kristalų halai - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

kristalų halai - Vilniaus universitetas

a mokslui:taikomøjø ir fundamentiniø mokslø sàsajas,jø veiklos produktyvumà, subursmokslininkø grupes, mokslo ir studijøinstitucijas, gebanèias bendromis pastangomissukurti ir panaudoti naujasmodernias technologijas.Tai padës racionaliau spræsti „protønutekëjimo“ svetur problemas, taip patkelti Lietuvos mokslo prestiþà Europojebei pasaulyje. Jau paskelbtas mokslininkøstaþuoèiø vadovø konkursas. Nugalëtojai„uþdirbs“ savo institucijai ið Fondogaunamø lëðø mokslininkui staþuotojuiišlaikyti. Tai bus jauni mokslininkai,neseniai apgynæ daktarines disertacijas,siekiantys konkurso keliu ateiti jau á kitàinstitucijà dvejø metø laikotarpiui savoprofesinei kvalifikacijai kelti. Mokslininkøstaþuoèiø programa prasmingai papildovalstybës pastangas ugdyti ir iðsaugotijaunøjø mokslininkø potencialà ðalyje,panaðiai kaip ir iki ðiol skiriant Fondostipendijas doktorantams, aktyviaivykdantiems mokslinius tyrimus.Ðiemet Fonde pradedama ágyvendintinauja paskolø aukðtøjø mokykløstudentams administravimo tvarka. Taipagreitins paskolos kelià iki studento,leis efektyviau panaudoti lëðas, skirtasstudentø kreditavimo sistemai plëtoti.Pakalbëkime apie Fondo lëðas beijø ðiemetinæ situacijà.Dr. Sigitas Renèys:Šiemet lëðø turësime daugiau. Seimaspatvirtino Fondo kaip asignavimøvaldytojo biudþetà – 52 mln. 757 tûkst.litø. Tai per 7 milijonus litø daugiau negupernai. Kaip ir buvo tikëtasi, moksloplëtros skatinimo programai atiteko visasprieaugis. Pernai ten buvo per 23mln., šiemet – 30 mln. 62 tûkst. litø. Šiektiek iðaugo ir studentø paskolø dalis:pernai buvo 20 mln., dabar turime 800tûkst. daugiau negu 2006 m. valstybësasignavimø. Nepadidëjo tik Fondo administracinësiðlaidos. Fondo veiklaiskirta 1 mln. 895 tûkst. litø.Kaip remsite Jûsø jau minëtas naujaskryptis šiemet?Dr. Sigitas Renèys:Pirmiausia norëèiau akcentuoti Vyriausybësið naujo patvirtintà septyneriømetø perspektyvos Aukðtøjø technologijøplëtros programà, kuriai numatytaið viso 124 mln. litø.Nukelta á 10 p.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojai:RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESAS:“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,VilniusTELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,redaktoriø - 2 34 41 00.Faksas: 2 34 15 72Elektroninis paðtas:mgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2007 04 11.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 720. Kaina 3,95 Lt,Spausdino AB ,,Spauda”,Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular and historicalmonthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007“Mokslo ir gyvenimo” adresasinternete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20074Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.4 (582) balandisTurinysS.RENÈYS, J.SKOMSKIS Valstybës paramamokslui: vilèiø ir jø iðsipildymo metai ......................... 2A.DUBIETIS, R.BALÈIÛNAS Ledo kristalø halaiatmosferoje ................................................................ 4K.JANKEVIÈIUS, R.LIUÞINAS Pietryèiø Azijosþemdirbiø paslaptys, arba bakteriniø tràðøgamyba Lietuvoje ....................................................... 6Nauji Lietuvos mokslø akademijos tikriejinariai (akademikai) ir nariai korespondentai .............. 8O.KRACHMALIS Lietuvos mokslo politikà vertinoEuropos Sàjungos Tarybos CREST ekspertai ......... 11J.MUREIKA Nuobodulys – dvasingumopalydovas ar prieðas? .............................................. 12A.MISIÛNAS, J.RUKÐËNAITË Gyventojøpajamø nelygybë pasaulyje ..................................... 14P.KAROBLIS Lietuvos kûno kultûrosakademijoje – sporto knygos ðventë ....................... 16R.KALYTIS Svarstomos Lietuvos ásijungimoá Europos kosminæ programà galimybës ................. 16J.SKOMSKIS Ekspedicija, prilygstanti,,Gintaro kambario” atradimui .................................. 18M.KARÈIAUSKAS Venecijos karnavalas .................. 20V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikosnaujienos.................................................................. 22M.KUODYTË Karolio Didþiojo imperijos –pirmosios Jungtinës Europos – rankraðtiniøknygø groþis ............................................................ 24A.BUKANTIS Meteorologijos ir klimatologijosmokslai Vilniaus universitete .................................... 26I.TAMUTYTË Á pirmàjá posëdá susirinko naujojiAukðtojo mokslo taryba ........................................... 29P.MAJAUSKAS Lietuvos sporto istorijosatspindþiai ................................................................ 30J.RUDOKAS Graþi ðventë Alytuje ............................. 30V.MEÐLIUS Antanas Gustaitis .................................. 32A.GALVONAITË Prasidëjo Tarptautiniaipoliariniai metai ........................................................ 33V.ZUBELYTË Mokslininkø rûpestis – patikimiir saugûs Lietuvos keliai ........................................... 36A.MEIDUVIENË Vilniaus universiteto Botanikossodo Pomologijos skyrius ........................................ 37A.VIJEIKYTË Lietuvos gimnazijos vadovaspaskirtas tarptautinës Europos mokyklosdirektoriumi .............................................................. 40E.R.ÈAPAS-ÈAPKEVIÈIUS Nuolat lavintisir tobulëti .................................................................. 40Retro ........................................................................ 43Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 3


ok slø akademijos tikrieji nariai (akademikai)“Mokslo ir gyvenimo”þurnalo redakcijanuoðirdþiai sveikinaredakcijos kolegijos nará,ilgametá þurnalo autoriøGvidà Mikeliná, iðrinktàLietuvos MA uþsienionariu, ir linki tolesnëssëkmës lituanistinësveiklos baruose.srys)Marijus Arvydas ŠliogerisLietuvos MA tikrasis narys(Filosofija)Gvidas Mikelinis (Guido Michelini)Lietuvos MA uþsienio narys (Italija)(Kalbotyra)Nauji Lietuvos mokslø akademijos nariai korespondentaiSesijos prezidiumas. Ið kairës: prof.habil. dr. V.Razumas, akad. Z.R. Rudzikas,ðvietimo ir mokslo ministrë R.Þakaitienë,akad. V.VasiliauskienëViktorija Daujotytë-PakerienëLietuvos MA narë korespondentë(Lietuviø literatûra)Feliksas IvanauskasLietuvos MA narys korespondentas(Matematika)Albertas MalinauskasLietuvos MA naryskorespondentas(Chemija)Giedrius UþdavinysLietuvos MA naryskorespondentas(Medicina)Gediminas ValkiûnasLietuvos MA naryskorespondentas(Biologija)Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 9


Atkelta ið 3 p.Valstybës parama mvilèiø ir jø iðsipildymometaiJà ágyvendinti pradedame kukliai –nuo 7 mln. šiemet. Visiškai naujai pramoninësbiotechnologijos programai, kilusiaiið tø laimëjimø, kuriuos teikë spartusbiotechnologijø augimas, šiemet numatyta4 mln. litø. O visam laikotarpiuiiki 2010 m. planuojama 30 milijonø. Naujair tai, kad pernai rudená Vyriausybë patvirtinospecialià Lituanistikos moksliniøtyrimø prioriteto ágyvendinimo 2007–2008 m. programà – šiemet jai skiriame2 mln., kitàmet irgi tiek pat. Kaip minëjau,numatyta pradëti remti ir jaunøjømokslininkø staþuotes, ðiemet bus paremta20 jaunøjø mokslininkø staþuoèiø,skiriant kiekvienam po daugiau nei 40tûkst. litø. Tokios paramos tikslas – sulaikytijaunus mokslininkus Lietuvoje arbasusigràþinti iðvykusius. Manome, kadpokyèius ðiemet pajus ir mokslininkai beijø grupës – pernai buvo skirta 2 mln. 100tûkst., o šiemet jau 3 milijonai. ÐiemetFondas doktorantø stipendijoms numatoskirti 1,44 mln. litø.Tarp ryðkiausiø prioritetø jau pernai deklaravotepareigà ir kilnià misijà remti tautinioidentiteto iðsaugojimo programà beišios krypties projektus – kurios jø ðiemetsulauks paramos?Dr. Sigitas Renèys:Ið tiesø labai svarbu, kad Lietuvos kultûra,menas, filosofija, socialinës sferosbûtø puoselëjamos. Ðie moksliniai tyrimaiyra nacionaliniø interesø gynyba, okartu ásijungimas á europines struktûras.Visa tai lemia mûsø tautos ateitá, jos iðlikimàglobalizacijos sàlygomis. Jau pernaiFondas paskelbë konkursà lituanistiniamsprojektams teikti prioritetinëjekryptyje „Tautinio identiteto išsaugojimasglobalizacijos sàlygomis“. Ið 36 konkursuipateiktø projektø buvo paremta 20.Taèiau tautinio identiteto išsaugojimoprojektai turi bûti susieti ne vien su lituanistika,bet ir su socialiniais mokslais, filosofija,teise, religijotyra, kultûrine antropologija,su struktûromis, sprendþianèiomisemigracijos, imigracijos problemas.Todël mes ir kalbame apie ðiø srièiøpolitikà, kuriai gali pasitarnauti tiekhumanitariniø, tiek socialiniø, tiek kitømokslø specialistai. Minëtini ir projektai,skirti lituanistikos tyrimø tarptautinei sklaidai.Mums labai svarbu, kad jais naudotøsiir kitø ðaliø mokslininkai. Pasaulinëslituanistikos centras visada buvo ir liekaLietuva. Tarp labai ádomiø nacionaliniøvertybiø bei identiteto puoselëjimo projektøgalime iðskirti Lietuvos Metrikospublikavimà bei tyrimus, projektus, susijusiussu Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijostradicija – moderniø valstybiø,tautø bei etniniø maþumø tapatybës tyrimaisistoriniuose kontekstuose. Ketinameir toliau remti ádomius archeologijosprojektus, dëmesio nusipelno LDK rankraðtiniødokumentø, archyviniø folkloroáraðø bei duomenø skaitmeninimas.Minëtina ir elektroninio mokslo þurnalo„Lietuviø kalba“ leidimo pradþia.Norëdami paskatinti ir kitas institucijasdalyvauti moksloplëtros politikoságyvendinimo procesuose,kà tik paskelbëtenaujà uþsakomøjøprogramøprojektø konkursàministerijoms.Prašome pakomentuotišiosveiklos tikslus beipokyèius.Dr. Sigitas Renèys:Mums buvosvarbu iðsiaiðkintivalstybës institucijø,visø pirma ministerijøpoþiûrá á moksloplëtrà. Deja, jis kolkas nekelia didesniooptimizmo. Pirmuosiussunkumusmes pajutome pernai,kai tik pradëjomeiniciatyvà, kadatsirastø tokia paramoskryptis – ministerijøuþsakomosiosprogramos. Iðtrylikos ministerijø áFondo kvietimà atsiliepëpenkios. Panaðisituacija susiklostëir ðiemet. Tailiudija didþiulá atotrûká tarp to, kà daromokslininkai tyrëjai, ir to, kuo rûpinasi valstybëstarnyba. Daugiausia susidomëjimopareiðkë Þemës ûkio ministerija, tiek pateikdamatemas, tiek palaikydama glaudþiusryðius su mokslininkais, su moksloir studijø institucijomis.Jau keleri metai Jûsø fondas yra Europosmokslo fondo narys. Kokie naujiintegracijos procesai bûdingi Fondo nûdienai?Dr. Sigitas Renèys:Pagrindinis darbas yra bendrø stambiøtarpvalstybiniø, tarpdisciplininiø projektørengimas. Lietuvos mokslininkai ðio-Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondolëðos, skirtos mokslui ir studijoms remti, pagalveiklos kryptis 2007 m.6,29 %9,98 %1,00 % 0,90 % 4,79 % 2,66 % 2,00 %4,86 %4,32 %3,33 %6,65 %16,63 %23,29 %13,31 %Aukðtøjø technologijø plëtros programaPramoninës biotechnologijos plëtros programaMoksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros prioritetinës kryptysLituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo programaFondo inicijuotos programosMinisterijø uþsakomø programø projektaiMokslininkø grupiø projektaiProjektai pagal tarptautines sutartis (NATO, Europos mokslofondo kvietimu ir kiti)Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi projektaiMokslo kûriniaiMokslo renginiaiDoktorantø stipendijosMokslininkø staþuoèiø programaFondo ekspertø, ekspertø komitetø bei programø tarybø,valdybos nariø ekspertinë veiklaPrograma ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas” – 30 062 000 Lt10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


mokslui:se srityse dar naujokai. Taèiau viliamës,kad greitu laiku mes bûsime ir tarptautiniøprojektø koordinatoriai, jø aktyvieji dalyviai.Anksèiau kaip finansiniai rëmëjaimes dalyvavome EUREKA bei COST projektuose.Dabar jie perduoti kartu su finansavimuá vienas rankas – Tarptautiniømokslo ir technologijø plëtros programøagentûrai. Tad dabar turime daugiau galimybiøskirti paramà NATO, Þilibero programosprojektams, dvišaliam Lietuvosbei Ukrainos mokslininkø bendradarbiavimui,o svarbiausia – bendradarbiavimuisu itin dinamiðku, nuolat persitvarkanèiu,tobulinanèiu savo struktûrà Europosmokslo fondu. Be to, mûsiðkis Fondaspleèia bendradarbiavimo geografijà –šalia ankstesniøjø sutarèiø su Estijosmokslo, Rusijos fundamentiniø tyrimø fondais,susitarimø su Suomijos akademijapernai pasirašyta bendradarbiavimo sutartissu JAV Pilietiniø tyrimø ir plëtros fondu.Ðiemet surengta ir pirmoji bendratarptautinë mokslinë konferencija Vilniuje,kurios pavadinimas simboliðkas ir kartuápareigojantis – „Tiesiant tiltus tarp Lietuvosir JAV mokslininkø“. Ði konferencijaparodë, jog mûsø mokslo potencialasyra gana ryðkus, kad Lietuva pakankamaikonkurencinga idëjø generavimobei jø realizavimo atþvilgiu, kad ji gali taptiviena aktyviausiø Europos moksliniø tyrimøpartneriø. Taèiau kol kas atsiliekamemokslinës materialinës bazës, laboratorijøárangos modernizavimo ir kt. srityse.Ðtai kodël tarptautinio bendradarbiavimo,eurointegracijos finansavimas– ypatingas mûsø prioritetas. Atveriameduris ir siekiame suteikti pagalbos ir tokiomsvalstybëms, kurios dar tik siekianarystës Europos Sàjungoje. Tarp jø irjau minëta Ukraina.Plëtodami mokslo ryðius, visuometkalbame apie asmenybes, jø indëlá. KuoLietuva didþiuojasi, kas ypaè garsina josmokslà. Ar galima kalbëti apie atskirømokslo srièiø lyderius Europoje, pasaulyje?Dr. Sigitas Renèys:Galiu dràsiai minëti pavardes tø mokslininkø,kurie, pavyzdþiui, dalyvavo mûsøir JAV konferencijoje. Tai prof. habil. dr.Artûras Þukauskas, prof. habil. dr. JuozasVaitkus iš Vilniaus universiteto, prof. habil.dr. Saulius Jurðënas, dirbantis organinëselektronikos srityje, prof. habil. dr.Virginijus Ðikðnys bei prof. habil. dr. KæstutisSasnauskas ið Biotechnologijø instituto,prof. habil. dr. Þilvinas Kancleris iðPuslaidininkiø fizikos instituto ir daugeliskitø ávairiø mokslo srièiø atstovø.Gráþtant prie Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo nûdienos reikaløbei perspektyvos, praðyèiau paminëti irproblematiðkuosius aspektus, kur Jûs darmatote veiklos rezervø?Dr. Sigitas Renèys:Norint ágyvendinti Vyriausybës strateginiusprioritetus ir stiprinti ðalies intelektualøpotencialà, siekiant ðvietimo ir mokslokokybës bei veiksmingumo, bûtina ágyvendintiLisabonos strategijà. Norëtumepasiekti bent 1 proc. BVP asignavimø iðvalstybës biudþeto 2010 m. su maþa viltimi,jog dar 2 proc. ateis iš verslo. Vyriausybëstvirtinamai Fondo programai „Ðaliesmokslo plëtros skatinimas“ bûtina finansavimàkasmet didinti 10 mln. litø –mes jau esame pateikæ realø strategináplanà šiuo klausimu ir tikimës, jog visa taibus svarstoma. Svarbu ir tai, kad šiandienir politinëje arenoje jau pasiekta nacionaliniø,tarppartiniø susitarimø, kadmokslas Lietuvoje – vienas pagrindiniøprioritetø, kad já reikia sistemingai remti,kad bûtina smarkiai didinti jam skiriamusvalstybës asignavimus, ypaè programinákonkursiná finansavimà. Tai vienas ið dalykø,kurie teikia vilties ateièiai. O problematiðkayra tai, kad kai kurie svarbûs darbaidar vis atliekami pernelyg vëlai. AntaiLietuvos mokslo prioritetinës kryptys Vyriausybësbuvo patvirtintos tik ðiø metøvasario pradþioje, nors apie jø bûtinumà,reikalingumà buvo kalbama jau nuo praëjusiøjømetø pavasario. Šiuo atveju tiekŠvietimo ir mokslo ministerijai, tiek Lietuvosmokslo tarybai pritrûko politinës valios,o gal ir noro atsakingiau ir daug anksèiaupadiskutuoti ir pateikti reikiamussprendimus Vyriausybei.Kiekviena mûsø Fondo organizuojamakonferencija visada atvira diskusijoms,naujovëms. Neseniai baigësi beveik mënesátrukæs projektø baigiamøjø konferencijø,kuriose atsiskaitoma uþ paramà, ciklas.Fondo ekspertø komitetai, programøtarybos, Fondo valdyba susumavo galutiniusrezultatus. Manau, kad toks darbaságis naujà prasmæ, jeigu problemos busdiskutuojamos vieðai, atsakingai. Šaliesekonominis potencialas stiprinamas remiantisþiniomis. Jomis mes turime plëtotisavo ekonomikà, tobulinti visuomenæbei numatyti permainas.Lietuvos mokslopolitikà vertinoEuropos SàjungosTarybos CRESTekspertaiNeseniai Lietuvoje dirbo EuroposSàjungos Tarybos Moksliniø ir techniniøtyrimø komiteto (CREST) Miðriosiospolitikos grupës vertinimo ekspertøgrupë, kurios pagrindinë misija– ávertinti Lietuvos moksliniø tyrimø,aukðtojo mokslo ir þinioms imlaus versloskatinimo politikø dermæ, konsultuotiir teikti siûlymus dël bûtiniausiøpolitiniø sprendimø, stiprinanèiø nacionalinæinovacijø sistemà.Aukšto lygio ekspertai iš DidþiosiosBritanijos, Danijos, Nyderlandø,Slovënijos, Vokietijos ir Europos Komisijossusitiko su Lietuvos moksloir ûkio politikà formuojanèiais asmenimis,susipaþino su viešosios moksliniøtyrimø sistemos pajëgumais,aukštojo mokslo reforma, moksliniustyrimus vykdanèiø privaèiø ámoniøbûkle, teisinëmis ir mokestinëmispriemonëmis, skirtomis skatintiviešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimà,struktûriniø fondø lëðøpanaudojimo mokslo ir þiniomsimlaus verslo srityje strategija ir kitomisLietuvos inovacijø politikos aktualijomis.Per keturiø dienø vizità ekspertaiapsilankë Lietuvos mokslo taryboje,Ûkio ministerijoje, Medþiagotyros irtaikomøjø mokslø bei Biotechnologijosinstitutuose, ISM Vadybos ir ekonomikosuniversitete, Lietuvos inovacijøcentre, Biotechnologijø ámonëje„Fermentas“, diskutavo su Švietimoir mokslo, Finansø ministerijø atstovais,Þiniø ekonomikos forumo, Lietuvosinovacijø centro, Lietuvos pramoninkøkonfederacijos vadovais,tarptautinio ir mûsø ðalies verslo atstovais,akademinës bendruomenësnariais ir mokslininkais.Lietuvos mokslo ir inovacijø sistemospadëties ekspertinis ávertinimasgeguþës pradþioje bus pristatytas mûsøðalies mokslo ir politikos bendruomenei,o birþelio mënesá – CREST komitetuiBriuselyje. Tikimasi, kad ekspertøiðvados padës Lietuvai efektyviaureformuoti moksliniø tyrimø iraukðtojo mokslo sistemà, nustatytiinovacijø politikos prioritetus, skatintimokslo ir þinioms imlaus verslo bendradarbiavimà.Olga KRACHMALISMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 11


NuobodulysNuobodulys –dvasingumo palydovasar prieðas?Prof. habil. dr. Juozas MUREIKALietuvos estetikø asociacijaÁvairiø mokslo srièiø humanitarinës þiniosbei didþiø màstytojø idëjø reinterpretavimasleidþia aktualizuoti dabarties problemas.Ðiuo aspektu þvelgiant dëmesysreto áþvalgumo vokieèiø neklasikinës pakraiposmàstytojo Arthuro Schopenhaueriokeltoms kultûros krizës problemomsir ypaè mus labiausiai dominanèiai praktiðkailietuviðkoje filosofinëje literatûrojeneaptartai nuobodulio problemai ágaunaypatingà aktualumà, kadangi, ádëmiaupaþvelgus, ðis abstraktus teorinis konceptas(egzistencialas) glaudþiai siejasi sukonkreèiais dabartinës lietuviø kultûrosdvasinio pasiligojimo sandais. Šiamestraipsnyje pasitelkiant Schopenhauerionuobodulio interpretacijà pagrindinis dëmesyssutelkiamas á jo kaip sudëtingo sociokultûriniofenomeno prigimties ir kilmësbei sankirtø su kitais dvasiniais reiðkiniaisaptartá. Ið èia plaukia noras paakintilaikytis poþiûrio, jog, dvasinio sveikatingumosiekiant, reikia atsiþvelgti á kai kuriuosspecifinius ðio reiðkinio ypatumus.Tie dvasingumo krizës poþymiai, kylantysið jo sàsajø su vertybëmis bei jø áasmeninimu(internalizacija), rodo, kad nuobodulio,kaip ir kitø egzistencinës bûtiesdimensijø, sprendimai nebus lengvi ir greiti.Bet susirûpinti jais reikia jau dabar. Norssu nuobodulio áveika galima sukurti didesnædvasingumo raiðkos erdvæ ir iðlaisvintididþiulá aktyvumo potencialà, anaiptol nereiðkia,kad taip mes galime iðspræsti visasdvasingumo stygiaus problemas.A.Schopenhaueris veikale Pasauliskaip valia ir vaizdinys imasi apmàstyti patágyvenimà, kuriam, jo nuomone, bûdingasnorëjimas ar nenorëjimas yra didysisklausimas. Já domina ir jis nori suþinoti,kas ið tikrøjø atsitinka paèiai valiai(kuri, pasak filosofo, visur yra giliausiojigyvenimo esmë), kai ji teigia save, kiek irkaip ði savitaiga jà patenkina ir apskritaigali jà patenkinti. Valia visose savo pasireiðkimopakopose, nuo paèios þemiausiosiki paèios aukðèiausios, visiðkai neturikokio nors galutinio tikslo ir objekto,nuolat siekia, nes siekimas yra vienintelëjos esmë. Siekimas gali bûti sutrukdytaskokios nors kliûties, bet savaime yra begalinis.Ðità siekimà, sudarantá kiekvienodaikto branduolá ir bûtá savaime, mes jauseniai pripaþinome esant tuo, kas mumyse,kur jis pasirodo aiðkiausiai, tobuliausiossàmonës ðviesoje, vadiname valia –teigia filosofas. Tà jos trikdymà, kurá ji patiriadël kliûties, iðkylanèios tarp jos ir konkretausjos tikslo, A.Schopenhaueris ávardijakanèia, o tikslo pasiekimas jo ávardijamaspasitenkinimu, gerove, laime.Bet koks siekimas kyla iš stokos ir poreikiø,ið nepasitenkinimo savàja padëtimi,vadinasi, kol siekimas nëra patenkinamas,yra kanèia. Taèiau joks patenkinimasnëra ilgalaikis; prieðingai, iðeities taðkas.Filosofo poþiûriu siekimas visokeriopaitrikdomas, jam visur prieðinamasi, vadinasi,jis visada pasirodo kaip kanèia.Juo aiðkiau pasireiðkia valia – tai ypaè ryðkuþmogaus gyvenime, – juo labiau tampaakivaizdi kanèia. Stiprëjanti valios raiðkadidina kanèios pajautà.Valia reiškiasikaip veiklus individas, pasiþymintis verþlumuið prigimties. Ðtai kodël, pasak filosofo,proto poþiûriu þmogui nëra jokioskirtumo, koks buvo praeities turinys –kanèios ar malonumai. Dabartis jo rankosenuolat virsta praeitimi. Todël valia,kanèia, malonumas, pasitenkinimas visuometyra svarbiausi ir reikðmingiausidabarèiai, nes mûsø kûno gyvenimas yratik nuolat sulaikomas mirimas, vis ið naujoatidedama mirtis. Pagaliau ir mûsødvasinë veikla yra nuolat atstumiamasnuobodulys. Galiausiai mirtis turi nugalëti,nes mes jai priklausome nuo pat gimimo.Ji tik laikinai þaidþia su mumiskaip savo grobiu, kol praryja.Atrodytø, kad A.Schopenhaueris yrajuodo pesimizmo, þmogaus beviltiðkos padëtiespateisintojas ir skelbëjas. Vis dëlto,nepaisant blaiviø ir niekaip nei teoriðkai,nei praktiðkai nepaneigiamø jo áþvalgø dëlþmogaus neiðvengiamo ëjimo á mirtá,mums nuolat kyla klausimas – kas palaikoir gali suteikti þmogui tà vitalinæ, socialinæ,kultûrinæ ir dvasinæ jëgà – valià gyventi.Kas palaiko ir paskatina valià kurtimedþiagines ir dvasines vertybes, tobulëti,ugdyti savo dvasines galias, turëti motyvøpaþinti save ir supantá pasaulá, stengtisáþvelgti savo gyvenimo prasmæ. Kokiosyra vidinës paskatos dþiaugtis gyvenimuir tuo, kad Kitas þmogus tiesiog yra ðalia,o drauge kelti gyvenimo prasmës klausimà.Tad kokios yra jëgos, kurios palaiko,lemia optimizmà, norà ir valià gyventi. Valiagyventi ir yra praktiðkoji A.Schopenhaueriofilosofinës sistemos iðvestinë, kuri, beje,buvo labai artima antikos filosofams.A.Schopenhauerio gyvenimo metaisI.Kanto áþvalga, kad paþintinë veikla anaiptolnëra nei vienintelë, nei svarbiausia þmogaussantykiø su pasauliu realizacijos sritis,dar sunkiai skynësi kelià pro paþinimoapologetikos prisotintà to meto dvasinæ atmosferà.Su I.Kantu prasidëjo, pasakA.Schopenhauerio, visai nauja treèioji pasaulinësfilosofijos epocha. Visi jautë, kadatsitiko kaþkas didinga, raðë autorius, taèiauniekas ið tikrøjø neþinojo – kas. Kasatsitiko, gal geriausiai pajautë ir tuo pasinaudojotuo metu ið vokieèiø filosofø tikA.Schopenhaueris. Tiek daug ir tokiø skvarbiøfilosofiniø áþvalgø apie dvasinius fenomenusnerasime në pas vienà to meto Vokietijosmàstytojà. Laikydamasis transcendentalizmoidëjø, jusliná pasaulá jis traktuojane kaip objektyvø, o esantá tik subjektosàmonëje. Taèiau pasaulis yra objektyvusir jo faktiðkumas neginèijamas – teigiaA.Schopenhaueris. Subjektas ir objektasyra koreliatyvûs màstymo terminai. Subjektas,papuolæs á kito paþinimo akiratá, tampaobjektu. Paþinimo sandai esà du: intuityvus(juslinis) ir tarpiðkas (teorinis). Bet teorinësrefleksijos svarbiausià dalá, jos pamatàsudaro juslinë intuicija, kuri tradiciðkaidar tebesuprantama kaip jusliniø duomenø,juslinës informacijos pagava.Bûties ir vidinës pasaulio esmës pirmapradëprieþastis, jungianti subjektà irobjektà vienyje, yra valia. Tokiu bûduA.Schopenhaueris pasaulá traktuoja kaipprocesà, kuriame pasireiðkia stichinë kûrybosgalia – valia gyventi. Empirinis pasaulissusiklosto hierarchiniu principu: þemiejisluoksniai yra valdomi stichinio valiosverþimosi (gamta), o jo virðûnëje þmogus,jau sàmoningai valdantis ir nukreipiantisvalià. O jos apraiðkas visose veiklosðakose þmogus paverèia ir panaudojasavo reikmiø, troðkimø ir siekimø tenkinimui.Ðis procesas tampa neiðvengiamaþmogaus egzistencijos tragedija. Þmogusmëgina protu paþaboti valios stichiná gaivaliðkàverþimàsi. Bet, atsiduodamas norøir siekimø galiai, þmogus tampa savotiðkuvalios ir troðkimø vergu – save pasmerkiakanèiai. Kasdienybë pasirodokaip prasmingø perspektyvø neteikiantimaiðatis; troðkimus ágyvendinti nuolat kaþkaskliudo, o ir pasiektas pasitenkinimas,12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


kartais netgi laimës bûsena, trunka labaitrumpai. Be to, dþiaugsmas pasirodo tikkaip laikinas kanèios nebuvimas. Po pasitenkinimomalonumo neiðvengiamai vël ateinanauja kanèia – nepatenkintø reikmiøir siekimø palydovë arba dar blogiau nuobodulys.Tikra laimë, pasirodo, nepasiekiamanei individualiame, nei visuomenësgyvenime, nes visus nenuilstamai persekiojaegoizmas, pavydas, kvailumas, piktavališkumas,lemtingi atsitiktinumai.Vadinasi, kai tik vargas ir kanèia leidþiaþmogui juos apmalðinus ðiek tiek atsikvëpti,tuojau pat priartëja nuobodulys.Kai egzistavimas garantuotas, þmogusneþino, kà su juo veikti, atsiranda reikmë„uþmuðti laikà“, t.y. iðvengti nuobodulio.Nuobodulys jokiu bûdu nëra neþymusblogis; galiausiai jis atveda á tikrà neviltá.Antra vertus, nuobodulys lemia, kad þmonës– bûtybës, taip maþai mylinèios vienakità, – vis dëlto labai ieško vienas kitoir šitaip nuobodulys tampa bendravimošaltiniu, teigia A.Schopenhaueris, pabrëþdamasðio fenomeno pozityvaus vaidmensgalimybes visuomenëje. Be to, paprasèiausiànuobodulá kartais paverèiabausme kaliniams, uþdarydami juos vienutëje,ir pasmerkia tokiam neveiklumui,jog atveda prie saviþudybës. Filosofas teigia,kad stoka yra nuolatinë liaudies rykðtë,o nuobodulys – kilmingøjø rykðtë.„Visuotinës pastangos nusikratyti kanèiosduoda tik tai, kad ji pakeièia savopavidalà. Ið pradþiø ji yra stoka, reikmë,rûpinimasis iðlikti. Jei pavyks – o tai labaisunku – iðstumti kanèià, pasireiðkianèiàðiuo pavidalu, ji tuojau pat pasirodystûkstanèiais kitø pavidalø, keisdamasi pagalamþiø ir aplinkybes; ji iðkils kaip lytinispotraukis, aistringa meilë, pavydas,pavyduliavimas, neapykanta, pyktis, baimë,garbëtroðka, pinigø troðkimas, liga irt.t. Jeigu pagaliau ji negali pasireikðti jokiukitu pavidalu, ji pasirodo apsirengusigedulingais, pilkais persisotinimo ir nuoboduliodrabuþiais – nuobodulio, nuo kuriovël ieðkoma ávairiausiø prieðnuodþiø.Jei galiausiai ir pavyks jà nubaidyti, sunkutikëtis, kad kanèia nesugráð vienu iðankstesniø pavidalø, ir ðitaip ðokis prasidësið pradþiø, nes tarp kanèios ir nuobodulioblaðkosi kiekvieno þmogaus gyvenimas“(Schopenhaueris, 1995, 438).Taigi kiekvieno individo gyvenimas, jei apþvelgsimejá kaip visumà ir iðskirsime tikreikðminguosius bruoþus, visada yra tragedija;bet savo smulkmenomis jis yra komedija,teigia filosofas. Ið tiesø turtø troðkimasvirsta neteisingumu, malonumøgeidimas veda á persisotinimà ir nuobodulá,garbës troðkimas skatina tuðtybæ.Màstytojas tvirtina, jog valios gyventipoþiûriu atsiskleidþia paradoksalûs dalykai– bet kokia laimë turinti negatyvià, one pozityvià prigimtá. Kaip tik todël ji negalibûti tvarus patenkinimas ir malonumas,o visada tik iðvaduoja nuo kanèiosir stokos, ákandin kuriø vël turi kilti arbanauja kanèia, arba tuðèias nykulys ir nuobodulys.Ðá dësningumà esà patvirtina tikrasispasaulio gyvenimo veidrodis menas,ypaè poezija. Bet koks epinis ar draminiskûrinys gali vaizduoti tik kovà, siekimà,verþimàsi ir grumtynes dël laimës,bet niekada – paèios nuolatinës ir galutinaipasiektos laimës. Kadangi tikroji, nenykstantilaimë neámanoma, tai ji ir negalibûti meno objektu. Laimë negali pripildytiviso gyvenimo, o tik jo akimirkas, tairandame tiek poezijoje, tiek ir muzikoje.Vëliau, tarsi pratæsdamas tokià mintieskryptá, lietuviø semiotikas Algirdas JuliusGreimas iðkëlë laukimo fenomeno svarbàvisø kitø dvasiniø vertybiø (konkreèiaigroþio egzistencialo) ásikûnijimui, atëjimuiá þmogaus sàmonæ. „Kas sako viltis, sako– laukimas“ (Greimas, 2004, 84). Atrodo,nesuklystume, jei laukimo bûsenà,laukimà traktuotume kaip egzistencialà,kuris esmingai prapleèia þmogaus dvasinësprigimties charakteristikas.Kol þmogus turi viltá, tol gyvena – samprotavoErnestas Blochas, paskelbæs didþiuláveikalà Vilties principas. Ið tiesø egzistencialai,ir nesvarbu, ar jie þenklinadvasines bûsenas, ar elgsenos arba kitokiosþmogaus veiklos bûdus, pasirodoesà kartu tokie pradai, kurie konstitutyviailemia sàmoningàjà þmoniø bendruomenësir individo bûtá. Egzistencialaimums svarbûs ne tiek savo logine, sàvokineir verbaline iðraiðka, kiek savo turiniu,aprëpianèiu þmonijos patirtá, ágyjamàávairiausiais pajautos sandais, kurie áasmeninavertybes prasmiø pavidalu.Apie prieðtaringà dvasiniø fenomenøpoveiká þmogaus gyvenimui raðë ir lietuviøfilosofas profesorius Vosylius Sezemanas.Jis atkreipë dëmesá á tai, kad tragiðkumasmene ir gyvenime, taip pat simpatija,atgaila, sàþinë, kanèia ir gëris neturivienareikðmiðkumo. Jo samprotavimuoseyra pabrëþta, kad nepaprasta laimë,kuri gimsta ið tikros ir gilios meilës,neatskiriamai, organiðkai susijusi su kentëjimu.Daþnai kentëjimas yra priimamassu dþiaugsmu ir vertinamas teigiamai nekaipo kentëjimas, bet todël, kad jame irper já pasirodo tikra gyvenimo vertë beigiluma. Ið tiesø kanèia, kylanti ið nesëkmiø,sustabdanti sieká patenkinti reikmes,ágyja pozityvià prasmæ, nes duoda impulsàsu dar didesne energija bei ryþtu pasitelkusvalià siekti sëkmës, paversti kanèiàgalingu veiklos varikliu.Gëris iš esmës nepareina nuo blogio,– teigia V.Sezemanas, – bet þmogaus gyvenimegërio paþinimas ir patyrimas pasiekiatikrà gilumà ir ryðkumà vien tada,kai jis kyla ið blogio paþinimo ir patyrimo.Ðia prasme atsivertæs nusidëjëlis turi tamtikrà pirmenybæ teisuolio atþvilgiu, kuriopatyrimas nëra toks turtingas ir gilus, rašofilosofas (Sezemanas, 1997, 509).Bet gráþkime prie vokieèiø filosofo apmàstymø.Individo gyvenimas daþniausiaitëra menkas priartëjimas prie tø tikrøjødvasinio gyvenimo elementø, teigiaA.Schopenhaueris. Ði iðvada daugumaiskaitytojø gali pasirodyti labai sukreèianti.Filosofas atjausdamas tvirtina, jog tiesiogneátikëtina, kaip tuðèiai ir nereikðmingai,þiûrint ið ðalies, ir kaip bukai irbeprasmiðkai, kiek jis jauèiamas ið vidaus,prabëga daugumos þmoniø gyvenimas.Þmonës, kai nesiprieðina nuoboduliui,esà panaðûs á laikrodþio mechanizmus,kurie uþsukami ir eina, patysneþinodami kuriam galui.Filosofas raðo: „Að neþinau didesnioabsurdo uþ tà, kuris bûdingas daugumaimetafiziniø sistemø, skelbianèiø blogákaip kaþkà neigiamà, ið tikrøjø jis yra teigiamybë,pats save padarantis jauèiamà;o gëris, t.y. ávairialypë laimë ir visoks pasitenkinimas,yra neigiamybë – noro panaikinimasir kanèios nutraukimas“(Schopenhauer, 2001, 140).Formalaus logiðkumo prasme labai paradoksalimintis. Bet kokia nuostabi áþvalga,kuri aprëpia tikràjà savo poliariðkumupozityvià ir negatyvià kanèios reikðmæ, pasirodanèiàgyvenimo tëkmëje, tai laimësbei malonumø, tai nuobodulio ar nusivylimoarba kerðto pajautø pavidalu. Filosofasmato blogá sankaboje su gëriu, tà paradoksaløvieno virsmà kitu. Taip atsiskleidþiaegzistencialø vertybinë prigimtis ir paskirtis,kurià iðreiðkia koreliatyvios sàvokos:laimë ir kanèia, meilë ir kanèia, kanèia irvalia, kanèia ir nuobodulys. Áþvalga, kadðios sàvokø poros sugauna ir paþenklinatikràjà vertybiðkai determinuotø dvasiniøjudesiø esatá, yra labai prasminga. Dvipoliðkumàþenklinanèios terminø poros padedageriau suvokti egzistencialø ne teorinæir ne paþintinæ, o vertybinæ, ið pajautøpatirties kylanèià jø prigimtá ir reikðmingumà,pasaulio matymà tarsi ið kitos (neipaþinimas), þmogui itin svarbios, gyvybiðkaibûtinos, þmoniø dvasinio patyrimoreikðmingumo pusës. Taigi koks turi bûtifilosofinis màstymas, koks jo santykis suprasmes lemianèia pajauta, kad ta specifikanepasimestø. Toksai màstymas privalosuvokti mintá, kad pajauta yra prasmës motina,màstymas – jos tëvas, o kalba – pribuvëja(Mureika, 2006, 169). Tik tuo atvejugali pasidaryti suprantamas dësningumas,galiojantis visose dvasinio gyvenimosrityse, á kurias þvelgiame vertybiðkai. Taidësningumas, nusakantis vertybiø prasmësir reikðmës paslankumà.Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 13


Áprastai tyrimo duomenys ðaliai atrodopanaðiai kaip parodyta 2 lentelëje, kurduomenys pateikti tik pirmoms keturiomspajamø grupëms. Deciliø atveju visos antroseilutës reikðmës bûtø 10 procentø. Ketvirtalentelës eilutë rodo, kad ðalies gyventojøskaièius atsispindi, nagrinëjant kiekvienàduomenø grupæ. Tokie skaièiavimaiatliekami kiekvienai ðaliai. Svoriai, priskiriamikiekvienai duomenø grupei, gali bûti2 mln. kaip mûsø nagrinëjamoje antrojepajamø grupëje, kitur jis gali siekti tik 200tûkst., o Kinijoje juos sudaro net daugiaunei 100 mln. þmoniø. Ðie dydþiai (pajamosar iðlaidos PPP doleriais bei gyventojøskaièius) yra naudojami pasaulio pajamøGyventojøpajamø nelygybëkutinisPabaiga. Pradþia Nr. 3pasaulyjeDoc. dr. Algimantas MISIÛNASStatistikos departamentoMetodologijos ir kokybës skyriausvyriausiasis specialistas,Jurga RUKÐËNAITËVGTU doktorantë, Statistikos departamentoMetodologijos ir kokybës skyriausvyriausioji specialistë2 lentelë. Skaièiavimai, atlikti atskirai ðaliai(1) Pajamø grupë 1 2 3 4(2) Procentinë visumos dalis 5 10 8 22(3) Vidutinës metinës grupës pajamos vietine valiuta 3190 4500 6100 9300(4) Gyventojø skaièius (mln.)[(2) x ðalies gyventojø skaièius] 1 2 1,6 4,4(5) Vidutinës metinës pajamos, ávertintos PPP doleriais[(3) x PPP keitimo kursas] 638 900 1220 1860(6) Vidutinës metinës pajamos doleriais[(3) x dolerio keitimo kursas] 319 450 610 930Pastaba: ðalies gyventojø skaièius lygus 20 milijonø, 1 PPP doleriais lygus 5 vietinës valiutosvienetams, 1 JAV doleris lygus 10 vietinës valiutos vienetø. Ðaltinis: World Banknelygybei nustatyti. Atlikus skaièiavimus,yra sugeneruojamas tiesioginis pasauliopajamø pasiskirstymas, gautas per regioniniuspajamø pasiskirstymus. Paprastumosumetimais vadinsime tai pajamø pasiskirstymu,nors tiksliau bûtø “pasauliopajamø ir iðlaidø pasiskirstymas”.Bendrà atrankà sudaro 91 ðalis. 1988m., be bendros atrankos, B. Milanovièiuspanaudojo 10 papildomø ðaliø duomenis,1993 m. – 28 papildomø ðaliø duomenis.Tokiu bûdu 1993 m. atrankà sudarë 119ðaliø. Didelës ir gausiai apgyvendintos ðalys(Kinija, Indija, Bangladeðas ir Indonezija)buvo iðskaidytos. Iðskirtiniai atvejai yraKinija ir Indija: ðios dvi ðalys turi atitinkamai1,2 ir 0,9 mlrd. gyventojø. Tai sudaroapie 40 proc. pasaulio gyventojø. Siekiantpagerinti duomenis, tø kraðtø gyventojaibuvo padalinti á kaimo ir miesto teritorijas(beje, panaðiai duomenys pateikiami ir apibendrinantjø tyrimus). Didþiausia pasaulio“ðalis” yra Kinijos kaimas, 1993 m. turëjæs860 mln. gyventojø. Tokio padalinimoprivalumas yra tikslesnis Gini koeficientoskaièiavimas, nes svarbi prielaida pasaulioGini koeficientui apskaièiuoti yra ta,kad pajamø pasiskirstymas kiekvienojeduomenø grupëje (decilëje) yra absoliuèiailygus. Akivaizdu, kad kuo didesnëstokios duomenø grupës (pvz., tokio dydþiokaip Kinijos kaimas), tuo maþiau patikimaminëtàja prielaida ir tuo didesnis pasaulioGini koeficiento iðkreipimas. Panaðusiðskaidymas á kaimo ir miesto gyventojusbuvo pritaikytas trims didþiausiomsšalims: Bangladešui, Indonezijai ir Pakistanui(pastarajam tik 1988 metais).B. Milanovièius visas ðalis padalijo ápenkis geografinius regionus: (1) Afrikos,(2) Azijos, (3) Rytø Europos ir buvusiosTSRS, (4) Lotynø Amerikos ir Karibøðalies (toliau tekste LAC) ir (5) VakarøEuropos bei Ðiaurës Amerikos,Okeanijos (toliau tekste WENAO). Pas-3 lentelë. Pasaulio gyventojai (mln.)regionas yra praktiðkai visosOECD ðalys (be Japonijos) prieð RytøEuropos, Meksikos ir Pietø Korëjos prisijungimà.Ðalys, átrauktos 1988 ar 1993m., atitinkamai atspindi apie 4,4 ir 5 milijardusþmoniø, arba 86 ir 91 proc. pasauliogyventojø. Bendra atranka apima84 proc. pasaulio gyventojø (3 lentelë).Kalbant apie regionus, WENAO ir RytøEuropa su buvusia TSRS – beveik visiðkaiaprëpti regionai (átraukta 92–99proc. gyventojø, ne maþiau kaip 95 proc.BVP). Azija ir LAC á tyrimus átraukti apie90 proc. pagal gyventojus ir BVP. Afrikojebendra atranka sudaro tik pusæ visø gyventojøir BVP. Tai aiðkinama namø ûkiotyrimø nebuvimu.Regionø pajamø nelygybëApibendrinant B.Milanovièiaus gautusregioniniø tendencijø rezultatus, 4 lentelëjenagrinëjamas vidutinis regionø BVP irgyventojø pajamos. 1993 metais BVP vienamgyventojui santykis tarp turtingiausiø(WENAO) ir skurdþiausiø (Afrika) regionøbuvo 30/1 vietiniais doleriais, t.y. neatsiþvelgiantá PPP skirtumus tarp ðaliø; 11/1PPP doleriais ir 8/1 panaudojant namøûkiø duomenis, jau koreguotus pagal PPPtarpðalius skirtumus. Akivaizdu, kad gyventojøpajamø koregavimas atsiþvelgiantá skirtumus tarp ðaliø kainø lygiø sumaþinaatotrûká tarp skurdþiø ir turtingø ðaliø,nes kainø lygis didëja kartu su didëjanèiuBVP vienam gyventojui.5 lentelë rodo regionø bendros atrankosGini koeficientus. Ðie Gini koeficientairodo nelygybæ konkreèiame regione, kurkiekvienas individas yra traktuojamas nepriklausomainuo jo ðalies, o tik kaip konkretausregiono gyventojas. Tai svarbu pabrëþtiparodant, kad regionø nelygybë nëratarptautinë nelygybë regione. Regionøklasifikavimas yra sàlyginis, nes tokios ðalyskaip Èekija ar Vengrija, priskirtos prieRytø Europos ar buvusios TSRS, galëtøbûti priskirtinos prie WENAO. Tas pats yrapasakytina apie Meksikà, priskirtà LotynøAmerikai. Derëtø pastebëti, kad labiausiainelygûs regionai yra Azija ir LAC, kuriø Ginikoeficientai svyruoja nuo 56 iki 62. Ðiuosregionus vejasi Afrika, kur Gini padidëjonuo 43 1988-aisiais iki 47 1993 metais.Pasaulio gyventojai Gyventojai, átraukti á Gyventojai, átraukti átyrimustyrimus(visa atranka) (bendra atranka)1988 1993 1988 1993 1988 1993Afrika 607 672 293 503 286 306Azija 2959 3206 2686 2984 2665 2868Rytø Europa / buvusi TSRS 425 411 422 391 399 388LAC 427 462 373 423 363 418WENAO 707 755 653 716 614 656Pasaulis 5125 5506 4423 5017 4328 4635Šaltinis: World Bank14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


4 lentelë. BVP ir pajamos vienam gyventojuiBVP vienam gyventojui BVP vienam gyventojui Namø ûkiø iðlaidos(doleriais) (PPP doleriais) vienam gyventojui1988 1993 1988 1993 1988 1993Afrika 619 673 1320 1757 1036 1233Azija 1422 2007 1927 2972 1175 1752Rytø Europa 1889 1194 6355 4522 3634 2646LAC 1967 3027 4829 5923 2702 3483WENAO 16255 20485 14713 19952 7581 9998Pasaulis 3649 4531 4442 5642 2475 3092Šaltinis: World Bank5 lentelë. Regionø Gini koeficientai1988 ir 1993 metais (bendros atrankos ðalys,gyventojø pasiskirstymas pagal PPP doleriaisávertintas pajamas)1988 1993Afrika 42,7 47,2Azija 55,9 61,8LAC 57,1 55,6Rytø Europa ir buvusi TSRS 25,6 46,4WENAO 37,1 36,6Šaltinis: World BankRytø Europa ir buvusi TSRS apsikeitë vietomissu WENAO. 1988 m. buvæs socialistinisblokas buvo tolygiausias regionas,jo Gini koeficientas sudarë 26. Taèiau perëjimas,kuris sukëlë reikðmingà nelygybësdidëjimà atskirose ðalyse, leido jai didëtivisame regione, kurio Gini koeficientas1993 m. yra 20 proc. punktø didesnis neguprieð perëjimà. Tai pralenkë WENAO,kurio nelygybë liko su Gini koeficientu 37,beje, labai artimu JAV.Lentelës duomenys rodo, kad 1988ir 1933 m. laikotarpiu nelygybë padidëjotrijuose regionuose, neþymiai sumaþëjoWENAO ir 1,5 sumaþëjo Gini punktøLotynø Amerikoje bei Karibuose. Svarbûspadidëjimai yra Rytø Europoje beibuvusioje TSRS (+20,8 Gini punktø),Azijoje (+5,9 Gini punktø) ir Afrikoje(+4,5 Gini punktø).Pasaulio pajamø nelygybëNagrinëdamas pajamø nelygybæ, B.Milanovièius apibendrina tokius rezultatus.Daþniausiai pasitaikanti pajamø reikðmë(moda) pasaulyje yra 400 ir 700 PPPdoleriais. Vidutinës pasaulio pajamos realiaiðraiðka 1993 m. buvo 3,160 PPP doleriais,maþdaug 29 proc. didesnës nei1988 m. (tuomet jos siekë 2,450 PPP doleriais).Medianinës pajamos, palyginti su1988 m., 1993 m. buvo 1,041 PPP doleriais– 18 proc. didesnës absoliuèia iðraiðka,3 proc. maþesnës realia iðraiðka.Pasitikslinæs skaièiavimus realia iðraiðka,B. Milanovièius gauna pasaulio pajamøaugimà 5,7 proc. per minëtà laikotarpá.Faktas, kad realios vidutinës pajamos didëja,kai medianinës maþëja, bylotø, kadpasiskirstymo nelygybë didëja.Ar didelë pasaulio nelygybë? Gini koeficientopasaulio gyventojø pajamø (iðlaidø)pasiskirstymo reikðmë 1993 m. yra66. Ji nesikeièia priklausomai nuo to, arnaudojame bendrà atrankà, ar visà. Palygintisu 1988 m., nelygybë iðaugo 3,2Gini punktø (bendros atrankos ðalims) ir3,4 Gini punktø (visos atrankos ðalims).Gini augo 0,7 punkto per metus ir tai yradaug. Per 9-àjá deðimtmetá JAV nelygybëdidëjo 0,5 Gini punkto per metus. Apienelygybës kitimà (didëjimà) pabrëþtinayra tai, kad jis tæsiasi esant jau dideliampirminiam nelygybës lygiui ir kad nelygybæatspindi visi matavimo rodikliai: bendraatranka, visa atranka, PPP doleriaisliø ðaliø Gini padidëtø, vidaus ðaliø komponentëdidëtø neþymiai. Pavyzdþiui, apskaièiuota,jeigu Kinijos kaimo ir miestoGini nuo 1999 m. atitinkamai 33 ir 27proc. padidëtø iki 50-ies proc., o JAV iki60-ies nuo dabartiniø 37 proc., vidausðalies Gini didëtø tik 0,5 punkto.Iðskiriami du veiksniai, 1988–1993 m.padidinæ pajamø nelygybæ. Pirmas yra lëtesniskaimo teritorijø Pietø Azijoje (Indijair Bangladeðas) ir Kinijos kaimo ekonominisaugimas, palyginti su iðsivysèiusiomisOECD ðalimis (Prancûzija, Japonija,Vokietija), dël ko 2 punktais padidëjo pasaulioGini koeficientas. Vidutinës kaimogyventojø pajamos PPP doleriais 1988 ir1993 m. laikotarpiu Indijoje realia iðraiðkaiðaugo 5 proc., Bangladeðe – 14 proc.,Kinijos kaime – 21 procentu. Tuo tarpuJAV pajamos PPP doleriais realiai padidëjo24 proc., Japonijoje 60 proc., Vokietijoje43 procentais. Absoliutus pajamøskirtumas tarp keliø dideliø OECD ðaliøir labai apgyvendintø kaimo teritorijø6 lentelë. Pasaulio pajamø nelygybë 1988 ir 1993 metais(asmenø pasiskirstymas PPP doleriais ir doleriais, skirtais vienam gyventojui)Visa atrankaBendra atranka1988 1993 1988 1993Gini koeficientai (PPP doleriais) 62,5 65,9 62,8 66,0Gini koeficientai (doleriais) 77,5 80,1 77,8 79,9Šaltinis: World Bankar vietiniais doleriais. Vietiniais doleriaisnelygybë yra dar didesnë.Pasaulio Gini koeficientà labiausiaiveikia didelës ðalys. Daugiau gyventojø turinèiøðaliø su vidutinëmis gyventojø pajamomis(Brazilija, Meksika, Rusija) poveikisne toks didelis. Greitai auganèios Kinijair Indija darys didelá poveiká pasaulio nelygybësmaþëjimui, kai skirtumas tarp jø irOECD ðaliø vidutiniø pajamø sumaþës.Nustatyta, kad nelygybë priklauso nuoðalies pajamø ir gyventojø dalies pasaulyje(arba regione). Kodël vidaus ðaliø nelygybëskomponentë iðlieka maþa? B.Milanovièiuspateikia dvi prieþastis. Pirma, todël,kad dideles bendras pajamas (kaipJAV) turinèiø ðaliø gyventojø skaièius yrasantykinai maþas. Ði prieþastis tinka ir Azijai.Didþiausià gyventojø skaièiø atrankojeturi Kinijos kaimas – 18,5 proc. pasauliogyventojø ir 5 proc. pasaulio dolerio PPPpajamomis. Didþiausias pajamø svoris yraJAV – 29 proc. pasaulio pajamø ir tik 5,6proc. pasaulio gyventojø. Kadangi svoris,individualiai ðaliai priskirtas skaidant Gini,priklauso ir nuo ðalies gyventojø skaièiaus,ir nuo pajamø, tai reiðkia, jog didþiausiassvoris yra 0,0145 (0,29 padauginta ið0,05). Dël to daugelio ðaliø svoriai yralabai maþi. Akivaizdu, kad jeigu labai didelëðalis (Kinija, Indija) bûtø turtinga,vidaus komponentei tai turëtø labai didelësátakos. Taèiau realybëje, net jei ke-Azijoje iðaugo daugiau nei bendros pasauliopajamos. Tai turëjo átakos pasaulionelygybës tarp ðaliø padidëjimui. Antrasisveiksnys yra pajamø skirtumø tarpmiesto ir kaimo teritorijø iðsiplëtimas Kinijosviduje bei tarp miesto Kinijos ir kaimoIndijos. Tai 0,45 Gini punkto padidinopasaulio nelygybæ.Pabaigai pateiksime keletà B.Milanovièausskaièiavimø rezultatø. Jis teigia, kad:1 proc. turtingiausiø pasaulio gyventojøgauna lygiai tiek pajamø, kiek 57proc. skurdþiausiø pasaulio gyventojø. Kitaiptariant, maþiau nei 50 milijonø turtingiausiøjøgauna tiek pat pajamø, kiek 2,7milijardo skurdþiausiøjø.JAV gyventojø, turinèiø vidutines þemiausiossavo ðalies decilës pajamas, finansinëpadëtis yra geresnë nei 2/3 proc.pasaulio gyventojø.10 proc. didþiausias pajamas turinèiøAmerikos gyventojø bendros pajamosprilygsta 43 proc. pasaulio skurdþiausiøgyventojø pajamoms. Kitaip tariant,25 milijonø amerikieèiø pajamos yralygios maþdaug 2 milijardø skurdþiø pajamoms.Santykis tarp 5 proc. didþiausiaspajamas turinèiø pasaulio gyventojø vidutiniøpajamø su 5 proc. þemiausias pajamasturinèiomis vidutinëmis pajamomis1988 m. buvo 78 : 1, o 1993 m. 114 : 1.75 proc. pasaulio gyventojø gau-Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 15


namos pajamos sudaro 25 proc. pasauliopajamø PPP doleriais ir atvirkðèiai.84 proc. pasaulio gyventojø gauna16 proc. pasaulio (nepakoreguotøpagal PPP skirtumus tarp ðaliø) pajamødoleriais ir atvirkðèiai.Paþymëtina, kad kiti ðaltiniai taip patnurodo, kad pasaulinæ pajamø nelygybæið esmës lemia ðaliø ekonominio iðsivystymolygio skirtumai. Turtingiausiø ðaliøpajamø vienam gyventojui santykis su neturtingøðaliø pajamomis vienam gyventojuipadidëjo nuo 11 1870 m. iki 38 1960m. ir atitinkamai iki 52 1985 metais. Faktiðkaipasaulinio pajamø pasiskirstymoskirtumai didëja per paskutiná deðimtmetádël didëjanèio ðaliø iðsivystymo skirtumo.Pasaulinë pajamø nelygybë yra platitema, kuriai tirti kyla daug barjerø dël politikosuþdarumo bei valstybiniø santykiø.Taèiaui tyrimai yra atliekami stengiantisgauti kuo tikslesnius rezultatus, vienodintiskaièiavimo metodikà. Taèiau vien tasfaktas, kad kai kuriuose regionuose namøûkiø tyrimai net nëra rengiami arbajø rezultatai slepiami, stabdo paþangà.Netolygaus pasiskirstymo prieþastysyra ávairios pradedant gyventojø nesugebëjimuprisitaikyti prie paþangiø technologijø,o tai iðkart sàlygoja maþiau apmokamødarbuotojø arba net bedarbiø skaièiauskilimà. Nedarbas – viena svarbiøprieþasèiø, bûdinga pereinamojo laikotarpioir pokomunistinëse ðalyse. Apibendrindamigalëtume teigti, kad perëjimonuo planinës prie rinkos ekonomikos momentupajamø nelygybë labai padidëja.Iðanalizavus pasaulinæ pajamø nelygybæpastebima, kad pereinamojo laikotarpioekonomikoms bûdingas didesnis pajamønelygumas. Já taip pat sàlygoja netinkamostransferiniø mokëjimø koncepcijos,korupcijos, diskriminacijos bei neteisingospolitikos átaka. Pokomunistinëse ðalysekaltinti galima ir valdþios nebrandumà. Iðto iðplaukia, kad vien teisinga transferø paskirstymosistema leidþia nelygybei ðalyjegerokai maþëti. Tai liudija ir realûs pavyzdþiaiBaltijos ðaliø atveju.Kalbant apie nelygybës pasiskirstymàtarp ðaliø verta atkreipti dëmesá ir ápenkias didþiàsias ðalis, kurios neabejotinaituri didþiausios átakos bendram pasaulinëspajamø nelygybës vaizdui ir yravadinamos viena antràja pasaulio. Galimakonstatuoti, kad ateityje jos diktuosbendras nelygybës kryptis. Derëtø pastebëtiSkandinavijos ðalis ir Vokietijà, kurnelygybë yra stebëtinai maþa, palygintisu kitomis iðsivysèiusiomis Europos ir pasauliovalstybëmis. Tuo tarpu Afrikoje,Azijoje, Rytø Europoje ir buvusioje TSRSnelygybë yra daug didesnë ir faktai rodojos tolesnio didëjimo tendencijas. Tai pasakytinair apie visà pasaulá.Lietuvos kûnokultûros akademijoje –Lietuvos kûno kultûros akademijoje –permainø vëjai. Ateina metas atsisveikintisu senomis tiesomis ir idëjomis, veikti,kaip sako akademijos rektorius prof. habil.dr. Albertas Skurvydas, naujos paradigmossàlygomis. Akademijos mokslokraitis – iðleisti vadovëliai, pripaþintasmokslo lygis rodo, kad ji jau ne moksloprovincija. Pradëdamas sporto knygosðventæ, rektorius sakë: „Mums bûtini sportosrities mokslininkai, praktikai, evoliucionistai,kuriems rûpi tautos idealas, joslaisvë ir kûryba tinkamomis kultûrinëmisir mokslinëmis formomis. Bet moksle turibûti ir savas akademijos dëmuo. Áþengusá XXI amþiø sporto mokslas ir studijos taponacionalinës atsakomybës dalyku, atsinaujinimoviltimi, naujo mûsø gyvenimosporto politikos bûtinybe“.Sporto knygos ðventëje iðkilmingaibuvo pristatyti ðeði nauji 2006 m. iðleistivadovëliai.Vadovëlio „Biomechanikos pagrindai“autorius – Sporto biomechanikos, informatikosir inþinerijos katedros prof. habil.dr. Kazimieras Muckus. Vadovëlyje aptariamabiomechanikos turinys, tikslas, uþdaviniai,raida, pateikiamos pagrindinëskinematikos ir kinetikos þinios, nagrinëjamibiomechaninës analizës metodai,þmogaus atramos ir judëjimo sistemosmechaninës savybës, þmogaus fiziniø gebëjimøbiomechanika, judëjimo ypatumai,biomechaniniai sportinio meistriðkumoaspektai. Skiriama Lietuvos aukðtøjømokyklø studentams.Vadovëlá „Futbolas. Istorija, teorija, di-SvarstomosLietuvos ásijungimo áEuropos kosminæprogramà galimybësÐvietimo ir mokslo ministrës RomosÞakaitienës ásakymu ið ðeðiø ministerijøatstovø sukurta Kosmoso klausimø Lietuvojekoordinavimo grupë, kuri bandysapibrëþti Lietuvos verslo ir mokslo interesusEuropos kosminës veiklos srityje beisvarstys Lietuvos ásijungimo á Europoskosminæ programà poreiká ir tikslingumà.Sporto þmoniø autoritetas,sporto laimëjimai turitarnauti jaunimui kaipšviesus pavyzdys.Valdas ADAMKUSsporto knygos ðvdaktika“ parengë Sportiniø þaidimø katedroslektorius Rimas Kazakevièius, doc.dr. Justas Labutis, asist. Raimondas Statkevièius.Vadovëlyje apþvelgiama populiariossporto ðakos futbolo raida pasaulyjeir Lietuvoje, organizacinës valdymostruktûros, pateikiamos kai kurios þaidëjøjudesiø valdymo ir mokymo teorijos,aptariami jaunøjø futbolininkø sportiniorengimo ypatumai, nagrinëjama futbolininkøtechninis, taktinis, fizinis bei psichologinisrengimas, didelio meistriðkumofutbolininkø sportinio rengimo valdymoprincipai, metodai, priemonës. SkiriamasLietuvos aukðtøjø mokyklø kûno kultûrosir sporto specialybiø studentams.Vadovëlio „Sporto filosofija“ autorë –Kinantropologijos ir sporto raidos katedrosvedëja doc. dr. Skaistë Laskienë. Vadovëlyjeapþvelgiama filosofijos sampratøávairovë, sporto filosofijos objektas beisporto kaip sociokultûrinio reiðkinio samprata,aptariama kultûrinë, socialinë struktûrinë,asmens ir organinë paradigmos.Pateikiami filosofiniai tekstai, papildantysnagrinëjamà problematikà. Skiriama Lietuvosaukðtøjø mokyklø kûno kultûros irsporto, sveikatos ir fizinio ugdymo, edukologijosspecialybiø studentams. Galëtøbûti naudingas ir kvalifikacijos kursøklausytojams, kûno kultûros ir sporto specialistams.Vadovëlio „Trumpøjø nuotoliø bëgimas“autoriai Lengvosios atletikos katedrosvedëjas doc. dr. Aleksas Stanislovaitis,doc. dr. Albinas Grûnovas, lektorius,Lietuvos nusipelnæs treneris Valentas But-Darbo grupë 2007 metais numato patikslintiLietuvos „kosminá“ potencialà, t.y.iðaiðkinti visas suinteresuotas ðia veiklaámones ir mokslininkø grupes, aktyviai dalyvautirengiant Europos kosmoso politikosgaires ir Europos kosmoso programà,reguliariai informuoti Lietuvos visuomenæ,politikus, akademinës bendruomenësir verslo atstovus apie galimybes ásijungtiá ðià programà, parengti Lietuvoskosmoso politikos gairiø projektà, pateiktisiûlymus dël Lietuvos dalyvavimo Europoskosmoso programoje keliø ir bûdø.Kosminë veikla globalizacijos ir naujøjøtechnologijø plëtros sàlygomis tampakiekvienos šalies ekonomikos konkuren-16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


kus. Vadovëlyje supaþindinama su trumpøjønuotoliø bëgimo judesiais, jø mokymu,nagrinëjama treniruotës teorija ir didaktika,fiziologinë, biomechaninë ir raumenøveikla, sportininkø rengimà ir sportiniusrezultatus lemiantys veiksniai, spor-s ðventëtininkø atranka. Vadovëlis bus naudingassportininkams, kuriø sportinius rezultatuslemia absoliutus ir momentinis bëgimo irjudesiø greitis. Skiriamas Lietuvos aukðtøjømokyklø kûno kultûros ir sporto specialybiøstudentams, magistrantams, studijuojantiemslengvosios atletikos programà,lengvosios atletikos specialistams,sportininkams, bûsimiems treneriams.Vadovëlio „Fizioterapija ir kurortiniaiveiksniai“ autorës – Kineziterapijos ir sportomedicinos katedros dr. Galinda Gorinienë,Birðtono sanatorijos „Versmë“ fizinësmedicinos ir reabilitacijos gydytojaAuðra Gorinaitë. Vadovëlyje aptariamielektromagnetinës, mechaninës, terminëskilmës bei gamtiniai gydomieji veiksniai,nagrinëjamas jø poveikis þmogausorganizmui, ligø gydymo indikacijos irkontraindikacijos. Skiriama Lietuvosaukðtøjø mokyklø ir kolegijø studentams,studijuojantiems fizioterapijos pagrindus,kineziterapeutams, fizinës medicinos gydytojamsir reabilitologams, sporto medikamsir sveikatos psichologams.Vadovëlio „Ugdymo pagrindai“ autoriai– Sporto pedagogikos ir psichologijoskatedros doc. dr. Audronë Dumèienë,Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinëskomunikacijos instituto Socialinëspedagogikos katedros prof. habil. dr.Zenonas Bajoriûnas. Vadovëlyje nagrinëjamiugdymo pagrindai: aptariama ugdymosàvokø ávairovë, ugdymo esmë, aiðkinamaugdymo tikslø ir uþdaviniø sklaida,ugdymo turinys, principai, metodai irkt. Pateikiama daug uþduoèiø, klausimø,temø diskusijoms. Skiriama sporto pedagogikos,kûno kultûros ir sporto specialybiøstudentams.Kaskart reikðmingesnë ekspertø veikla,nes vadovëlio ekspertizë yra specialustyrimas, reikalaujantis tam tikrø þiniø, atliekamasspecialistø, þinovø. Socialiniømokslø ekspertizes atlikti gerokai sudëtingiau,nes nëra vieningø vertinimo normøbei kriterijø. Taèiau ávairiø socialiniø moksløekspertizës turi nemaþai ir bendrø metodologijosbei metodikos reikalavimø, kuriøkiekvienas ekspertas privalo grieþtai laikytis,nes nuo jø tiesiogiai priklauso ekspertizësrezultatai, jø patikimumas ir iðvadøar vertinimø objektyvumas, konkretumasir pagrástumas. Uþ principingà triûsànuoðirdþiai buvo padëkota vadovëliø ekspertamsdoc. dr. Albinui Palioniui, prof. drDainiui H.Pauþai, prof. habil. dr. StanislovuiStonkui, prof. dr. Audroniui Vilkui, doc.dr. Vladui Juknevièiui, prof. habil. dr. PoviluiKarobliui, prof. habil. dr. Evaldui Nekraðui,prof. habil. dr. Antanui Skarbaliui, doc.dr. Danieliui Radþiukynui, prof. habil. dr.Aleksandrui Kriðèiûnui, prof. habil. dr. V.Meškai, dr. Renatai Þumbakytei, prof. habil.dr. Alfonsui Vainorui, prof. habil. dr. JuozuiVytautui Uzdilai, doc. dr. Genutei Gedvilienei,doc. dr. Sigitui Daukilui.Iškilmingai pagerbti ir gëlëmis apdovanotibuvo ne tik vadovëliø autoriai, betir kalbos redaktorës Genovaitë Gudonienë,Zita Ðakalinienë, Genovaitë Irtmonienë,Irena Piragienë, Irena Bubnytë.Sporto knygos ðventë surengta pirmàkartà Nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvoskûno kultûros akademija jau sukaupë didþiulæmokslinës veiklos ir sportinio gyvenimopatirtá. Akademijos paðaukimas– rengti aukðèiausios kvalifikacijos sportospecialistus, tyrëjus, kurti naujas moksloþinias ir patyrimà perduoti studentams.Sporto knygos ðventës pavyzdys irekspertø pamokos svarbios visai Lietuvosmokslo visuomenei, nes leidþia naujaipaþvelgti ir suprasti sporto mokslo esmæ,sporto specialistø rengimo sistemoskûrimà ir jos efektyvumo didinimà.Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIScingumo veiksniu. Kosminë veikla svarbimokslo ir technologijø plëtrai, ûkio sektoriams,kurie naudoja kosminës veiklos rezultatusir teikia paslaugas visuomenei. Tai– palydovinë televizija, kosminës ryðiø irnavigacijos priemonës, kosminës oroprognozavimo, Þemës, gamtos, iðtekliøbei aplinkos stebëjimo, karinës ir saugumouþtikrinimo technologijos.Europos kosminei programai ágyvendintiskiriamas didþiulis ES finansavimas.Lietuvos mokslo institucijos, dalyvaudamosðioje programoje, galëtø gauti ES biudþetolëðø aukðtøjø technologijø pramonës uþsakymamsbei moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros veikos finansavimui, taippat suaktyvëtø Lietuvos moksliniø tyrimø,technologijø bei inovacijø plëtra.Prisijungimas prie Europos kosminësprogramos yra naudingas Lietuvai, kadangi,mokëdama bendrà narystës ES mokestá,mûsø valstybë finansuos Europoskosminæ veiklà, todël Lietuva turëtø bûtisuinteresuota susigràþinti ðias ámokas uþsakydamapramonës produkcijos ir moksliniustyrimus. Tai ámanoma tik prisijungusprie Europos kosminës agentûros veiklos.Todël ástoti á Europos kosmoso agentûràtampa vienu ið valstybës prioritetø.Lietuva, kaip kosminës veiklos rezultatø(ryðiø ir navigacijos paslaugø, Þemësstebëjimø ir kitø duomenø) vartotoja, yrasuinteresuota tapti tiesiogine Europoskosminës programos dalyve bei vykdytojair taip gauti patogesnæ bei pigesnæprieigà prie kosminës veiklos resursø.Darbo grupëje, vadovaujamoje Ðvietimoir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijødepartamento direktoriaus A.Þalio,yra Ûkio, Susisiekimo, Vidaus reikalø,Kraðto apsaugos ir Þemës ûkio ministerijøatstovai bei Lietuvos atstovai, dirbantysEuropos kosmoso politikos darbogrupëje, rengianèioje Europos kosmosoprogramà.Dr. Romualdas KALYTISTarptautiniø mokslo programø skyriusMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 17


Ekspedicija,prilygstanti ,,Gintarokambario” atradimuiJuozasSKOMSKISSveèiuose pas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetoprofesoriø Mykolà Michelbertà, kartu su kolegomisdoc. Valdemaru Ðimënu bei dëstytoju Linu Tamulynuaptikusá iki ðiol laikytà dingusia Karaliauèiaus Prussia–Museumarcheologijos kolekcijà, kurioje yradaugybë vertingø Vakarø Lietuvos radiniø.Šiemet Vasario 16-osios proga profesoriusMykolas Michelbertas uþ nuopelnusLietuvos mokslui buvo apdovanotasGedimino ordino Karininko kryþiumi.Pagrindinë archeologo tyrinëjimø kryptis– senojo geleþies amþiaus, arba romëniðkojolaikotarpio, archeologijos paminklai,jø chronologija ir Lietuvos gyventojøprekybiniai ryðiai. Pirmoji disertacija, apginta1965 m., nagrinëjo romëniðkàjá importà.Kita – apie senàjá geleþies amþiø –apginta 1987 m. Maskvoje, Mokslø akademijosArcheologijos institute. Tyrinëjodaug laidojimo paminklø, ypaè Vakarø Lietuvoje.Tai Rûdaièiø antrasis bei Gintarøkapinynai. Pastaraisiais deðimtmeèiais tyrinëjaÞemaitijos archeologijos paminklus.Daugiausia pilkapynuose – Akmeniø, Perkûniðkës,Kybartiðkës. Praëjusià vasaràpraleido Kurðiø pilkapyne Kelmës rajone,kur surado nepaprastai vertingø daiktø.Viename moters kape surastas 21 daiktas.Tai pats turtingiausias kapas Þemaitijos,Ðiaurës Lietuvos bei Pietø Latvijos didþiulëjepilkapynø teritorijoje. Tarp 21 daikto– 20 þalvariniø papuoðalø, ið kuriø iðsiskiriaapyrankës – net po šešias ant kiekvienosrankos. Dar ant vienos rankos mûvëtasþiedas. Niekur tarp baltø genèiø kapuosetokios gausybës papuoðalø nebuvorasta. Tyrinëjant Paprûdþiø kapinyne buvosurastas turtingas vyro kapas, kurá galimadatuoti V–VI a. pr. Jame aptikti du geriamiejiragai, kuriø iðlikæ þalvariniai apkalai.Surasti du ietigaliai, kovos peilis, kabojæsant perpetës, kurios iðlikusi þalvarinësagtis bei dirþo galo apkalas. Taip patsurasta unikali segë – vienintelë tokia baltøkraðtuose. Tai leido geriau paþinti ne tiklaidosenà ðiame Þemaitijos regione, bet irIII a. moterø papuoðalus, V–VI a. vyrø ginklus,apskritai to laikotarpio Lietuvos amatininkøsugebëjimus, – pasakoja profesoriusMykolas Michelbertas. Jis yra iðleidæsmonografijas – „Senasis geleþies amþius“1986 m.; „Lietuvos numizmatikos ávadas“1989 m.; „Paragaudþio pilkapynas“ 1997m.; „Pajuosèio pilkapynas“ 2004 m.; „Akmeniøir Perkûniðkës pilkapiai“ 2006 metais.Viena iðleista vokieèiø kalba – „Corpusder romischen Fruide im europaischenBarbaricum“ 2001 metais. Ateityjeprofesorius ketina paskelbti Kurðiø kapinynotyrinëjimø duomenis. Prieð keletàmetø tyrinëtas Paalksniø pilkapynas bei kapinynas.Jie taip pat laukia savo monografijos.Kiekvieno archeologo svajonë paskelbtivisa tai, kà iðkasæs, – sako paðnekovasir pasakoja apie naujausià savo beikolegø projektà.Juodoji upëNeákainojami mokslo turtai – archeologijosradiniai plaukia á uþsienius dël barbariðkø,deja, sëkmingø kasinëjimø mûsøpilkapiuose, senovinëse gyvenvietëse,saugomose dvarø teritorijose. Tik dalis ðiøvertybiø patenka á Lietuvos muziejus, kitiiðkeliauja á Lenkijà, Vokietijà, Rusijà, kur uþtuos daiktus brangiai moka. Á daugelá archeologijosradiniø, saugomø kaimynømuziejuose, pretenduoti beviltiðka, nes tieturtai, kurie, pavyzdþiui, Rusijà pasiekëXIX a. pab. – XX a. pr., iki ðiol neprieinamidël politiniø prieþasèiø. Nemaþai archeologiniøkolekcijø, buvusiø Lietuvos dvaruose,iðveþta á Lenkijà – daug vertybiø yraKrokuvos muziejuje, dalis radiniø, iðkastøtarpukario metais, – Varðuvoje. Nemaþaradiniø èia pateko ir pokario laikotarpiu,kai ið Vilnijos dalis lenkø emigravo á tëvynæ.Todël dabar esame priversti skaièiuotinuostolius mokslui, Lietuvos istorijai, – sakoprofesorius Mykolas Michelbertas.Klaipëdos kraðte XIX–XX a. pr. kasinëtoAukðkiemiø (Oberhof) kapinyno radiniødalá tyrinëjo Ottas Tischleris, Vakarø Lietuvoskapinynus tyrë Adalbertas Becenbergeris,kiti vokieèiø mokslininkai. Dalis ðiøvertybiø buvo sukaupta Vokietijos muziejuose.Daugelis eksponatø pateko á Berlynàir, aèiû dievui, iðliko. Taèiau didþiausiaKlaipëdos kraðto kasinëjimø kolekcija kartusu kitais kraðto istorijos bei meno turtaisbuvo saugoma Karaliauèiaus Prussia–Museum fonduose bei ekspozicijose.Kanonadai gaudþiantProfesorius M.Michelbertas pasakoja,koks likimas ištiko Prussia – Museum.Paieðkos pradëtos nuo vizitø á Berlynoproistorës muziejø, kuriame ir aptiktadidþiulë kolekcija, apie kurià, anot profesoriaus,prieð 20 metø nebuvo net kalbø– manyta, jog ji prarasta visiems laikams.O jos likimas toks: 1944 m. sàjungininkøarmija bombardavo Karaliauèiø.Bombai pataikius á muziejø, prasidëjoskubi jo evakuacija. Ið fondø pakrauta keletasvagonø eksponatø dëþiø ir jie nedelsiantiðsiøsti kaþkur á Vakarus. Norëtagelbëti ir ekspozicijà, taèiau nesuspëta.Dël to imta kolekcijas slëpti: eksponataivyniojami á archyviniø knygø lapus ir kraunamiá medines dëþes...Paslapties uþdangà praskleidusÐios skaudþios istorijos tæsinys dar bus.O kol kas profesorius Mykolas Michelbertaskalba apie Vilniaus universiteto archeologøgrupës vizità á Berlynà. Pasirodo, anos1944 m. dëþës su Prussia–Museum eksponataisiðgulëjo neatidarytos iki 1992 metø.Kodël? Neþinoma. Gal dël politiniø motyvø,nes po karo Karaliauèius atiteko SovietøSàjungai. Be to, pretenzijas á já galëjoreikðti ir Vokietijos Demokratinë Respublika.Matyt, vengta ginèo dël muziejiniø vertybiøpriklausomybës. Tik po Vokietijos suvienijimoá ðiuos reikalus imta þiûrëti ramiai.Dabar archyvas tvarkomas, eksponatai iðnaujo inventorinami, apraðomi, metrikuojami.Lietuvos mokslininkams parodytas 80dëþiø turinys, kuriø vienoje – nepaprastaiádomûs ir vertingi radiniai ið minëtojo Aukðkiemiøkapinyno – I–IV a. senojo geleþiesamþiaus kolekcija, daug graþiø viduriniojobei vëlyvojo geleþies amþiø daiktø, kuriø netnebuvo paminëjæs Ottas Tischleris savo negausioseprieðkario publikacijose. Ten besàradiniø ir ið Anduliø kapinyno. Profesoriussako, vertëtø pasirûpinti, kad atrastojikolekcija bûtø paskelbta. Dabar jà tyrinëjaBerlyno muziejaus darbuotoja KristinaRaich, Centrinës Europos bronzos amþiausarcheologijos specialistë. Nors ji ir mokosilietuviø kalbos, taèiau abejojama, ar tokioskrypties mokslininkë sugebës pakankamaiásigilinti á Lietuvos ir baltø duomenis.Dvigubas kapasDabar gráþtame á Prussia–Museum istorijà.Bomboms krentant ant Karaliauèiaussuspëta evakuoti tik dalá fondø. Taèiau ekspozicijøsaliø vokieèiams nepavyko ið-18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


Vilniaus universiteto profesoriusMykolas Michelbertasgelbëti. Liko slëptuvë. Ja buvo pasirinktasIII fortas. Po karo pastatai atiduoti kariuomenei.Tvirtovëje árengtos kareivinës, sandëliai.Surastø dëþiø eksponatai buvo negailestingailauþomi kaip vokiðkas niekalas,verèiami á duobes, maiðomi su ávairiausiomisatliekomis, uþkraunami ðlamðtu,o medinës dëþës kûrenamos. Taip susidarënaujas sluoksnis, palaidojæs archeologijà.1990 m. iðsikrausèius tarybiniamskariuomenës daliniams, teritorija atiduotaverslininkams, kurie, valydami patalpas visàðlamðtà vertë á iðkastus kanalus ir taipantrà kartà palaidojo jau suniokotas muziejausvertybes. Taèiau apie tai suþinojokolekcininkai ir pradëjo kasinëti. Atradodaug daiktø net su muziejaus metrikomis.Taip per keletà karðtligiðkø metø iðrankiotadaugybë vertingø eksponatø, kurie tuojpat pasklido po uþsienius, pasiekë Maskvà.Paskutinieji á sàvartynà atëjo archeologaiir surankiojo liekanas – daugybæ eksponatøduþenø, detaliø, gabalø gabalëliø.Restauravus dabar visa tai sudaro Karaliauèiausistorijos ir meno muziejaus ekspozicijosdalá, kurioje rodoma ir keliolika retøPrûsijos karalystës daiktø, ið kuriø iðsiskiriadidþiulis smeigtas ið Vakarø Lietuvos Laistøkapinyno. O tuo tarpu darbuojasi verteivos– vienas lietuviø kilmës Vilniaus universitetoabsolventas, surinkæs per 1500 eksponatø– sidabro, paauksuotø brangenybiø,ant kuriø dar matyti Prussia–Museummetrikos, nepardavë kolekcijos vietos muziejui,nes „kapeikas pasiûlë...“ Todël tikëtina,jog ðios vertybës pasklis po privatininkørinkinius, iðkeliaus kultûrinës kontrabandoskeliais á kaimynines valstybes.„Gintaro kambario“ paieškosTaèiau bombø istorijos ir skandalingaarcheologijos lemtis dar nebaigta.Profesorius pasakoja ir apie Karaliauèiauspilies, kurioje buvo saugomi akmensamþiaus daiktai, 1944 m. bombardavimà.Vienas vertingiausiøKaraliauèiaus istorijosmuziejaus Prûsijos rinkiniolietuviðkøjøeksponatø –smeigtasið LaistøkapinynoÁgriuvus salës luboms, eksponatai buvopalaidoti ir niekas prie jø nepriëjo. 1953m. susprogdinus pilies likuèius, teritorijaimta kasinëti archeologø. Surasta puikiaiiðlikusi ágriuvusios salës ekspozicija – akmeniniaikirvukai, titnaginiai daiktai sumuziejinëmis metrikomis.Taèiau ir tadaneapsieita be kuriozø. Mat 1945 m. á Karaliauèiøið Maskvos buvoatvaþiavæs archeologasBriusovas ieðkotilegendinio „Gintarokambario“. Nesurado,nors pilieskiemasbuvo rausiamas buldozeriais. Tadaið slëptuviø buvo iðtraukta daugybë Prussia–Museumeksponatø. Liudininkai pasakoja,kad tada iðveþta 400 dëþiø, 80 maiðø.Tai galëjo bûti archeologija, meno vertybës.Kur dabar visa tai – neþinoma. Maskvosistorijos muziejus net rusø specialistøneprileidþia prie kai kuriø átartinø archyvø.Guli ten dëþiø kalnai, kuriø niekas nedrástapaliesti. Taip, be abejo, buvo apiplëðtasvienas garsiausiø Europoje kultûros þidiniø– Prussia–Museum. O Karaliauèiauspilies teritorijoje iki ðiol ieðkoma iðgarsintojo„Gintaro kambario“, darbuojasiarcheologai, tarp jø ir kolekcininkai,tikëdamiesi laimikiø.Profesorius Mykolas Michelbertasdþiaugiasi, kad pagaliau atsirado dingusiPrussia–Museum archeologijos dalis,kurioje yra ir lietuviðkø vertybiø, taèiau apgailestauja,jog tik nedidelë buvusios milþiniðkoskolekcijos dalis paklius á moksloapyvartà.Vietoj epilogoVilniaus universiteto archeologai pasirengæprojektà tæsti: surinkti visà ámanomàinformacijà, kiek mûsø vertybiø yrakaimyninëse valstybëse. Jau planuojamimarðrutai á Rygos nacionaliná istorijos mu-Karaliauèiaus III forto radiniø nuolauþosziejø pasklaidyti Jakobsono archeologijospieðiniø, surastø Lietuvoje; á Talinà, kuriamesaugomas Marto Schmiedehelmoarchyvas su prieðkariniais vertybiø pieðiniaisið Kionigsbergo. Neseniai mokslininkaisugráþo ið Ðlezvigo, kur jø dþiaugsmuisurasta nemaþa naujienø ið Becenbergeriotyrinëjimø.Galutinis projekto rezultatas – turëtøbûti iðleistas Lietuvos archeologijos vertybiø,esanèiø uþsienyje, sàvadas, – viltingaikalba profesorius Mykolas Michelbertas.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 19


nuostabus reginys, bet kartu ir kvapàgniauþiantis didþiulës minios laukimas visiemsþinomo jau reginio. Paprastai tariant,visas Venecijos karnavalas – nuostaboskupinos besitæsianèio gyvenimo akimirkos.Visa jo filosofija – nuostaba. Tai yragyvenimas. Kurio nereikia apdrausti, kadneprarastø vertës. Èia nutyla kalba, bet yrapaslaptis. Arba muzika, bet tik pauzës tarpnatø. Tokia ðventë skatina graþiai màstyti.Jau nemaþai.Venecijos karnavalø istorija primenair akrobatiniø reginiø meistro Santo di Ca‘-Lezze sukurtus reginius: 1680 m. jis specialialynø sistema „atjojo“ á varpinës virðûnæant þirgo, o po metø atplaukë á tàpaèià virðûnæ irkluodamas valtelæ.Visa Venecija – muziejus, taèiau kar-navalo metu – muziejømuziejus. Tai labiausiaipajunti, jeigu atvykai tiksavaitgaliui, á karnavaloatidarymà. Venecija – visaávairiaspalviø tradiciniøkaukiø, karnavaliniø drabuþiøparduotuvë; istoriniøgondolø, valèiø, kateriøgreitkelis Didþiajamekanale po Rialto tiltu; menoðedevrø tvirtovës –baþnyèios; maloni, dþiugi,paprasta þmoniø (minios)bendravimo diena irnaktis, diena ir naktis... Irvisur: Vivaldi muzikoskoncerte, prie Monteverdþiokapo, siaurose gatvelëse, baþnyèiørimtyje, prie ðv. Morkaus katedros relikvijøar besistiebiant nors pro langus þvilgtelëtiá puoðnaus venecijietiðko kaukiø baliausakimirkas klube – ten patekti galima tik sukauke ir keliais ðimtais eurø kiðenëje...O gráþdami á namus pagalvojom: jukVenecijoskarnavalasMykolas KARÈIAUSKASNerealioji Venecijakø venecijietës nuðvinta ðypsenom vospakëlus fotoaparatà, maloniai ima uþ rankutësCazanova, negali net nujausti ar suprasti,kas eina ðalia toj mistiðkoj minioj:garbingi miestelënai, meiluþiai, ilgasnapismaro laikø gydytojas, þvejys, þydas,mergelës, juokdariai ar baisûnai drakulos...Reikia skaityti ne tik knygas ar laikraðèius,bet gyvà istorijà. Šitame gyvenimosraute sunku apsimesti raðtingu, betgalima net nevaidinant bûti nuoðirdþiam.O viskas prasidëjo jau XI a. belaukiantVelykø, XVIII a. karnavalai trukdavo net poràmënesiø. Mûsø laikais – 10 dienø. Karnavalasprasideda Angelo skrydþiu (populiariaivadinamas Turko skrydþiu, nes tasdràsuolis buvo turkas) nuo ðv. Morkauskatedros varpinës iki Doþø rûmø. XVIII a.„skrisdavo“ balandþio iškamša ar mechaninisbalandis, vëliau ði tradicija buvo pamirðtair 2001 m. vël atgaivinta, tik jau plasnojone iškamša, o þmogus. Akrobatinioskrydþio preliudija – muzikos garsais provokuojamasaukðtai lynais pasikëlusiø angeløðokis ant varpinës sienos. Tai ne tikKaþkur þemaièiuos iðgirdau posaká,kad vienintelës tikros ðiame gyvenime yrakaukës. Kodël – iki šiol neþinau, tik tyliaiátariu (ir kuo gi mes vaikystëj nenorëjombûti?) ir tikiu. Patikëjau ir Venecijoj, karnavalometu atsidûræs tarp daugybëskaukiø, linksmø ir graudþiø istorijø, atsiverianèiøið ðimtmeèiø gelmenø. Maþaikà atpaþinau, nes nemoku istorijos, neþinautradicijø, o buvo smagu, lengva, gera,nes patekæs á karnavalo sûkurá jautiesilyg nesibaigianèioj ðventëj. Ðventëj be butelio...Taikas tas Venecijos karnavalas?Minia kaip upë Morkaus aikðtëje, á jàsubëga visø siaurø Venecijos gatveliøþmoniø srautai kaip intakai, ásilieja þaisminga,ðventiðka nuotaika ir pavasariðkoprisikëlimo ilgesys. Linksmai strikinëja visaklasë gyvulëliø, orios Carlo Goldoni lai-Pirma paþintis20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


Kaukëstai kaip mûsø Uþgavënës. Atsikratomne þiemos, o viso blogio, jeigu sugebamsuprasti, tik daþnai labai prastaivaizduodami, kad ðvenèiame... Jukmes tiek nuo amþiø amþinøjø turim, tikParadasŠv. Morkaus aikðtëjenemokam graþiai màstyti ir pasitikëti.Tikëti. Ar tik þiemà reikia varyti ið kiemo?Linksmø ðventø Velykø. Visà mënesá.16 Lietuvos kolegijøgalës teikti absolventamsprofesinio bakalauro laipsnáRemdamasi Studijø kokybës vertinimocentro atliktais kolegijø veiklos vertinimais beiteigiamais jø rezultatais, ðvietimo ir moksloministrë R.Þakaitienë pasiraðë ásakymus, suteikianèius16 Lietuvos kolegijø teisæ teiktiprofesinio bakalauro laipsná.Kolegijai ágijus ðià teisæ, studentams, baigusiemsneuniversitetines studijas, bus iðduodamiaukðtojo mokslo diplomai, kuriuoseprie teikiamos profesinës kvalifikacijosbus áraðytas ir suteikiamas kvalifikacinis laipsnis.Profesinës kvalifikacijos, kurios buvo suteiktosminëtøjø kolegijø absolventams, ikiðiol taip pat prilyginamos profesinio bakalaurolaipsniui.Nuo 2008 metø numatoma pradëti naudotinaujo pavyzdþio diplomø blankus, kurievadinsis profesinio bakalauro diplomais.Ðie diplomai suteiks absolventams tokias paèiasteises, kaip ir dabar iðduoti arba iðduodamiaukðtojo mokslo diplomai su áraðu apiesuteiktà profesinio bakalauro kvalifikacinálaipsná ir profesinæ kvalifikacijà.Studijø kokybës vertinimo centras kiekvienoskolegijos veiklà vertina praëjus ketveriemsmetams nuo jos ásteigimo. Tikimasi,kad iki 2007 metø pabaigos bus ávertintadar 11 kolegijø veikla ir priimti sprendimaidël jø teisës teikti profesiná bakalaurà. Vilniausdizaino kolegija, kuri buvo ásteigta 2004metais, bus vertinama 2008 metais.Diskutuojama, kaip palengvinti studijø tæsimogalimybes kolegijø absolventams, kadsieksiantiems studijuoti magistrantûroje universitetenebereikëtø baigti universitetiniø bakalaurostudijø, o studijas bûtø galima tæstipo nustatytos trukmës ávadiniø studijø. Prognozuojama,kad tokiø absolventø nebus daug– Lietuvos ir uþsienio valstybiø patirtis rodo,kad dauguma kolegijø absolventø po studijøásidarbina, ir tik apie 10–15 proc. baigusiøjønori tæsti studijas universitetuose.Kolegijø, turinèiø profesinio bakalaurolaipsnio teikimo teisæ, sàraðas: Alytaus kolegija,Kauno kolegija, Klaipëdos kolegija,Lietuvos jûreivystës kolegija, Marijampolëskolegija, Utenos kolegija, Vilniaus kolegija,Vieðoji ástaiga Vilniaus teisës ir verslo kolegija,Vieðoji ástaiga Vilniaus vadybos aukðtojimokykla, V.A.Graièiûno aukðtoji vadybosmokykla, Vieðoji ástaiga Socialiniø mokslø kolegija,Vieðoji ástaiga Kolpingo kolegija, Vieðojiástaiga Vakarø Lietuvos verslo kolegija,Vieðoji ástaiga Vilniaus kooperacijos kolegija,Vieðoji ástaiga Vilniaus verslo kolegija, Vieðojiástaiga Klaipëdos verslo kolegija.Išsamesnæ informacijà jums suteiks: Profesiniøstudijø skyrius, Liucija Jasiukevièienë,tel. (8-5) 219 01 25.Olga KRACHMALISÐvietimo ir mokslo ministerijosRyðiø su visuomene skyriaus darbuotojaMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 21


Astronomijosir astronautikosProf. habil. dr. VYTAUTAS STRAIÞYSTæsinys. Pradþia 2007 m. Nr. 3Liko aðtuonios planetos2004 m. Koiperio juostoje uþ Neptûnoorbitos buvo atrasta planetëlë 2003 UB313(Erija), didesnë uþ Plutonà. Vëliau atrastosdar kelios planetëlës, kurios gali bûtilygios Plutonui ar uþ já kiek didesnës. KadangiPlutonas nuo jo atradimo 1930 m.buvo laikomas devintàja Saulës sistemosplaneta, iðkilo klausimas – ar laikytini planetomisnaujai atrastieji Koiperio juostoskûnai. 2006 m. rugpjûèio mënesá Tarptautinësastronomø sàjungos suvaþiavimasPrahoje priëmë nutarimà, kad planeta yradangaus kûnas, kuris: a) skrieja orbita aplinkSaulæ, b) turi pakankamà masæ, kaddël savosios gravitacijos taptø sferinës formosir c) savo gravitacijos lauku iðvalë nuomaþesniø kûnø savo orbitos aplinkà. NeiPlutonas, nei kiti Koiperio juostos objektai,nei asteroidai, skriejantys tarp Marso irJupiterio, netenkina treèiojo reikalavimo.Taigi lieka tik 8 Saulës sistemos kûnai –Merkurijus, Venera, Þemë, Marsas, Jupiteris,Saturnas, Uranas ir Neptûnas, kurietenkina planetos kriterijus. Kad nebûtø “nuskriausti”kiti dideli Saulëssistemos kûnai, ávesta vadinamosios“nykðtukinësplanetos” (dwarf planet),lietuviðkai “planetëlës”,kategorija. Planetëlë yradangaus kûnas, kuris: a)skrieja orbita aplink Saulæ,b) turi pakankamà masæ,kad dël savosios gravitacijostaptø sferinës formos,c) masë nëra pakankamaididelë, kad iðvalytøsavo orbitos aplinkà nuokitø kûnø, d) nëra planetospalydovas. Á ðià kategorijàpakliûva Plutonas irkiti didþiausi transneptûniniaiobjektai bei didþiausiasteroidai (tokie, kaip Erijair Cerera). Visi kiti Saulëssistemos objektai (iðskyrusplanetø arba planetëliøpalydovus) yra vadinami“maþaisiais” Saulës sistemos kûnais.Á ðià kategorijà pakliûva dauguma asteroidø,transneptûniniø objektø (arba koiperoidø),visi kometoidai, meteoroidai ir kitimaþi kûnai.naujienos2006 metaiTarpplanetinëse trasoseBalandþio 11 d. Europos kosminësagentûros erdvëlaivis Venus Express tapoVeneros planetos palydovu. Po mënesátrukusiø manevrø erdvëlaivis geguþëspradþioje tarp 250 km ir 66 000 kmnuo Veneros pavirðiaus pasiekë galutinæorbità, einanèià virð planetos aðigaliø, apskriejimoperiodas – 24 valandos. Moksliniaityrimai kol kas nevykdomi, nes Venerayra anapus Saulës, jos konjunkcijabuvo lapkrièio 9 dienà.NASA erdvëlaivis Messenger pakeliuiá Merkurijø skrieja aplink Saulæ manevruodamastarp Þemës ir Veneros. 2006m. spalá jis praskriejo Venerà, dar kartà jàpraskries 2007 m. birþelá, o Merkurijø pasieks2008 metais.Sausio 19 d. NASA paleido erdvëlaiváNew Horizons (“Nauji horizontai”) link Plutonoplanetëlës. 2007 m. vasará erdvëlaivispraskriejo Jupiterá, kurio gravitacijosjëga padidino jo greitá. Plutono aplinkà4 pav. Marsomobilio Spirit ratø iðverstas baltos sulfatødruskos sluoksnisNew Horizons pasieks tik 2015 m. viduryje.Pralëkæs pro Plutonà, erdvëlaivis pateksá Koiperio juostà ir pralëks pro vienàar kelis ten skriejanèius koiperoidus.Sausio 15 d. tarpplanetinæ kelionæ baigëerdvëlaivis Stardust (“Þvaigþdþiø dulkës”),kurio kapsulë sëkmingai nusileidoJAV teritorijoje, Jutos valstijoje. Erdvëlaivispaleistas á kosminæ erdvæ 1999 m., poto ilgai keliavo po Saulës sistemà. Skriejanterdve jo aerogelinë gaudyklë rinkotarpplanetines ir tarpþvaigþdines dulkes.2004 m., praskriejant pro Wild 2 kometoidà,buvo surinkta jo skraistës medþiagos.Dabar visa ði medþiaga yra mokslininkørankose. Apskaièiuota, kad surinktadaugiau nei milijonas mikroskopiniødulkiø. Tarp jø turëtø bûti bent 50 tarpþvaigþdiniødulkeliø. Amerikos planetødraugija pakvietë á talkà gausius astronomijosmëgëjus, kurie gali dalyvauti ðiø unikaliødulkeliø paieðkoje per internetà (stardusthome.ssl.berkeley.edu).O kitas su kometomis susijæs erdvëlaivis– Europos kosminës agentûros Rosetta– nuo 2004 m. tæsia savo ilgà kelionæpo vidinæ Saulës sistemà. Erdvëlaiviuiprireiks net 10 metø, kol jis pasiekskelionës tikslà – Èuriumovo-Gerasimenkoskometoidà. Dabar erdvëlaivis skrie-22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


7 pav. Viktorijoskrateris. NuotraukadarytaplaèiakampemarsomobilioOpportunityfotokameraja aplink Saulæ tarp Þemës ir Marso orbitø.Labai produktyviai darbuojasi dviSaulës observatorijos – Ulysses ir SO-HO. Pirmoji jø nuo 1992 m. skrieja aplinkSaulæ plokðtumoje, kuri beveik statmenaÞemës orbitos plokðtumai. SOHOnuo 1995 m. skrieja aplink Saulæ beveikÞemës orbita, nutolusi nuo jos Saulëslink per 1,5 mln. kilometrø.2007 m. birþelá numatytas NASA erdvëlaivioDawn (“Auðra”) startas á asteroidøjuostà. Misija truks 8 metus, jos metubus aplankyti didþiausi asteroidai Vesta(2011–2012 m.) ir Cerera (2015–2016 m.).Marso orbitoseKovo 10 d. Marso planetos palydovutapo NASA erdvëlaivis „Marso þvalgas“(Mars Reconnaissance Orbiter –MRO). Iš orbitos MRO darë didelës skiriamosiosgebos nuotraukas, kuriosematomi automobilio dydþio objektai. Palydovastyrinëjo pavirðiaus geologijà, ieðkojovandens ir gyvybës liekanø bei tin-5 pav. Vaizdas iš marsomobilio Spirit áapylinkes iš jo þiemojimo vietos6 pav. Marsomobilis Opportunity pakeliuiá Viktorijos kraterá. Matomos smëliokopos ir nuosëdiniø uolienø atodangosMarsomobiliai darbuojasi toliauDideliam Marso tyrinëtojø dþiaugsmuiNASA marsomobiliai Spirit ir Opportunityvisus 2006-uosius metus buvo„darbingi“ ir mobilûs. Abu ið Þemës valdomiaparatai sulaukë trejø metø darbosvetimoje planetoje sukakties.Prieš metus marsomobilio Spirit panoraminësfotokameros perdavinëjo áÞemæ vaizdus nuo Kolumbijos aukðtumø,o Opportunity kitoje Marso pusëjesuko ratà aplink 300 m skersmens Erebokraterá. Spirit jau 2005 m. spalio pabaigojeleidosi þemyn nuo Hasbandokalvos pietø link, kai kur ðlaito statumassiekë 20 laipsniø. Pakeliui marsomobilissustodavo, fotografuodavo ir tyrinëdavoMarso akmenis bei nuosëdiniø uolienøatodangas, naktimis stebëjo Marso palydovusFobà ir Deimà bei Halio kometospaliktus meteoritus. 2006 m. sausáSpirit leidosi vis þemyn ir netrukus ávaþiavoá smëlio kopø laukà. Vietomis joratai palikdavo baltas vëþes – tai buvogeleþies sulfato druskos nukloti laukai.Vasario pradþioje Spirit atvyko á apvaliosformos Home Plate plokšèiakalná, kurisbuvo gerai matomas iš Hasbando kalvosgautose nuotraukose. Plokšèiakalnásupo stati apgriuvusi siena, kurioje buvomatyti daugybë kaþkokio sprogimoiðvartytø atodangø. Tikras rojus Marsogeologams!Home Plate tyrinëjimai uþtruko visàmënesá. Kadangi artëjo Marso þiema,Saulë pakildavo vis þemiau, apðvietimassilpnëjo ir marsomobilio baterijos silpo.Buvo nutarta riedëti link pietuose stûksanèiosMcCool aukðtumos, sustoti josðiauriniame ðlaite, atsuktame á Saulæ, irten praleisti antràjà þiemà.Deja, kovo 16 d. atsinaujino senojiSpirit „liga“ – deðinysis priekinis ratasëmë vis sunkiau suktis ir pagaliau visiðkaiuþstrigo. Dar kurá laikà marsomobilisvaþiavo penkiais ratais, bet pakeliui pakamøvietø nusileisti bûsimoms pilotuojamomsekspedicijoms. Iki lapkrièio pradþiostruko MRO stabdymas atmosferojeir orbitos kaitaliojimas. Galutinë orbita yramaþdaug 320 km aukðtyje ir praeina virðMarso aðigaliø, apskriejimo periodas –2 valandos.Šiuo metu Marso orbitomis skriejaMars Global Surveyor (NASA, nuo 1997 m.,2006 11 02 radijo ryðys nutrûko), MarsOdyssey (NASA, nuo 2001 m.), Mars Express(ESA, nuo 2003 m.) ir aukðèiau apraðytasisMRO.2007 m. rugpjûtá á Marsà iðskries naujasNASA erdvëlaivis Phoenix Mars Lander(„Feniksas – Marso tûptuvas“), kuris2008 m. geguþæ nusileis ant Marso paviršiausšiaurinio ašigalio rajone.sitaikë nepravaþiuojama smëlio juosta irteko sustoti. Balandþio viduryje buvo atsisakytaminties pasiekti McCool kalvosðlaità – Spirit pasiliko ant maþos McMurdokalvelës ðlaito, pakrypusio 11° á ðiauræ.Èia ir sulaukta þiemos. Temperatûravis krito ir liepos pabaigoje pasiekë minus100 °C. Trumpiausia diena buvo rugpjûèio8-oji. Taèiau ir su minimaliais energijosiðtekliais Spirit darbavosi – fotografavoir perdavinëjo á Þemæ vadinamàjàMcMurdo panoramà, tyrinëjo aplinkiniusakmenis, kuriuos pasiekdavo roboto ranka.Informacijà marsomobiliai perduodatarpininkaujant Marso orbitomis skriejantiemserdvëlaiviams, daugiausia – perMars Odyssey.Antrojoje spalio pusëje abu marsomobiliainebegaudavo komandø ið Þemës,nes buvo prasidëjusi Marso konjunkcija– þiûrint ið Þemës jis atsidûrëanapus Saulës. Taèiau informacija á Þemæper „Odisëjà“ nenutrûko. Lapkrièio10 d. Marsas ðiek tiek nutolo nuo Saulës,ir ryðys su marsomobiliais buvo atnaujintas.Visi moksliniai prietaisai veikia,Saulë kyla vis aukðèiau, gamindamadaugiau elektros energijos. Taèiausugedæs priekinis ratas labai trukdo vaþinëti.Todël marsomobilis Spirit kol kasapsiriboja plokšèiakalnio Home Plateapylinkiø vulkaniniø uolienø atodangø tyrinëjimais,vengdamas tolimesniø kelioniø.Skaitiklis rodo, kad nuo nutûpimoant Marso paviršiaus marsomobilis nuvaþiavomaþdaug 7 kilometrus.O tuo laiku marsomobilis Opportunitydarbavosi taip pat sëkmingai. 2006 m.sausio ir vasario mënesiais jis vis dar tyrinëjoErebo kraterio atodangas. Kovoviduryje pasuko tolyn á pietus link didelioViktorijos kraterio, stûksanèio uþ 5,5kilometro. Kelionë buvo ilga ir su nuotykiais.Geguþës pabaigoje marsomobilisbuvo áklimpæs á smëlá, ið kurio kapstësikelias dienas. Liepos pabaigoje pasiekëmaþiukà Beagle kraterá, o rugsëjo 29d. jau stovëjo ant 750 m skersmens Viktorijoskraterio kraðto. Perdavæs á Þemæpanoraminæ nuotraukà, Opportunity pralaukëMarso konjunkcijà. Lapkritá ir gruodájis riedëjo kraterio ketera laikrodþio rodyklëskryptimi, ieðkodamas patogiosvietos leistis á jo dugnà. Nuvaþiuoto kelioskaitiklis rodë 9,7 kilometro.Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 23


Esama skirtingø nuomoniø, kada prasideda viduramþiai. Vis dëltodauguma sutaria, kad ðià ribà þymi 800 m. Kalëdos, kai popieþiusLeonas III, popieþiavæs 795–816 m., Romoje vainikavo naujàjáVakarø Europos Romos imperijos imperatoriø. Pirmuoju JungtinësEuropos imperatoriumi tapo Frankø valstybës karalius KarolisDidysis (742 m. balandþio 2 d. – 814 m. sausio 28 d.). Taip buvopradëti raðyti jaunos Jungtinës Europos istorijos puslapiai.Karolio Didþiojo imperijos –pirmosios JungtinësEuropos –„Karolis buvo didelis,stiprus ir didingo stoto.Veide ðvytëjo didelësgyvybingos akys, turëjoilgà nosá, garbanotusplaukus ir barzdà. Veidàpuoðë miela ðypsena.Balsas buvo aiðkus,bet ne toks stiprus, kaipgalima buvo tikëtis.Rengësi nacionaliniaisFrankø drabuþiais: lininiaismarðkiniais ir kelnëmis,dëvëjo tunikà suðilko kutais, batus ir kojines,perriðtas kaspinais,krûtinæ dengë ûdrosar kiaunës kailis. Visadasu savim neðiodavosikalavijà su aukso arsidabro rankena, ámantriaiiðpuoðta brangakmeniais. Priimdamas pasiuntiniuspuoðdavosi aukso sagtimis, brangakmeniaisir didþiule karûna. Buvo vedæspenkias þmonas ir su jomis susilaukë 13 vaikø.Turëjæs bent penkias meiluþes ir su jomissusilaukæs bent jau 6 vaikø.“Einhard. The life of CharlemagneKas gi buvo tas Karolis Didysis (lotynøk. Carolus Magnus, prancûzø k. Charlemagne),tapæs pirmuoju naujuoju VakarøEuropos Romos imperijos imperatoriumi?Istoriniai faktai rodo, kad KarolisDidysis buvo karaliaus Pipino Trumpojoir Bertrados Laon sûnus. Karolis Didysisdrauge su broliu Karlomanu buvo Frankøvalstybës karalius nuo 768 m. iki 771metø. Karolis Didysis uþkariavimais sukûrëimperijà, kuri apëmë dabartinësPrancûzijos, Vakarø ir Pietø Vokietijos,Ðiaurës ir Vidurio Italijos, Belgijos, Olandijos,Austrijos, Ðiaurës Rytinës Ispanijos,dalá dabartinës Vengrijos teritorijø. Taigi sutikime,kad tai bent kiek primena dabartinësEuropos Sàjungos teritorijà. Centralizuodamasdaugiatautës valstybës valdymà,rëmësi katalikø baþnyèia, valstybësvaldymo centru pavertë karaliaus dvarà.Dabar net sunku patikëti, kad iki KarolioDidþiojo laikø valdovai neturëjo nuolatinësrankraðtiniøknygø groþisDr. Marytë KUODYTËbûstinës ir keliaudavo ið vieno dvaro á kità.Karolis Didysis ið savo dvaro siuntë á milþiniðkosðalies ávairias vietas valstybës pasiuntiniusgrafø, kariniø ir administracijospareigûnø veiklai kontroliuoti, leido visojeimperijoje galiojanèias kapituliarijas – raðytusimperatoriaus ásakus. Imunitetiniaisraðtais teikë turtingiesiems þemvaldþiamsprivilegijas, dël to susidarë prielaidos ðaliesfeodaliniam susiskaldymui. Karolio Didþiojovaldymo laikais Frankø valstybëjeprasidëjo kultûros pagyvëjimas. Ið KarolioDidþiojo vardo kilo ir Karolingø dinastijospavadinimas.Iki 800-øjø pradþios ilgiau nei trisamþius barbarø antpuoliai temdë klestinèiosbuvusios Romos imperijos ramybæ.Didþiausias krikðèionybës konkurentas –islamas pergalingai plito nuo Arabijos dykumøligi Gibraltaro sàsiaurio bei Konstantinopoliosienø. 732 m. frankø pergalëprieð islamo kariaunas ties Puatjë sustabdëVakarus uþlieti grasinusius gaivalus.Frankø vadus ði pergalë paskatino manyti,jog jie esà nauja Dievo iðrinktoji tauta.Biblinë þydø gentis tapo pavyzdþiufrankø genèiai, kuriai teko formuoti NaujosiosJungtinës Europos veidà. Frankøkaralius iðkilo kaip naujo tipo valdytojas,kaip naujasis Dovydas. Kadangi Romospopieþius já vainikavo, tad jis pasijuto irDievo pateptuoju. Ið tiesø já patepë –áðventino popieþius, o popieþiaus institucija,vien tik sutikdama atlikti ðá aktà, átvirtinosavo dvasiná autoritetà laikinosios valdþiosatþvilgiu. Taigi su Karolio Didþiojovainikavimo aktu prasidëjo keletà amþiøtrukusi ankstyvaisiais viduramþiais dominavusikova dël valdþios. Karolis Didysisturëjo grieþtà nuomonæ, koks turëtø bûtiBaþnyèios vaidmuo, jis manë, kad ji turëtøpaklusti imperatoriui. Taèiau tai buvotik norai, nes net Karolio Didþiojo valdøsostinë buvo nustatyta tik jo valdymo pabaigojeir ja tapo nedidelis miestelis, ásikûræsnetoli Reino upës, – Achenas.Karolis Didysis labai nusipelnë Europoscivilizacijai, laiku suvokæs mokslo bûtinybæ,perpratæs, kiek bëdos gali pridarytitamsumas, ir ðià problemà sparèiaibei vykusiai sprendæs. Karolio Didþiojosukurta didþiulë valstybë negalëjo normaliaifunkcionuoti be valdymo institucijø, sukomplektuotøið apsiðvietusiø ar bent jauraðtingø þmoniø, sugebanèiø atlikti sudëtingasadministracines, finansines ir diplomatinesfunkcijas. Valstybei valdyti reikëjomokslo þiniø, teisës, diplomatijos, istorijos,geografijos, tiksliøjø ir taikomøjømokslø literatûros lotynø kalba. Tuo me-24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


ir klimatologijosProf. Arûnas BUKANTISLietuvos Didþiojoje KunigaikðtystëjeXVII a. sparèiai plëtojantis ávairiems gamtosmokslams, astronomø ir matematikødarbuose galima aptikti ir pirmøjø meteorologijosuþuomazgø. Iðkiliausi to metomokslininkai Lietuvoje buvo Vilniausuniversiteto auklëtiniai ir profesoriai. Astronomijoslaimëjimai meteorologijosmokslui buvo labai svarbûs, nes nuo to,kaip suprantamas Þemës judëjimas orbitojeaplink Saulæ, priklauso spindulinësenergijos prietakos á Þemæ skaièiavimai,klimato zoniðkumas ir kaita. Taèiauiki XVII a. vidurio gamtos mokslø,ypaè astronomijos, paþangai trukdë religinësdogmos, kurios rëmësi heliocentrinësteorijos pasmerkimu pasibaigusiaGalilëjaus byla Romoje. Taèiau ne visiXVII a. Vilniaus universitete dirbæ astronomaipritarë geocentrinei teorijai. Netir po baþnytinio pasmerkimo Vilniausmokslininkø veikaluose V.Kopernikas buvopagarbiai minimas, cituojami jo astronominiaiapskaièiavimai (pavyzdþiui,O.Krygerio darbuose). Taèiau geocentrizmopaþiûrø laikësi þymûs to meto astronomaiJ.Rudamina, A.Diblinskis.Nors gamtos mokslai (matematika,astronomija, geodezija, kartografija, mechanika)bûdavo áterpti á scholastinës filosofijoskurso dalá, taèiau pamaþu XVII a.viduryje jie tapo atskirais dëstomaisiais dalykais,ryðkëjo jø objektas, metodologija.Apie matematikos ir kitø gamtos moksløMeteorologijosmokslai Vilniaus universiteteNuo Jono Poèapovskio iki ðiø dienøpaskaitø turiná leidþia spræsti iðlikæ paskaitøuþraðai, disertacijos ir knygos.Pirmasis meteorologijai skirtas veikalasyra Jono Poèapovskio „Universa meteorologia“(lotyniðkai jis raðë savo pavardæYoanne Poczapowsky), kuris 1643 m.birþelio 5 d.Vilniaus universiteto Šv. Jonøbaþnyèioje buvo viešai pristatytasir apgintas kaip magisteriumas.Gynime dalyvavone tik Vilniaus akademijosdëstytojai, bet ir miesto visuomenë.Uþ ðá darbà J.Poèapovskiuisuteiktas magistromokslo laipsnis. Apie lotynøkalba paraðytos knygos,,Universa meteorologia“ autoriøir Vilniaus universitetodëstytojà J. Poèapovská þinomanedaug, nëra duomenønet apie jo gimimo metus irvietà. Svarbiausias to metoVilniaus akademijos mecenatasbuvo LDK maršalka LeonasKazimieras Sapiega. Galibûti, jog jis globojo J.Poèapovskástudijø metu ir finansavo„Universa meteorologia“leidybà. Jam skirta ir šiosknygos dedikacija. J.Poèapovskis,apgynæs magisteriumà,tais paèiais metais dëstëVilniaus akademijoje fizikà,kurios dalá sudarë ir meteo-rologija. J.Poèapovskis buvo vienas ið matematikosprofesoriaus Osvaldo Krygerio(1598–1665) mokiniø. Profesorius pritarëKoperniko sistemai, apie tai nevengë kalbëtiir studentams, todël J.Poèapovskioveikalas „Universa meteorologia“, grindþiamasaristoteliškuoju ir Koperniko mokymu,neapsiribojo vien dabartinës meteorologijosproblematika. Pradëjæs dëstymà nuoatmosferos reiðkiniø (meteorø), kuriems jispriskyrë ir kometas, toliau perëjo prie„aukðtesnës srities meteorø“ (Meteora SupremaeRegionis), apraðë Paukðèiø Takà,naujai suþibusias þvaigþdes, toliau nagrinëjoþemynus, upes, jûras, þemës gelmesir þemës drebëjimus. Pagrindinæ knygosdalá autorius skiria meteorø aprašymui. Meteoraisjis vadina ,,esantá kaþkà aukštai arbapakibus“, o meteorø masæ laiko ,,netobulaisudaryta iš šilumos ir garø, esanèiøviršuje, kaip antai, sniegas, kruša“. Jis aiškinadrëgmës kondensacijà, daug rašo apieVidutinës mënesio oro temperatûros kaitos trendai(juodi apskritimai rodo statistiðkai patikimus trendus (pagalneparametriná Manno-Kendallo testà; α=0,05) Vilniuje1778–2004 m. (pagal E.Rimkø). Labiausiai pakilosausio–birþelio ir lapkrièio–gruodþio oro temperatûra, orugpjûèio bei rugsëjo mënesiais pastebima neryðki orotemperatûros þemëjimo tendencijaHidrologijosirklimatologijoskatedrosabsolventai1930–2006 m.AbsolvantaiViena pakopaBakalauraiMagistraiNumatoma vidutinës metinës oro temperatûros kaitaVilniuje XXI a. remiantis GFDL-R30 (JAV), ECHAM4(Vokietija), HadCM3 (Didþioji Britanija) klimato modeliøiðvesties duomenis bei A2 ir B2 ðiltnamio dujø emisijøscenarijais (pagal E. Rimkø). Klimato modeliai prognozuojaspartø oro temperatûros augimà XXI amþiuje.Vidutinë metinë temperatûra Vilniuje nuo 5,7°C (1961–1990 m. vidurkis) 2080 m. gali pasiekti 8°C („optimistinis“B2 emisijø scenarijus) ar net 11,4°C („pesimistinis“A2 emisijø scenarijus)26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


Puslapis ið Jono Poèapovskio „Universameteorologia“ (1643)mus matematikas, astronomas ir filosofas,XIX a. pradþioje yra paraðæs straipsniøir ið meteorologijos srièiø. Jis ilgà laikàvadovavo Vilniaus universitetui (1807–1815) ir astronomijos observatorijai. Eidamasrektoriaus ir observatorijos vedëjo pareigasið universiteto mokslininkø reikalavo,kad jie savo tyrimus ir dëstymà remtøastronominiø bei meteorologiniø stebëjimøduomenimis. Jis pats iðanalizavo 34metø Vilniaus kraðte atliktø meteorologiniøstebëjimø duomenis, kuriuos panaudojoknygai „Meteorologija“ (jà galima rasti rinkinyjeHistoria nauki Polskiej, t. II. Wroclaw-Warszawa-Krakow, 1970). Èia J.Sniadeckispaþymëjo bûtinumà gerinti stebëjimømetodikà, ádiegiant daugiau astronomijos,fizikos, chemijos naujoviø, parengë naujàmeteorologiniø stebëjimø instrukcijà.Reikðmingas etapas Lietuvos meteorologiniøstebëjimø istorijoje prasidëjonuo 1803 m., kai prie Vilniaus apygardosmokyklø buvo ákurtas 60 meteorologijossu Skotu ir kitais. Jëzuitø ordino vadovybësparengti nuostatai neleido dëstyti jokiønaujø doktrinø, jas buvo galima tik kritikuoti.Taèiau kritikuojant naujøjø laikømokslà, nors ir neplaèiai, bûdavo iðdëstomosir paþangios gamtos mokslø idëjosir þymiausiø mokslininkø – Dekarto,Koperniko, Galilëjo, Bruno, Keplerio ir kitøpaþiûros. Taigi studentus pasiekdavoávairios naujausios paþiûros á materijà irjos judëjimà, klasikinë mechanika, hidrodinamika,ðviesos ir elektros reiðkiniai. Fizikàsudarë visi to meto gamtos mokslai,jos turinys neatsiliko nuo paþangiausiøEuropos universitetø fizikos kurso. Todëlnuo XVIII a. vidurio meteorologijos moksløVilniaus universitete raida daugiausia buvosusijusi jau ne su astronomijos, bet sufizikos paþanga. Pamaþu keitësi ir baþnyèiospoþiûris á M.Koperniko heliocentrinæsistemà. Buvo siûloma jà laikyti neárodyta tiesa, bet hipoteze. Taèiau ryþtingesniejiVilniaus akademijos profesoriaiëmë jà ginti ne kaip hipotezæ, o kaip árodytàtiesà (vienas jø – Astronomijos katedrosprofesorius Andrius Streckis, astronomijospaskaitas skaitæs nuo 1771 iki1796 m. J.Poèobuto rektoriavimo metu).XVIII a. viduryje didëja susidomëjimaseksperimentiniais fizikos metodais. Anksèiaumeteorologiniai reiðkiniai dabartineprasme buvo tik bendrai aptariami tarpkitø „meteorø“ fizikos kursuose, o prof.T.Þebrauskas jau naudojosi termoskopuir baroskopu – termometro ir barometroprototipais (apie tai galima spræsti ið 1752m. jo raðyto laiðko á Prahà prof. J.Steplingui).Priminsime, kad termometrà 1598m. iðrado G.Galilëjus, o barometrà – E.Torièelis1643 metais.Instrumentiniø reguliariø meteorologiniømatavimø pradþia Lietuvoje siejama suMartyno Odlianickio Poèobuto (1728–1810) veikla. 1780–1799 m. Poèobutas buvosenosios Vilniaus akademijos rektoriusir daugiau kaip 40 metø vadovavo Vilniausobservatorijai. Vienos mokslinës kelionëspo Vakarø Europos observatorijas metuLondone jis uþsakë ávairiø prietaisø Vilniausastronomijos observatorijai. 1669 m. pabaigojeVilniø pasiekë Londone uþsakytiprietaisai: kvadrantas su dviguba liunete,150 kartø didinantis teleskopas, dviejø objektyvøheliometras, astronominis laikrodis,du termometrai ir kita. Taigi nuo 1770m. Poèobotas observatorijoje pradeda orotemperatûros matavimus (duomenys yraiðlikæ nuo 1777 m.). Ilgesnes nei Vilniausoro temperatûros matavimo sekas turi tikkelios Europos meteorologijos stotys.1807 m., palikdamas observatorijà,M.Poèobutas savo lëðomis pirktus instrumentusir knygas perdavë naujajam josdirektoriui Jonui Sniadeckiui (1756–1830).Ðis Krokuvos universiteto auklëtinis, þyperkûnijas,audras bei jø padarinius. Teorijaðiame veikale nepasiþymi gilumu, taèiauèia pateikta nemaþai empiriniø duomenø,pavyzdþiui, apie kometø pasirodymà1475, 1577 ir 1618 metais. J.Poèapovskioveikalo „Universa meteorologia“ vertimàá lietuviø kalbà galima rasti Vilniausuniversiteto Gamtos mokslø fakulteto Hidrologijosir klimatologijos katedros internetiniamepuslapyje www.hkk.gf.vu.ltKita meteorologijai artima Vilniausakademijos profesoriø tyrinëta sritis buvooptika. Praëjus keleriems metams po„Universa meteorologia“ pasirodymo,1647 m. Jonas Reiteris paskelbë veikalàapie vaivorykðtes ir spalvas (J.Reyter Prutenus,Iris seu colores apparentes). Begeometrinës optikos ir spalvø aptarimo,èia analizuojama debesø kilmë, teisingaiaiðkinama, kad vaivorykðtë susidaro Saulësspinduliams lûþtant lietaus laðuose.J.Reiteris mëgino astrologiðkai susietiorus su planetø „aspektais“ (reliatyviomispadëtimis danguje), lygindamas keleriømetø meteorologinius ir astronominiusstebëjimus. J.Reiterio darbuose iðkeliamanuoseklaus tyrimo reikðmë, kuri leidþiadaryti apibendrinimus.XVIII a. Vilniaus universitete moderniðkiausiafilosofijos disciplina tampa fizika.Ji buvo dëstoma po logikos – antraisiaismokslo metais, o vëliau dar ir treèiaisiais.Fizikos kursas buvo sudarytas ið traktatø– ávairiø Aristotelio veikalø dëstymo ir komentarø.Aiðkindami Aristotelá profesoriaipaprastai remdavosi viduramþiø scholastikosautoritetais: Tomu Akvinieèiu, Dun-Martynas Odlianickis Poèobutas(1728-1810), oro temperatûrosmatavimø Lietuvoje pradininkasstoèiø tinklas. Jas Vilniaus universitetasaprûpino instrumentais ir darbo instrukcijomis,parengtomis fizikos profesoriausJ.Mickevièiaus („Pastabos apie meteorologijàir bûdà vykdyti meteorologinius stebëjimus“,1813). Stebëjimø tinklas veikëiki pat universiteto uþdarymo 1832 m. Taibuvo vienintelis toks platus, gerai organizuotasir taip ilgai XIX a. pradþioje veikæsmeteorologiniø stebëjimø tinklas pasaulyje.Rusijos mokslø akademija ir Ðvietimoministerija tà Vilniaus universitetodarbà ávertino labai gerai ir rekomendavoðiuo pavyzdþiu organizuoti stebëjimusvisose imperijos mokyklose.Skyriø apie meteorologijà randame irS.Stubelevièiaus fizikos vadovëlyje „Trumpasfizikos pradmenø rinkinys“ (S. Stubielewicz,Zbior krotki poszàtkow fizyki,Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 27


Wilno, 1816). Ðiame nepelnytai „trumpu“pavadintame 290 puslapiø vadovëlyje 17skyriø iðdëstyta visa fizika, nors ir be matematiniøformuliø, daugelis reiðkiniø teisingainusakyti þodþiais.Taèiau S.Stubelevièiaus vadovëliunebuvo patenkintas Feliksas Dþevinskis,ëmæs vadovauti Fizikos katedrai nuo1819 metø. Tad netrukus jis pats paraðëir 1823 m. iðleido naujà eksperimentinësfizikos vadovëlá lenkø kalba „Eksperimentinësfizikos metinis kursas“ (J.Drzewinski,Kurs roczny fizyki experimentaney[...], Wilno, 1823). Kritikø nuomone,tai buvo geriausias lenkiðkai XIX a. pradþiojeparaðytas fizikos vadovëlis, pasiþymëjæsplatumu, mokslo naujovëmis,KATEDROS VEDËJAI1930–1953 m. –prof. Kazys Sleþevièius,1953–1960 m. –prof. Boleslavas Styra,1960–1970 m. –doc. Eduardas Èervinskas,1970–1972 m. –doc. Vaclovas Ðèemeliovas,1972–1977 m. –doc. Antanas Barisas,1977–1986 m. –prof. Èeslovas Kudaba,1986–2004 m. –prof. Kæstutis Kilkus,nuo 2004 m. –prof. Arûnas Bukantissferos slëgio, krituliø, vëjo, saulës spinduliuotësstebëjimai, jø rezultatai apibendrinami.Nuo 1929 iki 1938 m. Meteorologijoskatedroje meteorologu, vëliauasistentu dirbo Vilniaus kraðto karaimø kilmësAnanjiðas Rajeckis (1896–1978).1936–1938 m. jis buvo iðvykæs á Berlynàrengti doktorato apie oro masiø tanká, storáir kitas savybes, taèiau iki karo nespëjo jopabaigti ir apginti. Nuo 1939 m. A.Rajeckisdirbo Karo meteorologijos tarnyboje,universitete dëstë fizikà ir matematikà, opasibaigus karui, dar padirbëjæs Lietuvosgeologijos tarnyboje, 1949 m. iðvyko á Lenkijà.1928 m. katedra ákûrë meteorologiniøstebëjimø punktà Trakuose. Stebëjimøduomenis universiteto meteorologai kasdienperduodavo Meteorologijos institutuiVarðuvoje, palaikë ryðius su tarptautinëmismeteorologø organizacijomis. Sugràþinus1939 m. Vilniaus kraðtà Lietuvai, daugelistuometinës Meteorologijos katedros darbuotojøiðvyko á Lenkijà.Dabartinës Vilniaus universiteto Hidrologijosir klimatologijos katedros, 2005m. atðventusios 75 metø veiklos sukaktá,Meteorologinës ir klimatologinëstematikos daktaro disertacijos,apgintos 1990–2006 metais VilniausuniversiteteArûnas Bukantis (1992). Ekstremaliosþiemos Baltijos jûros regione.Egidijus Rimkus (1999). Sniegodangos reþimas ir klimato svyravimaiLietuvoje.Gintautas Stankûnavièius (2000).Ilgalaikiø oro temperatûros anomalijøLietuvoje sinoptinës sàlygos.Jurgita Rimkuvienë (2002).Maksimaliø ðiltojo laikotarpio lietauspoplûdþiø formavimosi Lietuvosupëse meteorologinës sàlygos.Galina Bartkevièienë (2003).Ðiaurës Atlanto osciliacijos poveikisLietuvos klimatui.Andrius Štaras (2005). Lietuvosteritorijos vandens balanso struktûrospokyèiø tyrimas remiantis skirtingaisklimato kaitos scenarijais.Justas Kaþys (2006). Meteorologiniøsàlygø poveikis eismo saugumuiLietuvoje.na paskelbë Lietuvos universiteto vardoástatymà (V. Þ. Nr. 330): „Didþiojo LietuvosKunigaikðèio Vytauto Didþiojo garbeiLietuvos universitetas, ásteigtas Kaunomieste 1922 metø vasario 16 d. (V.Þ. Nr.86, eil.738), teesie: Vytauto Didþiojo universitetas.”Tuo paèiu ástatymu Respublikosprezidentas paskelbë ir Vytauto Di-Meteorologijos ir klimatologijosvadovëliai ir mokomosios knygos,parengtos VU Hidrologijos irklimatologijos katedrojeA. Buzas, C. Dorfman, È. Garbaliauskas,A. Griciûtë, B. Kavaliauskas,B. Styra, V. Ðèemeliovas:Lietuvos klimatas (1966).V. Šèemeliovas. Þemës ûkio meteorologija(1966), Þemës ûkio meteorologijospagrindai (1977).A. Bukantis. Lietuvos klimatas(1994).E. Rimkus. Meteorologijos pagrindai(1998), Vadovas debesimspaþinti (2005).G. Valiuðkevièius. Meteometrija(1999).G. Stankûnavièius. Sinoptinësmeteorologijos pagrindai (2005).Bukantis A., Gulbinas Z., KazakevièiusS., Kilkus K., MikelinskienëA., Morkûnaitë R., Rimkus E., SamuilaM., Stankûnavièius G., ValiuðkevièiusG., Þaromskis R. (2001).Klimato svyravimø poveikis fiziniamsgeografiniams procesamsLietuvoje.aiðkiu dëstymo metodu ir graþia kalba.Antrojoje ðio vadovëlio dalyje nagrinëjamossvarbios meteorologijos temos: Þemësatmosferos sandara, dujø bei garøsavybës, ðilumos reiðkiniai. Vienas priedøskyrius apþvelgia „meteorus“ – vëjus,debesis, lietø, kruðà, þaibus ir kt.1919 m. atkurtame lenkiðkame karaliausStepono Batoro Vilniaus universitetebuvo 6 fakultetai, tarp jø ir Matematikos-gamtos.Á Stepono Batoro universitetàbuvo kvieèiami dirbti profesoriai irmokslo daktarai ið Krokuvos, Lvovo, Varðuvosuniversitetø. Tokiu bûdu á Vilniausuniversitetà atvyko astronomijos ir matematikosprofesoriai Vladislavas Dzievulskis(1878–1962) ir Kazimieras Jantzenas(1885–1940). Jie dirbo Matematikos–gamtos fakultete 1922 m. ákurtoje Geodezijos-meteorologijoskatedroje, kurinuo 1929 m. vadinosi Meteorologijos katedra(vedëjas prof. K.Jantzenas). V.Dzievulskis1920–1941 m. vadovavo dar ir Vilniausuniversiteto astronomijos observatorijaibei Astronomijos katedrai. Meteorologijoskatedrai priklausë ir Vilniuje nuoseno veikusi meteorologijos stotis. Èiabuvo atliekami oro temperatûros, atmoiðtakossiejamos su Kauno Vytauto Didþiojouniversitetu. Lenkijai uþgrobus Vilniø,1922 m. Kaune buvo atidarytas valstybinisLietuvos universitetas. Èia nuo1923 m. Matematikos-gamtos fakulteteveikë Geofizikos kabinetas, kuris 1930 m.perorganizuotas á Geofizikos ir meteorologijoskatedrà. 1930 m. birþelio 7-àjà LietuvosRespublikos prezidentas A.Smetodþiojouniversiteto (VDU) statutà, kuriameiðdëstyta ir naujoji universiteto struktûra.Nustatyta, kad Matematikos-gamtos fakultetàsudaro 12 katedrø, tarp jø – Geofizikosir meteorologijos katedra. Katedros vedëjuskiriamas prof. K.Sleþevièius (iki toljis vadovavo Geofizikos kabinetui). Iki 1940m. meteorologinës ir klimatologinës tematikosdiplominius darbus apgynë 14 studentø.Svarbiausià to laikotarpio Geofizikosir meteorologijos katedros moksliniopalikimo dalá sudaro geofizikos (gravimetrijosir magnetometrijos darbai), oro dulkëtumo,atmosferos cirkuliacijos bei Lietuvosklimato tyrimai, atlikti vadovaujantprof. K.Sleþevièiui. Susigràþinus Vilniø, Matematikos-gamtosfakultetas 1940 m. vasaràperkeliamas á Vilniø, o Geofizikos irmeteorologijos katedra – á Vilniaus universitetoGamtos fakultetà. Deja, daugelis SteponoBatoro universiteto Meteorologijoskatedros darbuotojø jau buvo iðvykæ ið Vilniaus,o likusieji (V.Dzievulskis ir A.Rajeckis)á persikëlusios Geofizikos ir meteorologijoskatedros veiklà neásiliejo.Prasidëjus karui ir vokieèiams okupa-28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


vus Vilniø (1941 m.), daug Vilniaus universitetopatalpø uþima vermachto kariuomenë.Profesorius K.Sleþevièius Gamtosfakultete pirmaisiais karo metais geografamsdar skaitë meteorologijos ir geofizikospaskaitas, taèiau 1942 m. Gamtos fakultetas,o 1943 m. ir visas universitetasbuvo uþdaryti. Po sovietinës aneksijos,1944 m. rudená atkûrus Vilniaus universitetoveiklà, prof. K.Sleþevièius toliau vadovaujajau pervadintai Meteorologijos irklimatologijos katedrai. Pirmuoju pokariometø katedros absolventu tapo K.Kauðyla,1947 m. apgynæs diplominá darbà „ÐalnosVilniuje“. Po prof. K.Sleþevièiaus mirties(1953 m. sausio 15 d.) katedrai imavadovauti dr. B.Styra. Iki 1960 m. meteorologijosspecializacijos studijas kasmetbaigdavo tik po keletà geografijos specialybësstudentø (po 2–6). Ðeðtajamedeðimtmetyje, prof. B.Styrai vadovaujant,parengtos ir apgintos pirmosios disertacijos(K.Kauðylos, V.Ðèemeliovo, V.Matulevièienës).Dauguma to meto darbø skirtiatmosferos fizikos, Lietuvos klimato beikai kuriø jo komponentø tyrimams. Lietuvosklimatas buvo pradëtas nagrinëti tadapopuliariu kompleksinës klimatologijosmetodu, ta tema parašyta apie 10 diplominiødarbø bei disertacija „Lietuvosorai“ (V.Šèemeliovas, 1959 m.).1961 m. katedra reorganizuojama áHidrologijos ir klimatologijos katedrà. Nuotada iki pat 1991 m. pameèiui buvo rengiamidviejø geografijos specializacijø absolventai:hidrologai ir meteorologai. Septintàjádeðimtmetá katedros darbuotojøskaièius iðaugo nuo 6 iki 10 þmoniø, plëtësimoksliniø tyrinëjimø tematika (mikroklimatiniaityrimai draustiniø bei rezervatøprojektuojamose teritorijose, sinoptinëmeteorologija, Kurðiø mariø bei Klaipëdossàsiaurio tyrimai, upiø nuotëkis, eþerøhidrologija ir kt.). Ávairius meteorologijosir klimatologijos dalykus net keletà deðimtmeèiødëstë docentai Vaclovas Ðèemeliovasir Valentina Matulevièienë: jiemsvadovaujant 1953–1993 m. apginti atitinkamainet 90 ir 78 diplominiai darbai.Nuo 1992 m. atsisakyta kas antrusmetus besikeièianèiø hidrologijos ir meteorologijosspecializacijø ir pradëti rengtiuniversalesnio pobûdþio specialistai –hidrometeorologai. Perëjus prie dvipakopës(bakalauro ir magistro) studijø schemos,1995 m. iðleistos pirmosios geografijoskrypties hidrometeorologijos specializacijosbakalaurø, o 1997 m. – ir magistrølaidos. Svarbus ávykis Hidrologijosir klimatologijos katedros istorijoje – 1999m., kai pirmà kartà buvo priimti studentaiá naujai pertvarkytà, savarankiðkà Hidrologijosir meteorologijos pagrindiniø (bakalauro)studijø programà. Kasmet á ðiàstudijø programà priimama po 25 þmones.Be to, katedroje studijuoja geografijoskrypties doktorantai – jø kasmet priimamapo 1–2.Ið viso per 1930–2006 m. katedrojespecializavosi ir apgynë diplominius darbus532 absolventai (ið jø 44 ágijo magistrolaipsná). 55 proc. visø diplominiødarbø parengta meteorologijos ir klimatologijostemomis. Meteorologo profesijaðiuo metu yra paklausi, absolventai dirbaLietuvos hidrometeorologijos tarnyboje,Aplinkos ministerijoje, Aplinkos apsaugosagentûroje, oro ir jûrø uostuose,ðvietimo ir mokslo ástaigose.Hidrologijos ir klimatologijoskatedros bendradarbiavimopartneriai Lietuvoje ir uþsienyjeLietuvos Hidrometeorologijostarnyba,Aplinkos ministerija,Aplinkos apsaugos agentûra,Geologijos tarnyba,Jûriniø tyrimø centras,Geologijos ir geografijos institutas,Klaipëdos universitetas,LR þemës ûkio ministerija,Europos komisijos jungtiniø tyrimøcentras Centre (Italija),Hidraulikos tyrimø institutasWL/Delft (Nyderlandai),Rusijos valstybinis hidrometeorologijosuniversitetas,Varšuvos universitetas,Ðiaurës ðaliø paþangiø studijøakademija,Ukrainos nacionalinës moksløakademijos Kibernetikos institutas.Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybësatkûrimo Vilniaus universitetas ágavoteisæ teikti fiziniø mokslø srities geografijoskrypties daktaro ir habilituoto daktaromokslo laipsnius. Per ðá laikotarpá apgintos7 meteorologinës ir klimatologinëstematikos daktaro disertacijos.Šiuo metu (2006 m.) Hidrologijos ir klimatologijoskatedroje dirba 3 profesoriai,4 docentai, lektorius bei 3 techniniai darbuotojai.Iš katedros darbuotojø keturi –prof. dr. Arûnas Bukantis, doc. dr. EgidijusRimkus, doc. dr. Gintautas Stankûnavièius,lektorius dr. Justas Kaþys – specializuojasimeteorologijoje ir klimatologijoje(dar keturi doktorantai rengia ðiøkrypèiø disertacijas). Jø moksliniai interesai:Lietuvos ir Baltijos regiono klimatoiðtekliai, klimato svyravimai ir prognozavimas,klimato modeliavimas, klimato svyravimøpoveikis aplinkai ir socialinei-ekonomineisferai, taikomoji meteorologija,skaitmeninës orø prognozës, atmosferoscirkuliacijos procesai.Á pirmàjá posëdá susirinkonaujoji Aukðtojomokslo tarybaBalandþio 3 d. švietimo ir mokslo ministrëRoma Þakaitienë pradëjo pirmàjá naujossudëties Aukštojo mokslo tarybos posëdá.Kreipdamasi á posëdþio dalyvius, ministrëR.Þakaitienë sakë laukianti svarios Tarybosnuomonës šiuo metu itin aktualiaismokslo ir studijø reformos, mokslo ir studijøsistemos pertvarkos klausimais.Pradëjusi dirbti naujos sudëties Aukštojomokslo taryba iðsirinko pirmininkà. Juotapo Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkasAntanas Kulakauskas. Pavaduotojubuvo iðrinktas Þiniø ekonomikos forumo Tarybosnarys Evaldas Dràsutis.Aukðtojo mokslo taryba yra nuolatinëministerijos ekspertinë institucija. Kandidatusá tarybà, kurios sudëtá tvirtina ðvietimo irmokslo ministras, siûlo Lietuvos mokslo taryba,universitetø rektoriø ir kolegijø direktoriøkonferencijos, studentø atstovybiø sàjungos,Lietuvos gimnazijø ir mokyklø vadovøasociacijos, ministerijos ir kitos ástaigosbei organizacijos.Svarbiausi Aukštojo mokslo tarybosuþdaviniai – analizuoti ir vertinti Lietuvosaukðtojo mokslo plëtros strategijà, apibendrintijos uþdaviniø ágyvendinimà, konsultuotiÐvietimo ir mokslo ministerijà, teikti jaipasiûlymus ir iðvadas aukðtojo mokslo plëtojimoir kokybës gerinimo klausimais.Aukštojo mokslo tarybos nariai yra:Algirdas Antanas Aviþienis – VytautoDidþiojo universiteto Taikomosios informatikoskatedros vyriausiasis mokslo darbuotojas;Jûratë Baranova – Vilniaus pedagoginiouniversiteto Filosofijos katedros profesorë;Petras Baršauskas – ISM Vadybos irekonomikos universiteto mokslo prorektorius;Eugenijus Butkus – Lietuvos mokslo tarybospirmininkas; Evaldas Dràsutis – Tarybospirmininko pavaduotojas, Þiniø ekonomikosforumo Tarybos narys; Nijolë Kikutienë– Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos direktorë;Antanas Kulakauskas – Tarybos pirmininkas,Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkas;Jonas Okunis – Lietuvos studentøsàjungos prezidentas; Danutë Puchovièienë– Vilniaus Vytauto Didþiojo gimnazijosdirektorë; Ainë Ramonaitë – Lietuvos jaunøjømokslininkø sàjungos narë; GintarasÐvedas – Vilniaus universiteto Teisës fakultetoBaudþiamosios teisës katedros vedëjas;Ramûnas Valiokas – Lietuvos fizikos institutovyresnysis mokslo darbuotojas; IndrëVareikytë – Lietuvos studentø atstovybiø sàjungosprezidentë; Eduardas Vilkas – Ekonomikosinstituto direktorius; Henrikas Þilinskas– Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius;Gintarë Martinonytë – Tarybos sekretorë,Ðvietimo ir mokslo ministerijos Studijødepartamento Universitetiniø studijø skyriausvyresnioji specialistë.Aukštojo mokslo tarybos kadencija – 3metai.Ieva TamutytëŠvietimo ir mokslo ministrës atstovëspaudaiMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 29


Lietuvos sporto istorijosatspindþiaiKauno senamiestyje, Muziejaus g. 7–9numeriais paþenklintuose namuose ásikûrusiameLietuvos sporto muziejuje, nuolatkaupiami eksponatai, rengiamos parodos,propaguojamos kûno kultûros irolimpinio judëjimo idëjos. Muziejus ne tikkaupia, saugo ir tiria Lietuvos sporto paveldà,bet ir puoselëja jo atminimà, tradicijas,olimpines vertybes. Muziejuje rengiamosparodos, skirtos ávairiø sporto ðakø,þymiø sportininkø jubiliejams, kitiemsreikðmingiems ávykiams paminëti, rengiamiteminiai informaciniai leidiniai, edukacinësprogramos jaunimui, vyksta mokslinëskonferencijos, susitikimai su þymiaissporto þmonëmis. Panaðus renginys ávyko2007 m. kovo 15 d. – buvo atidarytasporto þurnalisto Kazio Kilèiausko sportoþenkleliø ir gaireliø kolekcijos paroda,kurià autorius rinko ir sistemino daugiaunei 60 metø. Dar besimokydamas Plungësvidurinëje mokykloje, jis buvo priimtasá Raudonojo kryþiaus draugijà; taproga jam buvo áteiktas pirmasis romboformos þenklelis su kryþiaus þenklu baltamefone. Aktyviai dalyvaudamas sportiniamegyvenime (kaip sportininkas, teisëjas,o ypaè – þurnalistas), Kazys Kilèiauskaspradëjo rinkti þenklelius, gaireles,medalius ir kitokià su sportu susijusiàatributikà. Ðiandien Kazio Kilèiaus-Graþi ðventë AlytujeTikriausiai nedaug kam yra tekæ dalyvautiðvenèiant apvalià protinio darbo darbininkoðimtmeèio sukaktá kartu su jubiliatu– ðios kategorijos þmonës labai retai tokiosðventës sulaukia. Konstantinui KazimieruiRaièinskiui – filosofui, matematikui,fizikui, filologui, pedagogui, gimusiam1907 metø vasario 5 dienà, daugelá metøgyvenanèiam Alytuje, tai pavyko, nors jogyvenimas niekada nebuvo roþëmis klotas.Kodël taip atsitiko? Turbût todël, kadtai tvirto bûdo, darbðtus, atkaklus þmogus– nebûtø þemaitis ið Uþvenèio valsèiaus.Ðventës kaltininko gyvenimo kelias tolaikotarpio kartai gana tipiðkas, bet kartuir unikalus. Labai sunkiomis sàlygomis jis,neturtingø tëvø vaikas ir dar naðlaitis, baigëgimnazijà, po to 1933 m. – Vytauto Didþiojouniversitetà, savo diplominiu darbupradëjæs matematinës logikos raidà Lietuvosmoksle. Bet panaðiai tada darë tûkstanèiaimûsø kaimo vaikø – þemaièiø,aukðtaièiø, dzûkø, áveikdami dabar sunkiaiásivaizduojamas kliûtis kelyje á ðviesà.Tai jø þiniø, pastangø dëka tarpukario Lietuvapasiekë tokià didþiulæ paþangà.Taèiau nemaþa to meto inteligentø vertësisunkiai, ir K.Raièinskiui sukauptosgausios þinios ið ávairiø mokslo srièiø, 11svetimø kalbø mokëjimas materialinësgerovës neatneðë. Tik 1937 m. gavæs darbàLietuvos kariuomenës Tyrimø laboratorijojeKaune, jaunas þemaitis, regis, galëjonusiraminti, bet ir èia dirbdamas toliaustudijavo – dabar matematikà ir fizikà,1939 m. buvo siunèiamas á Oksfordouniversitetà raðyti daktaro disertacijos, betprasidëjæs karas ðiuos planus suþlugdë.Tada jaunam mokslininkui teko dirbtivisai kitoje, taip pat labai svarbioje srityje:nuo 1940 m. jis vadovavo Kauno suaugusiøjøinstitutui, kuriam ypatingas vaidmuoteko vokieèiø okupacijos metais. 1943 m.pavasará, naciams uþdarius Kauno universitetà,beveik visus jo dëstytojus ir studentuspriglaudë K.Raièinskis savo institute.Taip jie ne tik buvo iðgelbëti nuo Reichodarbo tarnybos, bet ir galëjo studijuoti. Taèiautai buvo þaidimas su ugnimi, greitaidirektorius atsidûrë gestapo rûsyje ir tik laimingoatsitiktinumo dëka liko gyvas.Uþëjus kitiems okupantams, nebuvolengviau: teko klajoti po Lietuvos mokyk-30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


ko kolekcijoje – per 2400 þenkleliø, 400medaliø, 1200 gaireliø. Daugiau negupusë visos kolekcijos pateikiama parodoje.Parodos atidaryme dalyvavo gaususpraeityje garsiø sportininkø, visuomenësveikëjø, kolekcininkø ir ðiaipmiestelënø bûrys.Þvelgiant á þenklelá iš pirmo þvilgsnioatrodo, kad tai tik maþytis sporto batalijøsimbolis, taèiau kai pradedi gilintis á jo esmæ,supranti, kiek daug juose graþios,taurios idëjos, atspindinèios Olimpinesþaidynes, pasaulio, Europos, respublikosèempionatus bei pirmenybes. Tik nutolæsá tø dienø prisiminimus susimàstai,kiek èia bûta ávairiø emocijø, pergaliødþiaugsmo, pralaimëjimo kartëlio, kiek tierenginiai ir ávykiai sutelkdavo ne tik sportininkø,bet ir valstybiø, pramonës, mokslo,kultûros institucijø pastangø. Antra vertus,maþytis þenklelis ar gairelë leidþiamums dar kartà prisiliesti prie tokios trapios,bet neákainojamos mûsø senosioskartos praeities, jos kovos uþ gërá, tauriàir graþià asmenybæ.Pranas MAJAUSKASLietuvos sporto muziejaus direktoriuslas, nes, vos ásikûrus vienoje vietoje, buvosiûloma kraustytis kitur grasinant kalëjimuir Sibiru. Taip K.Raièinskis su ðeimair keliavo: ið Uþvenèio á Raseinius, iðten – á Varnius, po to – á Jurbarkà, Prienus,kol pagaliau apsistojo Alytuje. Taèiauir tie vargai neáveikë: jis ne tik visadaádomiai, kûrybiðkai dëstë fizikà, matematikà,chemijà, bet neiðsiþadëjo ir filosofijos,jai skyrë didelæ laisvalaikio,atostogø dalá. Tiesa, Vilniaus filosofai „atrado“já negreit – tik 1973 m., o paskui tàpadarë ir matematikai: juk K.Raièinskissavo filosofijoje novatoriðkai panaudojomatematikos metodus, paraðë ne vienàstraipsná matematikos dëstymo tema.Reikia pabrëþti dar vienà ypatingà jubiliatonuopelnà: su þmona Matilda, filologe,deja, nesulaukusia ðios datos, jieuþaugino ir iðmokslino ðeðis vaikus: gydytojàMeilutæ, net tris fizikus – Þivilæ, Beatrièæir Vytená, inþinieriø Tautvydà ir buhalterijosspecialistæ Jolantà, jau bëgioja14 jø vaikaièiø ir 11 provaikaièiø. Labiausiaidël to K.Raièinskio ðimtmeèio sukaktisbuvo paminëta taip ðiltai ir kartu iðkilmingaiAlytaus baþnyèioje, subtiliai vadovaujantvietos klebonui Arûnui Uþupiui.Sveikintojø buvo daugybë: mokiniai iðJurbarko, Prienø, Alytaus pedagogai, valdþia,sveèiai ið Vilniaus. Visi jie dþiaugësi,o gal ir truputá pavydëjo, matydami ðimtametáfilosofà, pedagogà þvalø, energingà,nepasiduodantá ligoms ir metams.Dr. Jonas RUDOKASKarolio Didþiojo imperijos – pirmosios Jungtinës Europos –rankraðtiniø knygø groþisAtkelta ið 25 p.Apie 870 m. buvo sukurta kietvirðiø, kuriuoseraiþiniai dramblio kaulo lentelësejungiami su aukso plokðtelëmis. Labaiáspûdingi Ðv. Emerano vienuolyno, ásikûrusioRegensburge, ir Lindau „Codex Aureus“,priskiriami Reimso mokyklai. Lindau„Codex Aureus“ aukso kietviršyje, kuris yra36 x 26,7 cm dydþio, Nukryþiuoto JëzusKristaus atvaizdas tarp grojanèiø angeløiðraiþytas dramblio kaulo plokðtelëje, kuriákomponuota á aukso plokðèiø aptaisus,gausiai iðpuoðtus brangakmeniais. Ðiskietvirðis dabar yra nukeliavæs á NiujorkoPierpont Morgan bibliotekos saugyklas.Ðv. Emerano vienuolyno „Codex Aureus“aukso kietvirðis iðpuoðtas perlais ir brangakmeniais,jame pavaizduota Kristausdidybë, keturi evangelistai ir Kristaus gyvenimoscenos. Manoma, kad kietvirðispagamintas Reimse ar Sen Deni apie 870m., ðiuo metu saugomas Miuncheno valstybinëjebibliotekoje.Dramblio kaulo raiþiniai, priskiriamiIX a. vidurio Meco (Metz – miestas PrancûzijosÐiaurës Rytuose) dirbtuvëms, taippat liudija, kad jø autoriai atidþiai studijavoankstyvàjá krikðèioniðkø pasakojimøciklà. Puikios reljefinës dramblio kaulo lentelës,anksèiau naudotos kaip rankraðèiøkietvirðiai, yra artimos Vëlyvosios antikosstiliui. Dramblio kaulo kietvirðyje pavaizduotosApreiðkimo Ðvenèiausiajai MergeleiMarijai, Trijø iðminèiø pagarbinimo irNekaltø kûdikëliø iðþudymo scenos. Architektûrosdetalës, uþuolaidos, medþiai,figûrø judesiai, subtiliai iðdroþinëtos drabuþiøklostës bei scenø realizmas liudija,kad autorius iðmanë ankstyvosios krikðèionybëstradicijà ir siekë jà „autentiðkai“atkurti. Meno istorikai mano, kad ðiojedramblio kaulo lentelëje (25,5 x 16,5 cm)labai virtuoziðkai iðdroþinëtos ir pasakojimoscenas árëminanèios veðliø vynmedþioir akanto ðakeliø pynës. Ði tradicija,susipindama su kitø to meto dirbtuviø stilistika,truko iki X amþiaus. Dabar LondonoViktorijos ir Alberto muziejuje esantisauksu muštas dramblio kaulo reljefas,vaizduojantis alegorinæ Kristaus Nukryþiavimoscenà, rodo besikeièiantá stiliø, taèiauankstyvosios krikðèionybës pavyzdþiøpoveikis tebëra labai ryðkus. Nedidelë,18,5 x 11,5 cm matmenø drambliokaulo lentelë, esanti Londono Alberto irViktorijos muziejuje, išraiþyta apie 900 m.Mece. Dramblio kaulo raiþinyje pavaizduotasIðminèiø pagarbinimas bei JëzausKristaus paaukojimas ðventykloje. Kûrinioarchitektûrinës detalës bei formos priklausomybësnuo judesio suvokimas atskleidþiapuikiai panaudotas ankstyvøjø krikðèionybëspavyzdþiø pamokas. Meco dirbtuvësebuvo sukurta daug liturginiø ðukø,graþiausios jø dabar yra Ðniutgeno(Ðchnütgen) muziejuje Kelne, bei dëþuèiø,saugomø Paryþiuje ir Brunsvike.Šventojo Galo vienuolyno drambliokaulo droþiniai išsiskiria gausiomis lapijosvijomis bei ornamentais ir figûriniaissiuþetais. „Evangelium Longum“ kietvirðiaibeveik neabejotinai yra Ekehardo „CasusSancti Galli“ knygoje minimo vienuolioTuotilono darbas, atliktas apie 900 metus.Vienoje dramblio kaulo lentelëje, dabaresanèioje Sankt Galeno bibliotekossaugyklose, pavaizduota scena, atspindintiJëzaus Kristaus didybæ tarp serafimøir evangelistø. Kitoje dramblio kaulolentelëje pavaizduota Ðvenèiausios MergelësMarijos ëmimas á dangø bei ÐventojoGalo legenda, pagal kurià ÐventasisGalas Kristaus vardu prisakë meðkai atneðtimedþiø ir uþmesti ant lauþo, paskuidavë jai duonos, liepë eiti ðalin ir daugiaunebegráþti. Manoma, kad abu kietvirðiaiiðraiþyti apie 900 m., abiejø matmenys irgivienodi (32 x 15,5 cm). Ant aptariamødramblio kaulo lenteliø pavaizduotos scenossukomponuotos drauge su didokaisornamentiniø akanto vijø pakraðèiais. Ðiskietvirðiø raiþymo stilius gerokai skiriasinuo kitø dirbtuviø stiliaus – labai raiškiaipavaizduoti akanto lapai, tarsi augantysið mësingø stiebø, tvirtai modeliuojamosfigûros, o visoje kompozicijoje justi stiprusjudëjimas. Knygos meniniø savybiøvertintojø nuomone, raiþytojo darbas puikiausioskokybës, neabejotinai juntamaKarolio Plikagalvio dvaro mokyklos átaka.Yraiðlikæs dar vienas nepaprastai tobulaiiðraiþytas dramblio kaulo plokðtelëjekietviršis, saugomas Sank Galeno bibliotekossaugyklose. Jis dekoruotas lapijosvijomis, kuriose dar pavaizduoti ir galvijaibei juos puolantys þvërys, meðkos,liûtai. Manoma, kad ðio kietvirðio autorius– vienuolis Tuotilonas, iðdroþæs já Ðv. Galovienuolyne apie 900 metus.Pirmosios Jungtinës Europos ankstyvuojugyvavimo metu knyga buvo nepaprastaibrangus gaminys. Rinkai knygosbeveik nebuvo gaminamos, knygøprekybos irgi kaip ir nebuvo, knyga buvolabai vertinga dovana netgi karaliø arpopieþiø rûmuose. Pirmieji knygynai atsiradotik XV amþiuje.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 31


Redakcijai raðoGustaitisAntanas100-osioms gimimo metinëmspëdoje). Iðleido satyrinës poezijos rinkinius„Anapus teisybës“ (1956), „Ir atskridojuodas varnas” (1966), „Saulës ðermenys“(1973), „Ko liûdi, putinëli?“(1982), 4 veiksmø tragikomedijà „Mënuliouþtemimas“ (1982), „Pakelëje á paþadëtàjàþemæ“ (1987), rinktinæ „Pasiglostymopalaima“ (1987 Vilniuje).Vytautas MEÐLIUSAntanas Gustaitis – raðytojas, poetassatyrikas, visuomenininkas. Kilæs iðsmulkiøjø valstieèiø. Gimë 1907 m. kovo12 d. Gustaièiø kaime, Marijampolësapskrityje.Vidurinæ Sûduvos dalá puoðia nepaprastogroþio Dovinës slënis ir Þuvintoeþeras. Tai vienas ið nedaugelio mûsøkraðto eþerø, maþai paliestø þmogausátakos.Dovinës upë iðteka ið Dusios eþero,teka per Simno ir Þuvinto eþerus, vinguriuojaper kaimus toli nuo miestø, todëlvanduo ðvarus.Gustaièiø kaimas ásikûræs Dovinësdeðiniajame kraðte, tarp upës vagos irNetièkampio kaimo. Kaimas nëra didelis– ið viso devynios sodybos. Dirvos èianuotakios ir derlingos. Netoliese Dovinëáteka á Ðeðupæ.Vakarø pusëje kaimà graþina trys dideliupës vingiai su alksnynais, legendinëgelmë – „Perkûngylë“, kurioje nuo neatmenamølaikø yra nugrimzdæs „paslaptingas“àþuolas, didelë sala, Brastabalëskalnas, Uoginës krantas, maþasala, uþ upës – aukðtas þemës pakilimasLaukakalnis ir kt.Rytiniame paupyje stûkso pagarsëjæsvandens malûnas, dabar vadinamasBaltaragio malûnu. Kitoje Dovinës pusëje,Kulokø kaime, yra A.Gustaièio bièiulio,raðytojo K.Borutos tëviðkë.Gustaièiø kaimo gyventojø, kaip ir kitøLiudvinavo apylinkës þmoniø, kalbaþodinga, skambi, labai artima rašomajaikalbai.A.Gustaièio gimtoji sodyba buvo kaimoviduryje. Trobesiø ansamblá sudarëmediniai namai. Aplink staèiakampio formoskiemà buvo iðrikiuoti pastatai: gyvenamasisnamas, prieðais já kluonas, ið ðono– tvartas, o jo priestate árengta kalvë irraèiaus dirbtuvë. Troba buvo vakarinëjesodybos dalyje, statyta galu á kaimo kelià.Jos viduje virtuvë ir „stuba“, kuriojegyveno ðeima, o uþ sienos – seklyèia, skirtasveèiams. Á vakarus nuo gyvenamojonamo veðëjo didelis vyðniø sodas. Netolipirkios buvo šulinys su svirtimi. Ðalia sodybosspindëjo kûdra. Sodo gale augoberþas, o uþ kluono – du uosiai. Sodybabuvo aptverta statiniø tvora.Að A.Gustaitá paþástu ne tik ið literatûros,bet ir ið gyvenimo. Mano seneliai– Matulaièiai ið Gustaièiø kaimo – artimiausibûsimojo raðytojo kaimynai, o jødukros Marytë ir Onutë buvo su Antanukubendraamþës.Ið raðytojo artimøjø giminaièiø pasakojimøir papildomø þiniø minëtini jo jaunystësbûdo bruoþai: sàmojingumas, tiesumas,nesilankstymas prieð bet kà, darbštumas.O vëliau jis buvo minimas kaip santûrus,graþaus elgesio inteligentas.Valstieèiø ekonominë padëtis po Pasauliniokaro buvo sunki. Nors Antanukuimokytis sekësi gerai, taèiau vargingimetai uþkirto kelià á mokslà. Gailestingamotina matë sûnaus gabumus ir ryþosijam padëti. Nuvyko á Marijampolæ, pradëjodirbti duonos kepykloje ir leido sûnøá mokslus. Baigæs studijas A.Gustaitisatvyko pas motinà, nuoðirdþiai padëkojoir pabuèiavo jos rankas. Raðytojotëviðkëje toliau gyveno motinos sesuosu ðeima.Antanas Gustaitis, 1927 m. baigæsMarijampolës mokytojø seminarijà, mokytojavopradþios mokykloje, studijavoKauno universitete lietuviø literatûrà, germanistikà,pedagogikà. Studijuodamasteatro menà ir dramaturgijà, dalyvavoB.Sruogos vadovautame teatro seminare.1934–1936 m. dirbo mokytoju Aukðtadvario(Trakø aps.) progimnazijoje.1936–1939 m. Klaipëdos, 1939–1940 m.– Vilniaus radiofonø vadovas. 1940–1941m. – Vilniaus dramos teatro direktorius.1944 m. pasitraukë á Vakarus. Nuo 1949m. gyveno Bostone, JAV. 1950–1955 m.JAV A.Gustaitis buvo nuolatinis literatûrosvakarø dalyvis. Kartu su poetu BernarduBrazdþioniu, poetu, dramaturgu,operos solistu Stasiu Santvaru aplankëdaugelá lietuviø stovyklø, o su B.Brazdþioniuir aktoriumi Henriku Kaèinsku –beveik visas didþiàsias Amerikos ir Kanadoslietuviø kolonijas. Raðytojas mokytojavolituanistinëje mokykloje (1961–1982 m. jos vedëjas). A.Gustaitis paraðësatyrinæ pjesæ „Silvestras Dûdelë“(past. 1934 m. Kaune), 5 veiksmø komedijà„Sloguèiai“ (past. 1937 m. Klai-A.Gustaièio eiliuoti kûriniai – parodijiniopobûdþio, pilni karèios ironijos ir išdalies nusivylimo. Juose kandþiai pajuokiamosþmogiškosios ydos, pašiepiamasbuitinis susmulkëjimas, dviveidiðkumas,tamsumas ir kt. Be to, jis dar paraðë satyriniøbei humoristiniø dramø (kai kuriosjø pastatytos iðeiviø teatruose). Periodikojeyra raðæs straipsniø kultûros klausimaisir apie humoristinæ literatûrà. Dalyvavovisuomeninëje kultûrinëje veikloje,buvo skaitovas ir aktorius. Vadovavo Bostonodramos sambûriui. Priklausë lietuviøraðytojø draugijai.A.Gustaitis eiliuotoje kûryboje minisvarbius lietuviø kalbai ir literatûrai þmones:M.Maþvydà, M.Daukðà, S.Daukantà,A.Baranauskà, V.Kudirkà, Maironá,B.Sruogà ir kt.Eilëraðtyje „Martynui Maþvydui“ autoriusraðo:Ak, pridarei mums rûpesèiø, Martynai,Pirmàja savo dieviðka knyga!S.Daukantas pësèias nuvyko á Vilniøir ástojo á gimnazijà, nes Þ. Kalvarijos mokykloskursas neduodavo teisës stoti á universitetà.Eiliuotame kûrinyje „Uþmirðtàja tema“poetas sako:Su tarbele purvynà Vilniun bridoIr gráþo Simas Daukantas namo...Vaikystës ir paauglystës metai Gus-32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


taièiuose giliai ástrigo á poeto atmintá, irgimtosios sodybos ilgesys já lydëjo visàgyvenimà.Eilëraðtyje „Lapkrièiui artëjant“ autoriusteigia:Gaivinom viltá, galandom valià,Sapnavom svirtá uþ vyðniø sodo...O kitame – „Emigracinis ruduo“ jistaria:Rods, raudi, idant ilgesiu paguostøTolybëj likæs tëviðkës ruduo...Mylimo gimtojo kaimo bei upës atmintisatsispindi ir jo prozos kûrinyje„Kaimynas prie Dovinës. Kazá Borutàprisimenant“:„Mudu pradþioje jungë gal tik Dovinësupë, atvingiuodama nuo Kulokø kaimoligi mûsø senovinës gyvenvietës liekanø...Upë – vietomis siaura ir vasaràperbrendama pasiraitojus vaiko kelnes,vietomis tarp tankiø alksniø giliai ásirëþusiá juodà durpæ, o pavasará – griaunantilieptus“ (E.Makariûnienë „Susitikimai suKaziu Boruta”,2005, 132 p.).Raðytojas A.Gustaitis, atvaþiavæs á tëviðkæðiltu metø laiku, mëgdavo vakaraispasivaikðèioti nuoðaliame, bet reto groþiogamtos kampelyje – didþiojoje lankojeprie Dovinës upës. Nuostabûs vietovësvaizdai: graþi pieva, medþiais apaugækrantai, o pakrantës – ajerais ir nendrëmis,matyt, kerëjo poetà. Vaikðèioti irstebëti gamtà su sàsiuviniu ar knyga rankojejam nebuvo nuobodu. Kartais gráþdamasá sodybà uþkopdavo ant Brastabalëskalno ir susimàstæs sustodavo. Iðaukðtumos gerai matyti apylinkës vaizdai:upës kontûrai, þavios priekrantës,tankûs alksnynai, savas kaimas ir gimtojisodyba. Já buvo galima matyti þvelgiantáá tolius, gelsvus Laukakalnio atðvaitusir ramias upës vilneles prieð saulëlydá.Jo dëmesys nukrypdavo á „Perkûngylæ“,stovëdavo nurimæs ir ásigilinæs ásavo mintis. Po to atsisësdavo ant eþiospailsëti. Nakvoti gráþdavo tiktai sutemus.Antanas Gustaitis mylëjo gimtojo kaimoþmones ir gamtà. Jaunystëje jis dalyvaudavorenginiuose: geguþinëse, vakaruoseir spektakliuose. Gustaièiø kaimogyventojø sodybø jau nëra. Nedëkingulaikotarpiu ir gyventojai buvo perkeltiá gretimo kaimo gyvenvietæ.Raðytojas Antanas Gustaitis mirë1990 m. geguþës 19 d. Bostone. Raðytojoiðleista literatûra yra Lietuvos mokslobibliotekose.Prasidëjo Tarptautiniai poliariniai metaiDr. Audronë GALVONAITËLietuvos hidrometeorologijostarnybos prie Aplinkosministerijos Klimatologijos irmetodikø skyriaus virðininkëPoliariniai Þemës regionai vaidinadidþiulá vaidmená pasaulio klimatosistemoje. Jûrinio ledo plotømaþëjimas ledynuose, amþinojoáðalo tirpimas – tai svarbiausi pokyèiai,vykstantys tuose regionuose. Ðiepokyèiai daro didelæ átakà visoms Þemëssistemoms, ypaè klimatui.2007–2008 metus Pasaulinë meteorologijosorganizacija kartu su Pasaulinemokslo taryba skelbia Tarptautiniaispoliariniais metais. Ðie metaibus skirti intensyviems Arkties ir Antarktidosmoksliniams tyrimams, kuriømetu tikimasi gauti neákainojamø duomenø,leidþianèiø ávertinti klimato kitimàir pokyèiø sukeltus padarinius.Poliariniuose rajonuose visà laikàvyko aktyvûs tiriamieji darbai, taèiaudar nëra pakankamai þiniø iš tokiø srièiø,kaip poliarinio klimato funkcionavimas,susijæs su ekosistemomis, poliarineaplinka ir visuomene. Todël labaisvarbu geriau suvokti sàlygas irpokyèius, vykstanèius aðigaliuose,PasaulinësmeteorologijosorganizacijosgeneralinissekretoriusM.JarraudasAutomatinëmeteorologijos stotisAntarktidojekaip aðigaliai veikia atmosferà, van-denynà ir Þemæ. Tikimasi,kad ðie tikslai bus pasiektiper Tarptautinius poliariniusmetus (toliau – TPM),2007–2008 metais.Nors poliariniai regionainutolæ nuo pagrindiniø tankiausiaiapgyvendintø rajonø,jie vaidina svarbø vaidmenáglobalinëje klimatosistemoje; pokyèiai aukðtosioseplatumose gali lemtiekosistemø pokyèius, turëtiátakos ir þmoniø visuomenei,nes dël pakilusio vandensarba maisto trûkumogali prasidëti „klimatinëþmoniø migracija“. Todëldaug dëmesio TPM metubus skiriama poliariniø procesø analizeiir su jais susijusiø reiðkiniø ávairiose Þemësvietose nagrinëjimui.Pirmieji TPM buvo 1882–1883 m.,nuo to laiko aukštosiose platumosenuolat vyko moksliniai tyrimai (áskaitantir antruosius TPM – 1932–1933 m.), kurieleido geriau paþinti ðiose srityse vykstanèiusglobalius procesus. Svarbø indëlááneðë ir Tarptautiniaigeofiziniai1957–1958 metai,kuriø tiriamosioseprogramose dalyvavoapie 80 000mokslininkø ið 67ðaliø. Tuo metu buvopadaryta daugatradimø, ákurta nemaþaipoliariniø stoèiø, jø stebëjimaiyra svarbûs iki ðiø dienø.Ðiuo metu, prasidedant TPM, visaikitos tyrimø galimybës, kurias suteikiapoliariniai orbitiniai palydovai, automatinësmeteorologijos stotys, galingikompiuteriai ir ávairûs kiti prietaisai. Iðaugæsmokslo lygis sudaro dideles galimybesplësti visuomenës sampratàapie poliarines sistemas ir jø átakà.Naujieji TPM leis jaunajai mokslininkøkartai ásijungti á mokslinius Þemëssistemos ir klimato tyrimus. Mokslininkaijau suplanavo ir pasiûlë daugiaukaip 200 tarptautiniø projektø, kurie apimalabai platø klimato tyrimø spektrà.Orai, klimatas ir vanduo turi didelësátakos þmoniø gyvenimui, darniam socialiniamir ekonominiam ðalies vystymuisi.Todël tikslûs stebëjimai ir perspëjimaiapie klimato pokyèius, orø, vandensiðtekliø kitimà yra labai svarbûs ne-laimiø prevencijai ir stichiniøreiðkiniø poveikiui sušvelninti.Šaliø, kurioms svarbiosðios problemos, nacionalinësmeteorologijos ir hidrologijos tarnybosturi aktyviai ásijungti á TPM vykdomusprojektus. Klimato pokyèiø stebëjimai,orø prognozës ir tobulesniø sistemøádiegimas, stebëjimo tinklo modernizavimasyra vienas ið prioritetiniø TPMprogramos uþdaviniø, teigia Pasaulinësmeteorologijos organizacijos generalinissekretorius M.Jarraudas.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 33


Atkelta ið 5 p.Ledokristalø halaiDël sublimacijos taisyklingø ðeðiakampiøbriaunos dyla, o kristalai virsta apvalainomisnodulëmis, kurios viso labo tiksklaido ðviesà.Taisyklingø ledo monokristalø dydissvyruoja nuo 25 mikrometrø iki 0,25 mm(1 mikrometras = 0,001 mm). Gerai þinoma,kad prizme galima iðskaidyti baltàSaulës ðviesà á sudedamàsias spalvas –spektrà. Ledo monokristalai, panaðiai kaipir maþytës prizmës, lauþia ir atlenkia Saulësðviesos spindulius. Kampas, kuriuo atlenkiamiðviesos spinduliai, priklauso netik nuo prizmës virðûnës kampo, bet ir nuopaèiø spinduliø kritimo kampo. Taèiau kiekvienaiprizmei egzistuoja vadinamasismaþiausio nuokrypio kampas. Paprastaitariant – tai maþiausias ámanomas spinduliøatlenkimo kampas, kuris keièiantspinduliø kritimo kampà (ar paèios prizmësorientacijà) tik didëja. Heksagoniniøledo kristalø briaunos atitinka prizmes su60 o ir 90 o virðûnës kampu, taigi tokiø prizmiømaþiausio nuokrypio kampai yra atitinkamai22 o ir 46 o . Tai yra pagrindiniaikampai, kuriais stebimi halai. O kadangiledo lûþio rodiklis priklauso ir nuo ðviesosbangos ilgio (spalvos), tai ir maþiausionuokrypio kampai skirtingoms spalvomsðiek tiek skiriasi – mëlyni ðviesosspinduliai yra atlenkiami didesniu, o raudoni– maþesniu kampu (1 pav.).Halai matyti tik tada, kai dangø dengiaið taisyklingø formø ledo kristalø sudarytiplunksniniai debesys. Taisyklingiausi halaiformuojasi, kai dangø dengia iðtisinispermatomø plunksniniø-pluoðtiniø (cirrostratus)debesø ðydas. Ðie debesys daþniausiaisusidaro artëjant atmosferos frontams,tad ir halai neretai laikomi orø kaitospranaðais. Kai plunksniniai debesys daugiasluoksniai,juose esti ne tik ávairiø dydþiø,bet ir formø ledo kristalø. Tuomet matytiáspûdingi kompleksiniai halai. Halømorfologija (formø ávairovë) yra be galoturtinga, o visi halai sàlyginai gali bûti skirstomipagal tai, kurie kristalo kampai lauþiaðviesà ir kaip tie kristalai orientuoti erdvëje(tvarkiai ar chaotiðkai). Tai – refrakciniai halai,juose aiðkiai matyti Saulës spektro spalvos.Kol ledo kristalai yra labai maþi (25–50 mikrometrø), jø briaunos lygiagreèiøSaulës spinduliø pluoðto atþvilgiu yraorientuotos chaotiðkai. Taigi debesyje yratikra maþyèiø ledo prizmiø maiðalynë. Bû-atmosferojetent dël chaotiðkos ledo prizmiø orientacijosmatomi koncentriniai halai, kuriø centreyra Saulë (1 pav.). Tokie yra maþasis(22 o ) ir didysis (46 o ) halai. Kristalams augant,vis stipriau reiðkiasi sunkio jëga, tadjie ima kristi þemyn keliø deðimèiø centimetrøper sekundæ greièiu. Dël aerodinaminiøjëgø atsiranda tam tikra kristaløorientacija. Paprastai kristalai orientuojasitaip, kad pasiprieðinimo jëga bûtø didþiausia(ðtai èia pirmøjø halø teorijø kûrëjai klydo,manydami, kad yra atvirkðèiai). Tokiubûdu plokðteliø formos ledo kristalai orientuojasitaip, kad vidutinë jø plokðèiosiospusës padëtis tampa lygiagreti Þemës pavirðiui.Tokie kristalai leidþiasi þemyn siûbuodamiá ðonus kaip krintantys medþiolapai ramià rudens dienà. Strypeliai orientuojasiilgàja aðimi horizontaliai Þemës pavirðiui,neretai ágaudami ir sukamàjá judesáapie trumpàjà aðá. 50–100 mikrometrø dydþiokristalai yra iš dalies orientuoti, o 200mikrometrø ir didesni – jau visiškai orientuoti.Orientuotø ledo kristalø kuriami halaiyra daug sudëtingesni, o kai kurie ið jølabai spalvingi ir ryðkûs. Tai – parheliai, zenitinisir tangentiniai lankai. Orientuoti ledokristalai kuria ir atspindþio halus – Saulësstulpus ar parheliø ratà. Ðie halai yrabespalviai (balti), nes Saulës ðviesa yra tiesiogatspindima taisyklingø kristalø briaunø.Kuo tvarkingesnë kristalø orientacija,tuo ryðkesnis jø kuriamas halas. Orientuotøledo kristalø sàlygojamø halø forma ir ryðkumaspriklauso nuo Saulës aukðèio virðhorizonto. Beje, ryðkiausi halai stebimi, kaiplunksniniø debesø sluoksnis yra plonas(optinis tankis


5 pav. Saulës stulpas po saulëlydþioræ stebëtojai lengvai gali palaikyti vaivorykðtësfragmentais. Priklausomai nuo debesøformos, parheliai gali ágauti neátikëtinasformas (2 pav.). Akinamai ryðkûsparheliai gali bûti palaikyti Saule, jei pastarosiostiesiogiai nematyti. Dël to parheliaikartais vadinami netikromis saulëmis(mock suns). Retais atvejais parheliai galibûti stebimi ir ant lëktuvø paliekamø kondensacijospëdsakø.Zenitinis lankasKai matyti ryðkûs parheliai, retkarèiaistiesiai virð galvos suðvinta nepaprasto groþiospalvingas puslankis, iðlinkæs á prieðingàpusæ nuo Saulës (3 pav.). Tai – zenitinislankas. Zenitinis lankas (dar vadinamas Bravëslanku), neskaitant parheliø, yra patsáspûdingiausias ið visø halø. Spalvø sodrumuir ryðkumu zenitinis lankas gali dràsiaivarþytis su vaivorykðte. Áspûdá sustiprina irtai, kad regimasis debesø sluoksnio storiszenite yra maþiausias, tad atrodo, lyg zenitinislankas ðvytëtø giedrame danguje. Zenitinálankà kaip ir parhelius formuoja tospaèios horizontaliai orientuotos ledo kristaløplokðtelës, taèiau ðiuo atveju ðviesà lauþiastaèiakampë jø briauna, tad ðis halaskartais dar vadinamas 46 o halo viršutiniutangentiniu lanku. Šis nuostabaus groþiohalas yra ryðkiausias, kai Saulës aukðtis virðhorizonto yra 22 laipsniai. Saulei kopiantaukðtyn, zenitinis lankas pamaþu pleèiasiir blësta, kol visiðkai iðnyksta, Saulei pakilusá 32 laipsniø aukðtá. Geriausias laikaspamatyti zenitiná lankà – pavasaris ir ruduo.Panaðiai formuojasi ir vadinamasis horizontinislankas. Tai – spalvinga juosta palei horizontà.Taèiau horizontinis lankas stebimastik Saulei esant labai aukðtai (>57 o virð horizonto).Lietuvoje net ir ilgiausios dienosmetu Saulë nepasiekia 60 o aukðèio, tad horizontinislankas mûsø platumose, deja, beveiknematomas.A.DUBIEÈIO nuotr.Tangentiniai lankaiKai Saulë neaukðtai, virðutinis ir apatinistangentiniai lankai matomi kaip du atskirilankai, lieèiantys 22 o halà jo virðutiniameir apatiniame taðkuose. Tangentiniailankai iðlinkæ á prieðingas puses nuoSaulës, o kartais matomi tik kaip 22 o halopaðviesëjimai virðuje ir apaèioje (4 pav.).Saulei kylant aukðtyn, tangentiniø lankø iðlinkismaþëja, ir galiausiai jie susilieja á vientisàvertikaliai suplotà elipsæ, supanèià apskrità22 o halà. Tangentinius lankus, kaipir 22 o halà, kuria strypeliø formos ledo kristalai.Taèiau tangentiniø lankø atveju ðiekristalai yra dideli (~200 mikrometrø), dëlsunkio jëgos jie ágyjahorizontalià orientacijà.Neáprasta tangentiniølankø (o ir visoovalinio halo) formasusijusi su tuo, kadðviesos spinduliai á tokiuskristalus krinta ákypai,todël jø lauþiamasisir maþiausio nuokrypiokampas regimaipadidëja.Atspindþio halaiAtspindþio halainëra spalvoti, taèiau jiene maþiau ádomûs irefektingi. Atspindþiohalus formuoja didelitiek plokðteliø, tiek irstrypeliø formos ledokristalai. Geriausiai þinomasatspindþio halasyra vertikalus Saulës stulpas – siaurasðvytintis Saulës „spindulys“, atsirandantisdël ðviesos atspindþio nuo orientuotø ledokristalø horizontaliø plokðtumø. PaprastaiSaulës stulpas gerai matomas Sauleitekant ar leidþiantis, o ypaè efektingai atrodo,kai pati Saulë jau bûna pasislëpusiuþ horizonto ar panirusi á debesá (5 pav.).Aukðèiausias Saulës stulpas matomas, kaiðviesà atspindintys kristalai nëra idealiailygiagreèiai orientuoti. Ðaltu ir ramiu oruðviesos stulpai gali bûti formuojami gatvësþibintø bei tolimø miesto ðviesø.Parheliø ratas taip pat yra sukeliamasðviesos atspindþio, taèiau, skirtingai neiSaulës stulpo atveju, ðviesà atspindi neorientuotø ledo kristalø plokðtumos, betbriaunos. Jei plunksniniai debesys dengiadangø vientisu sluoksniu, parheliø ratas,esantis Saulës aukðtyje, gali juosti nemaþàdangaus skliauto dalá ar net visà dangø. Taèiaudaþniausiai matomi tik didesni ar maþesniparheliø rato fragmentai (6 pav.).Halø stebëjimai ir tyrinëjimai iki ðiol tebeturimokslinæ vertæ, tad traukia ne tik mëgëjø,bet ir profesionalø dëmesá. Ðiaurësðalyse, pvz., Suomijoje, bendradarbiaujanthalø stebëjimo entuziastams ir mokslininkams,ásteigti ir veikia gerai organizuoti halø6 pav. Parheliø ratas.Kairiau ðvyti parhelisstebëtojø tinklai, kurie specializuojasi stebëtiretus ir neáprastus halus. Bûtent ðiestebëjimai padëjo neseniai árodyti, kad itinþemose temperatûrose (apie –80 o C) troposferojesusidaro itin retos – kubinës simetrijosledo kristalai, kuriø egzistavimofaktas ilgà laikà buvo ginèijamas. Kitais atvejais,taip pat esant ekstremalioms aplinkossàlygoms, ledo kristalø augimo greitisiðilgai jø aðiø smarkiai skiriasi, todël netir heksagoniniai ledo kristalai tampa kitokie– jø virðûnës nusmailëja ir primena piramides.Kai Saulës ðviesà lauþia tokie savotiðkikristalai, matyti neáprasto skersmenshalai, kurie yra tikra retenybë.Ávairiais vertinimais plunksniniai debesysdengia iki 20 proc. viso Þemës rutulio.Nors plunksniniø debesø sluoksnis yraplonas, ðie debesys vaidina svarbø vaidmenáglobalioje atmosferos cirkuliacijos sekoje.Plunksniniai debesys, kaip ir þemesniejitroposferos debesys, sugeria, praleidþia,atspindi ar iðsklaido ne tik Saulësðviesà, bet ir ðiluminæ (infraraudonàjà)spinduliuotæ, kurià skleidþia Þemës pavirðius.Norint ávertinti plunksniniø debesøsvarbà vadinamajam ðiltnamio efektui, bûtinatiksliai þinoti jø sandarà bei mikrofiziniusypatumus, t.y. ledo kristalø formà, dydábei elgsenà. Iki ðiol plunksniniø debesøsàlygojamas ðiltnamio efektas yra vienasmaþiausiai iðtirtø veiksniø, veikianèiø visàÞemës klimatà. Nustatyta, kad vis gausëjantysdirbtiniai plunksniniai debesys – stabilûs(ilgalaikiai) lëktuvø pëdsakai, taip patima vaidinti nemenkà vaidmená ir turi átakoslokaliam klimatui. Tad moksliniai haløstebëjimai iki ðiol turtina mûsø þinias apieplunksninius debesis, jø sandarà ir ypatumusir padeda geriau suvokti ðiø debesøvaidmená bei átakà klimato kaitos procesams,kurie dabar nepaprastai aktualûs.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 35


Keliø ir miestø gatviø tinklas – tai didelis valstybës turtas, kurá reikianuolat tinkamai priþiûrëti, modernizuoti, plëtoti. Kuo geresni keliai irmiestø gatvës, kuo racionaliau iðplëtotas jø tinklas, kuo sparèiau irsaugiau galima jais vaþiuoti, tuo geresnis mûsø ðalies ávaizdis.Mokslininkø rûpestis –patikimi ir saugûs LietuvoskeliaiVanda ZUBELYTË2006 m. pradþioje mûsøðalyje buvo per 21 tûkst. kmvalstybinës reikðmës automobiliøkeliø, tarp jø 1750 km magistraliniø,4948 km kraðto ir14630 km rajoniniø keliø. Ðiaiskeliais vaþinëja daugiau kaip1,66 mln. Lietuvoje registruotøtransporto priemoniø irtûkstanèiai automobiliø, atvykusiøið uþsienio.Ðalies miestuose yra apie5000 km gatviø. 98 proc. gatviøtinklo árengtos dangos.Automobiliø keliø ir gatviøprieþiûros bei plëtros problemosiškyla sparèiai intensyvëjantautomobiliø eismui beikrovininiø automobiliø srautui:irsta dangos, blogëja keliø eismosaugumas bei aplinkosaugospadëtis, didëja eksploatavimoišlaidos.Lietuvai ástojus á EuroposSàjungà atsirado daugiau galimybiøásigyti ir naudoti ávairiasmodernias automobiliø keliø irgatviø tiesybos technologijas.Taèiau kokias? VGTU mokslininkaiprofesoriai Donatas Èygasir Alfredas Laurinavièius atlikodaug šios srities eksperimentinësplëtros darbø, kuriøtikslas – pagrásti vienø ar kitøkeliø ir gatviø tiesybos technologijøtinkamumà Lietuvos klimatosàlygomis. Lietuvosmokslo premijø konkursui jiepateikë 19 darbø, kurie buvosuskirstyti á 5 grupes. Darbaiapima visà keliø ir gatviø tiesybosprocesà: automobiliø keliøbei gatviø dangø konstrukcijøprojektavimà ir árengimà,eismo saugumo garantavimà,keliø ir gatviø prieþiûrà atsiþvel-2006 metø Lietuvos mokslo premijos uþ fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei taikomosiosmokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbus laureatai Donatas Èygas ir Alfredas Laurinavièiusgiant á mûsø ðalies klimato sàlygas.Visi darbai ádiegti á gamybàar panaudoti rengiantLietuvos automobiliø keliø irmiestø gatviø normatyvinæ dokumentacijà.VGTU mokslininkø atliktøtyrimø rezultatai buvo pristatytiaukðto lygmens tarptautinësekonferencijose JAV, Ðvedijoje,Austrijoje, Lietuvoje, Estijoje,Latvijoje, Vokietijoje, Anglijoje,Slovakijoje, Vengrijoje,Baltarusijoje, Rusijoje, Kroatijojeir kitose ðalyse. Buvo paskelbtadaug straipsniø ðiosevalstybëse leidþiamuose konferencijøir kongresø recenzuojamuosedarbuose beimokslo þurnaluose. Jie plaèiaitaikomi tiesiant ir taisant Lietuvoskelius, taip pat studijøprocese rengiant bakalaurus,magistrus ir mokslø daktarus.Tobulinamos irstiprinamos keliø dangosÁrengiant bei taisant automobiliøkeliø bei miestø gatviødangas, ypaè svarbu naudotikokybiškas medþiagasbei šiuolaikines technologijas.Greitkeliams, automagistralëms,miestø gatvëms reikalingastipri kelio danga. Pastaruojumetu padidëjus eismo intensyvumui,pagausëjus sunkiøjøtransporto priemoniø keliø irgatviø dangose daþnai susidaroplastinio pobûdþio deformacijos– vëþës ir bangos. Todëlitin svarbu tinkamai parinktipatikimus asfaltbetonio miðiniusir jø komponentus. Daugelyjeuþsienio ðaliø (Vokietijoje,Švedijoje, Ispanijoje, Portugalijoje,Prancûzijoje ir kt.)intensyvaus eismo keliuosevis daþniau naudojami polimeraismodifikuoti bitumai. Jiepadeda iðvengti plastiniø deformacijøasfaltbetonio dangoseesant aukštai dangos temperatûraibei intensyviam automobiliøeismui, apsaugo jasnuo plyðiø atsiradimo þiemà irsuteikia kitø teigiamø savybiø.VGTU mokslininkai išanalizavomodifikuotø bitumø naudojimošalies keliuose galimybes,suformulavo pagrindiniusreikalavimus asfaltbetoniomišiniams, atliko vietiniøbei geosintetiniø medþiagønaudojimo galimybiø tyrimusLietuvos automobiliø keliøkonstrukcijose.Prieð keletà metø Lietuvojepradëti gaminti polimerais modifikuotibitumai. Šiø bitumøgamybos technologinæ linijàyra ásigijæ AB „Panevëþio keliai“ir UAB FEGDA. Jø produkcijavis daþniau naudojama pagrindiniøLietuvos automobiliø keliøbei miestø gatviø dangø atskirøsluoksniø asfaltbetoniomiðiniams gaminti.Asfaltbetonio mišiniai su polimeraismodifikuotais bitumaisnaudojami rekonstruojant Lietuvosautomagistrales Vilnius–Kaunas–Klaipëda (A1), Vilnius–Ukmergë–Panevëþys (A2) beiVilniaus miesto gatves (Savanoriøpr., Konstitucijos pr., Ateitiesg., Ukmergës g. ir kt.).Saugomos þmoniø gyvybësSpartus automobilizacijosprocesas yra susijæs ne tik supatogumu ir didþiule nauda.Jis turi ir nepageidaujamø reiðkiniø.Pasaulyje per metusautoavarijose þûva apie 1,2mln. þmoniø, apie 50 mln. bûnasuþeisti. 1993–2005 m. Lie-36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


tuvoje eismo ávykiuose þuvo9627 þmonës, 85 071 buvo suþaloti.Daþniausiai nukenèiajauni þmonës, dël to patiriamidideli moraliniai ir materialiniainuostoliai. Eismo ávykiø traumosbûna labai sunkios, po jøþmonës praranda sveikatà irdarbingumà.Dalis autoavarijø ávykstadël netinkamo kelio ar gatvësprojekto, blogø dangos pavirðiø,netobulø eismo reguliavimopriemoniø ir kt.Uþsienio ðaliø, o ir mûsørespublikos autoavarijø statistikarodo, kad daugiau nei pusëvisø þuvusiøjø autoavarijosesudaro pëstieji. Viena svarbiausiøprieþasèiø – saugausarba leistino greièio viršijimas.Pavojingose gatvëse arbajø ruoþuose pastatyti greitá ribojantysþenklai ne visadaefektyvûs. Uþsienio ðaliø patirtisrodo, kad kur kas veiksmingiaunaudoti inþinerines priemones,ypaè prie pavojingøpësèiøjø perëjø, sankryþø, mokyklø,gyvenamuosiuose rajonuoseir pan. Jos pasiteisina irtose vietose, kuriose vairuotojaiir pëstieji yra linkæ ignoruotikelio þenklø reikalavimus.VGTU mokslininkai, išnagrinëjæpasaulyje naudojamasinþinerines transporto priemoniøgreièio reguliavimo priemones,pasiûlë jas árengti irLietuvos miestø gatvëse. Labiausiaimûsø ðalyje paplitodirbtiniai iškilimai prieð pësèiøjøperëjas arba sankryþas, iðkiliøjøbei iš dalies iðkiliøjø pësèiøjøperëjø, iðkiliøjø sankryþø,þiedo pavidalo saugumo saleliøárengimas, saugumo saleliøárengimas gatvës vaþiuojamojojedalyje.VGTU mokslininkø pasiûlytostransporto priemoniø greièioreguliavimo inþinerinëspriemonës buvo ádiegtosdidþiøjø Lietuvos miestø gatvëse.Vien tik Vilniaus miesto gatvësejø buvo ádiegta daugiaukaip 30. Tai leido išsaugoti nevieno þmogaus gyvybæ. Tyrimørezultatai taip pat buvo panaudotirengiant saugaus eismonormatyvinius dokumentus.SpecialistëAuksë MEIDUVIENËVilniaus2005 m. liepà sukako 30 metø Vilniaus universitetoBotanikos sodo Pomologijos skyriui (pomologija –mokslas, tiriantis vaisinius ir uoginius augalus). Išpradþiø buvo plynas 14 ha laukas. Netrukus jame buvopasodinti pirmieji augalai, pamaþu suformuota apsauginëzona, pastatytas namelis. Per tuos 30 metø skyriujedirbo apie 18 darbuotojø, kuriø kiekvienas ádëjo dalelæsavo pasiaukojimo, iðradingumo, kûrybos ir meilës.universiteto Botanikossodo PomologijosskyriusEksperimentinës pomologijos skyriusákurtas 1975 m. liepos 1 d., taèiau realiai pradëjodarbà rugsëjá, kai ásidarbino pirmoji darbuotojair skyriaus vedëja Danutë Misiûnaitë.Kartu su Danute dirbo biologë Vanda Cicënienë.1976 m. skyriaus kolektyvà papildëbiologë Danutë Kunigiðkienë, fitopatologëIrena Rimkutë, inþinierë Birutë Veiverytë.1977 m. á skyriø atëjo ir ëmë jam vadovautiagronomas Edvardas Meidus. Nuo1975 iki1990 m. skyriaus mokslinis vadovas buvoþymus Lietuvos selekcininkas dr. AntanasRyliškis. Jam vadovaujant skyriaus darbuotojaijau pirmaisiais metais perkëlë ið Vytënøsodininkystës-darþininkystës bandymøstoties Rojaus atraminio punkto (1886 m.Staniðkiø vienkiemyje (Ignalinos r.) pradëtokurti prof. A.Hrebnickio pomologinio sodo)á Kairënus didelæ dalá serbentø bei agrastøkolekcijos. Tuo metu pagrindinë skyriausdarbo kryptis buvo serbentø ir agrastø selekcija.Tyrimams buvo auginami tûkstanèiaisëjinukø, pradëta sodinti serbentø ir agrastørûðiø kolekcija. Dr. A.Ryliškio begaliniodarbštumo, reiklumo ir uþsispyrimo dëka buvodaug nuveikta, kaupiant kolekcijas, tiriantRuduo spanguolyne ir ðilauogyneÐermukðniø rûðis‘Sorbus austriaca’ir kuriant serbentø bei agrastø veisles. Skyriujesukurtos 7 naujos juodøjø serbentø(‘Dysnai‘, ‘Dringiai‘,‘Drûkðiai‘,‘Dubingiai‘,‘Lakajai‘,‘Sartai‘,‘Stirniai‘)ir 6 agrastø (‘Bajorai‘,‘Daunoriai‘,‘Ginuèiai‘,‘Kirdeikiai‘,‘Lûðiai‘,‘Þilinai‘)veislës. Visø jø originatorius –dr. A.Ryliškis.Apie 1980 m. pradëtos sodinti augalusnuo vëjø sauganèios apsauginës juostosið berþø, egliø, kaukaziniø slyvø, erðkëèiø.Tuomet buvo pasodinta nuostabi berþø alëja,kuri pasitinka kiekvienà atvykusá á skyriø.Dabar apsauginëje juostoje ir alëjoje augaapie 530 berþø, 330 egliø, 80 kaukaziniøslyvø.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 37


Stambiauogësspanguolës ‘Baifai’Raudonieji serbentai‘Feftodi 56 pivos’Sodo ðilauogë‘Spartan’1988 m. Gamtos mokslø fakulteto docentodr. R.Ðimkûno vadovaujami studentaiskyriuje pastatë pirmàjá botanikos sodenamelá (60 m 2 ) lauko bandymams.Pomologijos skyriaus kolekcijos kasmetgausëjo, nors neapsieita ir be nuostoliø,kuriø kaltininkai – nepalankios orosàlygos, nesàþiningi þmonës. Taèiau rankøniekas nenuleido, augalai buvo sodinami,renkamas derlius. Uogø kasmetgali paskanauti ne tik skyriaus, bet ir visosodo kolektyvas, sveèiai. Jau tapoáprastos visuotinës valgomøjø sausmedþiø,agrastø, serbentø, svarainiø, spanguoliøir ðilauogiø rinkimo – degustavimodienos. Dauguma ðiø dienø skirtostik Botanikos sodo darbuotojams, bet visdaþniau kvieèiami ir sodo sveèiai beinuolatiniai talkininkai. Besidarbuojantyssode gali mûsø skyriuje paraškyti ir skaniøveisliø ðermukðniø obuoliukø, paskanautivynuogiø, paskabyti ðaltalankiø sultims.Tolesnæ skyriaus istorijà galima sudëliotiið atskirø paþymëjimø:- ilgà laikà skyriuje dirbo biologasStasys Grinaveckis. Rinko obelø, kriauðiø,slyvø veisliø kolekcijas, taèiau sunkiliga neleido skirti pakankamai dëmesioir jëgø darbui. Mirtis nusineðë svajones,liko pradëti, bet nebaigti darbai;- 1986 m. á skyriø atëjo biologë VaivaJucytë – neiðsenkamos energijos, entuziazmo,kûrybos ir išradingumo nestokojantidarbuotoja. Ji rinko ir tyrë vynmedþius.Jos dëka surinkta pagrindinë dabartinëvynmedþiø veisliø ir klonø (apie80) kolekcija. Vaiva organizuodavo ávairiassodo etnografines ir kitokias ðventes,mokëjo suburti, uþdegti þmones;- 1993 m. pomologø gretas papildëbiologas Darius Ryliškis. 1994 m. jis perëmëiðëjusios V.Jucytës vynmedþiøkolekcijà , jà gausino, tyrë. 2002 m.apgynë daktaro disertacijà apie perspektyviaspietryèiø Lietuvos vynmedþiø veislesir klonus, bet jo širdþiai vis tiek artimesnëbuvo dendrologija, todël iðëjæs iðskyriaus nuo 2002 m. iki 2006 m. vadovavoDendrologijos skyriui;- 1995 m. dr. Silva Þilinskaitë genetiniustyrimo objektus – mieþius – pakeitëpomologiniais – valgomaisiais sausmedþiaisir svarainiais ir nuo tada tyrinëjašiuos augalus;- 1995 m. ið Gëlininkystës skyriausperëjo dirbti biologë Auksë Klimavièiûtë.Nuo tada skyriuje pradëtos kurti spanguoliøir ðilauogiø genèiø kolekcijos. Darbaitæsiami ir šiandien.- 2004 m. skyriaus darbuotojø kolektyvàpapildë Algis Auèina, kurio ankstesniøtyrimø tema susijusi su paprastosios puðiesmikorize. Tais paèiais metais apgynëdaktaro disertacijà, apþvelgdamas genetiniuir ekologiniu poþiûriu labiausiai nutolusiaspaprastosios puðies populiacijas beijø mikorizæ. 2006 m. iðëjo ið skyriaus, nestapo Dendrologijos skyriaus vedëju.Vilniaus universiteto Botanikos sodaspriskiriamas prie retesniø botanikos sodø,nes pasaulyje yra nedaug botanikos1 lentelëEil. Gentis Rûðiø Porûðiø, Veisliø Selekciniønr. skaièius varietetø skaièius numeriø,skaièiushibridøskaièius1 Actinidia (aktinidija) 2 - 10 -2 Amelanchier (medlieva) 2 - - -3 Armeniaca (abrikosas) 1 - 2 34 Chaenomeles (svarainis) 4 - 3 795 Cornus (sedula) 1 - - -6 Hippophae (šaltalankis) 1 - - -7 Lonicera (sausmedis) 8 4 29 358 Oxycoccus (spanguolë) 1 - 22 39 Ribes (serbentas, agrastas) 52 2 323 6410 Sorbus (šermukšnis) 12 3 32 -11 Vaccinium (ðilauogë) 3 1 29 -12 Vitis (vynmedis) 1 - 37 43Iš viso 86 11 490 22438 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


Ðermukðniø veislë ‘Burka’ Brukniø veislë ‘Julija’ Brukniø veislës ‘Julija’ þiedaiAgrastø veislë‘Resistenta’sodø, kuriuose auginamos sodo kultûros.Mûsø skyriuje, dabar vadinamame tiesiogpomologijos, ðalia tradiciniø uoginiø augalø(agrastø, serbentø) auginami ir netradiciniairetesni jø atstovai (sausmedþiai,vynmedþiai, ðermukðniai, ðilauogës,spanguolës ir kt.). Ið viso kolekcijosesukaupta 12 genèiø, 811 pavadinimøaugalø, surinktø ið 24 valstybiø (sëklø, auginiøar subrendusiø augalø pavidalu).Duomenys pateikti 1 lentelëje. Svarbiausiosveiklos kryptys – vaisiniø augalø introdukcija,selekcija, jø tyrimas.Gausiausia skyriuje serbentø bei agrastørûðiø ir veisliø kolekcija, kurios kuratorius– seniausiai skyriuje dirbantis irjam vadovaujantis Edvardas Meidus. Jàsudaro 52 rûðys, 2 porûðiai, 323 veislësir 64 selekciniai numeriai. Juodøjø serbentøkolekcijoje auginama 194 veisliø ir 24selekciniø numeriø augalai, raudonøjø irbaltøjø serbentø kolekcijoje – 45 veisliø ir19 selekciniø numeriø, agrastø kolekcijoje– 81 veislës ir 13 selekciniø numeriøaugalai. Iš daugelio auginamø veisliø atrenkamosir dauginamos tik tos, kuriostiriant daugelá metø buvo vertinamos dëlgero skonio, dideliø uogø, gero derlingumo,atsparumo kenkëjams ir ligoms.Rûðinæ serbentø ir agrastø kolekcijàsudaro 46 rûðys. Pavasará, kaiþydi krûmai, galima atrasti tikraidekoratyviø rûðiø, stebinanèiø irdþiuginanèiø aká ávairiø formøryðkiaspalviais þiedais.Kvapnusis serbentas Ribes odoratumvilioja ryškiai geltonais kvapniais þiedais,auksuotasis serbentas Ribes aureum– geltonais pailgais þiedais, raudonþiedisserbentas Ribes sanguineum– raudonais þiedais. 2000 m. mûsø sodebuvo ákurta Centrinë Europos Ribes/ Rubusgenèiø duomenø bazë (ECP/GR pageidavimu).Ðermukðniø kolekcija pradëta kaupti1991 m., kai iš Latvijos nacionalinio botanikossodo buvo gautos 7 pirmosiosveislës. Vëliau tuomeèio sodo direktoriausdoc. dr. E.Navio dëka kolekcija buvo papildomanaujomis rûðimis ir veislëmis iðávairiø Europos ðaliø. Ðermukðniø kolekcijostyrimø duomenys pateikti doc. dr.E. Navio parašytoje ir 2001 m. išleistojemonografijoje „Šermukšnio (Sorbus L.)genties rûðys ir veislës Lietuvos sodininkysteiir miðko ûkiui“. Dabar kolekcijojeauginama 12 rûðiø, 3 porûðiø ir 32 veisliømedþiai. Ðermukðniai – dekoratyvûs augalai,daugelio veisliø vaisiai – obuoliukai,skanûs, neturá kartumo, vertinami dëlávairiø vitaminø komplekso, fitohormonøir kt.Stambiauogiø spanguoliø (Oxycoccusmacrocarpus (Aiton) Pursh., sodiniøðilauogiø (Vaccinium x covilleanum Butkuset Pliszka) bei brukniø (Vaccinium vitis– idaea L.) kolekcijos pradëtos rinktinuo 1995 metø. Visi ðie augalai papildënetradiciniø sodo kultûrø grupæ, auginamàPomologijos skyriuje. Kolekciniai pavyzdþiaisurinkti ið Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos,Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos.Ðiuo metu spanguoliø yra 22 veislës ir 3hibridinës linijos, ðilauogiø 4 rûðys, ið kuriøgausiausiai auginama sodiniø ðilauogiø– 21 veislë ir brukniø – 8 veislës. Visiðie augalai ne tik dekoratyvûs, kai þydi(ðilauogës labai graþios rudená, kai lapøspalva ávairuoja nuo tamsiai raudonos,purpurinës iki rausvos,oranþinës), bet ir labai naudingidël uogose esanèiø biologiðkaisvarbiø þmogaus organizmuimedþiagø. O sodiniø ðilauogiø nuostabøsaldrûgðtá skoná vertina visi – irsuaugæ, ir vaikai, ir senoliai.Be minëtøjø genèiø, skyriuje auginamiir kiti augalai: aronijos, gudobelës,kriauðës, obelys, cidonijos, slyvos,citrinvyèiai, tik jie nekaupiamiá kolekcijas, maþiau tiriami,jie tiesiog papildoskyriuje auginamø taksonøskaièiø bei ávairovæ.Ávairus, skanus ir dekoratyvuspomologiniø kultûrø pasaulis,todël keliaukime po já, groþëkimësir skanaukime!S.ÞILINSKAITËS,A.MEIDUVIENËS irS.PALTANAVIÈIAUS nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 39


Lietuvosgimnazijos vadovaspaskirtas tarptautinësEuropos mokyklosdirektoriumiÐilutës Vydûno gimnazijos vadovasJonas Jatautas paskirtas tarptautinësEuropos mokyklos Bergene(Olandija) direktoriumi. Savo naujaspareigas jis pradës eiti nuo rugsëjo 1-osios. Tai pirmasis lietuvis, vadovausiantistarptautinei Europos mokyklai.Europos mokyklø Valdytojø taryba,posëdþiavusi praëjusià savaitæ,pritarë kandidatø atrankos komitetosiûlymui skirti Ðilutës Vydûno gimnazijosdirektoriø Jonà Jatautà vadovautimokyklai Bergene. Jonas Jatautasbuvo išsirinktas ið 4 kandidatø. Atrenkantkandidatus buvo vertinama jø vadybinëpatirtis, uþsienio kalbø mokëjimas,gebëjimas komunikuoti, Europosmokyklø sistemos iðmanymas,Europos dimensijos ir mokyklos biudþetoformavimo principø suvokimas.Komiteto nariams itin imponavo JonoJatauto iðdëstyta ugdymo samprata,þmoniðkøjø vertybiø akcentavimasir gebëjimas rasti bendrà kalbà su visaisšvietimo dalyviais.Penkiasdeðimt vieneriø metø JonasJatautas, istorijos mokytojas metodininkas,Vilniaus universitete yraágijæs istorijos ir visuomenës mokslødëstytojo diplomà. Moka anglø, vokieèiø,lenkø ir rusø kalbas. Ilgà laikàdirbo mokytoju, gimnazijos direktoriumi,yra vienas ið Gimnazijos koncepcijoskûrëjø, Nacionalinio švietimoforumo dalyvis, Þiniø ekonomikosforumo ambasadorius savo regione.Jonas Jatautas nuo rugsëjo pakeisiki šiol Bergeno Europos mokyklaivadovavusià graikø tautybës direktoræSofijà Gardeli, kurios kadencijabaigiasi šiais mokslo metais.Paskyrimo direktoriumi Europosmokyklose maksimalus terminas –devyneri metai.Europos mokyklø tinklas sukurtasmaþdaug prieš 50 metø ir yra skirtasEuropos Sàjungos struktûrose dirbanèiødarbuotojø vaikams. Europojeið viso yra 14 tokiø mokyklø, dviejoseið jø, esanèiose Briuselyje beiLiuksemburge, mokosi ir lietuviø darbuotojøvaikai. Lietuva visateise ðiomokyklø tinklo nare tapo 2005 metørugsëjo 1 dienà.Alma VIJEIKYTËÐvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø suvisuomene skyriaus vyresnioji specialistëEdmundas Èapas su þmona JadvygaÞodis apie tëvàEdmundas Èapkevièius gimë „Smetonoslaikø“ pradþioje ir tam tikra prasmeatgimë paskutiniaisiais Antrojo pasauliniokaro metais. Jo tëvas Vladas Èapkevièius,Lietuvos kariuomenës logistikos karininkas,pasak artimøjø, atsistatydino ið tarnybos,iðreikðdamas nesutikimà su A.Smetonosantikonstituciniu Lietuvos vyriausybësperversmu. Motina Antanina buvodvarininkø kilmës ir, be sûnaus Edmundo,dar turëjo vyresnæ dukrà Izabelæ. IzabelëÈepkevièiûtë, vëliau profesionali aktorë,iðtekëjo uþ aktoriaus Jono Juodagalvioir ið pradþiø abu dirbo Kauno dramosteatre, vëliau, vengdami sovietø trëmimo áSibirà, persikëlë á Marijampolæ, kol pagaliauvisam laikui apsistojo Šiauliuose ir vaidinošio miesto dramos teatre.E.Èapkevièius bûsimàjà þmonà Jadvygàsutiko ástojæs á pokario Vokietijon pasitraukusáir sàjungininkø pajëgø globojamàlietuviø tautinio meno ansamblá „Èiurlionis“,kurá sudarë sovietø okupuotos Lietuvospabëgëliai. Jadvyga juodviejø tarpusaviosantykiams suteikë daug stiprybës:ypatingà iðtvermæ, darbðtumà, iðtikimybæir atsidavimà ðeimai. Þmonos rûpestisgaubë Edmundà, teikë jam pastovumoir atkaklumo, padëjusiø nuolat pranoktikitus, kad ir kokios jis imtøsi veiklos –uþdirbti pragyvenimui, vadovauti renginiui,priiminëti sveèius ar keliauti po pasaulá. SusituokæEdmundas ir Jadvyga kartu sudauguma ansamblio „Èiurlionis“ nariø1949 m. emigravo á JAV, Klyvlendà (Ohajovalstija), miestà, kuriame paskutiniuosiuspermainingo gyvenimo metus gyveno prezidentasA.Smetona. E.Èapkevièius, Amerikojesusitrumpinæs pavardæ, netrukus potruputá ásitvirtino svetimame kraðte, ásigijonamus ir su þmona iðaugino ðeðis vaikus.Daugybë sudëtingø aplinkybiø lëmë,Nuolat latobulëtiEdmundas RimasÈAPAS-ÈAPKEVIÈIUSkad E.Èapas, jaunystëje nespëjæs ágyti formalausaukðtojo iðsilavinimo, galëjo tai padarytiiðëjæs á pensijà. Štai vos prieð keleriusmetus jis baigë filosofijos studijø kursàinternetu, ágydamas atitinkamà mokslolaipsná. Turint galvoje E.Èapo puikiuspasiekimus profesinëje, kultûros ir socialinëjesrityse, ðis faktas ypaè ádomus.Dël ávairiø prieþasèiø E.Èapas buvosavamokslis daugelyje srièiø. Truputá ragavæsmuzikos pamokø, jis iðmoko geraigrieþti akordeonu ir puikiausiai akompanavoprofesionaliems dainininkams daugelyjekoncertø! Emigravæs á JAV, jis vosper kelerius metus ágijo bûtinà minimumàreikalingø þiniø ir tapo kvalifikuotu nekilnojamojoturto brokeriu (ne tik agentu!),sukaupusiu didþiulæ patirtá ir daugiau kaipdeðimt metø sëkmingai prekiavusiu. (PokarioKlyvlende jis buvo vienas pirmøjønaujøjø Amerikos lietuviø, vaþinëjusiø kadilaku!).To pasiekti E.Èapui labai padëjogana greitai iðmokta anglø kalba (ir fenomenaliatmintis!), nors iki tol jos maþai buvo„ragavæs“. Ið Europos atvykæs á JAV, jisvienodai sklandþiai kalbëjo ir lietuviðkai, irvokiðkai, ir rusiðkai, buvo gerai pramokæslenkø ir prancûzø kalbø. Vienas mëgstamiausiøE.Èapo pomëgiø buvo (ir vis tebëra)didþiøjø filosofø veikalø skaitymas irdiskusijos skirtingomis kalbomis.Tikriausiai didþiausiø profesiniø aukðtumøE.Èapas pasiekë inþinerijos srityje.Baigæs tik keletà inþinerijos ir su ðia spe-40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


Apsilankymo Lietuvoje metu E.Èapo vaikai Arturas, Raimondas, Diana ir Edmundas Rimascialybe susijusiø kursø, jis ásitvirtino kaipágudæs statybø inþinierius, vëliau statybøprojektø vadovas ir meistras, sumaniai iðdirbæsdu deðimtmeèius vienoje didþiausiøJAV Turner statybos kompanijø. Dirbdamasjoje pirmuosius kelerius metus,E.Èapas, tam tikra prasme savamokslisþmogus, buvo atsakingas uþ visus inþineriniussprendimus gana dideliø pastatøstatybose, pvz., 26 aukðtø dangoraiþio(Cascade Plaza) Akrone (Akron, Ohio),29 aukðtø dangoraiþio (Cleveland TrustTower), tebestovinèio Klyvlendo centrinëjemiesto dalyje. Su visiðka E.Èapo atsakomybevyko daugelio pastatø (daugumajø – ligoninës) statybos Klyvlende beikaimyninëse Mièigano ir Vakarø Virdþinijosvalstijose. Jo paskutinis statybost lavintis irprojektasKlyvlende buvo Ohio Bell bûstinë(dabartinis A&T Lakeside) – modernus 16aukðtø plieno ir stiklo dangoraiþis miestocentre. Uþbaigus ðio projekto statybà,E.Èapas buvo perkeltas á Floridos valstijà,kur dirbo dar keliø projektø statybose,ið kuriø vienas buvo Floridos universitetoligoninë Gainesvilio mieste. Per 22 metusstatybos projektø vykdytojas-inþinieriusE.Èapas organizavo dvylikos moderniosarchitektûros objektø statybà.Lietuvai atgavus nepriklausomybæ,E.Èapas iðëjo á pensijà – atëjo pats geriausiaslaikas eikvoti abiejø – jo ir Jadvygos –vis dar jaunatviðkà energijà! Nuo 1991 m.,pasirinkæ neramø gyvenimo bûdà, jie gyvenakas pusæ metø dviejose valstybëse –JAV ir Lietuvoje – pagal paprastà formulæ:kai per daug karðta Floridoje, jie skrenda áVilniø, kai èia darosi ðalta, jie gráþta á Floridà!E.Èapo þinios ir patirtis nekilnojamojoturto versle gyvenant JAV pravertë ir Lietuvoje,suteikdamos ne tik puikià galimybægyventi dviejuose toli vienas nuo kito esanèiuosekraðtuose, bet ir paremti Lietuvosþmones. Vienas tokios pagalbos pavyzdþiøyra E.Èapo vardinës premijos „Moksloir gyvenimo“ Jaunøjø mokslininkø konkursolaureatams ákûrimas.Premija iðskirtinë tuo, kad ásteigtaþmogaus, nepaprastais sugebëjimais irsavarankiðku lavinimusi árodþiusio, kad iðesmës galima sëkmingai ir be aukðtojomokslo pasiekti ir ágyvendinti savàjá troðkimà.Ði dichotomija dar ryðkiau atsiskleidëEdmundo ir Jadvygos Èapø penkiøsûnø ir vienos dukters iðsilavinimo ir profesionalumopatirtimi – trys ið ðeðiø vaikøbaigë aukðtuosius mokslus ir trys ne.Raimondas, vyriausiasis sûnus, ágijosocialiniø mokslø bakalauro laipsná ir baigëkelerius metus trukusius kursus, ágydamaspedagogikos mokslø srities magistrolaipsná. Septintàjá dešimtmetá jis ðeðeriusmetus tarnavo atsarginiu JAV kariuomenëje.Pagrindinëje mokykloje jismokytojavo 33 metus. Šiuo metu yra pensininkas.Gyvena su þmona Audra netoliJAV sostinës Vaðingtono.Edmundas (str. autorius), antrasis sûnus,baigë filosofijos ir psichologijos studijasir ágijo abiejø srièiø bakalauro laipsnius,vëliau filosofijos magistro laipsná.JAV kariuomenëje tarnavo 26 metus, ðiuometu yra atsargos pulkininkas. Nuo 2002m. dirba Lietuvos krašto apsaugos ministerijospatarëju. Gyvena su þmona Olgair dviem dukrelëm Ðiauliuose, savo namaistebelaikydamas ir Klyvlendà.Arturas, treèiasis sûnus, kelerius metusstudijavæs kolegijoje, tarnavæs 5 metusJAV kariuomenëje desantininku ir karoinþinieriumi, daugelá metø dirbo statybøsrityje – pradëjæs meistru iki jo dabartiniøpareigø – ávairios paskirties stambiøobjektø (parduotuviø, didþiuliø prekyboscentrø, ástaigø) statybos projektø vykdytojo-inþinieriaus.Su þmona Danguole gyvenaVirdþinijos valstijoje prie Vašingtono.Marius, ketvirtasis sûnus, baigæs keliskolegijos kursus ir bûdamas 21-eriø,ákûrë diskþokëjaus paslaugas teikianèiàfirmà. Drauge uþsiima automobiliø pardavimoverslu. Per daugelá metø ágijo finansøvadybininko eksperto patirties. Suþmona Dona ir dviem sûnumis gyvenaKlyvlendo priemiestyje.Ir jauniausieji – dvyniai Nidas ir Diana.Nidas po mokyklos ástojo tarnauti áJAV kariná laivynà ir, po 20 metø aktyviostarnybos garbingai iðëjæs á atsargà, pradëjodarbuotis gyventojø aptarnavimo srityje.Jis su þmona Vangie ir dukra bei sûnumigyvena prie Sietlo.Vienintelë duktë Diana studijavo pedagogikà,ágijo bakalaurës bei aukðtesniosiospedagogikos mokslø magistrëslaipsnius. Prieð pradëdama ne pelno siekianèiofondo konsultantës verslà, ji dirboávairiose pareigose 8 metus Virdþinijosvalstybiniame universitete (The Commonwealthof Virginija). Ji su vyru Bubba,sûnumi ir dviem dukrelëm gyvenaWinston Salem priemiestyje, Ðiaurës Karolinoje.E.Èapas – atsakingas, tvirtas ir ryþtingasAmerikos lietuvis, uþsigrûdinusi ir nepriklausomaasmenybë, kuri nesitaikstosu iðëjimu poilsio ar senyvam amþiui bûdingopaskutiniosios gyvenimo daliesskirtu vaidmeniu. Ir jo pavardë visai tinkaþurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijoskolegijos sàraðe ðalia bendraamþioLietuvos Prezidento Valdo Adamkaus.E.Èapas labai aktyvus daugybëje srièiø:ir investuodamas, ir keliaudamas po pasaulá,ir toliau lavindamasis, ir nuolat aktyviaibendraudamas su naujais draugaisir paþástamais. Perdëèiau, jei tvirtinèiau,kad jis yra nepralenkiamas Lietuvos arbanetgi ir JAV patriotas – E.Èapas yra labiaupasaulio pilietis, patriotas ávairialypësþmonijos, kurios dalele jis save laiko.Jis yra ištikimas abiem savo namams– Lietuvai, kurioje gimë ir uþaugo, ir JAV,kur pradëjo savarankiðkà gyvenimà, sukûrëir iðaugino klestinèià ðeimà. Be abejo,E.Èapas, laisvos prigimties asmenybë,per visà ilgà gyvenimà iðsiugdæs áprotávisada iðlikti aktyvus, yra dëkingas uþ nepaprastàgalimybæ, atsiradusià Lietuvaiatgavus nepriklausomybæ 1990-aisiais, –aktyviai gyventi visavertá gyvenimà abiejose„gimtinëse“.E.Èapo gyvenimas puikiai atspindiþurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ pavadinimeglûdinèià prasmæ – nuolat lavintis irtobulëti (nesvarbu, ar aukðtosios moksloástaigos teikiamu, ar savarankiðku lavinimusi)gyvenant visavertá gyvenimà.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 41


42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4


RETROPastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo irgyvenimo” puslapius pavarèiusSkaudi padëkaVienos mokslinio darbo ataskaitosáþangoje prof. J.Dalinkevièius (1893–1980), iðvardydamas ástaigos vadovybësnerangumà ir nesirûpinimà geologiniøtyrimø reikalais, sakinio gale paraðë: „Uþvisa tai reiðkiu skaudþià padëkà!“ Kokiasubtili jausmø dialektika!Vytautas GudelisPirmiausia – gimtojiLietuvos TSR MA aspirantai 1960 m.prancûzø kalbos kandidatinio minimumoegzaminà laikë klausinëjami komisijos,kurios pirmininkas buvo þymusrespublikos mokslininkas – astronomas,matematikas, poliglotas akad. PauliusSlavënas.Atsakinëja fizikas, matematikas, geologas,istorikas, medikas… Vieni geriau,kiti menkiau þino prancûziðkø þodþiøreikðmes, suvokia teksto mintá. Betkai reikia jà lietuviðkai pasakyti… Tarytumiðklerusiu veþimu vaþiuoja per gruodà!Akademikas neiðkentæs pataiso kokiànelietuviðkà konstrukcijà, nevykëlásakiná. Ávertinimas – kam trejetas, kamketvertas…Ne visus þodþius þino, deja, ir filologaslituanistas. Paryþiuje nebûta, prancûziðkosliteratûros irgi ne kiek turëta…Taèiau verèia taisyklingais, sklandþiaissakiniais – nors á knygà dëk.– Na, paraðysim penketà, – dirstelëjæsðviesesniu veidu á komisijà taria akademikas.– Uþ puikø lietuviø kalbos mokëjimà.Filol.m.k. Jonas ŠukysCypia, bet lendaProf. J.Balèikonis buvo geras bitininkas.Syká, jam apþiûrinëjant avilius, priëjokareivis ir klausia, kà profesoriusdaràs. Ðis paaiðkino tikrinàs, ar daugbus medaus, ir pakvietë sveèià paþiûrëti,kaip bitës medø neða. Kareivis pasiþvalgëpasiþvalgë aplink avilá, pamatëdaug bièiø. Ir labai nustebo: „Kodël tosbitës tokios maþos? Kiek jos èia gali medausprineðti!” Profesorius ir sako: „Armatei kada didesniø?” „Pas mus tai bitëskaip þvirbliai!” – atrëþë ðis. „O kaipjos gali á avilá álásti?” – pasidomëjo ðeimininkas.„Cypia, bet lenda”, – atsakë kareivis.Vladas GrinaveckisMokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 43


Jaunøjø mokslininkøpublikacijø “Mokslo irgyvenimo” þurnalekonkursà ir Amerikoslietuvio inþinieriausEdmundo Èapo 2006metø premijas laimëjoMantautas RUZAS,Agnë TARAÐKUTË irGiedrius BIÈKAUSKAS.Virginijos VALUCKIENËS nuotr.Ðis darbas – ankstesniojoleidinio „Matematinë mintisLietuvoje (istorinë apþvalga iki1832 m.)“ (Vilnius, 2001) tæsinys,kuriame toliau pasakojamaapie Lietuvos matematikosmokslo ir matematinio ðvietimoraidà, svarbius mokslo ir ðvietimoveikëjus bei faktus nuo 1832iki pat 1990 m., þyminèiø LietuvosRespublikos atkûrimà.Juozas BanionisKnygoje skaitytojas ras informacijosapie Rietavo miðkøurëdijà, nuorodø apie joje esanèiusgamtos, istorijos, kultûros paminklus,anksèiau skelbtø ir autoriausið pirmø lûpø uþraðytø þiniø,versijø, samprotavimø apiedabartinëje urëdijos terirorijojebuvusius ir su jais susietus ávykius.Eugenijus Bunka44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4Ði knyga skiriama visuomeninëmsorganizacijoms, gyventojøbendruomenëms, socialinësapsaugos ir socialinës paramosdarbuotojams, mokyklø socialiniamspedagogams, medikams,teisininkams, policininkams, þurnalistamsir kitiems socialinës atskirtiesprevencijos darbà dirbantiemsspecialistams. Knyga reikalingavisiems tiems skaitytojams,kuriems rûpi Lietuvos iðlikimas.Turint po ranka ðià knygà, socialinësdegradacijos prevencijosdarbuotojø þodis bus tvirtesnis, oveiksmai ryþtingesni.Antanas StaponkusISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.4, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

More magazines by this user
Similar magazines