðeimabei daugybë dvariðkiø.Tiktø paþymëti, kad kardinolas turëjogerà literatûriná skoná ir specifiná humorojausmà; antai yra þinoma, kad kartà,perskaitæs netikusias vieno poeto ei-8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


kardinolo prieglobstyjeAlegorinë kompozicija, skirta PjeruiKorneliui ir Nikola Pusenui (Nicolas Paussin)pgerbti. Apie 1640 m. Pjero Korneliomuziejus Pti Kurone (prie Ruano)lutes, pasiûlë jas dar „patobulinti“ ir skyrëuþ „ðias eiles“ 50 pistoliø premijà, pridurdamas,jog visos poeto eilës tokiospuikios, kad karaliaus iþde neatsiras pakankamaipinigø joms ávertinti. (O juk buvopiktø kardinolo prieðininkø, kurieðiuos þodþius priëmë uþ grynà pinigà,nepastebëjæ paðaipos.)Ne vien „pensijos“ buvo skiriamos raðytojamsskatinti, bet kardinolas rodë irkitus palankumo þenklus. Yra teigiama,pavyzdþiui, kad kai pas kardinolà ateidavominëtas Þ.Dëmare, ministras já sodindavoant këdës su atloðu, – anais laikaistai ypatingo dëmesio (ir privilegijos)þenklas. (Karalienës akivaizdoje net kunigaikðtienësbuvo sodinamos tik ant taburetës(„taburetës privilegija“).P.Kornelio, kaip rašytojo, brandos iriškilimo metai bemaþ tiksliai sutapo sukardinolo politinës ðlovës metais. Palyginimuigalima prisiminti dvi datas; vienajø – garsioji „apmulkintøjø diena“:1630 m. lapkrièio 10-oji, kai kardinolui karaliausakivaizdoje teko atlaikyti karalienësmotinos tûþmingus priekaiðtus ir ultimatumàsûnui: arba ji, arba kardinolas.Visiems atrodë, kad politinë kardinolokarjera baigësi, todël sveikino karalienæsu pergale. Taèiau Liudvikas XIII apsigalvojo,– valstybës interesai svarbiau neiðeimos nariø kaprizai. Jis paliko kardinolàvadovauti karaliðkajai Tarybai. Kitø metørudeniop kardinolas gauna kunigaikðèio(le duc) ir valstybës pero titulus.O ta kita data – 1629–1630 m. teatrinissezonas, kai Paryþiuje Bertò (Berthault)þaidimø salëje suvaidinama „Melita“(Mélite), kurios autorius – P.Kornelis.Kas buvo komedijos autorius? Kaip atsiradoðis kûrinys?Pjeras Kornelis – normandas, Ruanomiestietis, pavyzdingas katalikas, o vëliau– puikus ðeimos tëvas. Teisininko sûnus,Pjeras po studijø jëzuitø koleþe tampateisës licenciatu, vëliau uþima advokatostaþuotojo vietà civiliniø bylø teisme.Kaip advokatas, jis esà gynæs tik vienàbylà, seserëno liudijimu daugiau to nedaræsdël tarties trûkumo. Vëliau tëvasjam nuperka dvi valdiðkas tarnybas; vienajø – karaliðkø miðkø ir vandenø gynëjovieta Ruano teismo rûmuose. Prie„marmurinio stalo“ jis sprendþia medþioklësbei þvejybos teisinius ginèus. DarbasTeismo rûmuose (jie vadinami provincijøparlamentais) neuþima daug laiko, todëljaunuolis gali kurti anuomet madingasgalantiðkas eiles, lankyti spektaklius.1628 m. Ruane vaidina atvykæ ið Paryþiausaktoriai, Mondorì (Mondory) trupë,kuri jaunajam teisininkui palieka didelááspûdá; tada, matyt, jaunuolis pajuto savopaðaukimà. Paraðæs pirmàjà pjesæ,áteikia jà garsiam aktoriui ir trupës vadovui;pjesë suvaidinama Paryþiuje ir sulaukiapastebimo pasisekimo. Jà galimapavadinti paproèiø komedija, taèiau, kitavertus, ji turi pastoralës bruoþø.Po kûrinio premjeros jaunasis dramaturgasvis daþniau lankosi Paryþiuje, dalyvaujapokalbiuose ir diskusijose, iðgirstakritiniø pastabø apie „Melità“; èia supranta,kad teatre tampa madingos uþuominosá dabarties ávykius. Taigi kita P.Korneliopjesë – tragikomedija „Klitandras“(Clitandre, 1632) – turi naujumo þenklà:vos pastebimas aliuzijas á dabarties politikosávykius. Pjesë labai sudëtinga, þiûrovuine ið karto suprantama, todël jospasisekimas menkas. Nesëkmës pamokytas,P.Kornelis gráþta prie paproèiø komedijos,viena po kitos suvaidinamos netketurios („Naðlë“ – La Veuve, „Teismo rûmøgalerija“ – La Galérie du Palais ir kt.).Jose – galantiškos meilës intrigos, ganasubtilûs ir sàmojingi paðnekesiai, pjesiøkalba atitinka gerà paryþietiðkà skoná.P.Kornelis prasibrauna á geriausiø tosepochos dramaturgø tarpà. Já pastebi irkardinolas: 1633 m. dramaturgas pristatomaspirmajam ministrui. Tada ir átraukiamasá „penkiø autoriø“ kûrybinæ grupæ.Jie paraðo kelias pjeses. „Tiuilrì rûmøkomedija“ suvaidinama 1635 m.,P.Korneliui (jei patikësime Voltero (Voltaire)teigimu) teko raðyti treèià veiksmà.Nuo tø 1635 m. kardinolas skiria raðytojuikasmetinæ 1500 livrø „pensijà“ (didelianuomet pinigai), ji bus mokama iki patglobëjo mirties 1642 metais.Tarsi atsiliepdamas á valstybës vyrødomëjimàsi teatru, norëdamas parodyti,kad socialiniu ir moraliniu aspektu teatrasyra vertintinas ir gali bûti naudingasvisuomenei, P.Kornelis raðo „Komiðkà iliuzijà“(Illusion comique, vaidintà 1635/36sezono metais), fejerijà, kuriai siuþetà buspaëmæs ið ispanø teatro. Þodþiu „iliuzija“paaiðkinamas nesusipratimas, vykstantisscenoje; tëvas Pridamantas, susirûpinæssûnaus likimu, kreipiasi á magà,kad ðis paaiðkintø, kur dëjosi neklauþadasûnus. Stebukladarys magas sutinkaparodyti sûnø tëvui su sàlyga, kad ðistylës, nors ir kaþin kas atsitiktø sûnui. Tëvasmato juokingai ásimylëjusá sûnø, poto esantá pavojuje, pagaliau þûstantá. TiekPridamantas, tiek þiûrovai nustebæ matojá atgyjantá ir su bièiuliais skaièiuojantá uþdirbtuspinigus. Iðaiðkëja, kad visa buvotik iliuzija: sûnus – aktorius, vaidinæsscenoje (vaidinimas vaidinime). Pridamantasyra suþavëtas teatro galimybëmis,iðgiria aktoriø vaidybà, nes jie mokasudominti, patikti, jaudinti. Tëvassveikina sûnø, pasirinkusá ðià profesijà.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 9


Ðamano akmuoMaþojoje jûrojeprie ChuþiroOlchono saloje(1952 m.)Po maumedþiu nuo aukðtos Baikalo pakrantës netoli Bolðyje Kotyþvelgiu á Baltijos pusæ ir Tëvynæ Lietuvà (1952 m.)kariuomenæ Sibire. Ið Daugpilio tvirtovësetapu pateko á Omskà ir èia tarnavo kareiviu.Rusijos geografø draugijos Sibiro skyrius(ákurtas 1851 m.) pastebëjo jo verþimàsiá mokslà ir, gerai ávertinæs jo pirmuosiusgamtotyros atradimus, po aðtuoneriømetø iðpraðë valdþià atleisti J.Èerskáið karinës tarnybos, suteikti jam tremtiniostatusà ir leisti persikelti gyventi á Irkutskà.Èia jis kurá laikà uþ menkà atlyginimàdirba Geografø draugijos muziejauseksponatø konservuotoju, tvarkytoju, bibliotekininkuir savarankiðkai gilinasi á geologijos,geografijos, paleontologijos, zoologijosmokslus.Bûdamas nuolatinëje policijos prieþiûroje1873 m. pavasará su N.Gartunguatvyksta prie Baikalo ir pradeda pirmàjàekspedicijà – tyrinëja Sajanø kalnynà, raðomokslines ataskaitas ir straipsnius. UþBaikalo eþero krantø pirmojo geologinioþemëlapio sudarymà, Uþbaikalës tyrimusJ.Èerská Rusijos geografø draugija apdovanojamaþuoju sidabro, o kiek vëliau –maþuoju aukso medaliu.Po 20 metø katorgos 1883 m. geguþës15 d. caro manifestu jam dovanojamabausmë, atstatomos pilietinës teisësir leidþiama laisvai pasirinkti gyvenamàjàvietà imperijos valdose. Taèiau mokslininkasá savo gimtinæ negráþta – 1885m. vasarà, pakviestas Rusijos moksløakademijos, atvyksta á Peterburgà, kurjauèia daugelio kolegø pripaþinimà.1886–1890 m. rûpestingai tvarko savopirmojo mokytojo geologo A.ÈekanovskioSibire surinktø uolienø pavyzdþius, publikuojastraipsnius, skaito paskaitas ir neblogaiapsirûpina materialiai. Uþ dideliusnuopelnus mokslui, darbà apie Sibiro geologinæsandarà prie paðto kelio trakto nuoIrkutsko iki Jekaterinburgo apdovanojamasgarbingu F.Litkës aukso medaliu. Taèiauðlovë ir sëslus gyvenimas imperijos sostinëjedidelio dþiaugsmo nesuteikë.Nepaisydamas pablogëjusios sveikatos,dabar jis savo noru verþiasi á netyrinëtàatðiaurø Sibiro kraðtà uþ Lenos – Janos,Indigirkos, Kolymos upiø baseinus,tikëdamasis su Akademijos ekspedicijomisnukeliauti iki ðiaurës Ledjûrio krantø.Po ilgos varginanèios þiemos kelionësarkliais 1891 m. pradþioje su þmonasibiriete Mavra, dvylikameèiu sûnumiAleksandru ir sûnënu H.Dugliu vël atvykstaá Irkutskà. Ið èia, pasimatæs su artimiausiaisdraugais ir gavæs srities gubernatoriauspalaiminimà, toliau keliauja á Sibiroðiaurës rytus.Birþelio pradþioje atvyksta á Jakutskà,o vasaros pabaigoje jo ekspedicija, su42 arkliø vilkstine pasiekusi Verchnekolymskà,apsistoja þiemoti. Per ilgà neáprastaiðaltà þiemà (iki -60 o ) rašo ekspedicijosataskaitas, tvarko geologinius, zoologinius,botaninius rinkinius.Pavasará, jausdamas ðirdies skausmusir patirdamas materialinius nepriteklius,barkasu keliauja Kolymos þioèiø link.Birþelio 11 d. ekspedicija porai dienø apsistojaSrednekolymske, kur J.Èerská aplankopolitiniai kaliniai, tarp jø ir paþástamasvilnietis etnografas V.Jochelsonas.Sibiro tremèiø ir mokslo kankinysAnapilin tyliai iðëjo 1892 m. birþelio 15 d.vakare ekspedicinëje valtyje, apsistojusiojeprie Kamos intako Prorvos. Palaikaibuvo atgabenti á Kolymskojës gyvenvietæprie Omolono þioèiø. Laidojimoapeigose rusiðku paproèiu, þmonos Mavrosþiniomis, dalyvavo keliolika surusëjusiøjukagyrø, vadovaujamø ekspedicijosdalyvio kazoko S.Rastorgujevo.Nepaprastai gausià ir vertingà gamtotyrinæmedþiagà ir uþraðus M.Èerskajaiðsiuntë á Peterburgà, kur jà vëliau moksliðkaiapdorojo kolegos. Paþymint tremtiniomokslininko þygdarbius tyrinëjant ikitol maþai paþintà Sibirà, keletas kalnagûbriø,jø aukðtø virðûniø, upiø slëniø, kitokiøgamtos objektø bei mineralø pavadintijo vardu. Kadaise menka Niþnekolymskojësgyvenvietë, á kurià verþësi mûsøkraðto tremtinys mokslininkas, po keliødeðimtmeèiø tapo J.Èerskio miestu,Jakutijos ðiauriausio rajono centru, daþnokailankomu turistø.Kitas ne maþiau iðkilus gamtininkas– Benediktas Dibovskis 1833 m. gimëMinsko gubernijoje, iki iðtrëmimo 1864m. á Rytø Sibirà prie Èitos ir Darasunobuvo medikas, Varðuvos universiteto Zoologijoskatedros adjunktas.Jis 1867 m. kartu su Viktoru Godlevskiupolicijos apgyvendinamas maþojeKultuko gyvenvietëje, esanèioje ant pietinioBaikalo kranto netoli Sliudiankos.Èia abu tremtiniai, menkai remiami Rusijosgeografø draugijos Sibiro skyriaus,su stebinanèia energija pradeda eþerofaunos tyrimus. Po ledu ant eþero dugnostato ávairias gaudykles vëþiagyviamsir kitokiems bentoso objektams gaudyti,tiria ir konservuoja surinktus gyvûnijospavyzdþius, rengia jø kolekcijas eksponavimui.Per trejus metus jie iðpleèia tyrimørajonà rytinëje priekrantëje nuo Kultukoiki Selengos þioèiø seklumø.Vëliau tyrinëtojai, pageidaujant Geografødraugijai, su policijos leidimu nukeliaujaá Amûro baseinà ir Tolimøjø Rytøkraðtà. Po ðios varginanèios ekspedicijos1876 m. gráþta á Irkutskà, prie Baikaloir aplanko Kosagolo eþerà Mongolijoje.Kiek vëliau, kaip þinomi mokslininkai,paskelbæ keletà darbø, sugráþta á gimtàjákraðtà. Taèiau B.Dibovskis nenurimsta ir,tarytum uþburtas Sibiro gamtos didingumobei groþio, ið naujo savanoriðkai ryþtasivykti keleriems metams prie Baikaloir á Kamèiatkà.Visam laikui B.Dibovskis išsiskiria su pamiltuojuBaikalu, 1883 m. po caro manifestotapæs laisvu imperijos pilieèiu. Sugráþæsá Tëvynæ gauna profesoriaus pareigasLvovo universiteto Zoologijos katedroje, dirbamokslinio tyrimo darbà apie Baikalo eþe- Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 13


Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociacijos, Lietuvos architektø sàjungos, Lietuvos statybininkø asociacijos, Lietuvosstatybos inþinieriø sàjungosMEMORANDUMASLietuvos perspektyva 2007–2013 metais. Planavimas,urbanistika, architektûra ir statybos kultûraLietuvos Respublikos aplinkos ministerija,Lietuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociacija, Lietuvos architektø sàjunga,Lietuvos statybos inþinieriø sàjunga ir Lietuvosstatybininkø asociacija pradeda ágyvendintiiniciatyvà „Lietuvos perspektyva2007–2013 metais. Planavimas, urbanistika,architektûra ir statybos kultûra“.Architektûros, statybos ir nekilnojamojoturto sektoriai bendromis pastangomissiekia vieningo tikslo – pagerintiteritorijø planavimo, urbanistikos, architektûrosir statybos bûklæ Lietuvoje.Aktyviai pleèiantis nekilnojamojo turtorinkai, plëtros sektorius nëra tinkamaisureguliuotas ir atsilieka nuo dabartinioEuropos lygio. Valdþios ir verslo bendradarbiavimasyra bûtinas norint suaktyvintipastangas ágyvendinti darnaus vystymosistrategijà, kuria siekiama, kad ekonominisaugimas spartintø socialinæ paþangàir gerintø aplinkos bûklæ, kad socialinëpolitika skatintø ekonomikos augimà,o aplinkos apsaugos politika bûtø ekonomiðkaiefektyvi.Prioritetiniai tikslai:Ávertinti architektûros ir statybos socialinæir ekonominæ reikðmæ Lietuvoje.Ávertinti Lietuvos konkurencingumàEuropos Sàjungos ðaliø planavimo ir statybossistemø kontekste.Ugdyti visuomenës vertybes, aukðtusarchitektûros ir statybos standartus, ugdytiir skatinti visuomenæ dalyvauti, kuriantšalies vizijà.Kurti valstybës plëtros potencialà irinstitucinæ sàrangà, kuri laiku reaguotø áekonominæ ir socialinæ valstybës vystymosibrandà. Pasiûlyti valdymo modelá,kuris atitiktø nûdienos ir ateities politiná,ekonominá ir socialiná iðsivystymo lygá.Siekti ir skatinti visuomeniná dialogàðia tema, átraukti diskusijas á politinæ ðaliesdienotvarkæ.Skatinti iniciatyvas planavimo, valdymo,gamybos ir mokslo srityse.Siekti, kad architektûra taptø Lietuvosiðskirtinumà ir savitumà formuojanèiuveiksniu, iðlaikant ir iðryðkinant savità Lietuvoskraðtovaizdá, praturtinant já erdviniaissprendimais.Skatinti idëjos konkursus rengiant teritorijøplanavimo dokumentus bei archi-14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5ro geologinæ raidà, jo faunos genezæ, daugeliogyvûnø indemiðkumà ir nepakartojamasekologines savybes. Vokieèiø ir rusøkalbomis paraðo daugybæ straipsniø irveikalø, kuriuos mielai skelbia Peterburgo,Maskvos ir uþsienio leidiniai.Pavyzdþiui, darbe „Baikalo eþero sistemosþuvys“ B.Dibovskis apraðë 21 rûðá,ið kuriø gyvavedë golomianka ir penkioskûjagalviø rûðys buvo naujai atrastosir vëliau pavadintos tyrinëtojo vardu.Kaip nurodo prof. M.Koþovas, remiantisB.Dibovskio ekspediciniø darbø rezultatais,buvo sugriauta klaidinga legendaapie Baikalo eþero gyvûnijos skurdumà,árodyta, kad ðis unikalus eþeras pasiþyminepaprastai didele bentoso gyvûnø –gamaridø, moliuskø, kirmëliø ir kitø sistematiniøgrupiø rûðiø ávairove.Po B.Dibovskio ir J.Èerskio ekspediciniødarbø tremtyje ir jø gausiø publikacijøBaikalas su savo nuostabia gamtineaplinka tapo vertas pasaulinio mokslo dëmesio.Uþ didelius nuopelnus tiriant Sibiroir Tolimøjø Rytø upiø vandens baseinusbei jø hidrofaunà 1928 m. TarybøSàjungos mokslø akademija B.Dibovskiuisuteikë akademiko vardà.Mirë akademikas 1930 m. Lvove sulaukæsgilios senatvës, o vëlesni Sibirotyrinëtojai jo, kaip ir profesoriaus J.Èerskio,asmenybæ mini su didele pagarba.Ðio raðinio autoriaus indëlis á Baikaloeþero paþinimà nepalyginti kuklesnis.Kaip tvarkingo ûkininko sûnus, 1948 m.baigæs Linkuvos gimnazijà, 1949 m. geguþësmënesá su kitø tremtiniø ið Ðiauliøapskrities eðelonu patekau ant ðaltos Angaroskranto netoli Èeremchovo – didelioangliakasiø miesto. Per tremtiniø ðeimøpaskirstymà darbams Irkutsko srityjeir toliau á ðiauræ patekau á surusëjusioesto statybininkø grupæ, kuri po kurio laikoturëjo pakeisti japonø belaisvius.Tø paèiø metø rudená, padedamasspec. komendantûros kapitono A.Slastnych,1940 m. tarnavusio Kaune, gavaurajono MVD virðininko leidimà iðvykti studijuotiá Irkutsko universitetà. Stojant á universitetàdaug padëjo Vilniaus universitetorektorius Jonas Buèas, atsiuntæs manobrandos atestatà egzaminø komisijai.Po pirmojo kurso praktikos darbø prieBaikalo prof. M.Koþovas, Bestuburiø katedrosvedëjas ir Biologijos ir geografijosinstituto direktorius, pasiûlë man liktiuniversiteto hidrobiologijos stotyje „BolðyjeKoty“, ásikûrusioje graþioje álankojeuþ 20 km á ðiauræ nuo Angaros iðtakø.Èia pat, Katinkos upës slënyje ir þiotyse,tremtiniai lietuviai dar dirbo ðachtose irplovë auksà. Netoli stoties profesorius turëjonedidelá puðiniø ràstø tvarkingà namelá,kurá retkarèiais aplankydavo þmonasu dukrele Olga, universiteto rektoriusF.Deulia ir kiti mokslininkai, mëgstantyspadiskutuoti prie lauþo bei pasigroþëtiBaikalo rytinio kranto panorama, Sajanokalnø baltomis sniego kepurëmissaulëlydþio þarose.Paimtas á profesoriaus 1950 m. surengtàekspedicijà, su K.Voroðilovo dovanotulaivu „Hidrobiolog“ iðplaukiojauBaikalà nuo Angaros iðtakø iki Selengosupës þioèiø seklumø. Per 1951–1953 m.vasaros ir rudens ilgokus reisus, kuriuose,be etatiniø 5–6 darbuotojø, nuolatbûdavo ir menininkas B.Lebedinskis, fotografavæsir tapæs paveikslus Maskvosuniversitetui, teko iðmaiðyti Baikalo eþe-rà iki Barguzino álankos, lankytis upiø þemupiuose.Be pagrindinës uþduoties – tirti bestuburiøhidrofaunà paèioje eþero akvatorijoje,rinkome ir ichtiologinæ medþiagà.Chuþiro gyvenvietëje ásikûrusioje þuviesapdirbimo ámonëje pirmà kartà susitikausu Graþina Ruèyte, dabartineLandsbergiene, ir lietuviais þvejais, gaudþiusiaisþuvis ámonei. Kartà vasarà, gerainaktá ámigus profesoriui ir jo drauguiIrkutsko medicinos instituto rektoriui Nikitinui,su laivo komanda Provalo álankojeslapèia paspæstais tinklaièiais sugavomekeletà stambiø erðketø. Nors ðio brakonieriavimoorganizatorius buvo laivokapitonas G.Èerepanovas, uþ tai rytà profesoriausrûsèiausià iðbarimà teko iðklausytiman, kaip atsakingam uþ þvejybosárankiø naudojimà.Kitais metais, spalio mënesá gaudydamiþuvá Selengos upëje, buvome patekæá tragiðkà situacijà. Á skersai farvateriouþmestà plaukiamàjá tinklaitá per keliolikaminuèiø ásipainiojo apie pustonis ánerðtà migruojanèiø omuliø, kuriuos suskæstanèia nuo perkrovimo valtimi tik didþiausiomispastangomis pavyko iðplukdytiá krantà. Ið èia su pasûdyto omuliostatinëmis triume po dviejø parø atplaukëmeprie þavingø Uðkanio salø, kur kapitonasG.Èerepanovas karabinu sumedþiojodu ruonius, o man su laivo mechanikupavyko tinklaièiu sugauti keliasdeðimtbaltøjø kirðliø, svërusiø po 2–3 kgir iki tol maþai tyrinëtø.Reisuose visa laivo komanda dirbdavodarniai, kvalifikuotai ir grieþtai laikydamasireþimo. Iðplaukiant á laivà bûdavopakraunamas pakankamas kiekis mais-


tektûrinius konkursus projektuojant visuomeniniuspastatus.Siekti, kad vertingiausi naujosios architektûrosobjektai bûtø átraukti á saugomøvertybiø sàraðus.Memorandumà pasirašiusieji yra atviritolesnei iniciatyvai ir bendrai veiklaisu kitomis institucijomis ir organizacijomis,suinteresuotomis prioritetiniø tiksløágyvendinimu.Memorandumà pasirašo:Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaMinistras Arûnas KundrotasLietuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociacijaPrezidentas Robertas DargisLietuvos architektø sàjungaPirmininkas Kæstutis PempëLietuvos statybininkø asociacijaPrezidentas Adakras ŠeštakauskasLietuvos statybos inþinieriø sàjungaPirmininkas Algirdas VapšysMemorandumas 2006-04-07 pasiraðytasLietuvos architektø sàjungojeto atsargø, nemaþai spirito ir keletas statiniøbenzino su tepalais. Valgá gana skaniaigamindavo mechanikas su jûreiviu,miegodavome daþniausiai laive ir tik retkarèiaispalapinëse, pastatytose negyvenamoseeþero pakrantëse. Per vakarienægaudavome po vienodà normà spiritoapðilimui, kurià paprastai perduodavaukapitonui arba mechanikui.Á paskaitas po ekspedicijø gráþdavaupavëlavæs 2–3 savaites, o ilgais þiemosvakarais ir poilsio dienomis universitetoBaikalo eþero muziejuje iðtirdavau ðimtusformalinu konservuotø zooplanktonomëginiø, pateikdavau ataskaitas apie jøturiná. Uþ tai prof. M.Koþovas, atrodo, iðsavo kiðenës iðmokëdavo man kas mënesánedidelá atlyginimà, kurá pridëjæs priestudento stipendijos galëjau pragyventi.Diplominá darbà paraðiau apie Baikaloverpetes (klasë Rotatoria). Papildytas1957 m. jis buvo iðspausdintas Biologijosir geografijos moksliniø tyrimø institutodarbø 17 tome. Ðie ir kiti duomenysapie zooplanktonà pateko á M.Koþovomonografijà „Baikalo eþero biologija“ irL.Kutikovos monografijà „Tarybø Sàjungosverpetës“. Tuose Mokslø akademijosleidiniuose malonu buvo aptikti nuorodasapie mano darbà, naujai apraðytaskelias verpeèiø rûðis bei formas.Su pamilto Baikalo kraðto gamta, tolerantiðkaisuniversiteto dëstytojais ir bendrakursiaisatsisveikinau 1954 m. vidurvasará,gavæs paskyrimà bei Irkutsko sritiesMVD valdybos leidimà vykti dirbti áNovosibirskà – pietø Sibiro sostinæ antObës krantø.Á savo kraðtà gráþti leidimà gavau 1957metais.karai“sosIslandijos jûros gërybësIslandija – atoki, plyna, vietomisveikianèiø geizeriø ir fumaroliø rusnojama,milþiniðkais lavø srautais iðvagotaÐiaurës Atlanto vandenynotoliuose pasiklydusi sala. Ypatingøgamtiniø iðtekliø, iðskyrus nepakartojamàatðiaurià gamtà, geoterminiusðaltinius, veikianèius ir uþgesusiusugnikalnius, neturi. Taèiau gamtanepaðykðtëjo Islandijai jûros gërybiø.Jø iðties gausu. Pakraðtiniuosevandenyse ðelfo zonoje daug ávairiøþuvø rûðiø, moliuskø, dygiaodþiø,kitø dugno gyvûnø. Aplinkiniuosevandenyse atskirais metø laikaisplaukioja dideli pilkøjø banginiø ir keliørûðiø ruoniø bûriai.Islandijos ekonomikos raida buvopermaininga: pinigai, gaunami uþsieniorinkose uþ þuvies laimikius, tarpjø ir uþ ðaldytas þuvis, supirktas RytøEuropos rinkose, nulemdavo, ar ðaliesûkis kils, ar puls á ekonominæ depresijà.Beveik nuo 1881 m. iki 1976 m.þuvys sudarë per 89,71 proc. bendroIslandijos eksporto. 1950 m. ið ilgalaikiøstebëjimø duomenø paaiðkëjo,kad labai sumaþëjo sugaunamømenkiø. Bûgðtauta, jog ðios þuvys visaiiðnyks, kaip kadaise gausios buvusiosAtlanto silkës. 1958 m. menkiølaimikiai siekë per 8,5 mln. t, o1970 m. sugauti tik versliniu poþiûriuneþymûs kiekiai.Ið Vakarø Europos ekonomikos istorijosþinoma, kad jau nuo ankstyvøjøviduramþiø aplinkiniuose Islandijosvandenyse steigiamas ðios ðaliesþvejybos monopolis. XX a. 6-àjádeðimtmetá, þinant, kad menkiø biologiniaiiðtekliai sparèiai maþëja, uþsienioðaliø þvejojimas ðios ðalies teritoriniuosevandenyse pasidarë ypaènepageidaujamas. Neatsitiktinai vi-GamtosaugosteisësistorijaNesutarimai dël þuvø ne kartà ásiplieksdavo taiviename, tai kitame senosios ir moderniosiosEuropos pakraðtyje. Jûrinës teisës ir þuvø iðtekliønaudojimo istorijos poþiûriu labai svarbûsdaugelio dëmesá á Ðiaurës Atlanto þvejybos plotusatkreipæ nesutarimai dël pagrindiniø versliniøþuvø, arba vadinamieji „menkiø karai“.„MenkiøEgidijus BACEVIÈIUSÐiaurës ðalys tradiciðkai þvejybàpriskiria uþsienio santykiø sferai ir savoprincipus atkakliai gina, nevengdamosjø kelti á vieðumà ir tarptautiniulygiu spræsti susidariusias konfliktinessituacijas.„Menkiø karai“Pagal nuo 1992 m. VaðingtonoAmerikos universitete ágyvendinamà„Mandalos projektà“ ir sudarytà Aplinkosir konfliktø registrà (The Inventoryof Conflict & Environments (ICE))greta 129 apraðomø konfliktiniø atvejøiðskirti tarp Islandijos ir JungtinësKaralystës kilæ nesutarimai, ávardijamikaip „Islandijos menkiø karai“.Pirmas oficialus interesø nesutarimas(geriau þinomas kaip menkiøkaras (The Cod War) ávyko 1958 m.,kai Islandijos Altingas (Althing) – parlamentaspatvirtino leistinà þvejojimolaisvuosiuose ekonominiuose vandenysenuotolá iki Islandijos krantø,kuris nuo buvusiø 4 atitrauktas iki 12jûrmyliø (nuo 7 iki 12 km). Tuometnesutarimas iðspræstas 1961 m. pradëjustarptautines derybas þvejybosklausimais. Antrasis „apsistumdymas“ávyko 1972 m., tuo metu Altingasleistinus þvejybai teritorinius vandenisnukëlë dar toliau, per 50 jûrmyliø(93 km), ir uþsienio ðaliø þvejamsvelkatinkliais menkes teko þvejotivis didesniuose gyliuose. Þvejybadidesniuose gyliuose toliau nuokranto didino kuro sànaudas, didëjorizika velkatinkliais (tralais) uþkliûtiuþ aðtriabriauniø povandeniniøgûbriø ir juos sugadinti, dël to kiloþuvø savikaina. Be to, þvejojant didesniuosegyliuose sëkmë permaininga,nes menkës, nors ir bûdamosðaltavandenës þuvys, laikosi 5–8laipsniø pagal Celsijø temperatûrosvandens sluoksniuose ir joms bûdingosvertikalios paros migracijos.1973 m. laikinai suderëta, kad bendrimetiniai Jungtinës Karalystës þve-Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 15


jybos laimikiai laisvojoje ekonominëjezonoje neturëtø virðyti 130 000 tonø. Betsutartis baigësi 1975 m. lapkrièio 13 d.,o jos atnaujinti neskubino në viena iðnesutarianèiø ðaliø. Þvejybos sàlygosþûklës plotuose dar buvo nesuderëtos,o kitas menkiø þvejybos sezonas jau buvopradëtas. Dar daugiau, Islandijos parlamentaspasiskubino priimti nutarimà,apribojantá kitø ðaliø þvejybà leistinuosevandenyse, ir leistinus þûklës rajonusnukëlë per 200 jûrmyliø. TarptautinëJûros teisës komisija buvo tik pradëjusidiskusijas ðiuo klausimu ir galutinásprendimà rengësi priimti vëliau. SkubotasIslandijos nutarimas daugeliui besideranèiøðaliø buvo netikëtas. JungtinëKaralystë nesutiko su vienaðaliðku irpirmalaikiu, kitø ðaliø interesus ignoruojanèiuIslandijos sprendimu ir pagalanksèiau suderëtas sàlygas pasiuntëketuriasdeðimties þvejybos traleriø flotilæpradëti menkiø þûklës. Taip kilo treèias,átampos ir nepasitenkinimo kupinaskonfliktas. Nesutarimas plëtësi, kolpasiekë apogëjø: du NATO bendrai sëkmingai„pasistumdë“ ið paþiûros atokiuoseir taikiuose Ðiaurës Atlanto vandenyse.Pastarasis „menkiø karas“ trukonet septynis mënesius. Apie juosdaug raðë to meto spauda, informavoradijas ir televizija. Ðie nesutarimai kaipneseni konfliktø pavyzdþiai analizuojamidaugelyje ðiandieniø ekonomikos irgamtosaugos studijø, aptariami universitetøauditorijose. Ypatingo atgarsiokonfliktas susilaukë dar ir dël to, kad áðiuos daugiau operetinio pobûdþio susirëmimusbuvo átraukti abiejø NATO nariø,Islandijos ir Didþiosios Britanijos, kariniaipatruliniai laivai.Nesutarimas prasidëjo 1975 m.gruodþio 11 d., kai Islandijos patruliniailaivai ëmë varþyti anglø þvejø laivus iratsitiktinai perpjovë anglø tralerio velkatinkliolynus. Þvejø ir pasienieèiø kivirèasnetruko iðsiplësti. Islandija á konfliktorajonà atsiuntë ðeðis gelbëjimo ir dumaþuosius lenkø gamybos patruliniuslaivelius, o Jungtinë Karalystë ginèø teritorijojesutelkë net 22 karines fregatas,kuriø paskirtis buvo lydëti savo ðaliesþvejø laivus, gelbëti jø tralus, teikti uþnugará.Ðeði ið devyniø karo laivø visàlaikà budëjo þvejybos rajone, devyni vilkospecializuotas valtis, trys didieji pasieniokontrolës laivai (Miranda, Othella,Hausa) uþstojo tralerius. Uþkirsdamaskelià Islandijos pakrantës patruliniø laivø„plëðikavimui“, Jungtinës Karalystëskarinis laivynas þvejybiniø traleriø apsaugainaudojo taikius metodus: darë erdvinesfigûras ir taip lydëjo tralerius, laisvinopriëjimus. Manevrø metu þvejybinistraleris „Lord Jellice“ kelis kartus priekiugrësmingai kliudë Islandijos krantoapsaugos laivà „Aegir“ – yra kelios tikrai„nedraugiðkos“ nuotraukos. Traleris„St. Geronius“ atakos metu susidûrë suIslandijos pakrantës apsaugos laivu„Odin“. Konfliktui pleèiantis, norint iðvengtididesniø mechaniniø paþeidimø,þvejybos laivø bortai parengti „karineibûklei“: ðonai apkalti apsauginëmis lentomis,laivai sutelkti kompaktiðkomisgrupëmis kariniø patruliø uþuovëjoje.Nors þvejø ir patruliø laivø manevruoseiðvengta didesniø nuostoliø (supjaustytikeli tralai, apgadinti laivø bortai, sulauþytaáranga, keli þmonës gavo vidutiniosunkumo traumas), bet grësmingøvaizdeliø tikrai nestigo. Nuaidëjo net pabûkløðûviai. Pagal iðlikusius laivø kapitonøraportus þinoma, kad „Thor“ kartàðovë á tralerá „Loydsman“, kiti teigia, kadbuvæ net trys, laimë,netaiklûs ðûviai.Atskirais atvejaisátampa buvopasiekusi galutinæribà ir atrodë,kad be kitøðaliø ásikiðimonebus apsieita.KonfliktosprendimasNuo pat konfliktopradþios vyravovieðoji Ðiaurësðaliø nuomonë,palaikiusi maþà valstybæ. Ðalys kaipniekad buvo vieningos ir uþëmë principinægynybinæ pozicijà. Teisintasi, kad,nesiëmus veiksmingø priemoniø dël neribotoeksploatavimo, gali bûti iðeikvotiversliniø þuvø iðtekliai – ðalies ekonominësgerovës pagrindas – ir kad juos bûtinaapsaugoti, net jei ir reikëtø panaudotikarines priemones. Daug kas ðá teisëtànesutarimø argumentà suprato.Á konflikto rajonà pradëjus telktis karolaivams, 1976 m vasario 19 d. Islandijanedelsdama nutraukia diplomatiniussantykius su Jungtine Karalyste. Kilosàmyðis abiejø ðaliø vyriausybëse.Skubiai suðaukiamas Islandijos Altingas.Ðiaurës ðaliø tarybos kraðtutiniaikairieji atvirai reikalavo vieðai pasmerktiJungtinæ Karalystæ, ir tarybos prezidiumassunkiai iðvengë ðios nemaloniosprocedûros. Iðkilo diplomatinë dilema:kaip „ðitaip bendraujanèios“ ðalys galibûti NATO aljanso narës?! Baimintasi,kad toliau aitrinti ginèà bus naudingatiems, kurie protestuoja prieð amerikieèiøkariniø baziø buvimà Keflaviko uostenetoli sostinës Reikjaviko, kaip nevanacionalinio orumo ir vienybës paþeidimà.Konfliktui ásisiûbavus JungtinësAmerikos Valstijos pasiûlë karinio konfliktotarpininko vaidmená. Deryboms pasiûlytasNATO bûstinei priklausantis minëtasisKeflavikas. Vyriausiuoju derybininkupasisiûlë bûti anuometinis NATOsekretorius dr. Dþosefas Lansas (JosephLuns).Menkiø karo metu laivø susirëmimaiatrodë iðties grësmingaiLietuvos karinis patrulinis laivas „Dzûkas“ ties pilkàja zona (2003 m.)PasekmësDeryboms pasibaigus, po ðeðiø mënesiø,t.y. 1976 m. geguþës 2 d., ásigaliojotarptautinis Jûros teisës nutarimas,pagal kurá uþsienio þvejybiniams traleriamsbendruose teritoriniuose vandenyseleidþiama þvejoti ne arèiau kaip 200jûrmyliø (370 km) nuotoliu nuo Islandijoskrantø. Siekiant apsaugoti þuvø iðteklius,nutarta, kad vietoj anksèiau þvejojusiø93 vienu metu rajone gali bûti ne daugiaukaip 24 traleriai. Keturiuose ypaè vertinguoserajonuose Islandijos gamtosaugininkødëka menkiø þvejyba nutraukta.Ávesta apribojimø dël laimikiø dydþiø. Dabarjie negalëjo virðyti 50 000 tonø. Metaisanksèiau kvotos apkarpytos ir kitøvalstybiø þvejams: Vokietijai leista sugautitik iki 5000 t, Belgijai – 1500 tonø. Tø paèiømetø kovà kvotos sumaþintos Norvegijosir Farerø salø þvejams.Nors konfliktas iðspræstas Islandijosnaudai, politologai ir jûros teisës specialistaiprimena, kad naujausias nutarimas16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


Jungtinës Karalystës þvejybinis traleris„St. Gerontius“ atakuoja Islandijos krantøapsaugos laivà „Odinà“ir dël jo kilæ debatai nustelbë faktà, kadjau 1974 m. liepos mënesá tarptautinisHagos tribunolas padarë nedviprasmiðkàsprendimà Jungtinës Karalystës naudai,o dar ankstesne 1961 m. sutartimiIslandija buvo ásipareigojusi pripaþintiðios organizacijos jurisdikcijas. Kad irkaip ten bûtø, bet maþos „tautos teisëtisiekiai“ buvo iðgirsti, ir islandai pagrástaididþiuojasi ðia tarptautine pergale. Suderëtossàlygos, neskaitant kai kuriø neesminiøpatobulinimø, iðliko ir ðiandien.O kai dël Jungtinës Karalystës, tai josþvejybos pramonë anuomet patyrë dideliønuostoliø. Aplinkiniuose Islandijos vandenyseðios valstybës þvejai kasmet sugaudavoþuvø, kuriø bendra vertë siekdavoper 23,1 milijono svarø sterlingø.Ðiø laikø nesantaikosBaltijojeobjektu tampaþuvys. Autorius suBaltijos menke(Gadus morhua,calarias (L.)Nuo konflikto pradþiojesiûlytø 150 000 t pavykoiðsiderëti tik 50000 tonø. Po ðeðiø mënesiøJungtinë Karalystë,pasipiktinusi tokiomissàlygomis, visiðkaiatsisakë þvejotiaplinkiniuose Islandijosvandenyse ir savopastangas nukreipë ákitus þûklës rajonusÐiaurës Vakarø Atlante.Labiausiai nukentëjoþmonës: apie 1500þvejø ir per 7500 sausumojedirbusiø þmoniøneteko darbo. Tokiostad buvo skaudþiospasekmës, kaina,kuri buvo sumokëta,kad atokiuose ÐiaurësAtlanto vandenysevël ásivyrautø santarvë.Nesutarimai kitur irBaltijojeÞuvø iðtekliai pasauliovandenynuosegrësmingai maþëja, oanalogiðki „þuvø karai“tarp þvejø ir þuvø iðtekliussauganèiø pareigûnøtarpais ásiplieskia tai viename, taikitame pasaulio regione. Prisiminkimekad ir 1992–1998 m. pavasará Ispanijosþvejø ir Kanados patruliø laivø susidûrimusprie Niûfaundlendo, grësmingusnorvegø ir rusø laivø suartëjimus Barencojûroje, rusø ir japonø susikirtimus (eilinákartà aidëjo pabûklø salvës!) TolimuosiuoseRytuose.Netrûksta analogiðkø „pasistumdymøir pasigrûmojimø“ tarp kaimyniniøðaliø Baltijoje. Plaèiai nuskambëjæ lenkøþvejø laivø trumpalaikiai „netyèiniai“nuklydimai á Vokietijos ekonominius vandenis,2003 m. pavasará þvejybos bendrovësBaltlantos traleriø paþvejojimai„rûke dreifavus“ á atkampius Latvijos arRusijos vandenis, ties Kaliningrado sritimi.Kaimyniniø ðaliø þvejø „apsilankymai“mûsø teritoriniuose vandenyse, deja,vedami tø paèiø tikslø – menkiø.Nuo 1992 m. laikinai galiojo Ðvedijos,Lietuvos, Latvijos ir Estijos patvirtintasprotokolas dël jûriniø sienø Baltijoje.Iki ðiol Lietuvos-Latvijos siena jûrojenustatyta, bet neratifikuota. Sutartá dëlsienos delsiama patvirtinti, mat ginèytinojeðelfo dalyje aptikta naftingø klodø,ir tai tik aitrina diskusijas ðiuo klausimu.Ypatingø nesutarimø su þvejais iki tol nebuvo.Bet 1999 m. sutartá dël sienos jûrojepasiraðë abiejø valstybiø vadovai,ir Lietuvos laisvoji ekonominë zona prasiplëtëper 5000 kvadratiniø kilometrøðiauriau. Subruzdo kaimyninës ðaliesþvejai. Pasak jø, pagal naujàjà sutartá Lietuvaiatiteko þuvingiausi Latvijos þvejøplotai, nes vadinamojoje „pilkojoje zonoje“(Latvijos ir Lietuvos ekonominiø zonøparibyje: ICES 791, 757, 723, 689 þvejybiniøkvadratø pietinëje dalyje, t.y. ties 57 O1ó? rytø platuma) Latvijos þvejai suþvejodavodidþiausià dalá menkiø. Buvo raginamasutarties Seime nepatvirtinti iranuliuoti, antraip grasinta laivais blokuotiVentspilio ir Liepojos uostus. Eiliná kartàprisimintas Bûtingës terminalas ir neiðspræstasnuostoliø þvejams kompensavimoklausimas. Didesnio atgarsio þiniasklaidojesusilaukë 2003 m. lapkritá pavieðintasfaktas, kai Lietuvos karinis patrulinislaivas „Dzûkas“ sulaikë latviø þvejybinátralerá „Sakta“. Laivo paþeidëjo tàsyká uostà neparvilko, tuo konfliktas lygir baigtas („Klaipëda“ 2003 m., 21 d.). Áanalogiðkà situacijà yra pakliuvæ ir Lietuvosþvejai, kai naujuose plotuose teisëtaiþvejojantys laivai anapus menamossienos per matomà nuotolá buvo „lydimi“Latvijos kariniø patruliniø laivø arbakai per iðmestus menkinius valinius tinklusperplaukdavo laivai ir nepataisomaijuos sugadindavo. Manoma, kad, esantEuropos Sàjungoje, tokie konfliktai savaimeiðnyks, nors kol kas pagal galiojanèiusES normatyvus paliktas nutarimas„dël teisës þvejoti tradiciniuose ekonominiuosevandenyse“, kurie, kaip minëta,dar nepatvirtinti.Taigi, kaip matyti ið tolimos istorijos irnesenø ávykiø, gyvieji ir negyvieji gamtosiðtekliai aptemdo ne vienos valstybëskaimyninius santykius. Prieþastys ir pasekmës,nepaisant skirtingø kultûriniø tradicijø,ið esmës visur tos paèios, skiriasitik jø sprendimo bûdai. Juos lydinèiostarptautinës diskusijos tik primena ásisenëjusiasþmonijos bëdas. Galbût moderniEuropa iðsiugdys civilizuotus tokiø konfliktøsprendimo bûdus, puoselës mokëjimotaikiai susitarti bendravimo kultûrà?Neseni konfliktai byloja, kad iki iðganingostaikos dar toli. Jûros teisës specialistaiáspëja: kada ásiplieks naujas „þuvøar panaðus iðtekliø karas“ – tik laiko klausimas,ir tai bus sunkus iðbandymas ateitiesdiplomatams ir teisininkams.Straipsnis parengtas naudojantis dr.D.Kesselbaumo „Mandalo projekto“ irAplinkos ir konfliktø registro (The Inventoryof Conflict & Environments (ICE)) bei kitøðaltiniø duomenimis ir nuotraukomis.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 17


Senasisbaltø tikëjimasParodosProf. dr. Libertas KLIMKALietuvos mokslø akademijos bibliotekojeð.m. balandþio 4-àjà buvo atidarytaádomi paroda „Senasis baltø tikëjimas“.Ekspozicijos stenduose – informaciniaibaltiðkosios mitologijos iðtekliai ir jø interpretacijos,pradedant nuo pirmosiosLietuvos istorijos, paraðytos MotiejausStryjkovskio 1582 metais.Bepigu dabartiniams tyrinëtojams –stenduose puikuojasi keturiø tomø „Baltøreligijos ir mitologijos ðaltiniai“. Ðá epochinësreikðmës veikalà, pateiktà skaity-„Lyginamajai religijos istorijai lietuviøbei latviø tautosaka ir liaudies menasturi tokià pat vertæ, kokià baltø kalbosturi indoeuropieèiø prokalbës rekonstrukcijai.Ikikrikðèioniðkasis sluoksnisèia yra labai senas, ir jis, be abejo,siekia prieðistoræ, bent jaugeleþies amþiø...“Marija Gimbutienë„Baltø religija yra nepaprastaiádomi, kadangi per etnografijà irfolklorà pasireiðkia ypatingas josarchajiðkumas“.Mircea Eliade„Turint galvoje, kad vëliø valdovas yra ir karo dievas, visai suprantama,kad kiekviena lietuviø gentis þygiuoja á karà su savo vëliava,su visais savo mirusiaisiais, semdamasi ið jø jëgø ir dràsos“.tojams originalø kalbomis ir vertimais suspecialistø komentarais, rengti spaudaipradëjo iðkilusis mitologijos tyrinëtojasprofesorius Norbertas Vëlius. Uþbaigti leidybàtenka jo mokiniams...Gaila, bet pastaruoju metu darbø iðlietuviðkosios mitologijos tyrinëjimø pastebimaisumaþëjo. Juolab trûksta fundamentaliøstudijø. Parodos rengëjai ir siekëatkreipti visuomenës dëmesá á mokslinæsenosios mitologijos ir religijos problematikà,paakinti jaunimà domëtis ðiaisklausimais. Ir dar: þiniasklaidoje bei populiariojojeliteratûroje nuðvieèiant ðiuosklausimus, labai daþnai pasitaiko klaidingøaiðkinimø ir netiksliø interpretacijø.Kita vertus, gal atsiras meno þmoniø,norinèiø mitinius ávaizdþius perkelti á vaizduojamojomeno formas, taip iðlaikantgyvus ryðius tarp gilios praeities ir dabartiesbei ateities. Ir geriausias pavyzdysèia – parodà puoðiantys dailininkës GenovaitësJacënaitës kûriniai. Keramikësá mitinius personaþus pasiþiûrëta ðiuolaikinioþmogaus akimis – su ðvelniu hu-AlgirdasJuliusGreimasmoru, bet didele meile savosios tautosistorinei atminèiai ir tradicinei kultûrai.Tad kà sako ðaltiniai apie senàjá baltøtikëjimà? Kokius dievus garbino tolimi lietuviøprotëviai, kaip juos ásivaizduodavo,kokias aukas jiems atnaðaudavo, kokiospagalbos ið jø tikëdavosi? Ir kodël visatai turi rûpëti ðiandienos þmogui?Istorikui – suprantama: mitologija ir religijayra aukðèiausias etnoso dvasinio gyvenimolygmuo. Todël tikëjimas neretai nulemdavoir ávairiø istoriniø ávykiø prieþastis.Be tokiø studijø taip pat neámanoma suprastidaugelio etninës kultûros reiðkiniøgiluminës prasmës. Èia slypi raktas á liaudiðkøjøpaproèiø, dainø ir pasakø tekstø,net tautodailës ornamentø suvokimà.Gilesnë paþintis su tautos istorija tikraigali bûti pravarti ir nûdienos kultûrosrenginiø organizatoriams. Graikø mitologija,gerai þinoma ið Homero tekstø, maitinovisà Vakarø kultûros tapsmà bei raidà.Dailëje, teatre ir literatûroje mitologiniaisiuþetai ákvepia kûrëjus iki ðiol, – jietiesiog neiðsemiami. Tad kodël lietuviðkosiosmitinës bûtybës negalëtø bûtiðventës ar renginio simboliais, veikëjaisar tiesiog vyksmo aðimi? Juk pastaraisiaismetais taip plinta mitologiniai vardai:Gabija, Þemyna, Medeina, Vaiva…Baltai nesukûrë savo raðto, nepalikosavøjø ðventøjø tekstø ir ritualø kanonø.Apie jø religijà ir kultus galima spræsti tikið trumpø þinuèiø kaimyniniø kraðtø kronikoseir metraðèiuose, keliautojø pasakojimø.Vadintina tai senuoju tikëjimu, paþymintikikrikðèioniðkàjá egzistavimo laikotarpá(terminas „pagoniðkasis“ yra ágavæsneigiamà atspalvá, nors lotyniðkaiviso labo reiðkia „kaimiðkàjá“).Antikos autoriai apie baltus nedaugteþinojo. Keletas pastabø yra graikø istorikoHerodoto (V a. pr. Kr.) ir romënoP.K.Tacito (I a. po Kr.) darbuose. XI a. apiebaltø religijà raðë vokieèiø geografasAdomas Brëmenietis, arabø keliautojasIdrisis. Kai kuriø þiniø yra hagiografijose,apraðanèiose ðv. Vaitiekaus nuþudymàPrûsuose. Toliau chronologiðkai einaXIII–XV a. kryþiuoèiø kronikos, rusømetraðèiai – ðiuos ðaltinius reikëtø vertintikaip labai nepatikimus, raðytus prieðiðkaimûsø kraðtui nusiteikusiø þmoniø.Pagoniðkoji praeitis dar tebebuvo gyvaþmoniø atmintyje ir XVI a., kai buvo raðomospirmosios Lietuvos istorijos (A.Gvaninio,M.Stryjkovskio darbai). Po Lietuvoskrikðto daug senosios religijos dalykø virtoliaudiðkaisiais tikëjimais ir paproèiais.Etiologinëse sakmëse ir stebuklinëse pasakoseirgi galima atpaþinti mitø nuotrupas.Apie religines praktikas kartais prabylair archeologiniai radiniai. O pagal le-„Mûsø protëviai, kaip ir senovësromënai, indai, keltai, buvo susikûrævieno aukðèiausiojo Dievo sàvokà.Turëjo turtingà panteonà, sudëtingaskulto apeigas, originalià simbolikà,savitai árengtø ðventyklø“.Pranë Dundulienë18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


„O panagrinëti baltø mitologijàregioniniu aspektu tiesiog skatinteskatina patys senieji mitologijosðaltiniai, kuriø yra iðlikæ ið visø trijøbaltø gyventø arealø“.Norbertas Vëliusgendas bei padavimus apie ávairias vietovesgalima susekti senovës ðventvietes– alkø kalnus, giraites, ðaltinius, akmenis.Atskirø baltø genèiø religinëms sistemomsrekonstruoti trûksta duomenø. Tyrinëtojaiþino tik pagrindinius skirtumus tarp lietuviø,latviø ir prûsø tikëjimo.Taèiau bendrumøèia gerokai daugiau,juolab kad kitados bûtair bendro indoeuropietiðkojopagrindo.Tyrinëjimai rodo,kad apskritai baltø religijosir mitologijos struktûrojegalima áþvelgti duskirtingo laikotarpiosluoksnius. Tam tikrøpasaulëþiûros elementøyra net ið ikiindoeuropietiðkojosubstrato,kur ypaè ryðkûs tote-mizmo bruoþai bei moteriðkosios giminësdievybiø kultai. Archeomitologijos pradininkësM.Gimbutienës terminu, tai esàsSenosios Europos paveldas. Struktûrizuotàreliginæ sistemà, atitinkanèià ir visuomenëssandarà, turëjo karingos indoeuropietiðkoskilties gentys. Dievø hierarchijosvirðûnæ ten uþima trys vyriðkos gimi-„Ugnis pradeda, ugnis uþbaigia,kartu pratæsdama, naikindama irgaivindama. Mirusysis, patikëtasugniai, tiesiog patenka á kosminësregeneracijos vyksmà, á patá kosmogonijosprocesà, ir jo „atgaivinimas“,jo atgimimas vyksta amþinajaiugniai tarpininkaujant“.Gintaras Beresnevièiusnës gamtos galiø personifikacijos: aukðèiausiasDievas, Visatos kûrëjas ir gyvenimoástatymø davëjas, bei Perkûnas ir Velinas,kuriø nesantaika suka metø ratà...O apskritai dievai ir mitinës bûtybës yratrijø lygmenø: kosminio, þmogaus likimo,metø darbø globos.Modernus religijos ir mitologijos tyrinëjimasturi bûti kompleksiðkas, naudojantvisus ðaltinius. Istoriniu lyginamuojumetodu baltø religijos metmenis privalugretinti ir su kitø tautø kultûros reiðkiniais.Tyrinëtojø laukia dar daug darbo, ir labaisvarbaus, nes, tik rekonstravus baltiðkàjàreligijos sistemà, ámanoma kalbëti apieindoeuropieèiø protautës religijà.Monumentaliai irsavitai apie etninæ tradicijàir meilæ knygaiSunku bûtø trumpu þodþiu aprëptivisà iðkilios dailininkës Albinos Makûnaitëskûrybiná palikimà. Grafikos menopuoselëtojos jubiliejaus proga prisiminkimenors kelis jos nuopelnus etninëstradicijos sklaidai ir knygos menui.Monumentalaus braiþo grafikë buvojautri þodþiui ir imli kultûros paveldo turtams.Jos talentas skleidësi, klestëjo ir aktyviausiaireiðkësi sovietmeèio tikrovëje.Tuomet mums buvo svarbu iðsaugoti savoetninius pagrindus, kurie natûraliai glûdëjodailininkës prigimtyje. Tai buvo josákvëpimo ðaltinis; ið jo semdavosi jëgøkurti áspûdingus kûrinius, kurie, bylodamiapie gimtojo kraðto kultûros gelmes,sugestyviai veikë mûsø etninæ savimonæ.Labai savitai interpretuodama etniná lobynà,A.Makûnaitë sëkmingai reiðkësikurdama savo raiþiniø lakðtus (estampus),jø tuomet garsëjanèius ciklus. Dailininkëskûrinius ávertino Lietuvos menoþinovai ir visuomenë. Ðiandien jos kûriniai– reikðminga lietuviðkosios grafikosaukso fondo dalis. Didelë dailininkës meilëþmogui ir pagarba jo kûrybinëms galioms,didþiulis darbðtumas ir sugebëjimasligi galo atsidëti kûrybai buvo jos bûdingiausiasir ryðkiausias bruoþas.Ðiandien dailininkës darbai, sukauptimuziejuose ir privaèiuose rinkiniuose,patvirtina, kad dvasinis tautospalikimas, kaip universali visai þmonijaivertybë, turi bûti nuolat prikeliama irnaujai permàstoma. A.Makûnaitës kûriniaineatkartoja etnografinio palikimo– plëtodama liaudies iðmintá ir susiedamapatirtá su dabarties realijomis, ji sukurianaujas vertybes. Individuali kûrëjogalia priverèia tà patirtá suskambëtinaujai, savitai. Individualios kûrybos dëkaetniniai dalykai, atgimdami naujomisformomis, ásiamþina kultûroje.Albina Makûnaitë buvo viena ið tø pirmøjøpokario aukðtosios dailës mokyklosabsolventø, kurie atvërë naujà lietuviðkosknygos meno raidos puslapá. Vaizdøkalbos bûdu savitai tartas jø þodis turëjoáspûdingà poveikio galià, kylanèià iðtradicijos gelmiø, ið dràsiø ieðkojimø proverþiø.Apdovanojimai Lietuvoje ir uþsienioforumuose – nenuginèijami mûsø knygosmeno sëkmës árodymo faktai, áamþinantystaip pat ir Albinos Makûnaitës nuopelnusgimtojo kraðto kultûrai.Dailininkës Albinos Makûnaitës 80-meèiuiProf. habil.dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITISAntrajame pokario deðimtmetyje jaunai,talentingai dailininkei buvo patikëtasvarbi misija: iliustruoti mûsø literatûrosklasikø ir keliø jos laikotarpio raðytojøknygas. Literatûriniai veikalai, þadindamidailininkës kûrybinius impulsus, tapoiðraiðkingomis dailës kûriniø figûromis,epizodais, meno kalba atskleidþianèiaisdramatines bûties kolizijas.A.Makûnaitë daug nusipelnë mûsøkraðto ðvietimo sistemai. Dailininkë labaidþiaugësi, kai ið leidëjø gaudavo pasiûlymøiliustruoti pasakas. Ið jos sukurtøknygeliø mûsø vaikai mokësi paþintipasaulá. Net septynios pirmokëliø kartosmokësi ið jos gausiai iliustruoto elementoriausVyturëlis (1973). Tai labaimiela ir gyva knyga, pilna vaikiðko þavesioir liaudies iðminties. Jos iliustruotapasaka „Saulës vaduotojas“, iðverstaá 19 pasaulio kalbø, plaèiai pasklidotolimuose kraðtuose.Dailininkë sëkmingai reiðkësi portretoþanre. Ji pieðë ir iðraiþë SalomëjosNëries, Ievos Simonaitytës, Juozo Miltinio,Juozo Blëdþio, Balio Dvariono irdaugelio kitø asmenybiø graviûras.A.Makûnaitë ypaè þavëjosi S.Nëries poezija;su didþiu atidumu ir meile ji sukûrëne vienà jos portretà.Talentingi Albinos Makûnaitës darbaibuvo ávertinti Lietuvos valstybinepremija (1966), o uþ pasiðventimà menui,puikiø darbø ciklus jai buvo suteiktinusipelniusios meno veikëjos (1965)ir liaudies dailininkës (1986) vardai.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 19


Alsidas Desalinas d’Orbinji(1802–1857), Gamtos istorijosmuziejaus profesoriusAukðtutinio ProvansoLeonora Þivilë GELUMBAUSKAITË,Autoriams teko pakeliautiAukðtutinio Provanso gamtiniamegeologijos parke(Réserve Naturelle de géologiquede Haute-Provence), kuriomuziejai ir ekspozicijos yraSubalpëse Dinë le Bainso,Sisterono ir Kastelano miesteliuose.Pasibaigus tarptautiniamgeologijos mokslø istorijossimpoziumui “AlsidasGamtiniø geologijos parkø sàjûdis pastaraisiaismetais pleèiasi daugelyje pasaulio ðaliø. Ðià veiklàremia UNESCO Tarptautinis geoparkø tinklas, Europojeveikia Geoparkø asociacija.Algimantas GRIGELISd’Orbinji: jo gyvenimas ir darbai”,skirtam ðio áþymiojoprancûzø geologo ir paleontologo200 metø jubiliejui, palikomeLa Grand Galerie del’Evolution ir Paryþiaus ðurmuláir, per dvi su puse valandosgreituoju TGV traukiniu pralëkæ700 km, iðlipome tyliameAvinjono pakraðtyje pietryèiøPrancûzijoje. Tris dienas pogeologijosparkø takaisAukðtutinio Provanso gamtinágeologijos parkà, vienà ið alpinëskalnodaros regionø,mus vedë puikûs prancûzøgeologai – parko direktoriusÞanas Simonas Pagë (Jean-Simon Pagès) ir nenuilstantigeologë dr. Mijetë Giomar(Myette Guiomar). AukðtutinioProvanso Subalpës – tai d’Orbinjigeologiniø tyrimø rajonas,kur jis nustatë juros irkreidos aukðtø stratotipus.Laiko tëkmë 2002 m. lëmëðvæsti áþymiøjø XIX a. geologøAlsido d’Orbinji ir IgnotoDomeikos jubiliejinius metus.Ðie du þmonës abu buvo su-20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


sijæ su Paryþiumi, jie buvo vienaamþiai,taèiau jø likimai – visiðkaiskirtingi. TalentingasisAlsidas Desalinas de Orbinji(Alcide Dessalines d’Orbigny),paleontologas, geologas,natûralistas ir keliautojas, gimëKujorone (Coueron) prieNanto 1802 m. rugsëjo 6 dienà.1824 m. baigë aukðtuosiusmokslus. Jaunasis mokslininkasitin domëjosi mikroskopiniøgyvûnø grupe, kuriuosjis pavadino “foraminiferais”irpagrindë mikropaleontologijosmetodà geologijoje.1826 m. gabusis jaunuolis buvopakviestas á Prancûzijosmokslø akademijos ekspedicijà,vadovaujamà barono Ferusako,tirti Pietø Amerikos þemyno.Ekspedicija truko septyneriusmetus, aplankë Brazilijà,Argentinà, Èilæ, daugiausiatyrë Bolivijà ir Peru. D’Orbinjigráþo á Paryþiø 1834 m.,ekspedicijos rezultatus 1834–1847 m. paskelbë 11-os tomødarbe „Kelionë á Pietø Amerikà“(Voyage dans l’AmériqueMéridionale). Èarlzas Darvinasapie ðá veikalà sakë, kad„… tai XIX amþiaus mokslo paminklas“.D’Orbinji 1842 m.apraðë ir Èilës juros sistemosfosilijas, matyt, gavæs jas perPjerà Armandà Dufrenua iðI.Domeikos. 1843 m. d’Orbinjitapo Prancûzijos geologø sàjungosprezidentu, 1853 m. –Gamtos istorijos muziejausParyþiuje profesoriumi. Muziejusyra garsiajame Botanikossode (Jardine des Plantes),kurá ákûrë 1635 m. Liudviko XI-II gydytojas Heruaras (Hérouard)kaip Karaliðkàjá gydomøjøaugalø sodà. Seniausias sode1636 m. pasodintas medis– akacija arba „skërio medis“(locust tree) – gyvuoja iki ðiol.Po XVIII a. Prancûzø revoliucijossodas buvo pavadintas Botanikossodu, o 1793 m. Konventasjame ákûrë Gamtos istorijosmuziejø. Su muziejumisusijæ didieji jame dirbæ Prancûzijosgamtininkai, kaip Biufonas,Þorþas Kiuvjë, EtjenasÞofrojus Sent-Ileras, BernardasDþiusi, Lamarkas, Sent-Bernaras. Jø vardais pavadintosaikðtës ir gatvës apie muziejø,parke stovi paminklasBiufonui ir auga jo pasodintasmilþiniðkas platanas. Muziejujesaugomos kolekcijos, surinktosgarsiøjø XIX a. moksliniøekspedicijø metu bei vëlesniaislaikais. Prie áëjimo á muziejødëmesá traukia didþiulëssekvojos daugiau kaip 2 mskerspjûvis. Jos rieviø skaièiavimasrodë jà jau augus Kristausgimimo metu.Gráþæs á Paryþiø, d’Orbinjinepaprastai produktyviai dirbo,sukaupë per 100 000 fosilijøegzemplioriø kolekcijà,paskelbë veikalus apie Prancûzijospaleontologijà ir stratigrafinægeologijà. Remdamasisgeologiniais ir paleontologiniaistyrimais, d’Orbinjisukûrë juros, kreidos, paleogenogeologiniø sistemø stratigrafijospagrindus, iðskyrëpenkias naujas sistemas ir 27aukðtus Aukðtutinio ProvansoAlpëse, Paryþiaus ir Akvitanijosbaseinuose, Ardënuose.Jo tirti tø aukðtø stratotipai saugomikaip gamtinis geologijospaveldas, paþymëti informaciniaisstendais. Apie 11 tûkstanèiøjo apraðytø naujø rûðiø yrapripaþintos ðiuolaikinëje paleontologijoje.D’Orbinji mirëtvarkomà akinanèiai baltø klinèiøOrgono karjerà, kuriameyra urgonio aukðto stratotipas.Toliau vykstame á Apèio miestelá,kurio pakraðtyje buvo d’Orbinjiiðskirtas apèio (gargasio)aukðto stratotipas; dabar, deja,sunykæs, nes uþstatytas pastatais.Atvykstame á Baremiomiestelá, kuris visas yra lyg irgeologijos muziejus, centrinëStraipsnio autorius jø neeiliniøgimtadieniø proga nuoðirdþiai sveikina,,Mokslas ir gyvenimas”1857 m. birþelio 30 d., nualintasið Pietø Amerikos parsiveþtøligø; palaidotas Pjerefite(Pierrefitte) netoli Paryþiaus.D’Orbinji palyginti nedideliame,1700 km 2 AukðtutinioProvanso rajone, kur Subalpiøðlaituose atsidengia jurosir kreidos periodø uolienø,daþnai perpildytø fosilijomis,atodangos, iðskyrë keliolika tøperiodø stratigrafiniø aukðtø irdavë jiems aplinkiniø gyvenvieèiøgeografinius vardus. Taiið tikrøjø lyg ir “amonitiniaimiesteliai”, juose kiekvienameþingsnyje jauti geologijos alsavimà.Aplankome graþiaiÐio straipsnio autorëBaremio miestelyje,kur nuostabûsamonitai eksponuojamicentrinëjegatvëjeÐio straipsnioautorius prie Kol deLëke priaboniouolienø atodangossu jûriniø þinduoliøHalitheriumtaulanense radiniaisgatvë dekoruota áspûdingaisamonitais, o baremio aukðtostratotipas yra miestelio apylinkëse,kelyje á de Anglë.Svetingai apnakvyndinti Dinële Bainso miestelyje ásikûrusiojeAukðtutinio Provanso geoparkobûstinëje, kità dienà kylameaukðtyn á Alpes, aplankomejuros periodo sinemiûrio, toario,bajosio aukðtø stratotipus,pakylame iki La Klapë perëjos,kuria Napoleonas Bonapartas1815 m. slapta gráþo ið Italijos áPrancûzijà. Nusileidþiame áKastelano miestelá, sirenø ir fosilijømuziejø.Nukelta á 28 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 21


Kas yraaukštisAukðèio samprata plaèiaivartojama. Daþnai sakoma:aukðtas namas, aukðtasstalas, aukðtas medis, stulpoaukðtis 20 metrø, orlaivioskrydþio aukðtis, kalnoaukðtis ir kt.Daugelis su aukšèio sàvoka susietøkiekybiniø ar kokybiniø apibûdinimø visiškaiaiškûs ir suprantami. Suprantamosaukštá apibûdinanèios sàvokos ar jø skaitinësreikšmës yra tuomet, kai aiškus pradinisatskaitø paviršius, nuo kurio nustatomas,išmatuojamas daikto aukštis ar kurioatþvilgiu lyginame daiktus. Pavyzdþiui,Prof. habil. dr. Algimantas ZAKAREVIÈIUS,doc. dr. Vladislovas Èeslovas AKSAMITAUSKASVGTU Geodezijos ir kadastro katedra1 pav. Lietuvos teritorijos geoido modeliskai sakoma, kad stalo aukštis vienas metras,suprantama, kad tai yra stalo viršausatstumas nuo grindø, ant kuriø pastatytasstalas, medþio aukštis 20 m – medþioviršûnës atstumas nuo þemës paviršiaus.Sakant, kad ši spinta aukštesnë uþ anàspintà, suprantama kurios spintos viršusdaugiau nutolæs nuo grindø.Taigi, norint vienareikšmiškai išmatuotiir apibûdinti daiktø aukšèius, bûtinaþinoti aiškiai apibrëþtà lygá, nuo kuriomatuojama, ir kryptá, pagal kurià matuojama.Aukštis paprastai matuojamasvertikalia kryptimi, kuri sutampa su sunkiojëgos vektoriaus (svambalo linijos)kryptimi ar statmena kryptimi paviršiui,ant kurio pastatytas daiktas.Jeigu tiksliai neþinomas ar vienareikšmiškaineapibûdinamas pradinis atskaitøpaviršius bei kryptis, kuria matuojama,aukšèio apibûdinimas, matavimoprincipas bus sunkiai suprantami ar nevienareikšmiai.Daþnai pradinis atskaitøpaviršius ir matavimo kryptis yra lengvaisuprantami bei geometriškai suvokiami.Taèiau daþnai pasitaiko atvejø, kaipradinis lygis, nuo kurio matuojamasaukštis, be papildomø paaiškinimø galibûti nesuprantamas ir já reikia papildomaiapibûdinti, kad bûtø galima suvoktiaukšèio esmæ. Lygis,nuo kurio matuojamasaukštis, gali bûtine tik realaus geometriniokûno paviršius,bet ir virtualuspaviršius, tam tikrømatematiniø modeliøpaviršiai. Pavyzdþiui,teiginys, kadkalno aukštis 800 m,gali bûti ávairiai suprantamas.Vieni galisuprasti, kad tainuo kalno papëdës(kurià be papildomøpaaiškinimø bei salygøtaip pat sunkuidentifikuoti), o kiti –kitaip, pavyzdþiui,nuo kelio, kuriuo atvaþiavæturistai kopia á šá kalnà. O kokiakryptimi šis aukštis ir kaip matuojamas?Daþnai apibûdinant þemës paviršiaustaškø aukšèius, kalnø aukšèius, orlaiviøskrydþiø aukšèius sakoma „virš jûros lygio“ar „nuo jûroslygio“. Ðiuo atvejudaikto aukštis ir jomatavimas bûtølengvai suvokiamas,jeigu daiktasbûtø tiesiogiai priejûros. Pavyzdþiui,stulpo ar pastato,besilieèianèio su jûrosvandens paviršiumi,viršausaukštis nuo jûros lygio, orlaivio, skrendanèiovirš jûros, aukštis. Taèiau sunkugeometriškai suvokti, kaip nustatyti uþkeliø šimtø ar tûkstanèiø kilometrø esanèiokalno viršûnës aukštá virš jûros lygio,sausumos teritorijoje skrendanèio orlaivioaukštá virš jûros lygio.Kur yra „jûros lygis“ nutolusioje nuojûros vietovëje, kaip já nustatyti? Kaipišmatuoti kalno aukštá, jeigu neturimefiziškai apèiuopiamo „jûros lygio“ ir neturimegalimybës tiesiogiai matuoti vertikalëskryptimi? Nustatyti taškøaukšèius „nuo jûros lygio“ tokiais atvejaisgalima tik nuo tam tikro virtualausmatematinio paviršiaus, kuris sutapatinamassu „jûros lygiu“, besitæsianèiu posausumos paviršiumi. Toká matematinápaviršiø, vadinamà geoidu, 1873 m. pasiûlëvokieèiø fizikas Listingas. Geoidas– vienodo sunkio lauko potencialo paviršius,kuris idealiu atveju (esant nesutrikdytambangavimø, vienodam atmosferosslëgiui bei visiškai vandens masiøpusiausvyrai jûrose ir vandenynuose) jûroseir vandenynuose sutampa su vandenspaviršiumi ir tolydþiai pratæstas pokontinentais taip, kad kiekviename taškesunkio jëgos vektoriaus kryptis bûtø statmenašiam paviršiui. Atstumas sunkio jëgoslinijos kryptimi nuo šio matematiniopaviršiaus iki nustatomojo taško yrašio taško aukštis „nuo jûros lygio“. Geodezijojejis vadinamas ortometriniuaukšèiu. Tokios idealios nesutrikdytosvandens masiø pusiausvyros jûrose irvandenynuose nëra. Nustatant geoidopaviršiø pasirenkamas konkretus pradinisaukšèiø sistemos taškas ir apskaièiuojamaseinantis per šá pradiná aukšèiø sistemostaškà sunkio lauko ekvipotencialinis(vienodo potencialo) paviršius. Pradinisaukšèiø sistemos taškas paprastaisutapatinamas su konkretaus mareografoiš daugiameèiø stebëjimø nustatytu vidutiniujûros vandens lygiu. Geoido paviršiusapskaièiuojamas pagal realausÞemës sunkio lauko, einanèio per pradináaukšèiø sistemos taškà, ekvipotencialiniopaviršiaus nuokrypius nuo per šátaškà einanèio normalinës sunkio jëgos2 pav. Aukšèiø nustatymo schema22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


3 pav. Europos šalysenaudojamos geopotencialinësaukšèiø sistemosgeodeziniø koordinaèiø sistema LKS 94susieta su Europos ETRS 89 geodeziniøkoordinaèiø sistema. Pastaroji sutampasu ETRS 1989.0. epochos TarptautinësÞemës sukimosi tarnybos koordinaèiøsistema ITRS. Normaliniamlauko ekvipotencialinio paviršiaus. Parinkuskità pradiná aukšèiø sistemostaškà, gaunamas kitas geoido paviršius.Pradinio taško parinkimas apibûdinaaukšèiø sistemà. Pavyzdþiui, dabar Lietuvojenaudojama Baltijos aukšèiø sistema,kurios geoido paviršius eina perpradiná taškà – Kronštato mareografunustatytà vidutiná Baltijos jûros lygá. Kaikuriose Europos šalyse plaèiai taikomaaukšèiø sistema susieta su vidutiniu Baltijosjûros lygiu ties Amsterdamu (Amsterdamoaukšèiø sistema). Amsterdamosistemà numatoma taikyti kuriant vieningàEuropos aukšèiø pagrindà. Lietuvosteritorijoje šiø sistemø lygio paviršiaiskiriasi apie 14 cm. Geoidas, kurio pradinistaškas ties Kronštatu, yra aukšèiauuþ Amsterdamo aukšèiø sistemos geoidà.Vadinasi, ir taškø aukšèiai „nuo jûroslygio“ nustatyti taikant vienà ir kitàaukšèiø sistemà nesutaps 14 cm.Kyla klausimas, kaip nustatytiaukšèiø sistemos pradiná lygá sudaranèiogeoido padëtá, jo orientavimàÞemës kûne. Geoido orientavimas irpadëtis nustatoma atþvilgiu geodeziniøkoordinaèiø sistemos ir normaløjá sunkiolaukà apibûdinanèio matematinioÞemës modelio – ekvipotencialinioelipsoido. Nustatant ekvipotencialinioelipsoido parametrus priimama, kadelipsoido masë turi bûti lygi Þemës masei,sukimosi greitis – Þemës sukimosigreièiui, elipsoido tûris lygus geoido tûriui,elipsoido inercijos momentai lygûsÞemës inercijos momentams, elipsoidocentras sutampa su Þemës masës centru,sukimosi ašis – su Þemës sukimosiašimi. Tokio elipsoido sukurtas sunkiolaukas yra vadinamas normaliuoju sunkiolauku ir šio lauko ekvipotencialiniaipaviršiai yra artimi realaus sunkio laukoekvipotencialiniams paviršiams.Nuokrypos nuo realaus sunkio lauko ek-4 pav.Europosšalysenaudojamøaukšèiøsistemøpradiniaitaškai iraukšèiønesutapimai(cm) suAmsterdamoaukšèiøsistemavipotencialiø paviršiø atsiranda dël to,kad sudarant ekvipotencialinio elipsoidomatematiná modelá neávertintasÞemës rutulio masiø tankio pasiskirstymonevienodumas. Realaus sunkiolauko ekvipotencialiniø paviršiø, taippat ir geoido paviršiaus, nuokrypos nuonormalinio sunkio lauko ekvipotencialiniøpaviršiø apskaièiuojamas pagališmatuoto realaus sunkio laukoreikšmiø nuokrypas nuo normaliniosunkio lauko reikšmiø. Geoido erdvinæpadëtá Þemës kûne, arba jo padëtáatþvilgiu geodeziniø koordinaèiø sistemàapibûdinanèio elipsoido, galima nustatytigeocentrinëje erdviniø staèiakampiøkoordinaèiø sistemoje. Tokios koordinaèiøsistemos centras sutampa suÞemës masës centru, viena ašis sutampasu fiksuotos epochos vidutine Þemëssukimosi ašies padëtimi, kitos dvi ašysyra elipsoido pusiaujo plokštumoje, kuriøviena sutampa su ekvatoriausplokštumos ir tos paèios epochos pradiniogeodezinio dienovidinio plokštumossusikirtimo linija. Dabar plaèiausiainaudojamas WGS84 (World GeodeticSystem 1984), ITRS (InternationalTerestrial System), ETRS89 ( EuropeanTerestrial System 1989) geocentrinës koordinaèiøsistemos.Dabartinë 1994 m. priimta Lietuvossunkiui apskaièiuoti taikomas 1979 m.Tarptautinës geodezijos ir geofizikos sajungospatvirtintas normalusis sunkiolaukas GRS 80. Geoido (pagrindinio lygiopaviršiaus), nuo kurio matuojamiortometriniai aukšèiai, padëtis atþvilgiuekvipotencialinio elipsoido apibûdinamageoido aukšèiais – atstumais nuoelipsoido statmena jam kryptimi.Kai geoidas virš elipsoido – aukšèiaiteigiami, o kai þemiau – neigiami. Lietuvosteritorijoje susieto su Baltijos(Kronštato) aukšèiu sistemos pradiniøtaškø geoido aukšèiai Lietuvos geodeziniøkoordinaèiø sistemoje LKS94 yra 22–27 m virš elipsoido (1 pav.). Geoidoaukšèiai (m) 1 paveiksle pavaizduoti izolinijomis.Geoido modelis sudarytas 1994m.Vilniaus Gedimino technikos universitetomokslininkams (Petrui Petroškevièiui,Eimuntui Kazimierui Paršeliûnuiir kt.) bendradarbiaujant su Šiaurës šaliøgeodezijos komisijos geoido nustatymodarbo grupës specialistais ir patikslintas1998 metais. Geoidui nustatyti panaudotine tik Lietuvos teritorijos gravimetriniaiir geodeziniai matavimai, bet irBaltijos jûros regiono matavimø duomenysbei pasauliniai geopotencialo modeliai.Lietuvos teritorijoje geoido aukšèiainustatyti 2–5 cm tikslumu.Nukelta á 30 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 23


Kai kasapieKurðënai – nedidelis taðkelis Lietuvosþemëlapyje Þemaitijos pakraðtyje.Nors archeologai nustatë, kad ðioseapylinkëse þmoniø gyventa jau prieð5000 metø, þemëlapyje jie paþymëti tik1563 metais. Ðis Þemaitijos miestelis tapoman paèiu brangiausiu ir svarbiausiuvisoje mûsø þemëje.Molëta Kurðënø þemë suformavo savitàmiestelio veidà ir iðaugino daug sûnøir dukterø, kurie savo darbais garsinoir tebegarsina gimtinæ. Vien tik prabëgomþvilgtelëjus á XX a. kurðëniðkius, galimabûtø nemaþai iðvardyti ávairiose sritysepasiþymëjusiø kraðtieèiø. Tai ir inþinieriai,medikai, kalbininkai, ekonomistai. Juosvisus labai graþiai yra apraðæs Kurðënøðiø dienø ðviesuolis mokytojas StasysRumbinas savo knygoje „Ðimtas gyvenimøir tûkstanèiai darbø“.Esamos gamtinës þaliavos nulëmëypatingà keramikos suklestëjimà ir suteikëmiesteliui savitumo. Nuo senø laikøKurðënai garsëjo puodþiø dirbtuviø gausair gaminiø ávairove. Viena didþiausiødirbtuviø buvo tëvo, paskui sûnø Vilimøpuodinë. Dar buvo Broniaus Radeckio,Jono Vitkausko, Vertelio, Korkaus, Mejerio,Stupuro ir kitø. Tarpukariu turgaus dienomismiestelio turgaus aikðtës visamepakraðtyje ant akmenø grindinio þydëjopuodyniø, àsoèiø, dubenëliø, vazonø, vazeliøbei ðvilpiø gëlynas. Gaminiø groþiu,ávairove bei iðmone puodþiai varþësivienas su kitu. Akys raibo, tik vaikðèiok,þiûrëk ir gërëkis. Kurðënø meistrai savogaminiais tenkino ne vien savo apylinkësgyventojø poreikius, bet aprûpino irnemaþà Lietuvos dalá. Didieji metiniai turgûsar jomarkai net ir tolimose vietovëseneapsieidavo be margø ir skambiø kurðëniðkiøpuodø. Taigi Kurðënai teisëtaibuvo pripaþinti puodþiø sostine.Natûralià puodþiø amato raidà nutraukëkaras. Kurðënai net tris mënesiusbuvo fronto paðonëje, tarpais net centre.Gyventojai iðsibëgiojo, miestelis buvosugriautas ir sudegintas. Vëlø rudenáparsiradæ likæ gyvi kurðëniðkiai buvopraradæ beveik visà uþgyventà mantà,o jei kà ir iðsaugojo, tai tik ne moliniusindus. Gráþæ puodþiai kibo á darbà, nespagrindinë þaliava – molis tebebuvo poKad ir kur blaðkytø mus likimas, kad irkokiuose egzotiðkuose kraðtuose tektøgyventi, vienintelë ir nepamirðtama yragimtinë. Giliai sàmonëje ji glûdi tokia, kokiàmatëm vaikystëje, nors laikas keièia ne tikKurðënusþmones, bet ir vietoves.Genovaitë JACËNAITËVirginijos VALUCKIENËS nuotr.ranka. Paklausa buvo didþiulë. Niekasnebeþiûrëjo groþio ar kokybës, buvosvarbu patenkinti poreikius. Kokybësmuko, taèiau ne vien dël darbø skubos.Trûko þaliavos glazûroms. Puodþiaiir èia rado iðeitá. Ið nutraukytø kabeliogabalø degë ðvinà, spalvintojo gaminosiið iðmëtytø kondensatoriø.Vos pradëjæs atsigauti amatas greitpatyrë dar vienà, ðá kartà triuðkinantásmûgá. Finansø inspekcijos uþdraudënamudinius verslus, o norintys juos tæstiturëjo ásigyti neáperkamus patentus.Amatas merdëjo.Apie 1958–1960 m. Lietuvos liaudiesmeno skyrius prie Kultûros ministerijosëmë telkti likusius liaudies meistrus. Taibuvo nelengvas darbas. Þmonës buvonepatiklûs, bijodavo prisipaþinti, kad darkà nors dirba. Taèiau po poros metø, ásitikinæ,kad liaudies meistro vardas naudingas,patys ëmë verþtis.1965 m. Kurðënuose ásikûrë ir vietinëspramonës centras – puodinë, vëliaupasivadinusi keramikos dirbtuvëmis. Èiaásidarbino kai kurie buvæ senieji puodþiai.Vienas jø, netgi iniciatorius, buvo VladasDamkus. Jis tobulai jautë þemaitiðkø indøformà, þiedë idealiai, taèiau buvo priverstasþiesti pagal pateiktus ir aprobuotusetalonus. Jie, deja, nebuvo nei labaipraktiðki, nei tradiciniø formø ir dekoro.Organizuojamose Vilniuje respublikinëseliaudies meno parodose kurðëniðkiaikeramikai pirmavo. Pradëta rajoninëseðventëse rinkti ir puodþiø puodþiø.Kurðënams –425Pirmasis puodþiø puodþius buvo JonasPaulauskas ið Micaièiø. Jis buvo daugiautechnologas nei puodþius. Antruojupuodþiø puodþiumi tapo Vladas Damkus.Dar vëliau ir Bronius Radeckas, „karaliavæs“net iki 2005 metø, nes ilgai tokierinkimai nebuvo rengiami. Tuo laikotarpiu– 1987 m. buvo iðrinktas JonasVertelis ketvirtuoju Lietuvos puodþiøpuodþiumi, taèiau, jam mirus 1992 m.,vardas liko treèiajam – Radeckui. Tik2005 m. puodþiø puodþiaus karûna iðKurðënø iðkeliavo á Aukðtaitijà, pas Leliûnøkeramikà Vytautà Valiuðá.Nelikus kasdienio poreikio, keramikàiðstûmë pigesni fabrikiniai, daþnaiáveþtiniai gaminiai. Jie gaminami didþiulëmisserijomis, plinta po visas ðalis irnebeturi savitumo. Tebedirbantys meistrainejauèia konkurencijos, amatas menkëja.Senieji meistrai arba iðëjo Anapilin,arba dël sveikatos nebedirba. Jaunesniesiemskeramikams liko tik pomëgis,o probëgðmais jau nebeámanomapasiekti didelio meistriðkumo. Asortimentas,praradæs funkcionalumà, tapotik puoðybos elementu, kartais svetimuar neskoningu. „Jiesios“ padalinys gaminamasinæ produkcijà pagal etalonus,kurie nëra charakteringi vietiniam regionui.Gaila, kad einama lengviausiu keliu,nebenaudojama glazûrø, o daþomaðaltu bûdu daþais.Taèiau, nepaisant visø ðiandienos viraþø,Kurðënai tebëra visos Lietuvos liaudiesmeistrø ir profesionalø dailininkøkeramikø svarbus centras. Po ilgos pertraukoskeramikos dirbtuviø vadovo,Kurðënø miesto valdþios bei Ðiauliø kultûrosskyriaus pastangomis atgaivintiliaudies meistrø seminarai. Veikia nemaþakeramikos bûreliø mokyklose ir jaunimocentre. Atgijo ir Lietuvos puodþiøkaraliaus rinkimai. Plaèiai þinomas Kurðënuoseásikûræs ávairiø molio masiø beiglazûrø ruoðimo centras (vad. Anglickas).Jis suteikia galimybæ oficialiai ásigytinorimø medþiagø.Kurðënø savitumà atskleidþia ákurtosunikalios ekspozicijos. Tai kalendoriømuziejus-ekspozicija ir puodþiaus dirbtuvësekspozicija, kurià padëjo árengtipuodþius Jonas Vilimas. Èia yra ir senøjømeistrø darbø pavyzdþiø, neseniaijà papildë dovanotais eksponatais dabartinisAukðtaitijos puodþiø karalius Va-24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


liuðis. Pradþia tikrai nebloga. Taèiau taitik maþa dalis to, kas galëtø reprezentuotiKurðënus, pritraukti turistø dëmesá.Ta ekspozicija, deja, ir ðiandien neturimuziejaus statuso. Manau, labai aktyviamKurðënø kultûros skyriaus kolektyvui,seniûnui ir Ðiauliø kultûros skyriuireikëtø rimtai pamàstyti, nes Kurðënaigali tapti visos Þemaitijos puodþiø darbøunikaliu reprezentacijos centru. Priejo reikëtø ákurti edukacinæ klasæ, kuripritrauktø mokinius ir padëtø iðlaikyti unikaløKurðënø verslø veidà. Þinoma, reikëtøkreipti ypatingà dëmesá á tradicijø iðsaugojimà,atsisakyti kièiniø, niekam nereikalingøniekuèiø gamybos ir ugdyti jaunimoskoná. Tà reikëtø daryti nedelsiant,kol dar yra gyvø senøjø meistrø, galinèiøperduoti amatà, o ypaè meninæ dvasià.Prie kalendoriø ekspozicijos, gavusnaujas patalpas, kartu su keramikos muziejumigalëtø rasti vietos skyrelis, skirtastiems Kurðënø ðviesuoliams, kurie gyvenoseniau ir garsino Kurðënus. Reikëtønepamirðti tø, kurie sunkiais pokariometais ákûrë, dirbo ir vadovavo vidurineimokyklai, tilpusiai varganuose trijuosemediniuose pastatuose ir iðaugusiai á trisdideles vidurines mokyklas. Juk ið tos pokarioklumpëtø ir basakojø mokinukø kartospasiðventusiø mokytojø dëka iðaugodaug ávairiø specialistø.Ávaþiavus á pagrindinæ miestelio gatvæ,pasitinka ðvari, tvarkinga aplinka. Tairodo vietos savivaldybës darbà ir poþiûráá dabartá ir ateitá. Vien tai, kad per pastaruosiusmetus iðleistos net trys knygos,skirtos Kurðënø istorijai ir þmonëms, rodoneeiliná dëmesá savo miestui. Graþëjantysir ðvarëjantys Kurðënai dëkingi iraktyviam Ðiauliø kultûros skyriui, kuris rûpinosiistorinio ir kultûrinio paveldo iðlikimu.Jiems talkininkaujant keletà vasarøKultûros ministerija rengë ekspedicijas.Vienos ið jø surinkta medþiaga ir sudaroknygà „Kurðënai“. 2005 m. Vytautas Kirkutisir Stasys Lipskis iðleido „Kurðënøenciklopedijà“, kurioje plaèiai pristatytikurðëniðkiai.Be savo gimtinei ir jos istorijai pasiaukojusiøþmoniø, tokiø kaip Vytautas Kirkutis,Stasys Lipskis, Stasys Rumbinas,Rima Baðkienë, Sigita Lukienë, LaimutëVarkalienë ir daug kitø, nebûtø atskleistaKurðënø praeitis ir formuojamas dabartinisveidas. Jei pavyktø atgaivinti senuosiusamatus – puodininkystæ ir kitus, kulinarinápaveldà, Kurðënai, esantys patogiojestrateginëje vietoje, tikrai sulauktødar daugiau turistø ir sveèiø dëmesio.Apie vandens reikðmæþmogaus mitybaiProf. Domicelë MIKALAUSKAITË2003 m. Nobelio premija paþymëtidarbai (Peter Agre) apie vandens kanalëliø(aqua points) nuolatiná gausøfunkcionavimà làsteliø membranø baltymuoseir lipiduose atvërë naujus keliusþmogaus organizmo vandens apykaitaipaþinti. Vanduo yra pagrindinisgyvybës ðaltinis, tai svarbiausia maistomedþiaga kiekybine prasme ir labiausiaisuprantama kiekvienam þmogui taikytisveikos gyvensenos praktikai.Vanduo sudaro didþiausià þmogauskûno dalá – 63 proc., liesoje kûno masëjevandens bûna 73 procentai. Vanduo dalyvaujareguliuojant kûno temperatûrà,palaikant audiniø ir làsteliø (taip pat ir smegenø)struktûrà ir funkcijas, perneðant ávairiasmedþiagas, iðskiriant ðalinimo produktusir kt. Ilgà laikà buvo manyta, kadvanduo organizme atsinaujina paprastosdifuzijos keliu. Taèiau darbai, kuriø dëkaatrasti nuolat susidarantys gausûs vandenskanalëliai membranø baltymuoseir lipiduose, padarë didþiulá atradimà fiziologijosmoksle bei medþiagø apykaitospaþinimo baruose. Visa tai turi didelëspraktinës naudos þmogaus sveikatai.Dabar jau aiðku, kad vanduo þmogausorganizme, audiniuose bei làstelësenuolat keièiasi priklausomai nuo gaunamoir ðalinamo vandens balanso. Kaivandens gaunama per maþai, vyksta organizmodehidratacija, dël kurios atsirandalëtinës ligos. Vandens pertekliusorganizme, arba hiperhidratacija, taip patnëra gerai. Taèiau noras gerti ne visadaatitinka organizmo poreikius, ypaè vyresniojoir senyvo amþiaus þmonëms, kadangisenstant maþëja troðkulio centrojautrumas ir skysèiø geriama maþiau. Beto, senstant sumaþëja liesos kûno masëskiekis, kuris sujungia vandená, sumaþëjaraumenø ir kaulø masë, sulëtëjainkstø gebëjimas koncentruoti ðlapimà.Taigi sumaþëja bendras vandens kiekisþmogaus organizme.Organizmas vandens atsargø neturi.Todël, nepakankamai vartojant skysèiø,susidaro vandens trûkumas. Dehidratacijagalima keletà dienø, o ilgëliauar ilgai trunkanti tampa kenksmingaþmogaus sveikatai. Dehidratacija yra pirminissignalas, veikiantis medþiagø apykaitoseigà làstelëse, taip pat ji veikia irlàsteliø funkcijà. Tai kiekgi reikia þmoguivartoti vandens, kad bûtø iðvengta dehidratacijos?Dabar manoma, kad suaugusioþmogaus su skysèiais ir ávairiaismaisto produktais gaunamo vandensdienos norma yra 2,7 l moterims ir 3,7 lvyrams. Taèiau vandens apykaità organizmesàlygoja aplinkos bei fizinio aktyvumoveiksniai. Kai aukðta aplinkos temperatûra,padidëjæs fizinis aktyvumas,gausiai prakaituojama ir kt., vandens poreikislabai padidëja. Bet tai atskira tema.Ne vis tiek su kokiais skysèiais vanduoyra gaunamas. Pavyzdþiui, natûralikava skatina vandens iðsiskyrimà ið organizmo,todël, iðgërus puodelá juodoskavos, vandens ið organizmo bus paðalintadaugiau negu jo gauta su kava.Turint sveikatos rizikos veiksniø, ypaè senyvoamþiaus þmonëms kava mëgautisneverta. Pastaruoju metu literatûrojeskelbiama nemaþai darbø apie gausauskavos vartojimo sukeltus ðirdies bei kraujagysliørizikingus sutrikimus – ðirdies infarktàar iðeminá insultà.Organizmo dehidratacija daþnai siejasisu senyvo amþiaus þmoniø sergamumoir mirðtamumo padaþnëjimu. Jeidël dehidratacijos netenkama maþëliaukaip 2 proc. kûno svorio, sumaþëja þmogausatsparumas, susilpnëja atmintis,padidëja ðilumos praradimas ir kt. Tokiolaipsnio dehidratacija paveikia làsteliøfunkcijà, ir tam jautresni yra pagyvenæþmonës. Todël jai kompensuoti, tai yranormaliai hidratacijai palaikyti, yra patariamasuvartoti reikalingà vandens kiekásu skysèiais ir ávairiais maisto produktaismultidisciplinuotai, daug daþniau, betbûtinai maþesniais kiekiais. Multidisciplinaarba savita kontrolë, atsiþvelgiant ásveikatos bûklæ ar esamus rizikos veiksnius,bûtina dël to, kad dël pernelyg gausausvandens vartojimo ið organizmo iðplaunamosgyvybiðkai svarbios mineralinësdruskos ir kyla kitø sveikatos problemø.Vandens, kaip ir kitø maisto medþiagø,vartojimo normos reikalingos,kad þmogaus organizme normaliai vyktømedþiagø apykaitos procesai.Taigi ilgiau trunkanti þmogaus organizmodehidratacija yra rizikos veiksnys,skatinantis lëtiniø ligø atsiradimà, silpninantisatmintá ir kt. Normali organizmohidratacija padeda jø iðvengti ir sustiprintiatsparumà.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 25


Apie „Lietuvosnacionalinio radijoistorijà“Radijo istoriko Juozo GIRDVAINIOdviejø tomø monografija „LIETUVOS NA-CIONALINIO RADIJO ISTORIJA 1918-1940. Programa. Laidos. Þmonës. LietuvaEuropoje ir pasaulyje“ – pirmas tomas,„Autentiðki radijo darbuotojø liudijimai.Kauno, Klaipëdos ir Vilniaus radijo stotysir studijos. Radijo laidos. Straipsniai. Tarnybiniaidokumentai. Radijo ástatymai. Programøekonominë analizë. Radijo þmoniøbiografijos“ – antras tomas remiasi archyviniaisdokumentais bei tometo autentiðkais, autoriausorganizuotais ir parengtaisspaudai bei radijui darbuotojøliudijimais, áraðytais á magnetinæjuostelæ.Monografijoje J. Girdvainismoksliniu loginiu dëstymu analizuojair vertina Lietuvos nacionalinio radijoveiklà atskirais skyriais. Aptariamos átakingesnësiðliekamosios vertës laidos. Daugvietos skiriama meniniø laidø, muzikos, pe-Prie Baltijos jûros gyvenanèiø tautø savitarpio bendradarbiavimo ir kultûriniogyvenimo ryðius labiausiai suartino radijas, jo transliuoti garsiø pasauliokompozitoriø muzikos kûriniai, ávairûs koncertai latviðkai, lietuviðkai irestiðkai su dainø atlikëjais ir tø tautø liaudies muzika. Tà sieká ágyvendinoRygos, Kauno ir Talino radiofonø vadovai, jø radijo studijø darbuotojai,gindami bendrus trijø Baltijos valstybiø kultûrinius interesus.Baltijos valstybiøradiofonø konferencijosPirmoji Baltijos ðaliø radiofonø vadovøkonferencija 1935 m. Rygoje galutinaipadëjo teorinius pagrindus ilgalaikeiLatvijos, Lietuvos ir Estijos radiofonø tarpusaviokultûrinei veiklai plëtoti.Jau 1934 m. Latvijos, Lietuvos ir Estijosvalstybiø radiofonø vadovai pasikeitëraðtiðkais dokumentais. Pagal 1934 m. rugsëjo12 d. pasiraðytà triðalá bendradarbiavimoaktà pasiþadëta aktyviai bendradarbiauti– ðaukti periodines radijo konferencijas,keistis artistais, transliuoti Nepriklausomybësðvenèiø minëjimus per radijà, pasikeistitautinës muzikos koncertais, svarbesniøávykiø valstybëse per pastaruosius3 mënesius radijo apþvalgomis, muzikiniøkûriniø natomis, radijo teatrø vaidinimais,rengti bendras uþsienio ið ðiø valstybiø transliacijas,drauge priimti ir transliuoti visuomeneiið uþsienio sutartus koncertus, rengtitriðales – Latvijos, Lietuvos ir Estijos koncertøtransliacijas Europai.Pirmojoje Baltijos ðaliø radiofonø konferencijoje,ávykusioje 1935 m. rugpjûèio6–8 d. Rygoje, Latvijos susisiekimo ministrasinþ. B. Einbergas pareiðkë:„Mes didþiuojamës, kad Lietuva ir Estijaperëmë latviø sumanymà ir priëmë mûsøkvietimà á ðià konferencijà […].Eterio bangø pagalba mes turime prasiverþtiuþ savo ðaliø etnografiniø sienø irnacionaliniu menu, savo koncertais, muzikaprivalome parodyti pasauliui jaunø tautøkûrybingumà ir gaivaliðkumà […].Baltijos ðaliø radiofonø bendradarbiavimasbûtinas, ypaè po 1934 m. rugsëjo12 d., kai buvo pasiraðytas bendradarbiavimoaktas, pabrëþæs mûsø valstybiø suartëjimopolitiðkàjà veiklà“ ( LCVA, F. 964,Ap. 1, B. 237, L. 6-95).Bûta ir techniniø transliacijos sunkumø,kuriuos reikëjo nedelsiant áveikti.26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5Pirmosios radiofonø konferencijos rezoliucijosekonstatuota, jog „dabartinës telefonølinijos neatitinka radiofonijos reikalavimødël patenkinamo programø apsimainymo“,ir praðoma „Pabaltës ðaliø paðto,telefono ir telegrafo valdybas pagreitintilinijø sutvarkymà, numatyti ateièiaispecialias linijas radiodifuzijos reikalams.“Pirmas specialus koncertas pasiûlytas1935 m. spalio 4 dienà. Pirmas „Pabaltësðaliø kombinuotas koncertas Europai“ numatytas1935 m. lapkrièio 8 dienà. Pirmasiðkilmingø pokalbiø apsimainymas paskirtas1935 m. gruodþio 31 dienà.Konferencijoje akcentuota ginti perradijà bendrus trijø valstybiø savitarpiobendradarbiavimo ir kultûrinio gyvenimointeresus.Triðalis tarpusavio pasikeitimas informacinemedþiaga ið Baltijos ðaliø kultûriniogyvenimo buvo pageidaujamas periodiðkaipagal jau kuris laikas veikianèiàsuomiø ir estø bendrà praktikà.Susitarta atitinkamuose þurnaluosebei laikraðèiuose spausdinti Baltijos ðaliøradiofonø programas.Latvijos, Lietuvos ir Estijos radiofonøkonferencijos ávyko: pirmoji – 1935 m. rugpjûèio6–8 d. Rygoje, antroji – 1936 m.rugsëjo 12–14 d. Kaune, treèioji – 1938m. birþelio 12–14 d. Taline, ketvirtoji – 1939m. rugpjûèio 15–17 d. Rygoje.1936 m. rugsëjo 12 dienà Kaune, atidarantantràjà Baltijos valstybiø radiofonøkonferencijà, Lietuvos Respublikos ðvietimoviceministras K. Masiliûnas kalbëjo:TarptautiniaiLatvijos,Lietuvos irEstijosradijo ryðiaiJuozasGIRDVAINIS„Ieðkojimas pastovesnës bazës trijøPabaltës tautø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos– bendradarbiavimui buvo keliø metømûsø valstybiø vyrø ir visuomenës veikëjøpirmutinis rûpestis.Su dþiaugsmu tenka ðiandien konstatuoti,jog susitarus dël politinio bendradarbiavimo,pasiraðius spaudos ir radiofonøbendradarbiavimà, taip pat ávairiomis kitomisformomis ëmus reikðtis ðiø trijø tautøintelektualiniam bendradarbiavimui, Pabaltëskraðtai tarytum suaugo á vienà dvasináorganizmà, kuriame vis daugiau respektoima rodyti Europos opinija.Visø trijø valstybiø radiofonai stengësi,staèiai lenktyniaudami, vykdyti tai, dëlko praëjusiais metais I konferencijoje Rygojebuvo sutarta.Pasitaikiusius neaiškumus, tikiuos,Tamstos, Ponai Delegatai, pasistengsite šiojekonferencijoje išsiaiškinti, o man beliekatik konstatuoti tà didelá Lietuvos visuomenëssusidomëjimà ir pasitenkinimà, kurá sukëlëir iðtisus metus be atvangos stiprinoLietuvos, Latvijos ir Estijos radiofonø bendradarbiavimovaisiai. Að neabejodamas galiutvirtinti, jog Lietuvos visuomenë su didþiausiususidomëjimu ir didþiausia simpatijasekë kiekvienà didelæ ar maþà Lietuvosradiofono programos dalá, kuri bûdavo skiriamaLatvijos ar Estijos menui, muzikai arkuriam kitam tø tautø reikalui pavaizduoti.Su ne maþesniu dëmesiu Lietuvos visuomenësekë ir Estijos bei Latvijos radiofonøprogramà, kai tie radiofonai skirdavolaiko Lietuvai ir jos reikalams.Að tikiu, jog ir Latvijos bei Estijos visuomenëjetokia pat nuotaika vieðpatavoLietuvos atþvilgiu.


Kaunas, Radijo studija, 1933 m.dagogikos, literatûros ir meno, radijo teatroanalizei. Nagrinëjamos informacinës þiniø,profesinës þemës ûkio, medicinos, moksleiviø,jaunimo ir vaikø, karinio ir patriotinioauklëjimo, ðalies ir uþsienio paþintinës geografinëslaidos. Lietuvà ið pradþiø pasaulislabiau paþino ið radijo laidø esperantiðkai,lietuviðkai, vokiðkai ir prancûziðkai.Leidinyje iðryðkinamas radijo darbuotojøir laidø prelegentø svarus indëlis. Vertinamaradijo mëgëjø trumpabangininkøveikla Lietuvoje ir pasaulyje, paplitæ radijoaparatai, radijo leidiniai. Atsiribojamanuo klaidingø vertinimø sovietinëje spaudojeir iðleistø knygeliø teiginiø.Lietuvos nacionalinis radijas vertinamasLatvijos ir Estijos, Anglijos ir Vokietijos,Prancûzijos radijo stoèiø programøkontekste. Árodoma, jog Lietuvai radijasbuvo labai reikalingas, nes tuo metu 44,2proc. ðalies gyventojø nemokëjo nei skaityti,nei raðyti.Leidinyje pateikta vientisa ir iðbaigtaLietuvos nacionalinio radijo (Kauno radiofono)veiklos pradiniu laikotarpiu analizë.Leidinys paraðytas patraukliu publicistiniuþodþiu ir skirtas daugeliui skaitytojø.Tokiu bûdu reikia pabrëþti, jog I konferencijossusitarimo rezultatai pasirodë netiek patenkinami ið formalios pusës, bet labaigeri imant gilesne prasme, nes jie sukëlëir visà laikà didino savitarpio simpatijosjausmus trijø Pabaltës tautø visuomenëje.Man malonu paþymëti Tamstoms, PonaiDelegatai ir gerbiami sveèiai, dar ir tai,jog su ðios konferencijos data sutampadar ir kiti du Lietuvos, taip pat ir Pabaltësradiofonijai reikðmingi faktai, bûtent – ðiuometu sukanka Lietuvos radiofonui 10 metø,taip pat ðiomis dienomis atidaroma antrojiLietuvos radijo stotis Klaipëdoje.Ta proga sveikinu Lietuvos radiofonoir radijo stoties vadovybæ bei bendradarbiusir linkiu, kad po ðios konferencijostrijø Pabaltës valstybiø radiofonø bendradarbiavimastaip suintensyvëtø ir patobulëtø,jog jo veikla dar labiau sustiprintø pasauliovisuomenës susidomëjimà Pabaltësvalstybiø menu ir kultûra“ (LCVA, F.391, Ap. 4, B. 1729, L. 21, 22).Ketvirtojoje konferencijoje buvo vieðaipabrëþta, jog Lietuva (Kauno radiofonas)pasiuntë Latvijai 5 solistus ir 1 chorà, Estijai– 3 solistus ir 1 chorà, o Lietuva iðLatvijos sulaukë 3 solistø ir trio koncertø,ið Estijos atvyko net 8 solistai koncertuotiper Lietuvos valstybës radiofonà.Tai buvo graþûs Latvijos, Lietuvos irEstijos kultûros ir meno veikëjø kûrybiniobendradarbiavimo vaisiai.Verta prisiminti bent kelias radijo transliacijøistorines datas ir ávykius.1937 m. vasario 16 d. Ryga ið Kaunotransliavo J. Karnavièiaus operà „RadvilaPerkûnas“ (B. Sruogos libretas), o 1937 m.rugsëjo 5 d. – futbolo rungtynes. 1937 m.balandþio 12 d. Kaunas transliavo valandostrukmës koncertà Europai. 1937 m. liepos29 d. Kaunas transliavo futbolo rungtynesiš Rygos. 1937 m. rugsëjo 8 d. Kaunastransliavo lietuviðkos muzikos koncertàá Italijà. 1938 m. kovo 17 d. ir kovo 19 d.Kaunas transliavo koncertus Amerikai.1939 m. rugpjûèio 15–17 d. Rygoje vykusiojeketvirtojoje Baltijos ðaliø radiofonøkonferencijoje, kurioje ið Lietuvos dalyvavoValstybës radiofono direktorius EdvardasZabarauskas, radiofono vyriausiasisredaktorius poetas Antanas Miðkinis irÐvietimo ministerijos referentasK. Jesaitis, buvo nutartapasikeisti trimis valandiniaiskoncertais: 1939 m.Estija – rugsëjo ir spaliomën. bei 1940 m. kovà,1939 m. Latvija – spaliomën. bei 1940 m. sausio irbalandþio mën., 1939 m.Lietuva – lapkrièio mën. bei1940 m. vasario ir geguþësmënesiais. Þodþiu, susitarta,kad kiekviena Baltijosðalis „per 9 mënesius surengiasavo kaimynams potris dainø ir muzikos koncertus.“Tarptautiniøradiofonø muzikoskoncertøtransliacijø reikðmëBaltijos ðaliø radiofonøkonferencijos paskatinonuo 1935 m. pradëti plaèiaiskleisti radijo bangomissavo ðaliø muzikinësNuotr. ið J. GIRDVAINIO asmeninio archyvokultûros ir meno vertybesne tik Europai, bet ir visam pasauliui.Nuo 1936 m. Lietuva ëmësi transliuotiper Valstybës radiofonà Kauno bangatarptautinius koncertus ir ávairius renginius.Baltijos ðaliø koncertai, kuriuos vienodaisutartu laiku transliavo Kauno, Rygosir Talino radijo stotys, ið anksto buvoskelbiami Europos ðaliø ir Amerikos radijoþurnaluose.Mano keli 1976 m. kalbintieji Kaunoradijo darbuotojai prisiminë, kaip þavëjoið Amerikos transliuoti Kauno banga AntanoVanagaièio koncertai.1936 m. Kaunas iš Rygos transliavo3, iš Talino – 2 koncertus, 1937 m. iš Rygos– 5, iš Talino – 3, 1938 m. iš Rygos irTalino – po 2 koncertus.1936 m. ið Kauno buvo transliuota pokeletà koncertø á Rygà ir Talinà. Antai1937 m. Kaunas transliavo á Rygà 2, Talinà– 1, 1938 m. buvo surengti koncertaiKaunas–Ryga–Talinas–Praha, Kaunas–Ryga–Talinas–Paryþius ir Kaunas–Ryga–Linksmoji brolija prie mikrofono Valstybës radiofone:Valstybës teatro aktoriai Aleksandras Kupstas, JuozasSiparis ir Kazys Jurðys, stovi – Jadvyga Oðkinaitë-Sutkuvienë,Petras Kubertavièius ir Teofilë Vaièiûnienë. Jie dþiugindavone tik Lietuvos, bet ir uþsienio radijo klausytojusTalinas–Londonas tø ðaliø gyventojams,uþsienio kalbomis pristatant kiekvienàmuzikos numerá.Lietuvos gyventojai klausësi per Kaunoradijo stotá perduodamø tarptautiniøtransliacijø 1936 m. – ið Amerikos, Anglijosir Belgijos, Berlyno ir Leipcigo, 1937m. – ið Amerikos, Argentinos, Danijos,Ðveicarijos, Olandijos, Èekoslovakijos,Suomijos, Berlyno ir Stokholmo, Kairo irRomos, Brno, Londono ir Rygos, 1938m. – ið Olandijos, Austrijos, Airijos, Brnoir Vienos, Prahos ir Oslo – ið visur po vienà(tik ið Romos – 2) koncertà.Negali bûti nieko geresnio uþ sieká perradijà plaèiau paþinti ne tik Europos, betir kitø pasaulio ðaliø muzikinæ kultûrà.Bûtø gerai, kad 1934 m. prasidëjæsLatvijos, Lietuvos ir Estijos radiofonø kultûrinisbendradarbiavimas ir ðiandien vyrautøbei klestëtø. Esame kaimynai, betapie juos daugiau suþinome tik ne perLietuvos radijà.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 27


Paèioje kovo pabaigoje Lietuvos mokslo istorikai jaudvyliktà kartà rinkosi á metinæ savo konferencijà. Josrengëjai, iðtikimai globojantys ir puoselëjantys ðá renginá, –Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos bendrija, Kultûros,filosofijos ir meno institutas bei naujai ásijungusi Vilniauspedagoginio universiteto Visuotinës istorijos katedra.Pirmoji konferencijos diena buvo skirtamokslo filosofijai ir sociologijai. Sekcijostematika inicijavo ádomias diskusijasir aibæ klausimø, todël jos darbas uþtrukoiki vëlyvo vakaro.Þ.Jackûnas, pradëjæs konferencijà,pateikë iðsamø ir gerai argumentuotàpraneðimà „Semantinis posûkis humanitariniamemàstyme“. Jo turinys atskleidëryðkius dabarties humanitarø teoriniøinterpretacijø pokyèius.E.Adomonis, kalbëdamas apie „Stebëjimøvaidmená ir ginèus dël moksliniometodo“, kaip jam áprasta, leidosi á aðtriàpolemikà, kurià nuolatos kelia empirikai,ieðkantys korektiðko mokslinio metodo.A.Konickis, pristatydamas „P.Feyerabendoapologijà“, prisiminë ankstesnëskonferencijos diskusijà ir polemizavo suE.Adomonio teiginiais dël minëto mokslofilosofo nuostatø interpretacijø.Mokslo istorijos magistrë doktorantëA.Rimaitë, dràsiai ir atkakliai pasinërusiá mokslo sociologijos gelmes, aptarëádomius áþymiø mokslininkø teoriniussamprotavimus, aktualius ir mokslo istorikamsbei filosofams. Jos praneðimotema „Mokslo sociologija R.K.Merton irN.W.Storer tyrimø perspektyvoje“.L.Astra nagrinëjo „Globaliàjà modernybæir mentalumo dimensijà“ ir nuðvietëkelis protø manipuliacijos atvejus.J.Rubikas ir jo kolega K.Konstantinavièius,parengæ praneðimà „Molekulës„màsto“ apie gyvybës paslaptá“, pateikëdabartinës genetinës biologijos panoramàir atskleidë kamieniniø làsteliø naudojimoklausimus, nesuderinamus suklasikinës etikos pagrindais.Sekcijos praneðimus baigë J.A.Krikðtopaitis,analizavæs pastarøjø dvejø metøfilosofijos krypties disertacinius darbus,gynimo procedûras ir jø trûkumus.Jau pagal susiklosèiusià tradicijà ant-Aukðtutinio ProvansoKastelane centrinë aikðtë maloniai kvepialevandomis, kurios gausiai auga jo apylinkëse.Aukðtai Subalpiø ðlaite uþ ðio miesteliodidþiulá lankytojø dëmesá patraukiakruopðèiai saugoma paleogeno periodopriabonio aukðto jûriniø þinduoliø Halitheriumtaulanense, vadinamøjø sirenø arbaA.ANDRIUŠIO nuotr.XII Scientiaet Historia konferencijaroji konferencijos diena buvo skirta istoriniamstyrinëjimams. Trys praneðimaiskirti sukaktims. A.Nakas, minëdamas inþinieriausir kultûrininko Petro Vileiðio(1851–1926) 155-àsias gimimo metines,ypaè iðryðkino ðios neeilinës Lietuvos asmenybëspëdsakus Vilniuje.K.Makariûnas, primindamas Fizikosir matematikos instituto ákûrimo 50-metá,pastaràjá ávardijo kaip fizikos moksliniø tyrimøinstitutø pirmtakà ir atskleidë institutopaskirties sampratos evoliucijà.E.Makariûnienë, pagerbdama fizikoHenriko Horodnièiaus (1906–1989) gimimoðimtmetá, pabrëþë jo nuopelnus plëtojantbranduolio fizikà.Ðiø eiluèiø autorius Lietuvos mokslødraugijos (ákurta 1907 m.) ðimtmeèio iðvakarësepriminë jos nuopelnus steigiantAukðtuosius mokslo kursus Vilniuje ir leidþiantvadovëlius. Tos veiklos iðdava buvoir Prano Maðioto „Þemosios matematikosistorija“, kuri paklojo visuotinës matematikostyrimø Lietuvoje pagrindus.Kituose praneðimuose atsispindëjosvarbûs Lietuvos mokslo veikëjai ar reiðkiniai.H.Ilgeviè supaþindino su Vilnijos archeologuWandelinu Szukiewicziumi(1852–1919), kuris jau XX a. pradþiojeypaè rûpinosi Trakø salos ir pusiasaliopiliø likimu.Konferencijos dalyviaiR.Juzefovièius kalbëjo apie nepriklausomosLietuvos laikotarpio (1918–1940)lituanistines mokslo organizacijas ir jøveiklos iðraiðkà – periodikos leidybà.E.Geèiauskas nuðvietë Senojo Vilniausuniversiteto profesoriaus matematikoZacharijaus Nemèevskio (1766–1820), kilusio ið Þemaièiø bajorø, ávairialypæ,taip pat ir lituanistinæ veiklà.A.Vasiliauskienë iðkëlë medicinosmokslø daktaro Albino Ðmulkðèio(1918–2004), kaip istorijos ir dvasiniøvertybiø ieðkotojo, nuopelnus. Ypaè ryðkimecenatoriðka jo veikla – Atgimimometais jis nupirko medicinos árangà gimtajamSuvalkijos miesteliui Liudvinavui,Panevëþiui, o atstatomiems rûmams paaukojo58 tûkstanèius litø.B.Railienë supaþindino su savo parengtaknyga „Andrius Sniadeckis“. Taidarbas apie senojo Vilniaus universitetoprofesoriø, chemijos pradininkà, gy-○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○Atkelta ið 21 p.geologijosparkø takais„jûros karviø“, radimvietë. Ðiø prieð 40 mln.metø gyvenusiø ramiø jûrø gyvûnø vaizdaspasitarnavo kuriant babilonieèiø mitologinæmeilës deivæ Sirenà – moterá su þuviesuodega. Sirenø muzikos kerams, kaip þinomeið „Odisëjos“, negalëdavo atsispirtisenovës jûreiviai, uþ meilës naktá uþmokëdavæsavo gyvybe. Ið Kastelano Verdonoupës slëniu pravaþiuojame áspûdingà Verdonokanjonà, ásirëþusá á juros periodo klintinesuolienas iki 370 m gylio, ir kelionæ uþbaigiameAikso mieste.Aukðtutinio Provanso gamtinis geologijosparkas yra skirtas Þemës atminèiai.Tai – muziejus po atviru dangumi, puikus28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


dytojà, ðvietëjà. Juo siekiama gaivintiðios iðkilios asmenybës paveldà Vilniausmokslo aplinkoje.Mokslo istorijos tyrinëjimø panoramàpapildë jaunøjø konferencijos dalyviø praneðimai.Mokslo istorijos magistrasD.Juodis aptarë mûsø visuomenëje tebegvildenamossovietinio saugumo LietuvosSSR padalinio mokslinës techninësþvalgybos 1945–1990 m. ypatybesir siekius. Magistrantas T.Vasikevièius priminëradiotechniko prof. Alfonso Jurskio(1894–1966) mokslinës veiklos bruoþus.Baigiantis prieðpietinei sesijai, prof.J.A.Krikðtopaitis, kaip Baltijos valstybiømokslo istorijos ir filosofijos asociacijosprezidentas, patvirtino ðiemet spalio 5–7 d. Vilniuje ávyksianèià tarptautinæ XXIIBaltijos ðaliø mokslo istorijos konferencijà.Taip pat buvo perrinktas Lietuvosmokslo istorijos ir filosofijos bendrijoskomitetas (J.A.Krikðtopaitis (pirmininkas),L.Klimka, K.Makariûnas, J.Banionis)ir á já papildomai iðrinkti prof. RomualdasÐviedrys (JAV), doc. AurimasAndriuðis (VU) ir dr. Edmundas Adamonis(KFMI).Paþymint nuopelnus Lietuvos moksloistorijai, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijosbendrijos garbës nario vardaibuvo patvirtinti Latvijos mokslø akademijosprezidentui prof. dr. Janiui Stradiniuiir Estijos mokslo istorijos sàjungospirmininkui prof. dr. Karlui Siilivaskui.Popietinëje istoriniø tyrinëjimø sesijojekalbëjo du kviestiniai istorikai. Graþøjubiliejø paþymintis Kovo 11-osios Aktosignataras Gediminas Ilgûnas iðsamiaiatskleidë 1863 m. sukilëlio kun. AntanoMackevièiaus þygdarbio reikðmæ irjo atminimo áamþinimà XX a. Lietuvoje.Prof. R.Ðviedrys, atvykæs ið Niujorko,savo praneðime pateikë naujø duomenøapie jëzuitø nuopelnus mokslo raidai.Paneigdamas formuotà negatyvø ðio ordinoávaizdá, jis parodë jëzuitø laimëjimusmatematikoje, mechanikoje, astronomijoje…Be to, paþymëtinas jø nuopelnaskuriant universitetus, platinant mokslinæmintá plaèiajame pasaulyje.Doc. dr. JUOZAS BANIONIS○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○pavyzdys, kaip dera saugoti uolienø, fosilijøir landðafto paveldà ir su didþiulenauda gamtai padaryti já prieinamà plaèiajaivisuomenei. Tai dalis kuriamos Europosgeologijos parkø sistemos, kuriospradmenø jau sulauksime ir Lietuvoje.Atradimai Aukðtutiniame Provanse – taikelionë geologiniame laike. Atsisveikinamesu ðiuo levandø, sirenø ir kalnø kraðtu,linkëdami sëkmës jo darbðtiems irsvetingiems þmonëms.KaiptvarkysimeAtkelta ið 7 p.Rengiant ðá programiná dokumentà(KPP), stengiamasi finansuojamas veiklaskuo glaudþiau susieti taip, kad þemëskonsolidacijos projekto dalyviai galëtø iðkarto gauti finansinæ paramà visiems numatytiemsþemës konsolidacijos projektosprendiniams galutinai ágyvendinti. Tikimës,kad ðiuo 2007–2013 m. programavimolaikotarpiu bus sudarytos sàlygosrengti integruotus þemës konsolidacijosprojektus, kuriø finansavimas leistøne tik sudaryti sàlygas ateityje optimizuotivietinës reikðmës vidaus keliø bei þemësûkio ir alternatyviai þemës ûkiui veiklai reikalingøstatiniø bei melioracijos statiniøiðdëstymà, bet ir tai ágyvendinti taip, kadsavivaldybëms, bendruomenës ar vietosveiklos grupëms nereikëtø tam ieðkoti papildomølëðø. Suprantama, tai padarytinëra paprasta. Su lëðø stygiumi ágyvendinantþemiø konsolidacijos projektus susiduriair kitos ES ðalys. Taèiau tik finansiniøðaltiniø sukoncentravimas kompleksiniamsprojektams ágyvendinti gali suinteresuotiþemiø naudotojus dalyvautitokiuose projektuose ir pateisinti konsolidacijostikslus, garantuoti kompleksinákonsoliduojamosios teritorijos pertvarkymàpagal nûdienos gyvenimo reikalavimus.Pirmieji ðiø darbø etapai – pradëtivykdyti þemës konsolidacijos projektaibei racionalesnis laisvos valstybinës þemësprivatizavimas – turës didelës átakosne tik ðalies ekonominio potencialo augimui,bet ir teigiamiems socialiniams beigamtosauginiams pokyèiams, ypaè kaimiðkuoseðalies regionuose.Inþinerinë infrastruktûra:ELEKTRIFIKACIJAElektros energetikos srities viena iðproblemø yra ta, kad ðalyje dar yra besikurianèiøsodybø, kuriø savininkai ne visadapajëgûs jas elektrifikuoti. Pagal akcinësbendrovës ,,Rytø skirstomieji tinklai“pateiktà informacijà ðios bendrovës veikloslicencijoje nustatytoje teritorijoje yraapie 83 neelektrifikuotas sodybas, kuriomselektrifikuoti reikëtø apie 7 mln. litø.Energijos vartotojø elektros árenginiø prijungimoprie veikianèiø elektros tinklø tvarkà,sàlygas ir galimà paramà reglamentuojaLietuvos Respublikos ûkio ministro2004 m. spalio 26 d. ásakymu Nr. 4-388(Þin., 2004, Nr. 159-5826) patvirtintos Elektrosenergijos vartotojø, gamintojø energetikosobjektø (tinklø, árenginiø, sistemø)þemës ûkáprijungimo prie veikianèiø energetikosámoniø objektø (tinklø, árenginiø, sistemø)taisyklës. Pagal jas vartotojai, prijungiantyselektros árengimus prie veikianèiø elektrostinklø bei pageidaujantys padidintielektros árenginiø leistinàjà naudoti galià,moka 40 proc. prijungimo prie elektros tinkløpaslaugos kainos. Likusi prijungimoprie elektros tinklø paslaugos sànaudø dalisyra operatoriø tinklø plëtros iðlaidos.Nors prijungianèiajam elektros árenginiusreikia mokëti tik 40 proc. prijungimopaslaugos mokesèio, susidaro deðimèiøtûkstanèiø litø suma, todël dalisankstesnës statybos sodybø bei naujakuriødël nerealiai didelio mokesèio neiðgalielektrifikuoti sodybø. Ministerija pateikëpasiûlymus dël veiksmø programø2007–2013 m. Europos Sàjungos struktûrinësparamos strategijai ágyvendinti,,Energijos tiekimo tinklai“ krypèiai. EuroposKomisijai pateiktiems pasiûlymamspritarus, nuo 2007 m. vartotojams, prijungiantiemselektros árengimus prie veikianèiøelektros tinklø, dalis prijungimo kainosbûtø dengiama ES struktûriniø fondø lëðomis.Ne kà maþesnë problema yra tankuselektros linijø tinklas. Elektros stulpaiyra didelë kliûtis þemiø naudotojams, todëlûkininkai neretai kelia klausimus dëlnuostoliø kompensavimo dirbant þemæ.Atëjo laikas ir ðià problemà spræsti ðiuolaikiðkomispriemonëmis ir ypaè tada, kairengiamasi þemiø konsolidavimui, kompleksiniamteritorijos sutvarkymui, siekiantdidesnio ûkiø konkurencingumo ir darnioskaimo plëtros tikslø.KELIAIViena svarbiausiø kaimo infrastruktûrossudëtiniø daliø yra keliai. Kaimo plëtra,gyvenimo sàlygø gerëjimo sparta, ûkininkøkûrimosi, smulkaus ir vidutinio versloplëtotës tempai labai priklauso nuokeliø bûklës. Kaimo gyventojai daugiausianaudojasi valstybinës reikðmës rajoniniaisir vietinës reikðmës keliais.Ið viso ðalyje yra 79,3 tûkst. km keliø,ið jø: valstybiniø – 21,3 tûkst. km, savivaldybiøvietinës reikðmës – 58 tûkst. km.Nuo keliø infrastruktûros daugiausiapriklauso transporto veiklos efektyvumasbei ðalies ekonomikos ir socialinë raida,nes Lietuvoje automobiliø keliais perveþamadaugiau kaip 50 proc. visø kroviniø.Taèiau daugiausia dëmesio skiriama Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 29


magistraliniams keliams, o valstybinësreikðmës rajoniniai ir ypaè vietinës reikðmëskeliai tvarkomi labai lëtai.Plëtojant regioninæ infrastruktûrà, vienaið svarbiausiø krypèiø yra þvyrkeliøasfaltavimas, eismo sàlygø gerinimas iraplinkos apsaugos priemoniø diegimas.Ðiomis priemonëmis siekiama pagerintirajonø gyventojø susisiekimà su apskrièiøcentrais, taip pat su þemës ûkio,verslo, industriniais, administraciniais,kultûros bei turizmo centrais.Didelë dalis þvyrkeliø driekiasi per gyvenvietesarba sujungia jas. Transportopriemonës, vaþiuodamos neasfaltuotadanga, kelia dulkes, triukðmà. Tai bloginaþmoniø gyvenimo sàlygas ir daro neigiamàpoveiká aplinkai. Norint pagerintisusisiekimà tarp gyvenvieèiø ir þemësûkio bei administraciniø centrø, sumaþintineigiamà transporto poveiká aplinkai, supaprastintikelio prieþiûrà, sumaþinti kelioir transporto priemoniø eksploatacinesiðlaidas, sutrumpinti kelionës laikà,ðiuos ruoþus reikia asfaltuoti. Visa tai skatinsekonominá augimà ir maþins socialinius-ekonominiusskirtumus tarp regionø.Gera transporto infrastruktûros bûklëpadës pritraukti investicijas á smulkesnesgyvenvietes ir miestelius, garantuosjudëjimà tarp kaimo ir miesto, prisidësmaþinant nedarbà kaimuose. Vietinësreikðmës keliai ir miestø gatvës, kuriøbendras ilgis yra 2,8 karto didesnis uþvalstybinës reikðmës keliø, yra paèiosblogiausios bûklës, nes tik 16 proc. ðiøkeliø yra asfaltuoti. Lietuvos Respublikoskeliø prieþiûros ir plëtros programoje kasmetvietinës reikðmës keliams skiriamatik 20 proc. bendros sumos. 2004–2006m. nedidelë dalis lëðø vietinës reikðmëskeliams buvo skiriama ið Europos regioninioplëtros fondo.Siekiama, kad nuo 2007 m. savivaldybiøvietinës reikðmës keliams bûtø skirtane 20, o 25 proc. Keliø prieþiûros irplëtros programos lëðø. Prognozuojama,kad 2007–2013 m. ðios programos lëðosturëtø didëti dël degalø akcizo didëjimoir kitø atskaitymø á ðià programà.Susisiekimo ministerijoje sudarytadarbo grupë „Transporto tinklas“, kurirengia pasiûlymus dël 2007–2013 m.struktûriniø fondø paramos panaudojimo,kur bus sprendþiamas lëðø klausimasir vietinës reikðmës keliø poreikiams.Taigi vandentvarkos, þemës konsolidacijosir inþinerinës infrastruktûros problemosLietuvos kaime yra didelës, jøsprendimui bûtinas nuolatinis dëmesys.Manau, kad sutelktomis valstybës institucijø,savivaldybiø ir þemës naudotojøpastangomis ðios bûtinos priemonësbus sëkmingai ágyvendinamos ir mûsøkaimas graþës.Kas yraAtkelta ið 23 p.Ekvipotencialinis geoido paviršiusvadinamas pagrindiniu lygio paviršiumi.Ekvipotencialiniø sunkio lauko paviršiøgali bûti be galo daug. Parinkus bet kokiamekitame aukštyje pradiná taškà, galimasudaryti per já einanti pastovaus sunkiopotencialo paviršiø, kurio kiekvienametaške sunkio jëgos vektoriaus kryptisbus statmena šiam paviršiui. Taigikiekvienas ekvipotencialinis sunkio laukopaviršius bus visur horizontalus, nespaviršiaus horizontalumo sàlyga yra jostatmenumas sunkio jëgos krypèiai. Norsskirtinguose aukšèiuose sudaryti ekvipotencialiniaipaviršiai yra horizontalûs, jietarpusavyje nelygiagretûs. Didþiausia atstumøtarp ekvipotencialiniø paviršiøkaita yra dienovidiniø kryptimi, o lygiagreèiøkryptimi atstumai nekinta. Tai yradël to, kad sunkio potencialas sukuriamasdviejø jëgø: jegos, priklausanèiosnuo visuotinës traukos dësnio ir nukreiptosá Þemës masës centrà, bei statmenaisukimosi ašiai veikianèios išcentrinës jëgos,kuri proporcinga kampinio sukimosigreièio ir atstumo nuo sukimosi ašieskvadrato sandaugos reikšmei. Judantdienovidinio kryptimi atstumas nuo sukimosiašies kinta. Atstumas nuo sukimosiašies kinta ir keièiantis taškoaukšèiui. Judant pusiaujo link, atstumasiki sukimosi ašies didëja. Dël šiosprieþasties didëja ir išcentrinës jëgosreikšmë. Kadangi sunkio jëgos vektoriuslygus traukos ir išcentrinës jëgos vektoriøsumai, skirtinguose aukšèiuose esantiejisunkio jëgos vektoriai bus nelygiagretûs.Todël ir lygio paviršiai, kurie turibûti statmeni sunkio jëgos vektoriams,yra nelygiagretûs. Taigi skirtingi ekvipotencialiniaipaviršiai, kuriø kiekvienas atskiraiišlaiko horizontalumo sàlygas, tarpusavyjeyra nelygiagretûs. Jeigu taškasjuda horizontaliu paviršiumi, galima teigti,kad jo aukštis nesikeièia. Galima apskaièiuotibet kokiame aukštyje esanèiussunkio jëgos ekvipotencialinius paviršius.Ásitikinus, kad ekvipotencialiniai (arbalygio) paviršiai nelygiagretûs, iškyladar daugiau klausimø ir neaiškumø, kaipišmatuoti taško aukštá geoido („nuo jûroslygio“) atþvilgiu.Priimame, kad taškai A ir B yra geoidopaviršiuje (2 pav.). Reikia nustatytitaško C ortometriná aukštá. Potencialoreikšmë geoido paviršiuje W 0. Per nustatomàjátaškà C einanèio ekvipotencialiniopaviršiaus potencialo reikšmë W c.aukštisTaip pat turime tarp geoido ir taško Cekvipotencialiniø paviršiø kituoseaukšèiuose esanèius ekvipotencialiniuspaviršius, kuriø potencialø reikšmës W 1,W 2, W 3. Pagal anksèiau pateiktà ortometriniøaukšèiø sàvokà taško C ortometrinisaukštis H c(0)bus atstumas C 0C.Nebûtø sudëtinga nustatyti taško C ortometrinioaukšèio reikšmæ, jeigu bûtøámanoma tiesiogiai išmatuoti atstumàC 0C. Taèiau tokios galimybës daþniausiainëra. Þinant, kad ekvipotencialiniaipaviršiai horizontalûs, atrodytø, kadgalima bûtø išmatuoti tarp skirtingøekvipotencialiniø paviršiø atstumus irjuos sudëjus gauti taško C aukštá. Taèiauakivaizdu (2 pav.), kad, išmatavustarp tø paèiø lygio paviršiø elementariusatstumus skirtingose vietose, dëllygio paviršiø nelygiagretumo átakos( h1 + h2+ h3+ h4) ≠ ( h1′+ h2′+ h3′+ h4′) ≠ H C .Taigi, nors atstumai matuojami tarp horizontaliøekvipotencialiniø paviršiø, geometriniaimatavimø rezultatai duodaskirtingus nustatomo taško aukšèius, t. y.gaunamas daugiareikšmiškumas, kurispriklauso nuo matavimo kelio.Kaip panaikinti daugiareikšmiškumà,atsirandantá nuo pasirinkto matavimokelio? Daugiareikšmiškumui panaikintigalima pasinaudoti potencialøskirtumais. Potencialø skirtumai visadaišlaikys salygà W c-W 0= (W 1-W 0)+(W 2- W 1)+(W 3-W 2)+(W c-W 2) nepriklausomainuo matavimo kelio.Sunkio lauko potencialø skirtumastarp dviejø ekvipotencialiniø paviršiøkiekviename taške yra lygus geometrinioatstumo tarp paviršiø, išmatuotosunkio jëgos vidutinës reikšmësaukšèiø skirtumø matavimo vietoje,sandaugai. Þinant, kad kylant aukštynsunkio potencialo pokytis neigiamas,bus – (W c-W 0)=h 1g 1+h 2g 2+h 3g 3+h 4g 4=h’ 1g’ 1+h’ 2g’ 2+h’ 3g’ 3+h’ 4g’ 4=Σh ig–i=C 0Cg c, èia g iir g’ i– sunkio jëgos reikšmës’atkarpose h i, h 1matavimo vietose, g–c–vidutinë sunkio jëgos reikšmë atkarpojeC 0C.Išmatuotø elementariø aukšèiø skirtumø(atstumø tarp ekvipotencialiniøpaviršiø) h ir sunkio jëgos reikšmës matavimøtaškuose suma Σh ig i, i=1, 2, ..., nyra geopotencialinio dydþio reikšmë, kuriosdimensija m 2 s -2 . Taèiau taško aukštisapibûdinamas linijiniais vienetais. Todël30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


H c = k ⋅ ∑ gh,ocapskaièiuoto geopotencialinio dydþioreikšmes reikia dauginti iš normuojamojodaugiklio. Tuomet taško aukštis bûtøèia – normuojamasis daugiklis,∑ gh– išmatuotø elementariø aukšèiøocskirtumø ir sunkio jëgos reikšmiø matavimøtaškuose sandaugø pagal matavimokelià nuo pradinio lygio paviršiaus(geoido) iki nustatomojo taško C suma.Normuojamàjá daugiklá priëmus k=1/ g ,kai g – vidutinë realios sunkio jëgosreikšmë atkarpoje C 0C, gaunamas taškoortometrinis aukštis. Taip nustatanttaško aukštá (aukštá „virš jûros lygio“),aukštis nepriklauso nuo matavimo kelio,t. y. aukštis nustatomas vienareikšmiškai.Taèiau tame paèiame ekvipotencialiniamepaviršiuje (tame paèiamehorizontaliame paviršiuje) taškøaukšèiai bus skirtingi. Tame paèiame lygiopaviršiuje visuose taškuose geopotencialiniodydþio reikšmës bus tos paèios,taèiau skirtinguose taškuose yra skirtingosvidutinës sunkio jëgos reikšmës gatkarpose tarp taško ir geoido. Todël, pavyzdþiui,didelio vandens telkinio vandenspaviršiaus aukšèiai bus nevienodi.Kuo aukšèiau tvenkinys, tuo didesnëaukšèiø skirtumø nesutapimø sklaida.Aukšèiø nesutapimø sklaida priklauso irnuo geografinës padëties. Einant nuopoliø link pusiaujo, nesutapimø sklaidadidëja. Lietuvos teritorijoje, esantaukšèiams apie 100 m, 100 km atstumušiaurës-pietø kryptimi ortometriniøaukšèiø sklaida tame paèiame lygio paviršiujebus apie 10 mm.Taèiau ortometrinius aukšèius praktiškaiišmatuoti sunku, nes nëra galimybëstiesiogiai išmatuoti vidutines sunkiojëgos reikšmes atkarpoje tarp nustatomojotaško ir geoido paviršiaus. Jà galimatik apskaièiuoti remiantis þemës paviršiujeatliktais matavimais ir tam tikromishipotezëmis apie viršutiniø þemësplutos sluoksniø sandarà, tanká ir jo pasiskirstymànustatomàjá taškà supanèiojeaplinkoje. Todël praktikoje daþniausiaivartojami ne ortometriniai aukšèiai,o normaliniai aukšèiai. Normaliniaiaukšèiai gaunami, kai normuojamamdaugikliui apskaièiuoti naudojama normalinëssunkio jëgos vidutinë reikšmë atkarpojetarp geoido ir nustatomojotaško, t. y. kai k = 1/γ c , èia γ c – vidutinënormalinës sunkio jëgos reikšmë tarpgeoido ir nustatomojo taško. Vidutinæreikšmæ γ c galima apskaièiuoti analitiškai,þinant normaliojo sunkio laukoanalitinæ išraiškà. Normaliniai aukšèiainuo ortometriniø aukšèiø neaukštaiesanèiose lygumø teritorijose skiriasi keliaismilimetrais ir retais atvejais sunkiojëgos anomalijø teritorijose siekia 20–30mm. Didesni skirtumai esti kalnuotoseteritorijose. Esant 6–8 km kalnøaukšèiams ir didelëms sunkio anomalijoms,šie nesutapimai gali bûti iki 1–2metrø. Matematinis paviršius, nuo kurionustatomi normaliniai aukšèiai, vadinamaskvazigeoidu.Kartais naudojami ortonormaliniaiaukšèiai. Jie gaunami tuomet, kai normalinëssunkio jëgos reikšmës taikomosne tik normuojamajam daugikliui, bet irgeopotencialiniø dydþiø reikšmëms skaièiuoti.Normuojamasis daugiklis skaièiuojamaskaip normalinëje aukšèiø sistemoje,o geopotencialinio dydþioreikšmë tuomet bus ∑ γoch,èia γ – normalinëssunkio jëgos reikšmë elementariøaukšèiø skirtumø h matavimo vietoje.Taip buvo aukšèiai skaièiuojami XIX a.ir XX a. pradþioje, kai buvo ribotos techninësgalimybës matuoti reikiamu tikslumusunkio jëgà ir nebuvo pakankamaidetaliø sunkio jëgos lauko tyrimø. Kaikuriose valstybëse ortonormaliniøaukšèiø sistemos taikomos ir dabar.Europos valstybëse naudojamos geopotencialinësaukšèiø sistemos parodytos3 pav.Kaip gauti aukšèiø sistemà, kuriojedideliø vandens telkiniø, esant nesutrikdytamvandens paviršiaus lygiui, paviršiausaukšèiai bûtø tie patys, t. y., kadtame paèiame lygio paviršiuje aukšèiaibûtø vienodi? Kadangi tame paèiame lygiopaviršiuje geopotencialiniø dydþiøreikšmës yra vienodos, tai norint gautivienodus aukšèius reikia, kad bûtø pastovusnormuojamasis daugiklis.Norint sudaryti tokià aukšèiø sistemàvisam Þemës rutuliui, priimama, kadnormuojamasis daugiklis k = 1/γ 45° , èiaoγ 45– normalinës sunkio jëgos reikšmëelipsoido paviršiuje ties 45° geodezinësplatumos lygiagrete. Tokia aukšèiø sistema,kai tame paèiame lygio paviršiujeesanèiø taškø aukšèiai vienodi, vadinamadinamine aukšèiø sistema. Dinaminiaiir normaliniai aukšèiai Þemës rutulyjeskiriasi iki 30 m.Projektuojant bei statant didelius hidrotechniniusstatinius, galima sudaryti lokalinesdinaminiø aukšèiø sistemas. Tuometnustatant normuojamàjá daugiklápriimama normalinës sunkio jëgosreikšmë toje teritorijoje, arba vidutinëtos teritorijos realios sunkio jëgosreikšmë.Didþiausi nesutapimai tarp taškøaukšèiø skirtumø ortometrinëje ar normalinëjeir dinaminëje aukšèiø sistemoseyra dienovidinio kryptimi. Nesutapimaididesni ir ten, kur didesni absoliutûsaukšèiai. Pvz., Sevano eþero, kurioabsoliutus aukštis apie 1900 m, eþero plotisšiaurës–pietø kryptimi 55 km, normaliniøir dinaminiø aukšèiø skirtumø nesutapimastarp šiaurinio ir pietinio krantoapie 9 mm, o Baikalo eþero, kurioaukštis apie 450 m, plotis šiaurës–pietøkryptimi apie 450 km, aukšèiø skirtumønesutapimai apie 165 mm.Tokios aukšèiø sistemos, kaiaukšèiams apskaièiuoti naudojamos geopotencialiniødydþiø reikšmës, vadinamosgeopotencialinëmis aukšèiø sistemomis.Dar yra geodeziniai aukšèiai. Geodezinisaukštis tai taško atstumas nuoelipsoido statmena elipsoidui kryptimi –atstumas C eC (2 pav.). Geodezinisaukštis yra ortometrinio aukšèio ir geoidoaukšèio suma, t.y. H (g) =h (0) +N, N –geoido aukštis. Geodeziniai aukšèiai nuonormaliniø ar ortometriniø aukšèiø galiskirtis keliomis dešimtimis metrø. Lietuvosteritorijoje šis skirtumas LKS94 koordinaèiøsistemoje skiriasi nuo 22 iki 27metrø. Geodeziniai aukšèiai gali bûti tiesiogiaiišmatuoti taikant kosminës geodezijosmetodus. Norint kosminës geodezijosmetodais išmatuotus geodeziniusaukšèius perskaièiuoti á ortometrinius arjiems labai artimus normalinius aukšèius,kurie taikomi kartografavimo ir kitomspraktinëms reikmëms, reikia þinoti geoidoaukšèius, t. y. turëti pakankamaitikslø geoido modelá. Lietuvos teritorijojegeoido modelis þinomas apie 2–5 cmtikslumu. Pagal turimà skaitmeniná geoidomodelá geoido aukšèius taškuosegalima apskaièiuoti þinant taškø geodezines(geografines) koordinates.Apibendrinant galima teigti, kad norintapibûdinti Þemës paviršiaus ar kitøtaškø absoliuèius aukšèius (aukšèius„virš jûros lygio“) reikia pasirinkti geopotencialinæaukšèiø sistemà, kuriojenorime nustatyti aukšèius ir þinoti lygiopaviršiaus (geoido) pradiná taškà.Esant tam paèiam pradiniam lygio paviršiui,bet taikant skirtingas geopotencialinesaukšèiø sistemas, gaunami skirtingitø paèiø taškø aukšèiai. Šalyse naudojamøaukšèiø sistemø pradiniai taškaiir aukšèiø nesutapimai centimetrais, lyginantsu Amsterdamo aukšèiø sistema,parodyta 4 pav. Taip pat ir taikant taspaèias geopotencialiniø aukšèiø sistemas,bet esant skirtingiems pradiniamslygio paviršiaus taškams, gaunami nevienoditø paèiø taškø aukšèiai. Aukšèiøsistemø sudarymas ir átvirtinimas yrasudëtingas teorinis bei praktinis uþdavinys.Iki šiol nesukurta nesunkiai praktiškaipritaikoma vieninga visam Þemësrutuliui aukšèiø sistema, kurià taikantaukšèius bûtø galima vienareikšmiškainustatyti pagal geometrinius matavimøduomenis, nesinaudojant hipotezëmisar teorinëmis prielaidomis.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 31


Aplinkosbûklë Bûtingës naftosterminaleAtkelta ið 5 p.Daþniausiai DLK virðijimai nustatomilaivø susitelkimo vietose prie Klaipëdos,grunto gramzdinimo vietose, Smiltynësir Melnragës priekrantëje.Epizodiðkai naftos angliavandeniliøkoncentracijos, virðijanèios didþiausiusleidþiamus kiekius, pastebimos jûroje tiesBûtinge, Palanga, Nida. Bûtingës terminaloakvatorijoje vidutinë naftos angliavandeniliøkoncentracija (0,03 mg/l) vandenyjenepasikeitë nuo terminalo veiklospradþios. Ið kitø terðianèiø medþiagømonitoringo metu stebimi policikliaiaromatiniai angliavandeniliai ir sunkiejimetalai (Hg, Cu, Zn, Pb, Cd, V, Ni). Palyginusgautus rezultatus su foniniaisaiðkëja, kad Bûtingës-Ðventosios akvatorijosbûklei didþiausios átakos turëjonutekamøjø vandenø iðleidimas, o ne terminaloveikla. Nuo 2000 m. sustabdþiusMaþeikiø nuotekø iðleidimà, aplinkosbûklë ëmë gerëti, nors á jûrà vis dar iðleidþiamivandenys ið Palangos miesto valymoárenginiø. Dabartiniu metu didþiausiosterðianèiø medþiagø koncentracijosnustatomos ties nuotekø giluminiu iðleistuvubei Ðventosios upës átakos zonoje,o ne prie terminalo árenginiø.Maþà dugno nuosëdø uþterðtumà lemiair ðio rajono sedimentacinës sàlygos.Terðianèios medþiagos labiau galikauptis tik su smulkiomis nuosëdomis.Tokiø nuolatinio kaupimosi rajonø terminaloátakos zonoje nëra. Èia daþnesnëtranzitinë neðmenø pernaða. Nuosëdøkaupimasis intensyviau vyksta sekliojepriekrantëje iki 10–15 m gylio, bet ði zonayra litodinamiðkai labai aktyvi dëlbangø veiklos. Todël padidëjæs dugnonuosëdø uþterðtumas gali bûti tik arti tarðosðaltiniø arba esant nuolatinei tarðai.Bûtingës naftos terminalo zonoje yratiriama ávairiø hidrobiologiniø parametrøkaita, bendrijø biologinë ávairovë,svarbiø rûðiø populiacijø bûklë bei invaziniørûðiø paplitimas.Fitoplanktono bendrijà sudaro daugiaukaip 200 rûðiø, didesnë rûðiø ávairovëyra arèiau kranto. Rudená ir pavasarávyrauja ðaltamëgës titnagdumbliø(Diatomophyceae) rûðys, vasarà – melsvadumbliai(Cyanophyceae), þaliadumbliai(Chlorophyceae) bei dinofitai (Dinophyceae).2005 m. rudená pasirodëketurios naujos ðioje Baltijos jûros dalyjetitnagdumbliø rûðys: Cerataulina pelagica,Dactiliosolen fragilissimus, Chaetocerosbrevis ir C. constrictus.Zooplanktono bendrijoje vyrauja verpetës(Rotatoria), taip pat gausûs ðakotaûsiaivëþiagyviai Bosmina coregonimaritima, irklakojai Acartia genties vëþiagyviai.Lietuvos priekrantëje 1999 m. aptiktainvazinë rûðis – plëðrus ðakotaûsisvëþiagyvis Cercopagis pengoi. Ðie iðPonto-Kaspijos regiono kilæ vëþiagyviaiBaltijos jûroje pirmà kartà buvo rasti1992 m. ties Estijos krantais. Intensyviausiopopuliacijos augimo metu antrojevasaros pusëje C. pengoi individaisukelia „tinklø marà“ – uþkemða þvejøtinklus. Bûtingës terminalo akvatorijojedidelio ðiø vëþiagyviø gausumo nebuvouþfiksuota.Fitoplanktono ir zooplanktono bendrijøcharakteristikos nëra pastovios, jøkaitai ypaè didelës reikðmës turi vandenstemperatûra ir druskingumas. Nustatytabendrijø struktûra bei gausumasyra bûdingi Lietuvos priekrantës zonai,su terminalo veikla susijusiø bendrijospokyèiø nebuvo pastebëta.Apie jûroje vykstanèius savaiminioapsivalymo procesus galima spræsti nustatantangliavandenilius oksiduojanèiøbakterijø kieká. Jø santykis su saprofitinëmisbakterijomis, vadinamas saprobiðkumoindeksu, parodo vandens uþterðtumà.Sprendþiant pagal ðá rodiklá,Bûtingës terminalo rajone vanduo galibûti laikomas nelabai uþterðtu naftos angliavandeniliais.Panaðios ðio indeksoreikðmës yra nustatytos ir kituose Lietuvospriekrantës rajonuose.Geras jûrinës aplinkos kokybës indikatorius,padedantis ávertinti dugnopavirðiaus nuosëdø ir priedugninio vandenssluoksnio bûklæ bei jo pokyèius,yra zoobentosas. Bûtingës naftos terminalorajone yra paplitæ smëlëto, akmenuotodugno bei þvirgþdo biotopai. Didþiausiaszoobentoso gausumas ir ávairovëbûdinga akmenuotam dugnui, kurrieduliai ir akmenys gargþdo laukuoseapaugæ dvigeldþiais moliuskais Mytilusedulis. Midijø kolonijose gausios ir kitoszoobentoso rûðys: ûsakojai vëþiagyviaiBalanus improvisus, smulkios daugiaðerëskirmëlës Fabricia sabella, Gammarusgenties ðoniplaukos. Smëlëtamedugne vyrauja á dugno nuosëdas ásirausianèiosrûðys: dvigeldþiai moliuskai Macomabaltica ir daugiaðerës kirmëlës Marenzelleriaviridis. 2005 m. tyrimø metuBûtingës rajone uþregistruota nauja invazinërûðis ðoniplauka Gammarus tigrinus,kuri pirmà kartà Lietuvos vandenysepastebëta 2004 metø rudená Klaipëdosuosto akvatorijoje ir ðiaurinëjeKurðiø mariø dalyje.Vertingiausiø natûraliø buveiniø apsaugaiEuropos Sàjungos ðalyse yra kuriamosNatura 2000 teritorijos. Vos uþkeliø kilometrø á pietus nuo Bûtingës terminalo2005 m. ásteigtas Baltijos jûrostalasologinis draustinis. Draustinis skirtasBaltijos jûroje þiemojanèiø ir migruojanèiøvandens paukðèiø apsaugai, jisatitinka ir buveiniø apsaugai svarbiomsteritorijoms keliamus kriterijus. Ðioje vietojeþiemoja ir migracijø metu kaupiasirudakakliai narai (Gavia stellata), sibirinësgagos (Polysticta stelleri), klykuolës(Bucephala clangula), didieji danèiasnapiai(Mergus merganser) ir maþieji kirai(Larus minutus). Jûros dugne paplitæunikaliomis landðaftinëmis savybëmispasiþymintys biotopai artimi natûraliemsBaltijos jûros rifams: rieduliai tankiai apaugæbanguoliu Furcellaria lumbricalis,akmenø ir þvyro dugnas su banguoliu,rieduliai su midijomis ir jûros gilëmis.Pastaèius terminalà apie 12 km 2 sumaþëjoverslinei þvejybai skirti plotai,nes terminalo akvatorijoje þvejyba draudþiama.Daugelis þuvø rûðiø, ypaè jølervutës ir jaunikliai, yra labai jautrios netir nedideliam naftos ar jos produktø kiekiui.Jûros priekrantëje ties Bûtinge2000–2005 m. suþvejotos 25 rûðiø þuvys.Daþniausiai sugaunamos upinësplekðnës, strimelës, þiobriai, stintos,otai, maþieji tobiai, eðeriai ir starkiai. Didesniuosenegu 20 m gyliuose sugaunamosapie 10 rûðiø þuvys – strimelës,menkës, bretlingiai, upinës plekðnës irkt. Kaip rodo þuvø iðtekliø stebëjimai, ichtiofaunosbûklë prie terminalo tiek jûrospriekrantëje, tiek ir atviroje jûroje atitinkabendrus Pietryèiø Baltijos þuvø bendrijøstruktûros daugiameèiø ir sezoniniø svyravimødësningumus. Visoje jûros priekrantëjesvarbiausias veiksnys, veikiantisþuvø populiacijos gausumà ir struktûrà,yra intensyvi verslinë þvejyba.Bûtingës terminalui yra svarbi krantozona. Terminalo vamzdynas kerta virðvandeninæir povandeninæ kranto zonosdalis kranto ruoþe, pasiþyminèiame ryðkiaabrazija ir neðmenø deficitu. Ðiojeatkarpoje jau daugelá metø vyksta krantodegradacija. Kranto bûklei didelës átakosturi ne tik þmoniø veikla, bet ir gam-32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


tos sàlygos. Krantas ypaè nukentëjonuo uragano „Anatolijus“, siautëjusio1999 m. pabaigoje. Po ðio uragano tekoið naujo atstatyti kopagûbrá tiesvamzdyno trasa. Bûtingës terminalas,kaip vienas ið kranto zonos iðtekliønaudotojø, ágyvendindamas „LietuvosBaltijos jûros krantotvarkos strategijosnuostatas“, atsako uþ savo veiklos tiesiogináar netiesioginá poveiká krantui irimasi priemoniø ðiam poveikiui sumaþintibei kompensuoti. Krantø monitoringometu nustatomas kopagûbrio,paplûdimio ir povandeninio ðlaito iki 10m gylio reljefas, analizuojami dugnopokyèiai bei nuosëdø sudëtis. Nuolatiniskranto bûklës stebëjimas ir ið toiðplaukianèios krantosauginës priemonëspadëjo sustabdyti neigiamus krantodarosprocesus ir stabilizuoti jûroskrantà ties Bûtinge.Bûtingës terminalas deda daug pastangø,kad naftos krovos darbai vyktøsaugiai. Statant terminalà buvo panaudotosmodernios technologijos iráranga. Terminale automatizuotas visodarbinio proceso valdymas, ádiegtosvamzdyno nuotëkio krante ir jûroje aptikimosistemos; apdrausta terminalocivilinë atsakomybë. 2002 m. sumontuotossaugesnës dvigubo karkasonaftos krovos þarnos. Periodiðkai rengiamospratybos ir mokymai, kuriø metuspecialistai praktikuojasi efektyviaiir operatyviai likviduoti naftos iðsiliejimøincidentus. Terminale naudojamostarptautiniu mastu pripaþintos taisyklës,OCIMF („Oil Companies MarineForum“), ISGOTT („International SafetyGuide for Oil Tankers and Terminals“)rekomendacijos, HELCOM rekomendacija20/5 („Nurodymai dël minimalausreagavimo á naftos iðsiliejimusnaftos terminaluose pajëgumo“). Bûtingësterminalas – pirmasis uosto árenginysLietuvoje, ágyvendinæs Tarptautiniolaivø ir uosto árenginiø apsaugoskodekso nuostatas. Á Bûtingës terminalàatplaukiantiems tanklaiviams taikomigrieþti aplinkosaugos reikalavimai.Nustatyta, kad prie terminalo SPMplûduro gali ðvartuotis tik SBT (izoliuotobalasto) tanklaiviai. Pagal HELCOM rekomendacijasjie privalo atvykti su Baltijosjûroje arba Ðiaurës jûroje pakeistubalastiniu vandeniu. Bûtingës terminalasatsakingas uþ aplinkos monitoringovykdymà, informacijos patikimumàir pateikimà visoms suinteresuotomsþinyboms. Aplinkos monitoringorezultatai kasmet aptariami mokslinëskonsultacinësgrupës pasitarime, skelbiamivisuomenei.Botanikos sodas – mokslo ástaiga, auginanti ir tirianti augalus,eksponuojanti juos, propaguojanti botanikos þinias. Ji ieðkonaudingø augalø, juos introdukuoja, aklimatizuoja arba kultûrina.Svarbiausias tyrimo ir eksponavimo objektas – ávairiø kraðtø gyvøaugalø kolekcijos, auginamos atvirame ore ir oranþerijose. Daugelisbotanikos sodø turi gëlininkystës, augalø genetikos, dendrologijos,vaistiniø, vienmeèiø, daugiameèiø augalø skyrius. Juose augalaiiðdëstomi daþnai pagal geografiná arba sistematiná principà.Vilniaus universitetoDr. Laimutë BALÈIÛNIENË,Renata MIKLUÐYTËBotanikos sodø pirmtakai Europojebuvo vienuolynø sodai (nuo IV a.), kuriuosebûdavo auginami vaistiniai augalai.Pirmieji botanikos sodai ákurti XIVa. Italijoje (1309 m. Salerne, 1333 m. –Venecijoje). XVI–XVII a. botanikos sodaiásikûrë ir kitose Europos ðalyse, XVIII a.– Ðiaurës ir Pietø Amerikoje. Lietuvojeyra 4 universitetø botanikos sodai: Kaune,Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Vilniuje.Vilniaus universiteto botanikos sodasákurtas prieð 225 metus kartu suGamtos istorijos katedra ir visais laikaisbuvo gamtos mokslø katedrø palydovas.Nors ir garbaus amþiaus, jis visadaiðlieka jaunas.VU botanikos sodà 1781 m. ákûrëbotanikos profesorius Þ.E.Þiliberas(1741–1814). Ðis sodas Pilies gatvëjeNr.22 uþëmë 300 m 2 plotà, lauke ir nedideliameðiltnamyje augo apie 2000augalø rûðiø. Nuo 1784 m. Gamtos istorijoskatedrai pradëjo vadovauti þymusgamtininkas ir keliautojas G.A.Forsteris(1754–1794). Jo rûpesèiu 1787 m.botanikos sodui buvo nupirktas þemëssklypas Sereikiðkëse (Sereikiðkiø parkas).Sodo perkëlimas prasidëjo tik1799 m., darbams vadovavo prof.S.B.Jundzilas (1761–1847 m.). Sumaniaitvarkomas sodas klestëjo ir buvoþinomas uþ Lietuvos ribø, tai buvo vienasturtingiausiø Rytø Europos sodø.botanikossodasVU botanikos sodo Kairënuose direktoriai (ið kairës) JuozapasMeidus, dr. Evaldas Vylius Navys ir dabartinis dr. Audrius Skridaila1824 m. kolekcijose buvo 6565 augalørûðys. Nuo 1825 m. botanikos sodo tvarkymàperëmë jo sûnënas prof. J.Jundzilas(1794–1877). 1832 m. uþdariusuniversitetà, botanikos sodas buvo perduotasMedicinos-chirurgijos akademijai.1832–1840 m. sodui vadovavoS.B.Gorskis (1802–1864). 1841 m. botanikossodas buvo perduotas generalgubernatoriausþinion, augalai iðgabentiá Kijevo ir Tartu universitetus arba parduoti.Botanikos sodas pradëjo nykti irgalop virto parku. Atkûrus universitetà,1919 m. botanikos sodas buvo ásteigtasVingio parko vakarinëje dalyje, Neriesupës slënyje. Jam vadovavo prof.P.Viðnevskis, o 1924–1937 m. – prof.I.Tðebinskis. Sodo inspektoriumi nuo1919 m. beveik 20 metø buvo K.Proðynskis.1926–1930 m. pastatytos oranþerijostropiniø ir subtropiniø augalø kolekcijomseksponuoti. 1923 m. buvoásteigtas ir vaistingøjø augalø sodasM.K.Èiurlionio gatvës gale, netoli Vingioparko. Ðiam sodui vadovavo prof.J.Muðynskis. Sodo veiklai karo metaistiesiogiai vadovavo ðios katedros asistentasJ.Movðovièius. 1954–1974 m. sodàrûpestingai tvarkë dr. A.Luèinskienë,kuri sukaupë itin turtingas augalø kolekcijas.Lauke augo per 4000 augalørûðiø ir veisliø, ðiltnamiuose – apie 900.Botanikos sode veikë ðie skyriai: Vaisti- Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 33


niø augalø, Sistematikos, Gëlininkystës,Dendrologijos, Biologijos, Darþininkystës,Pomologijos, Grûdiniø ir techniniø kultûrø.1964 m. pastatyti 3 nauji ðiltnamiai. Sodàgausiai lankë vilnieèiai ir sostinës sveèiai.Imta ieðkoti naujo sklypo, nes 7,35ha Botanikos sodo plotas jau netenkino.Paieðkomis rûpinosi VU rektorius prof.J.Kubilius, GMF dekanas doc. R.Tarvydas,prof. V.Ranèelis, doc. V.Raðkauskas, Botanikossodo direktorë dr. A.Luèinskienë.1974 m. geguþës 14 d. botanikos soduiskirta 150 ha Kairënuose, vietovëje su senadvarviete ir parku. 1975–1990 m. botanikossodo kûrimo rûpesèiai gulë antdirektoriaus J.Meidaus peèiø, o jo projektàrengë Paminklø restauravimo projektavimoinstitutas (vyriausioji projekto architektëD.Juchnevièiûtë).Istoriniuose dokumentuose Kairënaiminimi nuo 1545-øjø. Juos valdë Isakauskiai,Sapiegos, Tyzenhauzai. NuoXVIII a. antrosios pusës iki 1870 m. dvaraspriklausë Lopacinskiams. 1870 m.dvarà nupirko Juozas Tiðkevièius. 1899m. dvaras atiteko Stolypinams. 1933–1974 m. Kairënø dvare veikë psichoneurologijosligoninë.Iki mûsø dienø iðliko dvaro vandensmalûnas, ledainë, kluonas, ratinë, kumetynasir ryðkiausias ansamblio statinys –arklidës. Vasarà nuostabiais þiedais praþystaangliðko stiliaus dvaro parkas, dabar– botanikos sodas, kuriame gausu egzotiniø,retø augalø. Pasivaikðèioti traukiamaloni aplinka – seni medþiai, vingiuotitakeliai, tvenkiniai, vandens kaskados.Ðalia èia augusiø senø vietiniø medþiø(paprastøjø klevø, uosiø, maþalapiø liepø,paprastøjø àþuolø, karpotøjø ir plaukuotøjøberþø, paprastøjø ievø) suveðëjo ávairûsreti egzotiðki medþiai ir krûmai, kuriøDendrologijos skyriuje.Rododendrynasniekur kitur Lietuvoje nepamatysi. Per prabëgusiustris deðimtmeèius atsidavusiøsavo profesijai darbuotojø dëka Kairënuoseásikûræs botanikos sodas tapo vienu iðturtingiausiø Baltijos ðalyse. Malonu ir tai,kad kuriantis ir vis graþëjant botanikos soduiatgijo ir seniai uþmirðtos Kairënø dvarotradicijos – senø liepø paunksmëje vëldaþnai aidi muzika, liejasi skambûs eilëraðèiøposmai, kuriø pasiklausyti susirenkaVilniaus ðviesuomenë.Universitetø botanikos sodams bûdingos3 veiklos kryptys: mokslinë, mokymoir ðvietëjiðka – rekreacinë.VU botanikos sodas palaiko ryðius subotanikos sodais ið viso pasaulio. Keièiamasimoksline informacija ir kolekcijomis.Ryðiams palaikyti leidþiamas sëklømainø katalogas „Index seminum“. Baltijosbotanikos sodai leidþia periodiná leidiná„Baltic Botanic Gardens: Estonia, Latvia,Lithuania“, kuriuose skelbiama informacijaapie botanikos sodø veiklà,moksliniai straipsniai.Vilniaus universiteto botanikos sodeyra Dendrologijos, Augalø geografijos irsistematikos, Gëlininkystës, Augalø genetikos,Pomologijos ir ûkio skyriai bei Augaløfiziologiniø ir biocheminiø tyrimø laboratorija.Botanikos sodas disponuojanet dviem þemës plotais (Vingyje ir Kairënuose).Ðiuolaikinis VU botanikos sodasne tik didþiausias Lietuvoje (bendras plotas199 ha), bet ir turtingiausias augalø kolekcijø,èia auginama apie 9000 pavadinimøaugalø, priklausanèiø 190 ðeimoms,886 gentims. Dabartiniai VU botanikos sodomokslinio tyrimo darbai taip pat susilaukëpripaþinimo. Sode steigiami Lietuvosdekoratyviniø augalø genetiniø iðtekliø koordinaciniscentras, Europos Ribes L. ir RubusL. genèiø augalø registracijos centrassu duomenø baze ir t. t. Taip pat VU botanikossodas aktyviai siekia tapti gausiai lankomu,paèius ávairiausius visuomenës poreikius(rekreacinius, ðvietëjiðkus ir kt.) tenkinanèiu,ne tik vilnieèiø, bet ir kitø Lietuvosvietoviø þmoniø bei mûsø ðalies sveèiømëgstamu objektu.Dendrologijos skyrius ákurtas 1976metais. Svarbiausias tikslas – kaupti savaiminëskilmës sumedëjusius augalus(þiemojanèius lauke), atstovaujanèius atskiriemskontinentams ar geografiniamsregionams, tirti jø bioekologines savybes,kultûrinæ kilmæ, dekoratyvinëmis savybëmispasiþyminèiø augalø introdukcijà beijø tinkamumà Rytø Lietuvos agroklimatinëmssàlygoms. Skyriuje auginama ir tiriamadaugiau nei 2600 taksonø (rûðys,porûðiai, veislës ir t.t.) sumedëjusiø augalø:kultûrinës kilmës dekoratyviøjø –apie 1300 veisliø, o natûraliai paplitusiø34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


Augalø genetikosskyriujeriø ðeimø atstovai –specialiai parinktosevietose. Sistematikumeauginama700 pavadinimø augalø(74 ðeimos,474 gentys). Tai maþaþalioji klasë, kuriojelankytojai galisusipaþinti ne tik sumûsø floros atstovais,bet ir su atsiveþtiniaisaugalais,kuriø arealai plyti uþLietuvos ribø.Gëlininkystësskyrius ákurtas 1992Augaløgenetikosskyriui – 25-eri, 2000 metaiávairiuose geografiniuose regionuose –apie 1300 taksonø, priklausanèiø 71 ðeimai,203 gentims. Gausiausios kolekcijos:erikiniø (Ericaceae) – 574 taksonai(ið jø rododendrø (Rhododendron) – 340,virþiø (Calluna) – 61); kiparisiniø (Cupressaceae)– 315 (ið jø kadagiø (Juniperus)– 136, puskiparisiø (Chamaecyparis) – 85,tujø (Thuja) – 74) bei erðkëtiniø (Rosaceae)– 390 (ið jø roþiø – 120, kauleniø (Cotoneaster)– 38, lanksvø (Spiraea) – 44)šeimos. Apie 500 taksonø VU botanikossodo Dendrologijos skyriuje auginamødendrofloros atstovø Lietuvoje daugiauniekur neauginami.Augalø geografijos ir sistematikosskyrius uþima 7,5 ha ir yra ásikûræs Vingioparke nuo 1919 metø. Nepaprastai turtingasðio skyriaus istorinis paveldas. Pëdsakusèia yra palikæ þymieji Radvilos, kuriødëka XVI a. stiprëjo ir augo naujo tikëjimo– reformacijos daigai, buvo ákurta vienapirmøjø Lietuvos reformatø mokyklø.Nuo XVII a. vidurio iki pat XVIII a. pabaigosèia buvo ásikûrusi Vilniaus jëzuitø akademijosvasaros poilsio rezidencija. KartuVingio ðilas ir dabartinë skyriaus teritorijayra sietini su farmacijos mokslø pradþia.Èia jëzuitø auginamos vaistaþolësbuvo plaèiai naudojamos vaistams gaminti.Vëliau Vingio rûmus iðgarsino L.Tolstojausromane „Karas ir taika“ apraðytas pokylis.Ðiuo metu Augalø sistematikos ir geografijosskyriuje auginama daugiau kaip3000 pavadinimø augalø. Jø þiedais galimagroþëtis iðtisus metus. Dekoratyvûsvienmeèiai, dvimeèiai ir daugiameèiai augalaieksponuojami gëlynuose, o kai ku-metais. Lauko ko-lekcijoje auginama, sistemingai atnaujinama,tiriama ir saugoma 3200 taksonø þoliniødekoratyviøjø augalø (uþsieninës irlietuviðkos kilmës, priskiriamø 80 ðeimø ir253 gentims). Pirmà kartà Lietuvoje pradëtakaupti, tirti, dauginti bei saugoti þoliniødekoratyviøjø augalø (gëliø) lietuviðkàselekcinæ medþiagà. Ðiø augalø unikaliàkolekcijà (genofondà) sudaro ávairiøgenèiø augalai: bijûnai, jurginai, kardeliai,krokai, lelijos, narcizai, raktaþolës, tulpës,vilkdalgiai ir viendienës. Augalø kolekcijosnuolat priþiûrimos, atnaujinamos, siekiantiðsaugoti rûðiø ir veisliø ilgaamþiðkumàir grynumà. Kolekcijos kasmet papildomosnaujomis rûðimis, veislëmis irnustatomas veislës grynumas.Augalø genetikos skyrius ákurtas1975 metais. Glaudþiai bendradarbiaujasu VU Gamtos mokslø fakulteto Botanikosir genetikos katedra. Skyriuje auga500 taksonø augalai ið 49 ðeimø (123genèiø). Iðskirti 108 indukuoti mieþiø mutantai,ið ðiø mutantø yra kilæs 71 revertantas.Tai morfologiniai, biocheminiai, fiziologiniai,kiekybiniai mutantai. Yra 13mieþiø veisliø, 60 hibridø. Auginami beityrinëjami ið Sankt Peterburgo, Ðvedijos,JAV gauti 122 mieþiø mutantai ir genetinëslinijos. Iðskirti 34 chlorofiliniai pupømutantai ið paðariniø pupø veislës ‘Auðra’.Nuo 1990 m. renkami ir saugomi þoliniaiir sumedëjæ gamtiniai mutantai (72rûðys). Surinkti ir saugomi 106 paprastosiosavietës (Rubus idaeus L.) pavyzdþiaimorfologiniam ir genetiniam polimorfizmuitirti (ið visø Lietuvos administraciniørajonø). Auginamos Lietuvos selekcininkøiðvestos pupø, vikiø, lubinø,þirniø, esparceto ir kt. veislës.Skyriuje taip pat yra prieskoniniø, aromatiniøir gyduoliø augalø paþintinis darþelis(120 rûðiø). Ðiame þolynø sodelyjevyksta birþelio mën. seminaras.Pomologijos skyrius Kairënuoseákurtas 1975 m., jo plotas – 14 ha. Mûsøskyriuje ðalia tradiciniø uoginiø augalø(agrastø, serbentø) auginami ir retesni –sausmedþiai, vynuogës, ðermukðniai, ðilauogës,spanguolës ir kt. Ið viso kolekcijosesukaupta 14 genèiø, 105 rûðys,apie 630 veisliø augalø ið 27 valstybiø.Svarbiausios veiklos kryptys – vaisiniøaugalø introdukcija, selekcija, jø tyrimas.Gausiausia skyriuje ir ðiuo metu didþiausiaLietuvoje yra serbentø ir agrastø veisliøbei rûðiø kolekcija. Jos pradininkas1975–1990 m. skyriuje dirbæs þinomasLietuvoje serbentø ir agrastø selekcininkasdr. Antanas Ryliðkis. Ðiuo metu kolekcijàsudaro 493 serbentø ir agrastø rûðysir veislës, ið kuriø 12 veisliø sukurtosPomologijos skyriuje (A.Ryliðkio). Taip patauginama 111 vynmedþio veisliø ir klonø(dalies jø originatorius yra A.Gailiûnas),76 valgomøjø sausmedþiø rûðys irveislës, 56 ðermukðniø rûðys bei veislës,25 stambiauogiø spanguoliø, 19 sodiniøðilauogiø, 8 brukniø veislës, kitos sodokultûros – svarainiai, aktinidijos, ðaltalankiai,medlievos, aronijos, gudobelës, cidonijos,citrinvyèiai, kriauðës, abrikosai.Augalø fiziologiniø ir biocheminiø tyrimølaboratorija ákurta 1991 metais. Jojedauginami augalai in vitro. Tai dauginimasmeristeminiais ir kitais augalo audiniais,atskirais augalo organais bei organødalimis dirbtinai sukurtose maitinamosioseterpëse. Terpiø sudëtyje yra visø augaluiaugti bûtinø medþiagø: makrodruskø,mikrodruskø, vitaminø, angliavandeniøir augimo reguliatoriø. Ðio metodo privalumai– galima greitai iðauginti daugnaujø augalø, augalus dauginti iðtisus metus,maþai reikia donorø, o svarbiausia –taip padauginti augalai bûna sveiki.Be Ûkio skyriaus nevyktø ir kiti darbai.Visa þemës ûkio dirbimo technika,maðinos, arkliai yra ðio skyriaus þinioje.Botanikos sode yra ne tik gausios augaløkolekcijos, bet galima groþëtis puikiagamta, nuostabiu kraðtovaizdþiu, tvenkiniøkaskada, pasivaþinëti karietomis, pajodinëti,èia galima puikiai praleisti laisvalaiká.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 35


Kaip nutiko?Filomenà Taunytæ šnekina Saulë MarkelytëTaigi kaip nutiko, kadgydytoja, þurnalistë,publicistë, keliautojaëmë knygas raðyti? Vienà,antrà paraðë, o netrukusir treèià baigs…Manau, kad daug kastaip daro ir net turëtø taipdaryti, kai ateina laikas,kai gyvenimo ir profesinëpatirtis, ávairiausi áspûdþiai,paþintis su daugybeknygø kelia mintá, kadreikia kaþkaip labai suprantamaipapasakotiþmonëms apie kai kuriasligas, paaiðkinti, kaip josatsiranda. Tà turëtø darytikiekvienas þmogus,nes kiekvieno þmogaus gyvenimas yraunikalus ir labai pamokantis, tik reikia játinkamai pateikti.Kol kas praktiðkø patarimø daugiausiagalima rasti pirmojoje knygoje apiefizinæ ir psichinæ sveikatà „9/10 laimës“.Kaip raðoma knygos áþangoje, filosofasA.Ðopenhaueris yra tvirtinæs, kad tokiàdidelæ dalá laimës sudaranti sveikata.Deja, þmogus daþnai tà didþiàjà dalá laimësávertina tik jos netekæs, o tai netrunkaávykti, kai nepaisoma nei savo, neikitø sveikatos, kai girtaujama, rûkoma,gyvenama palaidà gyvenimà, kai ákauðëliaibeprotiðku greièiu vaþinëja automobiliais,apskritai, kai nuþmogëjama.Kodël taip yra? Ar kultûros stoka, ar auklëjimoklaidos, kas gi pagaliau?Naftos, prostitucijos ir vaistø biznisduoda paèius didþiausius pelnus. Ðitaprakeikta trejybë verslininkø rankose atvedëmûsø, ir ne tik mûsø, ðalá ir visasdemokratines ðalis á tà padëtá, kuri ðiuometu yra. Vaistø pardavimas, agresyvivaistø propaganda gali labai pakenktiþmoniø sveikatai, o svarbiausia – nusmukdytijø moralæ. Kontraceptines tabletespradeda vartoti mergaitës nuo trylikosmetø amþiaus. Agresyvus ir bjaurusseksualinis „ðvietimas“ mokyklose nërakontroliuojamas. Seksualinis ðvietimasyra reikalingas, bet jis turi bûti patikimaslabai padoriems, iðsilavinusiems þmonëms,o ne kokiems iðtvirkusiems jauniemsgydytojams ar panaðios moralësatstovams tø firmø, kuriø tikslas – kaipgalima daugiau parduoti kontraceptiniøtableèiø. Mûsø visuomenë nesugebëjo,,Politikai prieð rinkimus rûpinasiseneliais, o po rinkimø – savimi ir savovaikais. Bet ið tiesø seneliai sutartinainiekinami. Demokratija draudþiavisokià diskriminacijà, negalimaniekinti þmoniø dël jø lyties, ligos arinvalidumo. Bet senatvë mûsø ðalyjetampa gëda ir paþeminimu. Ið pensininkønetgi teisë á darbà atimta.”apsisaugoti nuo ðitos prakeiktos trejybës,kuriai svarbu iðèiulpti ið þmoniø kaip galintdaugiau pinigø. Ir kuo þemiau puolavisuomenë, tuo daugiau pelnosi tokiosfirmos. Ir alkoholio pardavimas nekontroliuojamas– gerkit kiek tik telpa „á sveikatà“.Ið ðitokios „sveikatos“ taip pat gaunamidideli pinigai. Tokie ir kitokie blogidalykai – tai ligø gausëjimas, prostitucijosplitimas, gimstamumo maþëjimas, moralësnuosmukis. O tiems smukdytojamssvarbiausia – iðsisukti nuo atsakomybësir gauti kuo daugiau pajamø.Dabar raðau treèià knygà „7 didþiosiosnuodëmës ir 10 ligø“. Taip turëtø vadintista knyga. Pirmiausia toje knygoje kreipiudëmesá á tai, kad mes neturim vaistø gydytimedþiagø apykaitos sutrikimo bei alerginëmsligoms. Visos tokios ligos nëra ligosáprastine prasme, o tik organizmo reakcijaá jam netinkamas medþiagas, kvapusir pan. Todël alerginiø ligø nederëtøgydyti vaistais. Reikëtø ieðkoti kitokiø bûdøþmogui padëti. Tik sirgdamas cukraligeþmogus be vaistø negali gyventi, ir vaistaigelbsti. O daugiau tarsi ir nëra tokiøefektyviø vaistø, kurie tiktø tokioms ávairiomsmedþiagø apykaitos sutrikimo beialerginëms ligoms gydyti. Net, pavyzdþiui,liûdesys, susikrimtimas yra tokia bûsena,kurios nederëtø gydyti raminamaisiaisvaistais arba jais gydyti tik labai trumpai.Jeigu þmogui galëtø padëti avieèiø, ramunëliø,mëtø ar valerijonø arbata, tai niekugyvu jam nereikëtø kiðti tabletës. Todël,kad ðios arbatos jam nepakenks ir pagerinsmiegà. Nëra tokio vaisto, kuris neturëtøpaðalinio poveikio. Manyta, kad aspirinasnesukelia paðalinio poveikio, betdabar jau labai aiðku, kad ir aspirinas kaikuriems þmonëms gali sukelti labai nepageidaujamàpaðaliná veikimà.Apskritai, visi skausmà slopinantysvaistai lëtina kraujotakà, sutrikdo þmogausmàstysenà, lëtina patá þmogø ir jomàstymà. Apie tai irgi reikia kalbëti. Vartodaminuskausminamuosius vaistus,pakenkiame savo màstymui, ir todël daugelisvyresnio amþiaus þmoniø atrodomums sergantys kaþkokia demencija.Liovæsi vartoti tokius vaistus, ir seneliaibûna ne maþiau gudrûs uþ kokius norstrisdeðimtmeèius.Pirmojoje knygoje „9/10 laimës“daug ádomiai ir naudingai pateiktøsveikatos dalykø. Ðtai kad ir daþnai dabarminimas cholesterolis…Prieð 13 metø iðaiðkinta, kad kraujagyslespaþeidþia ne cholesterolis, o homocistinas.Cholesterolis tiktai „uþlopo“homocistino paþeistas kraujagysliø vietas,kad jos neplyðtø.Taèiau „belopydamas“ cholesterolisdaþnokai taip ásismagina, kad ne taipretai ir visiðkai uþkemða kraujagysles.O tada juk be medikø neapsieisi.O kad kraujagyslës neuþsikimðtø, turibûti profilaktika, ir ankstyva profilaktika.Esama ávairiausiø rekomendacijø, bet laikykimësnuo seno patikrintø. Ðtai prie ligøprofilaktikos labai prisideda mûsø Baþnyèianustatytais pasninkais: penktadieniais,t.y. vienà dienà per savaitæ, apsieitibe mësos ir gyvuliniø riebalø, taip pat adventometu, t.y. 4 savaites prieð Kalëdasir gavënios metu, 40 dienø prieð Velykas.Tokiø priesakø laikytasi senovëje, be to,þmonës dirbo fizinius ûkio darbus, tai ir jøkraujagyslës iðlikdavo sveikos, ir tokiø ligø,kaip insultas ar infarktas bei aukðtaskraujospûdis (arterinë hipertenzija), neþinota.Ir hipertenzija dabar labai daþnai nustatomakaip savarankiðka liga, ir jos prieþastyslieka neiðaiðkintos. Taigi gydomane liga, o tik jos pasekmës.O jei þmogø iðtiko infarktas ar insultas,o jis në nejuto tokiø ligø grësmës?Tada, þinoma, tik medikai gali padëti.Deja, dabar sudëtinga yra ir tyrimus padaryti…Jei iðtinka infarktas ar insultas, jauyra blogai. Ypaè blogai insulto atveju, nes36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5


,,Laimës trokðtame visi. Filosofas A.Ðopenhaueristvirtina, kad 9/10 laimës sudaro sveikata. Mûsøkraðte sveikatos apsauga nuolat pertvarkoma:kuriamos naujos programos, ið uþjûrio veþamibrangûs vaistai ir maisto papildai... Nuo reklamøraibsta akys, taèiau ligoniø nemaþëja. Nusivylæmedicinos mokslo laimëjimais, þmonës kreipiasipagalbos á ekstrasensus, burtininkus, bioenergetikus,þaibø ir maðinø trenktus nelaimëlius...”ávyksta negráþtami pakitimai,ir þmogus toks,koks buvo, jau niekada nebebus.Ir galva, ir rankos, ir kojos jau nebe toskaip buvo. Todël ir labai svarbu yra profilaktika,kaip sakoma, uþbëgti ligai uþ akiø.Po infarkto þmogus, laikydamasis gydytojonurodymø, gali gyventi visavertá gyvenimà,po insulto – nebe.Kaip vertintini aliejai?Mûsø tauta, kaip ir visos ðiaurinës tautos,aliejø mitybai vartojo labai retai. Mûsøseneliai tiktai prieð Kalëdas ir Velykaspavartodavo savà sëmenø aliejø, kurisnëra blogas. Laikoma, kad jo retinolis (vitaminasA) ir kraujotakà gerina, ir turintsklerotiniø pakitimø tinka, ir t. t. Taigi mesápratæ vartoti natûralius vietinius maistoproduktus. Ir jeigu tik yra tokios galimybës,tai reikia maitintis natûraliais vietiniaismaisto produktais.Alyvø aliejus laikomas antisklerotinepriemone…Maèiau be perstojo alyvø aliejø gerianèiusdurnius. Tai kai kam. Ypatingøstebuklø nëra. Pasaulyje laikoma, kadgeriausiai kraujagysles valo ir prapleèiaalkoholis… Gali, þinoma, padëti ir aliejus.Ir nebûtinai alyvø. Mûsø sëmenø aliejusbus skanus ir naudingas, jeigu já vartosimetaip, kaip reikia. Galima á koðes jopilti, galima su raugintais kopûstais valgyti,su bulvëmis, èesnakais já vartoti.Èesnakai – labai geras, pasaulyje pripaþintasantiseptikas.Svogûnai ir èesnakai – mûsø kraðtoproduktai, mes prie jø pripratæ genetiðkai.O apskritai, reikëtø gyventi taip, kadnereikëtø vartoti vaistø. Nereikëtø bentkiek sunegalavus lëkti pas gydytojà, kurisuþ tave galbût daugiau serga…O kaip kiaušiniai?Kiauðiniai – nuostabus maistas. Ir tegulniekas neðneka nesàmoniø. Ið to kiauðinio,já ðildant, iðsivysto kepenys, kasa,snapelis… Jame yra visko, ko mums reikia,ir kiekvienassveikas þmogusgali valgyti kiauðinius.Ir netgi reikëtø,kad jis ir lukðtàsuvartotø. Lukðtassumalamas, apipilamascitrinos sultimis,ápilama truputisalkoholio. Tie lukðtaiiðtirpsta arba bent suminkðtëja, ir juos galimavalgyti. Net esama rekomendacijos,kad iðvirus kiauðiná vandenyje, tà vandenáreikëtø iðgerti kartu su arbata. Mat, mikroelementaiið kiauðinio lukðto patenka ávandená, ir jie yra labai naudingi þmogausorganizmui.Ne taip retai pasitaiko, kad koks nors„mokslininkas“ pasako kokià nesàmonæ,kurià spaudos atstovai nusitveria, paskleidþia,o þmonës paskaito ir puola ágyvendinti.O juk pagalvojæs normalausproto, nesugadinto nei „mokslo“, neikvailumo, þmogus suvokia, kad kiauðinisyra vienas ið paèiø naudingiausiø produktø.Þinoma, jei vien kiauðiniais misi,bus blogai. Maistas turi bûti ávairus, nesþmogaus organizmas nëra maðina, kuriaireikia tik vienos rûðies kuro.Kuo skiriasi duona, kepta su raugu,nuo keptos su mielëmis? Kuo kenksmingosmielës?Kaþko ypatinga nepasakysiu. Mielësyra geras produktas. Rauge irgi yra mieliø,bet jame esama ir kitokiø medþiagø. Irlabai vengti duonos, keptos su mielëmis,nereikia. Taèiau kai kuriems þmonëms, pavyzdþiui,sergantiems vëþinëmis ar alerginëmisligomis, rekomenduojama duona,kepta su raugu. Mat mielës yra B grupësvitaminø ðaltinis, o ðie vitaminai kaiptik skatina vëþines ligas plëtotis. B grupësvitaminai yra augimo, veðëjimo vitaminai.Todël reikëtø vengti bent dirbtiniø B grupësvitaminø. Kad ypatingai kenktø natûraliuosemaisto produktuose esantys Bgrupës vitaminai, negalima pasakyti.Taigi kategoriðkai netvirtinu, taèiau patariutiems ligoniams, kurie serga tomisdviem mano paminëtomis ligomis, geriauvalgyti duonà, keptà su raugu. Ir bûtentmûsø juodà duonà. Alerginëmis ligomissergantiesiems nereikëtø vartotibaltos duonos, smulkiai maltø grûdø koðiø,ypaè manø koðës – turiu asmeninæpatirtá, kad manø koðë alergizuoja, tuotarpu stambiai sumaltø kvieèiø grûdø koðessveika valgyti.Kokiø grûdø koðës vertingiausios?Grubiai maltø grûdø koðës, nes jø apvalkalëlyje,kuris prarandamas apdorojantgrûdus, yra vertingø medþiagø. Jeiguneturim grubiai maltø grûdø, á kiekvienaskoðes ápilkime sëlenø. Taip valgëmûsø tëvai. Jie virdavo vadinamàjà ðilkinækoðæ – ið tarkuotø bulviø ir ruginiø miltø.Juos supildavo á verdantá vandená irmaiðydavo, kol sutirðtëdavo. Ir dabar ruginiømiltø galima nusipirkti. Labai vertingiyra grikiai, læðiai, turintys daug baltymø,þirniai, pupelës, pupos, aviþiniaidribsniai. Iðsivirkime tokiø koðiø, uþsispirginkimejas spirguèiais. Ir pigu, ir skanu,ir naudinga. Ypaè neturtingiems þmonëms,o turtingieji tesiþino patys…Savo dabar raðomoje treèiojoje knygoje„7 didþiosios nuodëmës ir 10 ligø“noriu pamokyti nepasiturinèius þmones,kaip uþ 60 litø per mënesá vienam þmoguigalima visiðkai normaliai pramisti,gauti visø mikroelementø, vitaminø ið tomaisto, kurá turime savoj ðalelëj. Juolab,kad nuo amþiø ðitaip maitinomës. Ðtai,plonø nerûkytø laðinukø kilogramà galimanusipirkti uþ 2–3 litus, ir jie yra labaineblogi. Viskas toje knygoj bus paraðyta.Su viena drauge sudarëme valgiaraðtá,kaip uþ 60 litø per mënesá vienam þmoguibus galima visai neblogai maitintis.Bus paraðyta, kà reikia pirkti, kiek reikiapirkti norint uþ 15 litø iðgyventi savaitæ.O laðiniai, kokie geriau – turbût sûdyti,ne rûkyti?Tai nesvarbu, priklauso nuo þmogaus,kokius mëgsta. Pavyzdþiui, jei þmogusnegali ápirkti mësos, tai jis uþ poràlitø gali nusipirkti laðinukø. Ypaè sànariamsnaudinga laðiniø odelë. Laðiniøodelæ reikia ilgai virti, o paskui supjaustytiir valgyti. Tai ne tik naudinga, bet irpaprasta. Mano vienas paþástamas iðkiauliø odos verdasi ðaltienà. Prideda ájà morkø, svogûnø ir visiðkai nebloga,skani iðeina. Be galo svarbu, kà mëgstapats þmogus, þinoma, sveikas þmogus.Jeigu jis nori rûkyto, tai praðom rûkyto, Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 37


100 metølietuviðkam1906 m. pavasará Vilniuje, tuomet Didþiojojegatvëje ásikûrusioje A.Sirkinospaustuvëje, pirmàsyk Lietuvoje buvo iðspausdintas„Aritmetikos uþdaviniø ir pavyzdþiørinkinys“, skirtas „pradedamøjømokyklø skyriam ir þmonëms, norintiemsiðmokti gerai sàskaitoti“.Tautiniam Sàjûdþiui veikiant 1904 m.jau buvo atgautas spausdintas lietuviðkasþodis, kuris suteikë naujø impulsø lietuviøtautos gyvenime.1905 m. geguþës 14 d. iðëjæs Rusijoscaro manifestas leido mokyti lietuviøkalbos pradþios mokyklose Lietuvoje, opo metø Vilniaus ðvietimo apygarda, sukonkretindamaleidimà, 1906 m. geguþës7 d. paskelbë potvarká, pagal kurágimtàjà kalbà leista vartoti pradinëse mokyklosemokant aritmetikos.Po lietuviškos spaudos atgavimo atlaisvëjoir lietuviø mokytojø varþymai. Ikitol mokytojavæ Rusijoje ar Lenkijoje, jieëmë gráþti á gimtinæ ir dirbti Lietuvai. Jau1905 m. rugpjûèio 12 d. mokytojai surengësteigiamàjá suvaþiavimà, kuriameákûrë Lietuvos mokytojø sàjungà. Tai leidoturtinti ir kryptingai plëtoti lietuviðkàpradiná ðvietimà.Iðkilo lietuviðkø vadovëliø problema,kurios ëmësi veiklesni lietuviai pedagogai.Vieni pirmøjø – Petras Bendorius-Bendoravièius (1863–1906) ir PranasmatematikosvadovëliuiDaugirda (1882–1947), Veiveriømokytojø seminarijos auklëtiniai,mokytojavæ atokiameÛdrijos baþnytkaimyje prie Alytaus.Jie atliko pirmeiviø misijàir paraðë minëtàjá „Aritmetikosuþdaviniø ir pavyzdþiø rinkiná“.Tai dviejø daliø knyga, skirta pirmiemsir antriems metams pradinëjemokykloje. Pirmojoje jø mokomaketuriø veiksmø („sudëstymo“,„atimstymo“, „dauginimo“ ir „dalijimo“)ið pradþiø pirmos, o po to ir antrosdeðimties ribose. Ten pat supaþindinamasu romëniðkais skaitmenimis.Antrojoje dalyje skaièiuojama pradedantnuo vieno ðimto ir baigiant tûkstanèiu.Beje, daugyba ir dalyba átvirtinama,aptariant ðiuos veiksmus grupëmis – ið2, 4 ir 8; ið 3, 6 ir 9, ið 5; ið 7; ið dviþenkliøskaièiø. Be to, supaþindinama su paprasèiausiomistrupmenomis bei veiksmaissu nesudëtingomis iðraiðkomis. Ten patávesti „saikai“ (matai), apimantys laiko, ilgio,svorio, javø ir vaisiø, skysèio tradiciniusmatavimo vienetus.Po trejø metø, 1909m., buvo iðleistas ðiovadovëlio tæsinys, skirtastretiesiems mokslometams pradinëjemokykloje.Vadovëlio pasirodymasákvëpëpirmàjà lietuviðkomatematikos vadovëliorecenzijà,pirmàjá lietuviðkàmatematikos didaktikosstraipsná. Vadovëlis buvo palankiaimokytojø vertinamas ir tarpukario Lietuvojesulaukë keliø leidimø.Todël ne atsitiktinai ðiemet balandþio12 d. Ûdrijos pagrindinëje mokykloje (Alytausr.) jos direktorës matematikës VitalijosVitkauskienës iniciatyva, padedantAlytaus apskrities ir rajono ðvietimo administracijaibei Alytaus mokslininkødraugijai „Vizija“ ir Alytaus kolegijai, surengtakonferencija „100 metø lietuviðkammatematikos vadovëliui“.Joje sveikinimo þodá tarë Vilniaus uni-38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5jeigu jis nori silkës, praðom silkës. Sveikamþmogui galima viskà valgyti.O serganèiam arterine hipertenzijaar ateroskleroze lašiniai ir kiaušiniai artinka valgyti?Su saiku viskas tinka.Dabar labai madingos visokios dietos,ypaè lieknëjimo.Visokios dietos – labai blogas dalykas.Ypaè baisi amerikieèio gydytojo Atkinsonolieknëjimo dieta, kai þmogus gyvena,valgydamas vien mësà. Valgant tikmësà ið tikrøjø suliesëjama. Bet pasiþiûrëkim,kokia ateitis tokiø liesuoliø laukia.Atkinsonas laikësi savosios dietos ir mirëvisomis paþeistomis savo kraujagyslëmisir labai nutukæs. Apie tai bus paraðytamano treèiojoje knygoje.Pirmojoje knygoje „9/10 laimës“ raðytaapie gyvuliniø baltymø kenksmingumà.Ar apskritai gyvuliniai baltymaikenksmingi, ar tik sergant tam tikromisligomis?Gyvulinius baltymus reikia labai ribotisergant medþiagø apykaitos sutrikimobei alerginëmis ligomis. Sunkiø alerginiøligø, pavyzdþiui, bronchinës astmos,atvejais, gydydama vaikus, uþdrausdavaujiems maistà, turintá gyvuliniø baltymø,net kiauðiniø baltymus. Vaikams laðinukai,spirguèiai, taukai, vandeniu perplautassviestas nepakenkdavo, ir tokiàdietà jie lengvai iðtverdavo, o vëliau potruputá gráþdavo prie jiems áprastos dietos.Kai negalima duoti gyvulinio baltymo,o baltymo þmogui juk reikia, geriausiaipraversdavo ryþiø baltymas, kurisyra artimiausias gyvuliniam baltymui, beto, tinka ir kitø grûdiniø kultûrø baltymai.O kur dar puikus baltymø ðaltinis – rieðutai?Tik ne þemës rieðutai. Sergantalerginëmis ligomis, jie gali bûti pavojingi– sukelti labai dideles alergines reakcijas.O visi kiti rieðutai yra geras augaliniøbaltymø ðaltinis. Pagaliau ir þemësrieðutai ne visiems þmonëms sukeliaalergines reakcijas – juk þmonësskirtingi, individualûs.O dabar suteikim garbæ „jos malonybei“medicininei dëlei.Dëlëmis þmonës gydësi jau labai seniai– 3000 metø prieð mûsø erà. Sudþiûvusiødëliø randama Egipto faraonøkapavietëse. Tai patikrintas vaistingasgyvis, turintis iki 100 biologiðkai aktyviømedþiagø. Nëra pavykæ pagamintitokiø vaistø, kurie atstotø gyvà medicininædëlæ. Dëlës kimba refleksogeniniuosetaðkuose. Bet, deja, ten, kur arèiausiakraujagyslë, limfagyslë ar nervoatsiðakojimas. Ji sugeba veikti vietiðkai.Vidaus organus veikia kaip adatø terapija.Á þmogaus organizmà dëlë suleidþiatà savo ðimtà biologiðkai aktyviømedþiagø. Apie medicinines dëles ðiektiek raðyta mano pirmojoje knygoje „9/10 laimës“. Tiek, kiek reikia þmogui þinoti.Labai gaila, kad mûsø Sveikatosapsaugos ministerija, besirûpindamaimportuojamaisiais vaistais, ir kuo brangesniais– su „auksiniu“ kamðteliu, „pamirðo“ligoniø interesus. Reikia, kadvaistai bûtø kaip galint pigesni, be „auksiniø“kamðteliø, be nuodingo apvalkalëlio,kuris skoná gerina, taèiau didinaalerginiø ligø skaièiø.Dëlës turi bûti gràþintos á medicininæpraktikà – tai bûtø labai protinga ir veiksminga.Bûtina dëti dëles þmogui susirgusinfarktu ar insultu. Skaièiau, kad Izraelyjevisiems þydams nuo 55 metø rekomenduojama3–4 kartus per metus dëti dëleskraujui suskystinti. Að pati sau visada deduosidëles smegenø kraujotakai page-


versiteto profesorius, Lietuvosmatematikø draugijospirmininkas Jonas Kubilius,europarlamentarë dr.Laima Andrikienë. Praneðimusskaitë VPU ir VU docentai– Algimantas Urbonas,Aldona Vilkelienë,Henrikas Jasiûnas ir ðiø eiluèiøautorius. Taip pat kalbëjoMarytë Zenkevièienë, kuri supaþindinosu Alytaus apskrities matematikosmokytojø darbais, dr. Edmuntas Þalys,pristatæs matematikos elektroninio vadovëlioidëjà, dr. Alfonsas Peckus, aptaræsmokslininkø draugijos „Vizija“ veiklà.Renginio metu mokyklos bibliotekojeveikë lietuviðkø matematikos vadovëliø,iðleistø XIX a. pab. – XX a. pr. ir XXa. pab. – XXI a. pr. (t.y. prieð ðimtà metøir dabar), paroda.Konferencijà savo apsilankymu pagerbëvieno ið vadovëliø autoriø – P.Daugirdosanûkai Laimutë Matijoðaitë ir ArûnasDaugirda, ðiuo metu gyvenantysKaune.Maþame Dzûkijos miestelyje paminëtasmokytojø ðviesuoliø P.Bendoriausir P.Daugirdos prieð ðimtmetá atliktas darbasturëjo didelës reikðmës visai Lietuvai,mokslinant gimtàja kalba jos þmonesir parodant skaièiavimo meno paslaptis.Tokia mintis atsiskleidë ðioje prasmingojekonferencijoje.A.VILKELIENËS nuotr.Doc. dr. JUOZAS BANIONISrinti. O nuo kraujo tirðtëjimo, tromboflebitøðiuo metu nieko geresnio nëra. Heparinas,suleistas á venà ar panaudotastrynimams, veikia tik keletà valandø, odëliø uþdëjimas veikia maþiausiai tris mënesius.Taigi á kraujo apytakà patekusiosdëlës iðskiriamos medþiagos veikia gerokaiilgiau. Priklausomai nuo susirgimodëles galima dëti ir kiekvienà mënesá, irnet kiekvienà dienà. Yra specialiai parengtosmetodikos, visame pasaulyje josnaudojamos, daugelyje klinikø jos gràþintosgydymui, iðskyrus tà mûsø nususintàðalá, kur besikeièiantys sveikatos apsaugosministrai nesugeba net suvokti,ko tiems mûsø þmonëms reikia.Kai atsivërë Lietuvos sienos á platøjápasaulá, vël pabudo gydytojos irraðytojos gilokai slypinti „yda“ – pasiþvalgiusipo Europà – Vokietijà, Italijà,Ispanijà, Danijà, Ðvedijà, Norvegijà,nutarë pamatyti dar vienà þemynà. Sëdoá lëktuvà ir nuskrido net á Australijà.Ið tos kelionës gimë antroji knyga„Laimingas seneliø gyvenimas“.Ðtai taip ir nutiko… Aèiû, kad bendravai.Linkiu geros sveikatos ir didelëskûrybinës sëkmës.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojai:RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESAS:“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,VilniusTELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,redaktoriø - 2 34 41 00.Faksas: 2 34 15 72Elektroninis paðtas:mgredakcija@takas.ltPasiraðyta spaudai 2006 05 10 .SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 928. Kaina 3,95 Lt,Spausdino AB ,,Spauda”,Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular and historicalmonthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006“Mokslo ir gyvenimo” adresasinternete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS2006Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.5 (571) geguþëTurinysJ.GRIGAS Ar egzistuoja tamsioji medþiaga? ......... 2S.GULBINSKAS Aplinkos bûklë Bûtingësnaftos terminale ..................................................... 4K.SIVICKIS Kaip tvarkysime þemës ûká ................ 6G.BARTKUSDidþiojo kardinolo prieglobstyje................... 8K.GAIGALAS Apie Baikalàir jo tyrinëtojustremtinius ............... 12MEMORANDUMAS. Lietuvos perspektyva2007–2013 metais. Planavimas, urbanistika,architektûra ir statybos kultûra ............................ 14Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 395E.BACEVIÈIUS „Menkiøkarai“ ...................... 15L.KLIMKA Senasis baltøtikëjimas ................. 18J.A.KRIKÐTOPAITIS Monumentaliai ir savitaiapie etninæ tradicijà ir meilæ knygai ..................... 19L.Þ.GELUMBAUSKAITË, A.GRIGELISAukštutinio Provanso geologijos parkø takais .... 20A.ZAKAREVIÈIUS, V.È.AKSAMITAUSKASKas yra aukštis .................................................... 22G.JACËNAITË Kai kas apie Kurðënus ................. 24D.MIKALAUSKAITË Apie vandens reikðmæþmogaus mitybai ................................................. 25J.GIRDVAINIS Tarptautiniai Latvijos, Lietuvosir Estijos radijo ryðiai ............................................ 26J.BANIONIS XII Scientia et Historiakonferencija ......................................................... 28L.BALÈIÛNIENË, R.MIK-LUÐYTË Vilniausuniversiteto botanikossodas ..................... 33F.TAUNYTË,S.MARKELYTËKaip nutiko? ........... 36J.BANIONIS 100 metø lietuviðkammatematikos vadovëliui ....................................... 38R.SERVA Jono Vileiðio atminimui ........................ 40


Jono Vileiðio atminimui...Á puikiai suorganizuotà renginá susirinkobeveik 400 sportininkø ið visosLietuvos. Jauniausiems sportininkamsbuvo vos per 10 metø, vyriausiam –kaunieèiui Danieliui Ðtarui – 81-eri.Visi sportininkai varþësi savo amþiausgrupëse vidutinëje trasoje. Stipriausiøjøgrupëje nugalëjo Vilma Rudzenskaitë(Panevëþio OK ,,Oriens”) ir DariusSadeckas (Vilniaus OK ,,Perkûnas”).Antri buvo Diana Vosyliûtë (VilniausOK ,,Perkûnas”) ir Modestas Bacys(Ðiauliø OK ,,Sakas”), treti – JûratëRûkaitë bei Henrikas Pauþas (abu ið-Alytaus OK ,,Dainava”).Orientavimosi sportas Lietuvojeturi graþias tradicijas, kasmet vykstadeðimtys varþybø ávairiose kraðto vietovësebei uþsienyje. Daugeliui orientavimosisporto mëgëjø ði sporto ðakajau yra tapusi gyvenimo bûdu ir galimadràsiai teigti, jog kraðte yra susiformavusiorientavimosi sporto bendruomenë,turinti savà neraðytà etikoskodeksà.StipriausiømoterøapdovanojimasStipriausiøvyrøapdovanojimasvadovo Jono Vileiðio (1871–1942) taureilaimëti. Varþybas surengë ir rëmëPanevëþio OK ,,Oriens”, Lietuvos advokatøtaryba, advokatas Stasys Ðedbaras,VðÁ ,,Vileiðiø kolegija” bei Lietuvoskûrybinës sàjungos: Lietuvosdailininkø sàjunga, Lietuvos dailininkøsàjungos leidykla „Artseria“, Lietuvostautodailininkø sàjunga bei Lietuvosfotomenininkø sàjunga. Varþybøinformacinis rëmëjas – dienraðtis„Lietuvos þinios“.Apdovanojimus, Advokatø tarybosmedalius, Jono Vileiðio anûkës DaliosBobelienës ásteigtas pinigines premijas,diplomus áteikë Advokatø tarybospirmininkas, orientavimosiStipriausi jaunimo grupëseBalandþio 23 d. prie Rubikiø eþeroVðÁ ,,Vileiðiø kolegija” ir PanevëþioOK ,,Oriens” iniciatyva vykoorientavimosi sporto varþybos advokato,Nepriklausomybës akto signataro,Lietuvos sporto lygos kûrëjo irsporto entuziastas Rimas Andrikis.Renginio organizatoriai ir rëmëjaisutarë, jog Jono Vileiðio taurës orientavimosisporto varþybos bus rengiamoskasmet, ir atsisveikino su gausiudalyviø bûriu iki kitø metø pavasario.Rimantas SERVAAutoriaus nuotraukosISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.5, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 770134 308013

More magazines by this user
Similar magazines