Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Vaizdas nuo Korkovadokalvos á Cukraus kalvàRio de Þaneireir Brazilija: þvilgsnis ið Lietuvosdoto branduolinio kuro laidojimo palyginimas“.Abiejose konferencijose, nors josbuvo skirtos tokioms specifinëms sritims,kaip gamtiniø dujø sektoriaus ar geologiniøtyrinëjimø plëtra, klimato kaitos švelninimoklausimai buvo plaèiai aptariami,ypaè daug dëmesio skiriant bûsimiemstarptautiniams ðaliø ásipareigojimams dëlðiltnamio dujø maþinimo ir jø ágyvendinimogalimybëms tyrinëti.Lietuvos energetikos institutas dalyvaujadviejuose svarbiuose projektuose,tiesiogiai susijusiuose su anglies dvideginiosugërimo ir geologinio saugojimotechnologijomis bei jø ekonominiu, aplinkosauginiuir socialiniu vertinimu. Tarptautinësatominës energetikos agentûros(TATENA) koordinuotame tyrimø projekte„Techninis-ekonominis anglies dvideginioir branduolinio kuro geologinio laidojimopalyginimas“ (2009–2012) Lietuvosenergetikos instituto (LEI) mokslininkaityrinëjo ðiø dviejø baigtiniø (angl.back-end) energijos naudojimo technologijøekonominio, aplinkosauginio ir socialiniovertinimo metodikas bei jø pritaikymoLietuvoje galimybes. EK Bendrosiosprogramos 7 projektas „Planets“(2008–2010), kuriame aktyviai dalyvavoLEI mokslininkai, vadovaudami naujøenergijos gamybos technologijø darnumovertinimo darbø paketui, buvo skirtasnaujø energijos gamybos technologijøekonominiam, aplinkosauginiam irsocialiniam poveikiui vertinti bei perspektyviausiomsenergijos gamybos technologijomselektros energetikos ir transportosektoriuje parinkti, remiantis ávairiais klimatokaitos politikos scenarijais. Šiameprojekte anglies dvideginio sugërimo irgeologinio saugojimo technologijoms buvoskirtas iðskirtinis dëmesys, nes kaiptik ðios technologijos turëtø nutiesti tiltà(angl. bridging technologies), pereinantiš organiniu kuru paremtos energetikos áatsinaujinanèiais energijos iðtekliais paremtàdarnià energetikos sistemà. Toliautrumpai apþvelgsiu anglies dvideginio sugërimoir saugojimo technologijas bei jøtaikymo Lietuvoje ypatumus.Europos Sàjungos pozicija dël klimatokaitos grindþiama moksliniais árodymais,kad negalima leisti vidutinei pasaulio orotemperatûrai pakilti daugiau nei 2°C, palygintisu temperatûra, buvusia ikipramoniniaislaikais. Tokiu atveju dar bûtø ámanomasusidoroti su klimato pokyèiais ir jø sukeliamaispadariniais. Norint išlaikyti tokiàpasaulio oro temperatûrà, reikia iki 2020m. visame pasaulyje sustabdyti ðiltnamioefektà sukelianèiø dujø (ÐD) išmetimo didëjimà,o iki 2050 m. – sumaþinti ðiø dujøiðmetimà iki 1990 metø lygio. Šiems tiks-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5


Jûros ruoniø sala Byglio kanale prie Uðuajos Argentinojelabiausiai iðsivysèiusi Lotynø Amerikos ðalis.Ji vis dar turi didþiausià BVP/gyv., industrializacijosir iðsilavinimo rodiklá regione.Taèiau Argentinos skolos šiuo metusiekia 13 mlrd. JAV doleriø. 2009-ieji Argentinosekonomikai buvo blogiausi nuo2002–2003 m. ekonomikos krizës. Pastaraisiaismetais BVP iðaugo tik 0,5 procento,tuo tarpu pastaruosius ðeðerius metusvidutinis metinis BVP augimo tempas sudarëbeveik 8 procentus. Dabartinis nedarbolygis jau siekia 9,1 procento. Prognozuojama,kad 2010 m. infliacija Argentinojebus matuojama dviþenkliais skaièiais.Pagrindinë 2002–2003 m. ekonomikosnuosmukio prieþastis buvo fiksuotasvaliutos kursas ir nuolatinis biudþeto deficitas,nulëmæs staigø valstybës skolos didëjimà.Fiksuoto peso kurso þlugimà pagreitinostruktûrinës ekonomikos, finansøir politikos savybës. Pirmiausia Argentinosekonomika pasiþymi santykiniu uþdarumu.Kitaip tariant, maþu, á eksportàorientuotu sektoriumi ir didele ekonomikosdolerizacija. Be to, Argentina, nepaisydamaásipareigojimø Tarptautiniam valiutosfondui (TVF) grieþtinti mokesèiø politikà,ðiø ásipareigojimø neávykdë, o tai irbuvo viena ið pagrindiniø prieþasèiø, dëlkuriø TVF sustabdë finansinæ paramà ðiaiðaliai. Tai sukëlë ðalies ekonomikos bankrotàir peso þlugimà. Silpnos institucijosir silpna ekonominë politika bei nuolatinispolitinis nestabilumas Argentinà, 1913m. buvusià tarp 10-ties turtingiausiø pasauliošaliø, pavertë nuolatiniø ekonominiøkriziø, didelës infliacijos ir milþiniðkøskolø kamuojama ðalimi.XIX a. pabaigoje prasidëjo masinë europieèiømigracija á Argentinà, o nuo 1890m. – Patagonijos þemiø naudojimas. Uþsienioinvesticijos ir didelë imigracija leidoArgentinai smarkiai iðplësti eksportà ir padidintinacionalines pajamas. Ðis ekonominispakilimas truko iki Didþiosios krizës1930 m., vëliau prasidëjo ilgas ekonominioir politinio nestabilumo laikotarpis. Argentinojevalstybiniai perversmai ávyko1930, 1943, 1955, 1962, 1966, 1970, 1971ir 1976 metais. Ðioje ðalyje vyrauja peronizmas,specifinë politinë kryptis, bûdingatik Argentinai. Juano Domingo Peronovaldymo metais po Antrojo pasaulinio karopradëtas „treèiasis kelias“ tarp kapitalizmoir komunizmo reiðkë, kad valstybëapsiëmë bûti arbitre tarp kapitalo ir darbo,gana aiðkiai palaikydama pastarojo pusæ.Socialiniai ir politiniai eksperimentai Argentinaikainavo išties brangiai. Prieð geràpusamþá buvusi pasiturinti valstybë (XX a.pirmojoje pusëje jos BVP sudarë ketvirtávisos Lotynø Amerikos BVP), Argentina poAntrojo pasaulinio karo patyrë neregëtomasto ir trukmës infliacijà bei gilià ekonominækrizæ. Ðiuo metu, priešingai negu josdidþioji kaimynë Brazilija, Argentina iðgyvenane paèius geriausius laikus, nors peronizmasðalyje vis dar stipriausia politinësrovë ir dabartinë Argentinos prezidentëCristina Fernandez de Kirchner, pakeitusisavo vyrà, taip pat atstovauja ðiai populistineipolitikos krypèiai kaip ir jos pirmtakassutuoktinis. Perono idëjos gyvuoja, oEvitos, J.D.Perono antrosios þmonos, kultasvis dar giliai ásirëþæs argentinieèiø sàmonëje.Ðiai anksti mirusiai tautos numylëtinei,á kurià, be jokios abejonës, lygiuojasiir buvusi Ukrainos premjerë Julija Timoðenko,ne kartà buvo siûlomos viceprezidentopareigos. Jos ugningas, meilæsavo tautai iðpaþástanèias kalbas ið CasaRosados balkono vis dar mena áspûdingojiPlaza major. Teko lankytis ir jai skirtamemuziejuje Buenos Airëse, kur saugomibrangiausiø dizaineriø kurti jos apdarai irasmeniniai daiktai bei nuotraukos ir filmuotamedþiaga. A.Parkerio filme Madonos sukurtaEvita þavesiu tikrai neprilygsta dokumentiniuosefilmuose matytai Evitai. Kaipsakë vietiniai gyventojai, jokia politinë jëga,nedeklaruojanti rûpinimosi skurstanèiais,neþadanti didinti pašalpø, nemokamø bûstøir nemokamo maitinimo, nesulauks pergalësvaldþios rinkimuose. Vietoje švietimo,naujø darbo vietø kûrimo arba vadinamosios„meðkerës“ Argentinos liaudþiai siûlomajau pagauta þuvis. Dideliame supermarketestebino eilës prie kasø, kurios susidarëdël to, kad didþioji dalis pirkëjø pateikdavopardavëjai pasà ir kaþkokius dokumentus,kaip supratau, nemokamam maistodaviniui gauti. Stebino elgetø ir benamiøgausa gatvëse, nors Brazilija ðiuo atþvilgiugerokai lenkia Argentinà.Nors ekonomika Brazilijoje šiuo metukaip niekad klesti, taèiau lûðnynø (vadinamøjøfavelø) rajonai nuolat pleèiasi, oSan Paulo ar Rio de Þaneiro centre sunkuiðlaviruoti tarp ant grindinio gulinèiøapsvaigusiø paaugliø ir maþameèiø vaikø.Nuo Þ.Amadu romano „Smëlio karjerøgenerolai“ praëjo ne vienas deðimtmetis,o jo apraðyti ir garsiame to paties pavadinimofilme parodyti vaizdai visai nepakito.Vaikðèiojant po didþiuosius Brazilijosmegapolius tiesiog sukreèia benamiø,neðvariø ir praradusiø þmogaus iðvaizdàvaikø vaizdai. Nusikalstamumo irþmogþudysèiø lygis (daugiau kaip 20tûkst. þmogþudysèiø per metus; Lietuvoješis rodiklis nesiekia 60) šalyje labai didelisir atvykëliams grieþtai prisakoma neðiotiskeletà banknotø kiðenëse, kad bûtøgalima ið karto atiduoti pinigus uþpuolikuiir iðvengti ðûvio á galvà. Brazilijos didmiesèiuosejauèiausi panaðiai kaip PietøAfrikos Respublikoje, kur þmogþudysèiø,ginkluotø uþpuolimø daugiausia pasaulyje,o vieniems vaikðèioti gatvëse atvykëliamsiš viso nerekomenduojama.Nukelta á 28 p.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 7


5 pav. Erdvëlaikio kreivumas 6 pav.Gravitacinis læðis 7 pav. Higso bozono skilimasnëms bangoms tarp dviejø observatorijø.Taèiau kol kas patikimø rezultatø apiegravitaciniø bangø egzistavimà negauta.Gravitacijà tiksliausiai aprašo A.Einšteinobendroji reliatyvumo teorija (1915 m.).Ši teorija sujungia specialiosios reliatyvumoteorijos ir geometrijos elementus, todëlji apraðo visatos (erdvëlaikio) geometrijà.Iš šios teorijos suprantame, kad gravitacijaiðkreipia erdvëlaiká (5 pav.).Pagrindiniai teorijos elementai yraA.Einšteino išvestos lygtys, susiejanèiosgeometrijà, medþiagà ir energijà. Šios lygtysgali turëti ávairiausius sprendinius –metrikas (matematinius sàryðius, apibrëþianèiusatstumo kvadratà erdvëlaikyje),ir vienas ið tokiø sprendiniø gali bûti juodosiosskylës atvejis (Ðvarcðildo metrika).Nors ið pradþiø Einðteino teorija atrodënepatvirtinama eksperimentais ar netabsurdiška, ilgainiui atrastais bûdais buvogauti duomenys, kurie sutapo su teorinëmisvertëmis. Vienas ið pagrindiniøárodymø buvo tikslus Merkurijaus orbitostolimiausio taško – perihelio precesijosapskaièiavimas. Taip pat teorijà patvirtinoir gravitacinio læðio efekto stebëjimai.Buvo þinoma, kad erdvëje sklindantysðviesos spinduliai, praeidami pro masyvøkompaktiðkà dangaus kûnà, turi uþlinktiir nukrypti nuo tiesios sklidimo linijos.Norint tai patikrinti, 1919 m. buvo surengtosdvi ekspedicijos matuoti spinduliø uþlinkimoSaulës gravitaciniame lauke visiškoSaulës uþtemimo metu. Ekspedicijosbuvo Brazilijoje ir Gvinëjoje, abi gavovienodus rezultatus, kurie patikimai sutaposu bendrosios reliatyvumo teorijos pateikiamurezultatu. Taip pat sutapo teorijosir eksperimentø rezultatai matuojantradijo signalø vëlavimà ir atomo spektriniølinijø poslinká gravitaciniame lauke.Vis dëlto matuojant kosminiais mastaissistema Saulë–Þemë yra labai maþair tikimybë susidaryti gravitacinio læšioefektui yra nedidelë. Todël pirmieji duomenysbuvo gauti stebint tolimas galaktikøsistemas ir spieèius, kurie uþlenkiapaèiø tolimiausiø kvazarø ðviesà. Kadangiðie objektai yra patys tolimiausi, todëldaug didesnë tikimybë, kad, šviesai sklindantið jø link mûsø, regëjimo kryptimi pasitaikyskitas objektas, galintis sufokusuotiir uþlenkti ðviesos srautà (6 pav.).Nepaisant pakankamo teorijos tikslumoir teisingo apraðymo, ði teorija dar turidaug ,,klaustukø” ir jie iðkyla, kai jà norimesusieti su kitomis teorijomis. Vienaið didþiausiø másliø yra Einðteino kosmologinëkonstanta, kurios itin maþas dydisnesutampa su elementariøjø daleliø fizikospateikiamu rezultatu. Panaðu, kadEinðteinas neklydo ávesdamas kosmologinëskonstantos pataisà savo lygtyse, tikjà neteisingai interpretavo. Jo siekis buvotinkamai aprašyti visatos geometrijà,nors tuo metu dar nebuvo þinoma, kadvisata pleèiasi. Taèiau kosmologinë konstantabuvo reikalinga, tik jos aiðkinimasjau siejamas su daug modernesnëmis teorijomis,kurios atsirado praëjus nemaþailaiko po Einšteino mirties.Kita aktuali ðiuolaikinës fizikos problema– gravitacijos teorijà pritaikyti ir sujungtisu mikropasaulá apraðanèiomis teorijomis.Standartiniame modelyje, apraðanèiamedaleliø sàveikas ir virsmus, yra priimta, kad,skaièiuojant sàveikos ar virsmø procesøamplitudes, gaunami begaliniai rezultatai,neturintys jokios fizikinës prasmës. Ilgà laikàtai buvo pagrindinë kvantinës lauko teorijosproblema, kol buvo sugalvotas matematinisformalizmas, dabar vadinamasrenormalizacija (pernormavimas). Taikanttam tikras matematines operacijas, ið begaliniørezultatø gaunami baigtiniai, kuriegali bûti labai tikslûs, kaip kvantinës elektrodinamikosatveju.Gravitacijà aprašanti teorija – bendrojireliatyvumo teorija – negali bûti pernormuojama.Teorijos iðvados yra visai prieðingosnei tos, kurias pateikia bet kurioskitos sàveikos kvantinë teorija. Standartiniamemodelyje gaunama, kad, didëjantdaleliø energijai, ryðiai ir jëgos turi silpnëti,o dalelës visos tampa laisvos. Taèiaugravitacijos atveju, jei imame, kad maþaserdvëlaikio fliuktuacijas galima laikyti dalelëmis(gravitonais), tuomet kylant energijaididëja ir ðiø fliuktuacijø skaièius, amplitudëbei energija ir taip gaunami begaliniairezultatai.Nepaisant visø nesëkmiø, fizikai kurianaujus modelius ir teorijas. Viena ið teorijø– supersimetrija. Praktiškai manoma, kadši teorija jau yra uþ standartinio modelio irjai tikrinti reikia aukðtesniø energijø, taèiauvisos viltys dedamos á LHC. Iš teorijos išeina,kad kiekviena dabar þinoma elementariojidalelë turi atitinkamà supersimetrinædalelæ (superpartneræ arba s dalelæ),jos skiriasi tik sukiniu, o ðis skirtumas lygus½. Jei supersimetrijos egzistavimasbus patvirtintas, tai reikð, kad egzistuojadvigubai daugiau elementariøjø daleliø, otuomet gali tekti keisti visatos evoliucijà aprašanèiusmodelius. Remiantis ðia teorija,árodoma, kad mûsø visata neturi supersimetrinësbûsenos – dël simetrijos paþeidimøjos þemiausia bûsena turi nenulinæenergijà. Ði energija ir yra kosmologinëkonstanta. Manoma, kad virsmuose tarpsupersimetriniø daleliø gali bûti pastebëtasir Higso bozonas (7 pav.).Sujungiant supersimetrijos ir gravitacijosprincipus, gaunama supergravitacijosteorija, kuri jau reikalauja 10 arba 11dimensijø erdvëlaikio. Nepaisant to, gaunamirezultatai, kurie galëtø tinkamai apraðytigravitacijos teorijà, iðvengiant begaliniørezultatø. Kaip ir standartiniame modelyje,èia kartu gali atsirasti simetrijospaþeidimø, o dël to ir nevienodas daleliøir antidaleliø skaièius – tai mes ir matomevisatoje. Tai gali bûti vienas ið pagrindiniøbûdø sujungti visas teorijas á vienà, taèiau,kaip ir buvo minëta, reikia áveikti dvi didelesproblemas – árodyti supersimetrijos irpapildomø dimensijø egzistavimà.Su panaðiomis problemomis susiduriamair nagrinëjant kità alternatyvà – kilpøkvantinës gravitacijos teorijà, kurioje taippat siekiama sujungti bendràjà reliatyvumoteorijà su kvantiniø laukø apraðymu.Skirtumas toks, kad èia naudojamas ,,kilpø”metodas, t.y. virsmai apraðomi kaip irkvantinëje elektrodinamikoje – ávedamospakeistos taisyklës, panaðios á Feinmanodiagramas, ir naudojamos kilpos, dël kuriøatsiranda sudëtingesni skaièiavimai, betir tikslesnis rezultatas. Taèiau ši, kaip ir stygøteorija, dar turi praeiti ilgà iðbandymøkelià, kol galës bûti patvirtinta.Nors gravitacija kol kas netelpa á bendrus,,gamtos rëmus”, jos pradinis aprašymasyra gerai þinomas. Atrodytø, jokieefektai Þemës aplinkoje negali bûti pastebimi,bet orbitiniø palydovø nuokrypiaifiksuojami bûtent dël gravitaciniø efektø.Vis dëlto pagrindinë Einðteino teorijos pritaikymosritis tebëra astronomija, kuriosðakos yra paremtos gravitacijos kaip geometrijosapraðymu. Todël galima tikëtis,kad ðios teorijos dëka dar sulauksimenaujø atradimø.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 9


Agronomui ir moksloorganizatoriuiVytautuiAkad. Veronika VASILIAUSKIENËPradëjæs veiklà tarpukario Lietuvoje,Vytautas Vazalinskas daug padarë organizuojantbei plëtojant þemës ûkio moksloinstitucijas, kuriant Lietuvos þemdirbystësinstitutà, jo bandymø stotis ir filialus,diegiant tyrimø rezultatus praktikoje, buvopirmasis šio instituto direktorius.V.Vazalinskas buvo labai gabus ir darbðtusþmogus, gamtos apdovanotas neeilineatmintimi bei analitiniu màstymu. Norint visapusiðkaiávertinti jo atliktus darbus, reikëtøilgai studijuoti jo mokslinæ, pedagoginæ,agronominæ, vadybinæ ir kità veiklà.Vytautas Vazalinskas gimë 1910 m. kovo16 d. Ðeduvoje, Radviliðkio rajone, mirë1984 m. liepos 7 d. Vilniuje.1926 m. baigë Kauno „Auðros“ berniukøgimnazijà.Studijas pradëjo Kauno universitete teturëdamas16 metø. Nuo antro kurso perëjoá Þemës ûkio akademijà Dotnuvoje, kuriàbaigë 20 metø. Kaip ypatingø gabumøir labai darbðtus agronomas metams buvopasiøstas staþuotei á Danijà. Po staþuotësuþsienyje 1931 m. V.Vazalinskas pradëjodirbti Jurgio Kriðèiûno vadovaujamojeLietuvos þemës ûkio tyrimo ástaigoje inspektoriumi,vëliau pavaduotoju.Kadangi ástaigos vadovas Jurgis Kriðèiûnasbuvo labai uþsiëmæs, V.Vazalinskuifaktiškai vienam teko tvarkyti visà to metoþemës ûkio mokslà, kurá dirbo 12 moksloástaigø – Dotnuvos selekcijos stotis, 6 laukobandymø stotys, augalø apsaugos,sodininkystës, kiauliø tyrimo, aviø tyrimostotys. Ypaè jam rûpëjo prof. Juozo Tonkûnoákurtos lauko bandymø stotys. V. Vazalinskasdaug padarë formuojant ðiø stoèiøtematikà. Netrukus jis paraðë pirmàjà Lietuvojejø moksliniø tyrimø ataskaità „Rugiøveisliø bandymai 1927–1933 m.“, kuriojeLietuvos mokslininkø tyrimø rezultatai buvoiðnagrinëti ir ávertinti Vakaruose taikomosmetodikos kriterijais. Todël ði ataskaita tapopavyzdþiu visoms mokslinëms ataskaitoms,kurios buvo raðomos Lietuvos þemësûkio ástaigose iki karo ir pokario metu.Prof. Petro Vasinausko vertinimu, taibuvo labai gerai apgalvotas darbas. Ypaèdidelis V. Vazalinsko indëlis tobulinant laukobandymø metodà, kuriant tyrimø atlikimotradicijas Lietuvoje.Profesorius Petras Vasinauskas knygoje„Lietuvos þemës ûkio mokslø raida“(1986, V.) rašo: „Lauko bandymø metodàNuotrauka ið V. ir A.Ðidlauskø ðeimos archyvoÞemës ûkio akademijoje Dotnuvoje Botanikos kabinetas. Studentai (ið kairës)V.Vazalinskas, L.Masiulytë, V.Sakalauskaitë, Z.Muralytë (1933.VII.17.)Áteikiama V.Vazalinsko fondo premija. Ið kairës: doc. G.Purvaneckienë, dr. R.Dapkus,premijos laureatë dr. S.Maikðtënienë, prof. Z.Dabkevièius, Z.Vogëlienëcijos, kurios ðventai saugomos ir ðiandienÞemdirbystës institute bei jo bandymø stotyse:tiksliai dirbti, raðyti tik tà, kà rodo svarstyklës,objektyviai analizuoti duomenis,skelbti tik neabejotinas iðvadas“.Jurgis Kriðèiûnas redagavo þurnalà„Þemës ûkis“, bet faktinis jo redaktoriusbuvo jo pavaduotojas Vytautas Vazalinskas.Jis daug rašë pats, rûpinosi kitø autoriøstraipsniais, kuriuose buvo nagrinëjamiþemës ûkio paþangos klausimai netituto, vëliau reorganizuoto Lietuvos moksløakademijos Þemdirbystës ir dirvoþemioinstituto direktorius ir jo Dirvoþemio skyriausvedëjas. Taigi jis sugráþo á prieðkarinæ savoveiklà. Taèiau tada jis formavo tematikà, odabar ir pats ásijungë á tuos darbus, organizavoir vadovavo ekspedicijoms. Dirbo dirvoþemiotyrimø ir kartografavimo srityje.V.Vazalinskui vadovaujant parengtaLietuvos dirvoþemiø klasifikacija, pagal kuriànuo 1946 iki 1999 metø iðtirti visi LietuvienLietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Danijojebei kitose uþsienio ðalyse. Jam buvolengvai prieinama Vakarø spauda, nesgerai mokëjo vokieèiø, anglø, danø, rusøir lenkø kalbas bei skaitë prancûziðkai.Jis domëjosi ir kooperacijos idëjomis, kritikavoKrupavièiaus þemës reformà dël perdideliø dvarø palikimo, matë ir kitø trûkumø.Vazalinskui –100 metøProf. P.Vasinauskas rašo, kad „... Lietuvoskaimui po karo V.Vazalinskas buvotobulino Vytautas Vazalinskas ir Balys Ðabanavièius,per daug inteligentiškas, todël valdþia 1946po metus staþavæsi Danijos metais jam pasiûlë Lietuvos mokslø aka-bandymø stotyse. Noriu pabrëþti, kad ðios demijoje steigti Þemës ûkio institutà“.trijulës (turima galvoje ir prof. Juozà Tonkûnà)1946–1953 m. V.Vazalinskas buvo Lie-simbiozës rezultatas – sveikos tradituvosmokslø akademijos Þemës ûkioins-10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Vytautas Vazalinskasvos dirvoþemiai, sudaryti visø þemës ûkio,miðkø ir kitø ðalies dirvoþemiø þemëlapiai.Uþ šiuos darbus kartu su bendraautoriaisjam buvo paskirta Valstybinë mokslopremija.Uþ nuopelnus þemës ûkio paþangai iragronomijos mokslui jam suteiktas Nusipelniusioagronomo vardas.V.Vazalinskas á vadovaujantá administracinádarbà ið mokslo institucijos buvo priverstasiðeiti labai nepalankiu Lietuvos þemësûkiui metu, t.y. 1953-iaisiais, o 1956 m.buvo paskirtas þemës ûkio ministru. Tai buvometas, kai ðalies þemës ûkis dar nebuvokaip reikiant atkurtas po karo, po to –1949 m. naujo draskymo vajaus – kolektyvizacijosnualintas. Vëliau buvo ir kitokiøvajø – „þalieninës sistemos“ kritika, Þemësûkio ministerijos këlimas á Dotnuvà ir daugeliskitø komandinës sistemos reiðkiniø.Buvusiø bendradarbiø teigimu, V.Vazalinskuitekdavo iðklausyti labai daug nepelnytøpriekaiðtø ið aukðtesnës valdþios. Taèiaujis niekada nenutolo nuo paþangos skatinimoþemës ûkyje. Jam vadovaujant buvokuriamos bandymø stotys, plësta tyrimøtematika ir apimtys. Jis pats analizavotyrimø rezultatus ir ieðkojo galimybiø, kaipgreièiau juos ádiegti. Nors jis neparengë irnegynë disertacijø, taèiau, kaip teigë ilgametisLietuvos þemdirbystës instituto direktoriusdr. A.Bûdvytis, kompetencijos,sprendþiant ávairias þemës ûkio problemas,taip pat ir susijusias su mokslo institucijomis,niekada netrûko. Todël profesoriusPetras Vasinauskas laikë skriauda, kadV.Vazalinskas neturi mokslinio laipsnio. Jisëjo pas Lietuvos mokslø akademijos prezidentàJ.Matulá kalbëti, kad V.Vazalinskàreikëtø iðrinkti Lietuvos MA nariu. Taèiauakad. J.Matulis atsakë, kad be moksliniolaipsnio tai neámanoma.Vytautui Vazalinskui likimas lëmë uþimtilabai aukðtus administracinius postus– þemës ûkio ministro, ministro pavaduotojo,Ministrø Tarybos pirmininko pavaduotojo,taèiau iki gyvenimo pabaigosjis išliko mokslinës agronomijos atstovas,kuriam pirmiausia rûpëjo þemës ûkio gamyboslygis ir kultûra.V.Vazalinsko bibliografijoje yra apie 150ávairiø publikacijø, tarp jø ir agronominëskrypties.Likimas lëmë V.Vazalinskui dirbti kitàsvarbø þemës ûkiui administraciná ir organizacinádarbà. Nesvarbu, kokiose institucijosedirbo, V.Vazalinskas liko iðtikimas þemësûkio mokslui, gyveno jo rûpesèiais. Jisdaug padarë kuriant þemës ûkio moksloinstitutus, bandymø stotis, statant Lietuvosþemës ûkio akademijà (dabar universitetas)Noreikiðkëse (Kauno rajonas). Jo mokslinisorganizacinis darbas truko visà gyvenimà.Ðiandien stebina jo ilgametë draugystësu Lietuvos þemdirbystës instituto direktoriumi,Lietuvos mokslø akademijos nariukorespondentu profesoriumi Petru Vasinausku.Iðlikæs pluoðtas P.Vasinausko laiðkø,raðytø V.Vazalinskui, kuriuose dëstomosvisos to laikotarpio su ðalies mokslu ir þemësûkiu susijusios problemos. Taip pat artimiryðiai buvo ir su vëliau dirbusiu Þemdirbystësinstituto direktoriumi dr. Antanu Bûdvyèiu.Paþinojo daugelá Lietuvos mokslininkøagrarininkø. Daþnas sveèias buvo Lietuvosþemdirbystës institute Dotnuvoje, Lietuvosþemës ûkio akademijoje Kaune, kurdomëjosi naujausiais agronomijos laimëjimais,tardavosi su mokslininkais visais þemësûkio klausimais.V.Vazalinskas buvo didelës erudicijos,tvirtos valios, reiklus sau ir kitiems, labaidarbðtus, daug nusipelnæs ðalies þemësûkio mokslui þmogus.Savo prisiminimuose leidinyje „AgronomasVytautas Vazalinskas“ (2000, V.)profesorius Petras Vasinauskas, vertindamasV.Vazalinsko vadybinius gebëjimus,rašo: „... Þemës ûkio mokslo reikalus reikiasustiprinti ir Þemës ûkio ministerijoje, irLietuvos mokslø akademijos institutuose.Sutvarkyti þemës ûkio mokslø tematikà, darbànukreipti tinkama kryptimi gali tik V.Vazalinskas.Kai ðventëme jo 60-metá, að kalbëjau:atiduokite V.Vazalinskà mokslui. Tàpatá pasakysiu ir jo 70-ties metø sukaktuvëse,jei man bus suteiktas þodis. Neranduþodþio, kuriuo V.Vazalinsko bûdo bruoþà,jo charakterio pagrindinæ savybæ galëèiaunusakyti. Reikëtø ieðkoti groþinëje, ogal mokslinëje literatûroje...“O štai kitas Lietuvos þemdirbystës institutodirektorius dr. Antanas Bûdvytis raðo(tame paèiame leidinyje): „Standartiniai matainetiko V.Vazalinsko iðsimokslinimui ávertinti.Jis neapsirûpino moksliniais laipsniais,o kiekvienas jutome, kad mokslo daktarus,profesorius ir net akademikus pranoko. NesutrikdavoV.Vazalinskas šakotuose moksluose,nes visada susirasdavo storàjà ðakà,nuo kurios galëdavo matyti visumà.... Jam beveik neteko matuoti bandymøsklypeliø, pilstyti sëklas á maiðelius, raiðiotietikeèiø. Nuo pat darbo pradþios ikimirties jis vairavo mokslo þmoniø darbà (50metø). Ne kartà keitësi jo pareigos ir ne visadajos didëjo. Taèiau, stebint ið ðalies,atrodydavo, kad nei vairininkas, nei pasikeitæsjo laivas nesiûbuoja, o tik bangosaplinkui ðokinëja, pliuðkenasi“.Taigi V.Vazalinsko pëdsakai ávairiapusiðki,taèiau patys patvariausi buvo ir likstie, kuriuos jis áspaudë á Lietuvos þemësûkio mokslo raidà, o ypaè á Þemdirbystësinstituto pamatus bei dirvoþemio mokslà.Labai graþiai áamþino tëvo atminimà taippat mokslininkai vaikai, inicijavæ ir ið savosantaupø ásteigæ agronomo Vytauto Vazalinskofondà ir premijà þemës ûkio mokslamsuþ fundamentinës krypties tyrimus. Taidoc. dr. Giedrë Purvaneckienë, dr. VytautasVazalinskas, Zinaida Vogëlienë. Premijaásteigta 1996 m. Lietuvos mokslø akademijosÞemës ûkio ir miðkø mokslø skyriauskartu su Lietuvos þemdirbystës institutu.Premija konkurso tvarka suteikiamamokslininkams uþ vertingiausius individualiusar kolektyvinius dirvotyros, þemdirbystësir agrochemijos fundamentinius moksliniustyrimus. Darbus ir jø autorius konkursuiVytauto Vazalinsko premijai gauti siûlomokslo ir studijø institucijø tarybos, senataiir Lietuvos mokslø akademijos nariai. Iðviso premija suteikta uþ 8 mokslo darbus14 mokslininkø. Pirmasis premijos laureatasbuvo áþymus Lietuvos dirvoþemininkasir agrochemikas prof. habil. dr., LMA narysekspertas Alfonsas Ðvedas uþ darbà „Þemësûkio augalø derliaus priklausomumasnuo dirvoþemio agrocheminiø savybiø“.2009 m. ði premija paskirta Lietuvos þemdirbystësinstituto Joniðkëlio bandymø stotiesdirektorei dr. Stanislavai Maikðtënieneiuþ darbø ciklà „Tausojanèios þemdirbystëspriemoniø glëjiðkø rudþemiø naðumui palaikytimokslinis pagrindimas“.Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centroÞemdirbystës institute Dotnuvoje vykusiojekonferencijoje „Naujausi agronominiøtyrimø rezultatai“ kartu buvo paminëtosáþymaus agronomo mokslininko ir pirmojoðio instituto direktoriaus 100-osiosgimimo metinës ir áteikta V.Vazalinsko fondopremija. Nepaisant sudëtingos ðaliesekonominës situacijos, nutarta ir toliau tæstifondo veiklà kartu ieðkant rëmëjø. Ðiuo metufondà remia V.Vazalinsko vaikai asmeninëmislëðomis, UAB Dotnuvos projektai(gen. direktorius dr. Rimantas Dapkus) irLAMMC Þemdirbystës institutas.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 11


Pirmosios þmogausembriono klonuotoslàstelësVienas ið natûraliø gyvenimo procesø, tokiø kaip alkis ir baimë,yra mirtis. Taèiau ðiuolaikinëje visuomenëje siekiama iðstumti iðgyvenimo skausmà sukelianèius dalykus – mirtá, liûdesá, gedëjimà,kanèià. Ilgainiui keitësi ir pats poþiûris á mirtá. Iki XVIII a.mirtis buvo suprantama kitaip nei dabar – pirmiausia kaipnatûralus ir neiðvengiamas dalykas þmogaus gyvenime. TaèiauXX a. atsiranda mirties draudimas. Vengiama apie jà kalbëti –ÞmogausklonavimasPijus GIRDZIUÐASkaip iððûkisteiseiTeisæ á gyvybæ turi kiekvienas individas,kiekvienas þmogus. Tai, galima sakyti,jausmas, kultûra, išugdyta savyje. Siekis.Ko norima ir tikimasi, kad bûtø galima laisvaigyventi, dþiaugtis, mylëti, kurti ir statyti.Klonuojant þmogø bûtø eksperimentuojamasu þmogaus gyvybe ir kiekvienas nepavykæsbandymas reikðtø pradëto þmogausþûtá. Toks kûdikis dar prieð pradëjimomomentà bus norimas ne dël jo paties.Jo bus laukiama ne kaip unikalausasmens, bet kaip kopijos tikslui pasiekti,pvz., tapti mirusio vaiko pakaitalu.Netrukus ir þmogaus gyvybë gali taptipreke. Gyvenimas pateikia ne vienà pavyzdá,kai kaþkoks siekis po truputá, neþymiaitapo realus niekam net nepastebëjus, kaiptai ávyko.Kas yra klonavimas? Klonas – genetiškaiidentiškas organizmo palikuonis, atsiradæsvegetacinio dauginimosi bûdu. Kitaipsakant, tai yra kopija. 1966 m. JAV pasirodëpirmieji straipsniai, kuriuose buvoteigiama, kad ámanoma kurti genetiðkaiidentiðkø þinduoliø, taip pat ir þmoniø, kopijas.O 1996 m. britø mokslininkas IanasWillmutas praneðë, kad klonavo avá Doli.Klonavimui buvo panaudota pieno liaukoslàstelë, nors jos rûðis nëra tiksliai þinoma– teigiama, kad buvo >90 proc. pieno liaukoslàsteliø, bet ne 100 procentø. Ta làstelëbuvo sulieta su kitos avies kiauðialàste,prieð tai paðalinus ið jos branduolá. Gautasurogatinë zigota perkelta á gimdà tikintis,kad ið jos iðaugs ëriukas. Taip ir ávyko. Visdëlto sëkmës procentas nedidelis – po suliejimogautos 277 zigotos. Ið jø gimë tik 1ëriukas. Jo kûrëjas – Ðkotijos mokslininkasIanas Wilmutas ir jo komanda. Pavykæs klonavimasjau leido manyti, kad þmogaus klonavimasyra ranka pasiekiamas. Kita vertus,pradëti kelti esminiai klausimai: ar taitikslinga daryti? Kaip tai paveiktø klonuotovaiko sveikatà, ar þmogaus klono sukûrimasneprieðtarautø þmogaus orumui?Klonavimas apibrëþiamas kaip vienodø,taèiau nebûtinai iðoriðkai identiðkø organizmøsukûrimas. Jau daugiau kaip 100metø þinoma, jog visø gyvøjø organizmøsavybes nulemia genai, taèiau ir aplinkaturi be galo didelæ átakà. Klonuojant neapvaisintoskiauðialàstës branduolys pakeièiamasgenetine medþiaga, paimta ið kitoskûno làstelës, ir stimuliuojama elektrossrove, kad iðsivystytø embrionas.Kada tai prasidëjo? Klonavimas nërakoks nors baisus ir nepaprastas atradimas.Atvirkðèiai, jo amþius – toks pats, kaip ir gyvybësÞemëje. Mûsø laikais jis irgi ganëtinaipopuliarus (netgi neskaitant þmogausveiklos). Taip yra dël to, kad klonavimas, oteisingiau – klonavimasis, yra pirmiausia atsiradæsir iki ðiol puikiai veikiantis dauginimosibûdas. Visi gyvi padarai, kurie dauginasinelytiniu bûdu, klonuoja patys save.Pvz., kai bakterijos dalijasi per pusæ, abidukterinës làstelës gauna tokius paèius genus,kokius turëjo motininë làstelë. Bet tai– ne visiems prieinama. Suèiuptam drieþuigali nutrûkti uodega, bet ið nutrûkusio galodrieþas neatauga. Gyvûnø klonavimo tikslas– sukurti tikslias turimø labai didelio produktyvumogyvuliø kopijas. Pvz., áprastaiveisiant karves, palikuonës paveldi tik pusæjø savybiø, o kità dalá gauna ið buliaus.Klonuojant tokià karvæ, telyèaitës paveldi visus,o ne pusæ tos karvës genø. Beje, klonolytis priklauso nuo klonuojamojo gyvûnolyties. Jei klonuosime karvæ, tai klonai bustik telyèaitës, o jei buliø – tik buliukai.5 tûkst. m. pr. Kr. buvo sukurta geresnëgrûdø veislë. Tai buvo tam tikros genetinësmanipuliacijos, kurios galëtø bûti atskaitostaðkas. 1 tûkst. m. pr. Kr. sukurtas mulas –originalus kumelës ir asilo kryþminimo rezultatas.Na, o paties klonavimo pradþia laikytini1952 m., kai buvo klonuotas buoþgalvis.Vëliau, 1962 m., Dþonas Gurdonas,dirbdamas Oksfordo universitete, paskelbë,jog klonavo Pietø Afrikos varles.Iki ðiol þinomi gyvûnø klonai: varlë(1962); karpis (1963); avis Doli (1996);bengališkoji makaka Tetra (2000); 5 škotiðkiparðeliai (2000 kovas) ir kiaulaitë Ksena(2000 rugpjûtis); indiškas gauras Nojus(2001 sausis); karvës Alfa ir Beta(2001); katë “CC” (CopyCat) (vëlyvi 2001);kalnø oþys (2001); per tuzinà peliø (2002);triušis (2003 kovas-balandis); mulai Aidahobrangakmenis (2003 geguþë) ir Jutospionierius (2003 birþelis); briedis Devëjus(2003); þirgas Prometëjas (2003); þiurkëRalfas (2004); maistinës muselës (2004);vandens buivolas Samrupa (2005); vilkësSnuvolf ir Snuvolfy (2005); šunys (2005);šeškas (2009); oþka Hana (2009); kupranugarisIndþaz (2009).Klonavimo bûdai. Reprodukcinis klonavimas– tai toks dauginimosi bûdas, kaivyriðka lytinë làstelë nereikalinga. Ið kiauðialàstësiðimamas branduolys, á jo vietàperkeliamas somatinës làstelës branduolyssu visa norimo klonuoti individo genetineinformacija (tada turi gimti individas,identiškas norimam klonuoti individui).Terapinio klonavimo tokia pat klonavimotechnika, kaip ir reprodukcinio. Techniškaiámanoma klonuoti individo kûnà, betklonuoti individo kaip asmens neámanoma,nes asmuo nëra vien tik kûnas, bet ir dvasinëbûtybë. Bûdami identiškos kûno sandaros,klonuoti individai bus visiškai skirtingiasmenys. Terapinio klonavimo tikslasyra gydyti sunkiomis ir nepagydomomis ligomis(pvz., Alzheimerio liga, diabetas) sergantásuaugusá individà, persodinti laboratorinëmissàlygomis uþaugintus organus.Netgi tie, kurie skatina tokius eksperimentusir tyrimus, pripaþásta, kad þmogaus gyvybëyra sunaikinama dël potencialios naudoskitiems. Taigi kyla klausimas, ar geri tikslaigydyti ligonius pateisina priemones –embrionø þudymà? Ar mes „lipam“ kitamgyvam padarui per galvà trokšdami sau gero?Tas pats, kas klausti, ar padëtume gatvëjeuþpultam þmogui.Klonavimas – tai visø pirma pagalbaþmogui, siekiant já apsaugoti nuo nepagydomøligø, padidinti atsparumà joms, galimybësukurti ligoms atsparø individà irtaip išvengti þmonijos išsigimimo. Taip pattai galëtø pagelbëti ðeimoms, kurios negalisusilaukti vaikø. Taip, reikia pabrëþti,kad naujø technologijø naudojimas, siekiantgràþinti þmogui sveikatà, kompen-12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


taip siekiama apsaugoti laimæ. Þmonës nebeturi laiko gedëti.Þmonës bëga nuo skausmingø iðgyvenimø á veiklà, apsimeta,kad viskas gerai. Kà jie uþmoka uþ ðiuolaikinës besiðypsanèios,orientuotos á malonumus ir teigianèios, kad „viskas gerai“,visuomenës normas, dar per retai susimàstoma.Kai neigiama ir nepriimama to, kas realu, kai bandoma paneigtitai, kas natûralu, atsiranda stresai, ligos ir ávairûs sutrikimai.Pirmà kartà Pietø Korëjos universiteto mokslininkai2005 m. klonavo Afganø kurtø veislësðuná, kuris gavo SNUppio vardà. SNU - SeoulNational University sutrumpinimas. Ðiø metøbalandþio 24 SNUppiui sukako 4 metaisuoti kûno trûkumus, yra neabejotinai svarbusdalykas, atitinkantis individo ir visuomenësinteresus. Taèiau labiausiai baiminamasidël genetinio saugumo ir visuomenësgenetinës ateities. Paprasèiausiai todël,kad genus (genetinæ medþiagà) laisvavalia gali paimti gydytojas ir juos panaudotiávairiems tikslams be pilieèio þinios.O kur dar garantijos, kad persodintasklonuotas organas nebus atmestas,neaiðkios ir tokio persodinimo ilgalaikëspasekmës (galimos ligos, iðsigimimai ir kasuþ tai prisiims atsakomybæ).Populiaroji kultûra, mitai ir kûryba.Þmogaus klonavimas kol kas priskiriamasfantastikos srièiai. Pirmiausia, þmogausklonavimas yra daþnai painiojamas su genøinþinerija. Taip pat paplitusi nuomonë,kad klonuojant atskirus organus ar audiniusbus ið esmës klonuotas ir uþaugintasvisas þmogus, tada ið jo iðpjauti reikiamiorganai, o pats klonas nuþudytas. Taèiauið tiesø turimos technologijos leidþia klonuotiir uþauginti atskirai tik tà organà, kurisyra reikalingas.Dar vienas paplitæs mitas remiasi klaidingaprielaida, kad absoliuèiai visa þmogausasmenybë yra uþkoduota genuose,todël baiminamasi, kad bus klonuotasAdolfas Hitleris ar kitas „blogas“ þmogus,kuris vël pradës savo blogus darbus. Ið tiesøturimos þinios beveik visiðkai neleidþiaspræsti, kuo taptø uþaugæs konkretausþmogaus klonas, kiek jo asmenybë, motyvaiir tikslai bûtø panaðûs á originalo.Kompanija „Stemaid“ uþsiima vaistønuo làsteliø senëjimo kûrimu. Atrodo gundomai?Na, tuo ir þaidþiama. Þmogus jukvisada nori bûti jaunas, stiprus ir graþus.Instrukcija paprasta – ið klonø embrionøpaimtos ir padaugintos làstelës bus persodintospacientui. „Clonaid“ kompanijakelia daug didesná susirûpinimà. Jai vadovaujajos ákûrëjas Raelis, dvasinis lyderis,savo tikëjimà esà gavæs ið aukðtesniøjøbûtybiø – ateiviø. Jis ir per 70 000 jopasekëjø daugiau nei 100 ðaliø teigia jaunuo 2002 m. gruodþio 27 d. klonavæ mergaitæIevà. Savo knygoje „Yes to HumanCloning“ jis aprašo „visà tiesà“ apie neþemiðkasbûtybes – Elohimus. Kad bûtentjie yra sukûræ mus savose laboratorijoseir paleidæ á Þemæ. O mûsø protëviaiir dabartiniai þmonës juos klaidingai palaikæDievu arba dievais.Mergaitë Ieva, teigiama jø atstovø Floridojesurengtoje konferencijoje, yra pirmasisklonuotas þmogus. Taèiau daktarëB.Boisselier (viena iš „Clonaid“ kuratoriø)nepateikë jokios vaizdinës medþiagos,DNR pavyzdþiø ar kitokios realios informacijos.Ji, beje, teigë, kad tai nëra klonas, oklonavimo rezultatas. Kol kas artimiausi jøplanai yra klonuoti Maiklà Dþeksonà, „kaiptalentingà artistà, aktyviai besidomëjusánaujomis technologijomis“.Þmogaus teisës. Tapsmo momentas:ar vienos savaitës, mënesio gemalas turitokias pat teises, kaip ir devyniø mënesiøgemalas ar gimæs kûdikis?1869 m. popieþius Pijus IX atmetë tokiàteorijà, pareikšdamas, jog gemalas ágyjasielà tuo metu, kai ávyksta apvaisinimas.Popieþius Jonas Paulius II šià nuostatà patvirtinoenciklikoje Evangelium vitae (1995).Gemalas yra jau visateisis þmogus, tad irjo nuþudymas priskiriamas prieþmogþudystës, o gemalo làsteliø naudojimasyra lygus þmogaus išnaudojimui, jonuþudymui kitø naudai.O kaip pats klonavimas gali paþeistiþmogaus teises ir orumà? Tikràja to þodþioprasme neleisti bûti tokiam kaip visi.Tai gali bûti traktuojama kaip nelygybë.Pradëjimas ne seksualinës sueities bûdu,o mëgintuvëlyje jau gali ðokiruoti ne tikaplinkinius, bet ir paèiam þmogui, kurisbuvo taip pradëtas, sukelti baisias mintisir slogumà.Teisë á gyvybæ. Konstitucijoje átvirtintair kita teisë – teisë á gyvybæ (19 str. Þmogausteisæ á gyvybæ saugo ástatymas). O jipaþeidþiama, nes klonuojant þûva embrionai,kuriais manipuliuojama, o embrionasjau yra þmogiškoji bûtybë.Mokslas árodë, kad þmogaus gyvybëprasideda nuo zigotos ir kad jai priklausovisos prigimtinës asmens teisës, ið kuriøpati fundamentaliausia – teisë á gyvenimà.Todël þmogaus gyvybë privalo bûti absoliuèiaigerbiama ir saugoma nuo paties josatsiradimo momento. Kadangi embrionasprivalo bûti traktuojamas kaip atskiras asmuo(o ne tik potencialus asmuo), tai taippat turi bûti ginamas ir jo nelieèiamumasbei vientisumas.Šalys, kuriose draudþiama kurtiþmogaus embriono kamienines làstelesnaudojant embrionà. O kiek ðis klausimassusijæs su Lietuva?Lietuvoje yra priimtas „Lietuvos RespublikosBiomedicininiø tyrimø etikos ástatymas“,kurio 3 str. Biomedicininiø tyrimø tikslai,objektai ir atlikimo ypatumai sako, kadþmogaus klonavimas Lietuvoje yradraudþiamas. Šis ástatymas reglamentuojaetikà, leidimus, principus, kuriø pagrindinisyra tas, kad þmogaus interesai svarbesniuþ visuomenës ir mokslo interesus, taip patkelia atsakomybæ uþ paþeidimus. Taèiau klinikiniaityrimai, kaip ir kiti tyrimai mokslo labui,ðio etikos ástatymo yra leidþiami. Biomedicininiøtyrimø etikos ástatymas sako,kad galimi tik klinikiniai þmogaus embrionostebëjimai (neinvaziniai tyrimai). Leidþiamaatlikti tik tuos biomedicininius tyrimus,kuriø numatoma nauda tiriamam vaisiui didesnëuþ medicininæ rizikà. Þmogaus embrionokamieniniø làsteliø paëmimo veiksmas,kuris yra invazinis, sunaikinantis þmogausembrionà (kai kuriø ðaliø mokslininkaiteigia, kad paimti þmogaus embrionokamienines làsteles, nesunaikinant patiesembriono, yra ámanoma), yra draudþiamas.Ástatymai iki ðiol aiðkiai neapibrëþia þmogausembriono kamieniniø làsteliø áveþimoá Lietuvà bei iðveþimo uþ jos teritorijos klausimo.Þmogaus embriono kamieniniø làsteliø,iðgautø kitose ðalyse tokiais bûdais,kurie Lietuvoje yra pripaþinti neteisëtais,áveþimas ir naudojimas Lietuvoje prieštaraujaLR Biomedicininiø tyrimø etikos ástatymui.Todël þmogaus embriono kamieniniø làsteliøáveþimo á Lietuvos Respublikos teritorijàir iðveþimo ið jos ribojimas bûtø priimtinaspagal galiojanèià teisæ.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 13


1997 m. balandþio 4 d. buvo pasirašytaOvjedo konvencija. Europos Taryba(47 Europos demokratiniø valstybiøtarptautinë organizacija), Europos Bendrija(dabar ES) ir kitos valstybës pasiraðëðá teisiø rinkiná atsiþvelgusios á JT „Visuotinæþmogaus teisiø deklaracijà“, „Vaikoteisiø konvencijà“ ir „Þmogaus teisiø ir pagrindiniølaisviø apsaugos konvencijà“.Tuo siekë garantuoti, kad þmogaus teisësir pagrindinës laisvës turi bûti saugomos,nes matë spartëjanèià medicinos irbiologijos paþangà. Šalys, pasirašiusiosšià konvencijà, sutarë, kad þmogaus interesaiir gerovë yra svarbesni uþ iðimtiniusvisuomenës ar mokslo interesus. Visibiologijos ir medicinos srities moksliniaityrimai atliekami laisvai, atsiþvelgiantá ðios Konvencijos nuostatas ir kitas teisinesnuostatas, garantuojanèias þmogausapsaugà. Taèiau tais atvejais, kai ástatymaileidþia moksliniams tyrimams naudotiembrionus, dirbtinai apvaisintus mëgintuvëlyje,jie turi garantuoti atitinkamà embrionoapsaugà. Kurti þmogaus embrionusmoksliniams tyrimams yra draudþiama.1998 m. sausio 12 d. ši Konvencija Paryþiujebuvo papildyta – pasirašytas „Papildomasprotokolas dël þmoniø klonavimouþdraudimo“. Kiekviena intervencija,kuria siekiama sukurti þmogø, turintá tà patábranduolio genø rinkiná, kaip ir kito þmogus,gyvo ar negyvo, yra draudþiama.Ðaliø teisiø rinkiniai, numatantyskurti þmogaus embrionus norint gautiþmogaus embriono kamieniniø làsteliø.Keliose valstybëse iðleisti teisës aktaisukuria prielaidas kurti þmogaus embrionustam, kad vëliau ið jø bûtø galima iðgautiþmogaus embriono kamienines làstelesir jas panaudoti tyrimams. Apsaugaèia traktuojama kaip laisvas ir informuotasdonorø sutikimas, be kurio nebûtø galimaiðgauti kamieniniø làsteliø ið embriono.Taip uþkertamas kelias donoro teisiøpaþeidimui. Nors ir leidþiama atlikti embrionøtyrimus, taèiau draudþiama kurtiembrionus turint tikslà juos panaudoti tyrimams.Taip pat svarbu, kad në viena iððiø valstybiø nëra pasiraðiusi ar ratifikavusiOvjedo konvencijos, taèiau stengiasi laikytisnuostatos, kad intervencija siekiantmodifikuoti þmogaus genomà gali bûti atliekamatik profilaktikos, diagnozavimo argydymo tikslais ir tik tais atvejais, kai intervencijanesiekiama modifikuoti palikuoniøgenomo, ir tais atvejais, kai ástatymui leidþiantmokslinius tyrimus su dirbtinai apvaisintaisembrionais garantuojama atitinkamaembriono apsauga. Kurti þmogausembrionus moksliniams tyrimams yradraudþiama (D.Britanija, Belgija).Baþnyèios poþiûris. Kaip ir daugelisþmoniø, Baþnyèia nepritaria klonavimui.Baimes dël galimybës taikyti klonavimàþmonëms pareiškë ir Vatikano bioetikosekspertas, Romos Gemelli klinikos Bioetikosinstituto direktorius vyskupas ElioSgreccia, kuris taip pat priminë tarptautinádraudimà dirbtinai reprodukuoti identiðkusasmenis. Vyskupas pabrëþia, kadklonuotas þmogus bûtø sukurtas pagalþmogaus, o ne pagal Dievo paveikslà irpanaðumà. Tvirtinama, jog þmogaus klonavimasprieðtarauja prigimèiai bei dieviðkajamástatymui, nes kiekvienas asmuoturás teisæ bûti pradëtas ir gimti santuokojeir ið santuokos. Baþnyèia skatinavalstybes kuo skubiau priimti ástatymus,draudþianèius klonuoti þmones.Jungtinëse Tautose esantis stebëtojasarkivyskupas Renatas Martinas JTbûstinëje Niujorke pareiðkë, kad buvobandyta klonavimà pateikti kaip pagalbinægyvybës perdavimo priemonæ poroms,kurios buvo nevaisingos arba negalëjokitaip ásigyti vaiko. Taèiau tai buvoatmesta kaip labai rizikingas veiksmas.Tokià pozicijà lemia antropologinës ir etinësprieþastys. Nepriimtina, kai vaikaspradedamas ne tëvo ir motinos meilësaktu, nes toks aseksualus pradëjimas nesukuriatarpasmeninës vaiko ir tëvø vienybës.Arkivyskupas teigë, kad terapináklonavimà, þmogaus embriono gamybàdël specializuotø kamieniniø làsteliø tamtikroms ligoms gydyti, o vëliau jo sunaikinimàbûtina uþdrausti. Toks þmogausiðnaudojimas etiðkai nepateisinamas,nes embriono sukûrimas tam, kad vëliaubûtø sunaikintas, ið pagrindø þeidþiaþmogaus orumà.Kovo 12 dienà Europos Parlamentaspriëmë rezoliucijà, draudþianèià klonuotiþmones. Europos Parlamento pareiškimetvirtinama, jog þmoniø klonavimas yra„sunkus þmoniø pagrindiniø teisiø ir jølygybës principo paþeidimas”, nes yrasudaromos sàlygos daryti þmoniø atrankàir su jais eksperimentuoti. Bet kuris asmuo,mëginantis padëti (ar bandantis taipadaryti) gimti þmogaus embrionui su tokiapaèia genetine informacija kaip kitasembrionas, vaisius, gyvas ar miræs asmuoarba kuris perkelia á moters organizmàembrionà, turi bûti baudþiamas skiriantbaudà arba ákalinant iki penkeriø metø.Matyti, kad ástatymø leidëjai bandokovoti su netinkamais klonavimo bûdais.Taip pat ir Baþnyèia, laikydamasi savo ásitikinimøir moralës normø, pritaria natûralumuiir nusistovëjusiam þmogaus atsiradimobûdui santuokoje. Visi turi skirtingøinteresø – komercija, gydymas,smalsumas. Baþnyèia pasiryþusi neiti átuos klodus, kurie nëra skirti þmogausrankø darbui. „Kartais mokslo paslaptysturi bûti neámintos, to reikia, kad liktumeþmonëmis“, – sako bioetikos specialistaskunigas prof. dr. Andrius Narbekovas.LietuviøPetko MANGAÈEVASVisoje Bulgarijos teritorijoje – slëniuoseir kalnuose, miestuose ir kaimuose, kurvyko ánirtingi rusø ir turkø mûðiai dël nacionaliniobulgarø iðsivadavimo, pastatytibalto akmens paminklai, kuriais mûsøtautieèiai iðreiðkë dëkingumà ðiame kareþuvusiems daugiatautës Rusijos imperijoskariuomenës kariams. Visoje Bulgarijojepastatyta per 450 didingø paminklø,ið jø apie 100 yra Pleveno apskrityje (ðiaurësBulgarija – vert. past.). Daugelis jø yragraþûs architektûros kûriniai, pastatyti uþþmoniø paaukotas lëðas. Dalis statybiniømedþiagø (marmuras, granitas ir kt.) buvoatveþta net iš uþsienio (daugiausia išOdesos), o kitos gamintos vietoje.Rusø ir turkø karas (1877–1878) ið tiesøpaliko gausø istoriná palikimà. Teisin-Stara Planina kalnuose vyko vieni iðsvarbiausiø mûðiø uþ Bulgarijos laisvæ. Þuvotûkstanèiai bulgarø ir Rusijos imperijos kariø.Ðipkos virðukalnëje pastatytas Laisvëspaminklas. Vietovë vadinama ,,Erelio lizdu”Transportuisiûlomi varikliai,kurie neterðiagamtosPanaudojus nuolatinius magnetuskaip judesio transformatorius pavyko sukurtitobulus mechaniniø virpesiø ir bangøgeneratorius. Uþ sukurtà jø veikimoprincipà K.Ragulskis ir R.Ruzgus gavo14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


grenadieriø relikvijos Bulgarijosmuziejuosegumo dëlei turëtume paminëti, kad šiamXIX a. Europoje vykusiam karui skirta benedaugiausia tyrinëjimø, memuarø ir biografinësliteratûros, meniniø ir kinematografijoskûriniø. Itin smulkiaiiðanalizuoti ir surašyti visikaro ávykiai ne tik pagal mënesiusir savaites, bet netgipavalandþiui! Akylûs tyrinëtojainepraleido në vienospasirengimo karui, joeigos ir rezultatø smulkmenos.Taèiau yra svarbus dalykas,kurá istorijos mokslas,siekdamas apibendrintikaro ávykius, vis dëlto praleido.O bûtent tai, kad Rusijosimperijos kariuomenëanaiptol nebuvo monolitinëtautiniu atþvilgiu karinëstruktûra. Jà sudarë ávairiøtuometës Rusijos imperijostautybiø atstovai.Neseniai buvo manyta,kad Bulgarijos muziejuosenëra relikvijø, priklausanèiøtautiniu ir geografiniu principusudarytø pulkø kariams. O konkreèiø,pavyzdþiui, Lietuvos atstovø daiktø paieðkabuvo laikoma visiðkai bergþdþia. Laimei,pastaruoju metu aptikau itin ádomiøþuvusiø dël Bulgarijos laisvës grenadieriøiš Lietuvos vardø ir relikvijø. Nuoþmiuosemûðiuose dël Pleveno þuvo lietuviø pulkininkasSalingra ið 9-ojo ðauliø bataliono,keturiø þemesniø rangø kovotojai 1 iš 4-ojoleibgvardijos Lietuvos pulko, septyniþemesnio rango kariai iš 7-ojo Þemaitijosgrenadieriø pulko, keturiolika þemesniorango kariø ið 4-ojo husarø Marijampolëspulko 2 . Bulgarø istoriografijai þinomi tokiøpulkø iš Lietuvos pavadinimai: iš elitinioGvardijos korpuso – treèioji pëstininkø divizija,leibgvardijos iš Lietuvos pulkas; išGrenadieriø pëstininkø pulko – grenadieriøpëstininkø Þemaièiø pulkas; iš IV armijoskorpuso – ketvirtoji kavalerijos divizija,ketvirtasis Marijampolës husarø pulkas; iðIX armijos korpuso –51-as Lietuvos pëstininkøpulkas. 3Nors grenadieriøiš Lietuvos, dalyvavusiørusø ir turkøkare, sàraðai toligraþu nëra iðsamûs,vis dëlto Bulgarijosþemëse iðliko kai kuriejø vardai: pulkininkasbaronas KarlasVoldemaras Arnshofenas– fligelioadjutantas, leibgvardijosLietuvos pulko,kuris áëjo á 3-iosiosgvardijos pëstininkødivizijos I brigadà,vadas; leitenantasBrunas – suþeistas1878 m. sausio 4 d.prie Dermendere;jaunesnysis leitenantas Fon Burmeisteris– suþeistas 1878 m. sausio 5 d. prie Dermendere;leitenantas Gedlundas – suþeistassausio 4 d. prie Karagadþako; generolasleitenantas Vasilijus Geimanas, gimæs1823 m. Kauno gubernijoje; jaunesnysisleitenantas Lazo; kapitonas Narbutas;štabskapitonas Julianas Liutkevièius,ðauliø kuopos vadas, kilæs ið dvarininkøgiminës Kauno gubernijoje; BronislavasPorazinskis – medikas, þemdirbio sûnusið Kauno gubernijos; Viaèeslavas Pelikanas– gydytojas chirurgas, mirë 1878 m.sausio 3 d.; generolas majoras LeonidasRadenas – 13-osios kavalerijos divizijos vadas.Gimë Kuršo gubernijoje. Mirë staiga1878 m. ið sausio 15 á 16 dienà; papulkininkisJulianas Adamovièius – kilæs ið dvarininkøgiminës Vilniaus gubernijoje.Pleveno karo istorijos muziejuje saugomosir kelios herojiðkai þuvusiø uþ Bulgarijoslaisvæ lietuviø grenadieriø relikvijos. Tailiudija maldaknygë lietuviø kalba 4 , taèiauiðspausdinta kirilica. Maldaknygës ilgis 18cm, plotis 9,5 cm ir storis 3,5 cm. Bendraapimtis 627 puslapiai. Mums, be abejo, ádomiðios relikvijos istorija. Ðià maldaknygæ1877 m. liepos 10 d. iš turkø kareivio uþ 5graðius 5 nupirko archijerëjus Antonijus Popovasið Pleveno tuoj po pirmo mûðio, ávykusio1877 m. liepos 8 d., kur dël miestokovësi rusø ir turkø kariuomenës.Kita muziejuje iðsaugota relikvija yralietuviðka maldaknygë, spausdinta lotyniðkomisraidëmis 6 . Jos matmenys: ilgis14,5 cm, plotis 9,6 cm, knygos storis 4cm, 668 puslapiai.Išvardijus šiuos faktus, vargu ar reikiakokiø nors ypatingø apibendrinimø. Tadparodykime dosnumà savo materialiniu irdvasiniu ánaðu, kai pasitaiko tokia galimybë,kaip ði, idant iðsaugotume prisiminimàapie visus lietuviø grenadierius, be kuriøpasiaukojimo ir didvyriðkumo laisvaBulgarija ir jos moderni valstybë iki šiosdienos bûtø likusi tik sparnuota svajonë irbergþdþia auksinë bulgarø tautos viltis.Iš bulgarø kalbos vertë LAIMA MASYTË1 Èia turimi omenyje visi kariniai laipsniai, esantysþemiau „karininko“ (aut. past.).2 Ñ. Çàèìîâ. Ñâåòèòå ìåñòà íàïðèçíàòåëíà Áúëãàðèÿ, Ñîôèÿ, 1922, p. 69.3 Ö. Ãåíîâ. «Ïî áîéíèÿ ïúò íàîñâîáîäèòåëèòå», Ñîôèÿ, 1976, p. 202–203.4 Muziejaus inventorius Nr. A-694.5 Tuometinis piniginis vienetas Bulgarijoje (aut.past.).6 Muziejaus inventorius Nr. A-832.TSRS iðradimà, pripaþintà pionieriðku, t.y.pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu1980–1992 m. ištobulino ðiø varikliø veikimoprincipà ir gavo pripaþintø aðtuoniø iðradimøliudijimus. Vëliau, reorganizavusK.Ragulskio veiklà, nebebuvo galimybiøplëtoti tyrimus ir išradimus bei tø generatoriøágyvendinimà praktikoje. Sukurti virpesiøir bangø suþadinimo generatoriai turisvariø privalumø palyginti su ligšioliniais.Jie gali bûti nuo mikro iki makro pagal galingumà,gali bûti ir daugiakoordinatiniai,maþo svorio, lengvai valdomi pagal generuojamøprocesø charakteristikas.Toliau plëtodamas tyrimus, akademikasK.Ragulskis sukûrë varikliø, pagrástønuolatiniais magnetais, veikimo principus.Jø esmë – magnetø komponavimasir ávedami papildomi judesiai. Patentuotijø nepavyko dël per dideliø iðlaidø.Todël apie tokiø varikliø veikimoprincipà prieš daugiau negu dvejus metusK.Ragulskis paskelbë straipsná þurnale„Journal of Vibroengineering“.Jame pateiktas pavyzdys variklio, kurissusideda iš statoriaus su dviem magnetøeilëmis ir rotoriaus su viena magnetøeile. Varikliui veikiant aðinis judesys tarpstatoriaus ir rotoriaus garantuojamas kinematiškai.Tokie varikliai gali pakeisti vidaus degimovariklius transporte (automobiliuose,motocikluose, dviraèiuose, nedideliuoselëktuvuose ir skraidymo aparatuose,laivuose), elektros gamyboje (pavyzdþiui,turistai gali panaudoti tokius varikliussu elektros generatoriais) ir kitosesrityse. Be to, sëkmingai kuriamos magnetinálaukà izoliuojanèios medþiagos.Visa tai atveria galimybes saugotimûsø aplinkà nuo tarðos.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 15


aldininkasGreta valstybës saugomø nekilnojamøjøkultûros vertybiø – Kauno klinikøstatiniø komplekso ir Kauno tvirtovës 7-ojo forto – Þaliakalnyje, maþoje Eiveniøgatvelëje, stovi þymaus Lietuvos dailininkoir baldininko Jono Prapuolenio (1900–1980) sodyba.Taisyklingos konfigûracijos sklypeišsaugota visa autentiška aplinka. Joje yrasodybos pagrindinis gyvenamasis namas,baldø dirbtuviø studija, vasarnamis, sodas.Gyvenamasis namas Jono Prapuoleniopastatytas 1926 metais. Dailininkoþmona E.Prapuolenienë prisimena, kadnamui statyti Jonas Prapuolenis panaudojoðioje vietovëje augusiø topoliø medienà.Suprojektuoto pastato fasadø architektûriniamsprendimui bûdingas santûrumasir lakoniðkumas. Staèiakampiø langøeilës horizontaliai skaido taisyklingà staèiakampápastatà, kuris dar papildytasdviem aukðtais su rûsiu ir á kiemo pusæsuformuota terasa. Pagrindinëse namo duryseárengta spalvoto metalo durø rankenair paðto dëþutë su iðgraviruotu uþraðu,,E. J. Prapuoleniai‘‘, iðlikusi iki ðiø dienø.Kauno apskrities archyve saugomasgyvenamojo namo priestato statybos projektas.Archyvinëje byloje esanèiame JonoPrapuolenio, gyv. Kaune, Eiveniø g. 5(7 fortas), prašyme, kurá Kauno miesto statyboskomisija gavo 1932 m. sausio 19 d.,rašoma: „Pristatydamas projekto braiþiniussu nuoraðu, praðau Statybos Komisijàleisti man dastatyti antrà galà namoesanèio Kaune“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L.3). Šiame prašyme nurodoma, kad JonoPrapuolenio þemë yra valdoma Þemës re-Jono Prapuolenio suprojektuoti baldaiDailininkas,JonasPrapuolenisAsta NAURECKAITËformos valdybos perleidimo aktu. Sklypoplotas sudaro 3 tûkst. kvadratiniø metrø iryra iðsidëstæs greta Geidamavièiaus þemëspietuose, A.Prapuolenio rytuose, Martisiaièiovakaruose, o ðiaurëje – Eiveniø gatvës(kalba netaisyta – aut.). Numatyta pristatytistatiná ið medþio, 2-jø aukðtø, dengtàskarda, ðildomà krosnimis.1932 m. sausio 28 d. statybos komisijospirmininkas, Kauno miesto burmistrasir Kauno miesto inþinierius praneðëKauno miesto policijos vadui, kad Kaunomiesto statybos komisija leidþia „pil.Jonui Prapuoleniui pagal patvirtintà braiþinápastatyti dalá gyvenamo medinio dviejøaukðtø namo (buv. VII forte) Eiveniø gatvëjNr. 5, bet su sàlyga, kad: 1) atstumasnuo dûmtraukiø vidaus iki mediniø daliøbûtø ne maþesnis kaip 27 cm; 2) bûtøkviestas miesto Statybos Skyriaus atstovasdedant namø pamatus ir galutinai uþbaigusvisus statybos ir árengimo darbus,prieð ágyvendinant gyventojus; 3) technikinæprieþiûrà pasiimtø asmuo, turás teisësvesti statybà“ (F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 4)(kalba netaisyta – aut.). Statybos metutechninæ prieþiûrà ásipareigojo vykdyti diplomuotasinþinierius architektas N.Maèiulskis,gyv. Kaune, Viðinskio g. 27, bt.Nr. 3. Todël leidimas gyvenamajam namuipristatyti Kauno miesto savivaldybës buvoišduotas 1932 m. geguþës 23 dienà.Po metø, 1933 m. lapkrièio 29 d., praneðimuNr. 3 Jonas Prapuolenis Kaunomiesto savivaldybei praneðë, kad namus,statomus pagal statybos komisijos1932 m. sausio 28 d. iðduotà leidimàNr. 1662, þemës sklype, esanèiame Eiveniøg. 5, jau baigia árengti. Namø pirmàjáaukðtà sudarë valgomasis, virtuvë,miegamasis, ,,salionas‘‘ (sàvoka pagalprojektà – aut.). Antrajame aukðte suprojektuotosvalgomojo, miegamojo, virtuvësir kambario patalpos (Kauno apskrities archyvas.F. 218, Ap. 2, B. 1262, L. 5).Jonas Prapuolenis 4-àjá dešimtmetágreta gyvenamojo namo pastatë paprastosir santûrios architektûros pastatà,kuriame ásteigë privaèià baldø dirbtuvæ.Ji 1932–1934 m. funkcionavo kaip Ðvietimoministerijos remiama mokymo studija.Èia iki ðiol laikomi dailininko sukurtidarbai, iðsaugota darbo vieta su autentiðkaisbaldininko árankiais.Iki ðiol iðlaikæs autentiðkus droþinëtuslangø apvadus, droþinëtà verandà irpastato frontonà vasarnamis, maþas namelis,apsuptas Jono Prapuolenio árengtøaviliø (ið medþio kamieno ar standartinësformos). Taip pat sklype stovi pavësinësir duðo fragmentai, stogastulpis,Dailininko ir baldininko JonoPrapuolenio sodyba16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Jono Prapuolenio staliaus árankiaisodo suolelis, ið akmens sukurtos skulptûros– Kauno meno mokyklos moksleiviøkursiniai darbai.Sodyboje taisyklingai suformuoti betoniniøplyteliø takeliai daþytø akmenëliøpakraðèiais ir gëlynai. Sodybà juosiamedinë droþinëta tvora su vartais ir varteliais.Viskas autentiška, sukurta patiesdailininko.1957 m. rugsëjo 4 d. „Kauno tiesoje“dailininkas J.Prapuolenis raðë: „Kaip ir kitibuities daiktai, taip ir baldai turi turëti aiðkiàgyvenimiðkà paskirtá. Baldø paskirtisturi atsispindëti tiek forma, proporcijomis,dekoravimu, tiek spalva. Taip pat reikia,kad baldai turëtø to ar kito kraðto meniniøtradicijø bûdingus bruoþus. Jie turi bûtipatogûs naudoti, patvarûs ir nebrangûs.Trumpai tariant, visapusiðkai geri baldaituri atitikti tiek praktiškus, tiek ir estetiniusþmogaus reikalavimus. Be šito baldaidaugiau ar maþiau nustoja savo vertingumo“.Šie þodþiai patvirtina, kad JonoPrapuolenio kûryba buvo iðskirtinë. Negalinepastebëti sukurtø baldø meniškumo,puoðybos ypatybiø, baldø plokðtumoseesanèiø ornamentø – ávairiø krûmøir medþiø (alyvos, obels, ðaltekðnio, berþoir kt.) atplaiðø, kaulo ar rago, netgi perlamutroinkrustacijø.Ádomûs ir originalûs dailininko sukurtivalgomojo, sveèiø kambario, miegamojo,vasarvietës baldai, svetainës baldøkomplektas „Pasaka“, vaikø kambariobaldø komplektas „Paukštelis“, sveèiøkampelio baldø komplektas „Šviesuliai“,jaunosios dovanø kampelio baldai, poilsiokampelio baldø komplektas „Saulutë“,baldai jungtuviø apeigoms, medþiotojokampelio baldai, sodo-verandos baldai,komplektas bibliografui V.Steponaièiui(padidinamas valgomasis stalas, 6këdës, indauja, poilsio kampelio stalelis,minkðtasuolis, 2 minkðti krëslai (foteliai),2 knygø spintos ), komplektas dailininkuiA.Galdikui (valgomasis stalas, 6 këdës,poilsio kampelio apvalus staliukas, 2minkðti krëslai), kraðtotyrininkei M.Glemþaitei(darbo stalas, pintas krëslas, 2minkðti krëslai, valgomasis stalas, 4 këdës,apskritas stalelis, 4 taburetës, sofalova,drabuþiø spinta, indø ir knygø spinta,2 knygø spintelës), reþisieriui A.Olekui(staèiakampis stalas, 8 këdës, 2 krëslai,2 kampiniai suolai, indø spinta, pastovasgëlëms), dëstytojui V.Banaièiui(svetainës staèiakampis stalas, 2 pusminkðèiaikrëslai, 2 minkðtasuoliai, 2 sieninësspintos, sietynas, miegamojo 2 sofos-lovos,apvalus staliukas, 2 krëslai, 2maþi suoleliai, 2 sieninës spintos, karnizaiuþuolaidoms, sietynas) ir kt.Dailininkas J.Prapuolenis sukûrë Kaunokarininkø ramovës svetainës gotikinësmenës interjerà: lubas, buazerijà (medinësplokðtës, dengianèios pastato vidaus sienasar jø dalá. Daþoma, lakuojama, iðtapoma,kartais paliekama natûralaus medþio.Dekoruojama raiþiniais, intarsija, kartaisauksuojama), parketà, duris, skobná,12 pusminkðèiø krëslø, 2 kampinius suolus,taip pat Karininkø ramovës reprezentaciniøbaldø komplektà: skobná, 2 minkðtuskrëslus, 2 këdes, spintà, maþà stalelá,minkðtasuolá, 2 krases, knygø spintelæ, 3pastovus gëlëms ir skulptûrai, þibintà ið ragø,karnizus uþuolaidoms.Kurdamas baldus, menininkas daugeksperimentavo, ieðkojo patogiø meniniøformø, stengësi suderinti funkcionalumàir groþá. Modernizmà derino su tautos menoiðtakomis.Jonas Prapuolenis kûrybiná kelià pradëjo3-iojo deðimtmeèio pabaigoje. 1923–1928 m. studijavo Kauno meno mokyklosbendrame skyriuje. Nuo 1928 m. menininkasdalyvavo dailës parodose. 1934–1935m. tobulinosi Paryþiaus Nacionalinëjeaukðtojoje dailës ir amatø konservatorijoje,interjero skyriuje. 1937 m. Pasaulinëjeparodoje Paryþiuje apdovanotas aukso irsidabro medaliais, Tarptautinëje amatø parodojeBerlyne 1938 m. áteiktas diplomas.Didelæ átakà dailininko kûrybiniame kelyjeturëjo skulptorius Vladas Grybas, paskatinæsbaldø komplektams ir interjeramsieškoti lietuviško charakterio.Baldininkas ir dailininkas Jonas Prapuolenissodyboje Eiveniø gatvëje Nr. 5Kaune gyveno 1926–1980 metais. Gyvenamasisnamas buvo vietinës reikðmësistorijos paminklas. 2005 m. ásigaliojusNekilnojamojo kultûros paveldo apsaugosástatymui, namas Eiveniø g. 5 yra kultûrosvertybiø registre registruota nekilnojamojikultûros vertybë. Išsaugojusi vertingàsiassavybes ir jø visumà sodybareikšminga kaip kompleksinis objektas,kuriame buvo sukurti vieni svarbiausiøLietuvos taikomosios dekoratyvinës dailësdarbø, turëjæ átakos visai baldø gamybaiLietuvoje.Graþus jubiliejusVYTAUTAS MEÐKA ÐVENÈIANEEILINÁ GIMTADIENÁV.Meðkos pastangomis Lietuvos kurortologaiglaudþiais dalykiniais ryðiaisbuvo susijæ su þinomais Lietuvos mokslininkais– profesoriais J.Ðopausku,H.Guobiu, A.Þiugþda, J.Dievaitiene,V.Sadausku, S.Gruodyte, J.Kupèinskuir þymiais uþsienio kurortologais. Visus,kurie susidûrë su dr. V.Meðka, þavëjo jo,kaip mokslininko, gilumas, áþvalgumas,kûrybiðkumas, o svarbiausia – nuoðirdumas,geranoriðkumas ir þmogiðkumaspaèia plaèiausia prasme.Prie nuoðirdþiai Jubiliatà sveikinanèiøjøprisideda ir „Mokslas ir gyvenimas“,kurio autorius V.Meðka yra nuo 1965 metøir doc. dr. Remigijus Garalevièius.VytautoMeškos knygoje„Laiškai iš Birštono“dalykiðkai, okartu populiariai irvaizdingai pasakojamaapie Lietuvosir uþsieniokurortus, sanatorijas,kurortiná gydymà,raðomaapie ðirdies, kraujotakosir virðkinimosistemø, sànariø,infekcines,nervø ir psichikosligas, kûrybinápervargimà, narkomanijà.Skaitytojai supaþindinami sumoderniais kai kuriø ligø gydymo bûdais– gamtovaizdþiais, spalvomis, kvapais,knygomis, muzikos terapija ir kt.Autorius pataria, kaip apsisaugotinuo ligø, kaip reikia dirbti ir ilsëtis, maitintis,áveikti nemigà, kaip ilgiau iðliktikûniðkai ir dvasiðkai jaunam.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 17


Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio ðaliø, didëja pagyvenusiø asmenø skaièius – vyksta þmoniøsenëjimo procesas. Ðiai didelei socialinei grupei nëra lengva integruotis á dinamiðkà, technologiðkàaplinkà ir iðvengti psichologiniø bei socialiniø problemø. Nepaisant išsilavinimo, vyresnioamþiaus þmogui sunkiau sekti ir suvokti ávairià bei gausià informacijà, pareikðti savo nuomonætaip, kad ji bûtø suprasta ir išgirsta. Kur kas geriau jauèiasi tie asmenys, kurie sugeba persiorientuotiá iðsvajotàjá pomëgá, kurio dël darbo, laiko stokos ar kitø prieþasèiø negalëjo ágyvendinti. Taiávairios meno ðakos, literatûra, dainos, kelionës ir kt. Pagyvenusiems þmonëms, kai vaikai jausavarankiðki, o vaikaièiai uþauginti, ðias svajones lengviau ágyvendinti. Todël valstybiniu mastu irasmeniðkai kiekvienam pilieèiui pravartu susimàstyti apie senstanèios visuomenës bûtá, apiekiekvieno, ypaè reikalingo pagalbos, þmogaus gyvenimà bei jo kokybæ.Doc. dr. Vanda BRIMIENË,dr. Birutë GAIGALIENË,Irena JONKUVIENËHarmoningai nugyventi amþiø ir sulauktiligomis neapsunkintos bei veiklios,kûrybingos senatvës be pastangø neámanoma.Ðiam tikslui pasiekti reikia ruoðtisvisà gyvenimà. Gyventojø rengimas senatveituri bûti socialinës politikos dalis irapimti fiziná, psichologiná, kultûriná, ekonominá,medicininá ir kitus pasirengimobûdus. Senstanèio þmogaus gyvenimeturi atsirasti motyvacija – kam gyventi. Tiktada jis supras, kaip gyventi, ir dël to pagerësjo gyvenimo kokybë.Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ,susidarë prielaidos sukurti savarankiðkà,savanoriðkà, ne pelno siekianèià visuomeninæorganizacijà, kuri savo veikla laiduotøvyresnio amþiaus þmoniø geresnæ so-cialinæ integracijà á visuomenæ, skatintø jøproduktyvø ir turiningà gyvenimà, palaikytødarbingumà, fiziná aktyvumà, skatintøþiniø bei kultûros lygio këlimà, keistøsi gyvenimopatirtimi, visokeriopai kovotø suprieðlaikiniu senëjimu. Tokios organizacijosiniciatorius ir kûrëjas buvo mokslininkas,ilgametis Sveikatos apsaugos ministerijosvyriausiasis gerontologas, Lietuvosgerontologø draugijos prezidentas, 1990m. kovo 11 d. „Dël Lietuvos nepriklausomosvalstybës atstatymo Akto“ signatarasmed. dr. Medardas Èobotas. Jis subûrëgrupæ steigëjø, kuriø branduolá sudarë Eksperimentinësir klinikinës medicinos institute(EKMI) dirbantys gerontologai. Taip1995 m. birþelio 12 d. susikûrë Treèiojoamþiaus universitetas (TAU). Nelauktai ásteigiamàjá susirinkimà susirinko gausybëpagyvenusiø þmoniø, kurie vos vos sutilpoEKMI salëje. Neátikëtina. Susirinkæ þmonësne tik pareiðkë norà turëti studento nariostatusà, bet ir savo darbu prisidëti priesukurtos organizacijos veiklos.Demokratijos pagrindais kûrësi fakultetai,aukðtos kvalifikacijos lektoriai sutikobe atlygio skaityti paskaitas, vadovautiuþsiëmimams. TAU nariø uþimtumas priklausonuo jø poreikiø, pomëgiø, norø.Galima pasirinkti, nes veikia 10 fakultetø.Pagal savivaldos struktûrà jiems vadovaujadekanai, koordinuoja seniûnai.Treèiojo amþiaus universiteto Tautodailës fakulteto studentës savivaldybëjesurengtoje parodoje. Viduryje – fakulteto dekanë Danutë PapeikienëuniversitetPirmaisiais darbo metais TAU jau turëjoviskà, kà privalo turëti tokia organizacija:rektoriø, regalijas, himnà. Rektoriumibuvo iðrinktas dr. Medardas Èobotas.Doc. dr. Zitos Þebrauskienës dëkaatsirado TAU vëliava. TAU himno þodþiussukûrë studentë Alicija Bazienë, muzikàparaðë kompozitorius Faustas Latënas.Ðiame himne iðsakomi pagrindiniai TAUtikslai:„Senjorai, sukruskim, vieningi bût galim,Ieðkodami moksle pilnatvës prasmës.Ðirdies iðmintim padabinkime ðalá,Aukšèiausias tikrai mums padës.“Pirmieji á paskaitas pakvietë Sveikatosir Namø ûkio fakultetai. „Tauta gyva,kol gyvi jos paproèiai, tradicijos“, – sakoNamø ûkio fakulteto dekanë doc. dr.Zita Þebrauskienë. Tai gausus, iðradingasfakultetas. Èia studijuojamos ðvenèiøtradicijos, rengiamos ðventinës vakaronës,prisimenami apeiginiai valgiai,tradiciniai šokiai, þaidimai, drabuþiai. Mokomaracionaliai organizuoti namø ûkiobuities darbus bei daugelá kitø praktiðkøir ðirdþiai mielø dalykø.Sveikata – tai vertybë, kurios nenupirksi.Kiekvienam jà reikia iðmokti tausoti, osusirgus – nedelsiant pradëti reikiamà gydymà.Todël nenuostabu, kad Sveikatosfakultetà kai kurie studentai lanko nuo joákûrimo. Fakultete, nuo jo ákûrimo pradþiosvadovaujamame gerontologës dr. BirutësGaigalienës, paskaitas skaito áþymûs Lietuvosgydytojai, profesoriai, docentai. KadMoterø choro vadovëAdelë Petroðiûtësu TAU choru18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Treèiojo amþiausui – 15 metøklausytojai geriau suvoktø dëstomuosiusdalykus, paskaitos vyksta ciklais, rengiamosklausimø-atsakymø popietës. Fakultetopagrindinis uþdavinys – ne teorinë, betðvietëjiðka veikla ir praktiniai ágûdþiai. Siekiama,kad pagyvenæ þmonës gautø þiniø,kaip tausoti savo sveikatà, kovoti suprieðlaikinio senëjimo reiðkiniais, suprastøligø prieþastis ir atpaþintø pirmuosiusligø poþymius. Esant reikalui, þinotø, kurkreiptis bûtinais atvejais bei sugebëtø suteiktipirmàjà pagalbà.TAU veikla neásivaizduojama be moterøchoro, kuriam beveik 15 metø vadovavochorvedë Adelë Petroðiûtë. Chorassu pasisekimu dalyvauja ávairiuose TAUrenginiuose, taip pat kituose kolektyvuosebei Lietuvos miestuose. Uþsimezgëdraugystës, bendradarbiavimo ryðiai tarpávairiø kolektyvø ir atskirø asmenø. TAUveiklos 10-meèio proga choras iðleidokompaktinæ plokðtelæ (DVD) „Dar nesakomesudie“.Þmogaus dvasinio tobulëjimo fakultetuivadovauja Olga Didþiokienë. Fakultetoklausytojai bièiuliauja tarpusavyje.Kiekvienas sutiktas bendramintis – tai didþiulëAukšèiausiojo dovana. Èia kvieèiamiir laukiami visi norintys giliau suvoktiþmogaus egzistencijà ir jos ypatumà.Tautodailës fakultetui vadovauja DanutëPapeikienë. Jai bûdingas entuziazmasir nuolatinis rûpestis. Šio fakultetostudentës Matilda Jucienë, Birutë Mickevièienë– ne tik personaliniø, bet ir respublikiniøbei tarptautiniø parodø dalyvës.Joms suteiktas „Meno kûrëjo statusas“.Matilda Jucienë iðleido knygà „Pintinësjuostos“. Gera joms, gera pas jas ir suÐviesaus atminimodr. MedardasÈobotas(deðinëje) su TAUlankytojomisjomis. Ne veltui sakoma – ten, kur gëris,blogiui vietos nëra.O kiek aplankyta graþiausiø ir iðkiliausiøþemës kampeliø, ðirdþiai brangiø tëvynësvietoviø su nenuilstama Turizmo fakultetodekane Teodora Dilkiene! Ji paskatinoágyvendinti svajones, su bendraminèiaispabëgti nuo kasdienybës ir pamatytitai, kas dar nematyta, bet taip geista...Norisi pakilti aukšèiau kasdienybës,iðdainuoti meilæ Tëvynei, jos vargus, prisimintijaunystës meilæ, svajones ir netgipasiguosti liûdesiu ar vienatve – teigia ilgametëfakulteto dekanë Aldona Jagminienë.Fakulteto literatai glaudþiai bendradarbiaujasu kitais fakultetais rengiamoseðventëse, minëjimuose. Skaito tomsprogoms sukurtas eiles, surinktas patarles.Savo vakaronëse stengiasi atkurtiliaudies tradicijas.Kultûros paþinimo fakultetas, kuriamvadovauja Aldona Mikulionienë, skatinaaplankyti visas parodas, koncertus, istoriniuspaminklus ir daug ádomiø vietoviø,kur eiliniam pilieèiui patekti labai sunku.Sunku ir apibûdinti visø fakultetø veiklà.Viena akivaizdu: ji ádomi, jungiantiklausytojus geràja dvasia, visokeriopaikelianti asmenybæ.TAU auga, pleèiasi, stiprëja, savoveikla apima vis didesnæ Lietuvos pagyvenusiøþmoniø dalá visuose didþiuosiuoseLietuvos miestuose.Sëkmingai dirba ásisteigæ filialai: Klaipëdoje(1996), Panevëþyje (1998), Kauneir Kauno apskrityje (1999), Ðiauliuose(1999), Prienuose (1999), Tauragëje(2000), Visagine (2000), Këdainiuose irDotnuvoje (2000), Telðiuose (2001), Druskininkuose(2002), Ukmergëje (2002), Maþeikiuose(2004), Marijampolëje (2005),Anykðèiuose (2005), Rokiðkyje (2006), Birþuose(2006), Alytuje (2008) ir Jonavoje –2009 m. Tai sveikintina, nes taip iðreiðkiamasrûpestis ir meilë senjorams.Þinoma, pagarba, gaubianti senà þmogø,neatsiranda savaime. Ji iðauga ið visodorai nugyvento gyvenimo. Ori senatvë remiasiá jaunystës pamatus. Garbingai nugyventasamþius – tai tas paskutinis derlius,kuris vadinamas autoritetu.Atminkime, kad garbaus amþiausþmogus, sodindamas sodà, skiepydamasvaismedá, jau dirba ne sau, bet palikuonims.Taip iðlieka tas nenutrûkstamasir neákainojamas kartø ryðys, tradicijø puoselëjimas,o tai sudaro tautos esmæ.Taigi per 15 metø daug iðgirsta, pamatyta,diskutuota ir suprasta. Liko studentamssenjorams ir TAU organizatoriamssavanoriams nepamirðtami prisiminimai,dþiugiø ðvenèiø renginiai. Liko neákainojamasvisø renginiø organizatoriø,o ypaè lektoriø, indëlis. Toks þmogus uþsitarnaujatautoje ðviesuolio vardà.Iðëjus anapilin Medardui Èobotui, TAUveikla nesuþlugo. Mûsø patrono garbeiTAU nuo 2010 m. vasario 23 d. ávardytasMedardo Èoboto Treèiojo amþiaus universitetu.Naujuoju rektoriumi iðrinkta ilgametërektorato narë doc. dr. Vanda Brimienë.Tik iðkiliø, gerø, dorø þmoniø dëka 15metø TAU galëjo plëtoti savo veiklà.Mums nuoširdþiai talkino buvæs VU rektoriusprof. habil. dr. Rolandas Pavilionis,dabartinis rektorius akad. BenediktasJuodka, VPU rektorius akad. AlgirdasGaiþutis, buvæs VGTU rektorius prof. habil.dr. Edmundas Zavadskas, dabartinisrektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius.Esame jiems labai dëkingi uþsuteiktà galimybæ naudotis auditorijomis,uþ kantrybæ ir supratimà, uþ tapusia TAUtradicija mokslo metus pradëti bei uþbaigtiVilniaus universiteto Teatro salëje.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 19


VPU Lituanistikos fakultetoprofesorius Stasys SkrodenisSuomijos ambasadojepristatë dvi savo knygas.Netekome Gedimino IlgûnoEidamas 75-uosius geguþës 8dienà mirë Lietuvos NepriklausomybësAtkûrimo Akto signataras, Lietuvosradijo ir televizijos tarybos pirmininkas,rezistentas, istorikas, mûsøþurnalo bièiulis ir nuoðirdus talkininkas– redakcijos kolegijos narysGediminas Ilgûnas.„Netekome Gedimino Ilgûno –þmogaus, kuris visà gyvenimà skyrësavo Tëvynei. Neblëstantis rûpinimasisLietuva þenklino visà Gedimino Ilgûnogyvenimo kelià, jo profesinæ beipolitinæ veiklà ir prasmingai atsiskleidëjo vadovaujamos Lietuvos tûkstantmeèiominëjimo direkcijos darbe,taip pat LRT tarybos veikloje. GediminoIlgûno nuopelnai ugdant istorinátautos sàmoningumà ir pilietiðkumàir puoselëjant nacionaliná identitetàliks Tëvynës ir tautos atmintyje“,– sakoma Prezidentës Dalios Grybauskaitësuþuojautoje.G.Ilgûnas gimë 1936 m. kovo29 d. Marijampolës apskrities Kantaliðkiøkaime, valstieèiø ðeimoje. MokësiSurguèiø kaimo pradþios mokykloje,Sasnavos progimnazijoje, Marijampolësvidurinëje mokykloje.1951-aisiais kartu su tëvu saugumosuimtas uþ antitarybinës literatûrossaugojimà, platinimà, pagalbàpartizanams. Kaip nepilnametis paleistasið kalëjimo suorganizavo pogrindinæantitarybinæ jaunimo grupæ,uþmezgë ryðius su partizanais. Uþðià veiklà 1953 m. suimtas ir nuteistas25 metams laisvës atëmimo.1957 m. paleistas ið lagerio dirbocukraus fabrike, gamykloje, inþinieriumiJonavos azoto tràðø gamyklosstatyboje. Dirbdamas neakivaizdþiaimokësi ir 1976 m. gavoþurnalisto diplomà.1960 m. pradëjo bendradarbiautispaudoje. Iðleido knygas „JonasÈerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“(1987), „Prie Sasnos ir Ðeðupës“(1995), „Kazys Grinius“ (2000). Yrabendraautoris knygos „LietuvosRespublikos prezidentai“ (1995),knygos sudarytojas, ávado autorius„Lietuvos Respublikos prezidentasAlgirdas Brazauskas“ (1998). Lietuvosir uþsienio spaudoje paskelbæsapie 400 straipsniø istorijos, kultûrosir politikos klausimais.Aktyvus Sàjûdþio veikëjas 1990m. iðrinktas Lietuvos TSR AukðèiausiosiosTarybos deputatu, oAukðèiausiojoje Taryboje – Ðvietimo,mokslo ir kultûros komisijospirmininku. 1993–1997 m. – Lietuvosarchyvø direkcijos, vëliau – departamentogeneralinis direktorius,1993–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijosvaldybos ir tarybos pirmininkas,1997–1998 m. – LietuvosRespublikos prezidento patarëjas,nuo 1998 m. – Lietuvos tûkstantmeèiominëjimo direkcijos prieRespublikos prezidento kanceliarijosdirektorius.1996 m. apdovanotas DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.Gediminas Ilgûnas – daugelioásimintinø publikacijø „Mokslo ir gyvenimo“þurnale autorius nuo 1969metø.Praëjusiø metø pabaiga buvo sëkminga,nes iðëjo trys jo knygos. Pirmiausia –straipsniø rinkinys „Suomija ir Lietuva. Istoriniøir kultûriniø ryðiø vagos“ (leidykla„Margi raštai“), kuriame sudëti atrinkti ávairauspobûdþio ðiø dviejø ðaliø kultûrinius,politinius, folklorinius ryðius analizuojantysstraipsniai, parašyti maþdaug per trisdeðimtmetø. Knygos iðleidimà parëmëSuomijos – Lietuvos kultûros fondas Helsinkyje.Tai yra jau treèias ðio fondo leidinys– prie visø jø parengimo vienaip arkitaip prisidëjo S.Skrodenis. Pirmasis –Lietuvos generalinio konsulo SuomijojeRagnaro Öllerio parašyta konsulato kronika,kurià S.Skrodenis iðvertë á lietuviøkalbà ir prisidëjo rengiant komentarus.Antrasis leidinys – profesoriaus monografija„Lietuvos ir Suomijos draugija 1927–2000“ (2007), iðleista kaip jubiliejinis leidinysminint autoriaus 70-metá, laikantissuomiðkøjø sveikinimo tradicijø. Knygojeiðspausdinta tokiø sveikintojø lentelë –Tabula gratulatoria su Suomijos ðvietimoministrës Sari Sarkonmaa ir bièiuliø sveikinimais.Pastaroji studija ir tapo profesoriausS. Skrodenio jubiliejaus iškilmingopasveikinimo Suomijos ambasadojeVilniuje dovana prieš dvejus metus. Dabarprofesoriui malonu, kad ir treèioji knygabus garbingai pristatoma suomiðkojeaplinkoje. Ádomu tai, jog naujosios knygostiraþas padalintas perpus – Lietuvaiir Suomijai maþdaug po lygiai.Pristatydamas Suomijos ir Lietuvos kultûriniøryðiø – vagø – leidiná, paðnekovassako, kad ið dviejø ðimtø straipsniø atrinkæspusðimtá ádomesniø ir reikðmingesniø,turëdamas tikslà parodyti tø ryðiø raidà nuopalyginti tolimos praeities – bûsimo Švedijoskaraliaus Jono III vedybø 1562 m.Vilniuje su Kotryna Jogailaite literatûriniofono bei Suomijos jaunuoliø studijø Vilniausjëzuitø kolegijoje 1585–1604 m. ikiXIX a. ir vëlesniø laikø. Nemaþai vietos skiriamaLietuvos bièiuliams suomiams ir jødarbams. Ypaè nusipelno Helsinkio universitetoprofesorius Aukusti (August) RobertasNiemis, padëjæs pamatus lietuviøfolkloristikai, Lietuvoje uþraðæs apie 3600lietuviø liaudies dainø ir dalá jø kartu su kanauninkuAdolfu Sabaliausku paskelbæs1912 metais, daug pasidarbavæs átvirtinantSuomijoje Lietuvos valstybës siekius poNepriklausomybës paskelbimo 1920–1925 metais. Apie já profesorius jau pradëjæsraðyti monografijà.Kitas asmuo – tai raðytoja Maila Tal-20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Vieðniosið ÐiaurëssutiktuvësJuozas SKOMSKISvio, XIX a. pabaigoje dvi vasaras praleidusiPlokðèiuose (Ðakiø r.), bendravusisu Vincu Kudirka ir já áamþinusi vienojeapysakoje „Idëjos auka“. Jos dëka Lietuvatapo þinoma Suomijoje. Helsinkio universitetoprofesorius Viljo Mansikka Lietuvojerinko uþkalbëjimus ir 1927 metaispaskelbë jø rinkiná. Taèiau jo rankraðtiniamepalikime liko daug neskelbtos medþiagos.Autorius, pristatydamas ðá mokslininkà,kartu prideda ir dalá nepublikuotødalykø. Paþymëtina, jog daugelyjestraipsniø panaudota unikali medþiaga iðSuomijos archyvø, kuriosligi ðiol në vienasLietuvos mokslininkasneskaitë ir neieðkojo.Literatûros ir kultûrosmeridianø skyriujedaugiausia dëmesioskiriama suomiøepui „Kalevala“, eporyšiams su lietuviøliaudies dainomis,suomiø literatûros keliøá Lietuvà raidai. Profesoriusnepamirðo irlietuviø, tiesusiø suomiøliteratûrai kelius áLietuvà – pirmojo „Kalevalos“vertëjo AdolfoSabaliausko-ÞaliosRûtos, raðytojos Mailos Talvio kûriniø vertëjosá lietuviø kalbà Antonijos Èeilytkaitës-Þagrakalienës.Kartu domëtasi baltøir finougrø kalbiniø ryðiø raidos tyrinëjimais.Aptariami prof. Kazimiero Jauniaus,pirmojo ir vienintelio Lietuvos finougristo,darbai ir kelio á finougristikà paskatos.Ið savo bièiuliø autorius prisimena folkloristusakademikà Lauri Honko, prof.Leea Virtanen, Urpo Vento ir kitus. Knygospabaigoje spausdinama keliolikapublicistiniø straipsniø apie suomiø gyvenimà,savo darbà Suomijoje bei Lietuvosir Suomijos draugijos reikalus.Kita tuo paèiu metu iðsipildþiusi profesoriausStasio Skrodenio svajonë – Turkuuniversiteto profesoriaus Kalevi Wiiko studijos„Europieèiø ðaknys“ vertimas á lietuviøkalbà (iðleido VPU leidykla, 2009). Taioriginalus, kupinas naujoviðkø idëjø veikalas,kuriame europinës civilizacijos raidaanalizuojama kompleksiðkai, panaudojantlingvistikos, archeologijos ir genetikosduomenis. Toji studija 2002 m. Suomijojebuvo iðleista net du kartus, kas suomiømokslo veikalø leidyboje retas atvejis. Jijau iðversta á anglø, estø ir vengrø kalbas.Knygà versti, pasak profesoriaus, buvo labaisunku, sunaudota daug laiko, kurio bûtøuþtekæ paraðyti monografijai. Bet vertëjastikisi, jog ðis veikalas sukels vaisingødiskusijø, verèianèiø naujau, plaèiau ir giliaupasiþvalgyti aptariant ir baltø tolimosiosgenezës problemas, tuo labiau, kadnaujausi Europos mokslininkø darbai rodonaujø poslinkiø tuose tyrimuose.Maloni ir treèioji knyga – „Uþgavëniøkaukës“, paraðyta kartu su prof. LibertuProf. Stasys Skrodenis (deðinëje) suSuomijos ambasados Lietuvoje darbuotojaisKlimka ir doc. Arûnu Vaicekausku (iðleidoVilniaus etninës kultûros centras,2009). Uþgavëniø kaukëmis profesoriusS. Skrodenis pradëjo domëtis apie 1965m., raðydamas pirmàjà disertacijà apie lietuviøkalendorinæ tautosakà, kurioje kaukëmsUþgavëniø paproèiuose skirta nemaþaivietos. Vëliau jis ne kartà gráþo prietos temos, bandydamas atskleisti kaukiøir to persirengimo per Uþgavënes prasmæ.Autoriams ði knyga miela ir kaip dailiaimeniðkai iðleistas leidinys, ir kad teorinësmintys apie persirengimo prasmætapo prieinamos visuomenei, atsidûrusiospuošniame rimtame leidinyje.Post Scriptum. Profesorius StasysSkrodenis prisipaþásta pernai VPU leidyklaiáteikæs naujà knygà – straipsniø rinkiná„Folkloras ir gyvenimas“. Jame jau suomiønebus. Joje analizuojami daugiausiakalendoriniai paproèiai ir jø likimas Lietuvoje,liaudiðkojo teatro apraiðkos, kai kuriefolkloro perkëlimo á scenà teoriniaiklausimai. Susimàstoma dël folkloro likimovykstant nevaldomai globalizacijai.Kitas skyrius yra biografinis – siauriau arplaèiau prisimenami þmonës, prisilietæprie folkloro. Nuo XIX a. pradþios JurgioPabrëþos pamokslø, Simono Stanevièiaus,Motiejaus Valanèiaus, Vinco Krëvës,Adolfo Sabaliausko darbø ligi kraðtieèiobièiulio Norberto Vëliaus ir akademikoþydinèiose folkloro pievose – LeonardoSaukos. Ant darbo stalo dar ne pabaiga– jeigu kruti, tai ir dirbi, – þemaitiškaisako profesorius Stasys Skrodenis.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 21


Prof. Liudvikas KIMTYSVilniaus universitetasPrieš šešiasdešimt penkerius metus dvi JAV mokslininkøgrupës – E.M.Purcelis, H.G.Torey ir R.V.Poundas (Harvardouniversitetas) bei F.Blochas, W.Hansenas ir M.E.Packardas(Stenfordo universitetas) þurnale ,,Physics Review”paskelbë trumpuèius straipsnelius apie branduoliømagnetinio rezonanso (BMR) atradimà. Ðieatradimai vyko tik metais vëliau, kai Kazanësmokslininkai, vadovaujami E.K.Zavoiskio,buvo paskelbæ apie elektronø paramagnetiniorezonanso (EPR) reiðkiná.Gal tai ir nëra patys svarbiausi fizikøatradimai, bet BMR pelnytai sulaukë dideliodëmesio, nes já galima buvo plaèiainaudoti ávairiausiose mokslinës irpraktinës veikos srityse. BMR atradëjøgrupiø vadovai E.M.Purcelis ir F.Blochas1952 m. buvo apdovanoti Nobelio premija.Uþ ðiuolaikinës BMR spektrometrijosplëtotæ 1991 m. R.R.Ernstas (Ciûrichoaukðtoji technikos mokykla) taip patlaimëjo Nobelio premijà. Fizikai O.Sternasir I.I.Rabis (JAV) 1943 ir 1944 m. buvoapdovanoti Nobelio premijomis uþdarbus elementariøjø magnetiniø momentøatominiuose pluoðteliuose elgsenosmagnetiniame lauke tyrimus, kurieir atvërë galimybæ tiksliai iðmatuoti branduoliømagnetinius momentus, taip pataptikti EPR bei BMR reiškinius kondensuotosemedþiagose. 2002 m. chemijosNobelio premija paskirta Šveicarijosmokslininkui Kurtui Wüthrichui uþ trimatësBMR spektrometrijos sukûrimà ir pritaikymàsudëtingø biocheminiø molekuliøtyrimams. Pagaliau 2003 m. fiziologijosir medicinos Nobelio premija buvopaskirta chemikui Paului Lauterburui(Paul C.Lauterbur) iš JAV ir fizikui PeteriuiMansfieldui (Sir Peter Mansfield) iðDidþiosios Britanijos uþ magnetinio rezonansotomografijos (MRT) atradimà,iðplëtojimà bei pritaikymà medicinoje(Mokslas ir gyvenimas 2003, Nr. 12, p.1–2; 2004, Nr. 1, p. 28–31).Eksperimentinë BMR spektrometrijatobulëja nepaprastai sparèiai. Joje naudojaminaujausi stipraus magnetinio laukosukûrimo bûdai ir diegiamos elektronikosbei kompiuterinës technikos naujovës.Ðiuolaikiniai BMR spektrometrai tinkabet kokiø branduoliø (kurie turi magnetinámomentà) spektrø tyrimams. Ypaèdaug laimëjimø pasiekta pastaraisiais metaistaikant ávairias impulsø sekas, kuriossukuria sukiniø sistemas veikianèius magnetiniuslaukus. Ðiuo bûdu tobulinantNauji iððûkiaimagnetiniorezonansospektrometrijojeBMR eksperimentus, vis didëja BMRspektrometrijos galimybës, net iki dvimaèiøbei trimaèiø spektriniø vaizdø.Pagrindinis ir brangiausias BMR spektrometroelementas – stiprø ir labai vienalytálaukà sukuriantis magnetas. Nuo joir priklauso spektrometro kokybës parametrai,o rezonansiniø signalø daþnis tiesiogiaipriklauso nuo magnetinio lauko indukcijosdydþio. BMR eksperimentø pradþiojevyravo elektromagnetai, kiek reèiaubuvo naudojami didþiuliø matmenø (sveriantysne vienà tonà) nuostovieji magnetai.Pastaràjá deðimtmetá juos beveik visiðkaipakeitë superlaidûs tobuli magnetai,kuriuose skystàjá helá reikia papildytitik 2–3 kartus per metus. Tokiems magnetamselektros šaltinio reikia tik „paleidimo“procese. Vëliau magnetinis laukasiðlieka pastovus neribotà laikà, kol skystojohelio kiekis jame yra pakankamas.Naudojant superlaidþiuosius magnetuspavyko þenkliai padidinti BMR spektrometrødaþná (1 pav.). Tai yra nepaprastaisvarbu, nes nuo daþnio dydþio iš esmëspriklauso eksperimento jautrumas bei absoliutiskiriamoji geba. Deja, superlaidininkamsbûdinga tam tikra riba, todël ganasudëtinga sukurti labai stiprius magnetiniuslaukus. Pramonës gaminamuoseBMR spektrometruose buvo pasiekiamasbeveik uþkerëtas ribinis 850–900MHz daþnis vandenilio branduoliams.Ádomiø darbø paskelbë Floridos(JAV) universiteto mokslininkai 1996 metais:BMR penkiasdeðimtmeèiui jie sukûrëelektromagnetà, kurio indukcija siekë25 T. Naudojant ðá magnetà vandeniliobranduoliams signalø daþnis virðijo1000 MHz. Tai, þinoma, buvo unikaluseksperimentas. Magnetiná laukà sukûrëelektros srovë, kurios stipris siekë 35400A (12,4 MW), magneto apvijoms aušintisunaudojama 4500 litrø vandens per minutæ.Sprendþiant iš moksliniø publikacijø,atrodo, kad ðiuo gigantiðku árenginiunebuvo atlikta kokiø nors reikðmingesniømoksliniø darbø.Malonu informuoti skaitytojus, kad2009 m. pabaigoje pagaliau ávyko ryðkusproverþis eksperimentinëje BMR spektrometrijoje:„Bruker BioSpin“ árengë Lionomagnetinio rezonanso tyrimø centre(BMRC) Prancûzijoje (Centre de ResonanceMagnétique Nucléaire à Très HautsChamps (CRMN) in Lyon, France (a jointresearch unit of CNRS, Ecole NormaleSupérieure de Lyon and Université Lyon)pirmàjá pasaulyje spektrometrà, kuriamepasiektas 1000 MHz daþnis. Pagrindinëðio spektrometro dalis – galingas superlaidusmagnetas, sukuriantis nuostovøjámagnetiná 23,5 T indukcijos laukà. Tai didþiulisárenginys (2 pav.), kuriame yra iðsuperlaidininkø padaryti solenoidai,ámerkti á papildomai atðaldytà skystà helá.Kol kas dar neskelbiami duomenys apieskysto helio ir skysto azoto sànaudasnuolatiniam magnetiniam laukui palaikyti.Be abejonës, tai yra didþiuliai kiekiai.Tokiame árenginyje, be pagrindiná laukàkurianèiø solenoidø, yra daugybë papildomørièiø, kurios koreguoja magnetiniolauko vienalytiðkumà. Ádomu paminëti ganakeistà faktà, kad ðiuo, taip pat ir kitøBMR spektrometrø grandioziðkø matmenømagnetais kokybiškas magnetinis laukasyra sukuriamas maþdaug 0,5 (!) kubiniocentimetro tûrio elemente, tik tokátûrá daþniausiai uþima tiriamieji bandiniai.Liono universiteto profesorius LyndonasEmsley, BMR laboratorijos Liono universitetevadovas, teigia, kad 1000 MHzspektrometras (3 pav.) bus naudojamasávairiausiuose tyrimuose: fizikiniuose,cheminiuose, biocheminiuose, medicininiuoseir kt. Numatytos sàlygos, kaip pasinaudotitokiu unikaliu prietaisu ne tikPrancûzijos, bet Europos ir net kitø pasaulioðaliø mokslininkams. ŠiuolaikiniaiBMR spektrometrai konstruojami taip,kad juos bûtø galima valdyti interneto ryðiu.Tai atveria galimybæ viso pasauliomokslininkams naudotis prietaisu „nesëdintprie jo“. Pakanka nusiøsti bandiniusir sutartu laiku atlikti distanciná eksperimentà.Be abejo, tiesiogiai prietaisà aptarnaujatechniniai darbuotojai, o bendros22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


prieigos sàlygos bûna sudaromos sutartimis.Tokio kolektyvinio naudojimo BMRcentrø jau yra gana nemaþai pasaulyje.Stebint magnetinio rezonanso spektrometrijosdarbø eigà pasaulyje, vis norisiþvilgterëti á padëtá Lietuvoje. BMR darbaiVilniaus universitete tapo kryptingi1961 m., kai tuometinio Bendrosios fizikosir spektroskopijos katedros vedëjoH.Jonaièio iniciatyva buvo pradëtas kurtispektrometras, tikintis iðplëtoti tarpmolekuliniøsàveikø spektrometrinius tyrimus.Nelengvas tai buvo darbas, bet rezultatøgauta neblogø: nuo 1965 m. Lietuvoje jaubuvo pirmas veikiantis didelës skiriamosiosgebos 23 MHz BMR spektrometras.Tai vargu ar galëjo nustebinti mokslo pasaulá,nes Japonijos firma JEOL jau gamino40–60 MHz spektrometrus. Bet daugelyjeTSRS vietø, net Maskvos, Kazanës,Leningrado ir kt. universitetuose, mokslininkaituo metu irgi dþiaugësi tik savo kûrybosspektrometrais.Pirmieji pramonës gaminti spektrometraibuvo ágyti Lietuvoje (Vilniaus universiteteir Kauno politechnikos institute) tik1973 metais. Deja, tai buvo labai vidutiniolygio Èekoslovakijos firmos „Tesla“ spektrometrai,tinkantys tik vandenilio branduoliø(protonø) magnetinio rezonanso spektrøtyrimui 80 MHz daþniais, o 1989 m. Vilniausuniversitetas ásigijo tos paèios firmospagamintà impulsiná Furjë 80 MHz spektrometrà,kuriuo jau buvo tyrinëti ir anglies1 pav. BMRspektrometrødaþnio vandeniliobranduoliamsdidinimo tendencija:prietaisams suklasikiniuelektromagnetuarba nuostoviuojumagnetu (1), susuperlaidþiuojumagnetu (2),Lietuvos spektrometrø(3)3 pav. Bendras 1000 MHz BMRspektrometro vaizdas2 pav. Superlaidusis magnetas,sukuriantis 23,5 T indukcijosnuostovøjá magnetiná laukà13-ojo izotopo spektrai. 2004 m. Vilniausuniversiteto chemikai prof. E.Butkaus pastangomisásigijo 300 MHz gana ribotø galimybiøBMR spektrometrà, daugiau kaip15 metø naudotà JAV.Bûtø neteisinga teigti, kad Lietuvai nereikalingiðiuolaikiniai BMR spektrometrai.Tik visa bëda, kad ðie prietaisai yralabai brangûs. Geriau sukomplektuotas700–800 MHz prietaisas, kokius dabarsiûlo „Bruker BioSpin“ (Vokietija), „Varian“(Šveicarija, JAV), kainuoja apie 8–10 mln.litø, labai nepigi ir jø eksploatacija. Todëlgerai aprûpintas tokiais prietaisais laboratorijasturi turtingos valstybës (JAV, Vokietija,Anglija, Šveicarija, Švedija, Norvegija(Mokslas ir gyvenimas 1999, Nr. 5, p.24-25), taip pat valstybës, kurios stengiasineatsilikti nuo pasaulinio mokslo lygio(Slovënija, Lenkija, Èekija ir kt.). Paþymëtina,kad ir ið TSRS sudëtyje buvusiøjøvalstybiø Lietuva yra labiausiai atsilikusi.Mûsø kaimynës Estija ir Latvija irgi turi ganagero lygio BMR spektrometrus su superlaidþiaisiaismagnetais.Lietuvos mokslininkai, kuriems svarbûsBMR spektriniai tyrimai, suvienytomispastangomis jau realiai siekia ásigytitikrai ðiuolaikinius spektrometrus Vilniausir Kauno moksliniams centrams, o darbàorganizuoti taip, kad jais galëtø naudotisvisos suinteresuotos mokslo institucijos.Tai labai graþi artimos ateities vizija.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 23


Konferencija,,Scientia et historia-2010”:Prof. Juozas AlgimantasKRIKÐTOPAITIStrumpa apþvalgaŠ.m. kovo 25–26 d. Lietuvos kultûrostyrimø institute vykusios Lietuvos moksloistorikø ir filosofø (LMIF) bendrijos konferencijos„Scientia et historia-2010“ programojebuvo numatytos dvi sekcijos.Viena skirta filosofiniø bei sociologiniømokslø krypties tyrinëjimams, o kita – istorinëmstemoms. Be to, Kupiðkyje, Vitraþøgalerijoje, lygiagreèiai vyko konferencijosedukacinë sesija, skirta ugdytikraðtotyros entuziastø moksliniø tyrimøágûdþius.Pirmosios sekcijos darbas prasidëjodr. Þibarto Jackûno pranešimu, aptarianèiusàvokos Interpretacija turiná, jo semantiniusypatumus; èia autorius pateikë kritinæinterpretacijø apþvalgà; jis parodë,kad, nors šioje tematikoje yra daug painiavos,galima teigti, kad interpretacijossemantinis turinys yra visuomet susijæssu laikotarpio kultûra, su esama vertybineorientacija. Po ðio akademinio stiliauspraneðimo dr. Andriaus Konickio aiðkinimas,iðryðkinantis neaiðkø filosofo vaidmenávisuomenëje, skambëjo þaviai irnuotaikingai. Dr. Auðros Rimaitës praneðimas,skirtas dabar vykstanèio dialogotarp mokslininko ir þurnalisto analizei,sukëlë visuotiná klausytojø dëmesá, nespalietë labai aktualø klausimo „Koks turëtøbûti mokslo þiniø kelias visuomenëslink?“ esmæ. Ðiai analizei buvo pasirinktibiotechnologijos laimëjimø apraðymai þiniasklaidoje.Autorë atskleidë sunkiai áveikiamusbarjerus, iðkilusius tarp pavirðutiniðkai„plepanèios“ þurnalistikos ir mokslonaujienø. Dr. Edmundas Adomonissavo praneðime pabrëþë tæstinumà tarpsveiko proto (t.y. bendros nuovokos –„common sense“) ir mokslo. Dr. AlvydasNoreika kalbëjo apie savo toliau tæsiamusVytauto Kavolio mokslinio palikimotyrimus, susiedamas ðá kartà mûsø garsausiðeivio plëtotà meno sociologijà sustruktûriniu funkcionalizmu. Dr. Vytis Valatka,nuosekliai gilindamasis á viduramþiøfilosofijà, apþvelgë teorinius antrosiosscholastikos „teisingo“ karo aiðkinimusbei paþiûras, vyravusias Renesanso pradþioje,ir susiejo jas su dabartiniais tarptautinësteisës dokumentais. Habil. dr.E.Adomoniopraneðimà aptariaJ.A.KrikðtopaitisJuozas Al. Krikštopaitis nagrinëjo sàvokàFaktas, jo „patikimumo“ klausimà, palygindamassàvokos turiniø skirtumusgamtos ir humanitariniuose moksluose.Sesijos darbà uþbaigë provokuojantismoksliná þingeidumà dr. Jono Rubikopranešimas, apþvelgiantis genomo tyrimønaujienas. Praneðëjas kalbëjo apiedalykus, kelianèius ávairius mokslo apiegyvybës esmæ klausimus, kurie dar nerandapakankamai argumentuotø atsakymø.Praneðimas buvo turiningas ir teikiantisþiniø ið priekinës biologijos atradimølinijos; teko pripaþinti, kad tinkamai pasirengusiøasmenø filosofiðkai ávertinti naujausiàðios srities informacijà, deja, darneturime.Mokslo istorijai svarbiø tyrimø bare nuveiktiemsdarbams buvo skirta istorinëstematikos sekcija. Mokslo daktarø RomualdoJuzefovièaus, Juozo Banionio,Liberto Klimkos ir Laimos Petrauskienëspraneðimai atskleidë Ernesto Galvanausko,Zigmo Þemaièio, Juzefo Montvilos,Prano B. Ðivickio nuopelnus Lietuvoskultûrai, mokslui ir kitus klausimus,susijusius su aktyvia jø veikla. DaktarësEglë Makariûnienë ir Rasa Kivilðienëpristatë parengtà leidybai Sàvadà, kuriamepateikiamos kryptingai parinktos enciklopedinësþinios apie asmenis, tyrinëjusiusastronomijos ir fizikos istorijos klausimusbei raðiusius apie tai. Dr. BirutëPraneðimà skaitoA.RimaitëRailienë aptarë Vrublevskiø bibliotekosbibliografijos rodyklës turiná, o jaunas pradedantistyrinëtojas Donatas Ustinavièiuskalbëjo apie svarbø mokslo bendruomeneidalykà – personalinës bibliografijosþanrà ir jo perspektyvà Lietuvoje.Habil.dr. Kæstutis Makariûnas nuðvietësovietmeèiu vykusià fizikos mokslø plëtrà,jos ypatybes Lietuvoje. Dr. RamûnasKondratas paaiškino, kokie klausimaisprendþiami, kuriant Vilniaus universitetomokslo muziejø; jis taip pat aptarë optimistinæðio muziejaus tolesnës plëtrosvizijà, tikëdamas, kad Lietuvoje visuomenëssumaiðtis galop baigsis. Habil.dr.24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6


GrupëkonferencijosdalyviøJuozas Al. Krikštopaitis, keldamas klausimà,apie kà vertëtø kalbëti Lietuvos istorikamstarptautiniuose forumuose, apibendrinosavo keliø deðimtmeèiø patyrimà.Baigiant sekcijos darbà LMIF bendrijosnariø susirinkime buvo numatytos dalyvavimoðiø metø tarptautinëse konferencijoseBarselonoje ir Taline gairës. Taippat buvo nuspræsta netrukus LMIFB vadovybësnariams aptarti konkreèius dalyvavimoklausimus, taip pat XXV tarptautinësBaltijos ðaliø mokslo istorikø ir filosoføkonferencijos organizavimo Vilniuje(2012) reikalus. Konferencijos sekcijødarbui vadovavo J.A.Krikðtopaitis irL.Klimka.Konferencijos programà uþbaigë dvikviestiniø profesoriø paskaitos, praturtintosgausiomis dokumentinëmis nuotraukomisbei schemomis. LMA narys korespondentasprofesorius AlgimantasGrigelis kalbëjo apie Aliaskos geologinëssandaros praeitá ir dabarties aktualijas,susijusias su geografijos ir socialinëskaitos istorija; jis papasakojo apie vieninteláPlaktukø muziejø Ðiaurës Vakarø Aliaskoje.Priminsiu: vienas ið pagrindiniø profesoriauskelionës tikslø ir buvo apsilankymasðiame unikaliame muziejuje, ásikûrusiameprieð kelerius metus Hainesmiestelyje; svarbu paþymëti, kad apsilankymasèia turëjo sekà – kilo iniciatyvasteigti panaðø muziejø Lietuvoje. Profesoriusið JAV Ph.d. Romualdas Šviedryssupaþindino auditorijà su jo patiesnaujausiais tyrinëjimø rezultatais, atskleidþianèiaismûsø tëvynainio Juozapo Varsevièiausekspedicijø ir atradimø PietøAmerikoje epizodø ypatybes (XIX a.).Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesamus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera, nors irbûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiøðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikai pastebëjo, kad artihorizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yraið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesos spinduliø lûþis atmosferoje –atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þinoastronomai, kurie vartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrakcijoskampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiuidangus skliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kurkas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiøoptiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskøiðkraipymais ir baigiant miraþais.AtmosferosProf. Audrius DUBIETISrefrakcijaII mûsø eros amþiuje graikø filosofasPtolemëjas pirmasis pabandë paaiðkintiatmosferos refrakcijos reiðkiná. Anuometbuvo manoma, kad Þemæ supa vienodotankio oro atmosfera, gaubiama kur kasretesnio eterio – paslaptingojo penktojoelemento, kurio buvimà IV amþiuje prieðmûsø erà postulavo þymûs graikø filosofaiAnaksagoras ir Aristotelis. Ptolemëjasmanë, kad ðviesos spinduliai lûþta retesnioeterio ir tankesnio oro sandûroje,ir dël to pasikeièia ðviesulio regimoji padëtisdangaus skliaute, panaðiai kaip þiûrintnuo kranto po vandeniu esantis objektasmatyti ðiek tiek kitoje vietoje. Ptolemëjoaiðkinimas, nors ir buvo gerokaisupaprastintas, gana tiksliai atskleidë atmosferosrefrakcijos reiðkinio esmæ, oPtolemëjo atmosferos modeliu ir jo pasiûlytaatmosferos refrakcijos sampratabuvo remiamasi beveik 1500 metø. Ádomutai, kad patá ðviesos lûþio dësná ðiuolaikiðkaisuformulavo olandø astronomasir matematikas W.Snelijus tik 1621 metais.Tobulëjant astronominiams instrumentamsir iðradus teleskopà, XVI a. danøastronomas T.Brahë išmatavo daugybæðviesuliø padëèiø ir sudarë tikslias astronominësrefrakcijos lenteles, kuriomisilgà laikà buvo vadovaujamasi atliekantávairius astronominius stebëjimus. T.Brahëiðmatavo, kad ðviesulio regimoji ir tikrojipadëtys skiriasi tuo labiau, kuo ðviesulysyra arèiau horizonto, ir nustatë, kadprie pat horizonto vidutinis regimosios irtikrosios ðviesulio padëèiø skirtumas (refrakcijoskampas) siekia 35 kampo minutes(35’, tai šiek tiek daugiau nei 0,5 o ).Jau vëliau, paaiðkëjus, kad paslaptingoji,uþpildanti kosminæ erdvæ substancija– eteris neegzistuoja, ir nustaèiusatmosferos sluoksniø struktûrà beitanká, buvo patikslintos ir fizikinës ðviesoslûþio (refrakcijos) atmosferoje prieþastys,kurios pasirodë sudëtingesnës.Ðviesos refrakcija atmosferoje atsirandadël regimojo oro tankio kitimo iðilgaiþvilgsnio linijos: þvelgiant horizontokryptimi, oras yra kur kas tankesnis, neiþvelgiant tiesiai virð galvos – á zenità. Paleihorizontà sklindantiems ðviesos spinduliamsatmosfera tampa panaði á gradientinæterpæ: èia oro tankis, taigi ir lûþiorodiklis smarkiai priklauso nuo stebëjimokrypties. Tokioje aplinkoje ðviesosspinduliø lûþio kampas keièiasi palaipsniuiir spinduliø kelias yra iðkreivinamas.Ðviesos spinduliai ima sklisti nebetiesiomis, bet kreivomis trajektorijomis,o stebëtojas objektà mato kreivoðviesos spindulio liestinës kryptimi. Atsiþvelgusir á tai, jog Þemë yra apvali,ðviesos spinduliai, mus pasiekiantys iðuþ atmosferos ribø esanèio objekto, savokelyje kerta labai ávairaus tankio atmosferossluoksnius, ir jø kreivumas tampanetolygus. Kuo arèiau horizonto yraðviesulys, tuo labiau ið jo sklindanèiø ðviesosspinduliø kelias iðkreivinamas, todëlþiûrint kaip tik ðia kryptimi atmosferos refrakcijosefektai pasireiðkia labiausiai. Taigi,kalbant apie labai maþø matmenø objektus– þvaigþdes ar planetas, dël atmosferosrefrakcijos skiriasi regimoji ir tikrojijø padëtys. Aiðku, þvelgiant plika akimiir neturint atskaitos taðko, pastebëti ðáskirtumà nëra lengva, o norint já ávertintireikia tiksliai þinoti šviesuliø patekëjimoar laidos laikà.Taèiau atmosferos refrakcijos efektassukelia ir daugelá kitø ádomiø reiðkiniø,kuriuos galima stebëti plika akimi.T.Brahës amþininkas garsusis vokieèiøastronomas J.Kepleris pirmasis atkreipëMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 25


dëmesá á tai, kad Saulei tekant ar leidþiantisjos diskas visuomet atrodo ðiek tiek vertikaliaisuplotas (1 pav.). Savo pastebëjimàKepleris paaiðkino atmosferos refrakcija:Saulei esant prie horizonto, ðviesosspinduliai, mus pasiekiantys ið apatinio1 pav. Saulës diskas prie horizonto visuometatrodo ðiek tiek vertikaliai suplotas dëlatmosferos refrakcijosSaulës disko kraðto, atmosferoje lûþta (uþlenkiami)labiau, nei tie ðviesos spinduliai,kurie mus pasiekia ið virðutinio Saulës diskokraðto. Tas spinduliø lûþio kampø skirtumastesudaro viso labo tik nepilnas 7’,taèiau, þinant, kad Saulës disko kampinisskersmuo yra 32’, Saulës diskas susiplojabemaþ penktadaliu (2 pav.). Ðá efektà,jei tik Saulës spinduliai neakina, nesunkuA. Dubieèio nuotr.pamatyti ir plika akimi kiekvieno saulëlydþioar saulëtekio metu. Kepleris kartu pastebëjo,kad tekant ir leidþiantis lygiai taippat susiploja ir Mënulio diskas.Vertinant vidutinæ atmosferos refrakcijà,yra naudojamas „modifikuotos standartinësatmosferos“ (modified US1976 atmosphere)modelis. Ðis modelis apraðoatmosferos refrakcijà áprastinëmis sàlygomis:esant atmosferos slëgiui 1013,25 hPa(t.y. 1 atmosferai arba 760 mm Hg) ir temperatûrosgradientui -6.5 o C/km (t.y. didëjantaukðèiui temperatûra krenta), kai ðviesosbangos ilgis yra 574 nm (geltona ðviesa),o stebëtojas yra jûros lygyje, kur orotemperatûra siekia +15 o C ir santykinëdrëgmë – 80 procentø. Tokios modifikuotosstandartinës atmosferos sàlygomispaèiame zenite esanèiø objektø tikroji irregimoji padëtys tiksliai sutampa. Objektuitolstant nuo zenito, refrakcijos kampasima neþymiai didëti. Taèiau tikrosiosir regimosios padëèiø skirtumas objektams,kurie pakilæ daugiau nei 10 o virð horizonto,tebëra nykstamai maþas. Tik dararèiau horizonto refrakcijos kampas jautampa pastebimesnis, ir ties pat horizontupasiekia 34 kampo minutes. Beje, taitiksliai atitinka prieð beveik 350 metø T.Brahës atliktø stebëjimø rezultatà.Akivaizdu, kad lemiamà átakà atmosferosrefrakcijai turi tik tankiausias ir þemiausiasatmosferos sluoksnis – troposfera,o ypaè – arèiausiai Þemës pavirðiausesantis oro sluoksnis. Taigi oro lûþiorodiklis ir atmosferos refrakcijos mastassmarkiai priklauso nuo lokaliø sàlygø– oro slëgio, temperatûros ir santykinësdrëgmës, kurios laikui bëgant galigerokai keistis. Neseniai atlikti iðsamûs,net kelerius metus trukæ tyrimai atskleidë,kad atmosferos refrakcija yra labainepastovi. Ji kinta priklausomai nuo parosir metø laiko. Vëstant (ðylant) orui, jotankis didëja (maþëja), taigi didëja (maþëja)ir oro lûþio rodiklis bei refrakcijoskampas. Per parà refrakcijos kampas nedaugpakinta ir paprastai neviršija keletokampo minuèiø. Taèiau sezoninë refrakcijoskaita gali bûti kur kas didesnë:nustatyta, kad per metus didþiausias atmosferosrefrakcijos kampas paprastaisvyruoja tarp 0,5 ir 1 o , taèiau kai kada2 pav. Dël atmosferosrefrakcijos prie horizontoesantys dideli objektai –Saulë ar Mënulis matomine tik aukðèiau, bet ir jødiskai atrodo suploti.Iðtisinës kreivës þymiðviesos spinduliøtrajektorijas, o punktyraispaþymëta þvilgsniolinijaðaltuoju metø laiku jis gali siekti iki 2 o irdaugiau.Neretai pasitaiko, kad oro temperatûrosir tankio priklausomybë nuo aukðèioyra netolygi. Taip nutinka, kai skirtingameaukðtyje susidaro atskiri, visai nedaugbesiskirianèiø temperatûrø oro sluoksniai.Þvilgsnio linijai kertant tokius oro sluoksnius,tekanèios ar besileidþianèios Saulësdisko vaizdas yra iðkraipomas. Skirtingostemperatûros oro sluoksniø kiekisbei temperatûros gradientas kiekvienàkartbûna vis kitoks, tad ðia prasme kiekvienassaulëlydis yra unikalus. Jei tik Saulësspinduliai neakina, netgi to paties saulëlydþiometu galima iðvysti ástabià keistøSaulës disko formø ávairovæ (3 pav.).Dar didesni tekanèios ar besileidþianèiosSaulës disko iðkraipymai gali bûti ðaltuojumetø laiku.3 pav. Besileidþianèios Saulës diskoiðkraipymai dël nedideliø temperatûrosnetolygumø atmosferojeKadangi Saulës disko kampinis skersmuo(32’) yra beveik toks pats, kaip irmaksimalus atmosferos refrakcijos kampas(34’), susiduriame su gana paradoksaliasituacija: palydint Saulæ, kai jos diskasprilieèia horizontà, ið tikrøjø Saulë jaubûna nusileidusi, o besigroþint pirmaisiaisryto Saulës spinduliais, Saulë dar nebûnapatekëjusi! Kitaip tariant, dël atmosferosrefrakcijos Saulës ir Mënulio tekëjimoir laidos laikas bei dienos ilgumas skiriasinuo tø, kurie nurodomi kalendoriuje.Lietuvos platumoje ðie skirtumai nëra dideli;dienos trukmë yra vidutiniðkai ilgesnëviso labo keliomis, paprastai 5–8 minutëmis.Kitaip yra ðiaurinëse platumose,kur regimoji Saulës judëjimo trajektorijadangaus skliaute sudaro labai maþàkampà su horizontu, dël to atmosferosrefrakcijos efektai yra kur kas þenklesni.Dël ðios prieþasties poliarinë diena aðigaliuosevisada bûna ilgesnë uþ poliarinænaktá: Saulë ten paprastai pateka netkeliomis dienomis anksèiau, o nusileidþiakeliomis dienomis vëliau.Atmosferos refrakcija pasireiðkia ir kitaisádomiais aspektais. Mënulio uþtemimømetu galima pastebëti, kad Þemës26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


4 pav. Dalinis Mënulio uþtemimas: Þemësðeðëlyje esanti Mënulio disko dalis yratamsiai raudona, kadangi jà apðvieèiaÞemës atmosferoje uþlinkæ raudoni SaulësspinduliaiA. Dubieèio nuotr.R.Balèiûno nuotr.R.Balèiûno nuotr.5 pav. Spalvotas prie horizonto esanèiosVeneros pjautuvas – atmosferos refrakcijosir dispersijos rezultatasðeðëlio uþtemdyta Mënulio disko dalis nëravisiðkai tamsi, o silpnai ðvyti tamsiairaudona spalva (4 pav.). Tai Þemës ðeðëlyjeesanèià Mënulio disko dalá apðvieèiadël refrakcijos Þemës atmosferoje uþlinkæSaulës spinduliai. Ðiems spinduliamspakeliui tenka áveikti dvigubai tankesná atmosferossluoksná, lyginant su tuo, prokurá besileidþianèià Saulæ mato ant þemësesantis stebëtojas. Taigi visà Þemës atmosferàpraëjæ Saulës spinduliai uþlinkstadvigubai didesniu kampu. Negana to, dëlðviesos sklaidos storà Þemës atmosferossluoksná praeina tik maþiausiai sklaidoma– tamsiai raudona Saulës ðviesa, kuriir apðvieèia Þemës ðeðëlyje esantá Mënuliodiskà. Galima sakyti, kad dël ðiø prieþasèiøÞemës ðeðëlis niekada nebûnajuodas. Netgi Mënuliui visiðkai uþtemus,jo diskas tebëra gerai áþiûrimas tamsausdangaus fone. Esant dalinei uþtemimo fazei,pastebëti uþtemusios Mënulio diskodalies spalvà ne visada pavyksta, kadangiakiai sunku adaptuotis prie milþiniðko apðviestosir uþtemdytos Mënulio disko daliøkontrasto. Ádomu ir tai, kad uþtemusioMënulio disko ðviesumas ir atspalvis skiriasikiekvieno uþtemimo metu: vienàkartjis silpnai ðvyti vario, o kitàkart baugiakraujo raudonio spalva, priklausomai nuotuo metu Þemës atmosferoje esanèiø dulkiø,aerozoliø ir debesø kiekio, kurie papildomaiiðsklaido pro Þemës atmosferàpraeinanèià Saulës ðviesà. Galima tik ásivaizduoti,kaip þvelgiant ið uþtemusio Mënuliogalëtø atrodyti Þemë: didþiulis tamsusrutulys, apgaubtas nedidelës rausvosir perregimos aureolës – atmosferos.Þemës atmosfera, kaip ir bet kuri kitaoptinë terpë, pasiþymi dar viena savybe:oro lûþio rodiklis, nors ir labai maþai,taèiau skiriasi skirtingo bangos ilgio(spalvos) ðviesai. Lûþio rodiklio priklausomybënuo bangos ilgio vadinama dispersija.Oro lûþio rodiklis yra labai maþas(1,0003), o lûþio rodikliø skirtumaspaèioms kraðtinëms regimojo Saulësspektro spalvoms, mëlynai ir raudonai,tëra vos 1/20000, taèiau to jau pakanka,kad refrakcijos kampai ávairiø spalvøðviesos spinduliams ðiek tiek skirtøsi. Dëldispersijos mëlyni ir þali ðviesos spinduliai,kuriems oro lûþio rodiklis yra didesnis,lûþta didesniu kampu, nei geltoni arraudoni, kuriems oro lûþio rodiklis maþesnis.Paprastai atmosferos dispersijosefektas yra toks menkas, kad plika akimijo áþiûrëti neámanoma. Taèiau, paþvelgusá þemai prie horizonto esanèià Saulæpro teleskopà, galima pastebëti, kadvirðutinis Saulës disko kraðtas turi þalià(retkarèiais, esant labai skaidriam orui,þydrà ar net mëlynà), o apatinis – raudonàapvadà. Ðá reiðkiná pirmà kartà pastebëjoir 1873 m. apraðë anglø astronomasD.Vinstenlis. Spalvotø Saulës diskoapvadø storis tesiekia vos keliolikakampo sekundþiø. Jei stebimo objektokampiniai matmenys yra maþi ir palyginamisu atmosferos dispersijos mastu, atmosferosdispersijos efektas pasireiðkianuostabia spalvø gama. Tokie objektaikaip tik yra planetø diskai, kuriø kampiniaimatmenys siekia vos keliolika ar keliasdeðimtkampo sekundþiø. Taip siaurasprie horizonto esanèios Veneros pjautuvas,þvelgiant pro teleskopà, nusidaþovisomis vaivorykðtës spalvomis (5 pav).Vis dëlto atmosferos dispersijos efektàkartais galima matyti ir plika akimi, taèiaujis pasireiðkia kiek kitaip. Tai þvaigþdþiømirgëjimas. Tikriausiai daugeliui tekopastebëti, kad kartais prie horizontoesanèios ryðkios þvaigþdës mirga ir greitaikaitalioja spalvà, suþibdamos èia geltona,èia þalia, èia mëlyna ðviesa. Ðiosgreitos spalvø kaitos prieþastis yra didelëatmosferos turbulencija. Maiðantis kylanèiomsðilto ir besileidþianèioms ðalto oromasëms, labai greitai keièiasi ir ðviesosrefrakcijos kampas. Kadangi þvaigþdësnuo mûsø yra nutolusios milþiniðku atstumuir tëra taðkiniai, neturintys kampiniømatmenø ðviesos ðaltiniai, atmosferosdispersijai iðskaidþius baltà þvaigþdësðviesà á spalvas, kiekvienu laiko momentuá þvilgsnio linijà pakliûva vis kitosspalvos þvaigþdës ðviesa, ir þvaigþdëima mirgëti. Taip pat sakoma, kad, netgigerai nepaþástant dangaus, planetaslengva atskirti nuo þvaigþdþiø, kadangiplanetos nemirga. Tai turi daug tiesos.Planetos turi kampinius matmenis, o proteleskopà galima áþiûrëti jø diskus, kuriøskersmuo paprastai yra palyginamas ardidesnis uþ refrakcijos kampø skirtumàskirtingø spalvø ðviesos spinduliams.Skirtingø spalvø spinduliams dël atmosferosdispersijos net ir ðiek tiek pakeitussklidimo kryptá, á þvilgsnio linijà vistiek patenka skirtingø spalvø spinduliaiið skirtingø planetos disko vietø, spalvospersikloja, ir stebëtojas mato baltà, nemirganèiàplanetos ðviesà. Jei oro turbulencijalabai didelë, aiðku, mirga ir planetos,ir net tolimos miesto šviesos.Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 27


Atkelta ið 7 p.Rio de Þaneiras, bûdamas vienas graþiausiøpasaulio miestø dël savo iðskirtinësgeografinës padëties, stebina neaiðkiosiðvaizdos þmogystomis, gulinèiomisnet ðalia prabangiø vieðbuèiø sienø. Vandenynas,kalnai, uolos, tropinë augalija,álankos ir uþutekiai, salos ir pliaþai bei lûðnynaisaplipusios kalvos – visko galimapamatyti Rio de Þaneire. Tik Manause,mieste, kuris yra Amazonës dþiungliø glûdumojeir pasiekiamas tik oro ar vandenskeliais, o iki artimiausio miesto Belemodriekiasi apie 3 tûkst. kilometrø neáþengiamødþiungliø, neteko sutikti „smëlioRio Negro vandenys susilieja suAmazonekarjerø generolø“, stebino ðvara gatvëse.Šis miestas galëtø bûti pavaizduotas kaipBrazilijos ekonomikos klestëjimo geriausiaspavyzdys, nes po didelio ekonominionuosmukio, pasibaigus kauèiuko erai,Brazilijos vyriausybë, norëdama iðsaugotiekonominá ðio regiono potencialà, ákûrëlaisvàjà ekonominæ zonà, ir èia plûstelëjouþsienio investicijos ið visø pasaulioðaliø. Dabar ðiame mieste gaminama nuoautomobiliø iki sudëtingiausios kompiuteriøtechnikos, o savo filialus ákûrë garsiausiJAV, Japonijos, Vokietijos ir kitø ðaliøautomobiliø gamintojai bei aukðtøjøtechnologijø milþinës, tokios kaip Samsung,Sony, Siemens ir kt.Kai Argentina iðgyvena ekonomikosnuosmuká, Brazilijos bendrasis vidaus produktas2009 m. augo apie 4 proc., o 2010m. gali išaugti iki 5 procentø. Tuo metu,kai kitas ðalis kankino gili ekonominë krizë,persiritusi per visà pasaulá, investuotojøpasitikëjimas Brazilijos ekonomika sustiprëjoir tiesioginiø investicijø á Brazilijàaugimas 2010 m. gali virðyti 40 mlrd. doleriø;2009 m. jos siekë 30 mlrd. doleriø.Ekonominë padëtis Brazilijoje pastebimaiëmë gerëti 2003 m. á valdþià atëjus dabartiniamšalies prezidentui Lulai da Silvai. Taivisø pirma susijæ su politinio stabilumo iðaugimu,valstybës valdomø kompanijø privatizavimu,eksporto skatinimu ir mokesèiømaþinimu. Ekonominës politikos liberalëjimasir laisvai plaukiojanèio valiutoskurso ávedimas davë rezultatø. Nors Brazilijoscentrinio banko nustatyta palûkanønorma yra viena didþiausiø pasaulyje ir siekiabeveik 9 proc., šalis pritraukia dauginvesticijø. Didelë problema yra ir þemasproduktyvumas, kurá lemia menkos investicijosá tyrimus ir plëtrà. Šiuo metu, pavyzdþiui,Pietø Korëja, turëdama 4 kartusmaþiau gyventojø nei Brazilija, uþregistruoja30 kartø daugiau patentø. Brazilijai, kadgalëtø turëti stabilià valiutà, esant kintanèiamvaliutos kursui, produktyvumo augimasyra bûtinas.Argentinair Brazilija: þvilgsnisið LietuvosLyginant Argentinos ir Brazilijos kultûras,Argentina atrodo daug artimesnë Europoskultûrai tiek savo muzika, literatûra,architektûra, aprangos stiliumi ir kitomisiðorinëmis gyvenimo apraiðkomis. Argentinosliteratûros legendos Jorge Luis Borchesobei Chulijo Kortasaro kûriniai yrakiekvieno europieèio dvasinio pasaulio neatsiejamadalis, o A.Piazolos tango nesuvirpintøtik reto senojo þemyno gyventojoðirdies, tuo tarpu tiek Brazilijos literatûra,tiek afrikietiðki sambo ritmai ar H.Vila la Lobosokûriniai jaudina, manyèiau, tik nedidelædalá Europos gyventojø.Nors Brazilija stebina laukiniu gamtosgroþiu, gyvûnijos ávairove ir neáþengiamomisAmazonës dþiunglëmis, kur dar gyvenacivilizacijos nepaliestos vietinës gentys,Argentinos peizaþai nustelbia visø ikiðiol matytø ðaliø, taip pat ir Brazilijos, áspûdþius.Ðioje ðalyje, atrodo, galima rasti visko,kuo þavi kitos šalys: Australijos savanos,Bolivijos druskø eþerai, Islandijos ledynai,ugnikalniai ir bekraðtës lygumos,atšiaurios ledu nuklotos Grenlandijos pakrantës,Kanados spygliuoèiø miškai irsnieguotos Himalajø virðûnës, Meksikosdykumos, apaugusios milþiniškais kaktusais,ávairiaspalviai JAV kanjonai, PietryèiøAzijos dþiunglës ir mangroviø miðkai, PietøAfrikos sodri vynuogynø þaluma ir baltiAtlanto vandenyno pakrantës pliaþai ir netvienas didþiausiø kriokliø pasaulyje – Iguvasu.Kadangi šalies plotas net 3,8 mln.km 2 ir ji driekiasi kelis tûkstanèius kilometrøðiaurës–pietø kryptimi, todël joje yra netkelios klimato juostos. Ugnies Þemë patenkaá subantarktinæ klimato juostà, kurnuolatos ðalta ir puèia þvarbûs vëjai. Patagonijaiðsidësèiusi vidutiniø platumø klimatojuostoje ir dël ðaltøjø sroviø èia bûdingasðaltas ir sausas klimatas. Centrinei Argentinosdaliai bûdingas subtropinis klimatas,o ðalies ðiaurë iðsidësèiusi atogràþøjuostoje, kur karðta visais metø laikais.Keliaujant po Argentinà, didþiausiàáspûdá paliko Patagonija ir Ugnies Þemëbei bekraðtës Argentinos pampos ir druskoseþerai ðalies ðiaurinëje dalyje, primenanèiojeMënulio peizaþà. Patagonijadriekiasi šalies pietuose. Èia plyti daugybëledynø ir ledyninës kilmës eþerø. Patagonijoskrantus pirmà kartà pasiekusiF.Magelano ekspedicija pavadino ðá kraðtàPatagonia – „pëdø þeme“ (isp. pata –„pëda“), kadangi europieèius nustebinodidelës vietiniø gyventojø pëdos. Patagonijauþburia nepakartojamu groþiu: snieguapklotos Andø virðukalnës, bekraðtësþalumos platybës, iðtirpusiø ledynø smaragdoeþerai ir besigananèios laukiniø arkliøkaimenës. Labiausiai Patagonijosgroþis atsiveria vaþiuojant legendiniu RutaNational 40 per bekraštes Patagonijosplatybes. Šis kelias dar vadinamas vienišiausiukeliu pasaulyje ir driekiasi apie5000 km. Niekad nevingiuojantis ir, atrodo,nesibaigiantis kelias kerta visà Argentinà,bet apie 628 km jis eina per „niekur“,taip vadinama atkarpa tarp PeritoMoreno ir El Calafate, kur vienintelis keliautojøpalydovas yra vëjas. Ilgus kilometrusnematyti në vieno namo, tik kartàtolumoje išvydome ðimtmeèio senumoaviø fermà (vadinama estancija), paliktàlaiko uþmarštyje ir išlaikiusià šimtmeèiaisnepakitusià Patagonijos dvasià.Šis kelias prasideda Saltoje ir baigiasiRio Gallegos, pieèiausioje Argentinos þemynodalyje, o Ugnies Þemëje jis tampaRuta 3, kuris veda á pasaulio galà, nes28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Druskø eþerai Argentinos Anduoseðio kelio pabaigoje atsiveria tik vandenynas,uþ kurio Antarktida.Atlanto ir Ramiojo vandenynø sankirtojeyra Ugnies Þemë su paskutiniu forpostulegendiniu Horno kyšuliu, kurá supalaivybai pavojingi audringi vandenyssu stipriomis srovëmis, aukðtomis bangomisir plaukiojanèiais ledkalniais. UgniesÞemë – atðiaurus ir vëjuotas kraðtas,priklausantis Argentinai ir Èilei. KaþkadaUgnies Þemë ir Antarktidos pusiasalissudarë vienà sausumos gabalà, betprieð 25 mln. metø þemynai pradëjo skirtis.Randamos fosilijos leidþia spëti, kaddaugelis gyvûnø ir augalø, nûnai gyvuojanèiøPatagonijoje, kadaise gyveno Antarktidoje.Ugnies Þeme salà pavadinoF.Magelanas, kuris maþdaug prieš 500 metøatrado jà paèiuose Pietø Amerikos pietuose,ið laivo pamatæs indënø lauþø dûmus.Ugnies Þemëje niekada nesiliauja atðiaurusvëjas, vyrauja rusvai geltona sausaþolë ir þemi krûmokðniai, miðkai ir snieguotosAndø virðûnës bei daugybë mëlynøir þaliø eþerø. Ið Uðuajos uosto vasarosmënesiais vyksta reguliarûs kruiziniai reisaiá Antarktidà. Byglio sàsiaurio, skirianèioUgnies Þemæ nuo Argentinos, pakrantëseásikûræs pats pieèiausias pasauliomiestas – Uðuaja. Jamanø kalba tai reiðkia„gili álanka“. XX a. pirmojoje pusëje Uðuajabuvo kaliniø tremties vieta. Atplukdytilaivais kaliniai á tremties vietà buvo veþamigeleþinkeliu. Šiuo metu kalëjimo patalposeyra ákurtas Pasaulio krašto muziejus.Ugnies Þemëje iki ðiol iðliko laiko ir civilizacijønepaliesta gamta, stulbinanti savoatšiauriu groþiu. Plaukiant Byglio kanalu,teko matyti jûros ruoniø, kormoranø ir pingvinønutûptas salas bei Þiulio Verno romane„Kapitono Granto vaikai“ apraðytà LesÉclaireurs ðvyturá, iðsiskiriantá raudonubokðtu atðiaurioje Byglio kanalo, jungianèioArkties ir Ramøjá vandenynà, saloje.Ne tik pietinë, bet ir karðèiu alsuojantiðiaurinë Argentinos dalis palieka neiðdildomàáspûdá. Ið Saltos vyksta turistinistraukinys, kuris galutinëje stotelëje Andøvirðukalnëje pasiekia 4220 m virš jûros lygioaukðtá. Juo vaþiuojant pro langà galimastebëti apaèioje plaukianèius debesis.Teko patirti ir nelabai maloniø pojûèiø,kai kelionës metu tame paèiame vakariniøAndø kalnø regione Humahuakojedël deguonies stygio, apsirgæs kalnøliga, mirë vienas keliautojas.Nors, palyginti su Argentina, Brazilijablankesnë, taèiau taip pat savita – neáþengiamosAmazonës dþiunglës yra visosÞemës plauèiai, didþiausias turistø traukoscentras bei vietiniø gyventojø pasididþiavimas.Tiesa, Amazonës miðkaisparèiai nyksta, vis labiau priartindami klimatokaitos katastrofinius padarinius visaiþmonijai. Labiausiai nustebino Amazonësir jos intakø, tokiø kaip Rio Negro,baltas pakranèiø smëlis ir juodø Rio Negroupës bei ðviesiø Amazonës vandenømaiðymasis prie Manauso miesto. Amazonësilgis 6400 km, o jos debitas yradidþiausias planetoje, baseinas siekia7,18 mln. km². Ði upë daugiausia naudojamalaivybai, nes ši Brazilijos teritorijosdalis nëra pasiekiama sausumos keliais.Amazonës dþiungles pirmà kartà kolonizatoriaipasiekë tik XVI amþiuje. Tuometu daugelis indënø gyveno pirmykðtëjesantvarkoje, susiskaidæ á nedideles gentis.1541 m. ispanø konkistadoras Franciscode Orellana surengë pirmàjà ekspedicijàAmazonës upe. Kelionës metu jisstebëjo tapujø genties moteris, kurios kovësikaip vyrai, todël jas prilygino mitinëmsgraikø amazonëms. Nuo to kilo upës, ovëliau ir regiono pavadinimas. XVI a. pabaigojebuvo pradëta regiono kolonizacija.Amazonijos pakraðèiuose gyvenusiosgentys buvo greitai iðnaikintos arba priverstostrauktis gilyn á Amazonijà. Amazonijosgilumoje dar ir ðiuo metu yra pirmykðtëjebendruomenëje gyvenanèiø indënøtauteliø. Amazonijos administraciniamecentre Manause, kurá jau minëjau kaip Brazilijosekonomikos stebuklà, didþiausiàáspûdá paliko operos teatras. Opera daugelyjepasaulio kultûrø yra laikoma gyvenimokokybës þenklu, pastatyti didingioperos teatrai atspindi didþiausius architektûrosmeno stebuklus, taèiau ðis nepraeinamødþiungliø gilumoje pastatytas teatrasdidingumu stelbia visus iki šiol matytusgarsiausius pasaulio operos rûmus,tokius kaip Paryþiaus, Londono, Vienos,Milano, Barselonos, Niujorko, Sidnëjaus,Buenos Airiø ir kt. Pirmà kartà ðá teatrà iðvydauVernerio Hercogo kultiniame filme„Fitzcarraldo“. Filmo pradþioje átaigiai parodyta,kaip nepagydoma aistra operai degantispagrindinis herojus skuba á ðá teatrà,kad galëtø pasiklausyti E.Karuzo dainavimo.Jis atlekia á operos pabaigà, ir filmeparodomas neátikëtino groþio ir didingumoðio teatro interjeras. O þinant alinantádþiungliø karðtá ir beveik 100 proc. orodrëgnumà, toks puoðnus, specialià vëdinimosistemà ir specialias këdes turintisteatras atrodo fantastiðkas objektas nuopasaulio izoliuotame Amazonijos regione.Teigiama, kad 1896 m., kauèiuko bumolaikais, kai Amazonijos regionas klestëjo,teatras buvo specialiai pastatytas norint pritrauktiE.Karuzo á jo atidarymà. Teatreárengtame muziejuje matyti garsiausiø pasaulioatlikëjø, taip pat ir E.Karuzo, vardinësafišos. Beveik devyniasdešimt metøðiame teatre nevyko jokie vaidinimai, tiknuo 2001 m., iðrinkus naujà merà ir sukûrusaukðto lygio profesionalø orkestrà, Manausevël karaliauja opera, suvaþiuoja pasauliniogarso atlikëjai.Po tiek graþiø þodþiø, skirtø PietøAmerikos milþinëms, vis dëlto norëèiaupasakyti, kad, nors kitose šalyse, taip patir Pietø Amerikoje, galima iðvysti daugádomiø ir uþburianèiø dalykø, geriausiavieta gyventi yra Lietuva, nes mûsø ðalis,nors maþa ir, atrodo, niekuo ypatingaineiðsiskirianti pasaulyje, yra saugiausiair ramiausia vieta gyventi ir dirbti. Tik pamatæsdaug ávairiø pasaulio šaliø supranti,kad niekur kitur gyventi ne tik nenorëtum,bet ir negalëtum. Pirmiausia dël didþiuliouþterðtumo, smogo, karðèio ir ðalèio, iðretëjusiooro, neðvaros, nusikalstamumoir skurdo bei kitø mums nepriimtinø ir nesuprantamødalykø, jau nekalbant kad taisvetimas kraštas.LITERATÛRA1. CowiBaltic. Anglies dvideginio surinkimas,transportavimas ir saugojimas geologinëse struktûrose,atsiþvelgiant á Direktyvos projekto nuostatas,Vilnius, 2008.2. Sliaupa S., Shogenova A., Shogenov K.,Sliaupiene R., Zabele A., Vaher R. Industrial carbondioxide emissions and potential geologicalsinks in the Baltic States. Oil Shale 2008; 25: 465-484.3. Sliaupa S., Satkunas J., Sliaupiene R. Prospectsof geological disposal of CO 2in Lithuania.Geologija 2005; 51: 20-31.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 29


Prof. habil. dr.Romualdas MAÈIULAITISVGTU Statybos fakulteto Statybiniømedþiagø katedraNepastebimai greitai bëga laikas. Rodos,dar tik vakar prasmingai paminëjomeStatybiniø medþiagø katedros trisdeðimtmetá,o ðiø metø kalendorius jau raginarengtis trisdeðimtpenkmeèiui. Statybiniømedþiagø tematikos paskaitos studentamspradëtos skaityti gerokai anksèiau, negubuvo ákurta tokio pavadinimo katedra Statybosfakultete – 1962 metais. Savo kasdienæveiklà su Gedimino technikos universitetususiejau 1993 metais. Iš pradþiø paskaitasskaièiau Darbo ir gaisrinës saugos,o vëliau ir naujai ákurtos katedros studentams.1996 m. man patikëta vadovauti Statybiniømedþiagø katedrai. Ir ðá ásipareigojimàvykdþiau ilgiau nei deðimtmetá.Nesu iðskirtinis. Katedros bendruomenëgana pastovi. Sëkmingai tebesidarbuojane vienas dëstytojas, mokslo darbuotojas,su kuriais kartu pravërëme ðio universitetopadalinio duris. Prof. Albinas Gailius,doc. Algimantas Pranas Naujokaitis katedrojedarbuojasi nuo pat jos ásteigimo. Prof.Antanas Laukaitis èia darbo metus skaièiuojanuo 1994 metø. Tai tik keli, bet patysryškiausi pastovumo, atsidavimo katedraipavyzdþiai. Labiausiai dþiugina tai,kad bendri rûpesèiai, dideli siekiai per tuosdaugiau kaip trisdeðimt metø mus labai iðprusino,pastebimai pakilo bendras katedrosdarbuotojø intelektinis lygis. Pirmaisiaispadalinio gyvavimo metais laipsniuotiemsdëstytojams, mokslininkams suskaièiuotiir vienos rankos pirðtø uþteko, o dabar beveikvisi dëstytojai yra apgynæ daktaro disertacijas,ávykdæ habilitacijos procesà.Katedra rengia statybos inþinerijos beimedþiagø inþinerijos mokslø krypèiø doktorantus.Statybiniø medþiagø katedrojedaktaro disertacijas parengë ir sëkmingaiapgynë net 11 doktorantø, kuriems vadovavoprof. A.Kaminskas ir prof. R.Maèiulaitis.Dabar doktorantams vadovauja R.Ma-èiulaitis, A.Gailius ir R.Þurauskienë. Rengiantdoktorantus glaudþiai bendradarbiaujamasu VGTU Termoizoliacijos institutu, kuryra gera eksperimentinë bazë. Gaila, kadne visi mûsø parengti jaunieji mokslininkailiko savojoje katedroje. Kai kurie ádarbintikituose Statybos fakulteto padaliniuose,mokslinæ veiklà tæsia ðalies mokslo institucijose.Tai Valentinas Antanovièius, DonatasLipinskas, Kæstutis Lukošius, AndriusÞukas ir kiti. Ið sëkmingai daktaro disertacijasapgynusiø katedros doktorantø dëstyti,tæsti mokslinës veiklos liko Ramunë Þurauskienë,Dþigita Nagrockienë, Olga Kizinieviè,Jurgita Malaiðkienë.Labai daug dëmesio skiriame patentiniamdarbui, kuris yra neatsiejama moksliniodarbo naujumo dalis. Apskritai per pastaruosiuspenkerius metus katedros darbuotojøkasdienæ mokslinæ veiklà vainikavopatentai („Polistirenbetonio miðinio gamybosbûdas“ 2008 m. – M.Sinicos, G.Sezemano,A.Laukaièio, S.Arnašiaus, „Atspariðalèiui poringa keramika“ 2007 m. – R.Maèiulaièio,J.Malaiðkienës, „Sieninë medþiagaið gamybos atliekø“ 2005 m. – A.Kazragio,A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus, „Greitaikietëjanti sieninë medþiaga“ 2005 m. –A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus).Anksèiau patentus gavo I.Nickus, A.Kaminskas,V.Ravnialièevas, A. Kuliniè,A. P. Naujokaitis. Doktorantë Jurgita Malaiðkienëkartu su daktaro diplomu tapo irpatento autore. Taigi katedros mokslininkaiyra deðimties patentø autoriai.Šiandienos aktualiausia problema yradarni beatliekë, ilgaamþiðkø statybos medþiagøir dirbiniø gamyba. Tai ápareigojamokslininkus kurti naujas, ðiuolaikines irateities konstrukcines medþiagas ir technologijas.Todël dabar Statybiniø medþiagøkatedros bendruomenë susitelkusi kvalifikaciniamdarbui „Naujø statybiniø konglomeratøið vietiniø resursø kûrimas, savybiøtyrimas ir naudojimo galimybës“. Pasirinktatema ápareigoja tirti ir kurti naujastermoizoliacines medþiagas, ávairios paskirtiesbetonà, gipso dirbinius, keramikà,daþus, medienos gaminius ir kt., taip patteikti rekomendacijas gamybininkams.ir þinios –aktuaÐios veiklos rezultatai jau akivaizdûs. Neseniaipateiktos rekomendacijos AB „Alksta“,ádiegta putø polistireno taros trupinimolinija firmoje „Virgilijus ir Co“. „Matuizødujø silikato“ gamyklai rekomenduota,kaip naudoti kaitrai atsparaus akytojo betonotechnologijas ir pluoðtinius priedus.UAB „Markuèiai“ pasiûlëme, kaip iðplëstigaminamos produkcijos asortimentà ir kt.Kurdami naujas geresniø savybiø medþiagas,galvojame, kaip utilizuoti technogeninesatliekas, tokias kaip katalizatoriai,padangos, fosfogipsas, stiklo duþenos,disperguotos naudotø betono, silikatiniø,keramikos konstrukcijø atliekos ir kt. Tokiomiskryptimis savo temas plëtoja katedrosdoktorantai ir jaunieji mokslø daktarai.Per pastaruosius penkerius metus dienosðviesà iðvydo net trys katedros mokslininkømonografijos. Tai A.Kazragio irA.Gailiaus „Kompozicinës medþiagos irdirbiniai su gamtiniais organiniais uþpildais“,A.Laukaièio ir M.Sinicos „Beautoklavisakytasis betonas ir kompozitiniai jodirbiniai“, R.Maèiulaièio ir R.Þurauskienës„Maþo poringumo statybinë keramika iðvietiniø ir technogeniniø þaliavø“. Be to,Statybiniø medþiagø katedros darbuotojaiper pastaruosius penkerius metus parengëir išleido 16 mokomøjø knygø ir vienàelektroniná vadovëlá. Rengiamas vadovëlisapie statybines medþiagas, jø gamybostechnologijas ir naudojimo galimybes.Nepamirðtas ir metodinës literatûros, mokymopriemoniø rengimas ir leidimas.Tarptautinës mokslinës konferencijosrezultatyviai padeda mokslo þiniø sklaidaiir plëtrai. Nuo 2004 m. Statybos fakultetotarptautinës mokslinës konferencijos „Naujosstatybinës medþiagos, konstrukcijos irtechnologijos“ rinktiniai straipsniai laikomi30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Statybos medþiagø ir dirbiniø programosbakalaurantai ir jø dëstytojai gamybinëspraktikos metuPatirtisnûdienoslijosISI duomenø bazëje. „Statybiniø medþiagøir jø technologijø“ sekcija, kuriai praneðimusrengia ir mûsø katedros mokslininkai,yra didþiausia. Ir tai suprantama, nesbe statybiniø ir konstrukciniø medþiagø statybaneámanoma. Prieð trejus metus vykusiosminëtos teminës konferencijos prestiþiniamepraneðimø leidinyje išspausdinti 14katedros darbuotojø moksliniai straipsniai.Per penkmetá katedros mokslininkai kartusu bendraautoriais ISI Web of Science duomenøbazëje paskelbë daugiau kaip 30moksliniø straipsniø.Katedra bendradarbiauja su respublikosir uþsienio mokslo, studijø ástaigomis.Aktyviausiai su KTU analogiðka katedra,taip pat su KTU Architektûros ir statybos,Lietuvos energetikos institutø mokslininkais.Ypaè glaudûs ryðiai nuo 1990 m. uþmegztisu Termoizoliacijos institutu, kuris dabar jautapo Vilniaus Gedimino technikos universitetopadaliniu. Ilgameèiai ryðiai jungia katedrosbendradarbius ir studentus su Glamorganouniversitetu ir su mokslininkais iðRusijos, Didþiosios Britanijos, Vokietijos,Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos.Pastaraisiais metais pradëta bendradarbiautisu Varšuvos technologijos universitetu.Katedra bendradarbiauja su Aplinkosministerija, Lietuvos standartizacijos departamentu,statybiniø medþiagø ir dirbiniøgamybos ámonëmis bei jø atstovais.Statybiniø medþiaga katedra ieðko uþsieniopartneriø bendram tarptautiniamprojektui rengti, taip pat bandome prisijungtiprie jau vykdomø projektø.Statybiniø medþiagø katedra yra pasiraðiusibendradarbiavimo sutartis su Lietuvosámonëmis: UAB „Markuèiai“, UAB„Augrika“, UAB „Alakitas“, UAB „WavinBaltic“, UAB „DE-VI Comfort heat“, Prieðgaisrinësapsaugos ir gelbëjimo departamentoprie Vidaus reikalø ministerijosGaisriniø tyrimø centru. Taip pat esame uþmezgæglaudþius ir neformalius ryðius sudaugeliu Lietuvos gamybos ámoniø, kuriostalkina katedrai tiek mokslo, tiek mokymosferose. Tai AB „Alksta“, „Virginijus ir Co“,„Matuizø dujø silikatas“, UAB „Maxit“, UAB„Velox“, UAB „Knauf“, UAB „Baltic master“,AB „Rokø keramika“, UAB „Dvarèioniøkeramika“, UAB „Paroc“ ir kt. Mûsø studentaiðiose ámonëse atlieka praktikà, gaunanaujausios informacijos apie gamybostechnologijas, lengviau perpranta paskaitosegautas teorines þinias.Taigi pats laikas tarti keletà þodþiø apiestudijas, kurios yra pagrindinë ir ne maþiausvarbi katedros kasdienos veiklos sritis. Statybiniømedþiagø katedra rengia Statybosinþinerijos krypties bakalaurus pagal programà„Statybos medþiagos ir dirbiniai“.Taip pat Statybos inþinerijos ir Medþiagømokslo magistrus pagal programas „Statybosmedþiagos ir dirbiniai“ bei „Statybinësmedþiagos“. Pastaraisiais metais studijuojanèiøbakalaurantûroje studentø skaièiuspradëjo didëti, nes katedros darbuotojaijau kelerius metus Statybos fakultetostudentus intensyviai supaþindino su Statybosmedþiagø ir dirbiniø programa. Šiojeveikloje aktyviai dalyvavo ir buvæ katedrosstudentai. Be to, sukurtas katedros reklaminislankstinukas, pranešimas – pristatymas,reklaminis vaizdo filmas apie katedroskasdienybæ, publikuojami straipsniaiapie katedros mokslo rezultatus ávairiuoseleidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslasir technika“, „Gedimino universitetas“,„Inþinerija“, „Statybø þinios“ ir kt.).Vis dëlto reikia pripaþinti, kad praëjusárudená katedros pirmosios pakopos studijøprogramà studentai rinkosi nelabai noriai.Atsiliepë nepatrauklus paèios programospavadinimas, pasikeitusi stojimo tvarka(stojo ne á antrà kursà, kaip bûdavo anksèiau,bet á pirmà). Kad bûsimo bakalauroprograma taptø patrauklesnë, ketinama jàið esmës atnaujinti. Pirmiausia pirmos pakoposstudijø programos pavadinimà „Statybosmedþiagos ir dirbiniai“ keisti á „Inovatyviøstatybos produktø gamyba“. Kartu iðesmës atnaujinti dëstomus programos modulius.Á programà bus átraukti ir keli naujidalykai. Taip pat ketiname ásigyti naujausiosliteratûros, baigiame rengti naujas mokomàsiasknygas ir vadovëlius. Stengsimësaktyviai diegti ir naujus mokymo metodus(skatinsime probleminá màstymà, savarankiškàdarbà, mokymàsá visà gyvenimà).Studijuoti magistrantûroje Statybos fakulteterodo norà studentai ið uþsienio universitetø(pvz., Japonijos, Ispanijos). Todëlnumatome iðplësti dalykø, kurie bûtødëstomi anglø kalba, skaièiø.Mûsø studentai turi galimybæ vykti studijuotiá uþsiená pagal „Erazmus“ programà.Ðios studijø mainø programos trukmë uþsienyje1–2 semestrai. Kiekvienais mokslometais treèio ketvirto kurso studentai turigalimybæ nuvykti studijuoti arba rengti baigiamàjádarbà uþsienio universitetuose, sukuriais uþmegzti glaudûs ryðiai. Pagal„Erazmus“ mainø programà sudarytos sutartyssu Didþiosios Britanijos, Portugalijos,Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Belgijos irkitø ðaliø aukðtosiomis mokyklomis. Perpastaruosius penkerius metus tokioje mainøprogramoje dalyvavo Statybos medþiagøir dirbiniø studijø programos 7 studentai,o ið uþsienio ðaliø mûsø katedroje studijavo9 studentai. Kadangi mainams skirtosdidelës ES lëðos, mainø programà„Erazmus“ numatoma gerokai išplëtoti.Statybiniø medþiagø katedroje sëkmingaistudijas baigusiems studentams buvoiðduoti 433 diplomai, ið jø 22 – inþinieriaustechnologo, 11 inþinieriaus, 254 bakalauroir 146 magistro. Bakalaurø studijas baigæabsolventai turi visas galimybes tæstistudijas pagal Statybiniø medþiagø katedroskuruojamas dvi magistrantûros programas,o po to studijuoti doktorantûroje. Taèiaunemaþai absolventø dirba statybiniømedþiagø gamybos ámonëse ir statybosfirmose, statybos, projektavimo centruose,komercijos ámonëse. Remiantis pastarøjøpenkeriø metø statistiniais duomenimis,54 procentai mûsø bakalaurø dirbapagal specialybæ. Kiti tæsia studijas magistrantûrojepagal ávairias programas VGTU,KTU ir kituose universitetuose.Yra absolventø, baigusiø mûsø magistrantûrosstudijas ir dirbanèiø Aplinkos ministerijoje(2), Standartizacijos departamente(2), Statybos produkcijos sertifikavimocentre (2), Termoizoliacijos institute (10).Dauguma mûsø absolventø dirba tiesiogiaigamyboje ar jos valdyme. Sëkmingiausiaiásidarbina VÁ „Problematika“, „UABMaxit“, UAB „Baltic Master“, UAB „Panevëþiokeliai“, UAB „Kerista“, UAB „VarpaRecords“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB„S-G Isover“, UAB „Wavin“, UAB „Markuèiai“,UAB „Rockwool“, „Matuizø dujø silikato“gamykloje bei kitose ámonëse, firmose,centruose.Dël finansiniø problemø sunku ásigytimokymui skirtos aparatûros ir árangos.Šiems reikalams kol kas skiriama palygintilabai maþai lëðø. Katedrai daug padedaVGTU Termoizoliacijos instituto geranoriðkaparama, talka studijø procese.Perþvelgus beveik trisdeðimt penkeriømetø katedros darbus, galima dràsiai sakyti,kad neblogai padirbëta. Ðiandiena kelianaujas uþduotis, ápareigoja naujiems, darsvarbesniems darbams. Esu ásitikinæs, kaddarbðti, kûrybinga Statybiniø medþiagø katedrosbendruomenë nepagailës jëgø, þiniø,patirties nûdienos aktualijoms spræsti.Ðiø metø vasario mënesá uþ Statybiniømedþiagø katedros vairo sëdo doc. dr. GintautasSkripkiûnas. Tai 48 metø pakankamaipatyræs vadovas, energingas, produktyvusmokslininkas ir pedagogas. Norisi jampalinkëti geros kloties ir toliau pramintu keliuvesti VGTU Statybiniø medþiagø katedroskolektyvà á naujas aukðtumas.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 31


Bruno JASELSKISÈikagos Lojolos universitetoprofesorius emeritasPrieš mirtá (1953) Nobelio premijos laureatasIrvingas Lengmiûras (Langmuir iðGeneral Electric Labarotories, Schenectady,N.Y) paskaitoje áspëjo mokslininkus netaptipatologinio mokslo aukomis. Savo paskaitojePathological science: scientific studiesbased on non-existing phenomena(Patologinis mokslas: moksliniai tyrimai, pagrástineegzistuojanèiais reiškiniais) jis nurodo,kokie þmoniø ásitikinimai ar reiškiniaiskatina patologiná mokslà: kai reiškinio dydisnepriklauso nuo to, kas já sukelia, kaimatuojamas reiškinys yra prie matavimotikslumo ribø, kai ásivaizduojama, jog matuojamabe galo tiksliai, kai darbø kritika yraatmetama kaip nereikðminga. Patologinismokslas iš pradþiø labai palaikomas, betilgainiui tas palaikymas nyksta. Be to, patologinëteorija prieštarauja patirèiai.Šioje paskaitoje Lengmiûras išnagrinëjokeletà pavyzdþiø: Prancûzijos moksløakademijos nario Blondloto (Blondlot) aptiktusN-spindulius, Deivio-Bernio (Davis-Barnes iš Kolumbijos universiteto), Elisono(Allison) ir kitus reiškinius.Blondlotas (1903) tvirtino, kad šildantgeleþies vielà cilindre yra gaunami N- spinduliai,panaðûs á Rentgeno spindulius, kuriuospraleidþia aliuminis, bet nepraleidþiageleþis. Jie gali kauptis plytose. DaugelisN-spinduliø pasekëjø išspausdino savodarbus moksliniuose þurnaluose. TaèiauVudas (R.W.Wood) paèioje Blondloto laboratorijojeárodë, kad tokie spinduliai ne-Specialiai „Mokslui ir gyvenimui“ ið JAVVisais laikais þmonija rûpinosi, kaip pasinaudoti praeitiespatirtimi ir išvengti dabarties ir ateities klaidø. Mokslosrityje klaidos daþnai ávyksta dël stebëjimo duomenønetikslumo, ásitikinimo ir prieštaravimo tikrovei.Ar praeitis musmoko?Su Èikagos jëzuitø Lojolos (Loyola) universitetochemijos profesoriumi emeritu Bronium (Bruno) Jaselskiupaþástami daugiau nei 20 metø. Jis iš Lietuvospasitraukë á Vokietijà nuo rusø okupacijos 1944metais, o šeima buvo ištremta á Sibirà. Persikëlæs áAmerikà tapo iðkiliu chemiku, paskelbë kelis ðimtusmokslo darbø. Su þmona Marilyn iðaugino ðeðis vaikus,visi ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, o sûnus Edvardas Jaselskis yra Ajovos(Iowa) universiteto profesorius. Su juo turime Amerikos patentà irpaskelbëme keletà bendrø mokslo darbø. Bronius ir Edvardas Jaselskiaine kartà lankësi Lietuvoje ir raðë „Mokslui ir gyvenimui“.Prof. Jonas GRIGASegzistuoja. Šis reiškinys buvo pagristasfantastika ir klaidingu stebëtojø ásitikinimu.Jis iš pradþiø sulaukë daug pasekëjø, nesbuvo propaguojamas Prancûzijos moksløakademijos nario.Deivis-Bernis bandë árodyti, kad greitielektronai, turintys pakankamai energijos,gali susijungti su alfa dalelëmis ir tapti He +atomais. Nepaisydamas Lengmiûro kritikos,Devis-Bernis 1929 m. savo stebëjimuspristatë Amerikos nacionalinëjemokslø akademijoje ir 1930 m. išspausdinosavo darbà.Devis-Bernis savo išvadas pagrindëklaidinga elektronø susijungimo su alfa dalelëmishipoteze ir klaidingais skaièiavimaisalfa daleliø ir elektronø energijos bei susijungimolaiko trukmës matavimais. Tad Devis-Bernis,pats negalëdamas pakartoti savorezultatø, turëjo sutikti su Lengmiûro kritikair po poros metø (1931) atšaukë savodarbà, kuris buvo fantastikos ir netiksliøstebëjimø rezultatas.Lengmiûras, nagrinëdamas Elisonoreiðkiná, pastebëjo, kad paskelbus ðá reiškináper kelerius metus buvo išspausdinta perdu šimtus darbø moksliniuose þurnaluose.1927 m. Elisonas Alabamos universitetetvirtino atradæs daug naujø elementøir izotopø ir galëjæs matuoti net iki 10 -8 molinësmasës druskø kieká vandens tirpale.Elisono duomenis buvo sunku pakartoti,ir po keleriø metø Amerikos chemijos draugijanutarë nespausdinti tokiø darbø. Kalifornijosuniversiteto profesorius Letimeris(Wandell Latimer) pagal Elisono planà sumontavoreikiamà aparatûrà ir paskelbëatradæs vandenilio izotopà tritá. Deja, jis vëliaunegalëjo pakartoti savo darbo. Bet tuopaèiu laiku tritis buvo atrastas kitu bûdu.Pirmojoje XX a. pusëje eksperimentiniairezultatai buvo gaunami gana paprastamatavimo technika. Tad klysti buvo lengva.Tyrimai atitiko lotynø posaká errare humanumest sed in errore perseverare turpe(klysti yra þmogiška, bet klaidos nepripaþintigëda). Net ir naudodami šiuolaikinæmatavimø technikà daþnai susiduriamesu reiškiniais, primenanèiais Lengmiûro„patologiná mokslà“. Antrojoje XX a. pusëjedu ávykiai sukëlë didelá chemikø susidomëjimà:vienas jø buvo „anomalaus polimeriniovandens“ atradimas, o antrasis –šaltoji deuterio branduolinë sintezë elektrolizësbûdu naudojant paladþio katodà.Deriaginas, dirbantis Sibiro Fizinës chemijosinstitute, 1968 m. išspausdino darbà,kuriame tvirtino atradæs ypatingø savybiøanomalø polimeriná vandená. Šis atradimassukëlë didelá susidomëjimà visame pasaulyje,o ypaè JAV. Kelerius metus pora šimtøtyrinëtojø bandë pagaminti polimeriná vandená(taip pat ir mes savo laboratorijoje) irišaiškinti jo savybes. Jungtinëse AmerikosValstijose „šaltojo karo“ laikotarpiu buvolengva gauti valstybiniø lëðø tokiems tyrimams.Taèiau po trejeto metø (1972) buvoárodyta, kad polimerinis vanduo neegzistuoja.Pats Deriaginas 1973 m. atšaukë savoankstesná darbà, ir tuo baigësi ne tik anomalausvandens iliuzija, bet ir Deriagino siekistapti Sovietø Sàjungos mokslø akademijosnariu. O Deriagino bendradarbiaiFedyakinas ir Þelezny turëjo palikti institutàir ásidarbinti Sibiro provincijoje. Þeleznydar bandë nesëkmingai átikinti Deriaginà,kad polimerinis vanduo yra tik nuosëdos.Ir Jungtinëse Amerikos Valstijose Lipinkotas(Lippincott) tvirtino infraraudonaisiaisspinduliais iðtyræs polimerinio vandensspektrà, o chemikas teoretikas Eilenas (LelandAllen) išspausdino teoriná darbà, remiantápolimerinio vandens egzistavimà.Tai dar kartà patvirtina seniai þinomà tiesà,kad teoretikai gali paaiðkinti net neegzistuojanèiusreiðkinius.Ádomu, kad dar prieš 200 metø kilæs ginèasapie vandens skystosios fazës pasikeitimàkietàja virinant yra gana panašus á 1970metø Deriagino „atradimà“. Tada buvo tvirtinama,kad, verdant distiliuotà vandená stikliniameinde, atsiranda maþas kiekis kietøjønuosëdø. Tas sukëlë tarp chemikø, fizikøir matematikø Lavuazjë (Lavoisier), Boilio(Boyle), Niutono (Newton) ir Leibnico (Leib-32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


nitz) daug diskusijø. Taèiau Lavuazjë pastebëjo,kad nuosëdos yra tik ištirpusio stikloliekanos, o ne vandens kietoji fazë. Taèiautuo metu daug mokslininkø tvirtino virindamivandená pakeitæ kietuoju kûnu. Tad šieginèai tesësi net iki 1830 m. ir galø gale Aristoteliomedþiaginio pasaulio sàvoka buvopakeista naujøjø laikø samprata: normaliomissàlygomis vanduo turi tris visiems þinomasfazes – skystàjà, kietàjà ir garø, okosmose ar veikiant ypatingoms sàlygomsvanduo turi net 12 faziø.Vandenilio izotopø ðaltoji branduolinësintezë elektrolizës bûdu naudojant paladþiokatodà galbût buvo vienas prieštaringiausiøatradimø XX a. gale. Šaltoji branduolinësintezë buvo ne tik staigmena, betir labai prieštaringas atradimas, o gal netir iliuzija. Ji suteikë daug vilèiø ir euforijos,bet taip pat sukëlë daug klausimø ir kritikos.Southamptono ir Utaho universitetøprofesoriai Flešmanas (Martin Fleischmann)ir Ponsas (Stanley Pons) 1989m. spaudos konferencijoje pareiðkë, kadelektrolizës metu sujungë deuterio atomusnaudodami sunkøjá vandená, paladþio katodàir ðarminá lièio skiediná. Jie teigë gavædidelá ðilumos energijos pertekliø, palygintisu išeikvota elektros energija elektrolizësmetu, ir taip pat pastebëjæ maþus neutronø,helio ir gama spinduliø kiekius. Iš jøstebëjimø iðplaukia, kad branduolinë sintezëyra susijusi su deuterio atomø sujungimupaladþio kristalo gardelëje, kuriojedël didelio potencialo deuterio slëgis galisiekti nuo 10 5 iki 10 10 atmosferø.Tuo paèiu metu kaimyniniame BirghamYoungo universitete Dþonsas (Steven Jones)ir Arizonos universitete Rafelskis (J.Rafelski) pateikë spaudai darbà apie šaltàjàbranduolinæ sintezæ kondensuotojemedþiagoje. Ðiame darbe autoriai iðkëlëšaltosios deuterio branduoliø sintezës galimybæ3d metalø, ypaè paladþio ir titanokristalinëse gardelëse. Taèiau jø duomenysrodë tik vos pastebimà neutronø ir šiluminësenergijos pertekliø palyginti suFlešmano ir Ponso rezultatais.Šie darbai sukëlë ypatingà susidomëjimàir viltis paþaboti termobranduolinæ energijàþmonijos labui. Atrodë, kad deuteriobranduoliø sintezæ galima pasiekti primityviubûdu esant kambario temperatûrai irgauti neišsenkamà energijos kieká. Tad iškarto chemikai ir fizikai bandë pakartotiFlešmano ir Ponso darbus. Iš pradþiø daugelissakë gavæ teigiamø rezultatø, bet taippat dauguma negalëjo pastebëti deuteriosintezës ir net tie, kurie anksèiau sakësi pastebëjæbranduoliø sintezæ, nusivylë. Atrodë,kad tik retkarèiais pavyksta gauti energijospertekliø ir pastebëti neutronus, helá irgama spindulius. Tad Flešmanas ir Ponsassusilaukë kritikos ne tik iš elektrochemikø,bet ypaè ið didelës energijos fizikø, kurietvirtino, kad kiekvienas studentas turëtøþinoti, jog 2 MeV (milijonø elektronvoltø) Kulonoenergijos barjeras, kurá reikia nugalëtisujungiant du protonus arba deutronus sukeltaselektrostatinio lauko, negali bûti panaikintasvos poros voltø elektrolizës metu.Tyrimams buvo iðleista daug lëðø. TodëlJAV Nacionalinis mokslo fondas (NationalScience Foundation) ir Energijos departamentas(Department of Energy) ðaltosiosbranduolinës sintezës galimybëms ávertintisušaukë specialias mokslininkø sesijas, kuriosenuspræsta, kad šaltoji branduolinë sintezëyra abejotina ir nepraktiška energijaigauti. Nepaisant to, kai kurios tyrinëtojø grupëstyrimus tæsia iki šiol.Šalys, neturinèios energijos šaltiniø, kaipJaponija, Italija ir Prancûzija, išleido didelespinigø sumas, nagrinëdamos elektrolizës galimybesenergijai gauti. Japonija per praëjusádešimtmetá tokiems tyrimams išleido daugiaukaip šimtà milijonø doleriø. Taèiau poseptyneriø metø intensyvaus darbo Šaltosiosbranduolinës sintezës konferencijoje1997 m. buvo padarytos gana neigiamosišvados: šiluminës energijos perteklius neviršijaelektrolizëje sunaudotos energijos irdar neámanoma gauti energijos pertekliausdabartinës technologijos sàlygomis.Neþinomø branduoliniø reiškiniø kristaløgardelëse galimybës dar laukia tyrimø, opastebimas branduoliniø produktø – helio,trièio, neutronø ir gama spinduliø kiekis neviršijafono. Atrodo, prieita prie išvados, kadšis metodas dar nesuteiks neišsenkamosenergijos. Taèiau kai kurie duomenys rodo,kad branduoliø sintezë retkarèiais ávykstair kad gaunami ávairûs izotopai ir maþihelio bei gama spinduliø kiekiai. Todël, matyt,dar reikia visa tai gerai ištirti.Šaltoji vandenilio izotopø sintezë svarbidël keleto prieþasèiø. Ði idëja padëjo atrastimetalø hidridus XIX a. gale ir jø naudojimàcheminiuose procesuose. Ji svarbibuvo dël helio ištekliø stokos Europoje,nes helis galëjo pakeisti vandenilá diriþabliuose.Ji padëjo atrasti radioaktyviuosiuselementus, elektronus ir protonus. Pagaliauji teikia vilèiø panaudoti branduolinæenergijà kasdieniams reikalams šiandien.XIX a. pabaigoje (1874) prancûzø tyrinëtojaipastebëjo, kad paladþio metalassugeria didelá kieká vandenilio ir sudaro nestechiometrinájunginá. Jie árodë, kad paladþioir vandenilio santykis priklauso nuovandenilio slëgio, temperatûros ir elektrolizëssàlygø išskiriant vandenilá paladþio katode.Taip pat pastebëjo, kad paladþio katodasprisotintas vandenilio yra nepastovus.Paladis ir kiti d-grupës metalai praleidþiair sugeria vandenilá ir helá, šie metalaidabar yra naudojami kaip katalizatoriaicheminiuose procesuose.Po Pirmojo pasaulinio karo vokieèiainaudojo diriþablius, pripildytus vandenilio,nors vandenilis, jungdamasis su deguonimi,lengvai sprogsta. Vandenilis Europojebuvo naudojamas dël helio stokos. TaèiauAmerika, turëdama didesnes galimybes gamintihelá (jis gimsta Þemës gelmëse vykstantbranduolinëms reakcijoms), nesutikojo parduoti Vokietijai. 1937 m. vokieèiø diriþablisHindeburg, pripildytas vandenilio,su 97 keleiviais perskrido Atlanto vandenynà,bet prieš nusileidimà patyrë avarijà, kuriojeþuvo 61 keleivis. Tuo ir baigësi transatlantiniaidiriþabliø skrydþiai. Helio stokaEuropoje skatino ieškoti helio gamybos bûdonaudojant vandenilá. Penetas (Fritz Paneth)ir Petersas (Kurt Peters) 1926 m. teigë,kad paladis elektrolizës bûdu katalizuojavandenilio branduolinæ sintezæ. Taèiau,negalëdami pakartoti savo darbø, autoriaipo metø atšaukë ankstesná darbà ir árodë,kad helis išsiskiria paladþio katode. Tuo paèiumetu švedø elektrochemikas Tandbergas(John Tandberg) 1927 m. taip pat pastebëjomaþus iðsiskirianèio helio kiekius paladþiokatode. Jis bandë gauti patentà, betjo pareiškimas buvo atmestas. Po keturiasdešimtketveriø metø (1971) Permës universitetoelektrochemikas Viktoras Alikinas pastebëjohelio iðsiskyrimà paladþio katodeelektrolizës metu naudojant sunkøjá vandená(D 20). Jis taip pat bandë ðá atradimà uþpatentuotiRusijos iðradimø komitete. Taèiau irjo pareiškimas buvo atmestas (nes nebuvoanalogø, o á originalius iðradimus rusai þiûrëjonepatikliai). Tad idëja pagaminti helá elektrolizësbûdu naudojant vandenilá ar jo izotopusliko stalèiuose iki 1989 metø.Prieš Antràjá pasauliná karà daugelis tyrinëtojøbandë sukelti branduolines reakcijasbombarduojant deuteronais ar protonaisávairius junginius ir metalus. Anglijojegrupë mokslininkø pastebëjo, kad,bombarduojant perdeuteroamoniako sulfatà[(ND 4) 2S0 4] deuteronais, galima sukeltibranduoliø sujungimà ir veikliøjø medþiagosdaleliø atskyrimà. Tuo tarpu bombarduojamasamoniako sulfatas (turintis tikvandenilio) nerodë jokiø pokyèiø. Bombarduojantperdeuteroamoniako sulfatà buvogauta 30 kartø daugiau energijos negudeuteronø energija (0,1 MeV), taip patneutronai, helis ir tritis.Antrasis pasaulinis karas paspartinobranduolinës energijos tyrinëjimus ir atominiøbombø sukûrimà – 1945 m. jos buvonumestos ant Hirosimos ir Nagasakiomiestø. Þmonija pradëjo naujà epochà, kuriatvërë susinaikinimo grësmæ, bet taip patsuteikë vilèiø pajungti atominæ energijàþmonijos gerovei ir natûraliø gamtos iðtekliøtaupymui. Nuo 1960 m. buvo pastatytadaug atominiø jëgainiø, áskaitant Lietuvà.Prancûzijoje jos gamino daugiau kaip 75proc. elektros energijos, o Lietuvoje dardaugiau. Nors atominës jëgainës neterðiaoro ir sutaupo natûraliø gamtos ištekliø,Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 33


taèiau sulaukia daug pasipriešinimo,ypaè po Three Miles (1979) ir Èernobylio(1986) avarijø. Be to, atominës jëgainëspagrástos urano izotopo (U-235)skaldymu, kuris reikalauja gana sudëtingoU-235 atskyrimo nuo U-238 rûdos,kurios iðtekliai taip pat yra riboti.Vandenilinës branduolinës bombossukûrimas atskleidë naujas galimybespanaudoti šià energijà þmonijos labui.Ji duotø þmonijai neribotus išteklius palygintišvarios energijos. Nors Amerikair kitos šalys išleido milijardus doleriø ðiaienergijai kurti, kol kas ji dar savo iðlaisvinimopaslapèiø neatskleidë. Deuteriobranduolinë sintezë bûtø, palyginti suU-235 jëgainëmis, daug švaresnë. Deuterisbûtø gaunamas ið jûros vandens.Ið 28 000 litrø jûros vandens galima atskirtiapie 4 litrus sunkiojo vandens(D 20), kurio energija prilygtø milijonø litrønaftos energijai.Labai maþo kiekio deuterio ar vandeniliobranduolinë sintezë buvo gautagana primityviu bûdu. Vienas iš šiø bûdøbuvo paskelbtas 1970 m. televizijosekrano iðradëjo Fernsvorto (Philo Farnsworth).Jo patentas naudoja sferinæ vakuuminæelektroninæ lempà, kurioje veikiamielektros lauko deuterio ar vandeniliojonø likuèiai dideliu greièiu susiduriaprie katodo ir branduolinio susijungimometu išskiria neutronus. Fernsvortopasamdytas fizikas Hiršas (RobertasHirsh) 1964 m. pademonstravo Atominësenergijos komisijai aparatà, duodantá10 5 neutronø per sekundæ, ir vëliau pagerinorezultatus net iki 10 10 neutronø persekundæ. Taèiau komisija ðá iðradimà atmetëkaip nereikðmingà energijos gamybai,nors deuterio sintezë maþiems energijoskiekiams bûtø labai naudinga. Šisatradimas pastaruoju metu vël sukëlë Urbanosuniversiteto profesoriaus Milio (Miley)ir Dimler Chrysler Aerospace firmossusidomëjimà maþo svorio neutronø ðaltiniø,tinkamø laboratoriniams tikslams,gamyba ir galimybe jais pakeisti dabarnaudojamus radioaktyviuosius metalus.Prieš kelerius metus Rusi Teleyarkanasir bendradarbiai iš Oak Ridge NationalLaboratories paskelbë ultragarsobangomis sukëlæ deuterio atomø branduolinæsintezæ. Praneðimas sukëlë netik didelá susidomëjimà, bet ir kritikà. Kolkas iš tokios termobranduolinës sintezësbuvo gauti tik labai maþi deuterioatomø kiekiai. Taip pat ji dar toli graþunesuteikia energijos pertekliaus praktiškamnaudojimui.Mokslo þiniø kûryba yra ilgas ir vingiuotaskelias. Joje mokslas kartais susipinasu pseudomokslu. Bet ji nenutrûkstair nuolat mus pamalonina gyvenimokokybæ gerinanèiais vaisiais.Nenuostabu, kad visos trys monoteistinësreligijos – krikðèionybë, judaizmasir islamas – turi savo poþiûrá á konkurencijà.Tiesa, šie mokymai yra visø pirmadvasiniai, todël vargu ar gali bûti paraidþiuitaikytini vertinant ekonominës realybësmoderniàjà konkurencijà. Taèiaupadeda geriau suprasti ir ávertinti moderniojekonkurencijoje naudojamø bûdøetiðkumà.Krikðèioniðkas poþiûrisNaujasis Testamentas pateikia ganplatø konkurencijos vertinimà nuo atvirainepalankaus iki abejingo. Ið pirmoþvilgsnio atrodo, kad yra didelis prieðtaringumastarp Jëzaus mokymo turto irskurdo tema ir tø principø, nuo kuriø priklausoekonomikos sëkmë. Rinkos sistema,kuri leidþia pelnui bûti individo iðlikimoir ásigyvenimo ðioje tikrovëje kriterijumiir skatina individualaus pasirinkimolaisvæ, yra pasekmë konkurencingos,godþios ir nelygios visuomenës, kuriyra visiðkai nutolusi nuo Jëzaus mokymo.Tai pastato verslininkà á dviprasmiðkàpadëtá, nes reiðkia, kad jis yra labaikorumpuotas ir nedoras. Taèiau tiktoks gali ðioje sistemoje iðgyventi.Neatsitiktinai Konstantinopolio arkivyskupasšv. Chrizostomas IV–V amþiøsandûroje tikëjo, kad pirkliai vargu ar galigyventi be nuodëmës. Tomas Akvinietistaip pat manë, kad profesionaliems prekijamsbûdingas moralinis netobulumas.Priešiškumas ar geriausiu atvejuprieðtaringumas ið tikrøjø bus paþenklinæskrikðèioniðkàjá poþiûrá á daugelá dalykø,kurie susijæ su konkurencija.Manyta, kad konkurencija yra pernelygsusijusi su pinigø garbinimu, materializmu,nedora veikla ir iðnaudojimu,dël kurio gali nukentëti þmonës. Ðie moraliniaiklausimai këlë krikðèionims nerimàir todël á konkurencijà buvo þiûrimaKonkurencija irProf. habil. dr. Valdas PRUSKUSreligijakaip á instrumentà, galintá pastûmëti þmogøá nuodëmës kelià.Dar didesniø abejoniø kilo dël suinteresuotumo,kurá Adamas Smitas ir vëliaukiti laisvosios rinkos ekonomistai nurodëkaip varomàjà konkurencijos jëgà. Pripaþástama,kad suinteresuotumas savo ruoþtuugdo disciplinà, nuolatiná savo padëtiespagerëjimo siekimà, taèiau kartu ir agresyvumà,kuris yra suprantamas kaip bûtinybë,kad konkurencija bûtø efektyvi. Otai sunkiai suderinama su krikðèioniðkanuostata: „Palaiminti nuolankieji“.Taèiau ilgainiui krikðèionybë pripaþinorealios ekonomikos naudà, nors visadabuvo abejoniø, ar tos ekonomikosefektyvumas skatina tikrus gyvenimo siekius,tokius kaip dþiaugsmas, taika ir brolybë.Nepaisant to, laikomasi paþiûros,kad konkurencija nei gali, nei turi bûtieliminuota – ji bûtina siekiant visuomenësbendradarbiavimo.Tiesa, krikðèionys tiki kooperacija,kuri ugdo bendruomeniðkumà ir solidarumà,dalykus, kurie iš pirmo þvilgsnioprieðtarauja rinkos ekonomikos konkurencingumuiir individualiems tikslams.Taèiau kartu laikosi paþiûros, kad nesaikingakonkurencija sunaikina kooperacijà,o perdëta kooperacija uþgniauþiainiciatyvà ir þlugdo konkurencijà.Ðià pozicijà galima nusakyti taip: konkuruokvisose srityse, bet moraliniø principøneaukok ekonominëms ambicijoms.Vëlesniais laikais ðià nuostatà ypaègynë popieþius Pijus XI.Enciklikoje „Quadragesimo Anno“(1931) jis raðë: „Laisva konkurencija,nors ir pagrásta ir taikytina tam tikroseribose, negali bûti kontroliuojantis principasekonominiuose reikaluose“. Tà patápoþiûrá iðsakë ir enciklikoje „PopulorumProgressio“ (1967 m.) popieþiusPaulius VI, apgailestaudamas dël daugelioliberalaus kapitalizmo aspektø,áskaitant „konkurencijà kaip pagrindinæekonomikos taisyklæ“. Ðie oficialûs pareiðkimaibuvo toli nuo visiðko konkurencijospasmerkimo, bet atkreipë dëmesá ábûtinumà nustatyti tam tikras jos funkcionavimoribas, ypaè tarptautiniu mastu,siekiant apsaugoti neturtingas ðalisnuo kenksmingø konkurencijos su iðsivysèiusiomisðalimis pasekmiø.34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Religija kreipia þmogaus þvilgsná á amþinuosius dalykus, skatindama dvasiniø vertybiø siekákaip kelià á iðganymà. Todël nenuostabu, kad þemiðkieji dalykai, ypaè materialiniø gërybiøsiekimas, nelaikomi tikinèiam þmogui vertais ypatingo dëmesio. Juolab kad materialiniøgërybiø siekimas, skatindamas individo iniciatyvumà, atima iš jo vidinæ ramybæ, dël nuolatinëskonkurencijos daro já pernelyg uþsiëmusá.Reikia pastebëti, kad Naujajame testamentenëra tokios vietos, kur Jëzusgrieþtai kritikuotø konkurencijà kaip tokiàar jai pritartø. Evangelistai ir pirmiejiBaþnyèios tëvai taip pat maþai turëjo kàpasakyti apie komercijà. Jie priëmë pasaulátoká, koká rado, nesijaudindami dëlto meto ekonomikos ar politikos raidos.Jëzus buvo susirûpinæs dvasiniu ekonominësveiklos poveikiu individui ir jo iðganymui.Taigi ne jo motyvais, bet pasekmëmis.Tik vëliau Jo mokymas buvo iðplëtotassiekiant ávertinti konkurencijos reikðmæverslo kûrimui.Ilgainiui baþnyèios buvo pripaþinta,kad konkurencija yra netobula; ji gali bûtipiktnaudþiaujanti; ji gali bûti vykdomablogais bûdais; jos perteklius sukelia rizikàþmogaus orumui; bet ið tikrøjø ji yragyvenimo faktas ir vis dar atrodo geriausiasistema, kurià mes turime. Ji turi išliktiþmogaus tarnu, bet jai negalima leisti taptijo ponu.JudaizmasÞydø màstymas visada suvokë, kadkonkurencija iðlaisvina energijà bei kûrybiðkumàir siekia visuotinës naudos.Rabinai apskritai buvo palankûs prekybaiir konkurencijai, nes ji maþino kainasir didino pasirinkimà. Taèiau rabinaigerai suprato, kad agresyvus konkurencingumas,kaip toks, nëra dorybë. Ypaèjudaizmas teikë pirmenybæ atvirai rinkoskonkurencijai tol, kol ji teigë naudà visaivisuomenei, kas normaliai sutampa ir sunauda vartotojams.Judaizmas smerkia nuolatines rinkosviliones (siekti tikslø kitø sàskaita, pasinaudotinemokðiðkumu, elgtis abejingaisu darbuotojais) ir skatina su jomis kovoti.Sàþiningos prekybos taisyklës turibûti nustatytos ir kontroliuojamos, kadpardavëjas jaustø atsakomybæ, nes þydøástatymai nepripaþásta koncepcijos„tegu pirkëjas bûna atsargus”.Ádomu, kad þydø ástatymai tam tikraisatvejais leidþia protekcionistinæ politikà,kad apsaugotø vietinæ ekonomikà,daugiausia ten, kur svetimi prekybininkaituri neteisingø privalumø dël mokesèiønemokëjimo. Nepaisant to, judaizmaspripaþásta, kad net ten, kur firmos irindividai kenèia nuo konkurencijos, visuomeneinëra naudinga jà apriboti.Á kai kurias praktikas judaizmas neigiamaiþiûri dël to, kad jos prilygsta vagystësformoms. Pavyzdþiui, grobuoniškakainodara, kuria siekiama išstumtikonkurentus iš rinkos. Ši nuostata reikalaujanustatyti balansà tarp efektyvumoir teisingumo. Taip yra daromas skirtumastarp konkurento pragyvenimo sàlygøsunaikinimo, kuris yra draudþiamas,ir konkurencijos, kuri yra skatinama, nesji gali sumaþinti pajamas, bet teikia naudàvisai visuomenei.Dël to judaizmo ástatymai palaikobendrus privalumus, kylanèius ið konkurencijos,matydami daugumos gerovæpalyginti su santykinai maþai paveiktaiskonkurentø interesais.XIX a. pabaigos –XX a. I pusëspastatas, kuriameiki 1940 metø veikëprivaèios þydøparduotuvës.Parduotuvës buvopirmame aukðte, ovirðuje – gyvenamosiospatalpos.Reikðmingasobjektas stoviMolëtø miestocentreIslamasMusulmonø poþiûris á konkurencijàtaip pat yra palankus. Korane yra teigiama:„Vieno su kitu lenktynës duoda gera“.Islamo ástatymai taip pat palaiko konkurencijàsmerkdami monopolistinæpraktikà, kuri yra laikoma amoralia. Pripaþástama,kad nauda turi ateiti ið laisvoskonkurencijos, taèiau kartu aiðkiaipasisakoma prieð tokius neleistinus konkurencijosaspektus, kaip kyðiø davimasir gavimas, darbuotojø iðnaudojimas nemokantalgø arba nemokant algø nustatytulaiku, klientø apgaudinëjimas ir kt.Ðiais Korane iðdëstytais principais buvogrindþiamas ir 1968 m. parengtas DidþiosiosBritanijos prekybos aktas.Vienas konkurencijos aspektas, kurisdaþniausiai yra priimtas moderniojevisuomenëje, bet yra didþiai nepriimtinasmusulmoniðkai religijai, yra reklama.Ypaè kai kurios jo apraiðkos, kurios sukurianeteisingà ávaizdá. Reklama skatinadirbtinius ir áprantamus poreikius irtaip sukelia nereikalingà vartojimà, o taisavo ruoþtu didina gamtiniø iðtekliø besaikánaudojimà ir aplinkos tarðà. Musulmonaitaip pat nepritaria sàmoningamar nesàmoningam seksualiniø vaizdønaudojimui reklamoje. Ypaè átraukiant átokià reklamà moteris arba kai tai yra visiðkainesusijæ su produktu. Jie pripaþásta,kad pasaulis bûtø nuobodesnis beámantriø reklamø, nuolat pasirodanèiømûsø ekranuose, bet laikosi paþiûros,kad jos bûtø priimtinesnës, jei bûtø transliuojamoskaip pramoga ir neatliktø uþslëptomarketingo vaidmens.Islamo ástatymai yra labai aiðkûs ir dëltinkamo akcininkø atsakomybës balanso.Kompanija turi visiðkai skaidriai skirstytisavo akcininkams pelnà ir bûti labaiatsargi, kad iðvengtø akcininkø arba darbuotojøiðnaudojimo.Taigi islamas yra palankus konkurencijai.Ji turi bûti vykdoma sàþiningai, beapgaulës, þmoniø iðnaudojimo ar þeminimo.Kol konkurencija vykdoma laikantisšiø nuostatø, valstybë neturi kiðtis iretikos reikalai yra paliekami individo sàþinei.Taigi, kaip matome, visos minëtosmonoteistinës religijos pripaþásta konkurencijàkaip veiksmingà priemonæ siekiantvisuotinës gerovës. Konkurencijapadeda efektyviai tenkinti þmoniø poreikius,nors ji ir negali iðspræsti neteisingopaskirstymo problemos.Gerovë (nauda) turi bûti kuriama (teikiama)tik grieþtai laikantis atitinkamø etiniøstandartø ir apribojimø. O jø ignoravimasgriauna ir moralës pamatus, nuokuriø galiausiai priklauso ir paèios konkurencijosetiðkumas.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 35


Akad. Jurgis BRËDIKISNusipelnæsgydytojas RimgaudasLietuvaiNemickasko, Rimgaudas buvo Adamkaus asmeninisgydytojas; nors gydyti neprireikë, taèiaukasmet nuodugniai patikrindavoAdamkaus sveikatà.1990 m. Lietuviø sveikatos ir medicinosfondas pakvietë jaunus gydytojus staþuotisJAV ligoninëse. Juos padëjo atrinktidr. Algimantas Blaþys, remdamasis Vilniausir Kauno aukðtøjø medicinos mokyklørekomendacijomis. Atvykusieji á Èikagàbuvo apgyvendinami dviejuose butuose,kuriuos, átariu, iðnuomojo Rimgaudas.Prastas Lietuvos sveikatos apsaugoslygis, atgavus nepriklausomybæ, dar suprastëjodël ekonominës blokados. Laimei,atsirado, kas siuntë ir veþë á Lietuvàlabdarà, nemaþai reikalingø instrumentøbei vaistø atveþë ir Rimgaudas, taèiau jissvarbesniu laikë bûsimøjø mokytojø ugdymà.Suprato, kad visko neaprëps, tadpasiryþo padëti plëtoti universitetinius medidelátarsi knygneðio vaidmená atliko ValdasAdamkus, kadangi jis, kaip JAV aplinkosaugininkødelegacijos narys, reguliariaivykdavo á tarpvalstybinius pasitarimusMaskvoje. Atveþdavo pilnà lagaminà lietuviø„ekzilø“ iðleistø ir okupuotoje Lietuvojenepageidaujamø knygø, o á JAV gabendavoLietuvoje iðleistø knygø. Tarp kit-Su èikagieèiu gydytoju Rimgaudu Nemickususipaþinome Kardiologijos kongreseJaponijoje prieð beveik 50 metø. Paskuisusitikome Èikagoje, berods, 1974-aisiaisir nuo to laiko palaikëme ryðius, susibièiuliavomeir pasitikëjome vienas kitu. Ið manæspirmiausia jis suþinojo apie politinæ padëtásovietinëje Lietuvoje, apie sveikatos apsaugossistemà, medicinos mokslo lygá. Lietuviðkojeemigrantø visuomenëje tuo laikuvyravo neigiamas poþiûris á bendravimà suokupuotos Lietuvos institucijomis ir jø atstovais,nes taip bûtø pripaþástamas TarybøLietuvos egzistavimas. Kai kurie kritiðkaivertino ir kokià nors pagalbà – juk taippadedama „raudoniesiems“. Ir man vienasgydytojas, padovanojæs kardiochirurginá instrumentà,nedràsiai paklausë, ar naudosiuoperuodamas tik lietuvius. Todël, norintbendrauti ar padëti okupuotos Lietuvos medikams,reikëjo dràsos arba suteikti pagalbàjos negarsinant. Rimgaudas nekreipëdëmesio á tokias paþiûras, ieðkojo bûdø,kaip padëti tautieèiams.Rimgaudas dirbo kardiologu universitetinëseklinikose – Lojolos Stritch medicinosmokykloje bei Masoniko medicinoscentre, kur jis buvo kardiologijos klinikosdirektorius. Jau paèioje mûsø paþintiespradþioje ásitikinau, kad Rimgaudas ne tikþino visas kardiologijos naujienas, bet irpats yra puikus kardiologas praktikas, pirmiausia– gydytojas. Su juo iðsiaiðkinaudaug kardiologiniø bei kardiochirurginiøproblemø – tokiø, kuriø nerasi moksliniøþurnalø straipsniuose. Stebino didelis Rimgaudodemokratiškumas bei paprastumas,kuklumas ir taktiðkumas, jautrumasir dëmesys þmogui, nepaisant to, kas tasþmogus ir kokios jo pareigos. Sakë: „Visuometstengiuos laikytis taisyklës: elkissu þmonëmis, kaip norëtum, kad jie su tavimielgtøsi, ir tavo gyvenimas palengvës“.Pirmà kartà Rimgaudas atvyko á tëvynæ1985 metais. Pirmiausia Rimas gerai susipaþinosu Kaunu – savo gimtuoju miestu.Visose kelionëse já lydëjo iðtikimoji þmonaDþoana; ji pritarë visiems Rimgaudo darbamsir sumanymams, buvo labai tolerantiškair kantri, kai jis su kitais bendravo lietuviøkalba, kurios ji beveik nesuprato.Dþiaugiuos, kad buvau tarsi tiltas tarp jo irLietuvos medikø. Pirmà kartà atvykæs susipaþinosu tuometiniu sveikatos apsaugosministro pavaduotoju daktaru Algiu Blaþiuir visam laikui susibièiuliavo. Buvo proga pasikalbëtisu juo sveikatos apsaugos organizavimoklausimais. Ir vëliau Rimas stengdavosisusitikti su vis besikeièianèiais sveikatosapsaugos ministrais bei kitais vadovaisir padiskutuoti, kokia sveikatos apsaugaturëtø bûti. Niekada jis kategoriðkai nepirðosavo nuomonës. Profesorius V.Grabauskasgerai apibûdino: jis sugebëdavosavo mintis ádëti á paðnekovo lûpas.Kiekvieno apsilankymo metu plëtësiRimgaudo paþintys, ypaè su kardiologais.Atsimenu, kai pirmà kartà já palydëjau á Kaunoklinikas ir ketinome parodyti klinikas, kabinetus,laboratorijas, kurios, mûsø manymu,buvo aukšto lygio, o jis papraðë leistidalyvauti ligoniø vizitacijoje ar aptarime. Taidaugelá stebino, kol suvokë, kad pirmiausiajam rûpi ligoniai, santykiai su jais. Rimgauduibendraujant su ligoniu, atrodydavo,kad niekas daugiau neegzistuoja; pagarbiai,su didþiausiu dëmesiu ásigilindavoá paciento problemas, jo nusiskundimus irlabai profesionaliai atlikdavo paciento pirmináiðtyrimà. Be to, pasidomëdavo, kaipligonis pats vertina savo bûklæ.Reikšmingas buvo Rimgaudo dalyvavimasVI atkuriamajame Lietuvos gydytojøsuvaþiavime 1989 m. geguþës mën.,praëjus 50 metø nuo V suvaþiavimo prieðkarinëjeLietuvoje. Á Nacionaliná operos teatràVilniuje susirinko apie 1000 gydytojø.Suvaþiavime vyravo Sàjûdþio dvasia, buvonubrëþtos pagrindinës veiklos gairës.Praëjus nemaþai laiko, prisiminæs tuometpriimtus nutarimus, Rimgaudas apgailestavo,kad jie uþmirðti, neágyvendinti.Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, sukrutoLietuviø sveikatos ir medicinos fondasbei Pasaulio lietuviø gydytojø sàjunga.Pirmiausia nuspræsta siøsti á Lietuvàmokslines knygas. Didelá, nematomà darbàdarë Rimgaudas. Ið jo suþinojau, kad36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


dicinos centrus Vilniuje ir Kaune. Sakydavo„nesijaudinu dël to, ko negaliu pakeisti,ir dirbu, siekiu pokyèiø ten, kur galiu pakeisti”.Stiprindamas kardiologijos kryptá,siekë, kad lietuviai kardiologai pagal Vakarøkardiologø modelá neapsiribotø fonendoskopu,kabanèiu ant kaklo, o mokëtøatlikti ir pagrindinius specialius tyrimus– echokardioskopijà, ðirdies kateterizacijàir kai kuriuos neinvazyvios kardiologijosveiksmus – ne vien tik sugebëtø juosinterpretuoti. Jis labai sielvartavo dël Vilniausir Kauno medikø konkurencijos,stengësi ir vieniems, ir kitiems padëti vienodai,juos suvienyti.Rimgaudas sukûrë gerai apmàstytàprojektà – priimti tobulintis gydytojus iš Lietuvos.Sugebëjo átikinti Lojolos universitetoadministracijà pritarti projektui ir padëtijá ágyvendinti. Detaliai su klinikø ir laboratorijøvadovais buvo numatyta, kaip priimtispecializacijai lietuvius, sudaryti planai.Projektas veikë. 1993–1995 m. po 3–3,5mën. specializavosi apie 80 Lietuvos gydytojø,daugiausia jauni: kardiologai, kardiochirurgai,terapeutai, anesteziologai, oftalmologai,psichiatrai ir kiti. Rimgaudaspasirûpino nemokamu apgyvendinimu irmaitinimu, rûpinosi kiekvienu kaip artimiausiasgiminaitis ar tëvas. Ne vienà priëmësavo namuose, padëjo paþinti Èikagà,lietuviø centrà Lemonte.Ðià didþiulæ veiklà jis vykdë tyliai, áveikdamaskliûtis, kuriø sutiko nemaþai. Pabrëþtina,kad visa ta veikla vyko remiantisabipusiu pasitikëjimu, be jokiø pasiraðytøsutarèiø, be jokiø komitetø ar Europos Sàjungosstruktûriniø fondø.Neámanoma pervertinti tà naudà, tà dovanà,kurià gavo visi tobulintis atvykæ lietuviai,patyræ Rimgaudo Nemicko didelæmeilæ Lietuvai ir jos þmonëms, kolegoms.Visi, kuriems teko bendrauti su Rimu, panaðiaiprisimena ir apibûdina já: geras organizatorius,puikus klinicistas, paprastasir kuklus, jautrus þmogus. Jo asmenybëþavëjo dideliu humanizmu ir nedirbtiniu patriotizmu– nesavanaudiškomis pastangomis,be savireklamos padëti Lietuvai. Rimgaudasir á Lietuvà veþë prityrusius savokolegas èikagieèius. Ásimintinas buvo Masonikomedicinos centro kardiochirurgøbei anesteziologø komandos atvykimas áKaunà padëti atlikti sudëtingas ðirdies operacijaskardiochirurgijos klinikoje.Profesorius Aleksandras Laucevièiusprisimena, kaip Nemickas já ilgai átikinëjoákurti Lietuvos širdies asociacijà. Èikagojesupaþindino su tokios organizacijos atstovais.Rimgaudas neabejojo, kad Lietuvosširdies asociacija ir kiti šviesuoliai atliks dideládarbà, ragindami þmones paèius rûpintissavo sveikata. Jis sakë: „ Manæs nestebina,kad Lietuvoje toks didelis sergamumasðirdies ligomis. Lietuviai labai narsûsir dràsûs – nelabai paiso maisto kaloringumo,mankðtos bûtinumo, rûkymo pavojausir kt. Nëra supratimo, kad sveikatakiekvieno reikalas. Nereikia tikëtis, kad gydytojasar vaistai iðgydys asmenines gyvensenosklaidas. Tik be reikalo pyksta iryra nepatenkinti ar nelaimingi“. Ið tikrøjø,Lietuvos ðirdies asociacija visiðkai pateisinosavo buvimà.Tradiciðkai Rimgaudas lankësi Rokiðkyje,savo tëvø tëviðkëje, kur surinkdavoplaèià giminæ, iðdalindavo dovanas, pasivaiðindavo.Rimgaudas mëgo menà ir dþiaugësiatradæs Lietuvoje jaunø talentingø menininkø.Jau per pirmàjá atvykimà susipaþinosu garsiu grafiku Antanu Kmieliausku.Kai kuriuos dailininkus rëmë, sudarëgalimybæ savo darbus parodyti Amerikoje;Romà Dalinkevièiø, Gintaræ Uogintaitæapgyvendino pas save, èia jie tapë,rengësi parodai Èikagoje. Gerai charakterizuojaRimgaudo aistrà menui profesoriausDonato Vasiliausko prisimintas epizodas:„Man 1998 m. birþelio mënesáskambina ið Èikagos Rimas ir praðo nuvyktiá Utenos kultûros namus, kuriuosebus atidaroma dailininkø Gintarës Uogintaitësir Broniaus Uoginto darbø paroda.Joje bus eksponuojamas naujas Gintarëspaveikslas ,,Bijûnai”. Rimas papraðënufotografuoti já, nes þinojo, kaip ji pieðëðá paveikslà“. Atvykæs á Kaunà Rimgaudasbûtinai apsilankydavo skulptoriausStasio Þirgulio dirbtuvëse ir galerijoje Rotuðësaikðtëje. Aðtuonios ar devynios Þirgulioskulptûros puoðia jo ir jo vaikø namøinterjerus. O viskà vainikavo skulptûraið akmens „Konsiliumas”, áspûdingaskûrinys. Já Rimgaudas nupirko ir padovanojoKauno medicinos universitetui. „Konsiliumas“,kaip medicinos þiniø ir praktikossimbolis, pastatytas prie áëjimo á naujàmodernià bibliotekà. Jà atidarant dalyvavoRimgaudas su þmona Dþoana.1993 m. Kauno medicinos akademijosmokslinë taryba iðrinko Rimgaudà Nemickàgarbës daktaru; taip pat jam suteiktasNusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.2007 m. prezidentas Valdas Adamkus profesoriøNemickà apdovanojo ordino „Uþnuopelnus Lietuvai“ Komandoro didþiuojukryþiumi. Ta proga Rimgaudas ávykdësenà savo svajonæ – atveþë á Lietuvà visàsavo didelæ ðeimynà: keturis vaikus, jø antràsiaspuses, devynis anûkus. Atvyko net19 asmenø. Jis kalbëjo: ,.Dþiaukimës, kadLietuva laisva. Taip, ðis laikas sunkus, betdaug kuo galima dþiaugtis. Ir neverta pyktitik dël to, kad nëra taip gerai, kaip norëtøsi.Jeigu þmonës dirbs, bus geriau“.Vëþys suardë Rimgaudo ir jo artimøjøramybæ. 2008 m. sudëtingos operacijos,chemoterapija. Paskutiná kartà susitikome2009 m. vasarà. Stebëjomës, kad Rimgaudas,nepaisant toli paþengusios ligos, ryþosiatvykti á Lietuvà. Didþiulë meilë Tëvyneidavë jëgø atvykti atsisveikinti su ja. Kokiagalinga dvasia jo sumenkusiame kûne!Anapilin iðëjo 2010-aisiais – trûko trijøsavaièiø iki 72-ojo gimtadienio.Kalbëjomës, daug kà prisiminëme.„Mes su þmona labai laimingi, – sakë Rimgaudas,– šeimoje mums visiems gera,dþiaugiamës vaikø ir vaikaièiø pasiekimais.Visi mane palaiko akistatoje su liga. Þvelgiuá artëjantá gyvenimo vandenyno krantàbe problemø. Svarbu iðlikti oriam, dëmesingamšeimai. Nedramatizuoju, apsieinube vidiniø komplikacijø. Net neabejojudël, sakyèiau, neþemiðkos Galybës egzistavimo.Man imponuoja Indijos filosofija,kur garbinama daug dievø, bet „dievøDievo“ vardas netariamas garsiai. Krikðèionybëstradicijoje þmonës Dievà susikûrëpagal save, panaðø á save. Jis, þmoniø Dievas,negailestingas. Visagalybës siekimasir negailestingumas, deja, yra þmoniø savybës.O juk, skaitome Biblijoje, yra kitaip:Dievas þmones padarë panaðius á save“.Aptariant pasikeitimus Kauno universitetinëseklinikose, Rimgaudas sakë: „Bereikalo daugelis lietuviø labai kritiškai, netneigiamai vertina sveikatos apsaugà. Pinigø,kad ir kiek jø bûtø skiriama sveikatosapsaugai, visuomet trûks. Ko gero, reikiadaugiau kontrolës. Ypaè sunkiø problemøatsiranda, kai labiau pradedama rûpintisaparatûra, o ne gydymu. Lietuvosligoninës, ypaè Kauno ir Vilniaus universitetøklinikos, prilygsta Europos, net ir JAVligoninëms, nematau didelio skirtumo.Aparatûra beveik geresnë nei Amerikoje.Taèiau matau ir tai, kad ligoninëms perkamatokia áranga, kuri nereikalinga. Kodëltaip yra, juk ne aparatûra gydo. Matau, jaunimedikai, kuriø nemaþai atvyksta siektikarjeros á JAV, – iðsilavinæ, darbðtûs. Nebëraprofesinio pasirengimo ir iðsilavinimospragø. Atvykusieji sëkmingai iðlaiko egzaminus,pradeda praktikà ir gerai dirba. ÁLietuvà pirmà kartà atvykau prieð du deðimtmeèiusir nuo to laiko kiek pajëgiautempiausi á Amerikà jaunus specialistus,kad jie suþinotø ir á Lietuvà atveþtø naujàmokslà, naujas sistemas. Tokia transfuzijaLietuvai tuo metu buvo tiesiog bûtina.Dabar pagalvoju: ar ne laikas lietuviukusvël veþtis, kad jie padëtø JAV medicinai,ar amerikieèius siøsti á Kaunà ir Vilniø!“Ar gali kas nors bûti geriau, kaip, baigiantgyvenimà, pamatyti, kad iðsipildë svajonës.Daugelis tuomet pasitobulinusiø Èikagoje– dabar Kauno ir Vilniaus universitetiniøklinikø ar atskirø padaliniø vadovai.Rimgaudo Nemicko darbai tikrai dideli.Vien jo indëlis á Lietuvos medicinà yraneákainojamas. Dabar galima tik stebëtis,kiek daug gali nuveikti vienas þmogus. Taiprilygsta savotiškam þygdarbiui. Didi RimgaudoNemicko asmenybë ilgam išliksmûsø atmintyje.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 37


Kurdami savo ateitá visados privalome þiûrëti, kas buvopraeityje, kad bûtø aiðkiai matyti, kokiø laimëjimø esamepasiekæ ir kas dar reikia pasiekti. Prie tokiø atsiminimøturi dëtis visa tauta, visi jos sluoksniai...negalime uþmirðtisavo visumos, nes ypaè brangûs visi tie apsireiðkimai,kuriuose dalyvauja visa tauta. Svarbu ne tik pasidþiaugtituo, kas padaryta, bet dar ágauti daugiau ásitikinimø irmeilës visam tam, kas toliau yra darytina.Jonas VILEIÐISburmistro Jono Vilieðio orientavimosisporto varþybos. Jis tikrai daug nusipelnëLietuvos sportui. Laikydamas kûnokultûrà esmine þmogaus ir visuomenësbendrosios kultûros dalimi, Jonas Vileiðisjau 1911 metais prie Vilniuje veikianèios„Rûtos“ draugijos su savo bendraminèiaisásteigia Lietuviø gimnastikos kuopà,kurios tikslas „vienyti visus, kurie noriuþsiimti kûno lavinimu atsiþvelgiant á higienosreikalavimus“.Kodël Jono Vileiðio? Todël, kad su jovardu siejamas Lietuvos valstybingumoir nepriklausomos valstybës kasdienio gyvenimoþingsniai.M. Ðleþevièius prisiminimuose apieJonà Vileiðá raðo: „… jis atsistojo pirmosedemokratinës tvarkos ðalininkø eilëse,tose eilëse, kurios buvo jau pirmiau varpininkønutiestos, ir su visa energija ir jamcharakteringa dinamika iki paèios mirtiesatstovavo demokratijos ðalininkams,kviesdamas juos iðsilaikyti ir þengti á vissvaresnius ir svaresnius darbus, neþiûrintjokiø kliûèiø...”Penkeri metaiŠiais metais jau penktà kartà surengtos,teisininko, varpininko, publicisto, Nepriklausomybësakto signataro, visuomenësir valstybës veikëjo, sportinio gyvenimoorganizatoriaus, ilgameèio KaunoJ.Vileiðiovaikaitë RedaTursaitë irorientacininkasG.SubaèiusNugalëtojosstipriausiøjøgrupëjesu Jono Vileiðio varduFiniðuojantVarpininkas, Vinco Kudirkos ðalininkas,jo tautiniø demokratiniø idëjø puoselëtojas,lietuviø visuomenës organizatoriusir ideologas, brolio Petro tautinëskultûrinës veiklos bendraþygis Vilniujepadeda leisti dienraðtá, gina lietuviøkalbos teises sulenkëjusio Vilniaus irjo kraðto baþnyèiose, steigia kultûrosdraugijas ir plëtoja jø veiklà. Iðrinktas LietuvosTarybos nariu, ieðko optimaliø ke-Gyvybës moksløcentras mes iððûkásunkioms ligomsÞivilë SABALIAUSKIENËVilniuje kuriamas Jungtinis gyvybësmokslø centras. Moderniame ir naujausiaáranga aprûpintame atviros prieigosmoksliniø ir mokomøjø laboratorijø komplekseðalies mokslininkai tyrinës þmogausgenomà, ieðkos naujø vëþio bei kitøsunkiø ligø diagnostikos bei gydymobûdø, plëtos biotechnologijø taikymà ap-linkosaugoje, pramoniniuose procesuoseir kitose srityse. Ðis centras yra vienassvarbiausiø integruotø mokslo, studijøir verslo slëniø projektø.„Tikime, kad naujausia áranga aprûpintascentras, atliekantis tarptautinio lygio tyrimus,ir kuriamos paþangios technologijostaps traukos centru uþsienio mokslininkamsbei verslo investicijoms“, – paþymëjoðvietimo ir mokslo ministras GintarasSteponavièius.„Gyvybës mokslø centre bus sukoncentruotasbiotechnologijø ir molekulinësmedicinos technologinis-mokslinis potencialas,sudarytos puikios praktinio mokymosàlygos studentams, – teigia Vilniausuniversiteto strateginës plëtros prorektoriusJuozas Rimantas Lazutka. – Lietuva turi palygintineblogai iðplëtotà biotechnologijøpramonæ, taèiau net ir krizës metu susiduriamesu ðios srities specialistø trûkumu. Todëlsieksime, kad á mokslinæ veiklà aktyviauásitrauktø studentai, kad jie ágytø daugiaupraktiniø þiniø, o baigæ studijas – rinktøsibiotechnologijø tyrëjo profesijà, steigtø naujasinovatyviø technologijø ámones“.Jungtiná gyvybës mokslø centrà, finansuojamàEuropos Sàjungos (ES) struktûriniøfondø ir valstybës biudþeto lëðomis,kuria Vilniaus universitetas (VU) kartu supartneriais – Vilniaus Gedimino technikosuniversitetu, Biotechnologijos, Biochemijosir VU Onkologijos institutais. Projektobendra vertë – 125,4 mln. litø, ið kuriø apie38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Kalba G.Tursaliø nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti,rengia Vasario 16-osios aktà ir tampasignataru.Pirmøjø ministrø kabinetø narys, pradëjokurti nacionalinæ finansø sistemà,demokratiniø kraðto savivaldybiø pagrindus,sprendë kitus gyvybiðkai svarbiusjaunos valstybës likimo klausimus nepaprastaisunkiomis sàlygomis. Pirmas pasiuntinysAmerikoje, telkia lietuvius gimtajamkraðtui moraliðkai ir medþiagiðkairemti. Pirmas ilgametis Kauno burmistras,praktiðkai ágyvendinantis demokratiniussavivaldybiø principus. Su jo vardutiesiogiai susijusios visos Lietuvos laikinosiossostinës ekonominio, socialinio irkultûrinio gyvenimo pozityviosios permainos.Þymus publicistas, dailës gerbëjasir menininkø bièiulis, entuziastingas kultûrosmecenatas. Jis teisininkas, puikiaisuvokiantis, kad, kuriant nepriklausomàir demokratinæ Lietuvos valstybæ, bûtinahumanizuoti politinius procesus, nuosekliailaikosi principo, kad þmogaus interesaiyra svarbiausia demokratijos sàlyga.Bûdamas Kauno burmistru (1921), aktyviaiásijungë á sportinio judëjimo organizavimà,pritarë sporto draugijø ir klubø steigimui,siekë ákurti sporto sàjûdá vienijanèiàorganizacijà. 1922 m. kovo 11 d. buvoákurta Lietuvos sporto lyga, kurios pirmininkubuvo renkamas Jonas Vileiðis. Visàgyvenimà jis rûpinosi sporto ugdymu,stengësi, kad sportas, kûno kultûra nebûtømonopolizuoti, suvalstybinti. Matydamas,kaip pertvarkomos jo puoselëtossporto organizacijos, apgailestavo, kad „visimûsø sporto vadai susirgo taðkø manija“,ápratino visuomenæ á sportà þiûrëti pro„futbolo ávarèiø ar krepðiø skaièiø“, klausë„Lietuvos þiniø“ laikraðtyje: „kokià kultûrinæreikðmæ gali turëti sportas tarptautinëjearenoje, kai rungiasi sporto virtuozai, profesionalai,gerai apmokami samdiniai?“Niekada neatsiribojæs nuo sporto problemø,dalyvaudamas diskusijose spaudoje,nerimavo dël to, jog daugëja tendencijø,kurios stumia já á iðsigimimà.Jono Vileiðio taurës varþybos pirmàJono Vileiðio orientavimosi sportovarþybø trasoje dominuoja lapuoèiømiðkas, vietomis pereinantis á miðrø lapuoèiøir spygliuoèiø miðkà. Bëgamumasnuo labai gero iki vidutinio. Senikirtimai sunkiai prabëgami. Keliø tinklasretas, maþesni takeliai uþkloti pernykðèiaislapais ir sunkiai matomi. Daliskeliø atsiradæ po miðko valymo darbø.Reljefas vidutinio raiþytumo. Kai kuriøðlaitø aukðtis 40–55 m. Miðke yradaug supiltø nedideliø akmenø krûvø,apaugusiø samanomis, þemëlapyjepaþymëtø kaip mikrokalniukai. Visøgrupiø (iðskyrus D12, H12, D14) sportininkamsreikës du kartus kirsti upelá.Gylis 30–40 cm, gruntas kietas.kartà buvo surengtos 2006 m. balandþio23 d. Rubikiuose, Anykðèiø rajone, VðÁVileiðiø kolegijos ir Panevëþio orientavimosiklubo „Oriens“ iniciatyva. Pagrindiniairëmëjai: Lietuvos advokatø taryba,Jono Vileiðio vaikaitë Dalia Bobelienë, leidyklosir redakcijos, Meno kûrëjø asociacija,regioniniø leidiniø redakcijos.Á puikiai suorganizuotà renginá susirinkobeveik 400 sportininkø ið visos Lietuvos.Jauniausiems sportininkams buvovos per 10 metø, vyriausiam – kaunieèiuiDanieliui Ðtarui – 81-eri.Orientavimosi sportas Lietuvoje turigraþias tradicijas, kasmet vyksta deðimtysvarþybø ávairiose kraðto vietovëse beiVeteranësprizininkësVARÞYBØ ORGANIZATORIAIVarþybas organizuoja klubas„Oriens”, Vileiðiø kolegija, Lietuvos advokatûrosadvokatø taryba. Varþybasvykdo orientavimosi sporto klubas„Oriens“. Vyr. teisëjas – Ignas Kriðèiûnas.Distancininkas – Devis Þilovas.uþsienyje. Daugeliui orientavimosi sportomëgëjø ði sporto ðaka jau yra tapusi gyvenimobûdu, yra susiformavusi orientavimosisporto mëgëjø bendruomenë,turinti savà neraðytà etikos kodeksà. Taisporto varþybos, kuriose nëra þiûrovø,tik dalyviai.R.S.106 mln. litø skirs ES fondai, likusi dalis –valstybës lëðos.Naujo centro kûrimo sutartá pasiraðëðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavièius,Vilniaus universiteto rektoriusakademikas Benediktas Juodka ir Centrinësprojektø valdymo agentûros direktoriauspavaduotojas Mindaugas Keizeris.Ágyvendinant projektà, numatoma pastatytipasaulinius standartus atitinkantánaujà 21 tûkst. kv. m. ploto atviros prieigoslaboratorijø ir mokomøjø auditorijøpastatà, á kurá persikels Biotechnologijosir Biochemijos institutai, dalis VU Gamtosmokslø fakulteto laboratorijø.Jungtiniame gyvybës mokslo centrebus ákurta 10 biotechnologijø ir molekulinësmedicinos moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros (MTEP) centrø, kuriuoseveiks 23 moderniausia áranga aprûpintosatviros prieigos mokslinës laboratorijos.Taip pat bus árengta 18 studentamsskirtø mokomøjø laboratorijø, sukurtaapie 100 naujø darbo vietø mokslininkamsir tyrëjams.Centre geriausi ðalies mokslininkaiplanuoja kurti naujas vakcinas nuo vëþio,tirti lietuviø genetines ypatybes ir tiksliauparinkti tinkamus gydymo bûdus, kurtinaujas lëtiniø ligø diagnostikai skirtastechnologijas bei kt.Dar viena veiklos krypèiø – didinti biotechnologijøpanaudojimà aplinkosaugojebei kitose srityse. „Daþnai biotechnologijosklaidingai siejamos tik su genetiðkaimodifikuotø produktø kûrimu. Ðios sritiesmokslininkø pasiekimai taikomi daugelyjesrièiø, pavyzdþiui, gaminant biokuràar renkant á jûrà iðsiliejusius terðalus“,– paþymëjo J.R.Lazutka.Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramosvaldymo skyriaus vyriausiojo specialistoVytauto Èepo teigimu, bus iðplëtotadaugiau kaip 29 tûkst. kvadratiniømetrø ploto infrastruktûra, sukurta 1200naujø darbo vietø. Vilniuje „Santaros“ ir„Saulëtekio“ slëniø kûrimui ið ES struktûriniøfondø ið viso numatyta skirti beveik428 mln. litø. Dar beveik pusæ tiek sudarysprivaèios investicijos.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 39


Julius NORKEVIÈIUSVirvytë palydëjoTrisdeðimtmetis... Tokià darbo sukaktá paminëjo VU Onkologijosinstituto Onkourologijos skyriaus vedëjas medicinos mokslø daktarasprofesorius Tadas Petraitis. Per tà laikà skyrius tapo modernus, patsvadovas ir jo kolegos atlieka sudëtingiausias operacijas. Gydytojasmokslininkas neskaièiavo, kiek per trisdeðimtmetá jø padarë. Buvometø, kai vos ne kasdien operavo, keliems tûkstanèiams ligoniøpagelbëjo, ypaè kai pastaraisiais metais onkourologiniø ligø sparèiaigausëja. Ir nerimauja, kad në viename mûsø ðalies universitete,rengianèiame medikus, nëra Onkologijos katedros.ikipaslapèiø– Koks að jau þemaitis?! Nutautëjæs...–pasakë profesorius Tadas Petraitis ir, apvertæskompiuteriu paraðytà lapø pluoðtelá,pradëjo braiþyti gimtinës schemà. ÈiaBirþuvënø dvaras, uþ keleto kilometrø nedideliskeliukas, prie kurio rikiavosi Petraièiøkaimo sodybos. Tarp jø ant ramiai ðnaranèiosVirvytës kranto stovëjo ir jo seneliø,tëvø namas.– Petraièiuose labai graþu. Upë, miðkasvos ne ranka pasiekiamas. Nepaprastairomantiðka aplinka... – paðnekovas neslepiadþiaugsmo tai prisiminæs.Ðia gamtos dovana namø ðeimininkësir veterinarijos felèerio ðeimoje 1943 metøsausá gimæs Tadas ne per ilgiausiai dþiaugësi.Tëvai Luokëje pasistatë namà ir greitaipersikëlë á ðá valsèiaus miestukà, esantáuþ 6 kilometrø. Bet su gimtuoju kaimu ilgainenutraukë ryðiø. Èia prabëgo beveikvisos vaikystës vasaros. Á Petraièius atvaþiuodavoir mokydamasis Vilniuje, aplankydavojuos ir bûdamas studentas. Ir dabar,nors jau nebëra tëvø namø, jis su vaikais,vaikaièiais daþnai aplanko gimtinæ.Luokëje Petraièiai ilgam neásikûrë. Antrojisovietinë okupacija privertë ðeimà klajotipo Þemaitijà.– Tëvas labai bijojo KGB.Gal per stipriai pasakyta. Vengti nepakliûtiá þiaurumu garsëjusios prievartosstruktûros akiratá skatino ne vien nuosavasnamas, sëkminga veterinaro praktika.Ypaè reikëjo slëpti, kad ir netiesioginius,ryšius su miško broliais, kai reikëjo jiemsparûpinti medikamentø, tvarsliavos. Beje,aplinkybiø verèiamas jis buvo uþsukæs ásaugumo bûstinæ ir vyriausiajam valsèiauskagëbistui pasakë, kad galinti kilti epidemija,jei per vasaros karðèius prie stribynësbus guldomi nuþudyti partizanai. Nenoriai,bet atsiþvelgta á autoritetingo medicinosdarbuotojo þodþius.Bûsimasis profesorius pradþiamokslioðaknis krimsti pradëjo Poeþerës septynmetëjemokykloje. Mokësi gerai. Buvoaktyvus: sportavo, aktyviai dalyvavodalykiniuose bûreliuose, ðoko tautiniusðokius, vaidino. Baigus septynias klases,tëvai pasirûpino, kad sûnus iðvaþiuotø áVilniø. Apsigyveno pas tetà, mamos seserá.Mokësi 16-ojoje vidurinëje mokykloje.Ir èia mokymasis jokiø sunkumø nekëlë.Iðskyrus rusø kalbà. Ið ðio dalyko klasësþurnale ties Tado pavarde ið pradþiørikiavosi dvejetai, kartais ásiterpdavo ir vienetas.Vaizdas pradëjo keistis, kai klasësvadovë Mackevièienë, dësèiusi rusø kalbà,papildomai padirbëjo. Tad po pusmeèiodarbo ir rusø kalba vaikinui nebekëlëjokiø rûpesèiø.– Esu sostinës 16-osios vidurinës mokyklosantrosios laidos abiturientas. Ir savotiðkaidþiaugiuos, kad mokyklà baigiaumetais anksèiau. Treèiosios laidos beveikpusæ klasës mokiniø KGB areðtavo. Ðeðiemsið jø atseikëjo po ðeðerius metus praleistiGulago lageriuose uþ dalyvavimà jaunimopogrindinëje organizacijoje. Neabejoju,kad, nuo maþumës patriotiðkai auklëtas,bûèiau pritaræs bendraklasiams. Otada?.. – profesorius nebaigë klausimo, ákurá atsakymas ir taip aiðkus.Tado Petraièio, kai rankose laikë brandosatestatà, tolesnis kelias – medicinosstudijos. Jaunuolio apsisprendimas abejoniønekëlë nei tëvams, nei artimiesiems,draugams. Juk visai nedidelá vyrukà tëvelispradëjo vedþiotis prie savo „ligoniø“.Stojo á Kauno medicinos institutà. Tryspenketai ir vienas ketvertas per stojamuosiusegzaminus, ir Tadas Petraitis – Kaunomedicinos instituto studentas. Praneðimasapie priëmimà ir pirmas visuomeninis ápareigojimas– grupës seniûnas.Studijos nekeitë vidurinëje turëto krûviobei tempo. Tadas ir toliau sportavo,ðoko instituto tautiniø ðokiø ansamblyje,daug koncertavo. Net Maskvos Kremliauskoncertø scenoje teko ðokti „Gaidá“, „Dþigûnà“,vesti „Lenciûgëlá“. Bebaigdamasantrà kursà, susiþavëjo turizmu. Nors tadalabai varganà turëjo turistiná inventoriø,bet uþteko ryþto, dràsos vaikðèioti Krymo,Kaukazo, Pamyro, Tian Ðanio kalnais,áveikti net ketvirtos kategorijos sudëtingumomarðrutus. Groþëjosi kalnø panoramanet nuo Fuèiko virðûnës. Graþiø,neišdildomø áspûdþiø paliko turistinis þygisper Isyk Kulio eþerà sauganèius kalnus,kopimas Ak-su perëja. Graþiu þodþiuprisimena vieðnagæ Ferganos slënyje.Ir studijuoti sekësi puikiai. Draugai netstebëjosi, kaip Tadas sugeba viskà taipðauniai suderinti. Atsakymas paprastas:vaikinas buvo dëmesingas, aktyvus perpaskaitas, seminarus, kolokviumus.– Studente, jûs laisvas. Sveikinu, – netnetraukus bilieto, iðtiesë studijø knygelæreikli, studijuojanèiø nuomone, net gerokaipriekabi histologijos profesorë JaninaLaðienë.Iš pradþiø Tadas lyg ir sutriko, nesusigaudë,kas vyksta. Pamatæs knygelëjeaukðèiausià balà – penketà, apsidþiaugëir viskà suprato: ðitaip buvo ávertintas jodalyvavimas visuose penkiuose ðio dalykokolokviumuose. Uþ toká pat aktyvumàper visà semestrà vaikinas buvo atleistasdar nuo keturiø egzaminø. O chirurgijosprofesorius per egzaminà vos ne valandàkamantinëjo, bet paraðë penketà.– Vëju pralëkë studijø metai ir prasidëjoskirstymas. Siûlë likti katedroje, bet manæsKaunas netraukë. Viliojo Vilnius, Klaipëda.Sostinëje pageidavo keturiø patologøanatomø. Ir á visas ðias vietas kandidatailyg ir buvo aiðkûs. Ir vis dëlto pareiðkiaunorà uþimti patolgo anatomo vietà,tuo visus nustebindamas, nes visi þinojo,kad mano paðaukimas – chirurgija. Per tà40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


urologijosnetikëtà mano pageidavimà vos neiðvaþiavauá Murmanskà, nes tada dar buvo sàjunginisskirstymas. Gerai, kad laiku uþstojokaþkas ið komisijos ir gavau paskyrimàá Vilniø, – profesorius neskubëdamaskeliavo prisiminimø takais.Tadui Petraièiui patologu anatomu dirbtineteko. Gydytojo karjerà pradëjo traumatologu.Bet gal tik metus, nes greitai buvopaðauktas á sovietø armijà. Tarnavo Dobilëje,Klaipëdoje eiliniu, vëliau perkeltas ásanitarijos daliná instruktoriumi, dezinfekuotuoju.O laisvalaikiu iki spalio maudësivos ne paðonëje esanèioje Baltijos jûroje.– Gráþæs ið kariuomenës, neskubëjauá buvusià darbovietæ. Netraukë traumatologopareigos. Nors jos ir gerokai susijusiossu chirurgija, bet man labiau asocijavosisu staliaus darbu. Maniau, pailsësiumënesëlá kità ir ieðkosiu patinkanèiodarbo. Bet svajonës neiðsipildë. Paskambinobièiulis ir praneðë, kad tuomet garsiurologë, medicinos mokslø daktarë StasëMièelytë ieðko nesugadinto chirurgo,urologo. Susigundþiau. Taip atsidûriau Vilniausligoninës Urologijos skyriuje. –TadasPetraitis sako, kad tai buvo gal ir netikëtas,bet gana sëkmingas darbinësveiklos posûkis.Jaunasis gydytojas minëtoje ligoninëjedirbo vos ne deðimtmetá. Èia jam viskassekësi, vos ne kasdien operavo arba asistavo.Gal dar bûtø ilgai èia dirbæs, jei neatgijæspolinkis mokslui, kuris kasdien vis labiaunedavë ramybës. Dël neakivaizdinësaspirantûros nesutarë su skyriaus vedëja.Tadas Petraitis pakëlë sparnus. Palankesnesdarbo sàlygas pasiûlë Raudonojo Kryþiausligoninës Urologinio skyriaus vedëjasPranas Èerniauskas. Èia jis toliau operavo,gydë, ástojo á neakivaizdinæ aspirantûrà.Prof. Alberto Telyèëno vadovaujamasrengë disertacijà „Elektrorentgenoskenografijainkstø navikø diferencinëje diagnostikoje“,kurià 1978 m. sëkmingai apgynë.Dar metus padirbëjæs RaudonajameKryþiuje gydytojas mokslininkas sulaukëOnkologijos instituto kvietimo. Sutiko vadovautiOnkourologijos skyriui. Institutastada këlësi á Santariðkëse jam pastatytusnaujus rûmus. Tad viskà teko pradëti nuopradþiø. Ðlavë, plovë patalpas, árenginëjogydymo kabinetus, laboratorijas. Rûpinosi,kad skyrius ágytø visà bûtiniausià ir naujausiàárangà. Ákurtuviø rûpesèius lengvinojaunystës entuziazmas. Balandþiopradþioje prasidëjæ darbai lapkritá buvobaigti ir priimti pirmieji ligoniai.– Daug dirbome, prasmingai leidomelaisvalaikio valandëles. Geros organizatorësBirutës Bautrënaitës dëka vyko turiningosteminës vakaronës su dainomisir ðokiais. Net operà statëme. Bet uþgesoBirutë, uþgeso ir ði ádomi laisvalaikio veikla,– profesorius netikëtai pabëgo á institutonetolimà praeitá.Regis, visa tai buvo taip neseniai, o ðiandieninstituto Onkourologijos skyrius patsseniausias Lietuvoje, sukaupæs didþiausiàpatirtá diagnozuojant ir gydant piktybinesurologines ligas: prieðinës liaukos (prostatos),ðlapimo pûslës, inkstø, sëklidþiø, varpos.Èia gydoma ir ikinavikinë urologinë patologija.Drauge stengiamasi išmokti ðiø ligønaujausiø gydymo metodø, naudotisnaujausiomis technologijomis.– Daugiau kaip trisdeðimt metø dirbuOnkologijos instituto klinikose. Ir visà laikàsvajojau, kad skyrius turëtø savo operacinæ,kad ji bûtø moderni, atitiktø visusnûdienos reikalavimus, – atskleidë savopaslaptá skyriaus vedëjas.Tiesa, institute ji niekam nebuvo paslaptis,nes Tadas Petraitis visur, kur tik galëjo,vieðai kalbëjo, raðë, ieðkojo keliø savajaisvajonei ágyvendinti. Pernai pavasarágydytojo mokslininko svajonë tapo realybe.Prarado septynias lovas (dabar skyriusgali priimti gydyti penkiasdeðimt ligoniø)ir Onkourologijos skyriaus bendruomenëatvërë duris á modernø operaciná blokà.Viename atliekamos endoskopinësoperacijos, kitame navikai kol kas ðalinamipeiliu. Skyriaus vedëjas svajoja ir jà paverstilaparoskopine. Moderni skyriausoperacinë padidino galimybes mokomojojeauditorijoje su vaizdo áranga, kuri prieðmetus kitus gerokai pertvarkyta, atnaujinta,Vilniaus universiteto Medicinos fakultetostudentams, rezidentams, taip pat besidomintiemsgydytojams stebëti prityrusiøgydytojø atliekamas endoskopines laparoskopinesoperacijas.Anksèiau skyrius tris keturias dienaslaukdavo, kol patekdavo á operacinæ. Dabar,kai skyrius turi savà operaciná blokà,tik spëk operuoti. Kasdien èia atliekamosðeðios septynios operacijos. Kai kurios iðjø gana sudëtingos. Prof. Tado Petraièiovadovaujamas Onkourologijos skyrius, benevienintelis mûsø ðalyje, atlieka visasoperacijas, taikomas onkourologijoje – tiekbepeiles, tiek atviras: pradedant ávairiomisprostatos, ðlapimo pûslës navikø ðalinimoper ðlaplæ, rezekcijomis fotodinaminëjeðviesoje, baigiant radikaliomis cistektonijomissu ðlapimo rezervuaro formavimu.Skyriaus urologai ávaldë prostatos brachiterapijà.Skyriaus vedëjas Tadas Petraitisbuvo vienas pirmøjø, pradëjusiø Lietuvojetransuzetcines rezekcijas (šalinimus) onkologijossrityje, laparoskopines operacijas.Dabar sëkmingai tai daro ir jo kolegos.Skyriaus urologai per metus atlieka600–800 operacijø. Pradëta inkstø maþønavikø termoabiacija (tai ir pasaulio mastudidelë naujiena), tausojamosios operacijos.Ieðkoma ligoniø, kuriems išplitæsinkstø vëþys, jautrus imunoterapijai. Toksbûna vienas ið keturiø. Šitaip trys apsaugominuo nesëkmingos imunoterapijos.Sukaupta patirtimi bendromis jëgomis parengëpraneðimà, kurá Kuakla-Lumpuro(Malazija), Ðanchajaus (Kinija) tarptautinësekonferencijose perskaitë skyriaus urologas,medicinos mokslø daktaras AlbertasUlys. Be to, skyriaus gydytojai aktyviaidalyvauja tarptautiniuose naujausiø medikamentøtyrimuose. Paskui raðo ataskaitas,mokslinius straipsnius. Taigi þengia koja kojonsu gyvenimu, su naujomis technologijomis.Pats skyriaus vedëjas yra trijø vadovëliø,monografijø bendraautoris, paskelbëdaugiau kaip 100 moksliniø straipsniø. Vienpernai urologiniø ligø navikø ðalinimo naujienasaptarë aðtuoniose publikacijose. Parengëdu medicinos daktarus. Ir dabar turivienà kità doktorantà.– Dabar maþiau operuoju. Reikia ugdytijaunimà. Imuosi sudëtingiausiø operacijø.Nors bet kokià operacijà jau gali sëkmingaiatlikti Albertas Ulys, AlgimantasSruogis. Turime net tris jaunus gydytojus,kurie graþiai pritapo, dràsûs. Tai ArûnasKulboka, Þygimantas Kardelis, Alvydas Vëþelis.Galvoja jis ir apie daktaro disertacijà,– skyriaus vedëjas þvelgë á ateitá.Apie paminëtus gydytojus daug graþiøþodþiø girdëjau ir ið ligoniø. O kurá imaoperuoti profesorius, tai labai dþiaugiasi irlieka patenkintas. To neslëpë ir kalbintasmolëtiðkis Jonas V.Geru þodþiu apie savo vadovà atsiliepiair bendradarbiai. Ðiandien skyriuje dirba8 gydytojai, trys ið jø medicinos mokslodaktarai, 21 slaugytoja. Per metus èia gydosibeveik pusantro tûkstanèio ligoniø.Vedëjas patenkintas, kad visais rûpinasibendradarbiai. Komandos gerumas,darbðtumas daug priklauso ir nuo komplektuotojopaprastumo, nuoðirdumo.Profesorius Tadas Petraitis ir su bendradarbiais,ir su ligoniais kalbasi paprastai,nuoširdþiai, pastebi kiekvienà naujai paguldytà,tuoj pat pasiteirauja apie jo bûklæ.Bet jei reikia, nevengia ir grieþtesnioþodþio pasakyti. Pulkininkas leitenantasStasys, kuris su mokslininku ið jaunø dienøpaþástamas, priminë, kad gydytojas turigraþø balsà, daug dainuoja. Be to, visadageros nuotaikos, jaunatviškai lieknas,energingas. Tai sistemingo sportavimo,kalnø turizmo, vaikystëje pamëgtøtautiniø ðokiø dovana.– Mëgstu gamtà, gyvenu sode, auginutris ðunis ir dvi kates. Turëjau tik aviganá,bet vaikaitis atneðë rastus pamestinukus.Negi dabar iðmesi? – profesoriausklausimas ir be atsakymo aiðkus.Ilgametis Onkourologinio skyriaus vedëjasTadas Petraitis su farmacininke þmonaDanute iðaugino du sûnus, sulaukë dviejøvaikaièiø. Vienas sûnus neseniai padovanojoir vaikaitæ. Pirmieji poþymiai rodo,kad penkiolikmetis vaikaitis Lukas gali tæstisenelio pasirinktà ir pamëgtà mediko kelià.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 41


Minimalûs pavirðiaiProf. Mifodijus SAPAGOVASLietuvos MA narys korespondentasMatematika – abstraktus mokslas. Taèiaupasitaiko, kad ir gana abstrakèiomsmatematinëms teorijoms, sudëtingomsmatematinëms lygtims galima suteikti ganapatrauklià, daugeliui suprantamà interpretacijà.Vienas tokiø pavyzdþiø yraminimalieji paviršiai.Siauràja prasme minimalûs pavirðiaiyra grynai matematikos tyrimø objektas.Matematikoje minimalus pavirðius apibrëþiamasgana glausta ir ne matematikamsbeveik nieko nesakanèia fraze – tai pavirðius,kurio kiekviename taðke vidutinis kreivumaslygus nuliui. Pirmieji minimaliø pavirðiøteoriniai tyrimai þinomi nuo XVIII a.vidurio (Þ.Lagranþas, 1760 m.).Ne matematikoje minimaliais pavirðiaissusidomëta po didelá atgarsá sulaukusiøbelgø fiziko ir chemiko Þ.Plato 1849 m. eksperimentøsu muilo plëvelëmis. Panardinuserdviná (ne plokðèià) vielos karkasà ámuilo skiediná, ant karkaso susidaro muiloplëvelë – idealus matematinis minimaluspaviršius. Geras minimalaus paviršiauspavyzdys yra raitelio balno virðutinë dalis– tai dvigubo lenkimo pavirðius: kiekvienametaðke viena kryptimi pavirðius lenktasá virðø, kita kryptimi – á apaèià. O praktinispavyzdys – Vilniaus parko estrada.Ðiuo metu minimalûs pavirðiai plaèiainaudojami architektûroje (pastatø perdengimas),chemijoje bei fizikoje (skysèiø pavirðiai),kristalografijoje (gardeliø struktûros),dizaine ir t.t. Minimaliø pavirðiø susidarymàdaþnai galima matyti ir gamtoje(smëlio kopos, kalnø masyvai, jûrø augmenijair gyvûnija ir kt.).Architektûroje minimalûs pavirðiai buvosusieti su minimalizmo formø raiðka(nuo XX a. 7-ojo deðimtmeèio). Ne paskutinávaidmená èia vaidina ir tai, kad minimalauspavirðiaus forma yra gana estetiðka.Vokieèiø architektas Ottas Frei (g.1925) – vienas pirmøjø pasaulio architektø,sistemingai pradëjæs naudoti minimalauspavirðiaus formos perdengimus architektûroje.Bene labiausiai þinomi jo vienipirmøjø projektø – Vokietijos (anuometVFR) paviljonas pasaulinëje parodojeMonrealyje Expo-67 (1967) ir Miunchenoolimpinis stadionas (1972 m.). Pabrëþtina,kad O.Frei ið karto daug investavo álengvøjø konstrukcijø projektavimà (daugmaþiau minimalaus pavirðiaus formosperdengimø yra ið gelþbetonio) – ákûrëLengvøjø konstrukcijø institutà Ðtutgarte.Ispanø architektas Felixas Candela suprojektavobene keliasdeðimt restoranø(daugiausia Meksikoje ir Ispanijoje), kuriøminimalaus pavirðiaus formos stogas primenaðeðialapá dobilà.Vingio parko estrada – klasikinis minimaliøjøpavirðiø pavyzdys architektûroje.Pastatyta 1960 m. pagal estø architektøA.Kotli ir H.Seppmanno projektà. Kiekanksèiau panaðus statinys iðkilo Taline.Ðiandien Vakarø Europoje gana daugstacionariø architektûros objektø su minimaliøpavirðiø perdangomis, pagamintomisið lengvøjø konstrukcijø. Tai oro uostøpastatai, muziejai, ávairûs paviljonai. Kanarøsalose minimalieji pavirðiai graþiai suderintisu delfinariumo vandens plotais.Europos ðaliø miestuose (ypaè Austrijoje)daþnai tenka matyti laikinus minimaliøpavirðiø formos nedidelius statinius,naudojamus gatvës koncertams ar teatrams,ávairioms akcijoms, vasaros kavinëms.O kartais tokios palapinës tiesiogsukurtos kaip namo, sodo ar aikðtës dekoratyvinësdetalës.Lietuvoje dekoratyviniø minimaliø pavirðiøformos perdangø pastaraisiais metaisdaugiausia matome Vilniuje ir Palangoje.Tai ámonës UAB „Vingida“, ásikûrusiosKlaipëdoje nuo 1993 m., nuopelnas.Bene þymiausias toks statinys „Kupeta“ –Menø ir pramogø klubas Palangoje. Deja,ðiek tiek uþdengtas, paslëptas nuo praeiviøakiø nelabai estetiška siena.Idealûs matematiðkai tikslûs minimaliejipavirðiai apraðomi gana sudëtingomisnetiesinëmis diferencialinëmis lygtimis.Daugelis pasaulyje þinomø skaitiniø metodøspecialistø, sukûrusiø originaliussprendimo metodus, laiko garbës reikalupailiustruoti, kad jø sukurtu metodu galimaiðspræsti minimaliø pavirðiø uþdaviná.Lietuvoje minimalaus pavirðiaus lygtysbuvo taikomos gana sudëtingam inþineriniamuþdaviniui spræsti – projektuotiskysto metalo (pvz., gyvsidabrio) elektroskontaktus vibrotechniniams prietaisams(iniciatorius akad. K.Ragulskis).Gana sudëtingas minimaliø pavirðiøformas procesams bei reiðkiniams skysèiøpavirðiuose tirti naudoja Lietuvos biochemikai(akad. V.Razumas ir kiti).Ir visame pasaulyje graþias sudëtingasminimaliø pavirðiø formas dizaineriaiMifodijusSapagovasprieparodos„Formulësir formos(minimalûspavirðiai)“eksponatøpritaiko vaikø aikðtelëse ir atrakcionuose.Galime dràsiai teigti, kad minimaliuspavirðius, jø formas sukûrë ne þmogus, ogamta. Ávairûs moliuskai ir reptilijos jûrosdugne irgi paklûsta minimalios formos, minimaliosenergijos dësniams. Tarp kitko,aukðti bokðtai (daugiau kaip 100 m aukðèio)daþnai bûna „susmaugti“ per liemená– taip sienos forma priartinama prie minimalauspaviršiaus formos ir padidinamapastato atspara vëjui.Þinomas pasaulyje geometras teoretikasir kompiuterinës grafikos specialistasMaskvos universiteto profesorius A.Fomenkayra tikras minimaliøjø pavirðiø fanatikas.Jo nutapyti paveikslai su realiomisar fantastinëmis (kosminëmis) minimaliøjøpavirðiø formomis naudojami ne tikmoksliniø (geometrijos ar topologijos) beigroþiniø knygø iliustracijoms, bet ir kaip geometrijosteoremø árodymø iliustracijos.Taip gimë nuotraukø paroda „ Formulësir formos (minimalûs pavirðiai)“. Nuopraëjusiø metø lapkrièio mën. ši parodabuvo eksponuojama Matematikos ir informatikosinstitute, ðiø metø balandþio pradþiojepersikëlë á Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekà. O ðiomis dienomisði paroda MIDI dienø proga atkeliaujaá Vilniaus universiteto Matematikosir informatikos fakultetà.42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Didþiojoje Britanijoje lauko tenisoþaidimas buvo uþpatentuotas1874 m., o nuo 1877 m. jau buvorengiamos Vimbldono tenisovarþybos, kurios prilyginamospasaulio teniso èempionatui.Dr. Vincentas KORKUTISLSD „Þalgiris“ Garbës narysDeviso taurës vyrø komandinës tenisovarþybos vyksta nuo 1900 metø. Per tà laikotarpáD.Britanijos vyrø teniso rinktinë varþybosedël ðios prestiþiðkiausios taurës ikifinalinio susitikimo buvo iðkopusi 16 kartø,o taurës laimëtoja yra tapusi 11 kartø. 2009m. Deviso tauræ laimëjo Ispanijos vyrø rinktinë,finaliniame susitikime áveikusi Èekijosrinktinæ 5:0, o treèià vietà iðkovojo kroatai.D.Britanijos vyrø rinktinei pastaruosius 10metø nelabai sekasi, nes jie jau iðkrito iðpirmojo 16-tuko komandø, vadinamojo eli-Deviso taurës varþyboseÁspûdingapergalëLietuvostenisininkøkomandaÞaidþiaLaurynasGrigelisÁspûdingaiþaidëRièardasBerankisto. Ðios varþybos labai iðpopuliarëjo pasaulyjeir pastaraisiais metais jose dalyvauja net122 ðalys, o varþybos transliuojamos visøðaliø TV. Tarp Deviso taurës nugalëtojø yrair lietuviðka Vito Gerulaièio pavardë. 1978m. JAV vyrø komandoje þaidæs pirmuojunumeriu, jis finale iðkovojo dvi pergales iráveikë Italijos komandà net 5:0!Lietuvoje tenisu susidomëta, kai 1919m. birþelio 1 d. buvo ákurta Lietuvos tenisosàjunga. Lietuvos vyrø teniso komandai,kuri Deviso taurës varþybose ëmë dalyvautinuo 1994 m., atstovavo respublikos èempionasR.Muraðka, G.Maþonas, G.Vëþelisir D.Ivancovas bei komandos kapitonasR.Balþekas. Pradëjæ kovas paèioje þemiausiojegrupëje ir áveikæ savo pogrupyje Tuniso,Kipro ir Kongo tenisininkus bei susitikimesu kito pogrupio nugalëtoja Maltosrinktine iðkovojæ pergalæ, mûsø tenisininkaipateko á II grupæ.Vëlesniais metais, komandai atjaunëjus,ðiose varþybose sëkmë nusisuko. Lietuvaièiaivël atsidûrë III grupëje. Taèiau, remiantLietuvos teniso sàjungai ir ITF, prisidëjus LietuvosVyriausybei, buvo pradëtas ágyvendintiprojektas – iðkilo nauji sporto rûmai, kuriuosepo vienu stogu buvo árengta 15 tenisoaikðteliø. Juose atvërë duris visus ðiuolaikiniustechninius reikalavimus atitinkanti VitoGerulaièio akademija, kurioje kasdien galëjotreniruotis keli ðimtai vaikø, jaunøjø tenisininkøbei teniso mëgëjø ir senjorø.Ðios akademijos atidarymo proga 2009m. kovo 6–8 d. ávyko Deviso taurës varþybossu Gruzijos vyrø komanda. Lietuvosrinktinëje ðalia jos senbuviø – G.Sabeckio(25 m.) ir D.Lencinos-Ribes (32 m.) pirmàkartà pasirodë jaunosios mûsø viltys –R.Berankis (18 m., tapæs pirmuoju tarp pasauliojauniø) ir D.Ðakinis (16 m.) su patyrusiukomandos vadovu R.Balþeku. Gruzijoskomanda, turinti didesná varþybø patyrimà,atvyko tikëdamasi pergalës. Podviejø dienø Gruzijos komanda pirmavo2:1, taèiau lietuviai nenuleido rankø. R.Berankisiðlygino komandø rezultatà 2:2. OÐakinis pateikë sensacingà staigmenà –permainingoje penkiø setø kovoje pasiekëpergalæ! Lietuvos komandos pergalëprieð ambicingus varþovus maloniai nustebinoEuropos teniso federacijos atstovus,atvykusius á naujojo teniso aikštyno atidarymoiškilmes. Jaunieji tenisininkai garbingaiatlaikë pasaulio teniso þvaigþdës VitoGerulaièio akademijos pirmàjá krikðtà. 2010m. kovo 5–7 d. Lietuvos teniso komanda(LTS) buvo atjauninta – R.Berankis (19 m.,Nr.198), L.Grigelis (18 m., Nr.525), D.Ðakinis(17 m., Nr.825) ir L.Mugevièius (15 m.),komandos kapitonas – R.Balþekas. AtvykusiøjøD.Britanijos komandos þaidëjø kapitonasJ.Lloydas pareiðkë, kad jie, norsatvyko be savo þvaigþdës J.Murrejaus (21m., Nr.7-10), tikisi pasiekti pergalæ prieð jaunàLietuvos komandà. Tiesa, jam truputáneramu dël puikios jaunojo R.Berankiosportinës formos, kurià jis ne per seniausiaidemonstravo JAV turnyruose.Jau pirmàjà Deviso taurës varþybø dienàvisos tribûnos buvo perpildytos þiûrovø,suguþëjusiø ið visos Lietuvos. Mûsø jauniejitenisininkai sunkiai dvikovai su grësmingaisvarþovais stropiai rengësi. Spaudoskonferencijoje R.Berankis ir komandoskapitonas R.Balþekas susirinkusiems þurnalistamspaþadëjo kovoti iš visø jëgø. Taipaliudijo ir pirmoji varþybø diena, kuriai pasibaigusinformacinë lenta skelbë, jog komandinisrezultatas lygus – 1:1. R.Berankispenkiø setø kovoje áveikë D.Evansà (Nr.257), o L.Grigelis turëjo pripaþinti pirmosraketës J.Wardo (Nr. 252) pranaðumà –4/6, 2/6, 4/6, nors kovojo tikrai pagirtinai.Antràjà varþybø dienà prieð patyrusiø irgana aukðtus reitingus turinèiø K.Skupskio(Nr. 52) ir C.Flemingo (Nr. 56) porà iðëjo kovotijaunieji L.Grigelis ir D.Ðakinis. KapitonoR.Balþeko jie buvo suporuoti pirmà kartà, nesL.Grigelis þaidþia deðine, o D.Ðakinis – kaireranka. Jiems kapitonas nurodë þaisti kuo atidþiauir kuo ávairiau. Ávaldæ visus smûgius iðoro, jie gali dràsiai iðbëgti atakai prie tinklo.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6 43


Nors pirmà setà jaunieji pralaimëjo net 6/0,taèiau nesutriko ir permainingoje kovoje iðplëðëlaimëjimà antrame sete 7/6 (tay-breke7:2). Treèiame sete uþsimezgë permainingakova, taèiau labiau patyræ anglai laimëjosetà 7/5. Ketvirtame sete iðryðkëjo labiaupatyrusiø þaidëjø pranaðumas, ir potrijø valandø ádomi kova pasibaigë 6/3 sveèiøsëkme. Taigi po dviejø dienø varþybøD.Britanijos komanda pirmavo 2:1.Treèià varþybø dienà bokðtelio teisëjaspakvietë susitikti pirmàsias komandøraketes: D.Britanijos aukðtaûgá J.Wardà(190 cm), varþybose daug taðkø laimintástipriais padavimais – eisais, ir RièardàBeranká. Pirmà setà tik 7/6 pergalæ iðplëðëRièardas. Tribûnø audringos ovacijos,be abejo, didino átampà, nes D.Britanijosþaidëjas J.Wardas padarë dvi dvigubasklaidas paduodamas, ir R.Berankis, tinkamaiiðnaudojæs varþovo klaidas, laimëjoantrà setà 6/3. Þaisdamas treèiàjá setà,R.Berankis taip pat pasiekë pergalæ –6/4. Komandinis rezultatas tapo 2:2! Tenisoþiûrovai ilgai plojo ir atsistojæ palydëjopergalæ pasiekusá R.Beranká.Po neilgos pertraukos á aikðtelæ lemiamaidvikovai buvo iðkviesti Laurynas Grigelis,kuris pastaruosius 6 metus treniruojasiItalijoje, ir anglas D.Evansas. Permainingadvikova uþsimezgë nuo pirmojogeimo paèiø pirmøjø smûgiø ir uþtruko 4alinanèias valandas. Nugalëtojas iðryðkëjotik pasibaigus penktam setui. Pirmàsetà rezultatu 7/6 (tay-breke 8:6) laimëjoD.Evansas. Antrà setà audringai palaikomasþiûrovø Laurynas kovojo dar atkakliauir laimëjo 7/5. Pajutæs, jog gali kautiskaip lygiavertis varþovas, jis treèià setàlaimi net 6/0! Ketvirtà setà D.Evansas vëlþaidë labai brandþiai ir laimëjo 6/3. Prasidëjuslemiamam penktam setui, Laurynas,lyg nejausdamas trijø valandø þaidimonuovargio, neátikëtinai tiksliais apvedamaisiaiskairiniais smûgiais ðalia ðoninëslinijos uþklupdavo jiems nepasirengusávarþovà. Ðie tikslûs smûgiai ir palauþëjá. Lemiamas setas laimëtas rezultatu6/4. Tai ir nulëmë visos komandospergalæ rezultatu 3:2! Iðskleidæ trispalvæir dëkodami þiûrovams uþ moralinæ paramà,mûsø þaidëjai apëjo ratu visà aikðtelæ,kupini nenusakomo dþiaugsmo.Dabar Lietuvos jaunøjø vyrø teniso komandosð.m. liepos 9–11 d. laukia ne maþiauintriguojanti kova Deviso taurës komandiniamesusitikime su Airijos rinktine,kuri sveèiuose áveikë Turkijos vyrø komandà.O D.Britanijos tenisininkai kovos supralaimëjusiais Turkijos tenisininkais. Tikiu,jog mûsø jaunieji tenisininkai dar kartà priminsteniso mëgëjø pasauliui, kaip kadaisevisà deðimtmetá daugelyje turnyrø karaliavo„lietuviðkasis liûtas“ Vitas Gerulaitis.Tikiu, jog jaunatviðkas verþlumas atneðsëkmæ kovojant Airijos aikðtyne!Valstybësstatistikos 90-meèiokeliuTa proga prisimintas pilnasieðkojimø, dideliø ir skubiødarbø kupinas, o kartu ir duobëtasokupacijø metais Lietuvosvalstybës statistikos kelias.Nemaþai dëmesio skirta statistikosmetraðèiams ir kitokiemsleidiniams.Petras Gediminas ADLYSStatistikasNepriklausomos Lietuvospirmojo deðimtmeèio – 1918–1928 –metraštisNuolat kalbame apie ekonominá gyvenimà,socialinæ padëtá. O kas gi pirmiausiaskatina susimàstyti, svarstyti,stebëti, lyginti, tikëti ar ne ? Atsakymøgali bûti ávairiø. Taèiau bene maþiausiaisuklysime pasakæ – skaièiai, nes jais labiausiaitikima. Nuginèyti juos galima tikpateikus kitus skaièius.Suprantama, kai kurie skaièiai statistikojedël ávairiø prieþasèiø ir netikslûsar nepilni gali bûti, bet, atliekant lyginamàjàanalizæ, nukrypimus ar bentjau tendencijas pakankamai tiksliai nustatytigalima. Todël statistikos publikacijosturi didelæ iðliktinæ vertæ. Ne taipseniai buvo sakoma, kad ðalis nëra civilizuota,jeigu neskelbia savo raidà apibûdinanèiosstatistikos.Nepriklausomybæ atgavusios ðalies1919 – 2009padëtá realiausiai apibûdinanèios, ádomiosir aktualios statistikos galime rastijau pirmuose Centralinio statistikos biuro(CSB) leidiniuose. Tas publikacijaspuikiai reprezentuoja CSB parengtas leidinys„Lietuva skaitmenimis 1918–1928m. Diagramø albomas“ (apimtis 180 p.).Bene geriausiai ðá leidiná pristato sakiniaiið ávado. „1918 m. vasario 16 d. Lietuviøtauta, per savo atstovus, susirinkusiussenobinëje Lietuvos sostinëje Vilniuje,paskelbë Lietuvà nepriklausomavalstybe. Praëjus po to 10-èiai metø, ðiknyga pasiryþusi yra bent trumpaisbruoþais atvaizduoti vieðumai NepriklausomosLietuvos pirmojo 10-èio ekonomináplëtojimàsi. Tai yra statistikos pobûdþioleidinys: èia stengiantis kiek galimaeliminuoti tekstà, paliekama kalbëtigryniems skaitmenims. Taèiau pirmaisiaisnepriklausomo gyvenimo metaistoli graþu ne visose srityse ir ne pilnaibuvo vedami statistiniai stebëjimai. Tadyra daug srièiø, kur skaitmenø lyginimasgalima buvo daryti tik pastariesiems 5–7 metams, o trûkstamus skaitmenis tekoapeiti bent trumpu tekstu. Tekstas irskaitmenys papildyta diagramomis ir44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6


kartogramomis, kurios, nors gamintosávairioms parodoms ir kitiems reikalams,vis dëlto yra ðio leidinio puoðinys, kurisvaizdingiausiais bûdais parodys, kokiaisetapais tautos kûrybos jëga statë valstybæir jos ûkiðkàjà gerovæ.Knyga leidþiama dviem kalbomis –lietuviø ir statistikos praktikoje tarptautineprancûzø kalba. Tuo bûdu ji galës su-paþindinti bent kiek suinteresuotà uþsienásu Lietuva ir jos ûkiðkaisiais laimëjimaisper pirmuosius gyvenimo metus. ObjektingoLietuvos paþinimo dël menko mûsøreklamavimosi uþsienyje labai trûkstaarba jis yra netikras dël tendencingoskai kuriø mûsø kaimynø propagandos.Niekas negali geriau kaip nuogi skaitmensparodyti tikrenybæ. Vienas kitasádëtas fotografinis vaizdas ið Lietuvosgamtos ar jos ûkio negalës knygosmokslinës vertës nustelbti“.Kà bepridësi. Tinka ir nûdienai. Leidinyjepateikiamos lentelës, diagramos,kartogramos, nuotraukos, apþvalgosapie teritorijà ir gyventojus, turizmà, þemësûká, pramonæ, uþsienio prekybà(eksportà ir importà), susisiekimà (geleþinkeliais,plentais, vandens), paðtà, telefonà,telegrafà. Iðsamûs duomenysapie finansus – valstybës (pajamos, iðlaidos,iþdo skolos pagal valstybes, vidausskolos) ir savivaldybiø, kredito ástaigas.Atskirai pateikiami Klaipëdos kraðtoduomenys. Paþymëtinas valstybës iðlaidøvieðajam sektoriui iðsamumas. PateikiamosSeimo, Valstybës tarybos,Respublikos Prezidento, Ministeriø kabineto,kiekvienos ministerijos iðlaidos.Atskirø ðakø apþvalgos parengtos labaiprofesionaliai, surandant netarnybiniøþodþiø, su pagarba skaièiams, apibûdinantiemssavo kraðtà ir jo plëtrà, atidþiaiparenkant ir akcentuojant esminius dalykus.Diagramos ir kartogramos pateikiamosspalvotos (net 77). Jos originalios,vaizdingos, „gyvos“. Nemaþai jø skirtagyventojø skaièiaus ir sudëties pokyèiams.Ypaè vaizdingos ir ásimenanèios þemësûkio produkcijos apimties, pramonësgamybos ir eksporto pokyèius apibûdinanèios.Dëmesá patraukia nuotraukos (42). TaiVilniaus ir Kauno (leidinio pradþioje), Didþiøjøuniversiteto ir Þemës ûkio akademijosrûmø, ûkininkø ûkiø , didesniø fabrikø,Palangos, Nidos, Birðtono poilsiavieèiøir kitos nuotraukos. Matyt, buvo manoma,kad tai svarbu ðalies ávaizdþiui.Vartydamas leidiná tarsi jauti maloniàðilumà, jo sudarytojø meilæ savo kraðtuiir dëmesá skaitytojui. Jiems bûdingas kûrybinismàstymas, kruopðtumas, didelisatsakomybës jausmas ir noras pateiktiávairiø poreikiø skaitytojams suprantamà,prieinamà ir atmintin ástringanèià statistikà.Belieka tikëtis, kad, tæsdami senas tradicijas,statistikai parengs panaðø leidinánepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 45


VirtualiejipeizaþaiProf. habil. dr.Evaldas GARÐKA... tai siûlymas apsilankyti kompiuteriniodailininko dirbtuvëje, kartu su juo pakeliautikûrybinio dþiaugsmo ir kanèiø takais ir iððalies þvilgtelëti á „plunksnas ir teptukus“,kuriø potëpiais atsiranda elektroniniaikraštovaizdþiai. Jie mums daþnai tokie mieliir artimi, kartais fantastiniai, kartais – fotografiškaiatspindintys paþástamà aplinkà irjos gamtà. Èia galime kartu su Šreku ar kitugamtos (oro) kvapas? Koks saulei tekantar jai leidþiantis, koks miglai krintant ar audraisiauèiant – daugelis pagalvos: „galkvanktelëjæs, ne kitaip?“Tikrai tikrai, saulës ðviesos atspalvá tematometiktai pagal ðviesià dëmæ antkambario grindø.O gal tikrai kaip toje dainoje: „... nebemielasmûsø kaimas ...“... Þiniø visuomenë.Sapnø pasaulio reginiai„2012” – koks uþmojis, kokie fantastiniaivaizdai – ir viskas taip tikroviška.Nušèiuvæ pagalvojame – kaip jie tai ir padarë?Kaip jie ástengë savuosius vaizdiniusperteikti mums visiems suvokiamaforma? Tokia jaudinanèiai áspûdinga, kaiið paukðèio skrydþio matai – tavo Þemësuskyla á didþiulius „makroblokus“ sumiestø gabalais, su dangoraiþiais, kalnais1 pav. Vieniðasmedis. Aut. JurgaGirdzijauskaitëpopuliariu naujøjø pasakø veikëju pagyventikitokiame pasaulyje, paklajoti Avataro erdvëse,atrasti ir pajusti, kas nematyta, nesutikta– kas tarytum egzistuoja uþ mûsø áprastiniopasaulio ribø. Èia taip nesunkiai ásisukameá nepatirtø nuotykiø sûkurá ir „kolumbø“ar kapitonø „nemø“ draugijoje pasijuntamedidvyriškoje komandoje, uþburianèiojesugebëjimais išsipainioti iš gyvenimo nuolatspendþiamø pinkliø.... nuostabu ir neátikëtina tai, kad šieplokðèiosios „erdvës“ reginiai taip puikiaitenkina mûsø emociná alká, jie nostalgiðkaimus gràþina á pašilës atokaità, jie –þydinèios pievos, jie – kerai ir... kvapai, jie– tolumos kalvø mëlis.Fraktaliniai gamtovaizdþiai„2012”... Kiek jaudulio, kiek neátikimønuotykiø. ... Iðeiname apkvaitæ, sugniuþdyti,pasijutæ menkuèiais vabalëliais, kuriuosmëto, traiðko. ... Panaðià „skruzdëlyno“sumaiðtá esame matæ ar net sukëlæ(varydami pievoje pradalgæ, kai drëgnesnævasarà dalgiu brûkðteliame per þolëjeskruzdþiø suræstà namelá); kiek panikos,lakstymo, palikuoniø gelbëjimo.„2012“ gaivalas ar „Avataro“ kovos taipátaigiai pavaizduoti kino ekranuose, nors... neturi nei kvapo, nei saulës ðypsnio.Mums, þiniø visuomenës (betoniniødþiungliø) gyventojams, visa tai – kaip tiktai.Prieš betoniniø narveliø ánamiø akis –ekranas; jame – gyvenimo ádomybës, jame– viskas: ir artimieji, ir draugai, ir mylimieji.... O visi kiti – kolegos, sutuoktiniai,þmonos, vaikai – tiktai ðmësèiojatarpuose tarp ekrano vaizdø, veikëjø, paþástamøjø.Negana to – aplinkiniai tiktaiblaðko dëmesá, jie savo „apsireiškimais“erzina ir „trumpina gyvenimà“ (o kaipgikitaip!); o jeigu prošal pralapnoja maþylissu savo „nelaime“ – tai jau galas; èia tikrojipasaulio pabaiga.Mes tokie – mes stebime mûsø þemelësgroþybes keliaudami „Travel“ kanalu,stebime su „Animal Planet“ arba, jeigu pasisekaanksti nubusti, tenkinamës þymausgamtininko praveriamu „Langu...“ á gamtà.Bet toji radijo laidelë – ankstyvà sekmadieniorytà, kai visiems dar pats ámygis.Aišku – liekame po antklode.Šituo ryšys su gamta beveik ir baigiasi.Ir nebandyk klausti – koksai ðá rytà þemelëskvapas, kokia „oro“ spalva?Nugarmëjo (panaðiai kaip „balanos gadynë“)– kai (rudená, þiemà ...pavasará) valandàten, kol pasieki mokyklà, ir bent jauvalandà atgal, kai neskubëdamas, tais paèiaistakais droþi namo per gamtos spalvas,kvapus, garsus, kai nepraleidi per dienàávykusiø gamtos iðdaigø. Taigi neklauskgimnazistø ar studentø – koks šiandien2 pav. Mandelbroto fraktalasir kalnagûbriais – kà ten kalnais, kai patigimtinë – kunkuliuojantis katilas. ... Pasauliopabaiga 2012 m. … Ne tiktai siaubinga,bet ir “graþu“ – juk nei kraujo kvapo,nei motinos paklaikusio þvilgsnio.O jei kuriam klaiku – „ ramiau, ramiau– tai jø sapnas ...“... Ar tai gamtovaizdþiai? Uþsimerkægalime matyti neþemiškus vaizdinius. ...Tiktai kaip parodyti savuosius „regëjimus“draugams (artimiesiems), paþástamiemsir (dar geriau – net ir) nepaþástamiems?(Kai pagalvoji – normaliems (jeijø dar liko) þmonëms pats jø autorius su„savaisiais regëjimais“ turëtø pasirodytibent jau „trenktas“.)46 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


Betgi koks graþus pasakø pasaulis...Su nauja karta ir pasakø veikëjai visaikiti. Nëra „gaidelio“, o kur „katinëlis“, iðmintingojikalytë, narsuolio zuikuèio „bëdos“,jaunikaitis ant balto þirgo. ...O koksupës vingis, giria kokia, tolumos – þydrosþydros su prasmingu ûku horizonte.Pasakose – mûsø paèiø aplinkinis pasaulis;tiktai jame kai kas kitaip – iš kaþikur ásiveisæ „blogieèiai“: laumës, raganos,raganiai. Su uþkeikimais ir kerëjimais. ...Visuomet „happy end“. Gera gyventi tokiamepasaulyje.O iš „2012” tepasiûlyta dalinë gelbëjimosiišeitis. ... Nubundame „šalto prakaitoišpilti“.... Virtualusis pasaulis. Daþnai jamedaug veiksmo, pasitaiko ir „gerieèiø“.(Šrekas, nors ir geraširdis teisuolis, betšiek tiek bukas; o ir geriausiai jauèiasi„purvinoje pelkëje“. Tos pelkës kiek smulkesniovaizdo (pelkës gamtovaizdþio) autoriainet ir nevaizduoja – mes anonimiškaipriimame, kad tenai – purvas irklampynë.) Ir apskritai – virtualiuosiuosefilmukuose gamtovaizdþiai nepasiþymi dideliuišradingumu – jeigu scenos fonemiškas, tai daþniausiai kelios „lazdos“ supapurusiomis þaliomis virðûnëmis. ... Oklasikiniuose (ir L.Tolstojaus romanuose)– kokie gamtovaizdþiai. Romantiškomssieloms – kokia palaima, veikliesiems –kokia nuobodybë (gimnazistais bûdamituos puslapius praleisdavome).Prie landðaftø pavaizdavimo tikrai nemaþaireikia pasiknebinëti ir raðytojui, ir dailininkui– kiek èia ávairiausiø detaliø. Virtualiojopasaulio kûrëjams, atrodo, gali bûtinë kiek ne lengviau; pavaizduok gi tu manpievà, pavaizduok miðko aikðtelæ, pavaizduokapsamanojusias kalnø uolas.Bet darbas, pasirodo, ne toks ir baisus,kai á já ásigilinæs pradedi dirbti. Pirmiausia,juk gamtovaizdá sudaro ið visotik keli, vos ne ant vienos rankos pirðtøsuskaièiuojami elementai: þolës „kilimas“,medþiai, krûmai, akmenys, uolos, kalnynai,debesys. Þinoma, ðiø objektø tekstûra,jø iðsidëstymas vëlgi gali kelti panikà,taèiau ko tiktai þmogus prisireikusneišsprendþia...Þinoma, dar pridedama ne tiktai iðmonë,bet ir átaigos gudrybës bei apgavysèiøporcija.a)b)Fraktalai3 pav. a) „Jûros arkliuko uodegytë“b) tas pats vaizdas, padidintas 250 000 kartøkiamo „trupmeninio“ erdviškumo. Galimesuvokti „keturmatæ“ erdvæ, galime (ið bëdos)suvokti n-matæ, bet trupmeninæ... galtai jau „iš didelio raðto iðëjimas iš krašto“.Iš tiesø mes puikiausiai priimame ir suvokiameobjektus, pavaizduotus plokðtumoje,tai dvimatë, pvz., x- ir y-, t.y. 2d (dviejødimensijø), erdvë. Dþiaugiamës kaip norspavaizduodami objektà erdviškai, t.y. trimiskoordinatëmis: x-, y-, z- trijø dimensijø 3derdvëje. Bet joks sveiko proto þmogus neásivaizduos0,63d arba 1,4d, ar 2,6d ir t.t.tokios „trupmeninës“ erdvës; Dievulis mus(kol neiðmeldëme daugiau) apdovanojo (ogal leido?) geriausiu atveju nesunkiu klasikinëseuklidinës, t.y. 3d, erdvës suvokimu.Bet niekas neuþdraudë sugalvoti (jeigu toreikia) „kitokias“ erdves (fraktalinæ).Fraktalas (lot. – susmulkintas, sudauþytas,sulauþytas) yra apibrëþiamaskaip objektas ar figûra, sudaryta ið begalinësdaugybës á save, t.y. á visumà, panaðiøobjektø, o trumpai – fraktalas tai trup-Tai neþemiðkos figûros. Neþemiðkos irtodël, kad visas jø ávaizdis neátelpa á þmogiðkosiossàmonës rëmus; neátelpa dël loginëspatologijos, bet ir dël mums nesuvomeninësdimensijos savipanaði aibë. Nesistengdamaspateikti visos algebriniø, geometriniøar atsitiktiniø (stochastiniø) fraktaløapibrëþimø ir jø ávairovës, tepriminsiu,kad tokios „patologinës“ aibës dominamatematikos pasaulá jau nuo XIX a. (Kantoro„kopëèios“); buvo atrasta ir daugiau„kreiviø“, turinèiø anomaliø savybiø. Populiariosdrakono, Minkovskio ar panaði á„snaigæ“ Koch kreivë. Atskirose 4 paveikslëliodalyse pavaizduotos lauþtinës kreivësið esmës panašios, bet sulig kiekvienunauju þingsniu vis papildytos didesniu elementøskaièiumi (vykdoma rekursija).Šitaip papildant galima gauti be galo sudëtingàkreivæ su vis smulkesniais elementais– toks papildymas gali bûti begalinis.Ðià geometrinæ gudrybæ pirmoji apibûdino(1904 m.) ponia Helge von Koch; todëlPradþia 1 þingsnis 2 þingsnis 3 þingsnis4 pav. Koch kreivës rekursijatokia begalinë kreivë ir yra vadinama Kochkreive. Dabar ði kreivë priskiriama paprasèiausiøgeometriniø fraktalø grupei. Kreivësperimetras yra begalinis: anot visiemsþinomo kalambûro – skruzdëlytë, kad irkaip stengtøsi apkeliauti ðios figûros perimetru,niekuomet to nepajëgtø, neganato, beveik nepasistûmëtø pirmyn.Panaðiomis keistenybëmis pasiþymiir kitas plaèiai þinomas Serpinskio darinysið paprasèiausiø trikampiø. Suvokta,kad daugelis gamtiniø objektø yra tarytumeifraktalinës struktûros. Susidomëta tokiaisfraktalais, kur kitame rekursijosþingsnyje yra ávedamas atsitiktinis parametras– atrasti stochastiniai fraktalai.Visiðkai naujà tyrimø puslapá apie 1975m. atvërë B.Mandelbrotas (Benoit Mandelbrot),ryþæsis tyrinëti panašias patologinesaibes ir sudëtingas figûras (ypaè iðpopuliarëjosavo knyga „Fraktalinë gamtos geo-Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 47


metrija“). Pvz., 3a pav. figûra yra panaði ájûros arkliuko uodegà, taèiau aplipusi begalinedaugybe „uodegyèiø“; kad ir kiekmes tà figûrà didintume, joje vis tiek liktøsmulkiausiø, vos áþiûrimø detaliø; 3b pav.tas pats vaizdas padidintas 250 000 kartø.Panaðiø dariniø kûrimas yra virtæs irprofesija, ir vos ne pomëgiu, o jø autoriaipuikiausiai gali didþiuotis savo išmone irkompiuteriø technologinëmis galimybëmis(þr., pvz., www.usenet-replayer.com/webrings/ fractals.html), yra sukûræ nuostabiødariniø.Fraktalinës landðaftø generavimoprogramosSukurta nemaþai fraktalø generavimoir animacijos kompiuteriø programø.Jas èia iðvardyti nëra bûtinybës. Dabartiniumetu, pvz., pripaþástama kaip galingiausiaUltraFractal programa. Atsiradomeno kryptis fraktalinë monotipija,stochatipija. Tokiø struktûrø kûrimo principaipritaikyti gamtiniø dariniø, ne tiktaiþolës paklotës, krûmynø ar miðkø, bet irsudëtingø jûros pakranèiø, kalnø virtiniøar fantastiniø landðaftø kûrimui ir animacijai,populiarios programos Bryce, Terragenir kt. Fraktalø generacija buvo ávestaá daugelá kompiuterinës grafikos ir animacijos3d programø: Maya, 3dS Max,netgi Blender. Prieð keletà metø norintsukurti banguojanèios jûros modelá reikëjoatlikti nemaþai technologiniø veiksmø,o dabar, naudojantis galingesnëmisprogramomis, tereikia parinkti reikiamusparametrus ir atlikti jø korekcijà reikiamamautoriaus ávaizdþiui išgauti.Kompiuteriniai (taigi sintetiniai) objektaipradëjo gyventi virtualioje gamtinëjescenoje; o mums kiek pridëjo átikinamumoir þavesio.EpilogasSukûrus fraktaliniø struktûrø teoriniusmatematinius principus, atsirado galimybëfraktalus pritaikyti ávairiose technikossrityse. Ryðiø technikoje buvo sukurtosunikaliø savybiø antenos; negana to –fraktalai prasiskverbë net á literatûrà (geraipagalvojæ rastume ir liaudies kûrybojeþodiniø fraktalø, kai, pvz., þodinëjeekvilibristikoje „objektai“ vienas kitameeina maþyn ir maþyn iki begalybës).Ir dar – pripaþástame, kad ekonominápasaulá ir pinigø judëjimà ypaè veikiaatsitiktiniai veiksniai; èia, sakytumei, fraktalai,ypaè stochastiniai, tiesiog prašosipritaikomi ekonominiams modeliamskurti ir ekonominiams vyksmams nagrinëti,naudojant fraktalø teorinius dësningumus.Šiai srièiai impulsà suteikë to patiesB.Mandelbroto su bendraautoriu neseniaiiðleista knyga apie, anot autoriø,fraktalinæ finansø revoliucijà.VGTU jauniejinagrinëjo aktualias gamproblemasProf. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,doc. dr. Dainius PALIULISAplinkos apsaugos katedraVilniaus Gedimino technikos universitetoAplinkos inþinerijos fakultete 2010m. kovo 25 d. ávyko kasmetinës 13-osiosjaunøjø mokslininkø konferencijos „Mokslas– Lietuvos ateitis“ sekcijos „Aplinkosapsaugos inþinerija“ plenarinis posëdisbei skaityti jaunøjø mokslininkø praneðimai.Konferencijà surengë Aplinkos apsaugoskatedra ir Aplinkos apsaugos institutas,jai vadovavo ir áþanginá þodá tarëprof. habil. dr. Pranas Baltrënas, kuris pabrëþëkonferencijos, suteikianèios jauniesiemsmokslininkams galimybæ pasisemtipatirties ið vyresniøjø kolegø ir praturtintiuniversitete ágytas teorines þinias praktiniaispavyzdþiais, svarbà. Pasak profesoriaus,jaunieji mokslininkai ágyja unikaliàgalimybæ susipaþinti su kitø universitetøkolegø patirtimi, mokosi parengti þodiniusir stendinius pranešimus.Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietuvaisvarbios problemos: atmosferos tarðostyrimai, oro valymo technologijø kûrimas,klimato kaita ir jos indikatoriai, aplinkosmonitoringas, matematinio modeliavimotaikymas, vandens, nuotekø, dirvoþemiotarðos kontrolë ir maþinimas, at-liekø tvarkymas, kraðtovaizdþio tvarkymas,biologinës ávairovës iðsaugojimas,antropogeninis poveikis aplinkai ir visuomenëssveikatai, aplinkos apsaugos vadybair ekonomika, vibracijos, akustiniotriukðmo, ðiluminës tarðos, elektromagnetiniølaukø, jonizuojanèiosios spinduliuotëstyrimai, poveikis gyvajai ir negyvajaiaplinkai.Plenariniame posëdyje dalyvavo 130dalyviø (profesoriai, docentai, doktorantai,magistrantai, studentai) iš Lietuvos aukðtøjømokyklø, sveèiai ið ministerijø, moksliniotyrimo institutø, ið jø 84 dalyviai buvoiš VGTU. Konferencijos metu pristatyti 99praneðimai, ið jø 79 iš VGTU. Konferencijojedalyvavo sveèias ið uþsienio, kuris pristatë2 stendinius praneðimus.Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë KTU Mechanikos ir mechatronikosfakulteto, Botanikos instituto, Kauno medicinosuniversiteto ir UAB ,,Biocentras“atstovai.KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetodarbuotojas dr. Kæstutis Buinevièiusaptarë atliekø deginimo problemasLietuvoje. Praneðëjas akcentavo, kad á sà-48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6


mokslininkaitosaugosvartynus patenkanèiø atliekø sudëtis kintapriklausomai nuo miesto ir sezono, taippat turi átakos ir komunaliniø atliekø susidarymovieta – miestas ar kaimas. Komunalinësatliekos turi gerà ðilumingumà irgali bûti deginamos. Ádomu, kad Vokietijojesusidaranèiø komunaliniø atliekø ðilumingumasdidesnis negu Lietuvos komunaliniøatliekø. Deginant komunalinesatliekas atsirandanèius dûmus reikia valyti,o pelenai Lietuvoje traktuojami skirtingai– ir kaip pavojingos, ir kaip nepavojingosatliekos, taèiau tvarkomi vienodai– ðalinami á sàvartynus. Atsiþvelgiantá gyventojø skaièiø, Lietuvoje racionalu turëti3 atliekø deginimo ámones. Kuro balanseðilumos gamybai biokuras 2009 m.sudarë apie 16 procentø.Botanikos instituto darbuotojas dr. RomasPakalnis supaþindino auditorijà suLietuvoje nuo XVI a. iki ðiø dienø vykdomakraštovaizdþio politika. XX a. Lietuvojesaugomø teritorijø plotas vis didëjo, buvosudarytas kraðtovaizdþio þemëlapis.Remiantis šiuo þemëlapiu, išskirtas labiausiaivertingas Lietuvoje kraštovaizdis– Kurðiø nerija ir vaizdingos Aukštaitijosvietovës ðalia eþerø.Kauno medicinos universiteto darbuotojadr. Rima Naginienë papasakojo apiemikroelementø tyrimø Lietuvoje problemas.Praneðëjos duomenimis skirtingimetalai kaupiasi ávairiuose þmogaus organuose,pavyzdþiui, varis gali kauptiskepenyse. Remiantis ðvino koncentracijosþmoniø kraujyje tyrimø rezultatais, nustatyta,kad švino koncentracijos didesnësvyrø kraujyje, palyginti su moterø, otyrimø rezultatai daug priklauso nuo rûkymopaplitimo tarp jø.Ketvirtàjá plenarinio posëdþio praneðimàskaitë UAB ,,Biocentras“ direktoriusSaulius Grigiškis. Praneðëjas apibûdinoUAB ,,Biocentras“ vykdomus mokslinio tyrimoprojektus. Jis išryškino pagrindines suprojektø paraiðkø pateikimu susijusias problemas.UAB ,,Biocentras“ kuria fermentus,kuriuos naudojant galima išvalyti nafta ir josproduktais uþterðtas teritorijas. Pastaruojumetu ámonë rûpinasi biopreparatø riebalinëmsatliekoms skaidyti kûrimu. Naujausiafirmos veiklos sritis – þmoniø þaizdomsvalyti tinkamø fermentø paieðka.Pasibaigus plenariniam posëdþiui, dalyviaipradëjo darbà keturiuose pasekcijuose,kuriuose buvo perskaityti 43 moksliniaipranešimai.Atmosferos apsaugos pasekcijo darbàorganizavo Aplinkos apsaugos katedrosdocentas daktaras Saulius Vasarevièius.Praneðimus skaitë 11 dalyviø išVGTU, VU, KTU, KU bei Geografijos ir geologijosinstituto. Pasekcijyje nagrinëti atliekødeginimo, oro terðalø iðsiskyrimo irðalinimo, oro tarðos sklaidos bei monitoringoir kiti klausimai. Ádomius praneðimuspateikë doktorantai Pereira Paulo,R.Pleèkaitienë, V.Ðerevièienë, A.Maþeikis.Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros docentë daktarë Auðra Zigmontienë.Perskaityti 12 pranešimø. DalyvavoVGTU, Gamtos tyrimø centro Ekologijosinstituto ir Chemijos instituto atstovai.Pasekcijyje nagrinëtø pranešimø tematikagana plati – geriamojo vandens kokybë,upiø baseinø hidrologinis reþimas, terðaløšalinimas iš vandens, dirvoþemio,dumblo ir komposto tyrimai, metalø pernaðaið dirvoþemio á medþius ir kt.Treèiajam – Antropogeninës tarðos poveikioaplinkai pasekcijui vadovavo Aplinkosapsaugos katedros docentas daktarasRaimondas Leopoldas Idzelis. Praneðimusperskaitë 10 jaunøjø mokslininkøiš VGTU, VU, KTU, Botanikos institutobei Gamtos tyrimø centro Ekologijos instituto.Ypaè dalyviai susidomëjo doktorantøV.Èepanko, A.Loþytës, M.Staniûno irdaktarës A.Kazlauskienës praneðimais.Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros profesorius habilituotas daktarasDonatas Butkus. Praneðimus perskaitë10 jaunøjø mokslininkø ið VGTU bei Geologijosir geografijos instituto. Pasekcijøpraneðimø tematika ganëtinai plati irapëmë jonizuojanèiàjà ir nejonizuojanèiàjàspinduliuotes aplinkoje, triukšmo beivibracijos problemas. Jaunøjø mokslininkøpraneðimuose buvo áþvelgiama mokslinëir praktinë vertë. Vertingi Geodezijosir kadastro katedros moksliniai praneðimai– nagrinëjami Þemës plutoje vykstantysjudesiai ir jø analizës ypatumai. Ádomiuspraneðimus pateikë doktorantaiI.Pliopaitë-Bataitienë, D.Pozdniakovas,R.Buckus, T.Januðevièius, magistrantaiD.Brogaitë ir J.Alionèik.Po praneðimø pasekcijuose buvo pristatyti54 jaunøjø mokslininkø stendiniaipranešimai.Aptarus konferencijos rezultatus, trimsstendiniø praneðimø autoriams konferencijosorganizacinio komiteto pirmininkasprof. habil.dr. Pranas Baltrënas áteikë vienàið ðiø vertingø prizø – vadovëlá ,,Aplinkosapsauga“, vadovëlá ,,Technogenezë ir visuomenëssveikata“ arba monografijà ,,Aplinkosapsauga kariniuose poligonuose“.13-osios Lietuvos jaunøjø mokslininkøkonferencijos mokslinis organizaciniskomitetas po konferencijos ávertins moksliniusstraipsnius, paraðytus skaitytø praneðimøtemomis. Atrinkti ir recenzuotistraipsniai bus skelbiami þurnale ,,Journalof Environmental Engineering andLandscape Management“, átrauktame áScience Citaton Index Expanded duomenøbazës pagrindiná sàraðà (ISI Web ofScience) arba þurnale ,,Mokslas – Lietuvosateitis“, referuotame tarptautinëjeduomenø bazëje Index Copernicus.Mokslas ir ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6 49


2010-aisiais minint 600-àsias Þalgirio mûðio metines „Varpo“pirmajame numeryje išspausdinti dailininkø M.Ðeduikio (1970) irJ.Mateikos (1878) paveikslai ,,Þalgirio mûðis“. Þvelgiant á juos kilomintis pasklaidyti knygà ,,Alantos ðviesuolis mokytojas MykolasÐeduikis“, skirtà mokytojo gimimo ðimtosioms metinëms.kie ateidavo. Nemaþa jø jau yra baigæ universitetus,ir jie mane dþiugina“.Iðsipildë M.Ðeduikio vaikystës svajonësusitikti su Vydûnu, ir jis tapo aistringu Vydûnofilosofijos ir gyvenimo bûdo sekëjuir propaguotoju. Buvo abstinentas, vegetaras.1928 m. vasarà Palangoje mokytojaskursuose studijavo visuotinæ pasaulioliteratûrà, o tuo metu Vydûnas ten skaitëpaskaitas visuomenei. Mokytojas M.Ðeduikiskaip savamokslis dailininkas buvo pristatytasVydûnui piešti plakatus. Taip su Vydûnususipaþinæs mokytojas nutapë jo portretà.Portretas Vydûnui patiko, tad kitojeDr. Jonas PUODÞIUSMykolas Ðeduikis gimë 1905 metaisDeguèiø kaime, ûkininkø ðeimoje, mokësiZarasø gimnazijoje. Jaunuolis nuo maþensmëgo pieðti. Deðimtmeèio Mykoliuko nupieðtavokieèiø kariuomenës pergalë prieðcaro kariuomenæ patiko vokieèiø karininkui.Uþ tai karininkas padovanojo vaikui akvareliniødaþø, teptukø, spalvotø pieðtukø,kad pieðtø karo vaizdus.Þalgirio mûðio paveikslasUtenoje baigë dvejø metø pedagoginiuskursus ir 1926 m. buvo paskirtas Alantospradþios mokyklos mokytoju. Savo autobiografijojemokytojas raðë: ,,... Alantojemokiau liaudies vaikus: gabius ir negabius,sveikus ir ligotus, aprengtus ir apiplyšusius,gerus ir padykusius, soèius ir alkanus, – ko-Alantos pradinës mokyklos 4-tas skyrius sumokytojais M.Ðeduikiu (centre deðinëje),K.Puodþiuviene ir J.Puodþium. 1932 m.Mokytojas M.Šeduikis, prisimindamasgimnazijos laikus, straipsnyje ,,Gyvybësvarpas skamba amþiais gyventi“ raðë:,,Mus, mokinius, apima ilgesys – gimstatëvynës meilës jausmas, nors ir siauras darmûsø akiratis: Zarasai, Salakas, Deguèiai,Dusetos, Antalieptë ir kt. Mums norisi paþintiLietuvà, visà Lietuvà! Prie Asos eþeropakranèiø su draugais galvojom apie Vydûnà.Pakviesim Vydûnà á Zarasus. Apipilsimklausimais! Bet kuo mes ðá brangøsveèià pavaiðinsim?“Tarp gimnazistø buvo artistø, muzikantø,Mykolas jau antru paties pasidirbdintusmuiku grojo kaimo kapeloje Zarasø visuomenei.Mokydamasis gimnazijoje Mykolasmokë kitus, kad uþsidirbtø buto nuomai.Baigæs Zarasø gimnazijà, Mykolas pasirengëir iðlaikë egzaminus á Kauno menomokyklos antrà kursà. Deja, mokytis neteko,nes, iðgyvenæs dvi savaites Kaune bepinigø ir kambario, pësèias gráþo á Utenà.M.Ðeduikis. Þalgirio mûðis 1410 m. liepos 15 d.M.Ðeduikis. 1863 m. sukilimas Alantojepusëje uþraðë ,,Vydûnas“. Deja, to metoportretas neišliko, ir mokytojas vëliau ið atmintiesnutapë kità, kuris išliko iki ðiø dienø.Vydûnas ragino M.Ðeduiká ne mokytojauti,o piešti – bûti dailininku, atskleisti savokûryboje protëviø kovingumà ir dràsà.Mokytojas M.Ðeduikis 45 metus Alantospradþios, vëliau – vidurinëje mokyklojemokë vaikus rašyti, skaityti, piešti, dainuoti,filosofijos, meistrauti, ûkininkauti, mylëtisavo tëvynæ. Mokytojo pamokos skyrësinuo kitø. Jis skatino mokinius domëtis daile,muzika. Á pamokas atsineðdavo patiespasidirbdintà smuikà, daþnai grieþdavo, pamokoseimprovizuodavo, piešdamas lentoje.Á klasæ atëjæ mokytojai groþëdavosi pie-50 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6


ðiniais ir nenorëdavo valyti lentos. Mokytojasdarydavo viskà, ko reikëdavo uþklasineiveiklai – vadovavo chorui, kapelai, pieðëdekoracijas vaidinimams.1970 m. M.Ðeduikis raðë laiðkà broliosûnui Alfonsui: ,,Jau mokykloje maþai dirbu,tik forma! Atliekamu laiku pieðiu, per vasaràpabaigiau Þalgirio mûðá. Jûs neatvaþiuojat,tai þadëjau padaryti spalvotà nuotraukàir nusiøsti jums. Paveikslo dydis 2,80m ir 1,80 m plotis. Pavaizdavau antràjà mûkartonupirk, nes að pavasará turësiu rajo-ðio fazæ su Vytautuprieðakyje. Dabar planuojuÞalgirá plësti. Pavaizduoti,kaip Vytautasgiriomis þygiuoja ámûðá ir kaip gráþta iðmûðio, kaip pasitinkakarþygius lietuviai.Triumfas! Taigi bus dumaþesni paveikslai negupats mûðis. Reikiagauti storos lininës(brezentas) drobës:1,80 m x 1,60 m dviempaveikslams. Labainorëèiau, kad jûs, Alfonsai,nuvyktumëte ádailës krautuvæ ir suþinotumëte,ar yra tokiosdrobës (negruntuotos)...Jei rastum gerøakvareliniø daþø, iðnui nuveþti akvarele pieðtà parodëlæ. Betsvarbiausias mano rûpestis – gauti drobës“.1970 m. vasarà su þmona aplankëmemokytojà jo namuose (ið tø namø mûsø ðeimabuvo iðtremta á Sibirà). Gërëjomës jokûryba, mokytojas domëjosi mûsø ðeimoslikimu. M.Ðeduikis su mûsø tëvais dirbo Alantosmokykloje ir artimai bendravo iki 1941metø. Sodelyje tarp þydinèiø gëliø kalbëjomësapie jo naujus sumanymus. Viena josvajoniø – nutapyti Baltijos pajûrá. Þmona pasiûlëkità vasarà su mûsø ðeima atostogautiÐventojoje. Mokytojas mielai sutiko.Deja, nutapyti dar dviejø Þalgirio mûðiopaveikslø ir mums kartu nuvykti á Baltijospajûrá nepavyko. 1971 m. ankstyvà pavasarádailininkas, gráþdamas ið bendradarbio,likus iki namø gal porai ðimtø metrø,krito... ir nepakilo.Mokytojo palikimas gyvas jo mokiniøir paþinojusiøjø atmintyje. Alantos miestelionamelyje su sûnëno iðdroþta nuoroda,,Mokytojo Mykolo Šeduikio muziejus“ galimapamatyti Þalgirio mûðá, Vydûno, Donelaièioportretus, Lietuvos istoriniø ávykiødrobes bei Alantos apylinkiø peizaþus.Kambaryje mokytojo fortepijonas ir smuikaisu nutrûkusiomis stygomis... Visa tailaukia didesnio visuomenës dëmesio ir geresniøsaugojimo sàlygø (ðaltis ir drëgmënegailestingai gadina eksponatus). O galëtøir Mykolo Ðeduikio paveikslai daugelánustebinti ir sudominti, verta rodyti savotautos talentø palikimà.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2010-05-12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2010Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20105-6Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 5-6 (619-620) geguþë-birþelisTurinysJ.VAITKUS Nobelio premija ir mes .......................... 2D.ÐTREIMIKIENË Argentina ir Brazilija:þvilgsnis ið Lietuvos ................................................. 4V.MILKUS Amþinoji valdovë – gravitacija ................. 8V.VASILIAUSKIENË Agronomui ir moksloorganizatoriui Vytautui Vazalinskui – 100 metø ...... 10P.GIRDZIUÐAS Þmogaus klonavimas kaipiððûkis teisei ........................................................... 12P.MANGAÈEVAS Lietuviø grenadieriørelikvijos Bulgarijos muziejuose ............................. 14Transportui siûlomi varikliai, kurieneterðia gamtos ..................................................... 14A.NAURECKAITË Dailininkas, baldininkasJonas Prapuolenis ................................................. 16Graþus jubiliejus..................................................... 17V.BRIMIENË, B.GAIGALIENË, I.JONKUVIENËTreèiojo amþiaus universitetui – 15 metø ............... 18Netekome Gedimino Ilgûno .................................. 20J.SKOMSKIS Vieðnios ið Ðiaurës sutiktuvës .......... 20L.KIMTYS Nauji iððûkiai magnetiniorezonanso spektrometrijoje ................................... 22J.A.KRIKÐTOPAITIS Konferencija ,,Scientiaet historia-2010”: trumpa apþvalga ........................ 24A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija ......................... 25R.MAÈIULAITIS Patirtis ir þinios – nûdienosaktualijos ................................................................ 30B.JASELSKIS Ar praeitis mus moko? .................... 32V.PRUSKUS Konkurencija ir religija ....................... 34J.BRËDIKIS Nusipelnæs Lietuvai gydytojasRimgaudas Nemickas ........................................... 36Penkeri metai su Jono Vileiðio vardu ..................... 38Þ.SABALIAUSKIENË Gyvybës moksløcentras mes iððûká sunkioms ligoms ..................... 38J.NORKEVIÈIUS Virvytë palydëjo ikiurologijos paslapèiø............................................... 40M.SAPAGOVAS Minimalûs pavirðiai ...................... 42V.KORKUTIS Áspûdinga pergalë ............................ 43P.G.ADLYS Valstybës statistikos90-meèio keliu (1919 – 2009) ................................. 44E.GARÐKA Virtualieji peizaþai ................................ 46P.BALTRËNAS, D.PALIULIS VGTU jauniejimokslininkai nagrinëjo aktualiasgamtosaugos problemas ....................................... 48J.PUODÞIUS Þalgirio mûðio paveikslas ................ 50Mokslas ir ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 5-6 51


Ávykiø mozaika Ávykiø mozaika Ávykiø mozaikaLMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyrius bei Maisto saugos komisija surengë apskritojo stalo diskusijà,,Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos”. Nuotraukoje (ið kairës): Zenonas Stanevièius, Albinas Kusta,Sigita Urbienë ir akad. Veronika VasiliauskienëLietuvos mokslø akademijos bibliotekai suteiktas Vrublevskiø bibliotekos vardas.Nuotraukoje – atidengiama lentaNaujai išrinktas Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiøbibliotekos direktoriusdr.Sigitas NarbutasLietuvos moksløakademijoje ávykokonferencija, skirtahabil. dr. EugenijosÐimkûnaitës90-osioms gimimometinëmspaminëti52 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 5-6, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 LtVirginijos VALUCKIENËS nuotr.

More magazines by this user
Similar magazines