Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Religija kreipia þmogaus þvilgsná á amþinuosius dalykus, skatindama dvasiniø vertybiø siekákaip kelià á iðganymà. Todël nenuostabu, kad þemiðkieji dalykai, ypaè materialiniø gërybiøsiekimas, nelaikomi tikinèiam þmogui vertais ypatingo dëmesio. Juolab kad materialiniøgërybiø siekimas, skatindamas individo iniciatyvumà, atima iš jo vidinæ ramybæ, dël nuolatinëskonkurencijos daro já pernelyg uþsiëmusá.Reikia pastebëti, kad Naujajame testamentenëra tokios vietos, kur Jëzusgrieþtai kritikuotø konkurencijà kaip tokiàar jai pritartø. Evangelistai ir pirmiejiBaþnyèios tëvai taip pat maþai turëjo kàpasakyti apie komercijà. Jie priëmë pasaulátoká, koká rado, nesijaudindami dëlto meto ekonomikos ar politikos raidos.Jëzus buvo susirûpinæs dvasiniu ekonominësveiklos poveikiu individui ir jo iðganymui.Taigi ne jo motyvais, bet pasekmëmis.Tik vëliau Jo mokymas buvo iðplëtotassiekiant ávertinti konkurencijos reikðmæverslo kûrimui.Ilgainiui baþnyèios buvo pripaþinta,kad konkurencija yra netobula; ji gali bûtipiktnaudþiaujanti; ji gali bûti vykdomablogais bûdais; jos perteklius sukelia rizikàþmogaus orumui; bet ið tikrøjø ji yragyvenimo faktas ir vis dar atrodo geriausiasistema, kurià mes turime. Ji turi išliktiþmogaus tarnu, bet jai negalima leisti taptijo ponu.JudaizmasÞydø màstymas visada suvokë, kadkonkurencija iðlaisvina energijà bei kûrybiðkumàir siekia visuotinës naudos.Rabinai apskritai buvo palankûs prekybaiir konkurencijai, nes ji maþino kainasir didino pasirinkimà. Taèiau rabinaigerai suprato, kad agresyvus konkurencingumas,kaip toks, nëra dorybë. Ypaèjudaizmas teikë pirmenybæ atvirai rinkoskonkurencijai tol, kol ji teigë naudà visaivisuomenei, kas normaliai sutampa ir sunauda vartotojams.Judaizmas smerkia nuolatines rinkosviliones (siekti tikslø kitø sàskaita, pasinaudotinemokðiðkumu, elgtis abejingaisu darbuotojais) ir skatina su jomis kovoti.Sàþiningos prekybos taisyklës turibûti nustatytos ir kontroliuojamos, kadpardavëjas jaustø atsakomybæ, nes þydøástatymai nepripaþásta koncepcijos„tegu pirkëjas bûna atsargus”.Ádomu, kad þydø ástatymai tam tikraisatvejais leidþia protekcionistinæ politikà,kad apsaugotø vietinæ ekonomikà,daugiausia ten, kur svetimi prekybininkaituri neteisingø privalumø dël mokesèiønemokëjimo. Nepaisant to, judaizmaspripaþásta, kad net ten, kur firmos irindividai kenèia nuo konkurencijos, visuomeneinëra naudinga jà apriboti.Á kai kurias praktikas judaizmas neigiamaiþiûri dël to, kad jos prilygsta vagystësformoms. Pavyzdþiui, grobuoniškakainodara, kuria siekiama išstumtikonkurentus iš rinkos. Ši nuostata reikalaujanustatyti balansà tarp efektyvumoir teisingumo. Taip yra daromas skirtumastarp konkurento pragyvenimo sàlygøsunaikinimo, kuris yra draudþiamas,ir konkurencijos, kuri yra skatinama, nesji gali sumaþinti pajamas, bet teikia naudàvisai visuomenei.Dël to judaizmo ástatymai palaikobendrus privalumus, kylanèius ið konkurencijos,matydami daugumos gerovæpalyginti su santykinai maþai paveiktaiskonkurentø interesais.XIX a. pabaigos –XX a. I pusëspastatas, kuriameiki 1940 metø veikëprivaèios þydøparduotuvës.Parduotuvës buvopirmame aukðte, ovirðuje – gyvenamosiospatalpos.Reikðmingasobjektas stoviMolëtø miestocentreIslamasMusulmonø poþiûris á konkurencijàtaip pat yra palankus. Korane yra teigiama:„Vieno su kitu lenktynës duoda gera“.Islamo ástatymai taip pat palaiko konkurencijàsmerkdami monopolistinæpraktikà, kuri yra laikoma amoralia. Pripaþástama,kad nauda turi ateiti ið laisvoskonkurencijos, taèiau kartu aiðkiaipasisakoma prieð tokius neleistinus konkurencijosaspektus, kaip kyðiø davimasir gavimas, darbuotojø iðnaudojimas nemokantalgø arba nemokant algø nustatytulaiku, klientø apgaudinëjimas ir kt.Ðiais Korane iðdëstytais principais buvogrindþiamas ir 1968 m. parengtas DidþiosiosBritanijos prekybos aktas.Vienas konkurencijos aspektas, kurisdaþniausiai yra priimtas moderniojevisuomenëje, bet yra didþiai nepriimtinasmusulmoniðkai religijai, yra reklama.Ypaè kai kurios jo apraiðkos, kurios sukurianeteisingà ávaizdá. Reklama skatinadirbtinius ir áprantamus poreikius irtaip sukelia nereikalingà vartojimà, o taisavo ruoþtu didina gamtiniø iðtekliø besaikánaudojimà ir aplinkos tarðà. Musulmonaitaip pat nepritaria sàmoningamar nesàmoningam seksualiniø vaizdønaudojimui reklamoje. Ypaè átraukiant átokià reklamà moteris arba kai tai yra visiðkainesusijæ su produktu. Jie pripaþásta,kad pasaulis bûtø nuobodesnis beámantriø reklamø, nuolat pasirodanèiømûsø ekranuose, bet laikosi paþiûros,kad jos bûtø priimtinesnës, jei bûtø transliuojamoskaip pramoga ir neatliktø uþslëptomarketingo vaidmens.Islamo ástatymai yra labai aiðkûs ir dëltinkamo akcininkø atsakomybës balanso.Kompanija turi visiðkai skaidriai skirstytisavo akcininkams pelnà ir bûti labaiatsargi, kad iðvengtø akcininkø arba darbuotojøiðnaudojimo.Taigi islamas yra palankus konkurencijai.Ji turi bûti vykdoma sàþiningai, beapgaulës, þmoniø iðnaudojimo ar þeminimo.Kol konkurencija vykdoma laikantisšiø nuostatø, valstybë neturi kiðtis iretikos reikalai yra paliekami individo sàþinei.Taigi, kaip matome, visos minëtosmonoteistinës religijos pripaþásta konkurencijàkaip veiksmingà priemonæ siekiantvisuotinës gerovës. Konkurencijapadeda efektyviai tenkinti þmoniø poreikius,nors ji ir negali iðspræsti neteisingopaskirstymo problemos.Gerovë (nauda) turi bûti kuriama (teikiama)tik grieþtai laikantis atitinkamø etiniøstandartø ir apribojimø. O jø ignoravimasgriauna ir moralës pamatus, nuokuriø galiausiai priklauso ir paèios konkurencijosetiðkumas.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 35