Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas
Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas
Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kalba G.Tursaliø nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti,rengia Vasario 16-osios aktà ir tampasignataru.Pirmøjø ministrø kabinetø narys, pradëjokurti nacionalinæ finansø sistemà,demokratiniø kraðto savivaldybiø pagrindus,sprendë kitus gyvybiðkai svarbiusjaunos valstybës likimo klausimus nepaprastaisunkiomis sàlygomis. Pirmas pasiuntinysAmerikoje, telkia lietuvius gimtajamkraðtui moraliðkai ir medþiagiðkairemti. Pirmas ilgametis Kauno burmistras,praktiðkai ágyvendinantis demokratiniussavivaldybiø principus. Su jo vardutiesiogiai susijusios visos Lietuvos laikinosiossostinës ekonominio, socialinio irkultûrinio gyvenimo pozityviosios permainos.Þymus publicistas, dailës gerbëjasir menininkø bièiulis, entuziastingas kultûrosmecenatas. Jis teisininkas, puikiaisuvokiantis, kad, kuriant nepriklausomàir demokratinæ Lietuvos valstybæ, bûtinahumanizuoti politinius procesus, nuosekliailaikosi principo, kad þmogaus interesaiyra svarbiausia demokratijos sàlyga.Bûdamas Kauno burmistru (1921), aktyviaiásijungë á sportinio judëjimo organizavimà,pritarë sporto draugijø ir klubø steigimui,siekë ákurti sporto sàjûdá vienijanèiàorganizacijà. 1922 m. kovo 11 d. buvoákurta Lietuvos sporto lyga, kurios pirmininkubuvo renkamas Jonas Vileiðis. Visàgyvenimà jis rûpinosi sporto ugdymu,stengësi, kad sportas, kûno kultûra nebûtømonopolizuoti, suvalstybinti. Matydamas,kaip pertvarkomos jo puoselëtossporto organizacijos, apgailestavo, kad „visimûsø sporto vadai susirgo taðkø manija“,ápratino visuomenæ á sportà þiûrëti pro„futbolo ávarèiø ar krepðiø skaièiø“, klausë„Lietuvos þiniø“ laikraðtyje: „kokià kultûrinæreikðmæ gali turëti sportas tarptautinëjearenoje, kai rungiasi sporto virtuozai, profesionalai,gerai apmokami samdiniai?“Niekada neatsiribojæs nuo sporto problemø,dalyvaudamas diskusijose spaudoje,nerimavo dël to, jog daugëja tendencijø,kurios stumia já á iðsigimimà.Jono Vileiðio taurës varþybos pirmàJono Vileiðio orientavimosi sportovarþybø trasoje dominuoja lapuoèiømiðkas, vietomis pereinantis á miðrø lapuoèiøir spygliuoèiø miðkà. Bëgamumasnuo labai gero iki vidutinio. Senikirtimai sunkiai prabëgami. Keliø tinklasretas, maþesni takeliai uþkloti pernykðèiaislapais ir sunkiai matomi. Daliskeliø atsiradæ po miðko valymo darbø.Reljefas vidutinio raiþytumo. Kai kuriøðlaitø aukðtis 40–55 m. Miðke yradaug supiltø nedideliø akmenø krûvø,apaugusiø samanomis, þemëlapyjepaþymëtø kaip mikrokalniukai. Visøgrupiø (iðskyrus D12, H12, D14) sportininkamsreikës du kartus kirsti upelá.Gylis 30–40 cm, gruntas kietas.kartà buvo surengtos 2006 m. balandþio23 d. Rubikiuose, Anykðèiø rajone, VðÁVileiðiø kolegijos ir Panevëþio orientavimosiklubo „Oriens“ iniciatyva. Pagrindiniairëmëjai: Lietuvos advokatø taryba,Jono Vileiðio vaikaitë Dalia Bobelienë, leidyklosir redakcijos, Meno kûrëjø asociacija,regioniniø leidiniø redakcijos.Á puikiai suorganizuotà renginá susirinkobeveik 400 sportininkø ið visos Lietuvos.Jauniausiems sportininkams buvovos per 10 metø, vyriausiam – kaunieèiuiDanieliui Ðtarui – 81-eri.Orientavimosi sportas Lietuvoje turigraþias tradicijas, kasmet vyksta deðimtysvarþybø ávairiose kraðto vietovëse beiVeteranësprizininkësVARÞYBØ ORGANIZATORIAIVarþybas organizuoja klubas„Oriens”, Vileiðiø kolegija, Lietuvos advokatûrosadvokatø taryba. Varþybasvykdo orientavimosi sporto klubas„Oriens“. Vyr. teisëjas – Ignas Kriðèiûnas.Distancininkas – Devis Þilovas.uþsienyje. Daugeliui orientavimosi sportomëgëjø ði sporto ðaka jau yra tapusi gyvenimobûdu, yra susiformavusi orientavimosisporto mëgëjø bendruomenë,turinti savà neraðytà etikos kodeksà. Taisporto varþybos, kuriose nëra þiûrovø,tik dalyviai.R.S.106 mln. litø skirs ES fondai, likusi dalis –valstybës lëðos.Naujo centro kûrimo sutartá pasiraðëðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavièius,<strong>Vilniaus</strong> universiteto rektoriusakademikas Benediktas Juodka ir Centrinësprojektø valdymo agentûros direktoriauspavaduotojas Mindaugas Keizeris.Ágyvendinant projektà, numatoma pastatytipasaulinius standartus atitinkantánaujà 21 tûkst. kv. m. ploto atviros prieigoslaboratorijø ir mokomøjø auditorijøpastatà, á kurá persikels Biotechnologijosir Biochemijos institutai, dalis VU Gamtosmokslø fakulteto laboratorijø.Jungtiniame gyvybës mokslo centrebus ákurta 10 biotechnologijø ir molekulinësmedicinos moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros (MTEP) centrø, kuriuoseveiks 23 moderniausia áranga aprûpintosatviros prieigos mokslinës laboratorijos.Taip pat bus árengta 18 studentamsskirtø mokomøjø laboratorijø, sukurtaapie 100 naujø darbo vietø mokslininkamsir tyrëjams.Centre geriausi ðalies mokslininkaiplanuoja kurti naujas vakcinas nuo vëþio,tirti lietuviø genetines ypatybes ir tiksliauparinkti tinkamus gydymo bûdus, kurtinaujas lëtiniø ligø diagnostikai skirtastechnologijas bei kt.Dar viena veiklos krypèiø – didinti biotechnologijøpanaudojimà aplinkosaugojebei kitose srityse. „Daþnai biotechnologijosklaidingai siejamos tik su genetiðkaimodifikuotø produktø kûrimu. Ðios sritiesmokslininkø pasiekimai taikomi daugelyjesrièiø, pavyzdþiui, gaminant biokuràar renkant á jûrà iðsiliejusius terðalus“,– paþymëjo J.R.Lazutka.Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramosvaldymo skyriaus vyriausiojo specialistoVytauto Èepo teigimu, bus iðplëtotadaugiau kaip 29 tûkst. kvadratiniømetrø ploto infrastruktûra, sukurta 1200naujø darbo vietø. Vilniuje „Santaros“ ir„Saulëtekio“ slëniø kûrimui ið ES struktûriniøfondø ið viso numatyta skirti beveik428 mln. litø. Dar beveik pusæ tiek sudarysprivaèios investicijos.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 39